mama ir tėtis spalis2013

þurnalas visai ðeimai

2013 Spalis Nr. 5 (15)

kaiP tėvai turėtŲ PasirŪPint savimi?

vegetariškas valgiaraštis vaikui. nauda ar Žala Jo sveikatai?

nelaukta ,,dovana” mamytėms – StriJOS

ŽinDYmAS – asmenyBės Žadinimas

SPALViniMASKRYŽiAŽODiS

katės.orientalŲ (rytŲ trumPaPlaukės) šunys. airiŲ vilkogaudŽiai

Turinys n 2013 SpalisPSICHOLOGIJA

Kaip tėvai turėtų pasirūpint savimi?Skyrybos. Kaip padėti vaikams?

SVEIKATANetaisylinga darželinukų laikysena. Ką gali kineziterapija?

Vegetariškas valgiaraštis vaikui. Nauda ar žala jo sveikatai?Silantai - nemokama Jūsų vaikų dantukų apsauga

omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių reikšmė žmonių sveikataiatmintį naikinanti liga

Vaikus irgi kankina migrena

SANTYKIAIVaikų auginimas – ne vien sėdėjimas namuose

Vaikai - mažieji mūsų veidrodėliaiŽindymas – asmenybės žadinimas

poros ginčo anatomija

MŪSŲ RŪPESČIAI„lbs, ar viskas grj? ;)“

Tinkama apranga ir avalynė saugo sveikatąpasiruošimas mokyklai – ilgas procesas

gimę per anksti, tačiau pačiu laikuNelaukta ,,dovana” mamytėms – strijos

Tėvams apie valgymo sutrikimus. Kaip to išvengti?Nesaugios erdvės: užkirskite joms kelią

Kokie žmonių maisto produktai kenksmingi šunims?

LAISVALAIKIS rudens gėrybės

Kryžiažodis

ĮDOMU Spalvinimas

receptai

ANIMAL PLANETorientalų (rytų trumpaplaukės) katės

Šunys. airių vilkogaudžiai

1232

081018202440

04063844

1314163036414248

3450

2537

2246

„MAMA ir TĖTIS“ žurnalas visai šeimaiISSN 2029-8226

leidžia oUreDUS, UaB redakcijos adresas: Savanorių pr. 197, Vilnius, lT-02300 Tel./faks. 8-(5)-253-1275, Mob. 8-6055-6444 el.paštas: [email protected] [email protected]

Vyr. redaktoriuslaurynas pilka [email protected] Vyr. redaktoriaus pavaduotojaligita Šoliūnienė[email protected] [email protected]į rengėligita Šoliūnienė, Miglė ivanauskaitė, ieva Dudutienė, auksė KekytėMaketasVitolis Vala Viršelyje: Mažasis aleksandras su tėveliais. Monikos gete nuotrauka. Žurnale panaudotos nuotraukos iš asmeninių, animal planet archyvų, Shutterstock, Wikipedia archyvų, VB photography studija, www.v-b.lt

Tiražas 50 000 primename, kad gydytojų patarimai žurnale neatstoja konsultacijos gydymo įstaigoje. Už reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. rankraščiai ir nuotraukos negrąžinami. autorių teisės saugomos. perspausdinti straipsnį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Spausdino „lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, 13274 Vilniaus rajonas

Mus rasite

http://facebook.com/MamairTetis

http://www.mamairtetis.lt

Redakcijos žodisDievas žemę spalvina įvairiausiomis spalvomis. Kaip ir mūsų

gyvenimus… Vos spėjai pasidžiaugti vaiskiomis, žiūrėk - akis jau temdo liūdesio atspalviai. Ir taip viskas ratu: ruduo – pavasaris, džiaugsmas – nusivylimas, gimimas – mirtis… rodos, tik vakar

lydėjai atžalą į pirmąją klasę, o šiandien jau ji žengia į universitetą. Vos sušokate sūnaus vestuvėse valsą, nespėjate pasidžiaugti

laisve ,,be vaikų”, o jūs jau – seneliai, ir žavėtis jau tenka ne savo gyvenimo rudeniu, o anūkų pavasariais.

Dėl to ir nuostabus gyvenimas. žavėkitės kiekvienu medžio lapu lyg meno kūriniu, dovanokite aplinkiniams ne tik vasarą

rinktų čiobrelių arbatos šilumą, džiaukitės nekartojamomis akimirkomis su mylimais žmonėmis ir daugiau laiko skirkite sau.

nes gyvenimas toks trapus… lyg meniškai nunertas bobų vasaros simbolis – voratinklis. Ar nuo medžio nukritęs ir akimirksniu skilęs

kaštonas… Tarsi pirmos šalnos pakąstas rožės pumpuras…

Ligita


2013 Spalis Nr. 5 (15)

KAIP TĖVAI TURĖTŲ PASIRŪPINT SAVIMI?

VEGETARIŠKAS VALGIARAŠTIS VAIKUI. NAUDA AR ŽALA JO SVEIKATAI?

NELAUKTA ,,DOVANA” MAMYTĖMS – STRIJOS

ŽINDYMAS – ASMENYBĖS ŽADINIMAS

SPALVINIMASKRYŽIAŽODIS

Katės.ORIENTALŲ (RYTŲ TRUMPAPLAUKĖS) Šunys. AIRIŲ VILKOGAUDŽIAI

34 MAMA ir TĖTIS 2013 Spalis

Prieraišiosios tėvystės centre dar-buojasi keturios jį įsteigusios mamos ir nemažas būrys savanorių. Kokios parei-gos, atsakomybės tenka steigėjoms, už ką atsakingi ir kuo naudingi centrui savano-riai? Kas dar prisideda prie centro veiklos?

Prieraišiosios tėvystės centrą įkūrė ketu-rios moterys, jų iniciatyva esamiems ir būsi-miems tėveliams atsirado galimybė sužinoti apie alternatyvius vaikų auginimo ir priežiū-ros būdus. Steigėjų pareigos – koordinuoti centro veiklą ir stengtis, kad jis gyvuotų. Centro idėjos subūrė gausią bendruomenę ir pritraukė savanores mamas, kurioms vaikų auginimas nėra tik sėdėjimas namuose. Šiuo metų savanorės yra perėmusios nemažą dalį veiklų: rūpinasi projektų rašymu ir lėšų pri-traukimu, naujų paskaitų kūrimu, renginių organizavimu ir daugeliu kitų reikalų. Mums gali padėti ir padeda visi norintys.

Gyvuojate jau trejus metus. Ko per tuos metus pasiekta, kuo galėtumėte pa-

sidžiaugti? ar pastebite centro darbštuo-lių švietėjiškos veiklos rezultatus visuo-menėje? Ką įvardytumėte kaip didžiausią visų veiklos metų pasiekimą?

Išties džiaugiamės kiekviena smulkme-na, geru žodžiu, padėka. Centras susikūrė nuo nulio, o dabar esamos paskaitos gausiai lankomos, jų atsiranda naujų ir vis įdomes-nių, ir aktualesnių, nes reaguojame į žmonių nuomones ir norus. Viskas prasidėjo nuo ke-lių paskaitų per savaitę, o šiandien grafi kas yra sudaromas keliems mėnesiams į priekį. Tai – didelė pažanga. Džiaugiamės, kad apie mus žino ir kituose miestuose. Susikūrė ne vienas klubas. Smagu matyti vis daugiau nešioklėse nešiojamų mažylių, viešose vieto-se subtiliai savo vaikus žindančių mamų.

Kokių naujienų centro veikloje pla-nuojate ateityje? ar dar daug neįgyven-dintų idėjų?

Idėjų visada yra daugiau, nei tam rei-

kalingo laiko ar rankų. Optimistiniai ateities planai netelpa nei galvoje, nei ant popie-riaus. Šiuo metu centras išgyvena pasikeiti-mus, po kurių tikiuosi sužydėsime naujomis spalvomis.

ar Jūsų organizuojami seminarai, mokymai sulaukia daug dėmesio ir gau-saus lankytojų būrio? ar jie naudingi? Ko-kių atsiliepimų sulaukiate?

Labai daug dėmesio sulaukia žindymo kursai su lektore Rima Kurtinaitiene. Taip pat lankomos paskaitos apie natūraliąją kūdikių higieną, papildomą kūdikių pri-maitinimą, nujunkymą, paskaitos su kvies-tiniais svečiais apie vaikų psichologiją ir kt. Visi mokymai yra paremti teorija ir naujau-siais moksliniais tyrimais, todėl yra iš tiesų naudingi. Žmogus, įgydamas teorinių žinių, gali sąmoningai priimti vieną ar kitą spren-dimą, susijusį su jo vaiko(-ų) auginimu, taip žinias pritaikydamas praktikoje. Tokiu būdu išnyksta mitai ir stereotipai, perduodami iš

VAIKŲ AUGINIMAS – NE VIEN SĖDĖJIMAS NAMUOSEPrieraišioji tėvystė – tai tokia tėvystės rūšis, kai tėvai sąmoningai apsisprendžia kurti prieraišius santykius su kūdikiu ir šiam tikslui pasiekti renkasi tėvų ir vaiko prieraišumą skatinančius rūpinimosi vaiko psichologine ir fi zine gerove būdus. 2010-ųjų metų rugpjūtį keturių mamų iniciatyva sostinėje įkurtas Prieraišiosios tėvystės centras, per savo veiklos metus subūręs gausią bendruomenę. Apie įstaigos veiklą, tikslus ir pasiekimus, prie-raišiosios tėvystės idėjų sklaidą kalbamės su centro atstove Milda Jankauskiene.

Ypač švelnus hipertoninis jūros vanduo:

Santykiai

IMUNO MOSS 100 ml Auga�in� mikst�ra organizmui apsaugoti

Vaista�ol�s ir �i�i� pi�is

BRONCHO MOSS 100 ml Auga�in� mikst�ra kv�pavimo tak� �unk�i�ai pa�aikyti

�e�en� lipi�� ir islan�in� �erpena

SINU MOSS N20 Mink�tos kapsu��s kv�pavimui p�r nos� pa��ngvinti

Eteriniai aliejai, vaista�ol�s ir li�ocimas

Tai unikali grybo ir dumbli� simbioz�. �slandin�s kerpenos gniu�ulo sud�tyje priskai�iuojama apie 700 �vairi� jungini�, toki� kaip gleiv�s, daugiausia polisacharidai, kerpi� r�g�tys, kartumynai, mineralai. Tradicin�je liaudies medicinoje islandin� kerpena nuo seno vartojama imunitetui stiprinti, vadinama �nat�raliuoju antibiotiku�. 1673 metais pirm� kart� medicinin�je literat�roje apra�yta kaip kosul� lengvinantis augalas.

I��an��n� �erpena ISLAND MOSS

2013 Birželis MAMA ir TĖTIS 35

kartos į kartą, o tėvai jaučiasi ramesni, ma-žiau blaškosi. Ramūs ir laimingi tėvai – ra-mūs ir laimingi vaikai.

ar noriai naudojamasi galimybe se-minaruose dalyvauti nuotoliniu būdu?

Nuotoliniai seminarai – pakankamai nauja veikla. Šiais metais nuotoliniams se-minarams skiriamas ypatingas dėmesys. Taip lengviau galime pasiekti žmones, gy-venančius ne Vilniuje ir pasiūlyti kokybišką bei naudingą laiką prie jų kompiuterio, jų namuose. Tikimės, kad ateityje galėsime pa-siūlyti jų daugiau ir įvairesnių.

Įprasta, kad su vaikais susijusia infor-macija, veikla labiausiai domisi mamos. ar aktyvūs yra tėčiai? ar jiems taip pat svarbu kurti prieraišius santykius su vai-ku?

Kurti prieraišius santykius su vaikais turėtų būti aktualu ne tik tėčiams, bet ir se-neliams. Saugus ryšys leidžia vaikui augti emociškai saugioje aplinkoje, kur jis jaučiasi visaverčiu šeimos ir pilnaverčiu visuomenės nariu. Paskaitas apie prieraišiąją tėvystę lan-ko ir tėčiai, ir mamos.

Parengė Miglė Ivanauskaitė

Prieraišiosios tėvystės centras ypač akcentuoja: * šeimos ruošimąsi nėštumui ir gimdymui, * � zinę ir psichologinę pagalbą po gimdymo, * vaikų žindymą ir sveiką šei-mos mitybą, * vaikų nešiojimą, * natūralias žmogaus higienos priemones, * sveikatos stiprinimą ir ligų prevenciją, * šeimų savitarpio pagalbos grupes, * savanorišką pagal-bą, paramą, konsultacijas šeimoms namuose, * vaikų literatūros, žaislų ir kt. priemonių kokybę, * ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo alternatyvas, * natūralų gyvenimo būdą.

Prieraišiosios tėvystės esmė – kurti ir puoselėti stiprius ryšius tarp tėvų ir vaikų, auginti vaikus be prievartos ir ugdyti juose atjautos jausmą. Prieraišiosios tėvystės principai skatina elg-tis su vaikais pagarbiai, maloniai ir oriai, kurti tokį ryšį su vaikais, kokį norėtume, kad jie kurtų su kitais žmonėmis.

Pasak prieraišiosios tėvystės sąvokos vartoseną įvedusių amerikiečių W. ir M. Searsų, vaikas nuo gimimo užmezga ryšį su juo besirūpinančiu žmogumi ir šis ryšys turi įtakos visam vaiko gyvenimui. Stiprus, atviras ir patikimas ryšys, kai vaikas jaučiasi saugus, o jo poreikiai patenkinti, skatina vaiko socialinę ir emocinę raidą. Jei tėvai mažiau dėmesio skiria arba jo visai neskiria patenkinti vaiko poreikiams, atsiranda rizikos veiksnių, galinčių lemti vaiko psichinės sveikatos ir elgesio problemas.

Vaikas negali patenkinti savo poreikių pats – jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Todėl suaugusieji turi būti jautrūs, atviri, gebantys įsiklausyti, atidžiai stebėti savo vaikus, pažinti juos, perprasti jų kalbą (kūno ir žodinę), suvokti jų poreikius bei lanksčiai ir išradingai į juos atsakyti. Prieraišioji tėvystė skatina suprasti biologinius ir psichologinius vaiko poreikius ir nesitikėti iš vai-ko tokio elgesio, koks esamam vaiko raidos etapui nebūdingas.

Ugdydamiesi savo, kaip tėvų ar globėjų, empatiją vaikams, ugdome pačių vaikų gebėjimą jautriai reaguoti į juos supantį pasaulį ir į savo elgesio padarinius. Prieraišioji tėvystė atmeta bet kokios formos smurtą prieš vaikus, taigi kartu yra ir prieš smurtą visuomenėje apskritai.

Prieraišioji tėvystė yra įgyvendinama daugelyje šalių daugeliu būdų ir daugelyje gyvenimo sričių. Galima teigti, kad prieraišioji tėvystė nėra tik vaikų auginimo ir ugdymo praktika – pir-miausia tai yra šeimos gyvenimo būdas, kelias, kuriuo einama kasdien, nepaliaujamai, nuo-lat.


savimi jausmą. Vaikai, kurių tėvai nejautrūs atžalų požiūriui, mažiau sugebės suprasti ir atsižvelgti į kitų žmonių požiūrį. Laimin-gus ir draugiškus vaikus užaugina tie tėvai, kurie supranta ir priima savo vaikus tokius, kokie jie yra, myli juos.

Vaikas, kuris jaučiasi reikalingas ir my-limas, taip pat myli savo tėvus, toks vaikas gerai save vertina ir pasitiki aplinkiniais. Tai didina vaiko savigarbą, sukuria saugumo jausmą.

Subrendę, kompetentingi tėvai – nuošir-dūs, palaikantys vaikus, suvokiantys savo elgesį ir tinkamai bendraujantys su savo vaikais. Kartu jie kontroliuoja, kaip vaikai elgiasi, ir reikalauja tai daryti pakankamai brandžiai. Jie gerbia savo vaikų nepriklau-somybę ir jų nuomonę, aiškiai pateikia savo sprendimus ir reikalauja jų laikytis. Šie tėvai formuoja socializuotą ir nepriklausomą savo vaikų elgesį, pasitikėjimą savimi, al-truizmą. Taip yra todėl, kad tėvai integruoja vaiko elgesio kontrolę su pateikiama infor-macija bei pagrįstais reikalavimais ir atsi-žvelgia į vaiko nuomonę. Tokie tėvai įtvirti-na atsakomybę už savo elgesį.

Vaikai nemėgsta būti tik lepinami ir elg-tis tik taip, kaip liepiama. Vaikas, nepaisant jo amžiaus, namuose jaučiasi tik tuomet gerai, kai tėvai aiškiai jam parodo, jog ne-sikiš į jo reikalus ir nuolat nenurodinės, kaip jis turi elgtis. Tačiau jis turi suvokti, kad jo galimybės ir laisvė turi ribas, kurias peržen-gęs susilauks pasipriešinimo iš tėvų pusės.

Vaikai nori turėti savimi pasitikinčius tėvus, kurie visuomet žino išeitį ir savo pasi-tikėjimą perduoda aplinkiniams.

Vaikams reikalingi įžvalgūs tėvai, to-kie, kuriais būtų galima pasikliauti, ir kurie į tarpusavio susitarimus su vaikais žiūrėtų atsakingai.

Šiuolaikiniai tėvai nori būti vaikams vi-siškai kitokie negu jų tėvai. Jie kelia per ma-žus reikalavimus vaikams, o pernelyg daug reikalauja iš savęs. Iš praeities, iš inercijos ar skubėjimo vis dar darome nemažai klaidų auklėdami, ugdydami savo vaikus.

Sunku būti gerais tėvais, bet stengiantis vadovautis pozityvaus auklėjimo kriteri-

Vaikystė turi būti graži ir harmoninga, kad joje įgyta patirtis vaikams taptų atra-ma tolesniame gyvenime.To siekia mamos, tėčiai ir pedagogai, apgaubdami vaikus meile, švelnumu, kantriai ir supratingai pa-dėdami jiems, skatindami jų iniciatyvą. Visa tai labai svarbu, kad vaikas galėtų norma-liai vystytis. Tačiau ir dėmesys jam turėtų būti saikingas. Daugumai tėvų kaip tik ir sunku rasti pusiausvyrą tarp ,,per daug” ir ,,per mažai”.

Vis sparčiau modernėjančiame pasau-lyje susiduriama su begale naujovių. Tai ne tik nauji namai, įmonės ar kiti nuolat vyks-tantys procesai, bet ir naujas auklėjimas, ugdymas. Tėvams vis daugiau abejonių ke-lia vaikų auklėjimo, ugdymo metodai. Sun-ku apsispręsti, kurie yra veiksmingi.

Mokydami ir auklėdami vaikus susidu-riame su daugybe įvairių situacijų, kuriose svarbiausia - tinkamai elgtis. Tokiu atveju vien meilės ar pakelto tono nepakanka, rei-kia sugebėti valdyti situaciją taip, kad nei tėvai, nei vaikai neprarastų pusiausvyros ir viską išsiaiškintų taikiai, rastų bendrą nuo-monę.

Stebėdami, kaip įvairiomis situacijomis elgiasi vaikai, daug galime pasakyti apie tai, koks auklėjimo stilius vyrauja toje šei-moje. Vienose šeimose vaikai auga laimin-gi, pasitikintys savimi, draugiški, o kitose – nelaimingi, neturintys saugumo jausmo, priešiški kitiems vaikai. Iš dalies tai priklau-so nuo tėvų ir vaiko santykių šeimoje, nuo paties vaiko amžiaus, lyties, temperamen-to, taip pat nuo tos kultūrinės aplinkos, kurioje gyvena šeima. Kiekvienas vaikas yra savita individualybė, kaip ir tėvai, todėl detaliai apibūdinti geriausius vaikų ir tėvų tarpusavio santykius yra labai sunku.

Nors vaiko ir tėvų santykiai labai sudė-tingi, bent iš dalies galima atsakyti, kas pa-deda vaikui sėkmingiau tobulėti, ugdytis. Keletas pastebėjimų:

Tėvai, priešiški vaikams ir atstumiantys juos, paprastai užaugina priešiškus kitiems ir asocialius vaikus. Vaikai, kurių tėvai juos dažnai kritikuoja, įžeidinėja ir yra nuolat jais nepatenkinti, įgyja nepasitenkinimo

jais, galėsime geriau suprasti savo vaikus. Turime patys mokytis iš savo klaidų, kad jas galėtume paaiškinti kitiems. Tik suvokę klaidas, galėsime padėti jų išvengti ir mūsų atžaloms. Būti tėvais yra didžiulė atsako-mybė. Todėl tobulėjame kartu su vaikais, padedame jiems kurti svajones, kurias atei-tyje jie galėtų įgyvendinti.

ATMINTINĖ UGDYTOJAMS:

1. VAIkAS, kUrIS išsišoKa.- Sukurti taisyklę ,,išklausau”;- sužinoti tokio elgesio priežastis;- taikyti žaidimus;- užimti vaiką veikla;- darbas su tėvais.Dažniausiai vaikas išsišoka norėdamas

atkreipti į save dėmesį, tad:- sukurkime apdovanojimų, paskatinimų

sistemą už taisyklingą elgesį;- išmokykite kitus vaikus ignoruoti tokį

elgesį;- stiprinkime vaiko svarbumo jausmą;- duokime tokiam vaikui užduotėlių gau-

sybę, kurias vaikas sėkmingai gali užbaigti arba įpareigokime jį svarbiai misijai, stipri-nant jo svarbumo jausmą ir mažinant išsi-šokimo poreikį.

2. VAIkAS, kUrIS keIkIASI.- Prie kitų vaikų to nesureikšminti;- išsiaiškinti su vaiku to žodžio reikšmę;- individualus pokalbis su tėvais;- ,,gero ir gražaus žodžio savaitė”;- skatinimo sistema.Vaikas vartoja netinkamą kalbą dėl ver-

tės, kurią ji suteikia. Vaikas žino, kad ši kalba šokiruoja ir keikiasi, mėgdžiodamas kitus, tad:

- galima ignoruoti vaiką, kuris keikiasi;- vengti tokių situacijų, kurioje keiktųsi;- pasiūlyti kitų būdų ar žodžių išreikšti

savo jausmus;- surasti tokiam vaikui modelių, kurie yra

svarbūs ir moko reikšti savo emocijas kitais būdais.

VAIkAI – MAžIeJI MūSų VeIDrODĖlIAI

Vaikai – mūsų, suaugusiųjų, gyvenimo veidrodėliai. Kasdien namuose, darželyje, mokykloje jiems kartojame: būkite draugiški, būkite geri, darbštūs, mylėkite tėvus, gerai mokykitės… Bet jie iš supančios aplinkos tarsi kempi-nėlės sugeria viską – ne tik tai, kas gera, bet ir bloga.

Santykiai

2013 Birželis MAMA ir TĖTIS 07

3. VAIkAS, kUrIS VAGIA.- Išsiaiškinti priežastį;- darbas su tėvais;- grožinės literatūros panaudojimas;- ,,paskolinti” daiktą su sąlyga, jog gra-

žins;- žaidimų panaudojimas (kuriuose vaikas

turi kažką saugoti).Vaikas, kuris vagia, dažnai nesuvokia,

kad pasiimdamas tai, ko jis nori, jis kartu ir vagia, tad:

- duoti tokiam vaikui užduočių, kurios padėtų užsitarnauti kitų vaikų dėmesį ir pa-garbą;

- stengtis sužlugdyti progą vaikui vogti, stengtis nepalikti jo vieno;

- padėti suvokti kitų vaikus jausmus (po-kalbiais);

- girti ir skatinti vaiką, taip parodant jam savo dėmesį, pagarbą.

4. VAIkAS, kUrIS MelUOJA.- Pokalbis su vaiku (priežasties išsiaiškini-

mas);- sukurti taisyklę;- individualus pokalbis su tėvais;- grožinės literatūros panaudojimas;- tinkamo elgesio skatinimas už pasakytą

tiesą.Mažas vaikas gali nesuvokti skirtumo

tarp melo ir tiesos. Reikia mokyti jį skirti ti-krovę nuo fantazijos, tad:

- pasiūlyti vaikui kurti istorijas, nes tai ti-krai įdomu, ir jas užrašyti į fantazijų knygą;

- pasiūlyti tas istorijas pasakoti kitiems vaikams, užtikrinant, jog jos sukurtos;

- sužinoti - gal vaikas meluoja tam, kad būtų pripažintas. Jei taip, tuomet išmokyti kitų būdų pelnyti vaikų pagarbą, pripažini-mą;

- ignoruoti mažą melą, to mokant ir ki-tus. Kai vaikas negaus dėmesio meluojant, suvoks, kad dėmesį pelnyti galima ir kitais būdais – melas išnyks.

5. NeVeIklUS, pASYVUS VAIkAS.- Išsiaiškinti kas vaiką domina;- sudominti vaiką tam tikra veikla;- saugios aplinkos draugų tarpe užtikrini-

mas;- skatinti vaiko užsibrėžtą veiklą;- pabandyti dirbti kartu su vaiku, siūlant

užbaigti vieną ar kitą užduotį, ar įtraukiant jį į grupinę veiklą;

- atsisėsti šalia jo, kalbėtis duodant laiko jam atsakyti, neversti vaiko įsitraukti į po-kalbį;

- priimti jo pasiūlytą veiklą;- pasikalbėti su tėvais apie jo mėgstamą

veiklą namuose;

- vaiko poreikius pritaikyti grupės veiklo-je;

- sumažinti užduotis vaikui ir padėti jas užbaigti, už tai paskatinti šypsena, pagirti.

