Jaunas italų rašytojas iš Turino, fizikos mokslų daktaras. Nors autorius niekada nestudijavo literatūros, tačiau pirmasis jo ro-manas „Pirminių skaičių vienatvė“ susilaukė pasaulinės šlovės ir pelnė rašytojui Strega premiją – svarbiausią italų literatūros apdovanojimą. 2009 m. Paolo Giordano tapo ketvirtuoju autoriu-mi pagal skaitomumą Europoje.

Pirminiai skaičiai – tai ypatingi skaičiai, kurie dalijasi tik iš viene-to ir paties savęs. Tokie jaučiasi ir pagrindiniai knygos veikėjai – Matija ir Aličė – vieniši ir visiškai kitokie negu aplinkiniai. Nuo bendraamžių juos skiria vaikystėje patirtos traumos, kurios suar-tina juodu lyg dvynius. Paauglystėje užsimezgęs Aličės ir Mati-jos tarpusavio ryšys sieja juos visą gyvenimą, tačiau pirminiai skaičiai pasmerkti vienatvei. Romane meistriškai supinamos dvi skirtingos, bet vienodai jautrios gyvenimo istorijos ir skaitytojas stebi vis susiduriančius ir vis prasilenkiančius dviejų žmonių gyve-nimus. Pagal šią knygą sukurtas italų kino režisieriaus Saverio Costanzo to paties pavadinimo filmas.

Eseistas, dramaturgas, poetas, performeris, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Vilniaus universiteto Filologijos fakul-tete baigė anglistiką, stažavosi Londono nacionaliniame, Edin-burgo „The Traverse“ ir Skarboro teatruose. Daugelio tarptautinių kultūros projektų ir konferencijų dalyvis, meno festivalių konsul-tantas.

Italų kultūros institutas, Universiteto g. 4, Vilnius

Italų kultūros institutas

A U T O R I U SPaolo Giordano (g. 1982)

K N Y G A Pirminių skaičių vienatvė

(iš italų k. vertė Pranas Bieliauskas, „Alma litera“, 2011)

S K A I T O V A SRolandas Rastauskas

V I E T A

P A R T N E R I S

EU

RO

PO

S

LI

TE

RA

TŪ

RO

S

NA

KT

IS

V I L N I U S 2013 09 12

Prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas. 1913 m. savo lėšomis išleido romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ pirmąjį tomą – Svano pusėje. Antrasis tomas Žydinčių merginų pavėsyje 1919 m. buvo apdovanotas Gonkūrų premija. „Prancūzai praėjusį šimtmetį pavadino Marcelio Prousto amžiumi, o 2002 m. Švedijos Nobelio knygų institutas, surengęs apklausą tarp žymiausių dabarties rašytojų, išsiaiškino, kad geriausia visų laikų knyga pripažinta Cervanteso „Don Kichotas“, įamžinęs klasikinės literatūros laikotarpį, o po jo išsyk sekė Marcelio Prousto romanų ciklas „Prarasto laiko beieškant“, įkūnijęs modernistinės literatūros ieškojimus.“ – teigia Vytautas Bikulčius „Baltose lankose“.

Svano pusėje – pirmasis Marcelio Prousto „Prarasto laiko beieškant“ ciklo romanas, pradėtas rašyti 1909 m., vienas įsimintiniausių kūrinių literatūros istorijoje. Pirmoje romano daly-je atskleidžiamos jautrios vaikystės impresijos, kurias sukelia

„nedidelių ir putlių mažosiomis madlenomis vadinamų pyragaičių“ skonis. Antroji Svano pusėje dalis – Svano meilės ir pavydo studi-ja – laikoma kertine ir jungiamąja struktūra visų septynių „Praras-to laiko beieškant“ romanų architektūroje, kurią užbaigia trečioji dalis, atskleidžianti pagrindines autoriui rūpimas laiko, atminties, meno prigimties temas.

Literatūrologas, vertėjas, semiotikas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Vilniaus universitete baigė lituanistiką, stažavosi Rygos universitete, vadovavo A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centrui, dėstytojauja Vilniaus universitete.

