lietuvos kariuomenĖs karinĖs jŪrŲ pajĖgos

KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOSL I E T U V O S K A R I U O M E N Ė S

KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ PAREIGYBINĖS VĖLIAVOS

1

Daugiau kaip aštuonių dešimtmečių istoriją skaičiuojančios Karinės jūrų pajėgos yra reikšminga Lietuvos kariuomenės dalis, užtikrinanti mūsų šalies ir jos piliečių saugumą Lie-tuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, sėkmingai vykdanti joms pavestas užduotis ir įsipareigojimus valstybei, visuomenei ir NATO sąjungininkams. Tai būtų neįmanoma be karių puikaus pro-fesinio pasirengimo, pozityvaus noro tobulėti, ryžto, drąsos ir patriotiško atsidavimo savo Tėvynei.

Karinių jūrų pajėgų laivai nuo 1993 metų dalyvauja tarptauti-nėse karinėse pratybose ir operacijose. Priskirti NATO nuola-tinės parengties priešmininių laivų 1-ajai grupei (angl. Stan-ding NATO Mine Countermeasures Group 1, SNMCMG1) ir Baltijos šalių karinių laivų junginiui, iškėlę Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliavą, jie apiplaukė daugelį Baltijos jūros ir kitų uostų. Šių laivų įgulas už profesionalumą ne kartą įvertino tarptautiniai partneriai.

Tikimės, kad garbinga Karinių jūrų pajėgų istorija ir veikla su-domins Lietuvos jaunuolius ir jie pasirinks tarnybą Tėvynei šiose pajėgose.

Tarnaudami Karinėse jūrų pajėgose, jaunuoliai turi puikią galimybę tobulėti, grūdinti charakterį, patirti neišdildomų įspūdžių, pamatyti daugelį pasaulio šalių.

Įžanga

2

Salacgryvos mūšis 1609 m. Dailininkas Edvardas Malinauskas, 1990 m. Karinių jūrų pajėgų štabas.

3

KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ ISTORIJANors Lietuvos karinių jūrų pajėgų pradžia laikomas XX a. tar-pukaris, jų istorinės gijos veda į daug senesnius laikus. Nuo seniausių laikų prie Baltijos jūros gyvenusios aisčių gentys mokėjo statyti laivus ir juos naudojo ne tik prekybai, bet ir karybai. Metraščiuose rašoma, kad kuršiai ir žemaičiai buvo atplaukę laivais, kai XIII a. bandė sugriauti Rygos ir Klaipėdos pilis. Yra žinių ir apie lietuvių pergalę laivų mūšyje Nemune Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio laikais. Tačiau besiku-rianti Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros. Tai sulėtino jūrų karybos plėtrą mūsų šalyje.

Lietuvos istorijoje žinoma vienintelė žymesnė lietuvių per-galė jūrų mūšyje. Ją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ka-riuomenė pasiekė 1609 m. Kurše vykusiame Salacgryvos mūšyje, vadovaujant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės di-džiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui. Tų metų kovo 1 d. Rygos įlankoje, Salacos upės žiotyse, lietuviai, užgrobę keletą švedų laivų, juos perginklavo, o naktį iš kovo 23-osios į 24-ąją atakavo ir sudegino likusią švedų flotilę Salacgryvos uoste.

Jūrų uostas – Klaipėda – per visą miesto gyvavimo istoriją di-desnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai. Tik 1923 m. Lietuvos valstybė prisijungė Klaipėdą. 1923 m. Lietuvoje gyvenę buvę Rusijos laivyno karininkai V. Nagius, T. Daukantas, A. Miche-levičius, inžinierius V. Rėklaitis ir kt. įsteigė Lietuvos jūrininkų sąjungą. Ji įvairiomis priemonėmis skatino tuometę Lietuvos Vyriausybę bei verslininkus steigti laivyną, rengti jūrininkus, įkurti jūrininkų mokyklą.

Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Nežinomas XVII a. dailinin-kas. Lenkijos karo muziejus.

5

1927 m. Lietuva įsigijo pirmąjį karo laivą – nuginkluotą vokiečių minų tralerį M-59, kuris vėliau buvo pavadintas „Prezidentas Smetona“. Laivas, priskirtas Vidaus reikalų ministerijai, atliko pakrančių apsaugos funkcijas – jūroje saugojo valstybės sieną, gaudė kontrabandininkus. Vė-liau, įsigijus naujų patrulinių katerių, skirtų pakrančių apsaugai, 1932 m. laivas „Prezidentas Smetona“ buvo perkeltas į rezervą.

1935 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteig-tas mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“; laivas buvo grąžintas į rikiuotę. 1935 m. rug-pjūčio 1 d. yra laikoma Lietuvos karinio laivyno įkūrimo data. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – leitenantas Povilas Labanauskas, inži-nieriumi mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas. Laivas atliko mokomąsias užduotis. Karinio laivyno plėtros planuose buvo numatyta įsigyti daugiau laivų – minininkų, minų tralerių, povandeninių laivų.

1939 m. kovo 22 d., Hitleriui pareikalavus ir pagrasinus pulti visą šalį, Lietuva Klaipėdos kraštą perleido Vokietijai. Karo laivas „Prezidentas Smetona“, 6 pakrančių apsaugos kateriai, kaip ir kiti Lietuvos kariuomenės daliniai, pasitraukė iš Klaipėdos. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą: Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams, be to, tuo metu jame vyko uosto gilinimo darbai. Tik 1939 m. rugpjūčio 1 d. „Prezidentas Smetona“ grįžo į Lietuvą, į Šventosios uostą.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, ir jau birželio 22 d. okupantų karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai paval-dus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną Sovietų Sąjungos vėliavą. Laivo vadas kpt. ltn. P. Labanauskas ir kiti karininkai, nepaklusę okupantų reikalavimui, laive nuleido Lietuvos karinio laivyno vėliavą ir naktį su jachta pasitraukė į Vakarus. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys tokiu būdu pasipriešino SSRS okupantams.

Karo laivas „Prezidentas Smetona“, pervadintas „Pirmūnu“, vėliau okupantų pavadintas „Korall“, buvo perduotas sovietų Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Pasienio apsaugos Baltijos jūros II divizionui. Antrojo pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukė ant minos ir nuskendo Suomijos įlankoje.

2009 m. rugpjūčio mėn. Aegnos salos rajone (Suomijos įlanka) nuskendusio laivo liekanas apti-ko Karinių jūrų pajėgų laivas N42 „Jotvingis“ bei Klaipėdos universiteto narai.

