margot.hellmib.-.gydymas.obuoliu.actu.2000-krantai

8/2/2019 Margot.Hellmib.-.Gydymas.obuoliu.actu.2000-krantai

1/222


2/222

UD K 613 .2 Margot Hellmi

He-16 8 Das Grosse Praxisbuc h

Apfeless ig

Mnchen, Sdwest, 1997

Hellmi, Margot

He- 168 Gydy masi s obuoli actu/ Margo t Hell mi. Kaunas: Tyrai, 20 00 . 22 4 p.:iliustr.

I S B N 9 9 5 5 - 0 1 - 0 8 3 - 5

U D K 6 1 3 . 2 + 6 1 5 . 8 9

1997 Sdwest Verlag

Vertimas lietuvi kalb,

Dalia Morkvnien, 2 0 0 0

Leidykla "Tyrai", 2000

Literatros konsultant

Neringa Butkien

Menin redaktor

Daiva Zubrien

I S B N 9 9 5 5 - 0 1 - 0 8 3 - 5 M a k e ta v o Teres Petraityt

SL 25 0. 14 sp. 1. Usa k. Nr. 9 78

L e i d y k l a " T y r a i " , A . J a k t o g . 8 , 3 0 0 0 K a u n a s

Te l . 20 56 24 EI. patas : t y r a i @ t a k a s . l t

I usakovo pateikt pozityv spausdino

A B "Vi lspa", Virul iki skg. 80, 2056 Vilnius
mailto:[email protected]:[email protected]


3/222


4/222


5/222

TURINYS

ANGA 8Nuo seno pa stam as devyni ama ru meis tras 8

OBU OLI AI GAMTOS DOVANA 11

Obuoliu acto al iava 11Sv e ikas is v e ik l i j m e d iag m i i n u ka s 13

Trum pa obuol io istor i ja 16

Ver mo nro l iaudies medicina 18

ACTO ISTORIJA 25

Seniausias mo nijo s prieskonis 25 Actas Ant iko s anti biot ik as 26

Kn o gerovei 27

Kaip actas prara do gerg vardg 04

Trum pai drtai apie acra 35 Acras kie kvi eno sko niu i 36

Kaip isi rink ti 44

ACTAS: ATSIRAD IMAS IR POVEIK IS 47

Natralus rgimo procesas 47 Acro bak terij pdsakais 48

Acro rg ri s 50

Natral iosios acto galios 52 Acras kon serv uoja 52


6/222

Acras dezin fekuo ja 53

Acras tirpina kalk es 57

Kaip pasparrinri med iag apykairg 59

Acro rg ris gyvybs elik syra s 60

valinamosios acto mediagos 62Jg teikia ntys vitam inai 63

Drinos miner alins mediagos bei mikroe lemen rai . .. . 67

OBUOLI ACTAS VALUMO ALTINIS 71

Gydomasis poveikis 71

Org ani zmo ivalymas per septynias dienas 74Kam ro reikt? 74

Sepryniy dienu programa 77

Kno priei ros bei groio puoseljim as 81

Obuoliu actas vaikams 83

OBUOLI ACTAS VELNAUS POVEIKIO VAISTAS 87

Geriausia profi laktin priemo n 87

Vidinis vartojimas nuo A iki 89

Iorinis vartojimas nuo A iki 11 7

Obuoli u actas ir vaistaols 14 2Ruoimas i rvarroj imas 142

Obuoli u actas gyvnu prieirai 14 7Sramb ieji raguoiai mgsra rgr 14 8

Obu oliu acras vis iem s na min iam s gyvnam s 1 50

OBUOLI ACTAS GROIUI 15 3

Puoseljanti natralioji kosmetika 153Subti l i alrernaryva 15 4


7/222

Turinys

Groio acras su vais taol mis 15 7

Narralioji kosmet ika veidui 16 0

Plauku prieira 162

Ranku prieira 165

Argaiva koj oms 16 5

TAIP GAMINAMAS ACTAS 167

Suraugintos obuoliy sultys 16 7Suli spaudima s ir apdorojimas 171

Acto gamyba 1 79Paprasiaus ias acro gamybos bdas 1 80

Pagrindi nis nami nis recepras 18 6

OBUOLI ACTAS NAM APYVOKOJE 18 9

Obuoliy acto aromatizavimas 18 9 Acras su ol el mi s ir priesk oniais 19 2

Kvapusi s vai siu acras 19 6

Kvapusi s i edu acras 19 8

Konservavim as obuoliy actu 1 9 9Konservav imo pagrindai 2 00

Marinarai 202

Gardinimas obuoliy actu 2 0 0Padaai 204

Kepin iai su obu oliy actu 2 0 8

Viskas apie salotas 21 0

Actas velnus valiklis 212Higienai irvarai 21 4

Dalykine rodykl 2 1 9

Recepry rodykl 22 4

7


8/222

ANGA

Actas inomas nuo seno, taiau ms dienomis j is ibandytas daugelyje nauj srii. Galima neabejoti, kad ir ateityje, suvokus aplinkos neteriani, natrali produkt vert, is senas geras naminis vaistas bus vl pradtas vertinti,profilaktikai vartoti nuo vairi l ig, kosmetikoje, maistui,naudoti nam apyvokos darbams atlikti. Jo nuolat teirauja

masi, beveik kiekvienas apie j jau yra girdjs ar bent jaupasta k nors, kas j labai vertina. Daugelis ms i savopatirties ino: kasdien geriama stiklin vandens, pargtinto dviem arbatiniais aukteliais obuoli acto, tikra palaima gaivina, valina, saugo nuo lig. Kai kam tai tikrassveikatos eliksyras. "Tai man tiesiog patinka, aikinama. Jau iuosi val iau ", " Ka sm et imuosi gydymo obuol i actu kurso" arba "Mano mama taip dar, o j imok senel" .

Nuo seno pastamas

devyni amatu meistrasKas tik pradeda rinkti obuoli acto receptus, netrukus

turi j vis knyg ir vidiniam, ir ioriniam vartojimui. Acto garais galima kvpuoti sergant kataru, bronchitu, kai vargina kosulys ar galvos skausmas (neseniai steigta netgispecial ios acto terapi jos kl inika). J is lainamas ant nudegusi viet tada jos gyja, nesudarydamos rand. Actopavilgais mainama temperatra; iuo skysiu gydomas gry

belis, senatvins dms, nuospaudos ir1.1. Da bar jau ir mokslas patvirtino vairiop obuoli acto gydomj poveik. Daugyb jame esani verting biologikai aktyvi mediag itirta geriau, nei tai buvo manoma ms seneli laikais.

Ties sakant, neturt l ikt i n vienos nam vaist inls, kurios garbingiausioje vietoje nesipuikuot obuol i acto butel is .

8


9/222

Obuoli actas teikia valumo

Slaptasis kosmetikos ginklas

Obuoli actas ne t ik naudingas sveikatai, j is puoseljair gro. Daug kas juo kasdien masauoja od, pila voni ar skalauja plaukus. Visi ino, kad tada plaukai imavilgt i , kvept i; actas stangrina od, suteikia nepaprastvaros po j t .

Obuol i actas t inka kuo va i r iaus iems t iks lams; j i s veiksmingas, neturi a lut inio poveikio, be to, yra i t in pi

gus. Daugybei dar iki ms gyvenusi moni kart i rus vai auksin rgtel paddavo pasiekti kuo puikiausius rezultatus; be didel i pastang jos gal ima pasigaminti paiam, pagardint i olelmis ar vaisia is ir vartot i maistui,ka ip kosmet in pr iemon ar g yd ymui . Be j okios abe j ons,i daugybs recept bei aprayt naudoj imo bd ir Jsrasite t, kuris pravers Jums ar Js eimai. Pabandykite!

9


10/222


11/222

11


12/222

Obuoliai gamtos dovana

12


13/222

Kasdienis valumo altinis

13


14/222


Pavyzdiui, vitamino C kiekis svyruoja nuo 3 iki 35 mil igram, taig i beveik deimt kart. Taiau mitybos specialistai mano, kad absoliutus sudedamj dali kiekis miligramais ne toks jau svarbus, daug svarbesnis j santykis.Pavyzdiui, t ir iant sport ininkus, nustatyta, kad vitaminoC (askorbino rgt is) daugiau pasisavinama i vaisi suli nei i tablei. Kodl ta ip yra? Organizmas vitamingeriau pasisavina kartu su natral iomis aromatinmis ar mineral inmis mediagomis, kitais vitaminais bei biologikai aktyviais junginiais.

Obuol iuose bei kitose gamtos grybse esantis veikl i j mediag derinys yra opt ima lus . Daug ybs sudeda m j dal i tarpusavio sveika nra pakankamai it ir ta ir veikiausiai niekada nebus iki galo it ir ta . Be jau mint,obuol iuose yra dar apie 300 veikl i j mediag.

Vertingesni ekologikai augintiobuoliai Vartotojas sprendia, kokius vaisius, daroves bei ki

tus bioproduktus reikia augint i naudingus sveikatai ar ne. Jei j is pirks dai l ius ir i lgai negendanius vaisius, kartupirks ir juose esanias chemines mediagas. Kartais pard uotuvi l entynose bes ipuikuo j antys obuol ia i nuo yd j imo iki derliaus skynimo bna iki 20 kart purkti nuod ing a is kenkj us na ik inania i s chemika la i s (pest ic id a is) .Kar ta i s d id el iuose med elynuose naud o j ami i r vad inamie j inokinimo chemika la i , pavyz d iu i , vad inamasis a la ras . D lto visi vaisia i pr inoksta vienu metu. Labai abejot ina, ar

tokie "normals" obuol ia i (be j e, pag a l europines normasobuolys turi bt i maiausiai 55 mm skersmens) yra visa

ver t i s mais to prod uktas .

N o r i n t b t i s v e i k a m r e i k t v a l g y t i t i k e k o l o g i k a iu a u g i n t u s o b u o l i u s ; g e r i a u s i a j u o s p i r k t i i p a s t a m k i n i n k .

1 4


15/222

Rinkits chemikai neapdorotus vaisius

1 5


16/222


ga ir Europoje. Pl ini jus rao, kad jau senovs romnai augino 29 veisli obelis.

Vidurami vienuolyn soduose daugiausia dmesio bdavo skir iama derl ingiausioms veislms. Jau IX amiu je vienoje ventojo Galeno abat i jo je skint i obuol iai, kuries nebuvo manoma apimti dviem platakomis. Vlesniais

imtmeiais obel veislmis daugiausia domjosi kunigai.Jie jas skiepijo, gerino veisles, nes sodo vaismedi derl ius buvo vienas j pajam al t ini. Beveik kiekvienoje t la ik klebonijos bibl iotekoje bdavo gal ima rast i knygapie obel is ir kitus vaismedius.

Manoma, kad iandien yra apie 20 000 obel veisl i.Didmenininkai labiausiai domisi veislmis, kuri vaisiusgal ima i lgai la ikyt i; dl to i t in ipopul iarjo 'Golden Del ic ious ' , 'G ranny Smith ' be i ' Jonathan ' . Vis d l to d abar , ka i vis daugiau moni yra susirpin ekologija, imtos vert int i natral ia i tam t ikroje sr i tyje ar kl imato juostoje aug anios ve i s ls .

Garsusis rojaus obuolysKrik ionims obuolys a soc i j uo j as i su pi rmj a nuod

me. Sakoma, kad bibl in pramot Ieva, patarta aliu pa-sivertusio nelabojo, savo Adomui dav paragauti udrausto vaisiaus obuol io. Dl to abu buvo ivaryt i i ro jaus.Taiau Bibl i jos tyr intojai ino, kad Ieva dav Adomuine obuol , bet svarain pana granato vaisi. Pirma,Bib l i j o je nuo 2.9 iki 3.6 skir sni o ka lb am a ne apie obu o

l , bet apie vaisi apskritai . Antra, iandien teig iama, kad

pirmoj e moni apg yvento j e ter i tor i j o j e Afr iko j e numanomaj ame ro j u j e i v i s neaug o obelys . Tre ia , posakis apie "painimo med", kurio vaisi es reikia vengt i,neturi nieko bendra su obuol iais ar kr iaumis. Tai teolog in prob lema, kur ia i ra s tas t inkamas va iz d inys . Juo

tikrai niekas nemgins baidyt i ms sodinink ar pre-

1 6


17/222

Biblinis vaisius

kiauto j va i s ia i s . nesus ipra t im veik iaus ia i sukl o

dio malum, kur rand ame lo tynika j ame Bib l i j os ver t i

me, d aug iare ikmikumas. Viena j o re ikm "b log is" ,

kita "obuolys, obuol panaus vaisius, svarainis ar

c i t r i n a " .

