magistralini Ų griovi Ų ir j statini analiz ö

LIETUVOS ŽEM öS ŪKIO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMöTVARKOS FAKULTETAS

Melioracijos katedra

Sandra Beniulyt÷

MAGISTRALINI Ų GRIOVI Ų IR JŲ STATINI Ų BŪKL öS ANALIZ ö

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai.

Studijų kryptis: Aplinkos inžinerija

Studijų programa: Hidrotechnikos

inžinerija

Akademija, 2008

3

VŪŽF studentų baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija

Pirmininkas: Žem÷s ūkio ministerijos sekretorius docentas, doc. dr. Kazys Sivickis;

Nariai: Vandens ūkio ir žem÷tvarkos fakulteto prodekanas, Vandentvarkos katedros

doc. dr. Antanas Dumbrauskas;

Melioracijos ketedros ved÷jas doc. dr. Liudas Kinčius;

Statybinių konstrukcijų katedrosdoc. Dr. Petras Milius;

Hidrotechnikos katedros doc. dr. Arvydas Šikšnys.

Mokslinis vadovas:

Doc., dr. Alma POCIENö, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas

Recenzentas:

Doc., dr. Liudas KINČIUS, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas

Katedros ved÷jas:

Doc., dr. Liudas KINČIUS, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas

Oponentas:

Doc., dr. Antanas MAZILIAUSKAS, Lietuvos žem÷s ūkio universitetas

4

SANTRAUKA

Straipsnyje apibendrinami magistralinių griovių ir jų statinių būkl÷s dviejų metų

tyrimų duomenys. Tyrimai atlikti Raseinių, Druskininkų, Kauno ir Šakių rajonuose.

Nustatyta, kad didžiausios deformacijos vyksta griovio dugne ir šlaitų pap÷d÷je. Dažniausiai

griovys deformuojasi d÷l dugne besikaupiančių sąnašų - nevalomas griovys sekl÷ja, l÷kšt÷ja

jo šlaitai. Tyrimų metu buvo nustatytos šios melioracijos griovių charakteristikos: bendras

ilgis, viršaus ir dugno plotis, gylis, sąnašų kiekis griovyje, šlaitų apaugimas krūmais, jų

nuolydis, taip pat griovyje esančių drenažo žiočių bei pralaidų būkl÷. Ištirta 99,20 km

melioracijos griovių, 890 drenažo žiočių, 132 pralaidos. Tyrimai atlikti 2006, 2007 metais.

Darbo tikslas - įvertinti Raseinių, Druskininkų, Kauno ir Šakių rajonuose esančių

melioracijos griovių ir jų statinių esamą būklę. Nustatyta, kad vyraujančios tyrin÷tų griovių

deformacijos yra šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais, dugno uždumbl÷jimas, vandens

augmenijos priaugimas, bebrų užtvankos. Pralaidų esamos deformacijos: netinkama kelio

danga, netvarkingi sargšuliai, blogos būkl÷s antgaliai, vamzdžių sandūrose atsiradę tarpai,

pralaidose susikaupusios sąnašos. Drenažo žiočių pagrindiniai pažeidimai – užneštos

sąnašomis, užaugusios krūmų ir žolių šaknimis, sulūžusios, suskilin÷jusios.

Pagrindiniai žodžiai: magistraliniai grioviai, pralaidos, žiotys, būkl÷, deformacija.

5

SUMMARY

Data from two years study of drainage channels are summarized in this paper. The aim of the

work was to evaluate stat÷ of drainage channels and its structures in the territory of Raseiniai,

Druskininkai, Kaunas and Šakiai districts. It was observed that the majority of deformation‘s

processes occur on the bottom and on the slopes of the channels. In most cases channels are

deformated due to the deposit, which accumulates on the bottom, and, if no desilting is executed,

channel (where a thick layer of silt exists), the channel profile becomes irregular and unstable. It was

determined following characteristics of drainage channels: general length, width, slopes pitch, bottom

width, depth, amount of deposit in the drainage channels, slopes shrubby and state of channel

structures – the outlets of drainage, the water culverts. It was investigated 99,20 km drainage channels,

132 water culverts, 890 drainage outlets in 2006, 2007. The state of drainage channels are bad. The

slopes of the drainage channels are overgrown with a medley shrubbery, the drainage channels bottom

is silt up. It was found culvert‘s deformations of this nature: low keep paving, bad state of pipe heads,

joint tightness, out of order staves and something else. The deformations of drainage outlets are: under

deposit, under the sod, the rank scrub and grass roots, broken, breakaway.

Keywords: main channels, water culverts, drainage outlets, condition, deformation.

6

TURINYS

ĮVADAS......................................................................................................................................7

1. LITERATŪROS APŽVALGA.......................................................................................9

1.1 Melioracijos raida Lietuvoje.....................................................................................9

1.2 Grioviai ir jų statiniai..............................................................................................10

1.3 Griovių ir jų statinių priežiūra, remontas ir rekonstrukcija....................................14

1.4 Pagrindin÷s meliorcijos griovių deformacijos.......................................................18

1.4.1 Griovių apaugimas žoline augalija................................................................20

1.4.2 Šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais ir medžiais..............................23

1.4.3 Dugno uždumbl÷jimas..................................................................................25

1.4.4 Dirbtin÷s kliūtys magistraliniuose grioviuose...............................................27

2. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI........................................................................30

3. TYRIMŲ METODIKA.................................................................................................31

3.1. Tyrimų metodika ir objektas..................................................................................31

4. DARBO REZULTATAI...............................................................................................32

4.1. Melioracijos statinių būkl÷ Raseinių rajono savivaldyb÷je...................................32

4.1.1 Griovių būkl÷................................................................................................32

4.1.2 Pralaidų būkl÷...............................................................................................37

4.2. Melioracijos statinių būkl÷ Druskininkų savivaldyb÷je........................................39

4.2.1 Griovių būkl÷................................................................................................39

4.2.2 Pralaidų būkl÷...............................................................................................45

4.3. Melioracijos statinių būkl÷ Kauno rajono savivaldyb÷je.......................................47

4.3.1 Griovių būkl÷...............................................................................................47

4.3.2 Pralaidų būkl÷...............................................................................................52

4.4. Melioracijos statinių būkl÷ Šakių rajono savivaldyb÷je........................................54

4.4.1 Griovių būkl÷...............................................................................................54

4.4.2 Pralaidų būkl÷...............................................................................................58

4.5. Tyrimo rezultatų apibendrinimas...........................................................................60

IŠVADOS.................................................................................................................................64

LITERATŪRA..........................................................................................................................65

7

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Griovių pagrindin÷ paskirtis yra surinkti iš drenų ir žem÷s

paviršiumi iš aplinkinių plotų atitekantį vandenį ir nuleisti jį į upelius, upes ir ežerus. Griovys

ir pats šiek tiek sausina šalia jo esančias dirvas. Žemių sausinimas ypatingai svarbus

žemdirbiams, kadangi Lietuva yra periodiško dr÷gm÷s pertekliaus zonoje. Gamtin÷mis

sąlygomis žemdirbyst÷ galima tik intensyviai nusausintose teritorijose, kitaip žemdirbių

darbas neatneš lauktų vaisių. Žemių sausinimo tikslas – sudaryti tokias dr÷gm÷s režimo

dirvoje sąlygas, kad plotų paruošimą, s÷ją būtų įmanoma atlikti kaip įmanoma anksčiau, o ir

derliui nuimti būtų geros sąlygos (Melioracijos ..., 2007).

Lietuvos Respublikos teritorijoje žem÷ms sausinti iki 2007 metų iškasta 62,8 tūkst. km

griovių. Magistraliniai ir kiti vandens nuleidimo grioviai, skirti drenažo vandeniui nuleisti ir

miškams sausinti, sudaro 52,46 tūkst. km, o 10,34 tūkst. km sudaro apsauginiai grioviai, skirti

pavišiniam vandeniui, dažniausiai nuo miško pus÷s, surinkti ir apsaugoti nuo jo drenuotas

žemes. Be to, sausinimo reikm÷ms (drenažo vandeniui nuleisti) sureguliuota 646 km upelių

(Šukys, 1998). Daugelis jų buvusios natūralios, dabar sureguliuotos vandens t÷km÷s.

Melioracija iš esm÷s pakeit÷ jų aplinką, hidrografiją, morfologiją ir hidrologiją apskritai ir

suteik÷ naują - inžinerinio statinio - prasmę. Jo paskirtis - surinkti ir laiku nuleisti vandenį iš

sausinamų plotų (Lamsodis, 2001).

Melioracijos statiniai n÷ra amžini: jie d÷visi, genda, sunyksta. Reikalinga nuolatin÷ jų

priežiūra, remontas, rekonstrukcija ir atstatymas. Šiuo metu tai labai svarbi problema.

Neprižiūrimi ir neremontuojami melioracijos statiniai sunyksta labai greitai. Sumaž÷jus l÷šų

melioracijos statinių priežiūrai per pastarąjį dešimtmetį labai pablog÷jo griovių, drenažo ir

kitų statinių būkl÷ (Katkevičius ir kt., 2000).

Tik techniškai tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištek÷jimą iš drenažo

žiogių, jų nepatvenkia.

D÷l periodin÷s priežiūros darbų stokos daugelyje griovių šlaitai apaugę įvairaus

tankumo krūmais ir medžiais, uždumbl÷jo, užslinko ir užž÷l÷. Šlaitų apaugimo laipsnis kas

metai plečiasi, mažo nuolydžio ruožuose sumažindamas vandens pralaidumą, tvenkia drenažo

žiotis, sudaro galimybę bebrams rengti užtvankas.

Grioviuose įrengtose pralaidose, d÷l blogos priežiūros, yra susiformavę įvairaus

dydžio deformacijų.

Neteisingai organizuojant griovių priežiūros darbus, pažeista daug drenažo žiočių.

Laiku neišvalant sąnašų, žiotys užsikimšo. Sąnašos suž÷l÷ tankia žol÷s augmenija, sutvirtinant

jas šaknimis. Drenažo sistemos tapo patvenktos (Griovių..., 1995).

8Šiuo metu susidariusios griovių, jų statinių, drenažo žiočių, pralaidų deformacijos,

mažina esamo drenažo veikimo efektyvumą ir kelia pavojų atsiradusių deformacijų plitimui.

D÷l gamtinių priežasčių, techniškai nepagrįsto griovių priežiūros darbų organizavimo,

b÷gant metams grioviai priželia žoline augalija, jų dugne ir šlaituose priauga krūmų ir

medelių, netvarkingai ūkininkaujant vagoje atsiranda įvairių kliuvinių. Visų šių neigiamų

faktorių veikiami melioracijos statiniai d÷visi, kol galutiniame rezultate žem÷s plotai

sausinami nepakankamai.

Norint sustabdyti žem÷s sausinimo efektyvumo maž÷jimą, d÷l griovių ir jų statinių

deformacijų, tikslinga šiuos griovius, jų statinius rekonstruoti.

Mokslinis naujumas. Pirmą kartą buvo susistemintos ir išanalizuotos griovių, esančių

Kauno, Raseinių, Šakių ir Druskininkų rajonų savivaldyb÷se, deformacijos, nustatytos

deformacijų priežastys.

Praktin ÷ reikšm÷. Išsiaiškinta, kur yra apleisti, deformuoti grioviai, jų statiniai,

nustatyta kiek melioracijos statinių reikia remontuoti, rekonstruoti arba nurašyti. Pagal gautus

rezultatus bus parengti griovių rekonstrukcijos projektai pagal savivaldybes, kadastrines

vietoves, žem÷s savininkų sklypus. Tik turint išsamią ir patikimą informaciją apie esamą

melioracijos statinių būklę galima racionaliai skirstyti investicijas, garantuoti ES

struktūrinių fondų panaudojimo tikslingumą, modeliuoti tolimesnę paramą siekiant užtikrinti

žem÷s ūkio gamybai reikalingų melioruotų žem÷s plotų gerą būklę.

Darbą sudaro: santrauka, įvadas, keturi skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas.

Darbo apimtis: 66 puslapiai. Jame yra 39 paveikslai, 12 lentelių.

Bibliografinį aprašą sudaro: 38 šaltiniai.

9

1. LITERAT ŪROS APŽVALGA

1.1. Melioracijos raida Lietuvoje

Nuo pat žemdirbyst÷s pradžios jos neatsiejama pagalbininke tapo laukų melioracija.

Norint užsiauginti gausius žem÷s ūkio derlius, reikia dirvoje sudaryti palankias sąlygas joms

vystytis. Augalams reikia optimalaus kiekio vandens, oro, maisto medžiagų, šviesos, šilumos.

Lengviausia dirvoje keisti vandens, oro ir maisto medžiagų santykį, o sunkiausia - šilumos ir

šviesos. Kai dirvoje dr÷gm÷s per daug, ji sausinama, o kai per mažai - dr÷kinama. Tokie

darbai vadinami žem÷s melioracija (Dagys ir kt, 1995).

Griovių pagrindin÷ paskirtis yra surinkti iš drenų ir žem÷s paviršiumi iš aplinkinių

plotų atitekantį vandenį ir nuleisti jį į upelius, upes ir ežerus. Sugadinus griovį - nuslinkus

šlaitams, nus÷dus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus kliuviniams ir kt. - jis praranda

savo paskirtį ir gali patvenkti drenažo žiotis, sumažinti drenažo veikimo efektyvumą ir taip

pabloginti dirbamų žemių saus÷jimą pavasarį arba po intensyvių lietų. Tod÷l griovį reikia

laikyti pagrindiniu melioracin÷s sistemos įrenginiu, jį d÷mesingai prižiūr÷ti ir saugoti nuo

galimų gedimų (Dagys ir kt., 1995).

Siekiant iš esm÷s pakeisti esamas nepalankias ūkininkauti sąlygas, reik÷jo atlikti

organizuotus, plataus masto, didelius ir brangius darbus. Pirmoji organizuotų žemių sausinimo

darbų Lietuvoje tiksli data yra 1873 m., kai generolo inžinieriaus J. Žilinskio vadovaujama

Vakarų ekspedicija prad÷jo grioviais sausinti pievas ir miškus (Dirs÷, 2001).

Antrasis žemių melioravimo etapas prasid÷jo, kai Lietuva jau buvo nepriklausoma.

Didelis d÷mesys žemei gerinti buvo skiriamas po pirmojo pasaulinio karo Lietuvos

nepriklausomyb÷s metais. Per tą laikotarį buvo nusausinta per 450 tūkst. ha žemių, iš jų 12

tūkst. ha drenažu, 438 tūkst. ha grioviais. Lietuvos melioratoriai pasinaudojo Anglijos,

Vokietijos drenažo darbų statybos patyrimu. Pokario laikotarpiu melioracijos darbai

suintensyv÷jo nuo 1956 m. 1970 m. Lietuvoje buvo 1 mln. ha žemių, nusausintų drenažu,

1978 m. jau priskaičiuota antra tiek. Daugiausia - 168 tūkst. ha - buvo nusausinta 1975 m.

V÷liau apimtys maž÷jo ir siek÷ 80-90 tūkst. ha per metus.

Melioracijos darbai nusidriek÷ plačia teritorija, iš esm÷s keit÷ kraštovaizdį, tod÷l

tur÷jo didelį poveikį aplinkai, tuo pačiu suk÷l÷ ir tam tikrą rezonansą nemažų kaltinimų.

Reikia pripažinti, kad melioratoriai neišveng÷ klaidų, skubotų sprendimų - vietomis pernelyg

ištiesinti upeliai, iškertant krūmus ar net miškus suformuoti dideli laukų masyvai,

bereikalingai nusausintos aukštapelk÷s, pažemintas ežerų lygis ir kt. Tačiau nuo 1988 m.

10 melioarcijos darbai jau buvo atliekami įvertinant šiuoalikinius gamtosauginius reikalavimus

(Dirs÷, 2001).

2006 m. buvo atliktas valstybei priklausančių sausinimo sistemų ir jų įrenginių

inventorizavimas, kurio metu nustatyta, jog bendras sausinamos žem÷s plotas 2981,6 tūkst.

ha, iš jo sausinama drenažu 2581,8 tūkst. ha, kurio blansin÷ vert÷ yra 7681,33 mln. litų.

Melioracijos sitemose įrengta 62800,2 km griovių, 1587,1 km požeminių drenų, pastatyta

1490 tiltai, 64043 vandens pralaidos, 94 siurblin÷s ir 2865 kiti hidrotechniniai statiniai

(Melioruota..., 2007).

1.2 Grioviai ir j ų statiniai

Kiekviena nauja vandent÷km÷ - melioracijos griovys - turi atitinkamus morfometrinius

parametrus (išilginį nuolydį, skerspjūvio plotą ir gylį), pagrįstus hidrauliniais skaičiavimais

bei visais sausinimo sistemai keliamais hidrologinio režimo reikalavimais, ir formą

(maksimaliai tiesius barus, trapecinį skerspjūvį), gana gerai tinkančią ir maksimaliems, ir

minimaliems debitams praleisti bei technologiškai patogią kasant ir prižiūrint griovius, dirbant

laukus. Taigi natūralių vandent÷kmių pertvarkymo ar naujų griovių kasimo sl÷nesn÷se vietose

tikslas buvo vienas - nusausinus žem÷s, intensyvinti agrolandšaftų naudojimą maksimaliai

žem÷s ūkio produkcijai gauti (Lamsodis, 2001).

Grioviai sausininamose sistemose atlieka vandens imtuvų, nuleidžiamojo,

sausinamojo arba apsauginio tinklo funkcijas. Pagal šias funkcijas grioviai skirstomi: imtuvai,

nuleidžiamieji, sausinamieji ir apsauginiai.

Vandens imtuvu vadinama sausinimo sistemos dalis, surenkanti vandens perteklių iš

šlapių žemių, nedarydama žalos aplinkiniams plotams (Galminas..., 1999). Dažniausiai

vandens imtuvais būna up÷s, upeliai, kanalai ar grioviai. Vandens imtuvai yra svarbiausia

sausinimo sistemos dalis, tod÷l jie tvarkomi pirmiausia.