7

1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir 1991 m. Lietuvos kariuomenę, pradėta svarstyti galimybė atkurti ir karinį laivyną. 1992 m. liepos 4 d. buvo pašventintos pirmosios atkuriamų Karinių jūrų pajėgų vėliavos ir įteiktos Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono lai-vų vadams. Pakrančių apsaugos rinktinės vadas tuo metu buvo Juozapas Algis Leišis. Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono sudėtyje tuo metu buvo gelbėjimo laivas „Vėtra“ (borto Nr. A41), hidrografinis kateris (borto Nr. 21) bei sargybinis kateris (borto Nr. 22).

1992 m. spalio 29 d. iš Rusijos nupirktos ir perimtos dvi lengvosios „Griša“ klasės fregatos: F11 „Žemaitis“ ir F12 „Aukštaitis“.

1992 lapkričio 13 d. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsakymu nuspręsta „Atskirąjį laivų divi-zioną išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties“. Tuo pačiu įsakymu jo bazėje buvo įkurta Karinių jūrų pajėgų flotilė jau kaip savarankiškas Lietuvos kariuomenės darinys – jo sudėtyje buvo 3 laivai ir 2 kateriai.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva buvo priimta į NATO. Tai turėjo didelės įtakos ir Karinių jūrų pajėgų plėtrai. Lietuvos kariniai laivai pradėjo aktyviai dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose kariniuose mokymuose jūroje, šalies laivus pradėta skirti į NATO jūrinių pajėgų sudėtį. 2006 m. laivas M51 „Kuršis“ buvo pirmas laivas, priskirtas NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-ajai gru-pei (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group 1, SNMCMG1) ir sėkmingai atlikęs savo misiją. 2014 m. 2-ąjį pusmetį Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkui komandorui Giedriui Pre-meneckui buvo patikėta vadovauti NATO priešmininių laivų junginiui iš šiam junginiui priskirto štabo ir aprūpinimo laivo N42 „Jotvingis“.

Tarpukariu sukurtos Karinių jūrų pajėgų tradicijos puoselėjamos ir šiandien. Karinės jūrų pajė-gos gali didžiuotis pajėgiais karo laivais ir modernia technika, profesionaliais karo jūrininkais – jie žinių ir patirties sėmėsi studijuodami užsienyje bei dalyvaudami įvairiuose tarptautiniuose mokymuose.

9

1935 08 01 įkurtas Lietuvos karinis laivynas su pirmuoju mokomuoju karo laivu „Prezidentas Smetona“.

1992 07 04 Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono laivo A41 „Vėtra“, katerio H21 ir katerio H22 vadams įteiktos Karinių jūrų pajėgų vėliavos. Liepos 4-oji minima kaip oficiali Karinių jūrų pajėgų atkūrimo diena.

1992 10 29 įsigytos dvi lengvosios fregatos F11 „Žemai-tis“ ir F12 „Aukštaitis“.

1992 11 13 Atskirasis laivų divizionas pertvarkytas į Ka-rinių jūrų pajėgų flotilę.

1993 m. birželio–rugpjūčio mėn. iš Rusijos Federacijos Baltijos laivyno perimti 3 jūros stebėjimo postai.

1994 12 09 Norvegija neatlygintinai perdavė Lietuvai „Storm“ klasės patrulinį laivą P31 „Dzūkas“.

1995 03 24 Karinių jūrų pajėgų flotilė pervardyta į Kari-nes jūrų pajėgas.

1996 07 30 įkurta Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba.

1997 m. balandį įkurtas Kovinių laivų divizionas.

1999 03 08 įkurtas Karinių jūrų pajėgų mokymo cen-tras.

1999 m. balandį įkurtas Priešmininių laivų divizionas.

1999 m. gegužę įkurtas Patrulinių laivų divizionas.

1999 05 22 tarnybą pradėjo iš Vokietijos įsigytas „Lin-dau“ klasės priešmininis laivas M52 „Sūduvis“.

2000 01 01 sukurtas Karinių jūrų pajėgų Apsaugos ir gy-nybos batalionas.

2000 12 05 tarnybą pradėjo Švedijos neatlygintinai per-duotas uosto vilkikas „Atlas“, jam suteiktas borto nu-meris H22.

2001 03 16 suformuota Karinių jūrų pajėgų Povandeni-nių veiksmų komanda.

2001 04 25 tarnybą pradėjo antrasis „Lindau“ klasės priešmininis laivas M51 „Kuršis“.

2001 06 12 tarnybą pradėjo „Storm“ klasės patruliniai laivai P32 „Skalvis“ ir P33 „Sėlis“.

2004 03 29 Lietuva tapo visateise NATO nare.

2004 07 01 iš Vakarų karinės apygardos į Karinių jūrų pajėgų sudėtį perkeltas karinis orkestras.

2006 06 27 tarnybą pradėjo „Vidar“ klasės vadovavimo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“.

2008 07 02 tarnybą pradėjo „Flyvefisken“ klasės patru-linis laivas P11 „Žemaitis“.

2009 01 01 KJP veiklą pradėjo Jūrų gelbėjimo koordina-vimo centras.

2009 01 30 tarnybą pradėjo „Flyvefisken“ klasės patru-linis laivas P12 „Dzūkas“.

2009 02 26 tarnybą KJP pradėjo paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“.

2010 03 20 tarnybą pradėjo „Flyvefisken“ klasės patru-linis laivas P14 „Aukštaitis“.

2011 03 25 tarnybą pradėjo „Hunt“ klasės priešmininiai laivai M53 „Skalvis“ ir M54 „Kuršis“.

2015 07 01 įkurta Logistikos tarnybos Apsaugos kuopa.

9

ĮSIMINTINOS KJP DATOS

11

KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ STRUKTŪRA

Karinės jūrų pajėgos – tai Lietuvos kariuomenės dalis, atliekanti jai priskirtas specifines funkcijas:

kontroliuoja, saugo ir gina Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir išskirtinę eko-nominę zoną;

stebi ir kontroliuoja povandeninę ir antvandeninę aplinką;

vykdo išminavimo operacijas;

teikia paramą institucijoms, vykdančioms antiteroristines operacijas jūroje;

saugo ir kontroliuoja laivybą jūroje;

organizuoja, koordinuoja ir vadovauja paieškos ir gelbėjimo operacijoms bei taršos likvidavimo darbams jūroje.