Nesantaikos obuolysSu graik mit nesantaikos obuol iu nutiko taip pat,

kaip ir su bibl ini rojaus obuol iu. Tikt ina, kad ia ta ippat apsieita be obuol io; remiantis iniomis, kokie vaismediai buvo auginami senovs Graikijoje, tai veikiausiai bu

vo svarainis, persikas ar citr ina. Taiau kaip pirmj , ta ipir antrj, kart istorija klostsi panaiai: nesantaikos deivErid nebuvo pakviesta Tetids ir Peljo vestuves. Ji suman kert sukirinti ten buvusias deives Kalist, Her, Atn bei Afrodit. Ant "auksinio vaisiaus" tai ir

buvo nesantaikos obuolys j i ura "Graiausia jai" ir met j tarp okani deivi. Taip kilo kiviras, ir karalaitis Paris turjo nusprsti, kuri yra graiausia. Tokia j ispaskelb Afrodit. Kitos ponios nesut iko su ia nuomone.Dl to ki lo Trojos karas.

O b u o l y s y r a i r d a u g e l i o p a s a k s i m b o l i s . P i k t o j iSnieg uols pamot u nuod ytu obuol iu g a l iaus ia i pas iekia savo t iks l a t s ikra to nekeniamos pod ukros . Nuodais j i gudriai apdorojo t ik rausvj obuol io on, dl

to Snieg uole i neki lo j oki ta r im, ka i pers i reng usi ud ik a t s ikand o va i s iaus i k i tos puss . I r "Tkstanioi r v ienos nakt ies" pasakose apie ka l i f Harun a l Ra i-

d minimi trys be galo brangs obuol iai, kuriuos gyt igal ima t ik i lgai kel iavus. J ie turjo igelbt i vienos jaunos moters g yvyb. D l d aug ybs nelemt a t s i t ik t inum ie va i s ia i v i s iems persona ams g a l iaus ia i a tne ne

la imes bei mir t .

17


18/222


Vermonto liaudies medicina

Kaimo gydytojo daktaro DarvioatradimasD e F o r e s t a s K l i n t o n a s D a r v i s ( 1 8 8 1 1 9 4 5 ) X X a m

iaus pradioje pradjo dirbti vienoje iaurini JAV valstij Vermonte esaniame miestelyje Bare. is k tikikeptas special istas gyd aus, nosies, gerkls bei akil igas. Be universitete gyt akademini ini ir tvirto pasiryimo tapti geru gydytoju, j is dar atsigabeno "meil emei ir gyvnams bei gimt jautrum gamtai bei jos ypat u m a m s " .

Pirmaisiais metais iam kaimo gydytojui teko susipainti su medicina, apie kuri nieko nebuvo girdjs studi

juodamas Barl ingtone vadinamja l iaudies medicina.Tokia eg z i s tuo j a k iekviename ems ru tu l io kampely j e .

Atkampiame Vermonte, kur orai atiaurs, l iet ingi, da

nai s iauia audros, ios inios buvo perduodamos i kartos kart. Taigi valst ieiai neretai ja kl iaudavosi daniaunei moksl ikais Darvio gydymo -bdais.

Daktarui Darviui, t roktaniam gyt i viet ini gyventoj pasit ikj im, teko susidomti l iaudies medicina.

Nusiirjo i kaimieiuDarvis netrukus pamat, kad vermontieiai t ikrai sk

mingai ta iko senuosius gydymo bdus bei pr iemones. Dlto j is m tirti l iaudies medicinos gydymo bdus: i pradi juos iband su gyvnais, vliau pats ir su keletu sa

vanori. Be to, j is domjosi iabuvi mitybos proiais ir nustat, kad itin garbinga vieta tenka nuo seno vaistu laikytam obuol i actu i .

Ilgainiui Darvis sukaup visai kitoki, nei buvo gijsstudi juodamas, ini. Gydytojas buvo priverstas pr ipainti, kad "liaudiki vaistai tokie pat puiks, ir net veiksmingesni nei t ie, kuriuos silo tradicin medicina".

1 8


19/222

Medik pamgtos vaisius

19


20/222


Raytinis altinis Apie gydym nebuvo raoma receptai t radicikai

perduodami i lp lpas. Dl to reikia pripaint i Dar- vio nuopeln: j is surinko, ityr ir knygoje "Gyvenkime 5x 20 met" (or ig ina las "F olk Med ic ine") paskelb Ver-monte ta ikomus l iaud ies med ic inos bd us bei pr iemones.Jo knyga " i lp lpas perduot ini lobynas" . Taip

Vermontas igarsjo visame pasaulyje. Darvio dka gydymas obuol i actu iaugo atskir natral io jo gydymosrit . Be to, j is apra valgomuosius laukinius augalus bei

vaistaoles, olel i arbatas, gydomojo al iejaus ris, natra l i vermont ie i mityb bei g yvenimo bd .

Vaistingieji augalai ir grynas oras gamtos vaistaiLiaudies medicina pagrsta i ami g ldumos perduo

d amomis t rad ic i j omis . Rekomend uoj ami va i s ta i bei g yd y

mo bdai s iekia i l senov. I pradi gamtos grybir inkjai, piemenys ir mediotojai, vl iau valst ieiai bei nam eimininks at idiai stebjo gamt ir perm i gyvn j gydymosi bdus.

mons mat, kad sergantys gyvnai inst inktyviai nieko neda, t ik tam t ikrus vaist inguosius augalus ir oles.Be to, j ie daug geria ir atsiskir ia nuo bandos, "sveiksta

v ienumoj e i r g ryname ore" . mons d ar pasteb j o , kadsueist i vrys vol io jasi molingoje emje, ir j aizdosspariai gyja. Maudynmis purve j ie g inasi ir nuo gel iani vabzdi. K nors net inkamo sud j ie pr isida tamtikros ols ir vemia. gelti gyvats, j ie rausia em ir ieko tam tikr akneli, kurios turi prienuodi ir visatai daro inst inktyviai .

Paadinkite apsndusius instinktusmons mgdiodavo tok gyvn elges ir ta ip pat

2 0


21/222

Obuoli actas liaudies medicinoje

naudodavosi gydomosiomis gamtos gal iomis. Tai dav prad i l iaud ies med ic ina i . "G amta buvo pi rmoj i moni j os

va i s t in" , ra D arv i s . D ej a , iuo la ik iniame c iv i l iz uotame pasaulyje inst inktai, gal intys padt i iki pat g i l ios senatvs i l ikt i tvir tam, sveikam ir val iam, daniausiai miega. Taiau norint niekada nevlu mokytis i naujo gyventi

pagal gamtos dsnius taip, kaip daro gyvnai ar maivaikai.

Saugokime sveikata ir jgasL i a u d i e s m e d i c i n o s g y d y m o b d a i s p i r m i a u s i a s i e

kiama ta ip s t ipr int i o rg aniz m, kad l ig a net nepras id t . Liaud iki g yd ymo bd ai ta i v i s pi rma prof i l akt ika . I r akad emfns med ic inos a t s tova i te ig ia , kad taus o t i y r a s v a r b i a u n e i " r e m o n t u o t i " . V i s d l t o k a r t s u s i rg us a r sus i e id us l iaud ies med ic inos pi rmiaus ia rek o m e n d u o j a m a a k t y v i n t i p a t i e s o r g a n i z m o a p s a u g i n e s

g a l i a s .

Mokslas rmsi patirtimiLiaud ies med ic in g a l ime la ikyt i d abar t ins i takomis,

nes naminiai ir natral iej i vaistai egzistavo i lg la ik ikito l , ko l mokslas perm g yd ymo men. Trad ic in med ic ina renka informaci j apie l ig as , o l iaud iko j i p i rmiausia stengiasi saugoti nuo lig ar jas gydyti. Ji remiasi ilp lpas perd uod ama asmenine pat i r t imi, kur ios nere ik ia rod int i kontro l inia i s tyr imais . Pr ipa s tama t ik g y d y m o s k m .

Dl ios prieast ies j i neatsisako senj veiksmingjnamini va i s t net i r t ad a, ka i iuo la ik inis med ic inosmokslas j ve ik imo paa ik int i neg a l i . D abar i r g amtosmokslai vis daniau atsigria tokius gydymo bdus; daugkas, kas kadaise atrod labai tart ina, iandien tapo trad ic ins med ic inos nuosavybe.

2 1


22/222


Kertiniai sveikatos akmenysLiaudies medicinos poiriu, kert iniai sveikatos akme

nys yra maistas, kur j valgome, skysiai, kuriuos geriame,oras, kuriuo kvpuojame, ir gyvenimo bdas.

Dl to daniausiai gydomasi tam t ikrais maisto produktais, pr ieskoniais, olelmis, i natral i al iav pagamintais tepalais bei gr imais. Liaudikas gydymo priemones paprasta vartoti, jos pigios, veiksmingos ir daniausiai neturi jokio paal inio poveikio.

Liaudies medicinos poiriu, l iga prasideda tada, kaii lg la ik nepaisoma svarbiausi gyvenimo princip. Daktaras Darvis ra, kad l iga neatslenka "be jokios prieast ies ir net iktai, kaip vagis nakt " . J is patyr, kad msknas daug anksiau, nei j i uklumpa, siunia spjamuosius signalus, kuriuos reikt atkreipt i dmes.

Neverskime kalts senatveiDaugel negalavim mons la iko senj imo poymiais,

su kuriais es reikia neniurnant ta ikyt is. 'Pavyzdiui, visapvaljant is pi lvukas, retjantys plaukai, gendantys dantys, vis greiiau pavargstanios ir jautr iau vies reaguo

janios akys, s i lpstanti atmintis, klausa, t raps ir dmtinagai, nuovargis kopiant la iptais, skaudanti nugara beitrakantys snariai la ikomi senatvs poymiais.

Kir i l is Skotas rao, kad gydymo obuol i actu al ininkai mano kitaip: "Jie ino, kad tai vyksta tik dl sutrikusios mediag apykaitos ir organizmo pusiausvyros. . . Ir sako, kad vis i negalavim galima ivengti laiku imant i s re ik iam pr iemoni" .

Amerikiei gydytojas ir natral io jo gydymo al ininkas Polis K. Bregas netgi tvirtina, kad mokslas nepripasta vadinamj senatvini negalavim. Jo nuomone, " jeimogus igyveno 70 ar 80 met tai dar ne prieastisir t i . Amius juk nenuodingas" . Bregas teig ia, kad du didiausi gyvybs prieai tai organizme susikaupusios

2 2


23/222

nuodingos mediagos (io reikinio prieast is per menkas j iskyrimas), kuri kiekj i t in veiksmingai mainaobuol acte esanti rgt is, bei tam t ikr maisto mediagtrkumas. is t rkumas daniausiai atsiranda dl vienpusikos mitybos, kai vartojami t ik vienos ries produktai .

Daugelis sen moni valgo per riebiai ir per saldiai beiteisinasi, es maistas vienas nedaugel io dalyk, dar gal in i te ikt i malonum.

Tiems, kurie mano, kad gyvenimas jau prabgo, galimepacituoti K. Skoto odius: "Galiu pasakyti, kad obuoliactas grino jgas netgi tiems, kurie jas buvo visikai prarad io gydymo jie griebsi bdami itin garbaus amiaus".

Gydytojas Pol is K. Bregas ta ip pat painojo be galodaug per ankst i pasenusi moni sust ingusiais snariaisir rauklta oda. msi gydyt is obuol i actu ir medumi,

j ie tapo visikai kitais monmis.

