Pareiškėjai: !.Valerijus Kazakevičius, a. k. 36606031070 Katkaus 5-49, Vilnius 2. Iveta Ulinskaitė, a. k. 46803300051

Prezidento kanceliarija Simono Daukanto a. 3, Vilnius 2. Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius 3. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius 5. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba Gedimino pr. 11, LT -01103 Vilnius 6. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius 7. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija A. Vivulskio g. 11, LT-03610 Vilnius

Tretieji suinteresuoti asmenys: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Gedimino pr. 36, LT-01104 Vilnius 2. Lietuvos Respublikos Prezidentė Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė Simono Daukanto a. 3, LT-00103 Vilnius 3. Lietuvos Respublikos Seimas Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius

ABTĮ 40 str. pagrindu skundas neapmokestinarnas žyminiu mokesčiu.

ATSKIRASIS SKUNDAS Dėl 2012 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties

Vilnius 2012-07-18

2012 m. liepos 05 d. Valerijus Kazakevičius ir Iveta Ulinskaitė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, pareigų ir funkcijų neatlikimo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymlh viešojo intereso pažeidimo netinkamai aptarnaujant piliečius viešojo administravimo institucijose - pažeidžiant viešojo administravimo kokybės valdymą, procedūras ir principus -tinkamai (kokybiškai) neišnagrinėjus 2012 m. gegužės 21 d. , 2012 m. gegužės 25 d. prašymus ir

I

2012 m. gegužės 30 d. skundą bei valstybinio administravimo subjektų priimtų neteisėtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, atsisakius kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados ar ginčijamas teisės aktas atitinka Konstitucijai.

2012 m. liepos II d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zabovska priėmė nutarti, kuria atsisakė priimti Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundą, motyvuojant kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. 2012 m.liepos II d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra gauta paštu 2012 m.liepos 13 d.

Su 2012 m. liepos II d. Vilniaus apygardos administracinio teismo priimta nutartimi nesutinkame, nes 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės pateiktas skundas privalo būti išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nes skunde išdėstyti

faktiniai ir teisiniai argumentai priskirti nagrinėti administracinių teismų kompetencijai. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Liudmilos Zabovskos neteisėtų veiksmų ir neveikimo, 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundas liko neišnagrinėtas, ko pasekoje Vilniaus apygardos administracinis teismas nesureagavo į viešojo administravimo institucijų neteisėtus veiksmus ir neveikimą, netinkamą prašymų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimą, nekokybišką piliečių aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, pažeista Konstitucija ir konstitucinė santvarka, pažeistas viešas interesas ir neatsižvelgta į mūsų skunde išdėstytus argumentus, kad atsakovai kaip viešojo administravimo subjektai nagrinėdami mūsų pareiškimus, prašymus ir skundus pažeidė mūsų teisę į tinkamą viešą administravimą, teisę į informaciją ir kita.

2012 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zabovska nutattimi pažeidė pamatinius konstitucinius principus demokratiškumo, teisingumo ir teisinės valstybės principus, tesimų nepriklausomumo ir nešališkumo principus, lygiateisiškumo, žmogaus teisių ir laisvią ir kitus teisės principus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymą ir teisės normas, nepagrįstai pažeidė mūsų teisę į teisingą teismą, nesureagavo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, biurokratizmo, vilkinimo ir neveikimo, bei nepagrįstai neatsižvelgė į mūsų pažeistą

teisę į gerą viešą administravimą, teisę į informaciją. 2012 m. liepos II d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Liudmilos Zabovskos

priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrjsta, neargurnentuota, nemotyvuota ir turi būti naikinama. 2012 m. liepos II d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis priimta pažeidžiant:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str., 4 str., 5 str. I d. ir 3 d., 6 str. I d. 7 str. I d. ir 2 str., 18 str., 25 str., 29 str., 30 str., 55 str. 1 d., 62 str. I d., 77 str., 91 str.,l02 str., 103 str., I 04 str. I 05 str.;

2) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo VIII-I 029 (Žin., 1999, Nr. 13-308) I str., 2 str., 3 str., 4 str. 1 d., 21 str. I d. 21 str. 2 d., 86 str.,

3) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo VIII-1234 (Žin., 1999, Nr. 60-1945 aktuali redakcija nuo 2011-05-01) 1 str., 2 str., 3 str., 4 str. I d., 4 str. 3 ir4 d., *41str. 1 d. I p., 5 str., 6 str., 7 str., 8 str., 9 str., 10 str. I d. ir 2 d., 11 str.,12 str., 14 str., 19 str., 20 str., 21 str., 22 str., 23 str. 1 d.ir 4 d., 30 str., 34 str. ;

4) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (Žin., 1999, Nr. 66-2130, 2002, Nr. 456-1708, 2007, Nr.69-2773, 2009, Nr. 75-3065, 2011, 57-2705, 2012, Nr. 69-3523) I str., 2 str., 3 str., 4 str. 1d. ir 3 d., 15 str. I d. 1-5 p.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo ir teisės aktų prieštaravimo

pagrindiniam šalies istatvmui- Lietuvos Respublikos Konstitucijai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kuri buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. Tautos referendumu,

prieambulėje įtvirtinta, kad vienas iš lietuvių tautos tikslų yra atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos valdymas turi būti yykdomas teisės pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucija- pagrindinis Lietuvos valstybės įstatymas. 2012 m. liepos 05 d. skundu Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo

informuotas, kad atsakovai, kaip viešojo administravimo subjektai netinkamai atliko v1esą administravimą nagrinėjant pareiškėjų prašymus, pareiškimus ir skundus bei informuotas apie tai, kaip Lietuvos valdžios ir valstybės pareigūnai savo veiksmais ir neveikimu, neturinčiu

2

konstitucinio pagrindo, pažeisdami konstitucinius pamatinius principus, konstitucines žmogaus teises ir laisves, iškreipdami Konstitucijos ir įstatymų esmę įvykdė antikonstitucinį kėsinimąsi į Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką - sukūrė teisės normas, kurios galimai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jos igyvendinamos neatitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pažeidžiant pamatinius konstitucinius principus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas žinojo, kad Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnai savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu antikonstitutiškai pasikėsina į svarbiausius teisinius gėrius, teisiškai saugomas vertybes, tačiau jokių veiksmų apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir konstitucinę santvarką nesiėmė, toks teismo neveikimas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems pamatiniams demokratiškumo, teisingumo ir teisinės valstybės ir kitiems principams.

Konstitucija - ne tik teisinis dokumentas ir pagrindinis įstatymas, bet ir aukščiausioji teisė, tiesiogiai daranti įtaką visiems valstybės, visuomenės, asmens teisiniams santykiams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl privalėjo būti taikomas ir 2012 m. geguzes mėn. 17 d. Garliavos įvykiuose. Konstitucija iš principo privalėjo būti taikoma aktyviai kiekvienu atveju.

Teisinė valstybė- pirmiausiai prigimtines žmogaus teises ir laisves pripažįstanti valstybė. Materialiu požiūriu teisinė valstybė - tai prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių laikymas ir gerbimas bei igyvendinimas privalo atitikti Liertuvos Respublikos Konstitucijos, konstitucingų įstatymų ir įstatyminių bei teisminių poįstatyminių teisės aktų igyvendinimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje yra nurodyta- žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, tai yra įtvirtintas žmogaus teisių ir laisvių neatimamumo principas. Tačiau su žmogaus teisių ir laisvių žmogaus apsaugos principu įtvirtintu Liertuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos valdžios ir valstybės pareigūnai, atsakovai nesiskaitė, nes šio principo nesilaikė mažamečio vaiko, Neringos Venckienės bei visuomenės narių atžvilgiu. Taip pat šių principų nebuvo laikomasi nagrinėjant mūsų 2012 m. gegužės 25 d. prašymą dėl kreipimosi į

Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnai, ribojant konstitucines prigimtines žmogaus galimybes (mažamečio vaiko, Neringos Venckienės, visuomenės narių) ir kitas konstitucines vertybes, praktiškai iš esmės pažeidė teisinės valstybės principą, faktiškai Konstitucijos garantuotas žmogaus teises ir laisves, padarė tuščiai, formaliai tik ant popieriaus - įstatymuose įtvirtintus reikalavimus, nes jų nevykdė.

Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnai nepagrįstai pažeidė žmogaus teisių ir laisvių žmogaus apsaugos principą, teisingumo ir teisinės valstybės principą, tokiais savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu pažeidė pusiausvyrą ir protingumą.

Visų valdžios ir valstybės institucijų pareigūnai tiek plačiuoju, tiek siauruoju požiūriu privalo būti konstitucinės santvarkos apsaugos ir gynimo subjektais, tai įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. 1 d., tačiau valdžios ir valstybės pareigūnai neįvykdė konstitucinių įpareigojimų saugoti ir vykdyti konstitucinę santvarką nuo galimų

antikonstitucinių pasikėsinimų, o atvirkščiai 2012 m. gegužės mėn 17 d. per įvykius Garliavoje vykdant galimai prieštaraujantį teismo sprendimą buvo pažeistos mažamečio vaiko teisės,

žmonių teisė ir laisvė judėti, buvo nepagrįstai sužaloti žmonės, žeminamas žmogaus orumas, su žmonėmis buvo elgiamasi žiauriai, pažeidžiant žmonių nuosavybės teisę, tuo pačiu visuomenei buvo skleidžiama dezinformacija.

Atsakovai pažeidė teisę į tinkamą viešą administravimą. Dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ir neveikimo, netinkamo viešo administravimo Lietuvos Respublikos Prezidentė Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnai peržengė savo igaliojimus spręsdami klausimą, kuris priklauso Lietuvos Respublikos Prezidento kompetencijai - dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Vietoj to, kad padėti Lietuvos

3

Respublikos Prezidentei Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei igyvendinti Lietuvos Respublikos Prezidento funkcijas, atvirkščiai sąmoningai ar dėl ne kompetencijos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė, netinkamai atlikdama viešą administravimą, ko pasekoje liko neigyvendintos Lietuvos Respublikos Prezidento funkcijos. Manome, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė sąmoningai neinformavo Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir konstitucinės santvarkos pažeidimą, bei teisės aktų neatitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, apie žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą bei būtinumą nedelsiant kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingurno kontrolės. Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo informuotas, kad dėl netinkamo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnų veiksmų ir neveikimo, netinkamo viešo administravimo pareigų ir funkcijų atlikimo, pažeistos ne tik mūsų, bet ir pažeistos Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės teisės ir laisvės. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zabovska atsisakiusi priimti 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundą, peržengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsni - parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos Prezidentei Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei, neinfmmavus ją kaip suinteresuotą asmenį, sudarė sąlygas, kad prezidentė pažeistų duotą priesaiką ir nesikreiptų į Lietuvos Respublikos Konstitucinį

Teismą. Motyvų 2012 m. liepos II d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje, dėl kokios priežasties Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnai apribojo Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės teises ir laisves bei dėl kokios priežasties teismas nereaguoja į jų neteisėtus veiksmus ir neveikimą, nesuderintą su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. 2012 m. liepos II d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kurioje be motyvų ir argumentų dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės pažeidžiarnų teisių ir laisvių neatitinka LR ABTĮ 86 str. reikalavimams ir turi būti naikintina LR ABTĮ 142 str. 5 d. 5 p. pagrindu.

Neatsakytų prašymų, pareigų ir funkcijų neatlikimo, skundo dalykas ir pagrindas buvo aiškiai išdėstytas - Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pažeidimas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pažeidimas ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d. nustatyta "negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai".

Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti sureguliuoti tik aukštesnės galios teisės aktais. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zabovska viršijo savo kompetenciją

atsisakius priimti 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundą, Vilniaus apygardos teismo kompetencija yra nustatyta įstatymų ir privalo nagrinėti bylas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų, taip pat civilinio proceso kodekso normomis. Vilniaus apygardos administracinio teismo ir atsakovų, kaip viešojo administravimo subjektų veiksmai ir neveikimas bei jų sprendimai priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažinarni neteisėtais.

2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundo esmę sudaro netinkamas viešas administravimas, nes ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagal savo kompetenciją privalo nagrinėti ginčus kylančius iš administracinių teisinių santykių, tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Liudmilos Zabovskos funkcijų ir pareigų neatlikimas t. y. įstatymų priskirtas kompetencijos nevykdymas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str. 5 str., 6 str.,7 str. 1 d.,109 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 1 dal.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus.

4

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniu pareiškėjai turi teisę į informaciją, tačiau 2012 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nėra motyvų ir argumentų, dėl kokios priežasties yra apribota mūsų teisė į informaciją 2012 m. liepos 05 d. skunde išdėstytais dominančiais klausimais. Motyvų nebuvimas dėl teisės į

informaciją pažeidimo neatitinka LR ABTĮ 86 str. reikalavimams ir turi būti naikintina LR ABTĮ 142 str. 5 d. 5 p. pagrindu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. ir tuo pažeidė musų teisę į teisingą teismą:

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zabovska priimant 2012 m. liepos I I d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį neteisingai taikė įstatymą ir tuo pažeidė LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalL kur yra nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Teisėja Liudmila Zabovska nepagrįstai

nagrinėdama 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazalcevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundą administracinėje byloje Nr. I-3753-244/2012 negalėjo taikyti teisės akto turinčio įstatymo galią t. y. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 2-21-550/2011 ir jo vertinti kaip teisėtą ir atitinkantį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nepatikrinus Konstituciniame Teisme šio turinčio įstatymo galią teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d. bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zabovska nevykdant imperatyvios teisės normos įtvirtintos LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, viršijo savo įgaliojimus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio ribas ir tokiais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes sprendė bylą nagrinėjant 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazalcevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundą

vadovaudamasis prieštaraujančiu Konstitucijai teisės a1ctu (CPK 3 str. 3 d.), taikė ne tas materialiosios teisės normas, netaikė pagrindinio šalies įstatymo, neteisingai aiškino teisės

normas ir kita. 2012 m. liepos 11 d.Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nėra motyvų,

kodėl teisėja Liudmila Zabovska negynė viešo intereso, nesiėmė veiksmų apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir konstitucinę santvarką. Motyvų nebuvimas dėl viešo intereso, bei Konstitucijos ir konstitucinės santvarkos pažeidimo neatitinka LR ABTĮ 86 str. reikalavimams ir turi būti naikintina LR ABTĮ 142 str. 5 d. 5 p. pagrindu.

2. Dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo: 2012 m. liepos II d.Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zabovska

priimant nutartį, kuria atsisalcė priimti Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundą pažeidė mūsų ir kitų suinterisuotų asmenų teisę į teisingą teismą.

Teisė į teisingą teismą įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, yra demokratinės ir teisinės valstybės pagrindas. Todėl jeigu įsigalios 2012 m. liepos I I d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Liudmilos Zabovskos nutartis, Lietuvos valstybė pažeis ne tik teisę į teisingą teismą, bet ir demokratijos, teisingumo ir teisinės valstybės principus.

2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazalcevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skunde jau buvo keliama problema, kad Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnai tinkamai neatliko savo pareigų, nes neatsižvelgė į šios teisės (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) taikymo problemas, nors Lietuvoje jau seniai įgyvendinti nauji kodeksai ir kiti teisės aktai ginantys teisę į teisingą teismą.

Teisė į teisingą teismą yra svarbi ne tik kaip materialioji teisė per se, tačiau ir kaip Europos žmogaus teisių ir lasvių apsauogos konvencijos įgyvendinimui, o Europos žmogaus teisių ir lasvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisių gynimo teisinėmis priemonėmis principas, tik padidina teisės į teisingą teismą reikšmę ir įpareigoja sustiprinti veiksmingumą.

