MESGALIMETUOKTIS

Lesbieèiø ir gëjø teisës Skandinavijoje

L G L

Dëkojame uþ paramà ÐiaurësMinistrø Tarybos informacijosbiurui ir Ðvedijos ambasadai

Lietuvos gëjø lygos leidinys

Áþanga

Skandinavijos gëjai ir lesbietës turikuo didþiuotis. Jie gali tuoktis irdauguma pilieèiø pritaria tokiai

teisei. Vienos lyties poros beveikvisur ir visada gali dràsiai vaikðèioti

gatvëmis susikibusios rankomis irbuèiuotis vieðumoje be jokios baimës,kad juos apspjaudys, iðjuoks ar suimsuþ nepadorø elgesá. Jie gali dirbti netik vaikø auklëtojais ar mokytojais �jiems nereikia slëpti savo gyvenimo

bûdo bet kokiame darbe. Jø galimy-bës bûti pilnateisiais visuomenës

nariais garantuotos.

Ðios �beveik lygios� teisës ypaèsvarbios tarptautiniame kontekste.

Jas net galime pavadinti iðskirtinëmisteisëmis, jei palyginsime skandinavø

padëtá su kitø pasaulio ðaliø homo-seksualø galimybëmis.

�Nepamirðkite � mes galime tuok-tis�, - su pasididþiavimu iðtartà frazæiðgirsite Stokholme, Osle, Reikjavike,

Kopenhagoje ar Helsinkyje.

Nediskriminavimas

Ðvedijos Konstitucija nedraudþiadiskriminacijos �lytinës orientacijos�

pagrindu. Taèiau 1987 metaisBaudþiamojo kodekso 16 skyriaus 9paragrafas, kuris draudþia diskrimi-

nacijà dël rasës ir kitø poþymiø, buvopapildytas diskriminacijos prieð gëjusir lesbietes sàvoka. Privatûs verslinin-

kai ir kompanijos nusiþengia, jei jienesuteikia áprastø paslaugø kam

nors tik dël jos/jo homoseksualumo.Tokie veiksmai ávardinti kaip diskri-

minacija. Uþ tokià neteisëtà diskrimi-nacijà baudþiama bauda arba laisvës

atëmimu iki vieneriø metø. Ástaty-mas taip pat taikomas firmø ir

ástaigø darbuotojams, valstybëstarnautojams, vieðø renginiø organi-

zatoriams ir tokiø renginiøpersonalui.

Ðiuo ástatymu siekiama uþtikrinti,kad gëjai ir lesbietës galëtø patekti á

vieðas ástaigas ir renginius, ir kad sujais bûtø elgiamasi taip pat kaip ir su

heteroseksualistais. Ástatymastaikomas visoms vieðoms paslau-

goms ir tokioms vietoms kaiptraukiniai, keltai, restoranai, kavinës,teatrai, parkai ir baþnyèios. Kodekso

nuostata galioja kiekvienam asme-niui ar bendrovei, kurie vykdo

komercinæ veiklà, pavyzdþiui, staty-bos firmoms, vieðbuèiams, parduotu-vëms, amatininkams, teisininkams ar

gydytojams. Ji taip pat taikomaprivaèioms butø nuomos agentû-

roms, taèiau privatiems nuomoto-jams negalioja. Ástatymas susaistë

ávairias vieðas paslaugas, pavyzdþiui,sveikatos apsaugà, socialinæ pagalbà

arba teismus.

1999 metais Ðvedijos vyriausybëpaskyrë Ombudsmenà kovoti sudiskriminacija prieð gëjus ir lesbietesdarbo rinkoje ir kitose visuomenësgyvenimo srityse. Juo tapo Hans�asYtterberg�as, kuris gerai þinomasÐvedijos gëjø ir lesbieèiø bendruome-nei. Jis buvo Ðvedijos lesbieèiø ir gëjøteisiø federacijos RFSL pirmininku1988-1991 metais ir paraðë knygàapie teisinæ gëjø padëtá Ðvedijoje.