Pagrindin÷ nuleidžaimųjų griovių paskirtis - priimti iš surenkamosios ir apsaugin÷s

sausinimo sistemų dalių vandens perteklių ir nuleisti jį į vandens imtuvą bei apsaugoti

aplinkinius žem÷s plotus nuo potvynių. Nuleidžiamieji grioviai ir patys sausina dirvožemį, be

to, jie dažnai naudojami kaip drenažo imtuvai.

Apsauginiai grioviai surenka į sausinamąjį sklypą iš gretimų plotų atitekantį vandenį.

Surenkantys paviršinį vandenį vadinami pašlaičių grioviais, surenkantys gruntinį vandenį -

gaudomaisiais grioviais (iš dalies šie grioviai atlieka abi funkcijas).

Pagrindinis nuleidžiamasis griovys, kuriuo visoje sausinimo sistemoje surinktas

vandens perteklius nuteka į imtuvą, vadinamas magistraliniu. Magistralinis griovys yra

aukščiausios arba pirmos eil÷s griovys, jo intakai - žemesn÷s eil÷s grioviai. Nuleidžiamieji

11 grioviai, į kuriuos įjungti sausinamieji grioviai, vadinami surenkamaisiais grioviais (Urbonas,

1998).

Drenažo žiočių paskirtis - išleisti drenažo sistemoje surinktą vandenį į imtuvą ir

apsaugoti pagrindinio rinktuvo žemutinį galą nuo mechaninio sužalojimo (šalčio poveikio,

tekančio imtuvu vandens ir kt.).

Galimos drenažo žiočių deformacijos:

• n÷ra latakų;

• sunaikintos žiotys;

• užneštos sąnašomis;

• atitrūkusios nuo rinktuvo;

• paplauta šlaito pap÷d÷;

• užaugusios žol÷mis, krūmais;

• išplautas griovio dugnas.

1.1 pav. Atitrūkusi g/b drenažo žiotis

1.2 pav. Po drenažo žiotimis n÷ra latako, ko pas÷koje išplautas griovio šlaitas

12 Vandens pralaidos - hidrotechnikos statiniai vandeniui praleisti (vandens pertekliaus

pralaidos, vandens išleidimo pralaidos, kelių pralaidos ir pan.) (STR..., 2003). Vandens

pralaida - tai iš vamzdžių (žiedų) įrengtas inžinerinis statinys po kelio pylimu lietaus,

tirpstančio sniego, nedidelio upelio arba griovio vandeniui praleisti. Pralaidos būna besl÷gęs

(nepatvenktosios), pusiau sl÷gin÷s (pusiau patvenktosios) ir sl÷gin÷s (patvenktosios).

Dažniausiai naudojamos besl÷gin÷s pralaidos, kai vanduo užpildo ne visą skerspjūvį. Sl÷ginio

režimo pralaidos gali būti statomos tik esant specifin÷ms sąlygoms (Gurskis, 2003).

Pralaidos - svarbūs statiniai. Siekiant, kad sistemos gerai veiktų, jas reikia tinkamai

prižiūr÷ti, nes blog÷jant jų būklei, maž÷ja melioracijos sistemų efektyvumas. Statant pralaidas

buvo padaryta nemažai statybos normų pažeidimų, tai tur÷jo įtakos statinių ilgaamžiškumui,

patikimumui ir netgi saugumui. Nemažai pralaidų šiuo metu neatitinka projektinių statybos

įstatymo esminių reikalavimų.

Grioviuose įrengtose pralaidose, d÷l blogos priežiūros, yra susiformavę įvairaus

dydžio išplovimų deformacijos (1.3; 1.4 pav.). Lietingo rudens sezono, pavasario polaidžio ir

liūčių metu vandens išplautos grunto dalel÷s, medžių ir augalų liekanos pernešamos ir

susilaiko prieš įtekamųjų vandens pralaidų angą, nus÷da pačioje pralaidoje ir ją užteršia

apsunkindamos vandens tek÷jimą. D÷l to užliejama ir papildomai dr÷kinama žemių sankasa,

kuri s÷sdama papildomai apkrauna antgalius, sugadindamas pravažiavimo kelius.

1.3 pav. Blogos būkl÷s vandens pralaidos antgalis

13

1.4 pav. Avarin÷s būkl÷s vandens pralaida

Norint įvertinti vandens pralaidų techninę būklę ir faktinį nusid÷v÷jimą, reikia

vadovautis šiais kriterijais:

• užterštumas (sąnašos, plaukiantys daiktai, augalai);

• mechaninio poveikio priežastys (suskilimai, mechaniniai pažeidimai);

• statybos technologiniai pažeidimai (betono, vamzdžių sandūrų kokyb÷);

• sankasos būkl÷.

Visų kriterijų technin÷ būkl÷ nustatoma ir vertinama vizualiniais tyrimais. Vizualin÷s

apžiūros metu įvertinamos vandens pralaidos funkcionavimo sąlygos. Laikoma, kad laisvas

vandens tek÷jimas užtikrinamas tuomet, jeigu pralaidos skerspjūvio visas plotas neužkimštas

arba tik nedidel÷ ploto dalis (iki 20 %) yra užkimšta. Esant daliniam pralaidos užkimšimui,

pralaidos skerspjūvis d÷l to sumaž÷ja nuo 20 iki 35 %. Jeigu pralaidos skerspjūvis d÷l

užkimšimo sumaž÷ja daugiau kaip 35 %, tai jau reikia nedelsiant valyti pralaidą.

Statybos technologiniai pažeidimai - tai įvairūs trūkumai, skilimai, betono irimas

(antgaliai). Sandūrų kokyb÷ nustatoma vizualiai, apžiūr÷jus pralaidą. Pirmas požymis yra

sankasos įgriuvimai ir s÷dimai. S÷dimų ir įgriuvų dydžiai nustatomi niveliuojant.

Sankasos būkl÷ įvertinama vizualiai ir niveliuojant (Katkevičius ir kt, 1998).

Sąlygas išplovoms vystytis sudar÷ esamų stiprinimų prie pralaidų galų išardymas

valant griovius, pralaidų neišvalymas po pavasarinių potvynių, žol÷s kamščiai pralaidose. Nuo

griovių šlaitų nenušienauta žol÷, kiekvieno potvynio metu, vandens srov÷s atpl÷šiama nuo

14 šlaitų ir dugno, ties pralaidomis sudarydama kamščius, pakeičiančius pralaidos darbo režimą.

Taip susiformuoja avarin÷s situacijos, kurių metu išplaunamos ir sugriaunamos pralaidos

(Griovių..., 1995).

1.3 Griovių ir j ų statinių priežiūra, remontas ir rekonstrukcija

Kaip ir visi melioracijos statiniai, taip ir grioviai, n÷ra amžini. Tvarkingas griovys

sąlygoja normalų vandens ištek÷jimą ir drenažo žiočių, ir daugeliu atvejų padeda išvengti

brangių drenažo sistemų rekonstrukcijos darbų. Griovių, drenažo ir kitų įrenginių veikimo

laikas ribotas. Jis gali būti pailgintas tinkamai prižiūrint bei remontuojant statinius. Jau dabar

dideli plotai reikalauja ne tik drenažo remonto, bet ir jo rekonstrukcijos. Jie vis did÷s, nes

melioracijos sistemos kasmet sensta.

Geriausias griovių priežiūros būdas priklauso tiek nuo vietinių hidrologinių (baseinas

ir debitas), hidraulinių (griovių nuolydis ir matmenys), gamtinių (gruntai, reljefas, augalija,

gyvūnija) sąlygų, tiek nuo ūkininkavimo lygio (žem÷s naudojimo efektyvumas, dirvų erozija)

(Šaulys ir kt., 2007).

Melioracijos įrenginių priežiūros darbai, atsižvelgiant į jų amžių ir nusid÷v÷jimo

laipsnį, nustatomi pagal apžiūr÷jimo vietov÷je duomenis, kurie gali apimti atskirus

melioracijos įrenginius ar jų dalis arba įrenginių sistemą (Katkevičius ir kt.,1998).

Tyrimai rodo, kad natūralūs griovių būkl÷s pasikeitimai (dalinis dugno plovimas ar

dumbl÷jimas, nešmenų jud÷jimas, nuošliaužos, krūmų ir medelių augimas, šlaitų apaugimas

žole) ne visada tuojau pat kenkia griovio ir jo įrenginių stabilumui, tod÷l reikia atlikti tik

būtinai reikalingus darbus ir numatyti geriausią jų eiliškumą. Palaikyti įprastą griovių ar

reguliuotų upelių techninę būklę dažnai n÷ra labai būtina. Svarbiausia, kad grioviai gerai

atliktų savo paskirtį. Toks yra pagrindinis griovių priežiūros tikslas (Šaulys ir kt., 2007).

Melioracijos įrenginių priežiūros darbams priskiriami melioracijos įrenginiuose

pastoviai atliekami darbai, užtikrinantys įrenginių funkcionavimą ir nereikalaujantys

medžiagų: griovių ir pylimų šlaitų šienavimas, vandens augmenijos, įvairių kliuvinių bei

sąnašų šalinimas iš griovio dugno rankomis, krūmų šalinimas nuo griovių šlaitų, kelio dangos

lyginimas (greideriavimas), drenažo žiočių, nuleistuvų, šulinių ir hidrotechninių įrenginių

išvalymas ir kt.

Dabar absoliučią daugumą melioracijos įrenginių prižiūri melioracijos tarnybos

panaudojant valstyb÷s biudžeto l÷šas. Perduoti pagal panaudos sutartis savininkams arba

valstybin÷s žem÷s nuomininkams melioracijos įrenginius, kad jie savo j÷gomis arba l÷šomis

atliktų melioracijos įrenginių priežiūrą, prad÷ta 1995 metais.

15 Pagal panaudos sutartis 1997.07.01 žem÷s savininkams arba nuomininkams buvo

paskirta prižiūr÷ti 288,4 tūkst. ha drenažo sistemų, 7,35 tūkst. km magistralinių griovių ir 25

tūkst. įvairių hidrotechninių įrenginių. Priežiūros šiuose įrenginiuose jų naudotojai atliko už

5,4 mln. litų. Pasteb÷ta, kad žemių savininkai nuolat blogai prižiūri magistralinius griovius,

tod÷l norint juos palaikyti reikiamo techninio lygio, tikslinga jų priežiūra finansuoti iš

biudžeto (Katkevičius ir kt., 1998).

Melioracijos įrenginiai susid÷vi per skirtingą laiko tarpą. Greičiausiai susid÷vi

apsauginiai grioviai - per 20-35 metus, magistraliniai grioviai - per 35-40, melioracijos

įrenginiai grioviuose - slenksčiai, greitviet÷s, reguliatoriai, drenažo žiotys, latakai - per 25-40,

gelžbetoniniai paviršinio vandens nuleistuvai, drenažo šuliniai - per 25-40, dengto molio

vamzdžių drenažas - per 25-50, o plastmasinių vamzdžių drenažas - per 25-40, vietiniai keliai

- per 10-16 metų (Melioracijos...,1994).

Melioracijos įrenginius (kaip ir visus statinius bei įrenginius) reikia prižiūr÷ti, laiku

remontuoti ir rekonstruoti. Neprižiūrimi melioracijos įrenginiai genda ypač sparčiai.

Sausinimo sistemų opiausia dalis yra grioviai. Neprižiūrimi jie užželia ir uždumbl÷ja.

Neprižiūrimi genda ir kiti įrenginiai (Katkevičius ir kt.,1998).

Nuo griovių, jų įrenginių deformacijų pobūdžio ir jų šalinimo būdų, priklauso statybos

darbų rūšis. Tuose pačiuose objektuose dažnai gali būti vykdomi remonto ir rekonstrukcijos

darbai.

Griovių, jų elementų smulkus remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies ar

visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas inžinerinio statinio ar

jų dalies savybes, pablog÷jusias d÷l griovių naudojimo. Remonto metu keičiami susid÷v÷ję

inžinerinio statinio bendrosios inžinerin÷s sistemos elementai į kitus tokio pat tipo elementus,

nedidinant jų pralaidumo, atliekami elementų bei smulkių statinių remonto darbai, būtini šių

sistemų paskirties išlaikymui (Griovių..., 2002-2003). Remonto darbams priskiriami šie

darbai:

1. griovio dugno valymas nuo sąnašų;

2. įvairių kliuvinių pašalinimas iš griovio;

3. vandens augmenijos ir krūmų šalinimas;

4. šlaitų išplovų, nuogriuvų, nuošliaužų pašalinimas, nekeičiant buvusio griovio

geometrinių parametrų ir nenaudojant gelžbetoninių gaminių;

5. hidrotechninių įrenginių angų, užneštų sąnašomis ir šiukšl÷mis, išvalymas;

6. siūlių tarp vamzdžių pralaidose užtaisymas;

7. pralaidų antgalių, kitų įrenginių elementų sugriuvusios dalies betonavimas ir kt.

16 Šie darbai nedidina griovių balansin÷s vert÷s. Remonto darbai skirstomi į:

• einamojo remonto, kai atliekamas griovių, drenų bei įrenginių deformacijų

likvidavimas;

• kapitalinio remonto, kai atstatomas projektinis griovio profilis;

• avarinio remonto, kai atnaujinami potvynio ar kitų stichinių reiškinių metu

sugriauti grioviai, pylimai, keliai ir kiti įrenginiai.

1.5 pav. Techniškai tvarkingas magistralinis griovys

Norint palaikyti techniškai tvarkingą griovį, jame reikia atklikti tokias darbų rūšis:

• žolin÷s augalijos šalinimas dugne ir šlaituose;

• sąnašų valymas;

• krūmų, medelių ir medžių šalinimas;

• deformacijų pasekmių skersiniame profilyje šalinimas;

• deformacijų pasekmių išilginiame profilyje šalinimas;

• bebrų užtvankų ir kitokių kliuvinių šalinimas;

• gedimų drenažo žiotyse tvarkymas;

• gedimų inžineriniuose statiniuose tvarkymas;

• pažeistos kanalizacijos griovio dalies tvarkymas;

• apsaugin÷s griovio juostos priežiūra (Kudakas ir kt, 2004).

Griovius prižiūrint, palaikant ir remontuojant, siekiama:

• palaikyti techniškai tvarkingus griovius, bermas, latakus, kitus įrenginius,

hidrometrinius punktus ir krantinius ženklus;

17 • paruošti griovį bei įrenginius potvyniams;

• sistemingai valyti iš griovių vagų nuo bermų ir iš įrenginių sąnašas, augaliją bei

kitus panašius daiktus, trukdančius vandeniui tek÷ti;

• periodiškai matuoti griovio gabaritus, niveliuoti įrenginių pad÷tį, įvertinti griovio

ir įrenginių būklę;

• hidrometriniuose punktuose matuoti griovių vandens horizontus bei debitus;

• reguliuoti vandens horizontus ir debitus grioviuose, kur pastatyti reguliavimo

įrenginiai.

Be remonto, dar gali būti atliekami rekonstrukcijos darbai.

Rekonstrukcija vadiname projekte numatytus darbus, kurie keičia griovio arba jame

esančio įrenginio parametrus, medžiagas ir konstrukcijas. Prie rekonstrukcijos darbų

priskirtini taip pat visi naujai įrengiami griovio elementai arba jų įrenginiai - latakai,

pralaidos, greitviet÷s, lieptai, drenažo žiotys, papildomi pralaidų bjefų tvirtinimai.

Rekonstruojamo griovio dalimi laikoma, kai:

• keičiama griovio trasa;

• platinamas griovio dugnas;

• gilinamas griovys;

• l÷kštinami griovio šlaitai;

• keičiama griovio šlaitų arba dugno tvirtinimo konstrukcija.

1.6 pav. Griovio valymas mechanizuotai

18 Rekonstruojamu statiniu laikoma, kai:

• vietoje pralaidų įrengiamos vamzdin÷s greitviet÷s;

• sugriuvusios pralaidos perstatomos, naudojant dalį naujų gelžbetonio gaminių;

• prieš arba už pralaidos stiprinamos griovio dalys, naudojant betono arba

gelžbetonio gaminius;

• seno tipo vandens nuleistuvai keičiami naujos konstrukcijos vandens

nuleistuvais;

• prie drenažo žiočių įrengiami ženklinimo stulpeliai;

• drenažo žiotys rengiamos iš naujų medžiagų, arba po drenažo žiotimis įrengiamas

griovio šlaito ir dugno stiprinimas;

• keičiami jo geometriniai parametrai.

Visi rekonstrukcijos darbai keičia griovių ir jų statinių balansinę vertę.

Visų sausinimo įrenginių balansin÷ vert÷ yra 7681,33 mln. Lt. Tai didelis melioracijos

turtas, sukurtas daugelio žmonių pastangomis, ir tod÷l labai gaila, kad jis prarandamas, nes jau

dabar įrenginių nusid÷v÷jimo vert÷ yra 4412,5 mln. Lt, t.y. 57,4 procentų (Melioruota...,

2007). Dabar naujos sistemos nerengiamos (žem÷s savininkai neturi tiek l÷šų), tod÷l

aktualiausia šiandienos melioracijos problema yra esamų sistemų priežiūra ir jų renovacija.

Deja, dabartin÷ sistemų būkl÷ kelia didelį nerimą. D÷l nepakankamos sausinimo įrenginių

priežiūros ir remonto sausinimo sistemos vis sparčiau genda, vis daugiau sistemų veikia

nepakankamai efektyviai.

Pri÷mus Melioracijos įstatymo pataisas, dalis melioracijos statinių kaip nusausintos

žem÷s priklausiniai tapo žem÷s savininko nuosavybe. D÷l to tampa sud÷tingesn÷ melioracijos

statinių priežiūros, remonto, kontrol÷s organizavimo sistema, darbų finansavimo šaltinių

sudarymas. Tod÷l labai aktuali efektyvaus melioracijos turto naudojimo startegija, jo valdymo

ir finansavimo būdai.

