GEDIMINAS KONÈIUS

MANOÐILTNAMIS

Vilnius2005

© Gediminas Konèius, 2005© UAB „Petro ofsetas“, 2005

UDK 635:631.5 Ko-195

ISBN 9955-534-93-1

Redagavo Aldona KvedarienëMaketavo Vilija Glavickienë

TURINYS

ÐILTNAMIØ STATYBA .................................................................... 9Paprasèiausias ir pigiausias ðiltnamis ..................................................... 9Arkinis statinys ið polietileno vamzdþiø ............................................... 11Pusë ðyla, pusë ðàla... ............................................................................. 13Stiklai, plëvelës, plastikai ..................................................................... 14Inspektai prailgina sezonà ..................................................................... 17Ðiltnamiui taip pat reikia pamatø ......................................................... 21

EKSPLOATACIJA .......................................................................... 24Darþas be lysviø – sàvartynas ................................................................ 24Ið ko ir kaip pasigaminti komposto ....................................................... 27Apie vandená, laistymà ir “sausà laistymà” .......................................... 40Atverkit langà pomidorui ....................................................................... 47Kai uþeina ðalnos .................................................................................... 50Mineralinës tràðos – ne baubas, bet ir ne panacëja .............................. 52Ádarbinkime sliekus ................................................................................ 57Tràðos, kurios auga paèios ..................................................................... 65Augalai, kurie gydo ir saugo augalus nuo kenkëjø ............................... 70Maþieji pagalbininkai gali labai padidinti derliø .................................. 74Stebuklingieji substratø priedai:bentonitai, perlitai, vermikulitai, ceolitai ............................................. 76Darþoves galima auginti ir kibiruose,ir dëþëse, ir net senuose batuose ........................................................... 80Ekologiðkame ðiltnamyje dirbti reikës daugiau ................................... 84Gerieji nuomininkai uþ pastogæ atsilygina darbu................................. 90Nuo sëjos iki derliaus nuëmimo ............................................................ 94Atsakingiausias darbas – pasirinkti tinkamas veisles .......................... 94

KOL SËKLOS DAR NESUDYGO ............................................... 101Daigø pikavimo ir apðvietimo nauda ................................................... 104Sëjos racionalizavimas ......................................................................... 107Ðiltnamio bendruomenës interesus reikia suderinti .......................... 108Kai ateina daigø perkraustymo metas ................................................ 111Kai uþpuola plëðikai ............................................................................. 114Kaip tapti augalø daktaru .................................................................... 122Kà mums signalizuoja augalai apie savo poreikius ............................ 129Auginimo konvejeris ............................................................................. 132

ÐILTNAMIO AUGALAI ............................................................... 136Agurkai kaprizingi kaip vaikai ............................................................. 136Arbûzai primins tarybinæ praeitá... ...................................................... 138Baklaþanai – gurmanø darþovë ............................................................ 140

Bazilikas – karaliðkasis prieskonis ...................................................... 141Bulvës startuoja ðiltnamyje .................................................................. 143Chrizantemos – paskutiniai rudens þiedai .......................................... 144Salotinës cikorijos – per visà þiemà...................................................... 147Daigai paankstins vasarà ...................................................................... 149Daikonai – japonø mëgstami ridikai .................................................... 150Endivijos ir eskariolai – uþsigrûdinusios salotos ................................ 152Sugráþta uþmirðtoji eruka..................................................................... 154Þiediniai kopûstai – Kalëdø stalui ....................................................... 155Kardeliai, kurie visai nepanaðûs á kardus ............................................ 157Kiniðki kopûstai – rudens salotos ........................................................ 159Krapø aromatas patinka visiems ......................................................... 160Mairûnas – deðrinë þolë ........................................................................ 161Melionai – neiðpasakytas saldumas ir aromatas ................................ 162Morkos – kuklûs, bet malonûs kaimynai ............................................. 164Okros? O su kuo jos valgomos? ............................................................. 165Paprikos – tautiðkos darþovës .............................................................. 167Petraþolë – ir prieskonis, ir papuoðalas .............................................. 170Pipirnës duoda 24 derlius per metus .................................................. 172Pomidoras – ðiltnamio karalius ............................................................ 174Pupelë – augalinë mësa ........................................................................ 180Rabarbarai – ankstyvieji pavasario pranaðai ...................................... 181Radikjo – raudonoji rudens naujovë ..................................................... 183Ridikëliai – pavasario kamuoliukai ..................................................... 184Gëliø karalienë papuoð kiekvienà ðiltnamá ........................................ 186Rûgðtynës – pirmieji pavasario þalumynai .......................................... 187Salierø þaluma dþiugins per visà þiemà .............................................. 188Salotinës chrizantemos atkeliauja ið Japonijos ................................... 190Salotinës sultenës pateisina savo pavadinimà ................................... 191Salotos turtina ir puoðia stalus ............................................................ 192Ðpinatai – dar nepakankamai ávertintos ankstyvosios darþovës .......................................................... 194Stevija – medaus þolë ............................................................................ 195Daugiameèiø svogûnø ávairovë ............................................................. 197Svogûnø ir èesnakø laiðkai padës sulaukti kitø þalumynø ................. 198Tulpës, narcizai, jacintai – pusmënesiu anksèiau ................................ 199Vynmedþiai praðosi á ðiltnamá .............................................................. 200

EKSPERIMENTATORIAMS ....................................................... 204Paþástamas ir nepaþástamas vanduo .................................................... 204Biodinaminiai preparatai. Norite – tikëkite, norite – ne ................... 207Þvaigþdës þiûri á darþà .......................................................................... 211

ÞODIS SKAITYTOJAMS

Auginti darþe bulves, svogûnus, kopûstus ir morkas mo-ka ne tik kaimieèiai, bet ir miesto ûkinininkai, turintys ke-lis arus þemës prie savo namø ar kolektyviniame sode. Ta-èiau mëgëjø ðiltnamiai daþnai kelia tikrà siaubà. Þmonës,iðleidæ krûvas pinigø ðiltnamio konstrukcijoms, dangoms,durpëms, mëðlui, sëkloms ir daigams, daþnai neþino ir ne-moka, kaip susigràþinti bent ádëtas lëðas. O juk turëtø gautidar ir naudos.

O jûs ar dar nepasistatëte ðiltnamio prie savo namo aruþmiesèio sodelyje? Tada tikrai dar neþinote, kokie skanûsbûna savi ridikëliai, kaip glosto gomurá kà tik nuskinti agur-kai, kaip graþiai sirpsta pomidorai, kaip sodriai vëlyvà ru-dená kvepia chrizantemos… Dar nepajutote malonumo kovoviduryje iðsirengti iki pusës, kai ðiltnamyje temperatûra pa-kyla iki 25 C laipsniø ðilumos, nors lauke dar boluoja snie-go lopai. Dar nesupratote, kaip smagu vidurvasará pro ðilt-namio stogà þiûrëti á dangø, ið kurio jau antra savaitë dul-kia ákyrus lietus. O ar ásivaizduojate, kokie nuostabiai þalivëlyvà rudená bûna Pekino kopûstai?

Bet Jums tikriausiai kas nors jau sakë, kad auginti ðilt-namyje darþoves visai neapsimoka? Kad pirkti jas parduo-tuvëje daug pigiau, nei statyti ðiltnamá, veþioti durpes, mëð-là, mineralines tràðas, rûpintis daigais, visà vasarà regu-liariai laistyti, mulèiuoti, ravëti… Kà gi, jei viskà darysitetaip, kaip dauguma mëgëjø iki ðiol daro, iðties turësite dau-giau nuostoliø nei naudos ir malonumo. Juk daugelyje ðilt-namiø per metus uþauginamas tik vienas derlius. Bet ir tas– du tris kartus menkesnis, nei bûtø galima gauti. O juk netir neðildomame ðiltnamyje per metus reikëtø uþauginti trisderlius. Nors kai kuriø kultûrø galima uþauginti ir ketu-ris. Daþnas vienà augalà sodina ten, kur turëtø augti du arnet trys. Daþnas mëgëjas savo ðiltnamá paverèia nereikalin-

gø daiktø saugykla ir net nesusimasto, kaip brangiai kai-nuoja stiklu ar plëvele uþdengta ir gerai átræðta þemë. Nevienas uþmirðta, kad augalus bent kartà per savaitæ reikiaapeiti ir palaistyti, patræðti, nugenëti, apginti juos nuo ken-këjø ir ligø. Galima dràsiai sakyti, kad daugumos mëgëjøðiltnamiai naudojami labai neefektyviai. Neretos ir prieðin-gos blogybës – augalai auginami vos ne dviem aukðtais, dëlpernelyg didelio jø tankumo nukenèia derliaus kokybë, spar-èiai plinta ligos bei kenkëjai. Teko matyti ir besaiká chemi-niø preparatø vartojimà, nors mëgëjiðkame ðiltnamyje daþ-nai ámanoma apskritai apsieiti be chemikalø.

Þinoma, neverta statytis ðiltnamio, jei darbas jame ne-taps pomëgiu, jei viskas bus daroma prievarta, nejauèiantjokio malonumo. Taèiau ið kur galite apie tai þinoti, jei darnepabandëte? Beje, kadaise ir að buvau ásitikinæs, jog geriau-sias bûdas panaudoti kolektyvinio sodo þemæ – uþlieti jà as-faltu ir papraðyti vaikø, kad pripieðtø daug graþiø gëlyèiø…

Ið pradþiø, neturëdamas jokios patirties, ieðkojau lite-ratûros. Taèiau nei tada neradau, nei dabar nerandu bentkiek iðsamesnës knygos apie darþininkystæ mëgëjiðkame ðilt-namyje. Nors apie lauko darþininkystæ – kalnai knygø. Tie-sa, apie pramoninius ðiltnamius knygø yra. Bet jose apra-ðomi kitokie ðiltnamiai, kitokios technologijos. Jø autoriaitràðas matuoja centneriais, herbicidus – kilogramais. O më-gëjui bûtø paprasèiau matuoti ðaukðtais ir ðaukðteliais. Ano-se knygose nerasite þiniø apie augalø suderinimà, apie ðilt-namio sëjomainas, apie laistymo ar vëdinimo árengimus, ku-riuos nesunku paèiam pasidaryti. Apskritai reikia pasaky-ti, kad mëgëjiðka darþininkystë labai þymiai skiriasi nuoprofesionaliosios. Ar kada susimàstëte, kodël net ir mëgë-jams skirtose knygose darþoves siûloma auginti eilutëmis?Ogi todël, kad jø autoriai – profesionalûs agronomai me-chanizuotas darþoviø auginimo technologijas automatiðkaiperkelia á mëgëjø darþus, kuriuose dirvà purename ne trak-

toriø akëèiomis, bet kauptukais ir kilputëmis. O juk augin-dami kvadratiniu bûdu (pavyzdþiui, 15x15, o ne 10x20 cm)galime gauti iki 10 procentø didesná derliø.

Pradëjæs auginti darþoves savo rankomis að daug at-sargiau pradëjau þiûrëti á turguose ir parduotuvëse parduo-damà produkcijà. Nes neþinau, kokiomis fekalijomis træðëdirvà, kiek á jà pribërë nitratø, kurie gali kauptis darþovëseir nuodyti þmogaus organizmà, kokiomis srutomis laistë sa-lotas, kokiais chemikalais purðkë agurkus ir pomidorus.

Ši knyga skirta ne profesionalams, o mëgëjams ðiltna-mininkams. Joje nerasite apraðymø, kaip reguliuoti kalcioir magnio santyká dirvoþemyje, pasakojimø apie meristemi-ná darþoviø dauginimà. Taèiau manau, kad per ilgametæpraktikà mano iðbandyti augalø auginimo bûdai padës irjums ásirengti patogius ðiltnamius ir iðauginti juose geràderliø. Taip pat patirti ið to daug malonumo.

Gediminas Konèius

ÐILTNAMIØ STATYBA

PAPRASÈIAUSIAS IR PIGIAUSIAS ÐILTNAMIS

Paprasèiausià ir pigiausià ðiltnamá galima pasistatyti iðkarèiø ar lentpjûvës atliekø.

Ið pradþiø nusibraiþykite ðiltnamio planà. Patarèiau rink-tis matmenis, nurodytus 11 psl. brëþinyje, nes tada ðiltnamágalësite apdengti vienu 6 m ploèio polietileninës plëvelës ga-balu. Jo ilgis taip pat neturëtø virðyti 6 metrø, kitaip stogereikës átaisyti papildomà vëdinimo langà. O tai gana keblu.

Po to pagal planà supjaustykite medienà. Statramsèiaiturëtø bûti bent du kartus storesni uþ sijas. Nuo karèiø,kuolø ir viengubo pjovimo lentø nulupkite þieves. Kai me-diena pradþius, nutepkite jà bespalviu ar kuo ðviesesniupinoteksu. Kuolø galus, kurie bus þemëje, gerai bûtø ke-lias dienas pamirkyti vario sulfato tirpale (penki valgomiejiðaukðtai vario sulfato kristalø kibirui vandens), paskui ið-dþiovinti ir nutepti derva. Taip pat juos galima apdeginti,nes apanglëjusi mediena irgi lëèiau pûva. Be to, kuolø ga-lus pravartu apvynioti polietileno plëvele taip, kad jos bent10 cm kyðotø virð þemës. Jà apjuoskite minkðta viela irstipriai uþverþkite. Tada nesusidarys kiðenës, kuriose ga-lëtø kauptis vanduo.

Ðiltnamio statybos vietoje ákalkite á þemæ keturis kuo-liukus. Kad ðiltnamis bûtø visiðkai staèiakampis, iðtempki-te virvutæ tarp jo kampø. Abi staèiakampio áþambinës turibûti vienodo ilgio. Tai leis lygiai ir be raukðliø uþdengti ðilt-namá plëvelæ.

Tarp keturiø kuoliukø iðtempkite virvutæ – ji þymës ðilt-namio sienas. Paskui kas metrà padarykite ne maþesnes kaip40 cm gylio duobutes statramsèiams. Jas lengviau ne kas-tuvu kasti, o iðgræþti specialiu þemës gràþtu. Tam darbui

tiks ir poledinës þûklës mëgëjø naudojami lopetëliniai arsrieginiai gràþtai. Á duobutes sustatykite statramsèius ir ási-tikinkite, kad jie visi yra vienodame 1,5 m aukðtyje virð þe-mës. Tada kuo stipriau apspauskite juos þemëmis. Kampi-nius statramsèius sutvirtinkite áþambiniais ramsèiais, jø ga-lø taip pat neuþmirðkite apsaugoti nuo puvimo.

Pagal iðoriná ðiltnamio perimetrà iðkaskite 20 cm gyliogriovelá. Þemes meskite á ðiltnamio vidø. Griovelyje prie stat-ramsèiø taip pritvirtinkite lentas (prieð tai iðmirkytas va-rio sulfato tirpale ar kitaip apsaugotas nuo puvimo), kad josbent 20 cm kyðotø virð þemës. Þemëje esanti lentos dalisapsaugos ðiltnamio augalus nuo kurmiø ir kurkliø, o prieantþeminës apkalimo dalies pritvirtinsite plëvelæ. Taigi, len-tinis cokolis turi bûti 40 cm aukðèio.

Pagaliau sujunkite visus statramsèius sijomis ir prie jøprikalkite gegnes. Tada dideliu aðtriu peiliu ar radþpeiliunulyginkite visus medienos kampus, kad jie nesuplëðytø plë-velës. O tarp gegniø kas 20-30 cm iðilgai ðiltnamio iðtieski-te virvutes, kurios neleis plëvelei ádubti nuo lietaus van-dens. Viename ðiltnamio gale átaisykite duris, o kito galopakraigëje – langelá. Beje, galima apsieiti ir be jo. Taèiauuþëjus karðtiems orams plëvelæ pakraigëje reikës prapjauti.

Paskutinis darbas – uþtempti ant ðiltnamio plëvelæ irpritvirtinti jà prie statramsèiø ir gegniø. Patogiausia tai da-ryti prikalant vinutëmis plonas lenteles.

Þinoma, jei toká ðiltnamá pasistatysite ne ið karèiø armedþio atliekø, o ið mediniø 4x6 cm taðø, jis bus graþesnis.Taðus tarpusavyje galima jungti metalinëmis plokðtelëmissu dygiais (tokios naudojamos karkasiniø namø statyboje).

ARKINIS STATINYSIÐ POLIETILENO VAMZDÞIØ

Manau, nesuklysiu pasakæs, jog daþniausiai mûsø krað-te ðiltnamiai statomi ið polietileno vamzdþiø ir apdengiamiið tokio pat plastiko pagaminta plëvele. Jie, palyginus, ne-brangûs ir lengvai pastatomi. Didelis pranaðumas yra tai,kad po keleriø metø toká ðiltnamá nesunku iðmontuoti irpastatyti kitoje vietoje. Tada nereikia net grunto keisti.

Ðiltnamio karkasas gaminamas ið polietileno vamzdþiø.Jø skersmuo turi bûti ne maþesnis 40 milimetrø, o dar ge-riau – 60 milimetrø. Vamzdþius reikia supjaustyti 6 metrøilgio gabalais, nes standartinë polietileno plëvelë, kuria den-giami ðiltnamiai, irgi yra 6 metrø ploèio.

Medinis ðiltnamis

Ant þemës tokiu pat bûdu, kurá aptarëme ankstesnia-me skyrelyje, paþymëkite staèiakampá ir pagal jo perimetràkas metrà sukalkite medinius kuoliukus arba metaliniuspusmetrio ilgio vamzdþius (jei polietileno vamzdis 60 mmstorio, tarpus galima padidinti iki pusantro metro). Kuoliu-kø skersmuo turëtø bûti toks, kad ant jø standþiai bûtøgalima uþmauti polietileno vamzdþius.

Kiekviena arka ið vidaus paremiama apverstos U arbaA raidës formos medine konstrukcija. Vamzdþiai tarpusa-vyje per visà ðiltnamio ilgá sutvirtinami trimis 5 cm ploèioimpregnuotomis lentomis. Jos turëtø bûti iðorinëjë ðiltna-mio pusëje. Lentas prie vamzdþiø galima pritvirtinti med-varþèiais, kuriuos nesunku ásukti á polietilenà. Be to, vamz-dþius tarpusavyje suriðkite virvute, ji neleis ádubti plëvelei.Ið virðaus plëvelæ reikëtø uþdengti retu tinklu ar kas metràapjuosti virvute. Tada ji neplëvesuos, kai pûs stiprûs vëjai.Duris patartina árengti ið abiejø ðiltnamio galø, nes tai pa-gerins vëdinimà (þiûr. brëþiná 13 psl.).

Juodo polietileno vamzdþiai saulëje taip ákaista, kad priejø prigludusi plëvelë labai greitai nuo karðèio suyra. Todëlvamzdþius reikëtø nudaþyti baltais daþais arba uþklijuotibaltu audiniu ar plëvele. Tam tiks ir plati daþytojo juosta.

Daþnai arkiniø ðiltnamiø statytojai, siekdami padidintiðiltnamio plotà, smarkiai iðskeèia vamzdþiø lankus. Bet toksðiltnamis bûna labai þemas, jame tenka vaikðèioti susilen-kus, aukðtaûgiams pomidorams stinga vietos, blogëja vëdi-nimas.

Nagingesni þmonës arkiná ðiltnamá sumontuoja ant me-dinio rëmo ir kasmet já perneða á kità vietà.

PUSË ÐYLA, PUSË ÐÀLA...

Neþinau kodël, bet mûsø kraðte prie gyvenamojo namoar ûkinio pastato priblokuoti ðiltnamiai nëra labai paplitæ.O uþsienio ðalyse, ypaè Amerikoje, daug mëgëjø statosi bû-tent tokius “pusinius” ðiltnamius. Ir turi ið to daug naudos.Pirmiausia, jø statyba yra pigesnë. Tokius ðiltnamius pato-gu priþiûrëti, nes patekti á juos galima tiesiai ið pastato. Jieðiltesni, nes ðilumà á juos spinduliuoja nuo saulës ákaitusipastato siena. Priblokuotame ðiltnamyje lengviau galimaátaisyti apðildymà, sujungiant já su pastato apðildymo siste-ma. Pagaliau, net ir þiemà smagu tiesiai ið namo iðeiti á to-kià nuo darganø apsaugotà erdvæ. O be to, priblokuotameðiltnamyje þiemà, kai jame nëra augalø, patogu dþiovintiskalbinius. Estetai tokius ðiltnamius paverèia tikromis oran-þerijomis.

Vienintelis papildomas rûpestis, kai ðiltnamis blokuo-jamas prie medinio namo, – papildomai apsaugoti nuo drëg-mës jo konstrukcijas.

Arkinis ðiltnamis

Maþiausius priblokuotus ðiltnamius teisingiau bûtø va-dinti ðiltspintëmis. Jos tiks ne tik lepiø vazoniniø gëliø au-ginimui, bet ir daugeliui ðiltnaminiø darþoviø, kurias, beje,taip pat galima auginti vazonuose. Ðiltspintës idealiai tinkavëlyvøjø veisliø vynuogëms auginti.

STIKLAI, PLËVELËS, PLASTIKAI

Ðiltnamiø profesionalai, kalbëdami apie jø konstrukci-jas ir dangas, ypaè daug dëmesio skiria apðvietimui. Siek-dami padidinti saulës ðviesos srautà, jie stengiasi iki mini-mumo sumaþinti ðviesos nepraleidþianèiø konstrukcijø kie-ká. Todël dabar moderniuose ðiltnamiuose neskaidrios kon-strukcijos (arba rëmai) sudaro tik 5-10 procentø jø pavir-ðiaus. Ieðkoma kuo skaidresnio stiklo ir plëveliø. Ne veltuiolandø ðiltnamininkai veþësi stiklà ið Lietuvos, kuris buvokeliais procentais skaidresnis uþ tà, kurá jie naudodavo anks-èiau. Net virvutes, ant kuriø vyniojasi pomidorai ir agur-kai, jie naudoja kuo plonesnes, nes storesnës meta didesnáðeðëlá. O ðiltnamiø stogus jie plauna daþnai ir rûpestingai.

Mëgëjams ðiltnamininkams gaudyti kiekvienà saulësspindulá nëra taip aktualu – jø daþniausiai neðildomi ðiltna-miai eksploatuojami tuo metø laiku, kai ðviesos augalamspakanka. Vasarà bûna dienø, kai saulës ir jos ðilumos bûnanet per daug. Tada ðiltnamininkai ðiltnamiø stogus daþokreidos skiediniu, o augalus pridengia agroplëvele. Taigi më-gëjams ðiltnamininkams visai nebûtina vaikytis skaidriau-siø dangø.

Populiariausia ðiltnamio danga – polietileninë plëvelë.Ðviesà ji praleidþia ne blogiau nei stiklas. Be to, penktadalátiesioginiø ðviesos spinduliø plëvelë paverèia iðsklaidyta ðvie-sa. Todël augalai apðvieèiami vienodþiau. Polietileninë plë-velë daug geriau uþ stiklà praleidþia ultravioletinius spin-

dulius. Todël augalai tokiuose ðiltnamiuose vitamino C su-kaupia beveik tiek pat, kaip ir lauko lysvëse, o daigai dauggeriau uþgrûdinami ir pritaikomi persodinti á laukà. Taèiaupolietileninë plëvelë daug geriau nei stiklas praleidþia in-fraraudonuosius, tai yra ðiluminius spindulius. Todël naktápolietileniniai ðiltnamiai daug greièiau ir stipriau atvësta,oro temperatûra juose tik 1-2 C laipsniais bûna aukðtesnëuþ temperatûrà lauke. O pavasará, kol substratas dar bûnaáðalæs, oro temperatûra tokiame ðiltnamyje kartais bûna netþemesnë, negu lauke.

Dabar jau galima pasirinkti ávairiø plëveliø. Jos skiria-si storiu, atspalviu ir kitomis savybëmis. Polietileniniamsðiltnamiams dengti daþniausiai naudojama 0,12-0,25 mmstorio plëvelë. Reikëtø rinktis stabilizuotà plëvelæ, atlaikan-èià 3-4 sezonus. Stiklo pluoðtu armuota trijø sluoksniø plë-velë atlaiko 5-6 sezonus, nebijo net 40 C laipsniø ðalèio. Ta-èiau po trejø metø labai sumaþëja tokios plëvelës skaidru-mas. Yra plëveliø, kurios geriau sulaiko ðilumà, ant kuriønesikondensuoja vandens garai ir prie kuriø dël joms su-teiktø antistatiniø savybiø nelimpa dulkës. Galima rasti plë-veliø, kurios po nustatyto laiko paèios suyra. Deja, papildo-mi plëveliø privalumai padidina ir jø kainà.

Kartais ðiltnamininkai naudoja polivinilchloridinæ plë-velæ. Ji daug geriau nei polietileninë plëvelë sulaiko ðilumà,suyra tik po 3-4 metø. Taèiau þiemà jà bûtinai reikia nuim-ti nuo ðiltnamio ir saugoti ðiltoje patalpoje, nes þemesnëjenei minus 15 C laipsniø temperatûroje ji sulûþta.

Prie plëveliø reikia priskirti ir agrodangas. Nors jomisdengiami ne ðiltnamiai, taèiau darþininkai jas gali sëkmin-gai naudoti ir ðiltnamiuose, pridengti nuo ðalnø ankstyvuo-sius ir vëlyvuosius augalus, þiemà keliais plëvelës sluoks-niais uþkloti ðiltnamio vynuoges ir roþes.

Ilgus deðimtmeèius, kol nebuvo plëveliø, vienintelë ðilt-namiø danga buvo stiklas. Jis praleidþia 70-90 proc. ðvie-sos, neblogai sulaiko ðilumà. Todël naktá stikliniuose ðilt-namiuose 5-8 C laipsniais ðilèiau nei plëveliniuose. Stiklasdeðimtmeèiais nepraranda skaidrumo, nuo jo lengva nuplau-ti dulkes ir dumblius. Taèiau jis turi kelis didelius trûku-mus – yra trapus, labai sunkus ir su juo pavojinga dirbti.Stikliniams ðiltnamiams tenka lieti stiprius pamatus, o antjø montuoti atsparias konstrukcijas. Ðiltnamiams daþniau-siai naudojamas 4 mm storio stiklas.

XX amþiaus pabaigoje chemikai sukûrë naujà medþia-gà ðiltnamiø dangoms – daugiasluoksnes polikarbonatinesplokðtes. Iðsivysèiusiose Vakarø ðalyse dauguma pardavëjødabar mëgëjams daþniausiai siûlo bûtent polikarbonatiniødangø ðiltnamius. Tai iðties stebuklinga medþiaga, idealiaitinkanti tam reikalui.

Polikarbonatinës plokðtës yra kelis kartus lengvesnës uþstiklà. Kvadratinio metro dvisluoksnës 4 mm storio plokðtës(bûtent tokia labiausiai tinka mëgëjø ðiltnamiams) sveria tik0,8 kg. Todël tokiems ðiltnamiams nereikia stipriø pamatø irsunkiø konstrukcijø. Ði medþiaga pasiþymi puikiomis termoi-zoliacinëmis savybëmis, sulaiko ðilumà 60 proc. geriau nei stik-las, bet praleidþia, priklausomai nuo storio, 76-83 proc. ðvie-sos spinduliø. Polikarbonatinës plokðtës nedûþta, neskilinëja,nedega. Jas lengva pjaustyti, græþti, lenkti. Pastaroji savybësuteikia galimybæ statyti naujø formø ðiltnamius. Jas galimaplauti muilo skiediniu, ant jø uþtiðkusius daþus lengva nuva-lyti spiritu. Tiesa, po to spirità reikia nuplauti vandeniu.

Daþniausiai gaminamos 2,1 x 6 m dydþio plokðtës. To-dël toká ðiltnamá galima pastatyti labai greitai. Gamintojaipolikarbonatinëms plokðtëms suteikia 10 metø garantijà,jei jos bus eksploatuojamos nuo minus 20 iki plius 100 Claipsniø temperatûroje. Bet ir minus 40 C laipsniø joms në-

ra pavojinga. Jau teko matyti polikarbonatines plokðtes, antkuriø nesikaupia kondensato laðai (jos þymimos raidëmisNO DROP), kurios nebijo net ir stiprios kruðos.

Vienintelis rimtas polikarbonatiniø plokðèiø trûkumas– jø kaina. Taèiau ji kasmet maþëja.

Savo stikliniame ðiltnamyje ið polikarbonatinës plokð-tës atraiþos að pasidariau stoglangá. Jam neprireikë jokiorëmo. Tik vyrius pritaisiau ne tiesiai ant polikarbonatinësplokðtës, bet per aliuminio plokðtelæ. O kiauruosius plokð-tës galus, kad á vidø nepatektø dulkiø ir vandens, uþtepiausilikono glaistu. Beje, gamintojai tam tikslui siûlo specialiødetaliø. Ateityje visus iðduðianèius stiklus rengiuosi keistitik polikarbonatinëmis plokðtëmis.

INSPEKTAI PRAILGINA SEZONÀ

Net ir pûvantis mëðlas bei kitos organinës medþiagosduoda naudà. Jos iðskiria ðilumà, kurià galima panaudotiaugalø auginimui. Tai pastebëjæ þmonës sugalvojo ðiltlys-ves, inspektus, kuriuose daug anksèiau nei lauko lysvëje arneðildomame ðiltnamyje galima uþsiauginti ankstyvøjø dar-þoviø ir daigø (þiûr. brëþiná 20 psl.).

Inspektai ðiltnamiuose dar menkai paplitæ. Taèiau ási-rengti juos tikrai verta, nes pavasará vienu ar net dviem më-nesiais anksèiau galima uþsiauginti ankstyvøjø darþoviø. Ikivëlyvo rudens ten bàla endivijos ir eskariolai, raudonuoja ra-dikjo, iki Kalëdø brandina galvutes þiediniai kopûstai, pervisà þiemà pjaunu atþëlusias cikoriniø salotø galvutes.

Savadarbá inspektà ásirengiau ið senø dvigubø lango rë-mø. Pagal jø iðmatavimus ið storø lentø (30x5 cm) sukaliaurëmà, nutepiau já karðtu pokostu, kurá per pusæ atskiedþiau

vaitspiritu. (Dëmesio: pokosto ir vaitspirito miðiná kaitin-kite ne ant ugnies, bet ástatæ tà indà á puodà su karðtu van-deniu). Rëmà galima nudaþyti ir pinoteksu ar nutepti kito-kiu antiseptiku, bet tai bus visai neekologiðka.

Rëmà kiek ágilinau á þemæ, bet virðutinë dalis ið þemësiðkilo per 15 cm. Ant jo uþdëjau dvigubà lango rëmà, kurioapatinæ dalá priverþiau medvarþèiais ir ið jos iðëmiau stiklà.Abi lango rëmo dalys buvo sujungtos vyriais, todël lengvaidarinëjasi. Ðalia inspekto ákaliau kuolà, prie kurio kabliukupritvirtinu atidarytà inspekto langà.

Þiemos pabaigoje ðiltnamyje á purià krûvà sukraunu jaunuo rudens maiðuose laikomus medþiø lapus, pridedu ðvie-þio mëðlo, tiks ir ið rudens paliktas paukðèiø mëðlo maiðe-lis, jei randu, ámaiðau pjuvenø, popieriaus ir kitokiø leng-vai pûvanèiø medþiagø. Jas visas perkasu, pabarstau kelio-mis saujomis karbamido ir uþpilu verdanèiu vandeniu. Pokeliø dienø biokuro krûva pradeda kaisti. Tada pats laikasið inspekto iðkasti praëjusiais metais sukrautà ir jau perpu-vusià organikà. Kadangi inspekte niekada neauginu pomi-dorø, tø perpuvø neneðu lauk ið ðiltnamio, o iðbarstau anttø lysviø, kuriose augs pomidorai ir paprika. Tai – puikiorganinë tràða, kurioje visuomet bûna daug sliekø. Kad ins-pekto gruntas per þiemà neáðaltø ir lengviau bûtø já iðkasti,uþdarytà inspektà rudená bent per sprindá uþpilu pjuvenøar sausø durpiø sluoksniu.

Duobæ inspekte kasu maþdaug 60 cm gylio. Galima kastiir dar gilesnæ, bet tada reikës dar daugiau biokuro, kurio irtokiai duobei reikia pasiutusiai daug. Dezinfekcijai duobæ irinspekto rëmà gausiai palaistau kalio permanganato tirpalu(5 g kibirui vandens). Geriau, jei jis bus karðtas arba beveikverdantis. Po to á duobæ sukraunu pradëjusá kaisti bioku-rà, ir gerai suminu. Ant jo, kad neaugtø grybai (o jie labaimëgsta tokià terpæ, ypaè, jei joje bûna daug karviø mëðlo),

iðbarstau kelias saujas kalkiø. Tada per nepilnà sprindá(15-20 cm) uþpilu þemiø sluoksná, kurá paimu ið tos lysvës,kurioje praëjusiais metais augo pomidorai. Tokio storiosluoksnio bûtinai reikia, nes jis turi sugerti biokuro degi-mo metu iðsiskiriantá amoniakà, kuris gali apnuodyti ins-pekte auginamus augalus. Tarp grunto pavirðiaus ir uþda-ryto lango stiklo turi likti ne maþiau kaip 20 cm oro sluoks-nis. Naktimis inspekto langà reikëtø uþdengti dembliais,keliais agrodangos sluoksniais arba uþþerti tomis paèio-mis pjuvenomis.

Visa tai atlikæs sëju salotines garstyèias, paprastus irlapinius ridikëlius, pipirnes, agurkles, karvelinius builius,erukas. Ðias darþoves maistui galima pradëti vartoti jauskilèialapiø fazëje, tai yra po dviejø ar trijø savaièiø nuosudygimo. Tik ridikëliø reikia palaukti dar savaitæ ar dvi.

Prieð sëjà substratà gausiai palaistau, ant jo tankiaiiðbarstau sëklas, kurias per pusæ pirðto (0,5 cm) padengiumulèo sluoksneliu. Tai gali bûti rupus smëlis, smulkios van-denyje pavirintos pjuvenos, perlitas. Mulèas apsaugo sëk-las nuo iðdþiûvimo, o lapelius – nuo uþterðimo. Imant der-liø darþoves raunu kuokðtais su visomis ðaknelëmis, ku-rias po to nukerpu þirklëmis.

Tuo pat metu á inspektà atþeldinimui pasodinu svogû-nus, petraþoles, salierus. Inspekto kampe giliau á kaistantábiokurà ákasu kibirà su rûsyje iðlaikytø cikoriniø salotø ðak-nimis. Jas uþpilu smulkiomis durpëmis iki pat stiklo virðaus.Atþeldinamø darþoviø derliø imu maþdaug po mënesio.

Tokiame inspekte kovo pabaigoje ant ákaitusio bioku-ro galima padëti daigyklà, pasëjus joje svogûnø, porø, sa-lierø. Balandþio pradþioje galima surizikuoti ir tiesiai á sub-stratà pasëti agurkus, kurie per vasarà liks augti inspekte.

Rudená, iðrovæs agurkus, sodinu vëlyvàsias darþoves, ku-rioms nereikia ðviesos. Uþdarau langus ir per porà sprin-dþiø uþpilu sausomis durpëmis ar pjuvenomis.

Verta ásirengti ir biokuru neðildomà inspektà. Jame iðrudens galima pasodinti po kerà ávairiø daugiameèiø svo-gûnø, rabarbarà, svogûnø galvuèiø, èesnako skilteliø. Jø der-liø imsite savaite ar dviem anksèiau nei ið ðiltnamio lysvës.

Inspektas

ÐILTNAMIUI TAIP PAT REIKIA PAMATØ

Mediniø ar metaliniø konstrukcijø stiklinis ðiltnamis – nenamas, taèiau jam iðties reikia stipriø pamatø. Nes be jø áðalæsgruntas lengvai kilnos konstrukcijas, o ðios lauþys stiklus.

Savo ðiltnamio pamatams per kastuvo plotá iðkasiau60 cm gylio tranðëjà. Jos dugnà bei ðonus iðklojau ruberoi-du. Á tranðëjos dugnà pripyliau 20 cm storio þvyro sluoks-ná, palaisèiau vandeniu ir gerai já suplakiau. Likusià tran-ðëjos dalá uþpildþiau betonu, neuþmirðdamas kiekvienà 10cm storio sluoksná gerai sutankinti plaktuvu. Betonà rei-kia plakti tol, kol jo pavirðius pradës blizgëti. Á betonà pri-dëjau armatûros vielos, metalinio kampuoèio atraiþø, vamz-dþiø gabalø, kuriuos suriðau minkðta viela. Tik stengiau-si, kad metalas niekur neiðlástø á pavirðiø ir bent per 2 cmbûtø paslëptas po betonu, nes kitaip surûdytø.

Ypaè svarbu armatûra sustiprinti pamatø kampus. Pa-siekæs þemës pavirðiø, ið lentø sumontavau klojinius taip, kadbetoninis cokolis bûtø 20 cm aukðèio ir 10 cm ploèio. Beje,ðiais laikais patogius metalinius klojinius galima iðsinuomo-ti. Turint gerus klojinius, galima sutaupyti betono, ir jau þe-miau þemës pavirðiaus pamatø plotá sumaþinti iki 10 cm (þiûr.brëþiná 23 psl.). Neturint brëþinyje parodyto verþtuvo, kloji-niø lentas tarpusavyje galima suverþti minkðta viela. O ma-no kaimynas tvirtà cokolá susimontavo ið senø gelþbetoniniøelektros linijø stulpø. Tik nesako, ið kur jis jø gavo...

Betono galima nusipirkti, bet nedidelá kieká galima pasi-gaminti ir savo jëgomis. Pirmiausia reikia turëti padëklà, antkurio maiðysite betono komponentus. Tam tiks maþdaug 2x2m drëgmës nebijanti medþio plauðo plokðtë, skardos lakðtasar glaudþiai ið lentø sukaltas skydas. Padëklà guldykite kuoarèiau bûsimøjø pamatø, kad betonà nuo jo galëtumëte krëstitiesiai á tranðëjà. Pripilkite ant padëklo 2 kibirus cemento, 6

kibirus þvyro ir kauptuku gerai sumaiðykite, kad visa masëtaptø vienodos pilkos spalvos. Tada krûvos viduryje padary-kite ádubimà ir á já ápilkite kibirà vandens. Po to vël sumaiðy-kite. Galbût vandens nepakaks ir ne visas betonas sudrëks.Nes reikiamo vandens kiekis priklauso nuo þvyro drëgnumo.Tada ápilkite dar 2-3 litrus vandens ir vël maiðykite. Tik svar-bu vandens nepadauginti, nes iðsiplaus cementas. Po to beto-nà jau galima krauti á tranðëjà. Neuþmirðkite kiekvienà 10cm storio sluoksná gerai suplakti, nes kuo geriau sutankinsi-te betonà, tuo tvirtesni bus pamatai. Kas 2 metrus betoniniocokolio pavirðiuje áspauskite metalinius ar medinius inkarus,prie kuriø tvirtinsite ðiltnamio karkasà.

Polietileniniams ar polikarbonato plokðèiø ðiltnamiamstokiø stipriø pamatø tikrai nereikia. Pakaks iðkasti 20 cmgylio tranðëjà, pripilti á jà þvyro, kiekvienà 10 cm sluoksnásulieti vandeniu, á kurá galima ápilti cemento (1-2 litrus kibi-rui vandens) ir gerai sutankinti plaktuvu. Iðorinëje tranðëjospusëje gerai bûtø ádëti ðiferio plokðtes, kurios apsaugotø ðilt-namá nuo kurmiø ir kurkliø. Ant þvyro galima dëti gatavusbetoninius blokelius, ðaligatviø bordiûrus, senus elektros li-nijø stulpus ar geleþinkeliams nebetinkanèius pabëgius. Co-kolá galima iðlieti ir ið betono anksèiau apraðytu bûdu.

Svarbu prisiminti, kad montuojant medines ðiltnamiokonstrukcijas ant cokolio bûtina pakloti hidroizoliacijà – dusluoksnius ruberoido ar specialios izoliacinës medþiagos.

Nedideliam stikliniam arba polikarbonatiniam ðiltnamiuitiktø poliniai pamatai. Jø árengimui prireiks betono, keliø ar-matûros strypø, keliø bent 40 cm ilgio ir 10-20 cm skersmensasbestcementiniø, metaliniø, plastikiniø arba kartoniniø vamz-dþiø ir gràþto þemei ar ledui græþti. Specialiø ávairaus skersmensþemei græþti gràþtø galima nusipirkti sodininkø parduotuvëse.Jie tinka ávairiems darbams – ne tik pamatø poliams lieti, bet irmedþiams bei krûmams sodinti, tvorø stulpams ágilinti, o mano

paþástamas daikonø mëgëjas tokiu gràþtu kiekvienam auga-lui iðgræþia po skylæ, pripila á jà tràðios þemës ir tik tada sëjapo sëklytæ. Bet uþtat jo daikonai iðauga tikrai milþiniðki.

Pradþioje reikëtø þemëje pasiþymëti bûsimo ðiltnamiokontûrà ir pagal linijas kas 1-3 metrus þemëje iðgræþti skylespoliams. Atstumai tarp poliø priklauso nuo cokoliniø sijø il-gio ir patvarumo. Po to á iðgræþtas skyles dedami vamzdþiaitaip, kad virð þemës jie iðsikiðtø maþdaug per 20 cm. Beje,vamzdþiai nebûtinai turi siekti iðgræþtos kiaurymës dugnà.Jei græþiamas gruntas nebuvo birus, dalá betono galima iðlie-ti tiesiai á kiaurymæ ir tik vëliau ástatyti vamzdá, á kurá supil-site likusá betonà. Neuþmirðkite betono sutankinti ir sustip-rinti já keliais armatûros strypais. Vieno strypo galas turi lik-ti betono pavirðiuje. Prie jo bus tvirtinama cokolinë sija.

Sumontavus cokolines sijas pagal iðoriná ðiltnamio pe-rimetrà á þemæ bent per 20 cm (o dar geriau – per 40 cm)ákaskite ðiferio ar asbestcemenèio plokðtes, kurios ðiltna-mio augalus apsaugos nuo varpuèio ir kitokiø piktþoliø ðak-nø, kurmiø ir kurkliø.

Pamatai stikliniam ðiltnamiui

EKSPLOATACIJA

DARÞAS BE LYSVIØ – SÀVARTYNAS

Lauko darþuose daþniausiai árengiamos 120 cm ploèiokiek paaukðtintos lysvës su 30 cm ploèio tarplysviais. Lys-viø plotá diktuoja þmogaus rankø ilgis, nes platesnëje lysvë-je sunku bûtø pasiekti jos viduryje augantá augalà. Tarplys-vyje turi tilpti skersai padëtas batas. Lysvës aukðtis priklau-so nuo dirvos drëgnumo – ðlapiose dirvose lysvë gali bûtinet ir 20-30 cm aukðèio, o smëlynuose geriau bûtø jos visainekelti aukðèiau tarpulysvio. Pakaktø takelá suminti kojo-mis. Aukðtesnëse lysvëse dirva geriau áðyla, taèiau jas rei-kia daþniau laistyti, o lysvës kraðtuose augantys augalai daþ-nai bûna menkesni, nes jiems stinga drëgmës.

Kitaip reikëtø planuoti ðiltnamio lysves ir tarpulysvius,nes èia – kitokios sàlygos, kitokie augalai ir kitokie jø porei-kiai. Prieð statant ðiltnamá visame jo plote reikia nukastivelënà ir jà sukompostuoti, nes joje, tikriausiai, bus varpu-èio, kiaulpieniø ir kitokiø daugiameèiø ákyriø piktþoliø ðak-nø ir sëklø. Jeigu toje vietoje augo darþo augalai, virðutinásprindþio storio dirvos sluoksná reikëtø nukasti ir taip patsukompostuoti. Taèiau jei buvote apdairus, bûsimo ðiltna-mio vietoje, tikriausiai, kelerius metus auginote daugiame-tes þoles, þieminius rugius, facelijas, lubinus ar kitokius si-deratus.

Pastaèius ðiltnamá visà jo plotà reikia perkasti, ámai-ðant á kiekvienà kvadratiná metrà dirvà po kibirà perpuvu-sio mëðlo, pjuvenø, durpiø arba po kelis kibirus komposto.Kiekviename kvadratiniame metre reikëtø iðbarstyti po stik-linæ dolomitmilèiø, kreidos ar medþio pelenø, po tris valgo-muosius ðaukðtus kompleksiniø tràðø arba po ðaukðtà amo-nio salietros, superfosfato ir kalio sulfato. Visa tai taip patreikia gerai sumaiðyti su dirva.

Po to ant dirvos galima montuoti lysviø rëmus. Kiekvie-nà lysvæ darykite tik 60 cm ploèio. Aukðtis – sulig pamatocokoliu. Jis turi pakilti virð þemës per 20 cm. Praëjimai tarplysviø turëtø bûti bent 40 cm ploèio. Manæs daþnai klausia,kodël tokios siauros mano ðiltnamio lysvës ir tokie platûs tarp-lysviai. Pirma, tokiose lysvëse patogiau ir smagiau priþiûrëtipomidorus ir agurkus – pagrindines ðiltnamio kultûras. Siau-roje lysvëje sodinu tik po vienà ðiø augalø juostà, todël galiugerai juos iðgenëti. O juk, tikriausiai, matëte, á kokias dþiun-gles pavirsta blogai skabomi pomidorai. Antra, taip supla-nuotame ðiltnamyje augalai geriau apðvieèiami, geriau vëdi-nasi. Taigi, iðauga sveikesni ir geresnës kokybës vaisiai.

Lysviø rëmams galima naudoti impregnuotas lentas (jeiguávyniosite jas á polietileno plëvelæ, lentos dar ilgiau nesupus),ðiferio ar asbestcemento lapus. Lysviø aukðtis turëtø bûti apie20-30 cm. Ðiferio lapus galima pjaustyti medþio pjûkliuku suvidutinio dydþio dantimis. Taèiau dar lengviau ðiferio bangøketeras ið abiejø lapo pusiø pragræþti, pradauþti didelio viniesgalvute ar smailu kirtikliu, o po to, pasidëjus ant stalo briaunos,lapà perlauþti. Asbestcemento plokðtëje pagal lauþimo linijà kas1 cm reikia pragræþti 0,5 cm diametro skyles. Priminsiu, kaddirbant su ðiferiu, bûtina uþsidëti respiratoriø. Plokðtë lauþia-ma kaip ir ðiferio lakðtas. Lentos ar lakðtai dirvoje tvirtinamimediniais impregnuotais maþdaug pusës metro ilgio kuoliukais.Bet dar geriau tam reikalui naudoti 1 cm storio armatûrinësvielos, vamzdþiø ar metalinio kampuoèio atraiþas.

Sumontavæ rëmus á lysviø vidø pripilkite maistingo sub-strato. O tokio substrato receptø gali bûti labai ávairiø. Ta-èiau reikëtø vengti vis dar daþnai pasitaikanèios klaidos –gabenti á ðiltnamá neperpuvusio mëðlo ir nesubrendusiokomposto. Mano nuomone, geriausias miðinys – lygiomisdalimis sumaiðytas gerai perpuvæs mëðlas, velëninë þemë irnurûgðtintos durpës. Be to, á kiekvienà kvadratiná metràberiu po ðaukðtà superfosfato ir kalio sulfato.

Suprantu, kad kaþkoks agronomas gal ir nusistebëstokiomis rekomendacijomis, kai neþinoma, ko ir kiek turitræðiama dirva. Taèiau dirvos pavyzdþiø tyrimas labora-torijose – mëgëjø retai praktikuojamas. O siûlomos træði-mo normos ne kartà iðbandytos praktikoje.

Tarplysvius ankstyvà pavasará iðbarstau durpëmis.Tamsios durpës geriau sugeria ðilumà. O vasarà mano ðilt-namio takai ðvieèia pjuvenø baltumu ir atspindi ðviesà, taipsumaþindami temperatûrà.

Neblogai ant takuose padëtø plytø paguldyti lentø. Jo-mis vaikðtant dirva nesusispaudþia, augalø ðaknys leng-viau plinta á ðonus ir turi didesná mitybos plotà.

Projektuojant lysves neuþmirðkite palikti vietos vandensrezervuarui ir keliems kibirams ar kitokioms talpoms, ku-riose susidësite smulkius árankius, mineralines tràðas, rau-ginsite skystà kompostà ar auginsite augalus.

Jungtiniø Amerikos Valstijø darþininkas ir septintosiosdienos adventistø tikëjimo propaguotojas Dþekobas Mittlai-deris, vaþinëdamas po ávairias pasaulio ðalis, siûlo ið pirmoþvilgsnio dar keistesnes ðiltnamio lysves.

Lentinius lysviø rëmus Dþ. Mittlaideris siûlo montuotiant bet kokio pagrindo – nederlingos dirvos, þvyro, smëlio,skaldos. Svarbiausia, kad ten neaugtø jokios piktþolës. Lys-viø rëmø aukðtis – 20 cm, o plotis – tik 45 cm. Taèiau la-biausiai stebina 105 cm ploèio tarplysviai.

Lysves jis pripildo nederlingu miðiniu, kurá sudaro ið40-45 procentø pagal tûrá organiniø medþiagø – pjuvenø,durpiø, susmulkintos þievës. Likusià 55-60 procentø dalásudaro neorganinës medþiagos – ðvarus be molio priemaiðøsmëlis ar perlitas. Kadangi toks miðinys praktiðkai neturi

jokiø maistingøjø medþiagø, prieð sodindamas jame au-galus, já papildo mineralinëmis tràðomis ir kas savaitæ lais-to tràðø tirpalais. Tokià auginimo technologijà jau reikë-tø vadinti hidroponika.

Augalai á tokià lysvæ sodinami viena eile ir labai tan-kiai: pomidorai ir agurkai – kas 12 cm, aguroèiai – kas 25cm. Kol pagrindiniai ðiltnamio augalai neuþima visos jiemsskirtos erdvës, ðalia jø auginami trumpos vegetacijos auga-lai – ridikëliai, salotos. Toks ðiltnamis atrodo labai tuðèias.Taèiau pirmas áspûdis apgaulingas. Sodinant pagal apraðy-tà schemà 1 kv. metre telpa 8 pomidorai (1 ilginis metras 45cm ploèio lysvës plius pusë, t. y. 52,5 cm tarpueilio). O sodi-nant pagal áprastas standartines schemas (40 x 40 arba 40 x50 cm) á kv. metrà telpa tik 6 ar net 5 pomidorai.

Vijokliniams pomidorams ir agurkams virvutës riðamostaip, kad vienas augalas svirtø á vienà pusæ, o kitas – á prie-ðingà. Þiûrint á tokià lysvæ ið jos galo, matosi V formos kon-strukcija. Siauros lysvës, pasak Dþ. Mittlaiderio, turi daugpranaðumø. Jose maþesnëmis sànaudomis galima sufor-muoti substratà, maþiau laiko uþima laistymas, ravëjimas,galima visai atsisakyti purenimo, nes dirbtinis sustratasniekada nesupuola. Esant ðalnø pavojui, siauras lysveslengviau uþdengti polietilenine plëvele ar agrodangomis.Taèiau svarbiausia, kad tokia auginimo schema sudaropuikias augalø apðvietimo sàlygas.

IÐ KO IR KAIP PASIGAMINTI KOMPOSTO

Kai gyvulius auginantys ûkininkai pavasará pradeda veþ-ti á laukus mëðlà, pats laikas juo apsirûpinti, kad rudenáturëtumëme gero komposto ðiltnamiui. Nes be mëðlo jo tik-rai nepasigaminsime. Todël su tokia pagarba darþininkai irþiûri á tà prozaiðkà medþiagà.

Mëðlas – universali tràða, turinti visas augalams rei-kalingas medþiagas. Taèiau ne visi augalai gerai auga ðvie-þiu mëðlu patræðtoje dirvoje. Ypaè jo nemëgsta morkos irkiti ðakniavaisiai. Kita vertus, su ðvieþiu mëðlu dirvà ga-lima uþterðti piktþoliø sëklomis. Todël ðiltnamyje reikë-tø naudoti tik gerai perpuvusá mëðlà arba ið jo pagamintàkompostà.

Mëðlas turi bûti sandëliuojamas specialiai árengtose aikð-telëse. Vieta joms parenkama aukðtesnëje vietoje, neapse-miamoje pavasario polaidþio ar liûèiø metu. Prieð kraunantmëðlà, aikðtelëje supilamas 50 cm aukðèio orasausiø dur-piø, pjuvenø arba 70 cm smulkintø ðiaudø ar medþiø lapøpasluoksnis, skirtas srutoms absorbuoti. Mëðlas kraunamasá 1,5 m aukðèio krûvas, nes toks aukðtis maksimaliai suma-þina azoto nuostolius dël garavimo ir iðplovimo. Higienossumetimais mëðlo krûvas reikia uþdengti ðiaudais, durpë-mis ar plastiko plëvele, kad ir jums, ir kaimynams nosiesnekutentø nemalonûs kvapai.

Dirva mëðlu træðiama tik prieð sëjà arba nuëmus derliø.Dirvos pavirðiuje paskleistas mëðlas turi bûti apartas arbaapkastas ne vëliau kaip per 24 valandas. Metinë træðimo mëðlunorma pagal Europos Sàjungos Tarybos direktyvà pagal ben-dràjá azotà (N) negali bûti didesnë kaip 170 kg/1 ha. Apytik-riai tai bûtø apie puskibirá á kvadratiná metrà. Ðie Aplin-kos ministerijos reikalavimai yra privalomi visiems juri-diniams ir fiziniams asmenims (þiûr. “Valstybës þinios”Nr 8, 2000 m. sausio 27 d.).

Taèiau ðiltnamininkai gryno mëðlo á ðiltnamá neðti ne-turëtø. O já kompostuodami neiðvengsime azoto nuosto-liø. Todël manau, kad kompostuodamas mëðlà su kitomismedþiagomis ðiltnamininkas turëtø kiekvienam kvadrati-niam metrui ðiltnamio ploto skirti maþdaug po kibirà ðvie-þio mëðlo.

Mëðlo kokybë labai priklauso nuo to, kuo gyvuliai bu-vo ðeriami, kuo buvo kreikiamas tvartas. Taèiau rinktisdaþnai nebûna ið ko. Kompostavimui tinka visø naminiøgyvuliø ir paukðèiø mëðlas. Geriausias, þinoma, arkliø,kuriame yra geras naudingø medþiagø santykis, jis darosubstratà puresná. Neblogas – karviø mëðlas su ðiaudøpakratais. Gerà kompostà galima pasigaminti ið aviø, oþ-kø, triuðiø mëðlo. Að vengiu kiauliø mëðlo, kuris duodaprastesnës kokybës kompostà. Viðtø ir kitø paukðèiø mëð-las reèiau vartojamas komposto gamybai, nes daþniausiaijis sunaudojamas raugintas papildomam træðimui. Taèiau,jeigu naudosite já komposto gamybai, vienam kvadratiniammetrui ðiltnamio ploto skirkite po du-tris litrus.

Papildomam træðimui ðiltnamiuose daþnai naudojamasir raugintas mëðlas. Kokioje nors statinaitëje ðvieþias mëð-las uþpilamas tokiu pat kiekiu vandens, iðmaiðomas ir palie-kamas savaitei, kasdien tà masæ vis pamaiðant. Smarvë ið tosstatinaitës kyla labai stipri. Bet jà galima gerokai sumaþinti,ápylus arbatiná ðaukðtelá valerijono ekstrakto. Juo prekiaujavaistinës. Tirðèiams nusëdus á dugnà, imamas litras skysèio,pilamas á 10 litrø talpos laistytuvà, pripilama vandens ikivirðaus ir iðlaistoma á vienà kvadratiná metrà. Statinaitëjelikusius tirðèius reikëtø iðpilti á komposto krûvà. Daugeliuiaugalø toks træðimas labai patinka. Nors kai kurie autoriaitokiu bûdu pataria træðti visas darþoves, taèiau neþinau, arbus skanu valgyti raugintu mëðlu laistytus krapus, ridikë-lius ar salotas. O pomidorø, pipirø ir ypaè agurkø ðaknis bentporà kartø per vegetacijà verta tuo raugu palaistyti.

Neturint mëðlo, panaðiø skystø tràðø galima pasigamin-ti uþraugus nupjautà þolæ, nuravëtas piktþoles. Ypaè tamreikalui tinka dilgëlës, kuriomis ne tik patræðite augalus,bet ir apsaugosite nuo kai kuriø ligø ir kenkëjø. Bet reikiaturëti omenyje ir tai, kad træðiant raugintu mëðlu, kartaisiðplinta augalø paðaknio puvinys.

Kalbëdami apie durpes bûtinai turëtume patikslinti, ko-kios tai durpës. Nes pagal kilmæ ir savybes jos labai skiriasi.

Aukðtapelkiø durpës – rudos, jose nesunku iðskirti me-dþio plauðus ir kitokias nevisai suirusias daleles, kurios liudijaapie tos medþiagos susidarymà ið augalø. Trinamos tarp pirð-tø aukðtapeliø durpës beveik nesitepa. Jos turi labai nedaugazoto ir kitø maistingøjø medþiagø, yra labai rûgðèios. Jø pH2,7-3,6. Kalkëmis, kreida, dolomitmilèiais ar kitomis medþia-gomis sumaþinus rûgðtingumà ir praturtinus mineralinëmistràðomis aukðtapelkiø durpes, jas galima naudoti kaip sub-stratus daigø auginimui ir ðiltnamiø substratø struktûros ge-rinimui. Durpës gerai sugeria ir ilgai iðlaiko vandená, gerinasubstratø aeracijà. Kibirui aukðtapelkiø durpiø nurûgðtintireikia 2-3 valgomøjø ðaukðtø kalkiø, kreidos, dolomitmilèiøar medþio pelenø. Jeigu rûgðèias durpes sprindþio sluoksniuuþpylëte tiesiai ant lysvës, kiekvienam kvadratiniam metruiskirkite maþdaug stiklinæ kalkiniø medþiagø. Nurûgðtintas irá maiðus supakuotas durpes ir matome sodininkø parduotuvë-se. Nors kartais dideliuose 100-300 l talpos maiðuose galimarasti ir nenurûgðtintø durpiø. Apie tai informuoja uþraðai. Ga-lima ir grynose nurûgðtintose aukðtapelkiø durpëse augintiðiltnamio augalus, taèiau tuo atveju juos teks gausiau træðtimineraliniø tràðø tirpalais. O tai jau bus beveik tikra hidropo-nika, panaðá á tà, kai augalai auginami mineralinëje vatoje.

Þemapelkiø durpës – juodos, trinamos tepa rankas, josebeveik nesimato augalø daleliø. Jos turi daugiau azoto irkitø maistingøjø medþiagø, yra maþiau rûgðèios. Jø pH 4,8-5,7. Todël kai kas jas naudoja dirvoms træðti. Taèiau josedaþnai bûna pernelyg didelë geleþies ir kitokiø medþiagøkoncentracija. Prieð naudojant tiesioginiam ðiltnamio træ-ðimui jas reikëtø bent per vasarà paskleisti pusmetrio sto-rio sluoksniu, kad durpes lietus iðplautø ir jos iðsivëdintø.Be to, reikia prisiminti, kad þemapelkiø tràðos beveik nege-rina dirvos struktûros, nedaro jos puresne.

Daþniausiai ðiltnamininkai pakelëse ásigyja ne aukðta-pelkiø ar þemapelkiø, o tarpiniø savybiø durpes. Að, gamin-damas ðiltnamio substratà, grynø durpiø stengiuosi visai ne-naudoti. Nes jos tampa daug vertingesnës, kai bent per vasa-rà kompostuojamos su mëðlu ir kitokiomis medþiagomis.

