linijinis greitintuvas greitintuvas_12... · 2016-07-13 · radikali išorinė radioterapija,...
TRANSCRIPT
1
LINIJINIS GREITINTUVAS
Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie SAM
Medicinos technologijų skyriaus vyr. specialistė
Alma Adomaitytė
2011 m.
2
TURINYS
I. LINIJINIO GREITINTUVO SAMPRATA...........................................................................3
1. Apibrėţimas, veikimo principas, techninės galimybės, parametrai................................3
2. Spindulinio gydymo planavimas ir procedūra..................................................................4
3. Indikacijos............................................................................................................................5
II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS......................................................................................................6
1. PSO duomenys.....................................................................................................................6
2. ETROD duomenys..............................................................................................................7
3. Ispanijos patirtis..................................................................................................................9
4. Australijos patirtis............................................................................................................10
5. Jungtinės Karalystės patirtis............................................................................................12
III. LIETUVOS DUOMENYS.....................................................................................................16
1. Teisės aktai ir apmokėjimo tvarka...................................................................................16
2. VASPVT 2010 m. duomenys.............................................................................................17
LITERATŪRA........................................................................................................................21
3
I. LINIJINIO GREITINTUVO SAMPRATA
1. Apibrėţimas, veikimo principas, techninės galimybės, parametrai
Linijinis greitintuvas (angl. Linear Accelerator – LINAC) – prietaisas, naudojamas išorinei spindulinei
terapijai vėţiu sergantiems asmenims1. „Spindulinės terapijos tikslas – apšvitinti pirminį naviką ir sritines
metastazavimo zonas“ .2
Išorinė radioterapija – toks spindulinio gydymo būdas, kai jonizuojančiųjų spindulių pluoštas
sklinda iš švitinimo aparato galvutės, nutolusios nuo švitinamos kūno srities paviršiaus tam tikru atstumu.
Išorinę radioterapiją skiria ir atlieka gydytojas onkologas radioterapeutas onkologinę pagalbą teikiančios
įstaigos radioterapijos skyriuje.
Nauja spindulinės terapijos metodika, kurioje naudojami KT, MRT, erdivinis planavimas ir kt.,
vadinama – konforminė (konformalioji) radioterapija (angl. conformal radiotherapy) arba 3D (trijų
dimensijų) spindulinė terapija, kai taikinys apšvitinamas naudojant daugialapį kolimatorių, leidţiantį
suformuoti tam tikrų formų laukus, savo ribomis atkartojančius naviko formą, taip maksimaliai apsaugant
sveikus aplinkinius audinius ir organus, naudojama nuo XX amţiaus devintojo dešimtmečio.3 4
Linijinio greitintuvo (toliau – LG) kitos naudojimo sritys:
- Intensyviai moduliuojamoji radioterapija (Intesity-Modulated Radiation therapy - IMRT) -
sudėtingesnis radioterapijos būdas, leidţiantis atsiţvelgti ne tik į naviko kontūrus, bet ir į naviko
erdvinę konfigūraciją. Skirtingose vėţio paţeistose vietose realizuojamos skirtingos spindulių
dozės (1988 m. A. Brahme pasiūlė šį metodą).
Moduliuojamojo intensyvumo spindulinės terapijos metodikoje naudojami LG su daugialapėmis
diafragmomis (DD). Šios terapijos metodikoje planavimas vyksta atvirkštine tvarka, t.y.
onkologas radioterapeutas nustato tam tikrus švitinimo kriterijus ir dozes sveikiems audiniams,
kurių negalima viršyti, o kompiuterinė planavimo sistema padeda rasti optimaliausias šiam planui
įgyvendinti švitinimo sąlygas, parenka spinduliuotės pluoštų kampus centrinės ašies atţvilgiu ir
intensyvumus kiekviename lauko taške.
- Vaizdais valdomas spindulinis gydymas ( Image Guided Radiation Therapy - IGRT). Suplanuotų
ir realiai švitinamų laukų atitikimo kontrolės metodas, leidţiantis terapijos seanso metu matyti
švitinamo ir suplanuoto lauko vaizdus. Vaizdas sukuriamas suderinus LG ir kompiuterinės
tomografijos metodikas.5
- Stereotaksinė radiochirurgija ( Stereotactic Radiosurgery - SRS).
1 Linear Accelerator. RadiologyInfo.org. 2010. URL: http://www.radiologyinfo.org/en/pdf/linac.pdf 2 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004, p. 16 3 A. Sruogis, J. Tamošauskienė. Apie prostatos vėţį. Vilniaus universiteto onkologijos institutas. 2006, Vilnius. URL:
http://www.tyliai.net/prostata/uploads/file/prostatos.pdf 4 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004. 5 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004.
4
- Stereotaksinė kūno radioterapija (Stereotactic Body Radio Therapy - SBRT)6. Stereotaksiniai
metodai taikomi, kai navikas yra anatomiškai sudėtingose, chirurgijai ar įprastinei spindulinei
terapijai neprieinamose vietose, daţniausiai – galvos srityje.
Parametrai: spinduliuotės energija - fotonų (MV) ir elektronų (MeV) spinduliuotės. Nuo šio
parametro priklauso spindulių įsiskverbimo gylis. Kuo šis parametras didesnis, tuo geriau pasiekiamas
giliai esantis navikas.
LG yra klasifikuojami pagal energijos lygį. Ţemos energijos prietaisai gamina 4-6 megavoltų (MV)
fotonus (MV), vidutinės energijos prietaisai gamina nuo 8 iki 10 MV fotonus ir elektronų spindulius nuo
9 iki 15 milijonų elektronų voltų (MeV). Dauguma LG yra dvejopos energijos, turintys galimybę išskirti
ţemos energijos spindulius - 6 MV, ir aukštesnės energijos, t.y. maţiausiai 10 MV, arba daugialypės
energijos prietaisai turintys tiek fotonų, tiek elektronų energijas.7
2. Spindulinio gydymo planavimas ir procedūra
Spindulinis gydymas planuojamas kiekvienam individualiai taip, kad navikas būtų apšvitintas
pakankama jį sunaikinti spindulių doze ir iš visų pusių tolygiai, o sveikieji gretimi audiniai ir organai
gautų kuo maţesnes dozes ir išliktų nepaţeisti. Sudarant spindulinio gydymo planą dalyvauja visa
spindulinio planavimo grupė: onkologas radioterapeutas, gydytojas radiologas, medicinos fizikas,
klinikiniai radiobiologai. Gydymas gali būti atliekamas stacionaro ar ambulatorinėmis sąlygomis.
Siekiant sėkmingos spindulinės terapijos, ji turi būti atliekama kasdien tiksliai atkartojant paciento
padėtį ir švitinimo laukus.8 Gydymo trukmė ir suminė spindulių dozė ne visada vienoda: jei numatoma
radikali išorinė radioterapija, gydymas trunka 6–7 savaites, jei išorinė radioterapija taikoma prieš ar po
operacijos, taip pat jei ji derinama su vidine radioterapija, tuomet gydymas trunka apie 4 savaites. 9
Nustatoma suminė spindulių dozė (GY), kuri pateikiama frakcijomis per švitinimo seansus.
