2010 m.vasario 8 d.

Nr. 2 (1384)

Plečiama bendra-darbiavimo aprėptis

VGTU rektorius prof. habil. dr. R. Ginevièius pasirašë bendradarbiavimo sutartis su Azerbai-dþano technikos bei Azerbaidþano statybos ir architektûros universitetais.

Vanda Zubelytė

Sausio 14–15 dienomis VGTU rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius Švietimo ir mokslo mi-nisterijos delegacijos sudėtyje lan-kėsi Azerbaidžane. Vizito metu rek-torius pasirašė bendradarbiavimo su-tartis su Azerbaidžano technikos bei Azerbaidžano statybos ir architektū-ros universitetais.

Pasak prof. habil. dr. Romualdo Gi-nevičiaus, universitetas dairosi naujų part nerių ne tik Europoje, bet ir Azi-joje, kituose regionuose. VGTU mąs-toma apie bendrus projektus, kurie būtų fi nansuojami iš Europos Sąjun-gos struktūrinių fondų lėšų. Transeu-ropinio mobilumo programa „Tem-pus“ atveria tam plačias bendradar-biavimo galimybes.

Yra tam tikros bendradarbiavimo

perspektyvos ir mokslo bei studijų sri-tyse. Jaunieji Azijos šalių mokslininkai gali pretenduoti į podoktorantūrines studijas, kurioms taip pat skiriamos ne-mažos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. VGTU planuose – aktyvi marketingo politika skatinant Azijos šalių jaunimą techniškuosius mokslus studijuoti VGTU.

Rektorius taip pat dalyvavo Pasau-lio banko surengtoje konferencijoje, kurioje labai įdėmiai buvo išklausytas Lietuvos švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pranešimas apie mūsų šalies aukštojo mokslo re-formą, dalyvavo susitikime su Azer-baidžano švietimo ministru Misiru Mardanovu, aukštųjų mokyklų vado-vais. Organizuojant susitikimus daug padėjo Lietuvos Respublikos amba-sadorius Azerbaidžane Kęstutis Ku-dzmanas.

Asta Verbickienė

Sausio 29 dieną į VGTU Senato posėdžių salę rinkosi Lietuvos mokslų akademijos akademikai, aukštųjų mo-kyklų profesoriai, dėstytojai, kitų ins-titucijų atstovai, neabejingi Lietuvos mokslui, pokalbiui-diskusijai „Lietu-vos mokslas“ – Tautos ir Nepriklauso-mybės stiprinimo keliu“, skirtoje kny-gų serijos „Lietuvos mokslas“ įsteigi-mo ir leidybos 20-mečiui. Kiekviena „Lietuvos mokslo“ knyga – tai kolek-tyvinė monografi ja, kurios autoriai – žymiausi mokslininkai.

VGTU pirmasis prorektorius prof. E. K. Zavadskas, vedęs pokalbį-dis-kusiją, pasidžiaugė šia gražia knygų serija: „Tokios knygos išties išlieka at-einančioms kartoms. Tai mūsų moks-lo istorija. Algimantas Liekis – knygų serijos „Lietuvos mokslas“ sudaryto-jas ir vyriausiasis redaktorius – įdėjo daug širdies ir energijos, parengdamas ir išleisdamas per 100 šios serijos kny-

„Lietuvos mokslas“ – Tautos ir Nepriklausomybės stiprinimo keliu

gų. Džiugu, kad ši mūsų minima su-kaktis sutampa su Lietuvos nepriklau-somybės atkūrimo 20-mečiu“.

VGTU rektorius prof. R.Ginevičius patvirtino Mokslotyros centro (vieno

iš knygų serijos „Lietuvos mokslas“, be LMA, VU ir kt., leidėjo) reikalin-gumą technikos universitetui ir pažy-mėjo, kad „Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas – pirmasis iš univer-sitetų įkūrė Mokslotyros centrą.“

Pokalbyje-diskusijoje apie „Lie-tuvos mokslo“ serijos knygas, idė-jų, temų, leidybos problemas, apie A. Liekio titanišką darbą mintimis da-lijosi akademikai A. Gaižutis, K. Ra-gulskis, L. Kairiūkštis, J. Vilemas, profesoriai J. Stankūnas, P. Baltrė-nas, L. Klimka, R. Pakalnis, docen-tai P. Kuisys, A. Nakas ir kt.

Pranešimą apie „Lietuvos mokslo“ kelią skaitė knygų serijos įsteigėjas ir leidėjas dr. Algimantas Liekis. Išleis-tas knygas jis suskirstė pagal temati-ką, papasakojo apie šių knygų leidy-bos pradžią bei jos dinamiką iki šios dienos „Tikiuosi, kad bendromis jėgo-mis judėsime į priekį,“ – tokiais žo-džiais A. Liekis baigė apie dvi valan-das trukusią šiltą diskusiją.

Jau aštuntąjį kartą vykusia paro da „Mokymasis. Studijos. Karjera 2010“ prasidėjo šiųmetis parodų sezonas „Litexpo“ parodų rūmuose. Parodos devizas – „Rinkis atsakingai“ – išties taiklus: parodoje laukti ne tik abituri-entai, dar tik besirenkantys kur studi-juoti. Šiais metais pirmą kartą paro-dos gyvavimo istorijoje visi Lietuvos universitetai išsamiai pristatė magist-rantūros ir doktorantūros studijų pro-gramas. Parodą atidaręs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Stepona-vičius akcentavo, kad net sunkmečiu mokslas ir studijos turi išlikti bei iš-lieka prioritetu.

Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto stende ir abiturientams, ir studentams buvo pateikta daugybė informacijos apie studijas, apie mūsų universitetą, Europos studijų koky-bės reikalavimus atitinkančias studijų programas, studijas universitete. Apie universiteto absolventų įsidarbinimo galimybes būsimiesiems studentams VGTU dėstytojai parodoje rengė pri-sistatymo paskaitas.

Parodos akcentas šiais metais – Karjeros diena. Skirtingai nei anks-

Studijų mugė: net sunkmečiu studijos turi išlikti prioritetu

čiau, šiemet renginys buvo orientuo-tas ne tik į abiturientus ir studentus, bet ir į įmonių vadovus bei darbo ieš-kančius žmones.

Parodoje antrus metus iš eilės buvo pristatytas projektas „Profesijos gy-

vai“, kurio metu Lietuvos profesinio mokymo įstaigos demonstravo įvai-rias sritis: reklamą ir poligrafi ją, fo-tografi ją, kosmetologo specialybę, ju-velyriką ir kt.

„Inžinerijos“ informacija

Algimantas Liekis – knygø serijos „Lietuvos mokslas“ sudarytojas ir vyriausiasis redak-torius.

VGTU Senato posëdþiø salëje paminëtas knygø serijos „Lietuvos mokslas“ ásteigimo ir leidybos 20-metis.

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

Inþinerija / 2010 m. vasario 8 d., Nr. 22

R E K T O R A T E(2010-01-20)

Pristatyta I ir II studijø pakopose vals-tybës finansuojamø ir valstybës nefinan-suojamø studijø vietø uþëmimo tvarka.

Aptartas stipendijø fondo paskirstymas 2009–2010 m. m. pavasario pusmeèiui.

Aptartas klausimas dël universiteto fir-minio stiliaus keitimo.

Pristatytas 2010 m. VGTU biudþetiniø lëšø sàmatos projektas.

(2010-02-03)

Aptarti 2009–2010 m. m. þiemos sesijos rezultatai po I atsiskaitymo termino.

Pristatytas 2010 m. VGTU pajamø ir iš-laidø sàmatos projektas.

Pristatyta 2009 m. kapitalinës statybos ir rekonstrukcijos darbø bei 2009 m. statybos ir remonto darbø ataskaita.

Pristatytas Rektorato posëdþiø planas 2009–2010 m. m. pavasario semest-rui.

Priimtas nutarimas dël Geotechnikos ir Statybiniø medþiagø katedrø mokslinës ir pedagoginës veiklos.

Aptartas klausimas dël VGTU garbës nario vardo suteikimo Leonui Antanui Maskaliûnui.

� praneša, kad 2010 m. vasario 12 d. 10 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus eksternu ginama JURGITOS ÞIDANAVIÈIÛTËS daktaro di-sertacija tema: „Kategoriniø poþymiø pri-klausomybiø struktûros statistinë analizë ir jos taikymas genetikoje“ (fiziniø mokslø sritis, matematika – 01P).Mokslinis konsultantas doc. dr. Marijus RADAVIÈIUS (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, fiziniai mokslai, matema-tika – 01P).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Leonas SAULIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, fi-ziniai mokslai, matematika – 01P).Nariai: prof. habil. dr. Mindaugas BLOZ-NELIS (Vilniaus universitetas, fiziniai moks-lai, matematika – 01P), doc. dr. Rimantas EIDUKEVIÈIUS (Vilniaus universitetas, fizi-niai mokslai, matematika – 01P), prof. habil. dr. Kæstutis KUBILIUS (Matematikos ir infor-matikos institutas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P), prof. habil. dr. Rimantas RUDZ-KIS (Matematikos ir informatikos institutas, fiziniai mokslai, matematika – 01P). Oponentai: prof. dr. Kæstutis DUÈINSKAS (Klaipëdos universitetas, fiziniai mokslai, ma-tematika – 01P), doc. dr. Meèislavas MEILÛ-NAS (Vilniaus Gedimino technikos universite-tas, fiziniai mokslai, matematika – 01P).

Daktaro disertacijà galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Matematikos ir informatikos instituto

bibliotekose.

� praneša, kad 2010 m. vasario 12 d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama LINO BURNEIKOS daktaro disertacija tema: „Gaminio kons-trukcijos sudarymo naudojant sudedamà-sias dalis tyrimas“ (technologijos mokslø sritis, mechanikos inþinerija – 09T).Mokslinis vadovas prof. habil. dr. And rejus Henrikas MARCINKEVIÈIUS (Vilniaus Ge-dimino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Vladas VEKTE-RIS (Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T).Nariai: prof. habil. dr. Rimantas BELEVI-ÈIUS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T), prof. habil. dr. Remigijus JONUŠAS (Kauno technologijos univer-sitetas, technologijos mokslai, mechani-kos inþinerija – 09T), prof. habil. dr. Kazys KAZLAUSKAS (Matematikos ir informatikos institutas, fiziniai mokslai, informatika – 09P), doc. dr. Vytautas STRIŠKA (Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T).

