lietuvos respublikos seimo...
TRANSCRIPT
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS
PAŽYMA
DĖL X SKUNDO
PRIEŠ VALSTYBINĘ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJĄ
PRIE APLINKOS MINISTERIJĄ
2017-03-10 Nr. 4D-2016/1-1590
Vilnius
I. SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas)
skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
(toliau ir citatose vadinama – Inspekcija) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo
kreipimusis dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau vadinama ir – Projektas).
2. Skunde Pareiškėjas nurodė:
2.1. „Skundžiuosi dėl Inspekcijos [...] 2015-11-30 rašto Nr. 8.4-2D-18538(8.4) [...],
netinkamai atsakius į mano prašymą (2015-04-23, reg. Nr. 1D-554 [...]) įvertinti, ar viešojo
administravimo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas dėl parengto
teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (netvirtinimo) atitinka teritorijų planavimą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Prašyme nurodžiau, kad mano teikimo motyvas – tai siekis apginti savo pažeistas teises ir
teisėtus interesus, Savivaldybės administracijai nepagrįstai netvirtinant šio projekto“ (šios ir kitų
citatų kalba netaisyta);
2.2. „Inspekcijos atsakymas yra visiškai neadekvatus – nei savo forma, nei turiniu,
negalintis pasitarnauti aukščiau paminėtam tikslui, kad galėčiau kvalifikuotai ginti savo teises į gerą
viešąjį administravimą: tai atsirašinėjimas, kuris manęs netenkina; jame nėra aiškaus atsakymo į
mano pateiktus klausimus – 2/3 turinio tai balastas, kuris įneša ne aiškumo, o sumaištį, nes neturi
nieko bendra su keliamais klausimais; rašto pavadinimas „Dėl prašymo nagrinėjimo“ –
nepriimtinas, tekste įvardinti keturi mano teikti prašymai, kai tuo tarpu atsakyti tereikia į vieną –
2015-04-23, reg. Nr. 1D-554“;
2.3. „Gavęs šį raštą, kreipiausi į Inspekcijos raštinę, prašydamas susitikimo su rašto
rengėju. [...]. Turėjau parengęs projektą, kaip taisytinas Inspekcijos dokumentas, ir norėjau tai
aptarti. Mūsų pokalbis buvo nevaisingas – p. R. I. atsisakė svarstyti bet kokią galimybę taisyti raštą
[...], o apie mano parengtą projektą [...] pasakė, kad Inspekcija savo nuomonę yra pareiškusi ir kad
mano pasiūlymas jo nedomina [...].“
2
3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo:
„[...] tarpininkauti, kad problema būtų išspręsta gera valia mano parengto rašo projekto
pagrindu ir Inspekcijai su manimi kontaktuojant dėl galimų šio teksto pakeitimų.“
II. TYRIMAS IR IŠVADOS
Skundo tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Iš skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta toliau pateikiama informacija.
4.1. Pareiškėjas 2015-04-23 prašymu kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad Vilniaus
miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracija netvirtina parengto žemės
sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) perdalijimo (amalgamacijos) projekto, kurio tikslas – pakeisti
gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas (perdalinti), kaip tai
reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės
sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir
tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 4.2.4 punktas. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad
Savivaldybės administracijai nepagrįstai netvirtina šio projekto ir kelia perteklinius reikalavimus:
„[...] perdalijant prašyme nurodytus sklypus nerengiant detaliojo plano nėra teisinio pagrindo [...]“;
„[...] norint plėtoti veiklą šiuose žemės sklypuose, būtina parengti [...] sklypų detalųjį planą, kurio
tikslas – pakeisti sklypų ribas ir nustatyti sklypų tvarkymo ir naudojimo režimą [...]“; „[...]
nagrinėjamu atveju žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui,
galėtų būti rengiamas tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumentu būtų buvę nustatyta
abiejų nagrinėjamų sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis [...]“;
„Nustačius žemės sklypo (naudojimo) būdą ir nesant kitų teisės aktuose nustatytų kliūčių, būtų
galima organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, kurio tikslas sujungti
du besiribojančius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną ir
padalyti sklypus į du ar daugiau žemės sklypų [...].“
Atsižvelgęs į tai, Pareiškėjas Inspekcijos prašė: „[...] įvertinti ir pateikti nuomonę, ar
viešojo administravimo subjekto – Savivaldybės administracijos sprendimai dėl šio teritorijos
planavimo dokumento tvirtinimo (netvirtinimo) atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimus.“
4.2. Inspekcija, atsakydama į 2015-04-23 prašymą, 2015-04-30 raštu Nr. (6.5)-2D-6185
Pareiškėją informavo:
„[...] Jūsų prašyme nurodyti Savivaldybės „pertekliniai reikalavimai“ buvo iškelti dėl prie
prašymo pridėto Žemės sklypų (kad. Nr. [...] ir Nr. [...]) perdalijimo (amalgamacijos) projekto
(toliau – Projektas), kuris, kaip nurodote prašyme, parengtas 2011 m., tačiau dar nėra patvirtintas.
Projekto renginio metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo
redakcijos 21 str. 3 d. 1 p. buvo nustatyta, kad miestų teritorijose – Vyriausybės nustatyta tvarka
parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų padalijimo,
atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos), jei keitimai nesiejami su žemės sklypu ribų
— ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir teritorijos
naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas
pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), planai prilyginami detaliojo teritorijų
planavimo dokumentams.
Projekto rengimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 37 str. 2
d. 2 p. buvo įtvirtinta, kad žemės valdos projektai, atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius,
skirstomi į 1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektus; 3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus; 4) žemės konsolidacijos projektus.
To paties straipsnio 6 d., be kita ko, buvo įtvirtinta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai
3
Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti
jų perdalijimą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
Projekto rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 34 str. 2 d. buvo
numatyta, kad žemėtvarkos schemų, planų (projektų) ir žemėvaldų planų (projektų) valstybinę
teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-09-28
įsakymu Nr. D1-831/3D-868, galiojusio iki 2013-12-31, 4.2 p. buvo nustatyta, kad „Nacionalinė
žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų ir žemės valdos projektų teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą.
Šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 37 str. l d. nustatyta, kad žemėtvarkos
planavimo dokumentų sistemą sudaro 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai;
2) žemės valdos projektai. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad žemės valdos projektai pagal
tikslus ir uždavinius skirstomi į: 1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektus; 3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus; 4)
žemės konsolidacijos projektus. To paties straipsnio 6 d., be kita ko, taip pat įtvirtinta, jog žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje
nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia
padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
Šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 32 str. 3 d. 10 p, nustatyta, kad
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo
dokumentų priežiūrą.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių,
patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 [...], 16 p. nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka
Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos
planavimo dokumentų priežiūrą.
Sutinkamai su aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu informuojame, kad pagal Projekto
rengimo metu ir šiuo metu galiojančius teisės aktus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektų valstybinė priežiūra priskirta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
kompetencijai. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, Jūsų Prašymą pagal kompetenciją persiunčiame
nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
[...] atsakymą į Jūsų prašymą [...], kiti jame nurodyti Savivaldybės keliami reikalavimai
susiję su teritorijų planavimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, pateiksime per teisės
aktuose nustatytus terminus. [...].“
4.3. Inspekcija 2015-05-25 raštu Nr. (6.5)-2D-7539 Pareiškėją papildomai informavo:
„[...] Inspekcija neįgaliota oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų, [...] pagal
kompetenciją teikiame tik Inspekcijos specialistų nuomonę, kuri negali būti traktuojama kaip
oficialus teisės aktų aiškinimas, dėl Prašyme [2015-04-23] pateiktų pirmojo ir antrojo Savivaldybės
reikalavimų tiek, kiek jie yra susiję su teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų
nuostatomis. Nuomonės dėl Prašyme pateikto trečiojo ir ketvirtojo reikalavimų pagal kompetenciją
neteikiame, kadangi jie yra susiję su teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų
sujungimo reikalavimus, kurių vertinimas, kaip jau minėta, Inspekcijos kompetencijai nėra
priskirtas.
[...] Savivaldybės raštų [2011-02-10 raštas Nr. A51-2863(2.14.2.12-MP8), 2011-03-07
raštas Nr. A51-4677(2.14.2.12-MP8), 2013-11-22 raštas Nr. A51-120681(2.14.2.12-MP8)]
priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas)
4
redakcijos 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypų padalijimo, atidalijimo,
sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir
ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo
tipai [...] ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo (leistinas pastatų aukštis,
užstatymo tankumas ir intensyvumas), išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, miestų
teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus
patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.
Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir
plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar
žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimo pakeitimu.
Prie Jūsų prašymo yra pridėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-06-06
raštas Nr. (14-2)-D8-5275 (toliau – AM raštas), kuriame nurodyta, jog „žemės sklypų [...] gatvėje
perpadalijimo atveju vien tik gretimų žemės sklypų ribų pakeitimas netraktuotinas kaip veiklos
plėtojimas šiuose sklypuose“.
Atsižvelgdami į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes (AM rašte
pateiktą nuomonę) manome, kad nagrinėjamu atveju (norint perdalinti žemės sklypų (kad. Nr. [...]
ir Nr. [...]) ribas) galėjo būti nerengiamas Detalusis planas.
Tiek, kiek pirmiau nurodytuose Savivaldybės raštuose pateikti reikalavimai grindžiami
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
įgyvendinimo tvarkos nuostatomis, Inspekcija nuomonės neteikia, kadangi Inspekcijai pagal
kompetenciją nepriskirta vertinti teisės aktų nuostatų, susijusių su piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu.“
4.4. Pareiškėjas 2015-10-23 prašymu pakartotinai kreipėsi į Inspekciją nurodydamas, kad
nesutinka su Inspekcijos atsakymais (2015-04-30 raštas Nr. (6.5)-2D-6185 ir 2015-05-25 raštas
Nr. (6.5)-2D-7539). 2015-10-23 prašyme Pareiškėjas taip pat nurodė: „Man reikia Jūsų
[Inspekcijos] įvertinimo, ar Savivaldybės administracija nenusižengia teritorijų planavimą
reglamentuojantiems teisės aktams visais trim aspektais (ketvirtojo atsisakau): 1. Ar yra teisinis
pagrindas perdalinti sklypus nerengiant detaliojo plano. Ar teisi Savivaldybė tvirtindama, kad tokios
teisės nėra. 2. Kokias išankstines sąlygas turi atitikti sklypai, kad projektas galėtų būti rengiamas. 3.
Ar teisėtai reikalaujama rengti detalųjį planą argumentuojant „veiklos plėtojimu“ ir išvados, bent
jau tokios, kaip Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 6 p. formuluotė: „Šio įstatymo 21 str. 3 d.
(2 p.) nurodytu atveju (žemės sklypo perdalijimo – amalgamacijos) detalieji planai nerengiami ir
kad atsisakymo projektą tvirtinti argumentacija prieštarauja teritorijų planavimą
reglamentuojantiems teisės aktams.“
Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad Inspekcijos 2015-05-25 rašte Nr. (6.5)-2D-7539
„[...] pateiktos išvados konstrukcija „galėjo būti nerengiamas Detalusis planas“ yra nepriimtina“.
4.5. Inspekcija, atsakydama į 2015-10-23 prašymą, 2015-11-30 raštu Nr. (8.4)-2D-
18539(8.4) Pareiškėją informavo:
„[...]. 1. Dėl Prašymo teiginio, kad Projektas yra detalusis planas, todėl vadovaudamasi
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu Projekto valstybinę teritorijų
planavimo priežiūrą turi atlikti Inspekcija.
Projekto rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21 straipsnio l
dalyje buvo įtvirtintas baigtinis detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašas: 1) miestų
teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai; 2) kaimų teritorijų, miestelių
teritorijų, kaimų teritorijų dalių, miestelių teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų
detalieji planai.
