lietuvos elektros energetikos sistemos planas …
TRANSCRIPT
LIETUVOS ELEKTROSENERGETIKOS SISTEMOS400-110 KV TINKLŲ PLĖTROSPLANAS 2019–2028 M.
TURINYS
ĮŽANGA / 5
1. 2018 m. LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS IR ELEKTROS RINKOS APŽVALGA / 7
2. MOKSLINIAI TYRIMAI IR STUDIJOS / 14
3. ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMO IR DIDŽIAUSIOS SISTEMOS PAREIKALAUJAMOS GALIOS POREIKIOPROGNOZĖ / 18
4. GENERUOJANČIŲ GALIŲ PLĖTRA IR GALIŲ PAKANKAMUMO ĮVERTINIMAS / 21
4.1. Generuojančių galių plėtra / 21
4.2. Lietuvos EES adekvatumo vertinimas 2019–2028 m. 2/ 2
.4 3. Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo vertinimas 2019–2034 m. 2/ 4
5. ELEKTROS RINKOS SKAIČIAVIMAI 2/ 6
6. PERDAVIMO TINKLO PLĖTROS KRYPTYS 2028 M. 2/ 7
7. PERDAVIMO TINKLO PROJEKTAI 2019-2028 M. 2/ 9
7.1. Strateginiai valstybės projektai 29/
7.2. Projektai perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimui 3/ 0
7.3. Projektai elektros tinklo naudotojų iniciatyva / 31
8. INVESTICIJŲ POREIKIS PERDAVIMO TINKLO ATSTATYMUI IR PLĖTRAI 2019–2028 M. / 33
9. ENTSO-E „TYNDP2018“ 3/ 4
10. MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS BEI INOVACIJŲ (MTEPI) VEIKLA / 35
Sutrumpinimai
AB – akcinė bendrovė
AC – kintamoji srovė (angl. Alternating
current)
A TI – vidutinė nutraukimo trukmė (angl.
Average interruption time)
AT – autotransformatorius
AEI – atsinaujinantys energijos ištekliai
BVP – bendras vidaus produktas
BEMIP – Baltijos jūros regiono valstybių elektros
rinkų integracijos planas (angl. Baltic
Energy Market Interconnection Plan)
BRELL – Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir
Lietuvos energetinis žiedas
BtB – nuolatinės srovės keitiklis (angl. Back-
to-Back)
–CEF Europos infrastruktūros tinklų
finansavimo priemonė (angl. The
Connecting Europe Facility)
E – elektrinė
END – neperduotos elektros energijos kiekis
(angl. )Energy not delivered
ENTSO-E – Europos elektros perdavimo sistemų
operatorių organizacija (angl. European
Network of Transmission System
Operators – electricity)
EPL – elektros perdavimo linija
EES – elektros energetikos sistema
ES – Europos Sąjunga
–ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“
–ETN elektros tinklo naudotojai
HAE – hidroakumuliacinė elektrinė
HE – hidroelektrinė
HVDC – aukštosios įtampos nuolatinė srovė
(angl. )High Voltage Direct Current
KET – kontinentinės Europos tinklas (angl.
European Continental Network)
KL – kabelių linija
LOLE – apkrovos praradimo tikimybė (angl.
Loss of Load expectation)
OLPL – apkrovos praradimo trukmė (angl. Loss
of Load probability)
OL – oro linija
CIP – bendro intereso projektas (angl. Project
of common interest)
PSO – perdavimo sistemos operatorius
PT – perdavimo tinklas
SK – sinchroninis kompensatorius
TE – termofikacinė elektrinė
TP – transformatorių pastotė
TYNDP – dešimties metų tinklo plėtros planas
( )Ten Year Network Development Plan
IPS/UPS – Baltijos ir Nepriklausomų valstybių
sandraugos šalių sinchroniškai veikianti
elektros energetikos sistema (angl.
Integrated power system/Unified power
system of Russia)
VE – vėjo elektrinės
VoLL – apkrovos praradimo vertė (angl. Value
of Lost Load)
ĮŽANGA
Elektros perdavimo sistemos operatorius yra atsakingas už elektros energetikos sistemos darbo stabilumą ir
patikimumą, nacionalinės balansavimo funkcijos atlikimą ir sisteminių paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos
teritorijoje, elektros energetikos sistemos perdavimo tinklo ir jungiamųjų linijų su kitų šalių elektros energetikos
sistemomis eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtrą mažinant pralaidumo perdavimo tinkluose apribojimus ir
atsižvelgiant į elektros energetikos sistemos bei elektros tinklų naudotojų poreikius. Elektros perdavimo sistemos
operatorius taip pat privalo prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą ir teikti rinkos
dalyviams informaciją apie prognozuojamos generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus.
Elektros energetikos sistemos darbo stabilumas, patikimumas, galių ir energijos balansai priklauso ne tik nuo
rinkos dalyvių elgsenos, bet ir nuo prijungiamų elektrinių darbo tinkamų parametrų nustatymo, elektrinių darbo
koordinavimo bei laiku vykdomos plėtros. Todėl LITGRID, AB (toliau – Bendrovė), kaip Lietuvos perdavimo sistemos
operatorius, privalo ne tik tinkamai valdyti elektros perdavimo tinklą, bet ir rūpintis visa elektros energetikos
sistema: planuoti elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju laikotarpiu įvertinant tiekimo patikimumo,
kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tuo tikslu Bendrovė kiekvienais
metais rengia (toliau – Planas), kurioLietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros planą
tikslas – įvertinus esamą elektros energetikos sistemos būklę ir nutarimus, ilgalaikėje perspektyvoje numatyti
galimus elektros energijos ir galios poreikių, generuojančių galių ir generavimo pasikeitimus, numatyti perdavimo
tinklo plėtros ir atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas, paruošti reikiamus duomenis ENTSO-E
dešimties metų tinklo plėtros plano (angl. (TYNDP)) 2020 m. versijai.Ten Year Network Development Plan
Bendrovė yra ne tik valstybei svarbių elektros sektoriaus projektų iniciatorė, bet ir įgyvendintoja, kuri siekia vykdyti
jai patikėtus darbus efektyviai ir laiku. Pagrindinis nacionalinis valstybės prioritetas ir Bendrovės tikslas yra
Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu.
2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos prezidentei kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos
Komisijos pirmininkui pasirašius politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su
kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją, buvo susitarta Baltijos elektros energetikos sistemas sinchronizuoti su
kontinentinės Europos tinklais panaudojant esamą 400 kV kintamosios srovės liniją Alytus-Elk (LitPol Link) bei
pastatant naują jūrinę nuolatinės srovės jungtį iš Lietuvos į Lenkiją. Taip pat 2018 m. rugsėjo 14 d. Baltijos jūros
regiono valstybių elektros rinkų integracijos plano (angl. ) (BEMIP) aukštoBaltic Energy Market Interconnection Plan
lygio pareigūnų susitikime sutarta dėl Baltijos elektros energetikos sistemų sinchronizavimo su kontinentinės
Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo. Šie sutarimai yra įvertinti Plane sudarant elektrinių galių plėtros raidą,
planuojant perdavimo tinklo infrastruktūros plėtrą, atliekant perdavimo tinklo elektrinius ir elektros rinkos
skaičiavimus, nagrinėjant perdavimo tinklo režimus.
Bendrovė, prižiūrėdama esamą infrastruktūrą ir inicijuodama naujus strateginės reikšmės infrastruktūros
projektus, taiko inovatyvius technologinius sprendimus. Diegdama naujas į išmanų valdymą orientuotas sistemas,
pažangiausius vadybos modelius bei remdamasi gerosiomis regioninėmis ir tarptautinėmis praktikomis, Bendrovė
siekia tapti pažangiausiu elektros sistemos operatoriumi Europoje. Būdama drąsi ir atvira inovacijoms
organizacija, sistemingai ir atsakingai plėtodama į veiklos tobulinimą orientuotus įrankius, taikydama socialinės
atsakomybės principus kasdienėje veikloje, Bendrovė jau dabar yra pažangos lyderis tarp regiono perdavimo
sistemos operatorių. Tai sudaro galimybes stiprinti bendradarbiavimą su partneriais visoje Europoje bei inicijuoti ir
vykdyti reikšmingus Europos Sąjungai projektus.
Įgyvendindama Plane numatytus nacionalinės bei regioninės reikšmės projektus, siekdama pilnavertiškai
integruotis į Europos elektros energijos rinką, garantuoti nepertraukiamą ir patikimą elektros energijos tiekimą
vartotojams, Bendrovė prisidės prie tikslų įgyvendinimo,Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos
10-ies metų perspektyvoje bus užtikrinamas patikimas elektros energijos tiekimas ir perdavimas vartotojams,
laiku atstatomas ir racionaliai vystomas perdavimo tinklas (minimalūs sistemos patikimumo rodikliai (vidutinė
nutraukimo trukmė (AIT) ir neperduotos elektros energijos kiekis (END)) ne didesni nei nustatyti Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos reguliaciniu periodu), bus užtikrinamas nuoseklus elektros infrastruktūros
optimizavimas ir modernizavimas, atsakingų institucijų informavimas apie generacijos adekvatumo perspektyvą
nacionaliniu ir regioniniu mastu, suderintas infrastruktūrinių projektų įgyvendinimas, atliktas ilgalaikio investicinių
lėšų poreikio bei projektų finansavimo galimybių įvertinimas. Tokiu būdu bus kuriama nauda ir teikiamos kokybiškos
paslaugos ne tik Bendrovės klientams, bet ir visos Lietuvos vartotojams.
5
201 m.8 (faktas) 202 m.8 (planas)
Bendras elektros energijos suvartojimas (su nuostoliais tinkle) TWh 1 14,2,11 63
MW 1999 2364Didžiausia sistemos pareikalaujama galia
Elektrinių įrengtoji/turimoji galia: MW 36 /35 /84 53 3231 3168(3931 3868)**/
Šiluminės E : MW 191 /17 7 1/7( ) 5* 98* 7 47
- Lietuvos MW 1045 /1002* 445/432*
- Vilniaus E3 MW 360 /324** 0
- Kauno MW 170/148E 0
- Panevėžio MW 35/30 35/3E 2
- kitos ŠE MW 30 /2 /25 92 291 83
Kruonio HAE MW 900/900 900/900
Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės: MW 8 /8 /169 55 1560 521(2260 2221)**/
- Kauno HE MW 101/99 101/99
- mažos HE MW 27/27 27/27
- vėjo MW 5 /5 /E 33 33 1000 1000(1700 700)**/1
- saulės MW 8 /8 1 0/1 0E 3 3 8 8
- biokuro : MW 10 /9 /E 3 3 182 156
- biomasės : MW 62/5 1 1/1E 2 4 15
� Vilniaus E2 MW 29/21 29/21
� Vilniaus kogeneracinė jėgainė (biomasę deginantis blokas) MW 79/- 63
� Šiaulių E MW 11/ 11/9 9
�mažosios biomasės MW 22/22 2/ 22 2
- biodujų MW 4 /4 4 /4E 1 1 1 1
- atliekų deginimo : MW 22/20 70/E 59
� Vilniaus kogeneracinė jėgainė (atliekas deginantis blokas) MW 22/1- 6
� Klaipėda „Fortum“ (Lypkių TP) MW 21/19 21/19
� Fortum kogeneracinė jėgainė (Kaunas, Biruliškių TP) MW 26/23-
�mažosios atliekų deginimo MW 1/1 1/1
Aukštosios įtampos linijos: km 7 ,5 7246 887
400 kV oro linijos** km 102 102* ,6 ,6
330 kV oro linijos** km* 1870,1 2255
110 kV oro linijos** km 55033,3 110
300 kV nuolatinės srovės povandeninis kabelis km 134,3 274,3
300/330 kV kabelių linijos km 513,2 3
110 kV kabelių linijos km 1 093 1
AĮNS keitikliai/keitiklių stotis vnt. 2 3
Aukštosios įtampos transformatorių pastotės: vnt. 236 263
400 kV transformatorių pastotės vnt. 1 1
330 kV transformatorių pastotės skirstyklos vnt. 1 1/ 7**** 9
110 kV transformatorių pastotės skirstyklos vnt. 21 2/ 8 43
Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos elektros rinkosbiržoje: EUR/MWh ,50 0
PAGRINDINIAI LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS RODIKLIAI
* Įvertinus konservuotus E blokus** Įvertinus galimą 700 MW suminės galios jūrinių VE parkų atsiradimą po 2025 m.*** Oro linijų ilgis matuojamas sumuojant visų grandžių ilgius**** Tarp kurių viena skirstykla
6
Lietuvos elektros energetikos sistemos (EES) perdavimo tinklas – tai 400–110 kV transformatorių pastotės (TP),
kurios sujungtos aukštos įtampos elektros perdavimo linijomis (EPL). Lietuvos elektrinėse (E) pagaminta arba iš
kitų elektros energetikos sistemų importuota elektros energija elektros perdavimo tinklu (PT) pasiekia
skirstomuosius tinklus, o vėliau ir elektros energijos vartotojus.
2018 m. EES bendra įrengtoji transformatorių galia buvo 4267,6 MVA (nevertinant keitiklių autotransformatorių
galios), o bendras oro ir kabelių linijų ilgis buvo apie 7246,4 km.
2018 m. buvo užbaigti šie perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) projektai: dvigrandės 330 kV elektros
perdavimo oro linijos Kruonio HAE-Alytus statyba, viengrandės 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga-Benaičių
VE TP statyba, rekonstruota 330 kV OL Jurbarkas–Bitėnai pakeičiant atramas su atotampomis į metalines
atramas, rekonstruotos šių TP 110 kV skirstyklos: 110/10 kV Kauno HE, 110/35/10 kV VE-2, 110/35/10 kV Pagėgių TP,
110/35/10 kV Rietavo TP (įskaitant ir žaibosaugos troso su šviesolaidiniu kabeliu įrengimą 110 kV OL ruože
Rietavas-Endriejavas-Klaipėda) ir 110/10 kV Juodupės TP.
Per 2018 m. buvo užbaigti ir tokie elektros tinklo naudotojų inicijuoti projektai: 330 kV OL Kruonio HAE–Sovietskas
ruožo (atr. Nr. 229-231) ir 110 kV OL Kapsai–K. Rūda ruožo (atr. Nr. 45-46) rekonstravimas, taip pat 110 kV Kauno
HE–K. Rūda ruožo (atr. Nr. 162-165) rekonstravimas. Visi šie projektai buvo įgyvendinti elektros tinklo naudotojų
lėšomis.
2018 metų didžiausias paros energijos vartojimas užfiksuotas 2018-02-28 dieną ir siekė 41 GWh. Mažiausias
paros energijos vartojimas fiksuotas 2018-04-15 dieną ir sudarė 26 GWh.
Didžiausia pareikalaujama galia užfiksuota 2018-01-24 dieną 10-11 valandą ir siekė 1999 MWh per valandą, o
mažiausia – 2018-04-16 dieną 3-4 valandą ir sudarė 858 MWh per valandą. Lyginant su 2017 metais sistemos
didžiausia pareikalaujama galia padidėjo 5,4 proc. Pažymėtina, kad elektros energijos suvartojimas stabiliai didėja.
Suvartotas galutinės elektros energijos kiekis pagal atskiras vartotojų sektorius nuo 2008 m. parodytas
1 paveiksle.
1 pav. 2008–2018 m. galutinis suvartotos elektros energijos kiekis pagal vartotojų grupes
Lietuvoje 2018 m. galutinis elektros energijos suvartojimas buvo 11,18 TWh, o bendras elektros energijos
suvartojimas, įvertinus ir elektros tinklų operatorių technologines sąnaudas, kurios 2018 m. sudarė 0,93 TWh, buvo
12,11 TWh. Lyginant su 2017 metais, galutinis elektros energijos suvartojimas padidėjo 3,9 proc., o bendrasis
elektros energijos suvartojimas padidėjo 3,3 proc. Tai ne tik didžiausias bendras elektros energijos suvartojimas
per visą dešimtmetį, bet jis pralenkė ir šalies bendro vidaus produkto (BVP) augimą. 2018 m. didžiausias elektros
energijos suvartojimo augimas buvo užfiksuotas transporto, gyventojų bei paslaugų (aptarnavimo) sektoriuose
(atitinkamai 8,0, 5,2 ir 5,4 proc.). Pramonės sektoriuje, nors jis ir sudaro didžiausią galutinio suvartojimo dalį, tačiau
2018 m. augimas buvo ne toks spartus kaip 2017 m. (apie 1,9 proc.). Žemės ūkio sektoriuje elektros energijos
suvartojimas 2018 m. buvo 0,8 proc. mažesnis palyginti su 2017 m. Tarp visų sektorių transporto sektorius,
1. 2018 M. LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOSSISTEMOS IR ELEKTROS RINKOS APŽVALGA
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
Aptarnavimo sektorius
Gyventojai
Žemės ūkis
Transportas
TW
h
0
2
4
6
8
10
12
Pramonė
2018
7
Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniaiĮrengtoji galia
7201 m., MWĮrengtoji galia
8201 m., MW Pokytis, %
Šiluminės elektrinės : 191 191 0,(E) 1 5 2
Lietuvos 1045 1045E * *
Vilniaus 360* 360*E3
Kauno 170 170E
Panevėžio 35 35E
kitos ŠE 30 30 31 5 1,
Kruonio HAE 900 900
Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės: 855 869 1,6
Hidro E: 128 128
- Kauno HE 101 101
- mažos HE 27 27
Vėjo 5 5 2,E: 21 33 3
- 33prie PT 4 433
- 8 100 13,6prie ST 8
Biomasės 62 62E
Biodujų 4 2,5E 40 1
Atliekų 2 22E 2
Saulės 8 8E 2 3 1,2
Iš viso: 36 36 0,66 84 5
* įvertinus konservuotus agregatus, kurių eksploatacija laikinai sustabdyta, bet įranga nedemontuota
nežiūrint, kad 2018 m. suvartojimas šiame sektoriuje augo 8 proc., pasižymi mažiausia galutinių elektros energijos
suvartojimo dalimi (0,11 TWh).
