lietuvos teises pagrindai (2004)

LIETUVOS TEISS PAGRINDAI

UDK 340(474.5) Li333

A u t o r i k o l e k t y v a s : G. Dambrauskien, A. Marcijonas, E. Monkeviius, P. Petkeviius, V. Piesliakas, J. atas, E. ileikis, V Valanius, A. Vileita, D. alimas, S. alimien Koordinatorius doc. dr. Juozas atas

2004-08-27 Nr.A-211 Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota

S k y r i a u t o r i a i : TEISS TEORIJA - doc. dr. Juozas atas KONSTITUCIN TEIS - doc. dr. Egidijus ileikis ADMINISTRACIN TEIS -doc. dr. Pranas Petkeviius CIVILIN TEIS - doc. dr. Alfonsas Vileita CIVILINIO PROCESO TEIS - doc. dr. Virgilijus Valanius Mokesi TEIS, APLINKOS APSAUGOS TEIS -prof. dr. Antanas Marcijonas DARBO TEIS -prof. dr. Genovait Dambrauskien EMS TEIS - doc. dr. Eduardas Monkeviius BAUDIAMOJI TEIS, BAUDIAMOJO PROCESO TEIS -prof. habil. dr. Vytautas Piesliakas TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS - doc. dr. Dainius alimas, doc. dr. Skirgail alimien

R e c e n z e n t a i : doc. dr. Vytautas Nekroius doc. dr. Vytautas Pakalnikis

Leidinio rengim rm Atviros Lietuvos fondas

ISBN 9955-616-03-2 G. Dambrauskien, 2004 A. Marcijonas, 2004 E. Monkeviius, 2004 P. Petkeviius, 2004 V. Piesliakas, 2004 J. atas, 2004 E. ileikis, 2004 V. Valanius, 2004 A. Vileita, 2004 D. alimas, 2004 S. alimien, 2004 UAB Justitia", 2004

TURINYS

PRATARM ........................................................................................................................... 19

Pirmas skyrius TEISS TEORIJA................................................................................................................... 21 1. Bendrieji valstybs ir teiss klausimai ................................................................................. 23

1.1. Valstybs ir teiss mokslai bendrojoje moksl sistemoje..................................... 23

1.2. Valstybs teorijos (pagrindins idjos) ................................................................ 23 2. Teiss teorijos pagrindai ...................................................................................................... 26

2.1. Teiss samprata .................................................................................................... 26 2.2. Teiss poymiai.................................................................................................... 26

2.3. Teiss teorijos (pagrindins idjos) ..................................................................... 27 2.4. Teiss formos (altiniai) .......................................................................................32 2.5. Teisins sistemos..................................................................................................33 2.6. Lietuvos teisin sistema........................................................................................35 2.7. Lietuvos norminiai teiss aktai .............................................................................38

2.8. Lietuvos teiss normos .........................................................................................44 2.9. Teisiniai santykiai ................................................................................................48

2.10. Teistumas ir teistvarka Lietuvos Respublikoje ...............................................49 2.11. Teistas elgesys, teiss paeidimai ir j prieastys.............................................51 2.12. Teisin atsakomyb ...........................................................................................53 2.13. Teis ir moral....................................................................................................56

Pagrindins svokos.................................................................................................................59 Klausimai .................................................................................................................................60 Uduotys ..................................................................................................................................60

Antras skyrius KONSTITUCIN TEIS ........................................................................................................63 1. Konstitucin teis ir Konstitucija .........................................................................................65

1.1. Konstitucins teiss samprata ir ypatumai............................................................65

1.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos samprata ir ypatumai ...................................70

2. Pamatiniai valstybs organizavimo principai.......................................................................77 2.1. Pamatini valstybs organizavimo princip bendra samprata ............................. 77

2.2. Demokratins valstybs principas ........................................................................77

5


2.3. Respublikins valstybs principas ............................................................ 84 2.4. Nepriklausomos valstybs principas ........................................................ 84 2.5. Teisins valstybs principas...................................................................... 85

3. Konstitucins mogaus teiss ir laisvs .................................................................. 89 3.1. Bendra samprata ...................................................................................... 89 3.2. Prigimtins universaliosios teiss ir laisvs............................................... 90 3.3. Specialiosios pilietins (politins) teiss .................................................. 94 3.4. Specialiosios kins ir kultrins (socialins) teiss..................................97 3.5. Konstitucins asmens pareigos .............................................................. 100

4. Pagrindins valstybs valdios institucijos............................................................ 103 4.1. Seimas.................................................................................................... 103 4.2. Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb .................................................. 114 4.3. Teismai................................................................................................... 117

Pagrindins svokos................................................................................................. 127 Klausimai .................................................................................................................128 Uduotys ..................................................................................................................129

Treias skyrius ADMINISTRACIN TEIS ...................................................................................131 1. Administracins teiss samprata ..........................................................................133

1.1. Administracins teiss reguliavimo dalykas ...........................................133 1.2. Administracins teiss reguliavimo metodas ..........................................135 1.3. Administracins teiss altiniai ..............................................................135 1.4. Administracins teiss svokos apibrimas ..........................................136

2. Administracins teiss normos ir santykiai...........................................................137 2.1. Administracins teiss normos samprata ir struktra .............................137 2.2. Administracins teiss norm rys .......................................................138 2.3. Administracins teiss norm galiojimas................................................139 2.4. Administracins teiss norm gyvendinimas.........................................139 2.5. Administracini teisini santyki samprata ir ypatumai .........................140 2.6. Administracini teisini santyki rys...................................................140 2.7. Administracini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai............................................................141

3. Vieasis valdymas .................................................................................................142 3.1. Vieojo valdymo samprata ir pagrindiniai bruoai .................................142 3.2. Vieojo valdymo principai ......................................................................145

4. Vieojo valdymo subjektai....................................................................................145 4.1. Vieojo valdymo subjekt samprata .......................................................145 4.2. Vieojo valdymo subjekt rys .............................................................147

6

Turinys

4.3. Vieojo valdymo subjekt sistema ......................................................... 148 4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb........................................................... 148 4.5. Ministerijos ............................................................................................ 151 4.6. Vyriausybs staigos ir staigos prie ministerij ...................................... 152 4.7. Apskrities valdymas ............................................................................... 153 4.8. Savivaldybs valdymo subjektai.............................................................. 154

5. Valstybs tarnyba.................................................................................................. 156 6. Valdymo aktai ...................................................................................................... 159

6.1. Valdymo akt samprata ir juridin reikm............................................ 159 6.2. Valdymo akt skirtumas nuo kit teisini akt ...................................... 160 6.3. Valdymo akt klasifikacija ..................................................................... 161 6.4. Valdymo akt rengimo ir primimo tvarka ............................................. 162 6.5. Valdymo akt paskelbimo ir sigaliojimo tvarka.................................... 163

7. Administracin atsakomyb................................................................................. 164 7.1. Administracins atsakomybs samprata ................................................ 164 7.2. Administracins atsakomybs principai ................................................. 164 7.3. Administracins atsakomybs pagrindas - administracins teiss paeidimas ................................................................ 166 7.4. Juridin administracinio teiss paeidimo sudties analiz ................... 166 7.5. Administracins nuobaudos ir j rys.................................................... 168 7.6. Administracini nuobaud skyrimo, apskundimo ir vykdymo procesin tvarka ......................................................................... 171

Pagrindins svokos ................................................................................................. 175 Klausimai ................................................................................................................. 176 Uduotys .................................................................................................................. 177

Ketvirtas skyrius CIVILIN TEIS .................................................................................................... 179 1. Civilins teiss samprata, principai ir altiniai...................................................... 181

1.1. Civilins teiss samprata ........................................................................ 181 1.2. Civilins teiss principai......................................................................... 181 1.3. Civilins teiss altiniai........................................................................... 182 1.4. statymo ir teiss analogija .....................................................................182

2. Civilins teiss subjektai....................................................................................... 182 2.1. Fiziniai asmenys .....................................................................................182 2.2. Juridiniai asmenys ..................................................................................183

3. Sandoriai .............................................................................................................. 188 3.1. Sandorio samprata ir sandori rys ......................................................188 3.2. Sandorio subjektai..................................................................................188

7

LIETUVOS TEISES PAGRINDAI

3.3. Juridiniai poelgiai ...............................................................................................189

3.4. Slyginiai sandoriai ............................................................................................189 3.5. Sandorio galiojimo slygos ............................................................................... 189 3.6. Sandorio forma.................................................................................................. 189 3.7. Negaliojantys sandoriai ..................................................................................... 191 3.8. Sandorio pripainimo negaliojaniu padariniai ................................................. 195

4. Atstovavimas..................................................................................................................... 195 4.1. Atstovavimo samprata, subjektai ir rys .......................................................... 195 4.2. Komercinis atstovavimas................................................................................... 197

5. Terminai............................................................................................................................ 198 5.1. Termino samprata.............................................................................................. 198 5.2. Termin rys.................................................................................................... 198 5.3. Termin skaiiavimas........................................................................................ 198

6. Iekinio senaties terminai .................................................................................................. 199 7. Daiktin teis .................................................................................................................... 200

