nr. 3.docx - raseinių r. ariogalos...

1

RASEINIŲ R. ARIOGALOS GIMNAZIJA

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO

TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokymo pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) apibrėžia

šio dokumento įgyvendinimo tikslą, uždavinius, reglamentuoja pradinio, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo principus gimnazijoje.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis

programomis, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, egzaminų programomis, Mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimų samprata.

3. Apraše vertinimo tikslas ir uždaviniai yra orientuoti į mokinių žinių ir supratimo,

gebėjimų, vertybių nuostatų ugdymą, aktyvų dalyvavimą ugdymo procese, mokymą įsivertinti

pasiekimus.

4. Su Aprašu supažindinama visa gimnazijos bendruomenė.

5. Apraše vartojamos sąvokos:

5.1. Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir

pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

5.2. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą.

5.3. Įsivertinimas – paties mokinio sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

5.4. Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie

mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus,

nuostatas).

5.5. Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį

lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

5.6. Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio

validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

5.7. Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo

rezultatų pastovumas: kai tas pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tokį pat įvertinimą; kai

galima patikimai palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių

pasiekimus su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).

2

5.8. Mokymosi patirtis – mokinio gebėjimas kelti mokymosi tikslus ir jų siekti, planuoti

ir prasmingai išnaudoti mokymosi laiką, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, dirbti grupėmis ir

laikytis sutartų taisyklių.

6. Pagal vertinimo tikslus taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai:

6.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti

mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti

tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

6.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris

padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis

analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams

geranoriškai bendradarbiauti.

6.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą,

modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

6.4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių

pasiekimus.

6.5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas mokinių pasiekimų lygiai.

II. VERTINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

7. Tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie

mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo sėkmę,

priimti pagrįstus sprendimus.

8. Uždaviniai:

8.1. Diagnozuoti mokinio žinių, gebėjimų, kompetencijų spragas.

8.2. Mokyti ir padėti mokiniui įsivertinti pasiekimų lygį, nustatyti mokymosi problemas

ir spragas, kelti mokymosi tikslus.

8.3. Mokytojui padėti įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, skatinti mokinių

mokymosi motyvaciją.

8.4. Informuoti mokinį ir jo tėvus (globėjus) apie ugdymo rezultatus, stiprinti ryšius tarp

vaiko, tėvų (globėjų) ir mokyklos.

8.5. Panaudoti vertinimo informaciją planuojant ugdymo turinį ir procesą, teikiant

mokiniams reikalingą pagalbą.

3

III.VERTINIMO PRINCIPAI IR FUNKCIJOS

9. Vertinimas grindžiamas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, amžiaus

tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais poreikiais, atitinka ugdymo(-si) tikslus.

Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese.

10. Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie

pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

11. Vertinama individuali mokinio pažanga (idiografinis vertinimas) – mokinio dabartiniai

pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

12. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko,

nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.

13. Vertinimas atviras ir skaidrus – su mokiniais tariamasi dėl vertinimo kriterijų ir

procedūrų, vengiama pernelyg didelio vertinimo formalizavimo.

14. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas – siekiama kuo didesnio vertinimo validumo ir

patikimumo, remiamasi mokinių pasiekimų lygių aprašais.

15. Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas: taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos

tvarkymo ir pateikimo būdai.

16. Pažymys rašomas formaliai įvertinti mokinių pasiekimus, sertifikuoti, apskaitai

pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje.

IV. MOKOMŲJŲ DALYKŲ, DALYKŲ MODULIŲ, PASIRENKAMŲJŲ DALYKŲ

VERTINIMAS

17. Mokomųjų dalykų pasiekimai, vertinami pažymiu:

17.1. Lietuvių kalba ir literatūra;

17.2. Užsienio kalbos (anglų, vokiečių, rusų kalbos);

17.3. Matematika;

17.4. Istorija;

17.5. Geografija;

17.6. Informacinės technologijos;

17.7. Biologija;

17.8. Chemija;

17.9. Fizika;

17.10. Pilietiškumo pagrindai II gimnazijos klasėje;

17.11. Ekonomika ir verslumas;

17.12. Menai ( muzika, dailė, šokis);

4

17.13. Kūno kultūra;

17.14. Technologijos;

17.15. Pasirenkamieji dalykai;

18. Mokomųjų dalykų pasiekimai, vertinami įskaita:

18.1. Dorinis ugdymas (etika, tikyba);

18.2. Žmogaus sauga;

18.3. Pilietiškumo pagrindai I gimnazijos klasėje;

18.4. Pilietinė – socialinė veikla.

19. Mokomųjų dalykų modulių įvertinimai įskaitomi į dalyko programos pasiekimų

įvertinimą, vedamas bendras pažymys. Mokomųjų dalykų moduliai pusmečio pabaigoje vertinami

įskaita. Jei mokomojo dalyko modulio įvertinimas yra nepatenkinamas, tai ir mokomojo dalyko

įvertinimas taip pat nepatenkinamas.

V. PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

20. Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai

pažymiais nevertinami. Pasiekimai vertinami ugdymo procese mokant ir mokantis (formuojamasis

ir diagnostinis vertinimas) ir baigus ugdymo programą (apibendrinamasis vertinimas).

21. Vertinimo tvarka:

21.1. 1-4 klasių mokinių ugdymo(si) pažanga ir pasiekimai fiksuojami elektroniniame

dienyne, sąsiuviniuose, pratybų sąsiuviniuose, testuose.

21.2. Pagal standartizuotų testų rezultatus 4 klasių mokiniams sudaromi mokinių

profiliai. Pasiekimai fiksuojami įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas,

patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus bendrojoje

programoje.

21.3. 1-4 klasių mokinių apibendrinamasis vertinimas atliekamas pasibaigus

pusmečiams.

21.4. Dorinis ugdymas vertinamas įrašu – padarė pažangą „pp“, nepadarė pažangos

„np“ pusmečių pabaigoje.

21.5. 1-4 klasių mokiniams įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas

pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos vadovo įsakymą.

21.6. 1-4 klasių mokiniai, kurie atvyko likus mažiau nei mėnesis iki mokslo metų

pabaigos, gali būti vertinami.

5

21.7. Per kūno kultūros pamokas 1-4 klasėse taikomas kriterinis žinių ir gebėjimų

vertinimas, grindžiamas idiografiniu principu. Informacija, kaip 3-4 klasių mokiniams sekasi siekti

asmeninės pažangos, gaunama rudenį ir pavasarį atliekant fizinio parengtumo testus.

21.8. Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos

baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.

VI. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

22. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių:

22.1. Vertinimo ugdymo procese (mokant ir mokantis);

22.2. Vertinimo baigus pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

23. Vertinimą ugdymo procese sudaro du vienas kitą sąlygojantys vertinimo tipai:

23.1. Formuojamasis vertinimas;

23.2. Diagnostinis vertinimas.

24. Formuojamasis vertinimas:

24.1. Padeda mokytojui ir mokiniui numatyti ugdymo(si) kryptį bei veiksmus,

patvirtinti daromą pažangą. Šio proceso metu mokytojas stebi mokinių mokymąsi, komentuoja,

aptaria, skatina pačius mokinius vertinti mokymosi eigą.

24.2. Dažniausiai neformalizuojamas ir nefiksuojamas. Jo paskirtis – nustatyti, ar jau

pasiekti mokymosi tikslai ir uždaviniai, padrąsinti, paskatinti mokinius, išsakyti konstruktyvias

pastabas.

24.3. Mokytojui ir mokiniui suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą,

t. y. parodo, kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta, kokių yra galimybių siekti daugiau, ar

liko mokymosi spragų, kur reikia daugiau pastangų. Ši informacija mokiniui pateikiama laiku ir

tinkamai. Mokytojui ji padeda parinkti mokymo strategijas.

24.4. Sukuria prielaidas mokiniams pasitikėti mokytoju, geranoriškai bendradarbiauti

įveikiant mokymosi sunkumus. Mokytojas aiškina, pataria, pozityviai komentuoja mokinio veiklą.

24.5. Nesiejamas su pažymiu, jo tikslas yra ne kontroliuoti, o padėti mokytis. Mokinio

veikla vertinama žodžiu ar raštu. Šio vertinimo rezultatai viešai neskelbiami.

25. Diagnostinis vertinimas:

25.1. Skirtas išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, kam ir kokia pagalba

reikalinga, kokie tolesni mokymosi žingsniai. Diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas prieš

pradedant naują mokymosi etapą (temą, kurso dalį ar kt.).

25.2. Remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų ir kontrolinių užduočių rezultatais. Jis

padeda nustatyti mokymosi spragas bei stipriąsias puses ir yra prasmingas tik tada, kai atliekamas

sistemingai, mokiniai ir jų tėvai gauna kokybišką grįžtamąją informaciją.

6

25.3. Taikomas nustatant individualius mokinio mokymosi poreikius, pritaikant

programą, metodus. Diagnostinio vertinimo informacija naudojama apdairiai, kad netaptų mokinių

atrankos pagrindu.

25.4. Mokytojas, atsižvelgdamas į vertinimo tikslą, parenka tinkamus diagnostinio

vertinimo būdus, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą.

26. Vertinimo ciklą ugdymo procese sudaro:

26.1. Planavimas. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. Prieš pradedant

mokytis, mokiniams turi būti aišku, ką jie turi pasiekti ir kaip bus vertinama:

26.1.1. Planuodamas vertinimą mokytojas atsižvelgia į mokinių pasiekimus ir

sugebėjimus, remiasi mokinių pasiekimų lygių aprašais, iškeltais tikslais;

26.1.2. Mokytojas, planuodamas vertinimą, tariasi su mokiniais, kitais

mokytojais, prireikus pasitelkia psichologą ar kitus specialistus.

26.2. Vertinimas mokant. Atliekant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą,

išskiriami keturi pagrindiniai tarp savęs susiję mokytojo veiklos aspektai:

26.2.1. Mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo

kriterijus. Vertinama tai, kas yra numatyta uždaviniuose;

26.2.2. Mokytojas pozityviai skatina mokymosi motyvaciją – kelia mokinių

pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau nurodydamas, kas pavyko, pagrįstai pagirdamas,

vengdamas gąsdinti pažymiais;

26.2.3. Mokytojas su mokiniais, numatydamas tolesnio mokymo ir mokymosi

uždavinius, remiasi mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais;

26.2.4. Mokytojas parenka veiksmingas užduotis, naudoja įvairius mokymo(si)

metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę.

26.3. Vertinant sukauptos informacijos analizė, apibendrinimas ir fiksavimas.

Apibendrinta informacija apie individualią mokinio, mokinių grupės ar klasės pažangą bei

pasiekimus fiksuojama pagal mokyklos nustatytą tvarką ir pasirinkus tokią fiksavimo formą, kad:

26.3.1. Įvertinimai mokiniui būtų aiškūs ir suprantami.

26.3.2. Mokytojui padėtų stebėti ugdymo veiksmingumą, atsižvelgiant į ugdymo

tikslus;

26.3.3. Mokytojui padėtų sukaupti duomenis apie mokymąsi, juos būtų galima

aptarti su pačiais mokiniais ir jų tėvais (globėjais);

26.3.4. Gimnazijos administracijai, gimnazijos tarybai ir kt. rodytų mokinių

daromą pažangą ir pasiekimus. Mokinių, kurių ugdymas organizuojamas individualizuotos

programos pagrindu, mokymosi patirtis, rezultatai fiksuojami tuo pačiu principu;

7

26.3.5. Įvertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne, pusmečių, metinėse

ataskaitose, ugdymo programos baigimo pažymėjimuose, pagrindinio mokslo baigimo

pažymėjimuose, atestatuose;

26.3.6. Mokinių pasiekimų vertinimo simboliai: įskaityta „įsk.“, neįskaityta

„neįsk.“, padarė pažangą „pp“, nepadarė pažangos „np“ arba pažymiu 1-10;

26.3.7. Mokytojas gali naudoti kitus sutartinius simbolius ir mokiniams žinoma

tvarka paversti numatytais fiksavimo simboliais;

26.4. Informavimas. Vertinimo informacija pateikiama mokiniams, tėvams

(globėjams), kitiems mokytojams, gimnazijos administracijai.

26.4.1. Mokiniai iki rugsėjo 10 d. susipažįsta su mokomųjų dalykų vertinimo

tvarka, pasirašo saugaus elgesio instruktažo lapuose.

26.4.2. Tėvai (globėjai) apie vaiko mokymąsi informuojami pagal poreikį, bet

ne rečiau kaip du kartus per metus pagal gimnazijos nustatytą tvarką.

26.4.3. Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių pažanga ir pasiekimai

aptariami dalyvaujant specialistams.

26.4.4. Mokinių ugdymosi rezultatus klasės auklėtoja (as) aptaria ne mažiau kaip

du kartus per pusmetį su mokiniais ir jų tėvais (globėjais).

27. Ugdymo proceso vertinimas ir koregavimas. Remdamiesi vertinimo informacija,

mokytojai ir gimnazijos vadovai priima sprendimus dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir

strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo

tikslų realumo ir esant būtinybei koreguoja ugdymo procesą.

28. Vertinimas baigus programą:

28.1. Mokymosi rezultatams apibendrinti baigus atskiro dalyko, dalyko modulio

programą taikomas apibendrinamasis vertinimas (pasiekimų patikrinimai, įskaitos, egzaminai).

Pagrindinis ugdymas baigiamas pasiekimų patikrinimu, o vidurinis – brandos egzaminais;

28.2. Apibendrinamasis vertinimas yra formalus. Pagal vertinimo tikslą

pasirenkamas kriterinis vertinimas. Jo rezultatai fiksuojami pažymiu ar kita forma;

29. Penktokų, pirmų gimnazijos klasių, gimnazijos naujokų pasiekimai adaptacijos

laikotarpiu (vieną mėnesį) nevertinami pažymiu.

30. 5-8 klasių, I-IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema:

patenkinamas įvertinimas – 4–10 balų įvertinimas, nepatenkinamas įvertinimas – 1–3 balų

įvertinimas.

31. Mokiniai vertinami už:

31.1. Atsakinėjimą žodžiu ar raštu;

31.2. Savarankišką darbą;

8

31.3. Kontrolinį darbą:

31.3.1. Kontroliniai darbai rengiami pagal suderintą grafiką (ne daugiau kaip

vienas kontrolinis darbas per dieną pagal mokiniams iš anksto žinomus

vertinimo kriterijus);

31.3.2. Kontroliniai darbai turi būti įvertinti ne vėliau kaip po dviejų savaičių;

31.4. Projektinį darbą;

31.5. Testą;

31.6. Diagnostinį testą;

31.7. Referatą;

31.8. Kūrybinį darbą;

31.9. Mokymo priemonių gaminimą;

31.10. Namų darbus;

31.11. Dalyvavimą olimpiadose, konkursuose, viktorinose, varžybose ir t.t.

32. Mokinys per pusmetį turi gauti ne mažiau pažymių kaip dalyko savaitinių pamokų

skaičius ir dar 2 pažymius.

33. Mokinys laiko mokomojo dalyko įskaitą:

33.1. Kai praleido 40 proc. ir daugiau pamokų per mėnesį.

33.2. Sutartu su mokytoju laiku. Įskaitos įvertinimas įrašomas elektroniniame dienyne

mokiniui atsiskaičius.

33.3. Be pateisinamos priežasties neatvykus atsiskaityti įskaita vertinama vienetu.

33.4. Paskutinį mokslo mėnesį mokiniui, praleidusiam 40 proc. ir daugiau pamokų,

įskaita netaikoma, išskyrus atvejus, kai pamokos yra neteisintos.

34. Mokinys, dėl ligos ar kitų priežasčių nedalyvavęs kontroliniame darbe, atsiskaito sutartu

su mokytoju laiku ne vėliau kaip per dvi savaites nuo mokinio grįžimo į mokyklą dienos.

35. Mokinys turi pusmečio įvertinimą „neatestuotas“, kai praleidžia per pusmetį 50 proc. ir

daugiau pamokų ir neatvyksta į dvi ir daugiau įskaitų. Metinis įvertinimas vedamas tik po

atsiskaitymo už neatestuotą pusmetį.

36. Dėl naujai atvykusių mokinių adaptacijos, vertinimo ir pažangos stebėjimo:

36.1. Mokiniui, atvykusiam iš užsienio mokyklos, sudaromas integravimosi į

bendruomenę planas, kuriame nustatomas adaptacinis laikotarpis, per kurį mokinys nevertinamas.

37. Pusmečio pažymys vedamas iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio.

38. Metinis pažymys vedamas pagal pusmečių įvertinimų aritmetinį vidurkį. Jeigu antrojo

pusmečio įvertinimas neigiamas, tai metinis įvertinimas neigiamas.

9

39. Mokomieji dalykai vertinami vadovaujantis metodinėse grupėse priimta dalyko(ų)

vertinimo tvarka, (1, 2, 3, 4, 5 priedai) kuri neprieštarauja mokinių pažangos ir pasiekimų

vertinimo tvarkos aprašui.

40. Mokinių pasiekimai ir pažanga analizuojama ugdymo proceso metu, ją siūloma fiksuoti

lentelėse (6, 7, 8, 9 priedai) arba kita dalyko metodinėje grupėje priimta forma.

41. 5 klasių mokiniai stebi individualios ugdymosi pažangos rezultatus. Mokinio tėvai

(globėjai) kartu su mokiniu per rugsėjo – vasario mėnesius turi susitikti su visais klasėje dirbančiais

mokytojais ir kartu aptarti individualios pažangos rezultatus, užpildyti parengtas formas (10, 11

priedai).

42. 5-8, I-IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimai ir pažanga analizuojama ugdymo

proceso metu, vadovaujantis mokinio pažangos stebėsenos sistema (12, 13, 14 priedai), mokiniai

individualią pažangą stebi pildydami įsivertinimo lapus.

VII. TVARKOS ĮVERTINIMAS

43. Mokslo metų pabaigoje gimnazijos metodinė taryba atlieka apklausą, ar priimta

vertinimo sistema paveikė mokinių mokymosi motyvaciją.

44. Mokslo metų pabaigoje mokytojų tarybos posėdyje aptarti mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo sistemos privalumus ir trūkumus.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45. Aprašas – tai dokumentas, kuriuo vadovaujasi visi gimnazijos mokytojai.

46. Aprašą rengia direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, aprobuoja gimnazijos

metodinė taryba, tvirtina gimnazijos direktorius savo įsakymu.

47. Su Aprašu supažindinami visi mokiniai, tėvai (globėjai), specialistai.

48. Mokytojų ir gimnazijos metodinei tarybai pritarus, Aprašą galima keisti.

__________________________

10

Raseinių r. Ariogalos gimnazijosMokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašopriedas Nr. 1

PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA

I. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją

apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo

sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

Vertinimo uždaviniai:

1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo

pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.

2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas,

diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.

3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti

ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos.

4. Nustatyti gimnazijai savo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių

poreikius atliepiančią pagalbą.

II. VERTINIMO FIKSAVIMAS, JO FORMOS

Vertinimo fiksavimo formos pasirenkamos mokytojo nuožiūra.

