mokslas ir gyvenimas 2011 m. nr.11-12

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 11-12 1

2011

11-12

Lietuva mini dr. Jono Basanavièiaus160-àsias gimimo metines

2 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 11-12

tomografijaKaip toli nuëjome nuo sukûrimo iki dabar

Kompiuterinë tomografija (KT) – tai tyrimo metodas, leidþiantis pamatyti vidinesorganizmo struktûras naudojant rentgeno spindulius. Kompiuterinë tomografija yratikslesnis tyrimas nei paprasta rentgeno nuotrauka. Vaizdavimas KT yra susijæs suserija pjûviø, taigi turime galimybæ paþiûrëti á vidø pasluoksniui ir gauti trimatá vidausvaizdà. Pagrindinis KT privalumas – jo jautrumas ir didelë skiriamoji geba. Dël toámanoma tiksliai atskirti minkðtuosius audinius (pvz., pilvo organø). Kompiuterinistomografas yra ypaè svarbus onkologijoje, kur su jo pagalba ne tik nustatoma augliolokalizacija, bet rengiami trimaèiai paciento spindulinio gydymo planai.

Dr. Reda ÈERAPAITË-TRUÐINSKIENË1,dr. Diana MEILUTYTË-BARAUSKIENË1,2

1Lietuvos sveikatos mokslø universitetas2Lietuvos energetikos institutas

Truputis istorijos1895 m. atradus rentgeno spindulius,

medicinoje prasidëjo nauja era. Rentge-no spinduliai leido tiesiogiai paþvelgti áþmogaus vidø, þenkliai pagerëjo ávairiø li-gø diagnostika, sukurtas naujas mokslas– rentgenologija. Taèiau rentgenologija ne-iðvengë tam tikrø trûkumø ir apribojimø:gautame vaizde vieni organai uþstodavokitus, be to, nebuvo matomi minkðtieji au-diniai (pvz., pilvo organai, kepenys, kasair kt.). Norint juos pamatyti buvo naudoja-mos specialios kontrastinës medþiagos.Dël to buvo pradëta ieðkoti naujø tyrimometodikø, kurios pagerintø diagnostikà.

Du mokslininkai A.M.Cormackas irG.Hounsfieldas nepriklausomai vienasnuo kito sukûrë naujà tyrimo metodà, ku-ris buvo pavadintas tomografija – tomosreiškia pasluoksniui, grafos – raðau. Vë-liau, suderinus ðá metodà su sparèiai to-bulëjanèiomis kompiuterinëmis technolo-gijomis, jis buvo pavadintas kompiuterinetomografija (KT). 1979 m. ðie du moksli-ninkai uþ kompiuterinës tomografijos su-kûrimà gavo Nobelio medicinos premijà.

Teoriniu KT pradininku laikomas bran-duoliø fizikas Allanas Cormackas, gimæsir dirbæs Pietø Afrikoje. 1963 m. ir 1964m. A. Cormackas paskelbë pirmàsiaspublikacijas, teorinius pagrindus KT te-ma. Taèiau tuo metu jo darbai didesniosusidomëjimo nesulaukë.

G.Hounsfieldui gimë idëja sukurti KT1967 metais. Taèiau ið pradþiø jis net ne-galvojo apie medicinà, o tiesiog turëjo idë-jà „nustatyti, kas yra dëþëje, turint infor-macijà ið ávairiø kampø per jà“. Nepaisant

Godfrey Hounsfieldas – kompiuterinëstomografijos ákûrëjas

ðiø ankstyvø bandymø, medicinoje KT ne-buvo naudojama, kol 1972 m. EMI labo-ratorija iðleido pirmà komerciná rentgenospinduliø KT, pagamintà iðskirtinai galvostyrimams. Ðio árenginio prototipas buvotiriamas Atkinson Morley ligoninëje, Lon-done. Kiek patobulinta KT aparato versi-ja buvo pristatyta 1972 m. RSNA (Ðiau-rës Amerikos radiologø asociacijos) kas-meèiame suvaþiavime ir 1973 m. insta-liuota vienoje JAV ligoniniø.

Tais paèiais metais Ledley su kolego-mis pristatë viso kûno KT, kurio modeliskliniðkai pradëtas naudoti nuo 1975 me-tø. Vëliau buvo dirbama siekiant pagrei-tinti skenavimo laikà ir aparato skiriamà-jà gebà. Buvo pradëti kurti naujos kartosKT aparatai. Ið pradþiø skenavimas uþ-trukdavo iki keliø valandø, o dabar visokûno kompiuterinæ tomografijà galima at-likti per kelias sekundes, tam tikros kûnodalies skenavimas uþtrunka vos 0,5 se-kundës.

KT techniniai ir fizikiniai principaiKompiuterinë tomografija – radiologi-

nis tyrimo metodas. Taèiau atliekant ápras-tines rentgenogramas neámanoma atskir-ti audiniø ir organø, nes gaunamas plokð-tuminis vaizdas, kur jie dengia vienas kità.Kompiuterinë rentgeno tomografija atlie-kama sluoksniais „supjaustant“ tam tikràkûno vietà. Rentgeno vamzdis nëra vie-noje padëtyje, kaip áprastiniuose rentge-nografijos aparatuose. Jis dedamas á spe-cialià didþiausià aparato dalá – rëmà, ku-riame sukasi aplinkui tiriamàjá organà, ospinduliai, praëjæ tiriamàjá sritá, patenka á

prieðingoje vamzdþio pusëje esanèius de-tektorius. Toliau vaizdas konvertuojamas,apdorojamas kompiuteriu, tampa mato-mas monitoriuje ir siunèiamas á filmavimokamerà arba iðsaugomas kompiuterio at-mintyje. Gauti duomenys apdorojamikompiuterinëmis programomis ir gydyto-jui pateikiamas aukðtos kokybës atkurtaspasluoksnis smegenø vaizdas (1 pav.). Ti-riama sritis pateikiama tarsi supjaustytaplonais pjûveliais, todël galima labai tiks-liai vertinti pokyèiø vietà bei iðplitimà.

KT vaizdavimo sistemos matuoja rent-geno spinduliø, sklindanèiø per audinius,silpnëjimà. Ðis silpnëjimas yra ávairiø ið-sklaidymo ir sugërimo procesø (koheren-tinës sklaidos, fotoelektrinio sugërimo,Komptono sklaidos) rezultatas.

KT skaièiai, gaunami rekonstruojantKT atvaizdus, yra susijæ su medþiagos li-nijiniu sugerties koeficientu α. Šis ryšysišreiškiamas Hounsfieldo vienetais (HV):

HV = 1000 μ/μH2O – 1000;èia μH2O – vandens linijinis sugerties

koeficientas. Hounsfieldas sudarë skalænuo -1000 iki +1000, kur atskaitos tað-kas yra vanduo – nulis, þemiausià tankáskalëje turi oras, o didþiausià – kaulas.Riebalai skalëje yra apie – 100 HV, van-


Kompiuterinë


Teorinis KTpradininkas –

AllanasCormackas

Pirmasis KT aparatas, sumontuo-tas Atkinson Morley ligoninëje(1972 m. pradþioje), ir pirmasisklinikinis KT vaizdas

1 pav.

dens tankis 0 HV, o priklausomai nuoskysèio sudëties gali skirtis, pvz., cistos9 HV, pûlingas skystis iki 20 HV. Minkðtie-ji audiniai nuo 40 iki 60 HV, kraujas +40-+ 60 HV, kaulai + 300- + 1000 HV, meta-liniai daiktai turi dar didesná tanká, net iki+ 3000 HV. Ðie tankiai konvertuojami átaðkus monitoriaus ekrane, kuriø ðviesu-mas ir tamsumas priklauso nuo tiriamojoobjekto tankio ir atspindi anatominæ struk-tûrà. Tankesni audiniai – kaulai bûna bal-ti, oras matomas juodos spalvos.

Kompiuterinës tomografijos kartosPirmieji kompiuteriniai tomografai ga-

lëjo skenuoti tiriamàjá objektà taip, kad vie-

nu momentu gaudavo tik vieno plonosluoksnio rentgenogramà. Laikui bëgantkompiuteriniai tomografai buvo tobulina-mi, atsirado naujos jø kartos. KT skene-riø klasifikacija paremta skirtumu tarp áran-gos sudedamøjø daliø ir jø mechaniniojudëjimo surenkant duomenis.

Pagal objekto skenavimo principus to-mografai skirstomi á 4 grupes:

1. Pirmos kartos, kai skenavimasbuvo vykdomas vienu kolimuotu spindu-liu, o registracija vykdavo vienu detekto-riumi. Sistema detektorius-ðaltinis atlikda-vo slenkamàjá-sukamàjá „kietai sujungtà“judesá, sudarytà ið 180 linijiniø skenavi-mø, po kiekvieno pasisukdama 10.

2. Antros kartos tomografai – siste-ma ðaltinis-detektorius taip pat atlieka slen-kamàjá-sukamàjá judesá tiriamo objekto at-þvilgiu. Taèiau apðvitinama ne vienu, betiðsisklaidanèiu pluoðteliu, sudarytu ið ke-liø (3-52) kolimuotø spinduliø bei tokio patkiekio detektoriø. Ðiuo atveju kiekvienu de-tektoriumi gaunama viena projekcija, o sig-nalø visuma duoda informacijos apie vi-sumà projekcijø, gautø vienu metu. Toksnaudojimas leido padidinti kampiná siste-mos þingsná, proporcingà detektoriø skai-èiui, bei sumaþinti skenavimo laikà, reika-lingà vienam sluoksniui gauti.

3. Treèios kartos tomografuose ob-jekto skenavimas atliekamas vëduoklës ti-po spinduliø pluoðtu, apimanèiu visà tiria-màjá objektà. Ðiuo atveju sistema atliekatik sukamàjá judesá iki 180 arba 360 laips-niø. Ðaltinis paprastai veikia impulsiniureþimu, o spinduliavimas detektuojamasdideliu detektoriø skaièiumi (300). Vienosluoksnio skenavimo laikas neviršija 5s.

4. Ketvirtos kartos tomografuosedetektoriai sudaro nejudantá þiediná blo-kà, o sukamas tik ðaltinis ir kolimacinisblokas. Detektoriø skaièius siekia iki 1000.Vëduoklës tipo spinduliø pluoðtas visiškaiapima tiriamàjá objektà. Skenavimo laikasnevirðija 1–3s.

Dabartiniai modernûs kompiuteriniaitomografai yra spiraliniai, juose rentge-no spinduliø ðaltinis ir detektorius juda ra-

Parametras 1 karta 2 karta 3 karta 4 kartaSluoksnio skenavimo laikas, s 130–300 45–160 1,3–20 1–20Skenavimo tipas slenk.- slenk.-

sukamojo sukamojo sukamojo sukamojoDetektoriø sk. 1 3–12 256–1024 600–1200Detektoriø tipas scint.+ scint.+ kseoninë scint.+

fotodaug fotodaug jonizacinë fotodaug. arbakamera fotodiodas

Spinduliø iðsiskleidimo kampas ------- 3–12 30–45 48–50Pagr. naudojimas galva galva visas kûnas visas kûnas

1 lentelë. Pagrindinës tomografø charakteristikos


Šiuolaikinis KT


Vasaros mokyklos idëja„Projektas startavo 2010 m. geguþës

mën., o pati idëja gimë Telekomunikacijøinþinerijos katedrai ieðkant naujø tyrimosrièiø“, – sakë projekto atsakingasis vyk-dytojas docentas Artûras Medeiðis.

„Kognityvusis, arba išmanusis, radijoryšys (COST Action IC0905 TERRA) – kastai, kuo jis ypatingas?“ – klausiame doc.A.Medeišio.

„Paprasèiau sakant, iðmanusis radijoryðys yra bevielis ir turi maþiau apriboji-mø. Pasiekia daug toliau ir siûlo patiki-mesnes uþ áprastà radijo ryðá sistemas.Jis garantuoja daug didesnæ duomenøperdavimo spartà, „moka“ prisitaikyti prievartotojo poreikiø ir pasiûlyti paslaugas,pritaikytas konkreèiai buvimo vietai: pri-sijungti prie pigiausio bevielio tinklo, pa-teikti informacijos apie netoliese esanèiusdraugus, bankomatus ir kita, – ryðio pri-valumus vardijo doc. A.Medeiðis. – Be to,iðmanusis radijo ryðys siûlo technologi-niø privalumø ne tik vartotojams, bet iroperatoriams. Kaip privalumà galëèiaunurodyti efektyvesná ir pigesná bevielio ry-ðio tinklø eksploatavimà.“

Vasaros mokykloje, kur dalyvavoVGTU, KTU, VU ir VU Biochemijos institu-

VGTU Telekomunikacijø inþinerijoskatedros darbuotojai pradëjo vykdyti

tarptautiná moksliná projektà iðkognityviojo radijo srities. Jie

yra ðio projekto iniciatoriaiir koordinatoriai.

naujø

tu aplink tiriamàjá, šiam judant stat-menai minëtø tomografo sudëtiniødaliø judëjimo krypèiai. Iðspinduliuo-jami rentgeno spinduliai tarsi sufor-muoja erdvëje spiralæ, ið to ir kilo ðiuoprincipu paremtø tomografø pavadi-nimas. Naudojant spiralinius tomog-rafus skenavimas yra gerokai greites-nis, maþëja artefaktø atsiradimo tiki-mybë dël paciento judesiø. Spirali-niai tomografai gali bûti vienasluoks-niai ir daugiasluoksniai. Daugias-luoksniai turi kelias eiles detektoriø,kurie gauna informacijà vienu metuapie kelis skenuojamo kûno sluoks-nius. Ðiø aparatø spinduliuojamørentgeno spinduliø pluoðtas yra ge-rokai platesnis, nei vienasluoksniøspiraliniø tomografø.

Sudedamosios KT dalysRentgeno spinduliø ðaltiniai, nau-

dojami tomografijoje, skiriasi nuo šal-tiniø, naudojamø rentgenodiagnos-tikoje. Pagrindiniai skirtumai: dides-në vidutinë galia; didesnis spindulia-vimo intensyvumo stabilumas, esantkampiniams ir iðilginiams darbo re-þimams; didelë anodo ðiluminë tal-pa (reikia daugiau energijos já ákaitin-ti); spektrinës sudëties stabilumas.

Priklausomai nuo tomografo ti-po rentgeno spinduliø ðaltiniai dir-ba 3 reþimais:

1. Nepertraukiamas (trukmë1–4 min.), po to ruoðiama kitam pjû-viui ir t.t. Antros kartos tomografuo-se vamzdþio galia iki 4 kW, anodasnejudantis.

2. Impulsinis, impulso trukmë1–10 min. ir impulsø pasikartojimodaþnis 50–60 Hz. Skenavimo trukmë2–10 s. Šiam reþimui naudojami rent-geno vamzdþiai, kuriø galia iki 100–150 kW. Anodas judantis. Treèios kar-tos tomografuose.

3. Nepertraukiamas (trukmë2–10 s). Pertraukos – paruošti kitampjûviui. Galia iki 100 kW. Ketvirtos kar-tos tomografuose.

Detektavimo sistemose ðiuo me-tu naudojami dviejø rûðiø detekto-riai, t.y. scintiliaciniai ir jonizaciniaikseoniniai.

Skenavimo átaisas susideda ið sto-vo; elektromechaninio mazgo, kuriopaskirtis erdvinis ðaltinio ir detekto-riaus orientavimas, koordinaèiø davik-liø; kabeliø ir vamzdynø, kuriø dëkamaitinama sistema, vyksta signalø pa-sikeitimas tarp judanèios ir nejudan-èios skenavimo sistemos; kabelinioátaiso, atliekanèio kabeliø surinkimà iriðdavimà, judant sistemai; optinës sis-temos, leidþianèios paguldyti pacien-

tà taip, kad jo tiriama sritis patektø áskenavimo laukà. Besisukanèios sis-temos greitis siekia 1 aps/s.

Paciento stalas leidþia orientuotipaciento padëtá. Galvos tyrimams ið-ilginis stalo poslinkis siekia 400 mm,o viso kûno tyrimams 1500 mm. Ver-tikalus poslinkis ±150 mm nuo pu-siausvyros padëties. Fiksacijos pa-klaida ~0,5 mm. Iðilginio poslinkioþingsnis yra lygus skenavimo pjûviostoriui. Stalas gali bûti valdomas vie-toje arba distanciniu bûdu.

Matuojamø signalø elektroniniokeitimo sistema skirta detekcijos sis-temos signalams stiprinti, apdoroti irpakeisti á skaitmeniná kodà. Papras-tai sustiprintas signalas iš kiekvienodetektoriaus integruojamas atitinka-mame laiko intervale, o po to keièia-mas á skaitmeniná kodà.

Kaip atliekamas kompiuterinëstomografijos tyrimas?

Atliekant kompiuterinës tomogra-fijos tyrimà, pacientas guldomas antspecialaus stalo, o aparato rentgenovamzdis sukasi apie tiriamà kûno dalá(insulto atveju – apie galvà) ir sklei-dþia siaurà rentgeno spinduliø pluoð-tà. Kompiuterinë tomografija ne-skausminga, nevarginanti procedû-ra. Jos metu pacientas turi ramiai gu-lëti ir nejudëti, nes kiekvienas jude-sys gali iškraipyti tyrimo rezultatus.

Tyrimo trukmë priklauso nuo tiria-mos srities ir nuo kompiuterinio to-mografo modelio. Senesnës kartoskompiuteriniais tomografais pilvo or-ganø tyrimas atliekamas vidutiniðkaiper 20 min. Tuo tarpu atliekant KT ty-rimà naujaisiais aparatais, vadinamai-siais „spiraliniais“, greitaeigiais, tyri-mas trunka apie 40 sekundþiø.

Kompiuterinis tomografas yra þie-do formos tunelis. Per tyrimà pacien-tas guli ant specialaus gulto, kuris ju-da kompiuterinio tomografo tuneliupro þiedo angà. Gultas juda lëtai pir-myn ir atgal, o tomografu nuskenuo-jami þmogaus kûno vaizdai jo nelie-èiant. Tyrimo trukmë priklauso nuo to,kiek vidaus organø nuotraukø daro-ma ir kokiomis kryptimis skenuojama.

Kam naudojamas kompiuterinistomografas?

Naudojant kompiuterinæ tomog-rafijà galima aptikti auglius ir pûliniusbet kurioje kûno vietoje: smegenø,gerklø, nosiaryklës, plauèiø, kepenø,kasos, ðlapimo pûslës, gimdos, kiau-ðidþiø, kaulø ir kt.

Nukelta á 22 p.


AurelijaSTASKEVIÈIENË


technologijø kûrimasir plëtra

to atstovai, buvo galima iðgirsti ir mûsø au-siai dar neáprastà iðmaniøjø miestø sàvo-kà. Tai miestai, kuriuose daugëja infrastruk-tûros automatizavimo: nuolat atnaujinamainformacija, kas vyksta gatvëse ir keliuo-se, operatyviai keièiamas apðvietimas, pri-sitaikant prie aplinkos poreikiø, taupomaenergija – þmoniø namai „patys“ stebi elek-tros energijos, ðilumos suvartojimà, o iški-lus poreikiui koreguoja mokesèiø apskai-tà, efektyvø ðiø ištekliø naudojimà.

Iðmaniøjø namø ir iðmaniøjø daiktøidëjas mokslininkai jau realizavo (ádiegëjuose kompiuterius), regis, dabar ateinalaikas miestams ir visai aplinkai. Taupusenergijos resursø naudojimas, spartuskintanèiø poreikiø tenkinimas, patogi ap-skaita – tai tik dalis iðmaniøjø miestø pri-valumø. Kad ðios idëjos aktualios ne vienLietuvai, rodë ir sveèiø ið kitø ðaliø susi-domëjimas Telekomunikacijø inþinerijoskatedros darbuotojø suorganizuota va-saros mokykla.

„Turëjome du lektorius ið uþsienio –Timà Forde’à iš Airijos (Trinity College)ir Bernardà Doray iš Kanados (Commu-nications Research Centre). Pirmasisskaitë teorines paskaitas, antrasis vedëpraktinius uþsiëmimus. Abu sveèiai bu-vo patenkinti ir mûsø kraðto studentø þi-niø lygiu, ir paèia vasaros stovyklos idë-ja bei renginio organizavimu“, – patiki-no doc. A.Medeiðis.

Pasidomëjome, kokia bus ðio projek-to tàsa. „Kitais metais Vilniaus Gedimino

technikos universitete ketiname surengtitarptautinæ vasaros mokyklà ta paèia te-ma. O pats projektas tæsis iki 2014 metø,todël tikimës dar daug kà nuveikti. Svar-biausias akademinis uþdavinys – pareng-ti kuo daugiau moksliniø publikacijø, taippat reikia ágyvendinti praktiná eksperimen-tavimà ir taip prisidëti prie ðios visiðkai nau-jos, pasaulyje praktiðkai dar neágyvendin-tos technologijos kûrimo bei plëtros“, – at-eities planais dalijosi projekto vadovas.

Projektas vienija skirtingø srièiømokslininkus

Tarp trylikos ðiame renginyje dalyva-vusiø studentø buvo Vilniaus Gediminotechnikos universiteto treèiakursis BalysRutkauskas, Kauno technologijos univer-siteto doktorantë Rasa Bruzgienë, Vil-niaus universiteto Biochemijos institutodoktorantë Edita Voitechoviè ir kiti ávairiømokyklø atstovai.

„Kvietimà dalyvauti vasaros mokyklojegavau elektroniniu paðtu, – pasakojo VUBiochemijos instituto doktorantë E. Voi-techoviè. – Ið pradþiø buvo tik smalsu:kognityvusis radijas ir ávairios kitos ryðiosistemos man asocijavosi su televizoriu-mi, radijo imtuvu, mobiliuoju telefonu irinternetu. Niekada nemaniau, kad radijoryðys gali bûti iðmanusis, kad su juo gali-ma atlikti ávairiausiø manipuliacijø.“

Smalsumo vedama, jaunoji dokto-rantë nusprendë ásitraukti á ðá projektà.Sako, norëjusi daugiau suþinoti, kaip vei-kia iðmanusis ryðys ir apskritai kà galiðiuolaikinës technologijos. Jai buvo ádo-

mu, kaip radijo ryðio sistemos gali pa-gelbëti konkreèiame darbe.

E.Voitechoviè tyrinëja ávairias bioelek-trochemines sistemas, kurios gali bûti tai-komos bioreaktoriuose, biojutikliuose irimplantuojamuose biojutikliuose.

„Kad bûtø aiðkiau, implantuojamojobiojutiklio ateities vizijà apibrëðiu pavyz-dþiu, – sakë doktorantë. – Tarkime, þmo-gus, sergantis cukriniu diabetu, bûtinai turisekti tam tikros medþiagos arba keliø me-dþiagø (diabeto atveju – gliukozës kiekiskraujyje) pokyèius ir priklausomai nuo toleistis vaistus arba kreiptis á ligoninæ. Kadsuþinotø ðiø medþiagø pokyèius, þmogusturi atlikti tyrimus namuose arba poliklini-koje. Diabetu sergàs pacientas turi kiðeni-ná biojutiklá – duria sau pirðtà, laðina krau-jo ant biojutiklio ir ðis parodo gliukozës kie-ká. Taèiau jei þmogus turëtø implantuoja-mà biojutiklá, medþiagos pokyèius galëtøgauti SMS þinute arba elektroniniu paðtu,o visà informacijà apie jo bûklæ gydytojasgautø iðkart, be papildomø tyrimø. Tai bû-tø nuostabu, bet juk didelio daikto neim-plantuosi. Uþtat man buvo svarbu suþino-ti, kokiø konstrukcijø reikëtø tokiam bioju-tikliui ir kaip bûtø perduodamas signalas.“

VGTU suorganizuota vasaros mokyk-la, bûsimosios biochemikës nuomone,buvo labai naudinga. Doktorantë ir toliauþada gilintis á ðià sritá. Be to, ji neslepiapatobulinusi anglø kalbos þinias, susipa-þinusi su ádomiais þmonëmis ir ðauniaipraleidusi laikà.

„Labai mëgstu technikos naujoves.Manau, kad dar daugiau galima pasiek-ti, kai susivienys ir pagaliau susikalbësfizikos, medicinos ir gamtos mokslø at-stovai. Svajoju prie to prisidëti“, – sakëvasaros mokyklos dalyvë doktorantëE.Voitechoviè.

Iðmanusis radijo ryðys:Naujausiø technologijø kûrimas vienija skirtingø srièiø mokslininkus ir studentus

E.VOITECHOVIÈ nuotr.


Jei neklystu, ne per seniausiai keitësiJûsø vadovaujamo fondo funkcijos. Ta-èiau Jums, ne vienus metus dirbusiamávairiose institucijose ir sukaupusiam ne-maþà vadybininko patirtá, ðie pokyèiai di-deliø sunkumø nesukëlë.

Ko gero, taip. Nors pirmieji metai atsi-radus naujoms funkcijoms ir nebuvo leng-vi, bet gana greit susitvarkëme su nau-jais iððûkiais. Esame biudþetinë ástaiga irstengiamës deramai ávykdyti visas uþduo-tis, kurias mums pateikë Seimas, Vyriau-sybë, Ðvietimo ir mokslo, kitos ministeri-jos ir jø tarnybos, kurios susijusios su vals-tybës parama studentams.

Þurnalo skaitytojams vertëtø priminti,kad savo veiklà pradëjome 1993 m., kaiðalies Vyriausybë ásteigë Lietuvos valsty-biná mokslo ir studijø fondà, kuris dau-giau kaip penkiolika metø sëkmingai dar-bavosi. Vyriausybë, siekdama, kad visimokslo reikalai bûtø vienose rankose,valstybës paramos mokslininkams rûpes-èius patikëjo Lietuvos mokslo tarybai. Tadnuo 2010 m. sausio 1 d. pradëjo veiktiValstybinis studijø fondas, kuris nebevyk-do funkcijø, susijusiø su paramos moks-liniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros pro-jektams teikimu. Fondas ir toliau admi-nistruoja paskolas studentams, taip patmums priskirta ir naujø funkcijø, susiju-siø su finansine parama studentams. To-dël galime sakyti, kad pasikeitë pavadi-nimas, bet iðliko darbø tæstinumas.

Kaip trumpai apibûdintumëte Jûsø va-dovaujamai ástaigai patikëtø darbø apimtá?

Fondo misija – ágyvendinti valstybës

Valstybinio studijø fondodirektorius humanitariniø mokslø

daktaras Sigitas RENÈYS irþurnalistas, pedagogas Julius

NORKEVIÈIUS kalbasi apiestudento galimybes sulauktiið valstybës paramos ir ið to

kylanèias problemas,studijuojanèio jaunimo

paramos naujoves.

Didþiausias rûpestis –studento socialiniai

reikalaistudijø politikà – garantuoti aukðtojo moks-lo prieinamumà ir skaidrø finansinës pa-ramos studentams administravimà, pa-grástà ðiuolaikiðkomis technologijomis,elektroninëmis vieðosiomis paslaugomis.

Ðie graþûs, didþiai prasmingi tikslaidiktuoja kasdienos darbus.

Daugiausia dëmesio fondas kreipia ásocialinæ dimensijà. Tai ypatingas rûpes-tis – valstybës paskolos ir valstybës re-miamos paskolos, materialinë pagalba,kai jos labiausiai reikia. Fondas administ-ruoja valstybës paskolas studijø ámokai(520 Lt) jaunuoliams, kurie ástojo á aukð-tàsias mokyklas iki 2009 m. Taip pat tar-pininkauja studentui gauti trijø rûðiø vals-tybës remiamas paskolas. Tai paskolastudijø kainai sumokëti, gyvenimo iðlai-doms ir dalinëms studijoms pagal tarp-tautines (tarpþinybines) sutartis.

Paskola studijø kainai sumokëti yrane didesnë nei aukðtosios mokyklos nu-statyta metinë studijø kaina. Ji skiriamakartà per metus – tik rudens semestre.Abejojantys ar neþinantys, ar galës pa-tys susimokëti uþ kità semestrà, studen-tai turëtø rudená praðyti paskolos visiemsstudijø metams. Jeigu paaiðkës, kad jinereikalinga, suteiktos, bet neiðmokëtospaskolos bet kada galima atsisakyti.

Valstybës remiamos paskolos teikia-

mos per kredito ástaigas. Fondas spren-dþia, ar gali studentas eiti á bankà pasi-raðyti sutarties. Ðá rudená sulaukëme7683 praðymø paskolai gauti. Ið jø be-veik 5 proc. nepatenkinti. Prieþastys ávai-rios: vieni studentai neávykdë ásipareigo-jimo laiku mokëti ámokas pagal anksèiausudarytas paskolø sutartis, kiti net netu-rëjo studento statuso, buvo akademinë-se atostogose. Vienas kitas atsisakë ar-ba neturëjo teisës gauti atitinkamos rû-ðies paskolos. Tad patenkinti 7259 pra-ðymai valstybës remiamoms paskolomsgauti ir 59 paraiðkos valstybës paskolossutartims sudaryti.

Kai kalbamës, dar neturiu tiksliø duo-menø, kuriame ið bankø – DnB NORD,SNORO, Nordea, Swedbank, Ðiauliø irÛkio – daugiausia studentai lankësi. Pa-sirinkimui neturi átakos, kuriame bankeëmë paskolà praëjusiais metais ar per kuráautorizavosi, teikdami praðymà paskolai.Tik negalima pamirðti, jog bankø sàlygosskiriasi. Jas galima suþinoti vietoje arbaFondo tinklalapyje, kuriame, be bankøpavyzdiniø paskolø sutarèiø, yra ir duo-menø, reikalingø kredito ástaigø pasiûly-mams palyginti.

Apie galimybæ praðyti valstybës re-miamos paskolos turëjo pamàstyti ir stu-dentai, kurie dël rotacijos galëjo netektistudijø krepðelio. Laiku pateiktas praðy-mas gauti valstybës remiamà paskolà at-eityje galëtø padëti iðvengti didesniø pro-blemø, kilusiø dël rotacijos.



A.Goðtauto g. 12 - 407, 01108 Vilnius;el.p. [email protected] tel. (+370 5) 263 9152; faks.(+370 5) 263 9153

Valstybinisstudijø fondas

Rudená ir pavasará svarstomi praðy-mai paskolai gyvenimo iðlaidoms ir da-linëms studijoms pagal tarptautines(tarpþinybines) sutartis. Pragyvenimuivalstybës parama metams negali virðyti6500 Lt. Dalinëms studijoms pagal tarp-tautines (tarpþinybines) sutartis dabarmetams galima skirti iki 7800 Lt valsty-bës remiamà paskolà. Apskritai visiemsstudijø metams galima pasiskolinti nedaugiau kaip 50 050 Lt. Tiesa, Paskoløkomisija iðimties tvarka gali leisti studen-tui pasiskolinti ir daugiau.

Nuo ðiø metø liepos mën., Vyriausy-bei priëmus atitinkamà nutarimà, uþ stu-dentus, paëmusius valstybës remiamaspaskolas studijø kainai sumokëti ir dali-nëms studijoms pagal tarptautines (tarp-þinybines) sutartis, studijø metu palûkanasapmoka fondas. Tiesa, studentai gali atsi-sakyti, kad fondas uþ juos mokëtø palû-kanas. Bet ðitokio raðtiðko praðymo iki ðiolfondas dar nëra sulaukæs. Patys studen-tai palûkanas, kurios šiandien vidutiniškaiyra apie 4 proc., pradës mokëti baigæ stu-dijas. Asmenys, sustabdæ studijas, palû-kanas privalo sumokëti patys.

Pasiskolinusieji gyvenimo iðlaidomspalûkanas moka patys. Bet jie turi teisæpraðyti ir dalyvauti konkurse, kad ir uþ juospalûkanas sumokëtø fondas. Pirmenybæturi studentai, kurie yra naðlaièiai, socialiairemtini ir nedarbingi ar iš dalies darbingi.Valstybës remiamø paskolø gràþinimasprasideda praëjus metams po studijø bai-gimo, jas reikia gràþinti per 15 metø.

Prieð pradëdamas kalbëti apie valsty-bës remiamas paskolas, Jûs sakëte, kad

bene didþiausias fondo rûpestis yra stu-dentø socialiniai reikalai. Bet jie, manau,neapsiriboja vien paskolomis. Kokie darðios srities rûpesèiai slegia Jûsø ir ben-dradarbiø peèius?

Tai nauja fondui paskirta funkcija – so-cialiniø stipendijø teikimas. Ko gero, tai be-ne svarbiausias valstybës ásipareigojimas.

Fondo metø biudþetas – 55 mln. 135tûkst. litø. Ið jø socialinëms stipendijomsbuvo suplanuota daugiau kaip 35 milijo-nai litø. Kaip juos paskirstyti, nemaþas gal-vos skausmas. Nes šios valstybës para-mos poreikis nepaprastai iðaugo. Ðiemetfondas sulaukë daugiau kaip dvylikostûkstanèiø paraiðkø socialinei stipendijaigauti. Fondo valdybos sprendimu šiemetrudens semestrui socialines stipendijas,kuriø dydis 390 litø per mënesá, gaus dau-giau kaip aðtuoni tûkstanèiai studentø, vi-si, kurie tinkamai ir laiku pateikë paraið-kas bei pristatë reikalingus dokumentus.

Socialinës stipendijos paskirtos stu-dentams, atitinkantiems bendruosius rei-kalavimus ir vienà ið socialiniø kriterijø.Teisës aktai numato tokius kriterijus: pa-raiðkø teikimo metu asmeniui yra paskir-ta socialinë paðalpa, nustatytas 45 proc.ir maþesnis darbingumo lygis arba stu-dentas yra ne vyresnis negu 25 metø am-þiaus ir jam iki pilnametystës buvo nu-statyta globa (rûpyba), arba abu jo tëvaiyra miræ.

Šiemet fondas skyrë 2,8 milijono litøstipendijø doktorantams uþ aktyvià moks-linæ veiklà, reikðmingas mokslo publika-cijas. Nuo kitø metø šià funkcijà vykdysLietuvos mokslo taryba.

Sakëte, kad ne visø norinèiø gauti vals-tybës remiamà paskolà praðymai paten-kinti, nes kai kurie nevykdë ankstesniø ási-pareigojimø. Ið to išplaukia išvada, kadfondas atidþiai seka tiek skolinimosi, tiekvisà valstybës paramos procesà.

Taip. Paskola yra finansinis ásiparei-gojimas ir prisiëmusysis turi sàþiningai jávykdyti. Tai primename ne tik šios nuo-statos nevykdantiems, bet siekiame, kadir kitø ásipareigojimø bûtø laikomasi.

Fondui patikëta rûpintis, kad studijøkrepðelá gavæs studentas, jei dël ávairiøprieþasèiø buvo paðalintas ið universite-to, kolegijos arba pats nutraukë studi-jas, gràþintø á valstybës biudþetà atitin-kamà studijø kainos dalá. Praëjusiais me-tais gràþinta daugiau kaip 350 000 litø,o ðiemet per devynis mënesius ši sumagerokai viršijo milijonà. Tai rodo besimo-kanèiøjø blaðkymàsi, neapsisprendimà,nepakankamà pasirinktos studijø pro-gramos supratimà. Kartu išryškina ben-drojo lavinimo ir aukðtøjø mokyklø dar-bo spragas, supaþindinant abiturientussu kiekvienos specialybës turiniu, jai ke-liamais reikalavimais.

Yra atvejø, kai dël socialiniø sàlygøar ligos atleidþiami nuo gauto krepšeliogràþinimo. Taèiau lëðø gràþinimas vals-tybei yra didþiulis fondo administracijosrûpestis ir nemaþi kaðtai. Ieðkoma bû-dø, kaip palengvinti ðità naðtà. Pirmiau-sia, siekiame atkreipti studentø dëmesá,kad jie privalo tiksliai laikytis visø taisyk-liø ir terminø. Atsiminti, kad paskaitø ne-lankymas, egzaminø nelaikymas patssavaime nëra studijø nutraukimas. Taireikia daryti oficialiai raðtu pagal grieþ-tus reikalavimus ir terminus. Tada nereiksaiškintis, kad neþinojo, ir savø rûpesèiøuþkrauti ant tëveliø peèiø. Skaitydamastokius praðymus, pasiaiðkinimus dël lë-ðø gràþinimo, nenoromis pagalvoji, arreikëjo tokiam jaunuoliui net pradëti stu-dijuoti.

Teko girdëti, kad ne tik reikia gràþinti,bet ir valstybë studentui gràþina.

Taip, yra ir tokia praktika. Bûtent ðie-met pradedama kompensacija studen-tams, patiems mokëjusiems uþ studijas.Fondas administruoja per atitinkamà stu-dijø laikotarpá sumokëtos studijos kainoskompensavimà daliai valstybës nefinan-suojamose pirmosios pakopos ar vienti-søjø studijø vietose geriausiai pirmuosiusdvejus metus (iðtæstiniø studijø atveju –pusæ studijø programos) ir likusius studi-jø metus baigusiø asmenø. Ðiemet pro-



cedûra pradëta spalio 20 d., o iki gruodþiopabaigos aukðtøjø mokyklø atrinktiemsasmenims bus kompensuota uþ studijassumokëta kaina ar jos dalis. Kam kom-pensuoti pasiûlo universitetai, kolegijos,atsiþvelgdamos á studijø rezultatus ir ki-tus svarbius kriterijus. Pirmiausia kandi-datas privalo neturëti akademiniø skolø.Taip pat jo studijø rezultatø vidurkis turibûti ne maþesnis uþ jo aukðtosios mo-kyklos, jo studijø programos ir formos topaties kurso atitinkamo laikotarpio studi-jø rezultatø vidurká. Galutiná sprendimà pri-ima fondo valdyba.

Beje, išimtiniais atvejais studentas galibûti atleistas ir nuo valstybës remiamospaskolos gràþinimo. Tai sprendþia Fon-do paskolø komisija, iðsamiai iðanaliza-vusi praðymà ir dokumentus.

Pagal darbø sàraðà fondo rûpestis –ir valstybës paramos skyrimas iðeivijos irlietuviø kilmës uþsienieèiø vaikø, vaikai-èiø, provaikaièiø studijoms mûsø ðaliesaukštosiose mokyklose.

Tai irgi viena ið naujausiø fondo funk-cijø. Pernai rudens semestrui paramaskirta 111 studentø, iðmokant 175 050 Lt.Ðiemet per pavasario semestrà 135 ga-vo stipendijas ir 53 dar skirta socialinëiðmoka – ið viso iðmokëta 222 300 Lt. Ðárudená pirmajam studijø semestrui 144ið uþsienio atvykusiems lietuviø kilmësstudentams skirta stipendija ir ið jø 55dar gavo socialinæ išmokà. Iš viso busiðmokëta 226 050 Lt.

Atvykusieji ið uþsienio lietuviø kilmësstudentai daugiausia renkasi humanita-rinius mokslus. Panaðiu santykiu atvy-kusieji rinkosi tiksliuosius ir humanitari-nius mokslus ir ankstesniuose semest-ruose. Daugiausia (78) tokiø studentø

sulaukta ið Lenkijos, po 21 atvyko ið Bal-tarusijos ir Rusijos. Keturi lietuvaièiai at-vyko studijuoti iš Latvijos ir tiek pat iš Uk-rainos, trys iš JAV, po du iš Italijos, Izra-elio ir Kazachstano. Po vienà studentàsulaukta ið Brazilijos, Gruzijos, Ispanijos,Kipro, Moldovos, Ðvedijos, Vokietijos. Vi-sa tai, be abejo, prisideda prie „protøgràþinimo“ programos.

Lietuviø kilmës uþsienieèiø vaikai, vai-kaièiai, provaikaièiai bûtinai turi pateiktikraðto lietuviø bendruomenës, LietuvosRespublikos valstybës institucijos arástaigos uþsienyje, kurios uþsienieèiamsiðduoda vizas, ar kitos institucijos iðduo-tà uþsienio lietuviø kilmæ patvirtinantá do-kumentà. Ðie studentai, jei neturi aka-deminiø skolø, gali pretenduoti á dviejørûðiø paramà: stipendijà uþ studijø re-zultatus ir vienkartinæ socialinæ iðmokà.Pastaroji (nuo 700 Lt iki 1100 Lt) skiria-ma ávertinus pretenduojanèiojo gauti pa-ramà asmens socialinæ padëtá. Jei lietu-vaitis pasirenka studijuoti kalbà tos ða-lies, ið kurios jis atvyko, tai jam paramaneteikiama.

Ðvietimo ir mokslo ministerija fonduipatikëjo rûpintis specialiøjø poreikiø tu-rinèiø studentø studijø prieinamumu ágy-vendinant þmogiðkøjø iðtekliø plëtrosveiksmø programos projektà.

Taip, tai garbinga ir tauri misija. Ji pra-sidës kitø metø kovà ir truks 36 mëne-sius. Paruoðiamuosius darbus pradeda-me jau dabar. Numatomo projekto, ku-ris bus finansuojamas ið Europos Sàjun-gos struktûriniø fondø lëðø, biudþetas –20 mln. litø.

Ðiemet liepos 13 d. Vyriausybë pakei-të 2006 m. nutarimà dël finansinës pagal-bos teikimo neágaliesiems studentams.

Ðie pakeitimai leidþia ið ES struktûriniøfondø skirti papildomø lëðø neágaliøjø stu-dijoms. Pagal ðvietimo ir mokslo minist-ro nustatytà tvarkà bus galima kartà permënesá jiems skirti 4 baziniø socialiniø ið-mokø dydþio (520 Lt) tikslinæ iðmokà stu-dijø prieinamumui didinti.