Tai pirmasis gëjø ir lesbieèiø reikaløombudsmenas pasaulyje. Jis pradëjoeiti pareigas nuo 1999 metø geguþëspirmosios. Pagrindinë jo veikla �atkirtis homofobijai ir diskriminavi-mui dël lytinës orientacijos visoseÐvedijos visuomenës srityse.

Prieðiðkas elgesys, tiek þodinis tiek irfizinis, su asmeniu dël jo tariamos artikros lytinës orientacijos laikomasnusikaltimu. Ðvedijos baudþiamasiskodeksas draudþia kurstyti neapy-kantà paþeidþiamoms grupëms, taippat ir gëjams, biseksualams beilesbietëms.

Baudþiamaisiais nusiþengimaislaikomi tiek ðmeiþtas, tiek ir asmenøáþeidimas. Ðmeiþtas - tai nepagarbuskalbëjimas apie asmená kitamasmeniui. Áþeidimas - tai kalbëjimastiesiai á akis. Uþdrausti tik kraðtuti-niai posakiai, atgrasus ðmeiþtas irkaltinimai. Neþymios piktavaliðkospastabos ar áprasti keiksmaþodþiainepatenka á ástatymo erdvæ. Ombud-smenas stengiasi uþkirsti keliànusikaltimams dël neapykantos irsukurti pagalbos sistemà tokiønusikaltimø aukoms.

Kiekvienas, patyræs diskriminavimàdël lytinës orientacijos (homoseksua-

lios, biseksualios ar heteroseksua-lios), gali kreiptis dël paþeistø teisiø á

Ombudsmenà. Pirmiausiai jis siekiageruoju susitarti su paþeidëju ir

reikalauti, kad ðis atlygintø aukosnuostolius. Jei nepavyksta, Ombud-smenas turi teisæ pradëti teisminius

veiksmus nukentëjusio individovardu.

Ombudsmenas tiria asmenø skundusapie diskriminavimà ir priekabiavimà

universitetuose ir koledþuose,vadovaudamasis Universitetøstudentø lygiø galimybiø aktu

(2001:1286). Á Ombudsmenà daþnaikreipiamasi dël diskriminaciniø

sàlygø naudojantis paslaugomis beiásigyjant prekiø. Tai daþnai susijæ su

ðeimos teise, pavyzdþiui, jei kas norselgiasi skirtingai su tos paèios lyties ir

prieðingø lyèiø poromis. Blogesnëssàlygos tos paèios lyties poroms dartaikomos pensijø ir draudimo siste-

moje, aprûpinant bûstu arba taikantlengvatas ðeimø turizmui ir

kelionëms.

Þmonës taip pat gali bûti nepaten-kinti teisësaugos, socialiniø paslaugø

ar sveikatos apsaugos pareigûnøelgesiu. Diskriminuojantis paslaugø

teikëjø ar valstybës tarnautojøelgesys gali bûti baudþiamas pagal

Baudþiamojo kodekso nuostatas.Ombudsmenas tokiu atveju gali

padëti ávertinti situacijà ir padëtiparaðyti pareiðkimà policijai.

Daug jaunø lesbieèiø, gëjø ir biseksu-alø susiduria su prietarais ir prieðiðkuelgesiu mokyklose. Tai gali pasireikðti

tiesioginiu priekabiavimu, betdaþniausiai gëjai ir lesbietës verèiamibûti �nematomais�. Lytinës orienta-cijos problemos retai atsispindiðvietimo sistemoje. Mokytojainepasirengæ ðiuo klausimu ir daþ-niausiai ásitikinæ, kad visi moksleiviaituri bûti heteroseksualûs. Ombud-smeno ástaiga ðiuo metu siekiapakeisti mokytojø poþiûrá á jaunøhomoseksualø problemasmokyklose.

- Kuo daþniausiai skundþiasi klientai?

- Septyni ið deðimties skundø yrasusijæ su diskriminacija darbovietëje.Studentai gali pasiskøsti, kad dësty-tojai priekabiauja dël jø lytinësorientacijos. Kai kurios poros dël jølytinës orientacijos negali ásigytibilietø su nuolaida, skirtø jaunave-dþiams.