Jei turite kur nusikasti plotelá senos pievos velënos, ne-patingëkite tai padaryti. Supûdyta velëninë þemë ne tik pri-sotina substratus maisto medþiagomis, gerina jø struktûrà,bet, svarbiausia, apgyvendina juose mikroorganizmus, kuriepaspartina maistingøjø medþiagø susidarymà. Velëninë þe-më gaminama ið pusës sprindþio storio velënos. Geriausia,jei ji kasama vidutinio sunkumo dirvose, kuriose augo pievasu ásëtais dobilais. Velënos kraunamos þole á apaèià vieno met-ro aukðèio ir tokio pat ploèio krûvose. Kiekvienà sluoksnáreikëtø gerai sudrëkinti srutomis ar raugintu karviø, ar við-tø mëðlu ( 0,5-1 l mëðlo kibirui vandens, tà kieká skiriantdviem kvadratiniams metrams velënø). Ant virðutinio sluoks-nio kiekvienam kvadratiniam metrui dar uþbarstau tris val-gomuosius ðaukðtus superfosfato ir stiklinæ medþio pelenø.

Krûva turëtø bûti nuolat drëgna, vasaros pabaigoje jàreikëtø perkasti, o vëlyvà rudená jau bus galima neðti á ðilt-namá. Taèiau, tiesà ðnekant, turint nedaug velënø, papras-èiau jas kompostuoti kartu su mëðlu, durpëmis ir kitomisorganinëmis medþiagomis.

Ðiltnamio substratø gamybai galima pûdyti paèias ávai-riausias organines medþiagas. Pjuvenas, droþles, medþiø þie-ves (tik ne àþuolo, nes jis turi daug rauginiø medþiagø irlëtai pûna), nupjautà gazono þolæ, medþiø lapus, ðiaudus,nespalvotos spaudos makulatûrà, kartonà. Atsimenu, visaapylinkë dþiaugësi, kai kaimynas ið vaistaþoliø fabriko atsi-veþë ir á komposto krûvà iðvertë sunkveþimá èiobreliø ið-spaudø. Iki ðiol visi prisimenam tà kvapà...

Vertingomis maisto medþiagomis substratus pri-sotina ir gyvulinës kilmës medþiagos – kraujo miltai,plunksnos, ðeriai, ragø miltai. Dar prieð keleta metøKaiðiadoriø klijø fabrikas prekiavo kaulamilèiais –puikia fosforo tràða, kuri, be to, dirvà prisotina dar irkalkinëmis medþiagomis bei mikroelementais. Dabar,sako, dël kempinligës pavojaus Lietuvoje kaulamilèiøniekas nebeparduoda. Nors pagal Kanados ir kitø ða-liø ekologinës þemdirbystës standartus juos galimanaudoti þemdirbystëje.

Þinoma, reikia kompostuoti ir darþo atliekas. Girdëjauprofesionalius darþininkus tvirtinant, kad geriausias kom-postas pomidorams gaminamas pûdant tø paèiø pomidorøstiebus. Taèiau að niekuomet ðiltnamio substratø gamybainenaudojau darþo atliekø. Manau, kad yra pernelyg didelispavojus kartu su jomis áneðti á ðiltnamá ligø uþkratus ir ken-këjus. Kompostus, kuriuose yra darþo atliekø, po trejø me-tø naudoju tik lauko darþui.

Ne maþiau ilgas substratø gamybai naudojamø mine-raliniø medþiagø sàraðas. Pirmiausia, þinoma, reikia pa-minëti kalkines medþiagas – ávairios kilmës kalkes, do-lomitmilèius, kreidà, kuriø galima nusipirkti sodininkøir statybiniø medþiagø parduotuvëse. Dolomitmilèiainaudingi dar ir tuo, kad juose yra magnio junginiø, ku-rie ypaè reikalingi pomidorams.

Labai naudingi medþio pelenai. Juose yra daug kalio,mikroelementø ir kalkiniø medþiagø. Kibirui kompostuo-jamø organiniø medþiagø galima skirti stiklinæ pelenø. Stik-linæ pelenø per naktá pamirkius kibire vandens, ðiuo tirpa-lu galima træðti pradëjusius derëti pomidorus, kai jiems ypaèreikia kalio tràðø. Pelenais apibarstytus ridikëlius maþiaupuola spragës – labai ákyrûs vabaliukai, kurie grauþia ridi-këliø lapus.

Jeigu substrato sudëtyje yra daug velëninës þemës, kuribuvo kasama sunkaus molio pievoje, naudinga já papildytirupiu paupio smëliu. Tam paèiam tikslui galima naudotiakmenø miltus. Uþsienio darþininkai naudoja granito ir ba-zalto miltus. Bet tai – brangios medþiagos.

Pas mus kaþkodël dar nepopuliarios eþerø nuosëdos –sapropelis, kurio Lietuvoje yra didelës atsargos. Jis prisoti-na dirvà ne tik kalkinëmis medþiagomis, mikroelementais,bet ir naudingomis bakterijomis. O Vakarø Europos darþi-ninkai labai vertina jûrø nuosëdas, kurios Atlanto vande-nyne susidaro ið dumbliø. Prekybininkai ðià medþiagà pa-vadino algominu.

Apie kompostavimà patyræ darþininkai kalba su uþsi-degimu. Vokieèiai apie gabius darþininkus sako, kad jie turi“þalià pirðtà”. Bet su ne maþesne pagarba jie kalba apie“rudo pirðto” savininkus – þmones, kurie sugeba pagamintigerà kompostà. Amerikieèiø darþininkø þurnaluose ir in-terneto svetainëse galima rasti eilëraðèiø, kuriuose kompos-tui skiriamos poetinës metaforos ir graþûs palyginimai. Iriðties, kompostas – nuostabi medþiaga, kurioje mirusios or-ganinës atliekos vëliau duoda gyvybæ naujiems augalams.

Kompostai buvo gaminami nuo neatmenamø laikø. Is-torikai randa duomenø, kad jau senovës egiptieèiai nepasi-tenkino vien Nilo potvyniø atneðamu dumblu, bet træðë sa-vo laukus perpuvomis.

Taèiau XIX amþiuje, kai pradëjo plisti ið þemës gelmiøiðkastos mineralinës, o vëliau – ir susintetintos cheminëstràðos, daug darbo jëgos reikalaujanti komposto gamyba bu-vo primirðta. Tik dabar, kai vis labiau plinta sintetiniø che-miniø tràðø nepripaþástanti organinë þemdirbystë, kai visdaugiau þmoniø nori valgyti be chemikalø uþaugintà mais-tà, kompostui skiriama vis daugiau dëmesio. Nes áprastojeþemdirbystëje juo stengiamasi pakeisti vis didesnæ dalá su-

sintetintø cheminiø tràðø, jis tampa vis svarbesniu dirvøturtinimo komponentu, o organinë þemdirbystë be kom-posto apskritai neámanoma.

Tinkamai pagamintas kompostas – absoliuèiai nepa-vojinga tràða. Pertræðti juo dirvà praktiðkai neámanoma.Augalai ið jo pasiima tiek maisto medþiagø, kiek jiemspatiems reikia. Todël nëra jokio pavojaus, kad kompostutræðtose darþovëse susikaups þmogaus organizmui kenks-mingi nitratø kiekiai.

Labai daþnai komposto gamybà darþininkai lygina suduoninës teðlos uþmaiðymu. Iðties, komposto gamybojesvarbu tinkamai parinkti sudedamàsias jo dalis, iðlaikytiproporcijas, palaikyti optimalø drëgnumà, ðilumà, áleistioro, duoti “raugo” – fermentacijos procesui reikalingømikroorganizmø.

Taèiau kompostas – dar sudëtingesnë substancija, neimûsø taip gerbiama duona. Visi knygose apraðyti jo gamy-bos receptai, sudëtinës medþiagos tëra tik orientyras, neskiekvienas darþininkas jo gamybai naudoja ðiek tiek skir-tingas medþiagas, o kiekvienoje komposto krûvoje apsigy-vena skirtingos mikroorganizmø kolonijos. Ðiame skyriujeaptarsime tik bendruosius komposto gamybos principus, ku-riø privalu laikytis komposto gamintojui. O visa kita pri-klausys nuo darþininko nuojautos, o gal net ákvëpimo.

Vokieèiø darþininkas Alvinas Zeifertas kartà labai tei-singai pasakë, kad gera ir prasta komposto aikðtelës skiria-si taip, kaip pieno parduotuvë skiriasi nuo sendaikèiø pre-kiautojo krautuvëlës.

Ðiltnamininkas komposto aikðtelæ turëtø parinkti ne-toli ðiltnamio, kad nereikëtø toli neðti ar veþti karuèiu jausubrendusá kompostà. Prie aikðtelës turëtø bûti privaþia-

vimas sunkveþimiui, kuriuo atsiveðite mëðlo, durpiø ir ki-tø komposto komponentø. Svarbu, kad aikðtelë bûtø ge-rai drenuota ir joje neuþsistovëtø polaidþio ir lietaus van-denys. Jokiu bûdu negalima komposto gaminti duobësear oro nepraleidþianèiose dëþëse. Aikðtelë neturëtø bûtivisai pavësyje, bet jos negalima rengti ir saulës atokaito-je. Nuo vyraujanèiø Vakarø vëjø jà reikëtø apsaugoti gy-vatvore. Tam tikslui tinka ne tik daugiameèiai krûmai,bet ir paprastos arba dekoratyvinës saulëgràþos.

Komposto aikðtelës pagrindas turëtø bûti ið geros dar-þo þemës, kurioje esantys mikroorganizmai ir sliekai vëliaupersikels á bræstantá kompostà. Ten neturi bûti jokiø dau-giameèiø piktþoliø. Prieð kraunant kompostuojamas medþia-gas tà pagrindà reikia perkasti. Jeigu komposto aikðtelëspagrindà sudaro nederlinga þemë, nepagailëkite ant jos persprindá uþberti jau subrendusio komposto, kuris taps “rau-gu” naujam. Netikëtai perdþiuvus ar perðalus komposto krû-vai, jos gyventojai turës galimybæ pasislëpti komposto aikð-telës “rûsyje”. Kraunant naujà komposto krûvà ant neder-lingos þemës, joje vëliau ásiveisia naudingi organizmai ir lë-èiau vyksta brendimas.

Á aikðtelës pagrindà kas metrà reikia statmenai ásta-tyti 10-15 cm skersmens ir maþdaug pusantro metro il-gio kuolus. Krûvà sukrovus juos reikia iðimti, kad persusidariusius kanalus á patá krûvos vidø patektø dau-giau oro, kuris spartina komposto brendimà. Dar geriau,jei kuolus pakeisite panaðaus skersmens ir ilgio plasti-kiniais vamzdþiais, kuriø sienelëse oro cirkuliacijai ga-lima prigræþioti skyluèiø.

Komposto krûvos dydis priklauso nuo poreikiø ir gali-mybiø kaupti organines atliekas. Ðiltnamiui kasmet pakaktøskirti 2-3 kibirus komposto á kiekvienà kvadratiná metrà.Taèiau juk negalima pamirðti ir lauko darþo bei sodo. Todël

kuo daugiau komposto pavyks pasigaminti, tuo geriau.Krûvas reikëtø krauti apie 1,5 m ploèio ir apie metrà aukð-èio. O ilgis – pagal kompostuojamø medþiagø kieká.

Graþiai atrodo komposto krûvos, kurios kraunamos álentinius, gelþbetoninius ar ið metalinio tinklo padarytusaptvarus. Tik svarbu, kad per tokiø aptvarø sienas galëtølengvai praeiti oras. Taèiau, mano nuomone, tvarkingai su-krauta komposto krûva visai negadina darþo vaizdo.

Komposto krûva, nelygu kompostuojamø medþiagø rû-ðis, jø susmulkinimas, kompostavimo sàlygos, bræsta nuopusmeèio iki dvejø metø. Taèiau nedidelá kieká kompostogalima pasigaminti ir greièiau – per porà mënesiø. Brendi-mo procesà ypaè paspartina ávairiø konstrukcijø kompostogamybai skiriamos talpos, kuriose kompostuojamos medþia-gos nuolat permaiðomos.

Jei jûsø kieme stovi laikinai nenaudojama betono mai-ðyklë, pritaikykite jà komposto gamybai. Sumeskite á jà kuosmulkesnes kompostuojamas medþiagas ir kas kelios die-nos pasukite maiðyklës rankenà. Po poros mënesiø tikraiturësite jau subrendusá kompostà.

Sukraukite á atskiras krûvas paèius geriausius kompos-to komponentus – mëðlà, durpes, medþiø lapus, nupjautàgazono þolæ, velënas ir paþiûrëkite, kuo visa tai pavirs pometø ar dvejø. Mëðlas taps perpuvomis, ir tai bus neblogaorganinë tràða. Durpës taip ir liks durpëmis. Medþiø lapaisutrûnys ir taps lapine þeme. Þolë pavirs apipuvusiu ðienu.O velënø likuèius bus galima vadinti velënine þeme. Betvisa tai netaps kompostu – aukðèiausios rûðies organine trà-ða. (Nors yra ir dar geresnës kokybës organika. Bet apie jà –kitame skyriuje). Taigi, kodël kompostavimo procesas pra-sideda tik tuomet, kai visos medþiagos patenka á vienà krû-và ir joje sumaiðomos?

Kompostà gaminantiems organizmams reikia, kad jøracione bûtø kuo ávairesniø medþiagø. Svarbiausia, kadjame bûtø pakankamai azoto ir anglies turinèiø medþia-gø ir kad bûtø teisingai parinktas jø santykis. Komposteanglies turinèiø medþiagø turëtø bûti maþdaug 4-5 kar-tus daugiau nei tø, kurios prisotintos azotu. Toliau patei-kiamoje lentelëje, kurià 1988 m. sudarë komposto gamy-bos specialistas R. Lacey, rasite duomenis, koks anglies irazoto santykis yra skirtingose kompostuojamose medþia-gose. Tai bus orientyras, parenkant komposto mikroor-ganizmø meniu.

Norint, kad komposto brendimas vyktø sparèiau, visaskompostuojamas medþiagas reikia krauti á krûvà pasluoks-niui, kad jos veiktø viena kità. Suprantama, kad kuo sluoks-niai bus plonesni, tuo sparèiau vyks fermentacijos proce-sas. Todël literatûroje galima rasti patarimø, kad pirmasisdurpiø sluoksnis turi bûti 20 cm storio, ant jo reikia uþdëti6 cm storio mëðlo sluoksná, 4 cm pjuvenø ir 2 cm seno kom-posto... Labai norëtøsi pamatyti, kaip tie autoriai, mojuo-dami ðakëmis ir semtuvu, iðlaiko toká tikslumà!

Mano receptas – kiek paprastesnis. Kraudamas á krû-và kompostuojamas medþiagas stengiuosi, kad kiekvie-nas sluoksnis nebûtø storesnis nei per sprindá. Þinoma,dar geriau, jei sluoksniai bus per pusæ sprindþio. Virðøapibarstau medþio pelenais, kreida, kalkëmis ar dolomit-milèiais. Po to visà krûvà apþeriu durpëmis arba pjuve-nomis, apkraunu ðiaudais ar ðienu. Galima apipilti jà irþemëmis, bet tada reikës nuolat ravëti visas sudygusiaspiktþoles, kol jos dar nesubrandino sëklø – vëliau turësi-te didelio vargo, jei su kompostu á ðiltnamá prineðite þliû-giø ar kitokiø ákyriø þoliø sëklø. Sukrovæs maþdaug vie-no metro aukðèio trapecijos pavidalo krûvà, jos virðujeper visà ilgá darau sprindþio gylio ádubimà, á kurá sausrosmetu lieju vandená.

Aptardamas svarbiausius komposto komponentus, ne-paminëjau daug kitø medþiagø, kurios taip pat tinka kom-posto gamybai ir kuriø parengimas kompostavimui turi sa-vø ypatybiø.

Tai – ne tik nupjauta gazono þolë, bet ir nuðienautipatvoriø augalai. Tik svarbu tai padaryti iki tol, kol jienesubrandino sëklø. Jeigu negalite gauti mëðlo, uþsiau-ginkite ávairiø augalø. Tam tinka visos per trumpà laikàdidelá kieká þaliosios masës uþauginanèios þolës – vasari-niai ir þieminiai rapsai, ávairûs lubinai, garstyèios, faceli-jos, liucerna. Á kompostà jas galima dëti nupjautas ar ið-rautas su visomis ðaknimis. Veikliosiomis medþiagomiskompostà pagerina dilgëlës, kiaulpienës, ramunëlës, vale-rijonai. Tikriausiai, nereikia aiðkinti, kad ðie augalai á kom-postà dedami be ðaknø. Visus þolinius augalus prieð kom-postavimà reikia gerokai pavytinti, nes kitaip jie susigulësá oro nepraleidþiantá ir pûvantá kilimà.

Kompostui tiks ir nugenëtos iki 2 cm skersmens me-dþiø ir krûmø ðakos. Taèiau prieð dedant á krûvà jas rei-këtø sukapoti sprindþio ilgio gabaliukais. Nes perkasantkompostà ilgesnës nesupuvusios ðakos labai apsunkinadarbà.

Popierius – taip pat gera kompostavimo medþiaga. Ta-èiau tik su sàlyga, jei ant jo nëra spalvotø paveikslø. Spal-voti spaustuviniai daþai gali turëti augalams ir þmonëmskenksmingø medþiagø. Popieriø ryðulius á krûvà reikëtødëti taip, kad sluoksniai gultø ne lygiagreèiai þemës pa-virðiui, o statmenai. Tada tarp jo sluoksniø lengviau pra-siskverbs srutos ir kitø azotiniø medþiagø turintys skys-èiai. Taèiau per vienà vasarà man në karto nepavyko su-pûdyti sprindþio storio laikraðèiø ryðulio. Teko kompos-tuoti dar vienà sezonà.

Anglies (C) ir azoto (N) santykis ávairiosekomposto gamybai naudojamose medþiagose

Maþas kiekis x.Vidutinis kiekis xx.Didelis kiekis xxx.Labai didelis kiekis xxxx.

Medþiaga

SrutosKaulamilèiaiKraujo miltaiÐvieþios dilgëlësPaukðèiø mëðlasKiauliø mëðlasKarviø mëðlas su kraikuÞirniø ir pupø stiebaiNuðienauta þolëVirtuvës atliekosVienmetës piktþolësKopûstø lapaiDurpësNukritæ medþiø lapaiKvieèiø ðiaudaiKrûmø ðakosLaikraðèiaiPjuvenos

C

-x-x-xxxxxxxxxxx

xxxxxxxxxxxxxxxxx

N

xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx--

Ið smulkiø sudedamøjø medþiagø pavasará sukrautà irvasarà vienà kartà perkastà kompostà rudená jau galimaneðti á ðiltnamá. Jis bûna birus, maloniai kvepia miðko pa-klote, jame beveik nebesimato sudedamøjø daliø likuèiø.

Yra entuziastø, kurie prieð naudodami kompostà, já per-sijoja per sietus, atskirdami stambius neperdirbtø medþia-gø gabalus. Manau, kad tai verta daryti tik tada, kai kom-postas kraunamas ið grubiø augalø liekanø (pavyzdþiui, sau-lëgràþø stiebø). Nes darbas uþima daug laiko, o jo naudagana abejotina.

Subrendusá nepanaudotà kompostà galima iðsaugoti ke-lerius metus. Tereikia jo krûvà gerai apdengti ir reguliariaisaikingai drëkinti.

APIE VANDENÁ, LAISTYMÀIR “SAUSÀ LAISTYMÀ”

Augalø vandens poreikis priklauso nuo dirvos savybiø,augalø rûðies, jø fenologinës fazës, oro temperatûros, o ðilt-namyje – dar ir nuo vëdinimo intensyvumo.

Lietaus vanduo kartais gali bûti pernelyg rûgðtus, neskrisdami laðai sugeria uþterðtame ore esanèius sieros ir azo-to oksidus, kurie su vandeniu sudaro sieros ir azoto rûgðtis.Taèiau tai neturëtø atimti noro rinkti lietaus vandená. Já nu-rûgðtinti galima ábërus á statinæ kelis ðaukðtus kalkiø, krei-dos ar dolomitmilèiø. Kita bëda – kalkingas vandentiekio van-duo. Taèiau jeigu ðiltnamio substratas sudarytas ið rûgðtokødurpiø, jos neutralizuos su vandeniu iðliejamas kalkes.

Vienas sodininkas vis stebëdavosi, kodël vysta jo po-midorai, jei jis tris kartus per savaitæ á kiekvienà kvadra-tiná metrà iðlaisto po kibirà vandens. O kaimynas tokiu

pat vienkartiniu vandens kiekiu laisto tik du kartus persavaitæ, bet jo augalai nejauèia troðkulio. Taèiau þmogusneatkreipë dëmesio, kad jo ðiltnamis stovi smëlio kalvosvirðûnëje, o kaimyno – molingame slënyje.

Todël visos teorinës laistymo normø rekomendacijos galibûti tik apytikrës. Praverstø turëti automatiná dirvos drëg-mës matuoklá, kurá galima ásigyti parduotuvëje. Orientuo-tis galima ir pagal augalø bûklæ – jei lapai leipsta, drëgmësdirvoje stinga ir reikia skubiai griebtis laistytuvo. Taèiauagurkø, arbûzø, melionø lapai karðtymeèiu gali leipti netodël, kad dirvoje trûksta drëgmës, o todël, kad intensyviaigaruojant per lapus, augalø ðaknys nespëja vandens pasi-imti ið dirvos. Todël tokiu atveju ne dirvà reikia laistyti, oapipurkðti augalø lapus. Trûkstant drëgmës pomidorø la-pai tampa tamsesnës þalios spalvos, o jø plaukuotumas ið-ryðkëja. Drëgmës perteklius daugelio augalø lapus ðviesi-na, jie bûna didesni uþ normalius. Augalus laistyti reikiareguliariai. Trûkstant drëgmës augalai blogiau auga, nuby-ra jø þiedai, nereguliariai laistomi pomidorai skilinëja, oagurkai apkarsta.

Mokslininkai apskaièiavo, kad 1 kg darþoviø prekinësprodukcijos uþauginti reikia nuo 25 iki 300 litrø vandens.Augalø poreikis drëgmei labai skiriasi. Pomidorai ir pipiraimëgsta apysausá maþdaug 60 proc. drëgnumo orà, bet drëg-nà dirvà. Agurkams oro drëgnumas turi bûti 85-90 proc.,todël ir dirva po jais turi bûti nuolat drëgna. Drëgmæ mëgs-ta salotos, ridikëliai, baklaþanai, melionai, ðpinatai. Maþiaudrëgmës dirvoje ir ore reikia arbûzams, morkoms.

Daugiausia drëgmës dirvoje reikia dygstantiems ir ið dai-gø pasodintiems augalams – iki 90 proc. minimalaus dirvosdrëgmës imlumo. Vëliau drëgmës poreikis sumaþëja iki 65-80 proc. minimalaus dirvos drëgmës imlumo. Ypaènederëtø perlaistyti augalø nokstant vaisiams.

Kaip orientuotis, kiek vandens reikia ðiltnamyje? Anks-tyvà pavasará, prieð sëjant ridikëlius ir morkas, á kiekvienàkvadratiná metrà dirvos iðlaistoma 3-4 kibirai vandens. To-kio kiekio reikëtø, jei ðiltnamis þiemà buvo uþdengtas ir ja-me neprisikaupë sniego. Kai kurie darþininkai per þiemà áðiltnamá prineða sniego, kuris tirpdamas prisotina dirvà drëg-me. Toks bûdas turi ir gerø, ir blogø pusiø. Jei anksti pava-sará vandentiekis dar neveikia, o arti ðiltnamio nëra van-dens telkinio, sniego kaupimas – vienintelë iðeitis. Bet snie-gas gerokai pristabdo dirvos áðilimà. Norint, kad jis greièiauiðtirptø, pavasará visà sniegà ðiltnamyje reikëtø apipurkðtiar palaistyti kalio permanganato tirpalu (ketvirtadalisðaukðtelio kibirui vandens), apipudruoti smulkiomis dur-pëmis ar pelenais. Tamsesnis pavirðius sugeria saulës spin-duliø ðilumà, ir sniegas greièiau tirpsta. Vëliau, iki pomido-rø sodinimo ir jø derëjimo pradþios, turëtø pakakti kas sa-vaitæ iðlaistyti po kibirà vandens á kvadratiná metrà. Tik so-dinant pomidorø, pipirø, baklaþanø daigus, á kiekvienà duo-butæ reikëtø pripilti po litrà vandens ir tokiu pat kiekiu pa-laistyti jau pasodintus augalus. Pomidorams pradëjus derëtilaistyti reikia intensyviau – dukart per savaitæ á kvadratinámetrà reikëtø iðlieti po 1,5-2 kibirus vandens.

Mëgëjai labai ávairiais bûdais laisto ðiltnamiø augalus.Pats paprasèiausias – laistytuvu. Jis bûna nepakeièiamas ta-da, kai reikia pripilti vandens á griovelius, prieð iðbarstant ájuos sëklas, kai reikia silpna srovele ir tolygiai palieti tik su-dygusius ridikëlius ar ðpinatus, kai norite sudrëkinti viso agur-ko lapus ar papildomai palieti labiau drëgmæ mëgstanèius au-galus. Taèiau tai pats nenaðiausias bûdas, reikalaujantis dauglaiko ir darbo. Be to, reikia prisiminti, kad vanduo laistytuveneturi bûti ðaltesnis, nei oro temperatûra ðiltnamyje. Dar ge-riau, jei jis áðyla iki 24 C laipsniø. Todël prisëmus vandens iðvandentiekio, ðulinio ar net prûdo, visuomet reikia já palaiky-ti ðiltnamyje, kol suðils. O tai sudaro nepatogumø, nes visustarpulysvius tenka uþstatyti kibirais ir laistytuvais.

Labai daþnai nepatyræ ðiltnamininkai augalus lais-to tiesiog ið þarnos. Tai pats barbariðkiausias bûdas,nes augalus tiesiog þudo ðaltas vanduo – lëtëja augi-mas, greièiau plinta ávairios grybinës ligos ir puviniai,o stipri srovë iðplauna substratà ir mechaniðkai trau-muoja augalø ðaknis.

Tinkamiausias bûdas – laistymo sistemos. Parduotu-vëse galima nusipirkti net labai ámantriø – su skystø trà-ðø dozatoriais, vandens valymo filtrais, specialiais vamz-deliais, kuriais prie kiekvieno augalo privedama laðinë.Yra “rasojanèiø” þarnø, kuriø visu pavirðiumi, tarsi perprakaituojanèià kûno odà, iðsiskiria vanduo (ko gero, tei-singiau jas reikëtø vadinti “prakaituojanèiomis”, nes van-duo ne kondensuojasi ant þarnos pavirðiaus, o iðsiskiriaið jos vidaus). Taèiau tai – brangûs árengimai.

Að jau daug metø augalus laistau paprasta ir patikimasavo gamybos laistymo sistema. Jà sudaro 30 cm virð þe-mës pavirðiaus pakeltas ir ðiauriniame ðiltnamio gale pa-statytas vandens rezervuaras, á kurá telpa po 15 litrø van-dens kiekvienam kvadratiniam metrui ðiltnamio ploto, ke-lios gofruotos polietileninës þarnos ir jø sujungimo deta-lës. Jeigu nutarsite rezervuarà gaminti specialiai ðiltna-miui, jis turëtø bûti staèiakampis ir kuo aukðtesnis. Pasta-tytas prie ðiaurinës ðiltnamio sienos jis neuþstos augalamssaulës ir neuþims daug vietos. Taèiau reikëtø já pastatytiant tvirto ið plytø sumûryto pamatëlio ir pritvirtinti prieðiltnamio sienos, kad nenuvirstø (þiûr. brëþiná 46 psl.). Þi-noma, rezervuaras galëtø bûti ir dar didesnis, bet tada jisuþimtø neracionaliai daug vietos.Toks rezervuaras ne tikteikia pakankamai áðilusá vandená laistymui, bet ir padedareguliuoti ðiltnamio oro temperatûrà – dienà kaupia ðilu-mà, o naktá jà gràþina. Iðoriná rezervuaro pavirðiø reikëtønudaþyti ðviesiais daþais, kad vanduo jame neperkaistø ikipavojingos augalams temperatûros, o vidiná – vandeniui at-

spariais daþais. Nudaþius vidiná pavirðiø, bent du kartusrezervuarà reikëtø pripildyti vandeniu ir iðleisti já per þar-nà uþ ðiltnamio ribø. Taip apsaugosite ðiltnamio gruntànuo uþterðimo daþø likuèiais. Rezervuare pririðkite van-dens temperatûrai matuoti skirtà termometrà. Maþdaug10 cm aukðtyje nuo rezervuaro dugno átaisomas kranas.Kranà aukðèiau nuo dugno reikia átvirtinti todël, kad jamebesikaupiantys dumbliai, vandentiekio vamzdþiø rûdys, ne-iðtirpusios tràðos nepatektø á laistymo sistemos þarnas irneuþkimðtø jose iðbadytø skyluèiø. Rudená rezervuaras ap-verèiamas, kad jame likæs vanduo ðaldamas nesusprogdin-tø sieneliø, ir visi dugne nusistojæ neðvarumai iðpilami.

Nuo rezervuaro krano per vienà ar kelis triðakius su-jungimus prijungiama po þarnà kiekvienai lysvei. Þarnosekas 20 cm yla ar dar geriau – 1 mm storio gràþteliu pragræþia-mos skylutës. O kiti jø galai uþkemðami kamðèiais. Þarnasreikia pakloti skylutëmis á virðø, kad, reikalui esant, jas bû-tø patogu pravalyti ta paèia yla. Á áðilusá rezervuare vande-ná galima ápilti skystø ar áberti tirpiø tràðø. Atsukus kranà,ið skyluèiø pradeda èiurlenti maþdaug 20 cm aukðèio srove-lës. Nereikia jaudintis, kad jos sudrëkina ne visà dirvos pa-virðiø. Tai net gerai, kad didþioji lysvës ploto dalis lieka sau-sa, nes tuomet ir ore kaupiasi maþiau pomidorams kenks-mingos drëgmës. O patekæs á dirvà vanduo kapiliarais pa-sklinda plaèiai á ðonus.

Panaðiai konstruojamos ir poþeminës laistymo sistemos,kurias taip pat galima pasigaminti patiems. Maþdaug 20 cmgylyje lysvës viduryje per visà jos ilgá iðkastame griovelyjeklojama 20 cm ploèio polietileno plëvelës juosta, ant jos gul-domas polietileninis gofruotas vamzdis, kuriame kas 20 cmiðgræþiamos 2 mm skersmens skylutës, o ant vamzdþio vëlklojama tokios pat plëvelës juosta. Tos juostos apsaugo sky-lutes nuo uþsikimðimo þemëmis ir augalø ðaknimis. Van-duo ið rezervuaro á vamzdþius leidþiamas tol, kol dirvos

pavirðiuje pasirodo pirmieji drëgmës ploteliai. Poþeminëslaistymo sistemos pranaðesnës tuo, kad vanduo tiekiamasá pat ðaknø zonà, todël jis taupiau naudojamas, o dirvospavirðius nuolat iðlieka sausas. Taèiau jø eksploatacijayra sudëtingesnë, sunkiau rasti ir pravalyti uþsikimðu-sias skylutes, o keièiant substratà reikia dirbti atsargiaiir neperkirsti kastuvu þarnos.

Tokios laistymo sistemos puikiai tinka pomidorams,pipirams, taèiau agurkams reikia átaisyti papildomus lais-tymo ir drëgmës palaikymo ðaltinius. Paprasèiausia – ða-lia jø pastatyti kibirus ar kitokius indus su vandeniu, ku-riø dugne praduriamos kiek ámanoma maþesnës skylutës.Bûtø puiku, jei vanduo ið tokio indo laðëtø kuo ilgiau. Ta-da jis ne tik laistytø, bet ir garuodamas palaikytø didesnáoro drëgnumà.

Be to, á vandens rezervuarà galima ámerkti plonà plas-tikinæ þarnelæ ir sifono principu priversti vandená ja tekëti.Tereikia vienà þarnelës galà panardinti á vandená, o kità nu-leisti þemiau nei vandens pavirðius ir su burna pasiurbti,kol ið jos pradës laðëti vanduo. Laðø daþnumà galima regu-liuoti suspaudþiant vamzdelá nesudëtingu átaisu – U raidësformos verþle, á kurios kojelæ ásriegiamas varþtelis. Pana-ðios konstrukcijos detaliø rasite senose elektros rozetëse.Galima þarnelæ apvynioti plona skarda (tiks nuo konservødëþutës) ir toká susuktà vamzdelá sulenkti didesniu ar ma-þesniu kampu (þiûr. brëþiná 47 psl.). Dar paprasèiau á þar-nelës kiaurymæ ástatyti neilgà plastiko vamzdelá, o á já ásriegtinerûdijantá varþtelá. Já sukdami galime reguliuoti laðø daþ-numà. Reguliuodami laðø kapsëjimà, prisiminkite, kad dvi-deðimt laðø sudaro 1 mililitrà arba 1 g vandens. Jeigu kassekundæ ið þarnelës iðlaðës po vienà laðà, per valandà su-sidarys beveik stiklinë – 180 mililitrø, o per parà – beveikpusæ kibiro – 4,3 litro vandens. Tokio kiekio turëtø uþtek-ti net ir labai kaprizingam deranèiam agurkui.

Palaikyti didesná dirvos drëgnumà ir taupiau naudotivandená padeda ravëjimas, dirvos pavirðiaus purenimas irmulèiavimas. Ravint sunaikinami kultûriniø augalø kon-kurentai, kurie ne tik pasisavina ið jø maistingàsias medþia-gas, uþstoja ðviesà, bet ir atima vandená. Purendami dirvàsuardome kapiliarus, kuriais drëgmë ið apatiniø sluoksniøkyla á pavirðiø ir be naudos iðgaruoja. Neveltui purenimàdarþininkai vadina “sausuoju laistymu”. O mulèiuodami dur-pëmis, ðiaudø kapojais, pjuvenomis ar ávairiomis sintetinë-mis plëvelëmis ne tik sustabdome garavimà, bet ir neleidþia-me prasikalti piktþoliø daugeliui. Ðiltnamyje mulèiavimuilabai tinka maþdaug 5 cm storio sluoksnis pjuvenø, kuriosgerai atspindi ðviesà ir todël neleidþia perkaisti dirvai. Ta-èiau jas iðbarstyti reikëtø ne ankstyvà pavasará, kai dirvaidar trûksta saulës ðilumos, bet apie geguþës pabaigà. Tadajomis jau neuþdusinsite ir gerokai paaugusiø morkø. Pjuve-nomis verta padengti ne tik lysves, bet ir takus.

Laistymo rezervuaras

ATVERKIT LANGÀ POMIDORUI

Pirmoji prieþastis, kuri verèia vëdinti ðiltnamá, – saulë-tà vasaros dienà oras jame pernelyg áðyla. Daugelyje darþi-ninkams skirtø knygø raðoma, kad pomidorams tempera-tûra neturëtø pakilti aukðèiau 29 C laipsniø padalos. Tiesàsakant, neþinau, kaip ágyvendinti tokià rekomendacijà, kailauko temperatûra pavësyje pakyla iki 35 C laipsniø. Ta-èiau net ir labai karðtomis vasaromis nepastebëjau, kad karð-tis bûtø labai neigiamai paveikæs mano pomidorus. Ginuosinuo jo keliais bûdais. Pirmiausia, þinoma, ðiltnamá reikiagerai vëdinti. Visus takus ir lysves per karðèius mulèiuojuðviesiomis pjuvenomis. Pomidorø þiedus vidurvasará darkartà nupurðkiu boro rûgðties tirpalu (ant peilio galo mil-teliø – vienam litrui vandens). Todël nepastebëjau, kad nuokarðèio byrëtø neuþmezgæ vaisiø þiedai.

Antroji vëdinimo prieþastis – drëgmë. Pomidorams ji ypaèkenkia, nes ant rasotø lapø sparèiai vystosi baisiausia pomi-dorø liga – fitoftorozë, kurià daþniausiai vadiname maru. Odrëgni agurkø lapai – gera terpë vystytis miltligei. Pernelygdrëgname ðiltnamyje daþnai pradeda pûti paprikos ir bakla-þanø vaisiai. Todël ðiltnamio langus ir duris patartina rytaisatidaryti kuo anksèiau, kad greièiau iðgaruotø per naktá jameiðkritusi rasa ir ant plëvelës ar stiklø susikaupæs kondensatas.

Laðinë

Taèiau yra ir treèioji vëdinimo prieþastis, apie kuriàne visi ðiltnamininkai nutuokia. Tai – anglies dvideginioarba anglies dioksido koncentracija.

Smalsiems skaitytojams pateiksiu ðiek tiek teorijos. Saulë-tà vasaros dienà 1 kv. metre auganèios darþovës sunaudoja apie50 g anglies dvideginio. Toká kieká jos gali gauti ið 10 kubiniømetrø oro. Ore anglies dioksido nëra daug – apie 0,03 procento.Augalams tokio kiekio pakanka, kad jie galëtø normaliai aug-ti. Taèiau uþdarame ðiltnamyje saulëtà dienà, kai augalai inten-syviai ásisavina anglies dvideginá, jo koncentracija ore gali su-maþëti net tris kartus. Tuomet fotosintezë praktiðkai sustoja.Anglies dvideginio bado pavojus dar labiau padidëja, jei substratemaþai organiniø medþiagø, kurios pûdamos iðskiria ðias dujas.Todël ðiltnamius bûtina vëdinti net tada, kai juose ne per karð-ta ir ne per drëgna.

Þodþiu, vasarà ðiltnamiuose visi langai ir durys turi bûtipraverti nuo ankstyvo ryto iki vakaro. Bûtø idealu, jei langaistikliniame ðiltnamyje uþimtø ketvirtadalá stogo ploto. Be to,jie turëtø bûti ir abiejø ðiltnamio galø pakraigëse. Patogu,kai visus langus galima atidaryti sukant vienà á laukà iðvestàrankenà. Polietileniniame tuneliniame ðiltnamyje vëdinimàárengti dar sudëtingiau. Pakenèiamas sàlygas augalams gali-ma sudaryti tada, kai tokio ðiltnamio ilgis nevirðija 6 metrøir abiejuose jo galuose árengiamos plaèios durys.

Ðiltnamyje gali bûti idealiausi langai, taèiau kaþkas juoskasdien turi atidaryti ir uþdaryti. O kà daryti, jei á savo so-dà atvaþiuojate tik savaitgaliais? Þinoma, geriausia, jei ða-lia gyvena malonûs kaimynai, kurie netingi kasdien aplan-kyti jûsø ðiltnamá. Taèiau tokia laimë ne visiems tenka...

Gerà ir patikimà automatiná vëdinimà lengva átaisyti,jei ðiltnamis elektrifikuotas. Tada tereikia galinëje sienojeámontuoti vienà ar du ventiliatorius, kuriuos ájungs ir ið-jungs nesudëtinga laiko relë.

Sodininkø parduotuvëse jau galima rasti ir mechaniniøautomatiniø langø atidarytuvø. Jø veikimo principas parem-tas tuo, kad karðtyje skysèiai pleèiasi, o ðaltyje – traukiasi.Deja, jie brangûs. Paþástamas sodininkas tokiu pat principuveikiantá atidarytuvà pasigamino pats. Jis supylë á vamzdákelis litrus jau panaudoto automobilinio tepalo, ádëjo á já stu-moklá, kuris lengvai pakelia sunkokà lango rëmà (þiûr. pie-ðiná). Vëliau jis tà átaisà racionalizavo, per kelis skriemuliusprie stumoklio prijungæs ne tik ðiltnamio langus, bet ir du-ris. Dabar, kai saulë pakyla ir ðiltnamio oras áðyla iki 25 Claipsniø, visi langai ir durys sinchroniðkai prasiveria.

Dar paprastesná automatiná átaisà galima pasigamintiið litrinio ir trilitrinio stiklainiø, plonos juos jungianèios þar-nelës ir medinës kartelës (þiûr. pieðiná 49 psl.). Didþiajamestiklainyje ákaitæs oras iðstumia dalá vandens á stiklainá, ku-ris pritvirtintas prie svirties galo. Svarbiausia ðioje konstruk-cijoje – bandymais nustatyti reikiamà svirties ilgá. Þinoma,langas turi bûti pakankamai lengvas. Paprasèiausia já pa-daryti ið polikarbonato lakðto.

Stûmoklis

KAI UÞEINA ÐALNOS

Geguþës pabaigoje, kai pasodinti ðiltnamyje agurkai irpomidorai prigyja ir graþiai pakyla á virðø, gamta neretaiiðkreèia piktà pokðtà ir naktimis atðaldo orà iki minusiniøtemperatûrø. Dar daþniau taip atsitinka rugsëjá, kai dardaug nepradëjusiø rausti pomidorø. Nors po pirmøjø ru-dens ðalnø daþnai bûna ilgas ðiltas ruduo. Sandariam stik-liniam ðiltnamiui trumpalaikis atðalimas prieð patekant sau-lei net iki – 4 C laipsniø daþniausiai nepadaro jokios þalos,taèiau jei þema temperatûra iðsilaiko ilgiau, puèia stiprusvëjas, augalus reikia gelbëti.

Paprasèiausias bûdas apsaugoti juos nuo nedidelio at-ðalimo – akumuliuoti dienos ðilumà. Tam reikalui tiks betkokie vandeniu pripildyti indai. Vieni ðiltnamininkai prieðiaurinës ðiltnamio sienos sustato metalines juodai nuda-þytas statines, kiti iki pat lubø prikrauna rudø plastikiniøbuteliø, treti juos guldo ant þemës prie augalø. Induose esan-tis vanduo naktá gràþina aplinkai per dienà sukauptà ðilu-mà. Tokiu bûdu pavyksta pakelti nakties temperatûrà maþ-daug 2-4 laipsniais.

Patikimesnë priemonë – pjuvenomis kûrenama krosne-lë. Jà galima pasigaminti ir paèiam arba uþsakyti meist-rui (þiûr. brëþiná 51 psl.). Á apatinæ krosnelës dalá sukrau-namos prakuros ir smulkiai sukapotos malkos, jas gali-ma palaistyti specialiu lauþo ákûrimui skirtu skysèiu. Ben-zino, acetono ar kitø staiga ásiliepsnojanèiø skysèiø ge-riau nenaudoti, nes jais galima apsideginti. Á virðutinæ dalá,jos centre ástaèius konusu nusmailintà pagalá, supilamospjuvenos ir labai kietai suspaudþiamos. Po to konusà rei-kia atsargiai, sukant aplink aðá iðimti, kad pjuvenos ne-uþbertø angos. Uþdengus dangtá, malkos uþkuriamos.Liepsna kyla á virðø pro paliktà pjuvenose angà ir jas uþ-dega. Tada apatines dureles, kuriose reikia prakirsti arpragræþti kelias skyles, reikia uþdaryti. Taip sulëtinamas

degimas. Pjuvenos smilksta lëtai, brëþinyje parodytø ið-matavimø krosnelë ðilumà skleidþia 8-10 valandø. Dûmaiiðeina per kaminà, kuris iðvedamas á laukà per ðiaurinæsienà, joje vietoj stiklo virðutiniame lange ástaèius skardàar kitokios nedegios medþiagos skydà.

Paprastesnæ avarinio apðildymo sistemà galima pasiga-minti turint maþdaug 5 cm storio ir bent pusës ðiltnamioilgio vamzdá. Vienà jo galà per galinæ sienà per metrà iðkið-kite á laukà ir pakurkite po juo lauþà arba kaitinkite já ben-zininiu degikliu. Ðiluma vamzdþiu plûs á ðiltnamio vidø.

O patogiausias apðildymas – elektrokaloriferiais. Jø pa-sirinkimas labai didelis. Mano nuomone, labiausiai tinka elek-trokaloriferiai su juose ámontuotais ventiliatoriais. Be to, ga-lima naudoti ir tepalinius elektrinius radiatorius. Taèiau juosnaudojant reikia grieþtai laikytis darbo saugos taisykliø. Svar-biausia, kad elektros grandinëje bûtø ámontuoti saugikliai.Avariniam ðiltnamiø apðildymui sodininkai sëkmingai nau-doja portatyvines dujines plyteles. Tik vietoj puodø reikia uþ-

Krosnelë

dëti storesnës skardos lapà. Parduotuvëse galima rasti spe-cialiai ðiltnamiams gaminamø þibaliniø apðildymo lempuèiø.Taèiau jø galingumas nedidelis, todël jos labiau tinka orui ap-ðildyti plëveliniuose tuneliuose. Na, o jeigu ðalna uþklupo la-bai netikëtai, kiðkite po gaubtais ilgai deganèias vëliniø þva-kes. Jau teko matyti þvakiø, kurios dega 56 valandas.

MINERALINËS TRÀÐOS – NE BAUBAS,BET IR NE PANACËJA

Iðmokusi gaminti mineralines tràðas þmonija patikëjo,kad þemëje nebeliks badaujanèiø ar neprivalganèiø. Ir ið-ties, ávairios salietros, superfosfatas, kalio druskos padëjokelis kartus padidinti þemës ûkio kultûrø derliø, o maistoproduktai tapo pigesni. Jeigu ðiandien tektø mineraliniøtràðø atsisakyti, daugelyje pasaulio ðaliø neiðvengiamai kiltøbadas. Ir ne tik todël, kad sumaþëtø iðauginamos þemës ûkioprodukcijos kiekis. Antra prieþastis – nechemizuotame þe-mës ûkyje pritrûktø darbo rankø. Nes ðiandien kaime tie-siog nebëra tiek þmoniø, kad jie pajëgtø priþiûrëti pasëliusbe cheminiø produktø pagalbos.

Tai kodël mûsø laikais vis daugiau ðalininkø susilaukiaekologinës þemdirbystës propaguotojai, kurie kategoriðkaidraudþia træðti augalus visokiomis sintetinëmis druskomis?Atsakymà galima rasti paeiliui atsikandus dviejø agurkø.Tas, kuris buvo augintas gerai kompostu ir papuvusiu ar-klio mëðlu patræðtoje lysvëje kaþkodël skanesnis ir malo-niau traðka tarp dantø, nei tas “muilas”, kuris iðaugo mi-neraliniø tràðø tirpalais laistomoje mineralinëje vatoje. Norskai kurie mokslininkai tvirtina, kad abiejø vaisiø cheminësudëtis vienoda, kad juose tiek pat vitaminø ir fermentø,taèiau jø iðklausæs að vël atsikandu organikoje iðaugintoagurko, ir jauèiu, kad moksliðki argumentai manæs neátiki-na. Lieþuvis – pats tikriausias analizatorius...

Bet áëjæs á savo ðiltnamá að vis tik nesusilaikau ir ret-karèiais áberiu á dirvà ar laistymui skirtà vandená keliassaujas mineraliniø tràðø. Nes jos akivaizdþiai padidina der-liø, o kita vertus, padeda operatyviai duoti augalams tømaisto medþiagø, kuriø jie neranda substrate ir apie ku-riø stokà signalizuoja savo iðvaizda.

Kartà sodininkø parduotuvëje eilutëje prie kasos sto-vintintiems þmonëms uþdaviau, rodos, paprastà klausimëlá– kà reiðkia santrumpa NPK. Toli graþu ne visi sugebëjo ájá atsakyti. O viena megztos skrybëlaitës savininkë bandëmane átikinti, jog tos raidës reiðkia “Nazarietis PalestinosKaralius”.

NPK raidës – tai svarbiausiø augalams bûtinø chemi-niø medþiagø sutrumpinimai. Jie raðomi ant mineraliø trà-ðø pakuoèiø, ðalia nurodant, kokià dalá procentais tos me-dþiagos sudaro bendroje tràðos masëje.

N – azotas. Tai svarbiausia augalø statybinë medþia-ga. Jos trûkumas labai sumaþina derliø, be azoto augalaisilpnai auga, jø lapai ágyja ne þalià, o gelsvà ar rausvai vio-letinæ spalvà. Apatiniai lapai anksti apmirðta ir nukrenta.

Taèiau dar didesnë bëda – azoto perteklius. O tràðø ne-gailinèiø darþininkø ðiltnamiuose taip labai daþnai nutin-ka. Tada augalai auga labai veðliai, lapai bûna dideli ir ne-natûraliai tamsiai þali. Ypaè daþnai nuo azoto pertekliauskenèia ankstyvosios pavasarinës darþovës. Tai lengva pa-stebëti þiûrint á ridikëlius. Jø lapø skrotelës bûna didelës, oðakniavaisiai – neproporcingai maþi. Azoto perteklius la-biau pûdo apatinius salotø lapus. Azotinëmis tràðomis per-træðtos morkos iðauga ðakotos, o jø vidus darosi purus tarsikempinë, jas daþniau puola puviniai. Net ir reguliariai lais-tomi ðakniavaisiai daþnai suskilinëja. Apie azoto pertekliøliudija ir prastas skonis, nes tada morkose bûna maþiau

cukraus. Azotu permaitinti pomidorai nevienodai nusi-spalvina. Azoto perteklius skatina pomidorø virðûniø rai-tymàsi (nors tai – ne vienintelë ðios bëdos prieþastis). Jei-gu taip nutiko, patartina visà ðiltnamá gausiai prilieti ðva-raus vandens. Jeigu podirvis laidus, á kiekvienà kvadrati-ná metrà dràsiai pilkite po 4-6 kibirus vandens. Eksperi-mentais ne kartà árodyta, kad tas derliaus priedas, kurágalima gauti pernelyg gausiai træðiant azotinëmis tràðo-mis, visuomet yra maþesnis uþ nuostolius, kurie patiria-mi saugojant tokià produkcijà.

Svarbiausios azotinës tràðos – amonio, kalio, kalcio nit-ratai (nitratus daþnai vadiname salietromis). Be to, azotudirvas galima pamaitinti amonio sulfatu, karbamidu. Or-ganinëje þemdirbystëje azoto ðaltiniais tampa perpuvæs mëð-las, ið jo pagaminti kompostai, rauginto mëðlo ir raugintøþoliø iðtraukos, kraujamilèiai.

P – fosforas. Jis taip pat bûtinas elementas augalømitybai. Jo stingant ne tik maþëja derlius, bet ir prastëjajo kokybë. Fosforas spartina augalo brendimà, didina at-sparumà ligoms, darþovës geriau laikosi saugyklose. Tei-giama, kad fosforas padidina augalø atsparumà ðalnoms.Ypaè jo reikia jauniems augalams, nes skatina jø ðaknøaugimà. Todël patyræ darþininkai á duobutes prieð sodin-dami pomidorø daigus áberia po kelias kruopeles superfos-fato arba palaisto jas tø tràðø tirpalu (keturis ðaukðtussuperfosfato tirpinu per naktá kibire vandens, duobutei ski-riu litrà tirpalo).

Apie fosforo stokà augalai signalizuoja panaðiais þen-klais kaip ir apie azoto trûkumà.

Svarbiausios fosforo tràðos – paprastasis (miltinis) su-perfosfatas, granuliuotas superfosfatas, dvigubas superfos-fatas. Organinëje þemdirbystëje kaip fosforo tràða naudoja-mi kaulamilèiai.

K – kalis. Jis ypaè reikðmingas darþoviø kokybei. Kaijo pakanka, darþovëse bûna daugiau baltymø, angliavande-niø ir cukrø. Ðis elementas spartina augalø brendimà, ma-þina vandens iðgaravimà. Todël per karðèius maþiau leipstaagurkiniø darþoviø lapai. Gavæ pakankamai kalio ryðkiaunusispalvina gëliø þiedai. Tikriausiai ne vienas ðiltnaminin-kas stebëjosi pamatæs keistos formos agurkus – prie kotelioplonus, o kitame gale suapvalëjusius tarsi kriauðës. Tai aki-vaizdus þenklas, kad agurkams labai stinga kalio. Pomido-rø vaisiai taip pat labai charakteringai reaguoja á kalio trû-kumà. Jie ilgai iðlieka þali prie kotelio, nors visas vaisiusjau seniai bûna raudonos spalvos. Dar ilgiau juos nokinantþalias þiedas aplink kotelá pagelsta, bet vis tiek uþsispyru-siai nenori rausti. Pakankamai kalio negaunanèiø augaløapatiniai lapai greièiau gelsta, jø pakraðèiai ruduoja ir visaiapmirðta. Apatiniai augalø lapai be laiko pagelsta, jø pa-kraðèiai paruduoja lyg apdeginti. Svarbiausios kalio tràðos– kalio sulfatas, kalio magnezija, kalio chloridas, kalio drus-ka, kalio salietra, potaðas. Organinëje þemdirbystëje kaipkalio tràðà leidþiama naudoti medþio pelenus.

Magnis ir kalcis nors ir nelaikomi svarbiausiu augalømaistu, bet be ðiø cheminiø elementø derlius taip pat nebusgausus ir kokybiðkas. Kai stinga magnio, augalø lapai pra-randa þalumà, juose iðryðkëja chlorozës poþymiai – lapai pa-gelsta, bet gyslos lieka þalios. Kaip mineralinë tràða naudo-jamas magnio sulfatas. Taèiau, jeigu gaminant substratà dur-pës buvo nurûgðtintos klintmilèiais ar dolomitmilèiais, ku-riuose yra magnio, jo stokos augalai tikrai nepajus.

Rûgðèiuose substratuose stingant kalcio augalai bûnamaþesni, smulkëja jø lapai, jie tiesiog nebenori augti. Kar-tais kalcio augalams stinga ne todël, kad jo nëra substrate,bet todël, kad augalai negali jo ásisavinti dël blogo apðvieti-mo ir ðalto oro. Operatyviai kalcio trûkumà galima papildy-ti træðiant kalcio salietra arba kalcio-amonio salietra.

Taèiau svarbiausia, kad nebûtø pernelyg rûgðtus sub-stratas, kurá nurûgðtinti galima dolomitmilèiais, kalkëmis,kreida ar medþio pelenais. Ðias natûralias medþiagas lei-dþiama naudoti ir organinëje þemdirbystëje.

Be pagrindiniø tràðø augalø mitybai reikia dar ir kitøstatybiniø medþiagø – geleþies, sieros, kobalto, boro, vario,cinko, mangano, molibdeno. Prekybininkai siûlo didelá pa-sirinkimà kompleksiniø tràðø su mikroelementø priedais.Be to, mikroelementais galima prisotinti dirvà, nusipirkusjø tableèiø. Taèiau vargu ar ðiltnamininkui, kuris kompos-to gamybai naudoja daug mëðlo, verta leisti pinigus mikro-elementams. Nes mëðle jø yra pakankamai. O mikroelemen-tø perteklius augalams gali pakenkti.

Neapsieinu tik be papildomo træðimo boro rûgðtimi, ku-rios nusiperku parduotuvëje. Jos tirpalu (ant peilio galo lit-rui vandens) stengiuosi nupurkðti visas þiedø kekes. Tai su-stabdo þiedø byrëjimà ir pagerina vaisiø mezgimàsi.

Kompleksinës tràðos nuo tràðø miðiniø skiriasi tuo, kadkiekvienoje jø granulëje yra visos augalui bûtinos medþia-gos. Pramonë gamina ávairiausias kompleksines tràðas, ku-rios pritaikytos ne tik konkretiems augalams, bet ir skir-tingiems jø augimo periodams. Nes, pavyzdþiui, pomidoruiaugimo pradþioje reikia daugiau azoto ir fosforo, o derëjimometu – maþiau azoto, bet daugiau kalio. Norint nesukti saugalvos træðimo subtilybëmis, rekomenduoèiau naudoti kom-pleksines tràðas. Taèiau jos yra brangesnës.

Kaip jau minëjau, vis dar nesiryþtu ádiegti grynosios or-ganinës þemdirbystës principø ir todël kartas nuo karto nau-doju ir mineralines tràðas. Nors ðiltnamyje auga ávairios dar-þovës, taèiau didþiàjà jo dalá uþima pomidorai, todël ir træði-mo schemas tenka derinti prie jø. Taèiau visada reikia pri-siminti, kad ðalia pomidorø auga ir kitos darþovës, á kuriøspecifikà taip pat reikia atsiþvelgti.

Kiekvienà rudená stengiuosi pakeisti 5, o dar geriau –10 cm storio ðiltnamio substrato sluoksná. Á kiekvienà kibi-rà substrato ámaiðau po valgomàjá ðaukðtà dvigubo super-fosfato ir kalio sulfato. Galima skaièiuoti ir kitaip – deðim-èiai kvadratiniø metrø ðiltnamio ploto – po stiklinæ tø pa-èiø tràðø. Azoto tràðø rudená visai nenaudoju, nes augalømitybai pakankamai azoto teiks substrato organika, o ðioelemento pertekliø nitratø pavidalu kauptø pavasará augi-namos þalumyninës darþovës.

Pavasará, nuëmæs þalumyniniø darþoviø derliø, prigiju-sius pomidorus ir kitus ðiltnamio “vasarotojus” patræðiu kar-bamidu (po arbatiná ðaukðtelá kibirui vandens, tà kieká ið-laistau dviejuose ilginiuose lysvës metruose. Toliau – tos pa-èios træðimo normos). Jeigu augalai silpnai auga, po dviejøsavaièiø toká træðimà pakartoju. Masinio pomidorø þydëji-mo ir vaisiø mezgimo metu po vienà kartà patræðiu kalciosalietra ir magnio sulfatu.

Pomidorams pradëjus megzti vaisius, kas antrà savaitæjuos træðiu kalio salietra.

Deranèius agurkus papildomai du kartus patræðiu kar-bamidu arba amonio salietra.

Gal dar kartà reikëtø pabrëþti, kad visas tràðas nau-doju tik iðtirpintas vandenyje. Jokiø kitokiø tràðø ðiltna-myje nenaudoju.Ypaè reikëtø vengti kalio chlorido ir kaliodruskos, nes ðiose tràðose yra daugeliui augalø kenksmin-go chloro.

ÁDARBINKIME SLIEKUS

Biohumusu vadinamos sliekø iðmatos maþdaug 15 kar-tø vertingesnës uþ geriausiai pagamintà kompostà ar per-puvusá galvijø mëðlà. Jau senovës þemdirbiai ir mokslinin-kai vertino sliekø átakà augalø derlingumui. Senovës grai-

kø filosofas ir mokslininkas Aristotelis vadino juos Þe-mës þarnynu. Toks vaizdingas palyginimas padeda supras-ti proceso esmæ. Sliekai maitinasi organinëmis atlieko-mis. Praëjusios per sliekø kûnà jos tampa puikia tràða,kurioje daug naudingø mikroorganizmø, biostimuliatoriø,kelis kartus padaugëja augalø ásisavinamø fosforo, kalio,kalcio, magnio junginiø, huminiø rûgðèiø. Þinoma, humu-so kokybë labai priklauso nuo to, kokiu maistu sliekaiminta. Be to, sliekai humusà pagamina 1,5-2 kartus grei-èiau, nei kompostuojant organines atliekas be jø.

Taèiau iki praëjusio ðimtmeèio vidurio sliekai gyveno,veisësi ir këlë dirvoþemiø derlingumà natûraliu bûdu, beþmoniø tarpininkavimo. Tikrais naminiais gyvûnais jie ta-po tik 1959 metais, kai Kalifornijos universitete (JAV) buvoiðvesti nauji kompostiniø sliekø hibridai, kurie pradëti va-dinti raudonaisiais Kalifornijos sliekais. Per praëjusá pusæamþiaus Kalifornijos sliekø auginimas daugelyje ðaliø tapoverslu. Jis greitai iðplito ne tik Amerikoje, bet ir kituoseþemynuose. Europoje sliekø auginimo patirtimi garsëja ita-lai, anglai, prancûzai. Sliekininkystë sparèiai plinta Lenki-joje, Èekijoje, Vengrijoje, Ukrainoje. Gerai árengtose ðiuo-laikinëse sliekø fermose visi gamybos procesai – nuo paðaroparuoðimo iki sliekø iðrûðiavimo ir biohumuso supakavimo– pilnai mechanizuoti. Jos uþima keliø ar net keliolikos hek-tarø teritorijas.