Projekto tikslas – didinti studijø pa-trauklumà ir prieinamumà specialiøjø po-reikiø turintiems studentams, kad kuodaugiau neágaliøjø asmenø ryþtøsi siektiaukðtojo mokslo ir ágijæ kvalifikacijà ásilie-tø á darbo rinkà. Bus siekiama sukurti pa-lankias studijø sàlygas ir aplinkà, diegtiinovatyvias studijø organizavimo formas,paruošti aukðtøjø mokyklø dëstytojus irpersonalà darbui su neágaliaisiais asme-nimis, garantuoti aukštosios mokyklospaslaugø kokybæ, bûtinà specialiøjø po-reikiø turinèiø studentø studijoms.

Planuojant projekto veiklas, bus at-siþvelgta á projekto partneriø poreikius irávertinti konkreèioje aukðtojoje mokyklojestudijuojanèiø neágaliø (judëjimo, regos,klausos, psichinë mokymosi negalia, vi-diniai sutrikimai ir kt.) studentø poreikiai.Bus skatinamos investicijos á informaci-nës aplinkos neágaliems studentams kû-rimà ir þmogiðkøjø iðtekliø plëtrà, kuriosá aukðtàsias mokyklas pritrauktø daugiauspecialiøjø poreikiø turinèiø asmenø.

Taip pat privalu pastebëti, kad fon-das, be aptartøjø darbø, ðvietimo irmokslo ministro pavedimu ágyvendina ki-tas uþduotis, padedanèias gerintiaukštojo mokslo kokybæ ir prieinamumà,rengia projektus Valstybinio studijø fon-do teisinei bazei tobulinti.

Aèiû uþ nuoðirdø ir turiningà pokalbá.Redakcija linki Jums ir fondo bendradar-biams visokeriopos sëkmës.

Valstybinio studijø fondo darbuotojø kolektyvas


Turime ir mes Nobelio premijoslaureatà

Hamburgo archyvuose RamintosLampsatytës vyras gydytojas surado do-kumentà, kad lietuviui Bernardui Lownui,gimusiam 1921 m. birþelio 7 d. Lietuvoje,Utenoje, batsiuvio sûnui, 1935 m. su ðei-ma iðvaþiavusiam á Amerikà, ten tapusiam

Juozas SKOMSKIS

ðirdies ðauksmokeliu

Sveèiuose pas profesoræpianistæ ið Hamburgo

Ramintà Lampsatytæ, kuriosðeima uþsibrëþusi kilnø

tikslà – plëtoti Vokietijos irLietuvos kultûros ryðius.

Tarp jos fondo projektø yrair sensacingø dalykø.

Pianistë, naujosios muzikos tyrëja profesorëRaminta Lampsatytë ið Hamburgo á Vilniøatvaþiuoja penkis kartus per metus.Kiekvienà kartà ne tuðèiomis – su koncer-tais, paskaitomis, susitikimais, labdarosakcijomis

Lietuviðkoskilmës Nobelio

premijoslaureatas,

devyniasde-ðimtmetá

atðventæsHamburgo

kardiologasBernardas

Lownas

áþymiu kardiologijos mokslininku tyrëju, su-teiktas Nobelio premijos laureato vardas.

„Tokius ir daugelá kitokiø dalykø aðmëgstu „iðknisti“ ið archyvø dirvonø ir do-vanoti visuomenei“, – sako paðnekovë.

Atgyja senieji puslapiaiÁþymusis XIX a. vokieèiø kompozito-

rius, pianistas ir romantiniø dainø kûrë-jas Robertas Ðumanas bei pasaulinio gar-so pianistë Klara Wieck Šuman pakeliui á

Peterburgà lankësi Lietuvoje. Faktas ikišiol niekur neskelbtas.

„Suradau tûkstanèio puslapiø dieno-raðtá, kuriame apstu asmeniðkø ir dalykiškøáspûdþiø apie Ðumanø nuostabià kelionæ,koncertus, klausytojus. Kà jiedu Lietuvojenusipirko, kiek ásigijo gintaro, kiek uþ taisumokëjo. Kaip patiko Lietuvos kaimai.Kaip patiko rogës, kuriomis teko vaþiuoti1840 m. vasará. Tais metais jiedu buvo su-situokæ. Taigi galbût Lietuva ir buvo jø po-vestuvinës kelionës dalis“.

Dienoraštis liudija, kad Klara Ðumansurengë didþiulá koncertà Vilniuje. Pasakprofesorës, ádomu ir tai, jog daugelis klau-sytojø tada ðilèiau priimdavo Klarà, kaipgarsiàjà pianistæ, tuo tarpu Robertà Ðuma-nà, labai þinomà Vokietijoje, Lietuvoje pub-lika buvo linkusi ávardyti tik kaip garsios pia-nistës vyrà. Tais laikais moteris atlikëja bu-vo retenybë, o pasiekusi aukðtumø buvoypaè šlovinama. Matyt, jam dël to buvo pa-vydu. Rašoma, kaip Klara paðëlusiai skam-bino ir kaip Robertui galvà skaudëjo.

„Mes po ðimto septyniasdeðimtiesmetø, 2010-aisiais, Lietuvoje surengëmepenkis koncertus. Solistai dainavo tuoskûrinius, kuriuos Ðumanas buvo paraðæsprieð savo kelionæ. Keliaudama tais pa-èiais keliais, skambinau ano laiko istori-niu fortepijonu Vilniuje, Lietuvos taikomo-sios dailës muziejuje, M.K.Èiurlionio me-nø gimnazijoje. Vaþiavome á Kaunà, á Bir-þø pilá, á vasaros pianistø festivalá, á Drus-kininkus. Dainavo solistë Regina Bendins-kytë, kuri dabar studijuoja Hamburge,Lezli Leonn, naujosios muzikos doktoran-të, aktorë ið Hamburgo muzikos mokyk-los prof. Helga von Wanenhaim kartu sulietuvaite Jûrate Èeginskaite skaitë Ðuma-nø dienoraðèius vokiðkai bei lietuviškai.Þodá jungëme su XIX a. muzika. Tà patákoncertà kartojome keletà kartø Berlyne,èia sulaukdami daugiausia dëmesio“.

Profesorë pasakoja, kaip ji bandë Ðu-manø Lietuvos kelionës dienoraðèiaissudominti Kauno Vytauto Didþiojo uni-versiteto magistrantus. Kol kas tyla. Betturi vilties.

Dëmesio laukia ir lietuviø kompozito-riaus Vytauto Bacevièiaus mistiniai vizijødienoraðèiai, rašyti iki 1970-øjø, kai kom-pozitorius badu mirë Niujorke. Tie krau-pûs gyvenimo puslapiai glûdi ir laukia ty-rëjø Èikagos archyvuose. Anot jos, apskri-tai Lietuvos muzikologijos baruose stingadarbø apie kompozitorius, atlikëjus ir jø gy-venimà bei þingsnius per pasaulá.

Juoz

o S

KO

MS

KIO

nuo

tr.

Ið tolimøjø kraðtø –


Þmogus. Mokslas. Gamtos rankaPasak vieno pirmøjø plenarinës se-

minaro dalies praneðëjø, Aplinkos minis-terijos Miðkø departamento Miðkø ûkioplëtros skyriaus vedëjo Nerijaus Kups-taièio, šiandien þmogaus átaka gamtai ið-augusi tiek, kad miðkas jau nepajëgia su-sitvarkyti pats. Nors daugelis ásitikinæ, jogþino pakankamai daug apie miškus, de-ja, tai netiesa.

Rûpi, kad miðko svarba nenueitø uþ-marðtin ðiuolaikiniame aukðtøjø techno-logijø ir atitrûkusiame nuo gamtos kas-dieniame gyvenime. Naujausia teisinënuostata – jeigu savininkas pavertë mið-kà kita naudmena, áveisk tà plotà miðkukitoje vietoje. Tai irgi, manoma, garantuos,kad miðkø nemaþëtø. Toks reikalavimasjau seniai galioja Europoje. Dr. Vidas Sta-kënas pateikia ádomiø negyvos miðkø me-dienos (pûvanèiø virtuoliø, kelmø, stuob-riø) átakos aplinkos taršai faktø, konstatuoja– pûdom medienà – kenkiam þmogaussveikatai. Á auditorijos klausimus apie eko-loginio kuro perspektyvas tyrëjas atsako– galima daugiau paimti medienos bioku-rui. Ir uþsimezga disputas – kaip pertvar-kyti miðko ekonomikà, kad bûtø kuo dau-giau surinkta medienos socialinëms þmo-niø reikmëms, kaip išvengti nuostolio eko-logijai ir ekonomikai. Deja, prieinama prieišvados – tokios nacionalinës programosdar nëra. Kol kas apstu ginèø ir tarpusa-vio kaltinimø. Anot oratoriaus, privaèiø sa-vininkø, urëdijø, miðko lankytojø, gamtosmëgëjø ir kt. interesai bei prioritetai daþ-nai nesutampa ir virsta mûðio lauku. Lai-mi tas, kuris garsiau ðaukia pamiðkëje ar-ba átakingesnis. Ir moksliniai tyrimai daþ-

N.KupstaitisV.Stakënas V.Valuckas A.Gedminas

nai bûna tendencingi. Mið-kininkai, ornitologai, bota-nikai stengiasi pakreipti ty-rimus taip, kad jo sritis bû-tø svarbesnë.

Prof. habil. dr. Remigi-jus Ozolinèius tarp iðskirti-niø ekologijos problemøpateikë klimato kaitos po-veiká miško ekosistemø tva-rumui. Tyrimai liudija – nuoXX a. ketvirtojo deðimtme-èio vidutinë oro temperatû-ra þiemà bei vidutinë meti-në temperatûra nuolat di-dëjo. Padidëjo krituliø kie-kis ðaltuoju metø periodu,o ðiltuoju – sumaþëjo. Iðau-go vasaros sausrø ir audrøtikimybë. Augalijos zonosper 10 metø pasislenka 50–60 km. Pagal lazdyno þy-dëjimà pavasaris paanks-tëjo 2–3 savaitëmis. Miðkømonitoringo duomenys liu-dija, kad dël klimato kaitos

viams iðsamø genetiniø draustiniø Lietu-voje tinklà, kuris apima per 3700 ha. Áveis-ta per 240 ha miðko medþiø rûðiø geneti-niø iðtekliø þeldynø. Tuo atþvilgiu Lietu-vos sistema geriausia Europoje. Moksli-ninkas sako, kad visi rinktiniai medþiaiurëdijose turi tapti sëkliniai.

Artûras Gedminas, kalbëdamas apiemiðko apsaugos problematikà ir iðsaugo-jimo bûdus, akcentuoja apsaugà nuovabzdþiø ir gyvûnø. Medþiai kenkëjø puo-lami visà gyvenimà. Kaip nepakenktimiškui naudojant savisaugos priemones?

Þaliasis turtas Lietuvos miðkø institute Girionyse surengtas semina-ras-konferencija þurnalistams „Darni miðkininkystë:

kaip saugoti ir naudoti Lietuvos miðkus“.

Seminarà þurnalistams „Darni miðkininkystë“pradeda LMI direktorius R.Ozolinèius

visø rûðiø medþiø bûklë blogëja, iðskyrustai, kad gali didëti puðynø ir drebulynø de-rëjimas. Tuo tarpu sparèiai nyksta eglynai.Raudonasis àþuolas iðstums paprastàjá.Prieð du deðimtmeèius uosis, jautriausiasozonui medis, dar buvo vienas sveikøjø,dabar jø sveikø randama tik 10 proc. Daugginèø ir hipoteziø kelia pastarøjø metø pra-þûtingos kaðtonø vasaros ligos.

Tad kas gresia, kaip gelbëti þaliàjá tur-tà – gyvybës ðaltiná? Kaip miško geneti-ka padeda išlikti ateities miškams? Dr. Vir-gilijus Baluckas pateikë seminaro daly-


V.Mikðys

Miðko apsaugos iraugalø biotechnologijølaboratorijoje

A.Pliûra

paþindina su 120 ha natûraliai auganèiomiško. Medþiai sulaukæ per 150 metø. Ne-gyvos medienos hektare – iki 100 kub.m. Rezervatas naudojamas moksliniamtyrimui ir visuomenës ðvietimui.

Didþiausios Lietuvoje kankorëþiø ai-þyklos, galinèios surinkti sëklas ið 600 to-nø kankorëþiø derliaus metais, modernio-je saugykloje laikoma per 12 tonø eglës,puðies ir kt. medþiø sëklø, kad uþtektøtrejø penkeriø metø sodinimams, – pa-sakoja Jonas Paièius.

Vaþiuojame per Dubravos miðkà irmatome daugybæ ðvieþiø kirtavieèiø. Taipernykðèio ðkvalo padarytos miško þaiz-dos. Priverstiniai kirtimai viršija deðimtme-èio normà. Ši girininkija tà naktá nukentë-jo skaudþiausiai. Liudininkai pasakoja:„Audra buvo baisi. Manëme – pasauliopabaiga. Kai viskas pasibaigë, nurimo, išpalauþto miško pasklido aitrus sakø kva-pas – miðko kraujo kvapas“. Prieð gam-tos stichijà visos saugos, technologijøpriemonës bejëgës.

Atsisveikinti su naudingu seminaruþengiame taku per praëjusio ðimtmeèiomiðkø nelaimës – þievëgrauþio tipografopraþudytø buvusiø eglynø þemæ. Dabar èiaáveista pirmoji Baltijos šalyse Dubravos„Þalioji laboratorija“ – parodomieji-bando-mieji ir mokymo þeldiniai (sodinimo tan-kumo, þeldiniø miðrinimo, dirvos ruoðimo,atkûrimo bûdø parinkimo ir kitø tyrimø beistebëjimø laukas). Tikslas – parodyti svar-biausiø miðkininkystës rekomendacijø, pa-remtø moksliniø tyrimø rezultatais, efektà,suteikti medþiagos tolesniems tyrimams,patikrinti mokslines hipotezes arba patiks-linti ankstesniø tyrimø rezultatus. Trylikojeþeldiniø grupiø daugiau kaip 130 bandy-mø variantø. Èia nuo 1997 m. dirba dau-giausia jaunimas – Kauno miðkø ir aplin-kos inþinerijos kolegijos studentija beimokslininkai – Lietuvos miðkø tyrimø sau-gojimo, atkûrimo ir naudos ateitis.

– vëjø pagairëje Juozas SKOMSKIS

Svarbu identifikuoti kenkëjus – ligas, þvë-ris, vabzdþius. Todël tolesnis þurnalistø se-minaro marðrutas nusidriekë pirmiausia áeksperimentinæ Lietuvos miðkø institutobazæ – Entomologinæ-fitopatologinæ beiMiško apsaugos ir augalø biotechnologi-jø laboratorijas. Susipaþinus su svarbiau-siais rinktiniø medþiø genetikos tyrimais,sveèius sudomino ir Stelmuþës àþuolo se-lekcija. Doc. dr. Sigutë Kuusienë sako, kadpradëtas auginti šio gamtos paminklo ûg-

lis. Padaryti ir pirmieji Stelmuþës àþuologenetiniai tyrimai. Iðaiðkëjo, kad tarp jo pa-likuoniø yra didelë genetinë ávairovë. Kolðis àþuolas dar veda giles, reikia suspëtitirti jo genetikà, – teigia mokslininkë.

Medþio gyvenimas prasideda ir nuoðiltnamio

Dr. Alfas Pliûra, Dubravos eksperimen-tinës selekciniø tyrimø bazës, kurtos 30metø, vadovas, pasakoja apie þeldiniø au-

ginimà sëkloms. Jis rodoypaè geras selekcionuotaspopuliarëjanèias miðkøtreðnës, itin atsparios dre-bulës, nepaþeistø uosiøklonø plantacijas. Ilgiau su-stoja keturiasdeðimties kar-pytalapiø, baltaliemeniøberþø dengtoje plantacijo-je, auginanèioje skirtingassëklas ávairiems Lietuvosregionams, kuriuose skir-tingos gamtos sàlygos.Nustebina skaièiai – nuovieno berþo surenkamaapie 20–30 kg sëklø. Ið vie-no medþio sëjinukø galimaáveisti apie 2 ha berþynà.

Dubravos rezervacinësapyrubës apþvalgos takuáeiname á þmogaus veiklosnelieèiamà miðko drausti-ná. Dr. Virgilijus Mikšys su-


Praeities miðkø sudëèiai atkurti Lietuvosteritorija buvo padalinta á ðeðias dalis – re-gionus, kuriø kiekvienam yra bûdingas tamtikras reljefo genetinis tipas ir nuosëdos, dir-voþemiai, mikroklimatinës sàlygos, ðiuolai-kiniø miðkø sudëtis. Iðskirti šie regionai: Va-karø, Ðiaurës vakarø, Vidurio, Pietvakariø,Pietryèiø ir Ðiaurës rytø. Juos iðskiriant bu-vo atsiþvelgta ne tik á fiziná geografiná ir geo-morfologiná Lietuvos teritorijos iðtirtumà ir

Eþerai Medþiaipušis eglë berþas alksnis àþuolas

(Pinus) (Picea) (Betula) (Alnus) (Quereus)Alaušo 1, 98 1 0,92 0,35 1,94Vievio 1,22 1 0,26 0,16 0,35Daugø 2,23 1 0,26 0,21 0,28Plateliø 2,45 1 0,86 1,04 0,55Lëno 1,8 1 0,62 0,55 1,20Santykinio medþiø þiedadulkiø 1,8 1 0,51 0,37 0,66produktyvumo vidurkis (geometrinis)

1 lentelë. Santykinio medþiø þiedadulkiø produktyvumo dydþiai, apskaièiuoti keliø Lietuvos eþerødugno pavirðiaus nuosëdø tyrimo duomenimis, ir vidurkinis produktyvumas (Kabailienë, 1969)

LietuvojeMiðkø raidos

atkûrimo ypatumai

Prof. habil. dr. Meilutë KABAILIENË

Prof. habil. dr. Meilutë Kabailienë (Choms-kytë) gimë 1931-10-16 Kaune, studijavo geolo-gijà Vilniaus universitete; nuo 1960 m. mokslødaktarë, o nuo 1973 m. habilituota mokslø dak-tarë, nuo 1977 m. profesorë. Iðspausdino 14 mo-nografijø, kuriø svarbiausios: 1969 m. „Þieda-dulkiø spektrø susidarymas ir paleoaugalijos at-kûrimo bûdai“ (rusø k.), 1979 m. Taikomosiospalinologijos pagrindai“, 1990 m. „Lietuvos ho- locenas“, 2006 m. „Gamtinës aplinkos raida Lie-

tuvoje per 14 000 metø“ ir 2011 m. „Þiedadul-kiø spektrø susidarymas ir interpretavimo meto-dai“ (anglø k., iðleista Vokietijoje).

M.Kabailienë yra dviejø valstybiniø mokslopremijø laureatë: 1978 m. jai paskirta Lietuvosrespublikinë mokslo premija ir 2008 m. Lietuvosmokslo premijos laureato vardas suteiktas uþ dar-bø ciklà „Naujø paleobotaniniø tyrimo metodø su-kûrimas ir taikymas, atkuriant gamtinës aplinkosraidà poledynmetyje Lietuvoje (1977–2007)“.

M.Kabailienës vadovaujami daktaro diser-tacijas apgynë deðimt asmenø.

rajonavimà, kurá atliko A.Basalykas (1959,1965), È.Kudaba (1983, 1988), R.Guobytë(1998, 2002) ir kt., bet ir á 95 eþerø ir pelkiø,kuriø nuosëdø storymëse buvo iðtirtos þie-dadulkës, iðsidëstymo tolygumà kiekvienoregiono teritorijoje, kad neliktø abejoniø, jogrekonstrukcijai pasirinktame plote augusiømedþiø þiedadulkës yra nusëdusios nagri-nëjamame regione.

Atkurti praeities miðkø sudëtá pagal þie-dadulkiø analizës duomenis yra sudëtin-gas uþdavinys, nes interpretuojant gautusduomenis negalima vadovautis prielaida,kad iðtirtoms nuosëdoms susidarant mið-kø sudëtis yra buvusi tokia pati, kaip ir mik-roskopinës analizës metu nuosëdose ras-tø þiedadulkiø sudëtis. Taip yra todël, kadávairûs medþiai ir krûmai þydëdami iðberianevienodà þiedadulkiø skaièiø. Vieni me-dþiai (puðis, berþas, alksnis ir lazdynas) þy-dëdami iðberia labai daug þiedadulkiø, okiti (eglë, àþuolas, uosis, guoba ir liepa) pa-skleidþia daug maþiau þiedadulkiø. Pavie-nis medis produkuoja þiedadulkiø daugiaunegu miðke augantis. Ið jaunø miðko au-galø þiedø þiedadulkiø beveik neiðbyra.

Augalø þiedadulkiø produktyvumo ávai-rovë yra viena svarbiausiø prieþasèiø, dëlkuriø nuosëdø þiedadulkiø sudëtis skiriasinuo tos vietovës augalø sudëties. Todël at-

kuriant praeities miðko sudëtá reikia atsi-þvelgti á skirtingà ávairiø medþiø þiedadul-kiø produktyvumà.

Apskaièiuoti medþiø þiedadulkiø pro-duktyvumà nelengva, todël tokiø tyrimøpasaulyje yra nedaug. Ypaè detaliai me-dþiø þiedadulkiø produktyvumà apskaièia-vo ir pasiûlë pataisos daugiklius fosiliniøþiedadulkiø skaièiui koreguoti 1967–1970m. Danijoje S.Andersenas. Medþiø þieda-dulkiø produktyvumà 1969 m. apskaièia-vo ir ðio straipsnio autorë Lietuvoje. Tambuvo panaudoti penkiø Lietuvos eþerø(Alauðo, Daugø, Vievio, Lëno ir Plateliø)dugno nuosëdø pavirðiaus pavyzdþiø þie-dadulkiø tyrimo rezultatai ir duomenys apie

ðiuolaikiniø miðkø, auganèiø iki 100 km apiekiekvienà eþerà, sudëtá. Skaièiuojant vado-vautasi tuo, kad daugiau kaip 100 km nu-tolusiø miðkø sudëtis atitinka vidutinæ ðiuo-laikiniø Lietuvos miðkø sudëtá. Apskaièiuo-tas puðies (Pinus sylvestris), eglës (Piceaexcelsa), berþo (Betula pubesans ir B. pen-dula), alksnio (Almus incana ir A. glutinosa)ir àþuolo (Querous robur) þiedadulkiø pro-duktyvumas. Ðiø medþiø ðiuolaikiniuoseLietuvos miðkuose yra daugiausia ir jø þie-dadulkiø eþerø dugno pavirðiaus nuosëdøpavyzdþiuose aptikta taip pat daug.

Minëtø medþiø þiedadulkiø produkty-vumas apskaièiuotas pagal kiekvienoeþero tyrimo duomenis atskirai (1 lent.).Nustatant santykiná produktyvumà eglës(Picea excelsa) þiedadulkiø produktyvu-mas prilygintas vienetui, nes jos þiedadul-kiø rasta visø tirtø eþerø dugno pavirðiausnuosëdose. Be to, eglës þiedadulkës dy-dþiu ir svoriu yra panaðios á buko (Fagus),

kurio þiedadulkiø produktyvumà prilygi-no vienetui S.Andersenas ir kiti specialis-tai Vakarø Europoje.

Þiedadulkiø produktyvumui tirti buvopasirinkti skirtingo dydþio ir gylio, ávairaushidrodinaminio reþimo eþerai. Apskaièiuo-tasis santykinio medþiø þiedadulkiø pro-duktyvumo vidurkis (1 lent.) gali bûti pri-taikytas þiedadulkiø spektrui koreguoti(þiedadulkiø spektras – vieno nuosëdø pa-vyzdþio þiedadulkiø sudëtis procentais).

Kiekvienais metais augalams þydint di-dþioji dalis iðbyrëjusiø þiedadulkiø pakyla áorà ir vëjas jas neða tolyn. Vëjui nurimus išpradþiø nusëda sunkesnës, o lengvesnësir turinèios oro maiðelius (pvz., puðies) þie-dadulkës nuneðamos toliau nuo augalo au-gavietës. Dël skirtingø fiziniø ir morfologi-


Medþiai Þiedadulkiø Þiedadulkiø spektro korega- Þiedadulkiø spektro koregavimas,spektras vimas, naudojant santykinius efek- naudojant efektyvaus produktyvumo

tyvaus produktyvumo koeficientus ir pernašos oru koeficientusskaièius % skaièius % Skaièius %

Pušis 120 60 49,0 16,5

Eglë 60 30 33,9 71,0

Àþuolas 20 10 17,1 12,5

Iš viso 200 100% 177 100% 84,6 100%

1201,8

86,7=

20,00,66

30,3=

60,01 60,9=

=14,0120 x 0,211,8

=6060 x 11

=10,620 x 0,350,66

3 lentelë. Þiedadulkiø spektro koregavimo pavyzdys

Nuotolis Medþiai ir krûmaiiki miško, pušis eglë ber- alks- àþuo- liepa guoba skrob- bukas uosis lazdy- gluos-km þas nis las las nas nis1 1,03 1 0,99 0,97 0,99 1,08 0,98 1,27 1,06 1,09 2,02 1,372 0,89 1 0,86 0,84 0,91 0,96 0,86 1,34 1,06 1,05 1,79 1,173 0,80 1 0,78 0,76 0,80 0,89 0,79 1,36 1,04 1,02 1,63 1,0510 0,55 1 0,56 0,53 0,66 0,65 0,58 1,37 0,98 0,89 1,16 0,70100 0,21 1 0,23 0,22 0,35 0,29 0,26 1,37 0,82 0,62 0,49 0,25

2 lentelë. Þiedadulkiø pernaðos oru koeficientai, kai miðko kraðtasyra aplink tiriamàjá taðkà (Kabailienë, 1979)

niø savybiø ávairiø augalø þiedadulkës ra-miu oru nusëda skirtingu greièiu. Þiedadul-kiø perneðimo oru dësningumams iðtirti ðiostraipsnio autorë panaudojo dinaminëje irfizinëje meteorologijoje naudojamas formu-les, kurios teoriðkai buvo iðvestos ir ekspe-rimentais patikrintos tiriant oro uþterðtumà,nagrinëjant panaðaus dydþio kaip þiedadul-kës daleliø perneðimà, judëjimà oru ir nu-sëdimà (Sutton, 1947; Chamberlain, 1955).

Ðios formulës buvo pritaikytos tirti ávai-riø medþiø ir krûmø þiedadulkiø perneði-mo oru ir nusëdimo dësningumus Lietu-voje. Gauta, kad vëjas medþiø ir krûmø þie-dadulkes perneða daug toliau negu þoliø,kuo tiriamoji vietovë yra toliau nuo miðko,tuo ið didesnës teritorijos vëju yra atneða-ma þiedadulkiø.

Dël nevienodo medþiø þiedadulkiø per-neðimo oru ir nusëdimo vietose, esanèio-se ávairiu atstumu nuo miðko kraðto, gau-nami skirtingos sudëties þiedadulkiø spek-trai. Todël svarbu þiedadulkiø spektrus ko-reguoti. 1979 metais ðio straipsnio autorëpasiûlë þiedadulkiø pernešimo koeficien-tus (2 lent.), kurie gali bûti panaudoti kaip

pataisos daugikliai þiedadulkiø spektrui ko-reguoti, kad bûtø sumaþinti skirtumai tarpnuosëdø þiedadulkiø spektro ir já produ-kavusio miðko medþiø sudëties, atsiradædël nevienodo ávairiø augalø þiedadulkiøperneðimo oru nuotoliø.

Tinklinis metodas miðkø sudëèiaiatkurti pagal þiedadulkiø tyrimo

duomenisMiðkø sudëties raidai poledynmeèiu at-

kurti buvo naudotas vadinamasis tinklinismetodas (Kabailienë, 1969), kuris gali bûtitaikomas esant keliolikai ar keliasdešimèiaitaðkø (poledynmeèio nuosëdø pjûviø suþiedadulkiø tyrimo duomenimis), iðsidësèiu-siø tiriamos teritorijos regione kuo tankiauir vienodþiau, t.y. tinklu. Vidutinei miðkø su-dëèiai atkurti pasirenkamas plotas, kuriospindulys apie 100 km. Þiedadulkiø perne-ðimo oru tyrimai parodë, kad tokio dydþioteritorijoje dauguma èia auganèiø augaløþiedadulkiø nusëda vietoje. Miðkø sudëèiaiatkurti buvo pasirinkti tie pjûviai, kuriø nuo-sëdose rastos þiedadulkës yra gerai iðliku-sios, nëra perklostytø ið senesniø sluoks-niø, o tirtuose nuosëdø storymiø pjûviuosenefiksuota sedimentacijos pertraukø.

Kiekvieno nuosëdø pjûvio analizës me-tu nustatytas visø pavyzdþiø medþiø ir krû-mø þiedadulkiø skaièius (arba procentai)koreguojamas augalø þiedadulkiø produk-tyvumo ir perneðimo oru koeficientais (Ka-bailienë, 2006).

Visø pjûviø vieno amþiaus nuosëdøkiekvienos medþiø ir krûmø rûðies mikro-skopinës analizës metu apskaièiuotasisþiedadulkiø skaièius dalinamas ið santyki-nio þiedadulkiø produktyvumo atitinkamodydþio (1 lent.). Gautieji skaièiai padaugi-

nami ið pernaðos oru koeficientø (2 lent.).Toliau apskaièiuota visø iðtirtø nuosëdøpjûviø koreguotø þiedadulkiø spektrø pro-centinë sudëtis (3 lent.).

Pirmoji augalija poledynmeèiu –prieš 17 000–11 500 14C kal. metø ID

(vëlyvasis ledynmetis)Maþdaug prieš 20 000 metø paskuti-

nysis ledynas ëmë ið Lietuvos trauktis. Le-dui tirpstant atsidengë ledyno palikti mo-reniniai dariniai ir jo tirpsmo vandenø su-kurtos reljefo formos – zandrai, deltos, ri-nos, fliuroglacialiniai kloniai, susiformavoir patvenktiniai prieledyniniai vandens ba-seinai – marios.

Maþdaug prieš 17 000–13 700 14C kal.metø ID vadinamuoju ikialeriodiniu laiko-tarpiu Lietuvos teritorijoje iðplito tundrostipo þolinë augalija su þemaûgiais krû-mokðniais. Tuo metu buvo dar ðalta ir ga-na sausa. Pirmasis poledynmeèiu paðiltë-jimas, vadinamasis biolingo, buvo prieš 14500–14 200 14C kal. metø ID. Augalijos dan-ga vis dar buvo menka, dirvodaros proce-sai silpni, vyravo þolës, daugiausia viksvi-nës ir varpinës. Ið medþiø vietomis augoberþai, kai kur ir pušys.

Antrasis didþiausias vëlyvuoju ledynme-èiu paðiltëjimas, vadinamasis aleriodo, tru-ko nuo 13 700 iki 12 600 14C kal. metø ID,t.y. daugiau kaip tûkstantá metø. Suðilus Lie-tuvoje iðplito pirmieji miðkai – berþynai ir pu-ðynai su egliø, alksniø, lazdynø ir netgi kaikuriø pavieniø ðilumamëgiø medþiø prie-maiða. Miðkai dar buvo netankûs. Augali-joje labai sumaþëjo þoliø reikðmë, ryðkiaidominavo medþiai. Tuo laikotarpiu iðnykodaugiametis áðalas, vyko termokarstinis pro-cesas – tirpo po fliuvioglacialinëmis nuosë-domis palaidoti nuo ledyno atskilæ ledo luis-tai, o jø vietoje formavosi daubos – eþerødubenys ir bûsimø pelkiø guoliai. Susida-riusiuose eþeruose ëmë kauptis organiniømedþiagø ásodrintos nuosëdos – gitija, dur-pës (daugiausia þaliasamanës ir raistinës –alksninës, eglinës ir kt.), formavosi dirvoþe-mis, vyko karbonatø iðplovimas, sunyko ale-riode augæ miðkai. Vël ásivyravo ðalto, sau-so klimato tundrai bûdingi þoliniai augalai,nutrûko dirvoþemio formavimasis.

Miðkø kaita per 11 500 14C kal. metøiki dabar – (ID) – holocene

Jau vëlyvojo ledynmeèio pabaigoje kli-matinës sàlygos ëmë pamaþu ðvelnëti, ið-plito ðvelnesnio klimato þoliniai augalai:rûgtiniai, vingiorykðtës ir kt. Prieð 11 500–10 200 14C kal. metø ID holoceno pradþio-je ðie augalai iðplito dar plaèiau, sunykotundrai ir miškatundrei bûdingos rûðys,þenkliai padaugëjo mediniø augalø. Viso-je Lietuvos teritorijoje vyravo berþynai, jiebuvo netankûs. Nemaþa buvo puðø prie-maiða, ypaè Pietryèiø Lietuvoje (1 pav.).

1 pav.


Nederlinguose, daþniausiai pelkiniuosedirvoþemiuose plito viksviniai, taip pat irkirminiai berþynai, daþniausiai su puðø irðvyliø priemaiða. Svarbi to meto miðkøsudëtinë dalis buvo kadagiai. Ðio sausas,saulëtas augavietes mëgstanèio augalosumaþëjo, kai miškai tapo tankesni.

Prieš 10 200–9200 14C kal. metø IDryðkiai padaugëjo puðø ir sumaþëjo ber-þø reikðmë miðkuose. Daugiausia berþømiðkuose sumaþëjo Vakarø Lietuvoje, kurëmë plisti ne tik pušys, bet ir alksniai (2pav.). Ðio laikotarpio miðkus galima bû-

tø apibûdinti kaip puðynø ir berþynø ið-plitimo metà. Miðkai buvo netankûs.

Prieš 9200–8600 14C kal. metø ID kli-matas ne tik atðilo, bet ir padrëgnëjo,miðkai pradëjo diferencijuotis, iðplitotankûs, skirtingos sudëties miðkai, ryð-kiai padaugëjo lazdynø, alksniø (3 pav.),pasirodë ir pirmosios guobos.

Prieš 8600–7400 14C kal. metø ID Va-karø, ÐV, PV ir Vidurio Lietuvos regio-nuose ypaè padaugëjo alksnynø, betbuvo daug maþiau puðynø ir berþynø

(4 pav.), o Ðiaurës rytiniame ir Pietryti-niame regionuose vis dar svarbià reikð-mæ turëjo puðynai. Visuose regionuo-se buvo svarbûs ðilumamëgiai medþiai(guobos, liepos, àþuolai).

Prieš 7400–5700 14C kal. metø ID vi-soje Lietuvoje daugiausia buvo ðiluma-mëgiø medþiø (5 pav.), taip pat tuo lai-

2 pav.

kotarpiu buvo svarbûs alksnynai ir tik PRLietuvoje alksnio reikðmë ðiek tiek ma-þesnë. Eglynø daugiausia ÐV ir ÐR re-gionuose.

Prieš 5700–4050 14C kal. metø ID vi-soje Lietuvoje iðplito skroblai. Jø dau-giausia PV regione. Ðilumamëgiø me-dþiø, ypaè guobø maþiau negu ankstes-niuoju laikotarpiu. Vakarø, ÐV, PV ir Vi-durio regionuose buvo iðplitæ alksnynai,o rytinëje dalyje, ypaè PR regione, svar-biausi buvo pušynai.

Prieš 4050–2600 14C kal. metø ID bu-vo iðplitæ skroblai, tik šiuo laikotarpiu jødaugiausia Vakarø ir ÐV regionuose. Visdar svarbûs alksnynai, nemaþai berþynøir puðynø (jø maþiausia Vidurio regione).

Per pastaruosius 2600 14C kal. metøID rytinës Lietuvos dalyje (PR ir ŠR re-gionuose) pamaþu daugëjo puðynø, oÐV regione – egliø, bet visur maþëjo ðilu-mamëgiø medþiø reikðmë, taip pat irskroblo (6 pav.). Miðkai ágavo ðiuolaikinæiðvaizdà.

3 pav.

4 pav.

5 pav.

6 pav.

Saulës sistemoje vanduo randasi be-veik visur – ne tik planetose, bet ir jø pa-lydovuose, pvz., Saturno mënulis Euro-pa daugiausia sudarytas iš ledo ir van-dens. Vanduo lemia ne tik planetø pavir-ðiaus keitimàsi, bet ir gyvybës susidary-mà tinkamomis sàlygomis. Galbût visa-toje mes nesame vieni, turime bendrøryšiø su kitomis gyvybëmis. Tad kosmi-nis vanduo sieja mus visatoje.

Mûsø planeta Þemë yra ne tik tinka-mame nuotolyje nuo Saulës, bet ir pa-kankamo dydþio, galinti išlaikyti pasto-vià atmosferà, kur vanduo gali bûti skys-tos, kietos ledo bei garø faziø. Þemëspaviršiuje yra palyginti dideliø vandensištekliø, prilygstanèiø 1,35 x 109 km3.Vanduo dengia beveik tris ketvirtada-lius Þemës paviršiaus. Taèiau tik 3 proc.viso vandens yra gëlas – upëse, eþeruo-se ir poþemyje. Gëlas vanduo yra gyvy-bës šaltinis, suteikiantis galimybiø plë-totis sausumos gyvûnijai ir augmenijai,o jûros vanduo – jûrø gyvûnams ir jûrosaugmenijai. Kas dienà iš jûros ir þemëspaviršiaus išgaruoja apie 1000 km3 van-dens, o debesys gràþina vandená áÞemës paviršiø ir papildo mûsø eþerus,upes, drëkina þemæ. Dël atmosferos sà-lygø ir dël miškø, krûmø iðkirtimo beipoþeminio vandens per didelio naudo-jimo daliai Þemës gyventojø stinga gë-lo vandens. Tai tapo gana ryšku praëju-sá šimtmetá sparèiai didëjant þmoniøprieaugiui Þemëje.

Graikø filosofai vandená laikë vienuiš pagrindiniø keturiø elementø, suda-ranèiø Þemæ. Kogi genties indënai Ko-lumbijoje teigë, kad gyvybës pradþiojebuvo tik trys pagrindiniai reiškiniai – nak-tis, motinystë ir vanduo. Senovës Egip-to mituose Stikso upës vanduo atskyrëþmogaus þemiškàjá gyvenimà nuoamþinojo gyvenimo.

Vanduo turi ne tik naikinanèià jëgà,nušluojanèià ištisus þemës plotus potvy-niø arba cunamio metu, bet þmogaus pa-þabotas hidroelektrinëse aprûpina elek-tros energija, iš tvenkiniø ir poþemiø te-ka miestams ir ûkiø laukams laistyti. Grai-kø mituose Poseidonas buvo jûrø ir van-denynø dievas, turintis galiø valdyti van-

Specialiai „Mokslui irgyvenimui“ ið JAV

Vanduo


dens reiškinius. Audrø metu net ir didþiu-liai laivai yra mëtomi kaip þaislai jûrø ban-gose ir primena, kad þmogus dar yra la-bai silpnas prieš gamtos jëgas. Taèiau jûratraukë þmones ieškoti naujø pasauliø irásikurti kituose þemynuose. Tad šie van-dens reiškiniai paliko gilø áspûdá mûsø at-mintyje, mituose ir religinëse apeigose.Vanduo ledynø laikotarpiais taip pat pali-ko pëdsakus slenkanèiuose ledynuosene tik Europoje, bet ir Šiaurës Amerikojeir pakeitë Þemës paviršiø.

Vanduo daþnai yra siejamas su reli-ginëmis apeigomis ir simbolinëmis sa-vybëmis. Jonas Krikštytojas vandenskrikštu ruoðë kelià Kristaus misijai. OKristus paskutinës vakarienës metu plo-vë apaštalø kojas vandeniu, kad jie bûtøsimboliškai apvalyti. Net ir šiandien In-dijoje tûkstanèiai þmoniø renkasi prieGango upës atnaujinti ne tik kûno, bet irsielos. Poetë Vilija Bradûnaitë eilërašty-je „Þuvis ir duona“ taip išreiškia þmogausir vandens ryðá:

„Kada ábrisiu á šaltà sraunià upæ,nuplauk mano kûnà, kad sugráþèiau

palaiminta…Aš atnešiu tau vandens,kai lûpos degs dykumø kaitroje…”

Mes esame gimæ iš vandens ir savokûne turime daugiau vandens nei bet ku-riø kitø junginiø. Kà tik gimæs vaikas turidaugiau kaip 90 proc. vandens, o suau-

gæs þmogus – apie 70 procentø. Be van-dens þmogus gali išgyventi tik apie sa-vaitæ, o be valgio net mënesá.

Paprastai þmonës netausoja van-dens, kol jo turi pertekliø. BendþaminasFranklinas (Benjamin Franklin) yra pa-sakæs: „Kai šulinys tampa sausas, tadames suþinome vandens vertæ“. Vandensvartojimas priklauso nuo vandens ištek-liø Þemës paviršiuje ir poþemyje. Ameri-koje vienam þmogui tenka daugiau kaip400 litrø vandens per dienà, Europoje –tik treèdalis to kiekio, o besivystanèiuo-se kraštuose – keletà kartø maþiau. Norskasdien iš debesø iškrenta apie šešioli-ka trilijonø litrø vandens, taèiau upës irpoþeminiai vandens ištekliai nyksta ar-ba uþteršiami. Industrializacija ir þmoni-jos greitas prieauglis naikina ir teršia ty-rà vandená. Þmogus naudoja vandenáplovimui, sanitariniams tikslams, gamy-biniams procesams, kuriø nevalytas van-duo uþteršia tyrà vandená. Tad atrodo,kad ateityje daugelyje kraštø tyras van-duo taps vienu brangiausiø ir svarbiau-siø þmonijos turtø. Lietuvai tai dar nërataip aktualu, bet daugelyje vietø vanduoyra uþterštas atmatomis ir chemikalais.Uþterštas vanduo þaloja þmoniø sveika-tà ir kenkia visai gyvûnijai. Toks vanduogali sukelti ávairias ligas, pavyzdþiui, di-zenterijà ir hepatità, o vaistø ir hormonølikuèiai gali paveikti ne tik auganèiø vai-kø sveikatà, bet ir gyvûnø. Todël þmoni-ja turi ne tik išsaugoti vandená, bet ir játaupyti.

