Kaip vis tik nepastebimaibëga laikas... Atrodo, dar vi-sai neseniai dþiaugëmës, kadmûsø sumanytas Dzûkijospartizanø dainø festivalis ta-po tradiciniu, vëliau tarptau-tiniu, o ðiais metais sulaukë-me ir jo kuklaus penkeriø me-tø jubiliejaus.

Jau seniai ásitikinome, kad,norint padaryti renginius pat-raukliais, reikia ádëti daug juo-do darbo, vengti pasikartoji-mø, stengtis sudominti daly-vius naujovëmis. Be abejo, tainëra paprasta ir ne visuometpavyksta.

Ruoðdamiesi ðiø metø dai-nø festivaliui, nusprendëmejo dalyviams suteikti galimy-bæ aplankyti autentiðkai at-statytà partizanø bunkerá.Gamta buvo palanki ðios idë-jos ágyvendinimui, iðauðo pui-ki rudeniðka diena. Teatrali-zuotoje ekskursijoje „Parti-

zanø takais“ panoro dalyvau-ti sveèiai ið Punsko, taip patVilniaus P. Skorinos ir Aly-taus A. Ramanausko-Vana-go gimnazijø moksleiviai.Áspûdingoje gamtiniu poþiû-riu vietoje prie jau treèià kar-

tà ðiemet atstatyto bunkerioRatnyèios upelio ðlaite sve-èius pasitiko beveik partiza-nø uniformomis apsirengæ dujaunieji ðauliai ( tikrø unifor-mø dar neturime). Jie papa-sakojo atvykusiems, kaip bu-vo statomas bunkeris, kaip ájá patekdavo, brisdami Rat-nyèios upeliu. Po to „partiza-nai“ pakvietë sveèius susipa-þinti su bunkerio interjeru,prieð tai áspëjæ, kad bunkery-je ant narø guli „þygyje per lie-tø perðalæs partizanas“ ir pra-ðë jo nekalbinti. Po ekskursi-jos, visiems pageidaujan-

tiems, „Atgimimo“ mokyklo-je buvo paruoðti pietûs. Fes-tivalio dalyviams taip pat su-teikta galimybë aplankyti Re-zistencijos ir tremties muzie-jø, kuria pasinaudojo moks-leiviai ið P. Skorinos gimnazi-

jos. Baigiant ekskursijos te-mà, norisi pasidþiaugti, kadpageidaujanèiø vaidinti parti-zanus atsirado netikëtai daug.

Dalyvavæ ekskursijoje, ap-lankæ muziejø, pasiþvalgæ pokurortà, festivalio dalyviai su-sirinko „Atgimimo“ mokyk-los aktø salëje, kuri buvo pil-nutëlë, o joje dominavo jauniveidai. Vien dainuojanèiojaunimo susirinko daugiaukaip 160. Kai pamatai tokávaizdà, jautiesi pakylëtas, uþ-simirðta visi patirti sunkumaiir rûpesèiai.

Festivalyje dalyvavo 14

Prie paminklo Gelgaudiðkio kapinëse plazdëjo LPKTSir LPKTB vëliavos Rasos Duobaitës-Bumbulienës nuotr.

meniniø kolektyvø, ið kuriøtik Druskininkø tremtiniø cho-ras priklausë vyresniajai kartai,visi kiti – jaunimo ansambliai iðávairiø mokyklø. Daugiau neipusë visø ansambliø á Druski-ninkus atvyko ið kitø miestø ir

rajonø. Ketvirtus metus fes-tivalyje dalyvauja P. Skorinosgimnazijos ansamblis „Lenok“ið Vilniaus, treèius – Lietuvostûkstantmeèio gimnazijos at-stovai ið Ðalèininkø ir chorinësmuzikos studijos „Lakðtangë-lë“ dainorëliai ið Alytaus. Ant-rus metus festivalio dalyvius irsveèius savo dainomis dþiugi-na Punsko Kovo 11-osios licë-jaus miðrus choras „Paðeðu-piai“, o ðiais metais á festiva-lio dalyviø gretas ásijungë Juo-zo Lukðos (Garliava) ir A. Ra-manausko-Vanago (Alytus)gimnazijø ansambliai.

Praëjusá savaitgalá Gelgau-diðkio Ðv. Kryþiaus Iðaukðti-nimo baþnyèioje buvo auko-jamos ðv. Miðios uþ buvusiuspolitinius kalinius ir tremti-nius, mirusius ákalinimo vie-tose ir tremtyje. Po ðv. MiðiøGelgaudiðkio kapinëse buvoðventinamas paminklinis kry-þius. Ðios graþios idëjos auto-riai – buvæs politinis kalinys irtremtinys Antanas Bajerèiusir LPKTS Ðakiø filialo pirmi-ninkas Vilhelm Haase.

Kuklus medinis kryþius,kaip atminimo þenklas 1941–1953 metais þuvusiems politi-niams kaliniams ir tremti-niams, buvo pastatytas 1989metais. Taèiau laiko tëkmëmediniam atminimo simboliuinebuvo palanki ir jis ðiuo metu

deramà vietà rado Gelgaudið-kio baþnyèios ðventoriuje.

A.Bajerèiaus ir V.Haasëssumanytas naujasis kryþiusskiriamas politiniams kali-niams ir tremtiniams, negrá-þusiems ar savo gyvybæ paau-kujusiems Sibiro platybëse.

Ðventinimo iðkilmëse daly-vavo ir susirinkusiuosius svei-kino europarlamentarë Radvi-lë Morkûnaitë-Mikulënienë,LR Seimo narë, TS-LKDpartijos Politiniø kaliniø irtremtiniø frakcijos pirminin-kë Vincë Vaidevutë Margevi-èienë, LPKTS Vilkaviðkio fi-lialo pirmininkë Dalija Kar-kienë. Paminkliná kryþiø pa-ðventino kunigas KæstutisSprangauskas, giedojo ir dai-navo baþnyèios choras, vado-

vaujamas Edgaro Pilypaièio,Gelgaudiðkio kultûros cent-ro direktoriaus.

LR Seimo narë V. V. Mar-gevièienë padëkojo uþ aktyviàveiklà ir graþià iniciatyvà pa-gerbti paaukojusiuosius savogyvybæ uþ Tëvynës laisvæ iráteikë padëkas LPKTS Ðakiøfilialo pirmininkui VilhemuiHaasei ir aktyviam bendrijosnariui Antanui Bajerèiui.

Po iðkilmingo paminëjimoV.Haase pakvietë arbatospuodelio á Gelgaudiðkio dva-ro rûmus. Ðirdin ástrigo E.Pi-lypaièio pasakyti þodþiai:„Pasidalinkim duona ir var-gais... Laisviems gyventi –prigimtinë teisë“.

AudronëKAMINSKIENË

(keliama á 6 psl.)

Dzûkijos partizanø dainø festivalio dalyviai ir sveèiai Druskininkø „Atgimimo“ mokykloje E. Sidaravièiûtës nuotr.

Mûsø renginiuose retaiapsilanko garbingi sveèiai, to-dël ðiø metø festivalis ðiuo at-þvilgiu tapo tikrai iðskirtinis –sulaukëme Seimo nariø Liu-tauro Kazlavicko ir Agnës Bi-lotaitës, Kristina Miðkinienë

atsiuntë sveikinimus per pa-dëjëjà Audronæ Padegimaitæ,nes pati tuo metu dalyvavoDruskininkø miesto muziejausatidaryme. Buvo malonu, kadá festivalá atvyko ir mûsø Sà-jungos valdybos pirmininkasEdvardas Stronèikas. Visgi la-biausiai visus maloniai nustebi-no á festivalá atvykusios Euro-pos Parlamento narës RadvilësMorkûnaitës-Mikulënienësátaigus sveikinimo þodis, ku-rá europarlamentarë uþbaigëkeliais posmais ið dainos apieKalniðkës mûðá.

* *

Dainose atgijusi istorinë atmintis

Laisvës kovotojø atminimas áamþintas Gelgaudiðkyje

Nr. 37(1059)

2013 m. spalio 4 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

22013 m. spalio 4 d. Nr. 37 (1059)TremtinysSpalio 12 d. (ðeðtadiená) Kauno sporto halëje (Perkûno al. 5,

Kaune) ávyksianèio jubiliejinio Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø suvaþiavimo programa:

9 val. ðv. Miðios uþ þuvu-sius, mirusius buvusius poli-tinius kalinius ir tremtiniusÐv. Antano Paduvieèio baþ-nyèioje (Radvilënø pl. 11);

Nuo 10 val. dalyviø ir sve-èiø atvykimas á Kauno spor-to halæ, registracija.

11 val. suvaþiavimo atida-rymas;

11.30 val. dokumentiniofilmo apie 25 metø LPKTSveiklà pristatymas;

12 val. sveèiø sveikinimai;12.30 val. praneðimai;

13.15 val. LPKTS Garbëspirmininko regalijø áteikimoceremonija;

13.30 val. jungtinio choroðventinë programa;

14 val. valstybinio dainøir ðokiø ansamblio „Lietu-va“ ðventinis koncertas;

15 val. suvaþiavimo uþda-rymas.

Atvaþiavusieji á ðventæ au-tomobilius galës pasistatytiaikðtëje prie S. Dariaus irS. Girëno paminklo (ðaliasporto halës), iðkart uþvaþia-

væ ant Parodos kalno.Kauno sporto halëje

veiks LPKTS knygynëlis,bus galima uþsiprenumeruoti„Tremtiná“, veiks kavinukës,budës medikai.

Á 25-meèio ðventæ malo-niai kvieèiame atvykti visusbuvusius politinius kalinius,tremtinius, Laisvës kovø da-lyvius su ðeimomis, draugais,bendraminèiais. Ypaè laukia-me dalyvavusiøjø pirmajamebuvusiø tremtiniø suvaþiavi-me 1988 metais.

Tæsinys. Pradþia Nr. 33Tæsiant retrospektyvinæ ðá

spalá 25-metá ðvæsianèios Lie-tuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos veiklos apþval-gà, aptariame 1989 ir 1990-øjø metø „Tremtiná“, kaip ta-da, taip ir dabar geriausiai at-spindintá nuveiktus ðios orga-nizacijos darbus. Gilinantis á1989 metø „Tremtinio“ klubopareiðkimus, aiðkëja viena – ðiorganizacija buvo spartesnëuþ Lietuvà ir bent þingsniu ëjogreièiau á valstybës atkûrimà.Tai byloja ir 1989 metø rug-sëjo „Tremtinyje“ publikuo-tas „Tremtinio“ klubo tary-bos pareiðkimas „130 000vardu“: „Lietuvos respubli-kinis klubas „Tremtinys“ sa-vo 130 000 nariø vardu at-kreipia Jûsø dëmesá á tai, kadþinomas VFR vyriausybës1984 metø pareiðkimas, ku-riuo „Molotovo-Ribentropopaktas“ pripaþástamas negalio-janèiu nuo karo pradþios mo-mento, nepatenkina mûsø“.

Pareiðkimu reikalaujamaVFR vyriausybës patikslintisavo poþiûrá ir pripaþinti su-tartá ir slaptuosius protokolusnegaliojanèiais nuo pasiraðy-mo momento. Taip buvo rei-kalaujama pritarimo Nepri-klausomos Lietuvos valstybësatkûrimui. Tai visada buvopagrindinis tremtiniø ir poli-tiniø kaliniø rûpestis.

Be to, ðiame „Tremtinio“numeryje buvo spausdintasir Sàjûdþio Seimo sesijos IIposëdþio pirmininkø A.Èi-þo ir A.Abiðalos pareiðki-mas, ið kurio galima spræsti,kad leisti „Tremtiná“ trukdëLKP CK.

