vaiko sudominimas veikla archyvas/2015... · web viewikimokyklinis ir prieŠmokyklinis matematinis...

IKIMOKYKLINIO- PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ SĄRAŠAS

1. KAIP UŽTIKRINTI KOKYBĘ PLANUOJANT VAIKŲ MUZIKINĮ UGDYMĄ............................4

2. BENDROSIOS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO IR UGDYMOSI PROGRAMOS AKTUALIJOS IR IŠŠŪKIAI.................................................................................................................................4

3. ŠIUOLAIKINĖS IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GAIRĖS.........................4

4. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PASIEKIMŲ APRAŠO TAIKYMAS PRAKTIKOJE.............5

5. VAIKŲ EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMO GALIMYBĖS: KELIONĖ Į PASAKĄ......................5

6. VILNOS VĖLIMO TECHNIKOS PRITAIKYMO GALIMYBĖS PEDAGOGŲ KŪRYBIŠKUMO SKATINIMUI................................................................................................................................6

7. SĖKMINGAS BENDRADARBIAVIMAS SU TĖVAIS..................................................................6

8. TRADICINĖS IR NETRADICINĖS DAILĖS TECHNIKOS 5-7 METAI AMŽIAUS VAIKŲ DARBUOSE................................................................................................................................6

9. SĖKMINGO PEDAGOGO, TĖVŲ IR VAIKO BENDRADARBIAVIMO STIPRINIMAS................7

10. METODINĖS VEIKLOS TOBULINIMAS, SIEKIANT AUKŠTOS VAIKŲ UGDYMO KOKYBĖS. 7

11. PAPRASTŲ IR ORIGINALIŲ SENOVINIŲ ŽAISLŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS IKIMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO PRAKTIKOJE..........................................................7

12. PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO AKTUALIJOS...........................................................................8

13. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA. „INTERAKTYVIŲ LENTŲ PANAUDOJIMAS DIRBANT SU SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKAIS“...........................................................................................8

14. VAIKŲ KONFLIKTŲ SPRENDIMO ĮGŪDŽIŲ LAVINIMAS.........................................................8

15. UŽGAVĖNIŲ PERSONAŽAI IR KAUKĖS MŪSŲ KULTŪROJE.................................................9

16. RENGINIAI IR ŠVENTĖS VAIKAMS..........................................................................................9

17. VAIKO SUDOMINIMAS VEIKLA.................................................................................................9

18. IKIMOKYKLINIS IR PRIEŠMOKYKLINIS MATEMATINIS UGDYMAS.....................................10

19. ETNINĖS KULTŪROS UGDYMAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE PER POEZIJĄ IR TAUTOSAKĄ. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA...................................................................10

20. „KIMOCHIS“ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA: VAIKO CHARAKTERIO UGDYMAS10

21. SVEIKATINIMO VEIKLA DARŽELYJE.....................................................................................11

22. SĖKMINGAS TĖVŲ IR DARŽELIO AUKLĖTOJŲ BENDRADARBIAVIMAS............................11

23. PAGALBA HIPERAKTYVIAM VAIKUI IR ŠEIMAI.....................................................................11

24. KAIP PRAVESTI EFEKTYVŲ SUSIRINKIMĄ?.........................................................................12

25. KAIP TINKAMAI DRAUSMINTI VAIKUS?................................................................................12

26. EBRU MENO TEORINIAI IR PRAKTINIAI MOKYMAI..............................................................12

27. DARŽELIO SĖKMĖ PRIKLAUSO NUO MANĘS......................................................................12

28. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KALBOS RAIDA. KALBINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS......13

29. KAIP PADĖTI VAIKAMS PRITAPTI DARŽELYJE?..................................................................13

30. VELYKŲ MARGUTIS - TRADICIJŲ IR MODERNUMO SĄSAJOS..........................................13

31. KŪRYBIŠKAS TEATRINIO PRATIMO PANAUDOJIMAS LĖLIŲ TEATRE..............................14

32. KŪRYBINIŲ IDĖJŲ ĮGYVENDINIMAS BENDRADARBIAUJANT SU ŠEIMA..........................14

33. KOKYBIŠKAS ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMAS..................................................14

34. PROBLEMINIŲ SITUACIJŲ VALDYMAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE................15

35. ŠOKIO RAIŠKA PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖJE...................................................15

36. KAIP PADĖTI IKIMOKYKLINUKUI ĮVEIKTI STRESĄ IR BAIMES...........................................15

37. INDIVIDUALIOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR PLANAVIMAS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ GRUPĖJE. PEDAGOGINIS VAIKO PAŽINIMAS IR VERTINIMAS..............................16

38. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ, JŲ TĖVŲ IR PEDAGOGŲ KŪRYBA, NAUDOJANT ĮVAIRIAS PRIEMONES............................................................................................................16

39. PRITAIKYTŲ UGDYMO PROGRAMŲ SUDARYMO IR ĮGYVENDINIMO GALIMYBĖS. PEDAGOGINIS VAIKO PAŽINIMAS IR VERTINIMAS.............................................................16

40. IKIMOKYKLINĖS ĮSTAIGOS UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS: GRUPĖS AUKLĖTOJO ILGALAIKIO IR SAVAITĖS PLANO RENGIMAS......................................................................17

41. TĖVŲ IR PEDAGOGŲ SĄVEIKA: NUO BENDRAVIMO IKI BENDRADARBIAVIMO..............17

42. LYTIŠKUMO UGDYMAS IKIMOKYKLINĖJE ĮSTAIGOJE........................................................17

43. ŠEIMOS IR PEDAGOGO BENDRADARBIAVIMO YPATUMAI................................................18

44. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS IKIMOKYKLINIAME IR PRIEŠMOKYKLINIAME UGDYME...........................................................................................18

45. LANGAS Į VAIKO PASAULĮ TAIKANT DAILĖS TERAPIJOS METODĄ..................................18

46. KARPYMO IŠ POPIERIAUS PRITAIKYMO GALIMYBĖS VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMUI..................................................................................................................................................19

47. SAUGŪS PRATIMAI KŪNO KULTŪROS PAMOKOSE...........................................................19

48. ELGESIO KOREKCIJOS GALIMYBĖS VAIKYSTĖJE, NAUDOJANT VAIKO SOCIALINĮ VAIDMENĮ ŠEIMOJE................................................................................................................19

49. POZITYVI TĖVYSTĖ................................................................................................................19

50. IŠGIRSKITE, KĄ SAKO VAIKAS IR KALBĖKITE TAIP, KAD JIS JUS GIRDĖTŲ...................20

51. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKO INDIVIDUALIŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMAS.....................20

52. INDIVIDUALIŲ UGDYMO PROGRAMŲ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAMS SUDARYMO IR ĮGYVENDINIMO GALIMYBĖS.............................................................................................20

53. VAIKŲ KŪRYBINIAI ATRADIMAI PRIE ŠVIESOS STALO......................................................21

54. KŪRYBINĖS IDĖJOS ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GRUPĖJE.......................................21

55. POZITYVIOS TĖVYSTĖS SKATINIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAUJANT SU MAŽŲ VAIKŲ TĖVAIS..........................................................................................................................21

56. REGGIO EMILIA METODO ELEMENTŲ DIEGIMAS...............................................................22

57. ALTERNATYVAUS UGDYMO METODŲ ĮVAIROVĖ IR JŲ PRITAIKYMO GALIMYBĖS IKIMOKYKLINĖJE UGDYMO ĮSTAIGOJE................................................................................22

58. ĮPRASTOS IR SUTRIKUSIOS RAIDOS VAIKŲ MENINĖS, KALBĖJIMO IR KALBOS SAVIRAIŠKOS PLĖTOJIMAS TARPINSTITUCINIU ASPEKTU..............................................22

KAIP UŽTIKRINTI KOKYBĘ PLANUOJANT VAIKŲ MUZIKINĮ UGDYMĄ

Programos anotacija Pagrindinis ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo tikslas - lavinti muzikinius vaiko gebėjimus. Įgyvendinant šį tikslą svarbu yra tai, kad tarp pedagogo ir vaiko užsimegztų pagarba ir pasitikėjimu grindžiamas kontaktas, kad vaikas muzikinėje veikloje patirtų teigiamų emocijų, kūrybos bei saviraiškos džiaugsmo, nes tik tuomet bus galima išugdyti kūrybišką, emocingą, žingeidžią asmenybę, norinčią ir gebančią dalyvauti muzikinėje veikloje.Šio seminaro dalyviai - ikimokyklinių įstaigų ir pradinio ugdymo muzikos pedagogai, patobulins muzikinės raiškos planavimo bei organizavimo įgūdžius, išryškinant kiekvieno muzikos pedagogo individualumą. Taip pat bus supažindinti su įvairių autorių: A. Katinienės, E. Veličkos, R. Girdzijauskienės, R. Dikčienės ir kt. metodinėmis rekomendacijomis kaip planuoti, organizuoti vaikų muzikinę kultūrą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir pradinėse klasėse.

Programos vadovasŠvietimo centro metodininkė Jūratė Gaidienė

BENDROSIOS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO IR UGDYMOSI PROGRAMOS AKTUALIJOS IR IŠŠŪKIAI

Programos anotacija Nuo 2015 rugsėjo Lietuvos priešmokyklinio ugdymo grupėse bus dirbama pagal atnaujintą bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą. Nors ši kaita yra evoliucinė dauguma priešmokyklinio ugdymo pedagogių jaučia nerimą ir įtampą dėl gebėjimo taikyti šią programą. Todėl jau dirbantiems priešmokyklinio ugdymo specialistams būtų labai aktualu atnaujinti savo žinias, išsiaiškinti kokybiško priešmokyklinio ugdymo(si) pagrindus, aptarti, kas pakito naujoje programoje, ką reikėtų keisti pedagogų darbe, kad ugdomasis procesas priešmokyklinėje grupėje vyktų sklandžiau, kad būtų puoselėjamas vaikų individualumas, tenkinami šeimos ir vaikų poreikiai.Dalyviai, išklausę teorinę dalį ir atlikę praktines užduotis, patobulins bendrakultūrinės kompetencijos dalyvavimo švietimo kaitos procesuose gebėjimą, Profesinės pedagoginės kompetencijos informacinių technologijų naudojimo, ugdymo/si aplinkų kūrimo, dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, mokymo/si proceso valdymo, ugdytinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, ugdytinio pažinimo ir jo pažangos pripažinimo bei profesinio tobulėjimo gebėjimus ir bendrosios kompetencijos komunikavimo ir informacijos valdymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, reflektavimo ir mokymosi mokytis gebėjimus.Seminaro trukmė – 18 valandų.


ŠIUOLAIKINĖS IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GAIRĖS

Programos anotacija Vykusi nacionalinė Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011-2013 metų programa paskatino švietimo įstaigų vadovus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus permąstyti ugdymo turinio sampratą ir požiūrį į vaiką. Šiuolaikinė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio samprata pedagogus orientuoja į labiau individualizuotą, kiekvieno vaiko poreikiams pritaikytą, jo prigimtines galias išskleidžiantį, esmines vaiko kompetencijas plėtojantį ugdymą, atsižvelgiant į skirtingą vaiko gyvenimo sąlygų ir ugdymo kontekstą. Mokymų programa švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams padės išsiaiškinti šiuolaikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sampratą, ugdymo kokybės siekius, naujus ugdymo turinio akcentus – vaiko statuso išryškinimą, bendrųjų asmens gebėjimų – mokymosi mokytis, kūrybiškumo, iniciatyvumo, verslumo – ugdymąsi. Programos dalyviai analizuos ir aptars:ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimą, naudojantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu;

aktualius ikimokyklinio ugdymo klausimus: kaip pažvelgti į vaiko ugdymąsi iš jo pozicijos, kaip įžvelgti vaiko poreikius ir interesus, kaip išsikelti konkrečius ugdymo(si) uždavinius ir kurti ugdymo turinį?priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos atnaujinimo priežastis, naujoves ir esminius akcentus;dermę tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų;kokybiško ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo siekius bei praktinius pavyzdžius.Mokymų programa pagilins švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų bendrąsias ir profesines kompetencijas, sužadins motyvaciją perimti ir reflektuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo inovacijas.

