metodin Ės rekomendacijos savivaldybi Ų … rekomendaci… · 2 darbe naudojami trumpiniai:...
TRANSCRIPT
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS
METODINĖS REKOMENDACIJOS SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJŲ
VADOVAMS
UAB „Inmundo“
Dr. Dainius Žvirdauskas (grupės vadovas) Prof.dr. Jonas Ruškus Vidmantas Jurgaitis
2010 m.
2
Darbe naudojami trumpiniai:
� Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas – IPU.
� Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas –IPUP.
3
TURINYS
Įvadas.....................................................................................................................................................6 1. IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo įvertinimas ir įsivertinimas ..................................................................................................................11 1.1. IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo vertinimas bei grįžtamojo ryšio gavimas.............................................................................................12 1.2. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas ..............................31 1.2.1. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams...............................................................................................................................35 1.2.2. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas migruojančių šeimų vaikams................................................................................................................................................47 1.2.3. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas netradicinio vaikų ugdymo įstaigoms ar grupėms.............................................................................................................52 1.2.4. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas gabių vaikų ugdyme61 1.2.5. IPU planavimas modeliavimas socialinės rizikos šeimų vaikams.............................................64 2. Įvairesnės, lankstesnės organizavimo ir informavimo apie teikiamas IPU ir švietimo pagalbos teikimo paslaugas formos, jų taikymo galimybės ...............................................................................68 3. Bendruomenės informavimo galimybės, formos, būdai..............................................................86 4. Pagalba jau veikiančioms ir naujai besikuriančioms IPU įstaigoms organizuoti savo darbą..........89 5. Europos šalių, turinčių ilgametę patirtį teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą, patirtis ..................................................................................................................................................99 5.1. Jungtinės Karalystės gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis ..................................................................................................................................................99 5.2. Prancūzijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis .........101 5.3. Vokietijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis ...........102 5.4. Švedijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis..............104 5.5. Lenkijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis..............106 5.6. Italijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis.................108 5.7. Lietuvos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis..............110 6. Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimo modeliai savivaldybėje ar seniūnijoje .............112 Priedai................................................................................................................................................128
4
Paveikslų sąrašas
1.1 pav. Monitoringo procedūros modelis...........................................................................................11 1.2 pav. Duomenų fiksavimo ir grįžtamojo ryšio gavimo modelis .....................................................12 1.3 pav. Antrinės duomenų analizės bei problemų nustatymo ir sprendimo modelis ........................16 2.1 pav. Įvairių lygmenų švietimo pagalbos planavimas ....................................................................70 5.1 pav. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) proceso partneriai.......................................109 6.1 pav. Paslaugų šeimoms, turinčioms vaikų iki 7 metų amžiaus, modelis.....................................116 6.2 pav. Švietimo pagalbos kryptys...................................................................................................118
5
Lentelių sąrašas
1.1 lentelė. IPU amžiaus vaikų skaičiaus bendrieji monitoringo rodikliai ..........................................16 1.2 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP vaikų skaičiaus amžiaus grupėse monitoringo rodikliai................................................................................................................................................17 1.3 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP skirtingų amžiaus vaikų grupių monitoringo rodikliai18 1.4 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP specialiųjų poreikių ir kt. skirtingo amžiaus vaikų monitoringo rodikliai...........................................................................................................................18 1.5 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP personalo etatų skaičiaus monitoringo rodikliai.........19 1.6 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP lankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo amžiaus grupėse skaičiaus monitoringo rodikliai................................................................................21 1.7 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP nelankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo amžiaus grupėse monitoringo rodikliai ...............................................................................................21 1.8 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP skaičiaus bendrieji monitoringo rodikliai...................22 1.9 lentelė. Tradicinių švietimo įstaigų vykdančių IPUP finansiniai rodikliai....................................24 1.10 lentelė. Netradicinių švietimo įstaigų vykdančių IPUP finansiniai rodikliai ..............................25 1.11 lentelė. Švietimo įstaigų vykdančių IPUP duomenų pateikimo ataskaita ...................................26 1.12 lentelė. Siūlymų savivaldybės tarybai dėl švietimo įstaigų vykdančių IPUP veiklos kokybės, prieinamumo ir veiksmingumo užtikrinimo projektas ........................................................................27 1.13 lentelė. Papildomų siūlymų savivaldybės tarybai dėl švietimo įstaigų vykdančių IPUP veiklos kokybės, prieinamumo ir veiksmingumo užtikrinimo projektas .........................................................28 2.1 lentelė. IPU paskirtis ir informavimo turinys, dalyviai (LR švietimo įstatymas, 2006)................73
6
Įvadas
Metodinių rekomendacijų paskirtis – padėti savivaldybių administracijų vadovams tenkinti
ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos poreikius, teikiant kokybišką
ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir švietimo pagalbą vaikams bei jų tėvams (globėjams). Šis
leidinys turėtų padėti savivaldybių/ apskričių administracijos švietimo padalinių vadovams ir
specialistams gerinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos
veiksmingumą, prieinamumą ir kokybę. Taip pat šis leidinys gali būti naudingas ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovams (direktoriams ir jų
pavaduotojams), švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo departamento skyrių
vedėjamas ir specialistams.
Ugdymo paradigmų kaita ir naujai kylančios ugdymo turinio kaitos tendencijos įgalina
mokslininkus ir praktikus atskleisti į vaiką orientuotos paradigmos svarbą. Ši paradigma
akcentuoja vaiką dėmesio centre ir pabrėžia vaiko savitumą, poreikius, raidos dėsningumus,
reikalauja individualaus požiūrio į vaiką ir jį supančią aplinką. Humanistinio, progresyvistinio ir
pragmatinio ugdymo koncepcijos į vaiką orientuotos ugdymo paradigmos pagrindas - išryškina
požiūrį į vaiką kaip į laisvą asmenybę, visapusiškai sąmojingą individą, galintį suvokti savo
poreikius ir juos realizuoti, sprendžiant realias gyvenimo problemas (NAEYC, 1987, 1992;
Bitinas, 2002; Korsakas, 1993; Juodaitytė, 2003; Jurašaitė, 2003; cituojama iš Makauskienė,
2008).
Į vaiką orientuoto ugdymo paradigmos tikslas – ugdyti kūrybingas, laisvas, aktyvias ir
save atskleidžiančias asmenybes. Į vaiką orientuoto ugdymo paradigmos keliamas tikslas sutampa
su laisvojo ugdymo paradigmos išryškinamu vaiko santykiu su asmenine prigimtimi (Ruškus,
2010). Monkevičienė (2008) teigia, kad laisvojo ugdymo paradigma yra siejama su vaiko
prigimtimi: siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas ugdytinio vidinių galių plėtotei ir
saviraiškai, keliant tikslą ugdyti laisvą, kūrybingą asmenybę.
Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir
etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams
(globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus,
pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 5
(arba 6) metų. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai,
mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.
Ikimokyklinio amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai teikiama švietimo pagalba Vyriausybės
7
arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nr. IX-2292, 2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755
(2004-07-01)
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal
pradinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais
kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas anksčiau gali būti teikiamas
tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau, negu
jam sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių apsaugą institucijų sprendimu atskiram vaikui jis gali
būti privalomas. Vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir
kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Nelankančiam ugdymo įstaigos 5–
6 metų vaikui švietimo pagalba teikiama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka. Nr. IX-2292, 2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
Realizuojant ikimokyklinį ir priešmokyklinį švietimą ypač svarbios naujos savivaldybių
veiklos funkcijos, atsiradusios pagal į LR vietos savivaldos įstatymą, patvirtintą 2008-09-15 NR.
X-1722 (Žin. 2008, Nr.113-4290). Šios funkcijos apibūdinamos įstatymo 6-7 straipsniuose.
6 straipsnyje apibūdinamos savarankiškosios savivaldybių funkcijos: 5) savivaldybės teritorijoje
gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas;
8) ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir
jaunimo užimtumo organizavimas; 10) maitinimo paslaugų organizavimas švietimo įstaigose,
įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas;
Taip pat 7 straipsnyje akcentuojamos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos
7) punkte teigiama: priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir
profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų
mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių
bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar
specialiųjų poreikių, išlaikymas. Šiame įstatyme taip pat numatomos ir kitos funkcijos, kurios
tiesiogiai gali įtakoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo savivaldybėse veiksmingumą,
prieinamumą (t.y. įstaigų, steigimą, išlaikymą, veiklos organizavimą, ir t.t.).
Lietuvos švietimo įstaigų vykdančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą pagrindinės
funkcijos – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų priežiūra bei jų ugdymas, tačiau
akivaizdu, kad jau šiandien šių paslaugų šeimoms nepakanka. Dažnai ikimokyklinio ir
priešmokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos susiduria su problemomis, kurių sprendimui
reikia socialinių, psichologinių tarnybų pagalbos.
Šiame leidinyje pateikta tikslinga informacija ir rekomendacijos, padėsianti gerinti
ikimokyklinio, priešmokyklinio ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo prieinamumą,
8
veiksmingumą, kokybę. Leidinyje aprašytos šios sritys: ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo
ir švietimo pagalbos poreikių vertinimas savivaldybėje, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo
ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas, užtikrinant šeimoms
ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų ir švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą,
veiksmingumą ir kokybę (apimtis 20 psl.). Metodinėse rekomendacijose pateikta medžiaga apie
tai, kaip atsižvelgiant į poreikių analizę (specialiųjų poreikių turinčių vaikų, migruojančių šeimų
vaikų ugdymo, švietimo pagalbos paslaugų teikimo, netradicinio ugdymo, gabių vaikų, socialinės
rizikos šeimų vaikų ugdymo ir kt.), planuoti žmogiškuosius ir materialiuosius resursus, modeliuoti
ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų ir švietimo pagalbos paslaugų įvairovės plėtrą
ir rengti siūlymus savivaldybės tarybai (apimtis 29 psl.). Leidinyje analizuojamos įvairesnės,
lankstesnės organizavimo ir informavimo apie teikiamas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo
ir švietimo pagalbos teikimo paslaugas formos, jų taikymo galimybės taip pat kompleksinės
pagalbos vaikui ir šeimai teikimo modeliai savivaldybėje/seniūnijoje (apimtis 47 psl.).
Metodinių rekomendacijų rengėjų tikslas – parengti metodines rekomendacijas,
padėsiančias savivaldybių administracijų vadovams veiksmingiau atlikti savo funkcijas gerinant
ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo prieinamumą, kokybę ir
veiksmingumą.
Metodinių rekomendacijų uždaviniai:
� suteikti savivaldybių administracijų vadovams daugiau žinių, kaip veiksmingiau atlikti
ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos poreikių vertinimą;
� pateikti siūlymus, kaip planuoti, modeliuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo
pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinant šeimoms ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo
programų ir švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą, veiksmingumą ir kokybę;
� pasiūlyti savivaldybių administracijų vadovams įvairesnių, lankstesnių paslaugų organizavimo ir
informavimo apie teikiamas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo
paslaugas, formų, kurios informuotų gyventojus ir padėtų derinti šeimos bei darbo funkcijas bei
taikymo galimybes;
� aprašyti kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimo modelius savivaldybėje/seniūnijoje;
� pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip analizuoti situaciją, modeliuoti pakankamą ikimokyklinio,
priešmokyklinio ugdymo programų ir švietimo pagalbos paslaugų infrastruktūrą, užtikrinti
materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius, informuoti apie savivaldybės teikiamas programas ir
paslaugas.
9
Šiose rekomendacijose naudojamos sąvokos:
Įsivertinimas – procesas, kurio metu mokyklos bendruomenės nariai analizuoja mokyklos
veiklos kokybę. (Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos,
2009 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. ĮSAK-607).
Ugdymas – asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos
kultūros vertybėmis. (Enciklopedinis edukologijos žodynas 2007). Ugdymas – mokymas,
lavinimas, įgūdžiai, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas (Ikimokyklinio ugdymo vidaus
audito metodika, 2005).
Ugdymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, pateikimo
būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato. (Ikimokyklinio ugdymo vidaus audito metodika,
2005).
Ugdymo turinys – integruota žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų sistema.
(Ikimokyklinio ugdymo vidaus audito metodika, 2005).
Švietimo pagalba – tai specialistų vykdoma veikla, leidžianti didinti vaiko ugdymo(si)
šeimoje kokybę. Pagalba teikiama tėvų pageidavimu arba atsakingoms už vaiko teisių apsaugą
institucijoms rekomendavus. Pagalbą teikia mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo
programas (lopšeliai-darželiai, mokyklos-darželiai, darželiai, specialiųjų poreikių vaikų
ikimokykliniam ugdymui skirti lopšeliai-darželiai ir darželiai ir kitos mokyklos), suaugusiųjų
neformaliojo švietimo programas (suaugusiųjų mokymo centrai), specialiojo ugdymo programas,
skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams (ugdymo centrai, specialiojo ugdymo centrai, specialiosios
mokyklos), pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos (savivaldybių pedagoginės ir
psichologinės tarnybos, mokytojų švietimo centrai), kiti švietimo teikėjai (juridiniai asmenys,
kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti
suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos
(korekcijos) tarnybos/centrai (Tyrimo ataskaita „Švietimo pagalba šeimoms, turinčioms 1-6 metų
vaikus, 2008).
Švietimo įstaigos vertinimas – tai sistemingas jos veiklos apibūdinimas ir pokyčių
matavimas, remiantis sutartiniais kokybės rodikliais (Mokyklos strategija, 2003).
Veiksmingas/umas – gerai veikiantis, paveikus efektyvus (Dabartinės Lietuvių kalbos
žodynas 2000).
Monitoringas – ilgalaikis kokio nors reiškinio, sistemos stebėjimas (tarptautinių žodžių
žodynas 2001). Švietimo monitoringas – procesas, laiduojantis išsilavinimo standartus atitinkančią
ugdymo kokybę, efektyvų visų švietimo sistemos grandžių funkcionavimą ir pažangą vietos,
regioniniu bei valstybės mastu. (Mokyklos strategija, 2003)
10
Prieinamumas – mokymo institucijų, programų, mokesčių, nuotolių tinkamumas tam tikro
amžiaus, išsilavinimo interesų asmenims (Enciklopedinis edukologijos žodynas 2007).
Kokybė – kategorija, charakterizuojanti daiktus ir reiškinius pagal jų rūšies esmę, tai taip
pat ypatybė; vertė, tikimo laipsnis (Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas 2000). Kokybė – tai
turimų charakteristikų visumos atitikties reikalavimams laipsnis. Reikalavimai dažniausiai
nustatomi atsižvelgiant į vartotojų poreikius, norus ir lūkesčius, todėl kokybę galima būtų
apibrėžti kitu trumpu terminu: kokybė – tai vartotojo patenkinimo lygis. (Kokybės vadyba, 2007
A. Kaziliūnas) Kokybė – vertybinis procesų, daiktų ir reiškinių apibrėžimas, apibūdinantis jų
skirtingumą nuo kitų objektų; Pedagogikoje ir ugdymo praktikoje įvardija geresnį ko nors
išsivystymą, rangą (žemos aukštos kokybės žinios ir pan.). Kokybės sąvoka pedagogikoje
vartojama kitomis prasmėmis vertė, ypatybė, ypatingumas (Enciklopedinis edukologijos žodynas
2007, Jovaiša).
Kompleksinė pagalba – koordinuotas švietimo programų vykdymas, socialinės paramos,
sveikatos priežiūros paslaugų ir švietimo pagalbos teikimas individualiam vaikui ir jo tėvams jo
tėvų pageidavimu ar atsakingų už vaiko teisių apsaugą institucijų teikimu. (Vaikų nuo gimimo iki
privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašas, 2009 m.)
Tarpinstitucinė komanda – įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų
specialistų grupė, sutelkta kompleksinei pagalbai vaikui ir jo tėvams koordinuoti ir teikti.
Socialinė atskirtis – socialiniai, ekonominiai, kultūriniai apribojimai, kurie atsiranda
asmenims, patiriantiems skurdą, nedarbą, esantiems įkalinimo įstaigoje ar grįžusiems iš jos,
neturintiems pabėgėlio statuso, esantiems iš kitos kultūrinės aplinkos (kitakalbiai) ir dėl kitų
socialinių ar asmeninių priežasčių negalintiems pritapti prie visuomenės.
Universalus daugiafunkcis centras – švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams
bei vietos bendruomenei teikianti įstaiga, kurios veikla gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis ir
neformalusis vaikų švietimas, vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo
pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo
programas ar jų modulius, pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir
panašiai. Centro tikslines grupes ir atliekamų funkcijų apimtį nustato vietos savivaldos institucijos
pagal vietos bendruomenės poreikius.
Respondentas – asmuo, atsakinėjantis į sociologinių tyrimų anketos arba tyrėjo žodžiu
užduodamus klausimus.
11
1. IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo įvertinimas ir įsivertinimas
2005 m. patvirtinta Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika, kuri
reglamentuoja ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito modelį, mokyklos vidaus
įsivertinimo organizavimo ir vykdymo procedūras, reikalavimus vidaus audito vykdymui.
Metodika taikoma ikimokyklinio ugdymo mokyklose: lopšeliuose, lopšeliuose-darželiuose,
darželiuose, mokyklose-darželiuose ir kitiems švietimo teikėjams, vykdantiems ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo programas. Mokyklos veiklos vertinimo sritys: etosas; vaiko ugdymas ir
ugdymasis; vaiko ugdymo(si) pasiekimai; parama ir pagalba vaikui, šeimai; ištekliai ir mokyklos
valdymas. Kiekviena mokyklos veiklos vertinimo sritis sudaryta iš veiklos rodiklių ir pagalbinių
rodiklių, kurie atskleidžia vertinimo sričių turinį, nurodo siekiamą rezultatą. Metodikoje
numatomas mokyklos veiklos įsivertinimas dviem etapais: atliekant „platųjį“ ir „giluminį“ auditą.
Vidaus auditą inicijuoja mokyklos vadovas, kuris atsako už vidaus audito vykdymą mokykloje, jo
rezultatų panaudojimą. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos įsivertinimą ir planavimą vykdo
ikimokyklinės įstaigos direktorius. Mokykla-darželis vidinį auditą organizuoja ir atlieka mokykla-
darželis, parengusi įstaigos plėtros planą ir vadovaudamasi vidinio audito organizavimo metodika.
Vidinio įstaigos audito atlikimą organizuoja direktorius, koordinuoja – pavaduotojas. Mokyklos-
darželio taryba vertina vadovų vadybinę veiklą, išsako nuomonę, jiems atestuojantis (Eurybase -
Lietuva - 2006/2007).
Švietimo įstaigose vykdančiose ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą veiklos vertinimas
atliekamas pasitelkiant ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką (2005) - vienas
iš galimų būdų savivaldybių administracijų vadovams vadovautis šioje metodikoje pateiktomis
veiklos sritimis ir rodikliais. Šioje metodikoje dažniausiai siūlomi vertinimo metodai: dokumentų
analizė, stebėjimas, anketinė apklausa, interviu, atvejo analizė, diskusijų grupės, tačiau
metodikoje pateikti rodikliai labiau pritaikyti įstaigos vidaus įsivertinimui ir jų naudojimas
savivaldybių administracijų vadovams įvertinant iš išorės įstaigų veiklą užimtų daug laiko ir
klausimas ar padėtų spręsti aktualias problemas. Todėl tikslinga būtų išskirti kitus lengviau
pamatuojamus ir paprasčiau fiksuojamus IPU veiklų rodiklius, kuriuos stebint, kiekvienais metais
būtų galima atlikti tam tikrą IPU monitoringą.
IPU mokyklinio plėtros programos 2007-2012 metams pristatyme (2007 01 25) Švietimo ir
mokslo ministerijos bendrojo ugdymo departamento ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus
vedėja Gražina Šeibokienė akcentavo svarbius programos įgyvendinimo sėkmės rodiklius,
12
kuriuos papildžius ir pateikus savivaldybių fiksavimui galimas sistemingesnis ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo sektoriaus monitoringas.
1.1. IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo vertinimas bei grįžtamojo ryšio gavimas
IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo
vertinimas, monitoringo formos ir būdai bei grįžtamojo ryšio gavimas savivaldybių administracijų
vadovų galėtų būti atliekami naudojant:
� 2005 m. patvirtintą „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką“ bei kitais
tyrimo metodais;
� tyrimo instrumentų pavyzdžius, klausimynus, pateiktus leidinio 1-4 prieduose, kuriuos
turėtų pildyti vaikų tėvai, IPU įstaigų vadovai ir pedagogai. Iš gautų rezultatų savivaldybių
administracijų vadovai galėtų gauti pirminę informaciją apie IPU įstaigos aplinką, personalą,
mikroklimatą, darbą su specialiųjų poreikių ir nepalankioje aplinkoje gyvenančiais vaikais, bei
apie bendruomenės informavimą ir įtraukimą į įstaigos veiklą;
� atlikus apklausos raštu procedūras ir pirminės informacijos rinkimą, analizę ir tyrimo
rezultatuose aptikus vienų ar kitų problemų požymius, rekomenduotina atlikti gilesnį kritinių
atvejų ar problemų tyrimą naudojant apklausos žodžiu tyrimo metodą.
� švietimo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas
monitoringo rodiklių sistemą, kurioje įvairūs duomenys fiksuojami ir analizuojami ne vienų, o
trijų metų laikotarpyje. Šie duomenys - IPU amžiaus vaikų skaičiaus bendrieji, švietimo įstaigų
vykdančių IPUP vaikų skaičiaus amžiaus grupėse, švietimo įstaigų vykdančių IPUP specialiųjų
poreikių ir kt. skirtingo amžiaus vaikų, švietimo įstaigų vykdančių IPUP personalo etatų
skaičiaus, švietimo įstaigų vykdančių IPUP lankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo
amžiaus grupėse skaičiaus, nelankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo amžiaus grupėse
ir kt. monitoringo rodikliai.
Šiame leidinyje pateikiami komentarai, pastabos ir rekomendacijos gali būti suprantami ir
analizuojami bei pritaikomi savivaldybių administracijų vadovų lygmenyje. Leidinyje atskiromis
temomis pateikiami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo veiklų aprašymai ir procedūros.
Vienas iš būdų atlikti monitoringą - tai faktologinių ir demografinių rodiklių - įstaigų, grupių, vaikų,
pedagogų ir kt. skaičiaus reguliarus fiksavimas, analizavimas ir sprendimų priėmimas (žr. 1.1 pav.).
13
1.1 pav. Monitoringo procedūros modelis
Primename, jog monitoringas – ilgalaikis kokio nors reiškinio, sistemos stebėjimas
(Tarptautinių žodžių žodynas 2001). IPU ir švietimo pagalbos paslaugų teikimo kokybės,
veiksmingumo ir prieinamumo vertinimo kriterijai pateikti 1 – 11 lentelėse. Šiuos duomenis
popierinėje formoje ar elektroniniame šablone, suderintame su jau kuriamu Lietuvos gyventojų
registru, kiekvienais metais turėtų pildyti kiekviena švietimo įstaiga vykdanti IPU. Duomenų
fiksavimą galima būtų atlikti žymiai dažniau, tarkim kiekvieną mėnesį, tuo būdu būtų galima
lanksčiau ir operatyviau reaguoti į besikeičiančią situaciją. Duomenų fiksavimo ir grįžtamojo
ryšio gavimo modelyje (žr. 1.2 pav.) matyti, kad siūloma monitoringo sistema vyktų keturiais
etapais: įstaigų, vykdančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą duomenų pateikimu,
savivaldybių administracijų vadovų papildomos informacijos rinkimu ir duomenų analize,
suderinus su įstaigomis sprendimų priėmimu ir savivaldybių administracijų vadovų sprendimų
vykdymu. Akcentuotina ir tai, kad sprendimų priėmimas turi būti vykdomas ne vienašališkai
savivaldybių administracijų vadovų, tačiau labiau atsižvelgiant į įstaigų, vykdančių IPU,
bendruomenių poreikius ir nuomones. Elektroninis klausimyno šablonas (anketa), suderintas su
Lietuvos gyventojų registro sistema, turėtų būti parengtas arba bendras visoms Lietuvos švietimo
įstaigoms, vykdančioms ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, arba kiekviena savivaldybė
turėtų tai atlikti savo jėgomis. Vėliau įstaigoms užpildžius šį duomenų apie įstaigas fiksavimo
popierinį ar elektroninį klausimyno šabloną, savivaldybių administracijų vadovai turėtų gauti
daugiau informacijos apie įstaigas vykdančias ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą (žr. 1.1-
1.11 lenteles).
Šiuo metu, tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek IPU programas vykdančiose įstaigose,
išbandoma mokinių registro sistema, kuri yra suderinta su Lietuvos gyventojų registru. Šiame
14
registre IPU programas vykdančios įstaigos turi suvesti ir suderinti su Lietuvos gyventojų registru
detalius duomenis apie kiekvieną įstaigą lankantį vaiką. Tikėtina, kad naudojantis šia sistema
netolimoje ateityje, tiek valstybės, tiek savivaldybės lygmeniu bus galima veiksmingai (įvairiais
pjūviais) vykdyti daugelio IPU rodiklių monitoringą.
1.2 pav. Duomenų fiksavimo ir grįžtamojo ryšio gavimo modelis
Vertinant IPU paslaugų gavėjų vaikų tėvų ir paslaugų tekėjų interesus ir pasitenkinimo lygį,
tikslinga naudoti apklausos raštu metodą, t.y. jiems pateikti pavyzdinę anketą (žr. 1, 2, 3 priedai),
kurią vaikų tėvai pildytų kasmet popierinėje arba elektroninėje formoje. Šioje anketoje
savivaldybių administracijų vadovai galėtų gauti pirminę informaciją tiesiai iš švietimo paslaugų
gavėjų ir tiekėjų (vaikų tėvų, įstaigų vadovų, pedagogų ir kt.) apie ikimokyklinių ir
priešmokyklinių įstaigų vykdomas veiklas ir darbą. Anketos klausimyno iškodavimas ir kriterijų
bei indikatorių sistema pateikiama 4 priede. Šie klausimynai (anketos) savivaldybių
administracijų vadovams padės surinkti pirminę informacija apie įstaigos aplinką, personalą,
mikroklimatą, darbą su specialiųjų poreikių vaikais, bei įstaigos bendruomenės informavimą ir
įtraukimą į įstaigos veiklą. Taip pat anketoje po kiekvieno teiginio palikta vieta respondentų
laisvam raštiškam komentarui.
Jei ši anketa būtų respondentams pateikiama popierinėje formoje tai savivaldybių
administracijų vadovams būtų didelis ir papildomas darbas tuos duomenis analizuoti.
Tikslingiausiai būtų padaryti šio klausimyno (anketos) elektroninį „šabloną“, į kurį kiekvienas
respondentas įeitų naudodamasis savo personaliniu kompiuteriu ir galėtų sėkmingai užpildyti
pateiktą klausimyną. Siekiant sąžiningesnio klausimyno pildymo, būtų tikslinga sistemoje fiksuoti
atsakiusiųjų „IP“ adresus. Tenka pripažinti, kad atsakymai į respondentams: vaikų tėvams, įstaigų
vadovams, pedagogams pateikiamą klausimyną neparodys gilių ikimokyklinio ir priešmokyklinio
15
ugdymo problemų, ką jau kalbėti apie socialinės rizikos, socialiai remtinas ir kt. šeimas, kur
galbūt nei noro, nei galimybės pildyti minėtą klausimyną nebus, todėl, esant galimybei,
savivaldybių administracijų vadovai gali panaudoti ir kitus apklausos raštu (spausdinta anketa),
apklausos žodžiu (interviu, grupinį interviu), stebėjimą, dokumentų analizę ir kt. tyrimo metodus.
Taip pat savivaldybių administracijų vadovai gali naudotis 2005 m. patvirtintoje „Ikimokyklinio
ugdymo mokyklos vidaus audito metodikoje“ pateiktais indikatoriais bei siūlomais tyrimo
metodais. Manome, jog įvairių įstaigų vykdančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą veiklos
požymių stebėjimas duos dalį savivaldybių administracijų vadovams svarbių ir reikalingų
duomenų.
Savivaldybių administracijų vadovai surinkę duomenis iš įstaigų, jų analizei turi skirti didelį
dėmesį. Duomenys turėtų būti apdorojami statistine programa arba pats klausimyno (anketos)
šablonas padarytas elektroninėje formoje turėtų sugeneruoti tinkamą duomenų bazę (Excel ir
SPSS ar kituose formatuose). Kiekybinių tyrimo metodologijos žinių pagilinimui
rekomenduojama literatūra: Čekanavičius, V., Murauskas, G. Statistika ir jos taikymai: vadovėlis
aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: TEV, 2000, taip pat Vaitkevičius, R., Saudargienė A.
Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose: statistika socialiniuose moksluose: mokomoji
knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006.
IPU įstaigų pateiktus duomenis reikėtų analizuoti rangavimo principu. Atlikus visose
savivaldybės įstaigų vykdančių IPUP apklausos raštu procedūrą ir atliekant analizę reikia atkreipti
dėmesį į žemiausiu ir aukščiausiu įverčiu vertinamus klausimyno požymius. Jei anketos teiginių
vertinimų vidutinis įvertis (penkių rangų skalėje žr. 1, 2, 3 priedus) yra aukštesnis nei 2,5 (M), tai
reškia, kad šiuos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo požymius švietimo paslaugų gavėjai ir
tiekėjai vertina labiau gerai nei blogai ir papildomo dėmesio šioms įstaigoms savivaldybių
administracija gali neskirti. Tačiau jei daugelis vertinimų yra mažesni nei 2,5 (M), reikalinga
papildomai pasidomėti apie šios įstaigos vykdomą veiklą, priklausomai nuo neigiamų indikatorių
pasireiškimo. Interpretuojant laisvus respondentų komentarus reikėtų atkreipti dėmesį į ypač
kritines respondentų išsakytas mintis ar refleksijas. Kitaip tariant, savivaldybių administracijų
vadovai turėtų atlikti bent pirminę atvirų atsakymų turinio analizę ir priimti sprendimus dėl
priemonių, siekiant gerinti švietimo įstaigų vykdančių IPUP darbą.
Tenka pripažinti, kad naudojant apklausos raštu metodą ne visuomet galimas gilus
egzistuojančių problemų fiksavimas, todėl savivaldybių administracijų vadovams tikslinga
numatyti ir vykdyti veiklas pateiktas 1.3 paveiksle.
16
1.3 pav. Antrinės duomenų analizės bei problemų nustatymo ir sprendimo modelis
Antrinės duomenų analizės ir problemų nustatymo ir sprendimo modelyje pateikti etapai,
kuriuos įgyvendinant tikėtinas gilesnis IPU egzistuojančių problemų nustatymas bei sprendimas.
Atliekant 1.3 paveiksle pateiktas veiklas, tikslinga pasitikslinti ar prisiminti kokybinių tyrimų
metodų naudojimą. Rekomenduojama literatūra - Bitinas, B, Rupšienė, L. Žydžiūnaitė, V. (2008).
Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis vadybos ir administravimo studentams. Klaipėda, S.
Jokužio leidykla-spaustuvė I ir II dalys.
Pirmajame etape atlikus apklausos raštu procedūras bei analizę, galima būtų išskirti dalį
IPUP vykdančių įstaigų, kuriose apklausos duomenys rodo esant vieną ar kitą problemą. Kitaip
tariant, anketoje pateikti požymiai vertinami žemais įverčiais (Labai blogai ir blogai). Toliau
rekomenduotina atlikti gilesnį problemų ar kritinių atvejų tyrimą, naudojant apklausos žodžiu
metodą. Atlikus apklausos žodžiu procedūras ir duomenų analizę, turėtų būti numatytos
priemonės nustatytoms problemoms spręsti.
Verslo įstaigose neretai atliekami rinkos tyrimai, pateikiant vartotojų vertinimui įvairias
numatomas paslaugas ir pasiūlymus. Vėliau verslo tyrėjai sužino kokie gi yra vartotojų poreikiai.
Šis būdas puikiai tiktų ir organizuojant IPU. Tarkim pradžioje apklausos raštu ir apklausos žodžiu
(pokalbių, intervių, fokusuotų grupių) metodų pagalba išsiaikinama kokių ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo paslaugų trūksta arba netrūksta, veliau, tiek įstaigų vykdančių IPUP
presonalui, tiek vaikų tėvams pateikiamos aprašytos paslaugos ir paprašoma jas sureitinguoti
pagal reikalingumą. Taigi, šią veiklą savivaldybių administracijos vadovai galėtų sėkmingai
vykdyti ir įvardinti tai kaip „IPU poreikio tyrimu per paslaugų pasiūlą“.
Ne mažiau svarbu savivaldybių administracijų vadovams tinkamai reaguoti į nuolat
gaunamus IPU dalyvių (personalo, vaikų tėvų) skundus. Į bet kurį nusiskundimą, net ir žodinį
paskymą ar telefonu gautą informaciją, nekalbant jau apie raštą (skundą) dėl IPU vykdymo, turi
17
būti tinkamai reaguojama. Visi nusiskundimai turėtų būti ištiriami ir nustatomas jų pagrįstumas.
Šioje situacijoje savivaldybių administarcijų vadovai turi būti visiškai nešališki ir įmanomai
objektyviai tirti skundo pagrįstumą. Kaip rodo administracinė praktika, pakankamai dažnai
skundai nepasitvirtina, tačiau būna ir pagrįstų nusikundimų. Ši, iš pirmo žvilgsnio neetiška,
informacijos rinkimo, perteikimo ir tikrinimo sistema, gali būti įvardinama kaip viena iš
galimybių užtikrinant IPU kokybę, veiksmingumą ir prienamumą.
Žemiau pateikiame švietimo įstaigų vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
programas monitoringo rodiklių sistemą, kurioje įvairūs duomenys fiksuojami ir analizuojami ne
vienų, o trijų metų laikotarpyje. Nuosekliai pildant šias ataskaitas duomenis bus galima lyginti ir
ilgesniame laikotarpyje (6 ar 12 metų). Duomenys fiksuojami atsižvelgiant į skirtingas vaikų
amžiaus grupes, IPU dalyvius, savivaldybių (valstybinio) ir nevalstybinio sektoriaus bei kitus
požymius.
1.1 lentelė IPU amžiaus vaikų skaičiaus bendrieji monitoringo rodikliai
(Duomenis pildo savivaldybių administracijų vadovai)
Eil. Nr.
Rodikliai Metai Skaičius Procentas nuo
bendro skaičiaus 1 2 3 4 5
1
Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje.
2
Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus mergaičių skaičius savivaldybėje.
3
Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus berniukų skaičius savivaldybėje.
4
Bendras vaikams skirtų laisvų vietų skaičius įstaigose vykdančiose ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą
5
Bendras nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje.
6
Bendras nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus mergaičių skaičius savivaldybėje.
7
Bendras nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus berniukų skaičius savivaldybėje
Pastaba: geltonai žymėtas langelis nepildomas.
Svarbu priminti, kad savivaldybių administracijų vadovai ar kiti juridiniai subjektai negali
reikalauti iš švietimo įstaigų vykdančių IPUP informacijos, kuri jau buvo vieną kartą pateikta bent
18
vienai valstybinei institucijai. Švietimo įstaigos vykdančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį
ugdymą kiekvienais metais pildo „ikimokyklinį ugdymą vykdančios švietimo įstaigos lėšų pajamų
ir išlaidų ataskaitą ŠVF-02“ (forma patvirtinta statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. DĮ-93) ir „ikimokyklinio
ugdymo švietimo įstaigose SV-03 metinę ataskaitą“ (forma patvirtinta statistikos departamento
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 17 d. įsakymas
Nr. DĮ-183).
Šiose ataskaitose pateikiami įvairūs finansiniai bei įstaigų personalo duomenys, kurių
papildomai šiose rekomendacijose siūlomoje monitoringo rodiklių sistemoje nebus prašoma
pateikti. Taip pat 2008-02-08 Švietimo ir mokslo ministrės pasirašytas įsakymas „dėl mokinių
registro steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo, Nr. ĮSAK-353“, kuris
įsigaliojo nuo 2009-09-01, kuriame numatoma, jog duomenys apie vaikus,
lankančius/nelankančius įstaigas vykdančia IPUP, personalo etatų skaičių ir kt. turi būti kasmet
savivaldybėse kaupiami ir teikiami ŠMM Informacinių technologijų centrui bei LR Statistikos
departamentui.
Todėl žemiau pateikta rodiklių fiksavimo sistema yra rekomendacinio pobūdžio ir
neprivaloma. Ji naudotina tuomet, kai savivaldybių administracijų vadovai priima sprendimą
fiksuoti šiuos duomenis ir daryti kasmetinę jų sisteminę analizę. Be to, ateityje reikėtų numatyti
galimybes, kad savivaldybių administracijų vadovai pageidaujamus duomenis be vargo ir įvairiais
pjūviais galės gauti iš Informacinių technologijų centro, taip pat galimai būtų praplėstos SVIS ir
AIKOS sistemos. Kitaip tariant, savivaldybių administracijų vadovams turi būti parengti
instrumentai naudotis tiek bendraisiais registre ir kitose bazėse, tiek specifiniais unikaliais
kiekvienai savivaldybei duomenimis.
Kol šių galimybių nėra, leidinio autoriai mano, kad pateiktų rodiklių fiksavimas ir analizė,
net ir ne elektroninėje formoje, ženkliai padėtų savivaldybių administracijų vadovams dinamiškai
vykdyti IPU įstaigų stebėseną, monitoringą ir priimti tinkamus sprendimus, siekiant užtikrinti IPU
kokybę, veikslingumą ir prieinamumą.
Savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo amžiaus vaikų skaičiaus bendrieji
monitoringo rodikliai, kurie savivaldybių administracijų vadovams leis matyti bendrą
besikeičiančią vaikų skaičiaus dinamiką ir tinkamai reaguoti į kintančią situaciją (žr. 1.1 lentelę).
Šioje lentelėje fiksuojamas bendras savivaldybių (valstybines) ir nevalstybines, tradicinio ir
netradicinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų (berniukų, mergaičių) skaičius, taip pat šioje
lentelėje matysime ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankančių vaikų skaičių. Švietimo įstaigų
vykdančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą vaikai nelanko dėl įvairių priežasčių. Šių
19
priežasčių nustatymui savivaldybių administracijų vadovai seniūnijų pagalba galėtų panaudoti
5 priede pateiktą klausimyną (anketą), skirtą vaikų tėvams ar globėjams. Vaikų tėvų atsakymai į 5
priede pateiktos anketos klausimus galėtų parodyti pagrindines vaikų nelankymo priežastis bei
tikslingiau modeliuoti įstaigų, vykdančių IPU programas veiklą.
Savivaldybių administracijų vadovai, stebėdami šiuos rodiklius, galėtų lankčiai reaguoti į
besikeičiančią situaciją. Tarkim, savivaldybių administracijų vadovai mato, kad sumažėjo vaikų
skaičius savivaldybėje, tuomet išsiaiškina, kuriose konkrečiai seniūnijose šie skaičiai mažesni ir
gal būt planuoja, siekdami veiksmingesnio IPU įgyvendinimo, uždaryti atskiras IPU grupes. Jei
šie duomenys priešingi - galbūt vertėtų atskirose IPU įstaigose planuoti papildomų grupių
atidarymą. Taip pat, pavyzdžiui, stebimas nelankančių jokių IPU įstaigų vaikų skaičiaus
didėjimas, tuomet, panaudojus 5 priede pateiktą anketą, ar pritaikant kitą informacijos gavimo
būdą, tikslinga mėginti išsiaiškinti dėl kokių priežasčių mažėją vaikų lankančių IPU įstaigas
skaičius. Tuo būdu galime pamatyti, kad galbūt tai tik atskiros seniūnijos ar įstaigos problema.
Galbūt yra vaikų tėvų bendruomenės iniciatyva auginti vaikus steigiant nedideles privačias IPU
vaikų grupes, o gal atskiruose mikrorajonuose vaikų tėvams per didelis mokestis už IPU
paslaugas (jei arti tik privati IPU įstaiga) ir t.t. Bet kuriuo atveju būtina išsiaiškinti tikrąsias IPU
įstaigų nelankymo priežastis.
Šių duomenų dar tikslesnis interpretavimas gautųsi jei savivaldybių administracijų vadovai
fiksuotų dar detalesnius rodiklius, pateiktus 1.2 - 1.3 lentelės. Tuomet būtų matoma aiški vaikų
skaičiaus dinamika pagal atskiras amžiaus grupes.
1.2 lentelė
Švietimo įstaigų vykdančių IPUP vaikų skaičiaus amžiaus grupėse monitoringo rodikliai (Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai)
Eil.Nr.
Rodikliai Metai Savivaldybės (valstybinė) įstaiga
Procentas nuo bendro
skaičiaus
Nevalstybinė įstaiga
Procentas nuo bendro
skaičiaus 1 2 3 4 5 6 7
1
Lopšelio ikimokyklinio ugdymo 0 - 3 metų amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje
2
Darželio ikimokyklinio ugdymo 4 - 5 metų amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje
3
Priešmokyklinio ugdymo nuo 6 metų amžiaus vaikų skaičius savivaldybėje
Švietimo įstaigų vykdančių IPUP vaikų skaičiaus skirtingose amžiaus grupėse monitoringo
rodikliai savivaldybių administracijos vadovams, tiek savivaldybių valstybiniame, tiek
20
nevalstybiniame (privačiame) sektoriuje suteiks galimybę matyti kintančią situaciją skirtingo
amžiaus vaikų grupėse (žr. 1.2-1.3 lenteles).
1.3 lentelė
Švietimo įstaigų vykdančių IPUP skirtingų amžiaus vaikų grupių monitoringo rodikliai (Savivaldybių administracijos vadovai)
Eil.Nr.
Rodikliai Metai Savivaldybės (valstybinė) įstaiga
Procentas nuo bendro
skaičiaus
Nevalstybinė įstaiga
Procentas nuo bendro
skaičiaus 1 2 3 4 5 6 7
1
Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupių skaičius
2
Lopšelio ikimokyklinio ugdymo 0 - 3 metų amžiaus vaikų grupių skaičius savivaldybėje
3
Darželio ikimokyklinio ugdymo 4 - 5 metų amžiaus vaikų grupių skaičius savivaldybėje
4
Mišraus ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikų grupių skaičius savivaldybėje
5
Priešmokyklinio ugdymo nuo 6 metų amžiaus vaikų grupių skaičius savivaldybėje
Įstaigų vykdančių IPU specialiųjų poreikių ir kt. skirtingo amžiaus vaikų monitoringo
rodikliai padės savivaldybių administracijų vadovams vykdyti skirtingo amžiaus grupių
specialiųjų poreikių, migruojančių šeimų, gabių vaikų, netradicinio ugdymo grupes ar įstaigas
lankančių vaikų skaičiaus kitimą.
Šių rodiklių kitimas galėtų padėti spręsti IPU prieinamumą specialiųjų poreikių ir kitų grupių
vaikams (žr. 1.4 lentelę). Tarkim, stebint specialiųjų poreikių vaikų skaičiaus didėjimo tendenciją
ir vienoje konkrečioje amžiaus grupėje (pvz., 4-5 metų amžiaus grupėje ir tik tam tikroje
seniūnijoje ar IPU įstaigoje) savivaldybių administracijų vadovai gali priimti sprendimą, kad
būtent čia reikalinga kvalifikuoto specialisto pagalba, o galbūt šių specialistų iš viso trūksta.
21
1.4 lentelė
Švietimo įstaigų vykdančių IPUP specialiųjų poreikių ir kt. skirtingo amžiaus vaikų monitoringo rodikliai
(Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijos vadovai IPU įstaigų vadovai)
Eil.Nr.
Rodikliai Metai Savivaldybės (valstybinė) įstaiga
Procentas nuo
bendro skaičiaus
Nevalstybinė įstaiga
Procentas nuo bendro
skaičiaus
1 2 3 4 5 6 7 1
Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius savivaldybėje
2
Ikimokyklinio 0 - 3 amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius
3
Ikimokyklinio 4 - 5 metų amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius
4
Priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius
5
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus migruojančių šeimų vaikų skaičius
6
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus gabių vaikų skaičius
7
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų lankančių netradicinio ugdymo grupes ar įstaigas skaičius
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų personalo etatų skaičiaus monitoringo rodikliai savivaldybių
administracijų vadovams leistų vykdyti pedagogų poreikio analizę ir tinkamai reaguoti siekiant
padėti įstaigoms spręsti iškilusias personalo problemas (žr. 1.5 lentelę). Pavyzdžiui, stebint su IPU
amžiaus vaikais dirbančių pedagogų etatų skaičių, galima stebėti pedagogų ir vaikų skaičiaus
santykio dinamiką su vaikų skaičiaus pokyčiais. Jei pedagogų ir vaikų santykis per mažas tai
reiškia, kad galbūt reikia steigti papildomų pedagogų etatų, o jei priešingai - galbūt reikėtų
pagalvoti kur ir kurioje įstaigoje ar kokioje vaikų amžiaus grupėje jų yra per daug.
22
1.5 lentelė
Švietimo įstaigų vykdančių IPUP personalo etatų skaičiaus monitoringo rodikliai (Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai bei IPU įstaigų vadovai)
Eil.Nr.
Rodikliai Metai Savivaldybės (valstybinė) įstaiga
Procentas nuo
bendro skaičiaus
Nevalstybinė įstaiga
Procentas nuo
bendro skaičiaus
1 2 3 4 5 6 7 1
Bendras su IPU amžiaus vaikais dirbančių pedagogų etatų skaičius.
2
Su ikimokyklinio 0-3 metų amžiaus (lopšelio grupių) vaikais dirbančių pedagogų etatų skaičius.
3
Su ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus (darželio grupių) vaikais dirbančių pedagogų etatų skaičius.
4
Su priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikais dirbančių pedagogų etatų skaičius.
5
Bendras ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų etatų skaičius
6
Bendras ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių nepedagoginių darbuotojų etatų skaičius
1.6 lentelė
Švietimo įstaigų vykdančių IPUP lankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo amžiaus grupėse skaičiaus monitoringo rodikliai
(Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai, IPU įstaigų vadovai)
Eil.Nr.
Rodikliai Metai Savivaldybės (valstybinė) įstaiga
Procentas nuo
bendro skaičiaus
Nevalstybinė įstaiga
Procentas nuo
bendro skaičiaus
1 2 3 4 5 6 7 1
Bendras gyvenančių socialiai remtinose šeimose IPU dalyvaujančių vaikų skaičius.
2
Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 0-3 metų amžiaus ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius
3
Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 4-5 metų amžiaus ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius
4
Gyvenančių socialiai remtinose šeimose nuo 6 metų amžiaus priešmokyk1iniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius
23
1.7 lentelė
Švietimo įstaigų vykdančių IPUP nelankančių socialiai remtinų šeimų vaikų skirtingo amžiaus grupėse monitoringo rodikliai
(Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai)
Eil.Nr.
