magistro baigiamasis darbas - vilniaus universitetas
TRANSCRIPT
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto
Baudžiamosios justicijos katedra
Augustės Šutinytės,
V kurso, baudžiamosios justicijos
studijų šakos studentės
Magistro baigiamasis darbas
Režimas laisvės atėmimo vietose ir jo pagrindiniai reikalavimai
Vadovė: lekt. dr. Andželika Vosyliūtė
Recenzentas: doc. dr. Gintautas Sakalauskas
Vilnius
2016
1
Turinys
Įvadas ....................................................................................................................................
1. Režimo samprata ........................................................................................................ 5
1.1. Teisės aktų, reglamentuojančių režimą laisvės atėmimo vietose, istorinė raida ... 5
1.2. Režimo sąvoka ...................................................................................................... 9
2. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai ................................................ 14
2.1. Būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra ......................................... 15
2.2. Reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas ........ 22
2.3. Skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto
nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo
metu ................................................................................................................................ 31
3. Teisinės pasekmės pažeidus režimo reikalavimus ................................................. 47
Išvados ir pasiūlymai ...........................................................................................................
Šaltinių sąrašas .....................................................................................................................
Santrauka ..............................................................................................................................
Summary ...............................................................................................................................
Priedai ...................................................................................................................................
2
Įvadas
Temos aktualumas. Laisvės atėmimo bausmė yra kraštutinė baudžiamosios atsakomybės
priemonė (ultima ratio), kurios taikymas asmeniui sukelia labai daug suvaržymų. Dėl
įkalinimo žalingumo, šiandieninėje visuomenėje vis dažniau siūloma ieškoti alternatyvų
tokiai baudžiamosios atsakomybės formai, tačiau jei laisvės atėmimo bausmė yra
neišvengiama, privalo būti nustatyta tokia jos atlikimo tvarka ir sąlygos, kad skatinant
asmens gebėjimus gyventi nenusikalstamai, būtų pasiektas vienintelis įkalinimo tikslas –
resocializacija1.
Nors po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo praėjo jau 26 metai, tačiau bausmių
vykdymo sistemos reglamentavime dar vis jaučiama Tarybų Socialistinių Respublikų
Sąjungos (toliau – Tarybų Sąjunga) įtaka, kuomet asmuo buvo laikomas pataisos objektu,
kurio ydingus bruožus buvo būtina pakeisti, o jį patį perauklėti. Todėl dabartiniame
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – LR BVK) režimas laisvės
atėmimo vietose yra laikomas ne bendra tvarka, taisyklėmis ar reikalavimais (kaip
numatyta tarptautiniuose standartuose), o viena iš pataisos priemonių, kai asmenį
izoliuojant, nuolat prižiūrint, verčiant tiksliai ir nenukrypstamai atlikti pareigas, pagal LR
BVK 1 str. 2 d.2 siekiama, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų
teisėtais būdais ir priemonėmis. Toks režimo suvokimo, jam keliamų pagrindinių
reikalavimų ir tikslų skirtingumas lemia šio magistro darbo temos aktualumą.
Darbo tikslas yra atskleisti režimo laisvės atėmimo vietose sąvoką, nustatyti tiek
nacionaliniuose teisės aktuose, tiek tarptautiniuose standartuose įtvirtintus pagrindinius
režimo reikalavimus bei atskleisti teisines pasekmes, pažeidus juos.
Šiam įvardintam darbo tikslui pasiekti yra būtina išsikelti tam tikrus uždavinius:
1. išanalizuoti teisės aktų, reglamentuojančių režimą laisvės atėmimo vietose,
istorinę raidą ir jos įtaką dabartiniam režimo reglamentavimui;
2. ištirti režimo sąvoką nacionaliniuose teisės aktuose bei jos atitikimą
tarptautiniuose standartuose įtvirtintoms nuostatoms;
3. atskleisti pagrindinius režimui keliamus reikalavimus, pabrėžiant galimas
perspektyvas juos tobulinant;
4. ištirti teisines pasekmes, kylančias asmeniui, pažeidus režimo reikalavimus bei
jų įtaką asmens resocializacijai.
1 Resocializacija - asmens socialinio statuso ir vertybinių orientacijų grąžinimas kryptingomis socialinėmis,
pedagoginėmis, psichologinėmis, ugdymo ar kitomis priemonėmis siekiant integruoti asmenį į visuomenę. 2 Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Valstybės žinios, 2002, nr. 73-3084 (su vėlesniais
pakeitimais ir papildymais).
3
Darbo objektas atitinka šio magistro darbo temos pavadinimą – režimas laisvės
atėmimo vietose ir jo pagrindiniai reikalavimai.
Šiame magistro darbe išsikeltiems tikslams pasiekti naudojami alternatyvų,
analizės, lyginamasis istorinis, lyginimo, mokslinės literatūros analizės bei apibendrinimo
tyrimo metodai:
1. alternatyvų tyrimo metodas naudojamas atskleisti naujoms problemoms bei
joms išspręsti, lyginant konkuruojančias teorijas režimo sąvokos apibūdinime;
2. analizės metodas pasirinktas išsamiam režimo bei jo pagrindinių reikalavimų
nagrinėjimui, išskaidant šiuos reiškinius į dalis, požymius ir juos detaliai
ištiriant;
3. teisės aktų, reglamentuojančių režimą laisvės atėmimo vietose, istorinei raidai
ištirti, lyginant režimo ir jo pagrindinių reikalavimų reglamentavimą
šiuolaikinėje teisėje, pasirinktas lyginamasis istorinis metodas;
4. atrasti panašumams bei skirtumams su tarptautiniuose standartuose įtvirtintomis
nuostatomis, buvo pasirinktas lyginimo metodas;
5. mokslinės literatūros tyrimo metodas pasirinktas tam, kad būtų išanalizuota
mokslinė medžiaga, Lietuvos bei užsienio šalių teoretikų moksliniai darbai bei
įvairaus pobūdžio publikacijos;
6. apibendrinimo tyrimo metodu siekiama apibendrinti išanalizuotą medžiagą bei
suformuluoti išvadas.
Darbo originalumas. Režimas laisvės atėmimo vietose ir jo pagrindiniai
reikalavimai šiuo metu yra dažnai nagrinėjama tema, kadangi vis dažniau akcentuojant
įkalinimo žalingumą, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, stengiamasi pateikti
atsakymą, kokios turėtų būti įkalinimo sąlygos, tvarka, reikalavimai, kurie padėtų siekti
pagrindinio įkalinimo tikslo – resocializacijos. Šiuo tikslu buvo išleistos kelios G.
Sakalausko mokslinės publikacijos: „Įkalinimo atvėrimas: prielaidos ir galimybės
Lietuvoje“, „Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos“, Teisės instituto
leidinys „Nuteistųjų integracijos modelis“. Taip pat per pastaruosius penkerius metus šia
tema buvo parašyti keli magistro darbai, iš kurių šis išsiskiria teisės aktų,
reglamentuojančių režimą laisvės atėmimo vietose, istorinės raidos analize,
koncentravimusi ties režimo sąvoka ir jo pagrindiniais reikalavimais bei kritišku jų
vertinimu, nenukrypstant į režimo užtikrinimo priemones, kurių specifiškumas būtų
vertas atskiro magistrinio darbo. Taip pat šiame darbe tiriamos teisinės pasekmės,
kylančios pažeidus režimo reikalavimus, aptariama jų įtaka asmens resocializacijai bei
4
apžvelgiami aktualūs per pastaruosius metus įsigalioję teisės aktų bausmių vykdymo
srityje pakeitimai.
Šiame magistro darbe režimo sąvoka laisvės atėmimo vietose bei jo pagrindiniai
reikalavimai yra atskleidžiami vadovaujantis tiek nacionaliniais teisės aktais, teoretikų
moksliniais darbais, įvairaus pobūdžio publikacijomis, tiek tarptautiniuose standartuose
įtvirtintomis nuostatomis. Todėl svarbiausi šaltiniai, kurie yra analizuojami šiame
magistro darbe yra LR BVK, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims
narėms Rec (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų
taisyklės)3, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas „Dėl pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės)4,
Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir
baudimą (CPT) (toliau – Kankinimų prevencijos komitetas) standartai5. Taip pat išskirtinę
vietą šaltinių sąraše užima mokslinės publikacijos (pavyzdžiui, G. Sakalauskas „Kalinimo
sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos“6, D. Usik „Tarptautinių baudžiamosios
justicijos standartų realizavimo aspektai vykdant laisvės atėmimą“7), kadangi juose
atskleidžiamas globalus požiūris į įkalinimo sistemą, atitinkantis Europos teisinės-
kultūrinės erdvės nuostatas.
3 2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 4 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003, nr. 76-3498 (su vėlesniais pakeitimais ir
papildymais). 5 2002 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
(CPT) standartai. CPT bendrųjų ataskaitų „svarbiausieji skyriai“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. sausio 13
d.]. Prieiga per internetą: <http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf>. 6 SAKALAUSKAS, G. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos. Teisės problemos, 2015, nr.
2 (88). 7 USIK, D. Tarptautinių baudžiamosios justicijos standartų realizavimo aspektai vykdant laisvės atėmimą.
Socialinių mokslų studijos, 2010, nr. 4 (8).
5
1. Režimo samprata
1.1. Teisės aktų, reglamentuojančių režimą laisvės atėmimo vietose, istorinė
raida
Pirmą kartą laisvės atėmimo bausmė buvo paminėta 1529 m., I Lietuvos Statute, tačiau
nei jame, nei II Lietuvos Statute šios bausmės vykdymo tvarka nebuvo numatyta. Tik III
Lietuvos Statutą galime sieti su pačios laisvės atėmimo bausmės atsiradimu, kadangi ji
atsirado tuomet, kai bausmės skyrimo teisę perėmė valstybė, o kalėjimai buvo įsteigti
vykdyti būtent šios bausmės rūšį. Deja, paties kalinimo režimo III Statutas neapibrėžė,
kadangi apie kalinių pataisymą juos auklėjant tuo metu nebuvo ir kalbos, nes jokie
teisiniai aktai nereglamentavo klausimų, susijusių su kalėjimo bausmės atlikimu, visa tai
buvo palikta spręsti administracijai8.
Dar vienas teisės aktas, svarbus režimo laisvės atėmimo vietose vystymuisi, yra
Rusijoje išleistas, Lietuvos teritorijoje taikytas, specialus įstatymas apie laisvės atėmimą,
pavadinimu „Įstaigų ir statutų suimtiesiems (areštuotiems) ir ištremtiems sąvadas“9.
Šiame įstatyme galime aptikti režimo užuomazgų, kadangi yra kalbama apie suimtųjų
laikymą grasos ir darbo kalėjimuose, apie suimtųjų maitinimą, gydymą. Buvo numatyta,
jog laisvės atėmimo vietose suimtieji klasifikuojami į grupes pagal lytį, luomą,
nusikaltimo sunkumą, o tai galima laikyti režimo užuomazgomis (dabar vienas iš
pagrindinių režimo reikalavimų, yra skirtingų laikymo sąlygų sudarymas, atsižvelgiant į
nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį
bausmės atlikimo metu). Taip pat nemažai straipsnių buvo skiriama laisvės atėmimo
bausmės ypatumams, atsižvelgiant į tai, kuriam luomui priklausė suimtasis:
privilegijuotam ar neprivilegijuotam10
.
Galima pastebėti, kad laikotarpiu, kuomet Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje,
buvo leidžiami tokie teisės aktai, instrukcijos, reglamentavę įkalinimo vietų režimą:
Baudžiamasis statutas, kurio 843 – juose straipsniuose minima laisvės atėmimo bausmė, o
bausmės skirstomos į baudžiamąsias ir pataisos; Vyriausiosios kalėjimų valdybos išleistos
instrukcijos, reglamentavusios įkalinimo vietų režimą, kalėjimų vidaus tvarką,
pavyzdžiui, šaunamųjų ginklų, grandinių, įspėjamųjų pančių panaudojimą11
. Nors buvo
leidžiama daug šių instrukcijų, tačiau svarbiausiu įstatymu kalėjimams buvo laikomas
„Suimtųjų statutas“, kuris buvo nuolat pildomas įvairiais aktais: „Teismo statutu“,
8 BLAŽEVIČIUS, J., et al. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės
universitetas, 2004, p. 508. 9 Ten pat, p. 9.
10 BUČIŪNAS, G. Bausmės vykdymas Lietuvos kalėjimuose (I). Teisės problemos, 1995, nr. 4, p. 29.
11 Ten pat.
6
„Statutu apie bausmes, skiriamas taikos teisėjų“, „Nepilnamečių pataisos prieglaudų
laikinosiomis taisyklėmis“. Be to, šiame statute vienas iš įtvirtintų laisvės atėmimo tikslų
– pataisyti ir nubausti nusikaltėlius – nors ir netiesiogiai, bet yra propaguojamas dar ir
dabartinėje bausmių vykdymo sistemoje.
1861 m. panaikinus baudžiavą ir įsigaliojus Rusijos imperijos įstatymų sąvadui,
laisvės atėmimo vietos buvo skirstomos į rūšis, atsižvelgiant į laisvės atėmimo tikslą, o
kaliniai buvo skirstomi į grupes pagal lytį, amžių, nusikaltimo sunkumą. Šis skirstymas
lėmė ne tik kalinimo režimą, tačiau išliko tam tikri kalinimo režimo skirtumai, kurie
priklausė nuo to ar asmuo privilegijuotasis, ar ne. Nors šiuo laikotarpiu galima aptikti
kalinimo sistemos taisyklių – bendros kameros, leidimas bendrauti tarpusavyje, taip pat
su kalėjimo administracija ir globos draugijų atstovais12
, tačiau pažangios kalinimo
sistemos elementų dar nebuvo: nenumatyta galimybė sutrumpinti bausmės atlikimo laiko
arba nuo jos lygtinai ar visai atleisti, valstybė nesirūpino bausmę atlikusiu nuteistuoju ir
pan.13
.
Laikotarpiu po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvoje galiojo Rusijos
baudžiamasis statutas bei buvo išleisti vieni iš svarbesnių kalėjimų režimui teisės aktų –
tai 1919 m. išleistas „Laikinas įstatymas apie namus suimtiesiems“ ir Teisingumo
ministro „Instrukcija suimtiesiems namų viršininkams ir užvaizdoms“, kurioje buvo
numatyta vidinė namų suimtiesiems tvarka, susirašinėjimas su giminėmis, kalinių
susirgimas, areštantų maitinimas. Be kita ko, ši instrukcija numatė, jog areštantai turi būti
laikomi skyrium nuo nusmerktųjų, vyrai atskirai nuo moterų, svarbūs prasikaltėliai nuo
mažiau svarbių, o esant galimybei atskirai turi būti laikomi ir nepilnamečiai. Taip pat ši
instrukcija numatė drausminių bausmių skyrimo tvarką14
. Tais pačiais metais priimtas
„Įstatymas apie palengvinimus kaliniams“ numatė, jog kaliniai, gerai elgęsi bausmės
atlikimo metu, gali būti tam tikros komisijos laikinai paleisti iš kalėjimo ne ilgiau kaip
trims mėnesiams, taip pat kiekvienam kaliniui, kuris atlikdamas bausmę dėl darbštumo ir
gero elgimosi kalėjimo pripažintas besitaisančiu piliečiu, bausmė trumpinama visu jos
trečdaliu15
.
Dar vienas labai svarbus dokumentas buvo 1932 m. sudarytas Teisingumo ministro
Al. Žilinsko „Aplinkraštis suimtųjų namams“, kuriuo remiantis buvo įvesta progresyvinė
12
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės
universitetas, 2004, p. 515. 13
BUČIŪNAS, G. Bausmės vykdymas Lietuvos kalėjimuose (I). Teisės problemos, 1995, nr. 4, p. 35. 14
BUČIŪNAS, G. Bausmės vykdymas Lietuvos kalėjimuose (II). Teisės problemos, 1996, nr. 3, p. 87. 15
Ten pat.
7
kalinimo sistema16
. Aplinkraštyje buvo detalizuota tiek susirašinėjimų, pasimatymų,
spaudos leidinių gavimo, kalinių daiktų perleidimo kitiems, darbų organizavimo tvarka ir
kiti kalėjimų vidaus tvarkos klausimai, tiek kalinių, nuteistų kalėti daugiau nei vienerius
metus, skirstymas į tris grupes (pirmoji, antroji, baudžiamoji). Svarbu tai, kad šioms trims
grupėms buvo nustatomas skirtingas, specialus režimas, susijęs su tokiomis lengvatomis –
pavyzdžiui, antrosios grupės kaliniai galėjo gauti ir skaityti atsiųstus iš kitur laikraščius,
žurnalus, knygas; jiems buvo leidžiama kalbėti su lankytojais atsisėdus prie stalo iki 30
minučių; jie galėjo dalį pinigų, gautų už savo darbą, išleisti savo reikmėms, o
baudžiamosios grupės kaliniai privilegijų, lengvatų negaudavo, nes jie į šią grupę
patekdavo blogai elgęsi, darę blogą įtaką kitiems, todėl tokiems kaliniams buvo taikomi
tam tikri draudimai. Pastebėtina, kad režimą kalėjimuose konkretizuodavo Kalėjimų
inspektoriai, leisdami raštus, kuriuose išaiškindavo kalėjimų vidaus tvarkos klausimus
(raštas „Dėl darbo dienos ilgumo“, „Dėl kalinių laiškų siuntimo tvarkos“ ir pan.). Be to,
kiekviename kalėjime būdavo šių įstaigų viršininkų patvirtintos vidaus taisyklės17
. Taigi,
apibendrinant tarpukario laikotarpį, galime daryti išvadą, jog kalėjimų sistema tapo kur
kas pažangesnė, buvo vystoma progresyvinė kalinimo sistema – kalinimo trukmė ir
režimas priklausė nuo kalinio elgesio, atsirado galimybė sąlyginai atleisti kalinį nuo
bausmės atlikimo, atsirado kalinių skirstymas į grupes. Taip pat pastebima tai, kad darbas,
švietimas, religinis-dorovinis auklėjimas buvo laikoma pataisos priemonėmis ir buvo
taikomos gana plačiai18
.
Po sovietinės okupacijos ir aneksijos ši trapi Lietuvos penitencinė sistema buvo
sugriauta ir įvesta griežta, jėga ir prievarta besiremianti sistema, kurioje režimą apibūdina
pagrindiniai pataisos darbų politikos tikslai19
- laikyti nuteistuosius tokiomis sąlygomis,
kuriomis jie negalėtų padaryti veiksmų, kenkiančių socializmo statybai; perauklėti ir
pripratinti nuteistuosius dirbti bendrabučio sąlygomis, nukreipiant jų darbą visuomenei
naudinga kryptimi. Perauklėjimo priemonėmis buvo laikomas darbas ir politinis
auklėjamasis darbas. Visa tai atsispindėjo Lietuvoje įvestame RTFSR pataisos darbų
kodekse. Jis buvo panaikintas tik 1971 m., įsigaliojus Lietuvos TSR pataisos darbų
kodeksui20
, kuriame režimas pradėtas laikyti viena iš penkių pataisos priemonių bei
aiškiai išskirtas straipsnis, numatantis pagrindinius režimo laisvės atėmimo vietose
16
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės
universitetas, 2004, p. 523. 17
BUČIŪNAS, G. Bausmės vykdymas Lietuvos kalėjimuose (II). Teisės problemos, 1996, nr. 3, p. 89. 17
Ten pat. 18
Ten pat, p. 94. 19
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės
universitetas, 2004, p. 530. 20
Ten pat, p. 531.
8
reikalavimus, kurie yra panašūs į dabartiname kodekse suformuluotuosius: būtinas
nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra, siekiant, kad būtų pašalinama galimybė
jiems padaryti naujų nusikaltimų ar įvykdyti kitų antivisuomeniškų poelgių; tikslus ir
nenukrypstamas nuteistųjų vykdymas savo pareigų; skirtingos laikymo sąlygos
priklausomai nuo nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo visuomenei
laipsnio, nuteistojo asmenybės ir elgesio21
. Iš esmės buvo vadovaujamasi tokia nuostata,
jog „pataisyti nuteistąjį – reiškia išvaduoti jį nuo žalingų praeities atgyvenų, įskiepyti jam
pagarbą socialistinei teisėtvarkai ir įtikinti jį, jog būtina nebedaryti nusikaltimų ir kitokių
pažaidų“22
.
Nors iki 2003 m. gegužės 1 d. (kol Lietuvos TSR pataisos darbų kodeksas nustojo
galioti) kaskart buvo atliekami šio straipsnio pakeitimai, tačiau esminės nuostatos liko
tokios pačios: nuteistiesiems daroma krata, nuteistųjų korespondencija gali būti
cenzūruojama tik prokuroro ar įstaigos direktoriaus nutarimu, teismo teisėjo nutartimi,
siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda turi būti tikrinami23
, pataisos darbų
įstaigose nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka, nuteistiesiems draudžiama
turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, taip pat reikmenų, kurių sąrašą nustato Pataisos
darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pas nuteistuosius rasti pinigai bei vertingi daiktai
paimami ir perduodami į pataisos darbų įstaigose sudaromą socialinės paramos
nuteistiesiems fondą motyvuotu pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu. Tokia pat
tvarka pataisos darbų įstaigos administracija elgiasi, kai tikrindama pašto siuntinius,
perdavimus ir smulkiuosius paketus su spauda (banderoles su spauda), adresuotus
nuteistiesiems, randa pinigų ir vertingų daiktų24
. Be įvardintų draudimų, nuteistiesiems
buvo leidžiama ne grynais pinigais įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti
pasimatymus, siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda, siųsti ir gauti pinigines
perlaidas, susirašinėti25
.
Kaip teisingai pastebėta G. Sakalausko mokslininkėje publikacijoje26
, „matyti, kad
laikotarpiu, kuomet Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje buvo manoma, kad
„nusikaltėlį ne tik reikia nubausti, bet ir daugiau ar mažiau pakeisti jo asmenybę ir
21
1971 m. liepos 15 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos pataisos darbų kodekso 41 str. LTSR
įstatymų sąvadas, 1971, nr. VIII-7. 22
KLIMKA, A.; APANAVIČIUS, M.; MISIŪNAS, J. Tarybinė baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. Vilnius:
Mintis, 1972, p. 295. 23
2001 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 27, 29, 33, 41, 43, 451, 49, 52, 72, 721,
73, 77, 80, 81, 82, 831 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 471, 581, 79 straipsnių pripažinimo netekusiais
galios įstatymas nr. IX-430. Valstybės žinios, 2001, nr. 62-2229. 24
Ten pat. 25
Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41 str. (oficialus tekstas su pakeitimais ir papildymais iki
1995 m. rugsėjo 27 d.). Vilnius: Teisinės informacijos centras prie Teisingumo ministerijos, 1995. 26
SAKALAUSKAS, G., et al. Baudžiamosios politikos tradicija Lietuvoje. Iš Baudžiamoji politika
Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Vilnius: Teisės institutas, 2012, p. 22.
9
asmenines nuostatas – išmokti tam tikrų elgesio taisyklių ar perimti tam tikras vertybes“.
Baudimas buvo orientuotas į asmens „pataisą“ (tam tikrų savybių koregavimą). Taip
atsirado sovietinė pataisos koncepcija (rus. pataisyti – „исправитъ“ (ispravit)“.
Pažymėtina, kad nors Pataisos darbų kodeksas nebegalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.,
tačiau Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje, režimą laisvės atėmimo vietose
reguliuojančiuose teisės aktuose (LR BVK, poįstatyminiuose aktuose), dar vis jaučiamos
šios koncepcijos idėjos.
1.2. Režimo sąvoka
LR BVK27
numato, jog laisvės atėmimo režimas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas
laisvės atėmimas, pataisos priemonių, kurios paskirtis yra ugdyti nuteistuosius, kad jie
paklustų įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams, t. y. išmoktų laikytis tam tikromis
taisyklėmis nustatytos visiems privalomos tvarkos28
. Režimas, kaip pataisos priemonė,
negali veikti be kitų pataisos priemonių, nuteistųjų darbo, socialinės reabilitacijos,
bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, kaip ir pastarosios negalėtų būti efektyvios, jeigu
laisvės atėmimo vietose nebūtų būtinosios tvarkos. Žymus norvegų kriminologas T.