Obuoliu actas ir ilgaamikumas Vermonto gyventojai velgia g laud ry tarp mitybos

ir gyvenimo trukms. Dl to i t in svarbus senasis receptas.Jo la ikydamiesi, jei nenutiks nieko ypat inga, galsite sulaukti, anot daktaro Darvio, penkis kartus po dvideimt,kitai p tar i ant , imto met .

is receptas labai paprastas. Rytais igerkite st ikl in vandens, kuri maiyta du arbat iniai auktel ia i obuol i acto ir t ruputis medaus. Nepakenks, jei gr im gersite ir kelet kart per dien. Organizm jis aprpins daugybe gyvybikai svarbi mediag, taip pat ir valumo tei

kiania acto rgt imi. Kaip rodo pat ir t is, labai greitai tapsite atsparesni ir pajgesni tai pads atgauti jgas tikrja to odio prasme. Daktaras Darvis rao: "Ms fermose septyniasdeimtmeiai vyrai t r isia vis darbo dien ir ta i la ikoma visikai natral iu dalyku. Nieko nenusteb ins i r a tuoniasd e imtmet i s , kur i s d arbuo j as i l aukuose lyg bt daug jaunesnis" .

2 3


24/222


25/222

ACTO ISTORIJA Acto is tori ja tokia pat sena, kaip ir moni jos. Dar bib-

liniais laikais buvo inoma i vairiapusiko poveikio rgt i s . P avyzdiui , S enojo T es tamento Rtos knygoje raoma, kad ant s talo stovjo sotis acto, o jame buvo mirkomi duonos gaballiai . Tokia acte mirkyta duona tais laikai s buvo mgiamas pat iekalas .

Ketvirtojoje Mozs knygoje nurodoma, kad "vyrai i r moterys, prim ypatingus adus, neturt gerti i vyno ar kitstipri grim pagaminto acto". Tais laikais actas, kaip ir

vynas, veikiausiai buvo laikomas stimuliuojaniu grimu.

Seniausios monijosprieskonisBe jokios abejons, actas senesnis u Bibli j kaip ir

alkoholis, j i s gali gamintis savaime, be mogaus s iki imo.Pavyzdiui, tam tikromis slygomis krituoliai vaisiai galipradti rgti, po to susidaro actas. Taigi monijai netekoio skysio iradinti paiai tik atrasti, kaip naudoti sen iaus i pr ieskon .

Devynioliktame amiuje buvo rodyta, kad senoviniuose E gipto so iuose ke le t tks tantme i pr ie K ri s taus

gimim buvo laikomas actas. Seniausi rodymai, kad actas gamintas parduot i , i l ik i Babi lono la ik 3000met prie Kristaus gimim. Tai datuli actas, kur gaudavo i datuli palms vais i. Manoma, kad jau babi lonieiai inojo, kad actas turi gydomj savybi. Be to, j naudojo konservuot i ; j merkdavo mediok ls la imik ,kad msa karty je taip grei tai negest.

25


26/222

Acto istorija

Gyvybs simbolisSenovs kinai act laik gyvybs simboliu. Viename isto

rini laik kin rankratyje giriamas "gyvybs eliksyro actoaromatas". Ir indai, persai, umerai, asirai, Tarpupio gyventojai, finikieiai, graikai, romnai bei germanai vertino actkaip prieskon ir grim, priemon odos prieirai bei groiui puoselti ir valikl, kaip konservavimo priemon. Visdlto senuosiuose ratuose actas daugiausia giriamas dl stiprinamj, gydomj bei dezinfekuojamj savybi.

Actas antikos Antibiotikas Actas la ikomas pirmuoju antibiot iku. Jau senovje juo

bandyta naikint i l igas sukel ianius mikroorganizmus, norsir neinota, kaip is procesas vyksta. Acto poveikis rodytas la iko. Actu valydavo aizdas ir ta ip neleisdavo jomspliuoti. Acto pavilgais gydyti vis ri udegimai, aus

skausmas, sumuimai, vabzdi ar netgi gyvai gl imai.Kvpuoti acto garais buvo rekomenduojama sergant kvpavimo tak l igomis jei vargindavo kosulys, gerklsskausmas, peral imas ar s loga.


27/222

Savito skonio gaivusis grimas

Kuno gerovei Ant senovs graik bei romn stalo kasdien bdavo

acto, a romat iz uoto o le lmis bei pr ieskonia i s . Jame mirkydavo duon. Yra i l ik keletas ant ikini ind actui la i

kyt i . Beje, panaus paprotys daugelyje Viduremio jrosal i egzistuoja ir iandien. Be to, act naudodavo maistui gardint i, msai, uviai ir darovms konservuoti beimsa i , ypa vr iena i , mar inuot i .

Actas minimas ir deimties tom Romos imperi jos la ik recept knygoje "De re coquinaria". Manoma, kad j impera tor iaus Tiber i j aus (1437 m. po Kr . ) va ld ymo la ikotarpiu para Markas Gavi jus Apici jus. Pavyzdiui, kept uvj konservuoti s iloma upilant kartu actu. Dar rekomend uoj ama s t ik lo ind us, kur iuose l a ikomos j ros g rybs, i pradi kruopiai ivalyt i actu. Na, o garstyipada jau tais la ikais gamindavo i acto, a l iejaus, kiauini bei atr i prieskoni.

Jau senovs graikai bei romnai inojo begal vair iausi acto ri (vynuogi bei fig, taip pat tam tikros ries miei). Vis dl to labiausiai mgtas i Egipto atsive amas actas .

Trokulio malintojos "potas""Tikras actas" , keiksnod avo senovj e i r v lesnia i s

amiais perrgus ir virtus iuo skysiu al, vyn ar sult is . Buvo manoma, kad dl to kal tas Mnulis, vaigdiisidstymas ar diev pyktis. Tada trkum versdavo pri

valumu: nepykdavo dl to, ko negalima sugrinti, bet ne

t iktai prargus a lkohol io turint skyst skiesdavo vand eniu i r t a ip pas ig amind avo g a ivaus g r imo. Tok "actol imonad " romnai vad ind avo "potu" a rba "poka" . Ta ig iactu sudrkinta kempin, kuri iet imi pakl kareivis ir i t i e s t r o k u l i o k a m u o j a m a m K r i s t u i , t u o l a i k u b u v oprastas bdas trokul iui malint i, o ne dar vienas kankinimo bd as, ka ip nereta i k la id ing a i manoma.

2 7


28/222

Acto istorija

Romos legionieri grimasIr Romos legionieriai, t raukdami yg, kasdien ger

davo vanden su actu. Tai dar netgi Jul i jus Cezaris. Actas vis pirma turjo "paverst i" ukrst vanden geriamu. Be to, paaikjo, kad kareiviai reiau sirgdavo ir tai ypa svarbu spariau gydavo j aizdos. Taiau, prieingai nei teig ia kai kurie istorikai, kareiviai io grimo

per daug nemgo; ilgainiui vis daniau jo atsisakydavo ir reikalaudavo vyno. Gaudavo ir jo, i pradi kart per savait, vliau kasdien. Gali bti (tai teigia daugelis istorik), kad dl vyno majo legionieri kovingumas ir ta i buvo viena svarbiausi Romos imperi jos lugimo prieasi.

28


29/222

Savito skonio gaivusis grimas

Ar Hanibalas actu sprogdino uolas? Vis i ino, kad Kar tag inos karved ys Hani ba la s ( 2 4 6

183 m. prie Krist) 218 met prie Krist viduriemi susavo armija, irgais bei koviniais drambliais, taip pat maisto atsargomis bei karo ranga perkop apsnigtas Alpes.Taip j is upuol Ital i j i neapsaugotosios puss ir la im jo pirmj i dviej mi su apstulbusiais romnais.

inoma ir tai, kad kartaginietis vienoje itin sunkiai praeinamoje vietoje, kur nebuvo manoma veikt i gal ing uol, sak kareiviams prasibrauti neprastu bdu. Jis l iep"kirsti didelius medius ir vilkti juos ant uol; buvo sukrauta ir padegta didiul krva; kaip tik tuo metu kilosmarkus vjas, pt l iepsnas. Uolos kaito iki raudonumo; tada ant j upyl acto; jos suminktjo ir suskeld

jo. Tada geleiniais nagiais kareiviai nurito akmen nuolauas ir taip paruo keli neuliniams gyvuliams ir dram bl iams". Taip pasakoja Romos istorikas Livi jus (59 m.pr ie Kr is t17 m. po Kr is taus) .

Actas minktina akmenis Anot Pl ini jaus Vyresniojo (2379 m. po Kristaus), nuo

seno inoma, kad "actu gal ima suminkt int i valg ius beikitus daiktus. Vos upylus acto, aija uolos, kuri nemanoma susprog d int i ug nimi" .

Kita vertus, inios, kas garsusis Hanibalas i t ikrjactu skynsi kel i, nra t ikros. Istorikas Livi jus gyveno200 met vl iau nei Hanibalas ir galjo t ik atpasakotiankstesni kart sukurt legend. Dl to 1757 metais istor ikas G eorg as K. Piz anskis " Is tor iniuose tyr imuose, a r Hanibalas ygyje per Alpes kait intas uolas sprogdino ac

tu" ikl du klausimus. Pirmasis j buvo toks: "I kurio je dykynje, kur nra nei kel io, nei takel io, Hanibalasgavo t iek daug acto, kurio reikjo tokiam darbui?" Antras istorikui abejoni kls dalykas tai daugyb medienos. Tuo labiau kad pats Livijus kitoje vietoje teigia, kad

2 9


30/222

Acto istorija

ne t ik auktai Alpi kalnuose, bet ir emumose augmeni jos buvo taip maai, kad "ialk neuliniai gyvuliai be veik niekur negaljo rast i ols" .

Taip Pizanskis prieina prie ivados, kad uol sprogdinimas actu tik Livijaus vaizduots vaisius, nes j is ir kituose istoriniuose veikaluose faktus perpina imone.

Istoriko ivadosIvada: "Taigi labiausiai t ikt ina, kad Hanibalo karei

viai t ik kjais ir kitais geleiniais nagiais nuveik tai, knorima priskirt i ugniai ir actui" .

Gal gale niekada ir nebus t iksl ia i isia ikinta, kas kadaise nutiko uoltame Alpi tarpeklyje netol i Monte Knio, taiau yra nemaa prieasi manyti, kad Hanibaluitoliau tsti yg tikrai padjo actas, nes istorikas Pizanskis neatkreip dmesio t r is svarbius dalykus: gal i bt i, kad Livi jaus pasa koj ima i t ikrai pagrai nt i, ta

iau naudoti kart act atrodo pernelyg neprasta, kad

bt t ik pramanyta be jokios konkreios prieast ies; per kalnus Han iba las ved 60 0 0 0 vyr armij. L abai

tiktina, kad jo kareiviai, kaip ir Romos legionieriai, actoturjo labai daug jgoms isaugoti ir aizdoms gydyti; todl galime daryti prielaid, kad j ie gabenosi ne vien tuzin io skysio stat ini. Veikiausiai keletas j ir b u v o p a a u k o t a " a k m e n i m s m i n k t i n t i " ;

Hanibalo kareiviai jot i ir kroviniams gabenti turjo 9000arkl i ir 37 kovinius dramblius. Kas mat, kaip spariaidramblys tempia didiul medio kamien, tas nesuabe

jos, kad iradingasis karvedys galjo pasirpinti mediena, kurios reikjo uoloms kait int i ir sprogdint i . Ir pats

Pizanskis rao, kad "Hanibalas sugebdavo isisukt i neti r i keb l iaus ios s i tuac i j os" .

Vis dl to atrodo, kad iuo atveju pasakoj imas at i t inkarealyb. Jei ne Hanibalo gudryb panaudoti act, pasaulio istorija galbt bt pasukusi visikai kita vaga; rom-

3 0


31/222

Padeda ir kautynse

nai veikiausiai but iveng begals mi, o kartaginiei sost in nebt visikai sugriauta.

Vertinga prekIki pat vidurami actas i l iko popul iar iausia rgt i

mi. Jo netrkdavo n vien nam virtuvje, vaist inlje

bei vonios kambaryje. Dar senovs Romos damos mgau-davosi od gaivinusiomis ir savi jaut gerinusiomis acto

voniomis . I r netg i ne tokia i s j au " tamsia i s" v id uram ia i sactas i l iko svarbia n kiek ne maiau lepi dam mgstama g ro io puosel j imo pr iemone.

