miwis problemebtan dakavsirebuli konfliqtebi gardabnisa da ... · eweodnen usualod...
TRANSCRIPT
teqnikuri TanamSromlobis germanuli organizacia
mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis kavkasiuri instituti (Tbilisi)
qvemo qarTlSi kulturaTa Soris TanamSromlobis kavSiri xidis (gardabani)
da saqarTveloSi azerbaijanel qalTa kavSiris (marneuli)
TanamonawileobiT
miwis problemebTan dakavSirebuli konfliqtebi
gardabnisa da marneulis raionebSi
analitikuri angariSi
Tbilisi-marneuli-gardabani
2006
Sinaarsi
problemis istoria: Sesavali 3
miwis reforma saqarTveloSi da umciresobebiT dasaxlebuli
sasazRvro zolebi 5
miwis ganawilebis procesebi gardabnisa da marneulis raionebSi 8
problemis ekonomikuri da politikuri ganzomilebani 13
miwis gadanawilebis axali midgomebi: meqanizmebi da gamowvevebi 16
dainteresebul pirTa reaqcia 19
daskvnebi da rekomendaciebi 23
2
problemis istoria: Sesavali
winamdebare angariSis mizania gaanalizos konfliqti, romelic
SesaZloa miwis ganawilebidan warmodges marneulisa da gardabanis
raionebSi. aRniSnuli raionebi qvemo qarTlis regionSi Sedis da
mdebareobs saqarTvelos dedaqalaq TbilisTan axlos, kerZod, mis
aRmosavleTiT da samxreT-aRmosavleTiT. gardabanis raioni esazRvreba
azerbaijans, marneulis raioni ki _ azerbaijans da somxeTs.
marneulis raioni saqarTvelos mxridan gadis wiTel xidze, sadac
ikveTeba samxreT kavkasiis sami saxelmwifos sazRvrebi.
orive raioni, upiratesad, agrarulia. metwilad mohyavT
bostneuli; maT Soris kartofils mniSvnelovani adgili ukavia. Tumca
ar gagvaCnia zusti monacemebi calkeul raionebze, magram cnobilia,
rom 2000 wels qvemo qarTlis regionSi 126000 tona kartofili
moiyvanes, rac Seadgens saqarTveloSi mTeli kartofilis mosavlis
41,8%-s. imave wels regionSi aiRes qveyanaSi miRebuli bostneulis
mosavlis 25,4%.
didia mesaqonleobis wilic regionis ekonomikaSi. saqonlis
suladoba qvemo qarTlis regionSi qveynis saqonlis suladobis 11%-ia.
gardabnisa da marneulis raionebi saqonlis mTavari mwarmoeblebi
arian regionSi.
mrewveloba nakleb aris ganviTarebuli. metic, rac aris, isic
daRmavlobas ganicdis; 2002 wels gardabanis raionSi warmoebis
mTlianma moculobam wina wlis analogiuri maCveneblis 41,3% Seadgina,
marneulis raionSi ki _ 23,2% (imave periodSi saqarTveloSi
ekonomikuri aqtivoba 7%-iT gaizarda). erTaderTi gamonaklisi, rac
metnaklebad cvlis gardaban-marneulis agrarul saxes, gardabnis
Tboeleqtrosadguria, romelic gamoimuSavebs saqarTvelos
eleqtroenergiis ZiriTad nawils. bevri qarTvelisTvis gardabani
TboeleqtrosadgurTan aris asocirebuli, Tumca, dasaqmebulobis
TvalsazrisiT, eleqtrosaguris mniSvneloba Sesustda. rogorc
adastureben respondentebi (gardabnis sakrebulos mdivani m. joxaZe),
ramdenime blokis daxurvisa da privatizaciis Semdeg
3
Tboeleqtrosadguris TamanSromelTa raodenoba 1800-idan daaxloebiT
200-amde Semcirda. dRemde energosistema saqarTveloSi Rrma kriziss
ganicdida, denis ganawilebis kompaniebi ver axerxebdnen moxmarebuli
energiis safasuris akrefas, ris gamoc SemorCenili TanamSromlebic
Tveebis manZilze ver iRebdnen xelfass. bolo or wels mniSvnelovani
reformebi gatarda energosistemaSi, gaumjobesda rogorc energiis
warmoeba, ise misi moxmarebis safasuris mokrefa, ramac gardabnis
TboeleqtrosadgurSi muSaoba kvlav ufro sasurveli gaxada.
da mainc, orive raionis mosaxleTa umetesobis saarsebo wyaro
soflis meurneobaa. amitom miwis sakuTrebisa da misi ganawilebis
reformis sakiTxi udides mniSvnelobas iZens. am sakiTxTan
dakavSirebiT SeSfoTebas iwvevs ramdenime garemoeba: 1. sakanonmdeblo
problemebi, rac dakavSirebulia im faqtTan, rom kanoni adgens
saqarTveloSi miwis privatizaciis CarCoebs da arsebobs
gansakuTrebuli SezRudvebi sasazRvro regionebisaTvis, rogorebicaa
gardabani da marneuli; 2. miwis ganawilebis sakiTxi, rac ukavSirdeba
im faqts, rom miwis didi nawili xelSi aqvs Cagdebuli mosaxleobis
mcire nawils da glexebis umetesoba iZulebulia, maTgan iqiraos
miwis nakveTi. 3. problemebi, romlebic dakavSirebulia produqciis
gasaRebasTan: bazris Zieba gazrdili konkurenciis, cudi sagzao
infrastruqturisa da gaZvirebuli transportirebis pirobebSi.
winamdebare angariSi ganixilavs aRniSnul wuxilebs da
SeSfoTebas adgilobriv dainteresebul pirTa poziciidan,
gaaanalizebs amasTan dakavSirebul konfliqtis sakiTxebs da
ganixilavs maTi mogvarebis gzebs. angariSi emyareba kvlevas, romelic
awarmova teqnikuri TanamSromlobis germanulma organizaciam da
mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis kavkasiurma institutma _
qarTulma sajaro politikis kvleviTma centrma. kvlevaSi agreTve
monawileobdnen kulturaTa Soris TanamSromlobis kavSiri qvemo
qarTlSi da saqarTvelos azerbaijanel qalTa kavSiri _ ori
adgilobrivi organizacia, romlebic ganlagebulia Ggardabansa da
marneulSi. Tavdapirveli kvleva Catarda 2003 wlis zafxulSi. man
moicva dainteresebul pirTa Sexvedra adgilobriv doneze, amas mohyva
4
CaRrmavebuli interviuebis seria, fokus-jgufebSi diskusiebi, mediis
analizi, adgilze gamoTqmul SexedulebaTa raodenobrivi Seswavla.