2018 m. Lietuvos EES veikusių elektrinių bendra įrengtoji galia buvo 3684 MW. Lyginant su 2017 m. gruodžio 31 d.
duomenimis, suminė elektrinių įrengtoji galia padidėjo 0,5 proc. ( ).1 lentelė
1 lentelė. Elektrinių galių pokyčiai, MW
Bendra sistemoje įrengtų generuojančių šaltinių galia 2018 m., lyginant su 2017 m., padidėjo 18 MW. Visi nauji
generuojantys pajėgumai buvo prijungti prie energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elektros tinklų: apie 4 MW
padidėjo šiluminių elektrinių galia, apie 14 MW padidėjo atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių galia. Vėjo
energetika vis dar išlieka lydere pagal plėtros apimtis – per 2018 metus prijungta 12 MW vėjo elektrinių, minimaliai
didėjo biodujų elektrinių galia – apie 1 MW ir saulės elektrinių galia – apie 1 MW. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo
2015 m., Lietuvoje atsiradus dvipusei elektros energijos apskaitai, pradėjo didėti elektros energiją gaminančių
vartotojų skaičius. Per 2018 metus gaminančių vartotojų generuojančių pajėgumų plėtra buvo 9,17 MW.1
2018 metais Lietuvos elektrinių gamybos vidutinis išnaudojimo koeficientas siekė 11 proc. Didžiausios
generuojamos galios buvo sausio mėnesį (14 proc. nuo įrengtosios galios), žiausios – liepos mėnesį (8 proc. nuoma
įrengtosios galios). Be įprastų elektrinių įrengtosios galios išnaudojimą lemiančių priežasčių – šildymo sezonas ar
pavasario potvynio laikas - 2018 metais (kaip ir 2017 metais) elektrinių išnaudojimo koeficientą sąlygojo ir
tarpsisteminių jungčių su Švedijos ir Lenkijos elektros energetikos sistemomis veikimas. Importuojant
tarpsistemine jungtimi su Švedija (NordBalt), atitinkamai sumažėja vietinių generavimo šaltinių darbas. Ir
atvirkščiai, pagal elektros rinkos veikimo principus, tiekiant elektros energiją į kitas EES, padidėja vietinių šaltinių
generavimas. 2018 metų komercinių srautų saldo į Švediją siekė 2655 GWh ir buvo 9,3 proc. mažesnis nei 2017 m.
(2928 GWh). Sumažėjimą įtakojo 2018 metais nuo rugpjūčio 16 d. iki spalio 12 d. vykdyti NordBalt jungties movų
keitimo darbai. Komercinių srautų saldo į Lenkiją 2018 metais siekė 898 GWh ir buvo 13,8 proc. mažesnis už 2017
metų rodiklį (1042 GWh). Šilumą tiekiančios elektrinės dirbo kitaip nei įprastai. Jei Panevėžio elektrinė dirbo įprastu
režimu – šildymo sezono metu, tai Kauno termofikacinė elektrinė neveikė. Fiksuotas tik trumpas veikimas 2018 m.
gruodžio mėnesį (435 MWh). Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė neveikė visai. Šilumos energiją Vilniaus
1 Elektros energiją gaminantis vartotojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, įsirengęs atsinaujinančių išteklių technologijų elektrinę ir gaminantiselektrą savo reikmėms, o nesuvartotą elektros kiekį pateikiantis į tinklus ir, esant poreikiui, ją susigrąžinantis iš tinklų.
8
Sistemos galių balansas sudaromas laikantis šių prielaidų: sistemos balansas skaičiuojamas nuo elektrinių
turimosios (disponuojamos) galios, nepanaudojama elektrinių galia vertinama galia, kuri yra nepanaudojama dėl
meteorologinių sąlygų ar kitų techninių (nusidėvėjimo) sąlygų: 85 proc. vėjo įrengtoji galia, 95 proc. saulės įrengtoji
galia bei 60 proc. hidro įrengtoji galia (pagal ENTSO-E skaičiavimo principus ir faktiniais duomenims). Taip pat prie
nepanaudojamos galios priskiriama ir elektrinių konservuotų blokų galia. 2018 m. nepanaudojamą galią sudarė
konservuoti VE-3 (324 MW), Lietuvos elektrinės TG-7 (285 MW), Kauno termofikacinės elektrinės TG-1 (53 MW)
blokai bei AEI neprieinamumas: vėjo elektrinės (apie 453 MW), saulės energijos elektrinės (apie 79 MW) bei Kauno
HE ir mažųjų hidroelektrinių (apie 76 MW) suma.
Vidutinis vėjo elektrinių, prijungtų prie PT išnaudojimo koeficientas 2018 metais buvo 26 proc. VE išnaudojimas
labiausiai priklauso nuo vyraujančio vėjo ir nuo elektrinės technologijos tipo. Prie skirstomojo tinklo prijungtų VE
išnaudojimas buvo – 0,18. Vėjo elektrinių pagamintos energijos kiekis sudarė apie 55 proc. visos AEI pagamintos
energijos. Hidroelektrinių metinė energija sudarė apie 23 proc. visos AEI pagamintos energijos. Biokuro ir atliekų
elektrinės 2018 m. pagamino apie 18 proc. AEI pagamintos energijos. Saulės E pagaminta energija sudarė apie
3 proc. nuo visos AEI pagamintos energijos, o tokių elektrinių išnaudojimo koeficientas siekė apie 11 proc.
2018 metais šalyje pagaminta 16,7 proc. elektros mažiau nei 2017 metais, iš viso 3,22 TWh elektros energijos
( ). Daugiau nei pusę visos šalyje pagamintos elektros energijos generavo atsinaujinančius energijos3 lentelė
išteklius naudojančios elektrinės ( ). Apie 0,43 TWh elektros pagamino hidroelektrinės (neskaitant Kruonio2 pav.
HAE gamybos), 1,14 TWh – vėjo elektrinės, dar apie 0,53 TWh pagaminta saulės energija, biomase, biodujomis ir
atliekomis kūrenamose elektrinėse. Kitą elektrą (0,61 TWh) gamino tradicinį kurą naudojančios elektrinės. 2018
metais didesnė dalis šalyje suvartotos elektros (apie 80 proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo arba apie
75 proc. nuo bendro elektros energijos poreikio, t. y. įvertinus ir Kruonio HAE užkrovimui sunaudotą elektros
energiją) buvo importuota. Net tris ketvirtadalius praėjusių metų elektros energijos poreikio užtikrino importas:
54 proc. elektros importuota iš ES, likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Didžiausia dalis – apie 27,6 proc. – per NordBalt
jungtį iš Švedijos, apie 27,4 proc. – buvo importuota iš Latvijos, Estijos, apie 9 proc. – per LitPol Link jungtį, o likusi
dalis – iš trečiųjų šalių. Beveik 18,7 proc. galutinai suvartotos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos
išteklių (nevertinant Kruonio HAE ir tinklų sąnaudų).
2 pav. Lietuvos EES balansas (nuo bendro el. en. poreikio (12,85 TWh))
miestui tiekė antroji termofikacinė elektrinė (VE2) ir katilinės. Lietuvos elektrinės darbas 2018 metais labiau
priklausė nuo elektros rinkos veikimo ir aktyviosios galios rezervų aktyvavimo.
Metinis elektros energetikos sistemos galių balansas 2017 ir 2018 m. pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Sistemos galių balansas, MW
RodiklisElektrinių
turimoji galiaNepanaudojama
elektrinių galiaAktyviosios
galios rezervasLikutinė
galiaSistemos
galios balansasSistemos maksimalipareikalaujama galia
2017-12-31 3666 1246 883 1537 1896 -359
2018-12-31 3553 1269 883 1401 1999 -598
5%
Šiluminės E
Hidro E
KHAE
Vėjo E
Kiti AEI
Komercinis sistemos balansas
4%
75%
9%
4%
3%
9
20142013 2015 2016 2017 2018 8/ 7201 201 , %
* 2013 m. į elektrinių, kūrenamų biomase, gamybą buvo įskaičiuota ir biodujų elektrinių gamyba
Elektros energijos gamyba (Neto) 4,398 4,054 4,598 3,973 3,866 3,220 -16,7
Šiluminės elektrinės: 2,356 1,931 2,321 1,385 0,845 -0,607 28,1
Lietuvos elektrinė 1,099 0,840 1,050 0,479 0 136 -, 0,062 54,1
Vilniaus elektrinė 0,427 0,249 0,237 0,000 0,000 -0,000
Kauno elektrinė 0,261 0,162 0,117 0,041 0,000 0,000 35,3
Panevėžio elektrinė 0,070 0,067 0,094 0,086 0,058 -0,001 98,6
kitos šiluminės elektrinės 0,500 0,612 0,823 0,779 0,651 -16,50,543
Kruonio HAE 0,543 0,681 0,667 0,568 0,574 0,521 -9,3
Atsinaujinančius energijos išteklius2,092 -14,5naudojančios elektrinės: 1,500 1,441 1,611 2,024 2,446
Hidroelektrinės: 0,516 0,394 0,345 0,450 0,573 0,426 -25,7
Kauno HE 0,424 0,322 0,276 0,364 0,466 0,359 -22,9
mažos HE 0,092 0,072 0,070 0,086 0,107 0,066 38,2
Vėjo elektrinės: 0,600 0,636 0,807 1,131 1,357 1,139 -16,1
vėjo elektrinės prijungtos prie0,992 -16,7perdavimo tinklo 0,494 0,515 0,654 0,987 1,191
vėjo elektrinės prijungtos prie0,146 -12,1skirstomojo tinklo 0,106 0,121 0,153 0,143 0,166
Kitos AEI naudojančios elektrinės: 0,383 0,411 0,459 0,443 0,516 0,528 2,2
elektrinės kūrenamos biomase* 0,263 0,190 0,221 0,219 0,244 0,240 -1,7
elektrinės kūrenamos biodujomis 0,057 0,073 0,100 0,129 0,136 5,7
saulės elektrinės 0,045 0,073 0,073 0,067 0,067 0,80 19,4
atliekas deginančios elektrinės 0,076 0,091 0,091 0,056 0,076 0,071 -6,1
Komercinis sistemos balansas-9,632 11(Importas-eksportas) -6,946 -7,623 -7,208 -8,275 -8677
Importas -7,606 -7,779 -7,460 10,101 11,168 12,437 11,4
su Rusijos EES 3,02 3,13 4,629 47,8
su Estijos EES 0,06 0,37 0,167 -54
su Latvijos EES 3,62 3,73 2,813 -24,6
su Baltarusijos EES 0,15 0,15 1,035 606,9
s 0,49 0,53 0,752 41,4u Lenkijos EES
s 2,76 3,26 3,039 -6,8u Švedijos EES
Eksportas 0,660 0,156 0,253 1,827 2,490 2,805 12,6
su Rusijos EES 0,12 0,09 0,052 -43,1
su Estijos EES 0,04 0,27 0,357 34,6
su Latvijos EES 0,27 0,23 0,362 59,6
su Baltarusijos EES 0,00 0,00 0,000
s 1,07 1,57 1,650 4,8u Lenkijos EES
s 0,32 0,33 0,384 15,3u Švedijos EES
Bendras elektros energijos poreikis 11,344 11,676 11,806 12,247 12,543 2,12,853 5
Kruonio HAE užkrovimas 0,770 0,961 0,945 0,814 0,817 0,746 -8,7
Bendras elektros energijos12,107 3,3suvartojimas 10,574 10,715 10,861 11,436 11,726
Tinklų technologinės sąnaudos 0,929 0,870 0,845 0,965 0,966 0,931 -3,6
Galutinis elektros energijos11,176 3,9suvartojimas 9,645 9,844 10,016 10,471 10,760
Pramonė 3,712 3,788 3,909 4,044 4,203 ,94,283 1
Transportas 0,106 0,101 0,097 0,100 0,100 0,108 8,0
Žemės ūkis 0,233 0,237 0,232 0,251 0,262 0,260 -0,8
Gyventojai 2,591 2,656 2,660 2,775 2,838 2,985 5,2
Paslaugos ir kiti vartotojai 3,003 3,063 3,118 3,297 3,357 3,539 5,4
Sistemos didžiausia pareikalaujama1999 5,4galia, MW 1810 1835 1748 1979 1896
3 lentelė. Lietuvos elektros energijos balansas, TWh
10
Elektros energetikos sistemos darbo patikimumui didelę įtaką turi pagrindinių perdavimo sistemos elementų –
elektros perdavimo linijų ir transformatorių pastočių techninė būklė. Nors Lietuvoje yra gana gerai išvystyti 400-
110 kV elektros perdavimo tinklai, tačiau nemažai elektros tinklo įrenginių darbo amžius yra pasiekęs ar net viršijęs
numatytą eksploatavimo laiką. Tai daro didelę įtaką visos EES darbo patikimumui. Šiai problemai spręsti Bendrovė
formuoja ir kuria transformatorių pastočių ir elektros perdavimo linijų atstatymo strategijas ir atskirų elektros
įrenginių būklės vertinimo metodikas, periodiškai atlieka TP ir EPL būklės vertinimą, analizuoja elektros PT faktinį
apkrovimą ir inicijuoja infrastruktūros rekonstravimo ir plėtros projektus.
Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais yra vertinamas dviem rodikliais:
- arba END (angl. ) – perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekisENS Energy not supplied/delivered
dėl elektros tiekimo nutraukimų perdavimo sistemoje (MWh);
- (angl. ) – vidutinis nutraukimo laikas, kuris parodo vidutinę nutraukimo trukmęAIT Average interruption time
perdavimo sistemoje (min.).
Kiti rodikliai, tokie, kaip MAIFI (angl. ), SAIDI (angl.Momentary Average Interruption Frequency Index System Average
Interruption Duration Index System Average Interruption Frequency Index), SAIFI (angl. ) ir kt. paprastai taikomi
elektros skirstymo sistemos ir/ar tinklo veikimui apibūdinti.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato minimalius elektros energijos persiuntimo perdavimo
tinklu patikimumo lygius. Bendrovei 2016-2020 m. periodu yra nustatyti tokie minimalūs patikimumo lygiai:
ENS=6,3 MWh ir AIT=0,29 min. Elektros perdavimo sistemos neperduotos (nepersiustos) elektros energijos kiekis
ir nutraukimo trukmė 2018 m. pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Elektros perdavimo sistemos pagrindiniai patikimumo rodikliai
Rodiklis 2010 20152011 20162012 20172013 20182014Nutraukimopriežastys
Force Majeure 79,15 21,21 31,20 4,06 1,90 3,59 20,62 62,4 2,31
Išorinio poveikio 41,33 43,65 11,43 10,94 31,99 24,00 6,41 12,9 30,81
Operatoriausatsakomybė 11,63 7,53 7,36 6,70 5,30 4,17 1,03 1,68 0,95
Nenustatytos 0 0 0 0 0,055 0,37 0 0 0
Iš viso 132,11 72,39 49,99 21,70 39,25 32,13 28,06 76,9 34,08
Force Majeure 1,44 0,19 0,09 0,17 0,81 2,33 0,073,32 0,97
I 1,74 2,00šorinio poveikio 0,53 0,51 1,50 1,16 0,25 0,48 1,15
Operatoriausa 0,49 0,35tsakomybė 1 0,34 0,31 0,25 0,20 0,04 0,06 0,04
Nenustatytos 0 0 0 0 0,003 0,018 0 0 0
I 5,55 3š viso ,32 2,30 1,01 1,84 1,55 1,10 2,87 1,26
END,MWh
AIT,min
Iš lentelės matyti, kad suminiai END ir AIT rodikliai 2018 m. buvo ženkliai geresni nei 2017 m. ar 2016 m.
