Vasaros vaistinlKodl pykina?

Vaiko aklimatizacija kurorteAr vaikui gali bti depresija?

Gydytojas Kazimieras Vitkauskas apie neineiotuko maitinim

Koks brelis vaikui geriausias?

okyje su sneliu Nra paprasta auginti vaik, bet nuostabu bti mama

2015 m. vasara Rpinkims vaiko sveikata

Turinys

www.mamairvaikas.lt sveikatos urnalas internete

Virelio nuotraukoje Laura Lukoeviien su sneliu

2015 m. Nr. 2 (23) Nemokamas sveikatos urnalas

Leidjas MB Mama ir vaikas info@mamairvaikas.lt

Leidin pareng Dalia Petrutyt, Ieva Grabauskien, Undin Gil

ReklamaIeva Tumnait, tel. 8 659 59596 El. patas ieva@mamairvaikas.lt

Projektas Mama ir vaikas vadov Neringa Grabauskien, tel. 8 659 58686 El. patas neringa@mamairvaikas.lt

Dl vaist vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. U reklamos turin ir kalb neatsakome.

Vasaros vaistinlKodl pykina?

Vaiko aklimatizacija kurorteAr vaikui gali bti depresija?

Gydytojas Kazimieras Vitkauskas apie neineiotuko maitinim

Koks brelis vaikui geriausias?

okyje su sneliu Nra paprasta auginti vaik, bet nuostabu bti mama

2015 m. vasara Rpinkims vaiko sveikata

Sveika vasara su mamairvaikas.ltGeriausi mamos ir visos eimos draugai: urnalas Mama ir vaikas, portalas mamairvaikas.lt

Visada,

kai reikia, kai neinai, kai abejoji alia.

MaM istorijos

okyje su sneliu 4 Vasaros VaistiNl

Maojo atostogautojo vaistinl 8 Pirmoji pagalba susialojusiam vaikui 12 varios rankyts saugo nuo lig 15 Kad akyts nebijot sauls 16 Kas turi bti kdikio kelioni vaistinlje 18

BkiMe sVeikuiai

Kaip gelbti vaik nuo kario? 11 Kai pykinimas ne ligos poymis 20 Vaiko aklimatizacija kurorte 22 Vaikas ir depresija? Ar taip gali bti? 24 7 vasaros pramog su vaikais idjos 26

MaMa ir kdikis

Neineiotuko maitinimas 27 Maitinkits sveikai! 30

ugdyMas

Koks brelis vaikui geriausias? 32k ValgoMe?

Vasaros skonis su makaronais 34

Grote namo, ileidote tt darb, k gi do-maus susigalvojate su sneliu namie?

Ms diena prasideda dar nakt, kai maasis keliasi pavalgyti ir pabendrauti daniausiai su didele ypsena. Po pusryi aidimai, o po pie-t miegelio skaitome pasakas arba knygel apie Malio ir Kilos nuotykius, klausoms muzikos, o-kam, aidiam ku-k. aidim Ainis galt aisti vis dien juk taip smagu, kai mama kartu vaikto keturiomis.

Pirmadienio rytais vaiuojame mayli o-ki pamokas. Mamos oka su mayliais ant rank taip per savo kn perduoda judesius ir ritm. Jau imokom Vienos vals, lt vals, samb, polk, tango, disko okius. Ainis, igir-ds muzik, i karto ima ploti rankutm ir okti. A 12 met okau liaudies okius dain ir oki ansamblyje Ugnel. Vliau su pertraukom

Vieneri dar nesulaukus Ain mama ir ttis pasim kelion visi pabuvojo Kro-kuvoje ir Zakopanje. Laura Lukoeviien diaugiasi, kad kelion automobiliu vaikas atlaik puikiai, o jos maylio mama labiausiai ir bijojo. Imiegodavo vis nakt tik kart nubusdavo pavalgyti. Kelionje tveliams teko taikytis prie vaiko, kuris negali nustygti veimlyje, ant rank ar neyklje, veriasi visk paiupinti savo smalsiomis rankutmis, visur nueiti pats nesvarbu, kad dar nevaikiojo savarankikai. Taigi lanksi ten, kur netoli psiomis, atsisak 3 valand eks-kursij, nepamat kalnuose esanio eero, bet visi drauge auniai praleido laik.

okyje su

sneliu

4

Mam

is

tori

jos

pramoginius, kuriuos okome ir drauge su vyru. Kai gim snus, pomg atidjom, kol vaikas paaugs ir gals pabti bent valandl su moiu-te, nes kol kas mamos nepaleidia.

Tu mokai Ain aidim ir oki, o ttis gal kokiais vyrikais pomgiais bando sudominti vaik? Kaip draugauja eimos vyrai?

Vyras pirmas pakeit vaikui sauskelnes, nu-praus ir apskritai pam ant rank. Vis i gudrybi mokiausi i jo. Tio usimimas su vai-ku nuo pat mnesio amiaus dinamin mank-ta, nes a nepajgiau. Mat trij mnesi Ainis jau svr 8 kilogramus. Daugel ie pratimai bau-gina, bet vaikui smagu kryktauja sau linksmas ir prao dar. Kita vyr tradicija vakarin ko su tiu. Valgo abu, bendrauja, pasakojasi apie dienos nuotykius ir rpesius. Tai atokvpio mi-nut mamai.

Artimiausias planas pritvirtinti vaikik s-dyn ant tio dviraio ir pirmyn keli. O toliau laukia ir kiti vyriki reikalai: futbolas, krepinis, audymai, automobiliai ir t.t. Tada a karaliausiu namuose.

K gi veiksi namuose, ileidusi vyrus savais reikalais?

Mgstu daryti visokius rankdarbius. Mano laisvalaikio darbeliai karpiniai, siuviniai, deku-paas, pieiniai, vairios dekoracijos vaik dare-liams, kuri prireikia kitoms mamoms rudenlio ventms ar Kaldoms. Darau stalo korteles, ki-

tus papuoimus, sien dekoracijas. Ainio pirmojo gimtadienio dekoracijas sukriau savo rankom, pati papuoiu ir kriktynas, kurios dar bus i vasar.

5

Mam

is

tori

jos

Kol maasis pags, jo prieira tavo kas-dienyb. Kas labiausiai padjo tau sijausti mamos vaidmen, kokias aukljimo, ugdymo gudrybes pritaikei savo vaikui?

Dar besilaukdami kdikio, lankme gyd. R. emetos kursus poroms (btinai turi lankyti abu bsimi tveliai). Ten plaiai pasakojama apie ntum bei gimdym, kdik ir tvyst. Po i kurs nebelieka klausim, pavyzdiui, k daryti, kai kdikis beldiasi pasaul. Tiesiog inai ir esi rami. Vliau, jau gimus snui, ikilo nauj klau-sim: k valgyti, kad nepakenkiau vaikui, kada

prads gamintis pienas, ant kurio ono guldyti kdik, kaip maudyti, kaip manktinti ir t.t. Padjo Kristinos paskaita mintuose kursuose apie nau-jagimio prieir. Ji imok atlikti vaikui dinamin mankt. Tai nuostabus usimimas tiek, kdi-kiui, tiek tvams.

Kitas neperkandamas dalykas buvo vaiko miegas. Kantryb trko, kai Ainiui buvo 9 m-nesiai, jis keldavosi nakt kas valand ar dvi. Susidoroti su ia problema padjo Smoning mam bendruomens krjos G. Velikiens paskaita apie kdikio dienotvark ir ram mieg.

Manau, daugeliui mam bus domi tavo pa-tirtis, kaip susitvarkte miegel?

Anksiau, kiek vaikas prabusdavo nakt, tiek ramindavau indydama. Btent to daryti neder-jo, nes krtys reikalingos maitinti, o ne raminti. Ilgainiui Ainis nebegaljo umigti savarankikai ir nakt, ir dien umigdavo tik indomas. Pasi-rodo, tereikjo laikytis dienotvarks migdyti ir maitinti tuo paiu metu. Miegoti vaikas turi savo lovytje su miego drabuliais, padeda ritualai, tokie kaip masaas ar lopin. Kad nereikt kas valand ar dvi keltis naktimis, tiesiog nemaitinau. Palikau vien maitinim paryiais, o vaikui prabu-dus tik prieidavau ir nuramindavau paglostydama petuk ar galvyt. Vaikas supranta, kad mama alia, nurimsta ir umiega. Nereikia nei supti, nei indyti tiesiog pabti alia. I pradi Ainis protestavo prie kitokias taisykles, bet per kelet dien prato. Dabar vaikas umiega per 10 minu-i, o nakt prabunda tik por kart.

Ain dar maitini savo pienu, gal turi kok re-cept, kad nepritrkt mamos pieno?

indau kelet kart per dien dar ir dabar, nors Ainiui jau metukai. Receptas vienintelis indyti. Ir indyti pagal poreik, o ne pagal grafi-k. Labai pagelbjo gydytojo K. Vitkausko knyga Kdikio indymas. Neretai j atsiversdavau, kai vaikas igyvendavo augimo uol, o a neinojau kodl jis taip danai valgo.

Kas tau buvo nuostabiausia tapus mama?domiausia buvo pamatyti, kiek turiu kantry-

bs supti, maitinti, skaityti, aisti, migdyti... Nra paprasta auginti vaik, bet nuostabu bti mama... Graiausias mano atradimas tik tapus mama buvo vaiko ypsena ir iovulys. Nuo pir-mj dien negaliu atsiirti. Vis laukdavau, kada nusiiovaus.

Dabar gegu, atoks mayli okiuose pavasario vent, Ainis pats upt savo pir-mojo gimtadienio vakut paklaustas, kaip vjelis puia? Tikriausiai spjo ir nor sugalvoti. Mama tikrai suspjo...

Kalbjosi Ieva Grabauskien

6

Mam

is

tori

jos

Vaik vasaros stovykla kvieia vaikus

prie Baltijos jrosBirelio 20 d. rugpjio 18 d.Vienos pamainos trukm 10 dien

P a m a i n o s 1-a pamaina 06.2006.29 2-a pamaina 06.3007.09 3-a pamaina 07.1007.19 4-a pamaina 07.2007.29 5-a pamaina 07.3008.08 6-a pamaina 08.0908.18Energetiko stacionari stovykla sikrusi ventojoje (Kop g. 21), puyne ant jros kranto ir ventosios ups vingyje. Projektas Ten, kur saul nusinea jra yra skirtas kultrinio-etninio paveldo painimui. Tai vaik kultrin vietim ugdanti, sveikat stiprinanti stovykla. Vaikai apgyvendinami mediniuose vieno aukto vasarnamiuo-se. Maitinimas 4 kartus per dien centriniame sveikatos centro pastate.

Auktos kvalifikacijos, ilgamet darbo patirt turintys stovyklos vadovai rpinasi poilsiaujani vaik fizine bei dvasine kultra, ugdo sportin meistrikum, skati-na kurti, parodyti save, atskleisti savo meninius bei krybinius sugebjimus. Moko siekti savo svajoni, siekti savo tiksl. ia vaikai gali ne tik manktintis erdviame stovyklos sporto aiktyne, bet ir praplsti krybin akirat, lavinti vaizduot, imokti bendravimo ir tolerancijos meno. Nuostabus gamtos prieglobstis alia banguo-janios jros ir aliuojani puyn tinkamiausia erdv aktyviai ilstis, pasisemti krybini idj.

Programoje numatytos veiklos vaikams padeda geriau painti save ir kitus, rasti at-sakymus esminius gyvenimo klausimus, gyti daugiau kultrini ir kit srii ini. Sudaryta programa skatina vaikus apmstyti savo alies ir pasaulio kultros pa-veldo vairov, visuotines vertybes, j isaugojimo ir puoseljimo btinyb, ugdyti pagarb savo alies kultrai ir tolerantik poir fizinius, religinius, socialinius, kultrinius moni skirtumus.

Kiekvienos dienos programa turi savo tem, kuri numatyta modeliuoti per vairias raikos formas. Stovyklautojai dalyvauja vairiose studijose, kur vadovai ir vaikai ku-ria, improvizuoja, vaidinimuose ir aidimuose pritaiko jau turimas kultrines-etni-nes inias, taip pat vaikai netiesiogiai gauna teorini ini tiek i stovyklos vadov, tiek i studij vadov, kurie specialiai kvieiami vadovauti ir dirbti vienoje ar kito-je studijoje. Tai vaikams inomi alies mons, menininkai, atlikjai, vieno ar kito amato srities inovai, pedagogai. Numatyta daug vairi ekskursij, kurias ms stovykloje vaikai pasirenka patys.

Stovyklos kelialapis (10 d.) kainuoja 760 lit /220 eur.

Daugiau informacijos: www.energetikas.lt, energetikas@energetikas.lt, 8 640 196902.

Pasitarkite su pediatru Pasiteirauti pediatro nuomons ypa svarbu,

jeigu vaik vargina kokie nors negalavimai. Gal-bt jo nedera veti tam tikro klimato al. Pedia-tras patars, kokius vaistus vaikui paimti kelion, kad j nereikt iekoti sveioje alyje.

