lillian glass zinau ka galvoji 2002

Lillian Glass

ŽINAU, KĄ GALVOJI

Turinys

Padėkos žodis................................................................................................................................................9

PIRMOJI DALISGebėjimas perprasti žmones — mokslas ir menas................................................................................. 11

Įžanga............................................................................................................................................................13

1 Ar teisingai suprantate kitus? Testas.............................................................................................19

2 Kodėl taip svarbu pažinti žmones..................................................................................................27Kaip jus apibūdina atsakymai..........................................................................................................28Daugiau jokių aukų............................................................................................................................. 29Du scenarijai — teigiamas ir neigiamas......................................................................................35Ką reiškia virpesiai............................................................................................................................... 36

3 Svarbiausios taisyklės žmonėms pažinti......................................................................................39Keturi bendravimo signalai ..... ....................................................................................................... 40Kaip suprasti kalbėsenos signalus.................................................................................................40Kaip suprasti balso signalus.............................................................................................................40Kaip suprasti kūno kalbos signalus...............................................................................................41Kaip suprasti veido signalus............................................................................................................ 41Stebėkite ir skaitykite tarsi knygą..................................................................................................42Naudokitės smegenimis....................................................................................................................42

4 Ugdykite gebėjimą pažinti žmones...............................................................................................49Ar gerai pažįstate žmones?.............................................................................................................. 4910 dalykų, kurie apibūdina įžvalgius žmones........................................................................... 51Kaip sustoti, pažvelgti ir įsiklausyti................................................................................................52

6 T u r i n y s

ANTROJI DALISIšmokite keturis bendravimo kodus........................................................................................... 61

Įžanga: testas žmonėms pažinti........................................................................................ 63

5 Ką reiškia kalbos ypatumai............................................................................................67Kalbos ypatumų apžvalga ............................................................................................ 67 Verbalinis nuotėkis....................................................................................................... 69 Verbalinis nuotėkis ir kalbos kodai.............................................................................. 71

6 Kaip suprasti, ką sako balsas ........................................................................................99Balso požymių apžvalga................................................................................................ 99Sielos veidrodis............................................................................................................100Balsas nemeluoja........................................................................................................ 101Išimtys, kurių reikia paisyti......................................................................................... 103Kaip analizuoti balso teikiamą informaciją.................................................................106Ką daryti, kad balsas išreikštų tai, ką iš tikrųjų norime pasakyti................................ 123

7 Kaip suprasti kūno kalbą............................................................................................. 125Kūno kalbos signalų apžvalga..................................................................................... 125Ką atskleidžia įžymybių kūno kalba............................................................................ 128Kūnas nemeluoja.........................................................................................................130Taisyklinga ir netaisyklinga kūno laikysena............................................................... 136Viskas apie rankas........................................................................................................138Emocingos plaštakos................................................................................................... 140Lietimas........................................................................................................................142Emocijos ir pėdos........................................................................................................ 145Ką sako kojos .............................................................................................................. 146Eisena ..........................................................................................................................148Ką mes vilkime.............................................................................................................149Kūno priežiūra ir higiena............................................................................................. 151

8 Kaip suprasti, ką sako veidas.......................................................................................153Veido signalų apžvalga................................................................................................ 154Kai veidas kalba viena, žodžiai — kita........................................................................ 156Veido trauka................................................................................................................ 157Emocingos akys............................................................................................................159Antakiai........................................................................................................................ 162Atspėkite, ką sako lūpos..............................................................................................163

Emocingasis smakras...................................................................................................167Nosis viską žino...........................................................................................................168Ką kalba ausys............................................................................................................169Abejinga išraiška......................................................................................................... 169Nuoširdus veidas.........................................................................................................170

TREČIOJI DALISKaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą ...................................... .171

9 Kas tie 14 asmenybės tipų..........................................................................................173Žmonių klasifikavimas................................................................................................ 173Asmenybės ypatumų apžvalga...................................................................................174Psichologinės prielaidos ... ........................................................................................ 177Pirmasis įspūdis...........................................................................................................178Keturiolika asmenybės tipų........................................................................................178

10 Kam reikia tokių žinių.................................................................................................. 199Keturi darbai vienu metu........................................................................................... 200

Priedas ARekomenduojama literatūra........................................................................................203

T u r i n y s 7

Priedas BErzinantys kalbančiojo įpročiai: Gelapo apklausos rezultatai...................................... 207

Padėkos žodis

Pirmiausia noriu tarti padėkos žodį savo brangiai motinai Rozali Glas, kuri spinduliuoja tiek dvasiniu, tiek ir fiziniu grožiu. Dėkoju jai užtai, kad išmokė atidžiai stebėti. Be to, esu dėkinga už malonius žodžius bei rūpestį, kurių nestigo rašant šią knygą ir visą mano gyvenimą. Tai tikra Dievo dovana.

Dėkoju ir Lamberui, savo Lasa Apso, už dažnus apsilankymus. Tada galėdavau padaryti pertraukėlę ir jaukiai įsitaisyti lovoje. Dėkoju jam už tai, kad mane linksmindavo, ir už tai, kad padėjo sužinoti — teoriškai bei praktiškai, — kaip bendrauja ir perpranta vienas kitą gyvūnai.

Dėkoju ir savo leidėjui Tomui Mileriui už tai, kad suteikė galimybę šia knyga dalytis su kitais.

Dėkoju Maršalui Kleinui už paramą bei pasitikėjimą.Dėkoju savo patikėtiniui Markui Šamlinui už tai, kad akylai sekė visus

mano reikalus.Dėkoju velioniui nuostabiajam daktarui Poliui Kantalupo, kuris buvo vie

nas artimiausių draugų bei labiausiai padėjo siekti konsultavimo psichologijos mokslų daktarės laipsnio.

PIRM OJI DALIS

Gebėjimas perprasti žmones — mokslas ir

menas

Įžanga

Kai buvau dar maža mergytė, gyvenome Majamyje, ir dabar jau miręs tėvelis su manimi žaisdavo vieną žaidimą. Tada dar nežinojau, kad šis žaidimas taps mano profesinės sėkmės raktu. Tėtis vesdavosi mane į kiną. Prieš filmą visuomet rodydavo naujienų apžvalgą bei animacinį filmuką. Iš kino Karaliaus pilies gatve mes žingsniuodavome užkąsti mėsainių. Juos užgerdavome alumi iš šalto it ledas puoduko. Tada tėtis pateikdavo kokį nors klausimą, pavyzdžiui, kuo vardu buvo animacinio filmuko herojus šuo. Jei įstengdavau atsakyti, gaudavau dovaną.

Būdama su juo, išmokau ypač atidžiai stebėti aplinką, perprasti kiekvieną sutiktą žmogų ir įsiminti kiekvieną aplankytą vietą.

Žioplinėti negalėjau — laukdavo žadėta dovana.Tėvas visuomet versdavo prisiminti detales, pavyzdžiui, kokios spal

vos buvo tos ponios suknelė, kodėl tas žmogus nuliūdęs ar ką primena koks nors vyras ar moteris. Jis nuolat ragindavo stebėti visa, kas mane supo, versdavo įsidėmėti menkiausius mažmožius. Kur tik nueidavome, jis atkreipdavo dėmesį į kiekvieną įdomesnį dalyką — mažo paukštelio snapo spalvą, pakitusią vėjo kryptį prieš prasidedant atogrąžų audrai, ką tik nušienautos pievelės aromatą ar prinokusio mango vaisiaus skonį. Geriausia dovana buvo tai, kad jis išmokė mane įtempti visas jusles ir budriai stebėti, kas vyksta aplink.

Jau ankstyvoje vaikystėje gavau pirmąsias savo profesijos pamokas. Jos sužavėjo taip, kad ir vėliau, siekdama diplomo, mokiausi negailėdama jėgų. Tėvas mane puikiai paruošė būsimoms studijoms ir nutiesė kelią dviejų mokslų daktarės laipsnių link — konsultavimo psichologijos bei bendravimo sutrikimų sričių. Studijuodama sužinojau, kaip padėti žmonėms tobulinti bendravimo įgūdžius.

Nagrinėjant kalbėjimo bei balso ypatumus, galima labai daug pasakyti apie žmogaus dvasinę sveikatą. Balso aukštumas, garsumas, skambumas, šaižumas, iškalbingumas ar, atvirkščiai, nutylėjimas, gali padėti nustatyti emocinę būseną, o vėliau charakterizuoti asmenybę.

Daugybės antropologų darbai, tarp jų ir populiarusis Desmondo Moriso bei jo bendradarbių tyrimas, pateikia svarbiausias veido išraiškos stebėjimo taisykles, padedančias geriau suvokti žmonių santykius. Tokia informacija leidžia geriau perprasti žmonių elgesį, o kartu ir charakterį. Išmanant kūno kalbą bei charakterio savybes, žmogų galima pažinti daug geriau nei tik klausantis žodžių.

Tam tikrą laiką pagal tam tikrą požymių visumą tirdami ir nagrinėdami asmens kūną, veidą, balsą bei kalbėseną, stebėtojai gali tiksliai pasakyti, kokie charakterio bruožai būdingiausi stebimajam ir kokie — ne. Pasitelkę minėtus keturis dalykus galime geriau suvokti save ir nuspręsti, su kuriais žmonėmis dera bendrauti artimiau, o kurių reikėtų vengti — ir taip palengvinti sau gyvenimą.

Šioje knygoje pateikiama metodika grindžiama daugiau nei du dešimtmečius rinktais empiriniais duomenimis. Mano patarimo prašė tūkstančiai žmonių, ir turiu pasakyti, kad jų bendravimo įgūdžius įstengiau pagerinti. Tai buvo įvairių visuomenės bei amžiaus grupių atstovai; kai kurie iš jų patyrę emocinių ar psichinių traumų, netgi neįgalūs. Buvo ir ypatingais gabumais apdovanotų, psichiškai sveikų ir labai stiprių asmenybių — sportininkų, gydytojų, namų šeimininkių, verslininkų, advokatų bei politikų. Man taip pat teko dirbti su tikrais pramogų verslo profesionalais, tarp jų ir Dastinu Hofmanu, Chuliju Igesiju, Andžiu Garsija, Doli Parton, Benu Verynu, Nikolu Keidžu, Šonu Koneriu, Ky- nu Ryvsu, Renė Ruso, Melani Grifit ir kt.

Mano klientai mokėsi ir mokosi veiksmingiau bendrauti, gerinti įvaizdį,

1 4 Į ž a n g a

Į ž a n g a 1 5

tobulinti balso skambesį, atsisakyti netikusių kalbos įpročių, įgyti akcentą ar atsikratyti kokios nors tarties, taip pat sustiprinti pasitikėjimą savimi. Jie ima lengviau bendrauti ir darbe, ir asmeniniame gyvenime.

Dirbdama su Beverli Hilso bei Niujorko gyventojais atidžiai nagrinėdavau ne tik jų kalbėseną, bet ir išvaizdą. Vertindama nuo viršugalvio iki kojų pirštų galiukų, spėdama diagnozę ir kurdama veikimo planą gaudydavau kiekvieną jų žodį ir intonaciją, galvos kryptelėjimą, veido išraišką, akių kontaktą, stebėdavau, kaip vaikšto, sėdi ar stovi. Atidžiai klausydavausi ir analizuodavau kiekvieną smulkmeną — ne tik ką, bet ir kaip pasakė.

Sekdavau kiekvieną veido bei kūno krustelėjimą, kūno padėtį. Pastebėjau, kad tam tikras balso, kalbėsenos ir vadinamosios kūno bei veido kalbos derinys atitinka tam tikrą asmenybės tipą. Kai atradau esant tam tikrus dėsningumus, galėjau išskirti keturiolika asmenybės tipų.

Mano dėmesys klientų išorės ypatumams leido pažvelgti į jų sielą taip giliai, jog ne vienas iš jų mane ėmė laikyti ekstrasense. Kaipgi kitaip, jų nuomone, aš galėjau tiek daug žinoti apie tai, ką jie jaučia ar kas juos slegia, jei apie savo problemas neištarė nė žodžio?

Analizuodama manieras bei kalbėseną, galėjau įvertinti asmenybę ir ne- klysdama nuspėti, kas vyksta sielos gelmėse. Kitaip tariant, kūnas ir veidas niekuomet nemeluoja. Aš galėdavau pasakyti, kas vyksta sieloje tik klausydamasi ir stebėdama. Daugybę informacijos gaudavau tik matydama, kaip žmogus stovi ar kaip į mane žvelgia.

Mano klientai dažnai būdavo priblokšti to, kas atsiskleisdavo per susitikimus. Vienas jų, keturiasdešimt aštuonerių metų sėkmės lydimas verslininkas, vardu Denas, tiesiog apstulbo, kai pasakiau, jog jaunystėje jį veikiausiai plūsdavo įniršęs tėvas. Denas negalėjo patikėti, kad žinau tokią paslaptį — juk niekam jos nebuvo patikėjęs. Bet man tai atrodė visiškai aišku: kiekvieną kartą užsiminus apie tėvą, matydavau, kaip įsitempia ir trūkčioja žandikaulius išryškinantys raumenys bei kitus fizinius požymius, jusdavau ironišką ir smerkiančią gaidelę balse. Stebint tarsi pro mikroskopą Deno išorę, nebuvo sunku atspėti, kas vyksta jo viduje.

Ši veiksminga metodika leido pažinti žmogaus charakterį bei asmenybę — tam, kad būtų galima nuspėti, kas nutiks ateityje. Todėl galėjau patarti, ką daryti, kaip keisti elgesį tam, kad žmogus nepatektų į nepalankias situacijas.

Trisdešimt septynerių metų restorano valdytojas Tedas visuomet kalbėdavo neaiškiai, o jo balsas baigiant sakinį visai nusilpdavo. Tai buvo augalotas,

1 6 Į ž a n g a

daugiau nei šešių pėdų ūgio vyras, kalbantis ganėtinai aukštu balsu; ką nors klausdamas, jis žvelgdavo sau į batus. Pasiteiravus apie šeimą, nudurdavo akis, imdavo kūprintis, nuleisdavo galvą, o balsas tapdavo vos girdimas.

Paklausiau, kada paskutinį kartą matė savo vaikus. Jis neištvėrė — pravirko ir prisipažino, jog jau keleri metai nežino, kur jie gyvena. Pasakiau, kad pirmas dalykas, kurį jis turi padaryti, tai pasisamdyti privatų seklį ir taip sužinoti, kur yra jo vaikai, nes tai ir yra tikroji kalbos sutrikimų priežastis. Jam reikia elgtis kaip atsakomybę jaučiančiam vyriškiui — tada pavyks ir kalbėti taip pat.

Tedo kalbėsena bei kūno judesiai rodė, kad jis jaučiasi nesaugus, menkai save vertina bei gėdijasi dėl apleistų vaikų. Tedas nedvejodamas priėmė mano patarimus. Jis pasisamdė privatų seklį, šis surado vaikus, ir vyriškis vėl užmezgė su jais glaudžius santykius.

Netrukus, kai buvo atnaujinti santykiai su mylimais žmonėmis, Tedo balsas pažemėjo dviem oktavomis. Jis daugiau nebenuslopdavo sakinio pabaigoje. Visa, ką pastebėjau per pirmąjį susitikimą, pasirodė esą teisinga.

Taip pat gaudavau užmokestį už įžymių klientų padrąsinimą dar prieš jiems tampant žvaigždėmis. Aš jausdavau jų paslėptas galimybes nugalėti — jas lemdavo verbaliniai bei vokalo duomenys, taip pat vadinamoji kūno bei veido kalba.

Vienas jų buvo aktorius Endis Garsija. Vos jam įžengus į mano biurą, pajutau, kad šis žmogus taps viena ryškiausių žvaigždžių. Jis buvo kupinas pasi-

\/

tikėjimo savimi, tvirtai spaudė ranką, o į akis žvelgė tiesiai ir atvirai. Sis vyriškis žavėjo dvasine pusiausvyra, taisyklinga kalba, elegancija, ryžtingumu bei gebėjimu sutelkti dėmesį. Kaip sakoma Holivude, jis turėjo tai. Tai reiškia likimo dovaną tapti nugalėtoju — ji verčia jus klausytis, kai toks žmogus kalba. Paprastai tokia Dievo dovana vadinama charizma. Jūsų kūno bei veido kalba neprieštarauja viena kitai, ir žmonėms patinka į jus žvelgti bei jūsų klausytis. Tai galima palyginti su elektros energija, atveriančia bet kokias duris — kalbu apie tokių žmonių gebėjimą save pateikti ir aplinkinių savijautą greta jų. Šioje knygoje papasakosiu, kaip perprasti žmones, kurie turi tai.

Prieš keletą metų “Newsweek” manęs paprašė “perskaityti”, ką iš tikrųjų stengiasi pasakyti žvaigždės — Tina Terner, Helena Hant ar Šeron Stoun — besipuikuojančios ant populiariausių žurnalų viršelių. Nors šios moterys sto

Į ž a n g a 1 7

vėjo panašiai rankas įrėmusios į šonus ir plaštakas laikydamos ant klubų, tačiau nuotraukos skleidė visiškai skirtingus signalus. Šeron Stoun tarsi klykė: “Esu seksuali, eikš ir paimk mane”, o Helenos Hant povyza spinduliavo paprastumu: “Ei, esu viena iš jūsų”. Iš Tinos Terner sklido moteriška galia.

Firma “Reedbook” užsakė peržvelgti įvairių įžymybių nuotraukas ir pasakyti nuomonę apie jų tarpusavio santykius. Vienoje nuotraukų buvo Tomas Henk- sas su žmona Rita Vilson. Jie atrodė taip, lyg nuostabiai leistų laiką, nes žvelgė vienas kitam į akis su meile ir dėmesiu. Jų kūnai lietė vienas kitą lyg šie žmonės būtų tvirta pora — žinoma, taip ir buvo. Buvo matyti, kad jie brangina vienas kitą — tai įrodo ir beveik penkiolika metų trunkanti santuoka.

Knygoje “Žinau, ką galvoji” leisiu suprasti, kad kiekvienas gali išmokti atskleisti tiesą. Ši knyga neskirta privilegijuotiesiems ar ekstrasensams, tuo labiau tiems, kurie įgijo ypatingą išsilavinimą ar yra apdovanoti intuicija. Ji skirta kiekvienam. Pasidalysiu žiniomis, kaip tiksliai įvertinti bet kokią situaciją, galinčią susiklostyti asmeniniame gyvenime ar profesinėje veikloje.

Leisiu patirti, ar teisingai vertinate kitus, taip pat ir save. Išmoksite perprasti visus keturis bendravimo — kalbėsenos, balso, kūno bei veido — kodus. Išmoksite pratimų, padėsiančių geriau suvokti kitų siunčiamus signalus. Vėliau sužinosite, kaip juos pasitelkus sudaryti individualią asmenybės charakteristiką, padėsiančią be vargo atpažinti asmenis, kurių bruožai daro jums poveikį — tiek teigiamą, tiek neigiamą.

Ši knyga gali pakeisti jūsų gyvenimą, nes ir mano klientams ši metodika davė be galo daug naudos. Jums, kaip ir jiems, ji galbūt padės įgyti budrumo bei jaustis saugiau; tada mažiau klysite spręsdami apie kitus. Ji padės mąstyti aiškiau, nes išmoksite pasitikėti savo instinktais. Bendraujant bus lengviau rinktis reikiamus žmones, ir gyvenimo kokybė pagerės.

1 SKYRIUS

Ar teisingai suprantate kitus? Testas

Kad įvertintume jūsų gebėjimą bendrauti, reikia atskleisti t iesą — pažvelgti , ką turite čia ir dabar.

Šis testas padės nustatyti, ar giliai pažįstate save bei kitus. Galbūt sugebate pajusti menkiausią kito žmogaus elgsenos atspalvį. Galbūt mokate tuo pasinaudoti, kitaip tariant, retai klystate spręsdami apie žmones. Galbūt įstengsite, o gal ir ne, kovoti su asmeniu, kurį perpratote — veikiausiai nenorite, kad jūsų bendravimo laivelis atsitrenktų į uolas ar sukeltų bangas. Galbūt esate įsitikinę, kad svarbiau būti mėgiamu nei išsaugoti padorumą. Taip pat gali būti, kad esate vienas tų, kurie nesupranta kitų skleidžiamų užuominų; galbūt aplinką suvokiate taip menkai, kad nuolat tampate blogų santykių auka.

Šis testas sudarytas būtent tokiam gebėjimui įvertinti , t .y. atskleisti, ar jau tapote žmogumi, gerai suprantančiu, kas vyksta aplink, ir galinčiu vykdyti užduotis.

Kiekvieną teiginį įvertinkite atsakymu “Taip” arba “Ne”. Būkite sąžiningi. Pirmoji kilusi mintis dažniausiai ir yra teisinga, tad nebeieškokite kito atsakymo.

2 0 A r t e i s i n g a i s u p r a n t a t e k i t u s ? T e s t a s

1. Kiekvieną kartą išeidamas iš namų aš visiškai suprantu žmones, kurie mane supa.TAIP_____________NE_____________

2. Kiekvieną kartą žingsniuodamas gatve žinau, ar kas nors eina iš paskos ar greta manęs.TAIP_____________NE_____________

3. Pažvelgęs į žmogų, pirmiausia pastebiu veidą.TAIP_____________NE_____________

4. Visuomet pastebiu, ką žmogus vilki.TAIP_____________NE_____________

5. Visuomet paklausiu savęs, kodėl greta kokio nors žmogaus ar patekęs į kokią nors situaciją nesijaučiu gerai.TAIP_____________NE_____________

6. Iškart pastebiu, kokia kito asmens savybė man nepatinka, ir susidaraunuomonę apie tą žmogų.TAIP_____________NE_____________

7. Nesistebiu, jei pirmasis įspūdis pasirodo esąs teisingas.TAIP_____________NE_____________

8 . Jei kokio nors žmogaus nemėgstu, niekuomet neatmetu jausmų, kuriuos jis man sukelia.TAIP_____________NE_____________

9. Jei kokio nors žmogaus nemėgstu, apgalvoju, kodėl jis man kelia tokius jausmus.TAIP_____________NE_____________

10 . Jei man patinka koks nors žmogus, galvoju, kodėl man jis patinka.TAIP_____________NE_____________

11 . Jei man be jokios ypatingos priežasties nepatinka koks nors ką tik sutiktas žmogus, aš neignoruoju šių jausmų ir nemanau, kad taip jaučiuosi dėl savo blogos nuotaikos.TAIP_____________NE_____________

1 2. Prisimenu beveik viską, ką man sako žmonės.TAIP_____________NE_____________

13. Kalbėdamas su žmonėmis, labai atidžiai stebiu jų veido išraišką.TAIP_____________NE_____________

A r t e i s i n g a i s u p r a n t a t e k i t u s ? T e s t a s 2 1

14. Atidžiai klausausi kalbos intonacijų, visuomet dėmesingai stebiu, kaip jaučiasi su manimi kalbantis žmogus.TAIP_____________NE_____________

15. Nesu lengvatikis; netikiu viskuo, ką man sako.TAIP_____________NE_____________

16. Klausinėju žmones ir verčiu jausti atsakomybę už tai, ką sako, prašydamas pasiaiškinti, ypač jei nesutinku su jų nuomone.TAIP_____________NE_____________

17. Dažniausiai suprantu, jei kas nors meluoja ar iškreipia faktus.TAIP_____________NE_____________

18. Visuomet pastebiu, jei kas nors pyksta.TAIP_____________NE_____________

19. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra nuliūdęs.TAIP_____________NE_____________

20. Visuomet pastebiu, jei kas nors bijo.TAIP_____________NE_____________

21. Visuomet pastebiu, jei kas nors ant manęs niršta.TAIP_____________NE_____________

22. Visuomet pastebiu, jei kas nors mane myli.TAIP_____________NE_____________

23. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra patenkintas.TAIP_____________NE_____________

24. Visuomet pastebiu, jei kas nors tikrai manęs nemėgsta.TAIP_____________NE_____________

25. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra nustebęs.TAIP_____________NE_____________

26. Visuomet pastebiu, ar kalbantysis sąžiningai su manimi elgiasi.TAIP_____________NE_____________

27. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra abejingas.TAIP_____________NE_____________

28. Visuomet pastebiu, jei kas nors man kalbant ima nuobodžiauti.TAIP_____________NE_____________

29. Svečiuose visuomet juntu, kada reikia išeiti.TAIP_____________NE_____________


30. Paprastai laikausi atokiau nuo žmonių, kurie man gali sukelti rūpesčių.TAIP_____________ NE_____________

31. Dažniausiai prisimenu žmonių stovėseną, eiseną ar laikyseną ir galiu tai apibūdinti.TAIP_____________ NE_____________

32. Tiksliai prisimenu, kaip skambėjo ypatingą nutikimą pasakojusio žmogaus balsas.TAIP_____________ NE_____________

33. Man nesunku prisiminti tai, kas nutiko praeityje ir kaip tada jaučiausi.TAIP____________ NE____________

34. Nesunkiai prisimenu neseniai sutikto žmogaus kalbėseną.TAIP___________ NE____________

35. Nesunkiai prisimenu ir galiu lengvai apibūdinti kito žmogaus kalbėseną.TAIP___________ NE____________

36. Nors ir be jokios rimtos priežasties, esu jautęs baimę žmogui, su kuriuo vos susipažinau.TAIP___________ NE____________

37. Atostogaudamas dažnai pastebiu dalykus, kurie kitiems atrodo nereikšmingi.TAIP___________ NE____________

38. Dažnai ką nors pastebiu anksčiau nei kiti.TAIP__________ NE _______

39. Puikiai prisimenu, ką man kas nors pasakė.TAIP____________NE____________

40. Dažniausiai prisimenu kelią net ir tada, jei toje vietoje esu buvęs tik keletą kartų.TAIP____________NE____________

41. Man lengva reikšti emocijas.TAIP____________NE____________

42. Man nesunku parodyti žmonėms, kad pykstu.TAIP____________ NE___________

43. Man nesunku reikšti meilę bei susižavėjimą.TAIP____________ NE___________

44. Suvokiu visus savo jausmus.TAIP_____________NE___________

45. Visuomet atkreipiu dėmesį į valgomo maisto spalvą, sudėtį bei konsistenciją. TAIP____________ NE_____________


46. Visuomet suklūstu, jei kas nors pasako ką nors neįprasta.TAIP___________ NE_____________

47. Aš retai neatkreipiu dėmesio į slaptą komplimentą ar kandžią pastabą ir iškart suprantu, ką pašnekovas nori pasakyti.TAIP___________ NE_____________

48. Kuo nors susižavėjęs, dažnai garsiai nusijuokiu, pašoku iš džiaugsmo ar sušunku.TAIP___________ NE_____________

49. Jei man atrodo, kad kažkas yra negerai, labai greitai pastebiu savo kūno reakciją — ima veržti gerklę ar spausti skrandį.TAIP___________ NE_____________

50. Jei man kas nors nepatinka ar kelia įtampą, imu gausiai prakaituoti.TAIP___________ NE_____________

51. Jausdamas dvasinę įtampą imu per gausiai ar per mažai valgyti.TAIP____________ NE______________

52. Neleidžiu, kad man darytų įtaką tai, kuo kiti entuziastingai žavisi.TAIP____________ NE______________

53. Visuomet pastebiu, jei ką nors nuliūdinau.TAIP_____________NE_____________

54. Visuomet pastebiu, kam nuoširdžiai patinku.TAIP_____________NE_____________

55. Galiu apibūdinti kokio nors žmogaus išvaizdą išvardydamas net menkiausias detales.TAIP_____________NE_____________

56. Jei pašnekovas pats sau prieštarauja, atkreipiu jo dėmesį į tai.TAIP_____________NE_____________

57. Jei įtariu, kad kažkas sako netiesą, imu klausinėti smulkiau.TAIP_____________NE_____________

58. Visuomet prisimenu pirmąjį kokio nors žmogaus sukeltą įspūdį.TAIP_____________NE_____________

59. Visuomet galiu pasakyti, kokia kito žmogaus nuotaika.TAIP_____________NE_____________

60. Tampu ypač atidus, jei tai, ką sako pašnekovas, nedera su jo veido išraiška ar kūno kalba.TAIP_____________NE_____________

24 A r t e i s i n g a i s u p r a n t a t e k i t u s ? T e s t a s

Dabar už kiekvieną teigiamą atsakymą skirkite sau po vieną tašką, už kiekvieną neigiamą atsakymą — po 0 taškų. Suskaičiuokite, kiek taškų gavote.

Taigi už kiekvieną teigiamą atsakymą skyrėte sau po tašką. Dabar perskaitykite, ką tai sako apie jūsų gebėjimą suprasti žmones.

60 taškųJūs puikus stebėtojas

Sveikiname, jei visus šešiasdešimt teiginių įvertinote teigiamu atsakymu! Tai reiškia, kad sugebate visiškai įsijausti ir labai gerai pažįstate save. Taip pat esate labai pastabus. Veikiausiai labai retai suklystate spręsdami apie žmones. Regis, dažniausiai elgiatės teisingai. Vadovaujatės savo moralinėmis nuostatomis bei etika ir tikrai gerbiate aplinkinius.

Jūs nevertinate žmonių, kaip sakoma, vien tik už gražias akis. Atvirkščiai, norite juos kuo geriau perprasti. Esate įžvalgus. Bendraudamas su žmonėmis, stengiatės žvelgti į jų sielos gelmes ir išvysti, kas jie yra iš tikrųjų. Jūs siekiate tikslo, esate lyderis. Galite nuveikti daug reikšmingų dalykų.

Jūsų laukia nemaža darbo, net jei teigiamai atsakėte į visus klausimus. Būtina didinti bei tobulinti ir taip nemažus gebėjimus suprasti kitus.

Nuo 40 iki 59 taškųJūsų instinktai geri

Toks rezultatas reiškia, kad instinktai jūsų neapgauna daugelyje situacijų. Deja, pasitaiko, kad jaučiatės taip, lyg pats sau iškasęs duobę ar vos suvaldote norą rautis plaukus dėl to, kad nepaklausėte intuicijos. Esate linkęs būti truputį per griežtas sau, ypač tada, kai darydamas ką nors puikiai žinote, kad pasekmės gali būti blogos. Esate itin kritiškas sau. Vis dėlto palyginti gerai suvokiate save ir tikrai nuoširdžiai pats sau patinkate.

Ką atskleidžia jūsų atsakymas?

Kaip sužinoti rezultatą


Jums reikėtų suprasti, kad teisus būnate daug dažniau nei klystate. Jums derėtų ugdyti savigarbą bei pasitikėjimą savimi ir tobulinti vadovavimo įgūdžius. Galiausiai jums reikėtų išmokti įvykdyti tai, ką esate sumanęs, išmokti lankstumo kintant situacijai ir pasistengti neatsisakyti jau priimto sprendimo.

Nepamirškite, kad visa, ką veikiate gyvenime, pirmiausia turėtų tenkinti jus, tik tada — kitus. Turėtumėte pagalvoti, ką iš tikrųjų norite daryti, o ką — privalote. Neslopinkite emocijų. Stengdamiesi pažinti žmones, nusileiskite iki jų lygio. Pateikite tikslesnius klausimus tam, kad sužinotumėte, kas jie yra iš tikrųjų ir ką jie iš tikrųjų galvoja. Atidžiau stebėkite, kas vyksta aplink jus.

Nuo 20 iki 39 taškųŽaidžiate saugiai

Esate tas asmenybės tipas, kuris linkęs žaisti saugiai ir, kaip sakoma, nekelti bangų. Jūs negalite pakęsti konfrontacijos ir mėgstate pastovumą. Sutrinkate, kai reikia ko nors paklausti ar kam nors prisistatyti. Jūs negalite pakęsti situacijų, kai tenka būti dėmesio centre, nes tada esate verčiamas suvokti save. Jums patinka, kai niekas nesijaučia suvaržytas. Veikiau stengsitės, kad aplinkiniai jaustųsi gerai, ir varžysite save, nei versite kitus jaustis nemaloniai. Esate linkęs bendradarbiauti, o kai jaučiate, kad kažkas ne taip, dažniausiai nekreipiate dėmesio į šį pojūtį ir tęsiate tai, ką esate pradėjęs. Dėl to neretai tenka gailėtis, tik beveik visuomet nieko nesakote — emocijas užgniaužiate savyje ir tyliai kenčiate.

Skaitydami šią knygą, stenkitės įsiminti visą pateikiamą informaciją, ir jūsų gyvenimas, be jokios abejonės, pasikeis į gera. Įgysite pasitikėjimo savimi ir niekas neįstengs jūsų apkvailinti. Išmoksite tikėti savo nuojauta, o ji pasakys, kuo dar galima pasitikėti. Gausite rinkinį taisyklių bei nuorodų, kurių reikėtų laikytis, jei trokštate jaustis saugesni ir labiau pasitikintys bendraudami su kitais žmonėmis.

Jei paisysite šios knygos patarimų, daugelis pažįstamų žmonių netrukus pastebės, kad pasikeitėte ir geriau atrodote. Jie ims pastebėti, kad labiau pasitikite savimi bei įgijote daugiau savigarbos.


Nuo 0 iki 19 taškų Jums reikia pagalbos!

Jums būtina skubi pagalba. Veikiausiai gyvenime esate padaręs daug — gal netgi daugybę — klaidų, nes ėjote tarsi užrištomis akimis. Nelaimei, toks elgesys jus pavertė lengvu taikiniu kitiems. Jūs veikiausiai esate ramaus būdo, linksmas, daugelį dalykų laikote savaime suprantamais. Kita vertus, jūs galite provokuoti ekstremalų kitų asmenų, pavyzdžiui, labai triukšmingų ar itin egocentriškų, elgesį, nes nepastebite jų skleidžiamų signalų.

Jei esate vienas iš tų, kurie daro šias klaidas, dėl polinkio plaukti pasroviui tampate veikiau vykdytoju nei lyderiu. Deja, ne visada tie, kuriems paklūstate, jums vadovauja išmintingai. Labai tikėtina, kad iš jūsų buvo išviliota nemaža pinigų ar ne kartą jumis pasinaudota. Veikiausiai nepasimokėte iš savo klaidų. Tikriausiai patikėjote, kad Merfio dėsnis (visa, kas gali atsitikti bloga, dažniausiai nutinka) tinka jūsų gyvenimui.

Jei esate šnekus, per daug stengiatės triukšmu atkreipti į save dėmesį, todėl kartais neteisingai suprantate kitus. Turbūt dėl to ir klystate.

Jums reikia labiau pažinti savo aplinką ir pagalvoti, kaip prie jos prisiderinti. Taip pat reikia liautis analizuoti save ir apsižvalgyti, kas vyksta aplink. Stenkitės pažinti gyvenimo kelyje sutiktus žmones. Pirmas darbas, kurį turite nuveikti — perskaityti šią knygą. Jei taip padarysite, galbūt išvengsite daugelio bėdų ir dramatiškų likimo vingių. Tada negalėsite sakyti, kad Merfio dėsnis apibūdina jūsų gyvenimą.

2 SKYRIUS

Kodėl taip svarbu pažinti žmones

K iekvienas iš mūsų turi įgimtą gebėjimą atpažinti tiesą ir prisitaikyti prie aplinkybių bei aplinkos. Kai kurie iš mūsų pasirengę perskaityti kitus žmones tarsi knygą, kiti linkę žengti kitais keliais. Kiekvienas artėja prie tiesos savaip. Tokia žmogaus prigimtis.

♦ Jis verčia mane vemti!♦ Aš tik garbinu ją!♦ Vos pažvelgusi į jį, patikėjau juo!♦ Taip ir žinojau, kad ji pasirodys esanti tikra kalė!♦ Kodėl nepasielgiau savaip?♦ Taip ir žinojau, kad jis tik melagis!♦ Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio!♦ Žinojau, kad ji pridarys rūpesčių!♦ Žinojau, kad jis galiausiai man daug kainuos!♦ Nors imk ir įspirk sau! Kodėl nepasitikėjau savo nuojauta?

Jūs tyrinėjate žmones kiekvieną dieną, netgi tada, kai patys to nesuvokiate. Jūs stengiatės įvertinti, ar naudingas koks nors žmogus jums, ar ne, sąžiningas ar ne, tada atrandate jam ar jai vietos savo gyvenime arba ne. Iš esmės jūs žinote, kas yra bloga ir kas gera. Tyrinėti kitus pradedame savaime. Bėda tik,

2 8 G e b ė j i m a s p e r p r a s t i ž m o n e s — m o k s l a s i r m e n a s

kad daugelis mūsų nežino, kaip atpažinti, ką slepia vienokia ar kitokia savijauta, ir kaip, pasitelkus šį suvokimą, įgyti galių susiklosčius vienai ar kitai situacijai. Šiame skyriuje pateiksiu keletą būdingų situacijų ir taip parodysiu, kaip gebėjimas ar negebėjimas pažinti žmones gali keisti jūsų gyvenimą.

Visus mus galima suskirstyti į keletą grupių. Kad sužinotumėte, kuriai priklausote jūs, atsakykite į šiuos klausimus.

1. Ar ryžtingai priimate sprendimus?A. Ar esate veiklus lyderis, gerai žinąs ko nori, turintis tvirtus moralinius įsitikinimus?B. Ar visuomet suvokiate, ką darote ir kur einate?C. Ar beveik niekuomet neklystate, o jūsų pasirinkimas beveik visuomet būna teisingas?D. Ar esate jautęs, kad kažkas yra ne taip?

2. Ar nuojauta beveik niekuomet jūsų neapgauna?A. Ar kada nors keikėte save už tai, kad nepasikliovėte nuojauta?B. Ar dažniausiai priimate teisingus sprendimus?C. Ar kartais jums turi įtakos tai, ką mano kiti?D. Ar klausotės kitų vien norėdami juos nuraminti ar įtikti?

3. Ar galite save vadinti konfliktų vengiančiu žmogumi?A. Ar esate linkęs nepaisyti to, kas atrodo neteisinga?B. Ar tikitės, kad viskas išsispręs savaime?C. Ar dažnai nežinote kuo pasitikėti?D. Ar dažnai abejojate savimi?

4. Ar esate vienas iš tų žmonių, kurie nuolat moka per brangiai?A. Ar dažnai jus pergudrauja verslininkai?B. Ar manote, kad daug žmonių neigiamai paveikė jūsų asmeninį gyvenimą?C. Ar dažnai kartojate: “Kodėl būtent aš?” bei “Kodėl tai nutiko būtent man?”D. Ar tikite didžiąja dalimi to, ką skaitote ir ką jums sako žmonės?

Kaip jus apibūdina atsakymaiJei teigiamai atsakėte į visus pirmojo varianto klausimus, esate tikras ly

deris. Jei teigiamai atsakėte tik į vieną ar du, juo dar netapote.

K o d ė l t a i p s v a r b u p a ž i n t i ž m o n e s 2 9

Jei teigiamai atsakėte į visus keturis antrojo varianto klausimus — turite puikią nuojautą. Jei teigiamai atsakėte tik į vieną ar du, ji galėtų būti ir geresnė.

Jei neigiamai atsakėte į visus keturis trečiojo varianto klausimus, labai gerai suvokiate situaciją, t. y. nesate panašus į strutį, kuris galvą slepia smėlyje. Jei teigiamai atsakėte į du ir daugiau klausimų, teks dar nemažai padirbėti ir skirti daugiau dėmesio tam, kas vyksta aplink.

Jei neigiamai atsakėte į visus ketvirtojo varianto klausimus, nesate auka ir suvokiate, su kokiais žmonėmis turite reikalą. Jei teigiamai atsakėte į vieną ar du — reikėtų plačiau atverti akis ir atsakingiau rinktis.

Kiek pinigų ar laiko esate praradę, jei teko pasamdyti netinkamą žmogų? Štai dažniausiai pasitaikantis scenarijus. Rangovas garantuoja, kad darbai kainuos tam tikrą sumą pinigų, bet vėliau jus tiesiog pribloškia sąskaita, kurioje puikuojasi dvigubai didesnis už žadėtąjį skaičius.

Ar nebuvo taip, kad į darbą priimamas asmuo įteikė patį nuostabiausią gyvenimo aprašymą, kokį tik esate regėjęs? Įdarbintas pasirodė esąs aplaidus, stokojantis motyvacijos stuobrys, kurio vienintelis tikslas — kiekviena proga išsisukti nuo darbo. Jūs jautėtės emociškai bei finansiškai išnaudojamas, nes tai buvo visai ne tas žmogus, kurį tarėtės pasirinkęs.

Ar nebūtų nuostabu atrasti būdą, kuris leistų neklystant nuspėti būsimus santykius? Toks būdas galėtų remtis žmogaus kalba, kalbėjimo maniera, kūno bei veido signalais? Ar nebūtų puiku žinoti, kad kas nors yra pasyviai agresyvus ar meluoja, sakydamas, jog tikrai jus myli?

Jei asmuo, kuriam paskyrėte pasimatymą, sako, kad nuostabiai praleido laiką ir nori susitikti kitą savaitę, jūs tikriausiai norite žinoti, ar šie žodžiai nuoširdūs, o ne baikščiai laukti telefono skambučio? Ar nenorėtumėte žinoti, kad kažkas jus tik apgaudinėja?

Kodėl taip dažnai nepaisome šaukte šaukiančio vidinio balso ar staiga nupurčiusio šiurpuliuko? Kodėl daugelis mūsų nenori atpažinti šių ženklų? Kodėl nenorime girdėti net tada, kai jie klykia, mus stabdydami ar reikalaudami elgtis rūpestingiau? Taip yra todėl, kad daugelis mūsų netiki, jog tai, ką tuo mo

Daugiau jokių aukų


mentu girdime ar jaučiame, yra tiesa. Netikime tuo, ką intuityviai jaučiame esant teisinga. Atminkite, kad mūsų kūnas nemeluoja.

Mes nepasitikime maudimu skrandyje, kuris atsiranda tada, kai greta esantys žmonės veikiausiai būna sumanę ką nors pikta mūsų atžvilgiu. Mes neleidžiame sau patikėti, kad galime būti įpainioti į nemalonią situaciją. Sudėtingesniais atvejais sprendimas pasitikėti nuojauta privalo būti priimtas nedelsiant, per keletą sekundžių, priešingu atveju, bus per vėlu. Todėl daugelis žmonių vis kartoja tas pačias klaidas: pasirenka netinkamus draugus, leidžiasi įtraukiami į nevykusius santykius, galiausiai susiranda blogus verslo partnerius.

Gebėjimas pažinti žmones gali išgelbėti gyvybę

Nors vaikų tvirkintojai, žudikai, prievartautojai ir kiti kriminaliniai nusikaltėliai nevaikšto prisisegę šviečiančių ženklelių, jų aukos dažniausiai tvirtina, kad nusikaltėlis elgėsi neįprastai. Tai būdavo signalas, reiškiamas kūno kalba, keistas žvilgsnis, kuriuo jie žvelgė į būsimą auką, ar balso intonacija — žodžiu, kažkas versdavo justi pavojų. Gebėjimas įsiklausyti ir reaguoti į šiuos pojūčius gali išgelbėti ir jūsų pačių, ir jums brangių žmonių gyvybes.

Dvidešimtmetė koledžo studentė Linda, išeidama iš bendrabučio, išvydo jaunuolį, žengiantį jos link. Ji iškart pasijuto nejaukiai. Jis pabandė merginą sustabdyti klausdamas, kiek dabar valandų. Ji nesileido į kalbas ir skubiai įbė- go į biblioteką; tuo metu Linda juto nemalonų spaudimą skrandyje. Mergina apie tai daugiau negalvojo, kol nesusiruošė išeiti iš bibliotekos. Tada paklausė kitų trijų studentų, ar negalėtų kartu su jais eiti iki bendrabučio.

Gali būti, kad paklususi instinktui, ji išsaugojo gyvybę. Kitą rytą Linda laikraštyje išvydo ją išgąsdinusio vyriškio nuotrauką — to paties, nuo kurio ji paspruko. Jis buvo suimtas tą naktį dėl kelių studenčių išprievartavimo.

Kaip atpažinti piktnaudžiautojus pasitikėjimu

Trisdešimt dvejų metų mokytoja Bonė sutiko Devoną — trisdešimt aštuonerių metų amžiaus, šešių pėdų ir dviejų colių ūgio atletišką elektros įrangos tiekėją. Jis buvo romantiškas ir rodėsi netgi per daug nuostabus. Moters netrikdė tai, kad jis truputį stokojo pinigų ir jai tekdavo apmokėti visas pasimatymų


išlaidas — vyriškis vis kartodavo, kad jo mokėjimo čekiai netrukus turi būti atsiųsti iš Kanados. Laikas bėgo. Beje, su Bone jis elgėsi kaip su karaliene.

Pasimatymai vykdavo darbo dienomis, nes gerbėjas tvirtino turįs darbą, kur tenka dirbti savaitgaliais. Savaime aišku, ji negalėjo jam skambinti, nes vargšelis būtų sulaukęs nemalonumų. Ji teturėjo jo mobiliojo telefono numerį. Jis pasakojo apie savo statomą didžiulį namą. Jiedu gyvensią šiuose rūmuose, tačiau jai nebuvo leidžiama jų dar nebaigtų išvysti.

Moteris buvo įsimylėjusi iki ausų, dėl to nepastebėjo, kaip trūkčioja vyriškio vokai, mirksi akys. Ji nekreipė dėmesio į tai, jog jis vengia žvelgti tiesiai į akis ir išsisukinėdamas vis kilsteli pečius. Ji neįsiklausė į jo spigų balsą, kuris tapdavo dar aukštesnis sakinio gale bei nenorą atsakyti, kai ji klausinėdavo išsamiau.

Šis nenaudėlis buvo vedęs ir džiaugėsi radęs auką, kurią galėjo išnaudoti finansiškai, seksualiai bei emociškai.

Klaikus pokalbis dėl darbo

Nina, draugiška ir komunikabili keturiasdešimt šešerių metų moteris, apsiašarojusi pasakojo savo istoriją. Jai nepasisekė įsidarbinti ten, kur buvo galima tikėtis puikios karjeros. Ji tiesiog negalėjo patikėti tuo, kas įvyko. Bendraudama su būsimu vadovu, Nina prarado kalbos dovaną. Ji neįstengė kalbėti tikrąja to žodžio prasme. Anksčiau jai niekuomet taip nebuvo nutikę. Moteris vos įstengė išlementi pavardę ir nesugebėjo pristatyti projekto — nesurezgė sakinio, mikčiojo, painiojosi ir niekaip nepajėgė suimti savęs į rankas. Galiausiai ji tiesiog ėmė ir padavė jį. Nina buvo visiškai sutrikusi. Turbūt nereikia sakyti, kad susitikimas baigėsi labai greitai — moteris darbo negavo.

Mes aptarėme visa, kas vyko per pokalbį. Supratau, kodėl ji jautėsi tokia sukaustyta. Šis pokalbis iš anksto nieko gera nežadėjo! Nuo tos akimirkos, kai moteris įžengė pro duris, bosas tiesiog ją ignoravo! Jis plepėjo telefonu ir privertė ją stovint laukti, kol baigs.

Jis nė karto nepažvelgė jai į akis, elgėsi taip, lyg patalpoje nieko nebūtų ir nepasirūpino pasiūlyti jai prisėsti. Šis ponas ignoravo ir Ninos bandymus užmegzti lengvą pokalbį. Jis nerūpestingai užsiminė, kad vėliau prie jų prisijungs dar du žmonės, o tai taip pat trikdė Niną.

Jis nieko nežinojo apie jos išsilavinimą, nors moteris keletą kartų buvo


siuntusi savo gyvenimo aprašymą. Kai ji ištarė, jog yra paruošusi pristatyti du projektus, būsimasis darbdavys, nežiūrėdamas į ją, atšiauriai burbtelėjo, kad pakaks vieno.

Nereikia stebėtis, kad Nina sutriko. Balso stygas valdantys raumenys apsaugojo ją nuo aiškinimosi su šiuo šiurkščiu, nedėmesingu tipu. Tai būtų buvę beviltiška. Jos protas tai suvokė, ir kūnas sureagavo savaime. Kad ir kaip ten atsitiko, ji tikrai nebūtų gavusi to darbo, tai kam dar be reikalo vargintis? Kai paaiškinau, kodėl taip nutiko, Nina liovėsi verkti ir prapliupo juoktis. Vargšelė suprato, kad organizmas patarinėjo jai užsičiaupti ir negaišti su tuo nenaudėliu. Ji buvo visiškai teisi!

Pragariškas gerbėjas

Čako pakviesta kur nors nueiti Anetė pasijuto nejaukiai, bet sutiko. Jos vidinis balsas primygtinai siūlė atsisakyti. Ji žinojo, kad nereikia su juo eiti į bendrabučio kambarį, bet nuėjo. Mergina norėjo būti mandagi, tačiau ją išprievartavo.

Ji pasakojo, kad pasijuto sutrypta ir pažeminta: “Aš iš anksto jaučiau nelaimę. Čakas kalbėjo vulgariai, tiesmukai ir dviprasmiškai. Jis žvelgė į mane kaip į daiktą. Prieš einant su juo kur nors, visų pirma reikėjo geriau pažinti”.

Ne Anetės kaltė, kad ją išprievartavo per pasimatymą, todėl ji neturėtų savęs kaltinti. Būtų pakakę nesutikti, tačiau jai trūko bendravimo patirties.

Nepelnytas ieškinys

Ponas Džonsas žino, kas yra emociniai bei finansiniai nuostoliai. Jų priežastis — įžūlioji darbuotoja Pati. Ji buvo miela ir žavi, jam patiko nuostabi jos šypsena, bet šiandien ponas Džonsas gailisi, kad neatkreipė dėmesio į jos kalbėjimo manierą bei balso tembrą.

Savo nelaimei, ponas Džonsas tai ignoravo. Jei jis būtų klausęsis atidžiau, būtų supratęs, kad Pati — tikras nelaimių šaltinis. Pirma, kalbėdama ji neįstengdavo nutilti nė minutėlę ir buvo be galo narciziška. Per pokalbį, kuris paprastai sukdavosi apie ją pačią, ji daugiausia skųsdavosi išnaudotojais — buvusiais bendradarbiais bei viršininkais. Žinoma, jie pavydėjo jai visko, beje, ir puikios išvaizdos.


Ponas Džonsas neįstengė atsispirti viliojančiai putlių jos lūpų šypsenai, koketiškam pečių loštelėjimui atgal juokiantis ir iš padilbų žvelgiančioms akytėms, kai moteris palenkdavo galvą į priekį. Jei jis būtų stebėjęs atidžiau, būtų suvokęs, kad ši moteris yra perdėtai teatrališka, emociškai nestabili ir apsėsta problemų, ir jai derėtų ne tik ieškotis darbo, bet ir — o gal net pirmiau — kreiptis į psichoterapeutą.

Deja, jis nei stebėjo, nei klausėsi, todėl dabar labai kenčia. Ji neįstengė sutarti su kitais darbuotojais. Galiausiai moteris kompaniją padavė į teismą, reikalaudama didžiulės kompensacijos už seksualinį priekabiavimą. Ponui Džonsui ši pamoka brangiai kainavo: gauni tai, ką matai ir girdi.

Apgautas įsimylėjėlis

Penkiasdešimt ketverių metų turtuolis Bartas skundėsi tuo, kad jo širdį drasko viliokė, kuri, vyriškio įsitikinimu, jį tik apgaudinėja. Jis pasakojo, kad ši ponia vieši pas savo seserį Teksase, ir jam leidžiama skambinti tik dieną. Esą sesuo iš darbo grįžta anksti, anksti gulasi miegoti ir nenori, kad trukdytų telefono skambučiai. Moteris tvirtina mylinti, bet nenorinti įsipareigoti. Jis pasakojo: “Aš padariau dėl jos labai daug, bet ji to nevertina. Perku puikias dovanas, bet ji, regis, tai laiko savaime suprantamu dalyku. Kai paskambinu, ji kiekvieną kartą prižada paskambinti pati, bet niekuomet to nepadaro. Prieš dvi dienas ji paliko žinutę mano autoatsakiklyje, kad pabus Teksase dar porą savaičių, nes esanti reikalinga seseriai. Kad ir kada kalbėtume, ji vis kažkur skuba, bėga, regis, neturi man laiko. Pradedu manyti, kad ji turi kitą”.

Bartas buvo teisus. Galiausiai jis sugavo tą ponią meluojant. Ašarodama ji prisipažino, kad iš tikrųjų buvo susiradusi kitą vyriškį.

Nors ir sudaužyta širdimi, Bartas lengviau atsikvėpė — suprato, kad nuojauta jo neapgavo. Jos poelgiai buvo iškalbingesni nei tušti žodžiai “Aš tave myliu”.

Vedybų klaidos

Nors nervinimasis prieš vestuves — visiškai natūralus dalykas, vis dėlto prieš žengiant ryžtingą žingsnį reikėtų kelis kartus pamatuoti ir tik tada kirpti, ypač jei neapleidžia bloga nuojauta.

Niekuomet nepamiršiu, kaip konsultavau trisdešimt devynerių metų Dži- mą dėl santuokos nesklandumų. Jis pasakė: “Vestuvių dieną nė neabejojau, kad darau didžiausią klaidą savo gyvenime. Tai žinojau jau žengdamas prie altoriaus. Tiesą sakant, ašaros ėmė riedėti mano skruostais kartojant santuokos įžadus. Tai nebuvo džiaugsmo ašaros. Tai buvo baimės ašaros — žinojau, kad baigsis blogai. Aš ištvėriau ceremoniją ir nuo to laiko kasdien gailiuosi”.

“Kodėl neatšaukėte vestuvių, jei žinojote, kad taip bus?” — pasiteiravau.“Nuo pat pirmojo pasimatymo mes bardavomės dėl kiekvienos smulkme

nos, — atsakė Džimas. — Ji visuomet troško būti teisi, aš taip pat. Ji nuolat stengėsi mane pakeisti — mano drabužius, plaukus, mano elgesį. Artėjant vestuvių dienai, priekaištai vis dažnėjo. Stovėdamas prie altoriaus, įstengiau prisiminti vienintelį dalyką — nuolatinius barnius. Vyliausi, kad pavyks įveikti pagiežą ir pyktį jai. Stengiausi visa tai nuslopinti, įtikinėdamas save, kad tai tik priešvestuvinis jaudulys. Bet tai buvo kas kita. Susituokę bardavomės dar dažniau; atrodė, kad ji kritikuoja visa, ką tik darau”.

Jei Džimas būtų įstengęs išsakyti būsimai nuotakai savo nerimą ir prieš vestuves pasikonsultavęs su psichologais, o galbūt ir nutaręs nesituokti, būtų išvengęs sekinančių konfliktų, širdies skausmo, nebūtų tekę mokėti teisininkams bei turėti kitų finansinių rūpesčių — žodžiu, visų skyrybų pasekmių.

Apmaudžios verslo klaidos

Jei suklydote priimdami į darbą žmogų, jo pakeitimas kitu dažniausiai kainuoja du su puse karto daugiau nei darbuotojo metų atlyginimas. Jei jis gaudavo 30 000 JAV dolerių per metus, tai jūsų sprendimas pakeisti jį ar ją kitu atsieis 75 000 JAV dolerių. O ką jau kalbėti apie dvasinius išgyvenimus.

Terezą darbui rekomendavo geriausias Marko draugas Gabrielis. Jis pasakė, kad Tereza žino, ką daro, todėl draugo kompanijai būsianti tikras lobis. Tačiau Markui nepatiko jos nemalonus tonas bei priešiškumas atsakinėjant į klausimus. Jam ji neatrodė simpatiška, jis prastai jautėsi greta šios moters, todėl paskubėjo baigti pokalbį dėl darbo. Jai išėjus, Markas lengviau atsiduso. Tą pačią dieną kalbėdamas su Gabrieliumi, jis pasidomėjo, ar Tereza visuomet tokia valdinga.

Gabrielis nusijuokė ir pakartojo, kad ji žino, ką daro. Jis paragino patikėti jai pareigas. Vėliau Markui paaiškėjo, kad jis labai suklydo. Tereza buvo ne tik


K o d ė l t a i p s v a r b u p a ž i n t i ž m o n e s 35

nemaloni išsišokėlė, bet ir nuolat ko nors reikalaudavo. Ji sunkiai sutarė su kitais darbuotojais ir neigiamai veikė viso skyriaus nuotaiką. Žmonės atrodė įsitempę ir nuolat skundėsi ja. Klientai ją laikė grubia ir nepaslaugia, dėl to nukentėjo prekių pardavimas.

Marko nenoras atkreipti dėmesį į savo pojūčius per pirmąjį susitikimą ir sprendimas įdarbinti Terezą kompanijai buvo nuostolingas, be to, pablogėjo ir darbuotojų santykiai.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Turbūt esate regėję kažką panašaus. Tai nutiko mano klientui, sėkmės lydimam verslininkui Stivenui, kai šis linksminosi vakarėlyje. Nors jis ir troško čia dalyvauti, tačiau jautėsi išsekintas sunkios darbo dienos ir tenorėjo grįžti namo. Jam besižvalgant vieno iš savo verslo partnerių, nutiko tai, kas pakeitė visą vakarėlį.

Prie stalo kitame kambario gale jis išvydo stovinčią nuostabią moterį. Jis pajuto norą prieiti ir užkalbinti ją. Priėjęs arčiau, jis dar labiau susižavėjo jos laikysena bei grakščiais judesiais.

Vyriškis prisistatė ir užmezgė pokalbį sąmojinga pastaba bei komplimentu, o dama guviai atsikirto. Dar labiau suintrigavo jos balso tembras bei kalbant kilstelėdavusi viršutinė lūpa. Jis pasijuto bestovįs greta jos ir su šypsena žvelgiąs tiesiai į žavų veiduką.

Tuo metu Stivenas nebūtų nutraukęs pokalbio, net jei lauke būtų sprogusi bomba. Jis neįstengė atplėšti akių nuo nepažįstamosios ir tenorėjo viena — būti greta ir mėgautis jos dėmesiu. Staiga Stivenas pajuto, jog jam gniaužia kvapą.

Jo širdis daužėsi kaip pašėlusi, spaudė gerklę — regis, nieko nebūtų įstengęs nuryti. Galiausiai jis sukaupė drąsą ir paprašė paslaptingos nepažįstamosios vizitinės kortelės, kurią ši maloniai padavė. Vėliau jis paskambino ir pasiūlė susitikti; prieš šešetą mėnesių jie susituokė.

Atkreipkime dėmesį į stiprius teigiamus Stiveno pojūčius — pirmąją reakciją, instinktą, paskatinusį prieiti ir užkalbinti moterį, ir būseną stovint greta jos. Tai buvo fiziniai pokyčiai. Paspartėjo kvėpavimas. Oda dilgčiojo, greičiau

Du scenarijai — teigiamas ir neigiamas


plakė širdis, veidą mušė karštis, apėmė jaudulys; vyriškis daugiau šypsojosi, atidžiau žvelgė į kiekvieną detalę, įdėmiau klausėsi. Jis pajuto didžiulį energijos antplūdį.

Pasibjaurėjimas iš pirmo žvilgsnio

Mano klientė Dženifer, trisdešimt aštuonerių metų sociologė, per vieną iškilmingą vakarienę sėdėjo greta vyriškio, kuris vertė ją jaustis nejaukiai. Kiekvieną kartą, kai jis pasvirdavo jos link, moteris instinktyviai atšlydavo. Vyriškis neužsičiaupdamas pasakojo apie save. Jis laidė kandžias pastabas apie maistą ir grubiai kreipdavosi į padavėjus.

Dvi valandos greta šio išsišokėlio Dženifer virto tikra kančia. Ji jautėsi tarsi išsunkta, o žandikaulius tiesiog skaudėjo — vargšelė kentėjo sukandusi dantis. Maudė įsitempusius sprando bei viršutinės nugaros dalies raumenis. Atrodė, jog skrandis susimezgė į mazgą, dilgčiojo galvą. Baigiantis vakarui, jai norėjosi išsikviesti greitosios pagalbos automobilį, kad pagaliau pargabentų į namus.