6. NeTINkAMAI beSIelGIANTIS VAIkAS. SIūlOMA:

- išsiaiškinti tokio elgesio priežastis, pa-žvelgti į vaiko elgesio tikslus (kodėl? dėme-sio gavimas (stoka), noras lyderiauti, kerš-tauti, neatitikimo demonstravimas ir t.t.);

- galima ignoruoti vaiką (tada kaip pvz.: šaukia), padėti tą daryti ir kitiems vaikams;

- galima pasikalbėti su vaiku;- vengti kontakto su tokiu vaiku, nueiti ir

jokiu būdu neatsakyti į jo patyčias;- duoti vaikui užduočių, kurias tik jis vie-

nas gali atlikti, kur jis pasieks sėkmę;- reikia daryti viską, kad vaikas įgautų

svarbumo, pasitikėjimo savimi jausmą;- bandyti duoti užduočių, kurias nepa-

klusnus vaikas gali atlikti su vienu ar dviem vaikais;

- negalima į tokį elgesį reaguoti su pykčiu;- reikia būti pozitiviu tokio vaiko modeliu.

Parengė Vilniaus raj. Bezdonių vaikų dar-želio auklėtoja metodininkė Danguolė Voinič


JUDA VIS MAŽIAUXXI amžius – naujų technologijų ir pašėlusio gyvenimo tempo laikai. Žmonės daug laiko praleidžia vairuodami automobilius, dirba

sėdimą darbą, mažai laiko skiria fi zinei veiklai. Toks suaugusiųjų gyvenimo būdas atsispindi ir vaikų gyvenime. Mūsų mažyliai juda vis mažiau, todėl turi labai silpnai išsivysčiusį raumenyną. Visa tai ir dar daugybė kitų faktorių (maistas, užterštumas, stresas) silpnina organizmo kaulinę ir raumeninę sistemas, o jos turi įtakos laikysenos formavimuisi. Jau darželinukams galima nustatyti tam tikrus laikysenos sutrikimus (skoliozę, krūtinės ląstos deformacijas, plokščiapėdystę, X ar O formos kojų deformacijas ir t.t.). Todėl labai svarbu, kad maži vaikai kiekvieną dieną mankštintųsi, žaistų judriuosius žaidimus, dūktų, laipiotų, bėgiotų ir kitaip lavintų savo raumenukus. Tėvų darbas – sudaryti palankias sąlygas normaliai vaiko motorinei raidai, tad tėvams būtina vaikus skatinti judėti: eiti pasivaikščioti, ypač gamtoje, važinėtis dviračiu, kvėpuoti grynu oru, tokiu būdu propaguoti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą. Kuo anksčiau vaikas susipažįsta su koreguojančia gimnastika ir pamažu išmoksta pratimus atlikti taisyklingai, tuo mažesnė tikimybė, kad išsivystys netaisyklingos laikysenos požymiai.

KĄ GALI KINEZITERAPIJA?Pagrindinė konservatyvi laikysenos iškrypimų gydymo priemonė – kineziterapija, kurios metu atliekama koreguojamoji gimnastika

(lot. carrigere – taisyti, tikslinti). Šio gydymo būdo pagrindinis tikslas – sustiprinti raumenis, stabilizuoti stuburo iškrypimą, gerinti krūtinės ląstos funkcines galimybes, ugdyti taisyklingą laikyseną, sustiprinti visą organizmą ir pagerinti visų organų sistemų veiklą. Sveikatos sti-prinimas jau ikimokykliniame amžiuje yra žymiai efektyvesnis ir turi įtakos tolesnei vaiko organizmo raidai bei bendrai sveikatos būklei.

Kineziterapijos užsiėmimų trukmė – ne mažiau 30 min., optimalus mankštų dažnumas – 3 kartai per savaitę. Korekcinę mankštą su-daro fi ziniai pratimai, kurių metu treniruojami pagrindiniai stambiausi žmogaus laikyseną kontroliuojantys raumenys – nugaros, pilvo, kojų bei rankų. Pratimai atliekami įvairiose padėtyse: gulint ant pilvo, nugaros, keturpėsčia, stovint, sėdint, naudojant pagalbines priemo-nes (kamuoliukai, lazdelės, masažuokliai).

TRUMPAI APIE TAISYKLINGĄ KŪNO LAIKYSENĄLaikysena – individuali įprastinė kūno pa-

dėtis judant ir nejudant. Taisyklinga laikysena priklauso nuo raumenų ir raiščių būklės, tiesia-mųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos santykio, dubens padėties, stuburo paslankumo.

Stuburo linkiai formuojasi pirmaisiais vai-ko gyvenimo metais, todėl patariama vaikus migdyti ant kietesnio čiužinio ir, geriausia, be pagalvės. Naujagimio stuburas sudarytas iš kremzlinio audinio ir yra beveik tiesus. Vaikui augant susidaro fi ziologiniai linkiai:

2-3 mėnesiais formuojasi kaklo lordozė (kai vaikas pradeda laikyti galvą). Tai kaklinės stuburo dalies (kaklo VII-nių slankstelių) išlin-kimas į priekį.

5-7 mėnesiais (kai vaikas pradeda sėdėti) kifozė susiformuoja krūtininėje dalyje. Tai krū-tininės stuburo dalies (krūtinės XII-kos slanks-telių) išlinkimas į užpakalinę dalį.

11-12 mėnesiais, kai vaikas pradeda vaikš-čioti, susiformuoja juosmeninė lordozė ir kryž-kaulinė kifozė. Tai juosmens V-kių slankstelių išlinkimas į priekį ir V-kių kryžkaulio slankstelių išlinkimas į užpakalinę dalį. Stuburo išlinki-mai padidina stuburo stabilumą, lankstumą, amortizaciją, todėl, atliekant įvairius judesius, stuburas spyruokliuoja ir prisitaiko prie kintan-čios judesių amplitudės.

nETAiSYKLingA DARŽELinuKŲ LAiKYSEnA. kĄ GAlI kINeZITerApIJA?

KOJŲ DEFORMACIJOS – „X“ IR „O“ FORMOS.

PĖDŲ SKLIAUTO DEFORMACIJOS: PLOKŠČIAPĖDYSTĖ IR ŠLEIVAPĖDYSTĖ.

Pagrindinės kojų deformacijos yra „X“ ir „O“ formos, kurios dažnai būna vaikystėje persirgto rachito arba nusilpusių kojų raumenų ir raiščių pasekmė.

Krypstant stuburui, gali deformuotis ir pėdos, tokiu atveju diagnozuojama plokščiapėdystė, kuri gali būti skersinė (suplokštėja skersinis pėdos skliautas), išilginė (suplokštėja išilginis pėdos skliautas). Esant plokščiapėdystei, nusilpsta pėdos bei blauzdos raumenys, todėl vaikui tampa sunku eiti taisyklingai, krypsta čiurnos sąnariai.

Sveikata

2013 Spalis MAMA ir TĖTIS 09

KELETAS PATARIMŲ TĖVAMSTėvai būtinai turi stebėti savo vaiko laikyseną, kadangi net 25-30 proc. vaikų laikysena yra netaisyklinga. Labai svarbu, kad tėvai, pa-

stebėję vaiko ydingos laikysenos požymius, ragintų pataisyti netaisyklingą kūno padėtį, o žaidimų metu skatintų dažnai keisti užimamas pozicijas. Reikia stebėti vaikų laikyseną ėjimo, sėdėjimo ir netgi miego metu. Dažnai būna, kad netaisyklinga vaiko laikysena yra tiesiog blogas įprotis, nuo kurio galima atpratinti, nuolat taisant ir primenant vaikui apie kūno padėtį. Toks tėvų darbas reikalauja daug pasta-bumo ir kantrybės. Jei yra rimtesnių laikysenos sutrikimų, būtina konsultuotis su specialistais, kurie parenka individualų gydymo planą, gali pritaikyti avalynę, korsetus bei sudaro individualią kineziterapijos programą.

Parengė vaikų sporto mankštos būrelio „Mažasis sportininkas“ bei Vilniaus spec. l/d „žolynėlis“ kineziterapeutės Teresė Kerulienė ir Indrė urbonaitė

PRATIMAI PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PROFILAKTIKAI

1 pratimas. Padėkite ant grindų lazdelę, o vaikas tegu ją pavolioja pėda.2 pratimas. Vaikas atsistoja ant lazdos per pėdutės vidurį ir eina nuo vieno lazdos galo iki kito.3 pratimas. Reikia eiti lazdele, pėdutes dedant įstrižai.

4 pratimas. Kojų pirštukais vaikas turi gniaužyti medžiagą.

5 pratimas. Pėdučių tempimas: sėdint ištiesus kojas, tempti pėdutes į save.

6 pratimas. Sėdint ant kėdutes, pėdutėmis stipriai įspaudžiant, ridenti kamuoliuką.

7 pratimas. „Turkiškas“ sėdėjimas („x“ formos kojų profi laktikos pratimas).

Žaidybinis pratimas. „Lėkštė ant galvos“: puikus pratimas taisyklingos laikysenos ir eisenos lavinimui (puikiai tinka kelios vienkartinio naudojimosi lėkštės).


„Suaugusieji tegu daro, kaip išmano, bet ar galima taip elgtis su vaiku?”, „Maitinti vaiką „žole” gali tik visiškai nemąstantys – juk augančiam organizmui būtina mėsa” – tokių ir panašių komentarų lavina užlieja tėvelius, prasitarusius, kad jų mažylio raci-one žodžio „mėsa” nesurasite. O pabandy-kite apie tai užsiminti senelei, sekmadienio pietums priruošusiai kalną karbonadų iš pačios kokybiškiausios jautienos, dėl ku-rios dar saulei nepatekėjus taip skubinosi į turgų! Vegetarizmu nesidomintiems ir ma-žai žinių apie tai turintiems valgiaraštis be mėsos atrodo visiškai neįmanomas, o „žo-lėdžių” argumentai – gal net kiek kvailoki.

Nenuostabu, kad tolerancijos ir su-pratimo nesuradusiems vegetarizmo šali-ninkams kartkartėmis kyla noras tarstelti ir griežtesnį žodį. „Teisiame vegetariškai besimaitinančius ir dejuojame dėl sveikai

gyventi nuo mažens pratinamo vaiko, visiš-kai pamiršdami tuos, kurie savo atžalas be jokių sąžinės priekaištų kone kasdien „lepi-na” bulvių traškučiais, gazuotais gėrimais ir kitokiu šlamštu iš prekybos centrų lentynų”, – akmenį į, pripažinkime, daugelio tėvelių daržą meta jau devynetą metų vegetarišką gyvenimo būdą praktikuojanti vienos svei-katos laidos dalyvė.

Šiame pastebėjime pateiktas kraštuti-numas gali papiktinti ir ne vienas susierzi-nęs atšautų: „Jei nemaitinu vaiko vegeta-riškai, tai dar visiškai nereiškia, kad leidžiu jam piktnaudžiauti sveikatai kenksmingais produktais.” Sakoma, kad ginčuose gimsta tiesa – taigi minėtas kraštutinumas ir nuo-monių susidūrimas veda prie vienintelės: vien tai, kad vaiko racione yra mėsos, dar neužtikrina visavertės jo mitybos, ir atvirkš-čiai – vien dėl to, kad iš valgiaraščio išbrau-

kėme mėsos produktus, dar negalime teigti, kad mūsų vaikas maitinasi sveikiau. „Teisin-go” valgiaraščio vaikui sudarymas – rimtas ir atsakingas darbas, reikalaujantis žinių ir laiko. Ypatingai tada, kai kalbame apie ve-getarišką mažylio mitybą. Čia neįmanoma apsieiti ir be specialistų pagalbos.

Pasak Vilniaus dietologijos centro gy-dytojos dietologės Eglės Kliukaitės, viena-reikšmiškai teigti, jog vegetarinė mityba naudinga ar žalinga vaikams, negalima. „Tai labai priklauso nuo paties vaiko orga-nizmo savybių – kaip jo organizmas įsisa-vina maistines medžiagas. Taip pat labai svarbu yra tai, kaip sudarytas vegetarinis valgiaraštis: ar jame tikrai pakanka būtinų augančiam organizmui maistinių medžia-gų“, - sako gydytoja dietologė. Anot jos, dėl vegetarinės mitybos naudos vaikų amžiuje

nAUDA Ar ŽAlA JO SVeikAtAi?VegetAriŠkAS VAlgiArAŠtiS VAikUi–

Vegetarizmas – atrodytų, jokia naujovė, tačiau pasirinkusieji vegetarišką mitybą vis dar sulaukia nemažai klausimų ir komentarų iš dažnu atveju kritiškai nusiteikusių visavalgių. Dar daugiau gin-čų ir diskusijų kelia bei neigiamos reakcijos sulaukia tokią mitybą pasirinkusių tėvų sprendimas ir savo atžalas maitinti vegetariškai.

Sveikata

skiriasi ir daugelio specialistų nuomonė. „Manoma, kad tokia mityba mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį orga-nizme, mažindama aterosklerozės riziką, kuri gali išsivys-tyti ir jauname amžiuje. Vaikai vegetarai paprastai būna lieknesni už bendraamžius visavalgius. Tai svarbu, kuomet kalbame apie nutukimo paplitimo problemą”, - vegetarinės mitybos naudą įvardija E. Kliukaitė.

Mėsa – vienas pagrindinių B grupės vitaminų ir geležies šaltinių, o tai – organizmui gyvybiškai būtinos medžiagos. Atsisakius mėsos produktų, iškyla rimtas pavojus, kad vai-kas šių medžiagų gaus nepakankamai ir bus pakenkta jo fi zinei bei psichinei sveikatai, pilnaverčiam vystymuisi. Trūkstant B grupės vitaminų, gali pradėti varginti nervų ligos, sutrikti širdies veikla, virškinamojo trakto funkcijos, atsirasti skydliaukės ir hipofi zės funkcijų nepakankamumo reiškinių, varginti odos ligos, mažakraujystė, sutrikti kepe-nų veikla, judesių koordinacija. Gaunant nepakankamai geležies, kyla grėsmė susirgti mažakraujyste. Esant net ir nedideliam geležies trūkumui, silpnėja bendra organizmo būklė, greičiau pavargstama, gali susilpnėti atmintis, su-trikti skydliaukės veikla, sulėtėti augimas. Vaikams, neval-gantiems mėsos, taip pat gali trūkti cinko, kuris ypač svar-bus augimui, imuninei sistemai ir normaliai lytinei brandai. Gydytoja dietologė E. Kliukaitė teigia, kad B grupės vitami-nų ir geležies iš tiesų gali pakakti ir vegetariškai besimaiti-nantiems, nes minėtų medžiagų galima gauti ir su augali-nės kilmės maistu. Visgi būtina paminėti, kad vaikai dažnai yra išrankūs maistui, atsisako valgyti kai kuriuos produktus, taip natūraliai „pakoreguodami“ savo valgiaraštį – taigi pasiekti tinkamą maistinių medžiagų ir energijos balansą kur kas lengviau maitinantis kuo įvairesniu maistu.

Būtinų medžiagų gauti tampa dar sudėtingiau, jei prak-tikuojamas kraštutinai vegetariškas – veganiškas, mitybos būdas, kai iš raciono išbraukiama ne tik mėsa, bet apskritai bet kokie gyvulinės kilmės produktai – atsisakoma kiauši-nių bei pieno produktų. „Pasirinkus lakto-ovo-vegetarinę mitybą (įtraukiami kiaušiniai, pieno produktai), įmanoma sudėlioti valgiaraštį taip, jog jame netrūktų būtiniausių maistinių medžiagų, svarbių vaikų augimui. Besimaitinant vien augalinės kilmės maistu, gauti tinkamą geležies, cinko ir vitaminų A, D, B12 kiekį yra pakankamai sunku“, - teigia E. Kliukaitė. Gydytoja pabrėžia, kad vegetariškai besimaiti-nančiam vaikui reikalinga nuolatinė gydytojų (šeimos, die-tologo), galinčių įvertinti sveikatos būklę, priežiūra, būtina periodiškai atlikti laboratorinius kraujo tyrimus.


Augaliniai geležies šaltiniai Chalva, aguonos, pistacijos, pupelės, saulėgrąžos, duona, krapai, šokoladas, rūgštynės, juodieji serbentai, baravykai, salotos, vyšnios, burokėliai, kopūstai, braškės, ryžiai, svogūnai, agrastai, obuoliai, arbūzai, morkos, pomidorai, agurkai, aliejus.

Augaliniai B grupės vitaminų šaltiniaiGrūdiniai produktai, alaus mielės, daržovės (ypač ankštinės), riešutai. Vitamino B12 iš augalinės kilmės produktų gauti pakankamai sunkiai įmanoma, todėl reko-menduojama vartoti papildus.

Augaliniai cinko šaltiniaiJuoda duona, aguonos, pupelės, ryžiai, petražolės, burokėliai, razinos, bulvės, svogūnai, kviečių sėlenos, sėmenys, kakava, džiovinti jūros dumbliai, graikiniai riešutai, soja, kviečių grūdai, arbatžolės.


ŽUVŲ TAUKAI VAIKAmsNatūralūs, menkių kepenų taukai skirti vaikams nuo pat gimimo!

Mitybos papildas, užtikrinantis optimalų vaikams natūralių vitaminų A ir D kiekį bei praturtintas Omega-3 riebalų rūgštimis.

Moksliniai tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys turi teigiamą įtaką vaiko imunitetui, au-gimui ir vystymuisi, o ypač smegenų ir regėjimo funkcijos vystymuisi.

ŽUVŲ TAUKAI (5 ml)Omega-3 riebalų rūgščių EPR-350mg, DHR-650mg

Vitamino A 137.5 µg/408TV

Vitamino D 9.2 µg/ 368TV

Vitamino E 4.6 mg

SUDėTIS: menkių kepenų aliejus, tuno aliejus, vitaminas E.

REKoMENDUojAMoS DozėS:

0 - 12 mėnesių

pradėti nuo 3-4 lašų palaipsniui didinant dozę iki 1 arbatinio šaukštelio.

1 - 10 metų

5 ml (1 arbati-nis šaukštelis)

11 metų ir vyresniems

10 ml (1 desertinis šaukštas)Maisto papildas.

Daugiau Omega-3

riebalų rūgščių

Be konservantų

Gamintojas: Lysi hf. Reykjavik, Islandija, www.lysi.is

Importuotojas: UAB “Oriola Vilnius”, Laisvės pr.75, Vilnius, tel. (8 5) 268 8412, www.oriola.lt

240 ml


Tikriausiai teko girdėti, kaip stiuardesė, lėktuve pateikianti saugumo instrukcijas, sako: „Jei su jumis skrenda vaikas, deguo-nies kaukę pirmiausia užsidėkite sau, o po to uždėkite vaikui...“. Norėdami tinkamai rū-pintis savo vaiku, turite mokėti pirmiausia pasirūpinti savimi ir savo gerove, kad būtu-mėte pajėgūs atlaikyti įvairius iššūkius, ku-riuos teks patirti auginant vaiką. Turite būti pakankamai geros sveikatos, turėti tvirtą ekonominį pagrindą, gerus bendravimo įgūdžius ir gebėti išlaikyti emocinę pusiaus-vyrą, kad išliktumėte geranoriški, kantrūs ir mylintys savo vaiką tėvai. Auginantiems vaikus tėvams reikia labai daug švelnumo, kantrybės ir sveikatos. Reikia aplinkinių pa-ramos ir žinių, reikia gebėjimo pasirūpinti savimi. Svarbu rūpintis vaiko poreikiais, ta-čiau tėvų poreikiai yra ne mažiau svarbūs. Sunku rūpintis vaiku, kai esi neišsimiegojęs, pervargęs ir alkanas. Nuo tėvų fi zinės, emo-cinės ir dvasinės gerovės priklauso ir vaiko gerovė bei raida.

Kai ko nors nuolat atsisakome ir visą savo energiją bei laiką skiriame tik vaikui, apleisti mūsų norai ar poreikiai suintensyvė-ja. Jei nuolat tinkamai nepavalgome, neišsi-miegame ar nepailsime, pradedame jausti

mieguistumą, nuovargį, energijos trūkumą ar net tingumą. Jei apleidžiame emocinius priklausymo, meilės, pagarbos, savigarbos poreikius, tai yra, neskiriame laiko pasikal-bėjimui, pasiguodimui, pasidžiaugimui ir pasimėgavimui savo, kaip suaugusiųjų, tarpusavio santykiais, neleidžiame sau ar pamirštame savo mėgstamus užsiėmimus, tuomet vis labiau norime kitų pripažini-mo, patvirtinimo, jaučiamės nesaugūs ir nerimastingi. Visa tai trikdo mūsų dvasios pusiausvyrą ir ramybę, darosi vis sunkiau elgtis su savo vaiku nesavanaudiškai, ge-ranoriškai, pradeda trūkti kantrybės ir at-laidumo jam. Imame reikalauti, kad mūsų poreikius patenkintų kiti – sutuoktinis/-ė, partneris/-ė ar vaikas. Patys jaučiamės vis mažiau pajėgūs apsispręsti, pasirūpinti sa-vimi, tampame vis labiau priklausomi nuo aplinkos, pavyzdžiui, kai ilgiau nepavyksta nuraminti verkiančio kūdikio, imame pani-kuoti ir kaltinti save; kai vyras kartais ilgiau užtrunka darbe, moteris ima nerimauti ir galvoti, kad jam nerūpi šeima ir/ar jis jos nebemyli, todėl, jam grįžus, pasipila kal-tinimai; kai žmona atsisako mylėtis, nes jaučiasi pavargusi, užuot pagalvojęs, kaip jai padėti, vyras supyksta ir galvoja, kad

gimus vaikui, ji jo nebemyli. Tokios mintys kelia įvairiausių jausmų – nuo pykčio ar nu-sivylimo iki liūdesio ir bejėgiškumo – kurie veikia mūsų elgesį, dėl to imame atkakliai reikalauti arba vengiame ir atsitraukiame. Užuot nusiraminę, imame purtyti verkian-tį kūdikį ar ignoruoti jo verksmą; užuot paklaususios vyro, kaip jam sekėsi darbe, galime ignoruoti jį ir praeiti pro šalį; užuot apkabinę žmoną, galime piktai jai mestelti „ir vėl surūgusi“.

Nepatenkinti mūsų poreikiai dažnai atveda prie vis stiprėjančių lūkesčių ir iš to augančio nepasitenkinimo santykiais, taip palaipsniui užsimezga nesveiki bendravi-mo būdai šeimoje.

Ir priešingai, mūsų poreikių tikrasis pa-tenkinimas visada sustiprina mus, leidžia atsikratyti nereikalingos įtampos, nuovar-gio, suteikia ryžto, pasitikėjimo savimi ir leidžia tinkamai rūpintis artimaisiais žmo-nėmis.

kĄ DArYTI?- Pirmiausia pasirūpinkite savo fi zine

sveikata: stenkitės sveikai maitintis, pail-sėti ir išsimiegoti.

- skirkite dėmesio ne tik vaikams, bet pasilikite laiko ir savo, suaugusiųjų – vyro ir moters – gyvenimui.

- Raskite laiko savo pomėgiams, pa-vyzdžiui, jei patinka klausytis muzikos, tai žaisdama su kūdikiu galite jos ir pasi-klausyti; jei pasiilgote draugės, tai papra-šykite vyro, kad valandėlę pabūtų su vai-ku, ir pasimatykite su ja; jei norite, kad jus pabučiuotų, tai taip ir pasakykite žmonai ar vyrui.

Parengė šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė, www.ssinstitut.lt

kAiP tĖVAi tUrĖtŲ PASiRŪPinTi SAViMi?

Psichologija


Pasaulyje gyvena daugiau kaip septyni milijardai žmonių. Įdomu tai, jog yra jėga, galinti juos suskirstyti į įvairias grupes, ku-riose reikšmės neturi nei amžius, nei odos spalva, nei socialinė padėtis. Jie tampa nuoširdūs, artimi vienas kitam, jie – viena valstybė, viena didelė šeima, kurią jungia gimtoji kalba. Žmonės nuo seno stengėsi išsaugoti širdžiai mielą gimtosios kalbos skambesį, vaikams sekdami pasakas, dai-nuodami dainas, žaisdami įvairiausius žaidimus. Gera net pagalvoti, kokiu ilgu ir įdomiu keliu mūsų gimtoji kalba keliavo kol pasiekė mus – šių dienų Lietuvą. Tik ar mes jos nenuvylėme? Ar nepakeitėme jos taip, jog jai pačiai sunku save pažinti?

Visuomenės egzistavimas neįsivaiz-duojamas be galimybės bendrauti. Pasta-ruoju metu į kiekvieno gyvenimą plūstelėjus naujoms technologijoms, pastebimai kei-čiasi ir žmonių bendravimo stilius – laiškus, tiesioginį kalbėjimąsi dabar pakeičia vis la-biau populiarėjantis bendravimas pasauli-niame elektroniniame tinkle arba internete. Daugumos žmonių kasdienybė – virtualus pasaulis, kuris realybėje palieka vis mažiau jausmingumo, emocingumo ir domėjimosi viskuo, kas yra aplink. Gyvenimas susiaurė-ja iki įprastų frazių ir netoleruojamo elgesio, kai tuo metu būtų galima džiaugtis ne tik tuo, kas yra šalia, bet ir tuo, ką planuojama atrasti.