Atstatomoji visos melioracijos infrastruktūros vert÷ sudaro 22 mlrd.litų. Melioracijos

statiniai kasmet nusid÷vi 2 proc, arba jų vert÷ kasmet sumaž÷ja 100 mln. litų. Kasmetin÷s

investicijos į melioraciją dabar negali garantuoti normalaus melioracijos sistemų

funkcionavimo (Lukiantas, 2007).

1.4 Pagrindin÷s melioracijos griovių deformacijos

Grioviuose d÷l įvairių preižasčių atsiranda deformacijos. Deformuojasi ir netgi

sugenda ilgi griovių ruožai. Nuslinkus šlaitams, nus÷dus dugne nešmenims, priaugus žolių,

patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda

19 savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą,

pablogindami dirbamų žemių saus÷jimą.

Griovių deformavimąsi techniniu požiūriu galima apibūdinti kaip jo projektinių

parametrų - gylio, šlaitų koeficiento, dugno pločio ar nuolydžio - pakitimą daugiau, negu

leidžia normatyvai. Kai šie parametrai pakinta tiek, kad griovys neatlieka savo paskirties arba

jo būkl÷ tampa avarin÷, laikoma, kad griovys jau esti sunykimo stadijoje (Šukys ir kt, 1998).

Melioracijos įrenginiai, pastoviai veikiami gamtinių veiksnių (kritulių, liūčių, nemažų

temperatūrų svyravimų, vandens filtracijos, biologinių procesų), nuolat keičia savo technines

savybes. Gamtinių veiksnių poveikis melioracijos įrenginiams yra didesnis negu kitiems

inžineriniams statiniams ir įrenginiams.

Magistraliniai grioviai yra svarbiausi melioracijos įrenginiai, nes nuo jų veikimo

priklauso visos sausinimo sistemos darbo efektyvumas. Jie yra labiausiai veikiami įvairiausių

gamtinių ir antropogeninių faktorių ir reikalauja pastovios ir brangios priežiūros. Apsauginių

griovių būkl÷, palyginti su magistraliniais, turi daug mažesnę įtaką sausinimo sistemų

veikimui.

1.7 pav. Griovys nuslinkusiais ir užž÷lusiais šlaitais

Kai kurie griovių deformacijų ir pastovumo klausimai Lietuvos sąlygomis nagrin÷jami

seniai. Dar prof. S.Kolupaila 1931 m. nurod÷ būdingiausias melioracijos griovių deformacijas

- išgriauti krantai, nusmukę šlaitai (1.7 pav.), išplautos duob÷s (Melioracija..., 1970). Pokario

metais griovių patvarumą nagrin÷jo Kauno universiteto Statybos fakulteto Melioracijos

katedra, v÷liau ne kartą tyr÷ Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslo tyrimo institutas

20 (Šileika, 1961; Baškys, 1962; Mickis it kt., 1962). Bene išsamiausiai griovių deformacijas

tyrin÷jo V.Šileika, tyrimus apibendrinęs monografijoje (Šileika, 1968). Jo pateikta

defromacijų klasifikacija v÷liaus tapusi vadov÷line (Tumas, 1976), teb÷ra svarbi ir šiandien.

Būdingiausios iš jų:

• deformacijos, susidarančios d÷l vaga tekančio paviršinio vandens;

• sukeliamos griovio šlaitais tekančio gruntinio vandens;

• susidariusios d÷l dirvožemio gruntinio vandens;

• d÷l grunto tank÷jimo ir slūgimo;

• d÷l šalčio veikimo (Šukys ir kt., 1998).

Melioracijos įrenginių būkl÷s įvertinimas šiuo metu labai svarbus praktiniu ir

ekonominiu požiūriais:

• praktiniu požiūriu - planuojant ir organizuojant melioracijos įrenginių priežiūrą,

remontą ir rekonstrukciją.

• ekonominiu požiūriu - apskaičiuojant l÷šų poreikį ir nustatant jų sukaupimo

šaltinius, nustatant valstyb÷s strategiją žem÷s ūkio srityje.

Akivaizdžiai pasteb÷ta, kad melioracijos įrenginių būkl÷ blog÷ja d÷l melioracijos

įrenginių sen÷jimo, blogos priežiūros, nepakankamumo ir ne laiku atlikto remonto.

(Katkevičius ir kt., 2000).

D÷l to labai pablog÷ja sausinimo sistemų funkcionalumas, patvenkiamos drenažo

žiotys, blog÷ja drenažo veikimas.

D÷l nepatenkinamos sistemų eksploatacijos labai akivaizdžiai blog÷ja magistralinių

kanalų būkl÷, jie užauga piktžol÷mis, krūmais ir net medžiais, deformuojasi griovių dugnas ir

šlaitai.

Techniškai tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištek÷jimą iš drenažo žiočių,

jų nepatvekia, ir tai daugeliu atveju padeda išvengti brangių drenažo tinklo remonto darbų.

Įvertindami realią pad÷tį matome, kad dalis griovių yra apleisti, d÷l l÷šų stygiaus neatliekami

minimalūs priežiūros darbai. Tod÷l grioviai intensyviai priželia žoline augalija, jų dugne ir

šlaituose priaugę krūmų ir medelių, d÷l netvarkingo ūkininkavimo vagoje atsiranda įvairių

kliuvinių, visa tai mažina vandens laidumą ir didina dugno uždumbl÷jimą bei griovio

sekl÷jimą (Kudakas ir kt., 2004).

1.4.1 Griovių apaugimas žoline augalija

Intensyvus žolin÷s augalijos augimas sausinimo sistemų grioviuose, ypač jų vagose,

yra vienas iš gamtinių procesų, labiausiai veikiančių griovių būklę (Poškus..., 2003). Tyrimais

21 nustatyta, kad žolių augimas kanalų ir upių vagose didina jų šiurkštumą, mažina greičius ir

skatina nuos÷dų s÷dimą. Žolių šaknų nuos÷dų nepaj÷gia išplauti net ir potvynių metu tekantis

vanduo, tod÷l nuos÷dos nuolat kaupiasi. Šie klausimai ypač aktualūs pastaraisiais metais, kai

kasmetin÷ griovių priežiūra nebevykdoma ir žolių augimas nereguliuojamas. Tokios būkl÷s

grioviai didesniuose dirbamų laukų masyvuose būtų naudingi, nes pagyvina kraštovaizdį ir

palaiko biologinę įvairovę, tačiau žolių augimas trukdo tek÷ti vandeniui, pablogina vandens

nuleidimą iš drenažo sistemų, padidina vandens gylius bei drenažo žiočių užaugimo tikimybę

(Poškus..., 2003).

1.8 pav. Užž÷lęs ir uždumbl÷jęs griovys

Be blogų savybių augalai turi ir geras savybes. Augalai melioracijos grioviuose atlieka

daug svarbių funkcijų: pirmiausia tai šlaitų stabilumo priemon÷, d÷l to ir iškasus griovį šlaitai

aps÷jami, nelaukiant, kol savaime apaugs. Griovių augalija atlieka ir vandens apvalymo

funkciją.

Augalai, kurie patenka v÷l÷nuojant ar aps÷jant šlaitus, pamažu nyksta ir jų vietą užima

natūralių pievų augalai, prisitaikę augti griovio šlaituose. Išskiriamos tokios charakteringos

augalų bendrijos:

• Sausmin÷ (kalvų) augalija, auganti viršutin÷je šlaito dalyje. Tai tokie augalai,

kurie pakelia ilgalaikį dr÷gm÷s trūkumą vasarą. Didžiausią dalį užima varpiniai

(smilga, motiejukas, šunažol÷). Didelį poveikį šiai griovio daliai turi aplinka.

22 Jeigu aplink dirbamieji laukai, tai šlaito viršaus augalų bendriją papildo laukų

piktžol÷s (varputis, usnis, ramun÷), jei ganyklos, - dažnesni baltasis ir raudonasis

dobilai, šunažol÷.

• Sausmin÷ (raguvų) augalija, auganti vidurin÷je šlaito dalyje. Čia augalų įvairov÷

pati didžiausia, kadangi dr÷gm÷s sąlygos yra palankiausios augalams augti.

Didžiausią dalį sudaro įvairiažoliai, tačiau yra varpinių ir dr÷gmę m÷gstančių

augalų. Pasitaiko, kai griovio šlaite įsigali vienos rūšies augalai ir sudaro didesnį

ar mažesnį sąžalyną. Tai baltųjų dobilų, paprastojo garždenio, šlaitinio dirvenio,

čiobrelių ploteliai.

• Salpin÷ (balų) augalija, auganti apatin÷je griovio šlaito dalyje. Tai dr÷gmę

m÷gstantys ir dr÷gmei atsparūs augalai. Nors augalų įvairov÷ čia didel÷, tačiau

gana dažnai pasitaiko, kad įsigali vienos rūšies (viksvos arba nendrinis dryžutis)

augalai. Jie sudaro labai tankius sąžalynus, kartais uždengiančius griovio dugną.

• Pelkin÷ augalija. Ima augti griovio dugne jau kitais metais po dugno valymo. Iš

pradžių pasirodo asiūkliai, o v÷liau - pelkin÷ ožkarož÷, paprastoji nendr÷,

plačialapis švendras, t.y. aukštaūgiai augalai. Toks augalų pasiskirstymas

prižiūrimuose grioviuose išlieka ilgai, tik priauga įvairesnių augalų, ypač jei

pasikeičia aplinka. Iš kitos pus÷s, tokie melioracijos grioviai yra ypatingi tuo,

kad pusę visų augalų sudaro vaistiniai, t.y. kurie įrašyti į vaistinių augalų knygą.

Numelioravus natūralias pelkes ir pievas, pašalinus krūmynus grioviai jiems liko

vienintelis prieglobstis.

1.9 pav. Salpine augalija apaugęs griovys

23 L.Berankien÷s tyrimais nustatyta, kad medžiai ir krūmai mažina augalų įvairovę

(išnyksta šviesiam÷giai augalai), jų aukštį bei tankį. Tačiau vieno medžio didesnis poveikis

augalijai pasireiškia tokiu atstumu nuo medžio, kiek uždengia medžių laja.

Šienaujamų melioracijos griovių augalų įvairov÷ didel÷. Žemiausi augalai yra šlaito

viduryje, viksvin÷s žol÷s auga šlaito apačioje arti dugno, o varpin÷s — ant šlaito viršaus.

Griovio dugne auga žemi balų augalai (asiūklis, papliauška).

Nešienaujamas melioracijos griovys. Visose griovio dalyse auga aukštaūg÷ augalija

(dilgel÷s, kiečiai, garšvos, usnys, varnal÷šos), tik prie griovio dugno auga viksvin÷s žol÷s.

Griovio dugne aukštaūgiai balų augalai: ajerai, švendrai, ožkarož÷.

Melioracijos griovys apaugęs retais medžiais ir krūmais. Šiuo atveju šlaito viršūn÷je

auga tokie pat augalai kaip ir prižiūrimuose grioviuose, po medžiais - reti, neaukšti,

tamsiam÷giai pievų augalai, tai paprastoji garšva, smilgos, dilgel÷s. Prie griovio dugno auga

tankūs viksvų sąžalynai. Griovio dugne - tas pats kaip ir nešienaujamojo tipo grioviuose.

Griovys, einantis per krūmynus ir miškelius. Visos griovio dalys apaugusios akštaūge

augalija, o dažniausiai - didžiąja dilg÷le. Griovio dugne - tas pats keip ir nešienaujamojo tipo

grioviuose.

Griovys, tankiai apaugęs aukštais medžiais ir krūmais. Jei tokių medžių laja susilieja,

griovio šlaitų augalija yra labai menka, tačiau šlaitus sutvirtina medžių šaknys, dugnas švarus

ir nereikalauja jokios priežiūros (Berankien÷, 1997).

1.4.2 Šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais ir medžiais

Melioracijos griovys yra dirbtin÷ giliai į gruntą įsir÷žusi vaga. D÷l to palyginti siauroje

griovio juostoje susidaro gana nevienodas augalų augimo sąlygos: bermoje natūralūs

dirvožemiai yra užpilti, šlaituose nuardyti, žemutin÷je šlaito pus÷je dr÷gm÷s dirvožemyje

niekad netrūksta, o prie pat vagos dažnai jos būna ir per daug; be to, šlaitai čia dažnai

užliejami, tuo tarpu viršutin÷je šlaito pus÷je sausesn÷mis vasaromis, dr÷gm÷ priart÷ja prie

augalų vytimo dr÷gm÷s. Šios sąlygos nulemia savitą augalijos, kartu ir sumed÷jusios,

pasiskirstymą griovio šlaituose.

Lietuvoje yra daugiau kaip 53 tūkst. km melioracijos griovių. Vykstant žolin÷s

augalijos kaitai grioviuose, šlaituose pradeda augti ir sumed÷ję augalai. Dažniausiai tai

lapuočiai medžiai ir krūmai (Lamsodis..., 2002).

Melioracijos griovių apaugimas medžiais ir krūmais yra labai nevienodas ne tik

skersiniame griovio pjūvyje, bet ir išilgai griovio. Dalyje griovių nei medžiai, nei krūmai išvis

24 neauga, o ten kur auga, augimas n÷ra ištisinis. Be to, griovių apaugimo laipsnis, priklauso nuo

to, kokiame kraštovaizdžio elemente (miškas, pamišk÷, laukas) yra griovys.

Griovių šlaituose augantys medeliai ir krūmai, suprantama, mažina upelių pralaidumą,

tod÷l mažo nuolydžio upeliuose jų augimą prireikia reguliuoti, paliekant augti tik leistina jų

kiekį. Šis kiekis nustatomas hidrauliniais skaičiavimais. Jiemas atlikti parengta hidraulinių

skiačiavimų metodika ir matematinis modelis (Rimkus ir kt...., 1997; Rimkus ir kt....,1995).

1.10. pav. Griovio šlaitai apaugę jaunu mišku 1.11 pav. Griovio šlaitai apaugę krūmais

Medeliai ir krūmai trukdo valyti griovius mechanizuotai, jei jie bent nuo vieno šlaito

neiškirsti. Augdami arti drenažo žiočių, kelia pavojų joms užaugti šaknimis, tod÷l iš griovių

šalintini. Tačiau jie slopina vagoje augančias žoles, tod÷l upelio dugne t÷km÷ sustipr÷ja ir

dumbl÷jimą sul÷tina arba jo iš viso nebūna. Tai gana svarbu: neaugdamos vagoje, žol÷s

netvenkia griovyje tekančio vandens (ir drenažo žiočių), grioviai l÷čiau dumbl÷ja (Berankien÷

ir kt., 1997). Be to, nereikia šienauti apaugusių šlaitų.

Taigi sumed÷jusios augalijos buvimas ne visada yra tik neigiamas reiškinys.

Apaugimas krūmais ir medeliais Lietuvoje vyksta spontaniškai. Griovių apaugimas

sumed÷jusia augalija yra labai nevienodas. Labiausiai apauga miškų ir pamiškių grioviai.

Medelių augimas iki šiol buvo tik nereguliaraus šienavimo pasekm÷. Siekiant mažinti

reikalingus priežiūros darbus, griovių apaugimą medeliais reik÷s puosel÷ti (Rimkus..., 2000).

25 1.4.3 Dugno uždumbl÷jimas

Sausinimo sistemų dumbl÷jimas ir užnešimas sąnašomis vyksta d÷l daugelio gamtinių

ir žmogaus veiklos sukeltų priežasčių. Siekiant valdyti šiuos procesus, būtina juos pažinti

(Šukys ir kt....,).

Ankstesniais tyrimais (Poškus ir kt....,1995) nustatyta, kad griovių vagų dumbl÷jimą ir

sąnašų kaupimąsi daugiausia nulemia:

1. gruntas, kuriame įrengtas griovys (per tą patį laiką daugiau sąnašų susikaupia

sm÷lio negu molio gruntuose);

2. griovio dugno nuolydis (intensyviausiai sąnašos kaupiasi mažo nuolydžio (0,6-1,0

‰) ir periodiškai išdžiūstančiuose grioviuose);

3. vandens t÷km÷ (iš griovių, kuriais nuolat teka vanduo, iš dalies sąnašos

išplaunamos, ypač potvynių metu, o didesnio nuolydžio baruose (i > 1 ‰)

nešmenys nenus÷da ir sąnašų nesusidro);

4. dugno plotis (did÷jant dugno pločiui nuo 0,4 - 0,6 iki 1 m ir daugiau, d÷l

sumaž÷jusio vandens greičio iškrinta daugiau nešmenų ir daugiau kaupiasi

sąnašų);

5. dugno apž÷limas žole (kai dugnas neapž÷lęs, sąnašų būna 1,2 - 1,5 karto mažiau

negu griovio ruožuose su apž÷lusiu dugnu);

6. šlaitų apž÷limas krūmais (krūmais apž÷lusiuose grioviuose sąnašų susikaupia 1,2 -

2 kartus mažiau negu bekrūmiuose griovio ruožuose).

Sąnašų kaupimąsi vagoje galima nepriskirti prie deformacijų, nes jas laiku išvalius

griovys v÷l atgauna buvusią profilio formą. Tačiau ilgesnį laiką nevalant sąnašų griovys

deformuojasi, joms kaupiantis kyla dugnas, l÷kšt÷ja šlaitai.

Remdamiesi literatūros (Šileika..., 1961; Mickis..., 1962; Blažys ir kt...., 1969)

duomenimis, išskiriame šias pagrindines griovių uždumbl÷jimo priežastis:

1. pagal sąnašų ir dumblo kilmę:

• aukštesnių griovio vagos barų paplovimas;

• šlaitų erozija ir nuošliaužos, latakų paplovimai;

• griovio baseino dirvožemio erozija;

• drenomis vykstantys grunto dalelių išnešimas;

• griovio pap÷d÷s ir vagos grunto mechanin÷ sufozija, kontaktinis išplovimas it

filtracinis išspaudimas;

2. pagal sąlygas vandens nešmenims nus÷sti:

26 • mažas vandens greitis d÷l mažo dugno nuolydžio arba d÷l dugne augančių žolių

sukeltos patvankos;

• dirbtin÷s užtvank÷l÷s, įrengtos žmonių, bebrų, įmestų į griovį pašalinių daiktų;

• dugne augančios ir trūnijančios žol÷s, kurios sulaiko nešmenis;

3. pagal dirbtinį poveikį griovio elementams:

• griovio dugno išpurenimas bei šlaitų pap÷d÷s sužalojimas valant sąnašas;

• gyvulių ir žv÷relių daroma žala

(išmynimas, išknisimas).