Kas nutiko per abu pasilinksminimus, kodėl Stivenas bei Dženifer reagavo būtent taip? Kokie objektyvūs dalykai Stiveną nenumaldomai traukė prie minėtos moters, ir ką darė Dženifer užstalės kaimynas, kad jai beveik sutriko skrandžio veikla? Kokios emocijos buvo sužadintos? Kokius signalus gavo smegenys, sukėlę tokius stiprius pojūčius? Kokie fiziniai pokyčiai vyko ir vieno, ir kito mano kliento organizme?

Pajutę tokius stiprius virpesius, retai klausiame savęs, kodėl tai vyksta ir dar rečiau domimės priežastimis. Tiesą sakant, daugelis mūsų nesuvokia, kaip ir kodėl būtent taip jaučiasi greta kai kurių žmonių. Mes nežinome, kad kiekvieno žmogaus viduje slypi krūva objektyvių paaiškinimų — tikra istorija, rašoma pašnekovo balsu, kalbėsena, veido išraiška bei kūno judesiais. Tereikia visa tai perskaityti.

K ą reiškia virpesiai

Jei silpnas vidinis balsas kužda, kad kažkas yra ne taip, veikiausiai jis teisus. Paklausykite jo! Jūsų kūnas žino, ką sako. Jūs tai galite pajusti savo skran


džiu. Jis reaguoja instinktyviai, taigi atkreipkite dėmesį — veikiausiai tai ir yra tiesa.

Pasaulis pilnas apgavikų, klastotojų bei mergišių. Yra klastingų žmonių, kurie meluoja, kad gautų tai, ko trokšta. Jie gali atrodyti labai malonūs. Jie gali elegantiškai rengtis ir meiliai kalbėti, tačiau visuomet bus ženklų, kurie juos išduos. Mes išmoksime suprasti šiuos ženklus ir aptarsime, kaip atpažinti melagį.

Noriu įspėti: kai kurie žmonės — talentingi melagiai. Apsukriausi pasaulio sociopatai atrodo it nekalti avinėliai, tačiau atidžiai sekant kalbėseną galima juos atpažinti. Būtent dėl to reikėtų stebėti aplinką bei greta esančius žmones ir niekuomet nepamiršti keturių: kalbėsenos, balso, kūno bei veido signalų.

Įdėmiai klausykitės, ką žmonės kalba, ir stebėkite, kaip jie tuo metu atrodo. Nesistenkite išvysti bei išgirsti tai, ką trokštate matyti ir girdėti. Žvelkite į tai, kas iš tikrųjų rodoma, klausykitės to, kas iš tikrųjų sakoma. Ateityje tai padės sutaupyti daugybę laiko bei nervų.

3 SKYRIUS

Svarbiausios taisyklės žmonėms pažinti

Tik pamanykite, kaip puiku butų gyventi, jei galėtumėte atspėti, kokią įtaką jums — teigiamą ar neigiamą — turės bet kuris sutiktas žmogus, taip pat žinoti, ar jis tikrai jus myli ar bent jau jūs jam patinkate. Ar nebūtų naudinga žinoti, kad kažkas meluoja ar tikrai nuoširdžiai paiso jūsų interesų?

Daugelis mūsų įsitikinę, kad gebėjimas girdėti vidinį balsą ar pasitikėti instinktais bei kūno pojūčiais — niekuo nepaaiškinamas reiškinys. Taip nėra. Tai konkreti, neurobiologinė patirtis, įgyjama kreipiant kuo daugiau dėmesio į keturis bendravimo kodus — kalbėseną, balsą, kūno bei veido kalbą. Apie juos išsamiai pasakoju šioje knygoje.

Gebėjimas naudotis žmonių pažinimo įgūdžiais — ne tas pat kaip įgimti gabumai. Tai tarsi gamtos mokslai, kurių galima mokytis. Tai padidintas budrumas, atsirandantis tada, kai gilinamės į savo pojūčius. Emocijos — baimė, pyktis ir laimė — gimsta smegenyse, kurios kontroliuoja tai, ką jaučiame ir ką pasakome kalba bei veido išraiška. Žmogaus balsas, intonacija, kūno padėtis ar stovėsena, taip pat veido išraiška — sudėtingos smegenų veiklos rezultatas.


Egzistuoja keturi bendravimo signalai. Jie apdorojami smegenyse. Du iš jų, kalbėsenos bei balso, sugaunami klausa, kiti du, t. y. veido bei kūno kalbos, sugaunami regėjimu. Šiame skyriuje juos tik apžvelgsime, o penktame — aštuntame nagrinėsime plačiau.

Nors šių bendravimo signalų perteiktą informaciją apdoroja skirtingos smegenų sritys, visos smegenys lemia, kaip asmuo į ją reaguos emociškai. Galiausiai visi signalai apibendrinami norint sudaryti psichologinį pašnekovo portretą.

Tada smegenys vertina — priimtinas mums šis žmogus ar ne. Vertinama remiantis emocijomis, būdingomis mūsų asmenybės tipui. Pagal šiuos signalus sudaromas ganėtinai aiškus vienas iš keturiolikos portretų, kuriuos nagrinėsime vėliau, devintame skyriuje. Gilinantis į šiuos signalus, svarbus balso kitimas bei kalbėsena, kūno bei veido judesiai.

Ypač pavojinga ką nors spręsti tik pagal fizinius duomenis, nes tuomet paskęstama prietaruose; būtent taip elgėsi kai kurie ankstyvųjų kūrinių šia te-ma autoriai. Ši knyga ne apie tai. Ji parašyta stengiantis padėti žmonėms, o ne trukdyti. Ji padės jums atpažinti kitų žmonių skleidžiamus tiek teigiamus, tiek neigiamus signalus. Galėsite prognozuoti kitų elgesį. Jums lengviau bus nuspręsti, su kuo žengti gyvenimo keliu, o su kuo nebendrauti.

Tai, kas sklinda iš jūsų lūpų, išduoda tik dalį to, kas slypi jūsų sieloje. Svarbūs ir žodžiai, kuriuos tariate, ir tai, ką iš tikrųjų pasakote. Ką iš tikrųjų žmonės galvoja sakydami viena ar kita? Ar jie nuoširdūs? Galbūt jie nori pasakyti jums komplimentą (nors kartais maloniais žodžiais užglaistomos tikrai kandžios pastabos)? Ar jie skleidžia paskalas apie jus? Ar jie be perstojo plepa apie save? Kiek paiso gramatikos, ar turtingas jų žodynas? Kas slypi tarp eilučių?

Kaip suprasti balso signalusTai, kaip skamba jūsų balsas, nemažai pasako apie tikrąją jūsų prigimtį.

Keturi bendravimo signalai

Kaip suprasti kalbėsenos signalus

S v a r b i a u s i o s t a i s y k l ė s ž m o n ė m s p a ž i n t i 4 1

Tai galite pastebėti kalbėdami telefonu. Akimirksniu galima pasakyti, kokios nuotaikos yra pašnekovas. Daug dalykų žinote iš patirties, tik galbūt anksčiau į tai nekreipėte dėmesio. Kalbu apie žmogaus balso aukštį (aukštas ar žemas), kokybę (ar kalbantysis neaiškiai murma, ar balsas tyla ir aukštėja sakinio gale, ar jis sarkastiškas, šiurkštus, grėsmingas, kimus, dusulingas, melodingas, sodrus, aidįs, neišraiškingas, negyvas, entuziastingas, agituojantis, atakuojantis, šleikščiai saldus ar dainingas). Taip pat kreipiame dėmesį į garsumą bei tempą, pirmiausia pajusdami mechaninius kalbėsenos aspektus.

Kūno kalbos signalai — tai tarsi asmenybės eskizas: matome, kaip kažkas vaikšto, sėdi ar stovi. Analizuojant kūno kalbą, ypač svarbi galvos, taip pat rankų bei kojų padėtis. Pavyzdžiui, kiek erdvės užima atsisėdęs žmogus, taip pat kaip arti jis ar ji stovi greta jūsų?

Kiekvienas veidas turi tam tikrą išraišką. Stebėdami ją galime suprasti, ką žmogus jaučia. Vadinamieji veido signalai — tai veido būsena klausantis ar kalbant. Svarbiausia — akių kontaktas ir tai, kaip asmuo kontroliuoja savo burną. Galbūt jis ar ji klausosi praverta burna, o gal suspaudžia lūpas? Galbūt žmogus suraukia antakius, žvelgia pro šalį ar nusuka žvilgsnį? Skiriant daugiau dėmesio pašnekovų veido išraiškai, galima be galo daug sužinoti apie bet kurį iš jų, suprasti, ką jis iš tikrųjų nori pasakyti.

Vėliau paaiškinsiu, ką būtent galima sužinoti apie žmones iš jų veido išraiškos. Mes vertinsime tam tikras požymių grupes, pavyzdžiui, sukąstus dantis ar įtemptus žandikaulių raumenis, abejingą ar bereikšmę išraišką, ar itin judrų veidą. Sužinosime, ką reiškia raustanti ar blykštanti oda, spoksojimas įsmeigus akis, veido trūkčiojimas; sužinosime, ką reiškia kalbant plačiai atmerktos akys, klajojantis žvilgsnis, taip pat lyžčiojamos ar kramtomos lūpos, suraukta nosis. Taip pat sužinosime, ką reiškia pasitikinti veido išraiška.

Kaip suprasti kūno kalbos signalus

Kaip suprasti veido signalus


Stebėkite ir skaitykite tarsi knygąPatekus į bet kokią situaciją labai svarbu tiksliai atpažinti paslėptą emoci

nę potekstę. Jei išmoksite suvokti veido bei kūno siunčiamus signalus, papuolę į bet kokią situaciją labai greitai nustatysite tai, kas gali kelti grėsmę. Vadinasi, nebūsite įskaudinti, t. y. nepatirsite emocinės traumos.

Nors plačios pažiūros — geras dalykas, aš primygtinai siūlau būti labai atsargiems su tais žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip verčia suklusti. Norite to ar ne, yra blogų žmonių, kurie gali pridaryti bėdų. Tokie žmonės turi bruožų, galinčių turėti neigiamos įtakos jūsų gerovei ar kelti pavojų jūsų sveikatai. Tai natūralu — mes neprivalome visiems patikti ar mylėti visų, taip pat ne visi privalo mylėti ar mėgti mus.

Suvokę kito asmens siunčiamus signalus, pirmiausia turite savęs paklausti: kaip jis verčia mane jaustis — gerai ar blogai? Atsakę į šį paprastą klausimą, galite išvengti daugybės nemalonumų. Daugeliui žmonių niekada nekilo mintis tuo pasidomėti, jau nekalbu apie tai, kad jie ką nors būtų ėmęsi dėl to daryti. Jei koks nors žmogus jus nuolat verčia jaustis blogai, privalote savęs paklausti, kodėl turėtumėte norėti, kad jis būtų greta. Pavyzdžiui, jei šiuo metu sprendžiate — imtis verslo kartu su kuo nors ar ne, pateikite sau tą paprastą klausimą. Vėliau džiaugsitės padarę sau milžinišką paslaugą.

Balsas išduoda emocijas

Mokslininkai neseniai nustatė, kad tam tikri nervai valdo du dalykus — veido išraišką bei balso skambesį. Tai reiškia, kad tie patys nervai, kurie veidui suteikia vieną ar kitą išraišką, valdo ir balsą. Tokį “informacijos nutekėjimą” vadinu išdavikišku balsu. Nors ir kaip stengsitės nuslėpti, ką jaučiate, tikruosius jūsų jausmus išduos ir veidas, ir balsas.

Jus ir jūsų neuronų jungtys

Sakykime, žmogus patyrė traumą — pažeista kairiojo smegenų pusrutulio sritis, kuri kontroliuoja kalbą. Tada smegenims darbuotis pasidaro itin sunku,

Naudokitės smegenimis


nes tenka apkrauti ir kitas sritis, kad būtų kompensuotas minėtos srities neveiklumas. Dėl to tokią traumą patyręs žmogus kalbėdamas sunkiai tars žodžius, užsikirtinės, kartosis. Smegenims reikės pajungti reikiamus nervus, kad žmogus išgirstų žodžius, suvoktų jų prasmę, sugalvotų, ką pasakyti ir sužadintų įvairius veido raumenis valdančius nervus. Panašiai, tik ne taip intensyviai, melagio nervai atlieka tokį patį darbą. Deja, jam atpažinti reikia daug daugiau įgūdžių.

Įsivaizduokite, kad savo jusles išlavinote taip, kad galite nesunkiai pastebėti menkiausius pokyčius — akimirką tetrukusį veido krustelėjimą, balso virptelėjimą — ir taip sužinoti, ką pašnekovas mano iš tikrųjų. Galėsite greitai suvokti kitų siunčiamus signalus net ir tada, kai šie žmonės galbūt nenori, kad žinotumėte, ką jie galvoja. Netgi pats neįžvalgiausias stebėtojas gali išmokti naudotis keturiais informacijos perdavimo būdais.

Egzistuoja tik vienerios, bet ne dvejos smegenys

Daugelį neteisingų teorijų sukūrė “pagalbos sau” knygų autoriai. Tai ypač ryšku tose knygose, kuriose nagrinėjami lyčių skirtumai. Man ypač keistos diskusijos apie vadinamąsias “kairiąsias“ ir “dešiniąsias” smegenis. Kairysis pusrutulis vadinamas moterišku, o dešinysis — vyrišku. Toks požiūris yra ir klaidingas, ir klaidinantis. Iš tikrųjų smegenys funkcionuoja kaip sudėtinga visuma, sudaryta iš dviejų pusrutulių, kairiojo ir dešiniojo, kurie negali egzistuoti atskirai.

Smegenis dengia išorinis sluoksnis, vadinamas smegenų žieve. Joje yra keturios sritys arba skiltys, ir kiekviena jų yra atsakinga už tam tikras funkcijas. Kaktos sritis — už mąstymą, momens sritis — už jutimo impulsus, pakaušio — už regėjimą, o smilkinių — už kalbą, atmintį bei klausą. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis funkcijų papildo viena kitą.

Balso ir kalbėsenos ypatumus pirmiausia lemia kairysis smegenų pusrutu-lis, atsakingas už kalbą. Čia daugiausia įtakos turi vadinamosios Brokos (Broca) bei Vernikės (Wernicke) sritys. Giliai smegenyse glūdi vadinamoji limbinė sistema (valdanti simpatinę bei parasimpatinę nervų sistemas). Dėl jos kyla emocijos klausantis tam tikro balso, girdint tam tikrą toną ar matant pažįstamus bei nepažįstamus žmones. Kai kurios šių emocinių reakcijų gali būti teigiamos, kai kurios — neigiamos. Limbinė sistema leidžia pajusti tam tikras emocijas ir jausmus — pyktį, meilę, susižavėjimą, pasibjaurėjimą, įniršį bei liūdesį. Tam tikri


garsai, tonas bei žodžiai gali atskleisti blogiausias kokio nors žmogaus savybes, kitos intonacijos bei žodžiai gali žadinti teigiamus pojūčius.

Naudokime didesnę smegenų dalį

Meditacija susidomėję mokslininkai teigia, kad smegenyse egzistuoja milžiniški (šiaip jau nenaudojami) ištekliai. Juos galima sužadinti įvairiomis meditavimo technikomis. Gilindamiesi į smegenų veiklos paslaptis ir vis daugiau sužinodami apie jų anatomiją bei funkcijas, imame suprasti, kad stimuliuodami tam tikras sritis galime pasiekti geresnių rezultatų ir kasdienėje veikloje.

Išmokę suprasti, kaip funkcionuoja smegenyse esantys emocijų centrai, bei juos stimuliuoti, galime labai praturtinti savo gyvenimą. Tada daug greičiau pajusime tam tikrus pavojaus signalus, nuspręsime, kas tikrieji mūsų draugai ir suprasime, kas bando mumis naudotis.

Mums reikia daugiau sužinoti apie smegenų veiklą ir pagelbėti abiem jų dalims veikti kartu. Abiem — tai išorinei daliai arba žievei, kur apdorojama objektyvi pamatyta ir išgirsta informacija, bei giliau esančiai, vadinamajai limbinei sistemai, kur gimsta emocijos, kai ką nors girdime ar matome. Tai galime padaryti mokydamiesi suvokti savo pojūčius. Vėliau pamatysite, kad toks pastabumas — neįkainojama vertybė.

Ponia Džons išorine smegenų dalimi, arba žieve, išgirsta atakuojančias gaideles savo vyro balse. Ši informacija apdorojama kairiajame pusrutulyje, kuriuo ji grynai intelektualiai suvokia, kad jis klaidingai suprato jos pasakytus žodžius. Ta pačia smegenų dalimi ji vizualiai mato makiažo pėdsakus ant jo apykaklės, o kreditinė kortelė byloja apie kitos moters buvimą.

Dabar giliau esančia smegenų sritimi ji gali justi emocijas, kurias sukėlė tai, ką ji objektyviai pamatė ir išgirdo. Ji pyksta dėl jo apgavystės, pavyduliauja dėl kitos moters ir liūdi, kad žlunga jų santuoka. Naudodamasi abiem smegenų sritimis kartu, ji, galima sakyti, greitai gimdo emocijas.

Išvenkite emocinės traumos!

Kokio nors žmogaus analizavimas sukelia itin daug emocijų. Nepakanka atpažinti elgesio signalų ir nustatyti asmenybės tipą. Jūs dar turite nuspręsti, ar


jums šis žmogus patinka, ar ne, ir kokį emocinį poveikį jis jums daro. Jūs turite nuspręsti — įsileisti šį žmogų į savo gyvenimą ar ne.

Pernelyg dažnai mes neteikiame reikšmės savo pojūčiams. Daugelis žmonių net nežino, kaip tai daryti. Tai gali būti net neįmanoma, jei niekuomet to neteko daryti. Kai kurie žmonės išaugo šeimose, kur griežtai drausta reikšti emocijas, o kitose šeimose — priešingai.

Nors neurobiologiškai esame pajėgus reaguoti, kai girdime ar matome tai, ką mėgstame ar nemėgstame, dažnai mums nepavyksta to padaryti. Kartais į nemalonius dalykus sureaguojame netgi po keleto dienų ar savaičių.

Kodėl kam nors atsitikus daugelis mūsų nereaguoja iškart? Kodėl laukiame to momento, kai jau būna per vėlu? Kodėl vis kartojame tą pačią klaidą pasirinkdami netinkamus žmones? Mes buvome emociškai traumuoti ir situacija mus verste vertė nieko nesiimti.

Jei kas nors prieitų ir tėkštų antausį, neabejotinai pasijustumėte priblokšti, galbūt netgi tiek, kad neįstengtumėte pajudėti. Lygiai tas pat nutinka, kai žmonės traumuojami emociškai, kai išgirsta ką nors pribloškiančio — grubaus ar žeminančio. Kartais jūsų reakcija ir veiksmai būna ne tokie greiti, kaip jums norėtųsi. Norėtumėte atsikirsti iškart, tačiau sureaguojate po trijų dienų. Taip nutinka tada, kai galiausiai suvokiate, ką tas žmogus iš tikrųjų norėjo pasakyti.

Patyrę emocinę traumą, jaučiamės priblokšti, nes negalime patikėti, kad tai nutiko būtent mums. Dėl to tiek daug žmonių emociškai atbunka ir visai nebereaguoja.

Draugas, vertas priešų?

Polis pažįsta Sandrą daugiau nei penkiolika metų. Iki šiol jie turėjo bendrą verslą ir gerbė vienas kitą. Jie visuomet vienas kito pasiteiraudavo apie šeimą ir maloniai paplepėdavo. Netgi keitėsi Kalėdų dovanomis ir kvietė vienas kito šeimą vakarienės.

Polis aukodavo savo laiką padėdamas Sandrai. Tiesą pasakius, būtent jis jai pasakė apie naujoje kompanijoje įsteigtą darbo vietą. Ji gavo šį darbą, pakilo karjeros laiptais, jos pajamos labai padidėjo.

Polis net pats nežinojo, kiek kartų padėjo Sandrai, net ir tada, kai jam pačiam tai nebūdavo naudinga. Jis elgėsi draugiškai, be to, buvo geras žmogus, o draugai bei geri žmonės taip ir elgiasi. Beje, jis manė, kad esant reikalui Sandra tikrai pasielgs taip pat.


Kartą Poliui prireikė pagalbos. Jis norėjo, kad Sandra paskambintų vienam pažįstamam ir padėtų užmegzti dalykinius santykius. Polis ketino paskambinti šiam žmogui ir pasakyti, kad lauktų Sandros skambučio. Ši turėjo tarti keletą gerų žodžių apie Polį. Ir viskas.

Paprašyta šios paslaugos Sandra tarsi sustingo, jos burnos kampučiai nusviro, kakta susiraukė, o antakiai priartėjo vienas prie kito. Ji kostelėjo. Polis suvokė, kad moteris niekuomet nepaskambins.

Jis daug padėjo Sandrai ruošdamas ją geresniam darbui ir darydamas daugybę mažų paslaugų, bet ji buvo pernelyg savanaudiška, kad atsilygintų tuo pačiu. Polis patyrė emocinę traumą.

Ir vėl ta žaliaakė pavydo pabaisa

Mauryna ir Džiulija buvo vaikystės draugės. Mauryna pasakė Džiulijai, kad išteka už labai mielo vyriškio. Ji negalėjo patikėti savo akimis bei ausimis, kai draugė tik monotoniškai burbtelėjo: “Puiku”. Tada garsiai nurijo seiles ir nepraverdama lūpų dirbtinai šyptelėjo sustingusiu veidu.

Tai išversti galime štai kaip: “Taip tau pavydžiu, kad tiesiog negaliu ištverti. Galvoju tik apie save ir visiškai nesirūpinu tavo laime!” Be abejonės, Mauryna suvokė signalą. Ji buvo priblokšta ir nežinojo, ką sakyti ar daryti. Ji patyrė emocinę traumą.

Kaip ir šie žmonės, mes sustingstame šokiruoti panašių situacijų, todėl ignoruojame patį įvykį. Tada, kai pagaliau atsipeikėjame ir suvokiame, kas nutiko, kenčiame emociškai. Ta kančia gali būti netgi labai stipri. Kartais ji gali būti nepakeliama, todėl mes ją ignoruojame. Apsimetame, kad to niekada nebuvo. Jei taip elgiamės nuolat, galime rimtai susirgti.

Juskime ženklus

Daugelis mūsų tikrai nenustemba, kai pasitvirtina įtarimai, jog gali nutikti kas nors nemalonaus. Jei žinome, kaip vertinti kokio nors žmogaus veido bei kūno kalbą, kalbėseną bei balso ypatumus, galime apytiksliai spėti, kas atsitiks. Apie atleidimą sužinome anksčiau nei mums apie tai pasako. Tai praneša viršininko ar netgi jo sekretorės balso intonacija.


Telefonu pasveikintas viršininko sekretorės Lolos Čipas suprato, kad jį atleis. Jos balsas skambėjo neįprastai žemai, tapo atžarus. Klausydamasis jis suprato, kas bus.

Čipas buvo įsitikinęs, kad tai tik laiko klausimas — netrukus bus paskelbta bloga naujiena. Jis prisiminė, kad viršininkas pastaruoju metu laikydavosi didelio fizinio atstumo. Paprastai jis dažnai prisiliesdavo, paplekšnodavo per nugarą ir pajuokaudavo.

Pastaruoju metu viršininkas beveik nežiūrėdavo į Čipą. Jo veidas būdavo įsitempęs, ypač akių bei burnos kampučiai. Jis mažai kalbėjo su Čipu; kadaise žodžiai iš jo lūpų srūte srūdavo. Taigi išgirdęs, jog jo paslaugų daugiau nebereikės, vyriškis jautėsi nusivylęs ir įskaudintas, bet ne nustebęs.

Čipas buvo pasiruošęs, nes nujautė, kas jo laukia, puikiai veikė visos jo smegenų sritys. Jis žinojo, ko gali tikėtis. Puikiai dirbo tos jo smegenų sritys, kurios apdoroja neigiamą informaciją, o ją gavo klausydamas bei stebėdamas savo viršininką bei jo sekretorę. Jis pasinaudojo savo smegenų galimybėmis gauti informaciją.

Kuo anksčiau išmoksite naudotis didžiulėmis savo smegenų galimybėmis, tuo greičiau sužinosite tiesą bendraudami su žmonėmis.

4 SKYRIUS

Ugdykite gebėjimą pažinti žmones

Ar norite geriau pažinti žmones? Kiekvienas toliau esantis klausimas turi du atsakymus. Pažymėkite tą, kuris tinka jums.

1. Kaip vertinate praeitį?A. Pasimokote iš buvusių klaidų.B. Ignoruojate praeitį ir į kiekvieną situaciją žvelgiate kaip į individualią bei atskirą.

2. Ar mokate klausytis žmonių?A. Atidžiai klausotės, ką jie sako, pasveriate kiekvieną žodį.B. Dažnai pamirštate, ką jums sako kiti, tačiau prisimenate pagrindinę mintį.

3. Ar esate atidus?A. Labai domitės detalėmis ir atkreipiate dėmesį į visa, kas jus supa.B. Nekreipiate dėmesio į smulkmenas, įsidėmite tik bendrą vaizdą.

4. Kaip reiškiate emocijas?A. Emocijas reiškiate laisvai.B. Nors kažką jaučiate, ne visuomet tai garsiai išreiškiate.

5. Koks jūsų požiūris į žmones?A. Toleruojate ir mėgstate visus, esančius greta.

Ar gerai pažįstate žmones?


B. Esate atsargus bendraudamas su aplinkiniais ir abejojate daugeliu iš jų.6. Kaip susidorojate su situacija?

A. Visada žinote, kas bus, sugebate išlikti bet kokiomis aplinkybėmis.B. Žinote, kad gali nutikti tam tikri nemalonūs dalykai; dažnai savęs klausiate, kaip išgyventi patekus į tam tikrą situaciją.

7. Kuo džiaugiatės?A. Galima sakyti, visuomet patiriate daug džiaugsmo mėgaudamiesi mažais gyvenimo malonumais.B. Džiaugiatės tik tada, kai nutinka dideli ar labai jaudinantys dalykai.

8. Ar gerai pažįstate žmones?A. Rodos, visuomet suprantate, su kokiu žmogumi turite reikalą.B. Dažniausiai nežinote, su kokiu žmogumi bendraujate, todėl dažnai nusiviliate kitais.

9. Ar sėkmingai tvarkote reikalus?A. Esate padarę daugiau gerų nei blogų verslo sprendimų.B. Esate padarę daugiau blogų nei gerų verslo sprendimų.

1 0 . Kaip priimate sprendimus?A. Dažniausiai sprendimus priimate savarankiškai ir vadovaujatės savo poreikiais.B. Sprendimus dažniausiai priimate paklausę kitų, su kuo nors pasitarę.

11. Kokie jūsų santykiai su žmonėmis?A. Turite daug artimų draugų.B. Turite daug pažįstamų, tačiau nesileidžiate į artimesnius santykius.

Ką reiškia jūsų atsakymai

Jei daugiausia pasirinkote “a” atsakymų, vadinasi, galite manyti, kad žmones pažįstate labai gerai ir ateityje jums taip pat seksis tai daryti. Jei pažymėjote vienuolika “a” atsakymų, jūs — ypač nuovokus, turite puikią intuiciją, gerai orientuojatės aplinkoje. Jus lydės sėkmė visą gyvenimą.

9 ar 10 “a” atsakymų — taip pat labai geras rezultatas.6-8 “a” atsakymai rodo, jog žmones pažįstate vidutiniškai. Jums reikėtų

dar padirbėti tobulinant įgūdžius.3-5 “a” atsakymai rodo, kad teks pasistengti norint pažinti žmones. Jūs

tikriausiai darote daug daugiau klaidų nei jums atrodo ir visiškai nesuvokiate, kodėl jas vis kartojate.

U g d y k i m e g e b ė j i m ą p a ž i n t i ž m o n e s 5 1

Jei tokių atsakymų tėra 1 ar 2, padėtis visai prasta. Jūs vaikštote tarsi užrištomis akimis. Susidaro įspūdis, jog nuolat tampate aplinkinių auka. Dėl to labai nukenčia jūsų savigarba.

Visi, kurie gerai pažįsta žmones, pasikliauja savo instinktais ir turi nemaža panašumų. Štai keletas jiems būdingų savybių. Mokykitės ir naudokitės —tegul tai tampa jūsų tikslu.

1. Jie mokosi iš praeities ir nekartoja tos pačios klaidos du kartus. Jie puikiai prisimena, kaip jautėsi per nemalonius susitikimus. Neigiama emocinė reakcija būna tokia stipri, kad jie stengiasi daugiau į tokią situaciją nepakliūti.

2. Jie ypač atidžiai seka, ką kiekvieną kartą kas nors sako, kaip tai sako ir kaip atrodo tai sakydami. Dėl to jiems daug lengviau tiksliai prisiminti, kas buvo kalbama.

3. Jie nuolat stebi kito asmens reakcijas — kūno judesius, ypatingus gestus bei veido išraišką — dėl to žino, ką pašnekovas jiems jaučia ir ką pašnekovui jaučia jie patys.

4. Jie nebijo reikšti bet kokių emocijų, nesvarbu, ar tai pyktis, ar meilė, baimė ar nuobodulys, nes puikiai suvokia, kaip jaučiasi patekę į bet kokią situaciją.

5. Jie taip gerai suvokia visa, kas vyksta aplink, kad dažniausiai netampa aukomis, išvengia grėsmingų bei pavojų gyvybei keliančių situacijų.

6. Jie tvirtai įsitikinę tuo, kad yra nugalėtojai. Jie žino, kad ne tik įstengs išgyventi, bet ir klestės, nes išmano, kaip sutelkti aplink save palaikančius žmones.

7. Jie atkreipia dėmesį į smulkiausias detales, taip pat geba apžvelgti visumą ir mėgautis net menkiausiais gyvenimo malonumais.

8. Jie turi puikią atmintį, kurią lavina įsimindami, kas vyksta aplink.9. Dažniausiai jie priima teisingus verslo sprendimus. Rizika, kurios jie ima

si, yra apskaičiuota ir pagrįsta, nes šie žmonės pastebi daugiau detalių, todėl dažniausiai turi iš ko rinktis. Aplinkiniai jiems neįstengia daryti spaudimo.

10 dalykų, kurie apibūdina įžvalgius žmones


10. Jie turi patikimų ir įtakingų bičiulių, artimų draugų, nes jaučia kitų žmonių reakciją. Jie sugeba geriau reikšti jausmus bei emocijas, o tai tvirtina santykius. Dėl savo budrumo jie rečiau pasirenka bėdų ar sunkumų galinčius pridaryti draugus bei veiklos partnerius.

Atminkite, žinios — tai jėga. Dabar, kai jau žinote, koks žmogus pasitiki savo instinktais ir geba pažinti kitus, skaitykite toliau.

Jei taip elgsitės, netrukus pastebėsite, kad daug geriau suvokiate, ką kiti iš tikrųjų mano ir kas jie iš tikrųjų yra. Kuo intensyviau naudositės savo žiniomis, tuo lengviau bus atskirti potencialius draugus nuo apsimetėlių. Tam pakaks pirmųjų dešimties sekundžių stebint kitą žmogų. Atrodys, jog jūsų akys virto rentgeno aparatu.

Šiame skyriuje pateiksiu nemaža pratimų, padėsiančių lavinti įgūdžius — tokių pačių pratimų, kurių mokiau klientus ne vienerius savo praktikos metus. Jie sukurti siekiant padėti lavinti nuovokumą. Juos atlikinėdami išmoksite pamatyti, ką žmonės daro, ir išgirsti, ką jie sako. Kuo dažniau juos atlikinėsite, tuo profesionalesni tapsite — išlavinsite gebėjimą atspėti, ką kiti iš tikrųjų galvoja. Kuo daugiau lavinsite tokius įgūdžius, tuo giliau žvelgsite į kitų sielą ir tuo lengviau bus gyventi jums patiems.

Kaip sustoti, pažvelgti ir įsiklausytiDaryti šiuos paprastus dalykus kadaise mus mokė pradinėse klasėse, kai

aiškino eismo taisykles. Mus mokė sustoti prie perėjos ženklo, pažvelgti į abi puses ir įsitikinti, ar neartėja automobilis, tada pasiklausyti, ar nieko nėra tolumoje. Nenoras paklusti šioms paprastoms taisyklėms gali sukelti pavojų mūsų gyvybei. Mus gali partrenkti automobilis. Jei pagailėsime laiko šiems trims dalykams ir neapsidairę žengsime per gatvę, tikrai rizikuosime savo gyvybe.

Kas bus, jei tas pačias taisykles taikysime bendraudami su žmonėmis? Jei nerasime laiko sustoti, apsižvalgyti ir įsiklausyti, patirsime nemaža nuostolių. Kas nors gali mus emociškai traumuoti.

Daugelis mūsų tikriausiai galėjo išvengti daugybės nemalonių situacijų, jei būtų nepagailėję laiko sustoti minutėlę, pažvelgti, ką byloja kito žmogaus veidas bei kūnas, įsiklausyti, ką ir kaip jis sako, taip pat paklausti savęs: “Kaip šis žmogus verčia mane jaustis — gerai ar blogai?”


Jei išmoksime susto t i , pažvelg t i ir įs ik lausy t i prieš užmegzdami santykius — ir asmeninius, ir dalykinius — daugiau nebereikės naktį vartytis nuo šono ant šono, be paliovos svarstant ar gailintis kokio nors netikusio sprendimo.

Pirmas pratimas — tai pirmas žingsnis. Jį atlikdami pirmąsias kelias minutes galite jaustis nejaukiai, tačiau vėliau tai atrodys visiškai natūralu. Jūs sugebėsite vos pažvelgę perprasti žmogų.

1 pratimas — muzikinės kėdės

Reikia tiesiog imti ir sustabdyti veiksmą, tada pamažu jį išnagrinėti, kad būtų lengviau suprasti. Ar prisimenate vaikystę, kai žaisdavote muzikines kėdes? Jūs žingsniuodavote tarp tų mažučių kėdučių, o tolumoje skambėdavo muzika. Galbūt netgi dainuodavote pagal ją.

Staiga muzika nutildavo ir jums būdavo liepiama sustingti vietoje. Jūs cyp-telėdavote iš džiaugsmo, jei sustodavote priešais kurią nors kėdę. Širdis leisdavosi į kulnus, nes tai galėjo būti nusivylimų virtinės pradžia; gyvenime ji kartais nutįsta iki begalybės. Galbūt pravirkdavote pamatę, kad sustingote ne prieš kėdę — tada tekdavo pasitraukti iš žaidimo.

Tas momentas, kai stabtelėdavote, leisdavo nuspėti, ar už jūsų bus kėdė — tokiu atveju galėjote tęsti žaidimą ir nebūdavote iš jo išmetami. Ta pati taisyklė galioja ir gyvenime. Stovint priešais kitą žmogų jums reikia stabtelėti ir minutėlę sustabdyti savo mintis — pamatysite, kas tas žmogus yra iš tikrųjų. Tuomet niekas jūsų nediskvalifikuos, t. y. netrukdys gyventi ramiai ir laimingai. Kitų žmonių trūkumai netaps jūsų širdgėlos priežastimi.

Kiekvieną kartą, sutikę nepažįstamą žmogų, prisiminkite muzikines kėdes. Sustinkite! Skirkite sau laiko pamatyti, ar už jūsų nugaros yra įsivaizduojama kėdė, kitaip tariant, ar pašnekovas emociškai stabilus. Skirkite laiko susivokti, su kuo iš tikrųjų turite reikalą.

Tai daroma žingsnis po žingsnio. Kartais padarius paprastus dalykus atsiranda galimybių imtis ko nors daugiau, užkopti ant kitos pakopos ir taip atlikti pageidaujamą užduotį.

Įkvėpkite ir porą sekundžių sulaikykite kvėpavimą. Iškvėpdami iš savo minčių kartu iškvėpkite visus prietarus ir bet kokią išankstinę nuomonę apie sutiktą asmenį. Tada be vargo įsileisite visą abiem keliais — regėjimu ir klausa — gaunamą informaciją.


Žvelkite tiesiai pašnekovui į veidą ir dar kartą įkvėpkite pro nosį — tai turi trukti dvi sekundes. Dar dvi sekundes sulaikykite kvėpavimą, tada iškvėpkite pro burną. Dabar pradėsite rinkti vaizdinę informaciją apie stebimą asmenį.

Jam kalbant, taip kvėpuokite tol, kol nepajusite diskomforto. Tada įkvėpdami pro nosį (tai turi trukti tris sekundes) pasistenkite įvertinti to žmogaus kūno padėtį, stovėseną, patį kūną, rankas, plaštakas bei veidą. Iškvėpdami pro burną, atidžiai klausykitės, ką jis sako ir kaip skamba jo balsas.

Dabar dar kartą įkvėpkite pro burną ir kartu pasistenkite suvokti, ką jaučiate tam asmeniui. Kaip jis verčia jus jaustis — gerai ar blogai?

2 pratimas — stebėtojas

Tai nuostabus pratimas. Atlikite jį iškart, kai tik pateksite ten, kur nepažįstate daugumos žmonių. Pirmiausia atsipalaiduokite. Galvokite, kad stebite filmo personažus. Tai padės atsikratyti drovumo ir nuo emocijų išlaisvinti jutimus. Praskaidrės mintys ir galėsite patirti emocijas.

Objektyviai įvertinkite patalpą. Peržvelkite visa, kas yra aplink — baldus, kilimą bei sienas. Tada patyrinėkite kambaryje esančius žmones. Neskubėkite, neapiberkite savęs klausimais. Paeiliui stebėkite, kaip jie juda ir kalbasi vienas su kitu. Atidžiau įsiklausykite, kaip jūsų kūnas tuo metu reaguoja fiziškai. Kaip kinta kvėpavimo dažnis? Ar jis ritmingas? Ar nepasunkėjo? O galbūt sulėtėjo ar greitėja? Jūsų fizinės reakcijos matas gali būti kvėpavimas. Jis padės suprasti, kaip jaučiatės tarp žmonių. Tai ypač akivaizdu tada, kai sąmoningai bandote atsipalaiduoti per dvi sekundes įkvėpdami pro burną, kvėpavimą sulaikydami dviem sekundėms ir lėtai iškvėpdami per dešimt sekundžių — šį pratimą turite atlikti prieš pradėdami tyrinėti žmones.

Stebėdami prieš save esančius žmones, mintyse ištarkite pirmą į galvą atėjusį būdvardį, pavyzdžiui, “laimingas”, “paslaptingas” ar “nusiminęs”. Visiškai nesvarbu, ar keista tokia sąsaja pasirodys kam nors kitam. Svarbiausia — ji turi būti prasminga jums. Tada nuspręskite, koks tai apibūdinimas — teigiamas ar neigiamas. Paklauskite savęs, kokie jausmai — teigiami ar neigiami — buvo apėmę stebint tą žmogų.

Atlikdami šį pratimą, treniruojate savo smegenis skatinti jutimus bei emocijas.

U g d y k i m e g e b ė j i m ą p a ž i n t i ž m o n e s 55

3 pratimas — emocinis budrumas

Vėliau, kai sutiksite naujų žmonių, praleisite su jais laiką ir paklausite savęs, kaip jie jus veikia (teigiamai ar neigiamai), ženkite toliau — nustatykite, kaip būtent jie jus verčia jaustis. Paklauskite savęs, kaip jaučiatės — laimingas, liūdnas, piktas, užjaučiąs, kupinas neapykantos, mylintis, nuobodžiaujantis, pasibjaurėjęs, gyvas, miręs, pasisėmęs energijos, išsunktas lyg citrina, seksualus ar keliąs baimę?

Kai rasite atsakymą, pateikite sau dar vieną klausimą: kodėl jie man sukelia šią būseną? Pavyzdžiui, greta Chuano, kurį ką tik sutikote, jaučiatės gerai. Jūs peržvelgiate minėtą sąrašą ir atrandate, kad taip yra todėl, jog tampate seksuali. Dabar svarbu savęs paklausti, kodėl Chuanas privertė jus pasijusti būtent taip. Gali būti, jog taip buvo todėl, kad kalbėdamas jis nuolat žvelgė jums į akis, taip pat maloniu balsu mandagiai kalbėjo bei sakė komplimentus.

Kita vertus, jums galbūt pasirodė, kad Kerė turėjo jums neigiamą poveikį— sukėlė labai nemalonią būseną. Peržvelgę sąrašą suvokėte, kad po pokalbio ji paliko jus emociškai išsunktą, nes nesustodama guodėsi savo bėdomis. Jos greitas monotoniškas kalbėjimas vos neužmigdė.

Gebėjimas sustoti, apsižvalgyti ir įsiklausyti į savo emocijas, taip pat gebėjimas analizuoti, kodėl šis žmogus daro būtent tokį poveikį, ugdo budrumą. Galiausiai tapsite toks pastabus, kad tų, kuriems nedera įžengti į jūsų gyvenimą, netgi neprisileisite artyn. Jei paaukosite keletą sekundžių savo emocinei būsenai ištirti, išvengsite daugybės bėdų.

4 pratimas — nuotraukos ir atmintis

Prisiminkite atostogas ar kokį nors įvykį, nutikusį ne anksčiau kaip prieš šešetą mėnesių ir ne vėliau kaip prieš metus, kurį jūs įamžinote nuotraukose ar— o tai dar geriau — vaizdo juostoje. Nepulkite ieškoti nuotraukų. Pirmiausia ant popieriaus lapo surašykite visa, ką prisimenate apie įamžintą kelionę ar įvykį.

Sakykime, buvote išvykę kruiziniu laivu. Pamėginkite prisiminti, ką vilkėjote kiekvieną kruizo dieną ir kur keliavote. Atgaivinkite tiek detalių, kiek tik įstengiate — pradedant dėvėtomis skrybėlėmis ir baigiant nagų laku, jo spalva.

Išsamiai aprašykite sutiktus žmones. Pamėginkite prisiminti jų vardus ir


drabužius. Galbūt jie turėjo kokių nors neįprastų bruožų? Galbūt keistai elgėsi? Galbūt jūs padarėte kažką keista? Ką valgėte ir gėrėte?

Tada, kai būsite viską išsamiai aprašę, išsitraukite nuotraukas ar vaizdo įrašą. Išnagrinėkite detales ir pažiūrėkite, kiek aprašas atitinka tai, kas iš tikrųjų buvo. Kiek kartų atspėjote? Ar gerai šį kartą darbavosi jūsų ilgalaikė atmintis?

Daugelis žmonių skundžiasi neturį atminties. Aš netikiu, kad daugumos žmonių atmintis gali būti tokia prasta, na, nebent tų, kurie turi nervų sistemos sutrikimų ar vartoja ją slopinančius vaistus. Manau, jog jie tiesiog nežino, kaip ją lavinti, kad ši duotų kuo daugiau naudos. Kuo ilgiau mokysitės būti budrūs, tuo daugiau pastebėsite čia ir dabar, be to, tuo daugiau prisiminsite. Atmintis stebėtinai pagerės.

Pabandykite atlikti šį pratimą po patirto įsimenančio įvykio ar šventės, kur fotografavote ar filmavote. Užsirašykite visa, ką tik įstengiate prisiminti, ir pasižiūrėkite, kiek tai atitinka tikrovę, įamžintą nuotraukose ar vaizdo juostoje. Nuolat kartokite šį pratimą — ir būsite sužavėti: jūsų atmintis neįtikėtinai pagerės.

Vėliau, žvelgdami į gerai pažįstamų žmonių (kuriuos trokštate pažinti dar geriau) atvaizdą, atidžiai stebėkite jų kūną bei veidą. Pasistenkite atpažinti signalus, pavyzdžiui, kaip arti vienas nuo kito jie stovi. Ar jų kūnai liečiasi? Pažiūrėkite, kaip jie atrodo — galbūt sustingę ir nelankstūs. Galbūt susidaro įspūdis, kad stovėdami greta jie jaučia diskomfortą. Gal jų šypsena įtempta ir nenatūrali? Galbūt jie atrodo, lyg būtų ne savo vietoje? Ar pastebite, kokie jie nerangūs? Kokie jausmai apima žvelgiant į nuotrauką — ji jus džiugina, liūdina ar verčia nusijuokti? Ar atrodo, jog tie žmonės puikiai leidžia laiką? Jei lavin- sitės stebėdami žmones bei žiūrinėdami jų nuotraukas ir atsakinėsite į šiuos klausimus — išmoksite skaityti, kaip sakoma, tarp eilučių.

Kitas naudingas pratimas — tyrinėti žurnaluose spausdinamas įžymybių nuotraukas. Stebėkite, kaip arti kitų žmonių jie stovi, ir kruopščiai išnagrinėkite jų veido išraišką bei kūno padėtį. Tada pažvelgę į mėgstamiausių žvaigždžių, savo šeimos narių ar netgi savo nuotraukas, apie kiekvieną žmogų bei jo santykius su kitais sužinosite daugiau, nei įmanoma apibūdinti žodžiais.

5 pratimas — laikas pasižiūrėti filmą

Ekrane žvelgdami į talentingiausius aktorius taip pat galite gerinti savo gebėjimą suprasti kitus. Gabūs scenos meistrai žiūrovą priverčia užsimiršti taip,


kad šis netgi pamiršta, jog šie vaidina. Viskas atrodo taip tikroviška. Jaučiatės taip, lyg būtumėte perkelti į kitą erdvę ir laiką — ten, kurioje gyvena personažas.

Nepakaks vieną kartą pamatyti puikų filmą. Pasižiūrėkite dar kartą atidžiai stebėdami kiekvieną smulkmeną — galbūt atrasite tai, ko nepastebėjote iš pradžių. Veikiausiai būsite sužavėti tuo, ką išvydote dabar.

6 pratimas — išjunkite garsą

Išsinuomokite filmą ir išjungę garsą stebėkite vaidinantį kokį nors garsų aktorių. Apie atlikėją sužinosite be galo daug vien tik žvelgdami į jo veido išraišką bei tyrinėdami kūno kalbą. Kai neskambės žodžiai, kurie kartais tik trukdo, lengviau suvoksite esmę. Tą pačią sceną pasižiūrėkite dar kartą — tik šį kartą jau įjungę garsą. Stebėkite, kiek informacijos gausite dabar. Skirtumas bus didžiulis.

Kiekvieną kartą, kai panorėsite sužinoti, ar politikas sako tiesą, išjunkite televizoriaus garsą. Stebėkite jos ar jo kūną — jis labai iškalbingas. Ar šis žmogus dažnai liečia ranka akis bei burną? Jei taip, tai gali būti nesąmoningas bandymas valdyti veido išraišką, kad ši neišduotų tiesos.

Nagrinėjant kokio nors žmogaus kūno kalbą, išmokstama sutelkti dėmesį į subtiliausius veido išraiškos pokyčius, pečių judesius, plaštakų gestus ar mimiką, taip pat į sėdėseną ar eiseną. Kuo dažniau atliksite šį pratimą, tuo daugiau žinių įgysite. Vertindami tai, kaip žmonės elgiasi, išmoksite pajusti jų emocinę būseną.

7 pratimas — klausykitės dainuojamosios poezijos

Puikiausias būdas išmokti girdėti, ką sako aplinkiniai — dainuojamosios poezijos klausymasis. Tai lavina gebėjimą išgirsti žodžius, o ne garsus.

Daugelis mūsų pro ausis leidžia žodžius ir linkę sutelkti dėmesį į melodiją. Tačiau atidžiai klausydamiesi dainuojamosios poezijos, būsite priversti suvokti, kas bandoma perteikti žodžiais. Galbūt jų visų nesuprasite, bet kuo dažniau klausysitės kokios nors dainos, tuo bus aiškiau.

Toks klausos lavinimas — tai galite daryti namuose, važiuodami automobiliu ar pramogaudami laisvalaikiu — didina budrumą per pokalbį. Tapsite daug įdėmesniu klausytoju.


8 pratimas — musė ant sienos

Ar esate buvę vakarėlyje, kur nepažinojote nė vieno žmogaus ir veikiausiai jautėtės sutrikę ir drovūs? Šis pratimas padės visur jaustis kaip namuose. Tereikia atsisėsti ir klausytis. Jums nereikia ištarti nė vieno žodžio. Tiesiog įtempkite klausą ir sutelkite dėmesį į tai, ką sako kiti.

Nesiūlau slapta klausytis kitų žmonių pokalbių, tačiau jei tai darysite turėdami tikslą išmokti ko nors naudinga — manau, nieko bloga nenutiks. Jei neketinate taip gautos informacijos panaudoti prieš kitą asmenį — klausykitės be menkiausio drovėjimosi.

Klausykitės atidžiai ir objektyviai, įsimindami balso intonaciją. Atkreipkite dėmesį į moduliacijas, balso garsumą ir švelnumą. Kaip jis skamba — agresyviai ar švelniai? Kaip jie kalbasi vienas su kitu? Ar nuolat stengiasi paneigti, ką sako pašnekovas, laido sarkastiškas bei kandžias pastabas? Galbūt abu konkuruoja, žaisdami žodžių mūšį? Galbūt balsai skamba taip, jog atrodo, kad pašnekovai nuoširdžiai mėgsta ir gerbia vienas kitą? Galbūt balse galima justi prieraišumą ar paslėptą priešiškumą?

Klausydamiesi kitų žmonių pokalbių lavinsite gebėjimą išgirsti. Jums patiems per pokalbį tai padės, kaip sakoma, skaityti tarp eilučių. Balso skambesys bei vartojami žodžiai apie pašnekovus pasakys be galo daug.

9 pratimas — žvalgymasis restorane

Būdami viešose vietose galime gauti dvejopos naudos: pasilinksminti ir gilintis į kitų žmonių tarpusavio santykius. Kuo daugiau žinių įgysite stebėdami nepažįstamųjų kūnus bei iš veido, balso ar žodžių gaudami informaciją, tuo daugiau ši patirtis jums duos naudos gyvenime.

Tarkim, atkreipėte dėmesį į prie gretimo staliuko sėdinčią porą. Moters žvilgsnis klajoja po patalpą, jos nugara prispausta prie atkaltės; tuo metu vyriškis kalba dėmesingai palinkęs į priekį. Ilgainiui tampa akivaizdu, kad ji visiškai juo nesidomi arba vaizduoja sunkiai prieinamą. Žinoma, jis — aktyvioji pusė ir tai demonstruoja savo kūno bei veido kalba.

Jei kurį laiką stebėsite pakankamai daug porų, įsitikinsite, kad laikomasi tam tikro atstumo, pastebėsite tam tikrą galvos padėtį, veido išraišką, rankų ar plaštakų judesius. Visa tai turi tam tikrą reikšmę.

Kitą kartą, kai nueisite į restoraną, pasistenkite atvykti truputėlį anksčiau — tada galėsite atsisėsti prie baro, t. y. vienoje geriausių vietų stebėti. Lavinti savo gebėjimus suprasti žmones galite ir tada, kai pietaujate ar vakarieniaujate vieni.


Vykstantieji verslo reikalais į brangius restoranus dažnai varžosi eiti vieni (aišku, ne savo gyvenamojoje vietoje), todėl maisto užsisako į kambarį. Jums nereikėtų taip elgtis. Verta elgtis kitaip — juk restorane būriuojasi žmonės, galintys tapti stebėjimo objektu. Kuo dažniau treniruositės, tuo geriau išlavinsite savo įgūdžius.

Jei nors truputėlį bijote būti vieni, atlikite pratimą įtampai sumažinti. Įkvėpkite pro burną (tai turi trukti tris sekundes), tada tris sekundes sulaikykite kvėpavimą ir iškvėpkite taip greitai kaip tik įstengiate. Pakartokite tai tris kartus ir pasijusite atsipalaidavę. Kodėl? Todėl, kad jūsų smegenys gaus daugiau deguonies, ir įtampa atslūgs.

Lavinti žmonių pažinimo įgūdžius galite visur, kur tik esate — oro uoste, vaikštinėdami parke ar netgi stovėdami eilėje.

10 pratimas — pašalinkite proto trukdžius

Prieš imdamiesi ką nors stebėti, turite sutelkti dėmesį. Tam reikia nusiraminti, o tai galima pasiekti įvairiai. Galite medituoti arba gilintis į save — esmė ta pati. Jūs turite pašalinti vadinamuosius mentalinius, arba proto, trukdžius — tik tada galėsite visą dėmesį sutelkti į priešais jus esantį žmogų. Jums teks atsiriboti nuo to, kas tiesiog fiziškai sūkuriuoja aplink — eismo keliamo triukšmo, statybų bildesio ar kūdikio verksmo.

Tai atlikti padės ypatinga kvėpavimo technika. Pirmiausia įkvėpkite pro nosį (tai turi trukti tris sekundes), tris sekundes sulaikykite kvėpavimą ir lėtai iškvėpkite pro nosį (tai turi trukti dešimt sekundžių). Padarykite tai dešimt kartų. Pajusite, kad nuostabiai atsipalaidavote. Netrukdys joks triukšmas, nutols problemos.

Šis pratimas taip pat padeda atsikratyti minčių apie praeitį. Daugelis žmonių savo praeitį atsineša į dabartį, dėl to neįstengia sutelkti dėmesio ir išsaugoti blaivaus mąstymo. Jie nepajėgia išsivaduoti nuo išankstinių nuostatų vertindami tai, kas vyksta čia ir dabar, ar stebėdami žmones, kuriuos nori pažinti. Dėl to jie pasmerkti daryti daugiau klaidų stebėdami kitus žmones bei vertindami savo emocijas.

Sakykime, jūs visai neseniai susibarėte su savo mergina. Dabar einate į svarbų dalykinį susitikimą ir kartu nešatės neigiamą emociją — pyktį. Labai tikėtina, kad jūsų pečius slėgs pykčio našta, todėl į verslo partnerius reaguosite veikiausiai neigiamai.

Atsikratykite tokių proto trukdžių ir tapsite laimingesni, sveikesni. Viskas ims labiau sektis.

ANTROJI DALIS

Išmokime keturis bendravimo kodus

Įžanga: testas žmonėms pažinti

Dabar, kai jau išmokote pratimų žmonėms pažinti, esate pasirengę nag- rinėti sudėtingesnius dalykus. Pavyzdžiui, kaip asmenį atskleidžia kalbėsena, balsas, kūnas bei veido išraiška. Penktame — aštuntame skyriuose išsamiai paaiškinsiu, ką reiškia vienas ar kitas jūsų pastebėtas dalykas. Devintajame skyriuje rasite asmenybės tipų aprašymus, grindžiamus būtent šiais pastebėjimais. Dabar stebėdami kokį nors žmogų nuspręskite — turi jis kurį nors iš čia paminėtų bruožų ar ne. Atsakykite “Taip” arba “Ne”.

KALBĖSENA TAIP NE

Šveplavimas — —Žargonas — —Sarkazmas — —Šaipymasis — —Skurdus žodynas — —Skurdi gramatika — —Liežuvavimas — —Tam tikrai vietovei ar tautai būdingi posakiai — —Keiksmažodžiai — —Šokinėjimas nuo vienos temos prie kitos — —Nuolatinis kalbėjimas apie save — —Demaskuojančių faktų praleidinėjimas — —Pamokslavimas — —

64 I š m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s

Tam tikrų priežodžių vartojimas — —Išsisukinėjimas, nenoras kalbėti tiesiai — —Pertraukinėjimas — —Pompastiški žodžiai — —Nekalbumas — —Nuomonės neturėjimas, atsakymai “Nežinau” — —Kalbėjimas nuotrupomis, nebaigti sakiniai — —Flirtavimas — —Trykštančios ar tekančios seilės kalbant — —Nedrąsumas — —Komplimentų gausa — —Žodžių ir veiksmų neatitikimas — —Žodžiai, atitinkantys veiksmus — —Nuolatinis kikenimas arba juokas — —Keistas turinys — —

BALSAS TAIP NE

Virpantis — —Šiurkštus, grėsmingas tonas — —Inkščiantis, verkšlenantis — —Dviprasmiška intonacija — —Murmantis — —Garsus — —Balsas nuslopsta baigiant sakinį — —Pernelyg moduliuotas — —Pernelyg saldus — —Neišraiškingas, negyvas, nuobodus — —Per švelnus — —Per garsus — —Per ilgos pauzės — —Žodžių kapojimas, trumpinimas bei rijimas — —Intensyvus, atakuojantis — —Desperatiškas, maniakiškas — —Mikčiojimas ir lemenimas — —

Per greita kalba — —Per lėta kalba — —Piktas, agituojantis tonas — —Aukštėjantis ir tylantis sakinio gale — —Per žemas — —Per aukštas — —Entuziastingas — —Gerai moduliuotas — —

KŪNO KALBA TAIP NE

Stovėsena

Pasitikėjimą savimi spinduliuojanti stovėsena — —Stovėjimas per arti pašnekovo — —Stovėjimas per toli pašnekovo — —Lingavimas į šalis — —

Rankos bei plaštakos

Tabaluojančios rankos — —Pernelyg intensyvus gestikuliavimas — —Per stiprus rankos paspaudimas — —Per silpnas rankos paspaudimas — —Daiktų sukinėjimas rankose — —Savęs žalojimas ar darkymas — —Gunktelėję pečiai — —Pernelyg tiesi nugara — —

Judesiai

Staigūs, kampuoti — —Sustingęs kūnas — —Nevikrūs, nerangūs — —Per sparti eisena — —Per lėta eisena — —Per garsus žingsniavimas — —Kojų vilkimas — —

Į ž a n g a : t e s t a s ž m o n ė m s p a ž i n t i 6 5

6 6 I š m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s

Akių vokų trūkčiojimas — —Spoksojimas įsmeigus akis — —Plačiai atveriamos akys kalbant — —Lakstančios akys — —Aukštyn nukreiptas žvilgsnis — —Žemyn nukreiptas žvilgsnis — —Akių vartymas — —Lūpų laižymas ar kramtymas — —Neadekvatus juokas ar šypsena — —Sukąsti dantys, įtempti žandikauliai — —Abejingas, bereikšmis veidas — —Pernelyg didelis susidomėjimas veide — —Nenatūrali šypsena — —Įtempta suspaustų lūpų šypsena — —Raudimas ir blyškimas — —Surauktas veidas — —Suraukti antakiai — —Žvilgsnis šnairomis — —Suraukta nosis — —Savimi pasitikinti išraiška — —Į šoną pakreipta galva — —Pirmyn palenkta galva — —Pirmyn atkištas smakras — —Atlošta galva — —

VEIDO KALBA TAIP NE

5 S K Y R IU S

Ką reiškia kalbos ypatumai

Norėdami kaip pridera išnagrinėti, ką sako vienas ar kitas žmogus, turimeįvertinti trisdešimt vieną bruožą, atskleidžiantį asmenybės ypatumus.

Į šiuos klausimus atsakykite “Taip” arba “Ne”.

1. Ar jis šaiposi iš jūsų, o paskui, pastebėjęs neigiamą reakciją, viską paverčia juokais: “Aš tik pajuokavau?”

2. Ar pašnekovas atrodo nelabai žinąs ką kalba?3. Gal jis bando užginčyti visa, ką tik pasakote? Galbūt ieško dingsties

ginčui?4. Ar jis jus žemina bei menkina?5. Ar jis kalba nesustodamas?6. Gal jis nuolat liežuvauja ir skleidžia paskalas apie kitus asmenis?7. Ar jis blaškosi nuo vienos temos prie kitos taip, kad sunku sekti mintį ir

suprasti, kas norima pasakyti?8. Galbūt jis nuolat kalba apie save ir kalbėdamas mažai paiso jūsų?9. Ar jis klausia itin asmeniškų dalykų, ar to, kas su juo visiškai nesusiję?10. Ar jis pasakoja daugiau, nei stengiatės sužinoti?

Kalbos ypatumų apžvalga


11. Ar jis kalba netiesiogiai, užuolankomis, niekaip neprieina prie svarbiausių dalykų — atrodo, lyg kažką bando pasakyti dar?

