studentŲ baigiamojo ir kursinio darbo …mokslinių tyrimų metodologijos analiz÷ rodo, kad...
TRANSCRIPT
KLAIPöDOS VALSTYBINö KOLEGIJA SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
LOGISTIKOS IR ADMINISTRAVIMO KATEDRA
Ingrida Mauricien÷, AntanasVaitiekus
STUDENTŲ BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO
RENGIMO METODIKA
Klaip÷da, 2009
Baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodiniai nurodymai skirti Verslo vadybos, Finansų, Įstaigų ir įmonių administravimo, Logistikos vadybos, Prekybos vadybos, Turizmo administravimo studijų programų studentams.
Redakcin÷ grup÷: Judita Jonuševičien÷ - docent÷, Tiksliųjų mokslų katedros ved÷ja; Remigijus Kinderis - docentas, Turizmo administravimo katedros ved÷jas; Zita Šakien÷ - Kalbų ir komunikacijos katedros lektor÷.
Apsvarstyta ir patvirtinta Socialinių mokslų fakulteto Dekanato pos÷dyje
Pratarm÷
Šis metodinis leidinys skiriamas Klaip÷dos valstybin÷s kolegijos Socialinių mokslų
fakulteto studentams ir d÷stytojams. Jo tikslas – pad÷ti parengti metodiką atitinkančius studentų
darbus, taikyti vienodus studentų rašto darbų rengimo ir vertinimo reikalavimus. Nurodymai ir
reikalavimai studentų moksliniams rašto darbams organizuoti yra privalomi. Tod÷l naudotis kitų
mokymo institucijų parengtomis metodikomis reik÷tų kūrybiškai – pasinaudoti bendro pobūdžio
patarimais, o darbo įforminimo ir struktūros klausimais naudotis šiuo leidiniu.
Socialinių mokslų fakulteto studijų programos turi savo specifiką, tod÷l metodikos
sudarytojai nek÷l÷ sau tikslo pateikti absoliučiai visą studentų darbų rašymo metodologiją. Be to,
bet kokia pateikta informacija neišvengiamai sensta, keičiasi. Studentams ir jų vadovams būtina
patiems taikyti metodologijos naujoves, pasinaudoti paskaitų metu įgytomis žiniomis ir įgūdžiais,
ypač iš Taikomųjų tyrimų metodologijos, Rinkodaros tyrimų, Vadybos, Kalbos kultūros ir
specialyb÷s kalbos, Dokumentų valdymo, Informacinių technologijų ir kitų dalykų. Vertingų
praktinių patarimų galima rasti knygoje Lote Rienecker ir Peter Stray Jorgensen knygoje „Kaip
rašyti mokslinį darbą“. Ypatinga būtinyb÷ papildomiems informacijos šaltiniams iškils renkantis
vienus ar kitus mokslinio darbo tyrimo metodus ir argumentuojant jų pasirinkimą.
Sudarant šią metodiką buvo pasinaudota Bitino B., Rupšien÷s L., Žydžiūnait÷s V. (2008),
L.Seiliaus A., Šimanskien÷s L. (2005), Laurinavičien÷s A., Rancovos G. (2002), Juškos A.,
Kučinsko V. (1998), Kardelio K., Bagočiūno S. (2000) ir kitų autorių metodiniais darbais.
Naudotasi bibliografinio aprašo standartu – LST ISO 690-2:1999.
TURINYS 1. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO RENGIMO BENDROSIOS NUOSTATOS.................... 5
1.1. Studentų darbų paskirtis ir vertinimas ............................................................................... 5
1.2. Studentų darbų metodinis pagrįstumas .............................................................................. 7
2. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO RENGIMAS BEI PRISTATYMAS ................................ 10
2.1. Baigiamojo ir kursinio darbo sud÷tin÷s dalys..................................................................... 10
2.2. Titulinis lapas, turinys ir kompetencijų sąrašas ................................................................. 11
2.3. Santrauka ............................................................................................................................... 13
2.4. Įvadas...................................................................................................................................... 13
2.5. Darbo objekto ir informacijos šaltinių apžvalga ................................................................ 14
2.6. Teorin÷ metodologin÷ dalis ................................................................................................... 14
2.7. Praktin÷ (tiriamoji) dalis....................................................................................................... 16
2.8. Išvados ir pasiūlymai............................................................................................................. 16
2.9. Vartojamų terminų žodynas ................................................................................................. 16
2.10. Literatūros sąrašas ................................................................................................................ 17
2.11. Priedų sąrašas ........................................................................................................................ 18
2.12. Viešas darbo pristatymas ...................................................................................................... 19
3. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI................................... 21
Literatūros sąrašas.......................................................................................................................... 25
Priedai .............................................................................................................................................. 26
5
1. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO RENGIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Studentų darbų paskirtis ir vertinimas
Verslo vadybos, Logistikos vadybos, Turizmo administravimo, Įstaigų ir įmonių
administravimo, Finansų, Prekybos vadybos studijų programos įvykdomos baigiamojo darbo
rengimu, gynimu ir vertinimu.
Baigiamojo darbo paskirtis – nustatyti studento profesinių kompetencijų, kurias įgyja
studijuodamas profesin÷s kvalifikacijos bei specializacijos dalykus ir atlikdamas profesin÷s veiklos
praktikas, lygį.
Kursinio darbo paskirtis – išsiaiškinti ir įvertinti studentų geb÷jimus analizuoti mokslinius
informacijos šaltinius, pritaikyti tinkamus tyrimo metodus, siekiant taikomojo pobūdžio darbo
rezultatų.
Studijų rezultatų baigiamojo darbo vertinimo organizavimo tikslas – leisti studentui
įrodyti, kad jis pasiek÷ studijų tikslus ir uždavinius bei įgijo programoje numatytas profesines
kompetencijas, ir nustatyti, ar jam gali būti suteikta profesin÷ kvalifikacija.
Baigiamojo darbo rengimą ir vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2002-01-15 įsakymu Nr. 35 patvirtintos “Neuniversitetinių studijų rezultatų
baigiamojo vertinimo nuostatos” ir šie nurodymai.
Teis÷ rengti baigiamąjį darbą suteikiama studentams, įvykdžiusiems visus studijų programoje
numatytus reikalavimus:
� kiekvienas studijų programoje numatytas dalykas (egzaminas ar diferencin÷ įskaita) turi būti
įvertintas teigiamais balais;
� atliktos ir teigiamais balais įvertintos studijų programoje numatytos profesin÷s veiklos
praktikos;
� atlikta ir praktikos vadovų teigiamu balu įvertinta baigiamoji praktika.
Baigiamajame darbe studentas turi siekti atskleisti, jog jis įgijo profesinių
kompetencijų iš visų studijų programoje numatytų veiklos sričių, kurios įrodytų absolvento
pasirengimą savarankiškai dirbti (5 priedas).
Baigiamojo darbo temą pasirenka bei jo tikslus suformuluoja studentas ir suderina su darbo
vadovu. Temos ir atlikimo terminai apsvarstomi katedrose ir patvirtinami fakulteto dekano ne v÷liau
kaip per 10 darbo dienų nuo baigiamosios profesin÷s veiklos praktikos pradžios.
Baigiamąjį darbą pagal dešimties balų skalę vertina kvalifikavimo komisija, vadovaudamasi
profesinių kompetencijų lygiais, kurie nustatomi taip:
6
� aukščiausias profesinių kompetencijų lygis (10 balų): darbo tikslas ir uždaviniai yra
atitinkantys darbo temą ir aiškiai suformuluoti; darbe atskleidžiamos profesin÷s
kompetencijos iš visų studijų programoje numatytų profesin÷s veiklos sričių; pateikiami arba
originalūs, arba keli išsikeltų problemų sprendimo variantai ir argumentuotai išrenkami
optimaliausi; taikomi įvairūs teoriniai modeliai bei analiz÷s metodai; gauti rezultatai
tarpusavyje palyginami; atskleidžiamos visapusiškos teorin÷s žinios pagal profesines
kompetencijas; darbo rezultatai gali tur÷ti praktinę reikšmę, o jų taikymas duoti naudą;
išvados ir pasiūlymai yra argumentuoti, konkretūs, apima visus darbo tikslus ir uždavinius bei
juos atitinka; darbas parašytas be kalbos klaidų ir įformintas pagal Kolegijoje nustatytus
reikalavimus; darbe naudojami užsienio autorių šaltiniai;
� labai aukštas profesinių kompetencijų lygis (9 balai): visi privalumai kaip ir aukščiausiame
profesinių kompetencijų lygyje, tik darbas su daliniais techniniais trūkumais, pateikiant žinias
pastebimas geb÷jimas analizuoti ir sisteminti, tačiau žinių formulavimas ne visiškai
savarankiškas ir kritiškas, darbe naudojami ne patys naujausi šaltiniai;
� aukštas profesinių kompetencijų lygis (8 balai): darbo tikslas ir uždaviniai yra atitinkantys
darbo temą, darbe atskleidžiamos profesin÷s kompetencijos iš daugiau kaip dviejų trečdalių
studijų programoje numatytų profesin÷s veiklos sričių; problemų sprendimai yra
argumentuoti; taikomi adekvatūs teoriniai analiz÷s modeliai ir analiz÷s metodai;
atskleidžiamos geros teorin÷s žinios pagal profesines kompetencijas; darbo rezultatai, išvados
ir pasiūlymai atitinka darbo tikslą ir uždavinius; darbas įformintas pagal Kolegijoje numatytus
reikalavimus;
� vidutinis profesinių kompetencijų lygis (7 balai): visi privalumai kaip ir aukštame
profesinių kompetencijų lygyje, tačiau žinios grindžiamos vadov÷liais ar metodin÷mis
priemon÷mis, pateikiamos nesklandžiai; ryškus mechaninis žinių atkartojimas; skyriai ir
poskyriai n÷ra apibendrinti; darbo rezultatai, išvados ir pasiūlymai iš esm÷s atitinka darbo
tikslą ir uždavinius; darbe pasitaiko rašybos ir stiliaus klaidų;
� pakankamas profesinių kompetencijų lygis (6 balai): darbo tikslas ir uždaviniai iš esm÷s
yra atitinkantys darbo temą; darbe atskleidžiamos profesin÷s kompetencijos iš daugiau kaip
pus÷s studijų programoje numatytų veiklos sričių; problemos iš esm÷s išspręstos; taikomi
teoriniai modeliai ir analiz÷s metodai; atskleidžiamos minimalios būtinosios teorin÷s žinios
pagal profesines kompetencijas; darbo rezultatai, išvados ir pasiūlymai iš dalies atitinka darbo
tikslą ir uždavinius; darbe yra rašybos ir stiliaus klaidų;
� minimalus būtinas profesinių kompetencijų lygis (5 – balai): visi privalumai kaip ir
pakankamame profesinių kompetencijų lygyje, tačiau darbe atskleidžiamos profesin÷s
7
kompetencijos iš ne mažiau nei pus÷s studijų programoje numatytų veiklos sričių; žinios su
ryškiomis spragomis - žinomi ir pateikiami tik pagrindiniai teiginiai ir sąvokos; nesugebama
analizuoti ir vertinti; darbo rezultatai, išvados ir pasiūlymai ne pilnai atitinka darbo tikslą ir
uždavinius; vyrauja antrinių šaltinių kompiliavimas; darbas netvarkingas su rašybos, stiliaus ir
darbo įforminimo klaidomis.