Rodikliai Metai Skaičius
Procentas nuo bendro
nelankančių skaičiaus
1 2 3 4 5 1
Bendras gyvenančių socialiai remtinose šeimose ir nelankančių IPU įstaigų vaikų skaičius
2
Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 0-3 metų amžiaus ikimokykliniame ugdyme nedalyvaujančių vaikų skaičius
3
Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 4-5 metų amžiaus ikimokykliniame ugdyme nedalyvaujančių vaikų skaičius
4
Gyvenančių socialiai remtinose šeimose nuo 6 metų amžiaus priešmokyk1iniame ugdyme nedalyvaujančių vaikų skaičius
Itin svarbus savivaldybių administracijų vadovams uždavinys - pagalbos teikimas socialiai
jautrioms gyventojų grupėms t.y socialiai remtinose šeimose gyvenantiems vaikams, kurie
nelanko įstaigų vykdančių IPU programas. Žinant 1.6 – 1.7 lentelių duomenis apie ikimokyklinio
ugdymo įstaigas lankančius ir nelankančius socialiai remtinose šeimose gyvenančius vaikus,
galima tikslingai atsižvelgiant į atskiras amžiaus grupes ir kt. modeliuoti švietimo pagalbos
tiekimą, konsultavimą ar konkretų tarpininkavimą, padedant patekti socialiai remtinose šeimose
augantiems vaikams į IPU programas vykdančias įstaigas.
ĮVIPUP skaičiaus bendrieji monitoringo rodikliai turi padėti vykdyti savivaldybėje esančių
įstaigų apskaitos lygmens stebėseną. Švietimo kokybės požymiai būtų informacinių centrų,
netradicinio ugdymo naujai įsteigtų įstaigų skaičiaus didėjimas, ar bent nemažėjimas,
priklausomai nuo savivaldybės gyventojų demografinės situacijos ir realių poreikių. Ne mažiau
svarbu 1.8. lentelėje pateiktus rodiklius tinkamai interpretuoti ir komentuoti. Bendras švietimo
įstaigų vykdančių ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą skaičius savivaldybėje, tradicinio ir
netradicinio ugdymo IPU programas vykdančių įstaigų skaičius, naujai įsteigtų tradicinio ir
netradicinio IPU grupių skaičius, informacinių centrų tėvams skaičiaus savivaldybių
administracijų vadovams svarbus tuo, kad būtų galima vykdyti jų skaičiaus ir procentinės raiškos
pokyčių stebėseną.
24
1.8 lentelė
Švietimo įstaigų vykdančių IPUP skaičiaus bendrieji monitoringo rodikliai (Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai)
Eil.Nr.
Rodikliai Metai Savivaldybės (valstybinė) įstaiga
Procentas nuo
bendro skaičiaus
Nevalstybinė įstaiga
Procentas nuo
bendro skaičiaus
1 2 3 4 5 6 7 1
Bendras įstaigų vykdančių IPU skaičius savivaldybėje.
2
Tradicinio ugdymo IPU ugdymo programas vykdančių įstaigų skaičius.
3
Netradicinio ugdymo IPU programas vykdančių įstaigų skaičius.
4 Naujai įsteigtų tradicinio IPU grupių skaičius. 5 Naujai įsteigtų netradicinių IPU grupių skaičius. 7 Uždarytų tradicinio IPU grupių skaičius 8 Uždarytų netradicinio IPU grupių skaičius 9 Informacinių centrų tėvams skaičius
Pastaba: geltonai žymėtas langelis nepildomas
Gautus rezultatus galima būtų aptarti ir lyginti laiko dinamikoje. Šiuo metu įvertinus esamą
būklę savivaldybėje, labiau siektinas yra tradicinių ir netradicinių IPU įstaigų balanso suradimas,
priklausomai nuo švietimo paslaugų gavėjų ir tiekėjų bei savivaldybės administracijos vadovų
poreikių, interesų bei galimybių. Siektinas rezultatas - kuo didesnė IPU paslaugų įvairovė.
Tarkim, yra štai kokia situacija: iš vienos pusės - tradicinė IPU įstaiga su įsisenėjusiomis
problemomis neveiksmingu darbu, nedideliu vaikų skaičiumi grupėse, per dideliu pedagogų
skaičiumi, nuolatiniais vaikų tėvų ir mikrorajono gyventojų skundais dėl IPU įstaigos darbo ir iš
kitos pusės - žinome, kad tame rajone yra iniciatyvinė pedagogų ir vaikų tėvų grupė, norinti steigti
netradicinę IPU įstaigą. Kyla klausimas - ar ne veiksmingiau būtų neveiksmingai dirbančią įstaigą
reorganizuoti, pakeičiant personalą ir vadovus bei steigiant tame pačiame pastate naują
25
netradicinę IPU įstaigą? Taip pat ne mažiau svarbu, kad tokie sprendimai būtų suderinti su rajono,
kurioje ją planuojama steigti, bendruomene ir gyventojais.
Kita vertus, svarbu stebėti ir tokius rodiklius, kaip naujai įsteigtų tradicinio ir netradicinio
IPU grupių skaičių, bei uždarytų tradicinio ir netradicinio IPU grupių skaičių. Analizuojant gautus
duomenis, reikėtų orientuotis dar ir į vaikų skaičiaus pokyčius. Be lyginamojo vertinimo tarp
valstybinių ir nevalstybinių įstaigų, svarbūs ir kiti IPU rodikliai. Jei savivaldybėje nekinta vaikų
skaičius ir nesisteigia naujos švietimo įstaigos vykdančios IPUP, o tik siekiama uždarinėti šias
įstaigas, tai galėtų būti signalas, kad iš tikrųjų IPU sistema savivaldybėje yra mažiau veiksminga
ir mažiau prieinama. Siektinas rezultatas savivaldybių administracijų vadovams būtų palankus
uždaromų IPU įstaigų ir naujai steigiamų švietimo įstaigų vykdančių IPUP santykis.
1.9 - 1.10 lentelėse pateikti tradicinių ir netradicinių švietimo įstaigų vykdančių IPUP
finansiniai rodikliai. Šių rodiklių lyginimas savivaldybių administracijų vadovams naudingas
stebint finansinių resursų pasiskirstymą. Primename, jog šių rodiklių stebėsena ir fiksavimas nėra
privalomi, tačiau kiekvienais metais matyti lėšų pasiskirstymą tarp tradicinių ir netradicinių
švietimo įstaigų vykdančių IPUP tarp valstybinio ir nevalstybinio IPU sektoriaus yra naudinga,
siekiant gerinti IPU veikmingumą. Tarkim, stebint šiuos rodiklius galime pastebėti, kad vienos
įstaigos už ženkliai mažesnius finansinius išteklius pasiekia geresnį rezultatą, nei kitos švietimo
įstaigos vykdančios IPUP.
26
1.9 lentelė
Tradicinių švietimo įstaigų vykdančių IPUP finansiniai rodikliai (Duomenis pildo ir modeliuoja savivaldybių administracijų vadovai)
Eil.Nr. Rodikliai Metai
Savivaldybės (valstybinėje) įstaigoje suma
litais
Nevalstybinėje įstaigoje suma
litais
1 2 3 4 5 1
Bendras savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kurį skiria savivaldybės administracija IPU įgyvendinimui.
2
Vidutinis savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų vienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai kiekis
4
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtų renovacijai atlikti įstaigoms vykdančioms IPU.
5
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtas ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkai tobulinti ir inventoriui įsigyti
6
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtas įstaigų vykdančių IPU personalo atlyginimams
7
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas savivaldybės administracijos vieno vaiko išlaikymui IPU.
8
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas vieno vaiko išlaikymui ikimokykliniame ugdyme
9
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas vieno vaiko išlaikymui priešmokykliniame ugdyme
10
Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti vaiko tėvai ikimokykliniame ugdyme.
11
Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti vaiko tėvai priešmokykliniame ugdyme.
12
Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti socialiai remtinos šeimos vaiko tėvai.
13
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skiriamas pedagogų kvalifikacijai kelti
14
Rėmėjų t.y. ne savivaldybių biudžeto ikimokyklinio ugdymo įstaigų gaunamos lėšos
Pastaba: Nevalstybinių įstaigų finansiniai rodikliai bus skaičiuojami tik įvedus IPU krepšelio metodiką.
27
1.10 lentelė
Netradicinių švietimo įstaigų vykdančių IPUP finansiniai rodikliai (Duomenis pildo savivaldybių administracijų vadovai)
Eil.Nr. Rodikliai Metai
Savivaldybės (valstybinėje) įstaigoje suma
litais
Nevalstybinėje įstaigoje suma
litais
1 2 3 4 5 1
Bendras savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kurį skiria savivaldybės administracija IPU įgyvendinimui.
2
Vidutinis savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų vienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai kiekis
4
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtų renovacijai atlikti įstaigoms vykdančioms IPU.
5
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtas ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkai tobulinti ir inventoriui įsigyti
6
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skirtas įstaigų vykdančių IPU personalo atlyginimams
7
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas savivaldybės administracijos vieno vaiko išlaikymui IPU.
8
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas vieno vaiko išlaikymui ikimokykliniame ugdyme
9
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis, kuris skiriamas vieno vaiko išlaikymui priešmokykliniame ugdyme
10
Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti vaiko tėvai ikimokykliniame ugdyme.
11
Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti vaiko tėvai priešmokykliniame ugdyme.
12
Lėšų kiekis, kurį už vieną vaiką turi sumokėti socialiai remtinos šeimos vaiko tėvai.
13
Savivaldybės biudžeto lėšų kiekis skiriamas pedagogų kvalifikacijai kelti
14
Rėmėjų t.y. ne savivaldybių biudžeto ikimokyklinio ugdymo įstaigų gaunamos lėšos
28
1.11 lentelė
Švietimo įstaigos vykdančios IPUP duomenų pateikimo ataskaita (Duomenis pildo ikimokyklinio ugdymo įstaiga)
Įstaigos pavadinimas __________________________________________________________
Vietovė (pabraukti): Didmiestis, miestas, miestelis, kaimas.
Eil.Nr.
Rodikliai Skaičius
1 2 3 1 Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius 2 Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupių skaičius. 3 Vadovų pavaduotojų etatų skaičius
4 Bendras pedagogų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais etatų skaičius
5 Bendras nepedagoginių darbuotojų dirbančių etatų skaičius 6 Technikinio personalo etatų skaičius 7 Bendras ikimokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikų skaičius.
8 Bendras ikimokyklinio ir priešmokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikų (lopšelio) grupių skaičius.
9 Pedagogų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikais etatų skaičius
10 Bendras ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikų skaičius. 11 Bendras ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikų grupių skaičius. 12 Pedagogų dirbančių su ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikais etatų skaičius 13 Priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikų skaičius. 14 Priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikų grupių skaičius. 15 Pedagogų dirbančių su priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikais etatų skaičius 16 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius 17 Ikimokyklinio 0-3 amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius 18 Ikimokyklinio 4-5 amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius 19 Priešmokyklinio nuo 6 amžiaus specialių poreikių vaikų skaičius
20 Švietimo pagalbos specialistų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais etatų skaičius
21 Bendras gyvenančių socialiai remtinose šeimose IPU dalyvaujančių vaikų skaičius 22 Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 0 - 3 amžiaus IPU dalyvaujančių vaikų skaičius
23 Gyvenančių socialiai remtinose šeimose 4 - 5 amžiaus ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius
24 Gyvenančių socialiai remtinose šeimose nuo 6 metų amžiaus priešmokyk1iniame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius
25 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus migruojančių šeimų vaikų skaičius 26 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus gabių vaikų skaičius 27 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus netradicinio ugdymo vaikų grupių skaičius 28 Laisvų vietų skirtų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams skaičius 29 Vaikų skaičius gyvenančių toliau nei 3 kilometrai nuo švietimo įstaigos vykdančios IPUP
Taip pat įstaigos vykdančios IPU privalo pateikti informaciją apie savo įgyvendinamas
programas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Siekiant gauti grįžtamąjį ryšį apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo
pagalbos paslaugų teikimo kokybę, veiksmingumą ir prieinamumą, būtinas sistemingas aukščiau
išvardintų sričių ir rodiklių stebėjimas ir lyginimas. Savivaldybių administracijų vadovai
29
bendradarbiaudami su ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų bendruomenėmis turėtų vykdyti
išskirtų švietimo rodiklių monitoringą ir siekti užtikrinti tinkamą ikimokyklinio ugdymo įstaigų
veiklos kokybę, veiksmingumą ir prieinamumą.
Analizuojant aukščiau patektus duomenis, savivaldybių administracijų vadovai turėtų rengti
siūlymus savivaldybės tarybai dėl IPU vykdymo tobulinimo. Siūlymuose turėtų būti pateikiami
detalūs ir pagrįsti siūlymai dėl žmogiškųjų ir materialiųjų resursų sekantiems metams bei
artimiausiems trims metams. Žemiau pateikiame savivaldybių tarybai rengiamų siūlymų formas
(žr.1.12 ir 1.13 lenteles).
1.12 lentelė
Siūlymų savivaldybės tarybai dėl švietimo įstaigų vykdančių IPUP veiklos kokybės, prieinamumo ir veiksmingumo užtikrinimo projektas
(Duomenis pildo savivaldybių administracijų vadovai) Planuojamas poreikis atskirais
metais (+/-, vnt. Lt.) Eil.Nr.
Žmogiškųjų ir materialiųjų resursų poreikio rodikliai 2011 2012 2013
1 2 3 4 5 1 Vadovų pavaduotojų etatų poreikis 2 Bendras pedagoginių etatų poreikis 3 Nepedagoginių darbuotojų etatų poreikis 4 Technikinio personalo etatų poreikis
5 Ikimokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikams skirtų vietų skaičiaus poreikis.
6 Ikimokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikams skirtų grupių skaičiaus poreikis.
7 Pedagogų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio 0-3 metų amžiaus vaikais etatų poreikis
8 Ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikams skirtų vietų skaičiaus poreikis.
9 Ikimokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikams skirtų grupių skaičiaus poreikis.
10 Pedagogų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio 4-5 metų amžiaus vaikais etatų poreikis
11 Priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikams skirtų vietų skaičiaus poreikis.
12 Priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikams skirtų grupių skaičiaus poreikis
13 Pedagogų dirbančių su priešmokyklinio nuo 6 metų amžiaus vaikais etatų poreikis
14 Švietimo pagalbos specialistų dirbančių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais etatų poreikis
15 Vaikų gyvenančių toliau nei 3 kilometrai nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavežėjimui skirtų lėšų poreikis
Pastaba: jei planuojamas atskirų rodiklių sumažinimas jis rašomas su minuso (-) ženklų jei padidinimas su pliuso ženklu (+).
30
Gali būti ir taip, kad savivaldybės administracijos vadovai turi ir kitų siūlymų nei pateikti
1.12 lentelėje, tuomet jie juos gali užpildyti naudodamiesi 1.13 lentele.
1.13 lentelė
Papildomų siūlymų savivaldybės tarybai dėl švietimo įstaigų vykdančių IPUP veiklos kokybės, prieinamumo ir veiksmingumo užtikrinimo projektas
(Duomenis pildo savivaldybių administracijų vadovai) Planuojamas poreikis atskirais
metais (+/-, vnt. Lt.) Eil.Nr.
Kiti žmogiškųjų ir materialiųjų resursų poreikio rodikliai (įrašyti)
2011 2012 2013 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 6 7 8 9
10
Pastaba: Numatytų punktų gali būti daugiau nei 10. Jei planuojamas atskirų rodiklių sumažinimas jis rašomas su minuso (-) ženklų, o jei padidinimas su pliuso ženklu (+).
Atkreiptinas dėmesys, kad, planuojant ir modeliuojant ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo vykdymą, būtina numatyti, kaip galima įtraukti į šį procesą kitus socialinius partnerius ir
nevalstybinį sektorių, kaip pasinaudoti gerąja Lietuvos ir kitų šalių gerąja patirtimi.
31
1.2. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas
Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame IPU žmogiškųjų ir materialiųjų
resursų, planavimą, modeliavimą, IPU programų ir švietimo pagalbos paslaugų įvairovės plėtrą ir
siūlymų savivaldybės tarybai rengimą grįsti šiais pagrindiniais principais: .
� ugdymosi veikiant;
� atsakomybės;
� humaniško vystymosi;
� vaiko teisių į nevaržomą tobulėjimą;
� intelektualaus ugdymo;
� vaiko apsisprendimo teisių;
� individualumo;
� laisvės.
Šiame skyriuje siekiama atsakyti kaip vykdyti IPU ir švietimo pagalbos poreikių
tenkinimo planavimą, modeliavimą, užtikrinant šeimoms IPU programų ir švietimo pagalbos
paslaugų prieinamumą, veiksmingumą ir kokybę.
Planuojant IPU žmogiškųjų išteklių ir materialiųjų resursų programų, įvairovės plėtros
siūlymus, tikslinga apibrėžti pagrindinius šios veiklos principus.
Anot humanistinės pragmatinės ugdymo filosofijos pradininko J. Dewey (1961),
demokratinė ugdymo sistema privalo būti orientuota į vaiką ir jo interesus, kuri tarnauja žmogaus
laisvių aiškinimui, tobulinimui ir jų saugojimui. J. Dewey (1961) nuomone, laisvės neišaiškinsi,
nepatobulinsi ir neapsaugosi tuščiomis frazėmis, net stipriais reikalavimais. Ugdytiniai turėtų
aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, kurie lemia jų laisvus pasirinkimus, interesų kryptis, o tuo
tarpu pedagogas tampa pagalbininkas, kuris vaiko akyse turi savo teises ir akademinį
autonomiškumą, tačiau vaiko akyse jis nėra autoritetas. Ugdytojas suteikia vaikui laisvę veikime,
padeda atsiskleisti vaiko asmenybei, jos galioms. Vaiko ir pedagogo bendradarbiavimas kuria
ugdymo planus, skatinančius vaiko aktyvumą, bet tuo pačiu ugdančius atsakomybę prisiėmimą už
individualios veiklos rezultatus (Ruškus, 2010). Remiantis Neill (1964), pedagogas ugdymo
procese atlieka pagalbininko ir vedlio vaidmenis, kai vaikas laisvai mokosi to, kas jam įdomu ir
atitinka individualius interesus
Ugdymasis veikiant. Vaikas turi viską patirti, pergyventi ir tik tuomet jis suvoks įgytą
patirtį. Kaip teigia J. Dewey (1961), vaiko vartojamų ir jam suvokiamų sąvokų formavimasis
32
įmanomas tik per vaiko asmeninę patirtį, kurią jis įgyja sąveikaudamas su aplinka. Vaikas
priklauso nuo aplinkos, vadinasi, jis ją išgyvena. Ugdymo įstaiga yra tos aplinkos organizatorė ir
išgyvenimų reguliuotoja. Pagal J. Dewey (1961) vaikas savo aplinką pergyvena:
� motyvuotai (žinodamas kodėl);
� kūrybiškai (progresuodamas);
� selektyviai (pasirenkant svarbesnius dalykus);
� vieningai (žmoniškųjų jėgų ir išgyvenamos aplinkos atžvilgiu).
Kritinės psichologijos atstovė Hviid (2005), teigia, kad vaikas aktyviai valdo savo
vystymosi procesą, o ne įprastai, kaip suaugusieji mano, perima iš jų jiems reikalingus ir teisingus
dalykus. Vaikas, kaip aktyvus socialinio dalyvavimo atstovas, veikia socialinėje ir kultūrinėje
veikloje, per kurią jis įsisavina žmonių tarpusavio santykių prasmę ir suvokia jų reikšmę.
Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip vaikas kryptingai ir savarankiškai geba pasirinkti veiklas ir
tuo pačiu geba mokytis iš savo pasirinkimo. Ugdymasis veikiant pabrėžia ugdymosi proceso
svarbą, o ne rezultatą (Monkevičienė, 2008).
Atsakomybė. Vaikui turi būti suteikiama daug atsakomybės, nepaisant vaiko amžiaus, nes
atsakomybės jausmas užtikrina dvasinį saugumą ir ugdo vaiko pasitikėjimą savimi (Neill, 1964).
Neill (1964) teigia, kad vaikas negali prisiimti atsakomybės už tai, kam jis dar nėra pasiruošęs ir
atsakomybės prisiėmimas negali būti siejamas su amžiumi. Pedagogo dialogas su vaiku padeda
vaikui prisiimti atsakomybę už savo veiklą, o pedagogas tampa „dialogo žmogumi“ (Freire,
2000). Tikėjimas vaiku yra a priori dialogo reikalavimas, o dialogas kuria pasitikėjimą (Freire,
2000).
Humaniškas vystymasis. Humaniškas vystymasis svarbus todėl, kad vaikas perima
pradinius ryšius ir jungia juos su tėvu, mama, pedagogu ar su kitais visuomenės nariais ir taip
tampa visiškai nepriklausomu (Neill, 1964). Jis turi mokytis atpažinti pasaulį kaip individualų,
atrasti saugumą ne simbiotiniu prisirišimu, bet savo gebėjimu suprasti pasaulį intelektualiai,
emocionaliai ir meniškai. Vaikas privalo naudoti visas savo galias, kad atrastų sąsajas su pasauliu,
o ne saugumą per nusileidimą arba dominavimą (Neill, 1964).
Vaiko teisės. Į vaiką orientuotoje ugdymo paradigmoje teigiama, kad vaikas yra laisvas
savo galvojime ir veikime. Nevaržomam tobulėjimui turi būti suteiktos visos teisės (Neill, 1964).
Laisvas ugdymasis gina vaiko teises į „natūralų“, jo socialine prigimtimi grįstą mokymąsi
(Juodaitytė, 2004).
Intelektas. Ugdymas privalo būti intelektualus ir emocinis; tik intelektinio ugdymo
neužtenka. Modernėjančioje visuomenėje mes randame augantį intelekto ir jausmo atsiskyrimą,
kuriame vaikas tampa beveik bejėgis patirti viską, išskyrus mintis, todėl išryškėja emocinio
33
intelekto svarba (Neill, 1964). „Emocinis intelektas – žmogaus gebėjimas įgyti emocines žinias ir
įgūdžius, kurių reikia sėkmingam bendravimui su kitais žmonėmis, ir planuoti tas žinias ir tuos
įgūdžius sėkmingam bendravimui ir santykiams užtikrinti“ (Legkauskas, 2008, p. 384).
Apsisprendimo teisė. Apsisprendimo teisė – tai vaikui suteikta galimybė pačiam priimti
sprendimus ir suvokti kaip žmogaus funkcionuoja individualistinėje visuomenėje. Apsisprendimo
teisė apsaugo pedagogą nuo sprendimų priėmimo už vaiką. Vaikas pats nusprendžia kokį
sprendimą jam priimti, o iš pedagogo gali gauti paramą arba konsultacijas (Healey, 2001). Anot
Neill (1964), apsisprendimo teisę sudaro: savireguliacija, savarankiškumas, savigarba.
Savireguliacija – vaiko teisė gyventi laisvai be išorinio autoriteto kišimosi į vaiko kūnišką ir
dvasišką gyvenimą (Neill, 1964). Vaiko savarankiškumas atsiskleidžia jo laisvėje: elgtis ir judėti
ugdymo įstaigoje nevaržomai, kuomet jis atranda, jam nepažįstamus vaikus, su kuriais sieja
naujus ryšius, užmezga santykius ir plečia savo pažinimo sferą (Neill, 1964). Vaikas gerbia ir
teigiamai save vertina tuomet, kai žino, kaip elgtis. Reikia vertinti ir atkreipti dėmesį į vaiką, kai
jis elgiasi sąžiningai, garbingai ir gina kitų teises prieš neteisybę (Neill, 1964). Savigarba – reiškia
savęs gerbimą/jutimą, buvimo kažkuo arba vidinio identiteto turėjimą, kuri atspindi buvimą pačiu
savimi, savo egzistavimo vertės suvokimą (Gullov, 2005). Vaiko vertybės formuojasi vaikystėje,
todėl neatsiejamas vertybinis požiūris į vaiko ugdymą, ugdymo proceso metu.
Individualumas. Vaiko individualumas – tai pagarba vaiko teisėms, jo gebėjimams ir
veikimui, pagarba jam, kaip unikaliai asmenybei. Neill (1964) palaiko tvirtą tikėjimą vaiko
dorybėmis. Jis tiki, kad vaikas nėra „balta lenta“, o teigia, kad jis yra pilnas potencialo mylėti
gyvenimą ir intensyviai juo domėtis. Į vaiko orientuota ugdymo paradigma akcentuoja vaiko
individualumą ir pedagogo gebėjimą dirbti akcentuojant vaiko poreikius.
Laisvė. Vaikas turi jausti savo ir kito laisvę ir pajėgti jas derinti. Laisvė nereiškia leidimo.
Pasak Neill (1964), tai yra pagarba individui, kuri turi būti abipusė. „Laisvasis“ mokymasis
grindžiamas vaikų laisvės idėja, kuri tampa kaip alternatyva jų socialinei priklausomybei nuo
suaugusiųjų (Juodaitytė, 2004). Laisvė veikime ir pažinime, o suaugusieji: tėvai, artimieji,
pedagogai tampa tarpininkais tarp vaiko ir jo sąveikaujančios aplinkos. Juodaitytė (2004),
aprašydama į vaiką orientuotas ugdymo teorijos idėjas ir išryškindama sankirtas tarp tradicinio ir
„laisvojo“ ugdymo teigia, kad vaikai patys savaime, o ne suaugusieji kuria ir tobulina savo
vaikystę, joje mokosi kaip socialiniai individai, kurie perima suaugusiųjų patirtį, bet tuo pačiu
kuria ir savąją. Svarbus ir neatsiejamas tampa suaugusiojo požiūris į vaiką ir suvokimas, jog
vaikas turi būti savarankiškas, nes tik būdamas laisvas, jis nevaržomai gebės įgyti ir stiprinti
pasitikėjimą savimi. Pasitikėjimas vaiko laisve, jam sąveikaujant su aplinka yra būtina ugdymo
sąlyga (Juodaitytė, 2004). Į vaiką orientuotoje paradigmoje reikia atsisakyti tradicinių pažiūrų į
34
vaiką, kaip socialiai nevisavertį individą, gebantį tinkamai elgtis tik suaugusiems žmonėms
prižiūrint (Juodaitytė, 2004).
Juodaitytė (2004) analizuodama „laisvojo“ ugdymo kontekstą be laisvės, kur suaugusiųjų
pasaulis turi atsisakyti bet kokių prievartos būdų vaikystes pasaulio atžvilgiu, suteikti vaikams
teisę patiems pasirinkti savo kelią, išskyrė ir kitus į principus:
� lygybės - vaikystes pasaulis ir suaugusiųjų pasaulis yra dvi lygiavertes žmonijos bendro
pasaulio sudėtines dalys, jų vertingumas harmoningai papildo viena kitą;
� dialogo - vaikystes pasaulis, kaip ir suaugusiųjų, yra specifinis, tačiau per ugdymą nuolat
vyksta šių pasaulių tarpusavio sąveika, kuri yra edukacinis-kultūrinis dialogas;
� bendro egzistavimo (koegzistavimo) - vaikystes ir suaugusiųjų pasauliai yra lyg du
suverenūs pasauliai; vaikai nėra priklausomi nuo suaugusiųjų pasaulio, nepaisant to, kokiais
motyvais ši priklausomybe yra grindžiama;
� lygiagrečios raidos - vaikystes pasaulis yra paralelus suaugusiųjų pasauliui plečiasi, kartu
su juo tobulėja: atsiranda galimybe žmogui (vaikui) socialiai tobulėti, sudaromos sąlygos vidinio
ir išorinio „Aš“ harmonizavimuisi;
� vienovės - vaikystes pasaulis ir suaugusiųjų pasaulis nesudaro dviejų, vienas nuo kito
atskirtų pasaulių; tai bendras žmonių pasaulis, tai pasaulio visuma;
� toleravimo - vaikai suaugusiųjų turi būti palankiai priimami tokie, kokie yra,
nepriklausomai nuo jų socialinio brandumo ir kitų jų amžiaus sąlygotų elgsenos ar pasaulio
pažinimo būdų.
Į vaiką orientuotos ugdymo paradigmos dėmesio centru yra laisvas vaikas, kuris atskleidžia
asmenybines savybes, susiformuotas vertybes, pasižymi laisve veikime ir gebėjimu ugdytis
veikiant. Anot Neill (1964), ugdymo proceso metu nėra stengiamasi vaiką ugdyti pagal tam tikras
strategijas, tačiau paliekama teisė vaiko išsilaisvinimui ir augimui, kaip humaniškai asmenybei,
kurios vertybės yra orientuotos į kokybišką jų raišką.
Savivaldybių administracijų vadovams tikslinga siekti tyrimo „ikimokyklinio ugdymo
įvairovė: esama situacija ir visuomenės lūkesčiai mokslinio tyrimo ataskaitoje (Monkevičienė ir
kt. 2008)“ pateiktais rezultatais ir rekomendacijomis. Šis tyrimas atskleidė, kad jau yra nemaža
savivaldybių įsteigtų ugdymo įstaigų bei grupių įvairovė: penkių darbo dienų lopšeliai, penkių
darbo dienų, savaitiniai, sanatoriniai lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai;
ikimokyklinės grupės bendrojo lavinimo mokyklose; daugiafunkciniai dienos centrai (su vaikų
ugdymu), kūdikių bei vaikų namai; darželio dukterinės grupės, šeštadieninės, sekmadieninės
grupės; vasaros, sezoninės, stovyklos tipo grupės, dvikalbių, kitakalbių vaikų ugdymo grupės ir
kt. Nevyriausybinės, konfesinės organizacijos, įmonės, privatūs asmenys steigia įvairesnes, vaiko
35
ir šeimos poreikius tenkinančias, įstaigas: socialinės atskirties vaikų ugdymo, miško,
popamokines vaikų globos darželyje grupes. Taip pat steigia lopšelius, darželius, darželius-
mokyklas, šeštadienines, sekmadienines grupes ir kt., ten, kur yra šių įstaigų stygius. Statistikos
departamento duomenų bazėse nepavyko aptikti informacijos apie šių institucijų bei privačių
asmenų įsteigtas įstaigas.
Tyrimo rekomendacijose savivaldybių administracijų vadovams siūloma: 1) Numatyti
regioninius ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo uždavinius bei regionines bendriausias ugdymo
turinio gaires, kad savivaldybių ikimokyklinių įstaigų parengtos programos geriau atlieptų regiono
tėvų ir vaikų poreikius bei krašto ypatumus. Aprobuoti ne tik savivaldybių įsteigtų, bet ir privačių
įstaigų programas. 2) Ieškoti galimybių steigti daugiau įstaigų ar grupių atskiruose miesto
rajonuose. Steigti grupes kūdikiams bei daugiau grupių ankstyvojo amžiaus vaikams. Taip pat
steigti arba inicijuoti įvairesnių, vaikų ir tėvų poreikius tenkinančių ugdymo įstaigų bei grupių
steigimąsi: socialinės atskirties vaikų ugdymo grupių, vakarinių, pusės dienos, šeštadieninių,
sekmadieninių, vasaros, sezoninių, stovyklos tipo grupių, miško darželių ir pan. 3) Steigti arba
inicijuoti įvairesnių švietimo pagalbą teikiančių įstaigų bei grupių steigimąsi: diagnostinių,
terapinių, laikinos vaiko globos kritinėje situacijoje, į užsienį išvykusių tėvų vaikų trumpalaikės
globos ir kt. 4). Remiantis demokratiniu pasirinkimo laisvės principu, garantuoti tėvams teisę
pagal pageidavimą pasirinkti vaikų ugdymo instituciją. 5). Skatinti ikimokyklinių įstaigų
finansinio savarankiškumo procesus regione, motyvuojant įstaigas ieškoti nebiudžetinių
finansavimo šaltinių. 6) Ieškoti lankstesnės švietimo pagalbos paslaugų finansavimo sistemos,
padedančios plėtoti paslaugų apimtis ir įvairovę.
1.2.1. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams
Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame:
� sukurti ir palaikyti savo savivaldybių įstaigose efektyviai veikiančią švietimo pagalbos teikimo
ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams sistemą bei laiku ir kvalifikuotai:
- nustatyti vaikų specialiuosius poreikius;
- teikti jiems kvalifikuotą švietimo pagalbą;
- vykdyti švietimo pagalbos specialiųjų poreikių vaikams planavimą, organizavimą,
koordinavimą ir kontrolę.
36
� atsižvelgiant į realius poreikius, užtikrinti, pakankamą švietimo pagalbos, specialistų skaičių
pačiose savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose ar galimybę gautini šią pagalbą kitose
įstaigose;
� kelti pedagogų dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais kvalifikaciją, organizuojant
specializuotus mokymus ir konsultacijas bei vykdyti pedagogų įgytų kompetencijų raiškos
monitoringą;
� organizuoti šeimoms auginančioms specialiųjų poreikių vaikus specializuotus mokymus ir
konsultacijas;
Švietimo įstatyme 34 str. aiškiai deklaruojamas švietimo prieinamumas specialiųjų
poreikių asmenims. Čia teigiama, kad specialiųjų poreikių vaikui jo tėvų (globėjų, rūpintojų)
pageidavimu sudaromos sąlygos ugdytis arčiau jų gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio
ugdymo ir bendrojo lavinimo mokykloje visiškos, dalinės integracijos forma arba specialiojo
ugdymo programą vykdančioje mokykloje. Vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius įvertina,
ugdymo formą siūlo mokyklos specialiojo ugdymo komisija arba pedagoginė psichologinė
tarnyba. Mokyklą vaikui rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba. (švietimo įstatymas 34
straipsnis).
Monkevičienė, 2003 knygoje „Mano vaikai“ pateikia išsamią informaciją apie specialiųjų
ugdymosi poreikių turinčius vaikus priešmokykliniame amžiuje skirstant juos į - emocinių ir
elgesio problemų, specifinių pažinimo procesų ir savireguliacijos, kalbos, klausos, judesio ir
padėties bei intelekto sutrikimų turinčius vaikus. Taip pat knygoje pateikiami būdai kaip atpažinti
ir įvertinti specialiųjų ugdymosi poreikių vaiką.
Vaikas, turintis emocinių ir elgesio problemų (agresyvus elgesys). Agresyvus elgesys
yra toks veiksmas ar poelgis, kuriuo tikslingai siekiama pakenkti kitam, ką nors naikinti, t. y.
asmuo ketina pakenkti kitam, išlieti ant kito susikaupusį pyktį, reikalauti privilegijų, nori valdyti,
dominuoti ir pasirenka veiksmus, kurie sukelia fizinį skausmą, įžeidžia, žemina, naikina
(Monkevičienė, 2003).
Išskiriami prieš daiktus ir prieš žmones nukreipti agresyvūs veiksmai. Prieš daiktus nukreipti
agresyvūs veiksmai - kai jie atimami, laužomi, daužomi, užvaldoma žaidimo vieta ir kt. Vaikai
griebiasi šių agresyvių veiksmų, kad atimtų iš kito tai, ką šis turi, išstumtų iš žaidimo vietos, gautų
pirmumo teisę ir pan. Agresiją dažniausiai išreiškia fiziniais veiksmais.
Kokios agresyvaus elgesio priežastys?
1. Priešmokyklinio amžiaus vaikas vis dar elgiasi impulsyviai - jis automatiškai reaguoja į
kito žodžius ar veiksmus, jo atsako stiprumas tiesiogiai priklauso nuo to, kokį jausmą ir kaip
stipriai išgyvena.
37
2. Agresyvus elgesys gali būti išmoktas. Jei vaiko namų aplinkoje kas nors elgiasi agresyviai
ir taip valdo kitus, vaikas padaro išvadą, kad agresyvūs veiksmai leistini, tai stipraus žmogaus
bruožas ir išbando tokį elgesį, bendraudamas su kitais vaikais.
3. Agresyvaus elgesio vaikus moko televizija, kompiuteriniai žaidimai, įvairūs „šou“.
4. Agresyviau paprastai elgiasi ilgalaikės įtampos situacijoje esantys vaikai. Jie kur kas
jautresni, dirglesni, nervingesni nei kiti, jie pasižymi pykčio ir agresijos priepuoliais.
5. Agresyvus elgesys būdingas emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Šie vaikai
nuolat agresyviai elgiasi tam tikrose situacijose; dažnai sunku įžvelgti agresyvaus veiksmo ar
poelgio priežastį bei tikslą, nes agresyvus elgesys būna nukreiptas ne tik į kitą vaiką ar
suaugusįjį, bet ir į daiktus, netgi į patį save (Monkevičienė, 2003).
Dodge, Rudick, Berke 2006 knygoje ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas (iki 3
metų) nagrinėja ankstyvojo amžiaus vaikų netinkamo elgesio koregavimo galimybės.
Fizinė agresija, pykčio protrūkiai ir kandžiojimasis – dažniausiai pasitaikantys vaikų elgesio
iššūkiai. Dauguma ankstyvojo amžiaus (iki trijų metų) vaikų pedagogų kasdien kovoja su
tokiomis elgesio apraiškomis (Dodge, Rudick, Berke 2006).
Autorių siūlymu pirmiausia reikia nustatyti tokio elgesio priežastį. Netinkamas elgesys
paprastai būna pagalbos šauksmas. Vaikai, kurie to griebiasi, dažniausiai nemoka išreikšti savo
jausmų kitais būdais. Metinukai ir dvimečiai dar nesugeba pykčio ir frustracijos nusakyti žodžiais.
Tuo atvejų reikia stebėti vaikų poreikius, bet ne jų veiksmus. Pasistenkite įsivaizduoti, ką galėtų
pasakyti mažylis, jei mokėtų kalbėti. Šioje vietoje pasak Dodge, Rudick, Berke 2006 tikslinga
kelti klausimus: kuriuo dienos metu jis taip elgėsi?, su kuo tai susiję?, kas buvo prieš
nepageidautiną įvykį?
Baimių turintis vaikas. Kaip padėti vaikui įveikti baimes (Monkevičienė, 2003).
� Pastebėjus, kad vaikas kažko bijo, bandyti tiksliau nustatyti, ko jis bijo, kokia jo baimė, kada ir
dėl ko ji atsirado. Skatinti vaiką piešti baimę, kalbėti apie ją saugiomis aplinkybėmis
� Nekartoti frazių, menkinančių vaiko baimę arba jį patį:
� Jei vaiko baimės neapibrėžtos - vaikas bijo tamsos ir sako, kad po lova yra „baubas“, nereikia
„varyti“ jo iš po lovos.
� Vaikui reikia sudaryti sąlygas kuo įvairiau išreikšti baimę - kalbėtis, piešti, vaidinti.
� Jei vaikas bijo ko nors konkretaus, sudarykite galimybę vaikui matyti kitus laimingus ir saugius
situacijoje, kuri jam kelia baimę.
� Vaikams, kurie turi neapibrėžtų baimių ir jaučiasi nesaugūs, sudaryti sąlygas veikti ir patirti
sėkmę, kad didėtų pasitikėjimas savimi. Palaikyti su jais artimą emocinį ryšį, rodyti jiems savo
meilę. Tuomet vaikas pasijunta saugus, svarbus ir reikalingas.
38
� Baimių turinčio vaiko negalima kritikuoti, negalima jam kelti per daug didelių lūkesčių - tuomet
ir jis kelia sau per didelius reikalavimus, o kai negali jų pasiekti, jaučiasi nieko vertas, niekam
nereikalingas.
� Baimių, ypač neapibrėžtų, turintiems vaikams negalima skaityti žiaurių, gąsdinančių istorijų,
žiūrėti filmų, nes baimė greitai persikūnija ir įgyja knygos ar filmo veikėjų pavidalą. Vaikas
pradeda bijoti vilko, roboto ar dar ko nors.
� Pedagogas ir tėvai taip pat neturėtų perdėtai emocingai rodyti savo baimės, pvz., kad bijo
griaustinio. Apie savo baimę su vaiku galima tik ramiai pasikalbėti saugiomis aplinkybėmis.
� Vaiko, turinčio baimių, tėvams reikia patarti nueiti su vaiku pas psichologą, kad specialistai
įvertintų vaiko būseną ir problemas, suteiktų kvalifikuotą pagalbą...
Depresyvus elgesys. Depresija yra ilgai užsitęsusi liūdesio ir apatijos būsena. Vaikas yra
prislėgtas, negali susikoncentruoti veiklai, mąstyti, jaučiasi bejėgis, vienišas, šalinasi suaugusiųjų
ir vienmečių.
Kaip padėti priešmokyklinę grupę lankančiam depresyviam vaikui (Monkevičienė, 2003)
1. Jei vaikas prislėgtas, būtina paskatinti bendrauti ir išreikšti jausmus. Tegul vaikas pabando
įvardyti savo nuotaiką, būseną, jausmus: „Viskas blogai“, „Niekas nepatinka:, „Nežinau, ko
noriu“, „Pykstu“. Jei vaikas nekalba, galima pasiūlyti pasirinkti klausytis jo nuotaiką
atitinkančios muzikos, išlieti jausmus popieriaus lape.
2. Skatinti atsigręžti į grupės realybę, mažiau galvoti apie save ir savo problemas. Sudominti
žaidimu su vienu ar kitu vaiku, skatinti išbandyti naują patrauklią veiklą, naujus efektingus
žaislus (švieselių žaismas, pypsėjimas ir kt.). Nepalikti vaiko vieno. Pastebėjus, kad pavargo,
nekalbinti, leisti pailsėti.
3. Ugdyti savarankiškumą, padėti laikytis taisyklių, susitarimų, - struktūruota nuosekli diena
padeda pačiam vaikui geriau organizuoti savo laiką ir veiklą, skatina formuotis savireguliacijos
įgūdžius.
4. Mokyti problemų sprendimo būdų.
5. Įtraukti vaiką į džiaugsmingą veiklą, pramogas, sugalvoti siurprizų, malonių netikėtumų.
6. Skatinti vaiko optimizmą - jam girdint nuolat kalbėti apie puikius dalykus, sėkmę, grožį,
džiaugsmą. Pavyzdžiui, pasigrožėti gražia lauko gėle, paukščio čiulbėjimu, pasidžiaugti skaniais
pusryčiais, pagirti močiutės gerumą ir kt.
7. Skatinti pasitenkinimo savimi jausmą - padėti pasiekti sumanymą ir už tai pagirti.
8. Sakyti vaikui komplimentus. Skatinti patį vaiką gerai kalbėti apie save ir savo gebėjimus,
sakyti komplimentus sau pačiam.
9. Siekti, kad vaikas turėtų nors vieną labai artimą žmogų, prie kurio galėtų prisirišti.
39
Specifinių pažinimo procesų ir savireguliacijos sutrikimų turintys vaikai.
(Monkevičienė, 2003).. Specifinių pažinimo procesų ir savireguliacijos sutrikimų turinčių vaikų
grupių bendri požymiai:
• Vaikų bendrieji intelektiniai gebėjimai pakankami, kartais netgi aukšti, tačiau susiformavę labai
netolygiai. Kai kurių vaikų bendrieji intelektiniai gebėjimai gali būti riboti, bet tik todėl, kad gerai
susiformavusių ir nepakankamai susiformavusių gebėjimų grupių yra beveik po tiek pat. Vaikai
geba išskirti, išskaidyti ir vėl sujungti į visumą, palyginti, sudaryti grupes, bando apibendrinti. Jie
perima ir išbando įvairius mąstymo būdus, įgyja probleminio, kritinio, kūrybinio mąstymo
pradmenų, taiko elementarias mąstymo strategijas. Gebantis mąstyti vaikas lengvai pasinaudoja
jam teikiama pagalba, pamažu suvokia savo problemas ir įgunda pats pastebėti bei išsitaisyti
klaidas.
• Vaikų jutimo organai nepakenkti, pvz., regėjimo ar klausos aštrumas nesutrikęs (vaikas gydytojo
kabinete mato visas raides, girdi dešimties žingsnių atstumu šnabždamus žodžius). Pedagogams
kartais atrodo, kad vaikas tai puikiai mato, tai neprimato (nepastebi smulkių skirtumų, netiksliai
kopijuoja), tai girdi, tai neprigirdi (netiksliai pakartoja ką tik ištartą žodį), tačiau taip nėra.
• Vaikams būdingi vieno ar kelių pažinimo procesų ar savireguliacijos sutrikimai. Jie gali turėti
dėmesio, atminties procesų sutrikimų, regimojo ar girdimojo suvokimo sutrikimų, jiems gali būti
būdingas ryšių tarp atskirų suvokimo sričių ir motorikos silpnumas ar sutrikimas, veiklos
numatymo, planavimo ir nuoseklaus atlikimo problemos.
• Pažinimo procesų ir savireguliacijos sutrikimus sąlygoja: minimalūs smegenų žievės ir kamieno
pakenkimai, nepakankama kai kurių smegenų struktūrų branda, smegenų ir nervų sistemos
funkcionavimo nedideli sutrikimai, nervinių procesų - sujaudinimo ir slopinimo - pakenkimai,
medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt. Taigi suvokimo regėjimu problemos kyla ne dėl akių ligų, o
dėl smegenų žievės laukų funkcionavimo sutrikimų.
• Vaiko laimėjimai menkesni nei jo mąstymo lygio teikiamos galimybės, todėl jis gali atrodyti
puse metų ar metais jaunesnis, nei yra iš tikrųjų. Teikiant specialią pagalbą, vaikas gali pasiekti
savo vienmečių lygį - atrodo, jo vystymasis paspartėja. Iš tiesų keičiasi tik laimėjimai, nes
mažinamas trikdantis atskirų pažinimo procesų poveikis bendram vaiko mąstymo lygiui.
• Vaiko laimėjimai labai netolygūs - vieni tokie pat kaip ir vienmečių, kiti - aiškiai prastesni. Jie
sunkiai ugdomi net tuomet, kai tam skiriama daug laiko, darbo bei pastangų. Visai kitaip būna, jei
laimėjimai menki dėl patirties toje srityje stokos - daugiau veikiant, dirbant sparčiai didėja ir
rezultatai.
Savireguliacijos sutrikimų turintys vaikai (Monkevičienė, 2003). Skiriamos dvi šių vaikų
grupės: hiperaktyvūs ir hipoaktyvūs. Hiperaktyvūs vaikai tie, kuriems labai sunku tinkamai
40
organizuoti savo veiklą - nusiteikti darbui, įsivaizduoti norimą rezultatą, pasirinkti, apsispręsti,
planuoti veiksmus, darbą kantriai atlikti iki galo, įveikti kliūtis ir pasiekti rezultatą. Vaikai
neramūs, nedėmesingi, impulsyvūs, kartais agresyvūs, judrūs, jie pasižymi sunkiai
kontroliuojamais netikslingais judesiais (hiperkinezės). Jie nesusikaupia patys, trukdo kitiems
vaikams, dažnai konfliktuoja. Nuo labai aktyvių, bet savireguliacijos problemų neturinčių vaikų
jie skiriasi tuo, kad dienos pabaigoje dažnai negali pasidžiaugti nė vienu užbaigtu darbeliu. Jų
aktyvumas neproduktyvus.
Manoma, kad hiperaktyvumo priežastis - smegenų kamieno ir kaktos skilčių nebrandumas,
nepakankamas funkcionavimas arba jose reguliuojamų procesų minimalus sutrikimas.
Kita savireguliacijos sutrikimų turinčių vaikų grupė - hipoaktyvūs vaikai, tai tie, kurių
veiklos tempas labai lėtas, jie vangūs, asteniški (staiga pavargstantys, išsenkantys). Šie vaikai
dažnai sėdi tarsi nutolę, žiūri „nematančiomis akimis“, atrodo „užsisvajoję“, nieko nenori, yra
labai pasyvūs.