Prie kelion, ypa jeigu ilstis ketinate ilgai, vaikui gali prireikti tam tikr tyrim, btinai apsi-lankykite pas stomatolog, pasidomkite, koki skiep reikt vykstant pasirinkt al. Tai pads apsisaugoti nuo ltini lig pamjimo ir ivengti mi negalavim. Pakalbkite su gydytoju apie ivykoje galimas vaiko traumas, sauls nudegi-mus, ilumos smg ir btinai pasitarkite, k si-dti vaiko kelioni vaistinl.

Formuojame vasaros vaistinlVaiko vaistinl priklausys nuo poilsio vietos.

Paprasiau, jeigu ruoiats atostogauti Lietuvo-je ia visur vaistai tokie pat. Kitoje alyje ir tvar-ka gali bti kitokia vieno ar kito preparato galite negauti be recepto.

Bet kuriuo atveju vaistinlje reikalingi vaistai, kuriuos vaikas vartoja nuolat, pavyzdiui, nuo ltini lig. J turi utekti vis poilsio period. Skrisdami lktuvu, rankiniame bagae turkite bent dviej par preparato dozes. Juk visada ri-zikuojate prarasti lagaminus arba juos galite at-gauti pavluotai.

Absorbento preparatas pads apsinuodijus ir viduriuojant. Kai kurie i j dar ir stabdo patoge-nins mikrofloros dauginimsi arnyne. Viduriuo-jantis ir vemiantis vaikas netenka daug skysi ir drusk, todl dehidratacijos profilaktikai gali prireikti rehidratacinio tirpalo. Vaistinje nepa-mirkite jo sigyti.

Nesvarbu, kad vaikas nra alergikas, vis tiek pravartu kelions vaistinl sidti antihistami-

ninio preparato. Manote, kad jei eimoje nra alergiko mogaus, ie preparatai nereikalingi? Bet alergija gali atsirasti netiktai. J gali sukelti ne tik augalai. Alergenais vaikui gali tapti egzo-tiki patiekalai arba paprastesni nauji produktai. Ar esate tikri, kad vabzdi, bii, iri glimai nesukels alergijos? Vaistai nuo alergijos gali bti ir tablei, ir skysio pavidalo. Alergijos simpto-mai atsiranda staiga, todl svarbu bti pasirengu-siems i karto suteikti pirmj pagalb.

Nuo vasarinio peralimoItis dien aisdamas gamtoje, usims

domia veikla vaikas nekreipia dmesio, kad su-lapo nugara, o sustiprjs vjas, atrodo, puikiai gaivina ir n motais, kad jis gali perpsti. Dar blogiau, jeigu perps sukaitus vaik. Vaikai apie tokius dalykus negalvoja. Ilgai vandenyje besi-pliukenanio vaiko niekaip neitrauksi i eero ar jros, nesvarbu, kad jau kalena dantimis. O vakare jau ir nosis bga, gerkl perti ir altukas kreia. Mat peralti greitai galima ir vasar dl drgms, skersvjo ir temperatr kaitos. Kaip tik tokia situacija ir susidaro po maudyni alta-me vandenyje patekus sauls kaitr.

Todl vienas btiniausi vaist vasaros vais-tinlje nuo skausmo ir temperatros, taip pat termometras. Btinai nusipirkite specialiai vaikams pagamint vaist, kuri dozs atitinka vaiko ami.

Kokia gi karta vasaros diena be vsi grim ir led? Tik atalusi gerklyt pradeda skaudti ir jai prireikia vaist. Galite sidti iulpiamj table-i, skalavimo skysio. Jeigu gerkls skausmas ilgai nepraeina, nuveskite vaik pas gydytoj, kad nepraiopsotumte sunkesns ligos angi-nos, kuri reiks gydyti rimiau.

Jau spjome pasisveikinti su vasara ivykose su vaikais mik, park arba savaitgalio kelionje pajrio kurort. Didiausi vasaros malonumai daugelio dar laukia tai atostogos. Ar vaiuosite su vaikais kaim pas senelius, ar keliausi-te gimtojo krato pajr, ar patrauksite pasigroti tolimesns egzotins alies gamta, jeigu vyksite drauge su vaiku, rpesi prisids. Ketindami poilsiauti su vaiku turite pagalvoti ne tik apie atostog pramogas jam, bet ir numatyti vairias nepalankias situacijas ir joms pasiruoti dar namuose.

Maojo atostogautojo vaistinl

8

Vasa

ros

vais

tin

l

Apap Diretto 500 mg granuls. Paketlyje yra 500 mg paracetamolio. Vaistas skirtas silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui malinti bei temperatrai mainti. Vienkartin doz nuo 10 iki 15 mg/kg kno svorio, j vartoti ne daniau kaip kas 4 valandos (didiausia paros doz 812 met vaikams 3 paketliai, vyresniems nei 12 met vaikams ir suaugusiems 6 paketliai). Vartoti per burn. Granules supilti tiesiai burn ant lieuvio ir praryti neugrus vandens. Kontraindikacijos: padidjs jautrumas paracetamoliui arba bet kuriai pagalbi-nei mediagai; sunkus kepen funkcijos sutrikimas. spjimai. Nevartokite kartu kit vaist, kuri sudtyje yra paracetamolio. Paracetamol vartoti pavojinga, jei yra: paeistos kepenys ar inkstai, gliukozs-6-fosfatdehidro-genazs stoka, hemolizin anemija, vartojamas alkoholis, vartojami kai kurie vaistai. Didesns negu rekomen-duojamos dozs sukelia kepen paeidimo rizik.

Praome dmiai perskaityti pakuots lapel ir vaist vartoti kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Js sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado alutinis poveikis, dl tolesnio vaisto vartojimo btina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kelioni palydovas, kuriuo galite pasikliautiPatogus vartojimas granuls suberiamos ant lieuvio, nereikia ugerti vandeniu

Malina skausm, maina kariavim

PRODUKTAS VASAROS VAISTINLEI

Rekomenduoja EUROVaisTiN

Pasirpinkite preparatu nuo kosulio tablet-mis, sirupu arba pastilmis. Dl usitsusio ko-sulio btinai pasitarkite su gydytoju, nes savigyda gali pabloginti vaiko bkl.

Vaistinlje reikalingi ir nosies laiukai nuo slogos, ir jros vandenuko preparatas nosytei i-plauti. Tik nosies kapiliarus siaurinani vaistuk nelainkite daniau kaip tris kartus per dien ir ilgiau kaip penkias dienas.

sodybos vaistinlSodybos namelis arba seneli vienkiemis pa-

prastai toli nuo vaistins, todl neverta pasikliauti skme ir verta pasiimti visus reikalingus vaistus. Be jau mint bendrus negalavimus gydani preparat sodybos vaistinl reikia papildyti dar kitais.

Gali prireikti specialaus aldomojo maielio, kuris pads numalinti skausm ir patinim su-sieidus. Toks maielis pripildytas specialaus skysio. Jis ataldomas aldiklyje ir udengus audiniu udedamas ant skaudamos vietos. Tok kompres galima udti ir ant nosies kraujavi-mui sustabdyti. Sumainti sumuim, inirim, raumen patempim sukelt skausm pads aldomasis gelis arba purkiklis. Smulks odos paeidimai bei nubrozdinimai greiiau sugis te-pami specialiais antiseptiniais tepalais. Prireiks tvarsi ir pleistr. Pirmosios pagalbos susi-eidus priemoni verta turti bet kurioje poilsio vietoje.

Nepamirkite, kad sodyboje susilauksite

vabzdi atak, todl pasirpinkite uodus ir ma-alus atbaidaniomis priemonmis. Jeigu vaikas alergikas vabzdi glimams, vaistinlje turi bti pirmosios pagalbos priemons.

Papldimio vaistinlSu maesniu vaiku geriau ivengti ilgai trun-

kanios kelions, nes maylis nuvargs ir susiga-dinsite atostogas. Poilsiui su mau vaiku rinkits panaaus klimato kurort. Jeigu nukeliausite skirtingos laiko juostos ir skirtingo klimato al, adaptacijos periodas gali tstis ilgai.

Vaiuojant tolim egzotik al prireikia speciali skiep. Juk nenorime, kad atostog malonumus apkartint netikta infekcin liga. Pirkdami kelialap, pasidomkite to regiono epi-demiologine situacija.

Planuoti kelion pradkite prie por mne-si. Tiek laiko prireiks ne tik nusipirkti visus ke-lionei reikalingus daiktus, bet ir pasiskiepyti. Dl skiep gydymo staig reikia kreiptis ne vliau kaip prie mnes pusantro. I karto pasiskie-pijus imunitetas neatsiranda jam susiformuoti reikia maiausiai trij savaii.

Pagrindiniai pajrio malonumai saul ir maudyns. Todl vaistinlje turkite apsaugos priemoni nuo nudegim, taip pat nudegimams gydyti. Maylio apsaugai nuo sauls btinai nu-pirkite vaikik krem.

Maudantis ausis danai patenka vandens, todl jas skauda ir kamuoja jausmas, kad kakas tno viduje. Taigi pravartu vaikui paimti ir aus laiuk. Tik juos vartoti reikia atsargiai. Pediatrai pataria nelainti j tiesiai ausyt, o jos land s-tumti vaistukuose suvilgyt vatos tamponl. Taip preparato nepateks vidurin aus. Nepamirkite, jei paeistas ausies bgnelis, lainti vaistuk ausyt nevalia, nes jie gali pakenkti.

Mgstantis nardyti vaikas gali pasigauti kon-junktyvit akies jungins udegim. Todl tu-rkite ir aki laiuk. Btinai juos lainkite abi akytes, nors ir negaluoja tik viena, nes sveikoji gali usikrsti.

savarankiko vaiko vaistinlJeigu vaikas keliauja be tv, jam reikia su-

komplektuoti vaistinl ir pridti atmintin. Ant kiekvieno vaisto duts paraykite, nuo koki negalavim jis vartojamas, kaip danai ir ilgai. Visi vaistai turi bti vaiko lydinio suaugusiojo i-nioje, vienintel iimtis astma serganio vaiko inhaliatorius, kur vaikas turi neiotis nuolat. J lydiniam suaugusiajam btinai pasakykite apie vaiko ligas, ypatumus, alergijas tam tikroms me-diagoms.

Graios, saultos ir sveikos vasaros!

Pareng sveikos gyvensenos edukolog Ieva Grabauskien

10

Vasa

ros

vais

tin

l

lauke. Jeigu sinoptikai ada 30 laipsni kar-t, nelaukite, kol oras kais. Kuo anksiau ieisite su mayliu lauk, tuo maloniau praleisite laik. Atidkite nam darbus ir isiruokite 8 valand, inoma, jeigu vaikas anksti prabunda. Vienuolik-t valand kieme jau bus karta, o dien sunku itverti ir pavsyje. Iki vakaro bkite namuose, o po 18 val. jau galsite vl vaiktinti lauke.

aptrynimai vsiu vandeniu. Ma vaik stenkits aptrinti kuo daniau po pasivaikioji-mo lauke, prie valg, prie mieg. Vyresni vaikai mielai atsigaivins vsesniu vandeniu due.

Vaikas turi daug gerti. Geriausiai atgaivina paprastas geriamasis vanduo, netinka gazuotas mineralinis vanduo jis puia vidurius. Neduokite vaikui grim su saldikliais, nes jie alina i orga-nizmo vanden. Galite paruoti nesald kompot arba ispauskite viei natrali suli.

kuo maiau drabuli. Namuose kdikiui leiskite bti nuogam, vyresniems mayliams u-tenka tik apatini kelnaii. Lauke vaik renkite lengvuiais lino, medvilns, bambuko pluoto drabuliais, o ant galvos udkite plonyt kepu-

r. Neveskite vaiko lauk nepridengta galva, nes jam grs sauls smgis.

drkinkite namus. Or sudrkins kamba-riuose ikabinti lapi rankluosiai, ant grind arba spinteli idlioti indai su vandeniu arba specials drkinamieji prietaisai. Taip pat sudr-kinti or pads vandens buteliukas su purktuku.

kondicionierius. Kondicionieri geriausia jungti paiu silpniausiu reimu tolimiausiame kambaryje, nes didelis lauko ir patalp tempe-ratr skirtumas vaiko organizmui nenaudingas. Dar blogiau, jeigu vaikas i lauko kario staiga pateks alt kambar. Staigs temperatr po-kyiai kelia pavoj peralti.

ukarda nuo vabzdi ir dulki. Langus u-denkite specialiu tinkleliu, pro kur namus ne-skris vabzdiai ir vjas neps dulki, o oras bus grynas. Plaukite kambarius ne reiau kaip kart per dien.

uuolaidos. Kai lauke 30 ir daugiau laipsni, kambari neivdinsite, nes i lauko sileisite tik kart. Todl langus utraukite naktinmis uuo-laidomis, geriausia viesios spalvos, nes tamsi pritraukia sauls vies ir ilum. Kiti bdai ant lang stikl uklijuoti speciali saul atspindini plvel arba sumontuoti aliuzes.

Vdinimas. Visus langus ir duris bute ar name atidarykite tik tuomet, kai vaiko nra na-muose, nes j perps skersvjis. Nuolat atidaryt laikykite tik vien lang.

Maistas. Kartomis dienomis daugelis vaik netenka apetito. Negaminkite riebi patiekal, pasilykite jam lengvai virkinamo maisto, dau-giau vaisi ir darovi. Kdikiai atvirkiai da-niau reikalauja krties, nes per mamos pien jie papildo drauge su prakaitu igaravus vanden. indanti mama prakaituodama taip pat netenka skysi, todl ir jai reikia daugiau gerti.

