Keiksmai. Prakeiksmai. B rimai. U kalb jimai

Keiksmai tai formulinio pob d io Keiksmai nepasitenkinimo rei kimai ar pikto kam nors l mimas, susidedantys i od i , turin i demoni k , ventvagi k ar iaip eid iam reik m . Keiksmai pagal j taikymo srit atsiduria tarp od i magijos ir nekomosios tautosakos. Tai priklauso nuo emocinio keiksmo intensyvumo, kur pirmiausia lemia turinys, intencija ir iek tiek i tarimo intonacija.

Pl stamojo pob io keiksmais i liejamas pasipiktinimas ar atsikertama eidimu, bet nelinkima pikto:

Sena ragana! O tu alty prakeiktasis!

Kai kuriais keiksmais rei kiami nepikti link jimai . Taip linkima mogui, pavogusiam kok valgom daikt : Kad jam pilve nerimt .

Grasinimu da niausiai g sdinama, tarsi adamas koks nors smurtas ar susidorojimas, ne visada ketinant pa ad vykdyti:

Kaip a tau duosiu in makauz , tai tu ap ilpsi!

Grasinimo funkcija yra b dinga ne tik mon ms, bet ir auk tesniesiems gyv nams: grasinimai (pvz., urzgimas, i iepti dantys, pa iau ta ketera) neretai nulemia konflikto baigt jis i sprend iamas, atidedamas arba sukelia fizin susid rim . Visi keiksmai gali tarnauti tiek kaip emocin s tampos atpalaidavimo, tiek kaip jos k rimo priemon . Kai kurie keiksmai yra tarsi pasiuntimai: Va iuok pekl aki atdegti!

Yra visai neutrali nusikeikimo formuli , keiksm i kraipym , kai kada turin i humoristin atspalv , ta iau tolimoje praeityje gal jusi tur ti ir kitoki reik m : Kad tave zuikis subadyt ! Kad tave kotas! Keiksmuose susipina vairi epoch pasaul i ros elementai, senojo pagoni kojo tik jimo ir krik ioni religijos vaizdiniai.

Prakeiksmai yra stipriausia keiksm atmaina. Juose kitam linkima pa i blogiausi dalyk : ties, mirties, nelaimi , pradingimo, prasmegimo. Kartais prakeiksmu tiesiogiai ar netiesiogiai kreipiamasi dievybes, antgamtines j gas, lemt :

Kad tave perk nas vidury dienos trenkt !

Yra i lik stipraus tik jimo, kad prakeiksmai i sipild , p dsak . Prakeiksmas es s neat aukiamas, tod l reikia b ti atsargiam, valdyti savo jausmus ir od ius. Buvo tikima, kad prakeiksmas gal s nugramzdinti r mus, pil arba vis miest skrad iai em , tada juos labai sunku atburti. tokius prakeiksmus iek tiek pana s sakm se apie u burtus lobius aptinkami u keikimai.

Kai kurie prakeiksmai irgi yra pasiuntimai, tik juose siun ia ne pats keikiantysis, o to linkima:

Kad tu skrad iom nugrimztum!

B rimai tai trumpi, kartais eiliuoti tautosakiniai tekstai, kuriais kreipiamasi tam tikr adresat , galint pad ti su inoti ateities vykius (pvz., jaun M nul , gegut , boru , krik ioni kus ventuosius ir t. t.). B rimais, prie ingai negu u kalb jimais, nesiekiama lemti vyki baigties, o tik gauti reikiam informacij , da niausia vedyb arba or tema.

B rimai yra liaudies magijos sudedamoji dalis. Jie da nai sakomi atliekant tam tikrus maginius veiksmus, ypatingu metu ar ypatingoje vietoje, pvz., pama ius pirm kart jaun m nul , i girdus pirm kart kukuojant gegut , K i nakt ir t. t. Kartais b rimai yra atitinkamai intonuojami arba dainuojami.

Vedybinis b rimas R teli, pasakyk: r t durti avi kirpimo irkles ir sukant sakyti: R teli, pasakyk, ar a apsivesiu iemet? Jei sukasi apsives.

Or b rimas Dieva karvyte: - Dieva karvyte, Dieva karvyte, Kad bus ilta denyte, skrisk, Kad nebus, tai neskrisk.

U kalb jimai tai magin s formul s, kuriomis siekiama paveikti asmen , mitin b tyb (naktin , slogut , velni ), lig (mie , gumb ), gyv n (gyvat ), augal (dagil ), gamtos rei kin (audr , perk nij ), k no dal (s nar , krauj ) ir t.t. U kalb jimai vartojami gydant, siekiant kin s, vedybin s ar kitokios s km s, norint apsisaugoti. Lietuvoje daugiausia u ra yta gydom j u kalb jim , kuri tradicija yra iki iol nenutr kusi. Taip pat yra inoma ir lietuvi k kenkimo magijos formuli .

U kalba paprastai u kalb tojai (magini tekst inovai), ta iau kai kuriuos u kalb jimus (pvz., nuo karp , gri o) gali atlikti bet kuris asmuo.

U kalb jimo tekstas ir / arba j lydin ios krik ioni ko turinio maldos da niausia yra kartojamos kelet kart (paprastai tris, devynis arba triskart devynis). Kadangi did iul reik m teikiama kalbinei od i organizacijai, u kalb jimai neretai tampa poetiniais tekstais. Ta iau prie ingai negu kitose kult rose (pvz., vokie i , suomi ), lietuvi u kalb jimams neb dinga dainuojamoji forma.

I imt sudaryt piemen ksniai, kuriais siekiama paveikti gyvuli ar pauk i elges , u kalb jimai-dainel s, kuriomis kreipiamasi saul bei debesis, taip pat magin paskirt turintys dainuojamieji pasak intarpai. U kalb jim formul s gali b ti ne tik sakytin s, bet ir ra ytin s.

U kalb jimas, norint privilioti mylim j Dagili, a tave paleisiu kai Jeigu nori, kad kuris nors bernelis tave pamilt , paimk rankom skaud iai duriant dagil , prilenk j prie akmens, ant vir aus u d k akmeniu ir sakyk: Dagili, k prad s mane myl t toks i toks berniokus (pasakomas vardas ir pavard ), a tadu tavi palaisiu. Kai norimas bernelis simyli, dagilis paleid iamas.

U kalb jimas paklydus ar k nors pametus Suku suku velnio barzd : Jeigu paklydai kur ar pametei k , vaik iodamas ir ie kodamas sakyk: Suku suku velnio barzd . Jei nei eisiu (nerasiu) dar geriau suksiu! Velnias pasivij s ir i ved s keli ar suie k s pamest daikt .

Nuo gyvat s ant duonos Paimi duon per iegnoji ir kalbi: em s emybe, Dievo galybe, Imk savo biauryb , Duok m s g ryb . Sveika Marija... U kalb t duon duodi suvalgyti gyvat s kirstam mogui ar gyvuliui. Sukalb t Sveika Marija...

Nuo ro s Reikia persi iegnot ir aizd per iegnot. jo venta Marija per piev , rado tris ro es. Vien rov , kit lau , tre ia pati i gai o. I gai k ir jo (jos) ito sop per J zus Kristus dabar ir mirties m s valandoj . Amen.

Nuo aki ant druskos Vien i si adu, kit prisi adu, Dieva T vas, Dieva S nus, Dieva dvasia venta, Trys asabos Vienas Dievas. Garb b k Dievui T vui ir S nui , Dvasiai ventai , kaipo buvai i prad ios , dabar b k ir visados per am ius. Amen.

Informaciniai altiniai: www.tautosaka.lt Mo iut s u ra ai U kalb t