Mûsø ðalyje taip pat jau yra keli pramoniniai sliekynai,kurie tiekia biohumusà gëlininkams ir darþininkams, o slie-kus – þvejø parduotuvëms. Taèiau biohumuso kaina, manonuomone, yra nepagrástai didelë. O kai kuriø gamintojø tei-kiamo rinkai biohumuso kokybë kelia abejoniø. Juk kasyra biohumusas? Tai viskas, kas perëjo per slieko þarnynà.Tai kaip tame parduodamame biohumuso maiðelyje galëjoatsirasti net centimetro dydþio dar nesupuvusiø organiniøatliekø gabalëliø? Sliekas gi – ne smauglys, jis negalëjo pra-

ryti storesniø uþ já patá gabalø. Vadinasi, tai ne biohumu-sas, o blogai persijotas kompostas, kuriame, galbût, buvopriveista ir ðiek tiek sliekø.

Susidomëjimà sliekø auginimu nesunku paaiðkinti. Taiabsoliuèiai ekologiðkas uþsiëmimas, kuris duoda visokerio-pos naudos. Kalifornijos sliekai sugeba utilizuoti naminiø gy-vuliø mëðlà, augalininkystës, maisto pramonës ir buitinesmaisto atliekas. Todël lengviau sprendþiamos ðiø atliekø per-dirbimo problemos. Sliekø pagamintas biohumusas tampalabai efektyvia ir ekologiðkai ðvaria tràða. Naudodami jà þem-dirbiai gali sumaþinti mineraliniø tràðø kieká arba net visaijø atsisakyti. Biohumuso dëka gerëja augalininkystës produk-cijos kokybë, augalai tampa atsparesni ligoms. Patys sliekaitampa þuvø, paukðèiø, kiauliø paðaru. O kai kuriose ðalyseentuziastai naudoja juos net ir þmoniø maistui.

Kalifornijos raudonieji sliekai ið pirmo þvilgsnio maþaikuo skiriasi nuo mums gerai paþástamø kompostiniø arbamëðliniø sliekø, kuriø atsiranda visur, kur pûva mëðlas arsukrauti á krûvà kokie nors augalai, maisto atliekos. Tai irnenuostabu, nes lietuviðki kompostiniai sliekai – artimi ame-rikieèiø giminaièiai. Atskirti nuo kitokiø sliekø juos nesun-ku – jie raini ir suspausti iðskiria specifinio nemalonaus kva-po geltonà skystá.

Kalifornijos sliekai pasiþymi ilgaamþiðkumu, nepapras-tu vislumu ir ëdrumu. Amerikieèiai gyvena iki 16 metø am-þiaus, o tai maþdaug keturis kartus ilgiau nei kiti jø gimi-naièiai. Gerose sàlygose kasmet jie sulaukia iki 1500 pali-kuoniø. Jø kokonuose bûna vidutiniðkai 5-7 kiauðinëliai.Maþiau vislûs jø giminaièiai kokone teástengia padëti vos 1-3 kiauðinëlius. Lytiðkai sliekai subræsta per 90 dienø. Sep-tyniø mënesiø sulaukæ bûna 6-8 cm ilgio, 3-4 mm skersmensir sveria iki 1 gramo. Suaugæs sliekas per parà suryja dvigu-bai daugiau maisto, nei pats sveria.

Daugybë tyrimø, atliktø ávairiose ðalyse, rodo, kad bio-humusas þymiai padidina darþoviø derliø. Ðtai rusø moksli-ninkø O. Burmatovos ir A. Brigadino tyrimø duomenys, ku-riuos jie pateikë specialiai þurnalui “Novyj sadovod ir fer-mer”. Tyrimus mokslininkai darë ketverius metus neapðil-domame polietileniniame ðiltnamyje, pastatytame Lening-rado srityje. Jame nuo balandþio vidurio iki geguþës pabai-gos augino krapus ir ridikëlius, o liepos ir rugpjûèio mëne-siais – pomidorus ir agurkus. Tyrimui naudojo biohumusà,pagamintà ið ávairiø atliekø (augalø liekanos, buitinës ðiukð-lës, nukritæ lapai, medþiø þievë, pjuvenos), pridedant galvijøir paukðèiø mëðlo. Biohumuso poveiká lygino su kontroli-niame sklype auginamomis darþovëmis, kurias træðë tokiupat kiekiu kaip ir biohumusas pagrindiniø maistmedþiagiøturinèiomis azoto, fosforo ir kalio mineralinëmis tràðomis.Darþovës buvo auginamos beveik neutralios reakcijos þema-pelkiø durpëse.

Biohumuso átaka pomidorø ir agurkø auginimui bu-vo tiriama dviejose augimo fazëse – daigø augimo metuvazonuose ir persodinus juos á ðiltnamá. Abiem atvejaiskiekvienam augalui buvo skiriama po 100 gramø biohu-muso. Pomidorø daigai á vazonus buvo pikuojami skilèia-lapiø fazëje, o agurkai – sudaigintomis sëklomis. Ypaè ge-ri rezultatai gauti auginant pomidorø daigus substratesu biohumusu. Po 25 dienø augalai buvo 16 cm aukðèio, okontroliniai – tik 9 cm, nors ant abiejø grupiø augalø bu-vo po vienodà kieká lapø. Lapai buvo tamsiai þali, stiebas– 10 cm storio, o kontroliniai augalai buvo aiðkiai blyð-kesni ir jø stiebø storis nevirðijo 6 mm. Su biohumusuauginami augalai nesirgo juodàja kojele, o kontroliniamesklype 3-4 procentai augalø þûdavo nuo ðios ligos. Visibiohumusu maitinti daigai puikiai prigijo ðiltnamio sub-strate, o ið kontroliniø kasmet 3-5 procentai po persodi-nimo þûdavo.

Tyrëjai bandë biohumuso poveiká ávairiø pomidorø rû-ðiø derlingumui – ‘Lastoèka’, ‘Rod-II’, ‘Ranij-83’, ‘Talali-chin’, ‘Belyj naliv’. Visos veislës labai teigiamai reagavo átræðimà biohumusu tiek vazonuose, tiek ir ðiltnamio sub-strate. Derliaus priedas sudarë nuo 25 iki 56 procentø. Di-desnë buvo ir vidutinë vaisiaus masë.

Agurkø derlingumas padidëjo nuo 25 iki 43 procentø.Be to, jie maþiau sirgo. Ridikëliams ir krapams eksperimentometu buvo skiriama po 400 gramø biohumuso kiekvienamkvadratiniam metrui pasëliø. Krapø derlingumas iðaugo be-veik ketvirtadaliu. Be to, jie turëjo daugiau ir ilgesniø lape-liø, kurie buvo tamsesni nei kontroliniø augalø.

Ypaè svarbu tai, kad biohumusas ne tik padidino der-liø, bet ir labai sumaþino nitratø kieká darþovëse. Atskirosekultûrose jis sumaþëjo nuo 25 iki 80 procentø. Tai ypaè svar-bu ridikëliams, nes træðiant juos mineralinëmis tràðomis nit-ratø kiekis virðijo leistinà normà.

Biohumusu træðiamos darþovës buvo skanesnës. Pomi-doruose ir ridikëliuose buvo daugiau cukrø. Krapai buvoaromatingesni ir ðvelnesni. O agurkai net per paèius karð-èius nebuvo kartûs.

Sliekus auginti savo ðiltnamyje pradëjau labai papras-tai. Galbût ðio verslo profesionalai mano technologijoje rasdaug trûkumø, taèiau negalës paneigti, jog ji paprasta ir ne-reikalauja pirktinës árangos. Taigi, vienà ankstyvà pavasaráviduriniajame ðiltnamio praëjime, kuris ið abiejø pusiø árë-mintas maþdaug 20 cm aukðèio lentiniais lysviø borteliais,iðpyliau kibirà praëjusá rudená sukrauto komposto. Jame darbuvo neperpuvusiø galvijø mëðlo gabalø. Po to þvejø parduo-tuvëje nusipirkau kelias dëþutes raudonøjø Kalifornijos slie-kø, iðpyliau juos ant komposto ir uþbarsèiau pjuvenomis. Kadgalëèiau tuo praëjimu vaikðèioti, ant lysviø borteliø uþdëjau

lentelæ – stogà sliekø “namui”. Kartà per savaitæ, pakëlæslentelæ, sliekø buveinæ palaistydavau. Maþdaug po mënesiomano kompostas virto vientisa puria mase, kurià dràsiai bu-vo galima vadinti biohumusu arba vermikompostu. Tuometpraëjimà toliau reguliariai pildþiau pusiau perpuvusiu kom-postu ir kitokiomis jau papuvusiomis organinëmis atlieko-mis. Taip per vasarà sliekai paskui paðarà ir keliavo á kitàðiltnamio galà. Vëlyvà rudená jø buvo gal du ar tris kartusdaugiau, nei apgyvendinau ankstyvà pavasará.

Biohumusà panaudojau pavasará, ruoðdamas substra-tà daigø auginimui ir uþpildamas juo duobutes, kuriose so-dinau pomidorø, paprikø, agurkø ir kitø darþoviø daigus.

Taèiau iðkilo klausimas, kaip paruoðti sliekus þiemoji-mui. Nes ðalèiø jie nepakelia – ne tik nesidaugina, bet dide-lë jø dalis visai iðgaiðta. Todël spalio pabaigoje, laukdamasstipriø ðalnø, visà jø knibþdëlynà kartu su organine mase,kurioje buvo ir visai maþø sliekiukø ir jø kokonø, sukro-viau á ðiltnamyje stovintá 30 litrø talpos skylëtu dugnu ka-tilà, kuriame vasarà auginau melionà. Iki pat virðaus pri-pildþiau já drëgnu papuvusiu mëðlu, kurá sluoksniavau supapuvusiomis pjuvenomis. Visà katilà apipyliau sausomispjuvenomis. Ið virðaus já dengë maþdaug sprindþio storiopjuvenø sluoksnis. Pavasará, nuþëræs pjuvenas, katile ra-dau sveikutëlius savo sliekus ir jø pagamintà biohumusà.

Kitàmet dalá sliekø á katilà nebeneðiau, o palikau juos ðilt-namio praëjime. Tik ðià jø buveinæ taip pat storai apipyliaupjuvenomis. Ir èia jie sëkmingai perþiemojo. Taèiau turiu áspë-ti, kad kalbu apie savo stikliná ðiltnamá, kuris stovi ant ágilintøá þemæ monolitinio gelþbetonio pamatø. Todël á já negali patek-ti didþiausi sliekø prieðai – kurmiai. O jeigu á jûsø ðiltnamákurmiai gali álásti, sliekø buveinei teks patiesti grindis. Tamreikalui tiks ðakëmis subadyta stora plëvelë arba ne didesnë-mis kaip 15x15 mm skersmens akutëmis vielos tinklas.

Sliekø auginimo profesionalai turi savo technologi-jas, sàlyginius matavimo vienetus, savus standartus. Slie-kai daþniausiai auginami vieno metro ploèio ir 25 cm aukð-èio lysvëse. Lysviø bortai daromi ið vielinio tinklo, lentøar ðiferio. Vienoje tokioje 2 metrø ilgio lysvëje áveisiama30-100 tûkstanèiø ávairaus amþiaus sliekø, kurie per me-tus suvartoja maþdaug vienà tonà paðaro. Èia turima gal-voje toks auginimas, kai ir þiemà palaikoma maþdaug 20C laipsniø temperatûra. Vasarà kas savaitë ar pusantros átokià lysvæ supilamas 5-10 cm storio paðaro sluoksnis. Þie-mà paðaras beriamas maþdaug kas mënesá. Per metus ið 2kvadratiniø metrø tokios lysvës galima gauti apie 500-600 kg biohumuso ir iki 50 kg sliekø.

Sunkiausias darbas – sliekø iðrinkimas ið komposto. Pra-moninës sliekø fermos turi specialias maðinas, kurios slie-kus tiesiog iðsijoja per skylëtus besisukanèius bûgnus. Ne-turint tokiø maðinø daroma paprasèiau. Uþpylus virðutinápaðaro sluoksná palaukiama parà ar dvi, kol dauguma slie-kø persikels á já ið apatinio sluoksnio. Tada jis nusemiamasir iðberiamas ant plëvelës ar asfaltuotos aikðtelës. Gelbëda-miesi nuo jiems nepatinkanèios ðviesos sliekai susisuka águmulus, kuriuos nesunku surinkti.

Mëgëjai sliekus augina visur, kur tik laikosi teigiamostemperatûros. Rusiðkame þurnale skaièiau straipsná apieveiklià moteriðkæ, kuri Sankt Peterburgo daugiaaukðèio gy-venamojo namo palëpëje árengë sliekø auginimo fermà, irvisi namo gyventojai neða jai maisto atliekas. Sanitarinë ins-pekcija neturëjo sliekø augintojai jokiø pretenzijø, nes josaugintiniai labai greitai panaikindavo atliekø kvapà. O pa-gamintà biohumusà su dëkingumu iðsineðiodavo patys na-mo gyventojai. JAV ir kitose Vakarø valstybëse sodininkøparduotuvëse galima nusipirkti specialiø konteineriø, ku-rie pritaikyti sliekø auginimui.

Specialius konteinerius galima pakeisti trimis plasti-kinëmis ar medinëmis dëþëmis, kuriø dugne prigræþiota pirð-to storio skyliø. Ðiam reikalui labai tinka skylëtos plasti-kinës viena á kità telpanèios dëþës. Tik jø skylëtus ðonusreikia iðkloti polietileno plëvele ar storu popieriumi.

Taigi, apatinë dëþë pripildoma smëlio, o ant jos statomadëþë su maisto atliekomis, á kurias suleidþiami sliekai. Vir-ðø, kad miðinys neperdþiøtø, reikia uþdengti kartonu. Po ke-liø mënesiø (laikas priklausys nuo áveistø sliekø skaièiaus),kai maisto atliekos pavirs biohumusu, ant ðios dëþës stato-ma kita maisto atliekomis pripildyta dëþë. Po keliø dienødidþioji dalis sliekø persikels á virðutinæ dëþæ su nauja mais-to porcija. Tada beliks iðimti viduriniàjà dëþæ su biohumusuir panaudoti já pagal paskirtá. Iðtuðtintoje dëþëje vël bus gali-ma kaupti maisto atsargas. Po keliø ciklø sliekø prisiveistiek, kad dalá jø bus galima panaudoti þvejybai, prûdo þuvøar paukðèiø ðërimui. Arba, jei turite daug maisto ir kitokiøorganiniø atliekø, sliekininkystës verslo plëtrai. Kas kelismënesius apatinëje dëþëje esantá smëlá pakeiskite nauju. Jápanaudokite substratø gamybai, nes jame bus susigëræs iðbiohumuso iðbëgusio vandens perteklius. Toks smëlis ypaètinka kaktusø auginimui. Jei turite rûsá ar palëpæ, kur orotemperatûra nenukrenta þemiau 14 C laipsniø, sliekus pa-gal tokià technologijà galima auginti iðtisus metus. Taèiauoptimali temperatûra – apie 20 C laipsniø.

Sliekø paðarà reikia ruoðti ið anksto. Per kiek laiko jáparuoðite, priklausys nuo jo sudëties ir susmulkinimo. Gal-vijø mëðlas su ðiaudø ar pjuvenø pakratais sliekams tiks popusmeèio. O mësmale sumaltos maisto atliekos gali tikti irpo mënesio. Labai svarbu ruoðiamame sliekø paðare nuolatpalaikyti reikiamà drëgmæ. Jos pakanka, jei stipriai kumð-tyje suspaudus paðarà pro pirðtus sunkiasi skystis. Bet pa-ðaras per ðlapias, jei skystis iðbëga srovele, o atgniauþuskumðtá gumulas nesubyra. Paðaras bus paruoðtas greièiau,jei kas kelias savaites já perkasite ir áleisite oro.

Paðaro kokybë labai priklauso nuo jo sudëties. Reko-menduojama, kad jame 15-30 anglies dalims tektø viena azo-to dalis. Daug anglies turi makulatûra, kartonas, pjuve-nos, ðiaudai, smulkintos medþiø ðakos, þievë. Azotu paðaràpagausina gyvuliø ir paukðèiø mëðlas, nupjauta þolë.

Lauko sàlygomis puikø paðarà galima paruoðti ið ket-virtadalio galvijø mëðlo, dviejø ketvirtadaliø apvytintø au-galiniø atliekø ir ketvirtadalio makulatûros ar pjuvenø. Ide-alus paðaras, kuriam nereikia jokiø priedø – arkliø mëðlas.Gaminant paðarà tik ið maisto atliekø tiks visos augalinësatliekos – darþoviø ir vaisiø atliekos, suþiedëjusi duona, ka-vos ir arbatos tirðèiai. Labai naudinga tokias atliekas pa-barstyti susmulkintais kiauðiniø lukðtais, kreida ar dolo-mitmilèiais. Nereikëtø á ruoðiamà paðarà dëti mësos atlie-kø, pilti panaudoto aliejaus, nes jie fermentuodamiesi sklei-dþia nemalonø kvapà.

TRÀÐOS, KURIOS AUGA PAÈIOS

Ðiltnamio substratui kiekvienà rudená reikia gero kom-posto. Taèiau jam pagaminti reikia daug mëðlo. O jis ðiaislaikais santykinai brangus. Kà daryti? Ogi vietoje mëðlo ákompostà kraukite þaliàsias tràðas, kurias sëkmingai galiteuþsiauginti savo sklype. Þemdirbiai tokius augalus daþniau-siai vadina sideratais.

Pirmajame mûsø eros ðimtmetyje Romos mokslininkasPlinijus vyresnysis raðë, kad visi þino, kokià didelæ naudàduoda lubinai, jei juos dar iki ankðèiø uþmezgimo aparsimearba áterpsime á dirvà kauptuku. Deja, visuotinis susiþavë-jimas mineralinëmis tràðomis per pastaruosius ðimtà metøbeveik iðtrynë sideratus ið þemdirbystës technologijø. Ir tikmûsø laikais ekologinës þemdirbystës praktikai vël pradëjoauginti augalus ne maistui, ne gyvuliø paðarui, ne papuoði-mui, ne kurui, o dirvø gerinimui.

Kiekvienas augalas gerina dirvà. Gilyn besiskverbian-èios ðaknys dirvoje praduria kanaliukus, kuriais á jà paten-ka oras. Antþeminë augalø dalis sudaro pavësá, kuris nelei-dþia dirvai perdþiûti ir jà iðpustyti vëjams. Atmirusios au-galø dalys tampa maistu mikrobams ir sliekams, kurie ið jøpagamina maistingàjà dirvos dalá – humusà. Tokiu bûduðiandien augantys augalai kuria ateitá savo vaikams – bûsi-moms augalø kartoms.

”Darþe reikia auginti darþoves, o ne kaþkokias þoles. Okai jame darþovës neauga, dirvà reikia sukasti ir nuolat akë-ti, kad dirva neuþþeltø piktþolëmis. Tada ji galës pailsëti”,– niekinanèiai apie sideratus kalba paþástamas sodininkas.Tiesà sakant, taip galvoja ir elgiasi dar daugelis senøjø ag-rotechnikos dogmø suklaidintø þmoniø.

Taèiau apsidairykime, kas vyksta gamtoje. Juk natûra-li pieva niekada nelieka plika. O dirva, kurioji ji auga, ne tiknereikalauja jokio poilsio, bet nuolat turtëja. Argi tai neáro-do, kad në vienai dienai negalima palikti plikos dirvos, ati-duoti jà saulës ir vëjo kankinimams? Japonas Masanobu Fu-kuoka, kuris visà savo gyvenimà paðventë naujoms organi-nës þemdirbystës technologijoms ir árodë, kad nedidelëmisdarbo sànaudomis ir be jokiø chemikalø galima uþaugintiáspûdingus derlius, net ryþius sëdavo ne á plikà dirvà, betdar prieð nuimdamas anksèiau joje augusiø þiemkenèiø der-liø. O ir ðiuos sëdavo á baltuosius dobilus.

Þinoma, kiekvienoje ðalyje, kiekviename lauke, ir netkiekvienoje lysvëje, atsiþvelgiant á auginamus augalus, rei-kia surasti savità augalø rotacijos sistemà. Reikia suderintine tik augalø augimo trukmæ, bet ir jø tarpusavio santykius.Nes, pavyzdþiui, po tràðoms auginamo rapso netiktø augintikopûstines darþoves, o po lubinø – pupeles ar kitas ankðtinesdarþoves. Nes vienas po kitø auginant tos paèios ðeimosdarþoves, dirva labiau alinama, joje kaupiasi ligø sukëlëjai,

atsiranda daugiau kenkëjø. Tik nereikia teisintis, kad mû-sø ðalies klimato sàlygomis sunku viename plote per me-tus iðauginti du derlius – darþoviø ir sideratø. Tai netiesa.

Prisipaþinsiu, dar visai neseniai sideratus auginau pa-gal labiausiai paplitusià technologijà, kuri reikalauja þydë-jimo fazëje nesumedëjusius sideratus aparti arba apkasti.Todël kiekvienà pavasará skubëdavau áterpti á dirvà þiemi-nius rugius, o kiekvienà rudená – vasarinius augalus. Tikneseniai nutariau iðbandyti rekomendacijà ir ðaknis paliktidirvoje.

Vasaros pabaigoje pasëtus vienmeèius geltonþiedþius lu-binus ir facelijà palikau þiemoti ten, kur jie ir augo. Pavasarásugrëbiau didelæ masæ sudþiuvusios ir jau kiek aptræðusios þo-lës. Visà jà sukompostavau sluoksniuodamas su durpëmis irpabarstydamas paukðèiø mëðlu. Dirvos, kurioje augo sidera-tai, nekasiau, o tik jos virðutiná sluoksná perbraukiau kilpute.Stebëtina, bet dirva buvo daug puresnë, nei tada, kai ið rudensjà sukasdavau kastuvu. Joje pasëjau ðakniavaisines darþovesir pasodinau bulves. Visi augalai graþiai sudygo ir gerai derëjo.

Vasarà yra daug galimybiø auginti sideratus, nuëmusne tik ankstyvàsias, bet ir vidutinio ankstyvumo darþoves.Sëju juos nuëmæs salotas, vasarinius ridikus, kaliaropes,ankstyvuosius ir pirmojo derliaus þiedinius kopûstus, svo-gûnus, èesnakus, nukasæs ankstyvàsias bulves, tulpes beinarcizus ir iðrovæs treèiøjø metø braðkes. Po vasariniø si-deratø daþnai dar spëju pasëti þiemkenèius rugius.

Ðiltnamio dirvos þiemai taip pat nepalieku plikos. Dar ne-nurovæs pomidorø nemaþà plotà tankiai uþsëju ðpinatais, ku-riuos ne áterpiu á substratà, o iðbarstau jo pavirðiuje ir mul-èiuoju 1 cm storio komposto sluoksniu. Þiemai juos uþdengiuagrodanga. Pavasará ðpinatai tæsia vegetacijà ir duoda anks-tyvà derliø. O nesuvalgytus ðpinatus taip pat galima krauti á

komposto krûvà. Bulgarijoje baigiantis pomidorø vegetacijaitarp jø sëja mieþius, vikius, þirnius ar jø miðinius.

Þaliajai tràðai tinka nemaþai augalø. Toliau pateiksiutrumpas jø charakteristikas.

Paðarinës pupos. Kaip ir visos ankðtinës kultûros savo ðak-nyse kaupia azotà. Gerai auga sunkiose dirvose. Sëklas reikiaáterpti 4-6 cm gylio vagutëse. Sëjos norma 22-30 g/1 kv. m.

Þiemkenèiai vikiai. Taip pat prisotina dirvà azotu. Së-jama vasaros pabaigoje arba rudens pradþioje. Daþniausiaisëjama kartu su varpinëmis kultûromis (þiemkenèiais ru-giais ar kvieèiais), kuriø stiebai prilaiko liaunus vikiø stie-bus. Varpines kultûras patartina sëti savaitei praëjus po vi-kiø sëjos. Vikiai nereiklûs dirvai, gerai pakelia rudens ðal-nas, sausrà ir pavësá. Sëjos norma 7-9 g/1 kv. m.

Vasariniai vikiai. Sëjami ankstyvà pavasará á lysves, ku-riose vëliau augs vëlyvieji kopûstai. Galima sëti kartu suaviþomis ir nupjauti iki þydëjimo. Taip pat juos galima sëtivasaros pabaigoje.

Dobilai. Didþiausià derliø duoda antraisiais augini-mo metais. Galima sëti sodo tarpueiliuose kartu su gazo-no þolëmis arba kaip ásëlá á jas. Baltieji dobilai nepaken-èia rûgðèiø dirvoþemiø, todël juos reikëtø kalkinti. Rau-donieji dobilai mëgsta gerai drëkinamà dirvà. Sëjos nor-ma 3 g/1 kv. m.

Lubinai. Kaip sideratai daþniausiai auginami vienme-èiai lubinai – mëlynai þydintys gausialapiai, geltonþiedþiaiir baltaþiedþiai. Vokieèiai juos vadina “smëlio dirvø palai-ma”. Bet sunkiose molio dirvose jie iðties auga prastai.Lubinø poveiká dirvai specialistai vertina kaip ir mëðlo.Manoma, kad ant lubinø ðaknø veisiasi mikroorganizmai,

kurie skaido netirpius fosfatus. Lubinus galima sëti anks-ti pavasará arba vasaros pabaigoje 2-3 cm gylio vagutëse.Tarp jø reikëtø palikti 20 cm tarpà, o tarp augalø – apie10 cm. Maþas tankumas palengvina tarpueiliø apdirbimà.Þaliàjà masæ reikia nupjauti maþdaug po dviejø mënesiønuo sudygimo, nes vëliau lubinø stiebai greitai sumedëjair komposto krûvoje lëtai pûna. Gausialapiai lubinai grei-tai auga, o jø ðaknys giliai ásiskverbia á dirvà. Be to, jieatsparesni ðalèiui. Gerai auga smëlynuose, nebijo rûgðèiødirvø. Geltonþiedþiai lubinai nemëgsta kalkëtø dirvø, juosreikia gausiai laistyti. Baltaþiedþiai lubinai reikalaujamaistingø dirvø. Jie iðaugina didþiausià kieká þaliosiosmasës.

Aviþos. Daþniausiai sëjamos kartu su þirniais ar vikiais.Dirvoje pagausëja kalio.

Rapsas. Vienas populiariausiø sideratiniø augalø. Pa-gausina dirvoje fosforo ir sieros. Reiklus dirvai, blogai augamaþai humuso turinèiose rûgðèiose dirvose. Nemëgsta smë-lio ir sunkiø molio dirvø. Jo ðaknys gerai supurena giliusdirvos sluoksnius. Sëjos norma 3 g/1 kv. m. Vasarinius rap-sus galima sëti iki rugpjûèio vidurio ir þydëjimo pradþiojenupjauti. Teoretikai sako, kad þieminius rapsus galimasëti rugsëjo mënesá ir palikti per þiemà. Bet mano darþejie daþniausiai iððaldavo.

Þiemkenèiai rugiai. Populiariausias þiemkentinis side-ratinis augalas. Sëjami rugpjûèio pabaigoje ar rugsëjo pra-dþioje pakrikai. Pavasará juos reikëtø nupjauti, kai uþaugamaþdaug pusmetrio aukðèio. Komposto krûvoje þalioji ma-së greitai supûna. O galingos ðaknys gerai supurena dirvà.Sëjos norma 9 g/1 kv. m.

Seradëlë. Geriau nei kiti ankðtiniai augalai auga smëliodirvose. Praturtina dirvoþemá visais svarbiausiais elementais.

Facelija. Mano mëgstmiausia þalioji tràða. Auga labaigreitai ir uþaugina didelá kieká þaliosios masës. Labai ne-reikli, todël galima auginti net ir labai skurdþiuose dirvoþe-miuose. Praþysta maþdaug per ðeðias savaites nuo sudygi-mo. Tada jà reikëtø nupjauti ir kompostuoti. Taèiau medin-gi mëlyni facelijø þiedai labai vilioja bites. Todël kartais netranka nekyla atimti ið jø tokias ganyklas. Rudená nenupjau-tos vëlyvosios sëjos facelijos per þiemà gerai pridengia dirvà.Pavasará jas lengva sugrëbti ir perneðti ant komposto krû-vos. Facelijos tarp darþo augalø neturi jokiø giminaièiø, to-dël po jø galima auginti bet kokias darþoves. Sëjama nuo pa-vasario iki rudens pakrikai. Sëjos norma 8-10 g/1 kv. m.

AUGALAI, KURIE GYDO IRSAUGO AUGALUS NUO KENKËJØ

Augalø poveikis kitiems augalams tikrai nëra gerai ið-tirtas. Knygose galima rasti labai prieðtaringø duomenøne tik apie antpilø ir iðtraukø gamybos bûdus, koncentra-cijas, naudojimà, bet ir apie panaudojimo rezultatus. Pa-vyzdþiui, vienas autorius dþiaugiasi, kad nupurðkus papri-kas kiaulpieniø ekstraktu nebeliko amarø, o kitas tikina,kad toks purðkimas nedavë jokio efekto. Todël ðiame raði-nyje pasidalinsiu tik savo patirtimi. Nepirðiu savo nuomo-nës kaip ðimtaprocentinës tiesos, nes mano ir kitø darþi-ninkø gauti rezultatai gali skirtis dël preparatø koncen-tracijos, panaudojimo laiko, temperatûros, kenkëjø ir ligøiðsivystymo bei daugybës kitø prieþasèiø. Patarsiu tik vie-na: iðbandykite ávairiausius augalus, jø miðinius, kol atra-site tuos, kurie jûsø ðiltnamyje duoda didþiausià efektà.Taèiau net ir tada nereikia tikëtis, kad jie bus taip patefektyvûs ir kitais, ir dar kitais metais. Nes augalø ken-këjai sugeba iðsiugdyti atsparumà nuodams, ápranta priejiems nemaloniø kvapø.

Augalø preparatai, be jokios abejonës, yra daug maþiaupavojingi aplinkai, nes greitai suskyla á nepavojingus jun-ginius. Tai ne tas jau beveik uþmirðtas DDT (jei kas pamir-ðo, priminsiu, kad taip vadino dichlordifeniltrichlormetil-metanà) – baisusis dustas, kuriuo dar prieð tris deðimtme-èius kolûkieèiai gausiai barstydavo vos ne visas darþovesir taip apsaugodavo juos nuo spragiø, kopûstinio baltukovikðrø bei aibës kitø kenkëjø, bet kuris kaupdavosi gyvûnøkepenyse ir lëtai juos nuodydavo. Deja, to dusto gamintojaiilgus metus tikino þemdirbius, kad jis visiðkai nepavojin-gas. Tai ir ne ðiuolaikinis decis, kuris efektyviai nuodijavabzdþius ir... jø prisilesusius paukðèius.

Taèiau reikia þinoti, kad ir augaliniai preparatai gali bû-ti nuodingi ar sukelti alergines reakcijas. Ypaè pavojingi bul-viø, tabako ir pomidorø lapø ekstraktai. Ðiltnamininkai jøvisai neturëtø naudoti, nes ðie augalai yra ið vienos giminësir gali apkrësti pomidorus bendromis tos giminës ligomis. Ávai-rias alergines reakcijas (odos bërimà, nieþulá, kosulá, slogà,aðarojimà, veido tinimà, dusulá) gali sukelti vaistiniø ramu-nëliø, serenèiø ir kitø augalø ekstraktai. Nereikëtø stipriaivirðyti rekomenduojamos tirpalø koncentracijos, nes stipresnitirpalai gali nudeginti ne tik odà, bet ir augalø lapus. Pri-minsiu, kad net ir augalinius preparatus reikëtø purkðti pa-gal visas taisykles – uþsidëjus akinius ir respiratorius, apsi-vilkus specialø tik tam reikalui skirtà chalatà.

Augaliniai preparatai augalø ligø sukëlëjus ir ken-këjus veikia skirtingais bûdais. Pavyzdþiui, èesnakuoseesanèios medþiagos þudo grybinës ligos fitoftorozës su-këlëjus, naikina amarus ir smulkius vikðrus, bet ne-naikina, o tik savo kvapu atbaido morkines muses.

Augaliniai preparatai bûna efektyvesni, jei á jø tirpalusvienam kibirui ápilamas vienas ar du valgomieji ðaukðtaitarkuoto ûkiðko arba skysto muilo. Ne todël, kad paten-

kintumëte kenkëjø higieninius reikalavimus, o tik norë-dami, kad tirpalas geriau priliptø prie augalø lapø ir ken-këjø kûnø. Purkðti reikia tada, kai ant ðiltnamio augalølapø nebelieka rasos laðø.

Vaistingøjø augalø antþemines dalis stengiuosi surink-ti jø þydëjimo metu. Ðaknis – rudená arba ankstyvà pavasa-rá. Tada augalai turi sukaupæ daugiausiai veikliøjø medþia-gø. Renku sausu oru, dþiovinu pavësyje, vëjø prapuèiamojevietoje. Sudþiovintus augalus nelabai smulkiai supjaustauir laikau popieriniuose maiðuose. Taèiau tokiø augalø, ku-riø atsargas reikia kaupti, nëra daug. Daþniausiai naudojutiesiai ið darþo ir sodo atneðtus ðvieþius augalus.

Daþniausiai naudoju èesnako preparatus, nes jie apsau-go ne tik nuo kenkëjø, bet ir nuo pomidorø fitoftorozës, agur-kø miltligës bei kitø ligø. Todël bent tris ar keturis kartusper sezonà mano ðiltnamis pakvimpa èesnakais. Beje, nesi-ginèysiu, jei kas nors pasakys, kad pasmirsta... Èesnakø ið-traukà gaminu ne tik ið galvuèiø, bet ir ið þiedstiebiø. Juostik pasirodþiusius vis tiek reikia iðlauþyti, nes palikus noktilabai sumaþëja galvuèiø derlius. Iðlindæ èesnakø þiedstie-biai signalizuoja, kad atëjo pirmojo purðkimo laikas. Maþ-daug tuo metu pradeda rausti pirmosios kekës pomidorai.Þiedstiebius, o vëliau ir paaugusias èesnakø galvutes suma-lu mësmale arba uþpilu vandeniu ir sutrinu su mikseriu.Stiklinæ tokios èesnakinës koðës uþpilu litru vandens ir pa-lieku per naktá. Tada perfiltruoju per purkðtuvo filtrà, su-pilu iðtirpintà ûkiðkà muilà, papildau dar 7 litrais vandens(tokios talpos purkðtuvas) ir tuo kiekiu nupurðkiu 30 kv. mðiltnamá. Purðkiu visus ten auganèius augalus. Beje, ne-reikëtø èesnakø ið karto uþpilti dideliu kiekiu vandens,nes teks labai ilgai filtruoti. Èesnakø iðtraukà galima pa-sigaminti ir ið anksto, nes ðis preparatas savo savybiø ne-praranda per visà sezonà.

Panaðiai kenkëjus veikia ir svogûniniai preparatai.Juos galima gaminti keliais bûdais.

Vienà ar du litrus svogûno lukðtø (èia kalbu apie stip-riai prikimðtus stiklainius) uþpilu kibiru verdanèio vandens,uþdengiu ir palieku dviem ar trim dienom nusistovëti. Poto perkoðiu, ápilu muilo ir purðkiu. Toká pat kieká lukðtø irþiedstiebiø (o tie darþininkai, kurie svogûnus ðaltà pavasa-rá sodina anksti, turi daug þiedstiebius iðauginusiø svogû-nø, nes jø susidarymà skatina vëlyvos ðalnos) galima uþpil-ti ðaltu vandeniu ir palikti savaitei. Taèiau ðiuo atveju pre-parato kvapas bus daug aðtresnis.

Galima naudoti ne tik lukðtus, bet ir ðvieþias galvutes.Tuo atveju uþteks stiklinës sutrintø svogûnø galvuèiø kibi-rui vandens. O jeigu kartu su svogûnais ápilsite ðaukðtà gars-tyèiø milteliø, preparatas apsaugos agurkus ir nuo voratin-klinës erkës.

Ramunëliø antpilas paralyþiuoja daugelá vabzdþiø. Deja,jis taip pat veikia ir boruþes, auksaakes bei kitus maþuosiuspagalbininkus. Nors pastebëjau, kad po keliø valandø patysgajausi egzemplioriai vis tik sugeba atsigauti. Taèiau amarø,voratinkliniø erkuèiø ir net baltasparniø þymiai sumaþëja.

Dþiovinimui visiðkai iðsiskleidusius ramunëliø þiedusreikia rinkti nukritus rasai ir kuo greièiau pavësyje sudþio-vinti. Ekstrakto gamybai galima naudoti ir ðvieþius, ir dþio-vintus þiedus. Prieð uþpilant vandeniu, juos aðtriu peiliususmulkinu. Vienà litrà susmulkintø þiedø uþpilu trim lit-rais karðto vandens ir palieku per naktá nusistovëti. Po toperfiltruoju, ápilu muilo ir praskiedþiu tokiu pat kiekiu van-dens. Þinoma, þiedø rinkimas yra ilgas ir nuobodus darbas.Kartais já supaprastinu ir skabau ne þiedus, o pjaunu visusaugalus. Tada kibirui antpilo imu puskibirá susmulkintø ra-munëliø stiebø, lapø ir þiedø.

Pabandykite prieð purkðdami po roþe, vynuoge ar ki-tu augalu pakloti balto popieriaus lapà. Po valandos antjo rasite sukritusius amarus, vikðrelius ir lervutes.

MAÞIEJI PAGALBININKAIGALI LABAI PADIDINTI DERLIØ

Situacija iðties paradoksali: nors daugelis mokslininkøpripaþásta, kad derlingà dirvà sukuria joje gyvenanèios bak-terijos ir kiti mikroorganizmai, nors mikrobiologai jau ga-mina mikrobiologinius preparatus, augimo stimuliatorius,galinèius þymiai padidinti derliø, taèiau net ir patyræ agro-nomai (nekalbant jau apie mus, mëgëjus) vis dar labai ne-dràsiai juos tenaudoja.

Þinoma, galima augalus auginti ir cheminiuose tirpa-luose, maitinti juos subalansuotais ávairiø druskø tirpalaisir gauti tikrai áspûdingus derlius. Tiesà sakant, didelë dalismineralinëmis tràðomis, herbicidais ir kitokiais chemika-lais nualintø dirvø taip pat pavirto negyvais substratais.Argi galëjo kas nors gyventi dirvose, kurias nuolat træðë (otiksliau – nuodijo) skystu amoniaku, milþiniðkomis mine-raliniø tràðø normomis, laistë herbicidais ir dulkino bai-siuoju DDT dustu?

Taèiau dar didesnius ir kokybiðkesniø darþoviø der-lius galima uþauginti organinëje terpëje, kurioje knibþdë-te knibþda ðimtai rûðiø bakterijø, smulkiø vabaliukø irkirmëlyèiø, sliekø ir kitokiø humuso kûrëjø bei dirvos ge-rintojø.

Tik prieð kelis deðimtmeèius mokslininkai ir þemdir-bystës praktikai sukûrë ir iðbandë pirmuosius preparatus,kurie praturtina dirvas bakterijomis ir jø maistu, o auga-lams suteikia augimà skatinanèiø natûraliø medþiagø. Be-

ne pirmasis savo sukurtà produktà rinkai pasiûlë japonømikrobiologas Chido Tero. Jis iðmokë kartu gyventi 86 rû-ðiø mikroorganizmus, kurie pûdo organines medþiagas,tirpdo mineralus, sintetina natûralius antibiotikus ir vita-minus, augimo stimuliatorius ir kitokias bioaktyvias me-dþiagas. Tø mikroorganizmø „arbata“ reguliariai – kastrys-keturios savaitës laisto dirvà, jà purðkia ant augalø,laisto ant komposto, pila á mëðlides. Patekæ á organinëmismedþiagomis kupinà aplinkà bakterijos greitai pradeda ga-minti humusà. Að èia neimsiu aiðkinti, kas tai per medþia-ga, nes ir patys mokslininkai nesugeba duoti jam vieningotikslaus apibrëþimo. Mums svarbu þinoti, kad humusas –tai natûralus augalø maistas. Ir kuo daugiau jo dirvoje yra,tuo dosnesná derliø ji iðaugina. Be to, mikroorganizmai taipiðpurena dirvà, kad jos nebereikia arti ar perkasti.

Rinkoje pasirodo vis daugiau ávairiø biologiniø prepa-ratø. Vieni, kaip jau minëjome, kaupia dirvoje bakterijas.Kiti skatina augalø dygimà, augimà, þydëjimà ir derëjimà.

Rusijos rinkoje plaèiai reklamuojamas preparatas EM,kurá jau galima rasti ir Vilniaus turgavietëse. Vienas ið jovariantø turi prieraðà “Baikal”. Atrodo, kad savo savybë-mis jis panaðus á Japonijoje sukurtà bakteriná preparatà.Sankt Peterburge gaminamas patentuotas preparatas“Biostim”. Tai – augimo hormonas, kuris skatina làsteliødalinimàsi, o tai reiðkia – ir spartesná augimà. Kitas pla-èiai reklamuojamas augimo hormonas platinamas su pre-kiniu þenklu SILK. Rekomenduojama jame mirkyti sëk-las, laistyti augalus mezgantis vaisiams ir pastebëjuspirmus grybiniø ligø poþymius. Teigiama, kad SILK dë-ka augalø sergamumas sumaþëja 2-5 kartus, o derliuspadidëja 20-50 procentø. Vienas mëgëjas savo straipsny-je teigë, kad ðis preparatas padëjo jo pomidorams ir agur-kams iki pat ðalnø iðvengti ligø.

Lietuvoje, kaip jau anksèiau minëjau, platinamas Vo-kietijoje gaminamas universalus augimo aktyvatorius “Pe-nac”. Ne taip seniai parduotuvëse pasirodë ið Jungtinës Ka-ralystës importuojamas augimo stimuliatorius “Oksigu-mat”. Tai 10 proc. koncentracijos huminiø rûgðèiø tirpalas.Huminiø rûgðèiø randama durpëse, rudosiose anglyse, kom-poste, humusu turtingose dirvose. Platintojai rekomenduo-ja “Oksigumat” tirpale mirkyti sëklas, augalø ðaknis, gum-bus ir ûglius. Vegetacijos pradþioje augalai purðkiami du-tris kartus, o vëliau – kas mënesá.

Liudininkai teigia, kad ðiltnamiø kombinatuose EM pre-paratas patrigubino pomidorø, agurkø, paprikø derliø. Po-midorai mezgë stambesnius vaisius, o agurkai augo kekëmis.

Taèiau nereikia laukti stebuklø. Kad ir kokie efektyvûsbûtø naujai iðrasti biopreparatai, dirbti vis tiek reikës. Nesnesilaikant agrotechnikos reikalavimø, nepadës jokie mikro-bai ir stimuliatoriai. Be to, nereikia tikëtis gerø rezultatø, jeibiopreparatus panaudosite tik kartà ar du. Juos reikia nau-doti reguliariai, kaip nurodoma instrukcijose. Ypaè svarbupalepinti jaunus augalus, nes tada jiems itin reikia tokios pa-galbos. Kita vertus, nereikia persistengti, nes padidinus re-cepte nurodytas dozes galima susilaukti visai prieðingo efek-to, augalams taip pat nesveika tai, kas perdaug.

Dar vienas pavojus græsia pernelyg patikliems mëgë-jams. Nauji, maþai suprantami, bet jau plaèiai reklamuoja-mi produktai visuomet patraukia ir falsifikatoriø dëmesá.Todël turguose jau atsirado ávairiais pavadinimais plati-namø “biologiniø preparatø”, kuriø sudëtyje gali bûti tikpaprasti kreidos milteliai. Þalos augalams jie, þinoma, ne-padarys, bet pirkëjo kiðenei – tikrai.

Pagaliau reikia prisiminti ir tai, kad visi bioprepara-tai – tai vienokios ar kitokios sudëties koncentruoti jun-

giniai ar organizmø kolonijos, kuriø yra kiekviename ge-rame komposte. Todël gero ir sveiko derliaus pagrindasbuvo ir bus kompostu átræðta dirva.

STEBUKLINGIEJI SUBSTRATØ PRIEDAI:BENTONITAI, PERLITAI, VERMIKULITAI, CEOLITAI

Kituose skyriuose jau ne kartà aptarëme substratø ruo-ðimo receptus ir technologijas. Pripaþinome, kad mëgëjø ðilt-namiuose prieinamiausios medþiagos jø gamybai – kompos-tas ir durpës. Na, o jeigu á já dar pridësime sliekø pagamintobiohumuso, augalai tikrai atsidëkos geru derliumi. Tinkamaipagamintas kompostas teiks augalams maisto medþiagas beinatûralius augimo stimuliatorius, o durpës palaikys substra-to purumà, todël jame bus pakankamai oro ir drëgmës.

Taèiau iðradingiausi ðiltnamininkai á substratà pridedair kitokiø medþiagø: medþio pjuvenø, sapropeliu vadinamøkalkingø eþerø nuosëdø, bazalto, granito ir kitokiø akme-nø miltø. Vis plaèiau naudojami ir ávairûs molþemiai – ben-tonitai, perlitai, vermikulitai, ceolitai. Tai – ávairios sudë-ties kristaliniai aliuminio oksidai ir silikatai. Vieni ið jø rei-kiamà struktûrà ágauna tik iðkaitinti aukðtoje temperatû-roje, o kiti naudingø savybiø turi ið prigimties.

Reikia ásidëmëti, kad Tarptautinë ekologinës þemdir-bystës federacija (IFOAM) savo standartuose molþemius dir-voþemio savybiø gerinimui, træðimui, substratø gamybai irkovai su piktþolëmis leidþia vartoti be jokiø apribojimø.Ádomu pastebëti, kad durpes ekologinëje þemdirbystëje dir-voþemiø gerinimui IFOAM vartoti draudþia. Pramoni-niuose hidroponiniuose ðiltnamiuose (augalai juose mai-tinami vandenyje iðtirpintomis mineralinëmis tràðomis)substratai neretai sudaromi vien tik ið molþemiø.

Ceolitas – Ukrainoje ir kitose ðalyse randamas mi-neralas, kuris sugeba sugerti ir ilgà laikà iðlaikyti savy-je ne tik vandená, bet ir ávairias kitas jame iðtirpusiasmedþiagas. O vëliau, kai tø medþiagø aplinkoje pristin-ga, jas palaipsniui ið savæs iðsunkia ir atiduoda atgal.Todël já galima palyginti su tràðø sandëliu, kuris patie-kia tràðas augalams tik tada, kai dirvoje jø pristinga. Beto, jis daro dirvà puresnæ, todël poþeminëse porose susi-kaupia daugiau drëgmës ir oro, tokioje terpëje geriau vys-tosi ðaknys. Pagaliau, juo, kaip mulèu, galima barstytisubstrato pavirðiø. Tada jis sumaþins vandens garavi-mà, neleis augti piktþolëms, o toks baltas mulèas atspin-dës daugiau ðviesos ir pagerins augalø apðvietimà. Tuopaèiu jis sumaþins ðiltnamio temperatûrà ir saugos au-galus nuo perkaitimo. Paties ceolito sudëtyje pagrindi-niø maistingøjø medþiagø nëra daug. Taèiau jis pratur-tina substratà fosforu, kaliu, magniu, geleþimi, cinku,manganu ir kitokiais mikroelementais. Ávairiø pasaulioðaliø þemës ûkio institutø, mokslininkø ir kompanijø,naudojanèiø ceolità savo praktikoje, duomenimis jau se-niai árodytas ðio mineralo panaudojimo tikslingumasávairiose þemës ûkio ir kitose srityse.

Galima paminëti tokià sumalto ceolito teikiamà naudà:- ðaknø zonoje mineralas puikiai aeruoja dirvà,

skatina ðaknø sistemos vystymàsi, spartinaaugimà;

- sulaiko pakankamà drëgmës kieká – iki35 procentø ceolito masës;

- pagerina dirvos cheminæ ir fizinæ struktûrà;- 20-40 procentø pagerina tràðø ásisavinimà;- sulaiko tràðas nuo iðplovimo;- augalams palaipsniui atiduoda agrochemiðkai

naudingus natrio, kalio, kalcio, magnio irkitus junginius;

- maþina gamtos tarðà tràðomis;

- surenka nitratus, sunkiuosius metalus,radionuklidus, sumaþina nuotekø uþterðtumà;

- didina derlingumà;- skatina naudingø mikroorganizmø dauginimàsi.

Ceolitas pasiþymi geromis fizinëmis savybëmis – nesu-siguli, iðlieka birus ir higroskopiðkas. Já patogu sandëliuo-ti, transportuoti, áterpti á dirvà. Galima áterpti kartu su mi-neralinëmis ir organinëmis tràðomis. Rekomenduojamostokios optimaliausios ðiltnamiø grunto sudëtys:

1 dalis ceolito + 1 dalis durpiø + 1 dalis komposto;1 dalis ceolito + 1 dalis darþo þemës + 1 dalis komposto;1 dalis ceolito + 2 dalys durpiø. (Pastarasis miðinys reika-

laus ypaè intensyvaus træðimo mineralinëmis medþiagomis).

Apytikrës ceolito áterpimo normos á dirvoþemá:Durpiø substratai darþovëms – 1-20 kg/1 kv. m;Vejoms, gazonams – 1,5-20 kg/1 kv. m;Golfo laukams, sporto aikðtelëms – 1,5-60 kg/1 kv. m;Dirvos substratams medelynams – 1-2 kg/1 kv. m;Spygliuoèiø sodinukams – 1-2 kg/1 kv. m.

Ukrainoje buvo atlikti platûs ceolito panaudojimo þem-dirbystëje tyrimai, panaudojant já ávairiuose dirvoþemiø ti-puose: priesmëlio, lengvo priemolio, juodþemio ir pilkojo mið-kø, vidutinio priemolio ir molio dirvoþemiuose. Teigiami re-zultatai pasireiðkë tuo, kad padidëjo dirvos imlumas drëg-mei ir dirva greitai neiðdþiûdavo, vandená ir tràðas ji ati-duodavo palaipsniui, sumaþëjo tràðø iðplovimas ið dirvos,padidëjo maistiniø medþiagø iðsaugojimas dirvoþemyje. Iðdalies neutralizuotas dirvoþemio rûgðtingumas, sumaþëjoazoto nuostoliai, augalai 15-20 procentø geriau ásisavino azo-to mineralines tràðas. Lengvose þemëse ceolitas praturtinodirvoþemá magniu, kaliu, kalciu, ðarmiðkai hidrolizuojamuazotu, fosforo junginiais ir kitokiais mineralais.

Ceolito panaudojimas davë teigiamø rezultatø beveik vi-sø tipø dirvoþemiuose ir 10-30 procentø padidino daugelio þe-mës ûkio kultûrø – bulviø, mieþiø, dobilø, kukurûzø, þiemi-niø kvieèiø derlingumà. Pastebëta, kad po ceolito áterpimo di-desni derliai buvo gaunami 3-4 metus ir daugiau. Kai kuriøtyrimø duomenimis, praëjus 7 metams po ceolito áterpimo ádirvoþemá, jo absorbcinës ir katijoniniø mainø savybës nepa-kito. Ceolitas 40-50 procentø sumaþina nitratø kieká vaisiuo-se, padidina juose vitamino C kieká, praturtina aminorûgðti-mis. Vaisiuose padaugëja iðtirpusiøjø sausøjø medþiagø, ben-drojo cukraus kiekis. Pastebëta, kad sumaþëja pomidorø vai-siø rûgðtingumas, juose randama maþiau nitratinio azoto. Ce-olito panaudojimas palengvina augalø prieþiûrà – sumaþëjalaistymo poreikis, ið dirvoþemio maþiau iðplaunamos mais-tingos medþiagos.

Nustatyta, kad áterpiant didelius kiekius – 20-25 kgceolito á kvadratiná metrà, 16,4-22 procentais padidëja po-midorø, 12,7-18,3 procentais – agurkø, 9,4 procentais –ridikëliø derlius. Daigø auginimo patirtis parodë, kad pa-gerëja jacintø, gvazdikø, tulpiø ir kitø gëliø svogûnëliø,ávairiø sëklø dygimas, pagreitëja daigø augimas, geriauvystosi ðaknø sistema ir kitos augalø dalys. Lietuvos so-dininkystës ir darþininkystës institute taip pat atliekamibandymai, kuriais siekiama nustatyti ceolito panaudoji-mo efektyvumà mûsø klimatinës zonos ir dirvoþemio sà-lygomis bei ávairiø augalø grupëms.

DARÞOVES GALIMA AUGINTI IR KIBIRUOSE,IR DËÞËSE, IR NET SENUOSE BATUOSE

Ðiltnamininkams skirtuose þurnaluose, interneto svetai-nëse daþnai galima pamatyti, kad uþsieniuose gëlës, o kartaisir darþovës ðiltnamiuose auginamos ne grunte, o ant stelaþøiðdëliotuose vazonuose ar didesnës talpos konteineriuose.

Auginti augalus vazonuose, iðdëliojus juos ant ðiltnamy-je pastatytø stalø – stelaþø, tikriausiai, sugalvojo gëlininkai.Toks auginimo bûdas turi daug privalumø. Svarbiausia, au-galus patogiau priþiûrëti, nes nereikia þemai lankstytis. Au-galai pasitenkina maþesniu substrato kiekiu. Susirgusius au-galus paprasèiau izoliuoti ir gydyti atskirai. Taèiau toks au-ginimo bûdas turi ir didelá trûkumà. Vasarà augalus tenkakasdien laistyti, karðtesnæ dienà net po du kartus.

Ðiltnamyje ásirengti nedidelá stelaþà patarèiau senyvoamþiaus augintojams, kuriems jau sunku þemai lankstytis.Po juo dëþutëse bus galima atþeldinti svogûnus, kuriemsreikia maþiau ðviesos, arba susidëti visus ðiltnamio áran-kius. Be to, nedidelis stelaþas su gëlëmis ir dekoratyviomisdarþovëmis papuoð ir ástiklintà lodþijà ar verandà, kuriojevienà kità darþovæ norës iðsiauginti miesto ûkininkas.

Kitas reikalas – ne ant stelaþø, o ðiltnamyje tiesiai antgrunto sustatyti konteineriai. Jø laistymas nëra toks kom-plikuotas. Tokie konteineriai gali bûti visai be dugnø arbajuose reikëtø iðgræþti ar iðkirsti po kelias 3-5 cm skersmensskyles. Tada ðaknys galëtø netrukdomai skverbtis gylyn irdrëgmæ pasiimtø ið ðiltnamio lysvës substrato.

Kibiruose be dugnø pabandæs auginti pomidorus ir me-lionus pastebëjau, kad jie anksèiau pradeda derëti. Tai ne-sunku paaiðkinti. Pavasará, o kartais ir ðaltesnæ vasarà,substrato temperatûra lysvëje kartais nesiekia ir 15 C laips-niø. O ant lysvës pastatytame konteineryje ji pakyla ir iki25 C laipsniø. Ðilumamëgiams augalams tai labai patinka,jie sparèiau vystosi ir anksèiau dera.

Be to, kiauradugniuose konteineriuose auginamus au-galus, praëjus ðalnø pavojui ir kol jø ðaknys dar nepasiekëgrunto, galima iðneðti á laukà. Taip lauko lysvëje galima gau-ti daug ankstyvesná derliø. Tokiu bûdu auginu cukinijas, agu-

roèius, patisonus, moliûgus, nes ðiltnamyje jie uþimtø labaidaug vietos. Bet taip galima auginti ir pomidorus, agurkusbei kitas darþoves, gëles, kelis krûmelius braðkiø.

Dar ne taip seniai gëlininkai pripaþino tik ið molio þies-tus ir iðdegtus vazonus. Didesniems augalams daþniausiaiið àþuolo buvo gaminami kubilai ir dëþës. Ðiais laikais, kaiprekiø ápakavimui gamintojai skiria vis daugiau dëmesio,ir miestø sàvartynai prikimðti ávairiausios talpos ir paskir-ties statiniø, dëþiø, kibirø, visai nebûtina pirkti brangiusplastikinius vazonus ar gaminti juos ið medþio. Net ir ve-randoje ar lodþijoje, kur estetiniai reikalavimai didesni, ga-lima panaudoti ávairias senas talpas, sustaèius jas á vieno-do stiliaus medines ar ið vyteliø pintas dëþes. Konteine-riams tiks senos medinës statinës ir kubilai, prakiuræ irskysèiø laikymui nebetinkantys metaliniai bakai ir kibi-rai, statybininkø iðmesti plastikiniai kibirai nuo daþø arglaistø (juos reikia ypatingai gerai iðplauti). Maisto gami-nimo ámonëse galima rasti puikiø kibirø nuo majonezo arpomidorø pastos. Tam galima panaudoti paèias ávairiau-sias dëþes. Jei jø ðonai labai nesandarûs, jas galima ið vi-daus iðkloti polietilenine plëvele. O sandariø dëþiø dug-nuose reikia padaryti anksèiau minëto dydþio skyles. Ge-rus konteinerius galima pasigaminti ir ið polietileninës plë-velës. Maþdaug 30 cm ploèio ir 1 m ilgio plëvelës gabalussusiûkite arba sulydykite taip, kad gautøsi apie 30 cm il-gio ir tokio pat skersmens rankovë. Pastaèius jà ant lysvësir á vidø prikrovus substrato, gaunasi patogi talpa. Net irdidelá senà batà galima prikrauti substrato ir paversti jákonteineriuku salotø auginimui. O sveèiai tikriausiai pa-girs jus uþ originalià idëjà...

Kasmet panaudotus konteinerius reikia iðplauti ir dez-infekuoti kalio permanganato tirpalu (pusë ðaukðtelio kris-talø kibirui vandens). Dezinfekuoti galima ir Bordo miði-niu (pagaminimo receptas ir proporcijos uþraðytos ant pa-

kuotës) ar kalkiø skiediniu (1 litras kalkiø kibirui van-dens). Jeigu konteineriai stovës saulës atokaitoje, reikëtøvengti juodø, nes juose gali perkaisti augalø ðaknys. Gra-þu, kai vaikai papuoðia konteinerius savo pieðiniais.

Konteineriuose sëkmingai galima auginti visas ðiltna-mines darþoves. Þinoma, verandoje ar lodþijoje derlius, tik-riausia, bus menkesnis. Taèiau, kita vertus, jau iðvesta ne-maþai pomidorø, agurkø, paprikø veisliø, kurios skirtos spe-cialiai auginimui konteineriuose. Jos kompaktiðkesnës, ma-þiau reiklios ðviesai. O kiauradugniuose ant grunto stato-muose konteineriuose auginami augalai jokiø ypatingø rei-kalavimø nekelia.

Auginant darþoves verandose ir lodþijose sustatytuose kon-teineriuose, kai augalø ðaknys neturi galimybiø per dugno sky-les skverbtis gilyn á lysviø gruntà, reikëtø rinktis didesnës tal-pos konteinerius. Pomidorams, agurkams, baklaþanams, me-lionams, arbûzams, cukinijoms reikëtø 15-20 litrø talpos kon-teineriø. Kaliaropëms, þemaûgëms ðparaginëms pupelëms,braðkëms uþteks ir 10 litrø. Salotoms ir kitoms þalumyninëmsdarþovëms tiks ir visai nedideli 3-5 litrø konteineriukai. Antgrunto statomuose kiauradugniuose konteineriuose visi au-galai pakankamai gerai auga, kai jie yra bent 10 litrø talpos.

Ðiltnamyje laikomus konteinerius pripildau substratu,kurá pasigaminu lygiomis dalimis sumaiðæs gerai subren-dusá kompostà, nurûgðtintas aukðtapelkiø durpes ir leng-và velëninæ þemæ. Jeigu velëninë þemë sunki, galima ápiltivienà dalá pjuvenø, kurios substratui suteikia purumo. Ki-birui tokio miðinio ápilu tris ðaukðtus kompleksiniø tràðø.