Btent viduramiais labai mgta act gardint i visomismanomomis kvapios iomis med iag omis, med umi, esnaku, garstyiomis, olelmis, pr ieskoniais ir netgi t r iufel ia is. Dl to kiekvienuose namuose bdavo begal acto ri. padaus bei pat iekalus ta is la ikais bdavo pilamalabai daug acto. Tai daryta ne t ik norint i lg iau i la ikyt imaist, bet ir nustelbti ne itin viei produkt skon bei

kvap. Virjams, regis, ta i tekdavo daryt i ne taip jau retai . Dl toki didel i naudoj imo gal imybi vlyvaisiais viduramiais actas tapo vert inga preke. Pardavjai karuiaispo namus veiodavo dideles medines stat ines vair iausir i acto .

Actas ir burtaiKai kada j ie silydavo ir vadinamj iniuoni gamint

acto mikstr ( joms bdavo naudojamos st ipraus poveikio olels bei pr ieskoniai), kurios es stebukl ingai gydydavo l igas, kerus, nemig, depresi j bei prast nuotaik.

Pavyz d iu i , r ta a romat iz uot act l a ikyd avo namuose,kad juos aplenkt raganos ir ukreiamosios l igos. '

Pi rm kar t Europo j e, Or leano apyl inkse, pramoniniu bdu actas imtas gaminti keturiol iktame amiuje. Jogamyba pamau iaugo t ikr men. Tais la ikais gamin-

31


32/222

Acto istorija

to jai buvo kuo gr ieiausiai s ipareigoj niekam n odioneitart i apie didisias acto gamybos paslapt is. Netrukus parduota t iek daug acto, kad juo susidomjo valsty

bs idas; pirmkart 1553 m. Hesene vestas mokest is. Vald ant ar lz u i II , Ang l i j o j e 1673 m. apmokest intas j au v i s ri actas bei gaminiai i jo atl iek, pavyzdiui, acto alus.

Actas uostomuosiuose buteliukuoseIki pat devyniol iktojo amiaus patekusios kebl i si

tuaci j damos t iesiog apalpdavo ir ta ip isisukdavo i vis nemalonum. Standiai suvert i t la ik korsetai t ikrja to odio prasme neleisdavo kvpuoti, todl galda

vo tapt i a lpul io prieast imi. Taigi a lpt i buvo prasta. Pirmosios pag a lbos pr iemone tad a tapd avo uostomasis butel iukas paprasto a r a romat iz uoto acto . Prancz ponia d eSevin j i (16261669) v iename la i ke savo d ukter ia i i i r dies ra: "Niekada i rank nepaleisk morals, o i panoss uostomoj o acto bute l iuko, i r n iekad a g yvenime

n e p a t i r s i k a t a s t r o f " .

Keturi pliky actas saugo nuo mirtiesIlg la ik indus, operaci j rankius bei infekcinmis l i

gomis sergani moni knus tr indavo actu. J is buvo la ikomas dezinfekavimo priemone. Taip elgdavosi ir per dideles maro epidemijas.

Kai 1720 metais Marselyje siaut maras, itutjusius namus bei serganiuosius pl vagys knus sitrindavo su stipriais prieskoniais sumaiytu actu, taip pat juo paskalaudavo burn taip saugodavosi nuo ligos. Tokiame acte bdavo

medaus, ajer, levand, rozmarino, cinamono, vanils, kamparo, pipirmts, apelsinmedio ied, muskato rieuto beikmyn. Daugelis vagi, versdamiesi iuo nedoru amatu, neu-sikrsdavo; legenda pasakoja, kad keturi plikai netgi i

veng mirties bausms: kai suiuptieji turjo stoti prie teis-

3 2


33/222


34/222

Acto istorija

ukreiam l ig, j skiest gerdavo jreiviai; savaime aiku, juo gardindavo ir valg ius. Netgi " la ikus, atsistus ia l i , kur iose pl i sd avo u kre iamosios l ig os, p i rmiaus iapamirkyd avo io j e rg te l j e" , ra Prancz i j os minis t ras i r ac to inovas Antuanas Parment j . J i s d aro i vad ,kad actas "v i sa i s l a ika i s buvo la ikomas veiksming ausiapr iemone nor int aps i saug ot i nuo u kre iam l ig i r pa t i

kimiaus iu va i s tu nuo puvinio" .

Kaip actas prarado ger vardg

Nors actas ver t intas nuo i los senovs, v id uram ia i ska i kur ie g yd yto j a i nuog stavo, kad j i s g a l i pab log int ikrauj bei "susi lpnint i skl ir sumaint i jos kiek" . Sisprietaras kai kur i l iko iki pat dvideimtojo amiaus pradios. iuo metu mokslas ta i visikai paneig. Acto rgt is netgi vienas mediag apykaitos mogaus organiz

me produkt, nuolat susidarantis (netgi iki 100 gram per d i e n ) s k y l a n t r i e b a l a m s , a n g l i a v a n d e n i a m s b e i b a l t y mams. Lygiai ta ip pat spariai mogaus organizmas be joki neigiam pasekmi gal i pasisavint i ir su maistu gautact ( prasta i s k iekia i s) .

Kaltininkas utertas vanduo Vis dl to kaip paskl ido gandai, neva actas yra kenks

ming as? Yra v ienas paa ik inimas nuo seno, d aug iaus iakar to k l imato a lyse, ac tu parg t intu vand eniu mal ind avo t rokul . D l to , kad kar ta i s kam nors pas id aryd avo

b log a, ka l t i ve ik iaus ia i bd avo g er iamaj ame vand enyj eesantys mikroorganizmai, galj sukel t i i r leiktul , i r vmim. Tuo nete i s ing a i buvo apka l t intas actas . Kai kur iei mikroorganizm, deja, yra tokie atspars, kad j neveikia ir actas.

3 4


35/222

Saugo nuo maro

Apsinuodijimas vinu per stalorankius bei indusRgt is ardo metal. Seniau act neretai la ikydavo ge

leiniuose, bronziniuose, variniuose ar a laviniuose induose, kuriuose bdavo ir labai nuodingo vino priemai.

Acto rgt is t irpindavo metal. vinu utertas actas itikrj yra pavojingas. Jis gali sukelti skrandio bei ar

nyno veiklos sutrikimus bei daug netgi gyvybei pavojingl ig. Pavyzdiui, istorikai rod, kad Romos imperi jo jeiuo metalu bdavo apsinuodijama vos ne kasdien (tai neretai baigdavosi mirt imi), nes romnai soi ir sta lo ranki gamybai naudojo ir vin. Netgi spjama, kad vienaRomos imperi jos lugimo prieasi galjo tapt i vis did

jant is apsinuodij imas vinu. Daugiausiai alos is metalaspadar vyr bei moter lyt ies organams. iandien actasla ikomas med inse s ta t inse, p las t ik iniuose rez ervuaruose, st iklo bei akmens induose.

Trumpai drtai apie aet Vyno simbolis vynuogi kek, o vynmedio lapas ir

jav varpa nuo seno laikomi natralaus gamtos produkto

35


36/222

Acto istorija

acto simboliu. Ant io skysio buteli j is reikia,kad actas raugintas natral ia i .

Natralaus acto al iava alkohol is, susidarantis rgs-tant vynuogi, cukravendri, cukrini runkel i, bulviar obuol i sul t ims. Jei tok skyst , kuriame yra a lkohol io, patenka acto rgt ies bakteri j, prasideda antrasis acto rgt ies rgimo procesas. Naudojant vair iausias

a l iavas i r papi ld omai a romat iz uo j ant , g aunama beg a lacto ri. Gal ima sakyt i, kad kiekvienam pat iekalui sukurtas vis kitokios ries actas.

Esencija tinka tik varinimuisiNors kasdienje kalboje acto esenci ja ta ip pat vadina

ma actu, ji yra ne natralus produktas, bet dirbtin ir skiesta acto rgt is . "Maistui ruot i j i neturt bti naudojama n vienoje padorioje vir tuvje", ne be pagrindo raoma preki inyne ("Chancen" 9/88). Paprastai acto esenci ja al inami s isenj nevarumai bei kalks; be to, sker

dyklose ja plaunamos gyvuli arnos, j i t inka tada, kai virimui, nors ir reikia acto rgties, imama itin maai skysio. Tai pasakyt ina, pavyzdiui, apie atr iuosius atnius,kurie, kol sut irtja, verdami labai i lgai .

36


37/222

Rgtis da metal

procent koncentrac i j os spi r i to actas ; ia ip j o koncentraci ja neviri ja penki procent. Specialus marinatas agurkams konservuoti ir uviai marinuoti ruoiamas i spir i toacto , d ruskos, cukraus bei pr ieskoni .

Vyno actasG ryno vyno acto a l iava raud onosios a r ba l tos ios vynuogs. Daugiausia io acto gaminama ten, kur papl itusi vynuogininkyst; j is pasiymi aikiai juntamu vynoaromatu. Jame daugiau rgt ies (ei procentai), todl vartot i reikt nedidel iais kiekiais. Raudonojo vyno acto aromatas st ipresnis; jo pi lama msos marinat, uvies pat iekalus bei padaus. Truputis jo nesugadins ir raudonjkopst bei li pat iekal skonio. velnesnis bal to jo vyno actas pagardins pupel i bei uvies pat iekalus bei padaus. Subti lus pranczikas ampano actas labiausiai t inka spalvingoms vasarikoms salotoms, glj vanden u

vims, paukt ienai, jros grybms bei grybams ruot i .

Acto kokyb visada tokia pat kaip ir vyno, i kurio jispag amintas . Taur vynuog i vyno act a tpa ins i te i to ,kad ant et ikets bus nurodyta vyno, i kurio raugtas actas, ki lm, vynuogi ris bei jo pagaminimo metai.

Vokiet i jo je gal ima nusipirkt i ir pigesnio spir i to, ir vyno acto miinio. J is ta ip pat vadinamas vyno actu, bet ta inra grynasis vyno actas. Jo dal is procentais nurodomaet iket j e i r bna 25,33 ar 40 proc .

"Sherry" actas"Sherry" actas ispan vir tuvs produktas. io tauraus del ikateso al iava ispanikosios "Sherry" vyno rys. "Sherry" actas metus ar netgi deimtmeius brandi

namas senose uol inse s ta t inse. Kai kur i ver t ing "Sherry" ri actas bna netgi 100 met senumo. It in


38/222

Acto istorija

"vynikame" tokiame acte bna nuo e i ik i a tuoni procent rgt ies. J is puikiausiai t inka namini bei laukini gyvn msai marinuoti, t rokiniams bei iemos salotoms su nevirtais grybais; j is suteikia puikaus skonio tamsiesiems kepsni bei visiems msos bei pomidor padaams, gerai dera su aliosiomis darovmis bei altais pa-rag a is , l apinmis sa lo tomis, c ikor i j omis bei pet ra o lmis .

Tauriausios "Sherry" bei balzamo acto rys visada parduodamos tamsaus st iklo butel iuose, kad viesa nepakenkt jo kokybei. Tokiu i lgai brandintu actu nereikt piktnaudiauti . Padauginus intensyvus skonis ir neretai palygint i didel is rgt ies kiekis nustelbs kitus kvapus. Salotpadaui pakaks keleto la.

Salyklo actasSalyklo actas Didiosios Britani jos ir Piet Afr ikos

produktas. Svarbiausia io a laus actui g iminingo skysioaliava daiginti salykliniai mieiai. Sis actas yra sals

vai rgtaus skonio, nuo gelsvai auksins iki tamsiai rudos spalvos. J is pagardina msos, vrienos bei kitas maist ingas sr iubas, bulvi salotas ar sa ldiargius azi j iet ikus pat iekalus. J is ta ip pat puikiai t inka Didiojoje Britani jo je i t in mgiamiems atniams, ta ip pat uviai bei t rakuiams paskanint i . Jo dedama j daugel io ri majonez, j is lemia Vorester io padao, kurio svarbiausios sudedamosios dalys melasa, sardels bei cukrus, skon. Salyklo acte yra ei procentai rgt ies.