KJP vadas

OrkestrasLogistikos tarnyba

Mokymo centras

Povandeninių veiksmų komanda

Jūrų gelbėjimo koordinavimo

centras

Jūros ir pakran-čių stebėjimo

tarnyba

Karo laivų flotilė

KJP vadovybė

Medicininės paramos vienetas

13

KARO LAIVŲ FLOTILĖDidžiausias Karinių jūrų pajėgų dalinys yra Karo laivų flotilė.

Karo laivų flotilę sudaro štabas ir trys laivų divizionai, o juos – 9 laivai ir 2 uosto kateriai. Flotilėje tarnauja patyrę karo jūrininkai – jie sudaro didžiąją KJP personalo dalį.

Karo laivų flotilė kontroliuoja ir gina Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir išskirtinę ekonominę zoną, vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo, taip pat taršos likvidavimo darbus Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, teikia paramą Karinėms oro pajėgoms ir Specialiųjų operacijų pajėgoms, planuoja ir organizuoja kovinį rengimą.

Karo laivų flotilės vadas

Štabas

Patrulinių laivų divizionas

P11 „Žemaitis“

P12 „Dzūkas“

P14 „Aukštaitis“

P32 „Sėlis“

Priešmininių laivų divizionas

N42 „Jotvingis“

M52 „Sūduvis“

M53 „Skalvis“

M54 „Kuršis“

PGL „Šakiai“

UK H21

UK H22

Pagalbinių laivų ir katerių divizionas

15

Patrulinių laivų diviziono užduotys – patruliuoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirti-nėje ekonominėje zonoje, sulaikyti laivus pažeidėjus, vykdyti konvojavimo, paieškos, gelbėjimo ir kitas operacijas.

Divizionas įkurtas 1999 metais. Pirmasis šio diviziono laivas buvo 1994 m. Norvegijos Lietuvai per-duotas „Storm“ klasės laivas P31 „Dzūkas“. Šis laivas tarnybą baigė 2007 metais.

Dabar divizioną sudaro trys „Flyvefisken“ (liet. „Žuvis skraiduolė“) klasės patruliniai laivai: P11 „Žemaitis“, P12 „Dzūkas“ ir P14 „Aukštaitis“, ir vienas „Storm“ klasės patrulinis laivas P32 „Sėlis“. Patrulinių laivų įgulos bendradarbiauja su Alytaus (P12 „Dzūkas“), Biržų (P14 „Aukštaitis“), Utenos (P32 „Sėlis“) bei Telšių (P11 „Žemaitis“) savivaldybių bendruomenėmis.

PATRULINIŲ LAIVŲ DIVIZIONAS

„STORM“ KLASĖS PATRULINIS LAIVAS

Ilgis – 36,5 m;

plotis – 6,2 m;

grimzlė – 1,8 m;

vandentalpa – 140 t;

maksimalus greitis – 30 + mazgų;

įgula – iki 22 karių.Laive yra du MTU tipo pagrindiniai varikliai, kiekvieno jų galia – 3690 AJ.Laivai ginkluoti 76 mm ir 40 mm „Bofors“ tipo automatiniais pabūklais, skirtais antvandeniniams ir oro taikiniams naikinti, lengvaisiais kulkosvai-džiais MG3.Laivo įgula ginkluota pistoletais PM ir automatiniais šautuvais G36C.

17

Daugiafunkciai „Flyvefisken“ (dar vadinami „Standardflex 300“) klasės patruliniai laivai į Karinių jūrų pa-jėgų patrulinių laivų divizioną įtraukti 2008–2010 metais. Laivai statyti Danijoje 1989–1994 metais. Šios klasės laivai turi galimybę per trumpą laiką būti pritaikyti priešmininėms, antvandeninėms ar kitoms ko-vinėms funkcijoms, kai laive sumontuojama šioms funkcijoms atlikti reikalingos įrangos platforma. Laivo korpusas pagamintas iš stiklo pluoštu sustiprinto plastiko, kuris, siekiant užtikrinti laivo įgulos saugumą, numatytose vietose sutvirtintas metalo plokštėmis.

2012 m. Lietuvai priklausančiuose patruliniuose laivuose: P11 „Žemaitis“, P12 „Dzūkas“ ir P14 „Aukš-taitis“, buvo įdiegta taktinė užduočių valdymo sistema. Ši sistema iš įvairių laive esančių jutiklių gauna išsamius, matematiškai tikslius duomenis apie jūroje esančius laivus ir lėktuvus: tokie objektai gali būti aptinkami įvairiomis aplinkos sąlygomis. Šia sistema taip pat yra valdomas laivo artilerinis pabūklas.

„FLYVEFISKEN“ KLASĖS PATRULINIS LAIVAS

Ilgis – 54 m;

plotis – 9 m;

grimzlė – 2,5 m;


maksimalus greitis – 19 mazgų;

įgula – iki 29 karių.Laivus varo du dyzeliniai MTU tipo varikliai, jų bendra galia – 5440 AJ.Laivas ginkluotas 76 mm pabūklu „Otto Melara“, lengvaisiais kulkosvaidžiais MG3.Laivo įgula ginkluota pistoletais „Colt“ ir automatiniais šautuvais G36C.

„FLYVEFISKEN“ KLASĖS PATRULINIAI LAIVAI

19

Priešmininių laivų diviziono užduotys – ieškoti, identifikuoti povandenines minas ir pašalinti jų kenks-mingumą. Šio diviziono laivai taip pat vykdo patruliavimo Lietuvos Respublikos teritoriniuose jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, laivų pažeidėjų sulaikymo, konvojavimo, paieškos ir gelbėjimo bei kitas operacijas.

Šis divizionas įkurtas 1999 m., iš Vokietijos gavus pirmąjį „Lindau“ klasės priešmininį laivą. Jis buvo pavadintas M52 „Sūduvis“. 2001 m. divizionas papildytas antruoju „Lindau“ klasės laivu M51 „Kuršis“.

2010–2011 m. Priešmininių laivų divizionas papildytas iš Jungtinės Karalystės įsigytais „Hunt“ klasės priešmininiais laivais – jie buvo pavadinti M53 „Skalvis“ ir M54 „Kuršis“.

Priešmininių laivų divizionui taip pat priklauso „Vidar“ klasės vadovavimo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“, tarnybą Karinėse jūrų pajėgose pradėjęs 2006 metais.

Iš viso divizioną sudaro 4 laivai: priešmininiai laivai M52 „Sūduvis“, M53 „Skalvis“ ir M54 „Kuršis“ bei vadovavimo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“.

