nykstukas.infonykstukas.info/file/u. programa.docx · web viewprogramos ugdymo(si) turinys...

PANEVĖŽIO MIESTO LOPŠELIS – DARŽELIS

„NYKŠTUKAS“

VAIKYSTĖS PEDAGOGIKOS CENTRAS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO IR UGDYMO(SI) PROGRAMA

VAIKAMS DARŽELYJE TURI BŪTI GERA

ČIA IR DABAR

PANEVĖŽYS

2012m.

Programą rengė:

Vida Klyvienė – direktorė

Reda Pupštienė – direktorės pavaduotoja ugdymui;

Daiva Skaburskienė- vyresnioji auklėtoja;

Elena Muraškienė - vyresnioji auklėtoja;

Virginija Noreikienė – vyresnioji auklėtoja-priešmokyklinio ugdymo pedagogė;

Sandra Jatulienė - vyresnioji auklėtoja;

Gitana Anužienė - vyresnioji auklėtoja;

Vilija Sandulienė- vyresnioji auklėtoja;

Daiva Jasiūnienė- vyresnioji auklėtoja;

Sandra Zenkevičienė- vyresnioji auklėtoja.

2

TURINYS1.Bendrosios nuostatos.............................................................................................................4 -8psl.

2.Ugdymo filosofiniai pagrindai...............................................................................................8-10 psl.

3.Vaikų poreikiai: 10-12 psl.

4.Tėvų lūkesčiai.........................................................................................................................12 psl.

5.Paslaugos ir individualumas 12-15 psl.

6.Lopšelio – darželio vietovės savitumas 15 psl.

7.Pagrindinės šios programos sąvokos 16-18 psl.

8.Programos principai 19 psl.

9.Tikslai ir uždaviniai 20 psl.

10.Ugdymo turinys 21-65 psl.

11.Metodai ir priemonės, priemonės programai įgyvendinti 66 psl.

12.Literatūros sąrašas 67-68 psl.

13.Priedai 69 psl.

3

BENDROSIOS NUOSTATOSPanevėžio lopšelis – darželis „Nykštukas“ – Vaikystės pedagogikos centras, Sirupio 32,

elektroninis paštas: pan.nykš[email protected], telefonas: 845436277, faksas: 845436277. Lopšelis –

darželis yra ankstyvojo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus bendrosios paskirties vaikų ugdymo

įstaiga. Mokymo kalba – lietuvių.

Lopšelis – darželis, padėdamas šeimai, laiduodamas švietimo lankstumą ir variantiškumą,

vykdo vaikų globos ir ugdymo funkcijas.

Lopšelis – darželis įkurtas 1968 01 20 d. Šiuo metu veikia 6 grupės: 2 priešmokyklinio, 2 –

ankstyvojo amžiaus, 2 mišraus ikimokyklinio amžiaus grupės. Čia ugdomi vaikai nuo 1,5 iki 6 m.

Kartais, atsižvelgiant į sunkų dabartinį laikmetį, sunkias finansines ir ekonomines problemas

(išsituokusios šeimos, tėvai invalidai, studentai ir kt.) darome išimtis ir priimame vaikus nuo 1,2 metų.

Lopšelis – darželis pavaldus įstaigos steigėjui – Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.

Bendradarbiaujame su juridiniais ir fiziniais asmenimis (sveikatos, kultūros, švietimo, teisėsaugos

institucijoms, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pedagogine – psichologine tarnyba, Pedagogų švietimo

centru, Lietuvoje veikiančiais vaikystės pedagogikos centrais, A. Bandzos vaikų globos namais,

„Žemynos“ vidurine mokykla, Baisogalos mokykla – darželiu ir kitomis švietimo įstaigomis). Galime

bendrauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo pedagogais,

organizuoti bendrus renginius, vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais, galime stoti į tarptautines

organizacijas, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, programose.

Šiuo metu lopšelyje – darželyje dirba 11 pedagogių (septynios auklėtojos, viena logopedė,

viena meninio ugdymo pedagogė ir dvi priešmokyklinio ugdymo pedagogės). Meninio ugdymo

pedagogė turi metodininko kvalifikacinę kategoriją, septynios auklėtojos vyresniosios auklėtojos

kvalifikacinę kategoriją, logopedė yra įgijusi vyresniosios logopedės kvalifikacinę kategoriją. Įstaigos

direktorė – antra vadybinė kategorija, laisvai kalba ir rašo angliškai, kadangi penkis metus studijavo

anglų kalbą: Vilniaus valstybiniame universitete ir Rygos P. Stuokos universitete. Direktorės

pavaduotoja ugdymui yra baigusi Klaipėdos pedagoginį universitetą, Vaikystės pedagogikos fakultetą,

turi antrą vadybinę kategoriją.

Nuo 1993 m. lopšelis –darželis įsijungė į tarptautinį ALF Egmonto (Danija) projektą. Šiame

projekte dalyvavome dešimt metų. Įstaigos pedagogių dalyvavimas projekte pakeitė auklėtojų požiūrį į

vaiką, tėvus, ugdymo procesą ir netgi į save. Kolegų danų demokratiškos idėjos, jų originalus

paprastumas, nuoširdumas, nuolatinis ieškojimas novatoriškų ugdymo būdų įkvėpė ir mūsų pedagoges.

4

mailto:pan.nyk%C5%[email protected]

Pradėjome kurti projektus, kurie tuo metu Lietuvos pedagogams buvo lyg „neatrasta žemė“.

Kurti projektus buvo: sunku, nauja, įdomu, svarbiausia „prakalbino“ ir „privertė“ kalbėti visas.

Projektas „Kiek pažini vaiko kultūra“ išspausdintas knygoje „Artyn vaiko“ 1997 m., projektas

„Masinės kultūros įtaka vaiko asmenybės vystymuisi“ knygoje „Artyn vaiko 2“ 1998 m. Toliau buvo

kuriami projektai: „Atsakomybės jausmo ugdymo problema ikimokykliniame amžiuje. Auklėtojos

prestižas ir atsakomybė“, „Atsakomybės jausmo ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikuose

gamtosaugos kontekste“, „Užsikrėtę vaikystės sindromu arba... gyvenimas su vaikais“, „Vaiko akimis,

mintimis, žingsneliais projekto link arba, kaip „parodyti“ projektą?“, „Vaikų noras lyderiauti –

saviraiškos būdas ar socialinis reiškinys“, „Ar projektų metodas yra pedagogių siekio mokytis visą

gyvenimą pradžia ar būtinybė?“.

Temos, nagrinėtos projektuose rodo pedagogių norą „atsinaujinti iš vidaus“, pedagogių ryžtą

pačioms imtis atsakomybės spręsti savo problemas.

Lopšelis – darželis savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos konstitucija, švietimo ir kitais

įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais,

valstybinių ir savivaldybių mokyklų, nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybinėmis

instrukcijomis.

Programos ugdymo(si) turinys parengtas laikantis reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos

švietimo įstatymo 4 str. 1 ir 2 dalyse, kuriose teigiama, kad ugdymo turinį sudaro žinių, gebėjimų ir

vertybinių nuostatų sistema, ugdymo turinys formuojamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į

besikeičiančius Lietuvos visuomenės poreikius, vietos ir bendruomenės veiksnius, taip pat mokinių

ugdymosi poreikius ir interesus. Pasikeitus teisės aktams, keičiasi ir programos atitinkami punktai

(dalys) Programa grindžiama 7 str. 1 dalimi, kuri nurodo, kad ikimokyklinio ugdymo paskirtis yra

padėti tenkinti vaikų prigimtinius kultūros, etninius, socialinius, pažintinius poreikius, laikomasi 5 str.

nurodytų švietimo sistemos lygių galimybių principo.

Orientuotasi į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo 4 str. 1-3 dalimis, kuriuo

reglamentuoja ugdymo turinį, priemones jam įgyvendinti, ugdytinių vertinimą.

Programa vadovaujasi Valstybės švietimo strategijos 2003 – 2012 m. idėjomis, išdėstytomis 1

str. 4 dalyje, kad švietimo misija padėti įgyti kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį, nuolat tenkinti

pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų, stiprinti kūrybines galias. II straipsnyje 8 punkte

nurodytomis vertybinėmis nuostatomis ir principais, kad švietimas grindžiamas vertės ir orumo, artimo

meilės, prigimtinės žmonių lygybės, tolerancijos, demokratinių santykių teigimu, švietimas ugdo

asmens nusistatymą ir gebėjimą remtis šiomis vertybėmis savo gyvenime ir veikloje.

5

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 07 03 Lietuvos Respublikos įstatymu

Nr. I – 983. Konvencijos 12 str. teigiama, kad „valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam

suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais liečiančiais klausimais; be to vaiko

pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio<...>“. šiame straipsnyje

pabrėžiama vaiko teisė dalyvauti priimant su savo gyvenimu susijusius sprendimus.

Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos seimo 2003

m,. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569, teigiama, kad vaikams turi būti sudarytos sąlygos gyventi

visavertį gyvenimą, užtikrinant jo interesus ir Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje.

Nurodoma, kad vaikas turi jaustis orus ir saugus dėl savo rasinėse, kultūrinės ir tautinės tapatybės.

Lopšelyje – darželyje sudaryta Vaiko gerovės komisija patvirtinta lopšelio – darželio direktoriaus

įsakymu 2011 06 10 Nr.25 - V

„Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo

ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011

m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-2310“, 14 punktu: Mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba,

priima sprendimus dėl vadovėlių ir kitų priemonių įsigijimo; 16 punktu: Įstaigos, vykdančios

ikimokyklinio ugdymo programą, už mokinio krepšelio lėšas perka priemonių, kurios ikimokyklinio

ugdymo programoje numatytos kaip ugdymo turiniui įgyvendinti reikalingos priemonės. Parengta

lopšelio – darželio „Nykštukas“ “Mokinio krepšelio lėšų paskirstymo, naudojimo ir perskirstymo

tvarkos aprašas“ patvirtintas direktoriaus įsakymu 2011 10 13 d. Nr. 21 – V-I

„Švietimo aprūpinimo standartais“ – patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V- 2368. Standartų paskirtis – padėti ikimokyklinio,

priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikiančioms mokykloms (toliau

– mokyklos) kurti ir turtinti materialiąją mokyklos aplinką (toliau mokymo aplinka), tinkamą siekti

ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose (toliau –

programos) numatytų tikslų. Standartuose parengtos rekomendacijos, padedančios mokykloms kurti ir

atnaujinti mokymo aplinką:

13.Mokymo priemonės, reikalingos programose apibrėžtam ugdymo turiniui įgyvendinti

reikalingos darbo, kūrybos, vaizdinės priemonės, kompiuteriai, kompiuterinė įranga, žaislai ir kita),

kurie užtikrina kokybišką ugdymą, skatina mokinius pačius aktyviai veikti – kurti, tyrinėti,

eksperimentuoti, atrasti ir taip tobulinti savo praktinius gebėjimus atlikti kūrybiškai.

13.4.Ikimokyklinio ugdymo priemonės, kurios padeda plėtoti ikimokyklinio amžiaus vaikų

fizines, socialines, pažintines, kūrybines galias.

6

13.5.Priešmokyklinio ugdymo priemonės, kurios padeda ugdyti aktyvų, smalsų, savo

gebėjimais pasitikintį, pažinti ir mokytis norintį priešmokyklinio amžiaus vaiką, sudaro jam prielaidas

toliau sėkmingai ugdytis mokykloje.

13.6.Specialiosios mokymo priemonės (vaizdinės, techninės, demonstracinės, skaitmeninės

mokymo priemonės, žaislai, daiktai, medžiagos, literatūra ir pratybų sąsiuviniai), parengtos ar

pritaikytos mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių, kurios padeda plėtoti mokinių žinias ir

gebėjimus, ugdytis mokymuisi reikalingą kompetenciją, įgyti socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių.

13.7.Skaitmeninės mokymo priemonės, kurios padeda ugdymo procese naudoti informacinių ir

komunikacinių technologijų teikiamas galimybes.

13.8.Ugdymo procesui reikalinga literatūra (programinė, informacinė, mokslo populiarioji,

vaikų, jaunimo, klasikinė, metodinė literatūra, kultūros, švietėjiški ir mokslo populiarinimo periodiniai

leidiniai), kuri padeda ugdyti mokinių skaitymo ir kalbos įgūdžius, komunikavimo ir kultūrinę

kompetenciją, informacinius gebėjimus, teksto analizavimo ir interpretavimo įgūdžius, gebėjimą veikti

įvairiose socialinėse ir kultūrinėse situacijose, formuoti pilietinę savimonę, veiksmingiau ir

kokybiškiau organizuoti ugdymo procesą.

13.9.Mokinio darbo vietai įrengti bei mokymo priemonėms laikyti reikalingi baldai ir

laboratoriniai baldai.

14. Ikimokyklinio ugdymo turinio programai įgyvendinti reikalingos priemonės numatomos

programoje, parengtoje pagal Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašą patvirtintą Lietuvos

švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK – 627 (Žin.,2005, Nr.52 –

1752; 2011, Nr.71 – 3448)

Lopšelio – darželio mokymo aplinka kuriama ir turtinama vadovaujantis funkcionalumo,

šiuolaikiškumo, estetiškumo, žmogaus saugos principais. Mokymo aplinka, kurioje įgyvendinama

programa, kuriama atsižvelgiant į ugdytinių veiklą, kūrybiškumo skatinimą. Prieš pradedant kurti ar

keisti aplinką įsivertinami lopšelio – darželio poreikiai ir galimybės, mokymo aplinkai kurti reikalingų

baldų, priemonių ar įrangos pasiūla. Išsiaiškinama, ar kuriama aplinka atitinka šiuolaikinio ugdymo

filosofiją, ar yra pakankamai mokymo priemonių. Mokymo priemonės parenkamos apibrėžtam

ugdymo turiniui įgyvendinti, kurios padeda plėtoti ikimokyklinio amžiaus vaikų fizines, socialines –

emocines, pažintines, kūrybines galias.

Lopšelis –darželis savo programos įgyvendinime vadovaujasi Lietuvos respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK -179 „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo

7

programa“. Programos tikslas – ugdyti brandžią asmenybę ir rengti mokinius šeimos gyvenimui.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų programos turinys:

Šeima. Mano šeima – artimiausi žmonės. Saugumas šeimoje. Šeimos kasdienybė, pagalba

vienas kitam, rūpinimasis vienas kitu, šeimos tradicijos. Mano gimimas.

Lytis, kultūra, visuomenė. Aš berniukas, aš mergaitė. Mano unikalumas ir vertingumas.

Panašumai į kitus ir skirtumai? Aš, mano draugai , kaimynai esame skirtingi, bet sudarome

bendruomenę ir esame atsakingi vieni už kitus.

Lytinė sveikata. Mano kūnas, jo dalys, jų paskirtis, priežiūra ir valdymas. Kūno išraiška ir

saviraiška. Fizinės ir dvasinės mano kūno paslaptys.

Rizikinga elgsena. Asmeninis saugumas elgesyje su nepažįstamais žmonėmis.

Lopšelis –darželis savo programos įgyvendinime vadovaujasi Lietuvos respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK -494 „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką

veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa“

Programos tikslas – ugdyti asmenį, motyvuotą sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, tabako ir

kitų psichiką veikiančių medžiagų.

„Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos“

uždaviniai:

- Padėti vaikams suprasti, kaip augti sveikam ir saugiam, išvengti pavojingų medžiagų ir

rizikingo elgesio.

- Ugdyti gebėjimus suprasti savo sveikatos būklę, atsargiai elgtis su vaistais, buitinėmis

cheminėmis medžiagomis, vengti rizikos, susijusios su rūkymu ir alkoholių gėrimų vartojimu.

- Skatinti nuostatas: saugoti ir stiprinti sveikatą, laikytis saugos buityje, vengti kenksmingų

medžiagų ir rizikingo elgesio.

Ugdymo filosofiniai pagrindaiĮstaigoje didelį dėmesį skiriame pedagogų ir tėvų bendravimui ir bendradarbiavimui, vaiko

asmenybės ugdymui ir draugiškų santykių – vaikų ir auklėtojų – plėtojimui.

Ugdymo procese remiamės S. Šalkausko, Z. Froido, Ž. Piažė, Eriksono filosofinėmis

teorijomis.

Labai artima Ž. Piažė filosofija, analizuojanti vaikų ir paauglių mąstymo procesus, nustatanti

vaiko mąstymo raidos stadijas. Jo svarbiausia tezė „individas yra aktyvus, smalsus ir išradingas visą

savo gyvenimą“ lyg ir apibrėžia pačius svarbiausius pedagogo uždavinius ugdomojoje veikloje. Pagal

šią teoriją mūsų darželyje siekiama, kad vaikas žaistų kuo daugiau ir, kad ugdymas vyktų per žaidimą.

8

Piažė įrodė, kad vaiko vystymosi raidos etapų negalima pažeisti – nei skubinant, nei lėtinant – vaiko

galios turi atsiskleisti natūraliai.

Siekiame, kad vaikas darželyje būtų aktyvus, suteikiame vaikams pasirinkimo laisvę,

leidžiame vaikams savarankiškai pasirinkti labiau mėgstamas veiklos sritis, skatiname juos kūrybiškai

veikti, gerbiame vaiką, įstaigoje vyrauja tolerancija, vaikuose stengiamės ugdyti pasitikėjimą savimi ir

pagarba mamai, tėčiui, draugui (ugdomas „sugyvenimo“ jausmas – noras gyventi bendruomenėje –

kolektyve), pagarba kitoms kultūroms.

Artima ir Eriksono filosofija. Jis manė, kad – bręsdami mes esame priversti vis daugiau

suprasti ir sąveikauti su vis platesne socialine bendruomene. „Sąveikaudami, bendraudami, iš pradžių

būdami vaikai, o vėliau suaugę, mes turime galimybę suformuoti „sąveiką“ asmenybę – tokią, kuri

tvarko aplinką, kuriai būdinga darni veikla, sugebėjimas tiksliai suvokti pasaulį bei save. (N.L. Gage,

D.C. Berliner „Pedagoginė psichologija“, p.116).

Lopšelyje – darželyje didelis dėmesys skiriamas pedagogų ir tėvų bendravimui ir

bendradarbiavimui. Čia labai priartinama Z. Froido teorija, kad žmogaus elgesiui didžiulę įtaką daro

biologiniai instinktai. Jo teiginys, kad „tėvų įtaka yra lemiamas veiksnys formuojantis sveikai

asmenybei – yra neginčijamas teiginys.

Mūsų nuomone, negali ugdymas susidėti iš vienos filosofinės krypties ar kelių – ugdymas – turi

būti daugumos teorijų, filosofinių minčių ir krypčių derinys atitinkantis lietuviškumo principus. Čia

labai tinka S. Šalkauskis, kuris didelį dėmesį skyrė tautiniam auklėjimui. Kasdieninėje ugdomojoje

veikloje tautinį auklėjimą siekiame, visų pirma, sieti su gimtosios kalbos puoselėjimu, kadangi tai

geriausiai charakterizuoja tautos individualybę. Ypač didelį vaidmenį vaidina kalba, kai ji jungiama su

tautosaka ir literatūros mokslu, kalba tai dailiojo meno rūšis (architektūra, liaudies menas, skulptūra,

lipdymas, tapyba, muzika...).

Lopšelyje – darželyje minimos Valstybinės šventės, užsiėmimų metu vaikai supažindinami su

tautosaka (sekamos pasakos, dainuojamos dainos, šokami šokiai, rateliai, žaidžiami žaidimai...), vaikai

supažindinami su tautos papročiais, tradicijomis, renginių, išvykų metu vaikai supažindinami su krašto

istorija, lankomės įvairiuose renginiuose mieste ir respublikoje.