2005 wels ukve vardebis revoluciis Semdeg, analizi ganaxlebul iqna
axal dainteresebul pirTa SexvedrebiTa da CaRrmavebuli
interviuebiT adgilobriv eqspertebTan. angariSSi gaTvaliswinebulia
agreTve adgilobriv dainteresebul pirTa SeniSvnebi da
rekomendaciebi aRniSnuli angariSis samuSao versiis mimarT.
miwis reforma saqarTveloSi da umciresobiT dasaxlebuli sasazRvro
zonebi
sabWoTa periodSi didi nawili sasoflo-sameurneo
holdingebisa, e. w. koleqtiuri meurneobebisa da sabWoTa meurneobebis
saxiT pirdapir Tu arapirdapir eqvemdebareboda saxelmwifos
kontrols. glexebs SeeZloT individualurad mxolod mcire
sakarmidamo nakveTebiT esargeblaT, Tumca am patara miwis nakveTebis
mosavlianoba gacilebiT maRali iyo, vidre mTavrobas
daqvemdebarebuli meurneobebisa. nayofieri miwebi, TbilisTan
siaxlove, agreTve mTeli sabWoTa kavSiris bazarze xelmisawvdomoba,
dabali satransporto xarjebi gardabnisa da marneulis
macxovreblebs, ise rogorc saqarTvelos sxva regionebis bevr
mosaxles, saSualebas aZlevda, kargad ecxovra, yovel SemTxvevaSi,
sabWoTa standartebis mixedviT.
kolmeurneobebi da sabWoTa meurneobebi komunistur sistemasTan
erTad iSleboda. moyolebuli 1992 wlidan didi, mTavrobis kontrols
daqvemdebarebuli meurneobebi TandaTan iSleboda, xdeboda miwis
privatizacia an miwa urigdeboda kerZo pirebsa da organizaciebs.
Teoriulad, SeiZleba kacma ifiqros, rom am process soflis
mosaxleobis cxovrebis done unda aemaRlebina: kerZo piris xelSi
miwis nakveTs meti produqtiuloba unda hqonoda. sinamdvileSi, Sedegi
sapirispiro aRmoCnda. upirvelesad, sabWoeTis uzarmazari bazari
Znelad misawvdomi Seiqna mravalgzis gazrdili satransporto
xarjebisa da politikuri arastabilobis gamo. qveyanaSi Seqmnili
zogadi ekonomikuri krizisis gamo (msgavsad yofili sabWoTa kavSiris
5
respublikebisa) qalaqis mosaxleobis msyidvelobiTi unari
sagrZnoblad daeca. marTalia, saerTaSoriso sazRvrebi gaixsna, magram
sustad ganviTarebuli saqarTvelos soflis meurneobis konkurentebi
winwasuli Turqi fermerebi aRmoCndnen, romlTac SeeZloT bazarze
igive produqcia ufro iafad gamoetanaT. soflis mosaxleoba miCveuli
iyo saxelmwifos mxridan patronaJs, iqneboda es TesliTa da sasuqiT
momarageba, Tu sameurneo teqnikiT aRWurva. maT gauWirdaT “veluri
kapitalizmis” pirobebSi mxolod sakuTar Tavze dayrdnobiT
meurneobis gaZRola. sajaro infrastruqtura (gzebi, sairigacio
arxebi da a. S.) moiSala. agrokulturaSi ufro produqtiuli
meTodebis danergvam saqarTvelos soflis mosaxleobis didi nawili
ekonomikurad zedmetad aqcia. Tavis mxriv, mrewvelobac Rrma kriziss
ganicdida da ar SeeZlo daesaqmebina es adamianebi.
yovelive aman soflis mosaxleobis cxovrebis done sagrZnoblad
dasca 1990-ian wlebis dasawyisSi. gardabnisa da marneulis soflis
mkvidrnic iziareben qveynis saerTo viTarebas, magram amave dros
ikveTeba am regionisTvis specifikuri momentebi, rac dakavSirebulia
miwis privatizaciasa da ganawilebasTan.
miwis privatizaciis sakiTxi saqarTveloSi (iseve rogorc bevr
post-sabWoTa qveyanaSi) politikurad winaaRmdegobrivi aRmoCnda.
sabazro reformebze orientirebuli politikuri jgufebi miwaze
kerZo sakuTrebas ganixilavdnen rogorc reformebis sakvanZo
elements; konservatorebi gansakuTrebulad win aRudgnen amgvar
midgomas, radgan miaCndaT, rom miwis sakuTreba ewinaaRmdegeba
erovnul interesebs. miwis kerZo sakuTrebaSi gadacemis oponentTa
erT-erTi mTavari argumenti Tavisi bunebiT eTno-nacionalisturi iyo.
maTi azriT, polieTnikur qveyanaSi, sadac erovnuli umciresobebi
Tavmoyrilni arian sasazRvro raionebSi, miwaze yidva-gayidvis
uflebis daSveba strategiul safrTxes uqmnis saxelmwifos
teritoriul mTlianobas. maT mxedvelobaSi hqondaT qvemo qarTlis
regioni misi azerbaijanuli mosaxleobiT (aq ganxiluli raionebis
CaTvliT) da samcxe-javaxeTis mxare, sadac eTnikurad somxuri
mosaxleobaa koncentrirebuli. orive SemTxvevaSi, eTnikuri
6
umciresobebiT kompaqturad dasaxlebuli regionebi esazRvreba maT
“eTnikur samSobloebs”, anu azerbaijans da somxeTs, rac _ yovel
SemTxvevaSi, teritoriulad mainc _ eTno-demografiul winapirobas
uqmnis iredentistul moZraobebs.
miwis reforma saqrTveloSi pirvelad 1992 wels daiwyo axali
kanonis miRebiT sasoflo-sameurneo miwebis sakuTrebis Sesaxeb,
romelic miwis kerZo sakuTrebaSi gadasvlis saSualebas iZleoda. igi
cnobda miwis sakuTrebis or formas: kerZosa da saxelmwifos.
praqtikulad, saxelmwifo sakuTreba niSnavda imas, rom miwaze
kontrols axorcielebda gamgeoba _ adgilobrivi administraciuli
erTeuli, romelsac centri akontrolebs. mas SeeZlo miwa kerZo
sakuTrebaSi gadaeca an garkveuli pirobebis safuZvelze ijariT
gaeca.
miwaze sakuTrebis kontrolis mizniT Seiqmna miwis registraciis
saagento. miwaze kontroli srulyofilia, Tu sakuTrebis uflebebi
daregistrirebulia. es ki gulixmobs, rom TiToeul mesakuTres aqvs
ufleba sakuTari miwis nakveTi gasces ijariT, gaaCuqos, gaasxvisos,
daagiraos da a. S. es yovelive unda dadasturdes saregistracio
procedurebiT.
miwis reforma potenciur miwis mesakuTreebs sam kategoriad
yofda da gansazRvravda maTTvis miwis sxvadasva kvotas. pirvel
kategoriaSi moxvdnen is pirebi, romlebic uSualod iyvnen
dakavebulni soflis meurneobiT; maT SexvdaT didi nakveTebi. meore
kategoriaSi moxdvnen soflis is macxovreblebi, romlebic ar
eweodnen uSualod sasoflo-sameurneo saqmianobas, mesame kategoria
moicavda qalaqad mcxovreb mosaxleobas (0,16 ha). kanonis mixedviT
miwis yovel mesakuTres unda gadaexada miwis gadasaxadi. Tumca, post-
SevardnaZiseuli mTavrobis axali SesworebebiT miwis is mesakuTreebi,
romlebic flobdnen xuT heqtramde miwas, ganTavisufldnen miwis
gadasaxadisgan.
