Paminklin lenta ant Moksl akademijos pastato. J. esnaviiaus nuotr., 2012m.

Lietuvos Persitvarkymo sjdis

Lietuvos moksl akademijos pastatas Vilniuje, kur buvo irinkta inicia-tyvin Lietuvos Persitvarkymo Sjdio grup. V. Juozeviits nuotr., 2013 m.

Lietuvos Persitvarkymo Sjdio bstin Vilniuje. V. Juozeviits nuotr., 2013 m.

1985 m., Soviet Sjungos komunist partijos generaliniu sekretoriumi irinkus Michail Gorbaiov, Soviet Sjungoje prasidjo valstybs, politins sistemos ir vi-suomens demokratizavimo procesas. ios politins permainos suaktyvino ir Lietu-vos inteligentij, kuri m vieum kelti Lietuvai aktualias problemas. urnalistai, raytojai, kultros, meno ir kit srii intelektualai, nors ir iliko lojals komunist partijai, tapo neformalia inertiko partinio aparato opozicija. Krsi nepriklausomos draugijos, klubai, kuriuose buvo vieai diskutuojama visuomen jaudinaniais eko-logijos, tautos praeities ir kitais klausimais. Ilgainiui pribrendo laikas suvienyti pozi-tyvi permain siekianias visuomens jgas. Ukreiantis pavyzdys buvo ir 1988 m. gegus mn. Estijoje suburtas Liaudies frontas. Tad 1988 m. birelio 3 d., Lietuvos moksl akademijos salje vykstant renginiui, kuriame svarstytas LSSR Konstitucijos projektas, buvo ikeltas silymas sudaryti iniciatyvin Lietuvos Persitvarkymo S-jdio grup. grup ia pat buvo irinkti 35 nariai daugiausia meno ir mokslo veikjai: Regimantas Adomaitis, Vytautas Bubnys, Juozas Bulavas, Antanas Buraas, Algimantas ekuolis, Virgilijus epaitis, Vaclovas Daunoras, Sigitas Geda, Bronius Genzelis, Arvydas Juozaitis, Julius Juzelinas, Algirdas Kaupdas, eslovas Kuda-ba, Bronius Kuzmickas, Vytautas Landsbergis, Bronius Leonaviius, Meil Lukien, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkeviius, Alvydas Medalinskas, Jokbas Minkevi-ius, Algimantas Nasvytis, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Saulius Peiulis, Vy-tautas Petkeviius, Kazimira Prunskien, Vytautas Radvilas, Raimundas Rajeckas, Artras Skuas, Gintaras Songaila, Arvydas altenis, Vitas Tomkus, Zigmas Vaivila, Arnas ebrinas. Iniciatyvin grup nesudar jokios valdybos ar koordinuojanio centro, laiksi nari lygybs, o jos posdiams buvo vadovaujama rotacijos bdu. Iniciatyvins grups nariai nedelsdami pasiskirst komisijas: Visuomenini reika-l, Socialini reikal, Ekologin, Tautini reikal, Kultros ir Teisin. Dirbdami iki inakt jie reng vairius dokumentus, kuriuos Iniciatyvins grups vardu kaskart pa-siraydavo vis kitas asmuo. Teatro darbuotoj draugijai vadovaujantis R. Adomaitis pasil Sjdiui prisiglausti draugijos patalpose kampiniame Lenino (dabar Ge-dimino) prospekto name prieais Katedr. Tik laikinai ten sikrusi Sjdio bstin liko iki iol.

Sjdio iniciatyvins grups nariai rengsi kalboms vairiose auditorijose, daly-vavo ivykose krato vietoves. J keliami vieumo, demokratijos, Lietuvos suvereni-teto stiprinimo kiai buvo populiars, juos greitai m remti dauguma gyventoj. Netrukus Kaune, Klaipdoje, iauliuose ir kituose miestuose sikr Sjdio rmimo grups. Per Lietuv nusiritusi pirmini Sjdio organizacij krimo banga politi-n veikl trauk daugum politikai aktyvi moni. Neilgai trukus Sjdis, gausiai palaikomas ir remiamas vis visuomens sluoksni, tapo realia politine jga, m leisti nepriklausom spaud. Jau 1988 m. birelio 13 d. pasirod dauginimo aparatu platintas nelegalus leidinys Sjdio inios, kuriame buvo idstytos pagrindins Sjdio idjos ir siekiai, o rugsjo 16 d. pradjo eiti pirmasis legalus valdios necen-zruojamas spaudos leidinys savaitratis Atgimimas, kurio tiraas greitai pasiek 100 000 egz.