7.1. Daiktins teiss samprata................................................................................... 200 7.2. Daiktini teisi vieumas................................................................................... 200 7.3. Daiktini teisi objektai..................................................................................... 200 7.4. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ................................................................ 201 7.5. Valdymas........................................................................................................... 201 7.6. Nuosavybs teis ............................................................................................... 202 7.7. Bendrosios nuosavybs teis ............................................................................. 204 7.8. Savininko teisi apsauga ir gynimas.................................................................. 205 7.9. Kitos daiktins teiss ......................................................................................... 206

8. Prievoli teis.................................................................................................................... 208 8.1. Prievols samprata ............................................................................................. 208 8.2. Prievols dalykas ............................................................................................... 209

8.3. Prievoli rys ................................................................................................... 209 8.4. Prievoli subjektai ............................................................................................. 209 8.5. Asmen pasikeitimas esant prievolei .................................................................210 8.6. Prievoli vykdymas ........................................................................................... 210

9. Sutari teis ..................................................................................................................... 211 9.1. Sutarties samprata..............................................................................................211 9.2. Sutari rys ....................................................................................................211 9.3. Sutarties forma ..................................................................................................212 9.4. Sutari sudarymo tvarka .................................................................................. 212

8

Turinys

10. Civilin atsakomyb.........................................................................................................212 10.1. Civilins atsakomybs samprata ir rys..........................................................212 10.2. Civilins atsakomybs slygos.........................................................................213 10.3. Sutartin atsakomyb .......................................................................................213 10.4. Deliktin atsakomyb .......................................................................................214

11. Atskiros sutari rys .....................................................................................................216 11.1. Pirkimo-pardavimo sutartis ..............................................................................216 11.2. Nuomos sutartis................................................................................................220 11.3. Lizingo sutartis ................................................................................................223 11.4. Gyvenamj patalp nuomos sutartis...............................................................224

11.5. Panaudos sutartis ..............................................................................................228 11.6. Rangos sutartis .................................................................................................229 11.7. Krovini veimo sutartis ..................................................................................231 11.8. Paskolos sutartis ...............................................................................................232 11.9. Bank sutartys. Atsiskaitymo teisiniai santykiai ..............................................233 11.10. Draudimo sutartis ...........................................................................................235

12. Intelektin nuosavyb ......................................................................................................238 12.1. Autori teiss....................................................................................................238 12.2. Gretutins teiss ...............................................................................................243 12.3. Autori teisi ir gretutini teisi kolektyvinis administravimas .......................245 12.4. Autori teisi ir gretutini teisi gynimas ........................................................246

12.5. Pramonin nuosavyb.......................................................................................246 13. Paveldjimo teis .............................................................................................................253

13.1. Paveldjimo teiss samprata .............................................................................253

13.2. Paveldjimo pagrindai ......................................................................................253 13.3. Palikimo atsiradimo laikas ir vieta ...................................................................254

13.4. pdiniai............................................................................................................254 13.5. Paveldjimas pagal statym.............................................................................254

13.6. Paveldjimas pagal testament .........................................................................255 13.7. Palikimo primimas ir jo atsisakymas ............................................................. 257

14. eimos teis .................................................................................................................... 259 14.1. eimos teiss samprata, principai ir altiniai ....................................................259 14.2. Santuoka, jos sudarymo slygos ir tvarka........................................................ 259

14.3. Asmeniniai ir turtiniai sutuoktini santykiai.................................................... 261 14.4. Santuokos negaliojimas ir santuokos nutraukimas........................................... 264 14.5. Asmeniniai bei turtiniai tv ir vaik santykiai ............................................... 267

9


14.6. vaikinimas ......................................................................................................272

14.7. Globa ir rpyba ................................................................................................273

Pagrindins svokos ..............................................................................................................274 Klausimai ..............................................................................................................................277 Udaviniai .............................................................................................................................278

Penktas skyrius CIVILINIO PROCESO TEIS ............................................................................................281 1. Bendrosios civilinio proceso nuostatos..............................................................................283

1.1. Civilinio proceso esm. Civilinis procesas ir civilinio proceso teis, jos paskirtis ..........................................283 1.2. Civilinio proceso tikslai .....................................................................................284 1.3. Civilinio proceso principai .................................................................................284 1.4. Byl priskirtinumas teismams ir teismingumas..................................................293 1.5. Proceso dalyviai .................................................................................................295 1.6. Bylinjimosi ilaidos..........................................................................................296 1.7. Teismo nuobaudos .............................................................................................297 1.8. Procesiniai dokumentai ir j teikimas ...............................................................298 1.9. Iekinys ............................................................................................................. 300

1.10. Laikinosios apsaugos priemons .....................................................................301 1.11. Teismo posdiai..............................................................................................302

2. Procesas pirmosios instancijos teisme ...............................................................................303 2.1. rodymai .............................................................................................................303 2.2. Gino teisena......................................................................................................304 2.3. Teismo sprendimai ............................................................................................ 308

3. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme.............................................................312 3.1. Apeliaciniai skundai...........................................................................................312 3.2. Atskirieji skundai .............................................................................................. 316

4. Kasacinis procesas ............................................................................................................ 316 5. Proceso atnaujinimas ........................................................................................................ 318 Pagrindins svokos...............................................................................................................320 Klausimai.............................................................................................................................. 321 Uduotys............................................................................................................................... 321

etas skyrius MOKESI TEIS.............................................................................................................. 323 1. Mokesi samprata, esm ir rys .................................................................................... 325

1.1. Valstybs pajamos ir mokesi samprata.......................................................... 325

1.2. Mokesi rys ................................................................................................. 325

2. Lietuvos Respublikos valstybin mokesi sistema ......................................................... 326

10

Turinys

3. Mokesi teiss samprata. Mokesi teiss normos ir mokestiniai teisiniai santykiai......................................................327

3.1. Mokesi teiss svoka ir dalykas ......................................................................327

3.2. Mokesi teiss normos......................................................................................327

3.3. Mokestiniai teisiniai santykiai ........................................................................... 328

4. Mokesi teiss altiniai.....................................................................................................328

5. Apmokestinimo teisinis reglamentavimas......................................................................... 329

5.1. Apmokestinimo tvarka........................................................................................329

5.2. Mokesi moktojai, j pareigos ir teiss .......................................................... 329

5.3. Apmokestinimo objektas ir mokesio baz........................................................ 330

5.4. Mokesio dydis (tarifas) .....................................................................................330

5.5. Mokesi mokjimo taisykls............................................................................ 330

6. Mokesi administravimas................................................................................................ 331 6.1. Mokesi administravimo samprata ................................................................. 331

6.2. Mokesius administruojanios institucijos ir j kompetencija........................... 332

6.3. Mokesi apskaiiavimas ir sumokjimas ......................................................... 334

6.4. Mokestini gin nagrinjimas.......................................................................... 336

7. Kai kuri mokesi apibdinimas ..................................................................................... 338 7.1. Pridtins verts mokestis.................................................................................. 338

7.2. Akcizas .............................................................................................................. 339

7.3. Gyventoj pajam mokestis............................................................................... 339

7.4. Pelno mokestis ................................................................................................... 340

7.5. ems mokestis ................................................................................................. 340

7.6. Paveldimo turto mokestis................................................................................... 340

8. Atsakomyb u mokesi statym paeidimus ................................................................ 341 8.1. Teisin atsakomyb u mokesi statym paeidim ir jos pagrindas .... 341

8.2. Finansins sankcijos........................................................................................... 341

8.3. Atleidimas nuo baud ........................................................................................ 342

8.4. Administracin ir baudiamoji atsakomyb

u mokesi statym paeidimus............................................................................. 343 Pagrindins svokos .............................................................................................................. 344 Klausimai .............................................................................................................................. 345 Uduotys................................................................................................................................ 345

Septintas skyrius DARBO TEIS ..................................................................................................................... 347 1. Darbo teis: bendroji dalis................................................................................................. 349

1.1. Darbo teiss svoka, sistema, principai ir metodas ............................................ 349

1.2. Darbo teiss altiniai .......................................................................................... 352

11


1.3. Darbo teiss vienyb ir diferenciacija ....................................................353 1.4. Darbo teiss subjektai ............................................................................ 353 1.5. Darbo teiss subjekt atstovavimas ........................................................355

2. Kolektyviniai darbo santykiai...............................................................................356 2.1. Socialin partneryst ..............................................................................356 2.2. Kolektyvin sutartis................................................................................357 2.3. mons kolektyvin sutartis ...................................................................358 2.4. Kolektyviniai darbo ginai .....................................................................360

3. Individuals darbo santykiai.................................................................................363 3.1. darbinimo svoka ir institucijos.............................................................363 3.2. Darbo sutartis .........................................................................................364 3.3. Darbo ir poilsio laikas ............................................................................371 3.4. Darbo umokestis. Garantijos ir kompensacijos .....................................378 3.5. Darbo drausm .......................................................................................381 3.6. Materialin atsakomyb .........................................................................383 3.7. Darbo ginai ...........................................................................................385 3.8. Sauga darbe ............................................................................................387

Pagrindins svokos .................................................................................................388 Klausimai .................................................................................................................389 Uduotys ..................................................................................................................390

Atuntas skyrius APLINKOS APSAUGOS TEIS .............................................................................391 1. Aplinkos apsaugos teiss samprata ir altiniai ......................................................393