Prancūzų kultūros centro Mediateka, Didžioji g. 1, Vilnius

Prancūzų kultūros institutas

A U T O R I U SMarcelis Proustas (1871–1922)

K N Y G A Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje

(iš prancūzų k. vertė Aldona Merkytė, „Vaga“, 2013)

S K A I T O V A SKęstutis Nastopka

V I E T A

P A R T N E R I S

Viena įnirtingiausių šiandien išvešėjusios prastos literatūros kritikių, aršiai reikalaujanti kokybiškesnio rašymo. Rašytojos karjerą – anksčiau dirbo mokyklose, redakcijose, kurį laiką gyve-no JAV ir užsiėmė bibliografija – ji pradėjo dešimtojo dešimtmečio pabaigoje nuo publikacijų kultūrinėje spaudoje. Jos esė pasako-ja apie kasdienę patirtį, nejučia virstančią nuostabiais reginiais, apie paprastų moterų gyvenimus, nepaklūstančius socialiniams stereotipams. Save vadinanti Vladimiro Nabokovo gerbėja, savo kūryboje autorė dažnai pasirodo labai atvirai ir asmeniškai.

Antrasis G. Radvilavičiūtės esė rinkinys, 2011 m. išrinktas į „Metų knygos“ penketuką, 2012 m. apdovanotas Europos Sąjungos literatūros premija, iš dalies pratęsia pirmojo temas ir nuotaikas. Pagrindinė veikėja – jei esė apskritai gali turėtų veikėjų – yra vidutinio amžiaus vieniša moteris. Lyginant su pirmojąją knyga, kurioje akcentuoti vyrų ir moterų santykiai, ši rinktinė subtilesnė, joje labiau pabrėžiama vienatvė, buvimas su savimi. Vienatvės ir baiminamasi, ir trokštama, bet kartu ir neįmanoma pasiekti. Pagrindinę temą supa įvairiausios šalutinės detalės, nesunkiai atpažįstamos šiandieninės aktualijos – nuo firmų pavadinimų iki Holivudo aktorių. Atskleidžiamas asmeninis požiūris į visuomenę ir jos problemas.

Teatro ir kino aktorė, pelniusi „Padėkos kaukės“ apdovanojimų, keliskart „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė, taip pat apdova-nota „Sidabrine gerve“ bei Vyriausybės kultūros ir meno premija. Baigusi aktorystės studijas Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete. Dirba Klaipėdos dramos teatre, Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir OKT/ Vilniaus miesto teatro aktorė.

Teatras „Meno fortas“, Bernardinų g. 8 / 8, Vilnius

A U T O R I U SGiedra Radvilavičiūtė (g. 1960)

K N Y G A Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

(„Baltos lankos“, 2010)

S K A I T O V A SNelė Savičenko

V I E T A

EU

RO

PO

S

LI

TE

RA

TŪ

RO

S

NA

KT

IS

V I L N I U S 2013 09 12

EU

RO

PO

S

LI

TE

RA

TŪ

RO

S

NA

KT

IS

V I L N I U S 2013 09 12

Lenkų bajoraitė, vaikystę praleidusi Žemaitijoje, jaunystę – Peter-burge ir Vilniuje. Po Antrojo pasaulinio karo Komorowskių šeima buvo perkelta į Lenkiją, kur iki savo mirties ir gyveno autorė. Maria Magdalena Komorowska susilaukė dešimties anūkų, tarp jų ir Bronisławo, vėliau tapusio dabartiniu Lenkijos prezidentu.

Knyga pasakoja apie laimingą Magdalenos Komorowskos vaikystę ir ankstyvą jaunystę XX amžiaus pradžioje Žemaitijoje, Šaukėnų ir Džiuginėnų dvareliuose. Rašomi nuo 1952 metų, šie autentiški prisiminimai – šiltas ir įdomus pasakojimas apie XX a. pradžios lenkiškų dvarų Lietuvoje buitį ir būtį. Apie vakarus po lie-pomis ir namų koncertus, iškylas ant Šatrijos kalno, Kūčių, Kalėdų ir Velykų šventimą, apie vaikų žaidimus, dvarininkų dėvėtus drabužius, papročius ir įpročius. Apie tarnų ir ponų pasaulius, jų bendrumą ir skirtingumą. Žemaitija čia iškyla kaip lėto laiko, gam-tos ramybės kupinas kraštas, kuriame gyvena orūs, malonūs ir atjaučiantys žmonės. Tai vertingas kasdienybės istorijos doku-mentas, išsaugojęs gyvus, įspūdingai nutapytus praeities žmonių portretus ir jų gyvenimo detales.