Labiausiai nuo tokio gausaus naujųjų technologijų antplūdžio nukenčia mūsų gimtoji kalba. Internetinėse svetainėse, so-cialiniuose tinkluose yra vartojama specifi -nė kalbos formulė, kuri neatitinka bendrinės kalbos normų: „-Sweika, uzsirasyk m.g.u.b ir busi populiariausiam team‘e.. !!!!!!! -Ir ka reiskia -vargsiuke neapsisvietus. MERGOS GERESNES UZ BERNUS.“, - tikriausiai net tu-rintys aukštus išsilavinimus žmonės būtų „neapsišvietę“ pagal šį jaunuolių kriterijų. Tokiu būdu tarp tikrosios kalbos ir naujo-sios atsiranda bedugnė, kuri į save pasiima viską, ką turėjome anksčiau – vienybę, norą puoselėti ir saugoti gimtąją kalbą. Didžioji visuomenės dalis mano, jog bendrinę kalbą darko tik paaugliai, tačiau toli gražu taip nėra. Suaugusieji taip pat aklai seka naujų-jų technologjijų pėdomis, nė neįsivaizduo-dami kur jos nuves bendrinę lietuvių kalbą.

SMS žinutės – dar vienas mūsų kalbos priešas. Šiuolaikinių paauglių įvardijimas „nykščio karta“ yra labai teisingas. Tai pa-tvirtina faktai, jog šios kartos atstovai, kaip tikri virtuozai, įsimiklino tokiu greičiu rašyti žinutes, kad senesni mobilieji telefo-nai stringa, SMS mėgėjų nykščiai plokštėja ir didėja, o greičio jaunimėliui vis negana. SMS žinutės yra tarsi oras: įkvepia – gau-na, iškvepia – išsiunčia, ir taip be paliovos: „-Ka u? -Nko,pc,u? -Tapati ka i u.“, - štai kaip

susikalba šiuolaikinis jaunimas. Tik ar tuo nepradeda mėgautis ir vyresniosios kartos žmonės? Galbūt taip sparčiai rašyti SMS žinučių jie nemoka, tačiau vartoti sutrum-pintus žodžius bei iš skiriamųjų ženklų su-konstruotas šypsenėles jiems yra vienas malonumas: „Lbs, ar viskas grj? ;) Tuoj bu-siu namie.“, - ar ne tokias SMS žinutes vai-kai gauna iš savo tėvų? Blogiausia tai, jog toks atsidavimas SMS žinutėms netinkamu metu gali atimti ir gyvybę. Suaugusiems vis sunkiau atsispirti pagundai naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį. Nekaltas SMS išsiuntimas gali kainuoti dau-giau nei numatyti tarifai.

Trumpųjų žinučių rašymo įprotis ne tik atima iš žmonių gebėjimą sklandžiai ben-drauti realybėje, bet ir teršia kalbą angliciz-mais, netinkama – netaisyklinga, rašyba. Dažniausiai jaunuoliai rašo be lietuviškų raidžių, atrodo, jog gramatinės taisyklės jiems net neegzistuoja. Lietuvių kalbos ins-tituto vadovė Jolanta Zabarskaitė kurį lai-ką rinko ir stebėjo jaunimo rašomose SMS žinutėse vartojamus trumpinius – lietuvių, anglų, rusų kalbų mišinį: „-Kiek iseina tau is mates? -4 man rods...toli iki cervonso. -O.M.G.“ Kai kuriuos trumpinius gali iššif-ruoti tik užsienio kalbas savaip suprantan-tys jaunuoliai arba internetinė svetainė www.kriu.lt, kurioje yra žodynas, išverčian-tis žargonizuotą kalbą į bendrinę: „Miske mane uzpuole pyktas obšras“ - miške mane užpuolė piktas barsukas. Ar tai tikrai nor-malu? Kodėl nebegalime susikalbėti? O juk visi esame tie patys lietuviai, kilę iš tų pačių

šaknų, augę toje pačioje žemėje, tik skirtin-gai išskleidę šakas.

Džiugu, kai tėvai ne tik supranta savo vaikų norus ir poreikius, bet geba ir jais pa-sinaudoti. Taip nutiko trylikamečiui berniu-kui, kuris nepaprastai norėjo naujojo „iP-hone“. Mama, norėdama apsaugoti vaiką nuo priklausomybės mobiliajam telefonui, sukūrė aštuoniolika naudojimosi taisyklių, kurios skatina jaunuolį gyventi moderniųjų technologijų apsupty, galutinai joms neati-duodant savęs. Keletas iš įdomiųjų „iPhone“ naudojimosi taisyklių: 1) ,,Siųsdamas SMS ar elektroninius laiškus nerašyk nieko, ko negalėtum žmogui pasakyti tiesiai į akis.“, 2) ,,Nefotografuok be saiko. Nereikia visko fi ksuoti. Išgyvenk viską. Tavo prisiminimai su tavimi liks amžiams.“, 3) ,,Siųskis pačią moderniausią, klasikinę arba kitokią mu-ziką nei milijonai tavo bendraamžių. Tavo karta gali pasiekti visą pasaulio muziką. Naudokis šia dovana. Plėsk savo akiratį.“, - štai kaip galima ugdyti vaiką, atsižvelgiant į jo norus.

Esame viena tauta, kalbanti likimo skirtąja kalba. Ji nukeliavo ilgą kelią, kol pasiekė šių dienų Lietuvą, patirdama viską, kas mums šiandien atrodo neįmanoma. Pakeisdami bendruosius žodžius į netaisy-klinguosius, žmonės didina šalies neraštin-gumą. Naujosios technologijos lengvina gyvenimą, tačiau nereikia, jog jos tuštintų sielos turinį. Nepamirškime, kas iš tiesų esa-me, ir viskas bus ok

Parengė Brigita Fedorčak

„Lbs, ar viskas grj? ;)“

Mūsų rūpesčiai

PATiEMS MAŽiAuSiEMS

Jauni tėveliai dažnai mano, kad kūdikį reikia aprengti kuo šilčiau, tačiau negalima persistengti. Jei mažyliui bus per šilta, tuomet jis suprakaituos ir perkais, kas paskatins peršalimą. Todėl nekurkite kūdikiams „šiltnamio“ sąly-gų, atsižvelkite į orą. Jei lauke nėra vėjuota ir šlapia, renkite, pavyzdžiui, tokiu komplektu: smėlinukas, šliaužtinukai ir kombinezonas. Nepamirškite stores-nių kojinių, kepuraičių (plonesnės trikotažinės, o ant jos - šiltesnės), pirštinai-čių. Užklokite mažylį šiltesne antklode ar paguldykite į miegmaišį. Jei siaučia vėjas, lyja ar sninga, tuomet patartina rengti keturiais drabužių sluoksniais. Kūdikis vežimėlyje beveik nejudrus ir gali sušalti, tad retkarčiais patikrinkite, ar jam nėra per šalta ar per šilta. Tai geriausiai atspindi nosytė, rankytės, kojytės ir nugarytė. Kūdikius vežti į lauką rekomenduojama, kai oro temperatūra ne žemesnė nei minus 10 laipsnių.

DARŽELinuKAMS iR PRADinuKAMS

Dauguma vaikų, jei jie aprengti storiau, jaučia ribotą judėjimo laisvę, to-dėl drabužiai turi būti ne tik šilti, bet ir patogūs, nevaržyti judesių. Nepamirš-kite, kad darželinukai ir pradinukai daug juda, todėl greitai sušyla. Geriau ap-renkite mažiau, kad nesuprakaituotų.

Apatiniai drabužiai turi būti iš natūralių pluoštų, laisvi, nevaržyti judesių. Rekomenduojama pirkti striukes ar kombinezonus su dviem užsegimais, už-

Mūsų rūpesčiai

TinKAMA APRAngA iR AVALYnĖ SAugO

SVEiKATĄatėjus šaltesniems orams saulės spinduliai lepina vis ma-žiau, dažniau pasibeldžia lietaus lašai ir ūžauja vėjas. Tačiau tai neturėtų tapti priežastimi leisti dienas uždarose patal-pose, atvirkščiai – reikia grožėtis spalvų gama, pasipuo-šusiais medžiais ir šaligatviais, rinkti gamtos gėrybes, bei grūdintis, nes greičiau peršąla tie vaikai, kurie gryname ore būna retai.Nors gydytojai įspėja, kad rudenį prasideda ligų sezonas, tačiau tinkama apranga ir avalynė – viena iš peršalimo pro-fi laktikos priemonių. oro sąlygas atitinkantys drabužiai, ke-purės ir avalynė padės mūsų mažiesiems, kad lauke nebūtų nei per šilta, nei per šalta. Keletas patarimų, kaip apsaugoti savo atžalas nuo rudeniškos darganos ir žiemiško šalčio.

Straipsnyje panaudotos „Sterntaler“

rudens - žiemos kolekcijos nuotraukos.


Mūsų rūpesčiai


segamais ir reguliuojamais rankogaliais, gobtuvu, nes pro juos nepatenka šaltis ir drėgmė. Jei nupirkote striukę su išse-gamu kailiuku, šiltesnėmis dienomis jį nuimkite. Svarbu ne tik vaiko apsauga nuo šalčio, bet ir saugumas, todėl rinkitės lauko drabužius, į kuriuos įsiuti atšvaitai.

Vaiko batukai turi būti iš natūralių medžiagų, kad kojos „kvėpuotų“. Pažliugusiu oru jūsų atžalos kojos bus sausos, jei apausite neperšlampamais batais. Saugokite, kad nesu-šaltų, vėjas neperpūstų ausų ir gerklės. Rudenį vaikų ausis apsaugos ausinės, nestora skarelė ar kepurė, o kaklą – len-gvos medžiagos šalikas. Norite pridengti mažylio krūtinę ir kakliuką, o jis nemėgsta dėvėti šalikų? Jums padės kaklas-karės. Štai „Sterntaler“ fi rmos parduotuvėse rasite įvairių spalvų ir raštų, paprastas ar dvipuses, lipuku užsegamas kaklaskares, kurios apsaugos Jūsų mažylį nuo peršalimo ir taps gražiu aksesuaru. Žiemą galva bei kaklu reikia pasirū-pinti labiau, todėl prireiks šiltesnės kepurės, kuri visiškai už-dengtų ausis, bei leistų odai kvėpuoti, tvirtai užsirištų. Tam puikiai tiks šalmo tipo, nuo kurios bus šilta ir kaklui. Kaklas negali prakaituoti, nes jis traukia šaltį. Vėsesniu oru tuščias mažųjų kišenes papildykite pirštinėmis, žiemą tinkamiau-sios – atsparios drėgmei, nes jos netrukdo džiaugtis žiemos teikiamais malonumais. Visų skonį ir poreikį atitiks megztos ar pasiūtos iš vandeniui atsparios medžiagos, pirštuotos ar kumštinės, margos, vienspalvės ar dėvimos abejomis pusė-mis „Sterntaler“ fi rmos pirštinės.

Vilniaus lopšelio-darželio „Papartis“ auklėtojos Virgi-nijos teigimu, rudenį vyrauja temperatūrų skirtumai – ryte šalta, dieną atšyla, vakare vėl šalčiau, todėl drabužius reikia derinti. Vesdami vaikus į darželį, tėveliai turėtų pasirūpintų keliais drabužių variantais – šiltesniam ir vėsesniam orui, aprengti juos „svogūno“ principu (vieną ant kito, kad būtų lengva nuvilkt ir atvirkščiai). „Einantiems į lauką mažiems vaikams svarbu, kad juos aprengtume taip, kaip mama „liepė“, o didesnius kaip aprengi, taip gerai“, – sakė auklėto-ja. Ji su savo auklėtiniais į lauką eina du kartus per dieną vadovaudamasi posakiu „Nėra blogo oro, o tik netinkama apranga“.

PAAugLiAMS

Didžioji dauguma paauglių stengiasi išsiskirti iš mi-nios, ir dažnai jų drabužiai būna ne visiškai tinkami pagal metų laiką. Tačiau galima paauglius paskatinti rengtis ir madingai, ir šiltai, taip, kaip dera šaltuoju metų laiku. Gy-venantiems aktyvų gyvenimą drabužiai turi būti patogūs, o audinys – natūralus ir „kvėpuojantis“, kad greitai pašalintų drėgmės perteklių. Kitas svarbus akcentas – neperšlampami batai. Paaugliai yra reiklūs savo aprangai, stiliui, bet tėveliai gali patarti, kaip išsirinkti kokybišką striukę, paltą, puspaltį ar kailinius, taip pat ne tik puošnius, bet ir pagal metų laiką tinkamus galvos ir kaklo apdangalus, pirštines.

Parengė Auksė Kekytė

laukiame jūsų apsilankant:Vilniuje: pc „aKropoliS“, parduotuvė „Sterntaler“, rygos alėja 165

Kaune: pc „aKropoliS“, parduotuvė „Sterntaler“, iii a. Karmelitų al. 41Klaipėdoje: pc „aKropoliS“, parduotuvė „Sterntaler“, rusų al. 195

www.sterntaler.lt


Pasiruošimasmokyklai-ilgaSproceSaS

Šiame straipsnyje išsamiau aptarsime tris pagrindinius būsimo pirmoko pasiren-gimo mokyklai aspektus – pažintinį-psi-chologinį, psichosocialinį ir fiziologinį – bei pateiksime patarimų tėveliams, kurie turėtų palengvinti būsimų mokinukų prisitaikymą (adaptaciją) prie naujos aplinkos ir tvarkos, padėti lengviau ir sparčiau atlikti įvairias užduotis, atėjus į pirmą klasę.

Pažintinis-psichologinis pasirengi-mas susideda iš intelektualinio vaiko išsi-vystymo (dėmesys, mąstymas, suvokimas, atmintis, kūrybiškumas), kalbos išsivystymo (gebėjimas taisyklingai ir logiškai kalbėti, pakankamas žodynas, gebėjimas žodžius analizuoti garsais), smulkiosios motorikos išsivystymo, emocinio pasirengimo (emoci-nis atsparumas, savikontrolė, pasirengimas priimti informaciją, noras mokytis ir eiti į mokyklą, laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, gebėjimas atlikti užduotis, pradėti ir užbaigti darbą ir pan.).

Ikimokyklinukas gali daryti viską (ar beveik viską), kas jam patinka, ką jis nori, o nuo pat pirmų mokyklos lankymo dienų vaikas tampa mokiniu, ir nuo mokymosi principo „įdomu-neįdomu“ pereinama prie „įsidėmiu, nes reikia“. Pereinamąjį laikotarpį palengvins ir teigiamos įtakos vaiko pažin-tiniam-psichologiniam pasirengimui turės šie patarimai tėveliams:

n skatinkite vaikus kurti pasakoji-mus, juos iliustruoti piešiniais arba sukurti logišką pasakojimą pagal piešinį/piešinių seriją. n Mokykite deklamuoti eilėraščius

raiškiai, aiškiai ir neskubant. Įsidėmėti ir pasakyti skaičiuotes, greitakalbes.n skatinkite vaiko loginį mąstymą,

pastebėti priežasties ir pasekmės ryšį, klau-sinėkite vaikų „kodėl?“, tegul jie atsako „to-dėl, kad...“.n Prašykite atsakinėti pilnais ir pras-

mingais sakiniais (tai padės atsakinėjant žodžiu per pamoką ir rašant rašto darbus).n Kelionių, išvykų metu atkreipkite

vaiko dėmesį į įvairius užrašus, kartu tar-kite raides, skiemenis, žodžius, analizuokite juos atskirais garsais.n skaičiuokite (kiek vaikas mato pieš-

tukų, puodelių, žaislų, mašinų ir t.t.), klaus-kite kelintas daiktas yra eilėje ir pan.n Lyginkite daiktus pagal dydį, plotį,

ilgį, svorį ir pan. (supažindinkite su sąvoko-mis „daugiau”, „mažiau”, „tiek pat“, „lygiai“, „aukštesnis“, „žemesnis“ ir t.t.).n Mokykite vaiką orientuotis erdvė-

je (kairė, dešinė, viršus, apačia, vidurys ir pan.). Jam bus lengviau orientuotis sąsiuvi-nyje ir vadovėlyje.n Mokykite pažinti laiko sąvokas

(šiandien, vakar, rytoj, poryt, pirmadienis,

antradienis, žiema, vasara ir t.t.)n Pratinkite vaiką kruopščiai atlikti ir

užbaigti pradėtą darbą, neatidėliojant jo vėlesniam laikui. atlikti užduotis, reika-laujančias ilgo susikaupimo – vaikas turi žinoti, kad mokykloje 35-45 minutes teks būti susikaupusiam.n skatinkite susitvarkyti savo darbo

vietą (pasibaigus vienai pamokai, reikės greitai pasiruošti kitai).n Lavinkite vaiko smulkiąją motori-

ką, to reikės rašymui. Smulkiosios moto-rikos lavinimui padeda: lipdymas, konstra-vimas, piešimas, spalvinimas, karpymas, karoliukų vėrimas ir kasdienių darbų atliki-mas (tokie kaip apsirengimas, batų apsiavi-mas ir pan.).n Mokykite dirbti su popieriumi. Pa-

rodykite, kad norimą figūrą galima iškirp-ti ir lapo krašte, ne tik viduryje. Mokykite naudotis žirklėmis, kirpti tvarkingai ir iškirpti įvairias geometrines figūras, pa-veikslėlius. n Leiskite vaikui pasidžiaugti naują-

ją kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegul mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės. Rugsėjo mėnesį vaikas galės greitai pasiruošti kitai pamokai ir skirti dėmesį svarbesniems da-lykams.n susipažinkite ir supažindinkite vai-

Pasiruošimas mokyklai – ilgas ir kūrybinis procesas, kurio metu tėvai turi padėti savo vaikui, o ne jam pamokslauti ir gąsdinti. Tam, kad ikimokyklinukas būtų tinkamai pareng-tas mokyklai, reikia pradėti ruoštis iš anksto ir palaipsniui. Nepalikime to paskutinei vasarai, o darykime nuosekliai, iš lėto, atsižvelgdami į savo vaiko individualius polinkius, po-reikius, fiziologinę brandą ir charakterio savybes. sėkmingas pirmoko prisitaikymas mokykloje daugiausiai priklauso nuo to, kaip vaikas paruošiamas ir nuteikiamas namuose.

Mūsų rūpesčiai


ką su mokyklos aplinka ir mokytoja. Atė-jęs į mokyklą rugsėjį, vaikas jausis saugiau, patirs mažiau streso.

supažindinkite vaiką su mokyklos tvarka:n Mokykite vaiką prisistatyti, susipa-

žinti, pasisveikinti.n Pratinkite vaiką orientuotis tarp

nepažįstamų žmonių, bet negąsdinkite nepažįstamais.n Pratinkite vaiką ištverti minioje,

triukšme. Klausinėkite ir išklausykite, kas jį neramina tokiose situacijose.n išlaikykite dienos režimą, pratinki-

te vaiką anksti keltis. Dienos režimo pasi-keitimas rudenį neturi sukelti vaikui streso.n Ugdykite vaiko atsakomybę ir iš-

tvermę. Vaikas turi pajusti, kad mokyma-sis – rimta veikla, už kurios rezultatus bus atsakingas pats. Aiškinkite vaikui, kad mo-kymosi procesas ilgas, pamokos trunka 35 minutes, mokykloje reikės išbūti pusdienį (esant reikalui – gali tekti eiti ir į pailgintos dienos grupę).n Pratinkite vaiką saugiai elgtis gatvė-

je, pažinti aplinką šalia namų, parodykite saugiausią ir artimiausią kelią į mokyklą. Leiskite vaikui vienam pabandyti nueiti ir sugrįžti iš mokyklos (jį stebėkite ir vėliau ap-tarkite, kaip jam sekėsi).

Psichosocialinis pasirengimas moky-klai keičia vaiko socialinį vaidmenį viuome-nėje. Jis tampa mokiniu, formuojasi nauji bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai su bendraamžiais, mokytojais, tėvais. Kei-čiasi požiūris į aplinkinį pasaulį ir į save patį. Šio aspekto lavinimui padės šie patarimai:n Pratinkite vaiką, kad išklausytų kal-

bantį žmogų (tai padės išgirsti mokytojos aiškinimą, kaip atlikti užduotį).n Pratinkite vaiką netrukdyti dirbti

savo sesutei, broliukui, tėveliams (klasės suole sėdės ne vienas, o su draugu).n Mokykite vaiką prisistatyti, prašyti

pagalbos, susidraugauti, tinkamai reikšti jausmus, ugdykite teigiamą savęs ver-tinimą, sugebėjimą pasakyti „ne”, spręsti konfl iktus be smurto. Mokykite vaiką savo norus išreikšti žodžiais, nes mokykloje jums suprantami gestai, mimika ar kiti ne-žodiniai ženklai aplinkiniams gali būti ne-suprantami.n Mokykite vaiką kantrumo, nes kar-

tais jo noras ne iš karto gali būti patenkin-tas.n Žaidimo metu pratinkite vaiką lai-

kytis taisyklių, susitarimų, šio įgūdžio rei-kės užsiimant bendra veikla mokykloje.n Pratinkite vaiką pasipasakoti apie

dienos įvykius, veiklą.n Negąsdinkite mokykla, mokytoja,

nes gali atsirasti išankstinis priešiškumas mokyklai, baimė ir nerimas.n Tikėkite vaiko sėkme. Tuomet jis

jausis tvirtesnis, pajėgesnis, turės daugiau valios, jėgų ir užsispyrimo siekti tikslo.n Palaikykite vaiką. Jūsų vaikas turi

tvirtai žinoti, kad susidūręs su problemo-mis, nesėkmėmis, jis visados sulauks jūsų pagalbos.

Fiziologinį pasirengimą mokyklai įvertina gydytojas (vaiko fi zinį išsivysty-mą, jo atitikimą biologiniam amžiui, svei-katos būklę) ir išduoda medicininę pažy-mą.

Vaiko adaptacija naujoje aplinkoje ir kolektyve priklauso ne tik nuo mokyto-jų, bet ir nuo tėvų. Todėl, mieli tėveliai, nusiteikite dalyvauti mokyklos gyveni-me – šventėse, renginiuose, projektinėje veikloje, susirinkimuose. jūsų teigiamas nusiteikimas ir noras bendradarbiauti su mokykla padės vaikui susikurti teigiamą požiūrį į mokymąsi ir palengvins jo adap-taciją naujoje aplinkoje ir kolektyve.

Parengė Vilniaus „Ryto“ progimnazijos psichologė Irena Lavrinovič ir pradinių kla-sių mokytoja Rita Ostrauskaitė

Ypatingi pasiūlymaiugdymo įstaigų grupėms ‒

www.granna.lt

STALO ŽAIDIMAImažiems ir dideliems

Ypatingi pasiūlymaiugdymo įstaigų grupėms ‒

www.granna.lt

STALO ŽAIDIMAImažiems ir dideliems

Santykiai

Silantai -nemokama Jūsų vaikų dantukų apsauga

Silantai – tai moderni ir efektyvi ėduo-nies profi laktikai skirta skysta plombinė medžiaga. Šia medžiaga užpildomos nuo-latinių krūminių dantų vagelės, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Tokiu būdu ilgesnį laiką dantys apsaugo-mi nuo ėduonies. Danties paviršius nuva-lomas, apdorojamas poliravimo pasta ir iš karto padengiamas silantu, naudojant mažą šepetėlį ar specialų švirkštą. Vėliau silantas sukietinamas naudojant specialią šviesą. Krūminis dantukas formuojasi apie metus laiko ir silante esantis fl uoras jį taip sustiprina, kad jis „nebebijo“ ėduonies, su-darydamas mechaninį barjerą tarp dantų emalio ir jį žalojančių faktorių.

Vaikų krūminių dantų dengimo silanti-nėmis medžiagomis programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsė-jo 16 d. įsakymu Nr. V-713. Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies pre-

vencijai. Specialistai rekomenduoja silan-tais užlieti vos išdygusius pirmuosius nuo-latinius krūminius dantis. Jei nutarsite tai padaryti šiek tiek vėliau, rezultatas nebus toks akivaizdus. Dantukui išaugus, jo va-gelės greitai apsineša, atsiranda pirminių ėduonies požymių ir silantuoti gali būti per vėlu.

Nuolatinių krūminių dantų dengimą silantais teikia asmens sveikatos priežiū-ros įstaigos, sudariusios sutartis su terito-rinėmis ligonių kasomis dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis me-džiagomis paslaugų teikimo ir apmokėji-mo.

Dantų dengimą silantais atlieka gydy-tojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.

Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profi laktinio tikrinimosi metu. Jei silantas

iškrenta, krūminių dantų dengimo silanti-nėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Visos šios paslaugos programoje daly-vaujantiems vaikams teikiamos nemoka-mai.

sKaiČiaiLietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad 69,4

proc. 7–8 metų vaikų krūminių dantų kram-tomųjų paviršių yra pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys. Ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų.

Švedijos mokslininkai nustatė, kad vai-kams laiku padengus dantis silantais, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradi-mo galimybė sumažėja 80-90 proc.

Per 2005–2012 metus beveik 300 tūks-tančių vaikų dantys buvo nemokamai pa-dengti silantais. Per šį laikotarpį tam išleista daugiau kaip 13 mln. litų PSDF biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, 2011 metais išleista 1,76 mln. litų, o 2012 metais – beveik 2 mln. litų. 2013 m. vaikų dantų dengimui silantais nu-matyta išleisti 1,9 mln. litų, šiai dienai yra panaudota 671 tūkst. litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį silantais padengti daugiau kaip 24 tūkst. vaikų dantys. Taigi tėveliai turėtų suskubti pasinaudoti puikia nemo-kama priemone, taip išsaugodami vaikų dantukus. Juk vėliau jų taisymas gerokai patuština kišenes...