Mathiensenas yra įvardinęs būtinus pataisos elementus: darbą, mokymą, moralinį
palaikymą ir būtent režimą29
.
Kaip minėta šio magistro darbo 1.1. skyriuje, tokia nuostata, apibrėžianti režimą,
kaip pataisos priemonę, kaip ypatingo nuteistųjų drausminimo bei tramdymo taisyklių ir
priemonių visumą, Lietuvos įstatymuose yra likusi nuo laikų, kuomet Lietuva priverstinai
buvo įtraukta į Tarybų Sąjungą30
, kurioje pagal egzistavusią sovietinę pataisos koncepciją
asmuo buvo laikomas „taisytinu objektu“, vienakrypčiu veikimo taikiniu, kai
„geresniojo“ pastangos nukreipiamos į „blogą“ objektą31
. Todėl į tai šiuo metu Lietuvoje
orientuotas režimas laisvės atėmimo vietose bei jo pagrindiniai reikalavimai. Nors
daugelis pasaulio šalių jau seniai atsisakė šios pataisos koncepcijos, Lietuvoje ji vis dar
egzistuoja. Taigi, tam, kad būtų galima atlikti išsamią režimo laisvės atėmimo vietose, jo
pagrindinių reikalavimų analizę, pirmiausiai svarbu aptarti režimo sąvoką ne tik
nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.
27
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 str. Valstybės žinios, 2002, nr. 73-3084 (su
vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 28
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 302. 29
BANDZEVIČIENĖ, R. Penitencinė psichologija: vadovėlis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas,
2009, p. 59. 30
SAKALAUSKAS, G. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos. Teisės problemos, 2015, nr.
2 (88), p. 9. 31
Ten pat, p. 10.
10
Žodis režimas (pranc. régime) lietuvių kalboje turi keletą reikšmių. Jis gali būti
suprantamas kaip tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka32
; kaip sistema
taisyklių, priemonių, reikalingų vienokiam ar kitokiam tikslui pasiekti33
. Šios sąvokos yra
artimiausios sąvokai bausmių vykdymo kontekste, kuriame režimas yra diferencijuotų
laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio
taisyklių visuma34
. Šioje įvardintoje režimo sąvokoje galime įžvelgti du pagrindinius
elementus – diferencijuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas bei bausmę
atliekančių nuteistųjų elgesio taisykles. Svarbu tai, kad laisvės atėmimo bausmės
vykdymo sąlygų diferencijavimas sudaro sąlygas individualizuoti bausmės vykdymą ir
nustatyti kiekvieno nuteistojo laikymo sąlygas priklausomai nuo jo asmenybės, elgesio,
bausmės atlikimo režimo reikalavimų vykdymo, anksčiau jam paskirtų ir turimų
nuobaudų bei paskatinimo priemonių kiekio ir pobūdžio, požiūrio į darbą, mokymosi,
dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose bei elgesio pokyčių35
. Antrasis režimo
sąvokos elementas numato nuteistųjų elgesio taisykles. Kadangi LR BVK 117 str. yra
įtvirtinta, jog nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir
numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą
laiką, todėl nuteistųjų dienotvarkėje nustatomos ir jų elgesio taisyklės (elgesys
pasimatymo, telefoninių pokalbių metu, elgesys už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir
pan.)36
.
M. Jokubauskas laikosi panašios pozicijos kaip nustatyta LR BVK 112 str. 1 d., jog
„režimas yra būtent bausmių vykdymo įstatymais bei poįstatyminiais teisės normų aktais
nustatytos diferencijuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos, kurios nustato
nuteistųjų gyvenimo būdą izoliacijos sąlygomis, atitinkamai išsaugant konkrečias teises
bei įgyjant veiklos apribojimus, įvairias pareigas“37
. Tačiau nesutiktina su šio autoriaus
nuomone, jog režimas yra vienas iš svarbiausių asmens nubaudimo elementų. Tokia
pozicija prieštarauja LR BVK 1 str. 2 d. netiesiogiai įtvirtintam pagrindiniam įkalinimo
tikslui – resocializacijai38
. LR BVK įtvirtinant resocializacijos principą, yra atsisakoma
32
VAITKEVIČIŪTĖ, V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas, 2000, p. 419. 33
Režimas žodžio reikšmė [interaktyvus; žiūrėta 2015 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.zodziai.lt/reiksme&word=Re%C5%BEimas&wid=17191>. 34
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 str. 1 d. Valstybės žinios, 2002, nr. 73-3084 (su
vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 35
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 308. 36
Ten pat. 37
JOKUBAUSKAS, M. Tarptautinių teisinių laisvės atėmimo bausmės režimo standartų įgyvendinimas
Lietuvos Respublikos įstatymuose. Jurisprudencija, 2006, nr. 6 (84), p. 71. 38
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką,
kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
11
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 41 str. 2 d.39
įtvirtinto
bausmės tikslų pliuralizmo, įskaitant ir tokius su nuteistųjų integracija sunkiai derinamus
tikslus kaip bendroji prevencija ar (savitikslis) asmens baudimas40
, todėl teigti, jog
įkalinimo tikslas yra nubaudimas, o režimas – kaip vienas iš elementų pasiekti tokiam
tikslui, būtų neteisinga.
Dar vieną bausmės vykdymo (atlikimo) režimo apibrėžimą nurodo kiti autoriai,
kurie teigia, jog „tai bausmių vykdymo teisės normomis nustatyta asmenų, nuteistų areštu
ir laisvės atėmimu, laikymo šias bausmes vykdančiose įstaigose (areštinėse, pataisos
įstaigose) tvarka, kuri užtikrinama šių įstaigų administracijos veikla, atitinkančia šių
bausmių (arešto, terminuoto laisvė atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos) paskirtis
(tikslus)“41
. Taip pat šie autoriai tame pačiame leidinyje yra išskyrę bausmės vykdymo
(atlikimo) režimo sąvoką arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose –
„tai įstatymu ir jam atitinkančiais poįstatyminiais teisės aktais nustatyta šių bausmių
vykdymo ir atlikimo tvarka, užtikrinanti nuteistųjų apsaugą ir izoliavimą, nuolatinę
priežiūrą, nuteistųjų vykdymą jiems nustatytų pareigų, jų teisių ir teisėtų interesų
realizavimą, kiekvieno nuteistojo ir kiekvieno administracijos atstovo saugumą, atskirą ar
izoliuotą skirtingų kategorijų nuteistųjų laikymą, skirtingas nuteistųjų laikymo sąlygas,
atsižvelgiant į teismo nustatytos bausmę vykdančios įstaigos rūšį bei bausmės vykdymo
sąlygų pakeitimą“42
.
„Penitencinės (bausmių vykdymo) teisės vadovėlyje“ galime rasti dar vieną režimo
apibrėžimą: „režimas – tai nuteistųjų gyvenimo laisvės atėmimo vietose visą bausmės
vykdymo (atlikimo) laiką sąlygos: galimo elgesio ribos ir nuteistųjų teisinė padėtis“43
.
G. Švedas prieštarauja aukščiau įvardintam režimo sąvokos turiniui. Jis teigia, jog
„abejotina tai, kad režimas numato tam tikrus teisinės padėties elementus, pvz., ilgalaikių
ir trumpalaikių pasimatymų skaičių ir pan.“44
. G. Švedas pritaria V. Pavilonio bei J.
Prapiesčio nuomonei, jog „nuteistojo teisinės padėties elementų įtraukimas į režimo turinį
prieštarauja režimo sampratai – elgesio taisyklių, kurių privalo laikytis nuteistieji laisvės
atėmimo atlikimo metu, visumai – ir jo keliamiems reikalavimams. Be to, šiuo atveju
režimas „įsiveržia“ ir į laisvės atėmimo turinį, kuris, kaip jau minėta, nėra bausmių
39
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, nr. 89-2741 (su vėlesniais
pakeitimais ir papildymais); 40
SAKALAUSKAS, G. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos. Teisės problemos, 2015, nr.
2 (88), p. 8. 41
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės
universitetas, 2004, p. 222. 42
Ten pat. 43
Ten pat, p. 223. 44
ŠVEDAS, G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo
aspektai. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003, p. 102.
12
vykdymo teisės dalykas“45
. Taip pat G. Švedas pabrėžia, jog „Vakarų Europos valstybių
patirtis remiasi tuo, kad režimas – specialių priemonių kompleksas, kuris turi garantuoti
kalėjimų saugumą ir užkirsti kelią galimiems nuteistųjų pabėgimams“46
. Tačiau kadangi,
kaip minėta, Lietuvoje egzistuoja nuo sovietinių laikų įtvirtinta režimo, kaip pataisos
priemonės, koncepcija, kadangi nuteistojo elgesį stengiamasi kontroliuoti nuolatos ir be
kita ko jį pakeisti, dėl šios priežasties į režimo sąvoką yra įtraukta ne tik diferencijuotų
laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų visuma, bet ir bausmę atliekančių nuteistųjų
elgesio taisyklės.
Nagrinėjant režimo sąvoką, reikia nustatyti ne tik žodžių konstruktą, tačiau labai
svarbu nustatyti paties režimo turinį, kurį pasak P. V. Stalioraičio, sudaro „taisyklių,
nustatančių laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką, visuma“47
. Šios taisyklės galėtų
būti suskirstytos kaip taisyklės personalui (nustatytos teisės, pareigos, elgesio su
nuteistaisiais taisyklės, prievartos bei specialiųjų priemonių naudojimo tvarka),
nuteistiesiems (jos reguliuoja jų elgesį, dienotvarkę, subjektyvias teises ir pareigas,
poveikio priemonių taikymą bei jų socialinę apsaugą) bei kitiems asmenims (jais laikytini
dirbantys įstaigoje, esantys šalia teritorijos, atvykstantys darbo reikalais,
komandiruojamieji asmenys, valdymo institucijų atstovai ir t. t.)48
. Be kita ko, režimo
sąvokoje taip pat galima rasti bausmės esmę ir turinį: ji apima draudimus, teisių ir laisvių
apribojimus, nustatytas subjektų teises, pareigas vykdant bausmę, taip pat ir sudarytas
sąlygas pataisos procesui, nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų prevencijai49
.
Žodis „režimas“ vartojamas ne tik nacionaliniuose teisės aktuose, mokslinėse
publikacijose, jis vartojamas ir tarptautinių ar užsienio šalių teisės aktų tekstuose, tačiau
priešingai nei Lietuvoje, čia jis suprantamas tiesiog kaip „bendra tvarka“, „bendros
taisyklės“, „bendri reikalavimai“ ir pan., o ne kaip išskirtinė savarankiška „pataisos
priemonė“50
. Kaip pastebi G. Sakalauskas, „tokiame kontekste Europoje šis žodis vis dar
aptinkamas tik buvusių į Tarybų Sąjungos sudėtį priverstinai inkorporuotų šalių
45
ŠVEDAS, G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo
aspektai. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003, p. 102. 46
BLAGG, H.; SMITH D. Crime, penal policy and social work. Iš ŠVEDAS, G. Laisvės atėmimo bausmė:
baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai. Vilnius: Teisinės informacijos centras,
2003, p. 102. 47
STALIORAITIS, P. V. Administracinė veikla laisvės atėmimo įstaigose: vadovėlis. Vilnius: Mykolo
Romerio universitetas, 2006, p. 112. 48
Ten pat. 49
Ten pat, p. 111. 50
SAKALAUSKAS, G. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos. Teisės problemos, 2015, nr.
2 (88), p. 9.
13
teisėkūroje. Jis vis dar primena totalitarią praeitį, nes kalinių tramdymą laiko jų „pataisos
priemone“51
.
Išnagrinėjus režimo laisvės atėmimo vietose sąvoką nacionaliniu lygmeniu, galime
daryti išvadą, jog visos įvardintos režimo sąvokos savo turiniu yra panašios ir apima šiuos
elementus: bausmės atlikimo sąlygas, taisykles (ne tik nuteistiesiems, bet ir personalui bei
kitiems asmenims), draudimus, teisių ir laisvių apribojimus, taip pat atliekančių bausmę
asmenų teises ir pareigas. Svarbu pastebėti, jog aukščiau įvardinta pataisos koncepcija,
išlikusi Lietuvoje nuo sovietinių laikų, lemia tai, jog režimą laikant viena iš pataisos
priemonių, įkalinimo įstaigose stengiamasi nustatyti tokią tvarką, kurioje laisvės atėmimo
bausmę atliekantis asmuo būtų nuolatos kontroliuojamas, prižiūrimas, turėtų paklusti tam
tikrai priverstinei tvarkai, būtų stengiamasi jį pataisyti. Kitaip tariant, įkalinimo įstaigos
veikia pagal savitą logiką ir „egoistinę kompetenciją“ – nepaisant keliamo resocializacijos
tikslo, svarbiausiu dalyku yra laikomas saugus kalinių laikymas, siekiant apsaugoti
visuomenę nuo tariamai pavojingų nusikaltėlių52
. Todėl, darbo autorės nuomone, įstatymų
leidėjas turėtų atsisakyti režimo, kaip pataisos priemonės, sampratos ir nuosekliai laikytis
pozicijos, jog pagrindinis įkalinimo tikslas yra ne pataisa, o resocializacija, o režimas yra
ne kas kita, kaip bendra bausmės atlikimo tvarka, kurios dėka nuteistieji turi būti
skatinami gyventi nenusikalstamai.
51
SAKALAUSKAS, G. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos. Teisės problemos, 2015, nr.
2 (88), p. 9. 52
BERTRAM, C. Wider den organisierten Beziehungsabbruch. Entlassungsvorbereitung als
kontinuierliches Hilfeangebot in einem vernetzten System// REHN, G.; NANNINGA, R.; THIEL, A.
Freiheit und Unfreiheit. Arbeit mit Straftätern inneralb und außerhalb des Justizvollzuges. Iš
SAKALAUSKAS, G. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos. Teisės problemos, 2015, nr. 2
(88), p. 14.
14
2. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai
LR BVK 1 str. 2 d. numatyta, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų
paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo
gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame straipsnyje pastebimas
pagrindinis laisvės atėmimo bausmės tikslas, kuris turėtų būti siekiamybė –
resocializacija. Kaip teisingai pastebima G. Sakalausko mokslinėje publikacijoje, „pagal
tai turėtų būti atitinkamai formuojama ir įkalinimo kasdienybė“53
.
Europos kalėjimų taisyklių 102.2. p.54
numatyta, jog „įkalinimas jau pats savaime
kaip laisvės atėmimas, yra bausmė, todėl režimas nuteistiems kaliniams neturi didinti
kalinių kančių, būdingų įkalinimo metu“. Galima daryti išvadą, jog bet kuri
resocializacijos priemonė turi apimti tik būtiniausius suvaržymus, o režimas turi ne
žlugdyti žmogų, o skatinti siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis. Laisvės
atėmimo bausmės vykdymo procese turi būti siekiama, kad asmuo neprarastų jokios
teisės ir laisvės, išskyrus teisę savarankiškai pasirinkti gyvenamąją vietą55
.
Lietuvos teisės aktuose, reglamentuojančiuose laisvės atėmimo bausmės vykdymo
tvarką, įžvelgiami tam tikri prieštaravimai. Kaip jau minėta, LR BVK 1 str. 2 d., nors ir
netiesiogiai, bet yra įtvirtintas resocializacijos tikslas, tačiau 111 str. bei Pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklėse56
kalbama apie pataisą ir jos priemones. Paminėtina, jog
resocializacijos sąvoka labai skiriasi nuo pataisos sąvokos. Režimas turėtų būti pagrindas
ne nubausti asmenį ar jį pataisyti, tačiau tai turėtų būti pagalba jam ugdyti savo
gebėjimus, vystyti adaptaciją, kad išėjimas į laisvę taptų kuo lengvesnis ir ragintų jį siekti
gyvenimo tikslų nenusikalstant. Dar 1987 m. Europos Tarybos Ministrų Komiteto
rekomendacijoje Rec (1987) 3 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 65 p.57
buvo numatyta,
jog „būtina imtis visų galimų priemonių, kad pataisos įstaigų veiklos organizavimo ir
valdymo būdas tam padėtų:
53
SAKALAUSKAS, G. Įkalinimo tikslų labirintuose. Iš Bausmių vykdymo sistemos teisinis reguliavimas ir
perspektyvos Lietuvos Respublikoje: recenzuotų mokslinių straipsnių, skirtų bausmių vykdymo
problematikai, rinkinys. Vilnius: Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos, 2010, p. 150. 54
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 55
JOKUBAUSKAS, M. Tarptautinių teisinių laisvės atėmimo bausmės režimo standartų įgyvendinimas
Lietuvos Respublikos įstatymuose. Jurisprudencija, 2006, nr. 6 (84), p. 71. 56
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003, nr. 76-3498 (su vėlesniais pakeitimais ir
papildymais). 57
1987 m. vasario 12 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (1987) 3
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 29 d.]. Prieiga per internetą:
<https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=090000168
04f856c>.
15
- užtikrinti, kad nuteistųjų laikymo sąlygos atitiktų žmogiškojo orumo reikalavimus ir
priimtus visuomenės gyvenimo standartus;
- mažinti žalingą laisvės atėmimo poveikį ir skirtumus tarp gyvenimo laisvėje ir
laisvės atėmimo vietose, nes pastarasis turi tendenciją mažinti nuteistųjų savigarbą
bei asmeninės atsakomybės jausmą;
- palaikyti ir stiprinti nuteistųjų ryšius su giminaičiais bei išorės pasauliu;
- suteikti nuteistiesiems galimybę ugdyti sugebėjimus ir gabumus, kurie padidintų jų
sėkmingos adaptacijos perspektyvas išėjus į laisvę“.
Kaip konkrečiai Lietuvoje yra reguliuojamas nuteisto asmens laisvės atėmimo
bausmės atlikimas, padeda suvokti BVK 112 str. 2 d. įtvirtinti pataisos įstaigų režimo
elementai, kurie dar kitaip vadinami pagrindiniais pataisos įstaigų režimo reikalavimais.
2.1. Būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra
Pirmiausiai, pradedant analizuoti būtiną nuteistųjų izoliavimą, kaip vieną iš pataisos
įstaigų režimo reikalavimų, svarbu pastebėti, kad šio izoliavimo tikslas yra diferencijuotas
šių asmenų laikymas, taip pat įstatymų nustatytų tarpusavio santykių, santykių su pataisos
įstaigų personalu, giminaičiais ar kitais asmenimis apribojimo užtikrinimas58
. Nuteistojo
izoliavimas nuo visuomenės reiškia priverstinį nuteistojo uždarymą įsiteisėjusiojo teismo
nuosprendžio pagrindu į pataisos įstaigą, teisės laisvai kilnotis Lietuvos Respublikos
teritorijoje ir už jos ribų apribojimą bei socialinių ryšių su išoriniu pasauliu apribojimą59
.
Pastebėtina, jog izoliavimo procesas yra vykdomas ne tik reguliuojant nuteistųjų
santykius su išoriniu pasauliu, nuteistieji pataisos įstaigoje izoliuojami vieni nuo kitų, taip
vykdant vidinių santykių reguliavimą. Pagal LR BVK 70 str. 1 d., nuteistųjų atskiro arba
izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų
nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems
nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų
priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir
valdymo reikalavimų. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog atskirose
pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti
laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Jeigu yra tokia galimybė,
izoliuotais nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos
įstaigose turėtų būti laikomi ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą
58
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 308. 59
Ten pat.
16
už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius
nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros,
kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta
terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai
sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji,
kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (LR BVK 70 str. 3 d.). Taip pat šio
straipsnio ketvirtoje dalyje numatyta, jog pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti
izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus
užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba
didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai
pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą
pažeidinėjančius nuteistuosius.
Svarbu paminėti tai, jog izoliavimo laipsnis priklauso nuo pataisos įstaigos rūšies,
kurioje nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Griežčiausiai nuteistieji
yra izoliuoti kalėjimuose, o daugiausiai laisvės, mažiausiai apribojimų turi nuteistieji,
paskirti atlikti bausmę atvirosiose kolonijose. Pabrėžtina, kad izoliavimo laipsnis nėra
pastovus dalykas, jis gali kisti (mažėti arba didėti) priklausomai nuo nuteistojo elgesio
įkalinimo metu. Jis laikomas mažėjančiu, kuomet nuteistajam, atliekančiam bausmę
pataisos namuose, suteikiama teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos namų
teritorijos ribų dėl bendrojo lavinimo, profesinio mokymo arba darbo pobūdžio (LR BVK
154 str.). Pabrėžtina, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo LR BVK pakeitimai,
kuriais buvo atsisakyta šių, žmogaus teises varžiusių, nuobaudų: atvirose kolonijose ir
pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymo į baudos izoliatorių, nepilnamečių
nuteistųjų uždarymo į drausmės izoliatorių, kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymo į
karcerį60
, todėl galima teigti, jog izoliavimo laipsnis didėja, kuomet nuteistajam už
bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skiriama nuobauda – nuteistųjų
perkėlimas į kamerų tipo patalpas, perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ar iš
paprastosios į drausmės grupę61
.
Ne mažiau svarbu tai, jog izoliavimas nėra vien tik nuteistojo atskyrimas nuo
visuomenės tiesiogine žodžio prasme uždarant jį į pataisos įstaigą, aptvertą aukštomis
tvoromis ir su nuolatine apsauga; ir tai yra ne tik nuteistojo atskyrimas nuo kitų
nuteistųjų. Izoliavimas apima ir nuteistųjų siunčiamų, gaunamų laiškų cenzūrą (jeigu tam
60
Ši tema plačiau nagrinėjama 3 skyriuje. 61
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 309.
17
yra pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas arba teismo (teisėjo) nutartis), pasimatymų,
telefoninių pokalbių, siuntinių skaičiaus ribojimą62
.
Iš šių nuostatų matyti, jog laisvės atėmimo vietose Lietuvoje vyksta visapusiška
asmens izoliacija. Tačiau tokia praktika laikytina žalinga. Kaip pastebėjo J. Bluvšteinas,
„laisvės atėmimo bausmės paradoksalumas pasireiškia tuo, kad ši bausmė orientuota į
nuteistojo resocializaciją, t. y. turi atstatyti sugebėjimą gyventi visuomenėje, bet kartu
ilgą laiką izoliuoja nuo visuomenės. Įstatymas riboja net tuos nuteistojo kontaktus su
išoriniu pasauliu, kurie galėtų jį paveikti teigiamai. Nuteistas laisvės atėmimu asmuo
pasmerkiamas ilgą laiką būti nusikalstamoje aplinkoje, kurioje netgi dorai besielgiantys
žmonės taptų nusikaltėliais“63
. Kadangi asmens izoliavimas riboja galimybę nuteistajam
palaikyti pilnaverčius kontaktus su artimaisiais, G. Jurgelaitienė pastebi, jog „daugelis
išėjusių į laisvę asmenų, ypač tie, kurie neturėjo arba prarado socialinius ryšius su
artimaisiais, jaučia stiprų poreikį bendrauti su panašaus likimo žmonėmis, o glaudus
anksčiau teistų asmenų bendradarbiavimas laisvėje pratęsia kriminalinės subkultūros įtaką
ir kartu kiekvieno iš jų kriminalinę karjerą“64
. Šie teiginiai leidžia daryti išvadą, jog
izoliavimas ne tik riboja asmens galimybes, santykius su išoriniu pasauliu, tačiau taip pat
skatina pakartotinį nusikalstamumą. Be to, svarbu pabrėžti, jog baudžiamųjų sankcijų
vykdymas pačioje bendruomenėje, o ne izoliavus nuo jos, laikui bėgant gali geriau
apsaugoti visuomenę, įskaitant, savaime suprantama, ir nukentėjusiojo arba
nukentėjusiųjų interesų užtikrinimą65
. Todėl trumparegiškas įsivaizdavimas, kad
visuomenė yra saugi tuomet, kai nusikaltę asmenys yra tiesiog uždaryti, tėra iliuzija66
.
