Spalio 11 dienà Maþeikiø rajonosavivaldybës Kultûros ir sporto sky-rius kartu su Ðvietimo skyriumi, Lie-tuvos ðauliø sàjungos Maþeikiø kuo-pa ir Lietuvos politiniø kaliniø sàjun-gos Maþeikiø skyriumi surengë pa-þintinæ ekskursijà po Maþeikiø rajo-nà. Dalyvavo istorijos olimpiadø kon-kursø laimëtojai, kraðtotyros darbøautoriai ir jø mokytojai ið dvylikos ra-jono mokyklø. Organizatoriams tal-kino Uþlieknës ir Tirkðliø Juozo Vit-kaus-Kazimieraièio mokyklø istori-jos mokytojos Birutë Ovèinikova irJurgita Jonuðienë.

Atvykæ á Krakius, ekskursijos daly-viai pusantro kilometro ëjo pësèiomisiki ðauliø atstatyto partizanø bunkerioMiliø kaimo miðke. Èia juos pasitikoðauliai ir jaunieji ðauliukai ið Maþeikiø,Tirkðliø ir Viekðniø mokyklø.

Moksleiviai aplankë bunkerá. Jiemsbuvo papasakota apie 1948 metø ba-landþio 7 dienà kautynëse þuvusius dupartizanus. Vaikai turëjo progos apþiû-rëti ðauliø ginklus, iðsamiau susipaþin-ti su Lietuvos ðauliø sàjungos sukarin-tos visuomenës organizacijos veikla.

Vëliau ekskursijos dalyviai patrau-kë á Viekðniø kapines prie „Vyèio“ bû-rio partizanø, þuvusiø 1949 metø bir-þelio 6 dienà Purvinës miðko kautynë-se, kapo – kenotafo.

Toliau þygio marðrutas vedë áTirkðliø seniûnijos Jonaièiø miðkà, prieten pastatyto Atminimo þenklo pen-kiems þuvusiems partizanams. Pakeliui

Maþeikiø moksleiviai – Laisvës kovotojø takaisdar uþsukta á Bruþø kaimà, pas ten gy-venantá garbës ðaulá Alfonsà Degutá.Èia ekskursijos dalyviai gavo uþduotá– surasti gretimame miðkelyje uþmas-kuotà partizanø bunkerá. Penktasisobjektas – Sedos seniûnijos Kirkliøkaime, Jaugos sodybvietëje buvusiobunkerio likuèiai. Bûtent ið to bunke-rio partizanai iðëjo á Balënø miðke vy-kusá partizanø bûriø susitikimà ir1951 metø geguþës 9 dienà þuvo kau-tynëse su èekistais.

Toliau kelias vedë Ðerkðnës upëslink, prie buvusio Ketûnø kaimo ma-lûno uþtvankos griuvësiø pastatytopaminklinio akmens, kuriame áraðy-ta, jog èia gimë þymus pietø Lietuvospartizanø vadas Juozas Vitkus-Kazi-mieraitis.

Dienai krypstant vakarop, pasiekia-mas paskutinysis objektas Rupeikiøkaime. Tai baltas medinis kryþius. Priejo yra stendas, kuriame áraðyta, jog èiabuvo sumesti nuþudytø 14 Sedos gy-ventojø kûnai. Juos 1941 metø birþe-lio 25 dienà þiauriai nukankino besi-traukiantys ið Sedos raudonarmieèiai.Tylos minutëmis, ðautuvø salvëmis iruþdegtomis þvakutëmis buvo pagerbtiuþ Tëvynës laisvæ paaukojæ savo jaunasgyvybes partizanai.

Nepaisant þvarboko vëjo ir nueitøbei nuvaþiuotø kilometrø, þygio daly-viai gráþo pilni energijos ir áspûdþiø. Jie pa-gilino þinias apie savo kraðto istorijà, apielaisvës kovas ir skaudþias netektis.

Þygio dalyviai dëkoja jo koordina-

torei Maþeikiø rajono savivaldybës ad-ministracijos Kultûros skyriaus vyriau-siajai specialistei Rûtai Konèiûtei-Ma-

èiulienei ir tikisi daugiau renginiø ap-lankant Maþeikiø rajono paminklus.

Albertas RUGINIS

PadëkaMielieji,

Aèiû visiems, LR Seimo rinkimuose pasitikëjusiems ir balsavusiems uþTëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniø demokratø kandidatus. Nors ant-rojo rinkimø turo rezultatai daug kam netikëti, mûsø partija liko antra, ta-èiau vis tiek dþiaugiamës sulaukæ didelio rinkëjø palaikymo. Tai skatina darlabiau susitelkti, nenuleisti rankø ir toliau dirbti Lietuvos labui.

Vincë Vaidevutë MARGEVIÈIENË,LR Seimo narë, TS-LKD PKTF pirmininkë

Artëjant Vëlinëms pilietinë inicia-tyva „Partizanø takais“ ir Lietuvos po-litiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga kvie-èia susiburti ir drauge áþiebti atminimoþvakutes savo kraðto partizanams beivisiems, þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ.

2013 metais Dzûkijoje prasidëjusiakcija „Uþdek þvakutæ savo kraðto par-tizanams” per kelerius metus suvieni-jo kelias kartas ir iðplito po visà Lietu-và, todël kasmet prieð Vëlines vis gau-sesnis bûrys pagerbia ðviesuolius, pa-aukojusius gyvybæ uþ Lietuvà.

Ðiemet iniciatyvos globëjai kvieèiaaplankyti partizanø þûties vietas, sutvar-kyti uþmirðtus kapus ir uþdegti pagarbosþvakutes keliose Lietuvos vietose:

Spalio 28 d. (penktadiená)Uþdekime þvakutæ Dzûkijos krað-

to partizanams:iðvykimas 14 val. nuo Varënos savi-

valdybës. Norintieji keliauti ið Vilniausasmeniniais automobiliais – 13 val. nuoSeimo III rûmø,

marðrutas: Varëna – Kasèiûnai(Adolfo Ramanausko Vanago bunke-ris. Partizano J. Jakavonio-Tigro sody-

Uþdek þvakutæ savo kraðto partizanamsba) – Merkinës kryþiø kalnelis – me-morialas Druskininkuose prie Merge-lës akiø eþerëlio – atstatytas partizanøbunkeris Ratnyèios upelio ðlaite (La-teþerio miðke) – Baluèio vadavietë(Noruliø miðke) – Varëna.

Informacija tel. 8 698 42 147 arbael.p. liutauras@kazlavickas.lt.

Iniciatyvos globëjas Dzûkijoje Sei-mo narys Liutauras Kazlavickas;

Uþdekime þvakutæ Kaiðiadoriøkraðto partizanams:

iðvykimas nuo Kaiðiadoriø savival-dybës. Informacija tel. 8 620 90 592.

Iniciatyvos globëjas Kaiðiadoriø krað-te Seimo narys dr. Mantas Adomënas;

Uþdekime þvakutæ Raseiniø krað-to partizanams:

iðvykimas 13 val. nuo Ariogalos gim-nazijos. Informacija tel. 8 624 86 944.

Iniciatyvos globëjas Raseiniø kraðteistorijos mokytojas Andrius Bautronis;

Uþdekime þvakutæ Panevëþio krað-to partizanams:

iðvykimas nuo Panevëþio Ðvè. Tre-jybës baþnyèios.

Informacija tel. 8 682 57 819 arbaindre.pociute@lrs.lt.

Iniciatyvos globëja Panevëþio krað-te Nepriklausomybës Akto signatarë,Seimo narë Rasa Juknevièienë.

Spalio 30 d. (sekmadiená)uþdekime þvakutæ Zanavykijos par-

tizanams:iðvykimas 10 val. nuo memorialo Ge-

nocido aukoms atminti Ðakiø kapinëse.Visus, norinèius keliauti, bet neturin-

èius automobiliø, visureigiais paveþëtiþada klubas „Motorsport“, o klubas„Vëjas“ kvieèia prisijungti rudens ir mið-ko keliukø nebijanèius dviraèiø mëgëjus.

Informacija tel. 8 614 85 117 arba

el.p. tremtinys.lpkts@gmail.com.Iniciatyvos globëja Suvalkijoje

LPKTS valdybos pirmininkë RasaDuobaitë-Bumbulienë;

Uþdekime þvakutæ Kauno parti-zanams:

17 val. Senosiose Kauno kapinë-se, Vytauto prospekte; 17.30 val.prie Adolfo Ramanausko-Vanagopaminklo, Kampo ir Kalnieèiø gatviøsankryþoje Kalnieèiuose; 18 val.Petraðiûnø kapinëse.

Informacija tel. 8 620 90 239.Iniciatyvos globëja Kaune Seimo

narë Vincë Vaidevutë Margevièienë.

* *

Nr. 40(1206)

2016 m. spalio 28 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2016 m. spalio 28 d.Nr. 40 (1206) TremtinysIstorija be „baltø dëmiø“

Pabaiga.Pradþia Nr. 39 (1205)

Be gausiø agentûriniø pajëgø, kont-rolei pasitelktos ir kitos techninës prie-monës. Dokumentuose jos bûdavo uþ-koduojamos didþiosiomis raidëmis.Èekistai þymëjo sekimo priemones ði-taip: T – pasiklausymas patalpoje, S – te-lefono pokalbiø pasiklausymas, NN –iðorinis stebëjimas, D – slapta krata, irkitos. Tokios priemonës taikytos uþsie-nieèiui, këlusiam KGB susidomëjimà.Tai liudija slapto fotografavimo nuo-traukos, pokalbiø kambariuose ir tele-fonu iðklotinës, saugomos atskirø þmo-niø sekimo bylose. Kartais, pasitelkianttechnines priemones, lietuviø emigran-tai buvo sekami jiems lankantis kitoseSSRS ðalyse. Ðtai Vytautas Vepðtas Je-revane (tuomet Armënijos SSR) buvosekamas, naudojant priemones T ir S.Tà atliko vietinis KGB padalinys, ku-ris surinktà medþiagà persiuntë pagalatitinkamà adresà á Lietuvà.

Per slaptuosius bendradarbius ban-dyta paveikti á LSSR atvykusius uþsie-nio lietuviø organizacijø veikëjus (daþ-nai „Santaros-Ðviesos), tikslas – gautiið jø dominanèios informacijos. Pavyz-dþiui, per agentà „Arbenin“ bandyta áLietuvà iðkviesti „Santaros-Ðviesos“veikëjà V.Adamkø, nors jis, kaip JAVpareigûnas, legaliai lankydavosi SSRS.Jam atvykus agentas turëjo suþinoti ne-legalios medþiagos perdavimo á uþsie-ná kanalus. Agentas „Literatas“ turë-jo iðtirti asmená, ávardintà „Uèionyj“(liet. klb. – „Mokslininkas“), dalyvavu-sá federacijos vykdomuose darbuose.Stengtasi daryti poveiká, kad emigran-tas pasitrauktø ið antisovietinës veik-los. Pavyzdþiui, B. S. su þmona 1960metais iðvyko á VFR, kur ásijungë á „lie-tuviø antisovietinæ veiklà“. 1967 metaislankantis Lietuvoje, su juo nustatytaskontaktas, „gautas raðtiðkas ásipareigo-jimas nedirbti antitarybinio darbo“,bet, agentûriniais duomenimis, jis tæ-së „ðmeiþti tarybinæ tikrovæ“. KGBpraktikoje daþnai pasitaikydavo atve-jø, kad agentas turëdavo daryti tam tik-rà átakà savo tiriamajam objektui.

Kad KGB seka, pajusdavo ne vienasuþsienietis. Gal saugumieèiai norëjospecialiai trikdyti konkretaus emigran-to veiksmus ir neleisti jam laisvai elg-tis. Vieðëdamas SSRS, R.Misiûnaslaiðke raðë: ,,Pradëjau jausti, kad ma-nim per daug domaujasi saugumas.(...) Prieð pusantros savaitës pastebë-jau ðeðis þmones ið karto“. Kad þmo-nës buvo sekami, prisimindavo net pra-ëjus deðimtmeèiams. Ðtai V.Adamkusatsiminimø knygoje teigia: ,,BûdamasLietuvoje, visad jausdavau slegiantáKGB ðeðëlá“. Remdamasis savo patir-timi ir susipaþinæs su savo dokumen-tais Juozas Kojelis apie 1986 metaisapsilankymà Lietuvoje manë, „sekimasvyko visà laikà“ ar „iki ðiol negaliu su-prasti, kodël KGB taip intensyviai ma-ne sekë“. Saugumieèiø, prisidengusiøkitais vardais, ákyrûs klausinëjimai, sa-vo nuomonës pirðimas sukeldavo kaikuriø emigrantø pyktá. Pasipiktinimopokalbius tarpusavyje áraðydavo KGB.Ðtai vienas turistas, klausinëtas apie jau-

Kaip KGB kontroliavo turizmànimo organizacijas, vieðbuèio kamba-ryje atviravo: „Jeigu norëèiau þinoti,kas vyksta jûsø ðalyje, kiekvienà rytà ga-lëèiau pirkti jûsø tà „Pravdà“ ir skaity-ti apie jûsø prakeiktà sistemà (...) Mannepatinka tai, kad turistai turi paklus-ti ð... taisyklëm“.