Vaiko teises šeimoje nustato LR Konstitucija, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas,

Santuokos ir šeimos kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnis sako:

1. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti,

turi auklėti savo vaikus humanistiškais, dorais žmonėmis.

9

2. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai

išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

Pagal LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo V skyrių, 34 str.:

1. Vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą,

sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudarytų sąlygas asmenybei vystytis.

2. Kiekvienam vaikui turi būti užtikrintos galimybės išmokti gerbti tėvus, auklėtojus,

mokytojus, kitus žmones, savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras, gamtą, pasiruošti

savarankiškam gyvenimui, darbui ir tapti naudingi visuomenės nariu.

Vaiko teisę į mokslą ir ugdymą garantuoja LR Konstitucija, švietimo įstatymas, LR vaiko teisių

apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti įstatymai bei teisių aktai.

Pagal LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 str. 1 ir 2 punktą sakoma, kad:

vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarnybos, vietos savivaldos

vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių

(jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko

teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.

Su šiais ir kitais teisių aktais ir reikalavimais supažindiname tėvelius: pokalbių,

susirinkimų ir konsultacijų metu.

Vaikų poreikiaiMes žinome, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau visi vaikai turi pereiti žinomas

asmenybės raidos stadijas.

Mūsų įstaigos pedagogai siekia atsižvelgti į vaiko poreikius ir norus, todėl vaikai:

Yra tas centras, kuriame pripažįstama vaiko fizinė ir žodinė saviraiška (t.y. žaidimai,

fantazijos, rimavimas, humoras, mėgdžiojimas, paistalai, imitavimas ir t.t.);

Siekiama, kad vaikas turėtų teisę būti vaiku, kitaip sakant turėtų teisę žaisti taikant

šiuolaikines technologijas, kurti, fantazuoti, improvizuoti;

Vaikas ir vaikystė – savaiminės vertybės, kurias turi suprasti ir pripažinti tėvai, globėjai,

ugdytojai visuomenė;

Vaikui reikia , kad juo rūpintųsi , mylėtų ir pritartų. (E.Staerfeldt ir Ch.Rask Mathiasen

„Pedagogika ir demokratija“).

10

Ankstyvasis amžiusŠiuo amžiaus tarpsniu vyksta didelės permainos: vaikas pradeda laisvai vaikščioti, vartoti

bendravimui su suaugusiais artikuliuotą kalbą, pradeda vystytis jo intelektiniai, procesai, plečiasi

socialiniai kontaktai.

Šiuo periodu auklėtoja skatina vaikus žaisti su daiktais, kuriuos jis turi po ranka arba jam yra

pateikiami, ugdo vaikuose norą pamėgdžioti suaugusiųjų veiksmus, padeda lavinti vaikų judesius

žaisdami kartu su vaiku (kamuolio mėtymas, gaudymas, „valgio virimas“ su tikrais šaukštais,

dubenėliais, lėlių „maitinimas“ ir kiti).

Šiame amžiaus tarpsnyje siekiame daugiau bendrauti ir kalbėti su vaikais, kad vaikai girdėtų

kuo daugiau gimtosios kalbos fonetikos, garsų. Tada vaikas išmoksta daugiau veiksmų padedančių

valdyti išorinį pasaulį ir bendrauti su bendraamžiais.

Žaidimų eraŽaidimas – pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų veikla. Tačiau dažnai vaikai būna jautrūs ir

draugiški, kartais valdingi ir veiklūs. Būtent tada suintensyvėja vaiko aktyvusis žodynas ir nuo

kūdikiškos kalbos jie pradeda pereiti prie vaizdingų posakių ir sakinių.

Eva Gulf sako: „Žaidimas labai ugdo žmogų, tačiau skirti perdėtą dėmesį žaidimams, teigti, kad

reikia „išlaisvinti“ vaikystę, duodant valią žaisti – nereikėtų“. Reikia padėti vaikams, tėvams ir

pedagogams suvokti, kad vaikams žaisti - pirmiausia reiškia būti drauge, kad žaisdami vaikai nusistato

socialinio bendravimo taisykles, tam tikrą žaidimo tvarką, įgauna patirties, mokosi bendravimo meno.

Žaidimas – kažkur tarp to, kas nenuspėjama, ir tarp to, kas suorganizuota. Vaikas žaisdamas

pasitikrina savo statusą ir jėgas kitų vaikų atžvilgiu. Mes pedagogai siekiame aiškinti tėvams, kad jie

pagarbiau žiūrėtų į vaikų bendravimo formas, laikytųsi nuošaliau, kai vaikai duoda ženklą „mes

žaidžiam“. Labai svarbu, kad ugdytojai nepamirštų, kad pavadinti savo bendravimą žaidimu vaikai yra

išmokę būtent iš suaugusiųjų, nes šie, kad ir ką vaikai veiktų, prieidami vis klausia „ką žaidžiat?“.

Žaisti – reiškia gyventi. Žaidimas neatsiejama nuo ugdymo. Žaisdami vaikai daug greičiau

lavėja, išreiškia savo požiūrį į tikrovę jų asmenybė pasipildo nauja patirtimi. Geras žaidimas suteikia

vaikams saugumo jausmą, moko bendrauti ir įveikti kliūtis.

„Kodėlčiukų“ eraŠio amžiaus (4 metų vaikai) jau sugeba įsijausti į kito būseną, pradeda kalbėti apie savo ir kitų

jausmus, lavėja jų žodynas, darosi sudėtingesni sakiniai. Šie vaikai bando savo galimybių ribas ir siekia

paaiškinti kodėl taip elgiasi, o ne kitaip. Jie nesijaudina meluodami, bet tiesiog įsiunta pastebėję

11

meluojant suaugusius. Šiame amžiuje vaikai labai domisi savo kūnų. Jų kūno judesiai greitai lavėja ir

jie gali be pertrūkio mankštintis.

Vidurinioji vaikystėŠio amžiaus (5 metų) mėgsta žaisti ir bendrauti tuo pačiu metu su trimis ar keturiais draugais.

Paprastai renkasi tos pačios lyties draugus. Jau turi humoro jausmą, mėgsta pokštus. Jiems patinka

žaisti, bet kartu ir laimėti, todėl dažnai keičia žaidimo taisykles savo naudai. Šio amžiaus vaikams jau

pavyksta ilgiau susikaupti, vystosi tobulesnis mąstymas, ir tobulėja gebėjimas rasti sprendimus. Jiems

patinka žodžių žaismas, skanduotės, skaičiuotės, o tai rodo, kad tobulėja kalbos įgūdžiai. Vaikai

pradeda kalbėti sudėtingesnėmis frazėmis, sakiniais.

Šio amžiaus vaikai yra labai judrus, jiems lengviau sekasi rengtis, piešti, kirpti, „rašyti“ (R.

Žukauskienė „Raidos psichologija“, 1996).

Norėtųsi, kad tarp žaidimo ir ugdymosi tarp laisvalaikio ir užsiėmimų būtų ritminga tarpusavio

sąveika, kad būtų atsižvelgiama skirtingą šių dviejų veiklos sričių prigimti. Mūsų įstaigos credo – vaikų

poreikis žaisti turi būti patenkintas. Trumpai tariant, žaidimas - tai augančios asmenybės pagrindas,

pradžia be kurios nebūtų įmanomas, socialesnis ir gilesnis ugdymas. Žaisdamas vaikas bręsta ir

lavinasi, o tai būtina jo raidai.

Tėvų lūkesčiaiTam, kad išsiaiškintume tėvų lūkesčius, norus, pageidavimus, mes atliekame anketines

apklausas, diskutuojame individualiai, grupėmis, visuotiniuose susirinkimuose. Mes puikiai

suvokiame, kad vaikas turi ugdytis šeimoje, o pedagogai – pagalbininkai ugdymo procese. Tėvai

pageidauja, kad jų vaikai darželyje įgytų:

Gražius ir betarpiškus bendravimo įgūdžius;

Savarankiškumo įgūdžius;

Gautų kvalifikuotą logopedo pagalbą;

Papildomą ugdymą (pvz. choreografijos, anglų kalbos pradmenis ir kt.);

Paslaugos ir individualumasLopšelis – darželis – ugdymo paslaugas teikianti institucija.

Mūsų įstaigoje teikiama kvalifikuota logopedo pagalba.

Meninio ugdymo pedagogė papildomai ugdo choreografijos pradmenis ir dalyvauja ne tik

įstaigos, bet miesto, bei tarptautiniuose projektuose, kur mūsų vaikai sėkmingai pasirodo. Antri metai

dalyvaujame tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Mes ateinam!“.

12

Pedagogų dėka kasmet dalyvaujame įvairiuose respublikos piešinių konkursuose, parodose.

Šiais metais dalyvaujame piešinių parodoje „ Išsaugokime aplinką - Europos ateičiai“, Vengrija.

Vadovaujantis LR ŠMM Kolegijos 1997- 09-15 nutarimu Nr. 47 lopšelis – darželis

„Nykštukas“ patvirtintas Vaikystės pedagogikos centru (toliau VPC). VPC veikia pagal nuostatus,

kurie buvo patvirtinti Panevėžio m. savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo 1998-03-30. Pagrindinis

VPC credo: “Laisvas ir demokratiškas vaiko ugdymas atsižvelgiant į individualius gebėjimus“.

Lopšelyje – darželyje „Nykštukas“ – VPC siekiama:

Gerbti vaiko asmenybę;

Tobulinti tėvų ir pedagogų bendravimą ir bendradarbiavimą;

Kurti aplinką artimą šeimos aplinkai;

Diegti ugdymo naujoves ir kelti savo bei regiono įstaigų pedagogų kvalifikaciją;

Ieškoti vis naujų netradicinių ugdymo būdų.

Per devynerius VPC gyvavimo metus savo kvalifikaciją kėlė iš viso 322 pedagogai, ne tik iš

Panevėžio, bet ir iš įvairių respublikos miestų. Vyko šie seminarai:

1998 m. ciklas: „ALF ir Egmonto projektų prasmė ir esmė ikimokyklinio ugdymo

reformoje“.

1999 m. ciklas: „Artyn vaiko. ALF ir Egmonto projekto ikimokyklinio ugdymo sistemos

demokratizavimas prasmė“.

1999 m. ciklas „Artyn vaiko. Šeimos indėlis taikant projektų metodą ikimokykliniame

ugdyme“.

2000 m. ciklas: „Artyn vaiko. Demokratinių pokyčių plėtra ir reikšmė vaiko emocinei ir

socialinei raidai lopšelyje – darželyje“.

2001 m. ciklas: „Artyn vaiko. Bendravimo su tėvais pokyčiai, artėjimas prie lopšelio –

darželio gyvenimo. Tėvų aktyvinimas kuriant projektus“.

2002 m. ciklas: „Artyn vaiko ir tėvų“.

2003 m. ciklas: „Novatoriški pedagogų ir tėvų bendravimo metodai ir formos takojantys

naujų ugdymo formų paiešką“.

2004 m. ciklas: Tėvai – neatsiejamo ugdymo proceso dalis“.

2005 m. ciklas: “Projektų metodas – vienas perspektyviausių ugdymo kokybės kėlimo

metodų“.

2006 m. ciklas: „Planavimas – vaikams, tėvams, pedagogams ar ugdymo kokybei gerinti“.

13

Nuo 1995 m. pradėjome vesti netradicinius renginius. Kas gi tie netradiciniai renginiai?

Tai renginiai, kuriuos mes organizuojame vieną arba du kartus metuose, kurie pasižymi

originalumu, fantazija, kūrybiškumu, novatoriškumu, spalvingumu ir žinoma netradiciškumu.

Netradiciniai renginiai, kurie vyko mūsų lopšelyje – darželyje:

1. Skrybėlių šou.

2. Avangardinių madų šou.

3. Šukuosenų šou.

4. Dangaus kūnų šou.

5. Vardų šventė.

6. Vabaliukų šventė.

7. Spalvų šventė.

8. „Nykštuko“ gimtadieniai.

9. Svajonių fiesta ir kt.

Ką suteikia vaikams ir tėvams netradiciniai renginiai?

1. Džiugias ir teigiamas emocijas.

2. Skatinti šiltus vaikų, pedagogų, ir tėvų santykius.

3. Norą vaikams vaidinti ir būti pastebėtam.

4. Norą pasidžiaugti tėvų pagamintomis kaukėmis ar siūtais rūbais.

5. Spalvų, mados ir grožio suvokimą.

6. Muzikinių gebėjimų, muzikos pasaulio grožio suvokimą ir choreografijos pradmenų

ugdymą.

7. Laisvumą, drąsumą, gebėjimą bendrauti su kitų grupių vaikais ir pedagogais.

8. Praleisti kuo daugiau laiko kartu su tėveliais (gaminant kaukes) ir kviesti tėvelius į

netradicinius renginius.

Kokie turėtų būti pedagogai, kad gebėtų organizuoti netradicinius renginius?

a) energingi, entuziastingi;

b) kūrybiški;

c) norintys demonstruoti vaidybinius gebėjimus;

d) norintys ir siekiantys keisti kasdieninį ritmą;

e) nedviprasmiškai mylintys vaikus ir siekiantys suteikti jiems kuo daugiau džiaugsmo ir

teigiamų emocijų;

14

f) gebantys vaikiškai fantazuoti ir „pabūti“ vaiku;

g) nuolat siekiantys inovacijų ugdomojoje veikloje;

h) turintys sveikos konkurencijos supratimą;

Ką netradiciniai renginiai suteikia įstaigai?

1. Kelia įstaigos prestižą ir įvaizdį;

2. Populiarina įstaigos pedagogų darbą;

3. Artina ir šiltina pedagogų ir tėvų santykius;

4. Skatina pedagoges perteikti netradicinių renginių patirtį per televiziją, žiniasklaidą.

Lopšelio – darželio vietovės savitumasLopšelis – darželis „Nykštukas“ – Vaikystės pedagogikos centras randasi Panevėžio miesto

centre ir netgi Aukštaitijos centre.

Sirupo gatvė, kurioje yra lopšelis – darželis „Nykštukas“ yra labai dėkingoje vietovėje, kadangi

vos ne įstaigos kieme yra Prekybos centras „Iki“, vaistinė, kirpykla, paštas, turgus. Šalia darželio

Aukštaičių gatvėje yra Juozo Miltinio gimnazija, o kitoje pusėje „Žemynos“ progimnazija.

Bendradarbiaujame su minėtomis mokyklomis: kviečiame pedagogus į tėvų susirinkimus,

vykstame pažiūrėti spektaklių, koncertų.

2005 m. dalyvavome bendrame gamtosauginiame projekte su „Žemynos“ mokykla „Lesykla –

paukštelių pietų stalas“.

Netoli lopšelio –darželio randasi Kristaus karaliaus bažnyčia, kur mūsų vaikai kartais lankosi ne

tik su pedagogais, bet ir su tėveliais, kai kartą metuose aukojamos Šv. Mišios už lopšelio – darželio

vaikus, tėvelius ir bendruomenės narius.

Už kelių šimtų metrų nuo darželio yra miesto šerdis – Savivaldybė, kurią vaikai taip pat kartais

aplanko. Ir mūsų miesto gražiausia ir žaliausia relaksacijos ir pramogų vieta Senvagė, kurią noriai

lankome visais metų laikais. Vasarą grožimės gamta, skulptūromis, vykstančiais koncertais ar

renginiais. Žiemą – lesiname paukščius, antis, čiuožinėjame.

Šios ir kitos įstaigos esančios aplink lopšelį – darželį suteikia vaikams daug informacijos apie

mūsų miestą, įžymias jo vietas, žmones, kultūrą, tradicijas.

15

Pagrindinės šios programos sąvokosAntropologija – mokslas, tiriantis žmogų, jo kilmę, rases.

Bendravimas – bendrų reikalų santykių turėjimas

Bendruomenė – vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje

mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų.

Demokratija – valdžia, faktiškai ir formaliai kylanti iš visuomenės (bendruomenės) daugumos

valios.

Diskusija – kurio nors klausimo, problemos viešas aptarimas svarstymas susirinkime, spaudoje;

ginčas

Garantija – laidas, užtikrinimas.

Informacija – žinios, paaiškinimai

Institucija – visuomeninė įstaiga.

Kokybė – kategorija, charakterizuojanti daiktus ir reiškinius pagal jų rūšies reikšmę.

Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių

nuostatų visuma.

Konsultantas – kas duoda konsultacijas, patarimus.

Kultūra – žmogaus ir visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių

funkcionavimas leidžia kurti panaudoti ir perteikti materialines bei dvasines vertybes

Kūryba – ką nors nauja daryti, mokslo meno literatūros ar kitose srityse

Kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka

pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla.

Metodas – tikslo siekimo, veikimo būdas veiklos tvarka sąmoningai naudojama kokiam nors

tikslui pasiekti.

Modelis – originalo atvaizdas, tapatus pasirinktu struktūros lygmeniu arba pasirinktimis

funkcijomis

Motyvas – skatinamoji priežastis, veiksnys.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos

tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas.

Norma – nustatytas kiekis, dydis, matas, taisyklingumas.

Nuostata – susidaręs nusistatymas vienodomis aplinkybėmis elgtis vienodai ar panašiai

Pedagogas – asmuo, įgijęs valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.

Pedagogika – auklėjimo menas.

Pedagogika – auklėjimo menas.

16

Personalas – įstaigos, įmonės, organizacijos darbuotojai

Principai – įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrovę, jo elgesio ir veiklos normas

Procesas – eiga, vyksmas, raida, būvių kaita, veiksmas; priežastiniais ryšiais susijusių, vienas

po kito vykstančių pokyčių seka.

Profesija - darbinės veiklos rūšis, kuriai reikia spec. pasirengimo ir kuri yra pragyvenimo

šaltinis.

Saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje, kurios metu atsiskleidžia

asmenybės talentas, gebėjimai ir išgyvenimai.

Savišvieta – nuolatinis savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis

žiniomis ir jo praktine patirtimi

Socializacija – žmogaus vystymasis visą jo gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų

ir kultūros vertybių perėmimo procesas, tobulinimasis ir savęs realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis

priklauso.

Specialybė - pasirengimas, mokėjimas, įgūdžiai dirbti kurioje nors srityje, kokį nors darbą

Sritis – veikimo šaka.

Švietimo įstaiga – mokykla, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianti įstaiga, kurios

pagrindinė veikla – švietimo darbas ar (ir) švietimo pagalba.

Švietimo pagalba – specialistų teikiama pagalba mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams),

mokytojams ir švietimo teikėjams, leidžianti padidinti švietimo veiksmingumą.

Švietimo planavimas – švietimo tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo būdų numatymas.

Švietimo programa – iš anksto apibrėžtas formaliojo arba neformaliojo švietimo darbas, kuriuo

siekiama numatyto rezultato.

Švietimo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos dalis.

Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija,

kuriai švietimas nėra pagrindinė veikla), šio Įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti švietimą.

Taisyklė – teiginys, reiškiantis dėsnį, principą, normą, savybę i epan.

Tėvai - tėvas it motina

Tikslas – tai rezultatas kurio norime pasiekti

Turinys – esmė, tema, pagrindinė prasmė

Ugdymas – mokymas, lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas.

Ugdymo planas – ugdymo programos vykdymo reglamentas.

Ugdymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa (modulis), kurios turiniu, perteikimo

būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato.

Ugdymo turinys – integruota žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų sistema.17

Uždavinys – užduotas pavestas darbas, tikslui pasiekti

Vaikas – asmuo, neturintis 18 metų, jeigu pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta

anksčiau.