12. Ar jis netaktiškas ir šokiruojančiai nenuovokus?13. Ar pašnekovas žemina ir menkina pats save?14. Ar į klausimus dažniausiai atsako: “Nežinau”?15. Galbūt nuolat pagaunate jį meluojant ar iškraipant tiesą?16. Ar pašnekovas švepluoja, o galbūt sunkiai taria garsus “š”, “č”, “dž”, “s”

ar “z”?17. Ar jis nuolat vartoja tik tam tikrai etninei grupei būdingus žodžius bei

posakius, netgi jei jūs jų nesuprantate?18. Ar jis kalba žargonu?19. Galbūt pašnekovas netikėtai nukrypsta į dalykus, kurie mažai susiję su

pokalbio tema ar visiškai su ja nesusiję?20. Ar kalbėdamas jis mikčioja ir lemena?21. Ar jis murma?22. Galbūt jis kalba nuotrupomis, dėl to sunku suvokti, ką stengiasi pasakyti?23. Galbūt jis varžosi ar prieš ką nors sakydamas atidžiai parenka žodžius?24. Galbūt jis nuolat kažkuo skundžiasi?25. Ar šykšti žodžių, atsakymų, menkai dalyvauja pokalbyje? Galbūt atrodo,

kad kiekvieną žodį reikia traukte traukti?26. Ar atrodo, jog kalbėdamas jis daro malonę? Galbūt susidaro įspūdis, kad

priekaištauja, o ne kalba su jumis?27. Ar jis nemėgina provokuoti, sakydamas tai, kas jus trikdo?28. Ar jis nuolat kartoja tą patį?29. Ar pašnekovas jus dažnai nutraukinėja? Galbūt neleidžia baigti frazės ar

įterpti žodžio?30. Galbūt pašnekovas nuolat vartoja keiksmažodžius?31. Galbūt jis visiškai nesidomi tuo, apie ką jūs kalbate?

Rezultatų įvertinimas

Jei teigiamai atsakėte į bet kurį iš šių klausimų, vadinasi, sutikote asmenį, kuris kalbėdamas būna nemalonus. Kuo daugiau teigiamų atsakymų, tuo šis žmogus nemalonesnis.

Dabar, kai jau esate atskleidę pašnekovo kalbėsenos kodą, sužinosite, ką

reiškia kiekvienas atsakymas ir kaip visais jais remiantis susidaryti psichologinį žmogaus portretą.

Daugiau nei dvidešimt metų tyrinėju žmogaus balso bei kalbėsenos subtilybes. Remdamasi dviem pirmosiomis savo veiklos sritimis (psichologiniu konsultavimu bei bendravimo sutrikimų šalinimu), sukūriau naują, moksliškai pagrįstą sąvoką, kurią pavadinau verbaliniu nuotėkiu.

Tai padeda greitai ir tiksliai įvertinti naują žmogų; jums nebereikia kliautis instinktais ar intuicija. San Francisko Kalifornijos universiteto mokslininkas Polis Ekmanas tyrė vadinamąjį veido informacijos nuotėkį, aš — balso ir kalbos. Jis stengėsi stebėdamas nustatyti tikrąją žmogaus emocinę būseną, aš rėmiausi klausa. Atkreipus dėmesį į tam tikrus balso bei kalbėsenos ypatumus, galima akimirksniu įvertinti žmogų.

Šiame skyriuje aptarsiu keletą žinomų kalbos kodų. Jūs sužinosite, ko tikėtis. Tai padės geriau pažinti žmones. Toliau knygoje rasite patarimų, kaip sudaryti psichologinį portretą.

Paaiškinsiu, kaip sąveikauja pašnekovai ką nors sakydami ir kaip juos apibūdina šitaip skleidžiama informacija. Sužinosite, ką reiškia, jei asmuo yra sarkastiškas, šokinėja nuo vienos temos prie kitos, nuolat pertraukinėja ar neįstengia nutilti.

Čia aptarsime tuos, kurie kalba nuotrupomis ar nebaigia sakinių. Tai nagrinėdami galėsite nuspėti, ar asmuo yra patikimas, žaismingas, egocentriškas, emociškai brandus, kokia jo psichologinė būsena, ar jis turi savigarbos.

Įsiklausykite — tai išduoda

Mano bendradarbis dr. Polis Kantalupa sakydavo, kad leidus žmogui kalbėti pakankamai ilgai, jis pasakys viską, ką jums reikia žinoti apie jį — tikrai

viską.Jis turėjo galvoje gebėjimą būti geru klausytoju. Šitaip galima išsiaiškinti,

kas iš tikrųjų yra pašnekovas, tereikia leisti jam pasakyti tai, kas gali atskleisti

Verbalinis nuotėkis

K ą r e i š k i a k a l b o s y p a t u m a i 6 9


paslaptis. Žmonės, išplepantys rizikingus ir nederamus dalykus, nėra pajėgūs apginti savo pozicijų. Jie nesugeba saugoti asmeninės informacijos, nes nejaučia leistinų ribų. Smulkiausiai pasakodami intymiausius dalykus, jie išsiduoda, kad galbūt yra apimti nerimo ir turi psichologinių problemų. Tai bendraujant jums reikia žinoti.

Viskas, ką reikia žinoti, ir dar kai kas

Kartą man prireikė žurnalisto. Viena kandidatė į šias pareigas, su kuria pokalbis prasidėjo šauniai, pasiteiravo apie mane bei mano išsilavinimą, tačiau vėliau ėmė kalbėti apie savo gyvenimą bei apie tai, kaip stipriai įsimylėjo vos sutiktą vyriškį. Ji vis prašė patarti, kaip elgtis ir kalbėti, kad tas vyriškis nebegalėtų be jos gyventi. Vėliau paaiškėjo, kad ji — ištekėjusi moteris, ieškanti būdų nykiai ir nusibodusiai santuokai paįvairinti.

Aš nenorėjau leistis įpainiojama į jos asmenines problemas, todėl patariau kreiptis į psichoterapeutą. Tada grįžau prie to, nuo ko pradėjau pokalbį — ieškojau žurnalisto. Po kelių sakinių ji vėl prabilo apie tą patį:

— Žinote, man tikrai patinka tas vyrukas. Nežinau, ką daryti. Jis linkęs į kompromisus, yra kultūringas ir malonus. Aš esu kilusi iš visiškai kitokios šeimos, todėl jis — tas, kurio man reikia.

Aš stengiausi būti mandagi; pasakiau, kad kiekvienas yra savo laimės kalvis ir sprendimus gali priimti tik pats. Trečią kartą pabandžiau nukreipti pokalbį man rūpimo dalyko link, tačiau iki to laiko ji visiškai atsiskleidė. Pasirodė esanti silpna, visiškai nesugebanti sutelkti dėmesio asmenybė. Supratau, kad jai tikrai būtina psichoterapeuto konsultacija, o tokio atstovo ryšiams su visuomene man visiškai nereikia.

Žmonės pasakys viską, o jūs gausite reikalingą informaciją vien tik įdėmiai klausydami ir žvelgdami tarp eilučių.

Tikroji istorija

Mano draugė Andrėja susipažino su Bobu — atletišku, turtingu vidutinio amžiaus verslininku. Jis jai labai patiko. Tuo metu Bobas skyrėsi su žmona (skyrybos buvo sunkios) ir papasakojo Andrėjai, kokia neva ji yra šalta ir nejautri snobė. Jis netgi pasakė, kad mylėdamasi su juo ji užsimindavo, jog reikia


eiti pirkinių ar parsinešti iš skalbyklos skalbinius. Andrėja papasakojo man šią istoriją liaupsindama vyriškio dorybes.

Aš paraginau ją neskubėti tos moters kaltinti, nes tango visuomet šoka pora. Mane taip pat trikdė Bobo noras būsimai gyvenimo draugei pasakoti netgi intymiausias savo dešimtmetį trukusios santuokos smulkmenas. Andrėjai pasakiau, kad jo žmona galbūt labiau domėjosi pirkiniais nei seksu su savo vyru todėl, kad nejautė, jog jį labai domintų intymūs santykiai. Veikiausiai jis niekuomet nesakydavo, kokia ji daili ar seksuali. Galbūt jis miegamajame neleido jai pasijusti tikra moterimi. Tikėtina, kad Bobas — savanaudis, galvojantis tik apie save ir nepaisantis žmonos poreikių, o jos elgesys — vienintelis būdas įveikti situaciją.

— Tu teisi, — sutiko Andrėja. — Aš apie tai net nepagalvojau.Andrėja panoro supažindinti mane su Bobu, ir mes trise nuėjome vakarie

niauti. Vakarui baigiantis abi šį vyriškį perpratome. Jis nuolat skundėsi savo buvusiąja — kokia ji bloga, kaip jį išnaudojo. Kitos temos buvo jo pinigai bei daiktų kainos.

Jis nuolat išsiduodavo, koks yra niekingas ir šykštus. Vėliau, kai padavėjas atnešė sąskaitą, tai tapo visiškai akivaizdu — ji buvo išnarstyta po skaičiuką. Jis pasišaukė padavėją ir pareiškė nemokėsiąs už neva šaltos kavos puodelį ir paliko pernelyg mažai arbatpinigių.

Jo veido išraiška ir balso tonas dvelkė šalčiu bei niekingumu. Jis verkšleno ir to buvo sunku klausytis. Be jokios abejonės, tai buvo savimyla, tegalįs kalbėti apie save ir savo pinigus.

Jis pasakė viską, ką norėjome sužinoti. Nereikia stebėtis, kad vaikščiodama po parduotuves jo žmona stengėsi kompensuoti nusivylimus miegamajame.

Visuomet klausykitės, ką sako žmonės. Galbūt jie nuolat blogai atsiliepia apie kitus ar sakosi kitų išnaudojami. Įsiklausykite, kaip dažnai jie pasakoja, jog kažką pergudravo tvarkydami verslo reikalus. Ar kalbėdami apie kitus išsiduoda esą kerštingi? Galbūt jie visuomet tampa aukomis? Galbūt juos kas nors nuolat įpainioja į nemalonias situacijas? Ar jie nuolat įsivelia į konfliktus?

Verbalinis nuotėkis ir kalbos kodai


Kalbos turinys ypač svarbus — jis išduoda, koks kalbantysis yra iš tikrųjų. Ar jis pasakoja tai, ką, tiesą sakant, turėtų atskleisti nebent psichoterapeutui? Jei vos sutiktas žmogus išpasakoja intymiausias problemas, vadinasi, jis nejaučia ribų. Be to, nesugeba protingai spręsti. Jei tai jūsų artimas draugas— kitas dalykas, tačiau neištikimybės ar buvusios žmonos seksualinių įpročių aptarinėjimas apie žmogų pasako labai daug, ypač jei su juo vos spėjote susipažinti.

Dabar aptarkime dažniausiai pasitaikančius kalbos kodus.

1. Puikiai bendraujantis

Kultūringi žmonės gerai žino, ką sakyti aplinkiniams. Jie nešykšti malonių žodžių bei pagyrų, yra švelnūs bei mandagūs. Jie yra nuoširdūs, o jų reakcija — tikra.

Jie sąžiningi, jiems nieko nereikia įrodinėti. Prieš kalbėdami jie pagalvoja ir nenusišneka. Jie visuomet suvokia, ką sako ir su kuo kalba. Jie kalba tai, ką iš tikrųjų galvoja. Jie šneka glaustai, nenukrypsta nuo temos, juos lengva suprasti. Neturi jokių slaptų kėslų. Ką girdime, tą ir gauname.

Jie daugiau domisi asmeniu, su kuriuo kalba, nei savimi, dėl to yra geri klausytojai. Jie daugiau dėmesio skiria gilinimuisi į tai, ką sako kiti, ir mažiau rūpinasi pasirodyti įdomūs patys.

Tie, kurie puikiai bendrauja, neturi poreikio tapti dėmesio centru. Jie pasitiki savimi ir turi ką pasakyti. Jie niekam nieko neįrodinėja.

Jie linkę vartoti nugalėtojų žodžius bei posakius, pavyzdžiui, “veikiausiai galėsime” ar “galbūt taip jums bus geriausia”. Kalbantis su jais, neapleidžia bendradarbiavimo ir harmonijos pojūtis — kalbėdami jie žvelgia supratingai, reaguoja į jūsų jausmus.

Jie yra jautrūs ir emociškai stabilūs.

2. "Aš tik pajuokavau" sindromas

Žmonės save ir tai, ką iš tikrųjų jums jaučia, gali išduoti žodžiais. Būdami sarkastiški ir grubūs, tačiau vis pridurdami “Aš tik juokauju”, jie parodo, kas iš tikrųjų yra.

Nors tokie juokautojai galbūt tvirtina, kad nori tik truputį praskaidrinti


nuotaiką ar pakvailioti, jie iš tikrųjų kupini priešiškumo ir pavydo. Šitaip aplinkinius erzinantys žmonės kartais bando kompensuoti dalykus, verčiančius juos pačius jaustis nesmagiai, pavyzdžiui, dietos laikymąsi ar senėjimą. Tokie žmonės bijo pažvelgti realybei į akis ir neigiamus jausmus jums gali reikšti dangstydamiesi kandžiu humoru. Iš tikrųjų tai rodo užgniaužtą pyktį jums, sau ar gyvenimui apskritai.

— Štai, imk dar vieną spurgą, ant tavęs ji gulės kaip nulieta, — sako Bobas savo merginai ir priduria: — Aš tik juokauju.

Tačiau jis nejuokauja. Jis tikrai pyksta, kad jo draugė Betsė storėja. Ši dvidešimt svarų antsvorio turinti moteris — jau ne ta, kuria jis susižavėjo. Mintyse Bobas piktinosi draugės nevalingumu ir troško, kad ši vėl būtų tokia pat liekna kaip anksčiau. Jis neįstengė tiesiai pasakyti, kad pyksta dėl priaugto svorio, nes dabar Betsė fiziškai jo netraukia taip, kaip traukė būdama lai- besnė.

Jie tikrai nemėgsta jūsųKonė buvo labai graži moteris. Ji atrodė daug jaunesnė, nei iš tiesų buvo.

Daugiau nei su penkiasdešimt svečių ji šventė savo keturiasdešimt penktąjį gimtadienį. Dvi “draugės”, Katlyna ir Džeinė, nuolat šaipėsi iš jos amžiaus. Jos be perstojo laidė iš pažiūros nekaltus juokelius, esą jubiliatė “persiritusi į antrąją gyvenimo pusę”. Jos vis juokėsi iš Konės, kad ši liko senmergė.

Iš pradžių Konė ignoravo užgaulius komentarus. Ji kikeno ir vis nerūpestingai užsimindavo, kad šios galėtų ir liautis, bet abi moterys visą vakarą Konės nepaliko ramybėje. Galiausiai ši susierzino, pasijuto įžeista abiejų “draugių” elgesio ir nedviprasmiškai joms tai pareiškė.

— O, Kone, tai tik pokštai. Kas tau nepatiko? Nejau nesupranti juokų? Kur tavo humoro jausmas? Mes tik juokaujame! — nustebo “draugės”.

Ne, Konei neatrodė, kad šios dvi furijos juokautų. Tai, ką ji girdėjo, išdavė tikruosius ponių jausmus — jų žodžiai buvo kupini priešiškumo, pykčio bei pavydo. Tai buvo menkystų tauškalai. Konė girdėjo žodžius, kurie turėjo ją sutrikdyti kitiems matant. Užuot pasakiusios: “Tai keturiasdešimt penktasis tavo gimtadienis. Sveikiname. Atrodai nuostabiai, tau prieš akis puikus gyvenimas, tu šauni draugė. Mylim tave”, — abi niekingos poniutės rodė priešiškumą.

Konė paklausė savęs, kokias emocijas šie žodžiai jai kelia, ir atspėjo tiesą. Šios moterys jai pavydėjo. Jos jautė priešiškumą Konei, todėl jų žodžiai išdavė


tikruosius jausmus. Jos “juokavo” norėdamos paslėpti tikruosius savo ketinimus, nes iš tikrųjų troško priversti draugę jaustis nemaloniai dėl to, kad sensta.

Sarkastiški žodžiai bei sakiniai žeidžia, kad ir kas jūs būtumėte. Žmonės, kurie laido tokius komentarus, ypač po to pasiteisindami “Aš tik juokauju”, jūsų nemėgsta arba jums pavydi.

Jie nepasitiki savimi ir nuolat konkuruoja. Kad ir ką jie sakytų, nepamirškite — jie nejuokauja. Kiekvienas jų žodis išduoda tikruosius jausmus.

3. Nesuvokiantys ką kalba

Tokie žmonės nėra kvaili. Jie tik gali nežinoti tam tikrų dalykų ar juos ignoruoti. Dėl to jie netinkamai pasielgia bendraudami asmeniniais ar verslo reikalais. Jie gali būti atsilikę nuo laikmečio ir nesusigaudyti, kas vyksta dabar; taip pat dėl skurdaus žodyno jie gali kalbėti žargonu ar vartoti keiksmažodžius.

Neseniai bendravau su septyniasdešimtmečiu džentelmenu. Jis buvo patyręs nedidelį paralyžių ir prašė pagalbos, ketindamas atgauti pasitikėjimą savimi bei pagerinti bendravimo įgūdžius.

Jis pasakė, kad įdarbino “spalvotąjį vaikiną”. Tokio termino vartojimas apie šį žmogų, kadaise sėkmės lydymą verslininką, pasakė labai daug. Tai reiškė, kad geriausias jo laikas jau praėjo. Nė vienas žmogus, turintis bent menkiausią socialinę nuovoką, mūsų laikais nevartos tokio menkinančio posakio. Skurdus jo žodynas atspindėjo ribotą suvokimą apie tai, kaip pasikeitė pasaulis. Tai kuo puikiausiai paaiškino, kodėl jis dėl įmonės valdymo taip aršiai konfliktavo su savo sūnumi, kuris dabar vadovavo jo verslui. Šis žmogus dešimtmečiais buvo atsilikęs nuo mūsų dienų.

Žmonės, vartojantys nekorektiškus žodžius, apie save pasako labai daug. Prisimenu savo kolegą gydytoją, kuris seseles vadindavo “mergaitėmis”. Tai rodė, kad jis negerbia personalo, dėl to darbuotojų kaita buvo tikrai didelė. Vėliau sužinojau, kad šis gydytojas apskritai menkai vertino moteris.

4. Mėgėjas ginčytis

Žmonės, kurie stengiasi užginčyti visa, kad ir ką pasakytume, anot ameri


kiečių, yra tikri “kojų kaišiotojai”. Jie jaučiasi tokie nesaugūs, todėl norėdami įsitvirtinti kalba priešingai ir pateikia daugiau informacijos. Taip jie stiprina savo pozicijas. Trikdydami kitus jie išsiduoda, jog negerbia aplinkinių. Jie įnirtingai konkuruoja su kitais ar jaučia grėsmę iš pašnekovo pusės.

Toks elgesys būdingas bendraamžiams, kurie ginčijasi norėdami būti pranašesni. Dažnai šitaip elgiasi konkuruojančios sutuoktinių poros.

Prisimenu, kartą viena pora mane pakvietė kartu pavakarieniauti. Tai buvo labai nemaloni vakarienė, nes žmona nuolat neigė tai, ką sakė jos vyras. Neigdama kiekvieną jo žodį, ji stengėsi pasirodyti esanti šeimos galva.

Pavyzdžiui, kalbėdamas apie kelionę po Europą, jis paminėjo įsigytas Liudviko XIV kėdes. “Tai buvo ne Liudviko XIV kėdės! — suklykė žmona.— Tai buvo pigios kopijos, senas žiurkių apgraužtas šlamštas. Aš turėjau išleisti daugybę pinigų naujiems apmušalams. Dabar jos atrodo pakenčiamai!”

Tada vyriškis ėmė pasakoti, kaip jam patiko Florencija. “Florencija! — sušuko žmona. — Tu negalėjai pakęsti Florencijos! Tu negalėjai sulaukti išvykimo! Nuolat kartojai, kad tau darosi bloga žiūrint į visus tuos juokingus popierėlius, iškabinėtus mažose parduotuvėlėse, ir kad viskas labai brangu. Dėl Dievo meilės, tu netgi nenuėjai į muziejų pasižiūrėti Mikelandželo Dovydo!”

Išraudęs vyras atsikirto, kad tą dieną jis buvo apsinuodijęs maistu ir turėjo gulėti lovoje. “Tu nebuvai apsinuodijęs, — atrėmė žmona. — Taip nutiko todėl, kad išvakarėse prisirijai kaip kiaulė. Jums reikėjo pamatyti, kaip šis žmogus lėkštę po lėkštės kimšo makaronus!”

Vargšelis neįstengė laimėti ginčo. Visą vakarą, ką jis tik pasakydavo, žmona stengėsi tvirtinti priešingai. Vyriškis akivaizdžiai buvo sutrikęs, kaip ir visi svečiai. Tikėtina, kad ponia, kurią jis vedė, patirdavo malonumą, jausdama savo galią ir pranašumą, paneigdama visa, ką vyras pasakydavo. Tačiau kuo aiškiausiai buvo matyti, kad ji — savimi nepasitikinti ir jokios pagarbos aplinkiniams nejaučianti menkysta.

Negalėdama ištverti šio spektaklio, aš mandagiai atsisveikinau. Buvo aišku, kad ši moteris įžeidinėjo savo vyrą. Po metų visiškai nenustebau išgirdusi, kad pora išsiskyrė. Tokie nepagarbūs ir konkurentiški santykiai negali trukti amžinai.

Naujoji vyriškio draugė, miela moteris, maloniai reaguodavo į jo sakomus žodžius ir net nemanė jų neigti, ypač girdint pašaliniams.


5. Menkintojas

Menkintojas panašus į mėgėją ginčytis tuo, kad negerbia kitų, baisiai pavydi ar jaučia grėsmę. Tokie žmonės žemina kitus norėdami pakelti savo vertę. Jiems reikia kontroliuoti bei rodyti savo galią norint jaustis gerai.

Sakykime, jus paaukštino. Užuot išgirdę “Sveikinu!” ar “Džiaugiuosi, kadtau pasisekė”, išgirsite štai ką: “Žinau, kad ši kompanija skatina darbuotojus paaukštindama be jokios priežasties”.

Gali būti, kad laikydamiesi griežtos dietos numetėte kelis kilogramus. Niekuomet neišgirsite: “Žinoma, tau reikėjo didžiulės savitvardos bei valios šitaip sulieknėti”. Jums pasakys: “Oi, per daug sulysai! Atrodai toks perkaręs! Gal sergi?” Kartais tokiems žmonėms geriausia nieko neatsakyti. Jie visuomet ras juodą žodžių debesį net ir giedriausiam jūsų nuotaikos dangui aptemdyti.

Šie žmonės nėra geros nuomonės apie save, dėl to žemindami jus verčia jaustis dar blogiau. Jie ypač mėgsta tai daryti girdint kitiems, nes tada jaučiasi dar galingesni.

Tie, kas mėgsta menkinti kitus, paprastai kalba kategoriškai, pavyzdžiui, mėgsta žodžius “niekada” bei “visada”. Jie gyvenime linkę matyti tik dvi spalvas — juodą ir baltą. Taip pat jie ir vertina — teigiamai arba neigiamai. Jų nuomonių paletėje veikiausiai nerasite pilkų atspalvių ir tikrai — žodžio “galbūt”. Šie žmonės kalba išdidžiai, lyg turėtų nuosavą greitkelį, o kiti — tik menką keliuką.

Su tokiais asmenimis kalbėtis sunku, nes jie — monologų mėgėjai. Jie jums nurodinės ir priekaištaus, užuot kalbėjęsi. Jiems ne itin rūpi tai, ką norite pasakyti. Jie nepriima jokios kitos nuomonės ir linkę vaizduoti visažinius. Tai visiškai prasti klausytojai, nes kalbėdami per daug stengiasi atkreipti dėmesį į save ir per mažai rūpinasi tuo, ką norite pasakyti jūs. Kad ir ką pasakytumėte, jie šoks jus menkinti.

6. Plepys

“Nutilk! Liaukis pagaliau taukšti!” — mintyse kartojo Džefas vesdamasis Lorą pirmą kartą susitikti su savo tėvais. Jis troško, kad mergina jiems patiktų, tačiau ši, regis, neužsičiaups visą gyvenimą. Atrodė, kad ji neįstengia savęs kontroliuoti.


Žmonės, kurie negali nutilti, nesugeba prisitaikyti prie aplinkos. Nors iš pradžių jų plepumas gali pasirodyti žavus, po pirmosios pažinties valandos jis ims rodytis įkyrus. Nuolatinis tarškėjimas apie pačius žemiškiausius dalykus, pavyzdžiui, kaip jis ar ji šveitė kriauklę, išveda iš kantrybės bet kurį sveiko proto žmogų. Jie dažniausiai visiškai nesidomi, ar pašnekovas turi laiko kalbėtis su jais.

Tokie žmonės paprastai kenkia patys sau ir visiškai neįsivaizduoja, kokį poveikį daro kitiems. Jiems būdinga iškelti klausimus ir patiems į juos atsakyti; pašnekovas neturi progos netgi įsiterpti. Jie tiesiog negali patylėti, nes tada pajunta nerimą ir baimę. Regis, jų viduje slypi variklis, kurio neįmanoma išjungti.

Jie kalba norėdami pasijusti geriau ar nusiraminti. Tai išsklaido nemalonias mintis ar stiprius jausmus, kuriuos šiems žmonėms galbūt tenka patirti. Jie mėgsta klausytis savo pačių kalbos, nes yra narciziškos asmenybės. Jiems svarbesnis malonumas, kurį patiria klausydamiesi savęs, nei diskomfortas, kurį sukelia kitiems. Plepiams sunku atsiplėšti nuo telefono. Jie tokie nesupratingi, kad kartais prireikia šiurkščiai ir tiesmukai liepti nutilti, o kartais netgi padėti ragelį.

Jie visiškai neįsivaizduoja, kad nuolatinis plepėjimas piktina aplinkinius. Per daug sutelkę dėmesį į save jie nepastebi nežodinių aplinkinių siunčiamų signalų. Nutildyti nors trumpai juos galima vieninteliu būdu — garsiai ir įsakmiai liepti užsičiaupti. Rodos, jie neįstengia susivaldyti, tiesiog negali neprapliupti vėl, jų visiškai netrikdo šiurkščios aplinkinių pastabos. Taip jie susidomėję patys savimi. Netgi jei įžeisti trumpam nutyla, netrukus ima plepėti vėl. Jaučiamės išsekę net ir po trumpo pokalbio su jais.

Plepiai vaikystėje neretai būna patyrę psichologinę traumą, sutrikdžiusią jų vystymąsi. Matyt, dėl to jie taip daug šneka suaugę. Tokį elgesį galima paaiškinti tam tikra kalbos vystymosi faze (tarp trejų ir pusketvirtų metų). Tokio amžiaus vaikai mėgsta kalbėtis su savimi ir su aplinkiniais. Jie nuolat klausinėja net ir tų dalykų, apie kuriuos aiškinta daug kartų. Jie taip elgiasi ne tik norėdami atkreipti dėmesį, bet ir trokšdami išgirsti save kalbant ir pademonstruoti jau atsiradusį gebėjimą tai daryti.

Augant gali sustoti jų psichologinė raida; tada ir suaugęs žmogus elgiasi kaip ketverių metų vaikas. Nuolatinis šnekėjimas gali būti ir psichologinės gynybos mechanizmas, kuriuo siekiama išsivaduoti iš vienatvės baimės ir baimės būti paliktam. Šiems žmonėms reikia būti greta kitų, nes jie desperatiškai trokšta

V


būti išklausyti. Jei greta nieko nėra, jie kalbėsis patys su savimi ir nemanys, jog tai blogai.

Psichoterapija neretai atskleidžia, kad tokie suaugę tauškaliai vaikystėje nuolat būdavo paliekami vieni. Jie valandų valandas sėdėdavo užrakinti arba būdavo apleisti psichologiškai, t. y. ignoruojami tėvų ar kitų artimųjų. Dėl to jie čiauškėdavo nesustodami, kad pasilinksmintų, o kalbos dovaną pavertė būdu greta savęs išlaikyti kitus.

Kartais perdėtas plepumas gali atsirasti dėl narkomanijos, psichikos ar neurologinių, taip pat genetinių sutrikimų. Todėl nereikia pamiršti, kad plepiai gali turėti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų.

7. Paskalų skleidėjas

Apie kitus blogai kalbantys žmonės nekontroliuoja savęs. Jie trokšta jaustis galingi, todėl skleidžia paskalas, nes ne itin gerai save vertina. Apkalbinė- tojai dažnai pasirodo esą pasalūniški ir dviveidžiai, į draugus besiperšantys visų pirma tam, kad išviliotų informaciją ir ja pasidalytų su kitais. Jie neįstengia išlaikyti paslapties, ir bet kokia jūsų išplepėta žinia pasidalija su kiekvienu sutiktu.

Dauguma liežuvautojų — pavydūs ir konkuruoti linkę žmonės, ieškantys būdų įskaudinti ar sužlugdyti. Taip siekiama žodžiais pašalinti varžovą. Zig- mundas Froidas yra pasakęs, kad “pavydas trokšta naikinti”.

Kadangi tokie žmonės yra pavydūs, jie daro ką tik gali, kad suterštų kieno nors reputaciją pasakodami tas asmeninio gyvenimo smulkmenas, apie kurias nenorėtumėte pranešti kitiems. Įsidėmėkite paskalų nešiotojų taisyklę: tas, kas atneša informaciją jums, nešios informaciją ir apie jus.

Pavyzdžiui, jums atrodė, kad sakote kažką visai nekalta ketindami išsiaiškinti, ar pašnekovas tai perduos kitiems. Galbūt tada, kai paskalų nešiotojas papasakojo ką nors pikantiška, lyg tarp kitko pareiškėte, kad Dona elgiasi keistai. Truputį vėliau Dona jus užsipuola, esą girdėjusi, jog šmeižiate ją. Jūs mėginate gintis, tačiau draugė įsižeidė, todėl dabar niršta. Jūs nesate tas žmogus, kuris apie ją kalbėjo blogai. Taip elgėsi liežuvautojas. Na, o dabar būtent jis aiškina visiems, esą jūs sakėte, kad Dona keistuolė.

Tokie paskalų skleidėjai visus seka erelio žvilgsniu bei radaro klausa ir įsimena visa, ką sakėte apie juos. Jie dažnai iškreipia jūsų pasakytus žodžius ir tokiomis pikantiškomis naujienomis užlieja visus aplink.


8. Šokinėjantis nuo vienos temos prie kitos

Šie žmonės tik trumpam įstengia sutelkti dėmesį ir greitai ima nuobodžiauti. Jie yra gana narciziškos prigimties ir patenkinti būna tik tada, kai patenka į dėmesio centrą, taip pat tada, kai kalbama jų pasiūlyta tema. Jie linkę pokalbį pasukti taip, kaip patogu jiems patiems. Buvimas greta jų be galo erzina, nes pokalbį palaikyti labai sunku. Jie savanaudiški ir linkę manipuliuoti, stengiasi patenkinti savo poreikius ir interesus.

9. "Aš, mano ir man"

Šie savimylos nė nemano draugiškai keistis mintimis, veikiau yra genami nenumaldomo poreikio papasakoti apie save bei savo privalumus. Bet kur ir bet kada pokalbis turi suktis apie juos. Be to, tai gali būti ir juokdariai, be atvangos laidantys juokelius bei įvairiausias istorijas, kad išliktų dėmesio centre.

Kad ir kiek šie asmenys girtųsi, jie niekuomet neatsikrato nesaugumo jausmo. Nebūdami dėmesio, centre, jie darys bet ką, kad tik ten atsidurtų, visiškai nepaisydami kitų žmonių poreikių bei jausmų. Jie neįtikėtinai savanaudiški ir galvoja tik apie save. Svarbiausias jų rūpestis — pranešti aplinkiniams apie savo žavesį, todėl griebsis bet kokių priemonių, kad pasiektų šį tikslą. Jie nuolat kalba apie save, savo vaikus, savo šeimą ir panašiai. Jie giriasi norėdami pakelti savo vertę savo pačių akyse.

Nuolatinis kalbėjimas apie save — didžiulio nesaugumo jausmo bei neišsivysčiusios asmenybės ženklas. Pastebėta, kad žmonės, kurie nuolat plepa apie save, mano esą geresni už kitus. Iš tikrųjų jie tiktai parodo, kokie yra tušti ir kaip nesaugiai jaučiasi. Tai tarsi vaikai, dar neišaugę ir dvimečių “aš” stadijos. Jie vis dar tiki, kad pasaulis sukasi aplink juos. Jei iš dvejų metų vaiko pamėgintumėte atimti žaislą, jis protestuotų klyksmu, ašaromis ar įniršio priepuoliu. Taip gali nutikti ir mėgėjui kartoti “aš, mano ir man”. Jei pamėginsite atimti iš jo galimybę kalbėti šia tema — saugokitės! Jis taip pat protestuos, pyktį ir apmaudą reikšdamas ne itin maloniais žodžiais. Visai nesvarbu, kad esate kitokios nuomonės.

Vienas mano pažįstamas turtingas verslininkas yra įstrigęs į šį “aš” tarpsnį. Visa, ką jis daro ar sako, sukasi apie jį patį. Žmonės jį vadina “aš” maniaku, o jis tai mielai pripažįsta. Jie nežino, kad šis vyriškis labai nesutarė su tėvu.


Šis savo vaikui skirdavo mažai dėmesio. Netgi kai sūnus padarydavo ką nors gerai (pasiekdavo aukštų sporto rezultatų ar gaudavo puikius pažymius), tėvas jį ignoruodavo.

Šis vyras dabar jau suaugęs, bet kad ir kiek pinigų uždirbtų, jam vis negana. Kad ir kiek moteris jį mylėtų — jam vis negana. Jis bando įsitikinti, kad niekuomet daugiau nebus ignoruojamas taip, kaip vaikystėje jį ignoravo tėvas. Taip jis visiems parodo, kad yra čia ir kad bet koks pokalbis turi suktis apie jį.

Todėl kitą kartą per pokalbį išgirdę be galo daug “aš”, nesupykite ir nepa-manykite, kad šis žmogus — arogantiškas savanaudis snobas. Žinokite, jis jaučiasi labai nesaugus, todėl taip elgiasi.

10. Mėgėjas kištis į svetimus reikalus

Šių žmonių, kaip ir paskalų nešiotojų, gyvenime maža įvykių, todėl jie nori viską žinoti apie jūsiškį. Daugiausia laiko jie išeikvoja konkuruodami bei manipuliuodami, tačiau iš tikrųjų yra šiurkštūs ir abejingi aplinkiniams. Jie nepaiso privatumo, todėl nepasitenkina atsakymais, kuriuos gauna. Jie mano turį giliau pasikapstyti po jūsų reikalus.

Jie nuolat stengiasi užliūliuoti jūsų budrumą versdami gintis. Jaučiatės taip, lyg privalėtumėte atsakinėti į jų klausimus, pavyzdžiui: “Kiek sumokėjote už tai?”, “Ar tai natūrali jūsų plaukų spalva?” arba “Kodėl nutraukėte santykius su savo vaikinu?”

Kadangi daugelis žmonių nepateikinėja pernelyg asmeniškų klausimų, dažniausiai būnate nepasiruošę į juos atsakyti ir nejučiomis leptelite tai, ką jie ir nori sužinoti. Vėliau graužiatės dėl to, ką išplepėjote, tačiau tai ne jūsų kaltė. Jie netikėtai grubiai, stačiokiškai ir akiplėšiškai išgavo tai iš jūsų.

Tikėtina, kad dauguma šių smalsuolių tarsi neišaugo iš trejų metų vaiko amžiaus — jie pateikinėja itin asmeniškus klausimus, neatsižvelgdami į tai, ar šie derami. Trimetis nieko nešokiruos klausdamas: “Kada turėsite vaikutį?”, tačiau taip negalėtume pasakyti apie tą, kuriam jau trisdešimt treji.

11. Mėgėjai išsipasakoti

Yra žmonių, kurie papasakos viską, nesvarbu, norite tai išgirsti ar ne. Šie žmonės jaučiasi itin nesaugiai; jie nesuvokia, kas galima, o kas — ne, nejaučia


ribų. Trokšdami prikaustyti kitų dėmesį intymiausių dalykų pasakojimu, jie nesuvokia, jog taip žmones tik atstumia. Jie dažnai tampa pajuokos objektais tų, kuriems išsipasakojo.

Šių žmonių psichikos raida taip pat įstrigusi dvejų—penkerių metų tarpsnyje. Tuo metu vaikai pasakoja viską pradėdami nuo valgymo ir baigdami sėdėjimu ant naktipuodžio. Už tokios informacijos teikimą dažniausiai būna pagiriami tėvų. Tačiau pradėję eiti į mokyklą, jie labai greitai suvokia, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurių negalima aptarinėti, pavyzdžiui, tai, ką veikiame vonios kambaryje. Būdami penkerių šešerių metų, vaikai iš mokytojų bei bendraamžių sužino, kad yra dalykų, apie kuriuos kalbėti nedera. Jei suaugusieji pasakoja itin asmeniškus dalykus, vadinasi, jie trokšta būti pagirti taip, kaip vaikystėje.

Netikėtai mirė Anitos vyras. Jis buvo dvidešimt penkeriais metais už ją vyresnis. Kai po aštuoniolika metų trukusios santuokos moteris vėl ėmė vaikščioti į pasimatymus, jautėsi labai sutrikusi. Buvo akivaizdu, kad Anita nežino, ką daryti ir kaip elgtis viengungių pasaulyje, nes klaidingus žingsnius darė vieną po kito. Ji vis susipažindavo su vyrais, kurie bandydavo finansiškai išnaudoti jauną turtingą našlę.

Būdama jos psichoterapeute, visai nesistebėjau, kad Anita man pasakoja intymiausius savo potyrius, aptarinėja vyriškių seksualinį elgesį, jų organų dydį bei pamini savo orgazmų skaičių. Ji jautė, kad saugosiu šią informaciją, nes esu psichoterapeute. Niekuomet neišplepu man patikėtų paslapčių.

Vieną dieną pietavau su keletu žmonių, pažinojusių Anitą, ir jie ėmė aptarinėti, ką ši moteris pasakojusi. Maniau, kad esu vienintelė, girdėjusi tokias intymias Anitos lytinio gyvenimo detales, tačiau jas žinojo Merė ir Siuzana, Liza, Džeimsas ir Kevinas, jau nekalbu apie tuos, kuriems šie papasakojo.

Vargšė moteris jautėsi klaikiai nesaugi ir nesuvokė leistinų ribų. Ji nežinojo, jog negalima visko išsipasakoti žmonėms norint su jais susidraugauti, todėl sukėlė tikrą paskalų laviną ir tapo šaipūnų taikiniu.

12. Mėgėjas kalbėti užuolankomis

Jei žmonės nekalba tiesiai ir nesako, ką norėtų pasakyti, imama nesusikalbėti. Toks elgesys moterims būdingesnis nei vyrams.

Kai žmonės, norėdami pasakyti elementarų dalyką, ima vartoti įmantrius


žodžius, jie gali negrįžtamai sugadinti santykius. Užuolankomis kalbantys žmonės dažniausiai yra silpnos asmenybės. Jie kupini vidinių baimių, kaip sakant, nenori drumsti vandens. Jie labiau trokšta išsaugoti esamą padėtį ir retai imasi iniciatyvos ką nors keisti iš esmės.

Kai kada tokie mėgėjai vaikščioti aplinkiniais keliais mano, jog kalba aiškiai, tačiau jie labai klysta. Ryškus pavyzdys — buvusios ambasadorės Irake Aprilės Glaspi elgesys per Golfo karą. Senato Užsienio reikalų komisijoje ji pareiškė, kad Bagdade kalbėdama su Sadamu Huseinu (netrukus jo daliniai įsiveržė į Kuveitą) buvusi per griežta.

Tačiau telegrama, kurią ambasadorė pasiuntė valstybės departamentui apie susitikimą su diktatoriumi, parodė ką kita. Daugelis senato narių manė, kad jos tonas buvo švelnus, įkalbinėjantis. Tiesą sakant, velionis senatorius Alenas Krenstonas viešai pareiškė, kad tuo metu griežtai įspėjus Sadamą Huseiną galbūt būtų išvengta įsiveržimo į Kuveitą bei visų tų mirčių ir griovimų, kuriuos jis sukėlė.

Tikėtina, kad ambasadorei tiesmukiau išreiškus savo nuomonę apie Jungtinių Valstijų reakciją į Irako agresiją Kuveito atžvilgiu, Sadamas Huseinas būtų gavęs tikslią informaciją. Jis veikiausiai prieš žengdamas šį žingsnį būtų pagalvojęs du kartus.

13. Nenuovokūs stačiokai

Nors kalbėti aiškiai yra gerai, tačiau yra žmonių, kurie viską išrėžia per greitai, be jokios diplomatijos. Šie žmonės dažniausiai neįsivaizduoja, kaip jų žodžiai ar komentarai veikia aplinkinius.

Jie nemano nieko bloga sakydami, jog pašnekovas klysta ar yra nemėgstamas. Jie arba nėra įgiję svarbiausių socialinių įgūdžių, arba jų asmenybės raida įstrigusi ketverių šešerių metų vaiko tarpsnyje. Tokio amžiaus vaikai paprastai sako, kas tik šauna į galvą, negalvodami apie pasekmes. Jie viešai gali suklykti, kad kažkas yra per storas ar dvokia.

Nors tokie asmenys elgiasi sąžiningai, tačiau pernelyg didelis suaugusiųjų sąžiningumas gali sužlugdyti santykius. Dažnai suaugusieji būna šiurkščiai atviri ir ignoruoja aplinkinių jausmus tada, kai siekia tam tikro efekto. Tai gali būti agresyvūs, norintys aplinkinius įbauginti ir laikyti juos savo vasalais žmonės. Daugelis futbolo ir krepšinio trenerių naudojo ir tebenaudoja tokią tak


tiką norėdami įbauginti žaidėjus ir priversti juos labiau stengtis. Vis dėlto stačiokiškumas ne tik įbaugina, bet ir atstumia. Daugeliui žmonių šiurkštūs žodžiai nemalonius atsiminimus palieka visam gyvenimui.

14. Besistengiantys likti nepastebimi

Tokie kalbėtojai gyvena bijodami. Tiesą sakant, jie bijo net savo šešėlio. Užuot atsiprašę ir pateikę klausimą, jie gali pradėti: “Labai apgailestauju, kad jus trukdau” arba “Aš baisiai varžausi gaišindamas jūsų laiką, bet...”

Tokie žmonės kenčia dėl nepakankamo savęs vertinimo ir nenori sukelti aplinkinių nepasitenkinimo. Jie taip elgiasi, nes netiki, jog kas nors skirs laiko kalbėtis su jais. Dažniausiai jie būna mažakalbiai, nes bijo atsiskleisti, kad nenuviltų aplinkinių. Jie negali pakęsti situacijų, kai yra giriami ir vengte vengia atsidurti dėmesio centre. Šie asmenys daug geriau jaučiasi būdami nepastebimi.

Jie niekuomet nieko nepasiekia gyvenime, nes nepareikalauja to, kas jiems teisėtai priklauso. Jie leidžiasi nustumiami. Jei kiti juos bando paskatinti maloniais žodžiais, jie tai neigia. Tarkime, tokiam žmogui pasakėte komplimentą apie jo mokslo laimėjimus. Jis gali atsakyti: “Na, tam padaryti nereikėjo didelio proto” arba “Bet kas tai būtų padaręs”. Jie visuomet menkina ir save, ir savo atliktus darbus.

Pokalbis su jais gali labai erzinti, nes jie pernelyg nusižemina ir visiškai nesileidžia giriami. Jie niekuomet nepriima nė vieno žmogaus pagyrų.

Atkreipę visų dėmesį, tokie žmonės gali pajusti didžiulę įtampą ir baimę. Net ir tada, kai būna apdovanoti aštriu protu bei turi ką pasiūlyti, jie traukiasi atatupsti ir neištaria nė žodžio — tai gali sukelti vidinį konfliktą.

Jie linkę viską racionaliai aiškinti. Štai būdingas pasiteisinimas: “Tai, ką turėjau pasakyti, vis tiek būtų skambėję kvailai, dėl to džiaugiuosi, kad neištariau nė žodžio”. Jie darys bet ką, kad tik išvengtų kritikos, nors kitus vertina kritiškai. Tokį bendravimo stilių labai gerai apibūdina senas posakis: pirštu parodžius į kitą žmogų, į jus nukrypsta trys rodomieji pirštai. Iš tikrųjų — į besistengiantį likti nuošalyje pašnekovą baksnoja trys pirštai, nes jie tiek pat kritiškai vertina kitus kiek ir save.

Todėl kitą kartą, kai mėginsite pagirti ir šis pagyrimas nebus priimtas žmogaus, kuris nuolat save menkina, žinokite — jis ar ji tuo momentu veikiausiai patiria tikrą kančią.


Įspėju: tokie žmonės kartu yra ir labai pasyvūs, ir labai agresyvūs. Net ir labai supykę — ir supykę teisėtai — jie niekuomet neleis jums to sužinoti; bū kitę pasiruošę klausytis išsisukinėjimų.

1 5 . N e ž in iu k a s

Yra žmonių, bijančių sakyti bet ką, drauge ir savo nuomonę. Jie bijo ką nors įžeisti. Retai įstengiantys reikšti kokį nors požiūrį, jie linkę likti nepastebimi, nes būgštauja ką nors suerzinti. Juos neretai baugina žmonės bei gyvenimas apskritai.

Kartą vakarieniavau su kaimynu, kuris į kiekvieną klausimą atsakinėjo “Nežinau”. Po valandėlės visi liovėsi klausti jo nuomonės. Tiesą sakant, mes liovėmės su juo kalbėti. Vyriškis sukėlė pasipiktinimą, nes atsisakė bendrauti su grupe. Vakarui baigiantis, jis pasiteiravo, galbūt aš pažįstu literatūros agen-tą ar leidėją, nes puoselėjo mintį apie puikią knygą. Šis klausimas mane nuste- bino. Juk negalėjau niekam rekomenduoti šio žmogaus tol, kol jis neparodys kas esąs. Žmonės atsiskleidžia keisdamiesi nuomonėmis bei mintimis su kitais.

Pasakiau, kad nesijaučiau maloniai bendraudama su juo ir paaiškinau ko- dėl. Pasakiau, kad visą vakarą stengiausi jį pažinti ir kiekvieną kartą, kai pa- teikdavau klausimą, jis atsakydavo: “Nežinau”. Paaiškinau, kad mane tai vertė jaustis blogai. Atrodė, kad šis žmogus turi ką slėpti arba kad trokšta tik gauti, nesuteikdamas nė truputėlio informacijos mainais.

Jis atsakė, kad iš anksto nėra apgalvojęs temų, kuriomis kalbėjomės, todėl nenorėjo ko nors nuvilti tuo atveju, jei jo nuomonė būtų kitokia. Jis nesuvokė, kad slėpdamas savo nuomonę nuvylė visus. Tada pasakiau, kad ketinant išleisti knygą teks pareikšti savo požiūrį į tam tikrus dalykus. Kadangi nepastebėjau jo tai darant, nežinau, ar galiu juo pasitikėti ir kam nors rekomenduoti. Jis supra- to; vėliau susirado mane ir padėkojo už tai, kad atvėriau akis. Jis pasakė, kad žodis “nežinau” veikiausiai buvo kliūtis, sutrukdžiusi gyvenime gauti tai, ko jis troško. Jis neklydo.

Beje, tie, kurie visuomet atsako “taip” arba “ne”, priklauso tai pačiai grupei kaip ir “nežinau” mėgėjai. Jei norite užmegzti ir palaikyti santykius, turite pasirūpinti grįžtamuoju ryšiu; minėti žodžiai to nesuteikia. Tokie atsakymai rodo, kad pašnekovas — nesaugumo jausmo ir baimės kamuojamas asmuo, sie- kiantis slėpti informaciją. Tokiu žmogumi sunku pasitikėti. Jis lieka vienišas.


16. Melagis

Jei kas nors pareikštų “Leiskite man būti visiškai atviram” ar “Aš jums niekuomet nepameluočiau”, pirmoji jūsų mintis veikiausiai būtų: “Kodėl jis tvirtina, kad nemeluoja? Veikiausiai meluoja. Priešingu atveju, kam reikėtų taip įtikinėti?”

Jūs tikrai neklystate. Tokie žodiniai patikinimai mėgstami žmonių, kurie nėra visiškai sąžiningi. Išgirdę tokius pareiškimus, turite suklusti — gali būti, kad pašnekovas sako netiesą.

Tuos, kurie nėra visiškai sąžiningi, išduoda dvejopi požymiai — verbaliniai bei fiziniai. Tokie žmonės gali dvejoti pradėdami sakinį, nes turi peržvelgti savo mintis ir apgalvoti, ką sakyti. Jie taip pat gali nuolat vartoti “hm” ir kitus panašius jaustukus. Jie gali kartoti žodžius bei frazes (“Aš dažnai... Aš dažnai sportuoju”), taip pat žodžių dalis (pavyzdžiui, “Aš tik... tikrai mėgau tai”). Jie taip elgiasi tada, kai bijo. Neretai tokios dvejonės kyla dėl to, kad netiesą kalbantys žmonės veikiausiai nesitikėjo tam tikro klausimo ar reakcijos. Jie tikriausiai iš anksto neapgalvojo savo melo.

Užuolankomis kalbantys žmonės iškart nesako, ko nori, ir pateikia daugiau informacijos nei tikėtasi, taip pat gali meluoti. Patys atsargiausi melagiai gali būti sugauti metodu, kurį pirmą kartą 1901 metais aprašė Froidas knygoje “Kasdienybės psichologija”. Jis tai pavadino liežuvio klaida. Iš tikrųjų žmonės gali išsiduoti pamiršdami itin svarbius ar žinomus vardus, taip pat pasakydami tai, ko iš tikrųjų neketino pasakyti. Tokios klaidos gali atskleisti užgniaužtas mintis. Pavyzdžiui, moters mintys sukasi ne vien apie nekaltą susitikimą su vyriškiu; kalbėdama apie tai, ji gali netyčia išsiduoti, vieną žodį pakeisdama kitu.

Kitas melagį išduodantis požymis — piktnaudžiavimas komplimentais. Jei jie per gausūs, pašnekovo ketinimai veikiausiai ne itin geri. Šie žmonės gieda jums ditirambus, tačiau yra pasiryžę suplėšyti į kąsnelius. Mes visi mėgstamegauti komplimentų, tačiau niekas netrokšta būti kvailinamas, patirti padlaižia-

\/

vimą ar globėjišką panieką. Žmonės, kurie taip elgiasi visada, iš jūsų ko nors tikisi.

Tokius pašnekovus dar 500 m. prieš Kristų aprašė Konfucijus. Jis patarė niekuomet nepasitikėti tais, kurie šunuodegiauja. Tai mėgėjai naudotis proga, todėl vos tik kam nors naudingesniam pasipainiojus kelyje, jūs tapsite praeitimi, būsite numesti kaip karšta bulvė.


Televizijos prodiuserė Adriana visus vadindavo “meilučiais”, “saldainiukais” ir “katinėliais”. Savo saldžiu pataikūnišku balsu ji apipildavo komplimentais kiekvieną. Bet vos gavusi tai, ko jai reikėjo, Adriana vargiai teikdavo- si kalbėti su jau nebereikalingu žmogumi. Galiausiai visi perprato jos gudrybes ir jai pasidarė sunku gauti darbo. Žmonės nenorėjo būti šalia jos, nes žodžiai skyrėsi nuo veiksmų.

Tokie žmonės nesijaučia saugūs ir nori pasijusti svarbūs bandydami manipuliuoti kitais. Dėl to jie nuolat meluoja norėdami pakelti savo vertę ar kontroliuoti kitus. Jie trokšta visus laikyti už trumpo pavadėlio ir neleidžia suprasti, kokie yra iš tikrųjų. Dėl šios priežasties jie išgalvoja savo ar kitų asmenų gyvenimo faktus: jiems atrodo, kad tada tampa įdomūs ir gebantys kontroliuoti.

Flirtuotojas panašus į melagį. Toks žmogus manipuliuoja kitais norėdamas suprasti, ką gali suvilioti ir kaip toli nueiti. Nieko bloga, jei flirtuojate ir esate nuoširdūs. Padorus žmogus taip pat gali jus apipilti komplimentais, po to paklausinėti — jis gali neturėti jokių negerų ketinimų. Tačiau reikia atidžiai stebėti tuos, kurie flirtą naudoja kaip priemonę savajam ego išpūsti ir manipuliuoti kitais. Jie smaginasi erzindami jus įvairiausio plauko seksualinėmis užuominomis ir pažadais, kurių niekuomet netesi. Jie sako, kad paskambins, bet niekuomet to nepadaro. Jie tik stengiasi sužinoti, kiek žmonių juos laiko seksualiais, gebančiais žavėti bei patraukliais.

Melagiai neretai gyvena apimti baimės, kad kas nors sužinos apie juos tiesą. Dėl šios priežasties jie itin dosnūs komplimentų. Tai perdėta žodinė kom-pensacija. Deja, šie žmonės retai nori jus pažinti artimiau. Žodžiai jiems — priemonė atstumui padidinti.

17. Netikri švepliai

Dirbtinai švepluojantys žmonės yra nebrandūs, psichologiškai neišaugę iš vaikystės, labai panašūs į tuos, kurie kalba aukštu spigiu balsu.

Dr. Polis Kantalupa stebėjo švepluojančius suaugusiuosius ir nustatė, kad tų, kurie šnypščiančius garsus išmoko tarti būdami šešerių, septynerių ar aštuonerių metų amžiaus, psichikos raida dažniausiai sutrikdavo būtent tokio amžiaus. Jis taip pat nustatė, kad suaugusių žmonių, neištariančių kitų garsų (pavyzdžiui, “v” ar “r”), psichikos rutuliojimasis taip pat gali būti sutrikęs, kai buvo mokomasi juos ištarti. Remdamasis savo daugiau nei dvidešimt penkerių


metų praktika, jis teigė, kad švepluojančios merginos neretai prisipažindavo, jog vaikystėje ir būtent tuo laikotarpiu, kai mokomasi tarti šiuos šnypščiančius garsus, buvo seksualiai išnaudojamos.

Jei garsus “s”, “z”, “dž” ir “č” netaria ar iškraipo vaikas, tai gali būti miela ir žavu, tačiau toks suaugęs žmogus vertinamas kitaip. Tyrimai rodo, kad švepluojantys suaugusieji būna tingūs, apsileidę ir ne itin protingi.

Kalbėdami apie šį trūkumą, taip pat turėtume nepamiršti ir kitų priežasčių. Dantų bei burnos ertmės ligos taip pat gali būti — ir gana dažnai — šio sutrikimo priežastis. Todėl visuomet reikėtų įsitikinti, ar žmogus nešvepluoja dėl šių problemų.

18. Etninių priemaišų mėgėjai

Didžiavimasis savo kilme bei tautybe — geras dalykas, tačiau jei šį dalyką taip idealizuojate, kad jūsų etninei grupei nepriklausantys žmonės pasijunta nejaukiai, nėra gerai.

Nuolat vartoti kitų kalbų žodžius yra tiesiog nekultūringa, jei bendraujame su tam tikros etninės grupės atstovais. Bendrauti malonu tik tada, kai randame bendrą kalbą.

Tokias svetimybes vartojantys kalbėtojai siekia kitus laikyti atokiai, o tai yra klaida. Bus šaunu, jei kokius nors etninius terminus vartosite šnekučiuodamiesi su tos pačios kilmės žmonėmis, tačiau tai nedera bendraujant su visais kitais. Tai didina atstumą, be to, pašnekovas yra žeminamas, nes kalbama apie jam nesuvokiamus dalykus.

19. Slengas

Slengu kalbantys žmonės taip elgiasi norėdami pritapti prie kitų. Jie vartoja naujausius žodžius ir taip bando pasirodyti esą šaunuoliai. Tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Pastangos kalbėti šiuolaikiškai ir madingai yra nieko vertos, nes slengas kinta labai greitai, iš paskos suspėti neįmanoma. Dėl to tas, kas žūtbūt stengiasi taip kalbėti, visuomet truputį atsilieka.

Daugybę slengo žodžių vartojantys žmonės jaučia didžiulį troškimą priklausyti grupei. Jie kalba taip, kad aplinkinius laikytų tam tikru atstumu nuo tų, kuriuos priėmė į vadinamąją savo grupę. Pavyzdžiui, angliškasis kokni —


žemesniojo londoniečių sluoksnio dialektas — susiformavo iš tam tikro bendraamžių slengo. Tai kodas, kurį gali suprasti tik labai nedaug saviškių. Kas galėtų pamanyti, kad “mėsos lėkštės” reiškia kojų pėdas, “juoda duona” — mirusį žmogų, “dėdė Nedas” — duonos kepalą, o Liliana Giš — gabaliuką žuvies? Taip kalbėdami darbininkai jautėsi ypatingi ir išskirtiniai.

20. Nukrypstantys nuo temos

Saugokitės tų, kurie pasakoja daugiau nei pageidaujate žinoti ar nukrypsta nuo pokalbio temos — veikiausiai jie sako netiesą.

Geilė įtarė, kad vyras ją apgaudinėja. Jie buvo vedę jau dešimt metų. Ji labai liūdėjo, todėl atėjo pas mane pasikonsultuoti. Jos vyras visuomet grįždavo vėlai ir rasdavo tam pasiteisinimų. Ji norėjo sužinoti, ar jis, sakydamas kur buvęs, nemeluoja. Aš jai patariau štai ką. Vyrui grįžus vėlai namo paklausti, kur buvo, ir stebėti, kaip atsakys — tiesiai ar ims išsisukinėti. Ji taip ir padarė. Atsakymas buvo toks:

— O, aš užėjau į parduotuvę nupirkti tau dovanos ir supratau, kad automobilio bake beveik nebeliko degalų. Be to, jie neturėjo grąžos, todėl pasitikėjo manimi ir leido nuvažiuoti iki Fensio kavinės išsikeisti pinigų. Tu neatspėsi, ką ten sutikau — savo seną armijos laikų bičiulį Džo, kurio nebuvau matęs dvidešimt metų. Pasakiau, kad Džo atrodo ne itin gerai, ir jis su tuo sutiko. Džo paaiškino, kad taip yra dėl to, jog ką tik išsiskyrė su žmona. Be to, jis pasakė, kad turi sūnų, o šis pažeidė įstatymus ir dabar yra sulaikytas. Vargšas vyrukas atrodė toks nusiminęs, kad su juo išgėriau porą bokalų alaus vien norėdamas pralinksminti. Paskui negalėjau rasti raktų, ir daugiau nei valandą atsiklaupę jų ieškojome. Radome visko, tik ne raktus. Galiausiai juos radau vonios kambaryje, bet kai bandžiau išeiti iš jo, užsikirto durys. Aš neįstengiau išsikrapštyti, ir mano bičiuliui pasidarė įdomu, ką aš ten taip ilgai veikiu. Jis ėmė krapštyti vonios kambario duris. Galima sakyti, jam teko jas išlaužti, kad mane išvaduotų. Tos durys tokios senos. Jie tikrai turės jas taisyti. Man išlaisvinti prireikė gero pusvalandžio. Mes jau buvome pasirengę kviestis gaisrininkus, bet mano bičiulis užsispyrė atidaryti jas pats, todėl leidau jam pabandyti.

Geilės vyras pasakodamas savo išgalvotą istoriją nuo temos nukrypo tiek daug kartų, kad buvo akivaizdu, jog jos įtarimai — ne be pagrindo. Jis turėjo meilės nuotykį. Ji teklausė vieno dalyko — kur jis buvo. Norėdamas nuslėpti


savo kaltę jis suteikė per daug informacijos. Galiausiai ji pasiteiravo be užuolankų, ar jis susitikinėja su kita moterimi, ar ne, ir šis prisipažino.