Priešmininių laivų įgulos bendradarbiauja su Druskininkų (N42 „Jotvingis“), Klaipėdos (M54 „Kuršis“), Šilutės (M53 „Skalvis“ ) bei Vilkaviškio (M52 „Sūduvis“) savivaldybių bendruomenėmis.

Šio diviziono laivai dažnai priskiriami dalyvauti įvairiose jūrinėse tarptautinėse pratybose ir operaci-jose, periodiškai skiriami į Baltijos šalių karinių laivų junginio (BALTRON) ir NATO priešmininių laivų junginio (SNMCMG1) sudėtį, taip pat į budėjimus NATO greitojo reagavimo pajėgose.

PRIEŠMININIŲ LAIVŲ DIVIZIONAS

21

Laivas M52 „Sūduvis“ yra „Lindau“ 331B klasės laivas; jis buvo pastatytas Vokietijoje 1958 metais. Tokie laivai skirti minoms ieškoti, identifikuoti ir sunaikinti. Naudodami laivo korpuse esantį sonarą, šio tipo kariniai laivai aptinka po vandeniu esančius įtartinus objektus, povandeniniais robotais juos apžiūri ir, atpažinę kaip sprogmenis, sunaikina specialiu minų naikinimo užtaisu. „Lindau“ klasės laivų korpusai yra mediniai, o visi laivo įrenginiai pagaminti iš nemagnetinio metalo. Laivo korpuse įrengta automatinė išmagnetinimo sistema sumažina laivo magnetinį lauką iki saugių ribų. Tai leidžia suma-žinti laivo magnetinį lauką ir taip išvengti minų su magnetiniais jutikliais aktyvavimo. Laive taip pat yra mechaninis tralas, kuriuo traluojamos inkarinės minos.

Ilgis – 47,1 m;

plotis – 8,3 m;

grimzlė – 3,7 m;



įgula – iki 40 karių.Laivą varo du dyzeliniai MTU tipo varikliai, kiekvieno iš jų galia – 2600 AJ. Laivas ginkluotas 40 mm pabūklu „Bofors“, kulkosvaidžiais MG3, radioelektroninės ko-vos priemonėmis, minų naikinimo užtaisais.

Priešmininė įranga: minų paieškos ir klasifikavimo sonaras „Plessey 193M“, po-vandeniniai robotai PAP 104, tralo įranga SDG 31; laivo įgula ginkluota pistoletais „Glock“ 17 ir automatiniais šautuvais G36C. Prireikus į povandenines operacijas yra siunčiama narų komanda su specialia įranga.

„LINDAU“ KLASĖS PRIEŠMININIS LAIVAS M52 „SŪDUVIS“

„LINDAU“ KLASĖS PRIEŠMININIS LAIVAS

23

„HUNT“ KLASĖS PRIEŠMININIAI LAIVAILaivai M53 „Skalvis“ ir M54 „Kuršis“ yra modernizuoti „Hunt“ klasės laivai. Jie pastatyti 1983 m. Anglijoje. Šie laivai skirti minoms ieškoti, identifikuoti ir sunaikinti. Naudodami laivo korpuse sumontuotą sonarą, šio tipo laivai aptinka po vandeniu esančius įtartinus objektus, povandeni-niais robotais juos apžiūri ir, atpažinę sprogmenis, juos sunaikina. Didžioji laivo įrangos dalis yra pagaminta iš nemagnetinių medžiagų, o laivo korpusas – iš stiklo pluoštu sustiprinto plastiko. Laivo korpuse įrengta automatinė išmagnetinimo sistema sumažina laivo magnetinį lauką iki saugių ribų. Visa tai leidžia išvengti minų su magnetiniais jutikliais aktyvavimo.

„HUNT“ KLASĖS PRIEŠMININIS LAIVAS

Ilgis – 60,3 m;

plotis – 10,4 m;

grimzlė – 3,3 m;



įgula – iki 40 karių.Laivą varo du dyzeliniai „Caterpillar CAT32“ tipo varikliai, kurių bendra galia – 1900 AJ. Laivas ginkluotas 40 mm pabūklu „Bofors“, kulkosvai-džiais MG3 ir „Browning“.

Laive taip pat įrengta: minų paieškos ir klasifikavimo sonaras S2193, povandeniniai robotai K-STER. Robotai K-STER yra dviejų tipų: ins-pekciniai (skirti povandeniniams objektams identifikuoti, todėl juose įtaisytos vaizdo kameros, sonarai, lazeriniai taikikliai ir pozicionavimo sistemos) ir koviniai (skirti minoms naikinti). Laivo įgula ginkluota pis-toletais „Glock“ 17 ir automatiniais šautuvais G36C. Prireikus į povan-denines operacijas yra siunčiama narų komanda su specialia įranga.

25

„VIDAR“ KLASĖS LAIVAS N42 „JOTVINGIS“

Šis „Vidar“ klasės laivas pastatytas Norvegijoje 1977 m., jis buvo skirtas minavimo užduotims vykdy-ti. Po renovacijos 2000 m. laivas pritaikytas aprūpinimo ir štabo laivo funkcijoms atlikti. Šios klasės laivai gali gabenti didelį kiekį vandens, kuro, maisto ir kitų atsargų, reikalingų kitiems didesnio masto karinėse operacijose dalyvaujantiems laivams. Jie gali priartėti prie laivo, esančio jūroje, ir papildyti jo atsargas. Taip taupomas kuras ir laikas. Šiame laive gali įsikurti vadovaujantysis štabas, kuris koordi-nuoja kitų operacijoje dalyvaujančių laivų veiksmus. Laive yra visa šioms funkcijoms atlikti reikalinga įranga ir ištekliai.

„VIDAR“ KLASĖS ŠTABO IR APRŪPINIMO LAIVAS N42 „JOTVINGIS“

Ilgis – 64,8 m;

plotis – 12 m;

grimzlė – 4 m;



įgula – iki 50 karių;

laivas gali priimti iki 20 štabo karių.

Laivą varo du dyzeliniai „Wichmann“ tipo pagrindiniai varikliai, kiekvieno iš jų galia – 2100 AJ. Laivas ginkluotas dviem 40 mm pabūklais „Bofors“, kulkosvai-džiais MG3 ir „Browning“. Laivo įgula ginkluota pistoletais „Glock“ 17 ir automa-tiniais šautuvais G36C.

27

PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO LAIVAS „ŠAKIAI“

Ilgis – 56,6 m;

plotis – 10,5 m;

grimzlė – 4,8 m;


maksimalus greitis – 9,5 mazgo;

įgula – iki 16 žmonių.

