lietuvos politiniØ kaliniØ ir tremtiniØ …istorija ir paremti nacionaliniø paminklø sukûrimo...

Lietuvos gyventojøtrëmimai „Osenj“

Rugsëjo 19 dienà Kaunomiesto istorijos mokytojai da-lyvavo seminare – edukacinëjeiðvykoje ,,Testamentas jauni-mui. Lietuvos laisvës kovasprisimenant“.

Tai projekto ,,Gyvosios is-torijos pëdsakais“ dalis. Semi-naro lektoriai: LGGRTC vyr.specialistas istorikas D. Juo-dis, Ðv. Kazimiero pagrindinësmokyklos istorijos mokytojaD. Jakuèionienë ir Stasio Lo-zoraièio vidurinës mokyklosistorijos mokytoja S. Poðku-vienë.

Seminarà organizavo Lie-tuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjunga. Idëjos autorë –Ona Tamoðaitienë – Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos valdybos pirmininkëspavaduotoja. Projektas finan-suotas ið LSADM priemonës„Remti vyresnio amþiaus þmo-nëms atstovaujanèiø nevyriau-sybiniø organizacijø veiklà“pagal projektà „Gyvenamesveikai, prasmingai ir kûry-bingai“.

Seminaro tikslas – padëtimokytojams sudominti moki-nius ir skatinti jø norà domëtisLietuvos kova uþ laisvæ ávairiaisistoriniais laikotarpiais, moky-ti fiksuoti ir rinkti partizanø,tremtiniø prisiminimus, ávairiàsu ðiuo laikotarpiu susijusiàdokumentinæ medþiagà, lanky-ti istorines vietas.

Iðvykoje dalyvavo ir vyres-niøjø klasiø mokiniai. Jiems taibuvo netradicinë istorijos pa-moka. Mokiniai turëjo gali-mybæ ne tik aplankyti istorines

Laisvës kovas prisimenantvietas, menanèias Lie-tuvos laisvës kovas, betir pabendrauti su þmo-nëmis, prisimenanèiaisLietuvos pokario metøtragizmà. Kartu su mo-kytojais ir mokiniaisiðvykoje dalyvavo irLPKTS nariai.

Ðtai Kazimieras Be-niulis mokiniams papa-sakojo apie savo ðeimos,brolio likimà ir jo gimta-jame kaime vykusius po-kario metø ávykius.

Vilkijoje aplankëmenamà, kuriame buvosuimtas vienas ið 1864metø sukilimo vadøA.Mackevièius, Sere-dþiaus piliakalná – LDKgynybinës sistemos prieNemuno pavyzdá ir par-

tizanø palaidojimo vietà, Pa-nemunës pilá, menanèià 1831metø sukilimo ávykius ir jøvadà A. Gelgaudà. Jurbarkorajone, Ðimkaièiø miðke, –partizanø bunkerá, kuriame1951–1953 metais gyvenoLLKS Tarybos prezidiumopirmininkas Jonas Þemaitis-Vytautas. Mokiniai sprendëuþduotis, mokësi apklausti ávy-kiø liudininkus, susistemintimedþiagà. Gráþæ á mokyklà sa-vo patirtá jie pristatys draugams.

D. JAKUÈIONIENË,S. POÐKUVIENË

Nepamirðtamas prisilietimasprie istorijos

Ekskursijos metu galëjomesusipaþinti net tik su ávairiaisádomiais Lietuvos istorijosfaktais, kuriuos iðgirdome iðistoriko D. Juodþio, bet ir pa-buvojome su ðiais ávykiais su-sijusiose vietose. Toks prisi-lietimas prie Lietuvos istorijos,

Prieð 63 metus, 1951-øjørudená per kraðtà nuvilnijomasiniø trëmimø, kodiniupavadinimu „Osenj“ (lietuvið-kai „Ruduo“), banga.

Trëmimà sankcionavoSSRS Ministrø taryba 1951metø rugsëjo 5 dienà, priëmu-si nutarimà Nr. 3309-1568cc„Dël buoþiø su ðeimomis iðkel-dinimo ið Lietuvos teritorijos“.Potvarká pasiraðë Ministrøtarybos pirmininkas Stalinas irMinistrø tarybos reikalø val-dytojas M. Pomaznevas. Jameskelbiama, jog sovietø vyriau-sybë nutarë „visiems laikamsiðkeldinti á Krasnojarsko krað-tà ir Tomsko sritá apie 4000prieðiðkai prieð kolûkius vei-kianèiø buoþiø su ðeimomis“.Jau kità dienà ávyko LSSRMGB vadovybës posëdis –instruktaþas, kuriame dalyva-vo SSRS MGB ágaliotiniaiMiakotnychas ir Jedunovas,LSSR valstybës saugumo mi-nistras Kapralovas ir jo pava-duotojai Leonovas bei Mar-tavièius, 2-N valdybos virði-ninkas Poèkajus, LSSR MGBsrièiø valdybø virðininkai beitardymo skyriaus virðininkai irkiti aukðto rango Lietuvosemgiebistai. Susirinkusiuosiusinstruktavo Jedunovas.

Kokios instrukcijos duotosper ðá pasitarimà, nëra þinoma,taèiau èekistai trëmimø ope-racijai rengësi sparèiai: jie„iðaiðkino“ 4215 „buoþiniusûkius“, kuriuose gyveno 14950 þmoniø. Iki 1951 metørugsëjo 28 dienos MGB srièiøvaldybos parengë pagrindiniusir rezervinius tremiamøjøsàraðus. Á pagrindinius pateko4007 ûkiø ðeimininkai ir jøðeimos, o á rezervinius – 998.Pirmiausia turëjo bûti iðtre-miami þmonës, patekæ á pa-grindiná sàraðà, o neávykdþius„plano“, imtasi rezerviniosàraðo. Tremiamøjø sàraðuspatvirtino LSSR Ministrøtaryba.

Deportacija 1951 metø ru-dená vyko keliais etapais. Pir-masis trëmimas – rugsëjo 20–21 dienomis. Á Irkutsko sritáiðtremta 814 ðeimø (ið viso2987 þmoniø). Visi jie buvopartizanø giminaièiai arbakovotojø rëmëjø ir ryðininkøðeimos.

Didþiausias trëmimas vykospalá. 1951 metø rugsëjo 29dienà LKP (b) CK sekretoriusAntanas Snieèkus pasiraðënutarimà dël „Dël buoþiø ir jøðeimø iðkeldinimo ið LietuvosSSRR teritorijos“. Lietuvoskomunistø nutarimas pakarto-jo tai, kà jau buvo nutarusiSSRS Ministrø taryba: „Ið-keldinti uþ Lietuvos SSRS ri-bø maþdaug 4000 buoþiø suðeimomis, kenkianèiø kolû-kiams“. Trëmimø operacijàturëjo atlikti LSSR MGBpareigûnai. LKP CK áparei-gojo srièiø komitetø sekre-torius Ðupikovà, Ozarská,Liaudá ir Ðumauskà organizuo-ti propagandinæ kampanijà:paaiðkinti kaimo gyventojams,jog „buoþijos iðkeldinimas – taipriemonë, garantuosianti dir-banèiø valstieèiø saugumà irpagerinsianti kolûkiø kûrimoprocesà“.

Trëmimo operacijai vado-vavo LSSR valstybës saugumoministras Kapralovas ir SSRSMGB ágaliotinis Jedunovas.Joje dalyvavo 3818 MGB pa-reigûnø, 11 270 MGB vidauskariuomenës kariðkiø, stribø,milicininkø bei 8000 sovietiniøpartiniø aktyvistø. Ðis kontin-gentas sudarë per 3000 opera-tyviniø grupiø, kurios tiesio-giai vykdë trëmimus. Kiekvie-nà grupæ sudarë virðininkas(MGB operatyvinis darbuo-tojas), 2 stribai, 2 MGB ka-riuomenës kariai bei sovieti-niai partiniai aktyvistai. Vienagrupë galëjo dalyvauti tre-miant nuo vienos iki trijø ðei-mø (atsiþvelgiant á ðeimos na-riø skaièiø, atstumus nuo gy-venamosios vietos iki geleþin-kelio stoèiø ir pan.). Opera-tyvinës grupës turëjo pagal iðanksto parengtus sàraðus at-likti vadinamàjá „ðeimos pa-këlimà“ (rusiðkai „padjomsemji“): blokuoti tremiamøjøûká, neleisti pabëgti ðeimosnariams, patikrinti, ar visisàraðuose áraðyti þmonës yranamuose, ar teisingai uþraðytijø asmens duomenys ir pan.,susodinti ðeimà á transportopriemones ir konvojuoti ásurinkimo punktà: geleþinke-lio stotá, kurioje stovëjoparuoðti vagonai.

(keliama á 4 psl.)

mano nuomone, yra kur kasádomesnis nei þodinë infor-macija, kurià mokiniai gaunaáprastø istorijos pamokø me-tu. Ekskursijos forma patei-kiama informacija tarsi „ávie-tinama“, parodoma, kad isto-rija vyko „èia“, taip klausytojuisuteikiamas didesnis pasako-jamø ávykiø tikrumo pojûtis.Kitas tokio tipo istorijos pa-mokos privalumas – vaizdinëinformacija, neprilygstamaipranaðesnë uþ tà, kurià galë-tume gauti ið fotografijos.

Gerai ásiminë D. Juodþiopasakojimas apie pilies gynybà,kurio klausëmës ant vieno iðPanemunës piliakalniø. Sto-vint ant piliakalnio virðûnësbuvo nesunku ásivaizduoti,kodël tokios pilys buvo pa-imamos ilgalaike apgultimi –piliakalnio ðlaitai gerokai perstatûs, kad bûtø galima vykdy-ti greità ir efektyvø puolimà.Taip pateikiama informacijayra ásisavinama kur kas geriau,tampa suprantamesnë. O tai,kad mokiniai turëjo atsakytiá klausimus, remiantis istori-ko D. Juodþio pasakojimu,skatino klausytis atidþiau irgeriau ásiminti pamokos me-dþiagà.

Labai vertingas ir pokalbissu tremtiniais. Mokiniai gavogalimybæ pabendrauti su rea-liais istorijos vadovëliuoseapraðomø ávykiø dalyviais,iðgirsti apie jø individualiàpatirtá. Tai ne tik gilinomokiniø þinias ir suvokimà,bet leido prisiliesti ir prieistorijos, kaip mokslo. Ávykiøliudininko pasakojimas yraesminis istorijos mokslo ele-mentas ir vienas pagrindiniøinformacijos ðaltiniø.Dovilë GRICKEVIÈIÛTË

LPKTS Kauno filialo narys Kazimieras Beniulis pasakojo apiesavo ðeimos likimà

Prie atstatyto bunkerio Ðimkaièiømiðke moksleiviai klausësi istorikoDariaus Juodþio pasakojimo

* *

Nr. 37(1107)

2014 m. spalio 10 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

2 2014 m. spalio 10 d.Nr. 37 (1107) Tremtinys

Rugpjûèio 21–24 dienomisBukareðte, Rumunijoje, vykotarptautinës buvusiø politiniøkaliniø ir komunizmo aukøasociacijos Inter-Asso, kuriaiatstovauja 13 aukø asociacijø,XXI kongresas.

Jame Lietuvai atstovavoLPKTS tarybos pirmininkasPetras Musteikis ir valdybosnarys, Kauno filialo pirmi-ninkas Juozas Savickas. Kon-grese buvo priimtos trys rezo-liucijos: „Dël praeities tyrimoir komunizmo aukø atmini-mo“, „Dël vieðo komunistinësideologijos pasmerkimo irkompensacijø komunizmoaukoms“ ir „Dël totalitarizmoatgimimo grësmës“.

Pirmojoje rezoliucijoje„Dël praeities tyrimo ir ko-munizmo aukø atminimo“apgailestaujama, kad praëjus25 metams nuo komunizmoþlugimo tenka konstatuoti,kad ideologinis þemyno pa-sidalijimas vis dar iðlikæs, iriðreiðkiamas siekis tæsti ko-munizmo demaskavimo pro-cesà, ypaè naudojant ðvietimopriemones ir pasitelkiantdemokratinæ atminties poli-tikà.