R. Bandzevičienė nurodo, jog „įkalinimo bausmės tikslai yra trys: atskirti
nusikaltėlius nuo tų salygų ir aplinkos, kurioje jie galėtų tęsti nusikalstamas veikas;
patenkinti visuomenės retribucinius (atlygio, nubaudimo) poreikius; įtikinti kitus, kad
nusikaltimas neatneša ilgalaikės naudos ir taip atgrasinti kitus nuo nusikalstamos veikos,
t. y. patenkinti nusikaltimų prevencijos poreikius, taip pat performuoti nusikaltėlius į
produktyvius ir įstatymus gerbiančius piliečius, kad jie dėl įvykusių psichologinių
62
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 309. 63
BLUVŠTEINAS, J., et al. Kriminologija. Vilnius: Pradai. 1994, p. 231. 64
BABACHNIKAITĖ, G., et al. Kriminologija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2010, p. 515. 65
1992 m. spalio 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (92) 16 „Dėl Europos
bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. sausio 16 d.]. Prieiga per
internetą: <http://pjp-
eu.coe.int/documents/3983922/6970334/CMRec+(92)+16+on+the+European+rules+on+community+sancti
ons+and+measures.pdf/01647732-1cf7-4ea8-88ba-2c041bc3f5d6>. 66
SAKALAUSKAS, G. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos. Teisės problemos, 2015, nr.
2 (88)., p. 39.
18
pokyčių vėliau galėtų būti integruoti į visuomenę“67
. Tačiau būtent įkalinimas izoliuojant
nuteistą asmenį yra kritikuotinas, vien jau tuo atžvilgiu, jog šis režimo reikalavimas
„neatsiejamas nuo socialinių ir psichologinių praradimų bei sukelia neigiamų pasekmių.
Nuteistieji gyvendami tarp kitų nusikaltusiųjų išplečia savo kriminalinę patirtį, tobulina
kriminalinio elgesio įgūdžius, stiprina kriminalines nuostatas; įkalinimo metu yra
apribojami ir dažnai nutrūksta svarbūs socialiniai ryšiai, ryšiai su šeima, draugais,
darbdaviais, o išėjus į laisvę žmogus gali nebepajėgti atkurti ir kompensuoti patirtų
praradimų; prarandami naudingi profesiniai, darbiniai, buities tvarkymo, savarankiškų
sprendimų įgūdžiai; formuojasi socialinis neatsakingumas, infantilūs (būdingi vaikams)
„globotinio“, „išlaikytinio“ vaidmenys; vyksta stigmatizacija, kriminalinė identifikacija, t.
y. nuteistieji praranda anksčiau turėtą individualumą, supanašėja tarpusavyje, įgyja
bendrų „nuteistojo“ vaidmens bruožų; yra pažeidžiamas savo vertingumo, savigarbos
jausmas, atsiranda įvairių psichologinių deformacijų“68
. Viena iš labai svarbių priežasčių
šioms neigiamoms pasekmėms atsirasti yra būtinas nuteistojo izoliavimas.
Daroma apibendrinta išvada, jog baudimo praktika turi būti orientuota į
resocializaciją, o ne į atskirtį ir izoliaciją69
. Be to, labai svarbu tai, kad tokių neigiamų
pasekmių priežastimi yra prieštaravimai, kylantys derinant baudimo ir reabilitacijos
funkcijas. Pritartina R. Bandzevičienės iškeltiems dileminiams klausimams: „ar galima
nuteistąjį parengti integruotis į visuomenę nuo jos izoliuojant? Ar galima suformuoti
prosocialias nuostatas, priverčiant gyventi bendrijoje su kriminalinės subkultūros
nuostatomis? Ar galima stiprinti savikontrolę ir atsakomybę, jei kiti sukuria (ir užtikrina)
gyvenimo sąlygas ir tvarką?“70
.
Atsižvelgiant į aukščiau įvardintą, svarbu ieškoti priemonių šalinti izoliavimo
žalingumui. Europos kalėjimų taisyklių 6 p.71
numatyta, jog visas kalinimas turėtų vykti
taip, kad asmenys, kuriems buvo apribota laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvą
visuomenę. Manytina, kad viena iš tokių priemonių galėtų būti įkalinimo įstaigų
atvėrimas, kurio naudą dažnai pastebi tyrinėtojai: šių įstaigų atvėrimas mažina neigiamą
kalinimo įtaką, riboja subkultūrinį spaudimą, mažina agresiją įkalinimo įstaigose, smurto,
67
BANDZEVIČIENĖ, R. Penitencinė psichologija: vadovėlis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas,
2009, p. 78. 68
Ten pat, p. 83. 69
KURY, H.; BRANDENSTEIN, M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – ar griežtesnės bausmės yra
veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? Teisės problemos, 2009, nr. 2 (64), p. 5. 70
BANDZEVIČIENĖ, R. Penitencinė psichologija: vadovėlis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas,
2009, p. 83. 71
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>.
19
savęs žalojimo atvejų skaičių ir gerina bendrą atmosferą, kalinių ir personalo santykius72
.
Pastebėtina, jog Europos kalėjimų taisyklių 103.6. p.73
nurodo, jog „paleidimo iš kalėjimo
sistema turi būti sudedamąja nuteistų kalinių režimo dalimi“. Šio teisės akto punkto
vertimą iš originalaus teksto kryptingai kritikuoja G. Sakalauskas, kuris nurodo, jog
„rekomendacijoje turimas mintyje ne šiaip asmens paleidimas (galima suprasti – po
bausmės atlikimo arba lygtinai), bet būtent išleidimas bausmės atlikimo metu (angl.
„leave“, vok. „Urlauben“ („atostogas“))“74
.
LR BVK tokio išleidimo bausmės atlikimo metu formų yra įtvirtinta pakankamai
nemažai – tai nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus; nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką
už pataisos įstaigų ribų; nuteistųjų teisė į atostogas; leidimas atostogų metu parvykti į
Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus; atlikusiems ne mažiau kaip vienerius
metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės,
– perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; nepilnamečių pataisos namuose
laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, leidimas kartu su pataisos įstaigos
darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje
organizuojamus renginius bei laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išvykimas
be sargybos arba be palydos. Taip pat savarankiška įkalinimo atvėrimo forma galima
laikyti ir nuteistųjų galimybę atlikti dalį bausmės atvirojoje kolonijoje75
. Nors iš pirmo
žvilgsnio įkalinimo atvėrimo taikymo perspektyvos Lietuvoje yra labai plačios, tačiau
praktika rodo priešingai. 2015 m. trumpam išvykti už pataisos įstaigos ribų buvo leista tik
72 nuteistiesiems, o į namus – 279. Tik 103 nuteistiesiems buvo suteiktos nemokamos
atostogos, iš jų 73 su teise parvykti į namus76
. Ir tik 201 nuteistajam buvo suteikta teisė
vykti be sargybos arba be palydos dėl bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo (6
nuteistiesiems) arba dėl dirbamo darbo pobūdžio (195 nuteistiesiems). Šie skaičiai rodo
itin mažą šių priemonių taikymą Lietuvoje. Pritartina G. Sakalausko nuomonei, jog
„įkalinimo atvėrimo formos LR BVK yra apribotos įvairiais stereotipais ir nepagrįstomis
72
DÜNKEL, F.; KUNKAT, A. Zwischen Innovation und Restrauration. 20 Jahre Strafvollzugsgesetz – eine
Bestandsaufnahme. Iš SAKALAUSKAS, G. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos. Teisės
problemos, 2015, nr. 2 (88)., p. 39. 73
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 74
SAKALAUSKAS, G. Įkalinimo atvėrimas: prielaidos ir galimybės Lietuvoje. Teisė, 2013, nr. 89, p. 39. 75
Ten pat, p. 41. 76
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendrojo skyriaus „Nuteistųjų
laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos
suvestinė 2015 m. sausio – gruodžio mėn.“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. vasario 10 d.]. Prieiga per
internetą: <http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>.
20
baimėmis paremtomis sąlygomis“77
. Dėl tokio požiūrio, įvairių formų įkalinimo
atvėrimas Lietuvoje taikomas itin retai ir neatitinka tarptautiniuose standartuose nurodytų
nuostatų. O tai leidžia daryti išvadą, kad nesivadovaujant tarptautinėmis nuostatomis,
nesiimant keisti pagrindinių laisvės atėmimo bausmės atlikimo principų ir priemonių, ir
toliau bus užtikrinamas tik momentinis įkalintų asmenų paklusnumas, neskatinant jų
socialinių gebėjimų ir negerinant asmeninių galimybių78
. Svarbu, kad laisvės atėmimo
bausmė būtų efektyvi, todėl įkalinimo atvėrimas kaip priemonė keisti šios bausmės
prasmę yra labai naudinga. Norint, jog įkalinimas nevirstų tiesiog atsėdėjimu, betiksliu
izoliuotu buvimu įkalinimo įstaigoje tarp keturių sienų, privaloma kuo dažniau taikyti
įkalinimo atvėrimo formas, laipsniškai integruojant nuteistąjį į visuomenę bei ruošiant jį
paleidimui į laisvę.
Dar vienas pataisos įstaigų režimo reikalavimas, kuris literatūroje neatskiriamas nuo
nuteistųjų izoliavimo, yra nuolatinė jų priežiūra. Šią priežiūrą vykdo pataisos įstaigos,
kurioje nuteistas asmuo atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pareigūnai. Pasak D.
Usik, „nuteistųjų priežiūra yra pataisos įstaigų administracijos bausmių vykdymo teisės
normomis numatytų veiksmų ir priemonių visuma, skirta šiose įstaigose laikomų asmenų
nuolatinės kontrolės, izoliavimo ir režimo reikalavimų vykdymo užtikrinimui, taip pat
galimų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardymui“79
. Kalėjimų
departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo
„Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 6 d.80
yra
pateiktas dar vienas apibrėžimas, jog „laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra
– visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais
siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę“.
Priežiūros laipsnis skiriasi priklausomai nuo pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka
laisvės atėmimo bausmę, rūšies (kalėjimuose nuolatinė priežiūra yra kur kas griežtesnė
nei atvirose kolonijose, kuriose pagal BVK 91 str. 1 d. 1 p., nuteistieji laikomi be
apsaugos, bet yra prižiūrimi, jie turi kur kas daugiau lengvatų, gali palaikyti stipresnius
ryšius su už atvirosios kolonijos sienų likusiais artimaisiais, čia jiems sudarytos
palankesnės sąlygos jausti kuo mažesnę įkalinimo žalą nei įprastai kitose pataisos
įstaigose).
77
SAKALAUSKAS, G. Įkalinimo atvėrimas: prielaidos ir galimybės Lietuvoje. Teisė, 2013, nr. 89, p. 51. 78
Ten pat. 79
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 310. 80
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo
10 d. įsakymas nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“.
Valstybės žinios, 2014, nr. 12286.
21
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą „Dėl laisvės atėmimo vietų
apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“81
, asmenų, laikomų laisvės atėmimo
vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio
kontrolė jų buvimo vietose; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, patikrinimai ir
skaičiuotės; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, įstatymų nustatyto suėmimo,
arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas;
nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų,
laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir
kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių
komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo
vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir
perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės
atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis
kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su
asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į
laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta
kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo
iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar
nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės
atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas.
Šios aukščiau įvardintos taisyklės rodo, jog nuteistųjų buvimas pataisos įstaigoje
yra griežtai kontroliuojamas, jų dienotvarkė detaliai numatoma iš anksto, jų poilsis,
darbas, užsiėmimai, pasimatymai su artimaisiais ir pan. vyksta pagal iš anksto nustatytą
grafiką, tačiau žvelgiant iš psichologinės pusės, tokia absoliuti asmens kontrolė sukelia
neigiamų padarinių. Kaip teisingai pastebi R. Bandzevičienė, „net ir švelniausio režimo ar
moderniausiomis technologijomis aprūpintoje kalinimo įstaigoje yra aiškiai nustatytos
nuteistųjų autonomijos ribos, frigidiško, vienodo elgesio reikalavimai, už kurių
pažeidimus, net menkiausius, skiriamos bausmės, t. y. vykdoma nuolatinė išorinė kalinių
elgesio kontrolė, kuri laikui bėgant sunaikina vidinę žmogaus kontrolę. Be jos nuteistasis
tampa priklausomas nuo kitų daromų sprendimų, praranda gebėjimą spręsti elementarius
kasdienius klausimus, daryti kažką ne pagal įprastą rutiną, o atgavęs autonomiją ir laisvę
praranda orientaciją, sutrinka – laisvė tampa „pavojinga zona“. Dingus išorinei kontrolei,
žmogus arba nebemoka būti savarankiškas, arba greitai išmoksta išsisukti nuo
81
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo
10 d. įsakymo nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 7 d.
Valstybės žinios, 2014, nr. 12286.
22
savarankiškumo, kartu ir nuo atsakomybės už savo elgesį“82
, o remiantis Tipinėmis
minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklėmis83
, kaip tik elgesiu su asmenimis, kuriems
paskirtas įkalinimas, turi būti siekiama įdiegti jiems pasiryžimą išėjus į laisvę gyventi
gerbiant įstatymus ir save išlaikyti, parengti juos gyventi laisvėje. Turi būti skatinama
kalinių savigarba ir atsakomybės jausmas.
Išanalizavus šį režimo laisvės atėmimo vietose reikalavimą, galima daryti išvadą,
jog manymas, kad būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra yra tinkama
prielaida asmens integravimui į visuomenę bei, kad naudingomis režimo užtikrinimo
priemonėmis gali būti laikomos antrankių, tramdomųjų marškinių ar surišimo priemonių,
elektroimpulsinių prietaisų, lazdų, kovinių imtynių veiksmų, dujų, vandensvaidžių,
tarnybinių šunų, šarvuočių, šaunamųjų ginklų ir kitos technikos panaudojimas, yra
klaidingas. Priešingai, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens izoliavimas yra
žalingas, nes atima socialinius ryšius su artimaisiais, skatina nusikaltimų pakartotinumą.
Izoliuojamas asmuo praranda įvairius įgūdžius, vyksta stigmatizacija, o nuolatos jį
prižiūrint sunaikinamas savarankiškumas, vidinė žmogaus kontrolė. Todėl tam, kad
įkalinimo kultūra Lietuvoje pasikeistų, o nebūtų paremta tik tokiomis priemonėmis,
kurios užtikrina tik trumpalaikį veiksmingumą (arba, manytina, išvis jo neužtikrina),
siūlytina kuo dažniau taikyti priemones, padedančias integruoti įkalintą asmenį į
visuomenę. Vienomis iš tokių galėtų būti laikomos įvairios įkalinimo atvėrimo formos,
kurių taikymo praktika Lietuvoje yra labai reta. Todėl būtina vadovautis užsienio šalių
geraisiais pavyzdžiais ir kuo nuosekliau didinti laisvės atėmimo bausmę atliekančio
asmens integravimo galimybes bei šiam tikslui padedančių priemonių taikymo dažnumą.
2.2. Reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas
LR BVK yra nemaža dalis straipsnių (92 – 109 str.), kurie numato nuteistam asmeniui
tam tikras teises – teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, teisę pasimatyti
su giminaičiais ir kitais asmenimis, teisę gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir
smulkiuosius paketus ir pan. Tačiau labai svarbu, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys
asmenys privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio
taisyklių. Remiantis LR BVK 5 str. įtvirtintu teisėtumu principu, galima teigti, jog
nuteistų asmenų teisių ir laisvių apribojimus bei nuteistų asmenų pareigas nustato tik
82
BANDZEVIČIENĖ, R. Penitencinė psichologija: vadovėlis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas,
2009, p. 90. 83
1955 m. rugpjūčio 30 d. Jungtinių Tautų tipinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės. Iš Jungtinių
Tautų dokumentų rinkinys. Nusikalstamumo prevencija ir baudžiamoji justicija. Standartai ir normos.
Sudarytojas M. Aidukas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004, p. 240.
23
Lietuvos Respublikos įstatymai, o nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba
pareiga84
.
LR BVK 12 str. numatytos bendrosios nuteistųjų pareigos vykdyti įstatymų
reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei vykdyti bausmės vykdymo
institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus yra sukonkretinamos tam
tikromis specialiosiomis nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė,
pareigomis, įtvirtintomis LR BVK 110 str. 1 d. Tiek bendrųjų, tiek specialiųjų pareigų
tikslus ir nenukrypstamas atlikimas yra vienas iš pagrindinių reikalavimų pataisos įstaigų
režimui. Pabrėžtina, jog tokia šio reikalavimo formuluotė yra režimo, kaip pataisos
priemonės, sąvokos pasekmė. Kadangi Lietuvos teisės aktuose tokia sąvoka vis dar yra
įtvirtinta, tai lemia, jog nuteistųjų pareigos turi būti atliekamos tiksliai, o bet koks
nukrypimas nuo jų yra pagrindas skirti nuobaudą. Manytina, kad toks reguliavimas yra
ydingas ir neatitinkantis tikrųjų įkalinimo tikslų.
Pirmoji, specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareiga
yra laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Šios pareigos turinį sudaro griežtas
dienotvarkės laikymasis, kurioje yra numatytas nuteistųjų darbo, poilsio, buvimo gryname
ore, mokymosi, socialinės reabilitacijos renginių, psichologinei terapijai skirtas laikas.
Taip pat dienotvarkė numato galimybę nuteistiesiems įsigyti maisto produktų, būtiniausių
reikmenų, pasimatymų su artimaisiais tvarką, jų patikrinimą atvykus į susitikimą, taip pat
numatoma net taksofono kortelių įsigijimo tvarka. Paprasčiau tariant nuteistųjų elgesys
yra griežtai reguliuojamas visą parą iki mažiausių smulkmenų, o nukrypimai nuo šios
tvarkos nėra galimi. Kaip numatyta Europos kalėjimų taisyklių 25.1. bei 25.2. p.85
,
„režimas visiems kaliniams turi užtikrinti tinkamą užimtumo programą, taip pat turi leisti
kaip įmanoma daugiau dienos valandų praleisti už savo kameros sienų tam, kad tai
atitiktų žmoniškąjį ir socialinį bendravimo lygį“. Terminas „kiek įmanoma daugiau“ yra
vertinamasis, tačiau pastebėtina, jog Lietuvos įstatymų leidėjo pozicija šiuo klausimu
krypsta teigiama linkme. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. nuteistiesiems, priskirtiems atlikti
laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose arba nepilnamečių pataisos namuose,
suteikiama teisė kasdien pasivaikščioti tris valandas (paprastojoje grupėje), keturias
valandas (lengvojoje grupėje) arba dvi valandas (pataisos namų drausmės grupėje).
Griežtesnė tvarka numatyta nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę
kalėjimuose. Šioje įstaigoje teisė pasivaikščioti paprastajai grupei priskirstiems
84
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 294. 85
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>.
24
nuteistiesiems skiriama pusantros valandos, o ligoniams (pagal gydytojų išvadą) – dvi
valandas. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną
valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar
vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas. Šis
įstatymo pakeitimas skatina manyti, jog Lietuvos teisinė sistema ir toliau ieškodama
tinkamų sprendimų būdų, tobulindama įstatymus, stengsis neišsiskirti iš regiono teisinės-
kultūrinės erdvės. Svarbu pastebėti, kad šios pareigos tinkamas įgyvendinimas atitinka
LR BVK 116 str. įtvirtintą režimo užtikrinimo priemonę – pataisos įstaigų vidaus tvarką,
kuri yra reglamentuota Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse86
. Nuteistiesiems
išaiškinamos jiems nustatytos pataisos įstaigoje tvarkos bei režimo reikalavimai, taip pat
asmenys pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis, draudimais87
.
Nuteistiesiems tinkamai vykdant pataisos įstaigose nustatytą vidaus tvarką, jiems gali būti
skiriamos paskatinimo priemonės, o pažeidus šią vidaus tvarką, gali būti skiriamos LR
BVK numatytos nuobaudos88
.
Dar viena nuteistiesiems numatyta specialioji pareiga yra pataisos įstaigos
administracijos reikalavimų vykdymas. Ši specialioji pareiga kyla iš bendrosios nuteistojo
pareigos, numatytos LR BVK 12 str. 2 d. – vykdyti bausmės vykdymo institucijos,
įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Probleminis aspektas yra šių subjektų
nurodymų ar įsakymų teisėtumas. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas89
(toliau – LVAT), bausmių vykdymo kodekse nėra nurodyta, jog nuteistasis
privalo vykdyti tik teisėtus pataisos įstaigos arba pareigūno reikalavimus, tačiau
pabrėžiama, jog tokia teisės normos konstrukcija nėra atsitiktinė. Ji turi būti aiškinama
kartu su LR BVK 5 str. įtvirtintu teisėtumu principu, reiškiančiu, jog bausmės vykdymo
įstaigos ir jų pareigūnai gali veikti tik įstatymų numatytais būdais ir priemonėmis
(pasielgus priešingai, kyla atsakomybė pagal įstatymus). Pagal šį teisinį reglamentavimą
nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o
įvykdęs turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais
nustatyta tvarka.
86
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003, nr. 76-3498 (su vėlesniais pakeitimais ir
papildymais). 87
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 294. 88
Nuobaudų sistema ir jų skyrimo tvarka plačiau aptariama 3 skyriuje. 89
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje V.U.
v. Vilniaus 2 pataisos namai, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir
Lietuvos Respublika, nr. A146
-1235/2009.
25
Tiek LVAT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą
nagrinėję nuteistųjų skundus, kuriuose pareiškėjai nurodo pareigūnų veiksmų jų atžvilgiu
neteisėtumą, įkalinimo sąlygų bei pataisos įstaigų vidaus tvarkos netinkamumą. Viena iš
tokių bylų yra Valašinas prieš Lietuvą90
, kurioje teismas pabrėžė, kad Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. įtvirtina vieną
esminių demokratinės visuomenės fundamentalių vertybių, kuri absoliučiai uždraudžia
nežmonišką ar žeminantį elgesį, nepriklausomai nuo aplinkybių ir kaltininko elgesio
(Labita v. Italy, Nr. 26772/95, 2000-04-06). Teismas formuoja poziciją, kad asmuo, kurio
laisvė yra apribota, turi būti laikomas sąlygomis, kurios atitinka žmogaus orumą, o
bausmės atlikimo metodai ir būdai negali sukelti jam daugiau skausmo, nei tai yra
suderinama su praktiniais įkalinimo reikalavimais. Taip pat teismas pabrėžė, jog nors
krata išrengiant kartais gali būti reikalinga siekiant užtikrinti įkalinimo įstaigos saugumą
ar užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, bet ji turi būti atliekama
tinkamu būdu. Todėl EŽTT šioje byloje pripažino, jog tai, kad pareiškėjui buvo liepta
nuogai nusirengti moters akivaizdoje, o po to jo lytiniai organai ir maistas buvo liečiami
nuogomis rankomis, parodė aiškią nepagarbą pareiškėjui ir iš tikrųjų įžeidė jo žmogiškąjį
orumą. Tai turėjo sukelti jam kančios ir nepilnavertiškumo pojūčius, kurie galėjo jį
pažeminti ir sumenkinti. Todėl teismas daro išvadą, kad krata prilygo žeminančiam
orumą elgesiui, dėl to buvo pažeistas Konvencijos 3 str. Šis EŽTT sprendimas yra
pavyzdys, atspindintis, jog neteisėti pareigūnų veiksmai nėra toleruojami, jie gali būti
skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Svarbu paminėti tai, kad LR BVK 112 str. 3 d. numatyta nuteistiesiems atliekama
krata reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias daiktų ir reikmenų, kurių nuteistiesiems
neleidžiama turėti, patekimui į pataisos įstaigas. Ši nuostata glaudžiai susijusi su naująja
to paties straipsnio 4 d. redakcijoje įvardinta nuostata, jog nuteistiesiems (išskyrus
asmenis, įkalintus atvirose kolonijose bei nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias
motinas) leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų,
kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pastebėtina, jog iki 2016 m.
balandžio 1 d. tam tikrų daiktų turėjimo galimybė buvo ribojama daiktų ir reikmenų,
kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašu91
,
90
Europos Žmogaus Teisių Teismas. 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą byloje, nr.