Kauno „Naujosios klinikos“ odontologė Videta Lizaitienė apie silantus TRUMPAI:n Laikas, tinkamas silantavimui, gana

trumpas. Tad tėveliai turėtų būti atidūs ir iš-naudoti šį periodą.n Laiku padengus vaikų dantis silan-

tais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 procentų.n Visiškai neskausminga procedūra,

nenaudojamas grąžtas, kurio vaikai labiau-siai bijosi mūsų kabinete.n Silantų užliejimas trunka tik keliolika

minučiųn Silantinėje medžiagoje esantis fl oras

skatina danties emalio tvirtėjimą – minera-lizaciją.n Silantais padengtus dantis lengviau

valyti. Beje, klaidinga manyti, kad silantai apsaugos juos nuo ėduonies ir jau galima į šoną padėti dantų šepetėlį. NE – dantukus vis tiek būtina kasdien valyti.n Procedūra yra visiškai nemokama,

jei kreipiatės į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa. Pasiteirau-kite apie tai savo šeimos gydytojo.n Mieli tėveliai, geriau laiku pasirū-

pinti vaikų burnos higiena, nei vėliau tai-syti jau sugedusius dantukus.

Parengė „Mama ir Tėtis“


Medikai skambina pavojaus varpais apie prastą lietuvių vaikų dantų būklę. Tačiau ar ne mes, suaugusieji, patys prie to prisidedame? Žinome – gydymas atima iš tėvų nemažai laiko, pinigų, kantrybės, o vaikams odon-tologijos kabinete tenka palikti daug ašarų ir baimės. silantai – štai kas padeda kare su ėduonimi. o ar apie juos žino visi, auginantys mokyklinio amžiaus vaikus? ar visi pasinaudoja valstybės teikiama parama, užuot bur-noję kaip „viskas visur brangu“?

iškrenta, krūminių dantų dengimo silanti-


Kodėl reikalinga ši procedūra?Valydami dantis šepetėliu ne visuomet gerai išvalome ant dantų susikaupusį apnašą, ilgainiui minkštas apnašas mineralizuojasi ir susidaro konkrementai (dantų akmenys), kurie sukelia tokias problemas kaip:

Dantenų uždegimas (gingivitas, periodontitas); Periodonto raiščio irimas; Patologinių periodonto kišenių formavimasis; Alveolės kaulo rezorbcija; Ėduonis; Prastas burnos kvapas; Dantenų recesija; Dantų paslankumas ir netekimas.

Norint išvengti šių problemų ar pristabdyti jų plitimą, reikia reguliariai atlikti pro-fesionalios burnos higienos procedūrą, kurios metu bus pašalintas minkštas ir kietas apnašas (konkrementai), nupoliruoti visi dantų bei plombų paviršiai ir apmokyta individualios burnos higienos.Konsultacijai atvykti rekomenduojama, kai skauda ar kraujuoja dantenos valant dan-tis arba valgant, atsirado blogas burnos kvapas, dantys pasidarė jautrūs, kai pacientas nori išmokti efektyvesnės individualios burnos higienos ir kt.

Pirmą kartą pas burnos higienistus rekomenduojama apsilankyti sulaukus 5–6 metų. Siuntimo burnos higienisto konsultacijai nereikia.

Jūsų laukiame VšĮ Centro poliklinikoje, Pylimo g. 3, 313 kabinete. Registracija tel. (8 5) 25 14 058

Burnos higienistės Lina Antanovičiūtė ir Vilma Šimkienė konsultuoja vaikus ir suaugusiuosius bei atlieka profesionalią burnos higieną.

NAUJA PASLAUGA JUMS IR JŪSŲ ŠEIMAI CENTRO POLIKLINIKOJE

Savanorių pr. 252-33, Kaunas, LT-50199, Tel.: 8 37 70 66 87, 8 659 999 27www.dentasana.lt, [email protected]

Dantų gydymas, implantacija, protezavimas, ortodontija, estetinis plombavimas, balinimas. Burnos chirurgija ir higiena O d o n t o l o g i j o s K l i n i k a

VAIKŲ IR SUAUGUSIŲJŲ DANTŲ ORTODONTINIS GYDYMAS, SĄKANDŽIO KOREKCIJA

VILNIUS, ŠIAULIAI

KAUNAS

VILNIUS


KAS joS – oMegA-3 Ir oMegA-6 rIeBAlų rūgšTyS?

Polinesočiosios riebalų rūgštys yra bū-tinos gyvybinei organizmo veiklai. Jos yra tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės. Po-linesočiosios riebalų rūgštys pagal pirmos dvigubos jungties padėtį, skirstomos į:

•Omega-3 (linoleno, eikozapentaeno (EPR), dokozaheksaeno (DHR);

•Omega-6 (linolo, arachido);•Omega-9 (eruko).

oMegA-3 Ir oMegA-6 rIeBAlų rūgščIų PoVeIKIS SVeIKATAI

Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbios smegenų membranų funkcijoms ir smegenų aktyvumui, normaliam odos funkcionavimui, organizmo atsparumui, kraujo klampumui ir krešumui (mažina trombocitų agregaciją), kraujospūdžiui. Nuo su maistu gaunamo omega-3 ir ome-ga-6 riebalų rūgščių kiekio ir jų santykio bei organizme susidariusių jų apykaitos pro-duktų santykio priklauso ląstelėse vykstan-čių procesų reguliacija.

Neatitinkantis rekomendacijų ome-ga-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis yra susijęs su kraujagyslių membranų lipidų sudėties pokyčiais ir padidėjusia tikimybe susirgti ateroskleroze bei uždegiminėmis ligomis. Nepakeičiamųjų omega-6 riebalų rūgščių stoka turi įtakos augimo atsilikimui, odos pažeidimams, reprodukcinės sistemos pažeidimams, kepenų suriebėjimui.

oMegA-6 Ir oMegA-3 rIeBAlų rūgščIų SAnTyKIS

E. Venckevič pastebi, kad riebalų po-reikis priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio

aktyvumo. Augančiam organizmui linolo rūgšties reikia santykinai daugiau negu suaugusiam žmogui. Linolo (omega-6) riebalų rūgštims turėtų tekti apie 4 % ben-dro paros energijos poreikio, linoleno rie-balų rūgštims (omega-3, eikozapentaeno ir dokozaheksaeno pirmtakas) – iki 0,5 % energijos poreikio. Geriausias omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra 5:1. Juo šis santykis mažesnis, tuo produktas palankesnis sveikatai. Žmogaus organiz-me alfa-linoleno rūgštis gali būti „išsotina-ma“ ir prailginama iki eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgšties, bet tik tada, kai omega-6 ir omega-3 santykis yra mažas. Eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgš-ties daugiausiai yra jūros gėrybėse: menkių kepenų aliejuje, skumbrėse, lašišose, sardi-nėse, krabuose, krevetėse ir austrėse.

Įvairiose šalyse rekomenduojamas suvartoti omega-3 riebalų rūgščių kiekis skirtingas – nuo 0,5 iki 2 % bendro paros energijos poreikio. Tiriant įvairių riebalų suvartojimą buvo nustatyta, kad vyrų fak-tiškai suvartojamas alfa linoleno riebalų rūgščių kiekis svyruoja nuo 0,6 g per die-ną (Prancūzija, Graikija) iki 2,5 g per dieną (Islandija), moterų – nuo 0,5 g per dieną (Prancūzija) iki 2,1 g per dieną (Danija).

Kaip teigia NMVRVI mitybos specialistė E. Venckevič, daugelyje šalių omega-3 rie-balų rūgščių suvartojama per mažai, todėl didesnis produktų, turinčių daug omega-3 riebalų rūgščių, vartojimas būtų labai nau-dingas žmogaus organizmui.

Tam tereikia per savaitę vieną ar du kartus valgyti riebią žuvį.

Vilniaus universiteto Medicinos fakul-teto Visuomenės sveikatos instituto 2013 m.

atlikto Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimo metu įvertinus riebios jūros žuvies vartojimą tarp Lietuvos gyventojų nustaty-ta, kad didžioji dalis suaugusiųjų gyvento-jų, t. y. 64 %, ją vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba visai nevartoja. 1-2 kartus per savaitę riebią jūros žuvį vartoja mažiau nei ketvirtadalis (23 %) suaugusiųjų gyventojų, o 3-5 kartus per savaitę – tik 7,4 %.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nustatė šias fiziologiškai reikšmingas ir da-rančias teigiamą įtaką žmogaus sveikatai polinesočiųjų riebalų rūgščių paros normas: eikozapentaeno mišinyje su dokozaheksae-no ar vien tik dokozaheksaeno riebalų rūgš-tims – 250 mg, alfa-linoleno riebalų rūgščiai – 2 g, linolo – 10 g.

Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai susirūpinę, kad vis daugiau suvartojama maisto, kuriame gausu ome-ga-6 riebalų rūgščių ir per mažai omega-3 riebalų rūgščių. Santykis tarp šių riebalų rūgščių atskiruose maisto produktuose ne-retai siekia 10:1–20:1. Kadangi abiejų gru-pių riebalų rūgščių apykaitai reikia tų pačių fermentų, tarp jų atsiranda konkurencija. Omega-6 riebalų rūgščių perteklius trukdo omega-3 riebalų rūgščių apykaitai ir nelei-džia jų įsisavinti. Pasaulio sveikatos organi-zacijos (PSO) rekomenduojamas omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra 2:1–5:1.

PolIneSočIųjų rIeBAlų rūgščIų KIeKIS MAISTe

Linolo ir alfa linoleno riebalų rūgščių organizmas nesintetina, jos turi būti gau-namos su maistu. Nepakeičiamųjų riebalų

Omega-3 Ir Omega-6 rIeBAlų rūgščIų reIKšMĖ žMonIų SVeIKATAIApie omega-3 riebalų rūgščių naudą žmogaus organizmui daugelis esame girdėję. Kur kas mažiau kalbama apie omega-6 riebalų rūgščių poveikį bei tai, koks svarbus yra šių riebalų rūgščių santykis. nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos sky-riaus vedėjos pavaduotoja evelina Venckevič vartotojams primena kokios svarbios mūsų mi-tyboje yra omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys.

Sveikata


rūgščių yra ir augaliniuose (daugiausiai linolo), ir gyvūniniuo-se (daugiausiai linoleno) maisto produktuose. Linolo rūgštis – pagrindinė daugumos augalinių aliejų (saulėgrąžų, sojų, ku-kurūzų) sudedamoji dalis. Alfa linoleno rūgšties turi sėmenų, rapsų, sojų aliejus, žalialapiai augalai. Ne visi augaliniai rieba-lai vienodai vertingi. Juo augaliniuose riebaluose yra daugiau linolo (omega-6) ir linoleno (omega-3) riebalų rūgščių, tuo jie vertingesni. Jūros žuvų ir kitų jūros gyvūnų taukuose yra la-bai ilgą anglies atomų grandinę turinčių polinesočiųjų rieba-lų rūgščių (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno). Didžiausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra šiaurės jūrų ir vandenynų žuvys. Omega-3 riebalų rūgščių kiekis įvairiose žuvyse skiriasi – priklauso nuo jų rūšies ir kilmės (pvz., užaugintų fermose ir laukinių).

InforMAcIjA APIe oMegA-3 Ir oMegA-6 rIeBAlų rūgščIų nAuDą SVeIKATAI MAISTo ProDuKTų eTIKeTĖSe

Europos Sąjungoje (taip pat ir Lietuvoje) nuo 2012 m. gruodžio 14 d. taikomas 2012 m. gegužės 16 d. Komisijos re-glamentas (ES) Nr. 432/2012, kuriame pateikiami leidžiami vartoti teiginiai apie maisto produktų sveikumą. Patvirtintų teiginių apie maisto sveikatingumą sąraše yra ir 8 teiginiai, susiję su dokozaheksaeno ir eikozapentaeno rūgščių (DHR ir EPR), linolo ir alfa linoleno rūgščių poveikiu žmonių sveikatai bei šių teiginių vartojimo sąlygos. Pavyzdžiui, teiginys, kad DHR padeda išsaugoti normalų regėjimą, gali būti vartoja-mas kalbant tik apie maisto produktą, kuriame yra bent 40 mg DHR 100 g ir 100 kcal maisto produkto. Norint vartoti teigi-nį, vartotojui pateikiama informacija, kad teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg DHR.

E. Venckevič pabrėžia, jeigu maisto produktas atitinka konkrečiam teiginiui minėtame Reglamente (ar jo pakeiti-muose) nurodytas vartojimo sąlygas, jį pateikiant vartotojui (pvz., etiketėje) gali būti nurodomas vienas iš šių teiginių apie polinesočiąsias riebalų rūgštis:

1. DHR padeda palaikyti normalią trigliceridų koncentra-ciją kraujyje2. DHR ir EPR padeda palaikyti normalų kraujospūdį3 .DHR ir EPR padeda palaikyti normalią trigliceridų kon-centraciją kraujyje4 .DHR svarbi normaliai smegenų funkcijai palaikyti5. DHR padeda išsaugoti normalų regėjimą6. EPR ir DHR svarbios normaliai širdies veiklai7 .Linolo rūgštis padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje8. Alfa linoleno rūgštis (ALR) padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertini-mo instituto specialistai rekomenduoja valgyti maistą, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių: riebią žuvį, riešutus, avokadą, augalinius aliejus (įskaitant alyvuo-gių, saulėgrąžų ir rapsų aliejus). Žuvį (šviežią, šaldytą ar konservuotą) rekomenduojama valgyti bent 2 ar 3 kar-tus per savaitę, nes su žuvimi gaunama vertingų poline-sočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D bei mineralinių me-džiagų. Verta prisiminti, kad rūkytoje žuvyje, paruoštoje silkėje yra daug druskos, kurios vartojimą reikia riboti. Tiek suaugusiems, tiek vaikams labai svarbu išlaikyti tin-kamą omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykį.

22 MAMA ir TĖTIS 2013 Birželis 24 MAMA ir TĖTIS 2013 Kovas 22 MAMA ir TĖTIS 2013 Kovas

ORIENTALŲ (RYTŲ TRUMPAPLAUKĖS)KATĖS

Skaičiuojama apie 300 įvairių spalvų derinių ir raštų

Bendrai

Kūnas

galva

Ausys

Akys

uodega

Kailis

Spalva

gyvenimo trukmė

Diskvalifikacija

orientalų katės yra labai vikrios, lieknos, itin grakštaus, bet tvirto ir raumeningo sudėjimo keturkojės.

ilgas ir lieknas, pasižymintis gana neįprastu smulkių kaulų ir tvirtų raumenų deriniu.

pailga, smailėjanti.

Stulbinančiai didelės, plačios ties pagrindu, pratęsiančios galvos kontūrą.

Vidutinio dydžio, migdolo formos, link nosies pasvirusiais kampučiais, harmoningai papil-dančios veido „paveikslą“. Žalios spalvos. Baltos spalvos orientalai gali turėti vieną mėlyną ir vieną žalią akį.ilga, labai plona.

Trumpas, prigludęs, blizgus, satino žvilgesio.

12-15 metų.

Silpnos užpakalinės kojos, netaisyklingas kvėpavimas, geltonos akys, žvairumas, „laužta“ uodega.

Veislyno „Marphonia“ nuotr.

žiūrėkite naujausias „Cats 101“ laidas

tik per Animal Planet

ISTORIJAOrientalų katės priklauso Rytų kačių grupei, kuriai taip pat pri-

skiriamos Siamo, Balio ir Seišelių katės. Orientalų veislė atsirado 1950-1960 metais, Anglijos veisėjams stengiantis atkurti Siamo kačių, kurių skaičius po II-ojo pasaulinio karo liūdnai sumažėjo, veislę. Dėl kryžminimo orientalai turi Britų trumpaplaukių, Rusų mėlynųjų ir Abisinijos kačių kraujo.

Veislė įregistruota 1972 metais. Nuo 1977-ųjų, kai orientalų katės pradėjo dalyvauti parodose, veislė sparčiai populiarėjo ir pamažu užsitarnavo vienos mėgstamiausių trumpaplaukių kačių veislės statusą. Nepaisant to, tai vis dar pakankamai reta veislė, nes dėl savo charakteringo balso ir raiškių emocijų ne visiems yra priimtina.

IŠVAIZDAOrientalų veislės katės pirmiausia patraukia ypatingu grakš-

tumu. Iš pažiūros trapi išorė apgauna – orientalų kūnas tvirtas, raumeningas. Stebina neįprastas smulkių kaulų ir tvirto raumeny-no kontrastas.

Orientalų kailis gali būti labai įvairių spalvų, jų derinių ir raštų. Itin žavingos juodo kailio katės, primenančios nedidukes panteras. Orientalų išvaizda – harmoninga, subalansuota. Viskas joje dera – kiekviena detalė papildo, pratęsia viena kitą. Įspūdingai didelės ausys pratęsia galvos kontūrą, migdolo formos akys tobulai įsilieja į pailgo snukučio „kompoziciją“.

Įdomu


parengta bendradarbiaujant su animal planet ir veislynu „Marphonia”

TEMPERAMENTASOrientalų veislės kačių charakteris ne mažiau savitas nei jų išorė. Tai – daugialypės

ir spalvingos asmenybės. Vieną minutę žavitės karališkai išdidžiu jų grakštumu, kitą – negalite atplėšti akių nuo smalsios ir valiūkiškai, lyg animaciniame filmuke, siaučian-čios vėjavaikės.

Šios katės nepaprastai energingos, entuziastingai įsitraukiančios į bet kokį aplink vykstantį veiksmą, visą gyvenimą išlieka smalsios ir žaismingos. Jos kupinos tikėjimo, kad pasaulis turi suktis tik aplink jas, todėl, pritrūkusios dėmesio ar pajutusios šeiminin-kų meilės stygių, gali labai greitai imti jo reikalauti. Mylimos ir palepinamos dėmesiu atsidėkoja su kaupu – dovanoja ištikimybę, inteligentišką, viena kitą lygiavertiškai ver-tinančių pusių draugystę.

Dažniausiai šeimoje auginama orientalų veislės katė nesirenka vieno numylėtinio, ji rodo savo meilę visiems šeimos nariams, labai mėgsta pasitikdama prie durų „išsi-pasakoti” visas išsiskyrimo metu nutikusias laimes ir nelaimes. Pomėgis „išsipasakoti” – ryškus orientalų bruožas. Kaip ir dauguma Siamo veislės šnekučių, orientalai niekada nepritrūksta „žodžių“. Nors šios katės mėgsta akivaizdžiai demonstruoti prieraišumą šeimininkui arba pažįstamų asmenų ratui, nepakalbinti neliks ir į svečius užsukę pra-šalaičiai – kiekvienas bus apuostytas ir greitai sulauks mėgstamo žaisliuko, kviečiančio kartu pažaisti.

AktyvumasŽaismingumas

Reikalauja dėmesioPrieraišumas

VokalumasPaklusnumasSumanumas

SavarankiškumasSveikata

Poreikis poruotisSutarimas su vaikais

Sutarimas su kitais gyvūnais

nnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnnn

Veislyno „Marphonia“ nuotr.

Tarptautinė Alzheimerio ligos diena yra minima nuo 1994 m., o šio paslap-tingo susirgimo istorija siekia 1901 me-tus. Tuomet vokiečių psichiatras Aloizas Alzheimeris apklausė 51-erių metų pa-cientę Augustę Deter, kurią atgabeno jos vyras Karlas Deteris, nebeįstengęs ja rūpintis. gydytojas A. Alzheimeris, at-likęs keletą paprastų bandymų, nustatė pacientei amneziją - atminties sutrikimą. Ponia Augustė D. buvo pirma pacientė, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga.

šiuo metu pasaulyje ja jau serga 24 milijonai žmonių. Manoma, kad 2040 metais šis skaičius išaugs iki 81 milijo-no. Išsivysčiusiose šalyse tai trečia pagal dažnį mirties priežastis po vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Kas 24 sekundes europoje diagnozuojama po naują de-mencijos atvejį. Kasmet Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis suser-ga 1,4 mln. europiečių. o štai lietuvoje tikslių statistinių duomenų apie tokius ligonius nėra. Ar ne per daug šie žmonės

Atmintį nAikinAnti ligA


bei sunkiai juos slaugantys artimieji pa-miršti mūsų visuomenėje?..

„Pastebėjus keistoką vyresnio am-žiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius - vertėtų sunerimti. gali būti, kad tai - ne senatvės požymiai, kurių dažnai nenori suprasti ligonio artimieji. Būtent jų ati-dumas ir rūpestis gali padėti laiku dia-gnozuoti ligą“, - būti jautresniais savo senyvo amžiaus artimiesiems skatina Kauno „naujosios klinikos“ gydytoja Bi-rutė Dargienė. Pavėlavus liga progresuo-ja: sutrinka anksčiau įsisavintos informa-cijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebe-žino su kuo ir kur gyvena, neprisimena, kad reikia pavalgyti ir t.t. labai liūdna, tačiau savas žmogus tuomet jau nyksta kaip asmenybė...

Alzheimerio liga dažniausiai suser-gama sulaukus 65–70 metų amžiaus, tačiau kartais ji pasireiškia ir anksčiau.

liga keičia žmogaus atmintį, mąstymą, elgesį ir emocijas. „Diagnozuota anksty-voje stadijoje ir sėkmingai pristabdyta, Alzheimerio liga išsilaiko pradinėje sta-dijoje, todėl būtina rimčiau pažvelgti į pirmuosius jos požymius“, - į itin svarbius dalykus atkreipti dėmesį siūlo gydytoja B. Dargienė. - Pastebėjus trumpalaikius senyvo žmogaus net neryškius atmin-ties, kalbos, orientacijos laike ir erdvė-je sutrikimus, išsiblaškymą, skubėkite kreiptis į medikus. Būtent tai padės atei-tyje ligoniui ilgiau išlikti darbingam ir są-moningam, o aplinkiniams – išvengti rū-pesčių naštos“. gydytojas atliks tyrimus, paskirs gydymą, o tai padės savą mylimą žmogų kuo ilgiau išlaikyti „šiame“ pasau-lyje su tikrais jausmais ir potyriais.

šia liga sergantiems bei juos slau-gantiems žmonėms reikalinga visų mūsų parama, supratimas ir širdžių šilu-ma. nepamirškime to...

Parengė ligita šoliūnienė

rugsėjo 21-oji - Tarptautinė Alzheimerio ligos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad kiekvienas iš mūsų gali padėti ja susirgusiems žmonėms bei jų artimiesiems.

Sveikata


Šiaulių apskrityje taip pat buriasi neišnešiotų dvynukų mamos ir tėčiai, kviečiantys prisijungti daugiau panašaus likimo šeimų.

Šių metų vasarą vykusiame Šiaulių apskrities dvynukų neišne-šiotukų susitikime dalyvavo keturios šeimynėlės. Patys mažiausi dalyviai - 1 m. 6 mėn. amžiaus Simas ir Faustas (gimę 34 sav. 2120 g ir 2025 g svorio) su tėveliais Renata ir Tomu, 2 m. Ieva ir Viltė (gim. 37 sav. 2940 g ir 1790 g) su mamyte Monika ir tėčiu Evaldu, tėvelių Dainoros ir Arvydo atlydėti 2 m. 7 mėn. Dorotėja ir Motiejus (gim. 31 sav. 1368 g ir 1837 g), 2 m. 6 mėn. Adrija ir Arija (gim. 31 sav. 1330 g ir 1340 g) bei jų svetingieji tėveliai Orinta ir Vaidas, jaukiai priėmę į svečius judrių mažylių būrį.

Nei vaikams, nei tėveliams laikas neprailgo: po vaišių laukė batutas, tėvelio Tomo rodomi stebuklai su balionais, siurprizų žve-jyba, vištyčių lesinimas ir, žinoma, jo didenybė tortas. Apsišarvavęs kantrybe fotografas Giedrius Šeibelis vikriai sukosi, norėdamas už-fiksuoti šventės dalyvius.

Gimę per anksti, tačiau pačiu laiku

Pasaulyje kasmet gimsta 15 mln. neišnešiotų naujagimių, tačiau 1 mln. jų miršta. lietuvoje kiekvienais metais ankščiau laiko gimsta 2000 kūdikių. neišnešiotų naujagimių asociacija „neišnešiotukas“ buria tokias šeimas į mažą bendruomenę, siekdama padėti joms išgyventi nežinios etapą, savo istorijomis įkvepia vilties, remia vieni kitus bei atstovauja Asociacijos narių interesams.

Mūsų rūpesčiai


Nenuostabu, kad kiekvieną vaikučių žingsnį lydėjo mamų prisiminimai apie pirmąsias jų dienas, kupinas nerimo, didelių lūkesčių, nežinomybės ir apie nedrąsias svajones, aplankiusias bežiūrint pro inkubatoriaus lan-gelį.

Mama Dainora pasidžiaugė, kad, pirmą kartą eida-ma į mažai pažįstamų žmonių susibūrimą, galėjo jaustis ramiai, nes žinojo, jog bus suprasta iš pusės žodžio ir nie-kas nesistebės pasakojimu apie kiekvieną vaiko priaug-tą gramą. „Buvo be galo gera žiūrėti į mažuosius tokius linksmus, smalsius, gražius ir tiesiog gyvenančius savo vaikystės šalyje“, - džiaugėsi Dainora. Prisiminimai apie šią dieną liko patys šviesiausi, nes, anot mamytės Rena-tos, pats susitikimas buvo šauni idėja. „Be galo įdomu stebėti vaikučius, matyti iš kokių mažulėlių jie užauga ir su kiekviena diena tobulėja, atranda kažką naujo šiame pasaulyje, - sakė dvynukų mama. – Manau, kad stresas, kurį kiekviena patyrėme gimus neišnešiotam kūdikiui, ir nerimas dėl jo būklės mus išmokė būti stipresniais bei vertinti gyvenimą kitu kampu“.

