lietuvos respublikos vidaus reikalŲ ministerija

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Šventaragio g. 2, LT-01510 Vilnius,tel.: (8 5) 271 7154 / 271 7178, faks. (8 5) 271 8551, el. p. [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188601464

MinisterijomsLietuvos draudikų asociacijaiLietuvos savivaldybių asociacijai

KopijaLietuvos Respublikos valstybės kontrolei

Nr.

DĖL ĮSTATYMO PROJEKTO DERINIMO

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 1D-4873pateikė ministerijoms derinti šiuos įstatymų projektus (paskelbimo TAIS Nr. 19-11414; 19-11415ir 19-11416):

1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 37, 39 straipsniųpakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektą;

2. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 42, 44 straipsnių pakeitimo ir Statutopapildymo 441 straipsniu įstatymo projektą;

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.Vidaus reikalų ministerija, įvertinusi suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus, parengė

ir teikia derinti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 papildymo 1141 straipsniuįstatymo projektą (toliau – projektas).

Projekto parengimo priežastys, tikslas, uždaviniai, esamo teisinio reguliavimo apžvalga,siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimasir galimos pasekmės priėmus projektą pateikiami projekto aiškinamajame rašte.

Projektas neprieštarauja Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklosprogramos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

Projektas nėra notifikuotinas Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 reikalavimus.

Projektas neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų.Projekte neapibrėžiamos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo

įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.Projektas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje

sistemoje (TAIS) ir Vyriausybės interneto svetainės platformoje http://epilietis.lrv.lt/

Elektroninio dokumento nuorašas

mailto:[email protected]

http://epilietis.lrv.lt/

2

Prašome pastabas ir pasiūlymus dėl projekto pateikti per 10 darbo dienų nuo projektogavimo Jūsų įstaigoje dienos. Per nustatytą terminą nepateikus pastabų ir pasiūlymų laikysime, kadprojektui pritarta.

Projektą parengė Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikosgrupės (vyriausioji patarėja Irina Malukienė, tel. (8 5) 271 8816, el. p. [email protected])patarėjas Dainius Cicėnas (tel. (8 5) 271 8521, el. p. [email protected]).

PRIDEDAMA:1. Projektas, 2 lapai.2. Projekto lyginamasis variantas, 2 lapai.3. Projekto aiškinamasis raštas, 11 lapų.4. Vyriausybės nutarimo projektas, 1 lapas.5. Projekto antikorupcinio vertinimo pažyma, 5 lapai.

Vidaus reikalų viceministrė Beata Maliušickaja

D. Cicėnas, tel. (8 5) 271 8521, el. p. [email protected]

LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 PAPILDYMO 1141 STRAIPSNIU ĮSTATYMO

PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projektotikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 papildymo 1141 straipsniuįstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimo priežastys:

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (toliau – įstaigos), vykdydamos viešojoadministravimo funkcijas, savo neteisėtais veiksmais padaro žalą tretiesiems asmenims. Civiliniokodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta valstybės ir savivaldybių pareiga atlyginti žalą, padarytątretiesiems asmenims dėl neteisėtų valdžios institucijų veikų (veikimo ar neveikimo), nepaisantvaldžios institucijų darbuotojų kaltės. Taigi Civilinis kodeksas nustato netiesioginę valstybės irsavivaldybių civilinę atsakomybę (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 2 dalis). Pagal Civiliniokodekso 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybių civilinė atsakomybė prieš trečiuosiusasmenis yra neribota, todėl tretiesiems asmenims padarytą žalą valstybė ir savivaldybės privaloatlyginti visiškai (visiško žalos atlyginimo principas). Sudėtingi visuomeniniai santykiai,modernėjanti visuomenė, aukštos kvalifikacijos viešojo administravimo paslaugų poreikis, siekiskuo efektyviau užtikrinti viešąjį saugumą taikant įvairias poveikio priemones pažeidėjams (taip patir fizinės prievartos priemones) nulemia vis didėjančią riziką kilti (atsirasti) valstybės irsavivaldybių civilinei atsakomybei prieš trečiuosius asmenis. Pažymėtina, kad valstybės politikų(ministrų), valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų (toliau kartu – darbuotojai) veiklą ir tarnybossantykius reguliuojantys įstatymai (pvz., Valstybės tarnybos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas,Žvalgybos įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir t.t.)nenustato įstaigų teisės drausti jų ir jose pareigas einančių darbuotojų civilinę atsakomybę, tačiaupastebima praktika, kai įstaigos, vadovaudamosi Civilinio kodekso 6.254 straipsniu, draudžia tieksavo, tiek ir jose pareigas einančių darbuotojų civilinę atsakomybę sudarydamos civilinėsatsakomybės draudimo sutartis. Pastebėtina, kad apdraudus įstaigos ir joje pareigas einančiųdarbuotojų civilinę atsakomybę, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų darbuotojųpadėtis tampa nevienoda (nelygiavertė) – civilinę atsakomybę apdraudusių įstaigų darbuotojamspagal esamą teisinį reguliavimą netaikoma materialinė atsakomybė, tuo tarpu civilinės atsakomybėsneapdraudusių įstaigų darbuotojams materialinė atsakomybė taikoma, t. y., įstaigos, atlyginusiosdarbuotojo padarytą žalą tretiesiems asmenims, įgyja regreso teisę į kaltą darbuotoją ir regresotvarka iš kalto darbuotojo išieško įstaigai padarytą žalą. Siekiant išvengti tokios praktikos civilinėsatsakomybės draudimo srityje, taip pat apsaugoti valstybės ir savivaldybių turtinius interesus irsumažinti jų galimą riziką, ypač tose veiklos srityse, kuriose priimant sprendimus kyla grėsmėpadaryti itin didelę žalą tretiesiems asmenims (pvz., pareigūnų veiksmai, naudojant prievartospriemones, išduodant statybos leidimus, vykdant teritorijų planavimą, priimant sprendimus EuroposSąjungos paramos administravimo ar žemėtvarkos srityse ir pan.) buvo parengtas įstatymoprojektas.

Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti civilinės atsakomybės draudimo institutą valstybėstarnyboje.