44558/98 [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. vasario 11 d.]. Prieiga per internetą: <http://lrv-atstovas-
eztt.lt/uploads/VALASINAS_2001_sprendimas.pdf>. 91
Šį sąrašą sudarė: daiktai, gaminiai ir medžiagos, kurių civilinė apyvarta uždrausta; visų rūšių šaunamieji
ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys bei sprogmenys, ginklų, šaudmenų ir sprogmenų aprašymai, dujų
balionėliai (išskyrus vienkartinius žiebtuvėlius); visų rūšių transporto priemonės; pinigai, vertingi daiktai,
vertybiniai popieriai; optiniai prietaisai; garso magnetofonai, televizoriai, kurių ekranų įstrižainės didesnės
kaip 51 centimetras, telefonai (jų dalys ir priedai) ir radijo ryšio priemonės; laikrodžiai iš brangiųjų metalų;
26
o po minėtos datos, įsigaliojo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai92
, kurių
18 priedas numato nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių
reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Šiame sąraše, kuris pateiktas darbo 1 priede, galime matyti
į atskiras kategorijas suskirstytus daiktus bei reikmenis: tai maisto produktai, drabužiai ir
avalynė, higienos priemonės, kiti daiktai ir reikmenys, elektros prietaisai, o šios
kategorijos yra suskirstytos į konkrečius daiktus. Galima manyti, jog tokiu pakeitimu
siekiama sumažinti įkalintųjų asmenų skundų kiekį, apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo,
kuomet tam tikram daiktui nesant draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų sąraše, atrodytų,
jog jis yra galimas. Pavyzdžiui, vienoje LVAT nutartyje pareiškėjas savo skunde nurodė,
kad pataisos įstaigoje buvo draudžiama turėti šiltus pledus. Lietuvių kalbos žodyne
numatyta, jog patalynė yra visas lovos paklojimas (paklodė, antklodė, priegalvis, patalai);
žodis „pledas“ aiškinamas kaip didelė skara, vartojama kaip apdangalas. Todėl LVAT
konstatavo, jog vertinant sąvoką „pledas“ lingvistiniu metodu, darytina išvada, kad pledas
nelaikytinas tokio pobūdžio patalynės vienetu, kurio naudojimą leistų nurodytos normos
ir apskritai nėra priskirtinas leidžiamų naudoti daiktų kategorijai. Norint išvengti ir
panašių situacijų šiuo metu įsigaliojusiame leidžiamų įsigyti ir turėtų daiktų ir reikmenų
sąraše įvardinta, kas konkrečiai priklauso patalynės komplektui (pledas nėra paminėtas)93
.
Nors, aišku, verta svarstyti, ar tam tikrų daiktų turėjimo ribojimas (pavyzdžiui, pledo) yra
naudingas, tačiau šiuo pakeitimu siekiama teisinio aiškumo, jog asmenys žinodami, kas
yra leidžiama, suprastų, kad visa, kas yra už leidžiamų daiktų ir reikmenų sąrašo ribų, yra
draudžiama. Matyti, kad tokio sąrašo atsiradimo intencija buvo svarstoma jau 2012 m.,
kuomet Teisingumo ministerija, pateikdama informaciją Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieriui R. Valentukevičiui, paminėjo, jog „Teisingumo ministerijai suteikta teisė
suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatyti apribojimus įsigyti tam tikrus maisto produktus ir
kitus būtiniausius reikmenis, suteikia teisę pasirinkti, kokį sąrašą nustatyti: ar baigtinį
draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą, ar įvardinti leidžiamus
visų rūšių alkoholiniai gėrimai, kvepalai, odekolonai ir kiti gaminiai, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio;
narkotinės, psichotropinės ir toksinės medžiagos, jų pirmtakai, stipriai veikiantys medikamentai, taip pat
medicininės paskirties daiktai – be gydytojo leidimo; rašomosios mašinėlės, dauginimo ir kopijavimo
aparatai; peiliai, skutimosi priemonės (išskyrus elektrines ir mechanines skutimosi priemones bei skutimosi
aparatus su kasetėmis) ir kiti aštriabriauniai bei smailūs daiktai; šaltkalvio, staliaus ir kiti įrankiai; kortos;
fotoaparatai, vaizdo ir kino kameros, fotomedžiagos, chemikalai; dokumentai (išskyrus teisės aktų tekstus,
baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių
institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus); topografiniai žemėlapiai, kompasai;
karinė ir kitokia uniforma, jos reikmenys; kopijavimo popierius. 92
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymas nr. 1R-107 „Dėl teisingumo
ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“
pakeitimo“. Teisės aktų registras, 2016, nr. 6412. 93
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2016 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje J.S.
v. Lietuvos valstybė, nr. A790
-624/2016.
27
įsigyti maisto produktus ir būtiniausių reikmenų sąrašą (t. y. draudžiama tai, kas nėra
leidžiama)“94
. Tuo metu Teisingumo ministerija teigė, jog galimai bus svarstomi LR
BVK pakeitimai, nustatant baigtinį leidžiamų įsigyti maisto produktų ir kitų reikmenų
sąrašą.
Grįžtant prie režimo reikalavimo nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti
savo pareigas analizės, paminėtina, jog viena iš konkretesnių nuteistam asmeniui
numatytų pareigų yra administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose
patalpose. Konkrečią nuteistųjų budėjimo tvarką įsakymu nustato pataisos įstaigos
direktorius. Šios pareigos turinį sudaro paties nuteistojo gyvenamųjų patalpų priežiūra ir
tvarkymas bei kiti gyvenamųjų patalpų gerbūvio darbai95
. Pagal Europos kalėjimų
taisyklių 26.2.p.96
, „kalėjimų valdžia turėtų stengtis suteikti kaliniams pakankamai
naudingo darbo“, todėl ši specialioji pareiga, įtvirtina LR BVK 110 str. 1 d. 3 p.,
įpareigojanti nuteistąjį paisyti tam tikrų aplinkos priežiūros bei tvarkos normų, atitinka
įvardintą tarptautinių standartų nuostatą. Praktikoje pasitaiko, jog laisvės atėmimo vietose
laikomi asmenys skundžia teismui netinkamas įkalinimo sąlygas, jog patalpose yra
buitinių parazitų; lovos čiužiniai purvini ir suplėšyti; pagalvės, antklodės ir užvalkalai
neišvalyti; tualeto patalpos nevalytos, unitazai nedezinfekuoti97
, tačiau pataisos įstaiga
primena, kad pagal LR BVK 110 str. 1 d. 3 p. reikalavimus nuteistieji privalo budėti
(palaikyti švarą ir tvarką) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintą ir
iškabintą brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafiką98
. Taip pat pagal
Higienos normos HN 76:2010 58 p., tam, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys
nuolat rūpintųsi švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, jie aprūpinami
valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis99
. Todėl teismų praktikoje dažniausia
pripažįstama, jog motyvai, kad kalinimas vyksta antisanitarinėmis sąlygomis neatitinka
tikrovės.
Dar viena specialioji pareiga, kurią turi vykdyti nuteistasis, yra tausoti pataisos
įstaigos, o jeigu nuteistasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą.
94
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. gegužės 17 d. atsakomasis raštas nr. (1.39) 7R-
3730 „Dėl informacijos pateikimo“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. vasario 25 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.tm.lt/dok/atsakymas.pdf>. 95
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 295. 96
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 97
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje A.K.
v. Lietuvos valstybė, nr. A2379
-520/2015. 98
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje M.Z.
v. Lietuvos valstybė, nr. A262
-858/2015. 99
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje R.D.
v. Lietuvos valstybė, nr. A403
-575/2015.
28
Nesilaikant šios pareigos, nuteistasis, turi atlyginti pataisos įstaigai padarytą žalą. Iš
pirmo žvilgsnio atrodytų, jog šios pareigos turinys yra elementarus, tačiau praktikoje dėl
jo ne retai kyla problemų. Kaip pažymėta LVAT byloje100
, kameroje, kurioje buvo
laikomas nuteistasis A. M., aptikta skylė lango apsauginiame tinkle, tačiau pareiškėjas
A.M., teigė, jog lango apsauginio tinklo kameroje jis neardė (skylę tinkle rado perkeltas į
šią kamerą). Pasak atsakovo, tai pastebėjęs pareiškėjas galėjo iš karto informuoti
pareigūnus, nes buvo susipažinęs su Lukiškių TI-K direktoriaus „Suimtųjų, nuteistųjų,
nuteistųjų areštu elgesio taisyklių“ (toliau – Elgesio taisyklių) reikalavimais ir žinojo, kad
yra atsakingas už kameroje esantį įstaigos turtą. Rezultate, iš nutarimo skirti nuobaudą
buvo pašalintas kaltinimas, jog A. M. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 4
p. bei Elgesio taisyklių 2.8 p. reikalavimą tausoti įstaigos turtą, t.y. teismas nustatė, jog
nėra įrodymų, kad skylę lango apsauginiame tinkle padarė būtent pareiškėjas. Atsižvelgus
į šią teismo nutartį, galima daryti dvejopą išvadą. Pirmiausia pastebėtina, jog
vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės, jei jos yra nepašalinamos,
vertinamos kaltinamojo naudai, todėl pareigūnai patikrinimo metu pamatę sugadintą
pataisos įstaigos turtą, negalėjo daryti išankstinių išvadų, jog jį sugadino būtent A.M.,
tačiau kita vertus, jei nuteistasis būtų pranešęs apie sugadintą turtą, pareigūnai už šią
tariamai pažeistą pareigą (pataisos įstaigos turto netausojimą) nebūtų skyrę nuobaudos.
Lyginant su ankstesnėmis LR BVK redakcijomis, naujai įtvirtinta specialioji
nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareiga, yra pasibaigus
pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą. Šios
pareigos atsiradimą bei vykdymą galima sieti su Europos kalėjimų taisyklėse 19.1. p.101
įtvirtina nuostata, jog „visos įstaigos patalpos visą laiką turi būti švarios ir tinkamai
prižiūrėtos“. Todėl ne tik personalas, tačiau ir patys nuteistieji turi rūpintis higiena laisvės
atėmimo vietoje.
Išanalizavus specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė,
pareigas, svarbu minėti, kad be šių privalomai vykdyti pareigų, nuteistieji turi paisyti
atitinkamų draudimų, kurie yra įtvirtinti LR BVK 110 str. 2 d. Nuteistiesiems draudžiama
organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose
dalyvauti; steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje; įsigyti,
gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines
ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus,
100
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje A.M.
v. Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas ir Lietuvos valstybė, nr. A146
-1427/2010. 101
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>.
29
naudoti toksines priemones; bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar
nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų
administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems
suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai; daryti tatuiruotes sau
ir kitiems asmenims; platinti be pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir
kitus leidinius; kurstyti kitus suimtuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos
įstaigų administracijos reikalavimus; reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar
suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis; turėti tabako
gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir
pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos
priežiūros padaliniuose.
Išaiškintų neteisėtų ryšių, paimtų draudžiamų daiktų ir kriminogeninės būklės
kalinimo įstaigose ataskaitoje102
matyti, jog dažniausiai iš nuteistųjų paimamas,
draudžiamas turėti daiktas yra mobilaus ryšio telefonas, kurių 2015 m. buvo paimti net
6763 vienetai, taip pat paimta 5277 vienetai SIM kortelių, 11 516 litrų alkoholio raugo,
380,3 litrų alkoholinių gėrimų, 1143 gramai medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir
veikiančiomis psichiką, 244 bevielio interneto modemai bei 143,6 eurų. Dažniausiai
piliečių nuteistiesiems bandomi perduoti draudžiami daiktai yra taip pat mobilaus ryšio
telefonai. Jų paimta (bandant perduoti) net 2818 vienetų, SIM kortelių – 2762 vienetai bei
1032 gramai medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir veikiančiomis psichiką. Tokia
statistika rodo spragą pataisos įstaigų vidaus tvarkos reguliavime. Nors nuolatinės
nuteistųjų priežiūros reikalavimą sudarančių elementų yra labai daug, tačiau pasitaiko
atvejų, kuomet jų nepakanka, kad užtikrinti neleistinų daiktų patekimą į pataisos įstaigą.
Pirmasis teismo sprendimas, kuriame valstybė buvo pripažinta kalta, dėl to, jog nesiėmė
priemonių užkirsti kelią pavojui, kuomet telefoniniai sukčiai, laikomi įkalinimo įstaigoje,
išviliojo iš 86 metų moters 1680 eurų, buvo priimtas šių metų sausio mėnesį103
. Manytina,
jog toks teismo sprendimas paskatins kitus nukentėjusiuosius kreiptis į teismą ir prašyti
žalos atlyginimo. Jei bus suformuotas toks teismo precedentas, manoma, kad valstybė
tokiu atveju imsis keisti vidaus tvarkos taisykles pataisos įstaigose. Neleidžiamų daiktų
turėjimas, kitų draudimų nepaisymas, rodo, jog sistema, paremta baudimu, nekeičia
įkalintų asmenų įpročių bei neleidžia pasiekti įsivaizduojamų tramdymo tikslų, todėl
102
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendrojo skyriaus „Išaiškintų
neteisėtų ryšių, paimtų draudžiamų daiktų ir kriminogeninės būklės kalinimo įstaigose 2015 m. sausio –
gruodžio mėn. ataskaita“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 2 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>. 103
86 metų senolė pamokė kalėjimo valdžią [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 6 d.] Prieiga per internetą:
<http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/86-metu-senole-pamoke-kalejimo-valdzia.htm>.
30
neišvengiant būtini šios sistemos pakeitimai. Pastebėtina, jog per pastaruosius ketverius
metus (2012 – 2015 m.) iš nuteistųjų paimtų mobiliojo ryšio telefonų kiekis siekia 5511
vnt. – 2012 metais104
, 7014 vnt. – 2013 metais105
, 6539 – 2014106
metais ir 6763 vnt., kaip
minėta, 2015 metais107
. Šie skaičiai rodo, jog vien formaliai taikomomis nuobaudomis bei
šių neleistinų daiktų paėmimu, nepavyksta užkardyti neleistinų daiktų turėjimo laisvės
atėmimo vietoje. Tačiau kyla klausimas galbūt ir nereikia to daryti. Jei vieninteliu laisvės
atėmimo bausmės tikslu pripažįstame resocializaciją, galbūt būtų verta apsvarstyti
galimybę leisti įkalintam asmeniui turėti asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, vykdant
asmenų, su kuriais bendraujama, rato kontrolę. Manytina, kad tokios priemonės keistų
sistemą iš orientuotos į baudimą, į sistemą, orientuotą į asmens resocializaciją.
Taip pat pastebėtina, jog praktikoje neretai kyla problemų vertinant šiuos
draudimus. Viena iš tokių situacijų kilo, kuomet pareiškėjas, kitam sanitaru dirbančiam
nuteistajam, perdavė tepalą, prašydamas sužinoti iš gydytojo šio tepalo gydomąją paskirtį
gydyti odai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatavo, kad minėta faktinė situacija
nepatenka į Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 4 bei 8 p. numatytų draudimų ribas.
Teismas pripažinto, jog šį pareiškėjo kreipimąsi į kitą nuteistąjį pagal pateiktus įrodymus
nėra pagrindo traktuoti kaip reikalavimą paslaugos, nes nei nutarime skirti nuobaudą, nei
medžiagoje, kuria remiantis priimtas nutarimas, nėra užfiksuota, kad pareiškėjas reikalavo
tokios paslaugos iš kito nuteistojo ar perleido savo turtą kitam asmeniui. Buvo pripažinta,
jog esant tokioms aplinkybėms nuobaudos skyrimas pareiškėjui už LR BVK 110 str. 2 d.
4 ir 8 p. pažeidimą negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, kadangi nenustatyta
pažeidimų, kvalifikuotų pagal minėtas įstatymo normas, sudėtis108
. Šis teismų praktikos
pavyzdys tik patvirtina faktą, jog labai dažnai nuobaudos taikomos formaliai,
neatsižvelgiant į tikruosius faktus. Tokios praktikos pavyzdžiu galėtų būti dar vieta
104
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos planavimo ir projektų
valdymo skyriaus „Išaiškintų neteisėtų ryšių, paimtų draudžiamų daiktų ir kriminogeninės būklės kalinimo
įstaigose 2012 m. sausio – gruodžio mėn. ataskaita“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 4 d.]. Prieiga per
internetą: <http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>. 105
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos biudžeto planavimo skyriaus
„Išaiškintų neteisėtų ryšių, paimtų draudžiamų daiktų ir kriminogeninės būklės kalinimo įstaigose 2013 m.
sausio – gruodžio mėn. ataskaita“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 4 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>. 106
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos biudžeto planavimo skyriaus
„Išaiškintų neteisėtų ryšių, paimtų draudžiamų daiktų ir kriminogeninės būklės kalinimo įstaigose 2014 m.
sausio – gruodžio mėn. ataskaita“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 4 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>. 107
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendrojo skyriaus „Išaiškintų
neteisėtų ryšių, paimtų draudžiamų daiktų ir kriminogeninės būklės kalinimo įstaigose 2015 m. sausio –
gruodžio mėn. ataskaita“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 4 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>. 108
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje L.L.
v. Marijampolės pataisos namai, nr. A146
-224/2013.
31
LVAT nutartis, kurioje nurodoma, jog pagal LR BVK (bylai aktuali 2012 m. birželio 5 d.
įstatymo Nr. XI-2040 redakcija) 110 str. 1 d., nuteistieji privalo, be kita ko, laikytis
nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus,
todėl atsisakydamas dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą nuteistasis,
kuriam netaikomos minėtos įstatymu nustatytos išlygos, pažeidžia vieną iš pagrindinių
režimo reikalavimų nuteistajam tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas (LR BVK
112 str. 2 d.), taip pat specialiąsias nuteistojo pareigas (LR BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p.)109
.
Manytina, kad toks požiūris taip pat yra pataisos koncepcijos padarinys, kuomet
reikalavimas yra aukštesnės galios nei tai, kas labiau tinkama ar padėtų integruotis
asmeniui, todėl tokia praktika kritikuotina ir turėtų būti keičiama.
Išanalizavus antrąjį režimui laisvės atėmimo vietose keliamą reikalavimą, darytina
išvada, jog tam, kad pataisos įstaigoje būtų užtikrinta tam tikra tvarka, kad būtų nustatytos
tam tikros leistino elgesio ribos, nuteistiesiems asmenims privalu vykdyti nurodytas
pareigas bei laikytis įtvirtintų draudimų. Priešingu atveju, nuteistieji atsako pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus. Pabrėžtina, jog LR BVK įtvirtintos nuteistųjų pareigos
yra gana abstraktaus turinio (pavyzdžiui, 110 str. 1 d. 1 ir 2 p.), todėl išanalizuota teismų
praktika rodo, jog norint skirti formalią nuobaudą (nesprendžiant kas lėmė tokį asmens
elgesį), įvairius elgesio modelius galima pripažinti kaip pataisos įstaigų tvarkos
nesilaikymą ar pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą.
2.3. Skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto
nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo
metu
Pradedant analizuoti šį režimo laisvės atėmimo vietose reikalavimą, svarbu paminėti tai,
jog jis atspindi režimo sąvokoje nurodytą – diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės
vykdymo sąlygų elementą. Šis režimo reikalavimas yra svarbus tuo, jog sudarant
skirtingas laikymo sąlygas, atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir
pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, yra suteikiama galimybė
nuteistajam keisti savo teisinę padėtį, o pataisos įstaigai tai puiki galimybė nukreipti
nuteisto asmens elgesį teigiama linkme bei siekti pagrindinio laisvės atėmimo bausmės
tikslo – resocializacijos (integracijos). Skirtingų laikymo sąlygų sudarymo bausmės
atlikimo metu analizė gali būti skiriama į tam tikrus etapus, tai: laisvės atėmimo bausmės
109
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje
M.B. v. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos, nr. A330
-146/2015.
32
vietos parinkimas, kurį atlieka teismas, konkrečios pataisos įstaigos nuteistajam
parinkimas, atliekamas kardomojo kalinimo administracijos, pataisos įstaigų direktoriaus
sudarytų komisijų tam tikro būrio, skyriaus ir kameros parinkimas bei paties nuteistojo
galimybė keisti savo teisinę padėtį tam tikra linkme, atsižvelgiant į jo elgesį laisvės
atėmimo bausmės metu. Visais šiais įvardintais atvejais nuteistajam atsižvelgiant į
įvairius kriterijus yra sudaromos skirtingos laikymo sąlygos.
Pirmiausiai, pažymėtina, jog procesas, kuriuo nuteistiesiems sukuriamos skirtingos
laikymo sąlygos yra vadinamas diferencijavimu. Būtina atriboti šį procesą nuo nuteistųjų
laisvės atėmimu klasifikavimo, kadangi skirtingi yra ne tik šių procesų tikslai, bet ir juos
atliekantys subjektai. Pastebėtina, jog leidinyje „Penitencinė (bausmių vykdymo teisė)“110
yra išskiriamos dvi nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo sąvokos. Viena iš jų nurodo,
jog „tai nuteistųjų skirstymas į tam tikras grupes pagal skirtingus kriterijus, siekiant
sudaryti palankias sąlygas, kad būtų kiek galima efektyviau pasiekti laisvės atėmimo
bausmės vykdymo tikslai“, o kitas apibrėžimas nurodo, jog „tai jų suskirstymas į
giminingas kategorijas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo
visuomenei laipsnį, ankstesnį teistumą, lyties, amžiaus ir kitas asmenybės ypatybes“.
Matyti, jog šios dvi sąvokos atspindi skirtingus procesus: viename yra kalbama apie
nuteistųjų suskirstymą į grupes pagal skirtingus kriterijus, o kita sąvoka apibūdina
nuteistųjų skirstymą į giminingas kategorijas. Darbo autorės nuomone, pirmasis
klasifikavimo apibrėžimas nėra tikslus, kadangi jis atspindi būtent diferencijavimo, o ne
klasifikavimo esmę. Pritartina G. Švedo nuomonei, jog „tradiciškai nuteistųjų
klasifikavimu pripažįstamas kalinių skirstymas į grupes, remiantis tam tikrais
baudžiamajame įstatyme numatytais kriterijais, o diferenciacija yra klasifikacijos tęsinys,
atliekamas pataisos darbų įstaigoje, atsižvelgiant į bausmių vykdymo įstatyme numatytus
kriterijus ir asmenybė bruožus“111
.
LR BK 50 str. 3 d. numatyta, jog bausmės atlikimo vietą parenka teismas, kuris gali
paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje, pataisos namuose arba
kalėjime. Šiais veiksmais teismas atlieka nuteistųjų klasifikavimą, kadangi paskiria juos į
tam tikras asmenų grupes pagal įvairius kriterijus, į giminingas kategorijas. Kadangi
laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos tarpusavyje skiriasi nuteistųjų izoliacijos
griežtumu bei teisine padėtimi, rinkdamas bausmės atlikimo vietą, teismas atsižvelgia į du
kriterijus, tai padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę.
110
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės
universitetas, 2004, p. 212. 111
ŠVEDAS, G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo
aspektai. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003, p. 97.