Teatro ir kino aktorė, šokėja, Lietuvos muzikos ir teatro akade-mijoje baigusi aktorinio meistriškumo bei Vilniaus Universitete lietuvių filologijos studijas. D. Michelevičiūtė yra Lietuvos naciona-linio dramos teatro aktorė, „Kristinos šokių namų“ šokių mokyto-ja. Lietuvos kritikų sąjungos pripažinta geriausia 1993–1994 m. aktore, pelniusi „Sidabrinės gervės“ ir daugybę kitų teatrinių apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.

Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4, Vilnius

Lenkijos institutas

A U T O R I U SMagdalena z Nałęcz-Gorskich Komorowska

(1900–1989)

K N Y G A Sugrįžimas į Žemaitiją

(iš lenkų k. vertė Kazys Uscila, „Tyto alba“, 2013)

S K A I T O V A SDalia Michelevičiūtė

V I E T A

P A R T N E R I S

Žymi latvių prozininkė, dramaturgė, poetė, novelistė. Gimė Rygo-je, baigė Latvijos Kultūros akademijos Teatro ir TV / Dramos skyrių. Šiuo metu sėkmingai rašo įvairių literatūros žanrų kūrinius. Ingos Ābeles pjesės statomos Latvijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Da-nijoje, Suomijoje, jos kūryba verčiama į užsienio kalbas. 2004 m. rašytoja pelnė prestižinį Latvijos metinį literatūros apdovanojimą, o 2008 m. viena jos novelė įvertinta svarbiausiu Baltijos šalyse apdovanojimu – Baltijos asamblėjos literatūros premija.

Romane po susipynusius praeities, dabarties ir ateities pasaulius, pasiklydusi tarp sapnų ir tikrovės slėpinių, tarp žmonių, kurie pa-lieka išnykdami praeities miglose, tarp industrinio pasaulio tempo ir uždaro gyvenimo gamtos ramybėje, kur klausomasi pasakojimų apie mistiškas Pasaulio medžio paieškas ir amžiną kelionę, amžių sandūros ir pakrikusių žmonių tarpusavio santykių beprotybėje blaškosi jauna moteris. Novelių meistrė Inga Ābele paperka pa-gaviu siužetu, kur abejonė išsakoma klausimu, o literatūrinėmis priemonėmis sukuriama kone apčiuopiama migla.

Dainų ir tekstų kūrėja bei atlikėja, pristačiusi du muzikinius albu-mus: „Laukinis šuo Dingo“ ir „Mutabor“. A. Orlova, koncertuoja Europos, JAV ir Rusijos klausytojams, yra kviečiama kurti garso takelius ir užsienyje statomiems kino filmams.

baras „Blusynė“, Savičiaus g. 5, Vilnius

Latvijos literatūros centras

A U T O R I U SInga Ābele (g. 1972)

K N Y G A Ugnis nepabudins

(iš latvių k. vertė Veronika Adamonytė, „Versus aureus“, 2007)

S K A I T O V A SAlina Orlova

V I E T A

P A R T N E R I S

EU

RO

PO

S

LI

TE

RA

TŪ

RO

S

NA

KT

IS

V I L N I U S 2013 09 12

EU

RO

PO

S

LI

TE

RA

TŪ

RO

S

NA

KT

IS

V I L N I U S 2013 09 12

Žymus danų prozininkas, literatūros kritikų vertinamas kaip vie-nas įžvalgiausių šiuolaikinių romanistų. Jau pirmasis šio autoriaus romanas Spalio tylėjimas atnešė jam europinę šlovę, o 1998-ai-siais išleista Luka tapo perkamiausia metų knyga Danijoje. Iki šiol Jensas Christianas Grøndahlis yra parašęs dvylika romanų (nau-jausias – Bukarešto aikštė). Jo darbai išversti į 22 pasaulio kalbas. Rašytojas puikiai orientuojasi subtiliuose emocijų labirintuose, atverdamas skaitytojui plačią vyro ir moters santykių amplitudę.