Kokybišką elektros energiją Bendrovė perduoda atsižvelgdama į tarptautinių standartų kokybei reikalavimus (LST
EN 50160) bei atskirai Litgrid parengtą aukštos įtampos (330 kV ir aukštesnės) perdavimo tinklo leistinų dažnio ir
įtampos kokybinių parametrų aprašą. Šiuose dokumentuose nustatyti ribiniai parametrai, kurių turi neviršyti ir
išlaikyti visi prie tinklo prijungti naudotojai, apibrėžiamos dažnio ir įtampos ribos, tinklo įtampos kryčiai ir pertrūkiai,
harmonikos ir nesimetrija. Pažymėtina, kad labai trumpi (iki sekundės) įtampų pertrūkiai 110 kV ir aukštesnės
įtampos tinkluose atsiranda dėl elektros tinklų avarijų (trumpųjų jungimų), kurias dažniausiai sukelia gamtos
reiškiniai (žaibai, vėtros, uraganai, migruojantys paukščiai ir pan.). Elektros perdavimo tinklai projektuojami, kad
tokie gedimai būtų pašalinti pagrindinių apsaugų per <150 ms, o jei veiktų rezervinės apsaugos <250 ms. Realybėje,
veikiant pagrindinėms apsaugoms, trumpieji jungimai pašalinami dar greičiau (per maždaug 100 ms). Be
papildomos atjungimo logikos veikimo laiko, pačios komutacinės įrangos veikimas užtrunka apie 70-80 ms, todėl
įtampos pertrūkių aukštos įtampos tinkle panaikinti techniškai negalima arba tai kainuotų nepagrįstai didelius
pinigus. Elektros kokybei labai jautrių vartotojų veikimui užtikrinti turi būti diegiamos specialios rezervavimo
priemonės pačių vartotojų ūkyje arba žemosios įtampos tinkluose.
Atsižvelgiant į globalizacijos ir išorinės aplinkos kuriamas tendencijas, prognozuojama, kad „Skaitmenizacija ir
technologinė konvergencija“ turės įtakos beveik visiems PSO plėtros aspektams – ypač perdavimo tinklo valdymo
automatizacijai, spartesniam ir platesniam išmaniųjų matavimo sistemų diegimui bei kibernetinės saugos
11
didinimui. Pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles, naujose ir rekonstruojamose transformatorių
pastotėse turi būti diegiami teleinformacijos surinkimo ir perdavimo įrenginiai, nuotolinis elektros tinklo įrenginių
valdymas. Nuo 2011 m. Bendrovė vykdo nuotoliniu būdu iš dispečerinės valdymo sistemos valdomų įrenginių kiekio
apskaitą. 2018 gruodžio mėnesio duomenimis iš 1219-os valdomų prijunginių EES, automatizuotų buvo 811 arba
66,53 proc.
Lietuvos EES tiesiogiai sujungta su penkiomis kaimyninėmis (Švedija, Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija) elektros
energetikos sistemomis:
� su Švedijos EES jungia nuolatinės srovės jungtis, kurios pralaidumas iš / į Lietuvos EES - 700 MW;
� su Lenkijos EES jungia 400 kV dvigrandė elektros perdavimo linija, kuri veikia per nuolatinės srovės keitiklį. Šio
keitiklio galia – 500 MW, pjūvio pralaidumas siekia nuo 0 iki 500 MW į Lietuvos EES ir 500 MW iš Lietuvos EES;
� su Latvijos EES jungia keturios 330 kV ir trys 110 kV linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 1500 MW į Lietuvos EES ir
1200 MW iš Lietuvos EES;
� su Baltarusijos EES jungia penkios 330 kV ir septynios 110 kV linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 1300 MW į
Lietuvos EES ir 1350 MW iš Lietuvos EES;
� su Rusijos (Kaliningrado) EES jungia trys 330 kV ir trys 110 kV linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 600 MW į
Lietuvos EES ir 680 MW iš Lietuvos EES.
2018 metais didžiausias tarpsisteminės jungties apkrovimas buvo pasiektas su Kaliningrado EES ir Švedijos EES.
Apie 34 proc. NordBalt veikimo laiko jungtis veikė didžiausia galia. Lyginant su 2017 metais išaugo ir LitPol Link
jungties apkrovimas, tačiau didžiausia leistina galia ši jungtis veikė tik apie 4 proc. laiko. Nevertinant nuolatinės
srovės jungčių su Švedija ir Lenkija apkrautumo, kaip jau buvo minėta, labiausiai apkrautas Lietuvos EES
tarpsisteminis pjūvis 2018 m. buvo tarp Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado) EES. Vidutinis šio tarpsisteminio pjūvio
apkrautumas siekė 61,3 proc. Tokį didelį pjūvio apkrautumą lėmė tai, kad dėl Kaliningrado srityje esančios
termofikacinės E (įrengtoji galia siekia 900 MW) darbo srities balansas didžiąją laiko dalį buvo teigiamas. Kadangi
Kaliningrado sritis sujungta tik su Lietuvos EES, perteklinė energija teka tarpsisteminiu pjūviu į Lietuvą. Tik tuo
metu, kai elektrinė remontuojama, Kaliningrado srities balansas yra neigiamas. Maksimalus pjūvio apkrautumas
pasiekiamas vasaros minimalių apkrovų metu, kai Kaliningrado termofikacinė E dirba nesumažinta galia arba yra
remontuojamos pjūvio linijos. Lietuvos–Latvijos pjūvio vidutinis apkrautumas siekė apie 30,8 proc. Didžiausios
pjūvio apkrovos buvo pasiektos pavasario potvynio metu, kai Latvijos EES saldo buvo teigiamas.
Lietuvos–Baltarusijos pjūvio vidutinis apkrautumas 2018 m. siekė 23,9 proc. Nors tipinis BRELL elektrinio žiedo
srautų pasiskirstymas Lietuvai importuojant iš Rusijos EES yra toks, kai 60 proc. elektros energijos atiteka
Lietuvos–Baltarusijos pjūviu, o 40 proc. Lietuvos–Latvijos pjūviu, kitokį Lietuvos tarpsisteminių pjūvių apkrovimą
lėmė perskirstytos gamybos pajėgumai visame BRELL žiede. Be to, į Lietuvos EES importuojama ne tik iš trečiųjų
šalių.
2018 m. 330 kV tinklo įtampa 330-362 kV intervale laikėsi 98,7 proc. laiko, o 110 kV tinklo įtampa 104-
121 kV – 99,4 proc. Reikia pažymėti, kad nuokrypiai buvo trumpalaikiai ir siekė vos 1,3 proc. laiko 330 kV tinkle ir apie
0,6 proc. laiko 110 kV tinkle. Išskirti reiktų liepos mėnesį, kai 330 kV tinkle nuokrypis siekė apie 4 proc. Vasaros
mėnesiais, sumažėjus apkrovai elektros tinkluose, aukštų įtampų valdymas yra sudėtingesnis. Lietuvos EES tinklo
įtampos yra valdomos išnaudojant elektrinių generuojamos reaktyviosios galios valdymo galimybes, taip pat
reguliuojant šuntinių reaktorių ir kondensatorių baterijų darbą. Pradėjus veikti NordBalt ir LitPol Link jungtims,
atsirado ir papildomų reaktyviosios galios ir įtampos valdymo priemonių. Didžiausias reaktyviosios galios
generavimo šaltinis – Kruonio HAE agregatai, kurių vieno agregato generuojamos reaktyviosios galios ribos yra -
120÷180 MVar dirbant sinchroninio kompensatoriaus režimu. Iš viso 2018 m. Kruonio HAE agregatai sinchroninio
kompensatoriaus režimu dirbo apie 2198 valandas. Tai yra apie 25 proc. daugiau nei 2017 m., kai sinchroninio
kompensatoriaus režimu Kruonio HAE agregatai iš viso dirbo 1794 val. Pagrindinė SK darbo laiko priežastis – naujos
LitPol Link jungties veikimas. Tam, kad LitPol Link keitiklis tinkamai veiktų, būtina įjungti specialius harmonikų
filtrus, kurie yra reaktyviosios galios generavimo šaltiniai. Reaktyviosios galios valdymo požiūriu sunkiausias
režimas yra LitPol Link jungties veikimas nakties ar ankstaus ryto valandomis, kai perduodami nedideli kiekiai
elektros energijos su Lenkijos EES. Nakties valandomis, kai neveikia Kruonio HAE siurblio režimu, įtampų lygiai
330 kV mazguose padidėja ir priartėja prie didžiausių leistinų verčių. Norint įjungti LitPol Link keitiklį, būtina
sumažinti tinklo įtampas. Šiuo metu vienintelė priemonė tą padaryti yra išnaudoti Kruonio HAE SK režimu. Minėtai
problemai spręsti perdavimo sistemos operatorius toliau vykdo projektą, kurio apimtyje esamas Ignalinos
valdomas šuntinis reaktorius bus pervežtas į Lietuvos E 330 kV skirstyklą, o Ignalinoje bus įrengtas naujas 10 kV 30
MVar šuntinis reaktorius. Ignalinos valdomas šuntinis reaktorius, veikdamas Lietuvos E skirstykloje, bus pajėgus
pakeisti beveik du Kruonio HAE agregatus, veikiančius sinchroninio kompensatoriaus režimu. Sinchroninio
kompensatoriaus panaudojimą taip pat lemia transformatorių pastotėse esančių šuntinių reaktorių išnaudojimas,
elektros tinklo elementų remontai, kitų elektrinių darbo režimai. Pastebėta, kad Kruonio HAE darbas sinchroninio
12
kompensatoriaus režimu koreliuoja su Lietuvos E generatorių darbu. Kai dirba Lietuvos E, jos reaktyviosios galios
generavimo galimybės sumažina įtampas sistemoje, todėl sumažėja ir Kruonio HAE poreikis dirbti sinchroninio
kompensatoriaus režimu.
2018 m. vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje po 3 metų iš eilės kainos
kritimo pakilo 42 proc. ir siekė 50,0 Eur/MWh. Kainų kilimas fiksuotas visame regione – 2018 metais elektros
energijos kaina regione vidutiniškai kilo 46 proc. lyginant su 2017 metais. Tokiam ryškiam kainų kilimui įtakos turėjo
nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, t. y. aukšta temperatūra ir sausra pasižymėjusi antroji metų dalis, nuo
metų pradžios ypatingai – net 2,5 karto – kilusi apyvartinių taršos leidimų kaina, Skandinavijos ir Baltijos šalyse
augęs elektros energijos vartojimas. Aukščiausia vidutinė mėnesio elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje
fiksuota rugsėjo mėnesį – siekė 59,1 Eur/MWh.
Kaip ir 2017 metais, aukščiausia vidutinė mėnesio elektros kaina formavosi, kuomet NordBalt jungtis nebuvo
prieinama rinkai – 2018 m. tai buvo iš anksto suplanuotas metinis jungties remontas. Šis iš anksto numatytas
metinis jūrinio elektros kabelio remontas buvo itin sėkmingas – 120 sausumos movų pakeistos net 2-iomis
savaitėmis anksčiau. Užbaigus NordBalt remontą, likusį laiką nuo spalio 12 dienos iki metų pabaigos rinkai
išduodamų pralaidumų vidurkis siekė maksimalų galimą jungties pralaidumą – 700 MW.
Bendras 2018 metų importo srautas į Lietuvą augo 11 proc., o bendras eksporto srautas – 13 proc. Vertinant birželio
mėnesio vidutinį 28 proc. elektros energijos kainos kilimą visame „Nord Pool“ elektros biržos regione, bendras
importo srautas iš ES šalių sumažėjo 14 proc. ir sudarė šiek tiek daugiau nei pusę, t. y. 54 proc. viso importo srauto.
Importo srautas per NordBalt jungtį kito dėl itin žymių pokyčių Skandinavijos vandens rezervuarų lygyje bei vykdyto
NordBalt remonto. 2018 metų gegužės mėnesį fiksuotas 40 proc. lygio augimas turėjo įtakos elektros energijos
srauto iš Skandinavijos išaugimui daugiau nei 2 kartus, o vasaros metu susidariusi sausra lėmė srauto sumažėjimą
penktadaliu – bendras importo srautas iš Skandinavijos 2018 metais buvo 7 proc. žemesnis nei 2017 metais.
Sausringas oras lėmė ir 27 proc. sumažėjusį importo srautą per Latvijos–Lietuvos pjūvį. Tuo tarpu importo srautas
iš Lenkijos augo 41 proc. - didžiausias pokytis fiksuotas gruodžio mėnesį. 2018 metais importo srautas iš trečiųjų
šalių 2018 metais augo 73 proc. ir sudarė 46 proc. viso šalies importo. Daugiau nei 3 kartus išaugo importo srautas
per Lietuvos-Baltarusijos sieną – žymiausias pokytis fiksuotas rugpjūčio mėnesį prasidėjus NordBalt remontui.
2018 metais, sėkmingai veikiant tarpsisteminėms jungtims, Lietuvos prekybos zonos elektros energijos kaina dar
labiau koreliavo su kaimyninių šalių elektros kaina – daugiau nei 90 proc. panašūs kainos pokyčiai vyko Baltijos
šalyse, Suomijoje, Švedijos 4-oje prekybos zonoje ir Danijoje. Elektros kainų tendencija pateikta . Metų3 paveiksle
antroje pusėje sėkmingai įvykdytas tarpsisteminės jungties NordBalt remontas tik sustiprino šių kainų panašumus
ir sukūrė didesnę naudą Lietuvos bei kitų šalių elektros energijos vartotojams.
3 pav. 2016-2018 m. vidutinės elektros energijos kainos pasiskirstymas
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
70,0
Sa
us
is
Ele
ktro
s e
ne
rgijo
s k
ain
a, E
ur/
MW
h
Va
sa
ris
Ko
vas
Ba
lan
dis
Ge
gu
žė
Bir
želis
Lie
pa
Ru
gp
jūti
s
Ru
gs
ėjis
Sp
alis
La
pkr
itis
Gru
od
is
Sa
us
is
Va
sa
ris
Ko
vas
Ba
lan
dis
Ge
gu
žė
Bir
želis
Lie
pa
Ru
gp
jūti
s
Ru
gs
ėjis
Sp
alis
La
pkr
itis
Gru
od
is
Sa
us
is
Va
sa
ris
Ko
vas
Ba
lan
dis
Ge
gu
žė
Bir
želis
Lie
pa
Ru
gp
jūti
s
Ru
gs
ėjis
Sp
alis
La
pkr
itis
Gru
od
is
2016 2017 2018
Lenkija Švedija SE4 Suomija Estija Lietuva
13
2. MOKSLINIAI TYRIMAI IR STUDIJOS
Ambicingi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos keliami tikslai dėl atsinaujinančiųjų energijos
išteklių integravimo ir tuo pat metu vykdomas Baltijos EES sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais
projektas skatina ieškoti naujų inovatyvių sprendinių dėl Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimo veikimo.
Mokslinių tyrimų ir studijų rengimas, inovacijų diegimo veiklų planavimas ir įgyvendinimas skatina Bendrovę
efektyvinti savo veiklą taikant naujus metodus, priemones ir gerąsias praktikas. Bendrovė, pati arba
bendradarbiaudama su mokslo įstaigomis ir kitomis konsultacinėmis bendrovėmis, atlieka studijas, tyrimus,
analizes, įvairius vertinimus bei bandomuosius projektus, susijusius su perdavimo sistemos operatoriaus veikla.
Bendrovės vykdytos ir (ar) vykdomos studijos ir tyrimai bei jų trumpi aprašymai pateikti žemiau:
Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dinaminio stabilumo studija
Baltijos šalių ir Lenkijos PSO atliko Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dinaminio stabilumo studiją.
Studijos tikslas – išanalizuoti Baltijos šalių EES prijungimo prie KET įtaką dinaminiam stabilumui. Studija apėmė
tarpsisteminių svyravimų bei pereinamųjų procesų stabilumo analizes šiems sinchronizacijos su KET scenarijams:
� per esamą LitPol Link jungtį;
� per esamą LitPol Link bei naują LitPol Link 2 jungtį;
� per esamą LitPol Link bei naują HVDC jungtį (HARMONY Link) tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Studiją parengė Lenkijos Elektros energetikos instituto Gdansko padalinys (INSTITUTE OF POWER ENGINEERING
Gdańsk Division). Atliktų skaičiavimų rezultatai parodė, kad visais nagrinėtais scenarijais galima užtikrinti
sinchroniškai sujungtos elektros energetikos sistemos dinaminį stabilumą. Tačiau buvo identifikuota, kad elektros
energijos srautai kintamosios srovės elektros perdavimo linijomis tarp Lenkijos ir Lietuvos turės būti ribojami
priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus. Kita svarbi išvada yra, kad Baltijos EES elementų dinaminiai modeliai turi
būti atnaujinti remiantis realiais bandymais siekiant sumažinti galimas skaičiavimų paklaidas ir padidinti elektros
energijos apsikeitimo tarp šalių galimybes, nepažeidžiant sistemų dinaminio stabilumo. Studija sėkmingai
pabaigta 2018 m. birželio mėnesį. Studijos rengimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga pagal Europos
infrastruktūros tinklų priemonę (angl. (CEF)). Ši studija, kartu su dažnio stabilumoThe Connecting Europe Facility
studija, buvo esminiai tyrimai, kurie leido oficialiai pradėti Kontinentinės Europos sinchroninės zonos išplėtimo
prijungiant Baltijos EES procedūrą.
Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dažnio stabilumo studija
2017 m. 4 ketvirtį Baltijos šalių PSO kartu su ENTSO-E inicijavo Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dažnio
stabilumo studiją. Studijos tikslas – įvertinti tikėtinus papildomus investicinius, operacinius bei socio-ekonominius
kaštus, susijusius su Baltijos šalių EES dažnio stabilumo užtikrinimu sinchroninio ryšio praradimo bei darbo salos
režimu atvejais analizuojamiems sinchronizacijos scenarijams:
� per esamą LitPol Link jungtį;
� per esamą LitPol Link bei naują LitPol Link 2 jungtį;
� per esamą LitPol Link bei naują HVDC jungtį (HARMONY Link) tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Studiją parengė Vokietijos konsultacijų įmonė „Consentec GmbH“ kartu su Štutgarto universitetu. Studija pabaigta
2018 birželio mėnesį. Viena iš pagrindinių studijos išvadų yra ta, kad Baltijos EES veikimas be nuolatinės srovės
jungčių su Šiaurės šalimis bei Lenkija, kurios gali būti panaudojamos sistemos dažniui valdyti, yra labai brangus ir
nepagrindžiamas nei techniniu, nei ekonominiu tyrimais. Reikia paminėti, kad studijos autoriai rėmėsi labai
konservatyviomis prielaidomis ir gavo teisingus, tačiau šių dienų NENS keliamų tikslų neatitinkančius rezultatus.
Dėl šios priežasties iškilo poreikis optimizuoti studijos gautus rezultatus bei papildyti dažnio stabilumo studijos
rezultatus dažnio stabilumui užtikrinti būtinomis priemonėmis.
2018 metų birželio mėnesį buvo pasitelktas Lenkijos Elektros energetikos instituto Gdansko padalinys, kuris
išanalizavo Vokietijos kolegų atliktą darbą ir papildė skaičiavimus bei nustatė dažnio stabilumą užtikrinančias
priemones sinchronizacijos scenarijui - esamą LitPol Link bei naują HVDC jungtį (HARMONY Link) tarp Lietuvos ir
Lenkijos. Buvo identifikuotas mažiausias inercijos lygis, kurį turi palaikyti Baltijos šalių operatoriai siekiant riboti
dažnio kitimo greitį <1 Hz/s. Identifikuotos alternatyvos šiam tikslui pasiekti, kurios įvertintos techniniu ir
ekonominiu tyrimais. Taip pat išanalizuota atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių įtaka ir
galimybės dalyvauti sisteminių paslaugų (dažnio valdymo) teikime. Patikrintos esamų hidroagregatų dažnio
reguliavimo galimybės. Nustatytos baterijų energijos kaupimo sistemų apimtys dėl stabilaus Baltijos EES dažnio
valdymo bei identifikuotas specialios dažnio valdymo sistemos poreikis, kurį užtikrintų Baltijos EES dažnio
14
stabilumą ir realiu laiku, ir planuojant elektros sistemos veikimo režimus. Tokia sistema turėtų gebėti identifikuoti
Baltijos EES išsiskyrimą darbui izoliuotu režimu ir pakeisti nuolatinės srovės jungčių su Šiaurės šalimis ir Lenkija
darbo režimą reaguojant į Baltijos EES dažnio pokyčius.
Studija sėkmingai pabaigta 2018 rugsėjo mėnesį, o spalio mėnesį oficialiai pradėta kontinentinės Europos
sinchroninės zonos išplėtimo, prijungiant Baltijos EES, procedūra.
Baltijos EES sinchronizavimo su Kontinentinės Europos sistema priemonių katalogas
2019 metų gegužės 29 dieną Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai
pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps
Europos elektros tinklo dalimi. Prisijungimo sutartis apibrėžia šalių teises ir pareigas užtikrinant, kad Lietuvos,
Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai atitiks keliamus reikalavimus ir prisiimtus
įsipareigojimus. Sutartis bus įgyvendinama pagal prisijungimo sąlygų katalogą. Sutarties pirmasis priedas apima
kontinentinės Europos sinchroninės zonos valdymo reikalavimus, pagrįstus Valdymo vadovo (angl. Operational
Handbook) reikalavimais. Į šį priedą buvo įtraukti tik tie valdymo reikalavimai, kurių Baltijos šalių operatoriai šiuo
metu neatitinka ir kuriuos reikia gyvendinti. Bendrai vertinant, Baltijos EES šiuo metu atitinka apie 40 proc. visų
kontinentinės Europos valdymo vadove nustatytų reikalavimų. Valdymo vadovą sudaro 6 atskiri standartai, kurie
apima:
1. Galios ir dažnio valdymą.
2. Planavimą ir apskaitą.
3. Veikimo saugumą.
4. Koordinuotą operatyvinį planavimą.
5. Avarinių režimų valdymą.
6. Operatyvias dispečerinio personalo treniruotes.
Iš viso šiuose standartuose nustatyti 409 reikalavimai. Iš jų apie 250 reikalavimų Baltijos šalių operatoriai turės
įgyvendinti iki sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos sistema. Baltijos šalių operatoriai mažiausiai
atitinka Galios ir dažnio valdymo standarte nustatytas nuostatas. Reikia paminėti, kad dabar galiojantį
kontinentinės Europos sinchroninės zonos Valdymo vadovą, keičia naujas operatorių susitarimas SAFA (angl.
Synchronous Area Framework Agreement), tačiau esminių techninių pakeitimų nuo prieš tai galiojusio Valdymo
vadovo nenumatyta. Sinchronizuojant Baltijos EES su kontinentinės Europos sistema Baltijos šalių operatoriai
turės prisijungti prie SAFA sutarties.
Sutarties antrasis priedas apima papildomus techninius ir organizacinius reikalavimus, kurie nenumatyti
įgyvendinant Valdymo vadovo standartų nuostatas. Keletas iš svarbiausių papildomų techninių reikalavimų, tai
stabilaus Baltijos EES veikimo užtikrinimas atsiskyrus darbui izoliuotu režimu; naujos jūrinės nuolatinės srovės
jungties į Lenkiją statyba ir sėkmingas jos veikimas; minimalus inercijos lygis, nuolat palaikomas Baltijos EES;
dažnio stabilumo vertinimo (angl. ) sistema; Baltijos EES veikiantFrequency Stability Assessment System (FSAS)
normaliu režimu neribojami esamų nuolatinės srovės jungčių pralaidumai su Šiaurės šalimis. Šiame priede taip pat
numatytos papildomos studijos, kurias reikia atlikti Baltijos šalių operatoriams, prieš tai atnaujinus ir patikrinus
atskirų Baltijos EES elektrinių (atskirų elementų) dinaminius modelius:
1. Didžiausios AEI atsijungimo galios dėl trumpųjų jungimų tinkle tyrimas (turi būti mažiau nei 700 MW).
2. Dinaminio ir tarpsisteminių svyravimų stabilumo tyrimas (patikrinti Lenkijos Elektros energetikos instituto
Gdansko padalinio skaičiavimų rezultatai po Baltijos EES elektrinių dinaminių modelių patikrinimo).
3. Priešavarinės automatikos 400 kV AC linija Alytus-Elk techninė specifikacija.
4. Svyravimų slopinimo priemonių PSS (angl. ) specifikacija.Power System Stabilizers
5. Izoliuoto Baltijos EES veikimo (atsijungimo nuo IPS / UPS sistemos ir prisijungimo prie KET momentas) studija.
6. FSAS sistemos dizaino ir suderinamumo su esamomis nuolatinės srovės jungtimis studijos.
Papildomai antrajame priede yra numatytos studijos, kurios nėra privalomos, tačiau pagerintų Baltijos EES veikimą
avarinių ir normalių režimų metu. Tai vėjo elektrinių galimybių dėl sintetinės inercijos teikimo tyrimas,
daugiafunkcių baterijų energijos kaupimo sistemų panaudojimo techninis ir ekonominis tyrimas, baterijų kaupimo
sistemų suderinamumo su FSAS tyrimas, dinaminio stabilumo gerinimo ir sintetinės inercijos, įrengus baterijas,
tyrimas.
Antrasis priedas taip pat apibrėžia ir privalomai atlikti reikalingus testus, tokius kaip dažnio valdymo rezervai,
svyravimų slopinimo priemonių efektyvumas, Baltijos EES darbas izoliuotu režimu bei FSAS sistemos veikimas.
15
Papildžius Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dažnio stabilumo studijoje atliktus skaičiavimus,
papildomai buvo nustatytos ir techninės priemonės, užtikrinančios Baltijos šalių EES saugų veikimą po tinklų
sinchronizavimo su KET. Apibendrinti dažnio stabilumo studijos rezultatai pateikti 4 paveiksle.
4 pav. Apibendrinti dažnio stabilumo studijos rezultatai
Iš paveikslo matyti, kad pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti, yra nustatyti esamus arba naujus reikiamam inercijos
kiekiui užtikrinti šaltinius. Inercijos šaltiniai yra besisukantys sinchroniniai agregatai – generatoriai, varikliai arba
agregatai, veikiantys sinchroninio kompensatoriaus režimu. Papildomi asinchroniniai inercijos šaltiniai, veikiantys
per nuolatinės srovės keitiklius (kaip vėjo ir saulės elektrinės, baterijų energijos kaupimo sistemos ir kt.), dar yra
tyrinėjami. Kitas veiksmas yra susijęs su aktyviosios galios valdymu, kai Baltijos EES avariniu būdu atsijungia nuo
KET. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti Baltijos EES dažnio stabilumą, labai svarbus veiksnys yra nuolatinės srovės
jungčių su Lenkija ir Šiaurės šalių elektros sistema veikimo režimas. Jei veikia visos keturios nuolatinės srovės
jungtys ir po prekybos elektros energijos rinkoje dar yra likę neišnaudotų galių, jas galima panaudoti reguliuojant
Baltijos EES. Jei laisvų galių yra likę daugiau kaip 700 MW, tokiu atveju Baltijos EES dažnio stabilumą galima
užtikrinti efektyviai valdant nuolatinės srovės jungtis. Pagal ENTSO-E elektros rinkos analizę 2030 metams,
daugiau nei 700 MW reguliavimo galių per nuolatinės srovės jungtis galima tikėtis apie 6542 val. per metus arba
apie 75 proc. laiko. Jei laisvų reguliavimo galių per nuolatinės srovės jungtis yra mažiau nei 700 MW, būtinos ir kitos
dažnio stabilumą užtikrinančios priemonės – baterijų energijos kaupimo sistemų įrengimas arba reguliavimo
apkrova priemonių taikymas. Tuo tikslu Bendrovė inicijavo baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimo Lietuvos
EES pilotinį projektą, kurio apimtyje bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybės realiomis
Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo sąlygomis, identifikuotos didelių galių baterijų kaupimo sistemų
įrengimo bei panaudojimo sritys Lietuvoje, nustatytos specifikacijos baterijoms, kurios teiktų skirtingo pobūdžio
paslaugas. Pilotinio projekto apimtyje planuojama įrengti pilotinę mažos galios ir talpos bateriją sisteminių
paslaugų teikimui ištestuoti.
Kaip jau buvo minėta, sutarties antrajame priede yra įvardintas techninis reikalavimas dėl nuolatinio minimalaus
inercijos lygio palaikymo Baltijos EES ( 17100 MWs). Vertinant, kad Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) EES≥
yra labai panašios, Lietuvos EES tenkanti inercijos dalis siektų apie 5700-6000 MWs. Remiantis ENTSO-E atliktu
elektros rinkų modeliavimu 2030 metams, nustatyta, kad pakankamą kiekį inercijos galima užtikrinti dėl elektros
rinkoje veikiančių sinchroninių generatorių tik apie 15-20 proc. laiko per metus. Likusį laiką (apie 80 proc.)
reikiamam inercijos kiekiui palaikyti yra būtinos kitos priemonės. Tokios priemonės gali būti arba senų šiluminių
elektrinių agregatų pritaikymas (modernizavimas) veikti sinchroninių kompensatorių režimu, arba naujų pažangių
sinchroninių kompensatorių įrengimas, arba esamų hidro ar hidroakumuliacinių agregatų veikimas sinchroninio
kompensatoriaus režimu. Europos Sąjungos dokumentai ir Direktyvos (Clean Energy Package, article 40) nustato
prievolę PSO užtikrinti patikimą sistemos veikimą įsigyjant rinkoje sistemines (papildomas) paslaugas. To paties
straipsnio ketvirtas paragrafas papildomai teigia, kad turi būti užtikrinti lygiateisiškumo, skaidrumo ir
nediskriminavimo principai. Atsižvelgiant į tai, PSO planuoja vykdyti naujų „smart“ sinchroninių kompensatorių,
16
reikalingų inercijai užtikrinti sinchronizacijos projekto apimtyje, optimalios vietos nustatymo ir techninės
specifikacijos parengimo studijos atlikimą. Atlikta studija turėtų nustatyti potencialias sinchroninių
kompensatorių vietas bei sudaryti techninę specifikaciją. Planuojama, kad iš pradžių Baltijos operatoriai pasidalins
(nustatys) inercijos ir dažnio valdymo priemonių apimtis regione, po to bus rengiama techninė užduotis ir vykdomi
pirkimai, vėliau bus atlikta ir studija.
Sinchronizacijos projektų įtraukimas į PCI sąrašą
2017 m lapkričio mėn. Europos komisija paskelbė 3-iajį Bendro intereso projektų sąrašą (angl. Projects of Common
Interest, (PCI)), kuriame įtrauktas ir Baltijos šalių sinchronizacijos projektas (projekto Nr. 4.8). Įtraukimas į šį sąrašą
sudarė sąlygas kreiptis dėl projekto finansavimo pagal CEF priemonę. Projektas PCI 3 sąraše įvardijamas taip:
„Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais, įskaitant šiuos
BIP: 4.8.1. Jungtis Tartu (EE)–Valmiera (LV); 4.8.2. Vidaus linija Balti–Tartu (EE); 4.8.3. Jungtis Tsirguliina
(EE)–Valmiera (LV); 4.8.4. Vidaus linija Eesti–Tsirguliina (EE); 4.8.5. Vidaus linija Lietuvos pastotė–valstybės siena (LT);
4.8.7. Vidaus linija Paide–Sindi (EE); 4.8.8. Vidaus linija Vilnius–Neris (LT); 4.8.9. Kiti Baltijos šalių elektros energetikos
sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais infrastruktūros aspektai“.
2019 m. sausio mėn. Europos komisijos sprendimu buvo skirtas finansavimas Baltijos šalių energetikos sistemos
sinchronizacijos su KET projektams iš CEF. Šiomis lėšomis bus finansuojama 75 proc. pirmojo etapo
sinchronizacijos projektų vertės.
2018 m. spalio mėn. Europos komisija inicijavo 4-ojo Bendro intereso projektų sąrašo atrankos procesą. Baltijos
šalių ir Lenkijos PSO pateikė Baltijos šalių sinchronizacijos projektą kaip kandidatą. Projektų atrankos procedūra
tęsis iki 2019 m. spalio mėnesio.
Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose
Litgrid, AB veikla grindžiama socialinės atsakomybės, darnios plėtros, skaidrumo bei pažangios aplinkosaugos
principais. Pastarojo principo vykdymui Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Bendrove 2014 m. vasarą
pradėjo vykdyti keturių metų trukmės projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos
elektros energijos perdavimo tinkluose“, kurio pagrindiniai tikslai buvo pagerinti migruojančių, žiemojančių ir kai
kurių perinčių paukščių rūšių išsaugojimo sąlygas, sumažinant AĮ elektros energijos tiekimo linijų keliamą neigiamą
poveikį jų populiacijoms ir palaikyti pelėsakalių ir kitų sakalų rūšių perinčias populiacijas, įgyvendinant specialias,
pagalbines apsaugos priemones. Bendra projekto suma – 1,565 mln. eurų, kurios 50 proc. finansavo Europos
komisija (tai sudarė 0,783 mln. eurų), 24,34 proc. finansavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (0,381 mln.
eurų), o kitą dalį iš dalies finansavo pagrindinis dotacijos gavėjas (LOD ir tai 0,201 mln. eurų) bei susijęs dotacijos
gavėjas (t. y. LITGRID, AB ir tai 0,200 mln. eurų).