Lietuviø emigrantø, besilankanèiøLietuvoje, sekimas – rutininis KGBdarbas. Sekant tiesiogiai per agentus arpasitelkiant technines priemones,kontroliuoti á LSSR atvykusiøjø asme-niniai ryðiai: su kuo jis susitikinëja vie-ðumoje, su kuo ir apie kà kalbasi tele-fonu, atlikus slaptà kratà vieðbuèiokambariuose suþinodavo, kà atsiveþaið uþsienio. Ðiais metodais KGB dar-buotojai daþnokai nesuþinodavo kaþ-kokiø ypatingø paslapèiø ir tai netap-davo reikðminga informacija planuoja-moms operacijoms uþsienyje.

Bûdavo ir sudëtingesniø KGB kom-binacijø su atvykstanèiais emigrantais.Pavyzdþiui, tariamosios opozicijos kû-rimas respublikoje. Federacijos „San-tara-Ðviesa“ nariai, lankydamiesi so-vietø Lietuvoje, noriai bendravo su vie-tinës inteligentijos atstovais, daþniau-siai mokslo ir meno pasaulio þmonëmis.Sovietø saugumo pastebëta, kad atvy-kusiuosius domina vykstantis disiden-tinis judëjimas SSRS viduje. KGB dar-buotojø nuomone, federacijos nariainet patys norëjo prisidëti sukurdami in-telektinæ opozicijà esamai socialistineisantvarkai. Nutarta tai panaudoti sa-viems interesams – LSSR viduje sukur-ti tariamai veikianèias, legenduotas,,nacionalistø“ grupes, kitaip tariant,fiktyviai veikianèias disidentø grupeles.Jø vardu norëta pakiðti savus agentusuþsienio organizacijø vadovams, tarpjø ir ,,Santarai-Ðviesai“. 1977 metaissukurtas planas ,,Absces“, anot kurio,Vilniuje egzistuoja opozicinë grupë,kurios vadovas yra agentas „Kalvis“(pastarojo þmona taip pat buvo ágijusipaþástamø tarp ,,Santaros-Ðviesos“ vei-këjø). Instruktuotas saugumo, agentasparuoðë kreipimàsi á ,,reakcinæ“ lietu-viø emigracijà pavadinimu ,,Sutarimas:kur jis ir kaip já rasti“. Numatyta veiktiper rusø disidentus, sukuriant kontro-liuojamà ryðio kanalà su Vakarais, ir ið-eiti á toká pat ryðá su jø specialiosiomistarnybomis. Ið dokumentø galima spë-ti, kad operacija nepavyko taip, kaipbuvo planuota. Nebent KGB sëkme ga-lima laikyti faktà, kad ið JAV siunèia-ma literatûra fiktyviam adresui Lenki-joje patekdavo ne pagal adresatà. Tasëkmë irgi sàlyginë, nes KGB galëjo uþ-sakyti spaudà netrukdomai. Yra likæ irkitø duomenø apie tariamø organiza-cijø kûrimà, bet rezultatai irgi neþino-mi. Ðtai per operacijà „Raduga“ (liet.k. „Vaivorykðtë“) numatyta pakiðti„Laisvës“ radijo lietuviø redakcijai fik-tyvià „nacionalistø“ intelektualø gru-pæ; kurti legenduotas „nacionalistø“grupes, ir jø vardu pakiðti savus agen-tus „Santarai-Ðviesai“ bei latviø emig-rantams. Kartais tokius planus kurtipastûmëdavo patys emigrantai. Ðtaiobjektas „Adam“ pasakë KGB agentui,kad atvyko á LSSR turëdamas emigra-ciniø organizacijø vadovø uþduotá: ið-

siaiðkinti „nacionalistiðkai“ nusiteiku-sius asmenis ir daryti jiems átakà. Ga-væs tokià informacijà, KGB nutarë pra-dëti operatyviná þaidimà.

Ne visus lietuviø emigrantus sovie-tø valdþia norëjo ásileisti. 1972 metaisuþdrausta atvykti 8 asmenims; 1973metais – 10 asmenø; 1977 metais – 13asmenø; 1987 metais bûta 55 lietuviøiðeiviø ir uþsienieèiø, kuriems buvo uþ-darytas ávaþiavimas á SSRS. Daþniau-siai KGB suformuluotas kaltinimas bu-vo „uþ prieðiðkos veiklos vykdymà“ ar„dalyvavimà antitarybinëse akcijose“.Tokiam sprendimui priimti pakakdavoagento praneðimo. Ðtai pagal agento„Laukaitis“ praneðimà 1982 metais uþ-darytas ávaþiavimas Adomënui ir Keziui,kaip siekusiems ávykdyti „kenksmingas“ ak-cijas prieð respublikà. Sprendimai ásileistiir uþdrausti atvykti buvo priimamilanksèiai, tai yra atsiþvelgiant á aplin-kybes. 1973 metais þurnalistui R. Sa-kadolskiui neleista atvaþiuoti, nes jolankymasis „gali duoti kai kurià politi-næ þalà Tarybø valstybës interesams“,bet 1984 metais jam leista atvaþiuotidël jo paties tyrimo. Draudimai galio-davo kurá laikà, apie tai uþsienio lietu-vis suþinodavo tik tuomet, jei turëda-vo planø apsilankyti tëvynëje. Kartaisapie toká sovietø valdþios sprendimàsuþinodavo ið savo giminiø Lietuvoje.

Kai kurie emigrantai buvo laukiami –kad tik sugráþtø á tëvynæ visam laikui. Tokásugráþimà buvo galima panaudoti pro-pagandiniam efektui sukurti ir taip for-muoti pozityvø LSSR gyvenimo vaiz-dà tarp kitø emigrantø. Nepavyko pri-kalbinti reemigruoti á Lietuvà VLIKprezidiumo nará, dirbusá ,,Keleivio“ re-dakcijoje, kuris KGB ávardytas objektu„Ded“ (liet. k. „Senis“), kitur – Kalviu.Ðioje akcijoje turëjo talkininkauti jo ar-timas giminaitis – KGB agentas „Sa-liut“ (liet. k. „Saliutas“), gyvenæs Lie-tuvoje ir patikimas asmuo G. Sugráþu-sá emigrantà norëta panaudoti kontrp-ropagandinëse priemonëse prieð lietu-viø emigracijos centrus. 1970 metaisèekistai planavo, kad „Ded“ gráþimasá Lietuvà duos pretekstà federacijai„Santara-Ðviesa“ suaktyvinti iðpuoliusprieð VLIK. Abejotina, kad toks ávy-kis bûtø galëjæs sukelti kokià nors di-desnæ átampà iðeivijos gretose. Agen-to „Saliut“ ir objekto „Ded“ susitikimo1968 metais Kanadoje metu, agentasparagino giminaitá apsilankyti Lietuvo-je. Nors gyveno vargingai, bet „Ded“nenorëjo gráþti á Lietuvà, bijodamasbûti panaudotas propagandos tikslais,priverstas paraðyti knygà ar straipsniø.Ðis KGB planas liko neágyvendintas,nors daug metø kartotas planuose prieðVLIK. Gali bûti, kad èia saugumieèiainorëjo ið vieno galimai pasiseksianèioávykio iðgauti kuo daugiau naudos. Ban-dyta parvilioti sugráþti archeologæM. Gimbutienæ, bet irgi nepavyko. Vë-liau tokius pat planus kûrë „Tëviðkës“draugija. Kai kuriuos iðeivius norëtaprivilioti sugráþti ne tik propagandi-niais sumetimais, bet ir dël materiali-nio suinteresuotumo ir asmens atitrau-kimo nuo politinës veiklos. Tokiø KGBplanø bûta M. Þilinsko, norinèio per-

duoti kolekcijà, adresu. Susigràþinti áLietuvà stengtasi dailininkà Kazimie-rà Þeromská (sekimo objektas „Chu-doþnik“; liet. k. „Dailininkas“), kuristyrinëtas nuo 1961 metø. Atsisakyda-mas já verbuoti, KGB per agentus „Við-neva“, „Nemunas“, „Vilnius“ ir kitussiekë, kad jis savo meno vertybes per-duotø Lietuvai. 1985 metais apsilan-kius Lietuvoje su juo „dirbo“ keturioperatyviniai darbuotojai. 1986 metaisK. Þeromskis padovanojo paveikslus,o saugumas toká faktà panaudojo pro-pagandai, nes toks dailininko poelgissukëlæs sumaiðtá emigracinëse orga-nizacijose. Po 1987 metø KGB sten-gësi ásijungti á Kultûros vertybiø per-davimà ið uþsienio. Tuo metu kai ku-riø iðeivijos dailininkø kûriniai parveþtiá Lietuvà.

Sovietai nepageidavo priimti gyventivisus, norinèius gráþti á Tëvynæ, tai liu-dija neigiami atsakymai á praðymus, ku-riø svarstymas vykdavo LSSR URM,bet atsiklausiant saugumo nuomonës,kaip antai: „praðome neatsisakyti pra-neðti mums savo nuomonæ“, „pareikð-ti savo nuomonæ“ ir taip toliau. KGBdaþniausiai atsakydavo tokio pobûdþioteiginiais: „laikome netikslinga“,„prieðtaravimø nëra“, „galima tenkin-ti`“. Pats saugumas neturëjo konkre-èiø duomenø apie konkreèius emigran-tus, todël rëmësi kitø institucijø (sovie-tø diplomatiniø atstovybiø, URM ir ki-tomis) pateikta medþiaga. Remiantisarchyviniais dokumentais, daugiausiaipraðymø sugráþti pateikë ekonominiaiemigrantai, todël klausimas spræstasgana pragmatiðkai. Ar turi emigrantasgiminiø Lietuvoje? Kur jis gyvens? Kasjá iðlaikys? Ar jis darbingas? Neigiamiatsakymai á tuos klausimus virsdavo ve-to. Jei asmuo buvo dalyvavæs prieðið-koje veikloje prieð SSRS (pavyzdþiui,tarnyba naciø okupacijos metais), jøpraðymai buvo atmetami. Kartais atsi-sakyta leisti gráþti ir tiems, kurie ne perseniausiai buvo iðvykæ gyventi pas gi-mines á uþsiená ir nusivylë tenykðèiu gy-venimu. Visos institucijos pritardavopraðymams, jei tà reikalà buvo galimapanaudoti propagandai. Propagandaidar labiau tiko atvejai, kai leidimo gráþtiá Lietuvà pasipraðæs asmuo buvo ðiektiek þinomas iðeivijoje. KGB gavo þi-niø, kad 1981 metais á uþsiená iðvykusiR. Baltuðytë „nusivylusi gyvenimo sà-lygomis JAV“. Todël 1987 metaissaugumas planavo pagal turimas ga-limybes padaryti „teigiamà poveiká“ir paskatinti jà gráþti á Tëvynæ, plana-vo tai panaudoti kontrpropagandinë-se priemonëse.

Vëliau reemigracijos klausimaispræsti labiau ið materialinës pusës.KGB net siûlë kurortinëje zonoje sta-tyti pagyvenusiø emigrantø namus, pri-traukiant jø lëðas „tvirta valiuta“. Sau-gumas derino propagandiná efektà sufinansiniu suinteresuotumu.

Taigi JAV ir SSRS 1958 metais pa-siraðyta kultûriniø ir moksliniø mainøsutartis sudarë prielaidas iðeiviams lan-kytis sovietø Lietuvoje. KGB atsivërëdaugiau galimybiø savo veiklai plëtoti.

Dr. Darius JUODIS

333332016 m. spalio 28 d. Nr. 40 (1206)TremtinysÁvykiai, komentarai

„Euronews“ „þinia“„Euronews“ – tai televizijos kana-

las, 13 kalbø skleidþiantis Kremliauspropagandà Arabø ðalyse, Anglijoje,Prancûzijoje, Vokietijoje, Graikijoje,Vengrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ru-sijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir Ukraino-je. Kaip matote, dirva plati ir nereikë-tø stebëtis, kodël Graikijoje ar Veng-rijoje daugëja Putino ðalininkø. Taèiauðá kartà ne apie graikus ar vengrus, oapie mus, lietuvius. Taigi rytojaus die-nà po antrojo Lietuvos RespublikosSeimo rinkimø turo „Euronews“ pra-neðë, kad Lietuvoje vyko rinkimai á ða-lies parlamentà ir juose daugiau nei áti-kinamai nugalëjo „valstieèiø ir þaliøjøsàjunga“, vadovaujama R. Karbauskio.Ði partija sukurta prieð deðimt metø, ta-èiau politiniame ðalies valdyme neda-lyvavo, nes per praëjusius rinkimus te-gavo vienà mandatà. Taèiau ðákart áti-kinamai nugalëjo, o konservatoriai li-ko tik antroje vietoje...