Patarimus kaip ugdyti hiperaktyvius vaikus galime taip pat galime rasti Monkevičienės
2003 leidinyje „Mano vaikai”.
Regimojo suvokimo sutrikimų turintys vaikai (Monkevičienė, 2003). Tai vaikai, kurių
mąstymas nesutrikęs, gerai išlavėjęs gebėjimas suprasti kalbą ir kalbėti, suvokti jutimus kūnu,
jausti skonį, uosti. Šie vaikai ramūs, dėmesingi, kantrūs. Tačiau jie netiksliai suvokia, sunkiai
atpažįsta, skiria, pertvarko (skaido, jungia, grupuoja, apibendrina), įsimena matomus vaizdus,
simbolius.
Kaip ugdyti regimojo suvokimo sutrikimų turinčius vaikus taip pat galime rasti
Monkevičienės, 2003 m. leidinyje.
Viv East, Linda Evans 2008 m praktiniame vaiko specialių poreikių tenkinimo vadove
skirtame bendrojo lavinimo klasėms apibrėžiami šie saugumo regos sutrikimų turintiems vaikams
reikalavimai:
� Naudokite tokią grindų dangą, kad būtų galima atskirti skirtingas patalpos vietas.
� Grindų dangas reikia nuolat tikrinti: ar nėra skylių, slidžių vietų, sutrupėjusių laiptelių.
� Laiptelius / pakopas, laiptus ir turėklus pažymėkite baltomis juostomis.
� Ant didelių nespalvoto stiklo plotų priklijuokite lipdukų ar paveikslėlių.
� Venkite galvos aukštyje kabinti daiktus - augalus, pakabinamus žaislus, „skalbinių virvę"
piešiniams. Arba užtikrinkite, kad vaikas tikrai žinotų, kur yra šios „kliūtys".
� Būkite atsargūs su galvos aukštyje esančiais langais, kurie atsiveria į pagrindinę gatvę ar
žaidimų aikštelę.
� Visoje mokykloje ir aplink ją įrenkite tinkamą, tolygų apšvietimą.
41
� Pasistenkite, kad kiti mokiniai suprastų, kaip jie gali padėti regos sutrikimų turinčiam vaikui,
pavyzdžiui, susilaikydami nuo sūpavimosi pirmyn ir atgal savo kėdėse ar staigaus kėdės
atitraukimo norėdami atsistoti.
� Mokykloje skatinkite judėti tvarkingai - laikytis „kairiojo pakraščio" taisyklės ir nebėgioti.
� Mokykite vaikus ypač atsargiai elgtis su aštriais daiktais, tokiais kaip žirklės.
Audiovizualinių ryšių (garso ir vaizdo) sutrikimų turintys vaikai (Monkevičienė, 2003).
Vaikus, turinčius ryšių sutrikimų tarp suvokimo klausa ir rega, priešmokyklinėse grupėse
pastebėti sunku. Jie mėgsta vartyti knygas, piešti, konstruoti, dėlioti dėliones, bet taip pat yra
šnekūs, gerai orientuojasi erdvėje, kūno judesiai išlavėję. Vaikai patiria sunkumų, kai žodžiu
perteiktą informaciją turi išreikšti vaizdu (piešiniu, simboliu, ženklu) arba apžiūrėję piešinį,
schemą, modelį papasakoti kitam, ką matė, ką suvokė; kai reikia veikti su vaizdine medžiaga
pagal žodines nuorodas. Priešmokykliniame amžiuje tai beveik nepastebima, nes pedagogas ir
kalba, ir rodo paveikslą, ir demonstruoja judesiais. Todėl dar didesnė būna nuostaba, kai vaikas
pirmojoje klasėje patiria didelių mokymosi skaityti, rašyti, skaičiuoti problemų. Nes juk
skaitymas - tai raidės ar raidžių junginio, t. y. matomo vaizdo perkodavimas į garsą ir garsų
junginį, o rašymas - tai garso ir garsų junginio perkodavimas į vaizdą (raidę ir raidžių junginius).
Čia vaikas patiria didelių sunkumų.
Atminties sutrikimų turintys vaikai. Vaikus, turinčius atminties sutrikimų,
priešmokyklinių grupių pedagogai atpažįsta labai lengvai - jie pastebi, kad vaikai sunkiai įsimena
eilėraštukus, daineles, judesius, sunkiai įsidėmi naujai išgirstą žodį, neatsimena nuorodų, prašymų
(Monkevičienė, 2003). Leidinyje Monkevičienė, 2003 pateikia informacija kaip ugdyti atminties
sutrikimų turinčius vaikus? t.y. taikyti įsiminimo problemas kompensuojančius būdus, taikomi
mechaniniam išmokimui alternatyvūs patirties kaupimo būdai, ugdomos vaiko įsiminimo
strategijos, treniruojamas gebėjimas įsiminti.
Kalbos sutrikimų turintis vaikas (Monkevičienė, Lapačionienė, 2003). Įvairios priežastys
gali sukelti kalbos ir komunikacijos sutrikimus. Tam įtakos turi, kokios vaikų įgimtos biologinės
savybės, kokie ir kokiu vaiko amžiaus tarpsniu buvo įgimti ar atsirado centrinės nervų sistemos
pažeidimai, kokia vaiko kalbinė kultūrinė aplinka.
Kalbėjimo sutrikimai pasiskirsto šitaip:
� Fonetiniai kalbėjimo sutrikimai (vaikai netaisyklingai artikuliuoja garsus, tačiau gerai girdi,
suvokia ir skiria kalbos garsus).
� Kalbėjimo tempo sutrikimai (vaikai kalba greitu arba lėtu tempu).
� Balso sutrikimai (silpnas balsas, dalinis balso sutrikimas ar visiškas jo nebuvimas, rezonavimo
sutrikimai).
42
Kalbos sutrikimai:
� Fonologiniai kalbos sutrikimai (vaikai netaisyklingai taria ir skiria iš klausos garsus, t. y. turi ir
foneminio suvokimo trūkumų).
� Kalbos neišsivystymas (vaikai turi normalią klausą ir intelektą, tačiau neišlavėjusios visos jų
kalbos sistemos, apimančios fonetiką, leksiką ir kalbos gramatinę sandarą; jis gali būti įvairių
laipsnių - nestiprus, vidutinis ir stiprus).
� Sulėtėjusi kalbos raida (vaikai neturi organinių galvos smegenų pažeidimų, tačiau jų kalba
plėtojasi lėčiau).
� Sutrikdyta kalbos raida (susiformavusi kalba išnyksta po galvos smegenų pažeidimo).
Įvairūs komunikacijos sutrikimai
� Mikčiojimas (kalbėjimo ritmo sutrikimas).
� Mutizmas (vaikai nekalba dėl psichologinių priežasčių).
Pedagogas, dirbantis priešmokyklinio amžiaus grupėje ir pastebėjęs ar įtaręs, kad vaikai
turi kalbos sutrikimų, privalo rekomenduoti tėveliams kreiptis į logopedą konsultacijos.
Logopedas išsamiai ištiria vaiko kalbą, pasižymi tyrimo rezultatus, nurodo logopedinę išvadą apie
kalbos sutrikimą, sudaro individualių ir pogrupinių pratybų programas.
Klausos sutrikimų turintis vaikas (Monkevičienė, Norvaišienė, Gudauskienė, 2003).
Klausos sutrikimas - tai klausos jautrumo susilpnėjimas, trukdantis išmokti sakytinę kalbą ir
bendrauti ja. Klausos sutrikimai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: neprigirdėjimas ir
kurtumas.
Neprigirdėjimas - tai įvairus klausos jautrumo susilpnėjimas, galintis siekti kurtumą, bet
visada lieka galimybė suvokti kalbą, pavyzdžiui, panaudojus klausos aparatą. Neprigirdėjimas
pagal klausos sutrikimo laipsnį skirstomas į šias kategorijas:
� Nedidelis (26- 40 dB) - gali kilti sunkumai išgirstant silpną garsą ar kalbėjimą per atstumą.
Sunkiai suvokiama neraiški kalba. Triukšmingoje aplinkoje, pvz., sporto salėje, baseine ar
žaidžiant vaikų būryje mažėja galimybė suprasti kitų kalbą. Gali atsirasti tam tikri tarties
trūkumai. Vaikas gali naudotis klausos aparatėliu.
� Vidutinis (41 - 55 dB) - supranta įprastą pokalbį 1 - 2 m atstumu akis į akį su kalbančiuoju.
Kalbos ir kalbėjimo raida veikiama tik nereikšmingai, tačiau vaikas dažnai sunkiai suvokia įprasto
garsumo kalbą. Vidutinis klausos sutrikimas riboja vaiko žodyną, atsiranda kiti kalbos, tarties
nesklandumai ir trūkumai. Dirbant grupėje vaikas turi sėdėti arčiau auklėtojos. Turi naudotis
individualiu klausos aparatėliu.
� Stiprus (56 - 70 dB) - supranta kalbėjimą 0,5 - I m atstumu. Dažnai vaikas sunkiai suvokia net
garsią kalbą, nesupranta naujų žodžių, sąvokų. Jis turi sėdėti arčiau prie garso šaltinio. Kyla
43
sunkumai vaikui kalbantis, suprantant kalbą grupėje. Vaikas turi ribotą žodžių rezervą, jo žodinė
kalba skurdi. Grupėje gali būti pasyvus. Būtinai reikės specialiosios pagalbos formuojant
pagrindinius vaiko kalbos įgūdžius, plečiant žodyną, mokant gramatikos ir skaityti. Atsiranda
psichologinė sutrikusios klausos įtampa, kai mažasis bendrauja su girdinčiaisiais, nes ne visa
garsinė informacija pasiekia, dėl to vaikas kartais gali būti pasyvus arba agresyvus.
� Labai stiprus (71 - 90 dB).
� Kurtumas - tai labai silpna klausa ar visiškas jos nebuvimas, kai net klausos aparatas nepadeda
suprasti kalbos. Girdimi tik ypač garsūs garsai, kartais pavieniai žodžiai. Vaikas gali suvokti tik
šauksmą ar klausos aparatu sustiprintą kalbą, o daugeliu atvejų nesuvokia net sustiprintos kalbos.
Kurtumas gali būti: praktiškas (daugiau kaip 91 dB) ir visiškas.
Sutrikusios klausos vaikus galima ugdyti keliais metodais: žodinės kalbos, bilingviniu
(dvikalbiu) ir totaliosios komunikacijos. Ugdant žodinės kalbos metodu, ugdoma ir bendraujama
su vaiku tik žodine kalba (sakytine, rašytine formomis ir naudojant daktilį - pirštų abėcėlę).
Tačiau patirtis parodė, jog tai nėra pats tinkamiausias sutrikusios klausos vaikų mokymo būdas,
todėl dabar Lietuvoje šie vaikai ugdomi totaliosios komunikacijos ir bilingviniu metodais.
Totalinės komunikacijos metodas - tai ugdymas vartojant įvairias žodinės kalbos formas, daktilį ir
kalkinę gestų kalbą (pažodinį vertimą).
Kurčiųjų vaikų ugdyme pirmenybė teikiama bilingviniam metodui, t. y. kai vaikas ugdomas
ir su juo bendraujama dviem - gestų ir žodine kalbomis. Tačiau šios kalbos vartojamos ne vienu
metu: gestų kalba tampa žodinės kalbos mokymo pagrindu, o skaitymui ir rašymui vartojama
žodinė kalba.
Bendravimo su sutrikusios klausos vaiku galimybės.
� Gestai: vizualinė kalba, naudojant savo žodyną ar įvairius gestus bei ženklus.
� Klausos aparatas: prietaisas, kuris stiprina garsus.
� Lūpų kalba: žodžių atpažinimas iš lūpų padėties ir veido išraiškos.
� Signalo prietaisai: siunčia šviesos arba vibracijos signalus, kurie padeda
atkreipti dėmesį.
Judesio ir padėties sutrikimų turintis vaikas (Monkevičienė, Liaudanskienė, 2003). Šie
vaikai negali laisvai judėti, jų kūno judesiai yra nekoordinuoti, sutrikusi pusiausvyra. Kuo
didesnis sutrikimas, tuo labiau jis pastebimas. Judesio ir padėties sutrikimų turintys vaikai
vadinami fizinę negalę turinčiais vaikais.
Prie judesio ir padėties sutrikimų priskiriami bendrosios ir smulkiosios motorikos
sutrikimai (apraksijos, dispraksijos), judesių koordinacijos sutrikimai, cerebrinis paralyžius ir
paralyžiniai sindromai, paveldimos ir kitos kilmės nervų-raumenų ligos bei skeleto-raumenų
44
ligos, galvos ir stuburo smegenų ydos. Judesio ir padėties sutrikimai yra paveldimi, įgyjami dėl
persirgtų ligų ar įvykusių traumų.
Ne visi judesio ir padėties sutrikimai sukelia tokius pakenkimus, dėl kurių būtinai reikia
specialiai ugdyti, todėl privalu atpažinti tuos sutrikimus, dėl kurių vaikas turi specifinių poreikių ir
kurie trukdo jį ugdyti pagal „Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą". Reikia
įvertinti motorinių ir kitų funkcijų pakenkimo laipsnį.
Šie vaikai negali išsiversti be įvairių specialistų pagalbos. Specialistų komanda, žinodama
gydytojo diagnostinę išvadą, turi ieškoti pakenktų funkcijų tolesnio lavinimo galimybių.
Kaip ugdyti judesio ir padėties sutrikimų turintį vaiką? (Monkevičienė, Liaudanskienė,
2003). Judesio ir padėties sutrikimų turinčių vaikų funkcijos nevienodai pakenktos. Vieni vaikai
vaikšto, tačiau turi pusiausvyros sutrikimų, kiti negali savarankiškai sėdėti ir neturi suformuotų
savarankiškumo įgūdžių, dar kiti turi aiškius stambiosios, smulkiosios motorikos sutrikimus ir yra
visiškai priklausomi nuo aplinkinių. Šiuos vaikus ugdyti reikia pradėti kuo anksčiau, tik
pastebėjus funkcijų sutrikimus. Kuo anksčiau vaikui bus suteikta pagalba, tuo bus geresni ugdymo
rezultatai.
Judesio ir padėties sutrikimų turinčiam vaikui priklausomai nuo funkcijos sutrikimo
laipsnio gali reikėti nemažos, o kartais ir labai didelės pagalbos. Ką turi padaryti pedagogai, atėjus
į grupę fizinę negalę turinčiam vaikui? Reikia vaiką pažinti, įvertinti jo gebėjimus, poreikius,
fizines galimybes. Vaiką vertina specialistų komanda: kineziterapeutas, ergoterapeutas (užimtumo
terapeutas), logopedas, grupės auklėtojos ir kiti specialistai (spec. pedagogas, psichologas).
Kiekvienas specialistas vertina savo veiklos sritį, nes tik gerai pažinus vaiką galima toliau
tinkamai jį ugdyti, teikti pagalbą.
Priešmokyklinės grupės pedagogų komanda kiek įmanydama turi prisitaikyti prie judesio
ir padėties sutrikimų turinčio vaiko poreikių. Jie turi žinoti:
� kokie yra judesio ir padėties sutrikimus turinčių vaikų poreikiai;
� kaip tuos poreikius tenkinti;
� kas tai turi daryti;
� kada tai reikia daryti.
Monkevičienės, Liaudanskienės, 2003 pirmiausia mes, suaugusieji, turime keisti savo
požiūrį į judesio ir padėties sutrikimų turinčius vaikus, bendrauti su jais, mokyti juos gyventi net
tada, kai sunku. Viską reikia daryti planingai, apgalvotai, niekada neskubėti, išlaukti, aktyvinti
patį vaiką, jį skatinti. Šiems mažiesiems reikia viso to, ką gauna kiti vaikai: meilės, aplinkinių
supratingumo, galimybės mokytis, žaisti, bendrauti. Jie, kaip ir visi kiti vaikai, nori gyventi
visavertį gyvenimą.
45
Sutrikusio intelekto vaikas (Monkevičienė, Kišonienė, 2003). Pradėjus ugdyti
ikimokyklinėje įstaigoje (ar mokykloje) sutrikusio intelekto vaiką, reikia įvertinti esamą situaciją,
t. y. nustatyti, kokių vaikas turi galimybių, gebėjimų, poreikių. Nors šie vaikai yra labai skirtingi,
juos būtina kryptingai ugdyti, sudarant palankias (specialias) ugdymo sąlygas. Gerai, kai su jais
dirba specialieji pedagogai ar pedagogai, išklausę specialiosios pedagogikos kursą ir pasirengę
darbui su šiais vaikais.
Intelekto sutrikimas - tai gebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų
bei socialinio prisitaikymo sutrikimų.
Protinės veiklos sutrikimą gali sukelti centrinės nervų sistemos ligos (meningitas,
encefalitas ir kt.), galvos smegenų traumos, paveldėjimas, įvairūs žalingi veiksniai. Kuo anksčiau
pažeidžiama vaiko centrinė nervų sistema, tuo pažeidimas palieka gilesnius pėdsakus jo
vystymesi.
Protinio atsilikimo atveju dominuoja mąstymo neišsivystymas, pažinimo procesų
sutrikimai (suvokimo, atminties ir kt.). Loginio mąstymo sutrikimas pasireiškia negebėjimu
adekvačiai apibendrinti, abstrahuoti, lyginti, priimti teisingus sprendimus ir pan. Dėl silpnos
atminties vaikas geriau įsimena tą medžiagą, kuri jį sudomina, sužadina emocijas, pateikiama
vaizdžiai. Jei užduotis susijusi su loginiu mąstymu, jos medžiaga įsimenama ypač sunkiai. Norint
įsiminti būtina kartoti. Jei vaikas „apkraunamas“ gausia informacine medžiaga, ją paprasčiausiai
užmiršta.
Svarbu žinoti, kad protiškai atsiliekantis vaikas mokosi vadovaudamasis ne loginiu
mąstymu, bet mechaniniu mokymusi.
Intelekto sutrikimo atveju vyrauja nevalingas dėmesys (sunku sukoncentruoti dėmesį
kryptingai, planingai veiklai). Dėmesys šokinėja nuo vieno objekto prie kito. Dirbdamas su tokiu
vaiku, pedagogas turi išoriškai reguliuoti ir skatinti jo veiklą. Vaikui pavargus, jo dėmesys ypač
susilpnėja.
Viena iš svarbiausių ugdymo proceso ypatybių - korekcinis kryptingumas. Korekcinių
užsiėmimų metu stengiamasi sumažinti neigiamą sutrikimų poveikį tolesniam vaiko vystymuisi.
Korekcinį darbą reikia dirbti nuolat. Ugdymas turėtų būti praktinio pobūdžio. Praktinė veikla
leidžia sudaryti palankias sąlygas vystyti ir koreguoti vaikų pažintines galimybes. Teorinis
mokymas turėtų būti sumažintas iki būtiniausio, prieinamiausio minimumo.
Reikėtų akcentuoti ypatingą vaizdumo vaidmenį. Geriau, kai demonstruojami natūralūs
daiktai, veiksmai.
46
Efektyvus yra tik toks vaizdumas, kuris veda vaiką nuo konkretaus daikto ir jo savybių
suvokimo prie jo esmės, pagrindinių dalykų suvokimo ir išdėstymo žodžiu, t. y. formuoja loginį
mąstymą.
Žinios turėtų būti elementarios, tokios, kurių reikės gyvenime. Ugdant protiškai atsiliekantį
vaiką, tikslinga žinoti, kad svarbiausiu tikslu reikėtų laikyti ne mokyklines žinias ir įgūdžius, o
socialinės adaptacijos formavimą: mokyti orientuotis socialinėje aplinkoje, bendrauti su
žmonėmis, laikytis elementariausių elgesio taisyklių, formuoti savitarnos, savitvarkos įgūdžius ir
pan.
Kryptingas, individualizuotas, metodiškai taikomas pedagoginis darbas koreguoja šių vaikų
fizinį ir psichinį vystymąsi. Vaikas turi gauti specialisto (specialiojo pedagogo, logopedo,
kineziterapeuto, socialinio pedagogo) pagalbą, turi būti mokomas pagal gebėjimus atitinkančią
ugdymo programą.
Bendrojo ugdymo įstaigų pedagogai turėtų siekti geriau ir tiksliau atpažinti ugdytinių
specialiuosius poreikius, nes baimę ir atstūmimą dažniausiai lemia informacijos apie specialiųjų
ugdymo(si) poreikių turinčius vaikus stoka.
Mokslininkų teigimu, sutrikusio intelekto vaikams savęs pajautimo, savojo „aš" išskyrimo
užuomazgos pasireiškia tik apie ketvirtuosius gyvenimo metus. Sutrikusio intelekto vaikai negeba
formuluoti ir analizuoti tarpusavio santykių su artimaisiais, vienmečiais. Visa tai atsiliepia vaiko
asmenybės raidai. Būtina ugdyti asmeninio kontakto su suaugusiais užuomazgas.
Siekiant formuoti identifikavimo mechanizmą, tikslinga mokyti vaidmeninių žaidimų.
Palengva reikėtų įtraukti tėvus į bendrą veiklą su vaiku, pedagogus (auklėtoją, specialųjį
pedagogą, kineziterapeutą) - į socialinių įgūdžių formavimą.
Korekcinis-pedagoginis darbas, formuojant savęs suvokimo pradmenis, apima keletą
aspektų:
� vaiko pažintis su jo paties kūnu;
� vardo, pavardės prasmės aiškinimas;
� lyties sampratos formavimas;
� elementarių poreikių, norų, interesų suvokimo formavimas;
� asmeninės socialinės-emocinės patirties formavimas ir pan.
Sėkmingam vaiko ugdymui ir ugdymuisi būtinai reikia tėvų ir pedagogų
bendradarbiavimo.
Dirbant su tėvais svarbu laikytis tokių nuostatų:
� formuoti pozityvų požiūrį į vaiką (teigiamų savybių akcentavimas);
� gerbti tėvų vaidmenį;
47
� skatinti, kad tėvai dalyvautų vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių pažinimo ir tenkinimo
procese;
� pateikti tėvams konkrečias ir detalias rekomendacijas;
� leisti pačioms šeimoms pasirinkti, kaip joms geriau įsitraukti į vaiko ugdymo procesą;
� stengtis įtraukti visą šeimą (tėvus, brolius, seseris ir kitus šeimos narius) bendradarbiauti;
� išlaikyti konfidencialumą;
� mokyti bendradarbiauti, organizuoti tėvams pratybas, skirtas tarpusavio santykiams stiprinti;
� kurti patariamąsias šeimos grupes, kuo daugiau tėvų įtraukti į diskusijas.
Kryptingai dirbant ir tinkamai vadovaujant protiškai atsiliekančio vaiko veiklai, jo
savarankiškumas gerokai sustiprėja.
Savivaldybių administracijų vadovams bent iš dalies būtina žinoti specialiųjų poreikių vaikų
ugdymo specifiką, nes šiai vaikų grupei reikalinga kompleksinė daugelio specialistų individuali
pagalba. Savivaldybių administracijų vadovai, žinodami vaikų specialiųjų poreikių požymius bei
šių poreikių vaikų buvimą IPU įstaigose, galėtų tinkamai planuoti, modeliuoti švietimo pagalbą
pedagogams ir spec. poreikių vaikus auginantiems tėvams.
1.2.2. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas migruojančių šeimų vaikams
Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame vykdant migruojančių šeimų
vaikų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo planavimą modeliavimą, siekti, kad:
� šiems vaikams būtų sudaromi individualus ugdymosi pasiekimų planai;
� šiems vaikams būtų kompensuoti ar išlyginti ugdymo programų kitose šalyse ir Lietuvoje
skirtumai;
� būtų teikiama kvalifikuotą šveitimo pagalbą vaikams ir tėvams;
� būtų keliama pedagogų dirbančių su migruojančių šeimų vaikais kvalifikaciją;
� būtų sudaryta galimybė bent iš dalies konsultuotis ir mokytis jų gimtąją kalba.
Toliau bus komentuojamas aukščiau pateiktų rekomendacijų pagrįstumas.
Nors sugrįžimas į Lietuvą dar netapo masiniu reiškiniu, vis dėl to nemažai asmenų dėl įvairių
priežasčių, nusprendė grįžti gyventi, dirbti ar mokytis į Lietuvą. Visoje Lietuvos teritorijoje
sugrįžę iš užsienio, ieško būsto, darbo ir mokymosi galimybių. Ypatingoje vietoje šioje
tarptautinio kraustymosi situacijoje atsiduria ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie neretai būna
gimę ne Lietuvoje, o kitose šalyse. Sprendimas keisti šalį dažniausiai nėra jų pačių, o jų tėvų
sprendimas. Todėl vaikai atsiduria dviprasmiškose situacijose. Jie palieka įprastas ugdymo ir
48
kalbines aplinkas, turi integruotis į jiems naujas ir nežinomas lietuviškas ugdymo bei kalbines
aplinkas. Akivaizdu, kad toks persikėlimas, „išsišakninimas“ ir „įsišakninimas“ negali nepalikti
pėdsakų jų psichiniame ir socialiniame pasaulyje( Ruškus, 2008).
Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007-2008 metų
plane numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga už užsienyje gyvenusių
(gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams galimybių užtikrinimą
integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir palankių sąlygų stoti į aukštąsias mokyklas
sudarymą, projektų reikiamų teisės aktų dėl neigiamo poveikio laikinai į užsienio valstybes
išvykstančių dirbti tėvų vaikų socializacijai šalinimo parengimą.
Šias migracijos pasekmes ir su tuo susijusias problemas nuolat jaučia migruojančių
(išvykstančių ar grįžtančių) šeimų vaikai bei pedagogai.
Pasak Monkevičienės, Landsbergienės, (2003) Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo sistemai tenka susidurti su naujais iššūkiais ne vien su Lietuvos respublikos piliečiais
pastaruoju metu Lietuvoje gyvena ir mokosi įvairių tautybių asmenys bei jų vaikai. Kiekviena
grupė reikalauja pakankamai individualaus ir diferencijuoto požiūrio į kiekvieną vaiką.
Kiekvienas vaikas - jau nekalbant apie vaiką iš kitos šalies - turi savitą kultūrinį kontekstą, kurį
atsineša į grupę. Dar prieš kalbėdami apie įvairiapusišką kultūrine prasme ugdymo turinį, turime
paminėti, jog svarbu suprasti, kaip save ir aplinkinius suvokia penkiamečiai. Jie jau nebėra
„tabula rasa“: jie jau girdėjo, matė ir susiformavo tam tikrą požiūrį į žmonių panašumus ir
skirtumus, tačiau vis dar labai atviri naujai informacijai. Monkevičienė, Landsbergienė, (2003)
akcentavo amerikiečių edukologo Derman-Sparksas išskirtus bruožus, būdingus penkiamečiams.
1. Susiformavęs lytinis ir rasinis identitetas. Vaikas supranta, kad tai yra nekintantis
vienetas.
2. Supranta, kad yra šeimos narys. Domisi kitų šeimomis. Pvz., kodėl Agnė gyvena tik su
mamyte?
3. Ypač domisi vaikų požiūriu į tai, kas jį išskiria.
4. Domisi lytiniais, rasiniais, etniniais, fiziniais žmonių panašumais ir skirtumais.
5. Pradeda domėtis socioekonominiu statusu, amžiumi (Man penkeri. Aš moku daugiau nei
mano brolis ir pan.), senėjimu (Kas bus, kai man bus tiek, kiek močiutei? Ir pan.).
6. Kuria įvairias teorijas, kuriomis bando aiškinti žmonių skirtumus.
7. Ypač imlus neigiamiems socialiniams stereotipams.
8. Lengvai priima stereotipus. Pradeda erzinti ar atstumia tuos, kurie neatitinka „normų".
Pavyzdžiui, apkūnius, nešiojančius akinius ir pan.
49
9. Padidėja galimybė, kad jį erzins ar atstums dėl to, kad išsiskiria.
10. Geba kritiškai mąstyti apie stereotipus; gali lyginti realybę su stereotipais; supranta, kas
yra teisinga, o kas - ne.
11. Pradeda mąstyti, kad gali kitus įskaudinti (pravardžiavimas, erzinimas).
12. Yra subrendęs priimti savo ir kitų skirtumus.
13. Gali kritiškai mąstyti apie tam tikras visuomenės normas, bet tik per asmeninę prizmę.
Pvz., kai kurie žmonės sako, kad žmonės vežimėliuose negali dirbti parduotuvėse, tačiau teta
Agnė dirba.
14. Randa būdus, kaip reaguoti į nedorą elgesį ar komentarus.
15. Tinkamai reaguoja j istorijas apie žmones, kurie kovojo už lygybę - ypač jei tokių žmonių
buvo ar yra jo aplinkoje.
16. Suaugusiojo padedamas, gali imtis konkrečių veiksmų, kad atstumtąjį įjungtų j grupę.
Monkevičienė, Landsbergienė, 2003 rekomendacijose pedagogui dirbančiam
daugiakultūrinėje grupėje teigia, kad reikia: išsikelti tikslus, išsiaiškinti vaiko patirtį bei kultūrines
nuostatas, atlikti išsamią kryptingą savianalizę, įjungti informaciją ugdymo turinį bei procesą
apie vaiko kultūrinę aplinką.
Daugiakultūrinėje aplinkoje, kokioje dabar mes gyvename, geriausia išeitis, kai viskas
integruojama, kai žmonių skirtumai ir panašumai plečia vaiko akiratį bei ugdo jo toleranciją.
Ugdytojas turėtų surinkti visą įmanomą informaciją apie kiekvieno vaiko šeimą, o vėliau tą
informaciją įjungti į ugdymo turinį, kad visi grupės vaikai susipažintų su skirtingų kultūrų
atstovais bei išmoktų juos vertinti ir gerbti.
Taikytini darbo būdai ir metodai. Darbo su šiais vaikais tikslas - įjungti juos į darželio
bendruomenę bei adaptuoti jų elgesį priklausomai nuo situacijos. Ugdytojų tikslas šiuo atveju -
padėti išlaikyti pirminį kultūrinį identitetą ir išmokyti vaiką efektyviai funkcionuoti visuomenėje,
kurioje jis atsidūrė. Kad pedagogą lydėtų sėkmė, patartina: pedagogas turi gerai suprasti ryšį tarp
vaiko vystymosi ir kultūros.
Kalbos ugdymo būdai. Pasak Monkevičienės, Landsbergienės, (2003) bene didžiausia
problema, susidūrus su migrantų ar iš kitų kultūrų atėjusiais vaikais, yra kalbos barjeras.
Mokslininkai dar ir dabar ginčijasi: ar reikia vaiką „įmesti" į naujos kalbos terpę ir taip priversti
išmokti, ar reikia tvirtinti gimtosios kalbos pamatus pamažu integruojant ir kitą kalbą. Žinoma, jei
pedagogas nemoka vaiko gimtosios kalbos (taip dažniausiai ir būna), tai išeitis tėra viena. Si
problema ypač aktuali JAV, kur net 14% moksleivių namuose kalba ne anglų kalba, todėl toje
šalyje ir atlikta daugiausia tyrimų. Kad ir kaip būtų, tyrimai rodo, kad vaikams daug geriau (ne tik
emociškai, bet ir akademine prasme), jei jie visų pirma gerai išmoksta gimtąją kalbą. Pvz.,
50
Kalifornijos Karpinterijos mieste buvo atliktas tyrimas, kurio metu tirti ispaniškai kalbantys
vaikai. Pirmąją grupę sudarė vaikai, kurie ėjo į „ispaniškai kalbančius“ darželius (su anglų kalbos
mokymu), o antrąją - į „angliškai kalbančius“. Pradinėse klasėse daug geresnių rezultatų pasiekė
vaikai, kurie ėjo į „ispaniškai kalbančius“ darželius ir mokėsi anglų kaip antrosios kalbos. Tačiau
dėl visai suprantamų priežasčių tokių programų, kuriose visi vaikai galėtų mokytis gimtąja kalba,
pasiūla yra neįmanoma. Kaip tokiam vaikui gali padėti pedagogas? Visų pirma jis turi išmanyti
kalbos išmokimo procesą ir pritaikyti ugdymo turinį ypatingam atvejui.
� Pirmojoje naujos kalbos išmokimo stadijoje vaikai tik klausosi ir bando iššifruoti dar
nepažįstamus kodus.
� Antrojoje naujos kalbos išmokimo stadijoje vaikas jau supranta pagrindinius, dažniausiai
vartojamus žodžius ir turi savo - jau internalizuotą - žodynėlį.
� Trečiojoje naujos kalbos išmokimo stadijoje vaikai pradeda kalbėti trumpais sakiniais,
frazėmis ir gali visavertiškai bendrauti su kitais.
� Ketvirtojoje naujos kalbos išmokimo stadijoje vaikai laisvai bendrauja ir daro labai mažai
klaidų, tačiau tiksliniuose pokalbiuose vis dar trūksta žodyno bei įgūdžių.
Svarbiausia, kad kiekvienoje grupėje būtų sukurta kultūrine prasme visiems vaikams saugi
aplinka. Kultūrine prasme saugi aplinka - tai saugi ir psichologine, ir fizine prasme aplinka,
kurioje vaikas jaučiasi ramus ir reikalingas.
Monkevičienė, Mazolevskienė, (2003) analizavo dvikalbių vaikų lietuvių kalbos mokėjimo
ypatumus. Lietuvoje dvikalbystė priešmokykliniame amžiuje gana paplitusi. Be kalbų požiūriu
mišrių vedybų, kurios sudaro natūralias sąlygas ankstyvajai dvikalbystei formuotis, gana didelė
dalis vaikų (dažniausiai lietuvių ir rusų arba lietuvių ir lenkų) kalbų išmoksta, žaisdami su kita
kalba kalbančiais vaikais namų aplinkoje ar vaikų darželyje. Susidariusi situacija lingvistiniu
atžvilgiu gana sudėtinga: šeimoje vaikas kalba viena kalba (ar net keliomis, jei šeima
daugiakalbė), o ikimokyklinėje įstaigoje ugdomas ir bendrauja kita kalba. Tai neišvengiamai
tampa dvikalbystės ar net daugiakalbystės bei ją lydinčių problemų priežastimi ir įrodo, kad reikia
atkreipti dėmesį į dvikalbių vaikų lietuvių (valstybinės) kalbos ugdymo problemas.
Pastaruoju metu Lietuvoje plečiamos galimybės kurti valstybinės kalbos ugdymo darželiuose
bei mokyklose sistemą. Ugdymo institucijos ieško būdų, kaip ugdyti skirtingų tautybių vaikus
aktyviais Lietuvos piliečiais ir tuo pat metu - savos etninės kultūros puoselėtojais. Tautinių
mažumų vaikų kalbinio ugdymo tikslas - išugdyti dvikalbius visuomenės narius, gebančius laisvai
vartoti gimtąją ir valstybinę kalbas visose gyvenimo srityse ir visiems poreikiams tenkinti.
Vadinasi, formuotinas naujas požiūris į tautinėms mažumoms svarbias kalbas.
51
Pasak Monkevičienės, Mazolevskienės, (2003) dvikalbystė priešmokykliniame amžiuje -
įprastas reiškinys pasaulyje. Nėra nieko baisaus, jei vaikas mokosi kelių kalbų vienu metu, ypač
jei jo elementarūs poreikiai patenkinti. Vaikai atsirenka ir išmoksta tas kalbas, kurių jiems
labiausiai reikia (Raal, 1996). Jiems nekyla didelių problemų išmokti naują kalbą, - sunkumų
patiria netekę tos kalbos, kuria bendrauja su artimaisiais. Vaikai, kurie auga girdėdami daugiau
negu vieną kalbą, išmoksta vienodai gerai abi kalbas, lengvai gali „šokinėti" nuo vienos kalbos
prie kitos (Einon's, 1998).
Dvikalbystės tapsmo priešmokykliniame amžiuje tyrinėtojos A. Holmen, J. Norman (1993),
M. L. Nyberg (1996) išskiria įvairius gimtosios ir antros kalbos aspektus, dvikalbių vaikų
apibūdinimą. Jų požiūriu, gimtoji yra ta kalba, kuria vaikas bendrauja su tėvais ir kuria kalba
namie; jai priskiriama žmogaus identiteto ir jausminė prasmė. Iš kitų kalbų gimtoji išsiskiria tuo,
kad:
� yra pirmoji kalba, kurią žmogus išmoksta; daugeliui žmonių gimtoji kalba nėra oficiali
valstybinė kalba;
� yra emocinė kalba: jausmai kalbose skirtingai reiškiami, vienos kalbos žodį, apibūdinantį
stiprius jausmus, gana sunku nusakyti kita kalba;
� gimtąja kalba reiškiamos mintys, svajonės, ji yra gestų kalbos funkcionavimo pagrindas;
� ji yra kalba, kuria žmonės save su kuo nors tapatina, nes žmogus yra susijęs su kitais žmonėmis
ir jų aplinka;
� gimtąją kalbą žmogus moka geriausiai.
Gimtoji kalba nėra vien bendravimo (komunikacijos) priemonė; ji sąlygoja vaiko asmenybės
raidą, jo sąvokinį mąstymą (sąvoka - ne tik žodis, bet ir proto veiklos padarinys, reiškinio ar
daikto paskirties bei reikšmės įvardijimas), ja apibūdinami elgsenos (veiklos, elgesio) standartai
(„nedaryk kitiems to, ko nenori, kad tau darytų").
Dvikalbiai vaikai - vaikai, kurie kasdien bendrauja dviem ar daugiau kalbų ir nesuvokia tų
kalbų mokėjimo laipsnio. Vaikus, kurie dar iki mokyklos išmoksta ne vieną, o dvi (rečiau -
daugiau kaip dvi) kalbas tikslinga vadinti dvikalbiais.
Kad vaikai galėtų pasiekti aukštesnį kalbinį lygį, privalu atsižvelgti į tokius veiksnius teigė
Monkevičienė, Mazolevskienė, (2003):
� intelektą (ar vaikas atlieka savo amžiaus galimybes atitinkančias užduotis);
� ugdymosi gebėjimus (ar greitai vaikas įsidėmi ir naudoja išmoktą medžiagą);
� temperamentą (ar vaikas yra ekstravertas, pasitikintis savimi ir drąsus, ar intravertas, uždaras,
nepasitikintis savimi);
� vaiko komunikacinę ir kalbinę patirtį (kaip šeima ir pats vaikas bendrauja su kitos kalbinės
52
bendruomenės nariais, ar jis dalyvauja žaidimuose, kuriuose dialogas būtinas);
� mokymosi intensyvumo stilių (vaikas pirmenybę teikia ramiai, tyliai veiklai, jam reikia stiprių
emocinių išgyvenimų);
� amžiaus tarpsnių ypatumus (jaunesnių vaikų savivoka visuminė, jie mažiau susivaržę).
Savivaldybių administracijų vadovams svarbu suprasti, kad migruojančių ir dvikalbių vaikų
problemas reikia spręsti kompleksiškai, analizuojant esamą situaciją būtina ne vien švietimo
pagalbos specialistų veiklą bet ir specializuotos žinios su vaiku dirbančiam pedagogui.
1.2.3. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas netradicinio vaikų ugdymo įstaigoms ar grupėms
Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame:
� savivaldybių teritorijose sudaryti sąlygas ir skatinti kurtis netradicinio ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus institucijoms;
� skatinti kurtis netradicines įstaigas vykdančias ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kurios
turi aiškią ugdymo filosofiją, priemones ir metodikas, t,y. įstaigas ugdančias pagal „Montesori“,
Valdorfo, „Regio Emilija“, „Gardnerio“, „Pjažė“, „Suzuki“ ir kt. pedagogines idėjas.
� skatinti tradicinių ir netradicinių įstaigų tarpinstitucinį bendradarbiavimą;
� teigti visokeriopą materialinę, juridinę pagarbą jau veikiančioms netradicinėms ikimokyklinio
ugdymo įstaigoms.
� savivaldybės gyventojams teikti reikiamą informaciją apie netradicinio ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo institucijas.
Toliau leidinyje bus trumpai komentuojamas pateiktų rekomendacijų pagrįstumas.
Lietuvai būtina kuo didesnė vaikų ugdymo formų įvairovė, kuo didesnė šių formų
tarpusavio komunikacija ir pažinimas. Edukacinės patirties dalinimasis tarp skirtingų tipų įstaigų,
pasirinkimo įvairovės didinimas sudaro prielaidas didinti ugdymo prioritetų susivokimą, vaiko
ugdymo principus, taip pat galimybes tėvams rinktis kuo įvairesnes ugdymo formas vietos, laiko,
pedagoginių idealų požiūriais. Gerosios patirties pasidalinimas turėtų vykti kuo labiau lokaliu,
vietiniu – instituciniu ar bendruomeniniu - lygmeniu. Čia svarbus vadybinis vaidmuo tenka
savivaldybių švietimo skyriams. Tyrime atskleisti požymiai sudaro prielaidas atpažinti gerąją
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo patirtį. Švietimo skyriai, atpažinę gerąją patirtį
turinčias įstaigas, gali inicijuoti gerąją, į vaiko orumą ir saviapsisprendimą orientuoto ugdymo,
patirtį turinčių tėvų, pedagogų ir vaikų vedamus diskusijų forumus. Jokios „iš viršaus nuleistos“
metodikos ar paskaitos nepadės keisti savo suvokimo, plėsti savo supratimo apie vaiko ugdymą,
jei nebus tėvų, pedagogų ir vaikų gerosios patirties aptarimuose (Ruškus, 2010).
53
Šiame skyriuje taip pat pateikiame kelėtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
pedagoginių mokyklų idėjas ir kilmę, raginat savivaldybių administracijų vadovus labiau skatinti
steigti netradicinio ugdymo ikimokyklines ir priešmokyklines įstaigas. Taip pat šių netradicinių
pedagoginių sistemų veiklos pavyzdžius galima traktuoti kaip gerosios praktikos, siektinus IPU
pavyzdžius. Taip pat šių netradicinių pedagoginių sistemų veiklos pavyzdžius galima traktuoti
kaip gerosios praktikos, siektinus Lietuvos IPU organizavime.
M. Montessori pedagogikos pagrindinės idėjos ikimokyklinių institucijų ypatumai.
Lietuvoje šiuo metu veikia 17 Montessori ikimokyklinio ugdymo institucijų. M. Montessori
sistema, remdamasi žmogaus antropologija, psichologija, nauja vaiko samprata prigimties dėsnių
erdvėje, pirmiausiai yra filosofija atvėrusi kėlią mąstyti ir būti pasaulyje jame nepasiliekant, tai
žmogaus sugebėjimas peržengti pasaulį jame įsišaknyjant“ (Gasparkatė, 2000). M. Monressori
italų gydytoja, psichologė, mokslininkė, socialinio gyvenimo reformatorė, atrado vaiko prigimtyje
niekeno neįžiūrėtus universaliuosius dėsnius. Šių dėsnių taikymas vaiko auklėjime sudaro šios
sistemos esmę. M. Montessori koncepcija apima žmogaus fizinį ir dvasinį vystymosi laikotarpį
nuo gimimo iki subrendimo. Ši ugdymo sistema neskaido žmogaus į atskiras dalis, bet apima
žmogų, kaip nedaloma visumą. Tačiau tos visumos dvasiniam aspektui skiriamas vadovaujantis
vaidmuo, o fizinis vystymasis tik įrankis dvasiai pasireikšti. Ši sistema – pagalba žmogaus
asmenybei, kad ji galėtu tobulėti ir pasiektų dvasinį nepriklausomumą. M. Montessori atsklaidė
naują vaiko sampratą, kad kiekvienas vaikas, netgi būdamas embrionu, yra apdovanotas įgimta
šviesa ir vidine energija. Šis dvasinis pradas yra pirminis, tai yra kūrybinis pradas – žmogaus
kūrimas, tapimas žmogumi – jo paties rankose. Asmenybės kūrimuisi yra skirtas laiko ciklas ir jis
priklauso tik konkrečiam vaikui. Jo metu realizuojamas žmogaus kūrimo planas, atsikleidžia jo
turimos galios. Kita vertus M. Montessori akcentuoja suaugusiųjų vietą ir vaidmenį vaiko –
būsimo žmogaus formavimosi procese. Suaugusiųjų pareiga – pažinti vaiką, suprasti jį ir sudaryti
sąlygas jo galioms pasireikšti.
Montesori pedagogikos sampratoje kalbama apie tai, kad pagrindinis Montesori mokyklos
tikslas – remiantis M. Montessori pedagogine sistema išugdyti laisvą, savarankišką žmogų,
suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų
integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengusį nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus.
Siekdama įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, Montesori mokykla kelia sau tokius uždavinius:
� puoselėti individualias vaiko prigimties galias siekiant asmenybės brandos ir sėkmingo
integravimosi į visuomenės gyvenimą;
� plėtoti savarankiško mokymosi patirtį, ugdyti asmens kritinio mąstymo, problemų sprendimo
įgūdžius;
54
� suteikti mokiniams prasmingų žinių, padėti jas susisteminti ir įtvirtinti;
� sukurti mokykloje aplinką, laiduojančią asmens orumo apsaugą, padedančią puoselėti vaiko
fizinę bei psichinę sveikatą, užtikrinti jo socialinį saugumą;
� sukurti M. Montessori pedagoginės sistemos principais grindžiamą ugdomąją aplinką,
atliepiančią atitinkamam vaiko asmenybės raidos tarpsniui būdingus fizinius ir dvasinius
poreikius;
� visokeriopai skatinti mokinių savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, puoselėti sąmoningą
mokymosi motyvaciją;
� remiantis M. Montessori pedagoginei sistemai būdinga laisvės ir drausmės sąveikos samprata,
ugdyti asmens bendražmogiškąsias vertybes, puoselėti socialinę bendravimo ir bendradarbiavimo
patirtį;
� puoselėti geranoriškus, pagarba ir tolerancija grindžiamus mokinių, mokytojų ir tėvų tarpusavio
santykius;
� organizuoti tėvų ir visuomenės Montesorinį švietimą.
� Montesori mokykla laikosi Lietuvos švietimo sistemos principų – lygių galimybių,
kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo, taip pat M. Montessori pedagoginei sistemai būdingų
principų: laisvės drausmėje, lygiateisiškumo, individualumo, mokinio teigiamos veiklos
nepertraukimo, klaidų savikontrolės, mokyklos ir šeimos vienovės.
� M. Montessori pedagoginės sistemos esmę įkūnija trys jos komponentai:
- savita vaiko asmenybės raidos tarpsnių su jiems būdingais fiziniais ir dvasiniais asmens
poreikiais samprata;
- savita, minėtus raidos tarpsnius atitinkanti ugdomoji aplinka ir priemonės;
- mokytojo – vaiko asmenybės raidos stebėtojo ir vadovo – vaidmens ugdymo procese
samprata
Valdorfo pedagogikos pagrindinės idėjos ikimokyklinių institucijų ypatumai. Šiandien
Valdorfo mokyklos papiltuos visame pasaulyje. Penkiasdešimtyje pasaulio šalių įkurtos 804
Valdorfo mokyklos ir 1434 vaikų darželiai. Lietuvoje šiuo metu veikia 14 ikimokyklinio ugdymo
institucijų. Pirmoji Valdrofo laisva mokykla buvo įkurta Štutgarte 1919 metai. Šios mokyklos
idėjinis įkūrėjas austrų filosofas, literatūrologas, rašytojas ir dramaturgas, menininkas, ezoterikas,
antroposofijos pradininkas Rudolfas Šteineris, kuris žvelgia į žmogų kaip kūno – sielos – dvasios
vienovę. Žmogų su pasaulių sieja jo fizinė, sielos bei dvasios veikla. Rudolfas Šteineris ypač
pabrėžia šį trejopą santyki su pasauliu, siejo jį su žmogaus kūno sandarą bei aprašė jų sąveiką.