Valstybinė mokykla – Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, kitos ministerijos,

Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijos arba apskrities viršininko įsteigta mokykla bei mokykla, įsteigta

valstybės institucijos kartu su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais asmenimis.

Visuotinis švietimas – visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems

teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybės laiduojamas švietimas.

18

Programos principai

Humaniškumo – pagarba vaikui, tinkama vaiko fizinių ir psichinių galių plėtotė, prasmingas

vaiko poreikius, interesus ir galimybes atitinkantis ugdymo turinys bei metodai, vaiko pasitikėjimas

suaugusiais.

Individualumo - būtina atsižvelgti vaiko išgales: jo turimą patirtį, skirtingus pasaulio pažinimo

būdus, gyvenimo ritmą. Ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius

poreikius, interesus ir galimybes.

Vieningumo - ugdymo turinys, procesas turi laiduoti darną tarp vaiko fizinių ir psichinių galių,

ugdymo turinys suprantamas, turi būti siekiama veiklų sąryšio.

Vertybinių nuostatų ugdymo - teikiamas dėmesys bendrųjų vertybinių ir pozityvinių asmeninių

nuostatų pradmenų formavimui(si).

Socialinio kultūrinio kryptingumo - turinys orientuotas į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si)

reikalingų socialinių, kultūrinių kompetencijų plėtojimą ir tautos kultūros poreikius.

Tikslingumo-turinys atitinka ikimokyklinio ugdymo tikslus ir uždavinius. Jis orientuotas į vaiko

adaptacijos naujoje aplinkoje lengvinimą, socializaciją, ugdymosi motyvacijos žadinimą ir prielaidų

tolesniam ugdymuisi sudarymą.

Prieinamumo - ugdymo turinys atitinka ikimokyklinio amžius vaiko psichofizines galimybes, jo

pažinimo ir raiškos būdus bei stilių, bendravimo ir elgesio modelius bei emocijų pasaulį.

Ugdymo turinys pritaikytas skirtingoje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje (šeimoje ir

institucijoje) augusiam ir ugdytam vaikui.

Integralumo - ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į vaiko visuminį pasaulio suvokimą, jo

mąstymą ir veiklą.

Tęstinumo - turinys suderintas su priešmokyklinio ugdymo turiniu siekiant, kad vaikas darniai

pereitų nuo ugdymo(si) šeimoje prie ugdymosi ikimokyklinėje (mišrioje grupėje) programoje

atsižvelgta į vaiko jau įgytą patirties ir gebėjimų lygmenį bei jo ugdymo(si) perspektyvą- ko jam reikės

priešmokyklinėje grupėje.

19

Tikslas

Suteikti vaikui galimybes pačiam įsitikinti savo sugebėjimu bendrauti, tirti, eksperimentuoti, spręsti problemas, improvizuoti, kurti, padėti įgyti pirmuosius komunikavimo, pažinimo, meninius, socialinius, sveikatos stiprinimo įgūdžius, siekti visapusiško tėvų informavimo apie vaiko pasiekimus.

Uždaviniai:

1. Gerbti ir puoselėti vaiko žaidimą, sudaryti gerą nuotaiką ir puikią žaismingą žaidybinę atmosferą.

2. Ugdyti vaiko kūrybiškumą, fantaziją, estetinį aplinkos pažinimą ir suvokimą, ugdyti gebėjimą pamatyti ir pajusti gėrį ir grožį.

3. Planuoti ugdomąją veiklą pagal projektų metodą, turint prieš akis platesnę perspektyvą, siekiant kokybiškesnių ugdymo rezultatų.

4. telkti pedagogus ir bendruomenės narius našiam, kvalifikuotam, sutelktam darbui svarbiausių ugdymo uždavinių įgyvendinimui.

5. Skatinti tėvelius artimiau susipažinti vieniems su kitais kviečiant juos į susirinkimus, netradicinius renginius bei kitas šventes su tikslu geriau pažinti ugdymo proceso uždavinius, tikslus , siekiant bendro tikslo – kokybiško vaiko ugdymo.

20

UGDYMO TURINYS

Idėjos paimtos remiantis 2000 m. projektiniu darbu: Projektas - „ATSAKOMYBĖS JAUSMO UGDYMAS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKUOSE GAMTOSAUGOS

KONTEKSTE

Tema – projektas„Grožis gėlių žieduose“

KompetencijosVaikų veikla

(Veikla parenkama atsižvelgiant į vaikų amžių, pomėgius ir individualius gebėjimus)1,5 - 3 metai 3 - 5 metai

Pažinimo kompetencija

Uosto, apžiūri, tyrinėja žydinčias gėles;

Grožisi jų spalvingumu, įvardija pagrindines spalvas;

Skiria gėles pagal spalvą, dydį, kvapą.

Stebi gėles augančias saulės atokaitoje, pavėsyje, nusako jų skirtumus;

Eksperimentuoja su gėlėmis, naudoja dažus, kolbas;

Lygina gėles pagal rūšis; Ieško naujos, įdomios

informacijos knygelėse, enciklopedijose, internetiniuose puslapiuose;

Tyrinėja gėlės žiedą per padidinamąjį stiklą.

Purena žemę, tyrinėja jų šaknis kur jos auga.

Komunikavimo kompetencija

Klausosi kaitomų kūrinėlių, eilėraštukų apie gėles, supranta jų turinį;

Varto įvairias knygeles, pavadina gėles;

Apibūdina gėles keliais žodžiais (raudona, graži, kvepia).

Klausosi grožinės literatūros, smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakoja, atpasakoja, klausinėja;

Deklamuoja, seka trumpas pasakas;

Turtina žodyną naujais žodžiais(trilapis, penkiažiedė, penkialapis), vartoja mažybinius žodelius, jungtukus, ištiktukus;

Pabaigia sekti pasakas, kuria fantastines istorijas;

Inscenizuoja trumpus grožinės literatūros kūrinėlius.

Socialinė kompetencija

Neskina ir nelaužo gėlynų, grožisi jais;

Padeda suaugusiajam laistyti gėles, žino, kad jas reikia prižiūrėti;

Žino, kad pamačius laužant gėlynus, reikia apie tai pranešti

Padeda prižiūrėti augančias gėles darželio gėlynuose; nuskina nuvytusius lapus, išrauna piktžoles, laisto gėles;

Stebi ir aptaria gėlių žydėjimo ciklą;

21

suaugusiajam; Diskutuoja su bendraamžiais tema: “Ar parkuose ir gėlynuose galima skinti gėles“;

Kalbasi tema: „Be reikalo nenuskinsiu nei vienos gėlytės‘, aiškinai kur galima nusiskinti gėlių ir tai su saiku;

Išvyka į parką, gamtą, mokosi gražiai ir atsakingai elgtis gamtoje;

Keičiasi turima informacija su bendraamžiais, diskutuoja kuo gėlės yra naudingos žmogui.

Meninė kompetencija

Piešia, taškuoja, štampuoja su pirštukais, delniukais;

Imituoja gėlių augimą ir žydėjimą judesiu, gestais, mimika;

Eksperimentuoja – piešia gėles ant asvalto vandeniu, kreidelėmis;

Dažo natūraliomis priemonėmis: virtomis daržovėmis, moliu, žaliais lapais.

Naudoja mišrią techniką; piešia, lipdo, dažo, klijuoja, aplikuoja, štampuoja gėles, gėlynus, pievas ir kt.;

Gamina pienių jūrą, naudoja antrines žaliavas (vienkartinius indus, ausų krapštukus, servetėles ir kt);

Eksperimentuoja: kuria gamtos koliažus, naudoja molį, smėlį, kruopas, makaronus, medžio drožles, lapus, žiedlapius;

Žaidžia mimikos žaidimus: vaizduoja laimingas, liūdnas, susižavėjusias, nustebusiais, išsigandusias, sušąlusias gėles;

Dėlioja įvairių gėlių žiedlapius, kuria fantastinę gėlę.

Sveikatos saugojimo kompetencija

Bando pats plauti rankas, nusišluosto jas;

Mokosi kultūringo elgesio prie stalo;

Supranta kada sušyla ar sušąla; Žaidžia žaidimus.

J. Rauckis. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. Kaunas. Šviesa. 1981.Judrūs žaidimai:

Saugiai elgiasi kieme, gatvėje, atsargiai važinėjasi su dviratukais, paspirtukais;

Žaidžia gryname ore, grūdinasi vandeniu, saule, oru;

Kalba su bendraamžiais tema: “Kaip dažnai namuose plaunu rankas“J. Rauckis. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. Kaunas. Šviesa. 1981.

Tema – projektas„Mažieji gamtos gyventojai (vabzdžiai)“

22




Smalsauja artimiausioje gamtinėje aplinkoje, atpažįsta drugelį, bitutę, boružėlę;

Stebi ropojančius, skraidančius, šliaužiančius, skraidančius vabzdžius, atkartoja jų judesius;

Suskaičiuoja vabzdžius nuo (1-3), pasako: vienas, daug, labai daug vabzdžių.

Apžiūrinėja vabzdžius pro žiūronus, spalvotą stiklą, plastiką;

Tyrinėja vabzdžių kūno sandarą (kiek turi sparnų, kojų, ūsų) pro padidinamąjį stiklą;

Skirai vabzdžių rūšis, keičiasi turima informacija su bendraamžiais

Stebi vabzdžius po lietaus, saulės atokaitoje, pavėsyje, aiškinasi jų aktyvumą, pasyvumą;

Domisi pažintinėmis knygomis apie gamtą, lankosi knygynuose, bibliotekose, ieško įdomios naujos informacijos;


Mėgdžioja musės, bitės, kamanės, uodo zyzimą;

Varto knygeles, pavadina vabzdžius tikraisiais vardais;

Klausosi skaitomų trumpų kūrinėlių, eilėraštukų, pasakėlių apie vabzdžius, supranta jų turinį, atsako į klausimus 2 – 3 žodžiais.

Varto knygeles, suranda kūrinėlius apie vabzdžius, pasakoja, atpasakoja;

Inscenizuoja trumpas pasakas, grožinės literatūros kūrinėlius;

Klausosi smulkiosios tautosakos, vabzdžių garsų pamėgdžiojimų, atkartoja juos;

Deklamuoja eilėraštukus apie vabzdžius;

Turtina savo kalbą vaizdingais žodžiais ( birbia, zyzena, plazdena ir kt), jungtukais, ištiktukais, vartoja mažybinius žodelius;

Ieško naudingos informacijos apie vabzdžių gyvenimą enciklopedijose, internetiniuose puslapiuose.


Nebijo skraidančių, ropojančių vabzdžių, juos saugo, globoja, neskriaudžia;

Stebi, tyrinėja, ieško vabzdžių kieme, iš lapų pastato pavėsines nuo saulės, lietaus.

Diskutuoja su bendraamžiais tema: „Nenuskriausiu nei vieno vabalėlio“;

Domisi bitininkų darbu, ragauja medų, žino kam jis yra naudojamas;

Neskriaudžia vabzdžių, padeda jiems išgyventi: supila skruzdėlytėm namelius iš smėlio, kasa vabzdžiams tunelius;

Išvyka į artimiausią parką, 23

gražiai, kultūringai ir atsakingai elgiasi gamtoje.


Dažo pirštukais, delniukais,; Imituoja vabzdžius

judesiu, mimika, mėgdžioja jų balsus; Išgyvena džiaugsmą,

nuostabą klausydami dainelių, vabzdžių skleidžiamų garsų;

Piešia pieštukais, kreidelėmis, flamasteriais, akvarele.

Naudoja mišrią techniką, kreideles, guašą, akvarelę, piešia ant sauso ir drėgno popieriaus;

Kuria plėšyto, karpyto popieriaus koliažus, lanksto, lipdo, karpo;

Vaidina, kuria, interpretuoja situacijas iš vabzdžių gyvenimo;

Lanko kino filmus, teatrus, parodas.


Žaidžia gryname ore, grūdinasi vandeniu, saule, oru;

Saugiai žaidžia ir bėgioja kieme;

Imituoja vabzdžių judesius; Kasa smėlyje

vabaliukams namelius; Prausiasi, šluosto rankas

ir veidą.

J. Rauckis. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. Kaunas. Šviesa. 1981.

Saugiai bėgioja kieme, važinėjasi dviratukais, paspirtukais, riedučiais;

Diskutuoja tema: „Kai įgelia vabzdys“;

Gaudo vabzdžius su gaudyklėmis; Saugiai elgiasi gatvėje,

šviesaforo reguliuojamoje sankryžoje; Žino švaros, tvarkos ryšį su

sveikata, teisingai naudojasi higienos priemonėmis.


Tema – projektas„Sutikime pavasario giesmininkus“


(Veikla parenkama atsižvelgiant į vaikų amžių, pomėgius ir individualius gebėjimus)

1,5 - 3 metai 3 - 5 metaiSocialinė kompetencija

Stebi inkilėliuose, lęsyklėlėse paukštelius kaip jie rūpinasi maistu, žino, kad jiems reikia inkilėlių, lęsyklėlių;

Neskriaudžia ir nebaido paukštelių, paberia jiems trupinėlių.

Kuria taisykles, kurios padeda paukšteliams išgyventi;

Nebaido paukštelių, kai jie peri vaikus;

Dalyvauja projekte: „Už vieną trupinėlį – čiulbėsiu visą vasarėlę“

Išvyka į parką, prie upės, maitina antytes.


Stebi kieme paukščius: tupinčius, skrendančius, šokinėjančius nuo šakos ant šakos;

Suranda paukščius knygelėse, loto žaidimuose, pavadina juos;

Lygina paukštelius pagal

Stebi kieme paukštelius, lygina, skaičiuoja, grupuoja pagal rūšis, dydį, kiekį, spalvas;

Klausosi paukščių balsų pamėgdžiojimų, atkartoja juos;

Išvyka į parką, skverą, klausosi paukščių čiulbėjimo;

24

keletą savybių. Išvyka į Gamtos mokyklą, domisi retų paukščių rūšimis, atranda skirtumus ir panašumus, daro išvadas;

Aiškinasi kada išskrenda ir parskrenda paukščiai, kokie paukščiai lieka žiemoti.


Klausosi skaitomų grožinės literatūros kūrinėlių, eilėraštukų apie paukščius, inscenizuotų pasakojimų;

Teisingai taria paukščių pavadinimus;

Varto knygele, parodo ir įvardina paukščius;

Apibūdina paukštį 2-3 žodžiais.

Klausosi skaitomų grožinės literatūros kūrinėlių, eilėraštukų, sakmių, paukščių balsų, pamėgdžiojimų, pasakoja;

Varto ir domisi knygelėmis, enciklopedijomis, su paukščių iliustracijomis, pastebi panašumus ir skirtumus, apibūdina paukščius;

Turtina savo kalbą vaizdingais žodžiais (čiulba, čirena, kleketuoja), jungtukais, ištiktukais;

Atpažįsta paukščius, čiulbėjimą, mėgdžioja garsus.


Žaidžia su kitais vaikais drauge, laikosi žaidimo taisyklių;

Vaizduoja paukščius: skrenda, sukasi, bėgioja, šokinėja, laipioja;

Plauna rankas sugrįžę iš kiemoJ. Rauckis. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. Kaunas. Šviesa. 1981.

Žaidžia žaidimus, imituoja paukščių skrydimą: išbando įvairius vaikščiojimo, ropojimo, lindimo, šliaužimo, šokinėjimo būdus;

Rūpinasi savo sveikata, žino ką reikia daryti jei nusibrozdina koją ar alkūnę;

Saugiai elgiasi kieme, gatvėje, žino kaip reikia elgtis šviesaforo nereguliuojamoje sankryžoje;

Žino kaip reikia elgtis perėjoje, dviračio takuose, kaip pereiti gatvę, kur nėra šviesaforo.J. Rauckis. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. Kaunas. Šviesa. 1981.


Pripiešia paukšteliams trūkstamas kūno dalis;

Lipdo paukštelį iš sūrios tešlos, plastelino, modelino;

Mėgdžioja paukščio balsus, imituoja judesiu.

Eksperimentuoja su plastelinu, modelinu, smėliu, moliu, lipdo įvairių formų figūras ir iš jų sudeda paukštelį, daro įspaudus ant lipdinio;

Plėšo skirtingos faktūros popierių, kuria gamtos, paukščio, koliažus;

Gamina įvairias lęsiklėles paukšteliams, naudoja gamybai plastikinius butelius sulčių pakelius;

Tapo, lieja spalvas ant šlapio popieriaus, išgauna naujas spalvas ir atspalvius.

25

Rekomenduojamos temos: „Kambarinės gėlės“, „Kas gyvena dirvožemyje“, „Auksinės rudens spalvos“, Kada parskrenda gandrai?“, „Kai žydi sodai“, „Pirmosios pavasarinės gėlės“, „Pienių jūra‘.

Tema – projektas„Pavasario saulė prašvito meiliai“




Žaidimai su veidrodėliais; Stebi tirpstantį sniegą,

ropojančius vabaliukus, dygstančią žolę, čiulbančius paukštelius.

Eksperimentas tamsiame kambaryje, palyginti jausmą tamsoje ir šviesoje;

Pokalbiai: „kaip pavasarį atbunda gamta“;

Kuria gerų darbų taisykles.Pažinimo kompetencija

Tyrinėja augančius augalus, medžių šakeles;

Tyrinėja vandens balutes (iš kur atsirado, kur dingsta?);

Stebi vabaliukus, iš kur jie išlenda, kaip ropoja;

Pasivaikščiojimai po pievelę, parką;

Suskaičiuoja, kiek gyvūnų pastebėjo (sąvokos daug- vienas);

Stebėti aplinkoje gyvius (vabalus), juos pavadinti;

Vartyto knygeles apie gamtą. Surasti ir pavadinti pažįstamus gyvius (vabalus).

Tyrinėja, lygina augalus, kurie auga tamsoje ir kurie prieš saulę;

Pamerkia augalo šakelę į vandenį, stebėti, kaip sužaliuoja, pražįsta, lyginti, matuoti;

Pokalbis „Kaip saulė pažadino gamtą“;

Pagal saulės kryptį nustatyto keturias pasaulio šalis – rytai, vakarai, šiaurė, pietūs;

Pokalbis „Kaip reikia elgtis, kad nepakenktume gamtai“;

Išvyka į parką, skverą, prie vandens telkinių;

Skaičiuoja, kiek saulė pažadino vabaliukų, skruzdėlyčių ir kt;

Pažįsta ir pavadina matomus gyvius (skruzdė, boružė, musė, uodas, voras). Nusakyti, kuria kryptimi ropoja (tiesiai, pirmyn, atgal, į kairę, dešinę).


Varto knygeles, skaityti, pasakoti;

Turtinti vaikų žodyną; Klausosi eilėraštukų apie

saulę.

Skaityti Senovinį kalendorių, sakmes, patarlės, pajuokavimus, mįslės;

Mokosi mintinai eilėraštukų; Turtinti vaikų žodyną; Kuria pasakojimus apie saulę it kt.


Žaidžia žaidimus; Pasivaikščiojimas po

aikštelę, skverą imituojant judesius: šviečia saulė, lyja lietus, pučia vėjas, skraido musės, uodai, paukščiai,

Žaidžia judrius žaidimus; Laipioja kopetėlėmis kaip

vabaliukai, bėgioti, vaikščioti po vieną, po du;

Šokinėja per balas.26

šokinėja po balas žvirbliukai – neišeiti iš savo aikštelės, kiemo;


Grįžus iš lauko susitvarko drabužius, avalynę, nusiplauti rankas, laikytis asmens higienos;J. Rauckis. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. Kaunas. Šviesa. 1981.


Piešia, lipdo, aplikuoja; Spalvina.