Pareng Dalia Petrutyt

Kartomis dienomis vaikai kaprizin-gesni ir daniau verkia. Taip jie elgiasi tikrai ne dl to, kad paerzint tvelius. Per didelius karius vaikas prastai jauiasi. Kaip padti mayliams itverti vasaros karius?

Kaip gelbti vaik nuo kario?

11

Bk

ite

svei

kui

ai

Ma smalsuoli nelaimsSusieidia vairaus amiaus vaikai. Dl to

kaltas smalsumas. Pirmaisiais gyvenimo metais spariai besivystaniam vaikui reikia ityrinti aplink. 13 met vaikai daniausiai susieidia gridami nelengva imokti vaikioti, bgioti ir okinti. Vyresnieji nukenia dl to, kad nesuge-ba vertinti pavojaus. Toks vaikas gali sipjauti ir-klmis, peiliu, stiklo uke ar kitu atriu daiktu. Vai-k traumoms takos turi j fiziologins ypatybs. Vaik kauluose organini mediag yra daugiau nei neorganini, todl j kaulai yra lankstesni, turi stip r antkaul, taigi reiau lta ir greiiau sugy-ja.

Vaiko oda labai glena ir lengvai paeidia-ma. Daniausiai tvai nesibaimina dl nedidelio nubrozdinimo ar pjovos ir net nesusimsto, ko-kias komplikacijas gali sukelti per nedidel odos paeidim patek mikrobai. Susialoti vaikas gali ir lauke, ir namuose, todl nam vaistinlje turi bti priemoni aizdai sutvarkyti: sterilus tvarstis, varios servetls, antiseptikas.

Pirmoji pagalba atsiradus mlynei altisSumuimus paprastai lydi mlyns. Tai krau-

josruvos, kurios atsiranda dl to, kad trksta kraujagysl. I pradi sumuta vieta patinsta, vliau pamlynuoja. Mlyns keiia spalv nuo mlynos iki geltonos. Jeigu sumuimas didelis, mlyn gali pajuoduoti. Jei oda aplink mlyn paraudo, karta, atsirado pulsuojantis skausmas, gali bti prasidjs udegimas. Tinim ir skaus-m sumaina altis. Todl mlyn reikia aldyti ledo gaballiais, tiks ir aldyt darovi pakelis. Ledukus geriausia sudti polietileno maiel, o j apvynioti rankluosiu. Po paros sumut vie-t galima pradti tepti specialiais tepalais, kuri vaistinje jums pasilys ne vien.

raumen patempimai ir kaul liaiNeskmingai paokinjs arba nukrits i

nedidelio aukio vaikas gali pasitempti sausgys-

les. Tuomet fiksuokite sueist koj arba rank, kad nejudt, udkite ledo ir kvieskite gydytoj.

Jeigu tariate kaulo l, taip pat ufiksuokite ir aldykite sueist galn bei kvieskite greitj pagalb. Pavyzdiui, jei tariate, kad lo dilbis, rank imobilizuokite ant kaklo parita skarele. Jei lo asto ar peties kaulas, po paastimi pakiki-te tvarsio ritinl ir pririkite ast prie krtins lstos. Lus kaul reikia imobilizuoti tarp dvie-j snari, po kietais tvarais reikia dti k nors minkta.

Jeigu lis atviras, aizd udenkite varia servetle, udkite ledo ir kvieskite greitj pa-galb arba vekite vaik gydymo staig.

Jeigu maylis gridamas susitrenk galv, paguldykite j, udkite ledo ir btinai kreipkits gydytoj. Net nestipriai susitrenks galv vaikas gali vemti, bti mieguistas. Jokiu bdu nekelkite galv susialojusio pargriuvusio vaiko ir nesukio-kite jo galvos. Kad jis vemdamas neuspringt, paverskite j ant ono visu knu (galvos padtis kno atvilgiu neturi keistis).

Pagalba nedidelms aizdoms antiseptikas ir aizd gelisGridamas kieme vaikas daniausiai nusi-

brozdina kelius ir alknes. Nors tai atrodo menka nelaim ir n vienas neiaugome be toki trau-m, visikai nekreipti jas dmesio nedera. Net ir mayius nubrozdinimus ir pjovas reikia kruop-iai apdoroti, nes pro jas patenka mikrobai. Jei aizdel nedidel, pirmiausia paalinkite purv ir paviriuje esanius svetimknius. Nestipriai pa-eist od utenka nuplauti vandeniu i iaupo, nusausinus apdoroti antiseptiku ir apsaugoti, kad ji vl neusitert. Todl aizd btina sutvarstyti steriliu tvarsiu arba uklijuoti pleistru. Nedidelei aizdelei i procedr uteks.

Nubrozdinimui ar aizdai dezinfekuoti nenau-dokite spiritini tirpal (jodo, briliantins alumos ar vandenilio peroksido) tai jau praeitis. Spiriti-niai preparatai dirgina od, aloja audinius, suke-lia skausm. Geriausia tai daryti antiseptiku be alkoholio, pavyzdiui, Oktiseptu. Jis veiksmingai

Vasar vaikas ibna lauke kone vis dien. Vainjimasis rieduiais, riedlente, dviraiu arba paprasiausios lenktyns ne visada gali gerai baigtis. Drauge su pramog gausa, deja, daugja ir traum. Parbgs namo verkiantis vaikas arba kantrus susialojs drsuolis visada tvams kelia nerim. inoma, ne kiekvienas nubrozdinimas ar mlyn pavojingi, bet suteikti tinkam pagalb reikia visada.

Pirmoji pagalba susialojusiam vaikui

12

Vasa

ros

vais

tin

l

Veiksmingas ir saugus aizd gydymas

Vaikams, suaugusiesiems ir senjoramsoktiseptas 1 mg/20 mg/ml odos tirpalasOktenidino dihidrochloridas/Fenoksietanolis

Oktiseptas vartojamas: antiseptiniam odos paruoi-mui prie diagnostines ir chirurgines procedras lyties organ ir iangs srityse; trumpalaikiam antiseptiniam aizd gydymui. Oktiseptas galima vartoti suaugusie-siems ir vaikams, neribojant amiaus. Praome id-miai perskaityti pakuots lapeli ir vaista vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Js sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado alutinis poveikis, dl tolesnio vaisto vartojimo btina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

naikina bakterijas, bet negrauia ir nedegina odos. is antiseptikas patogus naudoti dar ir dl to, kad veikia iki 24 valand.

Kad aizda greiiau sugyt, patariama tepti specialiu tepalu, kurio sudtyje dar yra dezinfe-kuojamj, drkinamj ir udegim slopinani komponent. Pavyzdiui, aizd gelis Octenisept ne tik sudrkina aizd, bet ir sudaro apsaugin sluoksn, per kur j neprasiskverbia mikrobai. Apsaugota nuo infekcij ir udegim aizda nat-raliai greiiau gyja. aizd gel Octenisept tepkite du kartus per dien tol, kol aizda visikai sugis. Utepus io aizd gelio, aizd galima apriti tvarsiu.

kodl pavojingos pjovos? sipjovus galima paeisti stambi kraujagysl,

arterij arba nerv. Jeigu aizdos nedezinfekuo-sime, j pateks pavojing mikrob ir pasekms gali bti labai lidnos dl gangrenos galima net netekti paeistos galns. aizd patek mikro-bai gali sukelti udegim. Tuomet aizdos kratai pabrinksta ir kamuoja skausmas.

Isivysius udegimui aizdoje prisikaups p-li, kurie gali iplisti aplinkinius audinius. Jeigu su-sieidusio vaiko bkl pablogja, jis nusilpsta, pa-kyla temperatra, reikia skubiai kreiptis gydytoj.

k daryti, jeigu aizda nemaa?Juo gilesn ir didesn aizda, tuo didesnis pa-

vojus. Jeigu paeistas didesnis odos plotas arba aizda gili, btina kreiptis gydytoj. Aptik aiz-doje strigus svetimkn, pavyzdiui, stiklo uk, nebandykite patys jo itraukti, nes kraujavimas sustiprs. Udkite sterilios marls skiaut, ap-rikite aizd ir kreipkits gydytoj.

Negydomos didesns kaip pusantrodviej centimetr ploio aizdos gis labai ilgai, skau-ds ir gali simesti komplikacijos. Pjautin arba durtin aizd pirmiausia nuplaukite vsiu tekan-iu vandeniu, apdorokite antiseptiku. Jei aizda kraujuoja, suspauskite jos kratus. Tai galima padaryti ir steriliu tvarsiu. Galima vaikui duoti igerti vaist nuo skausmo.

Jeigu aizda gili ir kraujuoja, spausdami tvars-t sustabdykite kraujavim ir btinai kreipkits gydytoj. Specialisto pagalbos reikt kreiptis ir visais kitais atvejais, kai sueist viet labai skauda gali bti paeistas nervas. Didesn aizd gali prireikti susiti tuomet ji greiiau su-gyja. Jeigu aizda didel ir nevari, svarbu inoti, ar vaikas skiepytas nuo stabligs. Nepamirkite, kad vaik paskiepyti nuo stabligs reikia kas pen-kerius metus.

Taigi pirmas svarbus ingsnis, siekiant i-vengti komplikacij, tinkama pirmoji pagalba susieidusiam vaikui.

Pareng Undin Gil

velni apsauga ir vara jautriai vaiko odai

14

Vasa

ros

vais

tin

l

velni apsauga ir vara jautriai vaiko odai

velnus ir vaiko odos prieirai tinkamas muilas, kurio sudtyje yra od drkinani mediag, lengvai paalina nevarumus ir apsaugo od nuo sausjimo. Naudingosios sudedamosios dalys suteikia odai velnumo bei minktumo. Neutralaus odai pH, patikrintas dermatolog.

Naudojimas. iek tiek muilo sipilti deln, upilti nedidel kiek vandens, kad suputot, plauti rankas kaip prasta, po to nuskalauti.

* Be EdTa

* iskirtin priemon, atitinkanti natralios kos-metikos reikalavimus.

* Naudojami maisto daikliai.

* Be mineralini aliej.

Praustis reikia ne tik tada, kai rankyts akivaiz-diai purvinos, bet ir kai joki nevarum nesimato. Ypa svarbu pratinti vaik plauti rankytes prie val-g, pasinaudojus tualetu, grus i lauko, paglosius uniuk ar katyt. Jeigu vaiko rankyts liet pini-gus, taip pat reikt nusiprausti. Danai plaudamas rankas vaikas ivengs vadinamj nevari rank lig.

Nevariomis rankytmis paliets burn vaikas gali susirgti ne tik tokia dana arnyno infekcija kaip enterovirusin ar rotavirusin, bet ir salmonelio-ze, dizenterija, virusiniu hepatitu A ir viduri iltine. Dauguma i lig sunkios, gali sukelti organizmo dehidratacij ir rimtas komplikacijas. Nevari ran-k ligomis galima laikyti ir virutini kvpavimo tak negalavimus, nes virusai organizm patenka ne tik per or, bet ir per burn nuo nevari rank. Mat kalbdamas, kosdamas ar iauddamas vaikas burn prisidengia delnu ir visi lig sukljai paten-ka ant rank. Taip atkeliauja raudonuk, skarlatina, vjaraupiai, tymai. Nuo namini gyvn vaikas gali usikrsti kirmlmis.

Maylio rankytms tinkamiausias specialus vai-kikas prausiklis. Vaiko odelei malonus velnus dr-kinamasis muilas, o pasinaudoti juo mayl paskatins spalvoti pieinukai ant pakuots. Antibakterinio muilo vaikui nereikia, nes jis sunaikina ir taikiai ant rank gyvenanias gersias bakterijas. Tyrimais nustatyta, kad 15 sekundi plaudami rankas prastiniu muilu paaliname madaug 90 proc. bakterij. Todl su muilu reikia sukamaisiais judesiais kruopiai trinti rieus, imuiluoti vis platak, nepamirti tarpupir-i, nes kaip tik juose kaupiasi nematomi infekcijos sukljai. Mgstama mikrob vieta panags, todl svarbu nukarpyti vaiko naguius. varias rankas rei-kia btinai nusiluostyti medvilniniu arba popieriniu rankluosiu, nes ilumoje ir drgmje dauginasi bakterijos.

Namuose, sveiuose arba kavinje visada gali-ma nusiprausti rankas su muilu, o keliaudami arba ilsdamiesi gamtoje turkite drgn servetli ran-koms valyti. Nepamirkite, kad vasara ypa palan-kus metas ukreiamosioms arnyno ir kirmlinms ligoms plisti.