Pirmiausia atliekamos planuojamos apšvitinti kūno srities kompiuterinės tomogramos, t. y.
skersiniai rentgeniniai vaizdai, kuriuose radioterapeutas paţymi norimą apšvitinti audinių apimtį.
Medicinos fizikai parenka atitinkamą švitinimo laukų skaičių (jų gali būti 2, 3, 4 ir daugiau), jų
dydį, apskaičiuoja spindulių pluošto kritimo kampą į kiekvieną švitinimo lauką, švitinimo laiką taip, kad
navikas būtų apšvitintas tolygiai reikiama spindulių doze, o sveiki šalia esantys organai nukentėtų kuo
maţiau.
6 Linear Accelerator. RadiologyInfo.org. 2010. URL: http://www.radiologyinfo.org/en/pdf/linac.pdf 7 Linear Accelerators: Radiotherapy Units, Cobalt URL:
https://www.ecri.org/PatientSafety/Pages/Linear_Accelerators_Radiotherapy_Units_Cobalt.aspx 8 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004. 9 Išorinė radioterapija. Vėţio informacijos centras. http://www.vuoi.lt/index.php?-978888458
5
Spindulinio gydymo planas su visais jo parametrais išspausdinamas popieriuje. Juo kaskart,
atlikdami švitinimo seansą, vadovaujasi radioterapeutas ir jam padedanti radiologijos laborantė.
Paciento švitinamos kūno dalies oda tatuiruojama: ant odos specialiais daţais keliose reikiamose
vietose paliekami adatos galvutės dydţio ţenklai, kurie padeda gydymą atliekančiam radioterapeutui
kaskart paguldyti pacientą vienodai ir tiksliai nukreipti spindulius.
Išorinė radioterapija taikoma pacientui gulint. Seanso metu pacientas švitinimo kambaryje
paliekamas vienas. Jonizuojančiajai spinduliuotei veikiant ţmogaus kūną, nieko nejaučiama.
Spindulinės terapijos kokybei uţtikrinti naudojamos specialios paciento imobilizavimo priemonės,
kompiuterinė tomografija švitinimo tūriams nustatyti (tiksliai įvertinama naviko lokalizacija, nustatomos
ribos tarp naviko ir šalia esančių sveikųjų audinių), informacinė, dozimetrinio planavimo ir verifikavimo
programos. Spindulinio gydymo realizavimo kokybė kontroliuojama papildomomis priemonėmis:
kiekvieno paciento gydymo planas patikrinamas specialiu imitatoriumi, o periodiškai atliekant portalinius
vaizdus patikrinama, ar realūs švitinimo laukai sutampa su gydymo planu.10
Spindulinei terapijai naudojami ne tik LG, bet ir brachiterapijos aparatai. Brachiterapijoje
naudojami dirbtinai sukurti radioaktyvūs šaltiniai – 192
Iridis, 137
Cezis, 131
Jodas.
3. Indikacijos
LG yra naudojamas gydyti visoms kūno dalims/organams.11
Išorinė spindulinė terapija taikoma moterims, sergančioms krūties vėţiu, moters lyties organų
piktybiniais navikais, vyrams, sergantiems prostatos karcinoma. Gydomi pacientai, sergantys minkštųjų
audinių, galvos smegenų piktybiniais navikais, limfomomis, galvos-kaklo srities, virškinimo trakto,
plaučių piktybiniais navikais bei kitomis onkologinėmis ligomis.
Spindulinė terapija gali būti taikoma kaip savarankiškas gydymo metodas arba kombinuojant su
kitais pagrindiniais navikų gydymo metodais, t.y. chirurginiu ir chemoterapiniu. Kai kurie navikai
gydomi tiek chirurginiu, tiek spindulinės terapijos metodais, tačiau spindulinė terapija turi daugiau
pranašumų, nes išsaugomas organas ir jo funkcijos, gaunamas geresnis kosmetinis efektas, maţiau
traumuojamas ligonis.12
Vietiškai išplitusiems epiteliniams navikams (krūties, lieţuvio, plaučių, gerklų, gimdos kūno ir kt.)
skiriamas kombinuotas gydymas, t.y. spindulinė terapija ir chirurgija. Gydymo pradţioje švitinant
sustabdomas naviko augimas bei sumaţinami jo matmenys, o tai pagerina operacijos radikalumą.13
10 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Aukštųjų energijų spindulinės terapijos poskyris. http://www.vuoi.lt/index.php?1312475710 11 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004. 12 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004. 13 Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004.
6
Pooperacinė spindulinė terapija paprastai skiriama, kai operacija atlikta neradikaliai arba siekiant
paveikti sritinio metastazavimo zonas.
Spindulinė terapija, suderinta su chemoterapija, sindikuotina esant vietiškai išplitusiam navikui arba
tolimosioms metastazėms.
II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS
„Linijinių greitintuvų poreikį populiacijoje apsprendţia gyventojų demografinė struktūra,
skirtingų vėţio lokalizacijų sergamumo rodikliai, radioterapinio gydymo apimtys šalyje“. 14
1. PSO duomenys
Pasaulio sveikatos organizacija (WHO Department of Essential Health Technologies) 2010 m.
vasario mėn. atliko pasaulio šalių medicinos prietaisų apţvalgą ir pateikė 145 šalių statistinius
duomenis.15
Remiantis tyrimo duomenimis16
, tarp šalių, pateikusių duomenis, didţiausias LG, tenkančių 1
mln. gyventojų, skaičius yra Monake – 30,57 LG / 1 mln. gyv.
Remiantis PSO duomenimis, Lietuvoje 1 milijonui gyventojų tenka 3,01 LG. Pagal šį rodiklį
Lietuva lenkia Estiją ir Lenkiją (Estijoje – 2,24 LG / 1 mln. gyv., Lenkijoje – 2,6 LG / 1 mln. gyv.), tačiau
atsilieka nuo Latvijos, kurios rodiklis yra 3,98 LG / 1 mln. gyv. (ţr. 1 pav.).
PSO duomenimis, Lietuvoje 2010 m. buvo 10 LG ir visi jie buvo viešojo sektoriaus įstaigose.17
1 pav. LG skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų (PSO, 2010 m.)
Šaltinis: PSO. URL: http://www.who.int/gho/health_technologies/medical_devices/medical_equipment/en/index.html
14 Lietuvoje teikiamų onkologijos paslaugų infrastruktūros tyrimas. Mokymų, tyrimų ir vystymo centras. 2008, Vilnius, p. 70. URL:
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Ataskaitos/BPD_vertinimo_ataskaitos/SAM_31.pdf 15 Baseline country survey on medical devices, 2010. PSO. URL: http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/en/p/packk/ 16 PSO. URL: http://www.who.int/gho/health_technologies/medical_devices/medical_equipment/en/index.html 17 PSO. URL: http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/documents/s18163en/s18163en.pdf
0,51 0,62 1,1 1,45 2,24 2,26 2,6 2,98 3,01 3,47 3,59 3,69 3,83 3,98 4,16 5,34 6,34 7,089,89
30,57
05
101520253035
LG / 1 mln. gyventojų
7
2. ETROD duomenys
Europos terapeutų radiologų ir onkologų draugija (angl. Europien Society for Therapeutic
Radiology and Radiation Oncology, ESTRO) (toliau – ETROD) ėmėsi iniciatyvos įvertinti radioterapinio
gydymo poreikius ir jų patenkinimą Europoje, įgyvendindama QUARTS projektą (angl. Quantification of
Radiation Therapy Infrastructure and Staffing Needs). „QUARTS Project“ 2003-2004 m. tikslas –
suteikti sveikatos prieţiūros planuotojams ir sprendimų priėmėjams objektyvius duomenis apie
radioterapijos infrastruktūros ir personalo poreikį.