[...]. Projekto rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21
straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentams
5
prilyginami Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus
patvirtinti žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai,
jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat
jei nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir
naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas),
išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai.
Projekto rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 26 straipsnio
[...] l dalyje buvo nustatyta, kokia tvarka rengiami detalieji planai ir žemėvaldos planai (projektai):
„Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis
Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Žemėvaldų planai
(projektai) rengiami Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir
savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos)
planai nebuvo rengiami, keičiami, derinami, tvirtinami pagal tvarką, numatytą Aplinkos ministerijos
patvirtintose detaliųjų planų rengimo taisyklėse.
Specialią žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams,
rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką nustatė Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21
straipsnio 3 dalies 2 punktą įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21
nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo
dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Pažymėtina, kad Aprašo 38, 39 ir 40 punktuose buvo numatytos skirtingos nei detaliesiems
planams taikomos tvirtinimo procedūros ir nebuvo numatytas tikrinimas valstybinę teritorijų
planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje: suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano
rengimo bylą plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui; savivaldybės
administracijos direktorius sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo privalo priimti per
20 darbo dienų; per tokį pat laiką privaloma raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas
netvirtinamas; savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamas žemės sklypo planas
(sprendinių brėžinys), kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Aprašo 44
punkte buvo nustatyta, kad asmenys, pažeidę Aprašo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4
punkte įtvirtintomis Teritorijų planavimo įstatymo taikymo ir įsigaliojimo nuostatomis (įsigaliojo
nuo 2014-01-01), iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo
dokumentai – žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, yra
prilyginami žemės valdos projektams.
Pažymėtina, kad vadovaujantis nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo
nuostatomis žemės valdos projektai nėra teritorijų planavimo dokumentai.
Pažymėtina, kad Inspekcija valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka nuo
2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir jį
įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės
priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų
kompetenciją, pareigas ir teises, todėl Jūsų 2015-04-23 prašymas dėl Projekto, prilyginto žemės
valdos projektui, teisėtumo nenagrinėtinas minėto įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgdama į Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo įstatymo ir Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, Inspekcija, vadovaudamasi Viešojo
administravimo įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatomis, 2015-04-30 raštu Nr. (6.5)-2D-6185
pagrįstai persiuntė Jūsų 2015-04-23 prašymą dėl Projekto, nuo 2014-01-01 prilyginto žemės valdos
projektui, teisėtumo pagal kompetenciją nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
ministerijos.
6
Pažymėtina, kad į kitus Jūsų 2015-04-23 prašyme išdėstytus klausimus, nesusijusius su
Projekto, kaip žemės valdos projekto, teisėtumu, Inspekcija pagal kompetenciją pateikė Jums
išvadas 2015-05-25 raštu Nr. (6.5)-2D-7539.
2. Ar yra teisinis pagrindas perdalinti sklypus nerengiant detaliojo plano. Ar teisi
savivaldybė tvirtindama, kad tokios teisės nėra.
Inspekcija 2015-05-25 raštu Nr. (6.5)-2D-7539 pagal kompetenciją pateikė Jums išvadas
dėl Projekto rengimo teisėtumo, nerengiant detaliojo plano.
Papildomai informuojame, kad pagal Jūsų pateiktas faktines aplinkybes nustatyta, jog
Projektas buvo rengiamas vadovaujantis Aprašu, kurio 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypo
plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos
sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas. Veiklos plėtojimo sąlygos gali būti
nustatomos tik Aprašo 15.2 punkte nurodytu atveju. Aprašo 4.2.4 punkte numatyta, kad, rengiant
žemės sklypo planą, atliekami šie veiksmai – pakeičiamos gretimų tos pačios pagrindinės žemės
naudojimo paskirties žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai žemės sklypo dalis atidalijama
nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su gretimu žemės sklypu.
Projekto rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio 3
dalies 6 punkte buvo nustatyta, kad šio Įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais
detalieji planai nerengiami.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata
darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, kai vadovaujantis Aprašo 4.2.4 punktu buvo rengiamas
Projektas, kurio tikslas tik pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties
žemės sklypų ribas (perdalijimas) ir nesant tikslo nustatyti veiklos plėtojimo sąlygas, šie veiksmai
galėjo būti atlikti rengiant Projektą, nerengiant detaliojo plano.
Pažymėtina, kad Projekto rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22
straipsnio 1 dalyje buvo nustatyti atvejai, kada detalieji planai rengiami, šio straipsnio 2 dalyje buvo
nustatyta, kada detalieji planai gali būti rengiami, o šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti atvejai,
kada detalieji planai nerengiami.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata
darytina išvada, kad rengiant Projektą, kurio rengimo tikslas tik perdalinti žemės sklypus (kad. Nr.
[...] ir Nr. [...]) ir nesant tikslo nustatyti veiklos plėtojimo sąlygas, detalieji planai nerengiami.
3. Kokias išankstines sąlygas turi atitikti sklypai, kad Projektas galėtų būti rengiamas.
Kaip minėta, Projekto rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos
21 straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentams
prilyginami Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus
patvirtinti žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai,
jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat
jei nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir
naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas),
išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai.
Atsižvelgiant į galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21 straipsnio 3 dalies 2
punkto nuostatą, rengiant Projektą keitimai negali būti siejami su žemės sklypų ribų ir ploto
pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat negali būti keičiami užstatymo ir teritorijos
naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas
pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), ir to negali drausti įstatymai.
Atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 4.2.4 punkte numatyta, kad, jungiant žemės sklypo planą,
atliekami šie veiksmai – pakeičiamos gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties
žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės
sklypo ir sujungiama su gretimu žemės sklypu, manome, kad gali būti pakeičiamos tik tos pačios
pagrindinės žemės naudojimo paskirties gretimų žemės sklypų ribos.
7
Aprašo 24.2. punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypo plano lentelėje nurodomi
suformuotų naujų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo
būdas ir pobūdis. Pažymėtina, kad žemės sklypo plano lentelėje nurodomi pagrindinė žemės
naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis turi neprieštarauti galiojančių teritorijų planavimo
dokumentų sprendimams.