Pirmasis tremtiniø suva-þiavimas, pasiþymëjæs daly-viø gausa, pats savaime buvoreiðkinys – pirmà kartà Sovie-tø sàjungoje represuoti þmo-nës rinkosi á vieðà, ne slaptà irne uþdarà susirinkimà. Ant-rajame suvaþiavime, kuris vy-ko 1989 metø spalio 21 die-nà jau buvo priimta keletàsvarbiø politiniø pareiðkimøir „Tremtinio“ klubà nutartapavadinti Lietuvos tremtiniøsàjunga. Èia buvo priimtosrezoliucijos dël stalinizmonusikaltimø, dël lengvatø –reikalauta nutraukti lengva-tas kariðkiams, dël ðaukiamøá armijà jaunuoliø likimo, dëlreabilitacinës pagalbosDruskininkuose nukentëju-siesiems nuo reþimo, taip patdël leidybiniø teisiø, reikalau-jant leisti spausdinti tremti-niø knygas ir savaitraðtá„Tremtinys“.

Ðiame numeryje taip patspausdintas svarbus Lietuvostremtiniø sàjungos kreipima-sis á Komunistø partijà. Be ki-ta ko, ten raginama: „Nuo po-kario metø iki ðiø dienø Ko-munistø partija atliko okupa-cinio – administracinio apa-rato funkcijas, aiðkiai vykdëTSKP CK uþduotis“. Tokssakinys ðiandien nieko neste-bintø, bet turint omeny, kadðis oficialus pareiðkimas bu-vo publikuotas sovietmeèiu irdar þmoniø, kuriø buvimà ofi-ciozai visada bandë nuslëpti,jis ágaudavo savo svorá ir pat-virtindavo tai, kad Lietuvostremtiniø sàjunga padëjo vi-sas jëgas Lietuvai bandant vëltapti nepriklausoma valstybe.

Vëliau Lietuvos tremtiniøsàjunga, kaip ir visa Lietuvoslaisvëjanti tauta, ëmësi akty-vios rinkiminës kampanijos: áAukðèiausiàjà Tarybà buvosiûlomi: Povilas Varanaus-kas, Audrius Butkevièius,Aleksandras Ambrazevièius,Liudvikas Simutis ir JurgisOksas, Birutë Nedzinskienë,Edmundas Simanaitis, Alfre-das Smailys ir kiti.

1990-øjø „Tremtinys“ yrair kitø visuomenës grupiø ru-poras. 2-asis vasario numerisyra skirtas moterims ir vadi-nosi „Moterø skausmas –mûsø skausmas“. Ðis judëji-mas vieðai „daugiatûkstanti-niame mitinge“ iðreiðkë tai-kos ir ramybës nuostatas pa-saulyje ir ðalyje. Tai árodo,kad Lietuvos tremtiniø sàjun-ga tæsë savo labai korektiðkàir uþjauèianèià veiklà. Tur-bût ið ðio moterø judëjimopalaikymo vëliau kilo suma-nymas pagerbti Lietuvospartizanø Motinas. Darbaipadaryti, bet idëjos atëjo iðpradþiø, ið organizacijos ið-takø. Þinoma, didþiausiasdþiaugsmas Lietuvos trem-tiniø sàjungà lydëjo rinki-muose á Lietuvos Aukðèiau-siàjà Tarybà, kur ji delegavonet septynis delegatus.

Galiausiai balandþio më-nesio numeryje „Tremtinys“iðspausdino AukðèiausiosiosTarybos Aktà dël Lietuvosnepriklausomos valstybës at-kûrimo: „Lietuvos Respubli-kos Aukðèiausioji Taryba,reikðdama Tautos valià, nuta-ria ir iðkilmingai paskelbia,kad yra atstatomas 1940 me-tais svetimos jëgos panaikin-tas Lietuvos Valstybës suve-reniø galiø vykdymas, ir nuoðiol Lietuva vël yra nepriklau-soma valstybë“.

Ið Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø

sàjungos iðtakø

LPKTS 25 metø jubiliejø pasitinkant

(keliama á 8 psl.)

3 2013 m. spalio 4 d.Nr. 37 (1059) TremtinysÁvykiai, komentarai

Kol tarptautinës svarbos ávykiailaiko prikaustæ pasaulinës bendruo-menës dëmesá, mûsø ðalyje vyrauja sa-votiðkas ðtilis, tiesa, retsykiais politi-nius vandenis sujudina koks nors val-danèiosios koalicijos atstovo „pasisa-kymas“ ir staigi Prezidentës reakcijaá tà nusikalbëjimà. Kartais susidaroáspûdis, kad politiniø ávykiø tëkmëpatikëta „savitakai“, apie kà daþnaikalba opozicinës TS-LKD partijosatstovai. Nors dabartiniai valdantie-ji stiprûs kaip niekada, nes turi kons-titucinæ daugumà, o opozicijos ga-limybës ribotos, vis dëlto jos átakapolitiniams mûsø ðalies ávykiams yraneginèijama. Ðtai kaip pastarosiossavaitës politiná Lietuvos gyvenimàávertino TS-LKD partijos vadovasAndrius Kubilius.

„Mûsø valdþios fronte nieko nau-jo: pagrindinis reiðkinys – lëta svar-biausiø projektø ir pertvarkø erozija.Nieko nedarymas, taip numarinantkoká nors projektà, ar dirbtinisskandalø këlimas, siekiant to paties,lydi daugelá svarbiausiø projektø –nuo valstybiniø ámoniø valdymopertvarkos iki Visagino atominëselektrinës ir Suskystintø gamtiniødujø terminalo.

Praëjusià savaitæ buvo beveik ne-pastebëta þinia, kad ið pareigø pasi-traukë Paulius Martinkus, vadovavæsÛkio ministerijos jaunai profesiona-lø komandai, kuri mûsø buvo subur-ta Valstybiniø ámoniø pertvarkai ágy-vendinti. Atsistatydino ir visa tokiospertvarkos patarëjø komanda, suda-ryta ið þinomiausiø ir moderniausiøLietuvos verslininkø, vadovaujama il-gameèio TEO vadovo Arûno Ðikðtos.

Taigi Valstybiniø ámoniø pertvar-ka stoja, iðsivaikðto þmonës, jauniprofesionalai su ðia valdþia neliekadirbti, stebime tai, kà að pavadinèiau„Lukausko“ reiðkiniu – jauni profe-sionalai ðios valdþios arba spaudþia-mi, kad iðeitø, arba patys iðeina, ne-apsikentæ nieko neveikimo erozijos.

Artûro Skardþiaus komisija ir patsA. Skardþius – kitas ðiandieninës po-litikos etalonas. Mes rûpinomës, kaippastatyti, ði koalicija – kaip „paskan-dinti“ ar „paskardinti“ terminalà,kaip tuðèioje vietoje sukelti didesnáskandalà, kaip atleisti „Klaipëdosnaftos“ vadovà Rokà Masiulá, kaipsukelti daugiau abejoniø, ar termi-nalas bus pastatytas, nes laivas ta-riamai per brangus, o paskui bus ga-lima nustebti, kad, pavyzdþiui, sun-ku pasiraðyti kontraktus dël suskys-tintø dujø tiekimo, nes rimti tiekë-jai suabejos, ar su tokia valdþia dëldujø galima pasiraðyti kontraktà. Otada bus galima su palengvëjimu, ta-riamai gelbëjant Lietuvà, pasiraðy-ti ilgalaiká kontraktà maksimaliomsapimtims su „Gazprom“. Tai yrapagrindinis „Gazprom“ siekis ir,drástu tvirtinti, tam nepastebimai, betnuosekliai „skardþiai“ yra ruoðiama-si ir Lietuvoje.

Matome ir politinës sistemos ero-zijos poþymiø, kai vis labiau matomuðios valdþios veiklos prioritetu tam-pa karas su Prezidente – Darbo par-tija prieðakyje, socialdemokratai iðpaskos: pirmais taikiniais tampaPrezidentës skiriamas generalinisprokuroras, nuteisæs Darbo partijà,rytoj, spëju, sulauks nepalankaus sa-vo veiklos ataskaitos vertinimo, irPrezidentës skiriamas policijos ge-neralinis komisaras, nesutinkantisbûti vieninteliu kaltu dël þiauriø nu-sikaltimø, sulaukia to, kad pradeda-mi svarstyti ástatymø pakeitimai,reikalingi jo pakeitimui. Valdþia no-ri turëti kiðeninius prokurorus irkomisarus, o pakeliui dar ir parodytiPrezidentei „kas yra kas“. Todël ga-lø gale atsiranda iniciatyva kurti„Gedvilo komisijà“, kurios nori Dar-bo partija, kad galëtø tiesiogiai uþsi-pulti Prezidentæ.

Reikia paþymëti, kad per nepilnàpusmetá V. Uspaskichas ðeðis kartuslankësi Maskvoje ar Rusijoje. Be abe-jo, motinos mirtis yra rimta prieþas-tis, taèiau ar nëra taip, kad V. Uspas-kichas á Maskvà vyksta daþniau neiRusijos ambasadorius yra á iðkvieèia-mas Maskvà. Spëju, kad Seimas tam-pa Maskvoje gaunamø instrukcijø ágy-vendinimo vieta – karai su Preziden-te, terminalo ir kitø energetikos pro-jektø erozija, rezoliucijos projektas,nukreiptas prieð Ukrainos sëkmæ„Vilniaus Summitte“. Pirmasis Seimopirmininko pavaduotojas V. Gapðysyra tokiø instrukcijø ágyvendintojas –pats kaitalioja Seimo darbotvarkestaip, kaip ðià savaitæ – nukelia savonepasitikëjimo klausimà, áraðo pro-kuroro klausimà, staiga átraukia Uk-rainos rezoliucijos klausimà ir pan.Socialdemokratai, ið kuriø V. Gapðyspastaruoju metu nuolat tyèiojasi,leidþia jam tyèiotis ir ið Seimo dar-botvarkës.

Specialaus dëmesio vertas tampaSeimo Pirmininko V. Gedvilo pas-tarøjø savaièiø elgesys. PagàsdintasV. Gapðio, kad gali bûti pakeistas,V. Gedvilas ið karto tapo radikaliau-siu radikalu. To pasekmë – ir karosu Prezidente iniciatyvos, ir stulbi-nantys nuðnekëjimai dël mirtiesbausmës. Kyla klausimas, kaip su-stabdyti tokiø nuðnekëjimø sukelia-mà valstybës kompromitacijà – galgalime tiesiog paskelbti, kad SeimoPirmininko pareiðkimø nereikia ver-tinti rimtai? Tai bûtø gera þinia tiems,kurie jau suvokë, kad Premjero pa-reiðkimø, kaip þinoma, taip pat nega-lima vertinti rimtai. (…)Taigi, þvel-giant á pastarøjø savaièiø reikalus irvaldþios veiklà, galima konstatuoti –ir toliau rimto valdþios darbo nebus,bus tik vis garsesnë propagandinëveiklos imitacija, ir toliau stebësimevis gilëjanèià pradëtø svarbiø projek-tø ir politinës sistemos erozijà ir ma-tysime vis daugiau ðios koalicijos pas-tangø kariauti su Prezidente.“

Mûsø valdþios frontenieko naujo

Romënai sakydavo – masiø prita-rimas reiðkia prastà skoná. Tokià sen-tencijà prisiminiau ne atsitiktinai –vienas po kito ðiurpinantys Lietuvàkriminaliniai nusikaltimai sukëlë neprasmingas diskusijas „kodël vykstatokie nusikaltimai?“, bet riksmà –„mirties!“ Tarsi mirties bausmë bû-tø tas stebuklingas balzamas, kuris ið-gydytø visuomenæ nuo teisinës nega-lios ir nuo sovietinio palikimo mûsøteisësaugoje.

Stodama á Europos Sàjungà Lietu-va perëmë jos vertybes, viena jø –þmogaus gyvybë yra brangintina. Ðtaikodël mirties bausmë yra nederamakrikðèioniðkame pasaulyje – kas su-gràþins þmogui gyvybæ, jeigu jis busnuteistas neteisingai, nekaltai, o mir-ties bausmë jam bus ávykdyta? Pavyz-dþiø yra – prisiminkime skandalingàsovietmeèiu Rastove siautëjusio ma-niako Èikatilos atvejá – iki pagaliausugavo, buvo nuteistas ir suðaudytassu ðiais siaubingais nusikaltimaisnieko bendra neturintis þmogus. Jeikam neaiðki iðsakyta mintis – patiks-linsiu: ar mirties bausmës sugràþi-nimas garantuoja, kad teisësaugosinstitucijos nebedarys klaidø? Kadvisais atvejais, be jokiø abejoniø tei-sësaugos institucijos iðsiaiðkins tik-ruosius nusikaltëlius, jø motyvus irpriims teisingà sprendimà? Jei kasmanote, kad taip, tai norëèiau pa-klausti – o kodël taip nëra dabar?Kas trukdo? Ar teisëjai priima vi-suomenei kartais nesuprantamussprendimus tik todël, kad nëra mir-ties bausmës? Ar nusikaltimà nar-paliojantys tyrëjai á savo darbà daþ-nai þiûri pro pirðtus tik dël ðios prie-þasties? Ar policijos pareigûnai sa-vo pareigas kartais atlieka atsainiaitodël, kad neegzistuoja mirtiesbausmë?