„Šie mažiukai pakeitė mūsų su vyru gyvenimus, iš-mokė kovoti už kiekvieną dieną, už naują viltį, - džiaug-damasi mažų žmogučių didelėmis šypsenomis kalbėjo mama Monika. - O tiems tėveliams, kurie dabar išgyve-na tokius jausmus, linkiu tikėti. Tik tikėjimas ir kitų šeimų patirtis bei įrodymas, kokie dideli užaugo mūsų vaikai, suteiks vidinės stiprybės“.

Norintys prisijungti prie šiauliečių iniciatyvos in-formacijos ieškokite https://www.facebook.com/groups/544947115542617/

Daugiau informacijos apie Neišnešiotų naujagimių asociaciją „Neišnešiotukas“ www.neisnesiotukas.lt/

Parengė Ligita ŠoliūnienėGiedriaus Šeibelio nuotraukos

Suaugusieji dažnai nesugeba emociš-kai paremti savo vaikų šiuo sunkiu šeimai metu. Tėvai nežino, kaip galėtų padėti vai-kams, nežino, ką jų vaikai išgyvena. O vai-kai dažnai jaučiasi kalti dėl to, kas atsitiko. Vaikas įsivaizduoja padaręs kažką blogo. Kai skyrybos galų gale įvyksta, vaikas jas palaiko savo kaltumo įrodymu, mano, kad tai jis privertė tėtį ir mamą išsiskirti, kadan-gi nebuvo paklusnus, geras ir t.t.

Taip yra todėl, kad tėvai priešiškumą vienas kitam perkelia ir į santykius su vai-ku. Du subrendę žmonės turi prisiimti visą atsakomybės naštą už savo santykių sėkmę ar nesėkmę. Ir netgi tokiu atveju vaikas vis tiek gali pasijusti kaltas. Jo gyvenimas pasi-keičia iš pagrindų. Vienas iš tėvų, kurį vaikas nuoširdžiai mylėjo, išėjo iš namų, o mažasis buvo bejėgis ką nors pakeisti. Iš karto po skyrybų vaikas gali susirgti lengva depresi-ja, kuri paprastai kyla iš vienišumo jausmo. Tai normali reakcija, tačiau tėvas ir mama, įnikę į savo bėdas, jos gali ir nepastebėti. Išsiblaškymas, užsidarymas ir gyvenimas praeitimi – tai bendri depresijos požymiai, būdingi vaikams, kurių tėvai jau nebegyve-na kartu. Taip pat gali kilti pyktis, agresija. Vaikas gali nepagarbiai elgtis namuose ar įsivelti į muštynes mokykloje – savo pyktį išreikšti veiksmais.

Labiausiai vaiką žeidžia ir jis tada daž-niausiai neslepia pykčio, kai vienas iš tėvų įsigyja naują draugą ar draugę. Vaikui labai sunku suprasti, kad tėvelis ir mamytė nebe-myli vienas kito, tačiau jam dar sunkiau su-vokti tai, kad santykiai pasikeitė taip smar-kiai, jog jo tėvai susitikinėja su kitais. Pyktis,

reiškiamas naujam draugui ar draugei, yra daugiau ištikimybė mamai ar tėvui negu antipatija „tetai“ ar „dėdei“. Iš pradžių nau-jasis draugas(-ė) gali net bandyti atstoti tėtį ar mamą: imti auklėti įvaikį. O tai sukelia dar didesnį vaiko pyktį – jis nėra pripratęs prie jam svetimo žmogaus. Vaiko širdis vis dar priklauso tikrajam tėvui, o naujojo tė-velio ar mamytės patarimai bei nurodymai tik nuolat primena, kad nebėra tikrojo tėvo. Emocinis ryšys negali būti greitai nutrau-kiamas. Tėvai turėjo galimybę priprasti prie skyrybų minties, o vaikas – ne. Daugeliui vaikų skyrybos yra kaip perkūnas iš giedro dangaus – jiems reikia laiko susivokti. Ne-retai jie pasineria į plačias fantazijas, ban-dydami sušvelninti realybę. Nemažai vaikų tiki, kad tėvai vieną dieną susitaikys. Tai labai guodžianti mintis, ypač kai jie yra be-jėgiai ką nors pakeisti. Fantazijos gali būti vienintelis būdas išsipildyti mažųjų norams ir svajonėms.

Norėdami padėti savo vaikams, tėvai pirmiausia turi susivokti savo jausmuose (dažniausiai tėvai jaučia kaltę ir nerimą, kad santuoka iširo). Kai suaugusieji supran-ta, ką jaučia, tada gali būti tikri, kad neišlies savo neigiamų jausmų vaikui. Tėvams pa-tariama koncentruoti savo jausmus į vaiką, o ne į buvusį sutuoktinį. Neabejotina, kad skyrybos išryškino daug negerų sutuoktinių bruožų, tačiau bendraudami su vaiku tėvai turi valdyti savo jausmus, žodžius, veiksmus. Su vaiku geriausia kalbėtis esamuoju laiku. Tačiau jeigu vaikas nori aptarti, kaip viskas buvo, nereikėtų to drausti. Tačiau jei pokal-bį pradėsite jūs, kalba turėtų suktis apie tai,

kas vyksta čia ir dabar. Kalbėdamiesi apie praeitį, galite išprovokuoti kaltės jausmą ir pyktį. Šiuo laikotarpiu vaiko išgyvenimai la-bai stiprūs. Tėvai gali pasijusti kalti, kad lei-do mažajam visa tai patirti. Po tėvų skyrybų ateina tarsi emocinis gedėjimo periodas. Daugelis vaikų sugrįžta į įprastinę būseną, kai susidoroja su šia situacija.

Vaikai turi žinoti, kas jų laukia, tačiau nereikia mažų galvelių perkrauti skyry-bų detalėmis. Užteks bendrai paaiškinti. Jie neturėtų žinoti ir fi nansinių susitarimų specifi kos. Finansai yra esminis dalykas sutuoktiniams, ir tai gali būti gana karštų diskusijų objektas. Bet šis klausimas neturė-tų būti svarstomas girdint vaikams. Vaikas gali pasijusti atsakingas už tai, kad rūpes-tis dėl jo išlaikymo ir toliau „kaitina gele-žį“ tėvų santykiuose. Tačiau vaikai privalo žinoti visas smulkmenas apie susitarimus dėl jų globos. Jie neturi likti nežinioje, kai kalbama apie jų ateitį. Vaikai turėtų žinoti, kad susitarta buvo abipusiškai. Tai neleis jiems pasijusti atstumtiems to tėvo, kuris gyvens atskirai. Jie taip pat turėtų žinoti, kokias galimybes turės aplankyti tėvą, kada vyks susitikimai ir kiek laiko truks. Kuo dau-giau vaikai žinos apie tai, kas su jais susiję, tuo saugesni jie jausis. Nes kai nežino, kas jų laukia, jaučia didžiulį nerimą.

Tėvams patariama bendrauti bent jau telefonu, jei jau negali vienas į kitą žiūrėti. Tai būtina tiek dėl vaikų, tiek dėl tėvų ge-rovės. Kadangi auklėjant vaikus yra labai svarbu disciplinos tęstinumas – jei vienas tėvas ko nors neleido, tai ir kitas turėtų to neleisti. Tėvai vaiko labui turi bendradar-

Vyrui ir žmonai skyrybos gali būti atokvėpis po slegiančio buvimo kartu, tačiau vaikams tai

greičiausiai – jų kančių pradžia ir nesančio tėvo ilgesys. skyrybos reikalauja esminių pasikeitimų ne tik iš suaugusiųjų, bet ir iš vaikų. Kai tėvai skiriasi, apie vaikus dažnai pamiršta, nors šie ne mažiau kenčia. Gal net daugiau, nes į jų norus ir nuomonę apie skyrybas nebuvo atsižvelgta.


Skyrybos. Kaip padėti vaikams?

Vilniuje, S.Stanevičiaus g. 24, žiūrovai gali matyti spektaklius ir vaikams, ir suaugusiems. Kiekvieną savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį spektaklius vaikams

rodo „Raganiukės teatras“. Šį sezoną spektaklius vaikams kurianti kūrybinė grupė skiria mylimiausiai vaikų rašytojai Astridai Lindgren. Rašytojai pagerbti

iki lapkričio mėnesio pabaigos teatre kiekvieno šeštadienio popietę yra rodomas spektaklių serialas apie Karlsoną ir Mažylį. Šios idėjos autorė – režisierė R. Urbonavičiūtė. Taip pat, lapkričio mėn. 16 d. žiūrovams bus

pristatyta premjera „Pepė Ilgakojinė“.

Lapkričio mėn repertuaras: 2 d. (šešt.) 12 val. ,,Princesė ir Nykštukas“ 2 d. (šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!3 d. (sekm.) 12 val. „Miegančioji Gražuolė“ 9 d. (šešt.) 12 val. „Trys paršiukai“9 d. (šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!10 d. (sekm.) 12 val. „Batuotas katinas“16 d. (šešt.) 12 val. Premjera! „Pepė Ilgakojinė“16 d. (šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!17 d. (sekm.) 12 val. Premjera „Pepė Ilgakojinė“23 d. (šešt.) 12 val. „Miegančioji Gražuolė“23 d.(šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!24 d. (sekm.) 12 val. Premjera! „Pepė Ilgakojinė“30 d. (šešt.) 12 val. „Trys paršiukai pasitinka žiemą“Visą repertuarą galite rasti mūsų svetainėje www.raganiuke.lt. (tel. 8 670 97832)

Spektaklius suaugusiems pristato „Užupio dramos teatras“. Šioje alternatyvioje erdvėje bus pristatomi kelių režisierių darbai. Išvysite jau žinomus ir naujus spektaklius. Šis ambicingas teatro projektas meta iššūkį teatro pasauliui, žengdamas su jaunais aktoriais priešakyje jis skelbia naują idėją – „Leiskite ir mums kurti!“. Pristatomi premjeriniai spektakliai „Lietuviška istorija“ ir „Angliškas detektyvas“ yra režisieriaus Ramūno Cicėno ir jo mokinių – jaunųjų aktorių - darbai.Spalio mėn. repertuaras24 d. (ketv.) 19:30 val. „Niekada tavęs nepaliksiu“31 d. (ketv.) 19:30 val. „Lietuviška istorija“Lapkričio mėn repertuaras: 7 d. (ketv.) 19:30 val. „Skapeno klastos“14 d. (ketv.) 19:30 val. „Angliškas detektyvas“21 d. (ketv.) 19:30 val. „Veronika ryžtasi mirti“28 d. (ketv.) 19:30 val. „Lietuviška istorija“

Daugiau informacijos www.uzupioteatras.lt, tel. 8 614 43997

Psichologija

biauti, nors ir yra išsiskyrę. Jie jau nebėra vyras ir žmona, tačiau vis tiek yra vaiko tė-vas ir mama. Nors ir sunku, bet nė vienas iš tėvų niekada neturėtų kito žeminti vaiko akivaizdoje. Jeigu pavyksta bendradar-biauti auklėjant vaiką, kartu negyvenantis tėvas gali būti didelė pagalba antrajam. Tai leidžia vaikui suprasti, kad tėtis ar mama, gyvenantys atskirai, neabejingi jam, do-misi ne vien jo žaidimais ar pramogomis. Kai išsiskyrę tėvai palaiko gerus tarpusavio santykius, vaikui daug lengviau būti ir vie-nuose, ir kituose namuose. Jeigu vaikas gali bendrauti su abiem tėvais ir vienodai gerai jaučiasi abiejuose namuose, tai jam tik pa-deda ir tikrai nekenkia.

Kai kuriems tėvams yra sunku prisipa-žinti, kad skiriasi. Šiuo atžvilgiu reikėtų būti atviresniems. Labai svarbu apie tai infor-muoti vaiko darželio ar mokyklos auklėtoją ir paprašyti, kad ji padėtų vaikui šiuo mo-mentu. Jei pedagogas žinos apie situaciją šeimoje, jis sugebės suprasti ir galimus vai-ko elgesio pokyčius. Jei įmanoma, geriausia būtų neatskirti brolio ir sesers. Jie jau prara-do vieną iš tėvų. Vaiko išskyrimas su broliu ar seserimi sukeltų dar didesnį praradimo jausmą. Brolių, seserų santykiai dažnai yra nepakankamai vertinami. Mes dažnai matom išorinį peštynių, barnių ir pavydo

demonstravimą, bet po jais dažnai slepiasi šilumos, meilės jausmai, rūpinimasis vienas kitu. Kai broliai ir seserys yra išskiriami, jų praradimo jausmas gali būti žymiai gilesnis ir skaudesnis, negu tėvai įsivaizduoja.

Išsiskyrusioje šeimoje iškyla nemažai sunkumų. Mamos priverstos daugiau dirb-ti, kad aprūpintų vaikus. Atsiranda pavojus, kad su vaikais bus elgiamasi kaip su ma-žais suaugusiais. Neretai vaikams tokiose šeimose skiriama daugiau atsakomybės, negu jie gali prisiimti, pavyzdžiui, vyresnieji vaikai paliekami auklėti mažuosius brolius, seseris. Žinoma, vyresni vaikai turi padėti jaunesniems, tačiau jeigu užkraunama per didelė atsakomybės ir pareigų našta, gali-ma sulaukti priešiškos reakcijos. Svarbu šito nepamiršti. Už šeimos bėdas, kylančias dėl skyrybų, yra atsakingi tėvai. Vaikai neturėtų tapti savo tėvų advokatais. Mamai ir tėčiui vertėtų pasistengti patiems susidoroti su gyvenimo atskirai sunkumais. Jeigu kartu negyvenantis tėvas ar motina jaučia poreikį pasikalbėti apie savo vienišumą, susierzini-mą, turėtų pasiieškoti suaugusio draugo ar psichologo pagalbos. Vaikai gali žinoti kai kuriuos dalykus, tokius kaip pinigų stygius ar kt., bet negalima iš jų reikalauti emoci-nės paramos. Jų būsena yra tokia, kad jiems patiems reikalinga maksimali parama.

Vaikas, žinodamas visas tėvų problemas, yra dar neramesnis ir nesijaučia saugus net namuose.

Tos pačios taisyklės galioja ir naudo-jant vaikus kaip pasiuntinius tarp buvusių sutuoktinių. Kai kurie tėvai mano, kad nie-ko blogo, jeigu jie per vaiką primena savo buvusiam sutuoktiniui apie nesumokėtą sąskaitą ar alimentus. O vaikas atsiduria keblioje padėtyje. Tėvai dažnai jaučia, kad privalo kažkaip kompensuoti vaikams sky-rybų traumą. Vienas iš tėvų, gyvenantis atskirai, gali suteikti vaikui per daug privi-legijų ar perkrauti dovanomis, kai šis pas jį apsilanko. Bet tai nepadeda spręsti proble-mų. Tėvai yra linkę žadėti daugiau negu iš tikrųjų gali duoti. Visiškai nėra jokio reikalo prižadėti vaikams kalnų, jei nerealu išpildy-ti pažadus. Vaikai yra nusivylę skyrybomis, bet su tuo dar gali susidoroti, o neišpildomi pažadai tik didina mažojo nusivylimą ir su-sierzinimą.

Išsiskyrusių tėvų vaikai gali užaugti, su-bręsti ir be didelių traumų, jeigu tėvai jiems padeda išgyventi krizę. Situacija nėra bevil-tiška. Vaikai gali įveikti šią kliūtį, jei suaugu-sieji supranta, ką jaučia jų mažieji.

Psichologė Birutė Černiūtė-Petraitienė

Vilniuje, S.Stanevičiaus g. 24, žiūrovai gali matyti spektaklius ir vaikams, ir suaugusiems. Kiekvieną savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį spektaklius vaikams

rodo „Raganiukės teatras“. Šį sezoną spektaklius vaikams kurianti kūrybinė grupė skiria mylimiausiai vaikų rašytojai Astridai Lindgren. Rašytojai pagerbti

iki lapkričio mėnesio pabaigos teatre kiekvieno šeštadienio popietę yra rodomas spektaklių serialas apie Karlsoną ir Mažylį. Šios idėjos autorė – režisierė R. Urbonavičiūtė. Taip pat, lapkričio mėn. 16 d. žiūrovams bus

pristatyta premjera „Pepė Ilgakojinė“.

Lapkričio mėn repertuaras: 2 d. (šešt.) 12 val. ,,Princesė ir Nykštukas“ 2 d. (šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!3 d. (sekm.) 12 val. „Miegančioji Gražuolė“ 9 d. (šešt.) 12 val. „Trys paršiukai“9 d. (šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!10 d. (sekm.) 12 val. „Batuotas katinas“16 d. (šešt.) 12 val. Premjera! „Pepė Ilgakojinė“16 d. (šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!17 d. (sekm.) 12 val. Premjera „Pepė Ilgakojinė“23 d. (šešt.) 12 val. „Miegančioji Gražuolė“23 d.(šešt.) 16 val. Premjera! Spektaklių serialas!24 d. (sekm.) 12 val. Premjera! „Pepė Ilgakojinė“30 d. (šešt.) 12 val. „Trys paršiukai pasitinka žiemą“Visą repertuarą galite rasti mūsų svetainėje www.raganiuke.lt. (tel. 8 670 97832)

Spektaklius suaugusiems pristato „Užupio dramos teatras“. Šioje alternatyvioje erdvėje bus pristatomi kelių režisierių darbai. Išvysite jau žinomus ir naujus spektaklius. Šis ambicingas teatro projektas meta iššūkį teatro pasauliui, žengdamas su jaunais aktoriais priešakyje jis skelbia naują idėją – „Leiskite ir mums kurti!“. Pristatomi premjeriniai spektakliai „Lietuviška istorija“ ir „Angliškas detektyvas“ yra režisieriaus Ramūno Cicėno ir jo mokinių – jaunųjų aktorių - darbai.Spalio mėn. repertuaras24 d. (ketv.) 19:30 val. „Niekada tavęs nepaliksiu“31 d. (ketv.) 19:30 val. „Lietuviška istorija“Lapkričio mėn repertuaras: 7 d. (ketv.) 19:30 val. „Skapeno klastos“14 d. (ketv.) 19:30 val. „Angliškas detektyvas“21 d. (ketv.) 19:30 val. „Veronika ryžtasi mirti“28 d. (ketv.) 19:30 val. „Lietuviška istorija“

Daugiau informacijos www.uzupioteatras.lt, tel. 8 614 43997

Rudens gėrybės


bIČIų MUMS DOVANOJAMAS AUkSAS

Dar 377 m. pr. Kr. Hipokratas tvirtino, kad medus žmonėms teikia didelę reikšmę. Šis bičių produktas daugelio naudojamas ne tik maistui, bet ir sveikatai ar grožiui. Medumi gydomos gerklės ligos, kosulys, vo-tys, vidurių užkietėjimas, dezinfekuojamos žaizdos, jis stiprina imunitetą, gerina kalcio įsisavinimą, virškinimą bei kepenų funkciją, skatina tulžies nutekėjimą. Retieji medaus junginiai, fermentai, vitaminai ir organinės rūgštys teigiamai veikia žmogaus nervus, padeda užmigti, gydo viršutinių kvėpavimo takų ligas, skrandžio opas, mažina choleste-rino kiekį kraujyje, skrandžio rūgštingumą, kraujospūdį, stabdo vėžinių ląstelių susida-rymą. Naudingosios medaus medžiagos geriausiai įsisavinamos ištirpinus šiltame (o ne karštame!) virintame vandenyje.

Atskiroms ligoms gydyti naudojami bi-čių produktai: pikis, nuodai, duonelė, žieda-dulkės, pienelis.

Medaus vonios raminančiai veikia ner-vų sistemą, stiprina organizmą, gerina mie-gą.

Suskirdusioms lūpoms ar odai medus suteiks švelnumo ir glotnumo, naikins mi-kroorganizmus, gydys spuogus, maitins ir stiprins plaukus.

Priemonė senstančiai odai prižiūrėti: išlydyti 10 g bičių vaško ir įmaišyti 3 valg. šaukštus medaus. Būdami pirtyje pasi-naudokite natūraliu šveitikliu: sumaišykite medų ir rupią druską, švelniai įtrinkite šiltą odą. Tai ne tik mažins celiulitą, bet ir page-rins kraujotaką.

Medaus negalima laikyti cinko, vario, švino arba iš šių metalų lydinių pagamintuo-se induose, nes, veikiant meduje esančioms rūgštims, susidaro cheminiai junginiai, ku-riais galima apsinuodyti. O laikant metali-niuose induose, medus įgauna nemalonų

skonį ir kvapą. Na, o kokio nepakartojamo skonio pa-

tiekalai, kurių receptūroje naudojamas me-dus! Itin gardi jame marinuota mėsa, salotos su jo užpilais, kvapnūs meduoliai, užgeriami medaus gėrimu – midumi... Dieviška!..

DeIVĖS lAZDONOS DOVANOS

Lazdyno riešutuose yra iki 70 proc. rie-balų, 16 proc. baltymų, fosforo, kalcio, kalio, vario, magnio, jodo, seleno, vitamino E, B1, B6 ir kt. Šios miško gėrybės gerina atmintį, didina energiją, darbingumą, mažina rieba-lų kiekį kraujyje, užkerta kelią aterosklerozei, valo organizmą, stabdo puvimo procesus žarnyne, stiprina organizmo imunitetą. Juo-se esančios naudingosios medžiagos reko-menduojamos sergantiems šlapimo pūslės akmenlige, bronchitu, nervų, kraujagyslių ir širdies ligomis, anemija (tuomet vertėtų jais gardžiuotis su medumi). Beje, toks pat duetas padeda kovoti ir su kosuliu ar odos nudegimais. Šie riešutai tinka netgi diabe-tikams. Suvalgę 100 g riešutų, aprūpinsite savo organizmą keturių dienų vitamino E, saugančio nuo vėžio, norma. Juose yra folio rūgšties, itin naudingos nėščioms moterims, o štai mažylius maitinančioms mamoms rie-šutai skatina pieno gamybą. Manoma, jog lazdyno riešutai padeda įveikti lėtinio nuo-vargio sindromą. Šių riešutų kevalų trauk-tinė gydo venų išsiplėtimą – varikozę, nor-malizuoja kraujo cirkuliavimą ir padeda, kai šąla galūnės. O štai plaukai greičiau augs, jei juos 2 kartus per savaitę įtrinsite riešutų branduolių košele (branduoliai sutrinami su šlakeliu vandens iki vienalytės masės).

Verta paminėti, jog nekviesti spintų sve-čiai – kandys, nemėgsta tarp rūbų išdėliotų riešutų lapų.

Beje, lazdynas yra vienintelis krūmas, turintis savo globėją – vaisingumo deivę

Lazdoną. Tad galbūt ir jo riešutai pasižymi ypatingomis galiomis? Išbandykit...

kepUrĖTIeJI MIŠkO GrAžUOlIAI

Grybų cheminė sudėtis artima mė-sai, žuviai ir daržovėms. Juose yra geležies, magnio, mangano, kobalto, cinko, vario, fosforo, kalio, kalcio, A, B grupės bei D vita-minų, nemažai baltymų (ypač džiovintuo-se), riebalų, fermentų bei angliavandenių. Voveraitės ir baravykai turi ir vitamino C. Grybų naudingosios savybės padeda kovoti su vėžiu bei stiprinti imuninę sistemą. Šios miško gėrybės teigiamai veikia virškinimą ir žarnyno peristaltiką, gerina apetitą, tačiau daugiausia naudingųjų medžiagų išlieka juos džiovinant. JAV mokslininkai įrodė, jog grybai efektyviai padeda apsiginti nuo gri-po bei peršalimo. Štai skaniosios voveraitės netgi gydo nuo mūsų organizme tūnančių parazitų. 2 šaukštus šviežių arba 3 šaukštus džiovintų voveraičių užpilkite 150 g degtinės ir 2 savaites palaikykite šaldytuve. Gydykitės mėnesį vartodami po arbatinį šaukštelį prieš miegą. Beje, šis antpilas gydo ir didelį krau-jospūdį.

Tačiau grybai gali ir pakenkti. Tai – sun-kiai virškinamas maistas, ypatingai vaikams ir pagyvenusiems žmonėms (maži vaikai or-ganizme neturi grybų virškinimui reikalingų fermentų), o kartais gali būti ir nuodingas. Tad miške rinkti reikėtų tik labai gerai pa-žįstamus grybus. Tačiau ir valgomi grybai, netinkamai marinuoti ar konservuoti, gali būti kenksmingi: net vienintelis botulizmu užkrėsto maisto kąsnis gali būti mirtinas. Botulizmo bakterijų sporų, patekusių ant konservuojamo produkto, neįmanoma su-naikinti namų sąlygomis, tad geriau vartoti pagamintus pramonės įmonėse, nes ten gry-bai sterilizuojami.

Parengė Ligita Šoliūnienė

Laisvalaikis

Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rugsėjo-spalio mė-nesiais organizavo kūrybiškumo konkursą ,,Mūsų sveika puokštė“. konkurso daly-viai – Utenos rajono ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėveliai.