Teisė į teisingą teismą (angl. Right to fair trial) reiškia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo priimti 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazalcevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundą ir bylą turėjo išnagrinėti nepriklausomas ir nešališkas teismas pagal įprastą procedūrą. Teisė į teisingą teismą pagal Europos žmogaus teisių ir lasvių apsaugos konvencijos

5

6 straipsnio 1 dalį gali būti vartojama ir kaip teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. O kaip matome teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra pažeista, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zabovska ne tik kad teisingai neišnagrinėjo bylos, bet išvis atsisakė priimti 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundą, ko pasekoje pažeistos kitos mūsų teisės - teisė į tinkamą viešą administravimą, teisė į informaciją ir kita teisė - liko neatsakyti dominantys klausimai- ar Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 2-21-550/2011 vertinti kaip teisėtą ir atitinkantį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams.

Proceso teisingumas (sąžiningumas) ar teisė į teisingą (sąžiningą) bylos išsprendimą principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, tai reiškia 2012 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi yra pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija ir joje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai.

Išsamiai ir visapusiškai Vilniaus apygardos administraciniam teismui neišnagrinėjus 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundo yra pažeista teisė į teisingą teismą ap imant dvi dalis teisę į teismą ir patį teisingumo elementą:

2012 m. liepos 11 d.Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, teisingumas pažeistas tuo aspektu, kad yra pažeistas teisingumo elementas - procesinis šalių lygiateisiškumo principas ir tuo pažeista. teisė į tinkamą teismo procesą- 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisingai nebuvo nagrinėjamas. Proceso teisingumas (sąžiningumas), lygiateisiškumas draudžia apgaudinėti šalį, sudaryti vienai iš šalių palankesnes sąlygas.

2012 m. liepos 11 d.Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, teisingumas pažeistas tuo aspektu, kad yra pažeistas proceso greitumo principas bei mūsų teisė į teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, nes atsisakius priimti 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundą yra užvilkintas procesas ir tai yra neteisingai. Nuo 2012 m. liepos 11 d. iki šios dienos objektyvus ir visapusiškas 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundo nagrinėjimas nepagrįstai užvilkintas. Proceso greitumo principas įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Proceso greitumo principas įpareigoja teismą greitai ir teisingai, nešališkai nagrinėti bylas ir neatleidžia nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, ištiriant visus įrodymus objektyviai ir visapusiškai t. y. teisingai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą t. y konstitucinė garantija.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstaymo 5 straipsnio reglamentuojanti teisė kreiptis į teismą, 1 dalis nustato: "Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarką kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas". Ši teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, teismas, atsisakius priimti 2012 m. liepos 05 d. skundą nagrinėjimui nepagrįstai pažeidė teisę į teisingą teismą.

Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 4 straipsnio reglamentuojančio teisę kreiptis į teismą, 1 dalis nustato: "Lietuvos piliečiai turi teisę kreiptis į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves".

Teismingumas pažeistas tuo aspektu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zabovska sudarė atsakovams palankesnes sąlygas nei pareiškėjams, leidus išvengti atsakomybės už netinkamą viešą administravimą ir piliečių aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, ignoruojant faktus patvirtinančius, kad atsakovai, kaip viešojo administravimo subjektai neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir funkcijas, savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Viešojo administravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 875 Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo institucijose bei kitus teisės aktus t. y. netinkamai atliko viešojo

6

administravimo funkcijas - netinkamai aptamaudami piliečius vreso]O administravimo institucijose, neduodami atsakymo į prašymus ir tokiu būdu pažeidė mūsų teisę į informaciją.

Teisingumas pažeistas ir tuo, kad faktiniai duomenys ir įrodymai nurodyti 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skunde teismo liko ne ištirti ir neatsakyta:

I) ar Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 2-21-550/2011 neprieštarauja Konstitucijos 7 str. 1 d. bei teisingumo ir teisinės valstybės principams.