1.1. Valstybs aplinkosaugin funkcija ..........................................................393 1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos teiss sistema..........................394 1.3. Aplinkos apsaugos teiss svoka, dalykas ir objektas ..............................394 1.4. Aplinkos apsaugos teiss altiniai ...........................................................394

2. Valstybinis aplinkos apsaugos valdymas................................................................395 2.1. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo samprata ir funkcijos ................395 2.2. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo organizacin struktra ..............395 2.3. Aplinkos apsaugos valstybin kontrol ...................................................397

3. Aplinkosauginiai kins veiklos pagrindai ............................................................398 3.1. kins veiklos aplinkosauginio pagrindimo tikslai ir priemons ............398 3.2. Teritorij planavimo teisinis reguliavimas.............................................. 398 3.3. Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas .......................399 3.4. kins veiklos objekt, galini turti poveik aplinkai, projektavimas, statyba ir primimas naudoti..........................................................................400 3.5. kins veiklos objekt eksploatavimas ...................................................401

12

Turinys

3.6. Atliek tvarkymo teisinis reguliavimas .................................................. 402 3.7. Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas......................................... 403 3.8. Aplinkos apsaugos normatyvai, standartai, limitai..................................403

4. Atskir aplinkos objekt apsaugos teisinio reguliavimo pagrindai ....................... 404 4.1. Aplinkos oro apsauga .............................................................................404 4.2. Dirvoemio apsauga ...............................................................................405 4.3. Laukins augalijos apsauga ....................................................................406 4.4. Laukins gyvnijos apsauga....................................................................408 4.5. Saugom teritorij apsauga ....................................................................410 4.6. Vandens apsauga ....................................................................................411

5. Teisin atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidim..............................412 Pagrindins svokos..................................................................................................415 Klausimai .................................................................................................................415 Uduotys...................................................................................................................416

Devintas skyrius EMS TEIS.........................................................................................................417 1. ems teiss aka..................................................................................................419

1.1. ems teiss dalykas, metodas, ypatumai. ems teisiniai santykiai ...............................................................................419 1.2. ems teiss altiniai, j sistema ............................................................421

2. ems nuosavybs teis ........................................................................................422 2.1. ems nuosavybs teiss svoka, rys ir turinys ....................................422 2.2. Privati ems nuosavyb .........................................................................423 2.3. Valstybin ems nuosavyb ...................................................................425 2.4. Bendroji ems nuosavyb......................................................................426 2.5. ems servitutai ir kiti nuosavybs teisi ribojimai..................................................................427 2.6. ems nuosavybs teiss gynimas ..........................................................428

3. ems sandoriai ....................................................................................................428 3.1. ems sandori svoka, forma ir rys .................................................. 428 3.2. ems nuosavybs perleidimo sutartys .................................................. 429 3.3. ems keitimo sutartis.......................................................................... 430 3.4. ems nuomos ir kitos jos naudojimo sutartys....................................... 431

4. ems naudojimo teis ........................................................................................ 432 4.1. ems naudojimo teiss turinys ir rys ................................................ 432 4.2. ems kio paskirties emi naudojimas ............................................... 433 4.3. Kitos paskirties emi naudojimas ........................................................ 435 4.4. ems pamimas visuomens poreikiams .............................................. 437

13


5. ems valdymo teis ......................................................................................................... 437 5.1. ems valdymo teiss svoka ir turinys............................................................. 437

5.2. Valstybinio ems valdymo sistema ..................................................................439

5.3. Valstybin emtvarka ir ems kadastras......................................................... 440

5.4. ems teisinis registravimas ..............................................................................441

6. ems teisin apsauga ....................................................................................................... 442 6.1. ems teisins apsaugos svoka ir sistema ........................................................442

6.2. Specialiosios ems apsaugos priemons...........................................................442

6.3. Atsakomyb u ems teiss paeidimus ...........................................................444

6.4. ems gin nagrinjimas..................................................................................446

Pagrindins svokos ..............................................................................................................448 Klausimai ..............................................................................................................................449 Uduotys................................................................................................................................450

Deimtas skyrius BAUDIAMOJI TEIS ........................................................................................................451 1. Baudiamoji teis ir baudiamasis statymas.....................................................................453

1.1. Baudiamoji teis kaip teiss aka .....................................................................453

1.2. Baudiamasis statymas ir jo galiojimas ............................................................453

2. Pagrindins baudiamosios teiss nuostatos (principai), tvirtintos naujajame Baudiamajame kodekse......................................................................455

2.1. Nusikaltimo sudtis - baudiamosios atsakomybs pagrindas............................455

2.2. Non bis in idem principas (negalima du kartus bausti u t pat)........................455

2.3. Baudiamosios atsakomybs teisingumo principas ............................................456

2.4. Atsakomybs individualizavimo principas .........................................................456

2.5. anso principas...................................................................................................457

2.6. Nukentjusiojo interes ipltimo principas.......................................................457

2.7. Gero kaltininko elgesio ir pagalbos

atskleidiant nusikaltimus skatinimo principas .........................................................458 3. Baudiamojo kodekso struktra ........................................................................................459

4. Baudiamosios atsakomybs pagrindai .............................................................................459

4.1. Nusikalstamos veikos samprata .........................................................................459

4.2. Nusikaltim kategorijos .....................................................................................460

4.3. Baudiamoji atsakomyb u atskiras nusikalstamas veikas ...............................461

5. Nusikalstamos veikos sudtis ir jos baudiamoji teisin reikm ......................................464 5.1. Nusikalstamos veikos sudties samprata ir reikm ...........................................464

5.2. Nusikalstamos veikos (nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo) sudties poymiai..................................465 5.3. Nusikalstamos veikos sudi rys ..................................................................466

14

Turinys

6. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai .......................................................467 6.1. Pavojinga veika..................................................................................................467

6.2. Nusikalstamos veikos padarymo padariniai .......................................................470

6.3. Asmens, padariusio nusikalstam veik, amius................................................ 471

6.4. Fakultatyvs objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai ......................................................................................................471

7. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai ......................................................472 7.1. Pakaltinamumas kaip baudiamosios atsakomybs slyga. Nepakaltinamumo samprata ir poymiai .................................................................................................472

7.2. Ribotas pakaltinamumas ir jo baudiamoji teisin reikm................................474

7.3. Kalts samprata ..................................................................................................475

7.4. Klaida ir jos taka kaltininko atsakomybei .........................................................479

7.5. Kazusas ir jo baudiamasis teisinis vertinimas...................................................480

8. Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs ..............................................................481 8.1. Btinoji gintis.....................................................................................................482

8.2. Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas..........................................484

8.3. Profesini pareig vykdymas .............................................................................484

8.4. Btinasis reikalingumas .....................................................................................484

8.5. Teissaugos institucijos uduoties vykdymas.....................................................485

8.6. sakymo vykdymas.............................................................................................485

8.7. Pateisinama profesin ar kin rizika .................................................................485

8.8. Mokslinis eksperimentas ....................................................................................485

9. Baudiamoji atsakomyb u nebaigt nusikalstam veik.................................................486 10. Keli asmen dalyvavimas padarant nusikalstam veik ir j baudiamoji atsakomyb ................................................................................................488

10.1. Bendrininkavimo samprata ir poymiai............................................................488

10.2. Bendrinink rys ............................................................................................490

10.3. Bendrininkavimo formos..................................................................................491

10.4. Prisidjimas prie nusikalstamos veikos ........................................................... 492

11. Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai ...................................................... 493 11.1. Baudiamosios atsakomybs samprata ............................................................ 493

11.2. Bausm ir jos paskirtis..................................................................................... 495

11.3. Bausmi rys ................................................................................................. 495

11.4. Bausms skyrimas ........................................................................................... 498

11.5. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs................................................... 501

11.6. Atleidimas nuo bausms .................................................................................. 503

11.7. Senatis ............................................................................................................. 506

11.8. Teistumas......................................................................................................... 507

15


Pagrindins svokos ..............................................................................................................509 Klausimai ..............................................................................................................................511 Uduotys................................................................................................................................511

Vienuoliktas skyrius BAUDIAMOJO PROCESO TEIS ....................................................................................513 1. Bendrosios baudiamojo proceso nuostatos.......................................................................515

1.1. Baudiamasis procesas kaip teiss aka ir mokymo disciplina...........................515 1.2. Baudiamojo proceso statymai..........................................................................515 1.3. Baudiamojo proceso principai ..........................................................................516 1.4. Baudiamojo proceso dalyviai ...........................................................................519

2. Ikiteisminis baudiamosios bylos tyrimas..........................................................................524 2.1. Ikiteisminio tyrimo pradia ................................................................................524 2.2. tariamojo sulaikymas ir kardomosios priemons ..............................................525 2.3. rodymai ir j rinkimas ikiteisminio tyrimo metu ..............................................527

2.4. Ikiteisminio tyrimo pabaiga ...............................................................................528 3. Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme.............................................................. 530

3.1. Bendrosios nuostatos..........................................................................................530 3.2. Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme stadijos................................... 531

4. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme.............................................................537 4.1. Apskundimas apeliacins instancijos teismui .................................................... 537 4.2. Apeliacinis procesas ir jo ypatumai ................................................................... 537 4.3. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje ............................. 538

5. Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teisme .............................................................. 539 5.1. Kasacinio apskundimo pagrindai....................................................................... 539 5.2. Kasacinis procesas ir jo ypatumai...................................................................... 540 5.3. Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teismo posdyje................................ 541

Pagrindins svokos.............................................................................................................. 543 Klausimai .............................................................................................................................. 544 Uduotys ............................................................................................................................... 544

Dvyliktas skyrius TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS .......................................................... 545 1. Tarptautin teis................................................................................................................ 547

1.1. Tarptautins teiss svoka ................................................................................. 547

1.2. Tarptautin vieoji ir tarptautin privatin teis................................................. 549

1.3. Tarptautins teiss specifika .............................................................................. 550

1.4. Tarptautins ir nacionalins teiss santykis ....................................................... 555

1.5. Tarptautins teiss sistema ................................................................................ 557

16

Turinys

1.6. Jus cogens normos................................................................................... 558 1.7. Pagrindiniai tarptautins teiss principai ................................................559

2. Europos Sjungos teis......................................................................................... 560 2.1. Europos Bendrij teiss virenyb ..........................................................561 2.2. Europos Bendrij teiss tiesioginis galiojimas ir taikymas ..................... 562 2.3. Europos Bendrij teiss vieningo veikimo utikrinimas bei taikymas valstybse narse ...................................................................... 563 2.4. Europos Bendrij teiss sistema.............................................................563 2.5. Pagrindins teiss ...................................................................................566 2.6. Bendrieji Europos Bendrij teiss principai...........................................567 2.7. Struktriniai Europos Bendrij teiss principai......................................568

Pagrindins svokos .................................................................................................572 Klausimai .................................................................................................................574 Uduotys...................................................................................................................575

3

PRATARM

Nuo seniausi laik inoma, kad n viena moni visuomen negali normaliai gyvuoti ir vystytis, jei nepaisomos joje galiojanios elgesio (bendrabvio) normos ir taisykls. iais laikais kiekvienas mogus gyvena valstybs forma organizuotoje ir i esms teiss norm reguliuojamoje visuomenje. Kiekvienoje valstybje veikia joje priimti statymai, kiti teiss aktai, reguliuojantys vairius moni tarpusavio santykius. Kad valstybje vyraut tvarka ir drausm, jos pilieiai turi inoti bent svarbiausias joje galiojanias bendravimo taisykles ir elgtis taip, kaip to reikalauja jos statymai (teiss normos).

Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje valstybje, galioja daug vairi statym ir postatymini teiss akt, kuriuose sureguliuoti svarbiausi ms alyje visuomeniniai santykiai: nustatytos mogaus teiss ir pareigos, j gyvendinimo tvarka, atsakomybs formos ir kt. Vien tik Seimo priimt statym iuo metu suskaiiuojama per tris tkstanius. ioje statym gausybje nelengva susigaudyti net ir teiss specialistams. Taiau statymuose tvirtinta daug ir toki teisini dalyk, kuriuos turi inoti kiekvienas Lietuvos pilietis. Vadinasi, btina organizuoti teisin visuomens vietim ir mokym, vis pakop mokyklose dstyti teiss pradmen ir pagrind kursus, pristatyti bei aikinti visuomenei naujus teiss aktus, rengti ir leisti teisins tematikos straipsnius ir kt. ios ir kitos teisinio vietimo bei mokymo priemons turt bti naudojamos sistemingai, pagal specialiai tam parengt vientis valstybin program. Nedelsiant tai daryti skatina pats gyvenimas, teisins valstybs ir gerovs visuomens ms alyje krimo tikslai. Jei iuolaikiniame - labai dinamikame, permain kupiname - gyvenime mogus teisikai neipruss, jis pasmerktas neskmms ir atsilikimui.

iuo metu ypa svarbu, kad reikalingiausios teiss inios bt nedelsiant, nuo-sekliai ir sistemingai perteikiamos alies auktj mokykl studentams. Be to, svarbu, kad tai bt daroma studij programose tvirtintos Lietuvos teiss pagrind, kaip privalomos disciplinos, dstymo tvarka. Tik taip perteikiant teiss inias galima pasiekti, kad specialistas gyt reikiam teisin iprusim, kuris leist jam uimti deram pilietin pozicij. Darbui vairiose kins veiklos srityse rengiam auktos kvalifikacijos specialist teisinis mokymas btinas dar todl, kad skmingai klostytsi j bsimoji profesin veikla. Visi svarbiausi santykiai, susij su moni valdymu ir verslo organizavimu, iuo metu sureguliuoti teiss norm (statym ir postatymini teiss akt). Todl tinkami, teisikai pagrsti sprendimai gali bti priimami tik inant teiss norm reikalavimus.

19


iame vadovlyje sutelkta bei koncentruotai pateikta reikalingiausia mogaus gyvenime ir jo praktinje veikloje teisin informacija, apimanti pagrindines Lietuvos teisins sistemos struktrines dalis - pradedant trumpa teiss teorijos apvalga bei pratsiant pakankamai isamia atskir teiss ak (konstitucins, administracins, civilins, darbo, baudiamosios ir kt.) analize. Jo autoriai - Vilniaus universiteto Teiss fakulteto ir Lietuvos teiss universiteto profesoriai ir docentai - leidin skiria pirmiausia Lietuvos auktj mokykl ne teiss specialybs studentams. Kadangi vadovlyje pateikta informacija pagrsta i esms naujausi kodeks ir statym nuostatomis, jis bus naudingas ir praktikuojantiems teisininkams bei kit srii specialistams, kuri domjimosi sritis ar praktin veikla susijusi su teisiniais dalykais ar (ir) praktiniu j panaudojimu.

<

PIRMAS SKYRIUS

TEISS TEORIJA

1. BENDRIEJI VALSTYBES IR TEISES KLAUSIMAI

1.1. VALSTYBS IR TEISS MOKSLAI BENDROJOJE MOKSL SISTEMOJE

Europos Komisijos Moksl klasifikacijoje skiriamos ios penkios moksl kryptys (sistemos): humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicininiai ir technologiniai mokslai. Vis i krypi mokslai skiriasi tyrimo objektais, daikt ir reikini esms painimo bdais, mokslinio tyrinjimo metodologijomis ir kitais poymiais.

Visuomens gyvenimo ir veiklos reikinius tiria bei aikina tam tikri socialiniai mokslai: valstybs ir teiss mokslai, administravimas, ekonomika, politologija, so-ciologija, psichologija, edukologija ir kt. J nagrinjimo, tyrimo bei aikinimo ob-jektai yra vairs monijos (visuomens) gyvavimo reikiniai, procesai, tendencijos: moni gyvenimo slygos, j tarpusavio santykiai, j ekonomins, socialins ar dvasins raidos dsningumai, valstybiniai, teisiniai ir kitokie visuomens gyvenimo klausimai ar reikiniai. Pavyzdiui, mokslas, nagrinjantis valstybs vidaus ir usienio reikal tvarkym, vairius jos valdymo meno aspektus, vadinamas politologija. Mokslas, tiriantis ekonomines visuomens gyvenimo slygas, alyse vykstanius ga-mybos, preki apyvartos ir kitus apsikeitimo materialinmis vertybmis procesus, vadinamas ekonomika. Psichinius visuomenje atsirandanius reikinius, j kilm, vystimsi, reikimosi formas ir metodus tiria psichologijos mokslas, o visuomens raidos dsnius, joje esani socialini institucij veikim bei socialini grupi san-tykius tiria sociologijos mokslas. Specifinius visuomens gyvenimo tyrimo objektus ir j painimo bdus turi ir visi kiti socialiniai mokslai.

Socialinis mokslas, tiriantis valstybinio ir teisinio pobdio reikinius, vadinamas teiss mokslu (jurisprudencija). Tai mokslas, kurio tyrimo, teorinio bei praktinio apibendrinimo ir aikinimo objektai yra valstybs, teiss ir teisini sistem, kaip socialini reikini, atsiradimo, raidos bei pasikeitimo prieastys, j poymiai, tipai, formos, funkcijos, valstybs mechanizmo veikimo ypatumai, teiss altini ir norm klasifikavimo metodai, teisini santyki specifika, teiss paeidim, teisins atsakomybs, teism ir kit teisingumo staig organizavimo, veiklos bei kiti su teisingumu, teistumu ir teistvarka susij klausimai.

1.2. VALSTYBS TEORIJOS (PAGRINDINS IDJOS)

I istorijos inoma, kad pirmykts bendruomenins santvarkos laikais nebuvo nei valstybs, nei teiss, ir kad abu ie socialiniai dariniai atsirado tam tikru visuomens raidos periodu. Pirmosios valstybs - senovs Egiptas, umeras, Babilonas, Asirija ir kitos - susidar IV tkstantmeio gale bei III tkstantmetyje pr. Kr. Taigi

23

TEISS TEORIJA

valstyb, kaip visuomens organizavimosi forma bei jos interesus tenkinantis darinys, yra ilgos istorins raidos socialinis fenomenas. Todl natralu, kad per daugel ami vairi krypi mokslininkus domino ir tebedomina kada ir kaip atsirado valstyb, kokios buvo jos atsiradimo prielaidos, aplinkybs, kokia valstybs esm (paskirtis), vaidmuo visuomens gyvenime ir kiti su valstybingumu susij klausimai. Bandant juos paaikinti istorijos raidoje buvo sukurta daug vairi teorij, doktrin, koncepcij ir kitoki mokym.