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Oponentai: prof. habil. dr. Algirdas BAR-GELIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþine-rija – 09T), prof. habil. dr. Genadijus KUL-VIETIS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, mechanikos inþinerija – 09T).

� praneša, kad 2010 m. vasario 25 d. 14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama VILIMO GINTALO daktaro disertacija tema: „Projektiniø spren-diniø kokybës gerinimo galimybës þvyrke-liø rekonstrukcijos projektuose“ (technolo-gijos mokslø sritis, statybos inþinerija – 02T).Mokslinis vadovas prof. dr. Donatas ÈY-GAS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, statybos in-þinerija – 02T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Edmundas Ka-zimieras ZAVADSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos moks-lai, statybos inþinerija – 02T).Nariai: prof. dr. Þilvinas BAZARAS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, transporto inþinerija – 03T), doc. dr. Þymantas RUDÞIONIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T), prof. dr. Povilas VAINIÛ-NAS (Vilniaus Gedimino technikos universite-tas, technologijos mokslai, statybos inþineri-ja – 02T), dr. Audrius VAITKUS (Vilniaus Ge-dimino technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T).Oponentai: prof. habil. dr. Gintaris KA-KLAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, staty-bos inþinerija – 02T), doc. dr. Dainius MIŠ-KINIS (Lietuvos automobiliø keliø direkcija prie Susisiekimo ministerijos, technologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T).

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto

bibliotekoje.

� praneša, kad 2010 m. vasario 26 d. 10 val. Matematikos ir informatikos institu-to 203 auditorijoje (Akademijos g. 4, Vilnius) bus ginama ALEKSEJ BAKŠAJEV dakta-ro disertacija tema: „Statistiniø hipoteziø tik rinimas, naudojant N-metrikas“ (fiziniø mokslø sritis, matematika – 01P).Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Rimantas RUDZKIS (Matematikos ir informatikos insti-tutas, fiziniai mokslai, matematika – 01P).Mokslinis konsultantas prof. habil. dr. Yu-rij Tyurin (Maskvos valstybinis M. V. Lomo-nosovo universitetas, fiziniai mokslai, mate-matika – 01P).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Kæstutis KUBI-LIUS (Matematikos ir informatikos institutas, fiziniai mokslai, matematika – 01P).

Nariai: prof. habil. dr. Vygantas PAULAUS-KAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P), prof. habil. dr. Alfredas RAÈKAUSKAS (Vilniaus universitetas, fizi-niai mokslai, matematika – 01P), prof. ha-bil. dr. Leonas SAULIS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P), prof. habil. dr. Jonas Kazys SUNKLODAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, fiziniai mokslai, ma-tematika – 01P),Oponentai: prof. habil. dr. Vilijandas BAG-DONAVIÈIUS (Vilniaus universitetas, fizi-niai mokslai, matematika – 01P), doc. dr. Marijus RADAVIÈIUS (Matematikos ir in-formatikos institutas, fiziniai mokslai, mate-matika – 01P).

� praneša, kad 2010 m. vasario 26 d. 13 val. Matematikos ir informatikos institu-to 203 auditorijoje (Akademijos g. 4, Vilnius) bus ginama ÞIVILËS JESEVIÈIÛTËS dakta-ro disertacija tema: „Tikriniø reikšmiø uþda-vinys diferencialiniam operatoriui su ne-lokaliosiomis integralinëmis sàlygomis“ (fiziniø mokslø sritis, matematika – 01P).Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Mifo-dijus SAPAGOVAS (Matematikos ir infor-matikos institutas, fiziniai mokslai, matema-tika – 01P).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Raimon-das ÈIEGIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P).Nariai: prof. habil. dr. Feliksas IVANAUS-KAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P), doc. dr. Meèislavas MEILÛNAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P), dr. Sigita PEÈIULYTË (Vytauto Didþiojo universitetas, fiziniai mokslai, mate-matika – 01P), prof. dr. Stasys RUTKAUS-KAS (Matematikos ir informatikos institutas, fiziniai mokslai, matematika – 01P),Oponentai: prof. dr. Vytautas KLEIZA (Kau-no technologijos universitetas, fiziniai moks-lai, matematika – 01P), doc. dr. Artûras ŠTI-KONAS (Matematikos ir informatikos institu-tas, fiziniai mokslai, matematika – 01P).

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto

bei Matematikos ir informatikos instituto bi-bliotekose.

Rektorius

Galerijoje A sausio 27 d. atidaryta Aušrelės Ratkevičienės tapybos dar-bų paroda, kurioje eksponuojami šios dailininkės tapyti artimiausių žmonių ir draugų portretai.

„Žmogaus portretą studijuoju jau nuo vidurinės mokyklos laikų. Tik dabar šiame žanre išbandžiau teptu-ko galimybes,“ – parodoje prisipaži-no Aušrelė Ratkevičienė, pradėjusi in-tensyviai tapyti portretus tik prieš tre-jus metus. Anot dailininkės, jai artima H. Diurerio tapybos estetika, kuriai būdinga subtili ir „gili“ koloristika.

„Nustebinai, sužavėjai, braižo ne-pakeitei, tapyba tau tinka. Kaip ir gra-fi ka,“ – tokius įspūdžius svečių kny-goje apie naująjį debiutą įrašė Aušre-lės Ratkevičienės bendražygiai.