Nevari rank ligos puola ir suaugusiuosius, bet vaikus stipriau. Vaikai greitai usikreia infekcinmis ligomis ne tik dl prastesns higienos, bet ir dl silpnes-ns imunins sistemos, kuri negali nugalti pavojing mikrob. Todl maas vaikas greitai suserga virkinimo sistemos ir kitokiomis ligomis. Tveliai turt nuolat priminti vaikams nusiplauti rankas.

varios rankyts saugo nuo lig

Vasa

ros

vais

tin

l

Be to, vaikai ilgai mgsta aisti lauke ir sault vasar j akis pasiekia didesnis sauls spindu-li kiekis negu suaugusij, o apie ultravioleti-ni spin duli al vaikai paprastai neino. Todl mayl nuo kdikysts reikia pratinti neioti aki-nukus. Oftalmologai pataria tveliams akinukus vaikui rinktis ypatingai atidiai. Su nekokybikais akinukais vaik akys tokios pat paeidiamos kaip ir be sauls akini.

akiniai apsaugo ne tik nuo saulsKokybiki sauls akiniai padeda ivengti: aki audini nudegim (j pajusti nemano-

ma, nustato tik oftalmologas), aki tinklains distrofijos, akies paviriaus paeidim, trumparegysts, ankstyvos kataraktos, purvo ir dulki, alergini reakcij (dmi, dilglins), pernelyg didels aki raumen tampos.

ultravioletini spinduli alaNustatyta, kad ibuvus 40 minui rykioje

sauls viesoje be akini akys nuvargsta tiek pat, kiek dvi valandas praleidus prie televizoriaus arba kompiuterio. Beje, spinduliai pavojingi ir pavsyje, o tinkami akiniai sulaiko 95 proc. a-ling UV spinduli. Ultravioletiniai spinduliai ypa pavojingi smltoje vietoje ir prie vandens. Mat smlis, vanduo, kaip ir sniegas, juos atspindi. To-dl akiniai vaikui btini ne tik papldimyje, bet ir smlio dje kieme.

Esant sauls nudegimams ar alergijai, vaikas prasiau mato, prisimerks, trina akytes, mirksi. J reikia nuvesti pavs ir nuraminti. Tegu may-lis paguli usimerks, o pailsjus vaik nuvekite pas oftalmolog.

kaip irinkti vaikui akinius nuo sauls?Pirmiausia, nepirkite aislini akinuk, kurie

ne tik neapsaugo nuo ultravioletini spinduli, bet sul gali paeisti akis. Akini iekokite optikos salone i gatvs prekeivio arba turguje apsau-gani nuo aling spinduli akini nenusipirksi-te. Nekokybiki akiniai ne tik nesuteiks naudos,

bet gali ir pakenkti. Atkreipkite dmes lius tamss nebtinai apsaugos vaiko akis. J tech-nins savybs turi atitikti tarptautinius apsaugos nuo UV standartus. Natrali vyzdio funkcija susiaurti patekus rykiai viesai. Tamss liai, kurie neturi apsauginio filtro, priveria aki vyz-dius isiplsti ir pro juos patenka dar daugiau pavojing sauls spinduli.

Pirkdami akinukus atkreipkite dmes me-diag, i kurios pagaminti j liai. Lengvai dtantys stikliniai liai vaikams netinka, todl akinukai su jais negaminami. Akrilo plastiko liai pigiausi, patvars, bet ikraipo vaizd, todl vai-kui j neioti nedert. Geriausiai vaikams tinka tvirta, lengva ir neikraipanti vaizdo mediaga polikarbonato plastikas.

Pirkdami akinukus alergikam vaikui, pasido-mkite rmeli mediaga. Venkite pigi nekoky-biko plastiko akini, netinka ir metaliniai rme-liai, kurie gali sukelti alergij. Akinukai patiems maiausiems turi bti i minkto, elastingo plasti-ko, ne pernelyg siauri ir visikai udengti akytes. Vaikams, kurie neioja akinius su dioptrijomis, optikos salone gali pagaminti akinukus nuo sau-ls taip pat su dioptrijomis.

Vaikik akinuk liai turi bti saugs atlaikyti net stiprius smgius, idykaujant maajam padau-ai, nesuduti net stipriai sutrenkus. Vaikas daug juda, aidia energingus aidimus, todl jo akinu-kai turi stipriai laikytis ir nenukristi, pavyzdiui, pa-silenkus. Taip pat jie neturi spausti nosies. Geriausi patogs vaikui ir stilingi akinukai tokie, kuriuos jis mielai neiot. Nusiveskite mayl drauge optik ir leiskite jam isirinkti tokius akinukus, kurie patiks jam, o ne jums su tiu.

akinukai su poliarizuotais liaisYpa geros kokybs akiniai su poliarizuotais

liais. Toki li filtras visikai paalina akis erzi-nanius sauls blyksnius, kurie atsispindi nuo ho-rizontali paviri. Todl vaikui nereikia prisimerkti ir tempti akyi, jos nenuvargsta net rykioje sau-lje ir mayliui neskauda galvos. Pro tokius lius aplinkos detales vaikas mato rykiai ir kontrastin-gai, jie neikraipo spalv. Tokie akinukai ideals prie jros ar kalnuose poilsiaujaniam vaikui arba ilgai bnant prie vandens. Svarbu neioti akinukus papldimyje, nes vanduo atspindi ultravioletinius spindulius ir jie labiau apvitina akis.

akinuk prieiraPaaikinkite vaikui, kad akinukus reikia nuolat

valyti ir saugoti, kad nesusibraiyt, nes paeisti jie gali bti pavojingi akims. Todl geriausia juos laikyti dkliuke jame akiniai ilgiau ilaikys for-m, o valyti juos vaikas gali imokti pats mikro-pluoto servetle ir specialiu skysiu.

Pareng Dalia Petrutyt

Kad akyts nebijot saulsUltravioletiniai sauls spinduliai kenkia ne tik odai, bet ir akims. Vaiko akys ypa-tingai paeidiamos, nes jo iorinis akies dangalas plonas, o liukas skaidresnis. Todl akis gali prasiskverbti daug dau-giau kenksming spinduli ir ateityje, jau vaikui uaugus, tai gali sukelti vairias aki ligas ir suprastinti regjim.

16

Vasa

ros

vais

tin

l

Vision Express optik adresai Vilniuje: Gedimino pr. 3A; A. Vienuolio g. 14; Ozo g. 18, PPC Ozas; Saltoniki g. 9, PLC Panorama. Kaune:Laisvs al. 99; Islandijos pl. 32, PLC Mega; Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC Akropolis. Klaipdoje:Taikos pr. 61, PPC Akropolis. iauliuose: Aidog.8, PPC Akropolis. Panevyje: Savitikiog. 61, PC RYO.

Polaroid39 Eur/134,66 Lt

Polaroid39 Eur/134,66 Lt

Polaroid39 Eur/134,66 Lt

Polaroid39 Eur/134,66 Lt

Polaroid39 Eur/134,66 Lt

Polaroid39 Eur/134,66 Lt

Polaroid29 Eur/100,13 Lt

Polaroid29 Eur/100,13 Lt

Polaroid29 Eur/100,13 Lt

Vaik akyts yra daug jautresns ultravioletiniams (UV) spinduliams negu suaugusij, todl sault vasaros dien btina jas apsaugoti tik kokybikais akiniais nuo sauls. Vision Express specialistai rekomen-duoja poliarizuotus sauls akinius su patvariais ir ilgaamikais liais, kurie ne tik pastiprins spalv rykum ir sumains aki nuovarg, bet ir 100 % apsaugos nuo kenksming UVA, UVB ir UVC spinduli.

Viskuo dert pasirpinti i ankstoApie kdikiui btinus daiktus kelionje pradkite

galvoti prie kelias savaites, kad nieko nepamirtu-mte ir sptumte nusipirkti tai, ko neturite namuo-se. Sra visuomet laikykite po ranka bet kuriuo momentu j galsite papildyti. Suplanuokite visk iki smulkmen, sivaizduodami vairias situacijas, kurios laukia maylio kelionje ir poilsio vietoje, nepamir-kite maudymosi priemoni, aisl, pagalvokite apie maist, drabulius, higienos priemones, miegui ir pasivaikiojimams reikalingus daiktus.

Svarbi viet daikt srae uima kdikio kelio-ni vaistinl. Pasiruokite visiems negalavimams, kurie uklupti kdik gali netiktai.

Vasaros malonumai, kuriuose slypi pavojai, vanduo ir saulSusitaikykite su mintimi, kad papldimyje su kdi-

kiu negalsite ibti vis dien. Sault dien may-liui lauke patariama aisti tik iki 10 val. ryte ir po 16 va-landos. Dar daugiau kdikiui nedera kaitintis atviroje saulje. Mayliui iki met parinkite viet medi arba udangos pavsyje. Vaiko od itepkite apsauginiu kremu, kurio apsaugos filtras ne maesnis kaip SPF 30. Nepamirkite, kad ieinant lauk krem tepti rei-kia prie 20 minui. Lauke kdikiui pravers viesios spalvos medvilnin palaidin ilgomis rankovmis, kuri apsaugos j nuo ultravioletini spinduli ir nudegim saulje. Galvyt visada turi bti udengta kepure su snapeliu, plaiabryle skryble arba skarele.

Pirmoms maudynms jroje pasirinkite moment, kai maylis geros nuotaikos. Jokiu bdu nenekite jo vanden prievarta pliukenimasis jroje ar eere jam turi teikti malonum. Galbt i pradi jis nors patrep-sti ant kranto ir tik po kurio laiko bris vandenuk arba neprietaraus pasinerti drauge su mama ant jos rank. Pirm kart jam uteks keli minui, vliau maudyni laik galima ilginti iki 1015 min. pagal vaiko bkl ir vandens temperatr.

Vaistai nuo temperatros, viduriavimo ir apsauga nuo vabzdi Btiniausios priemons kdikio vaistinlje nuo

aizd, vabzdi, virkinimo sutrikim ir peralimo.Bene labiausiai nuotaik poilsio metu gadina

vabzdiai. Kdik nuo j apsaugosite udeng vei-ml ar lovel marle bei udj ant lang special tinklel. Purkiamus repelentus kdikiui naudokite atsargiai tik specialius vaikikus ir netiesiogiai ant odos. Jeigu ilsits vietoje, kurioje knibda erki, pa-sirpinkite specialia vaiko apranga kojyts ir ranky-ts turi bti udengtos. Kelnyi galus galima sukiti kojines, btinai udkite kepur. Kasdien apirkite kdikio kn ir galvyt, ar nesisiurb erk, ar nra vabzdi suglimo ymi. Kelionje gali praversti ir uod kandimo nieul mainantis losjonas.

Kdikio kelioni vaistinlje btinai turi bti termo-metras ir kariavim bei skausm malinani vais-t. Neinia kaip sukaitus mayl paveiks, pavyzdiui, vjukas arba usitsusios maudyns. Duoti i vaist neskubkite pediatrai pataria nemainti emesns kaip 38,5 laipsni kdikio temperatros (iskyrus ma-yliams iki 2 mnesi). Kariavimas ne liga, o ap-saugin organizmo reakcija, kova su liga. Padidjusi temperatra naikina virusus ir bakterijas. Iimtis tik kdikiai, kuriems anksiau buvo traukuli dl tempe-ratros. Prie kelion vaistinje nusipirkite btent k-dikiams pritaikyt vaist. Patiems maiausiems tinka suspensijos pavidalo vaistai nuo skausmo ir udegi-mo, juos lengva kdikiui sugirdyti geriamuoju virktu, kuriuo taip pat paprasta nustatyti reikiam doz. Tokie vaistukai pads, jeigu kelionje staiga ims dygti dantu-kas arba suskaus gerklyt.

Drauge su temperatra apninka ir sloga, todl nepamirkite ir specialiai kdikiams skirt nosies la-iuk, kriaus gleivms isiurbti.

Naujas maisto produktas, kurio kdikis paragavo su mamos pienu arba suvalg pats, gali sutrikdyti virkinim, taigi svarbs vaikiki vaistukai vasaros kelionje nuo viduriavimo. Dana kdiki proble-ma pilvuko ptimas. Vaist nuo pilvo ptimo vaisti-nse gausu tereiks pasirinkti.

Jeigu vaikui danai ukietja viduriai, sidkite preparat nuo ios problemls, vidurius taip pat laisvina diovint vaisi tyrels.

Susieisti pargriuvs kdikis gali visur, taigi ke-lionje btina turti antiseptinio skysio ir gydomj tepaliuk bei tvarsi.

Pareng Undin Gil

Gimus kdikiui, kelion ir atostog poilsis atro-do kaip praeities malonumas, niekaip nesideri-nantis su vos keli mnesi kdikio dienotvar-ke. Nepaisant to, dauguma eim keliauja su maais vaikais. inoma, kelion sodyb arba prie jros su indomu kdikiu nebus visikai nerpestinga jauniems tveliams, bet mano-ma. Tereikia tinkamai pasiruoti ir nusiteikti. Juk naudinga pasimgauti sauls ir vandens malonumais, o atitrkus nuo kasdiens aplin-kos ir nuotaika, ir savijauta geresn.

Kas turi bti

kdikio kelioni

vaistinlje

18

Vasa

ros

vais

tin

l

Pykinim gali sukelti ir rimtesns prieastys, pavyzdiui, virkinamojo trakto bei kit organ ligos. Dana prieastis vestibiuliarinio apara-to sutrikimai, i bd gali iprovokuoti kai kurie vaistai, taip pat chemoterapijos procedros, ku-riomis gydomi onkologiniai ligoniai.