Baigiamasis darbas laikomas apgintas, jei jame ir darbo gynimo metu atskleidžiamos ne
žemesnio kaip minimalaus būtinojo lygio profesin÷s kompetencijos. Baigiamojo darbo vertinimo
rezultatai skelbiami viešai raštu, pasibaigus kvalifikavimo komisijos pos÷džiui. Absolventams,
apgynusiems baigiamąjį darbą, suteikiama vadybininko kvalifikacija.
Studentams, d÷l svarbių priežasčių negalintiems ar negal÷jusiems numatytu laiku ginti
baigiamojo darbo, fakulteto dekano teikimu, direktoriaus įsakymu, gynimas gali būti atid÷tas iki
kito kvalifikavimo komisijos pos÷džio. Studentams, neparengusiems baigiamojo darbo nustatytu
laiku, neatvykusiems į baigiamojo darbo gynimą be svarbios priežasties, neapgynusiems jo,
fakulteto dekano teikimu, direktoriaus įsakymu gali būti leidžiama pakartotinai ginti darbą ne
anksčiau kaip po vienerių metų. Studijų baigimo dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
1.2. Studentų darbų metodinis pagrįstumas
Studentų kursiniai ir baigiamieji darbai turi atitikti mokslinių tyrimų reikalavimus. Kaip
apibr÷žia Bitinas B., Rupšien÷ L., Žydžiūnait÷ V. (2008), mokslinis tyrimas yra sistema, kurios
paskirtis – rinkti informaciją apie nagrin÷jamos tikrov÷s objektus, ją pertvarkyti, išryškinti svarbią,
reikšmingą tikrovei pažinti ir tobulinti, o visuomenei pateikti jau apibendrintas, visapusiškai
patikrintas išvadas apie tiriamuosius objektus (p.13). Skiriami fundamentiniai (akademiniai) ir
taikomieji moksliniai tyrimai. Fundamentinio tyrimo rezultatas – mokslo teorijos tobulinimas.
Taikomųjų tyrimų rezultatas – išvados, kurios gali būti taikomos organizacijų, visuomen÷s grupių ir
pan. problemų sprendimui, veiklos tobulinimo programų kūrimui.
Studento baigiamojo ar kursinio darbo rengimas prasideda nuo temos pasirinkimo.
Pagrindiniai temos pasirinkimo kriterijai:
� aktualumas;
� svarba mokslui ir praktikai;
� ištirtumo lygis įmon÷s, organizacijos požiūriu;
� polinkis į temą ir teorinis pasirengimas: gera tema yra ta, apie kurią studentas iš anksto ką
nors žino ir ja domisi. Kita vertus, dažnai sritis tampa įdomi, kai ja domimasi ir analizuojama
mokslin÷ literatūra;
8
� tema neturi būti lengva, geriausia, kai darbe pristatomos naujos žinios nagrin÷jama tema arba į
ją pažvelgiama iš kitos perspektyvos;
� tema neturi būti per plati: aiški ir tiksliai apibr÷žta tema suteikia daug daugiau galimybių į ją
įsigilinti ir išnagrin÷ti, negu plačiai suformuluota tema, kuri praktiškai paverčia darbą
paviršutinišku;
� galimyb÷ gauti atitinkamos informacijos: pirminius duomenis iš įmonių, įstaigų ar pavienių
asmenų reik÷tų rinkti labai gerai apsvarsčius ir suplanavus, pasitarus su darbo vadovu.
Kiekvienam pokalbiui su įmon÷s atstovais dera kruopščiai pasirengti (susipažinti su įmon÷s
veikla, užsirašyti klausimus). Kreiptis skubotai ir nepasirengus, reikštų ne tik “šaltinio”, bet ir
pačio studento laiko švaistymą. Gali būti, kad “šaltinis” kitą kartą nenor÷s tur÷ti reikalų su
tokiu studentu;
� temos pavadinime turi išryšk÷ti tyrimo objektas, reikšminiai žodžiai;
� nepriimtinos vien aprašomojo pobūdžio temos.
Mokslinių tyrimų metodologijos analiz÷ rodo, kad vyrauja skirtingos nuomon÷s sprendžiant,
kokį tyrimo metodą - ar kiekybinį, ar kokybinį - geriausiai pritaikyti socialiniams tyrimams. Kaip
teigia Kardelis K. (2005), dauguma socialinių tyrimų metodologų palaiko sisteminį požiūrį į
mokslinį tyrimą, t.y. pasisako už kokybinių ir kiekybinių tyrimų integraciją.
Kiekybiniu tyrimu galima vadinti tokį empirinį tyrimą, kurio duomenys pateikiami skaičiais
(kiekybine išraiška). Priešingai, kokybinis tyrimas – tai toks empirinis tyrimas, kada duomenys n÷ra
pateikiami kiekybine išraiška – skaičiais. Creswell (Luobikien÷ I., 2000) kokybinį tyrimą apibūdina
kaip suvokimo procesą, kuris grindžiamas individualiomis metodologin÷mis žmonių socialinių
problemų tyrimo tradicijomis. Tyr÷jas sukonstruoja kompleksinį, holistinį paveikslą, analizuoja
žodžius, išsamiai perduoda informantų požiūrius bei atlieka tyrimą natūralioje aplinkoje.
Kokybinių, kiekybinių tyrimų ir analiz÷s metodų santykį moksliniame darbe apsprendžia
tyrimo tikslas ir tyrimo objektas.
Tyrimo metodikos parinkimas ir tyrimo vykdymas
� mokslin÷s metodin÷s literatūros analiz÷ (teorin÷s analiz÷s ir apibendrinimo metodas) –
literatūros studijavimas, bibliografijos sudarymas, jos nagrin÷jimas;
� tyrimo metodologija: tyrimo metodų ir procedūros parinkimas, tyrimo populiacijos
įvardijimas ir tyrimo imties sudarymo būdų bei imties dydžio parinkimas, duomenų rinkimo
metodų nusistatymas, tyrimo instrumento parengimas, duomenų apdorojimo ir duomenų
analiz÷s metodų parinkimas;
� tyrimo duomenų apdorojimas: statistinis gautų duomenų apdorojimas, jei taikomi kiekybiniai
tyrimo metodai, teorinis duomenų apdorojimas, jei taikomi kokybinio tyrimo metodai.
9
Informacijos apie tyrimo metodiką, klausimynų sudarymą , duomenų rinkimą ir apdorojimą ir pan. ieškoti: 1. Bitinas B., Rupšien÷ L., Žydžiūnait÷ V. Kokybinių tyrimų metodologija.1,2 dalys. Klaip÷da, S.Jokužio leidykla – spaustuv÷, 2008. 2. Dikčius V. Marketingo tyrimai. Vilnius: Vilniaus vadybos akademija, 2005. 3. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai: Lucilijus, 2005. 4. Luobikien÷ I. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2000. 5. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius, 2003. 6. Žydžiūnait÷ V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Kaunas: Technologija, 2008.
Visose darbo dalyse labai svarbu tinkamai argumentuoti teiginius: ir atliekant mokslin÷s
metodin÷s literatūros analizę, ir parenkant tyrimo metodologiją bei analizuojant gautus duomenis.
Argumentacija susideda iš tokių elementų:
� pagrindas (imamas, pvz., iš mokslo autoritetų teiginių, savų pasteb÷jimų, analiz÷s,
eksperimentų, interviu ir t.t.);
� įvertinimas (reikalingas norint parodyti, kiek pasitikime savimi, išsakydami kokią nors tezę);
� tez÷ (ji dažniausiai pateikiama išvadose ir pasiūlymuose, bet gali būti pamin÷ta jau problemos
formuluot÷je, įvade ar tekstin÷s dalies skyrių išvadose);
� garantija (paprastai kyla iš fakto, kad darbe naudojami mokslo pripažinti ir tam tikslui tinkami
metodai);
� prieštaravimas (gali būti pateiktos išlygos ir apribojimai d÷l metodo ir jo taikymo);
� pagrindimas (metodo pateisinimas, remiantis pavyzdžiais, autoritetais, neabejotinais faktais,
tyrimais, eksperimentais ar kitais stipriais argumentais).