Projektas baigtas 2018 m. pabaigoje. Projekto metu buvo įrengti 9354 vnt. laidų matomumą didinančių priemonių
(„pakabuko“ tipo bei „spiralės“ tipo atšvaitai 330 kV OL ir virš vandens telkinių), 580 pelėsakalių inkilų, o taip pat
apie 11032 vnt. „šakučių“ ir 7075 vnt. „lėkštelių“ (virš izoliatorių), kurie buvo sumontuoti apsaugai nuo galimo
elektros lanko poveikio paukščiams (ypatingai gandrams) tupint pavojingiausioje atramos vietoje – virš izoliatorių.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti http://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/aplinkos-
apsauga/469 arba www.birds-electrogrid.lt.
2020, 2030 ir 2050 metų sistemos raidos ir elektros rinkos scenarijų sudarymo pagal NENS numatytus
tikslus bei galimybių įvertinimo studija (Studija)
2018-06-21 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują Nacionalinę energetinės nepriklausomybės
strategiją, kurioje vienas iš pagrindinių tikslų atsinaujinančių energijos išteklių srityje – „(...) toliau didinti
atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos vidaus energijos gamyboje ir galutiniame energijos suvartojimo
balanse, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir didinant vietinės elektros energijos gamybos
pajėgumus. (...)“. Bendrovė, kaip atsakinga už elektros energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą,
nacionalinės balansavimo funkcijos atlikimą ir sisteminių paslaugų teikimą, planuoja dalyvauti EPSO-G
užsakomosios Studijos rengime. Šios Studijos apimtyje bus išanalizuota kaip turėtų vystytis elektros energetikos
sektorius, kad būtų įgyvendinti NENS keliami tikslai. Studijoje, skirtingais elektros energetikos raidos scenarijais iki
2050 m., būtų identifikuotos priemonės, kurios leistų pasiekti NENS išsikeltus tikslus ir rezultatus bei
identifikuotos rizikos ir kliūtys elektros energetikos sistemos efektyviam veikimui. Planuojama, kad Studijoje bus
pasiūlyti galimi sprendimo būdai identifikuotų rizikų bei kliūčių eliminavimui, kuriuos parenkant bus atsižvelgta į
pasaulinės energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, rinkų integravimo,
skaitmenizavimo, urbanizacijos, poreikio sparčiai didinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos iš
atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir energijos paskirstyto generavimo technologijų plėtros tendencijas.
17
3. ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMO IR DIDŽIAUSIOSSISTEMOS PAREIKALAUJAMOS GALIOS POREIKIOPROGNOZĖ
Svarbiausias veiksnys, lemiantis elektros energijos suvartojimą, yra šalies ekonominio lygio pokyčiai, kuriuos
geriausiai apibrėžia bendrasis vidaus produktas (BVP). Atliekant elektros energijos suvartojimo ir didžiausios
sistemos pareikalaujamos galios poreikio prognozę yra vertinami ir papildomi veiksniai, turintys įtakos būsimai
elektros energijos paklausai. 2019 m. prognozėje įvertinta:
a. BVP augimo tendencijos;
b. elektros energijos efektyvumas;
c. elektra varomų automobilių skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis;
d. šilumos siurblių (angl. ) skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis;heat pumps
e. paskirstytoji generacija, kuri šiuo metu sudaro labai mažą dalį visos energetikos sistemos. Paskirstytosios
generacijos plėtra labai priklauso nuo technologijų progreso ir konkurencingumo rinkoje, kuris, vertinant šio
meto perspektyvomis, nesudarys reikšmingo pokyčio artimiausiu laikotarpiu.
Atliekant elektros energijos suvartojimo ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios poreikio prognozę buvo
atsižvelgta ir į Susisiekimo ministerijos nacionalinės susisiekimo plėtros 2014-2022 m. programoje pateiktą
uždavinį (7.1 Pirmasis uždavinys – įrengti naują, atnaujinti ir tobulinti esamą tarptautinės ir vietinės reikšmės
geležinkelių infrastruktūrą (įskaitant naujų projekto „Rail Baltica“ geležinkelio kelių ir antrųjų geležinkelio kelių bei
aplinkkelių tiesimą), įgyvendinti naujus kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos posistemių projektus (įskaitant
geležinkelių linijų elektrifikavimą)). Šiuo metu Bendrovė kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja dėl
geriausių energijos tiekimo užtikrinimo priemonių (prijungimo taškų) nustatymo. Planuojama, kad vienos traukos
TP didžiausias poreikis gali siekti apie 30 MW viename taške, tačiau atskirais momentais galės siekti ir apie 50 MW,
o elektrifikavus geležinkelio linijas suminis metinis elektros energijos suvartojimas gali siekti 0,7 TWh/metus. Tai
didins suvartojimą ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios kiekį.
BVP augimas. Vidutinio laikotarpio BVP augimo projekcija priimta pagal naujausią LR Finansų ministerijos
prognozę, pateiktą 2019 m. kovo 21 dieną ( ). Kadangi Lietuva vis dar savo ekonomika vejasi išsivysčiusias5 lentelė
šalis, šiuo laikotarpiu BVP augimas numatomas didesnis nei ES vidurkis. Artėjant prie ES BVP vidurkio, tikėtina, kad
ekonomikos augimas lėtės. Todėl BVP augimas nuo 2022 metų numatomas šiek tiek lėtesnis nei 2018-2021 metų
laikotarpiu.
5 lentelė. Lietuvos vidutinio laikotarpio BVP augimo prognozė
Ilgo laikotarpio BVP augimo prognozė sudaryta atsižvelgiant į ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacijos (EBPO, angl. ) ilgalaikės prognozėsOECD - Organisation for Economic Co-operation and Developmen
projekcijas iki 2060 m. bei Finansų ministerijos prognozuojamą didesnį ekonominį augimą trumpuoju laikotarpiu
nei Europos Sąjungos šalyse. Daroma prielaida, kad artėjant prie ES BVP vidurkio tikėtina, kad ekonomikos augimas
lėtės. Todėl BVP augimas nuo 2023 metų numatomas šiek tiek lėtesnis nei 2019-2022 metų laikotarpiu ( ).6 lentelė
6 lentelė. Lietuvos ilgojo laikotarpio vidutinių BVP augimo tempų prognozė
Atliekant ilgojo laikotarpio prognozes buvo atsižvelgta ir į NENS pateiktus tikslus ir siekiamus rezultatus bei
įgyvendinimo priemonių plane numatytus rodiklius.
Elektros energijos efektyvumas. 2018 m. patvirtintoje NENS numatyta skatinti mažo energetinio intensyvumo ir
energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas ir diegti naujas aplinkai palankias technologijas ir
įrenginius, tai leis iki 2030 m. sutaupyti 1 TWh elektros energijos.
Metai 2018 (faktas) 2019 20 122020 20 22
BVP augimas, proc. 3,4 2,6 2,32,4 2,3
Šaltinis: LR Finansų ministerija, 2019-03-21 (http://finmin.lrv.lt/lt/aktualus-valstybes-finansu-duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus)
Laikotarpis2019-2022 2019-2022
E vidurkiBPO s BVP augimas Litgrid poreikio prognozėse
2023-2026 2023-20262027-2032 2027-2032
BVP augimas, proc. 1,90 1,93 2,41,86 2,0 1,8
18
Elektra varomų automobilių (elektromobilių, EV) skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis. 2018 m.
pabaigoje elektromobilių skaičius Lietuvoje buvo apie 969 vnt., todėl, jei ateityje bus išlaikomas panašus augimo
tempas, tai 2030 m. elektromobiliai gali sudaryti apie 8,2 proc. naujai įregistruojamų automobilių. Priimama, kad
elektromobilio suvartojama elektros energija per metus – nuo 2100 iki 2700 kWh. Toks skaičius yra pateikiamas
reguliavimo apkrova paslaugų (angl. ) techninių galimybių studijoje. Vertinant NENSDemand Response Services
priemonių planą, daroma prielaida, kad naujų elektromobilių registracijų skaičius didės ir 2030 metais sieks 45 vnt.
elektromobilių 1000 gyventojų (arba apie 546 vnt. automobilių 1000 gyv.). Dešimtadalis naujai registruotų
automobilių sudarys elektromobiliai. Tuomet Lietuvoje 2028 m. elektromobiliai (neskaitant hibridinių) sunaudotų
apie 158 mln. kWh/metus.
Šilumos siurblių skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis. 2017 m. pabaigoje Lietuvoje buvo įrengta
apie 9354 šilumos siurblių. Šilumos siurblio suvartojama elektros energija per metus yra priimta apie 7000 kWh.
Daroma prielaida, kad naujai įsigyjamų šilumos siurblių skaičius didės nuo 1,5 (2017 m.) iki 4 vnt. (2030 m.) 1000-
čiui namų ūkių (atsižvelgiant į reguliavimo apkrova paslaugų techninių galimybių studijoje pateiktas
rekomendacijas). Tuomet 2028 m. šilumos siurbliai Lietuvoje papildomai sunaudotų apie 300 mln. kWh/metus.
Elektros energijos suvartojimo prognozė. Remiantis aukščiau aprašytomis prielaidomis ir papildomų veiksnių
vertinimu, sudarytos Lietuvos bendro (su technologinėmis tinklų sąnaudomis, bet be Kruonio HAE užkrovimui
suvartotos energijos) ir galutinio (be technologinių sąnaudų ir be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos energijos)
elektros energijos suvartojimo prognozės ( ir bei ). Prognozuojama, kad Lietuvos bendras7 lentelė 5 6 paveikslai
elektros energijos suvartojimas 2028 m. išaugs iki 14,63 TWh (vidutiniškai apie 2 proc. metinis augimas), o
galutinis elektros energijos suvartojimas – iki 13,54 TWh.
7 lentelė. Lietuvos bendras ir galutinis elektros energijos suvartojimas
5 pav. Lietuvos bendro elektros energijos suvartojimo prognozė
Suvartojimas 2018 (faktas) 2020 20 822025 2030
Bendras el. en. suvartojimas, TWh
Galutinis el. en. suvartojimas, TWh
12,11
11,18
12,68
11,71
14,63
13,54
13,87
12,83
15,18
14,06
8,00
9,00
10,00
11,00
12,00
13,00
15,00
14,00
16,00
Bendras elektros suvartojimas (faktas) Bendras elektros suvartojimas (prognozė)
20
08
20
09
20
10
20
11
TW
h
20
12
20
13
20
14
20
15
20
16
20
17
20
18
20
19
20
20
20
27
20
21
20
28
20
22
20
29
20
23
20
30
20
24
20
25
20
26
19
6 pav. Lietuvos galutinio elektros energijos suvartojimo prognozė
Didžiausios sistemos pareikalaujamos galios prognozė. Prognozuojama, kad Lietuvos EES didžiausios sistemos
pareikalaujama galia, įvertinus ir elektra varomus automobilius, 2028 m. didės iki 2364 MW (vid. 2 proc. per metus)
( ).8 lentelė ir 7 paveikslas
8 lentelė. Sistemos didžiausios galios poreikių prognozė
7 pav. Didžiausios sistemos pareikalaujamos galios prognozė
Atlikus elektros energijos suvartojimo ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios prognozes, galima teigti, kad
vystantis šalies ekonomikai toliau didės energijos poreikis iš elektros. Efektyvus energijos vartojimas prisidės prie
racionalaus elektros energijos suvartojimo. O ateityje elektros suvartojimą ir didžiausios sistemos pareikalaujamą
galią papildomai didins elektrifikacija pramonėje, namų ūkių sektoriuose ir ypatingai transporto sektoriuje, kur
numatoma sparti elektromobilių plėtra ir geležinkelio linijų elektrifikacija.
8,00
7,00
9,00
10,00
11,00
12,00
13,00
15,00
14,00
Galutinis elektros suvartojimas (faktas) Galutinis elektros suvartojimas (prognozė)
20
08
20
09
20
10
20
11
TW
h
20
12
20
13
20
14
20
15
20
16
20
17
20
18
20
19
20
20
20
27
20
21
20
28
20
22
20
29
20
23
20
30
20
24
20
25
20
26
MW
Didž. sistemos pareikalaujama galia (prognozė be EV)
Didž. sistemos pareikalaujama galia (prognozė su EV)
Didž. sistemos pareikalaujama galia (faktas)
1500
1700
1900
2100
2300
2500
1600
1800
2000
2200
2400
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
20
15
20
16
20
17
20
18
20
19
20
20
20
21
20
22
20
23
20
24
20
25
20
28
20
26
20
29
20
27
20
30
Didžiausia sistemospareikalaujama galia
2018 (faktas) 2020 20 822025 2030
Įvertinus elektromobilius, MW
Nevertinus elektromobilių, MW1999
2126
2125
2364
2338
2273
2262
2430
2389
20
4. GENERUOJANČIŲ GALIŲ PLĖTRA IR GALIŲPAKANKAMUMO ĮVERTINIMAS
4.1. Generuojančių galių plėtra
2018 m. gruodžio mėn. 20 d. Seimui pritarus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams, kuriais
įtvirtinamas naujas paramos modelis AEI naudojančių elektrinių skatinimui, 2019 m. antroje pusėje bus vykdomi
technologiškai neutralūs aukcionai AEI generuojančių šaltinių plėtrai. Todėl generuojančių galių pokyčiuose
vertinami tik jau pradėti vykdyti projektai, tačiau nevertinamos išduotos prijungimo sąlygos, nes potencialūs
investuotojai aktyviai teikia prašymus Išankstinių prijungimo ir Prijungimo sąlygų gavimui, siekdami įsivertinti
galimybes dalyvauti AEI generuojančių šaltinių plėtros aukcionuose. Rengiant 2020 m. Planą ir atnaujinant
generuojančių galių prognozę bus atsižvelgiama į atliktos 2020, 2030 ir 2050 metų sistemos raidos ir elektros
rinkos scenarijų sudarymo pagal NENS numatytus tikslus bei galimybių įvertinimo studijos rezultatus.
Generuojančių galių pokyčiai 2019-2028 m.:
� 2019 m. gruodžio 31 d. nutraukiama 7 ir 8 (2x300 MW) blokų eksploatacija Lietuvos elektrinėje;
� 2020 m. nutraukiama 60 MW ir 110 MW agregatų eksploatacija Kauno termofikacinėje elektrinėje;
� 2020 m. pradedama 101 MW suminės galios (21,7 MW atliekomis ir 79,2 MW biomase kūrenamos) elektrinės
Vilniuje eksploatacija;
� 2020 m. pradedama 26 MW atliekomis ir biomase kūrenamos Fortum Heat elektrinės Kauno r. Biruliškių k.
eksploatacija;
� 2020 m. birželio mėn. nutraukiama Vilniaus E-3 eksploatacija (2x180 MW);
� 2022 m. nutraukiama Petrašiūnų elektrinės (8 MW) eksploatacija;
� 2026 m. nutraukiama AB „Lifosa“ 6 MW TG-2 agregato eksploatacija, kurio pakeitimui svarstomos galimybės
2025 m. įrengti naują 20 MW galios turbogeneratorių;
� 2028 m. AEI naudojančių elektrinių įrengtoji galia: 252 MW - biokuro elektrinių, 180 MW – saulės elektrinių,
1000 MW vėjo elektrinių sausumoje ir 128 MW hidroelektrinių.
Atsižvelgiant į tai, kad 2021-2022 m. Energetikos ministerijos iniciatyva bus rengiamas išsamus vėjo energetikos
plėtros Baltijos jūroje galimybių tyrimas ir nagrinėjamos projektų įgyvendinimo sąlygos, po 2025 metų jūrinės
teritorijos dalyje gali būti numatyta VE parkų plėtra (galingumas nuo 700 MW iki 1400 MW). Darant prielaidą, kad iki
2025 metų bus vykdoma tik sausumos VE parkų plėtra, o po 2025 metų bus greta vystomi ir jūriniai VE parkai,
suminė VE galia 2028 m. išaugs iki 1700 MW ( ).9 lentelė
9 lentelė. Planuojamos elektrinių galios 2028-12-31, MW
Šiluminės elektrinės: 771 747
Lietuvos 445 432
Vilniaus 0 0
Kauno 0 0
Panevėžio 35 32
kitos ŠE 291 283
Kruonio HAE 900 900
Elektrinės, naudojančios atsinaujinančiusenergijos išteklius: 1560/2260* 1521/2221*
Hidro elektrinės: 128 126
Kauno HE 101 99
mažos HE 27 27
Vėjo E (sausumoje/jūroje) 1000/1700* 1000/1700*
Saulės E 180 180
Biokuro E: 182 156
Biomasės E: 141 115
Vilniaus 2 E 29 21
Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniai Įrengtoji galia, MW Turimoji galia, MW
21
Vilniaus kogeneracinė (biomasę deginantis blokas) 79 63
Šiaulių E 11 9
mažosios biomasės 22 22
Biodujų E 41 41
Atliekų deginimo: 70 59
Vilniaus kogeneracinė (atliekas deginantis blokas) 22 16
Klaipėda „Fortum“ (Lypkių TP) 21 19
Fortum kogeneracinė jėgainė (Kaunas, Biruliškių TP) 26 23
mažosios atliekų deginimo 1 1
Iš viso: 3231/3931* 3168/3868*
Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniai Įrengtoji galia, MW Turimoji galia, MW
* įvertinus galimą 700 MW jūrinių VE parkų atsiradimą po 2025 m.