Laivas statytas Rusijoje 1987 m. kaip vidutinės klasės žvejybinis traleris, 1997 m. pertvarkytas paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbams vykdyti. Laivą varo dyzelinis (970 KW) 1320 AJ variklis. Jis turi visą žmonėms gelbėti, išsiliejusiems naftos produktams likviduoti bei gaisrams gesinti rei-kalingą įrangą: teršalų surinktuvus, išsiurbimo sistemą, talpas naftos produk-tams laikyti, bonines užtvaras, 4 patrankų gaisrų gesinimo įrangą, barokame-rą, gelbėjimo valtis ir plaustus, kuriuose gali tilpti 94 asmenys.

PAGALBINIŲ LAIVŲ IR KATERIŲ DIVIZIONASPagalbinių laivų ir katerių diviziono paskirtis – patruliuoti Lietuvos Respublikos teritoriniuose jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, vykdyti gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbus, taip pat kontroliuoti uosto akvatoriją, prižiūrėti ir saugoti Karo laivų flotilės uostą, vykdyti laivų šaudy-mo pratybų jūroje aprūpinimo, laivų buksyravimo, kitas specialiąsias užduotis.

Divizionas įkurtas 2009 m., kai Karinės jūrų pajėgos pradėjo vykdyti paieškos ir gelbėjimo bei tar-šos likvidavimo valstybines užduotis, Karinėms jūrų pajėgoms buvo perduotas paieškos ir gelbėji-mo laivas „Šakiai“, taip pat prie diviziono priskyrus anksčiau vieną junginį sudariusios uosto katerių grupės katerius – H21 ir H22. Divizioną sudaro paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir du kateriai – H21 ir H22.

29

JŪROS IR PAKRANČIŲ STEBĖJIMO TARNYBAJūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba vykdo Lietuvos Respublikos jūros rajono (teritorinės jūros, iš-skirtinės ekonominės zonos) ir Kuršių marių stebėjimą ir kontrolę, užtikrina radijo, telefono ir kom-piuterių ryšį tarp Karinių jūrų pajėgų (KJP) padalinių ir laivų bei tarp KJP ir kitų kariuomenės dalinių.

Tarnybos pradžią galima sieti su 1993 m., kai iš Rusijos karinio laivyno perėmus Klaipėdos, Palangos ir Nidos jūros stebėjimo postus, buvo įkurta Jūros stebėjimo kuopa. 1995–1997 m., bendradarbiau-jant su Švedija, Lietuvos karinių jūrų pajėgų jūros stebėjimo postuose buvo įrengtos modernios jūros stebėjimo sistemos.

Tarnybą sudaro vadovybė, Valdymo centras, Jūros stebėjimo kuopa, Planavimo skyrius, Techni-nis skyrius bei Ryšių centras.

Tarnyba užtikrina nuolatinę (24 val. per parą, 7 dienas per savaitę) jai priskirtos teritorijos jūroje ir Kuršių mariose kontrolę. Ji stebi ir atpažįsta laivus bei žemai skraidančius orlaivius moderniomis ra-diolokacinėmis, optinėmis, elektroninėmis ir radijo ryšio priemonėmis, kurios yra sumontuotos Lie-tuvos Respublikai priklausančiose Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse. Informacija, gauta iš jūros stebėjimo priemonių, yra apdorojama KJP Valdymo centre, o toliau perduodama kitiems KJP padaliniams ir kitoms valstybės institucijoms. Objektai atpažįstami pagal laivų automatinės infor-macinės sistemos (AIS) imtuvais gaunamą informaciją bei naudojantis pirmiau minėtomis priemo-nėmis. Esant poreikiui, laivams jūroje atpažinti pasitelkiami Karinių jūrų pajėgų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) laivai bei Karinių oro pajėgų orlaiviai.

2012 m. sukurta Nacionalinė integruota jūros stebėjimo informacinė sistema. Į ją buvo sujung-ti skirtingoms institucijoms (KJP, VSAT, Lietuvos Respublikos muitinei, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Lietuvos saugios laivybos administracijai) priklausantys jūros stebėjimo jutikliai (radiolokacinės stotys, dienos ir (ar) nakties vaizdo stebėjimo kameros, radijo ryšio krypties nusta-tymo įrenginiai). Ši sistema taip pat leido sustiprinti jūroje esančių objektų stebėjimą bei pagerinti institucijų keitimąsi informacija.

Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba bendradarbiauja su Palangos savivaldybės bendruomene.

31

Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, atstovaudama Lietuvai, dalyvauja įgyvendinant Baltijos jū-ros regiono stebėjimo bendradarbiavimo projektą (angl. Sea Surveillance Cooperation Baltic Sea; SUCBAS), kurio tikslas – keistis Baltijos jūros regiono stebėjimo informacija, kuri padėtų užtikrinti saugią laivybą, prisidėtų prie regiono šalių bendradarbiavimo ekonomikos, saugumo, ekologijos ir kitose srityse. Šis projektas pradėtas 2009 m., vienija aštuonias Baltijos jūros baseino valstybes – Estiją, Daniją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Vokietiją, Suomiją ir Švediją.

Lietuvos Respublikos Baltijos jūros pakrantės ilgis – 99 kilometrai. Valstybės jurisdikcijai ir kontrolei priklausanti teritorinė jūra (TJ) – Lietuvos Respublikos pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta, sudėtinė Lietuvos Respublikos teritorijos dalis (1 jūrmylė yra 1 852 metrai). Lietu-vos Respublikai priklausantis teritorinės jūros ruožas iš viso apima 1 814 km2 plotą. Teritorinės jūros zonoje galioja Lietuvos Respublikos įstatymai ir visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai ir normos, čia valstybė vykdo praplaukiančių laivų kontrolę – užtikrina, kad procesas būtų taikus, saugus ir nenutrūkstamas.

Lietuvos Respublikai priklausanti išskirtinė ekonominė zona (IEZ) Baltijos jūroje apima 4 564 km2

plotą, tolimiausias taškas yra 70 jūrmylių (129,6 km) atstumu nuo Klaipėdos uosto vartų. Išskirtinės ekonominės zonos vandenyse valstybė turi suverenias teises tirti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius išteklius ir negyvosios gamtos turtus; tyrinėti ir eksploatuoti išskirtinę ekonominę zoną (pvz., eksploatuoti naftos išteklius).