Piešia, lipdo, lanksto-konstruoja;

Iš geometrinių formų (skrituliukų, trikampių) dėlioja gėlytes;

Vaidina, inscenizuoja.

Tema – projektas„Vandenyje ir prie vandens“




Pratinti neteršti aplinkos, kiemo, grupės, šiukšles mesti į šiukšlių dėžę;

Tyrinėja vandenį, smėlį.

Išvyka prie upės; Aiškintis, kaip elgtis iškylų

metu, kaip sutvarkyti iškylos vietą, kur dėti šiukšles;

Pagalvoti, kodėl negalima į vandenį mėtyti popierių, tuščių butelių, skardinių, pagalių ir kitų šiukšlių.


Paveikslėliuose pažįsta ir parodo kas gyvena vandenyje;

Žaidimas pagauti nurodytos spalvos žuvytę;

Paveikslėlyje pažinti ir pavadinti varlę, kuo varlė minta, kaip juda?;

Plukdo laivelius, vainikėlius.

Įvairiose knygose, enciklopedijose ieško vandens gyvūnų, pastebėti jų gausumą ir įvairovę;

Tyrinėja, lygina kokie gali būti vandens telkiniai (tvenkinys, kūdra, bala, upė ir kt.);

Gyviai stebimi prie vandens telkinių, ar reikalinga jiems kokia pagalba, ar pakanka tik netrukdyti gyventi;

Eksperimentas-bandymas „Skęsta –neskęsta“.


Rodo ir pavadina žuvytės kūno dalis ( akytės, uodega, kūnas, pelekai );

Kaip kvaksi varlė? Pamėgdžioti varlės kvaksėjimą ir kurkimą („kva kva kva“, „kurrr“);

Skaito kūrinėlius; Mėgdžioja vandens

čiurlenimą;

Pasakoja, samprotauja apie įvairių buitinių atliekų poveikį gamtai;

Mina mįsles; Seka pasakas; Kuria pasakojimus; Varto knygeles,

enciklopedijas ir kt.

27



Vanduo – draugas ir priešas. Kodėl malonus vanduo vasarą? Kokie pavojai tyko jame? Kuo pavojingas ledas pavasarį?



Klijuoja; Štampuoja; Spalvoja iškirptas formas

(žuvytes, laivelius ir kt.).

Iš buitinių atliekų gamina, darbelius;

Lipdo, konstruoja, piešia, tapo įvairius augalus ir gyvūnus, gyvenančius vandenyje ir prie vandens (varles, žuvis ir kt.).

Piešia laivus jūroje, lipdo, konstruoja laivelį (lankstyti) ir kt.

Tema – projektas

„Kad medžiai žaliuotų...“




Pokalbis „Kodėl negalima laužyti medžių šakų“;

Pokalbiai apie medžių naudą žmogui, kaip medžius saugoti: nelaužyti medžio šakų, nešiukšlinti pievų, miškų, netriukšmauti prie paukščių lizdų, kai jie peri medžiuose;

Kuria gerų darbų taisykles.


Išskiria ir parodo medį iš kitų augalų rūšių (paveikslėlyje ar darželio teritorijoje);

Grupuoja kontrastingus didelius ir mažus lapus, dedant

Randa pažįstamus medžius lauke ir paveikslėliuose, kuo jie skiriasi ir kuo panašūs;

Stebi kaip keičiasi įvairiais metų laikais medžiai: eglė, beržas,

28

didelius lapus į didelę dėžutę, mažus - į mažą;

Paliečia medžių kamienus, paglostyti (koks jis - kietas, švelnus ir kt.), atsiremti – kokie jie dideli ir stiprūs.

klevas, kaštonas, obelis, vyšnia ir kt. (aplinkoje, paveikslėliuose, knygų iliustracijose)

Apžiūri kaštono, eglės, ąžuolo, pušies sėklas.

Paliečia medžių kamienus, paglostyti (koks jis – kietas, lygus, švelnus, nelygus, šiurkštus), atsiremti – kokie jie dideli ir stiprūs.

Lygina medžius pagal aukštį, medžių lapus pagal dydį, formą, spalvą.

Skaičiuoja medžių lapus, rasti atitinkamą skaitmenį.

Pokalbis „Kodėl pavasarį balinami vaismedžių kamienai?“ (Taip bus apsaugomi nuo kenkėjų, tiesioginių saulės spindulių).

Žaidžia apie medžius.Komunikavimo kompetencija

Išgirsta ir mėgdžioja gamtos garsus:

Vėjas pučia: ū-ū-ū; Lapai šnara: š-š-š; Lietus lyja: kap,kap.

Skaityti pasakas, grožinės literatūros kūrinėlius;

klausosi dainelių apie medžius, patiems kurti pasakėles;

Pasakos sekimas – žodyno gausinimas medžių pavadinimais; pabaigti auklėtojos pradėtą sekti pasaką;

Deklamuoja eilėraščius.



Eina, bėga imituojant įvairias pramogas miške.


Išvykoje į parką (arba su tėveliais miške) rinka kankorėžius ir kt. gamtinę medžiagą, ją panaudoja estafetėms ir žaidimams.


Pirštukais, štampukais iš kartono štampuoja;

Aplikuoja.

Piešia; Lipdo; Aplikuoja; Štampuoja; Tapo medžius, pasidaro gerų

darbelių medį; Rudenį rinka įvairiaspalvius

lapus, jų grožį ir spalvas perteikti savo darbeliuose.

Tema – projektas„Mano augintiniai – mano draugai“

29




glosto katytę, šuniuką (žaislinius);

Stebi grupėje žiurkėną (ar kt. gyvūną), jį pamaitinti;

Statyto augintiniams namelius.

Išvyka į artimiausią zooparduotuvę arba Gamtininkų mokyklą;

Prižiūri; Maitina; Pagal galimybę atsineša į

grupę savo augintinį (žiurkėną, pelytę, vėžlį ar kt.).


Parodo paveikslėliuose ar žaislinius žuvytę, šuniuką, katytę, pelytę (žiurkėną).

Parodo ir pavadina jų kūno dalis.

Lygina gyvūnus pagal dydį, sąvokos „didelis-mažas“;

Stebi akvariumą.

Varto įvairias pažintines knygeles; Apibūdina jų išvaizdos

ypatumus (žvynuota, kailis švelnus ir kt.);

Lygina gyvūnus pagal dydį, sąvokos: didelis, mažesnis, mažėlesnis, mažas;

Skaičiuoja žuvytes, akmenukus, vandens augalus;

Stebi akvariumą, dalintis mintimis kas gyvena akvariume.


Pažįsta ir pakartoja šuniuko, kačiuko, paukštelio, pelytės balsus;

Imituoja eilėraštuko, dainelės žodžius judesiu;

Pasakoti, skatinti vaikus pamėgdžioti katinėlį;

Klaussosi skaitomų kūrinėlių.

Skaityti; Vaikai atsineša iš namų

savo augintinių nuotraukų; Aptaria, kokios priežiūros

reikia šuneliui; Kuria pasakojimus pagal

paveikslėlį; Mena mįsles; Turtina žodyną.




Priminti, kad palietus, paglosčius gyvūnėlį, reikia nusiplauti rankas.


Piešia; Spalvina; Imituoja kačiuko,

šuniuko, pelytės judesius.

Lanksto; Konstruoja akvariumą; Aplikuoja; Lipdo; Piešia; Konstruoja pasirinktus gyvūnus.

Tema – projektas„Turėjo bobutė žilą oželį“

30




žaidžia įvairius žaidimus neskriaudžia naminių gyvūnų; neerzina gyvūnų.

Pokalbiai; Apibūdina gyvūnus; Pastebi gyvūnų įvairovę; Pateikti vaikams klausimų,

kad padėtų suprasti apie gyvūnų gyvenimą;

Aptaria gyvūnų sandarą; pasirūpina gyvūnais;

Aplanko gamtos mokyklą ir kt.Pažinimo kompetencija

Nuotraukose, paveikslėliuose pažįsta ir pavadina naminius gyvūnus ir paukščius;

Parodo ir pavadina jų kūno dalis;

Pažįsta naminių gyvūnų ir paukščių balsus.

Aiškinasi, kuo skiriasi naminiai ir laukiniai gyvūnai;

Grupuoja „Gyvuliai – paukščiai“, „Suaugę – jaunikliai“;

Varto įvairias knygeles, enciklopedijas;

Stebi, klausinėja; Atranda gyvūnų, paukščių

panašumus ir skirtumus.Komunikavimo kompetencija

Klausosi skaitomų kūrinėlių; Mėgdžioja balsus ir judesius; Pavadina gyvūnus ir

paukščius tikraisiais jų pavadinimais.

Mėgdžioja naminių gyvūnų balsus.

Atrenka tuos, kurie gyvena tvarte.

Mokosi patarlių, priežodžių, mįslių;

Pasakoja; Klausinėja.



Žaidžia judrius, ramius žaidimus;

Aktyviai juda.


Kuo gyvūnai gali būti pavojingi; be suaugusių neiti arti prie nepažįstamų gyvūnų, neerzinti.


Piešia; Štampuoja; Imituoja judesius.

Aplikuoja; Lipdo; Piešia; lanksto pasirinktus naminius

gyvūnus ir paukščius. Kerpa.

Tema – projektas„O dabar – ruduo atėjo

Medžiai šiaušiasi nuo vėjo“


(Veikla parenkama atsižvelgiant į vaikų amžių, pomėgius ir individualius gebėjimus)

31

1,5 - 3 metai 3 - 5 metaiSocialinė kompetencija

Kalbasi apie tai ką veikė savaitgaliais, kur buvo išvykę su tėveliais, kokius darbus dirbo tėveliai, seneliai sode, darže;

Renka lapus, kaštonus ir kt;

Bendrauja su vaikais.

Pokalbis „Kaip elgtis miške grybaujant, uogaujant, riešutaujant?“ (nespardyti grybų, nelaužyti šakų, neiti toli nuo suaugusių, kad nepasiklysti ir kt.);

Pokalbiai:„Žmonių darbai sode ir darže rudenį, jų svarbą“;„Kokios profesijos žmonės dirba žemės ūkio darbus“ (sodininkas, traktorininkas ir kt.).


Stebi ir įvardina rudens orų požymius: lyja lietus, pučia vėjas, šviečia saulė ir kt.

Išskiria iš kitų augalų ir parodo grybus.

Klausosi

Stebėti ir aptaria rudens orus: trumpėja dienos, ilgėja naktys, vėsta oras, dažnėja lietūs, dargana, vėjas ir kt;

Miške dygsta grybai. Jie gali būti valgomi ir nuodingi. Pažįsta ir pavadina baravyką, raudonikį, musmirę;

Pokalbis „Pokyčiai gyvūnų gyvenime“ (paukščiai išskrenda į šiltuosius kraštus, ežiukai, voverės ruošiasi žiemos miegui, vorai audžia savo tinklus);

Tyrinėja tai kas aplinkui; Įsižiūri, įsiklauso, liečia; Iškylauja, vyksta į gamtą; Įvardina metų laikus; Rūšiuoja, grupuoja lapus

pagal lapus, vaisius ir krūmus.


Išgirsta ir mėgdžioja gamtos garsus:

Vėjas pučia: ū-ū-ū;Lapai šnara: š-š-š;Lietus lyja: kap, kap;Klauso kūrinėlių;

Kalba; Taria.

Kaip gražiai pavadinti saulę, lietų vėją...?

Kaip kitaip pasakyti? Pvz.: Lyja – pliaupia, krapnoja, dulkia ir kt.

Mena minkles; Pasakoja, pavadina, klausinėja

apie gamtą, gamtos reiškinius; Mokosi eilėraštukų; Pasakoja.




Išsiaiškinti, kodėl miške negalima rinkti ir valgyti nepažįstamų grybų ir uogų;

Aptaria, kaip reikia rengtis rudenį, vėstant orams.


Tapo; Piešia įvairias linijas;

Piešia; Tapo įvairius rudens orus;

32

Štampuoja piršteliais, štampeliais;

Vaizduoja nesudėtingos formos daiktus.

Štampuoja; Aplikuoja; lipdo įvairius grybus; Piešia kreida; Derina spalvas, atspalvius; Brūkšniuoja.

Tema – projektas„Jie gyvena miške...“




Pokalbis „Kaip laukiniai gyvūnai rūpinasi savo jaunikliais, kaip juos saugo“;

Žaidžia.

Pokalbiai: „Kuo laukiniai gyvūnai gali būti žalingi, ir naudingi?“„Kada laukiniams gyvūnams reikalinga žmogaus pagalba? Kokia?“;

Suranda skirtumus ir juos paaiškina;

Renkasi žaislus.


Parodo paveikslėlyje: kiškį, lapę, mešką, vilką ir kt.

Pavadina jų kūno dalis; Žaidžia didaktinius žaidimus.

Ieško knygose laukinių gyvūnų paveikslėlių, nuotraukų;

aptaria jų išvaizdą, kūno sandarą ir jos esminius požymiup;

Įsimina jų pavadinimus, aptaria gyvenimo būdą.

Aptaria kuo skiriasi laukiniai ir naminiai gyvūnai.

Grupuoja „Laukinis – naminis gyvūnas“

Ieško informacijos apie miško gyventojus.


Pasakoja 2-3 sakiniais kas pavaizduota paveikslėlyje;

Žaidžia žaidimus - vartojant prielinksnius;

Pavadina miško gyvūnus ir jų mažylius;

Atlieka ko prašomas.

Apie kokį gyvūną sakoma? – bailiukas, gudruolė, šleivakojė, skeltalūpis, dygliukas, ilgaausis ir kt.

Kaip švelniai pavadinti? Pvz. kiškį ar kt. žvėrelį;

Vartoja prielinksnius ant, po, už;

aptaria veikėjų charakterius; mokosi skaičiuočių; atpasakoja trumpą pasaką; kuria pasakojimus.

Sveikatos saugojimo



33

kompetencija Imituoja kiškučio, meškos, lapės judesius;

Žaidžia judrius žaidimus;

Aiškinasi kokias uogas, grybus galima rinkti miške;

Žaidžia judriuosius žaidimus.


Piešia savo sumanymą; mokosi taisyklingai laikyti

teptuką; Pripiešia įvairiems gyvūnams

trūkstamas dalis; spalvoja iškirptus trafaretus.

Lanksto; Piešia; Lipdo įvairius laukinius

gyvūnus; Aplikuoja apsibrėžiant trafaretus

ir išsikerpant detales; Konstruoja gyvūnus iš

įvairios gamtinės medžiagos; Maišo spalvas, ieško naujų

atspalvių.

Idėjos paimtos remiantis 1998 m. projektiniu darbu: Projektas - „MASINĖS KULTŪROS ĮTAKA VAIKO ASMENYBĖS VYSTYMUISI“

Tema – projektas„Geras daiktas yra televizorius“




Sąvokų didelis – mažas, apvalus – kampuotas, spalvotas – nespalvotas vartojimas;

Konstruoti iš dėžės televizorių;

Vartoja sąvokas aukštai, žemai, „Kur slepiasi“.

Pasakoti įvykius kurie buvo vakar, šiandien, rytoj;

Išsiaiškinti kaip ir iš ko pagamintas televizorius, radio imtuvas (tyrimas, eksperimentas);

‚Įkurdinti‘ grupėje televizorių, žiūrėti vaikų atsineštus vaizdo įrašus;

Aptarti matytus įrašus, pasakoti, vertinti, diskutuoti, išreikšti emocijas, nuotaikas;

Pastebėti, skirti ir lyginti televizorių dydžius.


Skaityti, žiūrėti ekranizuotą, vaidinti vaikams gerai žinomą pasaką;

Mėgdžioti, atkartoti herojų, laidų vedėjų posakius;

Kalbinti kaip vaikas rengsis, kokius daiktus pasiims, kaip jis eis ar važiuos į kiną, teatrą.

Kas rytą aptarti vakar žiūrėtas laidas, arba susitarti kokią laidą žiūrės, kokiu laiku;

Dalinasi mintimis, įspūdžiais, atpasakoja įvykių seką;

Atkreipti vaikų dėmesį į įvairius kalboje retai naudojamus žodžius iš TV laidų;

Skaityti, vartyti knygele, žurnalus apie animacinių filmukų

34

herojus; Atsineša filmukų; Bando atkartoti laidos

vedėjų pasisveikinimus, ar perskaito laidų pranešimą;

Atkartoja reklamų tekstus ir kt.


Varto įvairius žurnalus, TV laidų programas, bukletus, katalogus, ieškodami pažįstamų laidų vedėjų, filmukų herojų;

Žiūri skaidre, foto juostas ir nuotraukas;

Kalba į mikrofoną.

Žaidžia žaidimus imituojančius TV laidas, perteikia nuotaikas, turinį, informaciją kurią sužino iš televizijos;

Pateikti vaikams klausimų, kurie padėtų išsiaiškinti apie jų mėgstamas laidas, filmus;

Panaudoti įvairias antrines žaliavas savoms reklamoms, katalogams, bukletams kurti;

Sužinoti apie masinės informacijos priemones dabar ir praeityje, senovėje;

Įsivaizduoja ką vaikai veikdavo kai nebuvo televizijos, kompiuterio, kino teatro ir kt.


Puošia grupės televizorių; Štampuoja; Piešia pirštukais; Vaidina liūdną, piktą,

linksmą veidą.

Kerpa iš įvairių žurnalų, laikraščių gerai žinomų TV laidų vedėjų nuotraukas;

Puošia savo grupės televizorių;

Piešia; Aplikuoja; Štampuoja.


J. Rauckis. „Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika“. Kaunas. Šviesa.1981.

Atlieka įvairius judesius prieš veidrodį;

Žaidžia įvairius žaidimus.

J. Rauckis. „Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika“. Kaunas. Šviesa. 1981.

Pokalbiai: „kaip žiūrėti televizorių kad akys nepavargtų, stuburas neiškryptų ir kt;

Žaisti įvairius žaidimus.

35

Tema – projektas„Knygelių šalis“




Atrinka, rūšiuoja knygeles pagal spalvas, dydį, storį;

Žaidžia žaidimą „Sudėliok knygeles į krepšį“;

Rūšiuoja, klasifikuoja, lygina;

Varto mėgstamas, iš namų atsineštas knygeles, pasakoja ką mato paveikslėliuose;Suranda knygelių iliustracijose nurodytą daiktą, veikėją ar kt.

Įkuria grupėje bibliotekėlę, pasigamina lankytojo bilietą;

Varto knygeles, skaito, žiūrinėja iliustracijas;

Atsineša iš namų mėgstamą knygelę;

Įvairiai rūšiuoja knygas: pagal dydį, storį, spalvas, paskirtį(eilėraščiai, pasakos, pažintinės knygos apie gyvūnus ir gamtą ir kt.), naujos ir senos knygos;

Ieško ir atranda (namuose, grupėje, bibliotekoje, knygyne)įdomių formų, nematytų knygelių;

Apsilanko artimiausioje bibliotekoje, knygyne, darželio grupėse;

Apžiūri knygas direktorės, meninio ugdymo pedagogės, direktorės pavaduotojos ugdymui kabinetuose.


Komentuoja knygų veikėjus; Atpasakoja žinomą

pasaką, knygelės turinį; Įterpia į sakinį trūkstamus

žodžius; Savarankiškai varto knygeles;

Vaidina kad skaito, ‚skaitydami“ tekstą.

Skaito įvairius kūrinius, sakmes, pasakėčias, eiliuotas pasakas;

Aptarti vaikiškus leidinius (pvz: „Penki“, „Žirniukas“, „Latutė“ ir kt.);

Išsirinka labiausiai patinkančią knygelę ir ką nors papasakoti apie ją;Žaidžia žaidimus „Ieškok žodžių knygose‘.