4.2. Lietuvos EES adekvatumo vertinimas 2019–2028 m.
Iki šiol nacionalinis galių adekvatumas buvo vertinamas deterministiniu metodu, kuris yra tinkamas elektros
energetikos sistemoms, kuriose dominuoja tradicinė generacija (lengvai planuojama, pakankamai patikima). Šiuo
metodu, remiantis 3-5 metų statistiniais generuojančių šaltinių planinių ir neplaninių atsijungimų duomenimis,
modeliuojama ateities generuojančių šaltinių patikimai prieinama galia ir palyginama su prognozuojamu sistemos
poreikiu (didžiausia sistemos apkrova + galios poreikis rezervams). Jei patikimai prieinamos generuojančios galios
kiekis yra didesnis negu sistemos poreikis – generuojančių galių adekvatumas užtikrinamas. Jei sistemos poreikis
viršija patikimai prieinamos generuojančios galios kiekį - galių adekvatumas neužtikrinamas ir reikia įvertinti, ar
turimi tarpsisteminiai pralaidumai yra pakankami užsitikrinti technines galimybes importuoti trūkstamas galias.
Sparčiai vystantis AEI energetikai (ypač vėjo ir saulės) ir mažėjant tradicinės generacijos sąstatui, atsiranda
poreikis sistemos galių adekvatumą vertinti tikimybiniu metodu, kurio esmė – išanalizuoti visus galimus galių
adekvatumo užtikrinimo scenarijus, atsižvelgiant į jų susidarymo tikimybę. Kitaip tariant, atsižvelgiant į
generuojančių šaltinių ir tarpsisteminių jungčių prieinamumą, įvertinti tikimybę, kad tam tikru metu tam tikras
generuojančių šaltinių sąstatas sugebės užtikrinti sistemos poreikį.
2018 metais Bendrovė su Kauno technologijos universiteto Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkais
atliko „Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo tikimybiniu metodu 2019-2030 m.“ studiją.
Studijos tikslas – sistemos adekvatumo vertinimo tikimybiniu metodu nustatyti Lietuvos EES rezervų apimtis
2019-2030 metams, sukurti metodiką ir skaitinį modelį. Studijos apimtyje tikimybiniu metodu buvo įvertintas
Lietuvos EES adekvatumas 2019–2025 m. ir 2025–2030 m., apskaičiuota apkrovos praradimo tikimybė LOLP
(angl. ), trukmė LOLE (angl. ) ir kaina VoLL (angl. ),Loss of Load probability Loss of Load expectation Value of Lost Load
įvertintos vietinės generacijos, reikalingos sistemos adekvatumui užtikrinti, apimtys.
Studijos rezultatai parodė, kad jau nuo 2019 metų, tam tikrais darbo Lietuvos EES scenarijais, vietine patikimai
prieinama generacija galių adekvatumas nebus užtikrinamas. Didžiausią įtaką galių adekvatumui turi
tarpsisteminių jungčių prieinamumas, todėl didžiausias dėmesys ir turėtų būti skiriamas tarpsisteminių jungčių
darbui, regioninių galios rinkos mechanizmų kūrimui ir jų įgyvendinimui. Taip pat nemažą įtaką galių adekvatumui
turi vėjo elektrinės ir jų sezoninis prieinamumas. Dėl jų atsiranda poreikis įrengti lanksčius gamybos pajėgumus
arba regioninius galios mechanizmus, leisiančius panaudoti tarpsistemines jungtis nepastoviai generacijai
kompensuoti. Reguliavimo apkrova potencialas Lietuvoje yra ribotas ir neturi ženklesnės įtakos galių adekvatumo
užtikrinimui.
Tikimybiniu sistemos galių adekvatumo vertinimu nustatyta ir rekomenduojama:
� Kadangi jau nuo 2019 metų Lietuvos EES tam tikrais režimais, vietine generacija negali padengti sistemos galių
poreikio (2019 metais apskaičiuota apkrovos praradimo trukmė LOLE=34,2 val./metus), tikslinga palaikyti
sistemos adekvatumui ir saugumui užtikrinti būtinus galios rezervus, kurių dydis turi būti nustatomas
atsižvelgiant į siekiamą patikimumo lygį (LOLE), todėl galios mechanizmų sukūrimas ir konsolidavimas galėtų
paskatinti naujų patikimų vietinių generuojančių galių atsiradimą.
� Atsižvelgiant į ES valstybių narių patirtį ir Lietuvos generuojančių galių sąstatą, rekomenduojama Lietuvos EES
nustatyti siektiną sistemos patikimumo lygį LOLE=8 val./metus. Ateityje, atsiradus naujoms patikimoms
generuojančioms galioms, galima būtų išsikelti ambicingesnius tikslus ir trukmę mažinti.
22
� 2025 m. norint pasiekti rekomenduojamą LOLE=8 val./metus, papildomai reikėtų įrengti 450 MW patikimai
prieinamų vietinės generacijos pajėgumų, kitu atveju LOLE pasiektų 134,8 val./metus 2025 m. ir išaugtų iki 175,2
val./metus 2030 m.
� pagal vartotojų grupių sukuriamą BVP ir elektros energijos suvartojimą, 2019 m. apskaičiuota prarastos
apkrovos apibendrinta vertė VoLL=5,8 EUR/kWh.
Studijoje buvo išanalizuotas galių adekvatumas, neanalizuojant kitų kritinių sistemos elementų (TP, EPL)
neprieinamumo tikimybes. Siekiant užtikrinti EES darbo patikimumą, reikalingas galios rezervas turi būti
nustatomas ne tik vertinant galių adekvatumą, bet ir atsižvelgiant į elektros perdavimo sistemai taikomą N-1
kriterijų.
Atsižvelgiant į 2019 m. balandžio mėn. atnaujintą elektros energijos suvartojimo ir didžiausios galios poreikio
prognozę, sudarytas sistemos galių balansas dešimties metų laikotarpiui yra pateiktas 10 lentelėje.
10 lentelė. Sistemos galių balanso prognozė 2018-2028 m., MW
Čia nepanaudojama elektrinių galia – tai generuojančių galių sumažėjimas dėl atsinaujinančių išteklių
neprieinamumo ir laikino elektros energijos gamybos veiklos sustabdymo („konservavimo“). Atsižvelgiant į 2018
metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vykdyto Plano derinimo su suinteresuotomis
institucijomis metu iš Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos gautas pastabas dėl vėjo elektrinių galios prieinamumo
vertinimo, sudarant sistemos galių balanso prognozę vadovautasi 2017-2018 m. AEI prieinamumo faktiniais
duomenimis, kurie parodė, kad patikimai prieinama galia sistemos maksimalių poreikių metu gali būti vertinama tik
40 proc. hidroelektrinių, 15 proc. vėjo elektrinių ir 5 proc. saulės elektrinių įrengtos galios.
Sistemos galių balanso prognozės duomenys patvirtina tikimybinio galių adekvatumo vertinimo rezultatus, kad
Lietuvos EES ateinantį dešimtmetį bus priklausoma nuo tarpsisteminių jungčių ir nevystant vietinės patikimai
prieinamos generacijos sistemoje generuojančių galių trūkumas tik didės.
RodiklisElektriniųturimoji
galia
Nepanaudojamaelektrinių
galia
Aktyviosiosgalios
rezervas
Sistemosgalių
balansas
Likutinėgalia
Sistemosmaksimali
pareikalaujamagalia
2018-12-31(faktas) 3553 1269 883 1401 1999 -598
2019-12-31 3560 1508 920 1132 2095 -963
2020-12-31 2647 638 1140 869 2126 -1257
2021-12-31 2707 690 1140 877 2155 -1278
2022-12-31 2814 785 1140 889 2187 -1298
2023-12-30 2924 879 1140 905 2216 -1312
2024-12-31 2984 931 1140 913 2245 -1333
2025-12-31 3038 983 1150 905 2273 -1369
2026-12-31 3098 1035 1150 913 2302 -1390
2027-12-31 3158 1087 1150 921 2332 -1411
2028-12-31 3168 1097 1150 921 2364 -1443
23
4.3. Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo vertinimas2019–2034 m.
Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo analizė atlikta 15 metų
perspektyvoje ir ją sudaro 4 pagrindinės dalys: generuojančių galių prognozė, sistemos poreikių prognozė,
tarpsisteminių pralaidumų importui prognozė ir aktyviosios galios rezervų (dažnio išlaikymo, atstatymo ir
pakaitos) prognozė.
Generuojančių galių prognozei sudaryti keturių šalių PSO apklausė savo šalies stambiuosius elektros energijos
gamintojus apie jų ilgalaikius plėtros planus, įvertino šalyje galiojančios elektros energetikos politikos nuostatas
(Nacionalinėse strategijose keliamus tikslus ir pan.), apžvelgė vykdomus ir / ar inicijuotus generacijos plėtros /
eksploatacijos nutraukimo projektus. Generuojančių galių prognozė parengta dviem scenarijais: baziniu -
generuojančių šaltinių plėtra (eksploatacijos nutraukimas vertinamas pagal gamintojų pateiktą informaciją) ir
konservatyviu – daroma prielaida, kad Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje anksčiau bus nutraukta senų šiluminių
elektrinių eksploatacija. Tarpsisteminių pralaidumų prognozė sudaryta vadovaujantis NordPool „diena-prieš“
elektros energijos prekybos biržoje skelbiamais tarpsisteminiais pralaidumais bei atsižvelgiant į numatomus
elektros perdavimo tinklų plėtros projektus, įtrauktus į Nacionalinius tinklų plėtros planus ir ENTSO-E parengtą
TYNDP2018. Baltijos šalių tarpsisteminiai pralaidumai su trečiosiomis šalimis (Rusija, Baltarusija, Kaliningradas)
nevertinami.
Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumas vertinamas atsižvelgiant į sistemos poreikio prognozę
ir sisteminių paslaugų (dažnio išlaikymo, atstatymo ir pakaitos rezervų) prognozę, kuri priklauso nuo Baltijos šalių
desinchronizacijos scenarijaus. Siekiant įvertinti generuojančių galių adekvatumą sunkiausiu elektros energetikos
sistemos darbo režimu, adekvatumas vertinamas konservatyviu generuojančių galių plėtros scenarijumi, žiemos
didžiausių poreikių metu.
8 pav. Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumas izoliuoto darbo sc., normalaus darbo režimu
Normalaus Baltijos šalių ir Suomijos elektros energetikos sistemos darbo režimu 2030 metais identifikuojamas
120 MW galių trūkumas, kuris, nevystant patikimai prieinamos generacijos, 2034 m. padidėtų iki 470 MW.
Situacija sistemoje atsijungus 2 didžiausiems generuojantiems šaltiniams (2 AE blokai Suomijoje) pateikta -9 pav.
2031 metais galių trūkumas pasiektų 570 MW ir išaugtų iki 840 MW 2034 m.
9 pav. Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumas izoliuoto darbo sc., atsijungus 2 didžiausiems
generuojantiems šaltiniams
24
Situacija Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje (be Suomijos) konservatyviu generuojančių galių plėtros
scenarijumi žiemos didžiausių poreikių metu pateikta 10 pav.
10 pav. Baltijos šalių generuojančių galių adekvatumas izoliuoto darbo sc., normalaus darbo režimu
2020-2030 m. laikotarpiu Baltijos šalys galių adekvatumą užsitikrins tarpsisteminėmis jungtimis. Nuo 2031 metų
identifikuojamas 10-375 MW galių trūkumas.
Įvertinus NordBalt ir EstLink jungčių atsijungimą, situacija Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje išlieka
analogiška, kaip ir normalaus darbo sąlygomis ( ).11 pav.
11 pav. Baltijos šalių generuojančių galių adekvatumas izoliuoto darbo sc., atsijungus NordBalt ir EstLink
Apibendrinant Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo vertinimo rezultatus galima teigti, kad iki
2030 metų Baltijos šalys su Suomija / be Suomijos galių adekvatumą užsitikrins tik tarpsisteminėmis jungtimis,
t. y. nebesugebės užsitikrinti sistemos adekvatumo vietine generacija. Nevystant vietinės patikimai prieinamos
generacijos, 2034 metais identifikuojamas apie 470 MW galių trūkumas (su Suomija) ir apie 360 MW galių
trūkumas (be Suomijos) galių adekvatumui užtikrinti.
25
5. ELEKTROS RINKOS SKAIČIAVIMAI
Elektros rinkoje įprasti generacijos šaltiniai, naudojantys iškastinį kurą, užleidžia vis didesnę rinkos dalį generacijai
iš atsinaujinančių išteklių. Pastarosios mažesnė kintamųjų kaštų dalis lemia konkurencinį pranašumą generacijos
pasiskirstyme. Kovojant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniais buvo įvesta prekybos
apyvartiniais taršos leidimais sistema Europos bendrijoje. Didesnė šių leidimų kaina rinkoje lemia tiesioginius
kaštus, didinančius savikainą taršesniems elektros gamybos šaltiniams, ir skatina spartesnę atsinaujinančių
technologijų plėtrą, didina elektros energijos gamybos efektyvumą ir sumažina iškastinio kuro naudojimą.
Vertinant elektros rinkos situaciją buvo atsižvelgta į skirtingą CO taršos leidimų kainų lygį 2028 m. Skaičiavimams2
atlikti buvo naudotos ENSTO-E TYNDP2018 plano tvaraus augimo (angl. , ST) scenarijausSustainable Transition
2030 m. prielaidos. Šiame scenarijuje laikoma, kad CO taršos leidimų kaina sieks 84,3 EUR/t, o bendra2
elektrifikacija ir perėjimas prie žaliosios energetikos yra lėtesnis dėl santykinai pigių dujų. Elektrinės, kurui
naudojančios gamtines dujas, yra mažiau taršios, lyginant su kietą kurą naudojančiomis elektrinėmis. Atliktoje
analizėje vertinamas alternatyvus scenarijus, kai CO kainų augimas yra nuosaikesnis ir siekia 50 EUR/t.2
Pagal 2028 m. planuojamas elektrinių galias ( , nevertinant jūros VE plėtros) ir pasirinktus CO scenarijus,9 lentelė 2
planuojama, kad Lietuvos gamyba 2028 m. sudarytų iki 43 proc. suvartojimo esant aukštesnėms CO kainoms ir 342
proc. esant mažesnėms. Planuojama, kad didžiausią vietinės gamybos dalį sudarys saulės ir vėjo generacija ir sieks
apie 2,3 TWh. Saulės, vėjo ir hidroelektrinių generacija išlieka stabili nepriklausomai nuo pasirinkto CO scenarijaus.2
Tuo tarpu iš kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių gamyba didėja daugiau nei dvigubai, o šiluminių elektrinių
gamyba auga dešimtadaliu. Įvertinus, kad nuo 2025 m. atsiras jūros VE ir toliau bus vykdoma kitų AEI plėtra,
planuojama, kad 2030 m. bus pasiektas numatytas 70 proc. elektros energijos gamybos procentas Lietuvoje.
Rengiant 2020 m. Planą ir atliekant elektros energijos balanso prognozę bus atsižvelgiama į atliktos 2020, 2030 ir
2050 metų sistemos raidos ir elektros rinkos scenarijų sudarymo pagal NENS numatytus tikslus bei galimybių
įvertinimo studijos rezultatus.
26
6. PERDAVIMO TINKLO PLĖTROS KRYPTYS 2028 M.
Planuojant perdavimo tinklo plėtrą ir nustatant PT plėtros kryptis yra atsižvelgiama į:
- 2017 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių
branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, ;įstatymo nuostatas
- 2018 m. birželio 28 d. Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos komisijos pasirašytą politinį Memorandumą dėl Baltijos
šalių elektros tinklų sinchronizacijos su KET per Lenkiją. Šiame susitarime numatyta Baltijos EES sinchronizuoti
su KET panaudojant esamą 400 kV kintamosios srovės liniją Alytus-Elk'as (LitPol Link) bei pastatyti naują jūrinę
nuolatinės srovės jungtį iš Lietuvos į Lenkiją;
- 2018 m. rugsėjo 14 d. BEMIP aukšto lygio vadovų susitikime priimtu susitarimu dėl Baltijos šalių EES
sinchronizavimo su KET per esamą dvigrandę liniją Lietuva-Lenkija (LitPol Link), papildomai nutiesiant jūrinę
HVDC jungtį ir įrengiant kitas optimizavimo priemones, įskaitant ir .sinchroniniai kompensatoriai
Pagrindinis elektros energetikos sektoriui numatytas tikslas – Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) EES
sujungimas su KET darbui sinchroniniu režimu ir visavertė integracija į Šiaurės šalių elektros rinką. Šiam tikslui
įgyvendinti yra planuojami tokie projektai:
- šiuo metu vykdomas esamos viengrandės 330 kV OL Lietuvos E-Vilnius rekonstravimas į dvigrandę;
- vykdomas šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas (apimantis 330 / 110 kV Ignalinos AE ir
Utenos pastočių rekonstravimą bei valdomo šuntinio reaktoriaus pervežimą ir pastatymą Lietuvos E 330 kV
skirstykloje);
- atliekami LitPol Link išplėtimo darbai;
- naujos 330 kV EPL Vilnius-Neris statyba.