Tai romanas apie vienatvę dviese. Jo herojus, 44-erių metų meno kritikas, atsiduria gyvenimo kryžkelėje, kai po aštuoniolika metų trukusios santuokos, nieko nepaaiškinusi, jį palieka žmona. Ban-dydamas išsiaiškinti tokio jos žingsnio priežastį, bevardis knygos herojus permąsto visą gyvenimą: beviltišką, beprotišką jaunystės aistrą Inesai, santuokos su Astrida laiką, santykius su tėvais, dukra bei įsūniu, keliones į Paryžių ir Niujorką, šiame didmiestyje sutiktą Elizabetą... Ar viskas buvo tik atsitiktinumai? Ir kaip susi-vokti savyje? Spalio tylėjimas – tai analitinis, savotiškai medita-tyvus ir melancholiškas pasakojimas apie vieną sudėtingą dviejų žmonių gyvenimą. Lietuvių kino režisierius Gytis Lukšas pagal šį romaną yra parašęs filmo scenarijų.

Kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmi-ninkas, pelnęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių, Kopenhagoje išrinktas į Europos kino režisierių fe-deracijos vykdomąjį komitetą. G. Lukšas – vienas nuosekliausių lietuvių literatūros ekranizuotojų.

galerija „Meno niša“, J. Basanavičiaus g. 1 / 13, Vilnius

Danijos kultūros institutas

A U T O R I U SJensas Christianas Grøndahlis

(g. 1959)

K N Y G A Spalio tylėjimas

(iš danų k. vertė Zita Marienė, „Alma litera“, 2002)

S K A I T O V A SGytis Lukšas

V I E T A

P A R T N E R I S

Penkių romanų autorius, iš kurių du buvo pristatyti Bookerio pre-mijai, o knyga Ghostwritten pelnė Johno Llevellyno Rhyso premiją, skiriamą už geriausią britų literatūros kūrinį, parašytą autoriaus iki 35 metų. Rašytojas gyveno Italijoje, Japonijoje, šiuo metu apsistojęs Airijoje. 2007 m. žurnalas Time jį įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką.

Debesų atlasas – trečiasis autoriaus romanas. Jis buvo įvertintas British book ir Literary Fiction premijomis, Richard & Judy metų knygos apdovanojimu. Pagal šį romaną 2012 m. buvo sukur-tas to paties pavadinimo filmas. Jame susipina šešios istorijos, apimančios laikotarpį nuo XIX a. iki tolimos ateities, tam tikra prasme – gyvenimo „po pasaulio pabaigos“: naivus gydytojas, plaukiantis laivu per vandenyną, įžūlus ir genialus tarpukario kompozitorius, žurnalistė, tirianti korupciją atominėje elektrinėje, godus spaustuvininkas, maištui pakilusi ateities klonė, pasitinkanti savo tragišką likimą ten, kur kadaise buvo Korėja, ir vienas iš po apokaliptiniais laikais didžiojoje Havajų saloje gyvenusios genties atstovų. Visų jų likimai susipina, o istorijos nutrūksta įdomiausioje vietoje tam, kad vėl tęstųsi.

Televizijos žurnalistas, laidų vedėjas bei prodiuseris, filmų garsin-tojas, rašytojas. 1997 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno aps-krities apdovanotas kaip „Geriausias jaunasis žurnalistas“, pelnęs apdovanojimų už savo kuriamas publicistines bei kultūrines lai-das. R. Zemkauskas yra parašęs ne vieną scenarijų dokumen- tiniam kinui, pats yra kelių dokumentinių filmų autorius, režisierius, prodiuseris. Taip pat parašė poezijos knygą bei eilėraščių ir pro-zos knygų vaikams.

Vilniaus Universiteto bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salė, Universiteto g. 3, Vilnius

Britų taryba

A U T O R I U SDavidas Mitchellas (g. 1969)

K N Y G A Debesų atlasas

(iš anglų k. verčia Laimantas Jonušys, lietuviškai dar neišleista, „Tyto Alba“)