„Esminis totalitariniø ideo-logijø pasmerkimas turi vyktiper atmintá. Taèiau labai ne-malonu konstatuoti, kad nevisose ðalyse narëse yra komu-nizmo aukø atminimo pamin-klø. Tai pasakytina apie Mol-dovà, Rumunijà ir Vokietijà.Vokietijoje, du totalitariniusreþimus patyrusioje ðalyje,daugelá metø diskutuojamaapie vienà pagrindiná paminklàkomunistinio reþimo aukoms,taèiau politinio sprendimo ikiðiol nëra. Nacionaliniø pamin-klø buvimas skatintø sieká iðesmës ávertinti komunizmà,bûtent to mes pasigendamedaugelyje Europos valstybiø.

Labai nustebino spaudojepasirodþiusi informacija, kaddël finansiniø sunkumø galibûti nebaigta virtuali supjaus-tytø ir suplëðytø VDR Valsty-bës saugumo tarnybos bylørekonstrukcija. Ðiose byloseminuèiø tikslumu uþfiksuotasVDR pilieèiø sekimas ir repre-sijos. Milijonus sukarpytø byløjuosteliø skaitmeniniu bûdubuvo galima sujungti naudo-jantis ðiam tikslui sukurta pro-grama. Mes, Inter-Asso, reika-laujame, kad bûtø garantuotasbylø rekonstrukcijos finansa-vimas, nes ðios bylos yra vie-nintelë nukentëjusiøjø galimy-bë pasinaudoti savo teise ánusikaltimo iðaiðkinimà, reabi-litacijà ir kompensacijà. Susi-paþinusi su bylø rekonstruk-cijos procesu Frauenhofer in-stitute Inter-Asso pabrëþia ðioproceso svarbà ne tik Vokie-

Inter-Asso kongrese priimtos rezoliucijostijoje, bet ir uþ jos ribø,“ – ra-ðoma rezoliucijoje.

Pateikiami Inter-Asso kon-greso reikalavimai:

- vieðai pasmerkti komu-nizmà ir siekti bendros Euro-pos atminties kultûros;

- vieðai pasmerkti komu-nizmà ir ðià pozicijà iðreikðtinacionaliniais paminklais ko-munizmo aukoms atminti;

- naudoti ðvieèiamojo po-bûdþio priemones, iliustruo-janèias totalitariniø ideologijøir reþimø, áskaitant ir komu-nistinio reþimo, pavojø;

- garantuoti ilgalaiká Ðtazibylø rekonstrukcijos finansa-vimà, siekiant uþtikrinti nu-kentëjusiøjø teisæ á reabilitacijàir þalos atlyginimà;

- aktyviai imtis priemoniø,kurios padëtø supaþindintivisuomenæ su komunistiniørepresijø aukø persekiojimoistorija ir paremti nacionaliniøpaminklø sukûrimo inicia-tyvas.

Antrojoje rezoliucijoje„Dël vieðo komunistinës ideo-logijos pasmerkimo ir kom-pensacijø komunizmo au-koms“ Europos Sàjungos vals-tybiø nariø nacionalinës vy-riausybës ir pilietinës visuo-menës atstovai raginami neig-noruoti uþ laisvæ sumokëtoskraujo kainos ir be iðlygø pa-smerkti Vidurio ir Rytø Euro-poje ávykdytus komunizmonusikaltimus.

„Komunistinë ideologija irjos reþimas esminio pasmer-kimo ið Europos Sàjungos ne-sulaukë, o nacionalinës vyriau-sybës ðià ideologijà pasmerkëtik ið dalies. To pasekmë – ne-pakankamai rimtas komunis-tinës ideologijos vertinimas irvirulentinis senø demokrati-nëms vertybëms prieðingø mi-tø bei pasakojimø gaivinimas irgalimas politinis jø instrumen-talizavimas.

Kas nutinka, kai neiðana-lizuojama nemaloni ir skaudipraeitis, rodo ávykiai Sibirolageryje Perm-36, kurá ruoðia-masi uþdaryti. Stalinistinioteroro aukos paverèiamos pa-prasèiausiais nusikaltëliais irtëvynës iðdavikais, o kovotojaiuþ tautos laisvæ – faðistais. Dëltrumparegiðkos ir oportunis-tinës istorijos politikos aukøatminimas instrumentalizuo-jamas gëdingu bûdu. Siekiantderamai iðsaugoti aukø atmi-nimà ir perspëti dël totalita-riniø sistemø pasekmiø, tokiaipolitikai bûtina pasiprieðintitarptautiniu mastu,“ – teigia-ma dokumente.

Ðioje rezoliucijoje reika-laujama:

- vieðai pasmerkti komu-nizmà ir sustabdyti komu-nistinës propagandos plëtrà

Europoje;- remti pilietinës visuome-

nës praeities tyrimo darbus,teikiant priemones, kurios pa-dëtø sukurti aukø organizacijøtinklà ir apsikeisti sukauptapatirtimi;

- ágyvendinti ar toliau vyk-dyti teisinæ reabilitacijà, atve-riant bylas ir priimant atitin-kamus ástatymus, atlyginantþalà komunizmo aukoms irsudarant sàlygas teisiniam nu-sikaltëliø persekiojimui;

- inicijuoti arba remti jausukurtus valstybinio, tarpvals-tybinio ir pilietiniø organiza-cijø bendradarbiavimo tinklusir mechanizmus istorijos tyri-nëjimø srityje;

- imtis priemoniø, kuriospadëtø supaþindinti visuome-næ su komunistiniø represijøaukø persekiojimo istorija.

Treèioji Inter-Asso kon-greso rezoliucija „Dël tota-litarizmo atgimimo grësmës“.Joje iðreiðkiamas susirûpini-mas postsovietinëje erdvëjeatgimstanèiomis totalitarizmotendencijomis.

„Su skausmu pripaþástame,jog, kaip ir anksèiau, yrapolitiniø kaliniø. Mums keliasusirûpinimà ir tai, kad vie-ðojoje erdvëje eksponuojamatotalitarinei ir imperialistineiideologijai atstovaujanti sim-bolika.

Mes ryþtingai smerkiamevidiniø politiniø konfliktøsprendimà kariniais veiksmais irsmerkiame nacionalinio inte-gralumo paþeidimus, prieðta-raujanèius tarptautiniams su-sitarimams, konvencijoms irástatymams. Esame labai susi-rûpinæ padëtimi Ukrainoje,kuri istoriðkai priklauso Euro-pai. Tai, kad Rusija uþpulda-ma pasisavino Krymà, kelia In-ter-Asso asociacijai didþiulæbaimæ, kad gali gráþti laikai,kurie, kaip buvo manyta, jaunebegráð. Ir Ukraina, ir Rusijayra Europos Tarybos narës,tad bûtent tai ápareigoja jasspræsti konfliktus taikiubûdu.“

Ðioje rezoliucijoje ragi-nama:

- uþkirsti kelià bet kokiomstotalitarizmo ir etninës, na-cionalinës ar rasinës diskri-minacijos apraiðkø formoms,pasireiðkianèioms asmenøgrupiø ar valstybiniø institu-cijø màstyme ar elgesyje, irgalinèioms kelti grësmæ taikaiir laisvei Europoje, ypaè bu-vusioje sovietø átakos zonoje;

- atsiþvelgiant ypaè á au-toritarinæ ir totalitarinæ pa-saulëþiûrà remti mûsø kovà sutotalitarizmo tendencijomissiekiant stiprinti demokratinesvertybes.

„Tremtinio“ inf.

Sàvoka „Penktoji kolona“mus pasiekë nuo Ispanijos pi-lietinio karo laikø. Gelbëti Is-panijà nuo komunistinio ma-razmo 1936 metø liepà ëmësigenerolas Hose Sankokas. Jamþuvus, vadovavimà perëmë ge-nerolas F. Frankas. Jam tik potrejø metø – 1939 metø kovàpavyko Madride ið keturiø pu-siø apsupti „komunizmo“ gy-nëjø likuèius. Tada gen. F. Fran-kas pasakë: „Pergalæ nulemsne keturios kolonos, supan-èios miestà, o penktoji kolona,kuri yra Madride tarp mûsøprieðø“. 1939 metø kovo 28dienà Ispanija buvo iðlaisvinta.

Tarpukario Lietuvoje akty-viai veikianti maskoliø sukurtair visokeriopai remiama „penk-toji kolona“ jau 1926 metaispas mus galëjo ávesti proleta-riato, kitaip tariant, raudonojomaro diktatûrà. Tik ryþtingøgenerolo Povilo Plechavièiausveiksmø dëka dar 16 metøiðlaikëme nepriklausomybæ,tai buvo lemtingas patriotinisatokvëpis, iðugdæs laisvës sieká.

1939 metais stebimi stab-ligës iðtiktø laisvø pasauliotautø bolðevikai kartu su na-ciais pasidalijo Europà. Kartuir tris Baltijos valstybes!

Lietuva buvo okupuota, taiyra, sunaikinta fiziðkai. Taèiaudvasiðkai mûsø pribaigti, pa-lauþti ir parklupdyti nepavykoniekam. Mes iðlikome, iðken-tëjome patyèias, paþeminimusir per kruvinas kanèias suge-bëjome iðugdyti lietuviðkà Do-vydà, kuris, atëjus palankiammomentui, tëðkë tiesiog á kaktàbolðevikiniam Galijotui.

Dabar siauèia kitokio po-bûdþio „penktoji kolona“. Josvardas – godumas – viso blogiopradþiø pradþia. Jis turi dardaugiau kitokiø pavadinimø,kaip antai: korupcija, kontra-banda, visokios vadeivos, pa-gal Vinco Kudirkos satyras sa-kant, merzavcai, kapeikaliu-bovai, o kaip pasakytø N. Ne-krasovas – derþymordos. Pa-mëginsiu paaiðkinti, kas jietokie ir ið kur atsirado.

Ilgokai teko dirbti auto-buso vairuotoju fabrike „Kau-no audiniai“. Jame dirbo dau-giau kaip du tûkstanèiai dar-buotojø. Ir ðtai 1989 metø rug-pjûèio 23 dienà nustebau, kaivaþiuojant á Baltijos kelià á 46vietø autobusà pradëjo liptivien aktyvûs fabriko partkomoraudoni darbuotojai, staigatapæ „trispalviais“; kadangikiekvienas atsineðë maþesnæar didesnæ trispalvæ vëliavëlæ.Per kelias valandas automo-biliø spûstyje sugebëjome pri-sikasti tik iki Karmëlavos. Ke-

„Penktoji kolona“ir dabarties vingrybës

lio pakraðtyje ásitaisæ mano at-veþti „patriotai“ reiðkësi ganapastebimai – aikðtingai, na, pa-naðiai kaip pernai seimûnasP. Graþulis nesvarumo bûklësgëjø parade. Iðties panaðiai irskandavo: „Uþ Lietuvà! UþLietuvà, vyrai!“

Nuo tada ir prasidëjo „Kau-no audiniø“ fabriko dirbtinisþlugdymas uþ beverèius inves-ticinius èekius. Nusipirkæ visàfabrikà „trispalviai“ visus áren-gimus pavertë metalo lauþu, odu tûkstanèiai darbininkø tapobedarbiais. Dabar, kur klestë-jo neblogà produkcijà gaminæsfabrikas, neþinau, ar tie patys,ar kiti á juos panaðûs, pastatë„Akropolá“.

Panaðiais bûdais buvo nai-kinamos ámonës, gamyklos,þemës ûkio bendrovës. Vykoatviras ekonominis sabotaþas.Vykdytojø nereikia ieðkoti – jiekaþkur tarp mûsø. Skirtingi tiktuo, kad mes – vargani pilie-èiai, o jie – milijonieriai. Kaiuþeinu á didþiàsias parduotu-ves, man skaudu matyti tarsivoveres uþdarame rate jaunasmerginas kasininkes, kurios beatvangos pluða uþ varganà mi-nimalø atlyginimà, kai tuo tar-pu jø bosai ðvaistosi milijonais,o jiems vis maþai ir maþai.Prieð ketvirtá amþiaus stebë-jome, kaip komunistai demon-stratyviai naikino partinius bi-lietus. Ið raudonø tapo þali, gel-toni ir dar biesas þino kokie.

Sunku pasakyti, kieno èiup-tuvai mûsø ðaliai grësminges-ni – vidaus ar iðorës „penkto-sios kolonos“. Tai gali paaið-kinti Valstybës saugumo de-partamentas.