33

POVANDENINIŲ VEIKSMŲ KOMANDA

Povandeninių veiksmų komanda vykdo išminavimo operacijas sausumoje ir po vandeniu; atlieka nesprogusios amunicijos paiešką ir šalina jos kenksmingumą; užtikrina strategiškai svarbių objektų povandeninės dalies apžiūrą; atlieka laivų ir krantinių apžiūrą bei smulkųjį povandeninės dalies remontą; skiria narus išminuotojus priešmininiams laivams; dalyvauja paieškos ir gelbėjimo ope-racijose, taip pat tarptautiniuose mokymuose bei operacijose; teikia pagalbą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai tiriant nusikaltimus.

Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komanda suformuota 2001 m. Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kovos plaukikų būrio karių pagrindu.

Komandą sudaro kvalifikuoti iš visos kariuomenės kandidatų atrinkti narai, Karinių jūrų pajėgų mo-kymo centre baigę bazinius naro rengimo kursus. Povandeninių veiksmų komandai priklausantys narai kelia savo kvalifikaciją karinių laivynų narų rengimo ir tobulinimosi kursuose užsienio šalyse – Latvijoje, Norvegijoje, JAV.

35

MOKYMO CENTRAS

Karinių jūrų pajėgų mokymo centras, įkurtas 1999 m., rengia Karinėms jūrų pajėgoms reikalingus specialistus ir KJP karininkų rezervą. Mokymo centras yra sudarytas iš Specialistų rengimo, Narų ren-gimo, Kovos už laivo gyvybingumą bei Vadų kursų rengimo skyrių.

Specialistų rengimo skyriaus instruktoriai organizuoja ir rengia jūrininkų karjeros bei KJP reikalingų specialistų kursus. Karjeros kursai yra skirti visiems Karinėse jūrų pajėgose tarnaujantiems jūreiviams ir puskarininkiams – tai Bazinis jūreivio kursas ir Laivo seržanto kursas. Specialistų rengimo skyrius taip pat rengia įvairius karo laivui reikalingus specialistus: laivo ryšininkus, laivo artileristus, akustikos specialistus ir kt.

Narų rengimo skyriaus specialistai atlieka atranką ir rengia Povandeninių veiksmų komandos ir kari-nių laivų narus bei periodiškai tikrina jų kvalifikaciją. Taip pat organizuoja avarinio išnėrimo iš vande-nyje nuskendusios technikos kursus Karinių oro pajėgų orlaivių įgulų nariams.

Kovos už laivo gyvybingumą skyriaus specialistai laivų įgulas rengia galimų laivo korpuso vandens pra-mušų ir laivo skendimo bei galimo gaisro laive pavojams likviduoti. Mokymams yra naudojamas spe-cialiai sukonstruotas kovos už laivo gyvybingumą treniruoklis.

37

JAUNESNIŲJŲ KARININKŲ VADŲ MOKYMAIKarinių jūrų pajėgų mokymo centro instruktoriai ir specialistai taip pat rengia Karinių jūrų pajėgų karininkų rezervą.

Jaunesniųjų karininkų vadų (JKV) mokymai yra viena iš KJP karininkų rengimo priemonių. Jie orga-nizuojami KJP bendradarbiaujant su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla ir Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutu. Mokymų tikslas – rengti KJP rezervo karininkus, kurie galėtų papildyti jūrų ka-rininkų gretas. Baigus mokymus, kursų dalyviams užskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba bei suteikiama galimybė pradėti karininko karjerą Karinėse jūrų pajėgose. Šie mokymai organizuojami nuo 1993 metų. Daugelis šiuos kursus baigusių karininkų tarnauja Karinių jūrų pajėgų padaliniuose.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus gali lankyti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir Klaipė-dos universiteto Jūreivystės instituto studentai, pasirinkę laivavedžio arba elektromechaniko spe- cialybes. Praėjusieji atranką, paraleliai su civilinėmis jūrinėmis studijomis, kartą per savaitę moko-si specifinių karybos žinių. Šie studentai dalyvauja įvairiose lauko ir jūrinėse pratybose bei atlieka praktiką karo laivuose. Baigę keturių metų mokymus ir išlaikę baigiamuosius egzaminus, šių karinių mokymų dalyviai įgyja karinio laivo kovinės dalies (navigacinės arba elektromechaninės) vado kva-lifikaciją, gauna Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos patvirtintą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų baigimo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu jiems suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis.

Kandidatai į karinius mokymus registruojami Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (Klaipėda, I. Kanto g. 7, 307 kabinetas) iki rugsėjo 14 d. Vietų skaičius ribotas.

Telefonas pasiteirauti susidomėjus mokymais (8 46) 319 735.

39

JŪRŲ GELBĖJIMO KOORDINAVIMO CENTRASJūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) 24 val. per parą priima nelaimės signalus ir informaci-ją apie įvykius Baltijos jūroje bei Kuršių mariose; organizuoja, kontroliuoja, koordinuoja paieškos ir gelbėjimo operacijas bei teršalų likvidavimo darbus Lietuvos atsakomybės zonoje – Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Prireikus JGKC į pagalbą pasitelkia Karinių oro pajėgų sraigtasparnius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgumus, kaimyninių valstybių jūrų gelbėjimo koordinavimo centrus; priima sprendimus dėl operacijos nutraukimo arba pratęsimo.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kaip Karinių jūrų pajėgų padalinys, veikti pradėjo nuo 2009 metų. KJP šias funkcijas perėmė iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

Lietuvos atsakomybei priskirtas Paieškos ir gelbėjimo rajonas yra didesnis nei Lietuvos Respublikos Išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir ribojasi su kaimyninių valstybių – Latvijos, Rusijos (Kalinin-grado sr.), Švedijos – paieškos ir gelbėjimo rajonais. Tolimiausias šio rajono taškas yra 107 jūrmylės (198 km) nuo Klaipėdos uosto vartų į vakarus.

Ištikus nelaimei, skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

41

LOGISTIKOS TARNYBALogistikos tarnyba organizuoja Karinių jūrų pajėgų padalinių ir laivų aprūpinimą materialinėmis ver-tybėmis ir įranga, karių ir krovinių pervežimą, karių maitinimą, statinių techninės būklės priežiūrą, remontuoja laivus ir transporto priemones bei aprūpina karius apranga, taip pat užtikrina KJP pada-linių teritorijų ir objektų apsaugą.

Logistikos tarnyba pradėta kurti tuo pat metu kaip ir Karinės jūrų pajėgos – 1992 metais. Tuo metu ji buvo pavadinta Užnugario tarnyba.