Ligos sukeltas pykinimas nebna vieninte-lis jos simptomas prisideda vairs skausmai, migrenos priepuoliai, virkinimo sutrikimai, v-mimas, pakyla temperatra. Toks pykinimas vi-sikai neinyks, kol nebus igydyta liga. Todl, jeigu pykina ilgiau negu 12 valand, kamuoja kiti negalavimai, btinai kreipkits gydytoj.

Pykinimas transporteSupimo ligos bdos vaiuojant automobiliu arba

traukiniu, skrendant lktuvu arba keliaujant laivu pa-sitaiko ir suaugusiesiems, ir vaikams. Pykina, skau-da galv, silpna, mogus tampa mieguistas.

Ivengti i nemalonum kelionje kartais padeda paprasiausias poilsis ivakarse. Jeigu sunku umigti, verta igerti vaist, kad kelionje nesijaustumte nuvarg. Atkreipkite dmes, kad pykinim gali sukelti parfumerijos ar kiti kvapai transporte. Usupti gali ir alkan, ir persivalgiu-s mog. Todl prie kelion geriausia lengvai uksti, maistas neturi dirginti skrandio ir sukelti duj sankaup arnyne. Kelions dien neger-kite riebaus pieno ir saldaus gazuoto vandens, tinkamiausias paprastas vanduo arba grimai su rgtele. Valgyti geriausia prie por valand iki kelions. Ilgai trunkanios kelions metu valgyki-te nedidelmis porcijomis kas 45 valandas.

Vaiuodami automobiliu, traukiniu ar autobu-su, sdkite judjimo kryptimi, irkite priek ir nesukiokite galvos alis stebdami mirguliuo-janius aplinkos objektus. Geriau jausits kart-

kartmis umerk akis ir kiek manoma labiau atsilo. Vaikams kelion lengvesn gulint ant nugaros, dar geriau, jeigu jie umiega.

Kelionje stenkits ivengti ir peralimo, ir perkaitimo. Maiau sups ir i kelions bda bus lengvesn, jeigu dmes koncentruosite koki nors domi veikl. Tik neskaitykite knygos, nes tai skatina pykinim. Palankiai veikia ir ritmika muzika.

Rinkdamiesi transporto r, atsiminkite, kad labiau supa staiga stabdant, poskiuose arba vaiuojant kalneliais. Ramiai ir tolygiai vaiuojant pykina maiau.

Pykina vaikVadinamoji jros liga vaik gali usupti ir ap-

linkui besisukanioje karuselje. I tikrj tai nra liga, o apsaugin organizmo reakcija. Dl neisivysiusios vaiko koordinacijos organizmas nesugeba tinkamai reaguoti supim. Vestibiu-liarinio aparato siuniami impulsai dirgina nerv sistem ir sukelia supim bei pykinim. is vidi-nje ausyje esantis aparatas koordinuoja jude-sius bei kno padt erdvje. Supimui jautriausi vaikai nuo dvej iki deimties met, o vliau jau susiformuoja vestibiuliarinis aparatas. Geras da-lykas, kad vaik nebtinai pykina visose trans-porto ryse. Vienam mayliui sunkiau keliauti automobiliu, kitam traukiniu ar lktuvu.

Ar stipriai vaik vargins supimo liga, priklausys nuo jo jautrumo, emocionalumo, judjimo aktyvu-mo, aplinkos temperatros ir taros. Tvai pads vaikui, jeigu iliks rams priglaus j ant rank ir elgsis taip, kad maylis suprast, jog nieko bloga nenutiko. Pykinimo kamuojamam vaikui padeda grynas vsus oras. Jei keliaujate automobiliu, su-stokite ir pavaiktinkite lauke. Vieajame trans-

Pykinimas visiems gerai pastamas jausmas, kuris sukelia daug nemaloni poji. Taip organizmas reaguoja kai kurias nepalankias situacijas, j gali lemti psichologiniai faktoriai, tai danas reikinys pirmaisiais ntumo mnesiais, gali kamuoti moter ir mnesini metu. Kai kuriuos vaikus ir suaugusiuosius pykina vaiuojant automobiliu, skrendant lktuvu arba plaukiant laivu. Tok pykinim nu-slopinti arba bent susilpninti gali gana paprastos priemons.

Kai pykinimas

ne ligos poymis

20

Bk

ime

svei

kui

ai

porte stenkits rasti viet, kurioje maiau krato. Ivengti vmimo priepuolio gali padti retas ir gilus kvpavimas. Duokite vaikui apelsino, mandarino arba citrinos skiltel arba pasilykite u anduko usikiti gaball citrinos ievs. Tinka ir rgtus ledinukas bei obuolys. Papraykite maylio nu-kreipti vilgsn savo pirtuk, batelio nos arba bet kur stabil daikt. Kelionje drgna luoste ar rankluosiu daniau nuvalykite vaiko rankytes ir veiduk, ant kaktos galite udti drgn kompre-s. Aprenkite vaik laisvais drabuliais plaia kak lo ikirpte, neveriamais gumyi ir direli.

Geriausias vaiko maistas prie kelion virta uvis, jogurtas, vark arba ko. Neduokite jam riebaus maisto. Jei kelion usits, suplanuokite, kur sustosite ilgesniam laikui, kad po valgio galtu-mte 3040 minui pavaiktinti lauke. Kelionje pravartu pasiruoti ir priemon nuo pykinimo. Vais-tinse gausu ne tik vairiausi vaist, padedani ivengti supimo bdos, bet ir kitoki priemoni.

Nij pykinimasPykinimas ir vmimas ima kyrti pirmj

ntumo trimestr. Bsim mam danai pykina rytais, po valgio, nuo tam tikr kvap. Jeigu n-ij pykina ne daniau kaip 5 kartus per dien, tai laikoma normaliu reikiniu, kurio prieastis orga-nizmo pokyiai. Paprastai po pirmojo trimestro py-kinimas baigiasi, nors kitoms moterims i ntumo bda usitsia.

Patarim, kaip ivengti ar bent sumainti py-kinim, bsima mamyt tikrai igirsta daug. Pir-miausia, patariama pakeisti mityb. Niosios apetitas nepastovus jis gali padidti, o da-niausiai net maisto vaizdas nesukelia teigiam emocij ir tenka prisiversti save suvalgyti nors iek tiek. Turi takos ir mintys, kad pavalgius ir vl ims pykinti. Gydytojai pataria valgyti nedidelmis porcijomis 5-6 kartus per dien ir kuo vairesn maist. Tinkamiausi lengvai virkinami ir turintys daug vitamin maisto produktai.

Pykinim gali iprovokuoti ne tik altas, bet ir pernelyg kartas maistas. Jeigu pykina rytais, alia lovos galima pasiruoti kelet krekeri, por skilteli citrinos arba mtins kramtomosios gumos. Dar greiiau palengvs, jeigu bsima-sis ttis atne lov lengvus pusryius. Antroje dienos pusje pykinim gali sukelti nuovargis ir tampa todl veriau daugiau pailsti ir usiimti mgstama veikla.

Jeigu pirmasis ntumo trimestras ipuol vasar, ko gera, neatsisakysite atostog kelio-ns su eima. Tik ivykoje ypa verta pasirpinti pykinim malinania priemone kad poilsio ne-apkartint dar ir supimo liga bei galtumte be rpesi diaugtis visais atostog malonumais.

Pareng sveikos gyvensenos edukolog Ieva Grabauskien

SEA BAND tai miraus pluoto elastins akupresrins apyranks, kurios vei-kia spausdamos Nei-Kuan tak, esant ant kiekvieno mogaus abiej rank rie. Nei-Kuan takai randami udjus tris vidurinius kitos rankos pirtus ant vidins rankos rieo dalies. Mokslikai rodyta, jog jos gali padti esant leik-tuliui, pykinimui kelioni metu (skrendant, vaiuojant, plaukiant) ar esant ry-tiniam pykinimui ntumo metu, geriant vaistus.

Tinka vaikams ir suaugusiesiemsNeriboto galiojimo laikoBe vaistBe paalinio poveikio

DaugkartinsPlaunamos vairiaspalvs

itarkite NE pykinimui

sigyti galima:

daugiau informacijos www.arimeda.lt

Bk

ime

svei

kui

ai

Pirmosios dienos kurorteVaiko, kaip ir suaugusio mogaus, organiz-

mas turi prisitaikyti prie kitokio iltojo krato kli-mato, auktesns temperatros, intensyvesns sauls. Tik vaikui daug sunkiau. Adaptacijos pe-riodu vaik lengvai gali itikti sauls smgis, jis gali greitai perkaisti, pasigauti virusin infekcij. Atvyk kurort patenkame kit laiko juost, organizmas pajunta laiko skirtum ir jam reikia prisitaikyti prie gyvenimo neprastu ritmu. Kuo la-biau poilsiaviets klimatas skiriasi nuo prastinio, tuo sunkiau prisitaikyti prie kitokio paros reimo.

Svetimame krate vaikas i pradi bus irz-lus, galbt net piktas, prastai miegos, nediugins tveli ir jo apetitas. Aklimatizacijos poymiai pa-nas ligos simptomus. Pagrindiniai organizmo adaptacijos signalai: silpnumas, galvos skaus-mas, miego ir apetito sutrikimai. Kiti poymiai panas peralimo. Gali net pakilti temperatra,

skaudti gerkl. iuo periodu gali sutrikti virkini-mas, apnikti pilvo skausmai, pykinti. Vaikas gali net vemti, nors manoma, kad tai organizmo reak-cija jam neprastus maisto produktus, naujus pa-tiekalus. Vaikai, atsidr visikai svetimo klimato alyje, tampa mieguisti ir dirgls.

Prisitaikyti prie nauj slyg vaikui prireikia 710 dien. Todl specialistai pataria kitokio kli-mato alyje su vaiku atostogauti 34 savaites. Tiek laiko vaikui reikia ir prisitaikyti, ir pailsti. Jeigu sveioje alyje vaikas ibus per trumpai, gali sutrikti jo sveikata.

kaip pasiruoti?Greiiau prisitaikyti prie klimato pokyi vaikui

padeda stiprus imunitetas. Todl pediatrai pata-ria ruoiantis kelionei sustiprinti vaiko imunitet.

Tveliai turt pasirpinti, kad vaikui utekt vitamin, jis gerai isimiegot, vertt nepamirti grdinimo procedr. Prisitaikyti prie klimato po-

Kelion tolim krat su mau vaiku ibandymas mamai, tiui ir, inoma, paiam maajam keliautojui. Bet jeigu kelions js eimos gyvenimo bdas, ir mao vaiko nenorsite palikti namuose, juo labiau jei drauge vaiuos ir vyresnis broliukas ar sesut. Tegu pratinasi, o js pasistengsite, kad kelion bt sklandi ir visi eimos nariai gerai pailst. Ruodamiesi egzotik al su vaiku, atrodyt, numatte visk lagamin su-djote visus jam reikalingus daiktus, pasimte dokumentus, nepamirote vais-tinls. Tik kelions pradioje js laukia dar vienas rpestis, kurio neivengsi-te, aklimatizacija.

Vaiko aklimatizacija kurorte

22

Bk

ime

svei

kui

ai

kyi padeda vitaminai A, E ir C, kuriuos gydy-tojai pataria vaikui pavartoti prie kelion ir gerti kelions metu. Kur laik prie kelion dert pasistengti maylio dienos reim kiek manoma priartinti prie irinkto kurorto laiko juostos. Atvykti poilsiaviet geriausia tuo paros metu, kai jau art-ja miego laikas. Btent miegodamas maylis pasi-sems jg kit dien jo laukianiai aklimatizacijai.

Pirmsias kelet dien dert vengti atviros sauls ir maudyni. Tegu maylis i pradi prisi-taiko prie naujos aplinkos. Maudytis jroje uten-ka 57 minui, po to laik pamau ilginkite. Stebkite, kad vaikas neperkaist. pajr eikite maiausio sauls aktyvumo valandomis iki 11 ir nuo 16 val.

Pirmomis dienomis mayliui reikia ilgiau mie-goti ir daugiau ilstis. Lauke mayliui patogiausia apsirengusiam natrali audini viesi spalv drabuliais. Nepamirkite kepurs, skio ir ap-sauginio kremo.

kurorto pavojaiKarto klimato alyse vaikui gresia dehidrata-

cija, nes dl kario sutrinka organizmo termo-reguliacija, keiiasi mediag apykaita. Gausiai prakaituodamas vaikas netenka daug skysi, todl visada reikia turti kokybiko geriamojo vandens ir nuolat jo mayliui pasilyti. Geriausia atsiveti vaikui prasto vandens i nam. Kit re-gion vandens sudtis gali labai skirtis. vanden pilkite citrinos arba laimo suli. Pargtintas grimas suteiks mayliui energijos, o saldi ir gazuot grim atsisakykite.

Jeigu kurorto virtuv ne europietika, veriau neeksperimentuokite ir vaikui irinkite panaes-n js eimos vartojam maist. Jeigu vaikui tinkamo maisto nra restorane ar kavinje, jam patiekalus turtumte gaminti patys. Jeigu vaikas alergikas, tvai turt bti pasireng naujoms nepastamoms reakcijoms, todl pravartu turti antihistaminini vaist. Juk svetur neprasti auga-lai ir vabzdiai, kurie gali sukelti alergij.