Kai kurios išvardytos dumbl÷jimo

priežastys gali būti šalinamos atliekant

vienkartinius sistemingus griovių remonto ir

priežiūros darbus pvz., sustiprinant latakus,

išardant užtvank÷l÷s, šienaujant dugną, neleidžiant

ganytis gyvuliams. Kitos preižastys yra natūralaus

pobūdžio ir egzistuoja nuolat. Jų poveikį

dumbl÷jimo procesui specealiomis priemon÷mis

galima tik sumažinti (Šukys ir kt....).

1.12 pav. Griovio dugnas, užneštas sąnašomis

Sąnašų kaupimosi procese dalyvauja ir gyvoji gamta. Seniai pasteb÷ta, jog vagoje

augančios žol÷s sulaiko nešmenis ir taip pakelia dugną (Šileika..., 1961). To pasekoje griovys

nebeatlieka pagrindin÷s funkcijos – priimti ir nuleisti drenažo, ar kitų į jį įtekančių griovių

vandenį. Griovių užaugimas augalija yra vienas iš svarbiausių greito griovio gedimų

priežasčių (Laurinavičius..., 1967). D÷l augančios augmenijos padid÷ja šiurkštumas, sumaž÷ja

tekančio vandens greitis, intensyviau kaupiasi sąnašos. Tokio augalija užaugusio griovio

pralaidumas sumaž÷ja 50-60 %, o vandens lygiai jame būna aukštesni negu apskaičiuoti.

Reikia pasakyti, kad sąnašų kaupimąsi grioviuose nulemia gamtiniai procesai, kurie

iki šiol mažai ištirti. Buvo žinoma tik nuostata, kad grioviuose susikaupia 0,3 m sąnašų

sluoksnis ir juos reikia valyti, kai dugno plotis 0,6 m, - kas 3 metai, o kai dugno plotis 0,6-1,0

m, - kas 4 metai ir kai dugno plotis daugiau 1,0 m, - kas 5 metai (Jurriens..., 1993). Tačiau ši

nuostata netenkina racionalaus griovių eksploatavimo siekių. Būtini konkretesni ir detalesni

duomenys apie sąnašų kaupimosi spartą įvairiomis griovių įrengimo bei veikimo sąlygomis ir

d÷l to vykstančias griovių deformacija.

27 Sąnašos daro šalutinį poveikį grioviui. Pirmiausia sąnašose įsiveisia dr÷gmę

m÷gstančios žol÷s, d÷l kurių susidaro patvanka. D÷l to griovio pap÷d÷ įmirksta ir prasideda

pelk÷jimo procesas. Ypač tai pastebima paraboliškai išlinkusių šlaitų pap÷d÷se. Kiek tai

veikia griovio pastovumą ir ilgaamžiškumą - kitas kausimas. Tačiau nepatvariose sm÷lio

gruntuose iškastuose grioviuose šis poveikis akivaizdus. Vandens augalų sukelta patvanka

paplauna vis aukštesnes šlaitų dalis, jie stat÷ja, nugriūva, dugnas išplat÷ja iki 3 m ir daugiau,

griovys įgyja apgriuvusio griovio išvaizdą. Iš įmirkusios apatin÷s šlaito dalies į vandenį

slenka šlaito gruntas, vaga intensyviai dumbl÷ja.

Antras sąnašų kaupimosi poveikis pasireiškia tuo, kad deformuoja griovio profilį. Kai

sąnašų susikaupia daugiau negu t÷km÷s vagos gylis (0,1-0,3 m), tai jas išvalius apatin÷s

griovio dalies skersinis profilis įgyja daubos su maždaug viduryje esančia t÷km÷s vaga formą.

Didelį poveikį kauptis sąnašoms daro griovio dugno ir šlaitų pap÷d÷s valymas

mechanizuotai.

Norint palaikyti griovį techniškai tvarkingą svarbiausia - sistemingai ir laiku valyti jį

nuo sąnašų. Griovys privalo netrukdomai priimti ir nuleisti drenažo vandenį (Šukys ir kt.,

1998).

1.4.4 Dirbtin÷s kliūtys magistraliniuose grioviuose

Bebrų užtvankos

Prižiūrint melioracijos griovius, vis daugiau rūpesčių kelia bebrai. Čia jie stato

užtvankas (šiuo metu bebrų užtvankų priskaičiuojama tūkstančiais). Užtvankos labai kliudo

tek÷ti vandeniui, taip patvenkia sausinamąjį tinklą, kad gretimi plotai kai kada užliejami.

Polaidžių metu, ypač atšylant žemei pavasarį, griovių šlaitai neretai išplaunami. Patvenktame

griovyje sunyksta šlaitus stiprinusi vel÷na, šlaitai gadinami bebrams rausiant urvus. Bebrus,

kaip ir kitus laukinius gyvūnus, saugo Lietuvos Respublikos gyvūnijos įstatymas (Žin., 2001).

Bebraviet÷s teigiamai veikia krašto biologinę įvairovę, t.y. bebrų sukurti nauji vandens

telkiniai sudaro palankias sąlygas naujoms augalų ir gyvūnų rūšims. Tokias bebravietes

reikalinga saugoti, tačiau tik ten, kur bebrai nedaro didel÷s žalos žmogaus ūkinei veiklai, nes

jos svarbios bebrų populiacijai išlikti.

Bebrų išplitimas melioracijos grioviuose dažnai siejamas su nepakankama griovių

priežiūra: nereguliariai ar išvis nešienaujamais šlaitais, neišketramais krūmais, tačiau žol÷s,

medeliai bei krūmai ant griovio šlaitų - nebūtina sąlyga, kad griovyje apsigynventų bebrai.

Pagrindin÷ bebrų plitimo melioracijos grioviuose priežastis yra išaugęs populiacijos dydis

(Šaulys V. Ir kt... , 1995).

28

1.13 pav. Bebrų užtvanka griovyje

Kai kurie gamtosaugininkai gana aktyviai siekia išsaugoti natūralią bebrų populiaciją

ir teigia, kad jų daroma žala gamtai dažnai pervertinama. Teigiama, jog, norint išsaugoti

melioracijos griovius (ten, kur jie tikrai reikalingi), visai nebūtina naikinti bebrų – tiesiog

reikia tuos griovius valyti ir iškirsti šalia augančius medelius bei krūmus. Bebrai netur÷s kuo

misti – nebus medžių žiev÷s – ir ten neįsikurs

Taip pat gamtosaugininkai pabr÷žia visokeriopą bebrų naudą. Šie žv÷reliai –

patikimas, pigus ir visiškai natūralus būdas atkurti sunaikintas pelkes, upelius, užliejamas

pievas, pagausinti bioįvairovę, t.y. nors iš dalies atitaisyti sovietmečiu atliktos masin÷s

melioracijos žalą.

Daug nuostolių žem÷s ir miškų savininkams atneša gaus÷janti bebrų populiacija, nes

bebrai iš tiesų yra labai geri „hidrotechnikai" ir pastaraisiais metais labai pagaus÷jo jų

statomų melioracijos kanaluose užtvankų (1.13 pav.). Šios užtvankos patvenkia drenažo

žiotis, nebefunkcionuoja kanalai, pablog÷ja ūkininkavimo sąlygos.

29

1.14 pav. Žmogaus sukurta dirbtin÷ kliūtis

30

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - ištirti eksploatuojamų magistralinių griovių techninę būklę. Pagal

tyrimo rezultatus nustatyti priežastis, sąlygojančias griovių neefektyvumą Raseinių,

Druskininkų, Kauno bei Šakių rajonų savivaldyb÷se.

Tikslui pasiekti reik÷jo:

1. Atlikti mokslin÷s literatūros analizę ir atskleisti temos aktualumą;

2. Ištirti magistralinių griovių būklę, nustatyti jų deformacijų pobūdį ir laipsnį;

3. Ištirti magistralinių griovių statinių pažeidimus ir būklę;

4. Išanalizuoti ir apibendrinti tyrimų duomenis.

31

3.TYRIMO METODIKA

3.1. Tyrimų metodika ir objektas

Magistralinių griovių būkl÷s analizei buvo pasirinktos Raseinių, Kauno, Šakių ir

Druskininkų rajonų savivaldyb÷s. Šių rajonų savivaldyb÷se esančių griovių tyrimai pasirinkti

d÷l to, jos min÷tos savivaldyb÷s yra skirtingose Lietuvos vietose treritorijos atžvilgiu, o taip

pat skirtingi ir melioraciniu požiūriu. Antai Šakių rajono savivaldyb÷je vyraujantys gruntai –

plaukiantys, dulkingi dirvožemiai, Druskininkų savivaldyb÷je vyrauja sm÷liniai gruntai, o

Raseinių rajono savivaldyb÷je – sunkūs priemoliai.

Tyrimai atlikti šiltuoju metu laikotarpiu 2006 ir 2007 metais. Griovių technin÷ būkl÷

vertinta natūriniais steb÷jimais.

Tyrimai atlikti nustatant šias magistralinių griovių charakteristikas: išmatuoti griovių

viršaus ir dugno pločiai, šlaitų nuolydžiai (skersiniai profiliai), gyliai, apskaičiuoti sąnašų

kiekiai griovyje, šlaitų apaugimas krūmais; taip pat drenažo žiočių bei pralaidų būkl÷. Taikyti

įprastiniai tyrimų metodai (Kudakas ir kt., 2004).

Tiriant sąnašų kiekius tirtuose grioviuose, jų kiekis pagal dumblo sluoksnio storį buvo

suskirstytas į tokias grupes: iki 0,2 m gylio, iki 0,4 m ir virš 0,4 m gylio.

Tiriant griovių šlaitų apaugimą sumed÷jusia augalija, krūmai pagal tankumą

suskirstyti į: pavienius, retus, vidutinio tankumo ir tankius.

Griovių viršaus ir dugno pločiui, pralaidų ilgiui, pločiui ir skersmeniui išmatuoti buvo

naudojama 50 m ilgio rulet÷. Griovių gyliui ir ilgiui nustatyti buvo panaudotas optinis

nivelyras AT-G6N ir 4 m matuokl÷. Drenažo žiočių paieškai buvo naudomai metaliniai

smaigai.

Tyrimų metu ištirta 99,2 km magistralinių griovių, 132 pralaidos, 890 drenažo žiočių,

esančių Raseinių, Druskininkų, Kauno ir Šakių rajonų savivaldyb÷se. Tirtų pralaidų vamzdžių

vidinis skersmuo buvo 0,6 – 2,0 m, žiočių - 0,05 - 0,25 m.

Tirtos žiotys buvo medin÷s, asbescementin÷s ir gelžbetonin÷s, o tik 2 % -

polietilenin÷s.

32

4. TYRIM Ų REZULTATAI

Sausinimo sistemos įrengtos pagal normatyvus, kurie kito pagal atskirų laikotarpių

žem÷s ūkio poreikių reikalavimus sausinimo intensyvumui.

Su laiku keit÷si melioracijos statinių priežiūra. Pradžioje grioviai buvo kasmet

prižiūrimi priskiriant nuolatiniams prižiūr÷tojams. Grioviai buvo valomi ir šienaujami

rankiniu būdu. V÷liau priežiūra blog÷jo, nes pereita prie mechanizuoto šienavimo ir

periodinio valymo.

Po 1990 metų, prasid÷jus žem÷s reformai ir trūkstant biudžeto l÷šų, melioracijos

griovių ir jų statinių priežiūra suprast÷jo ir eilę metų nebuvo atliekama.

Laiko b÷gyje melioracijos statinius veikia gamtiniai ir antropogeniniai faktoriai. Tai

augmenijos, gyvūnijos, ypač bebrų poveikis, užšalimų ir atšilimų ciklų kaita, nešmenys,

potvynių įtaka, ūkin÷ veikla. Min÷tų neigiamų faktorių veikiami melioracijos statiniai d÷visi,

galiausiai jų veikimas pablog÷ja tiek, kad nebepakankamai nusausinami plotai.

Atlikus detalius griovių natūrinius tyrin÷jimus įvertinta griovių ir jų statinių būkl÷.

4.1 Melioracijos statinių būkl÷ Raseinių rajono savivaldyb÷je

4.1.1 Griovių būkl÷

Griovių tyrin÷jimai buvo atlikti 2006 m. Tirti magistraliniai grioviai ir jų statiniai yra

Ariogalos ir Betygalos seniūnijose, Ilgižių, Paliepių ir Taurupio kaimų ribose, nutolę nuo

savivaldyb÷s 28-36 km atstumu. Grioviai priklauso Gyn÷v÷s up. baseinui.

Gyn÷v÷s up., Gyn÷vait÷s up. ir šoniniai grioviai Žvairupis, G-10, G-1, Rūdynas,

Lendr÷ įvykdyti pagal buv. Pergal÷s, Ročių, Paliepių, „Lenino kelių“, „Šviesi ateitis“ kol.

mel. projektus, sudarytus 1962-1995 metais. Grioviai Š-6 bei Šilaup÷ įvykdyti pagal buv. kol.

„Šviesi ateitis“ Nr. 6, 13, sudarytus 1969, 1984 metais. Vaičeupelio, Dargupio, Žiogupio,

Daugupio grioviai įvykdyti pagal buv. Ariogalos sod. t. ū. mel. projektus 2, 8, 9, 12, 13,

sudarytus 1965-1970 metais buv. VŪPI. Darbus vykd÷ Raseinių MSV.

D÷l įvairių priežasčių grioviuose ir jų statiniuose atsirado deformacijų, kurios

sumažino drenažo veikimo efektyvumą ir sudar÷ sąlygas atsirasti naujoms dar didesn÷ms

deformacijoms.

Tyrin÷tų griovių bendras ilgis - 51,372 km. Šiame ruože ištirtos 523 drenažo žiotys ir

77 pralaidos. Grioviuose buvo nustatytos tokios deformacijos: šlaitų apaugimas įvairaus

tankumo krūmais, griovio dugno uždumbl÷jimas, drenažo žiočių bei pralaidų pažeidimai.

33

4.1 pav. Tyrin÷tų griovių planas Raseinių rajono savivaldyb÷je (Tirti grioviai pažym÷ti raudona

spalva)

34 Šios Gyn÷v÷s up., griovių, jų statinių, drenažo žiočių, pralaidų deformacijos atsirado

d÷l gamtinių priežasčių bei techniškai nepagrįsto griovių priežiūros darbų organizavimo.

D÷l periodin÷s priežiūros darbų stokos, visų griovių šlaitai apaugę įvairaus tankumo

krūmais. Šlaitų apaugimo krūmais laipsnis kas metai plečiasi. Mažo nuolydžio ruožuose

krūmai sumažina vandens pralaidumą, tvenkia drenažo žiotis, sudaro galimybę bebrams rengti

užtvankas.

Sąnašos daro šalutinį poveikį grioviui. Pirmiausia – sąnašos pakelia griovio dugną, ko

pasekoje griovys negali atlikti savo pagrindin÷s funkcijos, t.y. priimti į jį įtekančių rinktuvų

vandenį. Antra - sąnašose įsiveisia dr÷gmę m÷gstančios žol÷s, d÷l kurių susidaro patvanka.

D÷l to griovio pap÷d÷ įmirksta ir prasideda pelk÷jimo procesas. Sąnašų kaupimosi poveikis

pasireiškia tuo, kad deformuoja griovio profilį.

Tyrimais buvo nustatytas griovio šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais ir

griovio dugno uždumbl÷jimo kiekis (4.1 lentel÷.)

4.1 lentel÷. Esamos griovių deformacijos Raseinių rajono savivaldyb÷je

Krūmai, m Sąnašos, m Griovių

pav. Ilgis,

m N÷ra Reti Vid. tankumo

Tan kūs

N÷ra Iki 0,2 0,2-0,4

Virš 0,4

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Žvairupis 1243 -- 1243 -- -- 183 168 708 184 G-10 2707 -- 1953 754 -- 257 937 1186 327

Gyn÷vait÷ 2589 -- 1656 933 -- 66 859 1274 390 G-1 1163 256 907 -- -- 301 193 261 408

Rūdynas 4397 -- 2742 1358 297 2157 1337 791 112 Lendr÷ 5938 -- 4524 1414 -- 1689 368 2070 1811 Gyn÷v÷ 14446 523 7592 5597 734 4371 2588 4296 3191 Žiogupis 1632 -- -- 1632 -- 35 333 958 306 Dargupis 5452 -- -- 5452 -- 1795 1455 1842 360

Vaičeupelis 2331 -- -- 2331 -- 839 341 1057 94 Daugupis 3379 -- 3379 -- -- 158 984 1036 1201 Šilaup÷ 5442 -- 3149 1912 381 150 888 2371 2033

Š-6 653 -- 653 -- -- -- -- 319 334 Viso: 51372 779 27798 21383 1412 12001 10451 18169 10751

Iš atliktų tyrimų matyti, kad griovių būkl÷ Raseinių rajono savivaldyb÷je yra prasta

(4.2 ir 4.3 pav.). Griovių žemupiuose esant nedideliems nuolydžiams po potvynio iškrinta

nemažai sąnašų. Neprižiūrimi grioviai dumbl÷ja, kaupiasi sąnašos, kelia dugno altitudę,

sudarydamos gr÷smę uždumbl÷ti žiotims. Griovių šlaitai nešienaujami, o dugnai nevalomi.