garda kerZo sakuTrebaSi miwis gadacemisa, kanonma ufleba misca
gamgeobas, ijariT gaeca miwa rogorc kerZo pirebze, ise
organizaciebze xelSekrulebis safuZvelze. saijaro kontraqtiT
7
miwis ijariT gacemis maqsimaluri periodi 49 welia, Tumca gamgeoba
itovebs uflebas, gaauqmos ijaris xelSekruleba xelSekrulebis
pirobebis Seusruleblobis gamo.
saqarTvelos miwis kanonmdeblobisa da miwis privatizaciis
praqtikis yvelaze winaaRmdegobrivi nawili iyo ocdaerTkilometriani
sasazRvro zonis SemoReba, romlis farglebSi miwis privatizacia
ikrZaleboda. am gadawyvetilebas amarTlebdnen qveynis usafrTxoebiT,
magram gadawyvetilebiT aSkarad ukmayofilo darCnen sasazRvro
zonaSi mcxovrebi soflis meurneobiT dakavebuli eTnikuri
umciresobebi. am zonaSi adgilobriv mkvidrebze mxolod mcire
sakarmidamo nakveTebi ganawilda, xolo gardabnisa da marneulis
raionebSi miwis didi nawili Tavdacvis saministros kontrols
daeqvemdebara. adgilobriv xelisufalT aseve SeeZloT miwis ijariT
gacema. axalma mTavrobam, romelic movida vardebis revoluciis
Semdeg, gaauqma SezRudvebi miwis sakuTrebaze sasazRvro zonaSi,
magram usamarTlobis grZnoba miwis ganawilebasTan dakavSirebiT, ar
gamqrala eTnikur azerbaijanelebs Soris.
miwis ganawilebis procesi gardabansa da marneulSi
kvlevam aCvena, rom adgilobrivi mosaxleoba regionSi zogadad
ukmayofiloa miwis ganawilebis procesiT. gamoiTqmis sxvadasxvagvari
wuxili am sakiTxis irgvliv. erTi isaa, rom procesi sakmaod
gamWvirvale ar iyo da adgilobrivma mosaxleobam bevri araferi
icoda im wesebis Sesxeb, romelTa mixedviTac miwebi nawildeboda.
garda amisa, xelisufleba Seecada, SesaZlo pretedentebs ver
moexerebinaT maTTvis saWiro iformaciis mopoveba. rogorc erT-erTma
respondentma daiCivla, SeuZlebeli iyo gamgeobaSi miwasTan
dakavSirebiT informaciis mopoveba. gardabanSi Catarebuli fokus-
jgufebSi monawileTa TqmiT: “raionis yoveli meTauri fiqrobs, rom is
aris am miwis mesakuTre.... maT sakuTari Tavi miaCniaT yovlisSemZled...
isini hyidian miwas, rogorc Tavad surT.”
8
formalurad miwis ganawilebis meqanizmi aseTi iyo: adgilobrivi
xelisufleba gamoacxadebda konkurss adgilobrivi presis
saSualebiT; ganmcxadebeli, romelsac hqonda survili miwis ijariT
aRebisa, warmoadgenda biznes-gegmas da sxva saWiro dokumentebs
daluqul konvertSi. SerCeva xdeboda miwis komisiis mier, romlis
rekomendaciebic ganixileboda raionis gamgeobaSi, romelic iRebda
saboloo gadawyvetilebas. Tumca, adgilobrivi respondentebis TqmiT,
sinamdvileSi, gadawyvetilebebis miReba xdeboda qrTamebis, naTesauri
kavSirebis an centridan miTiTebaTa safuZvelze. Tanaxmad erTi
gardabneli respondentisa, gancxadebebi qveyndeboda adgilobriv
gazeT “gardabanSi” or enaze (qarTulad da azerbaijanulad), magram
gazeTis gamosvla imdenad igvianebda, rom gamosvlis dRisTvis miwis
ijaris sakiTxi ukve gadawyvetili iyo. metic, gazeTis gavrcelebac
arakeTilsindisierad xdeboda. soflebSi gazeTi saxelisuflo
struqturebis (aseTia soflis sakrebulo) mier vrceldeboda.
gamgeblebisa an soflis sakrebulos Tavmjdomareebi ar anawilebdnen
gazeTs macxovreblebs Soris. roca moqalaqeebi dagvianebiT
movidodnen CivilebiT, maT aCvenebdnen gazeTs da miuTiTebdnen
gamoqveynebul gancxadebaze. xandaxan qarTuli versia ar Seesabameboda
azerbaijanulad dabeWdil versias.
sabolood, miwa ijariT gaica firmebze da kerZo pirebze,
ZiriTadad, didi nakveTebis saxiT. aman bevri fermeri miwis gareSe
datova. adgilobriv macxovreblebs gansakuTrebiT aRaSfoTebdaT, rom
ijaris ufleba eZleodaT “ucxoebs”, anu im pirebsa da kompaniebs,
romlebic ar iyvnen regionis mkvidrni. es ukanasknelni, rogorc wesi,
miwas Semdeg qveijariT gascemdnen adgilobriv glexebze (bunebrivia,
ufro Zvirad _ heqtars as amerikul dolarad) sityvieri SeTanxmebis
safuZvelze, raime formaluri kontraqtis gareSe. zogierTi fermeri
miwas qveijariT iRebs ramdenime Suamavalis saSualebiT. garkveul
SemTxvevebSi msxvili mesakuTreebi miwas qveijariT ar gascemen, magram
qiraoben adgilobriv glexebs dRiur muSebad. produqciis gasaReba
metwilad xdeba ruseTSi did partiebad regionSi Camosuli
9
Suamavlebis meSveobiT. produqciis nawili mcire partiebad iyideba
saqarTvelosa da somxeTis bazrebze.
aseTi mdgomareoba iwvevs adgilobrivi mosaxleobis mwvave
protests (gansakuTrebiT, azerbaijanel mosaxleobaSi). upirveles
yovlisa, protests iwvevs is faqti, rom miwis didi nawili ekuTvnis
centralur da adgilobriv xelisuflebasTan dakavSirebuli pirebs,
romlebic “ucxoni” arian regionisaTvis. marneulis fokus-jgufis
erTi respondentis sityvebiT: “ozurgeTidan Camovida qali da aiRo 300
heqtari miwa, man isic ki ar icis, sad aris misi miwa; is aq Camodis
yovel gazafxulze, idebs fuls jibeSi da midis, adgilobriv
biujetSi erTi TeTric ki ar Seaqvs.” rogorc respondentebma
miuTiTes interviuSi: “fermerebis umetesoba flobs mxolod erT an
erT-naxevar heqtar sakarmidamo nakveTebs, zogierTebs esec ki ar
gaaCniaT, maSin, roca msxvili mesakuTreebi akontroleben 400-500
heqtramde miwas.”
garda amisa, axali Camosuli moijareebi ar ixdian saSemosavlo
gadasaxads da Zalze xSirad saijaro gadasaxadsac. amitom, araferi
Sedis adgilobrivi soflis biujetSi. respondentebi adgilobrivi
biujetebis simwires ukavSireben sazogado infrsatruqturis – gzebi,
kanalizaciis sistema da a. S. _ moSlas.
miwis ganawilebasTan dakavSirebuli konfliqtebi da aqedan
warmomdgari ukmayofilebac socialur-ekonomikuri xasiaTisaa.