Europos radioterapijos ir radiacinės onkologijos draugijos QUARTS projekto 1 darbo grupė 2003-
2004 m. apklausė 44 Europos šalis dėl radioterapijos infrastruktūros ir personalo būklės. Europos šalys
buvo suskirstytos į tris grupes pagal BVP dydį. Lietuva priskiriama prie vidutinio išsivystymo šalių.
Remiantis tyrimo rezultatais, 17-oje Europos šalių egzistuoja nacionalinės rekomendacijos dėl LG
skaičiaus18
:
1. Aukšto ekonominio išsivystymo šalyse - Austrijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Maltoje,
Nyderlanduose, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje;
2. Vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse - Kroatijoje, Čekijos Respublikoje, Vokietijoje, Latvijoje,
Lenkijoje, Slovakijoje;
3. Ţemo ekonominio išsivystymo šalyse - Armėnijoje, Bulgarijoje, Serbijoje – Montenegro.
10-yje šalių LG skaičiaus rekomendacijos yra paremtos populiacijos dydţiu, 5-iose – pacientų
skaičiumi arba procedūrų skaičiumi ir 2-jose - nustatant 1-2 greitintuvus centrui.19
ETROD duomenimis, aukšto ekonominio išsivystymo šalyse LG skaičiaus rekomendacijos
svyruoja tarp 1 LG 80,000 – 250,000 gyventojų (vidutiniškai – 1 LG 183,000 gyventojų), vidutinius
išteklius turinčiose šalyse tarp 200,000 – 400,000 gyventojų (vidutiniškai – 1 LG 284,000 gyventojų),
maţus išteklius turinčios šalys tarp 250,000 – 1,000,000 gyventojų (vidutiniškai 1 LG 500,000
gyventojų).
Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis apie vid. Lietuvos gyventojų skaičių
2010 m.20
ir Akreditavimo tarnybos 2011 m. birţelio 14 d. duomenimis, Lietuvoje 1 LG tenka 365 202
gyventojams.
QUARTS projekto 1 darbo grupė parengė rekomendacines gaires dėl LG naudojimo – 1 LG turėtų
tekti 450 pacientų, 1-am onkologui radioterapeutui turėtų tekti 200-250 pacientų, su vienu LG turėtų
dirbti 1 fizikas (medicinos technikas), kuriam tektų 450-500 pacientų. Nurodoma, kad šie skaičiai tėra
18 Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package
1. URL: www.rtt.edu.pl/?m=11&a=3&catid=12&id=219 19 Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package
1. URL: www.rtt.edu.pl/?m=11&a=3&catid=12&id=219 20 Lietuvoje 2010 m. vidutinis gyventojų skaičius buvo 3 286 820 – Demografijos metraštis 2010. Lietuvos Statistikos departamentas.
Vilnius, 2011 m., p. 33. http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3
8
apytikriai, nes aktualus poreikis priklauso nuo populiacijos struktūros, vėţio paplitimo ir gydymo
strategijų, kurios yra skirtingos įvairiose šalyse.21
QUARTS projekte megavoltaţinių aparatų poreikis apskaičiuojamas pagal šiuos duomenis:
- pacientų, sergančių tam tikru vėţio tipu, proporcijos;
- tų vėţio tipų incidentų skaičius šalyje; išreiškiama – aktualus incidentų skaičius per
metus dalinamas iš populiacijos skaičiaus;
- radioterapijos pergydymo norma ir prietaiso pralaidumas (angl. throughput), išreiškiant
gydymo kursų skaičiumi per metus 1 LG.22
Linijinių greitintuvų pralaidumas (angl. throughput). QUARTS projekte ir kituose šaltiniuose
LG pralaidumas išreiškiamas procedūrų kursų skaičiumi per metus. Šis skaičius gali skirtis dėl įvairių
prieţasčių – tyrimų kompleksiškumo, incidentų skaičiaus, frakcijų dozių skaičiaus, prietaisų efektyvumo
ir personalo darbo. Daugelis šių faktorių skiriasi dėl naviko tipo, ligos stadijos ar paties paciento elgesio.
QUARTS projektas identifikavo 7 šalis, kuriose apibrėţtos LG pralaidumo gairės, t.y. Austrija,
Airija, Italija, Nyderlandai, Čekijos Respublika, Lenkija, Slovakija. Atliekamų procedūrų kursų skaičius
šiose šalyse vyrauja tarp 400-600. Išimtis Italija, kur nustatytos gairės yra 200-500 naujų kursų per metus,
priklausomai nuo pacientų kategorijos. QUARTS projekte pasirinkta 450 procedūrų (kursų) per metus 1
megavoltaţiniam prietaisui (linijiniam greitintuvui ir Kobalto mašinai).
QUARTS projekto rezultatai: LG poreikis 1 mln. gyventojų 25 ES šalyse yra įvairus – nuo 4
Kipre iki 8,1 Vokietijoje, vidurkis 25 ES šalių buvo 5.9 / 1 mln. gyventojų. Lietuvos poreikis 2004 m.
buvo 4,6 LG/ 1 mln. gyventojų. Iki 2011 m. Lietuva šio rodiklio nepasiekė.
21 Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package
1. URL: www.rtt.edu.pl/?m=11&a=3&catid=12&id=219 22 Towards evidence-based guidelines for radiotherapy infrastructure and staffing needs in Europe: the ESTRO QUARTS project.
Radiotherapy and Oncology 75 (2005), p. 356. URL http://cancer.iaea.org/documents/Ref6-Evidence-
based_RT_infrastructure_and_staffing_needs_in_Europe.pdf
9
2 pav. QUARTS projekto linijinių greitintuvų poreikio įvertinimas 1 milijonui gyventojų 25 ES šalyse
Vengrija
Belgija
Švedija
Italija
Prancūzija
Danija
JK
Vokietija
Suomija
Nyderlandai
Liuksemburgas
Čekija
Austrija
Estija
Slovėnija
Portugalija
Graikija
Estija
Lenkija
Slovakija
Airija
Malta
Latvija
Lietuva
Kipras
Šaltinis: Towards evidence-based guidelines for radiotherapy infrastructure and staffing needs in Europe: the ESTRO QUARTS project.