Kelionje vaikui stenkits sudaryti kuo ge-resnes slygas. Patogiausia ir greiiausia su mau vaiku nukeliauti kurort lktuvu. Vaiuoti traukiniu mayliui gali bti lengviau, nes skren-dant lktuvu greitai atsiduriama skirtingo laiko juostose. Tik laiko sugaiite daugiau. Traukinyje dert pasirpinti vaikui patogia vieta atskiroje kup, turt bti kondicionierius, vaik aidim kambarys.

grus namoI kurorto sugrusio namo vaiko laukia at-

virktinis procesas - reaklimatizacija. Namuose pasitinka vl kitokios, nors ir prastins, klimato slygos, bet prie j mayliui reikia prisitaikyti i naujo. Paprastai tai vyksta greiiau negu aklima-tizacija, bet negalavimai gali bti stiprs.

Grusio vaiko i karto neverskite sijungti prastin gyvenimo ritm. Pirmiausia jis turi gerai pailsti ir bent por dien ilgiau isimiegoti. Tik po savaits galima grti prie prastini veikl ir galbt planuoti naujas atostogas.

Pareng Undin Gil

23

Bk

ime

svei

kui

ai

24

Deja, taip. Vaikai gali patirti depresij. JAV duomenimis, apie 2,5 proc. vaik pati-ria depresij. Iki 10 met amiaus vyrauja berniukai, taiau apie 16-uosius gyve-nimo metus pradeda vyrauti mergaits. Svarbu depresij atskirti nuo trumpalai-kio lidesio, nes tai tikrai nra depresija. Taiau jei lidesys tsiasi, jei jis pradeda trukdyti socialiniam gyvenimui, mokslui, uimtumui ar santykiams, reikt pa-galvoti apie depresij.

Vaikas ir depresija? Ar taip gali bti?

kaip atskirti depresijos poymius?Jie gali bti skirtingi kiekvienam vaikui pagal jo

lyt, ami, charakter ir t. t. Kartais, deja, jie nepas-tebimi, nes priskiriami augimo krizms.

POYMIAI, KURIUOS REIKT ATKREIPTI DMES. Pyktis ar dirglumas. Pastovus lidesys ar beviltikumo jausmas. Riboti socialiniai kontaktai. Pernelyg jautri reakcija atstmim. Apetito pokyiai padidjimas ar sumaji-

mas.

Miego pokyiai mieguistumas arba nemi-ga.

Dmesio koncentracijos sunkumai. Silpnumas ir energijos stoka. Nusiskundimai galvos ar pilvo skausmais,

jeigu nepadeda prastinis gydymas. Nebenori ir negeba usiimti jokia veikla u

mokyklos rib, apleidia savo hobius ir san-tykius su draugais.

Bevertikumo ar kalts jausmas. Sunku kryptingai mstyti, priimti sprendi-

mus.

Bk

ime

svei

kui

ai

Ne kiekvienas vaikas patiria visus iuos simp-tomus. Be to, simptomai gali pasireikti vairiu lai-ku ir priklausyti nuo aplinkybi. Kai kurie vaikai, pavyzdiui, pakankamai ilg laik sugeba neblo-gai prisitaikyti prie tam tikros aplinkos (mokykloje), deja, daugumos j socialiniai kontaktai maja ir vairios veiklos vis labiau vargina. Laipsnikai at-siranda mokymosi problemos, prastja rezultatai, o kartais vaikas nustoja rpintis net savo ivaizda. Kai kurie vaikai, ypa vyresni negu 12 met, gali pradti vartoti alkohol ar narkotines mediagas. Nors vaikai iki 12 met bando udytis gana retai, taiau tai padaryti gali net ir mai vaikai. Nusimin ar pyk saviudybei jie gali rytis gana impulsy-viai. Mergaits danai tik bando tai daryti, o ber-niuk saviudybs daniau baigiasi mirtimi, nors vykiai gali vystytis skirtingai.

kas vaikams gali sukelti depresij? Kaip ir suaugusiesiems, depresij vaikui suke-

lia vairi faktori derinys: gyvenimo vykiai, ei-mos istorija, aplinka, genetinis paeidiamumas, vartojamos psichoaktyvios mediagos.

Vaikai, kuri eimose yra serganij depre-sija, turi didesn rizik susirgti ia liga. Sergani depresija tv vaikai pirmj depresijos epizod patiria anksiau negu ja nesergani tv vaikai. Konfliktikose eimose augantys ar piktnaudiau-jantys alkoholiu arba narkotinmis mediagomis vaikai taip pat pasiymi didesniu imlumu depresijai.

kaip nustatyti depresij vaikui? Vis pirma, depresin bsena paprastai trunka

bent jau dvi savaites. Lig gali nustatyti tik spe-cialistas gydytojas psichiatras. Daniausiai rei-kalingas psichologinis tyrimas, be to, kalbama ne tik su vaiku, bet ir su tvais ar kitais vaikui artimais

monmis, galiniais suteikti informacijos apie vaiko bsenos pokyius.

kaip gydoma vaik depresija? Ji gydoma panaiai kaip ir suaugusij depre-

sija. Daniausiai tai yra psichoterapijos ir medika-ment derinys. Kaip rodo tyrimai, taip pasiekiama geriausi rezultat.

Nekreipti dmesio depresij yra pavojinga. Juolab kad depresija danai atveda saviudyb.

Pagal usienio spaud pareng medicinos centro Neuromeda gydytoja psichiatr

Jurga imait

25

Medicinos centras Neuromeda moderni sveikatos prieiros staiga, daugiau negu 20 met besilaikanti savo credo Mes norime ir galime jums padti. Ms veiklos sritys:

Suaugusij ir vaik psichikos sutrikim, skaitant nerim, depresij, panikos sutrikim, diagnostika ir gydymas me-dikamentinis ir psichoterapinis.

Visapusika vairi priklausomybi diagnostika ir gydymas, skaitant priklausomyb alkoholiui , loimams, kompiute-riui.

Miego sutrikim diagnostika ir gydymas. Stuburo lig diagnostika ir gydymas medikamentinis ir

nemedikamentinis: manualin terapija, elektroterapija, refleksoterapija ir t.t.

Visapusikas organizmo echoskopinis ityrimas.

Lankstus darbo grafikas, skaitant konsultacijas etadieniais. Konsultacijos per program Skype ir konsultacijos namuo-se. Konsultacijos angl bei rus kalbomis.

Mus rasite www.neuromeda.lt Kaune, Tvirtovs al. 90A. Tel. +370 613 42780 neuromeda@neuromedicina.lt

EMIAU PATEIKIAMI ENKLAI, KURIE RODO GALIM SAVIUDYBS RIzIK:

Stiprs depresijos poymiai (miego, apetito, veiklos pokyiai).

Socialin izoliacija, skaitant ir atsiskyrim nuo eimos nari.

Kalbos apie saviudyb, isakomos mintys apie beviltikum ar bejgikum.

Daugja rizikingo elgesio apraik. Dani nelaimingi atsitikimai. Psichoaktyvij mediag vartojimas. Dmesio sutelkimas negatyvias ar liguistas

temas. Kalbos apie mirt. Perdtas verksmingumas arba, atvirkiai,

sumajusi emocin iraika. Savo daikt, mamoi dalinimas kitiems.

Bk

ime

svei

kui

ai

7 vasaros pramog su vaikais idjosVasara prasideda drauge su ilgai laukt atostog svajoni isipildymo lkesiais. Ypa nekantrauja maieji eimos nariai nesulaukia, kada visi vaiuos pailsti prie jros, eero ar turistin kelion. Tik, deja, tveli atostogos nesitsia vis vasar, bet dar yra savaitgaliai, kuriuos taip pat galima smagiai praleisti su eimadomios ekskursijos. Vasara puikus metas pa-inti gimtj krat. Galima apsilankyti pilyse, pasi-groti j apylinkmis, paskanauti vietins virtuvs patiekal, pakvpuoti grynu oru ir tiesiog smagiai pailsti visiems drauge.ygis su palapinmis. Su pagjusiais vaikais galite leistis yg pstute. Jeigu js vaikas tolimiems ygiams per maas, surenkite nedidel ikyl gamto-je. Mayliui bus domu, visi atitrksite nuo kasdiens nam rutinos ir gryname ore pagers vaiko apetitas. Toki ikyl galite surengti nebtinai toli, pavyzdiui, nuosavo namo arba sodybos kieme. Dar smagiau, jei-gu ia pastatysite palapin. Tai bus domi pramoga ne

tik patiems maiausiems, bet ir didesniems vaikams.Vaik stovyklos. Kol tveliai dirba, mokyklinukas gali paatostogauti stovykloje. Geriau negu sdti miesto kartyje! Stovykloje su naujais draugais vaikas turs daug domi usimim. Yra stovykl, kuriose maieji gali tobulinti usienio kalbos inias, taigi nau-da visapusika. Ir mama su tiu isivaduos nuo nuo-latinio galvos skausmo k vaikas veikia namuose vienas. sveius. Savaitgal galite isiruoti pas kitame mieste gyvenanius draugus, senelius arba kitus gi-minaiius. Nauji spdiai ir drauge praleistas laisva-laikis geros nuotaikos utaisas.Vandens parkas. Kit savaitgal skirkite vandens pramogoms, o jei lauke lyja, iais malonumais gali-ma pasimgauti ir patalpoje. Vandens parkuose yra specialios vietos vaikams, kuriose jie pliukensis su malonumu. vejyb su tiu. Ttis su sneliu smagiai pra-leis laik vejyboje. Tokia pramoga danai patinka ir mergaitms. inoma, vejojantiems vaikams prireiks kantrybs, o jeigu prisijungs ir mama, visi drauge len-gviau nugals visus sunkumus ir neskmes.Gamta ir gyvnija. Vasara puikus met laikas suinoti apie vaballius, drugelius, vorus, taip pat painti vairius medius, gles ir kitus augalus. Papa-sakokite vaikui apie paukius, j ris, paskaitykite knygel, pasigrokite jais gamtoje. Tai pads may-liui painti gamtos pasaul, paskatins j mylti, vertinti ir suprasti.

26

Bk

ime

svei

kui

ai

ypatingieji mauliaiTarp didesni neineiotuk bna toki, kurie

yra pajgs sti vos gim, o maesniems tenka il-tai apsaugotiems pagyventi inkubatoriuje. Jeigu k-dikis gimsta labai maas, jam gali tekti pasilikti ligo-ninje mnes ar ilgiau. I pradi jis tikriausiai bus maitinamas per zond lankst elasting vamz-del, vest pro nos skrand ar net dar toliau arnyn. O pai maiausij maitinimas prastai prasideda speciali tirpal su augimui ir energijai btinomis mediagomis tiekimu tiesiai krauj, taigi lainant juos ven.

Dar negims kdikis jau treniruojasi gyventi po gimimo. Septyniolikt gestacijos savait pasireikia pirmieji rijimo judesiai. indimo refleksas atsiranda 24 gestacinio amiaus savait nuo tada echosko-puotojai gali gimdos gyventoj pagauti iulpiant savo nykt. Taiau tik tarp 30 ir 32 savaii rijimas ir indimas susiderina su kvpavimu. tai nuo tada neineiot naujagim galima atsargiai pradti mai-tinti per burn.

gamtikasis neineiotuk maistasGerokai anksiau gimusi kdiki mediag

apykaita santykinai labiau orientuota kno augi-m, o ne jo energing veikl. Todl neineioto naujagimio mamos piene yra daugiau baltym negu ineioto kdikio motinos piene. O labai anksti gimusiems neineiotukams baltym reikia dar daugiau, kad j augimas prilygt to gestacinio amiaus vaikelio augimui gimdoje.

Labai maiems neineiotukams, gimusiems daugiau kaip du mnesius prie numatyt termi-n, motinos pien gali reikti papildyti baltymais, vitaminais ir mineralais. Idealus papildas yra pa-

ruoiamas i moter donori pieno, atskiriant grietins ir baltym frakcijas ir sumainant lakto-zs koncentracij. Daniausiai tam naudojamas riebesnis galinis pienas. is natralus, absoliu-iai i moter pieno pagamintas produktas paten-kina didesnius neineiotuk baltym ir energijos poreikius taip, kad kno mass augimas bt pa-naus augimo temp gimdoje.

specials papildaiNeineioto naujagimio kaul demineralizaci-

jos (minktjimo) profilaktikai papildomai skiriama kalcio ir fosforo. Rekomenduojamos profilaktins 400 veikimo vienet D vitamino normos papras-tai pakanka indomiems mao gimimo svorio naujagimiams saultuoju met laiku, jeigu mama kasdien pabna lauke. O iem indomiems ne-ineiotukams gydytojai paskiria didesnes io vi-tamino dozes.

Alternatyva savos motinos pieno pastiprinimui i donorinio pieno pagamintais papildais (jei neturi-ma) yra specials fabrikiniai preparatai. Jie papildo motinos pien baltymais, kalciu, fosforu ir vitami-nais. Dirbtini papild paprastai nebereikia daugiau kaip 1500 gram sveriantiems neineiotukams (tiek paprastai sveria madaug 32 gestacijos sa-vaii kdikiai), jeigu jie gauna pakankamai savo mamos pieno.

Joki papild kdikiui neduodama ilgiau negu btina, nes tuomet jie tapt savotikais skiedikliais vis t labai verting speciali ir unikali element, kuriuos teikia motinos pienas.