Dabar pamàstykime apietai, kas vyksta rûðkanoje mûsøðalies padangëje.

1965 metais netoli Varënosetnografiniame Zervynø kai-me buvo statomas filmas „Nie-kas nenorëjo mirti“. Filme bu-vo pristatomi 1947 metø Lietu-vos ávykiai. Ávykiai to laiko-tarpio, kai Lietuvoje siautëjoèekistø divizijos, gyvuliniai va-gonai prigrûsti niekuo nekaltøLietuvos gyventojø riedëjo áÐiauræ, Sibirà, neþinià ir mirtá,o gatvëse buvo niekinami par-tizanai. Apie tai filme në ma-þiausios uþuominos. Labiau-siai akcentuojama, kaip suki-lusi Lietuvos liaudis triuðkinonekenèiamus iðnaudotojus –burþuazinius nacionalistus.

Apie ðiuos dalykus nepri-minèiau, jeigu buvæ kolabo-rantai atsipraðytø tautos saky-dami: „Gyventi norëjau, soèiaupavalgyti norëjau, prisipaþástu,esu kaltas“. Bet kur ten!

(keliama á 3 psl.)

Skaitytojø mintys

32014 m. spalio 10 d. Nr. 37 (1107)TremtinysÁvykiai, komentarai

Kas tas hibridinis karas –toká klausimà neretai uþduodavyresnio amþiaus þmonës, iðkuriø ne vienam teko savoakimis, tegu ir vaikiðkomis, re-gëti Antrojo pasaulinio karosiaubà. Visai nenuostabu – netik seni, bet ir jauni þmonës,ypaè tie, kurie nesidomi poli-tiniais pasaulio ávykiais, daþnaiþalio supratimo neturi, kas tashibridinis karas (dar vadina-mas „nekonvencinis“). Neturisupratimo ir net minties tokiosá galvà nepriima, kad karas jauseniai alsuoja mums á veidà.Kodël? Atsakys – todël, kadtaip negali bûti...

Kas tai – ðventas naivumasar visiðka trumparegystë? At-sakyti galëtø bet kuris RytøUkrainos gyventojas, paklaus-tas, ar prieð metus jam á galvàateidavo mintis, jog netrukusvyks ðtai toks baisus, niokojan-tis karas jo gimtinëje? Lygiaikaip ir mums dabar, taip ir jampernai net á galvà tokia nesà-monë neðovë. Deja, dabar ðau-do ne mintys, o kulkos. Laikasbuvo prarastas, Rusija palaip-sniui vykdë savo uþmaèias pa-gal numatytà scenarijø, todëlUkrainoje esama padëtis netu-rëtø stebinti. O ar mes nesametame paèiame kelyje? Ðtai kokáhibridinio Rusijos karo planà,ávardytà specialistø, pateikiainterneto tinklalapis „15min.lt“.

Rusijos suplanuotas að-tuoniø faziø hibridinis karas

Pirmoji fazë: nekariniø,asimetriniø priemoniø panau-dojimas. Tai ðiuo metu vyk-doma Lietuvoje ir Baltijosðalyse – informacinis karas,kuriuo bandoma suformuotiRusijai palankià politinæ, so-cialinæ, ekonominæ ir karinæaplinkà.

Antroji fazë: specialiosiosoperacijos, kuriomis bandomasuklaidinti politinius ir kariuo-menës lyderius. Kol kas negali-ma teigti, kad Rusijos agresijaprieð Lietuvà pasiekë ðià fazæ.

Treèioji fazë: vyriausybësir kariuomenës nariø papirki-nëjimas, bauginimas, apgaudi-nëjimas, o kartu – visiðka vals-tybës svertø kontrolë. Ðità fa-zæ Ukrainoje padëjo ágyven-dinti V. Janukovyèius ir joaplinka.

Ketvirtoji fazë: informaci-nëmis ir psichologinëmis prie-monëmis paskleisti nepasiti-këjimà visuomenëje ir destabi-lizuoti padëtá ðalyje. Ðioje fa-zëje eskaluojami grësmingivalstybës vidaus konfliktai irpradeda kurtis separatistinësgrupës.

Penktoji fazë: neskraidy-mo zonø aplink puolamà vals-tybæ sukûrimas ir blokadø ren-

Hibridinis karas – kas tai?gimas ðalies viduje. Tai jau bu-vo ágyvendinta Pietryèiø Uk-rainoje – profesionaliø kariøremiami ginkluoti civiliai pe-rëmë Donecko ir Luhanskobei dalies jø srièiø kontrolæ.

Ðeðtoji fazë: kariniø veiks-mø paskatinimas, plataus mas-to þvalgyba ir ardomøjø uþ-duoèiø ágyvendinimas. Naudo-jamos visos kariuomenës rû-ðys, formos ir metodai, áskai-tant ir specialiøjø operacijøpajëgas, kurios vadovauja gin-kluotiems civiliams. Taip patnaudojama artilerija, þvalgybaið kosmoso, pramoninis, kiber-netinis ir slaptøjø tarnybøðnipinëjimas. Karas Ukrainojejau pasiekë ðià fazæ.

Septintoji fazë: informaci-niø operacijø kombinacija.Naudojamas plataus mastoelektroninis karas, erdvëlaiviøoperacijos, karinës oro pajë-gos, kurios veikia kartu su labaitiksliai pataikanèia tolimojoðaudymo artilerija. Naudojaminaujo pavyzdþio ginklai, kurieskleidþia mikrobangas, radia-cijà ir ðaudo nemirtinais bio-loginiais uþtaisais.

Aðtuntoji fazë (vienintelisetapas, kai naudojamas kon-vencinis karas): likusiø pasi-prieðinimo taðkø ir prieðo dali-niø sunaikinimas. Naudoja-mos visos kariuomenës rûðys –nuo kariø ir specialiøjø opera-cijø pajëgø iki bombardavimoartilerija, raketomis ir karineaviacija.

Uþ mûsø ðalies saugumàatsakingi pareigûnai pabrëþia,kad Rusijos informacinës áta-kos agentai Lietuvoje ðiuo me-tu yra labai suaktyvëjæ – sklei-dþia gandus, kurie verstø sua-bejoti narystës NATO ir ESprivalumais, netiesioginiaisbûdais skatina nepasitikëtiLietuvos valdþia ir ðalies poli-tikos provakarietiðku kursu,kariuomene ir valstybës saugu-mo institucijomis. Ypaè puola-mos politinës jëgos, pasisa-kanèios prieð agresyvià Rusi-jos politikà ir siekianèios ener-getinës ðalies nepriklausomy-bës. Þinoma, kaip iðsigelbë-jimas nurodoma Rusija ir joslyderis V. Putinas. Gali kiltiklausimas – kodël tokie agen-tai nesuimami? O kaip árodyti,kad kokie nors ðustauskai irbartaðiûnaitës sàmoningai dir-ba Kremliui, o ne ið tikrøjø ne-pasitiki mûsø ðalies galimybë-mis? Juk viena ið demokratijospamatiniø vertybiø yra þodþiolaisvë...

Vis dëlto situacija mûsøvalstybëje yra stabili – proru-siðkai nusiteikusiø þmoniø në-ra dauguma, patriotiðkumastebëra bûdingas Lietuvos pi-lieèiams, nepaisant jø tautybës.

Uþ mûsø valstybës saugu-mà atsakingi pareigûnai teigia,kad Rusija jau nuo 2005 metøprieð Lietuvà varo aktyvià pro-pagandà, kurià specialistaiávardija kaip informaciná karà.Atkreipkime dëmesá á ðià da-tà – kas tuo metu buvo valdþio-je, kà nuveikë informuodamiapie ðá pavojø visuomenæ? Nie-ko. Tik Tëvynës sàjungos–Lietuvos krikðèioniø demo-kratø atstovai tuo metu ëmë visgarsiau kalbëti apie kylanèiàgrësmæ, taèiau á tokias kalbasbuvo atsakoma patyèiomis dëlneva visur „besivaidenanèiosRusijos grësmës“.

Smagiai juokësi socialde-mokratai, juokësi ir darbie-èiai… Netgi visai neseniai pa-sirodþiusi „Minkðtoji Rusijossulaikymo strategija“, kuriàsukûrë TS-LKD atstovai, tapodar vienu pasijuokimo objektu.Iki Rusija kirto Ukrainai peiliuá nugarà. Þodþiu, daug kastada juokësi, taèiau ðiandienniekam nebejuokinga.

Prisiminkime Lietuvos am-basadoriø Ukrainoje PetràVaitiekûnà tomis dienomis,kai Rusija aneksavo Krymà –matydamas savo akimis, kasdedasi Kryme, socialdemo-kratø partijos narys neslëpësusirûpinimo dël tolimesniopasaulio likimo, nes Rusijapasuko keliu, vedanèiu á naujàpasauliná karà. Atrodo, ðákartsavo kolegà teisingai supratovisi bendrapartieèiai socialde-mokratai. Suprato ir pagaliausuvokë, kad kalbos apie Ru-sijos imperialistines ambicijasne ið pirðto lauþtos. Tik ar nepavëluotai susirûpinta tuo,kad Rusija visomis priemo-nëmis plauna smegenis mûsøpilieèiams, verbuodami jø pa-sàmonæ patikëti EuroposSàjungos ir Jungtiniø Valstijøblogumu ir neiðmatuojamuRusijos gerumu?

Neseniai vienas populiarusTV kanalas rodë laidà, kuriospavadinimas savaime skambë-jo nemaloniai, nes buvo klau-siama – ar eitumëte ginti Lie-tuvos? Atrodytø, toks klausi-mas nëra korektiðkas, nes tarsiperða mintá, kad galimas irpateisinamas neigiamas atsa-kymas. Po laidos tapo aiðku,kad tikrai ne kiekvienas Lie-tuvos pilietis turi teisæ juo va-

Lietuvai ar Kremliui?dintis. Bet ne tai svarbiausia –kilo klausimas, kam buvo rei-kalinga tokia laida? Pirmiausiasilpnai atrodë laidos vedëjas,beviltiðkai bandantis oponuotineurolingvistinio programavi-mo kursus (ir kodël juos vedadaþniausiai rusø specialistai?)iðëjusiam „frontininkui“ A. Pa-leckiui, neþinia, kà veikë jopagalbininkë, vilkinti tautiniaisdrabuþiais...

Stebint laidà neapleido min-tis, kad putinistai gavo nemo-kamà eterá propagandai –liejosi kaþkokios „sekseksper-tës“ Mildos Bartaðiûnaitës me-las apie ávykius Ukrainoje,skambëjo bolðevikinës Ðustaus-ko kalbos apie raudonàjá tero-rà, apgaulingà nerimà dëlkraðto galimybiø gintis dëstëA. Paleckis, vis sëdamas pani-kà, kad neverta tikëtis, jogNATO gintø Lietuvà, jeiguPutinas èia ávestø kariuomenæ.Eiliniam þmogui sumaiðties, one aiðkumo, áneðë ir populia-raus dainininko kalbos apie„iðmintingà“ Putinà ir t. t.Nors vëliau dainininkas ir ban-dë paaiðkinti, kodël jis Putinàtaip ávertino, esà blogiausia yraneávertinti prieðo, vis dëlto at-siskleidë kai kuriø mûsø kultû-ros þmoniø þemas etikos ly-gis – juk remiantis tokia logikaiðeitø, kad ir kriminalinis nusi-kaltëlis Zamolskis yra ne kvai-lys, bet ar tai prieþastis juo þa-vëtis? Kaip èia neprisimintiEglës Marcinkevièiûtës-Wi-ttig: „Bet koks naciø reþimoteigiamø savybiø ávardijimasyra neetiðkas ðio reþimo aukøatþvilgiu.“ Tai galioja bet kurioreþimo aukø atþvilgiu (laidosatveju – ukrainieèiø). Kaþin, arði paprasta þmogiðka tiesa yraákandama populiariems mûsødainininkams?