Atrodytø, niekuo neypatingas pra-neðimas, nieko tokio propagandinionepasakantis. Bet taip nebûna, kadpropagandinis Kremliaus ruporas kal-bëtø ðiaip sau. Visø pirma á akis kritotai, kad po pirmojo rinkimø turo„Euronews“ nepraneðë, kad Lietuvo-je vyksta rinkimai ir po pirmojo turopirmauja konservatoriai. Netiesa ir tai,kad Karbauskio partija nedalyvavo po-litiniame ðalies gyvenime, nors ákurta2006 metais.

Pasiþiûrëkime Lietuvos valstieèiø irþaliøjø sàjungos internetinæ svetainæ:joje partija skelbiasi kilusi ið valstieèiøliaudininkø, o istorinës partijos iðtakossiekia 1905 metus. Na, ðiandien nëragyvø liudininkø, galinèiø kà nors pasa-kyti apie tas „iðtakas“, taèiau pilna to-kiø, kurie gerai mena, kas tokie buvo„valstieèiai liaudininkai“ praeitamedeðimtmetyje – tai Kazimiros Prunskie-nës vadovaujama partija, o jos pava-duotojas buvo R. Karbauskis. Nuo2008 metø partija ágavo dabartiná pa-vadinimà ir pavidalà.

Tad ið kur tie „Euronews“ paminë-ti 2006 metai? Neþinau, kà tai bendroturi su LVÞS, taèiau spëèiau, kad taibûtent tie metai, kada Putinas pasakë„fas“ ir pas mus prasidëjo ádomûs da-lykai, kuriuos politologai apibûdinokaip Rusijos „minkðtosios galios apraið-kas“. Þinoma, ir anksèiau pasireikðdavoPutino vadovaujamos Rusijos nedraugið-kumas mûsø ðalies atþvilgiu, taèiau maþ-daug nuo 2006 metø tos nedraugiðkumoapraiðkos ágavo sistemiðkumo formas.Dar kartà sakau – neásivaizduoju, ko-dël propagandinis kanalas tokià datàpaminëjo rinkimø kontekste, bet aiðku,kad po pirmojo turo nesinorëjo skelb-ti, kas já laimëjo, o ðtai po antrojo sudþiugesiu praneðta, kad konservatoriailiko „tik“ antri – tarsi tai prilygtø prieð-paskutinei vietai.

Ðiek tiek statistikosTaigi spalio 23 dienà Lietuvos Res-

publikos pilieèiai iðrinko Seimo narius.Spalio 9 dienos rinkimø metu balsavo1 272 734 rinkëjai, arba 50,64 proc.rinkëjø. Pakartotinio balsavimo metu

Rinkimai, nustebinæ visusdalyvavo 913 752 rinkëjai, arba 37,99proc. visø rinkëjø. Ið 141 dabar kaden-cijà baigianèio Seimo nario perrinkti59 Seimo nariai. Á Seimà iðrinkti 39 da-bar esantys savivaldybiø tarybø na-riai. Vidutinis iðrinkto Seimo narioamþius – 51,5 metø, taigi ðis Seimas me-tais jaunesnis. 2012 metais Seimo na-riø vidutinis amþius 52,8 metai. Pakar-totinis balsavimas buvo skelbiamas 68vienmandatëse rinkimø apygardose,kur ið dviejø daugiausia surinkusiø bal-sø kandidatø buvo renkamas vienasSeimo narys. Trijose rinkimø apygar-dose pakartotinio balsavimo neprirei-kë, kadangi spalio 9 dienà Antakalniorinkimø apygardoje buvo iðrinkta Ing-rida Ðimonytë (Tëvynës sàjunga – Lie-tuvos krikðèionys demokratai), Ðalèi-ninkø – Vilniaus rinkimø apygardoje –Leonard Talmont (Lietuvos lenkø rin-kimø akcija – Krikðèioniø ðeimø sàjun-ga), Medininkø rinkimø apygardoje –Èeslav Olðevski (Lietuvos lenkø rinkimøakcija – Krikðèioniø ðeimø sàjunga).

Á Seimà iðrinkta 111 vyrø ir 30 mo-terø. Lyginant su 2012 metais, moterøskaièius Seime sumaþëjo trimis. Daugiau-sia moterø (11) yra Lietuvos valstieèiøir þaliøjø sàjungoje.

Vyriausi Seimo nariai: 75 metø Juo-zas Imbrasas (Partija „Tvarka ir teisin-gumas“), kuris, kaip numatyta Lietu-vos Respublikos Konstitucijoje, pradëspirmàjá po rinkimø Seimo posëdá, ir 73metø Antanas Vinkus (Lietuvos so-cialdemokratø partija).

Jauniausiais Seimo nariais iðrinkti: 26metø Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjun-gos atstovë Rûta Miliûtë, Lietuvos vals-tieèiø ir þaliøjø sàjungos narys Virgini-jus Sinkevièius. Dauguma visø kandida-tø yra vedæ arba susituokæ ir turi vaikø.

Iðankstiniais Vyriausiosios rinkimøkomisijos (VRK) duomenimis, Lietuvosvalstieèiø ir þaliøjø sàjungai Seime tenka54 mandatai, Tëvynës sàjungai–Lietuvoskrikðèionims demokratams – 31, Lietu-vos socialdemokratø partijai – 17, Lie-tuvos Respublikos liberalø sàjûdþiui –14, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 8,Lietuvos lenkø rinkimø akcijai–Krikð-èioniðkø ðeimø sàjungai – 8, Darbo par-tijai – 2, politinei partijai „Lietuvos sàra-ðas“, Lietuvos þaliøjø partijai ir Lietuvoscentro partijai po 1 mandatà. Keturi Sei-mo nariai iðsikëlë patys. Galutiniai rezul-tatai bus oficialiai patvirtinti vëliausiai ikispalio 30 dienos.

Ádomiai atrodo rinkëjø, dalyvavusiørinkimuose, pasiskirstymas pagal am-þiø. Tiek daug kalbëta ir dþiaugtasi jau-nuomenës aktyvumu, netgi visas viltislaimëti rinkimus kai kurios partijos sie-jo su ja, bet, pasirodo, be reikalo. Kaipteigia VRK statistika, rinkëjai, kuriøamþius nuo 18 iki 24 metø buvo pasy-viausi, ypaè tai pasimatë antrajame tu-re, á kurá atëjo net 15 procentø maþiau.Ne kà geriau atrodë ir 24–34 metø am-þiaus rinkëjø aktyvumas. O ðtai akty-viausi buvo pagyvenæ þmonës (tai yrapensininkai 64–75 metø) – pirmajameture jie sudarë beveik 63 proc. rinkë-jø, o antrajame – 53 proc. Beje, èia taippat vertëtø paieðkoti kai kuriø partijøpralaimëjimo ar laimëjimo prieþasèiø.

Ko nesitikëjo niekasKaip skelbia Vyriausioji rinkimø

komisija, antrajame rinkimø ture daly-vavo beveik 38 proc. rinkimø teisæ tu-rinèiø pilieèiø. Tai maþesnis skaièiusnei pirmajame – tuomet dalyvavo arti50 proc. rinkëjø. Po pirmojo turo labaineþymia persvara prieð LVÞS laimëjoTëvynës sàjunga-Lietuvos krikðèionysdemokratai – „valstieèiai“ surinko21,5 proc., o TS-LKD – 21,7 proc. Poantrojo turo situacija pasikeitë neatpa-þástamai – apylygës kovos pirmajameture neliko në þenklo: LVÞS nugalëjotriuðkinamu rezultatu, iðkovodama iðviso 54 mandatus, o pridëjus dar sàra-ðe buvusius du „nepriklausomus“ kan-didatus ir nugalëjusius antrame ture – 56.Na, TS-LKD patyrë tikrà ðokà: prie buvu-siø 21 mandato teprisidëjo 10. Negana to,absoliuti dauguma TS-LKD konkurentøantrajame buvo R. Karbauskio „vals-tieèiø ir þaliøjø sàjungos“ kandidatai,kuriems beveik visur pralaimëta (pa-vyzdþiui, Kaune vienintelis pergalæðventë partijos pirmininkas GabrieliusLandsbergis, nugalëjæs „valstietæ“Audronæ Jankuvienæ), o jei kur ir nu-skilo, tai prieð tariamus (yra prieþasèiøtaip teigti) sàjungininkus liberalus. Sa-kykite, kà norite, bet niekas neprogno-zavo tokios triuðkinanèios valstieèiøpergalës prieð konservatorius. Ðiandienbepigu spëlioti, kodël taip ávyko, bet ið-siaiðkinti verta, nes panaðaus preceden-to Seimo rinkimuose nëra buvæ.

Nieko aiðkaus po konferencijosPartijø vadai porinkiminëje konfe-

rencijoje, kuri yra áprasta informacinëvalstybinë televizijos laida visai Lietu-vai, dëkojo rinkëjams, bandë ávardytitariamas prieþastis, kurios lëmë perga-læ arba pralaimëjimà (nors to nenorë-jo pripaþinti në viena, daugiausiai bal-sø nesurinkusi partija), kalbëjo apiegalimus koalicijos variantus. Ið viso po-litiniø partijø, dalyvavusiø rinkimuose,dviþenklá skaièiø mandatø iðkovojotrys pagrindinës partijos, populiariaivadinamos konservatoriø, socialde-mokratø ir liberalø. Na, o vadinti pa-grindine „valstieèius“ galima tik po ðiørinkimø. Þinoma, visø akys ir ausys la-biausiai krypo á LVÞS ir TS-LKD va-dovø konferencijas, nes didþiausiàsmalsumà këlë noras suþinoti, kokiospartijos bus koalicijoje, tiksliau – kàkviesis nugalëtojai, kaip elgsis pralai-mëjusieji. Bet kaþin ar daug kas atkrei-

pë dëmesá á maþiausiai mandatø gavu-sias partijas, kurios ðá kartà negalëjopretenduoti á labai reikalingo koalici-jos nario vaidmená. Á akis ypaè krito pa-sikeitæs Lietuvos lenkø rinkimø akci-jos vadovo V. Tomaðevskio tonas – jo-kiø iðpuoliø prieð þiniasklaidà, net prieðkonservatorius nebuvo pasisakoma bepagrindo aðtriai... Kaþin, kas lëmë to-kias pono Tomaðevskio permainas? Galviltis, kad pavyks atsidurti valdanèiojojedaugumoje? (Galbût, kai iðeis ðis laikrað-tis, jau þinosime valdanèiosios koalici-jos sudëtá, o kol kas spëèiau, kad „vals-tieèiø“ vadovas R. Karbauskis pasi-rinks socialdemokratus ir lenkus.)

Tiesà sakant, po konferencijos ne-paaiðkëjo nieko, kas padëtø áspëti bû-simos koalicijos sudëtá. Be to, netrukuspaaiðkëjo, kad kalbos apie Prezidentësgalimà ásikiðimà dël koalicijos neturi jo-kio pagrindo – ji aiðkiai pasakë, kamreikës prisiimti atsakomybæ uþ koali-cijos sudarymà ir ðalies valdymà per ar-timiausius ketverius metus. Preziden-tës Dalios Grybauskaitës komentareþiniasklaidai sakoma: „Mieli Lietuvosþmonës, Seimo rinkimai baigësi – jiebuvo demokratiðki ir gerokai skaidres-ni: paþeidimø sumaþëjo beveik trigubai,po antrojo turo kol kas nepradëtas nëvienas ikiteisminis tyrimas.

Jûsø valia ir balsai Seimo rinkimuo-se lëmë esminius pokyèius Lietuvospolitiniame þemëlapyje. Kokie jie bus,parodys laikas. Gerokai keisis ir Seimoveidas – prie valstybës vairo ateina net81 visiðkai naujas þmogus. Daugiausia pasitikëjimo mandatø – 56 – gavo Lie-tuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjunga. Otai – ir didþiausia atsakomybës nað-ta. Todël formuoti valdanèiàjà koalicijàturëtø bûtent toks ryðkus laimëtojas.Linkiu suburti skaidrià ir atsakingàdaugumà, kuri turës kokybiðkai naujàpoþiûrá á valstybës valdymà. Tikiuosiproduktyvaus darbo tarp Seimo, Vy-riausybës ir Prezidentûros.“

Taigi rinkimai baigësi, taèiau neatro-do, kad baigësi ir neramus laikotarpis –per daug neþinomøjø kyla matant rinki-mus laimëjusios „valstieèiø“ partijos su-dëtá. Ar ne ji ir yra prieþastis, kad parti-jos vadovas R. Karbauskis pradëjo kal-bas apie norà Vyriausybëje matyti „pro-fesionalus“. Tik kas tie „profesionalai“,kas nustatys jø „profesionalumà“ ir taiptoliau? Aiðku tik, kad paslaptingesnio po-litiko uþ R. Karbauská dar nëra buvæ.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvospaðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“

laiðkininkà, paskambinus informacijostel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,40 Eur.