Daugiau ar maiau inomos ir yra gijusios tam tikr pripainim ios valstybin-gumo teorijos: teologin (dievikoji), patriarchalin, visuomenins sutarties, prie-vartos, psichologin, istorin klasin ir kai kurios kitos.

Pastaruoju metu mokslas apie valstyb pasipild naujomis teorijomis, kuri tyrimo ir aikinimo objektas yra valstybingumas naujomis - poindustrins ir informacins visuomens - slygomis. J autoriai, turdami galvoje esminius pokyius, pastaruoju metu vykusius visuomens gyvenime, kelia vairias valstybs ir teiss pertvarkymo idjas, labiau atitinkanias iuolaikin visuomens raid ir realijas. Praktinius valstybs ir teiss pertvarkymo metodus silani teoretik poiriai yra vairs.

Mokslinje literatroje ir publicistikoje iuo metu nemaai dmesio skiriama palyginti naujoms - visuotins gerovs valstybs, teisins valstybs, pliuralins de-mokratijos valstybs ir kt. -valstybingumo esms teorijoms.

VISUOTINS GEROVS VALSTYBS TEORIJA

Visuotins gerovs valstybs idjos buvo pradtos pltoti po Antrojo pasaulinio karo, kai dl suintensyvjusios ekonomins pltros ir skmingo socialini program gyvendinimo kai kuriose alyse (Vokietijoje, Austrijoje ir kt.) buvo pasiekti didiuliai laimjimai darbo slyg gerinimo, socialinio aprpinimo, sveikatos ap-saugos, vietimo, gyvenamj nam statybos ir kitose moni gyvenimo srityse. Visi ie laimjimai - visuotins gerovs idj pltros prielaidos bei slygos, kuri pagrindu ir susiformavo visuotins gerovs valstybs teorija. Jos esm - valstybs reikms ir vaidmens iklimas socialinje ekonominje visuomens raidoje. ioje teorijoje ypa pabriami valstybs veiklos mastai ir pasiekti rezultatai socialini paslaug srityje. Iskirtiniai visuotins gerovs valstybs bruoai, anot ios teorijos alinink, yra kuo didesnio uimtumo utikrinimas, socialinio draudimo pltojimas, nedarbo paalp didinimas, dideli gyvenamj nam statybos mastai ir kiti laimjimai tenkinant socialinius moni poreikius. Pagal i teorij valstyb, kurioje pasiekti ie ir kiti dideli socialiniai laimjimai, laikoma visuotins gerovs valstybe, nes joje utikrinta beveik vis moni gerov (kitaip sakant, tokia valstyb yra visuotins gerovs altinis). Anksiau, XIX a., teigia mintos teorijos alininkai, valstyb nekovojo su socialiniu neteisingumu, nesprend socialini problem. Dabar ji tampa teigiama ekonomine jga, kuri prieinasi monopolizavimui ir siekia visuotins gerovs. Kai kurie ios teorijos alininkai teigia, kad visuotins gerovs valstybi" jau yra arba kai kurios Vakar alys greitai tokiomis taps.

Paymtina, kad visuotins gerovs valstybs teorijoje ypa pabriama mogaus vert. Joje teigiama, kad valstybs veiklos tikslai turi bti tokie: saugoti kiekvieno asmens teises, tenkinti teistus jo interesus. Atsakomyb u i tiksl gyvendinim turi prisiimti pati valstyb.

24

Bendrieji valstybs ir teiss klausimai

i teorija i esms skiriasi nuo vairi liberalizmo koncepcij, kuri atstovai teigia, kad valstyb neturi kitis visuomens gyvenim, iskyrus tuos atvejus, kai paeidiama teis.

TEISINS VALSTYBS TEORIJA

Teisins valstybs idjos pradtos brandinti dar XIX a. Taiau nuosekli j sistema (teorija) susiformavo tik XX a.

Teisins valstybs (vok. Rechtstaat) svoka pirm kart buvo pavartota Vokieti-joje. Anglijoje ta paia prasme buvo vartojama teiss viepatavimo (angl. Rule of Law) svoka. Vliau socialine politine prasme abi ios svokos imtos vartoti kaip sinonimai.

Teisins valstybs teorijos esm - valstybs ir teiss tarpusavio ssaj bei teiss vaidmens valstybs veikloje ir apskritai visuomens gyvenime iauktinimo idjos. ioje teorijoje aikinama, kaip turi bti gyvendinami valstybs, kurioje viepatauja teis, tikslai, kokie valstybs veiklos bdai (priemons) turi bti laikomi teistais, kaip turi bti reguliuojami visuomeniniai santykiai socialinje ir kitose moni gyvenimo bei veiklos srityse. Kadangi teis pagal i teorij yra tik kai kurios teiss normose knytos bei statymuose tvirtintos bendramogikosios vertybs, svarbiausiu dalyku teisinje valstybje turi bti laikoma ne statymas, o teis. Todl vis valdios organ, kini ir visuomenini darini, fizini ir juridini asmen veikla valstybje, j tarpusavio santykiai turi bti grindiami teise ir reguliuojami tik teisinmis priemonmis. Kitaip sakant, visa tai, kas vyksta valstybje, turi bti numatyta teiss normose. Valstyb, kaip ir joje veikianios institucijos, negali perengti teiss nustatyt rib ir ksintis piliei teises. Pagrindiniai teisins valstybs bruoai - demokratikumas, garantuotas statym laikymasis, utikrintas statym stabilumas, apsaugotos mogaus teiss. Pagal i teorij teisine valstybe negali bti laikoma tokia valstyb, kurioje statymai keiiami atsivelgiant ekonominius ar politinius tam tikr sluoksni interesus. Akivaizdiu ios teorijos nepaisymo pavyzdiu Lietuvoje gali bti laikomas dar neseniai taikytas pensij dirbantiems pensininkams sumainimas (tai prietarauja Konstitucijai).

PLIURALINS DEMOKRATIJOS TEORIJA

Pliuralins demokratijos teorijos (kai kurie autoriai j vadina valdios difuzijos" teorija) idjos pradtos pltoti XX a. Jose atsispindi socialdemokratini politini srovi pairos. ios teorijos pradininkai ir sekjai (G. Laskis, M. Liuver, R. Dalis ir kt.) teigia, kad iuolaikinje visuomenje klasi nebeliko (todl ir valdia neteko klasinio pobdio) ir kad mons, susiskirst atskiras grupes pagal vairius kitus poymius (ami, profesij, interesus, gyvenamj viet ir kt.), turi daugiau ar maiau galimybi per ias grupes daryti poveik valstybs institucij veiklai, j priimamiems sprendimams. Kiekvienas visuomens darinys bei jam priklausantys mons, kaip teigia ios teorijos sekjai, iuo metu tam tikru mastu dalyvauja valstybs valdyme, dl to ir pati valstyb tampa visuotins moni valios ir apskritai visuomens interes reikj. Rykus teigiamas ios teorijos bruoas - demokratikumas, nes joje akcentuojamas vis piliei dalyvavimas tvarkant valstybs reikalus.

25

2. TEISS TEORIJOS PAGRINDAI

2.1. TEISS SAMPRATA

Visa monijos raidos istorija parod, kad negali bti visuomens be tam tikr tai-sykli (socialini norm), reguliuojani jos nari tarpusavio santykius. Jau pir-myktje bendruomeninje santvarkoje buvo daug vairi paproi, tradicij, drau-dim ir kitoki moralinio pobdio norm bei taisykli, kuri nemaa dalis vliau, besiformuojant valstybms, tapo teiss normomis. Todl dar Senovs Romoje visikai pagrstai buvo teigiama: Ubi societas ibi jus, t. y. Kur visuomen, ten ir teis".

iais laikais, kaip ir ankstesniais, reikiama tvarka visuomenje, jos nari susi-klausymas ir drausm palaikoma, reguliuojama ir utikrinama taip pat daugybs vairaus pobdio elgesio taisykli: teiss ir morals norm, visuomenini susi-vienijim taisykli, paproi, tradicij ir kt. Be i priemoni, kurios reguliuoja santykius visuomenje, nebt galima utikrinti materialini vertybi gamybos ir paskirstymo, patenkinti materialini ir kultrini moni poreiki, apsaugoti kit j teisi ir teist interes. Ir apskritai jei nebt moni tarpusavio santykius re-guliuojani norm, visuomenje neivengiamai sivyraut anarchija, netvarka, chaosas.

Mint socialini norm reikm reguliuojant visuomeninius santykius labai nevienoda. Ypa svarb vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius atlieka teiss normos (t. y. privalomo elgesio taisykls). Jos iais laikais reguliuoja visus svar-biausius visuomeninius santykius. Teisikai sureguliuoti visuomeniniai santykiai tam-pa stabilesni, o paioje visuomenje sivyrauja didesn tvarka ir drausm.