Įstatymo projekto uždaviniai:1) nustatyti teisę (galimybę) drausti įstaigų ir joje pareigas einančių darbuotojų civilinę

atsakomybę prieš trečiuosius asmenis. 2) įstaigų ir joje pareigas einančių darbuotojų civilinę atsakomybę drausti tik tose veiklos

srityse, kuriose gali būti padaryta (padaroma) didelio masto žala ir (arba) žalos padarymo

dažnumas lemia didelio masto žalos susidarymą.3) sprendimo teisę – drausti ar nedrausti atitinkamų įstaigų civilinę atsakomybę – suteikti ne

pačioms įstaigoms, bet ribotam skaičiui institucijų (Lietuvos Respublikos Seimui, RespublikosPrezidentui ar jo įgaliotam asmeniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir savivaldybių taryboms),

2

tokiu būdu užtikrinant civilinės atsakomybės draudimo plėtros ir racionalaus valstybės lėšų šiamtikslui panaudojimo kontrolę.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) irrengėjai

Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiaiTrumpa teisinio reguliavimo apžvalga:Draudimo įstatymas nenustato įstaigų ir joje pareigas einančių darbuotojų civilinės

atsakomybės draudimo. Pagal Civilinį kodeksą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijųneteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės

tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėlsavivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybėsbiudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi Civiliniame kodekse įtvirtintas žalosatlyginimo be kaltės modelis. Pagal esamą teisinį reguliavimą, nustatytą Valstybės tarnybosįstatyme, Vidaus tarnybos statute, Diplomatinės tarnybos įstatyme, Specialiųjų tyrimų tarnybosįstatyme, įstaiga, atlyginusi neteisėtais darbuotojo veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą, įgyjaregreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį darbuotoją – išieškoma iki 9 vidutiniųdarbo užmokesčio (VDU) dydžių suma (jeigu žala padaryta dėl neatsargumo) arba visa žala(jeigu žala padaryta tyčia). Darbuotojas žalą įstaigai atlygina, tik jei nustatomos visos civilinėsatsakomybės sąlygos – padaryta žala, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtos

veikos, kaltė). Kai žala įstaigos darbuotojams padaroma taikant darbo santykius ar valstybės tarnybąreglamentuojančius teisės aktus (pvz., neteisėtas darbuotojo atleidimas iš pareigų, per griežtostarnybinės nuobaudos skyrimas ir pan.), šią žalą atlygina pati įstaiga iš jai skirtų valstybės biudžeto

bendrųjų asignavimų. Kitais atvejais žalą nukentėjusiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikosžalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei irLietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymą atlygina Teisingumo ministerija iš specialiai šiamtikslui kasmet valstybės biudžete numatomų asignavimų.

Detalesnė teisinio reguliavimo apžvalga:Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) ir Civilinio kodekso nuostatos:VTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti

valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbosutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Lietuvos Respublikos civiliniokodekso nustatyta tvarka. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės arsavivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusioasmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darboužmokesčių.

Pagal VTĮ 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas valstybės tarnautojas turi atlyginti savoneteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinęžalą. Valstybės tarnautojas atlygina visą nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojoadministravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenimsvykdyti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių

valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. VTĮ 39 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtųveiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybėsvaldžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama

konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą,atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė išsavivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4

https://www.infolex.lt/ta/112666


3

dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda,jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų

darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęskito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisętokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Regresoteisės įgyvendinimą valstybės tarnautojų ir pareigūnų atžvilgiu detalizuoja šios nuostatos:

1) VTĮ 39 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusivalstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovoveiksmais, – įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi regreso tvarka reikalauti iš žaląpadariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia,valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžioregreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo;

2) Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų,atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1dalis nustato, kad valstybė, atlyginusi dėl valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitųdarbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kuriąįgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiaukaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, o jeigu žala padaryta tyčia, – tiek, kiek ji sumokėjo žalosatlyginimo. Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šiojedalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip.

Vidaus tarnybos statuto (toliau – VTS) nuostatos:Pagal VTS 42 straipsnį statutinė įstaiga turi atlyginti pareigūnui neteisėtu sprendimu neleisti

jam dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo,atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Žalą atlyginusi statutinė įstaigaturi regreso teisę reikalauti iš sprendimą neleisti dirbti kito darbo pagal darbo sutartį priėmusioasmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darboužmokesčių. Šis žalos atlyginimas išieškomas dalimis iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimąpriėmusio asmens darbo užmokesčio, per mėnesį išskaičiuojama suma negali viršyti 20 procentųjam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžiateismas.

Pagal VTS 43 straipsnio 1 dalį vidaus tarnybos sistemos pareigūnai turi atlyginti savoneteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pareigūnas atlyginavisą nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydisnegali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Pagal VTS 44 straipsnį žala, atsiradusi dėl statutinės įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginamaCivilinio kodekso nustatyta tvarka. Pareigūno padarytą žalą atlyginusi statutinė įstaiga, o kai žalapadaryta neteisėtais statutinės įstaigos vadovo veiksmais, statutinės įstaigos vadovą į pareigasskiriantis asmuo turi pareigą regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio pareigūno atlyginti tokiodydžio žalą, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių. Jeigupareigūnas žalą padarė tyčia, statutinė įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusiopareigūno tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš pareigūno šiostatuto 43 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų,atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nuostatos:

„5 straipsnis. Valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį asmenį1. Valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno,

teisėjo tyčinių veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kuriąįgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalosatlyginimo. Valstybė, atlyginusi dėl kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitųdarbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kuriąįgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau



4

kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, o jeigu žala padaryta tyčia, – tiek, kiek ji sumokėjo žalosatlyginimo. Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šiojedalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip.

2. Valstybė, atlyginusi žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į asmenį,melagingai pranešusį apie nusikalstamą veiką, melagingai asmenį įskundusį, kad šis padarėnusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, arba asmenį, davusį melagingus parodymus,melagingą eksperto ar revizoriaus išvadą, melagingą specialisto paaiškinimą ar išvadą arbapateikusio žinomai neteisingą vertimą, jeigu šiais veiksmais toks asmuo padarė nusikalstamą veiką,kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

3. Lėšos, kurias valstybė išieškojo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka, sumokamos įvalstybės biudžetą.

4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais valstybei atstovauja institucija, dėl kuriospareigūno, valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo neteisėtų veiksmų (aktų) atsirado žala. Kai žalaatsirado dėl teismo pareigūno, teisėjo ar teismo veiksmų (aktų), valstybei atstovauja Teisingumoministerija. Valstybei atstovaujančios institucijos privalo pareikšti ieškinį dėl žalos išieškojimoregreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka, jei valstybės tarnautojas ar kitas darbuotojas jos neatlyginosavo noru.

5. Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais valstybei atstovauja Lietuvos RespublikosVyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos:Įtvirtina identišką teisinį reguliavimą, dėl materialinės atsakomybės bei regreso (atgręžtinio

reikalavimo) teisės įgyvendinimo, kuris nustatytas VTĮ ir VTS.Žvalgybos įstatymo nuostatos:

„61 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų materialinės atsakomybės sąlygos1. Žvalgybos pareigūnai, neteisėta veika (tyčia ar dėl neatsargumo) padarę tiesioginę tikrąją

žalą žvalgybos institucijai, kurioje tarnauja, privalo šią žalą atlyginti.2. Žvalgybos pareigūnai traukiami riboton ar visiškon materialinėn atsakomybėn.3. Žvalgybos pareigūnai netraukiami materialinėn atsakomybėn, jeigu yra šio įstatymo 59

straipsnio 9 dalyje nustatytos sąlygos.4. Aplinkybes, panaikinančias materialinę atsakomybę, patvirtina žvalgybos institucijos

vadovas, išleisdamas įsakymą dėl žvalgybos pareigūno netraukimo materialinėn atsakomybėn. 5. Žvalgybos pareigūnų žalos, padarytos žvalgybos institucijai dėl neatsargumo einant

tarnybines pareigas, atlyginimo dydis negali būti didesnis kaip 3 jo mėnesiniai tarnybiniaiatlyginimai.

6. Žvalgybos pareigūnai, įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti nuolat ar laikinaieiti pareigas ar atlikti darbų, susijusių su materialinių vertybių, piniginių lėšų ar kito turto priėmimuar perdavimu, saugojimu, apskaita, valdymu, disponavimu jais ar tvarkymu, materialiai atsako užvisą dėl jų kaltės žvalgybos institucijai padarytą žalą, kai jie pinigines lėšas, materialines vertybes arkitą turtą priėmė savo žinion arba pradėjo realiai tvarkyti jų apskaitą, arba jiems buvo suteikta teisėpriimti sprendimą, susijusį su jų valdymu, tvarkymu ar disponavimu jais.

7. Žvalgybos pareigūnai atsako už visą dėl jų kaltės žvalgybos institucijai padarytą žalą,neatsižvelgiant į einamas pareigas, šiais atvejais:

1) kai žala padaryta dėl nusikalstamos veikos;2) kai žala turtui ar materialinėms vertybėms padaryta tyčia;3) kai žala padaryta esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų

psichiką veikiančių medžiagų;4) kai žala turtui ar materialinėms vertybėms padaryta ne tarnybinių pareigų atlikimo metu ar

ne dėl tarnybos interesų.8. Tyrimų dėl materialinės žalos padarymo, žalos nustatymo ir atlyginimo už ją tvarką nustato

žvalgybos institucijos vadovas.9. Mėnesiniai išskaitymai už padarytą žalą negali viršyti 20 procentų žvalgybos pareigūnui

priklausančio per mėnesį mokėti tarnybinio atlyginimo.“

5

Viešojo administravimo įstatymo nuostatos:„42 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų atsakomybėViešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų

nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtųaktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“

Karių materialinės atsakomybės santykius reglamentuoja – Karių materialinės atsakomybėsįstatymas.

Apibendrinant galiojantį teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad:– Civiliniame kodekse įtvirtintas žalos atlyginimo be kaltės modelis; – įstaiga, atlyginusi neteisėtais darbuotojo veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą, įgyja

regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį darbuotoją – išieškoma iki 9 vidutiniųdarbo užmokesčio (VDU) dydžių suma (jeigu žala padaryta dėl neatsargumo) arba visa žala(jeigu žala padaryta tyčia);

– darbuotojas įstaigai padarytą žalą regreso tvarka atlygina, tik jei nustatomos visos civilinėsatsakomybės sąlygos – padaryta žala, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtos

veikos, kaltė);– kai žala padaroma įstaigos darbuotojams taikant darbo santykius ar valstybės tarnybą

reglamentuojančius teisės aktus (pvz., neteisėtas darbuotojo atleidimas iš pareigų, per griežtostarnybinės nuobaudos skyrimas ir pan.), šią žalą atlygina pati įstaiga iš jai skirtų valstybės biudžeto

bendrųjų asignavimų. Kitais atvejais žalą nukentėjusiam asmeniui atlygina Teisingumo ministerijaiš specialiai šiam tikslui kasmet valstybės biudžete numatomų asignavimų;

– darbuotojų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai nereglamentuoja įstaigų, jųdarbuotojų civilinės atsakomybės draudimo, tačiau teisines prielaidas pasinaudoti šia galimybesudaro Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad įstatymų ar sutarties numatytaisatvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatųlaukiama

Teisinio reguliavimo I alternatyva - įtvirtinti civilinės atsakomybės draudimo institutąvalstybės tarnyboje.

Teisinio reguliavimo I alternatyvos esmė:4.1. Įstatymo projekte nustatoma teisė, bet ne pareiga, drausti įstaigų civilinę atsakomybę;

nustatoma atsakomybė, negalinti būti civilinės atsakomybės draudimo objektu:Dėl šio draudimo tikslingumo ir poreikio spręstų ne pačios įstaigos, bet Seimas, Respublikos

Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo, Vyriausybė ir savivaldybių tarybos dėl jiems atskaitingų(pavaldžių) įstaigų. Įstatymo projekte siūloma nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtųsprendžiama dėl civilinės atsakomybės draudimo. Taigi civilinė atsakomybė būtų draudžiama tiktoje veiklos srityje (srityse), kurioje (kuriose) gali būti padaryta (padaroma) didelio masto žala ir

(arba) žalos padarymo dažnumas lemia didelio masto žalos susidarymą. Pažymėtina, kad Valstybėskontrolės 2016 m. rugsėjo 19 d. valstybinio audito atskaitoje Nr. VA-P-40-1-12 „Valstybėsbiudžeto lėšų apsauga, įstatymų nustatytais atvejais atlyginus kitų asmenų padarytą žalą“konstatuota, jog 2013–2015 metais dažniausiai žala (1,8 mln. eurų) buvo padaryta dėl valstybėsinstitucijų neteisėtų veiksmų šiose veiklos srityse: 1) teritorijų planavimo ir statybos valstybinėspriežiūros (39 proc.); 2) baudžiamojo proceso (21 proc.); 3) pramos lėšų žemės ūkiuiadministravimo (20 proc.) ir 4) žemės tvarkymo ir administravimo (18 proc.) srityse. Todėl priimantsprendimą dėl civilinės atsakomybės draudimo kiekvienu atveju būtų vertinamos visos šiamsprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, pvz., įstaigų padaromos žalos mastas, žalos istorija(žalos padarymo dažnumas), rizikos žalai atsirasti.