Daugumai Socialinių mokslų fakulteto studijų programų studentų baigiamiesiems ir
kursiniams darbams reikalingi įvairūs ekonomin÷s analiz÷s metodai. Studentams ir jų vadovams
rekomenduojama naudotis Bagžiūnien÷s V. knyga “Įmon÷s veiklos planavimas ir analiz÷“.
10
2. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO RENGIMAS BEI PRISTATYMAS
2.1. Baigiamojo ir kursinio darbo sud÷tin÷s dalys
Baigiamojo darbo struktūrą sudaro:
• titulinis puslapis (1 priedas);
• turinys;
• profesin÷s veiklos sričių, profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų,
įgyvendinamų baigiamajame darbe, sąrašas;
• santrauka lietuvių kalba ir viena (pasirinktinai) užsienio kalba (anglų, vokiečių arba
prancūzų) (7 priedas);
• įvadas;
• darbo objekto ir informacijos šaltinių, kuriais remtasi darbe, apžvalga;
• teorin÷ metodologin÷ dalis;
• praktin÷ (tiriamoji) dalis;
• išvados ir pasiūlymai;
• terminų ir sąvokų žodynas;
• literatūros sąrašas;
• priedai, maketai, modeliai;
• iliustracin÷ medžiaga (jei yra nestandartin÷ ar didel÷s apimties, įrišama atskirai).
Kursinio darbo struktūrą sudaro:
• titulinis puslapis (2 priedas);
• kursinio darbo įvertinimo lapas (4 priedas);
• santrauka (lietuvių kalba);
• turinys;
• įvadas;
• tyrimo objekto ir informacijos šaltinių, kuriais remiantis atliktas darbas, apžvalga;
• teorin÷ – metodologin÷ dalis;
• praktin÷ (tiriamoji) dalis;
• išvados ir pasiūlymai;
• terminų ir sąvokų žodynas;
• literatūros sąrašas;
• priedai;
• iliustracin÷ medžiaga (jei yra nestandartin÷ ar didel÷s apimties, įrišama atskirai).
11
2.2. Titulinis lapas, turinys ir kompetencijų sąrašas
Baigiamieji ir kursiniai darbai yra studentų studijų rezultatus žymintys, apibendrinantys
dokumentai, atskleidžiantys studentų žinių ir praktinių įgūdžių įgijimo lygį. Šie dokumentai turi
nustatytą struktūrą ir turi būti įforminti laikantis nustatytų reikalavimų bei galiojančios dokumentų
įforminimo tvarkos.
Titulinio lapo parengimas pagal jam keliamus reikalavimus daro įtaką pirmajam įspūdžiui
apie darbo kokybę. Tod÷l svarbu, kad baigiamojo, kursinio darbo titulinis lapas būtų įformintas
tiksliai, pagal nustatytus reikalavimus (1, 2 priedas).
Darbo pradžioje po titulinio lapo įdedamas turinys. Jame pateikiami visų skyrių ir poskyrių
pavadinimai, nurodant puslapius, kuriuose jie prasideda. Pagrindiniai turinio skyriai – darbo objekto
ir informacijos šaltinių apžvalga, teorijos analiz÷, praktin÷ dalis rašomi didžiosiomis raid÷mis, o jų
poskyriai ir kitos darbo dalys - mažosiomis.
Vadovaujantis ankščiau min÷tu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu,
baigiamajame darbe turi būti atskleistos autoriaus profesin÷s kompetencijos pagal studijų programos
standartizuotos dalies veiklos sritis. Diplomantas, nor÷damas aukšto baigiamojo darbo įvertinimo,
turi parodyti pasiektą bent po vieną studijų tikslą iš visų veiklos sričių. Tam tikslui sudaroma
speciali lentel÷, kurioje nurodomi darbo poskyrių numeriai, atskleidžiantys veiklos sritis, profesines
kompetencijas ir studijų tikslus (5 priedas).
Kursinio darbo turinio struktūra iš esm÷s nesiskiria nuo baigiamojo darbo. Tik vietoje
profesinių kompetencijų sąrašo įdedamas kursinio darbo vertinimo lapas (4 priedas), o santrauka
rašoma tik lietuvių kalba.
Jau iš darbo turinio turi matytis, kad studentas teorin÷je dalyje išanalizavo visus aspektus,
kuriuos nagrin÷jo praktin÷je dalyje. Be to, teorinių ir praktinių skyrių bei poskyrių pavadinimų
formuluot÷s turi būti originalios, sukurtos paties autoriaus, nenukopijuotos iš literatūros šaltinių.
Teorin÷s dalies poskyrių pavadinimai negali būti mokomojo – pažintinio stiliaus, nes tada darbo
autorius nukryps ne į aktualių problemų, keliamų literatūros šaltiniuose nagrin÷jimą, bet į referato
kūrimą. Rašydamas kursinį ar baigiamąjį darbą, studentas jau nebeturi rodyti, kad studijuoja
analizuojamos temos pagrindus ir pateikiamu tekstu moko darbo skaitytoją.
Praktin÷s - dalies pavadinimai, visų pirma turi derintis su darbo uždavinių formuluot÷mis.
Jeigu išsikeltas uždavinys ką nors įvertinti, tai ir atitinkamo poskyrio pavadinimas, tik÷tina baigsis
žodžiu vertinimas ir pan. Geriausia, kai jau pavadinimo formuluot÷je matyti, ką darbo autorius
atliko: ...analiz÷, ...tobulinimas, ...nustatymas, ...galimyb÷s ir t.t. Priešingu atveju, gali susidaryti
įspūdis, kad autorius rašo tik ataskaitą, nepateikdamas savo nuomon÷s apie tiriamo objekto
vertinimą, tobulinimą.
12
Baigiamojo darbo turinio pavyzdys
TURINYS
Logistikos vadybos studijų programos Pardavimų logistikos šakos profesin÷s veiklos sričių,
profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų įgyvendinimo baigiamajame darbe sąrašas....... 4
Santrauka.............................................................................................................................................. 7
Summary.............................................................................................................................................. 7
Įvadas ................................................................................................................................................... 8
1. UAB „KONSERVŲ GAMYKLA“ VEIKLOS IR INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA . 10
2. SANDöLIAVIMO VALDYMO TEORIJOS ANALIZö .............................................................. 14
2.1. Gamybos įmonių ir jų padalinių valdymo ypatumai ir jų problemos ................................ 14
2.2. Gamybos įmonių sand÷liavimo sistemos ir jų vystymo tendencijos ................................. 18
2.3. Sand÷lių valdymo problemos ir tobulinimo galimyb÷s ..................................................... 22
2.3.1. Informacinių sistemų ir informacijos srautų valdymo modernizavimas............... 22
2.3.2. Krovos darbų valdymo efektyvumo gerinimas ..................................................... 25
2.3.3. Technologinių ir organizacinių sand÷liavimo operacijų tobulinimas ................... 28
2.3.4. Pažangių sand÷liavimo ir atsargų laikymo kontrol÷s metodų taikymas ............... 30
3. UAB „KONSERVŲ GAMYKLA“ SANDöLIAVIMO SISTEMOS VALDYMO
OPTIMIZAVIMAS............................................................................................................................ 34
3.1. UAB „Konservų gamykla“ sand÷liavimo svarba ir ypatumai ........................................... 34
3.2. Gamyklos sand÷liavimo sistemos funkcionavimo įvertinimas ......................................... 37
3.3. Įmon÷s sand÷liavimo sistemos probleminių sričių valdymo optimizavimas .................... 42
3.3.1. Atsargų planavimo ir kontrol÷s tobulinimas......................................................... 42
3.3.2. Krovos darbų valdymo tobulinimas...................................................................... 45
3.3.3 Technologinių ir organizacinių sand÷liavimo operacijų optimizavimas ............... 47
Išvados ir pasiūlymai ......................................................................................................................... 50
Vartojamų terminų žodynas ............................................................................................................... 52
Literatūros sąrašas.............................................................................................................................. 55
Priedų sąrašas:
1 priedas. UAB „Konservų gamykla“ generalinio direktoriaus sutikimas baigiamajame darbe naudoti įmon÷s
pavadinimą.
2 priedas. Baigiamojo darbo autoriaus raštiškas patvirtinimas d÷l neplagijavimo.
3 priedas. UAB ‚Konservų gamykla“organizacin÷s valdymo struktūros schema.
4 priedas. Įmon÷s sand÷lio patalpų planas.
5 priedas. Prekių gavimo protokolas.
6 priedas. Pakrovimo – iškrovimo rampa (nuotrauka).
13
2.3. Santrauka
Santraukoje (7 priedas) nurodoma baigiamojo ar kursinio darbo pavadinimas, autoriaus
vardas, pavard÷. Trumpai (60 -75 žodžiai) pristatomas tyrimo objektas, problematika, tyrimo
metodai ir gauti rezultatai. Ypač svarbu glaustai pristatyti rezultatus – svarbiausias darbo autoriaus
išvadas, pasiūlymus. Tai sukuria pirmąjį įspūdį apie darbo vertę. Ši dalis rašoma, kai darbas jau
baigtas. Santrauka rašoma lietuvių ir viena užsienio kalba (anglų, vokiečių arba prancūzų). Tekstas
abiem kalbomis turi būti rašomas viename lape.