Praeityje vanduo buvo paslaptingasjunginys, turintis ypatingø savybiø, rei-kalingø gyvybei išlaikyti. Tik kai XVIII a.gale A.Lavoisier atrado deguoná ir van-denilá ir árodë, kad vandens molekulë su-sideda ið vieno deguonies ir dviejø van-denilio atomø, vanduo tapo labiau su-prantamas. Taèiau beveik iki praëjusiošimtmeèio pabaigos vandens savybesbuvo sunku išaiškinti sekant periodinesatomø savybes. Buvo þinoma, kad van-dens simbolis yra H20 ir, palyginti su azo-to ir sieros junginiais su vandeniliu, jisturëtø turëti daug þemesnæ virimo ir šali-mo temperatûrà. Taèiau vanduo verdaesant 100oC ir šàla 0oC. Šaldamas van-

duo uþkloja vandens paviršiø ledu, ku-ris yra lengvesnis negu skystas vanduo(0,91 g/cm3). Taigi ledas tampa izoliato-riumi ir neleidþia vandeniui iššalti iki dug-no, išsaugo gyvybæ vandenyje. Studijuo-jant ledo kristalinæ struktûrà buvo paste-bëta, kad ledo kristaluose vandens mo-lekulës yra toliau viena nuo kitos neiskystame vandenyje ir todël ledas tam-pa lengvesnis negu skystas vanduo.Nors vandens savybës buvo þinomos,taèiau nebuvo aišku, kodël jos skiriasinuo kitø vandenilio junginiø periodinëjelentelëje. Laikui bëgant buvo nustatyta,kad vandens molekulë turi V raidës for-mà ir kad apie deguoná sukuriamas nei-giamas polius, o vandenilio pusëje šiektiek teigiamas polius. Vandens polišku-mas sudaro vandeniliniø ryðiø tarpusa-vio traukos galimybæ, prilygstanèià apie28 kJ/mol. Vandenilio ryšiais vanduo su-formuoja ištisus tinklus. Ádomu, kadbirþietis Teodoras von Grotusas, prieš dušimtus metø aiškindamas vandens elek-trolizæ, pastebëjo, kad vandenilio jonai,atskirti prie teigiamo poliaus (anodo), yrapermetami prie neigiamo poliaus šuoli-niu bûdu dël vandens grandiniø tarpelektrodø, kur vandenilis išsiskiria. Gro-tusas turbût buvo vienas iš pirmøjø, þiû-rëjæs á vandená ne tik kaip á pavienes van-dens daleles, bet ir kaip sudaranèiasgrandines.

Moksliniai tyrinëjimai Berkeley ir kito-se laboratorijose praëjusio šimtmeèio pa-baigoje leido geriau suprasti vandená.Spektroskopiniai tyrimai árodë, kad van-denilio ryšiai vandenyje nuolat persifor-muoja (maþdaug kas 200 femtose-kundþiø) ir kad vandenilio ryšiai sufor-muoja ištisus vandens molekuliø tinklusir suteikia vandeniui matomø savybiø. Ðà-lant vandens garai tampa sniegu. Taèiaukiekviena snaigë skiriasi viena nuo kitos.Japonø mokslininkas Masaro Emoto pa-stebi, kad šaldant vandená snaigiø krista-lø forma priklauso ne tik nuo aplinkos,bet ir nuo skirtingø cheminiø junginiø van-denyje ir net nuo garso bangø. Tad kiek-vienoje snaigëje slypi aplinkos ir galbûtvisatos paslaptis.

– gyvybës ðaltinis

Bruno JASELSKISLojolos universiteto Èikagojeprofesorius emeritas

Japonø autorius Masaru Emoto knygoje „Paslaptingi praneðimai vandenyje“ pastebi, kadvanduo yra ne tik gyvybës ðaltinis, bet ir visatos jëga. Vanduo atsiranda, kai þvaigþdës,savo gyvenimo pabaigoje sunaudojusios vandenilá ir helá, pradeda naudoti anglá, azotà irdeguoná ir mirties agonijoje iðmeta á tarpþvaigþdinæ erdvæ didelá kieká deguonies ir sun-kesniø atomø. O deguonis, laikui bëgant susijungæs su visatoje gausiai esanèiu vandeniliu,sudaro vandená, kuris neða visatos informacijà.

ir jëga


Lietuvos þemës ûkis nuëjo sudëtingàkelià. Jis atlieka labai svarbias ekonomi-nes, socialines ir gamtosaugos funkcijas.Todël jis buvo ir yra prioritetinë ûkio ða-ka. Atkûrus nepriklausomybæ kito ûkinin-kavimo organizacinës formos, þemësûkio veiklos subjektai, sparèiai vyksta jøgalimybiø diferenciacija. Šiems reiški-niams ir padëèiai atspindëti reikalinga ið-sami statistika. Nacionalinëms reikmëmsir tarptautiniams palyginimams reikalin-gø duomenø pateikë 2010 m. visuotinisþemës ûkio suraðymas (vyko geguþës 3– rugsëjo 30 d., fiksuoti birþelio 1 d. buvæduomenys). Apklausti ûkininkø ir ðeimosûkiai bei þemës ûkio bendrovës ir ámo-nës, auginanèios þemës ûkio augalus arûkinius gyvûnus.

Labai svarbu, kad suraðymas pagalvienodà programà ir tuo paèiu metu vy-ko visose ES ðalyse. Todël rezultatai yravisiðkai palyginami, gali tapti pagrindu for-muojant 2014–2020 m. finansinæ ES per-spektyvà. Juos panaudos ir ðalis teikda-ma savo skaièiavimus ir pageidavimus.Gal tai padës pagrásti naujø ir senøjø ða-liø iðmokø þemdirbiams sulyginimà.

Kokie ûkiai suraðyti?Suraðymo metu buvo 200 tûkst. ûkiø,

þemës valdoje turinèiø 1 ir daugiau hek-tarø naudojamø þemës ûkio naudmenø(toliau – ûkiai). Palyginti su 2003 m. (perseptynerius metus), jø sumaþëjo 72 tûkst.,arba 27 proc. (1 lentelë). Labiausiai – net

Petras Gediminas ADLYSStatistikas

Iðsamûs duomenys apie Lietuvos þemës ûká gauti atlikus tris visuotiniussuraðymus: pirmàjá Lietuvoje 1930 m., 2003 m. ir 2010 metais. Pateikiamipaskutiniojo suraðymo rezultatai padës susidaryti vaizdà apie mûsø þemës

ûká, palyginti su gretimomis ðalimis.

200 000 ûkiø. Kokie jie?

1 lentelë. Ûkiø skaièius ir jø naudojamos þemës ûkio naudmenos

Ûkiø skaièius, Þemës ûkio Vidutinis ûkio dy-tûkst. naudmenos, dis pagal þemës

2010 m., tûkst. ha ûkio naudmenøplotà, ha

2010 Buvo Naudo- Nenau- 2010 m. Buvo2003 m. jamos dojamos 2003 m.

Visi ûkiai 199,9 272,1 2743 21,4 13,8 9,3Ûkininkø ir ðeimos ûkiai 199,3 271,5 2375 19,1 12,0 8,2Þemës ûkio bendrovës ir ámonës* 0,6 0,6 368 2,3 573 505

* Ið jø 257 þemës ûkio ir 242 akcinës, investicinës bendrovës.

Ûkiai

49,7 tûkst., arba 37 proc. – sumaþëjo ûkiø,turinèiø 2–5 ha naudmenø ir 5–10 ha –17,3 tûkst., arba 30 proc. Tai ávyko par-davus, dovanojus ar iðnuomojus þemæ,pasitraukus ið prekinës þemës ûkio ga-mybos (uþ tai gavus paramà pagal kai-mo plëtros programà). Maþëjant ûkiøskaièiui, vyko jø stambëjimas: suraðyta 9proc. daugiau naudmenø, padidëjo vidu-tinis ûkio dydis nuo 9,3 iki 13,8 ha, ûki-ninkø ir ðeimos ûkiø – nuo 8,2 iki 12,0 ha.Paþymëtina, kad didþiumà – net 87 proc.naudmenø valdo ûkininkø ir ðeimos ûkiai.

Suraðymas parodë, kad didþiuma ðiøûkiø nedideli: net 59 proc. jø turëjo iki 5

ha þemës ûkio naudmenø. Tokie ûkiaivaldë apie 13 proc. visø þemës ûkionaudmenø, vidutinis jø dydis tesiekë 2,7ha. Antràjà pagal dydá grupæ sudarë 5–20 ha ûkiai – 31 proc. visø ûkiø, valdë 24proc. naudmenø. Didesniuose nei 50 haûkiuose sutelkta 46 proc., ið jø ûkiuose,turinèiuose daugiau kaip 100 ha, – treè-dalis naudmenø.

Ryðkûs regioniniai ûkiø dydþio skirtu-mai. Didþiausias vidutinis ûkio dydis – 20ha ir daugiau Ðiauliø (Joniðkio ir Pakruojorajonø savivaldybëse per 30 ha) ir Pane-vëþio apskrityse, maþiausias – maþiau kaip10 ha – Alytaus ir Vilniaus apskrityse.

Mûsø ir kaimynø ûkiaiBe apraðytø kategorijø ûkiø, dar su-

raðyta 166 tûkst. smulkiøjø þemës nau-dotojø, þemës valdoje turinèiø maþiau neivienà ha naudmenø, kuriø pajamos ið þe-mës ûkio veiklos per metus sudarë ma-þiau kaip 5000 Lt. Jø naudojamos þemësûkio naudmenos sudarë 22 tûkst. ha.

Ávykæs suraðymas uþfiksavo besifor-


realizuoti. Javus auginanèiø ûkiø suma-þëjo beveik du kartus, o jø pasëta 20 proc.daugiau, nes vidutiniðkai vienam ûkiui ten-kantis plotas iðaugo nuo 4,4 iki 9,7 ha (ûki-ninkø ir ðeimos ûkiuose nuo 3,6 iki 7,9 ha).Gerokai (2,5 karto) iðaugo ankðtiniø au-galø pasëliø plotai. Labai padidëjo rapsøaugintojø skaièius, o jø plotas – beveik 4kartus. Gerokai daugiau – 2,9 karto – au-ginama daugiameèiø þoliø. Bulviø paso-dinta 61 proc. maþiau, o jas augino 131tûkst. ûkiø (2003 m. augino beveik visiûkiai). Labai sumaþëjo lauko darþoviø irlinø augintojø skaièius bei jø plotai.

Sparèiai vykstantá pasëliø koncentra-vimàsi parodo ðie skaièiai: daugiau kaip50 ha sëjo nepilni 2 proc. ûkiø, taèiau jøpasëliai sudarë beveik pusæ visø pasëliø(ankstesnio suraðymo metu buvo atitin-kamai 0,5 ir 37 proc.). Gerokai – nuo 23,6iki 10,3 proc. – sumaþëjo turinèiø iki 5 hapasëliø ûkiø dalis.

Kokius þemës ûkio gyvûnusauginame?

Suraðymo metu surinkti duomenysapie ûkiuose laikomus gyvûnus parodë,kad per septynerius metus gerokai su-maþëjo galvijø, ið jø melþiamø karviø,kiauliø, oþkø, arkliø, triuðiø (3 lentelë). Ta-èiau du kartus daugiau suraðyta aviø, 30

muojanèià labai ryðkià ûkio dydþiø spe-cifikà kaimyninëse ðalyse. Pagal ankstes-nius surašymus (Latvijoje ir Estijoje 2001,Lenkijoje 2002, Lietuvoje 2003 m.) viduti-nis ûkio dydis pagal þemës ûkio naud-menas ðiose ðalyse buvo panašus, o perlaikotarpá tarp suraðymø susidarë labai di-deli skirtumai. Ðtai vidutinis ûkio dydis Es-tijoje padidëjo net 3,8 karto ir virðijo 47ha, Latvijoje atitinkamai 1,7 karto, pasie-kë 21,5 ha, Lietuvoje 48 proc. ir 13,8 ha,Lenkijoje 14 proc. ir 9,6 ha.

Didþiausia maþø ûkiø (iki 5 ha) dalisbuvo Lietuvoje – sudarë 59 proc. visø ûkiø,Lenkijoje – 55 proc., Latvijoje ir Estijoje –po treèdalá visø ûkiø. Dideliø ûkiø (daugiaukaip 50 ha) didþiausia dalis buvo Estijoje– 14 proc., Latvijoje – 6 , Lietuvoje – 4 (ta-èiau juose sukoncentruota net 54 proc. vi-sø naudmenø), Lenkijoje – 2 proc. Maþøûkiø spartus maþëjimas, o dideliø gausë-jimas bûdingas daugeliui ES ðaliø.

Kà ir kiek sëjame?Pasëliø plotai ir jø struktûra (2 lentelë)

keitësi priklausomai nuo produktø supir-kimo kainø, kvotø ir subsidijø, galimybiø

2 lentelë. Þemës ûkio augalø pasëliai ir jø struktûra 2010 m.

Pasëliai

Pasëliai Struktûra, %Ûkiø skai- Tûkst. ha Palyginti su 2010 m. Buvoèius, tûkst. 2003 m., % 2003 m.

Visi pasëliai 182,0 1990,7 148,3 100 100Javai 107,0 1038,6 120,1 52,2 64,4Ankštiniai augalai 8,6 54,5 252,3 2,7 1,6Linai 0,1 0,5 5,3 0,0 0,7Rapsai 7,0 255,9 384,2 12,8 5,0Lauko darþovës 119,0 9,3 47,9 0,5 1,4Bulvës 130,6 33,2 39,3 1,7 6,3Cukriniai runkeliai 0,9 15,4 60,2 0,8 1,9Pašariniai šakniavaisiai 18,8 2,0 7,8 0,1 1,9Vienmetës þolës 4,7 30,9 112,0 1,6 2,1Daugiametës þolës 94,0 534,0 288,6 26,8 13,8Kiti augalai 11,4 16,4 137,8 0,8 0,9

Gyvuliø ir paukðèiø Vidutiniðkai vienam ûkiuiskaièius, tûkst.

Ûkiø skaièius, Tûkst. Palyginti su 2010 m. Buvo tûkst. 2003 m., % 2003 m.

Galvijai, iš viso 93,1 741,0 82,8 8,0 4,3Melþiamos karvës 85,0 352,8 78,2 4,1 2,3

Kiaulës 62,7 860,3 79,0 13,7 6,4

Avys 4,3 65,1 210,4 15,1 6,6

Oþkos 6,1 16,8 38,5 2,7 2,1

Arkliai 19,1 28,8 44,0 1,5 1,2

Paukðèiai 85,2 11351,6 130,4 133,2 43,8

Triušiai 11,9 150,4 37,2 12,6 10,4

Bièiø ðeimos 8,5 92,5 109,2 10,9 7,8

3 lentelë. Gyvuliø ir juos laikanèiø ûkiø skaièius 2010 m.

proc. paukðèiø, 9 proc. bièiø ðeimø. Ûki-nius gyvûnus laiko maþiau ûkiø, taèiauvidutinis viename ûkyje laikomø gyvûnøskaièius yra gerokai didesnis.

Maþëja smulkiø, auginanèiø iki 20 gal-vijø ûkiø skaièius, o laikanèiø daugiau – di-dëja. Antai auginanèiø daugiau kaip 100galvijø ûkiuose buvo laikoma beveik treè-dalis visø galvijø. Panaði tendencija ir augi-nant avis bei oþkas. Kitokia situacija augi-nant kiaules – net 67 proc. buvo auginamadideliuose kiaulininkystës ûkiuose, laikan-èiuose 5000 tûkst. ir daugiau kiauliø. Tokiøûkiø buvo 24 (2003 m. – 25) ir jie laikë 573tûkst. kiauliø (55 proc. daugiau nei 2003m.). Paukðèiø auginimas taip pat sutelktasdideliuose ûkiuose, turinèiuose daugiaukaip 50 tûkst. paukðèiø. Jø buvo 22, augi-no 85 proc. visø paukðèiø (beveik 10 mln.).

Dirbanèiøjø þemës ûkyje maþëja Suraðymo metu surinkti ir darbà þe-

mës ûkyje apibûdinantys duomenys. Ðio-je veikloje dirbo 369 tûkst. darbuotojø, ojø skaièius per septynerius metus suma-þëjo net 32 proc., ûkininkø ir ðeimosûkiuose – 33, þemës ûkio bendrovëse irámonëse – 24 proc. Toká þenklø sumaþë-jimà galima paaiðkinti ûkiø stambëjimu irmodernëjimu ir dël to maþëjanèiu darborankø poreikiu. Darbuotojø skaièiaus ma-

þëjimui átakos turi ir tai, kad vis daugiauûkiø perka þemës dirbimo, derliaus nuë-mimo ir gyvuliø prieþiûros paslaugas. Ið100 darbuotojø net 92 ûkininkaujantys as-menys ir jø ðeimos nariai, 8 samdomi dar-buotojai (daugiausia samdomi nuolati-niam darbui dideliuose ûkiuose). Kiekdaugiau nei pusë (52 proc.) dirbo ma-þuose – iki 5 ha naudmenø turinèiuoseûkiuose, treèdalis 5–20 ha ûkiuose. Nu-statyta darbuotojø sudëtis pagal lytá ir am-þiø. Ûkininkaujanèiø asmenø ir jø ðeimønariø vyrø ir moterø dalis beveik lygi – 51ir 49 proc. Taèiau ávairiose amþiaus gru-pëse ji labai skiriasi: iki 60 metø amþiausdidesnë vyrø, o tarp vyresniø – moterø.


Nemaþa dalis ûkininkaujanèiø as-menø ir jø ðeimø nariø stengiasi derintidarbà savo ûkyje ir kitur – 34 proc. tu-rëjo kità darbà, uþ kurá gavo atlygini-mà. Net 96 proc. ið jø nurodë, kad dar-bas kitur yra pagrindinis.

Abiejø suraðymø duomenimis dau-guma þemës ûkio darbuotojø dirbo nevisà darbo dienà. Jø darbo laiko truk-më tiesiogiai priklauso nuo ûkio dydþio.2010 m. 20–30 ha naudmenø ûkiuose6–8 val. per dienà dirbo 17 proc., 30–50 ha ûkiuose – 20 proc., 50–100 haûkiuose – 24 proc., didesniuose kaip100 ha ûkiuose – 44 proc.

èiø asmenø ir jø ðeimø nariø skaièiaussumaþëjimas (net treèdaliu). Sparèiau-siai maþëjo 30–39 m., 20–29 m. ir 60–64 m. amþiaus grupëse. Apie treèdalisûkininkø ir jø ðeimø nariø dar dirbo ap-mokamus ne þemës ûkio darbus.

Nagrinëjant rezultatus iðkyla klau-simas: kaþin ar gerai toks spartus ma-þø ûkiø ir juose dirbanèiø þmoniø ma-þëjimas (dar remiant iš „kaimo plëtros“programos)? Juk tai ir þmoniø gyveni-mo bûdas, kuris sugriûva negráþtamai.

Patyrimas ir naujovësAtlikti suraðymà buvo pavesta Sta-

tistikos departamentui. Kruopðèiai pa-sirengimo darbus atliko SD Þemës ûkioir aplinkosaugos statistikos skyriaus(vedëja A.Ðapolienë) Þemës ûkio struk-tûros ir suraðymø poskyris (vedëjaA.Jablonskienë), buvusios teritorinësstatistikos valdybos. Klausimynas bu-vo parengtas taip, kad surinkti duome-nys tenkintø ðalies ir tarptautiniø orga-nizacijø poreikius. Jis buvo aptariamassu suinteresuotomis valstybës ir moks-lo institucijomis, atsiþvelgta á specialis-tø siûlymus, pasiremta ankstesnio su-raðymo patyrimu. Programa ir organi-zaciniai principai patikrinti ir patikslintibandomojo suraðymo metu.

Suraðinëtojais pasitelkti daþniausiaivietiniai gyventojai, nes jais labiausiaipasitikima. Siekiant sudaryti kuo ma-þiau nepatogumø ir trukdþiø, apklausavyko seniûnijose ar savivaldybëse de-klaruojant pasëlius ar ten lankantis ki-tais tikslais. Todël apklausa vyko gero-kai efektyviau ir greièiau. Naudojamosprogramos leido duomenis ávesti tiesiaiá elektroninæ sistemà. Atsakyti á klausi-mus galima buvo ir internetu, taèiau tuopasinaudojo nedaugelis. Taip organi-zuojant darbà lankyti reikëjo tik tuosûkius, kurie nepateikë duomenø seniû-nijose ar internetu.

Ûkininkams išaiškinta, kad pateikia-mi duomenys konfidencialûs ir naudo-jami tik statistikos reikmëms. Didþiumaûkininkø suprato suraðymo tikslus beisvarbà ir tinkamai pasirengæ pateikë rei-kiamus duomenis (atsisakë pateikti ma-þiau nei 1 proc.). Todël surinkti pakan-kamai tikslûs duomenys, kurie leidþiaiðsamiai apibûdinti Lietuvos þemës ûkioplëtrà.

Panaudoti Statistikos departamentopaskelbtø spaudoje praneðimøduomenys.

Kà atskleidë suraðymas?Suraðymo rezultatai pateikë ávairia-

pusiðkas mûsø þemës ûkio ir atskirøkategorijø ûkiø charakteristikas. Iðsa-mesnes turësime, kai bus paskelbti ga-lutiniai ir iðsamûs surašymo rezultataipagal visus administracinius, áskaitantsmulkiausius, vienetus. Taèiau jau da-bar matome, kad tarp suraðymø ávykodaug ir esminiø pokyèiø. Labai suma-þëjo maþø ûkiø skaièius, padaugëjo di-deliø, iðaugo vidutinis ûkio dydis. Dau-giau suraðyta þemës ûkio naudmenøir pasëliø, kurie ryškiai susikoncentra-væ dideliuose ûkiuose. Pasëliø struk-tûroje gerokai sumaþëjo javø pasëliøir jø lyginamoji dalis, taip pat bulviø,cukriniø runkeliø, lauko darþoviø. Ge-rokai padidëjo rapsø, daugiameèiø þo-liø, ankðtiniø augalø plotai ir dalis.

Lietuvoje tradiciðkai dominuoja dvigyvuliø rûðys: galvijai ir kiaulës. Taèiaugalvijus laikanèiø ûkiø skaièius suma-þëjo per pusæ, o kiauliø – net tris kar-tus. Kiauliø auginimas susitelkë dide-liuose kiaulininkystës ûkiuose. Paukð-èiø skaièius gerokai padidëjo, jø augi-nimas susitelkë dideliuose paukðty-nuose. Aviø auginama du kartus dau-giau, pagausëjo bièiø ðeimø.

Nustatytas labai didelis ûkininkaujan-

Jonas Grigas – Lietuvos MA akade-mikas, Vilniaus universiteto profesoriusemeritas, habilituotas fizikos daktaras –

Jonas Grigas

KIEK TRUNKA Ðiuolaikinis pasaulis

mokslininkoakimis

Su Basanavièium didþiuoju „Auðrà“ugniasparnæ / paleidai skrist, ir ðviest,ir laisve krykðti – / ir dukteris, ir sûnusbûrei á ðeimynà darnià, / pamirðti lie-pæs barná vakarykðtá.

Iš Ben. Rutkûno eilëraðèio„Tu Milþinas: dr. Ðliûpui atminti“

Paroda, skirta dr. Jono Ðliûpo 150-osioms

gimimo metinëms

Jonas Ðliûpas gimë 1861 m. vasario23 d. Rakandþiuose (Ðiauliø r.), pasitu-rinèiø ûkininkø Roko ir Onos Ðliûpø ðei-moje. 1873–1880 m. mokësi Mintaujos(dab. Jelgava) gimnazijoje. 1880–1882m. studijavo filologijà ir teisæ Maskvosuniversitete. 1882 m. studijavo Gamtosmokslø fakultete Peterburgo universite-te, ið kurio buvo paðalintas uþ dalyvavi-mà anticariniame studentø judëjime.1883 m. jis paraðë pirmàjà knygelæ „Var-gai, jø kiltis ir vaistas nuo jø“. Tais pa-èiais metais pradëjo leisti „Auðrà“ (reda-gavo 1883 m. Nr. 6; 1884 m. Nr. 7/8).Dël Prûsijos ir Rusijos valdþios persekio-jimø 1884 m. turëjo emigruoti á JAV, kurgyveno iki 1919 metø. 1885 m. rudenávokieèiø kapucinø baþnyèioje J.Ðliûpassusituokë su L.Malinauskaite. Ðeimojegimë dukra Aldona (1886), sûnus Kæs-tutis (1888), dukra Hipatija (1893). Postudijø Merilendo (Maryland) universite-te (1889–1891) tapæs medicinos dakta-ru, iki 1917 m. vertësi gydytojo praktika.1914–1919 m. J. Ðliûpas buvo vienas ak-tyviausiø „Sandaros“ politinës organiza-


SEKUNDË

Kas yra vanduo? Juk mes ið esmësegzistuojame kaip vanduo! Tad ar þino-me, kas esame?

Kas yra gyvybë?

Ar pasaulis yra tik iliuzija?Ar esame vieni visatoje? Ar gyvena ir

kur gyvena tie kiti, ar jie lanko mus ir ben-drauja su Þemës þmonëmis? Jei ne, taikodël ir kur jie slepiasi?

Kas bendra tarp mokslo ir meno? Argalima suderinti mokslà ir etikà? O moks-là ir tikëjimà? Gal mokslas jau uþëmë Die-vo vietà?

Ar Lietuvos þmonës þino, uþ kà kas-met Lietuvos mokslui skiriami ðimtai mili-jonø litø, o mokslininkams – solidþiosmokslo premijos?

Ši knyga – apie pasaulio reiškinius.Joje kalbama apie moksliná pasaulio pa-þinimo metodà, mokslo þiniø kûrybà,mokslo santyká su kultûra, menu, etika,morale ir tikëjimu. Aptariamas þmones su-panèios aplinkos – cheminës, elektro-magnetinës ir kitokios – poveikis, nagri-nëjami Þemëje, Saulëje ir visatoje vyks-tantys reiðkiniai. Ypaè iðsamiai nagrinë-jami ðiuolaikiniø technologijø poveikiomûsø sveikatai klausimai.

„Laisvës daktaras“Ðiø metø vasarà LMA Vrublevskiø bibliotekoje buvo surengta paroda„Laisvës daktaras“, skirta auðrininko, kovotojo uþ lietuvybæ, istoriko,þymaus visuomenës ir kultûros veikëjo, moksliniø darbø autoriaus,publicisto, redaktoriaus, vertëjo, leidëjo, oratoriaus, diplomato, gydy-tojo Jono Ðliûpo 150-osioms gimimo metinëms paminëti.

áteikë já Amerikos senatui. 1918–1919 m.organizavo ávairius komitetus Lietuvosvalstybei remti. Svetur praleidæs 35 me-tus, daktaras Jonas Ðliûpas 1919 m. grá-þo á Lietuvà. 1919–1920 m. buvo paskir-tas Lietuvos atstovu Latvijoje ir Estijoje.Dël konfliktø su uþsienio reikalø minist-ru A.Voldemaru atsisakë diplomato pa-reigø. 1921 m. jis – Lietuvos banko di-rektorius Birþuose, ávairiø akciniø ben-droviø steigëjas ir dalininkas. 1921–1923m. Birþø ir Ðiauliø gimnazijose dëstë lie-tuviø kalbà, pasaulinæ literatûrà, higienà,bet uþ religijos kritikà buvo atleistas iðpareigø. 1924 m. su bendraminèiaisÐiauliuose ákûrë Laisvamaniø etinës kul-tûros draugijà. Taip pat bendradarbiavo„Ðiauliø naujienose“ (1923–1928), „Lais-voje mintyje“ (1933–1941), „Kultûroje“,„Vagoje“. 1924–1930 m. Kauno univer-sitete dëstë medicinos istorijà. Mirusþmonai L.Malinauskaitei-Ðliûpienei, 1929m. vedë palangiðkæ Grasildà Grauslytæ.1930 m. persikëlë gyventi á Palangà, taispaèiais metais gimë sûnus Vytautas.1933–1940 m. (su pertraukomis) Jonas

Ðliûpas dirbo Palangos burmistru, rûpi-nosi, kad Palangai bûtø suteiktos mies-to teisës. 1935 m. lapkrièio 4 d. LietuvosRespublikos Prezidentui A.Smetonai pa-raðë memorandumà, kuriame siûlomospriemonës valstybës valdymui pagerin-ti. Aktyvià veiklà sutrukdë karas, todël1944 m. spalio mënesá kartu su ðeimapasitraukë á Vienà (Austrija), vëliau per-sikëlë á Bregencà (Bregenz) prie Ðvei-carijos sienos. Buvo pakviestas á Berly-nà áraðyti kalbos JAV lietuviams. MirëBerlyne 1944 m. lapkrièio 6 d., taip ir ne-pasakæs kalbos tautieèiams. 1948 m. ur-na su jo pelenais buvo palaidota Lietu-viø tautinëse kapinëse Èikagoje.

Parodoje buvo pateikti svarbiausi dr.J.Ðliûpo biografijos faktai, eksponuoti jodarbai bei LMA Vrublevskiø bibliotekojesaugomo Jono Ðliûpo fondo dokumen-tai (LMAVB RS F218). Fondas gautas1951 m. ið Kauno valstybinio universite-to (dabar VDU) bibliotekos. 1999 ir 2001m. fondà papildë Jono Ðliûpo sûnus Vy-tautas, gyvenantis Jungtinëse AmerikosValstijose. Minëtini J.Ðliûpo pasiûlymaivyriausybei dël Lietuvos valstybës tvar-kymo (1939 m. ), straipsnis, siøstas á „Tri-mito“ redakcijà apie „Auðros“ idealus(1935), raðto Lietuvos Seimo peticijø ko-misijai nuoraðas apie civilinio kodeksopakitimus ir patvirtinimà (1936), straips-nis lietuviø tautos kilmës klausimu(1937), Ðliûpø bei Grausliø giminiø ge-nealoginiai medþiai, Ðliûpo giminës her-bas, kelioniø po Europà áspûdþiai (su ke-lioniø þemëlapiais) bei kiti dokumentai.

Rûta KAZLAUSKIENË

cijos veikëjø. 1918 m. tapo pirmuoju di-plomatu, atstovavusiu nepriklausomaiLietuvai Vaðingtone, Londone. Savo var-du paraðë atsiðaukimà dël Lietuvos ir Lat-vijos nepriklausomybës pripaþinimo ir

populiariai ir suprantamai pasakoja, kaipmokslas atskleidþia pasaulio paslaptis –nuo maþiausiø daleliø iki visatos tamsio-sios energijos, nuo termobranduolinësreakcijos, vykstanèios Saulëje, iki pro-cesø mûsø smegenyse ir kaip visa taitarpusavyje susijæ, kaip mokslo pasieki-mai veikia mûsø gyvenimà, ar tæsiasiþmogaus evoliucija, ar...

Kas yra laikas? Kodël ateitis skiriasinuo praeities? Kodël praeitis veikia atei-tá, o ne atvirkðèiai?

Kas yra šviesa? Kas suteikia tà ypa-tingà þavesá vaivorykðtei, þaibui tamsia-me danguje, saulëlydþiui, saulës ap-ðviestø baþnyèiø vitraþams ar þvakësliepsnos mirgëjimui?


1941 m. sausio 16 d. ásteigtoje Lietu-vos mokslø akademijoje (MA) greta kitømokslø buvo numatytas ir Gamtos, mate-matikos ir technikos mokslø skyrius. Tai pir-màkart MA padalinio pavadinime paminë-tas þodis matematika. Taèiau realûs jo dar-bai prasidëjo tiktai praûþus Antrajam pasau-liniam karui. 1956 m. spalio 1d. reorgani-zavus MA Fizikos ir technikos institutà, at-sirado Fizikos ir matematikos institutas(FMI), o jame ásteigtas Matematikos sekto-rius. Tuomet keturi matematikai drauge suvisu FMI ásikûrë XIX a. pab. Justino Kono-packio rûmuose, dar vadintuose kinø vila(dab. Kosciuškos g. 30). Visi kûrimo rûpes-èiai teko jaunam mokslininkui, dabar pa-sauliniu mastu garsiam matematikui, šie-met šventusiam garbingà jubiliejø, JonuiKubiliui ( 1921–2011), kuris iki 1959 m. irvadovavo sektoriui. Prieš tai, 1946 m. bai-gæs Vilniaus universitetà (VU) ir likæs jamedëstyti, pradëjo tyrinëti garsiàjà K.Mahleriohipotezæ ið skaièiø teorijos. 1948 m. tapæsaspirantu Leningrade (dab. S.Peterburgas)pas garsø rusø matematikà Jurijø Linikà(1915–1972), nagrinëjo pirminiø daugikliøpasiskirstymà algebriniø skaièiø kûnuoseir jau 1949 m. leidinyje „ÄîêëàäûÀêàäåìèè Íàóê ÑÑÑÐ“ (t. 17(5)) paskel-bë daliná jos sprendimà. 1952–1956 m. dirb-damas tuomet MA veikusiame FMI pirm-take – Fizikos ir technikos institute, jis gili-nosi á tikimybiniø metodø taikymà skaièiøteorijoje ir, gavæs vertingø rezultatø, juos api-bendrino fizikos ir matematikos mokslødaktaro (dab. habilitacinëje) disertacijoje„Kai kurie tikimybinës skaièiø teorijos tyri-mai“. Kaip þinia, tikimybinë skaièiø teorijaspecialistø ávardijama elegantiðku J.Kubi-liaus kûriniu, atsiradusiu dviejø mokslø –tikimybiø teorijos ir skaièiø teorijos sankir-toje. Ši teorija buvo iðdëstyta 1959 m. pasi-rodþiusioje J.Kubiliaus monografijoje „Tiki-mybiniai metodai skaièiø teorijoje“. Tai bu-vo pirmoji Lietuvoje originali monografija iš

matematikos mokslo. 1954–1956 m. ma-tematikas sukûrë metodà, kurio dëka funk-cijø reikðmiø pasiskirstymo nagrinëjimà su-vedë á tikimybiø teorijos klasikines ribinesteoremas. Šis metodas matematikos teori-joje þinomas Kubiliaus vardu. 1958 m. J.Ku-bilius buvo paskirtas VU rektoriumi, o 1960m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Tæs-damas tyrimus, 1962 m. papildë naujais re-zultatais antràjá savo monografijos leidimà.1964 m. ši knyga buvo iðversta á anglø kal-bà bei iðleista pavadinimu Probabilistic Met-hods in the Theory of Numbers JAV. 1962m. J.Kubilius išrinktas Lietuvos TSR MA tik-ruoju nariu akademiku. Toliau plëtojant tiki-mybinës skaièiø teorijos, nagrinëjanèiosaritmetiniø funkcijø reikðmiø pasiskirstymà,tyrinëjimus, pasiþymëjo J.Kubiliaus išugdytimokiniai. Gilindamas ðià kryptá, J.Kubiliussukûrë atskirà mokslininkø mokyklà, kuriojeiki 1990 m. jo vadovaujami 29 disertantaitapo mokslo kandidatais ar daktarais.

Kaip yra pripaþinæs J.Kubilius, plëtotiLietuvoje buvo pasirinktos tos matematikoskryptys, kurios galëjo turëti átakos XX a. vi-duryje beásitvirtinanèioms didþiosioms vi-sø mokslø pagalbininkëms – elektroninëmsskaièiavimo maðinoms, ðiuolaikiniø kom-piuteriø pirmtakëms. Todël ir buvo imta kon-centruotis á tikimybiø teorijà, diferencialineslygtis, matematinæ logikà, loðimø teorijà.

1960 m. vadovavimà Matematikos sek-toriui perëmë dar vienas ryškus tarptauti-nio masto matematikas – Vytautas Statule-vièius (1929–2003). Jis taip pat VU absol-ventas (1954 m.), iðvykæs á Leningrado uni-versiteto aspirantûrà pas tà patá kaip ir J.Ku-bilius vadovà akademikà J.Linikà ir gilinæ-sis á tikimybiø teorijos ribines teoremas. Šiteorija skirta sudëtingø tikimybiø pasiskirs-tymø aproksimavimui paprastesniais. As-pirantûroje V.Statulevièius susipaþino su ru-sø akademiku Andrejumi Kolmogorovu

(1903–1987), kuris turëjo átakos aspirantotolesniø matematiniø tyrimø formavimui.Nagrinëdamas ribiniø teoremø problemasnehomogeninei grandinei, árodë lokalinæ te-oremà, pelniusià 1956 m. antràjà universi-teto premijà. Tai buvo pirmas atvejis, kaipremija skirta aspirantui. Pradedant sep-tintuoju deðimtmeèiu, V.Statulevièius nag-rinëjo problemas, pasitaikanèias pereinantnuo atsitiktiniø dydþiø nepriklausomumoprie priklausomumo ir sukûrë atsitiktiniø dy-dþiø dideliø nuokrypiø tikimybiø tyrimo me-todikà. Ðiuos tyrimus iðdëstë daktaro diser-tacijoje „Tikimybiø teorijos ribiniø teoremøtyrimai“ (1967), kurioje fiksuojamas svarbusseminvariantø metodas. Uþ šios srities tyri-mø tobulinimà ir ypaè uþ seminvariantø me-todo plëtojimà V.Statulevièius buvo ávertin-tas drauge su kitais Rusijos matematikaisSSRS MA Maskvos premija (1971 ) ir SSRSvalstybine premija (1979). 1972 m. iðrink-tas LTSR MA akademiku. Tolesni V.Statule-vièiaus tyrimai apëmë tikimybiø teorijos ri-biniø teoremø tematikà, á kurià kreipë ir sa-vo mokiniø darbus. Neatsitiktinai jo iðpuo-selëtà mokslinæ mokyklà sudaro gausus,net 37 mokslininkø bûrys.

Tikimybiø teorijos atsitiktiniø procesø(stochastiniø procesø) tyrinëjimus Lietuvo-je septintàjá dešimtmetá pradëjo ir sëkmin-gai iðplëtojo Bronius Grigelionis, baigæs1959 m. matematikà VU, nuo 1959 m. dir-bæs FMI ir 1963 m. apgynæs fizikos-mate-matikos mokslø kandidato disertacijà „Laip-tuotø atsitiktiniø procesø sumø ribinës te-oremos“. Jo pirmuosiuose darbuose nag-rinëjami masinio aptarnavimo ir patikimu-mo teorijos taðkiniai procesai, kurie yra di-delio skaièiaus nepriklausomøjø maþo in-tensyvumo taðkiniø procesø sumos. B.Gri-gelionis gilinosi á sudëtingø stochastiniø sis-temø projektavimà, valdymo klausimus irjam pavyko iðdëstyti bendrus atsitiktiniøprocesø optimalaus sustabdymo metodus.Ðie tyrimai sudarë daktaro disertacijà „At-

Ðiemet paþymime dvigubà sukaktá, reikðmingàmatematikos tyrimø centrui Lietuvoje – Matematikos

ir informatikos institutui (MII). Tai jo pirmtakøsukaktys – 70 metø nuo Lietuvos mokslø akademijos

Gamtos, matematikos ir technikos mokslø skyriaus(1941 m.) ásteigimo ir 55 metai nuo Fizikos ir mate-matikos instituto Matematikos sektoriaus (1956 m.)

ákûrimo. Tai sudarë prielaidas formuotis XXI a.plëtojamoms matematikos kryptims, kuriø ištakas ir

nušviesime šiame straipsnyje.1956–1965 m. FMI ásikûrë XIX a. pab. rûmuose(Kosciuðkos g. 30), kur savo veiklà plëtojo irMatematikos sektoriusDvi matematikos

Juozas BANIONISLietuvos edukologijos

universitetas tyrimø centroLietuvojesukaktys


Nuo 1985 m. iðaugæs MKIpersikëlë á kuriamà Akademinámiestelá (Akademijos g.)

Trys FMI, MKI, MII direktoriai (2002 m.): buvæs –akad. Vytautas Statulevièius, esamas – prof. MifodijusSapagovas ir bûsimas – prof. Gintautas Dzemyda

Matematikos sektoriausvadovas dr. Jonas Kubilius(apie 1957 m.)

sitiktiniø procesø teorijos tyrimai (optima-lus stabdymas, efektyvûs markoviðkumokriterijai)“ (1969). Tyrinëjimus susiejo susvarbiø sàvokø ávedimu – atsitiktinio taðki-nio mato, suderinto su duota sigma – al-gebrø ðeima ir pusmartingalio lokaliosio-mis charakteristikomis. Plëtojant atsitiktiniøprocesø teorijà, buvo suburta B.Grigelio-nio mokykla. Nuo 1963 m. jis dar dëstë irVU, 1971m. tapo profesoriumi, o uþ moks-linius tyrimus 1969 m. suteikta Valstybinërespublikinë premija. 1987 m. buvo iðrink-tas LTSR MA akademiku. Ðeðtojo deðimt-meèio antrojoje pusëje Lietuvoje plëtotanuo prieðkario tradicijas turëjusi funkcijø te-orija. Jo tyrinëjimai pirmiausia apëmë inte-gralinius ir aproksimacijos procesus. 1965m. Aronas Naftalevièius (1921–1999), ap-gynæs Maskvoje disertacijà „Dvigubos skir-tuminiø lygèiø sistemos“, tyrinëjo vienà pa-grindiniø interpoliacijos teorijos klausimø –ar egzistuoja tiek apibrëþtø, tiek neapibrëþ-tø funkcijø klasëse funkcijos, ágyjanèios fik-suotuose taðkuose fiksuotas reikðmes. Su-siformavo jo 7 mokiniø mokslinë grupë.