Kaþkiek oponuoti ásijautu-siems putinistams bandë RasaJuknevièienë, pateikdama kon-kreèius argumentus, deja, pas-tarosios logiðki vertinimai uþ-gesdavo tame dumble, kuriuodaugumos tautieèiø sàmonæper ilgà laikà apneðë LKP-LDDP-LSDP, kiekviena pro-ga plojusi katuèiø bet kokioplauko niekintojui, pasakiu-siam bet koká ðmeiþtà arpatyèias prieð TS-LKD partijà.Vadovaudamiesi senu lenini-niu principu „kuo blogiau vi-

siems, tuo geriau mums“, so-cialdemokratai susikûrë nepa-judinamas valdþios pozicijas,taèiau ar jie pasirengæ prisimtiir atsakomybæ uþ tai, kad TVlaidoje, kurià þiûri visa Lie-tuva, be jokios baimës liejasiprorusiðka propaganda? „Lie-tuva degradavusi, aptekusiutëlëmis, reikia ið Rusijos áveþ-ti dusto…“ – ar pamenate,kaip „ubagø karalius“ kildavoá þygá, vos tik TS-LKD po rin-kimø ateidavo á valdþià, ir kastylomis dþiûgaudavo dël joiðpuoliø? Ir kaip jis nutildavo,kai valdþion gráþdavo social-demokratai? Taigi tema vertaatskiros diskusijos.

Ak, tiesa, dar oponuoti pu-tinistams bandë mûsø ðauniejitautininkai, bet, kaip sakoma,kà èia „prioponuosi“, jeigu suputinistais ranka rankon þen-gta prieð Visagino atominëselektrinës statybà, prieð skalû-niniø dujø þvalgybà, prieð þe-mës pardavimà uþsienio pilie-èiams, prieð euro ávedimà..? Ir,þinoma, visomis iðgalëmis prieðkonservatorius. „Ne Rytams,ne Vakarams“ – su tokiu ðûkiutik ir eiti paskui Kremliausvedlius.

Trumpai tariant, eiliná kar-tà tautininkø atstovai pade-monstravo savo neiðmanymàekonominiuose dalykuose irnesugebëjimà identifikuotiprieðà. O gal atsiras koks tau-tininkas, kuris duos nukirstigalvà uþ tai, jog tereikia pasa-kyti „Ne Rytams“ ir to pakaks,kad grësmë ið Rytø iðsisklai-dytø kaip bezdalai skersvëjyje?Bet kas ið to, jei kvaila galvanusiris – þalos jau nebeat-statysi.

Vis dëlto buvo ir naudos iðtos laidos – pamatëme, kokiodumblo Lietuvoje yra, kamtarnavo P. Ðliuþas su savo refe-rendumais, „kurioje pusëje“sëdi R. Karbauskis. Net A. Pau-lauskas ðá kartà pasirodë ver-tas pagarbos vien uþ pastabà,iðsakytà ið Ukrainos besity-èiojanèiai M. Bartaðiûnaitei:„Jei bûtø karo padëtis, jûs taipnekalbëtumëte…“

Visa ko virðûnë buvo bal-savimo rezultatai – daugiaunei pusë balsavusiøjø Tëvynësginti neitø. Yra apie kà pa-màstyti.Gintaras MARKEVIÈIUS

(atkelta ið 2 psl.)Atgimimo pradþioje Vil-

niuje prie buvusio KGB pas-tato ið visos Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø suveþtølauko akmenø per naktá buvopastatytas Laisvës kovø pa-

minklas. Ðventinant paminklàbuvo nutarta Vilniaus Lukið-kiø aikðtæ pripaþinti ir pamin-klais áamþinti istorinæ visø laikøLietuvos kovø ir kanèiø vietà.Keitësi valdþios, prabëgo ket-virtis amþiaus, o nieko nepa-

„Penktoji kolona“ ir dabarties vingrybësdaryta. Dabar jau kalbama,kad maþiau istorijos – daugiaumeno. Ko gero sulauksime, kadLenino paminklas bus gràþin-tas á Lukiðkiø aikðtæ kaip tu-rintis meninæ vertæ.

Vytautas KAZIULIONIS


SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname95-ojo gimtadienio proga sveiki-

name LPKTS Pakruojo filialo nará,buvusá politiná kaliná ir tremtiná AlbertàJURÀ ir skiriame jam ðiuos posmus:

Likimas nelengvà Tau kelià paskyrëIr rûpesèiø buvo kalnai.Ðitiek nuoskaudø, vargo patyrei,Bet lyg àþuolas tvirtas likai.

Ir ëjai per gyvenimo audràSu daina, su armonika savo ëjai...Neteisybæ, apgaulæ ir skausmàMuzikiniuos garsuos skandinai...

Aèiû Tau uþ gerumà, uþ dainà,Uþ metus kaip ðaltinis skaidrius!Uþ Tëvynës neblëstanèià meilæ,Ir uþ tai, kad dar dþiugini mus!

Ir tebûna ateinantys metaiLabai skalsûs, sveikatos pilni!Na tai kas, kad jau rudenio metas –Tu visiems reikalingas esi.

LPKTS Pakruojo filialas

* * *Tegul dangus Jums sëkmæ lemiaVisuos darbuos, visuos keliuos,Tegul gyvenimo kelionëjTik sveikata ir dþiaugsmas lydi Jus.

Jubiliejinio gimtadienio proga sveikiname rugsëjo mëneságimusius LPKTS Rokiðkio filialo narius:

85-ojo – Reginà MALINAUSKAITÆ ir BroniøGAIGALÀ,

75-ojo – Graþuolæ Onà MEILUVIENÆ,65-ojo – Rimantà DILBÀ ir Pranà ÐIRVINSKÀ.Linkime stiprios sveikatos, iðtvermës ir Dievo palaimos.

LPKTS Rokiðkio filialas

* * *Sveikiname Juozà POVILONÁ garbingo

80-ojo gimtadienio proga.Iðtvëræs neþmoniðkus iðbandymus ir

nepalûþæs sunkiausiomis sàlygomis,bûdamas toli nuo Tëvynës, iðsaugojot meilæTëvynei ir þmogiðkàsias vertybes. ÐiandienJûs esate tautos tvirtybës, vienybës irpilietiðkumo pavyzdys. Jûsø tikëjimas iroptimizmas suteikia jëgø nenuleisti rankønet paèiose sudëtingiausiose situacijose.

Þmona, vaikai, vaikaièiai, brolio Broniaus irsesers Aldonos ðeimos, kaimynai Emilija ir

Bronius Perevièiai, Joana Darguþytë-Perednienë

* * *Daug sveikatos, kuri reikalinga þmogui,Laimës, be kurios taip sunku gyventi,Dþiaugsmo, be kurio bûtø liûdna,Ir stiprybës – ji padeda áveikti

visus sunkumus.Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga nuo-

ðirdþiai sveikiname buvusá Tomsko sritiesVercheketsko rajono tremtiná, aktyvøLPKTS Rokiðkio filialo nará PetràULDUKÁ. Linkime ilgø gyvenimo metø ir Aukðèiausiojopalaimos.

LPKTS Rokiðkio filialas

Kûrybingø ir ðviesiø metø!Spalio 1-àjà 70-metá paminëjo raðytojas, „Tremtinio“

talkininkas Stanislovas ABROMAVIÈIUS.Gimë senajame Rumðiðkiø miestelyje, dabartiniø Kauno

mariø dugne (dabar – Kaiðiadoriø rajonas). Mokësi Rumðiðkiøvidurinëje mokykloje, Kauno politechnikos institute, baigëVilniaus inþineriná statybos institutà. Lietuvos raðytojø sàjungosnarys. 2005 metais apdovanotas J. Aisèio literatûrine premija,2013 metais Anzelmo Matuèio vaikø poezijos laureatas, LPKTS1-ojo laipsnio þymeniu „Uþ nuopelnus Lietuvai“.

Paraðë ir iðleido 8 knygas pokario rezistencijos ir tremties tematika. Þinomiausios iðjø: „Þalio Velnio takais“, „Didþiosios Kovos apygardos partizanai“, „Partizanø Motinos“,„Tremties vaikai“. Paskutinioji – „Sugráþimas á nuskendusá slëná“, kurioje apraðomi 35 iðkeltiið Kauno mariø dugno kaimai. Spaudai ruoðiama „DKA partizanø vadas Jonas Misiûnas“.

Linkime jubiliatui geros sveikatos, kûrybingø ir ðviesiø metø.„Tremtinio“ redakcija

* * *Graþaus jubiliejaus proga sveikiname buvusià Krasnojarsko sr.

Batatulo k. tremtinæ, LPKTS Palangos filialo naræ Zità TILVIKIENÆ.

Kad veido raukðlës nevagotøIr lûpas puoðtø ðypsena,O jei skaidrus laðelis nusiristø skruostu,Kad bûtø tai tik dþiaugsmo aðara tyra.

Ilgø, laimingø, prasmingø metø, sveikatos, Dievo palaimos!LPKTS Palangos filialas

* * *70-ojo gimtadienio proga sveikiname LPKTS Pakruojo filialo valdybos pirmininkës

pavaduotojà, 1951-øjø tremtinæ Zità GASIÛNIENÆ.

Susikaupë ðirdy ir iðmintis, ir patyrimas,Ir nueitø dienø graþi rimtis.Tai, kas praëjo, kas jau buvo –Kaip kraitis, dovana arba lemtis.O bûsimieji metai tegul bûnaPraëjusiø brandus ir ilgas tæsinys!


SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Lietuvos gyventojø trëmimai „Osenj“trëmimo eigà: operacija pra-dëta ðvintant, ið numatytø „pa-kelti“ 4000 ðeimø, iki 10 va-landos „pakeltos“ 1082 ðei-mos, iki 12 valandos – 2062ðeimos, ið jø 267 ðeimos tuometu jau buvo suvarytos ávagonus, iki 14 valandos „pa-keltos“ 2732 ðeimos, o 730susodinta á vagonus, iki 16valandos „pakelta“ 3431 ðei-ma, o 1381 – sukiðta á trau-kinius, iki 18 valandos – 3711ðeimø „pakeltos“, o 2147 jaubuvo vagonuose, iki 20 va-landos surinktos 3867 ðeimos,á vagonus susodinta 2771 ðei-ma, iki 24 valandos „pakeltos“3992 ðeimos, o á traukiniussukiðtos 3374 ðeimos. Kapra-lovas ir Jedunovas raportavo,kad iki vidurnakèio trëmimooperacija ið esmës buvo baigta,liko tik techninës detalës:eðeloniniø sàraðø sudarymas,eðelonø formavimas bei pasi-rengimai iðvykimui.

Kaip vyko tremtiniø „kelio-në“, apibûdina amþininkøpasakojimai: „Vaþiavome gy-vuliniuose vagonuose apie dumënesius, þmoniø buvo labaidaug (...). Apaèioje buvosukrauti ryðulëliai, o þmonëssëdëjo ant jø. Nueiti á kità

(atkelta ið 1 psl.)Èia grupës virðininkas per-

duodavo tremtinius eðelonovirðininkui, kuris atsakë uþtremtiniø nugabenimà á pa-skirties stotá. Tuo pat metuûkyje pasilikæ aktyvistai ap-raðinëjo konfiskuotus pasta-tus, daiktus, padargus ir kitàþmoniø uþgyventà turtà, kurisper kelias valandas virto ko-lûkine nuosavybe.

Operatyvinës grupës trë-mimo iðvakarëse buvo sutel-ktos rajonø centruose, o spalio2-osios naktá pasklido po Lie-tuvos kaimus bei miestelius irëmësi „kelti ðeimas“. Ðtai kaiptos nakties ávykius atsimenaliudininkai: „Kariðkiai ir civi-liai prikëlë naktá apie 2–3 val.Pavardþiø neþinau. Kariðkiaielgësi, galima sakyti, padoriai.Buvo leista 5 valandos pasi-ruoðimui. Kà galëjome pasië-mëme. Likæs turtas liko vals-tybei“.

Kapralovas ir Jedunovasnuolat informavo SSRS vals-tybës saugumo ministrà Ig-natjevà apie trëmimo eigà. Beto, Kapralovas teikë informa-cijà ir LKP (b) CK sekre-toriui A. Snieèkui. Iðlikæ pra-neðimai iðsamiai iliustruoja

vagono galà buvo tik galima tikropom. Gamtinius reikalusatklikdavome èia pat pro sky-læ – vyrai ir moterys. Visà lai-kà buvome su drabuþiais.Snausdavome atsisëdæ. (...)Vagone buvo ðalta, tvanku,daug buvo senø þmoniø, li-goniø keletas kûdikiø“ arba„Buvome veþami prekiniamevagone, kurio centre anga,skirta gamtiniams reikalams.Vagonas pilnas þmoniø, kuriøskaièiaus negaliu pasakyti.Vaþiavome apie mënesá.Kartais stotelëse iðleisdavo povienà atsineðti vandens arbasniego vietoj jo“.