Parodos autorė dirba estampo, mažosios grafi kos, ekslibriso, kny-

Galerijoje A atidaryta portretų paroda

gų iliustravimo bei apipavidalinimo, vokų, atvirukų, paštų ženklų kūrybos srityse. Praėjusiais metais kartu su vyru Henriku Ratkevičiumi VGTU bibliotekos Galerijoje A buvo prista-čiusi daug žiūrovų dėmesio sulauku-

sią fi latelijos darbų parodą.Aušrelė Ratkevičienė grupinėse

parodose dalyvauja jau tris dešimtme-čius, yra iliustravusi ir apipavidalinusi 11 knygų, o nuo 1996 m. dalyvauja ir kasmečiuose lietuviško pašto ženklo, vokų ir spaudų kūrimo konkursuose, yra sukūrusi ne vieną Lietuvos istori-jos ir kultūros asmenybių atminimui skirtą pašto ženklą. Aušrelės Ratke-

vičienės sukurtas pašto ženklas „WWF.Žalvarnis“ 2008 m. pel-nė gražiausio Lietuvos pašto ženklo vardą. Aušrelės Ratkevi-čienės darbų yra įsigiję Lietuvos ir Maskvos dailės fondai.

Aušrelės Ratkevičienės paro-da „Portretai“ Galerijoje A veiks iki vasario 27 d.

„Inžinerijos“ informacija

Atidaryta Aušrelës Ratkevièienës tapybos darbø paroda.

VARŽYBOSE PASIEKTI ASMENINIAI LENGVAATLEČIŲ REKORDAI

SAMBO IMTYNIŲ PIRMENYBĖSE – VGTU STUDENTO PERGALĖ

Jonas Pečiūra,Kūno kultūros katedros lektorius

Sausio 30 d. Vilniuje, leng vosios atletikos manieže, vyko Lietuvos LAF taurės varžybos, kuriose šau-niai pasirodė mūsų universiteto len-gvaatlečiai.

Šuolio į tolį sektoriuje nepralen-kiamas buvo Darius Aučyna, nušo-kęs 7,44 m. 3000 m bėgimo distan-ciją nesunkiai laimėjo Tomas Mati-jošius, pasiekęs asmeninį rekordą – 8.21,25 min.

Įdomi kova vyko 800 m bėgimo rungtyje, kur pirmąją ir antrąją vietas pasidalijo VGTU studentai. Nugalė-jo Silvestras Guogis, nubėgęs distan-ciją per 1.58,29 min. Antras fi nišavo Dalius Pavliukovičius, fi nišą pasie-kęs per 1.58,34 min.

Šauniai 400 m distancijoje star-tavo Rita Balčiauskaitė, pasiekusi asmeninį ir universiteto rekordą – 57,16 sek. Šuolio į aukštį sektoriuje antrą vietą iškovojo Karina Vnuko-va, iššokusi 1,75 m.

Trišuolio rungtyje trečiąją vie-tą iškovojo Kotrina Kozlovskaja –

Algirdas Šulinskas,Kūno kultūros katedros lektorius

Sausio 17 d. įvyko Vilniaus mies-to sambo imtynių jaunimo pirme-

nybės. Šiose pirmenybėse pirmąją vietą iškovojo EIfu-09 gr. studen-tas Anton Barlit. Penktąją vietą iš-kovojo Sif-09 gr. studentas Geor-gij Zaicev.

Rita Balèiauskaitë, pasiekusi asmeniná ir universiteto rekordà.

11,89 m. Šuolio į aukštį rungtyje ke-tvirtą vietą užėmė Mantvydas Ambra-ziejus, peršokęs 2 m aukštį.

Sportas

Mirus mylimai Mamai, nuoširdþiai uþ-jauèiame Matematinio modeliavimo katedros profesoriø Jonà KLEIZÀ.

Bendradarbiai

Nuoširdþiai uþjauèiame Mokslotyros centro techninæ asistentæ Reginà KELIOTIENÆ dël mylimo brolio Se-bastjano mirties.

VGTU Mokslotyros centro bendradarbiai

Bûtis yra tik sapnas – buvo ir nëra.Praeina viskas, gæsta net þvaigþdë...Þmogus – tik dulkë vëjo atnešta,Bet skausmas jo gilus, kaip visada.

Skausmo ir liûdesio valandà dël bro-lio netekties nuoširdþiai uþjauèiame Kazimierà DAUKÀ.

Darbo ir gaisrinës saugos katedros kolektyvas

Mirus VGTU Mechanikos fakulteto do-centui, buvusiam ilgameèiam Mecha-nikos fakulteto dëstytojui Kastyèiui SLIVINSKUI, nuoširdþiai uþjauèiame velionio šeimà ir artimuosius.

VGTU Mechanikos fakulteto bendruomenë

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

Netikëtai mirus docentui dr. Kastyèiui SLIVINSKUI, skaudþià netekties ir liû-desio valandà nuoširdþiai uþjauèiame velionio šeimà ir artimuosius.