Logistikos tarnybą sudaro Infrastruktūros plėtros ir materialinio aprūpinimo, Ginkluotės, Maitinimo, Aprangos ir ekipuotės, Transportavimo, Autotransporto ir Remonto skyriai bei Apsaugos kuopa. Lo-gistikos tarnyboje tarnauja kariai bei dirba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

Apsaugos kuopa – naujausias struktūrinis padalinys, kurio uždavinys – karinių operacijų ir mokymų metu užtikrinti Karinių jūrų pajėgų vadavietės, nustatytos teritorijos arba objekto apsaugą, vykdyti Logistikos tarnybos aprūpinimo operacijų apsaugą. Apsaugos kuopos tikslas – užtikrinti pašauktų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) karo prievolininkų rengimą, kurio pagrindu 9 mėnesių NPPKT atlikę kariai savanoriškai galėtų papildyti profesinės karo tarnybos karių gretas Karinėse jūrų pajėgose, ir taip formuoti kariuomenės rezervą.

Vienas svarbiausių ir labiausiai išsiskiriančių savo jūrine specifika padalinių ne tik KJP, bet ir visoje Lietuvos kariuomenėje yra Remonto skyrius. Jį sudaro Laivų įrangos remonto, Laivų korpusų prie-žiūros ir Specialiosios įrangos remonto komandos. Skyrius rūpinasi KJP laivų ir katerių įrangos, me-chanizmų, ginkluotės bei jos sistemų, radijo ir navigacijos įrangos remontu bei priežiūra, sandėliuoja laivų atsargines dalis.

2002 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimu Klaipėdoje buvo įkurtas bendras Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų laivų denio įrangos ir ginkluotės aptarnavimo centras – jis sėkmingai veikia Remonto skyriuje.

43

KJP ORKESTRAS

Dabartinis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras gyvuoja nuo 1966 m. Seniau tai buvo profesionalus Klaipėdos miesto orkestras, daugeliui klaipėdiškių žinomas „Bangpūčio“ vardu. Orkes-tras „Bangpūtys“ priklausė skirtingoms Klaipėdos miesto institucijoms, o 1998 metais tapo Lietuvos kariuomenės dalimi – buvo priskirtas Klaipėdos 7-ajam dragūnų Pamario gynybos batalionui (dabar – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas), vėliau – Vakarų karinei apygardai.

2004 m. orkestras tapo pavaldus Karinėms jūrų pajėgoms.

Nuo 1974 metų pučiamųjų orkestrui vadovauja patyręs kapelmeisteris Pranciškus Memėnas. Orkestre groja per 30 muzikantų. Augant orkestro muzikantų profesionalumui, tobulėjo ir orkestro repertuaras. Disciplina, techniškas kūrinių atlikimas ir tikslumas – tai vieni pagrindinių orkestro sau keliamų reika-lavimų. Kolektyvo repertuare – įvairi lietuvių ir užsienio kompozitorių orkestrinė ir šiuolaikinė muzika. Šio orkestro ilgametis muzikantas buvo Vytautas Grubliauskas.

Šiandien be Karinių jūrų pajėgų orkestro neįsivaizduojami daugelis Klaipėdos miesto bei apskrities renginių. Jis dalyvauja iškilmingose ceremonijose karinių ir valstybinių švenčių metu, visuomenės ir kariuomenės dienų renginiuose, orkestrų festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, dainų šventėse, savo pro-gramą pristato įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

45

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMASKarinių jūrų pajėgų (KJP) tarptautinis bendradarbiavimas prasidėjo 1992 m. – nuo pirmųjų užsienio karo laivų vizitų Klaipėdoje. Nuo 1993 m. Lietuvos kariniai laivai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose moky-muose bei operacijose; tobulina sąveikos su užsienio karo laivais įgūdžius per kasmet vykstančias išmina-vimo operacijas MCOPLIT, „Open spirit“ (vyksta Lietuvos, Latvijos ir Estijos vandenyse) bei per mokymus „US Baltops“, „Amber sea“, „Nothern coasts“, „Baltic fortress“ ir kt.

Lietuvai įstojus į NATO, šalies Karinės jūrų pajėgos specializuojasi priešmininės kovos srityje. Nuo 2006 m. Lietuvos karo laivai yra periodiškai priskiriami NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-ajai grupei (SNMCMG1) ir NATO greitojo reagavimo pajėgoms; 2014 m. Lietuva skyrė SNMCMG1 vadą ir vadovavimo laivą. Be to, Lietuva kasmet skiria priešmininį arba štabo ir aprūpinimo laivą ir štabo personalą į Baltijos šalių karinių laivų junginį BALTRON.

Karinių laivų įsigijimo ir aptarnavimo srityje aktyviai bendradarbiaujama su Danijos, Jungtinės Kara-lystės, Norvegijos bei Vokietijos kariniais laivynais.

KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis paieškos, gelbėjimo ir taršos likvidavimo jūroje operacijų bei mokymų srityse.

KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, atstovaudama Lietuvai, dalyvauja įgyvendinant Baltijos jū-ros regiono stebėjimo bendradarbiavimo projektą SUCBAS.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai skiriami tarnauti į įvairias tarptautines karines institucijas bei daly-vauti operacijose. Jie dalyvauja tarptautinėse karinėse jūrų operacijose prieš piratavimą Indijos van-denyne – Europos Sąjungos vadovaujamoje operacijoje „Atalanta“ bei NATO vadovaujamoje operaci-joje „Ocean shield“. KJP kariai nuolat skiriami į tarnybą į Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie NATO bei į įvairius kitus NATO tarptautinius karinius centrus bei vadavietes.

47

BENDRADARBIAVIMAS SU VISUOMENE

Karinės jūrų pajėgos yra atviros šalies visuomenei.

Karo laivų įgulos plėtoja ilgametę daugystę su įvairiais Lietuvos miestais. Laivas P14 „Aukštaitis“ ben-dradarbiauja su Biržų, P11 „Žemaitis“ – su Telšių, P12 „Dzūkas“ – su Alytaus, P32 „Sėlis“ – su Utenos, M52 „Sūduvis“ – su Vilkaviškio, M53 „Skalvis“ – su Šilutės, M54 „Kuršis“ – su Klaipėdos, N42 „Jotvin-gis“ – su Druskininkų, o KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba – su Palangos savivaldybe. Šių savi-valdybių deleguotos atstovės tapo karo laivų krikštamotėmis; į karo laivų heraldiką įtraukti miestų, su kuriais bendradarbiaujama, herbai. Laivų įgulų nariai dalyvauja miestų šventėse; bendradarbiau-jančių miestų bendruomenių atstovai kviečiami į įvairius iškilmingus Karinių jūrų pajėgų renginius, ekskursijas kariniuose laivuose.

