longitudinio tyrimo metodologijos ir instrumentų pristatymas 2011 02-18
TRANSCRIPT
Mokyklų tobulinimo centras
Projekto „Lyderių laikas“ LONGITUDINIO LIETUVOS ŠVIETIMO LYDERYSTĖS
RAIŠKOS KAITOS TYRIMO METODOLOGIJOS IR INSTRUMENTŲ PRISTATYMAS
ŠVIETIMO POLITIKOS FORMUOTOJAMS
2011-02-18 ŠMM, Kolegijų salė
Projekto “Lyderių laikas” I etapo (2009–2011) veiklos (1)
• Mokyklų tobulinimo centras, laimėjęs viešąjį konkursą įgyvendinti 15 veiklų
Konsultacinis komponentas: konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas, modelio aprašas, konsultantų mokymo šešios programos ir mokymo paketai, virtualios aplinkos (VA) koncepcija ir parengimo ir įgyvendinimo modelis.
Decentralizavimo komponentas: Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas, siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašas
Kompetencijų komponentas: Formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studija, Formalių studijų programa (magistro studijos) – 1 programa (10 modulių) ir metodinė medžiaga, Neformalių studijų įgyvendinimo modelis, programa bei metodinė medžiaga, Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologija, instrumentai ir tyrimas
KONSULTAVIMAS VIRTUALI APLINKA MOKYKLOS VALDYMO MODELIAI
VADYBINIŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA
LYDERYSTĖS RAIŠKOS LONGITUDINIS TYRIMAS
Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas
Konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašas
Konsultantų mokymo programos
Mokymo programų
mokymo paketai
VA rengimo ir įgyvendinimo modelis
VA koncepcija
Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo
tyrimas
Siūlomų mokyklos valdymo modelių
aprašas
Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų
įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių
studija
Formalių studijų programa
Formalių studijųmetodinėmedžiaga
Neformalių studijų programos ir įgyvendinimo
modeliai
Neformalių studijųmetodinėmedžiaga
Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės
raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir
instrumentų sukūrimas
Longitudinio Lietuvos švietimo
lyderystės raiškos kaitos
tyrimas
Projekto “Lyderių laikas” I etapo (2009–2011) veiklos (1)
Projekto “Lyderių laikas” I etapo (2009–2011) veiklos (2)
Švietimo aprūpinimo centras, kuriam ŠMM įsakymu pavesta vykdyti projektą.
Palydimosios veiklos:• šešių knygų lyderystės tema vertimas į lietuvių kalbą, leidyba 2000
egz. tiražu, dalinimas švietimo institucijoms ir pristatymas švietimo bendruomenei (400 dalyvių);
• 15 pavadinimų edukacinių knygų lyderystės tema pirkimas, dalinimas Mokytojų švietimo centrams ir pristatymas švietimo bendruomenei (20 centrų);
• straipsnių (1000 lapų) lyderystės tema vertimas į lietuvių kalbą www.lyderiulaikas.smm.lt – Lyderio biblioteka;
• dalyvavimas trijose tarptautinėse lyderystės konferencijose, medžiagos pristatymas ŠMM ir projekto interneto svetainėje; www.lyderiulaikas.smm.lt – sklaida;
• dalyvavimas tarptautiniuose lyderystės tinkluose;• projekto viešinimas užsienyje ir Lietuvoje, straipsniai Lietuvos
spaudoje;• projekto interneto svetainė www.lyderiulaikas.smm.lt – į
pagalba švietimo vadybinei grandžiai.
ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ
Lyderystės vardan mokymosi samprata
buvo iki galo neaiški...
ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ
Mokinių mokymosi rezultatai
strigdavo, tiek dėl to,kad kažkur švietimo
sistemojebuvo “per siaura”, tiekdėl to, kad kažkas buvo
“persirijęs”…
ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ
Dažnai būdavokoordinavimo,
bendradarbiavimo,ar tiesiog
paprasčiausiosusikalbėjimo
problemų...
ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ
Žodžiu,vaizdelisMikės Pūkuotuko
šalyje priešpradedant švietimo
lyderystės raiškos tyrimą buvo liūdnas…
ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ
Taip daugiau tęstisnebegalėjo, ir
Knysliukas nutarė eitipas Mikę Pūkuotuką irišsakyti savo nerimą...
ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ
Susėdo jie su Mike,pasvajojo ir nutarė
ištirti visą MikėsPūkuotuko šalies
švietimo lyderystės raišką!
ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ
Pasitarę su kitaisišmintingais šalies
gyventojais bei išklausęvertingų patarimų…
ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ
Nutarė išbandyti švietimo lyderystės
tyrimo instrumentus, tačiau
“Kur einam mes su Knysliuku, neklausinėkit
mūs…”
ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ
Nors pirmieji švietimo lyderystės raiškos
tyrimožingsniai nebuvo
lengvi…
ŠVIETIMO LYDERYSTĖS TYRIMAS PAGAL MIKĘ PŪKUOTUKĄ
Tačiau TYRIMAS vistiek pavyko.
Ne veltui sakoma, kadnėra to blogo, kuris
neišeitų į gera…
Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir instrumentų kūrimas
STRUKTŪRA
Lyderystės raiškos ir longitudinio tyrimo samprata
Longitudinių švietimo lyderystės raiškos tyrimų remiantis užsienio šalių patirtimi apžvalga
Longitudinio lyderystės raiškos tyrimo koncepcija ir žvalgomojo tyrimo organizavimo logika
Individo lygmens švietimo lyderystės raiškos tyrimo metodika (instrumentai mokytojams, mokiniams, mokyklos vadovams ir jų pavaduotojams)
Organizacijos lygmens švietimo lyderystės raiškos tyrimo metodika (instrumentai mokyklos darbuotojams ir mokinių tėvams)
Nacionalinio (savivaldybės) lygmens švietimo lyderystės raiškos tyrimo metodika (instrumentai savivaldybių administracijos švietimo padalinių specialistams)
? Geri dalykai, kuriuos mes darome negali būti
išmatuoti
Kai pradedam vertinti testais, pradedam galvoti, kad tai, ka darome, galima išmatuoti
Apie bendro realybės konstravimo sunkumus
Dramblys kaip lynas
Dramblys šiltas ir minkštas
Dramblys kaip šerių šepetys
Dramblys kaip gyvatė
Dramblys panašus į medį
1. LYDERYSTĖS RAIŠKOS IR LONGITUDINIO TYRIMO SAMPRATA
Lyderystės teorijas galima skirstyti (Jokinen, 2004):
instrumentinės teorijos, kurios akcentuoja lyderio elgesį ir savybes, kurios padeda efektyviai vadovauti ;
inspiracinės teorijos, kurios akcentuoja viziją, vertybes ir sugebėjimą motyvuoti save ir kitus siekti pokyčių.
PEARCE IR KT. (2003) SKIRIA LYDERYSTĖS TIPUS:
Tiesioginė lyderystė yra grindžiama statusu ir formaliąja valdžia (valdymu).
Transakcinei lyderystei būdinga atpažinimas ir pripažinimas (apdovanojimai).
Transformacinė lyderystė susijusi su planavimu, motyvavimu (įkvėpimu) ir bendru darbu tinkluose.
Įgalinančiosios lyderystės (arba „superlyderystės“) tikslas – skatinti pasekėjų savęs valdymo kompetenciją ir formuoti save kaip lyderius. Įgalinančios lyderystės funkcijos: konsultavimas, delegavimas, vystymas ir mentoriavimas, konfliktų valdymas bei komandos formavimas.