44444 2016 m. spalio 28 d.Nr. 40 (1206) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameBuvusià tremtinæ Elenà BUITKUVIENÆ sveikiname 75-ojo jubiliejaus

proga ir linkime daug sveikatos, visokeriopos sëkmës bei Dievo palaimos.LPKTS Jurbarko filialas

Toká gyvenimo kelià nukeliavo po-litinis kalinys ir tremtinys, poetas, ra-ðytojas, eseistas, NepriklausomybësAkto signataras Gintautas Ieðmantas.

Pateikiu keletà bendravimo akimir-kø, praleistø su ðia asmenybe.

Romo Kalantos mamos pagerbimasVos sugráþæs ið tremties Komijoje

Gintautas atvyko á Kaunà. Geleþinke-lio stotyje „Tremtinio“ klubo ir Sàjû-dþio aktyvas sutikome já su muzika irLietuvos himnu. Iðlipæs ið traukinio ið-tarë pirmuosius þodþius:

– Kur Romo mama, kaip jos sveika-ta?! – tiesiai ið stoties, jaunø þmoniøapsupties, nuvyko jos aplankyti, pa-gerbdamas sûnø, savo liepsna sudrebi-nusá sovietinæ komunistø propagandà.

Ði liepsna apakino okupanto vieðpa-tavimà ir apðvietë visà pasaulá. Tuome-tinis komunistø partijos Kauno mies-to pirmasis sekretorius visø ámoniø di-rektoriø, kurie privalëjo bûti komunis-tø partijos nariais, savaitiniame pasita-rime pagieþingai suðuko:

– Uþsigeidë bûti didvyriu! Mes já pa-darysime durniumi!

Ir medikai su profesoriø ir akademi-kø vardais tokiu já skelbë.

Kad ðis poelgis plaèiai sukrëtë ko-munistø okupantus, patyriau tuoj poávykiø traukinio kupë, kelionëje ið Ki-jevo á Maskvà. Maskvieèiai ir kijevie-èiai labai domëjosi ávykiu, jø jaunimasbuvo kritiðkas sovietø komunistinës tak-tikos ir ideologijos atþvilgiu. Tuometinëkomunistø propaganda trimitavo, kaddeginasi þmonës, norëdami atkreipti dë-mesá á baisø valdymà ir gyventojø betei-siðkumà. Buvo plaèiai nuðvieèiami bu-distø vienuoliø susideginimai Pietø Viet-name ir Korëjoje. G. Ieðmantas suprato,kad ávykis pastûmëjo Lietuvos jaunimàá tautinæ savimonæ, kuri lyg nedidelësniego gniûþtë kalnuose virsta lavina,sunaikindama viskà, kas jai prieðinasi.

Mamos laimë – Tëvynës laisvëÐià akimirkà pajutome su Kauno ra-

jono laikraðèio „Tëviðkës þinios“ re-daktore Nijole Grinevièiûte ir pava-duotoja Kristina Èiuèiulkaite, nuvykæá Griðkabûdá pareikðti uþuojautos, mi-rus jo mamai. Iðgirdau Gintauto þo-dþius:

– Mirë laiminga, kad sulaukë laisvosLietuvos.

Ji labai verkë su savo marèia, kai ne-gailestinga budelio ranka vienos sûnø,kitos vyrà á neþinià iðtrëmë. Juk apie ka-torgà ir tremtá baisûs prisiminimaisklandë. Atrodë, kad jis beprasmiðkàkelià, vedantá á niekà, pasirinko. Vienaiið dviejø vaikaièiø, kitai ið sûnø daugiaurûpesèiø negu paguodos. Vienas – de-vyneriø, kitas – privalomoje karinëjetarnyboje. Kad tik baudëjø rodyklë ájuos nepasisuktø, labiausiai rûpëjojoms. Uþ tai nenusakomu dþiaugsmuðirdys pulsavo, kad jø brangaus þmo-gaus pasirinktas kelias, kurá jis grindësavo tvirtybe, atvedë brangià Lietuvàá laisvæ – aukðèiausià þmogaus laimësiðraiðkà, nuo kurios prasideda erdvë ápasirinkimà.

Tëvynës ir þmogaus laisvë –neatsiejama

31 antiintelektualus pareiðkimas1990-øjø liepos 31-àjà laikraðtyje

buvo paskelbtas pareiðkimas, kuriamprigijo 31 intelektualo pavadinimas.Ten buvo raðoma, kad AukðèiausiojiTaryba neranda bendros kalbos su Vy-riausybe ir kad reikia rinkti Steigiamà-já Seimà. Buvo galima numanyti, kadreikia atðaukti Nepriklausomybës Ak-tà ir pareikðti norà gyventi kartu kan-èias ir mirtá sëjusioje imperijoje.

– Kartojasi 1940-ieji. Ruoðiama de-legacija á Maskvà mûsø, Aukðèiausio-sios tarybos deputatø, pasmerkimui, –desperatiðkai tarë Gintautas, priëjæsprie manæs. Jo akyse liûdëjo aðaros.

– Jie nevaþiuos. Pasiraðë neskaitæ irneásigilinæ. Pradþia pareiðkimo neside-rina su pabaiga, o pabaiga – su viduriu.Be to, mes birþelio 22 dienà priëmëmenepriklausomybës Akto 100 dienø sàly-giná moratoriumà. Tad su Vyriausybe rei-kalai lyg ir suderinti. Þinoma, Kremliusnori neterminuoto moratoriumo ar be-sàlyginio atðaukimo – kapituliacijos. Galnet asociacijos, federacijos ar konfede-racijos siûlymo. Kai tai paaiðkës ir pa-siraðiusieji perskaitys ir supras, kà pa-siraðë, savo paraðus atðauks.

– Koks tu optimistas, – pratarë ne-labai tikëdamas mano þodþiais.

Ið tiesø, jau kità dienà nuriedëjo pa-raðø atðaukimo lavina.

Atsisakë kompromisø su baudëjaisAntrà kartà G. Ieðmantà suëmæ

baudëjai bandë árodyti, kad jis einaprieð ástatymus, siûlë pripaþinti klaidas,þadëdami nebausti. Jis nesutiko su jøteiginiais. Sakë, kad jie patys klysta, ne-ásigilinæ á Sovietø konstitucijà, kuria pri-valo bûti grásti visi ástatymai. Todël pro-kuroras nedráso kaltinamojoje iðvadojesiûlyti aukðèiausià bausmæ – jam siûlë ket-veriø metø laisvës atëmimà. Sovietø tei-sës praktikoje teismai prokuroro siûly-mà sumaþindavo, taèiau G. Ieðmanto at-þvilgiu pasielgë kitaip. Teismas jam sky-rë ðeðeriø metø laisvës atëmimo ir ðeðe-riø metø iðtrëmimo bausmæ.

Trumpi biografijos duomenysGintautas Ieðmantas gimë 1930 me-

tø sausio 1 dienà Ðûkliø kaime, Þalio-sios valsèiuje, Vilkaviðkio apskrityje.1953 metais baigë Vilniaus pedagogi-ná institutà. Dirbo ávairiose redakcijo-se. Raðë eilëraðèius nuo 1947 metø.Buvo sekamas okupantø saugumo.1974 metø rugsëjá jo bute padaryta kra-ta, konfiskuota poezija, paðalintas iðþurnalistø. Tada ásitraukë á nelegaliàveiklà, pogrindinëje spaudoje „Per-spektyvos“ reiðkë Lietuvos laisvës,þmogaus teisiø idëjas.

1980 metø kovà suimtas, nuteistas,iki 1988 metø lapkrièio kalintas Permëssrityje ir buvo tremtyje Komijoje. Iðlei-do romanà, 21 poezijos ir 4 esë knygas.

Atsisveikinimas su Gintautu Ieðman-tu ávyko 2016 metø rugsëjo 2 dienà Vil-niuje, Antakalnio kapinëse, Signatarøkalnelyje, palydint kariuomenës garbëssargybai. Buvo skaitomos jo eilës. Velio-nio naðlei áteikta Lietuvos trispalvë.

Povilas VARANAUSKAS

Kazimieras Skuèas, Jono, gimë1905 metø vasario 6 dienà Marijampo-lës apskrityje, Antanavo valsèiuje,Kvietkapuðio kaime, ûkininkø ðeimo-je. Mokësi Marijampolës gimnazijoje,vëliau mokësi Marijampolës mokyto-jø seminarijoje, taèiau nesutardamas sutikybos mokytoju Barkausku, po tre-èio kurso iðëjo ir mokytojo profesijà ági-jo Panevëþio mokytojø seminarijoje,baigæs 1930 metais.

K. Skuèas paskirtas mokytoju á Aly-taus apskrities, Stakliðkiø valsèiaus,Vyðniûnø pradinæ mokyklà mokytoju.1931 metø vasarà dalyvavo ZarasuoseLietuviø mokytojø tautininkø dr. JonoBasanavièiaus sàjungos organizuotuo-se lietuviø kalbos kursuose, skirtuose,baigusiems mokytojø seminarijos ke-turis kursus. 1931 metø rugsëjo 1 die-nà paskirtas Vyðniûnø pradinës mo-kyklos vedëju.

Nuo 1931 metø Kazimieras Skuèaspriklausë Lietuvos ðauliø sàjungai, o1935 metais ástojo á „Jaunosios Lietu-vos“ sàjungà.

1935 metais K. Skuèas atvyko á Va-rënos valsèiø ir nuo to laiko gyveno Pa-varënio kaime, dirbdamas Pavarëniopradinës mokyklos mokytoju. Buvopaskirtas Alytaus 19 ðauliø rinktinësBobriðkiø 13-o ðauliø bûrio vadu.

Mokytojas, ðaulysKazimieras Skuèas

Nuo 1940 metø Kazimieras Skuèaspaskirtas Alytaus apskrities Krokialau-kio pradinës mokyklos vedëju, o þmonaAnelë – ðios mokyklos mokytoja.

1941 metø birþelio 14 dienà mo-kytojai Kazimieras ir Anelë Skuèai suvaikais Algimantu, gimusiu 1932-ai-siais, Mindaugu, gimusius 1934-ai-siais, ir Graþina, gimusia 1937-ai-siais, iðtremti á Altajaus kraðtà, Bar-naulo rajonà. Ten po poros mënesiømirë vaikai: Graþina ir Saulius, gimæs1941-aisiais.

1942 metais Skuèai su sûnumisAlgimantu ir Mindaugu perkelti á Ja-kutijà, Ust Janos rajonà, Systagnachogyvenvietæ.

Paleisti ið tremties 1956 metø bir-þelio 6 dienà, Skuèai persikëlë gyventiá Jakutskà. 1957 metais gráþo á Lietu-và. Gyveno Ðvenèionëliuose, o 1979metais apsigyveno Trakø rajone, Ant-akalnio apylinkëje, Grendavës kaime.

Kazimieras Skuèas mirë 1980 me-tø vasario 28 dienà, palaidotas Onuð-kio kapinëse, jo þmona Anelë mirë1983 metais.

„Tremtinyje“ spausdinsime keletàmokytojo Kazimiero Skuèo raðiniø.Pirmàjá – „Pasakojimas apie ðaukðtà“ –skaitykite 6–7 puslapiuose.

Gintaras LUÈINSKAS

555552016 m. spalio 28 d. Nr. 40 (1206)Tremtinys

Gimiau 1938 metais Igliaukoje, ûky-je prie Yglo (Iglës) eþerëlio, ið kurio ið-teka to paties vardo uplis. Kaþkada netmûsø baþnytkaimis buvo vadinamasYgliais. Tëvelis Antanas Raèkauskas(1908–1985) ir mama Petronëlë (Ra-èiukaitytë, 1909–1959) netoli Paliødurpyno ûkininkavo 17 hektarø ûkyje.Mano atmintimi, laikëme 4 arklius, 3karves, turëjome arkliná manieþà, ðie-napjovæ, auginome bites. Tëvelis pavel-dëjo ðeimos ûká, nes jo broliukas Sta-sys tragiðkai þuvo labai jaunas, o sesuoAntanina Elinskienë (gimusi 1919 me-tais, gyvena Kaune) iðtekëjo. Tëveliomama – ið darbðèiø ûkininkø Cëpliø gi-minës. Gyvenome pasiturinèiai, visi gi-minëje buvo ilgaamþiai, iðskyrus mamàir jos seserá, kuri mirë dar besimoky-dama IV gimnazijos klasëje.