Atsakingi uþ trëmimø ope-racijà MGB pareigûnai spalio3 dienà vadovybei raportavo,kad ið viso iðtremta 4018 ðei-mø (15 537 þmonës), sufor-muota 16 eðelonø, iðvykusiø áTomsko sritá ir Krasnojarskokraðtà.

1951 metø lapkrièio 30dienà ávyko dar viena trëmimooperacija: keliasdeðimt ûkinin-kø ðeimø iðveþta á Altajauskraðto Bijsko rajonà.

Ið viso 1951 metø rudená iðLietuvos iðtremtos 5139ðeimos (20 357 þmonës).

Andrius TUMAVIÈIUS

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“!

„Lietuvos paðto“ skyriuose ir internetu prenumerata.post.ltgalite uþsiprenumeruoti savaitraðtá „Tremtinys“.

Prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienos.Prenumeratos indeksas 0117, kaina:

1 mën. – 8,16 Lt (2,37 euro)

52014 m. spalio 10 d. Nr. 37 (1107)Tremtinys„Rezervø visada atsiras,

reikia tik nebijoti sunkumø irvisiems vieningai dirbti,“ –teigia LPKTS pirmininkas dr.Gvidas RUTKAUSKAS. Ðiømetø pavasará perëmæs Lie-tuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos vairà, jis opti-mistiðkai þvelgia á veiklos per-spektyvas.

Buvusio politinio kalinioVytauto ir tremtinës Euge-nijos Rutkauskø sûnus Gvidasgimë 1954 metø rugsëjo 24dienà Tomsko srityje. Jo tëvaiá Sibirà atvyko skirtingaistraukiniais, taèiau vëliau li-kimas juos suvedë.

Eugenija kartu su tëvais irbroliu Lionginu buvo iðtremti1947 metø gruodþio 29 dienà.Ðeima, atðventusi Kalëdas,rengësi sutikti Naujuosius, irðtai – dovanëlë! „Tada neti-këjome, kad teks palikti Tëvy-næ, – prisimena anas dienasEugenija Rutkauskienë. – Gal-vojome, gal èia kokia klaida?“

Tomsko srityje, ðalia Kur-leko gyvenvietës, kur apgyven-dino tremtinius, buvo tiesia-mas geleþinkelis. Prie sunkiau-siø darbø buvo varomi visi,kurie tik galëjo pajudëti. Sun-kus fizinis darbas neaplenkë irEugenijos. Jaunai merginai te-ko kasti þemes, tampyti sun-kius pabëgius. „Ir miðko pa-ruoðø darbus teko atlikti, irbadà, ðaltá kæsti. Jei ne jau-nystë, tautieèiø parama vargubau bûèiau atlaikiusi,“ – sakoE.Rutkauskienë. Èia, tolima-jame Sibire, ji sutiko savo bû-simà vyrà Vytautà Rutkauskà,kuris su tëvais ir trimis sese-rimis bei broliu buvo iðtremtasið Rojûnø kaimo, esanèio ne-toli Panevëþio. Dailià lietuvai-tæ Vytautas buvo nusiþiûrëjæsir neiðleido ið akiraèio në persieksná. Pora susituokë 1953metais. Gal ir lengviau buvovargelá vargti dviem, taèiauatëjus á ðá pasaulá sûneliui,rûpesèiø padvigubëjo.

SugráþimasÁ Lietuvà Eugenija Rut-

kauskienë gráþo 1958 metørugpjûèio 15 dienà. Gráþo be

Neákainojama vertybë – þmonësvyro, tik su mama Ma-rija, tëvu Pranu bei ket-veriø metukø sûnumiGvidu.

Vytautas Rutkauskasjau antrà kartà kalëjo uþnelojalumà vietinei val-dþiai. Pirmà kartà bandësu keliais jaunais vaiki-nais bëgti ið tremties, ta-èiau pabëgimas nebuvosëkmingas, buvo nuteis-tas keliems metams kalë-jimo! Antras teistumasbuvo þiaurus: 10 metøkalëjimo ir 5 metai trem-ties. Tik amnestija padë-jo Vytautui Rutkauskuiiðvengti tokios ilgosbausmës.

„Mama þinojo, jog iðtremties gráþta tëvas, –pasakoja Gvidas Rut-kauskas. – Nuëjome á Kaunogeleþinkelio stotá jo pasitikti.Mama, pamaèiusi perone kelisstoviniuojanèius vyrus, mansako: „Bëk, pasitik tëvelá“. Aðþiûriu, visi „tëveliai“ man vie-nodi, neþinau prie kurio prieiti.Tik kai vienas jø iðtiesë rankas,pribëgau prie jo...“

Sunki naujo gyvenimo Lie-tuvoje pradþia

Gvidas Rutkauskas ið tëvøpasakojimø þino, kiek jiemsteko iðkentëti, gráþus á Lietuvà.Sovietø valdþios ástatymai,reglamentuojantys buvusiøtremtiniø teises ir pareigas,buvo taip „klasiðkai“ sukurpti,kad tenka tik stebëtis. Ðiøþmoniø nepriëmë á darbà, nesLietuvoje jie neprisiregistravæ,o registruotis negalëjo, nesniekur nedirbo. Trûkt uþ va-dþiø – ir vël ið pradþiø! Aukðtivaldþios pareigûnai siûlë bu-vusiems tremtiniams vykti gy-venti á Latvijà, Kaliningradosritá. Eugenija Rutkauskienëdël registracijos kreipësi áKauno vykdomojo komitetopirmininkæ J.Narkevièiûtæ. Ðipaniekinamai pasiþiûrëjo ájaunà moterá ir pasakë: „Kadtavo èia në kvapo neliktø. Dinkið akiø!“

Taèiau atsirado supratingø,gerø þmoniø, kurie, nepaisy-dami ástatymo raidës, daþnairizikuodami, priimdavo á dar-bà buvusius tremtinius, poli-tinius kalinius. Eugenijai Rut-kauskienei pavyko gauti darbànedidelëje siuvimo ámonëlëjeRaudondvaryje, Kauno rajo-ne. Èia ðeima ásikûrë visamlaikui. Rutkauskus dar kartàaplankë gandrai. Gimë mer-gytë, kuriai tëvai davë Renatosvardà.

Sovietizmo bacila buvo gi-liai ásiskverbusi á visas gyve-nimo sritis. Ypaè atsargûs bu-vo mokytojai. Kai kurie Rau-dondvario mokytojai „nepati-

kimo elemento“ Gvido Rut-kausko nenorëjo priimti net ápradinæ mokyklà. Taèiau pagalástatymà, visi vaikai privalëjomokytis.

Baigæs pradinæ mokyklàGvidas Rutkauskas mokësiKauno J. Aleksonio vidurinëje(dabar – „Saulës“ gimnazija).Baigæs nesunkiai ástojo á aukð-tàjà mokyklà. Lietuvos þemësûkio akademijoje studijavoenergetikos inþinerijà. Akade-mijà sëkmingai baigë 1978metais. Gilindamas þinias, ágû-dþius, vëliau G.Rutkauskasapsigynë daktaro disertacijà,ágijo moksliná technikos dak-taro laipsná.

Buvo pakviestas dëstyti stu-dentams Agroenergetikos ka-tedroje. Dirbo produktyviai,todël jam buvo suteiktas ir pe-dagoginis docento vardas.

Gyvenimo derliusRaudondvaris – graþi gy-

venvietë, kur nuosavus namuspasistatë Gvido tëvai, o iðëjæsá savarankiðkà kelià – ir Gvi-das. Kartu su þmona Danguolesukûrë jaukø lizdelá, á gyve-nimà iðleido savo atþalas –Pauliø ir Vaidotà. Sûnûs sukû-rë ðeimas ir su savo þmonomisLauromis susilaukë gausiøðeimynø. Èia klega ypaè mylimidu vaikaièiai bei trys vaikaitës.

Gvidas Rutkauskas dvi ka-dencijas ið eilës buvo iðrinktasir vadovavo Lietuvos þemësûkio universiteto Þemës ûkioinþinerijos institutui (kol jonepalietë reformos), buvo pa-skirtas Kauno apskrities virði-ninko pavaduotoju, ðiuo me-tu – Kauno rajono savivaldy-bës tarybos narys, Kontrolëskomiteto pirmininkas. Nuo ðiømetø kovo – LPKTS pirmi-ninkas.

Kartu galima daug nuveiktiNeseniai 60-metá atðven-

tusio, LPKTS pirmininko pa-

siteiravome apie mûsø or-ganizacijos veiklà ir ateitiesperspektyvas, rûpesèius irdþiaugsmus.– Kokiais kriterijaisvadovaujatës darbe, siek-damas iðlaikyti tradicijasir metodus, kuriuos taikëJûsø pirmtakai?– Veiklos pobûdis, palygi-nus su bent jau paskutiniusàjungos veiklos deðimt-meèiu, nedaug pasikeitë.Gal tik tiek, kad galutinaisusiformavo filialai, nu-sistovëjo LPKTS valdymoorganø funkcijos. Ateityjebûtina labiau puoselëti irderamai iðlaikyti dvasinesvertybes, daugiau rûpintispatriotiniu jaunosios kartosauklëjimu. Istorinës atmin-ties iðsaugojimas ir dera-

mas jos áamþinimas – pati gar-bingiausia ir prasmingiausiaveikla. Ir toliau bus rengiamiþygiai partizanø takais, LPKTSJaunesniosios kartos sàskry-dþiai, konferencijos, Laisvëskovø ir didþiøjø trëmimøsukakèiø minëjimai. Dainø irpoezijos ðventës ir iðskirtiniairenginiai, kaip sàskrydis Ario-galoje, turi senas tradicijas irjie bus rengiami nuolat. Ma-nau, visø mûsø tikslai bus pa-siekti, jei tuose renginiuosematysime daug jaunimo.

– Ar galëtumëte pasi-dþiaugti LPKTS nariø vai-singa veikla ðalies valdyme,kitø visuomeniniø organiza-cijø veikloje?

– Deja! Mûsø þmonës labaiiniciatyvûs, daþnai pateikiareikðmingø siûlymø, bet di-dþiosiose salëse jø balsas ne-bûna iðgirstas. Kartais netnepakvieèiami diskusijai. KaiSeimo, Vyriausybës nariuspasikvieèiame á savus rengi-nius, jie þeria paþadus, kvieèiamûsø þmones bûti aktyvius,taèiau tie paþadai taip ir liekapaþadais.

Þadame bûti atkaklûs irateinanèiø Seimo, savivaldy-biø rinkimø metu kelsime savokandidatus. Tinkamai pasiren-gusius, kad gautà mandatàiðlaikytø visà kadencijà! Jeiguvisi vieningai balsuosime, tiktuomet gausime norimà re-zultatà. Tai priklauso tik nuomûsø.

– Kà paveldëjote, tapæsLPKTS pirmininku?

– Paveldëjau puikø, darb-ðtø ir nuoðirdø LPKTS ko-lektyvà. Su tokiais þmonëmisgalima kalnus nuversti. Puikûsfilialø vadovai, su kuriais turi-me daug kà nuveikti sàjungoslabui. Taèiau slegia didelifinansiniai nepritekliai. Mumssu valdybos pirmininke RasaDuobaite-Bumbuliene perë-mus vadovavimà, LPKTS sà-skaitoje buvo palikta lëðø,kuriø pakako ne daugiau kaipdviem savaitëms. Nors baig-damas savo veiklà LPKTS gar-bës pirmininkas Antanas Luk-ða praëjusios kadencijos vado-vams buvo palikæs þenklià su-mà... Norëjosi pradëti dirbti, otenka dairytis á visas puses irieðkoti, ið kur gauti pinigëliøbûtiniausioms reikmëms, sà-jungai iðlaikyti. Dël to nesi-kremtu, ieðkome optimaliøvariantø ir tikiu, kad paieðkosbus sëkmingos, nors dabaresame priversti priimti labainepopuliarius sprendimus. Irne pinigai, o darbðtûs, nuo-

ðirdûs þmonës – didþiausiasturtas.