33
Vertindamas kaltininko asmenybę, teismas turi atsižvelgti į asmens amžių, šeimos padėtį,
socialinius ryšius, išsilavinimą, sveikatą, turimą specialybę (profesiją), ankstesnius
teistumus, elgesį darbe ir buityje ir t. t. Vertindamas padaryto nusikaltimo pobūdį ir
pavojingumą, teismas turi atsižvelgti į tris kriterijus: nusikaltimo pobūdį (smurtinis,
turtinis, nusikaltimas ekonomikai ir t. t.), kaltės formą ir rūšį (jei tyčia – tiesioginė ar
netiesioginė, jei neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas
nerūpestingumas), nusikaltimo pavojingumą (pavojingumo pobūdį bei pavojingumo
laipsnį)112
.
Kaip nurodo G. Švedas, „baudžiamasis įstatymas nenustato griežtų ir formalių
kriterijų, pagal kuriuos teismas parinktų pataisos įstaigos rūšį“113
. Tačiau analizuojant
literatūrą matyti, kad pagrindine pataisos įstaigos rūšimi laikytina pataisos namai. Pagal
LR BVK 77 str. nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka
nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose.
Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę, pagal LR BVK 83 str., atlieka pilnamečiai
asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų
turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų
tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji,
kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kalėjimuose taip pat atlieka bausmę
nuteistieji, LR BVK 68 str. nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti ūkio darbų, ir LR BVK
69 str. nurodyti nuteistieji, jų sutikimu perkelti iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo.
Mažiausią izoliavimo laipsnį bei švelniausią teisinę padėtį turinčioje pataisos įstaigoje,
atviroje kolonijoje, laisvės atėmimo bausmę, pagal LR BVK 90 str., atlieka už neatsargius
ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė
bausmę atlikti atvirose kolonijose bei nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas LR BVK 140
str. nustatyta tvarka.
Teismui paskyrus pataisos įstaigos rūšį, į konkrečią įstaigą nuteistąjį siunčia
kardomojo kalinimo vietos administracija, kuri, kaip numatyta LR BVK 65 str.,
atsižvelgia į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos
nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes,
amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Skirstant nuteistuosius į tam
tikras pataisos įstaigas, labai svarbu atsižvelgti į tarptautiniuose standartuose numatytas
taisykles. Vienos tokių yra numatytos Europos kalėjimų taisyklių 17.1 p. „kaliniai pagal
galimybes turėtų būti paskiriami atlikti bausmę į tas įstaigas, kurios yra arčiau jų
112
ABRAMAVIČIUS, A., et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis.
Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004, p. 297. 113
Ten pat.
34
gyvenamųjų arba reabilitacijos vietų“, taip pat 17.2. p. „skirstant kalinius į skirtingas
įstaigas, turėtų būti atsižvelgta į besitęsiančius nusikaltimų tyrimus, saugumo ir apsaugos
reikalavimus bei į poreikį suteikti visiems nuteistiesiems tinkamą režimą“114
. Kardomojo
kalinimo vietos administracija, atsižvelgusi į išvardintus kriterijus, vadovaudamasi
Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu115
bei LR BVK 70 str. nustatytomis
izoliavimo taisyklėmis, nuteistąjį gali siųsti į Alytaus, Kybartų, Marijampolės, Panevėžio,
Vilniaus pataisos namus, Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, Kauno
nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, Kauno, Šiaulių tardymo izoliatorių,
Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
1 pav. Lietuvos pataisos įstaigose esančių vietų bei nuteistųjų jose skaičius (2015 m.
gruodžio mėn.)116
Šaltinis: Sudaryta autoriaus, remiantis: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos 2014 m. bei 2015 m. metinėmis veiklos ataskaitomis. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>.
114
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 115
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m.
rugpjūčio 31 d. įsakymas nr. V-320 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos
įstaigą ar areštinę tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisės aktų registras, 2015, nr. 13248. 116
Parengta pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. ir
2015 m. veiklos ataskaitas [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. balandžio 6 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>.
Pataisos įstaiga Vietų skaičius
įstaigoje
Įstaigoje laikomų
asmenų skaičius 2014
m.
Įstaigoje laikomų
asmenų skaičius 2015
m.
Alytaus pataisos namai 1460 1346 1141
Kybartų pataisos namai 410 391 358
Marijampolės pataisos namai 1263 1171 987
Panevėžio pataisos namai 458 300 249
Pravieniškių pataisos namai-
atviroji kolonija 2763 2848 2344
Vilniaus pataisos namai 610 580 552
Laisvės atėmimo vietų
ligoninė 380 234 173
Kauno nepilnamečių tardymo
izoliatorius-pataisos namai 313 176 123
Kauno tardymo izoliatorius 336 284 247
Lukiškių tardymo
izoliatorius-kalėjimas 954 865 781
Šiaulių tardymo izoliatorius 452 441 400
Viso: 9399 8636 7355
35
Skirstant nuteistuosius į pataisos įstaigas, dažnai susiduriama su šių įstaigų
perpildymo problema. Nors 1 pav. pateiktoje statistinėje analizėje palyginus 2014 m. bei
2015 m. duomenis, galime teigti, jog nuteistųjų kiekis pataisos įstaigoje per metus
sumažėjo nuo 8636 iki 7355, tačiau tai nepanaikina problemos dėl per didelio įkalintųjų
skaičiaus Lietuvoje, kuris lyginant su Europos šalimis yra pakankamai didelis117
.
Svarbu tai, jog viena pagrindinių didelį kalinių skaičių Lietuvoje lemiančių
priežasčių yra ne dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas, bet jos vidutinė trukmė118
.
2015 m. pagal „Nuteistųjų laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą
nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos suvestinę“119
, teismo nuosprendžiu
paskirtos bausmės termino vidurkis yra 6 m. 5 mėn. 28 d., o atsižvelgiant į
kriminologinius tyrimus, penkeri įkalinimo metai yra riba, kurią peržengus grąžinti
buvusį kalinį į visuomenę yra labai sunku120
. Kaip nurodo Kankinimų prevencijos
komitetas, „ilgalaikis laisvės atėmimas gali turėti kaliniams poveikį, dėl kurio jie
atsiriboja nuo visuomenės. Be to, kad jie yra laikomi kalėjime, ilgalaikėmis laisvės
atėmimo bausmėmis nubausti asmenys patiria daugybę psichologinių problemų (įskaitant
savigarbos praradimą ir visuomeninių įgūdžių silpnėjimą) ir turi tendenciją vis labiau
nutolti nuo visuomenės, į kurią beveik visi jie galiausiai sugrįžta. Kankinimų prevencijos
komiteto nuomone, ilgalaikes bausmes atliekantiems kaliniams skirtus režimus reikėtų
sudaryti taip, kad šis poveikis būtų kompensuotas taikant pozityvias ir iniciatyvias
priemones“121
. Todėl darytina išvada, kad atsisakius per ilgo laisvės atėmimo bausmės
termino nustatymo, ne tik iš dalies būtų išspręsta įkalinimo įstaigų perpildymo problema,
bet ir būtų palengvintas asmens resocializacijos (integracijos procesas).
Taip pat pastebėtina, jog kai kuriose pataisos įstaigose (Kybartų, Alytaus, Vilniaus
pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje) kalinamų asmenų
skaičius išlieka artimas maksimaliam vietų skaičiui, kuris neatitinka Kankinimų
117
Lietuvoje 2015 m. kalinių skaičius 1 000 000 gyventojų siekia 2956, kai tuo tarpu Vokietijoje – 762,
Suomijoje – 544, Lenkijoje – 2049, Estijoje – 2224. Iš Council of Europe Annual Penal Statistics
[interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: <http://wp.unil.ch/space/space-i/prison-
stock-2014-2015>. 118
SAKALAUSKAS, G. Įkalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmė. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007,
nr. 2 (20), p. 127. 119
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendrojo skyriaus „Nuteistųjų
laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos
suvestinė 2015 m. sausio – gruodžio mėn.“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. vasario 10 d.]. Prieiga per
internetą: <http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>. 120
ЛАЙНЕ, М. Криминология и социология отклоненного поведения. Iš SAKALAUSKAS, G.
Įkalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmė. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007, nr. 2 (20), p. 127. 121
2002 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
(CPT) standartai. CPT bendrųjų ataskaitų „svarbiausieji skyriai“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 13 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf>, p. 28.
36
prevencijos komiteto nustatytų standartų122
. Dauguma kalinių Lietuvoje yra
apgyvendinami didelėse patalpose, kuriose gyventojų skaičius gali siekti net kelias
dešimtis. Dėl šios padėties kyla daug problemų, susijusių su tinkamų sąlygų, kurios
neturėtų žeminti asmens orumo, suteikimu laisvės atėmimo bausmei atlikti. Ne tik
Europos kalėjimų taisyklių 18.4. p.123
numatyta, jog „šalies įstatymuose turi būti numatyti
mechanizmai, kurie užtikrins, kad tam tikri minimalūs reikalavimai124
nebus pažeidžiami
dėl kalėjimų perpildymo“, tokias sąlygas kritikuoja ir Kankinimų prevencijos komitetas,
kuris nurodo, jog „perpildyta pataisos įstaiga sąlygoja ankštas ir nehigieniškas gyvenimo
sąlygas; nuolatinį privatumo stygių (net ir naudojantis sanitariniais įrengimais); veiklos už
kameros ribų stoką, nes poreikis yra didesnis, nei leidžia darbuotojų skaičius ir turimos
patalpos; per didelį krūvį sveikatos priežiūros tarnyboms; didėjančią įtampą ir atitinkamai
smurtą tarp kalinių ir kalinių bei personalo. Šis sąrašas toli gražu nėra baigtinis“125
.
Kankinimų prevencijos komitetas taip pat pažymėjo, jog „didelėse kamerose laikomų
kalinių kasdieniam gyvenimui neišvengiamai trūksta privatumo. Be to, yra didelis
pavojus patirti grasinimus ir smurtą. Taip įrengtos patalpos skatina tarpti teisėtvarkos
pažeidimų atmosferai, padeda palaikyti stiprius nusikalstamų organizacijų vidaus ryšius.
Dėl to personalui gali kilti didelių sunkumų įgyvendinant reikiamą kontrolę, kartais tokia
kontrolė gali tapti visiškai neįmanoma, pavyzdžiui, kilus kalėjime neramumams, būtų
sunku išvengti žymios intervencijos iš išorės. Dėl tokių patalpų beveik neįmanoma
išspręsti klausimo, kaip tinkamai laikyti atskirus kalinius tuo atveju, kai jiems gali grėsti
pavojus. Visos šios problemos dar labiau išryškėja, kai kalinių skaičius peržengia
priimtinas ribas. Be to, tokioje situacijoje kaliniai priversti laukti eilėse prie prausyklų ir
tualetų; o jei dar turėsim omenyje problemą, kaip sunku tinkamai vėdinti patalpą, kurioje
122
2002 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
(CPT) standartai. CPT bendrųjų ataskaitų „svarbiausieji skyriai“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 13 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf>, p. 28. 123
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 124
Reikalavimai numatyti Europos kalėjimų taisyklių 18.1. p., jog kaliniams skirtų patalpų, ypač
miegamųjų, būklė turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir, kiek įmanoma privatumui, bei atitikti
sveikatos ir higienos reikalavimus, turi būti skiriamas tinkamas dėmesys klimato sąlygoms, ypač
gyvenamos patalpos plotui, kubinei oro talpai, apšvietimui, šildymui ir ventiliacijai. Taip pat reikalavimai,
numatyti 18.2. p., kuriame teigiama, jog visose vietose, kuriose kaliniai gyvena, dirba ar susirenka: a. langai
turi būti tokio dydžio, kad kaliniai galėtų skaityti ir dirbti normaliomis sąlygomis, esant natūraliam
apšvietimui, sukonstruoti tokiu būdu, kad būti vėdinama, išskyrus patalpas, kuriose yra tinkamos oro
kondicionavimo sistemos; b. dirbtinis apšvietimas turi atitikti nustatytus techninius standartus; c. turi būti
įrengta aliarmo sistema, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. 125
2002 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
(CPT) standartai. CPT bendrųjų ataskaitų „svarbiausieji skyriai“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 13 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf>, p. 21.
37
laikoma tiek daug žmonių, tai laikymo sąlygos tampa tiesiog apgailėtinos“126
. Kiekvienai
teisinei sistemai, norinčiai tobulėti bei neišsiskirti iš regiono teisinės kultūros, svarbu
suvokti, jog įkalinimas nesprendžia nei nusikalstamumo, nei kitų socialinių problemų,
bet, kaip įprasta, jų sukuria dar daugiau – ypatingai tuomet, kai vien tik įkalinimu
(nubaudimu) ir apsiribojama, nesiekiant asmens resocializacijos (integracijos)127
.
Atsižvelgiant į įvardintas nuostatas, darytina išvada, jog laisvės atėmimo bausmę taikant
kaip ultima ratio bei trumpinant jos vidutinę trukmę, situacija Lietuvoje labiau atitiktų
tarptautinių standartų nuostatas bei taip būtų sudarytos ne tik tinkamos, bet ir skirtingos
laikymo sąlygos, atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį,
nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.
Toliau analizuojant vieną iš pagrindinių režimo reikalavimų, skirtingų laikymo
sąlygų sudarymą, svarbu paminėti, jog kardomojo kalinimo vietos administracijai
parinkus konkrečią pataisos įstaigą, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 bei
66 p.,128
pataisos įstaigų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius,
pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias
pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į
būrius, skyrius ir kameras. Pažymėtina, kad atliekant tokį skirstymą atsižvelgiama į jų
neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti
darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos
rekomendacijas bei LR BVK numatytus izoliuoto laikymo reikalavimus129
. Šia tvarka taip
pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių
ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu. Taigi, kaip
numatyta LVAT nutartyje130
, Bausmių vykdymo įstatymas pataisų įstaigų administracijai
ne tik leidžia, bet ir ją įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę
atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų
užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai.
126
2002 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
(CPT) standartai. CPT bendrųjų ataskaitų „svarbiausieji skyriai“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 13 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf>, p. 25. 127
SAKALAUSKAS, G. Įkalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmė. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007,
nr. 2 (20), p. 126. 128
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003, nr. 76-3498 (su vėlesniais pakeitimais ir
papildymais). 129
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas nr. 1R-238 „Dėl
teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių
patvirtinimo“ pakeitimo. Teisės aktų registras. 2015, nr. 12451. 130
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje R.S.
v. Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir
Lietuvos valstybė, nr. A146
-115/2012.
38
Dėl šio skirstymo, praktikoje dažnai kyla problemų, kadangi laisvės atėmimo
vietose egzistuojanti subkultūra, skatina nuteistuosius skųsti jų paskyrimą į tam tikrą būrį,
skyrių ar kamerą. Vienu iš tokių pavydžių galėtų būti LVAT nutartis, kurioje pareiškėjas
skundžia Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta
nuobauda už režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. dėl to, jog jis atsisakė vykdyti teisėtus
administracijos nurodymus – eiti gyventi į paskirtą būrį. Tačiau pareiškėjas teigia, jog
paskirtame būryje jis gyventi negalėjo dėl to, jog žemesnių kastų nuteistųjų būryje
atliekantys bausmę asmenys jo nepriima, šiame būryje būtų žeminama jo garbė ir orumas,
sudaromos konfliktinės situacijos tarp būryje gyvenančių nuteistųjų, todėl būtų neišvengta
skaudžių pasekmių131
. Tokios situacijos Lietuvos teismų praktikoje yra dažna problema,
deja, jų išsprendimas dažniausiai pasibaigia tuo, jog būna nustatyta, kad „nuobauda –
paskirta pagrįstai ir yra adekvati padarytam pažeidimui; pareiškėjo atsisakymas gyventi
pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą paskyrimą, nevykdymas administracijos
teisėtų reikalavimų vykti į paskirtą būrį pagrįstai kvalifikuotas kaip BVK 110 str. 1 d. 2 p.
nustatytos nuteistųjų specialiosios pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos
reikalavimus pažeidimas; pareiškėjo prašymas laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų
(pagal LR BVK 70 str. 6 d.) pripažintas nemotyvuotu (nepagrįstu grėsme jo sveikatai,
gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais)132
, o jo skundas būna atmestas.
Tai, jog subkultūros reiškinys egzistuoja laisvės atėmimo vietose ir turi įtakos jų
vidaus tvarkai, įrodo Seimo kontrolierių šiuo klausimu nagrinėti nuteistųjų skundai.
Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto pažymoje pažymėta, jog pareiškėjas skunde
nurodė kastų egzistavimą Vilniaus pataisos namuose: jų nariai sėdi prie atskirų stalų ir
valgo iš skirtingų indų, o maistą pasiima iš skirtingų langelių. Atlikto tyrimo metu
nustatyta, kad nuteistiesiems maistas valgykloje yra išduodamas per langelius Nr. 2 ir Nr.
3, nuteistieji, laukiantys eilėje prie langelio Nr. 2, atsisako eiti pasiimti maisto prie
langelio Nr. 3, nurodydami, kad to daryti negali dėl nuteistųjų subkultūros suformuotos
tvarkos. Taip pat nustatyta, kad nuteistieji pasiėmę maistą iš skirtingų langelių sėdasi prie
skirtingų stalų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistiesiems maistas (sriuba ir antrasis
patiekalas) per langelį Nr. 3 patiekiamas tik dubenėliuose, nors per langelį Nr. 2 sriuba
patiekiama dubenėlyje, o antrasis patiekalas – metalinėje lėkštėje. Be to, kai kurie indai
yra pažymėti ir plaunami atskirai. Šios aplinkybės sudaro prielaidą teigti, kad nuteistieji
Vilniaus pataisos namuose laikosi nuteistųjų subkultūros tradicijų, o Vilniaus pataisos
131
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje
M.A. v. Lietuvos valstybė, nr. A1931
-575/2015. 132
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje G.K.
v. Lietuvos valstybė, nr. A882
-662/2015.
39
namų administracija, nesiimdama iniciatyvos užtikrinti, kad maisto išdavimas būtų
organizuojamas vienodai visiems nuteistiesiems, sudaro prielaidas gyvuoti nuteistųjų
subkultūros tradicijoms133
. Tikėtina, jog būtent dėl šių (psichologinio ir fizinio smurto,
konfliktų rizikos tarp skirtingų kastų) bei kitų priežasčių, nuteistieji dažnai skundžia
nutarimus, kuriais jie būna paskirti į tam tikrus būrius, skyrius, kameras.
Taip pat svarbu pastebėti tai, jog kiekvienoje konkrečioje pataisos įstaigoje, kurioje
nuteistajam paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę, įtvirtintas pagrindinis principas,
kuriuo turima vadovautis bausmės atlikimo metu: nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės
atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje134
. Šis principas grindžiamas
tuo, kad įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą pataisos procesą, kuriame
dalyvautų nuteistasis, kad jam adaptavusis vienoje pataisos įstaigoje nereikėtų dar kartą
pakartoti šios sudėtingos procedūros135
. Pabrėžtina, kad šio principo turinys nereiškia, kad
nuteistojo teisinė padėtis atliekant bausmę negali keistis. Priešingai, teisinės padėties
keitimas yra puikus įrankis keisti nuteistojo elgesį tinkama, teigiama linkme. Šis režimo
reikalavimas apima ne tik skirtingų laikymo sąlygų sudarymą paskiriant nuteistajam
pataisos įstaigą, būrį ar pan., labai svarbu, kad būtent šis reikalavimas laisvės atėmimo
bausmės metu leidžia keisti laikymo sąlygas, teisinę nuteistojo padėtį, atsižvelgiant į
nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį
bausmės atlikimo metu.
Pastebėtina, jog skirtingų sąlygų sudarymas itin išryškėja nuteistąjį pataisos
įstaigoje perkeliant į tam tikrą grupę, kuriose yra sudarytos skirtingos sąlygos tiek
patalpos dydžio, pasimatymų, telefoninių skambučių, televizorių, radijo imtuvų,
kompiuterių, tiek trumpalaikių išvykų tvarka. Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę
atliekantys nuteistieji yra skirstomi į tris grupes: lengvąją, paprastąją ir drausminę.
Nepilnamečių pataisos namuose – į lengvąją ir paprastąją, o kalėjimuose – į paprastąją ir
drausminę. Nuteistųjų priskyrimas atitinkamai grupei pataisos įstaigoje yra paremtas
skirtingų sąlygų nuteistiesiems sudarymu. Nepaisant pataisos įstaigos rūšies ir jos
grupės136
, visi nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, gauti ir siųsti
neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų. Visiems pataisos įstaigų paprastajai
grupei priskirtiems nuteistiesiems vienodai suteikiama galimybė du kartus per savaitę
133
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga. 2015 m. gruodžio 10 d. pažyma dėl skundo prieš
Vilniaus pataisos namus, nr. 4D-2015/1-1593. 134
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 str. 1 d. Valstybės žinios, 2002, nr. 73-3084 (su
vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 135
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 209. 136
Išskyrus atvirąją koloniją, kurios ypatumai analizuojami vėliau.
40
paskambinti telefonu137
, tačiau skiriasi teisė gauti ilgalaikius bei trumpalaikius
pasimatymus: pataisos namuose tokia galimybė vienam ilgalaikiam ir vienam
trumpalaikiam pasimatymui yra skiriama per du mėnesius, nepilnamečių pataisos
namuose galimybė vienam ilgalaikiam ir dviem trumpalaikiams pasimatymams
suteikiama per mėnesį, o kalėjime nuteistieji per du mėnesius gali gauti tik vieną
trumpalaikį pasimatymą (ilgalaikiai pasimatymai nesuteikiami).
Šiek tiek daugiau galimybių bei lengvesnės laikymo sąlygas yra sudarytos lengvajai
grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus kalėjimą, kuriame lengvosios grupės nėra).
Po LR BVK pakeitimų, lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiami du
trumpalaikiai ir du ilgalaikiai pasimatymai per du mėnesius pataisos namuose ir keturi
trumpalaikiai bei vienas ilgalaikis pasimatymas per mėnesį nepilnamečių pataisos
namuose. Taip pat šiai grupei priskirti nuteistieji vieną kartą per dieną gali paskambinti
telefonu. Pastebėtina, jog įstatymo pakeitimai laikytini atitinkančiais Europos kalėjimų
taisyklių 24.1. p.138
įtvirtintą nuostatą, jog „kaliniams turi būti leidžiama kuo dažniau
susirašinėti bei bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais
asmenimis ir įvairių organizacijų atstovais bei pasimatyti su šiais asmenimis“.
Konvencijos 8 str. yra įtvirtinta, jog „kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas
jo asmeninis ir šeimos gyvenimas <...>“139
. Europos kalėjimų taisyklių 24.4. p.140
numato,
jog „kalinių pasimatymai turi būti organizuojami taip, kad leistų kiek tai yra įmanoma
geriau kaliniams palaikyti ir tęsti santykius su šeimos nariais“. Šiuo atžvilgiu, Lietuvoje
nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo įgyvendinti teigiami pokyčiai, kurie lėmė tai, jog pagal
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 108 p.141
pakeitimus, nuo šiol „trumpalaikiai
pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo
nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu
asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens
vaikas, vyksta neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų. Vietos tokiems pasimatymams vykti
įrengiamos toje pačioje trumpalaikių pasimatymų salėje arba atskiroje patalpoje su
137
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 71 – 91 str. analizė. 138
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 139
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Valstybės žinios, 1995, nr. 40-987. 140
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 141
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymas nr. 1R-107 „Dėl teisingumo
ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“
pakeitimo“. Teisės aktų registras, 2016, nr. 6412.
41
reikalingu kiekiu stalų ir kėdžių. Čia taip pat turi būti įrengiama saugi vaikų žaidimo
aikštelė su specialiais baldais ir žaislais, visas aikštelės plotas padengiamas minkšta
danga“142
. Tokie pokyčiai yra vertinami itin teigiamai, nes „nuo šiol nuteistųjų vaikai
pasimatymo metu galės džiaugtis tiesioginiu bendravimu su tėčiu, o mažesnieji, kad
kelias valandas trunkantis pasimatymas neprailgtų, šalia tėvų galės pažaisti specialiai
įrengtose jaukiose žaidimų aikštelėse. Kai kuriose įstaigose sudarytos sąlygos ir vaikų
sauskelnių keitimui, kūdikių maitinimui. Pirmieji apsilankiusių artimųjų įspūdžiai apie
atnaujintas pasimatymų patalpas – išties geri“143
.