4. Ar teisėtai reikalaujama rengti detalųjį planą argumentuojant veiklos plėtojimu.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir Jūsų prašyme nurodytas faktines
aplinkybes, kad Projektas buvo rengiamas turint tikslą atlikti tik žemės sklypų (kad. Nr. [...] ir
Nr. [...]) perdalinimą (amalgamaciją), tačiau neturint tikslo nustatyti veiklos plėtojimo sąlygų,
Projektas galėjo būti rengiamas vadovaujantis Aprašo 4.2.4 punktu, nerengiant detaliojo plano.
Pažymėtina, kad Projekto rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22
straipsnio 1 dalyje buvo nustatyti atvejai, kada detalieji planai turi būti rengiami, šio straipsnio 2
dalyje buvo nustatyta, kada detalieji planai gali būti rengiami, o šio straipsnio 3 dalyje buvo
nustatyti atvejai, kada detalieji planai neturi būti rengiami.
Atsižvelgiant į tai, Savivaldybė, vadovaudamasi iki 2014-01-01 galiojusiu teisiniu
reguliavimu ir pasinaudodama Detaliųjų planų rengimo taisyklių 17 punkte numatyta teise
nuspręsti, kad šiuo konkrečiu atveju būtina rengti detalųjį planą, turėjo vadovautis Teritorijų
planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, kada turi būti arba gali būti
rengiami detalieji planai.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis nuo 2014-01-01 galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo
20 straipsnio l dalimi, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai
neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje
teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar)
vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo
nuostatomis. Šio straipsnio l dalyje nurodytu atveju, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės
aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės
naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės
administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės
lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.“
Seimo kontrolierių atliktų skundų tyrimų praktika
5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, tirdamas skundą dėl pareigūnų veiksmų
(neveikimo), sprendžiant žemės sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui,
tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) klausimą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją
prašydamas informuoti, ar teisėtai Inspekcija atsisakė pateikti išvadą dėl Kultūros paveldo
departamento Kauno teritorinio padalinio atsisakymo derinti žemės sklypo planą, prilyginamą
teritorijų planavimo dokumentui.
Aplinkos ministerija 2016-01-26 raštu Nr. (14-3)-D8-600 Seimo kontrolierių informavo:
„Vadovaujantis iki 2014-01-01 galiojusia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo
įstatymo (toliau – TP) redakcijos 21 straipsnio 3 dalimi, detaliojo teritorijų planavimo
dokumentams buvo prilyginami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir
savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai [...].
Pažymėtina, kad iki 2014-01-01 galiojusios TP redakcijos 22 straipsnio 3 dalies 6 punkte
nurodyta, kad detalieji planai nerengiami, kai rengiami žemės sklypo planai, prilyginami detaliojo
teritorijų planavimo dokumentams.
[...]. Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše nenumatyta teritorijų planavimo sąlygos ir teritorijų
planavimo sąlygų sąvadas žemės sklypų planams, prilyginamiems detaliesiems planams, taip pat
nenumatytas šių teritorijų planavimo dokumentų tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
atliekančioje institucijoje (t. y. Inspekcijoje).
8
Pažymėtina, kad iki 2014-01-01 galiojusios TP redakcijos 35 straipsnyje [...] buvo
nustatyta: „Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją atlieka
šias funkcijas: 1) tikrina, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų
reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendimai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos
visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai
atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2) nustačiusi Šio straipsnio l punkte nurodytų
reikalavimų pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti Šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka,
nesilaikantiesiems reikalavimų taiko administracinio poveikio priemones; 3) teikia motyvuotas
išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo
tikslingumo; 4) pagal kompetenciją vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su
teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo Šio Įstatymo ir Viešojo administravimo
įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius skundus ir
pranešimus.“
Atsižvelgiant į [...] tai, kad Aprašas nenumato žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo
teritorijų planavimo dokumentams, tikrinimo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje
institucijoje, Inspekcijai nesuteikta kompetencija tikrinti, ar teritorijų planavimo sąlygos ir teritorijų
planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumento
sprendiniai atitinka teritorijų planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumento
rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų
reikalavimus; Inspekcijai nesuteikta kompetencija, nustačius nurodytų reikalavimų pažeidimus,
reikalauti juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems
reikalavimų taikyti administracinio poveikio priemones; Inspekcijai nesuteikta kompetencija teikti
motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento
tvirtinimo tikslingumo [...].
[...]. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, manome, kad Inspekcija pagal kompetenciją
neįgaliota [...] tikrinti žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. [...].“
Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai
6. Lietuvos Respublikos įstatymai.
6.1. Teritorijų planavimo įstatymo:
6.1.1. 21 straipsnis (galiojo nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01) – „1. Detaliojo teritorijų
planavimo dokumentai yra šie: 1) miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų
detalieji planai; 2) kaimų teritorijų, miestelių teritorijų, kaimų teritorijų dalių, miestelių teritorijų
dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai. [...]. 3. Miestų teritorijose Vyriausybės
nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai
prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams: [...]; 2) žemės sklypų padalijimo,
atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, jei keitimai nesiejami su žemės
sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir
teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai
(leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), išskyrus atvejus, kai tai draudžia
įstatymai; [...]“;
6.1.2. 22 straipsnis (galiojo nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01) – „1. Detalieji planai
rengiami: 1) teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių)
bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties,
rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių
tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą; 2) kai yra formuojami žemės sklypai naujų
statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti; 3) kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės
naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti; [...]. 2. Detalieji planai gali būti rengiami
ir kitais atvejais, kai tai nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. [...]. 4. Naudojamų gretimų žemės
9
sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo
suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos
tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu“;
6.1.3. 26 straipsnis (galiojo nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01) – „1. Detaliųjų planų
rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir
Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Žemėvaldų planai (projektai)
rengiami Žemės įstatymo nustatyta tvarka“;
6.1.4. 34 straipsnis (galiojo nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01) – „2. Valstybinę teritorijų
planavimo priežiūrą atlieka: [...]; 2) savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo
dokumentų, detaliųjų planų – Aplinkos ministerijos įgaliota institucija; 3) žemėtvarkos schemų,
planų (projektų) ir žemėvaldų planų (projektų) – Vyriausybės įgaliotos institucijos; [...]“;
6.1.5. 35 straipsnis (galiojo 2010-10-01 iki 2014-01-01) – „Valstybinę teritorijų planavimo
priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas: 1) tikrina, ar planavimo
sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo
dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų
rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų
reikalavimus; 2) nustačiusi šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, reikalauja juos
ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems reikalavimų taiko
administracinio poveikio priemones; 3) teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą
tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo; 4) pagal kompetenciją vienus metus
po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio
sprendimo šio Įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo
administraciniu sprendimu susijusius skundus ir pranešimus.“
6.2. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo:
3 straipsnis – „1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo
dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami,
tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį
reguliavimą. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai
prilyginami: [...]; 4) žemės valdos projektams – žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų
planavimo dokumentams; [...].“
6.3. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo:
13 straipsnis (galiojo nuo 2014-01-01 iki 2016-07-14) – „1. Teritorijų planavimo
valstybinę priežiūrą atlieka šios institucijos (toliau – teritorijų planavimo valstybinės priežiūros
institucijos): 1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; [...] 3) Valstybinė
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). 2.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka teritorijų planavimo valstybinę
priežiūrą žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais. [...] 4.
Visais kitais, negu nurodyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, atvejais teritorijų planavimo valstybinę
priežiūrą atlieka Inspekcija. [...].“
6.4. Žemės įstatymo:
6.4.1. 32 straipsnis (galioja nuo 2014-01-01) – „3. Nacionalinė žemės tarnyba: [...]; 10)
atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą“;
6.4.2. 37 straipsnis (galiojo nuo 2010-07-01 iki 2014-01-01) – „1. Žemėtvarkos
dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai: 1) žemėtvarkos
schemos; 2) kaimo plėtros žemėtvarkos projektai; 3) žemės valdos projektai. 2. Žemės valdos
projektai, atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi į: 1) žemės reformos
žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 3) žemės paėmimo
visuomenės poreikiams projektus; 4) žemės konsolidacijos projektus. [...]. 5. Žemės reformos
žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. 6. Žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje
10
nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia
padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus
valstybinėje žemėje“;
6.4.3. 40 straipsnis (galiojo nuo 2010-07-01 iki 2014-01-01) – „1. Žemės sklypų
formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai [...].
Prašymus leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas projektų
organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo
buvimo vietą vadovui. Šis priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą.
3. Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1)
parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą organizavę asmenys; 2) projekto viešas
svarstymas organizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka; 3) projektą tvirtina
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas po to, kai jį
nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti
institucija. [...]. 5. Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas
nerengiant žemės sklypų pertvarkymo projekto. Atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant
pertvarkymo projekto, nustatomi Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. [...].“
6.5. Teisėkūros pagrindų įstatymo:
3 straipsnis – „2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: [...]; 6) aiškumo, reiškiančiu,
kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas,
suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; [...].“
7. Kiti teisės aktai.
7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės
sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir
tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau vadinama – Aprašas) (galiojo iki 2014-01-01):
7.1.1. 1 punktas – „1. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo
dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas)
nustato žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – žemės
sklypo planas, planas), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių, priskiriamų
miestams [...], kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo [...] 21 straipsnio 3 dalies 1,
2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus
patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams“;
7.1.2. 4 punktas – „4. Rengiant žemės sklypo planą, atliekami šie veiksmai: [...]; 4.2.
pertvarkomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai: [...]; 4.2.4. pakeičiamos
gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai
žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su gretimu žemės
sklypu; [...]“;
7.1.3. 13 punktas – „Pareiškėjai, pageidaujantys pertvarkyti du bendrą ribą turinčius žemės
sklypus Aprašo 4.2.4 punkte nurodytu būdu, savivaldybės administracijai pateikia prašymą
patvirtinti žemės sklypo planą (perdalijimo projektą). [...]. Pareiškėjų pateiktas žemės sklypo planas
ne vėliau kaip per 20 darbo dienų patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu,
arba pareiškėjams pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodžius netvirtinimo priežastis“;
7.1.4. 38 punktas – „Suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą
plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui“;
7.1.5. 39 punktas – „Savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl pateikto
žemės sklypo plano tvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų. [...].“
7.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės):
11
7.2.1. 1 punktas (galiojo nuo 2009-05-06 iki 2012-07-05) – „Žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) taikomos kaimų
teritorijoms [...] bei kaimų ir miestų teritorijose esančioms mėgėjų sodų teritorijoms, kai jose
formuojami parduodamos ir išnuomojamos valstybinės žemės sklypai, ir reglamentuoja [...]“;
7.2.2. 2 punktas (galiojo nuo 2012-07-05 iki 2014-01-15) – „Taisyklės yra taikomos: 2.1.
kaimo gyvenamosioms vietovėms [...]; 2.2. kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse mėgėjų sodo
teritorijoms [...]“;
7.2..3 16 punktas (galioja nuo 2014-01-15) – „16. Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo
procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka
Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos
planavimo dokumentų priežiūrą (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys,
atsakingas už priežiūrą).“
7.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2010-09-28 įsakymu Nr. D1-831/3D-868 patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo
valstybinės priežiūros tvarkos aprašo:
4.2 punktas (galiojo iki 2014-01-01) – „NŽT atlieka žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros
žemėtvarkos projektų ir žemės valdos projektų Priežiūrą; [...].“
Išvados
8. Prieš pradedant vertinti Inspekcijos pareigūnų veiksmus (neveikimą), nagrinėjant
Pareiškėjo 2015-04-23 prašymą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad:
8.1. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja,
kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (iki 2014-01-01) pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai,
dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir
tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą
(pažymos 6.2 punktas). Projektas buvo pradėtas rengti 2011 metais, todėl buvo baigiamas rengti
pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 2014-01-01.