SeiZleba is klasobriv konfliqtadac warmovadginoT. tranzituli
ekonomikis pirobebSi Zneli warmosadgenia, rom koleqtiuri
sakuTrebis gauqmebas soflad ekonomikuri stratifikacia ar gamoewvia.
da mainc, yvela xedavs usamarTlobas imaSi, rom miwis didi nawili
aRmoCnda msxvili meijareebis xelSi, romlebmac miiRes kontraqtebi
qrTamebis, naTesauri da nacnob-megobruli kavSirebis wyalobiT
adgilobriv xelisuflebasTan an kavSirebiT Tbilisis maRal
eSelonebTan. amiT adgilobrivi mosaxleobis didi nawili
qvemoijareebad an dRiur muSebad iqca. adgilobrivi xelisufleba
miwaze ijaris gacemis procesze kontrols iyenebda, erTi mxriv,
10
rogorc gamoZalvis iaraRs, xolo meore mxriv, rogorc politikuri
gavlenis saSualebas.
gardabnisa da marneulis mosaxleoba multieTnikuria, amitom
miwis ganawilebis sirTuleebma SeiZleba eTno-politikuri
Seferilobac miiRos. azerbaijaneli respondentebi amtkiceben, rom,
maSinac ki, roca miwa ijariT gaica adgilobriv macxovreblebze,
upiratesoba eTnikur qarTvelebs mieniWaT. “ucxoebi”, rogorc wesi,
arian qarTvelebi, romlebic, maTi warmodgeniT, am sistemiT mogebulni
arin adgilobrivi azerbaijaneli mosaxleobis xarjze.
kvlevam ar mogvca rame konkretuli informacia e. w. “ucxoebis”
Sesaxeb: isini idumalebis burusiT arian moculni. igulisxmeba, rom es
is adamianebi arian, vinc dakavSirebulia adgilobriv an centralur
xelisuflebasTan da hqondaT erTob Zlieri interesi, SeenarCunebinaT
status-kvo da ar daekargaT kontroli miwaze. amis safrTxe iqneboda
im SemTxvevaSi, Tu mTavroba daTmobaze wavidoda adgilobriv
azerbaijanul mosaxleobasan an mTliand qveyanaSi xelisuflebis
b
y
u
m
d
m
arsebuli mdgomareoba adgilobrivi macxovreblebis ukmayofilebas,
sul mcire, ori sakiTxis gamo iwvevda. qveijaris didi fasi
mniSvnelovnad amcirebda soflis meurneobis momgebianobas. magram
emociuri protesti usamarTlobis grZnobiTac iyo gamowveuli.
azerbaijanuli Temis warmomadgenelTa azriT, miwis ganawilebis
aseTi proceduris mizezi is iyo, rom saqarTvelos mTavrobas ar
undoda maTze miwis gadacema, radgan isini eTnikuri azerbaijanelebi
arian. aman gamoiwvia diskriminaciisa da gaucxoebis grZnoba.
alansi Seicvleboda.
raodenobrivma kvlevam daadastura, rom isini, vinc cxovrobs
ofil ocdaerTkilometrian sasazRvro zonaSi, gamoxataven met
kmayofilebas miwis ganawilebis gamo, vidre im soflebis
acxovreblebi, romlebic ar moxvdnen am zonaSi, Tumca gansaxvaveba
idi ar aris. pasuxebi kiTxvaze _ rogor mimdinareobda/mimdinareobs
iwis ganawilebis procesi _ Semdegnairad ganawilda:
11
sasazRvro zonis
soflebi
qalaqi arasasazRvro zonis
soflebi
samarTliani 9,5 8,2 17,0
arasamarTliani 24,3 15,8 18,2
sxva 29,1 18,2 25,1
miWirs pasuxis gacema 37,2 57,9 39,7
gamokiTxvam aCvena, rom azerbaijanelebi qarTvelebTan SedarebiT am
process ufro usamarTlod miiCneven, magram gansxvaveba arc ise didia.
azerbaijanelebi qarTvelebi
samarTliani 12,0 14,8
arasamarTliani 22,0 13,3
sxva 23,4 24,1
miWirs pasuxis gacema 42,7 47,8
protests, pirvel rigSi, gamoxataven imiT, rom gancxadebebiT
mimarTaven xelisuflebas (raionuli administracia, deputatebi). Tu
amgvar meTods Sedegi ar mohyva, SeiZleba mimarTon sajaro aqciebs:
Seikribon soflis an regionuli gamgeobebis win. magram
ukmayofilebis aseTi Ria demonstrireba iSviaTad xdeba. aqaurebi
eridebian problemebis politizacias, radgan fiqroben (da arcTu
umizezod), rom aman SeiZleba gamoiwvios eTnikuri urTierTobebis
daZabva.
konfliqtebis kidev erTi wyaroa damgiravebelsa da mogiravneebs
Soris raime kontraqtisa da formaluri SeTanxmebis ararseboba.
kerZod, konfliqtebi xSirad warmodgeba saijaro gadasaxadebis
odenobasa da ijaris gadaxdis vadasTan dakavSirebiT. magaliTad
SeiZleba Semdegi SemTxveva movitanoT. erT-erTi soflis sakrebulom
gamgeobisgan miiRo 110 heqtari saZovari. sakrebulom daniSna miwaze
pasuximgebeli piri. am samsaxuris sanacvlod aRniSnul pirs unda
mieRo ori heqtari miwa, magram kontraqti am SeTanxmebaze ar
gaformebula. axalma gamgebelma gamoitana gadawyvetileba, rom miwaze
12
pasuxismgebel pirs unda gadaexada heqtarze 250 lari. magram raki am
ukanasknels ar SeeZlo aRniSnuli Tanxis gadaxda, miwa sxvas gadaeca.
am pirovnebam sasamarTloSi saCivari ver Seitana, radgan werlobiTi
dokumenti zemoT naxsenebi SeTanxmebisa ar gaaCnda. zogadad,
qvedamqiraveblebs urCevniaT hqondeT werilobiTi SeTanxmeba, magram
damqiraveblebi uaroben, albaT, imitom, rom sityvebiT manipulirebis
SesaZleblobas kargaven.
problemis ekonomikuri da politikuri aspeqtebi
unda aRiniSnos, rom soflis mosaxleobas saqarTvelos sxva
regionebSi, sadac ar yofila miwis sakuTrebaze ramenairi SezRudva
da arc eTnikuri problemebi, aranaklebi (SeiZleba metic ki)
siZneleebi hqondaT, Tumca nawilobriv sxva Seferilobis. gardabnisa
da marneulis mosaxleobasTan maT aerTianebda saerTo problemebi:
sabWoTa bazris dakargva, gazrdili satransporto xarjebi,
momxmarebelTa dabali msyidvelunarianoba, cudi gzebi, sasoflo-
sameurneo infrsatruqturis (sairigacio sistemebi, sasoflo-sameurneo
manqana-danadgarebi) moSla da ase Semdeg. damatebiTi gamowvevebi
mohyva privatizaciis process: miwis “samarTliani” ganawileba iwves
miwis mcire nakveTebad danawilebas; mcire nakveTi ki ver iqneba
momgebiani. SedarebiT ukeT ganviTarebul agrarul regionebSi,
rogoricaa, magaliTad, kaxeTi, daiwyo miwis meored ganawileba
komerciul safuZvelze; es niSnavs, rom glexebi sakuTar miwis
nakveTebs dabal fasebSi yidian, xSirad im adamianebze, vinc agreTve
“ucxoa” arian regionisaTvis; amis Semdeg miwis axali mesakuTreebi
isev adgilobrivebs qiraoben dRiur muSebad. miwis nayofiereba da
TbilisTan siaxlove, Tundac usamarTlo qveijaris pirobebSi,
marneulisa da gardabanis meurneobebs ufro momgebians xdis
saqarTvelos sxva regionebTan SedarebiT. amrigad, Tumca adgilobrivi
glexebis problemebs aSkarad ekonomikuri safuZveli aqvs,
13
sakanonmdeblo da eTno-politikuri aspeqtebi aucileblad
gasaTvaliswinebelia.