Jeigu ant stelaþø auginamø augalø kasdien laistyti ne-galësite, konteinerius statykite á padëklus, kuriuose laiky-kite bent 5 cm storio ðlapiø durpiø sluoksná. Palikdamiaugalus savaitei, durpes gerai sudrëkinkite. Parduotuvë-

se galima ásigyti laðiniø laistymo sistemø, kuriomis van-duo nuolat ir tolygiai tiekiamas á kiekvienà konteinerá at-skirai. Taèiau tai brangûs árenginiai. Paprasèiau pasida-ryti sifono principu veikianèià laðinæ.

Konteinerius ðiltnamyje sustatau tokiu pat atstumu vie-nà nuo kito, kaip auga ir lysvëje augantys tos paèios rûðiesaugalai. Laistau konteinerius gausiau, neuþmirðdamas su-drëkinti ir lysvës substratà. Kiekvienà ant lysvës stovintákonteinerá ðiek tiek apkaupiu, kad netyèia jo nepastumèiauir nenutraukèiau gilyn á substratà prasiskverbusiø ðaknø.Apkaupti ypaè svarbu á laukà iðneðtus konteinerius, nes tenjuos gali iðversti vëjas ar pro ðalá bëgantis ðuo.

EKOLOGIÐKAME ÐILTNAMYJEDIRBTI REIKËS DAUGIAU

Pasaulyje vis plaèiau plinta ekologiðkas ûkininkavimas.Ir ne tik laukuose, darþuose ar fermose, bet ir ðiltnamiuo-se. Prieð 75 metus organinës agrokultûros idëja gimë Euro-poje, o ðiuo metu ji ágyvendinama daugiau nei 100 valsty-biø, kuriose veikia apie 600 ávairiø susivienijimø. Vienurtoká þemës ûkio produkcijos auginimo bûdà vadina organi-ne, kitur – ekologine ar tausojanèiàja þemdirbyste. Bet es-më ta pati – be sintetiniø tràðø ir augalø apsaugai naudoja-mø chemikalø gauti kuo didesná kokybiðkø maisto produk-tø kieká. Suprantama, ekologiðkas ûkininkavimas yra gero-kai brangesnis, nes reikalauja daugiau laiko sànaudø, odirvø træðimui ir gerinimui naudojamos gamtinës medþia-gos daþnai kainuoja brangiau nei sintetiniai chemikalai.Taèiau vis daugiau pasiturinèiø ðaliø gyventojø sutinkamokëti brangiau uþ sveikus, chemikalais neuþterðtus irgenetiðkai nemodifikuotus maisto produktus. Didelæ reikð-mæ turi ir tai, kad ekologiðki ûkininkavimo bûdai neter-ðia aplinkos, padeda iðsaugoti natûralià gamtà. Ðioje sri-

tyje pirmaujanèiø ðaliø ekologiðki ûkiai jau pagamina apie10 procentø visos þemës ûkio produkcijos.

Tarptautinë judëjimø uþ ekologiðkà ûkininkavimà fede-racija (IFOAM) 2000 m. savo generalinëje asamblëjoje pa-tvirtino Pagrindinius ekologiðkos gamybos ir perdirbimo bû-dø standartus. Juose suraðyti svarbiausi ekologiðko ûkinin-kavimo principai ir leidþiamos naudoti medþiagos. Standar-tus galima rasti IFOAM interneto svetainëje ( www.ifoam.org)anglø, rusø ir kitomis kalbomis. Lietuvoje ekologiðkø ûkiøreikalais, jø sertifikavimu rûpinasi vieðoji ástaiga “Ekoag-ros”, jos interneto svetainë (www.lzua.ekoagros.lt).

Jeigu nutarsite auginti darþoves ðiltnamyje ekologiðkai,turësite susitaikyti su mintimi, kad teks daugiau dirbti, oderlius bus maþesnis. Taèiau praradimus turëtø atpirktisveikesnis ir skanesnis maistas.

Ðiltnamio statybai reikëtø parinkti vietà, kuri bûtø kuotoliau nuo intensyviai træðiamø ir pesticidais apdorojamølaukø ir sodø. Dar geriau, jei aplink bûtø natûrali gamta –pieva, krûmai, medþiai, vandens telkiniai. Reikëtø vengtiðalia ðiltnamio sodinti net ir ekologiðkai auginamas bulves,nes bendros jø ir ðiltnaminiø pomidorø ligos gali taip uþ-pulti, kad be chemikalø bus labai sunku apsieiti. Numa-tykite, kad ðiltnamá bûtø galima laistyti ðvariu vandeniu.

Jeigu anksèiau ðiltnamyje naudojote sintetines tràðasir kitokius chemikalus, jei gruntà jame gerinote vien durpë-mis, pirmiausia reikëtø ðvariu vandeniu arba kalio perman-ganato tirpalu ið vidaus nuplauti jo langus, konstrukcijas irvisà árangà. Po to per 20 cm nukasti dirvà ir jà sukompos-tuoti arba iðbarstyti darþe. Tada beliks tokiu pat storiu pa-skleisti naujà gruntà. Taèiau net ir tada, grieþtai vertinant,savo ðiltnamá tikrai ekologiðku galësite vadinti ne anksèiaukaip po vieneriø metø.

Pagal ekologiðko ûkio standartus ðiltnamá galimadengti ið polietileno, polipropileno ir kitokiø polikarbo-natø pagamintas plëveles ir dangas. Taèiau po panaudoji-mo jas draudþiama deginti laukuose. Ið polichloridø pa-gamintas plëveles ir dangas naudoti draudþiama.

Ekologiðkos ðiltnaminës darþininkystës pagrindas – iðekologinëje þemdirbystëje leidþiamø naudoti medþiagø pa-rengti gruntai. Kadangi ðiltnamyje neámanoma beveik jo-kia sëjomaina, vis tie patys jame auginami augalai labai grei-tai nualina dirvà, uþkreèia jà ligø sukëlëjais, joje prisiveisiakenkëjø. Todël gruntà tenka reguliariai keisti. O tai – sun-kus ir daug laiko reikalaujantis darbas. Bet kito kelio ekolo-giðkame ðiltnamyje nëra.

Komposto sudëtines medþiagas, kompostavimà, vermi-komposto gamybà aptarëme kituose skyriuose. Ðá kartà su-sipaþinkime su pagrindinëmis medþiagomis, kurias ekolo-giðko ûkininkavimo standartai leidþia naudoti træðimui irdirvø gerinimui.

Organinëje þemdirbystëje galima naudoti kompostà,kuris pagamintas ið toliau ðiame skyriuje apraðomø me-dþiagø, grybø substratus, sliekø ir vabzdþiø pagamintàhumusà, kontroliuojant jø maitinimui pateikiamø me-dþiagø uþterðtumà, kalkakmená, gipsà, mergelá, cukrauspramonës kalkingas atliekas, natûralius mineralus, ku-rie kaitinami padidina savo tûrá (pvz., perlitas, vermiku-litas, ceolitas), sierà.

Organinëje þemdirbystëje ribotai leidþiama naudotimëðlà, srutas, perpuvas, gyvulinës kilmës medþiagas(kraujo miltus, ragø ir kanopø miltus, mësà, mësos mil-tus, kaulus, kaulø ir plunksnø miltus, þuvá ir þuvies pro-duktus, vilnà, kailius, plaukus, pieno produktus), biolo-giðkai skylanèius mikrobiologinës, augalinës ir gyvulinës

kilmës gamybos atliekas (ðalutinius maisto produktøir paðarø gamybos produktus, aliejingø sëklø iðspau-das, alaus ir tekstilës gamybos, distiliavimo atliekas),medienà, pjuvenas, medþio pelenus ir neapdirbtos me-dienos anglis, dumblius ir jø produktus, tomamilèius,kalkiø ir magnio junginiø turinèias gamtines medþia-gas, gamtinius kalio junginius (kalio sulfatà, kainità,sulfanità, kalio ir magnio sulfatà), natûralius fosfatus,akmens miltus, mikroelementus.

Reikia atkreipti dëmesá, kad organinëje þemdirbystëjedirvø gerinimui negalima naudoti durpiø. Kitaip tariant,durpes galima naudoti tik kompostø gamybai ir dirvø mul-èiavimui.

Organininës þemdirbystës entuziastai siekia, kad dir-voje ne tik nemaþëtø, bet ir daugëtø maistiniø medþiagø.Tràðø pagrindà turi sudaryti biologiðkai skylanèios mikro-biologinës, augalinës ir gyvûninës kilmës medþiagos. Stan-dartai numato, kad jø kieká konkreèiame ûkyje turi nusta-tyti ekologiðkus ûkius sertifikuojanèios ástaigos, atsiþvelg-damos á vietos sàlygas ir auginamø kultûrø specialiuosiusporeikius.

Þmogaus ekskrementus træðimui leidþiama naudoti susàlyga, kad bus laikomasi visø sanitariniø reikalavimø, ku-riuos pateiks sertifikavimo ástaiga. Taèiau að manau, kadnet kompostavimui nereikëtø jø naudoti. Nors, pavyzdþiui,anglai iðpildami savo ðlapimà ant komposto krûvos, já þais-mingai vadina “nakties tràðomis”.

Mineralinës tràðos gali bûti naudojamos tik kaip prie-das prie daugiau anglies turinèiø medþiagø, jei buvo opti-mizuotos kitos dirvø derlingumà didinanèios medþiagos. Rei-këtø naudoti natûralias mineralines medþiagas. Negalimacheminiais bûdais daryti jas labiau tirpstanèiomis.

Beje, reikia atkreipti dëmesá, kad sertifikavimo ástai-goms suteikiama teisë iðimties tvarka leisti ekologiðkuoseûkiuose naudoti dirbtines mineralines tràðas. Taèiau josenegali bûti azoto.

Sëklos, daigai ir sëjinukai, kuriuos atneðite á ðiltnamá,turëtø bûti ekologiðkai sertifikuoti. Taèiau standartai lei-dþia naudoti ir chemiðkai apdorotas, nesertifikuotas sëklasbei sodmenis, jei nëra galimybiø gauti kitokiø. Supranta-ma, kad mëgëjui, kuris iðaugintà derliø naudoja savo reik-mëms, nëra bûtinybës ieðkoti sertifikatø.

Standartai draudþia auginti genetiðkai pakeistus augalus.

Ekologiðkame ðiltnamyje augalus reikëtø auginti taip,kad iki minimumo sumaþintumëme kenkëjø, ligø ir piktþo-liø keliamus nuostolius. Taèiau lengva pasakyti, o tai pada-ryti be cheminiø preparatø daug sunkiau.

Pirmiausia, auginimui reikia parinkti tokias veisles, ku-rios geriausiai pritaikytos auginti ðiltnamyje, gerai reaguo-ja á subalansuotà træðimà. Kova su piktþolëmis turëtø rem-tis ravëjimu ir mulèiavimu. Daugiau dëmesio reikia skirtinatûraliems kenkëjø prieðams. Pavyzdþiui, labai pravartuðiltnamyje apgyvendinti rupûþytæ, kuri surinks ðliuþus, pri-neðti boruþiø, kurios naikins amarus. Ir nenubraukite vo-ratinkliø, kuriuose ras galà baltasparniai ir kitokie skrai-dantys plëðikai.

Termiðkai naikinti piktþoles, kenkëjus ir ligas lei-dþiama, taèiau grunto sterilizavimas vandens garais ri-bojamas. Visus árankius ir árangà, kuriuos naudojote ne-ekologiðkai tvarkomame ðiltnamyje, darþe ar sode, bû-tina gerai nuvalyti prieð naudojant juos ekologiðkameðiltnamyje.

Sintetinius pesticidus ir augimo reguliatorius naudo-ti draudþiama. Derliaus kosmetiniam graþinimui negali-ma naudoti ir sintetiniø daþø. Draudþiama naudoti ir ge-netiðkai pakeistus organizmus ar jø produktus.

Kovai su augalø kenkëjais, ligomis ir piktþolëmis, augimostimuliavimui be jokiø apribojimø galima naudoti ið dumbliøpagamintus preparatus, etilo spirità, biodinaminius prepara-tus, kenkëjø parazitus, þelatinà, kavos tirðèius, kalio bikarbo-natà, kalcio polisulfatà, gesintas kalkes, angliarûgðtæ, jûrosdruskà ir jûros vandená, pienà ir pieno kazeinà, natûralias rûgð-tis (pav., acto rûgðtá), augalinius aliejus, feromonus (tik gau-dyklëms ir donorams), ávairias spalvines ir mechanines gau-dykles, þaliàjá muilà, sodà, natûralius mineralus, kurie kaiti-nami padidina savo tûrá (pav., perlità, vermikulità, ceolità).

Ribotai leidþiama naudoti bièiø vaðkà, kalio permanga-natà, natrio bikarbonatà, augalinius ir grybelinius prepa-ratus, plastikiná mulèà, piretrumà, ið augalø pagamintusrepelentus, sierà, sieros dioksidà, tabako nuovirà, virusiniuspreparatus.

Ribotai leidþiama naudoti ir vario druskas (pav., sul-fatà, hidroksidà, ir net Lietuvoje jau draudþiamà pardavi-nëti oksichloridà). Vario kiekis apribotas iki 8 kg/1 ha permetus. O tai – maþdaug du arbatiniai ðaukðteliai variosulfato á 10 kv. m.

Taèiau nacionaliniai ir gamintojø standartai gali darlabiau sugrieþtinti ðiuos reikalavimus. Kita vertus, na-cionaliniai standartai kartais bûna pakantesni kai ku-rioms medþiagoms. Pavyzdþiui, Kanados nacionaliniuoseorganinës þemdirbystës standartuose be jokiø apribojimøgalima naudoti kaulø miltus, pjuvenas ir ðiaudus, dolo-mitmilèius, bazaltà, boraksà. Ðiltnamiuose kanadieèiai ne-riboja durpiø naudojimo.

GERIEJI NUOMININKAIUÞ PASTOGÆ ATSILYGINA DARBU

Ðiltnamis – tai ne tik augalai, bet ir ávairûs gyvûnai.Vieni jø verþiasi suryti jûsø iðaugintà derliø, o kiti saugo jánuo kenkëjø. Ðis skyrelis – apie naudingus gyvûnus, á ku-riuos daþnai neatkreipiame dëmesio, o daþnai dël neþinoji-mo gadiname jiems gyvenimà.

Neþinau, kaip mano ðiltnamyje atsirado rupûþë, nestarpduryje iðmûrytas beveik sprindþio aukðèio slenkstis. Bet,matyt, sugebëjo per já persiropðti. Radau jà po paprika, irlabai apsidþiaugiau. Nes jau buvau skaitæs, kad Prancûzi-jos darþininkai ið Pietø Amerikos á savo ðiltnamius specia-liai atsiveþa dideliø rupûþiø, kurios itin ëdrios ir sunaikinadaugybæ visokiø vikðrø ir ðliuþø. Vidurþemio jûros regionoðalyse rupûþiø darþininkai gali net nusipirkti, nes ten jo-mis prekiaujama.

Lietuvoje gyvena trijø rûðiø rupûþës. Daþniausia – pa-prastoji, kuri per parà gali suryti apie 8 gramus maisto. Ru-pûþës ryja net ir bjauriai smirdanèias blakes bei kitus vaba-lus, kuriø nemëgsta paukðèiai. Manoji rupûþë buvo didelë,beveik sprindþio ilgio, ir, kaip visos rupûþës, ið pirmo þvilgs-nio, labai nerangi. Bet ilgiau á jà paþiûrëjus buvo galimapamatyti, kaip mikliai ji medþioja savo grobá.

Vëliau sugavau jai maþesnæ draugæ, ir jà taip pat apgy-vendinau ðiltnamyje. Nupjovæs plastikinio 2 litrø talposbutelio kaklà gulsèiai uþkasiau já á substratà, palikdamastik angà álásti. Kelias dienas ji tame butelyje ir gyveno.Bet vëliau persikraustë uþ vandens bako, kur jau anks-èiau buvo ásikûrusi jos gentainë. Manau, kad tai ne ðiaipdvi rupûþës, o pora, kuri puikiai tarpusavyje sutaria. Ta-èiau medþioja daþniausiai skirtingose ðiltnamio pusëse.

Nuo to laiko, kai ðiltnamyje apsigyveno rupûþës, ja-me nebeliko ðliuþø, kurie ankstesniais metais prakiurdin-davo daug paprikø vaisiø, apgrauþdavo pomidorus ir bak-laþanus. Turiu vilèiø, kad mano ðiltnamio nuomininkëspragyvens jame ilgus metus. Nes jø amþius gali siekti netdeðimtmeèius.

Mano ðiltnamis stovi ant nedidelio prûdo kranto. Taididelis patogumas, nes pavasará, kai kolektyvinio sodo van-dentiekis dar neveikia, vanduo visuomet bûna po ranka. Ta-èiau ið prûdo yra ir daugiau naudos. Jame gyvena galybëkûdriniø varliø, kuriø chorai pavasará darosi net labai áky-rûs. Bet verta pakentëti, nes varlës puikiai saugo ðiltnamioprieigas nuo nepageidautinø sveèiø. Pagrindinis varliø pa-tiekalas – vabzdþiai. Viena varlë per parà suryja 1-2 gramusmaisto. O tai – daugiau nei tûkstantis vabzdþiø per sezonà.Sako, kad kiekviena varliø rûðis turi mëgstamà vabzdþiørûðá. Taèiau daþniausiai joms reikia tenkintis miðriu me-niu. Maèiau, kaip mano varlës su apetitu rijo visokius vikð-rus, ðliuþus, blakes, kolorado vabalo lervas, straubliukus irnet nedidelius kurklius. O sportiðkesnës þaliosios kûmutës,paðokusios á orà, sugeba pasigauti uodø ir peteliðkiø. Maþivarliukai neatsisako amarø. Varlës, kaip ir rupûþës, medþiojanet ir naktá, todël jø racionuose daug pelëdgalviø ir kitokiønaktá besimaitinanèiø vabzdþiø, kuriø negaudo paukðèiai.

Anksèiau ar vëliau ðiltnamyje ásikuria vorai. Deja, dau-gelis ðiltnamininkø su jø iðaustais voratinkliais elgiasi la-bai nepagarbiai. Þinoma, að neagituosiu palikti ramybëjenamuose atsiradusá voratinklá. Taèiau ðiltnamyje, bûkitemalonûs ir protingi, leiskite vorams gyventi ramiai. Galir nelabai graþu, kai pastogëje draikosi voratinklis, taèiaube jokios abejonës tai labai naudinga.

Turëdami laiko paþiûrëkite, kuo minta ðie nuominin-kai. Voratinklyje rasite visokiø kenksmingø vabzdþiø. O jei-

gu uþpuola baltasparniai, voratinkliai lipte aplimpa ðiaismaþais, bet labai pavojingais kenkëjais.

“Dievo karvute, skrisk á dangø”, – vaikystëje praðyda-vome pasitupdæ ant rankos boruþæ. Dabar derëtø papraðy-ti, kad ji skristø á ðiltnamá. Nes boruþës – labai aktyvûs ðilt-namio gynëjai nuo amarø ir kitokiø uþpuolikø. Todël nesi-stebëkite, jei pamatysite, kad patyræ ðiltnamininkai gaudolauke tuos vabaliukus ir neða juos á savo ðiltnamius. Jukviena boruþë arba jos lerva per dienà suryja iki 70 amarø.Jos ryja net kolorado vabalo kiauðinius. Neveltui boruþë ta-po ekologinës þemdirbystës simboliu. Lietuvoje turime apiepenkiasdeðimt boruþiø rûðiø. Daþniausiai matome penkia-taðkes ir septyntaðkes.

Darþus ir sodus nuo kenkëjø gina apie 200 ávairiø vabz-dþiø. Vieni jø paprasèiausiai pasigauna juos ir suëda, o kitiparazituoja ant kenkëjø kûnø arba jø viduje. Þygiai, vyèiai,kerðvabaliai – maþai kam paþástami þmogaus sàjunginin-kai nuolatinëje kovoje su kenkëjais. Daugelis jø þiemoja ponukritusiais lapais. Todël tikrai neverta deginti sugrëbtølapø. Daug geriau juos sukompostuoti.

Daugelis plëðriøjø vabzdþiø minta ne tik kitø vabzdþiøkûnais. Gyvybei palaikyti jiems reikia ir þiedø nektaro. Ypaèjie mëgsta smulkius krapø, petraþoliø, morkø, rapsø, gars-tyèiø, ramunëliø þiedus. Todël netoli ðiltnamio durø ir lan-gø turëtø augti ðie augalai. O paèiame ðiltnamyje palikiteþydëti bent kelis krapus, tegul ilgiau paþydi bazilikas irmairûnas.

Nereikia uþmirðti ir bièiø, vapsvø, ðirðiø bei kitokiø pa-galbininkø, kurie padeda apsidulkinti agurkiniø darþoviøþiedams. O ir savidulkiams pomidorams patinka, kai jø þie-dus aplanko vabzdþiai. Pramoniniuose agurkø ir net pomi-dorø ðiltnamiuose vapsvos specialiai veisiamos, nes þymiai

padidina derliø. Mëgëjiðkame ðiltnamyje taip pat galimaásirengti bièiø aviliukà. Taèiau tai keblus ir specialiø þi-niø reikalaujantis uþsiëmimas. Paprasèiau apdulkintojusprisivilioti ið lauko. Tereikia per patá agurkø ir pomidorøþydëjimà jø þiedus apipurkðti silpnu medaus tirpalu (ar-batiná ðaukðtelá iðtirpinti puslitryje vandens). Labai nau-dinga netoli ðiltnamio auginti þydinèiø augalø gyvatvores.Jos ne tik uþstoja vëjus, bet ir teikia prieglobstá naudin-giems vabzdþiams bei paukðèiams.

NUO SËJOS IKI DERLIAUS NUËMIMO

ATSAKINGIAUSIAS DARBAS –PASIRINKTI TINKAMAS VEISLES

Tik geros veislës gera sëkla gali duoti gerà derliø. Ypaèsvarbu tai ásidëmëti ðiltnamininkui, nes auginti brangiameðiltnamio plote prastas ar po dangomis blogai auganèias dar-þoviø veisles tikrai neverta.

Renkantis veisles patarèiau ásidëmëti keletà bendrø tai-sykliø. Pirmiausia, atkreipkite dëmesá, ar ta veislë skirtaauginti po stiklu ir plëvele. Nes yra ávairiø darþoviø veisliø,kurios puikiai auga lauke, bet skursta auginamos po stikluar plëvele. Antra, ðiltnamyje neapsimoka auginti vëlyvøjøveisliø darþoves, todël rinkitës ankstyvàsias. Tiesa, ði tai-syklë turi ir iðimèiø – rudens auginimui ar þiemojimui la-biau tiks vëlyvøjø veisliø kiniðki kopûstai, ðpinatai ir kitosðiltnaminës darþovës. Treèia, þiûrëkite, ar ant sëklø pake-lio nurodytas terminas, iki kurio jas reikia iðsëti á dirvà.Jeigu lipdukas su data uþklijuotas kitu lipduku, o ant jo –dar vienas, tikriausiai pardavëjai pratæsë galiojimo laikà.Galbût tø sëklø daigumas vis dar atitinka standartus, galsëklø kokybæ kontroliuojanti institucija leido jas pardavi-nëti. Taèiau að tokiø sëklø neperku.

Deja, daugelis sëklø pardavëjø ant pakeliø pateikia la-bai neiðsamius veisliø apraðymus. Taupydami pinigus jievisoms pomidorø veislëms atspausdina vienodus pakeliussu graþiu ir dideliu, bet neþinomos veislës vaisiumi, uþra-ðo bendriausias þinias apie tà darþovæ ir mano savo misijàatlikæ. Veislë nurodoma ne spaustuviniu uþraðu, o ant lip-duko. Todël prieð einant á sëklø parduotuvæ verta perskai-tyti darþininkystës þurnalus su naujausiø veisliø apraðy-mais, pavartyti sëklomis prekiaujanèiø firmø katalogus,nors, deja, ir juose konkreèios veislës auginimo ypatybës

daþnai nutylimos. O parduotuvëje reikia praðyti ne ðiaip“gerø sëklø”, bet pasakyti pardavëjai konkreèios veislëspavadinimà. Ant pakelio jis bus uþraðytas originalo kal-ba, kaip priimta pasaulyje, tarp viengubø kabuèiø. Pavyz-dþiui, taip: salotos ‘Mira’, ‘Winter Butterkopf’ ar ’Kamen-naja golovka’.

Senesnëse, o neretai ir dabar leidþiamose augalininkys-tës knygose skaitytojai randa terminà “rajonuotos augaløveislës”. Rajonuotomis anksèiau buvo vadinamos tokios veis-lës, kurias specialios ástaigos (Lietuvoje – valstybinës þemësûkio augalø tyrimo stotys) iðtyrë ir rekomendavo augintitam tikroje teritorijoje, nes nustatë, kad jø derlingumas, at-sparumas ligoms bei kitos ûkinës savybës yra geresnës neikitø. Dabar kalbininkai ðá terminà pakeitë kitu –“tinkamiau-sios auginti”. Lietuvoje tinkamiausiomis auginti pripaþin-ta apie 100 darþoviø veisliø. Kasmet jø sàraðas kinta, nesvienos veislës iðbraukiamos ið sàraðo, o kitos – áraðomos.Metams bëgant senos veislës iðsigimsta, praranda atsparu-mà ligoms ir kenkëjams. Tinkamiausiø auginti darþoviø sëk-lø sàraðus skelbia “Valstybës þinios”.

Suprantama, kad tinkamiausios auginti veislës keliapagrástà pasitikëjimà, todël bûtent jos turëtø uþimti didþi-àjà dalá ðiltnamio. Taèiau ðiuo metu visuotinë globalizaci-ja, intensyvûs tarptautiniai kontaktai daro didelá poveikádarþoviø asortimentui. Sëklomis prekiaujanèios ámonës,patys darþininkai ið uþsienio ðaliø atsiveþa daug naujø ne-rajonuotø veisliø, kurios neretai yra geresnës uþ vieti-nes. Tai ir nenuostabu, nes senas darþininkystës tradici-jas turinèiose ðalyse dirba daug selekcininkø, kurie kas-met iðveda naujø veisliø.

Pripaþinti sëklas tinkamiausiomis – ilgai trunkanti pro-cedûra. Todël suþinojus apie naujà vertingà veislæ, nevertalaukti jos oficialaus pripaþinimo. Tik nereikëtø mestis ir á

kità kraðtutinumà – neiðbandytai veislei pirmaisiais josauginimo metais uþtektø ir nedidelio plotelio. O jeigu nau-jokë gerai derës kelis metus ið eilës, galima bus jà ásileistiir á didesná plotà.

Atskirai reikëtø aptarti hibridines veisles, kurios þymi-mos prie jø pavadinimo priraðant raidæ F ir skaitmená 1. Tai– dirbtinai sukurtos veislës, kryþminant tik konkreèias tamtikslui iðvestas veisles. Daþniausiai hibridai pasiþymi geres-nëmis savybëmis, nei senaisiais kryþminimo ir atrankos bû-dais iðvestos veislës. Tiesa, hibridiniø darþoviø sëklos daugbrangesnës. Bet papildomas iðlaidas tikriausiai atpirks at-sparesnës, derlingesnës, geresnës kokybës darþovës. Todëlauginimui ðiltnamyje joms reikëtø atiduoti pirmenybæ.

Hibridinës veislës tëvus selekcininkai daþniausiai laikopaslaptyje. Ðiltnamyje ar darþe auginamos hibridinës dar-þovës apsidulkina kitø veisliø sëklomis, todël jø savybës ryð-kiai skirsis nuo pirmos kartos hibrido.Tad neverta bandytiuþsiauginti savø hibridiniø veisliø sëklø, nes ið jø iðaugsvisai neþinomø savybiø augalai. Daugelis jø bus daug blo-gesni uþ savo “mamà”, kuri subrandino sëklas. Dël tos pa-èios prieþasties neverta sëti sëklø, kurias iðkrapðtëte ið par-duotuvëje pirktø net ir labai puikiø paprikø. Nes labai di-delë tikimybë, kad tos paprikos iðaugo ið hibridiniø sëklø.O juk turgaus prekiautojos daþnai net neslëpdamos aiðki-na, kad savo daigus iðaugino ið pirktiniø paprikø, kurios“buvo labai didelës ir labai skanios”.

Taèiau reikia turëti galvoje ir tai, kad hibridinës veis-lës gali bûti genetiðkai transformuotos. Kitaip tariant, ge-nø inþinerijos bûdu augalai gali bûti paveikti taip, kad tam-pa atsparûs kai kurioms ligoms, kenkëjams, labai padidëjajø bendras ar atskirø organø produktyvumas. Taèiau ikiðiol nëra patikimø duomenø, kaip tokie augalai veikia gy-vûnø organizmus. Juk tikrai galima átarti, kad jeigu stim-

pa kopûstinio baltuko vikðras, sugrauþæs genetiðkai trans-formuoto kopûsto lapà, tai ir þmogui toks augalas gali bûtipavojingas. Jungtinëse Amerikos Valstijose manoma, kadvisa tai nekelia realaus pavojaus. Pavyzdþiui, didþioji dalissojø derliaus toje ðalyje gaunama ið genetiðkai transfor-muotø augalø.

O Europos Sàjungoje tokiø augalø auginimas yra grieþ-tai kontroliuojamas. Tik visa bëda, kad hibridiniø augaløkûrëjai jø tëvø kilmæ laiko paslaptyje. Todël augintojai daþ-niausiai negauna informacijos, ar prie hibridiniø augalø“gimimo” prisidëjo genetikai.

Pardavëjai vis daugiau siûlo ávairiais bûdais apdorotøsëklø. Jos brangesnës, taèiau palengvina sëjà, skatina sëklødygimà, apsaugo augalus nuo kenkëjø.

Draþuotos sëklos panaðios á maþus þirnelius. Apvalka-las sudaromas ið klijø , organiniø bei mineraliniø maistiniømedþiagø, augimo stimuliatoriø, kartais pridedant ávairiøchemikalø, skirtø ligø sukëlëjams ir kenkëjams naikinti arbent atbaidyti, naudingø mikroorganizmø. Draþuotos sëk-los á dirvà beriamos 1,5-2 kartus reèiau, todël lengviau iðre-tinti sudygusius augalus. Draþuotos sëklos padidina derliø10-25 procentais. Daþniausiai draþuojamos smulkios, pa-vyzdþiui, morkø sëklos. Draþuotø sëklø prieð sëjà daþniau-siai nereikia nei mirkyti, nei daiginti, jos be jokio papildo-mo paruoðimo beriamos á dirvà. Nors yra ir tokiø draþuotøsëklø, kurias rekomenduojama prieð sëjà kelias valandasar paras palaikyti ant drëgno audinio ðiltoje vietoje. Apietai paþymima instrukcijoje. Taèiau reikia atminti, kad dra-þuotas sëklas nerekomenduojama palikti antriems me-tams. Sausoje vietoje jas galima laikyti tik kelis mënesius.

Parduotuvëse galima rasti ir beicuotø ar inkrustuotøsëklø. Radæ toká uþraðà ant pakelio, þinokite, kad sëklos ap-

veltos chemikalais ar aptrauktos polimerine su beicais plë-vele, kurie apsaugo sëklà, o vëliau – patá augalà nuo ligø irkenkëjø. Pavyzdþiui, insekticidais apveltos morkø sëklospirmoje augimo stadijoje apsaugo augalus nuo morkinësmusës. Beicuotos sëklos daþniausiai bûna nebûdingos jomsspalvos. Jas sëjant reikia laikytis darbo saugos taisykliø,dirbti tik su pirðtinëmis.

Dar vienas iðradimas – sëklø juostos. Tai – ant siaurospopieriaus juostelës arba ant vandenyje tirpstanèio plasti-ko reikalingu atstumu suklijuotos sëklos. Tokià juostà be-lieka patiesti á dirvoje padarytà griovelá ir uþþerti þeme. Pa-togu, nes sëja tampa spartesnë, o sudygusiø sëklø neberei-kia retinti.

Pavasará darþininkus pradeda kankinti klausimas, ákurá, deja, nëra vienintelio tikslaus atsakymo – kokiaspomidorø ir paprikø veisles auginti. Ðias dvi darþoves aðypatingai iðskiriu todël, kad tai – svarbiausi ðiltnamio au-galai, o jø veisliø gausa gali bet kam susukti galvà. Ðian-dien rinkoje galima rasti kelis ðimtus pomidorø veisliø.Taèiau nesitikëkite rasti tà vienintelæ, kuri jus patenkin-tø visais atþvilgiais. Tokiø tikrai nëra. Vienos – derlin-gos, taèiau nelabai skanios, kitos labai skanios, taèiau ne-atsparios ligoms, ir taip toliau, ir taip toliau. Prieð kele-rius metus man labai patiko pomidorai ‘Lastoèka F1’. Jiegana skanûs, pakankamai atsparûs marui. Taèiau vege-tacijos pabaigoje vaisiai labai susmulkëja. Jau keleriusmetus auginu nepaprastai derlingà Olandijoje iðvestàveislæ ‘Raisa F1’. Nors ji pritaikyta auginti ðildomuoseðiltnamiuose, taèiau puikiai dera ir neðildomuose. Vai-siai nepaprastai graþûs, visi vienodo dydþio, nuskintilabai ilgai iðsilaiko. Bet skonis galëtø bûti ir geresnis,o jø odelë aiðkiai per stora. Dël gero skonio labai norë-tøsi daugiau auginti ‘Jauèio ðirdþiø’, bet jie nelabai der-lingi ir neatsparûs ligoms. Veisliø pasirinkimas priklau-

so ir nuo to, kokiems tikslams pomidorus auginsite –valgysite ðvieþius, konservuosite ar gaminsite ið jø sul-tis. Taigi, visapusiðkai idealiø veisliø nebûna. Todël ge-riau bûtø ðiltnamyje auginti ne vienà, o bent tris – ke-turias ávairiø savybiø veisles.

Lengviau pasirinkti paprikø veisles. Jø skoniai, derlin-gumas, atsparumas ligoms skiriasi daug maþiau, nei pomi-dorø. Todël mëgëjai daþnai paprikas renkasi pagal formà irspalvas. Juk jø bûna ne tik raudonø ir geltonø, bet net ðo-koladiniø ir violetiniø.

Baklaþanai taip pat skiriasi forma, dydþiu ir spalvomis.Mëgëjai augina ne tik violetinius, melsvus ar beveik juodus,bet ir neseniai pasirodþiusius visiðkai baltus baklaþanus,kurie marinuoti ne tik skoniu, bet ir iðvaizda primena pie-vagrybius. Taèiau neverta vaikytis veisliø ávairovës, nes vi-sø veisliø baklaþanai skoniu maþai tesiskiria.

Perkant sëklas, reikia þinoti, kiek augalø tilps á jûsøðiltnamá ir kiek daigø reikia uþsiauginti. Patarèiau skaièiuotipagal tokià formulæ. Pusæ viso ðiltnamio ploto paskirkitepomidorams. Kiekvienam kvadratiniam metrui pasëkite po5-6 sëklas. Ketvirtadalá ðiltnamio ploto atiduokite papri-koms. Jø kiekvienam kvadratiniam metrui ðiltnamio plotoreikëtø pasisëti po 6-8 sëklas. Kodël tiek daug? Ogi todël,kad dalis sëklø, tikriausiai, nesudygs, o dalá nepilnaverèiødaigø teks iðbrokuoti.

Manau, kad uþteks pasisëti 6 baklaþanø ir 2-3 karèiø-jø arba èili paprikø sëklas. O kadangi pakeliuose sëkløbûna daugiau, jas perkant patarèiau kooperuotis su ki-tais darþininkais.

Darþovës Sëklø laikymo Minimali dygimo Dygimotrukmë metais pasëjus sausomis temperatûra

sëklomis C laipsniaistrukmë paromis

Agurkai 6-8 13-15 4-8Aguroèiai 6-8 10-12 4-8Arbûzai 6-8 15-17 6-15Baklaþanai 3-5 13-14 8-14Burokëliai 4-5 5-6 8-16Kopûstai - gûþiniaibaltieji ir raudonieji,briuseliniai 4-5 2-3 3-6þiediniai 4-5 2-3 3-6ropiniai 4-5 2-3 3-6Krapai 2-3 2-3 8-15Melionai 6-8 15-17 5-10Moliûgai 6-8 10-12 4-8Morkos 3-4 4-5 9-15Paprika 3 8-13 8-16Pomidorai 4-9 10-11 4-8Porai 3-4 2-3 8-18Pupelës 2-4 10-12 4-10Ridikëliai 4-5 1-2 3-7Salierai 1-4 3-4 12-22Salotos 3-4 2-3 4-10Svogûnai 2-3 2-3 8-18Ðpinatai 3-4 2-3 4-7

Pagal Francà Biohmigà.

Sëklø laikymo ir dygimo trukmës

KOL SËKLOS DAR NESUDYGO

Nusipirkus neparuoðtø sëjai sëklø, jas reikëtø iðrûðiuo-ti ir apdoroti bent vienu ar net keliais dygimà bei tolesnáaugimà skatinanèiais bûdais. O jeigu darþininkas pats nu-tars uþsiauginti sëklø, jis turëtø þinoti, ið kurio vaisiaus, iðkurios jo vietos, ið kurio þiedyno, kuriuo metu surinktos sëk-los bus paèios vertingiausios.

Siekiant gauti didesná ir ankstyvesná derliø, svarbu at-rinkti didþiausias ir sunkiausias sëklas. Pavyzdþiui, dides-nës ridikëliø sëklos duoda ne tik didesná, bet ir ankstyvesnáderliø. O vienodos dydþiu, bet tuðèiavidurës pomidorø aragurkø sëklos apskritai nesudygsta. Skirtingø augalø sëk-los namø sàlygomis rûðiuojamos ávairiais bûdais: sijojamosper sietus, mirkomos vandenyje ar valgomosios druskos tir-pale, kad á pavirðiø iðplauktø tuðèiavidurës sëklos. Nedide-lius sëklø kiekius galima iðrûðiuoti rankomis, vertinant jaspagal iðvaizdà. Apie sëklø daigumo ir dygimo energijos nu-statymà nekalbësime, vildamiesi, kad profesionalûs sëkløpardavëjai ir juos kontroliuojanèios ástaigos gerai atlieka sa-vo darbà.

Paprasèiausias bûdas – suberti sëklas á indà su vande-niu, iðmaiðyti ir palikti kelioms minutëms nusistovëti. Ge-ros sëklos nusës á dugnà, o tuðèiavidurës liks plaukioti van-dens pavirðiuje. Bereikia jas nupilti, o nuskendusias iðdþio-vinti ir laukti sëjos.

Sëklø rûðiavimas valgomosios druskos tirpale (valgoma-sis ðaukðtas vienam litrui vandens) – grieþtesnis atrankosbûdas, nes jame á pavirðiø iðplaukia didesnë dalis sëklø, o áindo dugnà nusëda tik paèios sunkiausios ir vertingiausios.Po rûðiavimo druskos tirpale sëklas reikia labai gerai per-plauti ðvariame vandenyje ir iðdþiovinti.

Þinoma, nebereikia rûðiuoti sëklø, kurios pardavinëja-mos ne gramais, o vienetais, nes jos jau bûna iðrûðiuotos.

Terminiu apdirbimu siekiama paspartinti sëklø dygimàir pakeisti kai kurias jø biologines savybes. Veikiamos aukð-ta temperatûra agurkø, aguroèiø, cukinijø, arbûzø ir melio-nø sëklos greièiau subræsta, ið jø iðaugæ augalai uþmezgadaugiau moteriðkø þiedø. Tik sudygusias kai kuriø darþo-viø sëklas palaikius 0 C laipsniø temperatûroje, ið jø iðaugæaugalai lengviau pakelia oro atðalimus. Toks bûdas vadina-mas grûdinimu. Pavyzdþiui, ið uþgrûdintø pomidorø sëkløiðaugæ augalai ir 10 C laipsniø temperatûroje dar pastebi-mai auga, o ið neuþgrûdintø – nustoja augti jau 12 C laipsniøtemperatûroje. Taèiau ne visø augalø sëklas galima grûdin-ti. Paveikus þemomis temperatûromis ridikëliø, salotø sëk-las, ið jø iðaugæ augalai anksèiau pradeda leisti þiedstiebius.

Sëklø mirkymu ir daiginimu spartinamas sëklø dygi-mas. Tokiu bûdu galima 2-7 dienomis paankstinti daugelio,o ypaè lëtai dygstanèiø darþoviø derëjimà. Sëklos mirkomosbent kartà per parà keièiamame vandenyje arba laikomossuvyniotos á daþnai drëkinamà skudurëlá tol, kol 1-5 procen-tai sëklø iðleidþia 2-3 mm ilgio daigelius. Kitas mirkymobûdas vadinamas barbotavimu. Jis pagrástas sëklø laikymuoro ar deguonies prisotintame vandenyje. Toká átaisà nesun-ku pasigaminti namuose ið bet kokio indo su vandeniu, perkurá akvariumui skirtu kompresoriumi puèiamas suspaus-tas oras. Kambario temperatûros vandenyje ridikø ir svogû-nø sëklos barbotuojamos 12, burokëliø ir pomidorø –12-18,agurkø, moliûgø, petraþoliø, salierø, krapø ir ðpinatø – 18,morkø ir svogûnø – 18-24, paprikos ir arbûzø – 24-36 valan-das. Ðalèiui atspariø darþoviø sëklos daiginamos 15-20, o ði-lumamëgiø – 25 C laipsniø temperatûroje. Po mirkymo irdaiginimo sëklas reikia apdþiovinti iki birumo ir, neleidþiantperdþiûti, pasëti. Jei sëklos pradëjo dygti, o sëti dar per ankstiar dirvos nespëjote paruoðti, sëklas suvyniokite á drëgnà sku-

durëlá ir ádëkite á ðaldytuvà arèiau ðaldymo kameros, kurlaikosi artima nuliui temperatûra.

Sëklø mirkymas mineraliniø tràðø, kitokiø druskø, au-gimo stimuliatoriø ir vitaminø tirpaluose naikina ligø su-këlëjus, skatina augalø augimà, didina jø derliø, praturtinajas naudingomis medþiagomis. Specialistai tvirtina, kad, pa-mirkius morkø sëklas kobalto nitrato 0,01 procento tirpale,ne tik padidëjo derlius, bet ðakniavaisiuose net 1,5 karto pa-daugëjo cukraus ir ketvirtadaliu – karotino. Daþniausiai mir-kymui naudojami kalio permanganatas (0,05-0,1 procentokoncentracijos tirpalas, arba ant peilio galo telpantys grû-deliai iðtirpinami 1 l vandens), boro rûgðtis (0,002-0,05), mag-nio sulfatas (0,02-0,1), cinko sulfatas (0,005-0,05), vario sul-fatas (0,05), kalio nitratas (kalio salietra) (0,5-2). Galima mir-kyti ir rauginto karviø mëðlo iðtraukoje (viena dalis mëðlotrims dalims vandens), nulauþtos ir kelias paras tamsoje ið-laikytos alavijo ðakos sultyse, èesnako iðtraukoje (keturiossutarkuotos skiltelës uþpilamos stikline ðalto vandens ir pa-laikomos per naktá). Ið augimo stimuliatoriø daþniausiai nau-dojami heteroauksinas ir gintaro rûgðtis ( jø tirpalø kon-centracijos nurodomos ant pakuoèiø). Taèiau reikia pripa-þinti, kad sëklø praturtinimo poveikis tomis medþiagomis –dar nepakankamai iðtirtas reikalas. Todël mëgëjai darþinin-kai turi plaèias eksperimentavimo galimybes.

Dar maþiau iðtirtos fizikinio poveikio priemonës. Yraduomenø, kad naudinga sëklas palaikyti prie magneto, sau-lës atokaitoje, paveikti ultragarsu ar apðvitinti jas ágaubtoveidrodþio koncentruota ðviesa.

Dezinfekcija siekiama apsisaugoti nuo ligø ir kenkëjø,kurie kartu su jomis gali patekti á ðiltnamá. Dezinfekuoja-ma specialiais chemikalais, karðtu vandeniu, kaitinimu ore,kvarcavimu. Reikëtø taikyti ne vienà o visà kompleksà sëk-lø ruoðimo bûdø.

DAIGØ PIKAVIMO IR APÐVIETIMO NAUDA

Daigus galima auginti dviem bûdais. Auginant pirmuo-ju bûdu sëklos sëjamos tiesiai á vazonëlius. Auginant ant-ruoju bûdu jos sëjamos á dëþutes maþdaug per dviejø pirðtøstorio tarpus viena nuo kitos. Suprantama, kad taip tankiaipasëti augalai negali ilgai augti, nes greitai pradeda stelbtivieni kitus. Todël, kai jie pradeda leisti pirmus tikruosiuslapus, sëjinukus reikia persodinti ir duoti jiems didesná plo-tà. Toks persodinimas vadinamas pikavimu.

Pikavimas turi nemaþai privalumø. Pirmàjá sëjinukøauginimo mënesá jiems reikia maþdaug deðimt kartø ma-þesnio ploto, juos galima geriau apðviesti lempa. Pikuoja-miems sëjinukams nutrûksta dalis ðakneliø, todël jie iðlei-dþia tankesnes kuokðtines ðaknis. Vëliau tokie augalai ge-riau pakelia persodinimà á nuolatinæ auginimo vietà. Pikuo-jant daigai ágilinami á dirvà iki pat skilèialapiø, todël iðlei-dþia papildomas ðaknis.

Taèiau að nemanau, kad paprikas ir baklaþanus reikë-tø pikuoti. Svarbiausia prieþastis ta, kad ðie augalai labaisunkiai ataugina savo ðaknis ir po pikavimo ilgam nustojaaugæ. O be to jie ne tokie jautrûs prastam apðvietimui, todëlniekada nelepinau jø dirbtiniu apðvietimu. Taigi, paprikøir baklaþanø daigintas sëklas sëju tiesiai á vazonëlius.

Pomidorus taip pat galima iðauginti nepikuotus. Taèiaujø daigai tikrai bus kokybiðkesni, jei juos pikuosite. Pikavi-mui “pasmerktø” pomidorø sëklas sëju á 5-10 cm gylio dë-þutes, kurias uþpildau tuo paèiu durpiniu substratu. Já iðly-ginu ir kiek suspaudþiu. Iðilgai dëþutës kas 2 cm liniuoteáspaudþiu 1 cm gylio griovelius. Po to tà patá padarau sker-sai dëþutës. Sëklas sëju á grioveliø susikirtimus. Ir uþþe-riu tuo paèiu substratu. Tada dëþutæ dedu á polietileninámaiðà ir statau á ðiltà vietà. Kai daigai prasikals á pavir-

ðiø, maiðà nuimu ir dëþutæ perkeliu ant palangës. Darpatogiau daiginti daigyklose – tai tokie maþi vazonëliai,kurie visi sujungti á vienà 30x40 cm ar kiek didesnio dy-dþio plokðtæ. Priklausomai nuo vazonëliø dydþio, vienojepaletëje gali bûti nuo 24 iki 104 vazonëliø. Kadangi visivazonëliai dugnuose turi kiaurymes, paletæ reikia laikytiant padëklo á virðø uþriestais pakraðèiais, á kurá nutekëtøvandens perteklius

Pomidorø daigams ypaè vasario ir kovo mënesiais na-tûralaus per langà sklindanèio apðvietimo tikrai stinga. To-dël iki daigø iðpikavimo patartina ásirengti papildomà dirb-tiná apðvietimà. Tuo labiau, kad tai labai nesunku padaryti.

Vienai paletei apðviesti pakanka vienos ekonomiðka va-dinamos dienos ðviesos lempos, kuri ðvieèia kaip 150 W ga-lingumo kaitrinë lemputë (tai bûna paþymëta ant jø ápaka-vimo). Tokiomis lempomis prekiauja specializuotos elektrosprekiø parduotuvës. Ir nors jos santykinai brangios, bet su-vartoja kelis kartus maþiau elektros energijos, nei kaitrinëslemputës ir tarnauja daug ilgiau. Kai kurioms ekonomið-koms lempoms gamintojai duoda 5 metø garantijà. Jos pa-togios ir tuo, kad maþai ákaista, todël jas galima átaisyti vi-sai prie pat augalø. Apðviesti pomidorø daigus reikëtø bent12 valandø per parà.

Daigus pikuoju, kai augalai iðleidþia 1-2 tikruosiuslapus. Ið substrato juos iðimu su peiliu ir perkeliu á vazo-nëlius, kuriuose ið anksto pirðtu padarau maþdaug 2-3 cmgylio duobutes. Menkus, blogai iðsivysèiusius daigus ne-sigailëdamas iðmetu. Daigà á substratà ádedu iki pat skil-èialapiø. Svarbu, kad ðaknelë neuþsiriestø á virðø. Tada jàgerai apspaudþiu substratu ir palieju.

Daugelis lauke auginamø vienmeèiø ir dvimeèiø gë-liø praþys anksèiau, jei jø daigus uþsiauginsime ðiltna-

myje.Todël parduotuvëje reikëtø pasidairyti ne tik po dar-þoviø, bet ir po gëliø sëklø lentynas. Daþniausiai mëgëjaiðiltnamyje daigais augina celiozijas, gvaizdûnes, puoðnià-sias gubojas, nemezijas, ratilius (kuriuos dauguma sodi-ninkø vadina astrais), serenèius (tagetes), skaistenius,þydrûnus, laibenius, vienmeèius jurginus, dekoratyvinessaulëgràþas. Daigais galima dauginti ir daugiametes gë-les: rytinæ aguonà, muilinæ gubojà, gausialapá lubinà, pen-tinius, raktaþoles, rutgrûdëlæ, sinevadà.

Ðiltnamyje galima uþsiauginti ir ankstyvøjø kopûstø,kaliaropiø, briuseliniø kopûstø, salierø, gûþiniø salotø, svo-gûnø, porø daigø. Dëþutëse su substratu nuo balandþio pra-dþios daiginu ir kelis ankstyvøjø bulviø gumbus.

Substratà sudarau ið persijotos lapinës þemës, smulkiødurpiø, pûdinio. Á substratà reikëtø ápilti ir smulkaus smë-lio. Kibirui substrato skiriu po ðaukðtà azoto, fosforo ir ka-lio arba tris ðaukðtus kompleksiniø tràðø. Kadangi dauge-lis augalø nepakenèia chloro, vietoje kalio chlorido vartojukalio sulfatà arba kalio salietrà. Parduotuvëje galima nusi-pirkti ir paruoðto specialaus substrato daigø auginimui.

Ðiltnamyje árengtame ðaltame inspekte daigus galimasëti jau balandþio pradþioje. Taèiau vëlyvà pavasará, kai orosàlygos neleidþia daigø anksti perkelti á laukà, jie daþnaiperauga. Sëjant ðiltnamio lysvëje net ir po plëvelës gaub-tais reikëtø palaukti balandþio pabaigos.

Daigus patogiausia auginti daigyklose. Bet galima ið-berti ir lysvëse kas 5 cm. Kadangi daugelio gëliø ir ko-pûstiniø darþoviø sëklos yra smulkios, jø nereikëtø sëtigiliau nei per pusæ pirðto. Per tankiai sudygæ daigai reti-nami. Papildomai træðti neverta. Dirva turëtø bûti drëg-na, bet ne ðlapia. Po mënesio ar pusantro nuo sëjos, pra-ëjus pavasarinëms ðalnoms, daigus iðsodinu á laukà. Lau-

kiant vëlyvøjø ðalnø, lauke iðsodintus daigus reikia ap-saugoti uþvoþiant juos vazonëliais ar kitokiais indais,apdengiant polietileninës plëvelës gaubtais ar bent ap-klojant agrodanga.

SËJOS RACIONALIZAVIMAS

Sëjai palengvinti ir paspartinti þmonës prigalvojo dau-gybæ visokiø maðinø ir átaisø. Pramoniniuose ðiltnamiuosedaþnai naudojamos mechaninës sëjamosios maðinos, kuriasstumdant besisukantis bûgnas su ádubomis sëkloms tà dar-bà labai graþiai atlieka. Taèiau mëgëjams tai pernelyg brangimaðina, kuri, vargu, ar kada atsipirktø. Todël, mano nuo-mone, reikëtø áprasti dirbti su maþomis uþdaromis dëþutë-mis, ið kuriø kyðo snapelis. Jø galima ásigyti sodininkøparduotuvëse. Tereikia á dëþutës vidø pripilti sëklø ir ro-domuoju pirðtu per jà pastuksenti. Tokia sëjamàja dëþutegalima sëti morkø, ridikëliø, ðpinatø, krapø ir kitø dar-þoviø ávairaus dydþio sëklas.

Vienas mano paþástamas morkø, petraþoliø ir kitassmulkias sëklas sëja su ... arbatinuku. Pasidaro vidutiniotirðtumo krakmolo kleisterá (galima já vadinti ir kisieliumi),suberia sëklas ir gerai iðmaiðo. Sëklos kleisteryje neskæsta.Tada belieka dirvoje padaryti maþdaug 1 cm gylio griove-lá. Jis griovelius áspaudþia su paaðtrinta lentos briauna.

Svarbu gerai apskaièiuoti, kiek sëklø supilti á kleisterá.Jeigu laikysime, kad 900 morkø sëklø sudaro 1 g, tai tokiukiekiu galima apsëti maþdaug 25-30 m ilgio griovelá. Sëklosjame suguls maþdaug kas 3 cm. Kad pasëlis bûtø vienodes-nis, 1 g sëklø reikëtø iðmaiðyti bent dviejuose litruose kisie-liaus. Nes kuo didesniame kiekyje skysèio iðmaiðytos sëk-los, tuo lengviau jas tolygiai paskleisti. Iðliejus kisieliø,griovelá reikia uþþerti substratu.

Sëklø parduotuvëse galima rasti popieriniø ar ið van-denyje tirpstanèiø koloidø padarytø juostø, ant kuriø vie-nodu atstumu viena nuo kitos prilipdytos augalø sëklos. Pa-darius dirvoje griovelá juostos jame suguldomos, paliejamosir uþþeriamos substratu.

Kantrûs darþininkai tokiø juostø pasigamina ir patys.Susikarpo tualetiná popieriø maþdaug 1 cm ploèio juosto-mis ir degtuku tepa ant jo po laðà tirðto krakmolo kleiste-rio. Uþtepæ lipdo po sëklà. Kai kleisteris nudþiûsta ir sëklosprilimpa, juostas vynioja á rulonus ir laukia pavasario. Daþ-niausiai ant tokiø juostø klijuoja morkø ir ridikëliø sëklas.Morkas klijuoja kas 3-4 cm, ridikëlius – kas 4-5 cm. Þiemàturint laiko tokiø juostø verta pasigaminti, nes pavasará joslabai paspartina sëjà.

ÐILTNAMIO BENDRUOMENËSINTERESUS REIKIA SUDERINTI

Kiekvienas augalas turi turëti minimalià jo poreikiusatitinkanèià erdvæ. Jos dydá diktuoja augalo augumas, augi-nimo bûdas (pavyzdþiui, ant atramø auginamam agurkuireikia maþiau erdvës, nei tam, kuriam leidþiama driektisþeme), dirvos maistingumas. Ridikëliui uþtenka 100 kv.cm ploto, o aukðtaûgiui pomidorui reikia ne maþiau 400kv. cm. Beje, maistingesnëje ir laistomoje darþo dirvoje au-galams galima skirti ir maþiau erdvës, nei sunkesnëmissàlygomis laukuose auginamiems jø giminaièiams.

Idealiausia augalui skirta erdvës projekcija ant þemësturëtø turëti apskritimo ar bent kvadrato formà. Taèiau tuo-met bûtø sunkiau juos mechanizuotai priþiûrëti – purentidirvà, kaupti. Todël, nusiþiûrëjus á pramoninæ þemdirbys-tæ, ir mëgëjams daþniausiai rekomenduojama darþo auga-lus sëti ir sodinti eilutëmis arba juostomis. Eksperimen-

Bazilikai saugo nuo agurkø miltligës, atbaido dvisparnius vabalus,mëgsta pomidorø kaimynystæ.

Krapai atbaido amarus, mëgsta ðpinatø, gûþiniø salotøkaimynystæ.

Braðkës mëgsta ðpinatø, gûþiniø salotø, èesnakø, pomidorøkaimynystæ.

Agurkai mëgsta svogûnø kaimynystæ, nepakenèia pomidorø dëljø labui ðiltnamyje palaikomo sauso oro.

Morkos atbaido svogûninæ musæ, nemëgsta arti auganèiøridikëliø.

Èesnakai atbaido ávairius vabalus, voratinklines erkes, dirviniusðliuþus, nematodus, naikina ávairius grybus, bakterijas,mëgsta augti ðalia ðpinatø, lapiniø ir gûþiniø salotø,kaliaropiø, roþiø.

Svogûnai atbaido voratinklines erkes, morkines blakutes irmorkines muses, mëgsta ridikëliø, ðalavijø, morkø,agurkø kaimynystæ.

Salotos atbaido spragðius, sprages, mëgsta krapø, èesnakø, ka-liaropiø, braðkiø kaimynystæ.

Pomidorai mëgsta braðkiø kaimynystæ, nepakenèia agurkø, nespastariesiems mielas drëgnas oras pomidorams visainetinka.

Ðpinatai gerai sutaria su krapais, braðkëmis, èesnakais,kaliaropëmis, lapinëmis salotomis.

Serenèiai, medetkos, garstyèios, pipirmëtës, ramunëlës, nastur-tos, pelynai, pelargonijos, petunijos nors ir ne ðiltna-mio augalai, bet atbaido daugelá kenkëjø, saugo nuo gry-biniø ligø, todël turëtø nuolat augti aplink ðiltnamá.

Ðiltnamio augalø poveikis greta augantiemsaugalams, jø ligoms ir kenkëjams

tais árodyta, kad augalø derlingumas nedaug tesumaþëja,jei jiems skirtos erdvës projekcija bûna ne kvadrato, o ið-tempto staèiakampio formos. Taèiau mëgëjams, kurie posavo darþus nevaþinëja nei su traktoriais, nei su arkliøtraukiamais padargais, protingiau bûtø augalus augintikvadratuose, kurie iðdëstyti kaip ðachmatø lentoje, ir iðto gauti iki 10 procentø didesná derliø.

Darþininkai seniai pastebëjo, kad greta auginami skir-tingi augalai vienas kitam turi didelæ átakà. Kai kurie tar-si bièiuliai skatina vienas kito augimà ir derëjimà, o kiti –engia ir net þudo jiems nepatikusius kaimynus. Poveikisatsiranda dël ávairiø prieþasèiø. Pavyzdþiui, darþuose agur-kus neretai augina tarp javø ar vijokliniø pupeliø juostø,kurios apsaugo lepius agurkus nuo vëjø ir sudaro jiemstinkantá mikroklimatà. Kai kur áprasta tarp bulviø ásëtipupø, nes pastarosios ant ðaknø turi bakterijø, kaupian-èiø ir perdirbanèiø á augalams prieinamus junginius oreesantá azotà. Tokiu bûdu bulvës gauna papildomà maitini-mà, o atsidëkodamos savo kvapu apsaugo pupas nuo ama-rø. Auginant ðalia kukurûzus ir vijoklines pupeles, kuku-rûzai taip pat papildomai gauna azoto, o uþ tai leidþiapupelëms vyniotis ant savo stiebø. Daþnas darþininkas vie-noje lysvëje augina morkas ir svogûnus, nes ðioms darþo-vëms kenkianèios skirtingø rûðiø musës nepakenèia kitoaugalo kvapo. Salierai graþiai sutaria su kopûstais, vienikitus apsaugodami ne tik nuo kenkëjø, bet ir nuo ligø. Þy-dinèios gëlës ar sëklojai pritraukia vabzdþius, kurie naiki-na kultûriniø augalø kenkëjus.

Pramoninëje darþininkystëje sugretintas daþoviø augi-nimas nëra populiarus, nes tai apsunkina mechanizuotà au-galø prieþiûrà ir derliaus nuëmimà. Taèiau rankø darbo më-gëjai turëtø aktyviau ásisavinti tokias technologijas, nes jostaupo tràðas, augalø apsaugos priemones ir gerina derliauskokybæ.