Atsižvelgiant į tai, toliau yra cituojamos Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo,
Aprašo, Taisyklių nuostatos, galiojusios iki 2014-01-01;
8.2. Teritorijų planavimo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas reglamentavo, kad miestų
teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus
patvirtinti žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai,
jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat
nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), prilyginami
detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (pažymos 6.1.1 papunktis). Gyvenamosios vietovės,
priskiriamos miestui, žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui,
derinimo, tvirtinimo tvarką reglamentavo Aprašas (pažymos 7.1.1 papunktis), kurio 4.2.4
papunktyje buvo nustatyta, kad rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų
planavimo dokumentui, pertvarkomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai,
pakeičiant gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas
(perdalijimas), kai žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama
su gretimu žemės sklypu (pažymos 7.1.2 papunktis). Pareiškėjai, siekiantys pertvarkyti žemės
sklypus Aprašo 4.2.4 papunktyje nurodytu būdu, kaip tai reglamentavo Aprašo 13 punktas,
savivaldybės administracijai turėjo pateikti prašymą, pasirašytą perdalijamų žemės sklypų
savininkų, ir kitus dokumentus (pažymos 7.1.3 papunktis). Pagal Aprašo 38 punkto nuostatas,
suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą plano rengėjas turėjo pateikti
savivaldybės administracijos direktoriui, kuris, vadovaujantis Aprašo 39 punkto nuostatomis, per
12
20 darbo dienų turėjo priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo arba raštu
motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas (pažymos 7.1.4, 7.1.5 papunkčiai).
Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose buvo reglamentuota,
kad savivaldybės lygmens detaliųjų planų valstybinę priežiūrą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota
institucija, t. y. Inspekcija, o žemėtvarkos schemų, planų (projektų) ir žemėvaldų planų (projektų) –
Vyriausybės įgaliotos institucijos, t. y. NŽT (pažymos 6.1.4 .papunktis).
Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnis reglamentavo, kad valstybinę teritorijų
planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją: tikrina, ar planavimo sąlygos ir
planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų
sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo,
svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus,
o nustačiusi pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti, ir t. t. (pažymos 6.1.5 papunktis).
Aprašas, kaip pažymėjo Aplinkos ministerija (pažymos 5 punktas), nenumatė žemės
sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, tikrinimo valstybinę
teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, todėl Inspekcijai nesuteikta kompetencija
teikti motyvuotas išvadas žemės sklypo planą, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo
dokumentams tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo;
8.3. Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą, vadovaujantis Žemės įstatymo 37
straipsnio 1 dalimi, sudarė specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės valdos
projektai (pažymos 6.4.2 papunktis). Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatas žemės
valdos projektai pagal tikslus ir uždavinius buvo skirstomi į: žemės reformos žemėtvarkos
projektus; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; žemės paėmimo visuomenės
poreikiams projektus; žemės konsolidacijos projektus (pažymos 6.4.2 papunktis). NŽT teritorinio
padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovai, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2,
3 dalimis, priimdavo sprendimus leisti rengti žemės sklypų formavo ir pertvarkymo projektus bei
šiuos projektus, tvirtindavo (pažymos 6.4.3 papunktis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektai buvo rengiami vadovaujantis Taisyklėmis, kurių 2 punkte buvo reglamentuota, kad
Taisyklės yra taikomos kaimo gyvenamosioms vietovėms, kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse
mėgėjų sodo teritorijoms (pažymos 7.2.1, 7.2.2 papunktis).
9. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teigtina:
9.1. iki 2014-01-01 galioję pažymos 8 punkte pacituoti teisės aktai aiškiai ir
nedviprasmiškai nereglamentavo, kokia institucija atlieka rengiamų žemės sklypo planų,
prilyginamų teritorijų planavimo dokumentui, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, nes:
9.1.1. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama ir –
NŽT), vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu (pažymos 6.1.4
papunktis), buvo pavesta atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, kurie rengiami
vadovaujantis Taisyklių nuostatomis (pažymos 7.2 punktas), valstybinę teritorijų planavimo
priežiūrą, o žemės sklypo planai, prilyginami teritorijų planavimo dokumentui, vadovaujantis
Žemės įstatymo 37 straipsnio 1, 2, 3 dalies nuostatomis, nebuvo priskiriami žemėtvarkos planavimo
dokumentams (pažymos 8.3 punktas), todėl NŽT nebuvo pavesta atlikti žemės sklypų planų,
prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą.
Pažymėtina ir tai, žemės sklypai, kuriuos rengiamu Projektu Pareiškėjas siekia (-ė) pertvarkyti, yra
miesto teritorijoje, todėl Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektų rengimą, rengiant Projektą nebuvo taikomos (pažymos 7.2 punktas);
9.1.2. Inspekcija, atlikdama savivaldybės lygmens detaliųjų planų valstybinę priežiūrą,
vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsniu (pažymos 6.1.5 papunktis), tikrindavo, ar
planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų
planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas ir kt. (pažymos 8.2 punktas), tačiau
Aprašas, kuriuo vadovaujantis būdavo rengiami žemės sklypo planai, prilyginami teritorijų
13
planavimo dokumentams (pažymos 7.1 punktas), nenumatė, kad rengiamiems žemės sklypo
planams, prilyginamiems teritorijų planavimo dokumentams, būtų išduodamos planavimo sąlygos ir
sąlygų sąvadas, nenumatė žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo
dokumentams, privalomo tikrinimo Inspekcijoje, todėl, kaip pažymėjo ir Aplinkos ministerija,
Inspekcijai nebuvo pavesta atlikti žemės sklypo planų, prilyginamų teritorijų planavimo
dokumentams, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros.