– Ko palinkëtumëte patssau, kad veikla, kurios ëmëtës,bûtø vaisinga ir visada „supliusu“?

– Supratimo ir bendro li-kimo þmoniø, su kuriais kartuspræsime problemas, gerano-riðkumo. Kartu galime daugnuveikti. Nemaþai jau pada-ryta, ir visiems uþ tai tariu nuo-ðirdø aèiû. Jûsø parama, ið-mintingas þodis – neákaino-jama vertybë. Ja vadovaujuosipriimdamas sprendimus.

Auðra ÐUOPYTË

Gvido Rutkausko krikðtynosávyko jau gráþus á Lietuvà,Kauno Prisikëlimo baþnyèio-je, 1959 metais

Gvidas su mama ir tëèiu, neseniaigráþusiu ið lagerio. 1960 metai

LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas su arkivyskupuSigitu Tamkevièiumi ir LPKTS Panevëþio apskrities koordina-toriumi Algirdu Blaþiu sàskrydyje „Su Lietuva ðirdy“


Jonas Buitkus1925–2014

Gimë ir gyveno Smaidriø k., Jur-barko r. Mokësi Erþvilko progimnazijoje.1947 m. ásitraukë á pasiprieðinimookupantams veiklà. Tais paèiais metaisareðtuotas ir nuteistas 10 m. lagerio ir 5m. tremties. Kalëjo Kemerovo sr. lage-riuose. Tremtyje susipaþino su to patieslikimo Brone Urnikaite ið Plungës. Vedëir uþaugino du sûnus. Gráþo á Lietuvà.

Buvo LÐS Þemaitijos rinktinës 2 kuopos ðaulys. DainavoPlungës buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø chore „Tëvynësilgesys“. Buvo LPKTB Plungës sk. narys.

Palaidotas Plungës kapinëse.LPKTB Plungës skyrius

Aleksandra Lebedaitë-Kaniðauskienë

1932–2014

Gimë Pakruojo r. Treigiø k. ûkininkøðeimoje. 1948 m. su ðeima iðtremta áKrasnojarsko kr. Mansko r. VerchniajaBazajichos gyvenvietæ. Buvo ádarbinta mið-ko pramonës ûkyje. Tremtyje iðtekëjo uþpolitinio kalinio Kazimiero Kaniðausko.1958 m. ðeima buvo reabilituota, taèiau beteisës gráþti á Lietuvà. Kurá laikà gyvenoLatvijos–Lietuvos pasienyje. Vëliau apsigyveno Pakruojo r.Mikniûnø kaime. Dirbo kolûkio laukininkystëje. Uþauginosûnø ir dvi dukteris.

Palaidota Paðvitinio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, vaikaièius ir artimuosius.


Vitas Jaramavièius1922–2014

Gimë Marijampolës aps. Þelsvelës k.valstieèiø ðeimoje. Baigë Liudvinavopradþios mokyklà. Anksti neteko mo-tinos. 1944 m. rudená pradëjo parti-zanauti, greitai buvo suimtas. Nuteistas 15m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalëjo Kras-nojarsko kr. Norilsko lageriuose. Gráþoá Lietuvà 1956 m. Dirbo kombinuotøjøpaðarø ámonëje, baldø fabrike, Maisto

pramonës automatø gamykloje. Sukûrë ðeimà, uþaugino sûnøir dukterá. Aktyviai dalyvavo buvusiø politiniø kaliniø irtremtiniø veikloje.

Palaidotas senosiose Marijampolës kapinëse.Uþjauèiame þmonà, sûnaus ir dukters ðeimas.

LPKTS Marijampolës filialas

Teodora Petroðienë1926–2014

Gimë ir uþaugo Ðilutës r. Gorainiø k.Iðtekëjo uþ to paties kaimo ûkininko,augino du vaikuèius. 1948 m. ðeima buvotremiama á Krasnojarsko kr., Bogu-èianskà. Sûnelá, dar kûdikëlá, palikoartimiesiems. Tremtyje dirbo sunkiusmiðko ruoðos darbus. Ten gimë dar vienassûnelis. 1958 m. Teodora su ðeima gráþoá Lietuvà. Apsigyveno Ðilutëje. Dirbo ávairius darbus.Ásikûrus LPKTS Ðilutës skyriui, buvo aktyvi narë. Dainavobuvusiø tremtiniø chore, vëliau – moterø ansamblyje.

Palaidota Ðilutës r. Pajûriðkio kapinëse.Uþjauèiame dukters ir sûnø ðeimas.

LPKTS Ðilutës filialas

ILSËKITËS RAMYBËJE

Vytenis Povilas Andriukai-tis, g. 1951 m., pogrindþiospaudos platintojas, Kaunas,Ignalina, Vilnius, 1969–1989 m.

Stanislovas Baltramiejû-nas, g. 1915 m., (po mirties),pogrindinës organizacijos na-rys, pogrindþio spaudos platin-tojas, Pasvalio aps. Joniðkëlis,1941–1946 m.

Petronëlë Bernikienë-Uþe-meckytë, g. 1925 m., þydø gel-bëtoja holokausto metu, Tau-ragës r. Gilvièiø k., 1941–1944 m.

Eglë Marytë Bimbirienë-Ruzgytë, g. 1928 m., þydø gel-bëtoja holokausto metu, Molë-tø r. Giedraièiø sen. Dudënøk., 1941–1944 m.

Stanislovas Burba, g. 1899 m.,(po mirties), þydø gelbëtojasholokausto metu, Telðiø r.Vydmantø k., 1941–1944 m.

Stanislava Burbienë-Jase-vièiûtë, g. 1901 m., (po mir-ties), þydø gelbëtoja holokaus-to metu, Telðiø r. Vydmantøk., 1941–1944 m.

Janina Butkienë-Vedegy-të, g. 1936 m., þydø gelbëtojaholokausto metu, Raseiniø r.Velpesiø k., 1944 m.

Julijona Èerniauskienë-Venckevièiûtë, g. 1933 m., þy-dø gelbëtoja holokausto metu,Kaunas, 1944 m.

Gediminas Gurklys, g.1957 m., pogrindþio spaudosbendradarbis, platintojas, Vil-nius, 1976–1984 m.

Antanas Ylius, g. 1909 m.,(po mirties), Lietuvos iðlaisvi-nimo komiteto, Lietuvos parti-zanø Tauro apygardos ákûrë-jas, Marijampolës aps. Mari-jampolës valsè., Tauro apyg.,1945 m.

Janina Jablonskienë-Glaskaitë, g. 1931 m., þydøgelbëtoja holokausto metu,Kaunas, 1942–1944 m.

Vytautas Jonuðas, g. 1925 m.,(po mirties), partizanø ryðinin-kas ir rëmëjas, Kretingos aps.Kretingos valsè., 1947–1949 m.

Jadvyga Juknelevièienë-Kazakevièiûtë, g. 1923 m.,þydø gelbëtoja holokausto me-tu, Alytaus r. Kolonistø k.,1941–1944 m.

Jonas Jurevièius, g. 1894 m.,(po mirties), þydø gelbëtojasholokausto metu, Kauno r.Þemaitkiemio k., 1943–1944 m.

Danutë Zosë Kijauskienë-Busilaitë, g. 1919 m., þydøgelbëtoja holokausto metu,Kaunas, 1943–1944 m.

Stanislovas KazimierasKirsnauskas, g. 1927 m., Par-tizanø rëmëjas, Prienø aps.Pakuonio valsè., 1946–1949 m.

Viktoras Krulickas, g. 1927 m.,þydø gelbëtojas holokaustometu, Kaunas, 1941–1944 m.

Aleksandra Kuliðauskie-

Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiø komisijaskelbia sàraðà asmenø, pretenduojanèiø á Kariosavanorio ir Laisvës kovø dalyvio teisiná statusà

në-Barèytë, g. 1925 m., þydøgelbëtoja holokausto metu,Raseiniø r. Paleiðkoniø k.,1941–1944 m.

Antanina Lobðaitienë-Barèytë, g. 1929 m., þydø gel-bëtoja holokausto metu, Ra-seiniø r. Paleiðkoniø k., 1941–1944 m.

Stasë Minelgienë-Sindi-kaitytë, g. 1926 m., þydø gelbë-toja holokausto metu, Raudo-nës valsè. Stakiai, 1944 m.

Pranas Misevièius, g. 1929 m.,þydø gelbëtojas holokaustometu, Pakruojo r. Linkuva,1941–1944 m.

Irina Ostjanko-Grigorje-va, g. 1926 m., þydø gelbëtojaholokausto metu, Vilnius,1941–1944 m.

Eugenija Pelenienë-Ðim-kutë, g. 1929 m., þydø gelbëtojaholokausto metu, Ðiauliø aps.Vaiguvos valsè. Uþgiriø k.,1943–1944 m.

Apolonija Anastazija Pik-turnienë-Venckevièiutë, g.1931 m., þydø gelbëtoja holo-kausto metu, Kaunas, 1943–1944 m.

Aldona Radzevièienë-Norvaiðaitë, g. 1927 m., þydøgelbëtoja holokausto metu,Vilkaviðkio r. Smilgiø k.,1941–1944 m.

Algimantas Rakevièius, g.1934 m., þydø gelbëtojas holo-kausto metu, Raseiniø r. Vi-duklës valsè. Keidþiø k., 1944 m.

Zenonas Rakevièius, g.1924 m., þydø gelbëtojas holo-kausto metu, Raseiniø r. Vi-duklës valsè. Keidþiø k., 1941–1944 m.

Ramutë Raðkevièienë-Du-bininkaitë, g.1930 m., þydøgelbëtoja holokausto metu,Ðakiø aps. Þvirgþdaièiø valsè.Þalvëderiø k., 1942–1944 m.

Irena Razienë-Markûnai-të, g. 1930 m., þydø gelbëtojaholokausto metu, Kaiðiadoriør. Surveliø k., 1943–1944 m.

Juozas Rimða, g. 1875 m.,(po mirties), þydø gelbëtojasholokausto metu, Vilkaviðkior. Pilviðkiø valsè. Naudþiø k.,1942–1944 m.

Jurgis Rimða, g. 1890 m.,(po mirties), þydø gelbëtojasholokausto metu, Vilkaviðkior. Pilviðkiø valsè. Naudþiø k.,1942–1944 m.

Petras Rimða, g. 1881 m.,(po mirties), þydø gelbëtojasholokausto metu, Vilkaviðkior. Pilviðkiø valsè. Naudþiø k.,1942–1944 m.

Justina Rimðienë-Matu-laitytë, g. 1876 m., (po mir-ties), þydø gelbëtoja holokaus-to metu, Vilkaviðkio r. Pilvið-kiø valsè. Naudþiø k., 1942–1944 m.

Ona Rimðienë-Oliðauskai-

të, g. 1906 m., (po mirties),þydø gelbëtoja holokaustometu, Vilkaviðkio r. Pilviðkiøvalsè. Naudþiø k., 1942–1944 m.

Kazimieras Aurimas Ruz-gys, g. 1930 m., þydø gelbëtojasholokausto metu, Molëtø r.Dudënø k., 1942–1944 m.

Matilda Magdë Stulgienë-Jankauskaitë, g. 1925 m., par-tizanø ryðininkë ir rëmëja,Marijampolës aps. Kalvarijosvalsè., 1944–1946 m.

Vladislava Ðimkienë-Biel-skaitë, g. 1903 m., (po mir-ties), þydø gelbëtoja holokaus-to metu, Ðiauliø aps. Vaiguvosvalsè. Uþgiriø k., 1943–1944 m.

Antanas Ðimkus, g. 1903 m.,(po mirties), þydø gelbëtojasholokausto metu, Ðiauliø aps.Vaiguvos valsè. Uþgiriø k.,1943–1944 m.

Vytautas Tamaðauskas, g.1929 m., þydø gelbëtojas holo-kausto metu, Kaunas, 1944 m.

Alfonsas Tuðas, g. 1925 m.,(po mirties), Partizanas, Uk-mergës aps. Deltuvos valsè.,Didþiosios Kovos apyg. B rinkt.Stiklo bûrys, 1945–1948 m.

Kazimieras Tuðas, g. 1911m., (po mirties), Partizanas,Ukmergës aps. Deltuvos valsè.,Didþiosios Kovos apyg. B rinkt.Stiklo bûrys, 1945–1948 m.