Dar niekas á ðá klausimà man neat-sakë teigiamai. Tad gal èia ir reikë-tø paieðkoti tikrosios prieþasties,kodël tokie ðiurpûs nusikaltimaivyksta mûsø ðalyje. Juk, tarkime,taksi vairuotojo nuþudymo Kaiðia-doryse atveju kyla klausimas, kodëlpolicijos patruliai nepastebëjo nuonarkotikø apsvaigusiø besiðlaistan-èiø jaunuoliø anksèiau, nei jie sëdoá taksi? Kaip kodël – ogi todël, kadtø policininkø në kvapo netoliesenebuvo, kà ten kvapo, kai porà eki-paþø visame rajone... (JAV gyve-nantys tautieèiai sako, kad, kur be-bûtum, visada þinai, jog kilus bëdaiprisiðauksi pagalbos, mat nuolat zujapolicijos patruliai). Arba – kodël Pane-vëþyje ne kartà teisti tipai galëjo mëgau-tis laisve iki tol, kol susidorojo su atsi-tiktinai jø kelyje pasipainiojusia nelai-minga mergaite? Matyt, anksèiau jø pa-darytus nusikaltimus teisëjai ávertino

per ðvelniai ir ilgam uþ grotø recidyvis-tø neákiðo (kas paneigtø galimybæ, kadbûta suinteresuotumo – netgi jeigu tainetiesa, stereotipas „Lietuva – ðvoge-riø kraðtas“ turi pagrindo).

Ðtai dar vienas pavyzdys, visuome-nëje palikæs toli graþu ne pozityviànuomonæ apie teisësaugà – pernaigruodá Lentvaryje dingo studentas,netrukus buvo sulaikyti átariamieji,kurie buvo priversti (juos vaizdo ka-meros uþfiksavo prie bankomato tuð-tinanèius studento sàskaità) prisipa-þinti vëlø vakarà sumuðæ ir iki pasku-tinio siûlo apiplëðæ jaunuolá. Jaunuo-lis buvo priverstas ið miestelio bëgtiper tuo metu siautusià stiprià pûgà.Jis þuvo uþ keliø kilometrø nuo Lent-vario, jo kûnà laukuose aptiko atsitik-tiniai þmonës... Ir kà – teismas pri-paþino, kad jie nekalti dël jaunuoliomirties, nes, matote, jie jo neþudë!O kad sudauþë, apiplëðë ir iðvijo ásiauèianèià pûgà, kurioje net svei-kas, apsirengæs þmogus negalëtø ið-bûti per naktá, teismui buvo nesvar-bu. Ar mirties bausmës egzistavi-mas Baudþiamajame Kodekse bûtøprivertæs teismà ávertinti aplinkybæ,kad þmogø galima nuþudyti já ástu-miant á iðgyventi neámanomas sàly-gas? Taigi, mirties bausmë nepriversteismø priimti neðaliðkus, objektyviussprendimus, neprivers tyrëjø atsakin-gai iðnarpalioti nusikaltimø detales,neprivers prokurorø reikalauti adek-vaèios bausmë, ir nesudarys sàlygøpolicijos pareigûnams bûti tarp visuo-menës nuolat, o ne tik per masiniusrenginius ar protestus.

Yra ir dar vienas niuansas, susijæssu reikalavimais gràþinti mirties baus-mæ, beje, dar iðkalbingesnis – pirmie-ji apie tai prabilo Seimo nariai, kuriødidþiausi nuveikti darbai tëra triukð-mas gatvëje ir nepaklusnumas polici-jos reikalavimams. Ir R. Paksas pra-bilo apie tai, tarsi ið anksto þinodamas,kad tokios kalbos sukels prieðtaràtarp Lietuvos ir likusios ES. Kam to-kia prieðtara naudinga?

Kaip bebûtø, mirties bausmës grà-þinimas bûtø kaulas masëms, skirtaslaikinam pasisotinimui, o ne teisingu-mui stiprinti. Juk protingiau bûtø per-þiûrëti ástatymus, pasiremiant, pavyz-dþiui, JAV praktika – juk ten nusikal-tëlis gali bûti nubaustas ne keliolikaar keliasdeðimt, bet ir ðimtà metø vir-ðijanèia kalëjimo bausme, susidaran-èia ávertinus ir susumavus visas nusi-kalstamas veikas. Pas mus – atsëdë-jai dvideðimt penkerius metus, galipraðyti malonës ir iðeiti á laisvæ. Taikur èia „iki gyvos galvos“?

Bet... eiti siûloma trumpiausiu ke-liu, deja, nevedanèiu á geresná teisin-gumo institucijø darbà.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Mirties bausmë teisingumonegarantuoja ir yra nederama

krikðèioniðkame pasaulyje

42013 m. spalio 4 d. Nr. 37 (1059)Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 100 metø jubiliejaus proga sveikiname

buvusià politinæ kalinæ, Laisvës kovø dalyvæ BronislavàCHANECKIENÆ.

Linkime sveikatos, stiprybës ir Aukðèiausiojo palaimos.LPKTS Jonavos filialas

* * *Garbingo 85-ojo gim-

tadienio proga nuoðir-dþiai sveikiname buvusáTauro apygardos parti-zanà , kar á savanor áAlbinà JAÐKEVIÈIØ.

Linkime stiprios svei-katos, prasmingos veik-los, ðviesiø minèiø ir ilgøgyvenimo metø.

LPKTS Kauno filialas* * *

50-ojo jubiliejaus proganuoðirdþiai sveikiname is-torikà, publicistà, LR Sei-mo nará, TS-LKD Politiniøkaliniø ir tremtiniø frak-cijos tarybos pirmininkàdr. Arvydà ANUÐAUSKÀ.Linkime geros sveikatos,asmeninës laimës, kûrybi-niø sumanymø ágyvendini-mo, sëkmingo darbo Lietu-vos labui.

LPKTS valdyba,LPKTS Kauno filialas,„Tremtinio“ redakcija

Juozas Tonkûnas (1894–1968) – Dotnuvos þemësûkio akademijos rektorius,nepriklausomos Lietuvosðvietimo ministras. Jis nepri-klaustë jokiai partijai, savokasdieniniame darbe vadova-vosi sàþine. Gyveno Kaune,V. Putvinskio gatvëje, plana-vo ásikurti Vaiþganto gatvëje,kurioje 1938 metais ið ElzësZabielskienës nusipirko skly-pà ir gavo leidimà dviejø aukð-tø namo statybai. 1939 metøkovo pabaigoje, baigus mi-nistro karjerà, teko sugráþtiprie pedagoginio darbo Dot-nuvoje, tad namà iðnuomavoJaponijos konsulatui, garsia-jam vicekonsului Chiune(Sempo) Sugiharai su ðeima,1941 metais padëjusiam iðsi-gelbëti apie 6000 þydø.

J. Tonkûno ir jo ðeimosvargai prasidëjo 1941 metøbirþelio 9 dienà, kai KëdainiøKGB vyr. ltn. Kuznecov pa-siraðë nutarimà já areðtuoti.Apkaltino, kad buvo Smeto-nos reþimo vyriausybës na-rys – Ðvietimo ministras, jo„nusiþengimus“ patvirtinovietinis liudininkas LKP na-rys Minkevièius su þmona. Posuëmimo traukinyje atskirtasnuo ðeimos, jis 1941 metø lie-pos 8 dienà pateko á Kraslagà

ir iki 1944 metø geguþës bu-vo laikomas ávairiuose Krasla-go punktuose, Kansko kalëji-me, Dubravlage. 1953 metaisiðsiøstas á tremtá Altajuje.

Ðtai kaip paþintá suJ. Tonkûnu lageryje apraðëPetras Girdzijauskas (gimæs1932 metais): „Mediniø tvo-rø traðkesiu plyðojo 1951metø sausio ðaltis. Naktysgiedros, dangus tamsesnis ne-gu tëvynës, gilesnis, þvaigþ-dës ryðkesnës. Að – devynio-likmetis katorgininkas, dvejusmetus iðlaikytas kalëjimo ka-merose, èia laisvai galiuvaikðèioti tarp barakø, kvë-puoti grynu oru. Pamataugrupelæ þmoniø, besikalban-èiø lietuviðkai ir besidairanèiøá þvaigþdëtà dangø. Prisiarti-næs girdþiu vienà jø aiðkinan-tá, kaip nustatyti laikà iðþvaigþdþiø padëties. „Reikiamokëti, nes laikrodþiø netu-rime (jei kas ir turëjo, tai jieatsidûrë èekistø kiðenëse).Ðtai Grigo ratai, ten – merge-lë“, – aiðkina ramus vyriðkasbalsas.

Valandos nenugirdau. Ðal-tis neleido ilgai gërëtis þvaigþ-dëmis. Bridome á barakus.Pasiklausæs senbuvio V. Að-mensko, suþinojau, kad ast-ronomines þinias aiðkino bu-

væs Þemës ûkio akademijosrektorius ir ðvietimo minist-ras prof. Juozas Tonkûnas.Visi sakë, kad profesoriusmëgsta jaunimà, daþnai su juopasikalba...“

Á Lietuvà J. Tonkûnas su-gráþo tik 1955 metais. Pavy-ko ásidarbinti Lietuvos valsty-binës selekcijos stoties agro-technikos skyriaus vedëju.Jau 1957 metais, pataisæs irpapildæs savo prieðkaryje ið-leistà knygà „Þemës dirbi-mas“, jà pervadino á „Laukobandymø metodas“ daug dir-bo su studentais. Po to pasi-rodë ir kitos knygos. Já verti-no ne tik Lietuvos ar SSRS,bet ir Europos mokslininkai(vokietis prof. E. Klapas ir kt.).Dirbo kartu su prof. L. Kadþiu-liu, A. Stancevièiumi, A. Va-sinausku... Tuo metu Akade-mijos rektoriumi dirbo JonasBulavas, kuris ðiam þmoguijautë didelæ pagarbà. J. Ton-kûnas mirë 1968 metø gegu-þës 6 dienà, palaidotas Gë-lainiø kapinaitëse, Këdainiørajone.

J. Tonkûno ðeimos liki-mà, tremtá, jos vargus vaiz-dþiai apraðë duktë Vida, ðiuometu gyvenanti Vilniuje.

StanislovasABROMAVIÈIUS

Paþeminti, bet nepalauþti

Mano prisiminimai tik-riausiai bus fragmentiðki,nes á Sibirà buvau iðveþta la-bai maþutë.

1941 metø birþelio 14 die-nà, kai mûsø ðeimà á Sibirà ið-trëmë ið Akademijos mieste-lio prie Dotnuvos, kur mes gy-venome, man buvo penkeri, obroliui Rimui – septyneri me-tai. Tai vyko naktá. Tëvai mû-sø neþadino iki paskutinësakimirkos, kai po kratos, jausu supakuota manta reikëjolipti á sunkveþimá, kuriuo tu-rëjo nuveþti á Këdainiø gele-þinkelio stotá. Sunkveþimyjebuvo ir daugiau tremiamø ðei-mø ið Dotnuvos. Visi tyliai së-dëjome neþinioje, iðtikti ðo-ko. Tik po daugelio metø iðtëvelio pasakojimø suþinojauapie jo patirtà skausmà, kaitoje mirtinoje tyloje vaþiuo-jant sunkveþimiu, að staiga ið-sigandusiu balsu paklausiau:„O mano lëlë?!“ Jam suspau-dë ðirdá, kad toks maþas vai-kas pajuto, jog atskiriamasnuo namø ilgam ir nebeturëssavo mylimos lëlës. Girdëjautëvelá apie tai pasakojant nevienà kartà, ir kiekvienà sykájis nubraukdavo aðarà.