Tačiau ne visose pataisos įstaigų grupėse įvyko teigiami pokyčiai. Kankinimų
prevencijos komitetas 2012 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 4 d. vizito Lietuvoje
ataskaitoje144
, kaip vieną iš rekomendacijų nurodė, jog „turi būti pakeistos teisinės
nuostatos, susijusios su pasimatymais, užtikrinant, kad visi nuteistieji galėtų turėti bent
vieną vienos valandos pasimatymą per savaitę“. Atsižvelgiant į šias Kankinimų
prevencijos komiteto rekomendacijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ataskaitoje145
nurodė, jog papildomai yra peržiūrimos teisės aktų nuostatos, numatančios nuteistiesiems
suteikiamų pasimatymų skaičių ir jų formas, taip pat nurodė, jog yra planuojama leisti
trumpalaikius pasimatymus ir drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems. Todėl šiuo
pagrindu nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo LR BVK pakeitimai, kurie atskleidė
įstatymo leidėjo norą tobulinti įstatymus nepaneigiant tarptautiniuose standartuose
numatytų rekomendacijų. Esminiai įstatymo pakeitimai suteikė nuteistiesiems,
priskirtiems pataisos namų drausmės grupei, teisę per keturis mėnesius gauti vieną
trumpalaikį pasimatymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokia teisė nebuvo suteikta
kalėjimuose drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems, taip nevisapusiškai
atsižvelgiant į Kankinimų prevencijos komiteto ataskaitoje nurodytas rekomendacijas. Be
to, pastebėtina, jog liko suvaržyta ir nuteistųjų teisė skambinti telefonu – jie tai gali daryti
tik du kartus per mėnesį. Nors atlikti įstatymo pakeitimai yra vertinami teigiamai, tačiau
142
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio
27 d. įsakymas nr. V-25 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių
patvirtinimo“ pakeitimo“. Teisės aktų registras, 2016, nr. 1663. 143
Pirmieji įspūdžiai apie šeimų susitikimo kambarius įkalinimo įstaigose [interaktyvus; žiūrėta 2016 m.
balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-
departamentas/auktualijos/naujienos-kaldep/pirmieji-ispudziai-apie-4vv8.html>. 144
2012 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 4 d. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką
ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) vizito Lietuvoje ataskaitos 78 p. [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo
14 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.cpt.coe.int/documents/ltu/2014-18-inf-eng.pdf>, p. 33. 145
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaita „Dėl priemonių, kurių buvo imtasi ar kurių numatoma imtis,
siekiant įgyvendinti Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar
baudimą (CPT) 2012 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 4 d. vizito Lietuvoje ataskaitoje nurodytas
rekomendacija [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.cpt.coe.int/documents/ltu/2014-19-inf-ltu.pdf>, p. 30.
42
analizuojant visumą, galima daryti išvadą, jog vis dar egzistuojantis griežtas nuteistųjų,
atliekančių laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose bei pataisos namuose drausmės grupės
laikymo sąlygomis, kontaktų ribojimas negali būti vadinamas pažangiu, padedančiu
užtikrinti sėkmingą jų būsimąją integraciją į visuomenę ir atitinkančiu tarptautinius
elgesio su kaliniais standartus146
.
Analizuojant atskirose pataisos įstaigų grupėse sudaromas skirtingas laikymo
sąlygas, pastebėtina, jog daugiausiai teisių turi nuteistieji, įkalinti atvirojoje kolonijoje.
Priešingai nei kitose pataisos įstaigose, čia nuteistieji gali turėti su savimi vertingų daiktų,
pinigų, kuriais gali be apribojimų naudotis, taip pat gali be apribojimų gauti pasimatymus,
pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, gauti ir siųsti laiškus, skambinti
telefonu. Taip pat nuteistiesiems atvirojoje kolonijoje suteikiamos kur kas didesnės
galimybės palaikyti santykius su laisvėje likusiais artimaisiais: esant būsto sąlygoms, jie
gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis, kolonijos administracijos leidimu
gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų (Lietuvos Respublikos teritorijoje,
jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi), jeigu neturi
galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu bei kasmetinių
atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus.
Tačiau problema ta, jog Lietuvoje vienintelė atviroji kolonija yra Pravieniškių
pataisos namai-atviroji kolonija, o patekimo į šią įstaigą galimybės yra ribotos: pagal LR
BVK 140 str. 4 d., perkėlimas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo, kaip paskatinimo
priemonė, gali būti taikoma tik pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis
laikomiems nuteistiesiems, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų
administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės
atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kitaip tariant, perkėlimas į atvirąją
koloniją yra taikomas itin retai. Pritartina D. Usik nuomonei, jog „Lietuvoje nėra
išnaudotas atviro tipo pataisos įstaigos potencialas“. Vadovaujantis LR BVK 9 str.
teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principu, nuteistieji, atlikę dalį laisvės atėmimo
bausmės uždaro tipo pataisos įstaigoje, galėtų būti perkelti atlikti likusios bausmės dalį į
atviro tipo pataisos įstaigą. Džiugina tai, jog šių metų kovo 18 d., įgyvendinant 2009 –
2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamos programos „Pataisos,
įskaitant bausmes be įkalinimo“ projektą, Alytuje atidaryti pirmieji Pusiaukelės namai,
kurie yra tarpinė žmogaus stotelė kelyje į sėkmingą gyvenimą laisvėje, tai naujas žingsnis
146
USIK, D. Tarptautinių baudžiamosios justicijos standartų realizavimo aspektai vykdant laisvės atėmimą.
Socialinių mokslų studijos, 2010, nr. 4 (8), p. 349.
43
modernios bausmių vykdymo sistemos link147
. Šioje įstaigoje apsigyvens dvidešimt gerai
besielgiančių, lengvus ir apysunkius nusikaltimus padariusių nuteistųjų, kuriems iki
galimo lygtinio paleidimo likę ne mažiau kaip šeši mėnesiai. Jie privalės dirbti arba
mokytis, pusiaukelės namuose maistą gamins patys, į darbą vyks be apsaugos, o grįžti
turės nurodytu laiku. Beveik laisvai gyvenančius nuteistuosius galės lankyti artimieji, bet
juos prižiūrės keturi socialiniai darbuotojai bei keturi pamainomis dirbsiantys
prižiūrėtojai148
. Šie darbuotojai paruošti specialiuose Norvegijos pusiaukelės namų
direktoriaus bei jo pavaduotojo mokymuose, kuriuose su jais buvo analizuojama, kokia
turėtų būti pusiaukelės namų nuteistųjų priežiūra, kontrolė, apsauga, kokios tinkamiausios
bendravimo ir bendradarbiavimo formos ir kultūra, kur ir kada vykdoma nuteistųjų
socialinė reabilitacija ir intensyvus rengimasis išėjimui į laisvę. Taip pat keltos diskusijos
ir apie socialinių darbuotojų profesionalumą, kompetenciją, asmenines vertybes, požiūrį į
darbą ir nuteistuosius. Būsimiems pusiaukelės namų darbuotojams buvo pateikta daug
patarimų ir idėjų, kad ši įstaiga kuo sėkmingiau pradėtų savo veiklą ir nuteistieji
sėkmingai integruotųsi į visuomenę149
.
Pabrėžtina, kad tokia teigiama praktika yra vadovaujamasi daugelyje Europos šalių
bei visame pasaulyje, kuriose atviro tipo pataisos įstaigos suvokiamos, kaip įstaigos,
kuriose nuteistiesiems padedama integruotis į visuomenę natūralesnėmis gyvenimo
visuomenėje sąlygomis. Jose nuteistieji gali turėti daugiau kontaktų su išoriniu pasauliu,
naudingų sėkmingai integracijai į visuomenę150
. Tokia teigiama praktika vadovaujasi ir
Kankinimų prevencijos komitetas, kuris numato, jog „visų pirma, kaliniui turi būti
suteiktos galimybės išsaugoti ryšius su šeima ir artimais draugais. Turėtų būti
vadovaujamasi principu skatinti ryšius su laisve; taikant bet kokius tokių ryšių
apribojimus, turėtų būti atsižvelgiama tik į saugumo sumetimus arba turimus resursus“151
.
Kaip teisingai pažymi G. Sakalauskas, „seniai pastebėta, kad įkalinimas iš esmės yra
žalinga, nors tam tikrais sunkaus nusikalstamo elgesio atvejais vis dar neišvengiama
priemonė, jis dažniausiai neturi jokio „taisomojo“ ar kitokio pozityvaus poveikio, ypač jei
jo turinį sudaro paprastas „atsėdėjimas“ be jokio aiškaus, sisteminio, tikslinio ir
147
Pusiaukelės namai – pirmieji Lietuvoje [interaktyvu; žiūrėta 2016 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kaldep.lt/lt/apn/naujienos-apn/pusiaukeles-namai-pirmieji-lietuvoje.html>. 148
Alytuje atidaromi pirmieji Lietuvoje pusiaukelės namai [interaktyvu; žiūrėta 2016 m. kovo 24 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/131002>. 149
Oslo Sandaker pusiaukelės namų vadovas: kolegos lietuviai jau tapo mūsų draugais Lietuvoje
[interaktyvu; žiūrėta 2016 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-
departamentas/auktualijos/naujienos-kaldep/oslo-sandaker-pusiaukeles-yrr1.html>. 150
USIK, D. Tarptautinių baudžiamosios justicijos standartų realizavimo aspektai vykdant laisvės atėmimą.
Socialinių mokslų studijos, 2010, nr. 4 (8), p. 345. 151
2002 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
(CPT) standartai. CPT bendrųjų ataskaitų „svarbiausieji skyriai“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 13 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf>, p. 66.
44
kokybiško integracinio pobūdžio priemonių taikymo“152
. Manytina, kad didelis kalinčiųjų
galimybių suvaržymas yra artimas tik „atsėdėjimo“ koncepcijai, todėl darbo autorės
nuomone, turėtų būti koreguojamas. Jei nepaisoma šių rekomendacijų, tuomet galime
daryti išvadą, jog kalinimas tampa beprasmiu.
Analizuojant skirtingų laikymo sąlygų sudarymą kaip vieną iš režimo reikalavimų,
labai svarbu paminėti tai, kad nuteistasis visada savo elgesiu bausmės atlikimo metu gali
keisti savo teisinę padėtį. Minėto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo
turinį sudaro nuostata, jog „nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės
atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi,
reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, LR BK,
Baudžiamojo proceso kodekso ir LR BVK nustatyta tvarka, gali būti švelninama arba
griežtinama“. Svarbiausia yra tai, kad teisinė padėtis priklauso nuo paties nuteistojo
elgesio ir ją įkalintas asmuo gali keisti dvejomis kryptimis: gerinti arba bloginti.
Pirmiausiai, pagal LR BVK 140 str., už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų
dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus
mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti
skiriamos įvairios paskatinimo priemonės, tokios kaip padėka; premija už geriausius
darbo rezultatus; teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas; trijų
papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas;
paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą; pasivaikščiojimo laiko pailginimas ne
daugiau kaip dviem valandomis; leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais,
globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis
metu išeiti iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų; leidimas
atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus; trumpalaikės
išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimas; atlikusiems ne
mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis
mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.
Socialinės reabilitacijos tarnybų veiklos ataskaitoje153
matyti, jog per 2015 m. laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems buvo skirta 5008 paskatinimo priemonės.
Analizuojant, kiek paskatinimo priemonių vienoje laisvės atėmimo vietoje tenka
152
SAKALAUSKAS, G. Kalinių ir darbuotojų santykių įkalinimo įstaigose svarba nuteistųjų integracijai ir
įstaigoje vyraujančiai atmosferai. Iš STEPP: socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. Vilnius:
Vilniaus universiteto leidykla, 2015, nr. 10, p. 55. 153
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendrojo skyriaus Socialinės
reabilitacijos tarnybų 2015 m. veiklos ataskaita [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 16 d.]. Prieiga per
internetą: <http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>.
45
kiekvienam asmeniui, atspindi 2 pav., kuriame matyti, jog procentaliai daugiausiai
paskatinimų buvo skirta Kauno tardymo izoliatoriuje154
, Kauno nepilnamečių tardymo
izoliatoriuje-pataisos namuose bei Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje
laikomiems nuteistiesiems, o mažiausiai šių priemonių buvo skirta Lukiškių tardymo
izoliatoriuje-kalėjime.
2 pav. Paskatinimo priemonių skyrimo skaičius pataisos įstaigoje bausmę
atliekantiems asmenims (2015 m. gruodžio mėn.)155
Įstaigoje atliekantys
bausmę asmenys Skirti paskatinimai
Vienam asmeniui skirtų
paskatinimo priemonių
skaičius (%)
Iš viso 6198156
5008 0,80
Alytaus PN 1141 588 0,51
Kybartų PN 358 316 0,88
Marijampolės
PN 987 655 0,66
Panevėžio PN 249 143 0,57
Pravieniškių
PN-AK 2344 2470 1,05
Vilniaus PN 552 205 0,37
LAVL 167 121 0,72
Kauno
nepilnamečių
TI-PN
84 290 3,45
Kauno TI 25 98 3,92
Lukiškių TI-K 233 76 0,32
Šiaulių TI 58 46 0,79
Šaltinis: Sudaryta autoriaus, remiantis: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos bendrojo skyriaus 2015m. Socialinės reabilitacijos tarnybų veiklos ataskaita.
Prieiga per internetą: <http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>.
Vadovaujantis šia informacija, darytina išvada, jog atviresnio tipo pataisos įstaigose
paskatinimo priemonių taikymas Lietuvoje gali būti laikomas patenkinamu, tačiau
griežtesnio režimo pataisos įstaigose jis galėtų būti apibūdinamas kaip itin retas.
Atsižvelgiant į tai, jog paskatinimo priemonės yra svarbios stimuliuojant nuteistųjų
154
Reikia nepamiršti, jog Kauno tardymo izoliatoriuje bausmę atlieka nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės
atėmimas ir kuriems šią bausmę atlikti teismo nustatyta pataisos namuose, jų raštišku sutikimu palikti dirbti
ūkio darbų bei nuteistieji, kuriems teismas paskyrė atlikti arešto bausmę. 155
Parengta pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendrojo
skyriaus Socialinės reabilitacijos tarnybų 2015 m. veiklos ataskaita [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20
d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>. 156
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyme į užklausą
nurodytas skaičius, apimantis asmenis, tą dieną bausmę atliekančius pataisos įstaigoje (be suimtųjų).
46
integraciją, norą gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, jų taikymo
praktika turėtų būti kur kas dažnesnė.
Pastebėtina, jog nuteistojo teisinė padėtis taip pat gali kisti griežtėjimo linkme.
Nuteistiesiems pažeidus, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems
režimą, bausmės vykdymo sąlygos gali būti griežtinamos, pvz., gali būti panaikinta
paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, jie gali būti
perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę arba iš drausmės grupės į kamerų tipo
patalpas157
.
Nors Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta galimybė keisti savo teisinę
padėtį, o ypač teigiama linkme, tačiau manytina, kad šios galimybės nepakanka tinkamam
resocializacijos tikslo pasiekimui. Kaip matyti iš atskirų grupių pataisos įstaigose
analizės, net ir patekus į lengvąją grupę158
, nemaža dalis galimybių lieka suvaržytos ar
ribojamos, pvz., trumpalaikių bei ilgalaikių pasimatymų tam tikro skaičiaus nustatymas,
negalėjimas turėti grynų pinigų, vertingų daiktų, kai tuo tarpu atvirojoje kolonijoje šios
teisės nėra ribojamos. Minėta, jog pagrindinis principas yra atlikti laisvės atėmimo
bausmę vienoje įstaigoje, nes tai apsaugo nuo pakartotinio integravimosi į pataisos
įstaigos gyvenimą, taisykles, tačiau manytina, kad didelė dalis nuteistųjų, atliekančių
laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kalėjimuose, pasiryžtų pakartotinei
integracijai dėl geresnių, gyvenimą laisvėje atspindinčių sąlygų.
Išanalizavus skirtingų laikymo sąlygų sudarymo atsižvelgiant į nuteistojo padaryto
nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu
sudarymą, galima daryti išvadą, jog Lietuvoje šis procesas vyksta keliais etapais, tačiau
bene svarbiausia yra tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nuteistasis pats gali
keisti savo teisinę padėtį dvejomis kryptimis: gerinti arba bloginti. Tokios priemonės
galėtų būti puikus įrankis resocializuoti nuteistą asmenį, jei jos būtų išnaudojamos
tinkamai nuteistojo motyvacijai, taikant daugiau paskatinimo priemonių bei skiriant
mažiau nuobaudų.
157
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d. Valstybės žinios, 2002, nr. 73-3084 (su
vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 158
Pastebėtina, jog patekimo į lengvąją grupę galimybė taipogi yra ribota, kadangi pagal LR BVK 140 str. 1
d. 10 p. – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę galimas atlikus ne mažiau kaip vienerius
metus, o nepilnamečiams, atlikus ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės.
47
3. Teisinės pasekmės pažeidus režimo reikalavimus
Lietuvoje, kiekvienoje pataisos įstaigoje, nesilaikant laisvės atėmimo bausmės atlikimui
nustatyto režimo, nuteistiesiems taikomos nuobaudos. Jos sukuria nuteistųjų laikymo
sąlygų ir teisinės padėties kitimo sistemą griežtinimo linkme, kurioje, pažeidus nustatytą
bausmės atlikimo tvarką, numatytos negatyvios pasekmės159
. LR BVK 142 str. įtvirtinta
laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų sistema, kurioje
jos išdėstytos nuo švelniausios iki griežčiausios: nuo papeikimo iki numatytų griežtesnio
pobūdžio nuobaudų už sistemingą arba itin piktybišką režimo pažeidimą. Nuo 2016 m.
balandžio 1 d. ši sistema buvo iš esmės pakeista. Taigi, po LR BVK 142 str. pakeitimų,
už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas
papeikimas; pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno
mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir
kanceliarines prekes); nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o
nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (ši nuobauda negali būti paskirta nėščioms
moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms, taip pat asmenims, kurie dėl
medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas). To paties straipsnio 2
d. numato, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai
pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš
paprastosios grupės į lengvąją grupę; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios
grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki
vienerių metų; pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų
nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.
Svarbu pastebėti, jog nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei
jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys
nuobaudos, o itin piktybiškai pažeidusiais režimą jie pripažįstami, kuomet pažeidžia bent
vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų,
nustatytų LR BVK 110 str. 2 d. 1, 3, 7 ir 8 p., arba nevykdo pareigos, nustatytos LR BVK
110 str. 1 d. 2 p.160
. Pastebėtina, jog asmens priskyrimas sistemingai pažeidinėjančio ar
itin piktybiškai pažeidusio režimo reikalavimus kategorijai, praktikoje dažnai sukelia
problemų. LVAT vienoje iš nutarčių išplėtė šio straipsnio aiškinimą, konstatuodamas, jog
tinkamai aiškinant „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos
159
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 404. 160
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m.
balandžio 18 d. įsakymas nr. 4/07-68 „Dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo
pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003,
nr. 38-1758.
48
įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų“ 3 p., pripažinimui itin
piktybiškai pažeidžiančiu režimą nėra privalomas nubaudimas už veiksmus, nurodytus
BVK 110 str. 1 d. 2 p., t. y. pakanka konstatuoti, kad nuteistasis nesilaiko pareigos
vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimų. Todėl pareiškėjas, nevykdydamas
Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos reikalavimų
nekonfliktuoti su kitais nuteistaisiais, pažeidė režimą ir tai padarė itin piktybiškai161
.
Pastebėtina, jog toks aiškinimas dar labiau išplečia nuobaudų taikymo galimybę, nes kelis
kartus įspėjus, jog nuteistasis nepaklūsta reikalavimams, jam gali būti skirtos ir pačios
griežčiausios nuobaudos, pavyzdžiui, kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų
nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas.
Analizuojant nuobaudų sistemos pakeitimus, pastebėtina, jog draudimo iki vieno
mėnesio pirkti maisto produktus nuobaudos turinys buvo išplėstas iki draudimo iki vieno
mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis bei
kanceliarines prekes). Darytina išvada, kad toks pakeitimas dar labiau varžo nuteistųjų
galimybes, nes ribojamas ne tik maisto prekių pirkimas. Taip pat pastebėtina, jog vienas
mėnuo yra pakankami ilgas laiko tarpas, o teismų praktikoje matyti, jog tokia nuobauda
(ankstesnėje redakcijoje iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų) skiriama pakankamai
dažnai.
Ne mažiau svarbus pakeitimas yra įtvirtintas LR BVK 142 str. 4 d., kurioje išimtis
nėščiosioms moterims bei turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms, papildyta dar viena
asmenų grupe: asmenimis, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų
tipo patalpas. Tai svarbu dėl to, jog prieš šį pakeitimą pasitaikydavo atvejų, kuomet
nuteistieji buvo perkeliami į kamerų tipo patalpas, nors ten atlikti bausmės negalėjo dėl
sveikatos sutrikimų. Todėl toks pakeitimas yra pagrindas suteikti nuteistiesiems
tinkamesnes, žmogaus orumą atitinkančias sąlygas.
Tačiau svarbiausia yra tai, jog įstatymų leidėjas atsisakė tokių nuobaudų kaip
nuteistųjų uždarymo į baudos izoliatorių, nepilnamečių nuteistųjų uždarymo į drausmės
izoliatorių, kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymo į karcerį. Visas šias nuobaudas
vienijo visiškas nuteistojo izoliavimo požymis, maksimalūs asmens teisių bei laisvių
suvaržymai (pasimatymų, telefoninių pokalbių, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų
įsigijimo ir pan. draudimai). Šiuo pakeitimu Lietuvos teisinė kultūra bausmių vykdymo
srityje ne tik priartėja prie atitikimo tarptautinių standartų nuostatoms, pavyzdžiui,
161
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje
H.D. v. Pravieniškių 2 – ieji pataisos namai-atviroji kolonija ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos, nr. A502
-1405/2008.
49
Europos kalėjimų taisyklių 60.3. p.162
įtvirtintai, jog „turi būti uždraustos <...> nuobaudos
uždarant į tamsią kamerą bei visos kitos nežmoniškos ir žeminančios žmogaus orumą
nuobaudos“ (manytina, kad, pavyzdžiui, karcerių egzistavimas prieštaravo šiai nuostatai),
tačiau tai leidžia apsisaugoti ir nuo procedūrinių pažeidimų gausos, kurie būdavo
fiksuojami laisvės atėmimo vietų priežiūros institucijų. Vieni tokių pažeidimų įvardijami
Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje163
: baudos izoliatoriui priskirtas pasivaikščiojimo
kiemelis yra mažas ir tamsus, baudos izoliatoriuje nuobaudą atliekančių nuteistųjų
kasdien nelanko medicinos darbuotojas, kamerose esančios dviaukštės lovos įrengtos taip,
kad atstumo tarp lovų nepakanka asmeniui atsisėsti, nėra suoliuko, moterys priverstos
perkelti čiužinius ant grindų ir atsisėsti ant jų ir pan.
Pastebėtina, jog prieš atsirandant minėtiems 2016 m. įstatymo pakeitimams,
nuteistieji bent menkiausiai pažeidę režimo reikalavimus, galėjo būti net iki šešių mėnesių
perkelti į kamerų tipo patalpas. Po straipsnio pakeitimo šis ilgalaikis perkėlimas yra
galimas tik sistemingai pažeidinėjant arba itin piktybiškai pažeidus režimą. Taip pat nuo
šešių mėnesių iki trijų sumažinta minimali nuobaudos, paprastosios grupės sąlygomis
laikomų nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę, trukmė (ši nuobauda taikoma tik pataisos
namuose ir kalėjimuose esantiems nuteistiesiems).