Programos vadovas:Švietimo centro metodininkė Jūratė Gaidienė

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PASIEKIMŲ APRAŠO TAIKYMAS PRAKTIKOJE

Programos anotacija Programa skirta pasiekimų aprašo – gairių ugdytojams, kuriose pateikiama vaiko iki šešerių metų įgyjamų esminių nuostatų ir gebėjimų visuma ir jo ugdymosi pažangą nusakančių žingsnių analizei, planavimo aspektams, mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymui įsisavinti, ugdymo kokybei, naujai turinio politikai, kuri būtų orientuota požiūrio į ugdymą ir ugdymąsi, kaitai. Ši programa padės ugdytojams įgyti dokumentų analizės, taikymo ir planavimo praktikos.


VAIKŲ EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMO GALIMYBĖS: KELIONĖ Į PASAKĄ

Programos anotacija Emocinis intelektas – gebėjimas suprasti savo ir kitų žmonių emocijas, jas įvardinti bei valdyti. Savo emocijas pažįstantys ir gebantys jas kontroliuoti vaikai rečiau patiria stresą, labiau savimi pasitiki, kelia sau aukštesnius tikslus, kritinėse situacijose sugeba susitelkti ir rasti geriausią sprendimą. Lavinti emocinį intelektą svarbu, nes tai padeda labiau pasitikėti savimi, susirasti draugų, atskleisti save, įveikti sunkumus ir stresą, išmokti spręsti konfliktines situacijas, atpažinti savo jausmus ir juos reikšti, atpažinti kitų jausmus ir nuotaikas, ugdyti atsakingumą ir rūpestį savimi ir kitais. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, labiau pasitiki savimi, yra laimingesni, jiems geriau sekasi mokykloje. Emocinis intelektas – žmogaus elgesio pagrindas, tai visi išgyvenimai ir prisiminimai, nuostatos ir įsitikinimai, vertybės ir jausmai. Dėl emocinio intelekto vienaip ar kitaip žmogus mato save ir kitus. Tai viskas, kas žmogus iš tiesų yra ir kaip jis jaučiasi. Vaikams, kad užaugtų psichologiškai sveiki ir laimingi, reikia išugdyti aukštą pagarbos sau ir kitiems jausmą. Tam būtina pažinti savo emocijas ir jausmus, tai yra, lavinti emocinį intelektą. Emocinis intelektas lavinamas įvairiais būdais. Vienas iš jų - pasakos. Pasaka vaikų ir suaugusiųjų atžvilgiu - tai kvietimas bendravimui. Ne paprastam, bet paslaptingam bendravimui. Prasmė, kuri slypi pasakoje, tai ta paslaptis, apie kurią gali kalbėti, kurią gali aptarti vaikai ir suaugusieji. Šiame aptarime kiekvieno nuomonė vienodai svarbi, nes papildo ir išplečia pasakos ir jos prasmių supratimą. Pasakos prasmės aptarimas, jos atskleidimas formuoja visapusį ir gilų bendravimą. Kaip būtų nuostabu, jeigu kiekvienas vaikas drąsiai bendrautų su bendraamžiais, nebijotų vyresnių vaikų, gerbtų mažylius ir, be abejo, nepamirštų savęs ir galėtų laisvai ir kūrybiškai pasireikšti. Pasaka daro įtaką vaikui per identifikacijos mechanizmą. Vaikas susitapatina su vienu iš herojų (dažniausiai su pagrindiniu ir teigiamu), todėl visi herojaus išgyvenimai yra „perleidžiami per save“. Pasakos prisodrintos viskuo, su kuo vaikas susiduria realiame gyvenime, – nevisavertiškumo, baimės ir nerimo, agresyvumo, lyderiavimo ir paklusnumo, pavydo, bendravimo sunkumų, keblių dilemų, klastos, pasiaukojimo, narsos ir t.t. Dalis pasakų išties yra pernelyg paprastos, kad galėtų padėti išspręsti kokias nors emocines problemas. Jų psichologinė prasmė ir nauda vaikui kita – jos padeda stiprinti atmintį, lavinti dėmesį ir pamažu parengia mažuosius suvokti sudėtingesnius kūrinius. Ne veltui tokiose pasakose apstu

pasikartojimų: skamba tos pačios frazės, vyksta to paties modelio įvykiai, tik su skirtingais herojais. Tokios pasakos, beje, ypač naudingos hiperaktyviems ir nedėmesingiems mažyliams – tarkim, šešiamečiams. Dažnai jos suteikia organizuotumo padrikiems šių vaikų žaidimams ir elgesiui. Sekdami, skaitydami, kurdami ar žiūrėdami pasakas, duodame vaikui įrankį, kuriuo naudodamasis jis gali atsiskleisti kaip asmenybė, rasti harmoniją savyje.


VILNOS VĖLIMO TECHNIKOS PRITAIKYMO GALIMYBĖS PEDAGOGŲ KŪRYBIŠKUMO SKATINIMUI

Programos anotacija Kalėdinis laikotarpis yra kupinas šilumos ir jaukumo, kai skiriame daugiau dėmesio savo šeimai, namų dekoravimui, norime apgaubti artimuosius rūpesčiu ir meile. Kalėdinių dovanų gamyba gali tapti smagia laisvalaikio veikla, suartinančia šeimos narius, suteikiančia galimybę išreikšti kūrybiškumą ir mažiems, ir suaugusiems.Vėlimas iš vilnos - pati archajiškiausia tekstilės meno forma, kuri remiantis senovine technologija ir šiuolaikiniu požiūriu, šiandien vėl prikeliama naujam gyvenimui. Pasitelkus vilną, vandenį, muilą ir rankų jėgą galima nusivelti papuošalų, gėlių, rankinių, veltinukų, pirštinių, šalių ir daugybę kitų mielų dalykėlių sau ir namams.


SĖKMINGAS BENDRADARBIAVIMAS SU TĖVAIS

Programos anotacija Tėvams ir pedagogams būtina bendradarbiauti, nuolat keistis informacija, ką sužinojo, stebėdami vaikus, siekiant užtikrinti harmoningas ir nuoseklias vaiko raidos sąlygas. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas užtikrina kokybišką vaikų ugdymosi aplinkos sukūrimą. Vaikas sėkmingai ugdosi, kai tiek namuose, tiek darželyje nuosekliai vadovaujamasi tais pačiais principais. Vaikų ir pedagogų bendradarbiavimas, viena iš neatsiejamų socialinės kompetencijos ugdymo grandžių. Tačiau, kaip surasti tą sėkmingo bendravimo taką, kaip vieniems kitus priimti? Programa parengta siekiant gerinti pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą.


TRADICINĖS IR NETRADICINĖS DAILĖS TECHNIKOS 5-7 METAI AMŽIAUS VAIKŲ DARBUOSE

Programos anotacija Ikimokyklinio ugdymo įstaigose formuojami patys elementariausi dailės mokėjimai ir įgūdžiai. Dažnai dėl menko dailės technikų išmanymo vaikai nepakankamai remiasi priemonių ir įrankių teikiamomis galimybėmis, ir jų darbeliai yra kur kas skurdesni negu galėtų būti. Nenagrinėdami vaikų kūrybingumo ir savito pasaulio matymo aspektus, turime atkreipti dėmesį į tai, kokios dailės technikos mažiems vaikams yra tinkamiausios, kadangi nuo tikslingo įvairių piešimo ir tapybos priemonių panaudojimo didele dalimi priklauso vaiko darbų meninė vertė.Pastebima, kad vaikai, ypač nelankę darželio, nemoka piešti, bet moka ir žino, kaip galima žaisti su kompiuteriu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai patys nėra pajėgūs atrasti piešimo, tapybos priemonių įvairoves bei skirtingų dažų teikiamas galimybes. Todėl, vos tik vaikui pradėjus lankyti darželį, pedagogai stengiasi padėti pajusti tapybos, piešimo džiaugsmą, atrasti spalvų pasaulį panaudojant įvairias dailės technikas.


SĖKMINGO PEDAGOGO, TĖVŲ IR VAIKO BENDRADARBIAVIMO STIPRINIMAS

Programos anotacija Šeima ir ugdymo įstaiga - dvi svarbiausios vaiko ugdymo institucijos. Tėvai pirmieji pradeda auklėti vaikus. Vaikas kasdien regi tėvus ir perima iš jų įvairias elgesio, veiklos, charakterio savybes, vertybes, nuostatas, įgūdžius. Šeima turi didžiausios įtakos vaikui ir yra svarbus jo ugdytojas. Pradėjus lankyti ugdymo įstaigą į vaiko pasaulį su aktyvia veikla įsitraukia pedagogai. Jie ugdo kiekvieno vaiko kūrybingumą, atsakomybę, moko adekvataus bendravimo ir bendradarbiavimo. Abiems ugdymo pusėms - tiek tėvams, tiek pedagogams - reikia siekti tarpusavio supratimo ir prasmingo dialogo. Ir tėvai, ir ugdymo įstaiga ruošia vaiką tapti visuomenės nariu, todėl jų tikslai sutampa. Labai svarbu, kad bendradarbiavimas būtų grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, kad tėvai jaustųsi esą vaikų įstaigai reikalingi, todėl pedagogas turėtų gerai žinoti sėkmingo bendradarbiavimo principus, mokėti juos taikyti savo darbe. Pedagogai, įvaldę sėkmingo bendradarbiavimo būdus, gebės geriau komunikuoti su savo ugdytiniais ir jų tėvais.


METODINĖS VEIKLOS TOBULINIMAS, SIEKIANT AUKŠTOS VAIKŲ UGDYMO KOKYBĖS

Programos anotacija Pedagoginė kasdienybė skatina didinti metodinės veiklos tempą ir kokybę, orientuotis greitai kintančiame pasaulyje, kuris skatina nuolat mokytis, ieškoti darnos, atsinaujinti. Kinta ir požiūris į vaiką, jo ugdymą bei ugdymąsi ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Nuo mokytojų pastangų daugiau nei nuo kitų veiksnių priklauso ugdymo rezultatai. Pedagogams kyla klausimų kaip pažinti vaiką, atpažinti jo pasiekimus ir apmąstyti ikimokykliniais metais daromą pažangą, kaip įvertinus jau įgytus vaiko gebėjimus bei tolesnio ugdymo gaires, numatyti artimiausius jo ugdymosi rezultatus. Taigi, šio seminaro metu dalyviai turės galimybę formuoti naują požiūrį į ugdymo kokybę, susivokti informacijos apie ugdymo naujovių sraute, įgis žinių apie kokybiško ugdymo proceso dokumentavimą, remiantis Ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis bei Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu.