Alaus actasJau prie kelet tkstantmei Egipte bei Tarpupyje bu vo geriama hekva rgtus miei alus, alaus acto alia va. iuolaikinio alaus acto al iava paprastas a lus. I jog a m i n a m a s a c t a s p u i k i a i t i n k a t r o k i n i a m s , b a v a r i k o -

3 8


39/222

Pagrindin aliava vynuogs

ioms deros ar kopst salotoms, ta ip pat msos marina-tams g ard int i . Karbonad as, ant g ro te l i skrud int i onkaul iukai ar orkaitje keptas kiaul ienos kepsnys pasidengs i t inaromatinga plutele, jei pr ie baigdami kepti juos aptepsite a laus actu . "Pirmoj o bavar i ko j o a laus acto" , raug inamo pagal 1510 met recept, g imtin Auktut ins Ba

varijos miestas Vaserburgas prie Ino ups. ia sikrs vienintel is io produkto gamintojas Roberto Burgharto darykla .

Aromatinis actas Aromatinis actas gaminamas i vyno, spir i to ar obuo

l i acto. iam skysiui brstant medinse stat inse, plast ik iniuose a r nerd i j anio pl ieno rez ervuaruose, ber iamaaromatizuojani pried viei ar diovint olel i,esnak ar salot ini svogn, r ieut, medaus ar pr ieskoni; actas gyja j aromat. Taip gaunamas savitas sko

nis . Kiekvienas io prod ukto mg j as g a l i eksper imentuot i : tok act lengva gaminti ir paiam. Pasitelkus vaizduot, nesunku sukurt i begal nauj recept.

Sidro actasSidro acto al iava obuol iai arba obuol i vynas. Sid

ro actas ta i prancz ikas i s obuol i actas . Jo skonisg a ivus, pr imena va i s ius ; j i s va i r ius med iag apyka i tosprocesus ska t ina ta ip pa t ve iksming a i , ka ip i r msik i sobuol inis , tod l n k iek ne ma iau yra naud ing as sveika

ta i . Sumaiytu su med umi j uo laba i mg stama g ard int isaldiargius azi j iet ikus pat iekalus. Sidro actas geriaus ia t inka vasar i koms sa lo toms, bu lv i sa lo toms, uvies

b e i p a u k t i e n o s m a r i n a t a m s , m e l s v a j a m u p t a k i u i , j r o sg rybms, maj onez ui , va i s i sa lo toms bei va i s iniams d eser tams g ard int i .

3 9


40/222

Acto istorija

Kitu vaisiu actas Va is in ac t ta ip pa t g a l ima g amint i i av ie i , c i t r i

n, ananas, d a tu l i , banan bei k i t va i s i . J i s g aunamas, va i s i su l t i s raug inant ik i ac to a rba pr inokusius

va i s ius to l ka i t inant g eros kokybs acte, ko l skyst p e r e i n a j a r o m a t a s . K a r t a i s j i s " p e r k e l i a m a s " a c t d e dant ne visus vaisius, bet t ik pi lant tam t ikr gr ietain u s t a t y t k i e k s u l i . R a u g i n a n t a n a n a s a t l i e k , k u r i nupj austoma d aug konserv fabr ikuose, su l t i s , g aunamas ananas actas . a lyse, kur aug inami eg z ot i k i va is ia i , toks a t l iek panaud oj imas d uod a nema peln, nesk o n s e r v u o j a n t a t l i e k a s p a t e n k a d a u g i a u n e i 5 0 p r o c .

va i s i . I banan, kur i j au nebeg a l ima ekspor tuot i v ie i , ta ip pa t g aminamas banan actas . I d a tu l i vynosuraug intas actas minimas j au Bib l i j o j e . Jo a l iava ne t ik pa lmi va i s ia i , bet i r i d a tu l i pa lms kamienoi t e k i n t o s s u l t y s .

Taurij vaisiu actasJ i s g aminamas, pavyz d iu i , i g ryn f ig , abr ikos,

persik, brukni, rgij vyni, miko aviei, ser bent, mlyni ar apelsin suli. Dar viena ypat inga ris tam t ikr met derl iaus vyno actas, pavyzdiui,auk iaus ios r ies d iovint vynuog i vyno aper i tyvoactas . Taurus i s va i s i actas d a niaus ia i g aminamas ma ose e imyninse monse. Ketv i r io l i t ro j o bute l iukasd e l i k a t e s p a r d u o t u v j e k a i n u o j a a p i e 1 5 D M . T a u r i o j o

j uod j serbent acto pi lama l i , paukt ienos pa t ieka lus, vr ienos mar inat . Apel s in actas t inka pr ie v ie

siosios msos bei paukt ienos, juo gal ima gardint i ir garsj Ka me r l an o pad a su, smulki a i p j austy tomis apel s in ievelmis, t iekiam prie al tos vrienos. Subti lus citrusini vaisi aromatas labai t inka ir pr ie viagyvi t iek i a m a m m a j o n e z u i .

4 0


41/222

Ir velnaus skonio, ir aitrus

4 1


42/222

Acto istorija

i t in velnaus skrandiui acto daugiausia gaminama veicari jo je, kur, gaminant sr, gaunama daug irg. velniajame irg acte yra vienas procentas pieno rgties ir penki procentai acto. J reikt vartot i t iems, kurie sergaskrandio bei arnyno l igomis.

Bulvi actasio velnaus aromato acto al iava bulvi degt in.

Po Antrojo pasaul inio karo jo gaminta labai daug, dabar j is pageidaujamas palygint i retai .

Balzaminis actas "Aceto Balsamico"Brangiausias actas ita l ikasis "Aceto Balsamico Tra-

dizionale di Modena". J is vadinamas vis acto ri kara l iumi.

"Nuo paprasto acto j is skiriasi kaip rolsroisas nuo trak

toriaus", tokiu palyginimu j apibdina Stefanas Klausas, acto inyno gurmanams autorius. Senas balzaminisactas , j o nuomone, yra "abso l iu t i prabang os prek, kur i galima lyginti t ik su ikrais, geriausiais triufeliais bei it ins e n u k o n j a k u " .

Pagal sensias t radici jas gaminamas orig inalus produktas ymimas kokybs enklu "Trad i t iona le" . Taiau d a niausiai balzaminis actas ( jau yra ir vokiko) gaminamaspagal panai technologi j fabrikuose, ir nors nra labai

vert inamas, j is palygint i brangus.

Trumpiausias laikas dvylika metuTikras i s Mod enos i r Reg io Emil i j os s r i i ba lz aminis

actas pagal senuosius receptus gaminamas i bal tj, i t incukring Trebiano ries vynuogi vir int suli. ios vynuogs sirpsta Apenin kaln vynuogynuose. Ms die-

4 2


43/222

Neprastos aliavos

4 3


44/222

Acto istorija

salotoms su cikori ja ar pankol iu, nes dl tamsiai rudos ar rausvos spalvos esencijos darovi lapeliai atrodo lyg bt apvyt.

Patarimas: nuo 1993 met prekiau j ama ba lz aminiu obuol i actu. Tai obuol i actas, raugiamas i t ir i jos sul t ing

j obuoli suli; j is brandinamas trijose skirtingose uolo stat inse. is ypat ingas del ikatesas yra nepigus: ketvir

t is l i t ro kainuoja apie 50 DM (gamintojas Aloyzas Gio-lesas , ad resas : Stang 52, A-8333 Rieg ensburg ) . J i s pas i ymi velniu it aksomas aromatu bei it in stipriu obuoli skoniu. Gurmanai mgsta juo paskanint i sa lotas bei vaisi desertus.

Kaip isirinktiJs asmeninis skonis bei pomgiai lems, kokj act i

sirinksite i tokios daugybs ri. Pabandiusieji vairiausius aromatus vargu ar tenkinsis viena kuria nors rimi.Salotoms rekomenduojamas velnesnis, subt i lesnio aromato actas, maist ingiems, sot iems msos trokiniams labiautiks tamsus vyno actas. Svei ali patiekalai azij ietiki, ispaniki ar italiki gardiausi su geriausiai j iems tinkamu tos alies actu. Ir atvirkiai, nam apyvokai reiktrinkt is pat papr asi aus i juk niek am neaus galv ukalkjusius vandens iaupus valyti balzaminiu actu!

Obuoliu actas sveikiausias

Bus geriausia, jei gydytis bei groiui puoselti rinksits natral, t ikr obuol i act, kuriame gausu vert ingmediag. Kir i las Skotas rekomendavo obuol i act, nes" j is kuo geriausiai t inka vair iausiems darbams at l ikt i ir netur i j okio a lu t inio poveikio" . Vis d l to Skotas ino j o ,

4 4


45/222

Naudinga kiekvieno patirtis

kad "yra dalyk, kurie t inka daugel iui moni, bet nranieko, kas t ikt visiems". Tai gal ima pasakyt i ir apie obuol i act. Kiekvienas turi nusprst i pats, ar t ie acto varto

j imo bdai, su kuriais supaindinsime kituose ios knygos skyriuose, t inka ir jam. Tam reikia at idiai save ste bt i ir kreipt i dmesj net j menkiausius pokyius. Sako

ma, kad svetima patirtis panai gles, kuri dar nesky-n; dl to kiekvienas turi remtis savo pat ir t imi ir r inkt issau t inkamus receptus .

Gydytojas Pol is K. Bregas obuol i act la ik "ne t iekspec ial iu vaistu nuo l ig, kiek sude rint os pr ogr amo s, kaipas i r inktas natra lus g yvenimo bd as, d a l imi" . Jos ker t inia i akmenys mityba, g rynas oras , pakankamas mieg asi r f iz ini s aktyvumas. Visk va inikuo j a obuol i actas .


46/222

Manoma, kad seniaus iems ind ams, kur iuose ras ta acto pdsak, yra apie 8000 met, ta ig i gal ima sakyt i, kad

j ie gaminti ankstyvajame akmens amiuje. Jei vyno ar miei alaus sot is (medins stat ins atsirado t ik viduramiais) per klaid l ikdavo neukimtas, jo turinys galjo v i r s t i ac tu . To meto mons pasteb j o , kad tam pakankaskys io su ned id ele a lkohol io koncentrac i j a , d aug g rynooro bei k iek manoma ma iau svyruo j anios temperatros. Acto nereikjo irast i t ik atrast i .

Natralus rgimo procesasKartais atsi t ikt inai surgsta vynas, a lus ar koks nors

ki tas nest iprus a lkohol inis g r imas, pavyz d iu i , obuol i vynas ar netgi j sultys. Taip bna, kai grimas ne pers t ipr ia i apd orotas s ieros j ung inia i s a r k i tomis konservuo

janiomis mediagomis, be to, i lgai stovi i l ta i ir neukimtas. Tada bakteri jos gal i s ikurt i acto paviriuje ir skystyje esant a lkohol pamau suraugint i iki acto rgt ies dl to is procesas vadinamas actargiu rgimu.

Taigi rgt skon skysiui suteikia acto rgt is . Kai beveik visas skystyje buvs a lkohol is tampa acto rgt imi, g aunamas actas , k i ta ip ta r iant , rg imo actas . Vykstanatra lus b io log inis procesas , kur iam nereik ia mog aussikiimo. Dl to actas inomas jau daugel ami btent nuo tada, kai imokta gaminti vyn, a l, obuol i vyn ir kitus panaius grimus.

4 7


47/222

Acto susidarymas ir poveikis

Daug veiklij mediag dar neitirtaChemik poiriu, actas skyst is, kuriame yra i t in

daug mediag. Rgimo acte, be vandens ir acto rgt ies, yra ir nedaug bding alutini rgimo produkt: gliuko-no, 2-ketogl iukono, 5-ketogl iukono rgi, fufurolo, acetono bei 2,3-buti lengl ikol io. Taip pat l iks t ruputis a lkoholio. Yra ir kai kuri amino rgi, susidariusi rgt ies bakteri jose vykstant mediag apykaitos procesamsacto. Be to, rgimo acte yra ir kit mediag tai priklauso nuo pradins al iavos bei gamybos technologi jos.