Á mus kreipiasi ir fiziná smurtà patyræasmenys, kurie mano, kad policijaaplaidþiai tyrë jø bylas.

Þmonës kartais yra iðgujami iðrestoranø arba dël lytinës orientaci-jos prie jø kelionëje priekabiaujagidas.

- Kaip Ðvedijoje baudþiama uþdiskriminavimà dël lytinës orientaci-jos?

- Jeigu skundas susijæs su diskrimina-cija darbovietëje, að galiu kreiptis áteismà já pateikusio asmens vardu.

Teismas paprastai priteisia atlygintipatirtus nuostolius.

Taèiau kartais geriau apsieiti beteismo, nes tuomet ieðkovas galilaimëti daugiau.

Pokalbis suombudsmenu

Pavyzdþiui, galima susitarti dëldidesnës sumos nei patirti nuostoliai.Be to, teismas negali ásakyti darbda-

viui sugràþinti þmogaus á darbà, oman dël to susitarti pavyksta.

Turiu pasakyti, kad sugëdinimas -labai veiksminga priemonë, nes

niekas nenori bûti vieðai badomaspirðtais ir vadinamas diskriminatoriu-

mi.

Kartais mes atliekame tarpininkøvaidmená, tuomet pavyksta labai

gerai susitarti.

Að pats negaliu dalyvauti teisme,taèiau galiu gana sëkmingai stebëti

policijos bei prokurorø darbà irpaskatinti juos dirbti geriau.

Kai dël savo lytinës orientacijosþmonës patiria fiziná smurtà ar

tampa nusikaltimø aukomis, uþ tokiøbylø tyrimà atsakinga jau policija ir

prokurorai.

Danija turi tris ástatymus prieðdiskriminavimà dël lytinës orientaci-jos. Baudþiamasis kodeksas draudþia

kurstyti neapykantà þodþiu ir raðtuprieð þmoniø grupæ dël priklausymo

tam tikrai lytinei orientacijai. Taspats kodeksas taip pat neleidþia

diskriminuoti asmenø dël jø lytinësorientacijos bet kokioje komercinëje

ar kitokioje veikloje. Taèiau ðiestraipsniai netaikomi privaèiai darbo

rinkai.

1996 metais Danija priëmë ástatymàprieð diskriminavimà privaèioje darborinkoje. Ástatymas apibrëþia tiesiogi-

næ ir netiesioginæ diskriminacijà.

Darbdavys negali diskriminuoti dëllytinës orientacijos priimdamas beiatleisdamas darbuotojà, nustatyda-mas atlyginimà ar kitas darbo irpaaukðtinimo ar perkëlimo á kitàdarbà sàlygas. Taèiau ámonëms,kurios siekia specifiniø politiniø arbareliginiø tikslø, ðios nuostatos ne-taikomos.

1999 metø kovà Ðvedijos Parlamen-tas priëmë teisës aktus prieð diskri-minacijà darbo rinkoje. Vienas iðástatymø draudþia diskriminuotilytinës orientacijos pagrindu nuo1999 metø geguþës pirmosios.Ástatymas taikomas visoms darborinkos sritims ir visoms darbuotojøkategorijoms átraukiant ir ieðkanèiusdarbo. Neteisëta diskriminuotikandidatus á darbo vietas visoádarbinimo proceso metu, net jeikandidatas neádarbinamas. Darbda-viams uþdrausta diskriminuotipriimant sprendimus dël paaukðtini-mo, atlyginimo, papeikimo ir atleidi-mo. Darbdaviai turi iðtirti priekabia-vimo tarp darbuotojø atvejus ir imtisatitinkamø veiksmø.

Ðá ástatymà palankiai sutiko Ðvedijoslesbieèiø ir gëjø teisiø federacijaRFSL. Taèiau nerimaujama dël iðimèiønaujame ástatyme. Jos suteikia teisæreliginëms privaèioms mokyklomsnepriimti homoseksualiø mokytojønepaþeidþiant ástatymo. Federacijalaikosi nuostatos, kad religinëideologija negali pateisinti diskrimi-nacijos prieð gëjus ir lesbietes.