V”

Žmonės, kurie nuolat nukrypsta nuo temos, nustoja kontroliuoti tai, ką sako. Jie plepa be galo ilgai ir, nenorėdami atskleisti paprastutės tiesos, nukrypsta į pašalinius dalykus.

21. Užsikertantys ir lemenantys

Kiekvienas iš mūsų yra užsikirtęs kalbėdamas tada, kai jautėsi susinervinęs, sumišęs ar išgąsdintas. Lemenimas — tai kalbėjimas iš lėto, vos ištariant žodžius. Lemena dažiausiai nervingi, drovūs, baikštūs žmonės, taip pat tie, kurie nesako tiesos. Tikrąją priežastį lemia aplinkybės — kada tai nutinka, ar intensyviai ir kaip pasireiškia.

Apie lemenančius ir užsikertančius žmones prirašyta nemažai, ir čia pastebiu daugybę prieštaravimų. Vieni mano, jog nuolatinį kalbos užsikirtinėjimą lemia psichologinės priežastys. Kiti teigia, kad priežasčių reikia ieškoti ankstyvoje vaikystėje. Treti tvirtina, jog tai lemia paveldėjimas, na, o ketvirtieji yra įsitikinę, kad čia svarbios visos trys priežastys. Tiesą sakant, daugelis logopedų nesutaria netgi dėl gydymo būdų, nes požiūrių į tokį kalbos sutrikimą yra daug. Kad ir kokia būtų šios problemos kilmė, ji žmonėms sukelia daug kančių ir nemalonumų.

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad žmonės, kurie nuolat užsikerta, yra melagiai. Tačiau akivaizdu, kad tie, kurie šiaip jau kalba puikiai, truputį meluodami ima stabčioti, daro ilgas pauzes, kartoja žodžius ar skiemenis.

Psichologas Polis Ekmanas rašo apie balso požymius, išduodančius, kad sakoma netiesa. Vienas jų — per ilgos ar per dažnos pauzės. Tokie žmonės varžosi kalbėti ir per dažnai lemena tada, kai ateina laikas jiems tarti žodį, pavyzdžiui: “Aš, aš manau, aš tikrai, aš tikrai manau...” Jie dar gali kartoti žodžių dalis: “Aš tik... tikrai tai mėgau...” Ekmanas įsitikinęs, kad tokie pašnekovai lemena dėl to, kad melagiai nėra pratę atskleisti tikrųjų savo jausmų, be to, iš anksto nėra nusprendę, ką sakys. Rezultatas — informacijos teikimas sukelia vidinį konfliktą.

Kai kas į tokį elgesį reaguoja neigiamai. Klausytojai suvokia, kad vyksta kažkas negera — taip kalbantis žmogus negali būti nuoširdus. Jie tiksliai nežino, bet jaučia, kad čia kažkas ne taip. Toks elgesys panašus į melagių elgesį.


Neretai nutinka taip, kad žmonės su lementoju atsisako turėti verslo ar asmeninių reikalų.

Nelaimė, lementojai tiek daug nemalonumų patiria net ir tada, kai nemeluoja. Akivaizdu, kad jų kartojimasis ir kiti trukdžiai neigiamai veikia klausytojų neurobiologinį mechanizmą.

Štai kas nutiko tada, kai buvęs komandos “Los Angeles Raiders” žaidėjas Lesteris Heisas atliko manevrą, atnešusį jo komandai pergalę finale. Televizijos kameros buvo nukreiptos į Lesterį, o jis tuo metu užsikirto — ėmė kartoti tariamo žodžio pirmąjį skiemenį. Jis vis kartojo ir negalėjo liautis. Vargšelis niekaip neįstengė pasakyti ką ketinęs, tik lemeno tuos garsus. Tai buvo baisiausias košmaras jo gyvenime. Deja, tai ne mažiau sutrikdė ir milijonus jį stebėjusių gerbėjų.

Dar blogiau — sporto apžvalgininkas įkyriai pateikinėjo klausimus, o ne- mirksinti televizijos kameros akis žvelgė tiesiai į Lesterį. Visi jautėsi nesmagiai, nes režisierius atsisakė padidinti atstumą ir išjungti mikrofoną būtent tuo metu, kai Lesteriui sutriko kalba.

Šį nemalonų nuotykį stebėjo milijonai žmonių, tarp jų ir garsių reklamos agentūrų savininkai, kitaip tariant, potencialūs užsakovai. Lesteriui tai kainavo milijonus — su juo nebuvo pasirašytos sutartys tam tikriems produktams reklamuoti. Po šio įvykio nė vienas užsakovas netikėjo, kad vargšelis gali sklandžiai kalbėti apie jų gaminius.

Be abejonės, Lesteris niekam nepatiko. Jis atėjo pas mane norėdamas išmokti sklandžiai, nemikčiojant kalbėti. Mes intensyviai dirbdami kartu praleidome daug valandų. Netrukus jis ėmė kontroliuoti savo kalbą ir tapo labai populiarus — jį tiesiog graibstyte graibstė.

22. Murmekliai

Murmekliai neretai prastai save vertina. Jie gali būti drovūs, baikštūs, apimti baimių; jie neaiškiai kalba veikiausiai todėl, kad jaučia, jog jų pasakyti žodžiai nėra svarbūs. Jie nepasitiki savimi ir tarsi nenori, kad juos kas išgirstų. Tai gali būti ir tam tikra žodinės pasyviosios agresijos atmaina — tokie žmonės nesako visko, ką galvoja.

Savęs vertinimas — svarbiausias neaiškią kalbą lemiantis veiksnys. Šie asmenys neretai patiria didžiulę gėdą ir sumišimą dėl to, kas jie yra ir ką yra


nuveikę gyvenime. Jie stengiasi likti nepastebėti, nenori būti kitų pažįstami ir atkakliai vengia atsidurti dėmesio centre.

Murmeklių visi nuolat prašo kalbėti garsiau ir pakartoti, ką pasakė, todėl jie noromis nenoromis atsiduria dėmesio centre — patinka jiems tai ar ne. Jie nori likti nepastebėti, bet nieko neįstengę suprasti klausytojai pasipiktina. Kita vertus, murmekliai nuliūsta, nes atkreipė į save dėmesį, o norėjo likti nuošalyje. Klausytoją ir murmeklį įsuka uždaras ydingas ratas.

Tiesą sakant, tai taip nemalonu, kad beveik 80 procentų Gelapo instituto apklaustų žmonių murmėjimą laiko trečiu labiausiai erzinančiu kalbos trūkumu. Prašydami murmeklį kalbėti garsiau, kreipkitės į jį supratingai, meiliai, o ne šiurkščiai.

23. Kalbantys nuotrupomis

Tokių žmonių mintis sekti ypač sunku. Jie turi protinių ar emocinių sutrikimų. Gali būti, kad sutrikusi jų smegenų funkcija, cheminių medžiagų balansas. Taip gali nutikti dėl kvaišalų poveikio ar sunkių psichikos sutrikimų, netgi šizofrenijos.

Jei žmogus nuolat kalba nuotrupomis, čia tikrai kažkas ne taip. Paprastai taip kalba vaikai, bet jie dar tik mokosi šnekėti, ir tai yra normalu. Tačiau tokia kalbėsena nėra būdinga suaugusiajam. Išgirdę nuotrupas, atkreipkime dėmesį— tai tikrai blogas ženklas. Neretai tokią kalbėseną lydi sutrikusi judesių koordinacija.

Izraelietis fiziologas Mošė Feldenkraisas klasikine tapusioje savo knygoje “Vos pastebima, bet akivaizdu” (“The Elusive Obvios”) rašo, kad fragmentiški kūno judesiai būna staigūs ir nebaigti. Tuo pačiu metu viena kūno dalis bus įsitempusi, o kita — suglebusi. Panašiai nutinka ir su kalba: dalis jos prasminga, dalis — ne; mintys dėstomos nenuosekliai. Atvirkščiai, kalba bei mintys trūkinėja. Be to, akys klaidžioja lyg susimąsčius.

Tokia kalbėsena neretai pasitaiko sergant šizofrenija. Tada pabrėžiami ne tie žodžiai ar frazės, kuriuos derėtų pabrėžti, sutrinka kalbos tempas bei ritmas.

Mano draugė Betė paprašė manęs susitikti su jos vaikinu Robertu. Šis dvi valandas pavėlavo. Su juo kalbėdamasi nesupratau žodžių prasmės. Sakiniai buvo nesusiję, minčių nesiejo loginis ryšys — neįstengiau jų sekti.


Kai jis nuėjo į tualetą, Betė sužavėta pasiteiravo mano nuomonės. Buvau sąžininga — pasakiau, kad vaikinas arba vartoja narkotikus, arba jam tikrai kažkas ne taip. Jis man labai nepatiko. Betė supyko ir išėjo kartu su Robertu, vos tik šis grįžo iš tualeto.

Tą pačią naktį ji man paskambino ir pripažino, kad vis dėlto buvau teisi. Jis tikrai vartojo kvaišalus. “Jis man sakė narkotikų nevartojantis jau daugelį metų, tačiau netikėtai užklupau jį kartu su draugais. Iš pradžių maniau, kad jis itin kūrybinga asmenybė, todėl ir kalba taip keistai”, — verkė Betė.

Jei išgirdote ką nors kalbant būtent taip, sukluskite. Tai gali lemti daug priežasčių, ir ne visos jos nekaltos. Toks žmogus — vargu ar harmoninga asmenybė.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad kartais loginio ryšio nesiejamos mintys ar kalbėjimas nuotrupomis kyla dėl psichotropinių vaistų, skirtų psichologinei savijautai pagerinti, vartojimo.

24. Dvejojantys pašnekovai

Jau minėjau, kad dvejojimas ar užsikirtinėjimas kartais gali rodyti, jog pašnekovas meluoja. Žmogus vis stabteli stengdamasis suformuluoti melagingą sakinį. Tačiau dvejotojas gali būti ir baikštus, savimi nepasitikintis žmogus, bijantis padaryti nors menkiausią klaidą, taip pat perfekcionistas, trokštantis išsakyti viską kuo tobuliausiai.

Taip pat yra žmonių, kurie mėgaujasi stabtelėjimais. Tai tam tikra pasipūtimo bei kontrolės išraiška. Jie verčia jus laukti, kol baigs. Tai kontrolės maniakai, įsitikinę, kad viskas, ką jie sako, yra ypač svarbu, todėl savo išminties perlus pažeria tik su ilgomis pauzėmis.

Jei bandysite pertraukti tokį kalbėtoją, jis veikiausiai jus ignoruos ir lyg niekur nieko tęs toliau.

Vertinant tokį žmogų, būtina prisiminti dar keletą svarbių dalykų. Ne visi meluoja, yra pasipūtę ar siekia kontroliuoti. Mūsų laikais, kai tokia daugybė žmonių vartoja gydytojų paskirtus antidepresantus, iškilo naujų bendravimo problemų. Nėra normalu, jei pašnekovas ima abejoti įpusėjęs sakinį ar pamiršta, ką ruošėsi pasakyti, ir tai nutinka dažniau nei įprastai. Jei tokį reiškinį pastebite dažnai, labai tikėtina, kad šis asmuo vartoja vaistus. Tai taip pat gali būti tam tikro neuromotorinio sutrikimo, pavyzdžiui, demencijos, išraiška.


25. Amžini verkšlentojai

Jų klausantis atrodo, kad tai tikros aukos ir visas pasaulis joms skolingas. Jie nuolat dejuoja ir skundžiasi visais bei viskuo. Pokalbis sukasi apie tai, kaip kas nors jiems padarė ką nors bloga ar dėl ko jie jaučiasi nelaimingi.

Jie gali skųstis pašlijusia sveikata, santykiais su aplinkiniais ar kuo kitu, tačiau šie žmonės ieškodami pagalbos iš tikrųjų reikalauja dėmesio. Tačiau jei aplinkiniai bando jiems padėti, šie atsitraukia. Jie randa trūkumų kiekviename žmoguje ir kiekviename dalyke. Jie neįvertina jokių pastangų ir žlugdo patys save. Tai nuolat rūpesčių kamuojami vargšai, be atvangos besikapstantys praeityje. Net ir labai trumpam pokalbiui su jais reikia daugybės energijos. Jie daro slegiantį įspūdį, nes kiekvieną priverčia kentėti taip, kaip kenčia patys.

Jei siūlote kokią nors alternatyvą, tokie žmonės dažniausiai atsako “taip, bet”. Jie visuomet atras pasiteisinimą dėl nesprendžiamų problemų. Regis, jie tiesiog mėgaujasi vaidindami auką. Toks požiūris erzina ir siutina tuos, kurie mato, jog pastangos pagelbėti verksniams lieka bergždžios.

26. Mažakalbiai

Labai tylūs žmonės neretai atrodo baikštūs, nes sunku išpešti, ką jie iš tikrųjų galvoja. Jie retai reiškia nuomonę ar dalijasi mintimis, dėl to iškart sukelia įtarimą; pašnekovai nėra linkę jais pasitikėti.

Jei pagiriate jų gražų automobilį, jie atsako, kad jis tikrai toks. Jei pasidomite jo marke, gaunate trumpą atsakymą, jog tai “Tojota Supra”. “Kaip jis patinka jums pačiam?” — domitės toliau. “Patinka”, — išgirstate trumpą atsakymą. Įsigeidę sužinoti, kodėl pasirinko būtent šį, išgirstate: “Jis man patiko”. Iš šių žmonių negausite nė trupučio informacijos daugiau nei klausiate. Tai prasti pašnekovai, niekuomet nesistengiantys palaikyti pokalbio, dalyvauti jame, kai iniciatyvą rodote jūs, ar ką nors išsamiau paaiškinti.

Mažakalbiai dažnai turi psichologinių problemų. Jie neretai būna labai drovūs, užsisklendę bei nedrąsūs. Šie žmonės slopina save ir neretai slepia tikruosius jausmus. Jie neleidžia pažinti savęs ir visiškai užsisklendžia bendraudami su nepažįstamaisiais, girdėdami naujas idėjas ar gavę rizikingą pasiūlymą.

Jie abejingi, stengiasi likti nuošalyje ir nemėgsta priklausyti nuo kitų. Dažniausiai jie — vienišiai, patiriantys nuolatinę baimę. Jie paprastai vengia kon


kurencijos. Priversti kalbėti dažniausiai pasijunta baudžiami ar kankinami. Dėl to kalba tik tada, kai yra kalbinami ar nori ką nors pasakyti patys. Tai dažniausiai užsispyrę individualistai, besistengiantys kontroliuoti kitus nenoru kalbėti, kitaip tariant, pasyvūs užsispyrėliai.

Šie žmonės nuolat jaučia nepasitenkinimą ir vidinį įniršį bei priešiškumą. Jie atrodo silpni ir tylūs, tačiau iš tikrųjų yra visai kitokie. Jie gali išgąsdinti, nes, nuolat gniauždami savo jausmus, vieną gražią dieną neišvengiamai prasiveržia lyg ugnikalnis.

Dažniausiai yra nelinkę bendrauti, nes bijo būti įskaudinti. Veikiausiai tai praeityje patirtos traumos pasekmė. Jie atsisako įsijausti ir patys kuria emocinę distanciją.

Tai nelankstūs, retai savo požiūrį keičiantys žmonės. Jie linkę nuolat vartoti tuos pačius žodžius bei posakius, pavyzdžiui, “esu įsitikinęs”, “tikrai”, “spėju” ar “nežinau”. Jie dažnai bando racionaliai aiškinti savo vieno ar dviejų žodžių atsakymus teisindamiesi, jog kiti plepa per daug, todėl jie esą mintis reiškia taupiai. Jie stengiasi vengti žmonių ir pateisinti tokį elgesį. Dažnai būna nusivylę ir nepatenkinti savo gyvenimo būdu, todėl laikosi požiūrio: “Kam vargintis stengiantis įtikti?” Ilgainiui tai sužlugdo santykius su kitais.

27. Darantys malonę

Šie visažiniai niekuomet jūsų nesiklauso ir kalba ne su jumis — jie aiškina jums. Tarsi profesoriai ar aukštosios mokyklos dėstytojai jie kalba terminais ir intelektualiomis frazėmis. Tai žodžių snobai, besistengiantys paversti klausytojus menkesniais. Jie dažnai per stipriai artikuliuoja, vartoja pompastiškus žodžius, kalba lėtai, tarsi apgalvodami kiekvieną žodį — taip, lyg kalbėtų su vaiku.

Jie mėgsta distanciją pabrėžiančius ir grasinančius posakius, pavyzdžiui, “jūs turėtumėte” arba “būtų geriau, jei jūs...” ir erzina aplinkinius versdami justi nepagarbą. Jie į visus žvelgia iš aukšto ir taip pasijunta pranašesniais bei vertingesniais. Ant žemės leistis jie neketina.

Jie nemandagūs ir menkai paiso kitų, nenutyla ir tada, kai kas nors bando įsiterpti. Norėdami įpiršti savo požiūrį jie kalba, aiškina ir pamokslauja. Jei kas nors pertraukia, o tai nutinka dažnai, tokie žmonės paprastai supyksta ir nuliūsta. Jie pasijunta lyg užpulti. Kita vertus, ėmę nuobodžiauti ar praradę susidomėjimą, jie gali pasišalinti.


Su jais ypač sunku bendrauti, nes tai kontroliuotojai, įsitikinę, jog vienintelė teisinga nuomonė — jų nuomonė.

28. Kiršintojai

Įkyruolis kiršintojas stengiasi pridaryti rūpesčių provokuodamas pašnekovą. Tokie žmonės junta malonumą sakydami tai, kas — tai jie žino iš anksto — nuliūdins kitą. Jų gyvenimas toks nelaimingas, kad stengiasi jį sugadinti ir aplinkiniams. Jie bendrauja nuolat kaišiodami šmeižiančias užuominas ir taip drumsčia vandenį. Jūs veikiausiai esate laimingai vedęs ir žinote, kad jūsų santykiai šeimoje — tvirti lyg uola, tačiau pabendravę su tokiu kiršintoju veikiausiai imsite abejoti, ar tikrai viskas kaip pridera.

“O, esu tikra, kad Tomas tikrai garbina tave ir yra visiškai atsidavęs šeimai, nors prieš keletą dienų popietę praleido su Marsija”, — gali pareikšti jie arba pasakyti: “Nenorėčiau kištis į svetimus reikalus, bet, man regis, Kleo turėtų dirbti tau, o ne Džimui. Mačiau ją jo biure kažką imant iš stalčiaus”.

Tai bailūs, pasalūniški, dviveidžiai, atkakliai siekiantys pasismaginti kitų sąskaita žmonės. Jie mėgsta kaišioti nosį į kitų reikalus ir patarinėti. Jie — tarsi nelaimių šaltiniai, kurių tikslas — kalbėti tai, kas liūdintų, ir gadinti gyvenimą.

29. Niurzgos

Jie visų pirma stengiasi kontroliuoti. Jie trokšta įsitikinti, kad kažkas padaryta, ir be atvangos klausinėja, ar tikrai taip yra; tie klausimai virsta tikru graužimu. Šie žmonės negali pakęsti ignoravimo ir nekantrauja įsitikinti, kad pastebite juos, dėl to erzina trukdydami tada, kai darote ką liepiami.

Tai kontrolės maniakai, ypač kritiškai vertinantys kitus. Įvykdžius jų norus, rezultatas vis tiek jiems neatrodys pakankamai geras. Tada jie pradeda kritikuoti ir aiškinti, kas ir kaip dar taisytina. Niurzgos dažnai vartoja žodį “kodėl”: “Kodėl tu tai nuolat darai?” arba “Kodėl nesusirenki savo puskojinių?” ar “Kodėl tu nuolat sakai...?”

Psichoterapeutai pastebi, kad niurzgėjimas — dažniausia porų išsiskyrimo priežastis. Tai nuolatinis, ilgainiui intensyvėjantis jėgos žaidimas, kuriame niekas nelaimi. Niurzgai nustojus graužti savo partnerį, atsirastų daug daugiau progų pasikalbėti ir mažiau priežasčių liūdėti bei pykti.


30. Pertraukinėtojai

Gelapo (Gallup Poll) instituto apklausos duomenimis, tai pati bjauriausia pašnekovų yda. Beveik 90 procentų apklaustųjų tvirtino negalį pakęsti, jei pašnekovas nuolat juos pertraukinėja. Iš tikrųjų nuolat taip besielgiantis žmogus sukelia kitam didžiulį priešiškumą, nes neleidžia išsakyti minčių.

Pertraukinėtojai ypač linkę kontroliuoti. Su kuo nors kalbėdamiesi jie taip siekia būti viršesni. Toks grubumas rodo, jog galvojama tik apie save, be to, nemokama bendrauti. Dažnai tokie žmonės nenustoja šitaip elgtis netgi pašnekovui akivaizdžiai pasipiktinus; jiems nė motais, kad kažką įžeidė.

Kaip ir tas, kuris blaškosi nuo temos prie temos, pertraukinėtojas siekia kontroliuoti pokalbį. Toks žmogus yra savanaudis, todėl jam įsitvirtinti ypač svarbu, netgi svarbiau nei užmegzti ar palaikyti su kitu pašnekovu ryšį. Jiems būtina tarti paskutinį žodį, priešingu atveju, visuomet būna nepatenkinti. Jie trokšta režisuoti spektaklį ir sulaukti daug dėmesio.

Iš esmės tai baimės kupini žmonės, kurie kontrolę bijo prarasti taip, kad stengiasi kontroliuoti absoliučiai viską, taigi ir pokalbį.

31. Keikūnai

Tie, kuriems keiksmažodžiai — įprasta kalbos dalis, vartoja juos norėdami pasirodyti ne iš kelmo spirti. Dažniausiai šitokiu būdu jie ginasi ir nori pašnekovą įbauginti. Jei ir šis gerai jaučiasi vartodamas tokius pačius žodžius, abu gali tapti artimais bičiuliais. Dažniausiai keikiamasi siekiant padaryti įspūdį. Keikūnas stebi, kaip reaguosite, ir iš to sprendžia, koks žmogus esate. Beje, netgi stengiamasi sukelti šoką — taip kartą pasielgė vienas mano klientas.

Šis ponas turėjo nemalonumų su vadovaujančiais asmenimis ir pramogų pasaulyje garsėjo kaip maištininkas. Apie tokią jo šlovę žinojau nemažai. Į kabinetą jis įėjo nusiteikęs mane išbandyti. Jis stengėsi priblokšti keturaukščiais keiksmažodžiais, tačiau šie jam labai greitai bumerangu grįžo atgal. Nors man nepatinka keiktis, tyčia atsakiau įterpdama keletą aštrių žodelyčių į tą tariamai malonų pokalbį.

Vos ištariau kelis keiksmažodžius, jo veidą nušvietė plati šypsena. “Jūs man patinkate. Esate šauni moteris”, — pareiškė jis. Nuo to laiko mes esame draugai. Jis tik troško mane išbandyti ir nustebo sužinojęs, kad nesu drovi ir jo nesmerksiu, dėl to mano kabinete ėmė jaustis jaukiai.


Daugelis chuliganų ir mėgėjų kontroliuoti keikiasi norėdami pasijusti galingesni. Jie taip elgiasi tikrindami pašnekovą. Taip darė ir maniškis maištaujantis aktorius. Keiksmažodžiai tampa priemone dėmesiui atkreipti ir įrodyti, jog gali dominuoti. Be to, taip tikrinama pašnekovo reakcija. Tokie žmonės labai panašūs į penkiamečius šešiamečius vaikus, kurie parėję iš darželio pasiunčia tėvus kur toliau, kai šie liepia padaryti ką nors visai neįdomaus.

Tėvai pasijunta sukrėsti ir galbūt supyksta. “Niekuomet daugiau nedrįsk ištarti to žodžio”. Vaikas negali patikėti — toks trumpas žodelytis sukelia tokią stiprią reakciją. Nuo tada jis keiksmus ima sieti su galia, žinodamas, kad į juos, nors ir neigiamai, bet bus sureaguota. Augdamas mažylis labai greitai suvokia, kad keiksmažodžiai — labai stipri poveikio priemonė ir ima vartoti juos norėdamas padaryti įspūdį.

Prisimenu vyriškį, kuris buvo mane aistringai įsimylėjęs. Jis taip pat mane traukė tol, kol nepradėjo keiktis. Tiesą sakant, jis norėjo sužinoti, ar patiks man ir tada, kai elgsis nepagarbiai. Iš tikrųjų tai man visiškai nepatiko, nes tokia nepagarba rodė, jog žmogus savo viduje slepia nemaža priešiškumo.

Toks elgesys galbūt toleruotinas profesinėje veikloje, pavyzdžiui, užmegzti ryšiui su maištaujančiu aktoriumi, tačiau mano asmeniniame gyvenime vietos jam nėra. Visiškai netroškau vyriškio, kuriam reikia įrodinėti, koks jis “kietas” ar šiurkštus. Mane toks elgesys trikdė, be to, labai daug pasakė apie gerbėjo protą — jis buvo ypač menkas. Vyriškis mažai pažinojo mane ir keikėsi lyg vežikas. Jis nepagalvojo, kad įsižeisiu, ir nesuvokė, kad tai tikrai nėra geriausias būdas padaryti moteriai įspūdį.

Aš supratau, jog giliau įklimpusi į santykius su šiuo vyriškiu ir supažindinusi jį su savo kolegomis, negalėsiu tikėtis, kad jis elgsis padoriai. Galų gale, jei vargšelis nesuvokė, jog nedera keiktis kalbant su manimi, galbūt taip pat kalbės ir su kitais? Tai trikdys kiekvieną, kuris girdės tuos žodžius. Nenorėjau rizikuoti.

Dabar, kai aptarėme kalbėseną, panagrinėkime, ką sako balsas.

6 S K Y R IU S

Kaip suprasti, ką sako balsas

Kad galėtume kruopščiai išnagrinėti, ką sako balsas, apžvelkime devyniolika jo skambesio požymių.

1. Ar balsas skamba spigiai?2. Ar žmogus kalba taip švelniai, kad sunku suprasti, ką sako?3. Ar balsas virpa ir skamba netolygiai?4. Ar žmogus kalba per garsiai?5. Ar balsas kelia įtarimų, jog kalba maniakas ar nestabilios psichikos žmogus?6. Ar žmogus kalba per greitai?7. Ar balsas skamba piktai lyg kalbantysis agituotų?8. Ar balsas sklinda tarsi gūsiais, kapotai, nenatūraliai?9. Ar kalbantysis pradėdamas kalbėti tarsi išspjauna garsus, taip pat kalba ir

vėliau?10. Ar balsas baigiant sakinį nutyla tiek, kad sunku suprasti, kas sakoma?11. Ar žmogus kalba taip, lyg inkštų? Galbūt kalba tarsi pro nosį, net jei

kalbant juda apatinis žandikaulis?

Balso požymių apžvalga

1 0 0 I š m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s

12. Ar pašnekovas kalba, lyg inkštų, bet tarsi pro nosį, o žandikaulis vos juda?13. Ar balsas skamba šiurkščiai ir nemaloniai?14. Ar balsas skamba nuobodžiai ir negyvai?15. Ar balsas skamba saldžiai lyg medus ir yra per daug melodingas?16. Ar balsas sakinio pabaigoje silpsta ir kyla?17. Ar žmogus kalba lėtai, tarsi apgalvodamas kiekvieną žodį, per daug

artikuliuoja tardamas?18. Ar balsas skamba seksualiai ir provokuojančiai?19. Ar pašnekovo balsas sodrus, gilus ir entuziastingas?

Vienas vienintelis kraujo lašas gydytojui gali pasakyti, kas vyksta organizme; vienas vienintelis žmogaus balso tonas gali atskleisti, kas vyksta jo sieloje.

Graikų gydytojas Galenas sakė, kad balsas — sielos veidrodis. Jis buvo visiškai teisus. Balsas atskleidžia jūsų požiūrį į save ir į aplinkinius. Ką manote ir jaučiate, išduoda jūsų skleidžiami garsai, taip pat ir jūsų pasirenkami žodžiai.

Jei norime teisingai įvertinti pašnekovą, turime išanalizuoti, kaip skamba jo balsas, bei tai, ką šis žmogus sako. Galima sakyti, balso tyrimas — būtinas dalykas norint pažinti žmogų.

Balso skambesys labai daug pasako apie mąstymą, psichiką ir, svarbiausia, žmogaus jausmus jums. Kai Fredas monotoniškai sumurmėjo: “Netrukus tau vėl paskambinsiu”, jo balsas baigiant sakinį dar pažemėjo, ir Rozana suprato, kad daugiau niekuomet jo neišgirs. Tai buvo pirmas ir paskutinis jų pasimatymas — jos įtarimas pasitvirtino.

Veikiausiai suprantate, kokia artimų žmonių nuotaika, vien išgirdę juos atsiliepiant telefonu. Taip nutinka dėl balso kitimo: kitiems nepastebimi atspalviai jums gali būti labai iškalbingi.

Tai, kas dedasi jūsų galvoje ir jūsų širdyje, paprastai atsispindi balse. Išmokę pažinti balso atspalvius, įgysite neabejotiną pranašumą bendraudami.

Pavyzdžiui, iš balso atspėjote, kad kažkas yra blogos nuotaikos. Dėl to galbūt imsite kalbėti meiliau ir švelniau arba žengsite kitą žingsnį — pasiteirausite, ar viskas gerai. Galbūt tai padės pašnekovui atsiverti ir papasakoti, kas

Sielos veidrodis

K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 1 0 1

tikrai neduoda ramybės. Tai, kad buvote pakankamai pastabūs ir supratote, ką sufleruoja balsas, padeda atverti bendravimo vartus.

Prieš imantis nagrinėti signalus, kuriuos bendraujant skleidžia balsas, labai svarbu apžvelgti, kaip vykstant evoliucijai kito žmonių gebėjimas bendrauti.

Balsas išduoda slapčiausias mintis bei jausmus. Jį valdo smegenų sritys, kontroliuojančios ir emocijas, todėl sunku nuslėpti balso pokyčius tuo momentu, kai jų kyla. Šie du dalykai yra labai glaudžiai susiję, todėl nieko stebėtina, jei balsas skamba beviltiškai, piktai ar atrodo sudirgęs tuo metu, kai jaučiamės nepatenkinti. Ir atvirkščiai, būdami laimingi ir kalbame gyviau, pakiliau.

“O, taip džiaugiuosi tavo sėkme. Tikrai džiaugiuosi”, — pasakė Rendė, sužinojusi, kad Terė turi naują sužadėtinį. Šiuos žodžius ji ištarė liūdnai ir monotoniškai. Balsas nė truputėlio nešoktelėjo aukštyn, nesuskambėjo nė mažiausia susijaudinimo gaidelė dėl tariamai geros draugės sėkmės. Akivaizdu, kad ji visai nejuto to, ką sakė, ir net nemanė džiaugtis.

Tyrimai parodė, kad žmogus pirmiausia vertinamas sprendžiant iš balso bei kalbėsenos; tai lemia, kuo bus laikomas pašnekovas. Skambaus balso savininkai laikomi inteligentiškesniais, populiaresniais, sėkmingiau kopiančiais karjeros laiptais, taip pat labiau pageidautinais pasimatymų bei vedybų partneriais. Be to, manoma, kad jie draugiškesni, seksualesni, atkaklesni, patikimesni, labiau linkę padėti. Tokie žmonės rečiau įtariami padarę kokį nors kriminalinį nusikaltimą.

Kalbos defektų turintys žmonės neretai vertinami neigiamai ar ignoruojami visuomenės. Pavyzdžiui, švepluojančios (sunkiai tariančios garsus “s” ir “z”) moterys, nors ir laikomos mielomis, tačiau vertinamo kaip ne tokios protingos bei kompetentingos kaip nešvepluojančios. Tos, kurių balsai skamba garsiai, laikomos ne tokiomis simpatiškomis ir labiau siekiančiomis atkreipti į save dėmesį nei tos, kurių balsai yra švelnesni.

Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad balsas siejamas su išvaizda. Vieno jų rezultatai atskleidė, jog nepaisant išvaizdos mikčiojančios ir užsikertančios moterys vertinamos prasčiau. Kita vertus, tarsi pro nosį skambantis balsas paprastai dažniau atkreipia dėmesį tada, kai veido bruožai yra netaisyklingi.

Balsas nemeluoja


Mano disertacija mokslų daktaro laipsniui gauti (“Kosmetinės išvaizdos įtaka ligonių, turinčių ausų bei veido defektų, kalbėsenai”), kurią gyniausi Minesotos universitete, parodė štai ką: kalbėsena lemia tai, kaip mus vertins aplinkiniai.

Veido anomalijų turintis malonaus balso žmogus laikomas fiziškai patrauklesniu už tą, kurio balsas atstumiantis.

Kalbos sutrikimų sunkumas neturi įtakos grožio vertinimui. Priešingai iš pradžių patraukliais laikyti žmonės, pradėję kalbėti, buvo pavadinti atstumiančiais.

Mes visi tai esame patyrę savo kailiu. Daugelis mūsų yra išvydę nuostabų nepažįstamąjį ar nepažįstamąją; deja, išgirdus jo ar jos balsą susikurta iliuzija subyrėdavo į šipulius. Mums visiškai nepatikdavo moteris isterišku balsu ar spigiai kalbantis vyriškis.

Nors tai atrodo kiek perdėta, tačiau yra tiesa — patinka mums ar ne. To dera paisyti dėl to, kad balsu perduodamos informacijos vertinimas — neuro- biologinė patirtis. Į garsus žmonės reaguoja instinktyviai — pamėgsta arba ne, toleruoja arba ne.

Tai pasakytina ir apie jūsų skleidžiamus garsus. Visi — pradedant senovės graikų filosofais, bet kurios pasaulinės religijos atstovais ir baigiant Z. Froidu— yra pastebėję, kad slapčiausias mintis paprastai išduodame balso skambesiubei kalbėsena. Šiuos praktinius pastebėjimus patvirtina ir mūsų dienų mokslininkai, tarp jų ir aš. Ryšys tarp balso ir asmenybės bruožų tikrai egzistuoja.

Visi žinome, kad slopinant emocijas, taip pat bandant maskuoti ar neigti tai, kas sieloje sukelia tikrą emocijų audrą, prasideda ligos. Tai gali būti galvos ar nugaros skausmai, skrandžio veiklos sutrikimai, odos problemos, opos, augliai, vėžys ar netgi širdies ligos. Paprastai užgniaužtą įtampą, kurią kelia neišspręstos dvasinės problemos, galime nuspėti vien iš balso. Tokio žmogaus jis būna bejausmis, balso stygų raumenys įtempti, o balsas kalbant neretai tarsi užlūžta.

Išduoti gali ir garso kokybė, tonas bei sodrumas. Kalbant su žmogumi akis į akį ar telefonu, galima nustatyti tam tikrus požymius, padėsiančius akimirksniu įvertinti asmenybę.

Dažniausiai emocinę pašnekovo būklę galime atspėti 60-65 procentų tikslumu. Dar tiksliau įvertinsime atidžiai klausydamiesi. Šią informaciją sugauna limbinėje sistemoje esanti, emocijas valdanti smegenų dalis. Mes saugome ją analizuojančiame kairiajame pusrutulyje, o kartais netgi dešiniajame, todėl


prireikus galime greitai prisiminti tam tikrus dalykus. Atidžiai klausydamiesi netrukus pajusite, kad intuityviai daug tiksliau vertinate žmogaus balso ypatumus, vadinasi, galite daug labiau pasitikėti savo spėjimais.

Kai kurie žmonės pasižymi tam tikrais balso ypatumais, visiškai nesusijusiais su jų asmenybe ar emocine bei psichikos būkle. Tai gali būti išmokta ar genetiškai paveldėta.

Pavyzdžiui, žmogus gali turėti netikusių kalbėjimo įpročių dėl perimtų socialinių vaidmenų. Vaikas gali garsiai kalbėti ar šiurkščiai rėkti ant savo bendraamžių bei naminių gyvūnų mėgdžiodamas tėvus, kurie su juo kalba taip pat. Kita vertus, vaikas garsiai gali kalbėti dėl klausos ar kalbos aparato sutrikimų.

Pastebėjus šiame skyriuje aptariamus ypatumus, niekuomet nedera pamiršti patologijos. Kai kuriuos sutrikimus paminėsiu, todėl jums bus lengviau suprasti jų turintį pašnekovą.

Neurologiniai sutrikimai

Dėl neurologinių sutrikimų žmogus gali kalbėti pro nosį ar virpėti jo balsas (kaip Katrinos Hepbern senatvėje). Taip pat gali būti kalbama lėtai ir tarsi prisiverčiant (Muhamedo Ali balsas susirgus Parkinsono liga).

Esant kitiems neurologiniams sutrikimams, dėl kurių sunku valdyti kvėpavimą, o kartu ir balsą (pavyzdžiui, cerebriniam paralyžiui ar kitiems neuromo- toriniams sutrikimams), kalbant gali staiga kisti garsumas — sakinio pabaigoje balsas nuslopsta taip, kad vos įmanoma girdėti, kas sakoma. Kartais ir mikčioti žmogus gali dėl neuromotorinių sutrikimų, kurie atsirado sergant tam tikromis ligomis.

Netaisyklingas žandikaulis

Netaisyklinga žandikaulio padėtis ar dantų sukandimas gali keisti liežuvio padėtį, trukdyti ryti ar netgi tapti šveplavimo priežastimi.

Išimtys, kurių reikia paisyti


Klausos sutrikimai

D ėl k lausos su tr ik im ų ga li bū ti ne ta isyk lingai ta r iam i garsa i “ r” , “s” bei “z” . B e to , š ie garsa i k i ta ip ta r iam i ga li bū ti dė l tam tik ro akcen to , d ia lek to . B eje , š ie du da lykai ga l i lem ti ir daugybę k i tų ta r im o nukrypim ų.

Je i žm ogų varg ina v ienas iš k lausos su tr ik im ų, pavyzdžiu i , sensorineu- ra l in is kur tum as, j is gal i ka lbė t i per ty lia i . K ita vertus , je i pašnekovas ka lba per gars ia i , ga l i bū ti , jog kažkas negera nu tiko k lausos apara to da lia i , vad inam ai v idurine ausim i, pavyzdžiu i , ten susidarė s ie ros kam štis a r susikaupė skysč io .

Dantų bei burnos ertmės ligos

K ai kur ie žm onės nea išk ia i m urm a ar ka lba pro nosį dė l to , kad drov is i dė l savo dan tų , ta ig i ka lbėdam i j ie nepakankam ai p lač ia i a tveria burną .

Pro nosį žm onės ga l i ka lbė ti tada , ka i tu r i įg im tų m inkšto jo ar k ie to jo gom urio defek tų , pavyzdžiu i , vad inam ąjį v i lko gom urį; ta i t rukdo norm alia i ta r t i .

Akcentas, dialektas ir kultūrinė aplinka

Pro nosį pašnekovas ga li ka lbė ti todė l, kad yra k i lęs iš tam tik ros v ie tovės ; ta ip šneka p ie tų , p ie tvakarių be i M ineso tos va ls t i jos (JA V — vert. past . ) gyven to ja i .

Per garsus ka lbė j im as ga li bū ti ku ltū r in is re išk inys . Pavyzdžiu i , K antono gyvento ja i , ėm ę m okytis ang liškai , iš p radžių dar ne įs teng ia a ts ik ra ty ti įp rastos in tonacijos . V akarieč iam s a trodo , kad kan ton ieč ia i ka lba per gars ia i , agresyv ia i rėk ia a r net pyks ta , nors pastar ie j i y ra ram ut ram utė l ia i . Ta ig i gars ia i karta is žm onės ka lba dė l ku ltū r in ių trad ic ijų . Pavyzdžiu i , ty lia i ka lbančios ja ponės m oterys tau t ieč iam s a trodo m alonios , tač iau erz ina vakarieč ius .

B also aukštė jim as sak in io pabaigo je ta ip pa t ga li bū ti ku ltū ros re išk inys . B e to , ta i dar ga li re ikš t i ir tam t ik ros , pavyzdžiu i , paauglių , g rupės s lengą — šie t rokšta pasirodyti šaunūs ir dary ti įspūdį bendraam žiam s.

B ūtina pam inėti , kad be t kokio asm ens ka lbėseną vert in ti ga l im a t ik a ts ižve lgus į jo gyvenam ąją v ie tą . Pavyzdžiu i , N iu jorko ar N iudžers io gyvento ja i šneka daug gre ič iau ne i gyvenantys Tenesy je a r D žordžijo je .

K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 1 0 5 1 0 5

Anatomija, fiziologija ir patologija

U žkim ti galim a ant balso s tygų augant polipam s ar netg i susirgus vėžiu . Be to , balso s tygos gali būti sudirg in tos ar sustorė jusios dėl gausaus a lkoholio varto jim o ar rūkym o. D ėl š ių dalykų užkim stam a dažniausia i . Į b liovim ą panašūs garsa i kalbant gali a ts irasti į tem pus kalbos padargus, ypač je i kalbant skauda ar jaučiam as d iskom fortas .

U žkim stam a ir sergant v iršu tin ių kvėpavim o takų ligom is. A stm a, bronchitas , em fizem a ar lė t inė obstrukcinė p laučių d isfunkcija nere ta i trukdo valdyti oro srautą kalbant. Paprasta i tokių negalavim ų varginam i žm onės, užuot g il iau įkvėpę v ieną kartą , norėdam i iš la ikyti v ientisą toną kele tą kartų kvėpte li paviršu tin iškai. Tai gali erz in ti k lausyto ją , tač iau , kaip sakom a, č ia n ieko nepadarysi . Beje , tą patį galim a pasakyti ir ap ie nuola tin į kosulį . V iršu tin ių kvėpavim o takų negalavim ai ta ip pat gali trukdyti norm alia i kalbėti: dė l jų balsas aukštė ja sakin io pabaigoje . D ėl v iršu tin ių kvėpavim o takų negalavim ų pašnekovas gali šnekėti per gre ita i .

K osulio priepuolį ar vadinam ąjį kam uoliuko susidarym ą gerklė je ta ip pat gali išprovokuoti gerk lės skausm as arba nosiaryklė je besikaupiančios g le ivės. Tokių negalavim ų varginam as pašnekovas paprasta i s tengias i v ienu kartu išberti kuo daugiau inform acijos .

Spigus balsas gali būti ir dė l sm ulkių kalbos padargų bei jų su tr ik im ų ar gerk lų pažeid im ų.

Žm onės, kuriuos varg ina spazm inė d isfonija (dėl jos kyla d idžiu lė balso padargų raum enų įtam pa bei spazm ai) , paprasta i kalba sunkia i , kapota i .

Kvaišalai

Pastebėta , kad narkom anų balsa i skam ba nelygia i , ta rs i gniaužiam i spazm ų, netikėta i garsė ja ar nuty la . Tai rodo, jog su trikęs kvėpavim o sis tem os bei kalbos padargų ryšys .

K vaiša lų varto to ja i bei nuota iką s tab il izuojančius vais tus gerian tys asm enys dažnai kalba lė ta i , p rieš pratęsdam i m intį daro ilgokas pertraukėles . Tai gali re ikšti trum pala ikės atm inties su tr ik im us. Juos gali sukelt i ir gydyto jų sk irt i va is ta i nuo epilepsijos . Be to , dėl jų balsas im a v irpėti , rodos, t ik pabandžius ką nors pasakyti .

V arto jant barb itūra tus bei hero iną kalba lė tė ja , o am fetam inas bei kokai


nas veik ia priešingai. K okainas ža lo ja nosies er tm ės g le iv inę , dėl to balsas im a skam bėti tars i pro nosį . K itas nem alonus dalykas — nuola tin is šn iurkščio jim as ar nosies šnypštim as. D ėl to i lgain iu i ta ip pat im am a kalbėti pro nosį.

Taig i bandydam i įvert in ti asm enybę p irm iausia turim e pris im inti v isus š iuos dalykus.

Įs ik lausydam i į k ieno nors balsą , privalom e nusta ty ti — galbūt š ią ak im irką žm ogus yra ypač sudirgęs ar patir ia d idžiu lį psichologin į spaudim ą. D ėl to geriausia s tebėti tam tikrą la iko tarpą ir įvair iom is aplinkybėm is.

K a ip a n a l iz u o t i b a ls o t e ik ia m ą in fo r m a c i ją

Balsą analizuoti re ikėtų rem iantis keturia is dalykais:1) aukštis (aukštas ar žem as);2) garsum as (švelnus, garsus ar s lopstantis sakin io pabaigoje);3) pobūdis (v irpantis , š iurkštus, grėsm ingas, puolantis ūm iais garsum o pro

trūkia is , verksm ingas , nosin is , dusulingas);4) s t i l ius (m aniakiškas, per gre itas , ag ituojantis , sunkus, kapotas , bespal

v is ir negyvas , š le ikščia i sa ldus, seksualus ir f l ir tuojantis , per lė tas , gera i m oduliuotas , aukštė jantis sakin io pabaigoje , sodrus, en tuziastingas).

Stilius

1. Nugalėtojo balsas — sodrus, gilus, entuziastingas

D eram ai skam bantis balsas tur i v isas š ias savybes. Sodrus balsas la ikom as nugalė to jo ( ta ip pat ir nugalė to jos) balsu . J is raf inuotas , seksualus bei a tsp indi em ocin į saugum ą.

Žvalus, kupinas entuziazm o bei gyvybės balsas rodo, kad pašnekovas dom isi jum is. Jo aukštis bei garsum as k in ta , tonas bei tem bras rodo pasitikėjim ą. J is geba išre ikš ti m eilę , pyktį , dž iaugsm ą, a t jau tą , l iūdesį, ba im ę ar abejonę. Tai skam besys, verč iantis ne tik suklusti , be t ir įs ik lausyti . J is tv ir tas , be vargo perte ik ia inform aciją .

Toks balsas traukia žm ones lyg m agnetas , nes atsk le idžia geriausias savy

K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 1 0 7 1 0 7

bes — ir kalbėto jo , ir k lausyto jo . Tonas, kuris tars i sako: “A š pasit ik iu savim i” , skatina savim i pasit ikėti ir k itus . Jo dėka g im sta savitarp io pasitikėjim as. Tokio balso savin inkai la ikom i so lidesnia is , seksualesnia is , pro tingesnia is bei patik im ais . J ie patys kuria savo gyvenim ą. Jų balsuose nesugausi dvejonės gaidelės , j ie nevirpa .

Š ie žm onės kalba be užuolankų, yra garb ingi.Sakom a, kad velionis ak torius R ičardas Bartonas galė jo te lefonų knygą

skaity ti ta ip , kad ta i skam bėdavo įdom iai. Tai lėm ė jo sodrus, skam bus balsas . J is ne tik žadino pasitikėjim ą, bet i t m agnetas traukė priešingą ly tį .

Tokiu žaviu balsu (o je i dar su entuziazm o gaidele!) apdovanotos m oterys su laukia neabejo tinos sėkm ės ten , kur re ik ia patraukti ap linkin ių dėm esį. Jų balsas užkrečia žvalum u, todėl tokias m oteris v is i la iko draugiškesnėm is, patik im esnėm is, gabesnėm is bei seksualia i patrauklesnėm is už tas , kurios š ios l ik im o dovanos neturi .

Je i jum s ta ip pasisekė, vadinasi, traukte traukia te žm ones, o š ie su jum is bendraudam i jaučias i la im ingesni ir saugesni.

Aukštumas

2. Per aukštas, spigus balsas

Spigaus balso savin inkai — tiek vyrai, t iek m oterys — dažnai la ikom i nebrandžia is , nesugebančia is a tsk le is ti savo seksualum o, nepasit ik inčia is savim i, nesaugia is , s ilpnais bei p ik ta is . K ai žm ogus susijaudina seksualia i , jo balsas pažem ėja; ta ig i labai t ikėtina , jog nuola t sp ig ia i cypaujantis asm uo neig ia ar s lopina savo seksualum ą.

N e kartą jaunom s m oterim s esu pagelbėjusi pažem inti per aukštą balsą . Beveik v isos , su kuriom is d irbau , be š ios bėdos turė jo ir seksualin ių problem ų— buvo seksualia i išnaudotos ankstyvoje vaikystė je ar paauglystė je . Traum adažnai būna tokia s tipri , kad gali netg i sustabdyti em ocinę ra idą . Žm ogus nesu- bręs ta em ociškai, ta rs i įs tr inga daug jaunesniam e am žiuje . M ano puikus b ič iulis bei bendradarbis , velionis psichia tras ir psichoanalit ikas dr. Polis K anta lu- pa , š ią tendenciją s tebėjo v isus dvidešim t penkerius savo darbo m etus . J is buvo įs it ik inęs, kad em ocinę ra idą gali sustabdyti patir ta traum a. Susto ja j is , l iau jasi k is ti ir žm ogaus balsas .

Chuana, tars i g im tosiom is kalbėjusi dviem — anglų ir ispanų — kalbom is ,


patv irt ina dr. D ru P inski, dr . Polio K anta lupos bei m ano teoriją . Chuana buvo apdovanota sodriu , skam biu ir žem u balsu . J i sk le is te sk le idė pasit ikėjim ą. P lataus d iapazono balsas galėdavo skam bėti jausm ingai ir geidulingai. M oteris įgars indavo reklam as anglų kalba . Chuana puik ia i m okėjo ispaniškai, todėl pam ėgino papildom ai užsid irb ti ir gars indam a reklam as ispaniškai.

D eja , agenta i pare iškė , kad jos balsas per aukštas , ir Chuana a tė jo pas m ane. K ad ir k iek m es s tengėm ės, kad ir k iek sk irt ingų m etodikų išbandėm e, v is dėlto neįs tengėm e pažem inti jos balso kalbant ispaniškai. P rabilus angliškai , j is tapdavo žem as, l iedavosi tars i upelis . Tai m an pasirodė keis ta . G aliausia i paklausiau , ar karta is vaikystė je j i nėra patyrusi kokios nors traum os.

S ta iga Chuana pra trūko raudoti — ji pr is im inė grupin į išprievartavim ą, kurį patyrė iš M eksikos a tvykusi į JA V . Tuo m etu ji buvo jaunutė m ergina . Chuana n iekam apie ta i anksčiau nebuvo pasakojusi dėl kultūrinės izo liac ijos — aš buvau p irm asis ap ie ta i išg irdęs žm ogus.

J i susie jo traum ą su g im tąja kalba , ir š is ryšys a ts isp indėjo aukštam e tars i m ažos m ergytės balse . Tačiau prabilus angliškai jos balsas pasikeisdavo — su š ia kalba m oteris nesie jo em ocinės traum os.

N ei į aukštabals ius vyrus , nei į ta ip pat kalbančias m oteris nežiūrim a rim ta i . Tokie žm onės la ikom i s i lpnesnia is , ne tokia is pro tingais ar kom petentingais kaip sodraus balso savin inkai. N ereta i susinerv inus ar s tokojant pasit ikėjim o savim i kalbos padargų raum enys įs i tem pia , ir balsas paaukštė ja .

V isiem s ž inom a, kad supykusio žm ogaus balsas aukštė ja . D r. Polis Ekm a- nas m okslin iam e darbe , nagrinėjančiam e em ocijas , nusta tė , jog apie 70 procentų tir iam ųjų nuliūdus balsas tapdavo aukštesnis . Taig i galim a sakyti , jog nuola t spygaujantis žm ogus veik iausia i n iekuom et neišsivaduoja iš nuola tin io , v iduje gniaužiam o pykčio ar netg i baim ės.

D augybę m etų d irbau su š ios problem os trokštančia is a ts ikra ty ti žm onėm is. K arta is padeda ir m echanin ia i pra tim ai, tač iau svarb iausia yra padėti lab iau pasitikėti savim i. Tai būtina , je i žm ogus nori pakeis ti savo gyvenim ą iš esm ės.

Taig i v isa i t ikėtina , kad pabandžius suform uoti balsą ir ėm usis psichoterap ijos , jum s neteks i lg iau gėdytis sp igaus balso .

3. Labai žemas balsas

Žm onių , kurių balso s tygos s toresnės, o kalbos padargai — stam besni, balsas gali būti ir labai žem as. Paprasta i žem as tiek vyrų , t iek m oterų balsas la iko


m as patrauklesniu . Tačiau d irb tinai pažem intas balsas skam ba nenatūra lia i . A plinkin ia i j į la iko apgaulingu ir pre tenzingu.

N ereta i ypač žem u balsu s tengiasi kalbėti t ie vyrai , kurie jaučiasi nesaugūs. J ie m ano, kad šnekėdam i žem esniu , o karta is ir garsesniu balsu jie a trodys r im tesni ir s t ipresni. Tokie vyrai įs it ik inę , kad ta ip kalbėdam i su lauks d idesnės pagarbos, ir v is i jų k lausysis .

V iena k lien tė sum anė savo vaik iną apdovanoti v iz itu pas m ane, kad įvertinčiau jo kalbėseną bei bendravim o įgūdžius . Iš pradžių jis nenorėjo e iti , nes buvo įs it ik inęs turįs nuostabų balsą , vadinasi , jo nuom one, jam visiškai nere ikėjo m ano paslaugų. Tačiau kai m ergina sum okėjo , vyrišk is su tiko . J is m anė, jog draugė ta ip apdovanoja trokšdam a paglosty ti jo savim eilę — pati žavėdam asi b ič iu lio balsu trokšta , kad ir specia lis tė pasakytų , kaip puik ia i š is skam ba.

V os a tvykęs vyrišk is kalbėjo ypač aukštu balsu . J is pare iškė m anąs, kad š is t ies iog uždega m oteris — toks žem as ir seksualus. V argšelis net neįs ivaizdavo t ikrosios priežasties , dėl kurios draugė j į č ia a ts iuntė — tas balsas ne jaud ino , bet s tūm ė. J i ju to , kad j is skam ba nem alonia i ir pom pastiškai . M ergina drovėjosi su savo vaik inu rodytis v iešum oje dėl nuola tin ių aplinkin ių žvilgsn ių . M ano k lien tė nežinojo , kaip pasakyti savo brangiausiajam , kad jo balsas a ts tum ia žm ones, todėl š ią nem alonią užduotį patikėjo a tl ik ti m an.

Išvydęs ir išg irdęs save vaizdo juosto je , vyrišk is v iską suprato . Jam nereikėjo labai s tengtis norin t išm okti kalbėti natūra liau . Parodžiau , kaip pasiekti optim alų garso aukštį ir paraginau kalbėti būtent ta ip , natūra lia i . Pakako kele to konsultac ijų jo savigarbai k ils te lė ti — ir balsas pasikeitė . D žiaugėsi ir naujasis k lien tas , ir jo m ergina .

Garsumas

4. Per švelnus balsas

Tylenia i a tkre ip ia į save dėm esį versdam i prašyti ap linkin ius prabilt i gars iau . Prit i ldam i j ie m ėgaujas i ir ta i naudoja vadinam ajam jėgos žaid im ui — priverč ia k itus k lausytis įs item pus. J ie pykdo žm ones, nes š ie yra privers ti prašy ti pakarto ti ta i , ko neišg irdo . Taip j ie pradeda valdyti s i tuaciją , kurios anksč iau kontro liuoti negalė jo . K ai kas perpranta š į ža id im ą ir ž ino , kaip tokį nenaudėlį pr ivers ti ka lbėti garsiau .


K eitę s iu tino drovus M arsės e lgesys , kuriuo š i vertė ap linkin ius prašyti prabilt i garsiau . D ėl to kartą per susir inkim ą į M arsės spąstus įk liuvusiam grupės vadovui pare iškė: “N ekreipkite į ją dėm esio , j i nesugeba kalbėti . Jūs n iekuom et neišg irs i te nė v ieno jos tariam o žodžio , todėl bet kokiu k lausim u kre ipk itės t ik į m ane”.

M arsė įn iršo . J i ak im irksniu pasikeitė ir gars iau bei įžū liau nei K eitė kada nors buvo g irdėjusi pare iškė: “K ą tu č ia šneki? A išku, kad sugebu kalbėti!” J i n iekuom et daugiau , bent jau K eite i m atant, nevaid ino drovuolės .

Š ie ty lenia i nėra tokie nekalti ka ip a trodo. Tai ėr iukai v ilko kaily je . J ie trokšta priversti jus patikėti , kad yra drovūs, nekalti ir kuklūs. Iš t ikrų jų nereta i pastebėsite juos nesivaldant ir p lūstantis . Tai vadinam asis jėgos žaid im as— kas ką įveiks.

Per du savo darbo dešim tm ečius ne kartą s tebėjau tokį e lgesį — j u o buvo siek iam a m anipuliuoti . Tai pasyvi agresija , m aitinam a tokių žm onių v iduje s lyp inčių neišsi lie jusio pykčio dem onų. Tai būdas išs ire ikalauti dėm esio . S iū lau būti ypač a tsarg iem s su tikus tokius ty liakalb ius — pam atysite , j ie t ikra i gali tap ti pavojingi. Tokie žm onės dažnai būna v isa i k itokie nei vaizduoja .

Balsą bei em ocijas tyrę m okslin inkai nusta tė , kad ty li kalba nere ta i s ie tina su liūdesiu . T ie , kas nuola t kalba ty lia i , nere ta i s lep ia d idžiu lį l iūdesį — beje , kaip ir t ie , kurie šneka per garsia i. T ikėtina , kad ir v ieni, ir k it i kenčia nuo g il ia i s ie lo je gniaužiam o pykčio .

Tyliakalb ia i dažnai jaučiasi bejėgia i , ne įs tengiantys dom inuoti bei kontroliuoti s ituacijos . Taip pat j ie dažnai kenčia dėl to , kad jaučiasi neverti prabil t i gars iau ir būti išg irs ti . Būtent dėl to toks žm ogus ty liu balsu s iek ia priversti k itus k lausytis .

5. Per garsus balsas

G arsiakalb ia i trokšte trokšta dėm esio ir šūkauja k iek tik įs tengia , kad tik juos kas pastebėtų . N ereta i j ie būna pom pastišk i ir pasipūtę , vald ingi, s tač iok išk i, konkuruojantys , p ik ti ir kupin i priešiškum o, s tokoja bendravim o įgūdžių . Tokie žm onės jaučiasi be galo nesaugūs, todėl j iem s re ik ia , kad k it i išg irs tų , ką jie sako. Prieš ingu a tveju , j ie v is iškai su tr inka.

San Franciske esančio K aliforn ijos univers ite to m okslin inkai dr . M etju M a- kėjus ir dr . M arta D eiv is vaizdingai ap ibūdina tokius gars iakalb ius kaip žm ones, kurie nori į tv ir t in ti savo chuliganišką požiūrį sakydam i: “Įsakinėju aš . D aryk ta ip , kaip liep iu” .


D r. Polio Ekm ano a tl ik ti em ocijų bei balso tyrim ai ta ip pat patv ir tina m ano išvadą, kad garsus balsas s ie t inas su pykčiu . Tokie žm onės yra p ik ti ; savo v id in į priešiškum ą aplinkin iam s bei sau pačiam jie l ie ja šūkaliodam i bei griežta i kalbėdam i.

Be to , j ie nere ta i būna k ilę iš daugiavaik ių še im ų. K adaise j iem s tekdavo kovoti už save ir perrėkti bro lius bei seseris v ien dėl to , kad būtų išg irs ti . D ėl tokios patir t ies nere ta i i lgain iu i susiform uoja nesaugum o jausm as, ir dėl to j ie trokšta a ts idurti dėm esio centre .

G arsus kalbėjim as pate is inam as t ik tada , kai žm ogui su tr ikusi k lausa , pavyzdžiu i , ka i v idurinėje ausyje kaupias i skystis , g irdėti trukdo vadinam osios s ieros kam štis ar kokia k ita m edžiaga. V isais k ita is a tveja is negali būti jokio k ito garsaus kalbėjim o pate is in im o. Taig i galite būti t ikri , kad žm ogus rėkia , kai pyksta . Tai gali būti v id in is , į pasąm onę išs tum tas, ar išorin is , į konkretų asm enį nukreip tas , įn irš is . K uo nesaugesnis toks žm ogus jaučias i, tuo garsiau kalba , ir ta i gali labai erz in ti .