Įrengiant naują jūrinę jungtį su Lenkijos EES, be jūrinio nuolatinės srovės kabelio (HARMONY Link jungties, kurios
apimtyje bus įrengtas ne tik jūrinis kabelis, bet ir sausumos kabelis bei keitiklis), reikalinga bus:
- pastatyti 330 kV EPL Bitėnai-Kruonio HAE;
- pastatyti 330 kV EPL Darbėnai-Bitėnai;
- pastatyti 330 kV skirstyklą „Darbėnai“ ir prie jos prijungti naują jūrinį kabelį;
- pastatyti 330 kV skirstyklą „Mūša“.
400-330 kV PT schema yra pateikta , o geografinė –12 paveiksle 1 priede.
12 pav. 400-330 kV perdavimo tinklas 2028 m., kai Lietuvos EES sinchroniškai dirba su KET
IAE
Alytus
ŠiauliaiTelšiai
Jurbarkas
Kaunas
NerisLietuvos E
Panevėžys
Utena
Jonava
Vilnius
Bitėnai
NordBalt
Šyša
Kruonio HAE
Klaipėda
MūšaDarbėnai
Kaliningradas
(Rusija)
Baltarusija
Lenkija
Latvija
HVDC
HVDC
Gardinas
Molodečnas
Postavus
Liksna
AizkraukleJelgava
Grobinė
Sovietskas
330 kV oro linija300 kV jūrinis kabelis
vykdoma 330 kV linijos statyba/rekonstravimas
keitiklis/keitiklių stotis330 kV pastotė/skirstykla400 kV pastotė
400 kV oro linija
nauja pastotė/skirstykla
vykdomi paruošiamieji HVDC jungties darbaivykdomi paruošiamieji 330 kV linijos statybos/rekonstravimo darbai
nauja keitiklių stotis
vykdomas LitPol Link išplėtimasatjungiamos linijos
27
Greta šių projektų bus vykdomi ir kiti su sinchronizacija susijęs projektai: valdymo sistemų modernizavimas
(FSAS), įtampos reguliavimo įrenginio(-ių) įrengimas. Taip pat bus vykdomi ir vidiniai PT plėtros projektai (330 kV
Neries TP rekonstravimas, 330 kV Jonavos TP 110 kV skirstyklos rekonstravimas, TP ir EPL rekonstravimas ir kiti
projektai), skirti tinklo darbo patikimumui užtikrinti, sistemos valdomumui didinti, tinklui atstatyti bei ITT
sistemoms atnaujinti ir diegti.
Atsižvelgiant į LR būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų
grėsmių, įstatymo 4 straipsnio nuostatas (į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš
trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos EES patikimumui
užtikrinti; po Lietuvos EES sujungimo su KET darbui sinchroniniu režimu neturi likti galimybių į Lietuvos EES
tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių arba į Lietuvos EES gali patekti tik tokia apimtimi, kuri gali būti
reikalinga dėl techninių priežasčių po desinchronizavimo nuo NVS šalių EES (IPS / UPS), įskaitant Kaliningrado
sritį), taip pat į atliktų dinaminio stabilumo ir dažnio stabilumo studijų rezultatus bei į 2018-06-28 d. Baltijos šalių,
PL ir EK pasirašytą politinį Memorandumą (dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su KET per Lenkiją) ir į
2019-02-04 d. Baltijos šalių PSO lyderių susitikimo nutarimus, vertinama, kad Kaliningrado EES saugumui ir
būtinoms sisteminėms paslaugoms užtikrinti Kaliningrado sričiai (regionui) be šiuo metu turimos tinklo
infrastruktūros (tranzitui į Kaliningrado sritį)būtų įrengiami papildomi du HVDC back-to-back (BtB) keitikliai tik jei
tai bus techniškai įrodyta. Atitinkamai daroma prielaida, kad Baltijos šalių EES saugumui užtikrinti bei
sinchronizacijai su KET, esamos tarpsisteminės linijos su RU, KAL ir BY nėra reikalingos (būtinos). Atitinkamai
2019 m. lane papildoma PT infrastruktūra (papildomi HVDC BtB su trečiosiomis šalimis) nėra vertinama.P
28
7. PERDAVIMO TINKLO PROJEKTAI 2019-2028 M.
Pagrindinės Lietuvos elektros PSO vystomos elektros rinkos infrastruktūros ir sistemos valdymo integracijos į
Europos elektros energetikos sistemą dalys yra: elektros rinkos integracija ir EES sujungimas su KET darbui
sinchroniniu režimu.
Šios dalys tarpusavyje stipriai susijusios. Tiek elektros rinkos integracija, tiek EES sujungimas su KET darbui
sinchroniniu režimu apima naujų tarpsisteminių jungčių statybą, vidaus perdavimo tinklo plėtrą, tuo pačiu
desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos.
7.1. Strateginiai valstybės projektai
Elektros energetikos sistemos sinchronizacija. 2019-06-13 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui
sinchroniniu režimu įstatymą, projektas (arba kitaipElektros energetikos sistemos sinchronizacija Lietuvos
Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui
sinchroniniu režimu) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
2018 m. rugsėjo mėn. BEMIP patvirtino Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijų: sinchronizacija su kontinentinės
Europos tinklais per Lenkijos EES naudojant esamą LitPol Link jungtį bei pastačius papildomą jūrinę nuolatinės
srovės jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos EES.
2019 metų gegužės 29 dieną Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai
pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps
Europos elektros tinklo dalimi.
Pakeitus Lietuvos EES normalių sujungimų schemą ir nutraukus 110 kV tranzitus Pagėgiai–Klaipėda ir
Pagėgiai–Jurbarkas, visas Šilutės–Pagėgių–Tauragės regionas būtų maitinamas tik iš Sovietsko TP (110 kV OL
Pagėgiai–Sovietskas) ir elektros tiekimas būtų visiškai priklausomas nuo Kaliningrado EES darbo režimų. Todėl
elektros energijos tiekimo patikimumui užtikrinti Šilutės–Pagėgių–Tauragės regione yra statoma nauja dvigrandė
110 kV EPL Bitėnai–Pagėgiai (apie 17 km). Pietvakarių Lietuvos teritorijoje sparčiai vystoma VE parkų plėtra. Todėl
pakeitus Lietuvos EES normalių nutraukimų schemą (nutraukiant minėtus 110 kV tranzitus) ir ,išplėtus Bitėnų TP
bus užtikrinta tolimesnė VE parkų plėtra. 330 kV Bitėnų TP planuojama įrengti papildomą galios
autotransformatorių, taip sudarant galimybę VE parkų generuojamą galią perduoti ir 330 kV tinklu.
Šiuo metu vykdomas projektas Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas ir paruošimas
sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema. Šio projekto apimtyse iki 2022 m.
planuojama rekonstruoti 330/110/35 kV Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotę, prijungiant tris
330 kV oro linijas ir įrengiant autotransformatorių. Esama 330 kV oro linija Ignalinos AE-Minsk TEC-5 Lietuvos
Respublikos teritorijoje bus išmontuojama. 110 kV schemoje bus išlaikomi esami 110 kV oro linijų prijunginiai ir
numatyta galimybė tiekti elektros energiją Ignalinos AE branduolinio kuro saugykloms; taip pat planuojama pilnai
rekonstruoti Utenos 330/110/10 kV transformatorių pastotę, papildomai prijungiant 330 kV oro liniją Ignalinos AE-
„Neris“. Esamas 180 MVar galios Ignalinos AE veikiantis valdomas šuntinis reaktorius bus pervežtas ir prijungtas
Lietuvos E 330 kV skirstykloje. Toks perdavimo tinklo pertvarkymas leis paruošti šiaurės rytų Lietuvos perdavimo
tinklą darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais, išlaikyti Lietuvos elektros sistemos lankstumą
galimai plėtrai bei užtikrinti esamą perdavimo tinklo patikimumo lygį normalių tinklo darbo sąlygų ir remontų metu,
taip pat užtikrinti patikimą elektros perdavimą Ignalinos atominės elektrinės saugykloms. Projekto metu atlikti
pastočių rekonstravimai leis užtikrinti perdavimo tinklo patikimumą bei kompleksiškai išspręsti vidurio Lietuvos
įtampų problemą perdavimo tinkle.
Įgyvendinant planų priemones ir valdant rizikas dėl Lietuvos elektros sistemos stabilaus ir patikimo veikimo
pereinamuoju (iki pilnaverčio sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais) laikotarpiu, Lietuvos EES turi būti
parengta galimybei dirbti avariniu sinchroniniu režimu su Lenkijos EES per esamą tarpsisteminę LitPol Link jungtį
( ). Todėl pilnai sinchronizuojant Baltijos ir Lenkijos EES, Alytaus keitiklių stotyje turės būtiLitPol Link išplėtimas
įrengti 400/330 kV autotransformatoriai, užtikrinantys ne mažesnį kaip 1800 MVA elektrinės galios pralaidumą.
Lietuvos ir visos Baltijos EES sujungus su KET darbui sinchroniniu režimu iš esmės pakeis situaciją Vilniaus
regione. 330 kV OL Vilnius-Molodečnas (Baltarusija) turės būti atjungta (Baltarusijos EES dirbs IPS / UPS
sinchroninėje zonoje) ir tokiu atveju Vilniaus regionas bus maitinamas tik trimis 330 kV EPL, o Vilniaus TP AT dirbs
radialiniu režimu iš Lietuvos E skirstyklos. Esant tokiai elektrinių sujungimų schemai yra netenkinamas
29
(N-1) kriterijus Vilniaus TP. Be to, auganti Vilniaus regiono apkrova po 2020 metų gali padidėti iki 700 MW žiemos
maksimalių apkrovų metu ir iki 500 MW vasaros apkrovų metu, o tai taip pat turės įtakos Vilniaus mazgo
patikimumui. Todėl patikimumui užtikrinti, elektros energijos tiekimo saugumui padidinti pirmiausia vykdomas
330 kV linijos Vilnius-Lietuvos E rekonstravimas (esama viengrandė OL rekonstruojama į dvigrandę), o greta viso
Vilniaus miesto elektros energijos tiekimo patikimumo užtikrinimo sinchronizavus Baltijos EES su KET vykdomas
naujos projektas.330 kV EPL Vilnius–„Neris“ statybos
Remiantis BEMIP sprendimais dėl sinchronizacijos scenarijaus, 2018 m gruodžio mėn. Litgrid ir PSE pasirašė
bendradarbiavimo sutartį dėl projekto parengiamojo etapo įgyvendinimo. Jungtį sudarys aukštos„Harmony Link“
įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelis bei keitiklių stotys. Preliminarios jungties prijungimo vietos –
planuojama Darbėnų skirstykla Lietuvos pusėje ir Žarnoviec pastotė Lenkijoje. Projekto parengiamąjį etapą sudaro
jungties trasos parinkimas, jūros dugno tyrimai, techninių specifikacijų parengimas, ES paramos gavimas ir kt.
Planuojama parengiamąjį etapą baigti iki 2020 pabaigos. Viso projekto pabaiga – 2025 m.
330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba projekto įgyvendinimo tikslas – 330 kV elektros
tinklų perkrovų valdymas po desinchronizacijos nuo Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių elektros
energetikos sistemos, nutraukus dalies Lietuvos elektros energetikos sistemos 330 kV elektros perdavimo linijų
eksploataciją ir Lietuvos elektros energetikos sistemai veikiant sinchroniškai su kontinentinės Europos elektros
tinklais. Projekto apimtyje numatyta rekonstruoti esamą 330 kV liniją Bitėnai-Jurbarkas (iš viengrandės į
dvigrandę), panaudoti esamą 330 kV liniją Kruonio HAE-Sovietskas bei įrengti naują 330 kV elektros perdavimo
linijos ruožą nuo Jurbarko TP iki 110 kV Kybartų TP.
330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Bitėnai statyba projekto įgyvendinimas leis valdyti įtampas elektros
tinklų mazguose po desinchronizacijos nuo Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių elektros energetikos
sistemos, nutraukus dalies Lietuvos elektros energetikos sistemos 330 kV elektros perdavimo linijos
eksploataciją ir Lietuvos elektros energetikos sistemai veikiant sinchroniškai su kontinentinės Europos elektros
tinklais. Projekto įgyvendinimas leis ne tik išspręsti įtampų valdymo problemą vakarų Lietuvos perdavimo tinklo
mazguose, bet ir leis išvengti elektros perdavimo linijų perkrovų dėl Darbėnų ir NordBalt keitiklių stotyse
padidėjusių reaktyvios galios srautų. Projekto apimtyje planuojamas esamų viengrandžių 330 kV linijų Bitėnai-
Šyša, Šyša-Klaipėda, Klaipėda–Grobinė rekonstravimas į dvigrandes bei naujo 330 kV linijos ruožo statyba.
Šiuo metu iš 330/110/10 kV Šiaulių TP išeina dvi 330 kV OL Šiauliai–Kaunas ir Šiauliai–Viskali (Jelgava). Suminis
linijų ilgis – 88,6 km. 330/110/10 kV Telšių TP be 330 kV OL Klaipėda-Telšiai prie Lietuvos EES dar prijungta 330 kV
OL linija prie 330 kV OL Šiauliai–Viskali (Jelgava). Šių esamų 330 kV linijų susikirtimo vieta sudaro „T“ formos linijų
sujungimą. Todėl 330 kV Viskali (Jelgava), Telšių ir Šiaulių TP tarpusavyje yra sujungtos ilgomis 330 kV OL, kurių
suminis ilgis yra apie 182 km. Toks linijų sujungimas „T“ jungtimi mažina 330 kV PT patikimumą, kadangi, įvykus
trumpajam jungimui bet kurioje iš šių linijų, yra atjungiamos visos linijos kartu, nes nėra komutacijos aparatų,
kuriais būtų galima atjungti tik tą liniją, kurioje įvyko gedimas. Kuo didesnis bendras linijų, sujungtų į „T“ jungtį, ilgis,
tuo dažniau tos linijos bus atjungiamos dėl gedimų vienoje ar kitoje linijų vietų. Perdavimo tinklo patikimumui
užtikrinti, sistemos valdomumui padidinti, relinės apsaugos ir automatikos veikimo selektyvumui, remontiniams
režimams palengvinti ir jų metu tarpsisteminių pjūvių su Latvijos ir Švedijos EES pralaidumui padidinti bus
įrengiama Taip pat skirstykla reikalinga jei ateityje būtų statoma 330 kV linija330 kV skirstykla („Mūša“).
Panevėžys–„Mūša“, kuri leistų integruoti jūrinius vėjus didinant VE įrengtas galias Lietuvoje bei Baltijos jūroje.
Planuojama naujos 330 kV skirstyklos vieta - prie esamo oro linijų susikirtimo trišakio teritorijos.
Be išvardintų infrastruktūros projektų, sinchronizacijos projekto apimtyje reikės vykdyti ir papildomas studijas,
tyrimus bei projektus, kurie buvo identifikuoti prisijungimo sutartyje ir prisijungimų sąlygų kataloge.
7.2. Projektai perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimui
PSO planuoja EES veikimą ilguoju laikotarpiu užtikrindamas racionalią elektros tinklų plėtrą, t. y. išlaikydamas
mažiausių sąnaudų principą. Todėl Bendrovės iniciatyva nauji elektros tinklo elementai nėra statomi, išskyrus tuos
atvejus, kai tas būtina sistemos patikimo darbo užtikrinimui, pilnavertei integracijai į KET ir bendrą elektros
energijos rinką, tarpsisteminių pralaidumų didinimui. Naujų 110 kV TP statyba yra vykdoma elektros tinklo
naudotojų (ETN) iniciatyva kai neužtenka esamų TP pajėgumų arba kai ETN nėra galimybių prijungti prie
skirstomojo tinklo. Prijungiant didesnių galių ETN vadovaujamasi Bendrovėje patvirtintais prijungimo schemos
parinkimo metodiniais nurodymais ir parenkama schema, kuri tenkina ir elektros tinklo naudotojo, ir perdavimo
sistemos operatoriaus poreikius.