Naujosios Vilnios geleþin-kelio stotyje vyrai buvo at-skirti nuo ðeimø á formuoja-mà kaliniø eðelonà. Mes todar neþinojome. Vëliau ma-ma daþnai prisimindavo tàmomentà, kai kareiviai neti-këtai liepë tëveliui iðlipti ið va-gono. Mama stebëjosi, kokianuojauta pastûmëjo jà staigaèiupti antklodæ, arbatinukà ir

Prisiminimai apie Sibiràperduoti tëveliui, jau beiðli-panèiam ið vagono. Ir kaipðie du daiktai pravertë jamilgoje kelionëje á Sibiro tai-gos lagerius!..

Nuo to momento su tëve-liu nesimatëme trylika metø,o á Lietuvà likimas mums lë-më sugráþti po keturiolikos.Du metus neturëjome jokiøþiniø apie tëvelá, kur jis ir argyvas? Vëliau suþinojome,kad jis yra Reðotø Kraslage,Krasnojarsko kraðte, mûsøsusiraðinëjimas buvo apribo-tas dviem kartais per metus.Vëliau buvo leista susiraðinëtidaþniau, galiausiai net ir siun-tinius á lagerá nusiøsti. Laiðkaiturëjo bûti raðomi rusø kalba.Vis laukdavome atsakymo,kad suþinotume, kaip jis tengyvena, kokia jo sveikata. Të-velio laiðkai dël popieriausstokos buvo raðomi ant nedi-deliø atraiþø, labai smulkiuðriftu, beveik be tarpø tarp ei-luèiø. Atsimenu, kaip mamastengdavosi perskaityti grieþ-tos cenzûros uþjuodintas laið-kø eilutes. Matyt, tai buvo in-formacija apie nepriteklius,blogas gyvenimo sàlygas, dar-bo pobûdá ir pan. Taèiau ne-uþjuodindavo gale laiðko ra-ðomo sakinio, kad jis gyvas,sveikas ko ir mums linki („jaþiv, zdorov, èego i vam þela-ju“ – rus.). Tëvelis suvokë irmûsø padëties sunkumà, ir taijá labai slëgë. O mes dþiaugë-mës nors ir „apkarpytais” jo

laiðkais, nes tai liudijo, kad të-velis gyvas. Iki ðiol stebiuosi,kad labai mylëdamas mamà,kartà laiðke ryþosi jai patarti,kad bëdai iðtikus ji neatstum-tø sutikto gero vyro, su ku-riuo bûtø lengviau gyventi irauginti vaikus. Buvo tokiø,taèiau veltui jie stengësi ma-mai ásiteikti. Ji buvo tvirta.Pasiryþimas viskà iðtverti,meilë vaikams, meilë ir pagar-ba tëveliui jai buvo aukðèiauvisko. Ir aèiû Mamai! Kokáðiltà ðeimos palaimos jaus-mà mes patyrëme, kai visaðeima galiausiai susitikomeir dar trylika metø kartu gy-venome Lietuvoje.

Kaip ir kur mes gyvenome

Sibire be tëvelio? Tik dabar,po ilgos áþangos, pereinu prieðios dalies. Buvome iðtremtiá Altajaus kraðto Troicko ra-jonà. Kol buvo iðskirstomaatveþtoji „darbo jëga“, mes(mama, brolis Rimas ir að) sukitomis lietuviø ðeimomis(ðeima – tai mama su ávairausamþiaus vaikais) buvome ap-gyvendinti kaimo vietovëjeviename medinio namo kam-baryje pas vietinæ rusæ. Atsi-menu, kad visi miegojome antgrindø, jokiø baldø kambary-je nebuvo. Ið kitø tremtiniøprisiminimø þinau, kad vieti-niams gyventojams iðtremtie-ji buvo pristatomi kaip liau-dies prieðai, kurie nevertijokio pasigailëjimo. Mamaapie tai niekada nebuvo uþ-siminusi. Þinodama, kas jiyra ið tikrøjø, dël to daug ko„neëmë á galvà“. Buvo visa-da linksma, optimistë, mëg-davo pajuokauti.

Taèiau toje laikinoje mû-sø gyvenimo vietoje að susir-gau tymais. Atsimenu, kaipmama iðsigando, kai að kele-tà dienø nieko nemaèiau, nesbuvo uþpûliavæ akys, sutinæ irsulipæ vokai, kuriø negalëjo-me atplëðti net vilgydami van-deniu. Puikiai prisimenu, kainamo ðeimininkë, paprastarusø moteris, iðvirë kiauðiná irpadavë já man. O mes nelabaikà tuo metu turëjome valgy-ti, tad iðgirdusi ið mamos apieatneðtà kiauðiná, að taip pano-

rau já pamatyti, kad pati pra-plëðiau vokus, tuo labai nu-dþiugindama mamà ir visuskitus. Po kiek laiko mus per-këlë á kità gyvenvietæ su ke-liais mediniais namais uþ ke-turiø kilometrø nuo Trojicko.Toji gyvenvietë vadinosi Kir-pièiki (Plytutës – liet.). Tenbuvo primityvus plytø gamy-bos fabrikëlis po atviru dan-gumi ir galvijø odø apdirbimocechas, nuo kurio sklidobjaurus kvapas. Gyvenvietë-je buvo ne tik kelios lietuviø,bet ir lenkø ðeimos. Gana grei-tai susidraugavome su p. Sas-nauskienës ir p. Kinèinienësðeimomis. Kiekvienoje ðei-moje buvo po du vaikus, oSasnauskienë laukësi treèio-jo. Taigi mûsø buvo devyni irlaukëme deðimtojo nario.Visi gyvenome vienamekambaryje. Trys ðeimos –trys mediniai gultai kamba-rio kampuose, o ketvirtamekampe – plyta-viryklë.

Pirmasis mamos darbasbuvo plytø fabrikëlyje. Jai te-ko karuèiais á gilioje daubo-je esanèià degimo krosná ga-benti ið ðlapio molio sufor-muotas plytas. Veþti reikë-jo mediniu vienos lentosploèio takeliu. Mama daþnaiprisimindavo pirmàjá sunkøkarutá, kurio ji neiðlaikë, irjis, iðtrûkæs ið jos rankø, nu-riedëjo á pakalnæ...

(Bus daugiau)Vida TONKÛNAITË-RAMANAUSKIENË

Nuotrauka ið autorës as-meninio albumo

Prof. J. Tonkûnas – Þemësûkio akademijos rektorius.Kaunas, 1932 metai

5 2013 m. spalio 4 d.Nr. 37 (1059) TremtinysTragedijø aidas senuose laiðkuose

Pabaiga.Pradþia Nr. 36 (1058)Smogikø siautëjimas tæsë-

si. Netrukus þmoniø gyveni-mus sukrëtë nekaltos aukosSkardinëje.

Vladas Adomavièius iðStakiø apylinkës Dangutiðkiøkaimo su Motiejumi Vyturunuvaþiavo á Dþiaugiø kaimàpas Aleksandrà Ulinskà pirk-ti grëbiamosios maðinos. Tenuþëjo enkavedistai apsimetë-liai, kurie sakësi esà miðkiniai.Jie þadëjo sukurti gerà gyve-nimà tiems, kurie jiems pri-tars ir palaikys.

Po ðio susitikimo praëjodvi savaitës. 1945 metø liepos13 dienà pas ûkininkà VladàAdomavièiø atvaþiavo pilnamaðina enkavedistø – apiedvideðimt ginkluotø vyrø.Palikæ maðinà miðke prieMituvos tilto, iki sodybosatëjo pësti. Jie kalbëjo ru-siðkai. Ðeimininkas ðiek tiekmokëjo rusø kalbà ir galëjosusiðnekëti, o jo þmona ne-suprato apie kà atëjûnai kal-ba. Jie praðë parodyti kelià,kalbino Adomavièienæ, kadvaþiuotø kartu, bet ji atsisa-kë. Tada iðveþë Adomavièiøir jis nebesugráþo...

Tà paèià dienà, anksti ry-tà, á Veliuonos apylinkës Pa-revø kaimà pas Jonà Mockaitáatvaþiavo garnizono maðinasu rusø kareiviais ir stribais.Vienà stribà, Kazá Jackø, pra-varde „Smakas“, Mockaitispaþino ir iðtiesë jam rankà pa-sisveikinti. Bet stribas rankosnepadavë, nesisveikino, neat-sakë á klausimus, nesileido ákalbas, tik grieþtai ásakërengtis ir vaþiuoti su jais.Kareiviai nekreipë dëmesioá Mockaitienës maldavimuspalikti vyrà. Moteris buvonëðèia. Áþûliai ðaipydamiesi,jie iðsiveþë vyrà.

Tà patá rytà pas Stasá Ku-èinskà á Veliuonos apylinkësPakalniðkiø kaimà atvaþiavosovietø kareiviai su stribais.Juos atvedë stribas Lukoðius.Nieko nepaaiðkinæ, Kuèinskàiðsivarë. Iðveþë.

Antanina Kuèinskienë pa-galbos nuvaþiavo á Kaunà pasraðytojà Petrà Cvirkà. Nera-dusi jo namuose, kelias dienaslaukë. P. Cvirkai sugráþus pa-siskundë, kad suëmë niekuonenusikaltusá vyrà ir ji neþi-nanti, kur ðis esàs. P. Cvirkajà nuramino. Paguodë, bet...vilties nebeliko...

Galiausiai visos trys mote-rys suþinojo, kad Birbiliðkësapylinkëje, Skardinës miðkeeigulys Jeronimas Gudþiûnasrado tris nukautus vyrus ir pa-laidojo juos vienoje duobëje.Prieð tai iðkirpæs ið kiekvienojø ðvarkø po skiautelæ.

1945 metø rugsëjo 23 die-nà Mockaitienë nuskubëjopas J. Gudþiûnà. Jis parodëiðkirptas drabuþiø skiautes, iðvienos ji atpaþino, kad tai josvyro ðvarko medþiaga. Va-þiuodama namo sutiko Ado-mavièienæ, kuri irgi ieðkojosavo vyro. Papasakojo, kàsuþinojusi. Mockaitienëstëvas slapta nuvaþiavo par-siveþti kûno. Iðkasus Moc-kaièio kûnas gulëjo podviem kitais, matyt, Gudþiû-nas já pirmàjá paguldë á duo-bæ. J. Mockaièio akyse bu-vo ákaltos vinys. Tada darniekas neklausë, kas ir kadaávertins tokio þiaurumo pa-sekmes tautai?.. Mockaitie-në tik nuskubëjo á Veliuonàpraðyti valsèiaus pirminin-ko Kaèiulio, kad leistø palai-doti vyrà, bet ðis neleido. Ta-da Mockaitienë kreipësi á ra-ðytojà Petrà Cvirkà. Raðyto-jas jai padëjo, uþtarë. Rugp-jûèio 25 dienà Mockaièiokûnas, dalyvaujant kunigui,buvo palaidotas Veliuonoskapinëse. Mockaitienë pa-gimdë sûnø, kuriam buvolemta augt be tëvo...

Sunkiai nusakomà siaubàpatyrë Adomavièienë, iðvy-dusi atkastoje duobëje savovyro palaikus, nukirstomisrankomis ir galva. Iðdarkytàkûnà palaidojo Stakiø kapi-nëse dalyvaujant kunigui.

Duobë prisipildë vandensir pasirodë dar vienas kûnas.Savo vyro lavonà duobëje at-paþino Kuèinskienë. Iðkeltivelioná ið vandens padëjo ûki-ninkas Pranas Èelkonas ir ei-gulys Jeronimas Gudþiûnas.

Valsèiaus pirmininkasKaèiulis leido þmonai palai-doti vyro kûnà paaiðkinæs, jogvelionis buvæs nuðautas perklaidà, vietoje kito – „nusikal-tusio“ Kuèinsko. Tik nepasa-kë, kuo anas prasikaltæs bu-vo... Palaikai palaidoti Ve-liuonos kapinëse.

Taip atrodë enkavedistø„veikla“ gyvenimo realybë-je, bet ne NKVD dokumen-tuose.