Konkurso tikslas – paskatinti daugiau vartoti daržovių, vaisių, uogų, kuriant ,,Mūsų sveiką puokštę“. organizatoriai sulaukė daugybę kvietimų atvykti į ugdymo įstaigas ir pasigrožėti sukurtomis puokštėmis. Konkurse dalyvavo vaikų lopšeliai-darželiai ,,žel-menėlis“, ,,šaltinėlis“, ,,Saulutė“, ,,gandrelis“, mokykla-darželis ,,eglutė‘, Aukštakalnio pradinė, Krašuonos progimnazijos Tauragnų e. šimkūnaitės skyrius, Vyturių, rapolo šaltenio, Krašuonos progimnazijos, Saldutiškio pagrindinė mokykla, Sudeikių moky-kla-daugiafunkcis centras, užpalių gimnazija. Pateikta apie 500 darbų. Komisijai išrink-ti geriausius – sudėtinga. Darbai gražūs, originalūs, išradingi... geriausiais išrinkta 11 vaikų darbų bei 1 grupinis darbas. nugalėtojams bus įteikti prizai. Ačiū visiems daly-viams ir tikimės, jog savo ir mūsų dėka jūsų įstaigose buvo sukurta mažutė sveikatos šventė!

Išsamesnė informacija apie vykusį konkursą skelbiama www.utenavsb.lt

Kūrybiškumo konkursas ,,mūsų sveika puokštė“

Kūdikio atėjimas į pasaulį – didžiausias stebuklas kiekvienai mamai. Naujasis šio pasaulio gyventojas pasiima visą mamyčių laiką, dėmesį ir rūpestį. Dalykai, kuriems iki šiol skirdavome laiką, atrodo kur kas ma-žiau reikšmingi. Kitaip ir būti negali, tačiau neįmanoma pamiršti, kad be naujųjų ir pačių svarbiausių mamos pareigų, vis dar einame ir senąsias – žmonos, draugės arba tiesiog moters. Dailiosios lyties atstovės, kuriai labai norisi būti gražiai. Nėštumas ir gimdymas dovanoja neįkainojamai svar-bių patirčių, teikia naujų jėgų, bet dažnu atveju palieka ir nedžiuginančių pėdsakų. Vienas jų – kūną, dažniausiai pilvą, klubų, šlaunų, krūtinės sritį, „papuošusios“ strijos.

Šių „grožybių“ visiškai išnaikinti neįma-noma, tačiau yra nemažai būdų ir priemo-nių, padaryti jas mažiau pastebimas. Labai svarbi ir profi laktika – būdai, sumažinantys riziką joms atsirasti.

Strijų atsiradimo priežastis – odos tem-pimas, atsirandantis ne tik nėštumo metu, didėjant mamytės pilveliui, bet ir dėl greito augimo paauglystėje arba staigių ir ženklių svorio pokyčių, sulieknėjus ar, atvirkščiai – priaugus svorio. Oda tempiasi ir įtrūksta, įtrūkimų vietose susiformuoja ilgi, siauri dryžiai – palietus pažeistas odos vietas, jun-tami įdubimai. Iš pradžių dryžiai būna raus-vos ar melsvos spalvos, vėliau – pašviesėja. Strijų atsiradimas, jų pasireiškimo inten-syvumas priklauso nuo odos elastingumo, kuris savo ruožtu yra nulemtas daugelio faktorių – nuo genetikos ir hormonų balan-so iki mitybos įpročių ir gyvenimo būdo.

PROFILAKTIKA MITYbA Ir FIZINIS AkTYVUMAS.

Kaip jau minėta, strijų gali atsirasti dėl žy-mių svorio pokyčių. Nėštumo metu normalu priaugti iki 16 kg, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai svarstyklių skaičiukai „pradžiugi-na“ gerokai didesniais rezultatais. Savaime suprantama, kad nėštukei, priaugusiai arti 30-ies ar netgi daugiau kilogramų, galimy-bė „užsidirbti“ strijų yra didesnė. Taigi labai svarbu nepasiduoti „valgau už du“ pagun-dai, susidėlioti apgalvotą sveikos ir subalan-suotos mitybos planą. Čia pravartu užsimin-ti ir apie produktus bei maisto medžiagas, turinčias įtakos odos elastingumui. Elastin-gą odą padės išlaikyti vitaminų A ir E turintys produktai. Šių vitaminų gausu saulėgrąžose, riešutuose, įvairiose daržovėse, vaisiuose. Be abejo, būtina nepamiršti naudoti pakanka-mai skysčių.

Nepriaugti per daug nereikalingų kilo-gramų bei tuo pat metu pagerinti odos būklę padės ir fi zinis aktyvumas. Atsižvelgdamos į sveikatos būklę ir savijautą, pasirinkite pri-imtiną būdą bent minimaliai, bet reguliariai pasimankštinti.

kOSMeTINĖS prIeMONĖS. Besilau-kiančioms moterims patariama jau nuo trečiojo nėštumo mėnesio pradėti naudoti specialius odą drėkinančius, nuo strijų ap-saugančius kremus, aliejus. Tepti jais daž-niausiai strijų pažeidžiamas vietas: pilvą, šlaunis, sėdmenis, krūtinę. Minėtas kosmeti-kos priemones naudokite kantriai, nuolat ir pagal gamintojo nurodytas instrukcijas, tik taip pasieksite etiketėse žadamo rezultato. Kremų poveikį sustiprins masažas – kos-metikos ir masažų kompleksas turėtų duoti geriausių rezultatų. Dar vienas pravartus

nelAuKIAMA „DoVAnA“ MAMyTĖMS – STRIJOS

apsaugos metodas – kontrastinis dušas. Kaitaliojant šaltą ir karštą vandens sroves, procedūrą atliekant reguliariai, ne tik suma-žinsite strijų atsiradimo tikimybę, bet ir ap-sisaugosite nuo grėsmingojo visų dailiosios lyties atstovių baubo – celiulito.

NAIkINIMO būDAI. Kai kalbama apie strijas, žodis „naikinti“ reiškia – padaryti mažiau matomas, ne tokias pastebimas. Ko-voje su jau atsiradusiomis strijomis puikūs bendražygiai bus jau išvardyti profi laktikai tinkantys būdai: mankšta, masažas, kosme-tinės priemonės, kontrastinis dušas.

Rekomenduojama išbandyti natūralias priemones. Pavyzdžiui, arbatmedžio aliejų, turintį odą šviesinančių savybių, arba šal-talankių aliejų. Aliejus reikėtų naudoti kie-kvieną dieną, geriausia vakare, prieš miegą. Taip pat padėti gali valgomosios druskos tirpalas, tik ne per stiprios koncentracijos. Juo patariama įtrinti pažeistas vietas. Verta išbandyti ir šiurkščias masažines dušo kem-pines bei įvairius šveitiklius. Puikiai tiks ir na-tūralus kavos tirščių šveitiklis.

Begalę procedūrų siūlo ir grožio spe-cialistai. Populiari profi laktinė ir gydomoji priemonė nuo strijų – vakuuminis masažas. Taip pat odos šlifavimas, ozono terapija, gydymas lazeriu, sudėtingiausiais atvejais – plastinė chirurgija.

Beje, strijų paslėpti nepadės įdegis. Įde-gusioje odoje šviesūs dryžiai taps tik dar la-biau pastebimi.

SVArbU. Gydyti strijas būtina pradėti tik joms atsiradus – kuo ilgiau lauksite, tuo mažiau teigiamų rezultatų duos jūsų pa-stangos.


Mūsų rūpesčiai


Laisvalaikis

Cukinijų traškučiai

Jaunų cukinijų, supjaustytų plonais griežinėliais;1 dalis džiūvesėlių;1 dalis smulkiai tarkuoto „Džiugo“ ar panašaus sūrio;mėgstamų prieskonių pagal skonį (pvz. čili, paprikos milteliai);šlakelis pieno.

Supjaustytas cukinijas merkti į pieną ir apvolioti džiūvesėlių, sūrio bei prieskonių mišinyje. Dėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepti įkaitintoje iki 220 c orkaitėje apie 20 minučių.

Stebėti, kad nesudegtų!

Parengė skirmantė Mockevičienė

Trumpai apkeptos salotos su migdolais

3 v.š. alyvuogių aliejaus;85 g migdolų be odelių;1 saujelė laiškinių svogūnų, susmulkintų (spring onions);2 agurkai, supjaustyti griežinėliais;150 g brokolių, išskirstytų nedideliais žiedynėliais;225 g nedidelių pomidorų, perpjautų į keturias dalis;2 nedidelės gūžinės salotos;25 g rukolos;25 g šviežių petražolių;½ citrinos sulčių;½ a.š. cukraus;druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį.

Įkaitinti du šaukštus aliejaus ir 2-3 minutes pakepinti jame migdolus. perkelti juos ant vienkartinio rankšluosčio. Supilti likusį aliejų, kai įkais, sudėti svogūnus, agurkus, brokolius ir pomidorus. Maišant kepti pora minučių. Nukelti nuo ugnies, sudėti likusius ingredientus ir išmaišyti. pagardinti druska ir pipirais.

patiekti su skrudinta duona.


Bendravimo mokykla

Žin dy mas – tai su bti lus bend ra vi mas su kū di kiu, nuo sek laus vai ko ruo ši mo gy-ven ti tarp žmo nių pra džia. Mū sų pro tė viai tai va di no „ža di ni mu“. Mai ti nant kū di kį krū ti mi yra ža di na mi - stimuliuojami vi si pen ki ge ram fi zi niam, pro ti niam ir emo-ci niam vai ko vys ty mui si bū ti ni ju ti mai: re-gė ji mas, klau sa, uos lė, sko nis ir ly tė ji mas.

Pirmiausia žin dy mas sąlygoja ge rą są vei ką tarp mo ti nos ir kū di kio. Nau ja gi-mio re gė ji mas dar ne la bai ašt rus. Žvilgs nį jis sutelkia maž daug 30 cm at stu mu – kaip tik toks nuo to lis bū na tarp kū di kio akių ir mo ti nos vei do, kai jis lai ko mas krū ties ly-gy je. Taigi žin domas kū di kis gali akimis ty-rinėti mamos vei dą ir nuo tai kas, jas susieti su balsu, ku rį iš moks ta at skir ti nuo dau gy-bės ki tų pa sau lio gar sų.

Švel niai lai ko mas ir glos to mas, ir tuo

pa čiu at sa ky da mas, kū di kis pa ti ria glau-daus ry šio ga lią. Mai ti ni mas krū ti mi užti-krina, kad kū di kis yra lie čia mas, daž niau pai ma mas ant ran kų, pa glos to mas ir pri-glau džia mas. Krū ties juk ne pa lik si kaip bute liu ko, įsta ty to kū di kiui į bur ną, ir nei-šei si „svar bes nių dar bų dirb ti“. Mai ti nant dirb ti nai iš bu te liu ko, kū niš kas kon tak tas neiš ven gia mai nyks ta.

Jutimų ir jaus mų pa tir tis la bai svar bi ir mo ti nys tės bran dai. Su kū di kiu nuo lat bū nan ti mo ti na la biau su pran ta jo el ge-sį. Ste bė da ma vai ko kvė pa vi mo rit mą, mie go po bū dį, vei do iš raiš kas, gir dė da ma verks mą, at pa žįs ta al kio, skaus mo ir neri-mo niuan sus. Pa gal tuos po žy mius, tar si kū di kio jai siun čia mus ženk lus, mo ti na iš-moks ta su pras ti kū di kio po rei kius.

Ir aukš tes nės emo ci jos, kaip, pa vyz-džiui, mei lė, taip pat for muo sis ju ti mais gau tos in for ma ci jos pa grin du. Vai ko mei-

lė mo ti nai. Beje, taip pat ir mo ti nos mei lė vai kui.

saugus, todėl drąsus

Ar tu mas su mo ti na, ku rios tas pa ts šir dies pla ki mas liū lia vo dar įsčio se, su tei-kia ir kū no ši lu mą, ir sau gu mo jaus mą, be ga lo svar bų ma žam, ne ga lin čiam sa vęs ap gin ti kū di kė liui. Sau gu mą, ža di nan tį do mė ji mą si pa sau liu, drą siai žvel giant į jį iš my lin čio žmo gaus glė bio. Nuo to kaip pir mai siais gy ve ni mo me tais pa ten ki na-mas kū di kio fi zi nio sau gu mo jaus mas, pri klau so ir to les nis vai ko pa si ti kė ji mas ar ne pa si ti kė ji mas jį su pan čia ap lin ka. Pa si-ti kė ji mas – tai drą sa ir veik lu mas ei nant pir myn, o ne pa si ti kė ji mas – bai mė ir nuo-la ti nė gy ny ba.

Kū di kio po rei kis bū ti gre ta mo ti nos tiek pat svar bus, kaip ir no ras val gy ti.

ŽinDYmAS – ASMENYBĖS ŽADINIMAS

kazimieras VitkauskasVaikų gydytojas

Kū di kio mai ti ni mas krū ti mi – tai ne vien jo al kio nu ra mi ni mas. Žin dymas su jun gia mo ti ną ir nauja gi mį emociniu ry šiu, kuris pa laips niui pe ri ma es ta fe tę iš bu vu sios bio lo ginės vie no vės nėš tu mo me tu, dar niai pa keis da mas ją psi cho logi ne sie lų gi mi nys te.

Santykiai


Kur nors ei da ma mo ti na ga li kū di kį ne štis kar tu – ant ran kų ar spe cia lio je ne-šiok lė je. Mū sų pro pro tė vių gam to je ai niai žmog bež džio nės to kių prie tai sų pa si da-ry ti ne mo ka. Ta čiau juos at sto ja gau ruo ta oda, į ku rią ne ša mas ma žy lis įsi kim ba. Tą grie bi mo refl ek są tu ri ir žmo gaus nau ja-gi mis, tik tai ne nau do ja mas jis ne tru kus iš blės ta.

Dar vie nas žin dy mo pri va lu mas – dau gy bė įspū džių, ku riuos vai kas pa ti ria vi sur bū da mas ir ke liau da mas drau ge su sa vo ma ma (su abiem tė vais – dar ge riau) ir ku riuos jis prii ma drą siai, su pa si ti kė ji-mu, nes vi sa da jau čia si sau giai. Ne kils pa-gun da ma žy lio pa lik ti pri žiū rė ti ki tiems, drau gams ar gi mi nai čiams, o ir jie ne ga lės to rei ka lau ti, nes prie žas tis rimta: ma žy lis žin do mas ir pri va lo bū ti su ma ma. Vai kas ne tam pa ant ra rū še as me ny be, pri klau-san čia nuo ap lin ky bių ir ki tų žmo nių įgei-džių.

Paklusti ar vadovauti?

Ma žo vai ko el ge siui svar biau sią reikš-mę tu ri mo ti nos el ge sys su juo. Jei gu išal-kus ar dėl ki tko ne ri mau jant mo ti na at si-lie pia ne dels da ma, kūdikis jau čia si esąs veiks nus ir reikš min gas – į jo sig na lus rea-guo ja ma taip, kaip jis to no rė jo. Tai jam su-tei kia ir sa vo tiš ką ga lios ar ba įta kin gu mo po jū tį. Juk ne no rė tu mė te, kad jū sų vai kas užaug tų vien tik pa klus nus ki tų už gai dų vyk dy to jas, be sa vo ini cia ty vos ir lais vos va lios pa grin dų? Vi suo me nės bū vio nor-mas ir įsta ty mus jis su spės iš mok ti ir vė-liau, o štai pri gim tas verž lu mas ak ty viai siek ti sa vo tiks lo jau ga li ir iš blės ti, jei gu nuo pat pir mų jų gy ve ni mo die nų jam lei-džia ma tik pa klus ti ir kant riai lauk ti.

Jei gu kū di kis mai ti na mas iš bu te liu ko, at sa kas į vai ko al kio sig na lą yra ne nor ma-lus. Mai tin to jas dė me sį su tel kia ne į pa tį pa gal bos be si šau kian tį alkaną vai ką, o į bu te liu ką (į ku rį dar rei kia su pil ti mi ši nį, ku rį dar rei kia pa ruoš ti ir pa šil dy ti...). O jei-gu dar lai ko ma si maitimo valandų re ži mo, žiū ri ma į laik ro dį ir tik ra sis kū di kio po rei kis gau ti mais to ne ten ki na mas, bet ban do-ma jį ki tais bū dais nu til dy ti, nes „dar ne

lai kas val gy ti“? To kiai si tua ci jai kar to jan-tis, vai kui be lie ka įsi ti kin ti, jog jis yra vi sai ne reikš min ga fi gū ra šia me pa sau ly je. Ma-žy liai, ku rių no rų nie kas ne pai so, ne re tai pra ran da tą im pul są, ku ris ver čia žmo gų ko vo ti už gy ve ni mą.

CHarakterio Pamatai

Žin dant kū di kį ta da, kai jis pa ts to no-ri, pa ten ki na mi vai ko po rei kiai ir jis bū na ak ty vus bei ryž tin gas, siek da mas sa vojo tiks lo: al kio nu ra mi ni mo, mo ti nos ar tu-mo, kai jam liūd na ar bau gu ar kai jis no ri bend rau ti. Žin do mas kū di kis tu ri dau giau ga li my bių kont ro liuo ti sa vo gy ve ni mą ir ap lin ką: pa vyz džiui, jis pa ts nu spren džia ne tik kada pradėti, bet ir kada jam baig ti val gy ti. Mai ti nant iš bu te liu ko ši „at sa ko-my bė“ pa pras tai ten ka mo ti nai. Kai vis ką už vai ką nu spren džia ki ti, kai ug do mas tik pa klus nu mas ki tų va liai, pa sy vus lau ki-mas, kol leis, kol lieps, ga li įsi tvir tin ti silp no ir pa sy vaus cha rak te rio sa vy bės vi sam li-ku siam gy ve ni mui. Ar ne bus jis ir užau gęs žmo gus be ini cia ty vos, su si gū žęs, tik be si-žval gan tis lai mės atei nant, bet nie ko ne-da ran tis jai pa siek ti? Jau nuo kū di kys tės su vai ku rei kia bend rau ti kaip su as me ny be, o ne lai ky ti tik sa vo daik tu ar įky ria ,,gyva lėle”, ku rią, de ja, ten ka mai tin ti, nu reng-ti, praus ti, ap reng ti... Psi cho lo gai tei gia, jog vai ko cha rak te ris su si for muo ja la bai anks ti – jau iki tre jų me tų. Jei per tą lai ką vai kas pa ty rė mo ti nos tei kia mą ši lu mą ir sau gu mą, ga lė jo gy ven ti pa ten kin da mas sa vo po rei kius, o ne vien pa klus da mas kie-no nors nu ro dy mams, tai jis jau tu ri tvir to cha rak te rio pa ma tus visam gyvenimui.

Daugiau apie naujagimių ir kūdikių maitinimą skaitykite k. Vitkausko knygoje „kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“

čia rasite naujausias mokslo žinias ir daug naudingų praktiškų patarimų mamai ir šeimai. ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamytei. Verčiau mokėti, negu spėlioti. juk žindyti pradedama vos pagimdžius!

www.9menesiai.lt

Parduotuvė būsimai mamaiParduotuvė būsimai mamai

Didžiausias maitinimo liemenėlių pasirinkimas

Atsineškite žurnalą į parduotuvę ir gaukite 7 % nuolaidą

Mus rasite:Šeškinės g. 22, PC IKI, Vilnius

Tel. 8 655 57 197

Patarsime ir padėsime išsirinkti

„Jei pasitaiko atvejų, kai vaikas verks-mingu balsu ir iš skausmo perkreiptu veidu-ku skundžiasi, kad „labai skauda galvytę“, prašo nekalbėti garsiai bei užtraukti užuo-laidas, nes bijo šviesos, skuba gultis į lovą, galima įtarti migreną“, - tvirtina Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Dalia Bliujienė. Ištikus migrenos priepuoliui, skun-džiamasi pulsuojančiu, sunkiai ištveriamu (dažniausiai vienpusiu kaktos srityje) galvos skausmu, kurį lydi šviesos, triukšmo baimė, pykinimo iki vėmimo jausmas. „Sudėtinga nustatyti tikrąją ligos priežastį, nes kuo ma-žesnis vaikas, tuo sunkiau jis gali apsakyti gydytojui, ką ir kaip tuo momentu jam skau-dėjo, - apie skausmo priežasties paieškas pasakoja D. Bliujienė. - Diagnozės patvirtini-mui svarbūs tėvelių pastebėjimai, pildomas migrenos dienynas, nes vaikas neatsimins ką papasakoti gydytojai apie praeityje pa-tirtus išgyvenimus“. Migreną taip pat galima patvirtinti, jei atlikus galvos kompiuterinę tomografiją, kaklo kraujagyslių, akių dugno tyrimus neaptinkama pakitimų. „Tėvai turė-tų nuraminti vaiką, kad tai – gyvybei nepa-vojinga ir visai nesunki liga. Tarp priepuolių vaikai jaučiasi visiškai sveiki. Tačiau ilgainiui įkyriosios migrenos priepuolių baimė už-valdo kasdienines vaiko mintis ir jis negali tinkamai susikaupti, o dėl to nukenčia mo-kymasis“, - kaip susigyventi su šia liga moko gydytoja.

Teigiama, jog migrena serga apie 3-7 proc. darželinukų, o mokykliniame amžiuje sergamumas padidėja iki 10-20 proc. Iki 12 metų migrena dažnesnė berniukams, vėliau juos aplenkia mergaitės, nes ši liga neretai

susijusi su mėnesinių pradžia. Vaikų migre-nos priepuolis būna trumpesnis nei suaugu-siųjų – iki 48 val. Pastebėta, kad vaikystėje retai sutinkama tipinė ligos forma, kokia būdinga suaugusiesiems.

Priepuoliai trunka keletą valandų, kar-tojasi nereguliariai. Kiekvienam žmogui tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Dažnas migrenos faktorius – paveldimumas: prie-puoliai vargina ir kitus šeimos narius. Skaus-mą gali išprovokuoti tam tikras maistas (riešutai, šokoladas, fermentinis sūris, rūkyta mėsa ir kt.), nereguliarus maitinimasis, alkis (ypač jei užsiimama aktyvia veikla nepa-valgius). Taip pat buvimas nevėdinamoje patalpoje, triukšmas, sunkus fizinis krūvis, ilgas buvimas saulėje, stresas, nuovargis, ne-reguliarus miegas bei režimo nesilaikymas, stiprūs emociniai išgyvenimai (baimė dėl kontrolinių, egzaminų). Beje, pilvo skausmus taip pat gali sukelti migrena.

Gydymas, kaip ir pačių priepuolių pobū-dis, kiekvienam individualus. Norint kuo tiks-liau nustatyti diagnozę bei paskirti gydymą, reikėtų atidžiai stebėti save, o vėliau – vaistų poveikį. Jei vaistai nuo skausmo negelbėja, tenka skirti specialius medikamentus. Gydy-mui vis dažniau yra taikoma šviesos terapija. „Kad vaistai suveiktų tinkamai ir priepuolis būtų nuslopintas, svarbu juos išgerti dar ne-pradėjus pykinti. Taigi vaikas turi pastebėti pranašingus pojūčius, nuolat nešiotis table-tę ir žinoti kada ją vartoti, - kaip apmalšinti visai ne „poniškos“ ligos simptomus pataria gydytoja Dalia Bliujienė. – Beje, miegas taip pat sušvelnina skausmą priepuolio metu“.

Medikė teigia, kad migrenai būdingos tam tikros fazės, kurias atpažįstant galima palengvinti priepuolius:

Kelias valandas ar net dienas prieš gal-vos skausmą gali kilti tokių pojūčių kaip švie-sos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, nuotaikos ir savijautos pablogėjimas, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, norėjimas tam tikro maisto, šalčio pojūtis, apetito sumažėjimas, tingumas. Šie perspėjamieji signalai vadinami prodromu.

Prieš migrenos priepuolį paprastai būna galvos kraujagyslių spazmų periodas, kurio metu atsiranda vadinama aura. Tuo metu pasireiškia įvairių priepuolį pranašaujančių požymių: regėjimo sutrikimų (kaip vaikai sako „žvaigždutės“, zigzagai, geometrinių fi-gūrų vaizdai, mirguliavimas, dvigubinimasis akyse), kūno tirpimas, kalbos, pusiausvyros sutrikimai ir pan.). Tačiau 80 proc. gali prasi-dėti ir be šio periodo.

Tuo tarpu paties migrenos priepuolio metu galvos kraujagyslės išsiplečia, jų tonu-sas sumažėja, jos nebesugeba susitraukti, sulėtėja kraujo cirkuliacija, padidėja siene-lės pralaidumas. Skausmą lydi pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, erzina stipresni garsai, gali imti lietis vaizdai, atsiranda al-kio jausmas, nosies gleivinės paburkimas, padidėjęs prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis, padažnėja šlapinimasis, sutrinka dė-mesio koncentracija.

Ligita Šoliūnienė


VAiKuS iRgi KAnKinA

migrenAĮtemptas gyvenimo tempas, galvosūkiai „kaip gyventi, kad

išgyventum?“, dažnas palydovas – stresas, vos ne kasdien sukelia galvos skausmą. Tinkamas gyvenimo būdas, optimisti-nis požiūris į supantį pasaulį gali padėti jo išvengti. Tačiau kaip susidraugauti su migrena, jos priepuolių nepatyrusiųjų vadina-ma „poniška liga“, dažnai kankinančia ir vaikus?

Sveikata

tĖVAmS APie VAlgYmO SUtrikimUSKAiP TO iŠVEngTi?

„Tai, ką mes valgome, didžiąja dalimi yra ap-spręsta kultūrinių, socialinių ir psichologinių fakto-rių. Kultūrinis ir socialinis spaudimas turi įtakos tam tikro maisto prieinamumui ir tinkamumui, o indivi-dualius mitybos įpročius suformuoja mūsų aplinki-niai, ypač šeima”, - taip Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pradeda kalbą apie valgymo sutrikimus.