Lanko kitų grupių bibliotekas; Pratinasi knygutes

tausoti, jų neplėšyti, sudėti į vietą; ‚Remontuoja“ knygutes;

Tyrinėja, kaip lūpos taria žodžius; Stebi lūpas veidrodyje,

pataria kokia būna lūpų padėtis tariant garsus;

Susitarus bandyti susikalbėti gestais, rankų judesiais, kūno kalba;

Aptaria, kaip susikalba negirdintys žmonės;

Viešnagė pas logopedą; Ekskursija į biblioteką,

knygyną ar parduotuvės spaudos kioską. Atsakingai, pagarbiai elgtis

36

su knygomis. Atsargiai vartyti lapus, padėti knygą į vietą;

„Remontuoja“ knygas su auklėtoja


Piešia, tapo, štampuoja, kuria „Grupės knygą“;

Kuria piešinius, juos sega į vieną knygą;

Užrašyti vaikų piešinių komentarus.

Kuria „Sienos knygą‘; Rašo, kuria, piešia knygas

ant įvairių paviršių; stiklo, lango, tapeto, akmenukų, plytelių ir kt.

Piešia, kopijuoja, kerpa, aplikuoja; vaidina;

Inscenizuoja pasakas, skaito knygas;

Interpretuoja;Bando vaidinti ir eilėraščius, įsijausti į jų nuotaikas, ritmą, melodingumą.



Atneša į grupę knygų apie sveikatą, kūno priežiūrą;

Imituoja auklėtojos sekamą tekstą pvz. eina į zoologijos sodą, lenda pro vartus ir pan.


Kopijuoja, braižo, piešia paprastas raides, formas, žodžius, tekstus;

Pratinasi taisyklingai laikyti piešimo, rašymo priemones;Pagarbiai, atsakingai, atsargiai varto knygas.

Tema – projektas„Kai aplanko reklama“




Dėlioja, žaidžia su mozaikomis, įvairių spalvų ir dydžių figūromis;

Rūšiuoja, klasifikuoja korteles įvairiomis grupėmis, valgoma – nevalgoma, rieda – eina ir pan.

Dėlioja, žaidžia su mozaikomis, dėlionėmis įvairių spalvų ir dydžių figūromis, dėsto kurdami ornamentus;

Organizuoja reklaminių daiktų mugę;

Išvyka į artimiausią prekybos centrą, turgavietę, vaistinę;

Diskutuoja „Kas būtų jei išnyktų reklama TV laidose, prekybos centruose, miestuose. Kaip būtų galima užpildyti atsiradusią tuštumą“;

Aptarti ir rinkti įvairius reklaminius bukletus, diskutuoti kurias prekes jie norėtų įsigyti ir kodėl.


Atpažįsta įvairius garsus: automobilio signalą, paukščio čiulbesį,

Kurti naujas reklamas ir jas pristatyti dainuojant, skanduojant, rimuoti

37

dainelės melodiją, griaustinį; Piešinyje, plakate

nurodyti prašomą objektą, pasakyti kas nupiešta;

Skaityti ketureilius, trumpus kūrinėlius, bandyti atkartoti reklamų tekstus.

žodžius, žodžių junginius; Aiškintis žodžių, frazių,

tekstų prasmę, sieti naujas prasmes su jau suvoktomis, su turima patirtimi.

Pokalbis „Ką mes žinome iš reklamos“;

Skaityti, sekti, atpasakoti, deklamuoti, dainuoti žinomus, pasirinktus kūrinius. Juos aptarti ir sukurti jiems reklamas.


Pažinti ir įvardinti daiktus reklaminiuose leidiniuose. Parodo kuris daiktas, žaislas jam patinka;

Bando atkartoti, vaidinti reklaminius siužetus, atkartoti judesius, nuotaikas;

Pratinasi drauge grupelėmis žaisti, tvarkyti daiktus, dalintis žaislais.

Grupėje įrengia parodą „mano žaislų kolekcija“ „Mašinų kolekcija“, „Mūsų lėlės“;

Pokalbiai: „Kaip mus veikia reklama“, „Kaip galima susidraugauti ir būti draugais“ – įvairios situacijos, vaidinimai, interpretacijos.


Žaidžia spalvomis ant veidrodžio, šlapio popieriaus;

Stebi kaip keičiasi, mainosi spalvos minkant dvi, tris plastelino spalvas;

Štampuoti; Piešti.

Kolektyvinis darbas. Ant tapetinio popieriaus kurti pasirinkta tema reklamą;

Lankstyti; Vaidinti; Improvizuoti; Kurti norimą reklamą; Lipdyti.





Pokalbiai „Ar reklamos moko kaip saugoti akis, ausis, dantis?“

Žaisti įvairius žaidimus.

Tema – projektas„Batų parduotuvė“




apsiauna ir nusiauna batukus;

žaidžia su batukais; susitvarko batukus;

apžiūri batų parduotuvėje kaip sudėti batai.

varsto batus ir juos susiriša ekskursija į artimiausią batų

38

varsto, sagsto; užsega, atsega; žaidžia žaidimą „Batukų

traukinys“.

taisyklą, pas batsiuvį; bando batsiuvio priemones.


lygina batukus pagal spalvą;

grupuoja į dėžutes batukus;

tyrinėja; čiupinėja, liečia; svarsto koks paviršius –

švelnus –šiurkštus; renka mažus ir didelius

batukus; žaidžia žaidimus;

Lygina žieminius ir vasarinius batus;

Skiria dešinę ir kairę koją; Lyginti ir grupuoti daiktus

pagal spalvą, dydį (pvz. seni – nauji); Apžiūrinėja sportinius,

darbinius, ir kt. batus; Kilnoja, sveria, lygina

sunkius, lengvus ir kt. batus; Eksperimentuoja – apsiauna

didelius batus, mažus batus; Svarsto kada patogu, ir

kodėl spaudžia; Skiria dešinę ir kairę kojas; Žaidžia žaidimus.


Klauso skaitomų kūrinėlių, pasakojimų;

Deklamuoja ketureilius; Žaidžia žaidimus; Vartoja žodelius: tipu,

tapu, šliumpu, pumpu ir kt.

Varto nuotraukų albumus, knygas, kuriose pavaizduotos klumpės, vyžos;

Lygina batus senovinius su šiuolaikin iais;

Ekskursija į Panevėžio kraštotyros muziejų

Vartoja prielinksnius ant, po, su, be (batukas ant kėdės, po kėde, su batu, be bato).

Turtina aktyvųjį žodyną daiktavardžiais: avalynė, batai, basutės, šlepetės, klumpės;

Klausosi skaitomų kūrinėlių, eilėraštukų;

Žaidžia žaidimus.



Lygina batukus pagal švarą;

Lygina nešvarius batukus;

Vaikšto su dideliais ir mažais batais.


Kalbasi kodėl vasarą avime basutes, o žiemą šiltus aulinius;

Teisingai apsiauna batukus.


Spalvina; Aplikuoja; Lipdo.

Taškeliais, brūkšneliais, linijomis puošia darbelį;

Iš reklaminių bukletų iškirpti įvairius batus ir juos suklijuoti).

39

Lanksto; Spalvina; Aplikuoja.

Tema – projektas„Žaislų parduotuvė“




Tvarko; Dėlioja žaisliukus; Dalinasi su draugais

žaisliukais; Žaidžia žaidimus.

Išvyka į artimiausią žaislų parduotuvę; Apžiūri parduotuvės vitrinas, lentynas; tvarko žaislus lentynose; išsirenka, išdėlioja batus ant prekystalio; apžiūri kasos aparatą; mokosi paklausti, paprašyti.


Supažįsta su kai kuriomis spalvomis (raudona, žalia, balta, juoda);žaidžia žaidimus;

Atpažįsta žaisliuką pojūčių pagalba;

Čiupinėja; Glosto; Įvardina: kietas,

minkštas, pūkuotas; Žaidžia žaidimus.

Orientuojasi savo grupės patalpose: žinoti, kur laikomi žaisliukai.

Suskaičiuoja žaislus ir pasako, kokių daugiausia;

Diskutuoja, kas patiko parduotuvėje;

Įįengia grupėje žaislų parduotuvę; Rūšiuoja, klasifikuoja žaislus:

mergaitėms, berniukams; Laikosi eilės tvarkos; Orientuojasi erdvėje.


Papasakoja apie žaisliuką.

Plečia aktyvųjį žodyną daiktavardžiais: žaislai, lėlė, mašina ir kt.;

Būdvardžiais: baltas, raudonas, mėlynas, juodas;

Prieveiksmiais: aukštai, žemai, toli, arti;

Žaidžia žaidimus; Dėlioja dėliones.

.

Klausosi auklėtojos skaitomų kūrinėlių; Atsakinėja į užduotus klausimus; Deklamuoja; Vartoti antonimus (priešingos reikšmės

žodžius). Pvz.: didelė lėlė – maža lėlė, juoda mašinytė – balta mašinytė;

Įvairina mažybinių žodžių vartojimą. Pvz.: lėlė – lėlytė, mašina – mašinytė, kamuolys – kamuoliukas.

vartoja apibendrinamąjį žodį, pvz. žaislai.

Plėčia aktyvųjį žodyną daiktavardžiais: žaislai, lėlė, mašina ir kt.;

Būdvardžiais: baltas, raudonas, mėlynas, juodas;

40

Prieveiksmiais: aukštai, žemai, toli, arti; Žaidžia žaidimus.



Žaidžia judrius žaidimus; Lauke žaidžia su

vėjo malūnėliais; Tvarko žaisliukus; Išvalo, išpurto

smėlio žaislus; Deda žaisliukus į krepšį.



Meninė kompetencija Aplikuoja;

Spalvina; Lipdo; Štampuoja.

Gamina „Žaislų knygelę“; Kerpa; Klijuoja; Piešia akvarele; Aplikuoja.

Tema – projektas„Maisto prekės“




Žiūri reklaminius bukletus su įvairiomis maisto prekėmis;

Atpažįsta kokius maisto produktus perka mama, tėvelis, močiutė

Taria prekės pavadinimus.

Išvyka į artimiausią maisto prekių parduotuvę. Pasiūlyti vaikams ko nors nusipirkti.

Gamina įvairias mišraines ir salotas; Sutepa sumuštinius; Gamina sumuštinius, puošia

įvairiomis daržovėmis, dėlioja tvarkingai į lėkštę.

Mokosi mandagaus elgesio prie stalo;


Ragauja maisto produktus, atspėja ką ragauja, įsimina jų pavadinimus;

Dalina per puse

Ekskursija į parduotuvę. Aptaria kelionę į parduotuvę. 1 Šaldytuve. Jame laikomas sviestas, pienas, grietinė ,mėsa. Šaldytuve maisto produktai ilgai negenda,

41

obuolį ir kt. Žaidžia žaidimus.

išsilaiko švieži. Išsiaiškina kas gaminama iš pieno

(sviestas, grietinė, sūreliai ir t.t.). Susipažįsta su daržovėmis, jų

nauda, paruošimu maistui. Nusakyti maisto produktų skonį;

Ragauja bei nusako maisto produktų skonį;

Išsidėlioja, surikiuoja, įvardija, perka , parduoda.


Klausosi skaitomų kūrinėlių;

Mokosi mintinai eilėraštukų;

Plečia aktyvųjį žodyną: maistas, pienas, grietinė, sviestas ir t.t.;

Vaidina.

Klausosi skaitomų kūrinėlių; Mokosi mintinai eilėraštukų; Varto reklaminius bukletus su

maisto produktais; Domisi įvairiomis receptų

knygomis; Mena mįsles apie maisto

produktus; Padėti vaikams suprasti

apibendrinamąjį žodį: maistas; Plečia žodyną naujais žodžiais; Klausosi patarlių ir priežodžių

apie maistą.



Plauna vaisius, daržoves; Plaunasi rankytes prieš

valgį.


Žaidžia judrius žaidimus; Aptaria saugumo taisykles su aštriais

daiktais; Pokalbis apie alergiją kuriam nors

maisto produktui; Rūšiuoja maisto atliekas.


Lipdyti; Kepti iš sūrios tešlos

blynus; Kočioti; Rutulioti; Suploti; Piešti.

Eksperimentuoja su kiaušiniais, kukurūzais ir kt;

Piešia; Aplikuoja; Kepti iš sūrios tešlos blynus; Kočioti;

Tema – projektas„Drabužiai“



Socialinė Pratinasi apsirengti Išvyka į drabužių parduotuvę ar

42

kompetencija ir nusirengti eidami pasivaikščioti ar miegoti

Kartu su suaugusiu bando tvarkingai susidėti drabužius, kabina juos į savo spintelę.

siuvimo ateljė; Stebi siuvėjų darbą; Mokosi susegti sagutes, užsegti

užtrauktuką; Skalbia lėlės drabužius, kai jie

susitepa; Sužino apie asmens higieną; Pratinasi savarankiškai rengtis,

tvarkingai susideda rūbelius; Siuva sagas, veria karoliukus Lygina vaikiškus ir kūdikinius

drabužėlius.Pažinimo kompetencija Aprengia ir

nurengia lėlytę; Grupuoja drabužius

pagal spalvą; Grupuoja drabužius

ir sagas pagal dydį (didelė – maža);

Nusirengia ir apsirengia prieš einant miegoti ir atsikėlus;

stebėti, kaip sudėti vaikų drabužėliai (netvarkingai ar tvarkingai).

Liečia, lygina įvairių medžiagų pavyzdžius;

Grupuoja rūbus pagal; sezoną: žieminiai, vasariniai, megzti – siūti, tvarkingi – netvarkingi;

Atrenka iš įvairių daiktų siuvėjui reikalingus reikmenis;

Skaičiuoja sagas, lygina spalvotas sagas pagal kiekį, įtvirtina sąvokas – daugiau – mažiau;

Žiūri reklaminius bukletus, teisingai pavadina rūbus;

Sužino kaip atrodo lietuvių liaudies tautiniai rūbai;


Klauso skaitomos pasakos, stebi, žaidžia pirštukų teatrą;

rengia lėlę pasivaikščioti, kartoja rūbų pavadinimus;

džiauna išskalbtus drabužiukus ant virvės, juo pavadina.

Klauso sekamų pasakų, jas inscenizuoja;

Pavadina rūbus, sužino jų pavadinimu: suknelės rankovė ir kt.

Pratinasi teisingai įvardinti rengimosi veiksmus;

Žaidžia pirštelių teatrą; Klausosi skaitomų įvairių

grožinės literatūros kūrinėlių, bando juos atpasakoti;

Sužino kaip linai virsta į drobę.Sveikatos saugojimo kompetencija


Atskirai sausą ir šlapią rūbą;

Sužino, kad prieš plaunant ranka reikia atraitoti rankoves;

Žaidžia žaidimus su muilo burbulais.


Atrenka drabužius pagal sezoną ir pagal oro sąlygas, kalbasi apie drabužių paskirtį;

Pasidžiaugia sušlapusiais drabužiais; Plaudamiesi rankas atsiraitoja rankoves; Žaidžia judriuosius žaidimus.

Meninė Štampuoja Apžiūri įvairius megztus, austus 43

kompetencija pirštukais, teptukais, štampukais;

Puošia įvairių rūbų iškarpas;

Klijuoja iškirptas detales ant paruoštų iškarpų.

ornamentus; Sužino, kas yra ornamentas; Puošia rūbų iškarpas ornamentais; Audžia juostas, kilimėlius; Žaidžia, imituoja madų demonstravimą; Piešia ant audinio, štampuoja

įvairiomis priemonėmis. Susipažįsta su vilnos vėlimu; Kuria, piešia įvairius „audinio“

raštus.

Rekomenduojamos temos: „Metų laikas ir apranga“.

Tema – projektas„Spalvų gama“




Susipažįsta su pagrindinėmis spalvomis;

Ieško aplinkoje nurodytos spalvos daiktų, žaislų;

Mokosi juos pavadinti; Grupuoja žaislus

pagal spalvą; Pavadina daržoves

ir jų spalvas;

Iš eilės dėlioja spalvotas detales, kartojant ar kuriant spalvų sekas;

Veria karoliukus kartojant dviejų ar daugiau spalvų seką;

Skaičiuoja ir lygina spalvotų daiktų kiekio santykį;

Matuoja ir lygina spalvotas juosteles pagal plotį, ilgį;

Grupuoja spalvas: šviesios – tamsios, šiltos – šaltos, ryškios - blankios;

Žaidžia žaidimą, kai užduotis atlieka tik nurodytą spalvą turintys vaikas;

Skaito enciklopediją, kaip susidaro vaivorykštė;

Tikslina spalvų pavadinimus; Įtvirtina žinias apie daržoves ir jų

spalvas.


Skaito, vartyto iliustruotas knygeles, skaitant pasakyti pagrindines spalvas;

Pavadina spalvas

Skaito eilėraščius apie spalvas; Turtinta žodyną; Žaidžia žaidimus žodžių giminei derinti; Apibūdina žmones nuotraukose,

44

aplinkoje; Inscenizuoti pasakas.

grupės draugus, save nusakant plaukų, akių spalvą.


Susipažįsta su šviesaforo spalvomis;

Mėto įvairiaspalvius balionus;

Apžiūri lauke gėles, parodo gėlių spalvas;

Renka spalvotus lapus.

Mokosi šviesaforo spalvų reikšmių; Stebi šviesaforą, aptaria kaip jo

signalai padeda vairuotojams ir pestiesiems; Stebi ir įvardina pravažiuojančių

automobilių spalvas; Sieja spalvas su jausmais ir

nuotaika; Pasirūpina tapybos, nuotraukų

albumų, iliustruotų knygų .Meninė kompetencija

Aplikuoja,; Klijuoja; Susipažįsta su

akvarele piešiant teptuku, štampuojant pirštukais

Eksperimentuoja akvarele: ant šlapio popieriaus, ant glamžyto šlapio popieriaus;

Lanksto; Eksperimentuoja guašu; Kerpa iš reklaminių bukletų spalvotą

paveikslėlį; Pučia šiaudeliais ir išgauna įvairios

spalvos dėmes.



Ridena spalvotus kamuoliukus;

Imituoja nuo medžių krintančius lapus;

Ragauja daržoves.

J. Rauckis. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. Kaunas. Šviesa. 1981.Judrūs žaidimai:

Žaidžia judrius žaidimus; serviruoja šventinį stalą;

Rekomenduojamos temos: „Vaivorykštė ir jos spalvos“, ‚Ką mums sako šviesaforas“, „Rudens

spalvos“, „Diena ir naktis“, „Metų laikai ir spalvos“.

Tema – projektas„Žaisliukai atgyja“




Parodo ir pavadina žaislus; Žaidžia žaidimus sąvokų

„daug – vienas“ tikslinimui; Apžiūri, liečia apvalius ir

kampuotus žaislus; Deda apvalius

Įsidėmi žaislų vietą sekoje; Žaidžia žaidimus; Išvyka į Panevėžio lėlių teatrą; Tyrinėja iš ko pagaminti žaislai; Klasifikuoja pagal tai iš ko

žaislai pagaminti;

45

kamuoliukus į vieną krepšelį, kampuotus į kitą.

Grupuoja žaislus pagal spalvą, kieti – minkšti;

Deda žaislus didėjančia ar mažėjančia tvarka;

Lygina žaislus su geometrinėmis formomis;

Skaičiuoja žaislus, suranda atitinkamą skaitmenį;

Apžiūri, tyrinėja senovinius žaislus.


Klauso sekamų pasakų; Sūpuoja, myluoja, migdo žaislus.

Apibendrina žaislų grupes; Naudoja pagrindinius

vietos prielinksnius; Apibūdina pasirinktą žaislą; Žaidžia žaidimus; „Skaito“ žaislams

iliustruotą knygą, seka pasaką; Inscenizuoja žinomas pasakas; Mokosi mintinai

skaičiuočių, eilėraštukų, klausosi lopšinių.