PAPRASTŲ IR ORIGINALIŲ SENOVINIŲ ŽAISLŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS IKIMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO PRAKTIKOJE

Programos anotacija Senovinis žaislas mums asocijuojasi su senelių laikų žaidimų personažais. Daugelis tų laikų žaislų būdavo gaminami namuose, buvo paprasti, mieli ir neįmantrūs. Svarbiausia buvo tai, kad jie galėjo įkūnyti įvairius pasakų personažus, dažnai tapdavo neatskiriamais, personifikuotais vaikų draugais. Senoviniai žaislai – tai įvairiai surišamos lėlės ir kiti pasakų bei žaidimų personažai, pagaminti iš parankinių priemonių – medžiagų skiaučių, siūlų kamuoliukų, odos atraižų, nebereikalingų buities rakandų ar jų dalių, pagaliukų, vielučių, juostelių ar vilnos. Svarbiausia ugdyti poreikį fantazuoti, pasigaminti norimą žaislą fantazijoms išreikšti. Šiais, masinės gamybos žaislų laikais originalus, pačių rankomis pasidirbintas žaislas suteiks ne mažiau džiaugsmo, svarbiausia pasitenkinimo, kad jis pagamintas savomis rankomis, leis vaikui išreikšti individualumą, pasididžiavimą savo pastangomis, formuos etnines-kultūrines nuostatas. Jaunoji karta šiuolaikinėje visuomenėje gali sėkmingai socializuotis tik perėmusi kultūrą, išsiugdžiusi identitetą, pilietiškumą, dorą, grožio pajautą, garantavus praeities ir dabarties, ankstesniųjų ir šiuolaikinių kartų vertybių tęstinumą. Etninė kultūra ugdymo procese gali būti integruojama į įvairias vaikų ugdymo(si) sritis. Liaudies kūryboje esama daug žaidybinių elementų, lengvai tampančių šio amžiaus vaikų savastimi. Liaudies kūryba ypač atitinka kūrybišką vaiko prigimtį, ji tenkina kiekvienam vaikui įgimtą saviraiškos poreikį. Pačių pasigaminti žaislai gali būti lengvai pritaikomi ne tik kasdieniniuose žaidimuose, tačiau gali dalyvauti etninio kalendoriaus švenčių metu kaip spektakliukų, mizanscenų personažai, gali iliustruoti folklorą, kurio vaidmuo yra

ne vien kūrybinis ir estetinis, bet ir etinis, pažintinis. Tai ypač aktualu šiuolaikiniam miesto vaikui, kurio ryšiai su etnine kultūra tampa vis trapesni. Mielas rankų darbo žaislas padeda vaikams geriau pažinti tradicijas, reikšti emocijas, skatina fantazuoti, ugdo emocinį intelektą.Šio seminaro dalyviai gaus teorinių ir praktinių žinių apie senovinių žaislų gaminimo būdus, pritaikymą vaidinimams, interaktyviems žaidimams. Bus ieškoma kaip senoviniams gaminimo būdams taikyti šiuolaikines priemones, per seno/naujo sintezę kurti žaidimų personažus, kurie pratęstų senovinę tradiciją, perkeltų ją šiems laikams. Ypatingas dėmesys bus arkliuko ant pagalio gaminimas. Šis žaislas nesenais laikais buvo neatsiejamas vaikystės palydovas.


PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO AKTUALIJOS

Programos anotacija Atnaujintoje priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje akcentuojamas vaikų poreikių tenkinimas, aktyvus vaiko dalyvavimas ugdymo(-si) procese, dvasinio ir fizinio saugumo ir sveikatos užtikrinimas. Todėl pedagogai turi gebėti orientuotis į vaikų kritinio mąstymo ugdymą, ne taisykles kurti, o vadovautis susitarimais, leisti vaikams klysti – kad vaikai pažintų patirdami. Taip pat ir šiuolaikiniam pedagogui privalu suprasti, kad būtina individualizuoti, diferencijuoti ugdymą/si, vengti akademiškumo, nuolat taikyti naujus ugdymo/si būdus, aktyviau domėtis šiuolaikinėmis ugdymo aktualijomis.


GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA. „INTERAKTYVIŲ LENTŲ PANAUDOJIMAS DIRBANT SU SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKAIS“

Programos anotacija Dabartinėje informacijos visuomenėje kompiuteris ir internetas tampa kasdieniu darbo ar laisvalaikio praleidimo įrankiu. Informacinių technologijų skvarba į kiekvieną gyvenimo sritį kelia naujus iššūkius ir švietimo sistemai: mokyklų aprūpinimas technine ir programine įranga, spartaus interneto prieigos galimybės, mokytojų kompiuterinio raštingumo įgūdžių tobulinimas. Sudominti bei įtraukti vaikus į ugdymo procesą kasdien tampa vis sunkiau. Technologijų pasaulyje gimę vaikai nori jas matyti ir naudoti kiekviename žingsnyje, o mes privalome nuo jų neatsilikti. Puikus būdas sujungti naujausias technologijas ir ugdymo procesą – užsiėmimų metu naudoti interaktyviąsias lentas. Interaktyvi lenta - patogi tradicinės baltos lentos, kompiuterinio projektoriaus ir pelės savybių kombinacija. Interaktyvi lenta padeda integruoti informacines technologijas ir išplečia kompiuterinio demonstravimo bei modeliavimo galimybes, gerina mokytojų ir mokinių bendravimą per užsiėmimus. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo kokybės galima siekti diegiant interaktyvias lentas į ugdymo (si) procesą. Lentoje galima rodyti vaizdo medžiagą, internetinius tinklalapius ir čia pat ekrane rašyti pastabas, žymėti ar pabraukti svarbias vietas. Spalvotas tekstas, paveikslėliai, animacija palengvina teksto suvokimą. Galima įgarsinti garsų, skiemenų bei žodžių tarimą. Šios lentos programinės įrangos pagalba galima sukurti vaizdus, garsus, interaktyvias užduotis, kurios gali padėti įsisavinti mokomąją medžiagą, joje pateikiama medžiaga yra aiški, vaizdi. Naudojant interaktyvią lentą lengviau išlaikyti vaiko dėmesį. Vaikui galima leisti rankomis manipuliuoti objektais.


VAIKŲ KONFLIKTŲ SPRENDIMO ĮGŪDŽIŲ LAVINIMAS

Programos anotacija Nors konfliktai ir yra įprasta mūsų kasdienio gyvenimo dalis, vertėtų nepamiršti, kad kiekvienas konfliktas atima iš žmogaus jėgas, būtinas jo tolimesniam vystymuisi, o tai veda į priklausomybę ir

išmuša iš pusiausvyros. Pedagogams tenka rinktis sprendimus, susijusius su jų mintimis, jausmais, veiksmais, o į juos dažnai lygiuojasi ir jų auklėtiniai. Programoje nagrinėjami konfliktų tipai, priežastys, pateiktos konfliktų valdymo strategijos, padėsiančios pasirinkti tinkamiausią iš dviejų ar daugiau galimų sprendimo variantų. Aptarsime kaip turėtume elgtis su skirtingų temperamentų, amžiaus vaikais, kad tinkamai išspręstume probleminę situaciją. Pedagogų kolektyve itin svarbus ir vadovo vaidmuo konfliktų sprendime. Nereiktų pamiršti, kad kiekvienas pedagogas yra vadovas savo auklėtiniams. Todėl įtraukti efektyvaus ir neefektyvaus bendravimo stilių ypatumai bei apžvelgtos vadovavimo konfliktams prevencijos priemonės.Energija, atsiradusi konflikto metu, keičia žmogaus elgesį naujos elgesio formos gali būti labai įvairios: nuo primityvių, griaunančių iki pakylėjančių ir kūrybinių. Kokia kaina žmogus atgaus psichinę sveikatą, dvasinę ramybę ir harmoningą vystymąsi priklauso nuo jo pozicijos ir elgesio. Vidiniai konfliktai kartais traumuoja asmenį tiek, kad turi būti išspręsti bet kokia kaina. Tuomet įtampos išveikimui naudojamos tokios patologinės konfliktų sprendimo formos: agresija, narkomanija, netvarkingas lytinis gyvenimas, mėgavimasis valdžia. Šiems iškrovos būdams programoje yra priešpastatomi socialiai priimtini būdai: meilė žmogui, Dievui ir kūryba. Daugeliu atveju išeitį galime rasti nežalojant nei sveikatos, nei tarpusavio santykių, o sublimuojant konflikto energiją į kūrybos procesą. Svarbi programos dalis, nagrinėjanti stereotipinio mąstymo įveikimo būdus, nukreipiančius į kūrybinį procesą. Didelę įtaką konfliktų valdymo įgūdžių formavimui turi papildomos užduotys, žaidimai. Tai įvairūs atpalaiduojantys ir darbui sutelkiantys žaidimai, kurie padeda sukurti išlaikyti grupėje teigiamą atmosferą. Jie parenkami atsižvelgiant į grupės charakteristikas ir grupės narių poreikius.


UŽGAVĖNIŲ PERSONAŽAI IR KAUKĖS MŪSŲ KULTŪROJE

Programos anotacija Lietuvos Respublikos teisės aktuose etnokultūrinis ugdymas pripažintas prioritetiniu. Valstybė turi remtis tautinės savimonės ugdymu, privalo užtikrinti lietuvių tautos etninės kultūros, kultūros savitumo ir papročių, kultūros paveldo išsaugojimą. Programos paskirtis – sudaryti sąlygas kiekvienam įgyti etninės kultūros pagrindus, pažinti jos reiškinių įvairovę, įgyti liaudies kūrybos gebėjimų, perimti tradicines etines ir estetines vertybes.


RENGINIAI IR ŠVENTĖS VAIKAMS

Programos anotacija Praktinė medžiaga pedagogams dirbantiems su vaikais nuo 4 iki 10 metų. Medžiagą sudaro dainos, žaidimai, eilėraštukai, scenarijai ir kita medžiaga skirta metų šventėms (Kalėdos, Velykos, mamos diena, tėčio diena, mokslo metų šventės (rugsėjo primoji, gimtadieniai, kitos sezoninės šventės). Seminaro metu mokomės žaidimų, kalbame apie vaikų paruošimą šventėms, scenos baimės įveikimo pratimus, pasiruošimo renginiams ABC, kūrybiškumo išlaisvinimą, XXI amžiaus permainas renginių organizavime bei šiuolaikinių vaikų mąstymą.


VAIKO SUDOMINIMAS VEIKLA

Programos anotacija Tai praktinė medžiaga pedagogams, dirbantiems su vaikais nuo 3 iki 9 metų. Programa atskleidžia:kas patraukia ir sulaiko XXI amžiaus vaiko dėmesį;kaip paprastai, lengvai ir iš to, kas po ranka, kurti edukacines priemones ir darbelius;kur semtis įkvėpimo, jėgų ir energijos ruošiantis užsiėmimams.

http://www.marsc.lt/programos/vaiko-sudominimas-veikla/id:3953

Programos metu dalyviai sužinos, kaip buities daiktai gali tarnauti siekiant sudominti vaiką ar išmokyti pažinti raides, skaičius, spalvas, formas, Pedagogai pamatys, kaip galima piešti su šakute, rutuliukais, burbulais ir kokteilių šiaudeliu. Taip pat yra paruošta medžiaga pedagogams apie darbelius iš dangtelių, ausų krapštukų, vatos diskelių, burbulinės plėvelės, kojinių, pirštinių, CD diskų, kempinių, sąvaržėlių, šaukštų, tualetinio popieriaus ritinėlių, vienkartinių lėkščių, kiaušinių dėklų, sagų, ledų pagaliukų ir t.t. Seminaro dalyviai gaus raktinius žodžius, kurie padės internete tarp daugybės medžiagos greitai rasti tikslinę medžiagą reikalingą šventėms, darbeliams, saviugdai ir savišvietai. Pirmą kartą bus pristatytas ,,Piešinio idėjos žemėlapis“, kuris buvo sukurtas stebint vaikus ir norint dar stipriau įkvėpti jų neribotą fantaziją.


IKIMOKYKLINIS IR PRIEŠMOKYKLINIS MATEMATINIS UGDYMAS

Programos anotacija Seminaro metu atskleidžiama ikimokyklinio ir priešmokyklinio matematinio ugdymo esmė, atsižvelgiant į vaiko individualumą, interesus ir sugebėjimus. Analizuojami įvairūs ugdymo principai, leidžiantys plėsti matematinę kompetenciją, saviraišką, ugdyti savirealizaciją. Atskleidžiamos galimybės keisti ugdymo struktūrą, darbo būdus ir metodus. Aptariamas ugdytinių veiklos vertinimas atsižvelgiant ne į galutinį formalų rezultatą, o į veiklos pokyčius. Ugdomas gebėjimas parinkti būdus, kuriais bus sprendžiamos elementarių matematinių vaizdinių bei sąvokų formavimo potencialios problemos.