adgilobrivi mosaxleoba da saxelmwifo SeiZleba ganxilul
iqnen rogorc mTavari dapirispirebuli mxareebi, roca saqme miwis
ganawilebas exeba. xalxis ukmayofileba uSualod mimarTulia
xelisufalTa politikis winaaRmdeg: maTi azriT, swored maT ver
moaxerxes miwis ganawilebis samarTliani meqnizmis danergva.
azerbaijanelebs miaCniaT, rom am usamarTlobis motivacia eTnikuri
xasiaTisaa. amaSi mTavari damnaSave ufro xelisuflebaa, vidre
adgilobrivi qarTuli mosaxleoba. da mainc, amgvari viTareba
garkveulad Zabavs eTnikur Temebs Soris urTierTobasac. kerZod,
azerbaijanelebi zogjer adanaSauleben svanur Tems (anu adamianebs,
vinc aq svaneTSi momxdari stiqiuri ubedurebis gamo Camoasaxles)
agresiulobaSi miwisaTvis brZolisas. zogierTi respondentis TqmiT,
isini marto im meTodebs ki ar mimarTaven, romelTac yvela iyenebs
miwis misaRebad (qrTami, piradi kavSirebi), aramed miwis Riad
mitacebasac ar eridiebian. dapirispirebas miwis msxvil moijareebsa
da qvemoijareebs Sorisac SeZleba zogjer eTnikuri Seferiloba
axldes. saqme isaa, rom pirvelni xSirad (Tumca ara yovelTvis)
qarTvelebi arian, qvemoijareni ki _ azerbaijanelebi. garda amisa,
regionis mosaxleobas Soris SesaZlebelia konfliqti miwis
nakveTebis ganawilebis an sarwyavi arxebis Taobaze, magram aseTi
konfliqti iSviaT SemTxvevaSi iZens eTnikuri dapirispirebis saxes.
wina xelisuflebis politika is iyo, rom Tvali daexuWa amgvar
darRvevebze. Tu moijare aRar mouvidodaT TvalSi an sulac am
ukanasknelis miwa dasWirdeboda “saWiro” adamianis dasasaCuqreblad,
moijaris mier xelSekrulebis raimegvar darRvevas Tavisuflad
iyenebdnen mis Sesawyvetad.
SeiZleba iTqvas, rom sakanonmdeblo Tu faqtobrivi bundovaneba
miwis kontrolze xelisuflebas uflebas aZlevda, miwis ganawileba
da misi xelmeored gadanawileba gamoeyenebina rogorc mTavari
resursi. adgilobriv xelisufalT SeeZloT gamoeyenebinaT es resursi
sxvadasxva miznisaTvis: daegrovebinaT qoneba, gaemyarebinaT sakuTari
14
poziciebi maRali Tanamdebobis pirebis moqrTamviT _ maTTvis
Semosavliani miwis kontraqtebis dadebiT _ da amiT emarTaT
adilobrivi politika. am mxriv, mTavar samiznes warmoadgendnen
adgilobrivi araformaluri liderebi, romlebic garkveuli
avtoritetiT sargebloben: maTi politikuri loialoba SeiZleba
eyidaT imiT, rom miwa miecaT ijariT. bunebrivia, miwis ga(da)nawilebis
sakiTxi gansakuTrebiT aqtualuri xdeboda arCevnebis moaxloebisas.
marTalia, kanonis mixedviT miwas soflis sakrebuloebi
anawilebdnen, praqtikulad, am ukanasknelT ar SeeZloT
gadawyvetilebis miReba xelisuflebis zeda doneebis _ raionis an
mxaris administraciebis _ “kurTxevis” gareSe. gansxvaveba
mniSvnelovania, radgan pirvelT adgilobrivad irCevdnen, ukanasknelT
ki centridan niSnavdnen. Tumca adgilobriv liderebs arCevnebSi
gasamarjveblad zeda donis mxardaWera mainc sWirdebaT. soflis
sakrebulos wevrTa naTesavebsa da axloblebs garantirebuli aqvT
privilegiebi miwis ganwilebisas. adgilobriv mkvidrTa gadmocemiT,
raionuli/regionuli administraciebi da adgilobrivi arCeviTi
gamgeblebi Seadgendnen saerTo jaWvs, romlis muSaoba efuZneboda
miwis sferoSi ukanono Semosavlebs. samagierod, soflis gamgeblis
mniSvneloba ganisazRvreboda imiT, Tu ramdenad axerxebda stabilobis
SenarCunebas araformalur liderebTan kontaqtebis saSualebiT.
amitom, soflis gamgebelis kandidaturebis SerCevisas centris an
mxaris administracia cdilobda SeerCia adamianebi, romlebic ara
marto loialurebi iqnebodnen, aramed sofelSi garkveuli avtoriteti
eqnebodaT.
miwis ganawilebis meqanizmebi, SeiZleba gamoeyenebinaT agreTve
ukmayofiloebTan saTanamSromlod. magaliTad SeiZleba dasaxeldes
SemTxveva marneulis raionSi. erT-erTi gavleniani azerbaijaneli
pirovneba, romelic xSirad Riad akritikebda xelisuflebis
politikas miwis ganawilebasTan dakavSirebiT, daniSnes sajaro
samsaxurSi sapasuxismgeblo Tanamdebobaze. es Tanamdeboba
dakavSirebuli iyo miwis ijaris problemebis regulirebasTan.
aRniSnul pirovnebas mTlianad ar Seucvlia Tavisi kritikuli
15
damokidebuleba, magram misi sityvebiT, is meti gagebiT moekida
problemas da gansxvavebul Suqze dainaxa is obieqturi siZneleebi,
romlebic xelisuflebis winaSe idga.
adgilobrivi respondentebi metwilad kritikulad arian
ganwyobilni xelisufalTa politikis mimarT, magram amave dros
aRiareben, rom Tavadac meti aqtiuroba marTebT samarTlianobis
misaRwevad. magaliTad, gardabnis raionis arasasazRvro soflebis
mkvidrTa TqmiT, umniSvnelovanesi socio-ekonomikuri da politikuri
problemebi warmodgeba “mosaxleobis dabali sazogadoebrivi
aqtivobidan.” miwis ganawilebasTan dakavSirebuli sirTuleebic,
upiratesad, iqidan modis, rom adamianebma ar ician kanonebi. es zogadi
gancxadeba sulac ar niSnavs imas, rom igive respondentebi mzad arian,
TavianTi uflebebi daicvan an kanonis gziT brZola arCion
araformalur an sulac korofciul urTierTobebs.