Taip nutiko v ienam m ano pažįs tam am , kurio š ia ip jau nesaugum o jausm as nekam uoja . Tačiau kartą , nusivedusi j į vakarieniauti į p rabangų k lubą, buvau prib lokšta : j is kalbėjo nepakenčiam ai skardžiu balsu , ir darg i ap ie asm eninius dalykus. J is tars i v is iškai užm iršo , kad aplink sėdi žm onės, ir nepaisė pasip iktinusių žvilgsnių , kuriais j į vars tė sėdin tie j i p rie k itų s ta liukų. Š is žm ogus jautės i toks nesaugus ir buvo išs igandęs, kad , galim a sakyti , šaukte šaukė: “Pažvelk ite į m ane, aš ta ip pat š į tą re išk iu . Pastebėkite m ane!”

6. Sakinio pabaigoje slopstantis balsas

Šiuos žm ones, kaip ir ty liakalb ius , nere ta i kam uoja m enkas pasit ikėjim as savim i. Jų balsas a tsk le idžia nerūpestingum ą, savitvardos, kruopštum o, apdairum o bei nuoseklum o stoką. Prastai save vertinančiam žm ogui a trodo, kad ta i , ką j is turi pasakyti , nėra svarbu .

Žm onės, kurių balsas nuslopsta sakin io gale , t ikra i nekvėpuoja ta ip , kaip ta i daro t ie , kurie pasitik i savim i, t . y . įkvepia pro burną ir iškvepia tardam i žodžius . P irm ieji l inkę gre ita i su irz ti , todėl iškvepia ir t ik tada pradeda kalbėti . Juos sunku suprasti .

P riešingai nei ty liakalb is , žm ogus, kuris nuty la baigdam as sakin į, nėra linkęs m anipuliuoti ir kontro liuoti . K arta is j ie ir e lg iasi panašia i kaip kalba . Tai t ie žm onės, kurie gali ką nors pradėti ir neužbaig ti . M an teko turė ti nem ažai


klientų , kurie kalbėjo būtent ta ip . J ie nuola t jausdavosi su tr ikę dėl per m enko savęs vert in im o ir turė jo polinkį nebaig ti užduočių .

M auris paprašė , kad padėčiau parengti pris ta tym ą. Tai buvo p irm as kartas , kai j is ketino v iešai kalbėti , todėl vargšelis nežinojo , ko grieb tis . M auris buvo apdovanotas nuostabiu sodriu žem u balsu , tač iau š is baig iant sakin į nere ta i nu- s i lpdavo ta ip , kad būdavo vos g ird im as. Be to , vyrišk is tars i nurydavo žodžius.

A š pasite iravau, ar j is ne iš tų žm onių , kurie ką nors pradėję n iekuom et nepabaig ia . J is nusišypsojo : “Tai m ano gyvenim as. Bute , kuriam e gyvenu — kla ik i netvarka . Je i pasisam dyčiau tarnaitę , j i nežinotų , nuo ko pradėti tvarkyti” .

M auris dar pr idūrė , jog jam prire ikė aštuonerių m etų keliom s paskutinėm s m okyklos k lasėm s baig ti: “K ai kas netg i laž inosi, kad jos n iekuom et nebaigsiu . Baig iam oji k iekvieno darbo dalis m an būdavo sunkiausia . T iesą pasakius, aš netg i nebaig iau rašyti kalbos, kurią m an padėjo te ruošti” .

Pasakiau , kad jo kalbėsena a tsp indi e lgesį, todėl m ėginsim e ta i pakeist i . Paaišk inau , jog j is neįs tengs norm alia i kalbėti to l , ko l ta i darys įkvėpdam as ir savo galingam skam biam balsu i nele isdam as išre ikšti v isų m inčių . L iepiau s tabte lė ti , įkvėpti ir pasakyti m intį ik i galo .

Ėm ėm e treniruotis . Jo balsas nuostabia i suskam bo. Po puikaus pris ta tym o vyrišk is ža ib iškai pakilo karjeros la ip ta is . D ar patariau jam tos pačios s tra tegijos ( įkvėpti , o iškvepiant ką nors padaryti ik i galo) la ikytis tada , kai re ikės ką nors baig ti . V is iškai pasikeitė ne tik vyrišk io balsas , bet ir gyvenim as — jis pradėjo užduotis a tl ik ti ik i galo .

Kokybė

7. Virpantis balsas

Žm onės, kurių balsas v irpa , nere ta i būna nerv ingi ir l iūdni. J ie sugaišta daugybę la iko rūpindam iesi, ką apie juos galvoja k it i ir kas gali nutik ti (nepam iršk ite , kad asm enys, varto jantys psichotropin ius m edikam entus nuota ikai gerin ti , ta ip pat gali kalbėti v irpančiu balsu , todėl būkite a t idūs — nepain iokite nerv ingųjų su vais tų varto to ja is) .

T ie , kurių balsas v irpa, nere ta i b ijo gyventi . J ie jaučias i ta ip , lyg nuola t patir tų išbandym us, b ijo e lg tis ryžtingai, nes paprasta i dėm esį būna su te lkę į bet kokio veiksm o pasekm es. J ie l inkę į neurozes, paranojiškai seka, kas ką pasakė ir kas galbūt nutiks . Susirūpinę dėl a teities , j ie vengia gyventi dabar ir


dažniausia i b ijo spręsti kasdienes problem as. J ie tars i gyvena ant drebančios žem ės, o ta i a ts isp indi ir v irpančiam e balse . Š ie žm onės nesugeba susidoroti su daugeliu gyvenim iškų rūpesčių .

A tkreipę k itų dėm esį, š ie asm enys nere ta i iš rausta ar jų veidą išm uša raudonos dėm ės. Balso s tygų raum enys įs item pia ir balsas im a v irpėti . Juos valdo baim ė, todėl j ie labai nori pri tap ti ir be galo trokšta būti pala ikom i.

M udvi su Čelse ilgai nagrinėjom e jos em ocines problem as. J i neįtikėtinai troško, kad k iti žm onės ja i pri tartų . Pasirodo, ta ip buvo dėl to , kad to j i nė karto nesulaukė iš savo tėvo . Išs ia išk inusi pr iežastį , j i įs tengė a tpala iduoti gerk lės , kartu ir kalbos padargų raum enis . D ėl to balsas p irm ą kartą nesuvirpėjo ir neskam bėjo nerv ingai. M oteris paju to , kad ją ėm ė traukti žm onės, o š ie , reg is , m ėgavosi jos draugija . A plinkin ia i ėm ė šypsotis ir neatrodė tokie sukausty ti .

8. Puolantis balsas

Žm onės, kurie kalbėdam i tars i a takuoja pašnekovą, dažnai būna p ik ti , agresyvūs, l inkę konkuruoti . Taip jie kalba pro tarp ia is v iso pokalb io m etu — tada pra trūksta gars ia i. Š ie pro trūkia i — tarsi m aži pr iešiškum o prasiverž im ai, neapykantos bei pykčio p liūpsnia i. S ta iga ėm us kalbėti garsiau , pašnekovas patir ia sukrėtim ą ir dažniausia i nusprendžia , kad tokia ūm i garso a taka v is iškai nedera aptarinėjant tam tikrą tem ą.

Pavyzdžiu i , ka lbantis ap ie m alonia i pra le is tą savaitgalį toks puolė jas s ta iga im a šūkauti , a trodo, kad j is ar j i g rįžo t iesia i iš m ūšio lauko ir ten k la ik ia i pra le ido la iką , nors iš t ikrų jų buvo priešingai. D eja , tokius žm ones nuola t kam uoja pyktis ir pr iešiškum as, ir ta i išduoda balso tonas.

Š ie žm onės nepaprasta i konkurentišk i . A trodo, kad jie nuola t ieško būdų įveik ti tariam ą priešin inką ir ta i daro netg i paprasčiausia i kalbėdam iesi su k itu žm ogum i (priešin inku gali tap ti bet kuris pašnekovas). Taig i j ie a takuoja v isų p irm a norėdam i būti išg irs t i . Tai j iem s padeda pasijusti nugalė to ja is .

9. Kniaukiantis nosinis balsas, judantis žandikaulis

Tie , kurie kalba tars i kniaukdam i, nėra gerb iam i. N ereta i j ie v is iškai nepagrįs ta i la ikom i m enkesnio in te lekto ar m ažiau išs ilav inusia is žm onėm is. Toks nem alonus balsas erz ina aplinkin ius — regis , š ie pašnekovai kažkuo skundžiasi . T iesą sakant, dažniausia i ta ip ir būna. Jų tonas rodo nepasitenkin im ą. G elapo institu to apklausa parodė, kad ta i la ikom a vienu iš septynių d idžiausią pasi


p ik t in im ą ke l ianč ių ka lbė j im o įp roč ių . B eve ik 70 p rocen tų apk laus tų jų pare iš kė , kad toks ba lsas y ra t ies iog a ts tum ian tis .

K niauk lia i ka lba ta ip , lyg ko nors norė tų iš jūsų a r kas nors j iem s neį t ik tų . J ie l inkę save la iky ti be t kok ių juoke lių ta ik in iu . T a i re išk ia , kad š ie žm onės a rba nuo la t y ra pas irengę g in t is a rba kaunas i žodž ia is . G a li bū t i , kad j ie išm oko ša ipy t is iš savęs , dažna i m an ipu l iuodam i ba lso ypa tum ais , o kar ta is iš to ne tg i išpešdam i naudos . D žudė H olide i , E d ita B anker (“V isa še im a”) be i F rena D rešer (“A uklė”) dė l tok io kn iauk ianč io ba lso ne tg i padarė kar je rą k ine .

K niauk ian t ie j i ne re ta i p ra juok ina ap link in ius . P r is im enu , ta ip nu t iko ir m an , ka i į b iu rą įė jo F rena D rešer i r paprašė padė t i a ts ik ra ty t i ryškaus K vin- so akcen to . T ik ra i pam aniau , kad kažkas sum anė pa juokau ti , a ts iun tęs m an š ią ne į t ikė t ina i p ro nos į kn iauk ianč ią m oter į . D ė l to konsu l tac i ja i įpusė jus F rena i pasak iau : “N a , gera i , jau ga l i te l iau t is ta ip ka lbė jus i . K as , t ie są sa -kan t , ju s č ia a ts iun tė?” Š i a ts ik ir to , jog ta ip ka lba v isuom et , o ją a ts iun tė vadyb in inkė E l ina R ič .

T eko nem ažai pad irbė t i , ko l F rena a ts ik ra tė savo akcen to . B e je , t ik ra i sėkm inga i . T ač iau lazda tu r i du ga lus : p radė jus i ka lbė t i no rm alia i , jau nebe nos in iu ba lsu , m oter is H olivude ne įs tengė gau ti jok ių va idm enų . D ėl to j i vė l ėm ė “kn iauk t i” i r va id indam a v ienam e f i lm e po k i to užs id irbo m il i jonus .

10. Šiurkštus ir grėsmingas balsas

V ieną vakarą da lyvaudam a reng iny je išg irdau š iu rkš tų g rėsm ingą vyr išką ba lsą . Ta i buvo t ik ra i nem alonu . G alė jau laž in t is , jog su tuo žm ogum i ne lengva su ta r t i . V ė l iau suž ino jau , kad ta i t ik ra i sunkaus būdo vyr išk is . N iekas jo nem ėgo . N etyč ia išg irdau ke le tą nem alon ių is to r i jų — jas pasako jo š io žm ogaus bendradarb ia i . B e jok ios abe jonės , ta i buvo n iek ingas , p ik tas chu l iganas , v isuom et l ipąs per k i tų ga lvas . P asak iau sau , kad ta i m an jau paž įs tam a: ag resyvus , kontro l iuo jan t is i r va ld ingas š iu rkš tuo l is .

Į D inos gyven im ą įžengė nau jas vyr išk is i r j i no rė jo , kad išk lausyč iau ž inu tę , kur ią š is pa l iko jos au toa tsak ik ly je . J is kv ie tė m erg iną į pas im atym ą, be t š i dve jo jo . Pa t i než ino jo , kodė l ją apėm ė ke is ta nuo jau ta . Išg irdus i ba lsą , su p ra tau p r iežas t į — jis skam bėjo š iu rkšč ia i i r g rėsm inga i , ba lsas rėž te rėžė aus į . N ors vyr išk is nevengė m alonyb in ių žode l ių “b rang io j i” be i “m ažu te” , jo ba lsas skam bėjo nem alon ia i . D ina paprašė pas ida ly t i įspūdž ia is .

Pasak iau , kad , m ano nuom one , vyr išk io ba lsas skam ba ta ip , lyg j is bū tų


pritv inkęs pykčio . Tai l inkusi kontro liuoti , va ld inga asm enybė, t ikras š iurkštuolis . “Taip! — sušuko j i . — Taip ir yra! D ėl to aš ir nenoriu su juo m atytis . Tai chuliganas . J is įže id inėja padavėjus, savo vaikus ir netg i m ane. J is p ik tas ir nuola t skundžiasi: savo verslo partneria is , buvusia žm ona, vaikais . A tvira i sakant, m an j is kelia š le ikštu lį . Be to , v isuom et tur i būti jo v iršus! J is patenkin tas t ik tada , kai gali kontro liuoti k iekvieną sm ulkm eną”.

D ina nušvito . J i a ts itokėjo ir suvokė, kad š is žm ogus ja i netinka.Toks asm enybės tipas suform uojam as vaikystė je . V ienas neofic ia lus tyr i

m as, a tl ik tas pradinėse bei žem esnėse v idurinės m okyklos k lasėse , parodė, jog š iurkščiu , grėsm ingu balsu kalbantys vaikai m okytojų la ikyti p ik ta is . V isi juos vadino k lasės chuliganais . Be to , nusta ty ta , kad jų lab iausia i nem ėgo ir k iti bendraam žiai.

11. Dirbtinai seksualus, geidulingas balsas

K ai žm onės kalba labai seksualiu , geidulingai m urkiančiu balsu , galite būti t ikri — jie ža idžia . Y pač nuvilia , kai išg irs ta te juos ta ip prabylant su k ita is iš karto po to , kai ta ip kalbėjo su jum is. Tai nenuoširdus, m anipulia tyvus ir įže i-džiantis e lgesys. Š ie žm onės m ano, kad gali suvil io ti bet ką ir priversti dary ti v iską , ko t ik j ie įs igeis . N ereta i j ie labai pasit ik i savim i ir jaučias i turį te isę naudotis k ita is tars i daik ta is . Beje , į ka lbančius tokiu geidulingu balsu daugelis pašnekovų nežiūri r im tai. San D iego vals tybin io univers ite to l ingvistikos profesorė S juzana H eiden E lg in te ig ia , kad tokių žm onių žodžiu dažniausia i nepasik liau jam a.

Iškart pastebėsite , kokie k lastingi seksualaus balso savin inkai tam pa tada , kai j iem s nepavyksta pelnyti s im patijos žm ogaus, kurį bandė sugundyti . S tebėkite — nekreipę dėm esio , j ie iškart pakeič ia toną, jų balsas praranda geidulingum ą.

V ienas m ano pažįs tam as s tom atologas v ieną tokiu seksualiu balsu kalbėjus ių m oterų įdarb ino regis tra tore . J is m anė, kad š i pagerins jo įvaizdį. Išė jo a tv irkščia i — pacientų sum ažėjo . J ie nebuvo patenkin ti naują ja reg is tra tore . J ie nem anė, kad š i yra kom petentinga, ir netikėjo , kad tokia m oteris užregistruos juos t inkam u jiem s la iku . D ar daugiau — jie abejo jo , kad ji sugebės deram ai su tvarkyti jų sveikatos draudim o reikalus ar įm okas.

K iti tyrim ai rodo, jog pernelyg seksualus balsas išduoda, kad s tokojam a a tkaklum o ir pasitikėjim o. G albūt ir dėl to s tom atologo regis tra torė buvo ta ip pras ta i vert inam a.


12. Maniakiškas tarškesys

A lisė tarška ta ip , lyg iš kulkosvaidžio , nes žodžia i p ilas i p liūpsnia is . Bendravim as su ja t ies iog a lina; reg is , š i m oteris v isuom et patir ia kr izę . Jos gyvenim as — tarsi am erik ie tišk i em ocijų kalnelia i . Jos katė pasik lydo, j i p rivertė jus laukti , nes neįs tengė suras ti taksi, j i pam etė savo čekių knygelę ar banke paliko svarb ius dokum entus.

Ja i v isuom et kas nors nutinka, ir vargšelė t ies iog iš l ie ja jum s v isus jausm us. Iš p irm o žvilgsnio A lisė a trodo m iela ir žavi, in tr iguojanti ir jaudinanti . Jūs galbūt netg i t ik itės su ja patir t i tokių pat nuotykių kaip knygoje apie A lisą s tebuklų ša ly je . Tačiau toks bendravim as i lgain iu i im a varg in ti . Beje , j is labai daug pasako apie patį kalbėto ją .

Tokie žm onės nuola t s tengias i prim esti savo valią , kontro liuoti ir būti dėm esio centre . V argas jum s, je i sum anysite re ikalauti dėm esio pats ir ap tarinėti savo re ikalus. G ali te neabejo ti — ji t ikra i nebus jum s tokia dėm esinga, koks buvote ja i . Taig i je i a tkaklia i bandysite kalbėti ap ie save, lab iausia i t ikėtina , kad a ts i t iks v iena iš dvie jų — ji arba vėl grįš prie savo nela im ių arba pra trūks pykčiu . Svarbiausia — jos reikala i!

Tai patyrė D ona, pabandžiusi pasiguosti A lise i dėl to , kad sekretorė nuvilio jo jos vyrą . A lisė net nesik lausė — ėm ė pasakoti D onai ap ie vyrus, kurie su ja e lgėsi b logai.

N eatrodė, kad ji nors k iek užjaustų . D ar daugiau — beveik nele ido D onai kalbėti . Š i pasiju to supykdyta ir ta i parodė. A lisė a tsakė dar p ikčiau — apkalt ino D oną savanaudiškum u ir tuo , jog rūpinasi t ik savim i, kai j i esą bando “padėti” .

Tokie žm onės paprasta i nekontro liuoja savęs , nuola t m anipuliuoja ir yra be galo egoist išk i . Su ja is labai sunku bendrauti . T ikėtina , kad jie tur i d idelių em ocin ių bei psichikos problem ų. Tad padėti gali t ik specia lis tas .

Balsą bei em ocijas tyrę m okslin inkai nusta tė , kad skubria i kalbantys žm onės š i ta ip dažniausia i iš re išk ia pyktį . J ie a trodo nuola t nusivylę k ita is ar įs ivėlę į konflik tus. Jų kulkosvaid į prim enantis tarškesys ta ip pat gali būti vadinam ojo b ipoliarin io su trik im o pasekm ė. Ž inokite , kad ta ip kalbančių žm onių sm egenyse gali būti su tr ikęs ir chem inių m edžiagų balansas.

Tai nere išk ia , kad v isus tarškalius varg ina toks su trik im as. Beje , toks kalbėjim o būdas turi ir pr ivalum ą — šita ip s iek iam a sužavėti pašnekovą. D ėl to tarškalia i nere ta i būna kom panijos s ie los , beveik apie v iską sugebantys pasakoti įdom iai. Juos m alonu stebėti , nes yra kupin i energ ijos bei en tuziazm o viskam , ko tik im asi.

K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 117

V ienin te lis trūkum as — jie dažnai nenusim ano apie ta i , ką kalba , todėl patikėję ja is galite nukentė ti t iek dvasiškai, t iek m ateria lia i . Taig i e lk itės a tsarg ia i.

13. Per skubri kalba

Taip kalbantys žm onės paprasta i būna be galo baikštūs , nerv ingi, o kai kada ir p ik ti . Tyrim ai rodo, jog jie nere ta i jaučiasi nesaugūs ir kenčia dėl to , kad prasta i save vertina . N ereta i dėl to j ie nesąm oningai trokšta paskubėti ir kuo gre ič iau v iską užbaig ti . Labiau įs ig ilinus pasidaro a išku , kad j ie netik i , jog k itus dom ina ta i , ką j ie sako. Labiau pasit ikėdam i savim i, j ie kalbėtų ilg iau ir le is tų ap linkin iam s pajusti , kokią svarb ią inform aciją perte ik ia . Taip pat gre itakalb ia i gali būti vadinam ojo A tipo asm enybės — siekiantys d idelių t ikslų , am bicingi, agresyvia i ir skubria i kalbantys indiv idai.

Skubri kalba — vienas iš aš tuonių aplinkin ius p ik tinančių kalbėjim o įproč ių . D augiau nei 65 procenta i G elapo ins ti tu to apklausos dalyvių pare iškė , jog gre ta skubria i kalbančio pašnekovo jaučiasi nem alonia i . San Francisko K aliforn ijos universite to psichologų dr. M etju M akėjaus ir dr . M artos D eiv is nuom one, tokie žm onės aplinkin iam s žadina baim ę.

D augum a jų k ilę iš d idelių še im ų. J iem s, kaip ir kalbantiem s per garsia i, re ikėjo perrėkti bro liukų bei sesučių keliam ą tr iukšm ą. G reitakalb ia i įs i t ik inę , kad privalo tauškėti kuo skubriau ir išsakyti v iską, kol n iekas jų nepertraukė.

Tyrim ai rodo, kad gre ita i kalbantie ji l inkę būti p ik tesni. T ikėtina , kad dėl konkurencijos , pavyzdžiu i, d idelėse še im ose ar d ideliuose m iestuose , kada kyla ir daugiau pykčio bei s tresų , žm onės pradeda kalbėti gre ič iau .

14. Agituojantis balsas

Svarbu ne ta i , ką sakote , bet kaip sakote . M alonia i paprašykite gre ta esančių žm onių ką nors padaryti ir j ie dažniausia i su tiks . Tačiau agituojant nereta i sužadinam as noras m aištauti , p rasideda žodžių m ūšis ar — dar b logiau — fiz i-n is sm urtas . B ib lijo je rašom a: “Žodžio jėga ils is i an t l iežuvio” . J i ta ip pat g lūd i m ūsų balse .

A gituojančiu balsu kalba žm onės, kurie nuola t e lg iasi provokuojam ai ir ieško progų susibarti a r k itų bėdų. V isuom et pasirengę k it iem s nurodyti jų trūkum us, j ie patys nuola t tam pa aukom is, jaučiasi nuskriausti , todėl ieško ką apkalt in ti .

P riekabaus balso savin inkai nere ta i juo provokuoja k itus . J ie tars i sako:


“N a, palaukit! T ik pam ėginkit m ane užkabin ti” arba “T ik pabandykit pasakyti ta i , kas m an nepatiks — iškart sudirbsiu!” Jų tonas nere ta i įž ieb ia prieš iškum o kib irkštė lę — pašnekovas pasijunta be jokios priežasties šaukiam as s to ti į kovą . Š ių žm onių balsas karta is dar gali skam bėti verksm ingai, tada susidarys įspūdis , jog j ie pasip ik tinę jum is.

Tokia kalbėsena būdinga tam tikrų socia lin ių grupių a ts tovam s. J i a tsk le idžia tam tikras pažiūras , tač iau ne tos socia linės ap linkos žm onėm s rodo b logą charakterį . Š ie žm onės savo tonu nuola t provokuoja aplinkin ius , dėl to nere ta i įs ivelia į g inčus. N esulaukdam i pri tarim o, j ie m ano, kad pašnekovas nete isus . T iesą sakant, puolantis jų tonas sako: “N ė nebandyk m an prieštarauti — aš v iską ž inau! V ienin te lis te is ingas sprendim as — m ano sprendim as!”

A trodo, kad š ie žm onės nuola t l iepsnote liepsnoja . Je i j iem s kas nors nepatinka, l iepsnos tą pačią sekundę šaute šauna iš burnos, degindam os v isus aplink . G eriausias būdas išvengti treč io jo la ipsnio nudegim ui prilygstančios žodžių ugnies — ati t inkam as a ts tum as.

1 5 . K a p o t a k a lb a

Tokiu balsu tyčia kalbantis žm ogus paprasta i būna nekom unikabilus , dažnai l inkęs dom inuoti, save la ikantis neklystančiu ir nesiderinantis prie k itų žm onių . Toks asm uo siekia sudėlio ti taškus ant k iekvienos “ i” ir brūkšnelius an t k iekvienos “ t” . J is dažniausia i būna k ie takaktis ir gyvenim e p laukia prieš srovę . Jam nereta i būna sunku nusile is ti a r s iek ti kom prom iso .

Š ie žm onės prim ena m okytojus, į va ikus besikreip iančius trum pais , papras ta is sakin ia is . N ereta i g irdėdam i ta ip kalbantį žm ogų tars i grįž ta te į p radinės m okyklos la ikus . N ė v ienas suaugęs žm ogus nenori , kad į j į k re ip tųsi tars i į va iką , deja , tokie pašnekovai v is iškai nenutuokia, kad jų tonas įže idžia k iekvieną, kuriam daugiau nei penkeri.

Papasakosiu is toriją ap ie v ieną savo k lien tą , k lestin tį vers lin inką. M ano laukiam ajam e jis užkalb ino truputį per anksti a tvykusią k itą k lien tę , puik ią aktorę . J iedu p lepėjo , kai išė jusi pakviečiau verslin inką į kabinetą .

P irm i jo žodžiai , pasakyti m an po pokalb io su aktore , buvo š ta i tokie : “K aip liūdna. K okia nem aloni m oteris! K aip kvaila kalbėti tars i kokia i pasipūtusia i pradinukų m okytoja i. Ja i re ikėtų garbanėlių ir suknelės aukšta apykakle — tada kuo puik iausia i t ik tų š iam vaidm eniui. K ai išvydau š ią ponią , pam aniau , kad ji nuostabi, tač iau vos tik j i iš tarė v ieną žodį, nusivyliau . A trodė, kad ji su m anim i kalba iš aukšto — tarsi dary tų m alonę”.


V yrišk io vertin im as buvo v is iškai te is ingas. Je i m oteris būtų ž inojusi, kokia sėkm ė lydi š į v isų geidžiam ą v iengungį, galim as dalykas, būtų pakeitusi toną. V is dėlto buvau patenkin ta , kad aktorė iš karto parodė savo tikrą jį veidą . J is ją perpra to . Š i m oteris į v isus žvelgė iš aukšto , nem okėjo pris i ta ikyti prie ap linkin ių , buvo p ilna išankstin ių nuosta tų — vyrišk is ta i suprato vos išg irdęs ją kalbant pernelyg ar tikuliuotu kapotu tonu.

16. Kniaukiantis nosinis balsas, surakinti žandikauliai

Tokie kniauklia i daug p ik tesni, daug lab iau linkę sm erkti bei skųstis nei t ie , kurie kalba nosin iu balsu judindam i žandikaulį . Pastarie ji ga li ta ip dem onstruoti hum oro jausm ą. O p irm ieji paprasta i nesilinksm ina. A tvirkščia i , j ie pritv inkę s lap to įn irš io .

N e v ieno “O skaro” la im ėtoja ak torė N ina Foš sako, kad ruošdam a aktorių ar ak torę f i lm uotis karta is išvysta tv ir ta i sukąstus žandikaulius; tada būtinai paklausia : “A nt kurio iš tėvų pyksta te ir kodėl?” A ktorius dažniausia i apstu lbsta , im a g in tis ir neig ti tur įs tokio pobūdžio problem ų. V ėliau karta is net su ašarom is akyse pris ipažįs ta , kad ta i t iesa . G ali nutik ti netg i ta ip , kad žm ogus pra trūks rauda, iš liedam as m etų m etus s lėp tą pyktį bei em ocijas v ienam iš tėvų ar kokiam nors k itam labai j į įskaudinusiam žm ogui.

Sukąsti žandikaulia i lem ia tam tikrą kalbėseną bei nosin į balsą . Tai b logas ženklas . T iesą sakant, toks žm ogus aplinkin ių la ikom as m enku ir n iekingu. D eja , š is įvertin im as dažnai būna te is ingas.

17. Nykus, negyvas balsas

Taip kalbantys žm onės aplinkin ių la ikom i apatiškais , ap la idžia is , abejin-

gais , nedraugiškais ir uždarais . Š is požiūris nėra v is iškai k la id ingas. Š ie žm onės dažnai nesuvokia savo em ocijų , dėl to iš artum o baim ės tars i nuto lęs ir jų balsas .

Be to , ta i gali re ikšti depresiją bei s lopinam ą liūdesį. Tarsi negyvu balsu kalbantys žm onės k itų nepris i le idžia per patrankos šūvį dėl prasto savęs vert in im o, ta ip pat b ijodam i, kad k it i ne įžvelg tų tikro jo jų charakter io . J ie ta ip b ijo ką nors įs ile is t i į savo em ocijų pasaulį , jog , reg is , “ išs isukinėja” netg i jų balsas .

K albant su tokiu žm ogum i, dažniausiai kyla noras j į iš judin ti ir ta ip sužad in ti kokią nors reakciją . D eja , paprasta i nepasiseka, todėl pašnekovas, nesulaukęs a tit inkam os reakcijos , sudirgsta ir nusiv il ia . J is gali netg i įs iže is t i , ypač


tada , kai į tok į žm ogų kre ip iasi ne v ieną kartą . D ėl to gali k il t i daug nesusipra tim ų, nes iš em ocijų nenuspalv in tos kalbos dažniausia i būna labai sunku suprasti , ką pašnekovas nori pasakyti . K ita ip tarian t, k it i nesulaukia galim ybės pajusti tų subtil ių vokalo n iuansų , kurie bendravim ui su te ik ia ypatingo įdom um o.

“Jis kažkoks keis tas . A š jo nem ėgstu . Įdom u — jis dar kvėpuoja ar jau ne? N iekuom et nežinau , ką j is galvoja . Tai tas pat , ka ip kalbėti su s iena” .

D žonas kartą tokius kom entarus apie save išg irdo vyrų tuale te . Sunkiausia jam buvo bendrauti su personalu . N iekas jo nem ėgo ir vyrišk is nežinojo kodėl. Š is netyčia išg irs tas pokalb is jam atvėrė akis . K altas buvo bespalv is jo balsas .

N ykiu , negyvu balsu kalbantys žm onės v isuom et supykdo pašnekovus. Su ja is neįm anom a užm egzti em ocin io ryšio , nes j ie e ikvoja k itų energiją patys n ieko neduodam i m ainais . Su kuo nors kalbantis paprasta i ir duodam a, ir gaunam a. K ai labai s tengia tės ir už ta i n ieko negaunate , pasijunta te sudirgę ir praradę daugybę energijos .

Būdam i gre ta tokių žm onių , s tengia tės bendrauti gyviau ir ta ip su laukti nors m enkos reakcijos . Je i ta i neįvyksta , jaučia tės a ts tum ti ir supykdyti ik i s ielos gelm ių .

Je i koks nors senas pažįs tam as kadaise entuzias tingai p lepėdavo, o dabar ėm ė burbėti nykia i ir m onotoniškai — vadinasi, nutiko kažkas negero . Labiausia i t ikėtina , kad š is žm ogus nusivylė jum is ar kažkuo k itu , galbūt j is yra ap im tas depresijos .

Paprasta i žm onės, su kuria is bendrauti yra nyku ir nuobodu, s lep ia priešiškum ą. Tai labai ryški pasyvio ji agresija . Tokie žm onės turi labai daug inform acijos ir t ikra i nėra draugišk i.

N egyvu, nykiu balsu kalbantys asm enys dažniausia i patir ia daug nesusipra tim ų, nes j ie nesugeba išre ikšti to , ką nori pasakyti , todėl nere ta i yra la ikom i pasalūnais ar netg i nesąžin ingais .

18. Saldus lyg medus balsas

Taip kalbantys žm onės dažniausiai būna dviveidžia i . J ie paprasta i v iena sako, k ita galvoja . Laura suokdavo ta ip sa ldžia i , kad , reg is , galė jo susargdin ti cukralige . Jos u lbantis įkyrus balsas tardavo pata ikūniškus, l ipnius i t p lakta grie tinėlė žodžius.

D irbdam a viešųjų ryšių f irm oje ji apsim etinėjo lo ja lia darbuoto ja t ik tam , kad galė tų , p irm ai progai pasita ik ius, už akių ką nors iškrėsti savo bendradar-b iam s. V isi jos nekentė ir skundėsi v irš in inkui. Š is iš pradžių m ūru s to jo Lauros


pusėn, tač iau v ieną gražią d ieną pam atė tikrą jį jos veidą . M oteris apgavo savo v irš in inką, nuvil iodam a perspektyviausią k lien tą . J i pažadėjo jam atlik ti darbą geriau ir p ig iau . Tada paliko v iešųjų ryšių f irm ą ir nuėjo d irb ti š iam respektab il iam klien tu i. I lgain iu i j is perpra to Lauros gudrybes ir ją a tle ido .

Sunku pasit ikėti žm ogum i, kurio balsas v isuom et skam ba sa ldžia i. Spigus, kylančio tono balsas rodo v iduje s lypin t pyktį . Per i lgus savo darbo m etus m ačiau nem aža tokių žm onių . Turėdam a pakankam ai l iūdnos bendradarbiavim o su tokia is verslin inkais patir t ies , galiu garantuoti — šie žm onės t ikra i p ik ti .

Tai pasyvie ji chuliganai, ga lin tys bet kuriuo m om entu sm eigti peil į į nugarą . Ja is negalim a pasit ikėti dėl paprasčiausios priežasties — jie nenuoširdūs . N ėra norm alu nuola t būti tokiam lipšniam , la im ingam ir draugiškam . Žm onių š irdyse g im sta daugybė em ocijų , tad jie nedainuoja v iena nata .

Tai galim a pasakyti ir ap ie Laurą , savo sa ldžiu balse liu įs tengusią darbdavį patraukti savo pusėn . J i d irbo kuo m ažiausiai ir savo č iu lbesiu į t ik inusi, kad yra lo ja li darbuoto ja , ž lugdė jo verslą , nuvil iodam a vertingiausius užsakovus.

Taig i k iekvieną kartą , išg irdę tokį m eilų balsą , sukluskite , ar č ia nekunkuliuoja verdanti derva? Įs ik lausykite į dvilypę inform aciją ir s tebėkite neadek- vatų e lgesį. Tai, ką g ird ite , sk irs is nuo to , ką vėliau patirs ite . Ž inokite — bėdos ilgai laukti nere ikės .

19. Klausiantis

K ad ir ką pašnekovas sakytų , jo balsas v isuom et skam ba taip , lyg užduotų k lausim ą. N et sakydam as savo vardą , žm ogus, rodos, te irau jasi: “Sveik i . Esu M erė D žons? Esu iš K anzas S ič io?” M oterys ta ip kalba dažniau nei vyrai . Tai rodo, kad žm ogus yra įs i tem pęs ir nelabai t ik i tuo , ką sako. Tai ak ivaizdžia i išduoda pasitikėjim o stoką.

Turėjau k lien tę , kuri v ienoje kom panijo je buvo išd irbusi dvylika m etų . K iekvieną kartą , kai paaukštindavo kurį nors darbuoto ją , j i s tebėdavosi, kodėl š i sėkm ė aplenkia ją . G aliausia i kažkas ja i pasiū lė kre ip tis į m ane. Iškart supratau , kokia jos nesėkm ių priežastis . N ors m oteris puik ia i išm anė v isus savo kom panijos reikalus , — o ta i turė jo būti d idžiu lis privalum as — balsas skam bėjo ta ip , lyg ji č ia d irb tų p irm ą d ieną. G alim a sakyti , kad beveik k iekvienas iš jos lūpų sk lindantis sakinys panėšėjo į prašym ą ar k lausim ą. M um s šnekučiuojantis j i s ta iga pasakė, kad iš t ikrų jų nėra įs i t ik inusi, kad gali pris iim ti v isą a tsakom ybę ir d irb ti v iršvalandžius. Ja i patiko d irb ti š io je kom panijo je ir , be abejonės , j i troško daugiau uždirb ti , tač iau nežinojo , ar t ikrai yra pasirengusi k ilt i karjeros la ip ta is .


Ji buvo v ieniša m otina , augino jau ūgte lė jusius vaikus, ta ig i karjera i daryti būtų re ikėję d idesnės a tsakom ybės. Sakin io gale aukštė jantis balsas bei k lausianti in tonacija a išk iai rodė, jog m oteris abejo ja , ar susidoros su darbu .

M es susit ikusios kalbėdavom e apie pasit ikėjim ą savim i ir jos balso tem bras pam ažu ėm ė keis t is . M oteris jau nebekalbėjo kylančiu , panašiu į k lausim ą balsu . J is tapo žem esnis , o ta i re iškė , kad ji p radėjo lab iau pasit ikėti savim i. Be to , nusprendė pasiieškoti auklės savo vaikam s.

N e v is i kalbantie ji kylančiu balsu jaučiasi nesaugūs ar kenčia dėl m enkos savigarbos. G ali būti , kad ta i t ies iog įpro tis . Taip kalba daugelis paauglių , besis tengiančių pritap ti prie bendraam žių . Tai nėra b logai. Tai panašu į kalbėjim ą “kie tu” žargonu, le idžiančiu jaunuoliu i m ėgautis prik lausym u grupei. Tačiau ta ip šnekant, a ts iskyrus nuo bendraam žių grupelės , gali k il t i p rob lem ų.

Jei esa te tėvas ar m otina , rag inkite vaiką vengti ta ip kalbėti nam uose ar m okykloje . Je i j ie įpras ta ip šnekėti ir su suaugusia is ia is , i lga in iu i su lauks prob lem ų — suaugusie ji to neto leruoja . Toks įpro tis gali labai apriboti jūsų a tžalos galim ybes rasti darbą bei užsiim ti savo verslu .

20. Pernelyg tylus ir atsargus balsas

K aip ir kalbantie ji per gars ia i, š ie žm onės dažnai nesuvokia pašnekovų jausm ų, nes ta ip pat kenčia nuo per m enkos savigarbos . J ie kalba lė ta i ir apgalvota i , nes b ijo suklysti . K ita vertus , j ie gali būti pasipūtę ir arogantišk i , pernelyg art ikuliuoti žodžius bei garsus norėdam i įs i t ik in ti , kad aplinkin ia i gavo v isą inform aciją .

N et m atydam i, kad im ate nuobodžiauti ir žvalgytis ap link , j ie dažniausia i į ta i nereaguoja ir to liau m onotoniškai bam ba. J ie tars i b lokuoja pašnekovą. Būdam i savanaudišk i, j ie nesis tengia suprasti jūsų veido ar kūno siunčiam ų signalų . Iš t ikrų jų ta i agresyvus, grubus ir ignoruojantis žm ogišką sąveiką jėgos dem onstravim as.

Tokie asm enys nere ta i yra kupin i v id in io liūdesio , labai prieš išk i ir v isą dėm esį su te lkę į save . M okslin ia i em ocijų bei kalbos tyrim ai rodo, jog tarp liūdesio ir lė tos šnektos tikra i egzis tuoja ryšys.

Labai svarbu nesuklysti ir tokios kalbėsenos nesupain io ti su p ie tieč ių šnekta— šie t ikra i ta i daro lėč iau nei k itų sr ič ių gyvento ja i, nes daugiau la iko sugaišta tardam i bals ius . Jūs pajusite sk ir tum ą. K ai žm ogus jus iš t ikrų jų ignoruoja ir neskiria jum s dėm esio , ap im a pasip ik tin im as ir d iskom fortas .

K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 123

T aip pa t svarbu tok io tyč in io ve iksm o nepr isk ir t i t iem s, kur ie tu r i neuro- m otor in ių su tr ik im ų ( tada ta ip pa t ka lbam a lėč iau) a r var to ja tam t ik rus va is tus ( ta i ga l i bū ti ša lu t in is jų pove ik is ) .

N ors tonas ta rs i ve id rod is a tsp ind i asm enybę , laba i dažna i j is per te ik ia ne ta i , ką iš t ik rų jų t roško te pasaky t i . G a li bū t i , kad v is iška i ne tu r i te š ių ne ig iam ų bruožų . Tač iau tam t ik r i ba lso ypa tum ai ap l ink in iam s ga l i suke l t i ne ig iam ą įspūd į .

N orėdam i a ts ik ra ty t i š ių t rūkum ų, k i ta ip ta r ian t , no rėdam i bū ti te is inga i supras t i i r negau t i nepage idau t inos e t ike tės , pe rska i tyk ite m ano knygą “K albėk , kad la im ėtum ” ar įs igyk i te v ieną iš m ano garso įrašų . T aip pa t ga l i te k re ip t is į m ane dė l asm eninės konsu ltac i jos (ad resą ras i te š ios knygos C p r iede) .

G ali te išm okti ba lsą va ldy ti ta ip , kad j is bū tų re ik iam o aukš tum o, sodrus i r skam bus . T a ip pa t išm okite rody ti en tuz iazm ą ir ger iau jus t i em ocinę są ve iką . D ėl to pašnekova i jus la ikys s t ip resn ia is . D ažn iau taps i te sus ižavė j im o ob jek tu . Pam atys i te — sėkm ės asm enin iam e gyven im e be i vers le i lga i lauk ti ne teks .

D abar , ka i t iek daug suž ino jo te ap ie ta i , ką išduoda ba lsas , paka lbėk im e ap ie kūno ka lbą .

K ą d a r y t i , k a d b a ls a s i š r e ik š t ų t a i , k ą iš t ik r ų jų n o r im e p a s a k y t i

7 SKYRIUS

Kaip suprasti kūno kalbą

Kūno kalba — ta i judesių , gestų bei m anierų v isum a, įvair iom is aplinkybėm is bei įvair iose s i tuacijose perduodanti tam tikrą inform aciją . A tidžia i k lausykitės žm onių ir s tebėkite jų judesius bei veidą — sužinosite be galo daug. Suprasite , ar j ie m eluoja , ar sako t iesą , m ėgsta jus ar ne . Pastebėsite , ar j ie m ano ta i , ką sako, ir ar sako ta i , ką m ano.

Š iam e skyriu je paaišk insiu , kaip suprasti , ką reišk ia v ienas ar k itas judesys , kūno padėtis ar jos pokytis .

K ad suprastum ėte , ką pašnekovas iš t ikrų jų te ig ia savo kūno kalba , būtina išnagrinėti sudedam ąsias judesių dalis ir ta i , ka ip j is save pate ik ia .

1. A r pašnekovas kalbėdam as ar k lausydam asis palinksta į jus?2. A r pašnekovas kalbėdam as ar k lausydam asis lošte li a tgal ar į šoną?3. A r pašnekovas braunasi į jūsų erdvę?4. A r pašnekovas s iek ia išsaugoti d is tanciją arba s tovi per to li?5. A r pašnekovas la ikosi patogaus nuoto lio?

K ū n o k a lb o s s ig n a lų a p ž v a lg a


6. A r sukryžiuotos jo rankos?7. A r pašnekovas nenustygsta v ie to je?8. A r asm uo siūbuoja p irm yn ir a tgal?9. A r j is trepsi koja?10. A r pašnekovas spragsi p irš ta is?11. A r jo kūnas nejudrus, sustingęs?12. A r jo kūnas pernelyg a ts ipala idavęs, suglebęs?13. A r j is a ts ipala idavęs?14 . A r š is žm ogus kopijuoja (a tsp indi tars i veidrodyje) jūsų kūno judesius?15. A r pašnekovas sėsdam asis tars i susm unka į kėdę?16. A r š is asm uo tiesiog m etasi p irm yn?17. A r a trodo, kad š is žm ogus pozuoja?18. A r pašnekovas m ažai juda?19. A r j is a trodo a tv iras ir tars i kviečia prie iti a rtyn?20. A r a trodo, kad žm ogus nenori a ts isk le is t i , ta rs i traukias i?21. A r galva ir kūnas pasukti į ša lį nuo jūsų?22. A r k lausydam asis ir kalbėdam as žm ogus ranka parem ia galvą?23. A r pašnekovas k lausydam asis palinksta į p riek į?24. A r j is s tovi an t v ienos kojos?25. A r kaklara iš tis a t la isv in tas , ar apykaklė prasegta?26. A r k lausantis galva palenkta į šoną?27. A r žm ogus nusukęs galvą į ša lį nuo to , su kuriuo tuo m om entu kalba?28. A r nule is ta galva?29. A r pašnekovas t iesia kaklą p irm yn?30. A r galva a tlošta a tgal?31. A r pašnekovas kasosi galvą , ypač v iršugalv į?32. A r j is gausia i prakaituoja?33. A r š is žm ogus gūžčio ja pečia is?34. A r rankos įrem tos į šonus?35. A r rankos nesunertos?36. A r pašnekovas įn ir t ingai gestikuliuoja?37. A r kalbėdam as pašnekovas labai m ažai judina rankas?38. A r kalbėdam as š is asm uo lieč ia pats save?39. A r pašnekovas gestikuliuoja ir š ie gesta i nukreip ti savo kūno link?40. A r žm ogus kalbėdam as žnaibo ar tr ina nosį?41. A r š is žm ogus kalbėdam as tr ina akis?42. A r pašnekovas tr ina sprandą?

K a i p s u p r a s t i k ū n o k a l b ą 1 2 7

43. A r j is kalbėdam as s tengiasi s lėp ti p laš takas?44. A r jo kum ščia i sugniaužti?45. A r rankų judesia i s ta igūs ir kam puoti?46. A r žm ogus kalbėdam as rodo p irš tu?47. A r pašnekovas sukryžiavęs rankas?48. A r š is žm ogus tv ir ta i sunėręs p laš takas?49. A r m atom i delnai?50. A r kalbant kuo m ažiausia i judinam os p laštakos?51. A r ne per daug juda p laš takos?52. A r pašnekovas č iupinėja papuošalus arba žaidžia p laukais?53. A r pašnekovas kram to nagus, o gal knebinėja p irš tus ar p laš takas?54. A r š is žm ogus v ieną aplink k itą suka nykščius, ar v is ta ip pat kru tina

p irš tus?55. A r p laštakų judesia i lė t i , rodantys s t iprybę?56. A r pašnekovas kalbėdam as surem ia p laštakas p irš tų galiukais?57. A r š is žm ogus jus nuola t l ieč ia?53. G albūt j is n iekuom et nepalieč ia jūsų?59. A r š io žm ogaus pris il ie t im as ypač s tipria i jaučiam as?60. A r pašnekovas tv ir ta i spaudžia ranką?61. A r j is spaudžia ranką pernelyg s t ipria i?62. A r j is s i lpnai spaudžia ranką?63. A r pėdos tv ir ta i rem iasi į g rindis?64. A r pėdos nukreip tos t iesia i į jus , kai š is žm ogus sėdi ar s tovi?65. A r š is asm uo k lausydam asis supa koją?66. A r pašnekovas v iena pėda apveja k itą?67. A r sėdėdam as jis sukryžiuoja ir suspaudžia kulkšnis?68. A r sėdin t kojos nelieč ia v iena k itos?69. A r kojos sukryžiuotos?70. A r jam sukryžiavus kojas v ienas kelis užkeltas t iesia i an t k ito?71. A r š is žm ogus pasikarto jančia is judesia is v is p lekši š launis v ieną į k itą?72. A r pašnekovas sėdi v ieną koją la ikydam as po k ita?73. A r š launys p lačia i išskėstos?74. A r š is žm ogus s tovi an t v ienos kojos?75. A r š is asm uo lėta i ž ingsniuoja?76. A r e idam as jis žvelg ia į žem ę?77. A r š is žm ogus žengia iškėlęs sm akrą , pernelyg m ojuodam as rankom is?78. A r š is žm ogus žengia lė tu , tars i f iksuotu ž ingsniu?


79. A r j is žengia baikščia i, ta rs i l ipdam as ant k iaušin ių lukštų?80. A r j is žengia ant p irš tų galiukų?81. A r š is asm uo žengia sparč ia i?82. A r jo rankų judesia i m echanišk i, kam puoti , o ž ingsnia i nedideli?83. A r žm ogus žengdam as lengvai šokčio ja , la iko iškėlęs galvą , ir lengvai

m osuoja a tpalaiduotom is rankom is?84. A r š is žm ogus v ilk i iš m ados išė jusia is drabužia is?85. A r jo drabužia i netvark ingi arba nešvarūs?86 . A r š io asm ens drabužia i labai m adingi?87. A r j is rengiasi seksualia is , a tv ira is drabužia is?88 . A r j is m ėgsta i t in ryškias spalvas ir ak į rėž iančius raštus?89. A r š io žm ogaus apranga nuobodi, nestil inga, o spalvos nykios?90. A r j is rengiasi konservatyvia i?91. A r apdaras susagsty tas ik i paskutinės sagos ir i t in kruopščia i iš lygin tas?92. G albūt š is asm uo apsirengęs netinkam ai ta i progai?93. A r asm uo apsirengęs skoningai ir ta ip , kaip dera esant š ia i s ituacija i?94. A r žm ogus netvark ingas ir nehig ieniškas?95. A r jo p laukai tvark ingai sušukuoti?96. A r p laukai sušukuoti s ti l ingai? 97. A r š is žm ogus dažnai keič ia p laukų k irp im ą bei spalvą?98. A r š is žm ogus bando p likę užšukuoti p laukais?99. A r š is žm ogus i t in sm ulkm eniškai puoselė ja savo išvaizdą?100. G albūt m oteris , su kuria bendrauja te , per daug pasidažiusi arba v is iškai

nepasidažiusi?

Skaitydam i š į skyrių sužinosite , ką re išk ia k iekvienas požym is ir ką j is gali a tsk le is t i ap ie asm enybę.

Senatorius D žonas M akeinas kartu su gubernatorium i D žordžu V . Bušu dalyvavo spaudos konferencijo je . Senatorius pare iškė , kad rem s š į gubernatorių per būsim us prezidento r inkim us. Tačiau jo žodžia i te igė v iena, o kūnas — kita . J is išdavė įže is tus jausm us ir kartė lį , kuriuos senatorius M akeinas

K ą a t sk le id ž ia įž y m y b ių k ū n a i


jau tė gubernatoriu i Bušui po b jaurios kam panijos . Ž in iaskla idos a ts tovai ta i pastebėjo ir parašė , kad M akeino kūno judesiai nedera su jo žodžia is . J ie m atė , kaip senatorius įs i tem pė ir tars i sustingo tuo m etu , kai ša lia jo ats is to jo Bušas. J ie nem atė to a ts ipala idavusio žm ogaus, kurį anksčiau dažnai regėdavo. Žurnalis tų reakcija nebuvo keis ta . S tebėdam i pasaulin io m asto įvykius, j ie iš lav ina pastabum ą.

Prieš kele tą m etų paraš iau s tra ipsnį žurnalu i “Cosm opolitan” , kuriam e nagrinėjau s lap ta padarytas įžym ių porų nuotraukas. M an, rem iantis kūno kalba , re ikėjo pasakyti , kurios iš jų neiš irs . Ten buvo aktoria i D žim as K eris ir Loren H oli, B ruk Šylds ir ten is in inkas A ndrejus A gasis , Pam ela A nderson ir jos vyras m uzikantas Tom is Ly. Pam ačiau š ta i ką .

Loren H oli tv ir ta i įs ik ibusi la ikė D žim o K erio ranką, lyg norėtų j į išsaugoti v isą gyvenim ą. Buvo m atyti labai į tem pti p laštakų bei rankų raum enys. Beveik v isose nuotraukose D žim as K eris žvelgė į ša lį , į fo toaparato objektyvą ir savo gerbėjus, o ne į Loren . N eatrodė, kad juos kas nors s ie tų . Iš t ikrų jų D žim as nė v ienoje nuotraukoje kūnu nesilie tė prie jos . A trodė, kad galim a fiz iškai justi ta rp jų tvyrančią į tam pą. D ėl to v is iškai nenustebau išg irdusi , kad š i pora nutraukė santykius .

Taip pat buvo galim a jus ti į tam pą, tvyrančią tarp Bruk Šylds ir A ndrejaus A gasio . Be to , jų kūnai buvo įs i tem pę. Š ios nuotraukos buvo tikra priešingybė tom s, kur j is nufotografuotas kartu su naują ja m eile — tenisin inke Š tefi G raf.Č ia jie abu ats ipala idavę, kūnai l ieč iasi — ta i rodo d idelį jų juntam ą kom fortą .

N uo pat pradžių Pam ela A nderson ir Tom is Ly negalė jo pasiso tin ti v ienas k itu . K iekvienoje nuotraukoje jie v ienas į k itą pasisukę krū tine ar k lubais . M an re ikėjo pažvelgus į nuotraukas , dary tas tada , kai j ie susituokė p irm ą kartą , pasakyti , kas nutiks , kai karš ti jų santykia i neišvengiam ai im s vėsti . Buvo akivaizdu, kad santykia i nutrūks, nes po daugybės skandalų ir sm urto j ie išs iskyrė antrą kartą . M anau, ta i j iem s išė jo t ik į gera .

K itą kartą , kai žvelgsite į d idžių jų prekybos centrų le idžiam us la ikraštukus, žvelk ite a tidžiau , bet jau k ita ip . G ilinkitės į č ia pavaizduotų žm onių kūno judesius bei pozas. Tai, ką pastebėsite , pasakys be galo daug apie jų jausm us v ienas k itam .

Pažvelk ite , kaip to li v ienas nuo k ito s tovi du žm onės. A tkreipkite dėm esį į p laš takas, rankas bei kojas . A r jų kūnai l ieč ias i? A r jie įs item pę, ar a ts ipala idavę? A r jie s tovi šonas prie šono? G albūt v ienas žengte lė jęs truputį priek in? A tidžia i žvelgdam i gausite be galo daug inform acijos . Sužinosite , kad ta i , ką

gird ite per te lev iz iją ar skaito te la ikraščiuose , ne v isuom et būna t iesa. N etg i je i pati įžym ioji pora ar jų ats tovas spaudai a tkaklia i tv ir tina , jog v iskas nuostabu, gali būti , kad išvysite v is iškai ką k ita .

Buvusi pokalb ių la idų vedėja K eitė Ly D žiford te igė, kad a tle ido savo vyru i Frenkui D žifordui jo apgavystes , tač iau jos la ikysena sk le idė v is iškai k itok ią inform aciją . K ai per in terv iu su D iana Sovjer j i sėdėjo gre ta su tuoktin io , buvo galim a pastebėti į tem ptus skruostų raum enis , sučiauptas lūpas ir pr iešiškai į p riek į a tk iš tą sm akrą . Be to , jos balsas skam bėjo š iurkštokai ir labai skyrės i nuo sa ldžių a tle id im o žodžių , kuria is bandė įt ik in ti k lausyto jus.

Frenko žodžia i ta ip pat pr ieštaravo jo kūnui. J is nežiūrė jo į K eitę Ly, sėdėjo bejausm is ir nereagavo į m eilius jos p laš takos, uždėtos ant jo rankos, judesius . Jo kūnas tars i sakė: “A š pykstu ir m an jau gana K eitės Ly prievartos — esu verč iam as m okėti d idelę kainą už savo nediskre tiškum ą. J i m ane žem ina, v iešai bausdam a!”

K ūnas pasako be galo daug. G esta i, pozos bei kūno padėtis tur i daug re ikšm ės, nes š ie s ignala i — ta i kūno pastangos a tsk leis t i užslėptus jausm us. Beje , m okslin ia i tyrim ai rodo, kad k iekvieną kartą bandant nuslėpti em ocijas pakyla kraujospūdis .

V #

Šeštam e skyriu je sužinojom e, kad k iekvienas gestas ar judesys s iunčia a išk ius s ignalus apie ta i , ką jaučia te , ir v isa i nesvarbu, ž inote ta i ar ne . K ūno kalba gali patv ir tin ti a r paneig ti žodžius; k iekvieno m ūsų kūnas a tsk le idžia t ik ruosius jausm us.

K ą iš t ikrų jų jau tė buvęs JA V prezidentas N iksonas , išdavė jo kūnas. V isi m atė , kad j is su tr inka gavęs sudėtingą k lausim ą. J is sukdavo galvą bei kūną į ša lį nuo k iekvieno, tokį k lausim ą pate ikusio . Prezidentas t iesog d id indavo a ts tum ą tarp savęs ir k lausiančio jo , o toks e lgesys vertė netikėti jo žodžia is . V ien tik s tebėdam i j į žm onės m atė , kad č ia kažkas ne ta ip . J ie suprato , kad š is ponas tur i ką s lėp ti .

P rieš kele tą m etų gydžiau M arisą . Š i penkiasdešim tm etė padarė m an d idžiu lį įspūdį. Per k iekvieną susit ik im ą m ane prib lokšdavo ne tik jos in te ligen

K ū n a s n e m e lu o ja


K a i p s u p r a s t i k ū n o k a l b ą 131

cija , bet ir nuostabi la ikysena bei grakštūs rankų ir p laš takų judesia i. Tai ak ivaizdžia i rodė, kad j i gerb ia save.

Tačiau v iskas pasikeitė , kai į susitik im ą m oteris a tė jo kartu su savo m otina . A trodė, kad M arisa v ir to k itu žm ogum i. Jos e lgesys pakito . G alva nulinko ant krū tinės, j i ne įs tengė t ies ia i žvelg ti į ak is nei savo m otinai, ne i m an. M oteris sėdėjo kuklia i s terb lė je sunėrusi rankas.

U žjaučiau M arisą , nes puik ia i m ačiau , kas vyksta . Ja i darė įtaką vald inga m otina . V argšelė jau tėsi t ies iog sugniuždyta ja i esant gre ta . M arisa , be jokios abejonės , buvo įbaugin ta ir , p rieš savo valią paklusdam a m otinai , aukojo d idžiąją dalį savigarbos .

K ai ta i pasakiau jom s, M arisa pripažino , kad gre ta m otinos v isuom et jausdavosi b logai. J i n iekuom et neįs tengė pate is in ti š ios v ilč ių , kad ir kaip s tengdavosi į t ik ti . D abar, kai jos suvokė problem ą, galim a sakyti , bendravim o kanalas a ts ivėrė . G aliausia i ab i išm oko e lg tis pagarbia i — ta ip , kaip abi to buvo vertos .

Kūno pasvirimas

Jūsų kūnas palinksta į m ėgstam o žm ogaus pusę . Tai ženklas , kad esate susidom ėjęs š iuo žm ogum i ar tuo , ką j is sako. Je i esate i t in susidom ėjęs, jūsų kūnas palinks į pr iek į, o kojos tuo m etu liks a titrauktos a tgal . Je i sėdin tysis šonu pasvyra į jus , ta i rodo, kad jis jaučia jum s draugiškum ą. Je i koks nors žm ogus jum s nepatinka ar kelia nuobodulį, d iskom fortą — atš lysite nuo jo .

K artą p ie tavau su savo drauge, kuri svajo jo apie pasim atym us su v ienu už s ta lo kartu sėdėjusių vyrišk ių . K ai j is a ts iprašė ir nuėjo į tua le tą , m ano b ič iu lė skubia i tars i m okinukė paklausė , ką m anau apie jos galim ybes a tkre ip ti š io pono dėm esį. N enorėjau pūsti jos tuščių v ilč ių burbulo , todėl paaišk inau , kaip ta i sužinoti pačiai . Patar iau pasiž iūrė ti , ka ip arti j is prie ina ir ar jo kūnas palinksta į jos pusę .

V yrišk is netrukus sugrįžo , ir m ano draugė sužinojo a tsakym ą. J is , je i ta ip galim a sakyti , buvo beveik neig iam as. V yrišk is a tš l i jo a tgal ir a ts ilošė į kėdės a tkaltę . Ja i iš t iesus ranką ir bandant j į pa liesti , š is a ts itraukdavo, a išk ia i jusda-m as d iskom fortą . Į ją j is kre ipėsi ša lta i ir labai ofic ia lia i , be to , t ikra i neskyrėdaug dėm esio . Š io pono kūnas kalbėjo pats už save. A iškia i buvo m atyti , kad jis jau turi draugę, todėl daugiau n iekas jo nedom ina. J is ta i le ido suprasti savo kūno kalba .