Senelis Jonas Raèiukaitis (1858–1959) buvo baþnyèiø dekoratorius irmedþio meistras, dar prie caro kelismetus mokæsis Prancûzijoje. Gráþæs áLietuvà perëmë vietos tautodailininkoAdomo Karaliaus patyrimà. Mirosla-ve (dabar – Alytaus rajonas) kunigau-jant kun. Juozapui Leleðiui (jis mirë1938 metais, vykdamas á pavasarinin-kø konferencijà Seirijuose), puoðë irgraþino baþnyèià, ðoniniams altoriamspadarë gotikinius paaukðtinimus, gra-þià sakyklà, dvi klausyklas. Taip pat pa-gamino daug patogiø suolø, klausyklasIgliaukos, Kiduliø kaimelio (Ðakiø ra-jonas), Gudeliø (dabar – Marijampo-lës rajonas) baþnyèiose.

Tëveliai be manæs augino dar tris vai-kus: Justinà, gimusá 1936 metais, Bro-niø, gimusá 1940 metais, ir Birutæ, gi-musià 1946 metais. Þinoma, planavomûsø ðviesià ateitá, taèiau atëjo sunkûsLietuvai okupaciniai laikai...

Okupantai buvo labai skirtingi. Pa-menu, kai vokieèiø kareiviai ne atëmë,o pirko ið tëvelio tris bekonus. Karei-viai juos papjovë, tëvelis nusvilino, jiesusisûdë mësà ir iðsiveþë. Net keista bu-vo, jog perka mësà, nes jie turëjo mums,vaikams, atrodþiusiø skanesniø ir labaikvepianèiø mësos konservø... Mataukareivius pasitempusius, ðvarius, gra-þiomis uniformomis, net jauèiu jø da-lijamo vaikams ðokolado skoná.

1944 metø vasaros pabaigoje sugrá-þæ rusø kareiviai atrodë klaikiai. Buvo-me sode iðsikasæ bunkerá, tad frontà ið-gyvenome ten. Bet baisiausia buvo ta-da, kai atëjûnai nepraðë valgio ar daik-to, o atimdavo sakydami, kad dþiauki-tës, kad dar gyvi likot. Atëjo kitos, azi-jietiðkos, kultûros uþkariautojai, ir,anot Antano Paulavièiaus, kraujas liejosiupeliais… Mûsø paþintis su jais prasidë-jo, kai jie slinkdami á Vakarus apsilan-kë mûsø ûkyje. Buvo jau prietema. Uþ-ëjo á trobà, ið karto pradëjo raustis spin-tose, susikrovë mamos papuoðalus, të-velio iðeiginius drabuþius, pasiëmë vi-sai ðeimai iðkeptà duonà, mums niekonepalikæ. Iðsivedë tvarte radæ veislináavinà, karvæ ir arklá… Nespëjome iðsi-kepti duonos, atsliûkino jau kiti, pyko,kad gerø daiktø jiems nebelikæ…

Þinoma, kaip ir visoje Lietuvoje,Igliaukoje po Antrojo pasaulinio karoprasidëjo aktyvus pasiprieðinimas so-vietinei okupacijai. Labai daug jaunøvyrø slapstësi nuo ðaukimo á sovietinæ

Pokaris Igliaukojekariuomenæ. Iðtremtø á Sibirà ûkininkøpaliktus galvijus atvesdavo prie Igliaukosbaþnyèios. Laikydavo juos kelias parasneëdusius, paskui nugindavo á Akelaity-nës tvartus. Mano pusbrolis SigitasAkelaitis, dar bûdamas moksleiviu, pa-dëjo partizanams platinti lapelius. Jambuvo gal septyniolika. Pagavo ir ilgiemsmetams iðveþë á Karagandos vario ka-syklas. Ið lagerio gráþo be sveikatos, gy-veno iki mirties Ðakiuose.

Gerai atsimenu 1945 metø balan-dþio 13 dienà rusø kareiviø suorgani-zuotas þudynes. Tà dienà jie ëjo per Ig-liaukos apylinkes ir þudë þmones, átar-dami, kad jie slapstosi nuo kariuome-nës ar yra partizanø bendrininkai. Ëjosmurtaudami Ziniðkiø link. Tada suë-më ir mûsø tëvelá, nors jam, trijø vaikøtëvui, jau buvo 37-eri. Matyt, patikokankintojams auliniai tëvelio batai.Nusivedë já kiek toliau nuo namø, pas-tatë ant griovio kraðto ir liepë nusimauttuos chrominius batus. Kai liko be ba-tø, o pasisavinti daugiau nebuvo ko,vienas ruselis, atstatæs ðautuvà, liepë ágriová lipti. Tëvelis suprato, kad plëðikasnori panaikinti pëdsakus ir ten já ruoðia-si nuðauti. „Ðaudykit èia, – sako, – á grio-vá nelipsiu...“ Jis mokëjo rusiðkai. Kolginèijosi, pasirodë atvaþiuojantis sunk-veþimis. Budelis iðsigando ir pabëgo.Kai persimainæs tëvelis sugráþo namo,mama jo neatpaþino...

Tà dienà Igliaukos apylinkëse jie nu-þudë 21 þmogø. Taip buvo nuðautasprie miðko gyvenæs, arklá kaustæs kal-vis Petras Akelaitis, jo sodyboje sveèia-væsis jo brolis Vytautas, miðke malka-væs ûkininkas Ðtriupas. Venskûnas sumalkomis jau vaþiavo ið miðko, kitàþemdirbá rado palaukëje sëjantá, kelistatybininkai rentë namà... Visi jie bekaltës þuvo nuo okupantø rankos.

Igliaukiðkis Vitas Akelaitis, surin-kæs medþiagà apie tuos ávykius Igliau-koje, pasakojo, kad jo tëvelis Vytautasbuvo raèius. Turëjo bakûþëlæ Igliauko-je, á politikà nesikiðo. Nepaisant to, irtëvas, ir dar du jo broliai þuvo. „Þalia-kepuriai azijatai be jokios prieþastiesiðsivarë tëvà á pamiðkæ ir suðaudë. Dumongolai ir mane, penkiolikmetá, ser-gantá plauèiø uþdegimu, iðtempë ið lo-vos. Likau per plaukà gyvas. Tada jieëjo per kaimus ir ðaudë nekaltus þmo-nes. Ðirdyje liko skausmas ir neapykan-ta pavergëjams.

Dëdë Petras Akelaitis buvo geraskalvis, nepaprastai darbðtus þmogus.Gyveno kukliai. Penki vaikai. Þmona –ant patalo reumato prirakinta jau 30metø. Jo sûnûs Jonas ir Antanas slaps-tësi nuo okupantø armijos. Raudonie-ji reikalavo, kad tëvas juos iðduotø. Jispasirinko mirtá... Suðaudytus dëdæ irmano tëvà atveþë ir suguldë prie dëdie-nës lovos. Á mano tëvo burnà buvo su-grûsti laðiniai, kuriuos jis gavo uþ pa-dirbtus ratus... Po mënesio þuvo irpusbrolis Jonas. Tai ávyko Aukðtosioskaime. Krito dar penki partizanai. Lai-dojo juos ginklo broliai Mikaliðkio ka-pinaitëse, prie koplyèios. Partizanai jo-jo raiti, persijuosæ rankðluosèiais perpeèius. Kariðkai saliutavo. Buvo raminaktis, ðvietë mënulis. Dëdienë nebu-vo sûnaus laidotuvëse: ji tik sëdëjo lo-voje pasodinta ir varstë roþanèiø. Mel-

dësi. Bet ir vëliau tiek ji, tiek mano pus-seserës globojo partizanus...“

Stribai buvo pamëgæ savo aukas uþ-kasti þvyrduobëse, ûkinëse duobëse,ðiukðlynuose, raistuose ir paraistëse,ðuliniuose, iðvietëse. Tai buvo daromane tik dël þemos uþkariautojø kultûros,bet buvo tikimasi sukelti baimæ irskausmà iðniekintøjø draugams, arti-miesiems. Pasaulyje tada vyravo nuo-statos, kad þuvæs prieðas nëra prieðas,ir niekinti jo palaikø negalima. Tai visiþinojo, tik ne rusiðkasis okupantas.

1946-øjø þiemos naktá pas Akelai-èius glaudësi partizanai Klemensas Ra-dzevièius-Mindaugas, Gustaitis-Kar-velis ir du vokietukai. Kiemà apsupobaltai uþsimaskavæ rusø kareiviai. Þu-vo visi jauni vyrai. Jø kûnai buvo nie-kinami Igliðkëliuose. Paskui gulëjo nu-mesti prie Paliø, ðunø apgrauþti...

Beje, vandalizmo atvejø buvo labaidaug. Paliose paðautam ir nukankintampartizanui Antanui Durneikai kareiviainukirto galvà, kûnà paliko pelkëje, ogalvà padëjo ant kelmo. Nuðautam par-tizanui Þvirgþdui stribai nupjovë gal-và ir nusineðë á stribynà. Igliaukos stri-bas, perðovæs valstieèiui Kamièaièiuirankà, paklausë, ar neskauda. Neiðgir-dæs atsakymo, egzekucijà tæsë: perðo-vë kità rankà ir kojas, o penktu ðûviupribaigë þmogø.

Stribai þuvusiøjø kûnus uþkasdavoslapta, o uþ kyðá pasakydavo uþkasimovietas. Imdavo uþ tai pinigus, maistoproduktus... Ið miesteliø aikðèiø savø-jø iðvogti niekinami kûnai bûdavo sle-piami senuose kapuose, nes stribai irkareiviai vis mëgindavo sulyginti su þe-

me naujai atsiradusius þuvusiø partiza-nø kapus. Grieðiø kaimo kapinaitëseBaltramaièio kapà stribai lygino, trypëtris kartus. Ketvirto karto neprireikë,nes partizanai kapà uþminavo. Kapøniekintojas Igliaukos stribas NikolajusSaveljevas buvo suþeistas, liko aklas vi-sam gyvenimui, o trys kareiviai þuvo.

Igliaukoje, Ðventragyje, Daukðiuo-se pastatyti paminklai þuvusiems uþLietuvos laisvæ. Beje, 1971–1976 me-tais Igliaukos Ðv. Kazimiero parapijosklebonas buvo kun. Alfonsas Svarins-kas, tada jis kartu aptarnavo ir PatilèiøÐv. Petro Iðvadavimo parapijà. Tai jisnuo 1972 metø bendradarbiavo pogrin-diniame leidinyje „Lietuvos KatalikøBaþnyèios Kronika“, informavo apieneteisybes, neleido savo parapijos þmo-nëms uþmirðti okupantø þiaurumo.

Gyvenome prie miðko ir pelkës. Èiaglaudësi partizanai. Jie visada gauda-vo pas mus pavalgyti, nusiplauti þaizdas.Mano tëvelis sugebëjo iðvengti stribø su-sidorojimo tik dël to, kad aktyvistai atva-þiuodavo reikalauti naminukës. Sukan-dæs dantis ja iðdavikus vaiðindavo.

Ðiuos savo pastebëjimus apie Igliau-kos pokará sumaniau uþraðyti pamatæstelevizijos laidà „Specialus tyrimas“apie pokario baisumus. Nepriklauso-mybë gimë mûsø galvose, Lietuvos ko-munistai, kaip jie besivadino ar besiva-dintø, jos nenorëjo. Dël to labai iðgy-venau. Man ðviesiausia asmenybë yraprof. Vytautas Landsbergis, kuris bu-vo Atgimimo dirigentas.

Vytauto RAÈKAUSKOprisiminimus uþraðë

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Jono Raèiukaièio ðeima, 1929 metai

Raèkauskø giminë, 1938 metai

66666 2016 m. spalio 28 d.Nr. 40 (1206) Tremtinys

Guli ðaukðtas ant stalo, paëmei irpavalgei. Ðaukðtas padëtas ant lenty-nos, jei reikia pasiëmei ir padëjai ant sta-lo. Ðaukðtà kasdien po kelis kartus var-toji: valgai, ðluostai, mazgoji. O ar ateinakam nors á galvà mintis: kas bûtø, jei ne-bûtø ðaukðto? Juk buvo laikas, kai ðaukð-to nebuvo. Kas pirmas pasidarë ðaukðtà?Kada? Kodël? Veltui ieðkosi atsakymoenciklopedijose, veltui mëginsi surastikoká nors iðsamø veikalà apie ðaukðtà.

Ðio nesudëtingo árankio kilmæ ir var-tojimo istorijà nesunku ir paèiam atkur-ti. Kada turëjo þmonës pradëti naudo-ti ðaukðtà? Pirmiausia þmogus maiti-nosi vaisiais, ðaknimis ir apsiëjo beðaukðto. Vadinasi, ðauktas á apyvartàatëjo tada, kai þmonës pradëjo gamin-tis skystà maistà. Pirmykðèiam þmoguididþiausias mokytojas buvo badas. Ba-do spiriamas þmogus iðrado puodà. Ja-me pradëjo virti mësà ir þuvá, o iðvirusreikëjo sugalvoti, kaip ið verdanèio puo-do pasiekti maistà. (Kai mus nuveþë áJakutijà, maèiau, kaip jakutai daryda-vo: iðvirus þuviai ar mësai, skystimà ið-pildavo ant þemës, o mësà pjaustyda-vo peiliu ir valgydavo. Todël ðaukðtasbuvo nereikalingas. Vëliau ir jie pradë-jo sriubos nelieti ant þemës, o patys val-gydavo arba atiduodavo ðunims). To-dël reikia manyti, kad ðaukðtas yra jau-nesnysis puodo brolis.