axali midgomebi miwis gadanawilebis mimarT: meqanizmebi da
gamowvevebi
axali xelisufleba aRiarebs, rom miwis gadanawileba gardabnisa da
marneulis raionebSi arasamarTlianad moxda da sakiTxisadmi axali
midgomaa aucilebeli. am mizniT bevrgan specialuri komisiebi Seiqmna,
romelTac evalebaT Zveli xelSekrulebebi da biznes-gegmebi
gadaamowmon, gaauqmon kontraqtebi, romelTa pirobebi moijaris mier
ar aris daculi, amasTan, ecadon SemoiRon miwis ganawilebis ufro
samarTliani da gamWvirvale procedura.
rogorc wesi, moijareebi SeTanxmebis pirobebs uxeSad
arRvevdnen. rogorc zemoT iTqva, bevri moijare gadasaxads ar ixdida.
garda amisa, biznes-gegma moicavda valdebulebebs, rogor unda
gamoyenebuliyo miwa: magaliTad, ramdeni muSa unda daeqiravebinaT da
rogor daebegraT maTi xelfasi. magram raki, sinamdvileSi, miwa
gadacemuli iyo qveijariT, aravin ixdida xelfasebs da Sesabamisad _
gadasaxads. biznes-gegmaSi SesaZloa miTiTebuli yofiliyo Tesvis
specialuri gegmac.: Tu miwa umaRlesi kategoriisa, bostneulis
16
miwis ganawileba: konkretuli SemTxvevebi
aq moyvanilia respondentTa mier monayoli sxvadasxva SemTxveva;
maTi gadamowmeba am angariSis avtorTa kompetenciaSi ar Sedioda
SemTxveva 1
komisiis gadawyvetilebiT, gauqmda xelSekruleba erTnaxevari ha
miwis ijariT gacemis Sesaxeb gadasaxadebis gadaxdisagan Tavis
aridebis mizeziT. sasamarTlom aRadgina wina moijaris uflebebi.
miuxedavad amisa, konfliqti ar Camcxrala, radgan axalma moijarem
uari Tqva miwis daTmobaze.
SemTxveva 2
miwis erTi da igive nakveTi (farTobiT erTi ha) ijariT or
sxvadasxva adamians gadaeca. arc sakrebulos da arc sasamarTlos
ar surs ganixilos es SemTxveva da konfliqti gadauwyveteli rCeba.
SemTxveva 3
gadasaxadebis dagvianebiT gadaxdis gamo moijare gadasaxadis
gaxuTmagebiT dajarimda. saqme sasamarTlos gadaeca; man ganaaxla
xelSekruleba, uaryo sajarimo gadasaxadi da respondents
gadasaxadebis ZiriTadi odenobiT gadaxda daavala. miuxedevad
sasamarTlos gadawyvetilebisa, sagadasaxado departamenti
moijares jarimis gadaxdas avalebs.
SemTxveva 4
pirovnebas surs miwis ijariT aReba da akeTebs formalur
ganaxcads amis Taobaze. misi ganacxadi daukmayofeli rCeba
Tavisufali miwis nakveTebis ararsebobis safuZvelze. maZiebeli
miuTiTebs, rom erT-erTi moijare xelSekrulebis pirobebs arRvevs,
magram misi informacia ugulebelyofilia.
SemTxvevaV
komisiam ramdenjerme ganixila xelSekruleba da yovel jerze
sxvadasxva gadwyvetileba miiRo: miwis farTobis Semcireba, sawyisi
pirobebis aRdgena, xelSekrulebaze xelismomwerTa raodenobis
Secvla da a.S. moijare xelSekrulebis pirobebis saboloo
dadgenas iTxovs.
SemTxveva V1
respondentebi Civian, rom miwis didi nakveTi gadaeca Tbilisis
ipodroms, ris gamoc adgilobrivi mkvidrni umiwod darCnen.
pasuxismgebeli moxeleebi pirobas iZlevian moagvaron es problema
da miwa umiwod darCenil adgilobriv mkvidrebs gadascen, magram
gadawyvetilebis miReba usasrulod Wianurdeba.
mosayvanad unda iqnes gamoyenebuli da ara Tivis sawarmoeblad,
magaram xSirad es ukanaskneli ufro momgebiania. is, rom
xelSekrulebebi aseT pirobebs da biznes-gegmebs moicavda, komisiebs
17
saSualebas aZlevda, isini kontraqti gaeuqmebina da miwa axali
konkursisTvis gadaeca.
miwis gadanawilebis procesSi ori saxis komisiaa CarTuli.
specialuri komisiebi Seqmnilia imisaTvis, rom gadaamowmon
xelSekrulebebi: moaxdinon miwis inspeqcia, Seamowmon, ixdis Tu ara
moijare xelSekrulebis pirobebis mixedviT miwis begaras, Tu misdevs
biznes-gegmas, ixdis gadasaxadebs da a. S. am specialuri komisiis
monakvlevis bazaze mudmivi komisia iRebs gadawyvetilebas, gaauqmos
Tu gaagrZelos xelSekruleba. Tu xelSekrulebis gagrZeleba
gadawyda, mudmivmoqmedma komisiam safuZvliani da kargad
dasabuTebuli argumentebi unda warmoadginos.
Semowmebam aCvena, rom bevri moijare ar misdevs xelSekrulebis
da biznes-gegmis pirobebs. tipuria SemTxveva, roca miwa gacemuli iyo
bostneulis mosayvanad, magram gamoyenebul iqna Tivis dasamzadeblad.
komisiis monacemebis safuZvelze gauqmda xelSekrulebebi 770 heqtar
miwaze, romelsac saZovrebad iyenebdnen. sofel jandaraSi daaxloebiT
4000 heqtari gacemuli iyo sam moijareze da xelSekrulebis
sapirispirod mxolod Tivis dasamzadeblad gamoiyeneboda. am
mokvlevamac ramdenime saijaro kontraqtis gauqmeba gamoiwvia.
rogorc erT-erTma raionuli administraciis warmomadgenelma
aRniSna, aravis aqvs iluzia, rom am gziT miwasTan dakavSirebuli
yvela problema mogvardeba. komisiis muSaoba ar aris unaklo da
saWiroebs Semdgom daxvewas meti gamWvirvalobis misaRwevad, miwis
saijaro kontraqtis Semowmebis da kontrolis mudmivmoqmedi
meqanizmis Sesaqmnelad da a. S. axali xelisufleba acxadebs, rom is
Zlier aris mowadinebuli da Seswevs kidec saimiso Zala, rom miwis
samarTliani ganawileba moaxdinos.
gauqmebuli xelSekrulebebis Sedegad gamoTavisuflebuli miwebi
ijariT gaicema tenderis safuZvelze. ganmcxadeblebs, iqnebian isini
iuridiuli pirebi, sainiciativo jgufebi Tu kerZo pirebi, SeuZliaT
warmoadginon biznes-gegmebi da saWiro miwis odenoba moiTxovon. miwa
gadaecema imaT, vinc gadaixdis met ijaras da visi biznes-gegmac ufro
damajerebeli da momgebiani iqneba.