Literatûroje galima rasti labai ávairiø duomenø apie au-galø suderinamumà. Pavyzdþiui, vokieèiø autoriai kartaispateikia visai skirtingas rekomendacijas nei rusai. Matyt,taip atsitinka ne tik todël, kad stinga iðsamiø tyrimø, betpatirèiai átakos turëjo skirtingos klimato sàlygos, veisliø pa-sirinkimas, atstumai tarp augalø.

Ðiltnamyje taip pat reikëtø vengti monokultûrø – vienpomidorø ar agurkø. Tuo labiau, kad mëgëjø ðiltnamiuoseauginamø augalø asortimentas gali bûti pakankamai pla-tus. Ið jø tikrai galima sudaryti bendrijas, kuriø nariai gra-þiai ir naudingai tarpusavyje sutartø.

KAI ATEINA DAIGØ PERKRAUSTYMO METAS

Dràsiausi ir geriau techniðkai pasirengæ ðiltnamininkaijau paskutinájá balandþio ar pirmàjá geguþës deðimtadiená pra-deda kraustyti ðilumamëgiø augalø daigus nuo palangiø ir iðlodþijø á nuolatinæ jø augimo vietà ðiltnamyje. Apie bûsimasir, aiðku, neiðvengiamas ðalnas visai nesinori galvoti, kai sau-lëtà vidurdiená oro temperatûra ðiltnamyje pakyla iki 30 Claipsniø. Taèiau labai skubëti neverta, pradþioje uþsodinkitene daugiau kaip treèdalá pomidorams skirto ploto paèiais sil-pniausiais daigais (labai prastø daigø, aiðku, geriau visai at-sisakyti). Jei juos ir pakàs ðalnos, nebus taip gaila. O papri-kas, baklaþanus, agurkus, melionus, arbûzus, vijoklines pu-peles, okras kol kas palepinkite ðilumoje.

Pirmiausia reikëtø pasirûpinti, kad su tokia meile ir rû-pesèiu iðauginti daigai transportavimo metu nenulûþtø. Ne-seniai sodininkø parduotuvëse atsirado specialios ið storosvielos iðlenktos atramos, kurios labai padeda loveliuose au-ginamiems pomidorø daigams neiðlinkti. Jeigu pomidoraidar labiau iðtáso, atramø kojeles galima pailginti, lipnia plë-vele pririðus prie jø pagaliukus.

Jeigu pirksite pomidorus turguje, visø pirma nuspræs-kite, kokias pomidorø, paprikø, agurkø veisles norite au-ginti. Bet pardavëjams jø nevardinkite, o klauskite, kuo jieprekiauja. Nes kartais atsitinka taip, kad nesàþiningi par-davëjai vienà ir tà paèià veislæ pardavinëja skirtingais pava-dinimais. Ko paklausi, tà ir gausi... Geri pomidorø daigaituri turëti bent pieðtuko storio stiebà, 8-9 lapus ir vienàsusiformavusià þiedø kekæ. Kai rinksitës turguje paprikødaigus, bûkite ypaè apdairûs. Svarbiausia, ásitikinkite, kadpardavëjai tikrai þino parduodamos veislës pavadinimà. Bevazonø pirktus pomidorø daigus ið turgaus patogiausiatransportuoti per visà daigø ilgá suvyniojus juos á kelis laik-raðèiø sluoksnius ir tokiu bûdu padarius jiems standþiuspenalus.

Prieð neðdamas pomidorø daigus á ðiltnamá sustatau juospavësyje á uþuovëjà, gerai sudrëkinu substratà ir kritiðkaiapþiûriu. Ligotus, netyèia aplauþytus ir paèius menkiau-sius iðbrokuoju. Visiems iðskabau besiformuojanèius paþas-tinius ûglius. Po to nupurðkiu Bordo tirpalu (reikia stropiailaikytis ant pakuotës nurodytos medþiagø proporcijos ir ga-mybos recepto, nes netaisyklingai pagamintas preparatasgali apdeginti augalø lapus). Tuo paèiu tirpalu purðkiu irvisas agurkines darþoves. Paprikas nuo amarø nupurðkiustipria ramunëliø arbata iðtirpinæs joje ûkiðko muilo ga-balëlá. Maþiau besirûpinantys ekologiðku ûkininkavimu,gali naudoti ir decá, kuris apsaugo ir nuo ðliuþø, mëgstan-èiø grauþti ne tik paprikø lapus, bet ir jø vaisius. Decisgerai apsaugo baklaþanus nuo kolorado vabalø, kurie taipmëgsta ðiuos augalus, kad suranda pas juos kelià net perðiltnamio langus.

Ðiltnamyje per lysvës vidurá (o ji mano ðiltnamyje, pri-minsiu, tik 60 cm ploèio) kas du sprindþius praretinu jauvartojimo brandos sulaukusius ridikëlius, iðkasu vazono dy-dþio duobutes, áberiu á jas kelis grûdelius superfosfato ir

sustatau pomidorø daigus. Viena þymi darþininkë vietojesuperfosfato á duobutës dugnà ádeda po nedidelæ þuvelæ irsako, kad taip visam sezonui aprûpina augalà ne tik fosfo-ru, bet ir kitomis maistinëmis medþiagomis. Daigo ðaknislengvai apspaudþiu substratu. Stengiuosi, kad ðiltnamyjesodinami daigai augtø tokiame paèiame gylyje kaip ir vazo-ne. Nemanau, kad verta dalá net ir iðtysusio stiebo uþþertiþemëmis (o taip pataria kai kurie augintojai), nes tada antpirmosios kekës beveik nebûna vaisiø. Paprikas sodinu kaspusantro sprindþio, agurkus ir baklaþanus – kas trys sprin-dþiai, melionus ir arbûzus – kas penki sprindþiai. Visus dai-gus gerai palieju vasardrungniu vandeniu, kiekvienam au-galui skirdamas ne maþiau kaip po porà litrø. Ir mulèiuojukompostu arba durpëmis.

Po to kiekvienà pomidorà reikëtø tuoj pat pagal laikro-dþio rodyklæ apvynioti aplink virvutæ. Taèiau kol kas baugutai daryti, nes laukiant ðalnø juos reikës pridengti. Todëllaikinai pomidorus pririðu prie jø aukðèio á þemæ susmeigtøkuoliukø. O paprikø, baklaþanø ir agurkiniø darþoviø ikigeguþës pabaigos galima apskritai prie nieko neriðti.

Jei ðalnø nebesitikiu, aukðtaûgius pomidorus riðu neprie kuoliukø, o vynioju aplink virvutes. Apatiná virvutësgalà riðu prie pomidoro stiebo taip, kad jam storëjant vir-vutë neuþsiverþtø. Virðutiná virvutës galà slenkanèia kil-pa riðu prie ðiltnamio palubëje iðtemptos vielos. Slenkantikilpa reikalinga todël, kad galima bûtø virvutæ pailginti,kai besivyniojantys pomidorai jà labai átemps.Virvutes pa-lubëje pririðu prie paraleliai iðtemptø vielø, tarp kuriø bû-na maþdaug pusantro metro tarpas. Vienà virvutæ – prievienos vielos, kità – prie kitos. Taip pririðus virvutes irþiûrint á jas ið lysvës galo, matosi V formos atramos. Antjø vyniodamiesi pomidorai bûna geriau apðvieèiami. Jei-gu ðiltnamis pagamintas ið silpnø konstrukcijø (o dau-guma anksèiau pagamintø serijinës gamybos ðiltnamiø

sumontuoti bûtent ið tokiø) pomidorø atramas reikëtøtvirtinti prie vielø, kurios riðamos ne prie ðiltnamio kon-strukcijø, o prie á þemæ ákastø kuolø. Nes ne vienam ðilt-namininkui gerai uþderëjæ pomidorai ir agurkai savo svo-riu tiesiog álenkë stogus, suskaldë stiklus. Paskaièiuo-kite: jei ðiltnamyje auga 20 aukðtaûgiø pomidorø, kiek-vienas ið jø sveria apie 15 kg, susidaro 300 kg, kuriuosturi atlaikyti ðiltnamio konstrukcijos.

Jeigu ðiltnamininkas turi galimybæ kasdien aplan-kyti savo ðiltnamá, ðalnos jam nekelia dideliø rûpesèiø.Jis gali nakèiai pastatyti ðiltnamyje elektriná kaloriferáar uþkurti pjuvenø krosnelæ, apie kurià pasakojau kita-me skyriuje. Taèiau jei á ûkelá galite atvaþiuoti tik sa-vaitgaliais, reikia gerai pasukti galvà, kaip apsaugoti au-galus.

Pirmiausia, nepatyrusius ðiltnamininkus reikia áspëti,kad ne maþesná pavojø nei ðalnos kelia perkaitimas. O taipdaþnai atsitinka, jei ðiltnamyje susodintus augalus visai sa-vaitei uþdengsite polietileno plëvelës tuneliais. Saulëtà die-nà temperatûra juose pakyla iki 50 C laipsniø. Tokios sau-nos neatlaiko joks pomidoras. Todël laukiant ðalnø ant lys-vëje susmeigtø lankø geriau uþkloti du sluoksnius agrodan-gos. Po ja ðalia augalø galima suguldyti rudus plastikiniusbutelius, pastatyti uþdengtus kibirus ar bakelius su vande-niu. Bûtø gerai vandeniu pripildyti ir laistymui skirtà van-dens bakà. Augintojai yra sugalvojæ ávairiø kiekvienam at-skiram augalui skirtø dangø.

KAI UÞPUOLA PLËÐIKAI

Ne tik þmonës supranta, kad darþovës – sveikas ir ska-nus maistas. Mûsø uþaugintus augalus daþnai uþpuola vi-sai nekviesti valgytojai.

Kurklys. Daugelá metø að net nebuvau matæs tokio vaba-lo. Pirðto ilgio ir storio, tamsiai rudo aksomo spalvos, apsigin-klavæs dviem áspûdingo dydþio priekinëmis kojomis-kastuvais,ant nugaros po odiðkais antsparniais dailiai paslëpæs vëduok-liðkus sparnus – toks gyvûnas pirmà kartà já pamaèiusiam pa-lieka gilø áspûdá. Áspûdis dar labiau sustiprëja, kai pamatai jodarbus. Ten, kur jis ásiveisia, vienas po kito griûna pakàsti dar-þoviø daigai. Tas “þvëris” gyvena po þeme, 3-5 cm gylyje rau-sia urvus, patekæs á vandená neblogai plaukia, o poravimosimetu netgi skraido ir ðvelniai kurkia. Maitinasi poþeminëmisaugalø dalimis. Þiemà, sako, jis net per metrà ásirausia á þemæ.

Neþinau, kaip jis atsirado mano ðiltnamyje. Gal rudenáásirausë á þemæ ðalia ðiltnamio pamatø, o pavasará iðlindojau kitoje jø pusëje, ðiltnamio viduje? O gal ieðkodamas mei-lës áskrido pro pravirà langà? O gal að pats rudená atneðiaukartu su kompostu? Supratau, kad jis jau apsigyveno ðilt-namio viduje tada, kai nulinko keli kà tik pasodinti pomido-rø daigai. Iðtraukus juos ið þemës matësi, kad 2 cm gylyje jøstiebai visai pergrauþti. Vasarà po þeme kurklys padaro lau-ko teniso kamuoliuko ertmæ, ant kurios vidiniø sieneliø pri-lipdo kelis ðimtus murzinai þalsvø “ikriukø”. Po kurio lai-ko ið jø iðsirita maþi á voriukus panaðûs kurkliukai.

Literatûroje galima rasti daugybæ ávairiausiø patarimø,kaip su tais plëðikais kovoti.

Rekomenduojama vëlyvà rudená iðkasti duobæ ir pri-krauti á jà mëðlo. Paðalus tà mëðlà reikia iðkratyti plonusluoksniu. Sako, kad vabalai suðala ir nudvesia. Galima mëð-lo ir nekratyti, o uþpilti já muilinu vandeniu (keturi ðaukð-tai ûkiðko muilo droþliø arba skalbimo milteliø kibirui van-dens). Tada vabalai iðlenda á pavirðiø, kur juos nesunkusurinkti. Tik nepatikëkite literatûroje kartais sûlomu re-ceptu pagautus kurklius sumesti á vandená ir paskandinti.Deja, tie niekadëjai puikiausiai plaukia.

Kiti siûlo aplink kiekvienà augalà padaryti 5 cm gylioaptvërimà ið polietileno, plastikiniø buteliø, skardiniø, ru-beroido. Taèiau augalams tokios tvoros taip pat nepatinkair jie skurdþiau auga. O be to, koks ilgas ir nuobodus dar-bas... Paprastesnis ir augalams maþiau skausmingas bû-das – augalo stiebà apgaubti 15 cm ilgio iðilgai ið vienospusës ápjauta apatine grubiàja meldo stiebo dalimi. Meldusgalima pakeisti panaðaus diametro guminiais vamzdeliais.

Dar neiðbandþiau vieno sodininko patarimo gelbëtisnuo to plëðiko drebulës kuolais. Jis rekomenduoja prisiga-minti 2-4 cm storio ir 25-30 cm ilgio kuoliukø ir juos kas 1-2 metrus sukalti á þemæ. Kuoliukai bûtinai turi bûti su þie-ve. Jei tai tiesa, bûtø lengvas iðsigelbëjimas nuo kenkëjo.Parduotuvëje galima rasti granuliø, kuriomis nuodijamikurkliai. Taèiau toks bûdas nepriimtinas ekologinës þem-dirbystës ðalininkams. Kitas paþástamas pasakojo, kad kur-kliams nepatinka á þemæ áterptos pernykðtës chrizantemøðakelës. Todël galima pabandyti susmulkintø ðakeliø pa-barstyti á duobutes, prieð sodinant á jas pomidorø ir kitøaugalø daigus.

Mano nuomone, rudená, prieð neðant kompostà á ðilt-namá, svarbu gerai já perkratyti. Jeigu sklype prisivei-së kurkliø, didelë jø dalis þiemoti susirinks bûtent kom-posto krûvoje. Á kurkliø naikinimo talkà galima pasi-telkti gudresná katinà, nes kai kurie ið jø tuos vabaluslabai mëgsta.

O ðiltnamyje kas kelis metrus priglausdamas prie lysvësborteliø ákasu á þemæ perpus perpjautus plastikinius butelius.Jø virðus turi bûti sulig substrato pavirðiumi. Á indelius pri-pilu ðiek tiek vandens. Tokiomis pat gaudyklëmis per vasaràgaudau ir lauko darþe ásiveisusius kurklius. Bandþiau á to-kias gaudykles juos vilioti ir medumi, patepæs juo indelius iðvidaus, bet didesnio efekto nepastebëjau. Kartà maèiau, kaip

mano gaudykles vëlø vakarà inspektavo eþys, rûpestingai su-rinkdamas visus á jas pakliuvusius kurklius. Be to, vasaràreikia kilpute bent 10 cm gylyje supurenti visus tarpueilius irtarpuvagius. Taip galima sunaikinti daug kurklio lizdø. Ir pa-milkite kurmius. Na ir kas, kad pievelëje kartas nuo kartoiðkyla koks kurmiarausis? Uþtat ðie gyvunëliai – nepailstamikovotojai su kurkliais.

Kolorado vabalai. Vos prieð kelis deðimtmeèius tai bu-vo egzotiðkas vabalas, uþ kuriuos, surinktus á degtukø dë-þutæ, valdþia vaikams mokëdavo po vienà rublá. Tai buvodidelis pinigas, taèiau pririnkti pilnà dëþutæ kartais nepa-vykdavo net per gerà pusdiená.

Ðiais laikais kartais ir nuo deðimt bulviø galima pri-rinkti po dëþutæ. Laimë, á ðiltnamius kolorado vabalus vi-lioja tik baklaþanai. Ukrainoje kaþkada maèiau tuos auga-lus auganèius “narveliuose” pro kuriø tinklelius vabalas ne-galëdavo patekti á vidø. Augalø ðeimininkas tikino, kad nar-veliuose baklaþanams labai patinka ir jie geriau auga. Lai-më, savo ðiltnamyje man dar neteko matyti tokio koloradovabalø antplûdþio, kad nuo jø tektø gintis narveliais. Ta-èiau vis tik reikia neuþmirðti baklaþanø reguliariai apþiû-rëti ir vabalus nurinkti.

Skruzdëlës. Nors skruzdëlës ir negrauþia augalø, ta-èiau naikina dirvoþemio humusà, apvalgo sliekus, prine-ða á ðiltnamá amarø, platina augalø ligas. Todël jos – tik-rai nepageidautinos. O kartais jø prisiveisia labaidaug.Ypaè jos mëgsta veistis augalø konteineriuose ir popjuvenø mulèiu.

Parduotuvëse galima rasti platø asortimentà skruz-dþiø nuodø. Juos galima barstyti ant lentelës, kuri guldo-ma ant skruzdþiø takø. Daug skruzdþiø sugaunama che-minëmis skruzdþiø gaudyklëmis.

Að jas naikinu kepimo mielëmis. Imu ðaukðtà mieliø,sumaiðau jas su dviem ðaukðtais cukraus, palaukiu pus-diená kol masë suskystës ir iðlaðinu jà ant skruzdþiø takøir skruzdëlynø. Augalams tai, atrodo, nekenkia, o mieliøprisirijusios skruzdëlës iðpampsta ir gaiðta.

Šliuþai. Jei rytà ant apgrauþtø lapø radote tarsi sidab-rines dryþes, jei paprikos vaisiuje aptikote skyluèiø, per ku-rias á vidø ásimetë puvinys, kaltinkite ðliuþus. Taèiau pir-miausia iðanalizuokite savo veiksmus, ar patys nesudarëteðliuþams pernelyg gerø sàlygø. Ypaè daþnai ðliuþai iðplinta,kai lysviø pavirðius mulèiuojamas kompostu arba durpëmis,ir toks mulèias bûna nuolat drëkinamas. Ðliuþams tikrainepatiks, jei tarpulysvius ir paèias lysves pabarstysite sau-somis piuvenomis. Laistyti reikëtø rytà, kad iki vakaro lys-viø pavirðius spëtø iðdþiûti.

Jei ðliuþø prisiveisia itin daug, reikia imtis radikales-niø priemoniø. Laisvuose lysviø ploteliuose ir ant takø ið-dëliokite rabarbarø ar varnalëðø lapus, ðlapià maiðà, ar lent-galius. Dienà ðliuþai po jais ieðkos prieglobsèio ir èia juosbus galima surinkti. Profilaktikai piuvenomis mulèiuotustarpulysvius pabarstykite negesintomis kalkëmis ir milti-niu superfosfatu. Vienam kvadratiniam metrui tarpulysvioskirkite po pusæ stiklinës ðiø medþiagø.

Amarai. Ðiltnamiuose amarai daþniausiai kenkia pa-prikoms, morkoms, roþëms, melionams ir arbûzams. Kiek-vienas augalas turi savo “specializuotus” amarus. Per va-saros sezonà amarai gali duoti iki 17 generacijø. Sako,kad per metus ðie vislûs padarëliai savo maþais, vos 2-3mm ilgio kûneliais net keliais sluoksniais galëtø padeng-ti visà Þemës rutulá. Laimë jie turi daug prieðø. Didþiausiprieðai – boruþës ir jø lervos, kurios sunaikina begalæ ama-rø. Joms padeda auksaakës. Deja, jas ne visi paþásta ir daþ-nai palaiko tokiais pat kenkëjais. Todël vertëtø ásiþiûrëtiá ðiame puslapyje spausdinamà auksaakës nuotraukà.

Taèiau amarai turi ir draugø. Tai skruzdës, kuriø san-tykiai su amarais labai primena þmoniø santykius su kar-vëmis. Skruzdës amarus iðvedþioja á “ganyklas” augaluose,gina amarus nuo prieðø ir maitinasi jø saldþiomis iðmato-mis, kurias kai kas vadina “medaus rasa”. Taigi, amarai –tikros skruzdþiø karvës.

Amarø paþeisti lapai susisuka, deformuojasi, ûgliai daþ-nai visai nudþiûna. Morkø lapai susigarbanoja. Amarai netik èiulpia sultis, bet kartu su jomis platina virusines ir bak-terines ligas. O ant jø saldþiø iðmatø, kurios nusëda antlapø, daþnai pradeda augti grybeliai, kurie kartais juos pa-dengia á suodþius panaðiu iðtisu sluoksniu.

Amarai þymiai sumaþina derliø, todël nëra kitos iðeities,kaip tik juos naikinti. Paprasèiausias bûdas – nupurkðti auga-lus stipria vandens srove. Tik jokiu bûdu ne su ðlangu, nesvandentiekio vanduo daþnai bûna pernelyg ðaltas. Patogiau-sia tai daryti purkðtuvu, nuëmus jo antgalá. Jeigu tai nepadës,pabandykite muilo skiediná, ramunëliø, èesnakø, svogûnø lukð-tø, medetkø, serenèiø ar kitø insekticidiniø augalø nuovirusir iðtraukas. Juose taip pat reikia iðtirpinti muilo, kad tirpalaigeriau priliptø prie lapø. Ðiltnamyje nenaudoju tabako, papri-kø ir pomidorø iðtraukø, kuriomis taip pat galima naikintiagurkiniø darþoviø ar morkø amarus. Bet kartu su tokio-mis iðtraukomis á ðiltnamá galima atneðti ir virusiniø pomi-dorø ir paprikø ligø. Paþástamas sodininkas ant lysviø iðdë-lioja aliuminijaus folijos gabalëlius ir tikina, kad tokiu bûdujis nubaido visus amarus. Na, o jeigu amarai visai ákyrëjo, ojûsø ásitikinimai leidþia, purkðkite jø apniktus augalus de-ciu ar kokiu kitu èiulpiantiems ir grauþiantiems kenkëjamsskirtu insekticidu. Jie kol kas labai efektyviai naikina ðiuosplëðikus

Voratinklinës erkës. Plika akimi beveik neáþiûrimi gy-viai ásikuria apatinëje agurkø lapø pusëje, èiulpia jø sul-

tis ir audþia plonus voratinklius. Ið èia ir jø pavadinimas.Agurkø lapai ágauna pilkai þalvà spalvà, ant jø atsirandageltonos dëmës, po to jos paruduoja ir lapai nukrenta. Jei-gu paþiûrëtumëte á tø lapø apatinæ pusæ per padidinamàstiklà, pamatytumëte, kad gelsvai ir pilkðvai þalsvi su-tvërimai beveik iðtisai padengë lapo pavirðiø.

Voratinklinëms erkëms labai patinka karðti ir sausi orai.Ðtai kodël jos greièiau plinta pomidorø ðiltnamiuose, ku-riuose sudaromos pomidorams, o ne keliems ten augina-miems agurkams tinkamos sàlygos. Agurkiniuose ðiltna-miuose, kuriuose palaikoma didesnë oro drëgmë, erkës pri-daro maþiau þalos.

Su erkëmis galima kovoti tais paèiais bûdais kaip ir suamarais. Vandeniu purkðti agurkus reikëtø ankstyvà saulë-tos dienos rytà, kad greièiau apdþiûtø jø lapai. Nes ant ðla-piø lapø greitai plinta miltligë. Tik folijos, atrodo, tos erkësnebijo. Rudená reikëtø nukasti ir iðneðus ið ðiltnamio su-kompostuoti 5 cm storio substrato sluoksná. Nes jame þie-moja raudonos voratinkliniø erkiø patelës.

Baltasparniai. Jei pajudinus agurkø lapus nuo jø tarsilengvas baltas dûmelis pakyla pulkas plika akimi sunkiaiáþiûrimø 1-2 mm ilgio vabzdþiø, reiðkia ðiltnamá uþpuolëðiltadarþiniai baltasparniai. Paþiûrëjus per padidinamàstiklà galima pamatyti visai simpatiðkus drugelius, ku-riø sparnai tarsi miltais apneðti. Taèiau èiulpdami auga-lø sultis jie pridaro itin daug þalos.

Man atrodo, jie nebijo jokiø insekticidiniø augalø. Ne-pavyko sumaþinti jø skaièiaus nei muilu, nei ramunëliøar èesnakø iðtraukomis. Paþástamas ðiltnamininkas siû-lo toká baltasparniø naikinimo bûdà. Reikia ðiltnamyjepasodinti moliûgà, bet neleisti jam augti plaèiai ir nuolatskabyti apatinius lapus. Sako, kad dideli moliûgo þiedai

ypatingai vilioja baltasparnius. Kai jie praþys, reikia ke-liolika minuèiø nuolat judinti visus augalus, ant kuriøtupi baltasparniai. Iðskyrus moliûgà. Didþioji dalis bal-tasparniø neturëdami ramybës suskris ant moliûgo þiedøir lapø. O èia juos bus galima nupurkðti deciu.

Purkðti reikëtø ið apaèios, nes baltasparniai sutupia apa-tinëje lapø pusëje.

Sprakðiø lervos. Jeigu tà vabalà apversite ant nugaros,jis supykæs iðleis á spraktelëjimà panaðø garsà. Taèiau tainepavojinga. Iðties pavojingos sprakðiø lervos – maþdaug1,5 cm ilgio geltonos ir kietos “vielytës”. Ðiltnamyje didþiau-sià þalà jos gali padaryti kopûstø ir kitø augalø daigams beimorkoms, nes minta tø augalø ðaknimis. Lervø vystymasisdirvoþemyje uþtrunka 3-5 metus.

Sprakðiø lervos á ðiltnamá daþniausiai patenka kartu su ve-lënine þeme. Nes pievø velëna, ypaè, jeigu joje augo daug varpu-èio, – mëgiamiausia spakðiø aplinka. Paprasèiausias bet ir sun-kiausias kovos bûdas su tais plëðikais – prieð neðant velëninæþemæ ar ið jos pagamintà kompostà á ðiltnamá, persijoti juos persietà. Paprastesnis, bet brangesnis bûdas – palieti griovelius,kuriuose sësite morkas bei kopûstus, ir duobutes, kuriose so-dinsite daigus, stiprios koncentracijos kalio permanganato tir-palu (5 g druskos kibirui vandens; ðio kiekio uþteks 10 metrøgriovelio arba 20 duobuèiø). Kai kas sprakðiø lervomis stip-riai uþkrëstà velëninæ þemæ apsëja aviþomis, mieþiais, kvie-èiais, kukurûzais ir palaukia, kol sutvirtës jø ðaknø sistema.Tada javus iðrauna ir nukratæ ant jø ðaknø susirinkusias ler-vas, jas sunaikina. Beje, gaminant velëninæ þemæ, velënossluoksnius naudinga pabarstyti kalkëmis. Sprakðiai tos me-dþiagos nemëgsta.

Na, o jeigu spragðiø lervø priviso paèiame ðiltnamiosubstrate, anksti pavasará supjaustykite bulvæ arba morkàmaþdaug ketvirtadalio degtukø dëþutës dydþio gabaliukais,

uþverkite juos ant sprindþio ilgio pagaliukø ir uþkaskite álysvæ, kas pusæ metro tokiame gylyje, kad tik pagaliuko vir-ðûnë rodytø jauko uþkasimo vietà. Jeigu tai padarysite ðeð-tadienio rytà, sekmadiená vakare iðtraukite jaukà ið þemësir sunaikinkite á já sulindusias lervas. Kelios tokios akcijospadës atsikratyti didþiosios dalies ðiø kenkëjø.

Kryþmaþiedinës spragës. Darþininkai jas daþniausiai va-dina “þemës blusomis”, nes tie tamsûs vabaliukai puikiai ðo-kinëja. Ridikëliams ir kopûstiniø darþoviø daigams kenkia irspragës, ir jø lervos. Lapuose jos iðgrauþia daugybæ smulkiøskyluèiø. Jauni paþeisti augalai daþnai visai sunyksta. Lai-mei, ðiltnamyje spragës retai pridaro daug þalos. O jeigu jøatsiranda, palaistæs augalus apdulkinu juos medþio pelenais.Lauke auganèius ridikëlius ir kopûstø daigus galima dulkin-ti ir tabako dulkëmis, bet ðiltnamyje to jokiu bûdu daryti ne-galima. Nes kartu su tabaku galima perneðti bjaurià ligà –virusinæ pomidorø dryþligæ. Todël padorus ðiltnamininkas netsu cigarete á savo ðiltnamá neina ir kitiems neleidþia. O ge-riausias bûdas – uþdengti ridikëlius agrodanga. Ji ne tik sau-go nuo ðalnø, bet ir patikimai apgina nuo spragiø.

KAIP TAPTI AUGALØ DAKTARU

Kasmet ðiltnamio augalus puola ávairios ligos. Jos galisunaikinti didþiàjà dalá derliaus. Ar galima tø ligø iðvengti?Manau, kad taip.

Pomidorø maras ir kitos ligos. Moksliðkai pomidorømaras vadinasi fitoftoroze. Daugelis ðiltnamininkø jà ge-rai paþásta. Pradþioje ant lapø ir stiebø atsiranda rudosdëmës, aplink kurias susidaro charakteringa balzganai þa-lia zona. Jei oras ðiltnamyje drëgnas, ant apatinës lapøpusës uþauga baltas pelësis. Sausame ðiltnamyje uþkrëstilapai nudþiûna, o drëgname pradeda pûti. Ant þaliø pomi-

dorø susidaro rudos kietos dëmës, kurios per kelias die-nas apima visà vaisiø. Jie suminkðtëja ir taip pat pradedapûti. Drëgname ore ir ant vaisiø uþauga baltas pelësis.

Liga plinta greitai, augalai gali nuruduoti per savaitæ,jei oras drëgnas, ðiltnamis blogai vëdinamas, o naktá tem-peratûra jame nukrenta þemiau 10 C laipsniø. Daþnai ðialiga uþsikreèia nuskinti ir nokinimui padëti pomidorai.

Maras – ne vienintelë pomidorø liga. Juos puola ir kitosgrybinës ir bakterinës ligos, kurios pirmiausia ávairiomisdëmëmis iðmargina lapus, ir jie greitai nuvysta. Tai þymiaisumaþina derliø.

Ypaè pavojingos virusinës pomidorø ligos – mozaika irdryþligë, kurios per kelias dienas gali sunaikinti visà derliø.Maþai laistomuose ðiltnamiuose, kai oro temperatûra juosevirðija 30 C laipsniø, pomidorai kartais suserga virðûniniupuviniu. Vaisiaus virðûnëje atsiranda vandeninga truputá tam-sesnë uþ aplinkinius audinius dëmë. Ji greitai pleèiasi, ádum-ba ir sukietëja. Aplink jà esantys audiniai susiraukðlëja. Pa-þeisti vaisiai greitai sunoksta.

Nereguliariai laistomuose ðiltnamiuose nokstantys po-midorai daþnai suskilinëja. Nors tai ir ne liga, taèiau áskili-muose daþnai ásimeta puvinys.

Daþnai ðiltnamininkai skundþiasi, kad labai susisu-ko pomidorø virðutiniai lapai. Taip pomidorai elgiasi ta-da, kai jiems nesudarote tinkamø augimo sàlygø – dël fos-foro stokos neiðsivysto ðaknys, jie bûna pertræðti azototràðomis, per vëlai iðlauþomi paþastiniai ûgliai, ðiltnamyjebûna pernelyg sausas oras, arba jie auga labai ðlapiamesubstrate. Beje, tose paèiose augimo sàlygose kai kuriosveislës labiau linkusios sukti virðutinius lapus nei kitos.Pastebëjau, kad ið ta liga serganèiø pomidorø sëklø iðau-ginti augalai daþnai lapus suka daugiau nei kiti.

Geriausias bûdas pasveikti – visai nesusirgti. Todëlieðkokite atspariø ligoms, ypaè – fitoftorozei, veisliø. Iratsiminkite, kad nëra amþinai atspariø. Dar prieð keletametø pakankamai atspari fitoftorai buvo pomidorø veislë‘Lastoèka’. Taèiau dabar jau ir ji stipriai kenèia nuo ðiosligos. Nes, matyt, fitoftorozæ sukeliantis grybelis prisitaikëaugti ir ant ðios veislës augalø.

Svarbiausia – neleisti ligø sukëlëjams patekti á ðiltna-má. Todël reikia grieþtai laikytis visø profilaktikos rekomen-dacijø. Jei sëjate savas ar kitokias potencialiai pavojingassëklas, pamirkykite jas 20 minuèiø 1 procento koncentraci-jos kalio permanganato tirpale (ant peilio galo pusei stikli-nës vandens). Po to sëklas, þinoma, reikia gerai perplautiðvariu vandeniu.

Að neraginsiu á ðiltnamá eiti tik persirengus specialiaisdrabuþiais ir su chalatu, nes ir pats taip nesielgiu. Norsreikëtø... Taèiau mëgëjams reikia þinoti, kad daugelá ligø áðiltnamius atneða ne vëjas ir ne vabzdþiai, o patys ðiltna-mininkai ant savo drabuþiø ir su árankiais. Todël reikëtølaikytis bent keliø elementariø profilaktikos reikalavimø.

Neneðkite á ðiltnamá lauke naudojamø grëbliø, ðakiø irkitokiø árankiø. Jame turi bûti specialiai tam reikaluiskirti. Bûtø naudinga prie áëjimo á ðiltnamá padëti neaukð-tà dëþæ, pripilti á jà pjuvenø ir kiekvienà savaitgalá sumir-kyti jas clorkalkiø skiediniu. Nerûkykite ðiltnamyje pa-tys ir neleiskite to daryti kitiems. Nes su tabaku galiteuþkrësti pomidorus virusinëmis ligomis.

Laistykite pomidorus gausiai, bet ne daþniau 2-3 kartøper savaitæ, o laistydami stenkitës nesuðlapinti jø lapø. Ne-auginkite arti ðiltnamio bulviø, kurios pirmiausia uþsikre-èia fitoftoroze. Jei kasëte bulves, rinkote nuo jø koloradovabalus, – prieð eidami á ðiltnamá gerai nusiplaukite ran-

kas. Ypaè atsargiai reikia lauþyti paþastinius ûglius, nesdaugelis ligø gali plisti per augalø sultis, kurios ðios ope-racijos metu patenka ant rankø. Todël ûglius reikëtø nenugnybti, o iðlauþti, suëmus uþ virðûnës ir lenkiant á ðo-nà. Jei liks 1 ar 2 cm aukðèio ûglio kelmelis, tai net gerai,nes jis stabdys naujo ûglio formavimàsi.

Pomidorus purðkiu vos ne kas savaitæ. Pirmà kartà – va-rio sulfato tirpalu (ant peilio galo kibirui vandens) arba Bor-do miðiniu (gaminimo receptà rasite ant pakuotës), prieð per-sodindamas daigus á ðiltnamá. Ðiltnamio viduje nei Bordo mi-ðiniu, nei vario sulfato tirpalu augalø nepurðkiu, nes tai spar-tina plieniniø ðiltnamio daliø korozijà. Mediniø konstrukcijøðiltnamyje tie preparatai nepavojingi. Antrà kartà purðkiu van-deniu atskiestu liesu pienu (litras pieno kibirui vandens) nuovirusiniø ligø, kai augalai ðiltnamyje prigyja. Po to – èesnakoiðtrauka (stiklinæ mësmale sumaltø èesnakø, jø þiedstiebiøper naktá palaikau litriniame stiklainyje vandens, nukoðiu irsupilu á kibirà vandens). Á kibirà ápilu ðaukðtà skysto muiloarba toká pat kieká iðtirpintø ûkiðko muilo droþliø, kuris pa-deda geriau prilipti prie lapø. Èenaku purðkiu kas antrà sa-vaitæ tris-keturis kartus per sezonà. Tai padeda apsisaugotinuo fitoftorozës ir lapø dëmëtligiø. Ta paèia èesnako iðtraukanupurðkiu ir paprikas, agurkus bei kitus ðiltnamio augalusne tik nuo ligø, bet ir nuo amarø bei erkiø. O pradëjus antpirmos kekës rausti pomidorams, augalus nupurðkiu kaliopermanganato tirpalu (ant peilio galo kristalø kibirui van-dens). Toks purðkimas taip pat stabdo grybiniø ligø plitimà.Po dviejø ar trijø savaièiø purðkimà pakartoju. Tuo pat metutokios pat kalio permanganato koncentracijos skiediniu pa-laistau lysviø pavirðiø. Jeigu pastebëjote virðûniniu puviniupaþeistus vaisius, nupurkðkite augalus kalcio salietra (valgo-masis ðaukðtas tràðø kibirui vandens).

Jeigu ant vaisiø pastebëjote rudas dëmes, dar nepa-þeistus vaisius skinkite, kol jie þali. Prieð dëdami nokini-mui panardinkite vienai minutei á karðtà (65 C laisniø)

vandená, o iðëmæ sausai nuðluostykite. Fitoftoroze sergan-èius augalus ir vaisius uþkaskite duobëje arba sudeginki-te. Tik jokiu bûdu nekompostuokite.

Geriausia priemonë nuo vaisiø skilinëjimo – reguliaruslaistymas. O jeigu atsitiko taip, kad ilgesná laikà negalëjotepomidorø palaistyti, neliekite dvigubos ar trigubos vandensnormos ið karto. Geriau iðdalinkite tà kieká dviems ar trimsdienoms. Jeigu vis tik radote suskilusiø pomidorø, juos nu-skinkite, áskilimo vietà pabarstykite smulkia druska ir pa-dëkite nokti. Druska neleis ásimesti puviniui.

Visi ðie kovos bûdai tinka ir pomidorø giminaièiams –paprikoms ir baklaþanams.

Agurkø miltligë ir kitos ligos. Daþnà vasarà agurkusuþpuola viena pavojingiausiø agurkø ligø, kuri vadinama milt-lige. Ant lapø staiga (nes visos bëdos prasideda staiga) atsi-randa baltos, tarsi miltuotos dëmës. Jos greitai plinta ir ap-ima visà lapà, o kartais ir lapkotá, augalo stiebà, vëliau uþ-kreèia ir vaisius. Netrukus lapai nudþiûna, ir augalas þûsta.Ypaè greitai liga plinta labai drëgnuose ðiltnamiuose, kuriuoselaksto skersvëjai, o substratas laistomas ðaltu vandeniu.

Taèiau ðios ligos ðiltnamyje galima ir iðvengti. Svarbiau-sia – laikytis profilaktikos. Rudená visas agurkø liekanas su-renku ir sudeginu. Kadangi agurkus kasmet auginu vis tojepaèioje vietoje – ðiltnamio inspekte, kiekvienà pavasará já ypaèrûpestingai iðvalau ir dezinfekuoju. (Apie ðiltnamio dezin-fekcijà – kitas ðios knygos skyrius). Þinoma, pakeièiu ir sub-stratà. Vasarà agurkus rûpestingai iðraviu, nes miltligës su-këlëjas gali daugintis ir ant kitø augalø. Reikia þinoti, kadyra veisliø, kurios miltligei yra atsparesnës uþ daugelá kitø.Todël verta ádëmiai skaityti veisliø apraðymus. Ir ne tik tuos,kurie penkiais sakiniais suraðyti ant sëklø pakuoèiø, bet iriðsamesnius, kuriuos spausdina darþininkø þurnalai.

Auginimo metu reikëtø, kad oro temperatûra ðiltna-myje nenukristø þemiau 20 C laipsniø. Todël ðaltomis nak-timis, jei turite galimybæ, ájunkite elektriná ðildytuvà ar-ba pakurkite krosnelæ ar ájunkite kitoká ðildymo prietai-sà. Jei ligos iðvengti nepavyksta, pirmàsias dëmeles su va-tos tamponu aptepu malta arba koloidine siera. Jei ligaplinta toliau, augalus apipurðkiu sutræðusio karviø mëð-lo antpilu (litrà tokio mëðlo uþpilu puskibiriu vandens,tris dienas palaikau, nukoðiu ir purðkiu). Jei ir tai nepa-deda (o bûdavo, kad labai padëdavo), po savaitës visus agur-kus apdulkinu malta siera (ðaukðtà sieros milteliø sumai-ðau su stikline gesintø kalkiø milteliø; to kiekio uþtenkapenkiems augalams).

Bet kartais agurkus uþpuola ir netikroji miltligë. Jospirmieji poþymiai panaðûs á tikràjà miltligæ. Tik lapø apa-èioje po dëmëmis atsiranda ðviesiai violetinis apnaðas. Vë-liau lapas paruduoja, nudþiûna ir iðtrupa. Polietileniniuoseðiltnamiuose agurkus daþnai uþpuola rauplës. Ant lapø, lap-koèiø, stiebø, vaisiø atsiranda rudos dëmës. Vaisiai bûnakreivi, ant jø plinta juosvai þalios ádubusios dëmës. Bakte-riozë iðmargina lapus ðviesiai þaliomis tarsi riebaluotomisdëmëmis. Jos vëliau paruduoja, iðdþiûsta, iðtrupa, ir lapeatsiranda skylës. Panaðios dëmës bûna ir ant vaisiø. Pa-stebëjus tokias bëdas, augalus nedelsiant reikia purkðtiBordo skiediniu (receptas – ant pakuotës). Bakteriozës pli-timà stabdo gausesnis træðimas kalio sulfatu (ðaukðtastràðø kibirui vandens, tà kieká skiriant dviem augalams).

Virusai sukelia visà serijà agurkø ligø, kurios vadina-mos mozaikomis. Ant jaunø lapø atsiranda ðviesios ir tam-sios dëmës, kurios sudaro tarsi mozaikà. Ligai ásisenëjus,mozaikiðki tampa ir vaisiai, jø pavirðius darosi grublëtas.Sergantys augalai beveik nustoja augti, derlius labai suma-þëja. Virusines ligas labiausiai platina amarai ir patys dar-þininkai, kai skabo gelstanèius lapus ir trumpina ûglius.

Saugojantis nuo virusiniø ligø labai svarbu laikytis vi-sø profilaktikos taisykliø ir sudaryti augalams geras augi-mo sàlygas. Be to, nereikëtø sëti ðvieþiø sëklø, geriau jaspalaikyti du ar tris metus. Nes tiek laiko uþkratas neiðgy-vena. Jokiu bûdu negalima neðti á ðiltnamá bent kiek átarti-nø daigø. Agurkams riðti niekada nenaudoju prieð metusnaudotos virvës. Beje, ði taisyklë galioja ir pomidorams.

Daugelis ðiø ligø puola ir kitas ðiltnamio agurkines dar-þoves – melionus, arbûzus, cukinijas.

Pupeliø ligos. Ðiltnamyje auginamas vijoklines pupe-les daþniausiai puola degligë, kurià specialistai vadina ant-raknoze. Pradþioje paruduoja lapø gyslos, ðalia jø susifor-muoja rudos dëmës. Netrukus lape atsiranda skylës ir jisnugelsta. Ant ankðèiø atsiranda rausvai rudos dëmës, ku-rios didëja ir gali bûti maþdaug 1 cm skersmens. Vëliaudëmës ádumba, tampa tamsiai rudos, o jas juosia gelsvasarba rausvas apvadas. Ligai plintant, uþsikreèia ir ankð-ties viduje bræstanèios sëklos. Saugodamiesi ðios ir kitøpupeliø ligø, pirmiausia, labai ádëmiai apþiûrëkite sëklas.Iðbrokuokite visas dëmëtas ir supelijusias. Laikykite jassausoje vietoje.

Sëkite negiliai – 3-5 cm gylyje. Negailestingai raukitelauk visus uþsikrëtusius augalus. Kaip ir kitø augalø ne-pertreðkite azotinëmis tràðomis. Nuo miltligës, kaip ir agur-kams, padës dulkinimas malta siera.

Roþiø ligos. Reikia pripaþinti, kad gëliø karalienë – le-pus augalas. Daþniausiai ðiltnamyje roþes uþpuola miltligë.Ant jaunø lapø, ûgliø, pumpurø atsiranda miltingas apna-ðas. Sergantys lapai susisuka, kartais parausta ar paruduo-ja. Sergantys augalai beveik nustoja augti, þiedai neiðsisklei-dþia. Ligos vystymàsi labai spartina pernelyg gausus roþiøtræðimas azotinëmis tràðomis.

Be to, roþes puola ir netikroji miltligë, rûdys, lapø dë-mëtligës. Apsisaugoti nuo jø nëra lengva, nes roþëms reikiaitin gero vëdinimo ir prieþiûros. Kiekvienà savaitgalá ap-þiûrëkite augalus ir iðpjaukite visas paþeistas ar tik átarti-nas ðakutes. Po to nupurkðkite kalcinuotos sodos tirpalu(po arbatiná ðaukðtelá sodos ir ûkiðko muilo droþliø – dviemlitrams vandens) arba karviø mëðlo antpilu. Rudená, prieðdengdami roþes agrodanga ar egliðakiais, aplink krûmusnukaskite 5 cm storio substrato sluoksná ir uþpilkite tokápat kieká ðvieþio substrato arba gerai subrendusio kom-posto, rûpestingai surinkite visus lapus ir iðneðæ ið ðilt-namio sudeginkite. Tuo pat metu iðpjaustykite nesubren-dusius ûglius.

KÀ MUMS SIGNALIZUOJA AUGALAIAPIE SAVO POREIKIUS

Augalø kalbas suprantantys darþininkai gali apsieiti belaboratoriniø grunto ir augalø lapø tyrimø. Kiekvienà kar-tà áëjæs á ðiltnamá pirmiausia ádëmiai apþiûriu jame augan-èius augalus. Jø iðvaizda daþniausiai labai aiðkiai sako,ko jiems stinga ir ko per daug. O tai supratus jau galimaimtis reikiamø priemoniø.

Deja, daug sodininkø ir darþininkø á savo augalus ikiðiol þiûri kaip á negyvas maðinas. Jie ásitikinæ, kad auga-lams reikia tiksliai pagal mokslininkø rekomendacijasduoti tràðø ir vandens, o tada ðie atsidëkos maksimaliuderliumi. Taèiau augalai – ne maðinos, kurioms uþtenkapagal instrukcijà á bakus ir bakelius supilti benzinà, tepa-là bei kitus skysèius. Jie – gyvi padarai, kiekvienas su sa-vo charakteriu ir savita reakcija á augimo sàlygas. Kiek-vienas ið jø auga skirtingomis sàlygomis, nes net ðaliastovintiems augalams neámanoma sudaryti visiðkai tokiøpaèiø. O be to, jie turi savo paslaptis, kuriø mes dar ne-

perpratome. Juk niekas iki ðiol suprantamai nepaaiðki-no, kodël á pomidoro stiebà ábesta (o gal – implantuota?)centimetro ilgio plona varinë viela daþnai pagerina derë-jimà ir apsaugo augalà nuo virusiniø ligø. Arba kodël grai-kiðkas rieðutmedis pradës anksèiau derëti, jei á jo stiebàákalsite kelias vinis.

Todël ir manau, kad turime iðmokti á savo augalus þiû-rëti ne kaip á “derliaus auginimo maðinas”, o kaip á partne-rius, turime suprasti, ko jiems reikia ir kà mes turime jiemsduoti. Tada jie ne tik atsilygins maksimaliu derliumi. Toksbendravimas su augalija suteiks mums daugiau dþiaugsmo,nes tampame ne amatininkais, o kûrëjais. Þodþiu, reikia ási-savinti kitokià agronomijos filosofijà.

Azotas. Tai pagrindinë augalø “statybinë medþiaga”. Bejos augalai menkai auga, ðviesëja jø lapai, jie ágauna rausvaivioletiná atspalvá, bûna menkas produktyviøjø augalo daliøderlius. Apatiniai augalø lapai anksèiau pagelsta ir nukren-ta. Azoto stoka neigiamai veikia ir darþoviø prekinæ iðvaiz-dà. Pomidorai, paprikos, baklaþanai bûna maþesni, o agur-kai – ne tik maþi, bet ir nusmailëjusiomis virðûnëmis. Azo-to stokà nesunku greitai kompensuoti træðiant azotinë-mis tràðomis ar raugintu mëðlu. Efektyviausias bûdas –nupurkðti karbamido tirpalu (arbatinis ðaukðtelis trimslitrams vandens, tà kieká iðpurðkiant 10 kv. m ðiltnamio).

Taèiau dar didesnë bëda – azoto perteklius. O tràðønegailinèiø darþininkø ðiltnamiuose taip labai daþnai nu-tinka. Tada augalai auga labai veðliai, lapai bûna dideliir nenatûraliai tamsiai þali. Ypaè daþnai nuo azoto per-tekliaus kenèia ankstyvosios pavasarinës darþovës. Tailengva pastebëti þiûrint á ridikëlius. Jø lapø skrotelës bû-na didelës, o ðakniavaisiai – neproporcingai maþi. Azotoperteklius labiau pûdo apatinius salotø lapus. Azotinë-mis tràðomis pertræðtos morkos iðauga ðakotos, o jø vi-

dus darosi purus tarsi kempinë, jas daþniau puola puvi-niai. Net ir reguliariai laistomi ðakniavaisiai daþnai su-skilinëja. Apie azoto pertekliø liudija ir prastas skonis,nes tada morkose bûna maþiau cukraus. Azotu permai-tinti pomidorai nevienodai nusispalvina. Azoto pertek-lius skatina pomidorø virðûniø raitymàsi (nors tai – nevienintelë ðios bëdos prieþastis). Jeigu taip nutiko, pa-tartina visà ðiltnamá gausiai prilieti ðvaraus vandens. Jei-gu podirvis laidus, á kiekvienà kvadratiná metrà dràsiaipilkite po 4-6 kibirus vandens. Taèiau po tokio praplovi-mo ðiltnamá reikia intensyviai vëdinti, atidarius visus lan-gus, o po to – lysviø pavirðiø ir takus mulèiuoti sausomisdurpëmis ar pjuvenomis.

Fosforas. Þinoma, augalams jo reikia ávairiais augimoperiodais. Taèiau labiausiai – augimo pradþioje. Nes be jodarþovës daug lëèiau auga.

Ypaè fosforo trûkumui jautrûs pomidorai. Apie tokià bë-dà jie signalizuoja apatiniais lapais. Jie ágauna raudonai vio-letiná atspalvá. Dar aiðkiau apie fosforo stokà praneða ko-pûstiniø darþoviø daigai – jø lapø gyslos aiðkiai pamëly-nuoja.

Kartà pastebëjau, kad dviejose ðalia esanèiose vagoseauganèios ankstyvosios bulvës labai skirtingai reagavo áðalnà. Vienoje vagoje jos daug stipriau apðalo nei kitoje.Tada prisiminiau, kad sodindamas bulves á vienà vagà pa-barsèiau superfosfato, o á kità – ne. Taigi, fosforas didinabulviø (o, tikriausiai, ir kitø darþoviø) atsparumà þemomstemperatûroms.

Kalis. Tikriausiai ne vienas ðiltnamininkas stebëjosi pa-matæs keistos formos agurkus – prie kotelio plonus, o kita-me gale suapvalëjusius tarsi kriauðës. Tai akivaizdus þen-klas, kad agurkams labai stinga kalio.

Pomidorø vaisiai taip pat labai charakteringai reaguo-ja á kalio trûkumà. Jie ilgai iðlieka þali prie kotelio, norsvisas vaisius jau seniai bûna raudonos spalvos.Dar ilgiaujuos nokinant þalias þiedas aplink kotelá pagelsta, bet vistiek uþsispyrusiai nenori rausti.

Pakankamai kalio negaunanèiø augalø apatiniai lapaigreièiau gelsta, jø pakraðèiai ruduoja ir visai apmirðta.

Kai augalams stinga magnio ir mangano, jø lapai daro-si marmuriðkai margi arba, negalëdami pasigaminti chlo-rofilo, charakteringai gelsta.

AUGINIMO KONVEJERIS

Mûsø ðalyje neðildomame ðiltnamyje privalu gauti trijøviena po kitos auginamø kultûrø derlius. Ir tai tikrai nërasudëtinga.

Pavasará mano ðiltnamio bendruomenæ sudaro ðie au-galai. Prie ðiaurinës sienos auga daugiameèiai – vynuogë irðalia jos keli roþiø krûmeliai. Vienoje lysvëje dygsta ið ru-dens pasodinti ar pasëti ðpinatai, daugiameèiai svogûnai,rûgðtynës, rabarbaras, atþeldinamos svogûnø galvutës, èes-nakai, kuriuos auginu laiðkams, keli krûmeliai braðkiø, ja-cintai, tulpës, narcizai. Rudená ðiuos augalus sëjau ir sodi-nau su mintimi, kad abiem lysvës pakraðèiais per tris pirð-tus nuo borto þiemos pradþioje ar anksti pavasará galëèiaupasëti po eilutæ morkø. Netoliese pradeda leisti daigus ir nuopraëjusio rudens uþsilikæ keli chrizantemø krûmeliai.

Kitose 60 cm ploèio lysvëse per jø vidurá pavasará sëju potris eilutes ridikëliø, o pakraðèiuose – po eilutæ morkø. Mor-kø eilutëse áterpiu krapø, pipirniø, lapiniø salotø sëklø, kiekvëliau ásodinu gûþiniø salotø, kiniðkø kopûstø daigø. Krapø,

lapiniø salotø, pipirniø, erukø pasëju ir á konteinerius, ku-riuose nuo geguþës augs melionai, okros ir kelios paprikos.Konteineriuose substratas greièiau suðyla, todël ankstyvosiosdarþovës juose derëti pradeda anksèiau, nei lysvëse.

Plaèiuose 40 cm ploèio takuose palei lysviø bortus ið-dëstytuose vazonëliuose ir daigyklose augs ávairiø kopûstø,porø, svogûnø, salierø, gëliø daigai. Tokia augalø bendruo-menë ðiltnamyje bus iki geguþës pradþios, kai ateis laikasiðsodinti ðilumamëges darþoves.

Nuo geguþës ið ðiltnamio iðkraustau chrizantemas, rabar-barà, rugðtynes. Didþiàjà dalá ploto uþkariauja pomidorai. Jieuþima beveik visà centrinæ ðiltnamio dalá, kur aukðèiausiai pa-kilæs stogas. Ten pat sodinu ir kelis agurkus, viename vazoneiðaugintus vijoklinës ðparaginës daigus. Abipus pomidorø glau-dþiasi po eilutæ morkø. Tarp jø vis dar auga kelios gûþinës salo-tos, kinø kopûstai. Kraðtinëse lysvëse sodinu paprikø, melionø,arbûzø, okrø daigus. Tarp jø áterpiu bazilikø ir mairûnø.

Rugsëjo ar spalio mënesiais nuderëjusiø vasariniø au-galø vietà uþima lauke uþauginti kinø kopûstø, endivijø, es-kariolø, radikjø daigai. Tuo pat metu èia persodinu kelis chri-zantemø krûmus, po kupstà ávairiø daugiameèiø svogûnø,rugðtyniø, braðkiø, rabarbarà. Kiek vëliau pasodinu keliasgalvutes svogûnø, kelias skilteles þieminiø èesnakø, keliaspetraþoliø ir salierø ðaknis. Þinoma, nepamirðtu pavasaráþydinèiø svogûniniø gëliø. Vasaros pabaigoje lauke stovin-èiuose konteineriuose pasëju krapø, lapiniø salotø, erukø irkitokiø lapiniø darþoviø. Rudená, ðiltnamiui, iðtuðtëjus, in-dus suneðu vidun ir uþdengiu agrodanga. Darþovës juose de-ra iki pat didesniø ðalnø.

Vëlai rudená á ðiltnamio inspektà iðsodinu galvuèiø darnesubrandinusius þiedinius kopûstus, ðalia jø sodinu ci-koriniø salotø ðaknis (þiûr. lentelæ 134 psl.).

Augalai Sausis Vasaris Kovas Balandis Geguþë Birþe

Pomidorai ooo vvv xAgurkai ooo vv xxxxxPaprikos o vvBaklaþanai oo vvMelionai ooo vvvArbûzai ooo vvvPupelës ooo vvvMorkos ooo xx xxxxxOkros ooo vvSvog., èesn. laiðkai IIIIII xxxxxxxRidikëliai ooo xxxxxxSalotos ooooooooooooIIIIIIIIxxxxxxxxxx ooooooKrapai ooooo o xxxxxxxxxxxxxxxErukos ooooooo xxxxxxxxxxxxxxxPipirnës ooooooxxxxxxxxxxDaugiameèiai svogûnai xxxxxxxxxÐpinatai ooo xxxxxxxxxxxxxxxSalotinës sultenës xxxxxxRabarbarai xxxxxxxxRugðtynës xxxxxxxGëliø, darþoviø daigai ooooooo ooxxxxxxBazilikai oo vvvvvvMairûnai oo vvvvvvKardeliai IIIIIIIIIIPetraþolës III xxxxxxxxxxxxxxxSalierai IIIIII xxxxxxxDaikonaiEndivijos, eskariolai ooooo Salotinës cikorijos IIIIIIIIIxxxxxIIIIIIIIIIxxxxx ooo Þiediniai kopûstai oooooooRadikjoKiniðki kopûstai ooo III Stevijos ooo vvvv Chrizantemos IIIIIIRoþës IIIIIIIIIIVynuogës IIIIIIIIII

Sëja ooo, Daigø sodinimas vvv, Persodinimas á ðiltnamá III, Derliaus ëmimas xxxx

Geguþë Birþelis Liepa Rugpjûtis Rugsëjis Spalis Lapkritis Gruodis

vvv xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxvv xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx vv xxxxxxxxxxxxxxxxxxxx vv xxxxxxxxxxxxxxxxvvv xxxxxxxxxxxxxxxxxxxvvv xxxxxxxxxxxxxxxxxx

vv xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx xx xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx oooooo vv xxxxxxxxxxxxxxx

IIIIIIIIIIIIIII oooo xxxx

oooooo ooo xxx oo xxxxxxxxx xxxxxxx ooo

xxxxxxxxx oo xxoooooxxxxxxxxxx xxxxxxxxx

IIIIIIIIIIIIIIIxxxxx oooooxxxxxxxxxx xxxxxxx

ooooo oooo IIIIIIIIII IIIIIIIIII

ooxxxxxx vvvvvv xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx vvvvvv xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

xxxxxxxxxxxx III IIIIIIII

IIIIIIIIIIIIIIIIIIooo III xxx

ooooo IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIxxxxxxxxxxxxxxxxxxx ooo IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIxx

IIIIIIII xxxxooo IIII xxxxxxxxxxx

ooo III xxxxxxxxxxxx vvvvIIIIIII xxxxxxxxxxxxxxxvvv xxxIIIIII IIIII xxxxxxxxxxxxxxx

II xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxII xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

ÐILTNAMIO AUGALAI

AGURKAI KAPRIZINGI KAIP VAIKAI

Su agurkais ðiltnamyje vis kas nors atsitinka. Tai jieblogai auga, tai prastai mezga vaisius, tai uþauga kreivi,ðleivi ir dar kartûs, tai juos uþpuola miltligë arba maþos,bet itin bjaurios voratinklinës erkutës. Ir apskritai, ar áma-noma, ar verta mëgëjo ðiltnamyje, kur viskas pritaikyta au-ginti svarbiausià kultûrà – pomidorus, auginti visai kitokiøsàlygø reikalaujanèius agurkus?

Neabejoju, tikrai verta pasisodinti kelis augalus, kuriøvaisiais dþiaugsitës tol, kol agurkai uþderës lauko lysvëje.

Pirmasis svarbus rûpestis – gauti gerø daigø. Jau mi-nëjau, kad namuose ant palangës be papildomo apðvietimouþsiauginti gerø agurkø daigø vargu ar ámanoma. Todëlverta pasidairyti po turgus, á kuriuos profesionalûs ðiltna-mininkai kartais atveþa savo daigø likuèius. Geras agurkodaigas turi augti bent pusës litro talpos vazone, ant neiðtá-susio stiebo turëti 4-6 tamsiai þalius lapus. Ir ramiai praei-kite pro tuos pardavëjus, kurie siûlo pigius agurkø daigusmaþyèiuose indeliuose. Jø prekë neverta net maþos kainos.