Priimant sprendimą dėl įstaigų civilinės atsakomybės draudimo būtų atsižvelgiama ir įkonstitucinius atsakingo valdymo bei racionalaus valstybės turto tvarkymo principus, valstybės irsavivaldybių finansines galimybes drausti įstaigų civilinę atsakomybę. Įstatymo projekto nuostatossudarytų prielaidas drausti tam tikroje veiklos srityje (srityse) veikiančių įstaigų civilinę


6

atsakomybę., pvz., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkosministerijos (veiklos sritis – teritorijų planavimas ir statyba), Nacionalinės žemės tarnybos prieŽemės ūkio ministerijos (veiklos sritis – žemės tvarkymas ir administravimas), policijos įstaigų(veiklos sritis – viešosios tvarkos užtikrinimas), visų įstaigų (veiklos sritis – viešieji pirkimai), visųįstaigų (veiklos sritis – personalo administravimas) ir t.t. Tokiu atveju apdraudus konkrečiojeveiklos srityje (srityse) veikiančių įstaigų civilinę atsakomybę, jose pareigas einančių ir identiškasfunkcijas vykdančių darbuotojų padėtis būtų vienoda – jiems visiems galiotų draudiminė apauga irjų atžvilgiu nebūtų taikomas regreso mechanizmas (ginčas tarp įstaigos ir darbuotojo). Kartuįstatymo projekte nustatoma subjektų teisė priimti sprendimą ir dėl civilinės atsakomybės draudimosąlygų, kurios būtų visoms įstaigoms vienodos. Pvz., būtų nustatyta minimali draudimo suma,įvykiai, kuriems būtinai turėtų galioti draudimo apsauga ir pan. Tokių esminių, minimalių civilinėsatsakomybės draudimo sąlygų nustatymas nereikš sutarčių laisvės principo ribojimo, nes šių sąlygųneįgyvendinus civilinės atsakomybės draudimo sutartys tiesiog nebus sudarytos.

Keičiamame Draudimo įstatyme siūloma nustatyti, kad civilinės atsakomybės draudimu galibūti draudžiama ta įstaigų civilinė atsakomybė, kuri gali atsirasti dėl įstaigos neteisėtų aktų, t. y.,

Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytais pagrindais. Neteisėtas „aktas“ būtų suprantamastaip, kaip jis apibrėžtas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje, t. y., kaip bet koks valdžiosinstitucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenųteisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūsaktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus irnutartis).

Be to, atsižvelgiant į teisėjų (teismų) ir prokurorų veiklos pagrindus, nustatytusKonstitucijoje, jų statusą, nepriklausomumą, funkcijų svarbą teisingumo srityje, aukštuskvalifikacijos ir atsakomybės reikalavimus bei būtiną visuomenės pasitikėjimą teisėjais irprokurorais, į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai veiksmai ikiteisminio tyrimo metuyra susiję su asmenų teisių ir laisvių ribojimu, manytina, kad civilinės atsakomybės draudimas būtųnesuderinamas su šių valdžios atstovų veikla. Todėl keičiamo Draudimo įstatymo 1141 straipsnyjesiūloma nustatyti, kad civilinės atsakomybės draudimo objektu negali būti atsakomybė už žalą,galinčią atsirasti Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje nustatytais pagrindais (t. y., dėl ikiteisminiotyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų).

4.2. Įstatymo projekte nustatoma pareiga kartu drausti įstaigų ir jose pareigas einančiųdarbuotojų civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis:

Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kokita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingouž padarytą žalą asmens (subrogacija). Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikuipereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimonuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taippat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pastebėtina, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyja ar jas realizuoja pervaldymo organus ir konkrečias funkcijas vykdančius darbuotojus, ir atvirkščiai – darbuotojaivykdydami darbines funkcijas veikia ne savo, o darbdavio vardu, jo įgalioti. Tik per konkrečiųfizinių asmenų veiksmus ir pasireiškia arba galima identifikuoti juridinio asmens tikslus ir valią.Būtent dėl šių priežasčių Civiliniame kodekse ir išskirta bei atskirai reglamentuota samdančiodarbuotojus asmens atsakomybė už darbuotojų padarytą žalą (žr. Civilinio kodekso 6.264 straipsnį).Analogiškai Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje išskirta ir valstybės atsakomybė už valstybėsvaldžios institucijų (plačiąja prasme) veiksmais ar neveikimu padarytą žalą. Taigi darbuotojai nėranumatyti kaip savarankiški civilinės atsakomybės subjektai, o jų atžvilgiu specialiuose darbdavio irdarbuotojų santykius reglamentuojančiuose įstatymuose numatytos savarankiškos atsakomybėsrūšys – drausminė, tarnybinė, materialinė atsakomybės. Darbuotojas, vykdydamas savo funkcijas irtaip atstovaudamas darbdavį negali būti laikomas savarankišku „už žalą atsakingu asmeniu“,minimu Civilinio kodekso 6.1015 straipsnyje. Šiuo aspektu atsižvelgtina į Lietuvos AukščiausiojoTeismo išaiškinimą dėl subrogacijos nukreipimo galimumo į darbuotojus, darbdavio civilinės

7

atsakomybės draudimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjųkolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-503/2005):

„Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra galimi duvariantai:

1) kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats arba yra apdrausta netiesioginėcivilinė atsakomybė (pvz., CK 6. 246 straipsnio 2 dalis). Čia subrogacija negalima pagal CK6.1015 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagaldraudimo sutartį. Tokiais atvejais draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad įvykusdraudiminiam įvykiui neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui,arba, pavyzdžiui, draudikas, apdraudęs darbdavio civilinę atsakomybę, neįgytų teisėsreikalauti išmokėtų sumų iš darbdavio darbuotojų, t. y. draudėjas, apdrausdamas savocivilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir asmenis, už kurių veiksmus jis yra atsakingas. Tokiuatveju draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arbajo apdraustus asmenis padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį. Taigi CK 6.1015straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybėsdraudimo atveju taikytinos, tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinėsatsakomybės draudimą, subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos gavėjui);