Kazimieras SKUÈAS

Pasakojimai apie ðaukðtàKoks turëjo bûti pirmasis ðaukðtas?

Dràsiai galima sakyti, kad jis buvo ne-panaðus á dabartiná. Ðaukðtas perëjo il-gà evoliucijos kelià. Sprendþiant ið ja-ponø, korëjieèiø ar kitø ryþiø auginto-jø, kurie lig ðiol ryþius valgo su lazdu-tëmis, kad pirmasis ðaukðtas buvo me-dþio ðaka, vëliau lentutë ar toðis. Kad pa-togiau bûtø laikyti, lentutës galà pasmaili-no, o platesniame gale nesunku buvo pada-ryti duobutæ ir, galima sakyti, ðaukðtasjau iðrastas. Liko tik apdailinti. Medi-niai ðaukðtai pirmieji atëjo á gyvenimàir visai neseniai nuo stalo atsidûrëmuziejuje. Atsimenu, mano tëvelis li-gi mirties valgë tik mediniu ðaukðtu. Jisnebuvo prieð vartojimà metaliniøðaukðtø, bet pats su tokiu nevalgydavo.

– Geleþiniai ðaukðtai, – sakydavojis, – degina lûpas, pakeièia maisto sko-ná: kiekvienas valgis atsiduoda geleþimi.

Pirmà rusiðkà mediná ðaukðtà pama-èiau Pirmojo pasaulinio karo metu.1914–1915 pirmosios linijos buvo nuomûsø uþ kokiø dviejø kilometrø. Ant-ra ir treèia linija ëjo per kaimo laukus.Mûsø namuose viename gale buvo lau-ko ligoninë, kitame gale ðtabas. Gal taibuvo pulko vado bûstinë, nes kampestovëjo vëliava ir prie jos sargybinis.Kieme stovëjo virtuvë. Virë valgyti, iriðvirus veþë á pirmàsias ugnies linijas.Todël maèiau, kaip verda kareiviams

valgá ir maèiau ðaukðtus, su kuriais val-gydavo. Ðaukðtai mediniai. Kotastrumpas, apvalus, storas, nelyginantþàsies koja. Ðaukðto galva apskrita,kaip mënulio pilnatis. Visas ðaukðtasnudaþytas raudonai, pamargytas þa-liais, geltonais ar mëlynais dryþiais. Ka-reiviai ðaukðtus neðiodavosi uþ èebatoaulo. Dabar atsiminiau, kad ir Lietuvoskariuomenë turëjo ðaukðtus, bet juosnelabai saugojo. Þygio metu ðaukðtàneðiojo kartu su katiliuku prie kupri-nës. Jei valgydavo valgykloje, tai ðaukð-tà rasdavo ant stalo, ten ir palikdavo.

Kai iðëjau á savarankiðkà gyvenimà,jau ir kaime mediniai ðaukðtai buvo ið-ëjæ ið mados. Tais laikais ðaukðtas, koksjis bebûtø (geleþinis ar medinis), buvotoks áprastas dalykas, kad niekas apiejá net nekalbëjo. O klausimas: kadaðaukðtas atsirado, ar gali ateiti toks lai-kas, kad gali nebûti ðaukðtø, bûtø taspats, kas kalbëti, jog nëra saulës dan-guje – visi apjuoktø.

Blogai, jei þmogus gyvendamas ásmulkmenas nekreipi dëmesio, viskàleidi pro pirðtus. Jei ðaukðtu bûèiaulabiau rûpinæsis, tai atsidûræs tokiojepadëtyje, kada ðaukðto nëra, bûèiaugreièiau radæs iðeitá.

Tikrà Sovietø sàjungos darbininkøgyvenimà pirmiausia pamaèiau Barnau-le. Atveþë á ðità miestà daug tremtiniø.

Iðskirstë á darbus. Man prisiëjo dirbtitransporte – krovëju. Transporto dar-bininkams buvo ásteigta valgykla. Kaddarbininkui nereikëtø laiko gaiðti be-sirenkant pietums valgá, – visiems bu-vo vienas valgis – koðë.

Atëjai. Kà að èia sakau, kad atëjai, –ateiti nereikëjo: tave stumte pristum-davo eilëje, tik reikëjo stipriai laikytis,kad neiðkristum ið eilës. Todël, kol pa-sieki maisto iðdavimo langelá, bûni vi-sas ðlapias. Ámetë á aliuminæ lëkðtæ ko-ðës samtá ir kaip su ja elgtis – pats þi-nok. Valgykloje stalai yra, taburetësatsisësti ir vietos yra – sësk ir valgyk,bet ðaukðto nëra. Einu vël prie lange-lio, dabar jau leidþia be eilës, ir praðauðaukðto. Atsako trumpai: „Nëra“.

Nuo langelio neatsitraukiu ir vëlpraðau ðaukðto. Niekaip negaliu su-prasti, kad tokioje valstybëje nëraðaukðto, o virëja negali manæs supras-ti, kad atëjau á valgyklà be nuosavoðaukðto. Kai dar syká papraðiau, trûkojai kantrybë, iðkiðo galvà per langelá,pervedë mane akimis nuo galvos iki ko-jø... Kaip að jai atrodþiau, sunku pasa-kyti, bet nusistebëjo nemaþiau, jei bû-tø pamaèiusi ið mënulio nukritusá þmo-gø ir man mandagiai paaiðkino:

– U nas byli loðki, nu ich rastasèili.Smotrite v stalovoj. Moþit, kto dast

(keliama á 7 psl.)

Raðytoja, medicinos mokslø dr. Jû-ratë Suèylaitë savo romane „Susitiki-mai su Ragana“ (K., 2002) raðo, kaipjos knygos herojei, staþuojanèiai viena-me ið Amerikos mokslinio tyrimo ins-titutø, buvo pasiûlyta apsilankyti Kos-monautikos parodoje, árengtoje tamepaèiame institute. Krito á akis Þemësrutulys, palydovas, ávairiausi grafikai,juodas mygtukas fonogramai ájungti.Kai parodos vadovas suþinojo, kad vieð-nia ið Lietuvos, jis maloniai pasiûlëájungti jai programà „Poliarinæ paðvais-tæ“, mat jis gerai þinojo, kokia tragedi-ja iðtiko Lietuvà po Antrojo pasauliniokaro ir kad Ðiaurëje buvo nukankintadaug lietuviø. Ájungus fonogramà „Gir-dëjau vëjà – bauginantá ir nesuprantamà,su kuriuo norisi kaukti kartu. Ausis uþ-gavo dar kaþkokie nepaþástami ir labai ne-malonûs garsai. Áraðas buvo trumpas,man neuþteko laiko suprasti, kà tokio la-bai sunkaus ir nemalonaus girdþiu“.

Paklausta, kà iðgirdo, atsakë,kad „vëjà ir dar kaþkà, vampyriðkaisiurbiantá energijà“. Parodos vado-vas suprato, kad vieðnia – ne eilinë mo-teris. Ji ið tikrøjø buvo ne eilinë, o gy-dytoja, psichiatrijos specialistë, moks-lininkë. Atsargiai jos paklausë, ar ji ry-ðis fonogramà iðklausyti dar kartà. Ji su-sikaupë, pasiruoðë rimtam savæs iðban-dymui: „Vëjyje iðgirdau þmoniø dusu-lá, prisiminiau, kad ligoninëje taip trûk-èiodami kvëpavo þmonës paskutinë-mis gyvenimo akimirkomis. Netikëtaiprisiminiau Stalino konclagerius, – tenveikë mirties fabrikas, ten nuþudë tûks-tanèius stipriø ir sveikø þmoniø“.

Ji paklausë vadovo: „Ar tu nori pa-sakyti, kad að girdëjau nuþudytuosius?Jø dejones, pagalbos ir teisingumoðauksmà... Ar ir mus veikia tos kosmo-

Suðaudytieji Sverdlovskeso dalelës, kurios bombarduoja tavosukurtà vibratoriø“. „Be abejo veikia,– paaiðkino fizikas, – bet nepamirðk,kad tu negirdëtum poliarinës paðvais-tës, jeigu mes nebûtume daug kartø su-stiprinæ jos signalø“.

„Homeopatija mus irgi veikia, norsðimtà kartø skiestame homeopatiniamevaiste veikliosios medþiagos koncentra-cija neásivaizduojamai maþa, – prisipaþi-no medicinos mokslininkë. – Man atro-do, kad ir anksèiau jauèiau, kad nuþudy-tieji yra tarp mûsø ir mus veikia... Galtik savø nuþudytøjø vëlës skaudþiaublaðkosi ir labiau alina gyvuosius?“

Teko skaityti, kad mûsø þmonës lan-kæsi masiniø þudyniø vietose... irgi jau-të didþiulá nerimà ir slegiantá slogø debe-sá... virð galvø, blokuojantá protà, kelian-tá nesuprantamà norà... bëgti, kuo grei-èiau trauktis, lyg nuo mirtino pavojaus.

O Sverdlovske nuþudyti 77 lietuviai.Apie tai pasakoja Lietuvos gyventojøgenocido ir rezistencijos centro iðleis-ta knyga „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske suðaudyti Lietu-vos pilieèiai“ (V., 2015).

Tai – visø nuþudytøjø Sverdlovskesudarytas vardynas, su nuþudytøjøbiografijomis, jiems pateiktais kaltini-mais ir jø fotonuotraukomis, kai jie bu-vo NKVD suimti ir prieð mirtá. Ðiurpi,sukreèianti savo istoriðkumu ir bude-liø piktadarybëmis knyga, bet jà reikiaskaityti. Ir kaip maldaknygæ namuosepadëti matomiausioje vietoje, kad visiðeimos nariai – ypaè vaikai, vaikaièiaiir provaikaièiai – jà prieidami paskai-tytø, o paskaitæ susidomëtø...

Kaip raðo knygos pratarmëjeLGGRTC direktorë Birutë Burauskai-të: „Pirmosiomis NKVD aukomisSSRS okupavus Lietuvà tapo valstybës

pareigûnai – vidaus reikalø ministrasKazimieras Skuèas ir Valstybës saugu-mo departamento direktorius Augus-tinas Povilaitis. Reikalavimas juos su-imti buvo pareikðtas Sovietø sàjungos1940 metø birþelio 14 dienos ultima-tume Lietuvai. Jie buvo suimti, po më-nesio iðveþti á Maskvà ir ten Karo ko-legijos nuosprendþiu 1940 metø liepos30 dienà suðaudyti.

Nors iki liepos 1 dienos dar tebedir-bo Lietuvos parlamentas – Seimas,okupantø statytiniai, remiami okupa-cinës kariuomenës, per pirmàsias dviokupacijos savaites suëmë 87 pilieèius,apkaltinæ juos kontrrevoliucine veiklapagal dar oficialiai Lietuvoje negalio-janèio Rusijos FSR baudþiamojo ko-dekso 58 straipsná. Iki Vokietijos–SSRS karo pradþios Lietuvoje buvo su-imti ir kalinami 6606 asmenys. 3434asmenys nuteisti Ypatingojo pasitari-mo ir iðveþti á Komijos ASSR, Kareli-jos SSR ir Archangelsko srities lage-rius, Gorkio ir Sol Ilecko kalëjimus.Masinio trëmimo 1941 metø birþelio14–18 dienomis buvo suimta ir iðveþ-ta á lagerius 3915 asmenø – daugiausianuo tremiamø ðeimø atskirtø vyrø. Di-dþioji jø dalis – 2425 asmenys ákalintiReðotø ir Norilsko lageriuose Krasno-jarsko kraðte, 387 – Sevurallage, Sverd-lovsko srityje. Likusieji kalëjo Kaza-chijos SSR, Molotovo ir Vologdos sri-èiø lageriuose. Pirmosios sovietinësokupacijos metais GULAG lageriuo-se atsidûrë 7 349 Lietuvos pilieèiai. La-geriuose suðaudyti arba miræ nuo ne-pakeliamø kalinimo sàlygø 2 984 asme-nys. Ið jø ne maþiau kaip 500 kaliniø,daugiausia ávairaus rango valstybësaparato tarnautojø – kariðkiai, polici-ninkai, mokytojai buvo nuteisti mirti.