Valgymo sutrikimai iš tiesų nėra mitybos problemos, o že-mos savivertės ir nepasitenkinimo savimi išraiška. Labai daž-nai valgymo sutrikimai - tai beveik vienintelis būdas individui išreikšti vidinį stresą maisto pagalba. Šių sutrikimų atsiradimą lemia pokyčių arba prisitaikymo laikotarpis.

Merginoms menstruacijų pradžia liudija apie perėjimą iš vaikystės į suaugusiojo amžių. Mokyklos baigimas, išėjimas iš namų taip pat signalizuoja nemažą pokytį pereinant nuo pri-klausomybės prie nepriklausomybės… Tai du kritiniai įvykiai, kurių laikotarpiu susiformuoja valgymo sutrikimai, tačiau kiti svarbūs gyvenimo įvykiai taip pat padidina tikimybę susifor-muoti valgymo sutrikimams. Nemažą įtaką turi ir žiniasklai-dos formuojamas įvaizdis „kaip turi atrodyti”, iš ko kyla didelis nepasitenkinimas savo kūnu.

Pabrėžtina, kad valgymo sutrikimai mažiau svarbūs vy-rams, tačiau dalis jų neišvengia šios problemos kaip ir mote-rys. Šiuolaikinė visuomenė pakankamai reikli ir vyrams, kaip jie turi atrodyti. Vyro įvaizdis, kaip ir moters, formuojamas žiniasklaidoje, reklamoje... Net dabartiniai žaislai kuriami pa-gal tobulo vyro ar moters „etaloną“.

Įvairūs pokyčiai bei prisitaikymas itin aktualūs ir pavojin-gi paaugliams ir jaunuoliams, todėl tėvai turėtų skirti nemažą dėmesį savo atžalų valgymo įpročiams ir laiku užkirsti kelią valgymo sutrikimų galimybei. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pateikia trumpą klausimyną, kuris galėtų tėvams padėti susidoroti su šiais iššūkiais.

„Tėvai, skatinantys atvirą bendravimą šeimoje, lavinan-tys vaikų intelektualinę, sportinę ir socialinę veiklą, padeda jiems stiprinti savigarbą, pasitikėjimą savimi ir užkerta kelią įvairiems priklausomybių atsiradimams”, - tvirtina psichologė R. Vaitkienė.

Parengė Kauno m. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė

kAIp UžkIrSTI kelIĄ VAlGYMO SUTrIkIMAMS?

n Apmąstykite savo mintis, nuomonę bei elgesį, susijusį su požiūriu į jūsų paties kūną bei tai, kaip šiems įsitikinimams daro įtaką socialinės pažiūros.

n Apmąstykite, ar ne per daug akcentuojate išvaizdą, fi gūrą? Venkite bet kokių pasisakymų, iš kurių būtų galima suprasti, jog mėgtumėte šį žmogų labiau, jei jis mažiau svertų ar tilptų į mažesnius rūbus…

n Nevartokite maisto kaip apdovanojimo ar bausmės.

n Aptarkite su savo vaikais, kokie pavojai kyla laikantis dietos, nekritikuokite savo fi gūros. Kitaip vaikai manys, kad išvaizda yra svarbesnė nei charakteris.

n Nespręskite maisto pagalba savo emocinių problemų – nevalgykite tik todėl, kad liūdite ar esate nelaimingas.

n Įsipareigokite sau sportuoti tik savo malonumui, o ne „deginti kalorijas”.

n Stenkitės vertinti žmones pagal tai ką jie jaučia, sako, o ne taip kaip atrodo…

n Kalbėkite su vaikais ir padėkite jiems atsispirti žiniasklai-dos propaguojamam žmogaus fi gūros modeliui ir stereoti-pams, kad lieknas kūnas suteikia galių ir populiarumo.

n Leiskite savo vaikams valgyti, kada jie nori, išskyrus tuos atvejus, kai gydytojas jiems priskiria specialias dietas.



neSAUgiOS erDVĖS: UŽKIRSKITE JOMS KELIĄ

Europos vaikų saugos aljanso „Eurosafe“ 2012 m. duomenimis, į didžiausią rizikos susižaloti grupę patenka vaikai iki 1 metų ir 15-19 metų jaunuoliai. Vaikams iki 1 metų dažniausia nelaimės priežastis yra užsprin-gimas ar uždusimas, 1-4 metų – apsinuodi-jimas arba skendimas. Beje, apsinuodijimas sukelia pavojų tik 1-4 metų vaikams, vėliau ši rizika beveik išnyksta. Nuo 4 iki 19 metų pagrindinė nelaimės priežastis yra neatsar-gus elgesys vandenyje ir nelaimingi įvykiai kelyje.

Deja, vaikų traumų ir nelaimingų atsi-tikimų Lietuvoje įvyksta penkis kartus dau-giau, nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2011 m. net 48,6 proc. visų vaikų ir paauglių mirties atve-jų lėmė įvairūs susižalojimai. 2011 m. dėl iš-orinių priežasčių mirė 10 kūdikių iki vienerių metų ir 40 vaikų nuo 1 iki 14 metų. Ambula-torinės ar stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigose bent dėl vienos traumos 2011 m. užregistruoti 57532 vaikai (0–17 m.), 2012 m. – 57709 vaikai. Šie rodikliai verčia susi-mąstyti. Kartais pasekmės gali būti labai skaudžios ir apkartinti tėvelių kasdienybę. Mokslininkų teigimu, vykdant traumų ir ne-laimingų atsitikimų prevencijos strategiją, iki 90 proc. traumų galima išvengti. Tam te-reikia numatyti galimus pavojus ir imtis prie-monių jų išvengti – tai yra labai svarbi visų tėvelių pareiga.

Apie tai, kaip sumažinti nelaimingų atsitikimų grėsmę, kalbiname internetinio tinklalapio www.tavovaikams.lt vadovę iloną Jūrelienę, kuri jau keleri metai rūpi-nasi vaikų saugumo priemonėmis.

Kodėl nusprendėte prekiauti apsau-gomis vaikams? Gal tai daryti paskatino asmeninė patirtis ar pažįstamų šeimose įvykę nelaimingi atsitikimai?

Dažnai tenka išgirsti, kad vaikai susižalo-ja namuose, gatvėse, atsitinka nelaimių prie vandens telkinių. Vaikai – mūsų ateitis, todėl, norėdama juos apsaugoti, nutariau imtis saugos priemonių pardavimo. Be to, kaip rodo statistika, Lietuvoje tėveliai turi per ma-žai informacijos, kaip apsaugoti vaikus ir per mažai naudojasi vaikų nelaimių prevencijos priemonėmis.

Jei Lietuvoje į vaikų saugumą būtų žiūri-ma taip pat atsakingai kaip Nyderlanduose, galėtume išvengti apie 80 proc. nelaimių. Taigi išgelbėtume 40 vaikų gyvybių per me-tus ir išvengtume daugiau nei 40 tūkst. sužei-dimų tik per vienerius metus.

Jau ketvirti metai savo internetinėje sve-tainėje prekiaujame vaikiškomis prekėmis ir kasmet jaučiame vis didesnį tėvelių susido-mėjimą vaikų saugos priemonėmis. Todėl prieš metus pradėjome bendradarbiauti su vokiškų apsaugos priemonių gamintoju REER – juk Vokietijoje vaikų saugumo stan-dartai yra vieni labiausiai prižiūrimų Eu-ropoje. Džiaugiamės, kad galime pasiūlyti sprendimų įvairiems pavojams išvengti, taip pat stengiamės padėti tėveliams juos numa-tyti ir tinkamai jiems pasiruošti.

skaičiai, rodantys, kiek vaikų paten-ka į nelaimingų atsitikimų sūkurį, kelia nerimą. Dėl nesaugių ir vaikams lengvai prieinamų erdvių nelaimė gali tūnoti ir na-muose, netgi būnant kartu tėveliams. Gal galite išvardinti, kokios erdvės namuose ir dėl ko yra pavojingos mažyliams? Kaip juos apsaugoti?

Manyčiau, nesaugiausia vieta yra virtu-vė, nes joje tyko daugiausiai pavojų – vai-kai susižaloja užsipylę verdančiu vandeniu, prisilietę prie karštų maisto ruošimo indų, orkaitės, pasiėmę aštrius įrankius, paslydę ant šlapių grindų, pavartoję cheminių me-džiagų. Kelią nelaimėms galima užkirsti apsauginėmis grotelėmis, įrankius ar daik-tus laikant vaikams neprieinamose vietose. Saugos priemonių privalu imtis ne tik virtu-vėje. Nelaimė gali tykoti ir laiptinėse be ap-sauginių tvorelių, turėklų, ir kambariuose, kuriuose nėra durų, kampų, stalčių ir spintų durelių apsaugų, užraktų, rozečių apsaugų

Dažnai tėveliai savo mažyliams, norintiems pažinti visas namų erdves, sako: „Negalima“, „Čia – ne vaikams“, „Susižeisi“, „Užsigausi“... O jeigu vaikas visgi nusprendžia savo gyvenamąją vietą patyrinėti ir jo kelionė baigiasi ne visiškai laimingai, tuo-met moralizuoja: „O ką aš tau sakiau?“. Šių žodžių galima iš-vengti, kaip ir nelaimingų atsitikimų namuose ar už jų ribų.

Manyčiau, nesaugiausia vieta yra virtu-

Mūsų rūpesčiai


ir pan. Taip pat svarbu stebėti, kad vaikas nenusiridentų nuo aukštų paviršių, nepra-rytų smulkių daiktų, nepasismaugtų. Pavojų namų erdvėje – pakankamai daug, tačiau saugos priemonės padeda jų išvengti.

Kokie nelaimingi atvejai pasitaiko vaikams išėjus iš namų ir kokių apsaugos priemonių reikėtų imtis, kad jie neįvyktų?

Kaip rodo statistika, lauke didžiausi pa-vojai vaikų tyko kelyje ir vandenyje. Traumų pasitaiko šalia namų, kiemuose, kur vaikai nukrenta nuo laipynių, sūpynių. Svarbu, kad žaisti skirti įrenginiai būtų saugių konstruk-cijų, o juos suptų minkšto pagrindo danga. Negalima palikti neuždengtų duobių, aštrių tvorų, vartų kraštų. Važiuojant automobiliu būtina pasirūpinti vaikų automobilinėmis kėdutėmis, o minant dviratį – šalmu ir lieme-ne. Pavojai galimi ir mokyklose, prie vandens telkinių. Taigi siekiant išvengti vaikų traumų, reikia pašalinti bet kokią riziką susižaloti.

ar į Jus kreipiasi žmonės jau nelaimei įvykus?

Taip, buvo ne vienas atvejis, kuomet tė-veliai užsisakė apsaugos prekių vaikui jau nukentėjus. Pamenu, kartą skambino sune-rimusi mamytė ir teiravosi, kaip galima ap-saugoti vaiką nuo pirštų prisivėrimo durimis, nes tas kartojosi jau keletą kartų. Problema

išsisprendė įsigijus durų krašto apsaugą nuo pirštų privėrimo. Gerai, kai laimingai viskas baigiasi, bet delsti negalima, būtina kuo greičiau pasirūpinti vaikų saugumu.

Kokios apsaugos vaikams tampa pa-klausesnės? o gal tėvai vis dar atlaidžiai į jas žiūri, tikėdamiesi, kad jų vaikų nelaimė neužklups?

Esame atlikę tėvelių apklausas ką jie daro, kad išvengtų nelaimingų atsitikimų. Deja, daugumos įvardinta priemonė - „se-kioju visur vaikui iš paskos“.

Tačiau itin svarbu naudoti prevencijos priemones, nes viskas įvyksta akimirksniu. Šiandien vaikų apsaugų srityje sukuriama labai daug inovacijų, leidžiančių užbėgti už akių baisiems įvykiams. Tiesiog svarbu pasiruošti ir pasirinkti tinkamas apsaugos priemones.

Džiaugiamės, kad pastaruoju metu jau-čiame vis didesnį tėvelių susidomėjimą ir besikeičiantį požiūrį. Manome, kad tam įta-kos turėjo ir mūsų siūlomos vokiškos REER apsaugos priemonė, ir išradingi sprendimai įvairioms gyvenimo situacijoms.

o kuo prekės ženklas REER išsiskiria nuo kitų apsaugos priemones vaikams siū-lančių gamintojų?

Vokietijos prekės ženklas REER per de-

šimtmečius užsitarnavo kokybiško tiekėjo reputaciją ir yra iš novatoriškiausių priežiū-ros prekes kūdikiams gaminančių įmonių. Galiu drąsiai teigti, kad tai - vaikų priežiūros prekių rinkos lyderis, savo veiklą pradėjęs nuo elektros įrenginių kūdikiams. REER nuo-lat kuria naujus ar patobulintus produktus, skirtus jaunoms šeimoms, ir tokiu būdu sti-priai prisideda prie to, kad mūsų vaikai aug-tų kuo saugesnėje ir jaukesnėje aplinkoje.

iš kur apie Jūsų siūlomas apsaugas vai-kams klientai dažniausiai sužino?

Iš interneto ir iš tėvelių atsiliepimų. Pas-tarieji dažnai, pasinaudoję pirktomis prekė-mis, rekomenduoja jas kitoms šeimoms, au-ginančioms mažylius. Be apsaugų pas mus galima įsigyti šimtus kitų prekių – žaislų, čiu-žinių, priežiūros priemonių.

Jūsų siūlomas prekes galima rasti tik interneto svetainėje ar ir apžiūrėti iš arti?

Užsukite pas mus į parduotuvę Kau-ne, Jurbarko g. 2a arba internetiniu adresu www.tavovaikams.lt. REER prekių galite ras-ti ir kitose Lietuvos vaikiškų prekių parduotu-vėse.

Dėkojame Jums už pokalbį, o tėve-liams linkime nepamiršti pasirūpinti vaikų saugumu.

Parengė Auksė Kekytė

www.tavovaikams.lt Parduotuvė Jurbarko g.2A, Kaunas

Vokiški mediniai GOKI,

Heimess, TOYS pure

žaislai

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, užsisakiusioms iki lapkričio 15 d.,

taikomos iki 40 proc. nuolaidos


POrOS ginČO AnAtOmiJA: KAiP Ji gALĖTŲ BŪTi ATLAiDESnĖ, O JiS – PAgARBESniS? „Dažna pora, dėl ko nors nesutardama, pradeda ginčą, kuris nesunkiai perauga į tikrą mūšį. Staiga jie nu-stoja gražiai kalbėtis ir pradeda elgtis taip, kad įskaudintų vienas kitą <...> Bendravimas yra svarbiausias tarpusavio santykių elementas, o ginčai — labiausiai juos gadinantis elementas, nes kuo artimesni ir atvi-resni mes esame, tuo lengviau mums įžeisti kitą ar būti kito įžeistam”, - gerai žinomoje knygoje „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“ sako jos autorius John Gray. Garsus psichologas teigia, kad ginčytis – tiesiog neapsimoka, ir pateikia septynias tipines ginčo situacijas, kurių analizė padeda suvokti, kaip skirtingai ginčydamiesi suvokiame priešingos lyties žodžius ir kokia kalba galėtų ginčą nuslopinti.

Jos retorinis klausimasKai jis grįžta labai vėlai, ji sako: „Kaip tu galėjai taip vėlai grįžti?“ arba „Kodėl tu nepaskambinai?“, arba „Ką, tavo manymu, aš turėčiau apie tai galvoti?“Jo pasiaiškinimasKai jis grįžta vėlai, o ji visai nusiminusi, jis jai aiškina: „Ant tilto buvo kamš-tis“ arba „Kartais viskas klostosi ne taip, kaip nori“, arba „Tu negali tikėtis, kad aš visada grįšiu laiku.“Kaip ji galėtų būti atlaidesnėJi galėtų pasakyti: „Man nepatinka, kai tu vėluoji. Tai liūdina mane. Man la-bai palengvėtų, jeigu kitą kartą, prieš užtrukdamas, man paskambintum.“

Tai, ką jis girdi„Tavo elgesiui nėra jokio pateisinimo! Tu visiškai neatsakingas. Aš niekada negrįžtu namo vėlai. Aš geresnė už tave.“Tai, ką ji girdi„Tu neturėtum nusiminti, nes aš turiu pateisinamą vėlavimo priežastį. Be to, darbas man svarbesnis už tave, ir tu per daug iš manęs reikalauji.“

Kaip jis galėtų būti pagarbesnisJis galėtų sakyti: „Atleisk, kad pavėlavau.“ Svarbiausia yra klausytis jos be pasiaiškinimų. Bandykite suprasti, ko jai reikia, kad pasijustų mylima.

Situacija Nr.1: Jis vėlai grįžta namo

Jos retorinis klausimasKai jis pamiršta ką nors padaryti, ji sako: „Kaip tu galėjai tai pamiršti?“ arba „Kada pagaliau tu tai prisiminsi?“, arba „Kaip, tavo manymu, aš dabar galiu tavim pasitikėti?“Jo pasiaiškinimasKai jis ką nors užmiršta, o ji dėl to nusimena,jis aiškina: „Aš buvau labai užsiėmęs ir tikraipamiršau tai padaryti. Tai atsitiko netyčia.“Kaip ji galėtų būti atlaidesnėJi galėtų pasakyti: „Man nepatinka, kad tu tai užmiršai.“ Ji gali paprasčiau-siai apsimesti, kad užmiršo, ką jis turėjo padaryti, ir vėl tarsi niekur nieko jo paprašyt tai padaryti. (Jis pats žinos, kad užmiršo tai padaryti.)

Tai, ką jis girdi„Aš negaliu tau atleisti. Tu toks kvailas, jog tavimi negalima pasitikėti. Aš taip stengiausi, kad viskas būtų gerai, o tu sugadinai visą reikalą.“

Tai, ką ji girdi„Tau nereikėtų dėl to nusiminti. Esi per daug smulkmeniška ir reaguoji ne-protingai. Būk realistė. Tu gyveni savo svajonių pasaulyje.“

Kaip jis galėtų būti pagarbesnisJis galėtų pasakyti: „Aš užmiršau... Ar tu pyksti ant manęs?“ Tada leisti jai išsikalbėti, nekaltindamas piktumu. Pakalbėjusi ji supras, kad ją išklausėte, ir bus už tai jums dėkinga.

Situacija Nr.2: Jis ką nors pamiršta

Parengta pagal knygą „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“

Santykiai


Jos retorinis klausimasKai jis sugrįžta po „tūnojimo oloje”, ji klausia: „Kaip tu galėjai būti toks atža-rus?“ arba „Kaip, tavo manymu, aš turėjau į tai reaguoti?“, arba „Manai, kad aš galėjau žinoti, ką tu ten galvoji?“Jo pasiaiškinimas„Man reikėjo kurį laiką pabūti vienam. Tai truko tik dvi dienas. Argi tai tokia jau baisi nuodėmė?“ arba „Aš niekotau nepadariau. Kodėl tu turėtum nusiminti?“Kaip ji galėtų būti atlaidesnėJi galėtų pasakyti: „Aš žinau, kad tau retkarčiais reikia atitolti nuo manęs, bet žinok, kad man vis tiek skaudu. Aš norėčiau, kad tu suprastum, ką man tenka išgyventi, kai tu tolsti nuo manęs.“

Tai, ką jis girdi„Tau nebuvo jokio pagrindo atsitolinti nuo manęs. Tu esi žiaurus ir neturi gailesčio. Aš tau per gera. Tu labai mane įskaudinai tokiu savo elgesiu.“

Tai, ką ji girdi„Jeigu tu jautiesi įžeista, tai aš daugiau tavęs neužjausiu. Tu per daug reikli. Aš darysiu, ką norėsiu, ir nekreipsiu dėmesio į tavo jausmus.“

Kaip jis galėtų būti pagarbesnisJis galėtų sakyti: „Aš suprantu, kad tau skaudus mano atsitolinimas. Tau turbūt būna labai sunku, kai taip atsitinka. Galime pakalbėti apie tai.“ (Kai ji jaučiasi išgirsta, jai daug lengviau suprasti jo poreikį atsitolinti.)

Situacija Nr.3: Jis sugrįžta po „tūnojimo oloje” (po ilgo nekalbėjimo)

Jos retorinis klausimasKai jis ją nuvilia, ji klausia: „Kaip tu galėjai taip pasielgti su manimi?“ arba „Kodėl tu nedarai to, ką ketinai daryti?“, arba „Argi tu nesakei, kad viską pa-darysi?“, arba „Kada pagaliau tu ateisi į protą?“Jo pasiaiškinimasKai ji juo nusivylusi, jis aiškina: „Gerai, jau gerai, aš viską padarysiu vėliau“ arba „Nėra čia ko jaudintis“, arba „Bet kad aš nežinau, kątu turėjai galvoje.“Kaip ji galėtų būti atlaidesnėJi galėtų pasakyti: „Aš nenorėčiau tavim nusivilti. Maniau, kad tu man bent paskambinsi. Kad žinotum, kaip aš jaučiausi, kai tu ...“

Tai, ką jis girdiŠtai ką jis girdi: „Aš negaliu tau atleisti už tai, kad nuvylei mane. Tu esi tikras idiotas. Tu nieko nemoki. Aš nebūsiu laiminga, kol tu nepasikeisi.“

Tai, ką ji girdi„Jeigu tu nepatenkinta, tai tavo reikalas. Tu turėtum būti laimingesnė. Aš nesirengiu užjausti tavęs dėl to, kad tu nei iš šio, nei iš to nusiminei.“

Kaip jis galėtų būti pagarbesnisJis galėtų sakyti: „Aš suprantu, kad nuvyliau tave. Pasikalbėkime apie tai ... Kaip tu jautiesi?“ Leiskite jai išsipasakoti. Duokite jai progą būti išgirstai, ir ji pasijus geriau. Po kurio laiko paklauskite: „Ką man padaryti, kad tu pajus-tum mano paramą?“ arba „Kuo aš galiu tau dabar padėti?“

Situacija Nr.4: Jis ją nuvilia

Jos retorinis klausimasJi skundžiasi: „Kodėl mes visą laiką taip skubame?“ arba „Kodėl tu visada kažkur bėgi?“Jo pasiaiškinimasJis aiškina: „Tai nėra taip blogai“ arba „Taip juk buvo nuo pat pradžių“, arba „Mes nieko negalime pakeisti“, arba „Nesijaudink taip labai; viskas bus ge-rai.“Kaip ji galėtų būti atlaidesnėJi galėtų sakyti: „Mes visą laiką kažkur skubame, ir tai man nepatinka. Mums reikėtų sustot“ arba „Nemėgstu niekur skubėti ir negaliu pakęsti, kai mes lekiame tarsi akis išdegę. Gal galėtum kitą mūsų kelionę suplanuoti penkiolika minučių anksčiau?“

Tai, ką jis girdiŠtai ką jis girdi: „Mums nėra jokio reikalo kažkur skubėti! Koks man vargas su tavim. Niekas tavęs nepakeis. Aš tau visiškai nerūpiu.“Tai, ką ji girdiJi štai ką girdi: „Tu neturi pagrindo skųstis. Tau derėtų būti dėkingai už tai, ką turi, o ne skųstis ir dejuoti. Savo amžinais verkšlenimais tu visus varai iš proto.“Kaip jis galėtų būti pagarbesnisJis galėtų pasakyti: „Man irgi tai nepatinka. Aš norėčiau gyventi ramiau. Galima išprotėti.“ Šitaip jis pritartų jos jausmams. Įveikdamas norą likti sa-vimi, jis galėtų tokiais momentais pritarti jos nuomonei.

Situacija Nr.6: Jis skuba, o jai tai nepatinka

Jos retorinis klausimasJi klausia: „Kodėl tu taip sakai?“ arba „Kodėl tu su manim taip kalbi?“, arba „Ar tau nors kiek rūpi tai, ką aš sakau?“, arba „Kaip tu galėjai taip pasakyti?“Jo pasiaiškinimas„Bet tai kvaila“ arba „Aš visai ne tai pasakiau“, arba „Aš visa tai jau esu gir-dėjęs.“Kaip ji galėtų būti atlaidesnėJi galėtų pasakyti: „Nemėgstu, kai tu taip kalbi. Jaučiuosi lyg kokia nusi-kaltėlė. Aš to nenusipelniau. Prašau suprasti mane.“ Arba: „Turėjau sunkią darbo dieną. Žinau, tai ne tavo kaltė. Pasistenk suprasti, kaip aš dabar jau-čiuosi, gerai?“ Arba ji gali paprasčiausiai paprašyti to, ko iš jo norėtų: „Gal galėtum mane išklausyti? Aš pasijusčiau geriau.“ (Vyrams yra sunku pasi-rengt ją išklausyti.)

Tai, ką jis girdi„Tu neturi teisės taip su manimi elgtis. Tu nemyli manęs. Tau į mane nusi-spjaut. Aš tau tiek padariau, o tu man taip atsidėkoji.“Tai, ką ji girdi„Tu negali būt nusiminusi. Tu elgiesi neprotingai. Aš žinau, ką reikia daryti. Aš ir taip tau labai geras. Ne aš, o tu sukeli ginčus.“Kaip jis galėtų būti pagarbesnisJis galėtų sakyti: „Atleisk, jeigu tau tai nemalonu. Ką aš tau pasakiau?“ Duo-damas jai progą išsakyti tai, ką ji girdėjo, jis gali paprašyti: „Atleisk man. Aš suprantu, kodėl tau tai nepatiko.“ Tada klausykitės jos toliau. Susilaikykite nuo pasiaiškinimų. Reikia jai leist išsišnekėti, kad užgytų jos žaizdos. Jūsų pasiaiškinimai tiks tuomet, kai ji jau bus užsigydžiusi savo žaizdas.