Spaudoje ir kasdienje kalboje svoka teis" vartojama vairiomis prasmmis (danai skaitome ir girdime sakant asmenin teis", moralin teis" ir kt.). Teisine prasme svoka teis" vartojama kaip asmens elgesio socialinio vertinimo (teisto ar neteisto) matas (kriterijus). Remiantis teiss normomis, nustatoma, kurie asmens poelgiai yra leistini (taigi ir teisti), kurie - draudiami (neteisti) ir kokie galimi neleistino elgesio (teiss paeidimo) padariniai (sankcijos). Moksliniuose darbuose, atsivelgiant teiss, kaip socialinio fenomeno, savybes, teis paprastai apibriama kaip valstybs nustatyt ar sankcionuot ir jos saugom privalom elgesio taisykli (norm) visuma.

2.2. TEISS POYMIAI

Nuo morals ir kit visuomeninius santykius reguliuojani priemoni teis skiriasi jos norm itakomis (primimo tvarka), veiksmingumu bei reikmingumu regu-liuojant santykius ir kai kuriais kitais poymiais.

Pirma, teis sudaro ne bet kokios visuomeninius santykius reguliuojanios tai-sykls, o tik tos, kurias sukuria (nustato) arba sankcionuoja (patvirtina) pati valstyb per jos galintas institucijas ar pareignus.

Antra, teis kuriama dviem bdais: valstybei tiesiogiai nustatant ir valstybei sankcionuojant (tvirtinant) tam tikras kit sukurtas elgesio taisykles. Daugum teiss norm tiesiogiai nustato (sukuria) pati valstyb per savo valdios ar valdymo

26

Teiss teorijos pagrindai

organus. Siekdama, kad privalomo elgesio taisykls bt inomos ir kad j bt laikomasi, valstyb jas formina (tvirtina) tam tikrame teiss akte ir paskelbia vi-suomenei. Pagrindiniai dokumentai, kuriuose tvirtinamos svarbiausios teiss normos, vadinami statymais. Privalomo elgesio taisykles (teiss normas) valstyb formina ne tik statymuose, bet ir kituose teiss aktuose: dekretuose, nutarimuose, sprendimuose, potvarkiuose, sakymuose, instrukcijose bei kt.

T r e i a, taisykli sankcionavimas (tvirtinimas), kaip teiss krimo bdas, tai-komas reiau. Valstyb daniausiai tvirtina (sankcionuoja) moni ir visuomenini organizacij status, statutus ar kitokio pavadinimo j sukurtus aktus ir taip suteikia jiems teisin gali. Pavyzdiui, bet kurios mons ar visuomenins organizacijos statai tampa juridiniu norminiu aktu, o juose tvirtintos taisykls tampa privalomos (t. y. jos tampa teiss normomis) tik po to, kai juos nustatyta tvarka registruoja kompetentinga valstybs institucija.

K e t v i r t a , teis - tai privalomo elgesio taisykli visuma (sistema). J laikytis btina. Tai nustato valstyb. Fizini ir juridini asmen veiksmus, kurie neatitinka teiss normose nustatyt reikalavim, valstyb traktuoja kaip teiss paeidimus arba nusikaltimus ir kaltiems asmenims numato atitinkamas bausmes (sankcijas).

Penkta, nustatyt arba sankcionuot elgesio taisykli laikymsi valstyb saugo ir utikrina vairiomis poveikio priemonmis, kai reikia - ir prievarta. Teiss paeidjams taikydama nepalankias poveikio priemones, valstyb skatina juos elgtis taip, kaip to reikalauja teiss normos, statymai. Tuo teiss normos skiriasi nuo morals ir kit visuomenje veikiani socialini norm bei taisykli, kuri laikymosi savo poveikio priemonmis valstyb neutikrina.

e t a , teiss normos yra specifins, nes jose daniausiai nustatyti bendro po-bdio paliepimai, t. y. jos yra privalomos arba visiems gyventojams, arba tam tikrai j kategorijai (pvz., pareignams, karikiams ar kt.). Valstyb priima ir individualaus pobdio teiss aktus, kurie susij su konkreiais asmenimis (pvz., teisikai forminamas tam tikro asmens apdovanojimas ordinu ar medaliu arba paskyrimas uimti tam tikras pareigas). Tokiais individualiais valstybs aktais nesukuriamos bendro pobdio taisykls, todl jie nepriskiriami prie normini akt, o yra tik teiss norm taikymo aktai.

S e p t i n t a , galiojanti teis - tai ne paviens, o tarpusavyje suderintos ir tam tikru bdu sugrupuotos veikianios elgesio taisykls. Dl to jas gerokai lengviau taikyti praktikoje. Tuo teiss normos skiriasi nuo morals ir kit visuomenje galiojani nuostat, kurios i esms veikia kaip atskiros, tarpusavyje nesuderintos ir nesusijusios su kokia nors sistema, taisykls.

2.3. TEISS TEORIJOS (PAGRINDINS IDJOS)

BENDROSIOS PASTABOS

Teiss krimosi ir raidos kelias - ilgas ir sudtingas. Jos atsiradimas siejamas su ekonominmis ir socialinmis permainomis, vykusiomis paskutiniuoju giminins-gentins santvarkos gyvavimo laikotarpiu. Teis, kaip ir valstyb, atsirado ne staiga ir ne tuioje vietoje. Ji formavosi palaipsniui tuo metu veikusi paprotini norm ir taisykli pagrindu. Pradioje teisinis reguliavimas (valstybs nustatytos taisykls)

27

TEISES TEORIJA

tik i dalies (neymiai) papild neteisin (moralin, religin, paprotin) reguliavim. Pirmieji teiss aktai (valstybs pripainti ir patvirtinti bei jos ginami kai kurie pa-proiai ir individuals monarch paliepimai) reguliavo tik atskirus, labai svarbius visuomeninius santykius. Vliau, kai susikr ir sitvirtino pirmosios vergovins valstybs, pasirod pirmieji didesns apimties raytiniai teiss aktai, reguliuojantys jau vairaus pobdio visuomeninius santykius. Tai: Hammurapio statymas (teiss norm svadas, ileistas Babilone XVIII a. pr. Kr.), Manu statymas (teisini ir religini norm svadas, ileistas Indijoje II a. pr. Kr.), XII lenteli statymas (teiss norm svadas, ileistas Senovs Romoje 451-450 m. pr. Kr.) bei kt.

Istorijos raidoje didjant teiss, kaip visuomenini santyki reguliavimo priemo-ns, vaidmeniui, pamatins jos idjos tapo filosof, politolog, teisinink ir kit srii mokslinink tyrinjimo objektu. J isakyt mini, samprotavim ir argument pagrindu atsirado vairi teorij, doktrin, koncepcij, mokym, vienaip ar kitaip aikinani teiss kilms (prigimties), esms (socialins paskirties), tarnybinio vaidmens ir kitus su teise susijusius klausimus.

TEOLOGINIAI (DIEVIKIEJI) TEISS MOKYMAI

Teologiniai teiss mokymai (gr. theos Dievas" + logos mokslas"), turintys ypa gilias istorines aknis, teiss kilm bei socialin jos paskirt sieja tik su Dievo valia ir jo nurodymais (ireiktais religinse dogmose ir postulatuose), kaip mons privalo gyventi (elgtis) emje.

Nuo seniausi laik iki pat Naujj ami beveik vis ali visuomeni ideolo-giniame gyvenime vyravo vienokia ar kitokia teologin pasaulira, veikusi moni smon ir j elges. Didel vaidmen ji atliko ir jurisprudencijoje. vairios religij ir jas atspindini filosofini teisini teorij atstovai teiss atsiradim (kilm) siejo su Dievo valia, o dievikj gali apskritai traktavo kaip pirmaprad visuomens pagrind bei btin jos egzistavimo slyg. Dar senovs graik filosofas Heraklitas (g. apie 544-540 m. pr. Kr.) teig, kad visi mogikieji statymai kildinti i vie-nintelio, t. y. Dievo, statymo. O senovs laik yd pranaas ir statymdavys Moz (gyvens XIII a. pr. Kr.) religinio pobdio teisyne (jame neatskiriami religiniai ir pasaulietiniai dalykai) teig, kad visi statym paeidimai rstina Diev, yra nuod-m, absoliutus blogis, reikalaujantis atpirkimo ir negailestingos bausms. Vlesni laik yd teoretikai taip pat niekada nra sureikmin jokios mogikosios veiklos, skaitant ir teiskr. Anot j, valdia gldi Toroje (t. y. Dievo statyme - penkiose pirmosiose Senojo Testamento knygose), o mogaus galia yra ribota, laikina ir kintanti. Dl to judaizmas, skirtingai nei krikionyb, nesukr teorij apie die-vikj karali teis.

Pagal Dievo sakym ir kit religini dogm nuostatas, ami amius buvo ver-tinama tai, kas leistina ar draudiama, teista ar neteista, etika ar smerktina. Ir tik Naujausiaisiais laikais, kai visuomenini santyki reguliavimo svertus i Banyios pamau perm valstyb, uuot rmusis vien tik Dievo statymu, imta vadovautis ir moni kuriama teise. iuo visuomens raidos laikotarpiu m formuotis ir vairios pasaulietins teisins doktrinos, teorijos, srovs ir kitokie mokymai, jau mogikuoju poiriu aikinantys vairius teiss kilms, esms, vaidmens visuomens gyvenime bei kitus su teise susijusius klausimus.