Atsižvelgiant į Kankinimų prevencijos komiteto standartus164
, pastebėtina, jog labai
svarbu, vadovaujantis proporcingumo principu, „išlaikyti pusiausvyrą tarp konkrečiu
atveju būtinų priemonių ir drausminio režimo paskyrimo, kadangi ši priemonė gali turėti
labai žalingų pasekmių asmeniui, kuriam skirta tokia drausminė nuobauda. Tam tikromis
aplinkybėmis patalpinimas į drausminės zonos patalpas gali virsti nežmonišku arba
žeminančiu elgesiu“. Akcentuotina svarbi Kankinimų prevencijos komiteto nuostata, jog
„bet kuriuo atveju, asmuo drausminėse zonos patalpose turėtų būti laikomas kaip
įmanoma trumpiau“, todėl darbo autorės nuomone, turėtų būti privalomas siūlymas
trumpinti nuobaudos, įtvirtintos LR BVK 142 str. 2 d. 3 p., trukmę, nes šiuo metu
pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji,
sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę režimą, gali būti perkeliami į
162
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 163
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2015 m. lapkričio 20 d. ataskaita nr. 2015/1-99 „Dėl
pažeidžiamų grupių žmogaus teisių padėties įkalinimo įstaigose: Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime,
Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir Panevėžio pataisos namuose“ [interaktyvus;
žiūrėta 2016 m. kovo 28 d.]. Prieiga per internetą:
<www.kaldep.lt/download/15288/seimo%20kontolieriaus%20ataskaita.pdf>. 164
2002 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
(CPT) standartai. CPT bendrųjų ataskaitų „svarbiausieji skyriai“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 13 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf>, p. 20.
50
kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių. Manytina, kad tokia šios nuobaudos trukmė
neatitinka tiek Kankinimų prevencijos komiteto standartuose įtvirtinto „kaip įmanoma
trumpiau“ termino, tiek Europos kalėjimų taisyklių 60.5. p.165
įtvirtintos nuostatos, jog
„nuobauda izoliuojant turi būti taikoma tik išskirtiniais atvejais ir apibrėžtam laikotarpiui,
kuris turi būti kiek įmanoma trumpesnis“.
Apibendrinant nuobaudų sistemos pakeitimus, pabrėžtina, jog svarbus net ir žodžio
„uždarymas“ pakeitimas į „perkėlimas“, nes tai rodo įstatymų leidėjo norą žengti link
Europos teisinės kultūros, keisti įkalinimo sistemą, pagrindiniu tikslu laikant ne baudimą
(ir jo priemones – tramdymą, uždarymą ir pan.), o asmens resocializaciją. Pati LR BVK
lingvistika rodė, jog asmuo tiesiog uždaromas atlikti bausmės, nesiekiant tam tikrų
pozityvių tikslų. Tikėtina, jog šie teigiami įstatymo leidėjo atlikti LR BVK 142 str.
pakeitimai galėtų sumažinti didelį nuobaudų taikymo skaičių Lietuvos pataisos įstaigose.
Nors Europos kalėjimų taisyklių 56.2. p.166
numatyta, jog „kai tik įmanoma,
kalėjimo valdžia turi panaudoti atkuriamojo teisingumo modelį ir tarpininkavimo
mechanizmus, sprendžiant nesutarimus su kaliniais ir tarp jų“, tačiau Lietuvoje statistiniai
duomenys rodo, jog tokios situacijos sprendžiamos tiesiog paskyrus nuteistajam formalią
nuobaudą. Pagal Socialinės reabilitacijos tarnybų veiklos ataskaitą167
, 2015 m. drausmės
komisijoje buvo apsvarstyti 7766 drausmės pažeidimų atvejai. Tai reiškia, kad
kiekvienam nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, iš viso vidutiniškai tenka
1,25 svarstytų pažeidimų atvejų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal ankstesnę LR BVK
redakciją, galiojusią iki 2016 m. balandžio 1 d., drausmės komisijos teikimu buvo
skiriamos tik sunkiausios pagal griežtumą nuobaudos (paskatinimo priemonės –
perkėlimo iš paprastosios į lengvąją grupę panaikinimas bei perkėlimas iš paprastosios į
drausmės grupę), darytina išvada, jog nuteistiesiems, sankcijos už režimo reikalavimų
pažeidimus yra taikomos labai dažnai ir ši praktika laikui bėgant žymiai nekinta. Tai
puikiai iliustruoja 2012 m. LVAT nutartis, kurioje kaliniui buvo uždrausta 1 mėnesį pirkti
maisto produktus įkalinimo įstaigos parduotuvėje už tai, jog įėjus pataisos įstaigos
administracijos atstovui į patalpą, jis neatsistojo ir nepasisveikino. Pažymėtina, kad
nurodyto fakto pareiškėjas iš esmės neginčija, o, atvirkščiai, jį pateisino tuo, kad, jo
165
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 166
Ten pat. 167
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendrojo skyriaus Socialinės
reabilitacijos tarnybų 2015 m. veiklos ataskaita [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 16 d.]. Prieiga per
internetą: <http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>.
51
manymu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 p.168
reikalavimas atsistoti ir
pasisveikinti yra neteisėtas, nes diskriminuoja nuteistuosius. Teisėjų kolegija,
nesutikdama su tokiu pareiškėjo teiginiu, pažymėjo, kad aptariamas reikalavimas yra
nuteistiesiems nustatyto elgesio taisyklių elementas, kuris savo išraiška ir paskirtimi
atitinka LR BVK 112 ir 137 str. nustatytus pataisos įstaigų režimo ir nuteistųjų socialinės
reabilitacijos siekiamus tikslus ir savaime neturi jokių nuteistųjų orumo pažeminimo
požymių169
. Šis pavyzdys, įrodantis, jog net už menkiausią pažeidimą nuteistajam yra
skiriamos nuobaudos, nėra atsitiktinumas. Tokių atvejų teismų praktikoje galime rasti ne
vieną. Pavyzdžiui, dar vienoje nutartyje pažymėta, jog pareiškėjui buvo skirtas
papeikimas už tai, kad kalinimo įstaigoje patikrinus pareiškėjo asmeninį kompiuterį
„Asus“ nustatyta, jog jis buvo įjungtas ne dienotvarkėje nustatytu metu – 2014 m. kovo 2
d. 7:29 val., tuo tarpu kai naudojimosi kompiuteriu laikas yra nuo 18:10 val. iki 21 val.
Nors pareiškėjas paaiškino, jog kompiuterį įjungė tam, kad patikrintų ar kompiuteris
veikia po to, kai jis nukrito ant žemės, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, jog tai, kad
kompiuteris buvo įjungtas siekiant įsitikinti, ar jis numestas nuo stalo veikia, savaime
nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Šiuo atveju pareiškėjas žinojo ir (ar) turėjo
žinoti, kad kompiuterį įjungia dienotvarkėje tam, t. y. naudojimuisi kompiuteriu, neskirtu
laiku ir tai daro pažeisdamas laisvės atėmimo bausmės režimo reikalavimus. Be to,
pareiškėjas, siekdamas išaiškinti ar kompiuteris veikia, žinodamas jam taikomus
draudimus, galėjo pasirinkti kitą elgesio modelį, pavyzdžiui, kreiptis į administraciją dėl
kompiuterio įjungimo dienotvarkėje nenumatytu metu, siekiant išsiaiškinti, kad jis veikia
ar sulaukti dienotvarkės numatyto laiko, kai bus galima naudotis kompiuteriais, o to
pareiškėjas nepadarė170
. Dar vienoje nutartyje, kurioje LVAT pripažino, jog nuobauda
(papeikimas) buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji buvo skirta už tai, kad pareiškėjas įėjęs į
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinį
kabinetą, kreipdamasis į pareigūną, neprisistatė, nepasakė savo pavardės171
. Pastebėtina,
jog tokia nuobaudų taikymo praktika už menkiausius elgesio nukrypimus yra kritikuotina,
168
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymas nr. 1R-22 „Dėl teisingumo
ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“
pakeitimo. Valstybės žinios, 2010, nr. 10-494. 169
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje
V.K. v. Vilniaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, nr. A143
-2190-12. 170
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje
D.L. v. Pravieniškių namai-atviroji kolonija, nr. A1490
-858/2015. 171
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2016 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje
A.S. v. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, nr. A437
-146/2016.
52
nes ji ne tik neatitinka Europos kalėjimų taisyklių 56.1. p.172
įtvirtintos nuostatos, jog
„drausminės nuobaudos turi būti skiriamos tik kraštutiniais atvejais“, tačiau teismo
argumentai bei pasiūlytas galėjęs būti pareiškėjo elgesio modelis neatitinka
bendražmogiškų principų: tokia procedūra, jog nukritus tam tikram daiktui, įtariant jo
sugedimo faktą, nuteistasis negali tiesiog jo įjungti ir patikrinti, o turi kreiptis į
administraciją dėl daikto įjungimo ir patikrinimo, taip pat tai, kad už neprisistatymą,
vardo nepasakymą, skiriamos nuobaudos, tik dar labiau nutolina nuteistąjį nuo laisvės
atėmimo vietose dirbančių pareigūnų, nuo įprasto gyvenimo visuomenėje, už pataisos
įstaigos ribų. Resocializacija – tai specifinis reformuojamasis-koreguojamasis auklėjimas,
formuojantis asmenų motyvacijos pokyčius173
, todėl darbo autorės nuomone, formalių
nuobaudų skyrimas, atgrasių santykių tarp nuteistųjų bei pareigūnų formavimas, ne
motyvuoja, o veikia priešingai.
LVAT yra ne kartą akcentavęs, jog „nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų
tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti
drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas
privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu
numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis
nuobaudomis. Pažymėtina, kad pagal BVK 142 str., laisvės atėmimo bausmę
atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas
yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas“.
Įvertinus šią poziciją, manytina, kad prieš skiriant nuobaudą, turi būti vertinama ar tam
tikros pareigos neatlikimas sukėlė tokių pasekmių, kad nuobaudos skyrimas būtų
proporcingas padarytam pažeidimui. Europos kalėjimų taisyklių 57.1. p.174
numatyta, jog
„drausmės pažeidimu gali būti laikomas tik toks elgesys, kuris gali kelti grėsmę tinkamai
tvarkai, saugumui ar apsaugai“. Todėl, pavyzdžiui, tokia praktika, kuomet nuteistajam
nuobauda skiriama už tai, kad ne miego metu (apie 7 val. 20 min) miegojo savo lovoje
pilnai nusirengęs ir apsiklojęs antklode, yra kritikuotina175
. Šioje nutartyje, teismas,
įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog praėjus kėlimosi laikui (7 val. 00 min.)
pareiškėjas dar nebuvo atsikėlęs, todėl šiais savo veiksmais pažeidė Vilniaus pataisos
172
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 173
MICHAILOVIČ, I. Baudžiamajame įstatyme numatytų nepilnamečių resocializacijos priemonių
taikymas: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001, p. 28. 174
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 175
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje
M.S. v. Vilniaus pataisos namai, nr. A740
-442/2015.
53
namų direktoriaus patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę. Teisėjų kolegija nusprendė, kad
ginčijamas atsakovo Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas buvo pagrįstas
objektyviais duomenimis bei konkrečiomis normomis, kurios sudarė pagrindą skirti
nuobaudą – draudimą iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus, o paskirta nuobauda
atitinka pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta. Pabrėžtina, kad kiekviena
nuobauda sukelia tam tikras teisines pasekmes, todėl skirti jas reikia itin atidžiai,
kiekvienos nuobaudos griežtumas turi atitikti pažeidimo rimtumą176
. Manytina, kad šiuo
atveju tai, kad pareiškėjas laiku neatsikėlė nėra pakankamas pagrindas paskirti nuobaudą,
draudžiančią iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus.
Pastebėtina, jog nuobaudų skyrimo procedūrai įtaką turi įkalintųjų bei pataisos
įstaigų darbuotojų santykiai. Nors Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 p.177
numatyta, jog tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę
nuteistiesiems skirti nuobaudas, nustatytas LR BVK, tačiau režimo reikalavimų
pažeidimus fiksuoja pataisos įstaigos pareigūnai. Pritartina G. Sakalausko nuomonei, jog
„darbuotojų ir kalinių santykio išvengti neįmanoma, nors daliai darbuotojų galbūt ir norisi
nuo kalinių atsiriboti. Jeigu šių santykių pobūdis paliekamas savieigai, jų pragmatiškai
nekuriant, nereflektuojant, nenubrėžiant aiškių žmogiško bendravimo principais grįstų
ribų, konfliktus sprendžiant formaliomis nuobaudomis ar galios demonstravimu bet
kurioje, o tuo labiau uždaroje institucijoje, formuojasi ne tik bausmei atlikti, bet ir
kasdieniam darbui sunkiai pakeliama atmosfera“178
. Priešingai, Kankinimų prevencijos
komitetas yra nurodęs, jog „skatinant konstruktyvius, o ne konfrontacija pagrįstus
santykius tarp kalinių ir darbuotojų, mažėja bet kurio kalėjimo aplinkai būdinga įtampa ir
tuo pačiu metu žymiai mažėja smurto atvejų ir netinkamo elgesio kalinių atžvilgiu
tikimybė. Trumpai tariant, Kankinimų prevencijos komitetas pageidauja įsitikinti, kad
priežiūrą ir kontrolę lydi bendravimas ir rūpinimasis. Tokia praktika toli gražu nekelia
grėsmės pataisos įstaigos saugumui, o gali žymiai jį sustiprinti“179
. Taip pat Kankinimų
prevencijos komitetas pabrėžia, jog „tikras profesionalumas reikalauja, kad pataisos
įstaigų personalas galėtų bendrauti su kaliniais žmoniškai ir tinkamai, sykiu skirdamas
176
2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Rec (2006) 2
„Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 60.2. p. [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>. 177
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003, nr. 76-3498 (su vėlesniais pakeitimais ir
papildymais). 178
SAKALAUSKAS, G. Kalinių ir darbuotojų santykių įkalinimo įstaigose svarba nuteistųjų integracijai ir
įstaigoje vyraujančiai atmosferai. Iš STEPP: socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. Vilnius:
Vilniaus universiteto leidykla, 2015, nr. 10, p. 64. 179
2002 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
(CPT) standartai. CPT bendrųjų ataskaitų „svarbiausieji skyriai“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 13 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf>, p. 17.
54
dėmesį saugumo ir tvarkos klausimams. Remdamasi tuo, įstaigų vadovybė turėtų skatinti
personalą proto ribose pasitikėti kaliniais ir laukti iš kalinių pusės noro tinkamai elgtis.
Skatinant konstruktyvius ir pozityvius kalėjimų personalo ir kalinių santykius ne tik
mažėja smurto atvejų pavojus, bet sykiu tai leidžia sustiprinti kontrolę ir saugumą. Savo
ruožtu, personalas jaučia didesnį pasitenkinimą savo darbu“180
. Įdomu tai, jog 1971 m.
žymus psichologas P. Zimbardo atliko „Stanfordo kalėjimo eksperimentą“, kuris tapo
vienu žymiausių tyrimų apie žmogaus atsaką į įkalinimą. Eksperimento dalyviai buvo
atsitiktinai suskirstyti į kalinius ir prižiūrėtojus bei nugabenti į netikrą kalėjimą. Deja, šį
eksperimentą teko nutraukti net jam neįpusėjus dėl nebevaldomos padėties: kilo riaušės,
keletas prižiūrėtojų tapo labai sadistiški – ypatingai nakties metu, kai buvo manoma, kad
vaizdo kameros yra išjungtos, vienam kaliniui pasireiškė psichosomatinis bėrimas po to,
kai šis kalinys suprato, jog jam duoto pažado nesilaikoma. Bandymo metu patalogiškas
dalyvių elgesys ir nepagrįsti žiaurūs kankinimai įrodė žmogaus psichologinės būsenos
priklausomybę nuo ribojančios neigiamos aplinkos181
. Atsižvelgiant į šiuos teiginius,
darytina išvada, jog tokiais, aukščiau paminėtais teismų praktikoje egzistuojančiais
atvejais, pataisos įstaigose dirbantiems pareigūnams sureagavus į nuteistojo tam tikrą
elgesį švelniau, būtų išvengta formalių nuobaudų skyrimo, tuo pačiu būtų išvengta ir
nuteistojo padėties griežtinimo be svarbaus pagrindo. Be to, kaip nurodo Kankinimų
prevencijos komitetas, tokiu pasitikėjimu, bendravimu lydimi santykiai, veikia nuteistąjį
teigiama linkme.
Ne mažiau svarbu paminėti probleminį aspektą, susijusį su LR BVK 143 str. 8 d. 2
sakinyje įtvirtinta nuostata, kuri numato, jog nuteistasis turi teisę šio Kodekso 183 str.
nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui,
tačiau skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Darbo autorės nuomone, ši
LR BVK nuostata nėra teisėta, nes (iki 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų)
pasitaikydavo atvejų, kuomet už režimo reikalavimų pažeidimą asmuo praleisdavo tam
tikrą laiką, pavyzdžiui, drausmės izoliatoriuje, o tuomet būdavo pripažinta, jog paskirta
nuobauda neteisėtai. Manytina, jog siekiant apsaugoti laisvės atėmimo vietose esančių
nuteistųjų teises, ši nuostata turėtų būti pakeista iš esmės.
Bausmių vykdymo sistemoje resocializacija yra laikytina pačiu svarbiausiu
įkalinimo tikslu, kurio turi būti nuosekliai siekiama, todėl prieštarautina J. Blaževičiaus
nuomonei, jog „tokia nuteistųjų laikymo sąlygų ir teisinės padėties kitimo sistema taikant
180
2002 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
(CPT) standartai. CPT bendrųjų ataskaitų „svarbiausieji skyriai“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 13 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf>, p. 22. 181
Stanfordo kalėjimo eksperimentas [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. vasario 15 d.]. Prieiga per internetą
<http://psichologas.lt/eksperimentas/>.
55
nuobaudas, bausmių vykdymo įstatymo dėka leidžia valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu
elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus, naudingo visuomenei gyvenimo būdo
pusę“182
ir sutiktina su G. Sakalausko nuomone, jog „atskiromis bausmių vykdymo teisės
normomis įtvirtintas resocializacijos tikslas leistų keisti įkalinimo sistemą Lietuvoje iš
esmės, ne vien kosmetiškai, o vienas iš tokių pasikeitimų galėtų būti kylančių konfliktų
sprendimas ne itin dažnai taikomomis formaliomis nuobaudomis, bet į mokymąsi
orientuotais metodais“183
.
182
BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2004, p. 404. 183
SAKALAUSKAS, G. Įkalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmė. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007,
nr. 2 (20), p. 132-133.
56
Išvados ir pasiūlymai
1. Atlikta teisės aktų, reglamentuojančių režimą laisvės atėmimo vietose, istorinės
raidos analizė atskleidė, jog „nusikaltėlių pataisymas bei nubaudimas“ kaip vienas
iš laisvės atėmimo bausmės tikslų, yra žinomas dar nuo „Suimtųjų statuto“
(galiojusio prieš daugiau nei 100 metų), o režimui keliamų reikalavimų formuluotė
bei idėja yra beveik tokia pati, kokia buvo reglamentuota 1971 m. galiojusiame
RTFSR pataisos darbų kodekse. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog toks režimo
reglamentavimas nebeatitinka dabartinių visuomenės poreikių.
2. Režimo sąvoką daugelis autorių apibūdina kaip diferencijuotų laisvės atėmimo
bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių
visumą. Deja, tiek LR BVK, tiek įvairių Lietuvos mokslininkų publikacijose
įtvirtinta režimo sąvoka neatitinka tarptautiniuose ar užsienio šalių teisės aktuose
naudojamos sąvokos, kur ji suprantama kaip bendra tvarka, bendros taisyklės,
bendri reikalavimai. Lietuvoje režimas laikomas pataisos priemone, kas žalingai
leidžia įkalintą asmenį laikyti taisytinu objektu, tramdyti, izoliuoti ir bausti.
Skatinant nacionalinių teisės aktų atitiktį tarptautiniams standartams, siūlytina keisti
režimo sąvokos bausmių vykdymo sistemoje vartojimą, žodį „pataisa“ keičiant į
žodį „resocializacija“, kurie skiriasi iš esmės.
3. Pagrindiniai režimui keliami reikalavimai neatitinka LR BVK 1 str. 2 d. nors ir
netiesiogiai, bet įtvirtinto resocializacijos tikslo. Visiškai izoliavus asmenį nuo
visuomenės, nuo pareigūnų, nuo kitų nuteistųjų, nuolat jį prižiūrint, nuteistų asmenų
socialiniai įgūdžiai ne tik, kad nėra formuojami, bet yra skatinamas jų praradimas.
Dėl šių ir kitų priežasčių, siekiant sumažinti tiek įkalinimo, tiek tokio režimo laisvės
atėmimo vietose žalą, būtina kuo dažniau taikyti įkalinimo atvėrimo formas. Deja,
Lietuvoje, šios procedūros apipintos nepagrįstomis abejonėmis, įvairiais mitais, dėl
kurių jų taikymo galimybės beveik neišnaudojamos. Todėl siūlytina lengvinti
įkalinimo atvėrimo formų taikymo sąlygas, taip suteikiant galimybę didesniam
įkalintų asmenų skaičiui pasinaudoti išvykimu už laisvės atėmimo vietos ribų ar
atostogų galimybe.
4. Norint tobulinti bausmių vykdymo sistemą, neatsiliekant nuo regiono teisinės-
kultūrinės erdvės, Lietuvos laisvės atėmimo vietose privaloma mažinti įkalintų
asmenų izoliavimo laipsnį, didinti ryšių su artimaisiais palaikymo galimybę, kuo
dažniau įgyvendinant asmens teisę paskambinti telefonu bei teisę į trumpalaikius ir
57
ilgalaikius pasimatymus, ypač atsižvelgiant į kalėjimuose drausmės grupėms
priskirtus nuteistuosius, kuriems galimybė į pasimatymus išvis nėra suteikiama.
5. Lietuvoje stengiantis užtikrinti vieną iš pagrindinių režimo reikalavimų, sudaryti
skirtingas laikymo sąlygas nuteistiesiems, susiduriama su laisvės atėmimo vietų
perpildymo (arba ribinio jų skaičiaus) problema. Pažymėtina, kad tokia situacija
turėtų būti sprendžiama ne naujų įkalinimo vietų sukūrimu, o laisvės atėmimo
bausmės retesniu taikymu bei trumpesne šios bausmės trukme.
6. Nors nėra aišku, kaip po 2016 m. balandžio 1 d. LR BVK įtvirtintos nuobaudų
sistemos pakeitimų, keisis jų taikymo tvarka bei statistika, tačiau atsižvelgiant į
dabartinius duomenis, darytina išvada, jog nuobaudos yra taikomos per dažnai ir
tam tikrais atvejais be tinkamo pagrindo. Todėl siūlytina siekiant asmens
resocializacijos, geresnių laisvės atėmimo vietų darbuotojų bei įkalintųjų santykių,
netaikyti nuobaudų formaliai už bet kokį elgesio nukrypimą, bet įkalintus asmenis
mokyti siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis bei skatinti jų
gebėjimus, norą elgtis tinkamai. Taip pat atsižvelgiant į dažną nuobaudų, už režimo
reikalavimų pažeidimus, draudimų nepaisymus, skyrimo statistiką, derėtų iš esmės
apsvarstyti tokio nuteistųjų elgesio priežastis, atliekant tam tikrus įstatymo
pakeitimus. Manytina, jog tokiu pavyzdžiu galėtų būti teigiama užsienio šalių
praktika, kuomet įkalintiesiems leidžiama turėti mobiliuosius telefonus, tik
užtikrinant asmenų, su kuriais bendraujama, rato kontrolę.