ETNINĖS KULTŪROS UGDYMAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE PER POEZIJĄ IR TAUTOSAKĄ. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

Programos anotacija Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, kurių tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Pedagogai, siekdami puoselėti vaikų tautiškumą, ugdyti pagarbą gimtajam kraštui, etnografinių regionų savitumui, papročiams, tradicijoms, tarmėms ir patarmėms, tautosakai, muzikiniam folklorui bei kitai liaudies kūrybai, taip pat aktyviai įsitraukia organizuojant įvairius renginius bei ugdomąsias veiklas.Šiuo metu etnokultūros ugdymo struktūra nėra aiški ir tik ugdymo įstaigos sprendžia, kiek etnokultūros ugdymas turėtų būti integruotas į ugdymo įstaigos parengtą programą. Taigi šioje programoje ir bus aptariamos ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų etninės ir moderniosios kultūros derinimo galimybės ugdymo procese.


„KIMOCHIS“ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA: VAIKO CHARAKTERIO UGDYMAS

Programos anotacija „Charakterio ugdymas“ – terminas, apibūdinantis vaikų mokymą(si) būti panašiais į moralius, pilietiškus, sąžiningus ir socialiai priimtinus suaugusiuosius. Įprastas charakterio ugdymo principas - pateikti sąrašą principų, atraminių vertybių ir dorybių, kurios visur yra vertinamos teigiamai. Įvairios charakterį ugdančios programos ne visada iškelia tas pačias ugdytinas vertybes (pvz. nuoširdumas, tvarkingumas, gerumas, dosnumas, drąsa, laisvė, teisingumas, tolerancija, pagarba). Visos programos išsirenka tas, kurios joms atrodo kertinės. „Kimochis“ emocinių ir socialinių įgūdžių lavinimo programa remiasi keturiomis charakterį ugdančiomis savybėmis: pagarbumu, atsakingumu, atsparumu, atijauta ir geranoriškumu.Ugdymo metodai derinami su žaidybine veikla - vaikai išbando reikšmingus gyvenimo iššūkius vaidinant su personažais ir pasirenkant savybes, kurios padeda išspręsti situacines problemas.

http://www.marsc.lt/programos/kimochis-ikimokyklinio-ugdymo-programa-vaiko-charakterio-ugdymas/id:3950

http://www.marsc.lt/programos/etnines-kulturos-ugdymas-ikimokyklinio-ugdymo-istaigoje-per-poezija-ir/id:3951

http://www.marsc.lt/programos/etnines-kulturos-ugdymas-ikimokyklinio-ugdymo-istaigoje-per-poezija-ir/id:3951

http://www.marsc.lt/programos/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-matematinis-ugdymas/id:3952

Vaikų klasė taps rūpestinga ugdytinių bendruomene, nes „Kimochis“ moko, kaip vaikai gali kalbėti ir klausytis vieni kitų, kad palaikytų teigiamą bendravimą visomis aplinkybėmis. Auksinė taisyklė – „elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi“ – yra „Kimochis“ pagrindas. Papildomi principai padės vaikams išmokti priimti teisingus sprendimus sudėtingose situacijose: visi ypatingi, visi svarbūs; visi turi jausmus; visi nori būti pakviesti prisijungti; visiems yra vietos; visi daro klaidų.„Kimochis“ įtvirtins jausmų žodyną. Visi vaikai išmoks kiekvieno jausmo pavadinimą ir visa klasė gebės įvardinti savo jausmus. Programos eigoje atsiras tam tikra klasės kalba, kurią stengsitės perduoti į namus, kad galų gale visi kalbėtumėte ta pačia kalba.


SVEIKATINIMO VEIKLA DARŽELYJE

Programos anotacija Siekiant įgyvendinti PSO, „Lietuvos sveikatos programos”, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, „Valstybinės sveikatą stiprinančių mokyklų plėtros programos” nuostatas bei sveikatinimo veiklos ugdymo institucijose kokybę ir kiekybę, šia programa siekiama supažindinti įvairių ugdymo institucijų pedagogus su naujausiais sveikatą reglamentuojančiais dokumentais, aptarti visuminės sveikatos ugdymo institucijose modelius, išmokti naujų perteikimo vaikams metodų.


SĖKMINGAS TĖVŲ IR DARŽELIO AUKLĖTOJŲ BENDRADARBIAVIMASProgramos anotacija Tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas pastariesiems padeda lengviau užmegzti emocinius ryšius su vaiku, auklėtojos labiau pažįsta vaiko ypatumus ir jo aplinką. Vaikai matydami tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimą mažiau manipuliuoja, labiau pasitiki auklėtojais, o tėveliai intensyviau įsitraukia į vaikų auklėjimą darželyje. Taigi glaudus, nuolatinis ir sudėtingas bendradarbiavimo procesas teikia naudą visoms atstovaujančioms pusėms: ugdytiniui, šeimai ir pedagogui. Šeimos įtraukimas į ikimokyklinės įstaigos darbą vystosi kaip besitęsiančio (nuolatinio) proceso dalis. Remiantis šia nuostata, programoje nagrinėsime bendradarbiavimo su šeima ypatumus, aptarsime iškylančias problemas.


PAGALBA HIPERAKTYVIAM VAIKUI IR ŠEIMAI

Programos anotacija „Jis nuolat juda...nenustygsta vietoje...tarsi kokis bomba...tas vaikas išvargina...jis mielas, kai miega...“ taip skundžiasi tėvai ir pedagogai, išsekę ir nebegalintys ištverti savo nenuoramos vaiko. Visi nori auginti guvų ir sumanų vaiką, bet kartais tenka auginti neguvius, neramius vaikus. Ir aktyvumas virsta... hiperaktyvumu. Pedagogai, auklėtojai, socialiniai darbuotojai susiduria su „siautėjančiais vaikais“.Šiuo palyginimu pabrėžiami du svarbūs bruožai: vaikas be paliovos sukasi aplink ir nusiaubia viską, kas pasitaiko kelyje. Kai tėvai ir dirbantieji su vaikais nebegalėdami ištverti, pasiduoda pagundai panaršyti internete, ir pradeda ieškoti informacijos, jie atsiduria pačiame kebliausiame kelyje, vedančiame vien į medikamentinį gydymą. Vaiko negalima sutapatinti su jo simptomu, negalima su vaiku elgtis kaip su trukdančiu daiktu. Privalome grįžti prie tarpusavio santykių problemų.Programa padeda suprasti, kad dauguma vaikų yra normalaus, veržlaus temperamento vaikai. Supažindinama su įvairiais būdais jiems pagelbėti: fizinėmis pratybomis, relaksacija, klasikiniais psichoterapijos metodais, psichomotorikos lavinimu, grupiniais metodais ir pan., o simptomus dera išsiaiškinti bendraujant su kiekvienu vaiku atskirai. Keliami klausimai apie auklėjimo būdus,

http://www.marsc.lt/programos/pagalba-hiperaktyviam-vaikui-ir-seimai/id:3719

http://www.marsc.lt/programos/sekmingas-tevu-ir-darzelio-aukletoju-bendradarbiavimas/id:3720

http://www.marsc.lt/programos/sveikatinimo-veikla-darzelyje/id:3721

santykius šeimoje, su vaiku siejamus lūkesčius, kurie veikia santykius, tėvų svajones ir paradoksalų jų elgesį tiesiogiai matydami, kas būdinga atskiram vaikui, galime tinkamiausiai reaguoti ir pamažu numalšinti audrą, kad mažasis nenuorama taptų tiesiog gyvybingu vaiku.Seminaro dalyviai įgis žinių kaip įvertinti nenustygstantį vaiką, gebėjimų suteikti pagalbą neramiam vaikui, atsižvelgiant į vaikų judrumą pagal amžiaus grupes. Taip pat įgis žinių bei įgūdžių kaip stabdyti nederamą elgesį, stiprinti vaiko savivertę, kurios turėtų palengvinti problemų sprendimą ugdymo procese, susijusį su vaiko nerimastingumu, hiperaktyvumu ir judrumu.


KAIP PRAVESTI EFEKTYVŲ SUSIRINKIMĄ?

Programos anotacija Tėvų susirinkimas tai vienas iš pagrindinių bendravimo būdų su tėveliais. Dažnai auklėtojai susiduria su problema, kaip įdomiai ir efektyviai pravesti susirinkimą, kaip sudominti tėvus pateikiama informacija, kaip pateikti tėvams informaciją, kad jiems būtų įdomu klausytis ir jie labiau įsitrauktų į darželio bendruomenės veiklą. Taigi svarbu žinoti, kokį susirinkimo tipą pasirinkti, kad pasiektume norimo rezultato bei suvokti kokią informaciją mes norime perteikti tėveliams. Tinkamas pasiruošimas, nusiteikimas ir efektyvus susirinkimo pravedimas sustiprina auklėtojų ir tėvų santykius.


KAIP TINKAMAI DRAUSMINTI VAIKUS?

Programos anotacija Kodėl mes siekiame vaiką nubausti? Ar mūsų tikslas - jį nubausti ar išmokyti tinkamo elgesio? Vaikai neturi tikslo sudaryti suaugusiems problemų, jie tiesiog mokosi, pažįsta pasaulį, bando atrasti savo vietą po saule. Mokydamiesi jie daro daug klaidų, tačiau auklėtojams reikia žinoti, kad norint pakeisti vaiko elgesį, reikia pasitelkti išmintį, o ne bausmes. Bausmė vaiką išmoko būti atsargesniu, bet ne paklusniu ar atsakingesniu.


EBRU MENO TEORINIAI IR PRAKTINIAI MOKYMAI

Programos anotacija „Vandens veidas“ – būtent taip iš persų kalbos verčiamas žodis „ebru“ ir tai tėra tik viena iš keleto jo reikšmių. Šis menas jau XII amžiuje buvo žinomas Kinijoje, Japonijoje, o XVI amžiaus antroje pusėje Didžiuoju šilko keliu perduotas į Iraną, Turkiją, kur iki šiol ypač mėgstamas ir puoselėjamas. Europos keliautojai, gabendavę popierių, išplatino ir ebru popieriaus paveikslus.Tapyba ant vandens kaip meno terapija, gali būti taikytina tiek vaikui, tiek seneliui, tiek gimnazistui, tiek solidžiam darbuotojui. Šio meno technologijos dėka ant vandens galima išlieti ne tik savo jausmus, bet ir sukomponuoti tautinius ornamentus, simbolius, gamtos elementus ir t.t. Sukurtais simboliais ir raštais įmanoma padabinti ne tik popieriaus lapą, bet ir drobės skiautę, ir natūralaus šilko audinį, keramikos ar medžio dirbinį.Ši meno forma ypatingai naudinga specialiųjų poreikių turintiems vaikams – padeda didinti vaikų savivertę, susikoncentruoti, atpalaiduoti kūną. Tinka netgi beveik nematantiems vaikams.Tapant ant vandens taip pat ugdytinos vaikų socialinė, pažinimo, meninė kompetencijos.


http://www.marsc.lt/programos/ebru-meno-teoriniai-ir-praktiniai-mokymai/id:3715

http://www.marsc.lt/programos/kaip-tinkamai-drausminti-vaikus/id:3716

http://www.marsc.lt/programos/kaip-pravesti-efektyvu-susirinkima/id:3718

DARŽELIO SĖKMĖ PRIKLAUSO NUO MANĘS

Programos anotacija Kiekviena organizacija siekia tobulėti ir suteikti maksimalią naudą visuomenei ir darbuotojams. Dažnai galvojama, kad ugdymo įstaigos sėkmė priklauso tik nuo vadovų ir nesusimąstoma, kad žymiai daugiau galima pasiekti kai prie įstaigos tobulėjimo prisideda kiekvienas pedagogas. Tad be galo svarbu kiekvienam ugdymo įstaigos darbuotojui tobulėti asmeniškai ir komandoje.


IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KALBOS RAIDA. KALBINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS

Programos anotacija Pirmieji penkeri metai žmogaus gyvenime vertinami, kaip žmogaus raidos pusiaukelė, nors po to žmogus gyvena keliolika penkmečių. Šiuo laikotarpiu susiformuoja vaiko kalba. Sklandžiai kalbantis vaikas ne tik lengvai bendrauja, bet ir aiškiai mąsto, lengvai įsimena informaciją, taigi lengvai mokosi. Išlavinta kalba yra raktas į sėkmingą socializaciją: mokymąsi, įsiliejimą į bendraamžių kolektyvą, kultūrinių ir etninių vertybių perėmimą, mėgstamos veiklos pasirinkimą, profesinę karjerą.Dažnai ikimokyklinio amžiaus vaikų kalboje stebime netolygumų, keliančių nerimą pedagogams, tėvams. Vaikai netaisyklingai taria garsus, lėtai turtėja žodynas, kalba agramatiškais sakiniais, nemoka rišliai ir sklandžiai pasakoti, žodynas skurdus. Kada vaiko kalboje šie netikslumai yra norma, o kada kalbos klaidos yra kalbos sutrikimo požymis? Todėl labai svarbu žinoti pagrindines bendrosios ir kalbos raidos „stotelių“ datas, bendruosius kalbos vystymosi dėsningumus. Tai padės laiku pastebėti ir atpažinti galimus nukrypimus.Seminaro metu dalyviai pagilins žinias apie vaiko kalbos raidą, kalbos ugdymą. Susipažins, kaip kūrybingai paįvairinti šeimos laisvalaikį vaikų kalbą lavinančiais žaidimais.


KAIP PADĖTI VAIKAMS PRITAPTI DARŽELYJE?

Programos anotacija Adaptacijos periodas tai sudėtingas laikotarpis ir vaikui, ir suaugusiesiems. Sėkmingas ar nesėkmingas prisitaikymas gali lemti tolimesnius ugdymo rezultatus, kaip toliau vystysis vaiko santykis su aplinka. Vaikai, patekę į naują aplinką, patiria stresą ir gali elgtis įvairiai - vieni būna agresyvūs, kiti apatiški, dirglūs, judrūs ar itin ramūs, besislepiantys kamputyje. Su laiku vaikas ima jaustis drąsiau, gali nebijodamas vis labiau atsitraukti nuo mamos, tyrinėti aplinką, žaislus, daiktus, stebėti vaikus, kitus suaugusiuosius, užmegzti emocinį kontaktą. Žinojimas koks vaikų elgesys yra normalus, o kur jau reikia sunerimti, padeda suaugusiems paprasčiau žiūrėti į situaciją ir atsižvelgti į vaikų poreikius, taip palengvinant jų adaptaciją.


VELYKŲ MARGUTIS - TRADICIJŲ IR MODERNUMO SĄSAJOS

Programos anotacija Seminaro metu klausytojai gaus žinių apie tradicijų ir modernumo sampynas dabarties kalendorinėse šventėse. Aktualizuota Velykų margučio istorija, spalvų ir ornamentų simbolika bus siejama su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turiniu.Pavasario kalendorinėse šventėse ryškiausiai dominuoja du elementai: kiaušinis ir augalas. Iki šių dienų išlikusiose papročiuose geriausiai tai išlikę Velykų šventime, nors gausu ir Sekminių, Jurginių bei kitose šventėse. Seminaro praktinės veiklos pagrįstos šių dviejų elementų detalesne sklaida: menine, kūrybine, pažintine, kultūrine, edukacine.

http://www.marsc.lt/programos/velyku-margutis-tradiciju-ir-modernumo-sasajos/id:3472

http://www.marsc.lt/programos/kaip-padeti-vaikams-pritapti-darzelyje/id:3646

http://www.marsc.lt/programos/ikimokyklinio-amziaus-vaiku-kalbos-raida-kalbiniu-gebejimu-ugdymas/id:3713

http://www.marsc.lt/programos/darzelio-sekme-priklauso-nuo-manes/id:3714

Bus aptariamos etnokultūrinio ugdymo formos ir būdai įvairioje sociokultūrinėje aplinkoje, lavinami diskusiniai, bendradarbiavimo įgūdžiai, ugdomas kūrybiškumas, vaizduotė, individualusis požiūris. Bus teikiama etnokultūrinio ugdymo praktinio įgyvendinimo galimybių bei šių temų integravimo į ugdymo turinį pavyzdžių. Programos dalyviui bus sudarytos galimybės praktiškai realizuoti savo kūrybinius meninius sumanymus, kuriuos galės pritaikyti veikloje.


KŪRYBIŠKAS TEATRINIO PRATIMO PANAUDOJIMAS LĖLIŲ TEATRE

Programos anotacija Vis dar dažnai pasitaiko, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų vaidinimus pedagogai organizuoja tik didžiųjų švenčių progomis, stokojama nuoseklaus vaidybos gebėjimų ugdymo kasdienėje grupės veikloje, o tai neigiamai atsiliepia vaikų kūrybiškumui vaidinimų metu, vaidybos įtaigumui. Teatro pamokėlė ar teatro būrelio repeticija neįmanoma be kūrybiško teatrinių pratimų panaudojimo. Teatriniai pratimai negali būti savitiksliai t.y. naudojami tik kaip laiko praleidimo būdas. Ne retas vaikas paklaustas ką veikė teatro užsiėmimų metu, atsako„ žaidėm“. Tai rodo teatro pedagogo neatskleistą ir (ar) vaiko nesuprastą teatrinių pratimų (repeticijų) tikslingumą. Kiekvienas teatrinis pratimas turi savo tikslą, galimus pritaikymo ir pateikties būdus. Seminaro programa, tai vienas iš būdų padėsiančių spręsti šias problemas.


KŪRYBINIŲ IDĖJŲ ĮGYVENDINIMAS BENDRADARBIAUJANT SU ŠEIMA

Programos anotacija Piešimo, tapymo, žaidimo metu vaikas turi galimybę išreikšti tai, kas jam svarbiausia. Jis vartoja įvairias raiškos priemones, kad apibendrintų ir „išsakytų“ savo patyrimą. Taip lavėja kūrybingumas, pažinimas, gebėjimas stebėti, analizuoti. Kūrybinio proceso metu vaikas atsipalaiduoja, procesas sukelia teigiamas emocijas. Vaikai mokosi visų pirma mėgdžiodami savo artimus asmenis. Jei jie elgiasi kūrybiškai, laiko save kūrybingais, savo elgesiu „užkrečia“ ir vaikus.Vaikystės meninė saviraiška, piešimas – tai prigimtiniai pasaulio pažinimo būdai. Pedagogams nuolat kyla klausimų kaip organizuoti meninę veiklą, kuri būtų nukreipta į kūrybinį procesą, o ne į galutinį rezultatą, kaip skatini vaikų saviraišką, ugdyti kūrybiškumą, kurti vaiko kūrybiškumą skatinančią aplinką. Programoje aptarsime kaip sudaryti sąlygas šeimos nariams mokytis vieniems iš kitų, patirti džiaugsmą bendros kūrybinės veiklos metu, ugdyti tėvų ir pačių pedagogų kūrybiškumą.


KOKYBIŠKAS ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMAS

Programos anotacija Nors ikimokyklinio ugdymo aprėptis Lietuvoje kasmet didėja, bet dar yra nepakankama. Tėvai pageidauja ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo ir įvairovės, įskaitant ir vaikų iki trejų metų ugdymo. Tarptautiniai tyrimai atskleidė, kad investicijos į kokybišką ankstyvąjį ugdymą turi ypač teigiamą įtaką vėlesniems vaikų pasiekimams ir socialinės adaptacijos gebėjimams. Lietuvoje trūksta švietimo paslaugų, teikiamų ankstyvojo amžiaus vaikui ir jį auginančiai šeimai. Kauno mieste, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ikimokyklinėse įstaigose pastaraisiais metais padaugėjo grupių, ugdančių ankstyvojo amžiaus vaikus, kituose miestuose situacija panaši.Ši programa padės ikimokyklinio ugdymo pedagogams, privačių ugdymo įstaigų pedagogams besiruošiantiems ar jau dirbantiems su ankstyvojo amžiaus vaikais įgyti reikiamų kompetencijų.


http://www.marsc.lt/programos/kokybiskas-ankstyvojo-amziaus-vaiku-ugdymas/id:3415

http://www.marsc.lt/programos/kurybiniu-ideju-igyvendinimas-bendradarbiaujant-su-seima/id:3416

http://www.marsc.lt/programos/kurybiskas-teatrinio-pratimo-panaudojimas-leliu-teatre/id:3417

PROBLEMINIŲ SITUACIJŲ VALDYMAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE

Programos anotacija Tai pagalbos priemonė, kuri suteiks būtinų žinių ir praktinių įgūdžių atpažįstant vaiko psichinės ir fizinės sveikatos sutrikdymo ženklus bei pagalbos galimybes ir jų taikymą. Įgytos žinios leis geriau ir greičiau atpažinti krizines bei sudėtingas situacijas ir efektyviau jas valdyti. Pedagogai pagilins aktyvaus klausymosi bei bendravimo su tėvais gebėjimus ir įgūdžius. Susipažins su tarpinstitucinio bendravimo ir bendradarbiavimo galimybėmis.


ŠOKIO RAIŠKA PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖJE

Programos anotacija Šokiai, muzikiniai žaidimai ir rateliai tenkina vaikų prigimtinį poreikį judėti, spontaniškai išreikšti save judesiais erdvėje, pažinti savo kūno galimybes ir jas tobulinti, turtina emocinę, socialinę ir komunikacinę vaikų patirtį. R.Gaučaitės (2005) teigimu, vaiko šokio raiškos organizavimas (choreografija) bei procesas- tai tokia ugdymo forma, kai vaikui aktualioje veikloje taikant choreografines raiškos priemones bei jų reikšmes, neapsiribojama vien tik judesių kokybės, diapazono, judėjimo patirties turtinimu. Labiausiai rūpi vaiko raiška, kuriai reikalingos ir šios priemonės. Todėl tinkamai organizuojama šiuo amžiaus tarpsniu vaiko šokio raiškos veikla yra vientiso asmenybės ugdymo būdas, padedantis pamatus judesių raiškos, jų meninės kokybės bei apskritai asmens choreografinės kultūros formavimuisi ir tolesnei plėtotei. Taigi labai svarbu, kad pedagogai organizuotų įvairiapusišką vaikų šokio raišką, pabrėžiant procesą ir jo teikiamus teigiamus išgyvenimus.