Taèiau jei nuspræsite patys uþsiauginti agurkø daigø,darykite tai labai atsakingai. Pirmiausia, reikëtø sausassëklas tris paras paðildyti maþdaug 50 C laipsniø tempe-ratûroje. Panaði temperatûra laikosi ant radiatoriaus. Vë-liau jas reikia parà pamirkyti kalio permanganato tirpale(ant peilio galo telpanèius kristalëlius iðtirpinkite pusëjestiklinës vandens). Po to sëklas perplaukite ðvariu vande-niu ir sudaiginkite ðiltoje vietoje (tiks lëkðtutë ant radia-toriaus) drëgname audinyje. Kai prasikals pusës centimet-ro ilgio daigeliai, sodinkite á vazonëlius su agurkinëmsdarþovëms skirtu durpiø substratu. Agurkams reikëtø ati-

duoti ðviesiausià palangæ. Daigai uþauga maþdaug per më-nesá nuo sëjos. Taigi, jei sodinsite juos á ðiltnamá, sëti rei-kës balandþio pradþioje, o jei ryðitës auginti biokuru ðil-domame ðiltnamio inspekte, sëkite visu mënesiu anksèiau.

Agurkus sodinu á gerai mëðlu átræðtà (kibiras ilginiamlysvës metrui) substratà kas pusë metro ir tuoj pat palais-tau vasardrungniu vandeniu. Lepius daigus pirmàjà savai-tæ pridengiu dviem agrodangos sluoksniais. Po savaitës juosriðu prie V formos atramø.

Ðiltnamyje auginu tik partenokarpinius agurkus, ku-riems nereikia apdulkinimo. Taèiau juos reikia formuoti. Antpagrindinio stiebo iki 30-40 cm aukðèio nepalieku në vienoðoninio ûglio ir þiedo. Tai padeda augalui neiðeikvoti jëgøpaèioje vaikystëje. Aukðèiau augantiems ûgliams palieku podu lapus ir du vaisius. O jau pusantro metro aukðtyje ir aukð-èiau iðaugusiems ûgliams leidþiu turëti po 3-4 lapus ir tiekpat vaisiø. Antros eilës ûglius trumpinu, kai jie iðleidþia povienà lapà. Kai agurkas pasiekia atramos virðø, virðûnæ nu-gnybiu ir pririðu. Visa tai reikia atlikti laiku, nes neformuo-jamas agurkas labai nusilpsta ir daug blogiau dera.

Karðtomis vasaros dienomis ðiltnamyje agurkus rei-këtø laistyti kasdien.Taèiau jei já aplankyti galite tik sa-vaitgaliais, ásitaisykite sifono principu veikianèià laði-næ laistymo sistemà, kurià aptarëme kitame ðios kny-gos skyrelyje. Laistyti reikia tik substratà po agurkais,venkite suðlapinti jø lapus, nes tai skatina miltligës pli-timà.

Agurkus papildomai træðiu kas antrà savaitæ – po pusæ val-gomojo ðaukðto kalio salietros kibirui vandens. Vienu kibiru pa-laistau du agurkus. Reikia turëti galvoje tai, kad dalá tràðø jiegauna ið laistymo sistemos, kai papildomai træðiu pomidorus.

Taèiau kad ir kaip besistengtumëte, tikriausiai jaurugpjûèio pirmoje pusëje agurkus ðiltnamyje uþpuls ligosir kenkëjai. Bet tuo metu maþi korniðoniukai jau pasiro-do lauko lysvëje.

Tada agurkus ðiltnamyje iðraunu, lysvæ labai gerai pa-laistau, uþpilu bent 5 cm storio komposto sluoksná ir sëjuarba sodinu daigais darþoves rudeniui – kinø kopûstus, dai-konus, lapines ir gûþines salotas, radikjo, krapus.

ARBÛZAI PRIMINS TARYBINÆ PRAEITÁ...

Kaþkada seniai seniai, kai Lietuvoje dar buvo tarybøvaldþia ir nuolat visko trûkdavo (bet apie tuos laikus jau irdabartiniai studentai maþai kà beprisimena), vasaros pa-baigoje ateidavo metas, kai turguose, parduotuvëse ar nettiesiog gatvëse staiga atsirasdavo krûvos arbûzø visai priei-nama kaina. Kartais prie jø nebûdavo net eiliø... Ið Ukrai-nos, Moldovos (tada tà ðalá dar vadinome Moldavija), Pavol-gio, Krasnodaro ir kitø pietiniø Rusijos srièiø priveþdavotiek tø þaliai rainø pilvûzø, kad neiðpirktà dalá kasmet tek-davo suðerti kolûkinëms kiaulëms. Vargu, ar yra koks norssuprantamas paaiðkinimas, kodël slavai taip mëgsta tàraudonà per barzdà varvantá saldumà. Bet reikia pripa-þinti, kad tuo pomëgiu jie uþkrëtë ir daugelá ið mûsø. Norsarbûzø tëvynë – Pietø Afrikos dykumos, kur ir dabar ne-sunku rasti jø laukiniø.

Ðiais laikais Lietuvoje rudená taip pat galima nebran-giai nusipirkti visai skaniø arbûzø. Bet galima jø uþsiau-ginti ir savo darþe. Tiesa, karðtesnæ vasarà, jie uþdera irlauko lysvëje. Bet tikresnis reikalas – auginti ðiltnamyje.Vargu, ar verta jiems skirti daug vietos, bet vienà ar du au-galus stalo paávairinimui tikrai smagu uþsiauginti.

Arbûzus sëju apie balandþio vidurá á 1 litro talpos va-zonus, kuriuos prikraunu parduotuvëje pirkto ir gerai su-drëkinto agurkams skirto durpinio substrato. Sëjai geriauimti 3-4 metus iðlaikytas sëklas. Jei sëklos – ið pernykð-èio derliaus, jas kelias valandas palaikau lëkðtutëje antradiatoriaus, kur laikosi maþdaug 40-50 C laipsniø tem-peratûra. Galima jø dygimà pagerinti ir kitu bûdu. 2-3 mi-nutes sëklas palaikykite karðtame (60-65 C laipsniø) van-denyje, o po to – 3-4 dienas drëgname skudurëlyje kamba-rio temperatûroje. Jeigu sëjà suvëlinu, sëklas sudaiginu.

Á vazonëlá, kaip ir kitas agurkines darþoves, maþdaug 3cm gylyje sëju po 3-5 sëklas. Kai augalai iðleidþia po pirmàtikrà lapà, silpnesnius daigus nugnybiu. Po trijø savaièiønuo sudygimo augalus palaistau skystomis kompleksinëmistràðomis (skiedimo normos nurodytos ant pakuoèiø). Arbû-zams reikëtø skirti ðviesiausià vietà ant palangës arba ap-ðviesti dirbtine ðviesa. Temperatûra naktá neturëtø nukris-ti þemiau 13 C laipsniø, o dienà bûtø gerai, jei pakiltø virð20 C laipsniø.

Á ðiltnamá daigus persodinu maþdaug geguþës 10 dienà.Sodinu lysvëje kas metrà, ant 10 cm aukðèio kauburëliø,kad laistant nebûtø drëkinamas ðaknies kaklelis, nes nuotokio elgesio augalas uþsikreèia paðaknio puviniu.

Ðiltnamyje arbûzus, kaip ir melionus, patogiausia augin-ti ant atramø – kas 50 cm iðtemptø keturiø horizontaliø vie-lø. Prie jø riðu tik deranèius ûglius, o visus nederanèius ið-pjaunu. Arbûzams nereikia tokio sudëtingo genëjimo, kokioreikalauja melionai. Nukritus þiedlapiams ir uþsimezgus vai-siui, virð arbûziuko palieku 5 lapus, o virðûnæ nukerpu.

Dar po dviejø savaièiø nutraukiu arbûzø laistymà, nessausroje jie sukaupia daugiau cukraus. Vaisiai subræsta maþ-daug per pusantro mënesio nuo þiedo apsidulkinimo. Apie

vaisiaus subrendimà paliudys duslus garsas, kai krum-pliais já pabarðkinsite, ir apdþiuvæs vaiskotis. Ant vienoaugalo uþauga iki 5 vaisiø.

BAKLAÞANAI – GURMANØ DARÞOVË

Kas gali bûti skaniau ir sveikiau uþ darþovëmis ádary-tus ir orkaitëje apkeptus baklaþanus? Skoniu jie ðiek tiekpanaðûs á grybus, tik ðvelnesni. Prabangiuose restoranuo-se toks patiekalas kainuoja didelius pinigus. Argi tai neargumentas, kad ðias darþoves verta auginti ðiltnamyje?Baklaþanai – labai ðilumà mëgstanti darþovë. Todël mûsøklimato sàlygomis jie auginami tik ðiltnamiuose.

Baklaþanø daigus daþniausiai auginu namuose. Pir-miausia, kaip ir paprikas, jas sudaiginu lëkðtutëje ant ra-diatoriaus. Tik po to sëju á vazonus su pomidorams skirtusubstratu. Visa tai darau apie vasario mënesio vidurá.

Á ðiltnamá daigus sodinu maþdaug geguþës viduryje.Prieð neðdamas juos á ðiltnamá nupurðkiu Bordo skiedi-niu. 60 cm ploèio lysvëje baklaþanus iðdëstau viena eilutekas pusantro ar du sprindþius (maþdaug per 30-40 cm) vie-nà nuo kito. Priminsiu, kad juos sodinant abiejuose lys-vës pakraðèiuose jau bûna sudygusios morkø eilutës. Á dai-gams padarytas duobutes áberiu po þiupsnelá dvigubo su-perfosfato ir já sumaiðau su substratu. Sodinti reikia to-kiame paèiame gylyje, kokiame jie augo vazonuose. Nes,pasodinus giliau, á stiebà gali ásimesti puvinys. Ðalia kiek-vieno augalo á substratà ásmeigiu po kuoliukà.

Vëliau baklaþanus, kaip ir pomidorus, træðiu kalio sa-lietra. Kalis – baklaþanams ypaè reikalingas elementas.Jo stokodami ðiø augalø lapai darosi dëmëti, o vaisiai tam-pa neatsparûs puviniams.

Kai kurie augintojai 30 cm aukðèio pasiekusiems bak-laþanams, skatindami jø ðakojimàsi, nugnybia virðûnes.Manau, kad tai nebûtina. Ant augalo reikëtø palikti poketuris ðoninius ûglius. Þydëti leidþiu 5-6 þiedams, kitusnuskinu. Apribojus vaisiø kieká jie iðauga didesni. Taèiaugalima palikti ir daugiau þiedø. Kai vaisiai uþsimezga, juosrûpestingai pririðu prie kuoliukø, nes iki pusës kilogra-mo svorio “kiauðiniai” gali iðlauþyti visas ðakas.

Derlius imamas, kai vaisiai uþauga iki tai veislei bûdin-go dydþio ir spalvos. Jø sëklos turi bûti dar baltos. Svarbuneperauginti, nes tada baklaþanø vaisiai tampa nebeska-nûs. Daþniausiai auginami ávairiø formø mëlynieji bakla-þanai. Taèiau yra veisliø, kurios veda ir baltos, ir net raudo-nos spalvos vaisius. Skoniu jie beveik nesiskiria. Vaisiai prieaugalo bûna stipriai prikibæ, todël juos reikia nupjauti arnukirpti. Plëðdami galite nuplëðti su visa ðaka.

Vienas patarimas nepatyrusiems kulinarams, kurie kar-tais skundþiasi, kad baklaþanø patiekalai bûna kartûs. Ta-èiau tà kartumà lengva paðalinti. Tereikia perpjautus iðil-gai per pusæ vaisius pabarstyti druska ir valandai palikti.Iðsiskyrusias sultis nupilkite, ir kartumo nebeliks.

BAZILIKAS – KARALIÐKASIS PRIESKONIS

Tai iðties puikus prieskonis, kuris, nelygu veislë, galikvepëti kaip juodasis pipiras, gvazdikëlis, lauro lapas ar netmëta. Jau skaièiau, kad yra iðvestø naujø veisliø, kuriø kva-pas primena citrinà bei anyþius. Todël verta auginti keliørûðiø bazilikus. Skiriasi ir jø spalvos – nuo ðviesiai þaliosiki tamsiai violetinës. Yra veisliø ir dëmëtais lapais.

Ðvieþiais ar dþiovintais bazilikø lapais galima pagar-dinti darþoviø, mësos ir þuvies patiekalus. Kvapnûs ne tik

lapai, bet ir ðakutës bei stiebai, kuriuos galima dëti á rau-ginamas ar marinuojamas darþoves. O ðvieþiø pomidorøsalotos be baziliko apskritai yra tik kasdienis valgis, o neðventinis patiekalas. Dþiovintus bazilikø lapus patogiau-sia vartoti sutrintus á miltelius. Tuomet jais kaip ir pipi-rais galima barstyti jau gatavus patiekalus. Visa tai geraiþino prancûzø, graikø, ispanø, italø, arabø kulinarai, ku-riems bazilikas – vienas populiariausiø prieskoniø.

Bazilikai mëgsta ðilumà. Todël auginti juos vertëtø tikðiltnamyje. Tuo labiau, kad jie ne tik netrukdo augti pomi-dorams, bet net stimuliuoja jø augimà. Baziliko kaimynys-tës nemëgsta voratinklinës erkës ir skruzdës. Ábedus keliasðakutes á skruzdëlynà kartais pavyksta iðvyti visus jo gy-ventojus.

Keturiø ar ðeðiø augalø uþtenka visai ðeimai. Todël var-gu ar verta pirkti sëklas ir auginti namuose jø daigus. Pa-prasèiau nusipirkti turguje. Taèiau jei sugalvosite auginti dai-gus patys, sëkite bazilikus balandþio pradþioje á daigyklas arvazonus. Oro temperatûra ant palangës neturëtø nukristiþemiau 17 C laipsniø. Á ðiltnamá daigus persodinu geguþësantrà deðimtadiená. Geriausia vieta – pietinis lysvës galas.Tarp augalø turëtø bûti maþdaug sprindþio tarpai. Beje, ge-guþës pradþioje bazilikus galima sëti tiesiai á ðiltnamio lysvæ,bet jie nespës visiðkai uþaugti ir bus daug menkesni.

Ypatingos prieþiûros bazilikams nereikia. Taèiau nerei-këtø jø auginti pavësyje. Laistau ir træðiu kartu su pomido-rais. Dël drëgmës pertekliaus bazilikai suserga.

Derliø imu, kai baziliko reikia gaminamiems patieka-lams. Du ar net tris kartus per sezonà dþiovinimui iðskinuper pusæ sprindþio iðaugusius ûglius. Laiku nuskynus darneprasiskleidusius þiedus, augalas uþaugina daugiau la-pø. Rudená reikëtø nupjauti ir sudþiovinti net ir stiebus,

kurie taip pat pakankamai kvapnûs. Be to, bazilikus gali-ma auginti ir kaip kambarinius augalus vazonuose.

BULVËS STARTUOJA ÐILTNAMYJE

Bulviø ðiltnamyje, þinoma, niekas neaugina. Taèiau su-daiginti jas èia labai patogu.

Kitø metø derliø pradedu ruoðti jau vasarà, kasdamasankstyvàsias bulves. Ið derlingiausiø krûmø atrenku svei-kus viðtos kiauðinio dydþio gumbus. Juos gerai nuplaunu,sudedu á sietelá ir pakabinu saulëtoje vietoje. Per kelias sa-vaites bulvës graþiai paþaliuoja. Tuomet neðu á rûsá, kuria-me jos ramiai lauks pavasario. Paþaliavusios bulvës nepû-na, jø negrauþia pelës.

Balandþio pradþioje bulves kelias minutes pamirkauvario sulfato tirpale (treèdalis arbatinio ðaukðtelio litruivandens). Po to á sprindþio aukðèio dëþutes per pusæ jøaukðèio prikraunu puraus substrato, kas pusæ sprindþiovienà nuo kitos sudedu bulves ir uþpilu jas tuo paèiu sub-stratu iki pat dëþutës virðaus. Substratà daþniausiai ga-minu maiðydamas perpus kompostà ir papuvusias pju-venas arba nerûgðèias durpes. Labai naudinga já page-rinti biohumusu. Po to dëþutæ palaistau kompleksiniøtràðø tirpalu (arbatinis ðaukðtelis trims litrams vandens)arba medþio pelenø iðtrauka (ðaukðtas litrui vandens).Nuneðæs dëþutæ á ðiltnamá uþkloju jà agrodanga. Jei si-noptikai þada stiprias ðalnas, dëþutæ papildomai apden-giu dviem polietileninës plëvelës sluoksniais.

Balandþio pabaigoje ið po substrato iðlenda stiprûs bulviødaigeliai. Tada juos nupurðkiu vario sulfato tirpalu (treèdalisarbatinio ðaukðtelio litrui vandens) arba 1 proc. koncentraci-jos Bordo skiediniu (gaminimo instrukcija – ant pakelio).

Bulves balandþio pabaigoje ar geguþës pradþioje sodi-nu á pusës sprindþio gylio duobutes ir uþpilu tokiu pat sub-stratu. Eilutes darau kas tris sprindþius (60 cm), bulvesjose iðdëstau kas sprindá (20 cm). Labai naudinga vagutesuþkloti agrodanga. Laukiant stipriø ðalnø iðlindusius ápavirðiø daigus geriau visai uþpilti kompostu. Vëliau bul-viø taip pat nekaupiu dirvoþemiu, o uþpilu jas neriebiukompostu. Pirmà kartà, kai bulvienojai virð dirvos paky-la per pusæ sprindþio. Komposto uþpilu tiek, kad matytøsitik paèios virðûnëlës. Antrà kartà dar tiek pat kompostouþpilu po dviejø savaièiø. Jei geguþis sausas, prieð þydëji-mà bulves palaistau, stengdamasis nesuðlapinti jø lapø. Ákibirà vandens ápilu stiklinæ medþio pelenø arba ðaukðtàkompleksiniø tràðø. Jei lietaus stinga, laistau kas savai-tæ, kibirà vandens iðlieju maþdaug 5 augalams. Tik bul-vëms nuþydëjus bulvienojus nupurðkiu dvigubo superfos-fato tirpalu (4 ðaukðtus tràðø supilu á kibirà vandens irpalieku per naktá). Nuosëdas iðpilu á kompostà. Toks du-ðas skatina maistingøjø medþiagø perëjimà ið bulvienojøá gumbus.

Pirmàjá derliø imu savaitei praëjus po superfosfato du-ðo. Ðvieþias bulves labai daþnai ragaujame jau per antani-nes – birþelio 13-àjà.

CHRIZANTEMOS – PASKUTINIAIRUDENS ÞIEDAI

Chrizantemø yra ávairiø – vienmeèiø ir daugiameèiø,ankstyvøjø ir vëlyvøjø, skiriasi jø þiedø spalva ir dydis,krûmo aukðtis. Mums chrizantemos daþniausiai asocijuoja-si su Vëlinëmis ir kapø puoðimu. Bet, pavyzdþiui, kinai irjaponai, kurie chrizantemas augina jau tris tûkstantmeèius,ðias gëles tiesiog garbina ir laiko iðminties simboliu. O vie-nà chrizantemø porûðá japonai naudoja ir maistui. Apie

jas – skyrelyje “Salotinës chrizantemos”. Tiesa, visas chri-zantemas lietuviø kalbininkai siûlo vadinti skaistaþiedë-mis. Tik negirdëjau, kad kas jas taip vadintø.

Daug chrizantemø, vëlyvà rudená auginamø lauke,netenka dekoratyvumo, jø þiedai nuo lietaus pradeda pû-ti. Todël geriau jas áneðti á ðiltnamá, ten jos graþiai þydësiki pat Vëliniø. O buvo ir tokiø ðiltø lapkrièiø, kai pas-kutinius didþiaþiedþiø chrizantemø þiedus skyniau gruo-dþio pradþioje.

Neðildomame ðiltnamyje keliais agroplëvelës sluoksniaisapdengtas ir sëkmingai perþiemojæs chrizantemos krûmaspavasará pradeda leisti daigus. Tada pats laikas já palaistytiðiltu vandeniu. Kai ant daigo atsiranda 5-6 lapeliai, já reikianupjauti, kelias minutes palaikyti vandenyje ir 1 cm gyliupasodinti á ðiltnamio lysvæ, kurios 1 kv. metrui reikëtø áterptikibirà rupaus smëlio. Tarp daigø palieku 5 cm tarpus. Lys-væ apgaubiu plëvele, daigus kelis kartus per dienà nupurð-kiu vandeniu. Geguþës pradþioje, prieð sodinant á ðiltnamápomidorus, áðaknydintus daigelius ir senus á tris-keturiasdalis padalintus krûmus perneðu á lauko lysvæ ir gausiaipalieju. Senus krûmus, kol praeis ðalnø pavojus, apden-giu polietileno plëvele, daigelius galima apvoþti stiklai-niais.

Beje, jei chrizantemø nenorite pasidauginti, galima irnevargti, áðaknydinant daigelius. Tada visà krûmà arba per-skëlus já á dvi ar daugiau daliø galima tiesiai sodinti á laukolysvæ.

Gavus dovanø graþø chrizantemos þiedà galima já pa-èiam pasidauginti. Nukirpæ þiedà ir lapus, neapvytusá kote-lá paguldykite á lovelá, kuriame per delnà pripilta drëgnødurpiø ar pjuvenø. Kotelá gerai prispauskite prie substratoir uþklokite 2-3 sluoksniais drëgnos marlës. Lovelá pastaty-

kite ant radiatoriaus ir neuþmirðkite kasdien sudrëkintisubstratà. Po dviejø ar trijø savaièiø ið stiebo iðlys kelidaigai. Tuomet marlæ nuimkite, lovelá pastatykite ant pa-langës, o substratà mulèiuokite durpëmis. Per þiemà au-galëlius reikës laistyti ir retkarèiais patræðti. Pavasará jaupaaugusias chrizantemas reikës atskirti vienà nuo kitosir pasodinti lauko lysvëje. Tà patá rudená jos nudþiuginsjums prieð metus patikusiais þiedais.

Chrizantemoms reikia derlingos ir gerai vandená pra-leidþianèios dirvos. Jos nemëgsta augti tose paèiose vietose,todël kasmet reikia keisti jø auginimo vietà. Labai svarbu,kad chrizantemos nepajustø drëgmës stygiaus. Stingantdrëgmës jø stiebai sumedëja, o þiedai bûna daug menkesniir maþiau dekoratyvûs. Reguliaraus laistymo chrizantemomsypaè reikia tada, kai pradeda formuotis jø þiedai.

Po persodinimo praëjus dviems savaitëms chrizantemasreikëtø palaistyti azoto tràðø tirpalu, kibire vandens iðtir-pinus ðaukðtà kokios nors salietros ar karbamido. Po mëne-sio palaistykite pilnu kompleksiniø tràðø miðiniu su mikro-elementais (du ðaukðtai á kibirà vandens).

Rugsëjo pradþioje kibire iðtirpinkite po ðaukðtà dvi-gubo superfosfato ir kalio sulfato. Þemaûges veisles, ku-rios skirtos persodinimui á kapines, geguþës ir birþeliomënesiais kas dvi savaites reikëtø pinciruoti – nugnybtiûgliø virðûnëles. Tada jos gausiau ðakosis, vëliau sukrauspumpurus ir uþaugins daugiau þiedø. Formuodami smul-kiaþiedþiø chrizantemø krûmelius palikite 3-5 pagrindi-nius stiebus su visais aukðèiau esanèiais iðsiðakojimais.O stambiaþiedëms veislëms, kad susiformuotø didesni þie-dai, reguliariai iðskabykite visus paþastinius ûglius. Vie-name krûme turëtø augti ne daugiau kaip 3 stiebai, ku-riuos derëtø pririðti prie kuoliukø. Ant kiekvieno didþia-þiedës chrizantemos stiebo turëtø bûti tik po vienà þie-

dà. Palikus jø daugiau, þiedai bus maþesni. Patyræ au-gintojai pataria nugnybti tik pasirodþiusá virðutiná di-dþiaþiedþiø chrizantemø pumpurà. Nes po juo esantispumpuras iðaugina graþesná þiedà.

Rugsëjo mënesá chrizantemas su kuo didesniu þemësgumulu persodinu á agurkø ar ankstyvøjø pomidorø vie-tà ðiltnamyje ir gerai palieju. Didþiaþiedþiø veisliø stie-bus tuoj pat pririðu prie kuoliukø. Joms dar kartà reikësiðskabyti paþastinius ûglius.

Nuskinti chrizantemø þiedai vazoje þydi iki trijø sa-vaièiø.

SALOTINËS CIKORIJOS – PER VISÀ ÞIEMÀ

Þiemà ðiltnamyje árengtame inspekte galima atþeldintisalotiniø cikorijø, kurias vadina Witloof. Tai vertinga dvi-metë þalumyninë darþovë, kurios vertæ dar padidina ir tai,jog ji gali bûti ankstyviausia þalumyninë darþovë ið ðiltna-mio. Arba – vëlyviausia. Kitaip sakant, net ir neðildoma-me ðiltnamyje jà galima auginti per visà þiemà.

Salotiniø cikorijø ðaknys auginamos darþe. Dirvai au-galai nereiklûs, todël tiks bet kokia darþo þemë. Á 1 kv. mlysvës áterpiu kibirà durpiø, 2 ðaukðtus dvigubo superfos-fato, po ðaukðtà azoto ir kalio tràðø. Lysvæ ðakëmis sukasuir gerai palieju. Cikorijas sëju apie geguþës mënesio vidurá2 cm gylio vagelëse, tarp kuriø palieku dviejø sprindþiøploèio tarpus. Sëklas iðbarstau kas du pirðtus. Trijø ar ke-turiø lapeliø fazëje augalus praretinu, palikdamas tarp jøsprindþio tarpus. Vegetacijos metu cikorijø lysvæ reikia ra-vëti, purenti ir laistyti. Birþelio pabaigoje galima palaisty-ti mineraliniø tràðø tirpalu – kibire vandens iðtirpinusðaukðtà kompleksiniø tràðø ar litrà parûgusio mëðlo.

Cikorijø ðaknis iðkasu spalio pabaigoje ir savaitei pa-lieku suguldytas lauke, kad kiek apvystø lapai. Po to juosnupjaunu, stengdamasis nepaþeisti ðaknies virðûnës. Þemiønuo ðaknø negramdau ir neplaunu. Þeldinimui palieku ne-ðakotas ðaknis, kurios storgalyje bûna nuo 3 iki 5 cm sto-rio. Ið kitø sudþiovinus galima pasigaminti cikorinës ka-vos. (Recepto paklauskite moèiutës). Rûsyje ðaknø saugoji-mo metu temperatûra turëtø bûti kiek aukðtesnë uþ nulá.

Þeldinimà galima pradëti ir lapkrièio mënesá. Taèiaurudená ne visos veislës gerai atþelia. O nuo vasario mëne-sio pabaigos visø veisliø cikorijos daþniausiai atþelia bekaprizø. Ðaknis patrumpinu iki sprindþio ilgio ir susta-tau inspekte statmenai viena ðalia kitos. Uþpilu durpë-mis ar pjuvenomis taip, kad virð ðaknø susidarytø maþ-daug sprindþio storio sluoksnis ir gausiai palieju ðiltu van-deniu. Taigi, salotø galvutës formuojasi po uþpilu. Ins-pekto langà uþkloju mineralinës vatos dembliais ar kito-mis ðilumà sulaikanèiomis medþiagomis. Jø nudengti ne-reikia, nes salotinës cikorijos atþeldinamos tamsoje.Ðviesoje jos paþaliuotø ir apkarstø. Træðti atþeldinamøsalotiniø cikorijø nereikia. Jeigu cikorijø atþeldinimàpradësite vasario pabaigoje, á inspekto dugnà, po ciko-rijø ðaknimis, galima pridëti ákaitusio mëðlo. Ðildomoscikorijos atþels greièiau.

Taèiau kartais dël labai ðalto oro net ir ant ákaitusiomëðlo susodintos cikorijos nenori atþelti. Todël patikimiaujas iðsodinti ne tiesiai á inspektà, o á kibirà, kurá ástatau áinspektà ir uþpilu durpëmis. Jei noriu salotiniø cikorijø pa-ragauti anksèiau, kibirà su cikorijomis perneðu á ðildomàpatalpà.

Derliø imu maþdaug po mënesio. Per tiek laiko gûþelësuþauga iki sprindþio ilgio ir 3-5 cm skersmens. Jø lapaineturëtø bûti iðsiskleidæ.

Ðaldytuve polietileno maiðelyje nuo ðaknø nupjau-tos gûþelës iðsilaiko iki dviejø savaièiø. O ðaknø po at-þeldinimo neiðmeskite, jas labai mëgsta naminiai gyvu-liai. Jei jø neturite, bûtinai susmulkinkite ir sukom-postuokite. Komposto gamybos specialistai tikina, kadcikorijø ðaknys labai pagerina jo kokybæ. Tuo nesunkupatikëti, nes susmulkintø cikorijø ðaknø masëje susi-renka itin daug sliekø.

DAIGAI PAANKSTINS VASARÀ

Daugelis lauke auginamø vienmeèiø ir dvimeèiø gëliø pra-þys anksèiau, jei jø daigus uþsiauginsime ðiltnamyje.Todëlparduotuvëje reikëtø pasidairyti ne tik po darþoviø, bet ir pogëliø sëklø lentynas. Daþniausiai mëgëjai ðiltnamyje daigaisaugina celiozijas, gvaizdûnes, puoðniàsias gubojas, nemezi-jas, ratilius (kuriuos dauguma sodininkø vadina astrais), se-renèius (tagetes), skaistenius, þydrûnus, laibenius, vienme-èius jurginus, dekoratyvines saulëgràþas. Daigais galimadauginti ir daugiametes gëles: rytinæ aguonà, muilinæ gu-bojà, gausialapá lubinà, pentinius, raktaþoles, rutgrûdëlæ,sinevadà.

Ðiltnamyje galima uþsiauginti ir ankstyvøjø kopûstø,kaliaropiø, briuseliniø kopûstø, salierø, gûþiniø salotø, svo-gûnø, porø daigø. Dëþutëse su substratu nuo balandþio pra-dþios daiginu ir kelis ankstyvøjø bulviø gumbus.

Substratà gaminu ið persijotos lapinës þemës, smulkiødurpiø, pûdinio. Á substratà reikëtø ápilti ir smulkaus smë-lio. Á kibirà substrato pilu po ðaukðtà azoto, fosforo ir kalioarba tris ðaukðtus kompleksiniø tràðø. Kadangi daugelis au-galø nepakenèia chloro, vietoje kalio chlorido vartoju kaliosulfatà arba kalio salietrà. Parduotuvëje galima nusipirktiir paruoðto specialaus substrato daigø auginimui.

Ðiltnamyje árengtame ðaltame inspekte daigus galimasëti jau balandþio pradþioje. Taèiau vëlyvà pavasará, kai orosàlygos neleidþia daigø anksti perkelti á laukà, jie daþnaiperauga. Sëjant ðiltnamio lysvëje net ir po plëvelës gaub-tais reikëtø palaukti balandþio pabaigos.

Daigus patogiausia auginti daigyklose. Bet galima ið-berti ir lysvëse kas 5 cm. Kadangi daugelio gëliø ir kopûsti-niø darþoviø sëklos yra smulkios, jø nereikëtø sëti giliaunei per pusæ pirðto. Per tankiai sudygæ daigai retinami. Pa-pildomai træðti neverta. Dirva turëtø bûti drëgna, bet neðlapia. Po mënesio ar pusantro nuo sëjos, praëjus pavasari-nëms ðalnoms, daigus iðsodinu á laukà. Tikintis vëlyvøjøðalnø, lauke iðsodintus daigus reikia apsaugoti uþvoþiantjuos vazonëliais ar kitokiais indais, apdengiant polietileni-nës plëvelës gaubtais ar bent apklojant agrodanga.

DAIKONAI – JAPONØ MËGSTAMI RIDIKAI

Lietuvoje daikonai daþnai vadinami japoniðkais arba ki-niðkais ridikais. Taèiau teisingiau bûtø vadinti jø gimtinëjeáprastu vardu. Á Lietuvà daikonai buvo áveþti tik paèioje XXamþiaus pabaigoje, kai juos pradëjo auginti mëgëjai. O vë-liau sëklø auginimà ásisavino ir vietiniai profesionalai. Ta-èiau dar ir dabar daugelis tëvynainiø neþino, kad parduotu-vëse matomi milþiniðki ir nepigûs atveþtiniai ridikai pui-kiausiai gali augti ir pas mus.

Daikonai nuo savo giminaièiø ridikø ir ridikëliø daugkuo skiriasi. Jø ðakniavaisiai didesni, sultingesni, o svar-biausia – beveik neturi aðtraus prieskonio. Net ir iðauginæþiedstiebius dauguma daikonø beveik nesumedëja ir tinkamaistui. Japonijoje, kur daikonai laikomi viena svarbiausiødarþoviø, kai kuriø veisliø ðakniavaisiai uþauginami iki 20-30 kg svorio. Ten jie valgomi ðvieþi, virti ir rauginti. Pas

mus pagal toliau apraðomà technologijà ðiltnamyje augi-nami daikonai uþauga iki pusës kilogramo svorio. Mais-tui vartojami ir jauni nepûkuotø veisliø lapeliai.

Daikonai daþniausiai auginami darþe, bet juos galimaauginti ir ðiltnamyje. Tuo bûdu pratæsime jø vegetacijà irlengviau apsaugosime juos nuo spragiø. Be to, storame irpuriame substrato sluoksnyje jie uþauga kokybiðkesni.

Japonijoje iðvesta labai daug daikonø veisliø, kurios ski-riasi ðakniavaisiø forma, spalva, skoniu. Taèiau visos veis-lës pagal ðakniavaisiø formà ir jø vietà dirvoje skirstomos áðeðias grupes: Šagoin, Siroagari, Mijasige, Tokinasi, Neri-ma, Ninengo. Dauguma veisliø, mûsø geografinëje platu-moje pasëtos iki liepos pabaigos, praþysta. Tik Tokinasi irið dalies Charuesi tinka auginti pavasará ir vasaros pradþio-je. Todël perkant sëklas reikëtø atkreiti dëmesá, kuriuo me-tu jas rekomenduoja auginti pardavëjai.

Daikonai auga ávairiose neutralios reakcijos dirvose.Taèiau svarbu, kad ilgaðaknëms veislëms jos bûtø ádirb-tos per du sprindþius gylio.

Daugumà daikonø veisliø geriausia sëti rugpjûèio pir-moje pusëje tiesiai ðiltnamyje, darþo daigyne arba vazo-nëliuose. Ðiltnamyje juos sëju viena eilute lysvës pakrað-tyje, ten kur anksèiau augo morkos. Kas sprindá padarau3-5 cm gylio duobutes, á kurias iðsëju po 2-3 sëklas. Maþ-daug po savaitës jos sudygs. Jeigu dirva ðiltnamyje supuo-lusi, þemës ar ledo gràþtu iðgræþiu pusmetrio gylio duobu-tæ ir pripilu á jà gero komposto. Tokiame græþinyje augi-nami daikonai auga kaip ant mieliø.

Pasirodþius antrajam lapeliui, lizde palieku augti po vie-nà geriausiai iðsivysèiusá augalà. Kitus galima persodinti ákità vietà. Ið darþo daigyno augalai á ðiltnamá perkeliami,

kai iðleidþia po antrà lapelá. Daigus ið vazonëliø galimasodinti ir vëliau. Daigai sodinami tokiame paèiame gyly-je, kaip augo daigyne ar vazonëlyje.

Dirva visà laikà turi bûti puri ir nepiktþolëta. Jei au-galai silpnai auga, jø lapeliai ðviesûs, verta palaistyti sil-pnu azotiniø tràðø tirpalu. Tam geriausiai tiktø kalio sa-lietra, nes kalis pagerintø ðalia auganèiø pomidorø noki-mà. Salietros valgomàjá ðaukðtà iðtirpinus kibire vandens,vienam augalui skiriamas litras tirpalo.

Kai pomidorai baigia vegetacijà, juos atsargiai iðraunu,stengdamasis nepaþeisti greta auganèiø daikonø. Jei pomi-dorø ðaknys apipynë daikonus, geriau jas nukirsti kastuvu,o likuèius paðalinti vëliau, raunant ðakniavaisius. Rugsëjopabaigoje juos dar galima patræðti kompleksiniø tràðø skie-diniu, kuriame vyrautø kalis ir fosforas.

Daikonai, nelygu veislë, uþauga per 40-70 dienø. Ið pu-raus ðiltnamio grunto daikonai raunami, suëmus juos uþ lapø.Taèiau jei gruntas sunkesnis, o ðakniavaisiai ilgi, juos reikëtøpakasti kastuvu, nes perlauþtos ðaknys greitai pradeda gesti.

Laikyti ðakniavaisius geriausia dëþëse arba polietileno mai-ðuose uþpylus juos drëgnu smëliu. Rûsyje arba ðaldytuve reikë-tø palaikyti 0-5 C laipsniø temperatûrà. Tokiose sàlygose dai-konus galima iðlaikyti 2-3 mënesius. Dalá daikonø, nulauþus la-pus, galima uþpilti pusantro ar dviejø sprindþiø storio durpiøar pjuvenø sluoksniu ir iki didesniø ðalèiø palikti dirvoje.

ENDIVIJOS IR ESKARIOLAI –UÞSIGRÛDINUSIOS SALOTOS

Taip egzotiðkai vadinamø cikoriniø salotø yra kelios at-mainos. Plaèialapës endivijos vadinamos eskariolais. Ðvie-

þia endivijø þaluma gali paávairinti stalà net ir vidurþie-má. Maistinëmis savybëmis jos prilyginamos gûþinëms sa-lotoms. O puoðti valgius mëgstantys kulinarai jas verti-na uþ graþius lapus.

Þieminës endivijos (praðau nepainioti su vasarinëmisveislëmis) turi daug porûðiø, kurie skiriasi lapø forma irspalva. Jie gali bûti ávairiai iðkarpyti, daugiau ar maþiaubanguoti, panaðûs á dideles kerpes, nuo geltonos iki tamsiaiþalios spalvos. Kiekvieno porûðio iðvesta skirtingø veisliø.

Ðios darþovës geriausiai auga lengvose ir vidutinio sun-kumo dirvose, turinèiose daug humuso. Joms patiks augtipo þirniø, ankstyvøjø bulviø, morkø. Nereikëtø sëti po sa-lotø. Prieð sëjà ar daigø sodinimà á kvadratiná metrà lysvësreikëtø áterpti kibirà komposto, stiklinæ kreidos ar dolomit-milèiø ir ðaukðtà kompleksiniø tràðø miðinio.

Sëklas sëju lauko daigyne birþelio pabaigoje ar liepospradþioje. Po trijø-keturiø savaièiø daigus sodinu á laukolysvæ per pusantro sprindþio vienà nuo kito kvadratiniu bû-du. Daigus reikia sodinti tokiame pat gylyje, kaip jie augodaigyne. Nes per giliai pasodinti jie blogai auga ir daþnaisuformuoja þiedynstiebius.

Endivijos ir eskariolai mëgsta drëgmæ, todël sausrome-èiu reikëtø palaistyti, stengiantis maþiau sudrëkinti lapus.Po mënesio ðias salotas reikëtø patræðti, kompleksiniø trà-ðø miðinio ðaukðtà iðtirpinus kibire vandens. Tokio kiekiopakaks 2 kv. metrams lysvës.

Rugsëjo pabaigoje endivijas galima persodinti á inspek-tà. Bet jei pasitaikë ðiltas ruduo ar augalus pridengëte dvi-guba ar net triguba agroplëvelës danga, tai tà procedûràgalima nukelti ir á spalio pabaigà. Mat jos atlaiko iki 8 Claipsniø trumpalaiká ðaltá. Svarbu, kad jø neuþsnigtø.

Esant dar pliusinei temperatûrai, darþoviø lapus virðû-nëje suriðu virvute, jas iðkasu su kuo didesniu gumulu þe-mës. Inspekto duobë turi bûti apie 40 cm gylio, jos dugnàgerai sudrëkinu. Endivijos statomos taip, kad jø lapai nesi-liestø tarpusavyje. Ðaknis geriausiai apþerti drëgnu smëliu.Prieð didesnius ðalèius inspekto langus uþdarau ir apipilubent 20 cm storio sausø pjuvenø ar durpiø sluoksniu, apden-giu dembliais ar senais skudurais. Per atlydþius inspektà rei-këtø pravëdinti. Ðioje fazëje ðviesa endivijoms nereikalinga,nes tamsoje lapai ne tik pabàla, bet ir tampa ðvelnesnio sko-nio bei praranda kartumà. Beje, to kartumo nereikëtø bijo-ti, nes gydytojai sako, kad já suteikiantis glikozidas pagerinaapetità ir þmogaus organizmui yra naudingas. Ðitaip endivi-jas galima iðlaikyti iki Kalëdø.

Bet jei norësite pasigaminti ðvelnesnio skonio salotø, prieðjas gaminant endivijø lapus galima keliolika minuèiø palai-kyti sûriame vandenyje, kuris iðtrauks kartumo liekanas.

SUGRÁÞTA UÞMIRÐTOJI ERUKA

Vis daþniau þurnalø kulinarijos skyreliuose galima ras-ti maþai kam þinoma erukos pavadinimà. Rusai jà daþniau-siai vadina indau, vokieèiai – ruca salatrauke, anglai – roc-ket. Lotyniðkas vardas – Eruca sativa. Ir retas tegirdëjo, kadtai visai ne nauja, o dar antikos laikais valgyta salotinë dar-þovë. Tada maistui buvo vartojami ne tik lapai, bet, kaip prie-skonis, ir karèios sëklos. O ið jø spaudþiamas aliejus ir ðian-dien laikomas stipriu afrodiziaku. Dabar jau ir pas mus gali-ma nusipirkti erukos sëklø, nors nesunku ir paèiam jø uþsi-auginti. Vidurþemio jûros regione nuo senø laikø auginamadaug erukos formø, kurios skiriasi ne tik iðvaizda, bet irskoniu. Beje, galima rasti ir laukiniø erukø.

Supjaustytus erukos lapus pabarsèius druska galimauþpilti grietine ar aliejumi su citrinos sultimis. Aðtrokos

salotos tinka valgyti atskirai arba su mësos patiekalais.Ið sëklø galima pasigaminti originalaus skonio garstyèiø.

Erukà ðiltnamyje galima auginti nuo ankstyvo pava-sario iki rugsëjo pabaigos. Patogiausia auginti daigyne, opo to daigus iðsodinti lysvëje. Sëklas áterpiu 0,5-1 centi-metro gylyje. Jos sudygsta per 10-14 dienø. Persodinant tarpaugalø palieku po sprindá. Derlius imu maþdaug po mëne-sio ar pusantro, kol augalas neiðaugino þiedstiebio.

Sëkloms erukà reikia sëti lauko lysvëje kuo anksèiau,nes ðalnø iki minus 4 laipsniø C ji nebijo. Þydi baltais arbagelsvais þiedais su tamsiai violetiniais ar roþiniais dryþiais.Sëklos bræsta ankðtyse.

ÞIEDINIAI KOPÛSTAI – KALËDØ STALUI

Jeigu Vilniaus turguje papraðysite þiediniø kopûstø,daþnas pardavëjas nesupras, nes jis ðituos augalus vadinakalafijorais. Tiesà sakant ir að nesuprantu, kodël kità ko-pûsto giminaitá galima vadinti uþsienietiðku brokolio var-du, o ðità bûtinai reikia ðaukti nepatogiu dviejø þodþiøpavadinimu. Bet gyvendami kalbos diktatûros ðalyje turi-me klausyti kalbininkø ásakymø...

Kaip bevadintume ðià darþovæ, jos puikaus skonio nepa-gadinsime. Galima valgyti virtà, troðkintà, þalià, o þiemai jàverta uþðaldyti, nes atðildyta beveik nepakeièia skonio ir kon-sistencijos. Todël þiediniø kopûstø paklausa nuolat auga.

Þinoma, þiediniø kopûstø per vasarà neverta auginti ðilt-namyje, nes jie puikiausiai auga ir lauko lysvëse. Nebent,jei norëtume turëti itin ankstyvà derliø. Taèiau jei norësi-me turëti ðvieþiø galvuèiø Kalëdø stalui, be ðiltnamio irjame árengto inspekto neapsieisime.

Vëlyvajam derliui vëlyvøjø veisliø þiedinius kopûstus(jie subræsta maþdaug po keturiø mënesiø) sëju kas savaitænuo birþelio vidurio iki liepos pradþios. Sëju namuose á litrotalpos vazonus, nes èia juos bus galima laiku palaistyti, obe to jø nepuls spragës. Sëti reikëtø á gerai nurûgðtintàsubstratà, nes kopûstinës darþovës nepakenèia rûgðèiø dir-vø. Jei sësite á pirktiná universalø durpiø substratà, jo ki-bire iðmaiðykite stiklinæ medþio pelenø. Beje, labai svar-bu sudygusiø augalø neperlaistyti, nes tada juos uþpuolabakterinë liga, kuri vadinama “juodaja kojele”.

Maþdaug po pusantro mënesio, kai augalai turi po 3-4lapus, juos iðsodinu á lauko lysvæ, ten, kur augo gerai orga-ninëmis tràðomis átræðtos ankstyvosios bulvës. Sodinu maþ-daug 40x40 cm tankumu. Prieð sodindamas á kiekvienàkvadratiná metrà áterpiu po tris ðaukðtus kompleksiniø trà-ðø su mikroelementais. Daigus labai gerai palieju ir uþden-giu agrodanga. Augalus nuolat laistau, per vegetacijà 3-4kartus patræðiu kompleksiniø tràðø su mikroelementais tir-palu (po ðaukðtà kibirui vandens, tà kieká skiriant 1 kv.metrui lysvës). Tegul nestebina tokios didelës træðimo nor-mos, nes þiediniai kopûstai reikalauja itin gero maitinimo.

Spalio mënesá prieð stipresná atðalimà visus augalussu dar nesusiformavusiomis galvutëmis (svarbu, kad bûtøbent 2-3 cm skersmens uþuomazgos) iðkasu su dideliu þe-mës gumulu ir tankiai susodinu á ðiltnamio inspektà. Uþ-dengiu já langu, o laukdamas didesniø ðalèiø, tà langà uþ-beriu per sprindá sausø pjuvenø, durpiø sluoksniu ar uþ-kloju kokia kita apðiltinanèia medþiaga. Galima augalussodinti ðiltnamio lysvëje, apdengti dëþe ar katilu ir taippat apdengti apðiltinanèia medþiaga. Nes galvuèiø brendi-mui ðviesos nebereikia. Brendimas trunka apie du mëne-sius, galvutës uþauga iki pusës kilogramo svorio. Supo-kuotos á polietileno maiðelius jos iðlieka ðvieþios ir ikivasario mënesio.

KARDELIAI, KURIE VISAI NEPANAÐÛS Á KARDUS

Kalbininkø ásakymø nepripaþástantys gëlininkai ðias gë-les uþsispyrusiai vadina gladijolëmis. Tiesà ðnekant, iðtiessunku suprasti, kodël jas lietuviðkai pakrikðtijo tokiu keis-tu vardu. Nes jø lapai labiau panaðûs ne á riestus kardus, oá tiesius kalavijus. Tuo labiau, kad ir tarptautinis tø gëliøpavadinimas kildinamas ið lotynø kalbos þodþio “gladius”,kuris reiðkia kalavijà.

Norint paankstinti kardeliø þydëjimà, jø pradëjusius dyg-ti gumbasvogûnius balandþio pradþioje galima dràsiai sodin-ti á ðiltnamá. Tokiam auginimui reikëtø rinktis paèias anks-tyviausias veisles, kurios po pasodinimo praþásta maþdaugper 70 dienø. Labiausiai vertinamos ðios kardeliø savybës:ne trumpesnis kaip 80 cm ilgio tiesus ir storas þiedstiebis,vienu metu iðsiskleidþia ir nenuvysta kuo daugiau ir kuostambesniø þiedø, jie visà laikà iðlaiko tà paèià spalvà. Ðilt-namyje auginamiems kardeliams ðios savybës ypaè svarbios,nes menkesnis nei lauke apðvietimas kreivina þiedstiebius,o þiedai tampa maþesni ir blankesniø spalvø. Beje, pastarai-siais metais sodininkai pamëgo ir miniatiûrinius kardelius,kurie gerokai þemesni, o jø þiedai – maþesni.

Kardeliø þiedø kokybë labai priklauso nuo gumbasvo-gûniø. Jie bûna dviejø rûðiø. Vieni uþauga ant seno gum-bassvogûnio, bûna dideli, iki 12-14 cm skersmens, ir plokð-ti. Daþniausiai ið jø iðauga po du þiedstiebius. Ið tokiø gum-basvogûniø iðaugæ þiedai bûna prastesni. Geresnës koky-bës þiedai iðauga ið tø gumbasvogûniø, kurie iðauginami iðsmulkiø “vaikuèiø”. Tokie gumbasvogûniai bûna maþesniir beveik apvalûs.

Kardeliai serga ávairiomis ligomis, kuriø sukëlëjai perþiemà iðlieka ant gumbasvogûniø. Siekdamas jø atsikra-tyti, rudená, gumbasvogûnius gerai iðdþiovinu, nulupu

lukðtus, apþiûriu ir iðmetu visus paþeistus juodais “ða-ðais”. Po to juos dvi valandas mirkau kalio permanganatotirpale (ketvirtadalis arbatinio ðaukðtelio litrui vandens),perplaunu ðvariu vandeniu ir iðdþiovinu. Sudëjæs á popie-riná adata subadytà maiðelá (kad vëdintøsi), laikau apati-nëje ðaldytuvo lentynoje. Pavasará (jei sodinsiu ðiltnamy-je – kovo pradþioje) gumbasvogûnius sudedu kambaryje ádëþutæ ir laukiu kol sudygs. Ilgus ir plonus daigus iðlei-dusius gumbasvogûnius tuoj pat sunaikinu.

Kardelius sodinu viena eile lysvës pakraðtyje per sprin-dá vienà nuo kito. Jei augintumëte keliomis eilëmis, tarp jøreikëtø palikti pusantro sprindþio tarpus. Gumbasvogû-niams þemës gràþtu padarau sprindþio gylio duobutæ, á jàper du pirðtus pripilu ðvaraus smëlio, ant virðaus guldaugumbasvogûná, kurá vël per du pirðtus uþpilu smëliu. Tokssmëlio guolis, manau, apsaugo augalus nuo ligø, kuriø su-këlëjai gali bûti substrate. Likusià duobutæ iki pavirðiausuþpilu tuo paèiu substratu.

Kardeliai mëgsta drëgnà dirvà ir gerà vëdinimà. Jie pa-kenèia nuo pomidorø ar kitø augalø krentanèius ðeðëlius.Substratà apie kardelius galima mulèiuoti perpuvusiu mëð-lu, kurá laistydami patræðite augalus. Mineralinëmis tràðo-mis træðiu pagal pomidorø træðimo grafikà, nes abu augalaiauga greta. Bet jeigu kardelius auginsite atskiroje lysvëje,pirmà kartà juos reikëtø patræðti, kai iðauga du lapai. Povalgomàjá ðaukðtà amonio salietros ir superfosfato reikiaiðtirpinti kibire vandens, já iðlaistant viename kvadratinia-me metre. Antras træðimas – tik pasirodþius þiedstiebiams.Tuo metu á toká patá skiediná reikëtø dar ápilti ir ðaukðtàkalio sulfato arba stiklinæ medþio pelenø.

Þiedstiebius kartu su dviem trim lapais pjaunu aðtriupeiliu, kai tik pradeda skleistis pirmieji du apatiniai þie-dai. Taèiau kai kurioms veislëms toks elgesys nepatinka,

ir kiti þiedai, pamerkus á vazà, nebeiðsiskleidþia. Todël jøþiedstiebius reikia pjauti, kai iðsiskleis pusë visø þiedpum-puriø. Norëdamas turëti ilgesná þiedstiebá, imu smailà peiláir duriu á lapais pridengtà jo galà beveik prie pat þemës.Po to atsargiai, pasukiodamas á ðalis, áspûdingo ilgio þied-stiebá iðtraukiu kaip kamðtá ið vyno butelio.

KINIÐKI KOPÛSTAI – RUDENS SALOTOS

Nors jas galima auginti ir pavasará, ir vasarà, bet manoðiltnamyje jos tapo tipiðka rudens darþove. Tikriausiai to-dël, kad vëlyvà rudená, kai lauke nebelieka jokios þalumos,jos dar ilgai dþiugina aká savo gaivia spalva. Jei kam ne-patinka jø prëskas skonis, miðrainæ galima pagardinti ávai-riais prieskoniais. Kiniðkus kopûstus, beje, galima virtiir troðkinti lygiai taip pat, kaip ir gûþinius.

Liepos pabaigoje ar rugpjûèio pradþioje kiniðkus kopûs-tus sëju á lauko lysvæ kvadratiniu lizdiniu bûdu kas pusæsprindþio (10 cm). Dalá daigø uþsiauginu lauke sustatytuo-se vazonuose. Juos á ðiltnamá reikia perkelti, kai iðauga 3-4tikri lapai. Kai lysvëje auganèiø kiniðkø kopûstø lapai pa-auga, kas antrà augalà iðraunu ir suvartoju kaip lapines sa-lotas. Lysvëje likusius augalus palaistau kompleksiniø trà-ðø tirpalu (valgomasis ðaukðtas kibirui vandens, tà kiekáiðlaistant dviem ilginiams metrams lysvës) arba raugintomëðlo skiediniu. Laistau santûriai, nes labai drëgnoje dir-voje augantys kiniðki kopûstai daþnai suserga. Rugsëjo vi-duryje ar pabaigoje, kai tik ðiltnamyje atsiranda laisvos vie-tos, pakiðu po augalu sodo ðakes ir su dideliu þemës gumuluperneðu já á ðiltnamá. Tarp augalø palieku pusantro ar netdviejø sprindþiø ilgio tarpus. Palaistau ir palieku ramybëjetol, kol nesusuks galvuèiø. O tada jau pjaunu prie pat þe-mës peiliu, nuskabau virðutinius lapus, dedu á polietileni-nius maiðelius ir neðu á rûsá ar ðaldytuvà. Èia jie iðsilaiko

kelias savaites. Tiesa, ðiltnamyje kartais juos apninka ko-pûstinio baltuko vikðrai. Belieka juos nurinkti rankomis,nes purkðti salotinæ darþovæ kokiais nors chemikalais galitik barbaras.

KRAPØ AROMATAS PATINKA VISIEMS

Iðties, dar neteko sutikti þmogaus, kuris pavasará at-sisakytø susmulkintais krapais gausiai pabarstyto sumuð-tinio.

Sëju juos ir ið rudens, ir pavasará net keliose vietose.Vienà dalá – rugpjûèio mënesio viduryje tarp pomidorø irpaprikø. Dalá prieð þiemà – trijø kibirø talpos inde, kuria-me vasarà auga melionas. Pavasará tà indà palaistau ðiltuvandeniu ir visà iki pat þemës uþdengiu polietileniniu mai-ðu. Kità dalá þiemos pabaigoje – á biokuru pakrautà inspek-tà. Dar kitus pavasará – á lysvës pakraðtá po plëvelës gaub-tu. Sëklas iðbarstau pakrikai ir gana tankiai. Rudená ir pa-vasará sëklas 2-3 dienas mirkau vandenyje, kasdien bent 3-4 kartus tà vandená pakeièiu. Tai paspartina dygimà.

Didþiausias krapø derlius bûna praëjus maþdaug pus-antro mënesio nuo sudygimo. Taèiau tankø pasëlá reikia pra-dëti retinti anksèiau, kai krapiukai iðauga per keturis arpenkis pirðtus. Rauti juos reikia su visomis ðaknimis. Ta-èiau reikia palaukti kol nukris rasa, nes ðlapi augalai grei-tai pradeda gesti.

Rudens sëjos krapø verta susiðaldyti ðaldiklyje. Ðal-dyti juos galima dviem bûdais. Ðaldydami pirmuoju bûdusausas ðakeles pakrikai sudëkite ant lëkðtutës ir ákiðkiteá ðaldiklá. Kai suðals, sudëkite á maiðelá ir vël kiðkite áðaldiklá. Þiemà turësite graþiø ðakeliø patiekalø papuoði-mui. Kitas bûdas reikalauja ðakeles smulkiai supjaustyti

ir suspaustas sudëti á dëþutæ nuo majonezo. Þiemà pa-togu ið jos iðimti ir peiliu nuo tokio blokelio nugremþtireikalingà dalá krapø.

MAIRÛNAS – DEÐRINË ÞOLË

Vokieèiai ðá augalà vadina tiesiog deðrine þole – Wurst-kraut. Bet ir kitose Europos ðalyse juo gardina rûkytas irkepenines deðras, ankðtiniø darþoviø ir kopûstø patieka-lus, apibarsto keptas bulves. Lietuvoje patyræ kulinarai mai-rûno ádeda á koldûnus, vëdarus ir cepelinus (o gal reikia sa-kyti – didþkukulius?). Keli ðio augalo lapeliai aromatizuojaþoliø miðiniø arbatas. Mairûno galima dëti ir á raugia-mus agurkus, konservuojamus pomidorus.

Mairûnas – daugiametis augalas, kurio lapai ir þiedy-nai turi stiprø aromatà. Ðiltuose kraðtuose jis iðauga iki pus-metrio aukðèio ir skleidþia daug stipresná nei pas mus aro-matà. Mano ðiltnamyje jis retai pakildavo aukðèiau nei perpusantro sprindþio nuo þemës. Lietuvoje mairûnas augina-mas kaip vienmetis augalas, nes nepakelia mûsø ðalèiø. Ta-èiau rudená já galima persodinti á vazonëlá ir auginti kamba-ryje ant palangës, nes tai ne tik kvapnus, bet ir dekoraty-vus augalas.

Niekada neauginau mairûnø daigø pats, nes 5-6 daige-lius visuomet galima rasti turguje. Taèiau jei nutarsite au-ginti juos patys, sëti reikëtø anksti – apie kovo vidurá. Smul-kios sëklos áterpiamos pusës centimetro gylyje. Auginimuitiks bet koks substratas. Sudygusius reikia iðretinti, vienolitro talpos vazone paliekant tris augalus. Kambaryje per-þiemojusius mairûnus galima dauginti dalinimu arba ðake-liø áðaknydinimu. Mairûnui reikia ðviesios palangës ir kuodaugiau ðilumos.

Á ðiltnamá mairûnus sodinu geguþës pirmàjá deðimta-diená. Jiems parenku kuo ðviesesnæ vietà. Galima juos so-dinti ir á konteinerius, kuriuos vëliau, praëjus ðalnø pavojuiir áðilus orams, bus galima perkelti á saulëtà uþuovëjà. Á vie-nà duobutæ sodinu po du ar tris augalus, kad iðaugtø tan-kesnis ir graþesnis krûmelis. Tarp krûmeliø paliekusprindþio ilgio atstumus.

Mairûnai þydi rugpûèio viduryje. Tada juos nupjaunu,palikdamas gulsèio delno aukðèio stiebelius. Iki stipriøjø ru-dens ðalnø jie dar spës duoti antràjá derliø. Nupjautus stie-belius gerai nuplaunu, nes ant mairûnø lapø ir þiedø susi-kaupia daug neðvarumø. Vandená nukratau ar nupuèiu fe-nu ir suriðæs á ryðulëlius dþiovinu gerai vëdinamoje, nesau-lëtoje vietoje. Sudþiuvusius lapus ir þiedus nubraukiu nuokotø ir laikau sandariose dëþutëse.