Radiotherapy and Oncology 75 (2005), p. 360. URL http://cancer.iaea.org/documents/Ref6-Evidence-
based_RT_infrastructure_and_staffing_needs_in_Europe.pdf
3. Ispanijos patirtis
2004 m. Ispanijos radioterapijos ir onkologijos asociacija (angl. Spanish Association of
Radiotherapy and Oncology) atliko tyrimą 97 šalies centruose teikiančiuose onkologijos radioterapijos
paslaugas, siekiant nustatyti radioterapijos infrastruktūros būklę bei sukurti metodiką radioterapijos
prietaisų planavimui. Tyrimo metu buvo uţregistruoti 177 išorinės radioterapijos prietaisai, iš kurių 45
Kobalto aparatai ir 132 LG. Didţiausias centras turėjo 5 LG. Nustatytas LG amţius, kuris svyruoja nuo 0
iki 17 metų, vidurkis – 5 metai.23
Išorinės radioterapijos vienetų veikla buvo registruojama ir skaičiuojama remiantis šiais
kintamaisiais: sesijų, tyrimų (angl. fields) ir procedūrų kursų (angl. treatment) skaičius per metus,
sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo kiekvieną dieną valandų skaičius ir pacientų, gydytų per 1 valandą,
skaičius.
Vidutinis procedūrų, kursų ir frakcijų skaičiaus, atliekamų su LG ir Kobalto aparatu palyginimas
pateiktas 3 pav.
23
Eito A. P et all. Radiation oncology: Future needs and equipment. Current situation in Spain. Clinical and translation oncology. (2008)
Vol. 10, Nr. 8, p. 479. URL http://www.springerlink.com/content/q24m7859656v7445/
10
3 pav. Kobalto aparato ir LG vidutinės išeigos per 1 metus (angl. output) palyginimas Ispanijos
gydymo centruose
Šaltinis: Eito A. P et all. Radiation oncology: Future needs and equipment. Current situation in Spain. Clinical and translation
oncology. (2008) Vol. 10, Nr. 8, p. 481. URL http://www.springerlink.com/content/q24m7859656v7445/
Pagal Ispanijos atliktą tyrimą, su vienu LG per metus atliekami apie 476 švitinimo kursai, apie
10958 frakcijos, padaroma apie 30000 procedūrų.
Reikalingas LG skaičius pagal Ispanijos atliktą tyrimą, apskaičiuojamas taip24
:
- 1000 pasitaikančių ir uţregistruotų vėţio atvejų tenka 763 spinduliavimo kursai per metus (610
pirminio spinduliavimo ir 153 – pakartotinio švitinimo);
- remiantis rekomenduojama LG išeiga per metus – 400-450 kursų, skaičiuojama, kad 1.6 – 1.9 LG
yra reikalingi kiekvienam 1000 registruotų vėţio atvejų;
- skaičiuojant gyventojų skaičių ir vėţio incidentų skaičių 100 tūkst. gyventojų (385.47/100,000),
nustatomas incidentų skaičius per metus (166,514) ir tuo remiantis paskaičiuojama, kad 266-316
LG reikalingi radioterapijai Ispanijoje.
4. Australijos patirtis
2003 m. Australijoje buvo atliktas tyrimas25
, kurio metu nustatyta, kad optimali radioterapijos
panaudojimo norma visų vėţio tipų atţvilgiu yra 52.3 %. 1 lentelėje išskiriami daţniausi auglių tipai,
proporcijos visų auglių atţvilgiu, pacientų, gaunančių spindulinę terapiją, procentais.
24 Eito A. P et all. Radiation oncology: Future needs and equipment. Current situation in Spain. Clinical and translation oncology. (2008)
Vol. 10, Nr. 8, p. 484. URL http://www.springerlink.com/content/q24m7859656v7445/ 25 Delaney GP, Jacobs S, Featherstone C.,Barton MB. Radiotherapy in cancer care: estimating the optimal utilisation from a review of
evidencebased clinical quidelines. Collaboration for Cancer Outcomes Research and Evaluation (CCORE). Sydney: Liverpool Hospital,
2003, URL: http://www.canceraustralia.gov.au/sites/default/files/publications/radiotherapyreport[1].pdf
476
30000
10958
450
19044
7030
Kursai
Procedūros (angl. field)
Frakcijos
Metiniai vidutiniai rodikliai Ispanijoje
Kobalto mašinos Linijiniai greitintuvai
11
1 lent. Radioterapijos naudojimas pagal vėţio tipus
VĖŢIO TIPAS Proporcija (nuo visų
vėţio tipų)
Proporcija pacientų,
gaunančių spindulinę
terapiją
Patikimumo analizė
(angl. sensitivity
analysis)
Proporcija nuo visų
pacientų gaunančių
spindulinę terapiją
Krūties 0,13 83 82,95-85,25 10,8
Plaučių 0,10 76 73-76 7,6
Melanoma 0,11 23 17-29 2,5
Prostatos 0,12 60 55-67 7,2
Gimdos kaklelio 0,05 35 32-39 1,8
Storosios ţarnos 0,09 14 4-23 1,3
Tiesiosios ţarnos 0,05 61 Nėra duomenų 3,1
Galvos ir kaklo 0,04 78 74-84 3,1
Tulţies pūslės 0,01 13 1-21 0,1
Kepenų 0,01 0 0 0
Stemplės 0,01 80 73-81 0,8
Skrandţio 0,02 68 58-68 1,4
Kasos 0,02 57 50-57 1,1
Limfoma 0,04 65 65-66 2,6
Leukemija 0,03 4 4-4,6 0,1
Mieloma 0,01 38 Nėra duomenų 0,4
CNS 0,02 92 91,6-92,8 1,8
Inkstų 0,03 28 25-35 0,8
Šlapimo pūslės 0,03 58 44,5-58,3 1,7
Sėklidţių 0,01 49 49,3-49,5 0,5
Skydliaukės 0,01 10 Nėra duomenų 0,1
Navikai, kurių pirminis
ţidinys nenustatytas 0,04 61
53-70 2,4
kitos 0,02 50 0-100 1.0
VISO 1,00 52,3
Šaltinis: Delaney GP, Jacobs S, Featherstone C.,Barton MB. Radiotherapy in cancer care: estimating the optimal utilisation from a review of
evidencebased clinical quidelines. Collaboration for Cancer Outcomes Research and Evaluation (CCORE). Sydney: Liverpool Hospital,
2003, p. 9. URL: http://www.canceraustralia.gov.au/sites/default/files/publications/radiotherapyreport[1].pdf
Remiantis šiais rodikliais, pateikiama ši LG skaičiavimo metodika:
- kiekvienam 1000 vėţio atvejų populiacijoje:
523 pacientams reikalinga radioterapija (52,3 %)
131 ateities pacientui iš 523 pacientų bus reikalingas pakartotinis spinduliavimas (25%)
- todėl skaičiuojama, kad vidutiniškai 654 kursai bus reikalingi kiekvienam 1000 pacientų,
sergančių vėţiu (1 lentelė)
- manant, kad 1000 registruotų vėţio atvejų teks 654 kursai, skaičiuojamas LG poreikis 1000
registruotų vėţio atvejų - 1,6 LG.