Vienas uþ kità baisesni ávy-kiai pasëjo baimæ ir neviltá.Ugnies pragaras Ulinskø so-dyboje... Ðito neuþmirð lietu-viø kartø kartos.

1945 metø liepos 14 dienàá Tamoðiø kaimà pas apylin-kës raðtininkà Kazá Masaitá,pravarde Kajetonas uþgriuvoenkavedistø bûrys. Mano të-viðkëje buvo daug Masaièiø,ypaè Kaziø. Kad þmonës juosskirtø, vadindavo pravardë-mis – Kubais, Kajetonais, Ka-zimierëliais, Kazeliais... Suginkluota palyda ið Veliuonosatvaþiavo NKVD virðininkasKuznecovas, jo pavaduotojas

Turabara, Kiriupinas ir vals-èiaus pirmininkas Kaèiulissu stribais.

Stribas Kovalenka ir trysuniformuoti vyrai atëjo á lau-kà, kur Kazys Masaitis, vadi-namas Kubuku, veþë dobilus.Suëmæ já, nuveþë pas apylin-kës raðtininkà Kajetonà.

Naktá dengtu sunkveþi-miu saugumieèiai atvaþiavopas Tamoðiø kaimo gyvento-jà Kostà Marcinkø ir ásakëjam vaþiuoti kartu su jais.Þmona Anelë norëjo vyruiádëti maisto, bet saugumie-èiai neleido. Marcinkø taippat nuveþë pas raðtininkàKajetonà.

Ið Kajetono Kazá Masaitáir Kostà Marcinkø ginkluotikareiviai pësèiomis nuvarë áUlinskø namus. Ulinskas jaubuvo nukankintas miðke. Na-muose tuo laiku buvo penkiþmonës: Liucija Ulinskienë,sûnus Vladas, 22 metø Padu-bysio mokyklos mokytojas,antras sûnus Vytautas, vos20-ties sulaukæs, ir duktë Bi-rutë, 13 metø moksleivë. Tuometu pas juos gyveno ir 13-metis Albertas Montvydas; joneturtingi tëvai praðë moky-tojo Ulinsko berniukà per va-sarà palaikyti ðeimoje ir pa-rengti vidurinei mokyklai. Vi-sus septynis (keturis Ulins-kus, Albertà Montvydà, Kos-tà Marcinkø ir Kazá Macaitá)suvarë á trobà ir neleido iðei-ti. Valsèiaus pirmininkas Ka-èiulis tikriausiai þinojo apiebûsimà egzekucijà, nes pats iðtvarto iðvarë gyvulius, kad ne-sudegtø. Prieð audrà uþdegënamus ir sudegino su septy-niais þmonëmis. Ðaudë á ban-danèiuosius ið deganèio namopro langus ar duris bëgti. Vi-sà rytà poðkëjo ðûviai ir gau-dë maðinø motorai.

Kaimynai, iðgirdæ triukð-mà ir iðvydæ gaisrà, atbëgoarèiau Ulinskø sodybos irpasislëpæ krûmuose, viskàmatë. Þudë ir degino gink-luotø kareiviø bûrys. Uþda-rytieji mëgino prasilauþtipro duris ið deganèio namo.Kareiviai ðautuvø buoþëmisjuos muðë ir grûdo atgal.Þmoniø kanèios tæsësi tol,kol namas baigë degti. Þudi-kai nuëjo pas Kajetonà rei-kalauti pusryèiø. AnelëMarcinkienë, nesulaukusivyro, kità rytà kartu su Ma-saityte (Kubike) nuëjo á Ve-liuonà pas Kuznecovà, no-rëdama suþinoti, kur yra vy-rai, kodël negráþo. Kuzne-covas jø nepriëmë. Jo pava-duotojas Tarabara pasakë,jog vyrus iðsiveþë sovietøsaugumas, bet jie sugráð. Abimoterys gráþdamos namo uþ-ëjo pas Kajetonus; ðeiminin-

kai, iðëjus þudikams, valgëpusryèius. Kajetonienë papa-sakojo, kad Ulinskynëje pernaktá girdëjosi ðûviai.

Tada Marcinkienë suMasaityte atbëgo prie blës-tanèios gaisravietës. Namasbaigë degti. Sklido baisustvaikas – aðtrus svylanèiosmësos kvapas. Lauke uþ du-rø rado klumpæ. Paþino, jog jiKosto Marcinkaus. Jis buvostiprus vyras ir aiðku, grûmë-si su savo þudikais. Staigamoterys iðgirdo graudøverksmà ir pamatë AlbertoMontvydo motinà. Verkda-ma moteris sklaidë pelenusieðkodama sudegusio sûneliopalaikø. Kelias dienas ir nak-tis ji ten raudojo rinkdama sû-naus kaulelius.

Kità dienà po gaisro, ne-sulaukæs tëvo ir motinos,Kosto Marcinkaus sûnusKaziukas iðëjo jø ieðkoti.Jam tada buvo ðeðiolika. Ke-lyje sutiko kariðkà sunkveþi-má, kuriame sëdëjo valsèiausvirðininkas Kaèiulis su enka-vedistais. Jø buvo daugiaunei dvideðimt. Visi staiga ið-ðoko ið sunkveþimio ir apsu-po Kaziukà. Kaèiulis ëmëtardyti, kas jis toks esàs ir ko-dël bëgæs? Kaziukas, pasakæssavo pavardæ, paaiðkino, jogniekur nebëgæs, bet ëjæs ieð-koti tëvo, nes tëvas dar vakariðvaþiavo su rusø kareiviaisparodyti jiems kelio ir neg-ráþo. Kaziukà pasodino ámaðinà ir nuveþë toliau nuogaisravietës. Kaziukas nepa-stebëjo gaisravietës, nepa-matë, kad ten guli sudegintiþmonës. Palaidi gyvuliaivaikðèiojo aplinkui. Kaèiulisnuðovë dvi kiaules, sukrovëá maðinà ir nuvaþiavo á Ve-liuonà. Apie dvi valandasVeliuonoje enkavedistai tar-dë Kaziukà.

Klausinëjo ar pas tëvà nak-timis neuþeidavo ginkluotivyrai. Po to já paleido, ásakëateiti treèiadiená ir pasakyti,kur tëvas. Eidamas namo vai-kinas sutiko motinà ir suþino-jo, jog tëvas sudegintas kartusu Ulinskais.

Þuvusiøjø giminës praðëKuznecovo, kad leistø palai-doti artimuosius, taèiau ðisleidimo nedavë. Þuvusiuo-sius giminës laidojo slapta.

Kazio Masaièio palaikus,kaulus ir pelenus, seserys su-rinko á uþvalkalà. Parsineðu-sios namo, sudëjo á karstà irtyliai, dalyvaujant kunigui,palaidojo Juodaièiuose.

Kosto Marcinkaus apde-gusius palaikus surinko ir ákarstà sudëjo sûnus Kaziukasir teta Adomaitienë. Parva-þiavæ namo, uþkaltà karstàpaslëpë gëliø darþelyje. Susi-rinkæ kaimynai pagiedojogiesmes, palaikus palaidojoStakiø kapinëse.

Ulinskø ir Alberto Mont-vydo palaikus susirinko ir áStakius iðsiveþë Montvydotëvai. Palaidojo Stakiø kapi-nëse.

Dailidë Benediktas Gu-dþiûnas padarë karstusUlinskø ðeimai, Ðveikauskuiir Dþiaugiams. Dailidë uþ tai1945 metø liepos 29 dienàbuvo ginkluotø vyrø iðvestasir suðaudytas Ðauklinës mið-ke, netoli namø. PalaidotasStakiø kapinëse. Vëliau be-veik visi gyvi likæ nukentëju-siøjø ðeimos nariai ar gimi-nës buvo iðtremti á Sibirà,perëjo sunkius tremtiniøkelius.

Þudikai nebuvo nei teisia-mi, nei nubausti. Ar bus ka-da nors tarptautinis teismas,kad budeliø nusikaltimusávertintø ir net po mirties juosnuteistø?

Atsakys tik laikas. Ðtai ko-dël niekas, nusikaltæs prieðþmonijà, në viena nekalta au-ka neturi bûti uþmirðta.

Jau atkurtos Lietuvos ne-priklausomybës metais enka-vedistø nuþudytiems devy-niolikai kankiniø atminti, pas-tatyti du paminklai. Tamoðiøkaime stovi kryþius ir auku-ras su lentele, kurioje uþraðytatragedijos istorija ir þuvusiø-jø pavardës.

Dþiaugiø kaime, buvusio-je Ulinskø sodyboje, apdegu-sio àþuolo plokðtëje prikaltaskryþius ir lentelë su èia sude-gusiø aukø pavardëmis. Tra-gedijos aukas þinojo, jø var-dus laiðkuose suraðë mokyto-ja Bronë Masaitytë.

Dëkoju seserims ElenaiMickûnaitei ir Irenai Eimuta-vièienei, iðsaugojusioms laið-kus, raðytus ávykusiø tragedi-jø metais.

JaninaSEMAÐKAITË

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“!

„Lietuvos paðto“ skyriuose ir internetu prenume-rata.post.lt galite uþsiprenumeruoti savaitraðtá„Tremtinys“. Prenumerata priimama iki kiekvienomënesio 22 dienos.

Prenumeratos indeksas 0117, kaina: 1 mën. – 8,16 Lt,3 mën. – 24,48 Lt, 6 mën. – 48,96 Lt.

Dëkojame skaitytojams.

62013 m. spalio 4 d. Nr. 37 (1059)Tremtinys

Pirmà kartà að já pamaèiau gimna-zijoje: vyþos fizionomija, apsirengi-mëlis – nors á vyðnià kelk – në vienasþvirblis neatskris...Permeèiau já tada,menu, paniekos þvilgsniu: „Kokie vel-niai tave á gimnazijà atneðë?“ O ret-karèiais susitikdamas ne tik mintimispasveikindavau: „Sveiks, kaliause!“

1943 metø kovo pabaigoje mûsøtëvukà iðgarbino á Konzentrationsla-ger Stutthof (koncentracijos stovyklàÐtuthofe). Geheimnispolizei mul-kiams aplink mûsø namà trinantis,prisieidavo retkarèiais ðieno kupeto-se, gubose nakvoti – pas mus kadaiseûþæ ponai, ið tolo nuo mûsø, kaip nuovilkø, sprukdavo...

Kai spustelëjo ðaltis, kur dingti?Tada að prisiminiau uþ miesto, ne-didelëje lûðnoje, su senute motinagyvenantá kaliausæ. Daug kartø iðgaidþio dràsos pasiskolinæs, galø ga-le pabeldþiau á jø bakûþës duris...Juk prispjaudytà vandená visuomettenka iðgerti...

* * *Atþvangëjus kruvinajai armijai, að

vël gimnazijoje, o kaliausë – mano ge-riausias draugas... Jis gerai mokësi irmane, amþinai moksluose ðlubuojantá,visuomet paramstydavo...

Bet neuþilgo kaliausë ið gimnazijosdingo! Areðtavo?! Ne, kà areðtuoda-vo, mes tuoj pat suþinodavome. Ap-silankiau jø trobelëje, bet senutë nie-ko nepasakë. Supratau – slepia...

1946-øjø balandþio 7-oji. Ilgailauktas pavasaris. Ledø atsikraèiusilinksmai su saule èiauðka Ðeðupë, oant jos kranto meðkerioja stribokas!

Ðovinio parakas buvo ðlapias. Pis-tono dujos pastûmëjo kulkà keletà mi-limetrø á pistoleto vamzdelá – amen!Kito ðovinio nepaduosi... Tokie ste-buklai labai retai bûna... Likimas?

Stribokas, iðgirdæs spragtelëjimà,pamatæs Petro rankoje rûkstantá pis-toletà, papustë mums padus nesu-ðlapusio parako trinktelëjimais, nuostebuklo neatsikvoðëjæs, kaip davat-këlës pasakojo, nuðliauþë á baþnyèiàiðpaþinties, bet iðsispaviedojæs ðau-tuvo buoþe þmonëms galvas vis tiekdauþë...