MELIONAI – NEIÐPASAKYTASSALDUMAS IR AROMATAS

Beveik tokiø pat saldþiø, kaip ir uþaugusiø ðiltuose krað-tuose, melionø galima uþsiauginti vidutinëse platumose pa-statytuose ðiltnamiuose. Tai visai ne naujas sumanymas,nes vësesniuose Vakarø Europos kraðtuose, Rusijoje melio-nus oranþerijose augino jau uþpraëjusiame amþiuje. O me-lionø auginimo ðiltnamiuose pionieriumi buvo Prancûzijoskaraliaus Liudviko VIII sodininkas, kuris gyveno XVIII am-þiaus pradþioje. Ðiuolaikiniai Prancûzijos profesionalûs ðilt-namininkai tikina, kad auginti melionus ðiltnamiuose la-biau apsimoka, nei pomidorus.

Manau, kad Lietuvoje ðiltnamyje uþauginti melionai, jei-gu buvo pasirinktos tinkamos veislës ir prisilaikoma agro-technikos reikalavimø, ne tik niekuo nenusileidþia ið ðiltø-jø kraðtø atveþtiems melionams, bet daþnai net lenkia juossaldumu ir aromatu.

Ðiltnamyje melionai puikiai “sugyvena” su pomidorais,nes abu augalai vienodai mëgsta gausiai drëkinamà dirvà irsausà orà. O prinokæ melionai suteiks malonumo ne tik lieþu-viui, bet ir nosiai, nes prisirpæ visame ðiltnamyje paskleidþiastiprø ir malonø aromatà. Ypaè aromatingi ankstyvøjø veis-liø melionai.

Gyvendami ne Ispanijoje ir ne Vidurinëje Azijoje, tikankstyvàsias veisles ir turëtume auginti, kurios pradeda de-rëti po 80-100 dienø nuo sudygimo ir po 30-50 dienø nuovaisiø uþmezgimo.

Kovo pabaigoje ar balandþio pradþioje á litrinius inde-lius pasëju po dvi ar tris sëklas. Vazonus dëþutëse statauant radiatoriaus, nes palankiausia dygimo temperatûra –30 C laipsniø. Jei sudygsta visos pasëtos sëklos, leidþiantpirmàjá tikràjá lapelá, silpnesnius augalus ne iðraunu, onugnybiu sulig þemës pavirðiumi, kad nepaþeisèiau palie-kamo auginti meliono ðaknø. Ant palangës oro tempera-tûra neturëtø nukristi þemiau 16 C laipsniø, nes ðaltes-niame ore melionai neauga, o dar labiau nukritus tempe-ratûrai apmirðta jø ðaknys. Reguliariai laistomi ir du kar-tus pamaitinti kompleksiniø tràðø tirpalu augalai po 40dienø jau gali bûti persodinti á ðiltnamá.

Ðiltnamyje melionus sodinu taip, kad aplink augalà su-sidarytø kauburëlis. Nes vandeniu daþnai ðlapinamas ðak-nies kaklelis linkæs susirgti puviniu. Daigus sodinu kas pus-metrá. Virð augalø kas 50 cm iðtempiu 4 vielas, prie kuriøriðu ûglius ir vaisius. Pastaruosius, kai jie uþauga obuoliodydþio, patartina ádëti á sietelius, kuriuose, tarsi hamakuo-se, jie laisvai gulëtø, augtø ir savo svoriu nelauþytø ûgliø.Galima palikti juos ir laisvai kaboti, prinokæ jie nukrentaant þemës kaip obuoliai, taèiau krisdami gali iðlauþyti auga-là, o nukritæ – suskilti. Beje, yra veisliø, kurios ir prinoku-sius vaisius stipriai laiko ant savo virkðteliø. Apie jø prisir-pimà liudija apdþiuvusi virkðtelë.

Maþiausiai du kartus melionus reikia patræðti. Pirmàkartà azotinëmis tràðomis þydëjimo metu. 1 kv. m skiria-ma 10 l vandens iðtirpintos 10-15 g amonio salietros. An-trà kartà træðiama kalio sulfatu, kai pradeda formuotisvaisiai. Tam paèiam plotui skiriama 50 g kalio sulfato.Jei dirva supuola ir susidaro pluta, bûtina jà giliai supu-renti. O dar geriau – mulèiuoti.

Melionus reikia genëti, nes ant pirmos eilës ûgliø for-muojasi tik 10 procentø moteriðkø þiedø, o ant antros –apie 40 procentø. Pirmà kartà augalo virðûnë nugnybiamavirð 3 ar 4 lapo. Kai ið jo iðauga pirmos eilës ûgliai, paliekuaugti du stipriausius. Jø virðûnes nugnybiu virð ketvirtolapo. Antros eilës ûgliø virðûnës nugnybiamos, kai ant jøsusiformuoja 1-2 vaisiai, o virð paskutiniojo – 3-4 lapai.Visus nederanèius ûglius reikia paðalinti. Ant augalo pa-lieku 3-4 vaisius. Jie prisirpsta ne vienu laiku.

Ðiuo metu sëklø parduotuvëse galima rasti net keliøveisliø melionø. Man labiausiai sekasi auginti kantalûpøporûðio melionus. Jø vaisiai maþdaug 15-20 cm skersmens,apvalûs, pavirðius ryðkiai segmentuotas. Vakarø ðalyse juosdaþnai ir vadina ne melionais, o tiesiog kantalûpomis, norstai – ne veislës, o porûðio pavadinimas.

Jeigu uþaugintas melionas buvo skanus, já valgydamisëklø neiðmeskite. Jos subræsta kartu su vaisiumi, todël pui-kiai tinka sëjai. Þinoma, jei auginote ne hibridiná augalà,prie kurio veislës pavadinimo ant pokelio buvo paraðyta F1.

MORKOS – KUKLÛS, BET MALONÛS KAIMYNAI

Klysta tas, kas mano, jog ðiltnamyje morkø auginti ne-verta. Bet jeigu norite jau birþelio pradþioje pasirauti ðvie-þiø morkyèiø ir palepinti jomis vaikus ar anûkus, nedve-

jodami sëkite jas po eilutæ kiekvienos lysvës pakraðèiuo-se. Ten jos neuþims daug vietos, netrukdys nei pomido-rams, nei paprikoms, nei kitiems ðiltnamio augalams.

Savo ðiltnamyje vienoje lysvëje morkas pasëju þiemospradþioje. Po sëjos lysvæ mulèiuoju sausomis durpëmis iruþdengiu agrodanga. Daþniausiai ði lysvë duoda ankstyviau-sià derliø. Taèiau bûdavo metø, kad per ilgus atlydþius mor-kos pradëdavo dygti, o ðalèiams sugráþus – iððaldavo. Todëlkitose lysvëse morkas sëju pavasará, daþniausiai – kovo vi-duryje. Þinoma, ðiltnamyje reikia auginti tik ankstyvøjø veis-liø morkas.

Morkoms sudygus labai svarbu jas iðretinti. Todël, kaitik galësite suimti pirðtais, nedvejodami raukite visus ne-reikalingus daigelius. Morka nuo morkos eilutëje turi aug-ti ne tankiau kaip per tris pirðtus. Vëliau, kai imsite pir-màjá pundelinës brandos derliø, rausite kas antrà morkà.Likusioms patiks augti kas ðeði pirðtai. Neiðretinus mor-kø, jos stelbia viena kità, o ðaknys daþnai tarpusavyje su-siveja.

Morkø specialiai niekuo netreðiu. Jos tenkinasi tuo, kaslieka nuo pomidorø.

OKROS? O SU KUO JOS VALGOMOS?

Jau ir mûsø sëklø parduotuvëse galima nusipirkti okrøsëklø. Tikriausiai, daugumai darþininkø tai dar apskritaineþinoma darþovë. Nebent kas nors apie jas girdëjo vaþinë-damas po Vidurinæ Azijà, pietinæ Rusijà ar kariaudamas Af-ganistane. Bet ten ðià darþovæ daþniau vadina bamija. OTurkijoje okros labai populiarios. Jø nepeikia ir Pietø Eu-ropos, Azijos, Afrikos gyventojai, valgo ir jankiai ið JAV pie-tiniø valstijø.

Okros – vienmetis þolinis augalas, kurio aukðtis, ne-lygu veislë, gali bûti nuo 30 cm iki 2 metrø. Pas mus iðLenkijos atveþtos sëklos iðaugina maþdaug pusmetrioaukðèio augalus. Sëklas sëju balandþio antroje pusëje á va-zonëlius, kuriuos pripildau universalaus durpiø substra-to. Sëkloms sudygti reikia ne þemesnës kaip 15 C laipsniøtemperatûros. Daigai normaliai auga, kai teperatûra ne-nukrenta þemiau 20 C laipsniø.

Okros – ðilumamëgis augalas, kuris visiðkai nepakeliaðalnø. Todël á ðiltnamá jas reikëtø persodinti apie geguþësvidurá. Prigijusias okras reikia patræðti kompleksiniø tràðøtirpalu (trys ðaukðtai kibirui vandens, kuris iðlaistomas vie-name kvadratiniame metre). Ðie augalai nesunkiai pakeliasausras, taèiau tada menkiau dera. Jie visai nepakenèia uþ-mirkusiø dirvø. Todël laistyti reikëtø gausiai, bet nepersi-stengti.

Maþdaug po dviejø mënesiø nuo sudygimo okros prade-da derëti. Vaisiai – daugiabriaunës pirðto formos ankðtys,pripildytos apvaliø sëklø. Derliø reikia imti kas 4-5 dienos,kol sëklos dar nesusiformavusios. Ankðtis patogiausia nu-kirpti þirklëmis.

Maistui vartojamos neprinokusios ankðtys, kai jos uþ-auga iki 4-6 cm ilgio. Nes pernokusios bûna visai neska-nios. Kambario temperatûroje jas galima laikyti iki dviejøparø, ðaldytuve –dvigubai ilgiau.

Okros valgomos þalios, virtos, troðkintos, jas galimakonservuoti. Prieð gaminant reikia nukirpti vaisiaus ko-telá. Virëjai jas deda á salotas, sriubas, troðkiniuose josgali pakeisti baklaþanus. Þalias sëklas valgo kaip þirnius,o ið prinokusiø gamina kavos surogatà. Mëgëjai labai ver-tina okrø specifiná aromatà. Tai nëra labai vitaminingosdarþovës, bet jos turi daug gleiviø, kurios naudingos ser-gantiems skrandþio opomis ir gastritais.

Paprasèiausia ið okrø pagaminti salotas. Puskilogra-má nuvalytø ir 1 cm storio grieþinëliais supjaustytø vai-siø 15 minuèiø pavirkite pasûdytame vandenyje. Nusun-kite ir uþpilkite padaþu, pagamintu ið ketvirèio stiklinësaliejaus ir pusës citrinos sulèiø. Pabarsèius pipirais ir su-kapotais petraþoliø lapeliais galima ragauti. Gal patiks?

PAPRIKOS – TAUTIÐKOS DARÞOVËS

1981 metais iðleista “Lietuviðka tarybinë enciklope-dija” teigë, kad “Lietuvoje vienmetë paprika kartais (èiaað áraðiau didelá ðauktukà!) auginama ðiltadarþiuose”.Pripaþinkim, kad per praëjusius dvideðimt su trupuèiumetø mûsø ðiltnamiai labai pasikeitë. Dabar kiekvie-nas bent kiek prakutæs ðiltnamininkas paprikoms ski-ria po ketvirtadalá ar bent aðtuntadalá ðiltnamio ploto.Ir augina ne vienà, o kelias rûðis, kurios skiriasi spal-va (geltonos, oranþinës, raudonos, ðokoladinës, mëly-nos, violetinës), forma (nuo smailø pirðteliø iki rutu-lio) ir skoniu (nuo saldþiø iki deginanèiai aðtriø). Jauvisi þino, kad paprikose gausu vitamino C. Iðmokomepagaminti ið jø skanias miðraines, ádaryti mësa ar dar-þoviø miðiniu. Mano þmona supjausto paprikas stam-biomis juostelëmis ir uþpylusi jas saldþiarûgðèiu mari-natu su trupuèiu aliejaus pagamina labai skaniø kon-servø. O að visas nesuvalgytas paprikas supjaustau0,5x0,5 cm gabaliukais arba tokio pat storio grieþinë-liais, uþðaldau ðaldiklyje ir þiemà dedu juos á miðrainesarba net neatðildytus metu á keptuvæ ir apkepinu alie-juje vienus ar su svogûnais ir morkomis ir pateikiu kaipgarnyrà. Itin patriotiðkai nusiteikæ kulinarai miðrai-nëse sumaiðo geltonas, þalias ir raudonas paprikas. La-bai primena mûsø trispalvæ vëliavà. Beje, Vokietijoje ma-èiau paprikas taip ir pardavinëjant – viename maiðelyjetrijø mums brangiø spalvø vaisiai.

Paprikos – nekaprizinga ir gana atspari ligoms dar-þovë. Taèiau jø augintojai turi þinoti kelias paslaptis. Svar-biausia – nelaukti pavasario. Paprikø daigai auga lëtai,nelabai reiklûs apðvietimui, todël ðiuos augalus sëju la-bai anksti – paskutiná sausio deðimtadiená. Ir labai ste-biuosi tais autoriais, kurie rekomenduoja paprikas sëtikovo pradþioje.

Nepatyræ ðiltnamininkai daþnai skundþiasi, kad papri-kos blogai dygsta, kad didþioji dalis sëklø vazonëliuose su-pûna. Taèiau paklausinëjus paaiðkëja, kad kaltos bûna nesëklos, o patys augintojai. Paprikos – ypaè ðilumà mëgs-tanti darþovë. Ji geriausiai dygsta ir auga 25-30 C laipsniøtemperatûroje. Todël nereikia tikëtis, kad þiemà ant palan-gës sustatytuose vazonuose, kur oro temperatûra daþnaisiekia tik 15 C laipsniø, paprikos puls dygti ir sparèiai aug-ti. Tam reikalui jas reikia iðprovokuoti. Todël vynioju sëk-las á drëgnà skudurëlá, guldau ant lëkðtutës, jà kiðu á polie-tileniná maiðelá ir visa tai dedu ant radiatoriaus. Tempera-tûra tokioje lëkðtelëje bûna apie 30 C laipsniø. Jei jûsø na-muose radiatoriai karðtesni, pakiðkite po lëkðtele dar vie-nà lëkðtelæ. Kasdien sëklas patikrinkite ir tuo paèiu pravë-dinkite. Jei skudurëlis iðdþius, já dar kartà sudrëkinkite.Po 4-7 dienø sëklos iðleidþia maþdaug centimetro ilgio dai-gelius. Ðtai tada juos ir reikia pasëti á vazonus. Sudaigin-tos paprikos neturës kitos iðeities – turës augti net ir þe-mesnëje nei 20 C laipsniø temperatûroje. Labai svarbu pa-prikas reguliariai laistyti, kad substratas nuolat bûtø drëg-nas. Kai kurie darþininkai sprindþio aukðèio daigams nu-gnybia virðûnes, taip paskatindami augalus labiau ðako-tis. Taèiau að tokios operacijos nauda abejoju.

Ðiltnamyje paprikas sodinu apie geguþës 10 dienà irdviem savaitëm pridengiu agrodanga. 60 cm ploèio lysvëjeaugalus iðdëstau viena eilute kas pusantro sprindþio (30 cm).Kiekvienà paprikà pririðu prie kuoliuko.

Svarbiausias prieþiûros darbas – reguliariai laistyti.Paprikos nepakenèia net laikinos sausros ir protestuoda-mos prieð toká elgesá numeta þiedus. Birþelá ir liepà kibirevandens kas dvi savaitës iðtirpinu po ðaukðtà kalio saliet-ros. Mineralines tràðas galima pakeisti litru rauginto mëðloir stikline medþio pelenø. Tà kieká skiriu dviem ilginiamslysvës metrams. Jei norite paprikas dar labiau palepinti,po kiekvieno laistymo lysvæ mulèiuokite kompostu.

Derliø galima imti, kai paprikø vaisiai uþauga norma-laus dydþio, bet dar lieka þali. Tai vadinama technine vai-siø branda. Jà galima nustatyti ið to, kad lengvai suspaustivaisiai trakðteli. Galima palaukti, kol vaisiai paraudonuos(ágaus oranþinæ, rudà ar kitokià tai veislei bûdingà spalvà).Taèiau toks laukimas lëtina kitø vaisiø augimà. Nuskintiþali vaisiai maþdaug po savaitës kambario temperatûrojenusispalvina.

Paprikas neretai uþpuola amarai ir voratinklinës erkës.Jas daþniausiai naikinu èesnakø ir kiaulpieniø lapø iðtrau-ka (po stiklinæ maltos tø augalø masës palaikau per naktákibire vandens), á kurá nukoðæs ápilu ðaukðtà tarkuoto ûkið-ko arba skysto muilo. O jeigu paprikas uþpuls pilkasis puvi-nys, kaltinkite patys save, nes, tikriausiai, jas laistëte per-nelyg ðaltu vandeniu.

Karèiøjø paprikø agrotechnika beveik tokia pati. Ta-èiau visos mano augintos “èili” augo daug didesniais krû-mais nei saldþiosios. Karèiøjø paprikø ávairovë tokia dide-lë, kad kiekvienas augintojas turëtø pats nuspræsti, kokioaðtrumo vaisiø jam reikia. Juk yra ir tokiø, kad vieno maþo“pirðtelio” buteliui degtinës bûna per daug... Beje, karèio-sios paprikos krûmà reikëtø sodinti kuo toliau nuo saldþiø-jø paprikø, nes sako, jog augdama greta per þiedadulkes per-duoda savo kartumà saldþiosioms giminaitëms.

PETRAÞOLË – IR PRIESKONIS,IR PAPUOÐALAS

Petraþolæ kulinarai neveltui daþnai pavadina malony-biniu petrutës vardu. Tai vienas mëgstamiausiø prieskoniødaugelio tautø virtuvëse. Smulkiai supjaustyti petraþoliølapeliai ne tik paskanina sriubas, mësiðkus bei þuvies pa-tiekalus, bet ir suteikia jiems graþià iðvaizdà. Ásivaizduoki-te dvi lëkðtes sultinio – vienoje plaukioja petraþolës lape-liai, o kitoje ne. Kurià lëkðtæ pasirinksite? Taigi...

Yra dvi petraþoliø rûðys – lapinës ir ðakninës. Ðakninësiðaugina 30-40 lapø, o lapinës – 70-80. Lapinës petraþolësbûna ir su garbanotais lapeliais. Jie ypaè puoðnûs, bet kie-tesni. Todël labiau tinka papuoðimui. Atþeldinimui, manonuomone, labiau tinka ðakninës petraþolës. Kelis kartus ban-dþiau atþeldinti ir lapines, bet derlius buvo menkas.

Atþeldinimui petraþoles auginu specialiai, jas sëju kiekreèiau ir per vasarà nuo jø neskinu lapø.

Petraþolës gerai auga bet kokioje gerai sukultûrintojedarþo þemëje. Prieð sëjà á kiekvienà kvadratiná metrà iðbars-tau po tris ðaukðtus kompleksiniø tràðø arba po ðaukðtàamonio salietros, superfosfato, kalio sulfato ir kibirà kom-posto. Jei þemë sunki, naudinga áterpti dar kibirà smëlio,pjuvenø ar durpiø. Durpëms ir pjuvenoms nurûgðtinti rei-këtø iðbarstyti stiklinæ pelenø.

Petraþoliø sëklos dygsta labai lëtai – beveik tris savai-tes. Per tà laikà jas daþnai uþgoþia piktþolës. Todël norëda-mas paspartinti jø dygimà, sëklas 5-6 dienas daiginu drëg-name skudurëlyje lëkðtutëje ant radiatoriaus uþdengtas po-lietileno plëvele. Kai tik pirmosios sëklos iðleidþia ðakneles,jas perkeliu á virðutinæ ðaldytuvo lentynà, kur laikosi maþ-daug 0 C laipsniø temperatûra. Èia sëklos grûdinasi maþ-

daug dvi savaites. Po to jau galima jas sëti á lysvæ ir tikë-tis, kad jos sudygs per savaitæ. Visa tai reikëtø atlikti ikibalandþio pabaigos.

Petraþoliø eilutes darau kas pusantro sprindþio (30 cm),o eilutëse tik sudygusius augalus iðretinu per keturiø pirð-tø plotá (5-6 cm). Tokia auginimo schema leidþia susifor-muoti stambiems ðakniavaisiams.

Petraþoliø ðakniavaisius reikia iðkasti iki pirmojogruodo, kuris daþniausiai sukausto þemæ apie spalio vi-durá. Taèiau kelias ðaknis su visais lapais ir dideliu gu-mulu þemës á ðiltnamá persodinu jau rugsëjá, kai tik jameatsiranda laisvos vietos. Jas gerai palaistau, mulèiuojusausomis durpëmis, kurios sumaþina garavimà, ir uþden-giu dvigubos plëvelës gaubtu. Tokiame tunelyje lapai ne-nuðàla iki pat stipresniø ðalèiø. Sodinti galima ir ðiltna-myje árengtame inspekte. Antrà partijà ðakniavaisiø á ðilt-namá persodinu spalio mënesá ir taip pat gerai palaistau.Lapus nupjaunu, palikdamas 2-3 cm ilgio lapkoèius. Uþ-ëjus ðalèiams, pasodà per delnà mulèiuoju sausomis dur-pëmis arba pjuvenomis. Treèià, paèià didþiausià dalá ðak-niavaisiø su tokio pat ilgio lapkoèiais dedu á dëþæ, sluoks-niuoju su drëgnu smëliu, pjuvenomis ar durpëmis ir neðuá rûsá. Jas vartoju valgymui, kelias ðaknis prieð Naujuo-sius metus pasodinu á vazonus ir atþeldinu kambaryje. Odalá pasodinu á ðiltnamá vasario pabaigoje. Tiesà ðnekant,tai tik apsidraudimas, jei labai ðaltà þiemà iððaltø rudenáèia pasodinti ðakniavaisiai. Pavasará atþeldinamas petra-þoles reikëtø laistyti iki 30 C laipsniø paðildytu vande-niu. Derliø pradedu imti jau kovo pabaigoje.

Atþeldinimui naudoju ðakniavaisius, kuriø skersmuoprie galvutës ne maþesnis kaip 3 cm. Sodinu juos kas pusësprindþio (10 cm) tarp augalø. Kad ir kaip besistengtumë-te, nemaþa dalis atþeldinamø ðakniavaisiø po mënesio ar

dviejø nuo atþeldinimo pradþios pradeda pûti. Juos reikiane iðrauti, o iðkasti ir paðalinti ið ðiltnamio su visu þemësgumulu.

Atþeldinamas petraþoles kartais uþpuola amarai. Gin-damasis nuo jø ðiltnamyje augalus purðkiu stipria ramunë-liø arbata, iðtirpinæs joje truputá ûkiðko muilo. Vazonuosekambaryje atþeldinamas petraþoles po èiaupu nuplaunu stip-ria vandens srove. Tai paprasta. Uþdengiu delnu substra-tà taip, kad augalo stiebas iðlástø tarp rodomojo ir didþio-jo pirðtø. Apverèiu já beveik þemyn galva ir kiðu po srove.Amarams toks duðas nepatinka, ir jie lengvai nusiplauna.Po savaitës procedûrà reikia pakartoti.

PIPIRNËS DUODA 24 DERLIUS PER METUS

Daugelio ðaliø darþininkai ðiuos augalus vadina “kre-sais”, o mûsø ðalies kalbininkai juos pakrikðtijo pipirnëmis.Matyt, todël, kad jø lapeliai yra kartoko skonio, nors, tiesàsakant, jie labiau primena garstyèias, ridikëlius ar net krie-nus. Tik jokiu bûdu ne pipirus. Tai greitai uþauganti þalu-myninë darþovë, kurià namuose ant palangës ar ðiltnamyjegalima auginti iðtisus metus.

Kambaryje pipirnes patogiausia auginti skaidriose plas-tiko dëþutëse su tokiais pat dangteliais, á kurias parduotu-vëse pakuoja tortus, pyragus ar salotas. Taèiau jei tokiosdëþutës nerasite, tiks ir bet kokia kita ar padëkliukas suborteliais. Dëþutës dugnà iðklokite ligninu, vata ar 3-4sluoksniais popierinio rankðluosèio. Tai bus “dirvoþemis”.Já gerai sudrëkinkite vandeniu ir pavirðiuje iðbarstykite pi-pirnës sëklas. Sëklø nereikëtø gailëti, jas galima berti taiptankiai, kad visai nesimatytø patiesto “dirvoþemio”. Po tobelieka stebëti, kad popierius nuolat bûtø drëgnas. Maþ-daug po dviejø savaièiø, kai þalias pipirniø “eþiukas” pa-

kils per gulsèià delnà, kairës rankos pirðtais suimkite au-galëlius, o deðine ranka nukirpkite juos prie pat ðaknø.Pabarstykite pipirnëmis sumuðtiná, uþsimerkite ir atsi-kandæ pasvajokite apie pavasará...

Ðiltnamyje prasmingiausia pipirnes auginti ankstyvà pa-vasará ir vëlyvà rudená. Ðiltà pavasará derliø galima gauti per10-15 dienø nuo sëjos, o ðaltà rudená teks palaukti net iki më-nesio. Beje, ankstyvà pavasará galima sëti ir inspekte, ir ðilt-namyje stovinèiuose kubiluose, kuriuose gruntas greièiau su-ðyla ir kuriuos labai paprasta uþdengti stiklu, skaidriu plas-tiku ar plëvele.Tik neuþmirðkite nudengti, kai paðvieèia sau-lë, nes augalai gali nudegti. Pipirnes galima rauti jau skilèia-lapiø fazës. Skanu ir vienos, ir sumaiðytos su kitomis lapinë-mis darþovëmis. Tik neverta jø dëti á karðtus patiekalus.

Ðiltnamyje pipirnëms grunto nereikia nei specialiai ruoð-ti, nei papildomai træðti. Sëklas sëkite pakrikai, labai tan-kiai, apþerdami jas per pusæ pirðto þemiø sluoksniu. Sëklasgalima palikti ir grunto pavirðiuje, taèiau tuomet reikës rû-pintis, kad jis nuolat bûtø drëgnas. 1 kv. metrui reikia maþ-daug 2 g sëklø. Pavasará pipirniø galima ásëti tarp ridikëliøar salotø eiluèiø. Pipirnës kitoms darþovëms netrukdys, nesjas iðrausite anksèiau. Dirva turëtø bûti nuolat drëgna. Der-liø imkite tol, kol pipirnës pradeda kelti þiedstiebius. Tikiðrovæ kuokðtà pipirniø, tuoj pat nukirpkite ðakneles, kadþemëmis nesusiterðtø lapeliai.

Per visà þiemà auginant pipirnes ant palangës, jø sëk-lø reikia gana daug. Kad nereikëtø pirkti, verta jø uþsiau-ginti paèiam. Geguþës pradþioje á kvadratiná metrà lysvësiðbarstykite po ðaukðtà azoto, fosforo ir kalio tràðø arbatris valgomuosius ðaukðtus tràðø miðinio, dirvà sukaski-te, sugrëbstykite ir kas pusantro sprindþio skersai lysvësper pirðto storá padarykite griovelius. Juose kas pirðtasiðbarstykite pipirniø sëklas. Per vasarà stenkitës, kad tar-

pueiliuose þemë bûtø puri. Papildomai træðti nebûtina.Kartais po stipresnio lietaus bræstanèios pipirnës bandoiðgulti. Tada lysvës pakraðèiuose subeskite kuoliukus, tarpkuriø maþdaug dviejø sprindþiø aukðtyje iðtempkite vir-vutes, á kurias atremsite pipirniø stiebus.

Kai sëklos pradeda gelsti, augalus iðraukite su visomisðaknimis ir padëkite dþiûti. Po to pasitieskite ant þemës pa-klodæ ir, trindami tarp delnø, iðkulkite. Belieka sulaukti stip-resnio vëjo ir iðvëtyti. Nors atskirti sëklas nuo pelø galimair savo panosës vëjo pagalba.

POMIDORAS – ÐILTNAMIO KARALIUS

Mëgëjø ðiltnamiuose pomidorai uþima daugiausiai vie-tos. Tai suprantama, nes ði populiari ðilumamëgë darþovëvësesnæ ar drëgnà vasarà lauko lysvëse duoda labai menkàderliø. O pomidorø vaisiai juk visiems patinka. Ir net sun-ku patikëti, kad vos prieð ðimtà metø mûsø seneliai juoslabai retai teaugindavo.

Veislës. Pomidorø augintojui ypaè svarbu pasirinktitinkamas veisles. Juk norisi turëti ankstyvøjø ir labai der-lingø, salotiniø ir tinkamø konservavimui, raudonø iroranþiniø, geltonø ar beveik juodø pomidorø. Viena veis-lë visø norø tikrai nepatenkins. Todël pirmiausia siûly-èiau pasirinkti vienà pagrindinæ veislæ, kuri uþims didþi-àjà dalá pomidorams skirto ploto. Tai turëtø bûti aukðta-ûgë (ji duos didesná derliø – 5-6 kg vaisiø nuo vieno auga-lo), atspari ligoms, specialiai polietileniniams ar stikli-niams ðiltnamiams skirta veislë, kurios vaisiai nuskintiiðsilaiko bent du mënesius, o konservuojami nesusprogi-nëja. Be jos, reikëtø auginti dar bent tris ar keturias veis-les, kurios bus skirtos konservavimui ir vasaros vartoji-mui. Svarbiausia pastarøjø savybë – puikus skonis.

Daigai. Ankstyvà ir gausø pomidorø derliø áma-noma gauti tik auginant juos ið daigø. Jeigu daigus pirk-site, rinkitës neiðtásusius, su stipriomis ðaknimis, neap-lauþytais lapais augalus. Ant pirmosios kekës þiedai jauturëtø bûti prasiskleidæ. Bent kelis ankstyvuosius pomi-dorus nusipirkite iðaugintus vazonëliuose. Jie bus bran-gesni, taèiau nudþiugins ankstyvesniu derliumi.

Taèiau ámanoma uþsiauginti pomidorø daigø ir gyve-namojoje patalpoje ant palangës. Parduotuvëje galima nu-sipirkti specialaus pomidorø ir paprikø daigams skirto sub-strato. Vietoj jo galima pasigaminti ávairiø grunto miðiniø.Daþniausiai juos gamina ið lygiø daliø darþo ar velëninësþemës, pakalkintø ir iðvëdintø durpiø, pûdinio, papuvusiøpjuvenø. Rudená kiekvienam kibirui miðinio áberkite po duðaukðtus dvigubo superfosfato ir medþio pelenø arba ðaukðtàkalio sulfato, viskà gerai sudrëkinkite, permaiðykite ir su-krovæ á kibirus ar maiðus palikite ðiltnamyje. Ðaltis per þie-mà substratà iðpurens, iðmarins á já patekusius kenkëjus.Þiemos pabaigoje substratà parneðkite á namus ir palaisty-kite karðtu roþinës spalvos kalio permanganato tirpalu.

Daigus auginu be pikavimo, todël sëju tiesiai á maþdaugvieno litro talpos plastikinius vazonëlius. Jø galima nusi-pirkti, bet nesunku ir pasidaryti ið ávairiø buteliø ir kitokiøindø. Tik neuþmirðkite pradurti dugne maþdaug 0,5 cm dia-metro 2-3 skyles, per kurias iðtekës laistomo vandens per-teklius. Vazonëliø dugne drenaþui reikia áberti 1 cm storiosluoksná smulkaus þvirgþdo arba dar geriau – nesmulkiaisutrintø kiauðiniø lukðtø.

Pomidorus sëju kovo viduryje, nes nuo sudygimo iki sodi-nimo á ðiltnamá turi praeiti apie pusantro ar du mënesiai.Prisipaþinsiu, kad anksèiau sëdavau dar anksèiau – vasariopabaigoje. Bet labai ankstyvos sëjos pomidorai labai iðtásta.Pagaliuku substrate padarau maþdaug 1,5 cm gylio duobutes.

Heterozines sëklas sëju be jokio paruoðimo po vienà á vazonë-lá, o paprastas – paruoðtas skyriuje “Kol sëklos dar nesudy-go” apraðytu bûdu po 2-3 sëklas á vazonëlá. Jas uþberiu saususmulkiai sutrintu substratu. Skilèialapiø fazëje palieku po vie-nà stipriausià augalà. Vazonëlius patogu sustatyti á loveliusar gilius padëklus, kurie tilptø ant palangës. Taèiau kol pomi-dorai sudygs, statau juos ne ant palangës, o á ðilèiausià kam-bario vietà – ant këdës prie ðildymo radiatoriaus ar kur norsaukðtai ant spintos. Iki dygimo vazonëlius pridengiu plëvele.Tik sudygusius augalus perneðu ant palangës.

Daþnai dël sauso kambario oro ar nepakankamo sëjosgylio atsitinka taip, kad skilèialapiams neleidþia iðsiskleistijuos apgaubæs sëklos apvalkalas. Kartais pavyksta lapeliusiðlaisvinti 3-4 kartus per dienà sudrëkinant apvalkalà laðuvandens ir po to nukrapðtant já nagais. Á kiekvienà vazonëláásmeigiu plastikinæ etiketæ su uþraðytu veislës pavadinimuarba koká spalvotà pagaliukà, kurio spalva þymi konkreèiàveislæ. Tik neuþmirðkite spalvà ir veislës pavadinimà uþsi-raðyti specialiame sàsiuvinyje.

Pirmàjà savaitæ daigams geriausia temperatûra dienà13-16 ir naktá 11-13 C laipsniø. Vëliau temperatûra turëtøbûti 2-3 laipsniais aukðtesnë. Jeigu turite augalams skirtàdirbtiná apðvietimà, já ájunkite 12 valandø per parà.

Kol pasirodys pirmas tikrasis lapelis, daigø nelaistau.Taèiau jei substrato pavirðius iðdþiûsta, apipurðkiu já ðiltuvandeniu. Vëliau laistau kartà per savaitæ. Iðleidusius treèi-àjá tikràjá lapà augalus tenka laistyti du ar net tris kartusper savaitæ. Jeigu pomidorai labai iðsistiebia, nukirpkite apa-tiná lapà. Tai ðiek tiek pristabdo augimà.

Dràsiausi ir geriau techniðkai pasirengæ ðiltnaminin-kai jau balandþio pabaigoje krausto pomidorø daigus nuopalangiø ir ið lodþijø á nuolatinæ jø augimo vietà ðiltna-

myje. Taèiau labai karðèiuotis neverta. Ðiuo metu galimauþsodinti ne daugiau kaip treèdalá pomidorams skirto plo-to paèiais silpniausiais daigais (labai prastø daigø, aiðku,geriau visai atsisakyti). Jei juos ir pakàs ðalnos, nebustaip gaila.

Pirmiausia reikëtø pasirûpinti, kad su tokia meile ir rû-pesèiu iðauginti daigai transportavimo metu nenulûþtø. So-dininkø parduotuvëse galima rasti specialiø ið storos vielosiðlenktø atramø, kurios labai padeda loveliuose augina-miems pomidorø daigams neiðlinkti. Jeigu pomidorai darlabiau iðtáso, atramø kojeles galima pailginti, lipnia plë-vele pririðus prie jø pagaliukus.

Persodinimas. Prieð neðdamas pomidorø daigus á ðiltna-má sustatau juos pavësyje á uþuovëjà, gerai sudrëkinu substratàvazonuose ir kritiðkai apþiûriu. Ligotus, netyèia aplauþytusir paèius menkiausius iðbrokuoju. Visiems iðskabau besifor-muojanèius paþastinius ûglius. Po to nupurðkiu Bordo miði-niu (reikia stropiai laikytis ant pakuotës nurodytos medþia-gø proporcijos ir gamybos recepto, nes netaisyklingai paga-mintas preparatas gali apdeginti jaunø augalø lapus).

Per lysvës vidurá (o ji mano ðiltnamyje, priminsiu, tik60 cm ploèio) kas du sprindþius praretinu jau vartojimobrandos sulaukusius ridikëlius, ðpinatus, salotas ir kitaspavasarines darþoves, iðkasu vazono dydþio duobutes, ábe-riu á jas kelis grûdelius superfosfato ir sustatau pomido-rø daigus. Viena þymi darþininkë vietoje superfosfato áduobutës dugnà ádeda po nedidelæ þuvelæ ir sako, kad taipvisam sezonui aprûpina augalà ne tik fosforu, bet ir kito-mis maistinëmis medþiagomis. Daigo ðaknis lengvai ap-spaudþiu substratu. Stengiuosi, kad ðiltnamyje sodinamidaigai augtø tokiame paèiame gylyje kaip ir vazone. Ne-manau, kad verta dalá net ir iðtásusio stiebo uþþerti þemë-mis (o taip pataria kai kurie augintojai), nes tada ant pir-mosios kekës beveik nebûna pomidorø.

Visus daigus gerai palieju vasardrungniu vandeniu, kiek-vienam augalui skirdamas ne maþiau kaip po porà litrø. Irmulèiuoju kompostu arba durpëmis.Po to kiekvienà pomi-dorà reikëtø tuoj pat pagal laikrodþio rodyklæ apvynioti ap-link virvutæ. Taèiau daþnai bûna baugu tai daryti, nes lau-kiant ðalnø juos reikës pridengti. Todël laikinai pomidoruspririðu prie jø aukðèio á þemæ susmeigtø kuoliukø.

Jeigu ðiltnamininkas turi galimybæ kasdien aplanky-ti savo ðiltnamá, ðalnos jam nekelia dideliø rûpesèiø. Jisgali nakèiai pastatyti ðiltnamyje elektriná kaloriferá ar uþ-kurti pjuvenø krosnelæ, apie kurià pasakojau kitame ðiosknygos skyriuje. Taèiau jei á ûkelá galite atvaþiuoti tik sa-vaitgaliais, reikia gerai pasukti galvà, kaip apsaugoti au-galus.

Pirmiausia nepatyrusius ðiltnamininkus reikia áspëti,kad ne maþesná pavojø nei ðalnos kelia perkaitimas. O taipdaþnai atsitinka, jei ðiltnamyje susodintus augalus visai sa-vaitei uþdengsite polietileno plëvelës tuneliais. Saulëtà die-nà temperatûra juose pakyla iki 50 C laipsniø. Tokios sau-nos neiðlaiko joks pomidoras. Todël laukiant ðalnø ant lys-vëje susmeigtø lankø geriau uþkloti du sluoksnius agrodan-gos. Apie ðiltnamio avarinio apðildymo bûdus skaitykite sky-riuje “Kai uþeina ðalnos”.

Ðalnoms praëjus kiekvienam pomidorui nuo palubëjeiðtemptos vielos nuleidþiu po virvutæ. Jeigu ðiltnamio kon-strukcijos nestiprios, vielà riðkite ne prie jø, o prie stipriø áþemæ ákastø stulpeliø. Nes teko matyti ðiltnamiø, kurie ne-iðlaikë pomidorø svorio ir sugriuvo.

Per visà vasarà kartà per savaitæ iðskabau paþasti-nius pomidorø ûglius ir padedu augalams vyniotis aplinkvirvutes. Ûglius reikia skabyti, kai tik galite suimti juospirðtais. Kartais labai stiprø ûglá palieku augti. Taèiau

dvistiebiai pomidorai tikrai neduoda dvigubo derliaus. Ovaisiai daþnai susmulkëja. Kartà ar du kartus per savaitækiekvienas derantis pomidoras gauna maþdaug po 2-3 ki-birus vandens. Jeigu vidury savaitës ðiltnamio palieti ne-pavyksta, savaitgalá iðlieju po keturis kibirus. Taèiau ne-reguliariai laistant pomidorai daþnai suskilinëja.

Kiekvienà pradëjusià þydëti kekæ stengiuosi nupurkðtiboro rûgðties tirpalu (ant peilio galo milteliø litrui van-dens). Tai stabdo þiedø byrëjimà ir padeda megzti vaisius.Pradëjus rausti pirmosios kekës pomidorams visus auga-lus nupurðkiu èesnakø iðtrauka (stiklinë maltø èesnakøkibirui vandens). Vëliau èesnakiná duðà pakartoju dar ke-lis kartus. Pristigæs èesnakø purðkiu kalio permangana-to tirpalu (5 g kibirui vandens). Tokie purðkimai apsaugopomidorus nuo maro ir kitokiø dëmëtligiø. Nuolat lau-þau apatinius augalø lapus. Laikausi taisyklës, kad poraustanèia keke nebeturi likti lapø. Tokia priemonë lei-dþia pomidorams geriau vëdintis ir stabdo grybiniø ligøplitimà.

Kai kurios pomidorø veislës neiðlaiko ant koteliø sirps-tanèiø vaisiø. Jie uþlûþta, ir dalis vaisiø neuþauga iki mak-simalaus dydþio. Todël ið 2 mm storio ir sprindþio ilgio aliu-minijaus vielos darau kabliukus. Vienà jø galà uþkabinu uþvirðuje auganèio lapo toje vietoje, kur jis tvirtinasi prie stie-bo, o kitu uþkabinu kekæ su vaisiais.

Lygiuodamasis á ekologinës þemdirbystës standartus, ven-giu træðti pomidorus maksimaliomis mineraliniø tràðø nor-momis, kurias rekomenduoja jø gamintojai. Tuo labiau, kadðalia auga morkos, kurios labai jautrios tràðø pertekliui.Ta-èiau jeigu didþiàjà dalá substrato sudaro durpës, pasodinusdaigus bûtinai reikia patræðti azoto tràðomis (arbatinisðaukðtelis karbamido arba du ðaukðteliai salietros kibiruivandens, tà kieká skiriant vienam augalui). Vëliau, kai pra-

deda rausti treèia ar ketvirta kekë, augalus palaistau kaliosulfatu arba kalio salietra (tokia pati koncentracija). Kaliopomidorams daþnai pristinga, tada prie kotelio vaisiai ilgainerausta. Tuo pat metu galima palaistyti ir dvigubo super-fosfato tirpalu (valgomasis ðaukðtas kibirui vandens, tà kie-ká skiriant vienam augalui). Neiðtirpusias superfosfato nuo-sëdas iðpilu á kompostà. Laistyti tràðø tirpalais reikia polaistymo ðvariu vandeniu. Visas mineralines tràðas galimapakeisti rauginto mëðlo, fermentuotomis ávairiø augalø, me-dþio pelenø iðtraukomis.

Rugpjûèio pradþioje pomidorø virðûnes reikia nulauþti,virð virðutinës kekës paliekant du lapus. Tai padës pomido-rui visas jëgas skirti derliaus brandinimui. Tuo metu auga-las turës 8 kekes.

Laukdamas stipresniø rudens ðalnø, daþniausiai rug-sëjo pabaigoje visus likusius pomidorus nuskinu, pusæ mi-nutës pamirkau karðtame vandenyje ir padedu á ðiltà vietànokinti.

PUPELË – AUGALINË MËSA

Ðparaginës pupelës – vis dar retas augalas mûsø dar-þuose. O auginti jas ðiltnamyje apskritai nedaug kas ryþta-si. Ir visai be reikalo. Ðie augalai aprûpina þmogaus orga-nizmà lengvai ásisavinamais baltymais. Neveltui mitybosspecialistai neretai jas vadina augaline mësa. Vertinga tai,kad apvirtos ir ðaldiklyje uþðaldytos ðparaginiø pupeliø ankð-tys nepraranda gero skonio ir konsistencijos. Þiemà teliekapakepinti riebaluose svogûnà, sumesti á tà keptuvà net ne-atðildytas pupeles, patroðkinti, ir patiekalas paruoðtas.Padaþà joms parinkite pagal savo skoná. Bet jeigu niekonesugalvosite, tiks ir primityvusis keèupas.

Ðiltnamyje verta auginti tik vijoklines ðparagines pu-peles, kurios iðauga iki 3 m aukðèio. Jos daug derlingesnësnei krûminës. Norëdamas gauti ankstyvesná derliø balan-dþio viduryje 5 pupeles pasëju á 1 litro talpos vazonëlá. To-kio kiekio uþtenka kartà per savaitæ pasigaminti 2 porci-jas troðkinio. Á ðiltnamá daigus persodinu jø neiðskirsty-damas geguþës pradþioje. Kol augalai maþi, juos uþklojuagrodanga. Pupeles daþniausiai auginu prie pat durø.Karðtymeèiu èia joms vësiau. Penkiø pupeliø krûmas ið-auga veðlus, todël tarp jo ir uþ jo auganèio pomidoro pa-lieku metro ilgio tarpà. Pupeliø virkðèioms vytis lysvëspakraðèiuose susmeigiu ðiltnamio lubas siekianèias kar-teles. Taèiau galima jas vynioti kaip agurkus ar pomido-rus ant virvuèiø. Pupeliø specialiai niekuo netræðiu, joms,atrodo, patinka pomidorams per laistymo sistemà tiekia-mas maitinimas. Pradëjus derëti, kas savaitæ vienam krû-mui reikëtø skirti 3-4 kibirus vandens.

Derliø reikëtø imti du kartus per savaitæ, kol pupelësankðtyse yra ne didesnës kaip kvieèio grûdas. Bet ir savaiti-nës dar bûna pakankamai skanios.

RABARBARAI – ANKSTYVIEJIPAVASARIO PRANAÐAI

Kai tik nutirpsta sniegas, ið po þemës pasirodo raudonosrabarbarø pumpurø galvutës. Po keliø savaièiø ið jø susifor-muoja geros keptuvës dydþio ar net dar didesni ðirdiðki lapai,kuriuos á virðø kelia nuo 20 iki 70 cm ilgio stori lapkoèiai.Juos lauþiam, nulupam virðutiná pluoðtiná sluoksná, daþom ácukrø ir valgom. O gabesni kulinarai verda ið jø kompotus,dþemus, daro ádarus pyragams. Anglai sakosi pagaminà pui-kø rabarbarø vynà. Vienas ankstyviausiø þalumynø turidaug vitaminø, kutena gomurá savo malonia rûgðtele.

Dauginu rabarbarus sëklomis arba krûmo dalijimu. Irsëti, ir sodinti geriau rudená. Dirva turi bûti puveninga, ákvadratiná metrà reikëtø áterpti 1-2 kibirus pûdinio, dvistiklines kalkiniø medþiagø arba pelenø, po du ðaukðtusazotiniø, fosforo bei kalio tràðø ir visa tai per dviejø kastu-vø gylá sukasti. Krûmà nuo krûmo sodinu kas pusmetrá.

Per vasarà rabarbarus bent du kartus patræðiu komplek-sinëmis tràðomis arba karviø mëðlo skiediniu, skiesdamassantykiu 1:10. Per sausras rabarbarus gausiai laistau. Re-guliariai reikëtø iðlauþyti tik pasirodþiusius þiedstiebius.

Daugelis sodininkø pasitenkina tuo, kad rabarbarai sa-vaime duoda ankstyvà derliø lauke. Kiti dar prieð þiemà,nuvalæ senus lapus, uþdengia rabarbaro ðaknis kokia dëþe,primeta ant jos egliðakiø ar apkamðo dembliais, kad þemëgiliai neáðaltø, o sniegui tirpstant pabarsto azotiniø tràðø,palaisto augalà ðiltu vandeniu, apdeda dëþæ kaistanèiu mëðluar bent apdengia plëvele. Tokiais bûdais galima net visumënesiu paankstinti rabarbarø derliø.

Taèiau ðiltnamininkas gali ir dar anksèiau paragautirabarbarø.. Tereikia rudená, prieð þemei uþðàlant, iðsikasti3-4 metø ar dar senesnio rabarbaro ðakná ir iki pirmøjøstipresniø ðalnø palaikyti jà lauke. Ðaltis sutrumpins au-galo ramybës fazæ. Tokio amþiaus ðaknis svers apie 5 kg, odidþioji dalis jos ataugø bus iðsidëstæ pusmetrio gylyje. Ru-deniui baigiantis rabarbaro ðakná persodinu á ðiltnamá.

Rabarbaro pumpurai turi bûti apþerti 2 cm storio þe-miø sluoksniu. Kovo pradþioje augalà gausiai palieju pa-ðildytu vasardrungniu vandeniu. Atþeldinamiems rabar-barams nereikia ryðkios ðviesos, nes ji skatina lapo augi-mà lapkoèio sàskaita. Todël augalà papildomai uþdengiukeliais polietileno plëvelës sluoksniais. Tiesa, visai tam-soje uþauginti lapkoèiai bus neáprastai ðviesûs. Atþeldi-

nimo metu dirva turëtø bûti drëgna. Træðti nereikia, neslapus pakankamai maitina ðaknys.

Derliø imu maþdaug po mënesio, kai lapkoèiai uþaugaiki 20 cm ilgio. Nuo kelmo juos ne pjaunu, o atplëðiu. Nuë-mus pirmàjá derliø, galima palaukti ir antrojo. Bet tuo metueilës inspekte jau laukia kitos kultûros. Todël rabarbaro ðak-ná iðkasu, susmulkinu ir iðmetu á kompostà. Galima jà per-sodinti atgal á darþà ir ten tæsti auginimà, bet ji tik per 2-3metus tesustiprës ir tik tada tiks naujam atþeldinimui.

RADIKJO – RAUDONOJI RUDENS NAUJOVË

Tiesà sakant neþinau, kaip lietuviðkai reikëtø vadintitik prieð kelerius metus pas mus pradëtas auginti ðias ciko-rines gûþines salotas. Daugelyje kalbø jas vadina italiðkuþodþiu radikjo. Gal mes galëtume jas vadinti radikais? To-kià pavardæ turintis bièiulis þadëjo neprieðtarauti.

Radikjo – artimas kitø cikoriniø salotø giminaitis. Ta-èiau jø galvutës, o tai priklauso nuo veislës, bûna ávairausraudonumo atspalviø su baltomis gyslomis. Teko matyti taiptamsiai raudonø, kad atrodë beveik juodos. Tokios salotosgraþiai papuoðia stalà. Kaip ir kitos cikorinës salotos jos tu-ri kartumo, kurá galima sumaþinti pusvalandá pamirkius la-pus sûriame vandenyje.

Daþniausiai ðios salotos auginamos rudens derliui. Lau-ko lysvëje jas reikëtø sëti rugpjûèio pradþioje. Tarp eiliø –per du sprindþius, tarp augalø eilutëje – per sprindá. Jei daigainebus perkeliami á ðiltnamá, o liks augti lauke, atstumuspadvigubinkite. O ðiltnamyje sëti galima dviem ar trim sa-vaitëm vëliau arba, iðrovus nuderëjusius pomidorus ar agur-kus, jau paaugusius daigus perkelti ið lauko. Iðkastos sugeru gumulu þemës jos tokio persodinimo net nepajunta.

Ðiltnamio substrato specialiai ðioms salotoms neruoðiu,nes maisto medþiagø joms pakankamai palieka anksèiau to-je vietoje auginti ðiltnamio augalai. Taèiau pasëjæs sëklaspasëlá per pirðtà mulèiuoju geru kompostu. Persodintus au-galus gerai palieju ir taip pat mulèiuoju kompostu.

Radikjo salotas auginu kas pusantro sprindþio (30 cm).Kai jos pradeda formuoti galvutes, augalus gerai palieju irdar kartà mulèiuoju kompostu.

Yra radikjo veisliø, kurios pradþioje uþaugina veðliusþalius lapus. Tik vëliau, kai juos pakanda ðalnos, pradedaformuotis raudonosios gûþelës.

RIDIKËLIAI – PAVASARIO KAMUOLIUKAI

Ridikëliai ankstyvajam vartojimui á ðiltnamio dirvà sëja-mi kuo anksèiau – kovo mënesio pabaigoje. Sëti prieð þiemàneverta, nes ridikëliai þiemà per atlydþius gali sudygti. Dalisjø nuðals, o likusieji paveikti ðalèio augins ne ðakniavaisius,bet þiedstiebius. Norint prailginti ridikëliø derëjimo laikà, dalájø galima pasëti po 2-3 savaièiø, balandþio viduryje.

Ðiek tiek ridikëliø pasisëju rugpjûèio pabaigoje ar netpirmosiomis rugsëjo sienomis. Jø derliø imu vëlai, apiespalio vidurá.

Lysvës viduryje iðilgai per 15 cm vienas nuo kito pada-rau du arba tris maþdaug 1-2 cm gylio griovelius, á kuriuospilu tiek vandens, kiek dirva gali sugerti. Kai jis susigeria,maþdaug kas 5 cm iðbarstau sëklas. Prieð sëjà ridikëliø sëk-las verta persijoti ar perrinkti rankomis, atrinkti maþasbei suskilusias, ir sëti tik didþiausias. Tai padës gauti di-desná ir ankstyvesná derliø. Jei sëklos nebuvo perrinktos,jas berkite maþdaug kas vienà centimetrà. Bet sudygusias

teks retinti, paliekant augalà nuo augalo kas 5 cm. Nes pertankus pasëlis taip pat skatina þyduoliø augimà.

Iðretinus sudygusius ridikëlius ir tuo paèiu iðravëjus pik-tþoles, lysvæ verta uþkloti agrodanga. O jeigu dar uþdengsi-te polietileno ar kitokia plëvele, derliø valgysite gerokaianksèiau. Taèiau jei ridikëlius auginate ne realizavimui, osavo reikmëms, derliaus nuëmimà reikia “iðtempti”. Todëlplëvelëmis verta dengti tik dalá ridikëliø pasëlio.

Jei dirva buvo paruoðta ir patræðta rudená, pavasará jostræðti nebereikia. Taèiau jei sudygusiø ridikëliø lapai ðvie-sûs, juos reikëtø palaistyti azotiniø tràðø tirpalu. Vienamekibire vandens iðtirpinu valgomàjá ðaukðtà azotiniø tràðø,tà kieká iðlaistau 2 kv. m. Paliejus tràðø tirpalu, augalus rei-këtø perlieti ðvariu vandeniu.

Vegetacijos metu paaugusius ridikëlius kartà ar dukartus per savaitæ gausiai palaistau, siekdamas, kad dir-vos pavirðius nuolat bûtø drëgnas. Laistyti galima ir ðil-tu, ir ðaltu vandeniu – tai priklauso nuo to, ar norite pa-ankstinti derliaus nuëmimà ar já pristabdyti. Beje, reikiapasakyti, kad ridikëliai nuo pat sëjos iki derliaus nuëmi-mo mëgsta drëgmæ. Ne veltui rusø darþininkai apie ridi-këlius sako: pasësi á purvynà, bûsi kunigaikðtis.

Apsisaugoti nuo spragiø – tokiø, kaip blusos ðokinëjan-èiø maþø vabaliukø, kurie lapuose iðgrauþia maþas skylu-tes, padës daþnas laistymas ir drëgnø lapø apdulkinimasmedþio pelenais. Gerai nuo kenkëjø apsaugo ir agrodanga.Ridikëliø, kaip ir kitø þalumyniniø darþoviø, purkðti che-mikalais nerekomenduojama.

Derliø, nelygu veislë, auginimo bûdas ir oro sàlygos, imumaþdaug po 18-25 dienø pasirinktinai.

GËLIØ KARALIENË PAPUOÐKIEKVIENÀ ÐILTNAMÁ

Vienas ar keli krûmeliai stambiaþiedþiø skynimui skir-tø roþiø ðiltnamyje tikrai neuþims daug vietos, o malonu-mo suteiks daug. Beje, lauko sàlygomis Lietuvoje apskritaidaþnai nepavyksta iðauginti kokybiðkø roþiø þiedø. Tiesa,specialiai ðiltnamiams pritaikytø, puokðtëms skirtø roþiøveisliø, atrodo, dar nëra iðvesta. Taèiau daugelis jø paken-èia ðiltnamio sàlygas.

Daigø galima nusipirkti, bet galima jø uþsiauginti ir pa-èiam ið nuskintos roþës þiedo.

Maþdaug pieðtuko storio roþës þiedkotá aðtriu peiliunupjaunu taip, kad liktø trys lapai. Apatiná lapà nukerpuprie pat þiedkoèio, viduriniam palieku tik kotelá, o virðutinálapà sutrumpinu perpus. Ant þiedkoèio virðutinio pjûvio uþ-tepu sodo tepalo ar plastilino. Taip parengtà þiedkotá smei-giu iki vidurinio lapo (kurio palikau tik kotelá) á vazonà sudurpiniu substratu ir uþdengiu skaidriu stiklainiu. Substra-tas nuolat turi bûti drëgnas. Bûtø gerai kasdien daigà api-purkðti vandeniu. Kai roþë ásiðaknys ir iðleis naujus lape-lius, bus galima jà persodinti á ðiltnamá. Visas ðias procedû-ras galima atlikti ir paèiame ðiltnamyje, taèiau dël prieþiû-ros stokos didelë dalis daigø nudþiûsta.

Roþë – daugiametis krûmas, kuris vienoje vietoje gali augti6-8 metus. Todël substratà jai reikia gerai paruoðti. Iðkasumaþdaug pusmetrio gylio duobæ ir pripilu á jà gero komposto,á kurá pridedu tris valgomuosius ðaukðtus kompleksiniø trà-ðø. Visa tai gerai palieju ir sodinu roþës daigà. Kaip ir sodi-nant kitus augalus reikia þiûrëti, kad ðaknø galai neuþsiries-tø á virðø. 60 cm ploèio lysvëje tarp krûmø reikia palikti 2-3sprindþiø tarpà. Pasodinæs augalus, substratà aplink krûme-lius dar kartà palieju ir mulèiuoju pjuvenomis.

Roþiø krûmo formavimas reikalauja þiniø. Rudená,prieð uþdengdamas augalà keliais agrodangos sluoksniais,ðakas patrumpinu taip, kad ant jø liktø po 2-3 pumpurus.Veðliau auganèias roþes patrumpinu virð 5-6 pumpuro. Vi-sas senas ir sudþiuvusias ðakas bei silpnus ûglius paðali-nu. Ant krûmo lieka po 3-5 ðakas. Vasarà nukerpu naujaiiðaugusius silpnus ûglius, kurie neiðaugins pilnaverèiøþiedø, o krûmà nualins. Þiedus reikia pjauti taip, kad þe-miau pjûvio liktø bent du lapai. Ten iðaugs nauji ûgliai,kurie pradþiugins antros kartos þiedais.

Roþes reikia laistyti daþnai ir gausiai. Substratas po jo-mis niekada neturi bûti sausas. Træðiu taip pat, kaip ir po-midorus. Pavasará ir vidurvasará nupurðkiu Bordo miðiniu.

RÛGÐTYNËS – PIRMIEJIPAVASARIO ÞALUMYNAI

Jei ant stalo garuoja ðvieþiø rûgðtyniø sriuba, vadinasi,vël sugráþo pavasaris. Þalias rûgðtynes deda ir á ankstyvøjøþoliø salotas, jomis ádaro pyragus. Todël pavasará verta anks-èiau atþeldinti rûgðtynes ðiltnamyje.

Lauke rûgðtynes sëju lysvëse balandþio viduryje. Prieðsëjà sëklas dvi paras mirkau vandenyje. Kiekvienam kvad-ratiniam metrui lysvës skiriu puskibirá komposto, poðaukðtà azoto, kalio ir fosforo tràðø arba tris ðaukðtuskompleksiniø tràðø, iðbarstau dvi stiklines medþio pele-nø, kreidos ar dolomitmilèiø, nes rûgðtynës mëgsta neut-ralià dirvà. Tada dirvà ðakëmis perkasu ir sugrëbstau.Tarp eiluèiø palieku sprindá, o tarp sëklø – 3-4 pirðtøploèio tarpus. Vegetacijos metu, geguþës mënesá, rûgðty-nes palaistau mineraliniø tràðø tirpalu. Kibire vandensiðtirpinu ðaukðtà kompleksiniø tràðø.

Nuo lauke auganèiø rûgðtyniø per sezonà lapus ska-bau ne daugiau kaip du kartus, tada uþauga didesnës ðak-nys. Rûgðtynes lauke auginu 1-4 metus. Po to rudená ðak-nis iðkasu ir persodinu á ðiltnamá ar inspektà. Ið 1 kvad-ratinio metro lauko lysvës galima prikasti apie 1 kg ðak-nø. Jomis apsodinu maþdaug penktadalá kvadratinio met-ro ðiltnamio lysvës ir per pavasará ið to ploto priskinumaþdaug 0,5 kg lapø.