35

Reti krūmai;54.1%

Tankūs krūmai;2.7%

N÷ra krūmų;1.5%Vidutinio tankumo

krūmai;41.6%

4.2 pav. Griovių šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais Raseinių rajono savivaldyb÷je

Iš 4.2 pav. pastebima, kad esami grioviai neprižiūrimi, juose nekertami medžiai.

Tirtuose grioviuose tik 1,5 % šlaitų neapaugę krūmais, o 98,5 % griovių šlaitų apaugę įvairaus

tankumo krūmais. Šlaitų apaugimą vidutinio tankumo bei tankiais krūmais galima paaiškinti

tuo, jog tirtų griovių teritorijoje yra nemažai miškų, per kuriuos praeina tyrin÷ti grioviai (4.1

pav.). Štai griovys G-10 kerta Marinavos mišką pk. 0+50÷8+04, Gyn÷vait÷s upelio šlaitai

apaugę vidutinio tankumo krūmais nuo pk. 24+30, kur prasideda Šilainių miškas. Gyn÷v÷s,

Rūdyno bei Lendr÷s griovių šlaitai taipogi labiausiai krūmuoti ten, kur grioviai prateka per

Paliepių bei Lapkalnio miškus. Dargupio ir Šilaup÷s griovių šlaitai apž÷lę G÷luvos ir Šilų

miškų krūmais.

N÷ra sąnašų - 23.4%

Virš 0.4 - 20.9%

0.2-0.4 -35.4%

Iki 0.2 - 20.3%

4.3 pav. Griovių dugnų uždumbl÷jimas Raseinių rajono savivaldyb÷je

36 Iš 4.3 paveikslo matyti, jog 23,4% nereikalingas griovių pavalymas nuo sąnašų, o

76,6% reikalingas griovių dugnų pavalymas. Atliekant tyrimus nustatyta, jog didesnį ar

mažesnį griovių dugnų uždumbl÷jimą daugiausiai lemia žolin÷ augalija, kuria apaugę kone

visi grioviai. Daugiausiai sąnašų susikaupę tuose griovių ruožuose, kur nuolydis labai mažas

bei ten, kur dideli nuolydžių svyravimai. Gyn÷v÷s upelyje bei Vaičeupelio, Žiogupio,

Lendr÷s, Daugupio, Šilaup÷s grioviuose buvo aptikta nemažai dirbtinių kliūčių (bebrų ir

žmonių užtvankos, pašaliniai daiktai, sumesti grioviuose), kurios sudar÷ puikias sąlygas

nešmenims s÷sti. Atliekant tyrimus nusatatyta, kad Gyn÷v÷s upelio dugno plotis visame ruože

kinta nuo 1,5 iki 0,8 m pločio, ko pasekoje, susiaur÷jus dugnui, sumaž÷ja vandens greitis ir

kaupiasi sąnašos.

D÷l gamtinių priežasčių, statybos darbų kokyb÷s pažeidimų ir neteisingo priežiūros

darbų organizavimo, pastaruoju metu visiško priežiūros darbų nebuvimo daugelis drenažo

žiočių deformuotos. Laiku neišvalant sąnašų iš griovių dugnų, žiotys paslinko po jomis.

Daugelis žiočių tapo patvenktos.

Atliekant griovių pavalymo darbus ekskavatoriumi, neatžym÷jus drenažo žiočių, dalis

jų buvo pažeistos arba sugadinti tvirtinimai, išjudintos kai kurios žiotys, o kai kurios net visai

suardytos.

Tyrimais buvo nustatytos dažniausiai pasitaikančios drenažo žiočių deformacijos (4.2

lentel÷).

4.2 lentel÷. Drenažo žiočių deformacijos Raseinių rajono savivaldyb÷je

Nustatytos drenažo žiočių deformacijos Griovių pav.

Viso žiočių

Geros Neras

tos Sulūžę

Yra sąnašų

Po vel÷na

Atitrūkusios

Be latako

Priaugę krūmų, šaknų

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Žvairupis 17 2 1 -- 3 7 3 1 -- G-10 36 3 2 4 7 11 5 4 --

Gyn÷vait÷ 24 -- -- 4 15 3 -- 5 -- G-1 7 1 1 -- -- 2 3 -- --

Rūdynas 31 8 -- 3 6 1 -- 1 12 Lendr÷ 54 11 3 8 9 10 5 6 2 Gyn÷v÷ 140 37 7 19 35 31 8 13 -- Žiogupis 19 2 -- -- 7 3 5 2 -- Dargupis 65 13 -- 13 14 15 9 1 --

Vaičeupelis 34 8 5 -- 11 2 6 -- 2 Daugupis 34 5 -- -- 7 10 8 4 -- Šilaup÷ 56 6 5 11 5 17 -- 3 9

Š-6 6 -- -- 2 1 3 -- -- -- Viso: 523 86 24 64 120 115 52 37 25

37 Iš atliktų tyrimų matyti, kad žiočių būkl÷ Raseinių rajono savivaldyb÷je n÷ra gera (4.4

pav.). Iš 523 žiočių tik 86 yra randama geros būkl÷s, kurioms nereikalingas nei remontas, nei

rekonstrukcija. Didžioji dalis žiočių reikalinga rekonstruoti. Tiriamos drenažo žiotys buvo

gelžbetonin÷s, asbescementin÷s ir tik nedidel÷ dalis polietileninių žiočių. Tiriant drenažo

žiotis buvo išskiriamos pagrindin÷s drenažo žiočių deformacijos.

Geros16.4%

Nerastos4.6%Sulūžę

12.2%

Yra sąnašų22.9%

Po vel÷na22.0%

Atitrūkusios9.9%

Be latako7.1%

Priaugę krūmų, šaknų4.8%

4.4 pav. Drenažo žiočių deformacijos Raseinių rajono savivaldyb÷je

Iš 4.4 pav. matyti, kad 16,4 % žiočių yra geros būkl÷s, tačiau didžiąją dalį žiočių -53,6

% reikalinga rekonstruoti, remontuojamų drenažo žiočių yra 30,0 %, kurias reikalinga išvalyti

nuo sąnašų ir pakeisti latakus.

4.1.2 Pralaidų būkl÷

Grioviuose įrengtose pralaidose d÷l blogos priežiūros yra susiformavę įvairaus dydžio

užnešimų deformacijos, kurios mažina pralaidumą (4.3 lent.). Sąlygas išplovoms vystytis

sudar÷ esamų stiprinimų prie pralaidų galų išardymas, valant griovius, pralaidų neišvalymas

po pavasarinių potvynių, žol÷s kamščiai pralaidose. Nuo griovio šlaitų nenušienautą žolę

kiekvieno pavasario potvynio metu vandens srov÷s atpl÷šia nuo šlaitų ir ties pralaidomis

sudaro kamščius, pakeičiančius pralaidų darbo režimą. Taip susiformuoja avarin÷s situacijos,

kurių metu išplaunamos ir sugriaunamos pralaidos.

Tyrimais buvo nustatytos dažniausiai pasitaikančios pralaidų deformacijos (4.3

lentel÷).

38 4.3 lentel÷. Pralaidų deformacijos Raseinių rajono savivaldyb÷je

Nustatytos pralaidų deformacijos Griovių pav. Viso pralai

dų

Geros Sąnašos N÷ra

sargšulių Netvarkingi

angaliai Tarpai tarp

vamzdžių

Kitos deforma cijos*

1 2 3 4 5 6 7 8

Žvairupis 2 -- 2 2 1 1 1 G-10 3 -- 2 2 -- -- --

Gyn÷vait÷ 3 -- 3 2 -- -- -- G-1 1 -- 1 1 -- -- --

Rūdynas 7 -- 7 7 2 4 3 Lendr÷ 9 -- 9 9 2 2 1 Gyn÷v÷ 14 1 13 9 1 9 6 Žiogupis 5 1 4 3 2 2 -- Dargupis 10 2 8 5 1 3 1

Vaičeupelis 5 -- 4 3 2 2 -- Daugupis 5 -- 3 3 2 2 1 Šilaup÷ 12 -- 11 2 4 6 2

Š-6 1 -- 1 1 -- 1 -- Viso: 77 4 68 49 17 32 15

Pastaba: kitos deformacijos* - tai netvarkingos tvirtinimo plokšt÷s, išvažin÷ta danga arba jos n÷ra,

nuslinkę šlaitai, pralaida apaugusi krūmais.

Tirtuose grioviuose rasta 77–ios pralaidos, iš kurių tik 4-ios geros. Tiriant pralaidų

uždumbl÷jimą 38-ose pralaidose pratek÷jimas buvo geras, kadangi vidutinis įtek÷jimo dalyje

susikaupęs nuos÷dų kiekis sudar÷ iki 10 % vidinio vamzdžio skerspločio, 21 –oje pralaidoje -

iki 30 %, o 9 –ose pralaidose ištek÷jimo dalyje uždumbl÷jimas sudar÷ –virš 60%.

Vertinant vamzdžių siūlių nesandarumus, pasteb÷ta, kad 32-ose pralaidose yra tarpai

tarp vamzdžių, pro kuriuos byra gruntas į pralaidos vidų. 15-ai pralaidų galimas siūlių

užtaisymas, o 17-a pralaidų tikslinga rekonstruoti. Siūlių atsiv÷rimą gal÷jo sukelti vamzdžių

nus÷dimai ir pasistūmimai, bei netinkamas siūlių sandarinimas.

Tirtų pralaidų antgaliai buvo monolitinio betono ar gelžbetonio. 17-os pralaidų

antgaliai buvo blogos būkl÷s, iš jų 7-ų pralaidų antgaliai buvo sulūžę, išvirtę. 3-ose pralaidose

antgalių nerasta. Šių pralaidų antgalius reikalinga rekonstruoti, likusių 10 pralaidų antgalius

reikalinga remontuoti.

Pralaidų dangos išvažin÷tos, duob÷tos, vietomis paplautos, o kai kur jų visai n÷ra.

Sargšuliai sulūžę, nulinkę, vietomis jų n÷ra. Kai kurių tirtų pralaidų paviršius ir šlaitai apaugę

krūmais ir medžiais, kurių šaknys skverbiasi į žiedų sujungimus ir ardo konstrukciją. Tai rodo

netinkamą pralaidų priežiūrą.

39 Esamos Raseinių rajono savivaldyb÷s pralaidų deformacijos išreikštos procentais

matyti 4.5 paveiksle.

5.2

88.3

63.6

22.1

41.6

19.5

0

1020

30

4050

6070

80

90

Pro

cen

tai

Geros Yra sąnašų N÷rasargšulių

Netvarkingiangaliai

Tarpai tarpvamzdžių

Kitosdeformacijos

Deformacijos

4.5 pav. Pralaidų deformacijos Raseinių rajono savivaldyb÷je

Iš tyrimų matyti, kad beveik visoms pralaidoms reikalingas mažesnis ar didesnis

remontas. Iš tirtų pralaidų 5,2 % yra geros būkl÷s ir joms nieko nereikia remontuoti, 88,3 %

reikalinga išvalyti sąnašas. Iš visų 77 pralaidų net 20 yra labai blogos būkl÷s, tod÷l jas

tikslinga rekonstruoti.

4.2 Melioracijos statinių būkl÷ Druskinink ų savivaldyb÷je


Griovių tyrin÷jimai buvo atlikti 2006 ir 2007 m. 2006 m. tyrin÷ti grioviai yra

Vilkanastrų kaimo ribose, nutolę nuo savivaldyb÷s 12 km atstumu. Grioviai priklauso Juodojo

Bilso ež. baseinui.

Grioviai įvykdyti 1965 metais pagal sudarytą buv. ,,Taikos aušra“ kol. mel. proj.

Nr.11. Griovio B- 2 (tarp pk. 3+00-10+00) kapitalinis remontas atliktas 1983 m. pagal

sudarytą buv. Lenino kolūkio mel. proj. Nr.4 ir sukanalizuota 240 m griovio 1200 mm

skersmens vamzdžiais. Darbus atliko Lazdijų MSV.

40

4.6 pav. Tyrin÷tų griovių planas Druskininkų savivaldyb÷je (Tirti grioviai pažym÷ti raudona spalva)

41

Grioviai, kurių tyrin÷jimai buvo atlikti 2007 m. yra Švendubr÷s kaimo ribose, nutolę

nuo savivaldyb÷s 10 km atstumu. Grioviai priklauso Nemuno up. baseinui.

Kubilnicos up. ir šoniniai grioviai K-2, K-3, K-4, K-6, K-8, K-10, K-11, K-12

įvykdyti pagal Kubilnicos up. nusausinimo projektą, sudarytą 1952 metais Valstybinio Žem÷s

ūkio statybos Melioracijos ir Elektrifikacijos projektavimo instituto. 1964 metais sudarytas

Kubilnicos upelio kapitalinio remonto projektas, pagal kurį buvo pagilintas ir paplatintas

upelis 1,6-2,0 m., o grioviai K-6, K-8, K-11 prailginti ir pagilinti. Tarp pk 32+00-62+00 plotai

prie Kubilnicos up. nusausinti pagal sudarytą 1965 m. Druskininkų t. ū. mel. proj. Nr. 2. Tarp

pk 0+00-32+00 plotai nusausinti pagal mel. proj. Nr. 7 sudarytą 1972m. ir iškasti grioviai K-

2 ir K-3. Griovys K – 1 įvykdytas pagal sudarytą 1970 m. Var÷nos raj. Druskininkų t. ū. mel.

proj. Nr. 6. Darbus vykd÷ Lazdijų MSV.

Per 2006 ir 2007 m. ištirta 14,324 km melioracijos griovių, 13 pralaidų, 99 drenažo

žiotys, esančių Druskininkų rajone. Grioviuose buvo nustatytos tokios deformacijos: šlaitų

apaugimas įvairaus tankumo krūmais, griovio dugno uždumbl÷jimas, drenažo žiočių bei

pralaidų pažeidimai.

D÷l gamtinių priežasčių, techniškai nepagrįstos griovių priežiūros darbų

organizavimo, Kubilnicos up. ir grioviuose K-2, K-3, K-11, B-2, B-2-1, Nr.1, Nr.2, K-1 šiuo

metu susidariusios griovių, jų statinių, drenažo žiočių, pralaidų deformacijos, kurios mažina

esamo drenažo veikimo efektyvumą ir kelia pavojų atsiradusių deformacijų plitimui.


deformacijų, tikslinga šiuos griovius, jų statinius rekonstruoti bei remontuoti.

Tyrimais buvo nustatytos dažniausiai pasitaikančios griovių deformacijos (4.4 lentel÷).

4.4 lentel÷. Esamos griovių deformacijos Druskininkų savivaldyb÷je

Krūmai, m Sąnašos, m Griovių pav.

Ilgis, m N÷ra Pavi

eniai Reti Vid.

tankumo Tankūs

N÷ra Iki 0,2

0,2-0,4

Virš 0,4

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

B-2 3390 961 -- 729 1700 -- 2000 65 1261 64 B-2-2 1258 -- -- -- 1258 -- 680 366 166 46 Nr. 1 210 -- -- 210 -- -- 186 24 -- -- Nr. 2 150 -- -- 150 -- -- 150 -- -- -- K-1 1000 306 553 -- 141 -- 19 22 867 92 Nr. 1 133 133 -- -- -- -- -- -- 133 -- Nr. 2 252 252 -- -- -- -- -- 41 211 -- Nr. 3 247 247 -- -- -- -- -- 247 -- -- K-4 195 195 -- -- -- -- -- 195 -- --

42 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

K-2 197 -- -- 197 -- -- 174 23 -- -- K-3 252 252 -- -- -- -- 76 -- 105 71 K-11 894 894 -- -- -- -- -- 333 524 37

Kubilnica 6146 5333 -- 813 -- -- 1635 1522 2166 823 Viso: 14324 8573 553 2099 3099 -- 4920 2838 5433 1133

Iš atliktų tyrimų matyti, kad griovių būkl÷ Druskininkų savivaldyb÷je n÷ra labai gera

(4.7 ir 4.8 pav.).

N÷ra krūmų;59.9%

Pavieniai krūmai;3.9%

Vidutinio tankumo krūmai;21.6%

Reti krūmai;14.7%

4.7 pav. Griovių šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais Druskininkų savivaldyb÷je

Iš 4.7 pav. matyti, jog net 59,9 % griovių šlaitai neapaugę krūmais, o 40,1 % šlaitai

krūmuoti, tačiau krūmai daugiausiai reti ir vidutiniškai tankūs, o tankių visiškai nerasta.

Šlaitų apaugimas vidutinio tankumo krūmais pasteb÷tas tose griovių atkarpose, kur jie

iškasti per mišką (4.6 pav.). Štai grioviai B-2 ir B-2-2 iš vienos pus÷s šliejasi prie miško, kuris

apjuosęs Azagio ežerą. Griovio K-1 vagos atkarpje (pk. 0+50÷1+91) taipogi auga miškas.

43


Virš 0.4 - 7.9%

0.2-0.4 - 37.9%

Iki 0.2 - 19.8%

4.8 pav. Griovių dugnų uždumbl÷jimas Druskininkų savivaldyb÷je

Iš 4.8 pav. matyti, jog 34,4 % griovių dugnuose n÷ra sąnašų, o 65,6 % griovių dugnai

uždumbl÷ję. Didžiausias dugnų uždumbl÷jimas pasteb÷tas griovių žemupiuose.

Laiku neišvalant sąnašų iš griovių dugnų, prad÷jo tvenktis drenažo žiotys. Ypatingai

kritin÷je būkl÷je atsidūręs griovio B-2 žemupys bei Kubilnicos up. žemupys ir aukštupys,,

kurie buvo patvenkti bebrams pastačius užtvankas įvairaus aukščio. Sul÷t÷jus vandens greičiui

užsineš÷ griovio dugnas, nešmenys susikaup÷ ir kanalizuotoje linijoje.

D÷l darbų kokyb÷s pažeidimų suskilo g/b vamzdžių movos ir pro plyšius įsiurbtas

gruntas uždumblino vamzdyną. Neįrengtos grotel÷s prie įtek÷jimo antgalio pagreitino

vamzdyno užnešimą žole, šakomis ir kitomis sąnašomis.