Mašinø gamybos katedros bendradarbiai

3Inþinerija / 2010 m. vasario 8 d., Nr. 2

Edita Jučiūtė

Sausio 27 d. VGTU Istorijos mu-ziejaus erd vėje vyko apskritojo sta-lo diskusija „Sistemų atminties tapa-tybė“, skirta sisteminio modeliavimo pradininkams Konstantinui Raičins-kiui ir mūsų universiteto Fundamenti-nių mokslų fakulteto docentui daktarui Rimantui Kalinauskui atminti.

„Tai buvo didvyriška asmenybė. Rimantas Kalinauskas buvo mylimas

studentų ir universitete dirbo beveik iki paskutinės savo gyvenimo dienos, nepaisant sunkios ligos ir nuolatinio balansavimo tarp gyvybės ir mirties. Dvasingumas jį palaikė,“ – priminė šio neordinaraus fi ziko ir fi losofo gy-venimą VGTU pirmasis prorektorius prof. habil. dr. Edmundas Kazimie-ras Zavadskas.

Savo šiltais atsiminimais apie Ri-mantą Kalinauską, jo mėgta poezija bei giliomis, išmaningomis sentenci-jomis pasidalino jo dukterėčia Jolan-ta Viburytė.

„Į pamėgtą priežodį: neatlyginamas darbas amžinybės labui – telpa visa dė-dės Rimo gyvenimo fi losofi ja,“ – taip tiksliai a.a. Rimanto Kalinausko gy-venimo esmę įvardijo jo dukterėčia. Jolanta Viburytė priminė ir dar kitą reikšmingą savo mylimo dėdės posa-kį: „Gyvenimas – tai žaidimas, kurio išlošti negalima, išsaugoti to, ką turi,

Apskritojo stalo diskusija prisimenant VGTU mokslininko darbus

negalima, pasitraukti iš žaidimo ne-galima, pakeisti žaidimo taisyklių ne-galima – daug pesimizmo. Tačiau ne mokslas sako: norint džiaugtis gyveni-

mu, reikia žaisti šitą neišlošiamą žaidi-mą kasdien ir iš visų jėgų“.

VGTU Filosofi jos ir politologijos katedros lektorius Jonas Srėbalius pa-pasakojo apie susitikimus su fi loso-fu ir fi ziku Konstantinu Raičinskiu. Istorinėje fi losofi nių metodų retros-pektyvoje Konstantinas Raičinskis savo darbais atsiskleidžia kaip pro-duktyvus fi losofas, Lietuvoje pirmasis ėmęsis profesionaliai diegti matemati-nį logikos metodą sisteminių funkci-jų tvermei nustatyti. Bendravimas su Konstantinu Raičinskiu stiprino dva-

sines ir metodologines fi losofi nio pa-žinimo galias. Kaip ir Rimantas Kali-nauskas, Konstantinas Raičinskis sie-kė pažinti proto gebėjimą modeliuo-ti gyvenimo problemas. Pasak J. Srė-baliaus, modeliuoti – tai pažinti tiesą ir išgyventi tiesos santykius ribojant savo laisvės energiją bendro objek-to – tėvynės kūrybai.

Vilniaus pedagoginio universiteto daktarė Aušra Birgelytė skaitė pra-nešimą apie sinergetiką, kaip bendra-darbiavimo mokslą, vykstantį įvairios prigimties sudėtingose, atvirose siste-mose, esančiose nepusiausviros būse-noje. Tai „bendras veikimas arba vei-kimas viena kryptimi, kai gautas re-zultatas yra aukštesnis negu veikian-čių dalių poveikių algebrinė suma“.

Doc. dr. Mudis Šalkauskas (Lietu-vos mokslų akademija), pasakodamas apie medžiagos struktūrinę būtį tarsi patvirtino, kad gyvenimas yra ne kas kita, kaip medžiagos energijos ir in-formacijos virsmas, vykstantis kaip

VGTU Istorijos muziejuje originaliai, bendromis diskusijomis ir pokalbiais, paminëtas dviejø jau amþinybën išëjusiø mokslininkø atminimas.

struktūrinių jėgų sąveika sistemoje. Mudis Šalkauskas atskleidė medžia-gos formų įvairovę, kuri tik patvirti-na gyvenimo amžinumą ir begalybę medžiagoje. Pokalbio dalyvius do-mino medžiagos atsiradimo šaltiniai ir esmė. Tai problema, kuri, matyt, mokslui dar nepažini.

Etnologė Rima Garsonienė papasa-

kojo apie senuosius papročius ir ritua-lus, per kuriuos šeima tarsi instaliuo-davo į vaiko atmintį įpročius, etikos normas, kurių besilaikantis vaikas, berniukas tapdavo vyru ir tėvu, atsa-kingu už atminties perdavimą savo vaikams. Anot R. Garsonienės, vyras ir tėvas yra tarsi atminties programuo-tojas, perduodantis atsakomybės įpro-čius savo vaikams. „Kodėl nutrūksta ryšys tarp mūsų ir mūsų šeimų, gim-tosios žemės, kodėl tiek jaunų žmonių pakelia sparnus į svečias šalis,“ – re-toriškai klausė etnologė, pateikusi ir kitų mūsų tautiniam identitetui svar-bių klausimų ir siūlymų. Tai ateities diskusijų objektas.