Rudená prieð persodinimà á ðiltnamá pagrindinæ rûgð-tynës ðakná patrumpinu iki sprindþio (15-20 cm) ilgio. Dir-va atþeldinimo metu turi bûti nuolat drëgna. Laistau tikðiltu vandeniu. Papildomai træðti atþeldinamø rûgðtyniønereikia.

Ðiltnamio inspekte pasodintos rûgðtynës, jei uþeina il-gesni atlydþiai, kartais atþelia net þiemà. Vasario pabaigojear kovo pradþioje augalus palaistau ðiltu vandeniu ir ap-dengiu plëvelës gaubtu. Maþdaug po dviejø savaièiø skinupirmuosius ðvieþius lapus. Jei rûgðtynes auginu iki pomi-dorø sodinimo, visà balandá ðvieþius lapus skabau kas sa-vaitæ. Po to ðaknis iðraunu, susmulkinu ir sukompostuoju.

SALIERØ ÞALUMADÞIUGINS PER VISÀ ÞIEMÀ

Kartà girdëjau, kaip vienas pusamþis vyras pasakojosavo bendraamþiui apie stebuklà, kurá padarë su ðaukðtumedaus sumaiðyta stiklinë tarkuotø salierø ðaknø. Kas-dien po stiklinæ, ir tu vël jautiesi kaip aðtuoniolikmetis,gyrësi pasakotojas.

Salierø yra trys rûðys: ðakniniai, lapkotiniai ir lapiniai.Juos visus þinovai priskiria afrodiziakams, nes sako, kad jieskatina lytiná potrauká. Gal ir tikrai, nes salieruose daug

vitaminø, karotino, mineraliniø druskø. O specifinis jøkvapas ápratusiam tikrai malonus.

Ðiltnamininkui svarbiausia lauko darþe iðsiaugintiðakniniø salierø, kuriuos per þiemà galima atþeldinti kam-baryje, o ankstyvà pavasará – ðiltnamyje. Ðakniniai salie-rai auga labai ilgai. Norëdamas uþsiauginti 600-800 gra-mø svorio ðakniavaisá, sëklas kambaryje á daigyklà sëjuvasario pabaigoje. Prieð tai jas tris dienas pamirkau van-denyje, neuþmirðdamas jo kasdien pakeisti. Iðbarstau jasuniversalaus durpiø substrato pavirðiuje, prispaudþiu irapibarstau plonu sauso substrato sluoksniu taip, kadjis uþdengtø sëklas. Sudygusius salierus iðretinu, kadkiekviename daigyklos skyrelyje liktø po vienà auga-là. Tankiau auginti neverta, nes uþauga nepilnaver-èiai daigai. Pasirodþius antrajam lapui, salierus patræ-ðiu kompleksiniø tràðø tirpalu. Nuo balandþio pabai-gos daigyklà galima laikyti ðiltnamyje. Tik svarbu re-guliariai laistyti.

Á lauko lysvæ salierus sodinu apie geguþës vidurá. Prieðtai juos gausiai palieju. Tarp eiluèiø palieku du sprindþius(40 cm), o tarp augalø eilutëje – po sprindá. Labai svarbudaigø neágilinti, nes ant ðakniavaisiø iðaugs daug nereika-lingø ðoniniø ðaknø.

Liepos viduryje ir rugpjûèio pradþioje salierus træðiukompleksiniø tràðø tirpalu (tris valgomuosius ðaukðtuskibirui vandens, tà kieká skiriant dviem ilginiams lysvësmetrams). Kompleksines tràðas galima pakeisti karbami-du, dvigubu superfosfatu ir kalio sulfatu (po valgomàjáðaukðtà kibirui vandens). Salierø nepatartina mulèiuoti,nes tai skatina ðoniniø ðakneliø augimà virðutinëje ðak-niagumbio dalyje. Todël dirvà jø lysvëje po laistymo ir lie-taus reikia purenti. Taèiau taip, kad jø neapkauptume.

Salierai nebijo rudeniniø ðalnø, todël jø derlius imamasvëlai – spalio viduryje ar net pabaigoje. Visus ðoninius lapusnuplëðiu, palikdamas tik centrinius 4-6 cm ilgio lapelius. Daláatþeldinimui skirtø ðakniagumbiø tuoj pat iðsodinu á ðiltna-mio inspektà taip, kad virð substrato liktø tik lapeliai. Uþ-ëjus ðalèiams inspektà per sprindá uþpilu sausomis durpë-mis arba pjuvenomis. Jei neturite inspekto, pasodinkite ke-lis salierus ðiltnamyje ir uþpilkite juos pjuvenomis ar durpë-mis. Jei nebus labai stipriø ðalèiø, pavasará, nuþërus ðiltina-màjà medþiagà ir uþdengus polietileniniu tuneliuku, salie-rai atþels greièiau nei tie, kuriuos iðsodinsite pavasará.

Kitus ðakniagumbius, patrumpinæs ðonines ðaknis, rû-syje susluoksniuoju su drëgnu smëliu. Þiemà kelis salierusatþeldinu kambaryje. Gumbus galima valgyti þalius,virtus,troðkintus, skaninti jais sriubas. Bet skaniausias patieka-las gaunasi ðakniagumbius apvirus, supjausèius pusës cen-timetro storio riekutëmis, pamerkus á skystà teðlà ir apke-pus gerai ákaitintuose riebaluose. Sveèiai giria ir klausia,kokia þuvimi juos vaiðiname.

SALOTINËS CHRIZANTEMOSATKELIAUJA IÐ JAPONIJOS

Japonai chrizantemas ne tik laiko nacionaliniu simbo-liu ir puoðiasi jø þiedais. Vienà ðiø gëliø atmainà jie varto-ja maistui ir giria jø puikø skoná. Japonai jà vadina shun-giku, o lotyniðkas jos pavadinimas Chryzantemum corona-rium. Lietuviø botanikai ðià grupæ vadina vainikinëmisskaistaþiedëmis arba vainikinëmis chrizantemomis. Taèiaujai priskiriama daug veisliø, turinèiø skirtingø spalvø þie-dus, ávairiai iðpjaustytus lapus. O valgoma bûtent ði – gel-tonai baltais þiedais. Todël norëdami nesupainioti turëtu-me jà vadinti specialiu vardu. Gal salotine chrizantema?

Salotines crizantemas ðiltnamyje sëju balandþio pradþio-je arba rugsëjo pradþioje. Lysvës pakraðtyje padarau gulsèiopirðto gylio griovelá, jame pakrikai iðbarstau sëklas ir uþþe-riu substratu. Kas savaitæ palaistau. Maþdaug po ðeðiø sa-vaièiø augalai pasiekia pusë sprindþio aukðtá. Tada ryðkiaiþalius ir graþiai karpytus chrizantemø lapus jau galima pjautiir dëti á ávairiø þoliø miðraines, troðkinti kaip ðpinatus irvalgyti su kiauðiniene. Ádomø skoná ágauna kiaulienos keps-niai, jei prieð baigiant kepti jie pabarstomi susmulkintomiscrizantemomis. Aðtresniø patiekalø mëgëjams siûlyèiau áchrizantemø patiekalus áberti smulkintø èesnakø. Gaunasilabai ádomus derinys. Valgomi ir ðiø chrizantemø þiedai, ku-riais galima papuoðti ávairius patiekalus.

SALOTINËS SULTENËSPATEISINA SAVO PAVADINIMÀ

Maistui vartojami salotiniø sulteniø (Valerianella) la-peliai iðties labai sultingi. Galima valgyti ir vienus, ir su-maiðius su kitomis lapinëmis darþovëmis.

Sëju jas rugpjûèio mënesá lysviø pakraðèiais gulsèio pirð-to gylio grioveliuose. Rugsëjo mënesá dar galima pasëti irá inspektà. Retinu taip, kad tarp augalø liktø pusë sprin-dþio. Iðrovæs pomidorus salotines sultenes gausiai paliejukarbamido (ðaukðtelis tràðø kibirui vandens) tirpalu. Tuo-met uþkloju agrodanga. Iki ðalèiø dar kelis kartus palais-tau. Prieð didesnius ðalèius galima uþkloti dar vienu ag-rodangos sluoksniu.

Kovo pradþioje vël palaistau tokios pat koncentracijostràðø tirpalu. Derliø reikia nuimti iki balandþio pabaigos,kol nepradëjo formuotis þiedynai. Beje, gausus laistymasstabdo þiedynø formavimàsi.

SALOTOS TURTINA IR PUOÐIA STALUS

Salotomis vadiname ne tik lapines ir gûþines salotas,kitokius augalus, kuriø lapus naudojame maistui, bet ir ávai-riausiø darþoviø valgius. Ásiklausius tikrai keistai skambapasakymas “morkø salotos”, nes pagal toká pat sandarosprincipà galëtume sakyti ir “batø kepurës”. Taèiau kà be-padarysi, jei kalboje stinga þodþiø. Ðiame skyrelyje aptarsi-me daþniausiai auginamas salotas, kurios lotyniðkai vadi-namos Lactuca sativa. Jos skirstomos á tris porûðius: gûþi-nes, lapines ir romënø.

Lapinës salotos – vienos ankstyviausiø darþoviø, ku-riø lapus ðiltnamyje galima skinti praëjus mënesiui po su-dygimo. Jø derliø galima imti kelis kartus, nes nuskinti arnupjauti lapai vël atþelia. Taèiau patogiau paaugusias sa-lotas rauti su visomis ðaknimis. Todël pavasará ðias salo-tas nedideliais ploteliais tarp ridikëliø sëju kas savaitæ ikipat geguþës mënesio. Sëklas barstau pakrikai ir labai tan-kiai. Kovo mënesio pasëlius apdengiu polietileno plëvelëstuneliu. Rudens derliui salotø galima pasisëti rugpjûèioviduryje.

Lapinës salotos mëgsta drëgmæ, todël prieð sëjà sub-stratà reikia gerai palieti. Kartais pavasará á kvadratinámetrà tenka iðpilti po keturis ar net ðeðis kibirus van-dens. Vëliau, orams atðilus, salotas reikia papildomai lais-tyti. Kadangi substratas pavasará bûna gerai átreðtas, neilapiniø salotø, nei greta auganèiø kitø ankstyvøjø darþo-viø papildomai netræðiu. Juo labiau, kad salotos, sako,energingai kaupia þmogaus organizmui þalingus nitratus.

Iðrautos salotos ðaldytuve ilgiau iðsilaikys, jei nesumai-gysite jø lapø. Nukratæ nuo ðaknø þemes sudëkite á dëþu-tæ, o po to – á polietileno maiðelá.

Daugybë ávairios auginimo trukmës ir skirtingo sko-nio veisliø liudija, kad gûþinës salotos – þmoniø labai më-gstama darþovë. Amerikieèiai jas vadina net populiariau-sia darþove. Ðiltnamininkui parankiau auginti trumposvegetacijos veisles, nes vëlyvøjø galima uþsiauginti ir at-virame grunte. Be to, svarbu pasirinkti tokias veisles, ku-rios specialiai pritaikytos auginti stikliniuose ar polieti-leniniuose ðiltnamiuose. Nes atviro grunto gûþiniø salo-tø veislës kartais visai nenori augti ðiltnamyje arba apde-ga jø lapø pakraðèiai. Todël pirkdami sëklas paskaitykiteant pakelio, ar jos rekomenduojamos auginti po dango-mis.

Gûþines salotas ðiltnamiuose racionaliausia auginti iðdaigø. Norint jas valgyti ilgesná laikà, á daigyklas kambary-je arba ðiltame inspekte reikia sëti kelis kartus – nuo vasa-rio pabaigos iki balandþio pradþios. Vëliau pasëjus, daigøgalima uþsiauginti paèiame ðiltnamyje, ir geguþës pradþio-je sodinti juos á atvirà gruntà.

Gûþiniø salotø daigus sodinu lysviø pakraðèiuose kasvienà ar du sprindþius. Èia augdamos jos netrukdo paso-dinti vasarines ðiltnamio kultûras. Prieð sodinant daigus,substratà reikia labai gerai sudrëkinti. Nes vëliau paau-gusias salotas reikës laistyti labai atsargiai, kad nesuðlap-tø jø lapai. Suðlapinti jie daþnai pradeda pûti. Palaisèiussubstratà, jo pavirðiø reikëtø supurenti, o ðiltnamá pra-vëdinti.

Jei salotos blogai auga ir nenori formuoti galvuèiø, pa-laistau jas karbamido tirpalu (valgomasis ðaukðtas tràðø –kibirui vandens, kiekvienam augalui – po litrà skiedinio).Derliø imu, kai susiformuoja galvutës. Be to, reikia pasi-rinkti tokias veisles, kurios suformavusios galvutes dvi arnet tris savaites neiðmeta þiedstiebiø. Taip prailginsite sa-lotø valgymo sezonà.

ÐPINATAI – DAR NEPAKANKAMAIÁVERTINTOS ANKSTYVOSIOS DARÞOVËS

Sodriai þaliø jaunø ðpinatø lapø neðildomame ðiltna-myje galima turëti jau kovo mënesio pabaigoje ir dþiaugtisjais iki gruodþio pradþios. Tik reikia neuþmirðti, kad ðvie-þius ðpinatø lapus derëtø suvalgyti tà paèià dienà, nes jiegreitai genda. Sumanios ðeimininkës ið jø gamina þalias sa-lotas, daro koðes, apkepus, sriubas, blanðiruotus dþiovina,sûdo, ðaldo.

Rudená iðrovæs pomidorus ir pipirus, nukasu ir iðneðu iððiltamio virðutiná grunto sluoksná, iðpilu á kvadratiná metràpo kelis kibirus komposto, iðbarstau ðaukðtà kokiø nors azo-tiniø tràðø ir ðakëmis sukasu lysvæ. Kas sprindá iðilgai lysvëspadarau 2 cm gylio griovelius, prilieju á juos vandens ir, kaijis susigeria, kas 5 cm áterpiu po sëklà. Sëklas prieð sëjà trisdienas pamirkau vandenyje. Uþdengiu lysvæ agroplëvele irkartà per savaitæ palaistau. Kartais ðiltà ir ilgà rudená ikilapkrièio pradþios ðpinatai spëja beveik visiðkai uþaugti. Ta-da reikëtø juos ne rauti su ðaknimis, o tik nuskabyti dides-nius lapus. Jei tuo metu jø nesuvalgome, dedame á ðaldiklá.

Likæ maþi lapeliai perþiemos ir pavasará duos dar vienàderliø. Prieð paðàlant þiemojimui paliktus ðpinatus palais-tau kalio permanganato tirpalu (2 g kibirui vandens, 10 ltirpalo skiriama dviem kv. metrams), kuris apsaugo auga-lus nuo grybiniø ligø. Uþëjus didesniems ðalèiams ant ðpi-natø lysvës verta uþdëti antrà sluoksná agroplëvelës.

Kovo pradþioje lysvæ gausiai palaistau ðiltu vandeniu,dirvà supurenu ir tuoj pat uþdengiu polietileno plëvelësgaubtais. Po poros savaièiø ðpinatai iðleidþia naujus sodriaiþalius lapus, ir tada galima pradëti imti derliø. Ðpinatai þe-lia iki pat balandþio pabaigos ar geguþës pradþios, kol turiuþleisti vietà pomidorams.

Deja, kartais atsitinka ir taip, kad vëlai rudená pasëtiðpinatai iki þiemos nespëja paaugti ir per þiemà iððàla. Betir tuomet nereikia nusiminti. Pamatæs, kad ðpinatai þiemosneatlaikë, sëju juos kovo pradþioje, uþdengiu agrodanga irlaukiu derliaus.

STEVIJA – MEDAUS ÞOLË

Ar kada nors girdëjote apie Paragvajaus kalnø augalà,kuris 10-16 kartø saldesnis uþ cukrø? Kuriuo galima saldintiarbatà, kavà, kompotus, kepinius ir daugybæ kitø dalykø. Ku-ris beveik neturi kalorijø ir nepavojingas diabetikams. Ir, svar-biausia, kuris gali augti mûsø ðiltnamiuose. Prisipaþinsiu,kad að apie já nieko nebuvau girdëjæs, kol vienoje Vilniaussëklø parduotuvëje man nepasiûlë nusipirkti didelio pakeliosu keliomis vos áþiûrimomis sëklytëmis. Ant pakelio vokiðkaibuvo uþraðyta Honigkraut (iðvertus á lietuviø kalbà – me-daus þolë), o lotyniðkai – Stevia rebaudiana.

Po to suþinojau, kad ðá augalà jau senovëje maisto saldi-nimui naudojo Peru kalnuose gyvenantys indënai. Taèiautik 1887 metais jà pirmà kartà apraðë mokslininkas An-tonijus Bertonis. Vëliau jà tyrë ávairiø ðaliø mokslinin-kai, ir daugelis pripaþino, jog stevia – nepavojingas auga-las, kuris galëtø tapti puikiu pakaitalu cukrui. Ypaè pla-èiai stevia buvo pradëta vartoti Japonijoje, kuri ðá augalàðiltnamiuose pradëjo auginti 1954 metais. XX amþiaus pa-baigoje á pasaulio rinkas jau buvo tiekiama ðimtai tonødþiovintø stevijos lapø. Taèiau reikia pripaþinti, kad ikiðiol stevija daugelyje ðaliø nëra oficialiai pripaþinta maistopapildu. Jos tyrimai vis dar tæsiami.

Pramoniniu bûdu gaminami stevijos ekstraktai iki 300kartø saldesni uþ cukrø. Stevijos auginimu domisi ir mëgë-jai. Ir kaip nesidomës, jei vienu lapeliu galima pasaldinti

puodelá arbatos. O vienas arbatinis ðaukðtelis dþiovintø irkavamale sumaltø lapø atstoja puodelá cukraus. Galima pa-sigaminti saldø antpilà. Ðaukðtelá tokiø milteliø reikia uþ-pilti puodeliu verdanèio vandens ir palikti kol atauð. Tuo-met perfiltruoti per kavos filtrà. Toks skystas saldiklis ðal-dytuve gali stovëti maþdaug dvi savaites. Vietoje vandensgalima naudoti etilo spirità ar paprasèiausià degtinæ.

Beliko suþinoti, kaip jis auginamas. Ðaltiniai nurodo,kad stevija nepakelia ðalnø. Taigi, Lietuvoje ðiltnamininkaijà turëtø sëti kambaryje á vazonus apie balandþio pradþià.Tiks darþo þemë. Bûtø naudinga iki ketvirtadalio jà „pra-skiesti“ perlitu, ceolitu ar smëliu. Pirmaisiais auginimo me-tais padariau klaidà á substratà pridëjæs daug durpiø. O jøstevija nemëgsta. Sëklytës uþbarstomos 0,5 cm smëliosluoksniu. Á ðiltnamá stevijà galima persodinti kartu su po-midorais ir sodinti maþdaug kas pusantro sprindþio (30 cm).Taèiau, laukiant vëlyvøjø ðalnø, augalus teks pridengti ag-rodanga arba plastikiniu gaubtu.

Stevija nemëgsta nei ðlapiø, nei sausø dirvø. Todël laisty-ti reikia reguliariai, bet negausiai. Træðti taip pat reikia labaisaikingai. Ypaè reikia riboti azotines tràðas, nes jø pertekliusmaþina lapø saldumà ir aromatà. Geriausia bûtø kas 2-3 sa-vaites palaistyti arbatos spalvos rauginto mëðlo skiediniu.

Augalas uþauga iki trijø-keturiø sprindþiø (apie 75 cm)aukðèio ir dviejø su puse sprindþio (50 cm) ploèio. Stevijølapai skinami anksti rytà, kai juose yra daugiausia sal-daus glikozido. Rudená pjaunamas ir dþiovinamas visaskrûmelis. Sudþiuvusius lapus reikia nubraukti ir iðrinktivisas maþas ðakeles.

Kai kas stevijà augina maþdaug kibiro dydþio mediniuosear plastikiniuose konteineriuose. Jo dugnà per du pirðtus rei-kia uþpilti skalda, keramzitu ar kitokia drenuojanèia medþia-

ga. Kai praeina ðalnø pavojus, konteinerius galima perneðti álaukà. Nes ðis kalnø augalas vësaus oro nebijo. Rudená, lau-kiant pirmøjø ðalnø, augalà vël galima áneðti á ðiltnamá. Ra-dau þiniø, kad rudená prieð ðalnas stevijà galima iðkasti iðgrunto, patrumpinti jos ðakas ir persodinti á didelá, maþdaugkibiro dydþio, mediná ar plastikiná vazonà. Þiemà augalà 13valandø per dienà reikës papildomai apðviesti 40 W galingu-mo liuminescencine lempa.

Kiti augintojai ðaknis su gumulu þemës deda á dëþutes,uþpila perpus sumaiðyta su smëliu darþo þeme ir per þiemàlaiko 5-10 C laipsniø temperatûroje. Ðaknis retkarèiais rei-kia sudrëkinti. Tokias sàlygas galima sudaryti ir rûsyje, irbuitiniame ðaldytuve.

Stevijà galima áðaknydinti. Tereikia 4-5 cm ilgio ðakelæsu viena ar dviem poromis lapø pamerkti á vandená. Po po-ros savaièiø pasirodys ðaknelës. Tuomet daigus galima per-sodinti á lengvà substratà. Áðaknydinti galima ir pavasará,jei augalà þiemà auginote ðiltoje patalpoje ar sausio më-nesá atþeldinote ið ðaknø, ir antroje vasaros pusëje.

DAUGIAMEÈIØ SVOGÛNØ ÁVAIROVË

Lietuvoje daþniausiai auginamos keturios daugiameèiø svo-gûnø veislës: þieminiai svogûnai, narcizalapiai svogûnai, laiðki-niai èesnakai (kai kur juos vadina tribuliais) ir daugiaaukðèiaisvogûnai. Jø auginimo ðiltnamyje technologija nesiskiria.

Rudená, iðrovus agurkus ar pomidorus, á kvadratiná met-rà dirvos iðkratau kibirà komposto ar perpuvø ir iðbarstaupo ðaukðtà superfosfato, kalio sulfato ir amonio salietros.Perkasus lysvæ, jos viduryje kas 20-30 cm padarau duobu-tes, á jas prilieju vandens ir sodinu ið darþo su dideliu þe-mës gumulu iðkastus þieminiø svogûnø kerelius.

Þiemos pradþioje prieð didesná atðalimà lysvæ uþden-giu keliais sluoksniais agrodanga, egliðakiais ar kitokiaðiltinanèia medþiaga. Þiemos pabaigoje – vasario pabai-goje ar kovo pradþioje svogûnus palaistau ðiltu vandeniuir uþdengiu agrodanga ir polietileniniais gaubtais. Lais-tymà ðiltu vandeniu galima kartoti kas savaitæ.

Maþdaug po mënesio daugiameèiø svogûnø laiðkai uþ-auga iki 30 cm aukðèio, ir juos galima pjauti, kirpti ar povienà nuskabyti. Reikëtø nepaþeisti pumpurø, todël laið-kus pjaunu maþdaug 5 cm aukðtyje nuo þemës pavirðiaus.Geguþës pradþioje, nuëmæs antràjá laiðkø derliø, kereliusiðkasu ir persodinu á darþà, kurio dirvà pagerinu tokiomispat tràðomis kaip ir sodindamas á ðiltnamá.

Nuo atþeldinimui skirtø daugiameèiø svogûnø vasaràgeriau laiðkø nepjauti, leidþiant jiems ðaknyse sukauptidaugiau maisto medþiagø. Taèiau reguliariai reikëtø iðlau-þyti besiformuojanèius þiedstiebius, kurie iðsekina kere-lius. Þieminius svogûnus kartais uþpuola netikroji milt-ligë. Norëdamas nuo jos apsisaugoti, 2-3 kartus kas de-ðimt dienø augalus nupurðkiu Bordo skiediniu. Ðiltna-myje atþeldinamø daugiameèiø svogûnø jokiais fungici-dais purkðti nepatartina.

SVOGÛNØ IR ÈESNAKØ LAIÐKAIPADËS SULAUKTI KITØ ÞALUMYNØ

Viena ankstyviausiø pavasario darþoviø – svogûnø laið-kai. Sodinu juos á ðiltnamio lysvæ prieð pat didesnius ðal-èius. Nes pasodinus anksèiau jie daþnai spëja suþelti iki þie-mos. O tada bûna menkesnis derlius pavasará. Lysvëje prieðsodindamas nukasu maþdaug pusæ sprindþio (10 cm) sub-strato. Svogûnø galvutes iðdëlioju vienà ðalia kitos, visaikaip grindinio akmenis. Ant jø per pusæ sprindþio uþpilu

komposto arba nerûgðèiø durpiø ir gausiai palieju. Po tolysvæ uþdengiu dviem agrodangos sluoksniais. Svarbu, kadgalvutës iki ðalèiø spëtø ásiðaknyti. Atþeldinimui labiau-siai tinka daugiagalviø svogûnø galvutës, nes jos duodadidesná laiðkø derliø.

Ne bëda, jei nespësite pasodinti svogûnø prieð þiemà.Lygiai taip pat juos galima pasodinti anksti pavasará, kaitik ið substrato iðeis paðalas. Taèiau pavasará sodinti svo-gûnai laiðkus uþaugins savaite ar dviem vëliau.

Pavasará, kai lauke pradeda tirpti sniegas, nenuimda-mas agrodangos lysvæ palaistau ðiltu vandeniu, susmeigiulankus ir uþkloju polietileninæ plëvelæ. Derliø imu, kai laið-kai uþauga maþdaug pusantro sprindþio ilgio (25-35 cm).Kartais dalis svogûnø laiðkø nespëja uþaugti, ir juos ið ðilt-namio “iðvaro” pomidorai. Tuomet neuþaugas persodinu álauko lysves.

Tuo pat metu ðalia svogûnø tokiame pat gylyje paso-dinu ir þieminiø èesnakø skilteles. Jø skonis daug ðvel-nesnis, nei skilteliø.

TULPËS, NARCIZAI, JACINTAI –PUSMËNESIU ANKSÈIAU

Pirmiausia gali kilti klausimas, ar apskritai verta ðiassvogûnines gëles auginti ðiltnamyje? Taèiau jei norite pasi-dþiaugti ankstyvaisiais þiedais dviem ar net trim savaitëmanksèiau, nei jie iðsiskleis lauke, tuo verta uþsiimti.

Ðiltnamyje svogûnines gëles sodinu mënesiu vëliau, neilauke. Jacintus – rugsëjo mënesá, narcizus ir tulpes spalio pa-baigoje ar net lapkrièio pradþioje. Svogûnus patogiausia so-dinti ne tiesiai á dirvà, o á specialius vazonëlius su plaèiomis

skylëmis dugne ir ðonuose. Tam galima pritaikyti ir ávairausdydþio bent pusës sprindþio aukðèio (10-15 cm) plastikines dë-þutes, iðpjovus jose kuo daugiau maþdaug pirðto storio sky-liø. Á vazonëlius iki pusës jø aukðèio pripilu grunto ið ðiltna-mio lysvës, dviejø pirðtø atstumu vienas nuo kito sudedu svo-gûnus ir uþpilu tokiu paèiu gruntu. Po to dëþutes ákasu á þemætokiame gylyje, kad virð svogûnëliø susidarytø trijø svogûnë-liø storio sluoksnis, maþdaug pusë sprindþio. Dirvà reikëtømulèiuoti bent per plaðtakos plotá durpiø ar pjuvenø sluoks-niu, nes ðiltnamyje per þiemà ji labai iðdþiûsta. Tuo paèiu tikslulysvæ galima uþdengti polietileno plëvele.

Pavasará, tik pasirodþius gëliø daigams, substratà pa-laistau kalcio salietros tirpalu, kibire vandens iðtirpinæsðaukðtà ðiø tràðø. Toks tirpalo kiekis skiriamas kv. metrui.Gëliø þydëjimà kartais pavyksta dar kokia savaite paanks-tinti, jei tik prasikalæ daigai uþdengiami plëvelës gaubtais.

Gëliø þiedus nuskynus, dëþutes su svogûnëliais pato-gu iðkasti ir jø vietoje sodinti ar sëti kitus ðiltnaminiusaugalus. Svogûnëlius dëþutëse galima persodinti á laukolysvæ, kur jie uþbaigtø vegetacijà. Taèiau persodinti svo-gûnai bûna menkesni ir kitais metais neuþaugina pilna-verèiø þiedø. Todël verèiau kasmet á ðiltnamá sodinti lau-ke uþaugusius didþiausius svogûnus.

VYNMEDÞIAI PRAÐOSI Á ÐILTNAMÁ

Ar verta auginti vynmedþius ðiltnamyje? Juk jie uþimatiek daug vietos, plaèiai iðsikerojæ uþstoja ðviesà kitiems au-galams. Be to, jau iðvesta daug mûsø klimatui pritaikytøveisliø. O garsioji ‘Ivanausko rastinukë’ (kurios tikrasis pa-vadinimas yra ‘Alfa’) taip gerai prisitaikë prie mûsø klima-to, kad jos net ir uþdengti þiemai nereikia.

Atsakymas paprastas – stikliniame ðiltnamyje tikraiverta! Juk skaniausios desertinës vynuogës uþauga tikkarðto klimato zonose. Mûsø kraðte desertiniø veisliø vyn-medþiams vasarà trûksta ðilumos, o þiemà jie labai daþ-nai iððàla. Ðiltnamyje vynmedþiams galima sudaryti be-veik idealias sàlygas ir tuo pat metu nenuskriausti kai-mynystëje auganèiø pomidorø.

Vynmedá pasodinau prie galinës sienos, kuri, kaip anks-èiau minëjau, atgræþta á Ðiauræ. Prie jos horizontaliai kas pus-metrá iðtempiau vielas, prie kuriø virvute pririðau vynme-dþiø ðakas. Jei norësite dviejø vynmedþiø, augalà nuo augalosodinkite per du metrus. Taèiau jei pasirinkta veislë ypaè au-gi, geriau tarp jø palikti 3 m atstumà. Taigi, mëgëjo ðiltnamy-je prie ðiaurinës sienos tilps tik vienas ar du vynmedþiai.

Vynmedþius reikëtø sodinti á metro gylio ir pusmetrioskersmens duobes. Rudená á jas pripilame po vienà dalá kom-posto, sumaiðome já su iðkasta ið duobës arba velënine ardarþo þeme, litru pelenø ar puslitriu dolomitmilèiø arba krei-dos, dviem stiklinëm kompleksiniø mineraliniø tràðø miði-nio, gausiai palaistome ir paliekame per þiemà susigulëti.

Pavasará toje vietoje iðkasame pusmetrio gylio duobæ,jos dugne suformuojame kauburëlá, ant kurio iðdëliojamesodinuko ðaknis taip, kad jø galiukai neuþsiriestø á virðø.Dar geriau nusipirkti puodeliuose iðaugintø sodinukø. Sa-vaðakniai vynmedþiai sodinami 30 cm gyliu. Paskiepytusvynmedþius reiktø sodinti taip, kad skiepijimo vieta bûtø5-10 cm virð þemës. Virð dirvos iðlindusià ûglio virðûnæreikia sutrumpinti, paliekant tik dvi akutes. Nupjauti rei-kia per tarpubamblio vidurá, nes prie pat akutës padariuspjûvá, ið jos formuosis nevisavertis ûglis. Be to, pjûvá reik-tø daryti áþambiai, kad ið jo iðsiritæ sulèiø laðai tekëtøprieðinga nei akutë ûglio puse. Ðiomis dvejomis taisyklë-mis reikëtø vadovautis ir vëliau genint vynmedþius.

Vynmedþiai gerai pakenèia sausrà, taèiau geriau au-ga ir dera drëgnoje dirvoje. Jei ðiltnamyje árengta bendralaistymo sistema, jiems pakaks tokio pat laistymo, kaipir pomidorams. Tik prieð þiemà kiekvienam augalui iðpi-lu po 2-3 kibirus vandens, juose iðtirpinæs pusæ stiklinëssuperfosfato ir 1-2 valgomuosius ðaukðtus kalio sulfato.Pavasará apie kiekvienà augalà iðbarstau 1-2 ðaukðtus azo-to tràðø ir mulèiuoju kibiru komposto.

Pirmaisiais augimo metais vynmedþiø galima ir netræð-ti. Antraisiais ir vëlesniais metais, vegetacijai prasidëjus,kiekvienam augalui iðlieju po kibirà vandens, jame iðtirpi-næs pusæ stiklinës superfosfato, po ðaukðtà kokios nors sa-lietros ir kalio sulfato. Prieð uogø nokimà træðimà iðtirpin-tomis tràðomis pakartoju, tik nebededu á tirpalà salietros.Taèiau, kai ðiltnamyje átaisiau bendrà laistymo sistemà vi-siems augalams, ið kurios træðiu iðtirpintomis tràðomis, pa-pildomai vynmedþiø nebetræðiu.

Svarbiausioji vynmedþiø genëjimo taisyklë remiasi ta jøsavybe, kad uogos uþauga tik ant pirmameèiø ðakø, kuriosiðauga ant dvimeèiø ðakø. Ðakos, kurias augina senesnës ða-kos, daþniausiai nedera. Kadangi ðiltnamyje maþiau erdvës,nei prie lauko atramø, èia vynuoges geniu kiek kitaip.

Pirmaisiais metais iki lubø iðauginau vienà ðakà. Rudenájà sutrumpinau, palikau tik keturis pumpurus. Pavasará jà ho-rinzontaliai pririðau prie apatinës atramos vielos. Ið jos iðau-gusias keturias ðakas riðau prie vielø. Ant kiekvienos ið jø pa-likau po 1-2 þiedynus. Virð virðutinio palikau po du lapus irvirðûnæ nugnybiau. Toks grieþtas derliaus ribojimas antrai-siais metais paaiðkinamas tuo, kad didesnis kekiø skaièius jau-nà augalà pernelyg nualintø. Treèiaisiais ir vëlesniais metaisgalima palikti ne vienà, o dvi dvimetes ðakas, ant kiekvienosið jø auginti po 6 deranèias ðakas (jei ðiltnamyje joms uþteksvietos) ir ant kiekvienos deranèios ðakos auginti po 4-6 ke-

kes. Virð virðutinës kekës palieku 2-3 lapus, o virðûnæ nu-gnybiu. Visø kitø ant deranèio ûglio vasarà besiformuojan-èiø ðakeliø virðûnes nugnybiu, palikdamas tik po vienà la-pà. Vynmedá tenka genëti beveik kas savaitæ.

Taip formuoju deranèias ðakas. Taèiau tuo pat metu rei-kia pasirûpinti ir kitø metø derliumi. Todël pasirenku duar tris nederanèius ûglius, kurie iðauga ið senesnës vynme-dþio medienos. Ieðkau tokiø, kurie iðaugo kuo arèiau þemës.Kitus iðkerpu. Rugsëjo pradþioje ið nederanèiø ðakø pasi-renku vienà ar dvi stipriausias, jas sutrumpinu iki ðeðiøpumpurø. Dvimetes ðakas, ant kuriø augo deranèios ðakos,reikia nukirpti. Ðiuos darbus reikia atlikti rudená, nes pa-vasará karpomi vynuogienojai ilgai negali uþgydyti þaizdø,ið kuriø teka sultys. O tai nualina augalus.

Daugelá vidutinio atsparumo vynmedþiø veisliø þiemaigalima ir nedengti. Taèiau jei auginsite ypaè lepias veisles,vertëtø pasigaminti dëþæ su ástiklintu dangèiu ir vynmedáþiemai surangyti jame. Per arðiausius ðalèius dëþæ bus gali-ma apkloti dembliais, agrodanga, apipilti sausomis pjuveno-mis ar durpëmis, o pavasará, nuþërus apðiltinimà, nebûtinaskubëti vynmedþio ðakas riðti prie vielø. Tegul jos po stiklusulaukia, kol praeis ankstyvosios ðalnos. Tik neuþmirðkiteðiltesnëmis dienomis tokio inspekto pravëdinti.

Vynmedþius puola ávairios grybinës ligos. Pavasará ikipumpurø brinkimo juos reikëtø nupurkðti 5 proc. koncen-tracijos vario sulfato tirpalu. Vegetacijos metu kas dvi sa-vaites reikëtø purkðti Bordo miðiniu. Po þydëjimo vienà kar-tà naudinga nupurkðti 0,05 proc. koncentracijos kalio per-manganato tirpalu.

Sunku pasirinkti, kokias vynmedþiø veisles auginti ðilt-namyje. Reikëtø orientuotis á tas, kurios sunoksta per120-130 vegetacijos dienø ir pakenèia iki 20 C laipsniø ðaltá.

EKSPERIMENTATORIAMS

PAÞÁSTAMAS IR NEPAÞÁSTAMAS VANDUO

Visi pastebime, kad pavasará augalai greièiau auga irsparèiau vystosi. Vos tik nutirpsta sniegas, tuoj prasikalaþaluma, pasirodo pirmieji þiedai. Rodos, nieko nuostabaus,nes augalams pakanka drëgmës, juos ðildo vaiski pavasariosaulë. Bet kodël rudená, esant tokiai paèiai temperatûrai irnestingant drëgmës, augalai auga daug lëèiau? Kodël tirps-tanèio sniego ar bent lietaus vandeniu laistomos kambari-nës gëlës bûna veðlesnës ir graþiau þydi? Ieðkodami atsaky-mo á ðiuos klausimus trys Rusijos mokslininkai broliai Ni-kolajus, Ivanas ir Anatolijus Nesmejanovai iðkëlë ádomià hi-potezæ. Ji gali bûti ne tik ádomi, bet, jei pasitvirtintø, atneð-tø praktinës naudos ir mums – ðiltnamininkams. Beje, pa-tikrinti hipotezës teiginius gali kiekvienas augalø augin-tojas. Todël ir siûlau su ja susipaþinti.

Mokykloje per pirmàsias chemijos pamokas iðgirsta-me, kad vanduo – tai vandenilio ir deguonies junginys. Gi-liau studijuojantys chemijà suþino, kad vandenilio yra trysatmainos (mokslininkai jas vadina izotopais) – lengvasis,arba protis, sunkusis, arba deuteris, ir radioaktyvusis, ar-ba tritis. Visi vandenilio izotopai gali jungtis su deguonimiir sudaryti vandená. Proèio oksidas vadinamas lengvuojuvandeniu, o deuterio oksidas – sunkiuoju vandeniu. Tiesa,sunkiojo vandens gamtoje yra daug maþiau nei lengvojo.Taèiau metø bëgyje ta proporcija kinta. Chemikai jau se-niai nustatë, kad ið lengvojo vandens susidaræs ledas tirps-ta prie 0 C laipsniø, o ið deuterio ir trièio – atitinkamaiprie 3,812 ir 4,49 C laipsniø.

Kà tai turi bendra su augalais? Pavasará pirmiausiapradeda tirpti lengvasis vanduo. Jis, Nesmejanovø nuo-mone, ir skatina augalø augimà iki þydëjimo, didina jø

atsparumà ðalnoms. Vëliau jø augimas sulëtëja. Vasarospabaigoje, nors dar bûna visai neðalta ir pakanka saulës,augalø vegetacija sustoja, juos aktyviau pradeda pulti li-gos ir kenkëjai. Bet atkreipkime dëmesá, kaip per visàaugalø vegetacijos periodà kinta lengvojo ir sunkiojo van-dens santykis dirvoje. Pavasará, kaip jau minëjome, dir-voje bûna daugiau lengvojo vandens. O per vasarà vis di-desnæ dalá vandens atsargø sudaro sunkusis vanduo, neslengvasis vanduo sparèiau iðgaruoja.

Mokslininkø tyrimais árodyta, kad didesnë sunkiojovandens koncentracija neigiamai veikia augalus – jie lë-èiau auga, uþaugina maþiau þaliosios masës, blogiau vys-tosi jø ðaknys, lapai daþnai bûna netaisyklingos formosir susisukæ, augalai vëliau þydi ir dera, maþiau sukaupiabiologiðkai svarbiø medþiagø. Didesni sunkiojo vandenskiekiai keièia ir þiedø formà, juose atsiranda daugiauþiedlapiø ir kuokeliø. Juk ir ðiltnamininkai antroje va-saros pusëje daþniau suranda tokiø nenormaliø pomido-rø þiedø ir susisukusiø lapø.

Hipotezës autoriai nurodo ir dar vienà sunkiojo vandens“nuodëmæ”. Vasarà pomidorai ðiltnamyje neretai pradeda au-ginti ypaè daug þaliosios masës, leidþia nenormaliai daug pa-þastiniø ûgliø. Tokiais atvejais kaltiname pernelyg dideles azo-tiniø tràðø normas. Nors daþnas ðiltnamininkas dievagojasi,kad jis jau seniai netræðë savo augalø salietromis ar karbami-du. Pasak Nesmejanovø, dël to gali bûti kaltas sunkusis van-duo. Mat jis sugeba perneðti á augalus didesná kieká azoto. Ta-èiau autoriai áspëja, kad augalams sunkusis vanduo vis tikreikalingas, nes jo reikia molekuliø apvalkalams.

Bet, pasirodo, augalai patys þino, ko jiems reikia. Ási-þiûrëkime á augalus ir pamatysime, kad visi turi daugybæávairiø bûdø, kaip surinkti ir nukreipti á savo ðaknø zonàlietaus ir rasos laðus. O tai – vandens garø kondensatas,

kuriame dël separacijos garavimo metu atsiranda didesnëlengvojo vandens koncentracija. Ðtai èesnakai, porai arkukurûzai turi pailgus, á vidurá ágaubtus lapus, kuriaisrasos laðeliai tvarkingai kaip lietvamzdþiais nubëga þe-myn ir girdo ðaknis.

Kiti augalai, pavyzdþiui, gyslotis, turi plaèius á rozetæsudëtus lapus, kuri vëlgi surenka visà ið dangaus krentan-èià drëgmæ. Gysloèiai daþnai auga stipriai mindþiojamame,sutryptame gazone, kuriame vanduo ið dirvos greitai iðga-ruoja. Taèiau sugebëjimas surinkti drëgmæ ið oro suteikiajam galimybæ tarpti ir nepalankiose sàlygose.

Ádomu pastebëti, kad visi augalai, sugebantys geriau pa-naudoti vandená, kuris atsiranda kondensuojantis ore esan-èiai drëgmei, yra plaèiau iðplitæ, palyginus atsparesni ligomsir kenkëjams. Pavyzdþiui, taupiai rasos bei vandens laðus su-renkanti kiaulpienë auga ir prie Poliarinio rato. O tai liudijaapie lengvojo vandens teigiamà átakà augalø grûdinimuisi.

Siekdami árodyti savo hipotezæ, jos autoriai padarë pa-prastà eksperimentà. Visà vasarà savo pomidorus jie laistëvandeniu, kuriame lengvojo vandens koncentracija buvodirbtinai padidinta. Beje, liejo tà vandená ne tik ant ðaknø,bet ir ant lapø. Per karðtymetá toká duðà pomidorams su-rengdavo beveik kasdien (ne vienas ðiltnamininkas paklaus:ir kaip jiems ranka pakilo ðlapinti pomidorø lapus, juk taiskatina fitoftorozës ir kitø bakteriniø ligø plitimà?). Apati-nius lapus eksperimentatoriai reguliariai karpë sekatoriu-mi, palikdami 1-2 cm ilgio kotelius. Tokios þaizdos, autoriøteigimu, plëvele uþsitraukdavo per kelias valandas, todëllaistyti augalus buvo galima jau tà paèià dienà, kai nukirp-davo lapus. Be to, po eksperimentiniais augalais buvo pa-liekamos augti þemaûgës piktþolës, kurios, eksperimen-tatoriø nuomone, papildydavo dirvà ið oro surenkamulengvuoju vandeniu.

Autoriai tvirtina, kad eksperimentiniai pomidorai, pa-lyginus su kontroliniais, kurie buvo auginami pagal áprastàtechnologijà (laistomi paprastu vandeniu ir tik ant ðaknø,iðnaikinant visas piktþoles) sunokino didesná derliø, jamebuvo maþiau iðsigimusiø vaisiø, augalai visiðkai nesirgo.

Ekperimentiniams pomidorams laistyti ðie mokslininkainaudojo titnago gabalø prikrautose statinëse parà pastovëju-sá vandená. Mat jie tikina, jog ðis mineralas padidina lengvojovandens koncentracijà, nes suskaido dalá sunkiojo vandens.

Nedidelá kieká lengvojo vandens kambariniams auga-lams laistyti ir þmoniø maistui autoriai siûlo pasigamintipaprastu bûdu. Reikia paimti emaliuotà puodà, kuris kartusu dangèiu tilptø á ðaldytuvo ðaldymo kamerà. Pripildy-kite puodà virintu ir atðaldytu vandeniu taip, kad tarpvandens pavirðiaus ir dangèio liktø dviejø pirðtø tarpas.Tada vanduo puode greièiau ðals ið apaèios ir ið ðonø. O iðvirðaus ðaltá pristabdys oro sluoksnis. Ledo sluoksnis pir-miausia atsiras ant puodo dugno ir ðonø. Pradþioje josluoksnis bus nedidelis, vos keli milimetrai. Tai ir bus sun-kiojo vandens ledas. Nes, kaip jau minëjau, sunkusis van-duo suðàla aukðtesnëje temperatûroje. Likusá lengvàjá van-dená tereiks nupilti. Jokiu bûdu negalima vartoti to liku-sio suðalusio sunkiojo vandens – nei maistui, nei auga-lams laistyti. Gerai uþkimðtame stikliniame inde tokiubûdu pagamintas lengvasis vanduo savo savybiø nepra-randa net kelis mënesius, tikina ðie mokslininkai.

BIODINAMINIAI PREPARATAI.NORITE – TIKËKITE, NORITE – NE

XIX amþiuje vokieèiø filososfas Rudolfas Ðtainerissukûrë biodinaminës þemdirbystës teorijà, kuri sulaukënemaþai pritarëjø. Ir mûsø dienomis ji turi nemaþai pa-

sekëjø. Ði teorija remiasi mintimi, jog viskas gamtoje yratarpusavyje susijæ. Bûtina biodinaminës þemdirbystës sà-lyga – augalø ávairovë. Paþvelkit á natûralià pievà, jojeaugantys augalai tarsi vienas kità patræðia, vienas ki-tam padeda gintis nuo kenkëjø. O ligos ir kenkëjai spar-èiausiai plinta monokultûrose. Biodinaminës þemdirbys-tës puoselëtojai á savo darþà þiûri kaip á gyvà organizmà.Gyvatvorë – jo oda, sëjomaina – kraujotaka, medþiagøapytakà uþtikrina amþinas organikos virsmas ið kom-posto á augalus ir ið augalø vël á kompostà. Kiekvienassklypas – tai nepakartojamas vientisas organizmas, ku-ris turi savo charakterá, savo privalumus ir trûkumus.R.Ðtaineris sukûrë septynis biodinaminës þemdirbystëspreparatus, kuriø gamybos ir panaudojimo bûdai tikraiprimena burtus. Taèiau, tikiuosi, kad skaitytojams busádomu apie kelis ið jø suþinoti. O gal bût kai kas ryðis irnepatingës juos iðbandyti.

Pasak biodinaminës þemdirbystës puoselëtojø, jeigu ga-nyklos vienoje pusëje panaudoti biodinaminius preparatus,o kitoje – ne, tai gyvuliai noriai ës tik tà þolæ, kuri apdorotatais preparatais. O jeigu juos pervarysite á kità ganyklos pu-sæ, jie apskritai nustos ësti ir verðis atgal. Sako, kad ir þmo-nës lengvai atskiria biodinaminiø preparatø paveiktas dar-þoves, nes jos skanesnës, saldesnës, aromatingesnës. Pasako-jama, kad sausringuose Australijos rajonuose biodinaminiaipreparatai padeda fermeriams kovoti su sausros padariniais.Ir nors biodinaminiø preparatø panaudojimas dideliuose plo-tuose reikalauja dideliø darbo sànaudø, þemdirbiai imasi tøpriemoniø, nes derlius atperka sugaiðtà laikà.

Man nepavyko literatûroje rasti paaiðkinimø, koksbiodinaminiø preparatø veikimo mechanizmas. Taèiau jukniekas nepateikia iðsamaus ir átikinamo homeopatiniøvaistø poveikio paaiðkinimo. Ir vis tik daug þmoniø yraásitikinæ, kad bûtent tie netradicinës medicinos vaistai pa-

dëjo jiems iðgyti. Todël að ir nebandysiu nieko aiðkinti,tik apraðysiu keliø biodinaminiø preparatø gamybos bû-dus ir jø savybes.

Rago mëðlà gamina tokiu bûdu. Rudená á karvës ragàprideda ðvieþio karvës mëðlo ir iki pavasario derlingoje dir-voje uþkasa 60 cm gylyje. Per þiemà mëðlas tampa vientisamaloniai kvepianèia mase. Maþdaug pusæ arbatinio ðaukð-telio tokios masës ádeda á ðvarø moliná, mediná, plastikiná armetaliná indà ir uþpila 6 litrais ðilto lietaus vandens. Ið to-kio kiekio bus pagaminta dozë, kurios uþteks 200 kv. m plo-tui. Galima naudoti ir vandentiekio vandená, bet jis turi bentparà pastovëti atvirame inde.

Maiðymas turi didelæ reikðmæ, nes nuo jo priklauso pre-parato aktyvumas. Maiðo tokiu bûdu: pradþioje suka á vie-nà pusæ, kad skystyje atsirastø gilus sukûrys, o po to stai-giai pradeda sukti á kità pusæ, kol vël susidarys gilus sukû-rys. Taip maiðyti reikia visà valandà. Ðiuo skiediniu dirvospavirðiø reikia apipurkðti ne vëliau kaip per dvi valandasnuo preparato pagaminimo.

Biodinaminiai þemdirbiai tvirtina, kad ðis preparatasaktyvina þemës jëgas. Jis stimuliuoja ðaknø augimà, akty-vina mikroorganizmø veiklà, harmonizuoja maisto medþia-gø pateikimà augalams.

Preparatà naudoja du kartus per metus – pavasará irrudená. Juo purðkia sëjai ar sodinimui parengtà dirvà.Purkðti patariama pavakary drëgnà dirvà. Karðtymeèiu,kai oras sausas, o dirva perdþiuvusi, purkðti nerekomen-duojama. Po keliø metø reguliariai ðiuo preparatu apdir-bama dirva, kaip teigia þinovai, tampa tamsesnë, ágaunageresnæ struktûrà, joje atsiranda daugiau sliekø. Augaløðaknys bûna daug veðlesnës.

Preparatà, vadinamà rago kvarcu, daro ið kvarciniosmëlio, kurá prieð tai sutrina á smulkius miltelius. Sudrë-kinæ lietaus vandeniu toká smëlá taip pat supila á karvësragà ir uþkasa á þemæ. Tik ðá kartà po þeme preparatà bran-dina nuo pavasario iki rudens. Manoma, kad kvarcas pa-deda augalams ásisavinti Saulës ðviesà ir ðilumà, skatinajø þydëjimà ir derëjimà. Paveikti ðiuo preparatu vaisiaitampa aromatingesni, skanesni, geriau laikosi. Taèiau jágalima naudoti tik po to, kai dirva buvo paveikta rago mëð-lu. Rago kvarcu purðkia augalø lapus, nes manoma, kadjis gerina fotosintezæ ir stimuliuoja derëjimà. Norint ap-doroti 200 kv. m plotà, uþtenka ant peilio galo telpanèiosmëlio kiekio. Já taip pat reikia supilti á 6 litrus ðilto lie-taus vandens ir taip pat valandà maiðyti. Purkðti pataria-ma rytà, kai tik nudþiûna rasa. Purkðtuvas turi skleistikuo smulkesná rûkà.

Kiekvienai augalø rûðiai reikia nutaikyti geriausiàpurðkimo laikà. Svarbiausia taisyklë yra ta, kad purkðtiaugalus reikia tada, kai tik pradeda vystytis tos jø dalys,kurios sudaro derliø. Pavyzdþiui, þirnius purðkia, kai at-siranda pirmieji þiedpumpuriai, bulves, – kai pradeda for-muotis gumbai, morkas, – kai ðaknys ágauna oranþinæspalvà. Pomidorus patariama purkðti kelis kartus: kai pri-gyja ir pradeda augti daigai, jiems praþydus, kai uþsimez-ga pirmieji vaisiai ir kai jie pradeda rausti. Áspëja, kad ra-go kvarco negalima naudoti sausros metu, nes jis gali su-stiprinti aukðtø temperatûrø ir drëgmës stygiaus povei-ká. Be to, jis gali sumaþinti augalø atsparumà ðalnoms.

Komposto preparatus naudoja komposto gamybai,nes jie stimuliuoja ir harmonizuoja mikroorganizmøveiklà. Biodinaminëje þemdirbystëje laikoma, kad gyva-me organizme cheminiø elementø atomai yra daug“energingesni”. Gamindami kompostà su ðiais prepa-ratais jie perduoda jam tà energijà. Todël augalams ne-

bereikia gaiðti laiko ir eikvoti jëgø, norint suþadinti ási-savinamø maistmedþiagiø atomus.

Kompostinius preparatus gamina ið dinamiðkais vadi-namø augalø – vaistiniø ramuniø, dilgëliø, àþuolo þievës,kiaulpienës ir valerijono þiedø. Lengviausia pasigamintikomposto preparatà ið dilgëliø. Dilgëles pjauna joms pra-dëjus þydëti. Jas ðiek tiek apvytina, susmulkina ir storusluoksniu sudeda á 60 cm gylio duobæ. Duobës dugnà prieðtai iðkloja senu maiðu arba 5 cm storio durpiø sluoksniu.Po to uþpila þemëmis ir gerai sutrypia. Preparatà duobëjelaiko iki kitø metø geguþës pabaigos ar birþelio pradþios,kai vël pradës þydëti dilgëlës. Per tà laikà dilgëlës virstatamsia vientisa mase.

Komposto gamybai naudojami labai nedideli tokiøpreparatø kiekiai. 3-5 kubiniø metrø krûvai tereikia ke-liø arbatiniø ðaukðteliø preparato. Já lygiomis dalimis rei-kia suberti á komposto krûvoje pagaliu kas metrà pada-rytas 50-60 cm gylio kiaurymes ir uþpilti tuo paèiu kom-postu. Preparatai veikia tris savaites. Jø poveikio mecha-nizmà bandoma paaiðkinti kaþkokiu neaiðkios kilmësspinduliavimu. Taèiau þinovai tvirtina, kad komposto pre-paratais paveiktame komposte atsiranda daug daugiausliekø. Biodinaminës þemdirbystës propaguotojai perspë-ja, kad jø naudojami preparatai nesuderinami su sinteti-nëmis mineralinëmis tràðomis, kurios visiðkai neutrali-zuoja jø poveiká.

ÞVAIGÞDËS ÞIÛRI Á DARÞÀ

Vargu ar reikia aiðkinti Saulës vaidmená Þemës gyvû-nijai ir augalijai. Jos skleidþiama ðviesa ir ðiluma suda-rë sàlygas mûsø planetoje atsirasti ir iðsivystyti gyvy-bei. Mes dar labai maþai þinome, kokià átakà dangaus

kûnai daro mikrobams, grybeliams, sukeliantiems au-galø ligas, kaip jie veikia kenkëjus. Tas poveikis gali bû-ti labai ávairus. Gal kokiam naktiniam vabalui per pil-natá, jei Mënulio neslepia debesys, geriau matosi, kàkramsnoti? O gal pilnatis þadina jo apetità?

Ne maþiau akivaizdu ir tai, kad dangaus kûnø áta-kos gyviems organizmams aiðkintojø tarpe yra ir daugðarlatanø. Paimkite du vienos dienos laikraðèius, kuriespausdina skirtingus horoskopus, ir palyginkite juos. La-bai daþnai viena kitai prieðtaraujanèios iðvados bei re-komendacijos jus tikrai prajuokins. Dar linksmiau nu-teikia rekomendacijos sodininkams, reikalaujanèios së-jà “pagal Mënulio kalendoriø” pradëti valandø ir minu-èiø tikslumu. Neþinia, ar tie aiðkintojai supranta, kadnet ir maþoje Lietuvoje diena Vilniuje prasideda anks-èiau nei Klaipëdoje, nes keliø ðimtø kilometrø atstumaskoreguoja Mënulio patekëjimo laikà. Todël kiekvienamegeografiniame taðke yra kitoks geografinis laikas.

Visiems þinoma, kad didþiausià átakà þemës gyvento-jams ir augalams daro Saulës skleidþiama ðviesa ir ðiluma.Be to, pastebëta, kad tomis dienomis, kai padidëja Saulësaktyvumas, blogiau jauèiasi pagyvenæ þmonës, ávyksta dau-giau nelaimingø atsitikimø, kyla epidemijos, augalus akty-viau puola kenkëjai.

Mënulio átaka gyviems organizmams pasireiðkia pervandená. Nuo Mënulio priklauso ne tik jûrø potvyniai ir ato-slûgiai, bet ir sulèiø tekëjimas augaluose. Daugelis patyru-siø sodininkø savo darbus derina prie Mënulio faziø. Ski-riamos keturios pagrindinës fazës: jaunatis, prieðpilnis, pil-natis, delèia. Darþoves, kurios derliø uþaugina virð þemës(pomidorus, agurkus, paprikas, baklaþanus, þirnius, pupe-les) patariama sëti dvi ar trys dienos prieð pilnatá, kad ikijos kulminacijos sëklos spëtø iðbrinkti, ir Mënulis visa jëga

“patrauktø” daigà aukðtyn. Jø derliø reikëtø nuimti ry-tà. Dvi ar trys dienos prieð jaunatá – palankiausias laikassëti ðaknines ir kitas darþoves, kuriø derlius auga po þe-me (ridikëliai, daikonai, morkos, salierai, petraþolës, bu-rokëliai svogûnai, èesnakai) arba prie pat þemës (ðpina-tai, salotos). Jø derlius imamas pavakary. Delèios metusparèiau auga ðaknys. Prieðpilnis – ramybës metas, todëltuo metu patariama purenti dirvà, nebijant labai pakenk-ti ðaknims, ir genëti augalus.

Taèiau ir ðiø taisykliø nereikëtø laikyti dogma. Manau,kad pavëlavus pasëti pagal palankià Mënulio fazæ, nevertalaukti visà mënesá iki kitos palankios fazës.

Vokieèiø darþininkë Marija Tun atliko serijà bandymø,kuriø metu tyrë Zodiako þvaigþdynø átakà augalams. Josnuomone, visà Zodiakà galima suskirstyti á keturias gru-pes. Pirmoji grupë – Jautis, Mergelë, Oþiaragis – skatinaðaknø augimà. Antroji grupë – Dvyniai, Svarstyklës, Van-denis – skatina þydëjimà. Treèioji grupë – Þuvys, Vëþys, Sor-pionas – skatina lapø augimà. Ketvirtoji grupë – Avinas,Ðaulys, Liûtas – skatina vaisiø augimà. Ði eksperimenta-torë tvirtina, kad pasëjus ridikëlius tuo metu, kai dangujebus lapø augimà skatinantys þvaigþdynai, jie ir augins la-pus, o ne ðakniavaisius. Pasëjus juos þydëjimo ir vaisiøaugimo þvaigþdynuose, ridikëliai greitai iðaugins þiedstie-bius. Ir tik pasëjus juos ðaknø augimà skatinanèiuoseþvaigþdynuose, galima tikëtis gero derliaus.

Kiek tiesos ðiuose aiðkinimuose? Neþinau. Bet tokie eks-perimentai mëgëjiðkà darþininkystæ daro dar ádomesnæ.

GEDIMINAS KONÈIUS

MANO ÐILTNAMIS

Iðleido ir spausdino UAB „Petro ofsetas“Þalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius

tel./faks. +370 5 2733140, el. p. priemimas@petroofsetas.lt

Konèius, GediminasKo-195 Mano ðiltnamis / Gediminas Konèius. - Vilnius : Petro ofsetas,

2005. - … p. : iliustr. ISBN 9955-534-93-1

(anotacija)

UDK 635:631.5