Kubilnicos up. tarp pk. 0+00-7+00 formuojasi naturali upelio vaga 1,6-2,0 m. pločio

su stačiais šlaitais, apaugusiais žole ir pakibusia vel÷na. Vyraujantys gruntai-sm÷liai. Šiame

ruože vandens gylis 0,6-0,9m. Tarp pk. 7+00-19+00 yra keletas bebrų užtvankų kurios

tvenkia žiotis. Šlaituose daug bebrų urvų iš kurių gruntas suneštas į upelio dugną. Durpiniuose

gruntuose urvai yra iki 15 m. ilgio nuo upelio, kurių dalis užslinkusi. Šiame ruože formuojasi

natūrali upelio vaga. Tarp pk. 32+00-33+87 upelio šlaitai nuslinkę, dugno plotis 3,0-4,0 m.

viršaus plotis iki 18,0 m. Sm÷lis nuneštas vandens srov÷s į žemupį iki pk. 25+00 ir paskleistas

ant durpinio grunto upelio dugne. Tarp pk.33+87-61+46 upelio šlaituose bebrų urvai, gruntas

suneštas į dugną. Atliekant tyrimus nustatyta, jog daugiausiai sąnašų susikaupę ne tik tuose

ruožuose, kur pastatytos bebrų užtvankos, bet ir už pralaidų, o taip pat ir aukštesnių griovių

įsijungimo vietose, kur vandens greitis staigiai sul÷t÷ja.

Storas sąnašų sluoksnis sudar÷ geras sąlygas žolinei augmenijai vystytis. Ypatingai

žolin÷ augmenija prad÷jo sparčiai augti pastaraisiais metais, kuomet buvo sausas periodas, o

44 šlaitai daugelį metų buvo nešienaujami. Nevalant ir nešienaujant griovių, jų dugne ir ant šlaitų

užaugo aukštastieb÷ žolin÷ augmenija.


lentel÷).

4.5 lentel÷. Drenažo žiočių deformacijos Druskininkų savivaldyb÷je


Viso žiočių

Geros Neras

tos Sulūžę

Yra sąnašų

Po vel÷na

Atitrūkusios

Be latako


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

B-2 17 -- 1 10 2 -- 3 1 -- B-2-1 10 -- -- 6 -- 3 -- -- 1 Nr. 1 1 -- -- 1 -- -- -- -- -- Nr. 2 1 -- -- -- -- -- 1 -- -- K-1 9 1 -- 4 1 3 -- -- -- Nr. 1 0 -- -- -- -- -- -- -- -- Nr. 2 0 -- -- -- -- -- -- -- -- Nr. 3 0 -- -- -- -- -- -- -- -- K-4 0 -- -- -- -- -- -- -- -- K-2 1 -- -- -- 1 -- -- -- -- K-3 1 -- -- -- 1 -- -- -- -- K-11 5 -- -- -- 1 -- -- -- 4

Kubilnica 54 3 14 12 2 -- 8 6 9 Viso: 99 4 15 33 8 6 12 7 14

Geros4.0%

Nerastos15.2%

Sulūžę 33.3%

Yra sąnašų8.1%

Po vel÷na6.1%

Atitrūkusios12.1%

Be latako7.1%


4.9 pav. Drenažo žiočių deformacijos Druskininkų savivaldyb÷je

Iš atliktų tyrimų pastebima, jog drenažo žiočių būkl÷ Druskininkų savivaldyb÷je

ypatingai bloga (4.4 pav.) Pakilus griovių dugnui žiotys paslinko po sąnašomis. Grioviai

45 negali tinkamai atlikti savo funkcijų, pasidar÷ patvenkti. Griovių dugno ir šlaitų apaugimo

laipsnis kasmet vis plečiasi, mažindamas vandens pralaidumą bei sukeldamas grioviuose

esančių drenažo žiočių patvanką.

Kone visos drenažo žiotys buvo medin÷s ir tik labai nedidel÷ dalis buvo gelžbetonin÷s.

Vertinant drenažo žiotis pasteb÷ta, kad tik 4 % žiočių geros būkl÷s, 15,2 % patenkinamos –

remontuotinos ir net 80,8 % blogos būkl÷s – rekonstruotinos. Visos avarin÷s būkl÷s žiotys

buvo medinių konstrukcijų. Šios konstrukcijos žiotys šiuo metu suirusios. Didelį nerastų

žiočių procentą įtakojo bebrų pastatytos užtvankos drenažo žiočių vietose.


Nuo griovių šlaitų nenušienauta žol÷, kiekvieno potvynio metu, vandens srov÷s

atpl÷šiama nuo šlaitų ir dugno, ties pralaidomis sudarydama kamščius, pakeičiančius pralaidų

darbo režimą. Tyrimais buvo nustatytos dažniausiai pasitaikančios pralaidų deformacijos

Druskininkų savivaldyb÷je (4.6 lentel÷).

4.6 lentel÷. Pralaidų deformacijos Druskininkų savivaldyb÷je

Nustatytos pralaidų deformacijos Griovių

pav. Viso pralai

dų




vamzdžių

Kitos deformaci

jos* 1 2 3 4 5 6 7 8

B-2 1 -- 1 1 -- -- 1 B-2-1 -- -- -- -- -- -- -- Nr. 1 -- -- -- -- -- -- -- Nr. 2 -- -- -- -- -- -- -- K-1 2 -- 2 -- 1 1 1 Nr. 1 1 -- 1 -- 1 1 -- Nr. 2 1 -- 1 -- -- 1 1 Nr. 3 1 -- 1 1 -- -- -- K-4 1 -- 1 -- 1 -- 1 K-2 -- -- -- -- -- -- -- K-3 -- -- -- -- -- -- -- K-11 2 -- 2 -- -- -- --

Kubilnica 4 1 3 2 2 2 2 Viso: 13 1 12 4 5 5 6

G/b vamzdynas d-1200 mm. D÷l statybos darbų kokyb÷s pažeidimų, priežiūros darbų

nebuvimo, atmosferinio poveikio per ilgus eksploatavimo metus susiformavo įvairaus dydžio

bei pobūdžio deformacijos. Vamzdyne atsirado grunto įsiurbimai sulūžus movoms.

Prie įtek÷jimo antgalio neįrengtos grotel÷s sudar÷ sąlygas užnešti žol÷mis, šakomis

vamzdyną beveik pilnu skersmeniu.

46 Tiriant pralaidų uždumbl÷jimą Druskininkų savivaldyb÷je nustatyta, kad tik 1-oje

pralaidoje n÷ra sąnašų. 6-ose pralaidose pratek÷jimas buvo geras, kadangi vidutinis įtek÷jimo

dalyje susikaupęs nuos÷dų kiekis sudar÷ iki 10 % vidinio vamzdžio skerspločio, 3 –ose

pralaidose - iki 40 %, o 1–oje pralaidoje ištek÷jimo dalyje uždumbl÷jimas sudar÷ –virš 60%.

Vertinant vamzdžių siūlių nesandarumus, pasteb÷ta, kad 5-iose pralaidose yra tarpai

tarp vamzdžių, pro kuriuos byra gruntas į pralaidos vidų. 3-iose pralaidose galimas siūlių

užtaisymas, o 2 pralaidas tikslinga rekonstruoti. Siūlių atsiv÷rimą gal÷jo sukelti vamzdžių


Tirtų pralaidų antgaliai buvo monolitinio betono ir gelžbetonio. 5-ių pralaidų antgaliai

buvo blogos būkl÷s, jų antgaliai sulūžę, nuvirtę. Šių pralaidų antgalius reikalinga rekonstruoti.

Tarp pk. 20+20-40+70 dešin÷je Kubilnicos upelio pus÷je nutiestas kelias, kuris šiuo

metu nepravažiuojamas d÷l grioviuose Nr.1, Nr.2 ir K-4 sulūžusių pralaidų.


Sargšuliai sulūžę, nulinkę, vietomis jų n÷ra. Vienos tirtos pralaidos paviršius ir šlaitai apaugę



Esamos Druskininkų savivaldyb÷s pralaidų deformacijos išreikštos procentais matyti

4.10 paveiksle.

7.7

92.3

30.838.5 38.5

46.1

0102030

405060

708090

100

Pro

cen

tai


Netvarkingiangaliai


Kitosdeformacijos

Deformacijos

4.10 pav. Pralaidų deformacijos Druskininkų savivaldyb÷je

47 Iš tyrimų matyti, kad beveik visoms pralaidoms reikalingas mažesnis ar didesnis

remontas. Iš tirtų pralaidų 7,7 % yra geros būkl÷s ir joms nieko nereikia remontuoti, 92,3 %

reikalinga išvalyti sąnašas. Iš visų 13 pralaidų net 5 yra labai blogos būkl÷s, tod÷l jas tikslinga

rekonstruoti.

4.3 Melioracijos statinių būkl÷ Kauno rajono savivaldyb÷je


Griovių tyrin÷jimai buvo atlikti 2006m. Tyrin÷jami grioviai yra Babtų seniūnijos

ribose ir priklauso Strebuko upelio baseinui.

Šunup÷lio upelis iškastas 1973m, pagal buv. Panev÷žiuko t. ū. mel. proj. Nr. 12.

Griovys S – 2, tarp pk. 0+00-6+80, iškastas 1974 m, pagal buv. Nev÷žio kol. mel. proj. Nr.

27. Tarp pk. 6+80-39+36 iškastas 1963 ir 1966 metais pagal buv. Panev÷žiuko t. ū. mel. proj.

Nr.3 ir Nr 6. Gr.Nr.1 įvykdytas pagal VŪPI sudarytą Pagyn÷s paukštininkyst÷s tarybinio

ūkio melioracijos projektą Nr.6 1964 m., griovys U-1 pagal Nr.15 1978m. Darbus vykd÷

Kauno MSV.

Per eilę metų veikiant įvairioms gamtin÷ms sąlygoms bei stokojant l÷šų griovių

priežiūros darbams, išsivyst÷ griovių dugnų, šlaitų deformacijos, kurios nuolat did÷ja

sukeldamos drenažo žiočių ir g/b pralaidų gedimus. Maž÷ja drenažo efektyvumas. Norint

sustabdyti min÷tą procesą, tikslinga griovius ir jų statinius, drenažo žiotis rekonstruoti ir

remontuoti.

4.11 pav. Tyrin÷tų griovių planas Kauno rajono savivaldyb÷je (Tirti grioviai pažym÷ti raudona spalva)

48 Griovių tyrin÷jimai buvo atlikti 2007m. Tyrin÷jami grioviai Kauno rajono

savivaldyb÷je, Babtų, Užliedžių, Taurakiemio, Zapyškio ir Alš÷nų seniūnijų teritorijoje.

Tyrin÷ti grioviai yra Muniškių, Ežer÷lio, Užupių, Paparčių kaimų ribose, nutolę nuo

savivaldyb÷s 20-36 km atstumu. Grioviai priklauso Nemuno, Nev÷žio, Daugupio up.

baseinams.

Grioviai Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9 įvykdyti pagal buv. Pirmūno kol. mel. proj. Nr. 7 1975

metais. Griovys Nr. D-1 įvykdytas pagal buv. Vyt÷nų sodininkyst÷s – daržininkyst÷s

bandymų stoties t. ūkio mel. proj. Nr. 12 1973 metais. Grioviai Nr. 2, Nr. 3 įvykdyti pagal

buv. LVA mok. b. ūkio mel. proj. Nr. 1 1989 metais. Skirpstaujos upelio remontas

įvykdytas 1969 metais. Darbus vykd÷ buv. Kauno MSV.

4.11.a pav. Tyrin÷tų griovių planas Kauno rajono savivaldyb÷je (Tirti grioviai pažym÷ti raudona

spalva)

Per 2006 ir 2007 m. ištirta 19,263 km melioracijos griovių, 22 pralaidos, 121 drenažo

žiotys, esančios Kauno rajono savivaldyb÷je. Grioviuose buvo nustatytos tokios pat

deformacijos kaip ir Raseinių, Druskininkų rajonų savivaldyb÷se: šlaitų apaugimas įvairaus

tankumo krūmais, griovio dugno uždumbl÷jimas, drenažo žiočių bei pralaidų pažeidimai.

49

D÷l gamtinių priežasčių, bebrų veiklos, ūkininkų ir kitų veiksnių vyko griovių

dumbl÷jimas ir statinių d÷v÷jimasis bei deformacijos. Tyrimais buvo nustatytas

uždumbl÷jusių griovių ir apaugusių įvairaus tankumo krūmais šlaitų kiekis (4.7 lentel÷.).

4.7 lentel÷. Griovių deformacijos Kauno rajono savivaldyb÷je


Ilgis, m N÷ra Pavie

niai Reti Vid.

tankumo

Tankūs

N÷ra Iki 0,2

0,2-0,4

Virš 0,4

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Gr. Nr. 7 380 230 -- 150 -- -- 230 10 140 -- Gr. Nr. 8 460 -- -- -- -- 460 -- -- 40 420 Gr. Nr. 9 518 -- -- 518 -- -- -- -- 293 225 Nr. D-1 1476 -- -- -- -- 1476 -- 594 882 --

Skirpstau-ja

2386 2386 -- -- -- -- 261 413 204 1508

Nr.2, Nr.3 944 178 312 454 -- -- 235 245 250 214 Nr. 36 795 -- -- -- -- 795 -- -- 795

Dievogala 700 -- -- -- -- 700 -- -- 700 -- Šunup÷lis 1562 492 -- -- -- 1070 861 100 601 -- Kresukin÷ 1790 -- -- 570 1220 -- 270 353 879 288

Gr. 1 1986 -- 1986 -- -- -- 386 64 160 1376 S-2 3836 160 -- 3179 497 -- 798 1201 1019 818 U-1 2430 400 -- 2030 -- -- 70 738 1052 570

Viso: 19263 3846 2298 6901 1717 4501 3111 3718 6220 6214

Iš atliktų tyrimų matyti, jog griovių būkl÷ tirtame rajone n÷ra gera (4.12 ir 4.13 pav.).

Pavieniai krūmai;11.9%

N÷ra krūmų;20.0%



Reti krūmai;35.8%

4.12 pav. Griovių šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais Kauno rajono savivaldyb÷je

Iš 4.3.2 pav. matyti, jog 20,0 % griovių šlaitai neapaugę krūmais, 11,9 % griovių

šlaituose tik kur ne kur auga krūmai, o 68,1 % šlaitai apaugę įvairaus tankumo krūmais.

50 Šlaitų apaugimą vidutinio tankumo bei tankiais krūmais galima paaiškinti tuo, jog tirtų

griovių teritorijoje yra nemažai miškų, per kuriuos praeina tyrin÷ti grioviai (4.1 pav.). Antai

griovio Nr. 8 kair÷je pus÷je auga miškas, šlaitai apugę tankiais krūmais. D-1 griovio šlaitai

apaugę tankiais krūmais, medžiais. Krūmai plečiasi į ariamos žem÷s pusę. Dešin÷je pus÷je

auga Sitkūnų miškas. Griovio Nr. 36 šlaitai apaugę tankiais krūmais, medžiais, o jam iš abiejų

pusių auga Digrių miškas. Šunup÷lio kair÷je pus÷je bei abiejose griovio S-2 pus÷se auga

tankus Krivenų miškas, kurio krūmais apaugę ir griovių šlaitai.

0.2-0.4 - 32.3%

Virš 0.4 - 32.3%

Iki 0.2 - 19.3%


4.13 pav. Griovių dugnų uždumbl÷jimas Kauno rajono savivaldyb÷je

Iš 4.13 pav. matyti, jog 16,2 % griovių dugnuose nereikalingas valymas, o 83,8 %

griovių dugnai uždumbl÷ję.

Ištyrin÷jus griovius pasteb÷ta, jog griovių dugnų uždumbl÷jimą labiausiai lemia žolin÷

augalija, kuria apaugę kone visi griovių dugnai. Daugiausiai sąnašų susikaupę tuose griovių

ruožuose, kur nuolydis labai mažas bei ten, kur dideli nuolydžių svyravimai. Visame griovio

D-1 dugne sąnašos, lapai, šakos bei medžių liekanos. Medienos išvežimui iš miško griovyje

pastatyti pravažiavimai iš rąstų, šakų ir grunto pk. 9+00; 11+50; 13+50, kurie tvenkia griovį ir

vanduo liejasi ant nusausinto ploto ir pk. 5+64 plauna griovio šlaitą. Griovių Nr.2 ir Nr.3.

dugne tarp pk. 2+35-9+44 sąnašos, žol÷s, o tarp pk. 0+00-2+35, didelio nuolydžio ruože, n÷ra

sąnašų, nes dugne susiformavusi savigrinda, o augmenija sulaiko stačius šlaitus nuo

nuslinkimo. Nr. 7 griovyje bebrai pasistatę užtvanką, d÷l kurios vandens greitis stipriai

sumaž÷ja ir sąnašos intensyviai kaupiasi griovio dugne Skirpstaujos up. dugno plotis 0,8-

2,0m. Kairiajame upelio šlaite tarp pk. 8+60-21+90 yra berma, į kurios pusę palinkusios

medžių šakos. Sąnašos ir žol÷s esančias drenažo žiotis. D÷l aukšto vandens lygio ir sąnašų

51

abiejose griovio pus÷se nusausinti plotai užpelk÷ję, ganyklų ir pievų daugiamet÷s žol÷s

išnykę. Upelio vaga vingiuoja tarp sąnašų prisiglausdama tai prie kairiojo, tai prie dešiniojo

šlaito. Griovyje Nr. 36 sąnašų storis 0,4-0,8 m. tai įtakoja gruntas, iš bebrų urvų suneštas į

griovio dugną. Griovio viršūn÷je, už pralaidos, aplink šulinį įsiurbtas gruntas. Ant drenažo

sistemos Nr. 38 yra įsiurbimai iš kurių gruntas suneštas į griovio dugną. Griovio U - 1 šlaitai

nuo bebrų užtvankos (pk. 20+30-0+00) apaugę retais pavieniais krūmais. Griovio dugne

sąnašų (iki 0.7m); dalis žiočių sulūžę, likusios rekonstruojamos. Nuo pk. 17+30-20+40

griovio šlaitai nuardyti ir nuslinkę. Griovio Gr. 1 dugne prinešta daug sąnašų (iki 0.65m),

kurių gausą įtakojo labai mažas griovio nuolydis bei aukštupyje pristatytos bebrų užtvankos.