O mums su Petru akyse mirga. Uþkokiø 15 kilometrø pasiutusio bëgi-mo, nukritome krûmuose kvapo at-gauti... Iðlindusius ið krûmø pasveiki-no visas bûrys raitø, besiðypsanèiøstribokø: uþsidengi rankomis galvà –kerta botkoèiais per strënas, uþsiden-gi strënas – kerta per akis... Gal strë-nos bûtø iðlaikæ, bet makaulë tikraibûtø skilusi, jeigu ne èia pat, uþ kele-to susirietusiø alksniø – ið to dþiaugs-mo stribai nepastebëjo – su aukðtukrantu besibaranti, plaèiai iðsiliejan-ti Dovinë!

Piestu atsistojantiems arkliamsvanduo buvo per ðaltas, mums – karð-tas. Kelnës besirioglinant á kità upëskrantà, pasidarë baisiai sunkios...

Stribokams, poðkinant á Dievo lan-gus, palikæ jiems atminèiai kelnes, vie-nomis baltukëmis nërëme á uþ kelioli-kos sieksniø mûsø laukiantá berþynà.

* * *Ir ðtai að, vos ðeðiolikmetis, su

skolintomis kelnëmis þalioje girelë-je. Spokso á mane apsamanojæ mið-ko broliai: „Ar nebuvo kam kailioiðperti?“

Jau treèia naktis nuo juodo Dovi-nës vandens neiðsipagiriojæs voliojuosiant egliðakiø prie lauþo. Petras ásimui-lino pas savo senà draugà Gintarà.Manæs, tiek pas mus gëræs ir valgæs,gulæs ir këlæs, autus dþiovinæs – jis ne-mato... Þvelgiu á per debesis manæsieðkantá mënulá:Kas nubloðkë tave á ðità krantàPaèioj vaikystëj?Virðûnæ eglës liesdama pravirkstaslanka,Ir garbei vakaroPlonytis dûmas þvaigþdëse iðnyksta...

O kiek pralëks pavasariøSvaiginanèiam klestëjimeKol broliai duobæ vienas kitam kas?

Tik ðirdá ras suakmenëjusiàPraskleidæ vël iðsprogstanèias ðakas...

Dieve tu mano, ryte ið tankmës ið-lenda mano kaliausë! Èia jis – Tauras!Priglaudë savo palapinëje, davë ap-klotëlá, jau ne lauþo pelenuose su më-nuliu kalbëdamasis sapnuoju... Ro-jus! Spirginame ant lauþo su mësytepasakiðkai skanià bulvienæ, nieko ne-bodami traukiame piratiðkas dainas!Tauras – dainø skrynelë – nepataiso-mas juokdarys... Jo balsà ir dabar gi-ria kartoja...

Dainø pritrûkus, lenktyniaudamisu giltine stribokus kryþmine ugni-mi krikðtijame... Su Tauru, kad ir ápragarà – ðirdis ramiai plaka, taikan-tis rankos nedreba... Jo kulkos bijo,jis – mûsø siela...

Po keleto mënesiø „rojaus“ apy-gardos vadas Lakûnas pasiëmë Tau-rà á ðtabà, o mes – kaip Grigo bitës pa-simetëme...

Netrukus jis þuvo.* * *

Tokios sielos ðioje aðarø pakalnë-je ilgai nesisveèiuoja: þybteli kaip kris-dama þvaigþdë, kad uþgesdama neuþ-gestø... Bûk palaimintas, mane sap-nuose guodþiantis...

Suþinojæs apie jo þûtá verkiau kaipmaþas vaikas... jeigu ið akiø aðarosperpus su naminuke krito, tai ið ðir-dies – tikrai ne...

Per vëlines visuomet aplankauTaurà:Po ëglio skujomis pasislëpë vaikystëKerte tylos...Kas privertë mane èionai atklyst,Ir atsiklaupt ant þemës nebylios?

Kas privertë iðklaidþiot giriàÞvëries taku?Vainikas ëglio tyliai linkstaSu paukðèio ðirdgëla kartu...

Tik ðaltà aðaràMan vël á ðirdá mes...Suklusæs vakarasIðkëlë kraujo sklidinas taures...

Sigitas ÐEIKIS

Kaliausë Dainose atgijusi istorinëatmintis

Laukë ir dar viena maloni staigme-na – Europos Parlamento narë Drus-kininkø rezistencijos ir tremtiesmuziejui padovanojo kompiuterá. Ðidovana mums turi ir simbolinæ reikð-mæ: kai subiurokratëjæ kai kuriø ins-titucijø atstovai visokeriopai stengiasimuziejø numarinti, jauna politikë klo-

ja pamatus jo iðlikimui. R. Morkûnai-të-Mikulënienë ir L. Kazlavickas átei-kë dovanëles visiems festivalyje daly-vavusiems kolektyvams.

Pastaruoju metu vis daþniau ten-ka iðgirsti nuomonæ, kad reikia nusto-ti verkðlenti, maþiau kalbëti apie pa-tirtas kanèias, o daugiau pasakoti jau-nimui apie pasiaukojimà ir dràsà, ko-

vojant uþ savo laisvæ. Esame tos pa-èios nuomonës, todël ja vadovaujamësir savo veikloje, organizuodami ávai-rius renginius.

Dþiaugdamiesi festivalio populia-rumu, mes jau dabar matome proble-mas, kurias reikëtø spræsti, kad fes-tivalis (beje, ir kiti renginiai) ir toliauplëstøsi ir populiarëtø. Deja, ðiø pro-

blemø sprendimas iðeina uþ visuome-ninës veiklos galimybiø ribø, nes ikiðiol nereglamentuotas ðvietimo irkultûros ástaigø bendradarbiavimasðvietëjiðkoje veikloje, o mokyklosetautinio, patriotinio ugdymo rengi-niai vis dar neturi prioritetiniø ren-giniø statuso.

Gintautas KAZLAUSKAS

Dainomis dþiugino ir vaikai, ir suaugæ

Buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniøchorø vadovø dëmesiui!

Spalio 12 dienà Kauno sporto ha-lëje ávyksianèiame jubiliejiniame Lie-tuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sà-jungos 25-meèio suvaþiavime kartusu ansambliu „Lietuva“ dainuosimeðias dainas:

„Lietuva, brangi ðalele“ (m. ir þ.Vydûno),

„Að verkiau parimus“ (m. A. Bul-kausko, þ. V. Stankienës),

„Giedu dainelæ“ (m. liaudies, aranþuo-ta A. Kulikausko, þ. A. Baranausko),

„Tris dienas, tris naktis“ (lietuviø

liaudies daina).Jungtinis buvusiø tremtiniø ir poli-

tiniø kaliniø choras atliks ðias dainas:„Leiskit á Tëvynæ“ (m. L. Abariaus,

þ. J. Margalio),„Kritusiems Lietuvos partiza-

nams“ (m. ir þ. A. Paulavièiaus),„Á gimtinæ gráþtam mes“ (m. A. Pau-

lavièiaus, þ. B. Brazdþionio),„Þemëj Lietuvos“ (m. ir. þ. K. Va-

siliausko),„Brangiausios spalvos“ (m. ir. þ.

K. Vasiliausko).

(atkelta ið 1 psl.)

7 2013 m. spalio 4 d.Nr. 37 (1059) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2600. Uþs. Nr.

S k e l b i m a i

ILSËKITËS RAMYBËJE

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Spalio 5 d. (ðeðtadiená) 11 val. Vilkaviðkio para-pijos salëje vyks LPKTS susirinkimas. Dalyvaus LRSeimo narys P. Saudargas su ekspedicijos á Vorkutàdalyviais. Dainuos LPKTS Vilkaviðkio filialo ansamb-lis „Atmintis“. Bus galima uþsiprenumeruoti „Trem-tiná“, ásigyti knygø, sumokëti nario mokestá.

Maloniai kvieèiame dalyvauti. Vaiðës suneðtinës.

UþjauèiameSpalio 5 d. (ðeðtadiená) 11 val. Këdainiø muzikos

mokyklos salëje (Didþioji g. 43) ávyks LPKTS Kë-dainiø filialo nariø ataskaitinis rinkiminis susirin-kimas – konferencija.

Registracija nuo 10 val.Galësite sumokëti nario mokestá, uþsiprenume-

ruoti „Tremtiná“.Praðome aktyviai dalyvauti.

Spalio 5 d. (ðeðtadiená) 14 val. LPKTS salëje(Laisvës al. 39, Kaunas) ávyks Albino Slavicko kny-gø „Kaime po liepom“ ir „Kad aðara neverktø“ pri-statymas. Koncertuos moterø ansamblis „Svirbë“(vad. A. Bareiðienë).

Kvieèiame dalyvauti.

Pranutë Navalinskaitë-Kaèiuðienë1921–2013

Gimë Porijø k., Daujënø valsè., Pasva-lio r., Birþø aps. ûkininkø ðeimoje. Tëvas,Lietuvos partizanø rëmëjas, 1946 m. suim-tas ir nuteistas 10 m. 1947 m. mirë Komi-jos lageryje. 1948 m. Pranutë su ðeima ið-tremta á Buriatijos Mongolijà, Ulan-Ude,Verchnyj Talcai. Dirbo sunkius miðko dar-bus. Á Lietuvà gráþo 1959 m., sukûrë ðeimàsu politiniu kaliniu Jonu Kaèiuðiu. Gyve-no Raseiniuose. Dirbo Raseiniø rajono ve-terinarijos laboratorijoje.

Palaidota Raseiniø miesto civilinëse kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

Politiniø kaliniø, tremtiniø, partizanø ir jø ainiøklubo „Garsas“ pirmininkas Antanas Vizbaras

Emilija Valonytë-Zalagënienë1927–2013

Gimë Kupiðkio r. Jovarø k. ûkinin-kø ðeimoje. Augo su dviem seserimis irbroliu. Buvo partizanø ryðininkë.1948 m. suimta, kalinta Irkutsko sr.Oziorlage, vëliau – Archangelsko sr. la-geriuose. 1955 m. gráþo á Lietuvà. Apsi-gyveno Panevëþyje, sukûrë ðeimà. Nuo1991 m. aktyviai dalyvavo LPKTS Pane-vëþio filialo veikloje.

Nuoðirdþiai uþjauèiame seserá ir ar-timuosius.

LPKTS Panevëþio filialas

Algirdas Kamantauskas1929–2013

Gimë Këdainiø aps. Gudþiûnø valsè.Pupënø k. Areðtuotas 1950 m. Krekena-voje. Kalëjo Vilniaus KGB. Nuteistas15 m. Kalëjo Karagandos lageriuose.1956 m. nuvyko pas iðtremtus tëvus á Kras-nojarsko kr. Bodaibo r. Vedë tremtinæ Liu-cijà Povilaitytæ. 1957 m. gráþo á Lietuvà,dirbo santechniku Radviliðkyje. Prasidë-jus Atgimimui rûpinosi partizanø palaikø

laidojimu Radviliðkio apylinkëse. Surengë dvi ekspedicijas á Ka-ragandos lagerius, ieðkojo politiniø kaliniø kapø.

Palaidotas Radviliðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, gimines ir artimuosius.

Karagandos lageriø buvæ politiniai kaliniai

Pranciðkus Voveris1931–2013

Gimë Rekeèiø k., Viekðniø valsè. ûkinin-kø ðeimoje. 1948 m. ðeima buvo iðtremta áIrkutsko sr. Taiðeto r. Sujetichos gyv. Sibiresukûrë ðeimà. 1961 m. gráþo á Viekðnius.Dirbo Viekðniø þemës ûkio Mechanizacijosmokykloje vairuotoju instruktoriumi. Vë-liau Akmenës r. statybinëje organizacijojevairuotoju. Uþaugino sûnø ir dukterá.

Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, vaikø ðeimas ir artimuosius.LPKTS Maþeikiø filialas

Kazys Adomaitis1933–2013

Gimë ûkininkø ðeimoje. Augo su sese-rimi ir broliu. 1951 m. ðeima iðtremta áTomsko sr. Parabelio r. Nerezovkos k.Dirbo miðko darbus. Á Lietuvà gráþo1957 m. Dirbo miðke sakintoju. Sukûrëðeimà, uþaugino dvi dukteris ir sûnø.