Šeštojo dešimtmeèio pabaigoje susido-mëta analizine diferencialiniø lygèiø teori-jos kryptimi. Pirmuosius tyrimus pateikëŠlioma Strelicas (1923–1999) ir Petras Go-lokvosèius. Š.Strelicas tyrë paprastas dife-rencialinës lygtis bei lygtis su dalinëmis ið-vestinëmis ir nustatinëjo jø sprendiniø eg-zistavimà. Subûrë ðios srities mokslinæ gru-pæ. Aðtuntàjá dešimtmetá jis išvyko á Izraelá.Paèioje septintojo deðimtmeèio pradþiojetelktos ðios krypties diferencialiniø lygèiø irjø sprendimo metodø tyrimo mokslinës pa-jëgos. Ðiø tyrimø pradininkais Lietuvoje lai-kytini Mifodijus Sapagovas, baigæs VU(1961), ir Bronius Kvedaras (1934–2008),baigæs VU (1959). Pirmasis gráþo po aspi-rantûros Ukrainos MA Matematikos ir kiber-netikos institute pas prof. V.Ðimanská. Tendomëjosi elipsiniø lygèiø sprendimu baig-tiniø skirtumø metodais ir 1965 m. Kijeveapgynë disertacijà „Kvazitiesiniø elipsiniølygèiø su divergentine pagrindine dalimisprendimas baigtiniø skirtumø metodu“.Antrasis ðios krypties atstovas aspirantû-

roje Voroneþo universitete (Rusija) pas prof.S.Kreinà nagrinëjo paprastøjø diferenciali-niø lygèiø kraðtutinius uþdavinius. Jo kan-didatinës (dab. daktarinës) disertacijos te-ma „Koregavimas ir panaðûs uþdaviniai“(1965). Tiek M.Sapagovas, tiek B.Kveda-ras yra subûræ savo mokslines grupes, ku-riose atitinkamai 6 ir 5 mokslininkai. M.Sa-pagovas dar paþymëtinas kaip sumanusvadovas, visà deðimtmetá (1995–2004) puo-selëjæs MII veiklà.

Septintojo deðimtmeèio viduryje pradëtimatematinës logikos tyrinëjimai, kuriemskelià praskynë Vilius Matulis. Ðis VU auk-lëtinis (1956) J.Kubiliaus rûpesèiu 1958 m.iðsiøstas á aspirantûrà Leningrado univer-sitete, kuris garsëjo matematikos logikosgrupe, vadovaujama prof. N.Ðanino. Apgy-næs kandidatinæ disertacijà „Klasikinio pre-dikatø skaièiavimo su vieninteliu iðvedimomedþiu sekvencialiniai variantai“ (1964 ),V.Matulis FMI átvirtino ðià kryptá ir subûrë sa-vo 4 mokiniø mokslinæ grupæ.

Septintojo deðimtmeèio pradþioje Edu-ardas Vilkas (1935–2008), baigæs 1958 m.VU, vadovaujamas Leningrado mokslinin-ko prof. N.Vorobjovo, susidomëjo loðimøteorija. Ið pradþiø jis antagonistiniø loðimøsrityje gavo du rezultatus: þaidimo reikðmësaksiomatiná apibrëþimà ir þaidimo reikðmësiðvestinës, priklausanèios nuo parametro,formulæ. 1963 m. VU apgynë kandidatinædisertacijà „Matricinio loðimo reikðmiø funk-cinës savybës“, o 1967 m. jo iniciatyva FMIbuvo ákurtas operacijø tyrimo sektorius.1973 m. E.Vilkas apgynë Vilniuje daktarodisertacijà „Lošimø teorijos optimalumoprincipai”, o jo mokslinë grupë apëmë visàbûrá naujø 16 mokslo kandidatø. Nuo 1958m. dar dëstë VU ir tapo profesoriumi (1976).Uþ tyrimus 1978 m. jam suteikta Valstybinërespublikinë premija, o 1985 m. išrinktasLTSR MA akademiku.

Sutvirtëjæs ir iðaugæs FMI 1965 m. pa-vasará persikëlë á naujus Lukiðkiø pakraðty-je rûmus (prie Geleþinio Vilko tilto, Goðtau-to g. 12). 1977-ieji buvo lemtingi metai, átvir-tinæ Lietuvoje tolesnæ matematikos moksloplëtotæ. Ið FMI iðsiskyrë savarankiðkas Ma-

tematikos ir kibernetikos institutas (MKI), ku-ris apëmë dvi pagrindines mokslo kryptis.Viena jø – tikimybiø teorija ir jos taikymas.Pirmuoju MKI direktoriumi buvo iðrinktascharizmatiðkasis matematikas V.Statulevi-èius, jau nuo 1966 m. vadovavæs pirmtakuiFMI. 1985 m. toliau augantis MKI sulaukëgraþiø ákurtuviø. Tais metais uþ Baltupiø ku-riamame Akademijos miestelyje iškilo šešia-aukštis pastatas (Akademijos g. 4), kurá drà-siai galima ávardyti matematikos (drauge irinformatikos) mokslø centru Lietuvoje.

Sëkmingà fundamentaliø matematikossrièiø tyrimà Lietuvoje atspindëjo èia vykætarptautiniu mastu pagarsëjæ renginiai. Pra-dedant 1973 m., kas ketveri metai Lietuvo-je rengtos tarptautinës tikimybiø teorijoskonferencijos. Reikðminga, jog svarbiausimatematikø moksliniai tyrimai publikuoja-mi periodikoje. Nuo 1961m. pradëtas leistiþurnalas „Lietuvos matematikos rinkinys“(vyriausieji redaktoriai: (1961–1989) P.Kati-lius, (1989–2005) J.Kubilius, o nuo 2005 m.– ilgametis atsakingasis sekretorius dr. Eval-das Geèiauskas (1935–2008)). 1973 m. ðisperiodinis leidinys pradëtas versti á anglø kal-bà ir leidþiamas vardu Lithuanian Mathema-tical Journal. Dar kryptingesniam matemati-kø judëjimui svarbi buvo 1962 m. ákurtoji Lie-tuvos matematikø draugija, kuri, stiprindamamokslininkø bendruomenæ, rûpinosi kasme-tiniø matematikø konferencijø (jos pradëtosorganizuoti jau nuo 1959 m.) rengimu, va-dovavo jaunøjø matematikø neakivaizdineimokyklai (nuo 1969 m.), rengë moksleiviømatematikos olimpiadas (vykusias jau nuo1951 m.). 1990 m. liepos 9 d. MKI pervadin-tas á Matematikos ir informatikos institutà(MII), o nuo 2011 m. pradþios MII yra pa-valdus VU. Instituto vairà nuo 2005 m. pe-rëmë kitos – informatikos krypties moksli-ninkas Gintautas Dzemyda. Šiuo metu MIIveikia ðeði matematinës krypties skyriai: ti-kimybiø teorijos, matematinës statistikos,taikomosios statistikos, skaièiavimo meto-dø, diferencialiniø lygèiø ir matematinës lo-gikos. Jie ir atitinka XXI a. pradþioje Lietu-voje galutinai ásitvirtinusias pagrindines ma-tematikos mokslo tyrimo kryptis.


Taip pat tai puikus metodas diagno-zuoti daugelá plauèiø ligø: plauèiø uþde-gimà, bronchektazes, sarkoidozæ, plau-èiø fibrozæ, plauèiø abscesà, pleurità,plauèiø arterijos trombinæ embolijà. Šistyrimas tinka diagnozuoti ðlapimo pûs-lës ar tulþies pûslës akmenligæ, giliøjøvenø trombozæ.

Dar kompiuterinë tomografija tinkanustatyti ávairius vidaus organø suþeidi-mus: plyðusá inkstà, bluþná ar kepenis,kaulø lûþius, ypaè stuburo slanksteliø.Kartais kompiuterinë tomografija naudo-jama kontroliuoti adatos padëtá imantbiopsijas ar darant skausmà maþinan-èias procedûras.

Taip pat kompiuterine tomografija ga-lima laiku diagnozuoti onkologinæ inkstøligà, o tiriant inkstus pamatyti akmenu-kus (kuriø dydis yra vos keli milimetrai)arba, radus smëlio, nustatyti, kiek jo yrair kaip greitai iš jo gali susiformuoti ak-menys. Šio tyrimo metu iðtiriamos abiejøinkstø funkcijos, suþinoma, ar þmogui ne-sivysto inkstø nepakankamumas.

Kompiuterine tomografija diagnozuo-jamos ir akiø ligos. Su šia unikalia tech-nika ávertinami uþdegiminiai akiø paken-kimai.

Kompiuterine tomografija iðmatuoja-mas ir kaulø tankis. Šio tyrimo metu kar-tu tiksliai nustatoma, ar dël osteoporozësnëra deformavæsi stuburo slanksteliai.

Gydant onkologines ligas, stengia-masi kuo maþiau apšvitinti sveikus or-ganus ir audinius, tad labai svarbu kuotiksliau nustatyti auglio lokalizacijà, jo dy-dá bei ðvitinimo sritá. Ðiam tikslui daþniau-siai naudojama kompiuterinë tomogra-fija. Vykdant radikalø spinduliná gydymà,KT gaunamas trimatis ðvitinamos sritiesvaizdas, pagal kurá medicinos fizikai su-kuria paciento trimatá spindulinio gydy-mo planà.

Ar ðio tyrimo metu pacientas gaunadidelæ apðvitos dozæ?

KT detektoriai yra jautresni rentgenospinduliams, todël radiacijos dozë, ku-rios reikia 15–20 KT pjûviø gauti, nedaugdidesnë uþ radiacijos dozæ, reikalingàvienai rentgeno nuotraukai padaryti, ta-èiau gaunama kur kas daugiau informa-cijos. Þinoma, piktnaudþiauti ðiuo tyrimu

nereikia, bet bijoti taip pat neverta, kas-dien mûsø organizmà veikia gerokaidaugiau þalos sukelianèiø veiksniø neikartà atlikta KT. Taèiau gydytojai nere-komenduoja daryti šio tyrimo be svar-bios medicininës prieþasties.

Rentgeno diagnostikos tyrimas Tipinë efektinë Apytikslis laiko tarpas, per kurá tokià apðvi-dozë, mSv tos dozæ þmogus gautø ið gamtinio fono

RentgenografijaPirðtai ir sànariai < 0,01 < 1,5 dienosKrûtinës làsta 0,02 3 dienosKaukolë 0,07 11 dienøStuburo krûtinës dalis 0,7 4 mënesiaiStuburo juosmens dalis 1,3 7 mënesiaiPilvas 0,7 4 mënesiaiDubuo 1,0 6 mënesiai

RentgenoskopijaTyrimai naudojant bario koðelæ 3 16 mënesiøTyrimai naudojant bario klizmà 7 3,2 metø

Kompiuterinë tomografijaGalvos KT 2,9 1 metaiKrûtinës làstos KT 8 3,6 metøPilvo ir dubens KT 10 4,5 metø

2 lentelë. Ávairiø tyrimø metu gaunamos tipinës defektinës dozës

dyti (tirpdyti kraujagyslæ uþkimðusá trom-bà) ne vëliau kaip per tris valandas nuosimptomø pradþios, todël, átarus ðià ligà,KT turi bûti atliekama pirmiausia.

Kuo kompiuterinë tomografijapranaðesnë uþ kitus tyrimus?

Pagrindinis kompiuterinës tomografi-jos pranaðumas – atlikimo greitis. Nau-jausios kartos aparatais tyrimas gali bûtiatliekamas per 1–2 minutes (senesnëskartos aparatais – apie 10 min.), tai labaisvarbu iðtikus smegenø infarktui. Be to,ðá tyrimà galima atlikti ir kai ligonio bûklëlabai sunki, pavyzdþiui, dirbtinai ventiliuo-jamiems pacientams.

Kompiuterinëtomografija

Kuo ðis tyrimas naudingasdiagnozuojant insultà?

Kompiuterinë tomografija bûtina ne tikdiagnozuojant insultà, bet ir nustatant in-sulto pobûdá (iðeminis ar hemoraginis).Ávertinus smegenø pokyèius, veiksmin-giau parenkama gydymo taktika. Pavyz-dþiui, iðtikus iðeminiam insultui (uþsikim-ðus kraujagyslei), labai svarbu pradëti gy-

Atkelta ið 4 p.

Skiriamos sugertoji, ekspozicinë, lygiavertë ir efektinë dozës.Sugertoji dozë – tai ðvitinamo kûno sugertos energijos kiekis, tenkantis masës viene-

tui.Ekspozicinë dozë rodo atmosferos oro jonizacijos dydá, todël neatspindi tikro jonizuo-

janèiosios spinduliuotës poveikio þmogui.Lygiavertë dozë – tai sugertoji dozë, pakoreguota atsiþvelgiant á jonizuojanèiosios spin-

duliuotës biologinio poveikio ypatumus, t.y. vienodos sugertosios dozës atveju, alfa dale-lës yra daug pavojingesnës uþ beta daleles, ðios – uþ gama spindulius.

Efektinë dozë – tai lygiavertë dozë, pakoreguota atsiþvelgiant á þmogaus kûno organø araudiniø jautrá jonizuojanèiajai spinduliuotei, t.y. padaugintai ið svorinio audiniø jautrio dau-giklio (pvz., skydliaukei ðis daugiklis lygus 0,05, plauèiams - 0,12 ir t.t.). Taigi efektinë dozëyra lygi lygiavertei dozei, padaugintai ið minëtojo daugiklio.

Gamtiná fonà sukuria radionuklidai: a) esantys þemës uolienose ir ið jø patenkantys á oràir vandená; b) susidarantys atmosferoje veikiant kosminei spinduliuotei. Gamtinis radiacinisfonas kai kada klaidingai tapatinamas su bendru radiaciniu fonu, nors jis yra tik pagrindinëradiacinio fono dalis.

Rentgenografija – tiriamo objekto fotografavimas rentgeno spinduliais.Rentgenoskopija – þmogaus kûno arba jo dalies perðvietimas rentgeno spinduliais ir jø

ðeðëlinio atvaizdo stebëjimas.

KT yra pirmaeilis tyrimas ir tais atve-jais, kai dël kontraindikacijø negalima at-likti magnetinio rezonanso tomografijos;bûtina iðtirti labai greitai; ligonis nesà-moningas arba su gyvybæ palaikanèiaisaparatais.


„Japonija nëra stambi þaidëja kosmo-so srityje, prognozës didesniø pokyèiøneþada ir ateityje, taèiau suvienijus pa-naðiø ðaliø pajëgas ir patirtá galima pa-siekti stulbinamø rezultatø, – sakë Waka-yama universiteto Kosmoso ðvietimo ins-tituto direktorius prof. Hiroaki Akiyama,spalio 4 d. Kauno technologijos universi-tete akademinei bendruomenei skaitæspaskaità „Naujoji Japonijos kosmosoplëtros strategija ir tarptautinis bendra-darbiavimas ateityje“. Anot profesoriaus,kaþkada daugiausia pasiekë ðalys, suge-bëjusios sukurti savo laivynus, kuriais ko-lonizavo þemes. „Panaði situacija mûsølaukia ateityje – lyderiaus tos ðalys, ku-rios kosmoso tyrimø srityje dràsiai þengspriekyje“, – ásitikinæs profesorius.

Japonai kvieèia

Japonija nëra stambi þaidëja kosmoso srityje,prognozës didesniø pokyèiø neþada ir ateityje,taèiau suvienijus panaðiø ðaliø pajëgas ir patirtágalima pasiekti stulbinamø rezultatø...

Lietuvos mokslininkus kartu kurti dirbtiniusÞemës palydovus

Naujas jëgø persiskirstymaspasaulyje

Kaip sakë prof. H. Akiyama, ðiuo me-tu naujø kosminiø technologijø srityje Ja-ponija varþosi su Jungtinëmis AmerikosValstijomis – tiek vieni, tiek kiti turi ávairiøidëjø ir stengiasi daryti tai, ko nepadarytøkiti. Ateities prognozës, atsiþvelgiant á at-skirø ðaliø bendràjá vidaus produktà (BVP),þada naujas rokiruotes, pavyzdþiui, prog-nozuojama, kad JAV ir Kinijos BVP susily-gins jau 2025 m., o 2050 m. Kinija jau busgerokai iðsiverþusi á prieká, antroje vietojepalikusi JAV ir Indijà. Uþ pastarøjø ðaliørikiuosis Brazilija, Meksika, Rusija.

„Japonijos BVP, gerokai maþesnis neiminëtø ðaliø, neleis daug lëðø skirti kos-moso tyrimams, taèiau, koncentruojantis

á atskiras sritis ir produktus, bus galima pa-siekti tikrai nemaþai. Tai rodo ir dabartiniaiJaponijos laimëjimai kosmoso srityje“, –ásitikinæs instituto Japonijoje direktorius.

Nutupdë kosminá zondàant asteroido

Anot profesoriaus, vienas ið didþiau-siø Japonijos pasiekimø kosmoso srityje– tai japonø mokslininkø sukonstruotasaparatas „Hayabusa“, kuris 2003 m. ge-guþës 9 d. buvo iðkeltas á kosmosà ir podaugiau nei dvejø metø skrydþio, 2005m. lapkrièio mënesá, nusileido ant aste-roido 25143 Itokawa, paëmë grunto pa-vyzdþiø ir kapsulëje juos parskraidino áÞemæ. Signalas ið kosminio zondo Þemæpasiekdavo po pusvalandþio, taigi já val-dyti buvo be galo sunku, ne viskà pavy-ko ágyvendinti iki galo, pavyzdþiui, grun-to pavyzdþiø buvo gerokai maþiau nei ti-këtasi, tinkamai nesuveikë savaeigis tik591 g svëræs aparatas „Minerva“, patszondas gráþdamas prie Þemës sudegë,taèiau turint omenyje, kad amerikieèiamstokia misija atrodë neágyvendinama, taiyra didelis pasiekimas.

Mokiniai ir moksleiviaikuria raketas

Japonijoje tarp moksleiviø ir studen-tø populiarûs konkursai, kuriø dalyviai ku-ria ávairiø galingumø raketas, konstruojaaparatus. Pavyzdþiui, japonø moksleiviuijau nëra sudëtinga paleisti raketà, kuri á

dangø iðkeltø vadinamuosius „CanSat“– skraidanèius automatinius robotus. Ra-ketai neðëjai pakilus á tam tikrà aukðtá, jisturi atsiskirti, iðskleisti paraðiutà ir atliktikai kuriuos veiksmus, pvz., filmuoti aplin-kà, matuoti temperatûrà.

Studentø konstruojami „CanSat“ jausudëtingesni – jie turi turëti GPS koordi-naèiø nustatymo sistemà, turi patys sava-rankiðkai sugráþti á starto vietà ir pan. Daugdidesniø iðlaidø reikalauja panaðiø apara-tø – „CubeSat“ – iðkëlimas á kosmosà.

Maþø palydovø programaPaskaitos klausytojus ypaè sudomi-

no ávairioms pasaulio valstybëms siûlo-ma 5 metø ir 15 mln. eurø biudþeto pro-grama „UNIFORM“, kurios dalyviai nuo2012 m. Tokijo universitete kurs ir kon-struos 50 kg klasës palydovus. „Þinoma,ði programa nëra skirta bakalaurams armagistrantams, taèiau universiteto moks-lininkui ar ieðkanèiam staþuotës vietos podoktorantûros studijø studentui tai yra pui-ki galimybë, ypaè turint omenyje, kad Lie-tuvoje tokio pobûdþio specialistø nëradaug, o gal jø ir apskritai nëra“, – svarstëprof. H.Akiyama. Tiesa, jis pridûrë, kadtokio specialisto kelionës iðlaidas, pragy-venimà, algà tektø apmokëti valstybei arinstitucijai, kuri já siunèia.

KTU Vieðøjø ryðiø skyriaus inf.

Prof. Hiroaki Akiyama su japonømoksleiviø leidþiama raketa

Norintys skristi á kosmosàkëlë rankasJono KLEMANO nuotr.

, ,


Ðiomis dienomis daugeliui þmoniømokslo ir jo pritaikymo paþanga asocijuo-jasi su kasdienybëje matomais ir naudoja-mais prietaisais ar árengimais, jø naujomisfunkcijomis ir krintanèia kaina. Tai natûra-liai iðplaukia ið to, jog nauji to paties daiktopritaikymai atsiranda á já integruojant dau-giau komponentø. Pavyzdys galëtø bûtimobilusis telefonas, dar visai neseniai tetu-rëjæs tiesioginæ skambinimo ir atsiliepimo áskambutá funkcijas. Ðiuo metu jis siejamasir su integruotu foto- ir radijo aparatu, muzi-kiniu grotuvu, proþektoriumi, skaièiuotuvuir t.t. Taigi naudojimu lenkia bet kurá iðvardy-tø prietaisø. Kitas aspektas – kaina. Dar netaip seniai ji buvo svarbiausias veiksnys, ski-riantis mobiliojo telefono savininkà ir jo ne-turintájá. Taèiau dabar mobilusis telefonas yrastiliaus, bet ne prabangos simbolis. Mûsønaudojami prietaisai ágauna vis daugiau pri-taikymø dël to, kad á tuos paèius matmenisyra „áspraudþiama” daugiau funkcijø. Tokiedaiktai tiesiog traukiasi. Kaipgi dël kainos?Ji turëtø augti... taèiau taip pat maþëja. Ko-dël? Maþesniø matmenø prietaisams paga-minti reikia maþiau medþiagø, energijos irlaiko – taigi visapusiðkai taupomi iðtekliai.

Èia pristatysime modernià ir plaèiai pri-taikomà lazerinës nanopolimerizacijos tech-nologijà, kuri leidþia formuoti trimaèius mik-rodarinius, jos principus ir taikymus mikro-optiniø elementø bei dirbtiniø polimeriniøkarkasø gamybai. Ði technologija yra pa-grásta tiesioginio lazerinio raðymo principupataðkiui uþauginant norimos geometrijosdarinius ið ðviesai jautraus polimero. Tarsikeramikas ið molio, èia lazerinës fizikos spe-cialistas gali „sulipdyti“ itin maþus, plika aki-mi nematomus mikrometriniø matmenø da-rinius, kurie ne tik gali pakeisti ðiuo metunaudojamus prietaisus, bet ir suteikti jiemsnaujø funkcijø, paverèiant naudojamasáprastines medþiagas tokiomis, kokios na-tûraliai gamtoje neegzistuoja.

TechnologijaVienas ið bûdø, leidþianèiø formuoti

Albertas ÞUKAUSKAS,Paulius DANILEVIÈIUS,

Mangirdas MALINAUSKASVilniaus universiteto Fizikos fakulteto

Kvantinës elektronikos katedros Lazeriniø tyrimø centras,Lazerinës nanofotonikos grupës Lazerinës nanopolimerizacijos laboratorija

lazerinis raðymas polimeruose: principai ir

taikymaimikrodarinius, yra tiesioginis lazerinis ra-ðymas. Jis apima grupæ metodø, kuriø vei-kimo principas paremtas aðtriai sufoku-suoto lazerio pluoðto poveikiu norimai me-dþiagai (fotopolimerui, puslaidininkiui, me-talui ar keramikai). Slenkant toká pluoðtàskaidraus fotopolimero tûryje gali bûti su-formuojamas bet kokios geometrijos trima-tis darinys: norimo periodo fotoninis kris-talas, reikiamo þidinio nuotolio mikrolæðis,tam tikro gylio ir ploèio mikro/nanokana-las ar kiti dariniai. Sudëtingos geometrijosdariniai, tokie kaip mikrooptikos elemen-tai (læðiai, Frenelio læðiai), gali bûti formuo-jami ant ávairiø pavirðiø arba tiesiai ant op-tinio ðviesolaidþio, naudojamo telekomu-nikaciniams taikymams, galo. Mikro- beinanokanalai naudojami skysèiø savybëmsmaþuose tûriuose tirti bei cheminëms re-akcijoms valdyti. Visi ðie elementai gali bûtipagaminami tiesioginio lazerinio raðymometodu – daugiafotone polimerizacija, ku-rios erdvinë formavimo raiðka yra viena iðaukðèiausiø. Ðis metodas paremtas netie-sine ðviesos sugertimi ir medþiagos reak-cija, vykstanèia paveikus monomerinæ me-dþiagà ðviesa. Monomerai yra trumpiau-siø grandþiø vienodos cheminës sudëtiesmolekulës, kurios susijungusios á vienàmakromolekulæ sudaro polimerà. Apðvitin-toje srityje inicijuojama grandininë polime-rizacijos reakcija – monomerai jungiasi ápolimerà. Dël to ávyksta negráþtami medþia-gos savybiø pakitimai (terpë tankëja ir kie-tëja, kinta medþiagos tirpumas, pakintaðviesos lûþio rodiklis). Fotopolimerizacijosreakcija sudaryta ið keliø nuosekliø pako-pø – krintanèiai ðviesai jautraus fotoinicia-toriaus molekulë skyla á dvi molekules, tu-rinèias po nesuporuotà elektronà. Tokiamolekulë yra chemiðkai labai aktyvi ir jun-giasi su monomeru paversdama já mono-meru-radikalu. Grandininë reakcija vyks-ta toliau, kol du tokie monomerai – radika-

lai sudaro bendrà jungtá ir susijungia á po-limerà. Polimerinis darinys tampa chemið-kai inertiðkas (netirpus organiniame tirpik-lyje), todël ryðkinimo proceso metu ámer-kus bandiná á tirpiklio vonià ðviesa nepa-veikta medþiagos dalis yra iðplaunama irlieka tik suformuotas polimerinis darinys.Kai ðvitinama femtosekundiniais impulsais(nuo keleto iki ðimtø fs trukmiø), dominuojadaugiafotonë sugertis (sugeriami du ardaugiau fotonø, kuriø energijø suma ati-tinka suþadintos bûsenos energijà), griû-tinë jonizacija, terminiai ir kitokie reiðkiniai.Tokia fotomodifikacija yra lokalizuota di-dþiausio ðviesos intensyvumo srityje, to-dël ir medþiaga yra paveikiama tik maþa-me tûryje pluoðto þidinio aplinkoje. Tas tû-ris yra vadinamas vokseliu (angl. volumet-ric pixel). Vokselis yra maþiausias tiesiogi-niu lazeriniu raðymu suformuoto trimaèioobjekto elemento dydis. Taigi ðia techno-logija vokselis po vokselio galima formuo-ti ávairius mikrodarinius ið fotojautrios me-dþiagos. Fotomodifikuotos srities dydis pri-klauso nuo ðviesos intensyvumo ir medþia-gos jautrumo (atsako ðviesai) – intensy-vumui vos virðijus slenkstiná (maþiausià rei-kalingà vokseliui susiformuoti), galima pa-siekti paèià aukðèiausià erdvinæ formavi-mo raiðkà, siekianèià < 100 nm.

Fotojautrios medþiagosFotojautrios medþiagos, ið kuriø gami-

nami dariniai tiesioginës lazerinës polime-rizacijos bûdu, pasiþymi skirtingomis de-rinamomis savybëmis: mechaniniu tvirtu-mu, cheminiu prilipimu (adhezija), trauki-musi ryðkinant, optiniu skaidrumu ir lûþiorodikliu, biosutaikomumu ir bioskaidumu.Maiðant medþiagas norimu pirminiø sude-damøjø medþiagø santykiu gali bûti pa-renkamos fotopolimero savybës, leidþian-èios optimaliai iðnaudoti lazerinës siste-mos galimybes bei suformuoti pageidau-jamø savybiø neiðkraipytà, idealiai atitin-kantá kompiuteriná modelá mikrodariná. Ban-dinio, ið kurio bus gaminamas trimatis da-

1

Tiesioginis


rinys, paruoðimas vyksta keliais etapais (1pav.). Pirmiausia ant dengiamojo stiklelioyra uþlaðinamas fotopolimero laðas ir, jeireikia, pakaitinamas tam tikroje tempera-tûroje, kad iðgaruotø jame esantis tirpik-lis. Tuomet stiklelis su laðu pritvirtinamasant poslinkio stalø, galinèiø judëti nano-metriniu tikslumu X, Y ir Z kryptimis. Parin-kus objektyvà, lazerio pluoðtas yra foku-suojamas fotopolimere ir slankiojant ban-diná programiðkai uþduota trajektorija su-formuojamas norimos architektûros dari-nys. Gamybos procesas gyvai stebimaskompiuterio ekrane, prijungtame prie in-tegruotos á automatizuotà lazerinio forma-vimo sistemà mikroskopo kameros. Po po-limerizacijos bandinys yra iðryðkinamas(iðplaunama neapðvitinta medþiagos da-lis) ámerkiant já á tirpiklá. Bandiniai po ryðki-nimo analizuojami optiniu ir elektroniniu aratominiø jëgø mikroskopu, optiniu ar kon-taktiniu profilometru. Nors daþniausiai ðiatechnologija apdirbamos medþiagos, va-dinamos fotopolimerais, yra akrilatinës kil-mës, taèiau jos gali bûti ir hibridinës (orga-ninës-neorganinës, tokios kaip ORMOCERar ORMOSIL nuo angl. ORganically MOdi-fied CERamics ar ORganically MOdified SI-Lica), epoksidinës (plaèiai elektronikos pra-monëje naudojamas SU-8), elastomerai(PDMS) ar biologiðkai skaidþios (PEG akri-latinës atmainos). Dauguma jø gali bûti mai-ðomos viena su kita, praturtinamos organi-niais daþais, legiruojamos metalø nanoda-lelëmis ar kvantiniais taðkais bei papildo-mai dengiamos ávairiomis funkcinëmis dan-gomis (cheminiai agentai, baltymai, meta-là suriðanèios medþiagos). Tokiu bûdu pa-gaminti mikrodariniai gali pasiþymëti pagei-daujamomis mechaninëmis, cheminëmis,optinëmis, elektrinëmis, magnetinëmis, ad-hezinëmis ir kitomis savybëmis.

VU LTC veikianti sistemaVilniaus universiteto Lazeriniø tyrimø

centre (VU LTC), Lazerinës nanopolimeri-zacijos laboratorijoje, yra sukonstruota tie-sioginio lazerinio raðymo sistema, skirta tri-maèiams polimeriniams mikro/nanodari-niams formuoti. Tam naudojamas femto-

sekundinis Yb:KGV lazeris, generuojantis1030 nm bangos ilgio iki 6 W vidutinësgalios spinduliuotæ 1 – 200 kHz ribose de-rinamu pasikartojimo daþniu (Pharos,UAB MGF Ðviesos konversija). Tiksliambandinio padëties trimatëje erdvëje val-dymui formuojant mikrodarinius naudo-jama precizinë poslinkio sistema, veikiantilinijiniø varikliø pagrindu. ALS130-100 irALS130-050 (Aerotech Inc., surinkta UABAltechna) poslinkio stalai pasiþymi dide-le eiga (10x10x5 cm2, X, Y ir Z kryptimis,atitinkamai), dideliu transliavimo greièiu irpadëties tikslumu (10 nm), nusileidþianèiutik pjezoelektriniams poslinkio stalams. Ðisistema sumontuota ant mechaninius vir-pesius slopinanèio masyvaus (350 kg) gra-nito pagrindo. Viena ið svarbiausiø dau-giafotonës polimerizacijos technologinëssistemos sudedamøjø daliø yra programi-në áranga, valdanti visà formavimo proce-so eigà. Laboratorijoje sukurta „3DPoli“ pro-grama yra universali, leidþianti kontroliuotiávairius bandinio pozicionavimo árenginius.Surinkta nauja visiðkai automatizuota eks-perimentinë trimaèiø dariniø formavimo sis-tema yra iðbandyta formuojant polimeriniuskarkasus kamieninëms làstelëms augintibei itin aukðtos formavimo skyros reikalau-janèius fotoninius kristalus. Ji garantuojagalimybæ nesunkiai keisti formavimo tiks-lumà, tûrá bei spartà priklausomai nuo po-reikio. Eksperimentiðkai parodyta, kad ðiuobûdu galima formuoti optiðkai aktyvius funk-cinius mikro- ir nanodarinius, kuriø atkarto-jama skyra siekia 200 nm.

Mikrooptiniai komponentaiRemiantis archeologiniais tyrimais pir-

mieji optikos elementai datuojami XII a. pr.m. erà. Þinoma, kad 1200 m. pr. m. e. da-bartinëje Egipto teritorijoje buvo naudoja-mi veidrodþiai, o babilonieèiai naudojo irlæðius, pagamintus ið kvarco ar stiklo. Pa-naðiø optikos elementø rasta ir Asirijos beiKretos vietovëse, o jø amþius siekia atitin-kamai 700 ir 500 metø pr. m. erà. Nors fizi-kinis mikrooptiniø komponentø veikimoprincipas yra toks pat kaip ir optikos ele-mentø, taèiau mikrooptikos komponentø

istorija yra daug trumpesnë. Optiniai kom-ponentai, kuriø matmenys siekia nuo ðim-tø iki deðimèiø mikrometrø, vadinami mik-rooptiniais elementais, o pirmà kartà lite-ratûroje ðis terminas paminëtas tik 1980m., nors kai kurie dabar mums þinomi mik-rooptikos komponentai yra gerokai senes-ni. Amerikieèiø mokslininkas D.Rittenhou-sas (D.Rittenhouse, 1732–1796), ákvëptasðviesos sklidimo pro ðilkinæ nosinaitæ, pa-gamino difrakcinæ gardelæ, susidedanèiàið tankiai suglaustø penkiasdeðimties plau-kø. Stebëdamas ðviesos sklidimà pro ðáárenginá, jis pastebëjo ðviesos difrakcijà(bangø uþlinkimà nuo kliûties ar nukrypi-mà nuo tiesaus sklidimo) ir vaizdo iðskai-dymà á spektrines komponentes. Iki XX a.vidurio buvo paskelbti ne tik pirmieji teori-niai darbai, paaiðkinantys ðviesos sklidi-mo pro difrakcines gardeles dësnius, betjos pritaikytos ir spektroskopijoje. Taèiaudifrakcinës gardelës nebuvo plaèiai nau-dojamos dël sudëtingo gamybos proce-so ir dideliø kaðtø. Juo labiau kad baltosðviesos iðskaidymas á spektrines kompo-nentes ámanomas ir standartiniu optikoselementu – prizme. Difrakciniø gardeliø po-puliarumas iðaugo XX a. viduryje, kai jospradëtos gaminti masiðkai naudojantáspaudø fotojautrioje medþiagoje (angl. re-plication) technologijà, o mikrooptikosmokslo sritis, kaip dabar mes jà supranta-me, pradëjo formuotis kartu su puslaidi-ninkiø pramonëje pradëtomis naudoti li-tografijos technologijomis.

Gyvosios gamtos dësniai ir per dau-gybæ milijonø metø evoliucionavæ organiz-mai ir jø elgsena sukûrë unikalià galimybæþmonijai pasiimti ir savo reikmëms pritai-kyti tai, kas geriausia. Ne iðimtis ir mikro-optikos elementai. Maþdaug prieð 540 mi-lijonø metø kambro laikotarpiu gyvuose or-ganizmuose iðsivysèiusios sudëtinës akysiðliko ir iki ðiø dienø kaip vabzdþiø ir vëþia-gyviø regos organai. Jos susideda ið tûks-tanèiø funkciniø vienetø, iðsidësèiusiø antiðgaubto pavirðiaus, o kiekvieno vienetosudedamoji dalis yra ir mikrolæðis.

Nukelta á 35 p.

1 pav. Mikro/nanodarinio formavimo tiesioginës lazerinës polimerizacijos bûdu etapai

2 3 4


Gerbiamosios ir gerbiamie-ji, susirinkæ ðia ypatinga proga,Jûsø Magnificencija!

Rudens vëjas, sukdamasfantastiškai nuspalvintus lapus,švelniai glostydamas obuoliaiskvepianèià þemæ, prisideda irprie vaisiø brandos. Tas ðelmisrudens vëjas atpûtë á ðio vaka-ro iðkilmes ir iðlakø daugelioþmoniø triûsu sodintà, puose-lëtà, brandintà vaisiø – knygàInveniens quaero. Ieškoti, rasti,nenurimti. Tas vaisius skirtasmûsø mielam, gerbiamam, go-dotinam sukaktuvininkui aka-demikui Algirdui Gaiþuèiui, á kurákreipiausi tradiciniu aukðèiau-sios pagarbos vardu JûsøMagnificencija. Proginiai moks-lo straipsniø rinkiniai, vokieèiøvadinamas ,,Festšriftas“, turi gi-lià tradicijà. Pirmasis festðriftasbuvo sudarytas XVI a. Lietuvojetradicija pagerbti iðkilius moks-lo þmones proginiais straipsniørinkiniais nëra tokia ilgaamþë,bet graþiø darbø jau yra pada-ryta. Šiandien sutinkame naujàproginiø straipsniø rinkiná, skir-tà Vilniaus pedagoginio univer-siteto Rektoriui. Knygoje taip iruþraðyta lotynø kalba: Academi-co illustrissimo et potentissimo,viro nobilissimo, homini serenis-simo Algirdo Gaezhuti septua-gennaliis hic liber dedicatus est.

Festðriftai turi ne tik gilià jøatsiradimo tradicijà, bet ir ganagrieþtus sudarymo kanonus. To-kio pobûdþio knygos pradeda-mos Tabula gratulatoria. Mûsøknygoje á Tabula gratulatoria ára-ðytos 177 sveikintojø pavardës.Toliau pagal festðriftø tradicijà

Lietuviø kalbosinstituto direktoriaus

pavaduotojosGrasildos Blaþienës

kalba akad.A.Gaiþuèio jubiliejuiskirtame renginyje –

knygos ,,Inveniensquaero. Ieškoti,

rasti, nenurimti“sutiktuvëse

Gaiþuèiui AlgirduiAkademikui


–70

yra publikuojamas áþangos þo-dis apie jubiliato gyvenimà irveiklà. Paprastai tai bûna vienoar keliø autoriø paraðytasstraipsnis. Ðá kartà knygos su-darytojai ryþosi kiek kitam áþan-gos þodþio þanrui. Knygà pra-deda dialogas Nedûþtanèiosvertybës dûþtanèiame gyveni-me. Dialogo autoriams svarbusbuvo mokslo þmogus, to þmo-gaus kelias, jo darbai, sugebë-jimas dþiaugtis krintanèiais la-pais, suvokiant, kad jie prana-ðauja þydintá pavasará, kai gali-ma nusimazgoti rankas ir sielàkrintanèiais kaðtonø þiedais.Taip autoriai suprato nedûþtan-èias vertybes dûþtanèiame gy-venime ir tai, kad tiesos vertësðvytëjimas, tiesos pajauta yraviena svarbiausiø tvarios bièiu-lystës atramø. Po ávadiniostraipsnio, ðiuo atveju dialogo,yra skelbiama akademiko bib-liografija ir biobibliografija, t.y.akademiko mokslinës veiklosapþvalga 2002–2011 metais. Ðirodyklë yra knygoje Akademi-kas Algirdas Gaiþutis [gyveni-mas, darbai, bibliografija] ið-spausdintos bibliografijos tæsi-nys. Knygoje Inveniens quaeroiðspausdintoje bibliografijoje yra791 pozicija, parodanti neiðpa-sakytà mûsø garbiojo sukaktu-vininko darbðtumà, kûrybingu-mà, pagaliau polëká.