Nuosprendþiai buvo vykdomi daþniau-siai tuose paèiuose lageriuose, kur bu-vo kaliniai tardomi ir kalinami“ SSRSNKVD Ðiaurës Uralo pataisos darbø10-ojo (Gario) skyriaus 1-ojo lagerio47-ame ir35-ame kvartale kalinami nu-teistieji buvo ðaudomi Sverdlovsko sri-ties NKVD vidaus kalëjime.

12-ajame kilometre uþ Sverdlovsko(dabar Jekaterinburgas) pastatytas nu-þudytiems ir bendroje duobëje uþkas-tiems 20 tûkstanèiø politiniø represi-jø aukø Memorialas. Jame – ir 77 su-ðaudyti Lietuvos pilieèiai, tarp jø að-tuoni pirmosios Lietuvos Respublikos1918–1940 metø Ministrø kabinetønariai: Ministras pirmininkas prof.Pranas Dovydaitis, vidaus reikalø mi-nistrai Petras Aravièius, Antanas En-dziulaitis, Zigmas Pranas Starkus, susi-siekimo ir uþsienio reikalø ministras Val-demaras Vytautas Èarneckis, ðvietimoministras Kazimieras Jokantas, kraðtoapsaugos ministras Juozas Papeèkys ir fi-nansø ministras Jonas Sutkus.

Knygoje daroma iðvada, kad „sovie-tiniø okupantø vykdytos represijos,niekuo nenusikaltusiø þmoniø naikini-mas liudija, kad 1940 metø birþelio 15dienà Lietuvoje ásitvirtinæs sovietinisokupacinis reþimas valstybës galias nau-dojo nusikalstamai gyventojø teroro beinaikinimo politikai, kurià galima apibrëþ-ti kaip nusikaltimà þmonijai“.

Lietuvos gyventojø genocido ir rezis-tencijos centras atliko milþiniðkà darbà,savo tyrimø rezultatus apibendrinæs ir pa-teikæs knygoje. Tikësimës, kad ateityjepasirodys ir kituose Rusijos lageriuose irkalëjimuose nuþudytøjø ir mirusiø nuonepakeliamø kalinimo sàlygø, ligø ir ba-do Lietuvos gyventojø vardynai.

Prof. Ona VOVERIENË

777772016 m. spalio 28 d. Nr. 40 (1206)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,60 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremtiesir tautos netekèiø atspindþiai“ ir „Istorijabe „baltø dëmiø“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1990 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

ILSËKITËS RAMYBËJE

SkelbimaiLapkrièio 1 d. (antradiená)

13 val. LPKTS Kauno filialaskvieèia buvusius politiniuskalinius, tremtinius, Laisvëskovø dalyvius, moksleivius,jaunimà ir miesto gyventojusá Kauno Petraðiûnø kapinesprie „Tautos kanèios“ me-morialo paminëti Visø ðven-tøjø dienà, prisiminti miru-siuosius ir negráþusiuosius iðSibiro platybiø.

Uþdegsime þvakeliø, padë-sime gëliø. Giedos Kauno bu-vusiø politiniø kaliniø ir trem-tiniø choras „Ilgesys“, vado-vaujamas Bronës Paulavièie-nës ir Mindaugo Ðikðniaus.

Kvieèiame gausiai dalyvauti.

Spalio 28 d. (penktadiená) 11 val. Ðiauliø Ginkûnø kapiniøtremtiniø sektoriuje vyks talka – grëbsime lapus. Turëkite dar-bines pirðtines, maiðus lapams sukrauti. LPKTS Ðiauliø filialovaldyba mielai laukia talkininkø.

Juozas Kasparavièius1922–2016

Gimë Ðiauliø aps. Padubysio valsè. Rimðiø k.1945 m. baigë Kauno prekybos mokyklà. Nuo1944 m. ásijungë á partizaninæ veiklà, gavo Links-muèio slapyvardá. Priklausë D.Kraujalio, vëliau –Jono Beloglovo bûriui. 1946 m. suimtas. Po þiau-riø tardymø Ðiauliø, Kauno ir Vilniaus kalëjimuosenuteistas 10 m. nelaisvës ir 5 m. tremties. Kalëjo Pe-èioros ir Intos spec. lageriuose. Dirbo ðachtose, pa-tyrë sunkià traumà, paskui dirbo kontoroje. Iðleistas

ið lagerio pasiliko dirbti Intoje. Ten sukûrë ðeimà, augino dvi dukreles.Á Lietuvà gráþo 1972 m., apsigyveno Ðiauliuose. Dirbo dviraèiø ga-mykloje inþinieriumi. Buvo aktyvus Persitvarkymo Sàjûdþio, LLKSPrisikëlimo apygardos, Tëvynës Sàjungos ir LPKTB Ðiauliø skyriausnarys. Apdovanotas Lietuvos partizanø 2-ojo laipsnio þvaigþde, ka-rio savanorio medaliu.

Palaidotas Ðiauliø r. Ginkûnø kapiniø tremtiniø sektoriuje.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

LLKS Prisikëlimo apygarda,LPKTB Ðiauliø skyrius

Pranciðkus Vytautas Kuprelis1935–2016

Gimë Klaipëdos r. Þemguliø k. ûkininkø ðei-moje. Tëvai 1948 m. iðtremti á Sibirà, ten baigæstarnybà kariuomenëje atvyko ir Pranciðkus Vytau-tas. Dirbo atðiauraus klimato Bolturino miðkøûkio pramonëje. Gráþo á Lietuvà. Sukûrë ðeimà.Buvo rûpestingas ir mylintis vaikus tëvas. Palaidotas Klaipëdos r. Laugaliø kapinëse. Uþjauèiame artimuosius.

Buvæ Bolturino tremtiniai

Romualdas Girdþius1960–2016

Gimë tremtyje Krasnojarsko kr. Nazarovskio r. 1951 m. trem-tiniø ðeimoje, auginusioje septynis vaikus. Vedë, uþaugino tris sû-nus. Á Lietuvà gráþo 1983 m. Dirbo miðkø ûkyje, keliø valdyboje. Bu-vo aktyvus LPKTS Jurbarko filialo narys.

Palaidotas Jurbarko r. Smalininkø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, sûnus, brolius, seseris ir artimuosius.

LPKTS Jurbarko filialas

Agota Dambrauskaitë-Gedvilienë1936–2016

Gimë Pasvalio r. Saloèiø valsè. Manikûnø k. ûki-ninkø ðeimoje. Augo su broliu ir dviem seserimis.1949 m. su motina ir broliu iðtremta á Irkutsko sr. Tai-ðeto r. Sujetichos gyv. 1956 m. gráþo á Lietuvà, baigëPanevëþio darbo jaunimo vidurinæ mokyklà, ástojoá Kauno Politechnikos instituto Panevëþio skyriø,ágijo elektrikës inþinierës specialybæ, dirbo „Ekra-no“ gamykloje. Prasidëjus Atgimimui ásijungë á Sà-jûdþio veiklà. 1989 m. ástojo á LPKTS Panevëþioskyriø. Apdovanota LPKTS þymeniu „Uþ nuopelnus Lietuvai“.

Palaidota Pasvalio r. Manikûnø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà, gimines ir artimuosius.

LPKTS Panevëþio filialas

Elena Bulovaitë-Þebrienë1932–2016

Gimë Rokiðkio aps. Kalpokiðkio vienk. ûkinin-kø ðeimoje. 1944 m. tëvas ir du broliai iðëjo á mið-kà partizanauti, o Elena buvo partizanø rëmëja.Laisvës kovoje neteko tëvo, broliø ir kitø artimø-jø. Jai suteiktas Laisvës kovø dalyvës statusas. Nuo1992 m. buvo LPKTS Panevëþio filialo narë.

Palaidota Panevëþio miesto kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame brolius, sûnus, artimuosius.

LPKTS Panevëþio filialas

UþjauèiameNuoðirdþiai uþjauèiame ir kartu dalijamës liûdesiu su Al-

binute Saveikiene, mirus mylimam broliui.LPKTS Druskininkø filialas

Lapkrièio 6 d. (sekmadiená) 14 val. Alytaus ðauliø namuo-se (S.Dariaus ir S. Girëno g. 10) ávyks LPKTS Alytaus filialosusirinkimas. Taip pat bus pristatyta Emilijos Lukðytës-Kru-ðinienës knyga „Gyvenimas lyg upë“. Koncertuos Muzikos mo-kyklos moksleiviai ir choras „Atmintis“.

Nuoðirdþiai kvieèiame aktyviai dalyvauti visus LPKTS Aly-taus filialo narius, buvusius tremtinius, partizanus, Laisvës kovødalyvius, jø palikuonis ir visus geros valios þmones.

Pasiteirauti tel. 8 694 07641.

(atkelta ið 6 psl.)(Buvo, bet iðsineðiojo. Val-

gykloje þiûrëkit. Gal kas duos).Vaikðèioju po valgyklà. Ran-

koje laikau lëkðtæ ir vis kartojau:– Loðki... loðki... loðki nietu

(Ðaukðto... ðaukðto... ðaukðtonëra).

Matau, kad þmonës suðaukðtais kabina koðæ ir valgo,bet ant stalo nematyti në vienolaisvo ðaukðto. Ëmiau stebëti,kur deda ðaukðtus tie, kurie sa-vo koðæ suvalgë. Þiûriu irraibsta man akys: ðaukðtus de-dasi á kiðenæ. Kaip man paval-gyti? Imti pirðtais nekultûrin-ga. Kabinti burna tiesiog iðlëkðtës kiauliðka. O iðeiti á kie-mà, pasiimti ðvarià skiedrà, ne-atëjo á galvà. (Ðtai kà reiðkiaviskà gyvenime leisti pro pirð-tus.) Vaikðtau po valgyklà ir vistà patá kalbu: „Ðaukðto...ðaukðto nëra...“

Niekas nekreipia dëmesio.Gal ir bûèiau likæs nevalgæs, betpastebëjo vienas ruselis. Su-prato, kad að „muðtas maiðu“ir, kad ne tik su koðe rankose,bet ir stovëdamas prie visopuodo, jei neduos ðaukðto, taibadu padvësiu. Tas ruselis pa-siðaukë mane. Þiûriu, kad jisvalgo, kad skuba, rodos, koðëpati á burnà lekia. Pakabinopaskutiná kartà, ðaukðtà gra-þiai aplaiþë ir atkiðo man:

– Na, tebe. Kak pakuðajeð,atdað (Ðtai, imk. Kai pavalgy-si, atiduosi).

O kad bûtumët matæ su ko-kiu nuoðirdumu jis man pada-vë ðaukðtà. Ið ðimto þmoniø tikjis vienas, kuris pasigailëjo nau-jose aplinkybëse nesusigau-danèio þmogaus. Ðaukðtà ga-

Pasakojimai apie ðaukðtàvau, bet kaip man pasielgti?Prie mano akiø jis aplaiþëðaukðtà ir beveik seilëtà manpadavë. Kà man daryti? Rei-këtø nuplauti ðaukðtà, betvandens nëra. Eiti á virtuvæpraðyti vandens, tai dar pa-galvos, kad að jo ðaukðtà pa-vogti noriu. Nenoriu jo uþ-gauti, jei jam matant imsiuvalyti ðaukðtà. Jis taip rûpes-tingai aplaiþë ðaukðtà, kad josupratimu, negalëjo kilti jo-kios abejonës dël jo ðvarumo.Atsisëdau uþ stalo ir, kai jis uþ-sisuko, ðvaria nosine nusi-ðluosèiau ðaukðtà ir pavalgiau.

Per ðeðiolika Sibire iðbûtømetø pirmà ir paskutiná kartà su-tikau tokios geros ðirdies ruselá.

Ðitas ávykis mane pamokë:jei neturi galvos, tai neðiokis ki-ðenëje ðaukðtà.

Nuo to karto pradëjau rû-pintis ðaukðtais. Gerai Dioge-nui, kad jis pamatë, kuo galimapakeisti puodukà, o að nieku gy-vu nesugalvojau kuo pakeistiðaukðtà, todël manau, kad kolþmonës nepradës maitintis kaipastronautai koncentruotu mais-tu, tai ðaukðtas nepakeièiamas.

Jau praëjo deðimt metø, galir daugiau, o að vis nepamirðauto ávykio valgykloje. Vienà kar-tà sëdëjome jurtoje. Buvo am-þinoji þiemos naktis, tai yratoks laikas, kada tamsu ir die-nà, ir naktá. Buvo taip sunku,kad ne tik maisto nebuvo, betir ðviesos. Jurtoje ðviesos ðal-tinis – krosnis. Jei kas ir turë-jo koká þvakigalá, tai laikë tiksau, o deginti, kad visoje jurto-je bûtø ðviesu, tai tokio geroþmogaus negalvok surasti.