Galima teigti, kad i prinokusi sveik obuoli atsargiaigam in am ame obu oli acte bna vis sveikat ai naudi ng mediag, kuri yra ir iuose vaisiuose. Tai visi vitaminai, mineralins mediagos, mikroelementai, fermentai, aromatins

bei daomosios, balastins mediagos ir t . t . Taigi obuoliactas skystis, kuriame yra itin daug verting biologikaiaktyvi mediag. Viename moksliniame darbe apie obuoli act aprayta 90 vien tik lakij jungini, tai yra galini igaruoti mediag aldehid, keton ar acto esteri.

Mitybos specialistai t ikriausiai dar ilgai darbuosis, kol itirs vis i mediag poveik mogaus organizmui. Iki tol kiek vienas gali pasikliauti teigiama liaudies medicinos ir daugelio iki ms gyvenusi kart patirtimi. Acto ekspert Emili

ja Teiker netgi mano, kad obuoli actas "apskritai vienassveikiausi ir maitingiausi skysi".

Acto bakterij pdsakaisNepaisant to, kad actas inomas nuo seno, iki pat de

vynioliktojo amiaus nebuvo aiku, kaip j is atsiranda. 1802metais to meto acto gamybos inovas Antuanas Parmentjra: "Tarp meninink, apie kuriuos sakoma, kad j veiklgaubia didios paslaptys, acto gamintojai uima garbingiausi viet: ir seniau, ir dabar, kai ko nors nenorima atskleist i , mgstama sakyt i : "Tai acto gamintoj paslapt is" .

4 8


48/222

Rgimo procesas ilgai laikytas msle

Vis dlto 1786 m. Abui Rozj pavyko nustatyti, kad actorgiai rgstant reikia oro. Ant iaip jau sandaraus indo jisumov kiauls psl ir stebjo, kaip, acto rgiai rgstant,

j i pamau traukiasi, nes naudojamas joje esantis oras. Kadangi tuo metu buvo atrasta, kad ore yra deguonies, prancz chemikui Lavuazj (17431794 m.) nesunku buvo nu

statyti, kad btent is elementas lemia acto rgties rgim. Vis dlto jis dar nesuprato, koki funkcij atlieka deguonis.

Deguonies svarbaGaliausiai did j atradim padar Luj i Pasteras (1822

1895 m.). Jis nustat, kad juodlig, pasiutlig ir kitas infekcines l igas sukelia mikroorganizmai, ir sukr skiepus

bei vliau jo vardu pavadint maisto produkt apdorojimo bd paster izavim. Paster izuojant aukta temperatramaisto produktuose sunaikinami puvin sukel iantys mikroorganizmai; dl to, pavyzdiui, pien ar vaisi sultis ga

lima laikyti ilgiau. Be to, Pasteras rod, kad botanikas Kiu-cingas buvo teisus: is dar anksiau man, kad acto rgtisrgsta dl mikroorganizm, egzistuojani cukringoje augalinje aliavoje, pavyzdiui, ant vynuogi ar obuoli pa

viriaus. Tai paaikino, kam acto rgiai rgti reikia deguonies iems organizmams, kaip ir visoms gyvoms aerobinms btybms, bt inas is elementas.

Bakterijos perdirba alkohol Vis dlto Pasteras neinojo, kad tie organizmai bakte

rijos. Jis man, kad tai mauiai grybai, ir pavadino juos

Mycoderma aceti. Gal gale 1879 m. jas ityr G. Hansenas(18411912 m.). Vis dl to prireik dar 24 met, kol buvo viskas suinota apie ias vienos tkstantosios milimetro dyd io bakter i j a s . Moksl ininka i Ed uard as Buchner i s (18601917 m.) bei Maishaimeris gal iausiai visikai demaskavo"mauosius girtuokllius". Jie nustat, kad acto bakterijosminta alkoholiu. Tuo pat metu jos naudoja oro deguon. Acto

4 9


49/222


bakterij lsteli sienelse esantys fermentai deguonj jungiasu alkoholiu, kitaip tariant, j oksiduoja. Oksiduota i mediaga ne kas kita, kaip acto rgtis. J iskiria acto rgties bakterijos ir taip rgstant skyst pamau veria actu.

Be to, vykstant iam oksidacijos procesui isiskiria vanduo bei iluma. Acto rgties bakterijos taip pat iskiria vanden, o susidariusi iluma kelia skysio temperatr. Dl to,

gaminant act pramoniniu bdu, didiuliai rezervuarai turi bti nuolat auinami; iandien tai atl ieka auinamj vamzdi sistema. Acto rgties bakterijoms reikia ne tik alkoholio, bet ir daugybs kit maisto mediag, pavyzdiui, kalio

bei kalcio. Jos randa j obuoli sultyse, vyne bei kitose galiniose rgti aliavose. Kai kurie acto gamintojai, nordami paspartinti ir pagerinti rgimo proces, dar deda cukraus bei tam tikr kalio sulfat, fosfat bei chlorid.

Acto rgtis

Actas bna vairi ri vyno, obuoli, salyklo, spirito, medaus, aromatizuotas prieskoniais ir t . t . Vis i riactas panaus tuo, kad jame yra acto rgties. Parduodamame acte jos bna nuo penki iki deimties procent. Natraliai rauginant gautame produkte acto rgties kiekis procentais atitinka alkoholio kiek procentais skystyje prie pradedant rgti. Kitaip tariant, vienas procentas alkoholio virsta

beveik vienu procentu acto rgties. Didiausias jos kiekisprocentais, kur galima gauti natraliai rauginant, svyruojanuo 12 iki 15 proc. Didesns koncentracijos gauti nemanoma, nes tada rgties kiekis padidja tiek, kad sta netgi

acto bakterijos, ir rgimo procesas nebevyksta. T pat galima pasakyti apie aliavoje esant alkohol. Kai jo daugiaunei 12 15 procent, acto rgties bakterijos egzistuoti ne

begali, ir rgimo procesas nevyksta. ie mikroorganizmai geriausiai gamina acto rgt, kai alkoholio kiekis aliaviniame skystyje yra maesnis nei deimt procent.

5 0


50/222

Ir didesns, ir maesns koncentracijos

Dirbtin acto rgtisGryn acto rgt galima gaminti ir dirbtiniu bdu. Ji

chemikai labai aktyvi ir ula esant 16C (vadinamoji ledin acto rgtis). Skiediant vandeniu, gaunama acto esenci ja . Parduotuvse parduodamoje acto esenci jo je paprastai

yra 25 proc. acto rgties; ji tinka valyti bei kalkms alinti.

Deja, vaikai kartais gurkteli io it vanduo atrodanio skysio; tada juos tenka kuo skubiau veti pas gydytoj ar ligonin. 25 proc. acto rg atskiedus keturis kartus didesniu

vandens kiekiu, gaunamas penki procent koncentraci josactas tok galima vartoti maistui. Jis vadinamas esencijosactu; tai ne natralus actas. Esencijos acte yra tik vandens bei acto rgties, ir nieko daugiau. Toks actas, parduodamas kaip maistinis, bna su urau: "Acto rgties actas"arba "Acto esenci jos actas" . Jei natralus actas maiomassu esencijos actu, taip pat turi bti parayta ("Gaminta pridedant acto rgt ies / acto esenci jos") .


51/222


Natraliosios acto galiosMs protviai, negirdj nei apie aldym, nei apie

chemines konservavimo pr iemones, tur j o r ibotas g a l imy bes maist i lg iau i la ikyt i nesugedus. iem bdavo geriau msa, uvis, vaisiai bei darovs gesdavo ne taip

greitai, nes al t is sunaikindavo puvimo bakteri jas, pels i sporas a r k i tus mais t g ad inanius mikroorg aniz musar sustabdydavo j gyvybin veikl. Vasar maisto produktus ukonservuoti i lgesniam laikui bdavo gal ima t ikt r im bdais: rkymu, sdymu ar marinavimu actu; ta ig iactui tekdavo svarbiausias vaidmuo, nes juo konservuotigal ima daug daugiau produkt nei, pavyzdiui, rkyt i .

Actas konservuoja

Jau senovs egipt ieiai, graikai bei romnai mgo marinuoti actu, nes dl i l to kl imato buvo t ikrja to odioprasme priverst i gr iebt is konservavimo; be to,vynas su-rgdavo act, o konservuojamosios io skysio savybs buvo inomos nuo seno. Tokias savybes actui suteikia vis pirma acto rgt is . J i naikina daugyb maisto produktus g ad inani mikroskopini org aniz m. Puvimo bakteri jos rgioje apl inkoje dauginasi labai sunkiai ar netgi

visikai va.

Taiau, kad konservuot, acte turi bt i ne maiau kaippenki procentai acto rgt ies. Jei koncentraci ja maesn rgties poveikis per silpnas ilgesniam laikui sustabdyti pu

vimo proces. Obuoli acte yra dar tanino ir propiono rgties dviej mediag, turini savyb saugoti nuo gedimo. Taninas natral i konservuojanti mediaga, jos yraobuol i lstel i sienelse; pjaustant ar t raikant, taninasisilaisvina ir obuoli actui ar sultims suteikia bding rusvspalv. Gryno tanino mil tel i gal ima sigyt i parduotuvse.

5 2


52/222

Padeda ilgiau laikyti

Actos dezinfekuoja

Prajusiais imtmeiais actas la ikytas svarbiausia higienos priemone. Sis rgtus skystis ms protviams buvouniversalus val ikl is, be to, vair iopai naudojamas dezinfekci ja i . Pasak legendos, Europoje siauiant marui, duobkasiai, nordami sumaint i pavoj usikrst i , knus isi-tr indavo actu. Labai t ikt ina, kad i pr iemon paddavo,nes net nedidel acto rgt ies koncentraci ja naikina mok-roorganizmus. ia acto rgt ies savybe naudotasi ir baroko la ik l igoninse actu pargt intu vandeniu buvoplaunamos gr indys, s ienos bei palat ranga.

Daugyb ligas sukeliani bakterij nestengia pasiprieinti actui. Iki tol, kol 1928 m. A. Flemingas atrado bakteri jas udanius ant ibiot ikus, l igoni palatose stovdavoindai su actu. Garai maino pavoj usikrsti, gyd infekcines kvpavimo tak l igas. Taip pat inoma, kad dirbant iej i acto pramonje o j ie nuolat pat ir ia ios mediagosgar poveik labai retai serga ukreiamomis, ypa kv

pavimo tak l igomis.

Galingas mikrob udikas

Ar inote, kad: paprastame maist iniame acte esanti acto rgt is naikina tuberkul ioz s bac i la s ; gar pavida lo maos kon ce ntr aci jos act o rgt is nuo 0,1 iki 0,2 gram vienam kubiniam metrui oro per 24 valandas sunaikina ant marls gabalo esaniusp a t o g e n i n i u s m i k r o o r g a n i z m u s ; ac to gara i gerin a odos bei kvpa vim o tak gleivin s

kraujotak; j ie kartu ir dezinfekuoja bei skat ina pat ies organizmo gydomsias gal ias ir atpalaiduoja tsias bronchuose esanias g leives; tik 2 proc. actas per 25 minutes sunaikina stafilokokus. ios bakterijos sukelia plinius, pavyzdiui, votis.

5 3


53/222


Acto garai padeda lengviau kvpuoti Antibakterin acto gar poveik pr ipasta ir kai ku

rios hol ist ins gydymo staigos. Pavyzdiui, vienoje pri va io j e Ed enkobeno k l iniko j e ( j i pr ik lauso D oktorend or-fo vyno acto daryklai Veningene) actu gydomos ltins kvpavimo tak l igos, plaui emfizema, bronchin astma beisisenjs rkal i kosulys.

Special io je patalpoje druskos virykl panaus renginys garina natral act. Ligoniai acto gar prisot intameore ibna iki 30 minui per dien. Rgts garai siskverbia smulkiausias bronch atakas, gerina kraujotak, skat ina g leives atsiskir t i , naikina l ig sukljus.

Toks gydymo bdas naudingas ir odai j i tampastangresn, gerja kraujotaka. Be to, nuolat tiekiami ir actogrimai bei actu pargt int i pat iekalai; ta ip pagerinama

viso organizmo mediag apykaita, ir valomas arnynas.Dl to st iprja imunin sistema ir skat inamos organizmogydomosios gal ios. gydymo bd gal ima taikyt i ir namuose. Kosint, ukimus, sergant bronchitu, peralus ar

susirgus kita kvpavimo tak l iga gal ima pakvpuoti actupargt into vandens garais (r . 97 psk).