28


PRIGIMTINS TEISS TEORIJA

Prigimtins teiss teorijos (lot. jus generis human) itakos taip pat labai senos. Dar V a. pr. Kr. graik filosofas Parmenidas gamtos (physis) dsnius prieprieino moni sukurtiems statymams (nomos). Platonas taip pat iskyr dvi teiss dalis: prigimtin teis, kuri jis siejo su idj pasauliu, ir moni sukurt teis, kuri jis laik neatsiejama nuo reikini pasaulio. Anot Aristotelio, bet kurioje teisinje sistemoje persipyn dviej ri pradai: aminieji, gamtiniai, ir laikinieji, nulemti istorijos.

iuolaikiniame teiss moksle prigimtin teis apibriama kaip visuma pamatini teisi ir princip, iplaukiani i paios mogaus prigimties ir nepriklausani nuo socialini slyg -valstybi bei jose galiojani teiss norm. Tiek ankstesnieji, tiek iuolaikiniai ios teorijos pasekjai teigia, kad, be pozityviosios (moni sukurtos, kintanios, vairiose alyse skirtingos) teiss, egzistuoja gimta teis, kuri traktuojama kaip amina, nekintanti, neatimama, bendra visiems monms ir iplaukianti i paios mogaus prigimties.

Kai kurie prigimtins teiss teorijos atstovai teis kildino i gimto moni po-reikio siekti tvarkos" ir aminojo teisingumo". Jie teig, kad siekti teisingumo yra gimta mogaus savyb. Todl ir teis, kaip siek knijanti priemon, yra neatsiejama nuo mogaus prigimties.

Vienas i ymiausi prigimtins teiss teorijos atstov austr teiss teoretikas A. Ferdrosas teig, kad teiss esm gldi paioje teiss idjoje", kuri siknija prigimtinje teisje ir atitinka dorovingj" mogaus prigimt". Vokietis E. Zaueris teiss esm taip pat siejo su teiss idja", t. y. j tapatino su teisingumu".

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje nustatyta, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, todl j egzistavimas nepriklauso nuo valstybs valios.

ISTORIN TEISS MOKYKLA

i mokykla, atsiradusi XIX a. pradioje Vokietijoje, teis kildino i paproi ir teig, kad ji yra ne statym leidjo valios produktas, o reikinys, susiformavs ltai vystantis visuomeniniams santykiams. Jos pradininkai - Berlyno universiteto pro-fesoriai K. F. fon Savigny (1779-1861 m.), G. F. Puchta (1798-1846 m.), K. F. Eich-gornas (1781-1854 m.) ir kt. - teig, kad statym leidjas yra ne teiss krjas, o tik tautos dvasios" reikjas, t dvasi galintis suvokti tik inodamas tautos istorij. Anot j, sukurti nauj teis ir panaikinti senj nemanoma lygiai taip, kaip nemanoma sukurti bendros kalbos ir panaikinti vietos tarmes.

Teiss paprotys istorins teiss mokyklos atstovams buvo aukiau u statymus, nes, anot j, paprotinje teisje gldi tautos dvasia". Kartu jie nepritar prigimtins teiss nuostatoms, taip pat teiss reformos idjoms ir aikiai pasisak u teiss nekintamum, stabilum bei neleistinum valdininkams kitis teiss krimosi proces.

PSICHOLOGIN TEISS DOKTRINA

i doktrina, atsiradusi XX a. pradioje, teis traktuoja kaip moni psichologinio gyvenimo reikin. Jos atstovas rus mokslininkas L. I. Petroickis teig, kad teis nra objektyviai egzistuojantis socialinio gyvenimo reikinys, o tra tik psichikos

29

TEISES TEORIJA

fenomenas, ypatinga forma igyvenim, kurie psichologijoje vadinami emocijomis. io mokslininko nuomone, visi teisiniai draudimai, pareigojimai, leidimai yra tik psichologini igyvenim rezultatas. Kiti psichologins teiss doktrinos atstovai teig, kad svarbiausi visuomenini institut susidarym lemia tam tikra psichologin kai kuri asmen ar j grupi bsena. Todl, anot j, ir valstyb, ir teis yra tam tikros psichologins moni bsenos rezultatai. J paskirtis - ginti esam santvark.

NORMATYVIZMO DOKTRINA

Normatyvizmo kryptis teiss moksle susiformavo XX a. pradioje. Jos atstovai teigia, kad teis yra vientisa, logika, udara teiss norm sistema, ir silo tas teiss normas nagrinti, analizuoti, klasifikuoti bei kurti vadinamsias grynsias" teiss svokas, atsiribojant nuo esam socialini slyg ir tikrovs, kurioje jos bus taikomos. ymiausias ios krypties atstovas - austr kilms JAV teiss teoretikas Hansas Kelzenas (1881-1973 m.) teig, kad teis pati reguliuoja savo krim, nes kiekviena auktesnioji" teiss norma sukuria emesnij" norm. Tokiu bdu susidaro grieta teiss norm hierarchija. Vadovaudamasis teiss norm hierarchijos idja, H. Kelzenas sukr universali pasaulins teistvarkos schem, kuri trauk tarptautin teistvark ir visas valstybi teistvarkas. Pagal i schem tarptautin teis, kuriai H. Kelzenas teik pirmum valstybi teiss atvilgiu, lemia valstybi teiss norm turin ir j galiojimo bei veikimo slygas. Pagrindine teiss norma H. Kelzenas laik princip Pacta sunt servanda (Sutari privalu laikytis") - bendrj vis kit teiss norm altin.

Normatyvizmo doktrinos atstovai teis traktavo tik kaip udar, nuo socialinio, psichologinio ir istorinio turinio atskirt login form, todl i doktrina teiss moksle danai vadinama grynosios teiss mokykla".

TEISINIO POZITYVIZMO DOKTRINA

Teisinio pozityvizmo doktrinos atstovai teis kildina i btinybs teisikai sureguliuoti tam tikrus santykius ir i statym leidjo valios, kuria siekiama tuos santykius sure-guliuoti. Teisinje praktikoje pozityviosios teiss svoka suprantama kaip visuma galiojani (moni sukurt) teiss norm, kurios skiriasi nuo prigimtins teiss norm ir nuo negaliojani nuostat (netekusi galios, panaikint ar dar neteisint - kuriam nuostat, teiss idj, silom teisinti reikalavim ir kt.). Galiojanioms teiss normoms iskirti vietoj pozityviosios teiss svokos kai kada vartojama svoka de lege lata (pagal galiojant statym"). Kai pagal galiojani teis dar nereguliuojamas tam tikras santykis, bet numatomj sureguliuoti, vartojama svoka de lege ferenda (pagal bsimj, numatom statym").

Pozityvioji teis, kaip visuomenini santyki sureguliavimo priemon, atlieka svarb vaidmen visuomens gyvenime. vairiais visuomens raidos laikotarpiais ji utikrina ekonomines, socialines, nuosavybs ir kitas mogaus teises bei laisves.

30


REALIZMO DOKTRINA

Realizmo doktrina, teiss moksle susiformavusi antrojoje XIX a. pusje, teiss at-siradim siejo su poreikiu apginti privai savinink interesus. Anot ios doktrinos pradininko vokiei teisininko R. Iheringo (1818-1892 m.), teis yra valstybs ap-gintas privai savinink interesas, ji gimdo jg ir pati yra jgos politikos gyvendi-nimo priemon.

Esmin ios teiss doktrinos savyb yra ta, kad ji teism praktikoje pirmenyb teikia ne teiss norm reikalavimams, o konkretiems teism sprendimams, realiems j veiksmams, taikant jiems teiss reikalavimus. Buvs JAV Aukiausiojo Teismo teisjas Oliveris Holmesas teig, kad statymas yra tik prielaida to, kaip teismas turt sprsti vien ar kit konkret klausim. Todl realizmo doktrinos atstovai teigia, kad teiss moksle svarbu utikrinti teism veiklos laisv, silo maiau juos varyti teiss norm reikalavimais.

SOCIOLOGIN TEISS MOKYKLA

i mokykla, susiformavusi XX a. pradioje, teiss kilm sieja su pragmatizmu, su visuomenei ikylaniais poreikiais reguliuoti tam tikrus socialinius santykius. So-ciologins teiss mokyklos krjas vokiei teiss profesorius F. Listas ir jo pase-kjai (JAV teisininkas R. Paundas ir kt.) teigia, kad teiss, kaip ir kit socialini reikini, vertingum lemia tai, kiek ji naudinga bei taikytina teisinje praktikoje. Anot R. Paundo, teis yra tik socialin technika, ji turi vienodai tarnauti visoms visuomens klasms, o galiojantys teiss aktai visada turi atitikti ekonomines ir socialines alies slygas.