2) kitokia situacija yra tuo atveju, jei civilinės atsakomybės draudikas ir atsakingas užžalą asmuo yra skirtingi, draudėjas yra apdraudęs tik savo, bet nėra apdraudęs už žalą atsakingoasmens civilinės atsakomybės, t. y. draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo, bet ne dėl žaląpadariusio asmens. T. y. draudikas, atlyginęs žalą už savo draudėją, įgyja reikalavimo teisę į žaląpadariusį asmenį, o jei šis yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (savo interesą) – solidariai į tąasmenį ir jo draudiką. Toks aiškinimas atitinka ir civilinės atsakomybės draudimo esmės aiškinimotaisykles suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2004 m. lapkričio 16 d. nutartyje Nr. 3K-7-499/2005, kurioje aptariami generalinio rangovo irsubrangovo civilinės atsakomybės draudimo bei atsakomybės taisyklės.“

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, keičiamo Draudimo įstatymo 1141 straipsnio 8 dalyjesiūloma nustatyti, kad sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, šioje sutartyjeapdraustaisiais būtų nurodyta ne tik įstaiga, kurios civilinė atsakomybė draudžiama, bet ir joje

pareigas einantys darbuotojai. Tokiu atveju atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1dalies nuostatas ir pirmiau pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką,draudikas negalėtų reikalauti jo išmokėtų draudimo sumų iš žalą padariusio įstaigos darbuotojo(subrogacija būtų negalima). Toks teisinis reguliavimas atitiktų Civilinio kodekso nuostatas irpirmiau nurodytą teisminę praktiką.

4.3. kiti teisinio reguliavimo aspektai:4.3.1. kadangi Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad

draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo,apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, žalą, padarytą tyčia, atlygintų pati įstaiga VTĮ, VTS ir kituoseįstatymuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju įstaiga taip pat įgyvendintų regreso (atgręžtinioreikalavimo) teisę į žalą tyčia padariusius valstybės tarnautojus, valstybės pareigūnus irdarbuotojus.

4.3.2. siekiant užtikrinti atsakingo valdymo ir racionalaus valstybės turto tvarkymo principųįgyvendinimą, įstatymo projekte nustatoma pareiga įstaigoms, kurių civilinė atsakomybė apdrausta,pasibaigus kalendoriniams metams, iki einamųjų metų vasario 1 d. pateikti duomenis apie draudimoįmokų ir išmokų santykį per praėjusius kalendorinius metus. Nurodyti duomenys būtų teikiami už2020 kalendorinius metus ir vėlesnius kalendorinius metus bei padėtų apsispręsti dėl tolesniųcivilinės atsakomybės draudimo perspektyvų.

Teisinio reguliavimo I alternatyvos privalumai ir trūkumai:Privalumai:1) įstaigai nereikėtų rūpintis regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimu, nes pagal

Civilinio kodekso nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju įstaiga negalėtų kaltodarbuotojo atžvilgiu įgyvendinti regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės;

8

2) būtų sumažinta įstaigai tenkanti atlygintinos žalos rizika;3) nukentėjusiems tretiesiems asmenims nereikėtų dėl žalos išieškojimo kreiptis į teismą (dėl

žalos atlyginimo galėtų kreiptis tiesiai į draudiką), todėl pagreitėtų žalos atlyginimo procesas. Trūkumai:1) yra tikimybė (rizika), kad civilinės atsakomybės draudimu apdraustų įstaigų sumokėtų

draudimo įmokų per atitinkamą draudiminį laikotarpį suma bus didesnė už per tą patį draudiminįlaikotarpį bendrai šių įstaigų padarytos (atlygintinos) žalos sumą, draudiko išmokamas draudimoišmokas, o pats draudimas (sumokamos draudimo įmokos) valstybės biudžeto mastu bus brangesnisnei šiuo metu valstybės mokamos išmokos kompensuojant padarytą žalą. Šiuo aspektu atkreiptinasdėmesys ir į sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimą, kai sveikatos priežiūrosįstaigos per 2012 -2018 m. laikotarpį sumokėjo 8,6 mln. eurų draudimo įmokų, tuo tarpu per tą patįlaikotarpį žalą patyrusiems pacientams buvo išmokėta apie 723 tūkst. eurų draudimo išmokų. Šiąsituaciją sveikatos apsaugos sistemoje siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. pakeisti, atsisakant civilinėsatsakomybės draudimo ir įtvirtinant žalos atlyginimo be kaltės modelį.

2) didelių žalų atveju draudimo suma gali nepadengti visos žalos, todėl civilinės atsakomybėsdraudimas tokiais atvejais būtų neefektyvus, be to, draudikui atlyginus didelę žalą, galimai brangtųcivilinės atsakomybės draudimo paslaugos;

3) žalą padariusiems darbuotojams nebūtų taikoma materialinė atsakomybė (pareiga regresotvarka atlyginti įstaigai padarytą žalą), nebūtų taikoma ir civilinė atsakomybė prieš draudiką(subrogacija negalima);

4) draudikai atlygintų žalą, padarytą tik dėl neatsargumo (pagal Civilinio kodekso nuostatasdraudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti išmokas, jei žala padaryta tyčia);

5) civilinės atsakomybės draudimas gali mažinti įstaigų atsakingumą priimant sprendimus irne taip atsakingai (rūpestingai) vykdyti valstybės ir savivaldybių funkcijas, žinant, kad padarytąžalą atlygins draudikas (prevencinio ir auklėjamojo poveikio mažėjimas ar nebuvimas).

Teisinio reguliavimo II alternatyva – visuotinis privalomas įstaigų ir joje pareigas einančiųdarbuotojų civilinės atsakomybės draudimas.

Visuotinis privalomas civilinės atsakomybės draudimas pareikalautų papildomų valstybės irsavivaldybių biudžetų asignavimų, kurie viršytų įstaigų padarytos žalos mastą (sumą), todėlfinansiniu-ekonominiu požiūriu būtų nepagrįstas ir neužtikrintų racionalaus bei atsakingo valstybėsir savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo.