Profesinės kompetencijos(asmeninės ir komandos nario)
Efektyvi išteklių vadyba (taip pat ir žmogiškųjų)
Efektyvi lyderystė
Įkvepianti lyderystė
Transformacinėlyderystė
Transakcinėlyderystė
Transcendentinėlyderystė
Valdomos sistemos
Aiškūs rezultataiKontroliuojami planavimas, ištekliai
Užduotis/ individualūs aspektai, pasitikėjimas; intelektualinės ir tik tada emocinės užduotys/ santykių
Emocinis pagrindas, plius intelektas, vizija, širdis-protas, charizma
„Tas, kuris mokymąsi laiko pasyviu procesu, ieško tinkamo piltuvėlio.
Tačiau tas, kuris mokymąsi suvokia kaip veiklą, tokią pat kaip, pvz., bėgiojimas ar valgymas, neieško piltuvėlio, o galvoja apie sąlygas, kurios geriausiai tiktų šiai veiklai vykdyti.“
Manfred Spitzer: Lernen. Gehirnforschung und die Schule des Lebens, 2002
EFEKTYVIAI MOKYKLŲ LYDERYSTEI ĮDIEGTI IR PALAIKYTI REIKALINGOS DEVYNIOS PAGRINDINĖS
SĄLYGOS:
horizontalioji mokyklos valdymo struktūra (vieno arba dviejų lygmenų);
linijinio sprendimų priėmimo būdo keitimas į ciklinį;
vadovų sprendimų priėmimo proceso pagrindimas veiklos tyrimais mokyklose;
realiai egzistuojančios galimybės mokykloms susikurti individualumą, diegti inovacijas, greitai pritaikyti socialines, ekonomines ir kultūrines naujoves;
normų, taisyklių paprastinimas ir liberalizacija;
mokymų, konsultavimo, profesionalų vidiniai ir išoriniai mainai ir palaikymas, siekiant atskiros mokyklos veiklos tobulinimo;
vidinio mokyklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo dermė, siekiant įdiegti mokykloje grįžtamojo ryšio kultūrą;
profesionalų tinklų ir mokymosi bendruomenių steigimas: mokytojų, mokyklų, kitų ugdymo įstaigų bendradarbiavimas;
aiškiai ir skaidriai apibrėžti standartai, kompetencijos ir atsakomybės, demokratijos principai.
Lyderystės švietime samprata siejama su besimokančios organizacijos koncepcija.
o Lyderystė besimokančioje organizacijoje tampa masiniu reiškiniu, besimokančios organizacijos požiūris transformuoja ir sureikšmina lyderystės fenomeną.
o Besimokančioje organizacijoje lyderiais gali būti skirtingi žmonės – tai lemia problemos pobūdis, susiklosčiusios aplinkybės, žmogaus kompetencija ir t.t., be to, lyderio vaidmenį sprendžiant problemas, kintant situacijai, keičia vykdytojo ar atlikėjo vaidmuo.
Apibendrinant Lyderystės reiškinys, lyderystė traktuojama
kaip procesas, o ne padėtis, kurią žmogus gali oficialiai užimti organizacijoje (Hugan, Curphy, 1999).
Lyderystės raiškos rezultatas yra sėkmingas mokymasis arba aukšta mokymosi kokybė, o ją turi palaikyti visi lygmenys: nacionalinis, regioninis bei mokyklos (švietimo institucijos), tačiau svarbu suvokti, kad pokyčiai, vykstantys nacionaliniu ar savivaldybės lygmeniu turi daryti įtaką geresniam mokinių mokymuisi klasėje.
2. LONGITUDINIO TYRIMO SAMPRATA
o Tendencijų tyrimas yra labiausiai paplitęs longitudinis tyrimas.
o Tendencijų tyrimas tiria tos pačios generalinės visumos skirtingų grupių imtis skirtingais laiko momentais, kitaip nei kohortų ar paneliniai tyrimai, kurie matuoja tą pačią respondentų imtį skirtingais laiko momentais.
o Tendencijų tyrimai suteikia informaciją apie pokytį visumos lygmenyje (agreguotame lygmenyje), bet neatskleidžia žmogaus individualios raidos.