Knygos neatsiranda be au-toriø. Ðiandien sutinkamojeknygoje spausdinami 56 auto-riø straipsniai. Tai 49 mokslostraipsniai su visais tam þanruibûdingais atributais ir 4 straips-niai, áraðyti á skyriø Varia, kuriesusijæ su Akademiko moksline,kûrybine ir visuomenine veikla.Mokslo straipsniai suskirstyti á 9skyrius. Akademikui mokslostraipsnius skiria archeologas,filosofai, menotyrininkai, literatû-rologai, kalbininkai, istorikai, et-nologai, sociologai, edukologaiiš Lietuvos, Latvijos, Rusijos,Baltarusijos, Vengrijos, Lenkijos.Skaitytojai galës susipaþinti suPlinkaigalio kapinyno turtais, pa-nirti á estetologijos gelmes, pa-justi psichologinës estetikos vir-smà á meno psichologijà, panir-ti á tikrovës dieviðkumo proble-mà filosofijoje, daugiau suþinoti

apie budizmo dvasingumà ir sà-moningumà, paþvelgti á menàkaip á simboliná reiðkiná, atsigræþtiá taip mëgstamà Akademiko an-tikà per kultûros ir natûros sà-sajø sampratas, giliau paþvelgtiá Makmiliano Voloðino teatro es-tetikos simboliðkumà, pagalvo-ti apie neoakseologijà, metafizi-kà ir jos postmodernistinæ kriti-kà, paþiûrëti, kokius radikaliusdemokratizacijos iððûkius pati-ria universitetinis bendrabûvis, irklaidþioti po kultûros archetipi-nius pirmavaizdþius, ið kuriø tarsiið sëklø iðauga iðtisas kultûrosfenomenø miðkas. Lietuvosskaitytojui bus ádomu, kokiushorizontus atveria Gadameriohermeneutika ir Belo HamvasCarnavalas. Knygoje atskleistasneregio muzikanto paveikslasmene, parodyta mûriniø skliau-tø raida Lietuvoje, gvildenamagrotesko poetika Jurgio Baltru-ðaièio meno istorijos veikaluo-se ir A.Puðkino Varinio raiteliogelmës. Tikrai sudomins áþval-gos apie Jozefo Ignacijaus Kra-ðevskio Vilniaus noveles, elito-loginio rakto ieðkojimai JuozoGruðo kûrybai, samprotavimaiapie Danutës Kalinauskaitës ra-ðymà. Në kiek neabejoju, kadsavo skaitytojà ras kalbininkøstraipsniai, apþvelgiantys doktri-nos sàvokà lotyniðkame Seno-jo Testamento vertime, prûsø as-menvardþiø tyrimo aspektus,malenieši kalbà ir kultûriná iden-titetà, senovës Lietuvos giriø at-ðvaitus mûsø pavardëse, Didþio-jo Lietuviø kalbos þodyno Mela-giø kartotekà, spaudos kalbosvingrybes, sakytinës lietuviø kal-bos intonacijà, parodant indivi-dualiosios raiškos ypatumus irmetant þvilgsná á Akademiko in-dividualios raiškos priemones.Istorikus ir ne tik juos nudþiuginsgilus þvilgsnis á Lietuvos kroni-kø genealoginá medá, á MotiejausSavickio biografijà, Vilniaus ba-jorø instituto veikla, XX a. Lietu-vos vietoviø istorijos sintezës,Lietuva ir lietuviai lenkø socialis-tø programoje, þemaitukai þir-gai, lietuviø skalikai ir pramoni-në medaus gamyba tarpukarioLietuvoje, Baltijos valstybiø inte-lektualiosios sàjungos apþvalga,Prezidento Antano Smetonos

pirmieji mënesiai JAV ir, þino-ma, arkivyskupo MeèislovoReinio áamþinimas tautos kul-tûrinëje atmintyje. Skaitytojasetnologø bus nukeltas ir á lietu-vio namus, á Lietuvos kaimoðeimà XX a. pirmojoje pusëje,pasiners á spalvø simbolikà ka-talikø kalendorinëse ðventëse.Vëliau skaitytojas ieðkos dabar-ties pasaulio kontûrø ir menointerpretacijø, bus supaþindin-tas su lietuviø meno sociologi-jos pradininkø meno sampra-tomis. Edukologai pateikia va-dovavimo kokybës kaitai stra-tegijas, supaþindins su akultû-racijos samprata ir humanizuo-jamo meninio ugdymo tikrove.Skaitytojas suvoks meno edu-kologijos problemø svarbà, ávaikà orientuoto ugdymo da-lykus, gimtosios kalbos viduri-nëje mokykloje ugdymo pro-blematikà ir susipaþins suðvietimo vadybos situacija irjos tobulinimo galimybëmis,taip pat su Gabrielës Petkevi-èaitës-Bitës asmenybës ugdy-mo idëjomis. Be jokios abejo-nës, bus ádomu, kaip kolegospaþvelgë á akademikà AlgirdàGaiþutá, kokios moralinës irdvasinës Akademiko nuosta-tos turëjo reikðmës jo moksli-nei ir pedagoginei veiklai. Aka-demikas bus prisimintas kaipTilto gatvës instituto direkto-rius. Knygoje paþvelgta á olim-piná pasaulá ir Lietuvà ir bus su-teikta proga pamàstyti apiemokslininkus. Knyga baigia-ma duomenimis apie autoriuslietuviø ir anglø kalbomis ir as-menvardþiø rodykle.

Knyga, kaip minëjau, yradaugelio þmoniø triûso vai-sius, tai redakcinës kolegijosnariai, autoriai, recenzentai,bibliografijos ir biobibliogra-fijos sudarytojos, asmenvar-dþiø rodyklës sudarytojai, re-daktoriai, vertëjai, virðelio dai-lininkë, maketuotoja, leidyk-los darbuotojai. Visiems jiemsnuoðirdþiausia padëka. Kartusu bendraþygiais Sandra Gri-garavièiûte ir Aivu Ragauskuáteikdama ðià knygà mûsøRektoriui, linkiu ilgo ir graþausgyvenimo abiem, Rektoriui irknygai.


Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


Unikali mokykla:

2011-ieji jubiliejiniai, dvidešimtieji, me-tai unikaliai tautinio ugdymo mokyklai –Vilniaus „Lietuviø namams“, rugsëjo 1-àjàpasitikusiems jau su gimnazijos statusoiðkilme. O ðio lietuvybës centro, teikian-èio uþsienio lietuviø kilmës tremtiniø, ið-eiviø ir emigrantø vaikams pradinio, pa-grindinio ir vidurinio ugdymo programas,istorija prasidëjo 1990 m. balandþio 24d., kai pirmasis nepriklausomybæ atkû-rusios Lietuvos Respublikos švietimo irkultûros ministras Darius Kuolys pasira-ðë ásakymà Nr. 163P, kuriame teigiama,jog nuo 1990 m. liepos 1 d. sostinës Dzû-kø gatvëje likviduojamo VLKJS 50-meèioVilniaus respublikinio sukarinto berniukøinternato patalpose ákuriama internatinëlietuviø kalba dëstoma mokykla vaikams,gyvenantiems uþ Lietuvos ribø.

Naujos ðvietimo ástaigos direktoriumibuvo paskirtas lituanistas Alfonsas Rudys,rugsëjo 10 d. gautas ministro ásakymasdël mokyklos pavadinimo „Vilniaus vidu-rinë mokykla Lietuviø namai“, o spalio 1-àjà, dalyvaujant gausiam sveèiø ir politi-kø, globëjø ir rëmëjø bei mokiniø tëveliøir giminiø bûriui, èia prasidëjo naujiejimokslo metai.

Tada 28 mokytojai ir auklëtojai suren-gë áspûdingà sutiktuviø ðventæ savo bû-simiems ugdytiniams – 63 mokinukams:carizmo ir stalinizmo á Sibirà nutremtøjølietuviø palikuonims, komjaunuoliðkø sta-tybø SSSR platybëse entuziastø vaikams

Unikali mokykla:

Angelina LIAUDANSKIENË

èia vaikai jauèiair anûkams, meilës tremtiniø Uþkaukazë-je ir Vidurinëje Azijoje atþaloms bei mer-gaitëms ir berniukams ið etniniø lietuvið-kø þemiø Lenkijoje, Baltarusijoje ir Kali-ningrado srityje.

Ambicinga mokytojø komanda pasi-stengë, kad mokiniai turëtø geras moky-mosi ir buities sàlygas, bûtø sveikai ir so-èiai pamaitinti ir kuo švelniau iðgyventø ið-siskyrimo su namiðkiais ilgesá. Jie kruopð-èiai rengësi iðradingoms pamokoms,átraukdami vaikus á þiniø verpetà, kvietë kû-rybingai uþklasinei veiklai, skatino dalyvau-ti ðokiø ir dainø bûreliuose, dailës studijo-je, sporto varþybose. Ir kiek buvo dþiaugs-mo, kai susëdæ po 3 mënesiø prie baltoKûèiø stalo visi pajuto, jog su Ðv. Kalëdølûkesèiais gimë ir jø Bendruomenë, kuriosmaþieji nariai nustebino atvykusius mamasir tëèius graþia lietuviðka ðneka, dainomis,paproèiø ir tradicijø iðmanymu.

Vëliau, kai spëta ágyti kitakalbiø lietu-viðko ugdymo metodikos išmanymo iráþvalgø, uþsiimta patirties sklaida: 1994m. balandþio 7 d. mokykloje surengtatarptautinë konferencija „Gráþtam á Lietu-và“, skirta uþsienyje gimusiø ir augusiøvaikø ugdymo aktualijoms aptarti. Tadapraneðimus skaitë ne tik „Lietuviø namø“pedagogai, bet ir kolegos ið lietuviðkø mo-kyklø Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Vo-kietijoje.

Du dešimtmeèius vykdydama savokilnià misijà – sudaryti sàlygas sugráþtan-tiems lietuviø kilmës vaikams integruotisá Lietuvos visuomenæ ir paþinti jos ðaknisbei kultûros ir istorijos paveldà – mokyk-

los pedagogø bendruomenë ðiandiengali didþiuotis, kad mokiniai, atvykæ iðávairiø pasaulio valstybiø su skirtingu kul-tûrø bei socialinës patirties bagaþu, ne-mokëdami në þodþio lietuviðkai, sëkmin-gai iðlaiko abitûros egzaminus, ástoja áaukðtàsias mokyklas, pasiekia karjerosaukðtumø, tuo savo gebëjimais ir talen-tais praturtindami savo istorinæ Tëvynæ.

Apie tai, kuodabar gyvena

„Lietuviø namø“gimnazistai ir jø

pedagogai,þurnalistëAngelina

Liaudanskienëpapraðë papa-

sakoti direktoriøGintautà

Rudzinskà.

– „Lietuviø namø“ pasirinkto kelio tei-singumà ir pasiekimus geriausiai iliustruo-ja ðiemetës, 20-osios, laidos abiturientø pa-sirinkimai: ið 25-iø brandos atestatà gavu-siø dvyliktokø tik trys dël ávairiø prieþasèiønepanoro studijuoti, o 14 iš jø tapo Vilniaus,Gedimino technikos, Vilniaus pedagoginio(Lietuvos edukologijos), M.Romerio beiKauno technologijos universitetø, 2 – Lie-tuvos muzikos ir teatro akademijos studen-tais, likusieji – Vilniaus, Vilniaus verslo beiSocialiniø mokslø kolegijø pirmakursiais.

namus



O ir jø studijø programø spektras iškalbin-gas: istorija, teisë, verslo, meno ir tarptau-tinio turizmo vadyba, psichologija, trans-porto inþinerija, geodezija, vieðoji politika,aprangos inþinerija ir dizainas, ergotera-pija, kineziterapija ir kt.

Áþengusi á treèiàjá veiklos deðimtmetágimnazijos bendruomenë kelia sau dardidesnius uþdavinius: nori garantuotiaukðtos kokybës ðvietimà, efektyvindamair modernizuodama ugdymo procesà,diegdama naujas ugdymo formas, sukur-dama jaukià ir saugià edukacinæ aplinkà,teikdama visokeriopà ir visavertæ pagal-bà mokiniams, mokytojams ir tëvams. Beto, paþymëtinos ir iðskirtinës gimnazijosfunkcijos: Europos mokyklos Lietuvos

sybës patikëtà uþduotá – garantuojameuþsienio lietuviø vaikams ðiuolaikiðkà ug-dymà, pagrástà dorinëmis vertybëmis, irformuojame jø nuostatà mokytis visà gy-venimà, tobulinti ir brandinti save švieses-nei ir turtingesnei Lietuvai kurti.

Šiais mokslo metais 50 mûsø peda-gogø moko 290 vaikø ið 25-iø valstybiø:Turkijos, Vokietijos, Venesuelos, Urugva-jaus, Ekvadoro, Ispanijos, Anglijos, Italijos,kaimyniniø valstybiø, Gruzijos, Airijos ir kt.Þinia, sunkiausia dirbti su „naujokais“, ku-riø ðiemet turime net 31: jø poreikiams mo-kytojø dëmesys ir konsultacijos.

Iðties, sudëtinga vaikus iðmokyti lie-tuviškai, bet problemiškiausia yra nevie-nodas išsilavinimo lygis. Antai, atvyku-siems ið Lotynø Amerikos ðaliø po testa-vimo mes galime pasiûlyti mokslus tik 2–3 klasëm þemiau; skiriasi þiniø ir gebëji-mø lygis ir ið JAV gráþtanèiø vaikø. Na, oposovietiniø valstybiø iðsilavinimo stan-dartai panaðûs á mûsiðkius. Beje, geriau-sià pasiruoðimà demonstruoja ið Vokieti-jos sugráþtantys vaikai.

Taip, nelengva mûsø kasdienybë or-ganizuojant ugdymà, kai, pavyzdþiui, 10-oje klasëje mokosi vaikai ið 9 valstybiø,taèiau mokytojø profesionalumas ir kom-petencijos, 19 dalykiniø kabinetø árangasu 9 interaktyviom lentom padeda tinka-mai individualizuoti ugdymo procesà, ku-riam „logistiná“ kontekstà laiduoja funk-cionaliais ir patogiais baldais apstatytibendrabuèio kambariai, 5 kartø maitini-mas modernioje valgykloje, sporto, tre-niruokliø ir saviraiðkos salës.

Kokie Jûsø gimnazijos planai atei-èiai, strateginës gairës?

– Mûsø siekis – ne tik ugdymo koky-bë, bet ir dar dvi generalinës kryptys: suÐiauliø universiteto Edukologijos fakulte-to dekane dr. Aušra Kazlauskiene rengia-mës vykdyti gabiø vaikø ugdymo progra-mà, su Vytauto Didþiojo universitetomokslininkais parengsime emigrantø vai-kø adaptavimo mûsø ðvietimo sistemai

programà, o Lietuvos edukologijos uni-versitetas yra apsisprendæs bakalaurø irmagistrantø pedagogines praktikas su-telkti mûsø gimnazijoje.

Kaip matyti, partnerystë su akade-minëmis bendruomenëmis tampa Jû-sø veiklos prioritetu?

– Mokslininkø atliekami tyrimai ir jø re-komendacijos yra itin naudingos tiek op-timizuojant ugdymà, tiek ugdant ir tobu-linant mokytojø kompetencijas. Taèiauproduktyviai bendradarbiaujame ir su dar17 institucijø, kuriø veikla ir novatorystëskatina tobulëti ir mus: ðtai su Kaliningra-do licëjumi pasiraðyta sutartis leis perim-ti talentingø vaikø ugdymo geràjà patirtá,su Kauno J.Gruðo mokyklos pedagogaisdraugaujame, norëdami perimti vaikø kû-rybiðkumo per technologijas ir menus ug-dymo jø didaktikas, o pasirašydami su-tartis su „Šviesos“ ir „TEV“ leidyklomis beiLietuvos Respublikos Seimo kanceliari-ja, gauname neákainojamos naudos edu-kuodami savo bendruomenës narius.

Kokie šiandieniniai iððûkiai verèiadar labiau susitelkti pedagogø kolek-tyvà?

– Ðvietimo ir mokslo ministerija mumspatikëjo atsakomybæ uþ ið emigracijos grá-þusiø vaikø ugdymà – tad gimnazijosþmonës kuria modulius, kaip tvariai, efek-tyviai ir konstruktyviai tvarkyti adaptaci-nes ir integracines mokiniø aktualijas.

Beje, gimnazija priima praðymus tiktø tëveliø, kurie uþsienyje su savo vaikaisyra gyvenæ ne trumpiau nei trejus metus– toks adaptaciniø problemø sprendimobûdas leis iðsaugoti svetimðalëje aplin-koje augusiø lietuviø tapatybæ ir gimto-sios kalbos ágûdþius.

Galimybë plëstis mûsø daugiafunkci-nei ðvietimo ástaigai leidþia stiprinti ryðiussu Pasaulio lietuviø bendruomene, josðvietimo komiteto nariais, todël jø praðy-mu tobuliname programà, kaip dirbti sukitakalbiais lietuviais, baigiame parengtinaujà iðlyginamøjø klasiø programà.

mokytojø veiklos koordinavimas ir meto-dinës pagalbos teikimas 41-ai uþsieniolietuviø formaliojo ir neformaliojo ðvietimoástaigø bendruomenei plëtojant tautiná ug-dymà ir etnokultûrà.

Jubiliejø „Lietuviø namai“ pasitikoatsinaujinæ ir iðore, ir vidumi. Tad kuoJûsø bendruomenë turtinga?

– Ðá mûsø bendruomenës raidos eta-pà ávardyèiau kaip santarvës, supratimo,kûrybos ir kaitos laikotarpá, kai susitelkæ,vieningi ir draugiðki mes tæsiame Vyriau-



VGTU jaunasis mok

Aurelija STASKEVIÈIENË

„Mane „veþa“, kai daug dirbi ir viskà suspëji, – sakoVGTU Elektronikos fakulteto doc. dr. Artûras Serackis, taèiau

pabrëþia: – þinoma, dël to neturi nukentëti darbo kokybë.“Apie mokslininko gyvenimo tempà, biochemijos ir kitokius tyrimus kalbëjo-

mës po rugsëjo 20-àjà Lietuvos mokslø akademijoje vykusiø iðkilmiø.Tà dienà Artûrui Serackiui buvo áteiktas 2011–2012 mokslo metø Jaunøjø

mokslininkø stipendininko paþymëjimas. Penkios stipendijos buvo skirtoshumanitariniø ir socialiniø mokslø atstovams, deðimt – fiziniø, biomedicinos ir

technologijos srities jauniesiems šalies mokslininkams.

Nuo biochemijos – link medicinos– Mokslininko karjera, kaip áprasta

akademinëje bendruomenëje, praside-da nuo disertacijos. Kokia buvo Jûsøparengtos disertacijos tema?

– Su signalø technologijomis nesusi-dûrusiam þmogui mano mokslinio darbotema gali pasirodyti sudëtinga – „Vaizdorekonstravimo technologijos baltymø pëd-sakams parametrizuoti“. Ðià disertacijà, va-dovaujamas prof. dr. Daliaus Navakaus-ko, raðiau 2004–2008 metais. Tuo paèiumetu pradëjau dirbti Elektronikos fakulte-to Elektroniniø sistemø katedroje, kuriojedirbu iki šiol. Nebuvau vaizdo rekonstravi-mo srities pionierius – mano kolega Da-lius Matuzevièius taip pat apsigynë diser-tacijà panaðia tema. Vaizdo rekonstravi-mo tema neiðsemiama, juk disertacijojeanalizuojamuose vaizduose slypi tûkstan-èiai pëdsakø. Savo moksliniame darbenagrinëjau baltymø pëdsakø parametriza-

vimo dvimatës elektroforezës geliø vaiz-duose problemas ir sprendþiau tris pagrin-dinius uþdavinius: naujø baltymø pëdsa-kø matematiniø modeliø, tinkamø ásisoti-nusiems baltymø pëdsakams parametri-zuoti, sukûrimà, baltymø persisotinimø pa-ieðkos ir rekonstravimo metodo kûrimà beisusiliejusiø baltymø pëdsakø parametriza-vimo metodo kûrimà.

– Apgynæs disertacijà paskelbëte 5mokslinius straipsnius, disertacijos ren-gimo metu – 12 straipsniø, skaitëte pra-neðimus daugiau kaip 20 moksliniøkonferencijø Lietuvoje ir uþsienyje. Jû-sø pasirinktoji mokslo sritis yra ne tikádomi, bet ir perspektyvi?

– Vienas vaizdas gali atstoti tûkstan-èius iðtartø þodþiø, taigi vaizdinæ informa-cijà laikau viena svarbiausiø paþástant iranalizuojant objektus, orientuojantis erd-vëje. Vaizdine informacija patogu dalytisper internetà, nes grafinë vartotojo sàsa-ja kompiuteryje padeda atlikti daugybæ

veiksmø greièiau ir patogiau. Ir, svarbiau-sia, tai nepaprastai palengvina operaty-vø naujoviø perëmimà.

Mokslininko karjerà pradëjæs nuo bio-cheminiø vaizdø analizës, dabar gilinuo-si á medicinos sritá. Pradedu gilintis ir ana-lizuoti signalus, kurie svarbûs medikamsneurologams. Dabar mano tyrimai bussusijæ su Parkinsono ligos signalais. Su-sidomëti jais paskatino á VGTU staþuotisatvykæs mokslininkas iš Vašingtono (JAV)Patrickas Aubinas. Kartu su juo ir kolegaið VGTU Mechanikos fakulteto Biomecha-nikos katedros doc. dr. Juliumi Griðkevi-èiumi analizuosime sergantiems Parkin-sono liga specialiai pritaikytø jutikliø „siun-èiamus“ signalus.

– Parkinsono liga – tai lëtinë neuro-loginë liga, kurios metu nyksta tam tik-ros galvos smegenø srities làstelës, to-dël sulëtëja ir pasunkëja þmogaus ju-desiai. Medikø nuomone, šis negalavi-mas sunkiai áveikiamas. Ar tikite bûsi-mø tyrimø sëkme?

– Idealu bûtø diagnozuoti Parkinso-no ligà kuo anksèiau, o ne tada, kai vizu-aliai pastebimi sutrikæ þmogaus judesiai.Jutikliø, kurie gali pastebëti ir uþfiksuotiraumenø judesius, pasaulyje sukurta ne-maþai. Dviraèio iðradinëti nebereikia. Jauásigijome jutikliø, kuriuos tvirtinsime priepaciento rankø. Jie fiksuos menkiausiusjudesiø pokyèius. Atlikæ matavimus, kur-sime rankos judesiø modelá ir fiksuosimejudesiø pakitimus, kad bûtø galima ko-kybiðkai iðmatuoti poþymius, drebulá bei

Doc. dr. Artûras Serackis: „Mesnorime sukurti metodus, kuriepaspartintø neurologiniø ligødiagnostikà.“


mokslininkas renkasi taikomàjàslo sritá

kitus nervinës ligos poþymius. Eisenosskirtumus atskirti jau pavyko, dabar ke-liame sudëtingesná uþdaviná – bandyti at-skirti dar kelias neurologines ligas. Manedomina lëtiniø neinfekciniø ligø diagnos-tika. Galbût ðioje srityje ágyvendinsiu ir kitàprojektà, bet tai ateities klausimas.

– Ar panaðiø neurologiniø pokyèiøtyrimø, kuriuos vykdë elektronikos spe-cialistai, pasaulyje jau yra atlikta, ar jiebuvo sëkmingi?

– Izraelio mokslininkai sëkmingai atli-ko tokius tyrimus. Jutiklius jie tvirtino prieþmogaus pëdø 8 vietose. Serganèiøjøneurologinëmis ligomis eisena bûna pa-kitusi, taigi, iðanalizavus gautus signalus,nustatomi iðskirtiniai poþymiai, kurie ir lei-dþia atpaþinti neurologinæ ligà. Svarbiau-sia, jog apie tai suþinoma ankstyvoje li-gos stadijoje. Kol liga nepaþengusi, josgydymas efektyvesnis ir sëkmingesnis.Dabar buriu komandà ið Elektronikos fa-kulteto bakalaurantø ir magistrantø, ku-riø baigiamiesiems darbams vadovauju.Stengsimës iðplësti tyrimø sritá. Pasauliomokslininkai jau dirba ðia linkme, mes taippat norime stumtelëti procesà á prieká.

– Atlikti elektroforezæ kainuoja ne-maþai, nes medþiagos brangios. Tokioprodukto, kurá biochemikai jau galëtønaudoti, Jûs su kolegomis dar nesukû-rëte. Procesas lëtas, reikalaujantis ne-paprasto kruopštumo. Ar nekyla pagun-da pasirinkti kità, lengvesná kelià?

– Pirmà kartà paþiûrëjus á objektà, galipasirodyti, kad tai neágyvendinamas uþ-davinys, bet po truputá krapðtydamasispamatai, jog tai gali palengvinti bioche-mikø, medikø darbà. Ir pradedi tikëti. Mesnesiekiame pakeisti biochemijos. Mes no-rime pasiûlyti metodus, kurie paspartintøanalizæ. Kaip jau minëjau, puiku bûtødiagnozuoti Parkinsono ligos poþymiuskuo anksèiau. Turime nemaþai ávairiø ju-tikliø ir kitø elektronikos elementø, jau áma-noma gautus signalus analizuoti ir kom-piuteriu iðskirti ligai bûdingus pokyèius.

– Su kuo bendradarbiausite atlikda-mi bûsimus medicinos tyrimus?

– Pirmiausia – su biomechanikais, nesVGTU Biomechanikos katedra jau seniaibendradarbiauja su Santariðkiø klinikø Re-abilitacijos, fizinës ir sporto medicinos cen-tru, kuriam vadovauja profesorius AlvydasJuocevièius. Medikai paþadëjo atrinkti pa-cientus, kurie sutiks dalyvauti tiriamajame

darbe. Tikimës sëkmingai atlikti tyrimus,o paskui kartu su medikais parengti ligosatpaþinimo metodikà. Kol kas esame „þval-gybinëje pozicijoje“, renkame komandà.Kuo didesnë komanda, tuo didesnë tiki-mybë gauti gerø rezultatø.

Narystë virtualioje elektronikøbendruomenëje

– Baigëte Vilniaus A. Vienuolio vidu-rinæ mokyklà. Eidamas á pamokas, kas-dien praeidavote pro VGTU Elektronikosfakultetà (tuo metu jis buvo ásikûræs prieAuðros vartø). Regis, „prisivaikðèiojote“?

– Ir taip, ir ne (šypsosi – aut.). Man be-baigiant vidurinæ mokyklà kompiuterizavi-mas, programavimas buvo populiarumovirðûnëje. Bet mane domino ir tebedomi-na daug kas. Baigiau muzikos mokyklà,nors niekas neragino ir nevertë to daryti.Mokykliniais metais dainavau chore„Àþuoliukas“, todël savaime suprantama,kad studijø metais buvau VGTU choro„Gabija“ choristas. Ir nors dabar chore ne-bedainuoju, su buvusiais choristais subû-rëme grupæ „Dinamikai“, kurioje groju bo-sine gitara. „Dinamikai“ gimë kaip links-mas akibrokðtas legendinei grupei „Dina-mika“, kai vienam Kalëdø vakarëliui prirei-kë originalaus muzikinio pasirodymo. Vë-liau tai tapo maloniu muzikavimu, dalyva-vimu rimtesniuose renginiuose.

– Panarðius virtualioje erdvëje, Jû-sø pavardæ galima aptikti tarp IEEE ben-druomenës nariø. O ten kà veikiate?

– IEEE yra Elektros ir elektronikosinþinerinis institutas (angl. Institute of Elec-trical and Electronics Engineers). Ðis ins-titutas, vienijantis 160 ðaliø elektronikosspecialistus ir mokslininkus, aktyviausiaiveikia Jungtinëse Amerikos Valstijose, oaš esu IEEE Lietuvos sekcijos vykdomo-jo komiteto narys. Per ðá ðaltiná greièiau-siai suþinau elektronikos naujoves. Savostudentus taip pat skatinu ásitraukti á tarp-tautinæ virtualià elektronikø bendruome-næ. Domëtis IEEE naujienomis man toly-gu jausti elektronikos pulsà. Stengiuosi,kad tas pulsas bûtø jauèiamas ir www.ie-ee.lt puslapyje, kurá administruoju. Ðiuometu IEEE Lietuvos sekcijai vadovaujaVGTU Elektroniniø sistemø katedros pro-fesorius D. Navakauskas.

– Prieš trejus metus apsigynëte dak-taro disertacijà. Šiemet gavote Jauno-jo mokslininko stipendijà. Gal netrukustapsite jaunu profesoriumi?

– Lietuvos mokslø akademijos Jau-nojo mokslininko stipendija man didelëpaskata ir patvirtinimas, kad pasirinkaugerà kelià. Stipendija nedidelë, bet ji yraápareigojimas ir motyvacija siekti tikslo.Stipendijà þadu panaudoti neurologinësmedicinos diagnostikos tyrimams. O dëlprofesoriaus pedagoginio vardo, manau,nedera lipti per kitø þmoniø galvas, betkarjeros siekti reikia. Neslepiu savo sie-kiø tapti geru elektronikos specialistu,profesoriumi. Daug dirbdamas, viskà tu-rëèiau suspëti.

Elektroniniø intelektualiøjø sistemø mokslininkø grupës misija – „þaisti evoliucijà“,visur atrasti naujoves ir jø teikiamà naudà


V.Palenskis gimë 1941 m.rugpjûèio 17 d. Ðilutëje. Lan-kë Plungës r. Aleksandravoseptynmetæ mokyklà, kuriàbaigë 1956 metais. Toliaumokësi Klaipëdos 5-oje vidu-rinëje mokykloje, kurià baigæssidabro medaliu 1960 m. ásto-jo á Vilniaus universiteto Fizi-kos ir matematikos fakultetà,mokësi pagal radiofizikos spe-cializacijos studijø programà.Moksliná darbà pradëjo dirbtistudijuodamas antrame kurseprof. P.Brazdþiûno vadovauja-moje Radiofizikos katedroje.Pirmøjø praktiniø ágûdþiø pa-dëjo ásigyti vyresnieji katedroskolegos: V.Valiukënas, B.Alek-siejûnas, I.Gaðka, V.Kudaba,H.R.Baltruðaitis. Pastarasisjaunàjá radiofizikà sudominofliuktuaciniø reiðkiniø (triukð-mø) problema elektroniniuosedariniuose ir kietojo kûno me-

2 pav.: Su Triukðmø tyrimo laboratorijos moksliniais bendradarbiaisaptariami matavimo rezultatai (ið kairës: sëdi H. Mykolaitis irV. Armonavièius; stovi V. Palenskis ir Z. Ðoblickas. (1980 m.).

„Fizikos terminø þodyno“naujojo leidinio aptarimas.

Ið kairës: doc. V. Valiukënas,prof. P. J. Þilinskas, dr. E. Maka-

riûnienë, doc. A. Kaulakienë,prof. V. Palenskis,

dr. V. Þalkauskas, dr. K. Valacka,prof. K. Makariûnas

Triukðmai

Profesoriui Viliui Palenskiui – 70Sveikiname Viliø Palenská, Vilniaus universiteto Radiofizikos

katedros profesoriø, habilituotà gamtos mokslø daktarà, Triukðmøtyrimo laboratorijos moksliná vadovà, 70-meèio proga.

ir terminijadþiagose. Nuo to laiko triukð-mø tyrimo problemai skirta vi-sa jo mokslinë veikla.

Ástojæs á aspirantûrà pasprof. J.Poþelà, V.Palenskis ty-rinëjo plonø metaliniø sluoks-

– tyrimai yra svarbûs keliaisaspektais. Fizikiniu poþiûriu, ti-riant triukðmus gaunama labaisvarbios informacijos apie fun-damentinius elektronø perna-ðos reiðkinius, vykstanèiusmedþiagose ir jø dariniuose.Elektronø atsitiktinis judëji-mas, jø pagavimas ávairiais ti-riamojo objekto defektais beijø iðsilaisvinimas ið ðiø defek-tø, jø lëkis pro ávairius poten-cialø barjerus – visa tai atsi-spindi krûvininkø kuriamuoseatsitiktiniuose signaluose ir jøspektruose. Triukðmø matavi-

Su Triukðmø tyrimo laboratori-jos moksliniais bendradarbiaisaptariami matavimo rezultatai.Ið kairës: sëdi H. Mykolaitis irV. Armonavièius; stoviV. Palenskis ir Z. Šoblickas(1980 m.)

niø, naudojamø varþø gamy-bai, krûvininkø pernaðos reið-kinius ir jø elektriniø paramet-rø fliuktuacijas (triukðmus).Medþiagø ir ið jø gaminamøátaisø elektriniø ir magnetiniøatsitiktiniø reiðkiniø – triukðmø

mo rezultatai labai svarbûs pa-tvirtinant ar atmetant tam tik-ras kinetiniø reiðkiniø teorijas.Praktiniu poþiûriu labai svarbuþinoti sàlygas, lemianèias tamtikro átaiso triukðmo lygá, o kar-tu ir ðio átaiso ribiná jautrá. Taigi

Vilius Palenskis


V. Palenskis, V. Bareikis ir H. Mykolaitis Geizeriø slënyje (Japonija,1991 m., po konferencijos Kijote)

elektronø kuriamos fliuktuaci-jos (atsitiktiniai signalai) dau-giausia yra informacijos, betne trukdþiø ðaltinis.

Jubiliatas 1977 m. apgynëfizikos ir matematikos moksløkandidato disertacijà, 1993 m.nostrifikuotas gamtos mokslødaktaro laipsnis. Likimas lëmëprofesoriui eiti visiškai nepra-mintais mokslo keliais. Jis netik pats aiškinosi elektronø ku-riamo chaoso pasaulio pa-slaptis, bet ir sudomino tuo ne-maþà bûrá jaunø gabiø fizikø.Jo uþsispyrimo, darbðtumo iratkaklumo dëka dabar VUTriukðmø tyrimo laboratorijayra viena ið pasauliniø triukð-mø tyrimo centrø. Profesoriuivadovaujant buvo apginta netik daugybë studentø diplomi-niø bei baigiamøjø darbø, betir aðtuonios fizikos ir matema-tikos mokslø kandidato (dabardaktaro) ar daktaro disertaci-jos. Profesorius yra daugiaukaip 160 moksliniø publikaci-jø, paskelbtø gerai þinomuosemoksliniuose leidiniuose, 9TSRS iðradimø ir 5 Lietuvos pa-tentø autorius ar bendraauto-ris. 2004 m. apgynë habilitaci-ná darbà „Puslaidininkiø, super-laidininkø ir magnetikø bei jødariniø savybiø triukðminëdiagnostika“. Visi mokslinio ty-rimo darbai buvo glaudþiai su-sijæ su Lietuvos mokslinio tyri-mo institutais ir skirti jø gami-niø technologijai tobulinti, opastaruoju metu bendradar-biauta ir su Kanados, JAV, Pie-tø Korëjos puslaidininkinësoptoelektronikos prietaisø ga-mintojais.

1972 m. V.Palenskis buvopaskirtas Radiofizikos kated-ros asistentu ir pradëjo savopedagoginæ veiklà, 1980 m.jam suteiktas pedagoginis do-

cento, o 2006 m. – profeso-riaus vardas. Profesorius, rem-damasis moksliniais triukðmøtyrimo rezultatais ir naujausialiteratûra, parengë specialøjákursà „Statistinë radiofizika“radiofizikos specializacijosstudentams ir ákûrë ðio kursomokomàjà laboratorijà, kuriveikia iki ðiol. Dar skaitë radio-technikos kursà ir ilgà laikà va-dovavo ðiai mokomajai labo-ratorijai. Pastaruoju metu skai-to tikimybiø teorijos ir statisti-nës matematikos ir fliuktuaci-jos elektroninëse sistemosekursus. Yra parengæs ðeðiasmokymo priemones. Skaito-mø kursø medþiaga yra pa-teikta Radiofizikos katedros in-ternetinëje svetainëje.

Profesorius, rengdamasmokymo priemones ir labora-toriniø darbø apraðus, kurie bu-vo leidþiami VU leidykloje, ági-jo nemaþai patirties fizikos irelektronikos terminø klausi-mais, todël, prof. P.Brazdþiûnuipasiûlius, sutiko dalyvauti ren-giant daugiakalbá (lietuviø–anglø–prancûzø–vokieèiø–rusø kalbø) Radioelektronikosterminø þodynà. Ðio þodynorengimo grupës branduolá su-darë 9 nariai, joje buvo kalbi-ninkai dr. K.Gaivenis, dr. A.Kau-lakienë, dr. S.Keinys, grupei va-dovavo didelæ patirtá terminøklausimais turintis Radiofizikoskatedros vyr. dëstytojasA.Juodvirðis. 1989 m. autoávy-kyje tragiðkai þuvus A.Juodvir-ðiui, ðio þodyno rengimo gru-pës vadovu ir vyr. redaktoriu-mi buvo išrinktas V.Palenskis.Ilgas ir didelio kruopštumo rei-kalaujantis darbas (1340 p., 19000 terminø su rodyklëmis)buvo sëkmingai uþbaigtas2000 metais. V.Palenskis irV.Valiukënas parengë ir Ryðiø

technikos terminø penkiakal-bá þodynà (2000 terminø), kurá1994 m. iðleido VU leidykla. Taipirmà kartà parengti ir išleistitos srities þodynai.

Po to buvo nutarta pareng-ti antràjá Fizikos terminø þody-no leidimà, patikslinant esa-mus ir papildant naujais fizi-kos terminais, taip pat papil-dant prancûzø kalba. GalutináFizikos terminø þodyno antràjáleidimà parengë V.Palenskis,V.Valiukënas, V.Þalkauskas irP.J.Þilinskas. Ðá þodynà iðlei-do Mokslo ir enciklopedijø lei-dybos institutas 2007 metais.Radioelektronikos terminø þo-dynà ir Fizikos terminø þody-nà galima rasti internete. Ðiuometu A.Kaulakienë, J.Matu-kas, V.Palenskis, V.Valiukënas

vo Valstybinës metrologinëstarnybos veikloje kaip ávairiømatavimo prietaisø dokumen-tø metrologinio ávertinimo ir tøprietaisø bandymø ekspertas.

VU Triukðmø tyrimo labo-ratorijos tyrimo rezultatai bu-vo referuojami daugelyje tarp-tautiniø konferencijø Buda-pešte, Kijote (Japonija), St.Luise (JAV), Leuvene (Belgi-ja), Honkonge, Floridoje, Pra-hoje, Toronte ir kitur. Apie VUTriukðmø tyrimo laboratorijosir Puslaidininkiø fizikos institu-to Fliuktuaciniø reiðkiniø tyri-mo laboratorijos laimëjimuskalba ir tas faktas, kad šios la-boratorijos ne tik suorganiza-vo visas buvusias sàjunginestriukðmø konferencijas Lietuvo-je, bet joms buvo patikëta su-

ir P.J.Þilinskas yra parengæ ðe-ðiakalbá (lietuviø–anglø–pran-cûzø–vokieèiø–ispanø–rusøkalbø) Aiðkinamàjá elektrotech-nikos ir elektronikos gaminiøterminø þodynà, kuris pateik-tas VLKK aprobuoti.

Në kiek ne menkesnis yraprofesoriaus indëlis á lietuvið-kø standartø rengimà. Jis bu-vo Lietuvos standartizacijosdepartamento technikos ko-miteto TK 37 „Terminologija“narys ir pakomiteèio „Elektro-technika ir elektronika“ pirmi-ninkas, daugelio á lietuviø kal-bà verèiamø standartø darbogrupiø vadovas, vertëjas, ver-timo techninis ekspertas ar ter-minø ekspertas, atliko dau-giau kaip 8000 lietuviðkø ter-minø, vartojamø standartuo-se, ekspertizæ.

Jubiliatas ilgà laikà dalyva-

rengti ir pasaulinæ konferenci-jà „Triukðmai fizikinëse siste-mose ir 1/f triukðmas“ (1995m.). Iki šiol në vienai valstybiø,buvusiø TSRS sudëtyje, darnebuvo suteikta tokia galimy-bë. Šios laboratorijos 2007 m.gavo ES struktûriniø fondø pa-ramà vykdyti bendrà projektàFliuktuaciniø procesø laborato-rijø infrastruktûros esminis ið-plëtimas fundamentiniams irtaikomiesiems greitaveikiø pus-laidininkiniø prietaisø tyrimams.

Sveikindami profesoriø ju-biliejaus proga, linkime daugprasmingø darbø, geros svei-katos, kûrybinës ugnies, nau-jø idëjø, iðtvermës.

Doc. Vytautas VALIUKËNAS,prof. Jonas MATUKAS

Daugiakalbiø terminø þodynø virðeliai


Solidþiai ir meniškai leidyklos-spaustu-vës „Petro ofsetas“ parengta 374 p. (sukompaktine plokštele) knyga „Vilniaus Vy-tauto Didþiojo gimnazijos protokolai (1915–1940 ir 1953–1955)“ bus ávykis kiekvienam,kuris atsivers ðá unikalø leidiná, nes èia jisras mûsø sostinës Vilniaus tautiðkos kultû-ros ir ðvietimo raiðkos bei raidos faktus.

Monografija, iðleista Europos socialiniofondo lëðomis, vykdant projektà „Europoskalbø ir kultûrø dialogo tyrëjø asociacijosstiprinimas ir plëtra“, sudaryta ir parengtaVytauto Didþiojo gimnazijos direktorës ma-tematikos mokytojos metodininkës Danu-tës Bronës Puchovièienës ir jos pavaduo-tojos, lietuviø kalbos mokytojos ekspertësIrenos Raðèiuvienës kartu su Lietuviø kal-bos instituto direktore doc. dr. Jolanta Za-barskaite, áprasmina vienà ryðkiausiø treèio-jo tûkstantmeèio mûsø ðalyje atradimø – Vy-tauto Didþiojo gimnazijos iðtakø ir veiklosdokumentø lobá, kurá padëjo iðsaugoti1948–1949 m. ðios mokyklos direktoriumidirbæs Juozas Naujalis.

Pasak Jolantos Zabarskaitës, kuri yra iruniversitetus, akademinius institutus, moks-lo centrus vienijanèios Europos kalbø ir kul-

Ðiuo metu, kai jau yra þinomi þmogausorganizme vykstantys medþiagø apykaitosprocesai pagal atskirus genotipus, atsirandavis daugiau galimybiø pateikti mitybos reko-mendacijø, kurios padëtø ne tik iðsaugoti svei-katà, iðvengti paplitusiø ligø, bet ir prailgintiamþiaus trukmæ bei sveikesnæ senatvæ.

Epidemiologiniais tyrimais nustatyta sà-saja tarp genetiniø þmogaus organizmà vei-kianèiø metaboliniø procesø, kuriuos lemiasuvartotos maisto medþiagos, ir kai kuriøligø atsiradimo.

Turint galvoje daugybæ medþiagø apy-kaitos genetiniø tipø, bûdingø atskiriemsþmoniø organizmams, ir þmogui senstant ið-ryðkëjanèius medþiagø apykaitos poslinkius,turinèius átakà sveikatos bûklei, galima pa-teikti mitybos rekomendacijø, padësianèiøiðvengti atitinkamø ligø. Galima sakyti, kadtai yra lyg ir pirmieji þingsniai á nutrigenomi-kà, kuri leidþia iðsamiau paþinti apykaitosprocesus, iðsaugoti sveikatà ir galbût netoli-moje ateityje prailginti þmogaus amþiø. Þi-noma, jeigu þmonës iðmoks mylëti ne tik vie-nas kità, bet ir visà gyvàjá pasaulá.