58
Šaltinių sąrašas
Teisės norminiai aktai
1. Tarptautiniai ir Europos Sąjungos teisės aktai
1.1. 1957 m. liepos 31 d. Jungtinių Tautų tipinės minimalios elgesio su kaliniais
taisyklės. Iš Jungtinių Tautų dokumentų rinkinys. Nusikalstamumo prevencija ir
baudžiamoji justicija. Standartai ir normos. Sudarytojas M. Aidukas. Vilnius:
Teisinės informacijos centras, 2004, p. 224-245;
1.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Valstybės žinios, 1995,
nr. 40-987;
1.3. 1987 m. vasario 12 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims
narėms Rec (1987) 3 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016
m. kovo 29 d.]. Prieiga per internetą:
<https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?
documentId=09000016804f856c>;
1.4. 1992 m. spalio 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (92)
16 „Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ [interaktyvus;
žiūrėta 2016 m. sausio 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://pjp-
eu.coe.int/documents/3983922/6970334/CMRec+(92)+16+on+the+European+rules
+on+community+sanctions+and+measures.pdf/01647732-1cf7-4ea8-88ba-
2c041bc3f5d6>;
1.5. 2006 m. sausio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims
narėms Rec (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ [interaktyvus; žiūrėta 2016
m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/prisons/epr/epr_Lithuanian.pdf>;
1.6. 2002 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar
žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standartai. CPT bendrųjų ataskaitų „svarbiausieji
skyriai“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 13 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf>;
1.7. 2012 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 4 d. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį
žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) vizito Lietuvoje ataskaita
[interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internetą: <
http://www.cpt.coe.int/documents/ltu/2014-18-inf-eng.pdf>.
59
2. Lietuvos Respublikos teisės aktai
2.1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Valstybės žinios, 2000, nr. 89-2741
(su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);
2.2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Valstybės žinios, 2002, nr. 73-
3084 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);
2.3. Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas (oficialus tekstas su pakeitimais ir
papildymais iki 1995 m. rugsėjo 27 d.). Vilnius: Teisinės informacijos centras prie
Teisingumo ministerijos, 1995;
2.4. 1971 m. liepos 15 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos pataisos darbų
kodeksas. LTSR įstatymų sąvadas, 1971, nr. VIII-7;
2.5. 2001 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 27, 29, 33, 41, 43,
451, 49, 52, 72, 721, 73, 77, 80, 81, 82, 831 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 471,
581, 79 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas nr. IX-430. Valstybės
žinios, 2001, nr. 62-2229;
2.6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas nr. 194
„Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003,
nr. 76-3498 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);
2.7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymas nr. 1R-22
„Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Valstybės žinios, 2010, nr. 10-494;
2.8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas nr.
1R-238 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo nr. 194 „Dėl pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Teisės aktų registras,
2015, nr. 12451;
2.9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymas nr. 1R-107
„Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Teisės aktų registras, 2016, nr.
6412;
2.10. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymas nr. 4/07-68 „Dėl laisvės atėmimo
bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir
drausmės grupėms kriterijų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003, nr. 38-1758;
60
2.11. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymas nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų
apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2014, nr. 12286;
2.12. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas nr. V-320 „Dėl nuteistųjų, kuriems
teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo
iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos
aprašo patvirtinimo“. Teisės aktų registras, 2015, nr. 13248;
2.13. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
direktoriaus 2016 m. sausio 27 d. įsakymas nr. V-25 „Dėl Kalėjimų departamento
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.
įsakymo nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių
patvirtinimo“ pakeitimo“. Teisės aktų registras, 2016, nr. 1663.
Specialioji literatūra
1. ABRAMAVIČIUS, A., et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
komentaras. Bendroji dalis. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004;
2. BABACHNIKAITĖ, G., et al. Kriminologija. Vilnius: Mykolo Romerio
universitetas, 2010;
3. BANDZEVIČIENĖ, R. Penitencinė psichologija: vadovėlis. Vilnius: Mykolo
Romerio universitetas, 2009;
4. BLAŽEVIČIUS, J., et al. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė: vadovėlis. Vilnius:
Lietuvos teisės universitetas, 2004;
5. BLAŽEVIČIUS, J., et al. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso
komentaras. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004;
6. BLUVŠTEINAS, J., et al. Kriminologija. Vilnius: Pradai. 1994;
7. BUČIŪNAS, G. Bausmės vykdymas Lietuvos kalėjimuose (I). Teisės problemos,
1995, nr. 4, p. 24-35;
8. BUČIŪNAS, G. Bausmės vykdymas Lietuvos kalėjimuose (II). Teisės problemos,
1996, nr. 3, p. 83-95;
9. JOKUBAUSKAS, M. Tarptautinių teisinių laisvės atėmimo bausmės režimo
standartų įgyvendinimas Lietuvos Respublikos įstatymuose. Jurisprudencija, 2006,
nr. 6 (84), p. 70-77;
61
10. KLIMKA, A.; APANAVIČIUS, M.; MISIŪNAS, J. Tarybinė baudžiamoji teisė.
Bendroji dalis. Vilnius: Mintis, 1972;
11. KURY, H.; BRANDENSTEIN, M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – ar
griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? Teisės
problemos, 2009, nr. 2 (64), p. 5-61;
12. MICHAILOVIČ, I. Baudžiamajame įstatyme numatytų nepilnamečių
resocializacijos priemonių taikymas: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla, 2001;
13. SAKALAUSKAS, G., et al. Baudžiamosios politikos tradicija Lietuvoje. Iš
Baudžiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Vilnius: Teisės
institutas, 2012, p. 19-35;
14. SAKALAUSKAS, G. Įkalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmė. Sociologija. Mintis
ir veiksmas, 2007, nr. 2 (20), p. 122-134;
15. SAKALAUSKAS, G. Įkalinimo atvėrimas: prielaidos ir galimybės Lietuvoje. Teisė,
2013, nr. 89, p. 37-54;
16. SAKALAUSKAS, G. Įkalinimo tikslų labirintuose. Iš Bausmių vykdymo sistemos
teisinis reguliavimas ir perspektyvos Lietuvos Respublikoje: recenzuotų mokslinių
straipsnių, skirtų bausmių vykdymo problematikai, rinkinys. Vilnius: Kalėjimų
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2010, p. 133-
153;
17. SAKALAUSKAS, G. Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos. Teisės
problemos, 2015, nr. 2 (88), p. 5-53;
18. SAKALAUSKAS, G. Kalinių ir darbuotojų santykių įkalinimo įstaigose svarba
nuteistųjų integracijai ir įstaigoje vyraujančiai atmosferai. Iš STEPP: socialinė
teorija, empirija, politika ir praktika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015,
nr. 10, p. 52-67;
19. STALIORAITIS, P. V. Administracinė veikla laisvės atėmimo įstaigose: vadovėlis.
Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2006;
20. ŠVEDAS, G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji
teisiniai ir vykdymo aspektai. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003;
21. USIK, D. Tarptautinių baudžiamosios justicijos standartų realizavimo aspektai
vykdant laisvės atėmimą. Socialinių mokslų studijos, 2010, nr. 4 (8), p. 339-355;
22. VAITKEVIČIŪTĖ, V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas, 2000.
62
Teismų praktika
1. Europos Žmogaus Teisių Teismas. 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš
Lietuvą byloje, nr. 44558/98 [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. vasario 11 d.]. Prieiga
per internetą: <http://lrv-atstovas-
eztt.lt/uploads/VALASINAS_2001_sprendimas.pdf>;
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis
administracinėje byloje H.D. v. Pravieniškių 2 – ieji pataisos namai-atviroji
kolonija ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos, nr. A502
-1405/2008;
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis
administracinėje byloje V.U. v. Vilniaus 2 pataisos namai, Kalėjimų departamentas
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublika, nr. A146
-
1235/2009;
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2011 m. sausio 11 d. nutartis
administracinėje byloje A.M. v. Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas ir
Lietuvos valstybė, nr. A146
-1427/2010;
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2012 m. sausio 23 d. nutartis
administracinėje byloje R.S. v. Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamentas
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybė, nr. A146
-
115/2012;
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis
administracinėje byloje V.K. v. Vilniaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, nr.
A143
-2190-12;
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2013 m. vasario 6 d. nutartis
administracinėje byloje L.L. v. Marijampolės pataisos namai, nr. A146
-224/2013;
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. vasario 5 d. nutartis
administracinėje byloje M.Z. v. Lietuvos valstybė, nr. A262
-858/2015;
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. vasario 17 d. nutartis
administracinėje byloje M.B. v. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija ir
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nr.
A330
-146/2015;
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. vasario 26 d. nutartis
administracinėje byloje R.D. v. Lietuvos valstybė, nr. A403
-575/2015;
63
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. balandžio 16 d. nutartis
administracinėje byloje M.S. v. Vilniaus pataisos namai, nr. A740
-442/2015;
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. spalio 20 d. nutartis
administracinėje byloje A.K. v. Lietuvos valstybė, nr. A2379
-520/2015;
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis
administracinėje byloje D.L. v. Pravieniškių namai-atviroji kolonija, nr. A1490
-
858/2015;
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis
administracinėje byloje M.A. v. Lietuvos valstybė, nr. A1931
-575/2015;
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2016 m. vasario 15 d. nutartis
administracinėje byloje J.S. v. Lietuvos valstybė, nr. A790
-624/2016;
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2016 m. vasario 29 d. nutartis
administracinėje byloje A.S. v. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, nr.
A437
-146/2016;
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2016 m. kovo 31 d. nutartis
administracinėje byloje G.K. v. Lietuvos valstybė, nr. A882
-662/2015.
Kita praktinė medžiaga
1. 86 metų senolė pamokė kalėjimo valdžią [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 6 d.]
Prieiga per internetą: <http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/86-metu-senole-
pamoke-kalejimo-valdzia.htm>;
2. Alytuje atidaromi pirmieji Lietuvoje pusiaukelės namai [interaktyvu; žiūrėta 2016
m. kovo 22 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/131002>;
3. Council of Europe Annual Penal Statistics [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 9
d.]. Prieiga per internetą: <http://wp.unil.ch/space/space-i/prison-stock-2014-2015>;
4. Oslo Sandaker pusiaukelės namų vadovas: kolegos lietuviai jau tapo mūsų draugais
Lietuvoje [interaktyvu; žiūrėta 2016 m. kovo 24 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/auktualijos/naujienos-kaldep/oslo-
sandaker-pusiaukeles-yrr1.html>;
5. Pirmieji įspūdžiai apie šeimų susitikimo kambarius įkalinimo įstaigose
[interaktyvus; žiūrėta 2016 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/auktualijos/naujienos-
kaldep/pirmieji-ispudziai-apie-4vv8.html>;
64
6. Pusiaukelės namai – pirmieji Lietuvoje [interaktyvu; žiūrėta 2016 m. kovo 22 d.].
Prieiga per internetą: <http://www.kaldep.lt/lt/apn/naujienos-apn/pusiaukeles-
namai-pirmieji-lietuvoje.html>;
7. Režimas žodžio reikšmė [interaktyvus; žiūrėta 2015 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per
internetą: <http://www.zodziai.lt/reiksme&word=Re%C5%BEimas&wid=17191>;
8. Stanfordo kalėjimo eksperimentas [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. vasario 15 d.].
Prieiga per internetą <http://psichologas.lt/eksperimentas/>;
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaita „Dėl priemonių, kurių buvo imtasi ar
kurių numatoma imtis, siekiant įgyvendinti Europos komiteto prieš kankinimą ir
kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) 2012 m. lapkričio
27 d. – gruodžio 4 d. vizito Lietuvoje ataskaitoje nurodytas rekomendacija
[interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.cpt.coe.int/documents/ltu/2014-19-inf-ltu.pdf>;
10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. gegužės 17 d. atsakomasis
raštas nr. (1.39) 7R-3730 „Dėl informacijos pateikimo“ [interaktyvus; žiūrėta 2016
m. vasario 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.tm.lt/dok/atsakymas.pdf>;
11. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga. 2015 m. gruodžio 10 d. pažyma
dėl skundo prieš Vilniaus pataisos namus, nr. 4D-2015/1-1593;
12. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2015 m. lapkričio 20 d. ataskaita
nr. 2015/1-99 „Dėl pažeidžiamų grupių žmogaus teisių padėties įkalinimo įstaigose:
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Kauno nepilnamečių tardymo
izoliatoriuje-pataisos namuose ir Panevėžio pataisos namuose“ [interaktyvus;
žiūrėta 2016 m. kovo 28 d.]. Prieiga per internetą:
<www.kaldep.lt/download/15288/seimo%20kontolieriaus%20ataskaita.pdf>.
13. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m.
veiklos ataskaita [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. balandžio 6 d.]. Prieiga per
internetą: <http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>;
14. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m.
veiklos ataskaita [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. balandžio 6 d.]. Prieiga per
internetą: <http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>;
15. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
planavimo ir projektų valdymo skyriaus „Išaiškintų neteisėtų ryšių, paimtų
draudžiamų daiktų ir kriminogeninės būklės kalinimo įstaigose 2012 m. sausio –
65
gruodžio mėn. ataskaita“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 4 d.]. Prieiga per
internetą: <http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>;
16. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos biudžeto
planavimo skyriaus „Išaiškintų neteisėtų ryšių, paimtų draudžiamų daiktų ir
kriminogeninės būklės kalinimo įstaigose 2013 m. sausio – gruodžio mėn.
ataskaita“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 4 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>;
17. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos biudžeto
planavimo skyriaus „Išaiškintų neteisėtų ryšių, paimtų draudžiamų daiktų ir
kriminogeninės būklės kalinimo įstaigose 2014 m. sausio – gruodžio mėn.
ataskaita“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. kovo 4 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>;
18. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendrojo
skyriaus „Išaiškintų neteisėtų ryšių, paimtų draudžiamų daiktų ir kriminogeninės
būklės kalinimo įstaigose 2015 m. sausio – gruodžio mėn. ataskaita“ [interaktyvus;
žiūrėta 2016 m. kovo 2 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>;
19. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendrojo
skyriaus „Nuteistųjų laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą
nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos suvestinė 2015 m. sausio –
gruodžio mėn.“ [interaktyvus; žiūrėta 2016 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>;
20. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bendrojo
skyriaus Socialinės reabilitacijos tarnybų 2015 m. veiklos ataskaita [interaktyvus;
žiūrėta 2016 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-
departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html>.
66
Santrauka
Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje dar nuo sovietinių laikų yra išlikusi pataisos
koncepcija, pagal kurią režimas laisvės atėmimo vietose yra laikomas viena iš pataisos
priemonių. Ši koncepcija skatina įkalinimo įstaigose tokią tvarką, kurioje asmuo yra
laikytinas taisytinu objektu, jis nuolat kontroliuojamas, prižiūrimas, verčiamas paklusti
tam tikrai priverstinei tvarkai. Kitaip tariant, tokiu režimu laisvės atėmimo vietose bei jo
priemonėmis stengiamasi ne resocializuoti nuteistą asmenį, o laikyti jį saugiai izoliuotą
bei priversti paklusti nustatytai tvarkai. Nagrinėjant režimo sampratą bei jo pagrindinius
reikalavimus, akcentuojant tarptautinių standartų nuostatų reikšmę, šiame magistro darbe
stengiamasi kritiškai vertinti Lietuvoje įtvirtintą reglamentavimą tiek režimo sampratos,
tiek jo pagrindinių reikalavimų atžvilgiu.
Magistro darbe pabrėžiamas visiškos asmens izoliacijos bei nuolatinės priežiūros,
kuomet asmuo praranda įvairius socialinius įgūdžius, žalingumas; aptariamas įkalinimo
atvėrimo, kaip izoliacijos žalos mažinimo, galimybės retas taikomumas Lietuvoje. Taip
pat analizuojamas dėl vyraujančios pataisos koncepcijos atsiradęs reikalavimas pareigas
atlikti tiksliai ir nenukrypstamai, kuris lemia tai, jog priešingu atveju, menkiausiai
nukrypsant nuo tam tikrų elgesio normų, asmeniui yra taikomos nuobaudos. Atsižvelgiant
į Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir
baudimą nuostatas, analizuojamas reikalavimas sudaryti nuteistiesiems skirtingas laikymo
sąlygas, pabrėžiant laisvės atėmimo vietų perpildymo, atviro tipo įstaigų neišnaudojimo
problemą. Taip pat šiame darbe aptariami nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigalioję laisvės
atėmimo bausmės atlikimui reikšmingi teisės aktų pakeitimai (pavyzdžiui, nuobaudų –
uždarymo į bausmės, drausmės izoliatorių, į karcerį atsisakymas, didesnio pasimatymų
kiekio suteikimas nuteistiesiems), analizuojama paskutiniųjų metų statistika, lyginant
duomenis su ankstesniųjų metų duomenimis.
67
Summary
Since the Soviet era, the concept of correction, according to which the regime in
penitentiaries is considered to be as a mean of correction, still remains in the Lithuanian
system of sentence enforcement. This concept in the penitentiaries encourages such order,
where a person is considered to be an object of correction; the person is constantly
controlled, supervised, and forced to obey a certain compulsory order. In other words,
such regime in penitentiaries and its means are aimed not to resocialize the inmate, but to
keep him/her isolated and force obeying the compulsory order. The analysis of the
concept of regime and its key requirements emphasizes the significance of international
standards, and this Master’s thesis aims to assess the embedded regulation in Lithuania
with respect to the concept of regime and its key requirements.
The Master’s thesis emphasizes personal isolation and constant supervision, when a
person loses various social skills, harmfulness; discusses a rare application of the
opportunity to open the imprisonment, while reducing the harm of isolation, in Lithuania.
Also, it analyses a requirement, which appeared due to the dominant concept of
correction, to fulfil the duties accurately and coherently, which determines the fact that in
other case, even a slightest derogation from certain standards of conduct will result in
penalties. Considering provisions of the European Committee against torture and other
cruel, inhuman or degrading behaviour or punishment, it analyses an unexploited issue of
creating different holding conditions for inmates in open-type institutions, emphasizing
crowded penitentiaries. Also, this thesis discusses significant amendments of legal acts on
imprisonment with effect from April 1, 2016 (for example, withdrawal of penalties –
holding in punishment, disciplinary ward, more meetings for inmates), analyses statistics
of the last year and compares it with the last year’s data.
68
Priedai
1 priedas
NUTEISTIESIEMS LEIDŽIAMŲ ĮSIGYTI IR TURĖTI MAISTO
PRODUKTŲ, BŪTINIAUSIŲ REIKMENŲ IR KITŲ DAIKTŲ SĄRAŠAS
Eil.
Nr.
Daikto pavadinimas Pastabos
1. Maisto produktai:
1.1. Duonos gaminiai
Gamintojo pakuotėse
1.2. Pieno produktai
1.3. Termiškai apdoroti mėsos gaminiai
1.4. Termiškai apdorota žuvis
1.5. Vaisiai, daržovės (švieži, šaldyti,
konservuoti)
1.6. Chalva, šokoladas, šokoladiniai
saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai
1.7. Aliejus, margarinas
1.8. Arbata, kava, kakava
1.9. Sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis
vanduo
1.10. Prieskoniai, cukraus pakaitalai
1.11. Sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi
antrieji patiekalai, sausas sultinys
1.12. Kruopos, makaronai (išskyrus kamerose
ir kamerų tipo patalpose laikomiems
nuteistiesiems)
1.13. Kečupas, pomidorų padažas, sojų
padažas, majonezas, garstyčios, krienai
1.14. Kiaušiniai (išskyrus kamerose ir kamerų
tipo patalpose laikomiems
69
nuteistiesiems)
1.15. Maisto papildai
2. Drabužiai ir avalynė:
2.1. Kepurės (nedengiančios veido), šalikas,
pirštinės
Išskyrus karinę ir kitokią uniformą ar
uniformos elementus
2.2. Apatiniai drabužiai
2.3. Viršutiniai drabužiai (įskaitant sportinę
aprangą)
2.4. Chalatai
2.5. Paltai arba striukės
2.6. Kojinės arba pėdkelnės
2.7. Avalynė (įskaitant šlepetes ir sportinę
avalynę)
2.8. Vaikų drabužiai ir avalynė Nuteistosioms, auginančioms vaikus
iki 4 metų
3. Higienos priemonės:
3.1.
Muilai, šampūnai, plaukų
kondicionieriai, kūno dezodorantai arba
antiperspirantai ir kitos kūno priežiūros
priemonės, burnos skalavimo skystis,
skutimosi kremai arba putos
Išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo
alkoholio, ir aerozolinius gaminius
3.2. Skalbimo ir plovimo priemonės
3.3. Dantų pasta, dantų šepetėlis, tarpdančių
siūlai arba šepetėliai ir dantų krapštukai,
skutimosi šepetėliai, muilo, dantų
šepetėlio dėklai, kempinės
3.4. Tualetinis popierius
3.5. Saugūs vienkartiniai skustuvai su
nekeičiamais peiliukais
70
3.6. Šukos arba plaukų šepetys (be metalinių
dalių)
3.7. Plaukų segtukai, gumytės
3.8. Moterų higienos reikmenys
3.9. Prezervatyvai
3.10. Vienkartinės nosinaitės, higieninės
servetėlės, kosmetinė vata
3.12. Manikiūro priemonės (žirklutės, nagų
žnyplės ir nemetalinė dildė)
3.13. Ausų krapštukai ir (arba) kištukai
3.14. Sauskelnės
3.15. Vaikų higienos reikmenys Nuteistosioms, auginančioms vaikus
iki 4 metų
4. Kiti daiktai ir reikmenys:
4.1. Taksofono kortelės
4.2.
Vokai, pašto ženklai, proginiai
atvirukai, asmeninės nuotraukos ir kiti
smulkūs asmeniniai daiktai, religinė
simbolika, kalendoriai, knygos, laiškai,
žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai
leidiniai, rašymo popierius, sąsiuviniai ir
rašymo reikmenys
Išskyrus pornografinio ar smurtinio
pobūdžio leidinius
4.3. Baudžiamosios bylos medžiaga,
nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų
nuorašai ar kopijos, valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų,
visuomeninių organizacijų bei
tarptautinių institucijų atsakymai, kvitai
4.4. Reikmenys, skirti užsiimti individualia
kūrybine veikla
Nuteistiesiems, gavusiems pataisos
įstaigos direktoriaus leidimą
4.5. Muzikos instrumentai
71
4.6. Plastikiniai arba mediniai stalo indai
(lėkštė, šaukštas, puodukas, šakutė,
peilis)
4.7. Tabako gaminiai ir reikmenys (pypkė,
popierius, filtrai)
Išskyrus nepilnamečius ir asmenis,
laikomus nepilnamečių tardymo
izoliatoriuje-pataisos namuose ir
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 4.8. Žiebtuvėliai, degtukai
4.9. Rankiniai arba staliniai laikrodžiai
4.10. Dekoratyvinės kosmetikos gaminiai Išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo
alkoholio, ir aerozolinius gaminius
4.11. Rankšluosčiai
4.12. Patalynė (paklodė, užvalkalai pagalvei ir
antklodei)
2 komplektai
(nuteistosioms, auginančioms vaikus
iki 4 metų, patalynės komplektų
skaičius neribojamas)
4.13. Lagaminai, krepšiai, kuprinės
4.14. Stalo žaidimai Išskyrus pornografinio ar smurtinio
pobūdžio stalo žaidimus
4.15. Akiniai, kontaktiniai lęšiai, jiems skirtos
dėtuvės ir kontaktinių lęšių priežiūros
priemonės
4.16. Informacijos laikmenos
4.17. Šepetys (be metalinių dalių) drabužiams
ir batams, batų tepalas
5. Elektros prietaisai:
5.1. Televizorius
5.2. Nešiojamasis kompiuteris arba
kompiuterinių žaidimų aparatas
5.3. Vaizdo leistuvas
5.4. Radijo imtuvas arba garso grotuvas
72
5.5. Barzdaskutė
5.6. Plaukų džiovintuvas
5.7. Elektrinis virdulys
5.8. Skrudintuvas arba sumuštinių keptuvė
5.9. Ausinės