Arnoldas Ûkeniekas, g.1908 m., (po mirties), Ðaulys,sukilimo dalyvis, Ðiauliø aps.Linkuvos valsè., 1937–1940m., 1941-06-22–1941-06-28.

Zofija Vaiciekavièiûtë, g.1930 m., þydø gelbëtoja holo-kausto metu, Kauno aps.Vandþiogalos valsè. Antonið-kiø k., 1943–1944 m.

Vytautas Vaièiûnas, g.1930 m., pogrindþio spaudosleidëjas, platintojas, pasiprie-ðinimo akcijø dalyvis, Kaunas,1972–1980 m.

Sofija Vasiljeva-Petrov-ska, g. 1934 m., þydø gelbëtojaholokausto metu, Vilniaus r.Berþiðkiø k., 1944 m.

Leonardas Þemaitis, g.1926 m., (po mirties), parti-zanas, Kauno aps. Garliavosvalsè., Vilko bûrys, 1944–1945 m.

Mamertas Þilënas, g. 1929m., þydø gelbëtojas holokaustometu, Ignalinos r. Mikalinës k.,1943–1944 m.

Pasiprieðinimo dalyviø (re-zistentø) teisiø komisija. Gedi-mino pr. 40/1, 01110 Vilnius.Teirautis tel. (8 5) 231 4157.

Komisijos pastaba. Sàraðasskelbiamas vadovaujantis Pa-siprieðinimo dalyviø (rezisten-tø) teisiø komisijos darbo re-glamento 8 punktu: „Preten-dentai á Kario savanorio irLaisvës kovø dalyvio teisinástatusà skelbiami spaudoje“.

72014 m. spalio 10 d. Nr. 37 (1107)TremtinysS k e l b i m a i

ILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: [email protected]

TremtinysKaina 2 litai

0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

2 spaudos lankaiTiraþas 2340 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Rokas Sinkevièius

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Uþjauèiame

Spalio 10 d. (penktadiená) 16 val. LPKTS Kauno filialaskvieèia á 1951 m. spalio 2 d. trëmimo paminëjimà LPKTS salëje(Laisvës al. 39, II a.). Praneðimà skaitys LGGRTC Specialiøjøtyrimø skyriaus vyr. specialistas Andrius Tumavièius. Pominëjimo kandidatø á Kauno miesto savivaldybës tarybàpristatymas ir koncertas.

Maloniai kvieèiame dalyvauti!

Spalio 10 d. (penktadiená) 14 val. Ðauliø namuose (S.Dariaus ir S. Girëno g. 10, Alytus) LPKTS Alytaus filialasorganizuoja konferencijà moksleiviams „Laisvës kovotojøatminimo istorija“.

Jau daugiau kaip 26 metai esame kartu. Tai turtingas ávykiøir darbø laikotarpis, kurio centre – aktyvûs mûsø organizacijosnariai, atkûræ ið vadovëliø puslapiø iðplëðtà istorijà, áamþinæ savokraðto þmones ir ávykius, visi, dalyvavæ susitikimuose,susibûrimuose ir paminëjimuose.

Spalio 16 d. (ketvirtadiená) kvieèiame visus susiburti irprisiminti nueità kelià, nuveiktus darbus.

Renginys prasidës 12 val. ðv. Miðiomis Ðv. MykoloArkangelo maþojoje bazilikoje. Pagerbsime iðëjusiøjø atminimà,nuo 13.30 val. parapijos namø salëje numatomas Marijampolëspolitiniø kaliniø ir tremtiniø choro „Godos“, Kalvarijostremtiniø dainø bei Kalvarijos meno mokyklos kanklininkiø irakordeonistø ansambliø koncertas ir ðventinë popietë.

Laukiame jûsø visø.

Spalio 17 d. (penktadiená) 15 val. Alytaus kraðtotyrosmuziejuje (Savanoriø g. 6) ávyks parodos „Lietuvos ðauliøsàjungos Alytaus rinktinei 95 metai“ atidarymas.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Spalio 17 d. (penktadiená) 15 val. Druskininkø ,,Atgimimo“mokykloje (M. K. Èiurlionio g. 92) ávyks 6-asis Dzûkijospartizanø dainø festivalis ,,Laisvës kelias“.

Kvieèiame pabûti kartu ir prisiminti dramatiðkà Lietuvoslaisvës kelià, áamþintà dainose.

Spalio 18 d. (ðeðtadiená) LPKTS Ðilalës filialas ir Ðilalësrajono savivaldybë maloniai kvieèia á partizanø þeminësatidengimà Pagramanèio regioniniame parke, Didkiemioseniûnijoje, Ðilalës rajone, ir á Ðilalës rajono savivaldybës kultûroscentre (J. Basanavièiaus g. 12) vyksianèià konferencijà„Istorinës atminties áamþinimas Lietuvoje ir Ðilalës rajone1990–2014 metais“.

10–13 val. partizanø þeminës atidengimas ir paðventinimas.14 val. konferencijos atidarymas. Praneðimus skaitys SimonoGaudieðiaus gimnazijos jaunieji skautai, LR Seimo narys dr. A.Anuðauskas, LGGRTC vyr. specialistas D. Juodis, LPKTStarybos ir valdybos narë L. Kalnikaitë, LPKTS Ðilalës filialopirmininkë T. Ûksienë, Ðilalës rajono savivaldybës admi-nistracijos Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus Kultûrospaveldo apsaugos vyr. specialistë J. Virðilienë, Ðilalës rajonosavivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotoja V. Ma-cienë.

Ðilalës Simono Gaudieðiaus gimnazijos mokiniai parodysliteratûrinæ kompozicijà. Veiks paroda „Istorinës atmintiesáamþinimas Ðilalës rajone“.

Kvieèiame dalyvauti.

Genia Kvederaitë-Kasparavièienë1927–2014

Gimë Lazdijø r. Ðlavantø k. penkisvaikus auginusioje ðeimoje. Baigë Alytausmokytojø seminarijà. 1946 m. iðtrëmëtëvus, o ji su broliais ásitraukë á partizaninæveiklà. Tais paèiais metais buvo suimta irnuteista 10 m. lagerio be teisës gyventiLietuvoje. 1946–1955 m. kalëjo Irdelio irIntos lageriuose. Paskui gyveno Intoje, teniðtekëjo ir augino dvi dukteris. 1971 m. gráþo á Lietuvà,apsigyveno Ðiauliuose.

Palaidota Ðiauliø r. Ginkûnø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

LPKTB Ðiauliø skyrius

Vytautas Zlatkus1941–2014

Gimë Anykðèiø r., Andrioniðkyje.1948 m. su mama iðtremtas á Krasno-jarsko kr. Mansko r. Sibire baigë vidurinæmokyklà. Á Lietuvà gráþo 1958 m., baigëUkmergës technikumà, dirbo inþinieriumimechaniku. Sukûrë ðeimà, uþaugino trisvaikus.

Palaidotas Andrioniðkiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

Klasës draugai

Anzelmas Maslauskas1956–2014

Gimë Irkutsko sr. Èerniachovsko r.Svirsos gyvenvietëje, tremtiniø ðeimoje.Tëvas iðtremtas ið Pakruojo r., Linkuvosmiestelio. Reabilituoti 1958 m. sugráþo áLinkuvà. Anzelmas dël invalidumo dirbtinegalëjo, ðeimos nesukûrë. GyvenoLinkuvoje. Palaidotas Linkuvos kapinëse.

Nuoðirdþiai uþjauèiame seseris ir artimuosius.LPKTS Pakruojo filialas

Antanas Toleikis1920–2014

Gimë valstieèiø ðeimoje, auginusiojepenkis vaikus. Baigæs pradinæ mokyklàdirbo þemës ûkyje pas tëvus ir ûkininkus.Buvo pradëjæs mokytis Kauno melio-racijos ir miðkø mokykloje, taèiau mo-kykla buvo uþdaryta. Dirbo Kretingos,Ðilutës aps. valstybinio draudimo val-dybose. 1944 m. ástojo á LLA, buvo pa-skirtas palaikyti ryðius tarp partizanø bûriø Klaipëdos,Ðilutës ir Kretingos aps. 1946 m. suimtas, kankintas irnuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. 1956 m. gráþo áLietuvà. Dirbo Gargþdø pramonës kombinate meistru,vëliau – cecho virðininku. Sukûrë ðeimà, uþaugino sûnø irdukterá. Pripaþintas neginkluoto pasiprieðinimo dalyviu.Buvo LPKTS Klaipëdos rajono filialo narys.

Palaiduotas Laugaliø kapinëse.LPKTS Klaipëdos rajono filialas

Mes visi bejëgiai prieð lemtá ir mirtá, taèiau bent ðiauþuojauta norime palengvinti praradimo skausmà. Stiprybësir Vilties iðgyvenant Jums brangaus þmogaus netektá. Dëlþmonos mirties nuoðirdþiai uþjauèiame Stasá Kuprelá irartimuosius.

Buvæ Bolturino tremtiniai

Spalio 22 d. (treèiadiená)17.30 val. Kauno águlos kari-ninkø ramovës didþiojoje salë-je (A. Mickevièiaus g. 19) ren-giamas vakaras, skirtas pa-minëti Kristijono Donelaièio300-àsias gimimo metines irpagerbti garbingà Lietuvospraeitá. Dalyvaus Kauno ben-druomenës „Dainava“ folklo-rinis ansamblis „Brydë“ (va-dovë Teofilija Vozbutienë),buvæs 1941-øjø tremtinys Ro-mualdas Zubinas pristatys kny-gas „Perkûnas“, „Per praeitá áateitá“, „Paþadinta praeitis“,„Praregëjimas“ bei „1941-øjøtremtinio metraðtis“.

Áëjimas laisvas.

Spalio 25 d. (ðeðtadiená)kvieèiame á þygá Tauro apy-gardos partizanø kovø takais(Marijampolës–Kalvarijos–Vilkaviðkio r.).

10 val. ðv. Miðios uþ þuvu-sius Tauro apygardos partiza-nus Skardupiø Ðvè. MergelësMarijos Krikðèioniø Pagalbosbaþnyèioje;

10.45 val. minëjimas priepaminklo Tauro apygardos 50-meèiui atminti Skardupiuose,Marijampolës r.;

11.45 val. Laibikiø k.,Kalvarijos sav., prisiminsimeTauro apygardos Vytautorinktinës sanitarinio skyriausvirðininkæ Angelæ Senkutæ-Auðrelæ;

12.30 val. apsilankysimePatilèiuose;

13 val. sustosime prie pa-minklo partizanams Bartnin-kuose;

13.45 val. prie paminkloþuvusiems partizanams Paje-vonyje, Vilkaviðkio r.;

14.15 val. Broko sodybojeTrilaukyje;

14.45 val. prie paminklopartizanams ir partizanui –legendai Antanui Ambrule-vièiui Graþiðkiø kapinëse;

16 val. renginio aptarimasA. Basanavièiaus sodyboje –muziejuje.

Pasiteirauti tel. 8 686 35398 Birutës Kaþemëkaitës.

Panevëþio kraðtotyros mu-ziejuje (Vasario 16-osios g. 23)iki spalio 30 d. veikia 17–19 a.siuvinëjimo darbø paroda iðOlandijos Huso istorijos mu-ziejaus, iki gruodþio 5 d. – ðiuo-laikiðka paroda „Lietuva paðtosiuntoje“ – 10 UNESCOobjektø ið Lietuvos.

Kvieèiame apsilankyti!


Lietuvos partizanø Þe-maièiø apygardà sudaro trysrinktinës: Kardo, Alkos irÐatrijos. Teritoriniu atþvilgiuÐatrijos rinktinë yra di-dþiausia. Ðatrijos rinktinësteritorijoje daþniausiai laiky-davosi visà ginkluotos rezis-tencijos laikotarpá iðpartiza-navæs ir apygardai 5,5 metøvadovavæs Vladas Montvydas-Þemaitis. Ðatrijos rinktinësteritorijoje buvo ákurtos ir po-grindþio spaudos spaustuvës.