Žmogus nėra vienamatė būtybė. Kūno ir sielos ugdymas yra būtina dvasinės veiklos sąlyga. Galva
širdis ir rankos yra vienodai svarbios ugdant. Valdorfo pedagogika lavina pažintinius, moralinius
55
ir praktinius gebėjimus. Ugdant vaiką labai svarbu supažindinti jį su žmogaus esybę. Nepilna
pasaulio samprata arba ideologinis vienpusiškumas gali kliudyti augančiam žmogui save.
Ypatingos savybės ir kompetencijos reikalingos Valdrofo ikimokyklinės institucijos pedagogams.
Vaikas matydamas pavyzdį ir laisvai pamėgdžiodamas, savo pirmaisiais gyvenimo metais gali
išmokti visko, kas padeda orientuotis aplinkoje. Tada nevaržomai skleidžiasi neturi vaiko
prigimtis, o auklėtojui, nepačiojamam nurodymų, atsiveria plati kūrybinė erdvė. Valdorfo
pedagogikos koncepcijoje 2004 teigiama, pagrindinis Valdorfo mokyklos tikslas - išugdyti
harmoningą, laisvą ir atsakingą asmenybę, nusiteikusią nuolat mokytis, tobulėti, gebančią kelti
sau prasmingus asmeninio, visuomeninio bei profesinio gyvenimo tikslus, pajėgią integruotis į
visuomenę ir ją tobulinti, susiformavusią įsisąmonintą humanistinių vertybių sistemą ir
pasiryžusią ja grįsti savo gyvenimą.
Įgyvendindama šį tikslą, Valdorfo mokykla siekia:
� sukurti vaikystės poreikius atliepiančią, vaiką puoselėjančią aplinką, kurioje galėtų laisvai ir
harmoningai skleistis visos jo galios;
� suteikti vaikui prasmingų žinių, lavinti jo įgūdžius bei kompetenciją, reikalingą visavertei
asmens integracijai į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą;
� padėti pagrindus moralios asmenybės formavimuisi, siejant ugdymo procesą pirmiausia su
pedagogo asmenybe, jo nuostata mokytis, tobulėti;
� visokeriopai skatinti vaikų saviraišką, padėti jiems suvokti ir plėtoti savo kūrybines galias;
� sudaryti sąlygas vaikui mokytis laisvai reikšti savo mintis, kritiškai mąstyti, atsakingai spręsti ir
savarankiškai veikti;
� padėti vaikams išsaugoti ir gilinti ryšį su gimtuoju kraštu bei atvirumą pasauliui, atskleidžiant
juos supančios gamtos grožį, atveriant lietuvių tautos ir pasaulinės kultūros lobynus;
� realius augančio vaiko poreikius laikyti lemiamu kriterijumi keliant mokymosi uždavinius,
parenkant ugdymo turinį bei būdus;
� ugdymo procese išlaikyti pusiausvyrą tarp intelektinių, meninių ir praktinių ugdymo aspektų;
� mokyklos darbą organizuoti taip, kad mokykla būtų atvira kūrybinei asmens iniciatyvai, laiko
dvasiai;
� puoselėti geranoriškus, pagarba bei tolerancija grindžiamus mokinių, mokytojų bei tėvų
tarpusavio santykius;
� telkti mokyklos bendruomenę, puoselėti tėvų bei mokytojų saviraišką, skatinančią vaikus
aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti socialiniame gyvenime;
� kurti mokyklą, kurios organizacinė struktūra, valdymas, kultūra sudarytų darnią visumą,
atspindinčią mokyklos misiją, jos filosofiją, tarnautų išsikeltų tikslų įgyvendinimui;
56
� sudaryti sąlygas vaiko pilietinei savimonei formuotis, talkinti taikios ir darnios Lietuvos,
Europos bei pasaulio visuomenės kūrimuisi.
Reggio Emilia – miestelis Šiaurės Italijoje, ryškus originaliais pasiekimais švietimo srityje.
Čia pedagogų ir tėvų kūrybingo bendradarbiavimo dėka buvo išplėtota unikali vaikų ugdymo
sistema, pelniusi tarptautinį pripažinimą. Reggio Emilia sistemos įkvėpėjas ir pradininkas yra
Loris Malaguzzi. Jis teigia, jog vaikas turi mažiausiai šimtą kalbų, įvairiarūšių simbolinių kalbų.
Tai menas, muzika, šokis, konstravimas, rašymas, kalbėjimas, dainavimas, drama, lėlių ir šešėlių
teatras... Šiomis kalbomis vaikas išreiškia individualumą, gauna žinių apie jį supantį pasaulį.
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir pagrindinis savo augimo veikėjas. Jis nori pažinti, kupinas
smalsumo ir nuostabos, siekia sukurti ryšius su kitais ir bendrauti. Programa lanksti, nuolat
papildoma tėvų ir bendruomenės idėjomis, leidžianti natūralų vaikų vystymąsi, artimus ryšius.
Reggio Emilia sistema žinoma visame pasaulyje ir turi tarptautinį pripažinimą. Norvegijoje,
Švedijoje. Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Australijoje, N. Zelandijoje, JAV įkurti
Reggio Emilia centrai.
Loris Malaguzzi yra Reggio Emilia programos Ville Cellar mokyklos kūrėjas, kurio
iniciatyva už kelių mylių nuo Reggio Emilia miestelio žmonės nusprendė mažiems vaikams
pastatyti mokyklą, o statybų pradžiai pinigų gauti pardavus apleistą tanką, kelis sunkvežimius ir
kelis arklius, likusius pasitraukus vokiečiams. Visa tai atrodė neįtikėtina. Statant mokyklą žmonės
susidraugavo. Ville Cellar buvo tik pradžia. Kitos mokyklos buvo atidarytos priemiesčiuose ir
skurdžiausiose miesto dalyse. Visos jos buvo sukurtos ir tvarkomos tėvų pastangomis. Apleistame
mieste, galinčiame pasigirti tik raudomis ir skurdu, paramos mokyklai ieškojimas galėjo būti ilgas
ir sunkus išbandymas, reikalaujantis neįsivaizduojamo pasiaukojimo ir supratimo. Svarbiausia
L. Malaguzzi filosofijoje buvo tarpusavyje susiję vaiko, pedagogo, šeimos ir bendruomenės
santykiai. Manant, kad vaikas yra svarbiausias, būtų nepakankamai įvertinamas pedagogų, šeimų
ir bendruomenės indėlis į vaiko ugdymą. Ir vis dėlto svarbiausia susikoncentruoti į vaiką. Čia
vaikas – centre. Loris Malaguzzi bendrauja su tėvais, sužino, kokias viltis ir svajones dėl savo
vaikų ateities puoselėja tėvai. Jis yra pedagogas, kuris išsamiai ištiria vaikus, pasiruošia įvairioms
progoms ir galimybėms, įsiterpia kritiniais momentais, dalijasi vaiko interesais. Jis klauso ir stebi,
kaip vaikas naudojasi ugdymo situacijomis. Jis pasirengęs padėti parinkti žodžius, suteikti
reikiamos medžiagos ir erdvės, kad vaikas galėtų gerai jaustis. Jis puikiai žino, kada geriausias
laikas ir kaip geriausia pasiūlyti savo pagalbą. Tai daroma tokiu būdu, kad vaikai net nepastebi,
jog jiems padedama. Taip jie išsaugo atsakomybę už savo ugdymąsi ir tęsia savo veiklą su
pasitikėjimu. Ši vaikų ugdymo programa ypatinga tuo, kad jos pagrindą sudaro keletas esminių
principų:
57
• Vaikams yra nuolat skaitoma, kalbama ir suteikiama proga išreikšti save.
• Skatinama, kad užsiėmimo metu vaikai būtų fiziškai ir protiškai aktyvūs.
• Vaikai dažniausiai dirba individualiai arba mažose neformaliose grupėse.
• Vaikams suteikiama galimybių ugdyti socialinius įgūdžius, kooperuotis, tartis ir kalbėtis
su kitais vaikais, stengiantis išspręsti problemas.
• Vaikams kiekvieną dieną skaitoma. Suaugusieji stengiasi parodyti skaitymą ir rašymą kaip
būdą bendrauti vieniems su kitais.
• Vaikams suteikiamos galimybės naudoti skirtingas kalbas ar ženklų sistemas (skaitymas,
rašymas, piešimas, šokimas ir pan.).
• Vaikams suteikiama galimybė ugdyti supratimą apie save, kitus, supantį pasaulį, stebint,
liečiant rankomis per užsiėmimus, sąveikoje su kitais daiktais.
• Matematika, menas, gamtos mokslai, socialiniai dalykai ir kiti svarbūs ugdomieji
užsiėmimai yra integruoti į vaikų užsiėmimus.
• Vaikai kiekvieną dieną atlieka fizinius pratimus raumenims stiprinti.
• Kasdien jie turi galimybę saviraiškai per vaidybą, meną ir muziką.
Reggio Emilia eksperimentas pradėtas 1945 metais. Ši filosofija paneigė nuostatas, kad
vaikui geriau augti namuose, auginamam mamos. Atmetusi nuomonę, kad vaikai silpnos ir
reiklios būtybės, Reggio Emilia filosofija teigia, kad vaikai turi milžinišką galią ir savo teises, tad
gali išaugti pajėgiais ir kompetentingais piliečiais. Nuo pat Reggio Emilia mokyklų įkūrimo
formuojamas požiūris, jog mokykla privalanti turėti glaudų ryšį su šeima, bendruomene,
kiekvienas turi turėti atsakomybės jausmą ir žinoti, kas, kaip ir kodėl daroma.
Reggio Emilia filosofijos šalininkai mano, kad organizuojant ugdymo procesą, ugdant vaiko
intelektualinius gebėjimus būtina plėtoti vaiko ekspresijos, komunikavimo, simbolių, pažinimo,
etikos, logikos, metaforines, vaizdinių kalbas. Reggio Emilia pedagogikoje meninė, kūrybinė
veikla yra pagrindinė, atelierista (dailės mokytojas) ir atelier (studija) būtini Reggio Emilia
ugdyme. Vaikai (nuo gimimo iki 6 metų) yra skatinami tyrinėti aplinką ir išreikšti save šimtu
kalbų arba išraiškos būdais, įskaitant verbalius, judesio, piešimo, tapymo, skulptūros, šešėlių
teatro, muzikos, koliažo, pasiekiant kūrybiškumo ir simbolių lygmenis.Vaikai, lankantys Reggio
Emilia mokyklas, yra skatinami per ieškojimus ir atradimus ugdyti šias kalbas. Mokytojai dirba
kartu ir padeda vaikams išreikšti idėjas, mintis, emocijas ne bet kaip, o kryptingai, prasmingai.
Mažuose projektuose vaikai dirba grupėmis, tyrinėdami temas ir išbandydami
medžiagas.Tyrinėjimai pradedami nuo tos patirties, kuri vaikus domina, pvz., miesto aikštės
aplankymas lietui lyjant. Po įgytos individualios patirties, grupė aptaria su mokytojais visus
aspektus. Kiekvienas vaikas tampa grupės nariu, kurioje toliau tiria įgytą patirtį pasirinktu
58
aspektu.
Siekiama, kad ir Reggio Emilia mokyklų aplinka būtų veiksminga pedagoginiame procese.
Jau minėtose visose mokyklose esančiose atelier, arba studijose, sukaupta daugybė vaizdinių
priemonių, muziejinių eksponatų, reikšmingų vaikams daiktų, kurie skatina vaizduotę, padeda
susivokti aplinkoje. Čia yra ir piešimo, darbo priemonių, kuriomis vaikai gali naudotis be
suaugusiųjų pagalbos. Studijose taip pat yra skaidrių, knygų, modelių, skeletų, projektorių ir kt.
Meninis ugdymas, kūrybinga pažintinė veikla labai svarbūs Reggio Emilia pedagogikoje. Įvairių
objektų konstravimas, koliažų darymas, piešimas integrali viso ugdymo proceso dalis.
J. Piaget (1962) aiškino, kad kūrybinis procesas pilnai sužibės tik tada, kai jis bus
integruotas į visus kitus mąstymo procesus (cit. pagal Ayman – Nolley, S., 1999). J. Piaget labai
domėjosi vaiko kalbos raida, priežastiniu mąstymu, vaiko vaizdiniais. 1920 m. jis pradėjo tyrimus,
kurių tikslas nustatyti vaikų intelekto vystymosi dėsningumus. J. Piaget sukūrė genetinės
epistemologijos teoriją, kurios pagrindiniu tyrimo objektu buvo pažinimo šaltiniai. Jo darbai,
skirti septynerių vienuolikos metų vaikų mąstymui tirti, svarbūs tuo, kad padeda atskleisti
struktūrines mąstymo ypatybes. Savo klinikiniais tyrimo metodais jis įrodė, kad vaikui būdinga
ypatinga mąstymo logika, kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusio logikos. J. Piaget sukūrė
klinikinio tyrimo metodą, kurio esmė - kiekvieną vaiko pateiktą atsakymą galima nagrinėti
bendroje jo vaizdinių sistemoje. Psichologė siekė nustatyti vaiko mąstymo struktūrą tam tikru
raidos momentu. J. Piaget nuomone, dviejų šešerių metų vaikai naudoja simbolinį mąstymą,
kalbą, pradeda suprasti kitų požiūrį. Jo tyrimai buvo sukurti vaiko kalbai, priežastiniam mąstymui,
vaiko vaizdiniams – „teorijoms“ apie kasdienius reiškinius. Darbų serija, skirta septynerių
vienuolikos metų vaikų mąstymui tirti svarbi tuo, kad J. Piaget atskleidė struktūrines mąstymo
ypatybes. Pirmasis struktūrinio darbo modelis buvo grupavimas (cit. pagal Cropley, A. J., 1999).
Remiantis J. Piaget empiriniais duomenimis ir teoriniais darbais nuo 1960 metų pažintiniai
procesai tapo vaiko raidos tyrimų centrinė ašis. Jis įrodė, kad vaikas nėra tik mažas suaugęs, kuris
tiesiog mažiau žino, blogiau supranta įvykius ar visą supantį pasaulį negu suaugęs žmogus, kad
vaikui būdinga ypatinga mąstymo logika, kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusiojo logikos (cit.
pagal Žukauskienę, R., 1996).
Požiūrį į meninį ugdymą kaip į pažinimo išgalių ugdymą itin sutvirtino H. Gardnerio
intelektų teorija (1993, 1999, 2007). Pagal šią teoriją sprendžiant simbolių sistemos (meninės
formos) kūrimo problemas lemiamas vaidmuo tenka intelektui. Asmenys, sukuriantys
meniškesnius kūrinius, turi įgimtą intelekto potencialą, kuris buvo tinkamai išugdytas remiantis
kultūros žiniomis ir vertybėmis. Savo ruožtu šis potencialas gali būti panaudotas ne tik mene.
Kaip teigia pats mokslininkas, nėra gryno intelekto, atskirto nuo užduočių ar dalykų konteksto,
59
todėl ir tikslas jį izoliuotai ugdyti negali būti keliamas. Svarbiausia yra veiklos gebėjimų,
labiausiai susijusių su vienu ar keliais intelektais, ugdymas. Tarkim, muzikinių gebėjimų ugdymas
gali būti reikšmingas tuo, jog išugdo asmens muzikinį intelektą, t. y. gebėjimą spręsti su garso
(balso) panaudojimu susijusias problemas daugelyje veiklos sričių.
H. Gardneris skatina keisti požiūrį ir į penkerių septynerių metų vaikų vaidybinę veiklą.
1991 m. savo specialiame pranešime apie vaidybinį intelektą jis ragina teatro edukologus siekti ne
vaidmenų atlikimo kokybės, ne meniškumo (tai, žinoma, svarbu, bet prieinama tik atskiriems
vaikams, patiems gabiausiems), o bandyti nustatyti, kokie gebėjimai lemia, kad apskritai vaikai
sukuria vaidmenį kaip simbolių sistemą. Psichologas taip pat skatina tyrinėti, koks ugdymo
turinys padeda vaikams įgyti vaidybos gebėjimų, kuo jo principai, metodai skiriasi nuo tų, kurie
taikomi profesionaliojo teatro pedagogikoje.
Muzikos pedagogikos praktikoje reikšmingų rezultatų pasiekė japonų smuikininkas ir
pedagogas Sh. Suzuki. Pagrindinis jo muzikinio ugdymo sistemos tikslas – ne rengti
profesionalius atlikėjus, o išmokyti muzikos visus vaikus. Taikant jo metodą vaikas mokomas
smuikuoti tais pačiais būdais, kaip ir kalbėti gimtąja kalba. Jis pastebėjo, kad vaikai išmoksta
gimtosios kalbos su tam tikromis vietinėmis intonacijomis ir visuomet sėkmingai. Sh. Suzuki
(1973) įsitikinimu, visi vaikai turi įgimtų muzikalumo užuomazgų ir gali išmokti groti muzikos
instrumentais taip pat lengvai, natūraliai, kaip ir kalbėti. Šis metodas taikomas ir mokant groti
kitais instrumentais (fortepijonu, violončele, obojumi ir kt.). Mokyti rekomenduojama pradėti
kaip galima anksčiau, sudaryti palankią mokymo aplinką. Sh. Suzuki sistema skirta visiems
vaikams, o ne specialiai atrinktiems talentingiems vaikams.
Pagal Sh. Suzuki sistemą vaikai mokosi smuikuoti nuo trejų metų. Jo manymu, pirmuosius
muzikos garsus vaikas turi išgirsti šeimos aplinkoje. Jokiu būdu vaiko negalima versti klausytis
muzikos, ji turi tapti neatskiriama jo aplinkos dalimi. Nuo pat gimimo kūdikis pratinamas
klausytis geriausių pasaulio muzikos kūrinių, nes tokiu būdu padedamas tvirtas vaiko muzikinės
klausos pamatas. Prieš pradėdamas mokytis groti, vaikas jau būna įgijęs tam tikros muzikos
suvokimo patirties.
Vaikų muzikinį lavinimą, Sh. Suzuki nuomone, reikia pradėti trijų mėnesių smuikavimo
kursais jų motinoms, kad jos galėtų mokyti savo vaikus. Smuikuoti mokoma iš klausos, nes
vaikas, nežinodamas muzikos rašto sunkumų, greičiau išmoksta griežimo technikos. Pamokos
būna grupinės.
Pradiniame mokymo etape atsisakoma gamų, etiudų, t. y. viso to, kas gali sumažinti norą
muzikuoti. Griežimo technika lavinama parenkant tinkamą ir gausų repertuarą. Jis visiems
bendras, tad vieni iš kitų mokosi, lygina, vertina, kartu muzikuoja, bendrauja. Repertuaras
60
parenkamas taip, kad mokinys galėtų nuosekliai įvaldyti grojimo techniką, ugdyti jautrumą,
intelektą. Pradedama nuo įvairių tautų liaudies muzikos, populiarių vaikiškų dainų. Kai mokinys
yra pakankamai techniškai pasirengęs, į jo repertuara įtraukiami techniškai sudėtingesni ir
meniškai brandesni kūriniai. Sh. Suzuki manymu, į pedagoginį repertuarą naudinga įtraukti
J. S. Bacho kūrinius, nes jo muzika reikalauja ne tik didelio techninio tikslumo, bet kartu yra
didžiai dvasinga, ypač tinkama mokinių muzikiniam intelektui plėtoti.
Per pamoką mokomasi tik vieno naujo dalyko. Pamokos turi būti trumpos, kad vaikai galėtų
išlaikyti dėmesį. Didelę reikšmę mokant muzikos Sh. Suzuki teikė kartojimui. Kartojimas yra
protinės ir fizinės atminties raktas. Kuo daugiau kartojama, tuo lengviau įsimenami nauji dalykai.
Sh. Suzuki metodui būdingas intensyvus mokymas, todėl visos pamokos išmokstamos mintinai.
Mokytojas, mintinai išmokęs kūrinį, pateikia jį mokiniams. Tikslas – parodyti mokiniui, kaip
perteikti muzikos kalbą ir jos niuansus.
Muzikos rašto mokymas atidedamas tol, kol vaikas pasiekia tam tikrą techninio griežimo
laisvumą. Per anksti pradėjus groti iš natų, grojamos tik natos, o ne perteikiama autoriaus
muzikinė idėja. Iš pradžių natų skaitymas yra asociatyvus jungimas to, kas griežiama, su tuo, kas
perteikiama natomis. Mokyti skaityti natas padeda motinos. Jeigu jos tam nėra pasirengusios,
mokytojų pareiga jas išmokyti. Sh. Suzuki pabrėžė muzikinių pasiekimų svarbą vaikui. Išmokus
groti paprasčiausią dalyką, jį turi išgirsti vaiko šeima. Pasiekimų demonstravimas ugdo vaiko
pasitikėjimą savimi (Herman, 1993).
Sh. Suzuki pabrėžė mokytojo ir mokinio bendradarbiavimo per pamoką svarbą ir labai
kritiškai vertino varžybas tiek tarp mokinių, tiek tarp mokytojų. Jo nuomone, mokinys turi
varžytis tik pats su savimi, o visi turi būti skatinami padėti vienas kitam ir džiaugtis kito sėkme.
Sh. Suzuki metodas tapo populiarus visame pasaulyje, ypač JAV, Skandinavijos šalyse ir kt.
Suzuki ugdymas teikiamas vaikams nuo gimimo iki 16 metų, vykdant formaliojo ir/arba
neformaliojo švietimo programas.
Pagrindinės Suzuki ugdymo nuostatos yra:
� talentas – ne įgimta, bet pasitelkus tikslingai kuriamą aplinką išugdoma savybė;
� kiekvienas vaikas yra iš prigimties pajėgus išsiugdyti talentą bet kuriai meno ir mokslo sričiai,
jei jam bus sukurta palanki gebėjimams atsiskleisti ugdomoji aplinka;
� Suzuki ugdymo sistemos pagrindas yra „Motinos kalbos“ metodas, pabrėžiantis tikslingo
ankstyvojo ugdymo ir ugdomosios aplinkos svarbą;
� teikiama kryptinga pagalba vaiko talentui skleistis;
� prioritetine meno sritimi, padedančia nuo pat gimimo ugdyti vaiko intelektines, emocines ir
fizines galias, laikoma muzika;
61
� remiantis savita muzikinio ugdymo sistema vaikai skatinami mokytis ir naujus įgūdžius bei
gebėjimus įgyti individualiu tempu, nuosekliai “žingsnis po žingsnio”, mokomąją medžiagą
įtvirtinant kartojimu, nepatiriant streso ir nesėkmių;
� skatinamas partneriškas vaikų, mokytojų ir tėvų (globėjų) bendradarbiavimas įgyvendinant
Suzuki ugdymo programą;
� plėtojami geranoriški, pagarba bei tolerancija grindžiami vaikų, mokytojų bei tėvų (globėjų)
tarpusavio santykiai;
� siekiant taikos ir gėrio pasaulyje ugdoma pagarba ir tolerancija kitoms kultūroms ir
pasaulėžiūroms;
� skatinamas aktyvus vaiko ir jo šeimos narių dalyvavimas socialiniame ir kultūriniame
gyvenime, karitatyvinė jų veikla;
� įgyvendinant ugdymo programas sudaromos palankios sąlygos mokytis skirtingų gebėjimų ir
poreikių vaikams iš skirtingos socialinės ir kultūrinės aplinkos;
� remiamasi suaugusiųjų įsipareigojimu kompetentingai parengti vaikus gyvenimui rytdienos
pasaulyje.
Taigi, minėtos pedagoginės sistemos vienu ar kitų lygių didintų ikimokyklinio ugdymo
įvairovę, todėl savivaldybių administracijų vadovams būtina skatinti kurtis netradicines įstaigas ar
grupes ne tik atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų poreikius bet ir siekiant visuomenės
kokybiško ugdymo intereso.
1.2.4. IPU ir švietimo pagalbos poreikių tenkinimo planavimas, modeliavimas gabių vaikų ugdyme
Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame:
� laiku nustatyti gabiuosius vaikus ir taikyti jų poreikius atitinkančias ugdymo priemones;
� sistemingai, planuoti ir koordinuoti darbą su gabiais vaikais, sudarant jiems individualias
ugdymo programas bei taikyti ne tradicinius ugdymo priemones ir metodus;
� kelti pedagogų darbo su gabiais vaikais su kompetenciją, organizuojant seminarus, mokymus,
kuriant efektyviai veikianti konsultavimo ir supervizorių tinklą;
Toliau leidinyje bus trumpai komentuojamas pateiktų rekomendacijų pagrįstumas.
Gabaus vaiko asmenybės savybės ir specialieji poreikiai. Leidinyje „Mano vaikai“
Monkevičienė, Vilkelienė, 2003 pateikė daug išsamios informacijos apie gabaus vaiko asmenybės
savybes bei raidą. Apibendrinus gabių suaugusių žmonių gyvenimo faktus, jų tėvų, pedagogų
atsiminimus, palyginus laimėjimus su pedagogų ir artimųjų lūkesčiais, su kitų tos pačios srities
asmenų darbais, išryškėja dėsningi ir svarbiausi gabaus vaiko bruožai ar gabumų ženklai, jų
62
raiškos intensyvumas bei socializacijos problemos. Šie bruožais tai: ankstyvas skaitymas,
skaičiavimas, rašymas, smalsumas, aktyvumas, kūrybiškumas ir superjautrumas.
Pasak Monkevičienės, Vilkelienės, 2003 Josephas Renzullis teigia, kad geriausias būdas
atrasti gabiuosius yra atvejo studija - ilgalaikis, įvairiapusiškas vieno vaiko asmenybės savybių,
veiklos ir jos rezultatų vertinimas. Remiamasi penkių rūšių duomenimis:
� Renkama ir analizuojama informacija apie vaiko raidos ypatumus, aiškinamasi, ar yra
giminystės ryšiais susijusių gabių žmonių vaiko aplinkoje.
� Kaupiama psichometrinė informacija.
� Daroma vaiko veiklos ir jos produktų analizė.
� Analizuojama informacija apie motyvaciją.
� Kaupiama sociometrinė informacija.
Informacija apie vaiko raidos ypatumus renkama iš tėvų, priešmokyklinės grupės pedagogų.
Jie apibūdina vaiko fizinį ir intelekto ankstyvą išsivystymą, socialinį ir emocinį brandumą,
meninius gabumus.
Psichometrinė informacija - tai vaiko laimėjimų testų duomenys, kūrybiškumo vertinimo
užduotys, polinkio vadovauti tyrimai, veiklos meistriškumas kurioje nors srityje.
Tačiau kyla problema, būdinga identifikuojant bet kuriuos vaiko gabumus - kaip tai atlikti?
Ypač sunku vertinti priešmokyklinio amžiaus ir jaunesnius vaikus. Įprasti vertinimo instrumentai
netinka, informacijos apie talentus ir gabumus ankstyvame amžiuje stokojama, dažnai
orientuojamasi į intelektualinius bei akademinius gabumus ir mažai j ankstyvojo amžiaus vaiko
kūrybišką mąstymą, polinkį pirmauti, vizualią ar atlikėjišką veiklą bei psichomotorinius
gebėjimus.
Kūrybinio mąstymo testuose vaikai nuo šešerių metų prašomi muzikos instrumentų garsais
pavaizduoti audrą, žiogo čirškimą, padainuoti kaip robotai, padainuoti klausimą ir atsakymą.
Testuose, skirtuose vaikams nuo trejų iki aštuonerių metų, prašoma pavaizduoti tokius įvykius,
kurie skatintų atsiskleisti lakiai vaizduotei.
Pasak Monkevičienės, Vilkelienės, 2003 remiantis Sidney Marlando, Jameso Galaghero ir
kitų mokslininkų išvadomis, gabius priešmokyklinio amžiaus vaikus galima išskirti pagal
pasiektus puikius rezultatus žemiau nurodytose srityse.
� Individų su aukštu bendru intelektu identifikavimas ir specifiniai akademiniai gabumai
nustatomi pagal raidžių ir skaičių pažinimą ir veiksmus su jais, atminties, dėmesio, valios raišką.
� Kūrybingas ir produktyvus mąstymas identifikuojamas pagal ugdytinio įžvalgumą,
vaizduotę, intensyvų interesą vienai ar kelioms sritims, kūrybingą problemų sprendimą.
63
Identifikavimą palengvina: pokalbiai su auklėtojomis, tėvais, giminaičiais. Analizuojami veiklos
rezultatai - darbeliai, piešiniai, koncertai, vaidmenų atlikimas.
� Lyderiavimo savybės - tokie vaikai greitai mobilizuoja kitus sudėtingose žaidimų
situacijose, mėgsta dominuoti. Tai ne tik polinkis vadovauti. Vaiką kiti pripažįsta kaip lyderį, jis
nuolat draugų būryje, kupinas naujų sumanymų.
� Meninė raiška. Tai dailė, muzika, drama, kalba, rašymas, poezija, vaidyba. Talentas gali
būti identifikuotas emociniu ar kognityvinių aspektu. Muzikai gabūs vaikai tikrinami Seashore
muzikos talento matavimo testo principu - tiksliai intonuojant garsus, atpažįstant melodijas, ritmo
modelius; gabumai dailei pasireiškia neįprastai vaiko amžiui tiksliomis piešinio detalėmis,
originaliu sprendimu, stipriu interesu piešti.
� Psichomotoriniai gebėjimai. Kai kurie autoriai išskiria tokius gabumus, kurie yra prielaida
dideliems laimėjimams pasiekti atletikos, skulptūros, mechanikos, chirurgijos srityse.
Ikimokykliniame amžiuje psichomotoriniai gabumai reiškiasi rankų judesių preciziškumu - vaikas
gali valandų valandas dėlioti smulkias žaidimo detales, susukti ir išsukti mažyčius varžtelius,
išraiškingai atlikti šokio judesius, puikiai lipdyti iš plastilino.
Debora Ruf - mokslininkė, pedagogė ir psichologė, trijų labai gabių vaikų motina -
straipsnyje „Socialinės ir emocinės problemos: ką gabieji suaugę kalba apie savo vaikystę"
(Conceptual Foundations Newsletter for NAGC, 2000) atskleidžia kai kurias gabiųjų problemas.
Ji ištyrė 41 suaugusį gabų asmenį, prašydama prisiminti, su kokiomis problemomis jie susidūrė
vaikystėje, ir priėjo prie išvados, kad konfliktus sukelia suaugusiųjų elgesys.
Viena iš problemų - nežinojimas, kad esi gabus. Nors gabūs vaikai supranta esantys
gabūs, bet jie nesuvokia, kaip intelektas veikia jų emocinę ir socialinę asmenybės pusę. Viena
moteris pareiškė: „Žinojau, kad esu gabi, bet nemaniau, kad esu kažkaip labai protinga.
Paprasčiausiai atrodė, kad kiti vaikai tai daro lėčiau. Man būdavo keista klausytis, kad suaugę
moko to, kas ir taip aišku, o draugai kažko nesupranta ir klausinėja. Jaučiausi keistai ir maniau,
kad kažkas su manimi ne taip, jeigu nesuprantu, kur čia slypi kokie neaiškumai".
Taigi pasak Monkevičienės, Vilkelienės, 2003 gabiesiems vaikystėje labiausiai trūko:
gabumų patvirtinimo, meilės, talentingų pedagogų, supratingų vienmečių, paremiančių draugų.
Svarbiausia - trūko gabumų pripažinimo ir meilės.
64
1.2.5. IPU planavimas modeliavimas socialinės rizikos šeimų vaikams
Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame užtikrinti, kad :
� būtų laiku nustatyta ir teikta teisinė, materialinė pagalbą socialinės rizikos šeimoms ir jose
gyvenantiems vaikams;
� būtų planuojama ir vykdoma skurdo prevencijos priemones savivaldybių teritorijose
gyvenančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikams ir jų šeimoms.
� būtų teikiama kvalifikuotą metodinė pagalbą pedagogams dirbantiems su socialinės rizikos
šeimų vaikais;
Toliau leidinyje bus trumpai komentuojamas aukščiau pateiktų rekomendacijų pagrįstumas.
Socialinės rizikos šeimos – tai šeimos kaip socialinio instituto ir kaip mažos pirminės
socialinės grupės tipas, kuris dėl savo ypatybių neatitinka savo paskirties ir nevisiškai vykdo savo
funkcijas, yra labiau veikiama neigiamų socialinių veiksnių ir koreliuoja su socialinės rizikos
grupėmis, kurios kelia grėsmę normaliam visuomenės funkcionavimui (Guščinskienė,
Kondrotaitė 2006).
Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos
nariai piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis; yra priklausomi nuo azartinių lošimų;
neprižiūri savo vaikų, leidžia jiems valkatauti, elgetauti; dėl turimos negalios, skurdo, socialinių
įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų; naudoja psichologinę, fizinę arba seksualinę
prievartą; gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams (Burton 1990: 14).
I. Leliūgienė teigia, kad socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurios socialinis
funkcionavimas dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių sutrikdytas. Ji neišvengiamai yra
nevisavertiškumo būsenos. Tai pabėgėlių šeimos, daugiavaikės, auginančios neįgalius vaikus,
nepilnos šeimos. Potenciali socialinė rizika gali atsirasti nepalankiomis ekonominėmis ir
psichologinėmis sąlygomis, dėl sunkumų auklėjant vaikus, kylant šeimos narių konfliktams,
girtuokliaujant, dėl priklausomybės narkotikams, žiauraus elgesio šeimoje, pirmiausia – vaikų
atžvilgiu (Leliūgienė 2003).
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo institucijose ypatingas vaidmuo dirbant su
socialinės rizikos šeimų vaikais tenka pačiai įstaigai ir pedagogui. Priešmokyklinėje grupėje
atidus pedagogas gali anksti pastebėti išsiskyrusių šeimų vaikų sunkumus: vaikai turi ugdymosi,
drausmės, bendravimo problemų, taigi pagalba vaikui susijusi ir su tiesiogine priešmokyklinės
grupės funkcija ugdyti vaiką, jį paremti. Gerai, jei priešmokyklinėje grupėje vaikas rastų stabilią,
struktūruotą, šiltą aplinką, kuri bent iš dalies kompensuotų prarastą šeimą.
65
Veiksmingos galėtų būti specialios į vaiką orientuotos programos, kurių tikslas - keisti jo
reakcijas į skyrybas ar skyrybų supratimą, lavinti naujus įgūdžius, reikalingus pasikeitusioje
situacijoje. Be to, reikėtų padėti vaikams susigrąžinti tapatumo jausmą, mokyti juos bendrauti,
atsipalaiduoti, kontroliuoti pyktį, ugdyti vidinės kontrolės įgūdžius ir naujus streso įveikos būdus.
Bėda ta, kad kol kas neturime parengtų taikyti programų, todėl bendromis mokytojų ir psichologų
pastangomis turėtume palaikyti vaikus, kuriems reikia pagalbos šiandien, ir rengtis ateities
darbams. Naudos duotų ir šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama tarptautinė programa „Zipio
draugai", kurios tikslas - mokyti 5 - 7 metų vaikus naujų streso įveikimo būdų. Pedagogai
palankiai atsiliepia apie jos efektyvumą, be to, ji patraukli vaikams. Į programą gali įsitraukti
priešmokyklinių grupių ir pirmųjų klasių vaikai.
Išgyvenant krizę svarbu, kad būtų suteikta neatidėliotina pagalba. Pedagogo vaidmuo
reikšmingas pirmiausia todėl, kad, prasidėjus nesklandumams namuose, pedagogai pirmieji gali
pastebėti vaiko pasikeitimą. Kokie požymiai padės atpažinti, kad vaikas išgyvena sunkumus
namuose? Pirmiausia pamatysime, kad pasikeitė vaiko elgesys. Vaikas dažniau liūdnas, prislėgtas,
išsiblaškęs. Staiga pablogėja vaiko elgsena, jis nebesistengia atlikti įvairių užduočių, nebesidomi
laimėjimais. Kartais vaikai staiga, atrodytų, be aiškios priežasties pravirksta arba užsiplieskia, vis
dažniau susipyksta su vienmečiais.
Skurde augantis vaikas. Monkevičienė, Prakapas, 2003 analizuoja skurde augančių vaikų
problemas. Skurdas yra ne tik pajamų stygius. Tai būsena, kai netenkinami elementarūs žmogaus
gyvenimui būtini poreikiai, t. y. kai trūksta materialinių, kultūrinių bei socialinių išteklių net
mažiausiam gyvenimo lygiui laiduoti. Kitais žodžiais tariant, tai:
� Maisto stoka, - tokioje šeimoje augantis vaikas nuolat alkanas arba jo mityba nevisavertė, dėl to
gali nukentėti ne tik fizinė, bet ir psichinė mažojo raida. Nepatenkinęs svarbiausiojo gyvybinio
poreikio, vaikas auga pasyvus, mažiau domisi aplinka, ugdymo priemonėmis.
� Nuolatinės pastogės nebuvimas, - vaikui trūksta ramios, nuolatinės, saugios aplinkos. Nuolatinė
aplinkos kaita jį trikdo, trukdo atsipalaiduoti, susikurti savo žaidimų vietelę.
� Ribotos galimybės gyventi sveikai, - jei šeimai atjungtas vanduo, elektra, dujos, nėra kur ir kaip
ruošti šiltą maistą, nėra kaip išskalbti rūbų, nusimaudyti, praustis. Vaikas vaikšto nešvarus,
netvarkingas, gėdijasi savo išvaizdos, vengia bendrauti su vienmečiais. Taigi vaikas jaučiasi
niekam vertas, pats izoliuojasi iš artimiausios aplinkos.
� Laiku nesuteikiama medicininė pagalba, - neturėdami pinigų, tėvai ne visuomet laiku nuperka
vaistų, nenuveža pas gydytoją, nes neturi kuo gražiau aprengti. Be to, skurde gyvenantys tėvai
dažnai yra apatiški ir laiku nepastebi vaiko negalavimų.
66
� Galimybės lankyti ugdymo instituciją nebuvimas, - tėvai bijo, jog vaikui pradėjus lankyti darželį
arba priešmokyklinę grupę, jie praras gaunamas pašalpas. Gauti pašalpą, leisti vaiką į darželį ir už
jį nemokėti jie nemato galimybės. Jie dažnai nesusiranda reikalingos informacijos, nesusitvarko
dokumentų, todėl priversti mokėti už ugdymo įstaigos lankymą, dėl to jos ir atsisako. Be to, jie
neturi vaikui batų ir drabužėlių, sąlygų juos tvarkingai prižiūrėti. Ir patys neturi padorios
aprangos. Tokia situacija juos žemina. Kas be ko, kartais jie vengia vargo kasdien vežioti vaiką į
ugdymo įstaigą.
� Mažas raštingumas, - tėvai nepakankamai išprusę, patys neišsiaiškina, kokią valstybės paramą
galėtų gauti, nežino, kur nueiti, į ką kreiptis, nežino, kas geriausia jų vaikui.
� Bedarbystė, kurią dažnai lydi tėvų depresija. Tėvai pasidaro apatiški viskam, net vaikui ir jo
poreikiams. Šeima gali išgyventi santykių krizę, kai baramasi dėl pinigų, kai vieni kaltina kitus.
� Bejėgiškumas, - tėvams atrodo, jog nieko negalima pakeisti, tad ir vaikas išmoksta nerodyti
iniciatyvos, nebando ką nors daryti.
� Laisvės nebuvimas, - šeima neturi galimybės rinktis gyvenimo būdo (kokią įstaigą ar būrelį
vaikas lankys, kaip kurs namų aplinką, kaip leis laisvalaikį).
� Žmogiškosios esmės pamynimas, - tėvai jaučiasi esą nieko verti, ir vaikui atrodo, jog jis nieko
vertas.
� Riboti socialiniai ryšiai su aplinka, - tėvų socialiniai ryšiai su aplinka riboti, o ir vaikas neina į
svečius, nesilanko koncertuose, teatruose, nelanko būrelių ir kt.
Kaip padėti skurdo sąlygomis augančiam vaikui? Siekdamas teikti efektyvią ir kvalifikuotą
pagalbą, kiekvienas pedagogas pirmiausia turėtų gebėti atpažinti skurde augančius vaikus. Be jau
minėtų skurdo aplinkos bruožų, kiekvienas ugdytojas individualių pokalbių, stebėjimų metu
nesunkiai gali pastebėti ir kitus skurdą lydinčius rodiklius, dažnesnius nei kitose geriau
aprūpintose šeimose:
� autokratiniai santykiai šeimoje;
� asocialaus, netinkamo elgesio toleravimas;
� nusivylimo ir menkavertiškumo jausmų vyravimas;
� silpni socialiniai ryšiai su bendruomene;
� padidintas moters vaidmuo vaiko ugdyme.
Norintys padėti skurde gyvenančiam vaikui turi žinoti, kad šiandien galima teikti dvejopą
paramą: paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms; paramą socialiai remtinų šeimų vaikams.
Šeimoms, turinčioms mažas pajamas, įvertinus jų situaciją, teikiama tokia socialinė parama:
� mokama socialinė pašalpa šeimoms, kurių pajamos mažesnės už valstybės nustatytas pajamas. Ji
skiriama šeimoms arba vieniems gyvenantiems, sutuoktinio neturintiems asmenims, kai jie dirba
67
pagal darbo sutartį arba nedirba dėl svarbių, įstatyme numatytų priežasčių: besimokantiems
valstybinėse dieninėse mokymo įstaigose, bedarbiams, pensininkams, invalidams, besigydantiems
ir t. t.;
� gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų ir išlaidų karštam vandeniui kompensacija;
� savivaldybės sprendimu išmokamos vienkartinės pašalpos. Esant sunkiai ekonominei padėčiai,
parama teikiama socialiai remtinų šeimų vaikams pirmiausia per ikimokyklines ir mokyklines
vaikų įstaigas.
� Lengvata lankyti ikimokyklines įstaigas siekiama sudaryti sąlygas labiausiai socialiai
pažeidžiamų šeimų vaikams. Nustatyta, kad tėvai, kurių vaikai lanko bendrosios paskirties įstaigų
specializuotas grupes arba specialius darželius, skirtus vaikams, turintiems įvairių sunkių
vystymosi sutrikimų, taip pat globėjai, jeigu šeima gauna socialinę pašalpą, nemoka mokesčių už
vaikų išlaikymą darželiuose, o moterims arba vyrams, vieniems auginantiems vaikus, šeimoms,
auginančioms tris ir daugiau vaikų, moksleivių, studentų šeimoms ir kai tėvai atlieka tikrąją
karinę tarnybą, taikoma 50% mokesčio nuolaida.
� Bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendintas nemokamas maitinimas, kuris skiriamas
atsižvelgiant į šeimų pajamas.
Skurdo prevencija. Pasak Monkevičienės, Prakapo, 2003 sociopedagoginiu aspektu
prevencija orientuojama visų pirma į priešmokyklinio ugdymo tikslą laiduojant vaiko asmenybės
skleidimąsi, ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją
turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje. Priešmokyklinio
ugdymo tikslas remiasi pedagoginės prevencijos prielaidomis, akcentuojančiomis pozityviųjų
ugdymo tikslų formulavimą, prevencinio proceso nenutrūkstamumą, prevencinio proceso
individualizavimą bei atsižvelgimą į vaikų amžiaus ypatumus. Todėl atkreiptinas dėmesys į
priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymo grupes:
� socialinė kompetencija;
� sveikatos saugojimo kompetencija;
� pažinimo kompetencija;
� komunikavimo kompetencija;meninė kompetencija.
Vaikui gyvenant skurde ir patiriant nepriteklių, deformuojasi jo kompetencijų ugdymas.
Kuo blogesnė šeimos socialinė padėtis, tuo labiau ji veikia vaiko kūną ir sielą. Skurdžiausiomis
sąlygomis gyvenantys vaikai vis dažniau skundžiasi galvos ir nugaros skausmais, sutrikusiu
miegu. Lyginant su vienmečiais iš socialiai stabilių šeimų, skurdieji blogiau vertina savo situaciją,
asmenines perspektyvas ir sveikatos būklę. Skurde gyvenantys vaikai dažniau už kitų grupių
vaikus jaučiasi vieniši ir bejėgiai, žeidžiama jų savigarba.
68
Dėl skurdo ir socialinio nuosmukio vaikai dažniau serga. Higieninių reikalavimų
neatitinkantys būstai, blogas maistas, informacijos apie sveikatą ir pirminės pagalbos stoka,
menkas tėvų atsakomybės jausmas neigiamai veikia vaikų organizmą, silpnina jų gynybines
galias. Pastebėtas ryšys tarp blogų socialinių gyvenimo sąlygų ir ligų rizikos veiksnių. Skurde
augantys vaikai jaučiasi atstumti ir nepripažinti socialiniu požiūriu. Be to, jie daug dažniau serga
nei jų vienmečiai iš socialiai stabilesnių šeimų. Vaiko raidą skurdas veikia dvejopai -
psichologiniu (vaikas jaučiasi bejėgis, nepasitiki savimi) ir fiziniu (jį puola ligos, atsiranda
sveikatai žalingi įpročiai) aspektais. Skurdas daro žmogų vienišą. Vartotojų visuomenėje, kuri
nuolatos lenktyniauja, neturintis lėšų ir atsiliekantis greitai izoliuojamas. Skurdas tampa gėda.
Pedagogai pastebi, kad su šešerių metų vaiku lengviau kalbėti apie mirtį negu apie tėvų
bedarbystę ir pan. Todėl ugdymo institucija turėtų kiek įmanoma padėti vystytis socialiai
nuskriaustiems vaikams, kad jie galėtų įsigyti išsilavinimą, taptų stabiliomis asmenybėmis,
pajėgtų ateityje konkuruoti darbo rinkoje. Be to, šalia pedagoginės, socialinės pedagoginės,
psichologinės paramos skurde gyvenantiems vaikams reikia nuolatinės medikų pagalbos.
Taip pat žinoma, kad, siekiant sumažinti ar apriboti skurdo plitimą, švietimo priemonėmis
tikslinga:
� didinti mokymosi prieinamumą, savivaldybėse steigti fondus finansinei pagalbai vaikams teikti;
� skirti daugiau dėmesio vaikams, turintiems motyvacijos bei ugdymosi sunkumų;
� sudaryti sąlygas specialiojo ugdymo reikalingiems vaikams integruotis į bendrojo ugdymo
įstaigas;
� plėtoti pedagogų darbą su tėvais, ypatingą dėmesį teikiant probleminėms šeimoms.
Kaip jau buvo minėta, neretai skurdą patyrę vaikai išmoksta asocialaus gyvenimo principų,
jais vadovaujasi asmeniniame gyvenime. Taip formuojasi nukrypimai nuo socialinių normų:
vaikai tampa agresyvūs, socialiai pasyvūs, savanaudiški įvairios asocialaus elgesio formos yra
artimai susijusios ir paprastai daugiau ar mažiau lemia viena kitą.