Palaidotas Skirsnemunës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, vaikai-

èius ir artimuosius.LPKTS Jurbarko filialas

Nuo spalio 1 d. Kauno rezistencijos ir tremtiesmuziejus dirbs antradieniais–penktadieniais nuo 9 val.iki 17 val., ðeðtadieniais – nuo 9 val. iki 16 val.

Kvieèiame apsilankyti.

Pro memoriaGydytojas, Lietuvos po-

litinis veikëjas Kazys Bobe-lis gimë 1923 m. kovo 4 d.Kaune, Lietuvos kariuome-nës savanorio, pulkininkoJurgio Bobelio (1885–1954) ðeimoje. Baigë KaunoJono Jablonskio pradinæmokyklà ir „Auðros“ ber-niukø gimnazijà. 1941 m.dalyvavo tautos sukilimeprieð bolðevikus. Naciamslikvidavus Laikinàjà Lietu-vos vyriausybæ, dalyvavo an-tinacinëje jaunimo veikloje.

Studijavo medicinà Vy-tauto Didþiojo, Graco(Austrija), Tiubingeno (Vo-kietija) universitetuose, ap-gynë medicinos mokslø dak-taro disertacijà. Tapo Èika-gos Lojolos universiteto kli-nikinës chirurgijos profeso-riumi. Vertësi privaèia me-dicinos praktika. Buvo dau-gelio JAV ir pasaulio medi-cinos organizacijø narys.

JAV atkûrë Lietuvos at-eitininkø organizacijà ir1949–1952 m. vadovavo Èi-kagos ateitininkams. 1962–1976 m. – JAV lietuviø ben-druomenës tarybos narys,1969–1979 m. – Amerikoslietuviø tarybos pirmininkas,vëliau – ðios organizacijos gar-bës pirmininkas. 1979–1992 m. – Vyriausiojo Lietu-vos iðlaisvinimo komiteto(VLIK) pirmininkas. Vado-vavo VLIK organizuotoms

demonstracijoms, piketamsávairiuose JAV ir pasauliomiestuose. Pristatinëdavo Lie-tuvos Nepriklausomybës bylàávairiose tarptautinëse konfe-rencijose, atstovavo VLIK Pa-saulio antikomunistinës lygoskonferencijose Liuksemburge,Taivane, San Diege (JAV).1983 m. VLIK iniciatyvaEuropos Parlamentas priëmërezoliucijà, smerkianèià ne-teisëtà Lietuvos okupacijà iraneksijà. 1985 m. vadovavoLietuvos delegacijai Danijojevykusiame Kopenhagos Tribu-nole, kur pristatë Lietuvos kal-tinimà Sovietø sàjungai dël ne-teisëtos Lietuvos okupacijos irinkorporacijos. 1989 m. kar-tu su Sàjûdþio atstovais pasira-ðë Gotlando komunikatà, ku-riame teigiama, kad „visø pa-saulio lietuviø gyvybinis tikslasyra nepriklausomos Lietuvosvalstybës atkûrimas“.

1975–1991 m. atstovavoLietuvai visose Europos sau-gumo ir bendradarbiavimokonferencijose. Buvo iðrink-tas Europos saugumo ir ben-dradarbiavimo organizacijosParlamentinës Asamblëjosviceprezidentu.

1991–2001 m. Krikðèio-niø demokratø sàjungos val-dybos pirmininkas, 2001 m.Lietuvos krikðèioniø demok-ratø partijos pirmininkas.

1992 m. gráþo á Lietuvà.1992–2004 m. buvo iðrink-

tas Seimo nariu. Yra paskel-bæs straipsniø profesiniais,visuomeniniais ir politiniaisklausimais.

Apdovanotas Ðauliø sà-jungos Þvaigþdës ordinu, Ðv.Grigaliaus Didþiojo ordinu,Ðvedijos Karaliaus ordinu,Vyèio Kryþiaus 2-ojo laips-nio ordinu, Vytauto Didþio-jo ordino Komandoro di-dþiuoju kryþiumi. Kaip la-biausiai nusipelnæs Lietuvai irAmerikai Amerikos lietuvisapdovanotas JAV KongresoEllis Island medaliu. Mari-jampolës garbës pilietis.

Su þmona Dalia uþauginodukteris Aldonà, Alenà irRûtà, sûnus Algá ir Jonà.

Mirë 2013 m. rugsëjo 30 d.Uþjauèiame ðeimos na-

rius, artimuosius.LPKTS valdyba

Kazys Bobelis

LPKTS valdybos naræ ir atsakin-gàjà sekretoræ, Kauno filialo naræOnà Aldonà Tamoðaitienæ nuoðir-dþiai uþjauèiame dël brolio

Juozapo Dargio mirties.

LPKTS valdyba,LPKTS Kauno filialas,„Tremtinio“ redakcija

Nuoðirdþiai uþjauèiu TS-LKDPKT frakcijos atsakingàjà sekretoræOnà Aldonà Tamoðaitienæ dël brolio

Juozapo Dargio mirties.

LR Seimo narë, TS-LKDpartijos PKT frakcijos

pirmininkë Vincë VaidevutëMargevièienë

Nuoðirdþiai uþjauèiame 1948 m.Sibiro tremtinæ Elenà Balionytæ-Mi-lieðkienæ, vaikø ðeimas ir artimuosiusdël netikëtos vyro mirties.

LPKTS Maþeikiø filialas

82013 m. spalio 4 d. Nr. 37 (1059)Tremtinys

mspalio 7–13 d.

Televizijos programa

LRT LRT kultûra

(atkelta ið 2 psl.)

Pirmadienis, spalio 7 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Visi namie (k.). 10.30 „Þiniø riteriai ir da-mos“ (k.). 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00Stilius (k.). 13.55 Laba diena, Lietuva. 15.50 „Vie-na byla dviem“. Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser. 18.00Ðiandien. 18.45 Keliai. Maðinos. Þmonës.18.55 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 19.30 Naciona-linë paieðkø tarnyba. 20.25 „Perlas“. 20.30 Pa-norama. 21.00 Dëmesio centre. 21.30 Teisëþinoti. Pertr.- 22.00 „Perlas“. 22.30 Vakaro þi-nios. 23.00 „Stivas Dþobsas. Ir dar ðis tas“.Dok.f. 2011. JAV. 0.00 „Viena byla dviem“ (k.).1.15 Dëmesio centre (k.).

Antradienis, spalio 8 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Auksinis balsas“ (k.). 12.00 „Namelis pre-rijose“. Ser. 13.00 Nacionalinë paieðkø tarnyba(k.). 13.55 Laba diena, Lietuva. 15.50 „Viena byladviem“. Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser. 18.00 Ðian-dien. 18.45 Keliai. Maðinos. Þmonës. 18.55 „Ro-jus Lietuvoj“. Ser. 19.30 Emigrantai. 20.25 „Per-las“. 20.30 Panorama. 21.00 Dëmesio centre.21.30 Pinigø karta. Pertr.- 22.00 „Perlas“. 22.30Þinios. 23.00 „Prisikëlæs faras“. Ser. 0.00 „Vie-na byla dviem“ (k.). 1.15 Dëmesio centre (k.).

Treèiadienis, spalio 9 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Ðok“ (k.). 12.00 „Namelis prerijose“. Ser.13.00 Emigrantai (k.). 13.55 Laba diena, Lietu-va. 15.50 „Viena byla dviem“. Ser. 17.00 „Kobra11“. Ser. 18.00 Ðiandien. 18.45 Keliai. Maðinos.Þmonës. 18.55 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 19.30 Bë-dø turgus. 20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama.21.00 Dëmesio centre. 21.30 Lietuva gali. Pertr.-22.00 „Perlas“. 22.30 Vakaro þinios. 23.00 „Pri-sikëlæs faras“. Ser. 0.00 „Viena byla dviem“ (k.).1.15 Dëmesio centre (k.).

Ketvirtadienis, spalio 10 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Rojus Lietuvoj“ (k.). 11.00 Pinigø karta(k.). 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00 Bë-dø turgus (k.). 13.55 Laba diena, Lietuva. 15.50„Viena byla dviem“. Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser.18.00 Ðiandien. 18.45 Keliai. Maðinos. Þmo-nës. 18.55 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 19.30 Klai-dos kaina. 20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama.21.00 Dëmesio centre. 21.30 Specialus tyri-mas. Pertr.- 22.00 „Perlas“. 22.30 Vakaro þi-nios. 23.00 „Ant bangos keteros“. Veiksmotrileris. 1991. JAV. 1.20 „Viena byla dviem“(k.). 2.35 Dëmesio centre (k.).

Penktadienis, spalio 11 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Rojus Lietuvoj“ (k.). 11.00 Specialus ty-rimas (k.). 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00Klaidos kaina (k.). 13.55 Laba diena, Lietuva.15.50 „Viena byla dviem“. Ser. 17.00 „Kobra 11“.Ser. 18.00 Ðiandien. 18.20 Pasaulio futbolo èem-pionato atranka. Lietuva – Latvija. Pertr.– Ke-liai. Maðinos. Þmonës. 20.25 „Perlas“. 20.30 Pa-norama. 21.00 Duokim garo! Pertr.- 22.00 „Per-las“. 23.00 Durys atsidaro. 23.30 „DetektyvëKing“. Ser. 0.30 „Viena byla dviem“ (k.).

Ðeðtadienis, spalio 12 d. 6.00 Emigrantai (k.). 7.00 Bëdø turgus (k.). 7.45Nacionalinë paieðkø tarnyba (k.). 8.30 Gimtojiþemë. 9.00 Animacija. 10.00 Linksmoji knyga.10.30 Ryto suktinis su Z.Kelmickaite. 11.30 Sep-tynios Kauno dienos. 12.00 „Pirmoji gyvybë“.Dok. 13.00 „Inspektorius Luisas“. Ser. 15.00Istorijos detektyvai. 16.00 Þinios. 16.10 Svei-kinimø koncertas. 18.30 „Þiniø riteriai ir da-mos“. 19.50 Visi namie. 20.25 „Perlas“. 20.30Panorama. 21.00 „Auksinis balsas“. 23.00„Samdomo þudiko dienoraðtis“. Trileris.1991. JAV. 0.50 „Pirmoji gyvybë“ (k.).

Sekmadienis, spalio 13 d. 6.00 Popietë su A.Èekuoliu (k.). 6.30 Ðventa-dienio mintys. 7.00 Ryto suktinis su Z.Kelmic-kaite (k.). 8.00 Giriø horizontai. 8.30 Kaimo aka-demija. 9.00 Animacija. 10.00 Gustavo enciklo-pedija. 10.30 „Broliø Grimø pasakos. Erðkëtro-þë“. Ser. 11.45 Klausimëlis.lt. 12.00 „Afrika. Sa-chara“. Dok. 13.00 „Mis Marpl. Lavonas biblio-tekoje“. Ser. 15.00 Krepðinis. LKL èempiona-tas. Alytaus „Dzûkija“–Kauno „Þalgiris“. 16.00Þinios. 16.10 Krepðinis. LKL èempionatas. Aly-taus „Dzûkija“ – Kauno „Þalgiris“. 17.00 Po-pietë su A.Èekuoliu. 17.30 Stilius. 18.30 „Ðok“.20.30 Panorama. 20.45 Savaitë. 21.15 „Uþ bor-to“. Rom. komedija. 1987. JAV. 23.20 „MisMarpl. Lavonas bibliotekoje“ (k.).

Pirmadienis 8.05 „Broliø Grimø pasakos. Þàsiaganë“. Ser. 9.00 Labasrytas, Lietuva (k.). 11.30 Septynios Kauno dienos. 12.00 Kon-kurso „Tramtatulis“ laureatø koncertas (k.). 13.55 Laiko por-tretai (k.). 14.40 Ðventadienio mintys. 15.10 Þiogelio legen-da (k.). 16.00 „Þolës prakalbëjimas“ (k.). 16.20 Laba diena,Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00 Trembita. 18.15 „Þu-velë, vardu Vanda“. Krim. komedija. 1988. JAV. 20.00 Tavokultûros kanalas. 20.50 XVIII Paþaislio muzikos festivalis.Metropolitano operos þvaigþdës. 22.30 Gulbiø paveiks-lai. Baletas „Gulbiø eþeras“ ant Galvës eþero. 23.30 Pa-norama (k.). 0.00 LRT OPUS ORE (k.).