Teisinio reguliavimo III alternatyva – suteikti teisę (diskreciją) įstaigoms pačioms

apsispręsti drausti jų ir jose pareigas einančių darbuotojų civilinę atsakomybę.Šiai alternatyvai būdingi tie patys privalumai ir trūkumai kaip ir teisinio reguliavimo I

alternatyvai. Papildomas teisinio reguliavimo III alternatyvos trūkumas tas, kad įstaigos pačiospriimtų sprendimus dėl civilinės atsakomybės draudimo, taigi pasitaikytų atvejų, kai vienųidentiškas funkcijas vykdančių įstaigų ir darbuotojų civilinė atsakomybė bus apdrausta, o kitų ne.Tai sudarytų prielaidas pažeisti lygiateisiškumo principą tų darbuotojų atžvilgiu, kurie eitų pareigasįstaigose, kurių civilinė atsakomybė nebūtų apdrausta, ir kurie pagal įstatymus privalėtų regresotvarka atlyginti įstaigai žalą, kurią ji patyrė atlygindama žalą tretiesiems asmenims dėl neteisėtųdarbuotojo veikų. Taigi identiškas funkcijas atliekantys darbuotojai atsidurtų skirtingoje padėtyje,priklausomai nuo to, ar įstaiga draustųsi, ar ne, ir vienu atveju jų atžvilgiu būtų taikomas regresomechanizmas (ginčas tarp valstybės įstaigos ir tarnautojo), o kitu atveju ne.

Teisinio reguliavimo IV alternatyva – status quo, t. y., palikti esamą teisinį reguliavimą. Teisinio reguliavimo IV alternatyvos privalumai ir trūkumai:

Privalumai:1) valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos naudojamos realiai žalai atlyginti (draudimo

atveju draudimo įmokos mokamos ir nesant realiai padarytos žalos).2) valstybė ir savivaldybės žalą nukentėjusiems tretiesiems asmenims atlygina visais atvejais

nepaisant darbuotojų kaltės (draudimo atveju – draudikas išmokų nemoka, kai yra nedraudiminiaiįvykiai (pvz., žala padaryta tyčia), kai draudikas įstatymų nustatytais atvejais atleidžiamas nuodraudimo išmokų mokėjimo arba draudimo išmokos nepakanka žalai atlyginti);

9

3) žalą padariusiems darbuotojams taikoma materialinė atsakomybė (pareiga regreso tvarkaatlyginti įstaigai padarytą žalą). Civilinės atsakomybės draudimo nebuvimas skatina įstaigasatsakingiau vykdyti joms priskirtas funkcijas (prevencinio ir auklėjamojo poveikio buvimas).

Trūkumai:1) dėl žalos atlyginimo nukentėję tretieji asmenys turi kreiptis į administracinį teismą, todėl

žalos atlyginimo procesas nėra greitas;2) neefektyvus regreso teisės įgyvendinimas – Valstybės kontrolės duomenimis, iš žalą

padariusių valstybės tarnautojų (pareigūnų) įstaigos išieško mažiau nei 10 procentų visos įstaigaipadarytos žalos;

3) įstaigai kartu apdraudus ir jos darbuotojų civilinę atsakomybę, pagal Civilinio kodeksonuostatas draudikas negalėtų reikalauti jo išmokėtų draudimo sumų iš žalą padariusio įstaigosdarbuotojo. Todėl žalą padariusiam darbuotojui nekiltų civilinė atsakomybė prieš draudiką(subrogacija būtų negalima). Šiuo atveju žalą padariusiam darbuotojaui nekiltų ir materialinė

atsakomybė, t. y., jų atžvilgiu įstaiga negalėtų įgyvendinti regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės.Taip būtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas tų darbuotojų atžvilgiu, kurių civilinėatsakomybė nėra apdrausta ir kuriems taikoma materialinė atsakomybė.

Įvertinus Projekto derinimo metu įstaigų išreikštą pritarimą bei suinteresuotumą draustiįstaigų ir jose pareigas einančių darbuotojų civilinę atsakomybę, atsižvelgus į esamo teisinioreguliavimo (IV alternatyvos) trūkumus, įstatymo projekte siūloma pasirinkti teisinio reguliavimo Ialternatyvą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamospriimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtųišvengta

Galimos neigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte dėstant teisinioreguliavimo I-IV alternatyvas.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijaiĮstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtraiGali plėstis civilinės atsakomybės draudimo rinka.

8. Įstatymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokiusgaliojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galiosnereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantysterminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos sąvokos,kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugoskonvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijosnuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.

10

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kadajuos turėtų priimti

Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiksįstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliaieinamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymo projekte nustatoma, kad civilinės atsakomybės draudimo įmokas įstaigos moka išjoms skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto bendrųjų asignavimų. Galimas poveikis valstybėsfinansams aptariamas šio aiškinamojo rašto 4 punkte dėstant galimas teisinio reguliavimoalternatyvas. Preliminarus lėšų poreikis, reikalingas drausti įstaigų civilinę atsakomybę, būtųnustatomas priimant keičiamo Draudimo įstatymo 1141 straipsnio 4-7 dalyse nurodytus sprendimus.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvadosĮstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinępaieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą,įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „civilinės atsakomybės draudimas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai15.1. Pažymėtina, kad galimas ne tik įstaigos civilinės atsakomybės draudimas, bet ir

darbuotojo materialinės atsakomybės draudimas tais atvejais, kai jis padaro tiesioginę materialinęžalą įstaigai (o ne tretiesiems asmenims), pavyzdžiui, netinkamai naudodamas darbo priemones,tiek ir tokiu atveju, kai įstaiga, trečiajam asmeniui atlyginusi darbuotojo padarytą žalą, nukreipiaatgręžtinį reikalavimą į patį darbuotoją. Tačiau darbuotojų materialinės atsakomybės draudimasnėra siūlomas dėl šių priežasčių:

1) materialinės atsakomybės draudimas nepadės geriau įgyvendinti įstaigos regreso(atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusius darbuotojus, nes siekiant gauti draudimo išmokątektų nustatyti tas pačias sąlygas (žalą, kaltę, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikosir žalos), kaip ir taikant materialinę atsakomybę;

2) materialinės atsakomybės tikslas – darbuotojui, savo neteisėta kalta veika padariusiamįstaigai žalą, patirti tam tikrus materialinius savo padėties ribojimus. Tačiau materialinėsatsakomybės draudimas šį tikslą apskritai iškreiptų, nes darbuotojas nebeturėtų atlyginti savo kaltaisveiksmais padarytos žalos, kas ir yra materialinės atsakomybės prasmė. Pažymėtina, kadmaterialinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas(šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėtotą praktiką dėl valstybėstarnautojų materialinės atsakomybės (pavyzdžiui, žr. 2009 m. lapkričio 23 d. nutartįadministracinėje byloje Nr. A662-1297/2009). Materialinės atsakomybės draudimas neturėtų tokioauklėjamojo ir prevencinio poveikio žalą padariusiems darbuotojams, kokį jis turi materialinėsatsakomybės atveju, kai pats darbuotojas privalo atlyginti padarytą žalą;