Laiku nevalant griovių, kaupiasi nešmenys griovių pap÷d÷je, keičiasi griovių profilis,

gausi žolin÷ augmenija mažo nuolydžio ruožuose mažina pralaidumą, patvenkia drenažo

žiotis. Pavasarinių potvynių ir vasaros liūčių iš griovių išnešama tik dalis sąnašų.

Susiformuoja pakitęs griovių skersinis profilis, s÷dant šlaituose nešmenims, šlaitai l÷kšt÷ja.


lentel÷).

4.8 lentel÷. Drenažo žiočių deformacijos Kauno rajono savivaldyb÷je


Viso žiočių

Geros Neras

tos Sulūžę

Yra sąnašų

Po vel÷na

Atitrūkusios

Be latako


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Gr. Nr. 7 -- -- -- -- -- -- -- -- -- Gr. Nr. 8 2 -- -- -- -- 2 -- -- -- Gr. Nr. 9 6 -- -- -- -- 4 2 -- -- Nr. D-1 2 -- -- 2 -- -- -- -- --

Skirpstau-ja

-- -- -- -- -- -- -- -- --

Nr.2, Nr.3 2 -- -- -- 1 -- 1 -- -- Nr. 36 1 -- -- -- -- -- -- 1 --

Dievogala 10 -- -- 4 -- -- 3 1 2 Šunupelis 4 4 -- -- -- -- -- -- -- Kresukin÷ 13 -- -- 7 3 -- 1 2 --

Nr. 1 20 1 4 -- 8 -- 5 -- 2 S-2 32 5 -- 1 -- 13 6 4 3 U-1 29 1 3 2 9 3 3 -- 8

Viso: 121 11 7 16 21 22 21 8 15

52 Iš atliktų tyrimų matyti, kad drenažo žiočių būkl÷ Kauno rajono savivaldyb÷je yra

prasta (4.14 pav.). Nedaug žiočių yra randama geros būkl÷s, kurioms nereikalingas nei

remontas, nei rekonstrukcija. Didžioji dalis žiočių reikalinga rekonstruoti. Tiriamos drenažo

žiotys buvo gelžbetonin÷s, asbescementin÷s. Laiku neišvalant iš griovio sąnašų, žiotys

paslinko po jomis. Drenažo sistemos tapo patvenktos. Atliekant pavalymo darbus

ekskavatoriumi, neatžym÷jus drenažo žiočių, dalis jų pažeista jas išardant arba sunaikinant

tvirtinimus prie žiočių.

Tiriant drenažo žiotis buvo išskiriamos pagrindin÷s drenažo žiočių deformacijos.

Geros9.1%

Nerastos5.8%

Sulūžę 13.2%

Yra sąnašų17.4%

Po vel÷na18.2%

Atitrūkusios17.4%

Be latako6.6%


4.14 pav. Drenažo žiočių deformacijos Kauno rajono savivaldyb÷je

Drenažo žiočių, kurioms nereikalingas nei remontas, nei rekonstrukcija, tyrimų metu

aptikta 9,1 %, 24,0 % patenkinamos – remontuotinos ir net 66,9 % blogos būkl÷s –

rekonstruotinos.


Grioviuose įrengtose pralaidose d÷l blogos priežiūros yra susiformavę įvairaus dydžio

užnešimų deformacijos, kurios mažina pralaidumą. Tyrimais buvo nustatytos dažniausiai

pasitaikančios pralaidų deformacijos Kauno rajono savivaldyb÷je (4.9 lentel÷).

53

4.9 lentel÷. Pralaidų deformacijos Kauno rajono savivaldyb÷je

Nustatytos pralaidų deformacijos Griovių pav.

Viso pralai

dų




vamzdžių

Kitos deformaci

jos* 1 2 3 4 5 6 7 8

Gr. Nr. 7 1 1 -- -- -- -- -- Gr. Nr. 8 -- -- -- -- -- -- -- Gr. Nr. 9 1 -- -- -- -- 1 1 Nr. D-1 1 -- 1 1 1 -- 1

Skirpstau-ja

1 - 1 -- -- -- --

Nr.2, Nr.3 1 -- 1 -- -- -- -- Nr. 36 2 -- 1 1 1 1 1

Dievogala -- -- -- -- -- -- -- Šunupelis 2 1 1 -- -- -- -- Kresukin÷ 1 -- 1 1 1 -- --

Nr. 1 2 -- 2 -- -- -- -- S-2 7 -- 5 1 2 2 1 U-1 3 -- 3 -- -- -- --

Viso: 22 2 16 4 5 4 4

Tiriant pralaidų uždumbl÷jimą, 4-ose pralaidose sąnašų nebuvo aptikta, 7-ose

pralaidose pratek÷jimas buvo geras, kadangi vidutinis įtek÷jimo dalyje susikaupęs nuos÷dų

kiekis sudar÷ iki 10 % vidinio vamzdžio skerspločio, 4 –ose pralaidose - iki 30 %, o 5 –ose

pralaidose ištek÷jimo dalyje uždumbl÷jimas sudar÷ –virš 60%.

Vertinant vamzdžių siūlių nesandarumus, pasteb÷ta, kad 4-ose pralaidose yra tarpai

tarp vamzdžių, pro kuriuos byra gruntas į pralaidos vidų. Vienai pralaidai galimas siūlių

užtaisymas, o tris pralaidas tikslinga rekonstruoti. Siūlių atsiv÷rimą gal÷jo sukelti vamzdžių


Tirtų pralaidų antgaliai buvo monolitinio betono ar gelžbetonio. 5-ių pralaidų antgaliai

buvo blogos būkl÷s, iš jų 3-ų pralaidų antgaliai buvo sulūžę, išvirtę. 1-oje pralaidoje antgalių

nerasta. Šių pralaidų antgalius reikalinga rekonstruoti

Pralaidų dangos išvažin÷tos, duob÷tos, o kai kur jų visai n÷ra. Sargšuliai sulūžę,

nulinkę, vietomis jų n÷ra. Kai kurių tirtų pralaidų paviršius ir šlaitai apaugę krūmais ir

medžiais, kurių šaknys skverbiasi į žiedų sujungimus ir ardo konstrukciją. Tai rodo netinkamą

pralaidų priežiūrą.

Esamos Kauno rajono savivaldyb÷s pralaidų deformacijos išreikštos procentais

parodytos 4.15 paveiksle.

54

9.1

72.7

18.222.7

18.2 18.2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Pro

cen

tai


Netvarkingiangaliai


Kitosdeformacijos

Deformacijos

4.15 pav. Pralaidų deformacijos Kauno rajono savivaldyb÷je

Iš tyrimų matyti, kad beveik visoms pralaidoms reikalingas mažesnis ar didesnis

remontas. Iš tirtų pralaidų 9,1 % yra geros būkl÷s ir jų nereikia remontuoti, 72,7 % reikalinga

išvalyti sąnašas. Iš visų 22 pralaidų 4 yra labai blogos – avarin÷s būkl÷s, tod÷l jas tikslinga

rekonstruoti.

4.4 Melioracijos statinių būkl÷ Šakių rajono savivaldyb÷je


Griovių tyrin÷jimai buvo atlikti 2006 m. Tirti magistraliniai grioviai ir jų statiniai yra

Šakių rajono savivaldyb÷je, Slavikų seniūnijos teritorijoje, Žiūrių kaimo ribose, nutolę nuo

savivaldyb÷s 20 km atstumu. Grioviai priklauso Šešup÷s up. baseinui.

Gedupio up. ir šoniniai grioviai G-2, G-2-2, G-4, G-1 įvykdyti pagal buv. kol.

“Slavikai” sudaryti pagal mel. proj. 1961-1982 metais. Tarp pk. 0+00-11+50 griovys G-2

įvykdytas pagal mel. proj. Nr. 5- 1972m, tarp pk. 11+50-24+10 pagal mel. proj. Nr.2- 1968m.

Tarp pk. 0+00-1+89 griovys G-2-2 įvykdytas pagal mel. proj. Nr.5- 1972m, tarp pk. 1+89-

10+91 pagal mel. proj. Nr.2 -1968m. Tarp pk. 0+00-18+16 Gedupio up. įvykdytas pagal mel.

proj. Nr. 5- 1972m, tarp pk. 18+16-38+50 pagal mel. proj. Nr.15 -1982m, tarp pk. 38+50-

70+10 pagal mel. proj. Nr.7- 1975m. Tarp pk. 0+00-19+60 ir 1+80-19+60 griovys G-4

įvykdytas pagal mel. proj. Nr.1 -1961m ir Nr.2 -1968m. Tarp pk. 0+00-15+50 griovys G-1

įvykdytas pagal mel. proj. Nr.15- 1982m, tarp pk. 5+50-17+70 pagal mel. proj. Nr.6- 1976m.

55 1986 metais sudarytas Gedupio upelio (tarp pk. 0+00-18+16) bei šoninių griovių: G-2 (tarp

pk. 0+00-11+36), G-2-2 (tarp. pk. 0+00-1+89) kapitalinio remonto projektas. Darbus vykd÷

buv. Šakių MSV.

4.16 pav. Tyrin÷tų griovių planas Šakių rajono savivaldyb÷je (Tirti grioviai pažym÷ti raudona spalva)

Tyrin÷jamų griovių bendras ilgis – 14,241 km. Šiame ruože ištirtos 147 drenažo žiotys

ir 20 pralaidų. Grioviuose buvo tirtos tokios deformacijos: šlaitų apaugimas įvairaus tankumo

krūmais, griovio dugno uždumbl÷jimas, drenažo žiočių bei pralaidų būkl÷.

D÷l gamtinių priežasčių, techniškai nepagrįstos griovių priežiūros darbų

organizavimo, Gedupio up. ir grioviuose G-2, G-2-2, G-4, G-1 šiuo metu susidariusios

griovių, jų statinių, drenažo žiočių, pralaidų deformacijos, kurios mažina esamo drenažo

veikimo efektyvumą ir kelia pavojų atsiradusių deformacijų plitimui.


deformacijų, tikslinga šiuos griovius, jų statinius remontuoti.

56 Tyrimais buvo nustatytos dažniausiai pasitaikančios griovių deformacijos (4.10

lentel÷).

4.10 lentel÷. Esamos griovių deformacijos Šakių rajono savivaldyb÷je


Ilgis, m N÷ra Reti Vid.

tankumo Tankūs N÷ra Iki

0,2 0,2-0,4

Virš 0,4

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Gedupis 7010 157 685 2696 3472 1961 752 2345 1952 G-2-2 1091 83 -- -- 1008 83 491 517 -- G-2 2410 -- 574 -- 1836 845 397 634 534 G-4 1960 -- -- 245 1715 505 630 724 101 G-1 1770 1028 -- 207 535 475 332 765 198

Viso: 14241 1268 1259 3148 8566 3869 2602 4985 2785

Iš atliktų tyrimų matyti, kad griovių būkl÷ Šakių rajono savivaldyb÷je yra prasta (4.17

ir 4.18pav.).


Reti krūmai;8.8%

N÷ra krūmų;8.9%


4.17 pav. Griovių šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais Šakių rajono savivaldyb÷je

Iš 4.17 pav. matyti, jog net 91,1 % griovių šlaitai apaugę įvairaus tankumo krūmais, o

iš jų net 60,2 % šlaituose vyrauja tankūs krūmai, tik 8,9 % griovių šlaituose krūmai neauga.

Griovių žemupiuose esant nedideliems nuolydžiams po potvynio iškrinta nemažai

sąnašų. Neprižiūrimi grioviai dumbl÷ja, kaupiasi sąnašos, kelia dugno altitudę, sudarydamos

gr÷smę uždumbl÷ti žiotims. Griovių šlaitai nešienaujami, o dugnai nevalomi.

57

N÷ra sąnašų27.2%

Iki 0.218.3%

0.2-0.435.0%

Virš 0.419.6%

4.18 pav. Griovių dugnų uždumbl÷jimas Šakių rajono savivaldyb÷je

Iš 4.4.3 pav. matyti, jog 27,2 % griovių dugnuose n÷ra sąnašų, o 72,8 % griovių

dugnai daugiau ar mažiau uždumbl÷ję.

Ypatingai kritin÷je būkl÷je yra Gedupio up. (tarp pk. 12+0-25+0), kuris patvenktas

bebrams pastačius įvairaus aukščio užtvankas. Sul÷t÷jus vandens greičiui užsineš÷ griovio

dugnas. Gedupio up. tarp pk. 0+00-8+34 formuojasi natūrali upelio vaga su stačiais šlaitais.

Šiame ruože greičiai dideli, vyksta savigrinda. Pk. 56+00 ir 61+50 yra nuslinkę Gedupio up.

šlaitai, kurių gruntas nus÷dęs ant dugno.

Labai didelę įtaką griovių dugnuose kauptis sąnašoms turi čia vyraujantys gruntai –

dulkiniai dirvožemiai. D÷l gausios dugnos augalijos ir mažų nuolydžių, smulkios dirvožemio

dalel÷s nuolat s÷da ant griovių dugnų.


lentel÷).

4.11 lentel÷. Drenažo žiočių deformacijos Šakių rajono savivaldyb÷je


Viso žiočių

Geros Nerastos

Sulūžę

Yra sąnašų

Po vel÷na

Atitrūkusios

Be latako


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Gedupis 81 -- 18 12 15 9 13 4 10 G-2-2 7 -- 3 -- 4 -- -- -- -- G-2 21 -- 9 4 -- 3 -- -- 5 G-4 19 -- 7 -- -- 4 -- 8 -- G-1 19 -- 4 5 4 -- -- 2 4

Viso: 147 -- 41 21 23 16 13 14 19

58 Iš atliktų tyrimų matyti, kad drenažo žiočių būkl÷ Šakių rajono savivaldyb÷je yra

prasta (4.19 pav.). Geros būkl÷s žiočių, kurioms nereikalingas nei remontas, nei

rekonstrukcija, tyrin÷jimų metu nebuvo rasta. Didžioji dalis žiočių reikalinga rekonstruoti.

Tiriamos drenažo žiotys buvo gelžbetonin÷s, asbescementin÷s ir nedidel÷ dalis medinių

žiočių.

Tiriant drenažo žiotis buvo išskiriamos pagrindin÷s drenažo žiočių deformacijos.

Geros0.0%

Nerastos27.9%

Sulūžę 14.3%

Yra sąnašų15.6%

Po vel÷na10.9%

Atitrūkusios8.8%

Be latako9.5%


4.19 pav. Drenažo žiočių deformacijos Šakių rajono savivaldyb÷je

Iš atliktų tyrimų pastebima, jog drenažo žiočių būkl÷ Šakių rajono savivaldyb÷je

ypatingai bloga (4.19 pav.) Vertinant drenažo žiotis pasteb÷ta, kad geros būkl÷s žiočių

visiškai n÷ra, 25,1 % patenkinamos – remontuotinos ir net 74,9 % blogos būkl÷s –

rekonstruotinos.


Tyrimais buvo nustatytos dažniausiai pasitaikančios pralaidų deformacijos Šakių

rajono savivaldyb÷je (4.12 lentel÷).

4.12 lentel÷. Pralaidų deformacijos Šakių rajono savivaldyb÷je

Nustatytos pralaidų deformacijos Griovių pav.

Viso pralaidų




vamzdžių

Kitos deformaci

jos* 1 2 3 4 5 6 7 8

Gedupis 9 2 6 5 2 2 1 G-2-2 2 1 1 1 1 1 G-2 3 -- 2 1 3 2 1

59 1 2 3 4 5 6 7 8

G-4 3 1 2 2 2 1 1 G-1 3 3 -- 2 -- -- --

Viso: 20 7 11 10 8 6 4

Objekte yra 20 pralaidų, iš jų 7-ios geros. Gedupio up. pk. 19+50 ir 33+86 bei G-2 pk.

1+97 pralaidų antgaliai yra suskilę. Gedupio up. pk. 0+00 pralaidos stiprinimas plokšt÷mis

paplautas. Gedupio up. pk. 22+28, 33+86 bei griovyje G-2 pk. 1+97 pralaidose yra įsiurbtas

gruntas, po 2-4 įsiurbimus, kuriuos reikalinga remontuoti.

Griovių G-2-2 pk. 2+08, G-2 pk. 9+78 ir pk. 13+26, G-4 pk. 0+63 ir 8+96 pralaidos

antgaliai nuvirtę, daug įsiurbimų, vamzdžiai paplauti, tod÷l reikalinga jas rekonstruoti.


Sargšuliai sulūžę, nulinkę, vietomis jų n÷ra. Kai kurių tirtų pralaidų paviršius ir šlaitai apaugę



Esamos Šakių rajono savivaldyb÷s pralaidų deformacijos išreikštos procentais matyti

4.20 paveiksle.

35

5550

40

30

20

0

10

20

30

40

50

60

Pro

cen

tai


Netvarkingiangaliai


Kitosdeformacijos

Deformacijos

4.20 pav. Pralaidų deformacijos Šakių rajono savivaldyb÷je

Iš tyrimų matyti, kad daugumai pralaidų reikalingas mažesnis ar didesnis remontas. Iš

tirtų pralaidų 35,0 % yra geros būkl÷s, 55,0 % pralaidų reikalinga išvalyti sąnašas. Iš visų 20

pralaidų 5 yra labai blogos būkl÷s, tod÷l jas tikslinga rekonstruoti.

Nustatyta, kad grioviai priaugę įvairaus tankumo krūmų, mažesnio nuolydžio vietose

uždumbl÷ję, ko pasekoje grioviai ir jų dugnas apž÷l÷ aukštaūg÷mis žol÷mis ir piktžol÷mis.