2.4. Įvadas
Priešingai negu santraukos, šios dalies nereik÷tų rašyti pabaigoje, nes ji yra reikalinga
pačiam studentui susikoncentruoti reikiama linkme. Nebent pabaigus darbą, verta įvadą pakoreguoti
ir papildyti. Šioje darbo dalyje pateikiamas temos aktualumas, darbo objektas, tikslas,
uždaviniai ir metodai.
Temos aktualumas akcentuojamas pirmosiose įvadinio teksto pastraipose. Galima prad÷ti
nuo globalesnio temos aktualumo (pasauliui, šaliai) ir užbaigti temos svarba analiz÷s objektui.
Darbo objektas - aktuali problema, organizacijos veiklos srities vystymo galimyb÷s ir pan. Darbo
tikslas turi visiškai atitikti darbo temos pavadinimą. Tikslo formulavimas gali parodyti būtinybę
koreguoti temos pavadinimą. Tikslas pradedamas formuluoti veiksmažodžių bendratimis. Pvz.:
išanalizuoti.., ištirti.., metodologiškai, empiriškai pagrįsti, kaip...; teoriškai, praktiškai įrodyti,
kod÷l būtina...; nustatyti, kokiais būdais...; parengti...; pademonstruoti... ir pan.
Uždaviniai turi atskleisti darbo esmę, konkretizuoti tikslą, būti atspirties tašku, sudarant
teorin÷s ir praktin÷s dalių turinio struktūrą. Kiekvienas praktin÷s dalies poskyris tur÷tų būti
tiesiogiai susijęs su vienu iš uždavinių. Optimalu išsikelti 3 - 5 uždavinius. Uždaviniai taip pat
pradedami aktyviaisiais veiksmažodžiais, pvz.: išnagrin÷ti, ištirti, nustatyti, įvertinti, sudaryti,
palyginti, apibūdinti, identifikuoti, suformuluoti, suformuoti, apibr÷žti, interpretuoti, paaiškinti,
patikrinti, parengti, sudaryti, suprojektuoti, išskirti, sugretinti, atskirti, išspręsti, iliustruoti ir pan.
Kartais supainiojami uždaviniai su metodais ir privalomomis darbo procedūromis. Negalima kelti
tokių uždavinių: atlikti apklausą, išanalizuoti teorinę medžiagą, pateikti išvadas ir pasiūlymus.
Darbo metodai įvade, paprastai, tik nurodomi, o pirmoje dalyje argumentuojamas jų
pasirinkimas. Patirtis rodo, kad Kolegijos Vadybos ir verslo administravimo studijų krypties
studentų darbuose, analizuojant teorinę medžiagą, neįmanoma parašyti gero darbo be lyginimo
metodo, o analizuojant praktinę dalį – be kritinio (vertinimo) metodo.
14
2.5. Darbo objekto ir informacijos šaltinių apžvalga
Šioje dalyje yra galimyb÷ atskleisti profesines kompetencijas iš tų sričių, kurių neapima
pasirinkta siaura tema. D÷l šios priežasties KVTK Verslo fakultete šią baigiamųjų (kursinių) darbų
dalį rekomenduojama laikyti savarankišku skyriumi.
Darbo objektas. Dažniausiai Verslo fakulteto studentų pasirenkamas darbo objektas – kokia
nors aktuali problema ar veiklos srities vystymo galimyb÷s įmon÷se ir įstaigose. Jeigu darbo
pavadinime ir tekste naudojamas konkrečios įmon÷s ar įstaigos pavadinimas, tam reikalingas tos
organizacijos vadovo raštiškas sutikimas (8 priedas). Apžvalgoje reikia pateikti svarbiausią
informaciją apie organizaciją – veiklos pobūdį ir mastą, tipą, organizacinę valdymo struktūrą,
pasiekimus ir pan. Jeigu negautas leidimas naudoti organizacijos pavadinimo, neetiška ir neleistina
pateikti tokius duomenis, kurie aiškiai leistų atpažinti įmonę, pvz., tikslus adresas, kokios nors
unikalios, išskirtin÷s savyb÷s. Studentai, pristatydami tiriamą organizaciją, kartais pažodžiui
perkelia medžiagą iš įmon÷s reklaminių tekstų ir neišvengia netinkamo moksliniam darbui stiliaus ir
net susitapatinimo su įmone „mes esame...“, „mūsų credo“.
Po to, trumpai pristatomas ir argumentuojamas darbo objektas (kai kada tenka pagrįsti
kiekvieną turinio temą, galima pateikti tam tikrus apribojimus (kod÷l darbe n÷ra to ar kito)). Sakinių
formuluot÷se naudojamas būsimasis laikas – bus įvertinama, tirsiu, analizuosiu ir pan.
Šioje dalyje pristatomi pagrindiniai informacijos šaltiniai (ne tik literatūra), kuriais
remiamasi darbe, paaiškinamas jų reikalingumas. Netinka tik išvardinti svarbiausius šaltinius.
Pristatomi ir įvertinami skirtingi atskirų autorių problemos traktavimo variantai ar vyraujantys
požiūriai, problemos sprendimo būdai (metodai), pagrindžiama pasirinktos problemos logika. Jeigu
darbe naudojami įvairūs informacijos šaltiniai (pirminiai, antriniai), galima juos paeiliui apžvelgti.
Negalima naudotis paskaitų medžiaga, nes tai baigiamuosiuose, kursiniuose darbuose, paprastai,
neleistina.
Po teorin÷s darbo dalies informacijos šaltinių apžvalgos nurodoma, kokiais įmon÷s duomenų
šaltiniais naudojamasi praktin÷je darbo dalyje. Taip pat šioje dalyje turi būti nurodomi konkretūs
darbo metodai – nepakanka parašyti „literatūros šaltinių analiz÷“ ar „įmon÷s duomenų analiz÷“,
būtina nurodyti tyrimo metodus, argumentuoti jų pasirinkimą. Pvz., jei darbe naudoti apklausos
duomenys, čia reikia įrodyti atlikto tyrimo patikimumą.
2.6. Teorin÷ metodologin÷ dalis
Mokslin÷s literatūros analiz÷ – tai teoriniai metodai, kurie remiasi teorinio mąstymo
(filosofijos, formaliosios logikos, psichologijos ir kt. mokslų) nustatytais d÷sningumais. Mokslinis
tyrimas pradedamas, atliekamas ir apibendrinamas, gavus empirinius tyrimo duomenis. Teoriniai
metodai mokslinio pažinimo procese suteikia tyr÷jui instrumentą, kuriuo jis giliau pažįsta tiriamus
15
objektus, aiškinasi objektyvią tiesą ir formuoja mokslinius d÷sningumus, daiktų ir esamų reiškinių
socialinę vertę (Tidikis R., 2003, p. 370).
Teorin÷je baigiamojo ar kursinio darbo dalyje turi būti analizuojama aktuali, naujausia,
problemin÷, teorin÷ (gali būti pateikiama ir empirin÷) informacija, sudaranti galimybę pasiekti
praktin÷s – tiriamosios dalies uždavinius. Kadangi kolegijų studijų programos yra orientuotos į
praktinių taikomųjų įgūdžių formavimą, studentai šioje dalyje tur÷tų skirti d÷mesį ir profesionalių
praktinių empirinių informacijos šaltinių analizei: autoritetingų ekspertų, organizacijų vadovų,
specialistų nuomonei, pateikiamai profesin÷je spaudoje, analitin÷se radijo bei televizijos laidose ir
pan. Apie šaltinių patikimumą būtina pasikonsultuoti su darbo vadovu.
Nereik÷tų plačiai ir išsamiai pristatin÷ti darbo temos turinio, o labiau akcentuoti
taikomuosius mokslin÷s literatūros šaltinių teiginius, juos lyginti. Kaip jau buvo min÷ta anksčiau,
rašydamas kursinį ar baigiamąjį darbą, studentas jau neprivalo plačiai pateikti temos sampratos
pagrindų, mokydamas savo darbo skaitytoją – d÷stytoją, recenzentą, komisijos narius.
Darbo autorius šioje dalyje tur÷tų išsakyti argumentuotą savo nuomonę. Negalima tik
atpasakoti literatūros autorių mintis, reikia analizuoti, palyginti. Nepriimtina baigiamojo ar kursinio
darbo autoriaus pozicija, kai jis teigia nesutinkąs, prieštaraująs šaltinio autoriui, bet nepaaiškina -
kod÷l. Vieni iš paprastesnių prieštaravimo argumentų gali būti tiriamojo objekto specifin÷s sąlygos,
pasikeitęs laikmetis ir pan. Svarbu darbe atskleisti savo poziciją (požiūrį, nuomonę) - kod÷l aš rašau
apie tai, kod÷l rašau būtent taip, kod÷l aš cituoju vieną ar kitą autorių ir t.t. Tai leidžia sujungti
pastraipas, skirtingų šaltinių medžiagą, išreikšti autoriaus nuomonę, vertinimus ir ketinimus. Turi
būti aišku, kur yra darbo autoriaus mintys, o kur šaltinių medžiaga. Dabar jau leidžiama ir
skatinama (ir kalbininkai jau rekomenduoja), kad studentas darbe rašytų pirmuoju asmeniu “aš”
(manau, pasteb÷jau, pateikiu ir pan.), tačiau nereik÷tų persistengti, tai turi būti ne tiek matoma, kiek
jaučiama iš sakinio konteksto. Stiliaus paįvairinimui, kai studentas savo mintis sustiprina
autoritetingų autorių citatomis, galima rašyti: “manoma, manytina, teigtina” ir pan. Darbe griežtai
draudžiama pateikti kitų autorių mintis kaip savo. Optimalus citatų skaičius 1 - 3 viename
puslapyje. Rekomenduojama vengti ilgų citatų, būtina perfrazuoti autorių mintis. Informacijos
šaltinių autorių minčių citavimo, perfrazavimo ir nuorodų įforminimo reikalavimai pateikiami 3-oje
šios metodikos dalyje.
16
2.7. Praktin÷ (tiriamoji) dalis
Praktin÷ darbo dalis turi būti tiriamojo pobūdžio, t.y. neapsiribojama tik darbo objekto
aprašymu, tačiau pateikiama kritin÷ (vertinamojo pobūdžio) problemos analiz÷, išvados ir
pasiūlymai, turintys praktinę – taikomąją vertę. Išvados ir siūlymai šioje dalyje turi būti
argumentuoti, pagrįsti taikomųjų tyrimų rezultatais. Abstraktūs siūlymai ...siekti, ...stengtis,
...gerinti yra beprasmiai.
Kiekvienas numeruotas teorin÷s ir praktin÷s darbo dalių skyrius ir poskyris turi tur÷ti savo
struktūrą – įvadinius sakinius, pagrindinę dalį ir apibendrinimą. Tod÷l tikru nesusipratimu būtų
laikomas poskyris tik vieno puslapio ar net mažesn÷s apimties. Šios dalys turi būti tolygiai
susijusios tarpusavyje, įgyvendinant iškeltus baigiamojo ar kursinio darbo tikslą ir uždavinius.
Įvadinius ir apibendrinančius sakinius reikia suformuluoti pačiam autoriui, citatos čia tinka tik
išimtinais atvejais.
Kaip teigia Tidikis R. (2003, p. 387), apibendrinimas – mąstymo operacija ir produktas,
tikrov÷s reiškinių bendrųjų, esminių požymių ir savybių atspind÷jimas. Per÷jimas nuo siauresnių
sąvokų ir teiginių prie platesnių. Apibendrinimas nusako bendruosius teiginius, d÷sningumus,
principus. Teisingai suformuluotas apibendrinimas parodo, ar pateiktame tekste atsakyta į skyriaus
(poskyrio) pavadinimo esmę. Įvadin÷se ir apibendrinančiose pastraipose gali būti sakiniai,
sujungiantys vieną darbo dalį su prieš tai buvusia ar būsima darbo dalimi. Tai sustiprina darbo
vientisumo įspūdį.
2.8. Išvados ir pasiūlymai
Išvadose ir pasiūlymuose apibendrintai ir koncentruotai pateikiami darbo rezultatai.
Nereik÷tų analitinių skyrių apibendrinimuose esančių išvadų ir siūlymų pažodžiui nukopijuoti ir
perkelti į šią dalį. Čia pateikiami tik esminiai, svarbiausi teiginiai, parodantys kiekvieno uždavinio
įgyvendinimo rezultatą. Tod÷l išvados ir pasiūlymai numeruojami įvade pateiktų darbo uždavinių
eiliškumu. Pateikus probleminę išvadą, tikslinga iš karto formuluoti pasiūlymą(-us), kaip problemą
spręsti, tod÷l netikslinga pirma surašyti vien išvadas, o po jų vien pasiūlymus. Ši dalis, paprastai,
tur÷tų tilpti viename puslapyje.
2.9. Vartojamų terminų žodynas
Šioje dalyje būtina paaiškinti naudotus specifinius terminus, tarptautinius žodžius ir nurodyti
šaltinį. Žodynas sudaromas tam, kad sąvokos būtų suprantamos vienareikšmiškai. Pvz.:
Kiekybinis tyrimas. Empirinis tyrimas, kurio išvados paremtos duomenų analize, atlikta
matematin÷s statistikos metodais. (Bitinas B., Rupšien÷ L., Žydžiūnait÷ V., 2008, p. 148).
17
Kokybinis tyrimas. Empirinis tyrimas, teikiantis išvadas apie tyrimo objektą, paremtas
kokybinių (išreikštų žodžių ar kitokių neskaitmeninių simbolių forma) duomenų analize. (Bitinas B.
ir kt., 2008, p. 148).
2.10. Literatūros sąrašas
Literatūros sąrašas pateikiamas baigiamojo, kursinio darbo pabaigoje atskiru skyriumi ir
antrašte “Literatūros sąrašas”.
Sąrašas rašomas naujame lape originalo kalba. Į literatūros sąrašą įrašomi visi informacijos
šaltiniai numeruojant ab÷c÷l÷s tvarka. Literatūros sąraše nurodomos knygos, straipsniai,
dokumentai, kurie buvo cituoti, vienu ar kitu aspektu aptarti, komentuoti tekste. Pirmiausia
surašomi šaltiniai atspausdinti lotyniškais rašmenimis, o po to kirilica ar kitais rašmenimis.
Skaitytos, bet darbe nepanaudotos literatūros į sąrašą rašyti nereikia. Norint parengti puikų kursinį
darbą, studentui būtina išstudijuoti 15 – 20, o baigiamąjį darbą - ne mažiau kaip 20- 25 informacijos
šaltinius.
Literatūros šaltinių aprašo „Literatūros sąraše“ pavyzdžiai:
Periodiniai leidiniai
Vieno autoriaus straipsnis žurnale
Kinderis R. Darbuotojų lojalumo stiprinimas smulkaus verslo įmon÷se. // Tiltai. Klaip÷da:
KU leidykla, 2009, 1 (46).
Dviejų autorių straipsnis žurnale
Dovydien÷ J., Zapolskien÷ A. Suaugusiųjų mokymąsi motyvuojantys veiksniai. // Vadyba.
Mokslo tiriamieji darbai.Klaip÷da: Vakarų Lietuvos verslo kolegija, 2005, Nr. 1(6).
Trijų autorių straipsnis žurnale
Janulevičiūt÷ B., Bielevičien÷ J., Dambrava V. Some aspects of crisis management in
organizations with regard to public relations. // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas:
VDU leidykla, 2003, Nr. 25.
Knygos
Vieno autoriaus knyga
Mikulis J. Pažangūs vadybos principai. Vilnius, 2007.
Dviejų autorių knyga
Stankevičien÷ A., Lobanova L. Personalo vadyba organizacijos sistemoje: mokomoji knyga.
Vilnius: Technika, 2006.
Trijų autorių knyga
Bitinas B., Rupšien÷ L., Žydžiūnait÷ V. Kokybinių tyrimų metodologija.1,2 dalys. Klaip÷da:
S.Jokužio leidykla – spaustuv÷, 2008.
18
Interneto informacija
Duomenų baz÷
Bibliografin÷ Europos Sąjungos oficialiųjų duomenų baz÷ [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos
nacionalin÷ Martyno Mažvydo biblioteka. Informacijos centras [žiūr÷ta 2009–03–16]. Prieiga per
Internetą: http://www.lrs.lt:10000/esaa/plsgl/esaa web.login.
Knyga
Lietuviškos knygos metai [interaktyvus]. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas,
1997. [žiūr÷ta 2008–11–15]. Prieiga per Internetą: http://daugenis.mch.mii.lt/atspindziai/index.htm.
Kompaktinis diskas
Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai [kompaktinis diskas]. Vilnius: Vilniaus
Universiteto biblioteka, 1998.
Elektroninis pranešimas
Pritchard, Sarah. Your request for Informacijon about ISO Standarts [online]. Message to:
Margaret Morrison. 18 February 1995 [cited 2005 – 03 – 03]. Personal communication.
Duomenų baz÷s dalis
Lietuvos rekordų knyga [interaktyvus]. Vilnius: Agentūra Factum, 1992, atnaujinta 2009 –
02 – 20 [žiūr÷ta 2009 – 03 – 16]. II. Klimatas. Prisijungimo nr. 44655. Prieiga per Internetą:
http://www.noreda.lt/factum.
Kompaktinio disko dalis
World Factbook [CD-ROM]. [Washington, D.C.]: Central Intelligence Agency, 1990. spain
vital statistics. ID number: C1 WOFACT 1206.
Knygos dalis
Carrol, Lewis. Alice‘s Adventures in Wonderland [online]. Texinfo ed. 2.2. [Dortmund,
Germany]: WindSpiel, November 1994 [cited 2005 – 03 – 30]. Chapter VII. A Mad Tea – Party.
Availabel from Internet: http://www.germany.eu.net/books/carroll/alice 10.htm#SEC13.
Straipsnis iš elektroninio žurnalo
Valiulyt÷ Ieva. Išlaidos krašto apsaugai, jų pagrįstumas ir tikslingumas. Iš Sociumas
[interaktyvus]. 2000, vasaris [žiūr÷ta 2008 – 02 – 27]. Prieiga per Internetą:
http://www.sociumas.lt/.
2.11. Priedų sąrašas
Prieduose pateikiami statistiniai duomenys, vaizdin÷ medžiaga, pirminiai atliktų tyrimų
duomenys ir kita medžiaga, kuria remiantis darbe buvo atlikti skaičiavimai, daromos išvados,
atliekama analiz÷. Priedai numeruojami pagal nuorodų į juos pagrindiniame darbe eiliškumą.
Kiekvienas priedas turi tur÷ti numerį ir atitinkamą nuorodą pagrindin÷je baigiamojo, kursinio darbo
19
dalyje. Jei pagrindin÷se darbo dalyse pateiktos lentel÷s, grafikai ir kita vaizdin÷ medžiaga užima
daugiau kaip pusę A4 formato lapo, tai jų šriftas mažinamas arba jos pateikiamos prieduose.
Kiekvienas priedas turi tur÷ti numerį ir atitinkamą nuorodą pagrindin÷je baigiamojo darbo dalyje.