KAIP PADĖTI IKIMOKYKLINUKUI ĮVEIKTI STRESĄ IR BAIMES

Programos anotacija Paprastai stresu vadinama visa, kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Tai, kas vienam yra stresas, kitam – tik gyvenimo džiaugsmas. Stresinės situacijos atsiranda tada, kai žmogui iškeliami per dideli reikalavimai. Jis nesugeba jų kontroliuoti, nepajėgia savarankiškai sukurti jų įveikimo strategijos bei numatyti darbų sekos (The Worlds Greatest Treasury, 2006) Nuolat didėjančios rizikos visuomenėje streso priežasčių yra gerokai daugiau negu šimtmečiu anksčiau. Lietuvoje, kaip ir kitose Centrinės Europos šalyse, vaikai, jauni, suaugę ir seni gyventojai kenčia dėl didelės tarpasmeninių santykių kaitos ir netikrumo, vertybių sumaišties, dorovės nuosmukio, rizikingo elgesio galimybių.Daugėjant streso atvejų, didėja ir jam įveikti taikomų strategijų skaičius. Asmenys, jaučiantys kylančią įtampą, konfliktuojantys šeimoje, ugdymo įstaigoje, blaškomi emocinių audrų, nuo mažų dienų privalo naudotis įvairiomis atsipalaidavimo technikomis, tinkamai ilsėtis, maitintis, pakankamai mankštintis.Aptarsime kognityvinės terapijos reikšmę, padedančios keisti vaiko mąstymo būdą nusiraminimo ir naujų išeičių ieškojimo kelyje, kai gyvenimas įstumia jį į akligatvio situaciją. Programoje pateiksime ir netinkamus streso, baimių įveikimo būdus.Jausmų ir emocijų ugdymo kritiškasis tarpsnis apima pirmųjų penkerių metų laikotarpį. Teigiami jausmai įgyjami ankstyvoje vaikystėje. Tai, kas nebuvo įgyta, vėliau vystosi pamažu, nepilnai, dažnai lieka neišbaigta. Jeigu kūdikio niekas nepamilo ir nereiškė jam meilės ir dažnai nereiškė jam meilės per pirmus trejus metus, tai to jausmo jis greičiausiai ir neįgis. Jis galės meilę mėgdžioti, bet jis jos neišgyvens. Tamprus ryšys tarp mažo vaiko ir juo besirūpinančio suaugusiojo yra patikimas garantas, kad vaikas taps pasitikinčiu kitais ir patirs mažiau vidinių stresorių. Geras mokytojas padeda vaikui pažinti savo pergyvenimus ir priimti patyrimą, kad ir koks jis būtų.Asmuo, baigęs šios programos kursą: gebės geriau atpažinti neigiamas emocijas. Pagilins žinias apie vaikų savęs pažinimą ir suformuos adekvatesnius ir efektyvesnius jų savireguliacijos

http://www.marsc.lt/programos/kaip-padeti-ikimokyklinukui-iveikti-stresa-ir-baimes/id:3281

http://www.marsc.lt/programos/sokio-raiska-priesmokyklinio-ugdymo-grupeje/id:3282

http://www.marsc.lt/programos/probleminiu-situaciju-valdymas-ikimokyklinio-ugdymo-istaigose/id:3339

sugebėjimus. Gebės tinkamai parinkti streso, baimių įveikimo būdus. Gebės padėti vaikams pagerinti jų socialinius įgūdžius.


INDIVIDUALIOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR PLANAVIMAS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ GRUPĖJE. PEDAGOGINIS VAIKO PAŽINIMAS IR VERTINIMAS

Programos anotacija Sparčiai besikeičiantis socialinis – kultūrinis Lietuvos visuomenės gyvenimas veikia ir ugdymo institucijų lankstumą: kuriamos įvairaus profilio ugdymo institucijos, keičiama jų struktūra, ieškoma naujų ugdymo(si) formų. Parenkant ir taikant ugdymo metodus ir būdus, pedagogui labai svarbu gerai pažinti kiekvieną ugdytinį, glaudžiai bendradarbiauti su šeima, nes tėvams yra itin svarbūs vaiko individualūs pasiekimai, o pedagogai kiekvieną savaitę planuoja individualią veiklą su ugdytiniais. Programa parengta remiantis šiais pagrindiniais principais:ugdymo individualizavimas;vaiko skatinimas aktyviai veiklai;aktyvus šeimos dalyvavimas.Išklausę programą, pedagogai pasidalins patirtimi įstaigose, gebės planuoti ir organizuoti individualią veiklą kiekvienam ugdytiniui ir stebės ir fiksuos kiekvieno vaiko pažangą. Bendradarbiaudami su ugdytinių tėvais orientuosis į:šeimos pedagoginę kultūrą, tėvų siekius, norus, interesus;tėvų edukacines nuostatas dėl bendradarbiavimo su ugdymo institucija.Teiks rekomendacijas tėvams (globėjams)


IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ, JŲ TĖVŲ IR PEDAGOGŲ KŪRYBA, NAUDOJANT ĮVAIRIAS PRIEMONES

Programos anotacija Ikimokyklinės įstaigos pedagogai, planuodami ugdomąją veiklą, nuolat ieško naujovių, semdamiesi idėjų iš įvairių šaltinių: interneto, literatūros, dalindamiesi sukaupta patirtimi. Pedagogams tenka puoselėti ir gražinti ugdomąją aplinką, dalyvauti įvairiose parodose, konkursuose. Seminaro autorė skatina pedagogus fotografuoti sukurtus darbus ir ne tik pateikti juos tėvams susirinkimų, popiečių metu, bet ir pačius tėvus įtraukti į ikimokyklinės įstaigos darbą. Programoje pateikiama daugiau kaip 150 fotonuotraukų, darbų pavyzdžių, kuriuos sukūrė vaikai, jų tėvai ir pedagogai. Medžiaga pateikiama pagal metų laikus, kai organizuojamos šventinės akcijos, švenčiamos kalendorinės šventės. Darbams naudojama gamtinė medžiaga, antrinės žaliavos, medžiagos, nereikalingi rūbai, net vaikiškos kojinaitės, kuriamos ir kompiuterinės programos. Dailės užsiėmimai organizuojami atsižvelgiant į kiekvieno ugdytinio poreikius, siekiant ne tik rezultato, bet akcentuojamas procesas kaip žaidimas.


PRITAIKYTŲ UGDYMO PROGRAMŲ SUDARYMO IR ĮGYVENDINIMO GALIMYBĖS. PEDAGOGINIS VAIKO PAŽINIMAS IR VERTINIMAS

Programos anotacija Sparčiai besikeičiantis socialinis - kultūrinis Lietuvos visuomenės gyvenimas veikia ir ugdymo institucijų lankstumą: kuriamos įvairaus profilio ugdymo institucijos, keičiama jų struktūra, ieškoma naujų ugdymo(si) formų. Parenkant ir taikant ugdymo metodus ir būdus, pedagogui labai svarbu gerai pažinti kiekvieną ugdytinį, glaudžiai bendradarbiauti su šeima, nes tėvams yra itin svarbūs vaiko individualūs pasiekimai. Programa parengta remiantis šiais pagrindiniais principais:ugdymo individualizavimas;

http://www.marsc.lt/programos/pritaikytu-ugdymo-programu-sudarymo-ir-igyvendinimo-galimybes-pedagogi/id:3046

http://www.marsc.lt/programos/pritaikytu-ugdymo-programu-sudarymo-ir-igyvendinimo-galimybes-pedagogi/id:3046

http://www.marsc.lt/programos/ikimokyklinio-amziaus-vaiku-ju-tevu-ir-pedagogu-kuryba-naudojant-ivair/id:3279

http://www.marsc.lt/programos/ikimokyklinio-amziaus-vaiku-ju-tevu-ir-pedagogu-kuryba-naudojant-ivair/id:3279

http://www.marsc.lt/programos/individualios-veiklos-organizavimas-ir-planavimas-ikimokyklinio-amziau/id:3280

http://www.marsc.lt/programos/individualios-veiklos-organizavimas-ir-planavimas-ikimokyklinio-amziau/id:3280

vaiko skatinimas aktyviai veiklai;aktyvus šeimos dalyvavimas.Išklausę programą, pedagogai pasidalins patirtimi įstaigose, gebės parengti ir sieks įgyvendinti pritaikytas vaikų ugdymo(si) programas. Bendradarbiaudami su ugdytinių tėvais orientuosis į šeimos pedagoginę kultūrą, tėvų siekius, norus, interesus; tėvų edukacines nuostatas dėl bendradarbiavimo su ugdymo institucija. Teiks rekomendacijas tėvams (globėjams).


IKIMOKYKLINĖS ĮSTAIGOS UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS: GRUPĖS AUKLĖTOJO ILGALAIKIO IR SAVAITĖS PLANO RENGIMAS

Programos anotacija Ugdymo turinio kaita yra neišvengiama. Tai lemia vykstantys politiniai, kultūriniai, ekonominiai, technologiniai visuomenės poreikių pokyčiai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos jau dirba pagal pačių parengtas ikimokyklinio ugdymo programas. Tačiau išlieka klausimai rengiant ilgalaikius ir trumpalaikius ugdymo planus: ką ir kaip reikia planuoti, kokie galimi planavimo būdai ir metodai ir pan. Siekiant pedagogo darbo vientisumo, kokybiškumo, viena iš siekiamybių, kad teorinis plano parengimas glaudžiai sietųsi su praktine ugdytinių ir pedagogo veikla, atspindėtų tėvų, įstaigos bendruomenės, visuomenės lūkesčius ir tenkintų poreikius. Išklausę šį seminarą pedagogai įgis praktinių įgūdžių ir gebėjimų, kuries pagerins planavimo procesą ir kokybę.


TĖVŲ IR PEDAGOGŲ SĄVEIKA: NUO BENDRAVIMO IKI BENDRADARBIAVIMO

Programos anotacija Dabartiniu laikotarpiu ikimokyklinė ugdymo įstaiga, kviesdama tėvus partnerystei, ieško kuo įvairesnių bendravimo ir bendradarbiavimo formų. Ikimokyklinis amžius labai palankus konstruktyviam pedagogų ir tėvų bendravimui ir bendradarbiavimui. Būtent šiuo amžiaus periodu galima betarpiškai kiekvieną dieną bendrauti su vaikų tėvais, keistis informacija ir pastebėjimais. Šiame amžiaus tarpsnyje tėvai labiausiai domisi savo vaikų sugebėjimais, charakterio savybėmis, doriniais įgūdžiais ir įpročiais, stebi savo vaikų jausmus ir išgyvenimus. Todėl labai svarbu atsakyti į tėvų poreikius ir ieškoti naujų bendradarbiavimo formų. Glaudus, nuolatinis ir sudėtingas bendradarbiavimo procesas teikia naudą visoms atstovaujančioms pusėms: ugdytiniui, šeimai ir pedagogui. Šeimos įtraukimas į ikimokyklinės įstaigos darbą vystosi kaip besitęsiančio (nuolatinio) proceso dalis. Remiantis šia nuostata, programoje nagrinėsime bendradarbiavimo su šeima ypatumus, aptarsime iškylančias problemas.


LYTIŠKUMO UGDYMAS IKIMOKYKLINĖJE ĮSTAIGOJEProgramos anotacija Siekiant įgyvendinti Pasaulinės sveikatos organizacijos, “Lietuvos sveikatos programos”, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos 2003-2012 m. bei “Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos” nuostatas, šia programa siekiama supažindinti ikimokyklinų įstaigų pedagogus su lytiškumo ugdymo šiame amžiuje specifika, reglamentuojančiais dokumentais, aptarti lytiškumo ugdymo ikimokykliniame amžiuje metodiką, išmokti naujų perteikimo vaikams metodų, pasidalinti darbo patirtimi.


http://www.marsc.lt/programos/lytiskumo-ugdymas-ikimokyklineje-istaigoje/id:2823

http://www.marsc.lt/programos/tevu-ir-pedagogu-saveika-nuo-bendravimo-iki-bendradarbiavimo/id:3044

http://www.marsc.lt/programos/ikimokyklines-istaigos-ugdymo-turinio-planavimas-grupes-aukletojo-ilga/id:3045

http://www.marsc.lt/programos/ikimokyklines-istaigos-ugdymo-turinio-planavimas-grupes-aukletojo-ilga/id:3045

ŠEIMOS IR PEDAGOGO BENDRADARBIAVIMO YPATUMAI

Programos anotacija Dabartiniu laikotarpiu ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kviesdama tėvus partnerystei, ieško kuo įvairesnių bendravimo ir bendradarbiavimo formų. Ikimokyklinis amžius labai palankus konstruktyviam pedagogų ir tėvų bendravimui ir bendradarbiavimui. Būtent šiuo amžiaus periodu galima betarpiškai kiekvieną dieną bendrauti su vaikų tėvais, keistis informacija ir pastebėjimais. Šiame amžiaus tarpsnyje tėvai labiausiai domisi savo vaikų sugebėjimais, charakterio savybėmis, doriniais įgūdžiais ir įpročiais, stebi savo vaikų jausmus ir išgyvenimus. Todėl labai svarbu atsakyti į tėvų poreikius ir ieškoti naujų bendradarbiavimo formų. Glaudus, nuolatinis ir sudėtingas bendradarbiavimo procesas teikia naudą visoms atstovaujančioms pusėms: ugdytiniui, šeimai ir pedagogui. Šeimos įtraukimas į ikimokyklinės įstaigos darbą vystosi kaip besitęsiančio (nuolatinio) proceso dalis. Remiantis šia nuostata, programoje nagrinėsime bendradarbiavimo su šeima ypatumus, aptarsime iškylančias problemas.


INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS IKIMOKYKLINIAME IR PRIEŠMOKYKLINIAME UGDYME

Programos anotacija Informacinių technologijų (toliau – IT) naudojimas yra ypač aktualus, siekiant veiksmingo ir kokybiško ugdymo proceso kaitos. IT taikymą ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme reglamentuoja įvairūs dokumentai:Mokytojų kompetencijos apraše (2007 – 01 – 15 ISAK – 54), reglamentuojančiame mokytojo profesines veiklas pagal ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas kompetencijų grupes, kompetencijas, gebėjimus, akcentuojama informacinių technologijų naudojimo kompetencija: sugebėjimas naudoti kompiuterio techninę ir programinę įrangą, pagrindines interneto paslaugas mokymo/si procese, ruošiant tekstinę ir vaizdinę informaciją.Mokytojų kompiuterinio raštingumo programų reikalavimuose (2007-03-29 įsakymas Nr. ISAK – 555) nurodoma, kad pedagogas, dalyvaudamas ugdymo procese ir naudodamas šiuolaikines technologijas, turi mokėti ir gebėti tikslingai naudoti kompiuterines priemones, planuoti, organizuoti ir vertinti savo veiklą taikydamas IKT.Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija (2012-05-30 įsakymas Nr. V-899) pagal gebėjimų pobūdį ir jų taikymą skiriamos pagrindinės pedagogų kompetencijų sritys (technologijų taikymo ir informacijos valdymo įgūdžiai). Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo pedagogams (2011, Vilnius) modeliuojant priešmokyklinio ugdymo turinį rekomenduojama susikurti priešmokyklinio ugdymo konkrečiosios programos elektroninę versiją. 2012-2013 mokslo metams rekomenduojama kiekvienai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančiai, įstaigai susitarti dėl ugdymo turinio planavimo ir pateikiami ilgalaikių ir trumpalaikių planų pavyzdžiai (formos). Ikimokyklinio ugdymo pedagogams tai - galimybė ar būtinybė pasirengti plano elektroninę versiją. 6 akad. val. programa remiasi minėtų teisės aktų nuostatomis, kitų leidinių turiniu, atskleidžia įvairias IT taikymo galimybes ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme bei skirta informacinių technologijų naudojimo ir bendrosioms kompetencijoms plėtoti.


LANGAS Į VAIKO PASAULĮ TAIKANT DAILĖS TERAPIJOS METODĄ

Programos anotacija Seminaras Langas į vaiko pasaulį taikant dailės terapijos metodą yra orientuotas pristatyti pagrindinius dailės terapijos principus ir taikymo sritis. Klausytojai teoriškai ir praktiškai supažindinami su dailės terapijos užsiėmimo struktūra. Seminaro dalyviams suteikiama patirtis,

http://www.marsc.lt/programos/langas-i-vaiko-pasauli-taikant-dailes-terapijos-metoda/id:2398

http://www.marsc.lt/programos/informaciniu-technologiju-panaudojimo-galimybes-ikimokykliniame-ir-pri/id:2511

http://www.marsc.lt/programos/informaciniu-technologiju-panaudojimo-galimybes-ikimokykliniame-ir-pri/id:2511

http://www.marsc.lt/programos/seimos-ir-pedagogo-bendradarbiavimo-ypatumai/id:2754

padedanti išgyventi, suvokti ir aiškintis asmens bei grupės meninę raišką, skatinant vaiko pažinimą, plėtojant jo saviraišką.


KARPYMO IŠ POPIERIAUS PRITAIKYMO GALIMYBĖS VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMUI

Programos anotacija Karpymas iš popieriaus – paprasta, visiems prieinama veikla, teikianti didelį džiaugsmą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.Karpymo menas yra labai senas. Karpyti arba pjaustyti iš popieriaus imta beveik prieš 2000 metų. 19 amžiaus pabaigoje tiek Aukštaitijoje, tiek ir Žemaitijoje buvo galima pamatyti iš popieriaus iškarpytų užuolaidėlių ant langų, įvairių užtiesalų ant lentynų, gaubtų ant lempų ir kitų popierinių papuošimų.Šiais laikais domisi karpiniais ir karpymu iš popieriaus nemažai įvairaus amžiaus žmonių, tačiau darželiuose, karpymas iš popieriaus yra primirštas. Dažnai vaikai, o ypač atėję į darželį iš namų, nemoka net žirklių laikyti. Pastebėjome, kad vaikams patinka karpyti, jie domisi karpiniais. Karpydami vaikai patiria daug malonių išgyvenimų, lavėja jų vaizduotė, kūrybiškumas. Mes skatiname vaikus stebėti aplinką, grožėtis gamta. Patirtus įspūdžius išreikšti piešiniais, karpiniais. Karpinių karpymas – tai dar viena kūrybiškumo ugdymo priemonė, padedanti ugdytis vaikų socialinei, komunikavimo, pažinimo, meninei, kompetencijoms.


SAUGŪS PRATIMAI KŪNO KULTŪROS PAMOKOSE

Programos anotacija Lietuvos mokinių sveikata nepasižymi puikiais sveikatos rodikliais. Kasmet daugėja mokinių, kuriems nustatoma regos, virškinimo trakto, judamojo aparato sutrikimų. To priežastis - mažas fizinis aktyvumas, sunkios kuprinės, didelė dalis laiko praleista prie kompiuterių ar žiūrint televizijos laidas. Vaikų laikysenos, nugaros skausmai yra sąlygotos tiek vidinių (žmogaus fiziologijos - nugaros raumenų, raiščių tonusas, ištvermė, treniruotumas), tiek išorinių (vaikų ūgiui nepritaikyti mokykliniai stalai bei kėdės, sunkūs nešuliai) veiksnių. Dėl netinkamų, nesaugių pratimų, atliekamų per kūno kultūros pamokas galima dar labiau pakenkti vaikų sveikatai.


ELGESIO KOREKCIJOS GALIMYBĖS VAIKYSTĖJE, NAUDOJANT VAIKO SOCIALINĮ VAIDMENĮ ŠEIMOJE

Programos anotacija Vaikai praranda sampratą apie brolį ar seserį, silpnėja giminystės ryšiai, vaidmenys šeimoje. Mokslininkai pastebėjo, kad augant vaikų bendrijoje susiformuoja prisitaikymo didesnėje grupėje įgūdžiai, susikaupia konfliktų sprendimo patirtis. Socialinis vaidmuo, sąlygotas gimimo eiliškumo, yra labai svarbus asmenybės raidai, nes tiesiogiai susijęs su individualiais išgyvenimais praeityje, formuoja bendravimo patirtį, modeliuoja gyvenimą ateityje, turi įtakos net renkantis profesiją. Galima teigti, kad patirtis augant vaikų bendrijoje yra nykstanti, taigi verta tėvų, pedagogų dėmesio ir išsamios analizės.


POZITYVI TĖVYSTĖ

Programos anotacija

http://www.marsc.lt/programos/pozityvi-tevyste/id:2392

http://www.marsc.lt/programos/elgesio-korekcijos-galimybes-vaikysteje-naudojant-vaiko-socialini-vaid/id:2394

http://www.marsc.lt/programos/elgesio-korekcijos-galimybes-vaikysteje-naudojant-vaiko-socialini-vaid/id:2394

http://www.marsc.lt/programos/saugus-pratimai-kuno-kulturos-pamokose/id:2395

http://www.marsc.lt/programos/karpymo-is-popieriaus-pritaikymo-galimybes-vaiku-kurybiskumo-ugdymui/id:2397

2010-2011 metais teko dalyvauti projekto „Tėvų ir globėjų tėvystės gebėjimų ugdymas“ seminaruose. Projektą įgyvendino VŠĮ Bendruomenių kaitos centras, o pagrindiniai projekto partneriai yra Paramos vaikams centras (Vilnius) ir Expert Centre for Youth, Society and Upbringing Foundation (Gouda, Nyderlandai). Projektą rėmė Nyderlandų karalystės ambasada Lietuvoje. Projekto tikslas-perteikti specialistams darbo su tėvais ir globėjais, skatinant pozityvią tėvystę, metodus. Šio seminaro metu pristatysime dvi programas: Sėkmingos tėvystės gebėjimų ugdymo programą bei tėvų savitarpio pagalbos programą „Būti tėvais-smagu!“. Aptarsime kaip siekiant poveikio vaikų elgesiui, naudoti efektyvius ir pagarbius vaikų auklėjimo būdus. Pateiksime daug video medžiagos, praktinių pavyzdžių ir rekomendacijų mokytojams, kaip paskatinti tėvus įgyti pozityvios tėvystės žinių ir gebėjimų.


IŠGIRSKITE, KĄ SAKO VAIKAS IR KALBĖKITE TAIP, KAD JIS JUS GIRDĖTŲ

Programos anotacija Šiandien pedagogai susiduria su nepageidautino vaikų elgesio keliamais sunkumais. Nepageidautinas vaikų elgesys apsunkina ugdymo procesą. Kad suvaldyti šiuos veiksnius, trukdančius įgyvendinti ugdymo proceso uždavinius, pedagogui būtina turėti žinių ir įgūdžių kaip kalbėtis su vaiku, kad jis suprastų pedagogo lūkesčius, poreikius. Kad vaikas nepasijustų svetimas ir nepriimtas bendruomenėje, labai svarbu pedagogui tinkamai reaguoti, kai pats vaikas išgyvena sunkumus, kurie sąlygoja jo netinkamą elgesį. Vaikas dėl savo amžiaus ypatumų kartais dar nėra pajėgus suvaldyti savo emocijas, išreikšti žodžiais savuosius poreikius ar pasakyti suaugusiajam, kad jam reikalinga pagalba priimant sprendimus. Remiantis Th. Gordonu sukurta programa įgalina pedagogą tiek teikti pagalbą vaikui, tiek pačiam tinkamais metodais įtakoti vaiko elgesį.


IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKO INDIVIDUALIŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMAS

Programos anotacija Kiekvienas mažas vaikas yra be galo smalsus, besidomintis viskuo kas jį supa, todėl suaugusiajam tenka svarbus uždavinys – padėti vaikui kopti pažinimo laipteliais vis aukštyn ir aukštyn.Dinamiška ir nuolat kintanti ugdymo(si) aplinka, vaiko išsivystymo lygis, jo interesus bei pomėgius, atitinkančios ugdymo(si) priemonės, individualios užduotys skatina vaiką tobulinti įgytus gebėjimus bei įgūdžius. Pedagogas, suvokdamas ir įvertindamas kiekvieno vaiko individualumą, turi stengtis sudaryti tinkamas sąlygas sėkmingam jo ugdymui(si) ikimokykliniame amžiuje.Ši programa suteiks galimybę ikimokyklinio ugdymo pedagogėms dalintis patirtimi apie vaiko individualių gebėjimų tobulinimą. Skatins ieškoti naujų, kiekvieno vaiko poreikius atitinkančių, ugdymo(si) organizavimo formų.