Teritorijos pažeidimas

Žm onės, kaip ir gyvūnai, tur i erdvės bei teri tori jos v ientisum ą apibrėžiančias nerašytas ta isykles . Je i v ienas gyvūnas įs iverž ia į k ito teri tori ją , s is išs igąsta ir gali pult i . Tą patį galim a pasakyti ir ap ie žm ones. K iekvienoje kultūrinėje ap linkoje egzis tuoja ta isyklės , nurodančios a ts tum ą tarp sėdinčių ar s tov inčių žm onių . P ie tų A m erikos bei V idurin ių jų Rytų gyvento ja i s tovi m ažesniu a ts tum u nei vakariečia i, kurie nepratę , kad kas nors brautųsi į jų erdvę. Tačiau je i jūs , vakarie tis , svečiuoja tės svetim os kultūros ša ly je , turė tum ėte susipažinti su v ie tos papročiais ir , ž inom a, jų la ikytis .

K ad ir kokia būtų kultūrinė aplinka, t ie , kas peržengia asm eninės erdvės r ibas, yra vertin tin i neig iam ai. Tai arba s iek iantys dom inuoti , narc iz išk i p ilieč ia i , a rba v is iškai nesuvokiantys savo veiksm ų asm enys. Jei kas nors prie ina pernelyg art i ir im a kalb in ti , jūs veik iausia i reaguosite neig iam ai arba im site m aištauti . Jūs galite žengte lė ti a tgal ar a ts i traukti — galbūt netg i v is iškai pasitraukti , ga lite net nejusdam as ant krū tinės sukryžiuoti rankas ( ta i nesąm oningas bandym as apsisaugoti) , a tgal lošte lė ti ga lvą ar netg i į k rū tinę įrem ti sm akrą . Jūs galite im ti trepsėti koja , m uisty tis ar pakeisti kūno padėtį . Taip pat karta is gali įs item pti jūsų balsas . V eik iausia i paprašysite š io asm ens truputį a ts itraukti .

A tliekant m okslin ius tyrim us buvo tyčia peržengiam os k ito asm ens erdvės r ibos, prie inam a per arti ir ta ip sukuriam as d iskom fortas . Žm ogus dažniausia i a ts itraukdavo ir vėl geriau pasijusdavo.

K ai kurie žm onės tyčia a ts is to ja per arti ir ta ip verč ia k itus nepasit ikėti savim i. Įs iverž im as į k ito asm ens teritori ją baugina . Žm ogus gali susigūžti į tardam as negerus ketin im us. Per m ažas a ts tum as žeidžia daugelį . K ad ir ap ie ką kalbėtum ėte , pašnekovas v is t iek neįs tengs a ts ikra ty ti neig iam ų jausm ų jum s.

G aliausia i , p riė jus per art i , ga lim a išprovokuoti žm ogų g in tis ar suabejo ti savo valyvum u. Pavyzdžiu i, j is gali im ti varžytis savo burnos ar kūno kvapo. Beje , ir pašnekovą gali a ts tum ti tokio įs ibrovėlio kūno ar burnos arom atas. K ita vertus , je i jūsų erdvės r ibas peržengė tas , kuris jum s patinka, neig iam a reakcija gali ir nekil t i — galbūt jūs netg i pageidauja te š io žm ogaus artum o.

Svarbu pastebėti , kad tas , kas jaučiasi galingas ir pasitik i savim i, paprasta i užim a daugiau f iz inės erdvės, iš tiesdam as rankas bei kojas . G alim e dary ti išvadą, kad žm ogus, kuris jaučiasi ne it in saugia i , dažniausia i kojas bei rankas g laudžia prie savęs, sustingdam as ta ip , tars i re ikėtų saugotis .


Stovėjimas per toli

Per d ideliu a ts tum u stovin tys žm onės la ikom i pasipūtusia is snobais arba savim ylom is. J ie t ikrą ja to žodžio prasm e nenori suartė ti . J ie gali sėdėti ar s tovėti per to li dė l to , kad nem ėgsta jūsų . Jūs gali te že is t i juos dėl to , kad esate tas , kas esa te ; j iem s gali nepatik ti ta i , ką kalbate , jūsų sk le idžiam as kvapas ar jūsų išvaizda. N ereta i d idesniu ats tum u stengiasi la ikytis baim ę jauč iantys žm onės.

Veidrodinis judesių atspindys

Je i norite sužinoti , a r ką nors traukia te , s tebėkite , ar š is asm uo karto ja jūsų judesius . Je i kuris nors iš jūsų kopijuoja k ito gestus (užkelia koją an t kojos , rankom is parem ia sm akrą , spragsi p irš ta is ir t . t . ) , t ikė tina , kad v ienas k itą traukia te . Jūsų judesius a tkarto jantis žm ogus trokšta būti toks kaip jūs .

Lingavimas pirmyn ir atgal

Toks elgesys rodo, kad žm ogus yra įbaugin tas arba nekantrauja . Suaugusie ji l inguoja tada , kai jaučia d iskom fortą ir nori nusiram inti .

G ana dažnai pastebim e ta ip e lg iantis vaikus, ypač kam uojam us autizm o. J ie ta ip save drąsina norėdam i a ts ikra ty ti baim ės.

K ai ta ip im a dary ti suaugusie ji , ap linkin iai pasijunta nejaukia i , nes ta i b laško dėm esį. J ie neįs tengia susikaupti ir k lausytis , ką sako linguojantysis .

Muistymasis

Be paliovos kru tėdam i žm onės pasako labai daug. G ali būti , kad j ie nerv inasi ar rodo, jog v isa i netrokšta būti š io je v ie to je . J ie gali grąžyti rankas , trep- senti koja ; ta i re išk ia , kad j ie jaučia baim ę ar susierz in im ą. Je i žm ogus nerim auja , j is gali sukio tis — tada jaučiasi geriau .

Esant d iskom fortu i , truputį pakyla kūno tem peratūra ; dėl to ta ip pat pasidaro ne ta ip patogu. G ali im ti kais ti sprandas, ir žm ogus pradeda judin ti kaklara iš tį — bando j į a tla isv in ti .


Besim uis tantis žm ogus s iunčia s ignalus, jog jaučia d iskom fortą ar kažko b ijo . G ali būti , kad jis ką tik pasakė netiesą ar nori pasitraukti iš tos ap linkos.

Į šoną palenkta galva

Į šoną palenkta galva rodo, jog pašnekovas susidom ėjo ir jūsų k lausosi. Jūs v is iškai užvaldėte jo dėm esį — jis a tidžia i k lauso .

G albūt pastebėjo te , kad m aži dar nem okantys kalbėti vaikai k lausydam iesi palenkia galvytę į šoną. Tai re išk ia , kad jie susidom ėjo ir k lausosi jūsų .

Galvos loštelėjimas atgal

K lausydam iesi nem alonių žodžių , žm onės linkę lošte lė ti ga lvą a tgal nuo pašnekovo. Regis , ta i savaim inė reakcija , kuria s iek iam a sukurti barjerą tarp savęs ir nem alonių pojūčių ša lt in io .

Galvos linkčiojimas

Pašnekovai, kurie jum s kalbant nuola t pr itar iam ai l inksi galva , gali būti geradaria i, kurių t iks las — le is t i jum s pasijus ti gera i . J ie dažniausia i labai trokšta patik ti . L inksin tis galva tars i sako: “Pam ėk m ane — sutinku su v iskuo, ką sakai, todėl a ts ilygink tuo pačiu” . Tokie žm onės dažniausia i jaučiasi nesaugūs ir b ijo būti a ts tum ti.

G ali būti , kad l inguojantis ar sukio jantis galvą į ša lis žm ogus re išk ia abejonę ar nepritar im ą tam , kas sakom a. G alvą gali l inguoti iš v ieno šono į k itą — ta i re išk ia , jog svarstom a ta i, kas pasakyta , ar vertinam as kalbantysis .

Nulenkta galva

Je igu nedalyvauja te re lig inėse apeigose ar nesate k ilęs iš kultūrinės ap linkos, kur nulenkta galva la ikom a pagarbos ženklu , tokia jos padėtis k lykte k ly- k ia , kad žm ogus nepasitik i savim i. J is gali būti nela im ingas ar pris lėg tas , ta ip pat m enkai save vertin ti .


Jau m inėjau , kad velionė princesė D iana kalbėdam a nulenkdavo galvą . Iš pradžių ta i galim a vertin ti kaip nuolankum o gestą ; tač iau kai j i nu lenkusi galvą tęsdavo pokalb į, paaiškėdavo, kad m oteris nėra la im inga, o galbūt ir jaučiasi nesaugi a t l ikdam a princesės vaidm enį.

Pirmyn atkišta galva

Pirm yn a tk iš ta galva , panašia i kaip ir a tk iš tas sm akras, re išk ia grasin im ą. G alim a spėti , kad pašnekovas į ap tar iam ą problem ą reaguoja p ik ta i ar net prieš iškai.

Purtantis ar a t lošiantis galvą a tgal žm ogus dažniausia i jaučia panieką arba yra arogantiškas.

Galvos kasymasis

Je i pašnekovas neturi u tė lių ar jo nevargina infekcinė galvos odos liga , kasydam asis j is tars i parodo, kad jaučiasi su tr ikęs ar kažkuo nėra v is iškai įs i t ik inęs .

V ieną vakarą kartu su prodiuseriu tobulinau savo parašytą dainą . Pastebėjau , kad jis s ta iga energingai ėm ė kasytis v iršugalv į. “N esate įs i t ik inęs , kad dainos pabaiga gera , ar ne?” — paklausiau aš .

“Jūs te is i . A š noriu truputį pakeist i pabaigą — ji turė tų būti dram atiškesnė” , — atsakė j is . Pastebėjusi tą judesį , supratau , kad j is nežino , kaip pasie lg ti . J is troško pakeis ti da inos pabaigą , tač iau abejo jo , ar ta i m anęs neįžeis .

Š ta i k itas pavyzdys. Sakykim e, ko nors k lausia te , o paklaustasis im a kasytis galvą . Tai rodo, kad š is žm ogus nėra įs it ik inęs , kad te is ingai suprato k lausim ą arba nežino ką a tsakyti . D ėl to bus geriausia ir jam , ir jum s pasite irauti dar kartą , bet k ita is žodžia is — ta ip , kad pašnekovas v is iškai suprastų , ko norite . K ol iš naujo suform uluosite m intį , žm ogui pakaks la iko ir a tsakym ui apgalvoti .

Trūkčiojimas pečiais

Je i pašnekovas trūkčio ja pečia is , ga li re ikš ti , jog jis sako netiesą , nėra nuoširdus, o galbūt yra abejingas: “A š nežinau”, “N esu t ikras” ar “A š jum is netik iu” .


Tie , kas m eluo ja , l inkę laba i g re i ta i trūk te lė t i peč ia is . Š iuo a tve ju ta i nėra darom a apgalvo ta i ir re išk ia v is iška i ką k ita ne i nuobodulį a r abe j ingum ą. Tok io žm ogaus kūnas išduoda: “Sakau ne t iesą” . S ta igus trūk te lė j im as a tsk le idž ia nesąm oningas pastangas a trodyti tv ir tam , ram iam ir sus i tvardž iusiam . D eja , dažn iaus ia i būna prieš ingai.

Je i žm ogus k i ls te l i peč ius ir ja is netrūk te li , bet la iko pakėlęs , j is ve ik iaus ia i nori pasakyti , kad yra nepavojingas . Š į ges tą m ėgo M erilyn M onro — j u o parodydavo kokia y ra seksuali be i p r ie inam a.

K ūno la ikysena rodo , ka ip žm ogus jauč ias i g re ta k i tų žm onių , kuo save la iko . Sav im i pasit ik inč io žm ogaus nugara t ies i , peč ia i a t loš ti a tgal , ga lva la ikom a ties ia i , o sėdm enys į tem pti . Toks asm uo s tov i pa tog ia i , lengvai , svoris v ienodai pask irs ty tas ab iem kojom s. Sėdėdam as ko jas be i rankas la iko nesukryž iuo tas .

T ie , kurių la ikysena sp induliuo ja pas it ikė j im ą sav im i, ta ip pa t pu ik ia i jauč ias i ir va ikš tinėdam i su draugais , ir išk i lm ėse . J ie iš ra išk ingai ges tiku liuo ja rankom is be i p laš takom is ir ta ip su te ik ia gyvum o savo re išk iam am požiūriu i . J ie l inkę su te lk ti dėm esį į k i tus , in form uoti ap ie save , dažn iaus ia i būna a tv ir i , jauč ias i saugūs , o š ios savybės trauk te t rauk ia ap link in ius . A tv irum u sp induliuo jan tis a ts ipa la idavęs kūnas v isus ska t ina jaust is gera i .

K ita vertus , įva ir ios kūno padėtys re išk ia sk ir t ingas em ocijas .

1. Susmukusi laikysena

N uliūdęs žm ogus dažn iausia i sėd i susm ukęs. N ule is t i peč ia i rodo nusivy lim ą, m enką sav igarba ar ne tg i depres i ją . N etg i y ra posak is : “Pečius s le g ia sunki bėdų našta” . Tokios la ikysenos ne įs teng ian tys a ts ik ra ty ti žm onės ga li bėg ti nuo savo prob lem os ar ne tg i apskr ita i pas itrauk ti iš gyvenim o. Tai ta ip pa t ga li re ikš t i , kad pašnekovas nesidom i jum is a r tuo ką sakote . Š is žm ogus nes iverž ia p irm yn, j is t rauk ias i — ta i ak iva izd i nusiša l in im o reakcija .

T a is y k l in g a ir n e t a is y k l in g a k ū n o la ik y s e n a


Paprasta i nule idžiant pečius bei susm unkant suspaudžiam a ir kru tinės ląsta . Tada suspaudžiam i ir v idaus organai. D ėl to nukenčia kalba .

2. Į priekį pasviręs kūnas

Je i kūnas pasviręs į p riek į, o kaklas iš tem ptas , gali te neabejo ti — žm ogus pyksta . Taip pat gali būti a tk iš tas sm akras ir sugniaužti kum ščia i. Be to , nere ta i pastebim i ir į tem pti raum enys. Tai kovinė parengtis . Je i žm ogus skubėdam as žengia pasvirusiu į priek į kūnu — vadinasi, j is pyksta .

3. Sustingęs kūnas

Žm onės, kurių kūnas nelankstus, sustingęs lyg r ik iuotė je , dažnai sunkia i pri im inėja ir sprendim us. J iem s sunku nuspręsti daugelį dalykų. J ie l inkę m aty ti t ik juodą ir baltą spalvas , savo požiūrį la iko v ienin te liu te is ingu. Tai au to- r i tariškos asm enybės.

N ereta i ta i snobai, m anantys esą geresni už k itus . Pakelta galva jie dažnai iš aukšto žvelg ia į ap linkin ius, labai vert ina valyvum ą bei tvarką , bet, de ja , sunkia i orien tuojas i susik losčius neįprasta i s i tuacija i .

4. Pozuotojai

Šių žm onių la ikysena nenatūra li . J ie a trodo ta ip , lyg pozuotų ir v isuom et seka, kas į juos ž iūri . Tai t ie žm onės, kurie pabučiuos jus į abu skruostus ir apsidairys — ar kas pastebėjo juos ta ip darant? J ie paprasta i s tovin iuoja neto li baro , s tengdam iesi a trodyti šaunūs, re ikšm ingi ir svarbūs.

N ors j ie gali pas irodyti rafinuoti , tu rin tys savitą požiūrį , tač iau iš t ikrų jų jaučiasi nesaugūs, yra drovūs ir su te lkę dėm esį į save .

J ie įs it ik inę , kad pasaulis sukasi ap link juos .

5. Užsisklendusiojo laikysena

Tie , kas jūsų nem ėgsta ar nesutinka su jūsų nuom one, paprasta i kūno judesia is išs iduoda. P irm iausia galvą bei l iem enį j ie la iko t iesia i, o rankas tuo pat m etu sukryžiuoja an t krū tinės . Je i j ie sėdi, ga li užs ikelt i ko ją an t kojos.


6. Neutrali kūno padėtis

Tie , kas dar nesusidarė nuom onės apie jus ar dar nesuspėjo įvert in ti s ituac ijos , dažnai s tovėdam i sukryžiuoja rankas ant krū tinės. Je i toks žm ogus sėdi, paprasta i jas sukryžiuoja skre ite ir užsikelia koją an t kojos , tars i sakytų : “Pagyvensim — pam atysim ”. G alva bei l iem uo la ikom i t ies ia i , p laštakos v iena ant k itos guli s terb lė je , jų p irš ta i nesunerti , o kojos užkeltos v iena ant k itos ir suspaustos.

7. Nuobodžiaujančiojo laikysena

N uobodžiaujantis ir nes idom intis žm ogus galvą , o galbūt net ir kūną nusuks nuo jūsų . Je i ik i š io l j is buvo pasviręs į jus , s ituacija i pasikeitus , — dažniausia i a tš lis . Je i pašnekovas sėdi, j is veik iausia i iš ties į p r iek į kojas (prieš ta i jos buvo patrauktos a tgal) ir išs i t ies .

P irš tus suners , o p laštakos gulės skre ite . Žm ogui ėm us dar lab iau nuobodžiauti , ga lva nusvirs — nereta i ją pr ire ik ia parem ti ranka.

N uobodžiaujant kūnas paprasta i a tš ly ja , o kojos iš tiesiam os. Je i toks žm ogus s tovi, p laš takos sunerta is p irš ta is iš ties iam os į pr iek į, o galva nusukam a į ša lį nuo pašnekovo.

V is k a s a p ie r a n k a s

Rankų la ikym as ar judesia i be galo daug pasako apie em ocinę būseną. Papasakosiu apie daugybę rankų padėčių , todėl nesunkia i a tspėsite t iesą .

1. Sukryžiuotos rankos

Šita ip rankas žm ogus la iko norėdam as apsig in ti , ka i jaučia d iskom fortą ir nori save apsaugoti . Be to , ta i gali re ikšti , kad š is asm uo trokšta a ts ir iboti . K ai nesijaučiam e saugūs, s tengiam ės užim ti kuo m ažiau erdvės.

Je i pata lpoje nėra ša lta ir žm ogus ant krū tinės suneria rankas ne norėdam as išsaugoti š ilum ą, vadinasi, j is ketina ir to liau la ikytis savo pozic ijos . Taip drąsina pats save. Tai re išk ia , jog jis veik iausia i nepriim s n ieko, ką jūs s iū lysite . Be


to , žm ogus gali būti nerv ingas ir įs item pęs. G alim a sakyti , kad prieš kūną sukryžiuotos rankos šaukte šaukia , kad pašnekovas turi ką s lėp ti . Išvydę ką norsant krū tinės sunertom is rankom is, ž inokite — šis žm ogus traukiasi . Š ita ip sukryžiuoti rankas nere ta i m ėgsta ir s tam biakrūtės ar savo kūno form om is nepatenkin tos m oterys .

2. Į šonus įremtos rankos

Į k lubus įrem tos rankos ir į ša lis s tyrančios a lkūnės re išk ia : “Laikykis nuo m anęs to liau” arba “N esipain iok m an po kojom is” . A ntropologo D esm ondo M oriso nuom one, ta i apkabin im ui prieš inga poza. Be to , j i rodo ypatingą pasit ikėjim ą savim i ir neprik lausom ybę.

K ai v ienas asm uo siekia k itą pašalin ti iš grupės, j is gali pasiųsti ž in ią v ieną ranką įrem dam as į k lubą. K artą s tebėjau ta ip vakarėly je besie lg iančią m oterį . J i a tė jo su nauju , be galo patraukliu b ič iu liu ir jau tės i esanti t ikra jo savin inkė . K iekvieną kartą , kai t ik kuri nors m oteris pr ie idavo artyn ir bandydavo jį užkalb in ti , š i ponia pasis tengdavo ją a ti tvert i dešinės rankos, s tra tegiškai įrem tos į k lubą, a lkūne. J i v ikria i apsisukdavo ir užtverdavo kelią k ita i m oteria i, nele isdam a priartė t i ir ta rs i netyčia (o iš t ikrų jų tyčia) bakste lėdam a ja i a lkūne. Taip ji nedviprasm iškai parodydavo nuo jos garb inam ojo la ikytis kuo to liau .

3. Už nugaros sunertos rankos

U ž nugaros sunertos rankos rodo, kad ta ip s tovin tys žm onės yra a tv ir i ir ne jaučia poreik io g in tis . Tokia poza būdinga Britan ijos kara liškosios še im os nariam s, kai j ie bendrauja su savo pavald in ia is : l iem uo nepridengtas rankom is, jos la isvai nule is tos . V isa ta i rodo, kad š ie žm onės nesijaučia suvaržyti .

Taip re išk iam as pasitikėjim as savim i. U ž nugaros sunertom is rankom is nere ta i s tovi karišk ia i, gavę kom andą “ la isvai” . J ie a trodo a ts ipala idavę, a tv ir i ir ne turin tys ką s lėp ti .

4. Gestikuliuojančios rankos

D augely je V iduržem io jūros ir V idurin ių jų Rytų ša lių dažnai m osuojam a rankom is norin t ką nors pabrėžti kalbant. Tai įprasta . Tačiau V akaruose m os


taguojantis žm ogus vertinam as v is iškai k ita ip . M anom a, kad jis nekontro liuoja savęs , yra labai em ocingas ar be galo įpykęs.

E m o c in g o s p la š t a k o s

Plaštakų padėtis gali kuo puik iausia i a tsk le is ti em ocinę būseną. Š ta i ką re išk ia kai kurie jų judesia i .

1. Slepiamos plaštakos

Je i pašnekovas kalbėdam as s lep ia p laštakas , pavyzdžiu i , susik išdam as į k išenes , t ikėtina , kad jis nori nuslėpti vertingą inform aciją , ta ip pat netrokšta a tsk le is t i kažko jam asm eniškai svarbaus . K artą v ienam e renginyje pastebėjau savo draugą M artį ir pas ite iravau, kaip sekasi jo žm onai D ženei. “O , kuo puik iausia i” , — atsakė j is , g rūsdam as ranką į k išenę, ir iškart pakeitė pokalb io tem ą. Po kele to d ienų sužinojau , kad jie turi problem ų, netg i kalba apie skyrybas.

2. Sugniaužtos plaštakos

Sugniaužti kum ščia i dažniausia i re išk ia , kad žm ogus žodžia is nem oka išre ikšti em ocijų . K iekvieną kartą išvydę sugniaužtą kum štį , ž inokite , kad pašnekovas tikra i supykęs ar nuliūdęs. Je i suspaustam e kum štyje s lep iam as nykštys , pašnekovas dažniausia i jaučia grėsm ę, baim ę ar nerim ą ir ta ip tars i bando saugotis . Tai labai prim ena ant krū tinės sunertas rankas . Je i sm ilium i rodom a į ką nors ar s ta ig ia i, kam puotai juda p laš takos, vadinasi, š is žm ogus kaupia pyktį .

3. Glebios plaštakos

To, kuris nėra v is iškai nuoširdus , p laštakos paprasta i būna ne tokios judrios . Jos gali būti v iena k ito je , sugniaužtos į kum štį , sunertos an t krū tinės ar la ikom os k išenėse . S tebėkite , kaip s tipr ia i kalbantysis spaudžia rankas: kuo intensyviau jis ta i daro , tuo d idesnę į tam pą patir ia .


Je i žm ogus į ką nors tv ir ta i įs ik im ba, pavyzdžiu i , į kėdę , vad inasi , la ba i s teng ias i iš la iky ti esam ą s i tuac iją . T ie , kas la ikos i įs ik ibę savęs , būna įs i tem pę ir jauč ias i nesaugūs — tik rą ja to žodžio prasm e s teng ias i kažko nepale is t i . Ta ip e lgdam iesi j ie išs iduoda , kad m eluoja a r s teng ias i išvengti s t ip r ių em ocijų .

4. Sąžiningojo plaštakos

Je i žm ogus ka lba t iesą , j is negniaužia kum ščių , p irš ta i dažn iaus ia i būna iš t ies t i . Ta ig i j is y ra a tv iras be i sus idom ėjęs ap link in ia is . Ta i p r i im antis gestas , kuris re išk ia , kad š is asm uo jau trus ir l inkęs p ri im ti jus be i jūsų m in tis . B e to , de lnų rodym as — ta i ženklas , dė l kurio tam pate lab iau paže idž iam as . K ita vertus , pašnekovas , dem onstruo jan tis v iršu tinę p laš takų da lį , papras ta i nėra toks em patiškas ir a tv iras — j i s lab iau l inkęs a ts ir ibo ti .

5. Išraiškingai judančios plaštakos

K ai žm ogus ka lba iš ra išk ingai ir em ocingai ap ie ta i , kuo t ik i , j is g rakšč ia i jud ina rankas be i p laš takas ir ta ip re išk ia savo susižavėjim ą. P rieš ingu a tve ju , rankos be i p laš takos juda daug m ažiau .

6. Atkaklios plaštakos

Je i pas tebė jo te , kad nykštys ne juda , o k it i p irš ta i t iesūs a r gn iaužias i į kum štį , vad inas i , jūsų pašnekovas tv ir ta i la ikosi savo pozic i jos ir nė neketina trauktis . Tokiam žm ogui įp irš t i savo požiūrį laba i sunku .

7. Nekantriojo plaštakos

Pirš ta is barbendam as į s ta lą žm ogus papras ta i išs iduoda esąs nekantrus a r nerv ingum ą. Panašus ženklas — daik tų (karo lių a r apyrankės) suk io jim as , ta ip pa t ža id im as p laukų sruoga — atsk le idž ia , kad jūsų pašnekovas jauč ias i nesaugus , y ra įs i tem pęs. Tai rodo , kad jam t ies iog bū tina ką nors l ies t i i r ta ip pasijus ti geriau .


8. Spaudimą patiriančiojo plaštakos

N agų krapštym as, kram tym as ar ap link juos esančios odelės krapštym as, rankų grąžym as bei m uistym asis ta ip pat rodo baim ę. Jausdam i psichologin į spaudim ą, žm onės pradeda ta ip e lg tis , nors su ja is kalbėdam iesi nesuprasite ,kad jaučias i su tr ikę . Š ie gesta i ta ip pat gali išduoti pyktį ir frus traciją .

9. Nuobodžiaujančiojo plaštakos

Frustracijos ar nuobodulio apim tas žm ogus gali judin ti nykščius (k it i p irš-ta i tuo m etu sunerti) arba sukti juos v ieną apie k itą . Š is veiksm as — ta i pastanga a ts ikra ty ti nuobodulio .

10. Komfortą jaučiančiojo plaštakos

G erą savijau tą išduoda ir p laštakos. S tiprūs ir lė ti , vos banguojantys ir ne m echanišk i judesia i , už galvos sunertos rankos ir į šalis a tk iš tos a lkūnės rodo, kad žm ogus jaučias i saugia i , pa togia i ir jaukia i.

11. Pasitikinčiojo plaštakos

Savo te isum u įs i t ik inęs žm ogus dažnai dem onstruoja tam tikrus, pasitikėjim ą savim i a tsk le idžiančius gestus. P laštakos , surem tos p irš tų galiukais ta ip , kad sudarytų tr ikam pį, yra savo te isum u įs i t ik inusio jo gestas . J į m ėgsta m okytoja i , m inis tra i , po lit ikai , te is in inkai ir k it i , kurių pare iga — skle isti ir kom entuoti inform aciją . Taip la ikyti rankas būdinga ir derybų dalyv iam s.

L ie t im a s

A ntropologas Ešlis M ontegju knygoje “Pris il ie t im as” tv ir tina , kad paliestas trokšta būti k iekvienas . Lengvas pris i l ie t im as prie nugaros, peties , rankos ar p laštakos rodo em ocinę param ą, kurią m um s ketina su te ik ti draugiškas as


m uo. Taip pat naudinga kalbant l iest i pašnekovą — ta i padeda a tkre ip ti jo dėm esį į svarb ias jūsų darom as pastabas.

Tačiau per daug jus l ieč iantis pašnekovas gali ta ip išduoti savo jausm us bei. savijau tą . Tai gali būti pavydo bei kontro lės ženklas . K arta is ta i būna netg i prieš iškum o gestas; aš j į vadinu įs ibrovėlio pris il ie t im u. Taip pat yra žm onių , kurie k itus l ieč ia nuola t, nes jaučia d idžiu lį pore ik į būti m ėgstam i ir pr ipažin ti .

Penkiasdešim t tre jų m etų fo tografas D žo v isuom et paliesdavo vos su tik tą žm ogų. J is pasakodam as kokią nors is toriją geranoriškai dėdavo ranką vyrui an t nugaros ar paly tėdavo m oters ranką. D žo kam avo d idžiu lis nesaugum o jausm as, todėl j is troško įs i t ik in ti , kad pašnekovas v is dar juo dom isi . L iesdam as k itą , iš t ikrų jų j is drąsindavo save. Pašnekovas v isuom et pagyvėdavo ir sureaguodavo te ig iam ai.

K ai kurie žm onės nėra tokie em ociškai š i l t i kaip l ipšnusis D žo. J ie ta ip pat l ieč ia k itus , bet ta i yra vadinam asis galio ža id im as: toks asm uo tars i te ik iasi nusile is ti ik i to , kurį l ieč ia , lygio . D ar k it i ga li l ies t is tam , kad galė tų neva kontro liuoti ar prik lausyti v ienai kom andai, ypač je i patir ia pavydo ar nesaugum o jausm ą, grėsm ę. Š ių žm onių pris i l ie tim as ta ip pat gali būti jėgos išra iška . V ienas geriausių būdų a tgauti savo pozic ijas — pasakyti tokiam pašnekovui, kad jum s lab iau patik tų , je i j is to nedarytų .

Savo kūno lietimas

Je i pašnekovas dažnai l ieč ia veidą , t ikėtina , kad j is sako netiesą . Š is žm o- gus galbūt jaučiasi nejaukia i dėl to , kad nėra v is iškai nuoširdus. V os pam elavęs jis iškart prie lūpų ar ak ių kelia rankas ir ta ip sukuria barjerą tarp savęs bei k lausyto jo .

Je i pašnekovas nėra perša lęs ir nesiskundžia a lerg ija , nosies žnaibym as ir spaudym as re išk ia , kad j is būtent š iuo a tveju , susik losčius tokia i s ituacija i , jauč ia d iskom fortą . Sakykim e, paprašėte k ieno nors padėti į k itą v ie tą perkelti sunkų krėslą . P rieš iš tardam as te ig iam ą a tsakym ą, žm ogus k ils te li p laštaką prie nosies . Š is gestas rodo, kad prašom asis ne i t in nori ta i dary ti . Tai panašu į k itą judesį — burnos l ie tim ą ar uždengim ą ką nors pasakius. D ažnai ta i re išk ia , kad š is asm uo kalba netiesą ar yra nepatenkin tas tuo , ką išg irdo iš jūsų .

Trinam os akys rodo, kad pašnekovui jau gana to , ką tuo m etu daro te . Sprando trynim as re išk ia , kad pašnekovas jaučias i nejaukia i ir galbūt m eluoja . Taip jis s iek ia užgniaužti m intis ap ie t iesą .


Tie, kurie nieko neliečia

N iekada n ieko nelieč iantys žm onės paprasta i yra sunkia i pris i ta ikantys prie s i tuacijos ir nesukalbam i, ap im ti d idžiu lio nesaugum o jausm o. J ie gali turė ti daugybę neurotiškų įpročių ir nere ta i b ijo ap linkin ių . J ie nejaukia i jaučiasi ir v ieni, ir gre ta k itų žm onių . D ažniausia i ta i savanaudžia i v ieniš ia i, kam uojantys save priekaiš ta is . K arta is paaiškėja , kad nepageidaujantys būti l ieč iam i žm onės vaikystė je patyrė em ocinę ir f iz inę traum ą, ir jų nenoras l iest i be i būti l ieč iam iem s gali būti reakcija į tokią patir t į .

Stiprių prisilietimų mėgėjai

Je i pris i l ie tim as ar grybšte lė jim as toks , kad junta te skausm ą, vadinasi, š is žm ogus konkuruoja su jum is ar ta ip re išk ia g ilia i š irdyje s lypin tį įn irš į . Turėtum ėte le is ti tokiam pašnekovui pajusti , kad jo pris il ie t im as nem alonus ir nepageidaujam as. Laikykitės nuo jo kuo to liau .

Rankos paspaudimas

Labai iškalb ingas yra ir rankos paspaudim as. Tvir ta i , be t m alonia i ją spaudžiantis žm ogus pasit ik i savim i; j is yra a tv iras ir neturi ko s lėp ti . S tiprus rankos paspaudim as nere ta i s ie jam as su s tipriu charakteriu , o s i lpnas — su s i lpnu.

Je i koks nors žm ogus jūsų p laštaką im a t ik už p irš tų galiukų ar ją spuste li s i lpnai, nerangia i , o jo paties p laštaka prim ena nugaišusią žuvį, t ikė tina , kad toks asm uo neįs tengia užm egzti kontakto su jum is. J is gali jaustis išgąsdin tas , nesaugus arba nepajėgus užm egzti em ocin į ryšį.

V yrai nere ta i nežino , kaip spausti ranką m oteria i. S tengdam iesi būti džente lm enai, j ie karta is ta i daro s i lpnai ir baikščiai . Tai rodo jėgos s toką. K ita vertus , tr iuškinantis , pernelyg s t iprus , skausm ingas paspaudim as išduoda, kad žm ogus yra agresyvus, pr iešiškas, be to , s iek ia dom inuoti .

Plaštakų judesiai kalbant

Labai daug gali te sužinoti iš to , kaip žm ogus kalbėdam as judina p laštakas.


Jų judesia i pagyvina pokalb į , tam pa tars i skyrybos ženkla is , pr iem one pabrėžti tam tikrus m om entus , pakeist i tem ą ar nutraukti pokalb į . P rasm ę turi v iskas — plaš takų padėties keitim as, rodym as p irš tu , ly tė jim as ar netg i rankos k ils te lė jim as.

P laš takos ta ip pat labai išduoda em ocinę pašnekovo būseną. Ram us, ty lus , bet kum ščius gniaužiantis pašnekovas gali būti ne v is iškai sąžin ingas. G albūt k itas žm ogus supyko dėl to , ką pasakėte , o gal j is jūsų nem ėgsta .

^ E m o c ijo s ir p ė d o s

K ojos bei jų pėdos ne m ažiau iškalb ingos už rankas bei p laš takas. Pėda — viena “sąžin ingiausių” kūno dalių . J i a tsk le idžia v isą t iesą apie ta i , ką jaučia ar galvoja žm ogus. Įm anom a kontro liuoti veido išra išką , kūno pozą bei p laštakų judesius, tač iau ypač sunku suvaldyti pėdas.

1. Sąžiningojo pėdosJe i pašnekovo pėdos s tovi gre ta v iena k itos , tv ir ta i rem iasi į g r indis , o

p irš ta i pasukti į jus , t ikėtina , kad š is žm ogus — nuoširdus, a tv iras ir ram us.K ita vertus , je i kojos pėda į grindis rem iasi išorin iu kraštu ar kuln im i, toks

žm ogus gali būti t ikras nenaudėlis ; labai t ikėtina , kad jis sako netiesą .

2. Pėdos judinimas

Judindam as pėdą ar ja trepsėdam as žm ogus reišk ia nekantravim ą arba nuobodulį . Š ie veiksm ai im ituoja bėgim ą. Pašnekovas a išk ia i rodo, kad nenorėtų č ia i lg iau užsibūti .

3. Pėdų surakinimas

Pėdų surakin im as (v iena pėda g laudžiai apvejam a apie k itą koją) — nesąm oningas ženklas , kad pašnekovas susinerv inęs ir jaučia d iskom fortą . K ad ir

E m o c ijo s ir p ė d o s


kiek butų a tpala iduota v iršu tinė kūno dalis , tokia pėdos padėtis v isuom et rodo nerv ingum ą.

4. Kulkšnių surakinimas

D ėdam as v ieną kulkšnį an t k itos , pašnekovas v isuom et s tengiasi kažką nuslėpti . Taip e lgdam asis žm ogus gali s lėp ti em ocijas , k ilusias patekus į tam tikrą s ituaciją ar ją l ieč iančią inform aciją .

V iena ant k itos uždėtos kulkšnys ta ip pat gali re ikšti į tam pą. N ereta i ta ip e lg iasi į tuale tą norin tis žm ogus — ta ip j is t ikrą ja to žodžio prasm e s tengiasi susila ikyti . Be to , ta ip kojas la ikant dažnai išvysim e būdam i tarp kele iv ių , kurie nerv inasi ir jaučia baim ę kylant lėk tuvui.

K ojų padėtis ap ie žm ogų pasako labai daug. Iš jos galim a nuspręsti , a r pašnekovas sąžin ingas, pasit ik in tis savim i, ar pasipūtęs ir nesaugus.

1. Savimi pasitikinčiojo kojos

Sėdint nesuglaustos kojos rodo a tv irum ą ir pasitikėjim ą savim i. Je i m oteris segi s ijoną, jos kojos bus arč iau v iena k itos dėl v is iem s a išk ių priežasčių . Je i ab i pėdos s tovi an t žem ės, jų p irš ta i nukreip ti į k itą asm enį, o kelia i sug lausti — vadinasi, pašnekovas nuoširdus ir sąžin ingas. I r vyras , ir m oteris pasitik i savim i bei t ik i savo te isum u ir tada , je i jų kojos užkeltos v iena ant k itos , bet t ik , kai v ienas kelis yra t ies ia i an t k ito .

2. Besiilsinti koja

Je i v iena koja i ls is i užkelta an t k itos kelio , žm ogus s tengiasi padrąsin ti ar sustipr in ti save . Tai re išk ia , kad j is veik iausia i nepasit ik i savim i ar kuriuo nors k lausim u nenori sakyti t iesos.

K ą s a k o k o jo s


3. "Kojos, neškite mane iš čia!"

Tarkim e, kalbatės su žm ogum i, kurio veidas, galva bei l iem uo pasukti į jus; akys ta ip pat žvelg ia į jus . Tačiau žvilg te lė ję žem yn pam atote , kad jo kojos ir pėdos pasuktos priešinga kryptim i. Tai, ką m atote , re išk ia , jog š is žm ogus nori gre ič iau sprukti ir iš t ikrų jų v is iškai netrokšta su jum is kalbėtis . Je i pašnekovas gre ta jūsų jaučiasi b logai, jo kojos tikrą ja to žodžio prasm e pasuka durų l ink .

N uolatin is ir r i tm ingas š launų p lekšenim as v iena į k itą rodo, kad š is asm uo trokšta pasprukti . N ereta i galite išvysti pašnekovą, p lekšin tį sau per išorines š launų puses . Tai re išk ia , kad jis nori iše it i , be t negali . Tai panašu į trepsen im ą pėda ir re išk ia , kad norim a pasiša lin ti , be t b ijom a pasirodyti nem andagiu .

4. Nepriklausomojo kojos

Tas, kuris sėdi v ieną koją la ikydam as už k itos , paprasta i būna neprik lausom as, la isvų pažiūrų , form alum ų nem ėgstantis žm ogus. K ita vertus , ta i gali būti ir ne išm anėlis , n ieko nenutuokiantis ap ie ta i , ka ip dera sėdėti . Toks žm ogus veik iausia i nesirūpina , ką apie j į pam anys k it i .

5. Dominuojančiojo kojos

Į priek į iš t iestos kojos, nesvarbu, sukryžiuotos ar ne , rodo, kad žm ogus linkęs dom inuoti . Taip sėdin tysis gali būti s tiprios valios , bet karta is e lg iasi ir kaip chuliganas.

Toks asm uo m ėgsta būti dėm esio centre ir s tengiasi , kad jį pas tebėtų k it i .

6. Stovėsena ant vienos kojos

Je i žm ogus neturi kokių nors f iz in ių negalių , s tovėjim as ant v ienos kojos la ikom as t ikru iššūkiu . Tokia poza labai tr ikdo aplinkin ius. Š ie gali pam anyti, kad ta ip s tovin tis patir ia d iskom fortą ar jam ką nors skauda. Tokio asm ens pašnekovas nesąm oningai daugiau dėm esio sk irs jo savijau ta i nei tam , ką š is sako.

D ažniausia i an t v ienos kojos žm onės s tovi iš įpročio . J ie nere ta i neįs ivaizduoja , kaip ta i vertina aplinkin ia i . Tokia s tovėsena gali įže is t i ap linkin ius , be to , j i rodo, kad žm ogus nelabai pasitik i savim i ar yra patik im as.


D augel io m ūsų e isena sav ita , būd inga t ik m um s. A r t im ie j i ją be vargo a tpaž įs ta . G a li te išvys t i ką nors a tž ingsn iuo jan t iš to l i i r da r ne įž iū rė t i ve ido b ruožų , be t jau ž inos i te , kad ta i jūsų še im os narys a r a r t im as d raugas . D abar panagr inėk im e, ka ip e isena išduoda em ocinę būseną .

1. Prislėgta eisena

Je i žm ogus jauč ias i p r is lėg tas , jo ga lva bus nu le is ta , peč ia i pakum pę; j is re ta i pake ls ak is norėdam as pažve lg t i , ku r e ina . A kys papras ta i žve lgs žem yn , o ž ingsn ia i bus lė t i be i m echan išk i .

2. "Tai AŠ!" eisena

Ž m onės , kur ie įs iva izduo ja esą geresn i už k i tus , papras ta i va ikš to pake l tu sm akru ir pe rne lyg m ojuodam i rankom is . J ie re ta i žve lg ia į k i tus , nes m ano , kad v is i juos s teb i . Jų la ikysena t ies i , k rū t inė a tk iš ta . K o jos dažn iaus ia i būna ta ip pa t ne lanksč ios ; š ie žm onės ženg ia lė tu , ta rs i f iksuo tu ž ingsn iu . E idam i j ie nere ta i ke l ia t r iukšm ą, dė l to beve ik v isuom et išg irs i te jų ž ingsn ius .

3. Baikšti eisena

B aikš tus žm ogus , a rba tas , ku r is než ino , ką jam jauč ia ap l ink in ia i , va ikš to p irš tų ga l iuka is . J is dažn iaus ia i t rupu tį kūprinas i i r ženg ia a tsa rg ia i . G a li te ne t ne išg irs t i , ka ip š is asm uo įė jo į kam barį — ta i j is (a r j i ) padarė v is iška i ty l ia i , tač iau ne lė ta i . J is e ina ta ip , lyg bandy tų , a r ne į luš g r indys .

4. Įtempta eisena

Įs i tem pęs ir ne lanks tus žm ogus dažn iaus ia i i r va ikš to m an ie r inga is , ne - lanksč ia is ž ingsn ia is . J is ženg ia sparč ia i , skub ia i , ne re ta i m aža is ž ingsne lia is . R ankų judes ia i ta ip pa t kam puoti , m echan išk i .

E ise n a


5. Pasitikinčiojo savimi eisena

Savim i pasitik inčių indiv idų e isena to lygi; reg is , j ie netg i truputį šokčio ja iš pasitenkin im o. E idam i žvelg ia į žm ones ir nere ta i šypsosi . Jų la ikysena t iesi , ga lva pakelta , o a tpala iduotos rankos lengvai juda prie šonų.

A pie žm ones labai daug pasako ne tik kūnas ar jo judesia i, be t ir ta i , ka ip jie rengiasi .

1. Senamadiški drabužiai

Je i žm ogus v ilk i išė jus ius iš m ados, nudėvėtus , prasta i pasiū tus ar nestil ingus drabužius , gali būti , kad j is negali sau le is t i įs igyti naujų ar t iesiog nepata iko į koją su la ikm ečiu .

2. Netvarkingi drabužiai

Je i drabužia i nešvarūs , dėm ėti , dvokiantys ar š ia ip netvark ingi, ta i re išk ia , kad žm ogus negerbia savęs arba j is nėra harm oninga asm enybė.

3. Ypač madingi drabužiai

Tie , kurių apdarai labai m adingi, paprasta i labai rūpinasi , ką apie juos pam anys k iti . T ikėtina , kad juos kam uoja d idžiu lis troškim as pri tap ti , tok ie žm onės jaučiasi nesaugūs neturėdam i kuo pasipuikuoti prieš k itus . M adingai apsirengę jie gali s lėp tis tars i už s ienos.

4. Seksualūs drabužiai

V ilkin tys i t in seksualius ar daug kūno apnuoginančius drabužius žm onės trokšta dėm esio . Tai H olivudo sti l ius: č ia daugybė vyrų bei m oterų a tvyksta

K ą m e s v i lk im e


norėdam i būti pastebėti ar a tras ti . K uo seksualesnė ir orig inalesnė apranga, tuo daugiau v ilč ių a tkre ip ti k itų dėm esį. D aug kūno apnuoginantys drabužia i — puikus būdas ką nors sugundyti . Tačiau t ie , kas ta ip rengiasi nuola t, dažniausia i jaučias i nesaugūs em ociškai ir nem ano, kad yra labai seksualūs, todėl š ita ip bando kom pensuoti š į nevisavertiškum o jausm ą.

5. Ryškiaspalviai drabužiai

Žm onės, v ilk in tys ryškių spalvų , ekstravagantiškus drabužius ar besipuošiantys aksesuarais , kurie t iesiog bado akis , ta ip pat nere ta i jaučias i nesaugūs. J iem s labai re ik ia dėm esio , o ta i dažniausia i lem ia m enka savigarba . K ita vertus , spalvų p liūpsnis — geras dalykas . J is rodo, kad žm ogus yra la im ingas, kūrybingas, geros nuota ikos, jo neslegia problem os.

6. Nuobodūs drabužiai

Tie , kas v ilk i nykia is drabužia is ar m ėgsta konservatyvų st i l ių , a tv irkščia i, dažniausia i nenori būti pastebėti ar išs išokti . J ie dažniausia i būna baikštūs, drovūs, l inkę s lėp tis m inio je ir l ik ti nepastebėti .

7. Pernelyg uždari drabužiai

N epriekaiš tingai apsirengę, i t in tvark ingais , gr iež ta is , ik i paskutinės sagos užsagsty ta is drabužia is v ilk in tys žm onės gali būti i t in drausm ingi ir organ izuoti . Tačiau ta ip pat j ie gali būti užsispyrę ir nelankstūs . Tokie žm onės lygina net ir džinsus bei apatin ius drabužėlius . D eja , j ie negali žengti nė ž ingsnio tada , kai ne v iskas tvark inga ar , jų nuom one, idealu .

8. Ne tai progai skirti drabužiai

N etinkam ai tam tikra proga apsirengęs žm ogus rodo, jog nėra konform istas . Tai m aiš tin inkas norįs būti pastebėtas . K albu apie tuos, kurie av i sportin ius bate lius ten , kur v is i a te ina pasipuošę sm okingais , m ūvi džinsais kokte ilių vakarė ly je , ta ip pat ap ie m oteris , seksualia i a trodančias darbe .


N etinkam ai apsirengęs asm uo ta ip ga li dem onstruo ti norą kovoti a r v id in į p r ieš iškum ą, ta ip pat t rošk im ą kontro liuo ti s i tuac iją . A tsk le isdam as š iuos pore ik ius ne tinkam ais d rabužia is , j is išs iduoda esąs agresyvus, o rodo , kas š is žm ogus jauč ias i nesaugia i .

9. Skoningi drabužiai

V isuom et skoningai , švaria i ir s t i l inga i apsirengę žm onės yra a tv ir i i r l inkę bendradarb iau ti . J ie dažn iausia i gerb ia ap link in ius be i pa iso ap linkyb ių , į kur ias pa tenka . Š ie žm onės ta ip pa t ga li tyč ia panaudoti ką nors un ikalaus — aksesuarą , o r ig ina lią de ta lę a r i t in kokybišką da ik te l į — norėdam i iš re ikš ti savo asm enybės sav itum ą ar p r is i ta iky ti p r ie m ados . Tai sve iko , te ig iam o savęs ver t in im o iš ra iška . J ie ta ip ga l i e lg tis ir norėdam i duoti akst iną pokalb iu i ap ie savo drabužius a r papuoša lus i r ta ip paskatin ti ap l ink in ius p radė ti pokalb į .

Valyvumas

N evalyv i žm onės papras ta i m enkai save vert ina . J ie ga l i bū ti ap im ti depres ijos a r ne tg i v is iška i nesirūp in t i tuo , ką pam anys k it i . D ažniausia i j ie gyvena savo pasau lė ly je i r ne t nenutuokia , jog derė tų įs igy ti dezodoran tą a r kad jųburnos kvapas toks b jaurus , kad ga l i išvers t i iš ko to pašnekovą . Š ie žm onės va ikš to tra iškanotom is ak im is , an t ve ido pri l ipus ia is m ais to trup in ia is a r se i lė tom is lūpom is .

G alim e dary ti išvadą — valyvum as susi jęs su sav igarba .

Išpuoselėti ir nesutvarkyti plaukai

V yrai, dėv in tys m ažus , p likę dengiančius perukus, a r skersai ją užšukuo-

K ū n o p r ie ž iū ra ir h ig ie n a

Priž iūrim as ar nepriž iū rim as kūnas ap ie žm ogaus asm enybę pasako laba i daug .


jan tys skysta p laukų sruoga, nepasit ik i savim i ir yra nedraugišk i. J ie l inkę s lėp ti daugelį dalykų ir nem ėgsta a tv ira i pasakoti ap ie save.

Į juos panašios ir m oterys, nuola t keič iančios p laukų spalvą ir šukuosenas . Jos tars i sako, kad yra nepatenkin tos savim i, neharm oningos asm enybės. Jas ta ip pat kam uoja nesaugum o pojū tis ir m enka savigarba .

V yrai bei m oterys, m ėgstantys neįprastą p laukų spalvą ir ekstravagantišką k irp im ą, pavyzdžiu i, nusiskutantys pusę galvos , k ito je paliekantys p levėsuojančius p laukus, trokšte trokšta būti pastebėti .

Prižiūrėti ir nesutvarkyti nagai

M oterys it in i lgais lakuota is nagais prašyte prašosi būti pastebėtos. Žm onės ik i gyvuonies nukram tyta is nagais paprasta i būna nerv ingi, baikštūs ir kam uojam i nesaugum o jausm o. Toks savęs ža lo jim as — siekio susinaik in ti išra iška . G alim a sakyti , kad v iduje s lypin tį priešiškum ą bei pyktį j ie nukreip ia į save .

Smulkmeniškai išpuoselėta išvaizda

Tinkam ai priž iūrim as kūnas rodo, kad žm ogus rūpinasi savim i. Tačiau je i koks nors žm ogus ta ip rūpinasi savim i, jog , rodos, k iekvienas p laukelis v isuom et turi savo v ie tą , vadinasi , j is yra užsispyręs , nem oka pris ita ikyti , be to , jauč ias i nesaugus.

Pavyzdžiu i , m oterys, nuola t bėgio jančios a tnaujin ti m akiažo , š i ta ip išs iduoda, kad jaučias i nesaugia i . P ris im enu, kartą , kai dar buvau koledžo naujokė , v ieną ry tą buvo surengta m okom oji evakuacija . V iena jauna bendrabučio gyvento ja a ts isakė iše it i iš kam bario to l , ko l nepasidarys m akiažo . J i jau tėsi pernelyg nesaugi ir be galo drovėjosi, kad kas nors ją išvys nepasigražinusią . J i verč iau būtų žuvusi l iepsnose , nei le idusi k it iem s žvelg ti į savo nepadažytą veidą .

K ita vertus , je i m oteris v is iškai nesidažo , galim a spėti , kad j i nes irūpina savo išvaizda arba yra natūra li , žem iška, tars i te ig ianti : “K ą m atai — tą ir gauni” .

D abar esam e pasirengę aptart i , ką a tsk le idžia veidas.

Kaip suprasti, ką sako veidas

žm ogaus kūnas ar veidas gali būti geresnis barom etras nei jo tariam i žodžia i . Z igm undas Froidas te igė , kad tas , kas turi ak is , kuriom is gali m aty ti , i r ausis , kuriom is gali g irdėti , tegul neabejo ja — nė v ienas m irtingasis nuo jo neįs tengs nuslėpti inform acijos . J is m anė, jog , lūpom s ty lin t , pašnekovas p lepa p irš tų galiukais ; išdavystė sunkiasi iš k iekvienos odos poros .

Išduoti gali ne tik balsas , bet ir veidas. Žm ogus gali s tengtis nuslėpti em ocijas , tač iau m ilisekundę šm ėkšte lė jus i išraiška a tsk le is t iesą . Fro idas tv ir tino , kad t ikrų jausm ų beveik neįm anom a nuslėpti .

V eidai kalba m um s jau ne v ieną š im tm etį — pradedant Rem branto ir V elaskeso drobėm is ir baig iant š iuola ik ine fo tožurnalis tika bei vaizdo juostom is . K lasik inėm is tapusiose fo tografijose m atyti iš ra išk ingi veidai v isam la ikui įs tr inga m ūsų a tm inty je . K as pam irš Ly H arvio O svaldo veide sustingusias em ocijas tuo m etu , kai į j į šauna D žekas Rabis , ar s iaubą bei agoniją jaunos nuogos v ie tnam ietės K im Puk veide , kai j i k lykdam a bėga p ilan t v iską naik inančiam napalm o lie tu i? A r nuotraukoje įam žintą pergalės džiaugsm ą, kai g im nastė M eri Lu Reton , la im ėjusi o lim pinių žaidynių aukso m edalį , puola į g lėbį la im e švytinčia i savo trenere i Bela i K aroly i? A r nusižem inusį ir l iūdną prezidento K lintono veidą , kai j is pris ipažino tau ta i , kad davė m elagingus parodym us ir iš t ikrų jų turė jo nederam ų santykių su “ ta m oterim i” . K ad ir ką sakytum e — šie ir v is i k it i ve idai išduoda, kaip iš t ikrų jų jaučiasi žm onės.

8 SKYRIUS


1. Ar šio žmogaus žvilgsnis įdėmus, ar jis dažnai žvilgčioja į jus?2. Ar šis žmogus retai žvelgia į jus būdamas greta jūsų?3. Ar jis tarsi veidrodis atkartoja jūsų šypseną ir linksi galva tuo metu, kai tai

darote jūs?4. Ar akių vyzdžiai jam žvelgiant į jus plečiasi?5. Ar akių kampučiuose jam žvelgiant į jus susimeta raukšlelės?6. Ar akys atrodo liūdnos ir negyvos, net ir tada, kai lūpų kampučiai pakelti

aukštyn — taip, kaip šypsantis?7. Ar akys plačiai atvertos ir matyti jų raineles gaubiantys baltymai, kai

apatinis žandikaulis atvipęs?8. Ar žmogaus akys nuolat išplėstos, o lūpų kampučiai nusvirę žemyn?9. Ar apatiniai akių vokai įtempti, o antakiai išlenkti lanku?10. Ar jūs žvelgiate vienas kitam į akis, ir apatinis bei viršutinis vokai

susiaurėja?11. Ar žmogus ilgai spokso į jus nemirksėdamas, įsmeigęs akis?12. Ar pašnekovas į jus žvelgia švelniu, nuoširdžiu žvilgsniu?13. Ar šis asmuo nuolat į jus spokso įsmeigęs akis ir nė akimirkos nenuleidžia

akių?14. Ar šis asmuo primerkia akis ir suraukia kaktą tuo pat metu kilstelėdamas

vieną antakį — taip, lyg kažkuo abejotų?15. Ar kalbėdamas su jumis jis akis pakelia į lubas?16. Ar šis žmogus žvelgia į jus šnairomis, o ne tiesiai?17. Ar žmogus į jus žvelgia šnairomis ir kalbėdamas palenkia galvą?18. Ar pašnekovas, būdamas greta jūsų, žvelgia žemyn ir vengia pakelti akis?19. Ar pašnekovas žvelgia ramiai ir nenusuka akių, o akių raumenys atpalaiduoti?20. Ar pašnekovo akys mirkčioja arba nervingai trūkčioja?21. Ar kalbėdamas jis itin dažnai mirksi?22. Ar pašnekovas pirmas nutraukia akių kontaktą?23. Ar sveikindamasis su jumis žmogus kilsteli antakius ir išplečia akis?24. Ar pašnekovas raukia antakius?25. Ar pašnekovas suraukia antakius, sučiaupia lūpas, o jo šnervės tuo metu

išsiplečia?

V e id o s ig n a lų a p žv a lg a

Štai ką reikia apžvelgti, jei norime nagrinėti veido siunčiamus signalus.

K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o v e i d a s 1 5 5

26. A r kalbėdam as su jum is š is žm ogus dažnai ž iovauja?27. A r žm ogus sunkia i nuryja se iles arba akivaizdžia i s tengias i susivaldyti

ko nors nepasakęs, kai ką nors gera pasakėte ap ie save?28. A r pašnekovui šypsantis m aty ti dantys , k ils te l i skruosta i bei lūpų

kam pučia i?29. A r pašnekovo šypsena įtem pta ar sukta?30. A r pašnekovas šypsosi ne la iku ir ne v ie to je?31. A r kalbėdam as jis burną pridengia ranka?32. A r j is kram to apatinę lūpą?33. A r pašnekovas dažnai la ižo lūpas?34. A r jo skruostų padėtis k in ta , tač iau burnos kam pučia i l ieka nule is t i ta ip ,

kad v isa ta i panašu į iškre ip tą šypseną?35. A r skruosta i parausta?36. A r skruosta i a trodo pasm ukę žem yn ir įdubę?37. A r kalbant sm akras a ts ik iša į p riek į?38. A r sm akras tars i a ti trauktas a tgal?39. A r pašnekovas parem ia sm akrą ranka?40. A r pašnekovas šveln ia i g losto sau sm akrą?41. A r sm akras pakeltas ta ip , jog a trodo, kad š is žm ogus į jus žvelg ia iš

aukšto?42. A r pašnekovas tr ina ne t ik sm akrą , bet ir k itas veido dalis?43. A r žm ogus kalbėdam as dažnai l ieč ia nosį?44. A r j is , kalbėdam as su jum is , rauko nosį?45. A r j is , kalbėdam as su jum is , k ils te l i nosį?46. A r pašnekovas kasosi paausius?47. A r pašnekovas t im pčio ja ausį arba jos spenelį?48. A r j is tr ina ausį suspaudęs nykščiu ir sm ilium i?49. A r pašnekovo veido išra iška abejinga ir bere ikšm ė?50. A r kalbant su jum is jo veidas a trodo gyvas ir žvalus?51. A r kalbant su jum is š io žm ogaus veidas a ts ipala iduoja , o jo išra iška yra

m aloni?

Šių k lausim ų tikslas — kuo lab iau iš lav in ti jūsų pastabum ą, t .y . pagelbėti išvysti , ka ip k in ta pašnekovo veidas . Žvelgdam i į subtil iausius išra iškos pokyčius , dėm esį a tkre ipsite į v is iškai k itus dalykus, pam atysite ta i , ko turbūt dar n iekuom et nesate m atę anksčiau . Tai padės tap ti a t idesniu s tebėto ju .


Daugelis mūsų net nežino, kaip gerai supranta veidų kalbą. Dažniausiai mes nevertiname tokios informacijos. Galima sakyti, kad žmogaus veidas — emocinio gyvenimo skelbimų lenta, vieta, kur norint ką nors suprasti, visiškai nereikia žodžių. Kad ir iš kur žmogus būtų kilęs ir kokioje kultūrinėje aplinkoje būtų užaugęs, kiekvienas emocijas reiškia tokiomis pačiomis veido išraiškomis, todėl galime jas atpažinti — nesvarbu, dėl kokių priežasčių jos pakistų. Moksliniai tyrimai parodė, kad netgi kūdikiai aiškiai skiria veido išraiškos pokyčius, jas atkartodami patys.