10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu,
reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus,
glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (pažymos 6.5 punktas). Nors šios
pažymoje 8 punkte cituotų teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2014-01-01, aiškiai, suprantamai ir
nedviprasmiškai nenustatė, kokia institucija atlieka žemės sklypų, prilyginamų teritorijų planavimo
dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo dokumentų priežiūrą, Seimo kontrolierius neteiks
rekomendacijų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, nes, vadovaujantis nuo 2014-01-01 įsigaliojusio
Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, iki 2014-01-01
parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams,
yra prilyginami ir žemės valdos projektams (pažymos 6.2 punktas), o valstybinę žemėtvarkos
planavimo dokumentų priežiūrą, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 10 punktu
(pažymos 6.4.1 papunktis), atlieka NŽT.
11. Apibendrinus skundo tyrimo metu surinktą informaciją, teisinį reglamentavimą,
pacituotą pažymos 6–7 punktuose, susijusius su Inspekcijos pareigūnų veiksmais (neveikimu),
nagrinėjant Pareiškėjo 2015-04-23 prašymą, bei įvertinus aplinkybes, išdėstytas pažymos 8–10
punktuose, konstatuotina:
11.1. Pareiškėjas 2015-04-23 prašymu kreipėsi į Inspekciją prašydamas įvertinti ir pateikti
nuomonę, ar Savivaldybės administracijos sprendimas dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo)
atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (pažymos 4.1 punktas);
11.2. Inspekcija, susipažinusi su Pareiškėjo 2015-04-23 prašymu, atsisakė įvertinti
Savivaldybės administracijos sprendimo dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) atitikimo teritorijų
planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir 2015-04-30 raštu Pareiškėjo 2015-04-23
prašymą persiuntė nagrinėti NŽT (apie tai informavo ir Pareiškėją), kaip institucijai, atliekančiai
Projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą (pažymos 4.2 punktas).
Šiuo Inspekcijos raštu Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad į kitus 2015-04-23 prašyme
nurodytus klausimus, susijusius su teritorijų planavimu, atsakymas bus pateiktas teisės aktais
nustatytu terminu (pažymos 4.2 punktas);
11.3. Inspekcija, atsakydama į Pareiškėjo 2015-04-23 rašte keliamus su teritorijų
planavimu susijusius klausimus, 2015-05-25 raštu Nr. (6.5)-2D-7539 (toliau vadinama –
2015-05-25 raštas) Pareiškėją informavo, jog, vadovaujantis 2011–2013 metais galiojusiu Teritorijų
planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, reglamentavusiu, kad miestų teritorijose žemės
sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, kurie Vyriausybės
nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus, prilyginami
detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (pažymos 6.1.1 papunktis), kad pagal Teritorijų
planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, reglamentavusią, jog naudojamų gretimų žemės sklypų
ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo
suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos
tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu (pažymos 6.1.2 papunktis), bei atsižvelgdama į Aplinkos
ministerijos 2011-06-06 rašte Nr. (14-2)-D8-5275 nurodytą informaciją, jog „žemės sklypų [...]
gatvėje perpadalijimo atveju vien tik gretimų žemės sklypų ribų pakeitimas netraktuotinas kaip
veiklos plėtojimas šiuose sklypuose“, norint pertvarkyti žemės sklypus (kadastro Nr.[...] ir Nr. [...])
detalusis planas galėjo būti nerengiamas (pažymos 4.3 punktas);
14
11.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos atsakymais, pateiktais 2015-04-30 ir
2015-05-25 raštais, 2015-10-23 prašymu pakartotinai kreipėsi į Inspekciją prašydamas: įvertinti, ar
Savivaldybės administracija nenusižengia teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams,
atsakant į klausimus: ar yra teisinis pagrindas perdalinti sklypus nerengiant detaliojo plano, ar teisi
Savivaldybė, tvirtindama, kad tokios teisės nėra; kokias išankstines sąlygas turi atitikti sklypai, kad
projektas galėtų būti rengiamas; ar teisėtai reikalaujama rengti detalųjį planą argumentuojant
„veiklos plėtojimu“; pateikti išvadą, kad „Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 6 p. formuluotė:
„Šio įstatymo 21 str. 3 d. (2 p.) nurodytu atveju (žemės sklypo perdalijimo – amalgamacijos)
detalieji planai nerengiami ir kad atsisakymo projektą tvirtinti argumentacija prieštarauja teritorijų
planavimą reglamentuojantiems teisės aktams“ (pažymos 4.4 punktas);
11.5. Inspekcija, atsakydama į Pareiškėjo 2015-10-23 prašyme suformuluotą klausimą „Ar
yra teisinis pagrindas perdalinti sklypus nerengiant detaliojo plano. Ar teisi savivaldybė
tvirtindama, kad tokios teisės nėra“, 2015-11-30 raštu Nr. (8.4)-2D-18539(8.4) (toliau vadinama –
2015-11-30 raštas) pateikė išvadą, pagrindžiant teisės aktais, kad: „[...] rengiamas Projektas, kurio
tikslas tik pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas
(perdalijimas) ir nesant tikslo nustatyti veiklos plėtojimo sąlygas, šie veiksmai galėjo būti atlikti
rengiant Projektą, nerengiant detaliojo plano“; rengiant Projektą, kurio rengimo tikslas tik
perdalinti žemės sklypus (kad. Nr. [...] ir Nr. [...]) ir nesant tikslo nustatyti veiklos plėtojimo
sąlygas, detalieji planai nerengiami“ (pažymos 4.5 punktas);
11.6. Inspekcija, atsakydama į Pareiškėjo 2015-10-23 prašyme suformuluotą klausimą,
„Kokias išankstines sąlygas turi atitikti sklypai, kad projektas galėtų būti rengiamas“, 2015-11-30
raštu informavo, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, jog „gali būti pakeičiamos tik tos pačios
pagrindinės žemės naudojimo paskirties gretimų žemės sklypų ribos (pažymos 4.5 punktas);
11.7. Inspekcija, atsakydama į Pareiškėjo 2015-10-23 prašyme suformuluotą klausimą, „Ar
teisėtai reikalaujama rengti detalųjį planą argumentuojant veiklos plėtojimu“, 2015-11-30 raštu
Pareiškėją informavo, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis, kad „[...] Projektas buvo rengiamas
turint tikslą atlikti tik žemės sklypų (kad. Nr. [...] ir Nr. [...]) perdalinimą (amalgamaciją), tačiau
neturint tikslo nustatyti veiklos plėtojimo sąlygų, Projektas galėjo būti rengiamas vadovaujantis
Aprašo 4.2.4 punktu [pažymos 7.1.2 papunktis], nerengiant detaliojo plano“; Savivaldybė,
vadovaudamasi iki 2014-01-01 galiojusiu teisiniu reguliavimu [...], turėjo vadovautis Teritorijų
planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, kada turi būti arba gali būti
rengiami detalieji planai“ (pvz.: detalieji planai rengiami, kai yra formuojami žemės sklypai naujų
statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti; kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės
naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti; ir kt. (pažymos 6.1.2 papunktis);
11.8. Inspekcija 2015-11-30 raštu Pareiškėją informavo, pagrindžiant teisės aktų
nuostatomis, kad 2015-04-23 prašymas dėl Projekto teisėtumo nenagrinėtinas Teritorijų planavimo
ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka bei kad Inspekcija 2015-04-30 raštu
Pareiškėjo 2015-04-23 prašymą dėl Projekto teisėtumo pagrįstai persiuntė nagrinėti pagal
kompetenciją NŽT (pažymos 4.5 punktas).