2. Įvairesnės, lankstesnės organizavimo ir informavimo apie teikiamas IPU ir švietimo pagalbos teikimo paslaugas formos, jų taikymo galimybės
Savivaldybių administracijų vadovams, rekomenduojame įgyvendinti, įvairesnės,
lankstesnės organizavimo ir informavimo apie teikiamas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo
ir švietimo pagalbos teikimo paslaugas formos.
� periodiškai tirti tėvų poreikius informacijai ir pagal tai numatyti informavimo tikslus, turinį,
formas, metodus;
� profesionaliai teikti informaciją ir konsultuoti kaime gyvenančius vaikų tėvus, informacijos
69
turinį ir konsultavimo pobūdį pritaikant kiekvienam klientui individualiai;
� įtraukti tėvus į aktyvų domėjimąsi apie jų vaiko asmenybės raidą nes, jie nedalyvaudami
veikloje nesuvokia jų esmės ir todėl nejaučia naujų žinių būtinumo;
� informuojant tėvus orientuotis į taikomojo pobūdžio informaciją, atitinkančią tėvų veiklą ir
konkrečią jų patirtį;
� įvairinti informacijos teikimo formas ir būdus: - panaudojant informacijos teikimą darbo
vietose paruošiant informacinius paketus tėvams, taip pat - orientuojantis į platesnius gyventojų
sluoksnius, teikti informaciją visiems prieinamose viešose vietose vaikų ir kavinėse, prekybos
centruose ir kt.
� sudarant tėvams pageidaujamą informacijos temų sąrašą, suteikti tėvams galimybę įtraukti į jį
tėvams reikšmingas temas ir informaciją;
� savivaldybių administracijos darbuotojams dalinantis tarpusavyje atsakomybėmis su
ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais, pedagogais už tėvų informavimą, apsispręsti kokiame
lygmenyje ir formoje informacija bus teikiama;
� perimant užsienio šalių informavimo patirtį dėl savivaldybių institucijų informacijos viešinimo
srityje - orientuotis į visus gyventojų sluoksnius, o net tik į tuos, kurie augina vaikus;
� inicijuoti specializuotų institucijų ar padalinių steigimą, kuriuose galėtų dirbti informavimo
paslaugas teikiantys ir informaciją koordinuojantys specialistai, konsultantai, bei palaikyti
glaudžius ryšius su aukštosiomis mokyklomis, pedagogų kvalifikavimo institucijomis;
� savivaldybėms siūlytina efektyviai naudoti ir diegti ikimokyklinio amžiaus vaikų duomenų
registrą, kur fiksuojama informacija apie visus gimusius, atvykusius ir gyvenančius konkrečioje
savivaldybėje vaikus, jų specialiuosius poreikius, negales, socialinę padėtį ir kt.
Toliau rekomendacijose bus komentuojamas aukščiau pateiktų rekomendacijų
pagrįstumas.
Ona Monkevičienė, Regina Giedrienė, Vida Gudžinskienė, Ona Petronienė, straipsnyje
„Švietimo pagalba kas tai“ (2010) pateikiama detali informacija apie švietimo pagalbos teikimo
galimybes.
Švietimo pagalba - tai specialistų teikiama pagalba vaikams, jų tėvams ar globėjams bei juos
ugdantiems pedagogams, siekiant optimizuoti jų raidą, padidinti ugdymosi veiksmingumą (LR
švietimo įstatymas, 1991 Nr. 23 – 593; 2003 Nr. 63-2853)
Vaikui, jo tėvams ar globėjams bei pedagogams gali būti teikiama specialioji, psichologinė
bei socialinė-pedagoginė pagalba.
70
Specialiosios pagalbos paslaugos:
• Vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas, pavyzdžiui, jų kalbos, intelekto, judėjimo ir kt.
problemų įvertinimas ir rekomendacijų vaikų ugdymui teikimas.
• Specialiųjų vaiko ugdymosi poreikių tenkinimas, specialistui dirbant individualiai su vaiku
atskirame kabinete, su vaikų grupele, individualiai su vaiku grupėje. Pavyzdžiui, kineziterapeutas
pagal atskirą programą veda judesių korekcijos pratybas, logopedas individualiai lavina vaiko
kalbą, surdopedagogas lavina vaiko klausą, vykdo kalbos reabilitacinę veiklą, moko gestų kalbos
ir kt., tiflopedagogas lavina vaiko regos likutį, skatina jo mobilumą, moko Brailio rašto ir t. t.
• Ugdymui skirtos kompensacinės technikos suteikimas vaikui, vertėjų, skaitovų, palydovų
skyrimas. Pavyzdžiui, vaikai aprūpinami specialia kompiuterine ir programine įranga, vaikai su
klausos negalia – klausos aparatais, jiems skiriamas gestų kalbos vertėjas, akliems vaikams
skiriamas palydovas ir kt.
• Pedagogo padėjėjo skyrimas. Tokia priemonė pasitelkiama, jei vaiko galimybės savarankiškai
dalyvauti ugdyme yra ribotos, t.y., jis turi didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių (žymų ar
labai žymų protinį atsilikimą, judesio ir padėties sutrikimų) arba elgesio sutrikimų, dėl kurių gali
nukentėti kiti grupės vaikai.
• Tėvų ar globėjų bei pedagogų konsultavimas specialiųjų poreikių vaikų ugdymo klausimais.
Specialiąją pagalbą teikia logopedas, specialusis pedagogas, tiflopedagogas, surdopedagogas,
judesio korekcijos ir kiti specialistai.
Psichologinės pagalbos paslaugos:
• Vaiko emocinių, elgesio bei kitų asmenybės problemų nustatymas ir pagalba jas sprendžiant.
Pavyzdžiui, nustatomos vaiko agresyvaus elgesio priežastys, vaikas ir jo šeima individualiai
konsultuojami, šalinant šią problemą.
• Pagalba vaikui, padedant jam išlaikyti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir ugdytis kritinėse
situacijose. Pavyzdžiui, mažyliui išgyvenus vieno iš tėvų netektį, atsiskyrimą nuo tėvų, šiems
išvykus į užsienį, tėvų skyrybas, patyrus prievartą ir pan.
• Vaiko gabumų, brandumo mokyklai vertinimas bei rekomendacijų dėl tolimesnio ugdymosi
teikimas.
• Emocinių ir elgesio problemų, žalingų įpročių prevencijos ir kitų programų įgyvendinimas.
• Savivertės, socialinių įgūdžių, kritinio mąstymo, relaksacijos ir kitų grupių vaikams veikla.
Nurodytą pagalbą teikia psichologas.
Socialinės-pedagoginės pagalbos paslaugos:
• Specialiųjų poreikių vaiko ir jo šeimos reikmių išsiaiškinimas.
71
• Informacijos apie švietimo pagalbą teikiančias institucijas, ugdymo ir medicinos įstaigas,
centrus kaupimas ir teikimas tėvams.
• Rūpinimasis, kad vaikas gautų jam reikalingą kompensacinę techniką, kompiuterinę įrangą ir kt.
• Pagalba tėvams, surandant ankstyvosios intervencijos įstaigas, specialiųjų ugdymosi poreikių
vaiko protines ir fizines galias atitinkančią ugdymo įstaigą ar grupę, arba pagalba vaikui
integruojantis įprastoje bendraamžių grupėje.
• Tarpininkavimas tarp tėvų ir specialistų, komandinis darbas su specialistas, teikiant šveitimo
pagalbą vaikui.
• Tarpininkavimas tėvams rūpinantis pedagogo padėjėju grupėje ugdomam vaikui.
• Informacija tėvams apie įvairias lengvatas, poilsio, laisvalaikio ir kt. galimybes šeimai,
auginančiai specialiųjų poreikių turintį vaiką.
• Rūpinimasis vaiko teisėmis.
Teikiant švietimo pagalbą ypač svarbus planavimo procesas. 2001 metų leidinyje
„Individualaus darbo su socialiųjų poreikiu vaiku planavimas (metodiniai patarimai)“ pateikiami
argumentuoti patarimai ir pavyzdžiai planuojant ir teikiant individualią švietimo pagalbą
ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Taigi, planas reikalingas kuomet:
� suaugusiems, dirbantiems su vaiku, kad susidarytų vientisą ugdymo vaizdą;
� siekiant išsiaiškinti, ar keliami tikslai ir naudojamos priemonės atitinka vaiko situaciją ir
vystymosi poreikius;
� turimus veiklos tikslus prireikus konkretinti;
� turimus veiklos tikslus prireikus susmulkinti į artimesnius trumpalaikius;
� kai, egzistuojant įprastai pedagoginei metodikai, vaikas reikalauja sau specialiosios
pedagoginės pagalbos;
� susidarius situacijai, kai procese dalyvaujantys asmenys turi skirtingus lūkesčius bei numato
skirtingus būdus tikslui pasiekti;
� esant nesklandumams;
� suaugusiems atsidūrus aklavietėje ir tematant tik problemas ir kliūtis, o ne vaiko gebėjimus
ir galimybes;
72
2.1 pav. Įvairių lygmenų švietimo pagalbos planavimas
Planuojant švietimo pagalbą neturi trukti nevienos grandies. Svarbi veiklos dermė tarp vaiko
individualaus plano, įstaigos veiklos programos, savivaldybės švietimo skyriaus programos, ir
švietimo ir specialiojo ugdymo įstatymų. Svarbu tinkamos ir savalaikės informacijos tarp
skirtingų švietimo grandžių lygmenų pateikimas, keitimaisi. Visų lygmenų planai turi derintis ir
laiko atžvilgių (žr. 2.1. pav.). 6 - 9 prieduose pateiktos informacijos kaupimo formos-lentelės.
Remiantis Eurybase – Lietuva (2006/2007) duomenimis, galima teigti, kad atkūrus
nepriklausomą Lietuvą, ikimokyklinėse įstaigose pradėti demokratizavimo, decentralizacijos
procesai, siūloma dirbti laikantis įvairių ugdymo krypčių. 1989 m. priimta Lietuvos vaikų
ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1991 m. patvirtinta Eksperimentinė vaikų ugdymo programa.
1993 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pasiūlytos dvi alternatyvios valstybinės programos:
1) „Ikimokyklinio ugdymo gairės“. Programa tėvams ir pedagogams;
2) Vaikų darželių programa „Vėrinėlis“. Kuriasi naujas įstaigos tipas – mokykla-darželis,
kur ugdomi vaikai nuo 3 iki 11 metų pagal ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programas.
Valstybiniai lopšeliai - darželiai nuo 1997 m. išgyvena atgimimą. Auga poreikis šioms
įstaigoms, ypač didėja šių įstaigų poreikis paskutiniaisiais metais prieš pradedant vaikui lankyti
pradinę mokyklą, todėl steigiasi priešmokyklinės grupės/klasės. Steigiasi privačios ikimokyklinio
ugdymo įstaigos, nors jos nėra skaitlingos. Ikimokyklinių įstaigų ir ypač priešmokyklinių grupių
lankomumas kasmet auga.
2000 m. patvirtinta „Priešmokyklinio ugdymo koncepcija“, 2003 m. Švietimo įstatyme
įteisintas priešmokyklinis ugdymas kaip atskira švietimo sistemos dalis, sudarė prielaidas plėtoti
šį reiškinį ir siekti jo visuotinumo. Kaip alternatyva priešmokykliniam ugdymui įstatyme įteisinta
švietimo pagalba 5 – 6 metų ugdymo įstaigos nelankančiam vaikui.
73
Akivaizdu, kad Lietuvos švietimo sistemos pertvarka sudarė sąlygas liberalizuoti institucinį
ikimokyklinį ugdymą, kurti priešmokyklinį ugdymą, aktyviau dalyvauti šeimai, bendruomenei.
Reformuotas ugdymo turinys pasiūlė krypčių ir metodų, bei organizavimo formų įvairovę.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pradėjo taikyti Valdorfo, Montessori, Suzuki ir kt. ugdymo
metodus, rengti savo įstaigos programas, specializuotis pagal pasirinktas prioritetines ugdymo
sritis – sveikatos stiprinimo, meninio ugdymo, etnokultūros, sporto ir kt.
Monkevičienės ir kt. (2008). Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės
lūkesčiai. Mokslinio tyrimo ataskaitoje galime aptikti įdomių siūlymų. Remiantis ikimokyklinių
įstaigų vadovų nuomone, ikimokyklinio ugdymo ir su juo susijusias paslaugas galėtų teikti
kultūros, dienos ir laisvalaikio, socialiniai centrai, klubai; meno ir sporto mokyklos, mokyklos,
gydymo įstaigos, privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, privatūs asmenys, savanoriai,
seniūnijos, bibliotekos, vaikų internetinės svetainės. Tarkim universalus daugiafunkcis centras
kuris yra švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams bei vietos bendruomenei teikianti
įstaiga, kurios veikla gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis ir neformalusis vaikų švietimas,
vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas,
nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius,
pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir panašiai. Centro tikslines grupes
ir atliekamų funkcijų apimtį nustato vietos savivaldos institucijos pagal vietos bendruomenės
poreikius.
2003 m. LR Seimas patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 metų nuostatas,
kuriose vienas iš siekių iki 2012 m. yra švietimo prieinamumo ir socialinio teisingumo
užtikrinimas. Šis siekis akcentuoja: ikimokyklinio ugdymo paslaugų išplėtimą, ypač socialinę
atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams; visuotinio priešmokyklinio ugdymo
sistemos sukūrimą ir išplėtojimą.
Nuo vartotojų pasitenkinimo priklauso, ar paslauga traktuojama kaip kokybiška, o
kiekvienas asmuo, teikiantis paslaugą, turi žinoti, kas yra jos gavėjai, t.y. vartotojai, ir kas įtakoja
jų pasirinkimą.
Paslaugos teikėjų ir gavėjų santykiai turi būti pagrįsti aiškiai apibūdinta partneryste.
Laikantis šios koncepcijos svarbu tenkinti ugdytinių vyriausybės, profesinių organizacijų
darbdavių ir kitu visuomenės grupių poreikius. Kokybė priklauso nuo to, ar sužinoma, kas yra
svarbu ugdytiniams, ar tiksliai apibrėžiami ju poreikiai, ar jie tenkinami.
Nėra paprasta šią koncepciją įgyvendinti švietimo sistemoje. Planuojant produkta arba
paslaugą svarbu nustatyti, kokie bus vartotojų poreikiai, tačiau paslaugų sektoriuje ir ypatingai –
74
ikimokykliniame ugdyme, tai gana problematiška. Kyla klausimai, i kuriuos sudetinga atsakyti:
kas yra švietimo sistemoje? Ar tai tie, kurie naudojasi paslauga (ugdytiniai), ar tie, kurie teikia
didžiausią finansavimą – vyriausybė arba darbdaviai? Fizinius poreikius (ugdymo sąlygas arba
priemonių tinkamumą) šiek tiek lengviau įvardinti, bet svarbiausius poreikius, kurie kyla ugdymo
procese, bendraujant vaikams ir ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo pedagogams, nera
paprasta nustatyti. Dar sudėtingiau šiame kontekste yra įvardyti kokybės standartus. Šios
koncepcijos kritikai abejoja, ar vaikai ir jų tėvai gali žinoti savo poreikius. Žinoma, trumpalaikius
poreikius jie gali įvardyti, bet jiems gali pritrūkti žinių ir patirties, kad jie nusakytų ilgalaikius
poreikius. Be to, ar jie gali nuspręsti, ar ju poreikiai yra tenkinami? Į tokius klausimus paprastai
atsakoma teigiant, kad ugdytinių poreikių tenkinimas nera tas pats, kas ju noru tenkinimas.
Teigimas, kad kokybė yra atitikimas vartotojų poreikiams dar nereiškia, kad vartotojams būtina
suteikti teise nusakyti, kas yra kokybė arba nuspręsti, ar ji pasiekta. Dėl kokybės būtina susitarti.
Susitarimai neįmanomi be informacijos, jos sklaidos ir supratimo. Visuomenės
informavimas apie teikiamas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos
paslaugas yra viena prioritetinių veiklos sričių, už kurios įgyvendinimą atsakingi ne tik
ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, bet ir jų steigėjai ar kiti įgalioti asmenys.
Taigi atsakingiems savivaldybių specialistams, atsižvelgiant į visuomenės socialinę
poliarizaciją, ryškėjančių šeimų įvairovę (dirbančios, nedirbančios, pilnos, nepilnos, mišrios
kalbos atžvilgiu ir kt.), skirtingus šeimų švietimo poreikius, būtina identifikuoti, kokia informacija
yra veiksmingiausia apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei tėvų švietimą, kiek jų
teikiant atsižvelgiama į minėtas skirtybes.
Ikimokyklinio ugdymo koncepcijoje (1989) yra akcentuojamas žinių būtinumas apie
socialinės pedagogikos pagalbos šeimai būdus, o taip pat žinojimas institucijų, teikiančių šio
pobūdžio pagalbą šeimai. Be to, teigiama, jog teikiant informaciją jos teikėjams yra būtinos žinios
apie šiuolaikinius suaugusiųjų švietimo procesus (esmę, principus, metodus). Nurodoma, jog
tinkamas informacijos teikimas ir jos funkcionavimas padeda ikimokyklinio ugdymo įstaigai
palaikyti ryšius su visuomene, įvairiomis institucijomis ir yra kaip jų kryptingo bendradarbiavimo
sąlyga. Be to, Ikimokyklinio ugdymo koncepcijoje (1989) informacijos sklaida yra akcentuojama,
kaip būtina sąlyga vaiko ugdymo efektyvinimui, nes jos pagrindu, galima „įrodyti tėvams ir
visuomenei kvalifikuoto vaikų ugdymo efektyvumą ir jo reikalingumą“.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (2003) 26 straipsnyje numatytas informavimas apie
švietimą, kurio paskirtis – „teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti jo interesus,
polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją“.
75
Šiame dokumente yra nubrėžiamos pamatinės gairės, susijusios su informavimu apie
ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą (LR švietimo įstatymas, 2006) (2.1 lentelė).
2.1 lentelė
IPU paskirtis ir informavimo turinys, dalyviai (LR švietimo įstatymas, 2006)
Kategorija Subkategorija Skaičius Teiginiai
Ikimokyklinis ugdymas
Vaiko prigimtiniai poreikiai Vaikų kultūriniai, etniniai poreikiai Ugdymo paskirtis Vaikų socialiniai, pažinimo poreikiai
3 „padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninius, socialinius, pažintinius poreikius“.
Ugdymas šeimoje Ugdymo
institucionalizavimasis
Tėvų ir vaikų teisių apsaugos institucijų pageidavimai ir rekomendacijos ugdymui pagal programas
2
„ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą“.
Informacija apie vaiko būklę Informacija apie ugdymo poreikius Informacija apie vaiko pažangumą
Informacijos tėvams
turinys ir
prieinamumas Informacija apie vaiko elgesį
4 „gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, elgesį“.
Ugdymo problemų sprendimas Vaikų ugdymo programos parinkimas Vaikų ugdymo formų, mokyklos parinkimas
Bendradarbiavimo su tėvais tikslai
Kito švietimo tiekėjo parinkimas
4 „dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo tiekėją“.
76
2.1 lentelės tęsinys Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirtis ir informavimo turinys, dalyviai
(LR švietimo įstatymas, 2006)
Kategorija Subkategorija Skaičius Teiginiai
Priešmokyklinis ugdymas
Ugdymo paskirtis Pradinio ugdymo programa 1
„padėti vaikui pasirengti sėkmingai
mokytis pagal pradinio ugdymo
programą”.
Ugdymas darželiuose Ugdymas pradinėse ir kitose mokyklose Ugdymas vykdomas laisvojo mokytojo
Ugdymo institucionalizavimasis
Ugdymas vykdomas kito švietimo teikėjo
4
„vienerių metų priešmokyklinio ugdymo
programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos
mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas
švietimo teikėjas”.
Informacija apie vykdomas formaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes Informacija apie vykdomas neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes Informacija apie priėmimo sąlygas Informacija apie mokamas paslaugas Informacija apie mokytojų kvalifikaciją Informacija apie vaiko būklę Informacija apie ugdymo poreikius Informacija apie vaiko pažangumą
Informacijos tėvams turinys ir prieinamumas
Informacija apie vaiko elgesį
9
„informacija apie vykdomas formaliojo ir
neformaliojo švietimo programas, jų
pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas,
mokamas paslaugas, mokytojų
kvalifikaciją”.
„gauti informaciją apie vaiko būklę,
ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą,
elgesį“.
Ugdymo problemų sprendimas Vaikų ugdymo programos parinkimas Vaikų ugdymo formų, mokyklos parinkimas
Bendradarbiavimo su tėvais tikslai
Kito švietimo tiekėjo parinkimas
4
„dalyvauti parenkant vaikui ugdymo
programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo
tiekėją“.
Minėtame dokumente nurodoma, kad tėvams turi būti teikiama tokio turinio informacija:
vaiko būklė, ugdymo(si) poreikiai, vaiko pasiekta pažanga, vaiko elgesys. Tėvai gali gauti jiems
būtiną informaciją iš ikimokyklinės įstaigos darbuotojų, pasirenkant ikimokyklinio ugdymo
įstaigą, ugdymo programą. Nurodoma, jog ši informacija teikiama bendradarbiaujant su tėvais ir
sustiprina tėvų bei pedagogų ryšius.
Dokumente nurodoma, jog bendradarbiavimo su tėvais tikslams pasiekti yra reikšminga
tokio turinio informacija: ugdymo problemų sprendimas, ugdymo programų aptarimas.
77
Aiškinama, kas turėtų dalyvauti teikiant informaciją. Informacijos dalyviai yra visi įstaigos, kaip
paslaugų teikėjos, specialistai: vadovai, pedagogai, specialieji pedagogai, psichologai bei
sveikatos priežiūros specialistai.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-
1700) siekiama, kad būtų užtikrinamas švietimo plėtotės prieinamumas, tęstinumas ir socialinis
teisingumas:
1) laiduojamos lygios mokymosi starto galimybės;
2) sukuriama šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistema;
3) išplečiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos. Ikimokyklinis ugdymas visų pirma
atveriamas socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams;
4) sukuriama ir išplėtojama visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistema.
Valstybinės švietimo strategijos 2003 - 2012 metų nuostatuose (2003) (Gyventojų
informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis, 2008, tyrimo ataskaita)
išdėstomi minėtam laikotarpiui numatyti siekiniai, kurie skirti visoms švietimo grandims, o kai
kur tiesiogiai nusakomi ir ikimokykliniam bei priešmokykliniam ugdymui. Jame nurodoma, kad
siekiant užtikrinti švietimo plėtotės efektyvumą ir darną numatyta įdiegti atsakingo valdymo
sistemą, pagrįstą nuolatine visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota
vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. O šis siekinys realizuotinas
įgyvendinant švietimo prieinamumo ir socialinio teisingumo užtikrinimą, švietimo kokybės
vertinimą ir visuomenės informavimą apie tai; sukuriant švietimo informacinę sistemą, laiku
teikiančią informaciją, reikalingą įvairiems švietimo valdymo lygiams ir švietimo socialiniams
partneriams. Šiame dokumente akcentuojama, kad užtikrinant švietimo plėtotės prieinamumą,
tęstinumą ir socialinį teisingumą reikia sukurti šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo
sistemą; išplėsti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas. Ikimokyklinis ugdymas
visų pirma turi būti atveriamas socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams.
sukurti ir išplėtoti visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistemą. O įgyvendinat šias nuostatas
nurodoma, kad vienas iš pagrindinių siekinių yra tas, kad visi vaikai, ypač iš socialiai remtinų
šeimų, turėtų sąlygas pasirengti mokyklai ir pradėtų ją lankyti; visiems socialiai remtinų šeimų
vaikams (nuo trejų metų) būtų užtikrintas nemokamas ikimokyklinis ugdymas; priešmokyklinis
ugdymas taptų visuotinis.
Ikimokyklinio ugdymo kokybė apibūdinama dvejopo pobūdžio kategorijomis:
„Ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtotė“, „Šeimų informavimas, konsultavimas“. Akivaizdu,
kad Valstybinės švietimo strategijos 2003 - 2012 metams nuostatose (2003) visas dėmesys yra
skiriamas ikimokyklinio ugdymo paslaugoms, jų turiniui bei plėtotei, nurodant, jog „išplečiamos
78
ikimokyklinio ugdymo paslaugos“ ir „sukuriama šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo
sistema“.
Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje (2003) pripažinta, kad Lietuvoje dirbančių
tėvų vaiko teisė į ikimokyklinę priežiūrą bei ugdymą buvo ženkliai apribota uždarius daugelį
vaikų darželių bei lopšelių. Teikiant šias paslaugas pabrėžiamas vaiko parengimas mokyklai, bet
ne pagalba šeimai, derinant darbą su tėvų pareigomis. Siekiant šalinti tokią situaciją numatoma
ypatingą dėmesį skirti ikimokyklinių ir vaiko dienos priežiūros institucijų organizavimui. Šios
paslaugos turėtų būti plečiamos įgyvendinant visuotinį priešmokyklinį ugdymą ir priežiūrą,
sukuriant visiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams prieinamų dienos centrų tinklą,
kad ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą teikiančios mokyklos būtų kuo arčiau vaiko
namų.
Įgyvendinant koncepciją siūloma įvairioms institucijoms ir žinyboms koordinuoti savo
veiklą kuriant ir įgyvendinant bendrą vaiko gerovės politikos strategiją. Sėkmingai spręsti vaiko
problemoms organizuoti nuolatinį tarpžinybinį bendradarbiavimą keičiantis informacija apie
galimybes padėti sunkiau besiverčiančioms šeimoms, auginančioms vaikus.
Tėvų informavimas ypač akcentuojamas Rekomendacijose savivaldybėms dėl centralizuoto
vaikų priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes (2003),
Švietimo pagalbos nelankančiam ugdymo įstaigos 5 - 6 metų vaikui teikimo tvarka. Nurodoma,
jog pateikiama informacija dėl centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įtaigų ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo grupes turi visų pirma būti orientuojama tėvams, kurių vaikai dar
nelanko ikimokyklinių įstaigų. Ši informacija turi apimti teikiamos pagalbos rūšis. Akcentuojami
informacijos įsisavinimo ir panaudojimo procesai. Teigiama, jog informaciją teikiantys asmenys
turi siekti, jog vyktų „informacijos greitas įsisavinimas“ ir kad informaciją jos perėmėjai gebėtų
tinkamai panaudoti.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraše (2005) nurodoma, jog apskrities
viršininko, savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimu švietimo padalinys informuoja
apskrities, savivaldybės teritorijoje gyvenančius asmenis ir mokyklas apie patvirtintus
priešmokyklinio ugdymo modelius. O mokykla informuoja tėvus (globėjus) apie steigėjo
patvirtintą(us) priešmokyklinio ugdymo modelį mokykloje; pasirašo mokymo sutarti su tėvais
(globėjais), kurioje įteisinami abiejų šalių susitarimai dėl priešmokyklinio ugdymo programos
įgyvendinimo sąlygų ir/ar švietimo pagalbos, mokyklos ir tėvų (globėjų) teisių ir pareigų.
Visgi edukacinės praktikos lygmenyje informavimas apie teikiamas ikimokyklinio,
priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos paslaugas išlieka opia problema. Stokojama
informacijos apie šeimoms teikiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, ypač
79
kaimo vietovėse. Tai trukdo savivaldybėms adekvačiai įvertinti šeimų poreikius. Kita vertus
šeimos negali pasinaudoti jau esamomis paslaugomis, kadangi apie jas neturi informacijos.
Neveikia konsultacinės-informacinės pagalbos tėvams sistema, iš dalies dėl nepakankamo
apsirūpinimo kompiuterinėmis technologijomis, ypač kaimo vietovėse.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 1509 „Dėl vaikų
nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio
aprašo patvirtinimo“ keliama problema, kad „savivaldybėse nėra duomenų bazių, kuriose
reguliariai būtų kaupiama visa informacija apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus.
Duomenys, kaupiami pavienių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tikslinėse duomenų
bazėse, kitoms institucijoms ir įstaigoms dažniausiai neprieinami“. Be to, „sudėtingiems atvejams,
kai vaikui ir tėvams reikia kompleksinės pagalbos, nėra aiškios valstybės ir savivaldybės
institucijų ir įstaigų veiksmų schemos, atsakomybės tarp šių institucijų ir įstaigų pasidalijimo,
neaišku, kas turėtų koordinuoti kompleksinės pagalbos teikimą. Pagalba ir parama teikiama ne
visiems vaikams, nes dėl nepakankamos tėvų atsakomybės ir per mažų valstybės ir savivaldybių
institucijų ir įstaigų įgaliojimų ir (ar) išteklių dalis vaikų neregistruoti gyventojų registre ir
pavienių įstaigų duomenų bazėse“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (2009 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1509)
šiame kontekste aiškiai apibrėžiami uždaviniai, keliami savivaldybėms:
� „ištiria jos teritorijoje gyvenančių šeimų, auginančių vaikus nuo gimimo iki 7 metų, švietimo
programų, sveikatos priežiūros paslaugų, socialinės paramos ir švietimo pagalbos poreikį, įvertina
turimus išteklius, parengia ir įgyvendina ne mažiau kaip 3 metų trukmės šių paslaugų plėtros
planus;
� tvarkydama vaikų apskaitą, sudaro neugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
programas vaikų nuo gimimo iki 7 metų (toliau – vaikai) sąrašus;
� kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija plėtoja
socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) galimybes – papildo ją švietimo srities
rodikliais ir sukuria integralią duomenų apie vaikus ir jų tėvus savivaldybės teritorijoje bazę;
� skleidžia ir teikia šeimoms, auginančioms vaikus, informaciją apie savivaldybėje (seniūnijoje)
esančias švietimo, ugdymo programas, sveikatos priežiūros paslaugas, socialinę paramą ir
švietimo pagalbą;
� parenka ir (ar) įrengia patalpas, kuriose bus vykdomas ikimokyklinis ir (ar) priešmokyklinis
ugdymas, teikiama kompleksinė pagalba;
80
� užtikrina, kad būtų pakankamai kvalifikuotų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų,
švietimo pagalbos, pirminės sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų ir kitų
specialistų, teikiančių kompleksinę pagalbą vaikui ir tėvams;
� prireikus organizuoja vaikų ir (ar) ikimokyklinio (priešmokyklinio) ugdymo pedagogų ir kitų
specialistų pavėžėjimą iki ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir iš jos;
� koordinuoja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, švietimo pagalbą
(pedagoginių psichologinių tarnybų, mokytojų švietimo centrų ir kitų) teikiančių įstaigų veiklą;
� skatina savivaldybių tarybos nustatyta tvarka privačias iniciatyvas teikti ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo paslaugas – suteikia patalpas panaudai ir kita;
� organizuoja darbą su vaiku ir tėvais, jeigu nustatoma, kad šeimoje pažeidžiamos vaiko teisės;
� nustato kompleksinės pagalbos teikimo kriterijus ir organizavimo tvarką – kompleksinės
pagalbos teikėjus, organizavimo ir koordinavimo modelius, finansavimo principus, kai
kompleksinė pagalba teikiama tėvų pageidavimu ar rekomendavus specialistams;
� nustato tarpinstitucinės komandos (sudaromos ar jau veikiančios) sudarymo kriterijus (į ją gali
įeiti sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, ikimokyklinio ugdymo
auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, specialieji
pedagogai, teisėsaugos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, kiti fiziniai asmenys, teikiantys
paslaugas vaikams ir šeimai, ir kt.), parengia jos reglamentą, paveda jai visapusiškai išnagrinėti
vaiko ir jo tėvų problemas, parengti bendrą pagalbos veiksmų vaikui ir jo tėvams planą“.
Tyrimo ataskaitoje „Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą
būklė ir patirtis” (2008) pateikiamos šios rekomendacijos, skirtos atskiriems švietimo politikos
formavimo ir įgyvendinimo lygmenims.
Savivaldybių administracijos darbuotojams, IPU institucijos vadovams, pedagogams
� Svarbu periodiškai tirti tėvų poreikius informacijai ir pagal tai numatyti informavimo tikslus,
turinį, formas, metodus.
�. Patartina orientuotis į šeimos struktūrą (pilna/nepilna šeima), tėvų užimtumą (dirba vienas ar
du), išsilavinimą (aukštasis, vidurinis, nebaigtas vidurinis ir kt.), vietovę (miesto, kaimo), nes yra
tarp kai kurių minėtų grupių tėvų poreikių skirtumai informacijai.
� Kaime gyvenantiems tėvams reikia universalesnio pobūdžio informacijos, kuri padėtų suvokti
vaiko poreikius, ugdymo ypatybes ir pasikeitusią tėvų poziciją pradėjus vaikui lankyti
ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Dėl informacijos stygiaus, jie menkiau suvokia net ir tokias temas,
kaip „vaiko miegas”, „maitinimas”, o tik po to kalbėti apie vaiko ugdymą/si.
� Šeimas dominančios informacijos apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį teikti
šiais lygmenimis: mikro-makro aplinkos, institucijos veiklos organizavimo, ugdymo proceso.
81
� Numatant tematiką, tėvams, kurių vaikai lanko ar nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas
patartina orientuotis į abiems grupėms bendras ir reikšmingas temas.
� Norint aktualizuoti tėvams nereikšmingas temas, visų pirma, reikia tėvus įtraukti į šių temų
atitinkančio pobūdžio veiklą ir sudaryti jiems galimybę įgyti reikiamą patirtį. Tėvai,
nedalyvaudami veikloje nesuvokia jų esmės ir todėl nejaučia naujų žinių būtinumo tomis
temomis.
� Siekdami efektyvinti tėvų informavimo procesus rekomenduotina orientuotis į taikomojo
pobūdžio informaciją, atitinkančią tėvų veiklą ir konkrečią jų patirtį. Ir tik po to - pereiti prie
universalesnio pobūdžio žinių, turinčių naujumo elementų (tačiau, visų pirma, taikomojo, o ne
mokslinio).
� Priimant sprendimus dėl tėvų informavimo temų nepatartina vadovautis išankstine nuomone,
jog tėvai pageidauja vis tų pačių tradicinių temų, o orientuotis į tas veiklos sritis, kuriomis tėvai
nuolat domisi.
� Nepatartina pasikliauti nuomone apie save, kaip asmenį, turintį pakankamai informacijos
įvairiais tėvų informavimo klausimais, o stengtis įsivertinti žinias tose srityse, kuriomis tėvai itin
domisi.
� Sudarant tėvams pageidaujamą informacijos temų sąrašą, suteikti tėvams galimybę įtraukti į jį
individualiai jiems reikšmingas temas.
� Formuluojant temas informavimui apie švietimo pagalbą darželio/mokyklos lygmenyje, siekti
jog šiame procese galėtų dalyvauti ne tik tėvai, bet ir vadovai, pedagogai (instituciniu ir
tarpinstituciniu lygmeniu).
� Bendradarbiavimo su tėvais sritis ypač reikalauja tinkamai atrinktos ir susistemintos
informacijos.
� Siūloma ieškoti netradicinių informavimo būdų, neapsiribojant tėvų susirinkimais, kaip
pasyvaus informacijos perteikimo būdu.
� Įvairinti informacijos teikimo formas ir būdus: - panaudojant retai Lietuvoje taikomus, tačiau
tėvams itin patogius (pvz., darbo vietose paruošiant paketus tėvams); - orientuojantis į platesnius
gyventojų sluoksnius, teikti informaciją visiems prieinamose viešose vietose (pvz., vaikų ir
kavinėse, prekybos centruose ir pan.).
Savivaldybių administracijos darbuotojams
� Dalinantis tarpusavyje atsakomybėmis su ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais, pedagogais
už tėvų informavimą, apsispręsti kokiame lygyje informacija bus teikiama (savivaldybės, darželio,
darželio/mokyklos grupės ir kt.) ir suteikti atsakomybę tai grupei, kuri šioje srityje turi pačia
geriausią patirtį.
82
� Savivaldybių lygiu rekomenduotina teikti tą informaciją, kuri yra reikšminga darželių/mokyklų
vadovams, pedagogams, tėvams.
� Priimant sprendimus dėl informacijos gyventojams, patartina įjungti į šį procesą ir kitas
suinteresuotąsias grupes.
� Perimant užsienio šalių informavimo patirtį dėl savivaldybių institucijų informacijos viešinimo
srityje - orientuotis į visus gyventojų sluoksnius, o net ik į tuos, kurie augina vaikus.
� Inicijuoti specializuotų institucijų ar padalinių steigimą, kuriuose galėtų dirbti informavimo
paslaugas teikiantys ir informaciją koordinuojantys specialistai, konsultantai.
� Palaikyti ryšius su aukštosiomis mokyklomis, kurios rengia ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo specialistus, pedagogų kvalifikavimo institucijomis bei domėtis galimybėmis apie šių
specialistų būtinų kompetencijų ir kvalifikacijų tobulinimą.
Savivaldybėms siūlytina sukurti ikimokyklinio amžiaus vaikų duomenų bazę apie visus
gimusius, atvykusius ir gyvenančius konkrečioje savivaldybėje vaikus, jų specialiuosius poreikius,
negales, socialinę padėtį ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad pagalba ir parama teikiama ne visiems vaikams, nes dėl
nepakankamos tėvų atsakomybės ir per mažų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
įgaliojimų ir (ar) išteklių dalis vaikų neregistruoti gyventojų registre ir pavienių įstaigų duomenų
bazėse, todėl būtina sukurti ikimokyklinio amžiaus vaikų duomenų bazę apie visus gimusius,
atvykusius ir gyvenančius konkrečioje savivaldybėje vaikus, jų specialiuosius poreikius, negales,
socialinę padėtį ir kt.
Rekomendacijose savivaldybėms dėl centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigų
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes (2003 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-918)
nustatyta, kad Savivaldybės administracijos švietimo padalinys, atsižvelgdamas į savivaldybės
ypatumus ir bendruomenės poreikius bei į rekomendacijas, parengia centralizuoto vaikų priėmimo
į savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos projektą,
kurį tvirtina Savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija. Duomenų bazės paskirtis –
centralizuotai tvarkyti duomenis apie savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo grupes ir jas lankančius bei pageidaujančius lankyti vaikus, sudarant
sąlygas organizuoti centralizuotą vaikų priėmimą bei juos paskirstyti, optimaliai tenkinti tėvų
(globėjų) poreikius ir teikti patikimą, tikslią informaciją vietos bendruomenei. Rekomenduojama
tokia duomenų bazės struktūra:
1) Duomenys apie švietimo įstaigą: visas įstaigos pavadinimas, adresas, telefonas ir kita
informacija (taikoma pedagoginė sistema, ugdymo programos);
83
2) personalas (darbuotojų skaičius, pareigos ir kvalifikacija);
3) švietimo įstaigą lankančių vaikų skaičius;
4) duomenys apie ikimokyklines ir priešmokyklines grupes: vietų skaičius grupėse ir jų
užpildomumas, grupių struktūra pagal vaikų amžių, grupės darbo laiką, ugdymo modelius,
teikiamas papildomas paslaugas ir kita su ugdymo organizavimu susijusi informacija (sprendžia
savivaldybės duomenų bazės valdytojas);
5) Tėvų (globėjų) prašyme priimti vaiką į savivaldybės švietimo įstaigą teikti duomenys:
vaiko vardas, pavardė, gimimo metai, gyvenamoji vieta; pageidaujama lankyti švietimo įstaiga,
grupė, pageidaujamas vaiko priėmimo į grupę laikas, kitos pageidaujamos ugdymo paslaugos;
duomenys, kuriais remiantis yra teikiami prioritetai, priimant vaiką į švietimo įstaigą; tėvų
kontaktiniai duomenys; prašymo priimti vaiką į grupę registracijos data.
Duomenų bazės duomenų gavėjai yra savivaldybės institucijos, sprendžiančios švietimo
įstaigų tinklo formavimo ir kitus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo
klausimus, švietimo įstaigos, teikiančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kiti fiziniai ir
juridiniai asmenys.
Tėvai (globėjai), pateikę prašymą dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinę ir priešmokyklinę
grupę, turi teisę:
1) gauti duomenis apie savivaldybės švietimo įstaigas, teikiančias ikimokyklinį ir
priešmokyklinį ugdymą, t.y. personalo kvalifikaciją, grupių skaičių ir struktūrą, esamas ir laisvas
vietas grupėse, papildomai teikiamas ugdymo, socialines ar kitas paslaugas;
2) gauti duomenis apie vaiko (ų) (globotinio(ių)) vietą eilėje ir kitą informaciją,
patvirtinančią jo priėmimo į ikimokyklinę ir priešmokyklinę grupę galimybes;
3) reikalauti ištaisyti ar sunaikinti vaiko duomenis, šeimos socialinę padėtį apibūdinančius
duomenis.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų duomenų bazės sukūrimą Lietuvos savivaldybėse
reglamentuoja „Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų
gerinimo modelio aprašas“ (2009). Modelio aprašas parengtas įgyvendinant Vyriausybės 2008–
2012 metų programą ir Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų
programą.
Modelio aprašo tikslas – gerinti vaikų nuo gimimo iki 7 metų ugdymo bei gyvenimo
kokybę. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas tiems vaikams, kurie nelanko ikimokyklinio ugdymo
įstaigų, gyvena socialinės rizikos ar socialinės atskirties sąlygomis. Aprašo pagrindu iki 2012
metų bus sukurta sklandi tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistema, užtikrinanti kokybišką
84
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, kompleksiškai teikianti šeimoms
švietimo, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas, socialinę paramą ir švietimo pagalbą.
Priemonių plane numatoma, kad savivaldybės kartu su Socialinės apsaugos ir darbo bei
Švietimo ir mokslo ministerijomis finansuos bandomuosius projektus, skirtus kompleksinėms
paslaugoms teikti tėvams iki vaikui gimstant ir jam gimus, taip pat tol, kol vaikas pradės lankyti
mokyklą. Tikimasi, kad kompleksinė pagalba vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokymosi
pradžios ir jų šeimoms 2012 metais bus pradėta teikti ne mažiau kaip 20-yje savivaldybių.
Savivaldybės sudarys įvairių specialistų komandas (sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos
tarnybos specialistai, socialiniai darbuotojai, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio
ugdymo pedagogai, psichologai, specialieji pedagogai, teisėsaugos pareigūnai ir kt.), kurioms bus
pavesta visapusiškai išnagrinėti vaiko ir jo tėvų problemas, parengti pagalbos veiksmų planą ir jį
įgyvendinti.
Tikimasi, kad pagerės pagalbos vaikui ir jo tėvams kokybė, nes per trejetą pastarųjų metų ne
mažiau kaip 1000 darbuotojų, teikiančių švietimo, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas
ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams, dalyvaus kvalifikacijos
tobulinimo programose. Priemonių plane numatoma parengti kūdikių ir vaikų raidos sutrikimų
patikros metodines rekomendacijas, ankstyvojo kūdikių ir vaikų raidos sutrikimų išaiškinimo
mokymo programą, aprūpinti šeimos gydytojus priemonėmis, kurios leis nustatyti kūdikių ir
vaikų raidos sutrikimus, aptikti juos daug anksčiau, dar ankstyvojoje stadijoje.
Numatoma išplėsti dabartinę socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS),
pritaikyti ją ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose nedalyvaujančių vaikų
apskaitai. Duomenys, kaupiami atskirų valstybės ir savivaldybių įstaigų tikslinėse duomenų
bazėse, kitoms įstaigoms daugeliu atvejų nėra prieinami. Numatoma, kad Švietimo ir mokslo
ministerija tęs nuo 2006 m. pradėtą pagalbą savivaldybėms iš dalies finansuodama naujai įsteigtus
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatus naujai atidarytose ikimokyklinėse ir
priešmokyklinėse grupėse. 2011 - 2012 metais tokie etatai bus steigiami atokesnėse vietovėse,
kuriose nėra nė vienos ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos ar grupės. Iki 2012 m.
savivaldybių vaikų darželiuose bus įsteigta ne mažiau kaip 200 ikimokyklinio ugdymo auklėtojų
ir (ar) priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatų, ne mažiau kaip 100 socialinių pedagogų,
psichologų, specialiųjų pedagogų etatų pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir ikimokyklinio
ugdymo įstaigose.
Kompleksinės pagalbos sistemos sukūrimą koordinuos Švietimo ir mokslo ministerija.
Numatoma, kad tėvams, besilaukiantiems kūdikio ar auginantiems vaikus iki septynerių
metų amžiaus, savivaldybėse bus tiekiama kompleksinė, t.y. sutelkta įvairių specialistų: vaikų
85
gydytojų, socialinių darbuotojų, psichologų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų,
specialiųjų pedagogų ir kt. pagalba. Kaime gyvenančioms šeimoms pagerės šių nemokamų,
valstybės teikiamų paslaugų prieinamumas, atokesnėse vietovėse bus steigiamos ikimokyklinio
ugdymo grupės.
Atskiros savivaldybės yra pasirengusios ir pasitvirtinusios vaikų priėmimo į miesto
savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes
tvarkos aprašus, kurių tikslas – užtikrinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą
ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šiam tikslui sukuriama duomenų apie grupes lankančius ir
pageidaujančius jas lankyti vaikus bazė. Aprašas nustato duomenų bazės kūrimą ir jos sandarą,
duomenų bazės tvarkytojo funkcijas ir atsakomybę. Duomenų bazės paskirtis – tvarkyti duomenis
apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes ir jas lankančius bei pageidaujančius
lankyti vaikus, siekiant optimaliai tenkinti tėvų (globėjų) poreikius, teikti patikimą ir tikslią
informaciją gyventojams. Duomenų bazėje fiksuojama tokia informacija: 1) duomenys apie
ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vykdančią ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą: įstaigos
pavadinimas, adresas, telefonas ir kita informacija; 2) vietų skaičius ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo grupėse ir jų užpildomumas, grupės darbo laikas ir darbo trukmė; 3)
ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankančių vaikų sąrašas; 4) tėvų (globėjų) prašyme priimti vaiką į
Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigą nurodyti duomenys: vaiko vardas, pavardė, gimimo
metai, gyvenamoji vieta; 5) pageidaujama lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaiga, amžiaus grupė,
pageidaujama vaiko priėmimo į grupę data; duomenys, kuriais remiantis yra teikiama pirmenybė
priimant vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą; 6) prašymo priimti vaiką į Savivaldybės
ikimokyklinio ugdymo įstaigą registravimo data.
Tėvai (globėjai) prašymą priimti vaiką į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupę
pateikia ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktoriui, o Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovas,
gavęs prašymą, per 6 val. privalo užregistruoti vaiką kompiuterinėje duomenų bazėje. Tėvų
(globėjų) prašymai priimami ir registruojami nuolat. Pažymėtina tai, kad į ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo grupes priimami vaikai, gyvenantys steigėjo tai ikimokyklinio ugdymo
įstaigai priskirtoje teritorijoje. Tėvų (globėjų) pageidavimu vaikai gali būti priimami į kitą
ikimokyklinio ugdymo įstaigą tik tuo atveju, jeigu toje švietimo įstaigoje yra laisvų vietų.
Priimant vaikus į ikimokyklinio ugdymo grupes pirmenybė teikiama: 1) socialiai remtinų šeimų
vaikams; 2) vaikams iš šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų; 3) vaikams, kuriuos augina vienas
iš tėvų (jeigu vienas iš tėvų yra miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas
dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu arba atlieka laisvės
atėmimo bausmę pataisos įstaigose); 4) vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią
86
ikimokyklinio ugdymo įstaigą; 5) vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) yra 25–40 procentų
darbingumo lygio; 6) įstaigos darbuotojų vaikams.