Suomijos baudþiamasis kodeksas (§11:8 ir § 11:9) draudþia diskriminavi-mà dël lytinës orientacijos, taèiauteismus pasiekia labai maþai bylø.

Toks draudimas, be abejo, pripaþástadiskriminavimo þalà. Vis dëlto pagal

Ðiaurës ðaliø gerovës valstybëspolitikà baudþiamoji teisë laikoma

kraðtutine priemone norint iðspræstisocialinæ problemà. Bet kuriuo atveju

baudþiamasis kodeksas nebustaikomas netiesioginei diskriminaci-jai, nes ji daþniausiai bûna netyèinë.Baudþiamuoju nusikaltimu laikoma

tik tyèinë diskriminacija.

Ásigaliojus Amsterdamo sutarèiai,Europos Bendrijos teisë draudþia

diskriminuoti dël lytinës orientacijosvisuose darbo ir profesinio mokymo

etapuose. Direktyvos dël lygiøgalimybiø darbe minimalius standar-

tus atitinka tik Ðvedijos ir Danijosdarbo teisë. Suomijai dar reikia

suderinti savo ástatymus su ES teisëskriterijais.

Partnerystësástatymai

Panaðûs registruotos homoseksualøpartnerystës ástatymai sëkmingai

priimti visose penkiose Skandinavijosðalyse. Per deðimt metø visos Skandi-

navijos ðalys pasekë Danijos pavyz-dþiu, kuri pirmoji áteisino registruotà

partnerystæ 1989 metais.

Dabar Danijoje galima áregistruotidviejø homoseksualø partnerystæ, jei

vienas ið jø yra Danijos, Norvegijos,Ðvedijos arba Islandijos pilietisgyvenantis bent dvejus metus

Danijoje. Uþsienieèiø gëjø arbalesbieèiø pora taip pat gali registruo-

ti savo santykius, jei abu pragyvenoDanijoje dvejus metus.

Registruota partnerystë sukeliatokias pat teisines pasekmes, kaip ir

santuoka. Taèiau partneriai negalikartu ásivaikinti, nors vienas partne-

ris gali ásivaikinti kito partnerio vaikàarba vaikus. Registruoti partneriaituri tokias pat paveldëjimo teises,

kaip ir sutuoktiniai hetero-seksualistai.

Ðvedijos ástatymas dël registruotøpartnerysèiø � taip pat nëra visai taspats, kas santuoka. Tos paèios lytiespartneriai gali sudaryti partnerystæ,

kuriai taikomi beveik visi teisiniaisantuokos aspektai. Manoma, kad

nuo 1995 metø, kai ástatymasásigaliojo, sudaryta 2-3 tûkst. tokiø

sutarèiø. Nustatyta, kad pirmaisiaismetais moterø partnerystës sudarëtik 25 procentus visø sutarèiø. 2001metais ðis skaièius iðaugo beveik du

kartus. Moterys taip pat linkusiosðiek tiek daþniau skirtis.

Nebaþnytinës santuokos ceremonijayra lygiai tokia pati ir heteroseksua-

lioms, ir homoseksualioms poroms.

Registruotà partnerystæ sudaræhomoseksualai gali ásivaikinti vaikø

ar paimti ið vaikø namø globotivaikà.

Ðalies vyriausybei pateiktas pasiûly-mas panaikinti registruotø partne-rysèiø ástatymà, nes jis diskriminuojahomoseksualius asmenis, pakeistisantuokos ir ðeimos kodeksà, kad jisbûtø neutralus lyèiø atþvilgiu. Þo-dþius, kad tuoktis gali vyras irmoteris, siûloma pakeisti fraze, kadtuoktis gali du þmonës. Regis, Ðvedijagreitai gali tapti treèiàja (po Nyder-landø ir Belgijos) Europos ðalimi,áteisinusia tikrà homoseksualøsantuokà, kurià apibrëð vienasástatymas tiek heteroseksualioms,tiek ir homoseksualioms poroms.