Nuo 1988 m. vasaros visoje Lietuvoje vyko Sjdio kvpti mitingai, kitos val-dios nekontroliuojamos akcijos, kuri neatsiejamais palydovais tapo tautiniai sim-boliai Gediminaii stulpai, Vytis, trispalv vliava ir Tautika giesm. 1988 m. rugpjio 23 d. Sjdio iniciatyvin grup sostins Vingio parke sureng miting MolotovoRibentropo slaptj protokol pasiraymo 49-osioms metinms paym-ti. miting susirinko daugiau nei 100 tkst. dalyvi i visos Lietuvos.

1988 m. spalio 2223 d. Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sjdio steigia-masis suvaiavimas, kuris formino Sjd kaip visuomenin judjim: buvo priimta jo programa ir statai, sukurti valdymo organai. Buvo priimta ir 30 vairi rezoliucij politikos, kultros, ekonomikos ir kitais visuomens gyvenimo klausimais. 1988 m. lapkriio mn. Sjdio Seimo tarybos posdyje irinktas Seimo tarybos pirminin-kas. Juo tapo Vytautas Landsbergis.

Visuomens pasitikjim pelns Sjdis m siekti politins valdios 1989 m. pavasar jis ikl kandidatus rinkimuose SSRS liaudies deputat suvaiavim ir di-dele persvara juos laimjo. Sjdio reikalavimai vis labiau radikaljo. 1989 m. vasar jis prisidjo prie Lietuvos laisvs lygos, surengusios para rinkim po peticija, rei-kalaujania ivesti okupacin kariuomen. ios bendros akcijos metu buvo surinkta 1,65mln. para, kurie teikti SSRS Aukiausiajai Tarybai.

1989 m. rugpjio 23 d., minint 50-sias MolotovoRibentropo pakto metines, Lietuvos Sjdis kartu su Estijos ir Latvijos Liaudies frontais pakviet okupuot Balti-jos valstybi gyventojus Baltijos kelio akcij, kurios metu 2 mln. moni, reikalau-dami nepriklausomybs, susikibo nenutrkstam grandin nuo Vilniaus iki Talino. i akcija parod, kad atkurti trij Baltijos valstybi nepriklausomyb siekia ne vien tautiniai judjimai, bet visos tautos. Lietuvi tautos vali atkurti Lietuvos nepriklau-somyb ireik ir Sjdio pergal 1990 m. vasario mn. vykusiuose demokratiniuo-se rinkimuose Lietuvos SSR Aukiausij Taryb. Irinkta Aukiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. paskelb, kad atkuriama Lietuvos nepriklausomyb.

Lietuvos Persitvarkymo Sjdis, pasinaudojs formalija SSRS demokratija, pertvarkos skelbiamu vieumu ir demokratizacija, sugebjo taikiai atkurti Lietuvos nepriklausomyb. Atliks reikming vaidmen, 1993 m. Lietuvos Sjdis nutar pasitraukti i aktyvios politins veiklos, taiau aktyviai tebedalyvauja visuomeninia-me gyvenime Sjdio taryba tebedaro pareikimus aktualiais politikos klausimais, organizuoja mitingus ir piketus.

LGGRTC mediaga

Sjdio iniciatyvins grups surengtas mitingas sostins Vingio parke MolotovoRibentropo slaptj protokol pasiraymo 49-osioms metinms paymti. 1988 08 23. I Genocido auk muziejaus

Lietuvos Persitvarkymo Sjdio sa-vaitratis Atgimimas. 1988 09 16. I Genocido auk muziejaus

Sjdio steigiamasis suvaiavimas Vil-niaus sporto rmuo-se. 1988 10 2223. I Lietuvos centrinio valstybs archyvo

Sjdio logotipas

Namas, kuriame sikrusi Lietuvos Persitvarkymo Sjdio bstin Vilniuje.

V. Juozeviits nuotr., 2013 m.