Þmogaus medþiagø apykaitos genoti-

Mityba, genotipai irProf. Domicëlë MIKALAUSKAITË,doc. Petras ÞEBRAUSKAS

pai susijæ su aplinkos veiksniais, organiz-mo aprûpinimu reikalingomis maisto me-dþiagomis ir jø santykio tarpusavyje suba-lansavimu taikantis prie aplinkos sàlygø, ri-zikos veiksniø atsiradimo stresinëmis situ-acijomis, kai kuriø ligø galimu atsiradimu.Kad mityba galëtø turëti tiesioginæ átakà ge-nams, maþai tikëtina, taèiau mityba turi es-minæ reikðmæ medþiagø apykaitos proce-sams, vykstantiems làstelëse pagal atitin-kamà genotipà. Po medþiagø apykaitos ge-notipais slepiasi ir ligø paveldimumas.

Nepriklausomai nuo genetiniø medþia-gø apykaitos tipø, maþdaug nuo 1930 m.yra sukaupta labai daug darbø apie vartoja-mo maisto kaloringumo ribojimo svarbàþmogaus gyvensenai. Tyrimai, atlikti kai ku-riose ðalyse su þmonëmis, patvirtino, kad bû-tina sàlyga pakankamai gauti reikalingø mik-romedþiagø be papildomø kalorijø – suvar-toti reikiamà kieká mikroelementø, vitaminø,maistiniø skaidulø. Nustatyta, kad maþesniokaloringumo, tiksliau, maþesnio „per dide-lio“ kaloringumo maisto davinys ypaè reika-lingas pagyvenusiems þmonëms.

Atsiþvelgiant á medþiagø apykaitos pro-

cesus tam tikrais amþiaus tarpsniais, mano-ma, kad galima bûtø pradëti maisto kalorin-gumà maþinti vienu procentu ir toliau, se-kant fiziologinius organizmo rodiklius ir svei-katos bûklæ, maþinti, kol bus pasiektas nor-malus kûno svoris. Taèiau savo kûno ma-sës indeksà ir toliau bûtina sekti, ypaè pa-gyvenusiems þmonëms, nes maisto kalorin-gumo kriterijus yra viena svarbiausiø sàlygøsveikatai palaikyti ir gyvenimo trukmei prail-ginti. Pasaulio specialistø nuomone, ði tai-syklë galioja visø genotipø þmonëms.

Maisto davinio kaloringumo maþinimaseksperimentiniams gyvûnams ilgesná laikàpaprastai laikomas nemoraliu, todël tokiebandymai dabar nevykdomi. Þmogui pa-prasèiausia palaikyti pastovø normalø kû-no svorá neprivalgant iki soties. Tai nustaty-ta moksliniais tyrimais iðaiðkinus skrandþioátakà sotumo centro reguliacijai.

Skrandis yra tuðèiaviduris organas, to-dël jo sienelës lengvai iðsitempia. Kai skran-dis prisipildo maisto, ið jo sieneliø nerviniukeliu sklinda impulsai á sotumo centrà; taivienas ið sotumo centro reguliavimo keliø.Jeigu þmogus nuolatos pripranta persival-gyti, ðis reguliacijos kelias sutrinka, dël tosuvalgoma daugiau, organizme kaupiasi

tûrø dialogo tyrëjø asociacijos, ásteigtos2009 m., valdybos pirmininkë, ðie protoko-lai – dokumentai, autoriø iðnagrinëti istori-niu, edukologiniu, kalbiniu, kultûriniu bei so-ciologiniu aspektais, yra vertinga plyta á Vil-niaus paveldà, nes „Vilniaus Vytauto Didþio-jo gimnazija buvo ákurta ir veikë sudëtinguVilniaus istorijos laikotarpiu, apsupta dau-giatautës Vilniaus kultûros, vyraujant lenkøkalbai. Lietuviø kultûros istorija protokoluo-se liudijamas laikotarpis yra reikðmingaskaip bendrinës lietuviø kalbos formavimo-si, tautinës mokyklos kûrimosi tarpsnis.

Taigi pirmoji tæstinio leidinio knyga, skir-ta daugiakultûrio Vilniaus temai, turëtø su-dominti Vilniaus istorijos tyrëjus, edukolo-gus, kultûros istorikus. Taip pat ðis publi-kuojamas ðaltinis yra vertingas bendrinëskalbos kultûros paminklas“.

Ásimintini yra visø knygos autoriø straips-niai: antai dr. Darius Kuolys savo tekstu„Tautinës bendruomenës dienoraðtis“ tei-gia: „Ypatinga yra savo posëdþius apraðiu-si mokyklos bendruomenë. Ypatingu laiku,

ypatingoje vietoje ji susitelkë ir gyvavo. Ið-skirtinës asmenybës jà sudarë. Jà steigë irjoje dirbo bûsimi Lietuvos valstybës kûrëjai– Vasario 16-osios akto signatarai, bûsimiðalies prezidentai ir ðvietimo ministrai, þi-nomi mokslininkai ir menininkai. Taigi lietu-viø gimnazija Vilniuje iškilo kaip savaran-kiško gyvenimo siekusios tautos mokykla“.

Pirmoji pirmosioslietuviðkos gimnazijos

monografija

Vilniaus pedagoginio universiteto pro-fesorius ir ðios gimnazijos abiturientas prof.Libertas Klimka publikacijoje „Vilniaus Vy-tauto Didþiojo gimnazijos ákûrimo aplinky-bës ir pirmieji jos deðimtmeèiai“ pabrëþia,jog „Mokytojauti á gimnazijà atëjo lietuviøtautinio atgimimo paðauktieji, Vilniaus krað-to ðviesuoliai, ðio darbo ëmæsi ne dël uþ-mokesèio, bet ið bûtinybës, dël kilnios tau-

gyvenimo trukmë


Sudëtinë akis, sudaryta ið mikrolæðiømasyvo, palyginti su áprastine þmogausakimi, turi platesná regos laukà, greièiauregistruoja jautresnius ir spartesnius pro-cesus bei tam tikrais atvejais ðviesos po-liarizacijà, taèiau pasiþymi prastesne erd-vine skyra. Remiantis sudëtiniø akiø kon-cepcija sukurti ðviesos jutikliai papildo-mo metalo oksido puslaidininkio kame-roms (angl. CMOS – complementary me-tal oxide semiconductor).

Nors mikrooptiniø elementø pavir-ðiaus profilis yra ribojamas tik eksperi-mentatoriaus vaizduotës ir techniniø ga-limybiø, taèiau juos tam tikru tikslumu ga-lima suskirstyti á keturias pagrindines gru-pes atsiþvelgiant á jø optiniø funkcijø po-bûdá. Pirmàjà grupæ sudaro elementai,kuriø pavirðiaus profilis yra tolygus, o cha-rakteringas dydis (γ), apibûdinantis patáelementà, yra daug kartø didesnis neguðviesos bangos ilgis (λ): γ>>λ. Kadangiðiø elementø optines charakteristikas ga-lima ávertinti ðviesos lûþimo (Snelijaus(Snell)) dësniu, tai jie vadinami refrakci-niais (ðviesà lauþianèiais) mikrooptiniaiselementais. Antros grupës elementai su-daryti ið periodiniø dariniø, kuriø kiekvie-no profilis yra tolygus, o charakteringasdydis didesnis bei palyginamas su ðvie-sos bangos ilgiu: λ ≥ γ. Ðie elementaivadinami difrakciniais (ðviesà sklaidan-èiais). Treèios grupës elementai yra to-kios paèios struktûros kaip ir antros gru-pës elementai, taèiau periodiniø dariniømatmenys yra jau maþesni uþ ðviesosbangos ilgá: γ<λ , todël jiems nebegalio-ja ðviesos lûþimo ir difrakcijos reiðkiniai.„Dirbtinës medþiagos“ (angl. artificial ma-terials) yra tiksliausiai ðiuos elementusapibûdinantis terminas. Ketvirtoji, ir pas-kutinë, grupë yra hibridiniai elementai. Iðpavadinimo galima spræsti, jog ðiems ele-mentams bûdingos kelios ðviesos valdy-mo savybës (pvz., refrakcija ir difrakcija),kurios ágyvendinamos jungiant pirmos –treèios grupës elementus bei sudarantvienalytá komponentà. Charakteringasdydis taip pat turi tenkinti ir tø grupiø rei-kalavimus (pvz., γ>>λ ir γ<λ).

Daugybæ metø klasikiniai optiniai ele-mentai gaminami pjaustymo, ðlifavimo irpoliravimo metodais, taèiau kai læðiø mat-menys tampa maþesni nei vienas milimet-ras, minëtos technologijos pasiekia sa-vo galimybiø ribà. Dël ðios prieþastiesmikrooptiniø elementø gamybai pasitel-kiamos XX a. 7-ame deðimtmetyje pus-laidininkiø pramonëje pradëtos naudotilitografijos technologijos. Literatûroje ið-skiriamos trys litografijos ðakos: ultravio-letinë (UV) litografija (angl. UV lithograp-hy), paremta kaukës naudojimu, interfe-

rencinë litografija (angl. holography lit-hography) ir tiesioginio raðymo litografija(angl. direct writing lithography). Pirmuojuatveju ðviesai jautri medþiaga paveikia-ma UV spinduliuote eksponuojant ban-diná pro kaukæ. Priklausomai nuo kaukëspobûdþio, egzistuoja pustoniø kaukës li-tografija (angl. gray scale lithography) ir„skaitmeninë“ litografija (angl. digital lit-hography). Pustoniø kaukës litografijojekaukë sudaryta ið tankiai iðdëstytø skir-tingø juodos spalvos pustoniø apskriti-mø, todël medþiaga eksponuojama gra-dientinio pasiskirstymo spinduliuote ir su-formuojami tolygaus profilio mikrooptiniaikomponentai. „Skaitmeninëje“ litografijo-je kaukë sudaryta ið dviejø komponen-èiø – spinduliuotæ praleidþianèiø ir suge-rianèiø / atspindinèiø, todël suformuoja-mi laiptinio pasiskirstymo mikrooptiniaielementai. Antruoju atveju lazerio pluoð-tas difrakciniu elementu iðskaidomas á ke-lis pluoðtus, kurie po to fokusuojami á tàpaèià medþiagos sritá. Konstruktyvios in-terferencijos srityje medþiaga paveikiamaspinduliuote, o destruktyvios interferen-cijos srityje – ne, todël vienos ekspozici-jos metu plaèioje medþiagos srityje su-formuojamas tik periodinës formos mik-rooptinis elementas. Treèiuoju atveju me-dþiaga eksponuojama sufokusuotu laze-rio ar elektronø pluoðtu, kurio dëmës dy-dis artimas bangos ilgiui. Keièiant pluoð-to ar bandinio padëtá, pataðkiui suformuo-jami mikrooptiniai komponentai. Alterna-tyvus litografijai metodas formuoti mikro-optinius komponentus yra ðiluminio nu-tekinimo technologija (angl. thermal re-flow). Cilindro formos fotojautrios medþia-gos tabletë padedama ant stiklo ir kaiti-nama. Dël pavirðiaus átempio jëgos susi-formuoja pussferës formos mikrolæðis,kurio pavirðiaus nelygumai yra ribojamitik paèios medþiagos savybiø. Papildo-mai elemento pavirðius gali bûti apdirba-mas ësdinant atitinkamas mikrolæðio sri-tis reaktyviaisiais jonais. Visais paminëtaismetodais ámanoma suformuoti pavieniusnorimos formos ir optiniø funkcijø mikro-optinius elementus, taèiau, norint iðnau-doti ðiø elementø suteikiamas galimybesne tik laboratorijoje, bet ir uþ jos ribø, rei-kia didinti ðiø elementø gamybos mastus.Todël mikrooptiniai komponentai masið-kai gaminami naudojant karðtojo áspau-do technologijà (angl. hot embossing). Ðismetodas sumaþina gamybos kaðtus, vie-no proceso metu suformuojama deðim-tys tûkstanèiø elementø, o mikrooptinioelemento profilis priklauso tik nuo origi-nalaus elemento formos.

Bus daugiau

Atkelta ið 25 p.

energijos atsargos, kuriø perteklius trikdonormalius medþiagø apykaitos procesus irsukelia patologijà. Taèiau tai priklauso ir nuopaties þmogaus valios. Yra toks posakis,kad, norint iðugdyti valià, reikia daryti tai,ko nenori; taigi ðiuo atveju valgyti maistàne iki soties. Vienam gal prireiks mënesio,kitam gal ir daugiau, kol pamaþu skrandþiotalpumas sumaþës. Tai paprasèiausias bû-das palaikyti sveikatà.

Pastaruoju metu atsiradæ vaistai apeti-tui maþinti, tyrinëtojø nuomone, nëra siûly-tini dël jø poveikio neuropeptidø funkcijai.Sumaþinti svorá labai padeda judëjimas. Ti-kimasi, kad ateityje galbût atsiras ir specia-liø vaistø, neturinèiø paðalinio poveikio.

Ne tik bendras maisto kaloringumas,bet ir visø kitø maisto medþiagø perdozavi-mas ar jø trûkumas, tiksliau, normø laiky-masis þmogaus gyvenimo trukmei yra la-bai svarbus veiksnys. Tam reikia ruoðti þmo-nes nuo maþens, mokyklos, tam reikalin-gos specialios programos ir vaizdinës prie-monës iðsilavinimui ugdyti. Bûtina aktyvintiþmoniø sanitariná ðvietimà. Jau prieð kelisdeðimtmeèius ir mûsø spaudoje fiziologaiteigë, kad ðimtas penkiasdeðimt gyvenimometø þmogui – ne riba. Dabartiniais laikais,kai taip sparèiai pleèiasi technikos ir tyrimometodai, mokslo paþanga bei paþinimo ga-limybës, tai tampa panaðu á realybæ.

tinës idëjos. Pirmøjø mokytojø sàraðe bû-simieji Lietuvos Respublikos prezidentai –Antanas Smetona ir Aleksandras Stulgins-kis, Kauno, Vilniaus ir Pinebergo profeso-riai broliai Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Bir-þiðkos, ðvietimo ministras Konstantinas Ða-kenis, vyskupas Meèislovas Reinys, dailësistorikas ir muziejininkas Paulius Galaunë,tautos patriarchas Jonas Basanavièius ir kiti.

...Aptartieji.... deðimtmeèiai – tikra Vil-niaus Golgota. Taèiau ið esmës kaip tik josveikla padëjo iðlaikyti lietuvybæ okupuotojeistorinëje Lietuvos sostinëje“.

Gimnazija, š. m. spalio 18 d. ðios knygossutiktuvëmis atðventusi Vytauto Didþiojo var-do pasirinkimo 90-metá, šiandien didþiuojasi,jog savo kûrybiðka bendruomene, jungian-èia 650 mokiniø ir 75 mokytojus, garsina Vil-niaus ir Lietuvos vardà Latvijoje, Rusijoje, Ðve-dijoje, Suomijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Veng-rijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje.

Gimnazija, gyveniman išleidusi 4775abiturientus, jau ruoðiasi savo ðimtmeèiui,kuris bus ðvenèiamas 2015-aisiais: turi sa-vo laikraðtá „VVDG kronikos“, pleèia geolo-gijos ir mineralogijos ir gimnazijos istorijosmuziejus, dvi paveikslø galerijas, tobulina32 ávairiø dalykø kabinetus, o pabendrautisusirenka á „Vyðniø arbatos svetainæ“, kuritaip pavadinta dr. J.Basanavièiui atminti, nesjis mëgdavæs gimnazistus vaiðinti tokiu gë-rimu ir kalbëtis apie Lietuvos reikalus.

Angelina ORENDERAITYTË


Fizikos srityjeSaul Perlmutter (Berklio

nacionalinë laboratorija, Ber-klis, JAV; Kalifornijos universi-tetas, Berklis, JAV), Brian P.Schmidt (Australijos Naciona-linis universitetas, Weston Cre-ek, Australija) ir Adam G. Riess(Dþono Hopkinso universite-tas, Baltimorë, JAV; Kosminioteleskopo mokslo institutas,

1941 m. Lietuvos mokslø akademijosprezidiumo nutarimu buvo ásteigtas Ge-ologijos ir geografijos institutas, kurio pir-muoju direktoriumi paskirtas profesoriusakademikas Juozas Dalinkevièius. 1963m. šis institutas buvo reorganizuotas. Da-lis jo kaip Geologijos institutas buvo per-duota SSSR Geologijos ministerijai, o ki-ta dalis pasiliko Lietuvos mokslø akade-mijos sistemoje kaip Zoologijos ir parazi-tologijos instituto Geografijos skyrius. At-kûrus Lietuvos nepriklausomybæ, abu jiebuvo áteisinti kaip atskiri valstybiniai moks-lo institutai – Geologijos institutas ir Ge-ografijos institutas. 2002 m. jie buvo su-jungti á vienà – Geologijos ir geografijosinstitutà. Atrodë, kad reorganizacijø rataslyg ir uþsidarë, taèiau neilgam. Nuo 2010m. ðis institutas kartu su Botanikos insti-tutu ir VU Ekologijos institutu sujungiamiá vienà Valstybiná mokslo institutà – Gam-tos tyrimø centrà. Ðiandien visi trys insti-tutai yra iðsaugojæ savo pavadinimus kaipGamtos tyrimø centro kamieniniai pada-liniai. Na, jubiliejus yra jubiliejus, ypaè fik-suojantis moksliniø tyrimø ir sukurtømoksliniø mokyklø tæstinumà. Ta proga2011 m. rugsëjo 23 d. ávyko mokslinë kon-ferencija „Geomokslai Lietuvoje: iððûkiaiir perspektyvos“, kuri buvo skirta Gam-

Gamtos tyrimøHabil. dr.

ValentinasBALTRÛNASGamtos tyrimøcentro Mokslotarybos narys

ir geografijoscentro

institutui – 70metø

tos tyrimø centro Geologijos ir geografi-jos instituto 70 metø mokslinei veiklai ap-tarti geomokslø raidos Lietuvoje ir pasau-lyje kontekste. Visi konferencijai parengtipranešimai yra paskelbti tarptautiniamemokslo þurnale BALTICA (Volume 24,Special issue : Geosciences in Lithuania:Challenges and perspectives / Geomoks-

lai Lietuvoje: iððûkiai ir perspektyvos, vy-riausiasis redaktorius Algimantas Grige-lis, sudarytojas ir mokslinis redaktoriusValentinas Baltrûnas). Leidiná recenzavoprofesorius habil. dr. Olegas Pustelniko-vas ir profesorius dr. Petras Ðinkûnas.

Prieš penketà metø Jungtinës Tautospaskelbë 2007–2009 m. tarptautiniais pla-netos Þemës metais. Tai daryti paskatinoaktualios visos planetos problemos, rû-pestis pademonstruoti didelá, daþnai ne-panaudojamà geomokslø potencialà, pa-

skatinti naudotis geomokslø sukurtomisþiniomis. Apskritai, prie geomokslø, darvadinamø Þemës mokslais, yra priskiria-mos ðiandienës fiziniø mokslø kryptys –geologija ir bendroji (gamtinë) geog-rafija, kartu ir ðiø krypèiø tokios tradici-nës mokslo šakos, kaip tektonika, petro-logija, mineralogija, hidrogeologija, nau-

to srityje ir Ralph M. Steinman(Rokfelerio universitetas, Niu-jorkas, JAV) uþ dendritiniø làs-teliø atradimà ir jø vaidmená ágy-tajam imunitetui.

Literatûros premija skirtaTomas Tranströmer (Šve-

dija) uþ tai, kad jo koncen-truoti ir permatomi ávaizdþiaileidþia mums naujai paþvelg-ti á realybæ.

Taikos premija skirtaEllen Johnson Sirleaf (Li-

2011 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureataiBaltimorë, JAV) uþ greitëjantáVisatos plëtimosi atradimà ste-bint nutolusias supernovas.

Chemijos srityjeDan Shechtman (Tech-

nion – Izraelio technologijosinstitutas, Haifa, Izraelis) uþkvazikristalø atradimà.

Fiziologijos ir medicinossrityje

Bruce A. Beutler (Skripsotyrimø institutas, La Dþola, JAV;Pietvakariø Teksaso universite-to Pietvakariø medicinos cen-tras, Dalasas, JAV) ir Jules A.Hoffmann (Liuksemburgas)uþ atradimus ágimtojo imunite-

Geologijos ir geografijos institutà savo darbais garsinæ mokslininkai (ið kairës): dr. Jevlam-pijus Laðkovas, dr. Petras Lapinskas ir prof. habil. dr. Povilas Suveizdis

Bro

nisl

avo

KA

RM

AZO

S n

uotr.

Geologijos


dingosios iškasenos, geofizika, geoche-mija, hidrologija, klimatologija, geomor-fologija, kraštovaizdþio geografija ir kaikurios kitos. Iki pastarojo meto geografi-jos krypties sudëtine dalimi (ðaka) buvu-si visuomeninë (þmogaus) geografija, jun-gusi ekonominës, socialinës bei kultûrosgeografijos problematikà, artimiausiu me-tu greièiausiai taps socialiniø mokslø sri-ties savarankiðka kryptimi.

Su geomokslais siejamos tokios tyri-mø kryptys, kaip paleogeografija, pale-oklimatologija, paleogeomorfologija, pa-leomagnetometrija, paleoglaciologija irkt. Tas prieðdëlis paleo- rodo, kad susi-duriama su senàja geografija, senuojuklimatu, senuoju magnetiniu lauku, se-nuoju reljefu, senàja ledynø veikla, t.y.su senàja gamta. Kad reikia tirti tolimes-næ ar artimesnæ praeitá, tarsi ir neabejo-jama. Praeities reiðkiniø paþinimas, jø rai-dos ypatybës ir tendencijos leidþia susi-vokti dabartyje ir daþnai þvilgterëti á atei-tá. Paminëtina geomokslø paþintinë, ðvie-tëjiðka, holistinæ pasaulëjautà ugdantireikðmë. Reikia pabrëþti ðiø mokslø svar-bà formuojant Lietuvos valstybës, kaipteritorinio, gamtinio, etninio ir politinio da-rinio, identifikavimà per geografiná ir ge-ologiná krašto apibûdinimà, gamtos ið-tekliø naudojimà, etnogenezæ lemianèiøveiksniø paþinimà.

Formaliai nustatyta geomokslø vietafiziniø mokslø srityje kartais sukelia abe-joniø mokslinio produktyvumo vertinimoklausimais. Reikalavimø unifikavimas, pa-mirðtant per daugelá metø išrutuliotasmokslines mokyklas ir tradicijas, nusta-tant „prioritetines“ ir „neperspektyvias“mokslo kryptis, vargu ar prisidëjo priemoksliniø tyrimø efektyvumo didinimo.Pastaraisiais metais akcentuotas moksli-niø darbø vertinimas pagal publikacijaspripaþintuose tarptautiniuose mokslo lei-diniuose yra tikrai sveikintinas. To pagalgalimybes ir savo tyrimø specifikà siekia

pasekmës empirinius tyrimusmakroekonomikoje.

Norvegijos mokslø akade-mija Abelio prizà uþ

nuopelnus matematikossrityje skyrë

John Milnor (Matematikosmokslø institutas, Stony Bro-ok universitetas, Niujorkas,JAV) uþ atradimus topologijo-je, geometrijoje ir algebroje.

berija), Leymah Gbowee (Li-berija) ir Tawakkul Karman(Jemenas) uþ neprievartinækovà dël moterø saugumo irjø teisës kurti taikà.

Ekonomikos srityjeThomas J. Sargent (Niu-

jorko universitetas, Niujorkas,JAV) ir Christopher A. Sims(Prinstono universitetas, Prins-tonas, JAV) uþ prieþasties ir

Daugiau informacijos galima rasti internete:nobelprize.org, www.abelprisen.no

Parengë Paulius JURKUS

Gamtos tyrimø centro Geologijos ir ge-ografijos instituto mokslininkai. Kiekvie-nam jø visada rûpëjo, kad atliekami tyri-mai atitiktø tarptautiná lygá, bûtø pripaþintijø darbai. Taèiau nelankstus ðio kriteri-jaus taikymas nutraukë geomokslamstokiø bûdingø mokslinio darbo apiben-drinimo formø, kaip monografijos, atla-sai, originalûs teminiai þemëlapiai, tæsti-numà. Ignoruotas mokslinio tyrimo (eks-perimento), kurio rezultatai publikuoja-mi spaudoje, trukmës klausimas. Geo-mokslams, daugiausia susijusiems su ty-rimais natûroje, jis vidutiniškai siekia dve-jus metus. O tai, þinoma, lemia publika-cijø skaièiø per tam tikrà laikà ir prastasperspektyvas biudþetiniam bei konkursi-niam finansavimui.

Geomokslams, matyt, kaip ir kai ku-riems kitiems mokslams, bûdingi tokie„amþini“ klausimai, kaip tyrimø visuotinu-mas („kosmopolitiðkumas“) ir regionalu-mas, fundamentiðkumas ir pritaikomu-mas, atradimai ir iðradimai, faktografija irapibendrinimas. Jø aktualumas papras-tai iðkyla politiniø ir ekonominiø permai-nø metu, realizuojant numatytas refor-mas, kai sprendþiami mokslo ir studijøtolesnës raidos, institucijø likimo ir jø pri-sitaikymo prie situacijos klausimai. Visatai daug kartø per pastaruosius 70 metøpergyveno Geologijos ir geografijos ins-titutas. Pastarøjø 20 metø istorija ypaèskausminga. Nuo 1991 iki 2001 m. dëlfinansavimo trûkumo buvusio valstybi-nio Geologijos instituto darbuotojø (taippat ir mokslininkø) skaièius sumaþëjoper pusæ. 2002 m., sujungus Geologi-jos ir Geografijos institutus á vienà, dar-buotojø buvo belikæ per 140, o 2010 m.,jungiant su Botanikos ir Ekologijos insti-tutais á vienà Gamtos tyrimø centrà, ið jøbeliko vël tik pusë. Pastarøjø metø eko-nominë krizë ir treèdaliu sumaþintasmokslo institucijø biudþetinis finansavi-mas toliau sekina buvusá geologijos ir ge-

ografijos mokslø potencialà. AtkurtosLietuvos nepriklausomybës pradþiojemokslui skiriamø lëðø maþinimas buvoaiðkinamas iki tol buvusiu pernelyg ið-pûstu mokslu, kuris „tarnavo“ sovieti-niam kariniam-pramoniniam komplek-sui. Taèiau Lietuvoje geomokslai „nedir-bo“ šiam kompleksui. Buvo þinoma, kadpo mûsø kraðtà vaþinëja ir tam tikrus ste-bëjimus atlieka sukarintø „sàjunginiø“struktûrø geologai, taèiau Lietuvos spe-cialistams tai niekada nebuvo patikima.

Optimistiðkai þvelgiant á vienakrypèiø(geologijos, geografijos, chemijos, fizikosir kt.) mokslo institucijø integravimà á dau-giašakius mokslo centrus, prasmingasyra jau nueito kelio ávertinimas, iðkylan-èiø problemø ávardijimas ir naujø iððûkiøaptarimas. Tai ir atliko rugsëjo mënesá su-rengtoji mokslinë konferencija „Geo-mokslai Lietuvoje: iððûkiai ir perspekty-vos“, kurios medþiaga yra prieinama ir in-ternete (www.geo.lt). Konferencijosmedþiaga liudija, kad Geologijos ir ge-ografijos institutas, jo padaliniai, specia-listø grupës visas septynias deðimtis metønebuvo izoliuoti nuo Lietuvos ir jos þmo-niø, darbavosi tik jø interesams. Geo-mokslø paveldas (išrutuliotos mokslinësmokyklos, besikaupiantys tyrimø rezulta-tai bei jø apibendrinimai, monografinëskolekcijos, græþiniø kernas ir kt.) daugiau-sia yra išsaugotas, tarptautiniai ryðiai in-tensyviai plëtojami, o tyrimø programosir projektai laukia darbininkø. Tad á geo-mokslø, kaip ir viso mokslo, perspekty-vas Lietuvoje XXI a. þvelgiama su opti-mizmu. Nepamirštant, þinoma, kad tikmokslininkø ir juos vienijanèiø institucijøaktyvumas, atkaklumas ir novatoriškumasyra bene svarbiausi sëkmingo darboveiksniai nelengvame mokslo kelyje.


Ðiø metø rugsëjo 25 d. Èikagojelabai iðkilmingai paþymëtas Lietuviøtautiniø kapiniø 100 metø jubiliejus.Jos yra ðalia Èikagos priemiesèioJustice, netoli Ðv. Kazimiero kapiniø.Tai vienintelës kapinës ne tik Èika-goje, bet ir visoje Amerikoje, kuriosturi iðlaikiusios ne tik lietuviðkà pa-vadinimà, bet ir priklauso lietuviams.Jubiliejui buvo iðleistas iliustruotasleidinëlis apie ðias kapines, prista-tytas 10-ties minuèiø dokumentinisfilmas. Tai gavau iš Kalifornijoje gy-venanèios garsios zanavykø raðyto-jos Petronëlës Orintaitës sûnaus Do-nato Janutos. Manome, skaitytojuibus ádomu susipaþinti su ðiø kapi-niø istorija. Tai ne tik paèiø kapiniø,bet ir sunkios kovos dël ásitvirtinimosveèioje ðalyje ir savo kalbos bei pa-proèiø iðsaugojimo istorija. Uþ gali-mybes pasinaudoti dokumentinemedþiaga ir nuotraukomis dëkoja-me D.Janutai ir Lietuviø tautiniø ka-piniø administracijai.

Èikagoje nuo 1903 m. jau veikëÐv. Jurgio parapijos klebono kuni-go Mato Kriauèiûno ásteigtos Ðv. Ka-zimiero lietuviø katalikø kapinës.Tuo metu beveik visi lietuviai buvopaprasti darbininkai katalikai, tadsteigti kitas kapines bûtø buvæ perdidelë prabanga. Atvykusiuspradþioje jungë lietuviðka malda,bûtinybë padëti vieni kitiems iðtikusbëdai. Taèiau JAV katalikø baþny-èios vyskupø sprendimu visas tur-tas, net baþnyèios, pastatytos uþsunkiai uþdirbtus tautieèiø pinigus,priklausë vyskupijoms, o ne para-pijoms, dël to vëliau prasidëjo kon-fliktai, neretai pasibaigiantys muð-

tauVida GIRININKIENË

Eidamas 91-uosius, ðá pasaulá palikoLietuvos mokslø akademijos tikrasis narys,profesorius, habilituotas daktaras Jonas Ku-bilius. Lietuva ne-teko iškilaus irdaug tëvynei nusi-pelniusio sûnaus.

Jonas Kubiliusgimë 1921 m. lie-pos 27 d. Tauragësaps., Erþvilko vlsè.,Fermø kaime, pa-siturinèiø ûkininkøPetro ir PetronëlësKubiliø ðeimoje. Bu-vo vyriausias iðpenkiø sûnø. Bai-gæs Raseiniø gim-nazijà, 1940 m. ásto-jo á Vilniaus univer-sitetà studijuoti ma-tematikos. 1943 m.okupacinei vokie-èiø valdþiai uþda-rius universitetà,sugráþo á tëviðkæ, mokytojavo. Universitetàbaigë jau po karo. Apgynæs Leningrado uni-versitete kandidatinæ disertacijà ir jau bûda-mas keliolikos moksliniø darbø autorius,1951 m. gráþo á Vilniø, dëstë universitete, dir-bo LMA Matematikos institute.

Perspektyvus 37 metø mokslininkas1958 m. tapo Vilniaus universiteto rektoriu-mi – jauniausiu pasaulyje. Ðias pareigas ëjo33 metus, iki 1991-øjø. Jam vadovaujant Al-ma Mater Vilnensis garsëjo kaip lietuvybëscentras. Rektorius subûrë kûrybingà ir pa-triotiðkà darbuotojø kolektyvà, kuris akty-viai dalyvavo Atgimimo sàjûdyje. Bûdamasuniversiteto vadovu, rûpinosi universitetopaveldo iðsaugojimu. Jo pastangomis Šv.Jonø baþnyèia ið sandëlio vël tapo kultû-ros paminklu, iðaugo bibliotekos priestatasknygø saugyklai, studentø miestelis An-takalnyje. Tik rektoriaus dëka itin iðkilmin-gai buvo atðvæstas Vilniaus universiteto 400metø jubiliejus, priminæs pasauliui, kokià se-nà mokslo ðventovæ turi Lietuva.

To meto Lietuvoje vadovaujant aukðtojomokslo ástaigai, reikëjo bûti lanksèiam, di-plomatiškam. J. Kubilius sugebëjo dirbti su-dëtingomis politinëmis ir ideologinëmis sà-

Netekome vieno ryðkiausiø XX ðimtmeèio Lietuvos asmenybiø, ilgameèio Vilniaus uni-versiteto rektoriaus akademiko, profesoriaus Jono Kubiliaus. Iðkiliausias Lietuvos matema-tikas, matematikø mokyklos ákûrëjas, matematikà lyginæs su aukšèiausia muzika, profeso-rius Jonas Kubilius beveik visà savo gyvenimà paskyrë Vilniaus universitetui ir matematikai,rûpinosi jaunais talentais, lietuvybës iðsaugojimu. Be galo darbðtus Þemaitijos ûkininkøsûnus, nuo jaunumës nusilenkæs Protui, rûpinosi ir ðvietëjiðka veikla – buvo vienas ið mûsøþurnalo kûrëjø, puoselëtojø, surasdavo laiko dalyvauti redakcijos kolegijos veikloje.

Pradëdami jubiliejinius þurnalo leidybos metus, Nr.10 išspausdinome prof. EugenijausManstavièiaus straipsná „Akademikui Jonui Kubiliui – 90“, kuriame apþvelgta Jubiliato ávai-riapusë veikla, iðsakyta daug ðiltø þodþiø.

PRO MEMORIA

Profesorius Jonas Kubilius1921-07-27 – 2011-10-30

lygomis. Bûdamas rektoriumi, kartu dirbo irmoksliná darbà, sukûrë naujà matematikosðakà – tikimybinæ skaièiø teorijà. Jis buvo

keturiø uþsieniouniversitetø gar-bës daktaras. Uþnuopelnus apdo-vanotas ordinais,medaliais, du kar-tus – Lietuvosvalstybine premi-ja. J. Kubilius yraJurbarko ir Vil-niaus miesto gar-bës pilietis.

2000 m. bu-riantis pagyvenu-siø þmoniø inte-lektualø klubui,prof. J. Kubiliusvienas pirmøjøásijungë á jo gre-tas. Per steigia-màjá susirinkimàsambûris pasiva-

dino „Patirtimi“, o prof. J. Kubilius buvo ið-rinktas jo pirmininku. Á „Patirtá“ susirinko skir-tingà gyvenimo kelià nuëjæ, ávairiø likimø irpaþiûrø þmonës, bet visi didþiavosi, kad jøgretose yra garbusis profesorius JONASKUBILIUS. Sambûrio nariai jautësi stipresniir vieningesni, þinodami, kad „Patirties“ idë-jos, inicijuojamos pirmininko, yra reikšmin-gos visuomenei. Profesorius buvo nepalen-kiamas tiesos gynëjas, nepakantus veid-mainystei, beatodairiškam karjerizmui. Ne-mëgo pataikûnø, iðpuikëliø, apsileidëliø.

Sambûris „Patirtis“ liûdi netekæs savopirmininko, liûdesiu dalijasi su profesoriausdukra Birute, sûnumi Kæstuèiu, vaikaièiaisEgle ir Jonu. Tauri Jono Kubiliaus asmeny-bë ilgam iðliks atmintyje.

Sambûrio „Patirtis“ nariai:Jonas Balþekas, Donatas Banionis, Nijolë An-

gelë Bauþytë, Romualdas Budrys, Jonas Grigas,Albinas Jasiûnas, Liudvika Knizikevièienë, IrenaRegina Merkienë, Alfonsas Merkys, Algirdas Mo-tuzas, Romas Pakalnis, Edmundas Paulionis, Pet-ras Plumpa, Marija Sereikienë, Jonas Stankus, Al-girdas Stumbras, Zigmas Tadas Urbonas, StasysVaitekûnas, Stasys Vëlyvis, Zigmas Zinkevièius.

MG redakcija


Bendras kapiniøvaizdas. 2011 m.

Lietuviøutinës kapinës – tarsi istorijos

Jono Ðliûpo antkapinispaminklas.

Lietuviø tautiniøkapiniø organizaciniokomiteto kvietimas

veidrodistynëmis ar teismais. Daþni buvo irsusirëmimai tarp skirtingø tautybiøar politiniø ásitikinimø þmoniø.

XX a. pradþioje dauguma lietuviøparapijø buvo steigiamos ir organi-zuojamos ne dvasininkijos, bet susi-kûrusiø komitetø. Kunigas daþnai bû-davo pakvieèiamas, kai parapija jaubûdavo susikûrusi, kartais net ir þe-më baþnyèiai nupirkta. Tada prasidë-davo nesutarimai tarp kunigo ir sa-varankiškai màstanèiø parapijieèiø.Prasidëjus tautiniam atgimimui pa-greitá ágavo kultûrinës ir saviðvietos or-ganizacijos, skatinusios ne tik ben-drà maldà ar labdarà. Draugijø lëðo-mis buvo leidþiamos pasaulietinio tu-rinio knygos ir laikraðèiai, rengiamispektakliai. Visa tai nepatiko katalikøkunigams, ápratusiems, kaip ir to me-to Lietuvoje, matyti religingus, paklus-nius þmones. 1908 m. buvo paskelb-ta rezoliucija, draudusi katalikiškomsdraugijoms jungtis su pasaulietiško-mis, kurias kunigai paðiepianèiai va-dino laisvamaniðkomis. Parapijie-èiams buvo uþdrausta dalyvauti pa-saulietiðkø draugijø veikloje. Taèiauþmonës, laimëjæ kasdienæ kovà dëlásitvirtinimo svetimoje þemëje, darësidràsesni ir ryþtingesni.

Rašoma, kad paskutinis postû-mis steigti naujas kapines buvæs,,kun. Kriauèiûno pagrasinimas iðambonos, kad jis nepriimsiàs á Ðv.Kazimiero kapines në vieno, kurisgyvas bûdamas priklausæs kokiai

nors tautiškai draugijai”. Nelankan-èiø baþnyèios kûnai bûdavo laido-jami uþ tvoros. Suprantama, dauge-lis lietuviø pradëjo ignoruoti Ðv. Ka-zimiero kapines ir savo artimuosiuslaidoti kitur. Poetas Kleopas Jurge-lionis (1963 m. palaidotas Lietuviøtautinëse kapinëse) 1936 m. para-ðytoje poemoje apie Lietuviø tauti-nes kapines rašys: „Èia guli lietuviai,/ Mylëjæ, / Ieðkojæ ðviesos ir gerovës,/ Kovojæ / Su priespaudu, skurdu, /Su prietarais, / Su savo klebonais“.

Tokiomis tad aplinkybëmis 1911

m. vasario 19 d. Èikagoje šalia laik-rašèio „Lietuva“ redakcijos pastatosusirinko 14 lietuviø draugijø ágaliotidelegatai ir be jokiø svarstymø vien-balsiai nutarë ásteigti „Lietuviškastautiškas kapines“. Kovo 16 d. vie-nuolikos draugijø steigëjai sumokë-jo pirmuosius ánaðus (po 5 dolerius).Netrukus prisijungë dar 10 draugijøir kovo 28 d. buvo gautas naujø ka-piniø Ilinojaus valstijoje ásteigimo do-kumentas, patvirtintas 11 asmenø pa-rašais. Visø draugijø steigëjø pavadi-nimai (o jø net 21) iðkalti vëliau pa-statytame simboliniame paminkle. Taiávairaus pobûdþio draugijos ir klubai(tada vadinti kliubais). Daugelis tødraugijø greitai nustojo egzistavusiosarba pakeitë savo pavadinimus, to-dël yra prasminga visas jas iðvardyti:Liuosybës draugija, Sûnø Lietuvosdraugija, Simano Daukanto draugi-ja, Lietuvos mylëtojø draugija, Susi-vienijimo Lietuviø Amerikoje 36-takuopa, Vienybës draugija, Teisybësmylëtojø draugija, Sûnø Lietuvosdraugija Vakaruose, Meilë lietuviøAmerikoje, Jaunø lietuviø Amerikojepasilinksminimo kliubas, PalaimintosLietuvos draugija, Tëvynës mylëtojøNr. 1, Susivienijimas lietuviø klerkø,Lietuviø paðelpinis kliubas, D.L. Ku-nigaikðèio Gedimino Nr. 1, Lietuviølaisvamaniø 3-ia kuopa, Lietuviø dar-bininkø sàjunga,Tëvynës mylëtojøNr. 2, Lietuviø jaunikaièiø dainos my-lëtojø, Švento Petro draugija Nr. 1,Jaunø lietuviø Amerikoje tautiðkaskliubas. Ne viena èia išvardyta ar ins-piruota draugija buvo ásteigta JonoÐliûpo. Tai rodo lietuviø pastangasbendraujant išsaugoti savo papro-

èius, kalbà, kultûrà. Kaip matome,jø veiklos kertine ašimi tapo tautiškaiáprasmintø kapiniø ásteigimas.