INDIVIDUALIŲ UGDYMO PROGRAMŲ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAMS SUDARYMO IR ĮGYVENDINIMO GALIMYBĖS

Programos anotacija Sparčiai besikeičiantis socialinis – kultūrinis Lietuvos visuomenės gyvenimas įtakoja ir ugdymo institucijų lankstumą: kuriamos įvairaus profilio ugdymo institucijos, keičiama jų struktūra, ieškoma naujų ugdymo formų. Parenkant ir taikant ugdymo metodus ir būdus, pedagogui labai svarbu gerai pažinti kiekvieną ugdytinį, glaudžiai bendradarbiauti su šeima, nes tėvams yra itin svarbūs vaiko individualūs pasiekimai. Programa parengta remiantis šiais pagrindiniais principais:- ugdymo individualizavimas;

http://www.marsc.lt/programos/individualiu-ugdymo-programu-ikimokyklinio-amziaus-vaikams-sudarymo-ir/id:2387

http://www.marsc.lt/programos/individualiu-ugdymo-programu-ikimokyklinio-amziaus-vaikams-sudarymo-ir/id:2387

http://www.marsc.lt/programos/ikimokyklinio-amziaus-vaiko-individualiu-gebejimu-tobulinimas/id:2388

http://www.marsc.lt/programos/isgirskite-ka-sako-vaikas-ir-kalbekite-taip-kad-jis-jus-girdetu/id:2389

vaiko skatinimas aktyviai veiklai;aktyvus šeimos dalyvavimas.Išklausę programą, pedagogai pasidalins darbo patirtimi, gebės parengti ir sieks įgyvendinti individualias vaikų ugdymo(si) programas. Bendradarbiaudami su ugdytinių tėvais orientuosis į šeimos pedagoginę kultūrą, tėvų siekius, norus, interesus bei tėvų edukacines nuostatas dėl bendradarbiavimo su ugdymo institucija.


VAIKŲ KŪRYBINIAI ATRADIMAI PRIE ŠVIESOS STALO

Programos anotacija Pagal Reggio Emiliją sistemą, vaiko intelektualiniai gebėjimai turi būti ugdomi plėtojant jo išraišką, pažįstant simbolius, turtinant etikos, logikos ir vaizdinių „kalbas“. Todėl pedagogų misija – sukurti saviraišką ir pažinimą skatinančią aplinką, stebėti individualias vaiko galimybes bei kaupti jo patirtį. Daugelyje Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų praktinėje veikloje pradėti taikyti šios ugdymo sistemos elementai. Pastaruoju metu seminaruose, konferencijose aptarta vaikų kūrybinė veikla prie šviesos stalo. Programoje pristatoma ikimokyklinio ugdymo įstaigų patirtis, diegiant Reggio Emilia ugdymo sistemos elementus. Programa suteiks ikimokyklinių įstaigų pedagogams naujų teorinių žinių, praktinių gebėjimų ir įgūdžių, kaip kurti aplinką, organizuoti vaikų veiklas prie šviesos stalo, plėtojant ugdytinių meninę, socialinę, pažinimo, kalbos bei sveikatos saugojimo kompetencijas.


KŪRYBINĖS IDĖJOS ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GRUPĖJE

Programos anotacija Žmogaus kūrybingumo prigimtį galima stebėti nuo ankstyvųjų jo gyvenimo dienų. Piešimo, tapymo, žaidimo metu vaikas turi galimybę išreikšti tai, kas jam svarbiausia. Jis vartoja įvairias raiškos priemones, kad apibendrintų ir „išsakytų“ savo patyrimą. Taip lavėja kūrybingumas, pažinimas, gebėjimas stebėti, analizuoti. Kūrybinio proceso metu vaikas atsipalaiduoja, procesas sukelia teigiamas emocijas. Vaikystės meninė saviraiška, piešimas – tai prigimtiniai pasaulio pažinimo būdai.Pedagogams nuolat kyla klausimų kaip organizuoti meninę veiklą, kuri būtų nukreipta į kūrybinį procesą, o ne į galutinį rezultatą, kaip ugdyti mažų vaikų kūrybiškumą, kurti vaiko kūrybiškumą skatinančią aplinką, ugdyti tėvų ir pačių pedagogų kūrybiškumą, mokytis suprasti mažuosius.


POZITYVIOS TĖVYSTĖS SKATINIMO GALIMYBĖS BENDRADARBIAUJANT SU MAŽŲ VAIKŲ TĖVAIS

Programos anotacija Pedagogai nuolat ieško formų ir būdų kaip padėti tėvams sąmoningai ugdyti vaikus savo pavyzdžiu, sumažinti įtampą ir stresą auklėjant vaikus, suteikti tėvams galimybę pabendrauti tarpusavyje, mokytis iš kitų šeimų. Daugumai tėvų trūksta esminių žinių ar gebėjimų auginant vaikus. Galbūt jie turi žinių ir gebėjimų, tačiau jiems sunku nuosekliai šias žinias ir gebėjimus taikyti. Vaiko poreikių ir elgesio supratimas padeda tėvams sėkmingai jiems atliepti, įgyti reikalingus įgūdžius, padedančius ne tik reguliuoti vaiko elgesį, bet ir kurti ilgalaikius tarpusavio pagarba paremtus santykius.Šio seminaro metu aptarsime kaip siekiant poveikio vaikų elgesiui, naudoti efektyvius ir pagarbius vaikų auklėjimo būdus. Pateiksime video medžiagą, praktinių pavyzdžių ir rekomendacijų pedagogams, kaip paskatinti tėvus įgyti pozityvios tėvystės žinių ir gebėjimų.

http://www.marsc.lt/programos/pozityvios-tevystes-skatinimo-galimybes-bendradarbiaujant-su-mazu-vaik/id:2384

http://www.marsc.lt/programos/pozityvios-tevystes-skatinimo-galimybes-bendradarbiaujant-su-mazu-vaik/id:2384

http://www.marsc.lt/programos/kurybines-idejos-ankstyvojo-amziaus-vaiku-grupeje/id:2385

http://www.marsc.lt/programos/vaiku-kurybiniai-atradimai-prie-sviesos-stalo/id:2386


REGGIO EMILIA METODO ELEMENTŲ DIEGIMAS

Programos anotacija Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų mokytojai 2008 metais lankėsi Italijos Reggio Emilia miestelyje ir susipažino su Reggio Emilia ugdymo sistema ir jos taikymo galimybėmis. Daugelyje miesto įstaigų praktinėje veikloje pradėti taikyti šios ugdymo sistemos elementai. Pastaruoju metu seminaruose, konferencijose aptarti vaikų kūrybiniai atradimai, projektinės veiklos, kūrybinė veikla prie šviesos stalo. Programoje pristatoma ikimokyklinio ugdymo įstaigų patirtis, diegiant Reggio Emilia ugdymo sistemos elementus. Programa suteiks ikimokyklinių įstaigų pedagogams naujų teorinių žinių, praktinių gebėjimų ir įgūdžių, kaip praplėsti ir atnaujinti ikimokyklinio ugdymo turinį taikant Reggio Emilia metodo elementus.


ALTERNATYVAUS UGDYMO METODŲ ĮVAIROVĖ IR JŲ PRITAIKYMO GALIMYBĖS IKIMOKYKLINĖJE UGDYMO ĮSTAIGOJE

Programos anotacija Šiandien Lietuvoje yra ne viena alternatyva tradicinį ugdymą siūlančioms ikimokyklinėms įstaigoms. Šios alternatyvos praplečia ir pagilina tradicinį ugdymą. Tarpusavyje šios ugdymo alternatyvos skiriasi ne tik ugdymo filosofijomis, bet ir ugdymo tikslais, vertybėmis, požiūriu į vaiką bei ugdymo proceso organizavimu. Jose įtvirtintas ugdymas atitinka bendruosius ugdymo tikslus, tačiau šiems tikslams pasiekti naudojami kitokie metodai, formos, turinys.Siekiant sudaryti sąlygas, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai įgytų svarbius gebėjimus, kompetencijas bei prielaidas sėkmingai ugdytis mokykloje, siūloma ikimokyklinių įstaigų vadovus, pedagogus supažindinti su alternatyvaus ugdymo būdais, paskirtimi bei galimybėmis juos įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.


ĮPRASTOS IR SUTRIKUSIOS RAIDOS VAIKŲ MENINĖS, KALBĖJIMO IR KALBOS SAVIRAIŠKOS PLĖTOJIMAS TARPINSTITUCINIU ASPEKTU

Programos anotacija Kūrybinė visuomenė-ateities garantas, išeitis iš globalizacijos problemų. Šiandieninė vaikystės samprata ir ugdymas grindžiamas pedagoginio darbo formų tobulinimu, jų įvairove, kūrybiškumu ir tarpusavio sąveikos kontekstais, kai visi sąveikos dalyviai - lygiaverčiai partneriai. Viena iš pedagoginio darbo formų - aktyviųjų metodų (tarp jų ir projektų) taikymas. Saviraiškos plėtra priklauso nuo aktyvumo skatinimo būdų šeimoje ir darželyje. Epizodinė šeimos ir darželio sąveika jau nebeatitinka naujų ugdymo(si) reikalavimų (vis dar skiriasi tėvų ir pedagogų požiūris į vaiko ugdymo paslaugos kokybę (tėvai orientuojasi daugiau į pasyvų paslaugos vartotojo tipą, deleguodami visą atsakomybę ugdymo įstaigai). Skirtinga sutrikimų struktūra kelia specifinius sutrikusios raidos vaikų ugdymo reikalavimus ir lemia skirtingas bendravimo gebėjimų galimybes bei skirtingų metodų taikymą. Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai nevienodi: nuo visiško negalėjimo bendrauti iki iš dalies apsunkintos komunikacijos. Lokomocijos (judėjimo) sutrikimai trukdo vaikų saviraiškai, nes ribotas gebėjimas atlikti judesius, keičiant kūno padėtį erdvėje. Tokiais atvejais meninė raiška yra komunikacijos priemonė, kuri skatina ir stimuliuoja vystymąsi. Seminaro dalyviai bus supažindinti kaip šis tarpinstitucinis projekto metodas padeda formuoti įvairesnį ugdymo procesą, kuriant bendrą ugdymo paslaugos kokybę, suteikia platesnes bendravimo, kalbėjimo, kalbos ir saviraiškos galimybes kiekvienam įvairių poreikių, skirtingų

http://www.marsc.lt/programos/iprastos-ir-sutrikusios-raidos-vaiku-menines-kalbejimo-ir-kalbos-savir/id:2380

http://www.marsc.lt/programos/iprastos-ir-sutrikusios-raidos-vaiku-menines-kalbejimo-ir-kalbos-savir/id:2380

http://www.marsc.lt/programos/alternatyvaus-ugdymo-metodu-ivairove-ir-ju-pritaikymo-galimybes-ikimok/id:2382

http://www.marsc.lt/programos/alternatyvaus-ugdymo-metodu-ivairove-ir-ju-pritaikymo-galimybes-ikimok/id:2382

http://www.marsc.lt/programos/reggio-emilia-metodo-elementu-diegimas/id:2383

gebėjimų vaikui, skirtingo charakterio tėvams, o pedagogus skatina dirbti kūrybiškai, eksperimentuojant ir atrandant, kad kiekvienas patirtų sėkmę, išgyventų kūrybinį pasitenkinimą.Tiek pedagogams, tiek vaikams ši projektinė veikla - kūrybinės raiškos modeliavimo būdas, siekiant bendradarbiavimo. Pateiktos rekomendacijos, projektinio darbo metodika gali būti taikomi kitose ugdymo įstaigose. Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai gali pasinaudoti šia metodine patirtimi.


vaiko sudominimas veikla archyvas/2015... · web viewikimokyklinis ir prieŠmokyklinis matematinis...

Documents