12
2 lent. Optimalus radioterapijos kursų skaičius 1 tūkstančiui vėţio atvejų
Proporcija Iš viso
Skaičius naujų registruotų vėţio
atvejų
-
1000
Pacientų, kuriems reikalinga
radioterapija, skaičius 52,3 % 523
Pakartotinio spinduliavimo
skaičius 25 % 131
Kursų skaičius - 654
Šaltinis: Delaney GP, Jacobs S, Featherstone C.,Barton MB. Radiotherapy in cancer care: estimating the optimal utilisation from a review of
evidencebased clinical quidelines. Collaboration for Cancer Outcomes Research and Evaluation (CCORE). Sydney: Liverpool Hospital,
2003, p. 11. URL: http://www.canceraustralia.gov.au/sites/default/files/publications/radiotherapyreport[1].pdf
5. Jungtinės Karalystės patirtis
2009 m. Jungtinės Karalystės vėţio tyrimų fondas (angl. Cancer Research UK) paskelbė publikaciją
„Achieving a world-class radiotherapy service across the UK“, kurioje aptariama radioterapijos padėtis
šalyje bei pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti radioterapijos paslaugas. Publikacija apėmė
Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos duomenis.
Anglijoje dar 2007 m. Nacionalinė Radioterapijos patariamoji grupė (angl. National Radiotherapy
Advisory Group) paskelbė rekomendacijas, kaip turėtų būti pagerintos radioterapijos paslaugos Anglijoje
– „Radiotherapy: developing a world class service for England“. Nuo tada šalyje pradėti rinkti
duomenys apie dozes ir spindulinės terapijos procedūrų trukmę kiekvienam pacientui pagal vėţio tipus.
JK-ėje sukurta Nacionalionė Radioterapijos duomenų bazė – The National Radiotherapy Dataset,
RTDS – kurioje kaupiami radioterapinės veiklos duomenys Anglijoje nuo 2009 m. balandţio ir nuo 2010
m. Jungtinėje Karalystėje. RTDS 2009/2010 m. ataskaitoje26
pateikiami duomenys, kad per buhalterinius
2009 /2010 metus 1 mln. gyventojų teko 31 000 vizitai radioterapijai (angl. attendance for radiotherapy).
Ataskaitoje teigiama, kad vizitai (angl. attendance for radiotherapy) yra objektyvus ir nuoseklus
radioterapinės veiklos matas, kuris yra šiek tiek maţesnis uţ frakciją – vidutiniškai 0,85 – 0,9 vizitai
tenka 1 frakcijai. Remiantis RTDS ataskaitos duomenimis, reguliariai naudojamam LG tenka vidutiniškai
6660 vizitai (angl. attendance for radiotherapy). Per 1 m. (2009/2010 m.) JK buvo atlikta 126 400
epizodų (angl. episodes), t.y. 1 738 781 vizitų (angl. attendance).
Kitame JK šaltinyje, t.y. JK radioterapijos įrangos tyrimo 2010 (angl. The UK Survey of
Radiotherapy Equipment 2010) ataskaitoje27
nurodoma, kad 2009/2010 m. JK-ėje su 294 LG ir 1 Kobalto
mašina atlikta iš viso 1 950 139 frakcijų, 140 223 epizodų ir 6 028 303 ekspozicijų. JK-ėje duomenys
pasiskirstė taip:
26 RTDS Anual Report 2009/2010. July 2011, 68 p. URL:
http://www.dh.gov.uk/prod_consum_dh/groups/dh_digitalassets/documents/digitalasset/dh_128868.pdf 27
The UK Survey of Radiotherapy Equipment 2010. Summary report. http://www.canceruk.net/rtservices/rtequip2010/
13
3 lent. LG produktyvumas JK-ėje
Anglija Velsas Škotija Š. Airija Viso JK
Episodai (angl.
episodes) 130 236 5 735 4 252 140 223
Frakcijos 1 736 576 72 156 79 531 61 876 1 950 139
Ekspozijos
(angl. exposures) 5 385 369 243 076 209 125 190 723 6 028 303
Naudojamų
prietaisų skaičius 247 13 26 8 294
Šaltinis: The UK Survey of Radiotherapy Equipment 2010. Summary report. http://www.canceruk.net/rtservices/rtequip2010/
ŠKOTIJA. 2006 m. vasario mėn. Škotijos vyriausybė paskelbė leidinį „Vėţys Škotijoje.
Radioterapinės veiklos planavimas Škotijoje 2011-2015 metais“ (angl. „Cancer in Scotland.
Radiotherapy activity planning for Scotland 2011-2015“28
), kuriame aptariamas augantis radioterapijos
poreikis, radioterapijos infrastruktūros ir personalo poreikis. Tyrime numatoma, kad 2015 metais
Škotijoje radioterapijos frakcijų poreikis išaugs nuo 242 384 (2003 m.) iki 318 422.
Tyrime pateikiamas Škotijos radioterapijos paslaugų modelis - LG Škotijoje dirba vidutiniškai 7,25
klinikines valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, 240 dienų per metus. Skaičiuojant, kad per klinikinę
valandą padaromos 5 frakcijos, nurodoma, kad Škotijai reikalingas 41 LG, kad būtų pasiektas rodiklis 345
000 frakcijų per metus 2011-2015 metais. Tyrime aptariama galimybė ne tik didinti LG skaičių, bet ir
pailginti radioterapijos paslaugų prieinamumo valandas, bei darbo dienų skaičių per savaitę, t.y. didinti
radioterapijos galimybes per paslaugų modelio keitimą. Aptariamos šios šalimybės:
- Didinti LG skaičių iki 5,6/1 mln. gyventojų;
- Svarstoma galimybė paslaugų prieinamumą padidinti iki 10 val. per 1 dieną, 5 d. per savaitę;
- Sumaţinti paslaugos neprieinamumą dėl šventinių nedarbo dienų – pasiekti 257 klinikines dienas
per 1 metus;
- Optimizuoti LG galimybes Škotijoje ir perskirstyti darbo krūvius.
VELSAS. 2006 m. Velso vėţio paslaugų koordinavimo grupė (angl. Welsh Cancer Services Co-
ordinating Group) paskelbė publikaciją „Radiotherapy Equipment Needs and Workforce Impications
2006-2016“29
, kurioje skelbiama, kad Velse radioterapijos paslaugos pacientams yra maţiau prieinamos
(2003 m. – 34,6 %), lyginant su Jungtinės Karalystės rodikliais. Velse radioterapijos prieinamumas
skaičiuojamas pagal šią formulę:
28 Cancer in Scotland. Radiotherapy activity planning for Scotland 2011-2015. Scottish Executive Health Departement. Report of the
Radiotherapy activity planning group. Edinburgh 2006. 217 p. URL: http://www.scotland.gov.uk/Resource/Doc/90297/0021749.pdf
29 Radiotherapy equipment needs and workforce implication 2006-2016. Cancer Services Co-ordinating group. Radiotherapy &
Chemoterapy Advisory Group. May 2006. P. 83. URL:
http://wales.gov.uk/docrepos/40382/dhss/reportsenglish/Radiotherapy_equipment_need1.pdf;jsessionid=pM4zTvDHyVyZlykQwSLF8gp6Y
JQfC0ncdRY1KT0vW8fQ2BFW4kTz!864119892?lang=en
14
Prieinamumas (angl. access) = Bendras radioterapijos kursų skaičius per metus
1.14 x bendras vėţio incidentų skaičius Velse per metus
Publikacijoje teigiama, kad LG poreikis 1 milijonui gyventojų priklauso nuo produktyvumo
(našumo) (angl. productivity), o praktika rodo, kad 1 LG jis gali būti lygus 8000 frakcijų per metus.