Tėvai (globėjai), pateikę prašymą priimti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, turi teisę
gauti: 1) duomenis apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas (grupių skaičių ir sudėtį, esamas ir laisvas
vietas grupėse, papildomai teikiamas ugdymo, socialines ar kitas paslaugas); 2) duomenis apie
vaiko (-ų) (globotinio (-ių) vietą eilėje ir kitą informaciją, patvirtinančią jo priėmimo į grupę
galimybes; 3) informaciją apie pagal gyvenamąją vietą priskirtą ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
3. Bendruomenės informavimo galimybės, formos, būdai
Skyriuje aptariamos bendruomenės informavimo galimybės, formos, būdai; informavimo
specifika, atsižvelgiant į regiono dydį, miesto ir kaimo skirtumus ir gyventojų poreikius.
Remiantis tyrimo ataskaita „Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį
ugdymą būklė ir patirtis” (2008), galima teigti, kad sėkminga švietimo įstaigų, tarp jų ir
ikimokyklinio bei priešmokyklinio, veikla labai priklauso nuo sugebėjimo kurti informacines
mokymosi aplinkas, prieinamas lankytojams ir atitinkančias jų poreikius. Šių aplinkų kūrimas yra
sąlygojamas finansinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos paslaugas
teikiančių institucijų galimybių.
Atlikta Europos Sąjungos atskirų šalių švietimo sistemų analizė leidžia teigti, kad
gyventojams apie IPU ir švietimo pagalbą Europos šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje
Karalystėje, Švedijoje, Lenkijoje) informaciją teikia: vietos valdžios institucijos, vietos socialiniai
centrai, merijos.
Užsienio šalyse tėvai informuojami Lietuvoje retai taikomais būdais, tokiais, kaip: tėvų
darbo vietose (paruošiant paketus „Parama šeimoms“), viešose vietose (pvz., prekybos
centruose). Populiarūs tokie būdai, kaip: video įrašų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir namuose
darymas, jų analizė, vaikų pasiekimų knygelių pildymas, atvirų vakarų organizavimas
bendruomenei, tėvų įtraukimas į grupės/klasės veiklos planavimą, grupės/klasės dienoraščio
rašymas, dalyvavimas tėvų savipagalbos centruose, vaikų laisvalaikio leidimas ugdymo įstaigoje.
Būtina priminti, kad informaciją apie IPU sudaro: 1) informacija apie IPU sistemą (teisės
aktai, reglamentuojantys veiklą, paslaugos ir teikėjai); 2) informacija apie Lietuvos švietimo
institucijas (visų lygmenų valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės švietimo institucijos, studijų
ir mokymo programos, priėmimo sąlygos, licencijos, išsilavinimo pažymėjimai); 3) informacija
apie mokymo programas (programų ir metodikų aprašai, priėmimo sąlygos).
87
Informacijos apie IPU sklaida vykdoma remiantis šiomis nuostatomis:
• informacijos turinys turi atitikti tikslinių grupių poreikius ir prioritetus (amžių, įgytą
išsilavinimą);
• informacija turi atitikti reikalavimus, keliamus informacinei ir metodinei medžiagai;
• informacijos sklaida turi vykti vadovaujantis lygių galimybių principu (neišskiriant
amžiaus, teritorijos, lyties prioritetų);
• teikiama informacija turi būti nuolat atnaujinama ir suprantama tikslinėms grupėms;
• informacijos sklaida turi būti grindžiama tikslinės grupės grįžtamojo ryšio apie
informacijos poreikį analizės rezultatais, nuolat vykdant informacijos sklaidos stebėseną.
Vykdant informacijos apie IPU sklaidą, rekomenduojama remtis:
• rašytiniais šaltiniais (knygos, brošiūros, bukletai, plakatai, žurnalai, laikraščiai, žodynai,
žinynai, sąvadai, specialūs leidiniai);
• garsiniais ir vaizdiniais šaltiniais (nuotraukos, piešiniai, pateiktys, garso įrašai, filmai);
• kompiuteriniais šaltiniais (informacinės duomenų bazės, internetas, įvairiose
skaitmeninėse laikmenose saugoma tiek rašytinė, tiek garsinė ir vaizdinė informacija).
Informacijos apie IPU sklaida planuojama ir vykdoma:
• nacionaliniu lygmeniu, už ją atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija;
• savivaldybių lygmeniu, už ją atsakingas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriuje specialistas;
• institucijos lygmeniu, už ją atsakingas vadovas, pedagogas, pagalbos specialistai. Šiame
lygmenyje svarbus toje pačioje teritorijoje esančių įstaigų bendradarbiavimas. Sklaidos
veiksmų suderinimas padės racionaliai išnaudoti išteklius, užtikrinti informacijos sklaidos
kokybę bei pasiekti didesnį efektyvumą.
Siekiant optimaliai suplanuoti informacijos apie IPU sklaidą, tiriamas tikslinės grupės
informacijos poreikis šiais klausimais:
• kokios informacijos trūksta/pakanka;
• ar informacija suprantama ir aktuali;
• kokia informacijos sklaidos forma priimtiniausia (rašytinė (knygos, brošiūros, bukletai,
plakatai, žurnalai, laikraščiai, žodynai, žinynai, sąvadai, specialūs leidiniai ar kt., garsinė ir
vaizdinė (nuotraukos, piešiniai, pateiktys, garso įrašai, filmai), kompiuterinė (informacinės
duomenų bazės, internetas, įvairiose skaitmeninėse laikmenose saugoma tiek rašytinė, tiek
garsinė ir vaizdinė informacija ir pan.);
• kokie informacijos sklaidos perteikimo šaltiniai patraukliausi kiekvienai tikslinei grupei.
88
Informacijos apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą sklaidos planavimo eiga:
• nustatomi informacijos sklaidos uždaviniai (ko bus siekiama vykdant informacijos sklaidą)
– informuoti apie ugdymosi galimybes, teikiamas paslaugas, populiarinti informacinius
leidinius;
• nustatoma tiesioginė tikslinė grupė – kam konkrečiai bus skirta informacija (vaikų tėvams,
bendruomenei, kolegoms ir pan.);
• numatomas informacijos turinys – nusprendžiama, kokia informacija turi būti perduota
konkrečiai tikslinei grupei;
• numatomi informacijos sklaidos būdai – svarbu įvertinti, kokie informacijos sklaidos
būdai (internetas, žiniasklaida, seminarai, paskaitos, individualūs pokalbiai ir pan.)
labiausiai priimtini pasirinktai tikslinei grupei. Todėl derėtų pasinaudoti esamais tyrimais
apie informacijos gavimo šaltinius pagal tikslines grupes arba kartą per metus patiems
atlikti tikslinių grupių informacijos poreikio tyrimus;
• numatomi atsakingi asmenys už sklaidos eigą. Tai gali būti administracijos atstovai,
bibliotekininkai, mokytojai, tėvų bendruomenės atstovai ir kt.
Informacija apie IPU iš tikslinių grupių gali būti renkama:
• individualių interviu ir diskusijų, užsiėmimų metu;
• parengiant klausimynus ir juos pateikiant tikslinėms grupėms (išdalijama užsiėmimuose,
išsiuntinėjama el. paštu ar pateikiama internetinėje svetainėje).
Informacijos apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą sklaidos būdai pasirenkami
pagal tai, kokių tikslų siekiama ir kam sklaida yra skirta:
• ar tai bendro pobūdžio informacija, skirta plačiajai auditorijai;
• ar informacija. skirta konkrečiai tikslinei grupei.
Informacija apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą gali būti skleidžiama:
• naudojant žiniasklaidos kanalus (TV, radiją, laikraščius ir žurnalus, informacinius
internetinius leidinius ir portalus): siekiant paskelbti svarbias žinias (nauji tyrimų
duomenys, naujo leidinio ar internetinio informacinio portalo atsiradimas, svarbios
konferencijos ar seminaro organizavimas);
• skelbimai spaudai – kai siekiama kuo plačiau paskelbti naujienas (nauji tyrimai, naujas
projektas, naujas renginys); nuolatiniai susitikimai su žiniasklaidos atstovais juos
informuojant apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo naudą ir plėtrą siekiant
palaikyti draugiškus ryšius; rengiant ir pateikiant straipsnius ar jų idėjas.
89
• specialiai tam sukurtose interneto svetainėse, kur gali būti pateikiama ir bendroji
informacija, ir atskiroms tikslinėms grupėms skirta informacija. Čia daug dėmesio turi būti
skiriama informacijos grupavimui ir išdėstymui, kad ji būtų lengvai randama, greitai
pateikiama ir lengvai keičiama.
• stacionarioje parodoje bibliotekoje, stacionarioje parodoje, informacijai tėvams skirtoje
vietoje.
• Čia gali būti skleidžiama ir spausdintinė, ir internetinė informacija: institucijoje, turinčioje
profesinio informavimo tašką, privalo būti įrengta stacionari biblioteka, kurioje kiekviena
tikslinė grupė galėtų rasti visą ją dominančią informaciją;turi būti įrengta laisva prieiga
prie interneto bei galimybė peržiūrėti skaitmeninėse laikmenose saugomą
informaciją;informaciniai leidiniai turi būti lengvai randami, surūšiuoti;naujienos
demonstruojamos atskirame stende.
• IPU skirtuose renginiuose (konferencijose, seminaruose, informacinėse dienose,
susitikimuose, konsultacijų metu ir pan.) gali būti skleidžiama žodinė, rašytinė ir vaizdinė
informacija: žodinė informacija gali būti perteikiama individualiai bendraujant su paslaugų
vartotojais; rašytinė informacija gali būti demonstruojama ir pateikiama surengtų parodų
metu ar išdalijama komplekte su kita renginio medžiaga; vaizdinė informacija gali būti
demonstruojama ir užsiėmimų metu, ir parodose.
Kiti galimi informacijos apie IPU sklaidos būdai:
� informacijos sklaida gali būti vykdoma išsiunčiant informacinius leidinius paslaugų
vartotojams;
� reklaminio pobūdžio informacija gali būti pateikiama plakatų forma ir skleidžiama
reklaminiuose stenduose.
Įvardintos informavimo ir informacijos sklaidos galimybės ir budai, apie IPU, iš principo
suvienodintų miesto, rajono ir kaimo gyventojų galimybes.
4. Pagalba jau veikiančioms ir naujai besikuriančioms IPU įstaigoms organizuoti savo darbą
Savivaldybių administracinių vadovams rekomenduojame teikti pagalbą
veikiančioms/naujai besikuriančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigoms
organizuojant savo darbą. Turi būti:
� vykdomas kryptingas švietimo įstaigų konsultavimas aktualiais klausimais apie
ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų įgyvendinimą ir švietimo pagalbos tekimą
savivaldybių vaikus auginančioms šeimoms;
90
� parenkami tinkami IPU įstaigų konsultavimo metodai , priemonės ir formos ir būdai.
Skyriuje aptariama kaip padėti jau veikiančioms/naujai besikuriančioms ikimokyklinio,
priešmokyklinio ugdymo įstaigoms organizuoti savo darbą.
Toliau bus komentuojamas aukščiau pateiktų rekomendacijų pagrįstumas.
Šeimos politika Europos Sąjungos šalyse (Gauthier, 2002), yra įtakojama demografinių
pokyčių, išaugusio ekonominio šeimų pažeidžiamumo, bendrosios Europos ekonominės erdvės,
konkurencijos bei daugelio kitų veiksnių. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius kiekviena šalis kūrė savo
išlaidų šeimos politikai paketą. Kaip viena iš svarbių šio paketo dalių minimas dėmesys vaikų
priežiūros paslaugų plėtrai ir prieinamumui. Ryškėjanti Europos šalyse tendencija- privilegijos
mažas pajamas gaunantiems tėvams (mažesnės įmokos už paslaugas), lanksčių vaiko priežiūros
paslaugų schemų įvedimas. Kaip nurodo Maslauskaitė (2005) pagal Fagnani (1988), Prancūzija,
kurioje labai trūksta vaikų priežiūros įstaigų, nuo 1994 metų moka tėvams, kurie samdo aukles
vaikų priežiūrai. Autorė pabrėžia ir tai, kad daugelio Europos šalių šeimų politikos šiandien
orientuotos į tokius pagrindinius tikslus kaip vaiko gerovė bei ypač aktyvios darbo ir šeimos
derinimo priemonės.
Kaip minima „Europos sąjungos tvaraus vystymosi strategijos vadove“ (2008), nemaža
reikšmė Europos šalyse turi tinkamą pagalbą moterims. Dirbančios motinos paprastai skatina
vaikų priežiūros įstaigų plėtrą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD)
duomenimis, iš visų ES šalių oficialiems dienos priežiūros centrams daugiausia išleidžia Švedija-
2 % šalies BVP. Tai galima palyginti su Suomijos 1,1 % ir Jungtinės Karalystės 0,4 % valstybės
išlaidomis. Švedijos sistema yra brangesnė, kadangi ji vienintelė suteikia maitinimą visiems
jaunesniems nei 2 metų vaikams. Todėl 72 % mažus vaikus auginančių Švedijos motinų dirba,
Suomijoje – 52 % , Jungtinėje Karalystėje – 49 %.
Jasiulionienės (2005) nuomone, Europoje pirmosios vaikų priežiūros institucionalizavimą
pradėjo kontinentinės Vakarų Europos šalys (Belgija, Prancūzija, Italija, Austrija), taip pat
Nyderlandai ir Didžioji Britanija. 20 amžiaus pradžioje jose veikė gana platus vaikų lopšelių,
darželių ir ikimokyklinės priežiūros įstaigų tinklas. Autorė remiasi Kamerman (2000) nuomone
apie tai, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, šios šalys vis dar siūlė labiausiai išplėtotas
valstybinės vaikų priežiūros paslaugas Europoje. Tačiau vėliau šiose šalyse buvo pasirinktos
skirtingos šeimos politikos kryptys. Belgija toliau plėtojo vaikų darželiu sistemą. Tad 1970 metais
vaikų darželius šiose šalyse jau lankė didžioji dauguma 3 - 5 metų amžiaus vaikų. Pagal Daune -
Richard (2000) ir Vandenbroeck (2003) pateiktus duomenis, Jasiulionienė teigia, kad
Nyderlanduose nuo 8 dešimtmečio pradėta investuoti į dienos priežiūros įstaigų steigimą vaikams
iki 3 metų, o pagal Dobelsteen ir kt. (2000) toliau nurodo, kad šitoje šalyje kitų valstybinių
91
priežiūros įstaigų plėtra nebuvo skatinama iki pat 10 dešimtmečio pradžios. Kitose Europos šalyse
buvo pasirinktas mišrus vaiko priežiūros paslaugos modelis: buvo skatinama steigti ne tik
valstybines bei privačias vaiko priežiūros institucijas, bet ir plėtoti valstybės subsiduojamas vaiko
priežiūros paslaugas darbovietėse.
Didžioji Britanija, Vokietija ir Austrija pirmenybę teikė vaikų (ypač iki 3 metų amžiaus)
priežiūros namuose skatinimui, o ne valstybinių ikimokyklinės priežiūros institucijų plėtrai. Iki 7
dešimtmečio valstybinių vaiko priežiūros paslaugų plėtra Skandinavijos šalyse gerokai atsiliko
nuo kontinentinės Europos šalių. Tačiau vėliau jų plėtra vyko daug sparčiau nei kitose Europos
šalyse. Kartu keitėsi valstybinės vaiko priežiūros samprata ir tikslai, labiau buvo akcentuojama
lyčių lygybė ir parama dirbantiems tėvams.
Priešingai, nei dauguma kontinentinės Europos šalių, Skandinavijos šalys siekė teikti
priežiūros paslaugas bet kokio amžiaus vaikams. 10 dešimtmetyje Suomija ir Norvegija pradėjo
skirti namų priežiūros pašalpas (home-care allovance Suomijoje, cash- for- care Norvegijoje).
Tačiau ši parama šeimai nepanaikino vaikų teisės į valstybines dienos priežiūros paslaugas.
Apžvelgę dar kitas Europos Sąjungos šalis, apie kurias informacija pateikiama leidinyje
„Europos Sąjungos švietimo duomenys“ (1997), pamatysime dar vieną realią ikimokyklinio
ugdymo įstaigų situaciją, vyravusią Europos šalyse. Leidinyje pažymėta, kad kai kuriose Europos
Sąjungos šalyse tuo metu beveik visi 4 metų vaikai lankė mokyklinio arba nemokyklinio tipo
ikimokyklines ugdymo įstaigas. Tai net buvo privaloma Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje
(Šiaurės Airijoje). Kitaip viskas vyko Suomijoje, kur mažiau trečdalio 4 metų vaikų lankė
įstaigas, taip pat Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje - tokių vaikų ten buvo truputį daugiau nei 50
procentų. Remiantis šiais tyrimais, ypač pabrėžta tendencija Europoje - ugdyti vaikus nuo 4 metu
amžiaus.
Kalbant apie mažiausiems vaikams skiriamų įstaigų regioninius skirtumus, nurodyta, kad
Belgijoje, Prancūzijoje ir Italijoje geriausiai buvo išvystytas 3 metų vaikų ugdymo įstaigų tinklas.
Tokias įstaigas lankė daug vaikų visuose šių šalių regionuose. Didžiausius regioninius skirtumus
galima buvo pastebėti tik Jungtinėje Karalystėje, kur, apskritai apėmus, ugdymo įstaigas lankė
mažiau kaip 50 procentą tokio amžiaus vaikų.
Apibūdinant, kokio tipo ugdymo įstaigos dažniausiai teikė ikimokyklines paslaugas
šeimoms, akcentuota, kad daugelyje Europos šalių vis dėlto vyravo mokyklos - netgi vaikams iki
3 metų amžiaus, nors jas lankė ir nelabai daug vaikų. Tarkim, pastebėta, kad Portugalijos
mokyklose ir nemokyklinėse įstaigose nuolat daugėjo 3-7 metų ugdytinių. Lichtenšteine vos ne
visi vaikai buvo 5 metų ir tik nelabai daug jaunesnių lankė vadinamuosius „kindergarten“.
92
Palyginimui, Lenkijoje tuo metu mokyklines ugdymo įstaigas lankė tik ketvirtadalis 3 - 5 metų
vaikų.
Pastaruoju metu ikimokyklinio ugdymo įstaigas Europos šalyse lanko vis daugiau vaikų,
nes dirbančioms motinoms reikia, jog kas nors pasirūpintų jų vaikais. Tačiau situacijos Europos
sąjungoje analizė parodė, kad šis reiškinys daug sudėtingesnis. Dauguma šeimų pradėjo suprasti
ikimokyklinio ugdymo paslaugų svarbą ir tai, kad jos skatina vaiko vystymąsi ir padeda išmokti
bendrauti su kitais.
Pateikiami duomenys patvirtino - ten, kur gerai išvystytas ikimokyklinio ugdymo paslaugų
tinklas (Belgija, Prancūzija, Italija) - 3 metų vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas,
skaičius procentais daug yra didesnis, negu turinčių 3 metų vaiką dirbančių motinų procentas.
Ten, kur šis tinklas išplėtotas prasčiau (Ispanija) - vaizdas yra visiškai priešingas. Įdomūs yra
Europos šalių tyrimai, kurie atlikti, domintis vaikų grupavimo ikimokyklinėse įstaigose
paslaugomis. Nurodyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai skirstomi į grupes pagal vieną
iš dviejų modelių - pirmasis pagal amžių (šis modelis vadinamas „mokyklos“) ir antrasis, kai
vienoje grupėje yra įvairaus amžiaus vaikų (šis modelis vadinamas „šeimos“). Graikijos,
Ispanijos, Airijos ir Jungtinės karalystės mokyklose ryški tendencija sudaryti to paties amžiaus
vaikų grupes pagal „mokyklos“ modelį. Pagal tokį principą buvo sudaromos parengiamosios
klasės šešiamečiams Danijoje ir Suomijoje. Antra vertus, nemokyklinėse Danijos, Vokietijos,
Suomijos ir Švedijos įstaigose, skirtose vaikams iki 6 metų, grupės buvo sudaromos pagal
„šeimos“ modelį, t.y. vienoje grupėje gali būti skirtingo amžiaus vaikų. Liuksemburgo
„Spillschuol“ taip pat dažniausiai taikė šeimos modelį. Liuksemburge, Suomijoje ir Švedijoje
stengtasi, kad vienos šeimos vaikai lankytą tą pačią grupę. Kitose Europos sąjungos valstybėse
ikimokyklinio ugdymo įstaigos galėjo pasirinkti bet kurį iš šių modelių. Taip buvo organizuota
Belgijos, Italijos, Nyderlandų mokyklose, Austrijos „kindergarten“ ir Portugalijos „jardins de
infancia“.
Ikimokyklinio ugdymo paslaugų trukmė įvairiose Europos šalyse, labai priklauso nuo
daugelio veiksnių: nuo to, kokio amžiaus vaikai buvo priimti į įstaigas, kokio amžiaus pradėjo
lankyti mokyklą, taip pat nuo to, koks procentas jų iš viso lanko ugdymo įstaigas. Vidutinė
trukmė galėjo būti dėl įvairių priežasčių: arba todėl, kad tose įstaigose ugdymas truko tik pora
metų ar kad jas lankė nedaug vaikų.
Kiekvienoje šalyje vaiko priežiūros paslaugos – svarbi priemonė, padedanti tėvams derinti
darbo ir šeimos gyvenimą, skatinti moterų užimtumą, užtikrinti lyčių lygybę. Jancaitytė (2005)
nurodo, kad vaikų priežiūros įstaigos Europoje, skirtos 0-2 metų vaikams dažniausiai šiuo metu
vadinamos lopšeliais („creche, a nursery“),vaikams nuo 3 metų iki mokyklinio amžiaus –
93
darželiais („kindergarten“). Autorė pastebi tendencija- ten, kur šių įstaigų tinklas yra išplėtotas –
gimstamumo lygis gana aukštas. Kaip vieną iš tokių šalių ji mini Daniją. Čia vaiko priežiūros
įstaigos prieinamos visiems šalies vaikams, o šių įstaigų paslaugas subsiduoja valstybė. Taip pat
tėvams gali būti suteikiamos valstybinės subsidijos, jeigu jie norėtų pasirinkti privačias paslaugas
arba pageidautų patys prižiūrėti vaikus ( nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus).Gerai išplėtotas šalyje
ir darželių tinklas. Mokyklose po pamokų 6-10 metų vaikams teikiamos dienos priežiūros
paslaugos. Vyresniems vaikams organizuojami jaunimo klubai, kurių siekis – skatinti jaunų
žmonių savarankiškumą, ugdyti bendruomeniškumo jausmą.
Jančaitytė (2005) pateikia ir Švedijos pavyzdį. Ten valstybinės vaiko priežiūros paslaugos
yra siejamos su tėvų galimybėmis derinti mokslą, darbą ir vaikų priežiūrą. Švedijoje vyrauja
valstybinės vaiko priežiūros paslaugos vaikams nuo gimimo iki 6 metų amžiaus. Šias paslaugas
taip pat subsiduoja valstybė. Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje valstybė teikia
subsidijas šeimoms, auginančioms vaikus namuose. Gi Švedija, Prancūzija ir Belgija, kur
gimstamumas gana didelis, autorės teigimu, panašios tuo, kad remia aktyvų moterų dalyvavimą
darbo rinkoje, suteikdamos šeimoms visapusišką paramos sistema. Tačiau visos jos remiasi
skirtingais motyvais.
Prancūzijoje vaiko priežiūros paslaugos skirtos ugdyti vaikams iš įvairių šeimų. Valstybės
vaidmuo, teikiant vaiko priežiūros paslaugas įvairiose Europos šalyse yra labia svarbus, tačiau
privatus bei nevalstybinis sektorius taip pat nėra ignoruojamas. Štai Prancūzijoje, kaip nurodo
Corman (2002), kūdikiams paslaugas teikia valstybinės ir privačios įstaigos, o 3-6 metų vaikų
ugdymo paslaugas siūlo valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Prancūzijoje ir Belgijoje gerai išplėtotos valstybinės arba finansuojamos privačios vaiko
priežiūros paslaugos, tačiau skirtingai remiamos vaikus prižiūrinčios moterys. Neyer (2003)
duomenimis, Prancūzijoje moterims suteikiamos įvairios pašalpos, o Belgijoje yra akcentuojama
darbo rotacija ir lanksti darbo rinka.
Šalyse, kur vaikų priežiūros paslaugos išplėtotos prastai- mažas ir gimstamumas.
Pavyzdžiui, Italijoje, Zuann (2004) duomenimis, lopšeliai dirba tik pusę darbo dienos, be to,
trūksta vietų vaikams, o pirmenybė suteikiama tik tam tikroms grupėms (mažas pajamas
turinčioms šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką ir pan.).
Vokietijoje vaikams nuo 3 metų valstybė suteikia teisę į valstybinę priežiūrą, tačiau
paslaugos yra brangios,o darbo laikas - 5 valandos per dieną. Tėvai turi pasirūpinti privačia vaiko
priežiūra, pasibaigus darbo valandoms. Kai kuriuose šalies regionuose jaučiamas darželių
trūkumas.
94
Svarbiausi aspektai, organizuojant vaikų priežiūros paslaugas yra: priežiūros paslaugos
įvairaus amžiaus vaikams (lopšeliai, darželiai, priežiūra po pamokų), paslaugų prieinamumas
(valstybė turi garantuoti šią teisę visiems vaikams, o tai reiškia pakankamą vietų skaičių ugdymo
įstaigose), paslaugų finansavimą (valstybės subsidijos: nemokamos arba pigios paslaugos,
subsidijos tėvams, pasirinkusiems privačias paslaugas), paslaugų kokybė, suderintas vaiko
priežiūros įstaigų darbo laikas su tėvų darbo valandomis.
Šioms mintims pritaria Juraitienė (2003), nurodydama, kad Vakarų Europos šalyse teikiant
ikimokyklinio ugdymo paslaugas atsižvelgiama į skirtingų šeimų ir vaikų poreikius. Tėvai gali
rinktis privačias, valstybės ar vietos municipalitetų išlaikomas ikimokyklines įstaigas. Vakarų
Europoje (Prancūzijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Ispanijoje) labai populiarios motinos ar mažų
vaikų mokyklos, kurios dažniausiai veikia apie 7 val. per dieną. Tačiau galima rasti įstaigų,
teikiančių ir papildomas paslaugas: pailgintos dienos darželiai, priešmokyklinės grupės (klasės),
motinos ir vaiko darželiai. Pastarieji ypač populiarūs Skandinavijos šalyse. Juose ugdomi 6–8
įvairaus amžiaus vaikai, dažniausiai įdarbinami šių vaikų tėvai. Tėvai noriai renkasi įstaigas,
kurias gali lankyti kartu su savo vaikais (padedami kvalifikuoto pedagogo, tėvai su savo vaiku
žaidžia, bendrauja). Pasak, Juraitienės šiuo metu kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, kaip
Ispanija, Portugalija, populiarios dvikalbės mokyklos-darželiai. Šias įstaigas vaikai gali pradėti
lankyti nuo 3 iki 12 metų. Ugdymas ir mokymas čia gali vykti keliomis kalbomis, pvz.: ispanų ir
anglų, ispanų ir prancūzų ir pan. .
Maslauskaitės (2005) nuomone, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES naujokėmis, mažai vaikų
lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Lietuva kartu su Lenkija priklauso šalims, kuriose
mažiausiai vaikų (nuo 3 metų iki mokyklinio amžiaus ) lanko darželius. Šiose šalyse, palyginti su
Čekija, Vengrija, Estija ir Slovėnija, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 1,5 – 2 kartus mažiau
vaikų. Maslauskaitė teigia - susidariusi situacija sąlygota ikimokyklinio ugdymo paslaugų
stygiaus, jų neprieinamumo ir paslaugų kokybės, kuri dažnai nepatenkina tėvų. Ribotos vaikų
priežiūros paslaugos yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos tiesioginiams ir netiesioginiams vaikų
auginimo kaštams išaugti. Neturėdama galimybių vesti vaikus į darželį, didesnes pajamas
gaunanti šeima nemažą dalį išlaidų turi skirti privačiai pirkdama vaikų priežiūros paslaugas
(auklės, todėl išauga tiesioginiai vaikų auginimo kaštai). Mažesnes pajamas gaunanti šeima
paprastai renkasi vaiko priežiūrą namuose, moterys pasitraukia iš darbo rinkos, todėl išauga
netiesioginiai vaikų auginimo kaštai.
Kadangi stinga vaikų priežiūros įstaigų, Europos Sąjungos senbuvės, kuria įvairias
programas. Pvz., Prancūzija 2004 metais įvedė išmokas tėvams, kurie turi du vaikus iki 3 metų ir
samdo jiems aukles. Daugelyje Europos Sąjungos naujokių, taip pat ir Lietuvoje, kitos šeimos ir
95
darbo derinimo priemonės nėra išplėtotos: nepaplitusios lanksčios užimtumo formos, dalinis
darbas. Šios priemonės itin plėtojamos kontinentinėse ES senbuvėse. Čia dažnai taikomos
lanksčios užimtumo formos, kai vaikų turintys tėvai gali susikurti lankstų darbo grafiką.
Apibendrindama Maslauskaitė, nurodo, jog palyginti su kitų ES naujokių paramos šeimai
politika, Lietuvoje įgyvendinamos pagrindinės šeimos politikos priemonės vertintinos
nevienareikšmiai, kai kurios iš taikomų priemonių yra palyginti pažangios ir gali padėti patenkinti
šiuolaikinės šeimos poreikius, o dėl kai kurių efektyvumo galima būtų abejoti. Daugiausia kritikos
galėtų sulaukti labai ribotos šeimos ir darbo derinimo priemonės.
Lietuvoje mažai ikimokyklinio ugdymo įstaigų, beveik nėra įgyvendintų kitų šeimos ir
darbo derinimo modelių. Būtent tai yra silpnoji šeimos politikos grandis, kuri labai veikia šeimos
padėtį bei turi įtakos demografiniams rodikliams.
Malinauskas (2006), aptardamas dabartinius Ispanijos, Vokietijos, Čekijos ir Lietuvos šeimų
politikos bruožus, primena, kad Europos komisija yra priėmusi Lisabonos pasiūlytus rodiklius,
pagal kuriuos kiekviena ES šalis turėtų formuoti savo šeimos ir darbo politiką. Šeimos politikai
ypač didelę įtaką turi gimstamumo ir moters užimtumo rodikliai. Malinauskas remiasi Lisabonos
deklaracija, kurioje nurodoma, kad moterų užimtumas ES turėtų siekti apie 60 %. Šis rodiklis
beveik pasiektas Vokietijoje - 59,1 %, Lietuvoje jis siekia 58,4 %, Čekijoje nežymiai mažiau -
56,3 %, Ispanijoje - vos 46 %. Malinauskas teigia, kad pastaraisiais metais moterų užimtumas
didėja, tačiau pastebimas kito, šeimos politikai reikšmingo rodiklio - vaikų gimstamumo
mažėjimas.
Kiekviena šalis, įvertindama tai, kad didėjant moterų darbingumo lygiui gali mažėti vaikų
gimstamumas, sprendžia klausimą, kaip sukurti palankias aplinkybes šeimai susilaukti vaikų,
„neiškrentant“ iš darbo rinkos ir ypač moterims. Pasak Malinausko, viena iš tokių palankių
aplinkybių Europos Sąjungos šalyse – vaikų priežiūros paslaugų plėtros ir prieinamumo
skatinimas. Bendra tendencija yra tokia - suteikiamos privilegijos mažas pajamas gaunantiems
tėvams (mažesnės įmokos už vaikų priežiūros paslaugas valstybinėse įstaigose) bei yra įvedamos
lanksčios vaiko priežiūros paslaugų schemos. Vaikų priežiūros ypatumai Europoje yra tokie:
palaikomas įvairiapusis vaikų priežiūros organizavimas, kuris yra kaip vienas iš pagrindinių
principų, padedantis tėvams sugrįžti į darbą bei derinti jį su šeimos gyvenimu. Tačiau kiekviena
šeima turi savo požiūrį į vaiko priežiūrą, o ypač ankstyvąją, iki vaikui sueis 3 metai. Kiekvienoje
šalyje individualiai sprendžiama, ar reikia subsidijuoti dalį vaiko priežiūros išlaidų, ar reikalingos
įstaigos, teikiančios vaikų priežiūros paslaugas.
Tarkim, Čekijoje tėvai moka mokestį (priklausomą nuo gaunamų pajamų) už vaiko
priežiūrą, kuris turi padengti dalį institucinių kaštų ir dalį maitinimo paslaugų bei metodinių
96
priemonių. Daugėja privačių įstaigų – numatyta, kad jų teikiamos paslaugos neturi viršyti 50
procentų kaštų, nustatytų valstybinėse institucijose. Vyraujantis požiūris į institucines įstaigas yra
toks - nėra populiarios iki 3 metų priežiūros paslaugos dėl dažno tokio amžiaus vaikų sergamumo.
Novatoriškų (privačių) darželių vystymas vyksta pamažu. Ispanijoje moka mokestį (priklausomą
nuo gaunamų pajamų) už vaiko priežiūrą. Valstybė subsiduoja paslaugas tik mažas pajamas
gaunančioms šeimoms. Požiūris į institucines vaikų priežiūros įstaigas priklauso nuo vaiko
amžiaus. Iki vaikui sueis 2 metai, tėvai labiausiai linkę samdyti vyresnio amžiaus aukles.
Atsižvelgiant į situaciją Lietuvoje, remiantis Juodaitytės (2000) nuomone, galima pastebėti,
kad tėvai dažnai stokoja informacijos, kuri jiems padėtų palaikyti ir perprasti darželio
modifikavimo kryptis bei padėtų įveikti senosios patirties stereotipines sampratas. Todėl būtinas
nuolatinis dėmesys ne tik naujoms humanistinėms ugdymo sistemoms, bet ir naujajai vaikų
ideologijai palaikyti. Mokslininkės nuomone, vaikų darželio veikla turėtų plėstis šiomis
kryptimis: naujosios ideologijos vaiko atžvilgiu palaikymo, šeimos edukacinių teisių stiprinimo,
švietimo sistemos tobulinimo, orientuojantis į mokymosi visą gyvenimą galimybes.
Tučkuvienė ikimokyklinių ugdymo institucijų kryptis sukonkretina labiau – jos manymu, tai
būtų - edukacinė veikla (tėvų švietimas, konsultavimas, informavimas), socialinė veikla
(sėkminga socializacija gyvenime), kultūrinė veikla (tradicijų puoselėjimas), kultūrinė veikla
(tradicijų puoselėjimas), integracinė (besimokančių grupių partnerystė įstaigos, rajono, miesto ir
pan. mastu). Autorės teigimu, švietimo paslaugos - tai edukacinių, socialinių, kultūrinių ir
integracinių paslaugų dermė.
Ikimokyklinio ugdymo paslaugos šiandien įgyja naują traktuotę dėl daugelio dalykų. Vienas
iš jų - nauji teoriniai konstruktai, naujas metodologinis požiūris į vaiką. Reforma, besiformuojanti
rinka ir jos nauji poreikiai padarė Lietuvoje švietimo sistemą kur kas lankstesne ir atviresne.
Įvykusi struktūrinė kaita leido švietimui bent iš dalies tapti prieinamesniu, išplėsti paslaugų
įvairovę ir atsakyti į padidėjusius visuomenės poreikius. Vienas iš jų - sparti vaiko socializacija.
Dauguma Lietuvos ir užsienio tyrinėtojų: Everard ir Moris (1997), Fullan (1993), Juodaitytė
(1999), Jackūnas (2000), Neifachas (2007) bei kiti,- šiandien rašo apie tai, kad tiek mokyklų, tiek
ikimokyklinio ugdymo struktūra tapo žymiai įvairesnė ir labiau socializuota. Darželiuose pradėtos
įgyvendinti savarankiškos ikimokyklinio ugdymo programos. Ikimokyklinis ugdymas siejamas su
įvairiomis tėvų švietimo formomis: konsultavimu, pedagogikos pamokomis, „neformaliomis tėvų
mokyklomis“.
Bitinas (2002) mano, kad ugdymo institucijos bei pedagogų pozicija, paremta bendrųjų
programų rekomendacijomis yra esminė, tačiau švietimui tapus aptarnavimo sferos komponentu,
labai padidėja ir tėvu vaidmuo, vertinant ugdymo kokybę. Galimybės suteikimas tėvams vertinti,
97
spręsti ir pasirinkti turi didelę reikšmę ne tik švietimo sistemos, bet ir visuomenės
demokratiškumui, ugdymo proceso organizavimo, o vadinasi, ir paslaugų tobulinimui.
Šiuo metu vykstantys pokyčiai įgalina švietimą funkcionuoti kaip vientisą socialinę sistemą
ir bendruomenės socialinės gyvensenos institutą. Šių naujų kokybinių pokyčių kontekste
formuojasi ir naujasis vaikų darželio kaip suaugusiųjų ir vaikų nuolatinės socialinės sąveikos, jų
ugdymosi institucijos įvaizdis, kurio vienas iš bruožų - atvirumas tėvų bendruomenei.
Lietuvoje naują požiūrį į vaikų socializacijos ir kokybiško ugdymo klausimus atskleidė
Juodaitytė (2002), nurodžiusi, kad vaikystės periodas šiandienos visuomenėje įgyja ypatingą
reikšmę jau vien dėl to, kad vaikai savo amžiumi yra jauniausia ir socialiai nesavarankiška
socialinė grupė. Jais nuolat domimasi, tačiau jie visuomenėje užima prieštaringą padėtį. Vaikai
yra priklausomi nuo suaugusiųjų, kurie sprendžia dėl vienokių ar kitokių vaikų gyvenimo ir
ugdymo sąlygų, jų psichinės, socialinės, kultūrinės raidos krypties.
Tokiu būdu ugdant galima suformuoti ištisą kartą visaverčių arba nevisiškai visaverčių
žmonių. Tai daugiausia priklauso nuo socializacijos ir ugdymo procesų turinio sąveikos jau
vaikystėje. Autorės teigimu, svarbūs vaikų socializacijos institutai yra darželiai ir pradinės
mokyklos. Jie atstovauja oficialiajai, vertybinei socializacijos krypčiai, per juos ryškėja įvairios
socializacijos problemos. Būtent čia vaikai išmoksta sąveikauti su suaugusiais, socialiai įprasminti
save. Būtent čia jie rengiasi gyvenimui, išbandydami įvairius socialinius vaidmenis. Pokyčiai,
kuriuos lėmė kaita, šiandien vyksta ir šiuose socializacijos institutuose. Juodaitytės nuomone, tik
jie pajėgūs keisti ikimokyklinio ugdymo sistemą iš esmės.
Toks požiūris įpareigoja įvertinti kiekvieną socialinę instituciją, kaip nuolat atsinaujinančią
ir besikeičiančią, efektyviai veikiančią visuomenės procesus. Atsižvelgdama į tai, mokslininkė
pateikia įvairių šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigų modelius, jų pakitusį vaidmenį
pedagoginiame ugdyme. Kai kurie šių modelių yra tokie:
- ikimokyklinė ugdymo įstaiga - tai „polifoninė institucija, skirta mažų vaikų socializacijai,
saviraiškai, savojo „aš “identifikavimui, pradinių-universaliųjų pasaulio ir aplinkos pažinimo
metodų įvaldymui, vaiko įgūdžių ir įpročių visuomenėje susidarymui, vaiko pripažinimui tikruoju
tos visuomenės nariu, dalyviu bei kūrėju“ (Vengrijos nacionalinė švietimo koncepsija, 1992 m.).
- vaikų darželis -tai mokyklinės sistemos dalis, kurios tikslas - „pašalinti šeimoje ir visuomenėje
atsirandančius trūkumus, kurie gali riboti vaiko mokymosi ir tolimesnės veiklos galimybes“
(Lenkijos nacionalinė ikimokyklinio ugdymo pertvarkos koncepcija, 1991).
- Ikimokyklinio ugdymo įstaiga-tai „socialinės vaikystės apsaugos institucija, kurioje vaikas
orientuojamas tapti tikra asmenybe, sudaromos sąlygos tęsti vaiko socializaciją tarp trijų
98
svarbiausių grandžių; šeimos, darželio, mokyklos (Rusijos ikimokyklinio ugdymo
koncepsija,1991 m.)
- Vaikų darželis turi tapti visos šalies pedagoginės pertvarkos centru ir padėti šeimai kurti naująją
pedagoginę kultūrą. Taip gali būti rengiama ir vaiko ugdymo šeimoje reforma (Slovakijos
ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1991 m.).
- Ikimokyklinis ugdymas patenkina pagrindinius vaiko saugumo, aktyvumo, saviraiškos
poreikius. Jo uždavinys - skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą bei saugoti ir
stiprinti vaiko sveikatą (Lietuvos švietimo koncepcija, 1992 m.).
Juodaitytė mano, kad Europos šalių švietimo sistemos pagrindą sudaro perėjimas prie
naujosios filosofijos, skiriant ypatingą dėmesį kultūros tradicijoms, ugdymo, humanizavimo bei
demokratizavimo principams. Todėl ikimokyklinio ugdymo įstaigos funkcijos plečiamos šiomis
kryptimis - naujosios ideologijos visuomenėje vaiko atžvilgiu palaikymas (vaikas visavertis
žmogus), šeimos edukacinių teisių stiprinimas, švietimo sistemos tobulinimas, orientuojantis į
mokymąsi visą gyvenimą.
Jasilionienės (2005) nuomone, siekiant prisitaikyti prie didėjančio ir kintančio gyventojų
užimtumo, reikėtų lanksčiau organizuoti vaikų priežiūros įstaigų darbo laiką, apmąstyti
vienkartines arba periodines priežiūros paslaugas. Be to, remiantis kitų šalių patirtimi bei
atsižvelgiant į šalies bei gyventojų galimybes, reikėtų skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas
alternatyvioms, nevalstybinėms vaiko priežiūros paslaugoms teikti, skatinti darbdavių iniciatyvą
kurti vaikų priežiūros centrus darbovietėse ir pan.
Kalbant apie ikimokyklines paslaugas, ypač šiandien aktualiomis tampa jų įvairovė. Kaip
nurodo Dudzinskienė (2004), pagrindinis švietimo sistemos tikslas - asmenybės socializacija,
socialaus, veiksnaus žmogaus ugdymas, orientuotas į asmens poreikius bei gebėjimus. Tai ypač
liečia specialiųjų poreikių vaikus, kurių integracijos būtinybė suponuoja įvairių specialistų
poreikį. Pagrindinis jų tikslas - teikti specialiąsias paslaugas vaikams, jų tėvams, pedagogams.
99
5. Europos šalių, turinčių ilgametę patirtį teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo
pagalbą, patirtis Toliau rekomendacijose bus komentuojamos Lietuvos ir užsienio šalių patirtys daugiau
akcentuojant šiam laikmečiui ir Lietuvai naudingus aspektus.
Tyrimo ataskaitoje „Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą
būklė ir patirtis” (2008), išsamiai pristatoma užsienio šalių patirtis apie gyventojams teikiamą
informaciją apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.
Siekiant apibūdinti gyventojų informavimą apie ikimokyklinį ugdymą, tyrimo metu
orientuotasi į seniausią ikimokyklinio ugdymo patirtį turinčių, labiausiai išsivysčiusių šalių
(Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos) patirtį, nes laikytasi nuostatos, jog čia galima būtų
rasti daugiausia reikšmingos medžiagos apie visuomenės informavimo sistemą - turinį, metodus,
būdus, formas bei priemones. Remiantis nuostata, jog ikimokyklinis ugdymas, kaip ir ugdymas
apskritai yra gana centralizuoto pobūdžio, tikslinga įsigilinti į liberalesnės švietimo sistemos
teikiamas galimybes vykdant gyventojų informavimą apie ikimokyklinį ugdymą ir švietimo
pagalbą. Todėl nuspręsta išsamiau analizuoti Švedijos patirtį. Be to, turėta galvoje, kad naujosios
Europos Sąjungos šalys taip pat gali turėti šioje srityje vertingos patirties, todėl studijuotas
Lenkijos gyventojų informavimas apie ikimokyklinį ugdymą. Renkant ir sisteminant informacinę
medžiagą, mokslines publikacijas, išryškėjo tai, kad konkrečios šalies ikimokyklinio ugdymo, o
sykiu ir gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ugdymą ir švietimo pagalbą, būklę sąlygoja
nuostatų visuma, kurios susiformavo konkrečios šalies ugdymo minties raidoje. Be to, tyrimu
nebuvo siekta išvardinti visą gyventojų informavimo ar konkrečiai bendradarbiavimo su tėvais
ikimokyklinio ugdymo srityje patirtį, tačiau orientuotasi į tai, kas yra įdomiausia, pritaikoma
Lietuvos sąlygomis.
5.1. Jungtinės Karalystės gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis
Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis,
2008 m. Ataskaitoje analizuojama Jungtinės Karalystės patirtis. Šioje šalyje ikimokyklinį
ugdymą reglamentuoja Vaiko globos aktas (Childcare Act, 2006). Ugdymas vaikų darželiuose
prasideda nuo 1,5 ir vyksta iki 5 metų. Vėliau vaikai yra ugdomi mokykloje. JK vaikai pradinėje
mokykloje pradžioje mokomi parengiamojoje klasėje (reception class). Tačiau Škotijos
valstybinėse mokyklose tokių klasių nėra. Paprastai penkerių metų vaikas pradeda lankyti dvejus
metus trunkančią pirmąją pradinės mokyklos pakopą. Vaikai darželiuose per dieną turi praleisti
100
ne mažiau nei 2,5 valandos. Tik nedaugelyje šių įstaigų vaikai išbūna visą dieną. Dažniausiai
vaikai darželyje praleidžia apie 4 valandas. Anglijoje veikia daug valstybinių darželių, kuriuos
kuruoja vietiniai švietimo ar socialinių paslaugų centrai (jie gali būti ir jungtiniai), o taip pat
paslaugas, susijusias su ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymu teikia savanoriškos bendruomenės,
veikia ir privačios įstaigos. Mažesnių vaikų (iki 3 metų) tėvai dažniausiai pasirenka privačių
įstaigų teikiamas paslaugas, arba vaikų ugdymu rūpinasi patys. Tačiau dauguma vyresniųjų vaikų
lanko valstybinius darželius. Tik nedaugeliui vaikų, kurie nėra lankę ikimokyklinio ugdymo
įstaigų, sudaroma galimybė prieš mokyklą lankyti specialiąją mokyklą, kuri vadinama galimybių
grupe (Opportunity group). Dažniausiai jas lanko specialiųjų poreikių turintys vaikai. Jungtinėje
Karalystėje vasaros metu 3-5 metų vaikus tėvai kartais leidžia į vadinamuosius atostogų klubus.