12. Apibendrinus tai, kas pirmiau išdėstyta, darytinos šios išvados:
12.1. Inspekcija, susipažinusi su Pareiškėjo 2015-04-23 prašyme keliamais klausimais,
turėjo teisę atsisakyti įvertinti ir pateikti nuomonę, ar Savivaldybės administracijos sprendimas dėl
Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimus, nes, vadovaujantis Projekto rengimo metu galiojusiomis Teritorijų planavimo
įstatymo, Aprašo nuostatomis, Inspekcijai nebuvo priskirta vykdyti žemės sklypų planų,
prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą
(pažymos 9.1.2 punktas);
12.2. Inspekcija, 2015-04-30 ir 2015-11-30 raštais informuodama apie tai, kad NŽT yra
institucija, kuri pagal kompetenciją atlieka iki 2014-01-01 parengtų žemės sklypų planų,
15
prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, suteikė
Pareiškėjui klaidinančią informaciją, nes, kaip jau buvo rašyta šios pažymos 9.1.1 papunktyje, NŽT
taip pat nebuvo pavesta atlikti žemės sklypų planų, prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams,
valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą;
12.3. Inspekcija, susipažinusi su 2015-04-23 prašyme keliamais klausimais (susijusiais su
teritorijų planavimu), suteikė Pareiškėjui informaciją (išvadas), t. y. 2015-05-25 rašte nurodė, kad
gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) ribų pakeitimas netraktuotinas kaip veiklos
plėtojimas šiuose sklypuose ir kad norint pertvarkyti minėtus žemės sklypus detalusis planas galėjo
būti nerengiamas (pažymos 11.3, 11.4 punktai);
12.4. Inspekcija, susipažinusi su 2015-10-23 prašyme keliamais klausimais, suteikė
Pareiškėjui informaciją, atsakydama į jo suformuluotus klausimus, t. y. 2015-11-30 informavo,
pagrindžiant teisės aktais, kad: Projektas, kurio tikslas tik pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės
žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas (perdalijimas), nesant tikslo nustatyti veiklos
plėtojimo sąlygas, galėjo būti rengiamas nerengiant detaliojo plano (pažymos 11.3, 11.5 punktai);
Projektu gali būti pakeičiamos tik tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties gretimų žemės
sklypų ribos (pažymos 11.6 punktas); Projektas buvo rengiamas turint tikslą atlikti tik žemės sklypų
(kad. Nr. [...] ir Nr. [...]) perdalinimą (amalgamaciją), tačiau neturint tikslo nustatyti veiklos
plėtojimo sąlygų, Projektas galėjo būti rengiamas vadovaujantis Aprašo 4.2.4 punktu, nerengiant
detaliojo plano, o Savivaldybė šiuo konkrečiu atveju turėjo vadovautis Teritorijų planavimo
įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, kada turi būti arba gali būti rengiami
detalieji planai (pažymos 11.7 punktas).
13. Atsižvelgiant į tai, kad:
13.1. Inspekcija suteikė Pareiškėjui informaciją, atsakydama į jo 2015-04-23 ir 2015-10-23
prašymuose keliamus klausimus (kiek tai susiję su teritorijų planavimu);
13.2. nors Pareiškėjui ir buvo suteikta klaidinanti informacija, jog NŽT atlieka žemės
sklypų, prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą,
tačiau tai nesukėlė Pareiškėjui teisinių pasekmių, nes, kaip jau buvo rašyta pažymos 10 punkte, iki
2014-01-01 galioję Teritorijų planavimo įstatymo, Aprašo nuostatos nenustatė, kokia institucija
atlieka žemės sklypų, prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų
planavimo dokumentų priežiūrą,
skundas dėl Inspekcijos Pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2015-04-
23 prašymą, atmestinas.
III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1
dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos
ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2015-04-23 prašymą, atmesti.
IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1
dalies 17 punktu, Seimo kontrolierius atkreipia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėmesį į tai, kad:
15.1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
pareigūnai 2015-04-30 ir 2015-11-30 raštuose nurodydami, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie
Žemės ūkio ministerijos iki 2014-01-01 atliko žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų
16
planavimo dokumentams, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, suteikė Pareiškėjui klaidinančią
informaciją;
15.2. imtis veiksmų, kad ateityje nagrinėjant pareiškėjų prašymus pirmiau minėtais
klausimais, atsakymai būtų rengiami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir
Pareiškėja informuoti iki 2017-04-10.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas