lt - european parliament · kaltinamiesiems baudžiamojo proceso metu valstybėse narėse būtų...

PE575.908/ 1

LT

15.1.2016 A8-0133/ 001-051

PAKEITIMAI 001-051 pateikė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešimas

Nathalie Griesbeck A8-0133/2015

Nekaltumo prezumpcija ir teisė dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme

Pasiūlymas dėl direktyvos (COM(2013)0821 – C8-0427/2013 – 2013/0407(COD))

_____________________________________________________________

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl direktyvos

-1 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas

(-1) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos

veikimo (SESV) 82 straipsnio 1 dalį

„teisminis bendradarbiavimas

baudžiamosiose bylose Sąjungoje

grindžiamas nuosprendžių ir teismo

sprendimų tarpusavio pripažinimo

principu ...“; o pagal sprendimų

baudžiamosiose bylose tarpusavio

pripažinimo principą, būtina išankstinė

sąlyga, kad valstybės narės pasitikėtų

viena kitos baudžiamojo teisingumo

sistemomis;

PE575.908/ 2

LT

Pakeitimas 2


-1 a konstatuojamoji dalis (nauja)


(-1a) 1948 m. Jungtinių Tautų visuotinės

žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus,

kaltinamas nusikaltimo padarymu,

laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas bus

nustatytas įstatymo tvarka viešo teisminio

nagrinėjimo metu, kur jam bus

sudaromos visos būtinos gynybos

garantijos. Tarptautinio pilietinių ir

politinių teisių pakto (TPPTP)

14 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas

asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos

padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo

kaltė neįrodyta pagal įstatymą, ir

nustatoma teisė dalyvauti savo bylos

nagrinėjime ir gintis pačiam arba

padedamam savo pasirinkto gynėjo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK)

6 straipsniu užtikrinama teisė į teisingą

bylos nagrinėjimą, kuri reiškia, kad

kiekvienas žmogus, kaltinamas

nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu

tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal

įstatymą, ir turi teisę gintis pats arba per

savo paties pasirinktą gynėją. Europos

Sąjungos pagrindinių teisių chartijos

(toliau – Chartija) 47 ir 48 straipsniuose

teigiama, kad kiekvienas kaltinamas

padaręs nusikaltimą asmuo laikomas

nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal

įstatymą. Kiekvienam, kuris kaltinamas

padaręs nusikaltimą, užtikrinama teisė į

gynybą;

PE575.908/ 3

LT

Pakeitimas 3


1 konstatuojamoji dalis


(1) šia direktyva siekiama sustiprinti teisę į

teisingą bylos nagrinėjimą baudžiamajame

procese, nustatant būtiniausias taisykles dėl

tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės

dalyvauti nagrinėjant bylą teisme

elementų;

(1) šia direktyva siekiama sustiprinti teisę į

teisingą bylos nagrinėjimą baudžiamajame

procese, nustatant būtiniausias taisykles dėl

tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės

dalyvauti nagrinėjant bylą teisme elementų,

ir užtikrinti, kad įtariamiesiems ir

kaltinamiesiems baudžiamojo proceso

metu valstybėse narėse būtų teikiama

tokia pati ir aukšto lygio apsauga

visapusiškai visoje Sąjungoje laikantis

procesinių garantijų ir nedarant poveikio

aukštesnio lygio apsaugos garantijoms,

kurios gali būti taikomos tam tikroje

valstybėje narėje;

Pakeitimas 4




(2) nustačius direktyvoje būtiniausias

taisykles dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų

procesinių teisių apsaugos, turėtų padidėti

valstybių narių pasitikėjimas kitų valstybių

narių baudžiamojo teisingumo sistemomis,

todėl sprendimų baudžiamosiose bylose

tarpusavio pripažinimas turėtų tapti

paprastesnis. Nustačius tokias bendras

būtiniausias taisykles, turėtų dingti kliūtys

laisvam piliečių judėjimui valstybių narių

teritorijomis;

(2) nustačius direktyvoje būtiniausias

taisykles dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų

procesinių teisių apsaugos, turėtų padidėti

valstybių narių pasitikėjimas kitų valstybių

narių baudžiamojo teisingumo sistemomis,

todėl sprendimų baudžiamosiose bylose

tarpusavio pripažinimas turėtų tapti

paprastesnis;

Pagrindimas

Nors pagal šią direktyvą gali būti netiesiogiai daromas poveikis laisvam piliečių judėjimui,

pasiūlyme nėra nė vieno elemento, kuriuo būtų konkrečiai siekiama tokio tikslo.

PE575.908/ 4

LT

Pakeitimas 5


2 a konstatuojamoji dalis (nauja)


(2a) nors valstybės narės yra EŽTK ir

TPPTP šalys, patirtis rodo, kad tai

savaime ne visada suteikia pakankamai

pasitikėjimo kitų valstybių narių

baudžiamosios teisės sistemomis;

Pakeitimas 6




(6) ši direktyva turėtų būti taikoma tik

baudžiamajam procesui. Į šios direktyvos

taikymo sritį nepatenka administracinės sankcijos, taikomos administracinių

institucijų, pvz., atliekančių

konkurencijos, prekybos, mokesčių,

finansinių paslaugų arba kitus tyrimus,

taip pat civilinės teisės sankcijos;

(6) ši direktyva turėtų būti taikoma

baudžiamajam procesui, taip pat panašiam

baudžiamojo pobūdžio procesui, kuriame

skiriamos panašios baudžiamojo ir

atgrasomojo pobūdžio sankcijos,

pavyzdžiui, laisvės atėmimas,

neatsižvelgiant į tai, ar procesas

priskiriamas baudžiamojo proceso

kategorijai. Atsižvelgiant į Europos

Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos

Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

kai ginčas patenka į baudžiamąją sritį,

kaip apibrėžta EŽTT, taikomos teisingo

bylos nagrinėjimo garantijos. Todėl

siekiant nustatyti, ar procesas priklauso

baudžiamajai sferai, ne visada pakanka

atsižvelgti į tai, kaip procesas

kvalifikuojamas pagal nacionalinę teisę,

bet reikia atsižvelgti ir į patį

nusikalstamos veikos pobūdį ir (arba) į

atitinkamam asmeniui gresiančios

bausmės griežtumo laipsnį. Todėl šioje

direktyvoje numatytas garantijas reikėtų

taikyti visuose baudžiamojo pobūdžio

procesuose, kuriuose kaip bausmės gali

būti taikomos ribojamosios priemonės, pvz., laisvės atėmimas, išskyrus procesus,

PE575.908/ 5

LT

kurie dėl savo pobūdžio, trukmės ir

įgyvendinimo sąlygų negalėtų sukelti

didelės žalos, taip pat procesuose, kurie

gali baigtis įrašu nuosprendžių registre;

Pakeitimas 7




(7) šia direktyva turėtų būti remiamas

teisės į nekaltumo prezumpciją ir įvairių su

ja susijusių elementų, įskaitant teisę

dalyvauti nagrinėjant bylą, taikymas

praktikoje, siekiant apsaugoti teisę į

teisingą bylos nagrinėjimą;

(7) šia direktyva turėtų būti remiamas

teisės į nekaltumo prezumpciją ir įvairių su

ja susijusių elementų, įskaitant teisę

dalyvauti nagrinėjant bylą, taikymas

praktikoje, siekiant apsaugoti teisę į

teisingą bylos nagrinėjimą, laikantis

rungimosi ir šalių teisių pusiausvyros

principų;

Pakeitimas 8





fiziniams asmenims, kurie yra įtariami arba

kaltinami padarę nusikalstamą veiką. Ji

turėtų būti taikoma visose proceso

stadijose, netgi prieš tai, kai valstybės

narės kompetentingos institucijos tiems

asmenims oficialiai ar kitaip praneša, kad

jie yra įtariami arba kaltinami padarę

nusikalstamą veiką, tol, kol šis procesas

nebus baigtas;


fiziniams ir, tam tikrais atvejais,

juridiniams asmenims, kurie yra įtariami

arba kaltinami padarę nusikalstamą veiką.

Ji turėtų būti taikoma visose proceso

stadijose nuo momento, kai šie asmenys

įtariami arba kaltinami padarę

nusikalstamą veiką, tol, kol šis procesas

nebus baigtas, t. y. iki tol, kol bus galutinai

išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba

kaltinamasis įvykdė veiką;

Pakeitimas 9



PE575.908/ 6

LT


(8a) keleto valstybių narių nacionalinėje

teisėje jau numatyta juridinių asmenų

baudžiamosios atsakomybės sąvoka.

Tokiais atvejais ši direktyva turėtų būti

taikoma, tačiau pagal ją nereikalaujama,

kad valstybės narės, kurios nenaudoja

juridinių asmenų baudžiamosios

atsakomybės sąvokos, pradėtų ją naudoti;

Pakeitimas 10




(10) šiuo nacionalinės teisėkūros ir

nacionalinių teismų bei Teisingumo

Teismo praktikos raidos etapu ankstoka

Sąjungos lygiu priimti teisės aktus,

reglamentuojančius juridinių asmenų

teisę į nekaltumo prezumpciją;

Išbraukta.

Pakeitimas 11




(11) juridinių asmenų teisės į nekaltumo

prezumpciją apsauga turėtų būti

užtikrinta nustatytomis teisinėmis

apsaugos priemonėmis ir teismų praktika,

nuo kurios raidos ateityje turėtų

priklausyti Sąjungos veiksmų būtinybė;

(11) jei asmuo, kuris nėra įtariamasis

arba kaltinamasis, pavyzdžiui, liudytojas,

tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju,

turėtų būti gerbiama to asmens teisė į

nekaltumo prezumpciją ir teisė neduoti

parodymų prieš save, be to, jis turėtų

turėti teisę tylėti, kaip patvirtinta EŽTT

praktikoje. Todėl šioje direktyvoje

pateikiama aiški nuoroda į praktinį atvejį,

kai asmuo per policijoje, kitoje

teisėsaugos institucijoje arba teisminėje

institucijoje atliekamą apklausą

baudžiamajame procese tampa

įtariamuoju arba kaltinamuoju;

PE575.908/ 7

LT

Pakeitimas 12




(11a) ši direktyva taip pat turėtų būti

taikoma SESV 86 straipsnio 1 dalyje

nurodytiems Europos prokuratūros

inicijuotiems procesams;

Pakeitimas 13




(12a) teisė į veiksmingą teisių gynimo

priemonę galėtų apimti, pvz., nuobaudų

taikymą, teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo

ir žalos atlyginimo priemones;

Pakeitimas 14




(13) nekaltumo prezumpcija pažeidžiama,

jeigu, neįrodžius tinkamai kaltinamųjų

kaltumo pagal įstatymą, teismo sprendime

arba viešame teisminės arba kitos valdžios

institucijos pareiškime įtariamieji arba

kaltinamieji apibūdinami kaip nuteistieji;

(13) nekaltumo prezumpcija pažeidžiama,

jeigu, neįrodžius tinkamai kaltinamųjų

kaltumo pagal įstatymą, teismo sprendime

arba viešame teisminės arba kitos valdžios

institucijos pareiškime įtariamieji arba

kaltinamieji apibūdinami taip, tarsi jų

kaltė jau būtų aiškiai įrodyta;

Pakeitimas 15



PE575.908/ 8

LT


(13a) šioje direktyvoje sąvoka „viešas

pareiškimas“ turėtų reikšti bet kokį

oficialų, neoficialų arba neformalų

teisminės ar valdžios institucijos

pareiškimą ar kitą aktą, kuriame

pateikiama informacija apie vykstantį

baudžiamąjį procesą ir kurio turinys yra

susijęs su nusikalstama veika. Tai apima

pareiškimus apie susijusius procesus,

kurie buvo užbaigti galutiniu įtariamojo

arba kaltinamojo išteisinamuoju

nuosprendžiu, ir pareiškimus teisme

ikiteisminiu laikotarpiu;

Pakeitimas 16


13 b konstatuojamoji dalis (nauja)


(13b) šioje direktyvoje sąvoka „valdžios

institucijos“ turėtų būti suprantama kaip

visi asmenys, einantys pareigas valstybės

– teismo, administracijos ar politikos

tarnyboje – ar visi valdžios institucijų

darbuotojai ar pareigūnai;

Pakeitimas 17


13 c konstatuojamoji dalis (nauja)


(13c) nepažeidžiant spaudos laisvės ir

teisės gauti ir skleisti informaciją,

nekaltumo prezumpcija taip pat

pažeidžiama kiekvieną kartą, kai spaudoje

įtariamieji arba kaltinamieji apibūdinami

kaip nuteistieji. Valstybės narės turėtų

priimti priemones, kuriomis būtų

draudžiama valdžios institucijoms teikti ar

atskleisti žiniasklaidai informaciją apie

PE575.908/ 9

LT

vykstančius baudžiamuosius procesus,

pažeidžiant nekaltumo prezumpciją,

įskaitant interviu ir žiniasklaidos ar kartu

su žiniasklaida parengtus pranešimus,

taip pat informacijos, kuria galėtų būti

kenkiama įtariamajam arba kaltinamajam

ir kuri galėtų būti šališka jo atžvilgiu,

teikimą žiniasklaidai iki galutinio

apkaltinamojo nuosprendžio. Valstybės

narės turėtų imtis reikiamų priemonių,

kad apsisaugotų nuo viešų pareiškimų

apie kaltę prieš priimant apkaltinamąjį

nuosprendį ir turėtų skatinti

bendradarbiaujant su žiniasklaida priimti

etikos kodeksus. Be to, valstybės narės

turėtų vykdyti nepriklausomus bet kokios

informacijos apie baudžiamąjį procesą

atskleidimo visuomenei tyrimus;

Pakeitimas 18


13 d konstatuojamoji dalis (nauja)


(13d) siekdamos tinkamai apsaugoti

įtariamuosius arba kaltinamuosius nuo

viešo kaltės paskelbimo iki galutinio

apkaltinamojo nuosprendžio, valstybės

narės turėtų užtikrinti, kad įtariamojo

arba kaltinamojo pasirodymas ar

pristatymas teismo salėje prieš teismo

procesą arba per jį būtų tinkamas,

kadangi stiklinėse būdelėse laikomų,

atskirtų, antrankiais surakintų,

surakintomis kojomis vaizduojamų ar

kalėjimo drabužiais vilkinčių įtariamųjų

arba kaltinamųjų pristatymas

žiniasklaidoje iš karto gali sudaryti

kaltumo įspūdį;

PE575.908/ 10

LT

Pakeitimas 19




(15) tačiau kai kuriais atvejais prievolės

įrodyti perkėlimas gynybai nekaltumo

prezumpcijos principą turėtų atitikti tol,

kol garantuojamos tam tikros apsaugos

priemonės: reikėtų užtikrinti, kad fakto

arba teisės prezumpcijoms būtų taikomi

pagrįsti apribojimai, atsižvelgiant į tai, kas

svarbu, neatimant gynybos teisių, ir kad

jas būtų įmanoma paneigti, pvz., pateikus

naujus įrodymus dėl švelninančių

aplinkybių arba esant force majeure;

Išbraukta.

Pagrindimas

Prievolės įrodyti perkėlimas baudžiamuosiuose procesuose nepriimtinas. Principas, pagal

kurį prievolė įrodyti tenka kaltintojui, turi būti paliktas nepakeistas.

Pakeitimas 20




(15a) prievolė įrodyti įtariamųjų arba

kaltinamųjų kaltumą tenka baudžiamąjį

persekiojimą vykdančiai šaliai, o visos

abejonės vertinamos įtariamojo ar

kaltinamojo naudai. Tai nedaro poveikio

teisėjo ar kompetentingo teismo pareigai

rinkti apkaltinamuosius ar

išteisinamuosius įrodymus;

PE575.908/ 11

LT

Pakeitimas 21




(16) teisė savęs neapkaltinti ir neduoti

parodymų prieš save yra svarbus

nekaltumo prezumpcijos elementas.

Įtariamieji arba kaltinamieji, paprašyti

išdėstyti faktus arba atsakyti į klausimus,

neturėtų būti verčiami duoti parodymus

arba pateikti dokumentus ar informaciją,

kuria remiantis jie apkaltintų save padarius

kokią nors nusikalstamą veiką;

(16) teisė neduoti parodymų prieš save ir

teisė nebendradarbiauti bei teisė tylėti yra

svarbūs nekaltumo prezumpcijos

elementai. Šios teisės reiškia, kad

kompetentingoms institucijoms

draudžiama įtariamųjų arba kaltinamųjų,

paprašytų išdėstyti faktus arba atsakyti į

klausimus, kokiais nors būdais reikalauti

ar juos versti duoti parodymus arba

pateikti dokumentus ar informaciją, kuria

remiantis jie apkaltintų save padarius kokią

nors nusikalstamą veiką;

Pagrindimas

Il est nécessaire d'insister davantage sur l'interdiction de contraindre ou forcer les personnes

accusées ou poursuivies. Il faut qu'apparaisse clairement dans la Directive que toute

utilisation de violence physique ou psychologique ou de menace contre une personne

soupçonnée ou accusée est interdite, en ce qu'elle violerait le droit à la dignité humaine et à

un procès équitable. Cet amendement se fonde sur la jurisprudence de la CEDH (arrêt

Gäfgen c. Allemagne 2005, arrêt El-Masri c. Macédoine, 2012, arrêt El-Haski c. Belgique,

2012).

Il est également nécessaire de préciser clairement que le droit de garder le silence ne se

borne pas aux affaires dans lesquelles l'accusé a été soumis à une pression ou bien dans

lesquelles on a carrément passé outre sa volonté ; ce droit se trouve également compromis

lorsque, le suspect ayant choisi de garder le silence pendant l'interrogatoire, les autorités

usent d'un subterfuge pour lui soutirer des aveux ou d'autres déclarations l'incriminant

qu'elles n'ont pu obtenir au cours de l'interrogatoire, selon la jurisprudence de la Cour Allan

c. UK du 5 novembre 2002.

Pakeitimas 22




(16a) nepažeidžiant teisės tylėti ir teisės

neduoti parodymų prieš save, medžiagą iš

PE575.908/ 12

LT

įtariamųjų arba kaltinamųjų galima gauti

naudojant teisėtą prievartą, kai ta

medžiaga egzistuoja nepriklausomai nuo

įtariamųjų arba kaltinamųjų valios, kaip

antai pagal teismo orderį surinkta

medžiaga, medžiaga, kurią teisiškai

privaloma saugoti ir paprašius pateikti,

iškvepiamo oro, kraujo ir šlapimo

mėginiai ir kūno audiniai;

Pakeitimas 23




(17) turėtų būti ribojama bet kokia

prievarta, kurios tikslas – priversti

įtariamąjį arba kaltinamąjį pateikti

informaciją. Siekiant nustatyti, ar

panaudojus prievartą nebuvo pažeistos

šios teisės, reikėtų atsižvelgti į toliau

nurodytus veiksnius ir į visas su byla

susijusias aplinkybes: parodymams

išgauti panaudotos prievartos pobūdį ir

laipsnį, viešojo intereso svarbą tyrimui ir

bausmę už padarytą veiką, bet kokias

susijusias procesines apsaugos priemones

ir taip gautos medžiagos panaudojimo

paskirtį. Tačiau prievartos prieš

įtariamuosius arba kaltinamuosius,

siekiant priversti juos teikti informaciją,

susijusią su prieš juos pateiktais

kaltinimais, laipsnis net dėl priežasčių,

susijusių su saugumu ir viešąja tvarka,

neturėtų užgožti pačios teisių savęs

neapkaltinti ir tylėti esmės;

Išbraukta.

Pagrindimas

Direktyvoje minėti, kad valdžios institucijos gali naudoti prievartą prieš įtariamuosius arba

kaltinamuosius, kad gautų iš jų informacijos, yra nepriimtina. Direktyvoje reikia aiškiai

nurodyti, kad prieš įtariamuosius ar kaltinamuosius draudžiama naudoti bet kokią fizinę ar

psichologinę prievartą ar jiems grasinti, nes tai pažeistų teisę į žmogaus orumą ir teisingą

bylos nagrinėjimą.

PE575.908/ 13

LT

Pakeitimas 24




(19) teisė tylėti yra svarbus nekaltumo

prezumpcijos elementas. Ja turėtų būti

naudojamasi kaip apsauga nuo savęs

apkaltinimo;

(19) teisė tylėti yra svarbus nekaltumo

prezumpcijos elementas. Ja turėtų būti

naudojamasi kaip apsauga nuo parodymų

prieš save davimo. Teisė tylėti jokiu būdu

negali būti panaudota prieš įtariamąjį

arba kaltinamąjį, taip pat negali būti

laikoma kaltinimų patvirtinimu;

Pakeitimas 25




(19a) naudojimasis teise tylėti niekada

negali būti laikomas faktų patvirtinimu.

Naudojimasis teise tylėti jokiame proceso

etape negali būti panaudotas prieš

įtariamąjį ar kaltinamąjį. Be to, jokia

sankcija negali būti taikoma įtariamajam

ar kaltinamajam, kuris vykstant tyrimui

atsisako bendradarbiauti ar duoti

parodymų prieš save arba pageidauja

pasinaudoti savo teise tylėti;

Pagrindimas

Reikia aiškiai nurodyti, ką praktiškai reiškia naudojimasis teise tylėti, ir kad naudojimasis šia

teise negali būti laikomas faktų patvirtinimu.

Pakeitimas 26




(19b) galimi teisės tylėti ir teisės neduoti

parodymų prieš save pažeidimai turėtų

būti vertinami atsižvelgiant į visus

PE575.908/ 14

LT

susijusius veiksnius, be kita ko, fizinę

prievartą, atitiktį pranešimo

įsipareigojimams pagal Direktyvą

2012/13/ES ir valdžios institucijų

rėmimąsi galimu kardomuoju kalinimu,

kad būtų atgrasoma nuo naudojimosi

teise tylėti;

Pakeitimas 27




(20a) bet kokie įrodymai, gauti

pažeidžiant šioje direktyvoje nustatytas

teises – teisę neduoti parodymų prieš save,

teisę nebendradarbiauti arba teisę tylėti –

turėtų būti pripažįstami nepriimtinais. Bet

kokie įrodymai, gauti pažeidžiant EŽTK 3

straipsnį dėl kankinimų draudimo, yra

nepriimtini. Jei baudžiamojo proceso

metu pasitelkiami pareiškimai arba

įrodymai, gauti pažeidus šias teises, visas

procesas automatiškai tampa neteisingas.

Šie principai turėtų būti taikomi ne tik tais

atvejais, kai nuo elgesio, kuriuo

pažeidžiamas EŽTK 3 straipsnis,

nukenčia pats kaltinamasis, bet ir kai

nukenčia trečiasis asmuo;

Pagrindimas

Cet amendement est en lien avec l'amendement concernant l'article 10 sur les voies de droit.

Il se fonde sur la Convention des Nations Unis contre la torture et autres peines ou

traitements cruels, inhumains ou dégradants du 10 décembre 1984 et son article 15 qui

dispose que "tout Etat partie veille à ce que toute déclaration dont il est établi qu'elle a été

obtenue par la torture ne puisse être invoquée comme un élément de preuve dans une

procédure, si ce n'est contre la personne accusée de torture pour établir qu'une déclaration a

été faite", sur l'observation générale n°20 du Comité des Droits de l'Homme des Nations Unis

qui dispose qu'il "importe que la loi interdise d'utiliser ou déclare irrecevables dans une

procédure judiciaire des déclarations et aveux obtenus par la torture ou tout autre traitement

interdit", ainsi que sur la jurisprudence de la CEDH (arrêt de la Grande Chambre Gäfgen c.

Allemagne 2005, arrêt El-Haski c. Belgique, 2012...).

PE575.908/ 15

LT

Pakeitimas 28




(20b) visų įrodymų, gautų pažeidžiant

teisę neduoti parodymų prieš save,

nebendradarbiauti ir teisę tylėti,

nepriimtinumas taip pat turėtų būti

taikomas įrodymams, surinktiems

procesuose, kurie oficialiai nėra

baudžiamieji procesai, tačiau kuriuose

gali būti taikomos baudžiamosios

sankcijos;

Pakeitimas 29




(21) teisė į teisingą bylos nagrinėjimą

demokratinėje visuomenėje yra vienas

pagrindinių principų. Įtariamojo teisė

dalyvauti nagrinėjant bylą teisme yra

pagrįsta minėta teise ir turi būti užtikrinta

visoje Sąjungoje;

(21) teisė į teisingą bylos nagrinėjimą

demokratinėje visuomenėje yra vienas

pagrindinių principų, įtvirtintų Chartijos

47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje.

Įtariamojo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą

teisme yra pagrįsta minėta teise ir turi būti

užtikrinta visoje Sąjungoje;

Pakeitimas 30




(21a) teisė dalyvauti nagrinėjant bylą

teisme yra pagrindinė teisė. Todėl

procesas gali vykti nedalyvaujant

įtariamajam ar kaltinamajam tik tuo

atveju, jei įtariamasis ar kaltinamasis

aiškiai ir nedviprasmiškai, po to, kai buvo

tinkamai informuotas, atsisakė teisės

dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme ir

PE575.908/ 16

LT

jeigu jam tame procese yra atstovaujama.

Įtariamasis arba kaltinamasis gali

nedalyvauti procese tik tuo atveju, jei už

nusikalstamą veiką, dėl kurios iškelta ši

byla, skiriama bauda, ir privalo dalyvauti,

jei už šią veiką baudžiama laisvės

atėmimo bausme;

Pagrindimas

Baudžiamasis procesas, vykstantis kaltinamajam nedalyvaujant, yra akivaizdus kaltinamojo

procesinių teisių pažeidimas. EŽTT praktika (2006 m. kovo 1 d. Sprendimas Sejdovic prieš

Italiją; 2005 m. kovo 24 d. Sprendimas Stoichkov prieš Bulgariją) aiškiai rodo, kad asmens

fizinis dalyvavimas procese yra EŽTK 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta pagrindinė teisė.

Todėl būtina itin griežtai apriboti atvejus, kai teismo sprendimas gali būti priimtas in

absentia.

Pakeitimas 31




(22) tačiau kaltinamojo teisė dalyvauti

nagrinėjant bylą teisme nėra absoliuti. Tam

tikromis sąlygomis kaltinamasis savo valia

gali tiesiogiai arba nebyliu sutikimu,

tačiau nevienareikšmiškai tos teisės

atsisakyti;

(22) tačiau kaltinamojo teisė dalyvauti

nagrinėjant bylą teisme nėra absoliuti. Tam

tikromis sąlygomis kaltinamasis savo valia

gali tiesiogiai ir nevienareikšmiškai tos

teisės atsisakyti;

Pagrindimas

Teisės dalyvauti savo procese negalima atsisakyti nebyliu sutikimu.

Baudžiamasis procesas, vykstantis kaltinamajam nedalyvaujant, savaime yra kaltinamojo

procesinių teisių pažeidimas. EŽTT praktika (2006 m. kovo 1 d. Sprendimas Sejdovic prieš

Italiją; 2005 m. kovo 24 d. Sprendimas Stoichkov prieš Bulgariją) aiškiai rodo, kad asmens

fizinis dalyvavimas procese yra EŽTK 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta pagrindinė teisė.

Todėl būtina itin griežtai apriboti atvejus, kai teismo sprendimas gali būti priimtas in

absentia.

Pakeitimas 32



PE575.908/ 17

LT


(23a) kai įtariamasis arba kaltinamasis

nedalyvauja bylos nagrinėjime dėl

priežasčių, kurios nuo jo nepriklauso,

arba esant force majeure, tas įtariamasis

arba kaltinamasis visada turėtų turėti

teisę į bylos nagrinėjimą teisme iš naujo;

Pagrindimas

Direktyvoje turėtų būti numatyta teisė reikalauti bylas iš naujo nagrinėti teisme, kai žmonės

negali skubiai dalyvauti dėl priežasčių, kurių jie negali kontroliuoti, pvz., dėl ligų ar didelių

problemų, susijusių su transportu.

Pakeitimas 33




(24) ši direktyva neturėtų reglamentuoti

formų ir metodų, įskaitant procesinius

reikalavimus, kuriais vadovaujamasi

siekiant šioje direktyvoje nurodytų

rezultatų, susijusių su teise dalyvauti

nagrinėjant bylą teisme, kadangi tai yra

valstybių narių nacionalinės teisės

klausimas;

Išbraukta.

Pakeitimas 34




(25) sprendžiant, ar būdas, kuriuo teikiama

informacija, yra tinkamas norint užtikrinti,

kad asmuo žinotų apie teisminį

nagrinėjimą, tam tikrais atvejais taip pat

būtų galima ypač atsižvelgti į atitinkamo

asmens pastangas sužinoti jam skirtą

informaciją;

(25) sprendžiant, ar būdas, kuriuo teikiama

informacija, yra tinkamas norint užtikrinti,

kad asmuo žinotų apie teisminį

nagrinėjimą, tam tikrais atvejais taip pat

reikia ypač atsižvelgti į valdžios institucijų

pastangas informuoti atitinkamą asmenį

ir į atitinkamo asmens pastangas sužinoti

jam skirtą informaciją;

PE575.908/ 18

LT

Pakeitimas 35




(26) Sąjungos teisės veiksmingumo

principas reikalauja, kad valstybės narės

numatytų tinkamas ir veiksmingas pažeistų

teisių, kurios asmenims suteiktos pagal

Sąjungos teisę, gynimo priemones.

Pažeidus kurį nors iš šioje direktyvoje

nustatytų principų ir pasirinkus veiksmingą

teisių gynimo priemonę, įtariamųjų arba

kaltinamųjų padėtis turėtų kuo labiau

atitikti tą padėtį, kurioje jie būtų, jeigu

pažeidimo būtų nebuvę;

(26) Sąjungos teisės veiksmingumo

principas reikalauja, kad valstybės narės

numatytų tinkamas ir veiksmingas pažeistų

teisių, kurios asmenims suteiktos pagal

Sąjungos teisę, gynimo priemones,

įskaitant teisę į apskundimą apeliacine

tvarka. Pažeidus kurį nors iš šioje

direktyvoje nustatytų principų, galimą

veiksmingą teisių gynimo priemonę turėtų

sudaryti tinkamas žalos atlyginimo

mechanizmas, taip pat ją pritaikius

įtariamųjų arba kaltinamųjų padėtis turėtų

atitikti tą padėtį, kurioje jie būtų, jeigu

pažeidimo būtų nebuvę;

Pakeitimas 36




(27a) pažeidžiamiems asmenims turėtų

būti suteiktas tam tikras apsaugos lygis,

todėl atsižvelgiant į tam tikras šioje

direktyvoje numatytas teises, turėtų būti

taikomos papildomos procesinės

garantijos. Turi būti užtikrinta ypatinga

vaikų, kurie yra labiausiai pažeidžiami,

apsauga, todėl atsižvelgiant į kai kurias

šioje direktyvoje nustatytas teises turėtų

būti taikoma papildoma procesinė

apsauga, nustatyta pagal direktyvą dėl

procesinių garantijų baudžiamosiose

bylose įtariamiems ar kaltinamiems

vaikams;

PE575.908/ 19

LT

Pakeitimas 37




(29) šia direktyva nustatomos būtiniausios

taisyklės, todėl valstybės narės gali išplėsti

šioje direktyvoje nustatytas teises, kad

užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą. Tokia

aukštesnio lygio apsauga neturėtų

sudaryti kliūčių teismo sprendimų

tarpusavio pripažinimui, kurį tomis

būtiniausiomis taisyklėmis siekiama

palengvinti. Apsaugos lygis jokiais atvejais

neturėtų būti žemesnis už Europos

Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje arba

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvencijoje nustatytus

standartus, kaip išaiškinta Teisingumo

Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo

praktikoje;

(29) šia direktyva nustatomos būtiniausios

taisyklės, todėl valstybės narės gali išplėsti

šioje direktyvoje nustatytas teises, kad

užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą.

Apsaugos lygis jokiais atvejais neturėtų

būti žemesnis už Europos Sąjungos

pagrindinių teisių chartijoje arba Europos

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių

apsaugos konvencijoje nustatytus

standartus, kaip išaiškinta Teisingumo

Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo

praktikoje;

Pakeitimas 38




(29a) šios direktyvos perkėlimu turėtų būti

prisidedama kuriant laisvės, saugumo ir

teisingumo erdvę Sąjungoje, kurios

svarbiausia vertybė yra pagarba

pagrindinėms teisėms. Todėl, jeigu yra

rimtas pagrindas manyti, kad šia

direktyva gali būti keičiama viešųjų

valdžios institucijų prievolė gerbti

Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje

įtvirtintas pagrindines teises ir teisinius

principus, įskaitant asmenų, kurių

atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas,

teises, tokioms prievolėms neturėtų būti

daromas poveikis;

PE575.908/ 20

LT

Pakeitimas 39


2 straipsnis


Ši direktyva taikoma baudžiamosios veikos

padarymu įtariamiems arba kaltinamiems

fiziniams asmenims iki pat baudžiamojo

proceso pabaigos.

Ši direktyva taikoma baudžiamajam

procesui ir panašiam baudžiamojo

pobūdžio procesui, kuriame baudžiamosios veikos padarymu

įtariamiems arba kaltinamiems fiziniams ir,

kai taikoma, juridiniams asmenims

skiriamos panašios baudžiamojo ir

atgrasomojo pobūdžio sankcijos,

nepaisant tų asmenų pilietybės,

gyvenamosios vietos arba registracijos ar

įsisteigimo vietos, visais baudžiamojo

proceso etapais nuo to laiko, kai jie tampa

įtariamaisiais arba kaltinamaisiais, iki pat

jo pabaigos, kai priimamas galutinis

sprendimas.

Pakeitimas 40


3 straipsnis


Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji

arba kaltinamieji, kol jų kaltumas nėra

įrodytas įstatymo nustatyta tvarka, būtų

laikomi nekaltais.

Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir

kaltinamieji, kol jų kaltumas nėra įrodytas

galutiniu teismo sprendimu, priimtu įstatymo nustatyta tvarka vykdant teismo

procesą, kuriame jiems būtų suteiktos

visos jų gynybai būtinos apsaugos

priemonės, būtų laikomi nekaltais.

Pakeitimas 41


4 straipsnis


4 straipsnis 4 straipsnis

Vieši pareiškimai apie kaltumą iki Vieši pareiškimai apie kaltumą iki kaltės

PE575.908/ 21

LT

apkaltinamojo nuosprendžio įrodymo

Valstybės narės užtikrina, kad iki galutinio

apkaltinamojo nuosprendžio viešuose

pareiškimuose ir oficialiuose sprendimuose

valdžios institucijos įtariamųjų arba

kaltinamųjų neapibūdintų kaip nuteistųjų.

1. Valstybės narės turi imtis reikiamų

priemonių kad užtikrintų, kad iki galutinio

apkaltinamojo nuosprendžio arba prieš

galutinį išteisinamąjį nuosprendį ar po jo viešuose pareiškimuose, oficialiuose

sprendimuose, įskaitant kardomąjį

kalinimą, ir kituose aktuose valdžios

institucijos įtariamųjų arba kaltinamųjų

neapibūdintų kaip kaltųjų.

Visų pirma pareiškimai neturėtų

atspindėti nuomonės, kad asmuo yra

kaltas, ir būti tokie, kad jais būtų galima

skatinti visuomenę manyti, kad asmuo yra

kaltas, ir (arba) būtų kenkiama

kompetentingos teisminės institucijos

atliekamam faktų vertinimui.

2. Valstybės narės priima atitinkamas

priemones, kuriomis draudžiama valdžios

institucijoms teikti ar atskleisti

žiniasklaidai informaciją apie vykstančius

baudžiamuosius procesus, pažeidžiant

nekaltumo prezumpcijos principą.

Valstybės narės užtikrina, kad pažeidus šį

reikalavimą būtų taikomos atitinkamos

priemonės.

3. Pažeidus šį reikalavimą, valstybės narės

užtikrina, kad būtų taikomos atitinkamos

priemonės, jos atlieka nepriklausomus

pažeidimo tyrimus ir užtikrina, kad

įtariamasis arba kaltinamasis, kurio teisė

į nekaltumo prezumpciją buvo pažeista,

turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybą,

užtikrintą 10 straipsnyje.

Pakeitimas 42


4 a straipsnis (naujas)


4a straipsnis

Įtariamųjų arba kaltinamųjų pristatymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad

įtariamieji arba kaltinamieji nebūtų

pristatomi teisme arba visuomenėje taip,

kad jų kaltė būtų nurodoma iki galutinio

PE575.908/ 22

LT

apkaltinamojo nuosprendžio.

2. Šia nuostata valstybėms narėms

nedraudžiama taikyti priemonių, kurių iš

tiesų reikia su konkrečia byla susijusio

saugumo reikmėms, atsižvelgiant į

konkretų nustatytą atskiro įtariamojo

arba kaltinamojo keliamą pavojų.

Pakeitimas 43


5 straipsnis



Prievolė įrodyti ir įrodymo kriterijai Prievolė įrodyti ir įrodymo kriterijai

1. Valstybės narės užtikrina, kad prievolė

įrodyti įtariamųjų arba kaltinamųjų

kaltumą tektų baudžiamąjį persekiojimą

vykdančiai šaliai. Tai nepažeidžia jokių ex

officio faktų nustatymo įgaliojimų, kuriuos

turi bylą nagrinėjantis teismas.

1. Valstybės narės užtikrina, kad prievolė

įrodyti įtariamųjų arba kaltinamųjų

kaltumą tektų baudžiamąjį persekiojimą

vykdančiai šaliai. Tai nepažeidžia jokių ex

officio faktų nustatymo įgaliojimų, kuriuos

turi bylą nagrinėjantis teismas, ir atsakovo

teisės pateikti įrodymus pagal taikytinas

nacionalines taisykles.

2. Valstybės narės užtikrina, kad bet kokia

prielaida, kuria remiantis prievolė įrodyti

perkeliama įtariamiesiems arba

kaltinamiesiems, būtų pakankamai

reikšminga, kad būtų galima pagrįsti to

principo atmetimą, ir kad ją būtų

įmanoma paneigti.

2. Valstybės narės užtikrina, kad abejonės

vykstant baudžiamajam procesui visada

būtų vertinamos įtariamojo arba

kaltinamojo naudai.

Siekiant paneigti tokią prielaidą, gynybai

pakanka pateikti užtektinai įrodymų,

kuriais remiantis kiltų pagrįstų abejonių

dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų kaltumo.

3. Valstybės narės užtikrina, kad bylą

nagrinėjančiam teismui vertinant

įtariamojo arba kaltinamojo kaltumą ir

kilus bet kokiai pagrįstai abejonei jo

kaltumu minėtas asmuo būtų išteisintas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad bylą

nagrinėjančiam teismui vertinant

įtariamojo arba kaltinamojo kaltumą ir

kilus bet kokiai abejonei jo kaltumu

minėtas asmuo būtų išteisintas.

PE575.908/ 23

LT

Pakeitimas 44


6 straipsnis



Teisė savęs neapkaltinti ir neduoti

parodymų prieš save

Teisė neduoti parodymų prieš save ir teisė

nebendradarbiauti

1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji

arba kaltinamieji turėtų teisę savęs

neapkaltinti ir neduoti parodymų prieš

save baudžiamajame procese.


arba kaltinamieji turėtų teisę neduoti

parodymų prieš save ir teisę

nebendradarbiauti baudžiamajame

procese.

1a. Valstybės narės įtariamiesiems arba

kaltinamiesiems nedelsdamos praneša

apie teisę neduoti parodymų prieš save ir

nebendradarbiauti ir paaiškina, koks yra

šios teisės turinys, jos atsisakymo ir

pasinaudojimo ja pasekmės. Tai reikėtų

padaryti prieš bet kokias valdžios

institucijų atliekamas apklausas, prieš

įtariamajam arba kaltinamajam teikiant

parodymus teisme ir suėmimo metu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė

netaikoma baudžiamajame procese

naudojamai medžiagai, kurią iš įtariamųjų

arba kaltinamųjų galima gauti naudojant

teisėtą prievartą, tačiau kuri egzistuoja

nepriklausomai nuo įtariamųjų arba

kaltinamųjų valios.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė

netaikoma baudžiamajame procese

naudojamai medžiagai, kurią iš įtariamųjų

arba kaltinamųjų galima teisėtai gauti

naudojant teisėtą prievartą, tačiau kuri

egzistuoja nepriklausomai nuo įtariamųjų

arba kaltinamųjų valios.

2a. Naudojimasis teise neduoti parodymų

prieš save ir nebendradarbiauti niekada

neturi būti laikomas faktų patvirtinimu ar

pagrindu taikyti laisvės apribojimo

priemones ar pratęsti jų taikymą, kol jų

kaltumas nebus patvirtintas galutiniu

nuosprendžiu.

2b. Tačiau valstybės narės gali atsižvelgti į

įtariamojo ar kaltinamojo duotus

parodymus kaip į švelninančią aplinkybę,

kai sprendžiama, kokią faktiškai sankciją

taikyti.

3. Įtariamųjų arba kaltinamųjų 3. Įtariamųjų arba kaltinamųjų

PE575.908/ 24

LT

apsisprendimas pasinaudoti teise savęs

neapkaltinti ir neduoti parodymų prieš

save neturi būti panaudotas prieš juos

vėlesnėje proceso stadijoje ir neturi būti

laikomas faktų patvirtinimu.

apsisprendimas pasinaudoti teise neduoti

parodymų prieš save ir teise

nebendradarbiauti neturi būti panaudotas

prieš juos bet kurioje proceso stadijoje.

4. Bet kokie įrodymai, gauti pažeidžiant

šio straipsnio nuostatas, teisme

nepriimami, nebent, pasirėmus tokiais

įrodymais, nebus pažeistas bendras

proceso teisingumas.

Pakeitimas 45


7 straipsnis



Teisė tylėti Teisė tylėti


arba kaltinamieji turėtų teisę tylėti, kai

policija arba kitos teisėsaugos ar teisminės

institucijos juos apklausia dėl

nusikalstamos veikos, kurią jie yra įtariami

arba kaltinami padarę.


arba kaltinamieji turėtų teisę tylėti, kai

policija arba kitos teisėsaugos ar teisminės

institucijos juos apklausia dėl

nusikalstamos veikos, kurią jie yra įtariami

arba kaltinami padarę.

2. Valstybės narės įtariamiesiems arba

kaltinamiesiems nedelsdamos praneša apie

teisę tylėti ir paaiškina, koks yra šios teisės

turinys, jos atsisakymo ir pasinaudojimo ja

pasekmės.

2. Valstybės narės įtariamiesiems arba

kaltinamiesiems nedelsdamos praneša apie

teisę tylėti ir paaiškina, koks yra šios teisės

turinys, teisinės jos atsisakymo ir

pasinaudojimo ja pasekmės. Ši informacija

turi būti nedelsiant suteikta įtariamajam

arba kaltinamajam prieš bet kokias

valdžios institucijų atliekamas apklausas

teisme ir suėmimo metu.

2a. Naudojimasis teise tylėti niekada

neturi būti laikomas faktų patvirtinimu,

taip pat niekaip negali būti panaudotas

siekiant nustatyti baudžiamąją

atsakomybę ar pagrindu taikyti laisvės

apribojimo priemones ar pratęsti jų

taikymą, kol jų kaltumas nebus

patvirtintas galutiniu nuosprendžiu.

3. Įtariamųjų arba kaltinamųjų

apsisprendimas pasinaudoti teise tylėti

neturi būti panaudotas prieš juos vėlesnėje

3. Taigi naudojimasis teise tylėti

vėlesniame proceso etape neturi būti

panaudotas prieš įtariamąjį arba

PE575.908/ 25

LT

proceso stadijoje ir neturi būti laikomas

faktų patvirtinimu. kaltinamąjį.


šio straipsnio nuostatas, teisme

nepriimami, nebent, pasirėmus tokiais

įrodymais, nebus pažeistas bendras

proceso teisingumas.

Pakeitimas 46


8 straipsnis



Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme


įtariamiesiems arba kaltinamiesiems būtų

suteikta teisė dalyvauti nagrinėjant bylą

teisme.


įtariamiesiems arba kaltinamiesiems būtų

suteikta teisė dalyvauti nagrinėjant bylą

teisme.

2. Valstybės narės gali numatyti atvejus,

kuriais bylą nagrinėjantis teismas gali

priimti sprendimą dėl kaltumo

nedalyvaujant įtariamajam arba

kaltinamajam, su sąlyga, kad įtariamajam

arba kaltinamajam:

2. Valstybės narės gali numatyti atvejus,

kuriais bylą nagrinėjantis teismas gali


nedalyvaujant įtariamajam arba

kaltinamajam, su sąlyga, kad įtariamajam

arba kaltinamajam:

a) laiku: a) laiku:

i) buvo asmeniškai įteiktas teismo

šaukimas ir tokiu būdu jis buvo

informuotas apie numatytą teismo posėdžio

laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis

faktiškai gavo oficialią informaciją apie

numatytą teismo posėdžio laiką ir vietą

tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta,

jog jis žinojo apie numatytą teismo posėdį;

i) buvo asmeniškai įteiktas teismo

šaukimas ir tokiu būdu jis buvo aiškiai ir

nedviprasmiškai informuotas apie

numatytą teismo posėdžio laiką ir vietą ir

ir

ii) buvo pranešta, jog sprendimas gali būti

priimtas, net jeigu jis neatvyks į teismo

posėdį; arba

ii) buvo pranešta, jog sprendimas gali būti

priimtas, net jeigu jis neatvyks į teismo

posėdį, ir apie nepateisinamo

nedalyvavimo pasekmes; arba

b) žinodamas apie numatomą teismo

posėdį, asmuo įgaliojo savo arba valstybės

paskirtą advokatą jį ginti teismo posėdžio

b) žinodamas apie numatomą teismo

posėdį, asmuo įgaliojo savo arba valstybės

paskirtą advokatą jį ginti teismo posėdžio

PE575.908/ 26

LT

metu ir tas advokatas teismo posėdžio metu

jį iš tiesų gynė.

metu ir tas advokatas teismo posėdžio metu

jį iš tiesų gynė.

2a. Valstybės narės negali numatyti

galimybės bylą nagrinėjančiam teismui


įtariamajam arba kaltinamajam

nedalyvaujant, nebent už nusikalstamą

veiką, dėl kurios iškelta ši byla, skiriama

bauda, ir jokiomis aplinkybėmis negali

numatyti šios galimybės, jei už šį

pažeidimą baudžiama laisvės atėmimo

bausme.

3. Jeigu 2 dalies sąlygų nepaisoma,

valstybė narė gali vykdyti toje dalyje

nurodytą sprendimą, jeigu asmuo, kuriam

tas sprendimas yra įteikiamas ir kuriam

aiškiai pranešama apie teisę į bylos

nagrinėjimą iš naujo arba į apskundimą

apeliacine tvarka, suteikiant taip galimybę

iš naujo įvertinti bylos aplinkybes, įskaitant

naujų įrodymų vertinimą, ir panaikinti

pirminį sprendimą:

3. Jeigu 2 dalies sąlygų nepaisoma,

valstybė narė gali vykdyti toje dalyje

nurodytą sprendimą, jeigu asmuo, kuriam

tas sprendimas yra įteikiamas ir kuriam

aiškiai pranešama apie teisę į bylos

nagrinėjimą iš naujo arba į apskundimą

apeliacine tvarka, suteikiant taip galimybę

iš naujo įvertinti bylos aplinkybes, įskaitant

naujų įrodymų vertinimą, ir panaikinti

pirminį sprendimą:

a) aiškiai nurodo, kad neginčija sprendimo; a) aiškiai nurodo, kad neginčija sprendimo;

arba arba

b) per pagrįstą laiką nepareikalauja

išnagrinėti bylos iš naujo arba nepateikia

apeliacinio skundo.

b) per pagrįstą laiką nepareikalauja

išnagrinėti bylos iš naujo arba nepateikia

apeliacinio skundo.

Pakeitimas 47


9 straipsnis


Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju,

jei įtariamieji arba kaltinamieji nedalyvavo

nagrinėjant bylą teisme, kaip nurodyta 8

straipsnio 1 dalyje, ir nėra paisoma 8

straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygų, atitinkamas

asmuo turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant

bylą iš naujo ir iš naujo įvertinti bylos

aplinkybes, įskaitant naujų įrodymų

vertinimą, o tai gali būti priežastimi

panaikinti pirminį sprendimą.

Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju,

jei įtariamieji arba kaltinamieji nedalyvavo

nagrinėjant bylą teisme, kaip nurodyta 8

straipsnio 1 dalyje, ir nėra paisoma 8

straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygų, atitinkamas

asmuo turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant

bylą iš naujo ir iš naujo įvertinti bylos

aplinkybes, taip pat turėtų galimybę

pateikti naujus įrodymus ir prireikus iš

naujo įvertinti ankstesnius įrodymus, o tai

gali būti priežastimi panaikinti pirminį

PE575.908/ 27

LT

sprendimą.

Pagrindimas

Galimybė ne tik pateikti naujus įrodymus, bet ir iš naujo apsvarstyti ankstesnius įrodymus

(pvz., liudytojų parodymus), kurie buvo surinkti nedalyvaujant kaltinamajam, yra pagrindinė

sąlyga siekiant laikytis teisingo bylos nagrinėjimo principo.

Pakeitimas 48




9a straipsnis

Pažeidžiami asmenys

Valstybės narės užtikrina, kad taikant šią

direktyvą būtų atsižvelgiama į

specialiuosius pažeidžiamų asmenų

poreikius, kai jie tampa įtariamaisiais

arba kaltinamaisiais.

Pagrindimas

Reikalinga nuostata, kurios tikslas – apsaugoti pažeidžiamus asmenis taikant šią direktyvą.

Be to, ji yra daugelyje kitų veiksmų plano, skirto įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinėms

teisėms baudžiamosiose bylose stiprinti, direktyvų.

Pakeitimas 49


10 straipsnis



Taisomosios priemonės Taisomosios priemonės


arba kaltinamieji turėtų teisę pasinaudoti

veiksmingomis pažeistų teisių, nustatytų

šioje direktyvoje, gynimo priemonėmis.


arba kaltinamieji turėtų teisę pasinaudoti

veiksmingomis pažeistų teisių, nustatytų

šioje direktyvoje, gynimo priemonėmis.

2. Po teisių gynimo priemonės taikymo

įtariamųjų arba kaltinamųjų padėtis turėtų

kuo labiau atitikti tą padėtį, kurioje jie

2. Teisių gynimo priemonę sudaro

tinkamas žalos atlyginimo mechanizmas

ir po jos taikymo įtariamųjų arba

PE575.908/ 28

LT

būtų, jeigu pažeidimo būtų nebuvę, siekiant

išsaugoti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą

ir teisę į gynybą.

kaltinamųjų padėtis turi atitikti tą padėtį,

kurioje jie būtų, jeigu pažeidimo būtų

nebuvę, siekiant išsaugoti teisę į teisingą

bylos nagrinėjimą ir teisę į gynybą.


šio 6 ir 7 straipsnių nuostatas, yra

nepriimtini.

Pakeitimas 50




11a straipsnis

Pranešimas

Komisija ne vėliau kaip [2 metai nuo

perkėlimo termino] pateikia Europos

Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje

įvertinama, kokiu mastu valstybės narės

ėmėsi priemonių, būtinų šiai direktyvai

įgyvendinti.

Pagrindimas

Kitose veiksmų plano, skirto įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinėms teisėms baudžiamosiose

bylose stiprinti, direktyvose nustatyta ši Europos Komisijos ataskaitos prievolė.

Pakeitimas 51


12 straipsnio 1 a dalis (nauja)


Ši direktyva nekeičia pareigos gerbti

pagrindines teises ir teisės principus,

įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6

straipsnyje, įskaitant asmenų, kurių

atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas,

teises, ir neturi įtakos jokioms valdžios

institucijų pareigoms šioje srityje.

PE575.908/ 29

LT

lt - european parliament · kaltinamiesiems baudžiamojo proceso metu valstybėse narėse būtų...

Documents