Darželiai dirba pagal naują 2008 metais patvirtintą programą, kurioje nurodoma, kad pedagogai
labiausiai turi rūpintis vaiko unikalumo įtvirtinimu (pripažinti, jog kiekvienas vaikas gali mokytis
nuo gimimo, jam būdingas yra pasitikėjimas savimi ir pan.), pozityviais santykiais (vaikai turi
išmokti būti stipriais ir savarankiškais, šių bruožų ugdymas turi būti grindžiamas saugiais
santykiais su tėvais ir kitais vaikui reikšmingais žmonėmis), įgalinančia ugdymui aplinka (aplinka
vaidina esminį vaidmenį plėtojant vaiko galias), mokymusi ir plėtote (vaikai vystosi, mokosi
skritingais būdais ir lygmenimis, visos mokymosi bei vystymosi sritys yra vienodai svarbios bei
tarpusavyje susiję). Pastaruoju dešimtmečiu vyriausybė akcentuoja tėvų įtraukimo į ikimokyklinį
vaikų ugdymą švietimo įstaigose būtinybę. Iš auklėtojo reikalaujama gerbti įvairovę (laikytis
nuostatos, jog visos šeimos yra svarbios nepriklausomai nuo to, kurioje vietovėje jos gyventų;
visos šeimos yra skirtingos ir vaikas gali gyventi tiek su vienu iš tėvu, tiek ir su abiem, o taip pat
su giminėmis, be to tėvai gali būti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties; šeimose gali būti
bendraujama keliomis kalbomis, yra keliautojų, pabėgėlių, besislapstančių šeimų; visiems
pedagogams įvairi, antidiskriminacinė etiniu, kultūriniu ar socialiniu aspektais praktika yra
vertinga), bendrauti su tėvais, mokytis kartu, efektyviai veikti. Pedagogai turi nuolat svarstyti,
kaip tėvus įjungti į veiklą. Jiems patariama net apgalvoti, ką reikia padaryti, kad atėję į darželį
vyrai jaustųsi patogiai, kaip daugiau tėčių įtraukti į grupės gyvenimą. Taip pat pedagogui
patariama apmąstyti ir tai, kaip bendrauti su labai užimtais tėvais ir pasiteirauti jų apie patogų
bendravimui laiką, bendrauti su jais ne tik žodžiu, bet ir laiškais, telefonu, elektroniniais laiškais
ar žinutėmis, perduodamomis per draugus, gimines ar vaiko aukles. Škotijoje išleistame
informaciniame biuletenyje net nurodoma, kokią informaciją tėvams pedagogai turi teikti:
parodyti vaiko darbelių pavyzdžius, nuotraukas, pakomentuoti vaiko stipriąsias puses ir interesus,
paaiškinti, ko toliau vaikas turi mokytis (http://www.scotland.gov.uk/library/documents2/pre-
00.htm).
101
5.2. Prancūzijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis
Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis,
2008 m. ataskaitoje teikiama informacija apie Prancūzijos ikimokyklinį ugdymą. Reformuojant
švietimą Prancūzijoje galvota apie tai, kad ugdymo veikla sietųsi su natūraliu psichiniu, fiziniu
vaiko brendimu. Pradinėje motinos mokykloje mokosi 2-5 metų vaikai (jie suskirstyti į
jaunesniąją, viduriniąją ir vyresniąją grupę). 5-7 metų vaikai iš pradžių ugdomi parengiamojoje, o
po to – mokslų pagrindų elementariojoje grupėje. Grupėje vidutiniškai mokosi 25 (ne daugiau nei
35) vienodo amžiaus vaikai. Tais atvejais, kai grupę sudaro itin skirtingo pasirengimo vaikai,
ugdymas realizuojamas pagal vadinamąsias mišrias programas. Prancūzijos pradinėje mokykloje
vyrauja tradicinis mintino mokymo metodas. Užsienio kalbos buvo mokomos tik nedaugelyje
įstaigų ir jų mokymas nebuvo aktyvus. Tačiau kai kur buvo mokomasi anglų, ispanų ar vokiečių
kalbos. 1997 m. organizuota švietimo reforma, kuri įtvirtino naują požiūrį į užsienio kalbų
mokymą – pradėti mokyti užsienio kalbos, o taip pat informacinių technologijų jau
ikimokyklinėje įstaigoje. Tačiau įdiegę šias naujoves prancūzai dabar neatsisako ir senų švietimo
vertybių – enciklopedinių žinių. Iš profesionalaus pedagogo reikalaujama stebėti vaikų
pasiekimus, kai šie sprendžia įvairias užduotis, formuojasi sąvokas, ugdosi atmintį, samprotauja,
logiškai mąsto, t.y. vaikų komunikacijos ir sąveikos su bendraamžiais procese.
Prancūzijoje ikimokyklinių įstaigų veikla yra griežtai kontroliuojama, ypač nevalstybinių
mokyklų – nuolat domimasi, ar jose paisomos vaikų teisės ir interesai. Ugdymo tikslai, turinys,
metodai, priemonės ir struktūra bei kontrolės formas nustato vyriausybė. Ji taip pat rengia
programas ir oficialias instrukcijas. Konkrečias metodikas (technologijas) visuotinės programos
realizavimui kuria metodininkai. Mokykloje diena prasideda 8.30 ir baigiasi 16.30. Mokymosi
savaitės trukmė – 26 valandos. Savaitė yra padalinta į 9 dalis (po pusdienį). Kai kur skiriamas ir
papildomas laikas mokymuisi. Jo metu vaikai papildomai dirba su mokytoju arba pedagogo
prižiūrimi atlieka namų darbus. Ugdymo proceso kalendorių parengia nacionalinė Švietimo
ministerija kiekvieniems metams. Jį sudaro 36 mokymosi savaitės, kurios yra suskirstytos į 5
periodus ir 4 atostogų intervalus. Vietinė valdžia gali skirti papildomą laisvą dieną. Sekmadienį
visi vaikai nesimoko, tačiau kita diena, kurios metu neorganizuojamas tikslingai mokymo
procesas, gali būti ne šeštadienis, o, pavyzdžiui, trečiadienis. Tą dieną vaikai gali mokytis Dievo
įsakymus. Pradinėje mokykloje skiriama daug dėmesio pasirengimui antrai pakopai. Kadangi ne
visi vaikai gerai įsisavina ugdymo programą, jos koreguojamos taip, kad daugiau dėmesio būtų
skiriama praktiniams darbams. Uždaviniai nusakomi tokia tvarka: žinoti (įgyti tam tikrų žinių);
102
žinoti kaip ką nors padaryti (įgyti praktinių įgūdžių), žinoti kaip gyventi (įgyti socialinių
kompetencijų), žinoti kaip keistis (įgyti tokį požiūrį į gyvenimą, kad nuolatinis mokymas,
tobulėjimas taptų būtinybe). Prancūzijoje informaciją apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą
teikia gyvenamosios vietos merija. Kai vaikui sueina 2 metai, merija laišku informuoja šeimą, kad
ši merijoje iš anksto įregistruotų vaiką į motinos mokyklą. Po to, birželio mėnesį, prieš pirmą
kartą einant į mokyklą, pati motinos mokykla pakviečia įsiregistravusias šeimas į mokyklą
„adaptacijos“ pusdieniui. Jo metu surengiama ekskursija po mokyklą, vaikai ir tėvai
supažindinami su mokytojais, paaiškinama, kaip organizuojama mokyklos veikla, papasakojama
apie mokymo programas. Be šio apsilankymo daugiau nėra jokių kitokių specialių visuomenės
informavimo būdų. Informacija apie vaikų iki 3 m. amžiaus mokymą yra ribota. Kaimuose vaikai
mokomi nuo 2 metų, o didesniuose miestuose merija paaiškina, kad ikimokyklinės įstaigos
lankymas priklauso nuo mokyklos pasirinkimo. Vaikus nuo 3 metų amžiaus, jei tik šeima to
pageidauja (o pageidauja faktiškai beveik visos šeimos), priima bet kuri motinos mokykla.
5.3. Vokietijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis
Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis,
2008 m. ataskaitoje teigiama, kad Vokietijoje tradiciniai vaikų darželiai dirba pagal dar Frebelio
sukurtą, bet patobulintą modelį. Tėvų nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos pedagoginės
savipagalbos srityje Vokietijoje pastaruoju metu įgijo didelį populiarumą apima gana nemažą
tėvų, auginančių mažamečius vaikus namuose, skaičių. Šios organizacijos jungia apie 85 000 tėvų
grupių, kurios paskelbė daugiau nei 300 politinės socialinės pedagoginės reikšmės iniciatyvų. Šių
iniciatyvų pagrindu buvo pertvarkytas vaikų ikimokyklinis ugdymas, išplėtotas privačių darželių
ir mokyklų tinklas, įkurti tėvų švietimo centrai bei 10 000 darbo vietų pedagogams. Tėvų
pedagoginės savipagalbos grupės sprendžia pačias įvairiausias tėvų gyvenimo, vaikų priežiūros
bei vaikų mokymosi ugdymo įstaigose problemas: nuo sveikatos, jų maitinimo iki vaikų
laisvalaikio bei moterų-motinų teisių į švietimą ir šiuolaikinę pedagoginę kompetenciją. Tėvų
grupių nariai skiriasi pagal tai, kokiai aplinkai jie priklauso, kokios jie yra lyties ar socialinio
statuso. Tėvai, užimantys vadovaujančias pozicijas grupėje, dažniausiai turi pedagoginį
išsilavinimą. Tokios moterys yra pajėgios suprasti moterų-namų šeimininkių ir motinų
izoliavimosi problemą visuomenėje ir savo profesine patirtimi inicijuoti tėvų grupes (moteris ir
motinas), neturinčias pedagoginio išsilavinimo. Iniciatyviausios Vokietijoje (kaip ir šeimos, tėvų
švietime) yra moterys. Todėl joms aktualiau nei vyrams pakeisti situaciją, kuri susiklosto šeimoje
103
dėl vaikų auginimo ir priežiūros. Ypač svarbu skatinti motinas savarankiškai ieškoti mokslinių
žinių. Ekspertas turėtų joms nušviesti, kaip ir kokiais būdais šių žinių galima įgyti. Jis turi
paaiškinti, kaip pats mokėsi ir kaip įgijo reikiamų žinių, o ne tik pateikti motinoms „nekintantį,
universalų“ teorinį pedagoginį „kas“ modelį. Didaktinį pagrindą sudaro dalijimasis patirtimi tėvų
grupėse, kuris gali vykti ne tik vieno, bet ir kelių regionų viduje. Taip siekiama sudominti kuo
daugiau moterų. Svarbu, kad motinos būtų pačios atsakingos už savo mokymąsi. Švietimo
ekspertų užduotys aiškios: jie remia motinas ir siekia, kad šios sąmoningai suvoktų savo
pedagoginę kompetenciją ir įtrauktų kitas motinas. Tai įmanoma tik nuolat bendradarbiaujant su
motinomis ir joms patariant. Ugdymo srities specialistai turėtą pastoviai bendradarbiauti su
keliomis motinomis. Tai dažniausiai daro motinos-ekspertės, turinčios profesinę pedagoginę
patirtį. Dirbdamos iniciatyviose tėvų grupėse, jos padeda formuoti sąmoningą tėvų požiūrį į
mokymąsi. Tačiau ekspertų pagalba joms yra reikalinga tam, kad moterys-motinos galėtų geriau
panaudoti savoj vidinius resursus ir patirtį. Ekspertai turėtų būti gerai susipažinę su moterų
gyvenimo situacijai namuose. Integruodamiesi į grupės veiklą jie įgyja grupės pasitikėjimą ir
užima patikimo žmogaus poziciją. Ekspertai įtraukiami į švietimo darbą, o švietimo tikslai,
turinys praplečia subjektyvius, asmeninius grupės narių poreikius. Naujos veiklos sritys
planuojamos kartu su ekspertais ir jos peržengia regiono švietimo politikos ribas.
Bendradarbiavimas tarp ekspertų ir tėvų vyksta ilgą laiką ir skirstomas į penkis etapus:
1. Pirmajame, parengiamajame, etape būtina, kad motinos kartu su ekspertais numatytų savo
veiklos tikslus, mokymosi turinį ir pačią veiklą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad motinos išliktų
savo patirties ir situacijos ekspertėmis. Svarbi ir jų socialinė kompetencija bei gyvenimiškoji
patirtis.
2. Antrajame etape motinos pradeda atsiriboti nuo savo statuso grupėje ir ima galvoti, kaip
pakeisti gyvenimo sąlygas šeimoje. Tai skatina motinų savimonę, drąsą, nes vykstantys pokyčiai
reiškia tradicijų bei stereotipų laužymą. Ekspertai turėtų remti moterų-motinų galimų ir
realizuojamų veiklos žingsnių paiešką.
3. Trečiajame etape tenka išnagrinėti vietos infrastruktūrą, užmegzti kontaktus su valdžios
organais, institucijomis ir jų atstovais. Ekspertų funkcija – patariamoji, o aktyvus veiklos
organizavimas lieka moterų ir motinų užduotimi.
4. Ketvirtajame etape motinos realizuoja į socialinę šeimos ir vaiko situaciją orientuotus
veiklos žingsnius. Ekspertai gali būti tokie pat aktyvūs, kaip ir motinos, tačiau jų iniciatyva
apsiriboja motinų nurodytų uždavinių įgyvendinimu.
5. Penktasis etapas užbaigia projektų kūrimo, patirties refleksijos, visuomeninės, politinės
veiklos kritinės analizės procesus. Šiame etape ekspertai turėtų atsitraukti ir užimti klausytojų ir
104
stebėtojų vaidmenį. Jie turėtų atsižvelgti į grupės tikslus, subjektyvius motinų poreikius, taip pat
motinų ir švietimo ekspertų vaidmenis, švietimo įstaigų funkcijas bei siekti, kad būtų išvengta
motinų iniciatyvų blokavimo. Būtina siekti, kad motinos netaptų priklausomos nuo ekspertų kaip
tik tuomet, kai jos pradeda nuo jų įtakos išsilaisvinti. Mokymosi koncepcija, grindžiama mąstymu,
pereinančiu nuo procedūrinio į kontroliuojantį. Šiame etape išnyksta ribos tarp pačių tėvų
organizuotų ir institucijų organizuojamo mokymosi. Motinos pačios perima mokymosi
pasiūlymus, kurie būna orientuoti ne tik į grupę, bet ir į jų asmeninius siekius. Institucijos
neturėtų per anksti kištis į motinų veiklą, nes priešingu atveju gali būti sutrukdytas jų
kompetencijų ir iniciatyvų plėtojimasis. Tačiau motinos turėtų bendradarbiauti su institucijomis ir
ten dirbančiais pedagogais, kartu planuoti ir struktūruoti naują didaktinį požiūrį į mokymąsi,
pačioms būti už jį atsakingoms. Išoriniai ekspertai turi grupei patarti ir remti jų iniciatyvas. Tuo
atveju, kai besimokantieji nepritaria pedagogams, išoriniai ekspertai turėtų pagarbiai reaguoti į jų
problemas (Lileikaitė, Juodaitytė, 2003).
5.4. Švedijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis
Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis,
2008 m. ataskaitoje pateikiama ir Švedijos patirtis. Švedijos vaikų darželio filosofinės ištakos –
Frėbelio ugdymo idėjos. Ir tik žymiai vėliau pradėta šioje šalyje domėtis Montessori ugdymo
sistema. Mieste bemaž visi vaikai lanko darželius, o kaime tokių šiek tiek mažiau, nes kai kurių
vaikų motinos čia dažniau nei miestietės nedirba. Be to, bedarbių vaikai neturi teisės lankyti
ikimokyklinės įstaigos, kai kuriais atvejais jie gali lankyti darželį tik kelias valandas per dieną.
Migrantų vaikams darželis ne visuomet prieinamas. Taigi šiuo metu ikimokyklinis viešas
ugdymas įstaigose skirtas 1-12 metų vaikams. Čia privalomas mokymas prasideda nuo septynerių
metų amžiaus. Bet dauguma šešiamečių prieš mokyklą savanoriškai lanko priešmokyklines
klases. Vaikai gali lankyti įprastinius vaikų darželius, šeimyninius darželius, atvirus darželius.
Švedijoje visi tėvai turi teisę užregistruoti savo 1-6 metų vaiką į ikimokyklinę įstaiga ar šeimos
dienos centrą. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga (Förskola) veikia ištisus metus, jos darbo laiką
apsprendžia tėvų darbo laikas. Vaikų darželis turi sustiprinti šeimos vaidmenį vaikų gyvenime,
padėti jiems augti ir vystytis. Ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus darželyje siekiama glaudžiai
bendradarbiauti su tėvais ir taip užtikrinti individualių kiekvieno vaiko galių plėtotę. Darželyje
itin didelis dėmesys kreipiamas į tų vaikų ugdymą, kuriems reikia didesnės paramos nei kitiems
jų bendraamžiams dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Ikimokyklinė įstaiga siekia perteikti
jaunajai kartai savo kultūros paveldą – tradicijas, istoriją, kalbą ir išmintį. Sykiu tokia įstaiga,
105
atsižvelgdama į Švedijoje egzistuojančią kultūrų įvairovę, nori vaikus ugdyti taip, kad jie suvoktų
ir gerbtų kitas kultūras. Ikimokyklinė įstaiga traktuojama kaip individo kultūrinio ir socialinio
ugdymo institucija, rengianti vaikus gyvenimui multikultūrinėje erdvėje. Savo kultūrinio paveldo
suvokimas ir kitų kultūrų pripažinimas turi sąlygoti vaikų gebėjimą suprasti ir išgyventi kitų
žmonių vertybes. Ikimokyklinė įstaiga turi padėti užtikrinti tai, kad nacionalinių mažumų bei
imigrantų vaikai pajustų savo kultūros vertę. Ikimokyklinės įstaigos aplinka turi būti saugi ir
sudaryti sąlygas vaikui žaisti, laisvai veikti. Tokia aplinka turi skatinti vaikus tyrinėti supantį
pasaulį. Visi ikimokyklinės įstaigos darbuotojai turi įžvelgti kiekvieno vaiko raidos potencialą ir
gebėti ugdyti jį naudodamasis interaktyviais metodais, dirbti individualiai su vaiku ir su visa
grupe. Tėvai ar globėjas yra atsakingi už vaiko ugdymą. Vaikų darželis turi papildyti namuose
teikiamą ugdymą, kurdamas geriausias ankstyvas sąlygas jų visapusiškam vystymuisi. Vaikų
darželis glaudžiai bendradarbiaudamas su tėvais įsipareigoja laikytis konfidencialumo, pagarbiai
elgtis su tėvais ir yra atsakingas už gerų santykių su tėvais plėtotę. Įgyvendindamas
bendradarbiavimą su tėvais, vaikų darželis supažindina tėvus su savo veiklos tikslais ir turiniu,
nuolat palaiko dialogą su tėvais. Apskritai, tėvai dalyvauja intensyviai darželio gyvenime, nes
1998 metais daželiai yra įpareigoti įjungti tėvus į darželio veiklos planavimą, vertinimą,
įsiklausyti į tėvų nuomonę dėl darželio veiklos. Apskritai bendradarbiavimas ir bendravimas su
tėvais Švedijoje yra labai vertinamas. Vaikui pradėjus lankyti darželį pirmąsias kelias savaites
palaikomi ypač glaudūs kontaktai tarp pedagogų ir tėvų. Vėlesnė pedagogų ir tėvų sąveika
realizuojama kasdieniais kontaktais tėvams atvedant ir pasiimant vaiką iš darželio. Tėvai gali
veikti vaiko ugdymą keisdamiesi su pedagogais informacija apie vaiką. Bent vieną kartą per
ketvirtį ikimokyklinio ugdymo įstaigos organizuoja tėvų susirinkimus. Kartais jos rengia sriubos
vakarienes, muges, kuriose vaikai, jų tėvai ir pedagogai susirenka kartu. Rengiamos reguliarios
“pasiekimų diskusijos”. Jos metu tėvai turi galimybę pasikalbėti jau su dauguma ikimokyklinės
įstaigos pedagogų kartu, net su merijos atstovu, atsakingu už ikimokyklinį ugdymą. Švedijos
Kristianstado miesto ikimokyklinėje įstaigoje ,,Lekholmens“ naudojamos šios bendradarbiavimo
su tėvais formos:
� Dienoraščio rašymas (kiekvieną dieną ant didelio formato lapo rašoma, kaip buvo praleista visa
vaikų diena).
� Lankymasis namuose (vaikai kartu su auklėtoja vyksta į svečius, vėliau įspūdžius bei
nuotraukas pateikia specialiose knygelėse).
� Individualūs vaikų dienoraščiai su nuotraukomis (juose yra vaiko nuotraukos, jo veiklos aprašai
ir kt.).
106
� Tėvų dalyvavimas grupės gyvenime (tėvai padeda organizuoti renginius, dalyvauja kasdienėje
vaikų ugdomojoje veikloje).
Švedijos nacionalinė Švietimo agentūra taip pat rengia informaciją tėvams. Labai
paplitusios yra įvairūs lankstinukai, kuriose nurodoma, kad tėvai yra labai svarbūs vaiko
gyvenime, ir jų nuomonė darželio pedagogams yra labai reikšminga. Kartu čia nurodoma, kad
darželiuose ugdymas vykdomas pagal Švedijos parlamente patvirtintą programą, kurią
konkretizuoja municipaliteto taryba. Konkrečių ikimokyklinių įstaigų kontaktų siūloma
pasiieškoti tėvams telefonų knygose ir internete. Šiuose lankstinukuose akcentuojama, jog vaikų
darželio paskirtis globoti, kontroliuoti ir mokyti vaiką ir tėvams suteikti galimybę dirbti ar
studijuoti. Iškilus tam tikroms problemoms bendraujant su darželio pedagoginiu personalu,
tėvams rekomenduojama kreiptis į municipaliteto tarybą. Tėvams rekomenduojama pasikalbėti su
pedagogais apie vaiką atvedus vaiką ar jį pasiimant iš darželio. Jiems patariama papasakoti visus
įvykius, kurie nutiko šeimoje. O jeigu tam reikėtų daugiau laiko, tai patariama paprašyti skirti
jiems atskirą susitikimą. Darželio pedagogai taip pat privalo atsižvelgti į tėvų pageidavimus, kai
jie planuoja ugdymo turinį, be to tėvams jie turi sudaryti galimybę vertinti darželį. Tėvams
informaciniuose dokumentuose siūloma įdėmiai perskaityti ikimokyklinio ugdymo programą ir
nurodoma, kur ją rasti (http://www.skolverket.se/sb/d/193/url/.../target/pdf1690.pdf%3Fk%3D1690).
5.5. Lenkijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis
Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis, 2008
m. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie Lenkijoje įgyvendinamą ikimokyklinį
ugdymą. Lenkijoje ikimokyklinis ugdymas (Wychowanie przedszkolne) yra formalios švietimo
sistemos dalis. Šiuo metu čia yra sukurtas ikimokyklinių įstaigų tinklas. Dabar ikimokyklines
įstaigas vaikai gali lankyti iki 7 metų. Vaikas, kuriam buvo atidėtas mokyklos lankymas, gali
lankyti darželį iki mokslo metų galo tais kalendoriniais metais, kada jam sukanka 10 metų.
Beveik 97 proc. sulaukę tokio amžiaus vaikų pradeda lankyti pradinę mokyklą, nes nuo tada
ugdymas yra privalomas. Ikimokyklini ugdymas yra taip organizuotas, kad ugdytų vaiko
savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir savo galimybėmis. Didžiausiais dėmesys čia skiriamas
komunikacinėms ir socialinėms kompetencijoms plėtoti, nes galvota, kad būtent tai padeda
vaikams orientuotis aplinkoje. Tėvams yra sudaryta galimybė prisidėti prie veiklos organizavimo
darželyje. Lenkijoje egzistuoja kelių tipų viešieji darželiai – „darželis“, „Specialusis darželis“,
„Integracinis darželis“ arba „Darželis su integraciniais skyriais“. Šie žodžiai būtinai turi būti
107
pilname darželio pavadinime. Kartu akcentuojama, kad Lenkijoje galim kurti darželius, kuriose
vaikai yra ugdomi tautinių mažumų kalba. Kiekvienas darželis, pasirengti savo įstatus, kuriuose
turi būti išdėstyta darželio uždavinių realizavimo būdai, atsižvelgiant į individualų vaiko ugdymą
ir pagalbą tėvams, auklėjant vaiką ir ruošiant jį mokyklai, o neįgalių vaikų atveju, ypač atsižvelgti
į jo negalios pobūdį ir laipsnį. Darželyje taip pat turi būti sukurta darželio taryba ir tėvų taryba,
kuri aktyviai dalyvauja ikimokyklinės įstaigos valdyme. Pagrindinis darželio organizacinis
vienetas yra skyrius, skirtas panašaus amžiaus vaikams, ir formuojamas atsižvelgiant į jų
poreikius, interesus, gabumus, negalės pobūdį ir laipsnį. Vaikų skaičius skyriuje negali būti
didesnis kaip 25. Integracinio darželio skyriuje bei integraciniame skyriuje darželyje turi būti nuo
15 iki 20 vaikų, tarp jų 3-5 vaikai su negale. Specialaus darželio skyriams nustatomos vaikų
kvotos yra dar mažesnės, atsižvelgiant į jų negalės pobūdį. Ugdomoji veikla vyksta pagal pačių
darželių parengtą programą ir realizuojama užsiėmimų, kurių trukmė 60 min., metu.
Ikimokyklinio ugdymo programos pagrindų realizavimui turi būti skirta ne mažiau kaip 5
valandos per dieną. Tėvų (teisėtų globėjų) pageidavimu darželyje gali būti vedami papildomi
užsiėmimai. Darželio įstatuose nusakomos konkrečios mokytojų pareigos, kurios apima
bendradarbiavimą su tėvais (teisėtais globėjais) vaikų ugdymo srityje, tėvų supažindinimą su
ugdymo programa, informacijos apie vaiką, jo elgesį ir vystymąsi teikimą, ugdymo veiklos
planavimą ir atsakomybę už ugdymo kokybę, būtinybė pažinti vaiką ir užtikrinti jo vystymosi
poreikių tenkinimą, bendradarbiavimą su specialistais, teikiančiais psichologinę – pedagoginę
pagalbą ir kita. Be to, darželio įstatuose apibrėžiamos bendradarbiavimo formos bei nuolat
organizuojamų susitikimų su tėvais (teisėtais globėjais) dažnumas. Darbo su ikimokyklinio
amžiaus vaikais programos yra arba autorinės, apimančios visą Lenkiją, patvirtintos liaudies
švietimo ministro ir turinčios suteiktą ministerijos leidimo naudoti mokymui numerį, arba –
individualios, naudojamos vietoje. Beveik kiekvienai programai yra sudarytas švietimo paketas, į
kurį įeina: vadovėliai, knygutės vaikams, pratybų sąsiuviniai, vadovai arba metodinės knygos,
veiklos planai, pavyzdiniai darbo planai pavyzdiniai scenarijų rinkiniai ir t.t. Jeigu vieni darželiai
ugdo savo auklėtinius pagal bendrąsias programas, tai kituose – pagal Rudolfo Štainerio ar
Marijos Montessori ugdymo sistemas. Kitas darželių tipas yra parapijiniai darželiai. Dauguma jų
– katalikiški, ir jų veikla orientuota į konfesinius tikslus. Veikia ir kalbų ikimokyklinės įstaigos,
kuriose vaikai mokomi dviejų ar net daugiau kalbų. Nepaisant ikimokyklinio ugdymo įstaigų
įvairovės, Lenkijos lankančių darželius vaikų skaičius yra vienas žemiausiais Europoje ir šis
skaičius dar gali netrukus sumažėti dėl demografinės šalies situacijos. Ypač prasta situacija šiuo
aspektu buvo iki 2005 metų. Kita problema ta, kad dauguma darželių yra mieste, tuo tarpu kaimo
vietovėse jų yra mažai. Ypač mažai yra privačių ir parapijinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra
108
kaimo vietovėse. Tokia situacija leidžia galvoti, jog ateityje yra būtina reorganizuoti
ikimokyklinių įstaigų tinklą. Kita vertus, pripažįstama, jog būtina yra ir įstatyminės bazės,
reglamentuojančios ikimokyklinį ugdymą, kaita. Svarbu, jog įstatymuose būtų įtvirtina nuostata
suteikti visiems vaikams ikimokyklinį ugdymą darželiuose
(http://www.warsawvoice.pl/view/2806/). Kiekvienas darželis, nesvarbu, ar tai bendrasis, ar
privatus, vykdydamas švietimo įstatymą stengiasi pasiūlyti papildomo ugdymo užsiėmimų.
Pasiūlymų įvairovė yra didelė. Visgi dažniausiai papildomas ugdymas labai priklauso nuo
finansavimo – jeigu darželis susiranda daug rėmėjų, jo papildomo ugdymo pasiūla yra didesnė,
kokybiškesnė, nes ikimokyklinio ugdymo institucijos nėra dotuojamos valstybės. Dažniausiai
darželiai stengiasi pasiūlyti papildomus užsienio kalbos, meninės veiklos (muzikos ir dailės)
papildomus užsiėmimus. Kai kur vaikai yra papildomai mokomo jodinėti, plaukti baseine, čiuožti,
vaidinti ir t.t.
5.6. Italijos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis
Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis, 2008
m. ataskaitoje taip pat pateikiama informaciją apie Italijoje įgyvendinamą ikimokyklinį ugdymą.
Mažų vaikų globa gali būti teikiama įvairiais būdais: auklių, žaidimų grupėse arba dieniniuose
lopšeliuose. Šias paslaugas kai kuriais atvejais organizuoja savivaldybė (comune), bet dažniausiai
– privačios organizacijos.
Savivaldybės lopšeliai vadinami asile nido ir yra skirti vaikams nuo 3 mėnesių iki 3 metų. Jie
neužtikrina vietų kiekvienam vaikui, o kaina priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Asile nido
Italijoje turi gerą reputaciją ir dažnai yra geresnės kokybės, nei privatūs lopšeliai. Mitybą planuoja
dietologai, ir ji yra pagarsėjusi. Asile nido paprastai dirba nuo 9 iki 16 val., bet gali veikti ir ilgiau
dėl dirbančių tėvų poreikio.
Vaikų darželis / ikimokyklinis ugdymas (Scuola Materna). 3 – 5 metų vaikams Scuola
Materna teikia neprivalomą ir kiekvienam vaikui prieinamą ugdymą. Vaikas neprivalo lankyti
ikimokyklinės įstaigos, bet dauguma tėvų veda savo vaikus į scuola materna. Ikimokyklinis
ugdymas Italijoje yra nemokamas, išskyrus privačias įstaigas.
Lankantys ikimokyklines įstaigas vaikai grupuojami į grupes (sekcijas), kuriose minimalus
vaikų skaičius – 14, o maksimalus – 28. sekcijos gali būti to paties arba skirtingo amžiaus
vaikams.
109
Įstaigų lankymas yra nemokamas; reikalaujami įnašai iš tėvų už savivaldybės teikiamą transportą
ir mitybą.
Privalomasis švietimas trunka devynis metus ir susideda iš pradinės ir vidurinės mokyklų
visuose regionuose.
Ikimokyklinis ugdymas Italijoje nėra privalomas. Tačiau apie 95 proc. vaikų lanko kokios
nors rūšies ikimokyklinę įstaigą, o šalies ikimokyklinis ugdymas yra pasaulyje pripažintas kaip
vienas geriausių.
Ikimokyklinis ugdymas apima du lygius: dieniniai lopšeliai arba darželiai (asilo nido,
pažodžiui – „globojantis lizdas“) ir įprasta ikimokyklinė įstaiga (scuola materna).
Asilo ikimokyklinės įstaigos priima vaikus net nuo 3 mėnesių. Visų pirma jos yra palengvinimas
dirbantiems tėvams, kurie negali dieną prižiūrėti savo vaikų. Kaina skiriasi priklausomai nuo to,
kiek valandų vaikai lanko, ir nuo konkrečios įstaigos, bet paprastai ji yra žemesnė, jei vietos
valdžia (comune) teikia lengvatas. Dėl to vietoms tokiose ikimokyklinėse įstaigose yra didžiulis
poreikis ir pirmenybė paprastai tiekiama tėvams, kurie yra bedarbiai arba gaunantys mažas
pajamas (pareiškėjai privalo užpildyti formą miesto rotušėje, pateikdami savo šeimos pajamas).
Asilo ikimokyklinės įstaigos paprastai dirba nuo 8.30 iki 12.30 valandos, bet tėvai turi
galimybę palikti savo vaikus ilgesniam laikui. Scuola materna veikla trunka mažiausiai septynias
valandas per dieną: keturias valandas ryte ir tris valandas popiet, ir gali veikti penkias ar šešias
dienas per savaitę. Tėvai dažnai gali palikti savo vaikus kvalifikuotai priežiūrai po pamokų
(doposcuola) iki 17 arba 17.30 valandos, o veikla šiuo laiku yra mažiau struktūruota ir
needukacinė.
Valstybinių ikimokyklinių įstaigų atostogų laikas yra tas pats kaip ir valstybinių mokyklų, taigi
tuo metu dirbantys tėvai privalo rasti alternatyvas savo vaikų užimtumui. Taip pat mokyklos gali
organizuoti vasaros veiklos programas vaikams, kurių tėvai dirba, o kai kuri vietos valdžia
organizuoja edukacinę ir poilsinę veiklą liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Scuola materna organizuoja grupes (sezioni) pagal amžių, kuriose mažiausias vaikų
skaičius – 14, o didžiausias – 28. Tačiau mažiau apgyvendintų vietovių mokyklose gali būti tik
viena grupė, sudaryta iš skirtingo amžiaus vaikų. Kiekviena grupė privalo turėti du pedagogus
(dažniausiai moteris), kurie paprastai išlieka su ta pačia grupe tris metus. Mažiausias
reikalaujamas vaikų skaičius steigiant mokyklą yra 16, ir visi jei turi gyventi ne daugiau kaip 2
km nuo mokyklos.
Muzika, kūno kultūra ir menas bei darbeliai yra dalis ikimokyklinio ugdymo turinio, nors
vaikai paprastai nepradeda mokytis skaitymo ir rašymo elementų iki pradėdami lankyti pradinę
mokyklą nuo šešerių metų. Tačiau galima svarstyti dėl privačios mokyklos, jeigu norima, kad
110
vaikai įgautų pranašumą, ypač kai motinos kalba nėra italų. Pedagogai vertina vaikus, jiems
atvykus į ikimokyklinę įstaigą ir keletą kartų per mokslo metus, baigiamoji ataskaita apie jų
gebėjimus atliekama jiems pereinant į pradinę mokyklą.
5.7. Lietuvos gyventojams teikiamos informacijos apie IPU bei švietimo pagalbą patirtis
Minėtoje ataskaitoje analizuojama ir Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
patirtis. Švietimo įstatymo (2003 06 17) 7 straipsnyje apibrėžiama ikimokyklinio ugdymo
paskirtis – „padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius
poreikius“. Jame nurodoma, jog ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 1 - 5 (arba 6) metų vyksta
šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms
rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo
lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas
ar kitas švietimo teikėjas. Ikimokyklinio amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai teikiama
švietimo pagalba Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tame pačiame
dokumente 8 straipsnyje pažymima, kad Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui
pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas
pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis
ugdymas anksčiau gali būti teikiamas tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam
ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių apsaugą
institucijų sprendimu atskiram vaikui jis gali būti privalomas. Vienerių metų priešmokyklinio
ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas
švietimo teikėjas. Nelankančiam ugdymo įstaigos 5–6 metų vaikui švietimo pagalba teikiama
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Švietimo įstatyme (2003) 26
straipsnyje taip pat apibrėžiamos ir tai, kad turi būti vykdomas informavimas apie švietimo
sistemą, kurio paskirtis – teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti jo interesus, polinkius,
gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą išsilavinimą ir profesiją. Kitaip tariant, šiame
dokumente yra nubrėžiamos pamatinės gairės, susijusios su informavimu ir apie ikimokyklinį
ugdymą.
Taigi, ikimokyklinio ugdymo įstaigų funkcijos - ne tik vykdyti ikimokyklinį ar/ir
priešmokyklinį ugdymą, bet ir teikti konsultacijas, siekti, kad informacija apie regione teikiamas
ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo paslaugas pasiektų kiekvieną šeimą. Didelė atsakomybė
tenka ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinėse grupėse dirbantiems pedagogams: jie tampa
111
mūsų siekių ir lūkesčių, susijusių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tikslais bei
kasdienine veikla ikimokyklinėje, priešmokyklinėje grupėje, svarbiausia jungiamąja grandimi.
Svarbu, kad visuomenė suprastų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo svarbą ir
būtinumą. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo konsultantai informuoja, kokius nutarimus
ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo klausimais priėmė vyriausybė, kokie pokyčiai vyksta
ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose. Svarbu, kad informacija apie ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo politiką, filosofiją, ugdymo proceso specifiką būtų skleidžiama ir
aiškinama visais suprantamais ir priimtinais budais tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje.
Šeimos mikroklimatas turi didžiausią įtaką vaikui ir yra svarbus jo ugdytojas. Šeimose
formuojasi požiūris į žmones, aplinką, pasaulį ir save. Formuojamos vertybės, kurios gali būti
teigiamos ir koreguotinos. Tėvams turi būti suteiktas ypatingas vaidmuo ugdant vaiką. Jie turi būti
skatinami padėti vaikui tobulinti ugdymo(si) įgūdžius. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga tik papildo
ugdymąsi šeimoje – plečia socialinį vaiko patyrimą gyvenant mažoje bendruomenė, sudaro
sąlygas atsiskleisti vaikų gebėjimams, saviraiškai, puoselėja tradicines kultūrines vertybes. Tėvai
ir pedagogai turėtų tapti ugdymo(si) proceso partneriais (žr. 5.1 pav.).
5.1 pav. IPU proceso partneriai
Viena iš neišnaudotų tėvų informavimo galimybių yra biblioteka. Ikimokyklinio,
priešmokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos paslaugas teikiančių institucijų bibliotekų fondai
turėtų būti specializuoti – didžiąją jų dalį sudaryti pedagoginė psichologinė literatūra.
Bibliotekose turėtų būti kaupiamos ir elektroninės informacijos laikmenos. Didžiausią dalį
edukacinės patirties bankuose turėtų sudaryti teikiamų paslaugų aprašai, gerosios patirties aprašai,
taip pat kaupiama projektinės veiklos patirties medžiaga, vykusių seminarų ir kitų renginių
112
metodinė medžiaga, renginių fotografijos ir kt. Aprašai kaupiami popierine ir elektronine
formomis.
Kita informavimo priemonė - internetas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vis dar trūksta
kompiuterių su internetu, kurie galėtų būti naudojami klientų mokymui, informacijos pateikimui ir
paieškai. Interneto svetainė yra svarbi kuriant ikimokyklinio ugdymo įstaigos įvaizdį, operatyviai
skelbiant klientams reikalingą informaciją, sudarant jiems galimybes el. būdu registruotis į
renginius, konsultacijoms, pokalbiams ir kt.
6. Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimo modeliai savivaldybėje ar seniūnijoje
Remiantis atlikto tyrimo ataskaitos „Švietimo pagalba šeimoms, turinčioms 1-6 metų
vaikus“ (2008) išvadomis, galima teigti, kad pastebima, jog tėvams visų pirma trūksta
konsultacijų, susijusių su vaikų auklėjimu, ugdymu, įvairių probleminių situacijų sprendimu,
pasigendama pagalbos prižiūrint vaikus ir pan. Todėl galima daryti prielaidą, kad tėvai nėra
pakankamai susipažinę su „švietimo pagalbos“ sąvoka, t.y. kas yra švietimo pagalba, kaip ja
pasinaudoti, kokia yra jos svarba auginant ikimokyklinio amžiaus vaikus. Kaip labiausiai
reikalingas švietimo pagalbos paslaugas didesnė dalis tėvų visų pirma nurodo informacines
paslaugas (spausdintine ar elektronine forma), taip pat ikimokyklinio ugdymo pedagogo bei
specialisto psichologo konsultacijas.
Minėtoje ataskaitoje pažymima, kad švietimo paslaugų atitikimą šeimų poreikiams,
tokiomis paslaugomis pasinaudojusios šeimos vertina labiau teigiamai nei neigiamai. Labiausiai
1-6 metų amžiaus vaikus auginančių šeimų poreikius atitinka ikimokyklinio ugdymo pedagogų
konsultacijos, informacinės paslaugos (elektronine, spaudinių forma) bei logopedo konsultacijos.
Kitas paslaugas respondentai vertina labiau neutraliai (arba tiesiog negali jų vertinti dėl patirties
naudojantis šiomis paslaugomis trūkumo), nors teigiamų vertinimų dalis taip pat reikšmingai
didesnė nei neigiamų vertinimų dalis. Neutraliai arba palankiai vertintos socialinio pedagogo bei
specialiojo pedagogo konsultacijos, psichologo konsultacijas, informacinės paslaugos paskaitų,
seminarų forma.
Savivaldybėse veikia pedagoginės psichologinės tarnybos, kurios teikia antrojo lygmens
pedagogines ir psichologines paslaugas, tačiau jų pagrindinė veikla orientuota į pagalbą
mokyklinio amžiaus vaikui, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymą vaikams nuo 3 iki 18 metų,
gyvenantiems savivaldybės teritorijoje ir/ar ugdomiems mokyklose bei vaikų globos namuose,
kurių steigėja yra savivaldybė (Pedagoginės psichologinės tarnybos finansuojamos iš Moksleivio
krepšelio lėšų). Taigi vaikui, kuris lanko lopšelį-darželį arba nelanko ikimokyklinio ugdymo
113
įstaigos, t. y. tėvai vaiką augina namuose, taip pat ikimokyklinio amžiaus vaikui, globojamam
vaikų globos namuose, kurių steigėjas nėra savivaldybė, Pedagoginės psichologinės tarnybos
paslaugos sunkiai prieinamos. Šiuo metu nėra išspręstas ikimokyklinio amžiaus vaikų,
gyvenančių savivaldybės teritorijoje ir globojamų vaikų globos namuose, kurių steigėjas yra ne
savivaldybės taryba (pvz. apskrities viršininko administracija, nevyriausybinė organizacija ir
pan.), antrojo lygmens – savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų pagalbos
teikimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas klausimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai,
globojami vaikų globos institucijose, turi teisę gauti nemokamas antrojo lygmens pedagogines ir
psichologines paslaugas, nepriklausomai nuo vaikų globos namų pavaldumo, kaip tai numatyta
patvirtintame Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelyje. Taip pat, lyginant su
minėtu modeliu, Savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose šių
tarnybų tikslas ir uždaviniai labiau orientuojami į pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai, t. y.
susiaurina asmenų (ikimokyklinio amžiaus vaikų, jų tėvų (globėjų), kuriems, esant reikalui, turi
būti teikiama antrojo lygmens specialioji pedagoginė ir psichologinė pagalba, galimybė gauti
tokias paslaugas. Savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų veikla turi būti nukreipta į
pagalbą savivaldybės teritorijoje gyvenančiam vaikui (nesvarbu ar jis yra mokinys), jo šeimai
(tėvams, globėjams, rūpintojams), taip pat mokytojams, auklėtojams, vaikų globos institucijų
darbuotojams.
Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatose numatyta laiduoti lygias
mokymosi starto galimybes, išplėsti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą, sukurti ir
išplėtoti visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistemą. Šiuos tikslus galima pasiekti stiprinant
ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo paslaugas teikiančias įstaigas ir skatinant universalių
centrų kaimo vietovėse steigimąsi, kurie įsikurtų pertvarkos metu uždaromų bendrojo lavinimo
mokyklų arba jau veikiančių bendruomenės namų patalpose. Šie centrai teiktų ne tik
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, bet taip pat papildomo ir specialiojo ugdymo,
suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir pan. paslaugas. Tikėtina, kad tai turės trejopą teigiamą
poveikį:
Pirma, padės užtikrinti geresnes mokymosi starto galimybes kaimo vietovėse
gyvenantiems vaikams.
Antra, aukštesnis ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumas paskatins ankstesnę
kaimo vietovėse gyvenančių tėvų reintegraciją darbo rinkoje.
Trečia, universalių centrų teikiamos neformaliojo ugdymo paslaugos taip pat leis užtikrinti
aukštesnį kaimo vietovių darbo jėgos kompetencijų lygį.
114
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
plėtros programos 2007-2012 metams projekte numatoma remti universalių daugiafunkcinių
centrų kaimo vietovėse, uždaromų bendrojo lavinimo mokyklų patapose, steigimą naudojant
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Tokie centrai galėtų tapti kaimo bendruomenių
traukos namais. Renovuoti uždarytoms mokykloms, kurių patalpos bus pritaikytos ikimokyklinio,
priešmokyklinio, suaugusiųjų švietimo programų vykdymui, minėtoje plėtos programoje
numatyta pleriminarus lėšų poreikis –98,14 mln. Lt, iš jų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų
– 83,43 mln.Lt, likusioji lėšų dalis – iš valstybės biudžeto.
Plėtros programos projekte numatyta vykdyti ikimokyklinių įstaigų renovaciją. Šiuo atveju
savivaldybės/įstaigos teiks projektus konkurso būdu gauti lėšų renovacijai. Plėtros programoje
numatyta preliminarus lėšų poreikis –28,04 mln.Lt, lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos
struktūrinių fondų.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas turėtų būti kertinis elementas gerinant ikimokyklinio
amžiaus vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygas, sprendžiant nepalankiomis sąlygomis gyvenančių
vaikų problemas, nes tik institucijoms veikiant kartu įmanoma suteikti visapusišką šiems vaikams
reikalingą pagalbą.
2003 m. birželio 25 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ĮSAK-897 patvirtintas
pedagogines ir psichologines pagalbos teikimo modelis, kurio struktūrinį pagrindą sudaro
3 lygmenys. Pirmojo lygmens paskirtis - teikti pirminę specialiąją pedagoginę ir psichologinę
pagalbą arčiausiai vaiko esančioje aplinkoje, ugdymo įstaigos pedagogams teikti metodinę
pagalbą, šviesti įstaigos bendruomenę, šeimas ugdymo ir psichologiniais klausimais.
Specialistai: Tai ugdymo įstaigose dirbantys specialistai: specialieji pedagogai, logopedai,
psichologai, socialiniai pedagogai.
Turinys: Mokyklų psichologai bei socialiniai pedagogai pagal savo kompetenciją dirba
konsultacinį darbą, tiria ugdymo įstaigų problemas, kaupia ir analizuoja mokyklų situaciją
atspindinčius duomenis, vykdo PPT parengtas prevencines programas, šviečia mokyklos
pedagogus, vaikus ir jų tėvus aktualiomis psichologinėmis temomis. Šie specialistai profesiškai
kuruojami PPT specialistų.
Specialieji pedagogai ir logopedai įvertina vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius,
aptaria individualius darbo su vaiku planus, programas, budus, metodus, tempą, teikia
rekomendacijas su vaiku dirbančiam pedagogui bei tėvams. Smulkiau pagrindines pirmojo lygio
specialistų veiklos kryptis reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro 2000 m. rugpjūčio 17 d.
įsakymas Nr. 1057 „Dėl švietimo įstaigų specialiojo ugdymo komisijų sudarymo ir darbo
organizavimo tvarkos“ bei specialistų pareigybių aprašymai.
115
Antrojo lygmens paskirtis - teikti specialiąją, pedagoginę ir psichologinę pagalbą, jei jos
negali suteikti pirmojo lygmens specialistai dėl jų pačių stygiaus arba specializacijos stokos.
Savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba yra savivaldybės biudžetinė švietimo
įstaiga, teikianti specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaiko
globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje ir joje veikiančioms švietimo ir
vaikų globos įstaigoms.
Specialistai: šio lygmens tarnybose dirba psichologai, įvairių specializacijų turintys
specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, gydytojai neurologai, psichiatrai.
Turinys: Tarnybų specialistai kaupia ir analizuoja informaciją apie sudėtingas
psichologines problemas, bendrąsias miesto, rajono ugdymo įstaigų bendruomenių psichologinio
klimato tendencijas. Tuo remdamiesi, rengia prevencines programas, teikia informaciją
visuomenei, inicijuoja metodikų kūrimą, inovacijų diegimą, atlieka tyrimus vaiko brandai bei
intelektui įvertinti, pagal kuriuos ugdymo įstaigos gali taikyti ugdymo programas, padedančias
vaikams adaptuotis visuomenėje ir įsisavinti mokymo medžiagą. Didžiuosiuose miestuose
veikiančios tarnybos, turinčios didesnį specialistų skaičių, gali specializuotis tam tikroje srityje,
teikti savo paslaugas kitų savivaldybių gyventojams, steigėjams sudarius sutartis. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 194 „Dėl vaiko teisių apsaugos
valdymo srities priskyrimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kitų ministerijų
kompetencijos nustatymo“ įpareigoja Švietimo ir mokslo ministeriją kartu su savivaldybių
institucijomis rūpintis pedagoginės ir psichologinės pagalbos vaikams prieinamumu.
Trečiojo lygmens paskirtis - formuoti specialiosios, pedagogines ir psichologines pagalbos
teikimo šalies mastu strategiją ir jos įgyvendinimą. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos
centras yra biudžetinė įstaiga, kurios steigėjas - Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministerija.
Specialistai: Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre dirbtų psichologai, įvairių
specializacijų turintys specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, projektų
vadybininkai ir kt. specialistai.
Turinys: Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras kartu su Švietimo ir mokslo
ministerija formuotų specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo šalyje
prioritetus; vykdytų specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo šalyje stebėseną,
koordinuotų antrojo lygmens pedagoginių psichologinių tarnybų veiklą, tirtų jų poreikius, kurtų
aprūpinimo specialiosiomis mokymo priemonėmis bei metodine medžiaga sistemą šalyje ir diegtų
jos plėtrą; analizuotų kylančias problemas ir telktų laikinas ekspertų grupes joms spręsti; plėtotų
teorinius ir metodinius vaikų, turinčių specialiųjų pedagoginių arba psichologinių problemų,
116
įvertinimo ir konsultavimo bei specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos jiems, jų
tėvams (ar vaiko globėjams, rūpintojams), pedagogams, švietimo ar vaikų globos įstaigoms
teikimo pagrindus; rengtų prevencijos programas ir projektus švietimo įstaigoms; šeimoms,
vaikams; rūpintųsi vaikų pedagoginio, logopedinio, psichologinio vaikų įvertinimo metodikų
rengimu, leistų specialiąją pedagoginę ir psichologinę literatūrą; organizuotų kvalifikacijos
tobulinimo renginius.
Šalies lygmeniu veikiančios institucijos funkcijas apibrėžia jos nuostatai.
Ryšiai tarp visų modelį sudarančių institucijų palaikomi bendradarbiaujant arba sutarčių
pagrindu. Savivaldybių lygmens pedagoginės psichologinės tarnybos palaiko glaudžius ryšius su
visomis jų aptarnaujamoje teritorijoje esančių švietimo įstaigų specialiojo ugdymo komisijomis,
ugdymo įstaigomis, pedagoginės ir psichologinės pagalbos ieškančiais vaikais, jų tėvais,
pedagogais, kitomis vaikais besirūpinančiomis, taip pat ir nevyriausybinėmis, organizacijomis. Jei
švietimo įstaigos Specialiojo ugdymo komisija ar pavieniai specialistai negali išspręsti vaiko
pedagoginių psichologinių problemų, šio lygmens specialistai kreipiasi į juos aptarnaujančią
pedagoginę psichologinę tarnybą. Visi švietimo įstaigose dirbantys pedagogai ir įstaigų
administracija, taip pat ir patys moksleiviai bei jų tėvai, gali kreiptis i tarnybą ir gauti numatytas
nemokamas pedagogines ir psichologines paslaugas. Vaikai, tėvai, pedagogai kreipiasi į
pedagoginę psichologinę tarnybą savarankiškai arba rekomendavus švietimo įstaigos Specialiojo
ugdymo komisijai. Ginčytinų raidos sutrikimų bei pedagoginių ir psichologinių problemų atvejais
– į Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą, kuriame ekspertų grupės nustatytu laiku
nagrinėja šiuos atvejus. Šeimos su vaikais gali savarankiškai arba pagal savivaldybių tarnybų ar
naujai įsteigtos institucijos rekomendacijas kreiptis pagalbos į Sveikatos apsaugos ministerijai
pavaldžias įstaigas (psichinės sveikatos centrus, Vaiko raidos centrą ir kt.). Visais atvejais, esant
sudėtingiems raidos sutrikimams, ypač socialinės raidos, visi modelyje įvardyti lygmenys
bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis,
besirūpinančiomis vaikais. Ryšiai tarp sistemos lygmenų grindžiami demokratiniais principais:
bendradarbiavimu, viešumu, kolegialiu veiklos planavimu, abipuse atsiskaitomybe. Dokumentų
projektai, reglamentuojantys pedagoginių psichologinių tarnybų darbą ir specialiosios
pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimą vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams,
rūpintojams), pedagogams rengiami bendrose darbo grupėse, kuriose dirba visų pedagoginės ir
psichologinės pagalbos teikimo lygmenų atstovai, taip pat kviečiami Sveikatos apsaugos
ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. Jų įgyvendinimo rezultatai
yra viešai skelbiami ir aptariami kolegialiai, dalyvaujant Specialiosios pedagogikos ir
117
psichologijos centro, pedagoginių psichologinių tarnybų, Švietimo ir mokslo ministerijos
atstovams bei specialiojo ugdymo komisijų pirmininkams.
Darbo ir šeimos derinimo modelio metmenyse (2010) akcentuojama, kad šeimos ir darbo
pareigų derinimo modelio metmenų paskirtis – integruojant lyčių lygių galimybių aspektą, sukurti
teorinius pagrindus, kuriais remiantis būtų derinama darbuotojų (moterų ir vyrų) profesinė karjera
ir šeimos pareigos bei teikiamos šeimai būtinos paslaugos, siekiant aukštesnės gyvenimo kokybės,
pilnaverčio dalyvavimo darbo rinkoje, vienodų galimybių dirbti ir užsidirbti, vienodos moterų ir
vyrų ekonominės padėties.
Šeimos ir darbo pareigų derinimo modelio metmenų tikslai:
- Perduoti vykdytų projektų gerąją patirtį;
- Siekti lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo šeimos ir profesiniame gyvenime;
- Skatinti socialines iniciatyvas ir socialinę atsakomybę šalyje.
Dokumentu siekiama valstybės, darbo rinkos ir šeimos interesų pusiausvyros, darbo rinkos
lankstumo ir saugumo bei valstybinės politikos palankumo šeimai, lyčių lygybės ir
nediskriminavimo, informacijos apie šeimos ir profesinio gyvenimo derinimą prieinamumo,
paslaugų šeimai optimalumo, šeimos dalyvavimo, darbdavio socialinės atsakomybės. Visos šios
išvardintos sudedamosios susietos tarpusavyje, sąveikauja, daro įtaką, yra priklausomos bei lemia
profesinės veiklos sėkmę, šeimos gyvenimo kokybę.
Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra glaudžiai susijęs su šeimos dalyvavimu darbo rinkoje,
tačiau dėl jo nepakankamo prieinamumo ir kokybės dalis gyventojų neįstengia derinti darbo ir
šeimos pareigų. Ypač šių galimybių stokoja moterys, kurios vienos augina vaikus. 2004–
2005 metais Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje dėl vaikų priežiūros sumažėjo beveik 10
procentų. Kas penkioliktoje šeimoje vaikai iki 18 metų auga su vienu iš tėvų, 98 atvejais iš 100 tai
motina. Tai mažina moters socialinį ir ekonominį aktyvumą, didina skurdą ir kliudo socialinei
vaiko integracijai. Pastaraisiais metais gyvėja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo valdymo,
organizavimo ir turinio formavimo decentralizavimo procesai – stiprėja vietos savivaldos
vaidmuo, tačiau edukacinių ir socialinių paslaugų organizavimo sistema vis dar nelanksčiai
prisitaiko prie specifinių tėvų poreikių ir galimybių. Menka ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo organizavimo modelių, švietimo pagalbos formų įvairovė, trūksta paslaugų, ypač
specialiųjų poreikių turintiems ar migruojančių šeimų, ankstyvojo (0 – 3 metų) amžiaus vaikams
(Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007 – 2012 metų programa).
Tėvai gali rinktis įvairias vaiko ugdymo ir priežiūros formas, geriausiai atitinkančias jų
poreikius: valstybės finansuojamas, juridinių ar fizinių asmenų įsteigtas įstaigas; vaiko užimtumo
118
tėvų darbo ar mokymosi metu paslaugas, subsidijas, skirtas sumokėti už privačią vaiko priežiūrą
taip pat vaiką gali prižiūrėti patys tėvai.
Vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugos yra priemonė, leidžianti tiek motinoms, tiek tėvams
dirbti visą darbo dieną. Nors iš esmės tai svarbu abiem tėvams, tačiau dažnai problema pateikiama
taip, lyg būtų aktualesnė motinoms. Vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugos turėtų būti
subsidijuojamos, lanksčios ir teikiamos visiems ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus
vaikams. Valstybės finansuojamos vaikų priežiūros paslaugos teikiamos tiems vaikams, kurių
tėvai to pageidauja. Vaiko priežiūros ir ugdymo centrai suvokiami ne tik kaip vaikų lavinimo
įstaigos, bet ir kaip priemonė, patenkinanti ekonominį darbo jėgos poreikį.
6.1 pav. Paslaugų šeimoms, turinčioms vaikų iki 7 metų amžiaus, modelis
Darbo ir šeimos derinimo modelio metmenyse (2010) pabrėžiama, kad vaikų priežiūros ir
ugdymo paslaugas teikia valstybinės, privačios, nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar
atitinkamą kvalifikaciją turinčios auklės. Vaiko krepšelis padengia vaiko priežiūros ir ugdymo
išlaidas tėvų pasirinkimu valstybinėse, privačiose, nevalstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose
ar samdant auklę, turinčią atitinkamą licenciją veiklai. Vaiko priežiūros paslaugos teikiamos visą
dieną, ištisą savaitę.
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbo laikas organizuojamas atsižvelgiant į
tėvų poreikius, jų darbo ir mokymosi grafikus, gyvenamosios vietos, susisiekimo ypatumus. Gali
būti pratęsiamas įprastas įstaigų darbo laikas, organizuojama vaikų priežiūra naktį ir išeiginėmis
dienomis ir pan. Ikimokyklinio ugdymo patalpos/erdvės/teritorijos gali būti naudojamos šeimų
turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų, poreikiams. Mokama už faktiškai praleistą laiką.
Paslaugos šeimoms, turinčioms vaikų iki 7 metų amžiaus
Vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos
Socialinių paslaugų centrai vaikams su specialiaisiais poreikiais
GARANTUOTAS VAIKO KREPŠELIS
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigos (Valstybinės; privačios; NVO)
Teisiškai reglamentuotos auklių paslaugos
119
Būtina vaikų priežiūrą ir ugdymą derinti su šeimų problemų sprendimu. Kompleksinės
pagalbos (socialinio darbuotojo, psichologo, teisininko, ikimokyklinės ugdymo įstaigos
personalo) šeimoms teikimas ikimokyklinėse įstaigose, derinant jį su vaikų priežiūros ir ugdymo
paslaugomis, padeda spręsti ne tik vaikų priežiūros bei ugdymo klausimus, bet ir tėvams įsitraukti
į darbo rinką, tobulinti profesinę kvalifikaciją ir spręsti šeimoje iškylančius sunkumus.
Kompleksinės pagalbos šeimoms organizavimas skatina tėvus, auginančius ikimokyklinio
amžiaus vaikus, siekti vienodai aktyvaus moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje bei šeimos
įsipareigojimų vykdymo bei didina socialinių, vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų prieinamumą
kaimo ir miesto bendruomenėse.
Teisiškai reglamentuotos auklių paslaugos. Privačių auklių paslaugos teisiškai
reglamentuotos ir iš dalies apmokamos iš garantuoto vaiko krepšelio. Pagal parengtą ir patvirtintą
formalią „Auklių-socialinių darbuotojų padėjėjų“ mokymo programą (programos kodas Nr.
362076102) aukles turi teisę rengti Lietuvos darbo rinkos mokymo centrai, turintys licenciją.
Reikėtų įteisinti reikalavimą, kad auklėmis gali dirbti tik asmenys turintys kvalifikaciją.
Socialinių paslaugų centrų vaikams su specialiaisiais poreikiais darbo laikas organizuojamas
atsižvelgiant į tėvų poreikius, jų darbo ir mokymosi grafikus, gyvenamosios vietos, susisiekimo
ypatumus. Gali būti pratęsiamas įprastas įstaigų darbo laikas, organizuojama vaikų priežiūra naktį
ir išeiginėmis dienomis ir pan. Teikiama kompleksinė pagalba šeimai. Mokama už faktiškai
praleistą laiką.
Kompleksinės pagalbos modelis turėtų apimti individualias ir šeimos konsultacijas,
informacinius-praktinius seminarus, bendravimą naudojantis internetiniu ryšiu, savišvietos kursus,
ryšių su pedagogais mezgimą ir palaikymą.
Specialistų konsultacijos suteikia jaunoms šeimoms pasitikėjimo, leidžia įvertinti savo
galimybes, atrasti stipriąsias puses, priimti sprendimus, įvertinus visas galimas pasekmes.
Teikiama informacija mokymosi, darbo, vaiko ugdymo klausimais Lietuvoje ir užsienyje
atskleidžia jaunoms šeimoms galimybes pasirinkti ir tuo būdu užtikrina saugumo jausmą. Iš
anksto žinodami gyvenimo Lietuvoje privalumus ir galimus sunkumus, žmonės gali pasiruošti
galimiems išbandymams ir priimti adekvačius sprendimus.
Informaciniai-praktiniai užsiėmimai naudingi socialinių įgūdžių, reikalingų šeimos ir
karjeros suderinamumui bei prisitaikymui prie spartėjančio gyvenimo tempo, stiprinimui. Šių
užsiėmimų metu skatinamas savęs pažinimas, motyvacija, problemų sprendimas ir galimybių
ieškojimas.
Komunikacija internetu užtikrina ryšio palaikymą, kuris ypatingai svarbus, siekiant
užtikrinti emocinę šeimos gerovę.
120
Savišvietos kursai – viena iš galimybių pasirengti vaiko auginimui, jo ugdymui ir pagalbos
teikimui.
Pagalba – specialistų vykdoma veikla, leidžianti didinti vaiko ugdymo(si) kokybę. Pagalbos
teikimo tikslas – padėti tėvams (globėjams, rūpintojams), veiksmingai ugdyti ikimokyklinio
amžiaus vaiką (Dėl švietimo pagalbos ikimokyklinio amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai
teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 2004). Švietimo pagalbos kryptys pateikiamos paveiksle (žr.
6.2 paveikslą).
6.2 pav. Švietimo pagalbos kryptys
Informacinė pagalba – padėti ugdymo institucijai ir kitam švietimo teikėjui gauti
informaciją apie švietimą, jo kokybę, teikiamas paslaugas ir pan.
Psichologinė pagalba – padėti vaikui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis.
Socialinė pedagoginė pagalba – padėti vaikui įgyvendinti jo teisę į ugdymą, užtikrinti jo
saugumą ugdymo institucijoje.
Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba – didinti specialiųjų poreikių asmens
ugdymosi veiksmingumą.
Sveikatos priežiūros pagalba – padėti vaikui saugoti ir stiprinti sveikatą (Lietuvos
Respublikos Švietimo įstatymas, 2003).
Švietimo pagalbos poreikį visuomenė pirmiausia suvokia kaip būtinybę spręsti tam tikras
visuotinai suvoktas ir pripažintas problemas. Todėl teikiant švietimo pagalbą, būtina užtikrinti
kokybišką įvairių specialistų darbą, kuriam reikalinga įvairių sričių informacija, žinios, gebėjimai.
Viena iš svarbiausių pagalbos teikimo sąlygų – koordinuoti pavienių specialistų veiklą, optimaliau
nustatyti švietimo pagalbos poreikius, plėtoti tarpinstitucinį ir tarpžinybinį bendradarbiavimą.
Švietimo pagalbos
rūšys
121
Informacijos prieinamumas: Aiški ir išsami informacija apie teikiamas ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo paslaugas šeimoms ir visų tarnybų specialistams kiek manoma anksčiau
turi būti pateikiama vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu tikslia ir suprantama kalba. Tada,
kai šeimos yra iš skirtingų kultūrinių aplinkų, būtina, kad joms svarbi informacija būtų išdėstyta
tokia kalba, kokios šeima pageidauja.
Aiškus tikslinių grupių apibrėžimas: kriterijus nustato politikai, tačiau šiuo požiūriu labai
svarbus politikų ir specialistų bendradarbiavimas, specialistai atlieka patariamąjį vaidmenį.
Pagalbos teikimo centrai, paslaugos, komandos ir specialistai turėtų orientuotis į nustatytas
tikslines grupes, atsižvelgiant į vietinio, regioninio ir nacionalinio lygmens prioritetus. Dėl šių
lygmenų prieštaravimų gali kilti nesusipratimų, ir vaikams bei šeimoms nebus suteikta pagalba
arba jie negalės pasinaudoti reikiamais ištekliais.
Paslaugų artumas. Kad įstaigos vykdančios ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą ir
teikiamos paslaugos būtų nesunkiai pasiekiamos (kuo arčiau šeimų gyvenamosios vietos) ir būtų
orientuotos į šeimas, svarbu atsižvelgti į kai kuriuos apsektus.
Tarnybų ir paslaugų decentralizacija: paslaugos/tarnybos turėtų būti kuo arčiau šeimų tam, kad:
- būtų patogiau susipažinti su šeimų socialinės aplinkos sąlygomis;
- būtų galima garantuoti tokių pat paslaugų kokybę skirtingose teritorinėse vietovėse (pvz.,
išsibarsčiusios gyvenvietės ar kaimai);
- būtų išvengta paslaugų dubliavimosi, nesvarbių ir netinkamų pagalbos būdų.
Vaikų ir šeimų poreikių tenkinimas: Tarnybos turėtų sutelkti visas reikalingas pastangas
tam, kad pasiektų šeimas ir vaikus ir patenkint jų poreikius. Tai reiškia, kad:
- šeimos turi teisę gauti visą informaciją nuo tada, kai pagalbos poreikis yra nustatomas;
- šeimos kartu su specialistais turi teisę numatyti tolesnę proceso eigą;
- pagalba negali būti primesta šeimai, ji turi ginti vaiko teises, bet kartu tai derinti su šeimos
teisėmis;
- šeimoms ir specialistams svarbus bendras supratimas apie rekomenduojamos (šeimai ir vaikui)
intervencijos svarbą ir naudą;
- rašytinį dokumentą (Individualų planą, Individualų šeimos paslaugų planą ir pan.) specialistai
rengia kartu su šeimomis. Toks bendradarbiavimas lengvina tarpusavio supratimą, aiškesnis
darosi pagalbos teikimo procesas: intervencijos planavimas, tikslų ir atsakomybės formulavimas,
rezultatų vertinimas;
- šeimos turėtų būti mokomos (tik kai to prašo), tai padėtų joms įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių,
palengvintų bendravimo santykius su specialistais ir savo vaiku.
122
Finansinis prieinamumas. Siektina, kad paramos ir pagalbos sulauktų visos jos norinčios
šeimos ir vaikai, ir, nepaisant skirtingos socialinės ekonominės padėties, šeimoms būtų teikiamos
nemokamos paslaugos.
Bendradarbiavimas su šeimomis, kaip pagrindinėmis specialistų partnerėmis, turi būti
organizuojamas, atsižvelgiant į tai, kad: - specialistai turi inicijuoti bendradarbiavimą, jų
nuostatos šeimų atžvilgiu turi būti atviros ir pagarbios. Tai padėtų geriau suprasti šeimos
poreikius ir lūkesčius, neprimesti savo nuomonės, išvengti konfliktų, kylančių dėl skirtingų
požiūrių poreikių ir prioritetų.
Apibendrindami metodines rekomendacijas, skirtas savivaldybių administracijų vadovams,
siekiantiems veiksmingiau atlikti savo funkcijas ir gerinant ikimokyklinio, priešmokyklinio
ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo prieinamumą, kokybę ir veiksmingumą, leidinio autoriai
kviečia atvirai diskusijai, išskirdami tiek švietimo politikos, tiek ir edukacinės praktikos
lygmenyje išryškėjusios tendencijas.
Vis labiau plečiasi ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigų įvairovė, tuo pačiu
nulemdama ir švietimo pagalbos teikimo prieinamumą įvairių poreikių tėvams ir jų vaikams.
Tačiau vis dar nėra specialios informavimo sistemos, kuri galėtų būti relizuojama per
interaktyvaus tinklapio suskurymą, kuriame galėtų būti skelbiama informacija apie savivaldybių ir
privačias įstaigas ir jų teikiamas paslaugas. Jame galėtų būti pateikiamaos įgyvendinamos
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos, darbo metodai, laisvų vietų skaičius
konkrečios įstaigos atskirose amžiaus grupėse. Šiuo metu fragmentiška informacija pateikiama
atskirų savivaldybių svetainėse, tačiau tai nėra pakankama. Ypač informacijos, susijusios su
teikiamomis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugomis, stokojama dideliuose
miestuose, kur ir pasireiškia ugdymo įstaigų „ne tik valstybinių“ įvairovė. Dėl šios priežasties
įstaigų paslaugomis sudėtingiau pasinaudoti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvamas, o
pradedančios veiklą privačios įstaigos kartais nesurenka pageidaujamo vaikų skaičiaus ir tiesiog
neatsidaro.
Todėl informacija, reikalinga steigėjams, turėtų būti susisteminta ir skelbiama
internetiniame tinklapyje, būsimieji įstaigų steigėjai – konsultuojami, o vaikų tėvams – sudaromos
sąlygos visai reikiamai informacijai gauti ir tinkamai pasirinkti.
Reaguojant į vaikų ir šeimų poreikius, pastaruoju metu greta įprastų ugdymo įstaigų atsirado
ugdymo įstaigų modelių ir grupių formų įvairovė. Deja viešai prieinamos informacijos apie tai,
kokios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formos taikomos atskirose ugdymo įstaigose
praktiškai nėra. Ar savivaldybių administracijų vadovai, ugdytinių tėvai turi galimybę gauti
informaciją apie tai, kad ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme gali būti taikomos pačios
123
įvairiausios formos, tokios kaip: namų darželis; darželio dukterinės grupės;
daugiafunkciniai/dienos centrai (su vaikų ugdymu); šeštadieninės, sekmadieninės, vakarinės
grupės (globos ir ugdymo grupės); vasaros, sezoninės, stovyklos tipo grupės; gabių, socialinės
atskirties, dvikalbių, kitakalbių vaikų ugdymo grupės; sergančių vaikų trumpalaikės priežiūros
grupės; diagnostinės, terapinės grupės; laikino prieglobsčio vietos vaikui, patekusiam į kritinę
situaciją (netekusiam globėjų, pasimetusiam ir kt.); laikinos vaiko globos vietos tėvams trumpam
išvykus į užsienį ir pan.
Be to, nepaisant atsiradusios ugdymo formų įvairovės, institucinis ugdymas mažiau
prieinamas kaimo vietovėje gyvenantiems bei kai kurių miesto rajonų vaikams. Šiuose regionuose
tiesiog trūksta vietų. Dar sudėtingesnė situacija su informacijos ir teikiamų paslaugų
prieinamumu. Ikimokyklinių įstaigų siūloma ugdymo formų įvairovė neatitinka tėvų
pageidavimų: tėvai pageidauja įvairesnių ugdymo formų ir lankstesnio darbo laiko; ugdymo
įstaigos ir kiti paslaugų teikėjai nežino tėvų poreikių arba nėra pasirengę jų patenkinti; kai kurios
ugdymo formos praktiškai vienetinės, todėl neprieinamos vaikams.
Atsižvelgiant į atskiro regiono ypatumus ir gyventojų poreikius, svarbu organizuoti
išvažiuojamuosius ar kitokius seminarus ar konsultacijas, įstaigų komandoms, kuriuose būtų
pristatomos tėvams patrauklios šalyje jau egzistuojančios įvairesnės ugdymo formos. Būtina
užtikrinti informacijos apie šiuolaikines užsienyje egzistuojančias ugdymo formas teikimą ne tik
įstaigų vadovams ir pedagogams, bet ir švietimo organizavimą prižiūrintiems specialistams,
aktyvių tėvų savivaldos, tėvų akademijos ar panašioms komandoms. Savivaldybių administracijų
vadovams svarbu atkreipti dėmesį į galimybę tėvų poreikius dėl ugdymosi formų aiškintis
neformaliai ir pateikiant jiems platų galimybių spektrą. Informacijos ir paslaugų prieinamumo
problemos galėtų būti sprendžiamos organizuojant diskusijas įstaigų bendruomenėse ir tarp
įstaigų dėl ugdymo formų plėtros, ieškant realizavimo galimybių.
Per pastarąjį laikotarpį ypač pasikeitė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modeliai.
Reformos pradžioje ypatingas dėmesys buvo teikiamas turinio modeliui, orientuotam į patirtinį
ugdymą(si), o jo sandara skirstoma pagal vaiko veiklos sritis, ką veikdamas vaikas galėtų ugdytis,
kaupti patirtį ir kurti savo mąstymą bei asmenybę („VĖRINĖLIS”,1991 ir 1993) . Kitas turinio
modelis, orientuotas į vaiko pasaulio pažinimo būdus, o atskiros ugdymo turinio sritys
pateikiamos kaip vaiko pasaulio pažinimo būdai (Ikimokyklinio ugdymo gairės, 1991 ir 1993).
Pastaruoju metu visas vaiko ugdymas nukreiptas į vaiko kompetencijų ugdymą(si), o turinio
sandaros pagrindą sudaro ugdymo organizavimas pagal ugdytinas kompetencijas, pateikiamas
turinio gaires, kurias konkretizuoja įstaigos (Priešmokyklinio ugdymo(si) programa, 2003).
Aktyviai taikomas atvirojo turinio modelis, kuriamas ugdymo įstaigose. Parengtos metodinės
124
rekomendacijos, pedagogus kreipiančios į dialogą su vaiku, šeima, bendruomene; siūlančios
kokybiškos programos modeliavimo platų galimybių lauką. („Ikimokyklinio ugdymo programų
kriterijų aprašas”, 2005; „Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti“,
2006). Akivaizdu, kad decentralizavus ikimokyklinio ugdymo programų rengimą, atsirado
didesnė ikimokyklinio ugdymo turinio pateikimo įvairovė, tačiau ar šią turinio kaitą tinkamai
suvokia vaikų tėvai, ar jie suvokia tarp modelių esančius skirtumus ir turi galimybę pasirinkti, jų
nuomone, vaikui tinkamiausią? Tėvų švietimo problemos ypač aktualios regionuose, todėl ir jų
pasirinkimas, turinio suvokimas gali labai įvairuoti. Dalies ikimokyklinių įstaigų parengtų
programų pagrindą sudaro alternatyvios ugdymo sistemos: Montesori, Valdorfo, „Regio Emilija“,
„Gardnerio“, „Pjažė“, „Suzuki“ir kt., tačiau ar pakankamai apie jų specifinius ypatumus ir
tęstinumo užtikrinimo problemas informuojami tėvai. Susidūrę su atskiros metodikos tęstinumo
problema dažnai jie paliekami vieni, turėdami ieškoti jų vaikų poreikius atitinkančios ugdymo
įstaigos ir ne retai pasirinkdami privačias ugdymo įstaigas. Be to, šiuolaikinėmis pasaulyje
žinomomis ugdymo sistemomis ar kryptimis (Montesori, Valdorfo, Regijo Emilija, Gardneris,
Pjažė ir kt.) grindžiama vos viena kita ikimokyklinių įstaigų parengta programa. Tokias
programas dažniau siūlo privačios įstaigos. Kai kurios įstaigos, rengdamos programas, į jas
įtraukia dalį ikireforminio akademinės krypties turinio. Dažni paradoksai, nes vaikų ugdymo
prioritetinės sritys programose tik iš dalies atitinka tėvų pageidautinas prioritetines ugdymo sritis.
Tėvai pirmumą teikia vaiko protinių bei fizinių galių ugdymui, kūrybiškumo skatinimui bei
tinkamo elgesio ugdymui, o įstaigos - sveikai gyvensenai ir sveikatos stiprinimui, etniniam bei
dvasiniam vaikų ugdymui. Nors pakankamai tenkinama individualių programų sutrikusios raidos
vaikams pasiūlam, tačiau tėvai labiausiai pageidauja individualių programų gabiems ir
dvikalbiams vaikams, o įstaigos šį poreikį tenkina mažiau. Ydinga ir tai, kad tėvams pristatoma
tik parengta ugdymo įstaigų programa. Jie nesupažindinami su šiuolaikinėmis užsienio
programomis ir ugdymo kryptimis, todėl mažai dalyvauja ugdymo turinio formavime.
Savivaldybių administracijų vadovams svarbu dėmesį atkreipti į tai, kad būtina organizuoti
pedagogų mokymo ir mokymosi, grupinio ir individualaus konsultavimo sistemą, rengiant
seminarus, konsultacijas, praktikumus, kuriuose pedagogai gautų informacijos apie šiuolaikinį
ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, užsienio programas ir metodines sistemas, ugdymo kaitos
kryptis. Tikslinga organizuoti išvykas į užsienio ikimokyklines įstaigas, kad pedagogai savo
akimis galėtų pamatyti šiuolaikinio ugdymo pavyzdžių. Taip pat organizuoti diskusijas įstaigų
bendruomenėse ir tarp įstaigų dėl ugdymo turinio konstravimo krypties ir kokybės; Siekiant, kad
tėvai taptų lyeverčiais jų vaikų ugdymo partneriais tikslinga organizuoti mokymus, seminarus,
125
konsultacijas tėvams, su kviestiniais lektoriais-ekspertais, plačiai pristatant ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo turinio modelius, ugdymo sistemas bei programas.
126
Literatūros sąrašas
1. ALIŠAUSKAS, A. (2005). Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčio vaiko vertinimo
kontroversijos: įvertinimas ar nuvertinimas. 2. ALIŠAUSKIENĖ, S. (2005). Ankstyvoji intervencija vaikystėje. Šiauliai. 3. ALIŠAUSKIENĖ, S., ALIŠAUSKAS, A., ŠAPELYTĖ, O., MELIENĖ, R.,
MILTENIENĖ, L., GERULAITIS, D. (2007). Psichologinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams lygis. Tyrimo ataskaita. Šiauliai.
4. BITINAS, B, RUPŠIENĖ, L. ŽYDIŪNAITĖ, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis vadybos ir administravimo studentams. Klaipėda , S. Jokužio leidykla-spaustuvė.
5. ČERGYTĖ, D., ALIŠAUSKIENĖ, S. (2009). Specialistų komandos bendroji pasidalyta kompetencija tenkinant vaikų specialiuosius poreikius: koncepto analizė. Šiauliai.
6. DEWEY, J. (1961). Democracy and Education. New York: The Macmillian Company. 7. EAST, V, EVANS, L (2008) Vienu žvilgsniu. Praktinis vaiko specialiųjų poreikių
tenkinimo vadovas, Vilnius. 8. GARDNER, H. (1990). Toward More Effective Arts Education // The Journal of Aesthetic
Education. – 1988 Spring, vol. 22, no 1, p. 157–167. 53. Gardner H. Art Education and Human Development. – California, Los Angeles: The Getty Education for the Arts.
9. GARDNER, H. (1991). Towards a Theory of Dramatic Intelligence//Creative Drama in a Development Context / ed. J. Kase-Polisini. – Chicago: The University Press of America, p. 295–312.
10. GARDNER, H. (1993). Frames of Mind: the Theory of Multiple Intelligences.–New York: Basic-Books.
11. GARDNER, H. (1999). Intelligences Reframed.–NewYork:Basic-Book. 12. HERMAN, E. (1993). Suzuki metodas: gyvenimo mokymo filosofija // Gama. Nr. 2, 13 p. 13. Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje http://www.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis.htm. 14. Individualaus darbo su specialiųjų poreikių vaiku planavimas (metodiniai patarimai)
„Ikimokyklinukas“ Švedijos savivaldybių asociacija 2001 m. 15. JUODAITYTĖ, A. VAIKYSTĖS PEDAGOGO PASAULĖŽIŪRINĖ KONCEPCIJA:
„LAISVOJO“ UGDYMO KONTEKSTAS Šiaulių universitetas 2004 01 29. 16. JUODAITYTĖ, A, GAUČAITĖ, R, KAZLAUSKIENĖ, A (2009) Informavimas apie
ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą ir švietimo pagalbą, Leidykla „Liucijus“ 2009 m. 17. JUODAITYTĖ, A., KAZLAUSKIENĖ, A., GAUČAITĖ, R., UŠECKIENĖ, L.,
BAKUTYTĖ, R. (2008). Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis. Mokslinio tyrimo ataskaita. Šiauliai.
18. KONDROTAITĖ G. (2006) Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje: atvejo studija. Filosofija. Sociologija. Lietuvos mokslų akademijos leidykla. Nr. 4. P. 55–60.
19. LRV nutarimas. Vaikų nuo gimimo iki privalomo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašą. 2009 m. lapkričio 11 d., Nr. 1059.
20. LR švietimo įstatymas, 1991 Nr. 23 – 593; 2003 Nr. 63-2853 21. LR vietos savivaldos įstatymas, patvirtintas 2008-09-15 NR. X-1722. 22. MAKAUSKIENĖ, V. (2008). Designing intervention for stuttering pupils within the child
centered education paradigm. Summary of the Doctoral Dissertation. Šiauliai. 23. MARTIŠAUSKIENĖ, D. (2008). Pedagogų ir tėvų nuostatos į ikimokyklinio ugdymo
tikslus, formas, metodus (atvejo analizė). Šiauliai. 24. MYERS, A. Sally. REGGIO Emilia. Early Childhood Education Links Community,
Learning and Art // InSEA News, 1995. P. 12-14. 25. MONKEVIČIENĖ ONA. Mano vaikai. Kaunas, Šviesa. 2003.
127
26. MONKEVIČIENĖ ONA, GIEDRIENĖ REGINA, GUDŽINSKIENĖ VIDA, PETRONIENĖ ONA. Straipsnis Švietimo pagalba – kas tai? www.ikimokyklinukas.lt, VPU. 2010
27. MONKEVIČIENĖ, O., GLEBUVIENĖ, V.S., JONILIENĖ, M., STANKEVIČIENĖ, K., MAURAGIENĖ, V., TARASOVIENĖ, A.L. (2008). Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės lūkesčiai. Mokslinio tyrimo ataskaita. Vilnius.
28. MONTESSORI M. (2000). Idėjų svarba amžių sankirtoje. Straipsnių rinkinys. Kaunas, Lietuvos M. Montessori asociacija. 96 p.
29. NEILL, A.S. (1964). Summerhill: A Radical Approach to Child Rearing. New York: Hart Publishing Company.
30. NUTARIMAS DĖL IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PLĖTROS 2007–2012 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO.
31. RUŠKUS, J. (2008). Į Lietuvą atvykusių lietuvių kilmės moksleivių patirtis: „lietuvių namų“ mokyklos atvejis. Vilnius.
32. RUŠKUS, J., ŠEIBOKIENĖ, G., MOCKUTĖ -STANKEVIČIENĖ, K., DEVEIKIENĖ., L. (2010). Žinių radijas. Prieiga internete: http://www.ziniur.lt/archyvas/2010/225/renkuosi-seima/10086.
33. RUŠKUS, J., ALIŠAUSKAS, A., ŠAPELYTĖ, O. (2006). Pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) veiklos veiksmingumas. Tyrimo ataskaita. Šiaulių universitetas, Švietimo ir mokslo ministerija.
34. RUŠKUS, J., ŽVIRDAUSKAS, D. ESKYTĖ, I., MOTIEČIENĖ, R., DORELAITIENĖ, A., ŽVIRDAUSKIENĖ, R, JAGELAVIČIŪTĖ, E. (2009). Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimas. Tyrimo ataskaita. Kaunas.
35. Special needs education within the education system – Finland. Prieiga per Internetą: http://www.european-agency.org/country-information/finland/national-overview/special-needs-education-within-the-education-system.
36. Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcija 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. ISAK – 1128.
37. ŠEIBOKIENĖ, G. (2009). Kompleksinė pagalba vaikams ir šeimai. Švietimo ir mokslo ministerija. Pranešimas (2009-11-26).
38. ŠTEINERIS R. (2000). Žmogiškosios esybės vystymasis. Vilnius, Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras. 277 p.
39. ŠTEINERIS R. (2005). Gyvo mokymo ir auklėjimo ištakos. Vilnius, Lietuvos Valdorfo pedagogikos centro leidybos grupė. 67 p.
40. Tyrimas ,,Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis“, atliktas 2008 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Šiaulių universitete (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/sb/Gyventoju%20informavimo%20tyrimas%2009_02_05.pdf).
41. Tyrimas ,,Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir gyventojų lūkesčiai“, atliktas 2008 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus pedagoginio universitete (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm).
42. VAITKEVIČIUS, R., SAUDARGIENĖ, A. (2006) Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose: statistika socialiniuose moksluose: mokomoji knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.
43. Valdorfo pedagogika (1994). Konferencijos 44-ojo posėdžio medžiaga. 44. VALDORFO PEDAGOGIKOS LIETUVOJE KONCEPCIJA 2004 m. gegužės 17 d. Nr.
ISAK-761.
128
Priedai
129
1 priedas
MIELA MAMA, MIELAS TĖTI !
Maloniai prašome dalyvauti „x“savivaldybės organizuojamoje apklausoje, kuria siekiama geriau pažinti Jūsų vaiko lopšelį, darželį ar mokyklą
Jūsų nuoširdūs atsakymai padės tobulinti lopšelį, darželį ar mokyklą ir siekti, kad Jūsų vaikams čia būtų gera
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą Kaip vertinate ? Labai
blogai Blogai
Nei blogai
nei gerai Gerai
Labai gerai
1 Oro sąlygas � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) ..labai lietingos................................................................................................................. ..........................................................................................................................................................................................
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą
Kaip vertinate ikimokyklinio ugdymo
įstaigoje? Labai blogai
Blogai Nei
blogai nei gerai
Gerai Labai gerai
1 Pastato ir patalpų būklę � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 2 Inventoriaus tinkamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 3 Vaikų maitinimą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 4 Pedagogų darbą su Jūsų vaiku � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 5 Vadovo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 6 Pagalbinio personalo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 7 Santykius tarp vaikų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................
130
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą
Kaip vertinate ikimokyklinio ugdymo
įstaigoje? Labai blogai
Blogai Nei
blogai nei gerai
Gerai Labai gerai
8 Santykius tarp vaikų ir įstaigos personalo � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 9 Santykius tarp įstaigos personalo ir vaikų tėvų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 10 Pagalba nepalankioje aplinkoje gyvenantiems vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 11 Pedagogų darbą, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 12 Pagalbą materialiai sunkiau gyvenančių šeimų vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 13 Tėvų (globėjų) įtraukimą į įstaigos valdymą ar veiklą. � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 14 Jūsų gaunamos informacijos apie vaiką išsamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 15 Tėvų susirinkimų kokybę, naudingumą � � � � �
Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... Įrašykite anketoje neapminėtus savo pageidavimus, pastabas ar problemas:
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................................................... Šią anketą pildė (pažymėkite): ���� mama ���� tėvas ���� abu tėvai ���� globėja ���� globėjas ���� globėjai
Kiek metų Jūsų vaikui (įrašykite) ................... Kokią grupę lanko Jūsų vaikas (įrašykite) ............................... Kokiu apytikriai atstumu nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos Jūs gyvenate (įrašykite) ..............................
Dėkojame už bendradarbiavimą
131
2 priedas
Gerbiamas įstaigos vadove!
Maloniai prašome dalyvauti „x“savivaldybės organizuojamoje apklausoje, kuria siekiama padėti Jūsų vadovaujamos įstaigos lopšelio, darželio ar mokyklos
kokybiškai veiklai
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą Kaip vertinate ? Labai
blogai Blogai
Nei blogai
nei gerai Gerai
Labai gerai
1 Oro sąlygas � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) ..labai lietingos................................................................................................................. ..........................................................................................................................................................................................
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą
Kaip vertinate Jūsų vadovaujamos įstaigos? Labai blogai
Blogai Nei
blogai nei gerai
Gerai Labai gerai
1 Pastato ir patalpų būklę � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 2 Inventoriaus tinkamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 3 Vaikų maitinimą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 4 Pedagogų darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 5 Jūsų kaip vadovo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................
132
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą
Kaip vertinate Jūsų vadovaujamos įstaigos? Labai blogai
Blogai Nei
blogai nei gerai
Gerai Labai gerai
6 Pagalbinio personalo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 7 Santykius tarp vaikų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 8 Santykius tarp vaikų ir įstaigos personalo � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 9 Santykius tarp įstaigos personalo ir vaikų tėvų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 10 Pagalba nepalankioje aplinkoje gyvenantiems vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 11 Pedagogų darbą, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................
133
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą
Kaip vertinate Jūsų vadovaujamos įstaigos? Labai blogai
Blogai Nei
blogai nei gerai
Gerai Labai gerai
12 Pagalbą materialiai sunkiau gyvenančių šeimų vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 13
Vaikų tėvų (globėjų) įtraukimą į įstaigos valdymą ar veiklą.
� � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 14 Jūsų teikiamos informacijos apie vaiką tėvams išsamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 15 Vaikų tėvų susirinkimų kokybę, naudingumą � � � � �
Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................
Įrašykite anketoje neapminėtas, pastabas ar problemas:
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................................................... Jūsų vadybinio darbo stažas (įrašykite) .....................
Dėkojame už bendradarbiavimą
134
3 priedas
Gerbiamas pedagoge!
Maloniai prašome dalyvauti „x“savivaldybės organizuojamoje apklausoje, kuria siekiama padėti Jūsų įstaigai kokybiškai dirbti
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą Kaip vertinate ? Labai
blogai Blogai
Nei blogai
nei gerai Gerai
Labai gerai
1 Oro sąlygas � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) ..labai lietingos................................................................................................................. ..........................................................................................................................................................................................
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą
Kaip vertinate Jūsų vadovaujamos įstaigos? Labai blogai
Blogai Nei
blogai nei gerai
Gerai Labai gerai
1 Pastato ir patalpų būklę � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 2 Inventoriaus tinkamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 3 Vaikų maitinimą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 4 Pedagogų darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 5 Įstaigos vadovo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą
135
Kaip vertinate Jūsų vadovaujamos įstaigos? Labai blogai
Blogai Nei
blogai nei gerai
Gerai Labai gerai
6 Pagalbinio personalo darbą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 7 Santykius tarp vaikų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 8 Santykius tarp vaikų ir įstaigos personalo � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 9 Santykius tarp įstaigos personalo ir vaikų tėvų � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 10 Pagalba nepalankioje aplinkoje gyvenantiems vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 11 Pedagogų darbą, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................
136
A P I B R A U K I T E Jums tinkantį atsakymą ir įrašykite komentarą
Kaip vertinate Jūsų vadovaujamos įstaigos? Labai blogai
Blogai Nei
blogai nei gerai
Gerai Labai gerai
12 Pagalbą materialiai sunkiau gyvenančių šeimų vaikams � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 13
Vaikų tėvų (globėjų) įtraukimą į įstaigos valdymą ar veiklą.
� � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 14 Jūsų teikiamos informacijos apie vaiką tėvams išsamumą � � � � � Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... 15 Vaikų tėvų susirinkimų kokybę, naudingumą � � � � �
Jūsų komentaras (įrašykite) .......................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... .......................................................................................................................................................................................... ..........................................................................................................................................................................................
Įrašykite anketoje neapminėtas, pastabas ar problemas:
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................................................... Jūsų vadybinio darbo stažas (įrašykite) .....................
Dėkojame už bendradarbiavimą
137
4 priedas
Klausimyno tėvams pagrindimas (iškodavimas)
Eilės Nr.
Kriterijai Teiginiai (indikatoriai)
Pastato ir patalpų būklę Inventoriaus tinkamumą 1. Įstaigos aplinka Vaikų maitinimą Pedagogo darbą su Jūsų vaiku Vadovo darbą 2 Įstaigos personalas Pagalbinio personalo darbą Santykius tarp vaikų Santykius tarp vaikų ir įstaigos personalo 3 Įstaigos mikroklimatas Santykius tarp įstaigos personalo ir vaikų tėvų Pedagogų darbą, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais Pagalbą materialiai sunkiau gyvenančių šeimų vaikams 4
Įstaigos darbas su specialiųjų poreikių ir nepalankioje aplinkoje gyvenančiais vaikais Pagalba nepalankioje aplinkoje gyvenantiems vaikams
Tėvų (globėjų) įtraukimą į įstaigos valdymą ar veiklą Jūsų gaunamos informacijos apie vaiką išsamumą 5
Bendruomenės informavimas ir įtraukimas į įstaigos veiklą
Tėvų susirinkimų kokybę, naudingumą
5 priedas MIELA MAMA, MIELAS TĖTI !
Maloniai prašome dalyvauti „x“savivaldybės organizuojamoje apklausoje, kuria siekiama sužinoti kodėl Jūsų vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos
Dėl kokių priežasčių Jūsų vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (lopšelio, darželio)? (galite pažymėti ne vieną atsakymą ir įrašykite) ���� Namie su vaiku būna seneliai; ���� Mama tėtis nedirba ir gali būti su vaiku; ���� Samdome auklę; ���� Vaikas dažnai serga, dėl to reikalinga speciali priežiūra namuose ar ligoninėje; ���� Nepasitikime ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir manome, kad mūsų vaikui ten bus blogai; ���� Mūsų vaikui nepatinka ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, todėl jo ten daugiau nevedame; kita (įrašykite) ................................................................................................................................................................... Įrašykite savo pageidavimus, pastabas susijusias su Jūsų ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūrą:
..........................................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................................................... Šią anketą pildė (pažymėkite): ���� mama ���� tėvas ���� abu tėvai ���� globėja ���� globėjas ���� globėjai
Kiek šiuo metu auginate ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų (įrašykite) .....................
138
6 priedas
Vardas, pavardė DALYKAS
Atsakingas asmuo
Data:
Pozityvūs veiksniai Problemos aprašymas
Tikslai Priemonė
Įvertinimas Dalyviai
7 priedas
Vardas, pavardė:
........................................................ Data: nuo ................... iki .................
Esamo lygio įvertinimas: Ilgalaikis tikslas:
Daliniai tikslai Kaip Kada Data Atsakingas Įvertinimas
139
8 priedas
Įvertinimas:
Vardas, pavardė:
Komentaras Komentaras Dirbk toliau!
9 priedas
Data:
Vardas, pavardė:
Eil. Nr.
Esama situacija Tikslas Metodas Įvertinimas