Obuoliu actas valo arnynKonservuojamj ir dezinfekuojamj acto poveik vis

pirma lemia acto rgties savyb veiksmingai ir spariai naikinti l ig sukljus bei puvimo bakterijas. Taip gyjame galimyb actu nemaa nuveikti ms arnyno naudai, pagerinti virkinim: arnose taip pat gali daugintis puvimo bakteri jos bei jas panas kenksmingi mikroorganizmai. Toksmikrofloros isig imimas vadinamas disbakterioze. J i pasi

taiko daniau nei manoma: is negalavimas vargina beveikpus Vokietijos gyventoj, taiau tik nedaugelis i j taipastebi. Yra dvi prieastys, dl kuri daugelis neino, kad

j virkinimas prastas. Pirma, lt inio virkinimo sutr ikimo(enteropati ja) s imptom i pradi beveik nematyt i . arnyno gleivinje atsirad pavieniai udegimo idiniai ar pa-

5 4


54/222

Neretai sunku atpainti simptomus

blogjs maisto mediag pasisavinimas per jo sieneles nesukel ia beveik joki poji. Ir netgi atsiradus pirmiesiemssimptomams pilnumo pojiui, rmeniui, raugj imui, viduri ptimui bei ukietjimui, viduriavimui, jie atrodotokie kasdieniki, susij su kitais negalavimais, kad ne ikarto suvokiama, kad sveikatos bkl bloga.

Antra , nesuvokiama, kad d aug el i s nemaloni po j i

tai arnyno veiklos sutr ikimo pasekm. Kas g i pat iks,kad prasta nuota ika , d epres i j a , g a lvos skausm as, reumatins l igos, a lergi ja, odos l igos, sumajs atsparumas infekcinms l igoms, lapimo psls, irdies bei kraujotakosl igos ar netgi pablogjusi la ikysena danai bna arnynotingumo ar l ig pasekm.

Nuodai arnyneDalies i negalavim prieast is vadinamoji intest i-

na l in auto intoks ikac i j a a rba aps inuod i j imas i arnynopras i skverbus iomis med iag omis . Kai d l nuola t ini mi

tybos klaid valgant per gausiai, t ik vienos ries maist, per vlai vakarais, per danai, per saldiai, per r iebiai, vartojant per daug alkohol ini grim nusi lpsta peris ta l t ika ( arnyno raumen j ud es ia i ) , t a rp mikroskopini arnyno g aurel i ima kaupt i s sunkia i paa l inami ter a la i .Tokie nesuvir k into mais to l ikuia i tampa puvimo bakteri j veisykla bei puikiausia terpe rgimo procesui. Susidaro daug nuoding mediag indolas, fenolas, skato-las , krez o l i s , fo rmald ehid as, metanol i s , n-propanol i s bein-butanol is. ios mediagos kartu su alkohol iais fuze-liais patenka j krauj bei l imf, uteria, o ilgainiui ir apnuod i j a org aniz m.

Jei virkinimo sistema dar maai paeista, dar neatsi

rado skrandio ar dvyl ikapirts arnos op, divert ikul i-t ar kepen bei tulies psls l ig, nuolat vartoti obuol i act gal i bt i labai veiksminga. Acto rgt is naikina a r n y n e p u v i m o b a k t e r i j a s , t o d l n u t r k s t a s v e i k a t a ikenksming as rg imo procesas . Vir k inamaj ame t rakte ima

55


55/222


gamintis maiau nuoding mediag, maiau teriamas organizmas, sveikstama nuo lig, kurias sukl arnyno veiklos sutr ikimai. poveik st ipr ina ir obuol i acte esanios

ba las t ins med iag os (pekt inas, potaas i r k t . ) , pad ed anios spariau al int i nuodingas mediagas, be to, neleidia ki l t i arn sienel i udegimui. Dl obuol i acto po

veikio baltymai, riebalai bei angliavandeniai spariau skyla

junginius, kuriuos organizmas jau gal i pasisavint i, dlto actu pargt int i pat iekalai yra lengviau virkinami.


56/222

Gerja kraujotaka

Actas tirpina kalkesNuo seno inoma, kad actas t irpina kalkes. Kelet kar

t perplautas vandeniu su actu ukalkjs kavos aparatas vl kuo puikiausiai veiks. Jei actu upilsime kiauinio lukt, po keleto dien pamatysime, kad j is visikai it irpo.

Veikiami acto rgt ies suyra kalcio junginiai, i kuri sudarytos kalks. Beje, ta ip veikia bet kokia rgt in terp;armin, a tv i rk ia i , ska t ina sus id aryt i ka lc io nuosd as .Remd amies i iomis chemi j os iniomis, g a l ime spt i , j ogactas t irpina nuosdas ir ms kraujagyslse.

U ka lk j us iomis krau j ag ys lmis pras iau teka krau j as ,todl ilgainiui atsiranda vairi pakitim: sutrinka atmintis

bei gebj imas sutelkt i dmes, maja darbingumas, pradeda t irpt i galns, atrodo, jog jomis bgioja skruzdlyts ir t . t . Vliau, l igai progresuojant, gali visikai usikimti kraujagysls, o ta i pavoj inga gyvybei; b logiausiuatveju viskas baigiasi irdies infarktu ar insul tu.

Kraujagysls isivaloNuolat obuol i act var to j ani moni pat i r t i s l e i

dia daryti ivad, kad j kraujotaka yra geresn, o i krau jagysl i pasial ina kalcio nuosdos ar bent jau veiksming a i s tabd omas to lesnis ka lk j imas. ie mons te ig ia ,kad jauiasi valesni, sveikesni ir darbingesni. Pagerja

atmintis, suyla buvusios al tos ir neretai t irpusios platakos bei pdos.

rod ytas tam t ikras te ig iamas obuol i acto poveiki skrau j o taka i . Jame esant i s pekt inas " sur i a" kenksming j cholesterol ir ta ip didina kraujo takum. Tai gerina ir pai kraujagysli bkl, nes jos kalkja ne tik dl kal-

5 7


57/222

5 8


58/222

Obuoli actas skaido krakmol

Kaip paspartinti mediagapykaitNiekas neabej o j a , kad obuol i acte esanios minera l i

ns mediagos, mikroelementai bei vitaminai bt ini msorganizmo mediag apykaitai . Pavyzdiui, be kal io, ms lstelse negalt vykt i jokie mediag apykaitos procesai. Vis dlto i gyvybikai svarbi mediag tik gal bt kitu santykiu galima gauti ir i kit maisto produkt; aktyvinant ir val inant obuol i acto poveik lemia dar viena sudedamoji dalis acto rgtis. Tai vienasgal ingiausi ms organizmo mediag apykaitos varikli. Btent obuoli acte ios rgties ir kit jame esanimediag derinys optimal iai pr itaikytas ms mediagapyka i tos procesu i ska t int i .

Tai prasideda dar burnoje. Rgtus skonis bei obuol i aromatas skat ina burnoje kauptis sei les. Tai reikia, kad

gerinama sei l i sekreci ja, o kartu ir visas virkinimo procesas. Sei ls skiedia sukramtyt maist ir ger ina jo tek

j im virkinamuoju traktu. Be to, sei lse gausu amilazi ba l tymus ska id ani ferment . J ie pad ed a krakmol ska id yt i vad inamuosius paprastuos ius cukrus, pavyz diui, gliukoz (vynuogi cukr). Gliukoz vienas svar biausi energi jos al t ini. Tik vir ts paprastaisia is cukru-mis, krakmolas gali bti siurbtas per plonj arn sieneles ir ineiotas po vis organizm. Krakomolingo maisto pasisavinimas labai pagerja, jei sei l i l iaukos st imul iuo j amos j ame esaniu obuol i actu .

Didinama fermentu sekrecijaRgtinant actu valgius bei grimus, kasa taip pat ska

tinama iskirti daugiau virkinimo suli. Tai rod rusmoksl ininkas i r e lg senos tyr into j as Ivanas Pet rovi iusP a v l o v a s ( 1 8 4 9 1 9 3 6 ) . S i a p y t i k r i a i 8 0 g r a m s v e r i a n t il iauka plonsias arnas iskiria kasos sultis. Jose yra fer-

5 9


59/222


ment, skaidani bal tymus, pavyzdiui, t r ipsino bei ami-nopeptidazi, ar r iebalus skaidani l ipazi bei lecit in-azi. Taip obuol i ar kitoks actas padeda organizmui geriau pasisavint i ir msoje, uvyje, piene, pieno produktuose ar kiauiniuose esanius r iebalus bei bal tymus. Nau

jausi tyr imai patvir t ina, kad btent r iebalus skaidaniferment stimuliavimas obuoli actu padeda lieknti ir taip

didina diet veiksmingum. Be to, acto rgt is minkt inakai kuriuos produktus, pavyzdiui, namini gyvul i ms, vrien, grd produktus ar ankt ines daroves, dlto lengviau juos virkint i ir organizmui pasisavint i .

Acto rgtis ne tik sudedamoji acto dalis ir maisto

mediaga, bet ir pat ies organizmo produktas. Tai reikia,kad ir pats organizmas gamina acto rgt . Beje, ne t ikmogaus organizmas. Daugel is gyv organizm turi gamintis i rgt mediag apykaitai palaikyt i .

Beveik vis gyv organizm vykstantys biocheminiai mediag pokyiai atl iekami padedant tarpiniam produktui acto rgiai. Nesuklysime tar, kad i rgtis gyvybspagrindas, nes gaut su maistu mediag nepaverts tomis,kurias gali pasisavinti, nestengs egzistuoti joks organizmas.

Pavyzdiui, mogaus organizme beveik visos riebalinsrgtys, gautos i maiste buvusi riebal skildamos virstaacto rgtimi. Organizme mogaus, kurio kalorij balansas

normalus, tai yra kuris nei lieknja, nei tunka, i vieno gramo riebalini rgi susidaro apie du gramai acto rgties; j i kinta toliau. Skylant angliavandeniams, beveik du tredaliai suvartoto j kiekio virsta acto rgtimi; i vl kinta.

Vykstant iems bei kitiems mediag apykaitos procesamsms organizme kasdien susidaro iki 100 gram acto rg-

6 0


60/222

pH greitai tampa normalus

ties. Tai daug daugiau, nei stengtume praryti su maistu net ir tada, jei valgytume gausyb actu pagardint patiekal.

Rgiu bei armu pusiausvyraMs organizmo skysiai kraujas, lsteli ar audi

ni skystis (l imfa) yra tam tikro pH dydio. Jis rodo, arskysio reakcija armin, ar rgtin. Kraujo pH svyruojanuo 7,37 iki 7,43. Tai reikia, kad j is silpnai arminis rgtin reakcija bna, kai pH yra maesnis nei 7. Toksinus al inantys organai (plauiai, arnynas, inkstai, prakaito l iaukos) nuolat palaiko pastov organizmo skysi pH.Rgi bei arm pertekl ius skubiai neutral izuojamas ar paal inamas. Liguist i nukrypimai nuo reikiamo pH (alkaloz, acidoz) gali labai sutrikdyti organizmo funkcijas arnetgi bti mirties prieastimi. Laim, j ie labai reti.

Svarbiausia pusiausvyraMs valgomi maisto produktai gal i rgt int i, arminti

organizm arba palaikyt i neutral i jo terp. Labiausiai dmes kreipti reikt tuos, kurie didina rgtingum, nes

j iandien vartojama per daug. Pavyzdiui, tar iama, kadmsa, bal t i mil tai, cukrus, sa ldumynai, kava bei a lkohol isgal i labai padidint i organizmo skysi rgt ingum, o isla ikomas daugel io negalavim prieast imi pradedantlengvais sutr ikimais ir baigiant irdies l igomis. Vis dl tokai kurie mitybos specialistai mano, kad per didelis mity

bos slygotas rgtingumas gali atsirasti, t ik sergant sunkiomis al inimo organ l igomis. iaip jau ms organizmas, g aud amas pakankamai skys i , es tur i pakankamai

gal imybi susidorot i su rgi pertekl iumi.