Liko tik formalumai: kapiniø pa-tikëtiniø direktoriø (net aðtuoniø!) ið-rinkimas, 21 akro (akras –4046, 86 kv. m) þemës skly-po Èikagos pietvakarinëjedalyje ásigijimas, vietos tvar-kymo darbai ir iðkilmingastautiniø kapiniø atidarymas1912 m. geguþës 30 dienà.Ta diena Amerikoje nuo se-no ðvenèiama kaip Kapøpuošimo diena (dabar vadi-nama Atminimo diena). Taiyra tradicinë JAV mirusiøjøminëjimo ir þuvusiø uþ Ame-rikos laisvæ „Memorial“ diena.Per atidarymà orkestras „Lie-tuva“ grojo Vinco Kudirkos„Tautiðkà giesmæ“, giedojo„Birutës“ choras. Ceremoni-jose dalyvavo lietuviø draugi-jos su vëliavomis, þygiavu-sios K.J.Filipavièiaus vado-vaujamo puèiamøjø orkestro„Lietuva“ muzikai grojant. Lie-tuviø Socialistø draugijos 81-os kuopos choras padaina-vo Vinco Kudirkos tautinægiesmæ „Lietuva, tëvyne mû-sø“ (dabartinis Lietuvos him-nas) ir „Marselietæ“. Ðventëspabaigoje visi susirinkusieji,pritariant orkestrui, giedojo tuometu þinomà giesmæ “Dievas– mûsø gelbëtojas ir tvirtybë.”To meto spaudoje buvo raðo-ma: „Uþsibaigus programai,þmonës visi vaikðtinëjo, prisi-þiûrëdami vietai kapø. Kiek te-ko pamatyti, visiems atsilan-kiusiems vieta patinka ir pagi-ria, kad puikià vietà lietuviaipasirinko savo Tautiðkoms ka-pinëms: pilna medþiø, dau-giausia àþuolai… þmoniø bu-vo susirinkæ apie 6 tûkstanèiaiar gal daugiau“.

Pirmasis kuklus kapas Lie-tuviø tautinëse kapinëse bu-vo 2 metukø kapiniø priþiûrë-tojo V.Zaleskio dukrelës, per-keltas ið Ðv. Kazimiero lietuviøkatalikø kapiniø. 1913 m. ka-pines pašventino vyskupasS.B.Mickevièius, vienas Lietu-viø Tautinës katalikø baþny-èios JAV, nepriklausanèios Vatikanui,steigëjø (vëliau palaidotas Lietuviøtautinëse kapinëse). 1913 m. kapi-niø administracijos raðtinë veikë ma-þame mediniame namelyje. 1937 m.pastatytas didelis mûrinis pastatas


Kapø puoðimo diena. 1936 m.Prie kapiniø vartø ir naujojo administracinio pastato. Apie 1937 m.

Simbolinis paminklas Lietuvos himnoautoriui Vincui Kudirkai

su kolumbariumu, mikrofonu ir garsiakal-biø sistema. 1934 m. pradþioje buvo nu-pirkta dar keturiasdeðimt akrø þemës.Nuo pat kapiniø ákûrimo jas priþiûri kapi-niø tarnyba, kuri laiku sëja þolæ, laiku ðie-nauja, laiku lapus sugrëbsto… 1936 m.spauda raðë: „… kiekvienà èia lygiai gre-ta vienas kito laidojo – ir socialistà, irbolševikà, ir tautininkà, ir klerikalà.“

Pasak kai kuriø tyrinëtojø, ðiø kapiniøsteigimo iniciatorë buvo auðrininko JonoŠliûpo Amerikoje ásteigta Lietuvos sûnødraugija. 1936 m. J.Ðliûpas dalyvavo Lie-tuviø tautiniø kapiniø 25 metø ákûrimo mi-nëjime ir vienoje Èikagoje pasakytoje kal-boje prasitarë: „Jei likimas lems, amþelábaigæs trokðèiau, kad mano kûno palai-kai ilsëtøsi mano viengenèiø tarpe ðioselaisvose lietuviø tautinëse kapinëse“. Lie-tuvos patriotas 1944 m. lapkrièio 6 d. ne-tikëtai mirë Berlyne, iš kur, kaip ir dauge-lis lietuviø, manë nusigauti á Amerikà. Jopaties pageidavimu kûnas buvo sudegin-tas. Pelenø urnà saugojo artimieji. 1947m. J.Ðliûpo þmona Grasilda su sûnumiVytautu, vykdami á Amerikà, paëmë urnà,kuri 1948 m. iškilmingai buvo palaidotatautinëse kapinëse Èikagoje. Šiose laido-tuvëse dalyvavo ir prezidentas Kazys Gri-nius, po dvejø metø pats atgulæs ðiosekapinëse. J.Ðliûpo ir jo þmonos amþinopoilsio vietà þymi Amerikos lietuviø au-komis pastatytas ispûdingas paminklas.Prezidento K.Griniaus urna su palaikais1994 m. spalá buvo perveþta á Lietuvà irgraþiai palaidota Mikalavo miðke netoli jogimtojo Selemos Bûdos kaimo (Marijam-polës rajonas).

Lietuviø tautinëse kapinëse ilsisi dau-giau kaip 13 tûkstanèiø lietuviø. Tarp jødaug gerai þinomø ir Lietuvoje: varpinin-kas, laikraðèiø redaktorius Juozas Ado-maitis-Ðernas, rašytojas Marius Katiliðkis(tikroji pavardë Albinas Marius Vaitkus),dailininkas Adomas Varnas, kompozitoriusVladas Jakubënas, mokslininkai ir visuo-

Dailininko Adomo Varno antkapinispaminklas. Skulpt. R.Mozoliauskas

menininkai broliai Vaclovas ir ViktorasBirþiškos. Kapinëse yra simbolinis pamin-klas Lietuvos himno autoriui Vincui Kudir-kai, nors jis niekada Amerikoje nesilankë.1995 m. Julius ir Pranë Pakalkos padova-nojo 5 metrø aukðèio ið plieno nulydytàtautiðkø firmø koplytstulpá, skirtà 1940–1953 m. Sibiro tremtiniams atminti.

Savo ðimtmetá paminëjusios lietuviøkapinës þinomos visoje Amerikoje. Bet la-biausiai jos artimos mums, lietuviams,kad ir kur mes gyventume. Tai iðsakë pre-zidentas Valdas Adamkus jubiliejiniamesveikinime rugsëjo 25 d.: „Iðlaikykite ðiàdvasinæ Lietuvà, kad èia apsilankæ bûsi-mø lietuviø kartø Amerikos lietuviai su pa-

Paminklø áraðai liudija Tëvynës ilgesá


Jonas Ðliûpas su sûnumi Vytautu(kairëje) ir kitais artimaisiais prie lietuviø lëðomis pastatyto paminkloJuozui Adomaièiui-Ðernui. 1936 m.

sididþiavimu ir meile prisimintø tuos, ku-rie tikëjo, mylëjo ir daug padëjo Lietuvai,kad Ji galëtø dþiaugtis laisve ir nepriklau-somybe. Lietuviø tautinës kapinës – visølietuviø ðventovë!“

Prasmingi jubiliejinio leidinio „Lietuviøtautinës kapinës. 1911–2011“ þodþiai:„Jose tarsi istorijos veidrodyje atsispindiper pastaràjá ðimtmetá nuþengtas mûsøtautos likimo kelias“.

Ðventinës akimirkos.2011 m. rugsëjo 25 d.

D.JANUTOS, A.LUKO irLietuviø tautiniø kapiniøarchyvo nuotr.

Juozas ELEKŠIS

Jau antrà kartà Vilniaus karininkøramovëje vyko didelio susidomëjimosulaukusi Þidikø Marijos Peèkauskai-tës vidurinës mokyklos vasaros poil-sio stovyklos „Atgaja“ mokiniø tapy-bos darbø paroda. Mokykla, kuriai va-dovauja energinga direktorë Rima Ðir-vinskienë, jau penkiolika metø orga-nizuoja vaikø vasaros poilsio stovyk-là-studijà „Atgaja“. Pastaruosius ðeðe-rius metus ugdomi mokiniø meniniaigebëjimai. Stovyklautojai mokomi pa-þinti ávairias dailës technikas: akrilinæ,aliejinæ tapybà, vitraþo technikà, vilnosvëlimà, popieriaus plastikà, karpinius,molio ir stiklo dekoravimà. Dailës mo-kytoja metodininkë Inga Ðilinskaitëðiais metais mokë jaunuosius kûrëjustapyti ant ðilko. Ði tapyba, gimusi dau-giau kaip prieð penkis tûkstanèius me-tø Kinijoje, gana sudëtinga. Ji reika-lauja begalinio kruopðtumo, bet kar-tu tapytojui ir þiûrovui teikia didþiulá ma-lonumà. Dirbant toká darbà reikia pa-sitarti ir su profesionaliais dailininkais,net mokslininkais. Mokyklos išleista-me buklete pristatomas jau 51 ant šil-ko tapytas mokiniø darbas. Þidikø Ma-rijos Peèkauskaitës vidurinës mokyk-los vaikø vasaros meno studija sulau-kë norinèiø èia mokytis ne tik ið Ma-þeikiø Merkelio Raèkausko gimnazi-jos ir Senamiesèio pagrindinës mo-kyklos, bet ir Skuodo rajono Ylakiøgimnazijos, Joniðkio Saulës pagrindi-nës mokyklos. Sunku net patikëti, kadlabai jaukiame, bet maþame mieste-lyje savo talentus panoro tobulinti Lat-vijos Kalno vidurinës mokyklos, Len-kijos Seinø gimnazijos moksleiviai.Kad miestelio studija labai vertinama,liudija ir tai, kad á parodà Vilniuje atvy-ko sveèiø iš Lenkijos ir Latvijos. Paro-dos atidarymo ðventëje malonu buvomatyti švietimo ir mokslo ministro pa-tarëjà Albertà Lakðtauskà, pagrindinioir vidurinio skyriaus vyriausiàjà specia-listæ Jurgità Nemanienæ, Lietuvos ðau-liø sàjungos vadà Antanà Plieská, Sei-mo Parlamentarizmo istorijos ir atmi-

Þidikuose praþydo svajoniø gëlëÞidikai iðsiskiria ið daugelio tokio pat dydþio miesteliø ne tik

groþiu. Centrinë gatvë, kaip ir Kauno Laisvës alëja, pervidurá apsodinta medeliais. Þinoma, kad miestelá 1659 m.sudegino ðvedai, èia rinkosi sukilæ prieð ðvedus þemaièiai(beje, vieninteliai Europoje) ir, netikëtai atakuoti tuomeèiø

neáveikiamø vikingø ainiø, buvo sumuðti. Baudþiant mieste-lis ir buvo sudegintas.

nimo áamþinimo skyriaus vedëjà An-gonità Rupšytæ bei kitus garbius as-menis, atëjusius pasidþiaugti puikiaismaþo Lietuvos miestelio mokiniø dar-bais. Apþiûrinëjant mokiniø darbus,

kartais sunku patikëti, kad tai vadina-møjø mëgëjø ir dar vaikø darbas. Þi-dikuose formuojasi tikras talentø auk-sakaliø cechas. Tai skatina ir kitus mo-kinius veikti. Muzikos entuziastai su-sibûrë á puikø ansamblá ir orkestrëlá,literatai mokosi raiðkaus þodþio, ne-snaudþia dramos mëgëjai. Atrodo, ámokyklà bûtø susirinkæ tik talentingimokiniai. Kiek reikia pastabumo, jë-gø ir kantrybës atrasti ir ugdyti tuos„deimanèiukus“, þino tik mokytojai.Moksleiviai parodos lankytojams pa-demonstravo, kad sugeba ne tik ta-pyti, bet ir dainuoti, groti, rengti insce-nizacijas. Þiûrëti buvo taip malonu,kad norëjosi stebëtis, kodël renginysnemokamas. Nëra abejonës, kad stu-dentai, naudodamiesi mokiniø dar-bais, galëtø paraðyti kursiná ar net di-plominá darbà.

Sunku ásivaizduoti, kiek reikia or-ganizaciniø pastangø, valios, pasiau-kojimo ir, þinoma, lëðø norint surengtitokias stovyklas! Organizaciniai su-gebëjimai padëjo iðspræsti ir vienàsvarbiausiø – finansinæ problemà. Vi-sa mokyklos bendruomenë dëkingaÐvedijos Kristianstado miesto ðvedøir lietuviø bendruomenei uþ teikiamàparamà kryptingam vaikø vasarosuþimtumui organizuoti. Ðià paramàmokykla gauna jau deðimt metø.Dþiugu, kad ðiemet pirmà kartà sto-vyklà parëmë ir rajono savivaldybë.

DirektorëRimaÐirvins-kienë


Dumpiø gyvenvietë ir to paties pava-dinimo dvaras yra greta Klaipëdos kraðtoir Maþosios (Prûsø) Lietuvos kultûros isto-rijai svarbiø ir atmintinø vietø1 . Nors dabarvietovardis geriau þinomas dël apskritiesatliekø saugojimo ir perdirbimo ámonës,taèiau kraðto kultûros istorijos þinovamsDumpiai – vieta, kur 1917 m. gimë M. Lie-tuvos kultûros veikëja ir M.Lietuvos fondovicepirmininkë Ieva Adomavièienë-Toleiky-të; gretimai esanèiame Lëbartø dvare

sikëlæs iš Braunschweigo, 1760 m. ji buvoChristiano Wilckës nuosavybë, 1775 m. jauWiedemano, dar vëliau – Eliaso Rupelio.Paskutinis bene geriausiai þinomas dvarovaldø savininkas buvo K.G.Hilgendorfas(Carl Gustav Hilgendorff, apie 1845–1936m.). 1906 m. vasarà ið Karaliauèiaus ban-kininko Wilhelmo Gleinigo jis nusipirko 550ha ûká. Apie dvarininkus Hilgendorfus (Eu-ropos dvarininkø ðeimø registre – 2321Flehm) ir jø veiklà Dumpiuose þinoma pa-lyginti nedaug. Jis buvo vedæs Giselà FreinGoltz (g. apie 1906–?), susilaukë aðtuo-niø vaikø. Vaikai pasklido po pasaulá ir apiejuos beveik nieko neþinoma. Yra likæ þi-niø, kad kai kurie domëjosi savo gimtai-siais namais pokariu.

Klestintis ûkis

XIX a. vid. Dumpiø dvaras buvo erd-viame keturkampiame sklype, greta Til-þës–Klaipëdos kelio, 12 km nuo pagrin-dinio apskrities miesto. Tuometis dvarasstatytas apie 1800 m. ir buvo pietvakari-nëje kelio pusëje. 1887–1907 m. Dumpiaipriklausë Budelkiemio kaimui (Buddel-lkehmen). Ðiauriniame Dumpiø gale bu-vo Toleikiai (nuo savininko Jakob Thaleik),pietiniame – Spengiai. Jiems valdant dva-ro statiniai buvo perstatyti iš naujo arbaiš dalies atnaujinti. Kiemà puoðë iðveðëjæðimtameèiai parko-sodo medþiai; keli iðjø vëliau buvo paskelbti saugomais kraštogamtos paminklais. XX a. pr. dvarui pri-klausë 417 ha aplinkiniø þemiø. 1941 m.Dumpiðkës dvare kartu su Kalviais ir Ket-vergais buvo priskaièiuojama 430 gyven-tojø. Dvaro þemës buvo molingos, su þvy-ro priemaiša ir gerai sulaikydavo drëgmæ,tad didesnæ dalá nuolatos reikëjæ sausin-

ti. Dvaro ûkyje laikyta 60–70 karviø ir ati-tinkamai prieauglio, 150–200 kiauliø ir pe-niukðliø, taip pat 80–100 rinktiniø juodgal-viø aviø. Yra þinoma, kad 1936 m. Vokie-tijos þemës ûkio draugijos (DeutscheLandwirtschaftliche Gesellschaft/ DLG)parodoje Leipcige Didájá prizà pelnë Dum-piø dvare išauginta avis. Netoli kiemotelkšojo du 0,25 ha tvenkiniai. Juose au-ginti karpiai ir lynai, greta buvusi net ma-þa þuvø veisykla. Pirmojo pasaulinio ka-ro metais dvaras niokojimø beveik nepa-tyrë. Liudininkø teigimu, nors tai skambakiek neáprastai, èia nebuvo rusø armijoskareiviø. Tarpukariu dvaras atsigavo ir netsuklestëjo. Paskutiniai dvaro savininkai ja-me iðgyveno iki 1944 m. vëlyvo rudens irpo to pasitraukë á Vakarus. Antrojo pasau-linio karo metais, rudená, ðiauriau dvaro,dviejø kilometrø nuotoliu nuo fronto lini-jos, buvo rusø armijos prieðakiniai daliniai.Nuo priešininkø antpuoliø dvaro pastatusstelbë parkas, tad statiniai apgriauti buvotik iš dalies. Sûnus Heinrichas Hilgendor-fas (Heinrich Hilgendorff, 1900–1979) tvir-tino, kad po karo dvaras buvæs nugyven-tas jame ásteigus tarybiná ûká. „1958 m. jamdraugingas kapitonas ið Klaipëdos pës-èiomis buvo nuëjæs á dvarvietæ ir sutiko vie-nintelá èia likusá vietiná gyventojà“. Tai bu-vo paskutinis savininkus pasiekæs paliu-dijimas apie dvarà. Pokariu dvarvietëje ákur-dinta 10 kolûkieèiø ðeimø3 . Susirinkimamsnaudotasi erdvia dvaro pokyliø sale. 1977m. gruodþio 30 d. atvira ugnimi bekaiti-nant uþšalusius vamzdþius, ásiplieskë gais-ras, dvaras sudegë iki pamatø.

Kiek pasikeitæs, bet dar lengvai atse-kamas pirmykðtis Dumpiø dvaro pavida-las. Jis yra tarp geleþinkelio ir pagrindi-nio asfaltuoto kelio á Priekulæ, deðinëjepusëje. Iki ðiø dienø likæ tik keli gyvena-mieji ir ûkiniai pastatai. Viename ið jø ati-

Dumpiø miðko

Egidijus BACEVIÈIUS

grybas – atmintinë ateitieskartoms1873–1887 m. gyveno daug prie Klaipë-

dos kraðto ûkio këlimo ir kultûros puose-lëjimo prisidëjæs Hugo Šojus (H.Scheu,1845–1937); netolimame Sudmantø dva-relyje buvo politinio-visuomeninio gyveni-mo dalyvio ir bibliofilo Jono Birškaus(1870–1959) šeimos þidinys. Per laiko ne-gandas iðlikæ turiningos kraðto praeities liu-dijimai traukia keliautojø ir kraðtotyrininkøþvilgsná. Tai ir puoðnus kniedyto plieno til-tas á Ðernus per Minijà, statytas apie 1873m., toliau esanti senoji Ðernø girininkija,aplinkiniai miškai ir Dumpiø dvaro likuèiai.Vienas ið ástabiø praeities þenklø yra Dum-piø dvaro miðko akmens grybas.

Dumpiø dvaro savininkai

Pirmasis dvaro praeitá iðsamiai apra-ðë Klaipëdos kraðto istorijos autorius Jo-hanas Sembritzkis. Apþvalga vertinga darir tuo, kad parengta pagal iki ðiø laikø ne-iðlikusius (arba kol kas istorikø nerastus)raðtø nuoraðus. Yra þinoma, kad anks-tesnieji Dumpiø dvaro savininkai iki XX a.vid. turëjo Dvaro ásigijimà paliudijantá rað-tà („Die Wuste Erbe“), ágytà prieð 1636metus. Jame buvo rašoma, kad pavaldi-nys vardu Mertenas Dumpfas iš kurfiurs-to Friedricho Didþiojo išsinuomojo þemëssklypà. Nuo pirmojo nuomininko pavar-dës kildinamas ir Dumpiø2 vietovardis.1636 m. sklypà išsinuomojo toks HansasBaumgartenas. Vëliau yra þinoma, kad1639 m. klaipëdieèiui Adamui Krohnui pri-klausiusiai 12 ûbø 8 margø þemës valdaisuteiktos Kulmo teisës. 1698 m. dvarà ási-gijo pulkininkas Wilhelmas von Arotas, ojam iðvykus á Anglijà, þmona Lovisa daláþemës pardavë Kurðo leibgvardijos kari-ninkui Wilhelmui von Koschuiliui, kità dalá– junkeriui Fromholdui Freilizeriui. Valdossavininkai keitësi ir vëliau. Nuo 1758 m.dvarà valdë Christopas Schopmeyeris, at-

Prie akmens-grybostovi: deðinëje

pusëje K.G.Hilgen-dorfas, kairëje –

miškininkasŠmydingas

(Schmieding) suþmona, Stelmache-

rio dukterimi,kilusia ið

Juodkrantës


daryta maisto prekiø parduotuvë. Ato-kiau yra retomis maþalapëmis liepomis,paprastaisiais uosiais ir klevais apjuostisenieji dvaro tvenkiniai. Dvaro þeldiniøliekanos mena peizaþiná parkà. Ið dviejøpaprastøjø seniai gamtinæ brandà (dau-giau nei 300 m.) perkopusiø àþuolø gy-vas likæs tik vienas. Šiauriau stovintisskëstaðakis senolis, paveiktas grybiniopuvinio, sunyko ir šiandien rymo sudþiû-væs su gandralizdþiu virðûnëje.

Dumpiø miðkui jau aðtuoniasdeðimt

Remiantis sûnaus liudijimu, 1917 m.K.G.Hilgendorfas prie jau esamo 10 hamiðko prisidûrë 60 ha prastos þemës skly-pà. Já pagal išgales apsodino puðimis, eg-lëmis, àþuolais bei berþais. Gretimai esan-èià dalá ásigijo nuomininkas, kuris jà taippat uþsodino medþiais. Ilgainiui ji buvoprijungta prie Stariðkiø girininkijos. 1917–1928 m. apsodintoji dalis vadinama Dum-piø miðku. Dabar jame vyrauja brandþioslieknakamienës eglës su pavienëmispušimis, retu ûksmingu lapuoèiø medþiøbei krûmø pomiðkiu.

Atminimo akmuo mena savininkus

Dumpiø miðko akmeninio grybo atsi-radimà 1976 m. priminë Memeler Dampf-boot (Luhneburgas) redakcijos darbuoto-jai4 . Ilgà laikà laikraðèio senienø rinkinyjesaugotos nuotraukos nepavyko susieti neisu vieta, nei su tikrais ávykiais. Nuotrauko-je vaizduojamas grybo pavidalo atminimoakmuo, gretimai stovi trys þmonës, prie ko-jø guli šuo – anglø pointeris. Galiausiainuotraukos minklë buvo áminta padedantbuvusiam Dumpiø dvaro palikuoniui. Nu-statyta, kad „grybo“ deðinëje stovintis se-nyvas vyras yra dvarininkas Karlas Gusta-vas Hilgendorfas – grybo pastatymo su-manytojo tëvas. Ið á Vokietijà gyventi per-sikëlusio dvarininko sûnaus Heinricho Hil-gendorfo prisiminimø pasidarë aiðku, kadLietuvos Respublikos laikais Klaipëdoskraðte po 1933 m. kilus neramumams kaip

politinis kalinys jis laikytas nelaisvëje Ba-jorø kalëjime (Kretingos priemiestyje). Beveiklos kalint kameroje su bendrais – tri-mis iki gyvos galvos ir dviem daugeliui me-tø kalëti nuteistaisiais – kilo mintis tëvo so-dintam miðkui pastatyti atminimo þymená.Bajorø sunkiøjø darbø kalëjime buvo vei-kiantis akmenø ðlifavimo árenginys antka-piniams paminklams daryti. Kalinys H.Hil-gendorfas ið laikraðèiø skiauèiø susiklija-vo grybo pavidalo pavyzdá ir ið didelës ak-menø krûvos iðsirinko du reikiamo dydþiopilko granito luistus. Akmená tašë bei šlifa-vo kartu su ðá darbà iðmananèiu kaliniu lie-tuviu. Kadangi po ðeðiø savaièiø Heinri-chas uþ 60 000 Lt uþstatà buvo paleistas álaisvæ, tad spëjo pasidirbdinti tik „grybo“ruoðiná, liko baigiamieji pavirðiaus ðlifavi-mo darbai. Kalëjimo kasai papildomai su-mokëjo 270 Lt, kad galëtø ásigyti jau pra-dëtà dirbiná su áraðu. Jame buvo iškalti fi-losofo Johano Gotlibo Fichtës (1762–1814) þodþiai: „Pasodink medá, nors neþi-nai, kas jo ðeðëlyje kada ðoks! Susimàs-tyk, þmogau, – tai tavo protëviai, tavæs ne-paþinæ, já pasodino“. [„Pflanze einenBaum, und du weißt nicht, wer einst inseinem Schatten tanzt. Bedenke,Mensch, es haben deine Ahnen, eh’ siedich kannten, auch für dich gepflanzt“].Þemiau priekinëje pusëje galima áskaity-ti: „Gepflanzt von C. G. Hilgendorff, 1917–28“. Ðoninëje pusëje, ant „koto“ áraðyta:Kr. K. Bajorai 1934 – t. y. Kretingos kalëji-mas. Grybas iðlikæs iki mûsø dienø. Áraðaisunkiai, bet dar áskaitomi. Akmens skulp-tûra Ðernø miðko girininkø vadinama gry-bu baravyku. „Grybas“ yra 110 cm aukð-èio, stovi ant betoninio pagrindo, priekinepuse atsuktas á vakarus, t.y. dvaro pusæ.Skulptûra sudëta ið dviejø daliø: koto ir ke-purës. Kotas staèiakampis, kepurë pus-apvalë, priekinë pusë lygi. Apatinëje daly-je yra nedidelë duobutë – mova, kad ne-nuslystø. Nors laiko negandos skulptûrospasigailëjo – keitësi tik miškas, o ji išlikobeveik nepakitusi, taèiau ir joje ásispraudëkelios praeities niokojimø þymës: priekyjematomos trys, o uþpakalinëje pusëje dvikulkø iðskeltos 3 cm gylio duobutës.

Girininkø paveldo puoselëtojaiAtminimo akmeniu rûpinasi ir já priþiûri

Ðernø girininkija. Geriau paþinti jo kilmæ irpaskirtá pagelbëjo Vokietijos pilietis Bern-das Dauskardtas. Jis kilæs nuo Plaðkiø kai-mo (Pagëgiø sav.), po Antrojo pasauliniokaro persikëlë gyventi á Vokietijos Hollens-tedto miestà. Nuo 1994 m. ne kartà buvoatvykæs á Lietuvà ir rinko þinias apie senà-

sias Klaipëdos kraðto girininkijas, lankësiÐernø bei Klioðø miðkuose, bendravo susavo darbui pasišventusiais vietiniais giri-ninkais. Jo dëka Norkaièiuose atrastos irpuoselëjamos senosios girininkø kapinai-tës, tarp jø – pirmojo vietos girininko Fried-richo Augusto Riemano (1841–1891) ka-pavietë. Laikraðtyje Memeler Dampfboot,remdamasis surinktomis þiniomis ir nau-jais áspûdþiais, parengë ir paskelbë paþin-tiniø straipsniø apie pamario girininkijø pra-eitá. Apie apsilankymus Vakarø Lietuvojejis raðë laikraðtyje Vokieèiø þinios (2006 m.)lietuviø ir vokieèiø kalbomis. Jo dëka atsi-skleidë maþai þinoma turininga Klaipëdoskraðto miðkininkø veikla. Senøjø miðkinin-kø palikuonis, miðkininkystës istorijos þi-niø skleidëjas 2004 m. Ðernø girininkijos(Kretingos miðkø urëdija) girininkui Stanis-lovui Maþeikai pagelbëjo árengti Krašto gi-rininkijos istorijos sienlaikraðtá. Jame ka-bo paskutiniøjø iki 1945 m. dirbusiø giri-ninkø nuotraukos. Greta iškabinta ástabausDumpiø miðko „grybo“ su J.G.Fichtës þo-dþiais nuotrauka. B.Dauskardtas pasirû-pino gauti 1976 m. skelbtà straipsná apieDumpiø dvarininkà K.G.Hilgendorfà, jo sû-nø ir atminimo akmens kilmæ. Taip jis tapopasiekiamas Lietuvos kraštotyrininkams.

Nuoroda ðiandienos keliautojui Keletas ðykðèiø nuorodø apie akme-

niná grybà skelbta turistinëse Klaipëdos ap-skrities rodyklëse, taèiau þemëlapiuose jobuvimo vieta nurodoma netiksliai, o ir gry-bo istorija tinkamai visuomenei neprista-tyta – retas kas þino. Naudodamasis pro-ga apraðysiu jo suradimo vietà. Jis yra Kre-tingos urëdijos, Ðernø girininkijos, Dum-piø miðko 19 kvartale. Já nesunkiai surasi-me eidami nuo Kalviø karjero þvyrkeliu perDumpiø miðkà pietø kryptimi. Akmuo yramiðko pusiaukelëje, kairëje kelio pusëje,uþ 10 metrø. Prie kelio iðlikusi ðiø laikø nuo-roda su atplaiðiojusiø daþø áraðu „grybe“lietuviø kalba. Vykstant nuo Dumpiø dvar-vietës pusës arba pagrindinio Klaipëdos–Priekulës kelio, reikia pasukti pieèiau sà-vartyno ir þvyrkeliu eiti pietryèiø kryptimi,o praëjus ûkiná kiemà su senosios staty-bos ðamotiniø plytø statiniais, maþdaug200 m nuotoliu, ties deðinëje kelio pusëjevandens pripildytu karjeru, reikia pasukti ákairæ ir toliau eiti gilyn miško takeliu. Miške-lyje klaidkeliø nedaug, tad atkakliausiejibus apdovanoti sëkme.

Vienas ið nuostabiausiø per laikonegandas iðlikusiø praeities þenklø yraDumpiø dvaro miðko akmuo-grybas

1 J. Sembritzki. Geschichte des Kreises Me-mel. Memel, 1918, p. 54.

2 Primintina, kad Dumpis latviø kalba reiškiapiktintis, maištauti, triukšmauti.

3 Maþeika S., Ðirdgëla dël Dumpiø dvaro irmiðko / Banga. 2009, kovo 18 d., 1-2.

4 Hilgendorff H., Ein Gedenkstein im Waldevon Dumpen / Memeler Dampfboot. 1976, Nr. 1,(Januar). S. 8.


125Ignui Konèiui –Paskutiná ðiø metø liepos

savaitgalá Plungëje, Þemaièiødailës muziejuje, buvo sureng-ta konferencija profesoriaus Ig-no Konèiaus (1886–1975), fizi-ko, etnografo, kraðtotyrininkoir visuomenës veikëjo, 125 me-tø gimimo sukakèiai paminëti.I.Konèius gimë 1886 m. liepos31 d. Þarënø valsèiaus Purvai-èiø kaime, krikðtytas, kaip pa-þymëjo savo uþraðø knygelëjejo tëvas Antanas, Kantauèiøbaþnyèioje Igno vardu.

Ðio muziejaus archyve yrasukauptas nemaþas I.Kon-èiaus fondas, apie kurá konfe-rencijoje papasakojo muzie-jaus direktorë dr. Jolanta Skur-dauskienë. Kità pranešimàapie I.Konèiaus etnografo veik-là perskaitë Ingrida Vaitiekienë.

Prof. I.Konèius buvo akty-vi ávairiapusë asmenybë. Darstudijuodamas Sankt Peter-burgo universitete aktyviaireiðkësi lietuviø studentø kul-tûrinëje veikloje, vaidino teat-ro spektakliuose, net pastatëspektaklá Tadas Blinda ir jamevaidino. Sutelkë studentø bû-relá Lietuvai paþinti, kuriampats vadovavo. Studijuoda-mas Fizikos-matematikos fa-kultete, dar klausë etnografoprofesoriaus Eduardo Volteriopaskaitø apie latviø ir lietuviøetnografijà Humanitariniamefakultete. Su E.Volteriu susira-ðinëjo apie renkamà Lietuvo-je etnografinæ medþiagà. Pa-rengë ne vienà Programà et-nografinei medþiagai rinkti(išspausdino periodikoje ir at-skirais leidiniais). Privaèiai mo-kydamas moksleivius uþsidir-bæs pinigø, 1911 m. ásigijo fo-toaparatà ir dviratá, tapusiusnepakeièiamais pagalbinin-kais kraðtotyrinëje veikloje(Genovaitë Þukauskienë. Pro-fesorius Ignas Konèius – pir-masis Lietuvos keliautojas dvi-raèiu. Ið: Mokslo ir technikosraida Lietuvoje, 2008, p. 68–

Profesoriui

77). Nuo 1912 m. ypaè susi-domëjo þemaièiø kryþiais,Plungës apylinkëse juos foto-grafavo, dviraèio átaisu nuva-þiuotam keliui matuoti matavoir registravo atstumus tarp pa-kelës kryþiø. Surinktà medþia-gà vëliau apraðë tæstiniamestraipsniø cikle Þemaièiø pa-dangës kryþiø ir koplytëliø sta-tistika (1932–1943 m.), ëmësiir pats droþinëjimo meno.Nykstantys lietuviðki kryþiai irkryþdirbystë ne maþiau ádo-mûs ir mûsø dienomis. 2001m. UNESCO juos paskelbëpasaulio nematerialaus pavel-do objektu.

Kraðtotyrinæ medþiagà, su-rinktà ekspedicijose, I.Konèiusspausdino periodikoje ir kny-gose. Su bendraautoriais pa-rengë ir iðleido dvi kraštotyrosknygas : Palangos kraštas (suViktoru Ruokiu, 1925, 256 p.)ir 20 kelioniø po Kauno apskritá(su Konstantinu Aviþoniu irSteponu Kolupaila, 1937, 109p.), kur apraðytos kelionës,prasidedanèios Kaune, tø vie-toviø ádomybës, istoriniai, ge-ografiniai ir gamtos paminklai.Daug dëjo pastangø, kad bû-tø ákurtas oro muziejus – lietu-viðkas Skansenas, rëmë Kau-no zoologijos sodo ákûrimà.

Dëstydamas ir rašydamasfizikos bei meteorologijos (ku-rià vadino taikomàja fizika) va-dovëlius, susidûrë su tø srièiølietuviðkø terminø trûkumu.Taigi ëmësi rengti pirmàjá fizi-kos lietuviø-rusø terminø þody-nëlá. Dël terminø tarësi su Ka-zimieru Bûga, Jonu Jablons-kiu. Terminai fizikos reikalams(1523 terminai lietuviø-rusøkalbomis) buvo iðspausdintiperiodiniuose leidiniuose1923–1924 m. Prie spausdina-mø terminø nurodoma, kadPilnatis [visa terminø komisi-ja] baigë svarstyti mokytojo I.Konèiaus parengtus fizikos rei-kalams terminus. Ði jo pradë-

ta terminø kûrimo ir tvarkymoveikla tæsiasi iki ðiø dienø. Fi-zikai iðleidþia vis naujus dide-lës apimties ávairiø fizikos sri-èiø daugiakalbius þodynus.

O kur dar visa kita I.Kon-èiaus veikla! Jis buvo dauge-lio komisijø, komitetø, tarybøir draugijø narys, daþnai pirmi-ninkas – Þemaièiø studentøSimono Daukanto etnografi-nës draugijos garbës narys,Pirmosios matematikos ir fizi-kos mokytojø konferencijosorganizacinio komiteto narys,Valstybës archeologijos komi-sijos narys, Muziejø ir kraðto-tyros draugijø biuro narys, Lie-tuvos gamtininkø draugijosnarys, Þemës ûkio ðvietimosutvarkymo komisijos pirmi-ninkas, vokieèiø okupacijosmetais – Savitarpinës pagal-bos komiteto pirmininkas,1942 m. atkurtos Kultûros pa-minklø apsaugos tarybos na-rys. 1944 m. pasitraukæs á Va-karus buvo iðrinktas Lietuviøsàjungos valdybos pirminin-ku, nuo 1946 m. – Lietuviøtremtiniø bendruomenës val-dybos nariu, Akademinioskautø sàjûdþio valdybos pir-mininku, o persikëlæs á JAV irapsigyvenæs Bostone tapoAmerikos lietuviø inþinieriø irarchitektø sàjungos aktyviu

nariu. Tai nebuvo vien tik ofi-cialios pareigos, o konkretusdarbas ir þymûs to darbo re-zultatai.

Apie visa tai konferencijo-je kalbëjo praneðëjai, atvykæið Vilniaus kartu su Vilniaus þe-maièiø klubo nariais ir etno-grafiniu ansambliu Tyklë (va-dovë – Vitalija Brazaitienë).Prof. Libertas Klimka perskai-të ádomø praneðimà apieI.Konèiaus etnografinæ ir vi-suomeninæ veiklà Prof. IgnoKonèiaus fenomenas mokslo-tyros poþiûriu. Doc. dr. JonasBukantis nagrinëjo kalbos da-lykus praneðime Þemaitiðkielementai prof. Igno Konèiausraðtø kalboje. Ðiø eiluèiø au-torë dr. Eglë Makariûnienëpraneðime Prof. Ignas Konèius– fizikas atkreipë klausytojødëmesá, kad nors visuomenë-je I. Konèius daugiau þinomaskaip etnografas (visi spausdin-ti tiek etnografijos, tiek fizikosdarbai suregistruoti I.Konèiausliteratûros rodyklëje, pirmasisleidimas 1990 m., antrasis pa-pildytas leidimas 2001 m.), ta-èiau savo profesiniu pasiren-gimu buvo fizikas (1913 m.baigæs Sankt Peterburgo uni-versiteto Fizikos-matematikosfakultetà), dëstë fizikà ir mate-matikà Palangos mergaièiøgimnazijoje, Stavropolio þe-mës ûkio institute, Dotnuvosþemës ûkio ir miðkø mokyklo-je (nuo 1924 m. Þemës ûkioakademija), o nuo 1926 m.Lietuvos universiteto (nuo1930 m. VDU) docentas, nuo1931 m. ðio universiteto Fizi-kos katedros vedëjas, nuo1932 m. ekstraordinarinis pro-fesorius. Atgavus Lietuvai Vil-niø, I.Konèius 1939 m. spalio–1940 m. sausio mën. buvo pa-skirtas Vilniaus universitetovaldytoju. Jo uþdavinys buvoperimti lenkiðkà Stepono Ba-toro universitetà (SBU) ir pa-versti já Lietuvos valstybës Vil-

125Eglë MAKARIÛNIENË



Parodos,skirtos

I. Konèiausjubiliejui,

ekspozicijosfragmentas

GintarasKonèiuspasakojaapiepraboèiausir boèiausiðdroþtàkoplytëlæ

Vilniausþemaièiaiir sveèiai

ið VilniausPlungës

parke

Gyvena-masisnamasKonèalëje

niaus universitetu. Tai nebuvonei lengvos, nei malonios pa-reigos. Taèiau, kaip nurodopats I. Konèius, universitetodarbas nebuvo sustojæs nëvienos dienos. SBU persona-lo ir studentø buvo praðoma,kad jie paraðytø universitetovaldytojo vardu praðymus, lei-dþianèius pasilikti dirbti ar stu-dijuoti pertvarkytame Vilniausuniversitete. Daugumai atsisa-kius tai padaryti, I.Konèiui te-ko remtis negausiø SBU lietu-viø studentø ir darbuotojø pa-galba. Ið karto sudarë sutartásu Fizikos katedros asistentuHenriku Horodnièiumi dël toskatedros turto globos. Atlikæsjam pavestà darbà ir perdavæspareigas iðrinktam VU rekto-riui Mykolui Birþiðkai, I.Kon-èius gráþo á Kaunà dëstyti VDUTechnologijos fakultete, vado-vauti Fizikos katedrai.

Sovietinë okupacija skau-dþiai palietë Konèiø ðeimà.1941 m. geguþës mën. KGBsuëmë sûnø Liudà, netrukus irprofesoriø I.Konèiø. Birþelá Kau-no kalëjimo kaliniø kolonoje va-romas á Sovietø Sàjungos gi-lumà, tik laimingo atsitiktinumodëka iðvengæs suðaudymo tiesÈervene (1941 m. birþelio 25d.), gráþo á darbà VytautoDidþiojo universitete.

Fiziko profesijai liko iðtiki-mas visà gyvenimà. 1944 m.pasitraukæs á Vakarus, dirbda-mas amatø mokykloje iðvertëá lietuviø kalbà Kleiberio Fizi-kos vadovëlá, o 1949 m. persi-këlæs á JAV ir apsigyvenæsBostone, darbavosi Tuftso uni-versiteto fizikos laboratorijoje.

Á konferencijà Plungëje su-sirinko nemaþa keliø kartøKonèiø giminë. Ðio minëjimoorganizatorius ir rëmëjas IgnoKonèiaus vaikaitis GintarasKonèius (taip pat fizikas, bai-gæs VU) áteikë muziejaus direk-torei ðûsná vienodø segtuvø,kuriuose surinkti ir sutvarkyti,kaip jis pats sakë, jo boèiausI.Konèiaus laiðkai.

Po praneðimø buvome pa-kviesti susipaþinti su ið muzie-jaus fondø parengta paroda,skirta ðiai sukakèiai. Surinktanemaþai I.Konèiaus doku-mentø, leidiniø gamtos moks-lø temomis. Graþiai parodytiI.Konèiaus medþio droþiniai ir

leidiniai ðia tema. Ekspozici-ja, parengta labai apgalvotaiir profesionaliai, supaþindinolankytojus su gausiu geraitvarkomu I.Konèiaus fondu.