Mokytoja Pangonytë suma-

në pasinaudoti krosnies ðviesa.Krosnis kûrenosi. Ji atsisëdoðalia, atsidarë dureles, pasië-më nuo krosnies puodà irëmë valgyti. Ne tiek ji valgë,kiek vis puodà gramdë. Pa-gramdo puodà, nulaiþo ðaukð-tà ir vël mëgina pasemti viralo.Þiûriu á jos rûpestingà darbà irnë kiek nesistebiu, nes beveikvisi ið tuðèio puodo pavalgytinorëjome. Ðá kartà mano dë-mesá patraukë ne jos valgymas,bet jos ðaukðtas. Ðaukðtas aliu-minis, ðvarus, ornamentaispapuoðtas kotas, bet kas la-biausia liko atmintyje – visasðaukðto smaigalys nudilæs. At-rodo, kad ðaukðto galas iðkàstas.Ilgai galvoti nereikëjo – tuojsupratau, kas ðaukðto galànukando. Tik norëjau paskai-èiuoti, kiek laiko jai reikëjogramdyti puodà, kad beveiktreèdalis ðaukðto nudiltø.

Ilgai reikëjo gyventi Sibi-re, kad ásigyèiau du patyri-mus apie ðaukðtus. Pirmas –Barnaule – ðaukðtà visada rei-kia turëti prie savæs. Antras(tegul bus pavadintas patyri-mu), kad ðaukðtai Sibire ken-të taip, kaip ir þmonës, skir-tumas buvo toks: þmonës jau-të kanèià, o ðaukðtai ne. Betir vieni, ir kiti yra nusipelnæ,kad bûtø átraukti á Sibiro kan-kiniø istorijà.

Likimas pasigailëjo ðaukð-tø. Gráþo þmonës á Lietuvà, grá-þo ir ðaukðtai. Tik gaila, kad nevisi ðaukðtai gráþo, ne visi irþmonës gráþo, bet vieni ir kitigráþo su bendra þyme: ðaukðtaisu nudilusia virðûne, þmonëssu palauþta sveikata.

Kazimieras SKUÈAS

88888 2016 m. spalio 28 d.Nr. 40 (1206) Tremtinys

Kitø metø pavasará Garliavos Juo-zo Lukðos gimnazija paminës savo gy-vavimo 25-metá. Visus ðiuos metus jai va-dovauja istorikas VidmantasVitkauskas.Tai viena jauniausiø Kauno rajono ben-drojo lavinimo mokyklø, ásikûrusi bu-vusiame Valstybiniame projektavimoir rekonstravimo institute. Ðiuo metupastatas modernizuotas, pasitinka gim-nazistus, mokytojus ir sveèius rimtimi,jaunatviðku klegesiu, prasminga veik-la. Jos gimnazistai iðsiskiria aukðtu mo-kiniø þiniø lygiu, reikðmingais pasieki-mais rajoninëse ir respublikinëse mo-kiniø olimpiadose, konkursuose, pro-jektuose, sportinëse varþybose. Be abe-jo, tai mokymo ástaiga, pirmaujanti ágy-vendindama plaèià pilietinio-doriniougdymo programà. Gimnazijos direkto-rius sako, kad juos ápareigoja ir garbin-gas rezistento Juozo Lukðos-Daumanto(1921–1951) vardas. Èia plaèiai lanko-mas ðio þymaus partizanø vado memo-rialinis muziejus, veikia katalikiðko ugdy-mo centras, aktyvios mokiniø ir tëvø sa-vivaldos. Mokiniai globoja vieniðus sene-lius, tvarko kapines, kitas atmintinas vie-tas, renka medþiagà apie rezistenciniojudëjimo dalyvius, tremtinius. Gimna-zijos bibliotekoje daug knygø, doku-mentø pokario pasiprieðinimo, gyven-tojø tremties temomis, vyksta rengi-niai, ávykiø ir sukakèiø paminëjimai.Visa tai padeda mokytojams gilinti Lie-tuvos istorijos þinias, suprasti pasaulioávykius. Èia organizuojamos mokslinëskonferencijos, kuriose gvildenamos re-zistencijos ir religijos temos, vyksta su-sitikimai su þymiais Lietuvos ir uþsieniopolitikais, dvasininkais, kultûros beimeno veikëjais.

Ðios mokymo ástaigos veikla jau se-

Gimnazistams apie Maþàjà Lietuvànai perþenGë Lietuvos sie-nas: bendradarbiaujamasu panaðaus tipo uþsieniomokyklomis, uþsienio lie-tuviais, taip pat fondais irorganizacijomis.

Spalio 18 dienà tekodalyvauti gimnazijos bib-liotekoje (bibliotekinin-kë Elena Raudaitienë)renginyje, kuriame pami-nëta Maþosios Lietuvosgyventojø genocido die-na. Minëjime dalyvavo Iir III klasiø mokiniai,mokytojai. Renginio da-lyviams savo pastebëji-mus atsiuntë ir istorinæmedþiagà pateikë Maþo-sios Lietuvos istorijosmuziejaus Klaipëdoje darbuotojas,istorikas Saulius Karalius.

Istorijos mokytoja Violeta Vëjely-të trumpai priminë, kuo svarbi mums,lietuviams, yra Maþoji Lietuva – tai iðjos kilæ K. Donelaitis, Vydûnas, M. Jan-kus, èia savo veiklà vykdë M.Maþvydas,knygneðiai, èia atgimimo spaudos pra-dþia. Tai tie kultûros, kalbos ir istori-jos dalykai, be kuriø nëra net kaip ási-vaizduoti mûsø Didþiosios Lietuvos.Gimnazistams genocido, tremties, par-tizaninio karo sàvokos gerai þinomos.Jie ádëmiai klausësi tarsi gyvosios isto-rijos pamokos apie tai, kas vadovëliuoseparaðyta tik keliomis eilutëmis.

1943 metais, kai Raudonoji armijapradëjo vokieèiø pulkø puolimà, ir ne-iðvengiamai kariniai veiksmai artëjo priePrûsijos þemës, sovietiniai karvedþiai irideologai trynë nugalëtojams ribas tarpþmoniðkumo ir þvëriðkumo. Uþëjus so-

vietams, tûkstanèiai ðio kraðto þmoniøbuvo nuþudyti, mirë ið bado. Maþame-èiai vaikai naðlaièiais pasklido po Lie-tuvà, nes tik èia galëjo iðgyventi. Jø pri-skaièiuojma ar ne aðtuoni tûkstanèiai.Kas atsitiko su Rytprûsiø gyventojais,jø gimtine 1944–1948 metais, kaip ken-tëjo to meto þmonës ir jø vaikai, kà ir ko-dël þmonës vadino „vilko vaikais“ (sako,dël to, kad kai kurie jø atvykæ gyveno þvë-riø irðtvose, o jø akutës þibëjo ið iðgàs-èio), kaip dabar atrodo Karaliauèiauskraðtas ir dar daugeliu kitø temø domë-jomës kartu: þiûrëjome vaidybiniø irdokumentiniø filmø bei autentiðkø ára-ðø iðtraukas. Paminëtas ir vienas ið to-kiø „vilko vaikø“, kuriø atsiminimus re-daguoja ið ðio kraðto kilæs poetas Ro-bertas Keturakis, Zigfridà Gronau,vienintelá likusá gyvà ið visos graþios sa-vo ðeimos. Mokiniai skaitë jo atsimini-mø iðtraukas, kaip ir A. Ðlepiko roma-

no „Mano vardas Marytë“ iðtraukas, ogimnazijos direktorius V. Vitkauskaspapasakojo paþástàs „vilko vaiko“ sû-nø Rimvydà Dekà, mokytojaujantáÞasliuose (Kaiðiadoriø rajonas). Deja,jo giminës istorija maþai þinoma, nesðia tema þmonës Lietuvoje, Vokietijo-je ar Rusijoje vengë kalbëti.

Kalbëta apie Maþosios Lietuvos da-lies, tai yra Klaipëdos kraðto, tremtá po-karyje á Sibirà. Ið èia 1941–1952 iðtremtaar kitaip sunaikinta deðimtys tûkstanèiøgyventojø. Apie juos ir kitus maþuosiustremtinius pasakojama LPKTS iðleisto-se knygose „Tremties vaikai“.

LPKTS vardu padovanojome gim-nazijos bibliotekai antràjà knygos„Tremties vaikai“ dalá, daug tremtiesvaikø nuotraukø bei dar neiðleistosZigfrido Gronau prisiminimø knygostekstø dalá ir iliustracijas.

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Trëmimo „Ruduo“ 65 metø jubilie-jinæ sukaktá Veiveriø kraðto istorijosmuziejuje minëjo LPKTS Prienø filia-lo pirmininkë Dalytë Raslavièienë kar-tu su Veiveriø Tomo Þilinsko gimna-zijos mokiniais. D. Raslavièienë pasi-dalijo skaudþiais prisiminimais apie ið-gyvenimus tremtyje.

Veiveriø muziejuje po truputá kuria-mas tremtiniø kampelis, sukaupti pir-mieji eksponatai ir labai laukiami nau-

Paminëjome 1951 metø trëmimàji ekspozicijai papildyti. Mokiniams bu-vo pristatyti pirmieji eksponatai, kartuvaikai turëjo galimybæ pajusti dalelætremtinio gyvenimo: pagulëti ant narø(gultø), pasëdëti ant kaladþiø, atsigerti„Sibiro“ arbatos su dþiovinta duonele.

Minëjimo dalyviai dainavo tremtiniødainas. Buvo galima apþiûrëti tremti-niø rankdarbiø parodà, iðgyventø aki-mirkø nuotraukas.

Jovita KAÞDAILIENË

Rugsëjo 28 dienà LPKTS Ukmer-gës filialo valdyba savo nariams orga-nizavo ekskursijà á Kauno IX fortà irBirðtonà.

IX forte mus pasitiko gidë, kuri ið-samiai supaþindino su forto istorija.Suþinojome, kad 1882 metais Kauneprasidëjo pirmo lygio Rusijos sausu-mos tvirtovës statyba, kuri tæsësi iki1913 metø. 1914-aisiais, prasidëjusPirmajam pasauliniam karui, IX fortasbeveik nenukentëjo, o 1915 metais for-tas su visa tvirtove perëjo Vokietijoskariuomenës þinion.

1918 metais atkûrus Lietuvos vals-tybæ, IX fortà pavertë sunkiøjø darbøkalëjimo skyriumi. Èia kalëjo ne tik kri-minaliniai, bet ir politiniai kaliniai.1941 metais sovietams okupavus Lie-

Ukmergës filialo nariø kelionëstuvà, IX forto ðeimininkais tapoNKVD. 1941 metø birþelio 25 dienà áKaunà áþengus vokieèiø kariuomenei,organizuota þydø naikinimo akcija.Nuo 1941 metø spalio iki 1944 metørugpjûèio èia nuþudyta apie 50 tûks-tanèiø þmoniø.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomy-bæ, Kauno IX forto muziejuje atsiradogalimybë prabilti ne tik apie naciø, betir apie sovietø vykdytus nusikaltimus.Dabar muziejuje árengtos ekspozicijos,supaþindinanèios lankytojus su visaisIX forto istorijos etapais.

Iðëjæ ið niûriø forto poþemiø pasi-dþiaugëme graþia saulëta diena ir to-liau leidomës á kelionæ pro Iðlauþà áBirðtonà. „Palaimintos vietos, retovaizdingumo apylinkës“, – taip apie

ðá kraðtà raðë poetas Justinas Mar-cinkevièius.

82 procentai Birðtono savivaldybësteritorijos yra Nemuno kilpø regioni-niame parke. Nuo seno ðios vietovëspoilsiautojus vilioja èia apsilankyti.

Iki ðiø dienø Birðtone veikia seniau-sia Lietuvoje mineralinio vandens pils-tymo ámonë, pradëjusi savo veiklà 1924metais. Tai – mineralinis vanduo „Vy-tautas“, „Birutë“.

Pasivaikðèiojome centrine miestelioaikðte, kurioje 1939 metais atidengtaspaminklas J. Basanavièiui. Uþlipome ápiliakalná ir groþëjomës vaizdingomisNemuno kilpomis. Po apþvalginës eks-kursijos gidë nuvedë á Birðtono sakra-liná muziejø, kuris ásikûræs buvusiosklebonijos pastate.

Muziejuje – 10 saliø. Dvi skirtosarkivyskupui Teofiliui Matulioniui,kitos dvi – antrajam Lietuvos kardi-nolui Vincentui Sladkevièiui, po vie-nà salæ Birðtono baþnyèios istorijai,sakraliniam menui, liturginiams in-dams ir taip toliau.

Gyvenimas ðiame muziejuje verda:vyksta ávairûs renginiai, knygø prista-tymai, vakarai. Buvo labai ádomu, betjau turëjome skubëti á „Eglës“ sanato-rijoje uþsakytas maudynes.

Dëkojame Ukmergës filialo pirmi-ninkei Aldonai ir pavaduotojui Alek-sandrui, nes jie raðo projektus ir gau-na finansinæ paramà.

Tamara REINGARDTIENË,LPKTS Ukmergës filialo

valdybos narë