30
Įvertinus ne tik sinchroninį Baltijos šalių darbą su kontinentinės Europos sistema, bet ir elektros energijos poreikio
augimą Vilniaus regione, 2025-2030 m. rekomenduojama pastatyti naują . Ši transformatorių330 kV Vilnios TP
pastotė ne tik sumažintų Vilniaus ir „Neries“ transformatorių pastotėse esančių autotransformatorių apkrovimus,
bet ir užtikrintų elektros energijos tiekimo patikimumą, padidintų elektros energijos tiekimo saugumą Vilniaus
mieste. Tinkamiausia vieta naujai pastotei galėtų būti šalia esamos 110/10 kV Vilnios pastotės. Prie šios 330 kV
Vilnios TP būtų prijungiama planuojama linija Vilnius–„Neris“. 330 kV Vilnios pastotės statybos terminas priklauso
nuo Vilniaus regiono apkrovos augimo tempų.
Naujos 110 kV EPL „Neris“-Baltupis statybos poreikis grindžiamas Vilniaus miesto 110 kV elektros tinklo
perkrovomis dėl padidėjusios Vilniaus regiono apkrovos (apie 700 MW 2020 metais). Suskaičiuota, kad esama
110 kV EPL Šeškinė-Šiaurinė avarinių režimų metu pasikrauna net 142 proc. Augant Vilniaus miesto apkrovai,
esamas 110 kV perdavimo tinklas neužtikrins elektros tiekimo patikimumo avariniais ir remontiniais sistemos darbo
režimais. Ši linija padidintų elektros energijos tiekimo saugumą ir užtikrintų elektros energijos tiekimo patikimumą
Vilniaus miesto šiaurinei daliai.
Augant Kauno miesto apkrovai esamas 110 kV PT tinklas neužtikrins elektros energijos tiekimo patikimumo
avariniais ir remontiniais sistemos darbo režimais. Avariniuose režimuose, atsijungus 110 kV linijai Kaunas–
Šilainiai, esama OL Kaunas–Eiguliai persikrauna. Tiekimo saugumo padidinimui ir patikimumo užtikrinimui būtina
pastatyti antrą 110 kV EPL Kaunas–Eiguliai2.
Lietuvos EES dirbant sinchroniniu režimu su KET ir esant atjungtai 110 kV OL Vilnius–Šventininkai bei avariniu būdu
atsijungus 330 kV linijai Lietuvos E–Alytus, įtampų lygių palaikymas Rūdiškių, Trakų, Šventininkų pastotėse tampa
komplikuotas, o visos TP nuo 330/110/10 kV Alytaus TP iki 110 kV Šventininkų TP (110 kV tranzito ilgis apie 174 km)
lieka maitinamos iš vienintelio šaltinio – 330 kV Alytaus TP. Todėl reikiamų įtampos lygių ir patikimumo užtikrinimui
pietinėje Lietuvos EES dalyje yra vykdomas naujos 110 kV EPL Griškonys–Varėna statyba.
Pastotės rekonstravimas yra daug investicijų ir žmogiškųjų resursų (darbo valandų) bei sistemos darbo režimų
apribojimų reikalaujantis sudėtingas procesas. Kadangi investicijos, žmogiškieji resursai bei patikimo sistemos
darbo režimų užtikrinimas turi tam tikrų apribojimų, todėl tenka rinktis, kurias pastotes reikia rekonstruoti anksčiau
už kitas, atsižvelgiant ir šių rekonstravimų eiliškumą (lygiagretumą). Pirmiausia rekonstravimui turi būti
atrenkamos labiausiai susidėvėjusios, svarbiausios sistemai bei reikalaujančios didžiausių eksploatacinių išlaidų
pastotės. Kad TP galėtų užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, joje esanti techninė įranga turi būti tinkamos
techninės būklės. Pastotėse esanti įranga metams bėgant sensta, todėl būtina periodiškai tikrinti, ar esamų TP
būklė ir funkcionalumas yra tinkamo lygio, kad užtikrinti vartotojams tinkamą elektros tiekimo kokybę ir
patikimumą. Jeigu TP netenkina jai keliamų reikalavimų, sprendžiama, ar pastotę būtina visiškai rekonstruoti ar
atlikti tik jos dalies rekonstravimą (t. y. pavienius susidėvėjusius įrenginius pakeisti naujais). Siekiant pačiu
efektyviausiu būdu užtikrinti perdavimo tinklo įrenginių patikimumą yra rengiami nauji techniniai standartai įrangai
bei nuolat peržiūrimos perdavimo tinklo objektų atnaujinimo metodikos. TP ir EPL rekonstravimo metu yra
diegiamas ir nuotolinis valdymas. Nuotolinis valdymas (automatizavimas) leis užtikrinti, kad 2020 metais
nuotoliniu būdu bus valdoma apie 75 proc. visų perdavimo tinklo komutacinių įrenginių. Tai leis sumažinti sąnaudas
operatyviniams perjungimams ir užtikrinti žmonių, dirbančių pastotėse, saugą, palaipsniui atsisakant budinčio
personalo pastotėse.
2019-2028 m. laikotarpiu planuojama vykdyti pastočių (skirstyklų)Jonavos, Neries, Jurbarko ir Kruonio HAE
rekonstravimą. Bus vykdomi tokie projektai, kaip 330/110/10 kV Vilniaus, Kauno, Alytaus, Šiaulių pastotėse esančių
autotransformatorių pakeitimo projektai.
2019–2028 m. bus baigiama, vykdoma ar pradedama vykdyti apie 111 vnt. 110 kV pastočių rekonstravimus.
Greta šių projektų bus vykdomi ir dalinės TP rekonstrukcijų projektai, kurių metu bus tik dalis pastotės įrangos
(relinės apsauga ir automatika, telesignalų perdavimo įrenginiai, kiti pavieniai įrenginiai) pakeista nauja įranga.
Vykdomas bei planuojama pradėti vykdyti330 kV OL Alytus-Lietuvos E rekonstravimas 330 kV OL Šiauliai-Kaunas,
Lietuvos E-Neris, Jelgava-Šiauliai, Jonava-Panevėžys Kaunas-Jurbarkas rekonstravimoir projektai. Taip pat bus
vykdomi ir 110 kV OL rekonstravimo projektai.
7.3. Projektai elektros tinklo naudotojų iniciatyva
Naujų TP statybą dažniausiai nulemia elektros tinklų naudotojų poreikis. Šiame Plane naujų TP statyba yra
planuojama atsižvelgiant į jau vykdomus projektus ir 2019 m. pradžioje ESO, Lietuvos geležinkelių ir Ignalinos AE
gautais planais. Ir gamintojai, ir vartotojai prie PT jungiami vadovaujantis LR energetikos ministro įsakymo
31
(2012-07-04) nutarimu Nr. 1-127, patvirtinančiu Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių
prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą. Visų projektų įgyvendinimo terminai priklauso nuo elektros tinklo
32
8. INVESTICIJŲ POREIKIS PERDAVIMO TINKLOATSTATYMUI IR PLĖTRAI 2019–2028 M.
Bendros planuojamos perdavimo tinklų investicijos sudeda iš investicijų, skiriamų strateginių valstybės projektų
įgyvendinimui, investicijų, skiriamų perdavimo tinklo patikimumo ir elektros energijos tiekimo užtikrinimui,
investicijų, skiriamų informacinėms technologijoms ir kitiems projektams bei investicijų projektams dėl elektros
tinklų naudotojų iniciatyvos.
Energetikos įmonių planuojamos vykdyti, vykdomos ar įvykdytos investicijos, susijusios su reguliuojama veikla,
turėtų būti vertinamos ir derinamos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija), pagal
Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos
aprašą.
Suminės investicijos į perdavimo tinklo plėtrą ir atstatymą (įskaitant ir projektus dėl elektros tinklų naudotojų
iniciatyvos) 2019–2028 m. gali sudaryti apie 1063 mln. eurų ( ).11 lentelė
11 lentelė Suminės investicijos į perdavimo tinklo plėtrą ir atstatymą 2019–2028 m..
Atsižvelgiant į LR būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų
grėsmių, įstatymo 4 straipsnio nuostatas, taip pat į atliktų studijų rezultatus bei į 2018-06-28 d. Baltijos šalių,
Lenkijos ir Europos komisijos pasirašytą politinį Memorandumą (dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos
su KET per Lenkiją), vertinama, kad Kaliningrado EES saugumui ir būtinų sisteminių paslaugų užtikrinimui
Kaliningrado sričiai (regionui) be šiuo metu turimos tinklo infrastruktūros būtų įrengiami papildomi du HVDC back-
to-back (BtB) keitikliai (tranzitui į Kaliningrado sritį) tik jei tai bus techniškai įrodyta. Atitinkamai daroma prielaida,
kad Baltijos šalių EES saugumui užtikrinti bei sinchronizacijai su KET esamos tarpsisteminės linijos su RU, KAL ir BY
nėra reikalingos (būtinos). Atitinkamai 2019 m. Plane, papildoma PT infrastruktūra (papildomi HVDC BtB su
trečiosiomis šalimis) nėra vertinama.
Visos PTinvesticijos ,75 77,50 72,28 97,89 133,36 242,97 218,08 47,50 59,34 56,80 1062,48 1150,6156
Visos Litgridinvesticijos(be ETN poreikio) 55,54 75,19 70,57 96,66 131,64 230,29205,94 43,39 58,35 55,24 1022,82 1106,16
Strateginiaivalstybės projektai 36,18 45,57 34,88 50,39 101,77 207,12 174,13 650,04 653,38
Nauja statyba 0,10 0,10 2,10 0,20 0,40 2,32 2,71 3,29 6,31 17,53 27,28
Tinklo atstatymasir modernizavimas , , , , , , , , , , , ,13 09 20 86 27 71 36 80 21 33 14 30 20 53 28 81 42 12 34 87 260 41 311 55
Kapitaliniai remontai 4 42 6.82 6 89 7 02 7 09 7 22 7 29 11 72 12 79 13 92 85 18 103 39, , , , , , , , , , ,
ITT , , , , , , , , , , , ,1 76 1 76 0 91 0 26 1 17 1 17 1 59 0 06 0 06 0 06 8 79 9 68
Gamintojai irvartotojai , , , , , , , , , , , ,1 21 2 32 1 71 1 23 1 72 12 68 12 14 4 11 0 99 1 56 39 66 44 45
Tyrimai ir inovacijos
Kiti projektai , , , , , , , , , , , ,0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 09 0 87 0 870
Projektų grupės.Programos irprojektopavadinimas
Bendrosinvesti-
cijos
Iš viso9201 -8202
2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028
33
9. ENTSO-E „TYNDP2018“
Bendrovė yra narė ir dalyvauja ENTSO-E (Europos elektros perdavimo tinklų operatorių organizacija) veikloje.
ENTSO-E dviejų metų ciklu rengia dešimties metų plėtros planą TYNDP, kurio rengime dalyvauja visi ENTSO-E
priklausantys perdavimo tinklų operatoriai. Regioniniuose investicijų planuose yra akcentuojami kiekvieno regiono
prioritetai, tikslai ir iššūkiai, pristatomi to regiono projektai. Regioninių planų rengimo eigoje yra atliekami elektros
rinkos bei tinklų skaičiavimai bei identifikuojama, kuriose tinklų vietose pirmiausia reikia didinti pralaidumą tam, kad
bendra europinė elektros rinka funkcionuotų efektyviausiai bei duotų didžiausią naudą gamintojams bei
vartotojams, būtų identifikuojami nauji projektai (naujos linijos, keitikliai), padėsiantys pasiekti tuos tikslus.
Rengiant TYNDP planą atliekama kaštų naudos analizė, detaliau įvertinanti visus esamus bei naujus identifikuotus
projektus pagal skirtingus kriterijus.
Vertinant ilgojo laikotarpio sistemos vystymo perspektyvas TYNDP2018 siūlo kelis vystymosi scenarijus
atsižvelgiant į nacionalines ir europines strategijas bei uždavinius kovai su klimato atšilimu: nuosaikus perėjimas
(angl. , ST), paskirstytoji generacija (angl. , DG), pasaulinė klimatosustainable transition distribution generation
politika (angl. , GCA) ir išorinis (nepriklausomas) scenarijus, pasiūlytas Europos Komisijosglobal climate action
( ). Šie scenarijai skiriasi savo prielaidomis, kaip bus pasiekti iškelti uždaviniai suformuojant kryptisEUCO 30
atsinaujinančiai energetikai vystyti. Paskirstytosios generacijos atveju daug dėmesio yra skiriama gaminančių
vartotojų įgalinimui, mažos galios generacijai ir kaupimo technologijų vystymui. Tuo tarpu pasaulinės klimato
politikos scenarijus atsinaujinančių šaltinių plėtrą numato vystant didelius jėgainių parkus ir išnaudojant
tarpsektorinę infrastruktūrą.
Palyginus 2019 m. atliktą suvartojimo prognozę su ENTSO-E TYNDP2018 vystymosi scenarijais ( ), matyti,13 pav.
kad prognozuojamas suvartojimas trumpalaikėje perspektyvoje yra apie dešimtadaliu didesnis, o
2030 metais gali būti 5-32 proc. didesnis už nurodytus scenarijus. Nežiūrint efektyvumo didinimo priemonių, šiais
metais atliktoje elektros suvartojimo prognozėje išlieka nuolatinis augimas, o optimistinis suvartojimo augimas
grindžiamas sparčiomis šalies ekonomikos kilimo prognozėmis, artėjančia transporto elektrifikacija ir
nacionalinėje strategijoje numatytu dideliu dėmesiu gaminantiems vartotojams, kur vartotojai, turėdami pigesnius
elektros energijos išteklius, kaip pirminį kuro šaltinį renkasi elektros energiją. Sudaryta prognozė labiausiai atitinka
paskirstytos generacijos scenarijų ENTSO-E TYNDP2018 plane, kur taip pat vystymosi strategijoje dominuoja
gaminantys vartotojai ir paskirstytoji generacija.
13 pav. 2019 m. atliktos suvartojimo prognozės palyginimas su ENTSO-E TYNDP2018
34
10. MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROSBEI INOVACIJŲ (MTEPI) VEIKLA
MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovių veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą, svarų
indėlį įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą.
MTEPI veiklos gairėmis nustatomos bendros visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir
inovacinės veiklos sąvokos, bendros MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos
perdavimo sistemos operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai.
MTEPI veiklos krypčių prioritetai pateikti . Esminių prieštaravimų tarp ENTSO-E apibrėžtų R&D veiklos14 paveiksle
prioritetų ir UAB „EPSO-G“ nustatytų krypčių nėra. Todėl Bendrovė, vystydama MTEPI veiklas, koncentruosis į
efektyvius elektros tinklo turto valdymo, pažangius elektros sistemos stebėsenos ir valdymo bei skaitmeninimo
sprendinius.
Naujos MTEPI veiklos idėjos, ir centralizuotos visai įmonių grupei, ir kilusios Bendrovės viduje, bus vertinamos ir
klasifikuojamos pagal pateiktą grafiką. MTEPI veikla apims žinomų, tačiau energetikos sektoriuje15 paveiksle
plačiai dar netaikomų sprendimų – Naujovių diegimą. Ir toliau bus atliekamos studijos ir tyrimai, kurie prisidės prie
problemų sprendimo būdų nustatymo bei naujų ir dar niekur netaikytų sprendinių – Inovacijų identifikavimo. 15
paveiksle taip pat pavaizduoti Veiklos patobulinimai, kurie nėra MTEPI veiklos objektas, o Bendrovėje yra
įgyvendinami diegiant LEAN įrankius.
14 pav. MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai
Šiuo metu koordinuotas MTEPI veiklos organizavimas dar tik pradedamas vystyti, todėl gairėse neapibrėžta
inovacijų skatinimo sistema, vertinimo procesas ir kriterijai. Atitinkamai ir Bendrovėje, ir visoje Įmonių Grupėje
reikia parengti MTEPI veikos sistemas–procesus, sudaryti MTEPI veiklai priskiriamų idėjų (projektų) sąrašus.
Įvertinti ir suklasifikuoti idėjas ir inicijuoti MTEPI veiklos projektus, numatant reikiamas investicijas ir finansavimo
šaltinius.
15 pav. MTEPI veiklos klasifikavimas
Šiems darbams atlikti yra numatyta suformuoti atskirą Bendrovės MTEPI veiklos grupę, kuri būtų atsakinga už
vieningą Bendrovės MTEPI veiklos politiką bei veiklos gaires inovacijų srityje. Vykdytų elektros perdavimo sistemos
pažangaus turto valdymo, efektyvaus operatyvinio valdymo ir stebėsenos, ITT ir skaitmenizavimo perspektyvos
vertinimą, atsižvelgiant į pokyčius, numatytus NENS bei naujas, pasaulyje dar vystomas inovatyvias priemones
identifikuojant bei siūlant techninius sprendimus. Taip pat inicijuotų ir dalyvautų MTEPI projektuose, įskaitant
bandomuosius (pilotinius) projektus nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
35
36
1 priedas. Lietuvos EES 400-110 kV perdavimo tinklų schema 2028 m.
37
LITGRID AB
A. Juozapavičiaus g. 13,LT-09311 VilniusTel. +370 707 02 [email protected]