Prielaikinio pieno antiinfekcins vertybs Neineiot naujagimi imunin sistema dar

labai nesubrendusi. Nuo infekcij sauganios mo-tinos pieno savybs yra, ko gero, pagrindin pas-kata stengtis aprpinti motinos pienu virusinms ir bakterinms ligoms labai imlius neineiotus nau-jagimius.

Neineiotuk motin priepienis turi net dides-n apsaugos nuo infekcij potencial negu laiku pagimdiusi motin priepienis. Vidutins imu-noglobulino A, lizocimo ir laktoferino koncentracijos yra gerokai didesns negu laiku gimdiusi moti-n priepienyje. Vis lsteli, gebani veikti kaip naikinanios organizm patekusius svetimknius (fagocitai) ir sunaikinti lig sukljus makrofag, limfocit ir neutrofil, prielaikiniame priepienyje taip pat bna gerokai daugiau.

Geriausiai nuo infekcijos saugo vieias pie-nas. Nors donorinis pienas turi bti pasterizuotas ir tai nuudo prie infekcij galinias kovoti gyvas

Neineiotais naujagimiais vadinami gerokai anksiau numatyto termino iki 37 ntumo savaits, gim kdikiai. Dar neineiotukai skirstomi pagal j kno mas gimus. Visi gim lengvesni negu 2500 g vadinami mao gimimo svorio naujagimiais, o tarp j dar bna labai mao gimimo svorio (nuo 1000 g iki 1500 g) ir ypatingai mao gimimo svorio (maiau negu 1000 g) naujagimi.

Neineiotuko maitinimas

27

Mam

a ir

kd

ikis

lsteles, taiau tai yra geriausia alternatyva, jeigu motina stokoja savo paios pieno.

Pasiruoimas indymo pradiaiJeigu kdikis dar negali sti ir turi bti mai-

tinamas per zond, bet koks jo motinos pieno kiekis (nors ir gautas kartu su donoriniu pienu ar miiniu) jam bus labai naudingas. Mamai vertt pradti reguliariai itraukti savo pien kaip ma-noma anksiau. Verta naudotis geru pientraukiu, ypa tinka elektrinis aparatas su dviem antga-liais, kuriuo galima traukti pien ikart i abiej krt.

Labai maiems neineiotukams, kurie dar maitinami per skrand ar arnyn nuleist zon-d, tuo paiu bdu sumaitinamas ir rankomis ar pientraukiu itrauktas motinos pienas. Susiregu-liavus rijimo ir kvpavimo judesi koordinacijai, pamau, pradedant nuo vieno laelio, maistas jau duodamas ir per burn. Tai galima padaryti pipete arba mau virktu. O geriausia leisti pa-iam kdikiui i krties ispaustus pieno laus nulaiyti tiesiai nuo mamos spenelio.

Dar pasitaiko, jog neineiotuk palatose paskatinti kdiki nor sti naudojami iulptu-kai tutukai ir buteliukai su iulptukais. Taiau

tai nra geriausi bdai pratinti kdik sti. Tutu-k kdikis burnoje laiko beveik suiaups lpas ir sukands dantenas, todl gali neprasti (arba atprasti) pakankamai plaiai isiioti ir glaudia-mas prie krties.

geresni bdaiIr neineiot naujagim imokyti sti galima

(ir geriau) visai be iulptuk ir buteliuk. Patikrin-ti, ar neineiotukas jau subrendo jo pratinimui sti, daug labiau negu iulptukas tinka vienas mamos pirt. Pasirenkamas tas, kuris labiausiai atitinka kdikio burnos dyd. Pirtas labiau negu iulptukas savo forma atitinka kdikio burnoje i-tstani apiot krties dal. Todl pirtas labiau tinka neineiotukui raminti ir indimo judesiams ugdyti, kol jis dar maitinamas per zond.

Paskui, jeigu kdikis dl koki nors prieas-i vis dar neinda krties pats, itraukt moti-nos pien maulis gali gerti i mao puodelio ar taurels kdikis siurbia skyst nuo prie apatins lpos priglausto indelio krato, jei pats nori.

Kai jau glaudiamas prie krties naujagimis ar didesnis kdikis nenoriai ar labai vangiai inda, ypa jeigu krtyje pieno dar yra maai, rekomen-duojama pasinaudoti specialiu prietaisu in-dymo papildikliu (dar vadinamu papildoma mai-tinimo sistema). io bdo esm tokia, jog krt apiojusiam kdikiui pienas (itrauktas mamos ar donorinis) arba miinys tiekiamas burn alia spenelio vestu elastingu vamzdeliu i rezervua-ro, pakabinto ant mamos kaklo ar laikomo ran-koje. Taip kdikis gauna maisto ir bdamas prie krties skatina gausesn pieno gamyb joje. T pat prietais galima panaudoti maitinant visai at-sisakant glaustis prie krties ar laikinai negalint jos sti kdik. Tada papildiklio vamzdelis veda-mas kdikio burn kartu su mamos pirtu (taip pat pritvirtintas, kad neslankiot). Tai vadinama maitinimu pirtu.

Pirmosios indymo pamokosMokytis ir treniruotis sti krt neineiotukas

galt pradti jau tada, kai jis dar negali sau-giai ryti, t. y. kai dar nesuderinta indimo, rijimo ir kvpavimo koordinacija. Todl geriau tokiems kdikiams leisti sti itutint krt zondinio maitinimo laikotarpiu. Kai kdikis brsta ir rijimas pradeda derintis su indimu, nebereikia itraukti pieno i krties tuiai prie glaudiant prie jos kdik, nes i krties itekant pien kdikis jau gali skmingai nuryti.

Mokant kdik priglusti prie krties ir sti j reikia kantrybs ir atkaklumo. Pradioje kdikis gal tik palies lpomis ir palaiys spenel. Tai bus mokymosi patirtis abiem. velniai dkite spenel kdikio burn, taiau neprievartaukite, jeigu k-

28

Mam

a ir

kd

ikis

Isamioje 360 puslapi monografijoje rasite mokslo ini apie nau-jagimio ir kdikio maitinim bei daug nauding patarim mamai ir eimai.Naujausioji ketvirtoji knygos laida papildyta trimis skyriais: Gim-dymo taka indymui, Neineiotuko maitinimas ir Pirtas kdi-kio burnoje.i knyga bt puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukianiai mamai ir eimai. Veriau mokti, negu splioti. Juk indyti pradeda-ma vos pagimdius!

Daugiau apie knyg ir autori www.zindyk.lt

dikis kart dar jo nes. Gal kit kart pavyks ge-riau. Kaip ir visiems indomiems kdikiams, taip ir neineiotukams labai svarbu gerai priglusti prie krties, kad maulis burna apiot ne tik spenel, bet ir kuo daugiau aplinkinio tamsesniojo laukelio aureols.

Neineiotas kdikis nra labai stiprus ir geba kaskart sti ne ilgiau kaip po kelias sekundes. Paspartinti pieno tekjim kdikio burn galima pamasauojant krt ranka link spenelio. Gau-sesn pieno gamyb skatina ir po indym tsia-mi pieno itraukimai.

kengrika globaDar labai nesubrendusiems neineiotukams

reikalinga nuolatin ilta aplinka. Tai daniausiai nurodoma j laikymo inkubatoriuje prieastis. Taiau kiekvienas neineiotukas taip pat yra mogus, kuriam nejudri vienatv yra didel kan-ia, provokuojanti instinktyv prapulties (kad yra paliktas) suvokim ir refleksik streso hormon gaus isiskyrim. Streso itiktas organizmas baugiai sustingsta usidarydamas savyje ltam igyvenimui: sultja kraujotaka (todl at-skirt nuo motinos vaik reikia ildyti dirbtinai), virkinimas, augimas ir pasaulio painimas.

Laukini geni moterys naujagimius ir k-dikius nuolat visur neiojasi su savimi ant rank bei paguldytus arba pasodintus pasiritas juos-tas. Tarsi kengros, savo jauniklius neiojanios sterblje ant pilvo. Nusiirjus gamtoje gy-venani moni elges, ir po civilizuotj pasaul iplito naujas neineiotuk auginimo bdas, pa-vadintas kengrika globa.

Mama kengra laiko vaikel plikut paguldy-t ant savo nuogos krtins (oda prie odos), kneliu vertikaliai tarp krt, o galvel bna onu (ausimi) prigludusi toje vietoje, kur kdikis geriausiai girdi savo gimdytojos irdies plakim. Vaiko knelis jaukiai slepiasi po mamos mar-kiniais ir (jei to nepakanka) po lengva juos abu kartu (vaik ir mam) dengiania antklode (kai

gulite) ar dar sluoksniu kitu iltesni mamos dra-bui (kai vaiktote). Refleksikai suintensyv-jusi mamos poodin kraujotaka toje vietoje, kur lieiasi kdikis, veikia kaip labai jautrus natra-lus ildytuvas.

Nuolat mamos glaudiamas vaikelis jauiasi saugus, dingsta baim. Judesiai kartu su mama, jai kvpuojant ir ypa vaiktant, jos kno iluma, kvapas ir pastami irdies bei kvpavimo garsai tarsi sugrina per anksti gimus kdik gimd su vaizdu.

Pieno kvapas suadina praalkusio kdikio re-fleks iekoti greta esanio spenelio ir optimaliai skatina kdikio aktyvum prie krties. Oda prie odos slytis ir spenelio receptori dirginimas k-dikiui indant stimuliuoja maylio poreikius atitin-kani pieno gamyb motinos krtyse.

Visiems labiausiai reikia... meils!Visada, ir ligoninje, ir vliau, jau namie, kiek

tik manoma lieskite, glostykite savo kdik ir j kalbinkite. Maas mogutis tada jauiasi saugus ir laimingas. Atsipalaiduoja kno ir judesi vys-tymsi skatinanios mediagos, kuri rezervua-r gausiai papildo augimo hormonai i motinos pieno.

indanios mamos prastai savo kdikius lie-ia daniau negu tai daro miinukais maitinani mayli mamos. Ir taip yra ne todl, kad i bute-liuko maitinanios mamos visai nenort paglos-tyti savo vaik. Taiau tuomet, kai indomas k-dikis yra tinkamai priglaudiamas prie krtins, jo mama jau nebesuvaldomai instinktyviai siekia paglostyti vaikel dar ir dar. Ne veltui indymo metu i mamos hipofizio jos krauj (proporcin-gai indymo danumui ir trukmei) isiskiriantys prolaktinas ir oksitocinas vadinami meils hor-monais.

Itrauka i Kazimiero Vitkausko knygos Kdikio indymas:

nepakeiiamas kaip motinos meil

29

Mam

a ir

kd

ikis

Nuo ko priklauso niosios ir bsimo vai-kelio sveikatos bkl?

Ntumo metu moters organizme vyksta daug pokyi. iuo laikotarpiu labai svarbu viskas: k bsimoji mamyt valgo, kokiu oru kvpuoja, kokia jos emocin bsena, darbo ir poilsio reimas, ar ji neturi aling proi.

Nios moters ir vaisiaus bkl labai priklau-so nuo mitybos, nes visas reikalingas maisto me-diagas ir deguon vaisiaus organizmas gauna i motinos. Kad kdikis gimt sveikas ir stiprus, n-ioji turi valgyti visavert maist, gauti pakankamai vitamin, mineralini mediag, baltym, riebal, angliavandeni.

Ar svarbu, kaip maitinasi dar tik pastoti pla-nuojanti moteris?

Labai svarbu! Jau planuojant pradti kdik b-tina parengti savo organizm sveikai gyventi ir maitintis.

Dar daugiau dmesio sveikai gyvensenai ir mitybai moteris turi skirti laukdamasi kdikio ir j indydama. Taigi galima iskirti tris svarbius mo-ters gyvenimo periodus, kuri metu ji turt jausti ypating atsakomyb ne tik u savo, bet ir u vaiko sveikat. Tai ntumo planavimas, ntumas, k-dikio indymas.

Ar kiekvienu i i laikotarpi yra speciali mitybos reikalavim?

Moteriai labai svarbu kiekvienu i i laikotar-pi gauti btent toki mediag ir tokiais kiekiais,

kuri tuo metu jos organizmui reikia. Idealu, jei moteris btin mediag gali gauti i visaverts mitybos. Pakankamas vitamin ir mineral kiekis mityboje maina ankstyvojo persileidimo rizik. Vengdama persileidimo, nioji kasdien turi val-gyti vaisius, daroves, pasmaliiauti okolado, o uvies ir baltos msos valgyti bent por kart per savait.

Taiau ne paslaptis, kad iais laikais ne visi maisto produktai yra kokybiki, o ekologiki maisto produktai brangs, todl ne visos mo-terys stengia sveikai maitintis. K joms daryti?

Deja, i ties dabar gaminamuose maisto pro-duktuose, ir ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje, danai trksta reikaling vitamin, mineral, anti-oksidant.

Todl moterims, kurios mano, kad j mityba nra visavert, rekomenduojama papildomai varto-ti ntumo laikotarpiui pritaikytus maisto papildus. Ypa svarbu pakankamai gauti folio rgties, taip pat ir B grups vitamin, jodo, cinko, geleies. Jei nioji retai valgo uv, tuomet vertinga bt mity-b papildyti ir omega-3 rgtimis.