Ádomiai situacija klostësi Islandijoje.Devintajame deðimtmetyje ði ðalisbuvo laikoma skandinavø bendruo-menës �juoda avele� dël gëjø irlesbieèiø teisiø padëties. Islandijosgëjai ir lesbietës labai skundësi vyrøvieðpatavimu visuomenëje, kuriojedominavo fundamentalios liuteronøvertybës. Be to, kalbos tyrumogynëjai net neleido gëjams ir lesbie-tëms pasirinkti juos apibûdinanèiøterminø. Vietoj lesbieèiø ir gëjøpasirinktø �lesbiur� ir �hommar�valstybinio radijo monopolis vartojoþeminantá þodá �kynvillingar�, kurisreiðkia seksualinius iðkrypëlius.

Taèiau 1994 metais Islandijos vyriau-sybë sudarë komisijà iðtirti lesbieèiøir gëjø socialinæ padëtá. Komisijosataskaita aiðkiai parodë, kad ðiislandø grupë kenèia nuo priekabiø irdiskriminavimo. O po dvejø metø jaubuvo priimtas registruotos partne-rystës ástatymas. Nuo tada gëjai irlesbietës tapo daug labiau matomivisuomenëje.

Nuo 2002 m. kovo 1 dienos ir Suomi-joje galioja ástatymas, leidþiantissudaryti homoseksualø partnerystes.

Per pirmus keturis ástatymo galioji-mo mënesius áteisinti savo sàjungas

ryþosi 208 poros.

Beje, jau uþfiksuoti ir pirmieji gëjø irlesbieèiø skyrybø atvejai. Bet èia

pionierës buvo poros, susituokusioskitose ðalyse, pavyzdþiui, Ðvedijoje,kur homoseksualø santuokos buvo

legalizuotos anksèiau.

Tos paèios lyties asmenø ðeimosSuomijoje turi �beveik� tokias pat

teises, kaip ir heteroseksualios. Betjø nariai negali ásivaikinti vaikø ir

turëti tos paèios pavardës.

Ið 1999 metais Norvegijoje atliktosreprezentatyvios apklausos paaiðkë-

jo, kad 12 procentø respondentøáregistravo partnerystæ. Ði apklaustø-

jø grupë nesiskiria nuo kitø homo-seksualø nei iðsilavinimu, nei pajamo-

mis. Bet, aiðku, kad jie skiriasi nuokitø didesniu atvirumu apie savo

lytinæ orientacijà.

Kitas Norvegijoje atliktas tyrimasárodë, kad vaikai augantys lesbieèiø

ðeimose nesijauèia blogiau nei visikiti. Ankstesnës studijos parodëdidelá tautos nusistatymà prieð

lesbieèiø ðeimas - þmonës galvojo,kad tokia vaikystë yra kenksminga.

Tromso universiteto studentai árodë,kad vaikai nejauèia dideliø nepatogu-mø gyvendami lesbieèiø ðeimose, kas

daþnai pagal sàlygas tapatinama irsu vieniðomis mamomis.

Tyrimo metu buvo tiriami 55 vaikai.Pagrindiniais kriterijais studentai

pasirinko socialiná patyrimà, pasieki-mus mokyklose bei psichologinæ

savijautà. 19 vaikø buvo iðaugintilesbieèiø, 10 vieniðø motinø, o likæ 26

heteroseksualiø porø. Visø vaikøpasiekimai ir patyrimas buvo

panaðus.

Lesbieèiø ir gëjøorganizacijos

Ðiaurës ðaliø vyriausybës ir sostiniøsavivaldybës remia gëjø ir lesbieèiø

organizacijø veiklà.

SETA arba �Seksuaalinen tasavertai-suus� (Seksualinë lygybë) � tai

nacionalinë Suomijos þmogaus teisiøorganizacija, siekianti teisinës lygybës

ir socialinio teisingumo lesbietëms,gëjams, biseksualams ir trans-

seksualams.

SETA buvo ákurta Helsinkyje 1974metais ir iðsivystë á pagrindinæ

asociacijà su nariø grupëmis visojeSuomijoje.