2) ar vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 2-21-550/2011 buvo pažeistos vaiko Deimantės Kedytės teisės bei vaiko teisių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.

3) ar vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 2-21-550/2011 buvo pažeistas teisėjos Neringos Venckienės neliečiamumo imunitetas.

4) ar vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 2-21-550/2011 buvo pažeistas žmonių ir vaiko Deimantės Kedytės judėjimo laisvės principas.

5) kita. Teismingumas pažeistas tuo aspektu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja

Liudmila Zabovska negynė viešo intereso- teisingumo, nors kaip valdžios atstovė privalėjo tai daryti. Teismingumas pažeistas tuo aspektu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja

Liudmila Zabovska negynė vaiko teisių (pagal 1959 m. Jungtinių Tautų Organizacijos vaiko teisių deklaracija, 1989 m. Vaiko teisių konvencija; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą), negynė žmogaus teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje), nors iš 2012 m. liepos 05 d. Valerijaus Kazakevičiaus ir Ivetos Ulinskaitės skundo galėjo būti padarytos teisingos išvados. Iš skundo galima buvo suprasti, kad galimai Deimantės Kedytės teisė į laisvę yra pažeista.

Teismas turėjo objektyviai įvertinti bylos aplinkybes, tiksliai pritaikyti atitinkamas teises, aktuose numatytas normas ir priimti vienintelį galimą teisingą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

EŽTK ir papildomuose protokoluose yra tiesiogiai įtvirtintos procesinės teisės: teisė į teisingą teisminį nagrinėjimą (EŽTK 6), teisė į laisvę ir saugumą (EŽTK 5 str.), teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę (EŽTK 13str.) EŽTK pažeidimai atsirado dėl procesinių pažeidimų.

Teismo veiksmingo dalyvavimo priimant sprendimus užtikrinimas, šis saugiklis turėjo būti taikomas teismo su vaiko globa susijusiose bylose, kad būtų užtikrinta reikiama jų interesų apsauga, kad būtų atsižvelgta į vaiko interesus. Teisė į teisingą teismą yra svarbus teisės saugiklis.

Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nėra tinkamo motyvo ir pagrindų, kad galima būtų nepriimti skundą. Teismas pažeidė Konvenciją, kadangi netgi formaliai nepatikrino atsakovų sprendimų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Teismas net netyrė ar buvo pažeistos žmogaus teiėsės. Teismas netyrė sprendimo proporcingumo ir kt.

Valstybės pareigų sistemoje procesiniai reikalavimai siejami su Konvencijos veiksmingumo principu, kad būtų garantuota praktiškai ir veiksmingai, kad Konvencijos nuostatos bus igyvendintos, o ne būtų tik teorinės ir iliuzinės. Valstybė, teismas negali įvykdyti pagal Konvenciją prisiimtų įsipareigojimų būdamas pasyviu, todėl būtina užtikrinti mūsų teisę į tinkamą bylos nagrinėjimą

Teismas nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kodėl tesiogiai netaikė ir nevykdė Lietuvos Respublikos Konstitucijos. 2012 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra visiškai be motyvų:

- Skundžiamojoje teismo nutartyje nėra jokios motyvacijos dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 2-21-550/2011 perduoti vaiką, kuris yra įvykdytas, galimai yra neteisėtas ir prieštaraujantis LR Konstitucijos 7 str. I d. bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, ar yra pažeista vaiko Deimantės Kedytės teisė į laisvę -judėjimo laisvės principas bei vaiko teisių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, ar nėra pažeistas teisėjos Neringos Venckienės neliečiamumo imunitetas ir kt.