18
cxadia, komisiis muSaobas ar gadauwyvetia miwis ganawilebasTan
dakavSirebuli yvela mtkivneuli problema. piriqiTac ki moxda:
iqaurebis TqmiT, miwis samarTliani ganawileba am axali meqanizmiT
ver xerxdeba, es procesi situacias Zabavs da axal konfliqtebs
iwvevs. erT respondents mohyavs SemTxveva, roca komisiis
gadawyvetilebiT gauqmda xelSekruleba imis safuZvelze, rom moijare
Tavs aridebda begaris gadaxdas. moijarem warmoadgina sabuTebi, rac
adasturebda begaris gadaxdas, magram xelSekruleba mainc ar
ganuaxlebiaT. moijarem sasamarTloSi iCivla. am ukanasknelma
gadawyvetileba moijaris sasargeblod gamoitana, magram ganaCeni ar
aRsrulebula da moijaris uflebebi ar aRudgeniaT. zogi
respondentis SeniSvniT, begaris gadaxdis sabuTebi yovelTvis sando
ar aris. yalbi sabuTebis mopoveba SesaZlebelia qrTamiTa da
nacnobobiT.
aseTi SemTxvevebi mosaxleobaSi imedgacruebas iwvevs. bevri
maTgani skeptikurad uyurebs komisiebis muSaobas, radgan fiqrobs, rom
miwis gadanawileba isev korufciiTa da piradi kavSirebiT moxdeba.
dainteresebul pirTa reaqcia
marneulis raionis sofel kabirkentis mkvidri
zogadad mocemuli analizi miukerZoebla afasebs situacias, romelic
raionSi miwis ganawilebasTan dakavSirebiT arsebobs. magram ismis
kiTxva: vin gamoasworebs Secdomebs, vin daaregulirebs konfliqtebs?
uamravi gasaCivrebuli saqmidan samarTlianad Zalze cotaa
gadawyvetili. biurokratia, korufcia, axlobloba, naTesaoba – ai,
riTi xdeba problemebis “gadaWra” Tu saCivrebis “dakmayofileba”.
usamarTlobis Zirebi sxva erovnebaTa siZulvilidan modis: maT
amcireben da aviwroeben imitom, rom umciresobas warmoadgenen da
qarTuli ar ician. arsebuli konfliqtebi ver mogvardeba, sanam kanoni
ar amuSavebda, sanam wesebsa da kanonebs qarTvelebica da
araqarTvelebic erTnairad ar daemorCilebian.
19
konfliqtis erTaderTi mizezi miwa ar aris. magram, ramdenadac
adgilobrivi mosaxleobisTvis miwaa Semosavlis erTaderTi wyaro, e.w.
“ucxoTaTvis” miwis ijariT gadacema mZafr reaqcias iwvevs.
marneulis raionis sof. qvemo yularis macxovreblebi
unda iTqvas, rom dayofa “Cven” da “ucxoebi” aramarTebulia, radgan
Cven yvela varT saqarTvelos moqalaqeebi. sabWoTa kavSiris daSlis
Semdeg saqarTveloSi mravali reforma gatarda, maT Soris _ miwis
reformac. cdebian isini, vinc fiqrobs, rom eTnikuri samSoblos
mosazRvre zonaSi mWidrod dasaxlebuli eTnikuri umciresobebi
safrTxes warmoadgens. sasicocxlod mniSvnelovania, rom saqarTvelos
yvela moqalaqisTvis Tanabari pirobebi Seiqmnas da konstituciiT
gaTvaliswinebuli uflebebiT yvelam Tanabrad isargeblos.
1996 wlis miwis reforma iTvaliswinebda sasazRvro zonaze
ocdaerTkilometrian SezRudvas; es iyo adamianTa uflebebis
darRvevac da regionis soflis meurneobis ganadgurebis winapirobac.
garkveulma pirebma uzarmazari sasoflo-samurneo teritoriebi
Caigdes xelSi da iwyes maTi aramiznobrivi gamoyeneba; amas ki mohyva
dapirispireba sxvadasxva socialur jgufs Soris. savalalo Sedegebis
Tavidan asacileblad miwis ijariT gadacema Semdegnairad unda
ganxorcieldes:
1. yvela adre dadebuli xelSekruleba gauqmdes;
2. ocderTkilometriani sasazRvro zonis nacvlad SezRudva dawesdes
xuT kilometrze;
3. arsebuli miwis ijariT gacemis ufleba gadaeces soflis
sakrebulos.
4. gauqmdes miwaze gamocxadebuli tenderebi da konkursebi; miwa
gadaeces imas, visac is ekuTvnis, anu glexebs.
gardabnis raionis raionis gamgeobis warmomadgeneli
sanam umuSevrobaa, miwaze kontroli yovelTvis gamoiwvevs konfliqts
rogorc xelisuflebasa da miwis momxmarebels, ise Tavad miwis
momxmarebelTa Soris. regionebSi, sadac miwa da soflis meurneoba
20
Semosavlis mTavari wyaroa, gadamamuSavebeli mrewvelobis aRorZinebas
umniSvnelovanesi roli eniWeba.
konfliqtebi da konfrotacia adgilobriv xelisuflebas da
meijareebs Soris gamowveulia Sida politikuri arastabilurobiT.
marTalia, miwis ganawileba aris konfliqtebis mizezi, magram zogjer
konfliqtebi adgilobrivi xelisuflebis warmomadgenelTa mierac iyo
xelovnurad gamowveuli. araswori iqneba, Tu miwas Tanabrad
daunawileben yvela msurvels. msgavsi principiT mxolod sakarmidamo
makveTebis ganawileba SeiZleba. miwa unda gadanawildes maTze, visac
unari da SesaZlebloba aqvs, is miznobrivad gamoiyenos anu moaxdinos
misi eqspluatacia sasoflo-sameurneo produqciis sawarmoeblad.
dResdReobiT savargulebis mxolod 20% gamoyeneba agrokulturebis
mosayvanad, rac niSnavs, rom danarCen gadanawilebul miwas mxolod
saTived iyeneben; es iZleva maqsimalur mogebas minimaluri
danaxarjebiT. magram Tivis warmoeba anadgurebs miwis nayofierebas,
romlis aRdgenasac sami weli sWirdeba.
gardabnis raionis gamgeobis warmomadgeneli
miwis gadanawileba unda efuZnebodes samarTlianobis an efeqturobis
princips. miwis ganawilebis procesSi arc erTi principi ar yofila
gaTvaliswinebuli. yvelaze Zviri sairigacio nagebobebTan
ganlagebuli nakveTebia, romlebic mxolod erTeulebis xelSia.
imisTvis, rom mogvardes miwasTan dakavSirebuli konfliqtebi,
aucilebelia miwis kanonis gadaxedva da miwis gadanawilebis uflebis
gadacema soflis sakrebuloebisaTvis.
marneulis raionis sof. kirixlos da qvemo yularis macxovreblebi
1990 wlidan sof. kirixlos da qvemo yularis macxovreblebi
moiTxoven miwis gadanawilebas adgilobriv mosaxleobaze. am mizniT
ramdenjerme mimarTes xelisuflebis sxvadasxva eSelonis
21
warmomadgenlebs, maT Soris, prezidentsac, magram uSedegod. rogorc
gairkva, maRali Tanamdebobebis pirebma erTmaneTSi gadainawiles miwa.