Nacionalinë organizacija siekiapokyèiø Suomijos visuomenëje ir

teisëje, kad visi pilieèiai bûtø lygiatei-siai nepriklausomai nuo lytinës

orientacijos, ðeimos pobûdþio, lytiestapatybës ar jos iðraiðkos.

Organizacija:

- teikia konsultacijas ir paramospaslaugas lytinëms ir seksualinëms

maþumoms;

- renka ir teikia informacijà apieseksualinæ ir lytinæ ávairovæ, vykdo

visuomenës mokymus ir konsultuojaðiais klausimais;

- rengia ávairius bendruomenëskultûrinius ir pomëgiø grupiø rengi-

nius, leidþia þurnalà �Z�.

SETA pastoviai ðvieèia visuomenæ.Profesionalai ir apmokyti savanoriai

skaito paskaitas mokyklose ir ástaigo-se po visà ðalá. Ádomu, kad ði veikla

kasmet remiama ið valstybinësloterijos lëðø. Pastaruoju metu

daugiau dëmesio skiriama jaunimui.Ðvietimo ministerija finansavoorganizacijos projektà ðiaurës

Suomijos jaunimui.

Helsinkyje veikia ir organizacijosparamos centras transseksualams,nes dar reikia keisti daug teisiniønuostatø bei visuomenës poþiûrá.

Panaðià veiklà vystanti Ðvedijos gëjøir lesbieèiø asociacija RFSL ásikûrë1950 metais. Ið pradþiø tai buvouþdaras gëjø klubas. Dabar organiza-cija turi 30 skyriø visoje Ðvedijoje.Skyriø nariai kasmet moka 300kronø mokestá. Beveik pusë ðio nariomokesèio atitenka centrinei organi-zacijos bûstinei. Be to, jau dvideðimtmetø organizacija kasmet gaunaapie 600 000 kronø dotacijà iðvalstybiniø fondø.

Kasmet pasirodo 10 organizacijoslaikraðèio numeriø. Ádomu, kadleidinio redaktorius nepriklauso nuovaldybos ir gali atvirai kritikuotiorganizacijos veiklà. Daug svarbiosinformacijos pateikiama RFSLtinklalapyje internete. Internetuvyksta ir konsultacijos aktualiaisbendruomenei klausimais.

Organizacijos prezidentas SörenasAnderssonas nelinkæs vadinti RFSL�homoseksualø teisiø lobistø grupe�,nors ir daug dirba su Vyriausybe beiParlamento nariais. Jam RFSL � taivisø pirma bendruomenës organiza-cija. Kiekvienà savaitæ Stokholmocentre esanèioje organizacijosbûstinëje, kuriai patalpas suteikësavivaldybë, vyksta daug ávairiøgrupiø (moterø, kurèiøjø, pagyvenu-siø, ÞIV pozityviø) susitikimø irrenginiø. Pirmame aukðte ásikûrusikavinë ir diskoteka.

Jaunimo aktyvistai susibûrë á grupæRFSL Ungdom (RFSL jaunimas). Ðiorganizacija padeda stiprinti jaunimogrupes Baltijos ðalyse.

SETA ry

Hietalahdenkatu 2 B 1600180 HELSINKI

Tel.: +358 9 681 2580Faksas: +358 9 681 25880

RFSL

Box 350, 101 26 StockholmSveavägen 57-59, Stockholm

Tel.:+46 8-457 13 00forbund@rfsl.se

RFSL Ungdom

Box 350, 101 26 StockholmSveavägen 57-59, Stockholm

Tel.: +46 8-34 44 56www.rfslungdom.se

LLH

Postboks 948 SentrumKongensgate 120104 OSLO

Tel.: 23 10 39 39Faks: 23 10 39 38post@llh.no

Samtökin ´78

Laugavegur 3, Reykjavik

Tel.:+354 552 7878.www.samtokin78.is

LBL

Teglgårdstr¿de 13Postboks 10231007 K¸benhavn K

Organizacijøadresai