Atskiras priedas pradedamas naujame puslapyje. Baigiamojo, kursinio darbo pavadinimas ir priedo
numeris rašomas parašt÷je viršutiniame dešiniajame puslapio kampe, 10 pt šriftu, naudojant
kolontitulus (Header and Footer).
2.12. Viešas darbo pristatymas
Puikus viešas darbo pristatymas gali subjektyviai pagerinti įspūdį apie studento darbo vertę.
Kiekvienas darbas yra originalus, pristatymas gali būti skirtingas. Tod÷l metodikos reng÷jai,
nenor÷dami, kad būtų laikomasi vienodo šablono, pateikia tik rekomendacijas. Populiariausia
baigiamojo ir kursinio darbo pristatymą parengti Power Point programa. Rekomenduojama pateikti
ne daugiau kaip 10 - 12 skaidrių. Kursinio darbo pristatymui skiriamos 7 – 10 min., o pristatant
baigiamąjį darbą, reikia būti pasiruošus ilgesniam skaidrių komentavimui.
Darbo pristatymo Power Point programa pavyzdys:
� 1 skaidr÷. Pristatant baigiamąjį darbą, pirmoje skaidr÷je nurodomas Kolegijos pavadinimas,
fakultetas, studijų programa, baigiamojo darbo tema, diplomanto vardas, pavard÷. Pristatant
kursinį darbą, nurodomas mokymo institucijos, fakulteto, katedros pavadinimas, studijų
programa, kursinio darbo tema, studento vardas, pavard÷.
� 2 skaidr÷. Joje pateikiamas darbo tikslas, darbo uždaviniai, tyrimo metodai. Ši skaidr÷
pradedama komentuoti nuo temos aktualumo.
� 3, 4, 5, 6, 7 skaidr÷s. Jose rekomenduojama nurodyti darbo uždavinį, gautus rezultatus
aptarti naudojantis lentel÷mis ar grafikais. Kiekvienam suformuluotam uždaviniui
rekomenduojama ne daugiau kaip dvi skaidr÷s.
� 8, 9 skaidr÷s. Jose rekomenduojama pateikti apibendrintas išvadas ir pasiūlymus.
� 10 skaidr÷. Joje pad÷kojama. Patariama vengti netaisyklingo pad÷kos šablono „Ačiū už
d÷mesį!” Kur kas geriau sugalvoti individualią nuoširdžią pad÷ką, pavyzdžiui „D÷koju, kad
išklaus÷te”; „Ačiū, kad buvote atidūs klausytojai” ir pan. Skaidr÷je galima parašyti “Ačiū
!!!”, o žodžiu išvardinti - kam ir už ką. Pvz., darbo vadovui - už kantrybę ir kryptingą
vadovavimą; komisijai - už d÷mesingumą ir atlaidumą; recenzentui - už sugaištą laiką ir
vertingas kritines pastabas ir pan.
20
Dar keli patarimai:
� Skaidr÷se pateikiami pavieniai teiginiai, paprastai jie išd÷stomi punktais.
� Nedaug teksto, šriftas pakankamai stambus.
� Spalvos suderintos, bet kontrastingos, tamsus tekstas ryškiai matomas šviesiame fone arba
atvirkščiai.
� Visos skaidr÷s įformintos vienodai, nesiskiria fonu, raidžių dydžiais.
� Kiekviena skaidr÷ ne skaitoma pažodžiui, bet apgalvotai komentuojama – klausytojai patys
moka skaityti.
� Informacija pateikiama grafikais, lentel÷mis, schemomis, paveikslais. Tekstas pasakomas
žodžiu, klausytojai mato iliustraciją.
� Beveik nenaudojami garso efektai, santūri animacija.
Kaip elgtis kvalifikavimo komisijos pos÷dyje?
� Tinkama apranga ir kultūringas elgesys.
� Entuziastingai prad÷ti pranešimą: pasisveikinti, kreiptis į komisiją, prisistatyti.
� Kalb÷ti aiškiai ir pakankamai garsiai.
� Pasirinkti įtikinamą kalb÷jimo toną.
� Stov÷ti atsisukus į auditoriją ir su ja bendrauti.
� Labai svarbus akių kontaktas.
� Nesinervinti arba neparodyti, kad nerviniesi ☺. Saikinga šypsena šildo atmosferą.
� Nesidrov÷ti paprašyti pakartoti klausimą.
� Neparodyti susierzinimo išgirdus kritinę pastabą, o ramiai ir pagarbiai atsakyti.
Kruopščiai ir atsakingai parengtas baigiamasis darbas, dalykiškas jo pristatymas
pademonstruos kvalifikavimo komisijai studento išprusimo ir profesionalumo lygį, kad būtų galima
suteikti profesinę kvalifikaciją ir įteikti aukštojo mokslo diplomą.
21
3. BAIGIAMOJO IR KURSINIO DARBO ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI
Baigiamasis, kursinis darbas rašomas lietuvių kalba. Baigiamojo darbo apimtis - 40 - 50
puslapių, kursinio darbo apimtis - 20 - 30 puslapių. Teorin÷s dalies apimtis neturi būti didesn÷
už praktinę – tiriamąją dalį. Baigiamasis, kursinis darbas turi būti parašytas taisyklinga, rišlia kalba,
be klaidų ir tinkamai įformintas.
Baigiamasis, kursinis darbas turi būti išspausdintas kompiuteriu:
1. Lapo formatas A4 (210 × 297 mm). Parašt÷s: viršuje – 2 cm, apačioje – 2 cm, kair÷je – 3 cm
(papildomai dar 1 cm baigiamojo darbo įrišimui), dešin÷je – 1 cm.
2. Visame tekste 12 numerio raidžių aukštis (lentelių ir kitos grafin÷s medžiagos šaltinių
raidžių aukštis – 10 pt), šriftas „Times New Roman”.
3. Tarpai tarp eilučių „1,5 lines” (lentel÷se ir paveiksluose - viengubas (single), pastraipos
pirmoji eilut÷ atitraukta 1,3 cm, teksto lygiuot÷ abipus÷ (Justify).
4. Formul÷s rašomos Microsoft Equation programa (Insert → Object → Microsoft Equation ir
t.t.) . Jeigu tekste naudojamos formul÷s ir jų daugiau kaip viena, tai jos numeruojamos.
Numeracija pateikiama tuoj po formulių, skliausteliuose, arčiau dešiniojo lapo krašto. Po
formul÷s dedamas kabliataškis ir sekančioje eilut÷je pateikiami simbolių paaiškinimai.
Tekste ar prie formul÷s turi būti nuoroda į šaltinį iš kur ji paimta arba kieno sudaryta.
5. Darbas spausdinamas tik vienoje lapo pus÷je.
6. Baigiamojo (kursinio) darbo atskirų skyrių ir priedų pavadinimai rašomi didžiosiomis
raid÷mis, poskyrių – mažosiomis, visi pavadinimai paryškinti (Bold).
7. Skyrių ir poskyrių pavadinimų raidžių aukštis gali būti didesnis nei teksto (13 – 14
numerio).
8. Tarpai tarp pavadinimų eilučių ne daugiau kaip 2 tuščios eilut÷s.
9. Puslapiai numeruojami lapo centre, viršuje (išskyrus titulinį lapą ir turinį, kurie
nenumeruojami, bet įtraukiami į puslapių skaičių).
10. Temos ir potem÷s numeruojamos arabiškais skaitmenimis.
11. Pagrindin÷s temos (skyriai) pradedami naujame puslapyje.
12. Titulinis puslapis turi būti įformintas pagal 1 priedo (baigiamasis darbas) arba 2 priedo
(kursinis darbas) reikalavimus. Jame turi būti pateikti tikslūs duomenys. Raidžių aukštis –
14 numerio, baigiamojo darbo ir kursinio darbo pavadinimas – 16 numerio. Titulinio
puslapio temos pavadinimas ir kolegijos pavadinimas paryškintas (Bold). Nenaudotini
titulinio lapo puošybos elementai.
13. Pagrindiniame baigiamojo ir kursinio darbo tekste būtinos lentelių ir paveikslų nuorodos.
22
14. Lentel÷s ir paveikslai turi būti vienodai numeruojami visame darbe arabiškais skaitmenimis.
15. Visos lentel÷s ir paveikslai turi tur÷ti pavadinimus ir turi būti įforminti pagal reikalavimus.
Lentel÷s pavadinimas rašomas virš lentel÷s centre, paveikslo pavadinimas rašomas po
paveikslu centre. Jei lentel÷ ar paveikslas sudarytas baigiamojo arba kursinio darbo
autoriaus, tai šaltinis nurodomas taip:
Šaltinis: sudaryta autoriaus (-÷s) pagal Lietuvos Statistikos departamento 2008 m. duomenis.
16. Jei naudotasi paveikslu ar lentele iš mokslinio žurnalo, tai šaltinis nurodomas taip:
Šaltinis: Seilius A. Vadovo trijų matavimo vertinimo koncepcijos link. // Organizacijų vadyba: sisteminiai
tyrimai. – Kaunas, 1998. – p.4.
17. Pateikiant visą lentelę ar paveikslą, publikuotą kitame šaltinyje, po jais būtina nurodyti
originalo šaltinį.
18. Kiekvienas literatūros sąraše pateiktas šaltinis turi tur÷ti nuorodą pagrindin÷je baigiamojo
darbo ir kursinio darbo dalyje.
19. Į literatūros sąrašą įtraukiami tik tekste pamin÷ti autoriai.
20. Šaltinių nuorodos tekste rašomos skliausteliuose, nurodant autoriaus pavardę, vardo raidę ir
publikacijos metus (Jonaitis G., 2000, p.3). Jei autorius minimas tekste, po jo pavarde
skliaustuose nurodomi tik metai. Pabaigus autoriaus mintį, nurodomas šaltinio puslapis.