Situacija Nr.7: Ji po pokalbio nesijaučia suprasta

Jos retorinis klausimasKai jis ją įskaudina, negerbdamas jos jausmų, ji sako: „Kaip tu galėjai taip pasakyti?“ arba „Kaip tu galėjai su manim taip pasielgti?“, arba „Kodėl tu manęs neišklausai?“, arba „Ar aš tau dar ką nors reiškiu?“, arba „Argi aš su tavimi elgiuosi taip, kaip tu su manimi?“Jo pasiaiškinimas„Suprask, aš nenorėjau taip pasielgti“ arba „Aš klausausi tavęs; pažiūrėk, aš juk dabar daugiau nieko ir nedarau, o tik klausausi tavęs“, arba „Aš ne visada tave ignoruoju“, arba „Aš nesijuokiu iš tavęs.“Kaip ji galėtų būti atlaidesnėJi galėtų pasakyti: „Man nepatinka, kai tu taip kalbi su manimi. Prašau liautis“ arba „Tu elgiesi ne taip, kaip aš norėčiau, man reikia laiko apie tai pagalvoti“, arba „Mums nesiseka susišnekėti. Pabandykime pradėt iš nau-jo“, arba „Aš neužsitarnavau tokio tavo elgesio. Kurį laiką apie tai nekalbė-kime“, arba „Gal galėtum paklausyti?“ (Vyras geriausiai atsako į trumpus ir aiškius klausimus ir frazes. Paskaitos ir kamantinėjimas tik viską pablogins.)

Tai, ką jis girdi„Tu esi bjaurus ir blogas. Aš daug meilesnė už tave. Niekada tau to neatlei-siu. Tu turi būti nubaustas. Tai tavo klaida.“

Tai, ką ji girdi„Tu neturi pagrindo būti nusiminusi. Tai yra kvaila. Esi per daug jautri, kaž-kas su tavimi ne taip. Per tave man vieni rūpesčiai.“

Kaip jis galėtų būti pagarbesnisJis galėtų pasakyti: „Atleisk man, tu neužsitarnavai, kad su tavimi taip būtų elgiamasi.“ Giliai įkvėpkite ir klausykitės jos kalbos. Ji pradės nuo to, kad pasakys: „Tu niekada manęs nesiklausai.“ Kai ji stabtelės, įsiterpkite: „Tu teisi. Kartais aš tavęs nesiklausau. Atleisk, kad aš taip elgiausi... Pradėkime viską iš naujo. Šį kartą mums tikrai pasiseks.“ Pradedant pokalbį iš naujo, lengviau sulaikyti įsiplieskiantį ginčą. Jeigu ji nenori pradėt iš naujo, nevers-kite jos to daryti. Atminkite, kai bus pripažinta jos teisė būt nusiminusiai, ji pasidarys daug atlaidesnė jūsų atžvilgiu.

Situacija Nr.5: Jis ją įskaudina

46 MAMA ir TĖTIS 2013 Birželis 48 MAMA ir TĖTIS 2013 Kovas

BenDrA CHArAkteriStikA

Airių vilkogaudžiai – įspūdingo dydžio šunys. Jų ūgis gali siekti 95 cm, o svoris – iki 70 kg. Šiurkštus, neprašmatnios išvaizdos kai-lis (jo spalvų gali būti įvairių – nuo baltos iki juodos), pasišiaušęs snukutis – airių vilkogaudis vargiai įtiks dailių garbanėlių ir saldžių žvilgsnių gerbėjams. Tai itin savita išore galintis pasididžiuoti šuo. Tvirtas, raumeningas kūnas, tiesus kaklas, aukštai iškelta galva. Grakščiai žingsniuojantis įspūdingo dydžio gyvūnas priverčia atsi-gręžti ne vieną smalsuolį.

Airių vilkogaudis taikliai vadinamas švelniuoju milžinu. Tai ra-maus, „minkšto“ būdo šuo. Savo šeimininkams airių vilkogaudžiai rodo švelnumą, yra jautrūs, labai kantrūs ir nuovokūs. Šie milžiniš-ki šunys puikiai sutaria su vaikais, yra draugiški ir neagresyvūs su kitais šunimis ir kitų rūšių gyvūnais. Švelnieji milžinai vien savo iš-vaizda atbaido galimai pavojingus nepažįstamuosius, o kai prirei-kia ginti šeimininką, gali parodyti didelę drąsą.

VIDuTInIS PrIKlAuSo nuo AMžIAuSneDIDelISlABAI DIDelIS DrAugIšKAS DrAugIšKAS DrAugIšKAS neSuDĖTIngAS VIDuTInIšKAS VIDuTInIšKAS gAnA neSuDĖTIngA AuKšTAS žeMAS

energingumasKrūvio poreikisžaismingumas

Prieraišumas elgesys su kitais šunimis

elgesys su kitais gyvūnais elgesys su nepažįstamaisiais

Dresavimas Sarginis šuo

gebėjimas saugoti Priežiūra

Atsparumas šalčiuiAtsparumas karščiui

Šunys. AIRIŲ VILKOGAUDŽIAI

žiūrėkite naujausias „Dogs 101“ laidas

tik per Animal Planet

airių vilkogaudžių veislė labai sena. spėjama, kad į airiją šunys milžinai atkeliavo dar prieš mūsų erą. Vilkogaudžiai vertinti kaip puikūs karo kompanionai, turto sargai. Veislės pavadinimas išduoda, kad šie šunys buvę puikūs vilkų me-džiotojai.

XViii a. pradžioje airių vilkogaudžių labai sumažėjo. Baiminantis visiško veislės išnykimo, imtasi veiksmų jai išsau-goti. XiX a. pabaigoje airių vilkogaudžiai jau dalyvavo parodose, buvo įkurtas klubas, parengtas veislės standartas.

Dabartiniai šunys skiriasi nuo senųjų ir išvaizda, ir būdo savybėmis. Kadaise buvę agresyvūs medžiotojai, dabar vilkogaudžiai vertinami dėl švelnaus ir taikaus charakterio, leidusio pelnyti jaukaus naminio augintinio statusą.

Įdomu


VIDuTInIS PrIKlAuSo nuo AMžIAuSneDIDelISlABAI DIDelIS DrAugIšKAS DrAugIšKAS DrAugIšKAS neSuDĖTIngAS VIDuTInIšKAS VIDuTInIšKAS gAnA neSuDĖTIngA AuKšTAS žeMAS

PrieŽiŪrA ir SVeikAtAAirių vilkogaudžiams reikalinga kasdieninė

mankšta. Šiems šunims būtina daug ir ilgai vaikščioti. Gyvūno dydis reikalauja erdvės – ankštose patalpose laikomas šuo negalės jaustis patogiai. Airių vilkogau-džio šeimininkas turėtų pasirūpinti, kad augintinis namuose turėtų patogų ir jo kompleksijai pritaikytą guolį – vietą, kurioje galėtų nevaržomai ištiesti savo ilgas kojas.

Šios veislės šunų išvaizda nereikalauja ypatingos priežiūros. Vilkogaudžio kailis šukuojamas porą kartų per savaitę, pešiojamas (triminguojamas) mažiausiai du kartus per metus arba dvi-trys savaitės prieš paro-dą. Plaukas gana lengvai pešiojasi. Kirpti šių šunų kailį yra draudžiama (pagal parodų reglamentą) ir apskri-tai nepatartina.

Airių vilkogaudžiai negali pasigirti ilgaamžišku-mu. Šiuo metu jų vidutinis amžius yra 8 metai. Veis-lynai planuoja kergimus ir prieš kiekvieną kergimą atlieka sveikatos tyrimus, tam, kad būtų gauta svei-ka ir ilgai gyvenanti vada. Dažnai pasitaiko širdies sutrikimų, skrandžio negalavimų, kepenų patologijų (porto-sisteminio šunto patologija). Rekomenduoja-ma atlikti širdies tyrimus, domėtis klubų būkle, tikrinti akis, saugotis uodegos traumų. Šios veislės šunys yra jautrūs anestezijai.

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynu „Mielas Kupidonas“

Nuotraukose – veislyno „Mielas Kupidonas“ augintiniai

2013 Kovas MAMA ir TĖTIS 39

Mama ir Tėtis skaitytojo anketa:

1. Vardas, pavardė, amžius:

2. Kiek turite vaikų, kokio jie amžiaus:

3. adresas, telefonas, el. paštas:

4. labiausiai patikę šio numerio straipsniai:

5. Kokius straipsnius norėtumėte matyti kituose numeriuose:

6. Norėčiau pasidalinti savo istorija su skaitytojais:

Mama ir Tėtis skaitytojo anketa:


Kaip išvengti apsinuodijimų?1. Reikėtų peržiūrėti Jūsų augintinio

racioną, suteikti jam daugiau vitaminų bei mineralinių medžiagų. Jei netyčia šuo suė-dė vieną iš žemiau išvardintų kenksmingų produktų ir jis neapsinuodijo, nereikėtų gal-voti, kad tai jam nekenkia. Kai kurie produk-tai kaupiasi organizme ir vėliau pakenkia. Mažas kiekis kenksmingų produktų ne taip kenkia kaip didesnis.

2. Stenkitės nepalikti maisto likučių ant stalų ar šuniui lengvai prieinamoje vietoje, uždarykite šiukšlių dėžę, konteinerius. Taip apsaugosite savo augintinį.

3. Rūpinkitės savo šunimi ne tik namuo-se, svečiuose, bet ir einant pasivaikščioti. Stenkitės visada stebėti, ką veikia Jūsų au-gintinis, juolab, kad parkuose ar miškuose galima rasti ne tik kaulų ar maisto likučių.

Kokie apsinuodijimo simptomai?Jūsų augintinis pradės nebūdingai elg-

tis: daugiau gulės, atsiras bendras silpnu-mas, koordinacijos sutrikimas, mieguistu-mas bei nemažas seilėtekis ir putojimas iš nasrų.

Jei pastebėjote šiuos požymius, būtina šunį vežti į artimiausią veterinarijos kliniką. Kuo skubiau sureaguosite, tuo greičiau jis pasveiks.

NE Visi ŽMoNiŲ VaRToJaMi MaisTo PRoDUKTai aR MEDŽiaGos YRa sVEiKi MŪsŲ aUGiNTiNiaMs - Kai KURiE JiEMs GaLi sUKELTi DiDELĮ PaVoJŲ:

Kokie žmonių maisto produktai kenksmingi šunims?šokoladas turi teobromino – medžia-

gos, kuri sukelia vėmimą, viduriavimą, daž-ną šlapinimąsi, gali sukelti širdies smūgį, hiperaktyvumą. Jei visgi duodate, būtinai rekomenduojama atsižvelgti į savo augin-tinio svorį, bei duodamą šokolado kiekį. Per didelis šio saldumyno kiekis gali iššaukti au-gintinio mirtį. Kava (kofeinas) kenkia pana-šiai kaip šokoladas.

alkoholis šunims sukelia vėmimą, vi-duriavimą, pusiausvyros bei kvėpavimo sutrikimus, komą ir mirtį. Mažesnio svorio šunys greičiau nei didesni apsvaigsta ir apsinuodija. apyniai turi nežinomą kom-ponentą, sukeliantį dusulį, širdies ritmo su-trikimą, kūno temperatūros pakilimą, prie-puolius ir mirtį.

Tabakas turi nikotino, kuris kenkia virš-kinimo bei nervų sistemoms. Jis gali sukelti širdies ritmo sutrikimą, komą ir mirtį. Ka-napės gali pakenkti nervų sistemai, sukelti vėmimą ir širdies ritmo sutrikimus.

svogūnai, česnakai sukelia virškina-mojo trakto sutrikimus.

Grybai gali turėti pavojingų toksinų, kenkiančių vidaus organams ir galinčių su-kelti mirtiną toksinį šoką.

Pienas ir pieno produktai kenksmingi dėl juose esančios laktozės. Šunys neturi pa-kankamo kiekio fermento - laktazės, kuris padeda suvirškinti laktozę. Būtent nuo jos ir atsiranda pilvo pūtimas, viduriavimas ir kiti virškinimo sutrikimai.

Kaulai gali sukelti dusulį arba kram-tant subyrėti į aštrius gabalėlius, kurie įstringa šuns skrandyje, ypač tokiomis savy-

bėmis pasižymi vamzdiniai vištų kaulai.Žalia žuvis gali sukelti vitamino B trū-

kumą. Dėl to šuo praranda apetitą, praside-da traukuliai ir gali baigtis mirtimi. Šie po-žymiai pasireiškia reguliariai šeriant žalia žuvimi. Lašišos ir upėtakiai dažnai turi pa-razitų, kurie nežūsta net verdant ar kepant.

Žali kiaušiniai turi fermento avidino, trukdančio vitamino B įsisavinimui ir gali pakenkti odai bei kailiui. Žali kiaušiniai gali būti užkrėsti salmonelėmis.

Dažnai šunys ėda kačių maistą, kuria-me yra per daug proteinų ir riebalų, o tai netinka linkusiems tukti šunims.

Tik žmonėms skirti maisto papildai, tu-rintys geležies, gali pažeisti skrandžio siene-lę ir pakenkti kepenims bei inkstams.

Iš vaisių išskiriama:Vynuogės, kaip ir razinos, turi nežino-

mų toksinų, kurie gali sukelti inkstų sutriki-mus.

avokadai turi persino, kuris sukelia vė-mimą, viduriavimą ir kartais padidina šir-dies apkrovą.

Persimonų sėklos gali sukelti vidurių užkietėjimą ir plonosios žarnos uždegimą.

Persikų, slyvų bei vyšnių kauliukai gali užkimšti virškinamąjį traktą.

Kukurūzų burbuolės sukelia žarnyno sutrikimus. Šunys atsikanda per didelį ga-balą ir praryja jo nekramtydami. Kukurūzai skrandyje yra suvirškinami, o burbuolė lieka ir sutrikdo plonosios žarnos veiklą. Tuomet ją tenka šalinti chirurginiu būdu, kitaip to-kia situacija gali baigtis augintinio mirtimi.

Veterinarijos gydytojafarmakologė Agnė LaurinaitienėJuozapavičiaus pr. 82a, kaunas

Mūsų rūpesčiai

Gražūs ir sveikiKlinikos, odontologijos paslaugos

Grožio, masažo paslaugos

Jaukiausi namaiBaldai, interjeras, buitis

Didžiausias šeimos pramogų parkas Lietuvoje ir Baltijos šalyse:

žaidimų aikštelė, alpinistinė uola, elektrinės mašinėlės, interaktyvi šaudykla

ir daugiau nei 30 žaidimų automatų. www.xplanet.lt

Pramogos / Pasilinksminimo vietos

Pramogos ir poilsis garantuoti visai šeimai - ir mažiems, ir dideliems.

www.zemsodis.lt Tel.: 8 620 26033

[email protected] Mardosų kaimas, Plungės raj.

Baldai namų jaukumui.www.liuxbaldai.lt

Vilnius, Kaunas

www.pylimas.lt

Vaikų ir suaugusiųjų ortodontinis gydymas.

www.ortodontinisgydymas.ltTel.: 8 614 70067, 8 41 422 757

Vilnius, Šiauliai

Odontologų paslaugos visai šeimai.www.dentes.lt

Vytauto g. 46/2-1 (Žvėryno raj.), Vilnius

Manikiūras, pedikiūras, dirbtinių nagų modeliavimas, nagų puošyba bei išsamios konsultacijos.

www.nailbar.lt

Prekės ir paslaugos darželiams

Anglų kalbos pamokėlės 3-7 metų vaikams. Valstybiniuose vaikų darželiuose ir po darželio.

www.maziejisnekuciai.ltTel.: 8 608 30100, 8 643 43777

Apžvalginės ekskursijos po Vilnių atviru autobusu. Tel.: 8 655 66 830, www.valandele.lt

Nuoma, taksi, transportavimas

Mūsų mašiniukui

Šeimos bilietas iki 40% pigiau.

Daugiau informacijos www.autobusubilietai.lt

Siuntiniai į Švediją ir Norvegiją. Daliniai kroviniai

į Skandinaviją ir Vakarų Europą. Tel.: +37060348092, +37060333265

El.p.: [email protected]

Padangos visiems automobiliams. www.autokamera.lt

Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Klaipėda, Mažeikiai

KitaĮvairios paslaugos

Šunų dresūros ir auklėjimo paslaugos.

Tel.: 864817953www.lordziomokykla.weebly.com

Verslo dovanos ∙ Ordinai ∙ MedaliaiŽenkliukai ∙ Ženklai ∙ Suvenyrai ∙ Prizai

www.alpera.lt

Internetinės pardutuvės

40% nuolaida vaikiškiems rūbams, žaislams, pėdkelnėms, apsaugoms.

(Akcija netaikoma: seilinukams, kaklaskarėms, kepurytėms, galvos juostelėms)

Nuolaidos kodas: PIGIAUwww.gydu.lt

Originalios kosmetikos elektroninė parduotuvė.

www.linderi.lt

Populiariausios picos Lietuvoje su nuolaida iki 67 %!

Daugiau informacijos apie akciją www.cancan.lt arba tel. 8 659 88 777

Kavinės, picerijos, restoranai

Skanumynai / gardumynai

Maisto pristatymas:Vilniuje Tel.: (8-5) 265 0101, 10.00-23.00 val.Ukmergėje tel.: ( 8-340 ) 50 000, 11.00-23.00 val.

Kita

Kad vaikai dori užaugtų!www.zvaigzdele.lt

Tel. 8 677 70954, El.p. [email protected]

Kalėdoms „Gera dovana“pasiūlys visiškai atnaujintą dovanų

ir pakuočių kolekciją!

www.geradovana.lt

Apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos, įeigos kontrolė, telekomunikaciniai ryšiai,

duomenų atstatymas.

www.selinta.lt Tel.: 8 680 42208, el.paštas: [email protected]

Apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos, įeigos kontrolė, telekomunikaciniai ryšiai,

duomenų atstatymas.

Smagiausios akimirkosAktyvus laisvalaikis

Kokybiškos vaikiškos pėdkelnės

ir golfukai

www.facebook.com/kamon.lt

Visos fotografavimo paslaugos. Ypatingas dėmesys klientui!

Profesionalūs rezultatai! Tel.: +37060040530, www.vbstudija.lt.

Renginiai

Tel. (8 5) 240 1636, +370 660 05 879Sausio 13-osios g. 1, Vilnius

www.akvavelo.lt

Organizuojame įsimintiniausias šventes mažiesiems:

gimtadienius, krikštynas, įvairius teminius vakarėlius. Šėlkite šventiškai įrengtuose kambariuose ir pačioje linksmiausioje žaidimų aikštelėje

X-PLAY. www.xplanet.lt

Visos automobilių plovimo, poliravimo ir valymo paslaugas.

Plauname rankiniu būdu, naudojant profesionalią techniką bei priemones.

Reklama nuo 49 Lt/mėn. [email protected]



Kryžiažodis

Praeito kryžiažodžio, 2013 Nr. 4(14) atsakymas pažymėtuose langeliuose: Citrina.

Vertikaliai: Pėdkelnės. Apgamas. Ertmė. Du. Eta. Vila. Arabeska. Red. Ni. Inicialai. Maitvanagis. Kas. Nio. Tyla. Rausvas. Beretė. Se. Galo. IT. Brė. CNN. Ram. Alus. Aha. Pasas. Ona. Itas. Oras. Anūkas.

Horizontaliai: Rūbai. Delninukė. Kraitis. As. Et. Vovich. Alma. Nao. Nėrinys. Bė. Ana. Pa. big. Baras. Decibelas. Ausis. Roma. Ka. Te. Sa. Gvaldyti. Lėta. Amerika. Lok. Ate. Sauna. Sadistė. Sas.

po kvietimą į „raganiukės“ teatrą laimėjo skaitytojai, atsiuntę teisingą atsakymą iš telefono numerio: 8 6-- 10 889 ir rima J. (amir…@gmail.com), laura N. (lauran…@inbox.lt)

Dėl prizų atsiėmimo prašome susisiekti su redakcija iki 11.15d. Teisingus atsakymus iki 2013-11-15 siųskite el. paštu [email protected] SMS žinute tel.: 8 605 56444.

Laisvalaikis

SKAITYTOJŲ ATSILIEPIMAI

Darželyje gavau nuostabų žurnalą visai mūsų šeimai. Nustebau ne tik labai gera informacija, bet ir savo mažyliui pradedančiomis patikti spalvinimo užduotėlėmis. Fantastika! Skubu užsakyti prenumeratą. Auginu 3 vaikučius: 11 mėn. Vytę, 11 metų Pauliną ir 2,5 metų Viliuką. Todėl visos naujovės, aktualijos apie vaikų auklėjimą, ugdymą man labai svarbios. Iki šiol skaičiau kitus žurnalus: „Tavo vaikas“, „Mamos žurnalas“ ir t.t., bet ten labai abstrakti info ir viskas labai kartojasi. Be to, labai mažai informacijos apie vyresnių vaikų auklėjimą ir ugdymą. Jau nuo 7 dukros gyvenimo metų pasigendu naudingos informacijos - viskas orientuota tik į kūdikius ir vaikučius iki darželio. Labai nustebino, kad šis žurnalas iš tiesų skirtas visai šeimai: čia veiklos atras ir vyriausioji dukra, nes mėgsta spręsti sudoku ir mažylis galės spalvinti. Ačiū Jums už tokį šaunų žurnalą. - Jurgita

Patiko tokia smulkmena, kaip dėmesys vaikams - paveikslėliai spalvinti viduryje, neįkyri ir koncentruotai pateikiama reklama, kad būtų galima atsirinkti, ar ji yra aktuali, o ypatingai - aktuali ir praktiška straipsnių tematika. - Aušra

Kadangi viename žurnale yra gausybė įvairių temų, patarimų, konkursų, tai proga tobulinti ir praplėsti savo žinias, pabandyti sudalyvauti renginiuose ir pan. Žurnalas patraukė dėmesį ,,šiltumu“, savo temomis ir, žinoma, man, kaip pedagogei, įdomios tos temos, kurias galėčiau parekomenduoti paskaityti ir vaikų tėvams. Patiko gausybė temų, kurios man pataria, skatina tobulėti. Tam tikrus tekstukus pritaikau vienoje ar kitoje pedagogo veikloje. Informatyvus, praktiškas ir įdomus žurnalas. - Daiva

Kadangi paėmiau kelis žurnalus, juos išdalinau draugėm ir kaimynėm. Negalvokite, jog jums pataikauju. Kadangi jau 4 m. prenumeruoju visus Lietuvoje esančius vaikų žurnalus (o jie yra tik trys), bet pirmą kartą paėmus žurnalą viename numeryje radome labai daug mums naudingų ir reikalingų straipsnių. To dar nebuvo mums! Vyras skaitė su malonumu, beje, kas retai būna. Man irgi patiko. Kam išdalinau, perskaitę irgi gyrė. Tad norėčiau palinkėti ir toliau būti tokiais ir, žinoma, eiti į priekį. Žinoma, daug reklamos, bet iš to jūs gyvenate ir tai suprantama. Labai gera gauti nuolaidų kuponus, mes jau pasinaudojome. Kaip sakoma: „Mes su jumis ir už jus“ :)))- Lina

KĄ TURI ŽINOTI DIRBANČIOS MAMOS?

KAS GIMDO PATYČIAS?

KAIP SURASTI IDEALIĄ AUKLĘ?

ANTIBIOTIKAI. UŽ IR PRIEŠ

2012 Lapkritis Nr. 6 (9)

KONKURSAISPALVINIMASKRYŽIAŽODIS


NEPARDUODAMAS


KELIONĖS PLANAS – PANEMUNĖS PILYS

JŪSŲ VAIKAI NĖRA JŪSŲ...

PILVO DIEGLIUKAI

KAIP RAŠAI, TOKS IR ESI

DUOKIT GARSIAKALBĮ PASAKYSIU PASLAPTĮ

2012 Rugsėjis / Nr. 5 (8)


NEPARDUODAMAS

Rusųmėlynoji

Džeko-Ruselo terjeras

VYTURIAI IR PELĖDOS: KURIE TEISŪS?

HARMONINGA AUTONOMIJA ŠEIMOJEAR IŠ TIESŲ ESAME SURŪGĖLIŲ TAUTA?AR MANO VAIKAS BRANDUS MOKYKLAI?

2013 Gegužė Nr. 3 (13)



Katės. BURMOSŠunys. BIGLIAI

VYTURIAI IR PELĖDOS: VYTURIAI IR PELĖDOS: KURIE TEISŪS?

Katės. BURMOSŠunys. BIGLIAI

SĖKMINGOS VASAROS PASLAPT YS!

Per vasarą žengiame kartu!

2013 Birželis-Liepa Nr. 4 (14)

Žurnalas „MAMA ir TĖTIS“ jau lanko Jus visoje Lietuvoje!kaip vis rečiau mus bešildantys, tačiau labai laukiami rudeniškos saulės spinduliai, taip jūsų, mieli skaitytojai, gražūs žodžiai šildo ,,mama ir tėtis“ darbuotojų širdis. kasdien sulaukiam nemažai atsiliepimų, kad esam laukiami lopšeliuose-darželiuose, gydymo, lavinimo įstaigose. nuoširdūs pagyrimai, ilgesys, džiaugsmingi susitikimai nepaprastai glosto sielą ir skatina dar labiau stengtis. esame nepaprastai jums dėkingi už tą besąlygišką meilę!

mama ir tėtis spalis2013

Documents