Menotyrininkas Skirmantas Valiulis apsvarstė kultūrą ir šiuolaikinę žinias-klaidos situaciją kaip sisteminę tautos atminties atsinaujinimo jėgą. „Nesiti-kėjome, kad taip greitai reikės europė-ti,“ – taip lietuviškųjų pastarųjų dviejų dešimtmečių medijų situaciją įvardijo žymusis kino kritikas. Pasak jo, žymio-jo menotyrininko, dabartinė žiniasklai-dos situacija reikalauja mus išmokti ša-linti ir atsiriboti nuo informacijos.

Po originalių kritiko Skirmanto Va-liulio teiginių ir pamąstymų visi dis-kusijos dalyviai įsiliejo į pokalbius, kuriuos palydėjo tądien šalčių nepa-būgusių ir atvykusių „Muzikontų iš pa Utenas“ melodijos. VGTU pirmasis prorektorius prof. habil. dr. Edmun-das Kazimieras Zavadskas paragino diskusijos dalyvius susitikti ir dar ne kartą padiskutuoti tokioje sinergetinė-je muziejaus erdvėje.

„...į pamėgtą priežodį: neatly-ginamas darbas amžinybės labui – telpa visa dėdės Rimo gyvenimo fi -losofi ja...“

Diskusijà papuošë „Muzikontø iš pa Utenas“ melodijos.

Rimantas Kalinauskas, rašantis autografus savo didþiausio gyvenimo veikalo – mono-grafijos „Energoentropiniai þmoniškumo pagrindai“ – priešlapyje (2008 m.).

KNYGOS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE: ŽINGSNIS Į ATEITĮ

Vyks 2010 m. vasario 18 d. 11.00 val. Konferencijø salëje 5.2 (5 salë, II aukštas)

Šiame renginyje Nizar Jamal (Impelsys direktorius, Indi-ja) pristatys elektroninës knygø leidybos galimybes, kuriø funkcionalumas ir patraukli aplinka patiks ir skaitytojui, ir leidëjui, ir bibliotekininkui.Po renginio kvieèiame prie VGTU stendo, kur iškilmin-gai pristatysime naujà VGTU elektroniniø knygø tinklalapá www.ebooks.vgtu.lt, kurá sukûrë Impelsys kompanija.

VADOVĖLIO „ELEKTRONINIS VERSLAS“ PRISTATYMAS

Vyks 2010 m. vasario 18 d. 16.00 val. Konferencijø salëje 5.2 (5 salë, II aukštas)

Vadovëlio pristatyme dalyvaus autoriai: Vida Davidavièienë, Rimantas Gatautis, Narimantas Paliulis, Rimantas Pet-rauskas, recenzentë Vitalija Rudzkienë bei „Oracle East Central Europe Limited“, UAB „Sybase Solutions“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovai.

VADOVĖLIO „ŠIUOLAIKINĖ LOGISTIKA“ PRISTATYMAS

Vyks 2010 m. vasario 19 d. 11.00 val. 3 salës Forume

Pristatyme dalyvaus vadovëlio autorius Ramûnas Palšaitis, Lietuvos nacionalinës ekspeditoriø asociacijos prezidentas Vytautas Levickas, AB „Lietuvos geleþinkeliai“ generalinio

��������� �������� ������������������������� ����������������� � ����� �� �!��� �!����������� � ���!�� � ��

�� ������� ������� ����"#$%&'��������� (�)��*����+++(� ����(�

*��� ��,-./,��(

�� � ����������� ��,-��(�� 0��������,1(11.,2(11�3"3�"'#$�4�5"$67

���� ����������� ��,2��(�� 0��������,1(11./,(11"�879"9�&$6�#75"$6"9

��� ����������� ��/1��(�� 0��������,1(11.,2(116$�795"$6"4�&79":7#;:4�5"$67

���!����������� ��/,��(�� 0��������,1(11.,<(11=$":'9�5"$67

Visus kvieèiame apsilankyti VGTU stende 11-oje tarptautinëje Vilniaus knygø mugëje 2010 m. vasario 18–21 d.

LITEXPO parodø rûmuose (Laisvës pr. 5, Vilnius)

ir VGTU renginiuose mugës metudirektoriaus pavaduotojas Raimondas Burkovskis bei Vil-niaus Gedimino technikos universiteto atstovai.

MOKSLO ŽURNALŲ LEIDYBA LIETUVOJE: DABARTIS IR PERSPEKTYVOS

Vyks 2010 m. vasario 19 d. 13.00 val. Konferencijø salëje 5.2 (5 salë, II aukštas)

Šiame renginyje VGTU mokslo prorektorius prof. Raimun-das Kirvaitis apþvelgs mokslo þurnalø leidybà Lietuvoje ir jø vietà pasaulio kontekste.Leidyklos „Technika“ direktorë Eleonora Dagienë pristatys leidyklos strategijà didinant mokslo þurnalø sklaidà.

KNYGŲ „LIETUVIŲ FIZIKOS TERMINIJOS RAIDA“ (monografija), „LIETUVIŲ KALBA

STUDENTAMS UŽSIENIEČIAMS: teorija ir praktika“, „TRANSPORTININKŲ KALBOS KULTŪRA“, „KALBININKŲ

PATARIMAI STUDENTAMS: teorija ir praktika“ PRISTATYMAS

Vyks 2010 m. vasario 19 d. 14.00 val. 3 salës Forume

Knygø pristatyme dalyvaus autorës: Angelë Kaulakienë, Regina Þukienë, Angelika Petrëtienë, Lina Rutkienë, mo-nografijos recenzentai: Aldona Paulauskienë, Stasys Kei-nys, Vytautas Valiukënas bei VGTU Humanitarinio institu-to direktorius Povilas Tamošauskas.