Projekte „Lyderių laikas“orientuojamasi į tendencijų lyderystės švietime raiškos tyrimą, kai tais pačiais instrumentais (rodikliais) tam tikrais laiko intervalais tiriamos tos pačios generalinės visumos (tų pačių generalinių visumų) imtys (reprezentatyvios ar tikslinės).
3.1. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas
EBPO atliko mokyklos lyderystės tyrimą, apimantį 22 šalis.
Vienas iš tyrimo tikslų buvo pateikti įvairių šalių požiūrio į mokyklos lyderystę, kuria siekiama tobulinti sistemą ir kuri prisideda prie mokymo sėkmės, analizę
Septyni tarpusavyje susiję tvariosios (pastoviosios) lyderystės ir rezultatų gerinimo principai:
nuoseklumas – pastangos išlaikyti tai, kas svarbu aiškių ir pateisinamų dorovinių tikslų požiūriu;
visuotinumas – siekis užtikrinti, kad rezultatų gerinimas liestų visus, esančius sistemoje, o ne tik keletą išskirtinių atvejų, atsisakyti priklausomybės nuo išskirtinių asmenybių ir paskirstyti atsakomybę;
tvarumas – kai pasiekti teigiami rezultatai yra ne trumpalaikis pagerėjimas vieno lyderio valdymo laikotarpiu, o išlieka ilgą laiką, valdant įvairiems lyderiams;
teisingumas – kai ne tik vengiama pakenkti kitiems sistemos nariams, bet jie palaikomi bei jiems teikiama parama;
įvairovė – kai siekiant geresnių rezultatų sukuriamas, skatinamas ir vertinamas ryšys tarp organizacijų, o ne plėtojama standartinė nekintama veikla, kurios neįmanoma pritaikyti kitur;
išradingumas – kai protingai naudojant ir sąmoningai atnaujinant žmonių energiją, lyderystės iniciatyvos ir rezultatų gerinimo pastangos neišsenka;
išsaugojimas – kai mokantis iš praeities sukuriama geresnė ateitis
3.2. Pricewaterhouse Coopers tyrimas
Didžiosios Britanijos (DB) audito kompanija "Price Waterhouse Coopers" atliko DB švietimo ir įgūdžių departamento užsakymu nepriklausomą mokyklos lyderystės tyrimą.
Pagrindinis tyrimo tikslas buvo pateikti išsamią egzistuojančių mokyklos modelių analizę.
Leithood ir kt. (2006) įvardino septynis sėkmingos mokyklos lyderystės principus:
Mokyklos lyderystė yra antraeilis dalykas lyginant su tuo kas vyksta klasėje.
Beveik visi sėkmingi lyderiai remiasi panašiais lyderystės principais.
Būdai, kuriais lyderiai įgyvendina aukščiau minėtus lyderystės principus (o ne patys principai), demonstruoja prisitaikymą prie konteksto.
Mokyklos lyderiai, įtakodami darbuotojų motyvaciją, lojalumą ir darbo sąlygas, netiesiogiai tobulina mokymą ir mokymąsi.
Mokyklos lyderystė turi didesnę įtaką mokyklai, kai ji yra padalinta tarp kelių pozicijų ar kelių žmonių.
Kai kurie lyderystės delegavimo būdai yra efektyvesni už kitus.
Asmeniniai lyderio bruožai taip pat turi įtakos lyderystės efektyvumui.
Tiriant lyderystės raišką remiamasi EBPO programos realizavimo patirtimi ir atsižvelgiama į šias EBPO rekomenduojamas specifines mokyklos valdymo
sritis, skatinančias įvairiapusę švietimo lyderystės raišką:
Sistemos tobulinimą, kai mokyklos lyderiai prisiima atsakomybę ne tik už savo institucijos sėkmę, bet bendrai veikdami grupėse, dalyvauja bendroje veikloje, kurios rezultatai yra orientuoti ne tik į vienos institucijos, bet jų tinklo (savivaldybės, regiono, šalies lygmeniu) mokymo tikslų pasiekimo gerinimą.