3) jei materialinės atsakomybės draudimo tikslas – sumažinti žalą padariusio draudimoriziką, tai materialinės atsakomybės draudimu šis tikslas nebus pasiektas, nes materialinėatsakomybė ir taip yra ribojama įstatymų, tuo siekiant užtikrinti, kad darbuotojui neteks pernelygsunki našta sumokėti įstaigai itin dideles žalos atlyginimo sumas.

dėl karių:Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos ypatumus, karių atsakomybę ir jos sąlygas ir toliau

turėtų reglamentuoti Karių materialinės atsakomybės įstatymas.dėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis:

11

Darbo kodekso 155 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę darbdaviui drausti darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartį, civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu).dėl prokurorų ir teisėjų:Atsižvelgiant į teisėjų (teismų) ir prokurorų veiklos pagrindus, nustatytus Konstitucijoje, jų

statusą, nepriklausomumą, funkcijų svarbą teisingumo srityje, aukštus kvalifikacijos ir atsakomybėsreikalavimus bei būtiną visuomenės pasitikėjimą teisėjais ir prokurorais, manytina, kad civilinėsatsakomybės draudimas būtų nesuderinamas su šių valdžios atstovų veikla.

Kadangi šiuo metu yra įstaigų savo civilinę atsakomybę apdraudusių vadovaujantis Civiliniokodekso 6.254 straipsniu, iki keičiamų įstatymų įsigaliojimo dienos sudarytos civilinės atsakomybėsdraudimo sutartys ir toliau galios atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 2 daliesnuostatą, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties

sąlygoms. Todėl iki keičiamų įstatymų įsigaliojimo dienos sudarytos civilinės atsakomybėsdraudimo sutartys galės būti keičiamos šalių sutarimu.

_____________________

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO PAŽYMA

Teisės akto projekto pavadinimas: Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo IX-1737 papildymo 1141 straipsniu įstatymo projektas (toliau –

Projektas).

Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas: Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir

vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, tel. 271 8816, el. p. [email protected] .

Antikorupciniu požiūriu rizikingos teisės akto projekto nuostatos (nurodyti kriterijaus numerį, kurį taikant nustatytai korupcijos rizikai šalinti ar

valdyti teisės akto projekte nenumatyta priemonių)1: nėra

Eil.

Nr.Kriterijus

Pagrindimas (nurodomos konkrečios

teisės akto projekto ar kitų teisės aktų

nuostatos, pagrindžiančios teigiamą

atsakymą, arba pateikiamos

antikorupcinį teisės akto projekto

vertinimą atliekančio specialisto

pastabos ir pasiūlymai dėl korupcijos

rizikos mažinimo)

Teisės akto projekto pakeitimas,

mažinantis korupcijos riziką, arba

teisės akto projekto tiesioginio

rengėjo argumentai, kodėl

neatsižvelgta į pastabą

Išvada dėl teisės akto

projekto pakeitimų arba

argumentų, kodėl


pildo teisės akto projekto vertintojas pildo teisės akto projekto tiesioginis

rengėjas

pildo teisės akto projekto

vertintojas

1. Teisės akto projektas nesudaro

išskirtinių ar nevienodų sąlygų

subjektams, su kuriais susijęs

teisės akto įgyvendinimas

Projekto nuostatos nesudaro išskirtinių

ir nevienodų sąlygų subjektams, su

kuriais susijęs teisės akto

įgyvendinimas.

□ tenkina

□ netenkina

2. Teisės akto projekte nėra spragų

ar nuostatų, leisiančių

dviprasmiškai aiškinti ir taikyti

teisės aktą

Projekte nėra spragų ar nuostatų,

leisiančių dviprasmiškai aiškinti ir

taikyti teisės aktą

□ tenkina

□ netenkina

3. Teisės akto projekte nustatyta,

kad sprendimą dėl teisių

suteikimo, apribojimų nustatymo,

sankcijų taikymo ir panašiai

priimantis subjektas atskirtas nuo

šių sprendimų teisėtumą ir

Projekte minėto pobūdžio sprendimų

priėmimas (dėl teisių suteikimo,

apribojimų, sankcijų taikymo)

nenumatytas.

□ tenkina

□ netenkina

1Jeigu tas pats kriterijus taikomas kelioms teisės akto projekto nuostatoms, nurodyti ir konkrečias teisės akto projekto nuostatas, dėl kurių galima korupcijos rizika nepašalinta

ar kuriai valdyti teisės akto projekte nenumatyta priemonių.

mailto:[email protected]

Eil.

Nr.Kriterijus








rizikos mažinimo)








argumentų, kodėl


įgyvendinimą kontroliuojančio

(prižiūrinčio) subjekto

4. Teisės akto projekte nustatyti

subjekto įgaliojimai (teisės)

atitinka subjekto atliekamas

funkcijas (pareigas)

Projekte numatyti subjekto (valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos)

asmens) įgaliojimai (teisės) priimti

sprendimus dėl civilinės atsakomybės

draudimo už žalą, galinčią atsirasti dėl

neteisėtų aktų atitinka jų atliekamas

funkcijas (pareigas) (CK 6.271 str. ,

Viešojo administravimo įstatymo 42

str.. ir kt.).

□ tenkina

□ netenkina

5. Teisės akto projekte nustatytas

baigtinis sprendimo priėmimo

kriterijų (atvejų) sąrašas

Nereglamentuota □ tenkina

□ netenkina


baigtinis sąrašas motyvuotų

atvejų, kai priimant sprendimus

taikomos išimtys


□ netenkina

7. Teisės akto projekte nustatyta

sprendimų priėmimo, įforminimo

tvarka ir priimtų sprendimų

viešinimas


□ netenkina


sprendimų dėl mažareikšmiškumo

priėmimo tvarka


□ netenkina

9. Jeigu pagal numatomą

reguliavimą sprendimus priima

kolegialus subjektas, teisės akto

projekte nustatyta kolegialaus


□ netenkina

Eil.