Antradienis 8.05 „Namelis prerijose“. Ser. 8.50 Trembita (k.). 9.00 La-bas rytas, Lietuva (k.). 11.30 Durys atsidaro. 12.00 Gulbiøpaveikslai. Baletas „Gulbiø eþeras“ (k.). 12.55 Laiko þenklai(k.). 13.45 Lietuviø dokumentika (k.). 14.45 Vilniaus vaikai(k.). 16.20 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00Vilniaus albumas. 18.15 Animacija. 18.45 Lietuvos tûkstant-meèio vaikai. 20.00 Septynios Kauno dienos. 20.30 Visi na-mie. 21.00 Lietuviðkø vaikø knygø iliustruotojai. Istorija. 21.45Posûkiai su V.Gerulaièiu. 22.30 „Lemtingi metai“. Dok. 23.00Naktinis ekspresas. 23.30 Panorama (k.). 0.00 „Stivas Dþob-sas. ir dar ðis tas“. Dok.f. 2011. JAV. 1.00 Muzikos pasaulioþvaigþdës. Pabûkim su M. K. Èiurlioniu.

Treèiadienis 8.05 „Namelis prerijose“. Ser. 8.50 Vilniaus albumas (k.).9.00 Labas rytas, Lietuva (k.). 11.30 Naktinis ekspresas (k.).12.00 Opera „Aida“ (k.). 14.30 Senas televizorius. Keliai irkryþkelës. 15.00 Visi namie. 15.30 Posûkiai su V.Gerulaièiu(k.). 16.20 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00Rusø gatvë. 18.15 Linksmoji knyga. 18.45 Kristupo vasarosfestivalis. A.Rybako ir Ðv. Kristoforo kamerinio orkestro kon-certas. 20.00 Istorijos detektyvai. 20.45 ...formatas. PoetasA.Baltakis. 21.00 Elito kinas. „Bekraðtë istorija“. Fant. nuot.drama. 2006. Indija, D.Britanija, JAV. 23.00 Naktinis eksp-resas. 23.30 Panorama (k.). 0.00 Kultûra. KompozitoriusR.Þigaitis. 0.20 Tavo kultûros kanalas (k.).

Ketvirtadienis 8.05 „Namelis prerijose“. Ser. 8.50 Rusø gatvë (k.). 9.00Labas rytas, Lietuva (k.). 11.30 Naktinis ekspresas (k.). 12.00XVIII Paþaislio muzikos festivalis (k.). 13.40 Kultûros met-raðèiai (k.). 14.30 Legendos. Dirigentas prof. S.Sondeckis.15.15 ...formatas (k.). 15.30 Istorijos detektyvai. 16.20 Labadiena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00 Menora. 18.15Animacija. 18.45 „Þiniø riteriai ir damos“. 20.00 Durysatsidaro. 20.30 Taikomosios dailës ðviesa. 21.00 Kultû-ros savanoriai. 21.30 Kultûra. Dirigentas prof. S.Son-deckis. 21.45 Legendos. 22.30 Lietuviø kinas trumpai.23.00 Naktinis ekspresas. 23.30 Panorama (k.). 0.00 Eli-to kinas. „Bekraðtë istorija“ (k.).

Penktadienis 8.05 „Namelis prerijose“. Ser. 8.50 Menora (k.). 9.00 La-bas rytas, Lietuva (k.). 11.30 Naktinis ekspresas (k.). 12.00Muzika gyvai (k.). 13.35 Lietuvos tûkstantmeèio vaikai. 14.40Muzikos pasaulio þvaigþdës (k.). 15.05 Lietuviø kinas trum-pai (k.). 15.30 Legendos (k.). 16.20 Laba diena, Lietuva (k.).17.40 Þinios (k.). 18.00 Vilniaus sàsiuvinis. 18.15 Gustavoenciklopedija. 18.45 Lietuviø dokumentika. 19.40 PetrasKudaba (1924–2006) advokato etikos saugotojas. 20.00Jono Meko filmø retrospektyva. 21.40 „Tiesos kryþkelës“.Dok.f. 22.40 Vakaro autografas. Dirigentas prof. S.Son-deckis. 23.30 Panorama (k.). 0.00 „Þiniø riteriai ir damos“.1.05 Muzikos pasaulio þvaigþdës. B. Kutavièiaus oratorija„Ið jotvingiø akmens“.

Ðeðtadienis 8.05 „Namelis prerijose“. Ser. 8.50 Trembita (k.). 9.00Vilniaus albumas (k.). 9.15 Rusø gatvë (k.). 9.30 Menora(k.). 9.45 Vilniaus sàsiuvinis (k.). 10.00 Krikðèionio þodis(k.). 10.15 Kelias. 10.30 Dainø dainelë. Graþiausios aki-mirkos. 12.05 Teatro popietë. OKT spektaklis. Sofoklio„Oidipas karalius”. 14.20 Kine kaip kine. 14.45 „Faktas“.1980. Drama. 16.15 LRT KULTÛROS akademija. 17.00Jono Meko filmø retrospektyva (k.). 18.15 Kultûra (k.).18.30 Þinios (k.). 18.45 Muzika gyvai. XVIII Paþaislio mu-zikos festivalis (k.). 20.25 Legendos (k.). 21.10 „Ant ban-gos keteros“. Veiksmo trileris. 1991. JAV. 23.10 Petras Ku-daba (1924–2006) advokato etikos saugotojas (k.). 23.30Panorama (k.). 0.00 Kristupo vasaros festivalis (k.).

Sekmadienis 8.05 Animacija. 9.00 „Teatras ið nieko“. Dok.f. 9.50 Tokiejie buvo. E.Mikaliûnas. 10.00 Rytas su... I.Miðkiniu. 10.45 Lai-ko þenklai. M. Peèkauskaitë-Ðatrijos Ragana. 11.30 Pinigøkarta. 12.20 Dþ. Verdis. Opera „Trubadûras“. 14.30 Mûsømiesteliai. Senoji Varëna. 15.15 Kultûra (k.). 15.30 Ðventa-dienio mintys. 16.00 Kultûros savanoriai (k.). 16.30 Taiko-mosios dailës ðviesa (k.). 17.00 „Inspektorius Luisas“. Ser.18.30 Þinios (k.). 18.45 Raðytojo R.Ðavelio autorinis vaka-ras su nauju romanu „Ðiek tiek mënesienos“. 20.00 ...for-matas (k.). 20.15 Posûkiai su V.Gerulaièiu (k.). 21.00 Durysatsidaro. 21.30 Lietuviø kinas trumpai (k.). 22.00 Renkasi ge-riausieji. 23.00 Panorama (k.). 23.15 Pasaulio panorama (k.).23.40 „Afrika. Sachara“. Dok. 0.35 Dar ðirdyje ne sutema.

Apie þmogaus likimà galimakalbëti labai daug. Likimai yraávairûs: vieniems skirtas ilgas gy-venimo kelias, kitiems – trum-pas, vienø þmoniø likimas galibûti kanèiø ir aðarø nusëtas, ki-tø – atvirkðèiai – sëkme. 1940–1990 metais Lietuvoje vykæs pa-siprieðinimas yra labai svarbuslaikotarpis kiekvienam pilieèiui.

Rugsëjo 14 dienà Jonavos„Lietavos“ pagrindinës mo-kyklos mokiniai, Justino Va-reikio progimnazijos skautai,Ralio ir Senamiesèio gimnazi-jø mokiniai kartu su rajonotremtiniais ir rezistentø gimi-nëmis Jono Misiûno-ÞalioVelnio dukterëèiomis ReginaBizokiene ir Nijole Merkiene,sûnënu Aleksandru Misiûnu,generolo S. Raðtikio dukterimiMarija Meilute Raðtikyte-Alksniene dalyvavo respubli-kiniame þygyje „DidþiosiosKovos apygardos partizanø ta-kais“. Kaiðiadoriø Partizanøkoplyèioje palaiminti vyskupo,iðgirdome apie kraupius parti-zanø ir jø ðeimø likimus. Jaudi-

Ið Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø

sàjungos iðtakøtiðkai – eilëmis. Kaþkada filoso-fai yra atsisakæ ieðkoti bûties –nutarë, kas nesugebës tai ávar-dinti ir pripaþino, kad jautruoliaipoetai yra arèiausiai bûties sàvo-kos. Taip ir tremtiniai (visø rû-ðiø) yra arèiausi Lietuvos valsty-bës sàvokai.

Ið tiesø sunku raðyti apietremtiniø veiklos praeitá. Kaidirbi su jais metai ið metø, semie-si ið jø stiprybës bei matai, kaipmoderni ðiø dienø Lietuva raito-si dël beprasmybës, labai norisisujungti senàjà A.Smetonos Lie-tuvà, kurià neða tremtiniai, ir ðiødienø tuðtëjanèios Lietuvos tuð-èius þmones.

Ingrida VËGELYTË

Tuo tarpu Estijos „neteisëtairepresuotøjø sàjungos „Me-mento“ valdyba Lietuvai atsiun-të praneðimà, kad 10 tûkstanèiøEstijos sovietmeèio represijøaukø ryþtingai pareiðkë, kad pa-laiko mus, lietuvius, ir mûsø sie-ká atkurti nepriklausomà Lietu-vos valstybæ.

Ið tiesø „Tremtinio“ klubas,vëliau – Lietuvos tremtiniø sà-junga, o dar vëliau – Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniø sà-junga, savo veiklos iðtakose ið-këlë svarbiausius uþdavinius.Ið pradþiø, kaip ir turëjo bûti,kalbëdami draudþiama tema,kalbëjo labai abstrakèiai. Prak-

Gyvosios istorijospamoka

no ðalia stovinèiø dalyviø brau-kiamos aðaros. Skambëjo parti-zanø sukurtos eilës ir dainos. Ju-tome partizanø iðgyventas aki-mirkas. Didþiavomës jø iðtver-me ir dràsa, norëjome bûti á juospanaðûs. Þûties vietose degëmeþvakeliø ir dëjome gëliø, pagerb-dami Laisvës kovø dalyvius.

Þygio pabaigoje Rumðiðkiøliaudies buities muziejuje, prieLaptevieèiø jurtos, skirtingø kar-tø, skirtingø patirèiø þmones vie-nijo meilë ir pagarba Tëvynei. Dë-kojame uþ gyvosios istorijos pa-mokà. Supratome, kad be praei-ties nemokësime vertinti ateities.

Ði istorijos ir pilietiðkumopamoka paskatino savo mo-kyklose rengti praneðimus, pri-statymus apie Laisvës kovøprasmingumà. Dþiugu, kad pa-mokose savo þiniomis, ágytomisþygio metu, galime papildyti irmokytojus. Manome, kad á to-kius þygius reikëtø pakviestidaugiau mokyklø.

Reda RIMAVIÈIÛTË,Jonavos „Lietavos“ pagrindi-

nës mokyklos mokinë

Minime Tarptautinæpagyvenusiø þmoniø dienà

Spalio 1 dienà Lietuvos Res-publikos Prezidentë DaliaGrybauskaitë visus ðalies senjo-rus pasveikino Tarptautinës pa-gyvenusiø þmoniø dienos proga.

„Esate Lietuvos atmintis irsàþinë. Bûdami aktyviais visuo-menës nariais padedate kurtigraþesnæ Lietuvà. Jûsø ðirdyssaugo mûsø paproèius ir verty-bes, perduoda ðá turtà vaikamsir vaikaièiams. Per Jus jauna-jai kartai tampa sava mûsø tra-dicinë kultûra. Ið Jûsø galime

pasimokyti nuoðirdaus pilietið-kumo“, – sakoma ðalies vado-vës sveikinime.

Prezidentë pabrëþë, kad sen-jorai savo kantrybe, perduo-dama gyvenimiðka patirtimi,gebëjimu paremti vieni kitusir áveikti negandas ákvepiaaplinkinius, verèia pasitemp-ti ir gyventi prasmingai.„Esate labai reikalingi Lietu-vai“, – teigë D. Grybauskaitë.

Prezidentës spaudostarnybos inf.