VGTU leidykla „TECHNIKA“

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

Inþinerija / 2010 m. vasario 8 d., Nr. 24

Redakcija:vyr. redaktorë Edita Juèiûtëkalbos redaktorë Asta Verbickienëmaketuotoja Birutë Bilotienë

Redakcijos adresas:Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.tel. 274 49 37, v. 9937el. paðtas: inzinerija@vgtu.lt

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.Spausdino UAB „Baltijos kopija“

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriø nuomone.

2009 metai tautinių šokių ansam-bliui „Vingis“ buvo ypatingi. Tiek daug įvairių renginių bei pramogų se-niai nebuvo. Tad valdybai per gruo-džio pabaigoje vykusį ataskaitinį su-sirinkimą kliuvo sunki užduotis, kaip viską pateikti įdomiai, konkrečiai bei su „prieskoniu“. Ilgai galvojant, viskas išsisprendė… O susirinkimas vyko taip…

Į šį vingiečiams svarbų renginį susirinko gausi bendruomenė: stebu-klingi drugeliai, snieguolės, vienuo-liai, piratai ir kaip be Kalėdų senelio bei darbštuolių nykštukų… Susirin-kus gausiam draugų būriui, renginys prasidėjo nuo ofi cialiosios dalies. Val-dybos nariai nusprendė, kad šie metai buvo kaip ilga ilga metų juosta, kuri pildėsi spalvotais įvykiais. Kiekvie-nas narys su pagalbininkais pristatė po savo paruoštą mėnesį. Ansamblie-čiai taip intensyviai klausėsi nuveik-

Vingiečiai išsirinko naująją valdybąveiklos organizavimo ansamblyje pa-sisiūlė ir prisijungė kaubojus Mantas Bužas. Po to visa nauja valdyba kelia-vo išrinkti du ar tris kandidatus į pre-zidento kėdę. Į ją buvo išrinkti „re-tro dama“ Rugilė Kupetytė ir „nykš-tukas“ Šarūnas Tuskenis. Pasitarimui pasibaigus, pretendentams buvo leista pasakyti savo žodį, o po to visa vin-giečių bendruomenė turėjo nuspręsti, kas 2010 metais taps ansamblio pre-zidentu (-e). Daugumos sprendimu ja tapo Rugilė.

Nepamirštant didelio darbo 2009- taisiais, buvęs prezidentas – „vie-nuolis“ Viktoras Kriukovas buvo pa-gerbtas vadovės Rimutės ir jam buvo įteikta vardinė dovanėlė… Renginio pabaigoje tradiciškai ansambliečiai sudainavo „Vingio“ himną. Šis vin-giečių susitikimas buvo išskirtinis – šokių aikštelė po ofi cialiosios da-lies buvo tuščia! O kurgi visi? Buvę ir esami vingiečiai labai intensyviai bend ravo, diskutavo, žiūrėjo naujuo-

sius ansamblio albumus, kaip tikra šeima dalinosi savo prisiminimais. Laikas lėkė greitai… štai ir 00.00!

Gaila, bet turėjo baigtis mūsų kalėdi-nis ataskaitinio karnavalas. O kaip gi be pratęsimo...

Vaida Juchnevičiūtė

„Vingio“ ataskaitiniame susirinkime dalyvavo ir buvæs ilgametis šio ansamblio meno vadovas Rièardas Tamutis.

Kiekvieną sausį pasitinku su šimtas-luoksniais lūkesčiais pričiupti Naujų-jų metų Stebuklą. Harmoniją. Ramy-bę. Bet štai pabundu naują rytą, o vil-

tys kaip ir anksčiau akmenuku grimzta rutinoje: išlipusi iš lovos niekaip nesu-graibau slapukių šlepečių ir katinas jau trečią savaitę be perstojo įkyriai murkia (gal pasitinka giminaičio tigro karalia-vimo metus?). O pasprukti iš maištau-

jančių namų irgi negaliu: mašiniukas užsnigtas iki pat stogo. Jį gelbėti į lau-ką atsinešu kastuvėlį ir nupurto šiurpas: nuo kurios pusnies pradėti?!..

Kažkas visgi paslėpė mano Stebuklą!

Sausio 31-oji. Sekmadienis. Pasi-ryžtu Jo ieškoti. Užteks klampoti kas-dienybės liūne.

Tekina pasileidžiu per sniegynus toliau nuo miesto centro ir šurmulio. Žiema nuostabiausiais pavidalais at-gyja ten, kur tylos neužgožia siautu-lingas variklių ūžimas, kur viešpatauja neaprėpiamos erdvės ir dėdė Šaltukas. Žmogau, klysti, jei manai, kad šaltis neša vien vėsų nepatogumą gležnam kūnui. Atsimerk ir pamatyk, kaip jis išgrynina kiekvieną oro dalelytę, ap-kabindamas nori apvalyti ir Tave.

Pro medžių šakų tinklą matau skaid-

rų dangų. Vėjo šuorai nušlavė nuo jo debesis. Švelnūs ir pūkuoti dabar jie pūpso ant žemės. Ir aš galiu juos pa-glostyti.