marneulis samoqalaqo sazogadoebis warmomadgeli
kargi iqneboda, Tu mocemuli analizi SemogvTavazebda miwasTan
dakavSirebuli problemisa da konfliqtebis mSvidobianad gadaWris
gzebs. pirvel rigSi, sasazRvro zonaze gavrcelebuli
ocdaerTkilometriani SezRudva unda moixsnas, Sesabamisad,
gamoTavisuflebuli miwa kerZo sakuTrebaSi unda gadanawildes. miwis
problemis ignorirebam SeiZleba ufro seriozul konfliqtamde
migviyvanos.
sanam es gakeTebula, miwis ijariT gacema samarTlianobisa da
gamWirvaleobis principebis dacviT unda moxdes. mosazreba, rom miwis
mcire nakveTebad dayofa aramomgebiania, mcdaria. mcire nakveTebis
meSveobiT mosaxleobas eqneba SesaZlebloba daamuSavos miwa piradi
moxmarebisTvis. mcire miwebi fermerTa asociaciis, melioraciis
asociaciisa da sxva kavSirebis Camoyalibebis saSualebasac iZleva.
miwis ganawilebisas upiratesoba unda mieniWos adgilobriv soflis
mosaxleobas.
unda aikrZalos miwis qveijariT gadacema, radgan es ukanaskneli
konfliqtebisa da korufciis mTavari wyaroa. qveijariT miwis
gadacemis SemTxvevaSi iqmneba spekulantTa fena; isini miwas ijariT
gascemen oficialur fasTan SedarebiT gacilebiT ufro Zvirad.
saxelmwifo unda reagirebdes mosaxloebis saCivrebze da
wuxilebze. mosamarTleebis rolic erTob mniSvnelovania, Tumca
dResdReobiT isini mxolod Zalauflebis mqone pirebis davalebebs
asruleben. aseve saWiroa miwaze gadasaxadebis gamartiveba da
liberalizacia.
marneulis raionuli gamgeobis warmomadgeneli
analizi regionSi arsebul realur suraTs aCvenebs, Tumca vardebis
revoluciis Semdeg momxdari cvlilebebic gasaSuqebelia. miwaze
sakuTrebis Sesaxeb kanonis gamosvlis Semdeg miwis ganawileba uamravi
22
darRveviT moxda. maTi gamosworeba axali xelisuflebis mosvlis
Semdeg daiwyo. arsebuli konfliqtebis gadasawyvetad aucilebelia
sasamarTlo Careva. Tumca, samwuxarod, adgilobrivi mosaxleobis
samoqalaqo ganaTlebis done Zalian dabalia, rac glexebs xels
uSlis, miwis reforma samarTlebriv safuZvelze gaiazron. Tavis
mxriv, saxelmwifo enis ucodinarobac aferxebs mosaxleobis
samarTlebriv ganaTlebas, rac sabolood ukmayofilebas iwvevs.
iuristi marneulis raionidan
komunisturi reJimis damxobis Semdeg marneulSi arsebuli miwebi
kolmeurneobebis da sabWoTa meurneobebis xelmZRvanelebma,
saxelmwifo moxeleebma Tu sxva Zalauflebis mqone pirebma miitaces.
adgilobrivma mosaxleobam naTlad ver gaiazra, rom saxelmwifo
qoneba kerZo sakuTrebaSi gadadioda, Tumca es ufro ganaTlebuli
nawilisTvis cxadi iyo.
1996-1997 wlebSi moxda miwis legalizeba e.w. “miwis reformis”
saxeliT. miwasTan dakavSirebuli konfliqtebi xelovnurad iyo
Seqmnili wina xelisuflebis mier. “vardebis revoluciis” Semdeg
adgilobrivi mosaxleoba moeloda, rom mravali problema
gadaiWreboda, magram axlandeli xelisufleba mxolod sakadro
politikiT aris dakavebuli. xelisuflebas awyobs Zveli problemebi
gadauWrelad SeinarCunos, raTa advilad akontrolos situacia.
konfliqtebi, romlebic mocemul analizSia ganxiluli, arasdros
warmomdgara eTnikur an nacionalur niadagze. isini Segnebulad
Seiqmna da maT xelovnurad mieca eTnikuri Seferiloba.
daskvnebi da rekomendaciebi
imis gamo, rom gardabani da marneuli upiratesad sasoflo-sameurneo
raionebia, miwis ganawilebis problema aq udides mniSvnelobas iZens.
amasTan, igi ufo mwvaved dgas aq, vidre saqarTvelos sxva regionebSi.
mizezi amisa isaa, rom wina mTavrobam erovnuli usafrTxoebis mizniT
23
Seqmna garkveuli dabrkolebebi miwis privatizaciasTan dakavSirebiT.
sasazRvro zonaSi miwis privatizaciaze SezRudvebi adgilobrivma
mosaxleobam _ umetesad, eTnikurma azerbaijanelebma _ aRiqva rogorc
diskriminacia eTnikur niadagze. am SezRudvebma Seqmna miwis
ganawilebis bundovani, gaumWvirvale meqnizmebi ijarisa da qveijaris
saxiT, rac mSvenieri niadagi aRmoCnda korufciisa da politikurad
motivirebuli manipuliacisTvis.
vardebis revoluciis Semdeg mosulma axalma mTavrobam
garkveuli nabijebi gadadga situaciis gamosasworeblad. umTavresad,
es gulisxmobda miwis gadanawilebas Zveli saijaro xelSekrulebebis
gauqmebis safuZvelze, rac msxvili moijareebis mier xelSekrulebebis
pirobebis Seusruleblobis motiviT xdeboda. gamokvlevam aCvena, rom
adgilobrivi mosaxleoba skeptikurad uyurebs mTavrobis mcdelobebs
am mimarTulebiT; zog SemTxvevaSi am nabijebma axali konfliqtebi da
daZabulobebic ki gamoiwvia regionSi. vardebis revoluciis Semdeg
adgilobriv mosaxleoba ufro Tamamad da Riad saubrobs am sakiTxze
da aRniSnuli problemis eTnikuri mxaris win wamowevasac naklebad
erideba.
saqarTvelos saxelmwifos marTebs ufro naTeli strategia
SeimuSavos obieqturad rTuli da politikurad uaRresad faqizi
sakiTxis mimarT, rogoricaa miwis sakuTrebis sakiTxi umetesad
eTnikuri azerbaijanelebiT dasaxlebul sasazRvo regionSi. aseTi
strategia SeiZleba Seicavdes Semdeg nabijebs:
• am regionebSi xelovnuri dabrkolebebis moxsna miwis
privatizaciaze; miwis sakuTrebis reJimi unda gaxdes igive, rac
saqarTvelos danarCen regionebSia. es gaaqarwylebs eTnikur
niadagze diskriminaciis gancdas;
• adgilobriv dainteresebul pirebTan CaRrmavebuli dialogis
gamarTva miwis gadanawilebis konkretuli meqanizmebis
SesamuSaveblad; es xels SeuSlida axali konfliqtebisa da
daZabulobis warmoqmnas;
24
• adgilobrivi mosaxleobis codnis gaRrmaveba miwis
mflobelobis samarTlebrivi meqanizmebis da saxelmwifo
politikis zogadi mimarTulebebis Sesaxeb.
25