Pvz.: Jucevičius R. (1998) teigia, jog s÷kmingos strategijos realizavimas yra ne mažiau
svarbus negu geros strategijos parengimas (p.326).;
21. Toje pačioje pastraipoje, minint tą patį autorių, nurodoma tik jo pavard÷, o metai
nebekartojami.
22. Kai minimas dviejų autorių šaltinis, būtina kaskart nurodyti abiejų autorių pavardes. Kai
autorių yra 3 - 5, pirmą kartą pateikiant nuorodą minimi visi autoriai, o v÷liau nurodoma tik
pirmo autoriaus pavard÷ ir priduriama “ir kt.” arba “et al.”, jei rašoma anglų kalba. Jonaitis
J., Petraitis M. ir Antanaitis A. (2008, p.4) palygino ...; Jonaitis K. ir kt. (2008, p.9) nustat÷
...;
23. Kai šaltinis turi 6 ir daugiau autorių, ir pirmą, ir kitus kartus nurodomas tik pirmas autorius,
priduriant “ir kt.” arba “et.al.”.
24. Jei šaltinio autorius yra organizacija ar šaltinis neturi autoriaus, pateikiant nuorodą, minimas
tik organizacijos pavadinimas ir metai: (Tarptautinių žodžių žodynas, 1991, p.15);
25. Pateikiant kelių autorių skirtingų šaltinių nuorodas, autorių pavard÷s ir metai atskiriami
kabliataškiu: (Šernas S., 1991; Vanagas P., 1993);
26. Kalbant apie to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais, jas
reik÷tų išskirti pridedant raides a, b, c ir t.t. po publikacijos metų:
23
Šios nuomon÷s laik÷si keletas mokslininkų (Johnson J., 1992a, 1992b, 1992c; Singh W.,
1994);
27. Lentelių ir paveikslų įforminimo pavyzdžiai:
1 lentel÷ Veiklos prioritetų skirtumai strategijos formavimo ir realizavimo procesuose
Prioritetai (akcentai)
Strategijos formavimas Strategijos realizavimas - pastangos prieš praktinę veiklą - veiklos rezultatyvumas - intelektualus, kūrybinis procesas - reikalinga intuicija ir analitiniai sugeb÷jimai
- koordinacija mažoje grup÷je
- pastangos praktinių veiksmų metu - veiklos efektyvumas - operatyvinis procesas - reikalingas preciziškumas, motyvacija, lyderio
sugeb÷jimai - daugelio žmonių veiklos koordinavimas
Šaltinis: Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Kaunas, 1998. – p. 327.
2 lentel÷
Organizacin÷s kultūros tipų grupavimas pagal Blake ir Mouton vadovo tinklainę
Autorius Vadovai orientuoti į žmones Vadovai orientuoti į užduotis
Рютингер Investicin÷ ir prekybos kultūros Spekuliacin÷ ir administracin÷ kultūros
Pheysey Paramos ir laim÷jimų kultūros Galios ir vaidmenų kultūros
Schermerhorn „Klubo“ ir „akademija“ kultūros „Beisbolo“ ir „tvirtov÷“ kultūros
Камерон, Kуинн Klano ir situatyvin÷ kultūros Biurokratin÷ ir rinkos kultūros
Гринберг,
Бэйрон
Tinklin÷ ir bendruomenin÷ kultūros Samdoma ir fragmentin÷ kultūros
Šaltinis: autor÷s atliktos organizacin÷s kultūros tipologijų ir vadovo vaidmens įtakos organizacin÷s kultūros formavimui analiz÷s apibendrinimas pagal Доблаев, В. Л. (2002), Камерон, К., Kуинн, Р. (2001), Гринберг, Д., Бэйрон, Р. (2004), Дафт, Р. Л. (2003), Kučinskas, V. (2003), Рютингер, Р.(1992), Šimanskien÷, L. (2002).
vertinimas
0
20
40
60
Klano
Situatyvin÷
Rinkos
Biurokratin÷
dabar
1 pav. Banko darbuotojų dabartin÷s kultūros vertinimas Šaltinis: tyrimo „Organizacin÷s kultūros tipologijos tyrimas“ duomenys, 2007.
28. Cituojant dokumentus ar kitokius tekstus iš interneto, reikia nurodyti dokumento autorių ir
kūrinio metus (jeigu tokie yra). Jeigu n÷ra - tekste nurodomas tik trumpasis adresas ir
prisijungimo data, pvz.: (http://www.lrs.lt [žiūr÷ta 2009–04–15]). O literatūros sąraše
24
pateikiamas pilnas dokumento pavadinimas, adresas ir prisijungimo prie interneto svetain÷s
data.
29. Jeigu citata d÷l jos ypatingos svarbos apribojama kabut÷mis, ji turi visiškai atitikti originalo
tekstą: skyrybą, pastraipas, išretinimus, pabraukimus. Galimi tik atskirų žodžių ar sakinių
praleidimai – kupiūros. Citatų viduryje ar pabaigoje jos žymimos daugtaškiu laužtiniuose
skliaustuose [...]. Kupiūra sakinio pradžioje nurodoma tik daugtaškiu.
30. Datos rašymas: kalendorin÷s datos rašomos skaitmenine forma, be taškų, su brūkšneliais,
atskiriančiais metus, m÷nesį, dieną, pvz.: 2009-02-05.
25
Literatūros sąrašas
1. Bagžiūnien÷ V. Įmon÷s veiklos planavimas ir analiz÷. Vilnius: Conto litera, 2005.
2. Bitinas B., Rupšien÷ L., Žydžiūnait÷ V. Kokybinių tyrimų metodologija. 1, 2 dalys.
Klaip÷da: S.Jokužio leidykla – spaustuv÷, 2008.
3. Juška A., Kučinskas V. Metodiniai patarimai rašantiems kursinius, diplominius, magistro
baigiamuosius darbus ir daktaro disertacijas. Klaip÷da: KU leidykla, 1998.
4. Kardelis K, Bagočiūnas S. Baigiamųjų darbų (kursinių, diplominių, magistro) rašymas ir
įforminimas. Kaunas: LKKA leidykla, 2000.
5. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002.
6. Luobikien÷ I. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas: Technologija,
2000.
7. Paulauskait÷ N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant visuotin÷s kokyb÷s
vadybą. Kaunas: Technologija, 1998.
8. Rienecker L., Jorgensen P.S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003.
9. Seilius A., Šimanskien÷ L. Vadybos (pagrindų) kursinio darbo (projekto) rašymo metodika.
Klaip÷da: KU leidykla, 2005.
10. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius, 2003.
26
KLAIPöDOS VALSTYBINö KOLEGIJA SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
LOGISTIKOS IR ADMINISTRAVIMO KATEDRA Studijų programa: LOGISTIKOS VADYBA
Priedai
Leidžiama ginti Dekanas
Vardas Pavard÷ 2009___________
BAIGIAMOJO DARBO TEMA
Baigiamasis darbas
Darbą atliko X gr. stud. ________Paulius Vardenis 2009____________
Recenzentas Darbo vadovas
Vardis Vardaitis doc. dr. Saulius Pavardaitis 2009 2009
Klaip÷da, 2009
Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 1 priedas
27
KLAIPöDOS VALSTYBINö KOLEGIJA SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
LOGISTIKOS IR ADMINISTRAVIMO KATEDRA Studijų programa: ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMAS
KURSINIO DARBO TEMA
Vadybos pagrindų kursinis darbas
Darbą atliko X gr. stud. ________Paulius Vardenis 2009___________
Darbo vadovas _________ lekt. Saulius Pavardenis 2009___________
Klaip÷da, 2009
Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 2 priedas
28
BAIGIAMOJO DARBO VERTINIMAS
Studijų programa: ................................................................................................................................................................ Diplomantas .......................................................................................................................................................................... Grup÷ ....................... Pasteb÷tus BD trūkumus pažym÷kite.
Vertinimo kriterijai /balai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
1.Pagrindinių BD dalių vertinimas:
□ Ar darbo objektas ir tyrimo baz÷ pristatytas pakankamai išsamiai? □ Ar pakankamai argumentuotai nurodomi informacijos šaltinių pasirinkimo
kriterijai ir jų aktualumas, rašant teorinę - tiriamąją ir praktinę- tiriamąją dalis? □ Ar informacijos šaltiniai pakankamai nauji, patikimi, ar jų pakanka?
□ Ar teorin÷je dalyje analizuojama aktuali, naujausia, problemin÷ teorin÷ ir empirin÷ informacija, galinti pagrįsti praktin÷s tiriamosios dalies svarbiausius teiginius? □ Ar pavyko sukurti vieningą, sklandų mokslinį stilių? □ Ar BD autorius šioje dalyje pakankamai reiškia savo nuomonę, kad šią dalį būtų
galima laikyti jo autoriniu darbu? □ Ar šios dalies medžiaga tarnauja BD tikslo ir uždavinių įvykdymui? □ Ar laikomasi citavimo taisyklių, ar neplagijuojama?
□ Ar praktin÷je (tiriamojoje) dalyje ryškus tiriamasis pobūdis, t.y. ar neapsiribojama tik tiriamojo objekto aprašymu, ar yra analitiniam darbui būtini elementai – problemų analiz÷, vertinimai, išvados, siūlymai ir jų argumentavimas? □ Ar išvados ir siūlymai atitinka BD tikslą ir uždavinius, ar yra esminiai ir realūs?
2. Nepagrindinių BD dalių vertinimas:
□ Ar santraukoje koncentruotai pristatoma svarbiausi turinio aspektai, rezultatai ir kiti svarbūs BD momentai? □ Ar santraukos vertimas tikslus?