Šiame skyriuje paaiškinsiu, ką reiškia įvairiausios veido išraiškos ir kaipžmonės reiškia emocijas vadinamąja veido kalba. Šis skyrius atskleis veido siunčiamų signalų (juos minėjome apžvalgoje) reikšmę.

K a i v e id a s k a lb a v ie n a , žo d ž ia i — k ita

Moksliniai tyrimai rodo, kad 55 procentus neverbalinių signalų siunčia veidas. Pašnekovas gali parinkti tinkamus žodžius ir kalbėti tai, ką labiausiai trokštate išgirsti. Jis tai gali sakyti jausmingai, subtiliai, nuostabiu balsu — lyg medumi tepti. Tačiau jei veido išraiška nederės su žodžiais, jie taps neverti nė skatiko.

Prieš keletą metų viename kokteilių vakarėlyje mane pristatė dviem sutuoktinių poroms. Pastebėjau, kad visi keturi griežė dantimis, stipriai sukąsda- vo žandikaulius, o jų veidų neapleisdavo įtemptos šypsenos. Šnekučiuodami šie žmonės nedraugiškai žvelgė vienas į kitą, nors kalbėjosi apie malonius dalykus. Pasijutau nejaukiai — tarp šių porų aiškiai tvyrojo įtampa. Aš atsiprašiau ir įsimaišiau tarp svečių.

Vėliau tą patį vakarą susidūriau su viena iš minėtų porų. Pastebėjau, kad dabar jie elgiasi visiškai kitaip: veidai atsipalaidavę, laimingesni ir žvalesni.Šypsenos dabar atrodė tikros ir nuoširdžios. Nebepastebėjau sukąstų žandikaulių. “Kur jūsų bičiuliai — ta pora, su kuria leidote laiką?” — nekaltai paklausiau ir visiškai nenustebau išgirdusi atsakymą.

“Ačiū Dievui, jie išėjo, — pareiškė žmona. — Jiedu įsivaizduoja, kad viską išmano. Jie tokie gudručiai, tačiau niekas nežino, kas gali nutikti ateityje. Girdėjome, kad Džo gali būti paaukštintas ir imtis vadovauti mano vyro Džimo skyriui. Dėl to ir privalome elgtis maloniai”.


Jų žodžiai patvirtino tai, ką jau buvau pastebėjusi. Džimas ir jo žmona buvo labai įsitempę, todėl šnekučiuodamiesi su Džo ir jo žmona jautėsi nejaukiai. Kuo ilgiau stovėjau greta jų, tuo aiškiau tai mačiau.

Akys — viena svarbiausių bendravimo priemonių. Jos pasako, ar tapome susidomėjimo objektu, ar pašnekovas mums jaučia priešiškumą.

Kaip sužinoti, ar tikrai patinkame kitam asmeniui? Ogi iš to, kaip šis žmogus į mus žvelgia. Jei mes jam patinkame — žvilgčios dažniau. Jei labai patinkame — žvilgsnis bus ilgesnis nei dvi trys sekundės. Be to, vyzdžiai išsiplės. Tai rodo teigiamas emocijas.

Į akis žvelgti vengiantis pašnekovas yra arba liguistai drovus, arba turi ką slėpti. Šis žmogus gali varžytis žvelgti į jus, nes bando nuslėpti, kad jūs jį (ar ją) traukiate. Ir atvirkščiai, į mus įsmeigtos pašnekovo akys rodo, kad jis tikriausiai yra ramus ir jaučiasi saugus.

Tai, kad esame kažkam patrauklūs, gali išduoti ir kitoks žvilgsnis. Pirmasis požymis yra vadinamasis skersas žvilgsnis, kai žmogus akis nukreipia kairėn, tada žvilgsniu tarsi perbraukia skersai veidą, pažvelgia dešinėn ir vėl vertinančiu žvilgsniu nužvelgia.

Kitas signalas — vos kilstelėti antakiai. Veido raumenys atsipalaiduoja, apatinis žandikaulis truputį atvimpa, bet lūpos lieka sučiauptos, dėl to apatinė veido dalis atrodo ilgesnė. Taip žvelgia tas, kuriam patinkate, tačiau šis žmogus yra kartu ir truputį nusivylęs, nes veikiausiai neatsakote tuo pačiu.

Visi esame girdėję posakį: mėgdžiojimas — nuoširdžiausias pataikavimo būdas. Taigi pastebėję, kad kas nors tarsi veidrodyje atkartoja jūsų šypseną, tuo pat metu kaip ir jūs linksi galva ar plaštaka paremia smakrą tada, kai tai padarote jūs — galite spėti, kad šis žmogus jumis žavisi ar bent jau jūs jam patinkate.

Kuo daugiau gestų atkartojama, tuo labiau vienas kitam pašnekovai patinka. Kitą kartą, kai stebėsite kokią nors porą, atidžiai sekite mimikos bei gestų panašumą. Jei jie panašiai keičiasi jais ar šypsenomis, tikėtina, kad tai beįsi- mylintįs ar vienas kitą jau mylintįs žmonės.

V e id o tra u k a


Kaip iš akių nuspėti jausmus

Ramona nuėjo į pirmąjį koledžo vakarėlį. Ji nervinosi ir drovėjosi, bet kartu žvalgėsi po patalpą draugiško veido. Ji išvydo Keviną; šis iškart sugavo jos žvilgsnį ir nusišypsojo. Jie priėjo vienas prie kito ir ėmė plepėti. Visą laiką Kevinas žvelgė į Ramoną ir šypsojosi. Jai tai patiko. Mergina greta jo jautėsi jaukiai ir saugiai. Ši sąveika kėlė malonius pojūčius.

Staiga prie poros priėjo geras Kevino draugas Darilas ir entuziastingai pasisveikino. Abu vaikinai buvo ilgą laiką nesimatę. Darilas atsainiai pasisveiki-no su mergina ir tęsė pokalbį su Kevinu. Šis bandė ją įtraukti į pokalbį, tačiau bičiulis į ją nė nepažvelgė.

Kiekvieną kartą Ramonai pabandžius prabilti, Darilas žvelgdavo pro šalį. Galiausiai mergina suprato, kad Darilui nepatinka, ir šis nenori, kad mergina būtų greta jo draugo. Kuo labiau mums patinka žmogus, tuo dažniau į jį žvilgčiojame. Ir atvirkščiai, kuo labiau kas nors nepatinka, tuo rečiau į jį žvelgiame.

Apgaulingos akys

Kai pašnekovas jums šypsosi, ir jums norisi sužinoti, ar nuoširdžiai jis tai daro — pažvelkite jam į akis. Potrauminio streso sukeltų sutrikimų centre Bostone Tamara Njumen atliko tyrimus. Buvo nufilmuota šešiasdešimt moterų. Iš pradžių jos apibūdintos kaip baikščios ar represyvios. Jų lūpų kampučiai buvo pakelti (tokia išraiška turėjo rodyti laimę), tačiau tai tik slėpė tikruosius jausmus. Na, o šie atsispindėjo nelaimingose, užgesusiose akyse.

Jei žvelgiate į besišypsančio žmogaus nuotrauką, akys atskleis tikruosius jausmus. Jos gali žvelgti ypač liūdnai net ir tada, kai lūpas nušvies kuo plačiausia šypsena.

Jei skruostai nepakilę ir šnervės neišsiplėtusios, gali būti, kad žmogus nėra labai laimingas. Taip galima tvirtinti dėl to, kad tikroji šypsena nušviečia visą veidą — ypač akis. Jei akių kampučiuose nesusimeta raukšlytės arba nekrusteli nė vienas kaktos raumenėlis, vadinasi, šypsena — apsimestinė, nenatūrali. Žmonės gali jaustis nelaimingi net ir tada, kai tvirtina priešingai.

K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o v e i d a s 159

Labai naudinga stebėti menkiausius veido išraiškos pokyčius. Vien iš mažiausio akių krustelėjimo galime pasakyti, kad kas nors yra laimingas,Nustebęs, bijąs, nuobodžiaujantis ar jaučia simpatiją.

1. Nustebusios akys

Ar žmogus nustebęs, ar budrus — aiškiai parodo jo akys. Apstulbintas pašnekovas itin plačiai atvers akis; pamatysime rainelę (spalvotąją akies dalį) gaubiančią odeną (akies baltymą). Antakiai bus pakilę ir išlenkti aukštyn, apatinis žandikaulis atvipęs, lūpos prasivėrusios. Kai išmoksite atpažinti įvairias reakcijas, iškart pastebėsite apstulbusį žmogų, ypač jei jis sugautas meluojant. Išvydę tokią veido išraišką, galite būti tikri — sučiupote nusikaltimo vietoje.

2. Išgąsdintos akys

Kažko bijantis žmogus taip pat plačiai atveria akis. Regis, jos tokios atviros, kad išvystų artėjant net menkiausią pavojų. Apatiniai akių vokai įtempti, antakiai pakilę kitaip nei nustebusio žmogaus — išsigandusiojo jie priartėję vienas prie kito — o lūpos nuleistos ir sudaro horizontalią liniją.

3. Piktos akysSupykęs asmuo spokso tiesiai į supykdžiusįjį. Viršutinis ir apatinis akių

vokai įsitempia, akys susiaurėja — tarsi susitraukia. Jei kas nors įsmeigė į jus nemirksintį žvilgsnį, vadinasi, bando jus įbauginti, valdyti arba jums grasina.

4. Spoksančios akys

Jei į kitą asmenį spoksome neatitraukdami akių, tai gali reikšti vieną iš dviejų dalykų. Galbūt juo susidomėjome kaip seksualiniu objektu. Taip pat tai

E m o c in g o s a k y s


gali būti priešiškumo išraiška. Kad ir kas būtumėte — šimpanzė, gorila, šuo ar žmogus — spoksoti nėra gerai. Toks įsmeigtas žvilgsnis, visiškai nekintanti veido išraiška stebimam žmogui sukelia diskomfortą.

Neseniai buvau pakviesta į bokso varžybas Las Vege. Tai buvo pirmas kartas, kai stebėjau jas ne per televiziją. Pajutau pagarbią baimę išvydusi, kaip prieš raundą ringe vienas į kitą žvelgia varžovai. Jie stengėsi įbauginti vienas kitą.

Makiaveliški (Makiavelis — XV-XVI a. Italijos valstybės veikėjas, teigęs, kad siekiant valdžios pateisinamos bet kokios priemonės bei nusikaltimai — vert. past.) veidmainiai taip pat mėgsta įsmeigti akis. Šie žmonės kontroliuoja savo žvilgsnį, jis nėra nei labai švelnus, nei natūralus. Tai melagysčių meistrai, išmokę valdyti savo baimę, siekiantys manipuliuoti aplinkiniais.

5. Abejojančios akys

Jei tuo pat metu akys siaurėja, kakta suraukiama, o vienas antakis pakyla— vadinasi, pašnekovas veikiausiai abejoja jūsų pasakytais žodžiais. Toks veidas dažniausiai būna žmogaus, kuris nežino, kokį sprendimą priimti.

6. Nustebusios akys

Nustebęs pašnekovas pakelia akis ir įsmeigia žvilgsnį į lubas. Niekinančio nustebimo išraiška gali atsirasti tada, kai pašnekovas netiki jumis ar tuo, kad kažkas iš tikrųjų vyksta. Tokia išraiška taip pat išduoda, kad žmogus neįstengia patikėti tuo, ką pamatė ar išgirdo.

7. Drovios akys

Drovus ar sutrikęs žmogus dažnai žvilgčios šnairomis ir stengsis išvengti tiesioginio akių kontakto.

Tai taip pat galima vadinti flirtu. Jis ar ji žvelgia šnairomis, kartu palenkdamas galvą ir žvilgtelėdamas iš padilbų. Labai panašiai elgiasi nepasitikintis savimi ar sutrikęs vaikas.

Antropologas Desmondas Morisas teigia, kad toks žvilgsnis — dvilypis, nes rodo vadinamąjį įžūlų drovumą (iš tikrųjų abu šie žodžiai prieštarauja vie


nas kitam). Kitaip tariant, nuoširdumo čia nė kvapo, tik apsimestinis kuklumas. Aplinkinius tai gali erzinti arba seksualiai jaudinti — tai lemia situacija.

8. Liūdnos, susigėdusios akys

Liūdnas, sutrikęs ar susigėdęs žmogus dažniausiai žvelgia žemyn ir vengia akių kontakto. Antakiai taip pat gali būti suraukti. Paprastai į akis nežiūri nuliūdęs ar nuolankus žmogus.

9. "Aš to nepadariau!"

Melagis paprastai vengia žvelgti į akis. Tačiau jei žmogus sako tiesą ir yra įsitikinęs savo teisumu, ypač tada, kai buvo neteisingai apkaltintas, jis tvirtai ir tiesiai žvelgia į akis. Akių raumenys tada būna atsipalaidavę, o žvilgsnis — pasitikintis ir fiksuotas.

10. Nervingai trūkčiojantys akių vokai

Jei darome tai, ko nederėtų daryti, mūsų kūnas dažniausiai randa būdų mums tai pranešti. Turėjau klientę, kuri buvo susižavėjusi visiškai ja nesidominčiu vyriškiu. Šis nuolat gėrė, o moteris jo ieškodavo baruose. Iš karto po sužadėtuvių moteriai nevalingai ėmė trūkčioti akių vokai. Tai nesiliovė ir po šešių mėnesių, kai ji nutraukė sužadėtuves. Kita klientė atvedė dukrą. Šiai akių vokai trūkčioti pradėjo tada, kai mergina įsidarbino savo tėvo teisininko firmoje; tėvelis labai mėgo kontroliuoti ir buvo tikrai valdingas. Jai išėjus iš darbo, vokai trūkčioti liovėsi.

Akių raumenų susitraukinėjimą arba spazmus dažniausiai sukelia įtampa bei stresas. Jei turite tokių problemų — pamąstykite, kas vyksta jūsų gyvenime. Galbūt kūnas įspėja, kad patiriate per didelį stresą. Atkreipkite dėmesį!

11. Nuolat mirksinčios akys

Per dažnas mirksėjimas gali būti nervingumo ir nesaugumo ženklas. Kadaise viena mano klientė, žinių pranešėja, mirksėjo itin dažnai. Nors ir buvo


labai iškalbi, ši moteris širdies gilumoje labai nerimavo dėl to, ar bus atnaujinta jos darbo sutartis. Ji jautė didžiulį nerimą, nes beveik netikėjo tuo, kad vėl gaus darbą, ir tai reiškėsi nerviniu akių trūkčiojimu.

Po ilgų pokalbių apie jos darbą, per kuriuos aptarėme, ką ji galėtų veikti tuo atveju, jeigu nepavyktų gauti to paties darbo, ji pamažu ėmė atsipalaiduoti. Mes nusprendėme, kad žinių skaitymas nėra vienintelis dalykas, kurį ji sugeba. Mūsų susitikimai davė puikių rezultatų. Jai pasirodžius eteryje akių vokai ne- betrūkčiodavo. Moteris atsipalaidavo bei liovėsi nerimauti dėl ateities, ir akių raumenys atsipalaidavo. Jos darbo sutartis buvo pratęsta dar trejiems metams.

Pernelyg dažnai gali mirksėti meluojantis ar nerimaujantis, kad juo gali nepatikėti, žmogus.

12. Kontakto vengiančios akys

Jei žmogus nežiūri tiesiai į jus — tikrai kažkas negerai. Jis gali vengti žvelgti jums į akis dėl to, kad jam nepatinkate, esate neįdomus, arba jis neįstengia jums atsispirti, o gal esate jį įbauginę. Beje, melagis dažniausiai darys, ką galės, kad tik jūsų žvilgsniai nesusitiktų. Jį kamuoja kaltės jausmas, dėl to ir vengia žvelgti tiesiai į veidą.

Tačiau žvelgiantis pro šalį pašnekovas nebūtinai meluoja. Galbūt jis jaučiasi nejaukiai ar pajuto poreikį gintis; gali būti, kad turi ką slėpti. Žmonės gali vengti tiesioginio žvilgsnio, nes trokšta, kad kiti nesužinotų, kas jie iš tikrųjų yra. Tikėtina, kad juos kamuoja menkavertiškumo jausmas, dėl to ir žvelgia pro šalį vildamiesi, jog to nepastebėsite.

Jei norite sužinoti, ar pašnekovas jus mėgsta — pažvelkite į antakius. Jei pirmą kartą sutiktas nepažįstamasis jums nusišypsos, jo antakiai savaime šoktelės, kitaip tariant, iš pradžių staiga kilstelės, vėliau nusileis. Toks veido judesys atliekamas tik kartą; jį visuomet lydi šypsena. Jei mūsų susidomėjimas kuo nors didėja, dažniausiai plačiau atveriame akis. Jei taip padaro ir pašnekovas, vadinasi, jūs abu gerame kelyje. Sis žmogus domisi jumis. Kita vertus, jei tokio antakių šoktelėjimo nepastebėsite, veikiausiai jis jums abejingas.

A n ta k ia i


Suraukti antakiai, pakelti antakiai

Jei kas nors jūsų nemėgsta ar bijo, jis surauks antakius: juos abu kartu kilstelės ir priartins vieną prie kito. Anot Desmondo Moriso, tai yra prieštaringas judesys, nes raumenys stengiasi atlikti du veiksmus — kilstelėti antakius ir juos suartinti. Šioje veido išraiškoje slypi širdgėla, kančia, pyktis ir baimė; visi kartu jie gimdo susirūpinimą.

Antakiai pakyla, kai pašnekovas pasijunta šokiruotas ar kuo nors netiki. Suraukti antakiai, kai tarp jų atsiranda vertikalios raukšlės, reiškia pyktį.

Tikruosius ketinimus atskleidžia ne tik tariami žodžiai, bet ir burnos judesiai. Juos galime laikyti vienu veido signalų. Pašnekovo mintis išduoda lūpos, gerklė bei skruostai.

Nuoširdi šypsena

Šypsena — vienas galingiausių signalų. Jei ji nuoširdi, lūpų kampučiai pakilę aukštyn, jos pačios prasivėrusios, matyti dantys; tada skruostai pakyla, o akių kampučiuose susimeta raukšlelės.

Jei norite įsitikinti šypsenos galia, pasiųskite ją kam nors — tik iš visos širdies — ir pamatysite, kas nutiks. Padarykite tai tada, jei nesijaučiate itin laimingas ir neturite didelio ūpo šypsotis. Tiesiog suteikite veidui nuoširdžios šypsenos išraišką ir duokite darbo jutimų atminčiai. Prisiminkite laimingą savo gyvenimo laikotarpį ir pasistenkite nepaleisti šios minties. Dabar nusišypsokite. Būsite maloniai nustebinti teigiamos reakcijos.

Linksmumas užkrečiamas. Kai šypsotės, kiti nejučiomis ima jus mėgdžioti, ir įtampa savaime išnyksta. Pamatysite — aplinkiniai taps artimesni. Susipažinsite su daugiau žmonių, nes visi jus laikys draugiškesniu.

Įtempta šypsena

Įtempta šypsena yra apsimestinė. Prisiminkite vaikystę, kai nenorėdavote

A t s p ė k ite , k ą s a k o lū p o s

fotografuotis su visa šeima. Ne itin džiaugėtės būdamas ten, todėl ir nesielgėte kaip laimingas žmogus, kitaip tariant, nesišypsojote. Fotografas liepdavo: “Sakykite “cheese”. Pakartodavote šį žodį. Nuotraukoje burna įtemptai šypsosi, bet akys — liūdnos.

Čia aprašiau nenuoširdžią arba prievartinę šypseną, kurią žmonės spauste išspaudžia. Jūs jiems tikrai nepatinkate ar jie nepatenkinti, kad esate greta, tačiau norėdami atrodyti civilizuoti ir kultūringi jie šypsosi. Rezultatą jau aptarėme. Kitą kartą, kai išvysite žmogų bereikšmėmis akimis ir išspausta, tarsi tariant “cheese”, šypsena, žinokite — ji nenuoširdi.

Žmonės, kurie šypsosi įtemptomis lūpomis, neatskleidžia tikrųjų savo jausmų. Tiesą sakant, kiekvienas, kuris taip atrodys tardamas: “Nesirūpink dėl to” arba “Tai smulkmena”, iš tikrųjų mano priešingai. Vadinasi, problemų tikrai yra ir jums derėtų susirūpinti — nes jos kelia nerimą.

Šypsena ne laiku ir ne vietoje

“Kodėl tu šypsaisi? Aš juk pasakiau, kad mirė mano tėvas. Kas tau nutiko?” — paklausė Linda geriausios savo draugės Šerolės, papasakojusi, kad jostėvelis neseniai apleido šį pasaulį. Šerolė nebuvo nei nejautri, nei žiauri. Ji taip tik parodė, jog labai susinervino ir dėl to, ką išgirdo, jaučiasi nemaloniai. Deja, ji jausmus reiškė šypsena, o ne liūdnu žvilgsniu.

Žmonės, kurie šypsosi patekę į įtemptą kritinę situaciją, kitiems neretai suteikia dar daugiau širdgėlos. Jie galbūt ir neturi sadistinių polinkių, tik taip rodo, kad jaučiasi nemaloniai. Deja, tai nepadeda į Lindą panašiems žmonėms— jie pasijunta priblokšti ir nuliūsta.

Taip nutiko buvusiam prezidentui Džimui Karteriui. Daugelis yra įsitikinę, kad jis prarado galimybę dar kartą patekti į Baltuosius rūmus dėl netinkamų veido siunčiamų signalų. Kiekvieną kartą per televiziją kalbėdamas apie Irano įkaitų dramą jis nervingai šypsodavosi, o tai visiems kėlė itin nemalonius pojūčius. Be to, vertė abejoti prezidento patikimumu. “Kodėl tas žmogus šypsosi, kai vyksta tokie baisūs dalykai?” — stebėjosi dauguma amerikiečių. Jie nesuprato, kad buvęs prezidentas nervinasi. Jo rimti ir liūdni žodžiai netiko prie laimingos ir nerūpestingos veido išraiškos. Prezidentas neatrodė esąs stiprus lyderis.

Kitą kartą, kai papasakoję apie nelaimingą atsitikimą pamatysite ką nors šypsantis, supraskite — pašnekovas veikiausiai savęs nekontroliuoja. Tai tiesiog nevalinga reakcija į nervinančius ir sudėtingus dalykus.



Žiovavimas

Išvydę ką nors žiovaujant paprastai pamanome, kad žmogus nuobodžiauja ar yra pavargęs. Dabar psichologai teigia, kad šį veiksmą kartais lemia ir kitos priežastys. Tai gali būti dėl noro “pabėgti”, t. y. būtent šitokiu būdu siekiama išvengti sunkumų, kančios ar streso.

Jei atsiranda dalykų, apie kuriuos žmogus nenori nei girdėti, nei galvoti, jis neretai nesąmoningai ima žiovauti, kad jų išvengtų.

Turėjau klientę, kurios sūnus mokykloje terorizavo kitus vaikus. Jis šokdino visą klasę ir nedaug trūko, kad būtų paskelbtas mažamečiu nusikaltėliu. Kalbėdama apie savo sūnų ir su manimi aptarinėdama savo, kaip motinos, vaidmenį, ji nevaldomai žiovavo. Buvo bjauru žiūrėti. Ji neįstengė suvokti fakto, kad yra pernelyg nuolaidi ir nerūpestinga motina.

Rijimas

“O, tikrai džiaugiuosi tavimi, — pasakė Džesika sunkiai rydama seiles. — Kaip nuostabu, kad netrukus turėsi vaikelį! Tai žavu.” Monotoniškas balsas bei sunkiai ryjamos seilės (tuo metu galima išvysti, kaip aukštyn žemyn juda Adomo obuolys) — tai akivaizdūs ženklai, rodantys pašnekovo jausmus jums ar jo savijautą.

Iš tikrųjų Džesika nesidžiaugė, kad draugė turės vaikelį, priešingai, labai jai pavydėjo. Ji buvo tiesiog priblokšta, todėl paėmė viršų ta nervų sistemos dalis, kuri funkcionuoja be žmogaus valios. Merginos burna išdžiūvo. Jai teko sunkiai ryti seiles. Vargšę smaugė pavydas. Iš tikrųjų ji troško pasakyti, kad negali pakęsti draugės ir be galo jai pavydi. Mat ši gyvenime gauna visa, ko nori, o dabar dar ruošiasi pagimdyti kūdikį, deja, Džesika neturi nei vyro, nei vaikų.

Kitą kartą, kai su kuo nors susipažinsite ar kam nors pasakosite apie savo sėkmę — stebėkite kaklą. Jis išduos, ką iš tikrųjų jaučia jūsų žodžius išgirdęs žmogus. Sunkus rijimas, lydimas įtemptos šypsenos, blausios akys ir bereikšmis balsas — puikiausi įrodymai, kad šis pašnekovas nėra patenkintas jus matydamas. Ir visai nesvarbu, kokius žodžius taria jo lūpos.

Plaštaka pridengta burna

Pamelavęs vaikas neretai rankute prisidengia burną, tarsi stengdamasis at


gal grąžinti ką tik išsprūdusį melą. Augant ši reakcija tampa savaimine. Burnos dengimas plaštaka gali rodyti apgaulę. Šiuo judesiu žmogus tarsi sako: “Nereikėjo man taip kalbėti”.

Jei suaugusysis kalbėdamas prie burnos pakelia ranką ar liečia lūpas, tikėtina, kad jis sako netiesą. Jei norite sužinoti, ar pašnekovui patinka tai, ką pasakėte, stebėkite — galbūt jis prie lūpų kelia smilių? Taip jis nesąmoningai ir be žodžių taria: “Ša!”

Vienas mano klientas, itin mėgstantis diskutuoti oratorius, pastebėjo, kad jam kalbant klausytojai prie burnos vis kilnodavo rankas. Jis pasakė: “Žinau, kad daugelis jūsų mano, jog tai, ką dabar pasakiau, skamba neįtikėtinai. Tai sunku suvokti, tačiau jei atidžiai įsiklausysite į mano žodžius ir juos išnagrinė- site, tikrai gausite nemaža naudos”.

Po šios pastabos klausytojai iš karto pakeisdavo kūno padėtį bei veido išraišką. Ir vieni, ir kiti ėmė rodyti susidomėjimą. Daugelis klausytojų liovėsi dengti burną ranka. Kitaip tariant, jie nesąmoningai liovėsi sakyti “ša” ir tapo imlesni kalbėtojo žodžiams. Tokią išvadą šis padarė stebėdamas klausytojų veidus.

Kandžiojamos lūpos

Lūpų kandžiojimas bei kramtymas — neretai reiškia bandymą kontroliuoti viduje slypintį pyktį ar apmaudą. Tai palyginti saugus būdas priešiškumui reikšti. Kandžiojama apatinė lūpa ir kartu purtoma galva rodo stiprų pyktį.

Velionė princesė Diana labai dažnai kramtydavo lūpą. Tai galime išvysti daugybėje nuotraukų. Tikėtina, kad princesė tai darė mėgindama nuslopinti priešiškus jausmus fotografams, lendantiems į jos asmeninį gyvenimą.

Laižomos lūpos

Žmonės laižo lūpas dėl daugybės priežasčių. Tai gali reikšti, kad laižantysis sako netiesą. Taip pat tai rodo nervingumą. Neretai nervinantis išdžiūsta burna, dėl to pašnekovas ima laižyti lūpas, tarsi norėdamas, kad burnoje atsirastų daugiau seilių. Gausiai vartojant alkoholinius gėrimus ar daug rūkant neretai taip pat ima džiūti lūpos.

Toks veiksmas gali reikšti ir flirtą. Juo gali būti siekiama atkreipti į save dėmesį. Žinoma, jei tai daroma gundančiai.


Skruostų kalba

Žmogaus skruostai taip pat daug išduoda. Jie gali pasakyti, ar žmogus nuoširdžiai džiaugiasi, ar yra sarkastiškas. Šypsantis iš širdies skruostai pakils. Atvirkščiai, kai šiepiamos įtemptos lūpos ar jas iškreipia klastinga šypsenėlė, jie lieka plokšti arba nudribę.

Jei norite sužinoti, ar pašnekovas kupinas sarkazmo, priešiškumo ar abejoja jumis — stebėkite skruostus. Pavyzdžiui, jei vienas burnos kamputis pastebimai nuleistas žemyn, t.y. taip, kad skruoste susimeta raukšlė (vadinama kreiva šypsena), vadinasi, šis asmuo kupinas apmaudo. Netrukus sulauksite sarkastiškos pastabos. Skruosto trynimas — nesąmoningas gestas, rodantis, kad pašnekovas abejoja jūsų žodžiais.

Galiausiai skruostai išduos, jog pašnekovas sutrikęs ar jaučiasi pažemintas. Jie ne tik paraus, bet ir nusileis — nelygu, kaip stipriai pažemintas jis jaučiasi.

Antropologas Desmondas Morisas yra įsitikinęs, kad apie kitą žmogų galime pasakyti labai daug, jei atidžiai stebime jo apatinę veido dalį — smakrą bei žandikaulius. Ypač tai svarbu emocinei būklei atspėti.

1. Pyktis ir smakras

Supykęs žmogus smakrą atkiša į priekį. Tai paprastai reiškia grasinimą ar priešiškumą. Tokį atkištą smakriuką pastebėsite bendraudami su vaikais, kai šie nenori daryti, kas liepiama. Prieš ištardami “ne” jie pirmiausia atkiša smakrą. Tai iššaukiantis gestas. Daugelis mūsų neatsisako šio gesto ir suaugę. Mes nesąmoningai atkišame šią veido dalį, kai būname įskaudinti ar išbarti. Kalbėdamiesi su žmogumi galite sužinoti, kada jis ima širsti — tereikia stebėti, kaip keičiasi ši veido dalis.

2. Baimė ir smakras

Jei smakras atitrauktas atgal, vadinasi, žmogus pajuto baimę. Tai gynybi-

E m o cin g a s is sm a k ra s


nė reakcija. Panašiai elgiasi vėžlys, slėpdamasis savo kiaute. Žiūrėdami siaubo filmus, susigūžiame — prispaudžiame smakrą prie kaklo. Taigi, jei pastebėjote, kad pašnekovas prie krūtinės spaudžia smakrą, žinokite — jis veikiausiai jūsų bijo ar jaučia grėsmę.

3. Nuobodulys ir smakras

Plaštaka paremtas smakras reiškia, jog pašnekovas veikiausiai stengiasi sutelkti dėmesį. Nors jis gali atrodyti susimąstęs, tačiau iš tikrųjų nuobodžiauja ir galvą paremia norėdamas geriau susikaupti.

4. Sutelktas dėmesys ir smakras

Jei žmogus lengvai ir švelniai glosto smakrą (panašiai glostoma barzda), vadinasi, jis stengiasi kuo labiau sutelkti dėmesį į tai, ką sako pašnekovas.

5. Kritiškumas, snobizmas ir smakras

Labai kritiškai nusiteikęs žmogus kilsteli smakrą. Jis tarsi siunčia žinią: “Esu geresnis už tave” arba “Nenusimanote apie tai, ką kalbate”.

6. Abejonės ir smakras

Netikėdamas jūsų žodžiais, pašnekovas dažniausiai trins ar prilaikys smakrą. Tai nesąmoningos pastangos susivaldyti ir nepasakyti jums, kad netiki tuo, ką sakote.

N o sis v isk ą ž in o

Nosį liečiantis žmogus gali turėti paslapčių. Galbūt jis apgaudinėja ar meluoja. Sis veiksmas veikiausiai susijęs su nevalingu siekimu pridengti burną tada, kai buvo pasakyta tai, kas nedera. Vietoj burnos ranka pasiekia nosį.


Rūta daug metų nebuvo mačiusi koledžo bičiulio Todo. Per tuos metus ji priaugo nemažai kilogramų, dėl to atrodė daug vyresnė ir nebe tokia patraukli. Jiems kalbantis buvo akivaizdu, kad Todas beria komplimentus, kuriais pats netiki. Vos ištaręs: “Atrodai nuostabiai”, jis kilstelėjo ranką prie nosies. Pasakęs, kad ji atrodo pasakiškai ir kad jis džiaugiasi ją matydamas, Todas nevalingai griebėsi už nosies. Laimė, šis pokalbis truko neilgai — priešingu atveju vaikinas veikiausiai ją būtų nutrynęs iki kraujo.

Kai kada galite pastebėti, kad pašnekovas rauko nosį. Paprastai šis judesys reiškia, kad jis nepritaria tam, ką sakote, arba bjaurisi jumis.

Visi esame girdėję posakį apie užriestą nosį. Pakelta ir nukreipta aukštyn nosis, o kartu ir atlošta galva — nesąmoninga snobizmo, pranašumo bei požiūrio “Esu geresnis nei tu” išraiška. Kitus kritiškai vertinantis asmuo kilsteli nosį. Šis gestas (tai priešybė nulenktai kukliojo galvai) taip pat gali reikšti panieką, abejingumą ar norą dominuoti.

Nesąmoningai liesti galima ir ausis. Jei žmogus sulenktu smiliumi kasosi paausį, reiškia, kad jis susigėdo arba abejoja tuo, ką girdi. Gali būti, kad jis nesuprato, kas sakoma.

Jei pašnekovas kalbėdamas timpčioja ausį, vadinasi, jis nori truputį padelsti. Jis kažką išgirdo ir prieš atsakydamas ketina pagalvoti.

Nesąmoningas ausies trynimas nykščiu ir smiliumi reiškia: “Nenoriu to girdėti”. Šį gestą dažnai galime pastebėti tada, kai žmogus sako netiesą, ir pašnekovas tai supranta. Tokiu judesiu nesąmoningai siekiama atsiriboti nuo to, kas buvo pasakyta. Jei išvysite taip darant jums (ar kam kitam) kalbant, vadinasi, pašnekovui neįdomu klausytis ar jis tiesiog netiki tuo, ką girdi.

A b e jin g a iš ra iš k a

Abejinga ar bereikšmė veido išraiška — tai pastangos nuslėpti pyktį, apmaudą ar priešiškumą. Kiekvieno žmogaus veido raumenys būna daugiau ar

K ą k a lb a a u s y s


mažiau įsitempę ir judrūs. Taigi matydami bereikšmes akis ir suglebusius raumenis žinokite, kad pašnekovas atsitraukia; jis abejingas esančiai situacijai.

Bendraudami su kalėjimo senbuviais, dažnai galime išvysti tokį bereikšmį veidą. Taip tokie asmenys parodo, kad sugeba kontroliuoti emocijas. Demonstruodami, galima sakyti, veido išraiškos nebuvimą, jie atrodo ne tokie agresyvūs bei pavojingi aplinkiniams. Jie mažiau panašūs į besiveržiančius kieno nors erdvėn. Tai kartu mažina tikimybę tapti auka.

Nenorintys atskleisti savo pykčio bei liūdesio (pasyviai agresyvūs) žmonės dažnai vaikšto bereikšmiais veidais. Jie nenori leisti jums pajusti savo galios — juk sugebėjote juos nuliūdinti.

Jei pašnekovas nuoširdus ir jūs jam patinkate, jis žvelgs tiesiai į jus. Joveidas bus gyvas, judrus. Akys neklaidžios. Žvilgsnis bus nejudrus, bet švelnus ir draugiškas. Burna — atsipalaidavusi, o apatinis žandikaulis truputį atkaręs— tarsi ilsintis. Toliausiai esantys krūminiai dantys nesilies. Veidą nušvies šilta, nuoširdi šypsena. Lūpų kampučiai pakils aukštyn, o akys spindės; jų kampučiuose susimes raukšlelės.

Tokia veido išraiška rodo, kad žmogus pasitiki savimi, jaučiasi saugus, yra atviras, linkęs bendrauti. Jis tikrai nėra įsitempęs ar užsisklendęs.

Dabar, sužinoję, kaip iš balso, kalbėsenos, veido bei kūno kalbos pažinti žmogų, esate pasirengę žinias taikyti praktiškai. Trečioje dalyje tęsime darbą— aptarsime keturiolika asmenybės tipų.

N u o šird u s v e id a s

TREČIOJI DALIS

Kaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti

asmenybės tipą

9 SKYRIUS

Kas tie 14 asmenybės tipų

Ne vieną šimtmetį bandoma klasifikuoti žmones pagal jų charakterio savybes. Šia tema tikrai nemažai prirašyta. Autorių sąrašas būtų įspūdingas — pradedant senovės graikų gydytoju Galenu ir baigiant Zigmundu Froidu, Karlu Jungu bei mūsų dienų psichologais — Abrahamu Maslou, Eriku Eriksonu, Izabele Brigs Mejers bei Deividu Kirsiu.

Kiti, pavyzdžiui, Katlyn Harli, Teodoras Dobsonas, Renė Beironas, Eliza- bet Vagi bei Donas Rišo, asmenybės tipui nustatyti naudoja devynių punktų enigramą. Šie devyni tipai: padėjėjas, siekėjas, stebėtojas, romantikas, kovotojas, taikdarys, laimingasis, nuotykių ieškotojas bei individualistas.

Per amžius žmonija troško atskleisti savo būties slėpinius — kas yra žmogus, kokia jo vieta pasaulyje ir kaip vertinti jį lyginant su kitais individais. Žmonės suprato, kad tik geriau pažinę save bei kitus įstengs atskleisti ir juos supančio pasaulio paslaptis.

Aplink mus daug nenaudėlių, tačiau gausu ir nuostabių, garbingų žmonių. Išmokę bendravimo kodų, galėsite nuspręsti, kuriai grupei priskirti kiekvieną sutiktąjį. Miela riesta nosytė, stambus žandikaulis išvystytais raumeni

Ž m o n ių k la s if ik a v im a s

1 7 4 K a i p , r e m i a n t i s t a m t i k r a i s p o ž y m i a i s , n u s t a t y t i a s m e n y b ė s t i p ą

mis ar dailūs dantys dar neatskleidžia puikių charakterio savybių. Panašiai kaip didelės ausys ir gremėzdiška kumpa nosis nerodo, kad žmogus — nenaudėlis.

Kad įvertintume asmenybę, turime žvelgti giliau ir neapsiriboti kūno ypatumais. Mums reikia tirti elgesį — kas šis žmogus yra, kaip jis juda, kaip elgiasi, kaip skamba jo balsas ir ką jis sako.

Atlikę šią apžvalgą, galėsime apytikriai įvertinti asmenybę. Aptarkime keturiolika tipų ir atsakykime į kiekvieną tipą liečiančius klausimus. Jei dauguma atsakymų — teigiami, labai tikėtina, kad šis asmuo yra priskirtinas būtent to tipo žmonėms. Visiškai nebūtina teigiamai atsakyti į visus klausimus norint apytikriai priskirti asmenybę prie vienos ar kitos grupės. Pasistenkime atrinkti būdingiausius požymius. Nepamirškime, kad žmonės gali turėti įvairioms grupėms būdingų bruožų.

1. Ar šis žmogus slepia emocijas ir vėliau, ilgai laukęs, išlieja jas visas įniršio protrūkiu? Ar jam sunku atsakyti tiesiai? Ar jis žodžiais teigia viena, o kūnas bei veido išraiška kalba visai ką kita?

2. Ar šis žmogus pernelyg dosniai žeria komplimentus? Galbūt jis daro dviprasmiškas užuominas ar kalba gosliu balsu? Ar šis žmogus retai kada žvelgia pro šalį? Ar jis dažnai liečia kitus?

3. Ar šis žmogus dažnai skundžiasi? Ar atrodo, jog jis iš vienos krizės stačia galva neria į kitą? Ar jis mėgsta kalbėti kniaukiančiu nosiniu balsu? Ar jo pečiai pakumpę?

4. Ar šis žmogus retai kalba apie tai, ką jaučia? Ar tai retai apie save pasakojantis mažakalbis? Ar jo kūnas sustingęs vienoje padėtyje ir įsitempęs? Ar balsas monotoniškas? Ar veido išraiška dažnai būna bereikšmė?

5. Ar šis žmogus dažnai neturi savo nuomonės? Ar susidaro įspūdis, kad jis sutinka su daugumos nuomone? Ar jis bijo sukelti aplinkinių nepasitenkinimą? Ar jo balsas tylus, dvejojatis, panašus į murmesį? Ar at

A sm e n y b ė s y p a tu m ų a p žv a lg a

K a s t i e 1 4 a s m e n y b ė s t i p ų 1 7 5

rodo, kad šis žmogus pasijunta nejaukiai priverstas pareikšti savo nuomonę, ir tai išduoda veido išraiška bei kūno judesiai?

6. Ar šis žmogus linkęs dažnai nukrypti nuo temos? Ar jis pasako daugiau nei jums reikia žinoti? Ar jis dažnai kalba dvejodamas? Ar jis linkęs į kraštutinumus — vengia žvelgti į akis arba spokso įsmeigęs žvilgsnį? Ar kalbėdamas jis dažnai patraukia pečiais? Ar veidas bei kūnas rodo, jog žmogus jaučiasi nejaukiai?

7. Ar šis žmogus nuolat kalba apie save, demonstruodamas labai menką susidomėjimą bet kuria kita tema? Ar jis nuolat trokšta būti giriamas? Ar jis kalba garsiai — taip, kad taptų dėmesio centru?

8. Ar šis žmogus, norėdamas pasirodyti pranašesnis, nuolat laido kandžias pastabas apie kitus? Ar jis kalba tarsi darydamas malonę, lyg koks visažinis? Ar jo laikysena tokia, kad kūnas atrodo it sustingęs? Ar jo veido išraiška tokia, lyg žvelgtų į kitus iš aukšto ar juos teistų?

9. Ar šis žmogus nuolat pertraukinėja kitus ir bando neigti bet kokią kito žmogaus nuomonę? Ar jis stengiasi pasipuikuoti, pasirodyti esąs geresnis ar ko nors daugiau turįs nei kiti? Ar jo balsas, veido išraiška bei kūno kalba įtempti ir sustingę?

10. Ar žmogus kalba atvirai? Ar jis tai daro emocingai ir atskleidžia tai, ką iš tikrųjų jaučia? Ar jis kalba nuoširdžiai? Ar jis geras klausytojas? Ar jo prisilietimas aiškiai juntamas ir tiesmukas?

11. Ar šio žmogaus balsas garsus, atakuojantis ir įžūlus? Ar jis nuolat laido nemalonias sarkastiškas pastabas ir kandžius komentarus? Ar šis žmogus užsispyręs ir veikia į nieką neatsižvelgdamas? Ar jis judėdamas kelia daug triukšmo ir bruzdesio? Ar jo veidas dažnai įsitempia ar išduoda pyktį?

12. Ar šis žmogus — vakarėlio siela? Ar jis lengvai ir greitai atsako taiklia ar sąmojinga pastaba? Ar atrodo, kad šiam žmogui reikia nuolat būti dėmesio centre? Ar jis kalba džiugiai ir gyvai? Ar jis nuolat juda? Ar jo judesiai labai vikrūs?

13. Ar šis žmogus nuolat elgiasi netaktiškai? Ar susidaro įspūdis, kad jis pirma pasako, vėliau pagalvoja ir plepa visa, kas tik šauna į galvą? Ar jis domisi vien savo mintimis? Ar jis baisiai nenuovokus ir be galo tiesmukas? Ar jis linkęs šokčioti nuo vienos temos prie kitos? Ar šis žmogus, regis, linkęs pamiršti elgesio visuomenėje normas (kaip arti kitų jis sėdi ar stovi, kiek braunasi į kitų erdvę gestikuliuodamas)?


14. Ar šis žmogus jautrus aplinkiniams? Ar jo kalba išraiškinga? Ar jis mandagus? Ar atrodo, kad nuoširdžiai domisi tuo, ką nori pasakyti kiti? Ar jis paprastai teigiamai atsiliepia apie kitus žmones? Ar jis sako tai, ką galvoja ir ar galvoja, tai, ką sako? Ar jis mintis reiškia entuziastingai, tvirtai? Ar jo veidas dažniausiai būna malonus ir atviras? Ar šiam žmogui turi įtakos aplinkinių žodžiai? Ar atrodo, kad jis nėra įsitempęs fiziškai ir gerai jaučiasi būdamas tarp žmonių?

Ką reiškia teigiami atsakymai

Dar kartą peržvelkite visus keturiolika punktų. Į kurio klausimus daugiausia atsakėte teigiamai? Jo eilės numerį atraskite žemiau pateiktame asmenybės tipų sąraše.

Nagrinėjant kokio nors žmogaus charakterį, labai svarbu įvertinti jį objektyviai, tada žengti dar žingsnelį ir įvertinti emociškai. Prieš įsigilinant į žmogaus charakterį (tam, kad vėliau nustatytume jo asmenybės tipą) būtina nepamiršti, kad, stengiantis pažinti žmones, svarbiausias dalykas — nuoseklumas. Atminkite, žmogiškos būtybės nėra negyvi daiktai. Visi jie gali keistis ir tikrai keičiasi, todėl juos reikia stebėti ilgesnį laiko tarpą ir tik tada daryti išvadas. Gali būti, kad vienaip jie elgėsi prieš keletą metų ar net mėnesių, tada jų gyvenimas dėl tam tikrų dalykų apvirto aukštyn kojomis ir visiškai pakeitė požiūrį į daugelį dalykų. Nuo to momento laikinai ar visam gyvenimui galėjo pakisti ir jų charakteris.

1. Pasyvusis agresorius2. G undytojas3. A uka4. Šaltasis5. Baikštuolis6. M elagis7. Savim yla8. Snobas9. V aržovas10. D osnusis11. A gresyvusis


12. Juokdarys13. Nenuovokusis14. Veiklusis

Skaitydami šį skyrių rasite išsamiai išnagrinėtą kiekvieną asmenybės tipą. Kuo smulkiausiai paaiškinsiu, į ką atkreipti dėmesį stebint žmogaus veidą bei kūną, klausantis jo balso ar tiriant kalbėseną. Tai padės vėliau nustatyti, kokiai grupei tas žmogus priklauso.

Nagrinėdami įvairius asmenybės tipus, dažniausiai tirsite žmones, kurie galbūt turės psichologinių problemų. Juos galbūt kamuos kokios nors neurozės (jų turi daugelis), tačiau šie žmonės bus pajėgūs adekvačiai elgtis.

Svarbu žinoti, kad yra asmenų, nepajėgių normaliai elgtis dėl rimtesnių psichikos sutrikimų. Tai gali būti, pavyzdžiui, dėl šizofrenijos, kai žmogus praranda ryšį su tikrove ir kalba taip keistai ir įmantriai, kad aplinkiniai visiškai nesuvokia tų šnekų prasmės. Tokių asmenų mimika bei kūno judesiai taip pat gali būti labai savotiški, rodantys, kad žmogus jau nekontroliuoja savęs.

Panašiai elgtis gali ir turintys bipoliarinių sutrikimų bei depresijos prislėgti žmonės. Todėl gali atsirasti tam tikrų aiškiai pastebimų balso bei kalbėsenos pokyčių, pradedant tarsi spauste išspaustais žodžiais ir baigiant besaikiu plepumu, kliedėjimu didžiomis idėjomis, minimalia monotoniška kalba ar visišku nenoru tarti žodį. Veido bei kūno judesiai gali atspindėti šiuos sutrikimus — žmogus gali būti labai aktyvus arba jo veido ar kūno raumenys vos krustelėti.

Žmonėms, kurių keistenybės jau pasiekė ribą, gali kilti sunkumų bendraujant su aplinkiniais. Tai gali išduoti šių žmonių kalbėsena, taip pat neretai piktas veidas.

Ši knyga neskirta tokioms problemoms nagrinėti. Pakaks pasakyti tai, kad tokie dalykai tikrai egzistuoja ir visuomet reikia juos prisiminti bandant analizuoti asmenybės bruožus.

P sich o lo g in ė s p rie la id o s


P irm a s is įsp ū d is

Dažniausiai turime tik vieną vienintelę progą išvysti ar išgirsti žmogų. Tenka pasikliauti įspūdžiu. Gali būti, kad turėsite tik tą vieną progą nuspręsti, su kuo bendradarbiauti, ką priimti į darbą ar su kuo susidraugauti. Dėl to svarbu kuo nuodugniau stebėti žmones. Kuo dažniau treniruositės pažinti įvairias balso, kalbėsenos, veido bei kūno kalbos subtilybes, tuo lengviau bus sužinoti, kas yra kas.

Nereikės daug laiko norint susidaryti nuomonę apie kokį nors žmogų. Pakaks kelių pirmųjų sekundžių įspūdžio. Pirmasis įspūdis turi tik vieną trūkumą— jis gali būti grindžiamas per menku informacijos kiekiu. Pavyzdžiui, kas nors gali nemėgti jūsų, nes esate kaip du vandens lašai panašus į tą, kuris (ar kuri) atsisakė su šiuo žmogumi draugauti dar vidurinėje mokykloje. Galite priminti giminaitį, kurio jūsų pašnekovas negali pakęsti. Jam taip pat gali nepatikti jūsų drabužiai. Galite priklausyti etninei grupei, kurios koks nors atstovas jūsų pašnekovui kažkada paliko nemalonų įspūdį. Visais šiais atvejais galite būti įvertintas neigiamai.

Gaila, bet būtent taip aplinkinius vertinantys žmonės neretai būna kupini išankstinių nuostatų, netolerantiški ir siauro akiračio. Šis skyrius padės jums išvengti tokių klaidų, t.y. pagelbės teisingai priimti akimirksnio sprendimus. Čia rasite informacijos apie tam tikrus asmenybės tipus, dėl to jūsų nuomonė bus grindžiama tiksliomis žiniomis.

Mūsų dienomis, kai sutinkame tiek daug žmonių, tokia informacija palengvins gyvenimą, o gal net jį pakeis į gerąją pusę.

K e tu r io l ik a a sm e n y b ė s t ip ų

Per daug metų perskaičiau kalnus literatūros apie bendravimą, rinkau duomenis ir stebėjau žmones per privačią praktiką Beverli Hilse bei Niujorke, taip pat būdama universiteto profesorė vadovavau moksliniams tyrimams. Visa tai padėjo padaryti išvadą: tam tikram asmenybės tipui priklausantys žmonės linkę panašiai kalbėti ir elgtis.

Galbūt ir jūs tai pastebėjote. Prisiminkite mokyklos metus — gal tada su kuo nors ginčydavotės. Dabar mintimis sugrįžkite į kiekvieną po to sekusį savo gyvenimo dešimtmetį. Pasistenkite prisiminti visus, su kuo teko konfliktuoti.


Prisiminkite, kaip jie su jumis kalbėjo ir ką sakė. Kaip jie į jus žvelgė ir kaip elgėsi jūsų santykiams rutuliojantis? Dabar pamėginkite prisiminti visus, su kuriais puikiai sutarėte. Pagalvokite apie jų kalbėseną, veido išraišką bei kūno kalbą.

Pastebėsite tam tikrus dėsningumus. Galėsite suskirstyti žmones pagal jų asmenybės tipą, t.y. pagal tai, kaip jie bendravo su jumis. Pastebėsite, kad agresyvūs, nemalonūs žmonės kalba garsiu, kapotu balsu; jų veidas visuomet būna rūstus. Prisiminkite surauktus antakius, plačius mostus ir į ką nors atkištą kaltinantį smilių — visa tai galima laikyti gąsdinimu.

Suprasite, kad tie judrūs, maloniai skambančiu balsu kalbantys žmonės visuomet galvojo, ką kalba, ir visuomet kalbėjo, ką galvoja. Jie visuomet sveikindavosi su šypsena ir kalbėdami žvelgdavo tiesiai į akis. Jie gyvai mostaguodavo rankomis ir judindavo plaštakas, kai trokšdavo pabrėžti tai, kas svarbu; kalbėdami jie visuomet pasvirdavo kūnu į jus. Susidarydavo įspūdis, kad šie žmonės nuoširdžiai jumis domisi ir tikrai jus vertina. Jie buvo sąžiningi, nuoširdūs, rūpinosi kitais.

Čia rasite aprašytus ir kitokius žmones. Elgiuosi dvejopai. Aprašiau bjauriausius tipus tam, kad išmokyčiau atpažinti — jie gali pridaryti daugiausia bėdų. Noriu, kad įgustumėte jų saugotis. Kita vertus, pateikiu labai daug teigiamų savybių, taip pat pagelbėsiančių atpažinti blogąsias, nes daugelis jų yra blogųjų priešybė.

Skiriu nemaža vietos ir bjauriems, ir puikiems žmonėms; jiems apibūdinti naudoju keturis informacijos šaltinius (kalbėsenos, balso, kūno bei veido ypatumus). Išmokę sujungti juos visus susidarysite vientisą paveikslą. Nors kartais labai vertingų dalykų galima sužinoti vien tik analizuojant kalbėseną, tačiau tiksliausios išvados daromos apibendrinus visus keturis informacijos šaltinius. Tik taip galima įžvelgti pačią esmę.

1. Pasyvusis agresorius

Kalbėsena

Pasyvusis agresorius gali tvirtinti, kad tikrai džiaugiasi jūsų sėkme, ir reikšti tai tinkamais žodžiais. Iš tikrųjų jis visai nesidžiaugia. Jo balsas sako visai ką kita nei žodžiai.

Toks žmogus laidys sarkastiškas pastabas ar viešai leptelės tai, ką galbūt


prasitarėte atvirumo valandėlę, paprašę išsaugoti paslaptį. Tokie žmonės ypač mėgsta pasiteisinti sakydami: “Aš tik pajuokavau”. Jis taip pat gali pataikauti ir giedoti ditirambus net ir tada, kai to visai nesate nusipelnęs.

Kai kurie pasyvieji agresoriai nedaugiažodžiauja, tačiau pasako, ką iš tikrųjų galvoja. Jie gali priblokšti jus trykštelėjusiais ilgai kauptos pagiežos nuodais. Jie paprastai neatskleidžia savo jausmų, tik kartais prasiveržia lyg ugnikalnis.

Be to, šie žmonės niekuomet neatsako tiesiai į pateiktą klausimą. Jie linkę riboti teikiamą informaciją. Pasiteiravę jų nuomonės, galite sulaukti atsakymo: “Nežinau”.

Balsas

Pasyvieji agresoriai pokalbį pradeda energingai, o vėliau jų balsas nuslopsta tiek, kad vos įmanoma suprasti. Jie taip pat mėgsta kalbėti tyliu, vos girdimu balsu. Taip jie sulaukia dėmesio, nes aplinkiniai verčiami prašyti, kad būtų kalbama garsiau. Tai ne kas kita, kaip kontrolės mechanizmas.

Jie gali kalbėti paplonintu, šleikščiai saldžiu balsu, kurio tonas tarsi šokčioja. Kiekvienas taip kalbantis veikiausiai šitaip kompensuoja neigiamus jausmus jums ar kitiems žmonėms.

Kitas būdas giliai glūdinčiam pykčiui nuslėpti — per mažai judinamas apatinis žandikaulis; balsas tuomet skamba pro nosį, tarsi kniaukimas. Dar kiti pasyvieji agresoriai gali slėpti pavydą ir pyktį jums; jų balsas skamba monotoniškai. Galiausiai tokie žmonės, norėdami nuslėpti tikruosius jausmus, ima juoktis ar kosėti.

Kūno kalba

Pasyvieji agresoriai gali be atvangos liesti pašnekovą ir taip bandyti nuslėpti jam jaučiamas neigiamas emocijas. Juos kamuoja nesąmoningas troškimas pasprukti, todėl gali nuolat muistytis ar linguoti pirmyn ir atgal. Nepaisant malonių žodžių, šie asmenys tikrai jūsų nekenčia.

Veikiausiai pastebėjote trepsenimą koja, barbenimą pirštais ar kitus pašalinius plaštakų bei pėdų judesius, rodančius, kad žmogus nori pasišalinti. Be to, kalbant kūnas gali būti pasuktas į jus, o kojų pirštai — į priešingą pusę. Tai aiški užuomina, kad šis asmuo netrokšta būti greta jūsų.

Pasyviųjų agresorių plaštakos gali susigniaužti į kumščius, o nykščiai pa


sislėpti juose; tai rodo priešiškumą. Be to, sėdint galite išvysti surakintas jų kulkšnis — ženklą, kad slepiama informacija. Kalbant gali trūkčioti galva. Šie žmonės gali trinti kaklą išduodami, kad bando slopinti mintis.

Jie taip pat gali kūnu pasvirti į jus, taip parodydami, jog domisi tuo, ką sakote — po to iškart atšlyti, išduodami dvilypius jausmus. Jie gali spausti ranką taip, kad sutraškės kaulai. Tai nėra geras ženklas. Kalbėdami su jumis, jie gali visiškai nejudinti plaštakų ar jomis apkabinti save, tarsi trokšdami suvaldyti neigiamus jausmus.

Veidas

Pasyvieji agresoriai dažnai klastingai, įtemptomis lūpomis šypsosi. Jų kampučiai nepakyla. Jie taip pat gali kramtyti apatinę lūpą. Tai nesąmoningos pastangos suvaldyti viduje glūdintį pyktį.

2. Gundytojas

Kalbėsena

Patyrę gundytojai spinduliuoja žavesiu ir dėl to gauna tai, ko trokšta. Viliodami jie manipuliuoja ir valdo. Gundytojai mėgsta seksualines užuominas bei dviprasmybes. Jie visiškai nesidrovi iškreipti ar išpūsti faktus, jei mato, kad kitiems tai patinka. Jie be galo mėgsta komplimentus ir sako visa, ką kitas asmuo norėtų girdėti. Jie be atvangos flirtuoja ir siekia atkreipti dėmesį, kuris glosto jų savimeilę.

Iš pat pradžių pokalbis su gundytoju sukasi apie jo pašnekovo poreikius, interesus bei kitus šiam svarbius dalykus. Kai taip gražbyliaujant susipažįstama artimiau, gundytojas prabyla apie savo poreikius, interesus bei kitus jam svarbius dalykus. Jis be galo mėgsta “būti vargšelis”, nes taip sužadina simpatiją bei susidomėjimą. Toks asmuo pataikauja pašnekovui; jis gali stabtelėti bet kurioje pokalbio vietoje ir paberti pagyrų vien tam, kad įtiktų.

Visa tai daroma siekiant manipuliuoti kitais, nes tokie žmonės jaučiasi neįtikėtinai nesaugūs ir turi begalinį poreikį būti mylimi. Jie linkę manipuliuoti mylinčiais žmonėmis. Nuolat siekia fizinio kontakto, kuris taip pat glosto trapią jų savimeilę.

Pamelavus juos menkai graužia sąžinė. Jei apgautasis išsiaiškina tiesą ir dėl to kyla konfliktas, šie žmonės ima išsisukinėti. Jie darys ir kalbės bet ką,


kad tik galėtų elgtis taip, kaip jiems patogiau. Gavę tai, ko norėjo, gundytojai neatsigręždami keliauja ieškoti naujos aukos.

Balsas

Moterų gundytojų balsas neretai būna žavus, aukštas, alpulingas. Jos taip pat mėgsta šnibždėti ar kikenti. Vyrai gundytojai taip pat neretai kalba gosliu, žemesniu nei įprastas, balsu. Taip siekiama seksualiai sujaudinti ir savo pusėn palenkti pašnekovą. Ir vieni, ir kiti ulba meiliu, saldžiu balsu ir daug juokiasi.

Kūno kalba

Gundytojai paprastai pakreipia galvą pašnekovo pusėn. Taip siekia parodyti tariamai nuoširdų susidomėjimą. Jie linksi galva, nesvarbu, ar iš tikrųjų pritaria, ar ne. Jų tikslas — priversti kitą asmenį susidomėti jais. Jų galva gali būti palenkta, o žvilgsnis nukreiptas aukštyn.

Jie paprastai tarsi veidrodis atkartoja pašnekovo judesius. Gundytojų beveik niekuomet nepamatysite braunantis į svetimą erdvę. Jie stengiasi būti arti, kad leistų pajusti, jog pašnekovas jiems patrauklus. Norėdami įtikinti ir gauti pritarimą, jie subtiliai tarsi netyčia brūkšelėdami ranka prisiliečia. Taip šie žmonės rodo susidomėjimą. Jų kūnas pasvyra į pašnekovą ir ilgai lieka arti jo; tai vienas iš būdų kontroliuoti kitą asmenį.