Žaidžia su žaislais; Gydo susirgusius žaisliukus; Vaišina arbata; Prausia; Stebi nuotaikų skirtumus.

Atsineša į grupę mėgstamiausią žaislą;

Pasakoja, pristato jį draugams, kartu žaidžia;

Apžiūri žaisliukus, pastebi kuriam reikia pagalbos, kurį galima suklijuoti, susiūti, išplauti;

Įsidėmi žaislo vietą grupėje ir pažaidę padeda jį į vietą;

Tvarko savo darbo vietą.


Vaidina su žaislais: žaislai valgo, šoka, miega ir t.t.

Piešia žaislui trūkstamas detales;

Žaidžia delniukų ir pirštukų teatrą.

Kepa lėlėms riestainius iš sūrios tešlos;

Piešia, lipdo, tapo savo mėgstamą žaislą;

Konstruoja, kuria žaislą iš antrinių žaliavų, po to jį atgaivina su juo žaidžia;

Lanksto, plukdo, skraidina laivelius, lėktuvėlius;

Vaidina šešėlių teatrą.



Sužino. Kad negalima dėti


Plauna indelius, kaladėles,

46

į burną smulkių daiktų; Žaidžia su sviediniais, juos

meta, ridena.

maudo lėles; Pratinasi saugiai elgtis

žaisdami grupėje ir kieme (atsargiai, neužgaudamas kitų važinėja dviratukais, paspirtukais, žaisdamas su smėliu nepila jo ant kito;

Žaidžia judriuosius žaidimus su kamuoliais, kaladėlėmis;

Rekomenduojamos temos: „Mano mažos mašinėlės“.

Idėjos paimtos remiantis 2004 m. projektiniu darbu: Projektas - „VAIKŲ NORAS LYDERIAUTI - SAVIRAIŠKOS BŪDAS AR

SOCIALINIS REIŠKINYS“

Tema – projektas„Ugnis - draugas, ugnis - priešas“




Pokalbis „Ugnis mūsų namuose“;

Žiūri foto nuotraukas; Žaidžia žaidimus; Ekskursija pas ugniagesius.

Pokalbis „Ugnis mūsų namuose“. Žiūri vaizdo įrašus (Užgavėnių,

Joninių ar kitų švenčių) Klausosi legendų, pasakojimų

apie ugnį; Suskaičiuoja lemputes, pasako

kokių jos spalvų; lygina dideles ir mažas

žvakutes; Susipažįsta su laužo krovimu,

įkūrimu ir kt.; Išvyka į gaisrinę; Susipažįsta su pagalbos

telefonais.Komunikavimo kompetencija

Pokalbiai:„Gaisras“;„Ugnis ne tik šviesa ir šiluma, ugnis – nauda ir neganda“;

Klausosi kūrinėlių apie ugnį.

Pokalbis „Gaisras“. Išsiaiškinti su vaikais jo priežastis, kaip jo galima išvengti, kur skambinti?...

Supažinti su sunkiu, gyvybei pavojingu gaisrininkų darbu.

Turtina žodyną naujais žodžiais; Mokosi mintinai eilėraštukų, posakių,

patarlių; Kuria dainas, posakius;

47


Eksperimentas „Žvakių karalija“;

Stebi ugnį; Apibūdina ugnį;

„Kalbina“ ugnį, kuria dainas, eilėraščius;

Stebi ugnį tamsoje ir šviesoje; Dalinasi įspūdžiais ką jautė

žiūrėdami į ugnį; Dėlioja dėliones.


Aplikuoja; Lipdo; Piešia.;

Vaidina; Lipdo; Aplikuoja; Gamina žibintus.


J. Rauckis. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. Kaunas. Šviesa.1981.

Pokalbiai apie elektros prietaisus ir jų saugumą.


Susipažįsta su elektros prietaisais ir kaip saugiai naudotis.

Tema – projektas„Vidinio pasaulio paslaptys“




Žaidžia didaktinius žaidimus „Veidrodėli, veidrodėli, parodyk mūsų nuotaikas“.

.Lygina veidrodžius pagal dydį ir formą.

Žaidžia inscenizacinius žaidimus „Susirgo lėlytė“ - pratinti užjausti, slaugyti;

Aplanko įstaigos patalpas, stebi visų nuotaikas;

Stebi veidrodyje save, iš priekio, iš šono, žiūri į save;

Stiebi kada veidas linksmas, kad liūdnas.

Žaidžia žaidimus; Pasakoja apie savo draugo nuotaikas; Grupuoja minkštus žaislus pagal

dydį, formą, nuotaiką; Žaidžia inscenizacinius žaidimus; Suskaičiuoti veidrodėlius; žiūri mažus, didelius veidrodėlius,

sugrupuoja. Įvardina kokių jie yra formų.


Pokalbis „kas gyvena mano širdelėje?“ - aptarti džiaugsmo, liūdesio, meilės, išsiskyrimo, draugystės jausmus.

Skaito eilėraščius; Mimika, gestais

išreiškia gerą nuotaiką, nerimą, pyktį;

Mintinai mokosi lopšinių.

Pokalbis „Skambioji kalba“. Reiškia jausmus,

išgyvenimus; Turtina žodyną žodžiais: bijau,

džiaugiuosi, pasitikiu. Žaidžia žaidimus; Klausosi patarlių, priežodžių

apie pyktį ir gerumą:„Kas pyksta, tam ragai dygsta“;„Pats muša, pats rėkia“.

48

Klausosi įvairių kūrinėlių, pasakojimų, deklamavimo;

Mokosi mintinai eilėraštukų, patarlių, priežodžių.


Pokalbiai:„Kaip jautiesi likęs vienas“;„Kaip jautiesi pasiklydęs“;„Kaip jautiesi sutikęs draugą“;„Kaip jautiesi gavęs dovaną“.

Pratinasi suprasti savo jausmus;

Žaidžia ir mokosi išvardinti savo išgyvenimus;

Dalinasi su kitais žaislais, daiktais.

Pokalbiai:„Kaip jautiesi likęs vienas“;„Kaip jautiesi pasiklydęs“;„Kaip jautiesi sutikęs draugą“;„Kaip jautiesi gavęs dovaną“.

Pratinasi išklausyti, pasiūlyti, padžiūgauti;

Žaidžia stalo žaidimus; Ieško būdų, kaip individualiai

pralinksminti liūdintį vaiką.


Piešia; Aplikuoja; Lanksto; Teplioja.

Piešia; Aplikuoja; Lanksto; Taško; Karpo.


J. Rauckis. Fizinio auklėjimo vaikų darželyje metodika. Kaunas.




Tema – projektas„Geri darbai“




Žaidžia imitacinius žaidimus;

„Paliekime žolę“;„Paliekime medį“,„Nuvalykime takelį“.

Pratinasi naudotis laistytuvėliu, šluotele;

Pratinasi tvarkyti grupę.

Imitaciniai žaidimai:„Sukaskime žemę“;„Sugrėbkime smėlį“;„Sušluokime lapus“.

Pratinasi tvarkingai sudėti darbo įrankius į jiems skirtas vietas;

Suskaičiuoja lapus, įvardina kokių jie spalvų;

palygina lapus – didelis, mažas tyrinėja, pažįsta aplinką; domisi įvairiomis profesijomis; eksperimentuoja.


Pokalbis „Kaip aš padedu mamytei?“

Skaito pasakas;

Skaito ir aptaria pasakas; Mokosi priežodžių ir patarlių:

„Darbas žmogų puošia“;„Darbas meistrą giria“;

49

Žaidžia žaidimus; imituoja darbų veiksmus; Varto knygeles apie darbą,

bando papasakoti;

„Daug rankų didžią naštą pakelia“; „Blogi darbai akis bado“;„Iš guolio nekepsi raguolio“;„Gims diena, gims dienai ir darbai“;„Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“.

Mena mįslė:„Muša mane pagaliais, degina mane ugnimi, pjausto peiliais ir visi mane myli“.

Mokosi mintinai eilėraščių Knygose ieško iliustracijų apie

žmonių darbą; Inscenizuoja trumpus grožinės

literatūros kūrinius; Pasakoja, kalba, įvardina savo

paties atliktus gerus darbus; Kuria istorijas; Atpasakoja, seka pasakas


Žaidžia vaidmeninius - siužetinius žaidimus;

Skiria savo asmeninius daiktus, juos saugo, laiko tam tikroje vietoje;

Dalinasi su draugais žaislais.

Samprotauja apie gerus ir blogus darbus.

Žaidžia Loto žaidimus; Žaidžia vaidmeninius – siužetinius

žaidimus; Atlieka globos darbus; Domisi kitų bei savo darbais; Savarankiškai pasiima priemones.


Piešia; Štampuoja; Aplikuoja; Taškuoja.

Puošia aplinką savo darbeliais; Daro įvairius dirbinius iš

antrinių žaliavų; Tyrinėja lietuvių liaudies meno

dirbinius; Tyrinėja lietuvių liaudies meno

knygas; Eksperimentuoja maišant

spalvas.Sveikatos saugojimo kompetencija


Tyrinėja grupėse esančias kliūtis, bando jas praeiti;

Pratinasi taisyklingai sėdėti;


Pratinasi saugiai elgtis grupėje, kieme, gatvėje, ir kt.;

Savarankiškai susitvarko žaidimų vietą;

Tema – projektas50

„Dangaus ir žemės draugystė“




Pokalbis „Kur gyvena saulė, mėnulis ir žvaigždės“;

stebi rytą, dieną, naktį; Aptaria Saulės ir

mėnulio formas; Žaidžia žaidimus.

Pokalbiai: „Ar toli saulė, mėnulis ir žvaigždės?“.„Kas skaičiuoja laiką?“.

Supažįsta su įvairiais laikrodžiais – saulės, sieniniais, rankiniais, mechaniniais ir t.t.

Įtvirtinamos sąvokų : daug – mažai, didelis – mažas.

Žaidžia žaidimus; Stebi saulę ryte, dieną, vakare. Knygose ieško iliustracijų apie

žvaigždes, mėnulį, saulę; Nagrinėja gaublį; Išsiaiškina, kaip saulė keliauja

dangumi; Varto enciklopedijas, knygelių

iliustracijas; Eksperimentuoja.


Imituoja judesius; Klausosi pasakų,

eilėraštukų, lopšinių; Žaidžia žaidimus su

veidrodėliais.

Mokytis mintinai eilėraštukų; Minti mįsles:

„Šimtą avių vienas piemuo gano“ (Žvaigždės ir mėnuo);„Juodas katilas, pilnas varškės prikratytas“ (Žvaigždės ir dangus);„Pilnas rėtis trupinių“ (Dangus, žvaigždės ir mėnulis).

Kurti Mįsles apie Saulę, Mėnulį, Žvaigždės

Kurti fantastinius pasakojimus „Kaip aš gyvenu mėnulyje“;

Turtina žodyną naujais žodžiais; Tyrinėti kokios yra mėnulio

fazės; Žaidžia žaidimus.


Pokalbiai“„Ką aš veikiu dieną?“;„Ką aš veikiu naktį?“.

Žaidžia su veidrodėliais „Saulės zuikučiai“.

Pokalbis „Kaip apsiruošti nakties miegui?“

Žaidžia žaidimus su veidrodėliais; Tyrinėti, kas nutinka pabuvus

tamsoje ar šviesoje.Meninė kompetencija

Piešia; Spalvina; klijuoja ant medžiagos; štampuoja.

Gamina saulutes iš šiaudų; Aplikuoja; Žaidžia su šešėlių teatru; Kerpa; Štampuoja;

51

Lanksto.Sveikatos saugojimo kompetencija


Žaidžia judrius žaidimus; Žaidžia ramius žaidimus.


Žaidžia judrius žaidimus; Žaidžia ramius žaidimus.

Tema – projektas„Aš ir mano draugai“




Pokalbiai:„Mano mylimas žaisliukas“;“Ar žaislai gali būti draugais?“


Pokalbiai:„Mano geriausias draugas“;„Koks turi būti draugas?“;„Ką žaidi su draugu?“

Dėlioja dėliones; Žaidžia žaidimus su veidrodžiu; Stebi veido išraišką; Žaidžia su grupe ir su savo draugu; Kuria vaidinimus; Improvizuoja.


Skaito eilėraščius; Pratinti būti draugiškiems.

Aptaria priežodžius ir patarles:„Draugą nelaimėje pažinsi“;„Artimas draugas už tolimą giminę geresnis“.

Skaito; Inscenizuoja; Žiūri vaikiškus žurnalus; Žaidžia įvairius žaidimus; Surengia konkursus, viktorinas; Išvyka į spektaklį, parodas.


Žaidimas „Namas draugui“;

Žaidimai su draugų žaislais.

Inscenizacinis žaidimas „Draugiškas – nedraugiškas“.;

Pokalbiai; Koncertuoja; Pramogauja; Išvykos į gamtą; Žaidimai su naujais žaislais. Kaupia žinias apie savo šeimos

narius; Mokosi užjausti nuskriaustą; mokosi susitvarkyti savo darbo

vietąMeninė kompetencija

Vaidina; Piešia; Klijuoja; Dalinasi priemonėmis.

Piešia; Tapo; Štampuoja; Dalyvauja talkoje puošiant aplinką;

52

Vaidina; Inprovizuoja.



Mokosi asmens higienos; Žaidžia judrius žaidimus; Žaidžia ramius žaidimus.


Žaidžia judrius žaidimus; Žaidžia ramius žaidimus; Išvykos; Pramogos.

Rekomenduojamos temos: „Susipažinkime“, „Aš pats“, „Mano žaislai“, „Draugų ratelyje“, „Mūsų darželyje smagu“, „Kartu su draugais“.

Tema – projektas„Artimi žmonės gyvena drauge“




Pokalbis „Mano šeima“ – išvardinti šeimos narius.

Žaidžia didaktinis žaidimas „Rankos, kojos ir galva“ – kūno dalių atpažinimui;

„Pavaišinsiu tave arbata“;„Mamos batai, tėčio batai“.

Pokalbiai; Žaidimai; Žiūri videofilmus; Inscenizuoja; Vakaronės; Išvykos; Ekskursijos.


Skaityti eilėraščius; Seka pasakas; Bendrauja; Išklauso; Jausmus išreiškia veido

mimika.

Mokosi priežodžių, patarlių:„Motinos meilė kas dieną nauja“;„Motinos ranka švelni“;„Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą“;„Geras medis gerus vaisius duoda“;„Savo namučiai, kad ir smilučiai, meilesni už svetimus“.

Mokosi mintinai eilėraščių; Inscenizuoja; Rengia viktorinas, konkursus; Žiūri TV laidas; Klausosi įrašų; Išvyka į svečius; Šventės; Pramogos.


Pokalbiai:„Gimtadieniai“;„Kaip būti mandagiu?“

Pratinti vartoti žodelius: prašau, atsiprašau, ačiū.

Pokalbis „Mano šeima“ – išvardinti šeimos narius;

Šventės; Žaidžia kūrybinius žaidimus; Diskutuoja; Išvyka į artimiausią aplinką,

gamtą;

53

Varto foto albumus.


Žaidžia; Piešia; Aplikuoja;

Žaidžia žaidimus; Šventės; Išvykos į parodas; Kerpa; Aplikuoja; Štampuoja; Lanksto.



Žaidžia judrius žaidimus.


Žaidžia estafetes; Žaidžia judrius žaidimus; Žaidžia krepšinį; Žaidžia futbolą.

Rekomenduojamos temos: „Mano norai“, „Kiekvienam savo pastogė“, „Mūsų šeimynėlė“, „Aš laimingas vaikas“.

Tema – projektas„Melagis melavo per tiltą važiavo“




Žaidžia didaktinius žaidimus „Būna – nebūna“ (Auklėtoja atlieka veiksmus ar pasako situacijas, o vaikai turi atspėti, įvardinti taip būna ar nebūna pvz.: atsisėsti ant apverstos kėdės, rengtis išvirkščius drabužius..., vėliau galima suskaičiuoti kėdės kojas ar įvardinti kokios spalvos

Žaidžia didaktinius žaidimus „Būna – nebūna“ (pvz.: atsisėda ant apverstos kėdės, rengiasi išvirkščius drabužius..., vėliau galima suskaičiuoti kėdės kojas ar įvardinti kokios spalvos drabužiai).

Domisi savimi, savo poelgiais Išbando pažinimo būdus; Įsitikina savo teisingumu;

54

drabužiai). Žaidimai su

veidrodžiu; Stebi save; Atkaroja judesius

žaidžiant; Atsisėda ant

kėdutės; Varto knygeles su

daiktais ir nurodo jų paskirtį, spalvą.


Atpažįsta savo žodžius; Atpažįsta savo daiktus; Supranta neigimą –

ne, negalima, nedaryk.

Mokosi patarlių, priežodžių, skaičiuočių apie melą ir melagius;

Skaito; Sekti melagių pasakas; Kuria melagingus pasakojimus; Vaidina; Bendrauja su suaugusiais, užmezga

kalbą.Socialinė kompetencija

Pokalbiai:„Kas yra melas“;„Ar galima meluoti?“;„Kada vaikai meluoja?“;„Jei vaikai meluoja, tai kam jie tai daro?“;„Vaikų fantazija?“

Diegti savikontrolės įgūdžius, suklydus pasitaisyti.

Pokalbiai:„Kas yra melas“;„Ar galima meluoti?“;„Kada vaikai meluoja?“;„Jei vaikai meluoja, tai kam jie tai daro?“;„Vaikų fantazija?“

Įvardina priežastis; Įvertina elgesį; Paprašo leidimo naudotis kitais daiktais; Atsiprašo netinkamai pasielgus.


Supažįsta su pagrindinėmis spalvomis (geltona, raudona, žalia);

Klijuoja; Piešia; Spalvina; Aplikuoja; Inscenizuoja.

Įtvirtina spalvas: geltona, raudona, mėlyna, žalia.

Klausosi įvairios muzikos ir improvizuoja įvairius judesius, kuriuos būtų galima įvardinti ką vaizduoja;

Štampuoja; Aplikuoja; Teplioja; Kerpa.



„Išvirkščių rūbų diena“ – netradicinė diena.



Susitaria sakyti teisybę, o vieną dieną – meluoti;

„Išvirkščių rūbų diena“ – netradicinė diena;



„Kas pyksta, tam ragai dygsta“




Žaidžia didaktinius žaidimus: „Piktas – linksmas“

Pokalbiai:„Raguoti gyvūnai ar jie tikrai pikti?“„Kiek ragų turi vienas gyvūnas?“ „Kokie jie?“

Vartoja sąvokas didelis – mažas.

Žaidžia didaktinius žaidimus:„Piktas – linksmas“ „Tamsios – šviesios spalvos“ (Paruošti geometrinių figūrų įvairių spalvų, sudėti jas į dėžutę ir duoti vaikams atrinkti tamsias ir šviesias spalvas, vėliau supažindinti su geometrinėmis figūromis, vėliau suskaičiuoti kiek ir kokių spalvų rado, palyginti, kurių daugiau).

Ieško spalvų gamtoje (įvardinant kokių ieškoti).

Pokalbiai:„Raguoti gyvūnai ar jie tikrai pikti?“

„Kiek ragų turi vienas gyvūnas? Kokie jie?“

Vartoja sąvokas didelis- mažas . Pokalbis „Naminiai ir laukiniai

gyvūnai“.Komunikavimo kompetencija

Mokosi pagal eilėraštį rodyti judesiais ir mokosi mintinai;

Išvardina, kokius gyvūnus pažysta;


Skaito eilėraščius; Mokosi min tinai; Supažįsta su posakiais:

„Užsispyręs kaip ožys“;„Kas juokiasi ilgiau gyvena“.