□ Ar įvade argumentuotai įrodytas temos aktualumas, ar nurodyta, kokios problemos bus tiriamos? □ Ar BD tikslas ir uždaviniai tinkamai suformuluoti ir atitinka BD temą? □ Ar BD turinio temos ir potem÷s atitinka iškeltus uždavinius?
□ Ar ,,Išvadų ir pasiūlymų” dalyje atsispindi visų BD uždavinių rezultatai? □ Ar ši dalis yra sukurta apibendrinus svarbiausias praktin÷s tiriamosios dalies išvadas ir pasiūlymus?
□ Ar turinio temų ir potemių pavadinimai analitinio, probleminio pobūdžio; ar išlaikytos tinkamos proporcijos tarp BD pagrindinių dalių? □ Ar ,,Literatūros sąrašas” sudarytas pagal fakultete nustatytus reikalavimus? Ar
pakankamas?Ar visais šaltiniais naudotasi? □ Ar pateikti pakankami, tinkami ir tvarkingi priedai, ar jie susieti nuorodomis su
tekstine dalimi?
3. BD apimties ir apiforminimo vertinimas:
□ Ar BD apimtis yra 40 – 50 psl., ar visų dalių apimtis pakankama? □ Ar laikomasi fakultete priimtų teksto rašymo ir maketavimo reikalavimų? □ Ar n÷ra stiliaus ir rašybos klaidų? □ Ar teisingai pateikiamos nuorodos į informacijos šaltinius?
□ Ar teisingai numeruojamos darbo dalys, puslapiai, lentel÷s, paveikslai, priedai?
4. Ar pademonstruotos profesin÷s kompetencijos (bent po vieną studijų tikslą) iš visų studijų programos veiklos sričių?
Bendras įvertinimas:
Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 3 priedas
29
Baigiamojo darbo praktinis pritaikomumas:
Klausimai:
Baigiamąjį darbą recenzavo: _________________________________________________________
(darboviet÷s pavadinimas) _________________________________ _________________ ______________________ (pareigos) (parašas) (vardas, pavard÷)
30
KURSINIO DARBO VERTINIMAS
Vertinimo kriterijai / balai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1. KD struktūra, apimtis ir apiforminimas
Ar KD yra visos struktūrin÷s dalys?* Ar KD apimtis yra ne mažesn÷, kaip 20 puslapių, ar visų dalių apimtis yra pakankama?* Ar titulinio lapo apiforminimas atitinka Verslo fakulteto metodiką?* Ar KD skyriai ir poskyriai tinkamai suformuluoti (probleminiai) ir apiforminti?Ar jų visų apimtis pakankama ?
Ar teksto, lentelių, paveikslų maketavimas ir apiforminimas atitinka Verslo fakulteto metodiką? Ar taupiai išd÷stoma tekstin÷ medžiaga?*
Ar turinio puslapio, literatūros sąrašo, priedų apiforminimas atitinka VF metodiką? Ar visi priedai yra reikalingi ir nuorodomis susieti su kitomis KD dalimis? Ar darbas tvarkingas?*
Vertinimas: 2. Nepagrindinių KD dalių kokyb÷
Ar įvade argumentuotai įrodytas temos aktualumas, ar nurodyta, kokios problemos bus tiriamos KD, ar KD tikslas, uždaviniai tiksliai ir tinkamai suformuluoti ir atitinka KD temą ir analitinių poskyrių tematiką?
Ar įvade nurodyti tinkami ir pakankami tyrimo metodai, ar argumentuojamas jų pasirinkimas?
Ar „Išvados ir pasiūlymai“ sunumeruoti pagal uždavinius? Ar „Išvadose ir pasiūlymuose” atsispindi visų KD uždavinių rezultatai?*
Ar „Išvadų ir siūlymų” dalis yra sukurta apibendrinus teorin÷je ir empirin÷je dalyse pateiktas išvadas ir siūlymus?
Vertinimas:
3. Darbo objekto ir informacijos šaltinių apžvalgos kokyb÷ Ar pakankamai pristatyta darbo objekto baz÷ ir objektas? Ar pakankamai argumentuotai įrodomi literatūros šaltinių, kuriais remiamasi darbe, pasirinkimo kriterijai?
Ar paaiškinta, kokie informacijos šaltiniai ar jos gavimui reikalingi metodai panaudoti rašant empirinę (praktinę (tiriamąją)) dalį?
Ar informacijos šaltiniai pakankamai nauji, patikimi, ar jų pakanka?* Vertinimas:
4. Teorin÷s dalies kokyb÷ Ar pavyko išvengti pasirinktos temos referatinio aprašymo, t.y. ar šioje dalyje sukaupta ir analizuojama aktuali, naujausia , problemin÷ teorin÷ ir empirin÷ informacija, galinti pagrįsti praktin÷s (tiriamosios) dalies svarbiausius teiginius? Ar vykdoma šaltinių lyginamoji analiz÷?
Ar pavyko sukurti vieningo stiliaus teorin÷s dalies metakalbą apjungiančią skirtingus šaltinius?Ar rašymo stilius sklandus ir mokslinis?
Ar KD autorius neplagijuoja, ar teisingai apiformina nuorodas į šaltinius?* Ar KD autorius šioje dalyje pakankamai reiškia savo nuomonę, kad šią dalį būtų galima laikyti jo autoriniu darbu?*
Ar kiekvienas šios dalies skyrius ar poskyris yra susietas su prieš tai buvusiu, ar kiekvienas skyrius užbaigiamas trumpu apibendrinimu, išvadomis?
Ar ši dalis tarnauja KD tikslo ir uždavinių įvykdymui? Vertinimas:
5. Praktin÷s (tiriamosios) dalies kokyb÷ Ar šioje dalyje ryškus tiriamasis pobūdis, t.y. ar neapsiribojama tik tiriamojo objekto aprašymu, ar yra analitiniam tekstui būtini elementai - aprašymai, vertinimai (kritin÷ analiz÷), argumentavimas, id÷jos, siūlymai ir kt. ?*
Ar šios dalies stilius pakankamai mokslinis, ar KD autoriaus išvados, siūlymai įtikinamai argumentuojami?
Ar netuščiažodžiaujama?Ar informacija pateikiama ne tik tekstine medžiaga, bet ir lentel÷mis, schemomis, diagramomis?
Ar kiekvienas šio skyriaus poskyris yra susietas su prieš tai buvusiu, ar kiekvienas skyrius užbaigiamas trumpu apibendrinimu, išvadomis?
Ar analiz÷ pakankamai gili, ar išvados ir siūlymai yra realūs ir turi taikomąją reikšmę? Vertinimas:
* - esant įvertinimui žemesniam, negu 5 balai KD grąžinamas pataisymui. Bendras įvertinimas:
Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 4 priedas
31
X studijų programos Y specializacijos profesin÷s veiklos sričių, profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų įgyvendinimas
baigiamajame darbe
Veiklos sritys Profesin÷s kompetencijos
Studijų programos tikslai Darbo potem÷s Nr.
Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 5 priedas
32
Santraukos pavyzdys:
ORGANIZACINöS KULTŪROS TIPOLOGIJŲ TYRIMAS
INGRIDA MAURICIENö Klaip÷dos universitetas
Baigiamajame darbe, vadovaujantis moksline literatūra, išanalizuotos organizacijos
kultūros ir organizacin÷s kultūros sąvokos, organizacin÷s kultūros tipologijos, jos kūrimo bei
keitimo modeliai, vadovų vaidmuo kuriant ir keičiant kultūrą organizacijose. Analiz÷ parod÷, kad
įvairūs autoriai skirtingai apibūdina organizacijos ir organizacin÷s kultūros sąvokas, metodų
organizacinei kultūrai kurti ir keisti mokslin÷je literatūroje pateikiama labai mažai. Tokiu būdu
organizacin÷ kultūra, kaip viena iš valdymo instrumentų, Lietuvoje teoriškai nepakankamai
išanalizuotas ir suprantamas dalykas. Mokslinis tyrimas atskleid÷, kad organizacin÷ kultūra yra
tipizuojama ir dažniausiai išskiriami keturi kultūros tipai, kurių charakteristikos glaudžiai susijusios
su mokslin÷je literatūroje analizuojama Blake ir Mouton vadovo tinklaine. Remiantis gautais
anketin÷s apklausos tyrimo duomenimis dviejose organizacijose ir pritaikius matematinius metodus,
nustatyta, kad organizacijas galima priskirti konkrečiam organizacin÷s kultūros tipui. Atliktas
tyrimas patvirtino, kad dažniausiai dominuoja klano ir/arba biurokratin÷s kultūros tipai (-as), taip
pat organizacin÷s kultūros tipologijai didesnę įtaką daro aukščiausio ir viduriniojo lygio vadovų
valdymo įgūdžiai negu žemesniojo lygio vadovų taikomi valdymo metodai.
Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 7 priedas
33
(Įmon÷s pavadinimas)
Klaip÷dos valstybinei kolegijai
DöL ĮMONöS VARDO IR DUOMENŲ NAUDOJIMO
(Data)
(Vieta)
Patvirtinu, kad diplomantas _______________________________________________ savo
baigiamajame darbe „______________________________________________________________
_______________________________________________________________________________“
gali naudotis __________________________________________vardu bei duomenimis, susijusiais
su _____________________________________________________________________________
Šis darbas yra taikomojo pobūdžio, o jame pateikti pasiūlymai bus panaudoti įmon÷s veikloje.
(Pareigos) (Parašas) (Vardas Pavard÷)
Studentų baigiamojo ir kursinio darbo rengimo metodikos 8 priedas