MARKSISTIN TEISS DOKTRINA

Marksistai teiss atsiradim sieja visuomens susiskirstymu prieikas klases (tur-tinguosius ir beturius) bei kilusiomis tarp j rietenomis ir dl to ikilusiu poreikiu apginti ekonomikai viepataujanios visuomenje klass (turtingj) interesus ir nuslopinti kitos visuomens dalies (beturi) pasiprieinim. K. Marksas, F. Engelsas ir j idj skleidjai teig, kad teis, kaip ir valstyb, yra istorinis bei klasinis reikinys ir kad ji atsirado beveik tuo pat metu kaip ir valstyb, t. y. vlyvajame pirmykts bendruomenins santvarkos raidos etape. Teigiama, kad klasi prieta-ravimai iuo laikotarpiu tapo itin atrs, o iki tol veikusios neteisins visuomenini santyki reguliavimo priemons (paproiai, proiai, tradicijos ir kt.), pagrstos vien morale, pasirod esanios per silpnos antagonistiniams klasiniams prieik visuo-mens dali santykiams sureguliuoti. Siekiant sutramdyti neturtingosios visuomens dalies prieinimsi ir priversti j paklusti turtingj valiai, pastarieji pamau m grietinti kai kuriuos gimininje gentinje santvarkoje veikusius paproius, pro-ius, tradicijas, suteikdami jiems privalomo elgesio taisykli gali (paversdami juos teisiniais paproiais, teisiniais proiais ir teisinmis tradicijomis). Kad bt utikrin-ta, jog j bus laikomasi, visuomenje ekonomikai viepataujanti klas sukr viej valdi (apmokam valdymo aparat) bei specialiuosius prievartos organus (teismus, andarmerij, policij ir kt.), pavesdama jiems irti, kad visuomenje bt elgiamasi taip, kaip to reikalauja teiss normomis paverstos paprotins taisykls.

31

TEISS TEORIJA

2.4. TEISS FORMOS (ALTINIAI)

TEISS FORMOS (ALTINIO) SAMPRATA

Teiss forma (altinis) - tai teiss iraikos bdas. Teiss forma rodo, kokiomis priemonmis valstybs valdia teisina (legalizuoja) savo vali, kokios yra jos reikalavim iorins iraikos (teiss altini) formos.

Plaija prasme teiss altinis yra valstybs valdios valia, kuri, suformuluota (ireikta) ir tvirtinta teiss normose, tampa kartu ir valstybs valia. Normini teiss akt leidybos (ar sankcionavimo) teises aukiausioji valstybs valdia suteikia ir vairiems kitiems (emesnio lygmens) valstybs organams bei kai kurioms ne-valstybinms organizacijoms. Todl teiss formos (altinio) svoka praktikoje da-niausiai vartojama daugiskaitoje ir apibriama kaip valstybs kompetenting or-gan ar j galint nevalstybini organizacij ileisti teiss aktai, kuri normose (elgesio taisyklse) suformuluota (ireikta) ir tvirtinta valstybs valia.

Kad valstybs valia bt privaloma bei inoma visuomenje (taigi ir gyvendi-nami teiss normose nustatyti reikalavimai), ji turi bti tam tikru bdu suformuluota (ireikta) ir paskelbta.

Istorikai inomos trys valstybs valdios valios teisinimo (pavertimo teiss nor-momis) formos: teisinis paprotys, teisinis precedentas ir norminis teiss aktas.

TEISINIS PAPROTYS

Teisinis paprotys, skirtingai nei neteisinis, - tai kompetentingo valstybs organo patvirtinta (sankcionuota) bet kuri paprasta paprotin elgesio taisykl (t. y. tokia taisykl, kuri susiformuoja visuomenje ilg laik danai j taikant ir kurios laikomasi i tradicijos). Valstybs sankcija tokiam paproiui suteikia privalomj pobd, t. y. paveria j teiss norma. Teisinis paprotys yra seniausia teiss forma, vyravusi vergovinse ir i dalies feodalinse valstybse iki tol, kol monarchai pradjo leisti statymus ir sakymus.

Teisinius paproius reikia aikiai skirti nuo neteisini, t. y. valstybs nesankcio-nuot, paproi. Vergovins ir feodalins valstybs i pirmykts bendruomenins santvarkos perm daug vairi joje susiformavusi paproi. Taiau toli grau ne visi jie tapo teiss normomis. Pavyzdiui, taip ir liko valstybs neteisinti rank su-kirtimai susitariant, rank paspaudimai sveikinantis ir daug kit paproi. Teisiniais paproiais tapo tik tie, kuriuos valstyb patvirtino (sankcionavo) teism sprendimais, valdymo aktais, juos ra statymus arba pateik kaip nurodymus, kad tam tikrais atvejais bt vadovaujamasi atitinkamais paproiais. Tokie valstybs sankcionuoti (patvirtinti) paproiai ir tapo teisiniais paproiais (teiss normomis).

TEISINIS PRECEDENTAS

Teisinis precedentas yra tokia teiss forma, kai teismo sprendimas konkreioje byloje ar kito valstybs organo priimtas sprendimas konkreiu klausimu taikomas ir kitais panaiais atvejais ir itaip tampa visuotinio elgesio taisykle. iuo metu teisinis precedentas dar plaiai taikomas anglosaksikj ali teisje (ypa civilinje). Teisiniai precedentai turjo takos ir formuojantis kai kurioms tam tikr ali kons-

32


titucinms nuostatoms. Pavyzdiui, sekant Anglijos parlamente sukurto precedento pavyzdiu, daugelyje ali iuo metu ministr kabinet atsistatydinimai siejami su parlamentuose pareiktais jiems nepasitikjimo votumais".

NORMINIS TEISS AKTAS

Norminis teiss aktas yra i esms iuolaikin valstybs valdios valios teisinimo forma. Tai kompetentingo valstybs organo ileistas oficialus raytinis dokumentas, kuriame suformuluotos (nustatytos) reikalaujamo elgesio taisykls (teiss normos), t. y. nurodyta, kaip turi bti elgiamasi tam tikromis aplinkybmis. prastas norminis teiss aktas yra statymas.

Vergovinio ir feodalinio tipo valstybse statymais daniausiai bdavo paveriami apdoroti ir susisteminti teisini paproi bei precedent uraai. J rengjai tais laikais reikalingiausius paproius ir precedentus apraydavo ir traukdavo tam tikrus rinkinius, taip sukurdami pirmuosius statym tekstus. Lietuvoje tokiu bdu buvo sudaryti visi trys (1529 m., 1566 m. ir 1588 m.) Lietuvos statutai. Po pirmojo statuto paskelbimo statym teis Lietuvoje pamau istm i visuomens gyvenimo paprotin ir precedentin teis. Nuo 1529 m. paproiais ir precedentais buvo remiamasi tik reguliuojant santykius, kuri neaprp statut nuostatos.

Dabar egzistuojaniose demokratinse valstybse valdios valia ireikiama ir teisinama norminiuose teiss aktuose - parlament priimamuose statymuose ir kt. Jie laikomi svarbesniais u kitas teiss formas. Norminio teiss akto reikm ir juridin (teiss altinio) galia taip pat pripastama normatyvinio (pareigojanio) turinio sutartims.

Lietuvos Respublikoje pagrindinis teiss altinis yra statymas. Teisiniais papro-iais ir precedentais Lietuvoje beveik nesivadovaujama.

2.5. TEISINS SISTEMOS

TEISINS SISTEMOS SAMPRATA

Teis, kaip bendras (globalus) socialinis fenomenas, yra ireikta ir tvirtinta norminiuose teiss aktuose, kurie, tam tikra tvarka sugrupuoti, sudaro atskiras teisines sistemas (tarptautines, bendranacionalines ir nacionalines).

Plaija prasme teisin sistema suvokiama kaip teisin valstybs sandara, grin-diama konstitucija, t. y. kaip vientisas tarpusavyje suderint ir susiet valdios, valdymo, teismini ir teissaugos institucij (teism, prokuratros, policijos ir kt.), taip pat teisini priemoni darinys. Taiau daniausiai teisins sistemos svoka var-tojama siaurja prasme ir ji suprantama kaip suderint, sugrupuot, tarpusavyje hierarchiniais ir koordinaciniais ryiais susiet teiss norm, teiss akt ir j gru-pi (teiss institut, ak ir kt.) junginys.

Kiekvien teisin sistem, nesvarbu, kokia yra j sudarani teiss norm pa-skirtis ir kokios vairios yra j iraikos formos, sudaro ne iaip paprasta elgesio taisykli samplaika, o tam tikru bdu tarpusavyje susiet ir sugrupuot teiss norm bei j grupi komplektas. Taiau teiss norm esm (paskirtis) ir j grupavimo bei sisteminimo bdai yra skirtingi. Todl teiss moksle ir praktikoje iskiriamos

33

TEISES TEORIJA

trij tip teisins sistemos: tarptautins, bendranacionalins ir nacionalins. Vis j teisinio reguliavimo dalykai yra santykinai savarankiki, visos jos turi tam tikrus teisinio reguliavimo metodus.

TARPTAUTINS TEISINS SISTEMOS

i teisini sistem grup sudaro tarptautins vieosios teiss, tarptautins privatins teiss ir Europos Sjungos teiss sistemos.

Tarptautin vieoji teis - sistema teiss norm, reguliuojani santykius tarp vieosios tarptautins teiss subjekt (t. y. santykius tarp valstybi ir i santykius su tarptautinmis tarpvyriausybinmis organizacijomis).

Tarptautin privatin teis - sistema teiss norm, reguliuojani santykius tarp privai teiss subjekt (i esms santykius tarp skirting valstybi teiss subjekt -fizini ir (ar) juridini asmen).

Europos Sjungos teis - regionin tarptautin teisin sistema, sukurta siekiant utikrinti vairiapus Europos ali - Sjungos nari - integracij. Pagri

lietuvos teises pagrindai (2004)

Documents