Karo laivų flotilė yra vienas labiausiai žmonių lankomų kariuomenės dalinių. Kasmet čia atvyksta nuo 80 iki 100 ekskursijų grupių. Jaunimui lankantis karo laivuose, susipažįstant su karo jūrininkų gyve-nimu, ugdomas jų pilietiškumas, viešinama kariuomenės veikla, į karinę tarnybą pritraukiama naujų karių.

Karinių jūrų pajėgų karininkai ir kariai yra susibūrę į savanoriškas nepolitines organizacijas – laisvu nuo tarnybos metu, bendradarbiaudami su visuomene, plėtoja įvairialypę kultūrinę veiklą.

48

Karinių jūrų pajėgų karininkų klubas, įsteigtas 2002 m., puoselėja KJP karininkų tradicijas, rūpinasi karininkų ir jų šeimų kultūriniais poreikiais, dalyvauja įvairiuose labdaros projektuose, pavyzdžiui, organizuoja lėšų rinkimą sunkiomis ligomis sergantiems vaikams.

KJP jūreivių ir puskarininkių korpuso organizacija Laivūnų klubas, įsteigtas 2008 m. (nuo 2010 m. – ne-priklausoma asociacija), puoselėja Lietuvos kariškas, jūrines bei tautines tradicijas, kariams ir jų šei-mų nariams organizuoja pažintines keliones, klubo nariai ir jų artimieji kartu švenčia įvairias šventes. Laivūnų klubas globoja Pajūrio vaikų globos namus (Šilalės raj.): lanko vaikus per įvairias tradicines metų šventes, kviečia juos aplankyti KJP padalinius, laivus, organizuoja vaikams kultūrinius renginius.

KJP plėtoja ryšius su visuomeninėmis organizacijomis įvairiose srityse. Su Lietuvos aukštąja jūreivys-tės mokykla bei Klaipėdos universitetu ilgus metus bendradarbiaujama rengiant KJP karius bei kari-ninkų rezervą.

Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe organizuojamos įvairios valstybės ir miesto šventės. Kartu su kitais Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos daliniais KJP organizuoja ir rengia kasmet gegužės mėnesį Klaipėdoje vykstančią Partizanų pagerbimo, visuomenės ir kariuomenės vienybės dieną. KJP laivai su kitais uosto laivais kasmet per Jūros šventę dalyvauja žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremo-nijoje. Karinės jūrų pajėgos kartu su Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija kasmet organizuoja viešą kalėdinį labdaros renginį Klaipėdos miesto žmonėms. KJP orkestras su koncertine programa dalyvauja įvairiuose renginiuose, taip viešindamas Karinių jūrų pajėgų bei kariuomenės veiklą visoje Lietuvoje.

Karinių jūrų pajėgų kariai kasmet organizuoja Kalėdinę gerumo akciją skurdžiai besiverčiančioms šei-moms, vaikams paremti bei prisideda prie kitų labdaros projektų. Realizuodamos surinktą paramą, KJP bendradarbiauja su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centru.

KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ VĖLIAVOS

KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ PAREIGYBINĖS VĖLIAVOS

KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ KARIŲ LAIPSNIŲ ŽENKLAI61U G DY T I I R M O K Y T I J Ū R E I V I U S

NATO ŠALIŲ VĖLIAVOS

Albania Belgium Bulgaria Canada Croatia Czech Rep

Denmark Estonia France Germany Greece Hungary

Iceland Italy Latvia Lithuania Luxembourg Netherlands

Norway Poland Portugal Romania Slovakia Slovenia

Spain Turkey United Kingdom United States

LIETUVOS KARO LAIVYNO PAREIGINĖS VĖLIAVOS

Brigados generolas, flotilės admirolas

Pulkininkas, jūrų kapitonas

Generolas leitenantas, viceadmirolas

Generolas majoras, kontradmirolas

Karinių jūrų pajėgų tvirtovės vėliava (giuisas)

Karinių jūrų pajėgų laivo vimpelasKarinių jūrų pajėgų vėliava

Kapitonasleitenantas

Vyresnysisleitenantas

Leitenantas

JAUNESNIŲJŲ KARININKŲ

Jūrų kapitonas

KomandorasKomandoras leitenantas

VYRESNIŲJŲ KARININKŲ

Flotilės admirolas

Kontr-admirolas

Vice-admirolas

ADMIROLŲ

PUSKARININKIŲ SPECIALISTŲ

JūreivisJaunesnysisjūreivis

Vyresnysisjūreivis

Grandinis Seržantas LaivūnasVyresnysisseržantas

Štabolaivūnas

Vyresnysislaivūnas

Seržantasspecialistas

Vyresnysisseržantas

specialistas

Štabolaivūnas

specialistas

PUSKARININKIŲJŪREIVIŲ

Patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2002 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 86.

KJP puskarininkio pareiginė moneta

ReversasAversas

KJP vado pareiginė monetaKJP laivo vado ženklas

ReversasAversas

UDK 359(474.5) Li239

Atsakingasis redaktorius Audrius Vitkauskas Kalbos redaktorės Renata Alauskaitė-Mikalainienė, Lina Lukšienė Dizainerė Inga Dambrauskienė

Nuotraukos: Laimio Bratiko, Antano Brenciaus, Tomo Donausko, Egidijaus Ežerinskio, Michailo Karpuzovo, Svajūno Kubiliūno, Giedrės Maksimovicz, Andriaus Narbuto, Oleg Popovič, Nerijaus Rentausko, Andriaus Riaukos, Liudo Šepučio, Vitalijaus Timošenko, Audriaus Vitkausko, Remigijaus Zabielos, Mindaugo Žuko ir iš KJP archyvo. 2016 04 20. Tiražas 500 egz. Užs. Nr. GL-186. 2016 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius. Maketavo Krašto apsaugos ministerijos bendrųjų reikalų departamento Vaizdinės informacijos skyrius, Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius. Spausdino Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras, Muitinės g. 4, Domeikava, Kauno r.

www.l ietuvoskar iuomene. lt

ISBN 978-609-412-095-4

lietuvos kariuomenĖs karinĖs jŪrŲ pajĖgos

Documents