Pokalbiai;„Kokių pamokymų gavo iš perskaitytų kūrinėlių“;„Ar iš viso gražu pykti“.

Išklauso vaikus, kokius gyvūnus pažysta;

Žaidžia įvairius žaidimus.Socialinė kompetencija

Globoja naminius gyvūnėlius.

Aptaria skaitomus eilėraščius;

Išsiaiškina kodėl pyko, kodėl badėsi.

Globoja naminius gyvūnėlius; Aptaria skaitomus eilėraščius; Išsiaiškina kodėl pyko, kodėl badėsi.


Aplikuoja; Inscenizuoja

pasaką; Klijuoja; Piešia; Teplioja.

Lipdo; Klijuoja; Štampuoja; Piešia; Spalvina.

Sveikatingumo kompetencija


Žaidžia „Linksmąsias estafetės“ ir kt.


Žaidžia „Linksmąsias estafetės“ .

56

Tema – projektas„Viską moku, viską galiu“




Žaidžia didaktinius žaidimus „Padėk į vietą“ (Pasiruošti žaidimui reikia daug įvairių daiktų pvz. žaislų, rūbų, higienos reikmenų, knygelių ir t.t.. Vaikai turi įvardinti kas tai per daiktai, kam jie skirti ir kur jų vieta);

Didaktinis žaidimas „Padenkime stalą“ (Žaidimui reikia stalo indų ir įvairių stalo įrankių, įvardinti kas tai ir pasimokyti dengti stalą).

Žaidžia didaktinius žaidimus „Kiekvienas daiktas turi savo vietą“ (Pasiruošti žaidimui reikia daug įvairių daiktų pvz. žaislų, rūbų, higienos reikmenų, knygelių ir t.t. Vaikai turi įvardinti kas tai per daiktai, kam jie skirti ir kur jų vieta).

Žaidžia Didaktinį žaidimą „Padenkime stalą“ (Žaidimui reikia stalo indų ir įvairių stalo įrankių, įvardinti kas tai ir pasimokyti dengti stalą). Suskaičiuoti kiek kokių įrankių yra ant stalo.

Žaidžia didaktinį žaidimą: „Lėlių rūbeliai“, „Mūsų mašinėlės“ (Žaidimų tikslas supažindinti vaikus kaip turi atrodyti jų žaisliukai: tvarkingi, nesulūžę...).

Ekskursijos; Išvykos;


Skaityti eilėraščius; Klausytis pasakų; Turtinti žodyną

naujais žodžiais;

Varto knygeles; Mokosi mintinai eilėraštukų; mokosi patarlių, priežodžių apie

tinginystę, apie švarą. Žiūri TV filmus; Pokalbiai; Žiūri knygeles, aptaria, diskutuoja.


Žaidžia žaidimus; Kalbasi „Kaip

gyvena mūsų žaisliukai“ (Ar visi turi savo vietas, ar tvarkingai sudėti? Ar tvarkingos knygelės lentynose, neverkia suplyšę?)

Pokalbiai:„Tinginystė – didelė nelaimė“„Kaip gyvena mūsų žaisliukai“ (Ar visi turi savo vietas, ar tvarkingai sudėti? Ar tvarkingos knygelės lentynose, neverkia suplyšę?)„Kas tvarko vaikų drabužėlius?“

Aplanko kitas grupes, skalbyklą, virtuvę. Grįžę vaikai pasakoja savo įspūdžius, vaikus klausinėti siekiant, kad jie kuo daugiau pasakotų;

Ekskursijos; Žaidimai..


Piešia; Keverzoja; Štampuoja. Inscenizuoja.

Derina spalvas; Išgauna įvairius spalvų atspalvius; Kuria; Piešia;

57

Kerpa; Aplikuoja; Inscenizuoja.



Mokosi plauti žaislus; Tvarko spinteles; Žaidžia Judrius žaidimus:

„Kartojimas“ (žaidėjai sustoja vienas paskui kitą, stovintis priekyje daro įvairius judesius, o visi kiti kartoja, vėliau į priekį stoja kitas);„Gegutės lizdas“ (visi žaidėjai turi po lizdą, o vienas neturi, gegutė-žaidimo vedėjas, pasako: „Štiš, skriskite“, visi išskraido, „Namo“ – visi parskrenda, gegutė užima lizdą, kažkas lieka be lizdo – tampa žaidimo vedėju).


Mokosi plauti žaislus; Tvarko spinteles; Žaidžia Judrius žaidimus:

„Kartojimas“ (žaidėjai sustoja vienas paskui kitą, stovintis priekyje daro įvairius judesius, o visi kiti kartoja, vėliau į priekį stoja kitas);„Gegutės lizdas“ (visi žaidėjai turi po lizdą, o vienas neturi, gegutė-žaidimo vedėjas, pasako: „Štiš, skriskite“, visi išskraido, „Namo“ – visi parskrenda, gegutė užima lizdą, kažkas lieka be lizdo – tampa žaidimo vedėju).

Rekomenduojamos temos: ‚Papuošiu darželį savo darbais“, „Mano pojūčiai‘.

Tema – projektas„Baimės akys didelės“




Ieško; Tyrinėja; Aiškinasi padėtus

daiktus užrištomis akimis, įvardija juos;

Klasifikuoja daiktus pagal dydį, formą, spalvą, pavojingumą;

Stebi, žaidžia su įvairių daiktų šešėliais.

Eksperimentuoja su akmenukais ir vandeniu;

Dėlioja juos pagal dydį, formą, spalvą, svorį;

Ieško paslėptų daiktų užrištomis akimis, juos apibūdina;

Kuria su rankomis įvairių gyvūnų, vaiduokliukų šešėlius;

Klasifikuoja daiktus pagal pavojingumą;

Eksperimentuoja su degtukais, žino, kad su jais negalima žaisti.

58


Klausosi įvairių kūrinėlių, eilėraštukų apie baimes;

Pasakoja apie savo baimę, įvardija kokių daiktų bijo.

Pasakoja, aiškinasi, kalba apie įvairias baimes, aiškinasi jų priežastis;

Fantazuoja ir kuria įvairias istorijas apie burtininkus ir fėjas;

Klausosi baisių istorijų su laimingomis pabaigomis;

Klausosi įvairių kūrinėlių, eilėraštukų, pasakojimų, įvairių tautosakos kūrinėlių.


Žino ir supranta, kad nesaugu bendrauti su nepažįstamais žmonėmis;

Aiškinasi kaip reikia elgtis prie vandens ir vandenyje, prie ugnies, prie įjungtų elektros buitinių prietaisų;

Supranta, kad degtukai ne žaisliukai

žaidžia žaidimus.

Bando patys nugalėti baimes, aiškinasi tam tikrų reiškinių esmę;

Neima jokių saldumynų iš nepažįstamų žmonių, neįsitraukia į bendravimą su nepažįstamais;

Kalbasi apie vandens, ugnies pavojų žmogui, gamtai;

Žino ir supranta kokią žalą padaro gamtos stichijos, kodėl žmogui jų reikia pasisaugoti;

Žino, kaip reikia elgtis su pavojingais daiktais .


Lipdo; Spalvina; Štampuoja; Taško; Lieja; Imituoja, mėgdžioja pasakų

personažus.

Lipdo; Spalvina; Štampuoja; Taško; Lieja; Imituoja, mėgdžioja pasakų

personažus. Gamina iš šiaudelių fejerverkus,

burbuliukų lazdeles; Karpo ir gamina iš popieriaus

vėjo malūnėlius.Sveikatos saugojimo kompetencija


Žaidžia su kamuoliais; Žaidžia judrius žaidimus; Žino su kokiais

daiktais negalima žaisti;


Žino, supranta, gali paaiškinti kam reikalingi gydytojai;

Ekskursija pas stomatologą; Žaidžia judrius žaidimus.


„Du godūs meškiukai“




„Miško žvėrys“ (meška - stiprybė, lapė - gudrumas, ežys - dorumas, kiškis - bailumas).

Vartoja sąvokas daugiau – mažiau, didelis – mažas;

Pokalbis „Kuo mes galime padėti miško žvėreliams“;


Pokalbis „Miško žvėrys – gamtoje ir pasakose“.

Dalina daiktus dalimis (2-4-6-8); Lygina daiktų grupes pagal skaičių; Skiria rankas; Įsiterpia į pokalbį; Suvokia sąvokų vartojimą; Žaidžia žaidimus Pokalbis „Kuo mes galime

padėti miško žvėreliams“.


Klauso trumpų kūrinėlių; Varto knygeles.

Skaito ir aptaria:„Du godūs meškiukai“ - akcentuoti žodžius: godumas, gobšumas, dalintis.„Vargšas ir besotis“

mokosi patarlių ir priežodžių apie godumą.

pasakoja kaip jie dalinasi su draugais, sesėmis, broliais;

klausosi skaitomų kūrinėlių, klausinėja;

inscenizuoja pasakas; mokosi patarlių, priežodžių apie

godumą.


Žaidžia žaidimus; Grupės talismanas -

keliauja pas vaikus į svečius, ugdyti norą dalintis savo ir grupės daiktais, žaislais;

Dalinasi žaislais.

Pokalbiai:„Kas tai yra godumas, gobšumas?“„Ar lengva būti dosniam, kodėl reikia dalintis?“;

Aptaria pasakėčias; Grupės talismanas - keliauja pas

vaikus į svečius, ugdyti norą dalintis savo ir grupės daiktais, žaislais.


Štampuoja; Aplikuoja; Plėšo; Klijuoja.

Štampuoja; Aplikuoja; Plėšo; Klijuoja; Lanksto; Lipdo;





Žaidžia žaidim us; Žaidžia estafetes.

60

Tema – projektas„Gėriui – taip, blogiui – ne“




Žaidžia didaktinius žaidimus:

„Piramidės“;„Bokšteliai“.

Vartoja sąvokas: didelis – mažas, aukštas – žemas geba apibūdinti kokių spalvų bokšteliai, piramidės).

atsineša iš namų žaisliukų, juos apžiūri, dalinasi su draugais.

Žaidžia didaktinius žaidimus „Saldu – rūgštu“;

Didaktinis žaidimai: įvairios dėlionės, loto ir t.t. Atpažįsta spalvas: „Tamsios –

šviesios“ (tamsa-blogai, šviesa-gerai); Pokalbis apie gyvūnų priežiūrą,

kuo mes galime padėti įvairiems gyvūnams. Mokyti vaikus gražių

mandagumo žodelių: prašau, ačiū, būk geras, laba diena... (stebėti ar vaikai vartoja šiuos žodžius).


Supažįsta su skaitomais eilėraštukais;

Žaidžia didaktinius žaidimus;

Turtina žodyną naujais žodeliais.

Žaidžia didaktinį žaidimą „Linksmas – liūdnas“ (mimika, apibūdinti žodžius: linksmas, liūdnas, piktas, laimingas);

Pamąstymų valandėlės – skatinant vaikus vertinti savo dienos darbus, elgesį.

Pokalbis su vaikais apie gėrį, blogį: pabandyti aptarti kaip patys vaikai elgiasi su savo draugais, tėveliais, seneliais...

Mokytis patarlių, priežodžių, greitakalbių apie žmones, jų elgesį;

Turtinti vaikų žodyną žodžiais: piktas, susiraukęs, linksmas, laimingas...

Skaityti įvairius kūrinėlius juos aptarti.Socialinė kompetencija

Žaidžia konstrukcinius-statybinius žaidimus “Gėrio pilis“ (iš įvairių kaladžių pastatyti pilį, išrinkti Gėrio karalių ar karalienę, kuris vaikams užduoda atlikti gerus ir blogus darbus, o vaikai arba sutinka juos atlikti arba atsisako).

eina su vaikais į kitą grupę, pažiūri kaip žaidžia kiti vaikai (ar yra vaikų kurie mušasi, erzinasi, ar mielai priima į savo ratą). Grįžus aptarti ir palyginti, kurie vaikai elgėsi gerai, kurie blogai.

Suorganizuoja žaidimą „Padėk mane į vietą“ (Žaidimas organizuojamas sutvarkyti grupės žaislams, knygelėms. Jo metu galima stebėti vaikų elgseną).

61

Užduotis namams: „Padaryk vieną gerą darbą“ (apie kurį būtinai reikia papasakoti grupės draugams ir aptarti jį).


Inscenizuoja; Spalvina; Lipdo; Piešia; Štampuoja,

vaidina auklėtojos įvardintą situaciją, kiti vaikai turi įvardinti ją. Ir pasakyti ar taip elgtis galima.

Inscenizuoja; Spalvina; Lipdo; Piešia; Štampuoja; Karpo.





Kalbėti su vaikais apie švarą. Ar reikia plauti rankas, kada reikia plauti, kodėl jas reikia plauti, paaiškinti vaikams apie drabužių higieną.


Pastaba: grupės pedagogas renkasi meninės veiklos tematiką, būdą, kokių tikslų ir uždavinių sieks, kaip paruoš grupę, kokią literatūrą skaitys, numato individualią, grupinę ar kolektyvinę vaikų veiklą.

62

METODAI IR PRIEMONĖSNumatant ugdymo(si) metodus , siekta, kad jie atspindėtų pagrindinius įstaigos veiklos būdus.

Kadangi vaikai turi specifinių poreikių ir pažįsta pasaulį skirtingais būdais, organizuodami jų

ugdymo(si) procesą ieškome kuo įvairesnių galimybių, per tyrinėjimus, atradimus, žaidimus,

patrauklias situacijas, pasidalinimą su kitais savo mintimis, įspūdžiais, jausmais ir potyriais.

Vaikų ugdymo(si) metodai atspindi veiklos būdus, stimuliuoja pačių vaikų aktyvią veiklą,

apjungia pedagogų ir vaikų pastangas siekti bendro tikslo. Metodai nukreipti į visuminį vaiko ugdymą,

dėmesys paskirstomas visų kompetencijų ugdymui. Pasirinkti ugdymo(si) metodai atitinka vaikų amžių

ir galimybes, individualius poreikius. Jie atnaujinami, papildomi, atsižvelgiant į vaikų pageidavimus,

pedagogų sumanymus.

Žodiniai;

Vaizdiniai;

Praktiniai:

Žaidybiniai;

Kūrybiniai.

PRIEMONĖS PROGRAMAI ĮGYVENDINTI

Metodiniai užsiėmimai;

Įvairūs renginiai, šventės, išvykos, ekskursijos, netradiciniai renginiai;

Projektų rašymas ir pristatymas;

Tyrinėjimai ir eksperimentai;

Netradiciniai renginiai;

Stebėjimai;

Pokalbiai su vaikais.

63

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Valstybės švietimo strategijos 2003 – 2012 m.

2Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.

3.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 07 03 Lietuvos Respublikos įstatymu

Nr. I – 983.

4.Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos seimo 2003 m.,

gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569

5.„Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo

ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011

m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-2310“.

6.„Švietimo aprūpinimo standartais“ – patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V- 2368.

7.Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašą patvirtintą Lietuvos švietimo ir mokslo

ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK – 627 (Žin.,2005, Nr.52 – 1752; 2011, Nr.71 –

3448).

8.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK -179

„Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa“.

9.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK -494

„Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa“.

10.Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. – V: Švietimo aprūpinimo centras

2003.

11.Demokratiškos pedagogikos matai. – V.: 2005.

12.Ikimokyklinio ugdymo įstaigą reglamentuojantys teisės aktai. – V. Presvika, 2001.

13.Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. – V.: Leidybos centras, 1993.

14.Grigonis A. Individualioji ugdymo programa // Sudėtinga vaikystė. – V.: LPKI, 1998. – P. 79

– 95.

15.Leščiukaitienė V. Tėvų, pedagogų ir specialistų bendradarbiavimas rengiant individualiąsias

programas // Sudėtinga vaikystė. – V.: LPKI, 1998. – P. 64 -78.

16.Mockevičienė O. Naujojo ugdymo turinio bei kūrybinio jo įgyvendinimo būdų psichologinės

– pedagoginės ištakos. – Vėrinėlis. Knyga auklėtojai. I dalis. – P. 78 – 82.

64

17.Staerfeldt E. Pedagogika ir demokratija. – Aidai.: 1999.

18.Diane Trister Dodge, Laura J.Colker, Cate Heroman. Ikimokyklinio amžiaus vaikų

kūrybiškumas. – Presvika.:2007

19.Diane Szarkowicz. Stebėjimas ir refleksija vaikystėje. – Thomson.:2006

20.www. smm. lt;

21.www. google.com

PRITARTA:

Mokytojų tarybos posėdis

2012 06 01 Nr. 3

PRITARTA:

Darželio tarybos posėdis

2012 06 04 Nr.4

65

PRIEDAI

66

Ankstyvojo amžiaus vaikų (nuo 1 metų iki trejų metų) pasiekimų bei pažangos vertinimas

Vaiko vardas, pavardė............................................................................................Amžius.................................................Gimimo data.............................................Grupė....................................................Ruduo(data)..........................................Pavasaris(data).........................................

Eil. Nr.

Raidos etapai Ruduo Pavasaris☼ ☺ ☻ ☼ ☺ ☻

I. Savęs ir kitų pažinimas1. Pasitikėjimas jį globojančiais

suaugusiaisiais1.1 Atpažįsta ir skiria juo besirūpinantį

suaugusįjį.1.2. Pasirodžius naujiems

nepažįstamiems žmonėms ar naujose situacijose vertina savo artimą kaip saugumo garantą.

1.3. Įvairiomis aplinkybėmis jaučiasi vis saugiau, net jei šalia nebūtinai yra artimas globėjas

2. Elgsenos savireguliavimas2.1. Padedant suaugusiajam formuojasi

savo pagrindinių poreikių – miego, maitinimosi ir kt. – tenkinimo pradmenis.

2.2. Pradeda reaguoti į žodinius nurodymus.

2.3. Paprastų nurodymų klauso, nors kartais išbando leistinas jų ribas.

2.4. Vis dažniau supranta, kokio elgesio iš jo tikimasi.

3. Žaidimas kartu su kitais vaikais3.1. Stebi kitus vaikus ir reaguoja į jų

elgseną.3.2. Siekia kontakto su kitais vaikais ir

tą kontaktą trumpai išlaiko. 3.3. Pažaidžia su kitais vaikais.4. Pratinasi būti ir gyventi grupėje

4.1. Ima dalyvauti grupės dienotvarkėje.4.2 Pradeda suvokti, kad ir kiti turi ne

mažiau svarbių poreikių. 4.3 Aktyviai dalyvauja grupinėje

veikloje.5. Savitvarkos įgūdžiai

5.1. Įvykdo paprasčiausius savitvarkos nurodymus.

67

5.2. Sėkmingai atlieka įvairius sudėtingus savitvarkos veiksmus.

6. Emocijų raiška6.1. Susikuria savo paties emocijų

raiškos valdymo būdus.6.2. Ima naudotis iš suaugusiųjų

išmoktais emocijų ir jų valdymo būdais.