Actas rgtingumo nedidinaNet ir rpinantis rgi bei arm pusiausvyra, ne

reikt bgtaut i dl gr im, kuriuos pi lama obuol i ac-

61


61/222


to , a r apskr i ta i pa t ieka l g ard inimo actu . inoma, g a l ikilti tarimas, kad rgti acto rgtis gali rgtinti ir org aniz mo skys ius .

Vis dlto taip nra. Vykstant mediag apykaitai lstelje, acto rgtis sudega virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Angl ies dioksidas ikvepiamas per plauius, vanduo

iskir iamas su lapimu. Organizme l ieka t ik vair ios obuoli acte buvusios mediagos, kurios sudaro tik arminius

junginius, kitaip tar iant, armina organizm. Tik suvarto- jant po litr acto kas dien, galima tiktis, kad jo rgtis virkinamajame trakte, tai yra dar prie patekdama lsteles, neutral izuos arminius junginius. Taiau vartojamasnormaliais kiekiais actas labai padeda tiems, kurie nori maint i padidjus organizmo rgt ingum. Tai pat ikr inta.


62/222

Rpestingai gaminant, vert didja

Drumstumas kokybs poymisGalima sakyt i, kad bet kokiame obuol i acte yra paly

gint i daug mineral ini mediag. Pavyzdiui: k a l i o ( 1 0 0 1 4 0 m i l i g r a m 1 0 0 m i l i l i t r ) , ka lc io (812 mi l ig ram 100 mi l i l i t r) , mag nio (57 mi l ig ram 100 mi l i l i t r) , nat r io (1 ,53 mi l ig ram 100 mi l i l i t r) .

Be to, yra pelen (nuo 2 iki 4 gram litre), kurie msorganizme at l ieka balast ini mediag funkci j saugoarnyn. Vis dl to daugybs tol iau vardi jam mediag,

ypa vitamin, bna t ik natral ia i drumstame, i geroskokybs va i s i pag amintame acte . Ta ig i obuol i actasobuol i actui nelygu. Be to, nereikia pamirt i , kad gal imaremtis ir pat ir t imi. Jei vienos ries obuol i actas nenudiugins pageidaujamu rezultatu, ibandykite kit pasirinkti ia tikrai yra i ko.

Jg teikiantys vitaminaiG eros kokybs obuol i acte yra A, B1,B2, B6, B12, C,

E v i tamin, betakarot ino bei v i tamino P ( rut ino) . Vi taminai gyvybikai svarbios mediagos, kitaip tar iant, skirtingo dydio bei struktros molekuls, be kuri ms orga-

63


63/222


nizme nevykt mediag apykaita. Mil i jardin ms kno lsteli armija atlieka savo funkcijas. Be vitamin lstels t.

Daugiausia vitamin gauname su maistu. Kai j t rksta, prasideda vairs negalavimai suglebimas, nuovargis, beria od, sunku sutelkti dmes; vliau susergama sun

kiomis kraujo, odos, aki l igomis bei klasikinmis avita-minozmis skorbutu, rachitu bei beriberiu.

Nepaisant to , kad iand ien, pad ed ant vad inamies iemsfemtogramams, gal ima atrast i net ir vienos mil i jardinsgramo dal ies mass vitamino molekul, dar niekas neityr, kaip organizmas pasisavina ias mediagas pernelyg sudtinga tarpusavio sveika bei alutinis poveikis.

Senti trukdo antioksidantai Antioksidantai mediagos, sauganios ms orga

nizmo lsteles nuo laisvj radikal. ie radikalai tai

tam t ikros molekuls, puolanios lstel i membranas. Lais vj radikal organizme atsiranda dl vis didjanios apl inkos taros ozonu, azoto oksidais bei pest icidais, ta ippat dl tam tikr ms organizmo mediag apykaitos proces .

Veiksmingiausiai nuo j saugo D-al fa-tokoferol is. Kaipir kit i ei tokoferol iai bei tokoferol i junginiai, j is pr iklauso grupei vitamin, kurie visi kartu vadinami vitaminu E. ie tokoferol iai nusda lstel i membranose ir neutral izuoja kenksmingus la isvuosius radikalus anksiau, neiie spja paeisti lsteles.

Be to, tokoferol iai padeda apsaugoti ne t ik ms or

ganizmo lsteles, bet ir tam t ikrus fermentus. Juo maiaugauname vitamino E, juo daniau paeidiamos lstels,

juo spariau senstame, juo labiau didja pavojus susirgti viu. iuolaikiniai gerontologai netgi teig ia, kad vienasvarbiausi senj imo prieasi lsteles ardantys la is

viej i radikalai . Toki paeidim poymiai senatvins

6 4


64/222

Vitamin kokteilis saugo nuo laisvj radikal

odos dms, g lembantys audiniai, s i lpstantys raumenys,nuolat inis nuovargis, energi jos stoka, o neretai ir sumajs smegen lstel i darbingumas.

Geriausio miinys Vitamino E it in gausu saulgr sklose, migdoluose

bei alto spaudimo kviei, saulgr, sojos ar kukurz aliejuje. Obuoli acte taip pat yra vitamino E, deja, netiek daug, kad j bt galima vartoti norint gauti vis organizmui reikal ing ios mediagos kiek.

Obuoli acte yra ne tik vitamino E, bet ir A, C bei beta-karotino; j ie taip pat organizme atlieka antioksidant funkcij tampa tikrais radikal mediotojais. Dl to E, C, A


65/222


vitamin bei betakarotino miinys obuoli acte gali veiksmingai stabdyti senj imo proces: ant ioksidacinj poveik lemia miinys.

Sveikos akys, skaisti oda Veikiausiai inote sen anekdot: "Zinai, kodl mor

kos sveika akims? Ne? Na, ar matei kada nors triu suakiniais?" is juokel is byloja apie vitamino A naud. Morkose jo i t in daug. Jei negautume vitamino A, nieko nematytume: tik dl jo akies tinklains stiebeliuose susidaro reg j imui bt inos rod opsino molekuls .

"Reg j imo purpuro" sus id arymas ne v ienkar t ini s veiksmas: galima sakyti, j is kartojasi kas sekund. Vos viesai pasiekus t inklain, pradedamas naudoti rodopsinas.Dl to btina nuolat gauti vitamino A; ia gali padti ir obuoli actas. Be to, vitaminas A neleidia iditi n vienai organizmo gleivinei, tai yra ir aki junginei, be to,saugo nuo jos udegimo.

Imunins sistemos pagalbininkasNe visi ino, kad vitaminas A stiprina ir imunin siste

m. rodyta, kad j is skatina augti t imuso liauk; j i yrapriekinje krtins lstos dalyje ten, kur palieiame ranka, tardami "a" . i l iauka skat ina apsaugini lstel i,kurios kovoja su l ig sukljais, gamyb. Vitaminas A lemia ir tai, kad ms oda bt sveika bei grai. Jei trksta

vitamino A, sausja oda, j beria, prasideda infekcija, linja nagai, prasiau auga plaukai.

Jei nutarte valgyti morkas, pinatus bei vartoti obuo

li act ir taip papildyti organizme vitamino A atsargas apsiarvuokite kantrybe. Biochemikai teigia, kad, norint sulaukti juntamo ir matomo poveikio, prabgs keletas savaii. Taiau pakentti verta: nors vitamino A tablei vaist inje s igyt i paprasiau, taiau manoma, kad organizmas

j pasisavina prasiau nei i natrali maisto produkt.

6 6


66/222

Pads, jei trksta koki nors mediag

Btinos mineralins me-diagos bei mikroelementaiObuoli acte yra apytikriai 20 mineralini mediag bei

mikroelement. Kai kuri i mediag mums reikia tik itinmaais kiekiais mikrodozmis, taiau jei j visikai negautume, nevykt augimo procesas, negalt funkcionuotiraumenys bei irdis, nevykt mediag apykaita lstelse,kaulai prarast tvirtum, nefunkcionuot nerv sistema beismegenys, nevykt gyvybei palaikyti btina mediag apykaita. Pavyzdiui, mikroelementai selenas, varis bei cinkassaugo imunin sistem. Jie neutralizuoja laisvuosius radikalus, galinius paeisti ar net suardyti lsteli sieneles. ieradikalai atsiranda dl aplinkoje esani nuoding mediag, radioaktyviojo utertumo, Sauls bei ozono poveikio,smogo ar cigarei dm. Cinko yra msoje, javuose, piene

bei sryje. Seleno ir vario galima gauti valgant uv, ankti

nes daroves bei esnakus. Mikroelementai jodas bei geleisgerina skydliauks veikl, skatina kraujodar. Daniausiai

jodo trksta toli nuo jros esani srii gyventojams; tadareikt vartoti joduot valgomj drusk. Nra visikai it ir ta, kaip veikia daugel is mikroelement, nes organizmelabai sunku aptikti mauius j kiekius. Vis mineralinimediag bei mikroelement turime gauti su maistu. Obuoli actas itin gausus j altinis. Teigiam jo poveik mogaus organizmui daugeliu atvej galima paaikinti subalansuotu mineral ini mediag bei mikroelement miiniu;nuolat j vartojant, apsirpinama ir iomis mediagomis.

Svarbiausios obuoli acte esanios mediagos:

natris kalcis magnis fosforas ch loras siera varis geleis sil icis floras kalis boras

67


67/222


Kodl muu organizmui reikia iumediag:

boro ir kalcio reikia kaulams formuotis, j ie saugo nuokaul inio audinio retj imo: ta i i t in aktualu moterims kl im a k t e r i n i u l a i k o t a r p i u ;

magnis bei fosforas turi takos ms emocijoms, gerinanuota ik, pad ed a i veng t i d epres i j os ;

geleis lstelm s paded a apsirpint i deg uoni mi, neleidia atsirast i maakraujystei, d idina atsparum l ig su-k l j a m s ;

sil icis bei siera stiprina jungiamj audin ir saugo nuopernelyg ankstyvo senj imo;

kal is i t in reikal ingas mogaus organizmui: be jo, savofunkci j neat l iks inkstai, nerv sistema bei irdis, smegenys nebus aprpinamos deguonimi bei g l iukoze, neg a ls funk cion uot i n v ienas kno raumen l i s . '

Natrio bei kalio pusiausvyraKalio labiausiai reikia mediag apykaitai lstelse. Vi

sos ms organizmo lstels nuolat aprpinamos skysiais.Be to, vyksta ir atvirkias procesas j ie al inami. Taip

jos gauna deguonies bei maisto mediag; kita vertus, taippaalinamos gyvybins veiklos atl iekos. Jei ie mainai vyksta kaip dera, lstels bna sveikos, geba regeneruotis. Tairegul iuoja natr is bei kal is .

Kai j pakanka, l s te ls g era i " i plaunamos" , aprpinamos maisto mediagomis audiniai nepraranda stangrumo. Jei ima trkt i kal io lstels paeidiamos, va,audiniuose atsiranda pakit im. Savaime aiku, ta i gal i nut ikt i ir t rkstant natr io. Tik dl i to bgtaut i nereikt:

natr io yra valgomojoje druskoje, kurios su maistu gauname palygint i daug. Dl natr io pertekl iaus lstels distair anksiau la iko pasensta. Obuol i actas puikus kal ioal t inis, gal int is ukirst i kel i iam reikiniui. Kai t rkstakal io, jauiams sugleb, vysta oda, skauda galv, kankina nemiga, sutr inka nerv sistema.

68


68/222

Per didelis druskos kiekis diovina


69/222


70/222

Obuoli actas valumo altinis

Malina ir gydoObuoli actu verta gydyt is ir tada, kai l igos poymiai

jau pastebimi. Nors ta i ne vaistas nuo vis l ig, bet, anotKir i lo Skoto, "g a l i l aba i pad t i serg ant d aug el iu j " . Busgeriausia, jei gydyt is pradsite vos sunegalav. Net ir tada, kai negalavimai jau virto rimta l iga, galite gerti vandenj

su obuol i actu kaip pried prie gydytojo skirt vaist. Jei kyla abejoni, pasitarkite su savo gydytoju.

Maai bdos daug naudosNorint gydyt is obuol i actu ne

margot.hellmib.-.gydymas.obuoliu.actu.2000-krantai

Documents