Velso tyrime, planuojant ateities radioterapijos paslaugas, naudojami ESTRO QUARTS projekto
duomenys, taip pat naudojami Australijos CCORE duomenys. Reikalingas LG skaičius apskaičiuojamas
(manant, kad 1 LG per 1 metus tenka 8 000 frakcijų) pagal šias formules:
Iš viso reikalingas frakcijų skaičius = radiacijos proporcija (ARR – the appropriate radiation rate) X
incidentų skaičiaus X frakcijų/per gydymą
Iš viso reikalingas LG skaičius = Bendras frakcijų skaičius
Frakcijos/1LG
Pateikiamas 2006 m. Velse buvęs radioterapijos paslaugų modelis: LG dirba vidutiniškai 7,4
klinikines valandas/1d., 5 dienas per savaitę ir 244 darbo dienas per metus, padaromos 4.06 - 4.65
frakcijos per 1 klinikinę valandą. 4 lentelėje pateikiamas LG produktyvumo lygis Velso radioterapijos
centruose.
4 lent. LG apkrovimas Velso vėţio centruose, 2005 m.
Pietryčių Velsas Pietvakarių Velsas Šiaurės Velsas Velso vidurkis
Frakcijų sk./1 val. 4.65 4.06 4.16 4.29
Val./ d. 8 8 6.3 7.4
d./1 m. 244 244 244 244
Naudojimas 125% 100% 70% 98.3%
Ekspozicijos/LG/1 m. 25 973 19 982 17 407 22,003
Frakcijos/LG/1 m. 9 084 7 919 6 096 7,666
Šaltinis: Radiotherapy equipment needs and workforce implication 2006-2016. Cancer Services Co-ordinating group. Radiotherapy
& Chemoterapy Advisory Group. May 2006. P. 25. URL:
http://wales.gov.uk/docrepos/40382/dhss/reportsenglish/Radiotherapy_equipment_need1.pdf;jsessionid=pM4zTvDHyVyZlykQwSLF8gp6Y
JQfC0ncdRY1KT0vW8fQ2BFW4kTz!864119892?lang=en
Tyrime pateikiamos rekomendacijos, kad visuose vėţio centruose būtų siektini šie rodikliai:
- 4,5 frakcijos / 1 val./ 1 LG
- 8 darbo val./1 d.
- 244 darbo dienų/ 1 m.
- LG panaudojimas – 90 %
15
- Maţiausiai 8 000 frakcijų/1LG/1 m.
Buvo suskaičiuota, kad Velso radioterapijos apimtys 2011-2016 metais bus 174 000 frakcijų per
metus, arba 58 000 frakcijų/1 mln. gyventojų 2016 metais. Norint pasiekti šį rezultatą, svarstomos 3
galimybės:
- Didinti LG skaičių. Skaičiuojama, kad 17-21 LG bus reikalingas Velse 2016 m., siekiant atlikti
174 000 frakcijų per metus. Tai yra 6-10 LG daugiau, nei buvo 2006 metais Velse.
- Didinti LG produktyvumą.
- Didinti LG skaičių ir didinti jų produktyvumą.
Siekiant didinti produktyvumą, aptariami šie kintamieji: frakcijų skaičius per valandą, darbo
valandos per dieną, darbo dienos per savaitę, darbo dienos per metus.
Vienintelis kintamasis, kurį siūloma keisti Velse yra darbo valandos per dieną. Prieţastys kodėl
nekoreguojami kiti kintamieji yra šios:
- Frakcijų skaičius per valandą priklauso nuo kiekvieno atvejo, gydymo plano kompleksiškumo,
plano patikrinimo poreikio, įrangos automatinio planavimo galimybių, todėl planuoti didinti
frakcijų skaičių būtų sudėtinga; Velse pasirenkamas vidutinis frakcijų skaičius - 4,5.
- Didinant darbo dienų skaičių bus susiduriama su problemomis, nes 5 frakcijos per savaitę yra
laikoma biologiškai optimalia norma radioterapijoje ir artimiausioje ateityje to neplanuojama
keisti. Išimtys būna labai retos ir daţniausiai tik paliatyviąjame gydyme.
- Darbas savaitgaliais yra įmanomas, tačiau įrangos prieţiūros serviso paslaugos savaitgalį gali
išaugti dvigubai, o jei tokios paslaugos neteikiamos, turi būti vidaus prieţiūros komanda.
Velso tyrime projektuojami 3 modeliai, pasirenkant 8, 10 ir 9 val. darbo valandų klinikinės dienos
trukmę ir skaičiuojamas produktyvumo padidėjimas visais atvejais.
5 lent. LG poreikio planavimo modelis Velse
Frakcijų
sk. / val.
Val./dieną Dienos/
metus
Frakcijų
sk./metus/1
LG
Prastovos
trukmė
-5%
Frakcijų
suma/11
LG
LG poreikis
siekiant atlikti
174 tūkst. frakcijų
Modelis A 4.5 8 244 8784 8345 91,795 21
7 LG /1 mln. gyv.
Modelis B 4.5 10 244 10,980 10,431 114,741 17
5.66 LG / 1 mln.
gyv.
Modelis C 4.5 9 244 9,882 9,388 103,268 19
6.33 LG / 1 mln.
gyv. Šaltinis: Radiotherapy equipment needs and workforce implication 2006-2016. Cancer Services Co-ordinating group. Radiotherapy &
Chemoterapy Advisory Group. May 2006. P. 82. URL:
http://wales.gov.uk/docrepos/40382/dhss/reportsenglish/Radiotherapy_equipment_need1.pdf;jsessionid=pM4zTvDHyVyZlykQwSLF8gp6Y
JQfC0ncdRY1KT0vW8fQ2BFW4kTz!864119892?lang=en
16
Tyrime siūloma įgyvendinti Modelį A, siekiant, kad kiekvienas LG dirbtų 8 valandų klinikinę
dieną, nes modelio B ir C pritaikymas reikalauja paslaugų teikimo darbo laiko per savaitę perţiūros ir
darbo rėţimo keitimo.
III. LIETUVOS DUOMENYS
1. Teisės aktai ir apmokėjimo tvarka
Lietuvoje spindulinės terapijos aparatus įsigyja, priţiūri ir vertina onkologijos specialistai.
Linijinio greitintuvo procedūrų apmokėjimas Lietuvoje. Apmokama uţ spindulinį gydymą. LG
procedūros yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis pagal asmens
sveikatos prieţiūros įstaigos sutartis su atitinkamomis teritorinėmis ligonių kasomis. Kadangi spindulinė
terapija gali būti atliekama tiek stacionarinėmis, tiek ambulatorinėmis sąlygomis, todėl apmokėjimas taip
pat yra skirtingas. Atskiro spindulinės terapijos įkainio nėra nustatyta. Į brangių tyrimų ir procedūrų
sąrašą, apmokamų iš PSDF, spindulinė terapija neįtraukta.
Lietuvos spindulinės terapijos draugija buvo parengusi ir SAM 2008 m. pateikusi svarstyti
spindulinės terapijos paslaugų apmokėjimo tobulinimo projektą, bet jis nebuvo patvirtintas.
Teisės aktai, reglamentuojantys LG darbą:
1. Lietuvos higienos norma HN 95:2005 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant
spindulinę terapiją“ (Ţin., 2005, Nr. 124-4429).