6.3. Ima vartoti emocijas išreiškiančius žodelius (jaustukus, ištiktukus)

7. Vis didesnė empatija reaguojant į kitų žmonių jausmus

7.1 Kartoja ( atspindi) kitų žmonių emocijų išraišką.

7.2. Pastebi ir ima suvokti kitų žmonių emocijų išraišką.

7.3. Ima suvokti, kad jo paties ir kitų emocijos gali skirtis.

7.4. Reaguoja į kitų žmonių emocijas atjausdamas (net ir suaugusiems neskatinant).

Pedagogo komentaras rudenį

Pedagogo komentaras pavasarį

68

II. Judėjimo įgūdžiai1. Pagrindiniai judėjimo įgūdžiai

1.1. Išlaiko pusiausvyrą, kai judriame žaidime dirba rankos ir kojos.

1.2. Atlikdamas vis sudėtingesnes užduotis, tobulina akies ir rankos judesio sąveiką.

Pedagogo komentarai rudenį

Pedagogo komentarai pavasarį

III. Pasaulio pažinimas1. Dėmesio išlaikymas

1.1. Tęsia veiklą, jeigu joje dalyvauja suaugęs žmogus.

1.2. Sutrinka esant pašaliniams veiksniams.

1.3. Nepaisydamas trukdžių tęsia savo veiklą tol, kol pasiekia užsibrėžtą tikslą.

2. Daiktų paskirties suvokimas2.1. Tiria daiktus ir kitus objektus,

liesdamas juos ir stebėdamas, kaip kiti jais naudojasi.

2.2. Naudoja įprastus daiktus pagal jų paskirtį.

2.3. Numato kelių nurodymų įvykdymo būdus.

3. Priežasties ir pasekmės santykio suvokimo pradmenys

69

3.1. Tyrinėja būdus, kuriais galima priversti ką nors įvykti.

3.2. Laukia tikėtino atsako iš žmonių (iš daiktų).

4. Suvokimo, kad daiktai gali būti rūšiuojami, pradmenys.

4.1. Tiria daiktus ir kitus objektus pasinaudodamas visais pojūčiais.

4.2. Pastebi specifines daiktų ir kitų objektų ypatybes.

4.3. Pradeda elgtis su daiktais pagal jų paskirtį

4.4. Pradeda gretinti objektus pagal jų panašumą(lyginti).

5. Kryptingai naudojami problemų sprendimo būdai

5.1. Sprendžia iškilusias problemas bandymų nesėkmių būdu.

5.2. Pats sugalvoja, kaip išspręsti nesudėtingas problemas.

6. Žaidžia vaizduotės reikalaujančius žaidimus

6.1 Stebi kitų veiksmus.6.2. Pamėgdžioja kitų veiksmus.6.3. Žaisdamas daiktus naudoja taip,

kaip jie naudojami iš tikrųjų.6.5. Žaisdamas naudoja ir tikrus, ir

įsivaizduojamus daiktus.



70

IV. Komunikavimo kompetencija1. Kalbos suvokimas.1.1 Rodo susidomėjimą kitų kalbėjimu.1.2. Suvokia vis sudėtingesnę ir

abstraktesnę kalbą.2. Kalbėjimas

2.1. Komunikavimui vartoja gestus, į žodžius panašius garsų junginius ir vienskiemenius žodžius, taria pirmuosius žodžius.

2.2. Kalba dviejų žodžių junginiais.2.3. Vartoja nesudėtingus sakinius ir

klausimus iš trijų ar daugiai žodžių. 3. Dalyvavimas pokalbyje

3.1. Bendrauja garsais bei gestais; mėgdžioja girdimus garsus

3.2. Užmezga pokalbį imituodamas žodžius.

3.3. Ima dalyvauti neilgame pokalbyje su vienu ar keliais asmenimis.

4. Domėjimasis knygelėmis ir skaitymu

4.1. Trumpam susidomi garsiai jam skaitoma knyga ir atranda, kad tai yra malonu.

4.2. Vis labiau domisi skaitomos knygos turiniu.

4.3. Imituoja mėgstamų knygelių skaitymą.

5. Domėjimasis spaudiniais ir iliustracijomis

5.1. Aptinka paveikslėlius.5.2. Pradeda suvokti paveikslėlių esmę.5.3. Įsisąmonina, kad paveikslėliai turi

prasmę.6. Mėginimai piešti ir rašyti

6.1. Pastebi (įsidėmi) piešimo bei rašymo priemones.

6.2. Po truputi pradeda išmokti naudotis piešimo ir rašymo priemonėmis.

6.3. Spontaniškai keverzoja.



71

2 – 3 metų vaiko pasiekimai ir pažanga

Vaiko vardas, pavardė............................................................................................Amžius.................................................Gimimo data.............................................Grupė....................................................Ruduo(data)..........................................Pavasaris(data).........................................

Eil. Nr.

Turinys Ruduo Pavasaris☼ ☺ ☻ ☼ ☺ ☻

I. Gyvenimo įgūdžiai1. Pats pavalgo.2. Pats bando praustis.3. Mėgina apsiauti batukus, bando

varstyti batų raištelius.4. Mėgina apsivilkti, bando sagstyti

sagas.5. Gerai savarankiškai juda, prieina

prie žaislų ar daiktų, juos pasiima ir žaidžia, pratinamas gali padėti vieną kitą daiktą į vietą.

6. Kalba gana išlavėjusi, todėl daug šneka, klausinėja: „Kas čia?, reiškia norus, ketinimus.

7. Bando laikytis nusistovėjusios tvarkos.

8. Siekia emocinės nepriklausomybės nuo suaugusiojo: sako „ne“, žaidžia pats vienas, bando žaisti greta kitų savo amžiaus vaikų.

II. Bendravimo įgūdžiai1. Savo nuotaiką, emocijas, jausmus

bando pavadinti žodžiais.2. Ryškėja mažylio noras ieškoti ryšių

ir bendrų žaidimų su kitais panašaus amžiaus vaikais.

3. Suvokia, jog atsiskyrimas su mama, tėčiu paprastai būna trumpalaikis, ir sugeba atsiskirti be ašarų.

4. Mažieji mėgsta tokius knygų paveikslėlius, kur atranda jiems žinomus daiktus ir situacijas.

III. Pažinimo įgūdžiai1. Žaisdamas naudoja žaislų

pakaitalus (pvz. kaladėlė telefonas ir t.t.).

2. Bando klasifikuoti daiktus pagal vieną požymį.

72

IV. Kalbos raida.1. Taria garsus, mėgdžioja žodžius.2. Vaikai dalyvauja pokalbyje kaip

sugeba, ir palengva susikuria savo kalbos sistemą.

3. Bendrauja ne tik gestais ir mimika, bet ir garsų junginiais bei žodžiais.

4. Kalbasi su aplinkiniais.V. Meninė raida.1. Piešia kreidelėmis, pieštuku, tapo

teptuku, pirštais. 2. Gali intuityviai klijuoti, lipinti,

konstruoti iš popieriaus ir atsitiktinių medžiagų, gali kirpti žirklėmis.

VI. Judėjimo raida.1. Moka eiti tiesiai, takeliu, eiti

gulsčia ant grindų padėta lenta.2. Moka peržengti virvę ar lazdą.3. Moka pralįsti keturpėsčia.4. Ridena kamuolį, meta jį žemyn,

tolyn.5. Pedagogo pamokytas žaidžia

judriuosius žaidimus.

73

3 – 4 metų vaiko pasiekimų vertinimas

Vaiko vardas, pavardė...........................................................................................Amžius.................................................Gimimo data.............................................Grupė............................................................................Ruduo(data)..........................................Pavasaris(data).........................................

Eil. Nr.


I. Socialinė kompetencija1. Sutaria su kitais vaikais.2. Sutaria su suaugusiais.3. Žaidžia šalia vaikų vienas.4. Žaidžia su vienu ar dviem vaikais.5. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose.6. Netrukdo kitiems žaisti.7. Pasidalija žaislus.8. Turi vieną ar keletą draugų. 9. Neverkia paliekamas darželyje.10. Lengvai prisitaiko prie pokyčių.11. Yra pakankamai atsargus su

nepažįstamais.II. Komunikavimo kompetencija1. Kalba suprantamai, bet daro klaidų.

2. Mėgsta daug kalbėti.3. Savo įspūdžius reiškia trumpais

sakiniais.4. Deklamuoja trumpus(1 posmo)

eilėraščius.5. Vartoja daug maloninių, mažybinių

žodžių.6. Kalba apie save vartodamas

įvardžius aš, mane.7. Išvardija, ką mato paveikslėliuose.8. Kalbėdamas derina žodžių giminę.9. Pasako, ką nupiešė, sukonstravo.

III. Pažinimo kompetencija.1. Pažįsta ir pavadina pagrindines

spalvas.2. Sąmoningai grupuoja žiedus,

kaladėles pagal dydį. 3. Supranta daiktų paskirtį.

74

4. Ima suprasti praeitį ir dabartį: skiria buvo ir yra.

5. Pavadina naminius gyvūnus. 6. Domisi knygelėmis, keliais žodžiais

pasako, ką mato iliustracijoje.7. Domisi suaugusiųjų darbu. 8. Smalsus, dažnai užduoda klausimą

Kas čia?IV. Sveikatos saugojimo

kompetencija1. Įveikia(eina, laipioja) nedideles

kliūtis.2. Šokinėja per nedideles kliūtis, bet

dažnai užkliūva.3. Šokinėja į priekį ant abiejų kojų. 4. Nušoka nuo nedidelio

paaukštinimo.5. Pralenda pro kliūtis. 6. Eidamas suoleliu, rąstu, lenta,

išlaiko pusiausvyrą(neilgai).7. Laipioja(aukštyn, žemyn)

neaukštomis kopėtėlėmis ir kt.8. Meta ir pagauna kamuolį, š

nedidelio atstumo.V. Meninė kompetencija1. Piešia kreidelėmis, pieštuku, tapo

teptuku, pirštais. 2. Žirklėmis bando kirpti juosteles.3. Iš plastilino lipdo kamuoliukus,

riestainėlius ir kt.

75

VAIKO PASIEKIMAI IR PAŽANGA

4 - 5 metų vaiko pasiekimai ir pažangaVaiko vardas, pavardė...........................................................................................Amžius.................................................Gimimo data............................................Grupė..................................................Ruduo(data)..........................................Pavasaris(data)........................................Eil. Nr.


I. Socialinė kompetencija1. Sutaria su suaugusiais ir vaikais.2. Kai reikia moka paprašyti pagalbos

iš suaugusiųjų ir vaikų.3. Paslaugus, padeda kitiems.4. Iškilus konfliktinei situacijai,

sugeba mandagiai paaiškindamas apsiginti.

5. Žaidžia šalia vaikų vienas.6. Žaidžia su vienu ar dviem vaikais.7. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose.8. Netrukdo kitiems žaisti.9. Bendrauja su daugeliu vaikų.10. Pasidalija su kitais žaislais.11. Pradeda suprasti kas sekasi gerai,

kas nesiseka.12. Laikosi taisyklių, bet aklai nepaklūsta,

moka paaiškinti. Motyvuoti vienokį ar kitokį savo elgesį.

13. Gerbia suaugusiuosius ir savo grupės draugus.

14. Pradeda suvokti apie gyvūnų globą ir priežiūrą(augmenijos).

II. Komunikavimo kompetencija1. Taisyklingai taria beveik visus

kalbos garsus.2. Pats pradeda pokalbį su to paties

amžiaus vaikais ir suaugusiais.3. Pasakoja apie tai, ką sukūrė.4. Raiškiai deklamuoja eilėraščius.5. Supranta palyginimus, pvz., gražus,

gražesnis, gražiausias.6. Kalbėdamas vartoja sudėtinius

sakinius, vartoja jungtukus nes, kodėl, kad.

7. Atpasakoja teksto turinį, nors gali supainioti faktus.

8. Pradeda sekti trumpas pasakas, istorijas.

9. Pasakoja apie tai, ką mato iliustracijose.

76

III. Pažinimo kompetencija.1. Pažįsta ir randa aplinkoje

pagrindines spalvas.2. Grupuoja, klasifikuoja, lygina

daiktus pagal savybes ir požymius.3. Skaičiuoja iki 10 ir daugiau.4. Pasakoja apie tai, kas buvo vakar,

šiandien, kas bus rytoj.5. Išmano medžių, gėlių ir kt. augalų,

gyvūnų pavadinimus.6. Turi elementarių žinių apie

saugų eismą.7. Moka atmintinai 4-5 eilėraščius.8. Domisi grožine, pažintine literatūra.9. Domisi raidėmis ir žodžiais.10. Pažįsta keletą didžiųjų raidžių.11. Kopijuoja savo vardą.12. Yra labai smalsus, dažnai

klausinėja: kas, kodėl, kaip ir t.t.13. Mėgsta eksperimentuoti,

naudodamas priemones tyrinėja daiktus.

14. Stebi, kas vyksta jį supančiame pasaulyje.

IV. Sveikatos saugojimo kompetencija

1. Eina, bėgioja įveikdamas kliūtis.2. Šokinėja pakaitomis ant vienos ir

kitos kojos.3. Šokinėja nuo paaukštinimo.4. Pralenda pro įvairaus pločio ir

aukščio įrengimus.5. Eidamas suoleliu, rąstu, apsisuka ir

sugrįžta atgal.6. Lipa aukštyn kopetėlėmis,

gimnastikos sienele.7. Meta kamuolį kitam.8. .ridendamas kamuolį, pataiko į

vartus.9. Varo kamuolį vietoje (5-6 ir

daugiau kartų).V. Meninė kompetencija1. Sulanksto popierių į kelias dalis.2. Apvedžioja geometrines figūras,

žvėrelių ir kt. kontūrus.3. Iškerpa žirklėmis nupieštas figūras.4. Piešia ir tapo naudodamas įvairias

priemones.5. Brėžia linijas, apskritimus ir kt.

figūras.

77

VAIKO PASIEKIMAI IR PAŽANGA

5- 6 metų vaiko pasiekimai ir pažanga

Vaiko vardas, pavardė...........................................................................................Amžius.................................................Gimimo data............................................Grupė..................................................Ruduo(data)..........................................Pavasaris(data)........................................

Eil. Nr.


I. Socialinė kompetencija1. Suvokia savo šeimą kaip kartu

gyvenančius žmones.2. Suvokia ne tik savo, bet ir kitų

šeimų buvimą.3. Suvokia, kad be namų ir darželio

yra ir kita vaiką supanti aplinka (miestas, kraštovaizdis ir t.t.).

4. Supranta ir prisitaiko prie darželio dienotvarkės ir taisyklių.

5. Bendrauja ir sutaria su bendraamžiais bei suaugusiais.

6. Pasidalija su kitais daiktus, žaislus. 7. Žaidžia šalia kitų vaikų vienas.8. Žaidžia su vienu ar dviem vaikais.9. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose.10. Džiaugiasi savo laimėjimais.11. Tausoja, saugo savo ir kitų žaislus,

daiktus.12. Ištikus nesėkmei, paguodžia vaikus.13. Padeda kitiems, yra draugiškas.14. Seka kitų pavyzdžiu. 15. Gerbia suaugusius, savo grupės

draugus.II. Komunikavimo kompetencija1. Stengiasi kalbėti taisyklinga kalba.2. Klausinėja, ką reiškia nežinomi

žodžiai.3. Gali paaiškinti kai kurių žodžių

reikšmes.4. Greitai įsimena eilėraščio turinį.5. Žino patarlių, mįslių, priežodžių,

skaičiuočių, pajuokavimų, pamėgdžiojimų.

6. Pasakoja apie įvykį, nuosekliai dėsto mintis.

78

7. Nuosekliai dėsto savo mintis.8. Papasakoja išgalvotas istorijas.9. Pastebi savo draugų kalbos klaidas,

jas taiso.10. Papasakoja ir apibūdina grožinės

literatūros ar pažintinės literatūros knygelių iliustracijas.

III. Pažinimo kompetencija.1. Žino ir pasako, kur gyvena.2. Skiria spalvas, suranda jas

aplinkoje bei pavadina.3. Suvokia ir paaiškina kitiems

pagrindines saugaus eismo taisykles.

4. Nusako iš ko pagaminti daiktai. 5. Rūšiuoja, klasifikuoja daiktus pagal

keletą savybių: formą, dydį, spalvą. 6. Supranta ateities įvykių laiką, pvz.

kad po savaitės bus gimtadienis.7. Skaičiuoja iki 10 ir daugiau,

atpažįsta parašytus skaitmenis.8. Pažįsta daug raidžių, bando

kopijuoti savo vardą.9. Išvardija savaitės dienas.10. Išvardija metų laikus, nusako jų

požymius.11. Tiksliai vartoja sąvokas rytoj,

šiandien, vakar.12. Domisi grožine ir pažintine

literatūra.13. Turi žinių apie suaugusiųjų darbą,

profesijas.IV. Sveikatos saugojimo

kompetencija1. Eina, bėgioja laisvai įveikdamas

kliūtis.2. Šokinėja iš vietos atsispirdamas

abiem kojomis.3. Šokinėja nuo įvairių įrengimų

lengvai nusileisdamas ant abiejų kojų.

4. Pabėga nuo gaudančiojo.5. Atlieka šuoliukus siekdamas

pakabinto daikto.6. Pralenda pro įvairaus pločio,

aukščio ir ilgio kliūtis.7. Išlaiko pusiausvyrą lėčiau ir

greičiau eidamas įvairiais siaurais paaukštinimais.

8. Laipioja ir kybo ant įvairių įrengimų.

79

9. Dešiniąja ir kairiąja ranka atmuša kelis kart nuo žemės atšokusį kamuolį.

10. Varo kamuolį pirmyn.11. Valdo kamuolį kojomis.12. Juda ir keičia judesius paisydamas

muzikos tembro ir pobūdžio.13. Važinėja dviračiu įveikdamas

kliūtis iš dešinės ir iš kairės.V. Meninė kompetencija1. Lanksto iš popieriaus ir kitokių

medžiagų įvairius daiktus.2. Pats nupiešia ir iškerpa įvairius

daiktus, figūrėles.

3. Kuria įvairius meninės veiklos darbelius iš smulkių detalių, sėklų ir kt.

4. Žaisdamas didaktinius žaidimus užduotis atlieka laiku ir tiksliai, gerai orientuojasi situacijose.

5. Tvarkingai tepa klijus.6. Gerai laiko ir valdo piešimo,

tapymo ir kt. priemones. 7. Moka iš vieno indo į kitą pilstyti

vandenį.

80

Išrašas

PANEVĖŽIO MIESTO LOPŠELIS – DARŽELIS „NYKŠTUKAS“

MOKYTOJŲ TARYBOS POSĖDŽIO

PROTOKOLAS

2012-06-01 Nr.3

Panevėžys

1.SVARSTYTA. Dėl lopšelio – darželio „Nykštukas“ ikimokyklinio ugdymo programos

„Vaikams darželyje turi būti gera „Čia ir dabar“ papildymo.

NUTARTA.1.Pritarti lopšelio – darželio ‚Nykštukas“ ikimokyklinio ugdymo programos

„Vaikams darželyje turi būti gera „Čia ir dabar“ papildymui.

2.Pasikeitus teisės aktams (pagal reikalą) atlikti koregavimus programoje.

Posėdžio pirmininkas Vida Klyvienė

Posėdžio sekretorius Daiva Jasiūnienė

81

Išrašas

PANEVĖŽIO MIESTO LOPŠELIS – DARŽELIS „NYKŠTUKAS“

DARŽELIO TARYBOS POSĖDŽIO

PROTOKOLAS

2012-06-04 Nr.4

Panevėžys

1.SVARSTYTA. Dėl lopšelio – darželio „Nykštukas“ ikimokyklinio ugdymo programos

„Vaikams darželyje turi būti gera „Čia ir dabar“ papildymo.

NUTARTA.1.Pritarti lopšelio – darželio ‚Nykštukas“ ikimokyklinio ugdymo programos

„Vaikams darželyje turi būti gera „Čia ir dabar“ papildymui.

2.Pasikeitus teisės aktams (pagal reikalą) atlikti koregavimus programoje.

Posėdžio pirmininkas Virginija Noreikienė

Posėdžio sekretorius Elena Muraškienė

82

nykstukas.infonykstukas.info/file/u. programa.docx · web viewprogramos ugdymo(si) turinys...

Documents