Gundytojų kūnas atsipalaidavęs, jie nestovi įsitempę. Galima sakyti, jie puikiai pažįsta savo kūną. Jų pečiai arba dubens sritis gali būti atkišti pirmyn. Taip pat jie linkę atlošti pečius išryškindami krūtinės bei liemens išlinkimus ir taip atkreipti į save dėmesį. Jie taip pat mėgsta lėtai, ritmingai judinti koją nuo pat klubo sąnario.

Gundytojai mėgsta žaisti papuošalais arba plaukais. Jie taip pat gali priglausti pirštus prie kaklo ar lūpų ir taip atkreipti pašnekovo dėmesį į šias kūno dalis. Jie gali vilkėti seksualius ar provokuojančius apdarus. Tai dar vienas ženklas, kad siekiama užkariauti.

Veidas

Gundytojai niekuomet nenuleis nuo jūsų akių. Jie žvelgs daug ilgiau nei įprastai — dvi ar tris sekundes, spindės šypsena, o akys žiburiuos.


Jie linkę daryti viliojančias grimasėles. Pavyzdžiui, tai gali būti vadinamoji “pusiau šypsena”, kai lūpos truputį šypsosi, o žvilgsnis fiksuotas. Jie dažnai laižo lūpas ir provokuodami jas, o ypač apatinę atkiša.

3. Auka

Kalbėsena

Aukos be atvangos skundžiasi. Regis, visi jų pokalbiai sukasi tik apie konfliktus, jie labai greiti kaltinti kitus, nes niekuomet nepastebi savo kaltės. Netgi tada, kai yra akivaizdžiai kalti, šie žmonės visuomet randa ką apkaltinti. Jie nepratę ieškoti savo klaidų, tad laiko save nekaltais avinėliais tarp šio pasaulio vilkų.

Balsas

Auka dažnai inkščia silpnu, aukštu balsu, dar suplonėjančiu sakinio pabaigoje. Jis kartais gali ir visai nuslopti, nes šie žmonės mėgsta murmėti, o kartais ir kniaukti pro nosį. Jų balsas visuomet švelnus, tarsi sakantis: “Prašau, nepulk manęs, aš toks baikštus”.

Jų tylus, monotoniškas balsas atskleidžia giliai sieloje slypinti liūdesį. Jie jaučiasi bejėgiai ir nesugeba kontroliuoti situacijos. Toks nykus murmesys labai apsunkina bendravimą — regis, šie žmonės nesugeba išsakyti savo minčių.

Kūno kalba

Aukų kūnas bei laikysena atskleidžia įtampą. Jų pečiai pakumpę, o tai rodo prislėgtą savijautą. Lyg gindamiesi jie dažnai ant krūtinės suneria rankas, o galvą paprastai palenkia; į pašnekovą paprastai žvelgia iš apačios.

Jie dažnai ima muistytis tada, kai aptariama jų atsakomybė. Tokiais atvejais jie juda be atvangos — kalbėdami gali nuolat siūbuoti pirmyn ir atgal.

Ne taip jau retai pastebime juos grąžant rankas ar kramtant ir krapštant nagus. Jie nepasitiki savimi ir jaučiasi be galo nesaugūs. Kalbėdami šie žmonės dažnai tarsi laiko save už rankų ar norėdami jaustis tvirčiau liečia kojas. Jie gali sėdėti viena koja glaudžiai apviję kitą, nes taip jaučia mažesnį diskomfortą.

Veidas

Aukų akių plyšeliai kalbant atrodo siauresni, nes vokų bei antakių raume


nys labai įsitempę. Jų kakta dažniausiai suraukta, o žvilgsnis nusuktas į salį. Jie napalaiko akių kontakto, o tai rodo, kad kalbėti jiems yra sunku. Ne taip jau retai jie kramto lūpas — tai liūdesio ir diskomforto ženklas.

4. Šaltasis

Kalbėsena

Šie ledokšniai šykštūs žodžių ir paprastai viską slepia savyje, ypač jausmus. Kalbėdami jie gali pernelyg artikuliuoti žodžius. Jūs niekuomet nežinote, kas žadina jų emocijas, nes jie neleis jums patirti, ką jaučia. Tai dažniausiai mažakalbiai, prabylantys tik pašnekinti ir retai patys rodantys iniciatyvą. Kadangi jų jausmai praktiškai nedemonstruojami, labai sunku atspėti, ką jie galvoja.

Jie paprastai daro, kas liepiama, ir stengiasi itin kruopščiai atlikti bet kokią užduotį. Gali atrodyti, kad su jais lengva bendrauti, tačiau taip būna tik iki tos akimirkos, kai, panašiai kaip pasyvieji agresoriai, jie pajunta grėsmę. Tada prapliumpa keiksmais.

Balsas

Šaltieji paprastai kalba monotonišku bespalviu balsu. Šiuos žmones sunku perprasti, nes jie retai reiškia emocijas ir yra linkę vadovautis instrukcijomis.

Kūno kalba

Šių šaltuolių kūnas sustingęs, lyg būtų prariję mietą. Mechaniški jų judesiai dažnai trikdo aplinkinius, nes sudaro šaltumo ir nelankstumo įspūdį.

Jie stengiasi neliesti pašnekovo, o jei ir apkabina, tai dažniausiai labai nerangiai. Dažnai išvysime juos kūną dengiant rankomis ar jas sukryžiuojant ant krūtinės. Galva gali būti laikoma tiesiai; tai rodo polinkį gintis ir nemokėjimą prisitaikyti prie situacijos.

Gali pasirodyti, kad šaltieji smerkia kitus, nes plaštakas dažniausiai laiko sterblėje arba trikampiu suremia pirštus. Tiesą sakant, taip jie slepia, kad jaučiasi itin nesaugiai. Jų rankos paspaudimas dažnai glebus, rodantis silpną valią. Jie gestikuliuoja tiesiu, aukštyn nukreiptu nykščiu ir tiesiais pirštais, išduodančiais nelankstų požiūrį.


Jie linkę laikytis nuošaliau, nes nemėgsta įsipareigoti. Jie taip pat prastai jaučiasi patekę į situacijas, kurių negali kontroliuoti ir organizuoti patys.

Veidas

Šaltųjų veido išraiška dažniausiai bereikšmė, apatinis žandikaulis nejudrus. Smakras dažniausiai pritrauktas prie krūtinės. Tai rodo, kad žmogus saugosi fizinės ar emocinės grėsmės. Jie retai žvelgia į akis.

Gali šyptelėti įtampos kupina šypsena, dvelkte dvelkiančia nenuoširdumu.Šie žmonės bendraudami su jumis, kai aptarinėjami juos trikdantys dalykai, dažnai ima žiovauti. Taip pat galite išvysti juos sunkiai ryjant seiles tada, kai kalbama apie emocijas liečiančius dalykus.

5. Baikštuolis

Kalbėsena

Baikštuoliai dažniausiai būna mažakalbiai. Jiems paprastai nepavyksta išsakyti savo minčių, nes bijo ką nors supykdyti ar nuliūdinti. Jie baikštūs. Mėgstamiausias atsakymas yra: “Nežinau”. Jie nedrįsta turėti savo nuomonės. Šie žmonės linkę žemintis ir neigiamai save vertinti. Regis, jie pasirengę prasmegti žemėn. Jų žodynas atspindi šią beviltišką padėtį. Baikštuoliai kalba labai atsargiai, pasverdami kiekvieną žodį.

Balsas

Baikštuolių balsas monotoniškas, tylus, garsas neretai nepastovus ir kupinas dvejonių. Jie linkę kartotis. Norėdami išvengti klaidų, šie žmonės linkę kalbėti lėtai arba per greitai, tarsi stengdamiesi išsakyti viską.

Kūno kalba

Baikštuoliai dažnai kasosi galvą. Tai sutrikimo ženklas. Jie silpnai spaudžia ranką. Jų laikysena paprastai sudribusi, pečiai palinkę į priekį. Tai rodo bailumą. Jaučiamą diskomfortą jie neretai slopina linguodami pirmyn ir atgal. Rankas dažniausiai sukryžiuoja ant krūtinės — tai būdas prisidengti. Patirdami


įtampą ar diskomfortą jie gali save apkabinti ar įsitverti kokio nors daikto ir taip drąsintis.

Veidas

Baikstuoliai daro, ką gali, kad tik išvengtų akių kontakto. Paprastai jie pirmieji nusuka žvilgsnį, jei jų ir pašnekovo akys susitinka.

Jų veide dažnai atsispindi išgąstis, akys spinduliuoja baimę ir įtampą. Antakiai neretai būna suraukti — tai baimės ženklas. Jiems trūksta pasitikėjimo savimi, todėl kandžioja apatinę lūpą ir prie krūtinės spaudžia smakrą. Susidūrę su problemomis gali išrausti.

6. Melagis

Kalbėsena

Melagiai dažnai nukrypsta nuo temos ir gali prišnekėti daugiau, nei norite sužinoti. Jie taip pat mėgsta išsisukinėti ir kalbėti aptakiomis frazėmis. Jų kalba prikaišiota “hm” ir panašių dvejones reiškiančių žodelyčių.

Melagiai, kaip ir gundytojai, spinduliuoja žavesiu norėdami gauti tai, ko nori. Jie gali būti dviveidžiai, dažnai visko prižadėti, bet vėliau neištesėti. Jei nešioja gandus, vadinasi, būtinai kitiems papasakos ir apie jus, nes šitaip gali pasijusti reikšmingi.

Balsas

Melagių balsas neišraiškingas. Jis nenatūralus, nes reikia apgalvoti sakomus žodžius. Tačiau jis gali skambėti ir kitaip — tapti panašus į trykštantį purslais šampaną. Tuo momentu, kai sako netiesą, balsas gali tapti aukštesnis.

Kūno kalba

Melagiai vyrai sumelavę kartais atsilaisvina kaklaraiščio mazgą, moterys— tiesiog plaštakomis prisidengia kaklą. Tai ženklas, kad jie bijo būti demaskuoti. Be to, kalbėdami jie gali slėpti plaštakas ar muistytis, pavyzdžiui, linguoti pirmyn ir atgal, taip išreikšdami diskomfortą bei nemalonius pojūčius. Kartais jie elgiasi visiškai priešingai, sėdėdami ar stovėdami visiškai ramiai — pernelyg ramiai, nes atrodo visiškai sustingę.


Meluojantys žmonės taip pat gali visiškai nejudinti plaštakų, nes turi mintimis sekti išgalvotą istoriją, o ši būna tolokai nuo tiesos. Todėl jiems tęsiant pasakojimą nederėtų stebėtis menkesniu gestikuliavimu.

Tačiau pėdos gali išduoti. Reikšdami nekantrumą, melagiai gali vikriai ore aukštyn žemyn judinti pėdą. Jų kojų pirštai gali būti pasukti į priešingą pusę nei liemuo, t.y. nukreipti nuo pašnekovo, kuriam meluojama. Atsisakydami jie dažnai trukteli vieną petį. Melagiai gali dažnai liesti pašnekovą, tačiau tai priešiški prisilietimai, kuriais siekiama parodyti, kad jie kontroliuoja padėtį.

Veidas

Melagiai gali žvelgti dvejopai — tyčia nežiūrėti į jus kalbėdami arba spoksoti tiesiai į akis, retai nusukdami žvilgsnį. Jų šypsena dažnai tarsi išspausta. Jie šypsosi įtemptomis, prie dantų prispaustomis lūpomis, aplink akis nesusimeta raukšlelės. Veidas gali ir kitaip išduoti meluojant.

Šie žmonės kartais pernelyg dažnai mirksi. Tai rodo, kad jie dėl kokių nors priežasčių nesijaučia saugūs, turi ką slėpti ar tiesiog nervinasi. Juos galite išvysti pridėjusius pirštą prie lūpų ar plaštaka pridengusius burną. Taip jie elgiasi klausydamiesi.

7. Savimyla

Kalbėsena

Savimylos be atvangos plepa apie save ir be saiko trokšta būti giriami. Apie save jie gali papasakoti viską — net ir tai, ko visai nenorite girdėti. Norėdami šokiruoti aplinkinius ir atkreipti į save jų dėmesį, jie paprastai aptarinėja nederamus dalykus.

Jų žodyne dažniausiai kartojasi žodžiai — “aš”, “mano” ir “man”. Jei šnekama ne apie juos, šie žmonės nustoja domėtis pokalbiu. Vaduodamiesi iš nuobodulio, savimylos neišvengiamai bando pradėti kalbėti apie save.

Balsas

Savimylos dažniausiai kalba garsiai; balsas neretai skamba nemaloniai. Jie trokšta būti išgirsti kuo daugiau klausytojų. Kai pokalbis sukasi apie juos, balsas tampa itin gyvas, pakilus. Kitais atvejais jis blankesnis, truputį prislopin


tas, o kartais netgi visai monotoniškas. Tai rodo, kad tokiam žmogui be galo nuobodu.

Kūno kalba

Savimylų kūnas gali atrodyti sustingęs — taip siekiama padaryti svarbaus ir galingo asmens įspūdį. Kalbėdami ne apie save, bet apie ką nors kita, jie gali atšlyti, susmukti kėdėje ar plaštaka paremti galvą.

Sėdint jų kojos dažniausiai būna ištiestos į priekį, tarsi jie jaustų teisę užimti visą erdvę. Jie be galo mėgsta gestikuliuoti rankomis bei plaštakomis ir taip visiems pranešti apie savo buvimą. Be to, savimylos linkę liesti pašnekovą ir taip versti jį sutelkti dėmesį į juos.

Veidas

Ignoruojami jie išspaudžia nenatūralią šypseną. Kitais atvejais būna nuoširdūs ir linksmi, ypač jei aplinkiniai skiria daug dėmesio. Jausdami pripažinimą, jie, regis, net nušvinta. Jei kalba sukasi apie juos, žiūrėdami į pašnekovą jie nenuleidžia akių. Jei kalbama apie kitą žmogų, žvilgsnį jie iškart nusuka, taip parodydami, kad jiems neįdomu.

Jų žvilgsnis nuolat klajoja aplink ieškodamas svarbių žmonių arba tokių pašnekovų, kurie jiems skirtų daugiausia dėmesio. Paprastai savimylos žvelgia į kitus norėdami sužinoti, ar šie žiūri į juos.

8. Snobas

Kalbėsena

Vadovaudamiesi požiūriu “Esu geresnis nei tu”, snobai paprastai švaistosi menkinančiomis pastabomis ir taip pasijunta pranašesni už kitus. Milžiniškas nesaugumo jausmas verčia šiuos žmones žeminti aplinkinius ir taip įgyti pranašumo savo pačių akyse.

Snobai, kaip ir agresyvieji, mėgsta menkinti kitus, tik tai daro daug subtiliau. Dėl to, kaip ir šie, jie gana sunkiai prisitaiko prie pokalbio dalyvių, nes stengiasi kontroliuoti padėtį.

Snobai dažniausiai yra aštrialiežuviai. Jie niekuomet neieško žodžio kiše-nėje, visuomet viską pastebi ir paprastai žino paskutines naujienas. Šie žmonės


be galo mėgsta apkalbas, ypač tokias, kurios gadina apšnekamojo įvaizdį. Dėl to jie tiesiog pražysta. Snobai puikiai nutuokia, kaip užmegzti reikalingas pažintis ir jų dėka iškilti. Dėl to nesistebėkite išgirdę juos pataikaujant aukštą padėtį užimantiems žmonėms.

Tikroji tokio elgesio priežastis — bandymas nuslėpti didžiulį nesaugumo jausmą. Snobai kalba tarsi darydami malonę, puikuojasi savo žiniomis ir gali valandų valandas postringauti. Jie mėgsta madingus posakius, įmantrius žodžius bei frazes, kuriomis gali pasipuikuoti prieš kitus. Jie taip pat linkę kalbėti dialektu ar slengu ir taip pajusti savo galią, nes klausytojai ima abejoti, ar tikrai viską supranta.

Didžiausia jų baimė — būti ištremtam iš socialinės grupės ir paliktam vienam. Snobas veikiau užkalbins žemesnės visuomeninės padėties žmogų, nei kur nors sukinėsis vienas. Vienatvė jį slegia. Snobui, kaip ir savimylai, reikia klausytojų. Kaip ir pastarasis, jis paprastai demonstruoja savąjį “aš”; pokalbis nuolat sukasi apie jį ir jo pranašumą. Regis, jis pasakoja nesibaigiančią istoriją ir dažniausiai ignoruoja pašnekovo pastangas įterpti bent žodelį. Snobas, kaip agresyvusis ar savimyla, kalbėti baigia tada, kai nori pats, o ne kas nors kitas.

B a ls a s

Snobai dažniausiai kalba tarsi surakintais žandikauliais; balsas nenatūralus, nosinis, panašus į kniaukimą. Jie paprastai žodžius taria lėtai, kapotai, kruopščiai artikuliuoja. Negyvas balsas, skamba labai kritiškai. Negana to, jis suskamba griežtai, nekantriai kreipiantis į visus, kuriuos laiko pavaldžiais.

K ū n o k a lb a

Snobo kūnas neretai būna įsitempęs, tiesus, nelankstus, palinkęs atgal. Taip sukuriamas didesnis fizinis atstumas ir pabrėžiami socialiniai skirtumai tarp jo ir kitų žmonių. Jį galite išvysti į šonus įremtomis rankomis — plaštakos ant klubų, alkūnės atkištos į šalis. Tai ženklas aplinkiniams laikytis didesniu atstumu.

Kalbėdamas jis paprastai į pašnekovą atsuka viršutinę plaštakų pusę. Tai reiškia, kad aplinkiniams jis nėra atviras. Pirštai gali būti sunerti, nykščiai sukami vienas aplink kitą ar nuolat judinami. Tai išduoda nuobodulį.

Veidas

Snobo šypsena gali būti klastinga ir nenatūrali; lūpos prispaustos prie dantų


taip, kad skruostuose susimeta raukšlės. Nesulaukdamas pagarbos, šia sarkastiška šypsena snobas išreiškia abejones.

Reikšdamas pretenzijas, snobas kilsteli smakrą ir žvelgia nosies tiesumu. Jis netgi gali užsimerkti, kilstelėti antakius ir atkišti lūpas. Tokia mimika taip pat skirta kitiems parodyti jų vietą. Jei snobui nepatinka pašnekovo žodžiai, jis atlošia galvą.

Akys nuolat klajoja po patalpą, karštligiškai ieškodamos įtakingų, galinčių suteikti paramą žmonių.

9. Varžovas

Kalbėsena

Varžovas nuolat pertraukinėja pašnekovą ir bando užginčyti visa, ką tik šis pasako. Jei pareikšite, kad turite mielą šuniuką, jis iškart pasakys taip pat turįs šunį, bet didesnį, šeriamą geresniu ėdalu nei jūsiškis ir kilusį iš čempionų dinastijos.

Toks žmogus linkęs skaityti tarp eilučių ir kabinėtis prie kiekvieno ištarto žodžio. Net jei tai draugiškas pareiškimas ar visai nekaltas sakinukas, varžovas beveik niekuomet nesutiks. Dažniausiai jis išreikš visiškai priešingą požiūrį, nesvarbu, ar iš tikrųjų sutinka su juo, ar ne. Jei kartais ir pritartų, vis dėlto sugebės pridurti kritišką pastabą ar pasakyti, kad egzistuoja ir kitoks požiūris.

Balsas

Varžovai dažniausiai būna greitakalbiai. Jie retai leidžia kitiems įsiterpti. Jų balse paprastai girdime įtampą, o kartais ir pavydo gaidelę.

Kūno kalba

Stebėdami varžovo kūną, neretai išvysite sustingimo ir įtampos ženklus— požymius, kad jis pavydi. Tokie žmonės neretai stengiasi išlaikyti didesnį fizinį atstumą su tais, su kuriais konkuruoja. Psichologiškai jie nenori susisieti bet kokiais ryšiais, dėl to su kuo nors bendraudami retai pasvyra kūnu į pašnekovą.

Kita vertus, jie gali prisiversti artimiau bendrauti norėdami gauti informacijos. Tokiu atveju varžovas gali be atvangos plekšnoti per nugarą, spausti ran


ką ar ką nors apkabinti. Tai priemonė nuslėpti priešiškus jausmus. Tačiau net ir labai tariamai meiliai besielgiančio varžovo kūnas būna įsitempęs bei nelankstus ir išduoda troškimą konkuruoti bei pavydą. Rankos paspaudimas gali būti pernelyg stiprus, rodantis, kad šio žmogaus pasąmonėje slypi noras įskaudinti.

Varžovas gali muistytis ir nenustygti vienoje vietoje, nes tikrai nejaukiai jaučiasi jūsų draugijoje. Jis gali nuolat liesti pašnekovą taip siekdamas parodyti, kad jis dominuoja, ar kalbėdamas rankomis prisidengti krūtinę, nes jaučia grėsmę.

Jam kalbant pastebėsite gniaužiamą kumštį — pastangas nuslėpti tikruosius jausmus — troškimą konkuruoti ir pavydą.

Veidas

Varžovo akys nuolat klajoja aplink, nes jam per sunku kam nors ilgai ir nuoširdžiai žvelgti į akis. Jis šykštės žvilgsnių, nes siekia jaustis pranašesnius.

Toks žmogus dažnai įtrauks lūpas ar jas laižys suvokęs, kad kuo nors esate pranašesnis už jį. Tokius pokyčius galite tikėtis išvysti iškart pasakę gerą naujieną apie save. Jis nesidžiaugia jūsų sėkme — tik giliai širdyje pavydi. Z. Froido žodžiais tariant, jis ieško būdų jus sužlugdyti.

10. Dosnusis

Kalbėsena

Dosnieji — atviri, lengvai bendraujantys ir reiškiantys jausmus žmonės. Pasakodami apie tai, kokius jausmus jiems sukėlė vienas ar kitas žmogus bei situacija, jie linkę vartoti emocingus posakius. Jie pasakys, kad jaučiasi patenkinti, liūdni, pikti, apnikti abejonių ar įsimylėję. Kalbėdami jie atskleidžia jausmus. Dosnieji sugeba ne tik pasakoti apie save, bet ir pasukti pokalbį apie pašnekovo reikmes bei potyrius. Jiems labiau patinka domėtis kitais nei patiems būti įdomiems. Tai nesavanaudiški, rūpestingi žmonės.

Jie supratingai reaguoja į jūsų klausimus ir jūsų poreikius. Jie dosnūs, nes negaili laiko ką nors paaiškinti ir dažnai suteikia vertingos informacijos.

Dosnieji yra puikūs klausytojai, retai giedantys ditirambus patys sau. Jie linkę kuklintis, todėl šiems žmonėms kartais sunku priimti komplimentus.

Dosnieji kalba malonius dalykus. Taip elgtis juos skatina troškimas dalytis ir suteikti malonumą kitiems. Jie labai mėgsta skatinti ir drąsinti, todėl ne


būna grubus, niekada neįžeidinėja. Negalėdami pasakyti ką nors gera ar naudinga, jie dažniausiai patyli.

Balsas

Dosniojo balsas malonus, pakilus, šiltas ir supratingas. Jis neretai skamba negarsiai, meiliai ir raminamai.

Kūno kalba

Dosnieji linkę dažnai liesti pašnekovą. Jų prisilietimai draugiški ir nuoširdūs, rankos paspaudimas tvirtas ir šiltas. Spausdami ranką, šie žmonės mėgsta suimti ją abiem plaštakomis; viena jų būna viršuje. Sveikinamas žmogus pasijunta laukiamas ir mielas. Klausydamiesi ir kalbėdami dosnieji neretai palinksta į pašnekovą. Taip reiškiama pagarba.

Savo kūno kalba bei laikysena jie parodo, kad yra atsargūs ir nenori brautis į svetimą erdvę. Vaikščiodami ir stovėdami jie nesistengia būti pastebimi. Jie gali būti truputį gunktelėję ir žengti atsargiai, o įeidami į patalpą — galbūt netgi pirštų galais.

Veidas

Dosnieji nuolat žvelgia tiesiai į akis. Jose dažnai išvysime užuojautą ir supratingumą, simpatiją ir gebėjimą įsijausti. Jie maloniai šypsosi ir mėgsta bendrauti.

11. Agresyvusis

Kalbėsena

Agresyvieji visuomet ir visur pasirengę užsipulti. Iš jų retai išgirsite nors vieną gerą žodį: jie visus triuškina ir į akis, ir už akių. Jie mitriai paleidžia kandžią pastabą, dviprasmišką komentarą ar sarkastišką užuominą. Jų tikslas— pašnekovą sumalti į miltus. Nuolat besikaunantys ar bent jau pasirengę kautis žodžiais, jie priverčia pašnekovą nutilti ar jį visiškai sutriuškina. Jei nesielgsite taip, kaip jie nori, galite neabejoti — sulauksite skandalo. Pokalbis su jais dažniausiai sukasi apie tai, kaip jie ką nors išjuokė arba kam nors parodė savo vietą.


Jie labai mėgsta mokyti kitus gyventi, todėl neprašyti įkyri savo nuomone net ir tada, kai jūsų nepažįsta. Būdami įsitikinę tik savo teisumu, užsispyrę ir nelankstūs, jie retai ieško kompromisų, atsiprašinėja ar prisipažįsta buvę neteisūs. Net akivaizdžiai padarę klaidą jie visuomet randa ką apkaltinti ir niekuomet neprisiima atsakomybės už savo veiksmus.

Jie mėgsta vartoti neigiamus ir priešiškus posakius, o keiksmažodžių prikaišioja į kiekvieną sakinį. Be to, agresyvieji linkę daryti toli siekiančias išvadas ir absoliutinti. Jie dažnai būna tiesmuki, nediplomatiški ir gali greitai sutrikdyti pašnekovą kandžia pastaba. Agresyvieji taip pat dažnai pertraukinėja pokalbį stengdamiesi jį kontroliuoti.

Šie žmonės linkę kaltinti. Kaip ir aukos, jie mėgsta ieškoti priekabių, kurstyti. Jei nenorite daryti to, ko jie reikalauja, šie žmonės tol neatstos, kol jūsų neprivers. Nors yra labai agresyvūs su kitais, patys jie dažnai nepajėgia toleruoti tokio elgesio.

Balsas

Agresyviųjų balsas garsus, panašus į aliarmo signalą — lyg nuolat grėstų pavojus. Atakuojantis jų tonas dažniausiai rodo, kad jie ieško dingsčių sukelti konfliktą. Jis išduoda šių žmonių sieloje glūdintį priešiškumą bei pyktį sau ir kitiems. Savo balsu jie siekia įbauginti aplinkinius; jis ūmus, kapotas, skamba įžūliai ir agresyviai.

Kūno kalba

Agresyvieji nebūna švelnūs. Jų prisilietimai yra nemalonūs, rankos paspaudimas — šiurkštus. Tarsi buldozeriai jie viską šluoja savo kelyje. Eisena sparti, žingsniai girdėti iš toli. Agresyvumą išduoda į priekį palinkęs kūnas.

Veidas

Agresyvieji kalbėdami dažnai suraukia antakius. Žvelgia įdėmiai, skvarbiai, todėl veide matyti nuolatinė įtampa, akys būna primerktos, šnervės išplėstos.

Lūpos dažniausiai kietai sučiauptos. Jie mėgsta kalbėti mažai judindami žandikaulius. Tai priešiškumo bei pykčio išraiška. Apatinis žandikaulis neretai atkištas pirmyn, rodantis agresiją.


12. Juokdarys

Kalbėsena

Juokdariai neretai tampa kompanijos siela. Jų sugebėjimas neieškoti žodžio kišenėje ir sumanumas traukte traukia žmones. Nors atrodo, kad gyvenimą šie žmonės laiko vienu dideliu pokštu, tačiau yra itin jautrūs ir be galo trokšta būti mylimi. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl įsitikinimo, kad kiti į juos žiūri iš aukšto, juokdariai linksmindami siekia pripažinimo.

Jie nešykšti komplimentų ir sąmojingų pastabų. Jų paviršutiniškas mąstymas ir daugybė idėjų neretai atsispindi nerišlioje, fragmentiškoje šnekoje. Šie žmonės šokinėja nuo vienos temos prie kitos, dėl to yra panašūs į vaikus. Su jais kalbantis gali būti sunku sekti mintis, nes jie dažnai nukrypsta nuo temos ar ima laidyti su ja nesusijusius juokelius. Be to, jie, kaip ir vaikai, trokšdami išdėstyti savo požiūrį, mėgsta pertraukinėti pašnekovą.

Juokdariai nori būti mylimi, todėl gali pasakyti bet ką, kad pašnekovas pasijustų geriau. Jie nesivaržo berti komplimentus ir paprastai būna visiems malonūs.

Balsas

Juokdariai dažniausiai kalba garsiai, jų balsas šokčioja, o tonas kinta. Jie daug juokiasi, yra draugiški ir mėgsta sukiotis tarp žmonių. Jie be atvangos plepa, todėl kartais dėl to gali netgi užkimti.

Jų kalba primena sužavėto vaiko krykštavimą. Jie žemiški, mieli savo entuziazmu ir judrumu. Jų balsas labai gyvas, trykšta įvairiausiomis emocijomis, kalba gyva bei greita. Jų žodžių prasmę lengva suvokti.

Kūno kalba

Šie žmonės, rodos, be atvangos juda. Sėdėti ir tylėti jiems be galo sunku. Jie energingi ir dažnai kalbina nepažįstamus žmones norėdami pajuokauti.

Juokdariai dažnai liečia pašnekovą ir jaučia poreikį taip pat būti liečiami. Jiems netgi gali būti sunku bendrauti nieko nepalietus. Jie nelabai suvokia leistinas ribas bei asmeninę erdvę, todėl jų geranoriški ir draugiški prisilietimai gali būti neteisingai suprasti, ypač jei ims liesti pašnekovą, kuris to visai nepageidauja.


Jie taip pat gali stovėti per arti kitų tada, kai tai nėra priimtina. Gana įprasta matyti žmogų traukiantis atatupstą, kai jo pašnekovas juokdarys veržiasi į priekį. Tam, į kurio asmeninę erdvę braunamasi, toks elgesys gali būti labai nemalonus.

Kalbėdami jie palinksta pašnekovo pusėn. Tai ženklas, kad šiam jaučia simpatiją. Tiesą sakant, jiems patinka kiekvienas sutiktasis. Nelaimei, ne visi trokšta su jais susipažinti artimiau, todėl toks perdėtas draugiškumas gali išprovokuoti keblias situacijas.

Juokdariai rankomis ir plaštakomis nuolat mostaguoja norėdami pabrėžti svarbiausius savo ir taip gyvos kalbos niuansus. Be to, jie užima daug erdvės— išskečia rankas, ištiesia prieš save kojas.

Veidas

Jų lūpos pravertos net ir tada, kai nekalba. Šie žmonės visuomet atrodo taip, lyg ketintų ką nors pasakyti ar pertraukti kalbantįjį. Kalbėdami jie linkę dažnai įkvėpti, dėl to dažnai išgirsite juos alsuojant tarsi mažus vaikus.

Juokdarių veidas be galo gyvas, tačiau jie retai kada žvelgia į akis, nes kalbėdami mėgsta dairytis aplink. Vis dėlto jie sugeba atidžiai žvelgti į tuos, kurie juos vertina.

Šie žmonės paprastai nesutelkia dėmesio į vieną asmenį, ypač jei aplink daug žmonių. Jei ir susidomės kuo, tai tik neilgam, nes jų dėmesį atitraukti labai lengva. Jie dažniausiai pirmieji pastebi, kas įėjo į patalpą.

13. Nenuovokusis

Kalbėsena

Nereikia stebėtis, išgirdus nenuovokųjį kalbant ne itin prasmingomis nuotrupomis. Jis gali galvoti apie keletą dalykų vienu metu ir nesugebėti jų sujungti į visumą. Dėl to sunku suprasti, ką jis sako. Ne taip jau retai dėl to jis lieka nesuprastas. Dažnai nenuovokusis šokčioja nuo vieno dalyko prie kito, nuo vienos temos prie kitos, ir jo mintys ne taip jau retai prasmingos atrodo tik jam pačiam.

Be to, jis tarsi vaikas impulsyviai gali leptelėti bet kurią, net ir pačią menkiausią, į galvą šovusią mintį. Dėl to kartais atrodo esąs stačiokiškas ir grubus, neretai įžeidžia klausytoją neturėdamas jokių blogų ketinimų. Regis, jie visuomet padaro kokią nors kvailystę ar išsišoka.


Geriau pažinę šiuos nenuovokius plepius, žmonės ima žvelgti į juos su humoru ir užuojauta ar tiesiog pradeda ignoruoti kaip neišvengiamą trukdį. Jie gali kalbėti per garsiai ir pasakyti per daug. Ką nors girdami būna nuoširdūs ir sąžiningi. Kartais jie pernelyg atviri, t.y. nediskretiški, nes negalvoja, ką ir kam galima sakyti.

Nenuovokieji neretai palieka išraudusį ir sutrikusį pašnekovą, nes plepa kas šauna į galvą, visiškai neatsižvelgdami į klausytoją. Jie tauškia viską, ką galvoja, kad tik kas klausytųsi.

Jie nelabai moka elgtis visuomenėje. Kalbėdami dažnai gali vartoti svetimos kalbos ar dialekto žodžius, taip pat slengą, visiškai nesirūpindami, ar pašnekovas supranta jų reikšmę. Tai prasti klausytojai — dėmesį nuo pokalbio labai dažnai atitraukia jų pačių mintys. Be to, nenuovokieji nemėgsta vykdyti nurodymų, nes jiems labiau patinka daryti tai, ko jie patys trokšta.

Balsas

Nenuovokiuosius paprastai sunku suprasti — jie monotoniškai murma ar pernelyg emocingai šūkauja. Šie žmonės nuolat apsėsti įvairių minčių, todėl neretai kalbasi patys su savimi. Taip pat jie gali kniaukti ar kalbėti pro nosį — nenuovokieji pakankamai neprasižioja, dėl to kaip reikiant neištaria garsų. Jų balsas neretai nuslopsta sakinio pabaigoje, dėl to sunku suprasti, ką jie sako. Kalbos tempas bei garsumas taip pat svyruoja nuo vieno kraštutinumo prie kito. Kartais šie žmonės kalba lėtai, kartais greitai, garsiai arba per tyliai. Pagalvoję apie ką nors juokinga, nenuovokieji gali garsiai nusikvatoti nieko nepaaiškinę aplinkiniams.

Kūno kalba

Jų laikysena neretai sudribusi. Jie vaikšto pakumpę, nuleista galva ir atkištu pilvu. Šie žmonės mėgsta prieiti taip arti, kad pašnekovas pasijunta nejaukiai.

Nenuovokieji plačiai ir negrabiai mostaguoja rankomis. Jų rankų mostai platūs, o plaštakų judesiai pernelyg dažni. Patalpoje nenuovokieji užima daugiau vietos nei derėtų. Toks keistuolis sėdintis po savimi parietęs kojas ar lotoso poza nėra neįprastas vaizdelis.

Šie žmonės yra ekscentriški ir išsiblaškę, todėl kartais nieko nenutuokia apie savo kūno kvapą, rūpinimąsi išvaizda ar asmeninę higieną. Jie dažnai pameta daiktus, nes yra žiopli. Tai tikras neatsakingumo įsikūnijimas.


Veidas

Nenuovokiuosius yra užvaldžiusios jų pačių mintys, todėl šie asmenys žvelgia nedėmesingai, yra išsiblaškę. Jie retai kada žiūri į akis, gali net nepažvelgti į pašnekovą.

Savo išvaizdai jie skiria mažai dėmesio. Nenustebkite išvydę valgyto maisto trupinėlį burnos kampučiuose ar ant lūpų — jiems tai dažnai nutinka.

14. Veiklusis

Kalbėsena

Veiklieji nešykšti žodžių, kalba mandagiai ir maloniai. Prieš ką nors sakydami, jie pagalvoja ir retai pasielgia netaktiškai. Jie lojalūs ir suvokia, ką sako ir ką daro. Jie dosnūs nuoširdžių komplimentų, linkę viską vertinti teigiamai ir matyti šviesiąją gyvenimo pusę. Veiklieji laikosi žodžio. Jie visiškai neveidmainiauja.

Šie žmonės turi stiprų atsakomybės jausmą, todėl atitinkamai kalba ir elgiasi. Jie žino, ką sako, ir sako, ką žino. Aplinkinius priima tokius, kokie šie yra, ir jų nesmerkia. Jie daugiau domisi tais, kurie yra greta, nei savimi. Dėl to galima sakyti, kad kalbėdamiesi jie daugiau dėmesio skirs pašnekovo, o ne savo reikmėms. Veiklieji dalijasi informacija, todėl pokalbis su šiais žmonėmis— garbingi mainai.

Jie nėra sarkastiški ir niekuomet net nemano menkinti pašnekovo. Veiklieji kalba tiesiai, be užuolankų eina prie esmės, juos nesunku suprasti. Tai puikūs klausytojai, linkę padėti atsiskleisti geriausioms kitų žmonių savybėms. Jie gerbia kitus ir nuoširdžiai reiškia savo pagarbą.

Balsas

Veiklieji kalbėdami reiškia įvairias emocijas, derančias esant tam tikrai situacijai. Balso skambesys išduos, jei šie žmonės bus nuliūdę, patenkinti, išsigandę ar kuo nors abejos. Balso aukštis ir garsumas kis keičiantis pokalbio temai.

Veiklieji žodžius taria aiškiai, suprantamai, jų balsas sodrus, skambus, krūtininis. Jis trykšta gyvenimo džiaugsmu ir skamba tvirtai, dėl to visi mėgsta jo klausytis.


Kūno kalba

Veikliųjų kūno judesiai grakštūs, lengvi. Jie tarsi kviečia kitus prieiti artyn ir jaustis gerai. Jie nebijo pašnekovo paliesti ir kalbėdami dažnai palinksta į šio pusę. Drąsindami kitus ir rodydami susidomėjimą jie dažnai linksi galva. Jų kūnas neįsitempęs, laikysena patogi, tačiau kartu ir tvirta — galva pakelta, pečiai atlošti, nugara tiesi.

Jie nemažai gestikuliuoja, mėgsta liesti ir apkabinti kitus. Šie žmonės rankomis bei plaštakomis išreiškia susidomėjimą ar pabrėžia svarbesnius pokalbio momentus. Gestikuliuojant delnai neretai būna atversti, pirštai ištiesti. Tai rodo, kad žmogus neturi ką slėpti.

Sėdint jų kojos šiek tiek praskėstos ar sukryžiuotos ties keliais. Tai taip pat rodo, kad jie yra atviri. Pėdos tvirtai remiasi į grindis ir yra nukreiptos į asmenį, su kuriuo kalba. Tai laikytina nuoširdumo ženklu.

Veidas

Veikliųjų žvilgsnis nuolat nukreiptas į pašnekovą. Šie žmonės sugeba priversti kitus jaustis svarbiausiais pasaulyje.

Jų veidas dažniausiai būna atviras. Jie neišdarinėja įvairių grimasų, apatinį žandikaulį valdantys raumenys atrodo neįtempti, o kalbant ar klausantis veide žaidžia lengva šypsena. Jei jie šypsosi — tai nuoširdžiai: burnos kampučiai pakyla, akių kampučiuose susimeta raukšlelės. Žodžiu, spindėte spindi pasitenkinimu bei džiaugsmu.

Veikliųjų veidas atspindi žodžius. Jei šie žmonės nuliūdo, atitinkamai pasikeis ir jų veidas. Kalbant su patinkančiu žmogumi, jų akių vyzdžiai išsiplės, o veidą nušvies šypsena.

Jūs jau supratote, kaip svarbu atidžiai išnagrinėti visus keturis informacijos šaltinius (kalbėsenos, balso, kūno bei veido) norint įvertinti asmenines savybes.

Dabar, įgiję naujų žinių, į sutiktus žmones galėsite pažvelgti visai kitomis akimis ir klausytis jų tarsi kitomis ausimis. Turėsite daugiau duomenų apie naująjį pažįstamą ir galėsite priimti tikslesnį sprendimą. Ir atvirkščiai, jūsų sprendimai lems jūsų elgesį su šiais žmonėmis. Nebus sunku atskirti tuos, kuriems lemta tapti jūsų gyvenimo dalimi, o kuriems — ne.

Tai, ką sužinojote apie asmenybės tipus, padės lengviau bendrauti. Įgijote daugiau įžvalgumo, kuris leis mažiau klysti vertinant žmones ir užmezgant santykius. Gali būti, kad nustebsite pajutę, kad tapote tolerantiškesni, ėmėte labiau užjausti.

10 SKYRIUS

Kam reikia tokių žinių

Pirmą kartą pažvelgę pro elektroninį mikroskopą, mokslininkai išvydo tai, ko dar nebuvo regėję. Išmokę naudotis naujais galingais prietaisais, mes, kaip ir tie mokslininkai, sužinome dalykų, kurių anksčiau net neįtarėme egzistuojant.

Tarsi pro mikroskopą tirdami kalbėseną, balsą, kūno kalbą bei veido išraišką, galime nustatyti asmenybės tipą ir įgyti daugiau žinių apie žmones apskritai. Padidėjęs pastabumas padeda suprasti daugybę dalykų — pažinti temperamentą, charakterį bei emocinę būseną.

Vienu metu nagrinėjant kiekvieno šių šaltinių teikiamą informaciją, galima gauti tikslų ir išsamų emocinės būklės bei charakterio savybių vaizdą. Kaip tai padaryti, sužinojote skaitydami šią knygą.

Senovės graikai bei romėnai labai gerai žinojo, kaip svarbu iškart nustatyti, kas draugas ir kas priešas, ir sužinoti tai anksčiau, nei šis žmogus atsistos skersai kelio. Jų civilizacijos įstengė išlikti būtent tokių žinių dėka. Beveik kiekviena pasaulinė religija ragina pažinti savo artimą. Tiesą sakant, didžioji dalis Konfucijaus mokymo grindžiama žmogaus prigimties pažinimu, tam tikrų asmenybės tipų stebėjimu bei galimu jų poveikiu kitiems. Ir judėjų Talmudas, ir musulmonų Koranas teigia, kad verta pažinti tam tikras pašnekovų charakterio savybes, kurios gali turėti įtakos mūsų santykiams su jais.


Šiandien šie iš amžių glūdumos atkeliavę mokymai aidi po pasaulį išsibarsčiusiuose įvairių religijų Dievo namuose. Jie primena maldininkams, kad šie visuomet turi atminti, ką garbina ir į kieno veidą žvelgia.

Pasisėmę šių žodžių išminties ir pritaikę ją kiekvienam, kuris įžengs į mūsų gyvenimą, daug geriau suvoksime, kas šis žmogus ir kokį poveikį jis gali mums turėti. Aplinkinius privalome tyrinėti atidžiai ir objektyviai, tada pajusti, kokias emocijas jie kelia. Taip nustatysime, kokio tipo žmogus prieš mus stovi. Reikia žinoti, ar pašnekovas nuoširdus — galbūt jis meluoja? Tada spręsime, ar verta įsileisti jį į savo gyvenimą. Stebėkime kuo atidžiau, tada galėsime neklysdami nuspręsti, ką šis žmogus veiks (ir ar apskritai veiks) greta mūsų.

K etu r i d a rb a i v ien u m e tu

Daugelį mūsų intriguoja galimybė pažinti žmones, tačiau mes linkę tai daryti vadovaudamiesi tik vienu ar dviem bendravimo signalais — kūno kalba bei veido siunčiamais ženklais. Deja, pasikliovus tik vienu ar dviem iš jų, negalime būti įsitikinę, kad deramai įvertinome pašnekovą.

Kol nebuvo šios knygos, nebuvo ir būdo naudotis visais keturiais pažinimo šaltiniais vienu metu. Dėl to ir aprašiau visus keturis kelius žmogaus sielos link, taip pat sudariau klausimyną, padedantį klasifikuoti poelgius. Toks klasifikavimas grindžiamas asmenybės tipais bei emocinėmis būsenomis. Patariau jums žmones vertinti pagal tai, kokį emocinį poveikį jie jums daro. Dabar vertindami kitus galėsite pasikliauti savo instinktais.

Kuo daugiau treniruositės stebėdami žmones, tuo aštriau išgaląsite ne tik emocinius ir fizinius, bet ir intelekto bei dvasios įrankius. Smegenys darbuosis veiksmingiau, nes priversite imtis veiklos visą nervų sistemą bei jusles. Galiausiai pajusite, kad galite neklysdami priimti sprendimą. Žvelgdami į bet kurio pašnekovo veidą, žinosite, ką šis galvoja.

Pasikliaukite savimi — priimsite teisingą sprendimą

Balsas nemeluoja. Kūnas neapgaudinėja. Tai, kas sakoma ir kaip sakoma, nėra melas. Tačiau gaila, žmonės meluoja patys sau.

K a m r e i k i a t o k i ų ž i n i ų 2 0 1

Bet perskaičius šią knygą ir joje pateikiamas žinias pavertus savo įrankiu, daugiau sau meluoti nebereikės. Neturime būti naivūs arba nepaisyti to, ką kužda instinktai tada, kai ketiname žengti per judrų gyvenimo greitkelį. Ir naivumas, ir atsisakymas jiems paklusti gali prišaukti pavojų. Nereikia rizikuoti.

Turėdami naudingų žinių, galite pažvelgti į kiekvieno nepažįstamojo sielos gelmes. Kartu labiau pažinsite ir save. Tada geriau jausite aplinkinius, situaciją, labiau savimi pasitikėsite asmeniniame gyvenime ir versle. Nuo šiol žinosite, kas tikra, o kas — ne. Neklysdami galėsite pasakyti, kur tiesa, o kur — melas.

Tikrai nepamėgsite kiekvieno sutiktojo. Tiesą sakant, ir neprivalote to daryti. Knygoje “Žmonės, kurie nuodija gyvenimą” (“Toxic People”) rašiau, kad egzistuoja žmonių, kurie tikrai gali mums apkartinti gyvenimą. Kita vertus, po pasaulį vaikšto ir daug nuostabių žmonių, kurie turtina mus ir neša džiaugsmą. Apie tai rašiau knygoje “Kaip pritraukti nuostabius žmones” (“Attracting Terrific People”).

Gyvenimas kupinas galimybių rinktis. Užuot pasirinkę teisingai ir džiaugęsi tokiu pasirinkimu, daugelis mūsų nuolat įsipainioja į nemalonias situacijas. Dabar taip jau nebenutiks — vidinis imtuvas įspės, kada galite pakliūti į pavojų ir kada esate saugūs.

Pažinus žmogų ir nusprendus, kas jis toks, ateina laikas elgtis remiantis šiuo sprendimu. Daugiau nebendraukite su žmogumi, jei kartą nusprendėte, kad jam nėra vietos jūsų gyvenime. Pakluskite savo instinktams ir daugiau nebeturėkite su juo jokių reikalų. Jei, deja, esate priversti tai daryti — šis asmuo dirba kartu ar yra artimas jūsų giminaitis, — niekuomet neužsimirškite ir būkite budrūs.

Prisiminkite, kad gaunate tai, ką matote ir girdite. Negalite priversti žmogaus elgtis taip, kaip jums norėtųsi ar perauklėti jį pagal savo suvokimą. Tuos, kurie paaukoja visą gyvenimą tam, kad pakeistų kitus, retai lydi sėkmė.

Kartais būna ir taip. Kuo puikiausiai žinote, kad nereikėtų bendrauti su žmogumi, galinčiu pridaryti nemalonumų, tačiau vis tiek bendraujate. Nepamirškite, kad liguisti santykiai sukelia ne tik nemalonius jausmus — galima netgi susirgti. Kai suvoksite, kad koks nors žmogus tikrai gali įstumti į pavojų, bus lengviau jam ištarti “ne”. Nereikia net abejoti: svarbiausia — j ū s ų pačių gerovė.

Jūs turite galių. Naudokitės šia gyvybiškai svarbia informacija, gaukite kuo daugiau naudos ir džiaukitės į turtingesniu, geresniu ir mažiau stresų keliančiu gyvenimu.


Pažinkite save

Perskaitę šią knygą, galbūt pamanysite: dabar, žinodamas, kaip pažinti kitus, galbūt galiu pažinti ir save? Būtų geriausia, jei kas nors paslapčiomis jus nufilmuotų — tada objektyviai išvystumėte save kito žmogaus akimis.

Džiaugiuosi galėdama kartkartėmis objektyviai įvertinti save, nes dažnai dalyvauju televizijos laidose. Mane kviečia komentuoti psichologinių kokio nors įvykio aspektų. Peržiūrėjusi įrašus, galiu objektyviai vertinti savo elgseną. Nagrinėju savo laikyseną, gestus, veido išraišką, taip pat tariamus žodžius. Tai leidžia sužinoti, ar įtikinamai dėstau mintis. Pamačiusi ką nors netinkama, galiu išnagrinėti, ką padariau ne taip ir kodėl.

Tačiau daugelis žmonių negali mėgautis tokia prabanga, t.y. pažvelgti į save kitų akimis, dėl to jiems sunku save suvokti. Kita gera priemonė sužinoti, ką darote nuolat — stebėti. Įsivaizduokite — iš šalies stebite save ir tą, su kuriuo bendraujate. Kaip kalbate ir ką sakote? Pasistenkite įsivaizduoti, kokia jūsų veido išraišką, ir kokie jūsų kūno judesiai. Svarbiausia — atkreipkite dėmesį, kaip kiti žmonės į jus reaguoja. Jie sėdi arti, pasvyra į jus ar traukiasi šalin? Kaip keičiasi jų veidas? Ar jie žvelgia į jus, ar ignoruoja? Ar jiems patinka būti greta jūsų ir klausytis, ką sakote? Geriausias būdas pažinti save — išvysti save bendraujant.

Lavinkime įžvalgumą

Šią knygą parašiau norėdama pasidalyti informacija, padėti suprasti ir pa-v

žinti kitus bei išmokti geriau bendrauti. Si knyga neskirta išmokyti jus manipuliuoti ar siekti pasinaudoti kitų žmonių silpnybėmis, nežinojimu ar jautrumu.

Sugaišę truputėlį laiko ir stabtelėję, pažvelgę ir įsiklausę į kiekvieną sutiktąjį, išsiugdysite nepaprastą įžvalgumą. Tada kiekvieną kartą, kai teks rinktis žmogų, pavyzdžiui, naują partnerį ar darbuotoją, galėsite jį tinkamai įvertinti.

Gebėjimas vertinti žmones taps antrąja prigimtimi. Kruopščiai surinkta informacija apsaugos nuo lemtingų klaidų ir išmokys būti laimingus, puikiai jaustis, maloniai bendrauti.

PR IED A S A

Rekomenduojama literatura

Barbara, Dominick. Your Speech Reveals Your Personality. Springfield, 111.: Charles C. Thomas Publishers, 1970.

Baron, Renee, and Elizabeth Wagele. The Enneagram Made Easy. New York: Harper, 1994.

Birdwhistell, Raymond. Kinesics and Context. New York: Penguin Publishing, 1973.Blum, Deborah. “Face It!” Psychology Today, September-October 1998, pp. 33-38.Bolting, Kate. Sex Appeal. New York: St. Martin’s Press, 1993.Darby, Joohn K. Speech Evaluation in Psychiatry. New York: Grune and Stratton, 1981.Davies, Rodney. How to Read Faces. Wellingborough, England: Thorsons Publishing

Group, Aquarian Press, 1989.Devito, Joseph A. Human Communication. New York: Longman Publishing, 1995.Dimitrious, Jo Elian, and Mark Mazzarella. Reading People. New York: Random House,

1998.Eaton, William J., and Norman Kempster. “Senators Want Glaspie Issue Clarified.”

Los Angeles Times, 1990, Section A.Ekman, Paul, and W. V. Friesen. Unmasking the Face. Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-

Hall, 1975.Ekman, Paul. Telling Lies: Cues to Deceip in the Marketplace, Politics, and Marriage.

New York: W.W. Norton and Company, 1985.

2 0 4 R e k o m e n d u o j a m a l i t e r a t ū r a

Elgin, Suzette Hayden. The Gentle Art of Verbal Self Defence. New York: Dorset Press, 1980.

Faigin, Gary. The Artist’s Complete Guide to Facial Expression. New York: Watson- Guptill Publications, 1990.

Fairbanks, Grant. Voice and Articulation Drillbook. New York: Harper and Row, 1937.Fast, Julius. Body Language. New York: Pocket Books, 1970.—. Subtext: Making Body Language Work in the Workplace. New York: Viking Pen

guin, 1991.Freud, Sigmund. “Psychopathology of Everyday Life” (1901). In The Complete Psy

chological Works, vol. 6, James Strachey, tr. and ed. New York: W.W. Norton, 1976, p. 86.

Fulfer, Mac. Amazing Face Reading. Fort Worth, Tex.: Q Publishing Services, 1998.George, Jean Craighead. How to Talk to Your Cat. New York: Warner Books, 1985.—. How to Talk to Your Dog. New York: Warner Books, 1985.Glass, Lillian. Talk to Win: Six Steps to a Succsessful Vocal Image. New York: Putnam

Publishing, 1987.—. Say it Right: How to Talk in Any Social or Business Situation. New York: Putnam

Publishing, 1992.—. He Says, She Says: Closing the Communication Gap Between the Sexes. New York:

Putnam Publishing, 1994.—. Toxic People: 10 Ways of Dealing with People Who Make Your Life Miserable. New

York: St. Martin’s Press, 1997.—. Attracting Terrific People: How to Find and Keep the People Who Bring Your Life

Joy. New York: St. Martin’s Press, 1997.—. The Complete Idiot’s Guide to Verbal Self Defense. New York: Alpha Books,

Macmillan Publishing, 1999.—. The Complete Idiot’s Guide to Understanding Men and Women. New York: Alpha

Books, Macmillan Publishing, 2000.Hall, Calvin. A Primer of Freudian Psychology. New York: American Library, 1954.Hall, Calvin S., and Vernon, J. Nordby. A Primer of Jungian Psychology. New York:

Penguin, Mentor Books, 1973.Hall, E. T. The Silent Language. New York: Doubleday, 1959.Haviland, Lewis. Handbook of Emotions. New York: Guilford Press, 1993.Hurley, Kathleen V., and Theodore E. Dobson. What’s My Type? Use the Ennegram

System of 9 Personality Types. New York: HarperCollins, 1991.Ingram, Jay. Talk, Talk, Talk. New York: Anchor Books, Doubleday, 1994.

P r i e d a s A 2 0 5

Keirsey and Marilyn Baters. Please Understand Me: Character and Temperament Types. Del Mar, Calif.: Prometheus Nemesis Book Company, 1984.

Keleman, Stanley. Emotional Anatomy. Berkeley, Calif.: Center Press, 1985.Knapp, M. L. Nonverbal Communication in Human Interaction, 2d ed. Boston: Holt,

Rhinehart and Winston, 1972.Korem, Sam. The Art of Profiling: Reading People Right the First Time. Richardson,

Tex.: International Focus Press, 1997.Kroeger, Otto, and Janet M. Thuesen. Type Talk: The 16 Personality Types That Deter

mine How We Live, Love and Work. New York: Dell, 1988.Kurtz, Ron, and Hector Prestera. The Body Reveals: Hoe to Read Your Own Body. San

Francisco: HarperCollins, 1984.Lewis, David. The Secret Language of Success: Using Body Language to Get What You

Want. New York: Galahad Books, 1989.Lieberman, David J. Never Be Lied to Again. New York: St. Martin’s Press, 1998.Lowen, Alexander. The Language of the Body: Physical Dynamics of Character Struc

ture. New York: Macmillan Publishing Co., 1971.Luelsdorff, P. A. “On Language and Schizophrenia.” Folia Phoniatrica 34 (1982): 72-

81.Marsh, Peter. Eye to Eye: How People Interact. Topsfield, Mass.: Salem House Pub

lishers, 1988.Maslow, Abraham H. Motivation and Personality. New York: Harper and Row, 1970.Mason, Jeffrey Moussaieff. When Elephants Weep: The Emotional Lives of Animals.

New York: Dell Publishing Company, 1995.Mehrabian, Albert A. Nonverbal Communication. Chicago: Aldine Atherton, 1972.Meyers, Isabel Briggs, and Peter B. Meyers. Gifts Differing. Palo Alto, Calif.: Con

sulting Psychologists Press, 1980.Montagu, Ashley. Touching: The Human Significance of the Skin. New York: Harper

and Row, 1986.Mornell, Pierre. Hiring Smart! How to Predict Winners and Losers in the Incredibly

Expencive People-Reading Game. Berkeley, Calif.: Ten Speed Press, 1998.Morris, Desmond. Horsewatehing. New York: Crown Publishers, 1988.—. Body Talk: The Meaning of Human Gesture. New York: Crown Trade Paperbacks,

1994.—. Dogwatching. New York: Crown Publishers, 1996.Morris, James A. The Art of Conversation. New York: Cornerstone Library, 1977.Moyes, Patricia. How to Talk to Your Cat. New York: Henry Holt and Company, 1978.

2 0 6 R e k o m e n d u o j a m a l i t e r a t ū r a

Nirerenberg, Gerald I., and Henry H. Calero. How to Read a Person Like a Book. New York: Barnes and Noble Books, 1994.

Oldham, John M., and Lois B. Morris. Personality Self-Portrait. New York: Bantam Publishing, 1990.

Patterson, Francine. Koko’s Kitten. New York: Scholastic, 1985.Quilliam, Susan. Sexual Body talk: Understanding the Body Language of Attraction

from First Glances to Sexual Happiness. London, England: Eddison, Saad Edition, 1992.

Riso, Richard. Discovering Your Personality: The New Enneagram Questionnaire. Boston: Houghton Mifflin, 1995.

Ruesch, Jurgen, and Weldon Kees. Non-Verbal Communication. Los Angeles: University of California Press, 1974.

Steele, R. Don. Body Language Secrets: A Guide During Courtship and Dating. Whittier, Calif.: Steel Balls Press, 1997.

Tieger, Paul D., and Barbara Barron Tieger. The Art of Speed Reading People. Boston: Little Company, 1998.

Wainright, Gordon R. Body Language. Chicago: NTC Publishing Group, 1985.Wyllie, Timothy. Dolphins, ETs, and Angels. Santa Fe: Bear & Company, 1984.—. Dolphins, Telepathy, and Underwater Birthing. Santa Fe: Bear & Company, 1993.Young, Lailan. The Naked Face: The Essential Guide to Reading Faces. New York:

Random House, 1993.Zebrowitz, Leslie A. Reading Faces. New York: Westview Press, HarperCollins, 1977.Zunin, Leonard, and Natalie Zunin. Contact: The Firs Four Minutes. New York:

Ballantine Books, 1972.

PRIEDAS B

Erzinantys kalbančiojo įpročiai

Gelapo instituto apklausos rezultatai

Ypač erzina Neerzina Nežino

Pertraukinėja kalbant 88% 11% 1%

Vartoja keiksmažodžius ar necenzūrinius žodžius 84% 15% 1%

Murma panosėje ar kalba per tyliai 80% 20% 0%

Kalba per garsiai 73% 26% 1%

Kalba monotonišku, nuobodžiu balsu 73% 26% 1%

Vartoja bereikšmius žodelyčius, pavyzdžiui, “taip sakant”, “žinote”, “hm” ir kt. 69% 29% 2%

Kalba kniaukiančiu nosiniu balsu 67% 29% 4%

Kalba per greitai 66% 34% 0%

Skurdi gramatika, prastas tarimas 63% 36% 1%

Aukštas, spigus balsas 61% 37% 2%

Svetimos kalbos akcentas ar kokio nors regiono dialektas 24% 75% 1%

Lentelė užsakyta š ios knygos autorės 1997 m etais

lillian glass zinau ka galvoji 2002

Documents