Saulëtà rugsëjo 13-àjà Lie-tuvos laisvës armijos sàjungosnariai ið ávairiø Þemaitijoskampeliø rinkosi Varniuose,Telðiø rajone, buvusiojeNKVD bûstinës teritorijoje.Èia pokario Laisvës kovotojøkanèiø ir kraujo persunktavietovë, paþymëta paminklais.Ið vieno paminklo þvelgia irapygardos vadas Vladas Mon-tvydas-Þemaitis. LLA „Vana-gø“ bûrio organizatoriui, vë-liau tapusiam apygardos vadu,paminklas pastatytas 2013 me-tø rugpjûtá atkurtos Lietuvoslaisvës armijos sàjungos nariøiniciatyva. Greta – GintaroÐidlausko iniciatyva pastatytasir kitas paminklas. Netoliese –nerûdijanèio metalo kryþius,pastatytas vyriausios VladoMontvydo dukters IrenosGiedraitienës iniciatyva.

Toje teritorijoje stovëjodarþinë. Èia buvo veþaminukauti partizanai. Teigiama,kad paskui jie bûdavo uþ-kasami uþdurpëjusioje kûd-roje. Prie paminklø uþdegëmeþvakuèiø, padëjome gëliø, þu-vusiuosius krikðèioniðkai pa-gerbëme malda.

Toliau automobiliø kolonapasuko Uþvenèio miestelio,Kelmës rajone, link. Uþvenèiokapinëse aplankëme partiza-nës, pogrindþio spaudos re-daktorës Monikos Alûzaitës-Kulièauskienës kapà. 1952metø gruodþio 23 dienà Sy-deriø kaime, Telðiø rajone,Þemaièiø apygardos ðtabobunkeryje ji redagavo pogrin-dþio spaudà. Iðduota, ap-

Ðatrijos rinktinëspartizanø takais

suptyje sudeginusi dokumen-tus, bandë nusiðauti. Kulkaiðëjo per virðugalvá. Telðiø li-goninës chirurgas, atlikæs ope-racijà, laukë stebuklo. Ste-buklas ávyko. Atlaikiusi sau-gumieèiø kankinimus, gráþo áLietuvà, sukûrë ðeimà, uþau-gino keturis vaikus. Po keturiødeðimtmeèiø, su dþiaugsmoaðaromis akyse, jau laisvojeLietuvoje dalijosi prisimini-mais. Þemaitijoje rinko ar-chyvinæ medþiagà, jà paskelbëknygoje „Erðkëèiø keliu“.

Toliau keliavome prie le-gendinës Martyno puðies Plik-ðilio miðke, prie kurios parti-zanai priimdavo priesaikà.

Miðko tylà perskrodë Ma-þeikiø Ðauliø kuopos garbësðaulio Alfonso Deguèio iððau-tos salvës: uþ þuvusius partiza-nus, uþ Laisvà Lietuvà, uþLietuvos laisvës armijà.

Gërëdamiesi ðiltu rudensoru ir graþia Þemaitijos gamta,pasukome Kurðënø link. Ne-toli Kurðënø, Pavëkiø kaime,neveikianèiose þolëmis apau-gusiose kaimo kapinaitëse,stovi paminklëlis partizanams.1949 metø rugpjûèio 27 dienàðiose apylinkëse kautynëse suMGB vidaus kariuomenës 32-ojo ðauliø pulko pajëgomis,agento „Igno“ iðduoti þuvo 10partizanø.

Uþdegæ þvakutes, þuvu-siuosius krikðèioniðkai pager-bæ malda, baigëme ðià iðvykà.Lietuvos laisvës armijos sàjun-gos pirmininkë Irena Giedrai-tienë dëkojo iðvykos daly-viams, kad atsiliepë á kvietimàdalyvauti ðiame þygyje. Ji pa-þadëjo kitø metø pavasará su-rengti þygá pietinëje Ðatrijosrinktinës veiklos teritorijosdalyje, Ðilalës rajone. Sudary-tame marðrute net septynipaminklai þymi kautyniø vie-tas. Penki paminklai Þemaièiøapygardos Laisvës kovotojamsatminti pastatyti LPKTS Ði-lalës filialo pirmininkës TeresësÛksienës iniciatyva.

Irena MONTVYDAITË-GIEDRAITIENË

Atgimæs kryþius Kazimie-ravos kaime, Ðeðuoliø seniû-nijoje, áamþino partizanø þû-ties vietà ir ápareigojo mus josnepamirðti.

Ðis kryþius prieð trylikametø pastatytas monsinjo-ro A.Svarinsko rûpesèiu, oLPKTS Ukmergës filialo pir-mininkës Aldonos Kalesnikie-nës pastangomis ðiais metaisrajone atstatyti du kryþiai,áamþinæ þuvusiø partizanøatminimà. Laisvës kovotojøpagerbimo iðkilmës prasidëjoÐeðuoliø Ðv. Juozapo baþny-èioje. Ðv. Miðias uþ þuvusiuspartizanus ir visø Laisvës ko-votojø atminimà aukojo para-pijos klebonas monsinjorasJuozas Dabravolskas.

Ðv. Miðiø metu giedojo Uk-mergës kultûros centro miðruschoras „Tremtinys“ bei Ðir-vintø buvusiø tremtiniø choras.

Ið Ðeðuoliø baþnyèios da-lyviai nuvyko á Kazimieravoskaimà, kur 1946 metø sausio22 dienà vykusiose kautynëseþuvo ðeðiolika Didþiosios Ko-vos apygardos Plieno bûriopartizanø.

Mediná kryþø iðdroþë ute-

Atgimæs kryþius Kazimieravos miðkeniðkis tautodailininkas PranasKaziûnas, o Dailës akademijosprofesorius Antanas Kmie-liauskas iðkalë datas „1940-06-15–1990-03-11“.

A. Kalesnikienë perskaitëþuvusiøjø pavardes. Tai Di-dþiosios Kovos apygardos bû-riø vadai: Alfonsas Morkûnas-Plienas ir Povilas Ðvelnikas-Voldemaras, bei jø vadovau-jami partizanai: Antanas Èe-pas-Desantas, Vincas Dûda-Ðermukðnis, Jonas Gedþiû-nas-Erelis, Jonas Jastrems-kas-Gluosnis, Antanas Kaliba-tas-Perkûnas, Edvardas Kali-batas-Vasaris, Stanislovas Ka-libatas-Jovaras, Mykolas Ma-jauskas-Þalgiris, Piliakalnis,Vladas Mikalajûnas-Þaibas,Stasys Navikas, AntanasSteponavièius-Viksva, VladasSteponavièius-Lazdynas irvokietis, vadintas Fricu.

Iðkilmiø metu Ðeðuoliøklebonas paðventino ne tikatstatytà kryþiø, bet ir klubo„Miðko broliai“ vëliavà.

Á susirinkusiuosius kreipësiUkmergës rajono savivaldybësmeras Vydas Paknys, buvæsÐeðuoliø seniûnas Jonas Dik-

èius. Susirinkusiesiems Zig-mas Vaðatkevièius perskaitëLietuvos laisvës kovotojø sà-jungos pirmininko Jono Buro-ko sveikinimà.

Ið Kazimieravos kaimorenginio gráþome á Ðeðuoliøbendruomenës namus, kurvyko atminimo popietë.

Ðeðuoliø bendruomenëspirmininkas S. Budraitis pri-statë filmuotà medþiagà, ku-rioje áamþintos paminklo ati-dengimo akimirkos. Organi-zatoriai dëkojo ðventës rëmë-jams Seimo nariams A. Dûdë-nui, K. Grybauskui, GeneroloJono Þemaièio karo akade-mijai, rajono savivaldybës ta-rybos nariui A. Kalesnikui.„Ðilo“ pagrindinës mokyklosmoksleiviai atliko literatûrinækompozicijà, koncertinæ pro-gramà suruoðë Ðirvintø buvu-siø tremtiniø choras bei Uk-mergës choras „Tremtinys“,Ukmergës moterø ansamblis„Lyra“, Liauðiø etnografijosansamblis „Ievuþë“. Po kon-certo dar ilgai netilo kalbos irdainos prie dosnaus ðeðuo-lieèiø paruoðto vaiðiø stalo.Tamara REINGARDTIENË

Graþi mûsø Lietuva, geri irgraþûs þmonës, kurie konkre-èiais darbais, nesigirdami irnesididþiuodami, puoðia mûsøTëvynæ. Tokie man yra Lietu-vos kariuomenës Kauno águloskarininkø ramovës darbuo-tojai.

Rugsëjo pabaigoje ramo-vënai mums dovanojo ðventæ,ir ne bet kokià! Paminëjome irBaltø vienybës dienà, Rudenslygiadiená, ir Samylø II pilia-kalnio „krikðtynas“. Neseniaiðá piliakalná, kuris yra netoliSamylø I piliakalnio Kaunomariø regioniniame parke, at-rado biologas Giedrius Vaivi-lavièius. Bevaikðtinëdamas pomiðkà pastebëjo pylimà. Ar-cheologai, pamatæ nuotrau-kas, patvirtino, kad tai – pilia-kalnis. O já globoti iniciatyvosëmësi ramovënai.

Neþinau, ar pirma pasiraðësutartá su Kauno mariø regio-ninio parko direkcija ir paskuiëmësi tvarkymo darbø, ar at-virkðèiai. Bet mums tai nesvar-bu. Svarbu tai, kad jie visà ðiàvasarà ten triûsë: rovë kelmus,kirto krûmus, valë brûzgynus...Þinoma, daugiausia ten pra-kaito liejo pats Kauno águloskarininkø ramovës virðininkasmajoras Donatas Mazurke-vièius, á darbà átraukæs ir savoðeimos narius. Taèiau rezulta-tas puikus. Uþkopus á piliakal-ná galima pasigroþëti nuosta-biu vaizdu á raibuliuojanèiasmarias.

Kol piliakalnio virðuje ugná

Atrastas ir sutvarkytas Samylø II piliakalnis

su skeltuvu þiebë GiedriusVaivilavièius, tautinës muzi-kos garsus dovanojo mokslei-viø folkloro ansamblis, vado-vaujamas mokytojos AlvydosÈesienës. Renginio organiza-torius mjr. D. Mazurkevièiussavo sukurta sakme skelbëðventës pradþià: „Tûkstanèiometø ðalie, turinti tûkstantápiliakalniø, imperija nuo Bal-tijos iki Juodosios jûros, jaubuvusi (...) Lietuva, tai sëkmësir Tavo likimo ðalis“...

Mjr. D.Mazurkevièius nuo-ðirdþiai dëkojo visiems, kuriedirbo, negailëdami savo laikobei jëgø, ir tvarkë ðá unikaløgamtos kampelá, ir þadëjo:„Rûpinsimës, kol gyvi bûsi-me“. O Kauno mariø regio-ninio parko direktorë NijolëEidukaitienë dþiaugësi, kadpiliakalnis turi savo „krikðtotëvus“, dëkojo ramovënams irvylësi: „Gal atsiras tokiø gra-þiø iniciatyvø ir kitiems pi-liakalniams“.

Apie Rudens lygiadiená –Lyges papasakojo karininkøramovës vieðøjø ryðiø vyres-nysis specialistas ats. mjr. Ri-mantas Þukas: „Tai – ðilto pe-riodo pabaiga, ðalto pradþia.Dangus ima leistis ant þemës –sakydavo mûsø senoliai“.

Puikø koncertà „Perkûnosakmë“ piliakalnio papëdëjesurengë roko grupë „Thunder-tale“, vadovaujama LaurynoBaðkio. Ypatingai skambëjo jøatliekamø dainø þodþiai þa-liuojanèiø ir ðlamanèiø medþiøapsupty...

Renginá puoðë Vito ir Ne-ringos Kûlokø þemaitukø veis-lës þirgai, su kuriais 2010 me-tais buvo nujota iki Juodosiosjûros. Kareiviðka koðe vaiðinokarininkø ramovës komanda.Organizuoti ðventæ ramovë-nams talkino Lietuvos sportouniversiteto studentai, rengi-nio programos kuratorë dr.Birutë Ðvagþdienë.Audronë KAMINSKIENË

Þygio dalyviai prie ryðkininkës Monikos Alûzaitës-Kulièauskienës kapo. Antano Raðinsko nuotrauka

Kauno águlos karininkø ramovës darbuotojai ðalia Samylø IIpiliakalnio. Autorës nuotrauka

lietuvos politiniØ kaliniØ ir tremtiniØ …istorija ir paremti nacionaliniø paminklø sukûrimo...

Documents