60 Yra bebrų patvankų ir išriausiotų griovių ruožų, ypač ties miškeliais ir krūmais apaugusiuose

ruožuose.

Drenažo žiotys daugumoje 1,5 m ilgio, įrengtos giliau negu susiformavusi šlaito

vel÷na. Daugelio jų altitud÷s rastos 10-15 cm žemiau už projektines rinktuvų altitudes. Yra

nemaža dalis neįrengtų arba valymų metu sunaikintų žiočių.

Daugumos pralaidų pylimų šlaitai nelygūs, užslinkę ant antgalių viršaus, šalia sienučių

n÷ra bermelių. Sargšuliai seni, nulinkę, daugumoje sulūžę. Yra įsiurbimų pro sandūras,

apirusių sienučių ir stiprinimų, sąnašų. Susid÷v÷jusių žvyro dangų ir kitų deformacijų.

Siekiant atstatyti melioracijos griovių ir jų įrenginių projektines charakteristikas arba jas

pagerinti yra ruošiami projektai griovių ir jų statinių remontui - rekonstrukcijai.

4.5 Tyrimo rezultatų apibendrinimas

2006, 2007 metais atlikti tyrin÷jimai Raseinių, Druskininkų, Kauno bei Šakių rajonų

savivaldyb÷se. Ištirta 99,2 km magistralinių griovių, 890 drenažo žiočių bei 132 pralaidos.

Magistralinių griovių bei jų statinių deformacijų pasiskirstymas Raseinių,

Druskininkų, Kauno bei Šakių rajonų savivaldyb÷se pagal pažeidimų rūšis pateiktas

paveiksluose. Nustatyta, jog d÷l antropogenin÷s bei bebrų veiklos, gamtinių ir kitų veiksnių,

vyko griovių dumbl÷jimas ir statinių d÷v÷jimasis, kol galiausiai grioviai su juose esančiais

statiniais deformavosi.

Lyginami visų tirtų rajonų griovių dumbl÷jimo ir šlaitų apaugimo įvairaus tankumo

krūmais, gauti rezultatai (4.21 ir 4.22 pav.).

1.5

59.9

20

8.9

03.9

11.9

0

54.1

14.7

35.8

8.8

41.6

21.6

8.9

22.1

2.70

23.4

60.2

0

10

20

30

40

50

60

70

Pro

cen

tai

N÷ra krūmų Pavieniaikrūmai

Reti krūmai Vidutiniotankumokrūmai

Tankūskrūmai

Raseinių raj. Druskininkų raj. Kauno raj. Šakių raj.

4.21 pav. Tirtų griovių šlaitų apaugimas įvairaus tankumo krūmais

61

Remiantis duomenų, pateiktų 4.21 paveiksle, analize, galime daryti išvadą, kad

mažiausiai krūmais apž÷lę grioviai yra Druskininkų savivaldyb÷je, kur krūmams augti

nepalankus gruntas – sm÷lis, čia krūmai neauga net 59,9 %. Tankiausiai šlaitai apaugę Šakių

rajono savivaldyb÷je – 60,2 %, o apskritai daugiausiai krūmuotų šlaitų yra Raseinių rajono

savivaldyb÷je – net 98,5 %, kur vyraujantys gruntai – priemoliai, moliai. Būtent šiame rajone

buvo didžiausias kiekis griovių, kurių vagos ÷jo per miškus. Matyti tam įtakos tur÷jo tai, kad

griovių šlaitai ilgą laiką nešienauti, krūmai nešalinti.

23.4

34.4

16.2

27.2

20.319.8

19.3

18.3

35.437.9

32.3

35

20.9

7.9

32.3

19.6

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Pro

cen

tai

N÷ra sąnašų Iki 0,2 Iki 0,4 Virš 0,4


4.22 pav. Griovių dugnų uždumbl÷jimas tirtose rajonų savivaldyb÷se

Apibendrinant gautus rezultatus pastebime, jog labiausiai grioviai uždumbl÷ję Kauno

rajono savivaldyb÷je – 83,9%, mažiausiai – Druskininkų savivaldyb÷je. Uždumbl÷jimą

labiausiai sąlygojo maži nuolydžiai bei bebrų užtvankos: antai Kauno rajono savivaldyb÷je

vyraujantys gruntai – priemoliai, čia grioviai negilūs, mažo nuolydžio. Daugumoje griovių

karaliauja bebrai. Prie bebrų užtvankų griovių šlaitai išplauti, nuslinkę, ko pasekoje dugnas

stipriai uždumbl÷jęs. Druskininkų savivaldyb÷je esančių griovių nuolydis bei gylis nemažas.

Nors čia vyraujantys gruntai sm÷liai, tačiau šlaitus nuo slinkimo apsaugo užž÷lusi žol÷, o ir

nemažas nuolydis neleidžia kauptis sąnašoms. Šiuose grioviuose daugumoje ruožų d÷l

nemažo nuolydžio vyksta savigrinda.

Sąnašos daro šalutinį poveikį grioviui. Sąnašose įsiveisia dr÷gmę m÷gstančios žol÷s,

d÷l kurių susidaro patvanka. D÷l to griovio pap÷d÷ įmirksta. Sąnašų kaupimosi poveikis

pasireiškia tuo, kad deformuoja griovio profilį.

62 Drenažo žiočių būkl÷s tyrimų rezultatai pateikti 4.23 paveiksle.

16.4

4

9.1

0

30

15.2

24

25.1

53.6

80.8

66.9

74.9

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Pro

cen

tai

Geros būkl÷s Remontuotinos Rekonstruotinos


4.23 pav. Drenažo žiočių būkl÷ tirtose rajonų savivaldyb÷se

Apibendrinant tyrimo rezultatus matyti, jog drenažo žiočių būkl÷ yra visuose

rajonuose bloga. Daugiausiai geros būkl÷s žiočių rasta Raseinių rajono savivaldyb÷je, n÷

vienos geros – Šakių rajono savivaldyb÷je. Tam įtakos tur÷jo nuslinkę šlaitai ant drenažo

žiočių, bebrų pastatytos užtvankos, ko pasekoje didel÷ dalis drenažo žiočių buvo nerastos.

Daugiausiai remontuotinų žiočių yra Raseinių rajono savivaldyb÷je. Tyrimų metu dažniausiai

aptikti tokie gedimai: žiotys po sąnašom, atitrūkę nuo rinktuvo, n÷ra latakų, sulūžę.

Pralaidų gedimų ir būkl÷s vertinimo rezultatai pateikti 4.24 paveiksle.

5.2 7.7 9.1

35

68.8

53.8

72.7

40

26

38.5

18.225

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Pro

cen

tai

Geros būkl÷s Remontuotinos Rekonstruotinos


4.24 pav. Pralaidų būkl÷ tirtose rajonų savivaldyb÷se

63

Apibendrinat gautus rezultatus matyti, kad daugiausiai rekonstruojamų pralaidų yra

Druskininkų savivaldyb÷je (38,5 %), mažiausiai Kauno rajono savivaldyb÷je (18,2 %). Geros

būkl÷s pralaidų daugiausiai yra Šakių rajono savivaldyb÷je (35,0 %), mažiausiai - Raseinių

rajono savivaldyb÷je (5,2 %). Tyrimų metu nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantys gedimai

yra sąnašų susikaupimas pralaidose bei sargšulių nebuvimas, o Druskininkų ir Raseinių rajono

savivaldyb÷se be šių deformacijų, daugumoje pralaidų buvo labai stipriai deformuoti

atngaliai, taip pat aptikti dideli tarpai vamzdžių sandūrose.

64

IŠVADOS

1. Nustatyta, kad d÷l periodin÷s priežiūros darbų stokos gausiausiai griovių šlaitai apaugę

krūmais Raseinių rajono savivaldyb÷je – net 98,5 %. Šlaitų apaugimą vidutinio tankumo

bei tankiais krūmais galima paaiškinti tuo, jog tirtų griovių teritorijoje yra nemažai miškų,

per kuriuos praeina tyrin÷ti grioviai. Įtakos tur÷jo ir tai, kad griovių šlaitai ilgą laiką

nešienauti, krūmai nešalinti.

2. Druskininkų savivaldyb÷je krūmams augti nepalankus gruntas – sm÷lis, ko pasekoje net

59,9 % krūmai neauga.

3. Atliktais tyrimais nustatyta, kad d÷l griovių priežiūros stokos labiausiai uždumbl÷ję

grioviai yra Kauno rajono savivaldyb÷je (83,9 %), keliantys pavojų drenažo žiotims.

Uždumbl÷jimą labiausiai sąlygojo maži nuolydžiai bei bebrų užtvankos, prie kurių griovių

šlaitų gruntas išplautas, nuslinkęs į vagą.

4. Mažiausiai griovių dugnai uždumbl÷ję Druskininkų savivaldyb÷je, kur net 34,4 % n÷ra

sąnašų. Nors čia vyraujantys gruntai sm÷liai, tačiau šlaitus nuo slinkimo apsaugo užž÷lusi

žol÷, o ir nemažas nuolydis neleidžia kauptis sąnašoms.

5. Nustatyta, jog bendrai tik 7,4 % tirtų drenažo žiočių yra geros būkl÷s, 23,6 %

patenkinamos – remontuotinos, 69,0 % blogos būkl÷s – rekonstruotinos.

6. Įvertinus drenažo žiočių gedimus nustatyta, kad daugiausiai geros būkl÷s žiočių Raseinių

rajono savivaldyb÷je - 16,4 %, o blogiausios būkl÷s žiotys (daugiausiai reikalingų

rekonstruoti) yra Druskininkų savivaldyb÷je – 80,8 %. Čia kone visos žiotys buvo

medin÷s, per ilgą laiką supuvę.

7. Įvertinus pralaidų gedimus nustatyta, jog daugiausiai reikalingų rekonstruoti pralaidų yra

Druskininkų savivaldyb÷je - 38,5%, remontuotinų – Kauno rajono savivaldyb÷je – 72,7

%, o geros būkl÷s daugiausiai – Šakių rajono savivaldyb÷je -35,0 %. Pralaidų

deformacijas l÷m÷ nuolatin÷ nepriežiūra, t.y. žolių kamčių neišvalymas po pavasarinių

potvynių, kurie pakeičia pralaidų darbo režimą bei stiprinimų išardymas prie pralaidų galų

valant griovius. Taip susiformuoja avarin÷s situacijos, kurių metu išplaunamos ir

sugriaunamos pralaidos.

8. Kad grioviai tinkamai atliktų savo funkcijas, reikalinga, kad tiek žem÷s savininkai, tiek

valstyb÷ nuolat rūpintųsi jų priežiūra.

65

LITERAT ŪRA

1. BAŠKYS K., ŽDANKUS N. Srov÷s įtaka suasinaųjų kanalų vagų pastovumui. LHMMTI

darbai.-Kaunas., 1962. -T.4.

2. BERANKIENö L. Melioracijos griovių augalin÷s dangos tyrimai. LŽŪU ir LŪI mokslo

darbai, 1997. Nr. 3(25). - p. 178-182.

3. BERANKIENö L., LAMSODIS R. Ištirti apsauginių medžiųjuostų sodinimo melioracijos

griovių šlaituose galimybes, vertinant jų poveiki griovių funkcionalumui ir aplinkai. Mokslo

tiriamieji darbai 1996m./Lietuvos vandens ūkio institutas.-Vilainiai, 1997. -p.30-34.

4. BLAŽYS B., BOBINAS J., RIMKUS A. ir kt. Hidrotechniniai statiniai. -Vilnius, 1969.

5. DIRSö A. Drenuotos žem÷s, tolesnis jų kultūrinimas. Žem÷tvarka ir melioracija. 2001,

Nr.l, p.43-48.

6. DAGYS Č., ŠAULYS V. Melioracijos įrenginių smulkūs priežiūros darbai. 1995.

7. GALMINAS Z., KUDAKAS V. Melioracija ir aplinkosauga. Vilnius, 1999. –p.43.

8. GURSKIS V. Melioracinių sistemų gelžbetoninių statinių būkl÷s tyrimas ir įvertinmas bei

remonto darbų technologijos. LZŪU, 2003.

9. Griovių, jų įrenginių rekonstrukcijos ir remonto darbo projekto etalonas.MND, Vilnius,

1995.

10. Griovių ir jų hidrotechninių statinių remonto darbo projekto etalonas. Vadovas L.

KINČIUS, LŽŪU, 2002-2003.

11. JURRIENS M. and JAIN K.P. Maintenence of irrigation and drainage systems. Practices

and experiences in India and the Netherlands.- New Delhi, 1993.

12. KATKEVI ČIUS L., KINČIUS L., ŽALTAUSKAS J. Drenažo technin÷s būkl÷s

vertinimas. LŽŪU ir LŪI mokslo darbai, 2000. Nr.l0(32), p.12-16.

13. KATKEVI ČIUS L., KINČIUS L., ŽALTAUSKAS J. Melioracijos įrenginių technin÷

būkl÷ ir jos vertinimas. LŽŪU ir LŪI mokslo darbai, 1998.Nr.4(26), p.80-94.

14. KUDAKAS V., KINČIUS L. Melioracinių griovių eksploatavimo tyrimai. LŽŪU ir LŪI

mokslo darbai, 2004. p. 117-120.

15. LAMSODIS R. Apie prielaidas melioracijos griovių gamtin÷ms funkcijoms pl÷toti. LŽŪU

ir LŪI mokslo darbai, 2001, Nr. 16(38), p.61-67.

16. LAMSODIS R. Melioracijos griovių apaugimo sumed÷jusią augalija tyrimų vidurio

Lietuvos lygumoje rezultatai. LŽŪU ir LŪI mokslo darbai, 2001.

17. LAMSODIS R. Sumed÷jusios augalijos melioracijos grioviuose rūšin÷ sud÷tis ir

paplitimas. LŽŪU ir LŪI mokslo darbai, 2002. Nr.20(42), p.31-39.

18. LR laukin÷s gyvūnijos įstatymas, Žin. 2001, Nr. 110-3988.

66 19. LUKIANTAS A. Melioracija ir gamtin÷ aplinka. Mokslas ir gyvenimas, 2007. Nr.l. p.18

20. LAURINAVI ČIUS V. Hidromelioracijos sistemų eksploatacija.- Vilnius, 1967.

21. MICKIS R. Nusausinimo kanalų patvarumas. LHMMTI darbai.-Kaunas, 1962. T.4.

22. Melioracijos statinių modernizavimo bei ekonominių ir ekologinių priemonių kompleksin÷

programa įvertinant ES šalių patyrimą. Metin÷ ataskaita. Projekto vadovas L. Kinčius.

Kaunas, 2007.

23. Melioruota žem÷ ir melioracijos statiniai 2007.01.01. Informacinis leidinys, 2007.

24. Melioracija Lietuvoje. — V., 1970.

25. Melioracijos įrenginių vert÷s indeksavimo ir nusid÷v÷jimo (amortizacijos) normatyvai.

D.2 // MND. Nr.5/A. Petrulis, H. Navickas.-Vilnius, 1994. p.39.

26. POŠKUS V., ŠUKYS P. Sąnašų kaupimąsi grioviuose sąlygojantys veiksniai. Lietuvos

melioracijos instituto mokslo tiriamieji darbai, 1994 m.- Vilnius, 1995.

27. POŠKUS. V. Žolin÷s augalijos įtakos griovių hidrauliniam pralaidumui tyrimai. LŽŪU ir

LŪI mokslo darbai, 2003. Nr. 23(43)-24(44).-p.125-131.

28. RIMKUS A. Kaip prižiūr÷sime drenažo sistemų vandens imtuvus - reguliuotus upelius ir

griovius? Žem÷tvarka ir melioracija, 2000. Nr.4, p. 40-49.

29. RIMKUS A., VAIKASAS S. Apaugusių medeliais ir deformuotų kanalų hidrauliniai

skaičiavimai. LŽŪU ir LVŪI mokslo darbai „Vandens ūkio inžinerija" Kaunas - Akademija,

Vilainiai, 1997. Nr.2(24), p.85-95.

30. RIMKUS A., VAIKASAS S. Model for hydraulic calculation for naturalized chanell.

VTŪ mokslo darbai „Aplinkos inžinerija", 1995, Nr2(4), p.29-32.

31. ŠAULYS V., BASTIENö N. Sausinimo sistemų naudojimas, priežiūra ir gedimų šalinimo

būdai. LŽŪU Vandens ūkio institutas, Vilainiai, 2007.

32. ŠAULYS V., POŠKUS V. Griovių priežiūros būdų ekonominis vertinimas. Lietuvos

melioracijos instituto mokslo tiriamieji darbai, 1994 m.- Vilnius, 1995.

33. ŠUKYS P., POŠKUS V. Griovių deformavimasis kaupianti sąnašoms. LŽŪU ir LŪI

mokslo darbai, 1998 Nr.5(27), p. 130-141.

34. ŠUKYS P. POŠKUS V. Mechanizuotas griovių dumbl÷jimo procesų tyrimas. LŽŪU ir

LŪI mokslo darbai.

35. ŠILEIKA V. Melioracinių kanalų ir įrenginių deformacijos ir priemon÷s jų patvarumui

padidinti. LHMMTI darbai. Kaunas, 1961.-T.3.

36. ŠILEIKA V. Melioraciniai grioviai.-Vilnius., 1968.

37. TUMAS R. Hidromelioracijos sistemų eksploatacija.- Vilnius., 1976.

38. URBONAS R. Sausinimas - drenažas. „Petro ofsetas". 1998.

67

DARBO APROBACIJA

Tyrimų rezultatai paskelbti mokslin÷je konferencijoje:

Sandra Beniulyt÷. Magistralinių griovių ir jų statinių būkl÷s analiz÷. LŽŪU Vandens ūkio ir

žem÷tvarkos fakultetas. Studentų mokslų darbų rinkinys „Jaunasis mokslininkas – 2008“.

Kompaktin÷ plokštel÷. 2008.

magistralini Ų griovi Ų ir j statini analiz ö

Documents