2. 2001 m. gruodţio 21 d. įsakymas Nr. 662 „Dėl medicininių procedūrų, kurių metu
naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, aprašymų parengimo“ (Ţin., 2002, Nr. 5-197).
Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. V-831 „Dėl ilgalaikio turto
nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų sveikatos prieţiūros viešojo sektoriaus subjektams
patvirtinimo“ Lietuvoje medicinos įrangos nusidėvėjimo normatyva yra 6 m., t.y. 16,7 proc. per 1 metus.
Mėnesio nusidėvėjimo normatyva yra 1,4 proc. Minimali medicinos įrangos nusidėvėjimo normatyva yra
5 metai, maksimali – 10 m. 30
QUARTS projekto 1 darbo grupės atlikto tyrimo duomenimis, 12 iš 41 Europos šalių egzistuoja
rekomendacijos linijinio greitintuvo ekonominiam amţiui - vidurkis ir mediana yra 10 metų (svyruoja
tarp 8-15 metų).31
30 LR Vyriausybės 2009 m. birţelio 10 d. Nr. 564 nutarimas „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto
nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo. 31
Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package
1. p.349.e2
17
3. VASPVT 2010 m. duomenys
VASPVT duomenimis, 4 Lietuvos asmens sveikatos prieţiūros įstaigos (ASPĮ) 2010 m. turėjo 9
LG – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos turėjo 4 LG, Vilniaus
universiteto Onkologijos institutas – 3 LG, VšĮ Šiaulių ligoninė – 1 LG, VšĮ Klaipėdos universitetinė
ligoninė – 1 LG (ţr. 6 lent.).
Visi LG, esantys Lietuvoje, yra viešosiose ASPĮ, privačios ASPĮ šių prietaisų neturi.
6 lent. LG Lietuvoje pagal ASPĮ (VASPVT, 2010)
Remiantis iš Lietuvos ASPĮ gautais duomenimis, 2010 m. Lietuvoje 1 mln. gyventojų teko 2,7
LG32
, t.y. 1 LG teko 365 202 gyventojams. Lietuvos rodiklis yra panašus į Estijos, kur 1 mln. gyv. tenka
2,24 LT, ir Lenkijos – 2,6 LG/1 mln. gyv., tačiau maţesnis uţ Latvijos rodiklį – 3,98 LG/1 mln. gyv. (ţr.
1 pav.)33
.
Nors pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl sergamumo ir mirtingumo nuo
pagrindinių neinfekcinių ligų maţinimo 2007-2013 metų programos patvirtinimo“, TATENA ir ESTRO
rekomenduoja Lietuvai turėti 4,4 linijinio greitintuvo 1 milijonui gyventojų34
, tačiau iš 2 pav. pateikto
aukščiau matyti, kad poreikis dar 2004 m. buvo 4,6 LG 1-am milijonui gyventojų. Šio rodiklio Lietuva iki
2011 m. nepasiekė.
4 paveiksle pateikiamas LG pasiskirstymas 2010 m. Lietuvoje pagal apskritis. Daugiausia LG buvo
Kauno apskrityje – 4 ir Vilniaus apskrityje – 3. Po 1 LG buvo Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse.
32
Lietuvoje 2010 m. vidutinis gyventojų skaičius buvo 3 286 820 – Demografijos metraštis 2010. Lietuvos Statistikos departamentas.
Vilnius, 2011 m., p. 33. http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3 33
PSO. URL: http://www.who.int/gho/health_technologies/medical_devices/medical_equipment/en/index.html 34
LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų maţinimo 2007-2013 metų
programos patvirtinimo“ 2007 m. spalio 9 d. Nr. V-799.
Asmens sveikatos prieţiūros įstaigos
pavadinimas
Linijinių greitintuvų
skaičius
Kontaktai
LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos 4 Eivenių g. 2, LT-50009, Kaunas
Tel. 8 37 326645, 8 37 326356; faksas 8 37 326625
El. paštas [email protected]
VU Onkologijos institutas 3 Santariškių g., 1, LT-08660, Vilnius
Tel. 8 5 2786700; faksas 8 5 2720164
El. paštas [email protected]
VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 1 Onkologijos klinikos infrastruktūros skyrius
Darţelio g. 10, Šiauliai, tel. 526438
El. paštas [email protected]
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 1 Onkologijos departamentas, Radioterapijos skyrius
Liepojos 49, LT-92288 Klaipėda
Tel. 396584, 396583
El. paštas [email protected]
18
4 pav. LG pasiskirstymas Lietuvoje pagal apskritis (VASPVT, 2010)
LG kinetinė energija. VASPVT duomenimis, Lietuvoje esantys LG pagal kinetinę energiją
pasiskirstė taip - 7 iš 9 LG kinetinė energija yra 15 elektronų, silpniausias – galintis sukurti iki 6 MV
energijos elektronus, galingiausias– iki 21 MeV ir 18 MV. Kuo šis parametras didesnis, tuo gilesnis yra
įsiskverbimo gylis ir tuo lengviau pasiekti giliau esančius navikus.
7 lent. LG kinetinė energija (VASPVT, 2010)
LG pagaminimo ir įsigijimo data. 8 iš 9 Lietuvos ASPĮ naudojamų LG yra pagaminti 2005-2009
m. (5 pav.). Vienas LG yra pagamintas prieš daugiau, nei 10 metų – 1998 m.
ASPĮ pavadinimas LG pavadinimas Pagamini
mo
data
Kinetinė
energija
(MeV)
LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos Mevatron MD2 1998 15
LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos CLINAC 2100 C/D 2005 15
VU Onkologijos institutas CLINAC 2100 C/D 2006 15
VšĮ Šiaulių ligoninė Synergy Plat 2007 15
VU Onkologijos institutas CLINAC 2100 C/D 2007 15
LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos CLINAC 2100 C/D 2008 15
VU Onkologijos institutas CLINAC 600 C/D 2009 6
LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos CLINAC DMX 2009 15
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė ONCOR Impresion
Plus
2009 Fotonų - 18
MV, elektronų
– 21 MeV
3
4
1
1
19
5 pav. LG pasiskirstymas pagal pagaminimo metus (VASPVT, 2010)
VASPT duomenimis, iki 2006 m. Lietuvoje buvo tik 1 LG. 8 prietaisai buvo įsigyti 2006-2009
metais. (Atkreipiame dėmesį, kad VASPVT neturi duomenų apie LG, naudojamus ir nurašytus iki 2010
m. birţelio mėn.).
6 pav. LG pasiskirstymas pagal įsigijimo metus (VASPVT, 2010)
Remiantis ASPĮ pateiktais duomenimis apie LG naudojimo pradţios datą, buvo paskaičiuotas LG
eksploatacijos amţius. 2010 m. Lietuvoje naudojamų LG eksploatacijos amţius buvo nuo 1 iki 11
metų. Vidutinis LG eksploatacijos amţius 2010 metais Lietuvoje buvo 4,1 metai.
1998
2005
2006
2007
2008
2009
1
1
1
2
1
3
LG skaičius pagal pagaminimo metus
LG skaičius
1999
2006
2007
2008
2009
1
2
2
1
3
LG skaičius pagal įsigijimo metus
LG skaičius
20
7 pav. LG pasiskirstymas Lietuvoje pagal eksploatacijos laiką metais (VASPVT, 2010)
*eksploatavimo laikas skaičiuojamas nuo naudojimo pradţios datos iki 2011 m. sausio 1 d. Jei ţinomi tik naudojimo pradţios metai,
skaičiuojama nuo tų metų sausio 1 d. 1 LG naudojimo pradţia neţinoma – skaičiuojama nuo įsigijimo datos
8 iš 9 Lietuvoje esančių LG, t.y. 89 % visų LG, buvo eksploatuojami 0-6 metus, tik 1 LG
eksploatuojamas daugiau nei 6 ir 10 m. (ţr. 8 pav.).
QUARTS projekto 1 darbo grupės atliko tyrimo duomenimis, 12 iš 41 Europos šalių egzistuoja
rekomendacijos LG ekonominiam amţiui - vidurkis ir mediana yra 10 metų (svyruoja tarp 8-15 metų).35
8 pav. LG pasiskirstymas procentais Lietuvoje pagal eksploatavimo metus (VASPVT, 2010)
35
Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package
1. p.349.e2
2
1 1 1 1 1 1 1
1 1,5 2 3,5 4 4,5 5,5 11
Metai
LG pasiskirstymas pagal eksploatavimo amžių
LG skaičius
89%
0%11%
LG pasiskirstymas procentais pagal eksploatavimo metus
Nuo 0 iki 6 m.
Nuo 6 iki 10 m.
Daugiau nei 10 m.
21
LITERATŪRA
1. Achieving a word-class radiotherapy service across the UK. A report for Cancer Research UK. 2009
July. URL:
http://info.cancerresearchuk.org/prod_consump/groups/cr_common/@nre/@pol/documents/generalconten
t/crukmig_1000ast-3360.pdf
2. Basline country survey on medical devices, 2010. World Health Organization. URL:
http://apps.who.int/ghodata/?vid=99006.
3. Cancer in Scotland. Radiotherapy activity planning for Scotland 2011-2015. Scottish Executive
Health Departement. Report of the Radiotherapy activity planning group. Edinburgh 2006. 217 p. URL:
http://www.scotland.gov.uk/Resource/Doc/90297/0021749.pdf
4. Delaney GP, Jacobs S, Featherstone C.,Barton MB. Radiotherapy in cancer care: estimating the
optimal utilisation from a review of evidencebased clinical quidelines. Collaboration for Cancer
Outcomes Research and Evaluation (CCORE). Sydney: Liverpool Hospital, 2003, 595 p. URL:
http://www.canceraustralia.gov.au/sites/default/files/publications/radiotherapyreport[1].pdf
5. Demografijos metraštis 2010. Lietuvos Statistikos departamentas. Vilnius, 2011. URL:
http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=3
6. Eito A. P et all. Radiation oncology: Future needs and equipment. Current situation in Spain.
Clinical and translation oncology. (2008) Vol. 10, Nr. 8, p. 478-485. URL
http://www.springerlink.com/content/q24m7859656v7445/
7. Išorinė radioterapija. Vėţio informacijos centras. http://www.vuoi.lt/index.php?-978888458
8. Lietuvoje teikiamų onkologijos paslaugų infrastruktūros tyrimas. Mokymų, tyrimų ir vystymo
centras. 2008, Vilnius, p. 137. URL:
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Ataskaitos/BPD_vertinimo_ataskaitos/SAM_31.
9. Linear Accelerator. RadiologyInfo.org. 2010. URL: http://www.radiologyinfo.org/en/pdf/linac.pdf
10. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių
neinfekcinių ligų maţinimo 2007-2013 metų programos patvirtinimo“ 2007 m. spalio 9 d. Nr. V-799.
URL:
http://docs.google.com/viewer?a=v&q=cache:Hwlf12n3hVwJ:www.vpsc.lt/doc_files/programu_atask/ser
g_mirting_mazinimo.doc+%E2%80%9ED%C4%97l+sergamumo+ir+mirtingumo+nuo+pagrindini%C5%
B3+neinfekcini%C5%B3+lig%C5%B3+ma%C5%BEinimo+2007-
2013+met%C5%B3+programos+patvirtinimo%E2%80%9C&hl=lt&gl=lt&pid=bl&srcid=ADGEESiYN-
vqUKycWvJeWQA3iqp6Vdprxiwk3hWYfWH-otDuL7_Y2nyLgvy16l6bNAa6-
pi6sc_CsGkDO6okhZSTV6s94NopJ1oB7N84QexzLmN02ICt0YdH4F4s9-NGMgN4o5zvfkT-
&sig=AHIEtbRhdAUpCGRDfRed6c-hhMlNovJUUA
11. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl Lietuvos higienos normos HN 95:2005 „Radiacinė sauga
ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją“ patvirtinimo. 2005 m. spalio 10 d. Nr. V-759. URL:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=264099&p_query=&p_tr2=
22
12. LR Vyriausybės 2009 m. birţelio 10 d. nutarimas Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto
vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių
ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“. Ţin., 2009, Nr.72-2921
13. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Vilniaus universiteto
Onkologijos institutas, 2004. 324 p. UDK 616-066-07-08(075)
14. Radiotherapy equipment needs and workforce implication 2006-2016. Cancer Services Co-ordinating
group. Radiotherapy & Chemoterapy Advisory Group. May 2006. P. 83. URL:
http://wales.gov.uk/docrepos/40382/dhss/reportsenglish/Radiotherapy_equipment_need1.pdf;jsessionid=p
M4zTvDHyVyZlykQwSLF8gp6YJQfC0ncdRY1KT0vW8fQ2BFW4kTz!864119892?lang=en
15. RTDS Anual Report 2009/2010. July 2011, 68 p. URL:
http://www.dh.gov.uk/prod_consum_dh/groups/dh_digitalassets/documents/digitalasset/dh_128868.pdf
16. Slotman B.J. et all. Overview of NATIONAL guidelines for infrastructure and staffing of
radiotherapy. ESTRO-QUARTS: Work package 1. 2005. URL:
www.rtt.edu.pl/?m=11&a=3&catid=12&id=219
17. Sruogis A., Tamošauskienė J. Apie prostatos vėţį. Vilniaus universiteto onkologijos institutas. 2006,
Vilnius. 48 p. URL: http://www.tyliai.net/prostata/uploads/file/prostatos.pdf
18. Towards evidence-based guidelines for radiotherapy infrastructure and staffing needs in Europe:
the ESTRO QUARTS project. Radiotherapy and Oncology 75 (2005) 355-365. URL
http://cancer.iaea.org/documents/Ref6-Evidence-
based_RT_infrastructure_and_staffing_needs_in_Europe.pdf
19. The UK Survey of Radiotherapy Equipment 2010. Summary report. URL:
http://www.canceruk.net/rtservices/rtequip2010/
20. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Aukštųjų energijų spindulinės terapijos poskyris.
http://www.vuoi.lt/index.php?1312475710
21. Wagstaff A. Radiotherapy report sets new targets for Europe. 2005. URL:
http://www.cancerworld.org/pdf/6424_32_36_cw9_Spotlighton.pdf