Mokyklų lygmens mokymosi bendruomenes, kuriose derinant mokyklos vadovo ir mokytojų, mokinių ir jų tėvų lyderystę ir įtraukiant visą mokyklos personalą, bendrai priimami sprendimai, pasidalijami įsipareigojimai ir atsakomybė už mokinių mokymąsi, pasiekimus ir nuolatinį rezultatų gerinimą.
Paskirstytąją lyderystę, kurios dėka lyderystė sėkmingai paskirstoma tarp asmenų, bendra veikla suinteresuotų grupių mokykloje, įtakojančių ugdymo tikslų rezultatyvumą.
Tyrimo tikslinės grupės
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovai;
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovų pavaduotojai;
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai;
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kiti pedagoginiai ir nepedagoginiai (socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, bibliotekininkai, mokytojų padėjėjai) darbuotojai;
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 7–11 klasių mokiniai;
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 7–11 klasių mokinių tėvai arba globėjai.
Savivaldybių švietimo specialistai.
Tyrimo intrumentų struktūra
Sėkmingas mokymasis
Asmeninės lyderystės orientacijos, požiūris į lyderystę / Iniciatyvumas, kūrybiškumas
Savęs įsivertinimas, refleksija
Nuolatinis mokymasis, mokėjimas mokytis
Darbas mokyklos komandose / santykiai mokyklos bendruomenėje / dalyvavimas savivaldoje
Mokyklos vadovo veiklos vertinimas
Atsakingas vadovavimas
Švietimo vadyba ir stebėsena
Klausimai apie respondentą
Tyrimo atranka ir imtys
Taikoma atsitiktinė daugiapakopė proporcinė ir stratifikuota atranka;
Formuojant atranką remiamasi Švietimo valdymo informacinės sistemos svetainėje (www.svis.smm.lt) pateikiamais statistiniais duomenimis.
Siekiamas duomenų patikimumo lygmuo – 95 proc., imties paklaida – 5 proc.
Tyrimo imtys
Mokyklų vadovai 296
Mokyklų vadovų pavaduotojai ugdymo reikalams 328
Mokytojai 380
Kiti pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai 380
7–11 klasių mokiniai 383
7–11 klasių mokinių tėvai arba globėjai 383
Savivaldybių švietimo specialistai 100
Apklausų atlikimas
Tyrime dalyvauja 300 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. Kiekvienoje į atranką patekusioje mokykloje apklausiama: vadovas, 2 pavaduotojai, 6 mokytojai (pagal numatytas stratas pagal dėstomuosius dalykus), 6 kiti pedagoginiai, nepedagoginiai darbuotojai, 1 moksleivių klasė, jų tėvai ar globėjai.
Į atrinktų mokyklų vadovus kreipiamasi prašant paskirti kontaktinį asmenį, kurio prašoma pateikti atrinktų ir tyrime sutinkančių dalyvauti respondentų kontaktus (el. pašto adresus ar telefonus).
Apklausa internetu, kiekvienam respodentui išsiunčiami kvietimai dalyvauti tyrime su el. nuoroda į elektroninį klausimyną.
Apklausos administravimo pavyzdys
Mokyklų vadovai
Mokyklų vadovų pavaduotojai
Mokytojai
Kiti pedagoginiai darbuotojai
Nepedagoginiai darbuotojai
Mokiniai
Siunčiamo laiško pavyzdys
http://apklausa.mtc.lt/index.php?sid=76726&lang=lt
Klausimynas mokytojams: http://apklausa.mtc.lt/index.php?sid=79416&lang=lt