Nr.Kriterijus








rizikos mažinimo)








argumentų, kodėl


sprendimus priimančio subjekto:

9.1. konkretus narių skaičius,

užtikrinantis kolegialaus

sprendimus priimančio subjekto

veiklos objektyvumą;

9.2. jeigu narius skiria keli

subjektai, proporcinga kiekvieno

subjekto skiriamų narių dalis,

užtikrinanti tinkamą atstovavimą

valstybės interesams ir

kolegialaus sprendimus

priimančio subjekto veiklos

objektyvumą ir skaidrumą;

9.3. narių skyrimo mechanizmas;

9.4. narių rotacija ir kadencijų

skaičius ir trukmė;

9.5. veiklos pobūdis laiko

atžvilgiu;

9.6. individuali narių atsakomybė

10. Teisės akto projekto nuostatoms

įgyvendinti numatytos

administracinės procedūros yra

būtinos, nustatyta išsami jų

taikymo tvarka


□ netenkina


baigtinis sąrašas motyvuotų

atvejų, kai administracinė

procedūra netaikoma


□ netenkina

12. Teisės akto projektas nustato jo Nereglamentuota □ tenkina

Eil.

Nr.Kriterijus








rizikos mažinimo)








argumentų, kodėl


nuostatoms įgyvendinti numatytų

administracinių procedūrų ir

sprendimo priėmimo konkrečius

terminus

□ netenkina

13. Teisės akto projektas nustato

motyvuotas terminų sustabdymo

ir pratęsimo galimybes


□ netenkina


administracinių procedūrų

viešinimo tvarką


□ netenkina


kontrolės (priežiūros) procedūrą ir

aiškius jos atlikimo kriterijus

(atvejus, dažnį, fiksavimą,

kontrolės rezultatų viešinimą ir

panašiai)


□ netenkina

16. Teisės akto projekte nustatytos

kontrolės (priežiūros) skaidrumo

ir objektyvumo užtikrinimo

priemonės2


□ netenkina


subjektų, su kuriais susijęs teisės

akto projekto nuostatų

įgyvendinimas, atsakomybės rūšis

(tarnybinė, administracinė,


□ netenkina

2Pavyzdžiui, aiškiai ir išsamiai išdėstytos kontroliuojančio subjekto teisės ir pareigos, nustatyta standartizuota kontrolės atlikimo procedūra, reikalavimas fiksuoti atskirus

kontrolės procedūros etapus ir jų rezultatus, atsakingų specialistų rotacija, užkirstas kelias kontroliuojančio ir kontroliuojamo subjektų tiesioginiam kontaktui be liudininkų ir

panašiai.

Eil.

Nr.Kriterijus








rizikos mažinimo)








argumentų, kodėl


baudžiamoji ir panašiai)

18. Teisės aktų projekte numatytas

baigtinis sąrašas kriterijų, pagal

kuriuos skiriama nuobauda

(sankcija) už teisės akto projekte

nustatytų nurodymų nevykdymą,

ir nustatyta aiški jos skyrimo

procedūra


□ netenkina

19. Kiti svarbūs kriterijai Nėra □ tenkina

□ netenkina

Teisės akto projekto

tiesioginis rengėjas:

Vidaus reikalų ministerijos Valstybės

tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės

vadovė Irina Malukienė

Teisės akto projekto

vertintojas:

Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos

prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus patarėja

Ilona Bondzinskaitė

(pareigos) (vardas ir pavardė) (pareigos) (vardas ir

pavardė)

(parašas) (data) (parašas) (data)

––––––––––––––––––––

DETALŪS METADUOMENYS

Dokumento sudarytojas (-ai)Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija,Šventaragio g. 2, LT-01510 Vilnius, Lietuva (2019-12-02 09:36:16)

Dokumento pavadinimas (antraštė) Dėl Draudimo įstatymo projekto derinimo

Dokumento registracijos data ir numeris 2019-11-29 Nr. 1D-6034

Dokumento gavimo data ir dokumento gavimoregistracijos numeris -

Dokumento specifikacijos identifikavimo žymuo ADOC-V1.0

Parašo paskirtis Vizavimas

Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Dainius Cicėnas, Ministerijos patarėjas

Parašo sukūrimo data ir laikas 2019-11-28 15:54:13 (GMT+02:00)

Parašo formatas Xades-C

Laiko žymoje nurodytas laikas 2019-11-28 15:54:31 (GMT+02:00)

Informacija apie sertifikavimo paslaugos teikėją ADIC CA-B,Asmens dokumentu israsymo centras prieLR VRM,2.5.4.97=#1609313838373738333135,LT

Sertifikato galiojimo laikas 2019-08-23 09:15:56–2022-08-22 09:15:56

Parašo paskirtis Vizavimas

Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Irina Malukienė, Vadovė




Informacija apie sertifikavimo paslaugos teikėją ADIC CA-B,Asmens dokumentu israsymo centras prieLR VRM,2.5.4.97=#1609313838373738333135,LT


Parašo paskirtis Pasirašymas

Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Beata Maliušickaja, Viceministrė


Parašo formatas Xades-T


Informacija apie sertifikavimo paslaugos teikėją ADIC CA-A,Asmens dokumentu israsymo centras prieLR VRM,2.5.4.97=#1609313838373738333135,LT


Parašo paskirtis Registravimas

Parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Giedrė Pakalnienė, Dokumentų tvarkytoja




Informacija apie sertifikavimo paslaugos teikėją ADIC CA-A,Asmens dokumentu israsymo centras prieLR VRM,2.5.4.97=#1609313838373738333135,LT


Informacija apie būdus, naudotus metaduomenųvientisumui užtikrinti -

Pagrindinio dokumento priedų skaičius 2

Pagrindinio dokumento pridedamų dokumentų skaičius -

Programinės įrangos, kuria naudojantis sudarytaselektroninis dokumentas, pavadinimas DocLogix v11.0.0.0

Informacija apie elektroninio dokumento ir elektroninio(-ių) parašo (-ų) tikrinimą (tikrinimo data)

Tikrinant dokumentą nenustatyta jokių klaidų ( 2019-12-02 09:36:16)

Elektroninio dokumento nuorašo atspausdinimo data irją atspausdinæs darbuotojas 2019-12-02 09:36:16 atspausdino Eglė Klibavičienė

Paieškos nuoroda -

Papildomi metaduomenys -

lietuvos respublikos vidaus reikalŲ ministerija

Documents