S K A I T O V A SRytis Zemkauskas

V I E T A

P A R T N E R I S

EU

RO

PO

S

LI

TE

RA

TŪ

RO

S

NA

KT

IS

V I L N I U S 2013 09 12

EU

RO

PO

S

LI

TE

RA

TŪ

RO

S

NA

KT

IS

V I L N I U S 2013 09 12

Iš Rumunijos kilusi, Vokietijoje gyvenanti rašytoja. Herta Mü-ller – aktyvi visuomenės veikėja, Anglijos, Amerikos, Vokieti-jos, Šveicarijos universitetų profesorė, patyrusi persekiojimą už pasipriešinimą Ceauşescu režimui. 2009 m. už romaną Amo sūpuoklės Herta Müller buvo apdovanota Nobelio literatūros premija. Kaip teigia kultūros ir mokslo žurnalistas Thomas Kös-ter, „mirties stovyklų žiaurumai, korupcija valstybės aparate, kan-kinimai ir žmogžudystės, diktatūros despotizmo žalojamos ir į beprotybę stumiamos asmenybės – šie ryškūs leitmotyvai iki šiol sutinkami visoje H. Müller kūryboje, išsiskiriančioje nuostabia kal-ba ir iliuzijų nebuvimu“.

Ši knyga – tai pasakojimas apie jauno Rumunijos vokiečio Leo-poldo Aubergo penkerių metų darbą sovietų lageryje. Per jo paveikslą atsiskleidžia daugybės deportuotų Rumunijos vokiečių patirtys. Romane daug dėmesio skiriama lagerio kasdienybės detalėms – darbams, buičiai, žmonėms. Leopoldas ne tik apmąsto savo asmenines patirtis šioje nesvetingoje, beveik siurrealistinėje aplinkoje, bet ir stebi bei jautriai reaguoja į kitų suluošintus gyve-nimus. Hertos Müller romanas išsiskiria iš kitų tekstų apie lagerio patirtis tuo, jog kančia čia estetizuojama, apie ją pasakojama pa-garbiai, rimtai, jautriai, be šaltos ironijos.

Poetas, dramaturgas, žurnalistas ir literatūrologas, gzi.lt tinkla-raščio, vienijančio žurnalistus, siekiančius aukštesnių žurnalistinės etikos ir skaidrumo standartų, sumanytojas, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys. M. Nastaravičius, baigęs Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutą, už savo pirmąją poezijos knygą

„Dėmėtų akių“ yra pelnęs Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premiją.

Žydų kultūros ir informacijos centras, Mėsinių g. 3A / 5, Vilnius

Goethe’s institutas

A U T O R I U SHerta Müller (g. 1953)

K N Y G A Amo sūpuoklės

(iš vokiečių k. vertė Antanas Gailius, „Versus aureus“, 2010)

S K A I T O V A SMindaugas Nastaravičius

V I E T A

P A R T N E R I S EU

RO

PO

S

LI

TE

RA

TŪ

RO

S

NA

KT

IS

V I L N I U S 2013 09 12

ORGANIZATORIUS:

PROJEKTO PARTNERIAI:

„Europos literatūros naktis“ – tai didelio pasisekimo Europoje sulaukęs renginys, kurio idėjos autoriai Čekų kultūros centrai Prahoje jau daugiau nei aštuonerius metus viešais skaitymais džiugina Čekijos ir kitų Europos šalių miestus. Literatūros skaity-mais siekiama skatinti domėjimąsi įvairių šalių literatūra unikaliu ir kūrybišku būdu, stiprinti bendradarbiavimą tarp kultūros įstaigų Europoje, atveriant vertingo tarptautinio bendradarbiavimo galimy-bes ir patirtis.

Šiais metais Čekų kultūros centrai kartu su partneriais iš Airijos, Lenkijos, Rumunijos, Portugalijos ir Lietuvos pristato tarptautinę projekto „Europos literatūros naktis“ versiją, kurią remia Europos Sąjungos programa „Kultūra“.

Skaitymai vyks nuo 18.30 iki 21 val. kas pusvalandį po penkiolika minučių:

18.30 – 18.45 – skaitymas18.45 – 19.00 – pertrauka19.00 – 19.15 – skaitymas19.15 – 19.30 – pertrauka19.30 – 19.45 – skaitymas19.45 – 20.00 – pertrauka20.00 – 20.15 – skaitymas20.15 – 20.30 – pertrauka20.30 – 20.45 – skaitymas

Nuotraukų autoriai: Darija Vasiliauskienė (a), Vidmantas Balkūnas (c), Dimitrijus Matveje-vas (d, e), Juozas Matonis (g), Simona Aginskaitė (h)

ISBN 978-609-8015-38-6