Mokinių darbai ir

sąsiuviniai

Mokytojas tikrina ir vertina komentarais kontrolinius darbus,

testus, užduotis sąsiuviniuose. Pratybų sąsiuviniuose tikrinamos

užduotys pasirinktinai. Nebūtina kiekvieną dieną mokiniui rašyti

komentarą, vertinimą.

Mokinių įsivertinimas Mokiniai savo pastangas įsivertina klasėje priimtais įsivertinimo

būdais (žodžiu ar raštu).

Tamo dienynas Pateikiama informacija tėvams apie vaiko ugdymosi pasiekimus,

spragas. Mokinių pažanga ir pasiekimai įvertinami lygiais baigus I

ir II pusmečius.

Diagnostinio vertinimo

lentelės (Priedas Nr. 2)

Mokytojas parengia lenteles - testų suvestines visiems mokslo

metams, surašo mokinių surinktus taškus (lietuvių kalbos,

matematikos, pasaulio pažinimo, užsienio kalbos).

Mokinių pusmečių, metinio Mokytojas atskiriems dalykams (lietuvių kalbai, matematikai,

11

rezultatų fiksavimo lentelės

(Priedas Nr. 3)

pasaulio pažinimui, užsienio kalbai) parengia lenteles, kuriose

kasmet įrašomi to dalyko pusmečių, metinio įvertinimai per visus

ketverius pradinio ugdymo (si) metus.

Mokinių pasiekimų ir

bendrųjų kompetencijų

vertinimo aprašas (Priedas

Nr. 1)

4 klasės mokinių pasiekimų ir bendrųjų kompetencijų vertinimo

aprašo forma naudojama vertinant baigiamosios klasės mokinių

pasiekimus.

Kasdienis formuojamasis vertinimas

Didžiąją dalį (apie 90 proc.) vertinimo informacijos mokiniams pateikiame žodžiu.

Vertinimo informaciją raštu pateikiame mokinių darbuose, Tamo dienyne, ataskaitose.

Jei mokinių darbų įvertinimai fiksuojami trumpu komentaru, įrašant jį šalia atlikto darbo, į

Tamo dienyną komentaras neperrašomas.

Komentaras turėtų būti:

pozityvus, pripažįstantis atlikto darbo vertę;

palaikantis vaiko pastangas;

jame turi atsispindėti vertinimo kriterijai;

nurodytos taisytinos vietos;

pasiūlyta, kaip būtų galima pagerinti darbą.

Komentarų pavyzdžiai:

Lietuvių kalba Matematika

● Moki žodžius skirstyti reikšminėmis

žodžio dalimis. Dar nemoki išskirti priesagų.

Gali paprašyti mokytojos arba Jonuko

pagalbos.

● Gebi nustatyti kalbos dalis. Pasikartok

dialogo skyrybą. Pavyzdžių rasi pratybų

sąsiuvinyje 15 puslapyje.

● Atkreipk dėmesį į ilgųjų balsių rašybą.

Tau tikrai pavyks.

● Gebi smulkinti ir stambinti matinius

skaičius. Prisimink, kad 1 h ꞊ 60 min.

● Uždavinius išsprendei teisingai.

Pasistenk teisingai formuluoti klausimus.

● Kantriai mokaisi daugybos lentelę. Vis

daugiau teisingų atsakymų.

● Moki teisingai apskaičiuoti

stačiakampio plotą, tik įvardijai neteisingai.

Prisimink, kad plotas žymimas m².

TAMO dienynas

Įrašai TAMO dienyne:

12

jei 1 savaitinė pamoka, mokiniui rašomas ne mažiau kaip vienas įvertinimas per du

mėnesius;

jei 2 savaitinės pamokos, mokiniui rašomas ne mažiau kaip vienas įvertinimas per mėnesį;

jei 3-5 savaitinės pamokos, mokiniui rašomi ne mažiau kaip du įvertinimai per mėnesį;

jei 7-8 savaitinės pamokos, mokiniui rašomi ne mažiau kaip trys įvertinimai per mėnesį.

Įrašų pavyzdžiai:Lietuvių kalba Matematika Pasaulio pažinimas

● Vadovėlio tekstus skaito

lėtai, skiemenuodamas.

● Sudarė sakinius pagal

klausimus, tačiau neatidžiai

užrašė.

● Raiškiai skaitė tekstą, atsakė

į pateiktus klausimus.

● Sukūrė įdomų pasakojimą

pagal paveikslėlių seriją.

● Diktantą parašė be klaidų,

taikė rašybos taisykles.

● Išmoko skaičiaus 5

daugybos lentelę.

● Sėkmingai taiko sudėtinio

reiškinio veiksmų tvarkos

taisyklę.

● Džiaugiuosi. Teisingai

išsprendė tekstinius

uždavinius.

● Teisingai atliko sudėties ir

atimties veiksmus.

● Mokėjo nusakyti aplinkoje

vykstančius pasikeitimus, juos

apibūdinti.

● Teisingai sudėliojo žemynų

ir vandenynų pavadinimus.

● Domisi savo šeimos ir

giminės praeitimi,

tradicijomis.

● Žino Lietuvos valstybės

simbolius.

● Moka naudotis žemėlapiu ir

gaubliu.

Informacijos pateikimas TAMO dienyne:

informacija apie mokinių pažangą ir pasiekimus fiksuojama dalyje „Įvertinimas“;

kita informacija apie mokinio socialinius (gebėjimą būti grupės nariu, klasės ir mokyklos

taisyklių laikymąsi bei kt.) ir darbo (pasiruošimą pamokai, dėmesingumą, kruopštumą bei

kt.) įgūdžius fiksuojama dalyje „Pagyrimai/pastabos“;

I ir II pusmečių, metinio mokinių pažangos ir pasiekimų įvertinimai (įvardijant pasiekimų

lygmenis) rašomi TAMO dienyno dalyje „Trimestrai/pusmečiai.

Diagnostinis vertinimas

Kontroliniai darbai, testai, savarankiški darbai nevertinami lygiais.

Darbams, kurie vertinami taškais, nepakanka nurodyti surinktų taškų skaičių – būtinas

trumpas mokytojo komentaras, kuriame įvardinami mokinio pasiekimai, padarytos klaidos.

Pusmečio ar mokslo metų baigiamieji darbai vertinami lygiu, tačiau iš šio galutinio darbo

nenustatome mokinio pusmečio dalyko įvertinimo – lygio.

Mokiniai apie kontrolinių darbų, testų, patikrinamųjų bei savarankiškų darbų rašymą turi

sužinoti prieš savaitę.

13

Rekomenduojama lietuvių kalbos, matematikos kontrolinius darbus rašyti į atskirus

sąsiuvinius.

Apibendrinamasis vertinimas

Mokinio mokymosi pasiekimai pusmečių pabaigoje apibendrinami, o vertinimo rezultatas

fiksuojamas įrašais: „aukštesnysis“, „pagrindinis“, „patenkinamas“, „nepatenkinamas“,

„atleistas“, „padarė pažangą“ („pp“), „nepadarė pažangos“ („np“), „neatestuotas“.

1-4 klasių mokiniai, kurie atvyko likus mažiau nei mėnesiui iki mokslo metų pabaigos, gali

būti vertinami.

Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi

pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys

suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti

nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamą

pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose (toliau – papildomas darbas), tai

papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

Pagal standartizuotų testų rezultatus 4 klasių mokiniams sudaromi mokinių profiliai.

Pasiekimai fiksuojami įrašant pasiektą mokymosi lygį (aukštesnysis, pagrindinis,

patenkinamas, nepatenkinamas) pagal pasiekimų požymius, aprašytus bendrosiose

programose.

Atsiskaitomieji darbai, kurių struktūra leidžia fiksuoti teisingai atliktų užduočių kiekį

procentais, vertinami lygiais:

A (aukštesnysis) – 100 proc. - 95 proc.

P (pagrindinis) – 94 proc. – 75 proc.

Pt (patenkinamas) – 74 proc. – 50 proc.

Nepasiektas patenkinamas lygmuo – 49 proc. ir mažiau.

Mokinių įsivertinimas

Į vertinimą mokinius reikėtų įtraukti nuolat. Įsivertinant mokiniui svarbu refleksija

(savianalizė) arba savo minčių, vertybių, veiksmų kritiškas pergalvojimas ir analizavimas.

Mokytojas skatina mokinius:

pasikeisti su bendraklasiais įspūdžiais apie pasiekimus;

porose pasitikrinti ir įvertinti vienas kito išmokimą;

analizuoti savo klaidas;

numatyti, ką dar reikia atlikti;

parašyti savo įsivertinimą prie atlikto darbo.

14

III.TĖVŲ INFORMAVIMAS

Apie mokinio daromą pažangą ir pasiekimus tėvai yra informuojami žodžiu, įrašais

sąsiuviniuose ir TAMO dienyne.

Pasibaigus I ir II pusmečiams, mokinio mokymosi pažangos ir pasiekimų įvertinimai

įrašomi TAMO dienyne.

Mažiausiai du kartus per mokslo metus organizuojami klasės mokinių tėvų susirinkimai.

Tėvams informacija teikiama individualiose konsultacijose, kurių metu kartu su tėvais

aptariami mokinio pasiekimai, daroma pažanga, socialiniai gebėjimai ir savęs vertinimas.

Kartą per mokslo metus organizuojamos atvirų durų dienos.

IV. MOKOMŲJŲ DALYKŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO NORMOS

1. DORINIS UGDYMAS (ETIKA/TIKYBA)

1-4 klasėse etikos ir tikybos mokinių pasiekimai vertinami įrašant „padarė pažangą“ (pp)

arba „nepadarė pažangos“ (np).

2. LIETUVIŲ (GIMTOJI) KALBA

2.1. Skaitymas

1 klasėje elementoriniu ir poelementoriniu laikotarpiu skaitymo gebėjimai vertinami

individualiai. Kasdienio formuojamojo vertinimo metu mokinio skaitymo gebėjimai vertinami

žodžiu, o tėvams informacija teikiama pagal poreikį, nurodant konkrečius vaiko pasiekimus ir

spragas.

2 klasėje skaitymas vertinamas lygiais:

A (aukštesnysis) – visada skaito sklandžiai, sakiniais; puikiai intonuoja, kirčiuoja, suvokia

perskaityto teksto prasmę, pagrindinę mintį; noriai skaito daug užklasinio skaitymo knygų.

P (pagrindinis) – dažniausiai skaito žodžiais arba sklandžiais sakiniais; dažniausiai gerai

intonuoja, kirčiuoja, suvokia perskaityto teksto prasmę; gana aktyviai skaito užklasinio skaitymo

knygas.

Pt (patenkinamas) – prastai skaito žodžiais, sakiniais; neintonuoja, dažnai netaisyklingai

kirčiuoja, sunkiai suvokia perskaityto teksto prasmę; mažai skaito užklasinio skaitymo knygų.

3-4 klasėse skaitymas vertinamas lygiais:

A (aukštesnysis) – visada skaito sklandžiai, puikiai intonuoja, kirčiuoja, suvokia perskaityto

teksto prasmę, pagrindinę mintį; aktyviai skaito užklasinio skaitymo knygas.

P (pagrindinis) – dažniausiai skaito sklandžiai, sakiniais; dažniausiai gerai intonuoja,

kirčiuoja, suvokia perskaityto teksto prasmę; skaito nemažai užklasinio skaitymo knygų.

15

Pt (patenkinamas) – retai skaito sklandžiai, dažniausiai skaito žodžiais; prastai arba visai

neintonuoja, dažnai netaisyklingai kirčiuoja, sunkiai suvokia perskaityto teksto prasmę; mažai

skaito arba neskaito užklasinio skaitymo knygų.

2.2. Rašymas

A (aukštesnysis) - 1 klaida

P (pagrindinis) – 2-4 klaidos

Pt (patenkinamas) – 5-7 klaidos

Nepasiektas patenkinamas – 8 ir daugiau klaidų

2.3. Kūrybiniai darbai

1 klasėje mokiniai dažniausiai kuria žodžiu. Moka reikšti mintis sakiniais. Sakiniai rišlūs,

išlaikyta loginė įvykių seka.

2 klasėje kūrybiniai darbai vertinami lygiais:

A (aukštesnysis) - visada mintis reiškia gražiais, rišliais sakiniais, išlaiko loginę įvykių

seką, vartoja daug vaizdingų žodžių, posakių.

P (pagrindinis) – dažniausiai mintis reiškia gražiais, rišliais sakiniais, išlaiko loginę įvykių

seką, nors kartais klysta, retai, bet vartoja vaizdingų žodžių, posakių.

Pt (patenkinamas) – sunkiai reiškia mintis sakiniais bei išlaiko loginę įvykių seką,

nevartoja vaizdingų žodžių, posakių.

3-4 klasėse kūrybiniai darbai vertinami lygiais:

A (aukštesnysis) - visada mintis reiškia gražiais, rišliais sakiniais, išlaiko loginę įvykių

seką bei grafinį pasakojimo dalių vaizdavimą, vartoja daug vaizdingų žodžių, posakių, remiasi

skaityta literatūra.

P (pagrindinis) – dažniausiai mintis reiškia gražiais, rišliais sakiniais, išlaiko loginę įvykių

seką bei kartais panaudoja grafinį pasakojimo dalių vaizdavimą, nors kartais klysta, vartoja

vaizdingų žodžių, posakių, kartais remiasi skaityta literatūra.

Pt (patenkinamas) – sunkiai reiškia mintis sakiniais bei išlaiko loginę įvykių seką,

nevartoja vaizdingų žodžių, posakių.

Paralelėse klasėse dirbantys mokytojai derina apibendrinamųjų testų turinį.

Pasiekimų vertinimo fiksavimas: vertinant kūrybinius rašto darbus sąsiuvinyje rašomi

komentarai. Į TAMO dienyną įvertinimai rašomi už atsiskaitomuosius darbus: diktantus,

kontrolinius darbus, testus, savarankiškus darbus ir kt. Įvertinimai rašomi ne rečiau kaip tris kartus

per mėnesį. Testų, patikrinamųjų darbų, diktantų rezultatai fiksuojami mokytojo parengtose

lentelėse.

3. PASAULIO PAŽINIMAS

1-4 klasėse pasaulio pažinimo pasiekimai vertinami lygiais:

16

A (aukštesnysis) – visada aktyviai renka medžiagą projektiniams tiriamiesiems darbams ir

juose dalyvauja, skyriaus apibendrinimo testuose surenka 100-95 proc. taškų.

P (pagrindinis) - dažniausiai aktyviai renka medžiagą projektiniams tiriamiesiems darbams

ir juose dalyvauja, skyriaus apibendrinimo testuose surenka 94-75 proc. taškų.

Pt (patenkinamas) – nenoriai renka medžiagą projektiniams tiriamiesiems darbams ir juose

dažniausiai dalyvauja kaip pasyvus stebėtojas, skyriaus apibendrinimo testuose surenka 74-50 proc.

taškų.

Nepasiektas patenkinamas – neįsisavina kurso ar jo dalies, testuose surenka 49 proc. ir

mažiau taškų.


Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi už

atsiskaitomuosius darbus. Įvertinimai rašomi ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Testų,

patikrinamųjų darbų rezultatai fiksuojami mokytojo parengtose lentelėse.

4. MATEMATIKA

1-4 klasėse matematikos pasiekimai vertinami lygiais:

A (aukštesnysis)– visada aktyviai dalyvauja pamokose; žino ir laikosi uždavinių sprendimo

taisyklių, taisyklingai užrašo sprendimą bei atsakymą; tiksliai atlieka braižymo užduotis, tikslingai

naudojasi liniuote, pieštuku bei kitomis priemonėmis; testuose surenka 100-95 proc. taškų.

P (pagrindinis) - dažniausiai aktyviai dalyvauja pamokose; žino ir laikosi uždavinių

sprendimo taisyklių, taisyklingai užrašo sprendimą bei atsakymą (labai retai klysta); tiksliai atlieka

braižymo užduotis, tikslingai naudojasi liniuote, pieštuku bei kitomis priemonėmis; testuose

surenka 94-75 proc. taškų.

Pt (patenkinamas) – gana pasyviai arba pasyviai dalyvauja pamokose; retai žino ir laikosi

uždavinių sprendimo taisyklių, retai taisyklingai užrašo sprendimą bei atsakymą; retai tiksliai

atlieka braižymo užduotis, dažnai netikslingai naudojasi arba išvis nesinaudoja liniuote, pieštuku

bei kitomis priemonėmis; testuose surenka 74-50 proc. taškų.

Nepasiektas patenkinamas–neįsisavina kurso ar jo dalies, testuose surenka 49 proc. ir

mažiau taškų.


Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi už

atsiskaitomuosius darbus: kontrolinius darbus, testus, savarankiškus darbus ir kt. Įvertinimai rašomi

ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Testų, patikrinamųjų darbų rezultatai fiksuojami mokytojo

parengtose lentelėse.

5. DAILĖ IR TECHNOLOGIJOS

1-4 klasėse dailės ir technologijų pasiekimai vertinami lygiais:

17

A (aukštesnysis)– darbas visada atitinka temą, yra išbaigtas, estetiškas; mokinys puikiai

įvaldęs atlikimo techniką.

P (pagrindinis) - darbas dažniausiai atitinka temą, yra išbaigtas, estetiškas; mokinys gerai

įvaldęs atlikimo techniką.

Pt (patenkinamas) - darbas retai atitinka temą, nėra išbaigtas, estetiškas; mokinys nėra

įvaldęs atlikimo technikos.

Pasiekimų vertinimo fiksavimas: į TAMO dienyną įvertinimai rašomi ne rečiau kaip vieną

kartą per mėnesį.

6. KŪNO KULTŪRA

1-4 klasėse kūno kultūros pasiekimai vertinami lygiais:

A (aukštesnysis) – visada aktyviai dalyvauja pamokose, išklauso ir vykdo žodines

instrukcijas; stengiasi tiksliai atlikti pratimus; žino ir vadovaujasi judriųjų žaidimų taisyklėmis.

P (pagrindinis) - dažniausiai aktyviai dalyvauja pamokose, išklauso ir vykdo žodines

instrukcijas; stengiasi tiksliai atlikti pratimus; žino ir vadovaujasi judriųjų žaidimų taisyklėmis.

Pt (patenkinamas) - pasyviai dalyvauja pamokose, retai išklauso ir vykdo žodines

instrukcijas; retai stengiasi tiksliai atlikti pratimus; žino, bet retai vadovaujasi judriųjų žaidimų

taisyklėmis.


kartą per mėnesį. Informacija, kaip 3-4 klasių mokiniams sekasi siekti asmeninės pažangos,

gaunama rudenį ir pavasarį atliekant fizinio parengtumo testus (bėgimas 30 m, šuolis į tolį iš vietos,

prisitraukimai nuo žemės, ištvermės bėgimas nefiksuojant laiko). 2 klasių mokiniai atlieka du testus

(bėgimas 30 m, šuolis į tolį iš vietos). 1-4 klasių mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų

pusmetį ar visus metus, nevertinami. Rašoma „atleistas“.

7. MUZIKA

1-4 klasėse muzikos pasiekimai vertinami lygiais:

A (aukštesnysis)–visada taisyklingai ir išraiškingai dainuoja, puikiai groja vienu iš

melodinių instrumentų, puikiai jaučia garso trukmių santykius, metrą, visada girdi ir apibūdina

melodinius darinius dermėje, puikiai pažįsta natas, visada apibūdina klausomą bei atliekamą

muziką.

P (pagrindinis) - dažniausiai taisyklingai ir išraiškingai dainuoja, retai klysta grodamas

vienu iš melodinių instrumentų, dažniausiai jaučia garso trukmių santykius, metrą, gerai girdi ir

apibūdina melodinius darinius dermėje, gerai pažįsta natas, dažniausiai apibūdina klausomą bei

atliekamą muziką.

Pt (patenkinamas) - retai taisyklingai ir išraiškingai dainuoja, labai silpnai groja vienu iš

melodinių instrumentų, silpnai jaučia garso trukmių santykius, metrą, prastai girdi ir apibūdina

18

melodinius darinius dermėje, labai prastai pažįsta natas, labai neaiškiai apibūdina klausomą bei

atliekamą muziką.



8. ŠOKIS

1-4 klasėse šokio pasiekimai vertinami lygiais:

A (aukštesnysis)– visada aktyviai dalyvauja pamokose, išklauso ir vykdo žodines

instrukcijas; stengiasi tiksliai atlikti šokio žingsnelius.

P (pagrindinis)– dažniausiai aktyviai dalyvauja pamokose, išklauso ir vykdo žodines

instrukcijas; stengiasi tiksliai atlikti šokio žingsnelius.

Pt (patenkinamas) -pasyviai dalyvauja pamokose, retai išklauso ir vykdo žodines

instrukcijas; retai stengiasi tiksliai atlikti šokio žingsnelius.


kartą per du mėnesius.

9. UŽSIENIO KALBA

Klausymas

A (aukštesnysis) – detaliai supranta tiesiogiai užduodamus paprastus klausimus, trumpą 3-4

frazių pokalbį arba tekstą iš žinomų žodžių ir gramatinių struktūrų. Supranta ilgesnių monologinių

tekstų, kuriuose yra nežinomų žodžių, pagrindinę mintį, jei tekstas iliustruotas.

P (pagrindinis)– supranta keletą kartų išklausytus pavienius sakinius iš žinomų žodžių, kai

kalbama aiškiai ir lėtai. Supranta labai trumpą monologinį tekstą.

Pt (patenkinamas)– sunkiai supranta keletą kartų išklausytus pavienius sakinius iš

žinomų žodžių, kai kalbama aiškiai ir lėtai. Supranta tik atskiras monologinio teksto frazes.

Kalbėjimas

A (aukštesnysis) – vartodamas ribotą skaičių elementarių žodžių, sakinių, dalyvauja

pokalbyje mokytojui padedant. Daro pauzes ieškodamas tinkamo žodžio ar gramatinės struktūros,

ištardamas mažiau žinomus žodžius ar pataisydamas savo klaidas.

P (pagrindinis) – kalba vartodamas keletą elementarių žodžių, „taip“ arba „ne“ tipo

sakiniais. Paklausia ir atsako į klausimus mokytojui padedant. Kalbėdamas sieja žodžius

elementariomis žodžių jungimo priemonėmis (pavyzdžiui, „ir“, „bet“, „tada“).

Pt (patenkinamas) – sunkiai kalba vartodamas keletą elementarių žodžių, „taip“ arba „ne“

tipo sakiniais. Sunkiai paklausia ir atsako į klausimus mokytojui padedant. Nevartoja elementarių

žodžių jungimo priemonių (pavyzdžiui, „ir“, „bet“, „tada“).

Skaitymas

19

A (aukštesnysis) – supranta tekstą programos temomis ir situacijomis susidedantį iš žinomų

žodžių ir frazių, žinomų gramatinių struktūrų. Randa reikiamą informaciją nedidelės apimties

tekstuose, kuriuose yra keletas nežinomų žodžių. Skaitydamas geba naudoti žodynėlį.

P (pagrindinis) – supranta vaizdine informacija paremtą tekstą, kurio žodžiai ir gramatinės

struktūros yra žinomi. Tekstą skaito po vieną frazę, po keletą kartų perskaito atskiras frazes ar

teksto dalis.

Pt (patenkinamas) – sunkiai supranta vaizdine informacija paremtą tekstą, kurio žodžiai ir

gramatinės struktūros yra žinomi. Tekstą skaito po vieną žodį.

Rašymas

A (aukštesnysis) – remdamasis pavyzdžiu rašo trumpus tekstus trumpais, elementariais

sakiniais, sujungtais paprastais jungiamaisiais žodžiais, tokiais kaip „ir“, „tada“, „bet“, „arba“.

Rašydamas taiko žinomas gramatines struktūras.

P (pagrindinis) – rašo pavienius išmoktus žodžius ir sakinius. Gali parašyti labai trumpą

tekstą, susidedantį iš žinomų žodžių ir frazių.

Pt (patenkinamas)– rašo pavienius išmoktus žodžius ir sakinius.

Testų raštu vertinimas:

Lygmenys 15 taškų 30 taškų 60 taškų

A (aukštesnysis) 15-14 taškų 30-27 taškai 60-54 taškai

P (pagrindinis) 13-7 taškai 26-18 taškų 53-28 taškai

Pt (patenkinamas) 6-4 taškai 17-8 taškai 27-16 taškų

Nepasiektas

patenkinamas

3 ir mažiau taškų 7 ir mažiau taškų 15 ir mažiau taškų



20


LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKA

Formalusis vertinimas

Mokinių darbų vertinimo tvarka pateikiama kaip bendriausi reikalavimai. Mokytojas,

vadovaudamasis šia tvarka, pats sprendžia, kokiu pažymiu vertinti mokinio darbą. Kiekvienu

konkrečiu atveju rekomenduojama atsižvelgti ne tik į klaidų skaičių, bet ir jų priežastis, pobūdį,

mokinio pastangas bei pažangą.

1. Diktanto vertinimas V–VIII, I–II gimnazijos klasėse.

1.1. Orientacinis pažymys ir klaidų skaičius.

Pažymys Rišlaus / sakinių diktanto klaidų skaičius Žodžių diktantoklaidų skaičiusRašybos Skyrybos Bendras

10 1 1 1 19 1 2 2 28 2 3 4 37 4 5 6 46 5 6 8 55 6 7–8 11 64 7–8 9–10 14 7–83 9–10 11–12 16 9–102 11–12 13–15 19 11–121 13 ir daugiau 16 ir daugiau 20 ir daugiau 13ir daugiau

1.2. Rekomenduojamas diktanto žodžių skaičiusKlasė Rišlaus / sakinių diktanto Žodžių diktanto

V 90–100 20–25VI 110–120 25–30VII 120–130 30–35VIII 130–140 35–40I gimnazijos 140–160 40–45II gimnazijos 160–180 45–50

2. Atpasakojimo vertinimas V–VIII, I–II gimnazijos klasėse.

2.1. Atpasakojimo vertinimo kriterijų aprašas

Kriterijai

Taškai

Turinio atskleidimas: esmės ir įvykių tarpusavio ryšių supratimas

Teksto prasmės suvokimas ir atskleidimas: pagrindinės minties, vertybinių autoriaus nuostatų ir perkeltinių prasmių supratimas

Teksto struktūra, stilius, žodyno turtingumas, sintaksinių formų įvairovė

Raštingumas

5 Atrinkti esminiai dalykai. Suprastos ir puikiai atskleistos

Puikiai suprastos ir išryškintos autoriaus ir veikėjų vertybinės

Tekstas prasmingai suskirstytas pastraipomis; kalba

Rašoma taisyklinga kalba, be

21

veiksmo aplinkybės, veikėjų charakterio savybės, motyvai ir poelgiai, nulėmę veiksmo eigą.

nuostatos. Puikiai paaiškintos ne tik tiesiogiai pasakytos prasmės, bet ir nutylėti ar prieštaringi dalykai.

aiški, rišli; žodžiai parenkami tiksliai ir pagal situaciją; žodynas turtingas; sakinių struktūra įvairi.

klaidų.

4 Atrinkti esminiai dalykai. Iš esmės suprastos pagrindinės aplinkybės ir veikėjų motyvai bei poelgiai, kurie nulėmė veiksmo eigą.

Iš esmės suprastos autoriaus ir veikėjų vertybinės nuostatos ir išryškintos atpasakojant. Paaiškintos ne tik tiesiogiai pasakytos prasmės, bet ir nutylėti ar prieštaringi dalykai.

Tekstas tinkamai suskirstytas pastraipomis; kalba aiški, rišli; sakinių struktūra įvairi; žodžiai vartojami tinkama reikšme.

Rašoma taisyklinga kalba, 1–2 klaidos.

3 Ne visai suprastos aplinkybės ar veikėjų motyvai ir poelgiai, kurie nulėmė veiksmo eigą.

Tik iš dalies suprastos ar ne visai išryškintos autoriaus ir veikėjų vertybinės nuostatos. Stengiamasi paaiškinti ne tik tiesiogines, bet ir perkeltines ar tiesiogiai nepasakytas prasmes.

Tekstas ne visai tinkamai suskirstytas pastraipomis; pasitaiko aiškumo, rišlumo, sakinių struktūros trūkumų; žodžiai ne visada vartojami tinkama reikšme.

Rašoma pakankamai taisyklinga kalba, 3–5 klaidos.

2 Tik dalis aplinkybių ar veikėjų motyvų ir poelgių suprasta, todėl veiksmo priežastys ne visai paaiškintos.

Bandomos aiškinti autoriaus ir veikėjų nuostatos. Paaiškintos tik tiesiogiai pasakytos prasmės, atpasakotos neesminės detalės, trūksta paaiškinimų, kurie atskleistų teksto supratimą.

Daug aiškumo, rišlumo trūkumų; dažnai nejaučiamos pastraipos ar sakinio ribos. Didelė dalis sakinių elementarios struktūros; žodynas elementarus /žodžiai dažnai vartojami netinkama reikšme.


1 Bandoma suprasti, kas vyksta tekste, bet pasakojant klystama.

Apie vertybinius dalykus tik užsimenama. Esmė nesuprasta, nukrypta į neesminių dalykų paaiškinimus.

Testas nenuoseklus, nerišlus, neskaidoma pastraipomis / skaidoma nemotyvuotai. Sakiniai elementarios struktūros; žodynas skurdus / žodžiai vartojami netinkama reikšme.

Yra nemažai kalbos, rašybos ir skyrybos (9–12) klaidų.

0 Tekstas visiškai nesuprastas, rašoma apie dalykus, kurių nebuvo atpasakojimo tekste.

Autoriaus idėjos, vertybinės nuostatos visiškai nesuprastos.

Tekstas nerišlus, neaiškus. Sakiniai neaiškios struktūros; žodynas skurdus / žodžiai vartojami netinkama reikšme.

Yra daug kalbos, rašybos ir skyrybos (13 ir daugiau) klaidų.

2.2. Orientacinis atpasakojamo teksto žodžių skaičius

Klasė Žodžių skaičius

22

V–VI 150–200VII–VIII 200–250I–II gimnazijos klasės 300–400

2.3. Orientacinis atpasakojimo vertinimas pažymiu.

Taškai Pažymys20–19 1018–17 916–15 814–13 712–11 610–9 58–7 4

6 ir mažiau 33. Kalbėjimo vertinimas V–VIII, I–II gimnazijos klasėse.

3.1. Kalbėjimo vertinimo kriterijų aprašas

Kriterijai Taškai AprašasTemos (užduoties, klausimo) atskleidimas ir kalbėjimo tikslo suvokimas

5 Tema puikiai atskleista. Aiškiai suformuluota pagrindinė mintis (pagrįsta išvada) ir iš jos kylantys (į ją vedantys) svarbiausi teiginiai, atskleidžiama mokinio pozicija. Tinkamai parinkti argumentai (pasakojimai, pavyzdžiai, analogijos, pateikiama iliustracinė medžiaga ir pan.).

4 Tema atskleista. Suformuluota pagrindinė mintis (pagrįsta išvada) ir iš jos kylantys (į ją vedantys) svarbiausi teiginiai, mokinio pozicija aiški. Tinkamai parinkti argumentai (pasakojimai, pavyzdžiai, analogijos, pateikiama iliustracinė medžiaga ir pan.).

3 Tema atskleista. Pagrindinę mintį galima suprasti iš ją pagrindžiančių teiginių, argumentuojama, suformuluojamos išvados.

2 Kartais nukrypstama nuo temos, dalis argumentų netinkami arba jų trūksta, išvados neaiškios.

1 Nukrypstama nuo temos, teiginiai nepagrįsti, tuščiažodžiaujama.0 Kalbama ne į temą.

Kalbėjimo struktūra, aiškumas, sklandumas, rišlumas, sakinių ir žodyno įvairovė.

5 Kalbama sakytine kalba, įtaigiai, logiškai, nuosekliai, rišliai, struktūruotai. Žodynas turtingas, sakinių struktūra įvairi (gali būti 1–2 trūkumai).

4 Kalbama aiškiai, sklandžiai, rišliai, struktūruotai. Žodynas turtingas, sakinių struktūra įvairi (gali būti 3–4 trūkumai).

3 Kalbama pakankamai sklandžiai, rišliai, pasitaiko minties šuolių. Žodynas ir sakinių struktūra tinkama (gali būti 5–6 trūkumai).

2 Kalbama nepakankamai rišliai, sakiniai vienodos struktūros, trūksta žodžių. Raiškos trūkumai netrukdo suprasti sakomo teksto.

1 Kalbama nesklandžiai, vartojama nemotyvuotų įterpinių, daroma daug pauzių. Raiškos trūkumai trukdo suprasti sakomą tekstą.

0 Kalbama labai trumpai, nesklandžiai, nerišliai. Beveik nesugebama sieti sakinių, dažnos nepagrįstos pauzės. Sunku suprasti sakomą tekstą

Tarties, kirčiavimo, intonacijos, gramatikos ir žodyno taisyklingumas,

5 Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas atitinka bendrinės kalbos normas (gali būti 1–2 trūkumai). Kalbama tinkama intonacija.

4 Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas atitinka bendrinės kalbos normas (gali būti 3–4 trūkumai). Kalbama tinkama intonacija.

3 Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas vartojami pakankamai taisyklingai (5–6 trūkumai).

2 Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas dažnai vartojami netinkamai,

23

tinkamumas netaisyklingai, bet daromos klaidos netrukdo suprasti teksto.1 Daroma daug tarties, kirčiavimo, gramatikos ir žodyno klaidų. Tai trukdo

suprasti tekstą.0 Daroma labai daug tarties, kirčiavimo, gramatikos ir žodyno klaidų.

Tekstas beveik nesuprantamas.3.2. Orientacinis kalbėjimo vertinimas pažymiu

Surinkti taškai Pažymys15 1014 913–12 811–10 79–8 67–6 55–4 43 32 21 1

4. Rašinio vertinimas V–VIII klasėse.

4.1. Rašinio vertinimo kriterijų aprašas

KriterijaiTaškai

Temos suvokimas ir plėtojimas, teiginių pagrindimas, argumentų tinkamumas

Struktūra ir nuoseklumas, stilius, žodyno turtingumas, sintaksinių formų įvairovė

Raštingumas: žodynas, gramatika, rašyba, skyryba

5 Tema puikiai suprasta, tinkamai pasirinkti aspektai. Argumentai parinkti taikliai.

Yra visos trys struktūrinės dalys, skaidymas pastraipomis itin tikslingas; mintys plėtojamos nuosekliai ir kryptingai. Kalba stilinga, sakiniai įvairūs, žodžiai parenkami tiksliai, pagal situaciją.

Rašoma taisyklinga kalba, be klaidų.

4 Tema suprasta, pasirinkti tinkami aspektai. Argumentų pakanka.

Yra visos trys struktūrinės dalys, pastraipomis skaidoma prasmingai; mintys plėtojamos nuosekliai. Kalba aiški, rišli; žodžiai parenkami tiksliai; sakinių struktūra įvairi.


3 Tema suprasta, aspektai pasirinkti tinkamai, tačiau ne visur pavyksta išvengti paviršutiniškumo. Didžioji dalis argumentų tinkami, kartais atsitiktiniai.

Yra visos trys struktūrinės dalys, tekstas ne visada prasmingai suskaidytas pastraipomis; gali pasitaikyti pasikartojimų / nenuoseklumo. Kalba aiški, rišli; sakinių struktūra įvairi; žodžiai vartojami tinkama reikšme.

Rašoma pakankamai taisyklinga kalba, yra 4–6 klaidos.

2 Tema suprasta paviršutiniškai / iš dalies; pasirinkti aspektai ne visi

Rašinio struktūra turi trūkumų, ne visada jaučiamos pastraipų ribos; gali būti

Rašoma ne visai taisyklinga kalba, yra 7–10 klaidų.

24

išplėtoti / prieštarauja vienas kitam; dažnai tuščiažodžiaujama. Argumentai formalūs, paviršutiniški.

kartojama ar pasakojama nenuosekliai. Pasitaiko aiškumo, rišlumo, sakinių struktūros trūkumų; žodžiai ne visada vartojami tinkama reikšme.

1 Tema suprasta tik iš dalies; pasirinkti aspektai nepadeda atskleisti temos / negebama jų išskirti; dažnai tuščiažodžiaujama. Bandoma argumentuoti.

Yra ne visos struktūrinės dalys, nejaučiamos pastraipų ribos; kartojama ar pasakojama nenuosekliai. Yra daug aiškumo, rišlumo trūkumų; dažniausiai nejaučiamos sakinio ribos / sakiniai elementarios struktūros; žodynas skurdus / žodžiai vartojami netinkama reikšme.

Yra nemažai kalbos, rašybos ir skyrybos klaidų (11–16 klaidų).

0 Tema nesuprasta arba rašoma apie dalykus, nesusijusius su tema. Neargumentuojama arba tuščiažodžiaujama.

Struktūra pabira; nejaučiamos pastraipų ribos; nuolat kartojama tas pats. Kalba neaiški, nerišli; sakiniai neaiškios struktūros; žodynas skurdus arba žodžiai vartojami netinkama reikšme.

Yra daug kalbos, rašybos ir skyrybos klaidų (17 ir daugiau klaidų).

4.2. Orientacinis rašinio žodžių skaičius

Klasės Žodžių skaičiusV–VI 150–200

VII–VIII 200–2504.3. Orientacinis rašinio vertinimas pažymiu

Taškai Pažymys15–14 1013–12 911 810 79–8 67–6 55–4 43–2 31 20 1

5. Rašinio vertinimas I–II gimnazijos klasėse.

5.1. Rašinio vertinimo kriterijų aprašas

Kriterijai

Taškai

Temos suvokimas ir plėtojimas, mokinio individualybės atsiskleidimas

Teiginių pagrindimas, argumentų tinkamumas ir vertė

Struktūra ir nuoseklumas: kryptingas ėjimas į išvadą

Teksto stilius, žodyno turtingumas, sintaksinių formų įvairovė

Raštingumas: žodynas, gramatika, rašyba, skyryba

5 Tema puikiai Argumentai Skaidymas Kalba vartojama Rašoma

25

suprasta, pasirinkti aspektai išryškina jos aktualumą, analizė ir interpretacija leidžia atsiskleisti mokinio individualybei.

parinkti taikliai; jų parinkimas rodo mokinio brandą, išprusimą, konteksto išmanymą.

dalimis ir pastraipomis itin tikslingas; mintys plėtojamos nuosekliai ir kryptingai, išvada rodo mokinio gebėjimą apibendrinti.

tikslingai, atskleidžiamas gebėjimas pasinaudoti visais reikalingais jos klodais: žodžiai parenkami tiksliai ir pagal situaciją. Rašydamas mokinys atskleidžia savo iškalbą ir erudiciją.

taisyklinga kalba, be klaidų.

4 Tema suprasta, jai atskleisti pasirinkti tinkami aspektai, analizė pagrįsta.

Argumentų pakanka.Jie svarūs, įtikinami.

Visos trys struktūrinės dalys tinka temai; pastraipomis skaidoma prasmingai, mintys plėtojamos nuosekliai.

Kalba aiški, rišli; žodžiai parenkami tiksliai ir pagal situaciją; žodynas turtingas; sakinių struktūra įvairi.


3 Tema suprasta, aspektai pasirinkti tinkamai, jie analizuojami, tačiau ne visur pavyksta išvengti paviršutiniškumo.

Didžioji dalis argumentų yra tinkami, bet kartais nepavyksta išvengti jų atsitiktinumo.

Yra visos trys struktūrinės dalys, tekstas ne visada prasmingai suskaidytas pastraipomis; gali pasitaikyti pasikartojimų ar tam tikro nenuoseklumo.

Kalba aiški, rišli; sakinių struktūra įvairi; žodžiai vartojami tinkama reikšme.


2 Tema suprasta paviršutiniškai / iš dalies; pasirinkti aspektai ne visi išplėtoti arba prieštarauja vienas kitam; tuščiažodžiaujama.

Argumentai formalūs, paviršutiniški / ne visi teiginiai pagrįsti.

Struktūrinės dalys turi trūkumų, ne visada jaučiamos pastraipų ribos; gali būti kartojama ar pasakojama nenuosekliai.

Pasitaiko aiškumo, rišlumo, sakinių struktūros trūkumų; žodžiai ne visada vartojami tinkama reikšme.

Rašoma ne visai taisyklinga kalba, 7–10 klaidų.

1 Tema suprasta tik iš dalies; pasirinkti aspektai nepadeda atskleisti temos / negebama išskirti aspektų.

Bandoma argumentuoti.

Yra ne visos struktūrinės dalys, nejaučiamos pastraipų ribos; kartojama ar pasakojama nenuosekliai.

Yra daug aiškumo, rišlumo trūkumų; dažniausiai nejaučiamos sakinio ribos arba sakiniai elementarios

Yra nemažai kalbos, rašybos ir skyrybos klaidų (11–16 klaidų).

26

struktūros; žodynas skurdus arba žodžiai vartojami netinkama reikšme.

0 Tema nesuprasta / rašoma apie dalykus, nesusijusius su tema.

Neargumentuojama /tuščiažodžiaujama.

Struktūra pabira; nejaučiamos pastraipų ribos; nuolat kartojama tas pats.

Kalba neaiški, nerišli; sakiniai neaiškios struktūros; žodynas skurdus arba žodžiai vartojami netinkama reikšme.

Yra daug kalbos, rašybos ir skyrybos klaidų (17 ir daugiau klaidų).

5.2. Orientacinis rašinio žodžių skaičius ir vertinimas pažymiu.

Orientacinis rašinio žodžių skaičius I–II gimnazijos klasėse – 250–300 žodžių.

Taškai Pažymys25–24 1023–22 921–20 819–17 716–14 613–11 510–8 47–6 35–3 22–1 1

6. Klaidų žymėjimo nuorodos.

6.1. Vertinant diktantų, atpasakojimų, rašinių ir kūrybinių darbų rašybą ir skyrybą

taisoma, bet klaidomis nelaikoma: dalykai, kurių nebuvo mokyta(si); akivaizdūs apsirikimai (tačiau

trys apsirikimai žymimi kaip viena klaida); rašančiojo nuožiūra parašyti skyrybos ženklai, jeigu tai

neprieštarauja skyrybos taisyklėms.

6.2. Tas pats žodis, netaisyklingai parašytas kelis kartus, laikomas viena klaida

(kūrti). Dvi vieno tipo klaidos laikomos viena klaida (kūrti ir būrti; šala ir nesušalantis; sekdavo

sena, gražia pasaką).

6.3. Jeigu žodį ar žodžių grupę reikia išskirti kableliais, o mokinys parašė tik vieną

kablelį arba neparašė nė vieno, toks atvejis laikomas viena skyrybos klaida. Vieno tipo skyrybos

klaidomis laikomos pražangos, pažeidžiančios tą pačią taisyklę visiškai vienodos sandaros

sakiniuose (Kai baigėsi pamokos_ išėjome namo ir Kai nuskambėjo skambutis_ baigėsi pamoka).

Jei klaidos padarytos sakiniuose, kurie skiriasi punktogramų skaičiumi, skiriamos konstrukcijos

pozicija, apimtimi, jungiamaisiais žodžiais, jos laikomos atskiromis klaidomis (Kai baigėsi

pamokos_ išėjome namo ir Išėjome namo_ kai baigėsi pamokos).

27

6.4. Mokiniui, padariusiam 3–4 vieno tipo klaidas, skaičiuojamos dvi klaidos.

6.5. Teigiamu pažymiu nėra vertinamas rašinys, parašytas kita nei nurodyta tema.

7. Rašinio vertinimas III, IV gimnazijos klasėse. Išplėstinis kursas.

7.1. Literatūrinio rašinio turinio vertinimas (21 taškas).

7.1.1. Temos supratimas (7 taškai)

Taškai Temos supratimas7 Tema suprasta. Visas tekstas rodo išskirtinius gebėjimus analizuoti, vertinti ir

apibendrinti.Atskleidžiamas literatūrinis (kultūrinis) išprusimas.Motyvuotai išskirti ir išnagrinėti temos aspektai, atskleidžiamos jų sąsajos.

6 Tema, problema suprastos.Motyvuotai išskirti ir išnagrinėti aspektai, atskleidžiamos jų sąsajos.

4 Tema, problema suprastos.Motyvuotai išskirti aspektai, bet ne visi išnagrinėti.

3 Tema ir / ar problema suprastos iš dalies (per siaurai / per plačiai / ne visi aspektai motyvuotai išskirti ir išnagrinėti).

1 Tema menkai suprasta (tik teksto fragmentai susiję su tema).0 Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė

reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / nesiremiama nė vienu iš nurodytų autorių.

7.1.2. Kūrinio analizė, interpretavimas (7 taškai)

Taškai Kūrinio analizė, interpretavimas7 Privalomo ir kito (-ų) autoriaus (-ių) kūrinys (-iai) pasirinkti tinkamai.

Kūrinių interpretacija išsami, pagrįsta ne tik turinio analize, bet ir dėmesiu raiškai.6 Kūriniai pasirinkti tinkamai.

Kūrinių interpretacija išsami, pagrįsta analize arba ne daugiau kaip 1 interpretavimo trūkumas / fakto klaida, nenaikinantys interpretacijos pagrįstumo.

4 Kūriniai pasirinkti tinkamai.Kūrinių interpretacija pagrįsta, bet nepakankamai remiamasi kūrinio analize arba ne daugiau kaip 3 interpretavimo trūkumai / fakto klaidos.

3 Pasirinkta tik vieno autoriaus kūrinys (-iai) / ne visi kūriniai pasirinkti tinkamai.Kūrinių interpretacija paviršutiniška, bet yra analizės elementų arba ne daugiau kaip 4 interpretavimo trūkumai / fakto klaidos.

1 Pasirinkta tik vieno autoriaus kūrinys (-iai) / netinkamai pasirinkta kūrinys (-iai).Bandoma interpretuoti kūrinius, bet didžiojoje teksto dalyje atpasakojamas siužetas arba ne daugiau kaip 6 interpretavimo trūkumai / fakto klaidos.

0 Kūriniai neinterpretuojami, tik atpasakojamas siužetas / iškraipomas kūrinio (-ių) turinys. (7 ir daugiau interpretavimo trūkumų / fakto klaidų.)

7.1.3. Struktūra (4 taškai)

Taškai Struktūra4 Pasirinkta ypač tinkama struktūra turiniui perteikti: tema plėtojama kryptingai,

pagrindinė mintis aiškiai suformuluota, idėjos perteikiamos kūrybiškai, originaliai komponuojant tekstą.

3 Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti: tema plėtojama kryptingai, pagrindinė mintis aiškiai suformuluota, įžanga motyvuota, baigiamosios išvados pagrįstos.

2 Struktūra ne visai tinkama turiniui perteikti: tema iš esmės plėtojama kryptingai, pagrindinė mintis aiški, įžanga turi trūkumų ar /ir baigiamosios išvados iš dalies

28

pagrįstos.1 Struktūra mažai tinkama turiniui perteikti: temos plėtotei trūksta kryptingumo,

pagrindinė mintis ne visai aiški, įžanga / baigiamosios išvados netinkamos.0 Struktūra netinkama turiniui perteikti: pagrindinė mintis neaiški, įžanga ir išvados

netinkamos.7.1.4. Rėmimasis kontekstu (3 taškai)

Taškai Rėmimasis kontekstu3 Tikslingai ir tinkamai remiamasi kūrinių kontekstu.2 Ne visai tikslingai ir tinkamai remiamasi kūrinių kontekstu. (Ne daugiau kaip 1

fakto klaida.)1 Bandoma remtis kūrinių / kūrinio kontekstu. / Kontekstas tik paminėtas. (Ne

daugiau kaip 2 fakto klaidos.)0 Kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama.

(3 ir daugiau fakto klaidų.)7.2. Samprotavimo rašinio turinio vertinimas (21 taškas).

7.2.1. Temos, problemos supratimas (7 taškai)

Taškai Temos, problemos supratimas7 Tema, problema suprastos. Visas tekstas rodo išskirtinius gebėjimus analizuoti,

vertinti ir apibendrinti. Atskleidžiamas kultūrinis (literatūrinis) išprusimas.Motyvuotai išskirti ir išnagrinėti aspektai, atskleidžiamos jų sąsajos.

6 Tema, problema suprastos.Motyvuotai išskirti ir išnagrinėti aspektai, atskleidžiamos jų sąsajos.

4 Tema, problema suprastos.Motyvuotai išskirti aspektai, bet ne visi išnagrinėti.

3 Tema ir / ar problema suprastos iš dalies (per siaurai / per plačiai / ne visi aspektai motyvuotai išskirti ir išnagrinėti).

1 Tema menkai suprasta (tik teksto fragmentai susiję su tema).0 Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė

reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / nesiremiama nė vienu iš nurodytų autorių.

7.2.2. Argumentavimas, pagrindimas (7 taškai)

Taškai Argumentavimas, pagrindimas7 Argumentai tinkami, svarūs ir įtaigūs. Rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine

(literatūrine ) patirtimi. Kur dera, polemizuojama. Išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis.

6 Argumentai tinkami, svarūs. Rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimi. Išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis arba ne daugiau kaip argumentavimo trūkumas / fakto klaida, nenaikinantys argumento svarumo.

4 Argumentai tinkami, bet ne visi svarūs. Rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimi.Išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis arba ne daugiau kaip 3 argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.

3 Ne visi argumentai tinkami ir svarūs. Rašančiojo požiūris iš dalies pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimi arba ne daugiau kaip 4 argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.

1 Bandoma argumentuoti. Samprotavimas paviršutiniškas, dominuoja bendro pobūdžio aiškinimas arba ne daugiau kaip argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.

0 Argumentai netinkami / neargumentuojama arba 7 ir daugiau argumentavimo

29

trūkumų / fakto klaidų.7.2.3. Struktūra (4 taškai)

Taškai Struktūra4 Pasirinkta ypač tinkama struktūra turiniui perteikti: tema plėtojama kryptingai,

pagrindinė mintis aiškiai atskleista, idėjos perteikiamos kūrybiškai, originaliai komponuojant tekstą.

3 Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti: tema plėtojama kryptingai, pagrindinė mintis aiškiai atskleista, įžanga motyvuota, baigiamosios išvados pagrįstos.

2 Struktūra ne visai tinkama turiniui perteikti: tema iš esmės plėtojama kryptingai, pagrindinė mintis aiški, įžanga turi trūkumų ar /ir baigiamosios išvados iš dalies pagrįstos.

1 Struktūra mažai tinkama turiniui perteikti: temos plėtotei trūksta kryptingumo, pagrindinė mintis ne visai aiški, įžanga / baigiamosios išvados netinkamos.

0 Struktūra netinkama turiniui perteikti: pagrindinė mintis neaiški, įžanga ir išvados netinkamos.

7.2.4. Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu

Taškai Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu3 Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais) ir

kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu.2 Ne visai tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais) ir

kontekstu. / Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau kultūrinis / istorinis / biografinis kontekstas ne visai tinkamas.(Ne daugiau kaip 1 fakto klaida.)

1 Bandoma remtis vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau ne visai tinkamai, kultūrinis / istorinis / biografinis kontekstas tik paminėtas. / Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama.(Ne daugiau kaip 2 fakto klaidos.)

0 Bandoma remtis vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau netinkamai įrodomo teiginio atžvilgiu. Kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama. / Privalomu autoriumi nesiremiama.

7.3. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio taisyklingumo vertinimas (19 taškų)

Taškai Gramatika ir leksika Taškai Rašyba Taškai Skyryba5 0-24 3-5 7 0-2 7 0-23 6-8 6 3-5 6 3

5 6-8 5 44 9-12 4 5-6

2 9-11 3 13-16 3 7-81 12-14 2 17-20 2 9-100 15-... 1 21-25 1 11-14

0 26-... 0 15-...7.4. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio raiškos vertinimas (10 taškų)

Taškai Teksto raiška, stilius, logika

30

10 Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą.Tekstas stilistiškai vientisas.Rašoma aiškiai, tiksliai, sklandžiai, logiškai.Leksika tinkama.Minčių santykiams reikšti tinkamai ir tikslingai vartojamos įvairios sintaksinės struktūros.Yra 0–2 stiliaus, logikos trūkumas.

9 Yra 3 trūkumai8 Yra 4 trūkumai7 Yra 5-6 trūkumai6 Yra 7-8 trūkumai5 Yra 9-10 trūkumų4 Yra 11-12 trūkumų3 Yra 13-14 trūkumų2 Yra 15-17 trūkumų1 Yra 18-20 trūkumų0 Yra 21 ir daugiau trūkumų

7.5. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio apimtis – 500 žodžių.

7.6. Jeigu mokinys parašė mažiau nei 500 žodžių, už kiekvienus 30 trūkstamų žodžių

atimama po 1 tašką iš bendro įvertinimo.

Trūkstamų žodžių skaičius

Atimami taškai Trūkstamų žodžių skaičius

Atimami taškai

11-40 1 131-160 541-70 2 161-190 6

71-100 3 191-220 7101-130 4 221-250 8

7.7. Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė

reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / neanalizuojamas nė vienas iš nurodytų

autorių / nesiremiama nė vienu iš nurodytų autorių.

8. Rašinio vertinimas III, IV gimnazijos klasėse. Bendrinis kursas.

8.1. Literatūrinio rašinio turinio vertinimas (12 taškų).

8.1.1. Temos supratimas (3 taškai)

Taškai Temos supratimas3 Tema suprasta. Motyvuotai išskirti temos aspektai.2 Tema, problema suprastos iš dalies (per siaurai arba per plačiai / esama

nukrypimų).1 Tema menkai suprasta (tik teksto fragmentai susiję su tema).0 Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė

reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / neanalizuojamas nė vienas iš nurodytų autorių.

8.1.2. Kūrinių analizė, interpretacija (3 taškai)

Taškai Kūrinių analizė, interpretacija3 Privalomo autoriaus kūrinys (-iai) pasirinkta tinkamai. Kūrinių interpretacija

išsami, pagrįsta analize arba ne daugiau kaip 1 interpretavimo trūkumas / fakto klaida, nenaikinantys interpretacijos pagrįstumo.

2 Privalomo autoriaus kūrinys (-iai) pasirinkta tinkamai.

31

Kūrinių interpretacija paviršutiniška, bet yra analizės elementų. / Siužeto pasakojama daugiau nei reikia interpretacijai arba ne daugiau kaip 3 interpretavimo trūkumai / fakto klaidos.

1 Privalomo autoriaus kūrinys (-iai) pasirinkta ne visai tinkamai. Bandoma interpretuoti kūrinius, bet didžiojoje teksto dalyje atpasakojamas siužetas arba ne daugiau kaip 6 interpretavimo trūkumai / fakto klaidos

0 Kūrinys (-iai) neinterpretuojami, tik atpasakojamas siužetas arba 7 ir daugiau interpretavimo trūkumai / fakto klaidos.

8.1.3. Struktūra (3 taškai)

Taškai Struktūra3 Tema plėtojama kryptingai. Pagrindinė mintis aiškiai suformuluota. Įžanga

motyvuota. Baigiamosios išvados pagrįstos.2 Tema plėtojama kryptingai. Pagrindinė mintis aiški.

Įžanga turi trūkumų / baigiamosios išvados iš dalies pagrįstos.1 Temos plėtotei trūksta kryptingumo. Pagrindinė mintis ne visai aiški. Įžanga ir

išvados turi trūkumų / įžanga / baigiamosios išvados netinkamos.0 Pagrindinė mintis neaiški.

Įžanga ir išvados netinkamos.8.1.4. Rėmimasis kontekstu

Taškai Rėmimasis kontekstu3 Tikslingai ir tinkamai remiamasi kūrinio (-ių) kontekstu.2 Ne visai tikslingai ir tinkamai remiamasi kūrinio (-ių) kontekstu.

(Ne daugiau kaip 1 fakto klaida.)1 Bandoma remtis kūrinio (-ių) kontekstu. / Kontekstas tik paminėtas.

(Ne daugiau kaip 2 fakto klaidos.)0 Kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama.

8.2. Samprotavimo rašinio turinio vertinimas (12 taškų)/

8.2.1. Temos, problemos supratimas (3 taškai)

Taškai Temos, problemos supratimas3 Tema, problema suprastos. Išskirti ir išanalizuoti aspektai.2 Tema, problema suprastos iš dalies (per siaurai arba per plačiai / esama

nukrypimų).1 Tema menkai suprasta (tik teksto fragmentai susiję su tema).0 Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė

reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / nesiremta nė vienu iš nurodytų autorių.

8.2.2. Argumentavimas, pagrindimas (3 taškai)

Taškai Argumentavimas, pagrindimas3 Argumentai tinkami ir svarūs. Kur dera, pristatomas kitoks požiūris.

Rašančiojo požiūris pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimiarba ne daugiau kaip 1 argumentavimo trūkumas / fakto klaida, nenaikinantys argumento svarumo.

2 Ne visi argumentai tinkami. Rašančiojo požiūris iš dalies pagrįstas kultūrine (literatūrine) patirtimi arba ne daugiau kaip 3 argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.

1 Bandoma argumentuoti. Samprotavimas paviršutiniškas, dominuoja bendro pobūdžio aiškinimas arba ne daugiau kaip 6 argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.

0 Visas tekstas – bendro pobūdžio aiškinimas. Argumentai netinkami /

32

neargumentuojama arba 7 ir daugiau argumentavimo trūkumai / fakto klaidos.8.2.3. Struktūra (3 taškai)

Taškai Struktūra3 Tema, problema analizuojamos kryptingai. Pagrindinė mintis aiškiai

atskleista. Įžanga motyvuota. Baigiamosios išvados pagrįstos.2 Tema, problema analizuojamos kryptingai. Pagrindinė mintis aiški. Įžanga turi

trūkumų / baigiamosios išvados iš dalies pagrįstos.1 Temos, problemos analizei trūksta kryptingumo. Pagrindinė mintis ne visai

aiški. Įžanga ir išvados turi trūkumų / įžanga / baigiamosios išvados netinkamos.

0 Pagrindinė mintis neaiški. Įžanga ir išvados netinkamos.8.2.4. Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu (3 taškai)

Taškai Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu3 Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių

kūriniu (-iais) ir kultūriniu / istoriniu, / biografiniu kontekstu.2 Ne visai tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-

iais) ir kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu. / Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau kultūrinis / istorinis / biografinis kontekstas ne visai tinkamas. (Ne daugiau kaip 1 fakto klaida.)

1 Bandoma remtis vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau nevisai tinkamai, kultūrinis / istorinis / biografinis kontekstas tik paminėtas. / Tikslingai ir tinkamai remiamasi vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama. (Ne daugiau kaip 2 fakto klaidos.)

0 Bandoma remtis vieno iš nurodytų autorių kūriniu (-iais), tačiau netinkamai įrodomo teiginio atžvilgiu. Kultūriniu / istoriniu / biografiniu kontekstu remiamasi netinkamai / nesiremiama.

8.3. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio taisyklingumo vertinimas (11 taškų)

Taškai Gramatika ir leksika

Taškai Rašyba ir skyryba

3 0–2 8 0-22 3–4 7 3-41 5–8 6 5-60 9–... 5 7-8

4 9-103 11-122 13-171 18-230 24-...

8.4. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio raiškos vertinimas (7 taškai)

T Teksto raiška, stilius, logika7 Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą.

Rašoma aiškiai, sklandžiai, logiškai.Leksika tinkama. Minčių santykiams išreikšti tinkamai ir tikslingai vartojamos įvairios sintaksinės struktūros. Yra 0–4 stiliaus, logikos trūkumai.

6 Yra 5–6 trūkumai.5 Yra 7–8 trūkumai.

33

4 Yra 9–10 trūkumų.3 Yra 11–13 trūkumų.2 Yra 14–15 trūkumų.1 Yra 16 –19 trūkumų.0 Yra 20 ir daugiau trūkumų.

8.5. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio apimtis – 400 žodžių.

8.6. Jeigu mokinys parašė mažiau nei 400 žodžių, už kiekvienus 30 trūkstamų žodžių

atimama po 1 tašką iš bendro įvertinimo.

Trūkstamų žodžių skaičius

Atimami taškai Trūkstamų žodžių skaičius

Atimami taškai

11-40 1 101-130 441-70 2 131-160 5

71-100 3 161-190 68.7. Visas rašinys nevertinamas, jei užduotis neatlikta / parašyta mažiau negu pusė

reikalaujamos apimties / parašytas rašinys ne ta tema / neanalizuojamas nė vienas iš nurodytų

autorių / nesiremiama nė vienu iš nurodytų autorių.

Kaupiamasis–suminis vertinimas 1. Kaupiamasis–suminis vertinimas taikomas per visą ugdymo procesą.

1.1. Kaupiamasis–suminis vertinimas taikomas vertinant mokinio namų darbus,

aktyvų individualų ir grupinį darbą, atsakinėjimą žodžiu, nedidelės apimties kūrybinius,

projektinius, tiriamuosius darbus.

1.2. Kaupiamasis–suminis vertinimas pagrįstas „pliusų-minusų“ sistema.

1.3. Pliusai ir minusai skaičiuojami iki 10, tuomet į dienyną rašomas pažymys

(pavyzdžiui, surinkus šešis pliusus ir keturis minusus į dienyną rašomas šešetas, surinkus dešimt

pliusų rašomas dešimtukas).

Skatinamasis vertinimas1. Įvairių konkursų, olimpiadų dalyvių pasiekti rezultatai įvertinami pažymiu (mokiniui,

užėmusiam prizinę vietą, rašoma 10 balų).

2. Pastebima mokinių pažanga, pastangos, mokiniai giriami už originalius atsakymus,

kūrybinius darbus, mintis, norą mokytis, domėjimąsi dalyku.

3. Fiksuojama kiekvieno mokinio pažanga.

Specialiųjų poreikių mokinių vertinimas

Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų poreikius ir gebėjimus.

Pažymių skaičius

1. Per pusmetį mokinys turi gauti ne mažiau kaip šešis ar septynis (pamokų skaičius + 2)

pažymius.

34

2. Modulių pamokose per pusmetį mokinys turi gauti ne mažiau kaip 3 pažymius (pamokų

skaičius + 2), jie yra įskaitomi į lietuvių kalbos vertinimą.

3. Penktokai, naujokai ir I gimnazijos klasių mokiniai adaptacijos laikotarpiu nevertinami.

Kontroliniai darbai

1. Kontroliniai darbai rašomi išėjus temą, skyrių.

2. Kontrolinių darbų skaičių pasirenka pats mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių

mokymosi lygį.

35


Užsienio (anglų, vokiečių, rusų) kalbų mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka

Vertinimo būdai: Neformalusis vertinimas

Formalusis vertinimas

Neformalusis vertinimas vyksta nuolat ugdymo procese, kai siekiama išsiaiškinti, ar

mokymosi rezultatai pasiekti ir kokiais būdais mokiniai mokosi. Vertinimas vyksta nuolat stebint,

kalbantis, diskutuojant, jaučiant mokinių reakciją, grįžtamąjį ryšį. Neformaliai vertinama mokinio

asmenybės raida, jo vertybinės nuostatos, bendrųjų ir specifinių gebėjimų plėtotė. Neformaliojo

vertinimo būdai: dalyvavimas olimpiadose ir konkursuose, pagyrimai žodžiu ir raštu sąsiuviniuose,

elektroniniame dienyne, padėkos, emocinis vertinimas, pastabos, klaidų nurodymas ir aptarimas,

konsultacijos mokiniams, įsivertinimas. Neformalusis įvertinimas nefiksuojamas arba fiksuojamas

individualiomis pastabomis.

Formalusis vertinimas naudojamas įvertinant mokinių kalbinės veiklos klausymo, skaitymo,

kalbėjimo ir rašymo gebėjimus.

Pažymiu vertinami:

Kontroliniai darbai, testai;

Klausymo gebėjimai;

Skaitymo gebėjimai;

Kalbėjimo gebėjimai;

Rašymo gebėjimai;

Namų darbai;

Savarankiški darbai;

Dalyvavimas olimpiadose, konkursuose ir projektiniai darbai;

Mokymosi motyvacija pusmečio pabaigoje.

Kontrolinių darbų ir testų vertinimasKontrolinio darbo ir testo tikslas – patikrinti, kaip mokiniai išmoko temos ar kelių temų

medžiagą, o mokiniams pasitikrinti įgytas žinias. Minimaliam teigiamam įvertinimui reikia surinkti

35 proc. visų galimų taškų. Kiti pažymiai skaičiuojami proporcijos principu.

Antrosios užsienio kalbos pirmaisiais mokymosi metais kontroliniai darbai ir testai rašomi

arba nerašomi mokytojo nuožiūra.

36

Klausymo, skaitymo gebėjimų vertinimasKlausymo, skaitymo pratybų metu taikomi formuojamojo vertinimo metodai („šviesoforas“,

kiti įvairūs ženklai, simboliai, gestai). Klausymo, skaitymo gebėjimai įvertinami pateikiant

pasirenkamojo atsakymo užduočių, schemų, lentelių, piešinių, grafikų, pusiau atviro tipo užduočių.

Mokiniams nurodomi aiškūs vertinimo kriterijai. Rezultatas fiksuojamas pažymiu arba taškais.

Kalbėjimo gebėjimų vertinimasKalbinė veikla vertinama lanksčiai, pozityviai, konstruktyviai, atsižvelgiant į kalbinių

pratybų tikslą (treniruojamosios pratybos, kontrolinės). Gebėjimai vertinami taikant formuojamojo

vertinimo metodus (komentarai žodžiu, „šviesoforas“, kiti ženklai, simboliai, klausimai žinioms ir

supratimui vertinti ir kiti). Kalbėjimo gebėjimai vertinami apibendrinamojo vertinimo metu

pažymiu ar taškais pagal iš anksto su mokiniais aptartus kriterijus (priedas Nr. 1).

Rašymo gebėjimų vertinimasMokinių pasiekimai vertinami taikant formuojamojo vertinimo metodus (komentarų

rašymas, „šviesoforas“ ir kiti.). Rašymo gebėjimai įvertinami diagnostinio arba apibendrinamojo

vertinimo metu pažymiu arba taškais pagal iš anksto su mokiniais aptartus kriterijus (priedas Nr. 2).

Namų darbų vertinimasApklausa raštu ir žodžiu, namų darbai vertinami pažymiu arba kaupiamuoju pažymiu

(kaupiamojo pažymio formą, sistemą nustato dalyko mokytojas), kurie fiksuojami individualiai,

verčiami pažymiu ir įrašomi į dienyną.

Savarankiškų darbų vertinimasSavarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias,

individualiai atlikti užduotis. Taškai, skiriami už minimalią programą, turi sudaryti ne mažiau kaip

35 proc. visų galimų savarankiško darbo taškų. Kiti pažymiai skaičiuojami proporcijos principu.

Dalyvavimo olimpiadose, konkursuose vertinimas ir projektinių darbų vertinimasUž dalyvavimą projektuose, olimpiadose, konkursuose mokiniai skatinami pagyrimu,

padėka ir pažymiu.

Projektinių darbų tikslas – ugdyti mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą, bendravimo ir

bendradarbiavimo įgūdžius. Besimokantys pirmąją užsienio kalbą parengia 2 projektinius darbus

per mokslo metus (vieną per pusmetį), besimokantys antrąją kalbą – 1 projektinį darbą per mokslo

metus. IV gimnazijos klasių mokiniai rengia tik vieną projektinį darbą I pusmetyje.

Projektinio darbo vertinimas

Vertinimo kriterijai Vertinimo balai (apibraukti)

37

Projekto kūrybiškumas, originalumas Sukurto projekto originalumas ir kokybė. Sukurtame darbe atsispindi moksleivio kūryba. Sukaupta informacija tikslingai panaudota darbe. Savarankiškai atliktų tyrimų medžiaga tikslingai

panaudota darbe.

1 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 5

Rašyba, stilius Mintys dėstomos aiškiai, nuosekliai. Darbe nėra rašybos, skyrybos, stiliaus klaidų.

1 2 3 4 51 2 3 4 5

Informaciniai gebėjimai Pagal reikalavimus sudarytas antraštės puslapis. Dėstymo dalyje yra darbo dalių antraštės ir

paantraštės. Įžangoje trumpai pristatomas darbas, suformuluota

pagrindinė mintis. Išvados suformuluotos tiksliai ir pagrįstai. Grafinė medžiaga, piešiniai, nuotraukos turi

1 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 5

1 2 3 4 51 2 3 4 5

Pristatymas žodžiu Pristatymo metu atskleista sukurto projekto esmė. Pademonstruotas gebėjimas sudominti auditoriją. Taisyklingas kalbėjimas (nėra tarties, kirčiavimo,

žodyno klaidų). Tinkama laikysena. Kalba 2-3 min. (5-6 kl.), 4-5 min (7-8, I-IV kl.).

1 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 51 2 3 4 5

Surinktų taškų suma ir įvertinimas:90-81 taškas - vertinama 10.80-71 taškas - vertinama 9.70-61 taškas - vertinama 8.60-51 taškas - vertinama 7.50-41 taškas - vertinama 6.40-31 taškas - vertinama 5.30-25 taškai - vertinama 4.

24 ir mažiau taškų - rašomas neigiamas vertinamas.

Mokymosi motyvacijos skatinimas

Mokymosi motyvacijos skatinimui taikoma kaupiamojo vertinimo 20 taškų sistema:

už aktyvų darbą pamokoje;

už namų darbų atlikimą;

už pamokų lankomumą;

už papildomų darbų (pranešimų, projektų rengimą, jų pristatymą, darbą grupėje);

už pasiruošimą ir dalyvavimą konkursuose, olimpiadose, varžybose.

PASTABA. Taškai yra skaičiuojami I ir II pusmečių pabaigoje.

Vertinimo normos:Eil.Nr. Mokinio veikla Taškai Vertinimas

38

pažymiu1. Darbas

pamokoje4 - iniciatyvumas, suvokimas, bendradarbiavimas, suinteresuotumas, gebėjimas taikyti turimas žinias.3 - geras nusiteikimas, noras bendradarbiauti, didelis susidomėjimas dalyko žiniomis.2 - nepakankamas susidomėjimas, bendradarbiavimas ir suinteresuotumas.1 - menkas supratimas, bendradarbiavimo stoka.0 - blogas nusiteikimas, bendradarbiavimas ir pareigingumas.

Mokiniui surinkus 20-19 taškų

rašoma 10; 18-17 taškų

– 9; 16-15 taškų

– 8; 14-13 taškų

– 7; 12-11 taškų

– 6; 10-9 taškai

– 5; 8-7 taškai

– 4.

2. Namų darbų atlikimas

4 - nuolatos ir kokybiškai atlikti namų darbai.3- nuolatos ir gerai atlikti namų darbai.2 - fragmentiškai atliekami namų darbai.1 - atmestinai atliekami namų darbai.0 - nuolatos neatliekami namų darbai.

3. Pamokų lankomumas

4 - nepraleista nei viena pamoka.3 - nepraleista pamokų be priežasties (praleista tik dėl ligos).2 - praleidžia pamokas be priežasties.0 – labai dažnai praleidžia pamokas be priežasties.

4. Papildomi darbai

4 - iniciatyvumas, suvokimas, medžiagos gausumas ir atranka, bendradarbiavimas, savarankiškumas, gebėjimas pristatyti atliktą darbą.3 - sugeba surinkti medžiagą, nevisiškai apdoroja, bendradarbiauja, nevisiškai išryškina esminius dalykus.2 - menkas susidomėjimas, nesugebėjimas bendradarbiauti, atmestinis pristatymas.1 - menkas supratimas, nesugeba atrinkti medžiagos ir ją pateikti.0 - neatliktas darbas.

5. Ruošimasis konkursams, olimpiadoms, (varžyboms)

4 - už pasiruošimą ir dalyvavimą.

2-4 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas

Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis pradinio ir pagrindinio ugdymo

bendrosiose programose numatytais mokinių gebėjimais ir pasiekimų lygiais.

Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami taikant idiografinį (individualios pažangos)

vertinimą, pagal kurį stebima ir vertinama mokinio daroma pažanga, lyginant jo paties dabartinius

pasiekimus su ankstesniais. Stebimas kiekvieno mokinio tobulėjimas ir vertinama pagal padarytą

pažangą, kuri žymima lygiais: aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas.

Klausymas

A (aukštesnysis) – detaliai supranta tiesiogiai užduodamus paprastus klausimus, trumpą 3-4

39

frazių pokalbį arba tekstą iš žinomų žodžių ir gramatinių struktūrų. Supranta ilgesnių monologinių

tekstų, kuriuose yra nežinomų žodžių, pagrindinę mintį, jei tekstas iliustruotas.

P (pagrindinis) – supranta keletą kartų išklausytus pavienius sakinius iš žinomų žodžių, kai

kalbama aiškiai ir lėtai. Supranta labai trumpą monologinį tekstą.

Pt (patenkinamas) – sunkiai supranta keletą kartų išklausytus pavienius sakinius iš

žinomų žodžių, kai kalbama aiškiai ir lėtai. Supranta tik atskiras monologinio teksto frazes.

Kalbėjimas

A (aukštesnysis) – vartodamas ribotą skaičių elementarių žodžių, sakinių, dalyvauja

pokalbyje mokytojui padedant. Daro pauzes ieškodamas tinkamo žodžio ar gramatinės struktūros,

ištardamas mažiau žinomus žodžius ar pataisydamas savo klaidas.

P (pagrindinis) – kalba vartodamas keletą elementarių žodžių, „taip“ arba „ne“ tipo

sakiniais. Paklausia ir atsako į klausimus mokytojui padedant. Kalbėdamas sieja žodžius

elementariomis žodžių jungimo priemonėmis (pavyzdžiui, „ir“, „bet“, „tada“).

Pt (patenkinamas) - sunkiai kalba vartodamas keletą elementarių žodžių, „taip“ arba „ne“

tipo sakiniais. Sunkiai paklausia ir atsako į klausimus mokytojui padedant. Nevartoja elementarių

žodžių jungimo priemonių (pavyzdžiui, „ir“, „bet“, „tada“).

Skaitymas

A (aukštesnysis) – supranta tekstą programos temomis ir situacijomis susidedantį iš žinomų

žodžių ir frazių, žinomų gramatinių struktūrų. Randa reikiamą informaciją nedidelės apimties

tekstuose, kuriuose yra keletas nežinomų žodžių. Skaitydamas geba naudoti žodynėlį.

P (pagrindinis) – supranta vaizdine informacija paremtą tekstą, kurio žodžiai ir gramatinės

struktūros yra žinomi. Tekstą skaito po vieną frazę, po keletą kartų perskaito atskiras frazes ar

teksto dalis.

Pt (patenkinamas) – sunkiai supranta vaizdine informacija paremtą tekstą, kurio žodžiai ir

gramatinės struktūros yra žinomi. Tekstą skaito po vieną žodį.

Rašymas

A (aukštesnysis) – remiantis pavyzdžiu rašo trumpus tekstus trumpais, elementariais

sakiniais, sujungtais paprastais jungiamaisiais žodžiais, tokiais kaip „ir“, „tada“, „bet“, „arba“.

Rašydamas taiko žinomas gramatines struktūras.

P (pagrindinis) – rašo pavienius išmoktus žodžius ir sakinius. Gali parašyti labai trumpą

tekstą, susidedantį iš žinomų žodžių ir frazių.

Pt (patenkinamas) – rašo pavienius išmoktus žodžius ir sakinius.

Testų raštu vertinimas

Lygmenys 15 taškų 30 taškų 60 taškų

A (aukštesnysis) 15-14 taškų 30-27 taškai 60-54 taškai

40

P (pagrindinis) 13-7 taškai 26-18 taškų 53-28 taškai

Pt (patenkinamas) 6-4 taškai 17-8 taškai 27-16 taškų

Nepasiektas

patenkinamas

3 ir mažiau taškų 7 ir mažiau taškų 15 ir mažiau taškų



41


TIKSLIŲJŲ IR GAMTOS MOKSLŲ METODINĖS GRUPĖSDALYKŲ VERTINIMO TVARKA

BENDRA DALIS

Metodinės grupės dalykų vertinimo tvarkos suderintos Raseinių r. Ariogalos gimnazijos

mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu.

Įvertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne.

Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį: savaitinių pamokų

skaičius plius 2 pažymiai.

Vieną mėnesį 5 klasės, I gimnazijos klasės mokiniai ir visi gimnazijos naujokai nevertinami.

Mokinys laiko mokomojo dalyko įskaitą, vadovaujantis gimnazijos nustatyta tvarka.

Pusmečio pažymys vedamas iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio.

Metinis pažymys vedamas pagal pusmečių įvertinimų aritmetinį vidurkį. Jeigu antrojo

pusmečio įvertinimas neigiamas, tai metinis įvertinimas neigiamas.

MATEMATIKOS DALYKO VERTINIMO TVARKA

1. Mokinių pasiekimai įvertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus,

pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį.

1.1. Baigus temą arba jos dalį, vertinamos mokinio žinios ir supratimas bei

praktiniai įgūdžiai. Vertinimu siekiama nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, kad būtų

galima numatyti tolesnio mokymo (-si) galimybes.

1.2. Skyriaus pabaigoje rekomenduojamas kontrolinis darbas, kuris pažymimas

elektroniniame dienyne atsiskaitomųjų darbų grafike ne mažiau kaip prieš savaitę.

1.3. Užduotys sudaromos, parenkamos atsižvelgiant į pateiktą lentelę (galimi

nukrypimai iki 5 proc.).

Užduotys

Gebėjimai

Nesudėtingos(paprastos)užduotys

Vidutinio sudėtingumo

užduotys

Sudėtingos užduotys

Proc.

Žinios ir supratimas 50Taikymai ir

matematinis mąstymas50

Procentai 30 40 30 100

42

1.4. Užduotys vertinamos taškais, už kiekvieną užduotį skiriant mokiniui žinomą

balų skaičių.

1.5. Surinkti taškai verčiami pažymiu: skaičiuojamas surinktų taškų arba atsakytų

klausimų procentas.

2. Savarankiško darbo, pratybų naudojimo reikalingumą mokytojas numato individualiai.

Vertinama naudojantis 1.3, 1.5 skyriuose pateikta vertinimo lentele.

3. Projektiniai, kūrybiniai darbai vertinami:

Temos tikslingumas – 20 (proc.);

Temos išvystymas – 40 (proc.);

Techninis atlikimas – 30 (proc.);

Darbo pristatymas – 10 (proc.).

4. Kaupiamąjį pažymį rekomenduojama rašyti už šias veiklas:

Aktyvią veiklą pamokoje aiškinantis naują medžiagą;

Darbą pamokoje (savarankišką darbą raštu ar žodžiu, darbą grupėje, individualias

mokinio pastangas, aktyvumą ir kt.);

Nestandartinių uždavinių sprendimą;

Dalyvavimą mokyklinėje, rajoninėje, respublikinėje olimpiadoje ar konkursuose;

Kokybišką, nuolatinį namų darbų atlikimą.

Rekomenduojama per pusmetį parašyti ne mažiau kaip 1 kaupiamąjį pažymį. Kaupiamojo

pažymio fiksavimo formas kiekvienas mokytojas pasirenka individualiai.

Procentai Vertinimas Pasiekimų lygmuo100-90 10 Aukštesnysis80-89 970-79 8 Pagrindinis55-69 740-54 630-39 5 Patenkinamas20-29 47-19 3

Mažiau 7 2

43

5. Pamokose nuolat taikomas formuojamasis vertinimas, atsižvelgiant į pamokos

uždavinius. Šis vertinimas ir mokinių stebėjimas ugdymo proceso metu nesiejamas su pažymiu, o

įvertinantis mokinių pažangą, komunikacinius gebėjimus, mokėjimą mokytis ir panašai.

6. Matematikos dalyko moduliai vertinami įskaita. Mokymosi pasiekimų įvertinimai

įskaitomi į matematikos dalyko įvertinimą. Vertinama vadovaujantis tiksliųjų ir gamtos mokslų

metodinėje grupėje patvirtinta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka. Jei mokomojo

dalyko modulio įvertinimas yra neigiamas, mokomojo dalyko pusmečio (metinis) įvertinimas taip

pat neigiamas.

7. Remdamasis vertinimo informacija mokytojas rengia tolesnio mokymo(si) planą

siekdamas užsibrėžtų tikslų.

8. Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų gebėjimus, pastangas.

9. Bendroje Raseinių r. Ariogalos gimnazijos vertinimo sistemoje numatytos priemonės ir

vertinimo kriterijai galioja ir matematikos dalykui.

GAMTOS IR ŽMOGAUS, BIOLOGIJOS DALYKŲ VERTINIMO TVARKA



1.1. Baigus temą/skyrių rašomas kontrolinis darbas/savarankiškas darbas, vertinamos

mokinio žinios ir supratimas bei praktiniai įgūdžiai. Vertinimu siekiama nustatyti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymo (-si) galimybes.

1.2. Užduotys vertinamos taškais, už kiekvieną užduotį skiriant mokiniui žinomą

balų skaičių iš anksto žinant, kas bus vertinama.

1.3. Esant temos didelei apimčiai, atsiskaitomasis darbas gali būti suskaidytas į dalis,

apie tai informuojant mokinius temos pradžioje.

2. Referato arba kūrybinės užduoties vertinimas. Šie darbai vertinami atsižvelgiant į:

Temos tikslingumą– 20 proc.

Temos išvystymą – 40 proc.

Techninį atlikimą – 30 proc.

Darbo pristatymą – 10 proc.

3. Kontroliniai darbai (testinės, struktūrinės užduotys), darbas pratybų sąsiuviniuose,

savarankiški darbai, namų darbai, tiriamieji darbai vertinami pagal šią tvarką:

Surinktų taškų procentas

Pažymys Pasiekimų lygmuo

91-100 10 Aukštesnysis

81-90 9

44

71-80 8 Pagrindinis

61-70 7

51-60 6

41-50 5 Patenkinamas

31-40 4

21-30 3

1-20 2

4. Mokiniai gali gauti įvertinimą, jei savarankiškai atlieka papildomas užduotis, dalyvauja

olimpiadose, konkursuose, skaito pranešimus ir panašiai. Šie vertinimai gali sudaryti iki 1/3 visų

pusmečio pažymių.

5. Mokiniai 5-8 ir I-II gimnazijos klasėse vertinami už atsakinėjimą žodžiu.

6. Pamokose taikomas formuojamasis vertinimas.

7. Biologijos dalyko modulių įvertinimai sumuojami su mokomųjų dalykų įvertinimu ir

vedamas bendras pažymys, mokomųjų dalykų modulių pusmečio pabaigoje rašoma įskaita. Jei

mokomojo dalyko modulio įvertinimas yra neigiamas, neigiamai vertinamas ir mokomojo dalyko

pusmetis (metinis).

8. Mokytojas pozityviai skatina mokymosi motyvaciją, naudodamas kaupiamąją vertinimo

tvarką. Įvertinimas už kaupiamuosius taškus rašomas kartą per pusmetį. Taškai kaupiami už aktyvų

dalyvavimą pamokoje, puikiai atliktas aukštesniojo lygio užduotis, namų darbus. Mokiniui žymimi

pliusai arba minusai. Surinkus 5 pliusus, vertinama 10, surinkus 5 minusus, vertinama 2. Vienas

pliusas ar minusas yra 2 taškų vertės.

9. Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų gebėjimus.

10. Bendroje Ariogalos gimnazijos vertinimo sistemoje numatyta pusmečių vertinimo

tvarka, kėlimo į aukštesnę klasę tvarka galioja gamtos ir žmogaus, biologijos dalykui.

FIZIKOS DALYKO VERTINIMO TVARKA

1. Taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas. Baigiant kursą ar skyrių gali būti

taikomas apibendrinamasis vertinimas.

1.1. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi

uždaviniai. Mokiniai iš anksto žino vertinimo kriterijus.

1.2. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Mokiniui jis suteikia

grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, padeda išsiaiškinti spragas.

45

2. Diagnostiniame vertinime 50 proc. užduoties taškų skirta žinioms ir supratimui, 50

proc. – problemų sprendimo gebėjimams tikrinti: 30 (40) proc. lengvų užduočių, 40 proc. –

vidutinio sunkumo ir 30 (20) proc. sunkių užduočių.

3. Mokinių pasiekimai įvertinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus

mokinių pasiekimų lygių požymius.

4. Esant temos didelei apimčiai, kontrolinis darbas gali būti suskaidytas į dalis, apie tai

informuojant mokinius temos pradžioje.

5. Kontrolinis darbas. Apie atsiskaitymą pranešama iš anksto, pažymima atsiskaitomųjų

darbų grafike. Vertinimo skalė:

6. Savarankiškas darbas. Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis priemonėmis.

Vertinama pagal pateiktos užduoties nurodytus kriterijus arba 8 punkto vertinimo lentelę.

7. Apklausa. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios:

klausimynas, testas, diktantas. Į apklausos vertinimą gali būti įtrauktas namų darbų vertinimas.

Vertinamas surinktas taškų skaičius pagal 8 punkto vertinimo lentelę.

8. Laboratoriniai ir praktikos darbai. Gali trukti 30-45 min. Mokiniams pranešama iš

anksto.

8.1. Vertinimas:

Pasiruošimas darbui – skiriama iki 30 proc. visų galimų taškų.

Atlikimas, drausmė ir sauga darbo metu, rezultatai – skiriama iki 50 proc. visų

galimų taškų.

Išvados – iki 20 proc. visų galimų taškų.

Minimaliam teigiamam įvertinimui reikia surinkti 35 proc. visų galimų taškų.

Mokinys iš anksto žino, kas bus vertinama.

9. Projektiniai ir kūrybiniai darbai

9.1. Vertinimas:

Temos aktualumas - skiriama iki 20 proc. visų galimų taškų.

Turinio gilumas - skiriama iki 40 proc. visų galimų taškų.

Procentai Vertinimas Pasiekimų lygmuo90-100 10 Aukštesnysis80-89 970-79 8 Pagrindinis55-69 740-54 630-39 5 Patenkinamas20-29 47-19 3

Mažiau 7 2

46

Techninis atlikimas – 30 proc.

Projekto, kūrybinio darbo pristatymas - skiriama iki 10 proc. visų galimų taškų.

Minimaliam teigiamam įvertinimui reikia surinkti 35 proc. visų galimų taškų. Kiti

pažymiai skaičiuojami proporcijos principu.

10. Kaupiamasis vertinimas. Namų darbai, apklausa žodžiu ir raštu, dalyvavimas

olimpiadose ir konkursuose, nedideli laboratoriniai ir savarankiški darbai gali būti vertinami

kaupiamuoju vertinimu taškais (1-10), jis vieną kartą per pusmetį verčiamas pažymiu, skaičiuojant

vidurkį, jei tokių vertinimų ne mažiau kaip penki.

11. Mokiniai gali gauti pažymį, jei savarankiškai atlieka papildomas užduotis, skaito

pranešimus ir panašiai. Šie vertinimai gali sudaryti iki 1/3 visų pusmečio pažymių.

12. Modulio vertinimas. Fizikos dalyko moduliai vertinami įskaita. Mokymosi pasiekimų

įvertinimai įskaitomi į fizikos dalyko įvertinimą. Vertinama vadovaujantis gamtos ir tiksliųjų

mokslų metodinėje grupėje patvirtinta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka. Jei

mokomojo dalyko modulio įvertinimas yra neigiamas, neigiamai vertinamas ir mokomojo dalyko

pusmetis (metinis).

13. Specialiųjų poreikių mokinių vertinimas. Vertinama, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir

pažangą.

14. Bendroje Ariogalos gimnazijos vertinimo sistemoje numatyta pusmečių vertinimo

tvarka, kėlimo į aukštesnę klasę tvarka galioja ir fizikos dalykui.



CHEMIJOS DALYKO VERTINIMO TVARKA



2. Taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas. Baigiant kursą ar skyrių gali būti

taikomas apibendrinamasis vertinimas.

3. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai.

Mokiniai iš anksto žino vertinimo kriterijus.

4. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Mokiniui jis suteikia grįžtamąją

informaciją apie mokymosi pažangą, padeda išsiaiškinti spragas.

5. Baigus temą rašomas kontrolinis ar savarankiškas darbas, pažymimas kontrolinių darbų

grafike. Užduotys vertinamos taškais, už kiekvieną užduotį skiriant mokiniui žinomą balų skaičių,

iš anksto žinant, kas bus vertinama.

47

6. Esant temos didelei apimčiai, atsiskaitomasis darbas gali būti suskaidytas į dalis, apie tai

informuojant mokinius temos pradžioje.

7. Kontroliniai darbai (testinės, struktūrinės užduotys), savarankiški darbai, namų darbai,

laboratoriniai darbai vertinami pagal surinktą taškų skaičių. Vedamas surinktų taškų procentas ir

rašomas balas pagal šią sistemą:

Procentai Vertinimas Pasiekimų lygmuo90-100 10 Aukštesnysis80-89 970-79 8

Pagrindinis55-69 740-54 630-39 5 Patenkinamas20-29 47-19 3

Mažiau 7 2

8. Mokiniai gali gauti pažymį, jei savarankiškai atlieka papildomas užduotis, dalyvauja

olimpiadose, konkursuose, skaito pranešimus.

9. Mokiniai 8 ir I-II gimnazijos klasėse gali būti vertinami už atsakinėjimą žodžiu iš

praeitos pamokos ir atsakymus į aktualesnius nagrinėjamos temos klausimus (dešimties balų

sistema).

10. Laboratoriniai ir praktikos darbai. Mokiniams pranešama iš anksto.

1.1.1. Vertinimas: Pasiruošimas darbui – skiriama iki 30 proc. visų galimų taškų.

Atlikimas, drausmė ir sauga darbo metu, rezultatai – skiriama iki 50 proc. visų

galimų taškų.

Išvados – iki 20 proc. visų galimų taškų.

Minimaliam teigiamam įvertinimui reikia surinkti 35 proc. visų galimų taškų.

Mokinys iš anksto žino, kas bus vertinama.

11. Kaupiamasis vertinimas. Apklausa žodžiu, nedideli savarankiški darbai, klasės darbų

užrašai gali būti vertinami kaupiamuoju vertinimu (1-10), kuris verčiamas pažymiu kartą per

pusmetį, skaičiuojant vidurkį, surinkus tokių vertinimų ne mažiau kaip tris.


Kai praleido 40 proc. ir daugiau pamokų per mėnesį.

Sutartu su mokytoju laiku. Įskaitos įvertinimas įrašomas elektroniniame dienyne


Be pateisinamos priežasties neatvykus atsiskaityti įskaita vertinama vienetu.

48

Paskutinį mokslo mėnesį mokiniui, praleidusiam 40 proc. ir daugiau pamokų, įskaita

netaikoma, išskyrus atvejus, kai pamokos yra neteisintos.


su mokytoju laiku ne vėliau kaip per dvi savaites nuo grįžimo į mokyklą dienos.

14. Chemijos dalyko moduliai vertinami įskaita. Mokymosi pasiekimų įvertinimai

įskaitomi į chemijos dalyko įvertinimą. Vertinama vadovaujantis gamtos ir tiksliųjų mokslų

metodinėje grupėje patvirtinta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka. Jei mokomojo

dalyko modulio įvertinimas yra neigiamas, neigiamai vertinamas ir mokomojo dalyko pusmetis

(metinis).

15. Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų gebėjimus ir pažangą.

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DALYKO VERTINIMO TVARKA

1. Taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas, apibendrinamasis vertinimas.

1.1. Diagnostinis vertinimas taikomas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi

uždaviniai. Mokiniai iš anksto žino vertinimo kriterijus.

1.2. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu. Mokiniui jis suteikia

grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, padeda išsiaiškinti spragas.

1.3. Apibendrinamasis vertinimas siejamas su žinių ir praktinių gebėjimų pažangos

vertinimu.

2. Mokinių pasiekimai įvertinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus

mokinių pasiekimų lygių požymius.

2.1. Baigus temą arba jos dalį, vertinamos mokinio žinios ir supratimas bei praktiniai

įgūdžiai atsiskaitomajame arba savarankiškame, praktiniame darbe. Vertinimu siekiama nustatyti

mokinio pasiekimus bei pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymo (-si) galimybes.

2.2. Užduotys sudaromos pagal pateiktą lentelę (sudarant užduotis galimi nukrypimai

iki 5 proc.)

2.3. Su

rinkti už

užduotis

taškai verčiami

pažymiu:

skaičiuojamas surinktų taškų arba atsakytų klausimų procentas.

Procentai Vertinimas Pasiekimų lygis100-91 10 Aukštesnysis

Užduočiųsudėtingumas

Gebėjimai

Nesudėtingos

(paprastos) užduotys

Vidutinio sudėtingumo užduotys

Sudėtingos užduotys Proc.

Žinios ir supratimas 25Praktiniai įgūdžiai 75Procentai 40 40 20 100

49

90-81 980-71 8

Pagrindinis70-61 760-51 650-41 5 Patenkinamas40-31 430-21 3

Mažiau už 21 22.4. Užduotys vertinamos taškais, už kiekvieną užduotį skiriant mokiniui žinomą

balų skaičių iš anksto žinant, kas bus vertinama.

2.5. Esant temos didelei apimčiai, atsiskaitomasis darbas gali būtį suskaidytas į dalis,

apie tai informuojant mokinius temos pradžioje, kontrolinių darbų grafike pažymint tik teorinę

atsiskaitomojo darbo dalį.

3. Kūrybinės užduoties vertinimas. Šie darbai vertinami atsižvelgiant į:

3.1. Sąvokų tikslumą 0–20 proc.

3.2. Temos atitikimą ir išvystymą 40–50 proc.

3.3. Techninį atlikimą 40–50 proc.

4. Savarankiški praktikos darbai. Vertinama pagal iš anksto žinomus kriterijus nustatant

kiekvienai darbo užduočiai konkretų balą. Balai perskaičiuojami į pažymį pagal 4.3 lentelę.

5. Kaupiamasis vertinimas. Mokiniai gali būti vertinami, jei savarankiškai atlieka

papildomas užduotis, aktyviai dalyvauja pamokoje, atlieka namų darbus, dalyvauja olimpiadose,

konkursuose, skaito pranešimus ir panašiai. Tai sudaro kaupiamąjį vertinimą: už kiekvieną

vertinamą dalį mokinys gauna nuo 1 iki 10 balų. Pusmečio pabaigoje, surinkus ne mažiau kaip 3

vertinimus, vedamas vidurkis, įrašomas pažymys.


6.1. Kai praleido 40 proc. ir daugiau pamokų per mėnesį.

6.2. Sutartu su mokytoju laiku. Įskaitos įvertinimas įrašomas elektroniniame dienyne


6.3. Be pateisinamos priežasties neatvykus atsiskaityti įskaita vertinama vienetu.

6.4. Paskutinį mokslo mėnesį mokiniui, praleidusiam 40 proc. ir daugiau pamokų,

įskaita netaikoma, išskyrus atvejus, kai pamokos yra neteisintos.


su mokytoju laiku ne vėliau kaip per dvi savaites nuo mokinio grįžimo į mokyklą dienos.

8. Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų gebėjimus.



50

10. Bendroje Raseinių r. Ariogalos gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo

tvarkos apraše numatyta pusmečio, metinio vedimo, kėlimo į aukštesnę klasę tvarka.

51

Raseinių r. Ariogalos gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo

priedas Nr. 5

JUNGTINĖS METODINĖS GRUPĖS MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS

VERTINIMO TVARKA


skaičius plius 2 pažymiai.

Vieną mėnesį 5 klasės, I gimnazijos klasės mokiniai ir visi gimnazijos naujokai nevertinami.

DORINIO UGDYMO (TIKYBA) 1-4 KLASĖSE VERTINIMO TVARKA

Formuojamasis vertinimas, kuriuo remiantis mokinys įsivertina save ir toliau analizuoja

pasiekimus, įsivardija mokymosi sunkumus ir stengiasi juos taisyti.

Etapo pabaigoje testais ar kitomis užduotimis įvertinami mokinių gebėjimai bei žinios. Nuolatos

tikrinami mokinių darbo sąsiuviniai.

DORINIO UGDYMO (ETIKA, TIKYBA) 5-8, I-IV GIMNAZIJOS KLASĖSE VERTINIMO

TVARKA

Mokiniai vertinami įskaita pusmečio pabaigoje.

Mokinys įskaita vertinamas, jeigu:

dirba per pamoką;

aktyvus per pamoką, veda tvarkingus užrašus;

atlieka savarankiškai užduotis.

Mokiniai, neatlikę daugiau kaip 30 proc. pamokoje pateikiamų užduočių, įvertinami

„neįskaityta“ Per pamokas vyrauja formuojamojo, neformaliojo ir apibendrinamojo vertinimo

būdai. Temos pabaigoje mokiniams pateikiami klausimai, testai, kūrybinių darbų užduotys.

PILIETIŠKUMO PAGRINDŲ I GIMNAZIJOS KLASĖJE VERTINIMO TVARKA

Pilietiškumo ugdymo pamokose mokinių pasiekimai pusmečio pabaigoje vertinami rašant

„įskaityta“ arba „neįskaityta“. Per pusmetį mokinys privalo gauti 3-5 „įskaityta“. Užduoties tipą

parenka mokytoja. Visas užduotis mokinys turi atsiskaityti.

Mokiniai gali sukaupti „įskaityta“ už:

Už aktyvumą pamokoje – iki 3 taškų.

Už paruoštas dokumentų analizes – iki 10 taškų.

Už surinktą ir susistemintą medžiagą – iki 10 taškų.

52

Už dalyvavimą diskusijoje - iki 10 taškų.

Už savarankiškus darbus - iki 10 taškų.

Projektinę – kūrybinę veiklą – iki 10 taškų.

Už skaidrių pristatymą – iki 10 taškų.

Surinkus 50 taškų, jie keičiami į „įskaityta“.

Vertinimas už individualias veiklas:

Vertinama Laikotarpis Vertinama BalaiUžrašų patikra

Pusmečio pabaigoje

Informacijos išdėstymas (ar yra visos mokomosios temos). 1Ar akcentuojami mokymosi uždaviniai ( ką mokinys turi išmokti, gebėti po pamokos).

3

Svarbiausia faktinė medžiaga (žinotinos mokomosios temos datos, įvykiai, procesai, sąvokos, asmenybės, žemėlapiai).

3

Užrašų tvarkingumas. 2Namų darbų fiksavimas ir atlikimas. 1

Projektinė – kūrybinė veikla

Pagal mokytojo ir mokinio susitarimą

Pasiektas tikslas ir įgyvendinti uždaviniai. 1Darbo atlikimas laiku. 1Informatyvumas (informacijos paieška ir atranka). 1

Epochos suvokimas, faktų pateikimo tvarka, dėstymas, šaltinių analizė.

2

Praktinis pritaikymas, išvadų pateikimas. 1Vaizdumas (kūrybiškumas, originalumas ir estetiškumas). 2Projekto pristatymas, informacijos pateikimas (kompiuterinis raštingumas ir kalbos kultūra).

2

Pristatymai (pateiktys)

Pranešimo tikslo ir pagrindinės minties suformulavimas; laiku atliktas darbas (pažymys mažinamas už pavėluotai pateiktą darbą).

2

Temos išsamumas, dėstymo nuoseklumas ir vaizdumas, iliustruojantis teiginius.

2

Problemiškumas, aktualumas ir nauda klausytojams. 2Kalbos kultūra, kalbėjimo rišlumas, kontaktas su auditorija. 2Pateikties parengimas (medžiagos išdėstymo principai: trumpas ir aiškus tekstas, vienoje skaidrėje – viena mintis, aiškios hierarchinės struktūros nuoseklus tektas, fono parinkimas, šrifto ir raidžių dydis, saikinga animacija).

2

Visada paliekama galimybė gerinti atsiskaitymą (dalyvaujant projektinėje veikloje, istorikų

renginiuose, konkursuose, olimpiadose, atsakinėjant žodžiu ir raštu).

Mokiniai, neatlikę daugiau kaip 30 proc. pamokoje pateikiamų užduočių, įvertinami

„neįskaityta“. Per pamokas vyrauja formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo būdai. Kiekvieno

pusmečio pabaigoje mokiniams pateikiami klausimai, testai, kūrybinių darbų užduotys.

53

PILIETIŠKUMO PAGRINDŲ II GIMNAZIJOS KLASĖJE VERTINIMO TVARKA

Vertinimo sistema dešimtbalė. Minimalus pažymių skaičius per pusmetį 3.

Pažymiai rašomi už:

1. Dokumentų analizę.

2. Savarankiškas darbas gali trukti 10 –20 minučių, rašomas pabaigus temą (skyrių). Jo

tikslas – sužinoti, kaip mokinys įsisavino temos dalį, kaip įgytas pilietiškumo pagrindų žinias taiko

atlikdamas praktines užduotis. Priklausomai nuo temos sudėtingumo gali būti leidžiama naudotis

vadovėliu.

3. Kūrybines užduotis.

4. Dalyvavimą pamokoje.

5. Teorinis atsiskaitymus.( Kiekvieną kartą pateikiami vertinimo kriterijai).

5.1. Mokinių atliktos užduotys vertinamos remiantis nustatytais vertinimo kriterijais.

Prieš kiekvieną atsiskaitomąjį darbą mokiniams nurodomi vertinimo kriterijai.

5.2. Įvertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne.

6. Visada paliekama galimybė gerinti pažymį (dalyvaujant projektinėje veikloje, istorikų


7. Apie atsiskaitomąjį darbą mokytojas praneša prieš savaitę.

8. Vertinimas už individualias veiklas:


Pusmečio pabaigoje


3

Svarbiausia faktinė medžiaga (žinotinos mokomosios temos datos, įvykiai, procesai, sąvokos, asmenybės, žemėlapiai).

3






2


2



2


2

54


2

ISTORIJOS VERTINIMO TVARKA


skaičius plius du pažymiai.

Formalusis vertinimas:

1. Apklausa raštu. Atsiskaitymo darbas skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko programos

dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis, savarankiškai išmokta dalis ir pan.). Jo

metu negalima naudotis papildoma medžiaga ir konsultuotis su draugais ar mokytoju. Atsiskaitymo

darbas trunka iki 45 minučių. Su darbo turiniu ir vertinimo kriterijais mokiniai supažindinami iš

anksto. Apie darbą mokiniams pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę. Mokytojas

užduočių skaičių parenka laisvai, atsižvelgdamas į klasės mokinių pasiruošimą, jų įgūdžius, darbo

atlikimo tempą. Kiekvienas darbas įvertinamas 1-10 balais. Darbas ištaisomas per savaitę,

atliekama analizė, rezultatai aptariami su mokiniais. Mokiniui neatvykus į atsiskaitymą, susitariama

su mokytoju dėl atsiskaitymo termino.

2. Apklausa žodžiu, individuali. Mokinio pageidavimu arba mokytojo kvietimu.

Atsakinėjant žodžiu sudaroma galimybė pagerinti pažymį.

3. Savarankiškas darbas gali trukti 10-20 minučių, rašomas pabaigus temą (skyrių). Jo

tikslas – sužinoti, kaip mokinys įsisavino temos dalį, kaip įgytas istorijos žinias taiko atlikdamas

praktines užduotis. Priklausomai nuo temos sudėtingumo gali būti leidžiama naudotis vadovėliu

arba žemėlapiu.

4. Kūrybinės užduotys, namų darbai vertinami pliusais (susitariamas pliusų rinkimo

laikotarpis). Surinkus dešimt pliusų vertinamas mokinys, už neatliktus darbus vertinama minusu,

trys minusai verčiami neigiamu pažymiu.

5. Atsakinėjimas žodžiu arba raštu iš prieš tai buvusių 1-2 temų gali būti vykdomas

kiekvieną pamoką prieš tai mokinių neinformavus. Tai atitinka pamokos išmokimo pasitikrinimą,

kuris gali būti vertinamas kaupiamuoju arba tiesioginiu pažymiu.

6. Namų darbai gali būti vertinami ir pažymiu, kada mokytojas užduodamas namų darbus

praneša mokiniams, kad namų darbai gali būti vertinami rašant pažymį, o ne +/ - .

7. Testų sprendimą.

8. Darbą su dokumentais, žemėlapiais.

55

9. Už pratybose (pratybų lapuose) atliktas užduotis vedamas pažymio vidurkis. Mokiniams

pažymys rašomas pabaigus skyrių ar už mokytojo konkrečiai nurodytas užduotis. Svarbu, kad

užduočių skyrimas būtų tikslingas ir naudingas mokiniui. Jei mokinys nori gauti papildomą pažymį,

jis gali savarankiškai atlikti daugiau užduočių, nei paskyrė mokytojas, ir atsiskaityti papildomam

pažymiui.

10. Įvertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne.

11. Visada paliekama galimybė gerinti pažymį (dalyvaujant projektinėje veikloje, istorikų


12. Apie kontrolinį darbą mokytojas praneša prieš savaitę.

13. Mokinys, nerašęs kontrolinio darbo per suplanuotą pamoką, tariasi su mokytoju

individualiai. Mokiniui laiku neatsiskaičius rašomas neigiamas įvertinimas 1.

GEOGRAFIJOS VERTINIMO TVARKA


skaičius plius du pažymiai. Vertinimas formalusis.

1. Mokiniai vertinami už apklausą žodžiu ir raštu, savarankiškus darbus, testus, darbą su

dokumentais, žemėlapiais, kūrybines užduotis, už dalyvavimą projektinėje veikloje.

2. Savarankiškas darbas gali būti vertinamas pažymiu ar keli savarankiški darbai vienu

pažymiu.

3. Atsiskaitomieji darbai skiriami baigus skyrių. Kada vyks atsiskaitymas, mokytojas

praneša prieš savaitę.

Mokinys gali surinkti daugiausiai 20 balų. Balai atitinka pažymius:

Balai Pažymys20 1018 916 814 712 612 58 46 34 2

4. Darbas su žemėlapiais, dokumentais:

Vertinimas PažymysNeesminė 1 klaida 10Neesminės 2 klaidos 9Neesminės 3 klaidos 8Didelė 1 klaida 7Didelės 2 klaidos 6Sunkiai orientuojasi 5

56

Labai sunkiai orientuojasi 4Nesiorientuoja, daro daug klaidų 3Nemoka nieko 2

5. Kaupiamasis pažymys. Jį sudaro namų darbai (už kiekvieną tikrinamą darbą), tvarką

sąsiuvinyje (vieną kartą pažymio kaupimo metu), aktyvumas pamokoje, dalyvavimas renginiuose.

6. Apklausa žodžiu ar raštu. Mokiniai apklausiami iš paskutinių 1-2 pamokų. Kiekvienas

klausimas turi tam tikrą balų skaičių. Maksimalus balų skaičius yra 10. Balai atitinka pažymius.

7. Kūrybinės užduotys – tai užduotys, kurias mokiniai atlieka savarankiškai. Tai gali būti

kryžiažodžiai, plakatai, rašiniai, elektroninės pateiktys ir t.t. Gali būti vertinama kiekviena užduotis

ar kelios vienu pažymiu. Maksimalus balų skaičius yra 10. Balai atitinka pažymius.

8. Užduočių sąsiuvinio vertinimas atspindi mokinio darbą pamokose bei namuose.

Daugiausia mokinys gali surinkti 10 balų. Balų skaičius atitinka įvertinimo pažymį. Užduočių

sąsiuviniuose įvertinimas:

Vertinimo objektas: BalaiTvarkingumas 1Užduočių teisingumas 3Diagramos, grafikai, kontūriniai žemėlapiai 3Namų užduotys 2Užduočių išbaigtumas 1

9. Mokinių atliktos užduotys vertinamos remiantis nustatytais vertinimo kriterijais. Prieš

kiekvieną atsiskaitomąjį darbą mokiniams nurodomi vertinimo kriterijai.

10. Įvertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne.

11. Visada paliekama galimybė gerinti pažymį (dalyvaujant projektinėje veikloje,

geografijos renginiuose, konkursuose, olimpiadose, atsakinėjant žodžiu ir raštu).

EKONOMIKOS IR VERSLUMO PAGRINDŲ I GIMNAZIJOS KLASĖJE VERTINIMO

TVARKA



Pažymiai rašomi už:

1. Pabaigus kiekvieną skyrių vertinama teorija. Atsiskaitoma pagal bendrųjų programų

reikalavimus testu arba atvirais klausimais. Kiekvienam teoriniam atsiskaitymui pateikiami

kriterijai. Apie teorinį atsiskaitymą mokytoja praneša prieš savaitę, pažymi kontrolinių darbų

grafike.

2. Kūrybines užduotis.

3. Dalyvavimą ekonominiuose žaidimuose.

4. Projektinėje veikloje.

57

5. Uždavinių sprendimą.

6. Savarankišką darbą, informacijos radimą. Savarankiškas darbas gali trukti 10 –20

minučių, rašomas pabaigus temą (skyrių). Jo tikslas – sužinoti, kaip mokinys įsisavino temos dalį,

kaip įgytas ekonomikos žinias taiko atlikdamas praktines užduotis. Priklausomai nuo temos

sudėtingumo gali būti leidžiama naudotis vadovėliu.

7. Namų darbų atlikimą. Kaupiami įvertinimai ir pusmečio pabaigoje rašomas 1 pažymys

(vedamas aritmetinis vidurkis). Tris kartus neatlikus namų darbų į dienyną rašomas 2 (dvejetas)

8. Dalyvavimą ekonomikos olimpiadoje ir konkurse.

9. Vertinimas už individualias veiklas:


Pusmečio pabaigoje


3

Svarbiausia faktinė medžiaga (žinotini mokomosios temos procesai, sąvokos, asmenybės).

3






2


2



2


2


2

10. Papildomi pliusai skiriami, jeigu mokinys:

Aktyviai dalyvavo pamokoje: išsakė savo nuomonę tam tikrais klausimais ir ją

argumentavo, sprendė problemas bei siūlė galimus sprendimo būdus.

Atliko savarankiškas užduotis raštu bei žodžiu: atsakė į klausimus, analizavo

pateiktas situacijas, formulavo sąvokas.

58

Aktyviai dirbo grupėse;

Tvarkingai vedė užrašus ir gebėjo jais pasinaudoti.

11. Visada paliekama galimybė gerinti pažymį, skatinama mokinių iniaciatyva.

EKONOMIKOS IR VERSLUMO III-IV GIMNAZIJOS KLASĖJE VERTINIMO TVARKA



1. Baigus kiekvieną skyrių vertinama teorija. Teorija atsiskaitoma pagal standartų

reikalavimus testu arba atvirais klausimais. Testas parengiamas AGT arba pratybose parengtu testu.

Jei vertinama testais, naudojantis AGT ( automatinis testų generatorius, atsiskaitinėjama

pasinaudojant kompiuteriu), pažymį parodo programa, jei naudojamas pratybų testas – vertinama

procentais.

Procentai Vertinimas100-91 1090 – 81 980 – 71 870 – 61 760 – 51 650 – 41 540 – 31 430 – 21 3Mažiau 20 2

2. Kaupiamasis pažymys. Jį sudaro namų darbai ( už kiekvieną tikrinamą darbą), tvarką

sąsiuvinyje (vieną kartą pažymio kaupimo metu), aktyvumas pamokoje, dalyvavimas renginiuose.

3. Grupinės užduotys. Pažymys kaupiamasis. Už vieną užduotį skiriama iki trijų balų.

Surinktas balų kiekis nurodo pažymį ( vienas pažymys).

4. Visada paliekama galimybė gerinti pažymį žodžiu ar raštu, dalyvaujant renginiuose,

projektinėje veikloje, skatinama mokinių iniaciatyva.

5. Mokinių bendrovėje vertinama nario dalyvavimas bendrovėje, susirinkimo metu

balsuojant ir motyvuojant pasirinkimą.

DAILĖS VERTINIMO TVARKA



Mokinių pasiekimai, pažanga ir pastangos vertinami kaupiamųjų taškų principu. Mokslo

metų pradžioje pristatoma, kiek ir už kokius rodiklius galima gauti taškų, kiek jų reikia surinkti

59

norimam įvertinimui. Kaupiamieji taškai į balus verčiami 4-5 kartus per pusmetį. Mokiniai,

pateisinę praleistas pamokas, atsiskaito galutinai atlikę darbą.

Eil. Nr. Rodiklis Taškų skaičius1. Lankomumas 1tšk.2. Pasiruošimas pamokai Iki 2 taškų3. Pastangos Iki 2 taškų4. Darbo rezultatas Iki 10 taškų5. Referatas Iki 10 taškų6. Testas Iki 10 taškų7. Projektinis darbas Iki 10 taškų8. Popamokinė veikla Iki 20 taškų

Kaupiamųjų taškų keitimo į 10 balų sistemąBalai Taškai10 27-30 taškai9 23-26 taškai8 18-22 taškai7 14-17 taškų6 10-13 taškų5 7-9 taškų4 4-6 taškai3 2-3 taškai2 Iki 2 taškų

MUZIKOS VERTINIMO TVARKA



Mokinių pasiekimams, pažangai ir pastangoms vertinti taikomas formuojamasis vertinimas.