Vis tik mintys apie kasdienius kas? kaip? kodėl? per daug atkaklios, ada-tėlėmis bado galvą. Įkvepiu gaivą ir iš-kvepiu. Nuo lūpų į dangų kamuoliais virsta ne kas kita, o šių minčių lieka-nos. Gaila drumsti oro skaidrumą, bet pats nuo savęs juk nepabėgsi...

Prunkšteliu supratusi, kad atsidū-riau Vilniaus pakraštyje. Grigiškės. Eiklios kojos, nieko nepridursi. Beje, miesto pavadinimas – asmenvardinis, nuo Grigiškių popieriaus fabriko įkū-rėjo Grigo Kurecko vardo. Ak, kas ne-žino, kad, pastarasis fabrikas – visos Lietuvos įžymybė.

Netikėtai ir maloniai šiame simpa-tiškame Vilniaus kampelyje mane pa-sigauna žmonių būrelis, nuvilnijantis nuvingiuojantis gatvelėmis į nežino-

mą tikslą. Įsilieju į srovę. Ji nuneša prie Grigiškių Šv. Dvasios koplyčios. Kilsteliu akis aukštyn apžiūrėti kryžių ant stogo, tuo metu vėjas į veidą pūs-teli saujelę sniego. Švelnus drebuliu-kas perbėga kūnu ir pakutena pirštų galiukus. Ženklas iš Viršaus, kad esu ten, kur ir turėčiau būti.

– Kiek žmonių susirinko!– Nes šiandien kalėdines giesmes

čia giedos „Gabija“.– ?– Kaip ir kiekvienais metais, pa-

skutinį sausio mėnesio sekmadienį, paminint ilgamečio buvusio vadovo Felikso Viskanto gimtadienį – sausio 28 dieną, choras gieda mažoje bažny-čioje arba koplytėlėje. Tradicija tęsia-si jau 15 metų, – mielos moterytės čia visada viską papasakoja. Kas tas Goog-le prieš gyvą žinojimą?

Mąstau, kad tikriausiai reikia bepro-tiškos drąsos, kad gyventum niekuo ne-tikėdamas. Atėjus į koplyčią, tikėjimas grįžta tarytum savaime. Čia vėl iš nau-jo išmoksti patikėti savimi, sugrįžti į tai,

tų darbų, kad net neprailgo laikas, o baigus buvo pastebėta, kad „Vingio“ kolektyvas turėjo net 30 įvairiausių įdomybių. Visiems buvo labai smagu prisiminti metų nuotykius, linksmiau-sias akimirkas.

Įspūdžiams neišblėsus, į „Vingio“ patalpas atkeliavo raudonnosis Kalė-dų senelis su snieguole, kurie atne-šė visiems ansambliečiams dovanų – metų nominacijas. Šiais metais Kalė-dų senelis buvo itin dosnus: kartu su nominacija įtekė ir mažas dovanėles, kurios tikrai pamalonino kiekvieną. Vieni džiaugėsi gauta gėle, kiti pagal-ve, pažymių knygele…

Keliaujant kalėdiniam karnavalui į pabaigą, reikėjo išsirinkti naująją valdybą bei prezidentą. Pirmiausia į priekį žengė vingiečiai, kurie norėjo toliau dirbti valdyboje. Visiems apsi-sprendus, į valdybą buvo pasiūlyti ir, žinoma, priimti nauji nariai: „pilies didikas“ Romas Majauskas ir „pira-tas“ Domantas Stukas. Taip pat prie

Sekmadienio Stebuklas

kas iš tiesų esi. Nesvarbu, ar naivus ir smalsus vaikas, ar atsakingas suaugęs.

Skaidri vėsuma. Palengva ją nuo Bažnyčios balkono suvirpina čiurlenan-tis Gloria ir pakilus Kyrie su nepakarto-jamai jautriu vyrų Agnus Dei. Kiekvie-nas sklindantis balsas tarytum snaigė: nusileidžia ant odos, tirpsta ir skverbiasi į giliausias ląsteles, akimirksniu grąžin-damas ramybę. O šių balsų daug!

Kai jie nutyla, apsisuku apžiūrė-ti giesmininkus. Kažkas linguoja ar svajodamas sklaido spinduliukus, šildo draugą karšta arbata, šypsosi ar prunkščia gaudydamas bobulytės už-tęsiamas maldos natas. Susikaupimas grįžta su giesme, kai visi atskirus bal-sus suderina į vientisą ir neišskaidomą melodiją. Pakeli akis ir matai, kaip ko-plyčios ore šoka švelni Sanctus su pro melsvai raudoną vitražą besiskver-biančiais saulės blyksniais.

Šį sekmadienio rytą sutikau savo paklydusį Stebuklą. Per muziką. Per ti-kėjimą. Ilgai ieškoti nereikėjo. Jis pats mane rado, vos tik Jam atsivėriau.

„...pakeli akis ir matai, kaip ko-plyčios ore šoka švelni Sanctus su pro melsvai raudoną vitražą besi-skverbiančiais saulės blyksniais...“

Ilgameèio buvusio choro vadovo Felikso Viskanto gimtadienis paminëtas Grigiškiø Šv. Dvasios koplyèioje.

Lina Šlekytė