7

- Skundžiamojoje teismo nutartyje nėra jokios motyvacijos dėl skunde nurodytų atsakovų pažeidimų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str., 4 str., 5 str. 1 d. ir 3 d., 6 str.l d. 7 str. 1 d. ir 2 str., 18 str., 25 str., 29 str., 30 str., 55 str. 1 d., 62 str. 1 d., 77 str., 91 str.,102 str., 103 str., 104 str. 105 str.; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo VIII-1234 (Žin., 1999, Nr. 60-1945 aktualį redakcija nuo 2011-05-01) I str., 2 str., 3 str., 4 str. I d., 4 str. 3 ir 4 d., *41str. 1 d. 1 p., 5 str., 6 str., 7 str., 8 str., 9 str., 10 str. 1 d. ir 2 d., 11 str.,l2 str., 14 str., 19 str., 20 str., 21 str., 22 str., 23 str. 1 d.ir 4 d., 30 str., 34 str.; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (Žin., 1999, Nr. 66-2130, 2002, Nr. 456-1708, 2007, Nr.69-2773, 2009, Nr. 75-3065, 2011, 57-2705, 2012, Nr. 69-3523) 1 str., 2 str., 3 str., 4 str. ld. ir 3 d., 15 str. 1 d. 1-5; Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių ir įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236,2005, Nr. 139-5008,2012, Nr. 51-2529) 1 str. 1 d., 3 str., 4 str., 5 str., 14 str., 17 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 875 Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo (Žin., 2007, 94-3779).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1. 5 straipsnį ir civilinio proceso kodekso 3 straipsnio pirmąją ir šeštają dalis Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zabovska, veikdama savo nuožiūra, taip pat aiškindama ir taikydama įstatymus, privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartis turi būti panaikinta ir pripažinta neteisėta, nes neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismo kiekvienas sprendimas turėtų būti ne tik teisėtas, bet teisingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija (109 straipsnio 1 dalis) įpareigoja teismą šalių ginčus sprestį taip, kad konkrečioje byloje būtų priimtas kiek įmanoma teisingiausias sprendimas. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Liudmilos Zabovskos priimta 2012 m. liepos 11 d. Nutmiis turi būti panaikinta, nes nutartis neteisinga iš esmės ir daugumos aplinkybių:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 1 I d. nutartis yra neteisinga ir neteisėta, todėl, kad teisėja Liudmila Zabovska nekreipdama dėmesio į argumentus dėl galimos įvykdytas diskriminacijos mažametės mergaitės, vaiko teisių ir laisvių pažeidimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1. 5 straipsniui ir civilinio proceso kodekso 3 straipsnio pirmajai ir šeštajai dalims.

Teismo sprendimas privalo būti pagrįstas tiek faktine bylos medžiaga, tiek atitinkamomis teisės normomis. Teismo, kuris neteisingai taiko materialiosios teisės normą, sprendimas yra neteisėtas, ir teisiškai nepagrįstas.

Teismas neatsižvelgė į esmę, kad atsakovai, kaip valstybės tarnautojai tinkamai neatliko savo pareigas,pažeisdami mūsų teisę į tinkamą viešą administravimą, nekokybiškai išnagrinėjo mūsų pareiškimus, prašymus ir skundus, teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad valstybės

tarnautojai tinkamai atliktų savo pm·eigas, nesavivaliautų ir nepiktuaudžiautų valstybės tarnyba, laikytųsi profesinės etikos reikalavimų, saugotų valstybės tarnautojo reputaciją ir institucijos kurioje dirba autoritetą.

Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinę teisės normą, todėl priėmė nepagrįsta nutartį.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 d. aiškinimo prasme piktnaudžiavimo tarnybos požymiai nenurodyti.

Pagal savo kompetenciją atsakovai privalėjo tinkamai išnagrinėti 2012 m. gegužės 21 d., 2012 m. gegužės 25 d. prašymus ir 2012 m. gegužės 30 d. Skundą.

Dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, pareigų ir funkcijų neatlikimo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, viešojo intereso pažeidimo netinkamai aptarnaujant piliečius viešojo administravimo institucijose - pažeidžiant viešojo administravimo kokybės valdymą, procedūras ir principus - tinkamai (kokybiškai) neišnagrinėjus bei valstybinio administravimo subjektų priimtų neteisėtų teisės aktų ir veiksmų

8