Ar visi vitaminai rekomenduotini niai mo-teriai?

Ntumo laikotarpiu reikt atsargiai vartoti vi-tamin A, nes jo perteklius gali lemti apsigimimus ar prielaikin gimdym. Todl geriau rinktis maisto papildus, kuri sudtyje vietoj vitamino A yra beta-karoteno.

Kdikio laukimas ir jo gimimo stebuklas nuostabiausias vykis moters ir visos eimos gyvenime. K daryti, kad bsimoji mamyt ntumo metu jaustsi gerai, bt energinga, o maylis gimt sveikas? Apie tai pokalbis su klinikos Bendro-sios medicinos praktika gydytoja ginekologe Ingrida Zlatkiene.

Maitinkits sveikai!

Maisto papildai

Pregnacare Conception kruopiai parinkta ir subalansuota sudtis padeda palaikyti lytin svei-kat ir pasiruoti ntumui.

Pregnacare Original palaiko optimal vis rei-kalingiausi maistingj mediag kiek ntumo metu. Paprasta ir patogu vartoti tik viena tablet per dien.

Pregnacare Plus reikalingiausi ntumo metu vitamin ir mineral tablet bei auktos kokybs omega-3 riebij rgi kapsul vienoje patogio-je pakuotje.

Pregnacare breast feeding/Pregnacare New mum paprastas ir patogus bdas atstatyti or-ganizmo resursus po ntumo, utikrina optimal maistingj mediag kiek indymo laikotarpiu.

LaukiantisPo ntmo

Planuojantkdik

Tvirai kdikio ir mamos draugstei!

Maisto papildai

pirmoji LINIJA sukurta NTUMUI nuo planavimo iki maitinimo krtimi pabaigos

30

Mam

a ir

kd

ikis

LaukiantisPo ntmo

Planuojantkdik

Tvirai kdikio ir mamos draugstei!

Maisto papildai

kaip isirinkti?Renkantis brel, reikms turi vaiko charakte-

ris. Ramesnis vaikas gerai jausis achmat arba konstravimo brelyje. Jeigu vaikui iskirtinai seka-si kuris nors mokslo dalykas, jam pravers gilesns tos srities inios toki breli yra ir mokyklose. Ramiam ir drovesniam vaikui naudingas teatro brelis. ia jis imoks ne tik nugalti auditorijos baim, bet ir gis pasitikjimo savimi.

Tveliams dert atsivelgti ne tik maojo ga-bumus, bet ir pageidavimus - galbt vaikas pats pasakys, ko jis nort. Juk uklasin veikla turt bti ne tik mokymosi tsinys, bet ir poilsis, atsi-palaidavimas po pamok. ie usimimai turt teikti malonum.

Vaiko vystymuisi reikia ne tik protins, bet ir fizins veiklos. Per atostogas dl fizins veiklos problem nekyla vaikas daug laiko praleidia juddamas lauke. Nuo rugsjo jo peius prislegia gausyb pamok ir nam darbeli. Tad vaikas il-gai sdi mokykloje, o grs namuose prie kny-g. Todl protin veikl pravartu pavairinti fizine. Btent fizinis aktyvumas ne tik vysto vikrum bei jg, bet ir suteikia energijos nugalti bet kokias klitis.

sporto breli naudaSportas padeda vaikui fizikai vystytis, stiprina

sveikat ir grdina. Maieji sportininkai treniruo-

tse lavina vikrum, judesi koordinacij, stiprina raumenis.

Sportas lavina ir psichik. Vaikas mokosi atkak lumo, labiau pasitiki savimi, ugdo vali. Jis pasidaro kantresnis gunda itverti nemalonius pojius, drsiai pasitikti vairius ikius, imoks-ta veikti komandoje.

Negana to, sportuodamas moksleivis pailsi nuo moksl, pamok, kuriose jis priverstas s-dti vienoje vietoje itisas valandas. Treniruotje vaikas tinkamu bdu ikrauna energijos pertekli. Todl sportas ypa naudingas aktyvumu isiski-riantiems berniukams.

oki breliaiChoreografija, kaip ir sportas, gerina bendr

vaiko fizin bkl, lavina miklum, judesi koor-dinacij. okiai padeda tobulinti ritmo jausm, lavina lankstum. Tai ypa mergaii mgstamas usimimas. Be to, okyje atsiskleidia kiekvieno mao moguio individualyb.

Antra vertus, okiai gana sudtinga meno r-is, reikalaujanti valios. Vaikas priverstas atkakliai siekti tikslo, mokosi veikti sunkumus ir neskmes. Vie pasirodym metu vaikas isiugdo pasitik-jim savimi.

okis tai smagus usimimas, kuris padeda vaikui atsikratyti tampos mokykloje ir protinio nuo-vargio. Be to, valdyta vairi okio element tech-

Mgstamas usimimas vaikui, kaip ir suaugusiajam, padeda realizuoti save, atskleisti gebjimus, padidinti saviver-t. Be to, uklasin veikla tai ir puiki proga pabendrauti su bendraamiais, surasti nauj draug.Irinkti mayliui tinkam veikl nelen-gva. Tveliams tenka pasukti galvas, nes domi ir nauding breli gausu. Daniausiai mamos ir tiai veda vai-kus sportinius ir muzikinius brelius. Ne maiau populiars oki usimi-mai, techninio modeliavimo breliai.

Koks brelis vaikui geriausias?

32

Ugd

ymas

nika gyvenime tikrai pravers, nors ir vaikas netaps profesionaliu okju.

dails breliaiVaikas imoksta pieti guau, akvarele, va-

kine kreida, spalvotais pietukais, flamasteriais. iame brelyje maasis dailininkas susipains su pieimu, tapyba, grafika, kompozicija, meno isto-rijos pagrindais.

Taikomosios krybos usimimuose maasis menininkas pamau imoksta dirbti su vairiomis mediagomis, pavyzdiui, oda, tekstile, medi lapais, ieve, rieut kevalais ir pan. Tokiame b-relyje vaikas tobulina smulkij motorik bei ju-desi koordinacij. Maylis pranta bti kantrus, itvermingas ir atkaklus. Kryba panaudojant vairias detales ir mediagas reikalauja ypatingo dmesio ir savikontrols, be to, vysto meninius gebjimus. Papildomas ios srities usimim privalumas, kad vaikas gali gyti ateityje praver-siani gdi.

Muzikos mokyklos ir breliaiMuzika lavina ritmo jausm ir muzikin klau-

s. Grojant muzikos instrumentu vystosi smulkioji motorika, rank judesi koordinacija. Reguliars muzikos usimimai ugdo atkaklum, kantryb,

stiprina vali ir drausm. Grojaniam muzikos instrumentu ar dainuojaniam vaikui taip pat rei-kia pasitelkti atmint ir dmes. Vokalo pamokos imoko dainavimo technikos, vaikas gali ibandyti vairius anrus nuo folkloro iki estrados.

Tik tveliai neturt pamirti, kad profesiona-ls muzikos usimimai atims daug vaiko laiko, mayliui prireiks nemaai kantrybs ir pastang.

teatro studijaKalbos technikos usimimai tobulina vaiko

kalb ir dikcij. Sceninio judesio usimimuose vaikas imoksta valdyti savo kn. Vaidyba pa-deda ir psichiniam vystymuisi tobulja vaiko komunikaciniai gebjimai, jis gunda aikiai reikti mintis ir jausmus, sugeba geriau suprasti save ir aplinkinius. Teatras skatina sigilinti sudtingas ndienos problemas.

Teatro studija padeda vystyti pagrindines psi-chines funkcijas dmes ir atmint. Vaikas atsi-krato baims vieai kalbti, gali ireikti save, vystosi jo vaizduot. Galbt susipains su teatro kultra talentingas vaikas ateityje taps ios profe-sijos atstovu.

Pareng Dalia Petrutyt

33

Ugd

ymas

Klubas INdY DanceSiNG kvieia tapti universaliu atlikju, okju ir artistu!

INdY DanceSiNG tai edukacin meno programa vaikams, jaunimui ir suaugusiems.

Klube veikianios meno studijos formuoja visapusik asmenyb bei suteikia galimyb atskleisti meninius sugebjimus ne tik usimim metu. Studijose atrenkamos ir sudaromos vairi krypi meno trups, kurios bendradarbiauja tarpusavyje, dalyvauja vairiuose projektuose ir pristatomos visuomenei. Dalyvaujame televizijos projektuose, konkursuose, renginiuose visoje Lietuvoje ir usienyje! Filmuojams muzikiniuose klipuose, kino filmuose! Teorins ir praktins uduotys virsta spektakliais!

INdY DanceSiNG klube men kuria:dainavimo studija,

oki studija (gatvs okiai, break dance, contemporary, salsa, show dance), teatro ir TV studija,

Peps Ilgakojins studija.

Klub INdY DanceSiNG kr grups LadySisters atlikjos! okanti aktor Indr Pivorait INdY ir jos sesuo, Lietuvos akrobatini uoli

rekordinink, okja Tina Augustina Pivorait. oki studijos mokytojai ir mokiniai daugkartiniai Lietuvos ir Europos gatvs oki empionai!

Pirma pamoka NEMOKAMA! INdY DanceSiNG atrask ir ilaisvink save!

Gedimino pr. 45 (jimas i kiemo puss), Vilnius Tel.: +370 679 88 784

www.indydance.lt

Vasarinis makaron tinginlisMaisto produktai 2 porcijoms:vienas raudonas svognas, 2 cukinijos, 3 skiltels esnako, 3 auktai alyvuogi aliejaus, 250 g ma pomidor, 140 g trump makaron, sauja bazilik, tarkuoto srio.iam greitai paruoiamam patiekalui nereikia spe-cialaus padao, jame tra 8 ingredientai.

gaminameOrkait kaitinkite iki 220 laipsni. Supjaustytus

svogn ir cukinijas su esnako skiltelmis sudki-te duben, aplakstykite aliejumi, pasdykite, visk sumaiykite ir kepkite 15 minui. Po to pridkite pomidorus ir kepkite dar 15 min.

Tuo metu ukaiskite didel puod vandens ir jame ivirkite makaronus.

Nukousios makaronus, itraukite i orkaits daroves, nulupkite esnako skilteli odel, skilte-les sutrinkite ir sumaiykite su darovmis. Po to sukrskite makaronus, pridkite baziliko ir vl i-maiykite. Patiekal padalinkite lktes ir apibars-tykite tarkuotu sriu.

Makaronai su daro grybmisProduktai 4 porcijoms: 85 g nesdyto sviesto, auktas supjaustyt petraoli, 400 g viei irneli, 200 g nedideli mork, 200 g cukinija, 200 g paragini pupeli, 400 g makaron, iek tiek alyvuogi aliejaus, vienos citrinos sultys ir trinta ievel, baziliko pagal skon.

Tai tikra vasaros vent. Pagrindinis io patieka-lo komponentas irneliai tiesiai i daro. vieios darovs gaminamos svieste ir sumaiomos su makaronais bei alumynais.

gaminameSviest ilydome, suberiame petraoles ir pa-

liekame iltoje vietoje. Paruoiame daroves: su-pjaustome morkas, cukinij, nupjaustome paragi-ni pupeli selius.

Uverdame du puodus vandens. Viename j verdame makaronus. antr puod suberiame morkas, apverdame 2 minutes ir suberiame irne-lius, paragines pupeles ir cukinijos kubelius. Ver-dame dar 3 minutes.

Nukousios makaronus ir daroves, makaro-nus sukreiame atgal puod, pilame alyvuogi aliejaus, sviesto mas su petraolmis, tarkuot citrinos ievel ir sultis. Tuomet sudedame daro-ves, visk imaiome, pasdome ir pagardiname pipirais.

Makaronus su darovmis sudedame lktes ir apibarstome bazilikais.

Makaronai igelbs bet kuri eiminink, prireikus greitai paruoti pusryius, pietus ar vakarien. I j galima pagaminti atskir patiekal, isikepti gardi apkepl, jie puikus sriub ingredientas, antrojo patiekalo garnyras. Dar viena paranki makaron savyb gana ilgas galiojimo terminas. (Tik nereikia j laikyti drgnoje patalpoje). Makaronai puikiai dera su darovmis, taigi vasar i j ga-lite pasigaminti skani, neriebi ir maisting patiekal.

Vasaros skonis su makaronais

Gimtins auksas ant Js stalo

Naujiena

Naujiena

Naujiena

Grikiniai Gintariniai makaronai puikus

pasirinkimas! Grikiai uima ypating viet tarp vis kruop

ir ypa isiskiria naudingumu bei maistingumu. ie makaronai

yra gaminami i kvietini ir griki milt miinio. Juose yra

aminorgi, folio rgties, Bgrups vitamin

bei verting mineral. Atraskite Nauj

Gintarini makaron skon!!!

34

K

valg

om

e?

Gimtins auksas ant Js stalo

Naujiena

Naujiena

Naujiena

Grikiniai Gintariniai makaronai puikus

pasirinkimas! Grikiai uima ypating viet tarp vis kruop

ir ypa isiskiria naudingumu bei maistingumu. ie makaronai

yra gaminami i kvietini ir griki milt miinio. Juose yra

aminorgi, folio rgties, Bgrups vitamin

bei verting mineral. Atraskite Nauj

Gintarini makaron skon!!!