Muzikos pamoka sudaryta iš keleto veiksenų (dainavimas, grojimas, ritmika, solfedis,

improvizacija, muzikos rašto pažinimas, muzikos klausymas, žinių apie muzikinės kultūros

reiškinius įgijimas).

Mokslo metų pradžioje moksleiviai sužino, kiek ir už kokius rodiklius gali gauti pažymį,

kokius papildomus darbus reikia atlikti, norint pagerinti savo pasiekimus. Muzikos pamokoje

vertinimo procedūrą palengvina vertinimo skalės. Jos vertinimą sukonkretina, padaro jį motyvuotą.

Vertinimo skalės: (dainavimas, grojimas, ritmika, solfedžiavimas):10 Tikslus ritmas, intonacija (švarus, įtaigus dainavimas, grojimas), tikslingas, pagrįstas

išraiškos priemonių naudojimas (turi būti akivaizdu, kad mokinys supranta, apie ką dainuoja).

9 Mokinys muzikavo ritmiškai, švariai intonavo, bet naudojo nepagrįstas išraiškos priemones arba jos buvo netikslingos.

8 Muzikuojant trūksta ritmo ar intonacijos pojūčio, išraiškos priemonių.7 Muzikuojant trūksta ir ritmo, ir intonacijos, nėra išraiškos priemonių.6 Muzikuojant ritmo ir intonacijos elementai atliekami patenkinamai.5 Muzikuojant ritmo ir intonacijos elementai atliekami nepakankamai.4 Muzikuojant ritmo ir intonacijos elementai atliekami bet kaip, nerodant pastangų.

60

3 Bandė muzikuoti, bet labai nekokybiškai, nesidomi siūloma veikla, trukdo dirbti draugams.

2 Išvis nemuzikavo, nedalyvavo bendrame muzikavime, trukdo dirbti kitiems.1 Atsisako dirbti, nereaguoja į pastabas. Grubiai pažeidžia saugaus darbo reikalavimus.

Vertinimas už papildomai atliktą darbą.

Šis būdas leidžia atsižvelgti į visus per pusmetį ar mokslo metus nuveiktus darbus ir juos

įvertinti. Vertinama: dainavimas chore ar ansamblyje, aplankytų koncertų bei muzikinių spektaklių

programos ir recenzijos, perskaitytų muzikine tema straipsnių, knygų, kompozitorių biografijų

recenzijos, sukaupta medžiaga apie mėgstamus atlikėjus, sukauptų muzikos kūrinių natos ar įrašai ir

kita.

KŪNO KULTŪROS VERTINIMO TVARKA



Vertinama už lengvąją atletiką, sportinius žaidimus, gimnastiką, slidinėjimą, pasiruošimą

pamokai, darbą pamokoje, dalyvavimą varžybose.

Naudojamas kriterinis, idiografinis, norminis, formuojamasis vertinimas.

Kriteriniu pažymiu įrašant į elektroninį dienyną pagal standartų lygmenis, kartu su

mokiniais aptarus vertinimo kriterijus – už judriųjų ir sportinių žaidimų atlikimo techniką, testus,

gimnastikos elementų atlikimo techniką, lengvosios atletikos judėjimo įgūdžių it technikos atlikimo

gebėjimus, judriųjų ir sporto varžybų taisyklių mokėjimą, savarankišką darbą, projektų ir referatų

rašymą.

Norminiu – dalyvavimą rajoninėse varžybose.

Formuojamuoju – pliusais, minusais. Pliusai – aktyvus dalyvavimas pamokose,

savarankiškas užduočių atlikimas, pastangos, stendų paruošimas, teisėjavimas varžybose. Minusai –

nepasiruošimas pamokai be pateisinamos priežasties (per pusmetį nepasiruošimai pamokoms

sumuojami ir mažinamas teigiamas atsiskaitymų pažymys, t. y. 1 nepasiruošimas lygus -1 balui).

Ideografiniu – už padarytą pažangą.

ŽMOGAUS SAUGOS VERTINIMO TVARKA

Naudojamas neformalusis vertinimas, galutinis kurso įvertinimas formalusis – įskaita.

Neformalusis vertinimas: apibendrinamas mokinių darbas pamokoje. Moksleivių

pasiekimai, pažanga ir pastangos vertinami kaupiamųjų taškų principu. Pirmose pamokose

moksleiviai sužino, kiek ir už kokius rodiklius gali gauti taškų, kiek jų reikia surinkti, norint gauti

norimą įvertinimą. Mokiniai vertinami kiekvieną pamoką ir gali gauti tris taškus. Vertinama už:

Pasiruošimą pamokai.

61

Aktyvų dalyvavimą nagrinėjant temą.

Naujos medžiagos fiksavimą.

Praktinių užduočių atlikimą.

Pusmečio pabaigoje taškai yra sumuojami. Surinkus 45 ir daugiau taškų rašoma „įskaityta“.

Nesurinkus reikiamo taškų skaičiaus, mokiniai atlieka testą iš praeito kurso.

Galutinis kurso įvertinimas formalusis – įskaita.

ŠOKIO VERTINIMO TVARKA



Šokio pamokose mokinių pasiekimai, pažanga ir pastangos vertinami gimnazijos nustatyta

tvarka: 10 balų sistema ir kaupiamuoju vertinimu. Kiekvienas mokymosi etapas (ciklas) baigiamas

iš anksto numatytomis, aptartomis su mokiniais, vertinimo užduotimi iš skirtingų veiklos sričių arba

jas integravus. Su mokiniais nustatomi ir išsiaiškinami užduočių vertinimo kriterijai bei kiti

reikalavimai. Pamokų skaičių, skiriamą mokymosi etapui arba ciklui, numato pats mokytojas.

Nuolat stebima ir vertinama paties mokinio pasiekta pažanga.

Vertinimo kriterijai:

Kaupiamojo vertinimo kriterijai (pliusai, minusai)

Pasiruošimas pamokai.

Lankomumas.

Renginių stebėjimas ir vertinimas.

Kaupiamieji taškai keičiami į balus kartą per pusmetį.

Formaliojo vertinimo kriterijai (balai 1-10)

Šokio elementų, junginių, kompozicijų atlikimas.

Laikysena.

Ritmika.

Improvizavimas.

Interpretavimas.

Kompozicijų kūrimas.

Teorinės žinios (testai pusmečių pabaigoje).

Projektinė veikla.

Dalyvavimas gimnazijos, miesto renginiuose.

TECHNOLOGIJŲ VERTINIMO TVARKA

62



Formuojamasis kaupiamasis vertinimas:

Mokinys vertinamas pažymiu už:

Didesnės apimties praktikos darbo atskirų technologinių elementų atlikimą.

Atsakinėjimą žodžiu, apklausą raštu.

Projektinį darbą.

Kūrybinį darbą (dalyvavimą parodose).

Už pasiruošimą rajoninei technologijų olimpiadai. Papildomai skatinami už gerus

rezultatus.

Už surinktus kaupiamuosius balus (+, - sistema).

Pliusai: už pagalbą draugams atliekant praktines užduotis, už teisingus atsakymus į

klausimus, už pozityvų aktyvumą pamokoje. 1 pliusas pakelia pažymį vienu balu arba surinkus 10

pliusų – rašomas pažymys.

Minusai: už nepasiruošimą pamokai, darbo vietos nesutvarkymą, nedarbą pamokoje.

Pastaba: 1 minusą galima ištaisyti gavus 2 pliusus.

Diagnostinis vertinimas:

Pažymys rašomas už:

Naujos technikos pritaikymą savos kūrybos darbe.

Didelės apimties projektinį darbą, kai panaudojamos žinios ir gebėjimai iš vienos ar

kelių sričių (9-10 kl.).

Už testą.

Apibendrinamasis vertinimas:

Pusmečio pažymys vedamas iš gautų pažymių vidurkio, apvalinant iki vieneto

mokinio naudai (3,5 iki 4).

Jungtinės metodinės grupės pasirenkamieji moduliai

Vertinami vadovaujantis jungtinės metodinės grupės vertinimo tvarka - įskaita, pažymiai

pridedami vedant dalyko pusmečio pažymį.

Specialiųjų poreikių mokinių vertinami

Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant į jų poreikius ir gebėjimus.

Tėvų informavimas

63

Apie mokinio daromą pažangą ir pasiekimus tėvai yra informuojami žodžiu, įrašais

sąsiuviniuose ir TAMO dienyne.

Pasibaigus I ir II pusmečiams, mokinio mokymosi pažangos ir pasiekimų įvertinimai

įrašomi TAMO dienyne.

____________________________________________

64


priedas Nr. 6Raseinių r. Ariogalos gimnazijaPusmečių/ trimestrų rezultatai

Mokytojo vardas, pavardė/dalykas Laima Siliūnienė / informacinės technologijosKlasės auklėtojas Dalė Ūselienė Klasė 6 b

Nr. Pavardė, vardas 5 klasė 6 klasė Pokytis 7 klasė Pokytis 8 klasė Pokytis 9 klasėŽP SI I SII II M M-ŽP ŽP SI I SII II M M-ŽP 6-5 ŽP SI I SII II M M-ŽP 7-6 ŽP SI I SII II M M-ŽP 8-7 ŽP SI I

1 0 0 0 0 0 0 02 0 0 0 0 0 0 03 0 0 0 0 0 0 04 0 0 0 0 0 0 05 0 0 0 0 0 0 06 0 0 0 0 0 0 07 0 0 0 0 0 0 08 0 0 0 0 0 0 09 0 0 0 0 0 0 0

10 0 0 0 0 0 0 011 0 0 0 0 0 0 012 0 0 0 0 0 0 0

65


priedas Nr. 7

Klasės auklėtojas.....

Nr.

Pavardė,

vardas

5-6 6-7 7-8 8-9 9-10 10-11 11-12Vi

durk

is

Net

eisin

tos p

.

Past

abos

Pagy

rimai

Vidu

rkis

Net

eisin

tos p

.

Past

abos

Pagy

rimai

Vidu

rkis

Net

eisin

tos p

.

Past

abos

Pagy

rimai

Vidu

rkis

Net

eisin

tos p

.

Past

abos

Pagy

rimai

Vidu

rkis

Net

eisin

tos p

.

Past

abos

Pagy

rimai

Vidu

rkis

Net

eisin

tos p

.

Past

abos

Pagy

rimai

Vidu

rkis

Net

eisin

tos p

.

Past

abos

Pagy

rimai

123456789

1011

Vidurkis

Raseinių r. Ariogalos gimnazijos

66

Mokinių pažangos ir pasiekimo vertinimo tvarkos aprašo priedas Nr. 8

Raseinių r. Ariogalos gimnazijaMokymosi analizė

Klasė Klasės auklėtojas

Nr. Pavardė, vardas

Lie

tuvi

ų ka

lba

(gim

toji)

Mat

emat

ika

Pasa

ulio

paž

inim

as

Užs

ieni

o ka

lba

(ang

lų)

Vid

urki

s

Lie

tuvi

ų ka

lba

(gim

toji)

Mat

emat

ika

Pasa

ulio

paž

inim

as

Užs

ieni

o ka

lba

(ang

lų)

Vid

urki

s

Lie

tuvi

ų ka

lba

(gim

toji)

Mat

emat

ika

Pasa

ulio

paž

inim

as

Užs

ieni

o ka

lba

(ang

lų)

Vid

urki

s

Lie

tuvi

ų ka

lba

(gim

toji)

Mat

emat

ika

Pasa

ulio

paž

inim

as

Užs

ieni

o ka

lba

(ang

lų)

Vid

urki

s

Lie

tuvi

ų ka

lba

(gim

toji)

Mat

emat

ika

1 Jonaitis Jonas ### ### ### ###2 ### ### ### ###3 ### ### ### ###4 ### ### ### ###5 ### ### ### ###6 ### ### ### ###7 ### ### ### ###

Rugsėjis (%) Spalis (%) Lapkritis (%) Gruodis (%) Sausis (%)

67


priedas Nr. 9

Raseinių r. Ariogalos gimnazijaPusmečių/trimestrų rezultatai

Mokytojo pavardė, vardasDalykas - lietuvių kalba (gimtoji)

Klasės auklėtojas

Nr. Pavardė, vardas 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasėI II M I II M I II M I II M

123456789101112131415

68


priedas Nr. 10

5 a klasės mokinio(-ės)..................................................individualios ugdymosi pažangos rezultatai per 2017/2018 mokslo metų rugsėjo-vasario mėn.

Mokytojo parašas

Dalykas Pasi-ruoši-mas

pamokai

Namų užduo-

čių atliki-mas

Pasiekimų lygio pokytis

Siūloma mokymosi pagalba

ST rezultatų pokytis Elgesys

Kompetencijos1-savarankiškas, už savo mokymąsi atsakingas2-mokantis bendrauti, gebantis keistis informacija3-smalsus, kuriam rūpi patirti pažinimodžiaugsmą4-rodo iniciatyvą, pasitiki savo kūrybos galiomis

Galėtų pasie-

ktiaukš-tesnįjį lygį

(9 – 10 balų)

Galėtų pasiek-

ti pagrin-

dinį lygį

(6 – 8 balai)

Moko-si

pagal savo gali-

mybes

Nepasiekė patenkina-mo lygio Indivi-

dulios kon-sulta-cijos

Kon-sultaci-nis centras

Mate- Lietuviųmatika k..

Patyčios,problemos pamokose

Mokėji-mo

mokytis

1

Komuni-kavimo

2

Pažinimo

3

Iniciaty-vumo ir

kūrybingumo

4

Vertinimas 1-5 balai 1-5 balai + + + + + + +/- +/- +/- 1-5 balai 1-5 balai 1-5 balai 1-5 balai

Dorinis ugdymasLietuvių kalbaMatematikaUžsienio (anglų) kalbaInformacinės technologijosIstorijaGamta ir žmogusDailėTechnologijosKūno kultūra

69

Žmogaus sauga Klasės vadovas vertina 2 kompetencijas (1-5 balai): asmeninę (orus, savimi pasitikintis, sąžiningas ir atsakingas žmogus) ....... socialinę (sąmoningas ir aktyvus bendruomenės narys).......... Klasės vadovo siūloma pagaba:......................................................................................................................................................................................................................................

SU __________________________________________________________ individualios pažangos rezultatais per rugsėjo - vasario mėnesius susipažinau. vaiko vardas, pavardėKomentarai, pastabos, siūlymai:_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Data _________ Tėvų (globėjų, rūpintojų) vardas, pavardė, parašas ___________________________________________

70


priedas Nr. 11

5 a klasės mokinių individualios ugdymosi pažangos rezultatai per 2017/2018 mokslo metų rugsėjo-vasario mėn.Dalykas..............................................................................Mokytojas.........................................................................

Mokiniai

Pasiruo-šimas pamo-kai

Namų užduo-čių atliki-mas

Pasiekimų lygio pokytis Siūloma mokymosi pagalba

ST rezultatų pokytis Elgesys

Kompetencijos1-savarankiškas, už savo mokymąsi atsakingas2-mokantis bendrauti, gebantis keistis informacija3-smalsus, kuriam rūpi patirti pažinimodžiaugsmą4-iniciatyvus, pasitiki savo kūrybos galiomis

Galėtų pasiek-

tiaukš-tesnįjį lygį

(9 – 10 balų)

Galėtų pasiekti pagrin-dinį lygį

(6 – 8 balai)

Mokosi pagal savo

galimy-bes

Nepasie-kė

patenki-namo lygio

Indivi-dulios kon-sulta-cijos

Kon-sultaci-nis centras

Matematika(lietuvių)

(kiekvienas dalykas palieka

savo)

Patyčios,problemos pamokose

Mokėjimo mokytis

1

Komuni-kavimo

2

Pažinimo

3

Iniciaty-vumo irkūrybingumo

4

1-5 balai 1-5 balai + + + + + + +/- +/- 1-5 balai 1-5 balai 1-5 balai 1-5 balai

Mokytojo parašas.............................

71


priedas Nr. 12

5-8, I-IV gimnazijos klasių mokiniai kiekvieną mėnesį įvertina savo pažangą asmeninės

pažangos lapuose.

Mokslo metų viduryje klasių vadovai kartu direktoriaus pavaduotoju ugdymui, socialiniu

pedagogu atlieka tarpinę individualios pažangos analizę, didesnį dėmesį skirdami problemoms ir

pokyčiams aptarti.

Du kartus per mokslo metus organizuojami visų 5-8, I-IV gimnazijos klasių mokinių

individualios pažangos aptarimai, kuriuose dalyvauja klasių vadovai, dalykų mokytojai, socialinės

pedagoginės pagalbos komandos nariai, administracija. Jų metu aptariami mokinių pasiekimai,

pažanga, numatomi konkretūs pagalbos būdai. Apie siūlomą pagalbą informuojami mokinių tėvai.

Raseinių r Ariogalos gimnazija2017-2018 m.m.

5-8, I-IV ginmazijos klasių mokiniųindividualios pažangos įsivertinimo lapas

Mokinio vardas, pavardė - Klasė – Vertinimas: 1-3 balų sistema

1. Eil.

Nr.

Vertinimo kriterijus 09 10 11 12 01 02 03 04 05

MOKYMASIS1. Įdėmiai klausausi, aktyviai

dalyvauju pamokoje.2. Stengiuosi mokytis, noriai atlieku

užduotis.3. Atlieku namų darbus.4. Per pamokas išsakau savo mintis.5. Laiku atvykstu į pamokas, kitus

renginius.6. Ieškau pagalbos, jei nesiseka

atlikti užduoties.7. Moku dirbti savarankiškai.8. Turiu reikiamas priemones.

NEFORMALUS ŠVIETIMAS1. Lankau būrelį gimnazijoje, meno,

sporto mokyklą.2. Dalyvauju renginiuose

(olimpiadose, konkursuose, varžybose, projektuose ir kt.).

72

3. Laisvalaikiu skaitau.4. Laivalaikiu užsiimu mėgstama

veikla.SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI

1. Esu draugiškas, mandagus.2. Gebu dirbti grupėje, komandoje.3. Nesityčioju iš kitų ir stabdau

patyčias.4. Esu atsakingas ir pareigingas.5. Dalinuosi su tėvais įspūdžiais apie

mokyklą.6. Laikausi mokinio taisyklių.7. Domiuosi būsima profesija.

REFLEKSIJARugsėjis_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Spalis___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Lapkritis_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Gruodis_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Sausis___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Vasaris__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Kovas___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________Gegužė__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

73


priedas Nr. 13

Individualios pažangos analizės rezultatai Mokiniai, kuriems reikalinga pagalba Klasė Mokinio vardas, pavardė Problema Siūlomi pagalbos

būdaiNutarimas


priedas Nr. 14

Gerb. Tėveliai,

Aptarėme Jūsų sūnaus/dukters _______________________________________ individualią pažangą.Matome problemas: ____________________________________________________________.Manome, kad reikalinga pagalba. Siūlome Jūsų sūnui/dukrai____________________________________________________________________________

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

______________________ __________ _____________________________________________ (sutinku/nesutinku) (parašas) (vardas, pavardė)___________________(data)

nr. 3.docx - raseinių r. ariogalos...

Documents