Atsisveikinæ su svetingaiskonferencijos ðeimininkais irpasigroþëjæ rûpestingai tvar-komu Plungës rûmø parku,nuvykome á Konèiaus gimtinæÞlibinø parapijos Purvaièiø kai-me. Þlibinø vidurinei mokyklaisuteiktas Igno Konèiaus var-das. Sodyba vadinama švel-niu þemaitišku vardu – Konèa-lë. Joje yra iðlikæs gyvenama-sis namas, buvusiø gyventojøkiek pakeistas, prie kurio mi-nint I.Konèiaus 110-àsias gimi-mo metines buvo atidengtamemorialinë lenta. Sodyboscentre gerai iðsilaikæs þemai-tiðkas koplytstulpis. Sodybosðeimininkai Virginija ir Ginta-ras Konèiai gerai apgalvojoðventës programà, rûpestin-gai jai pasirengë. Specialiaikoncertams ir susirinkimamspastatytoje klojimo salëje bu-vo surengta moksleiviø darbøparodëlë. Visiems jos daly-viams, nuo paèiø jauniausiø ikivyriausiø, buvo áteikti specia-liai ðiai progai iðspausdinti di-plomai. Koncertavo Vilniausþemaièiø ansamblis Tyklë irvietiniø sausdravieèiø ansam-blis. Visi ðventës dalyviai bu-vo pakviesti pasivaiðinti þemai-tiðkais patiekalais – cibulyne,karðtomis bulvëmis su kasti-niu ir trintomis kanapëmis beikitais ðio kraðto skanumynais.Pritariant Tyklës muzikantamsbuvo dainuojama, bandomamokytis þemaitiðkø ðokiø. Be-siskirstant sveèiams, buvo pa-rodyta prof. I.Konèiaus tëvoAntano iðdroþta ðventojoskulptûrëlë ir jà aprëminantikoplytëlë, padaryta, kaip sa-kë Gintaras, boèelio. Koplytë-lë pritvirtinta prie senos puðies.Prie jos maþdaug prieð 90 me-tø I.Konèius nusifotografavosu þmona Marija Kentraite-Konèiene. Nuotrauka publi-kuota I.Konèiaus knygoje Ma-no eitasis kelias (2001, p. 120).Šiuo prasmingu akordu ir bu-vo baigtas profesoriaus IgnoKonèiaus 125 metø gimimosukakties paminëjimas.

Alvydo STRIÈKOS nuotr.


Pavasario dþiaugsmus ir rûpesèius vai-nikavo tradicinë prof. Liberto Klimkos va-dovaujama, Vilniaus þemaièiø kultûrosdraugijos (VÞKD) pirmininkës Dalios Juod-kaitës-Dirgëlienës sustyguota kelionë is-torinëmis ir kultûrinëmis Þemaitijos kraðtovietomis birþelio mënesá.

Vos nusiteikus atostogauti – nauja þi-nia: ð.m. liepos 31 d. sukanka 125 metainuo iðkilaus mokslininko, pedagogo, vi-suomenës veikëjo, politinio kalinio, þemai-èiø kraðtotyros ir etnologijos puoselëtojoprof. Igno Konèiaus gimimo. Ðià datà pri-minë ir dalyvauti jubiliejiniuose renginiuo-se pakvietë Gintaras Konèius, profesoriausvaikaitis, pagal ðeimos tradicijà fizikas,puoselëjantis I.Konèiaus gimtinæ Plungësr., Purvaièiø kaime, Þarënø seniûnijoje. Èia,þemaièiø vadinamoje Konèalëje, nebe pir-mus metus svetingi ðeimininkai Gintarasir Virginija Konèiai subûrë pedagogus, me-nininkus, kultûros puoselëtojus ir ákûrë kul-tûros centrà, kuriame gausûs bûreliai ir ra-teliai pagal polinkius ir interesus vienija vai-kus, jaunimà ir suaugusiuosius.

Planuojami jubiliejiniai renginiai logiðkaipasidalijo á dvi dalis: mokslinë konferencijaPlungëje, Þemaièiø dailës muziejuje (ÞDM),ir popietë Konèalëje gimtadienio iðvakarë-se liepos 30 dienà. VÞK draugijai teko ma-loni pareiga ir garbë tæsti nuolatinius ryðiussu Konèiø gimine ir padëti graþiai ir turinin-

Knygø lentynoje ákurdinau Telðiø apskri-ties laikraðèio „Kalvotoji Þemaitija“ redak-toriaus, Lietuvos raðytojø sàjungos narioStepono Algirdo Daèkevièiaus treèiàjà po-ezijos knygà „Balanø vargonai“, á kurià su-gulë septyniasdešimt du eilëraðèiai. Kai ku-rie ið jø trijø keturiø eiluèiø. Jø turinys kar-tais vienintelis paprastutis sakinys, talpinan-tis minties klodus. Jie paslëpti ir paèiameknygos pavadinime. Balanø vargonai... Kiekdaug subtiliai pasakantis pavadinimas. Per-skaitai já kartà kità ir supranti, kad ta knyga

Ið kairës:M. Kudarauskai-të, S. Lygutaitë-Bucevièienë,Dalia Juodkaitë-Dirgëlienë

ZigmoJUÐKEVIÈIAUSnuotr.

Dalia JUODKAITË-DIRGËLIENË,Povilas SAUDARGAS

þemaièiai mokslo,kultûros istorijos ir poezijos

baruose

gai pagerbti þymøjá kraðtietá. Á ÞDM, ásikûru-sá buvusiuose Oginskiø rûmuose, Vilniausþemaièiai atvyko ne tuðèiomis rankomis. Pa-grindiná praneðimà skaitë prof. L.Klimka. Dr.Eglë Makariûnienë apþvelgë I.Konèiaus dar-bus fizikos mokslo baruose (þr. jos str. ðia-me MG numeryje). Nepamirðome Konèiøðeimos bièiulio Juozapo Ðimkaus, Plungëskraðto istorijos ir kultûros tyrinëtojo, kurisdar vaikas buvo arkliø traukiamo veþimopurmonas – vadeliotojas ir ne kartà keliavosu I.Konèiumi po Þemaitijà, sustodami priekoplytëliø, kryþiø, skulptûrø, skaièiuodamikilometrus ir dievdirbiø kûrinius. Vidurkis –0,7 ðventojo kiekvienam kilometrui. Jubilie-jinius renginius fiksavo þemaitis AlbinasKentra, nuo Sàjûdþio laikø þinomas rengi-niø metraðtininkas, sukaupæs turtingiausiàrenginiø archyvà moderniose laikmenose.

Ðiø eiluèiø autorius uþraðë Beatrièës Klei-zaitës-Vasaris atsiminimus ir papasakojokonferencijos dalyviams apie prof. I.Kon-èiaus dalyvavimà JAV lietuviø bendruome-nës renginiuose, á kuriuos ateidavo su dro-þiniais, medþio vëriniais, juos kurdamas kal-bindavo þemaitiðkai, slopindamas ilgeságimtinei, á kurià gyvam nebuvo lemta su-gráþti. Laiko stoka ribojo galimybes visapu-siðkai apþvelgti ávairiapusæ ir ávairiaðakæ pro-fesoriaus veiklà, jo nuopelnus Lietuvos kul-tûrai, etnologijos mokslo raidai, kraðtotyrai,Þemaitijos istorijai.

Nebuvo atskleista spalvinga I.Konèiausvisuomeninë veikla, nors tai vienas ið pa-grindiniø darbo barø. Jis kûrë ir vadovavonukentëjusiø nuo karo draugijoms, steigëgimtojo kraðto paþinimo bûrelius, buvoakademinio skautø judëjimo vadovas,

– tai autoriaus (ir ne tik) taupiai iðsakytosmintys apie gimtinæ, jos paproèius, tradici-jas ir skvarbus, kartu subtilus þvilgsnis á nû-dienà. O tos mintys, kaip yra prasitaræs, kaipvargonø melodija atsklinda nuo Insulos kal-vos, gimsta, rikiuojasi eiliuoti pamàstymaiapie amþinàjá gamtos gausmà.

A.Daèkevièiaus þemaitiðkai taupios po-etinës minties iðraiðka bûdinga ir jo anks-tyvesnëse poezijos knygose „Dienø pasi-klausiu“ (1997 m.), „Staktos“ (2004 m.).Pastarojoje knygoje šis stilius išpuoselë-

tas á savitus, visai lakoniðkus poetinës kal-bos vaizdus. Juose, kaip taikliai pastebë-jo Telðiø literatø klubo prezidentë AdolfinaVarnelienë, „kryþiuojasi bûtojo gyvenimoesmës, praeities laiko – balanos gadynës– poringës, sentencijos, skaidrus bûtiesdvelksmas, tarytum trumpuèiai padavimai,kuriuose minties daugiau nei þodþiø“. Kar-tu talpiai, ramiai ir átikinamai aprëpia ma-þàjá þmogaus kosmosà, baksteli á nûdie-nos negeroves, jaunimo nuotaikas, nyks-tanèiø kaimø sunkumus, gamtosaugines

Sakiniuose nepasiklysta mintisJulius NORKEVIÈIUS

Vilniaus



Naujausiø þemaièiø kraðtui skirtø leidiniø pristatymas. Ið kairës: AdomasButrimas,Bronë Vinevièienë, Danutë Mukienë, Teklë Dþervienë, Kazys Misius,Dalia Juodkaitë-Dirgëlienë, Petras Smilgys, Povilas Ðverebas

bent septyneto draugijø garbës narys. Su-darë sovietø okupacijos metu nuþudytø iriðtremtø þmoniø sàraðus. Jo knyga „Ke-lionë á Èervenæ ir atgal“ – ryðkus jo, kaippolitinio kalinio, patirtø kanèiø dokumen-tas. 1943 m., þinodamas gresiantá pavojø,raðë protestà vokieèiø valdþiai dël iðveþtøinteligentø á koncentracijos stovyklas.

Konferencijos dalyviai aplankë ÞDMsurengtà jubiliejui skirtà turtingà parodà.G.Konèius áteikë ðeimos iðsaugotà gausørankraðtiná paveldà.

Bûtina paminëti aktyvaus mûsø Draugi-jos nario dr. Algirdo Konèiaus, profesoriaussûnaus, nuopelnus – spëjo publikuoti pa-grindinius tëvo kûrinius. 1966 m. pakartoti-nai iðleistos „Þemaièio ðnekos“. Jo ir Lietu-vos nacionalinio muziejaus direktorës Biru-tës Kulnytës pastangomis jau po autoriausmirties pasirodë I.Konèiaus atsiminimø dvi-tomis „Mano eitasis kelias“ (2001 ir 2006 m.).Antrame tome publikuotas iðsamus „Moks-lo Lietuvos“ vyriausiojo redaktoriaus Gedi-mino Zemlicko pokalbis su dr. A.Konèiumi(p. 237–305). Dar viena „skola“ þymiam krað-tieèiui – paskelbti gausø ikonografiná paliki-mà, tûkstanèius archyvuose saugomø nuo-traukø, fiksuojanèiø XIX a. pabaigos, XX a.pirmøjø deðimtmeèiø Þemaitijos gyvense-nos ir kultûros paveldà.

Popietinë renginiø dalis I.Konèiausgimtinëje subûrë visà apylinkës bendruo-menæ, erdvi salë vos talpino visus daly-vius. Gintaras Konèius apdovanojo diplo-mais visà bûrá autoriø, nuo maþiausiø ikididþiausiø, sukûrusiø autorinius darbus.Geroji ðiø namø dvasia, anglistë Virginijarikiavo visà programà, nes vyras didþiàjàlaiko dalá praleidþia uþsienyje. Ji organi-zuoja visø bûreliø ir draugijø veiklà, tobu-lina jaunimo anglø kalbos þinias, pavyz-dingai tvarko ûká.

Rugsëjis Vilniaus þemaièius gràþino á tra-dicinius antradieninius renginius. Vilniausmokytojø namø svetainëje gausiai susirin-ko bendravimo dþiaugsmo pasiilgæ nuola-tiniai lankytojai ir sveèiai, pakviesti á poezi-jos vakarà. Vyko susitikimas su þemaièiøþemës augintomis poetëmis Stase Lygu-taite-Bucevièiene ir Meile Kudarauskaite.

Gimusi Skuodo r., S.Lygutaitë-Bucevi-èienë pradëjo raðyti eilëraðèius mokyda-masi Mosëdþio vidurinëje mokykloje.Spaudoje pradëjo reikðtis nuo 1957 me-tø, o pirmoji eilëraðèiø knyga „Þalios þo-lës þaidimai“ pasirodë 1971 metais. Iðlei-do net aðtuonetà eilëraðèiø knygø. Jos po-etiniø vizijø pasaulá gaubia nenusakomapaslaptis. Poetë naujai áprasmina þmogausbûtá ir buvimà. Vaisingiausias buvo XX a.

9-asis deðimtmetis – pasirodë net trys ei-lëraðèiø rinkiniai. Aðtuntoji poezijos kny-ga „Vakaro nendrë“ iðleista 1996 metais.

Meilës Kudarauskaitës 1989–1997 m.raðyti eilëraðèiai nuspalvinti Atgimimo ir Sà-jûdþio dvasingumo, to meto aktualijø, sub-tilaus bendravimo su tëviðkës gamta. Rink-tinë jaunam skaitytojui „Ant karaliø kelio“(2002 m.) poetine kalba nuspalvina Lietu-vos istorijos puslapius. Nauja tema – kny-goje „Praþydo þemës þybsniai: vizijosEvangelijos takuose“ (2003 m.) gràþinaskaitytojà prie amþinøjø tiesø suvokimo.M.Kudarauskaitë paraðë pjesiø mokyklai,rinkinys „Vasarþiemis“ (2009 m.) atsklei-dþia dar vienà jos biografijos puslapá – skai-tovës ir aktorës, renginiø organizatorës ge-bëjimus. Jos poezijos þodþiais kompozi-toriai sukûrë dainø.

Spalio 18 d. vakaras persikëlë á DidþiàjàVilniaus mokytojø namø salæ. Vilniaus dai-lës akademijos prorektorius prof. AdomasButrimas ir já lydintys asmenys pristatë nau-jausias VDA iðleistas knygas: „Rokiatai irKæstaièiai“, „Krikðèionybës raidos konteks-tai Þemaitijoje“, „Ðviesa ir ðeðëliai Lietuvosevangelizacijos istorijoje“, „Salantø baþny-èia: istorija, meno vertybës ir þmonës“.Darbø rûpesèiais ir dþiaugsmais dalijosi lei-dëjai ir redaktoriai Povilas Ðverebas ir Bro-në Vinevièienë, Þemaièiø akademijos gar-bës daktaras Kazys Misius, Salantø kle-bonas dr. Petras Smilgys ir kiti.

Vakaras prasidëjo garbaus amþiaus þe-maitës Teklës Dþervienës knygos „Þaliþuolelë“ sutiktuvëmis. Knygos leidëja ir þe-maitiðkos raðtijos puoselëtoja Danutë Mu-kienë papasakojo apie subtilià þemaitið-kumo dvasià autorës poezijoje ir prozoje,ypatingà supanèio pasaulio suvokimà ir at-spindá. Autorë dëkojo leidëjai uþ rûpestá irglobà. D.Mukienë nuo Atgimimo laikø at-kakliai tæsia þemaitiðkos raðtijos leidybà,tai ðeðtoji jos rûpesèiu ir pastangomis pa-sirodþiusi ðios „serijos“ knyga.

Lapkrièio 15 d. Vilniaus þemaièiø kul-tûros draugija minëjo dr. Jono Basanavi-èiaus 160-àsias gimimo metines.

problemas. Sentencijø lankstumà, grakð-tø judesá ávairina perkeltinæ reikðmæ ágavæveiksmaþodþiai: lankos lieþuvëlá ðnekina

ðeimininkas aukðtielninkas gero meistroðëpas, balanos ðviesa – ðilèiau nei þvakësliepsnelë, kaip bulvës á rûsá pabyra lietus ir

liaudies dainas, eiles, senoliø iðmintá pri-mena tapybiniuose vaizduose.

Neskubi uþversti paskutinio „Balanøvargonø“ puslapio, èia iðsakytos mintys,áþvalgos, palyginimasi ilgai nepaleidþia.Dar ir dar viskà prisimeni, permàstai, ban-dai pakartoti mintyse atskiras eilutes, sen-tencijas. Ir supranti, kad knygos autoriøSteponà Algirdà Daèkevièiø istorinë atmin-tis nenori palikti. Kartu siekia, kad ji nepa-leistø knygos skaitytojo, kad ji skverbtøsi ákiekvieno dabartá, bûtø mûsø mokytoja,nuoðirdi patarëja, kad atsiremdami, pasi-naudodami praeities patirtimi iðmoktumegraþiau, turiningiau, prasmingiau gyventi.

dalgis, saulë parita ramø vi-dudiená, kerta lietus, dus-damas vëjas iðverèia kiðe-nes, þvaigþdës á puotà ren-kasi, sukalbëk roþiná uþ ma-no pakrantes ir kt.

Knygoje daug graþiø,netikëtø metaforø, palygini-mø, ádomiø áþvalgø: upëpraveria akmeninius dantis,vinys kaip pirðtai á savelenktos, kieme lyg girtas

daugelis kitø: visø neáma-noma iðvardyti, nes reikë-tø perraðyti, cituoti vos nekiekvienà eilëraðtá.

Skaitai kartà kità, neati-dëdamas á ðalá „Balanøvargonus“, ir dþiaugies,kad autorius pakilia ðilumaapipynë mûsø graþiàsiasið seno ðvenèiamas ðven-tes, su didþia pagarba kal-ba apie praeities tradicijas,



Netikrø pinigø, ar tai bûtø banknotai,ar monetos, gamyba visais laikais buvovertinama kaip didelis nusikaltimas. Su-gauti pinigø klastotojai bûdavo þiauriaibaudþiami. Taèiau jie vis vien nesilaiky-davo ástatymø ir visokiais bûdais steng-davosi apgaudinëti dorus pilieèius ir fi-nansiðkai kenkti valstybei. Nors piniginiøþenklø apsaugos priemonës tobulëja,kasdien pasaulinæ pinigø rinkà papildomasë netikrø banknotø ir monetø.

Suklastotø monetø gamyba prasidë-jo atsiradus paèioms pirmosioms mone-toms. Numizmatikos tyrinëtojams þino-mos netikros antikinës monetos ir jø ga-mybos árankiai. Britø muziejaus numizma-tikos rinkiniuose saugomi falsifikuoti an-tikinës Graikijos staterai. Ðios monetospagamintos ne ið aukso, o ið vario, apli-kuoto aukso folija. Brokas iðaiðkëjo, kaiaukso sluoksnis dël po juo vykstanèiøcheminiø reakcijø sutrûko ir iðryðkëjo pa-þaliavæs varis (1 pav.).

Suklastota numizVidas ÞIGAS

Þodis falsifikatas kildinamas ið lotyniðkojo falsificatum ir reiðkiavisa tai, kas yra iðkraipoma, kai originalas bûna pakeistas kitu

produktu, o to produkto kokybë nekeièiant iðvaizdos panaudojamasavanaudiðkiems tikslams. Anot seno pasakymo, falsifikatas nuo

originalo skiriasi tuo, kad yra „tikresnis“.

Tokios monetos numizmatinëje litera-tûroje vadinamos suberatinëmis, nuo lo-tyniðko subaeratus – viduje turinèios me-talo (geleþies, vario, bronzos). Ðis termi-nas atsirado dar antikos laikais. Juo pa-þymima, kad sidabrinës ir auksinës mo-netos yra netikros, falsifikuotos. Kai ma-syvios monetos „suplonëjo“, tai yrapiešinio reljefas tapo plokðtesnis, klasto-tojø darbas pasidarë keblesnis. Subera-tinës monetos, kuriø kiekiai apyvartoje ta-po ryðkiai pastebimi, valdþios pareigûnøbûdavo mechaniðkai tikrinamos. Taip Ro-

mos Respublikos laikais atsiranda dan-tytos monetos tipas – lotyniškai nummiseratti. Ðiuo atveju moneta pasiþymi ne-lygiu dantytu perimetru. Tokiai monetøgrupei priklauso daugiausiai Romos Res-publikos sidabriniai denarai, nukalti tarp200 ir 49 m.pr.Kr. (2 pav.).

Norint ásitikinti, kad moneta pagamintaið vienalyèio metalo, ji bûdavo ápjauna-ma. Graikø antikinë sidabrinë tetradrach-ma (4 drachmø vertës moneta) ið V a. pr.Kr. tai patvirtina (3 pav.).

Graikijoje Solonoástatymas (640–560 m. pr. Kr.) irRomos imperi-jos ástatymai nu-matë þiauriasbausmes pinigøklastotojams. Vi-duramþiais ir anks-tyvojo kapitalizmolaikais pinigø padirbinëtojams nukirsda-vo rankø plaðtakas arba bausdavo mirti-mi, prieð tai lëtai kankindavo. Ðtai 1566m. Lietuvos Statutas pinigø padirbinëto-jams numatë tokias paèias bausmes kaipir asmenims, kaltinamiems raganavimu.Jiems grësë sudeginimas ant lauþo.

Iki lito ávedimo 1922 m. spalio 1 d. Lie-tuvoje teisëta mokëjimo priemone buvonaudojami carinës Rusijos rubliai (sp.1898, 1899, 1905, 1909,1910, 1912), Vo-kietijos markës, okupaciniai menkaverèiaivokiðki ostrubliai (sp. su áraðu „Posen, den17 April 1916“ – liet. Poznanë 1916.04.17),okupacinës menkavertës vokiðkos ost-markës (sp. su áraðu „Kowno, den 4 April1918“ – liet. Kaunas 1918.04.04), taip patvietiniai laikinieji pinigai, iðleisti Sedoje(1915), Panevëþyje (1919), Vilniuje (1920),Rusnëje (1920), Klaipëdoje (1920, 1922),Ðilutëje (1918, 1920, 1921).

Ant Rusijos imperijos valstybiniø kre-dito bilietø rubliø rusø kalba yra paraðy-tas áspëjamasis tekstas (liet. „Kaltieji dëlkreditiniø bilietø padirbinëjimo netenka vi-sø teisiø á turtà ir yra siunèiami katorgosdarbams“).

Ant vokiðkø okupaciniø banknotøáspëjamasis tekstas yra paraðytas vokie-èiø, lietuviø, lenkø ir latviø kalbomis. Pa-cituosime lietuviðkà tekstà: „Kas padir-ba melagingus skolinamosios kasosþenklus arba tikruosius perdirba, arbapadirbtus ar perdirbtus ima ir juos á var-tojimà skleidþia, bus baudþiamas katar-ga iki aðtuoniø metø“. Áspëjimas aiðkusir konkretus.

Ant tarpukario Lietuvos Banko bankno-tø litø áspëjimas paraðytas trumpiau: „Ban-knotø padirbimas ástatymu baudþiamas“.

Ant tarybiniø rubliø, naudotø Lietu-voje nuo 1947 iki 1992 m. rugsëjo, pui-kuojasi draudimas:„Valstybinio TSRS

C.Memijus Galerija. Roma. 106 m. pr. Kr. Postumas Albinas. Roma. 81 m. pr. Kr.

C.Marijus Kapita. Roma. 81m. pr. Kr. L.Papijus. Roma. 79 m. pr. Kr.

1 pav.

2 pav.

3 pav.



matikabanko bilietø padirbinëjimas baudþia-mas pagal ástatymà“.

Ant lietuviðkø laikinøjø pinigø – talo-nø (sp. 1991, 1992, 1993), galiojusiø nuo1991 m. rugpjûèio iki 1993 m. liepos, yraiðspausdintas toks áspëjimas: „Vertybinispopierius. Uþ jo padirbinëjimà baudþia-ma pagal ástatymà“.

Dabartiniai Lietuvos banko litai yranaudojami nuo 1993 m. birþelio 25 die-nos. Ant jø jokiø ástatymø citatø nerasi-me. Dabar bausmës pinigø klastotojamssuðvelnëjo. Uþ netikrø pinigø laikymà irrealizavimà nustatyta bauda, laisvës ap-ribojimas, areðtas arba laisvës atëmimasnuo 2 iki 10 metø.

Monetos klastojamos jas liejant ar nu-kalant ið pigiø metalø. Arba atvirkðèiai. Mo-netø, pagamintø ið originalaus metalo, vi-duryje palikta tuštuma pripildoma nebran-gaus lydinio. Taip klastojamos retos pro-ginës monetos, turinèios didelæ kainà ko-lekcininkø rinkoje. Ði falsifikavimo atmai-na atsirado dar Renesanso epochoje, kaibuvo susidomëta antikine numizmatika.Netikros monetos ar medaliai, pagamintiið sidabro ar aukso, mëgdþiojo þinomø ori-ginaliø antikiniø monetø ar medaliø siuþe-tus ir dizainà. Ekspertai su ðiuolaikine tech-nika ne visada gali atskirti kopijà nuo origi-nalo. Vokieèiai savo numizmatinëje litera-tûroje ðiuo atveju vartoja terminàmünzfälschung – netikrø monetø gamyba.

Garsus italø vëlyvojo renesanso, arbakitaip – manierizmo, skulptorius, juvelyras,medalininkas ir raðytojas Benvenutas Èe-linis (Benvenuto Cellini, 1500–1571) taippat buvo kaltinamas netikrø monetø ga-myba. Ðis virtuozas 1529–1540 m. raiþëmonetø spaudus popieþiaus monetø ka-lyklai Romoje. Jo darbai pasiþymi aukðtamenine ir technine atlikimo kokybe.

Legenda sako, kad meistras prie savodirbtuviø buvo pritaisæs svirèiø sistemà, su-jungtà su monetø kalimo árenginiu. Kai sve-èias ateidavo pas Èeliná, tai atidarant durisvirðutinis ðtampas pakildavo ir ruoðinys –metalo skrituliukas ákrisdavo á numatytà vie-tà. Duris uþdarant ðtampas krisdavo ant ruo-ðinio ir moneta bûdavo pagaminta. Kai gud-rybë buvo iðaiðkinta, meistras pasiteisino,kad ne jis, o daugybë jo lankytojø, taip patir kilmingø bei aukðtas pareigas uþimanèiøasmenø, buvo nelegaliø monetø bendra-autoriai. Ásikiðus átakingiems globëjams, Èe-linis buvo iðteisintas, o byla numarinta.

Peterburgo Ermitaþo muziejaus numiz-matikos rinkiniuose saugomas šio skulp-toriaus lietas dvipusis sidabro proginis me-dalis. Averse pavaizduotas popieþiaus Kle-mento VII (Dþuliano Medièi) portretas. Re-verse biblinë scena vaizduoja þydø pra-naðà Mozæ, kuris lazda lieèia uolà. Ið jostuoj iðtrykð gëlo vandens ðaltinis ir pagir-dys iðtroðkusià minià. Medalis sukurtas1534 m. ðulinio Orvieto vietovëje atidary-mui paminëti. Ar tai falsifikatas, ar origina-las, þino tik muziejaus ekspertai (4 pav.).

Ankstyvasis pinigø sistemos ekviva-lentas Lietuvoje buvo sidabro lydinys –lieta pusapvalë lazdelë. Istorinëje ir nu-mizmatinëje literatûroje ðios lazdelës, ku-riø ilgis svyravo nuo 10 iki 17 centimetrø,vadinamos grivinomis, lietuviðkais rub-liais, lietuviðkomis kapomis arba papras-èiausiai – lietuviðkais ilgaisiais. Didþiau-sias apraðomø ilgøjø lobis buvo rastas Ry-biðkëse, Vilniaus priemiestyje, 1930 me-tais. Ten jø buvo per 530 vienetø, arbadaugiau kaip 50 kilogramø (!).

Vieni tyrinëtojai juos priskiria XII a. pir-mai pusei, kiti – XII–XIII a. Lietuvos nacio-nalinio muziejaus ekspertai ðiuos lietuvið-kus ilguosius priskiria XIV a. pirmajai pusei(www.lnm.lt/foto/rinkiniai/numizmatika).

Kad ir kaip ten bûtø, ant lazdeliø pa-virðiaus aiðkiai matomi giloki ákirtimai.Dauguma ilgøjø jø turi nuo 1 iki 18. Ma-noma, kad taip bûdavo tikrinama sidab-ro lydinio kokybë (5 pav.).

Taip pat yra nuomonë, kad ákartos bu-vo daromos ir tam, kad lydiná bûtø galimalengviau perlauþti. Lobiuose randama ir ðiølydiniø daliø. Juk geras kovos þirgas taislaikais kainavo pusantro ilgojo.

Ðiais laikais klastojimo technologija ma-þai kuo skiriasi nuo senøjø klastotojø me-todø. Naudojamas ir liejimas, ir ðtampavi-mas. Atsiradus elektrai prisidëjo galvanika.Sudëtingëja falsifikatø lydiniø sudëtis.

Netikrø puslièiø (1925), netikrø litø(1925) pasitaikë ir tarpukario Lietuvos finan-sø rinkoje. Jie stropiai buvo iðiminëjami iðapyvartos. Vartant vieno konfiskuoto sidab-rinio lito bylà paaiðkëja, kad nuo 1936-03-02 iki 1937-06-06 ið apyvartos buvo iðimta140 monetø. Jø paplitimo geografija apimavisà Lietuvos teritorijà. Plaèiau apie tai„Mokslas ir gyvenimas“ raðë 1999 m. Nr.6(Vidas Þigas. Netikro vienlièio istorija).

2010 m. viduryje Britanijos spaudapraneðë, kad ðalies pinigø rinkoje dau-gëja padirbtø vieno svaro monetø. Permetus beveik du milijonai padirbtø vienosvaro monetø buvo sugràþinta á Karalið-kàjà monetø kalyklà. Tai 23 kartus virðijoprieð ðeðerius metus skelbtà statistikà.Gyventojai buvo perspëti pastebëjæ turi-mà monetà esant padirbtà jos nenaudo-ti. Mëginimas atsiskaityti tokia moneta galibûti palaikytas nusikaltimu.

Tais paèiais metais kitas Britanijosdienraðtis raðë: „Maþdaug viena ið 36 apy-vartoje esanèiø monetø yra netikra“.

2010 m. pabaigoje CNN praneðë, kadKinijos specialiojoje ekonominëje zono-je – Honkonge aptikta apie 6,2 kilogra-mo padirbtø aukso lydiniø, kuriø tuo me-tu rinkos vertë sudarë 280 000 JAV dole-riø, arba apie 730 000 litø. Juvelyrai ir kiti

rinkos dalyviai buvo priblokðti falsifikatøkokybës. Grynas auksas sudarë iki 51proc. lydinio masës. Kitos dalies lydinysturëjo panaðiø á auksà savybiø. Èia buvoaptikta osmio, iridþio, rutenio, vario, ni-kelio, geleþies ir rodþio.

Kolekcijoje turiu suklastotà JAV 1967m. apyvartiná kvoterá (25 centø vertës mo-netà). Falsifikatas pagamintas ið pilkosspalvos lydinio liejimo bûdu. Monetà me-tant ant stalo girdimas duslus skambe-sys. Briaunoje brûkðninë tekstûra neturiprecizijos, yra negilaus profilio, suvelta (6pav.). Originali moneta pasiþymi metaloblizgesiu, reljefo aiðkumu, nes pagamin-

4 pav.

5 pav.

6 pav.



geologijos-mineralogijos

ta kalimo bûdu. Kvoteris nuo 1932 iki 1964m. buvo kalamas ið 900 prabos sidabro.Nuo 1965 iki 1987 m. – ið vario, aplikuotovario-nikelio lydiniu (6a pav.).

Pamenu, tai buvo 2008 m. spalio 3d., penktadienio, vidurdienis. Á VilniausVytauto Didþiojo gimnazijos mokytojøkambará áëjo nepaþástamas vyriðkis, kaipKita klastotë – Ispanijos 1987 m. 200

pesetø vertës moneta. Falsifikatas taip patnulietas ið pilkos spalvos metalo. Lydinyspanaðus á ðvinà. Storas 22 mm sker-smens monetos skrituliukas (pjeforas)taip pat dusliai skamba metant já ant sta-lo (7 pav.). Originali moneta Madrido mo-

netø kalykloje buvo kalama 1986–1988metais. Jos metalas – vario-nikelio lydi-nys. Briauna pasiþymi aðtraus profiliobrûkðnine tekstûra (7a pav.).

Neseniai gràþos gavau 2 litø vertësapyvartinæ monetà. Moneta tikra, taèiauèia pasidarbavo ne monetø kalykla arklastotojas, o ðaltkalvis chuliganas. Vidu-rinë monetos dalis þiedo atþvilgiu yra pa-sukta 90 laipsniø kampu. Ant nominaloskaièiaus dvejeto ryðkios kalimo þymës.Tai rodo, kad monetos ðerdis ið þiedo bu-vo iðkalta, o vëliau ápresuota su minëtupasukimu. Taèiau tai ne klastotë, o kitostemos pavyzdys (8 pav.).

Kaip gimnazijojeatsirado

muziejus

vëliau suþinojome, dr. Vincentas Kor-kutis, buvæs gimnazijos auklëtinis, ku-rio biografija po kiek laiko tapo ne tikpaþástama, bet ir sava, labai svarbi da-bartinës Vilniaus Vytauto Didþiojo gim-nazijos bendruomenei.

O tàsyk Vincentas Korkutis trumpaipasisakë, jog yra vilnietis nuo 1939 m.lapkrièio 26 d., atvykæs á Lietuvos sosti-næ su tëveliais ið Kauno. Baigæs pradi-næ mokyklëlæ, buvusià šalia Šv. Onosbaþnyèios, su kitais draugais 1942 m.rugpjûèio mën. sëkmingai iðlaikæs sto-jamuosius egzaminus, jis buvo priim-tas á Vytauto Didþiojo berniukø gimna-zijà, kurià baigë 1950 metais.

Dr. V.Korkutis pasakojo, kad gimna-zijoje mokë puikûs pedagogai: direk-torius ir lietuviø kalbos mokytojas L.Vai-tiekûnas, fizikas H.Jonaitis, chemikëM.Stimburytë, lotynø kalbos mokytojaJ.Tijûnelytë, piešimo mokytoja Subaèiu-vienë, gamtos mokytojas L.Micas ir ki-ti, tad jis ir dar keletas klasës draugø –Z.Valatka, V.Tilvytis, L.Andrijauskas,L.Ciunis, L.Varnas – sëkmingai ástojo áVilniaus valstybinio universiteto Gam-tos mokslø fakulteto Geologijos skyriø.Geologijà pasirinko todël, kad gamtosmokytojas L.Micas ne tik mokëjo sudo-minti gamtos groþiu, bet ir, kiekvienàðeðtadiená su moksleiviais keliaudamas

po Vilniaus apylinkes bei organizuoda-mas traukiniu keliones á beveik sugriu-vusià Trakø pilá, vedë savo mokinius á pa-slaptingà geologijos pasaulá...

Vytauto Didþiojo gimnazijos abiturien-tai, ástojæ á Gamtos mokslø fakultetà, ten

surado ir daugiau buvusiø gimnazijosmokiniø: 1947 m. baigusius R.Kazlaus-kà ir V.Vaitoná, 1948 m. – A.Sabaliauskàir V.Narbutà, 1949 m. – J.Bernatavièiø,A.Ignatavièiø, A.Kondrotà, A.Kubiliø irP.Vaitiekûnà. 1955 m. geologijos moks-lai buvo sëkmingai baigti, o „atidirbti uþstipendijà“, kaip tada sakydavo, V.Tilvy-tis ir V.Korkutis buvo iðsiøsti á Vakarø Si-birà. Ten prasidëjo tikroji jo kaip geolo-go tyrëjo, mokslininko, kolekcininkobiografija. Iš vëlesniø absolventø þymes-niais geologais tapo prof. habil. dr. A.Gai-galas, dr. V.Baltrûnas, dr. J.Diliûnas, dr.A.Varnonis, dr. A.Kinèius ir kiti.

Jau nuo geologijos studijø pradþiosV.Korkutis ëmë rinkti uolienø bei mine-ralø kolekcijà, kuri kasmet augo. Taigi per50 metø buvo sukaupta kolekcija, ku-rios per 550 eksponatø dr. V.Korkutis pa-dovanojo akad. J.Dalinkevièiaus vardogeologijos-mineralogijos muziejui Vievy-je ir Geologijos instituto muziejui.

Uþsukæs á Vytauto Didþiojo gimna-zijà, V.Korkutis direktorei D.Puchovièie-nei pasiûlë ákurti gamtos paþinimo argeologijos-mineralogijos muziejø. Jisteigë, jog tai padëtø mokiniams gilintisavo þinias, sieti teorijà su praktika. Di-rektorei idëja patiko, ir jie abu – direk-torë ir dr. V.Korkutis – šiuo sumanymupasidalijo su manimi. Apsidþiaugiau,

6a pav.

7 pav.

7a pav.

8 pav.



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2011

11-12

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2011 m.Nr. 11-12 (637-638) lapkritis - gruodis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITIS

JONAS KUBILIUS

KÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISRinkëjaEGLË RAMANAUSKIENËKonsultantëSAULË MARKELYTË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2011-11-24SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.com

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2011

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

nes, dirbdama geografijos mokytoja, pa-tyriau, jog mokiniams labiausiai patin-ka pamokos apie mineralus ir uolienas,kai atnešama daugybë dëþeliø ir jie galipamatyti, paliesti ir suprasti tà nepapras-tà mineralø pasaulá. Su dideliu entuziaz-mu ëmiausi organizacinio darbo, taèiauiðkilo nemaþai rûpesèiø: reikëjo ne tikparsigabenti gausià kolekcijà, bet ir gim-nazijos patalpose rasti muziejui tinkamàvietà, pagaminti ir árengti eksponavimolentynas, vitrinas, rengti kolekcijos pa-vyzdþius ir jø etiketes, kità informacinæmedþiagà ir kt. Tai uþtruko nemaþai lai-ko. Dirbome su bûreliu pagalbininkø, la-bai naudingi buvo paties dr. V.Korkuèiopatarimai, jo konsultacijos.

Kadangi dr. V.Korkutis dar 1980 m.buvo išleidæs knygelæ „Mineralø pasau-lyje“, jo padovanota beveik 600 minera-lø ir uolienø kolekcija jau buvo atitinka-mai sugrupuota pagal gamtoje randa-mus mineralus: grynuolius, sulfidus, ok-sidus-hidroksidus, silikatus, fosfatus ir kal-nø uolienas, kuriø dauguma yra tapusiosstatybinëmis ar apdailos medþiagomis.

Padovanotoje kolekcijoje yra ekspo-natø ið Lietuvos, Latvijos, Estijos, Uralo,Vakarø Sibiro, Lenkijos, Èekijos, Austri-jos ir Vokietijos Alpiø, Ðvedijos, JAV, Mek-sikos, Jamaikos ir Jemeno Respublikos,t.y. ið tø ðaliø, kur ekspedicijose yra dir-bæs ar lankæsis buvæs gimnazijos auklë-tinis V. Korkutis, þinomas mokslininkas,geologas, þurnalistas.

Muziejuje eksponuojama pagamintaLietuvos geologinë laiko skalë, kuri leismokiniams susipaþinti su Lietuvos laikotëkme, padës suprasti mineralø, uolienø,suakmenëjusiø gyvûnø ávairovæ ir naudàbei Lietuvos gelmiø ypatybes.

Iðkilmingas gimnazijos Geologijos-mineralogijos muziejaus atidarymas ávy-ko 2011 m. spalio 14 dienà. Idëjai ágy-vendinti prireikë trejø metø kruopðtausdarbo... Ðventëje dalyvavo ir dr. V.Kor-kutis, kuris mokiniams papasakojo apiesavo ádomø ir prasmingà gyvenimà, apiedaugybæ nuveiktø darbø.

Dr. V.Korkutis kolekcijà dovanojo tikë-damas, jog ji ne tik bus naudinga moks-leiviams bei mokytojams, bet skatins ne-pamiršti savo gimnazijos ir iš kelioniø par-veþti bent ádomiø akmenëliø, atnešti juos ágimnazijos muziejø, kuris ateityje galëtøišaugti á dar vienà kultûros ir ugdymo þidi-ná Vytauto Didþiojo gimnazijoje, tæsianèiojepirmosios lietuviðkos gimnazijos istorijà,jau artëjanèià ðimtmeèio link.

Auðra RAKAUSKIENËVilniaus Vytauto Didþiojo gimnazijosgeografijos mokytoja metodininkë,tiksliøjø, gamtos mokslø ir technologi-nio ugdymo skyriaus vedëja

R.ÈERAPAITË-TRUÐINSKIENË,D.MEILUTYTË-BARAUSKIENË Kompiuterinëtomografija ........................................................................ 2

A.STASKEVIÈIENË Iðmanusis radijo ryðys:naujø technologijø kûrimas ir plëtra .................................. 4

S.RENÈYS, J.NORKEVIÈIUS Didþiausias rûpestis –studento socialiniai reikalai ............................................... 6

J.SKOMSKIS Ið tolimøjø kraðtø – ðirdiesðauksmo keliu ................................................................... 9

J.SKOMSKIS Þaliasis turtas – vëjø pagairëje .................. 10

M.KABAILIENË Miðkø raidos Lietuvojeatkûrimo ypatumai .......................................................... 12

B.JASELSKIS Vanduo – gyvybës ðaltinis ir jëga ............. 14

P.G.ADLYS 200 000 ûkiø. Kokie jie? ................................ 16

Jonas Grigas, Kiek trunka sekundë ................................ 18

R.KAZLAUSKIENË „Laisvës daktaras“ ............................ 18

J.BANIONIS Dvi matematikos tyrimø centroLietuvoje sukaktys .......................................................... 20

Japonai kvieèia Lietuvos mokslininkus kartukurti dirbtinius Þemës palydovus .................................... 23

A.ÞUKAUSKAS, P.DANILEVIÈIUS,M.MALINAUSKASTiesioginis lazerinis raðymas polimeruose:principai ir taikymai ......................................................... 24

G.BLAÞIENË Akademikui Algirdui Gaiþuèiui – 70 ........... 26

A.LIAUDANSKIENË Unikali mokykla: èia vaikaijauèia namus ................................................................... 28

A.STASKEVIÈIENË VGTU jaunasis mokslininkasrenkasi taikomàjà mokslo sritá ......................................... 30

V.VALIUKËNAS, J.MATUKAS Triukðmai ir terminija ......... 32

A.ORENDERAITYTË Pirmoji pirmosioslietuviðkos gimnazijos monografija ................................. 34

D.MIKALAUSKAITË, P.ÞEBRAUSKAS Mityba,genotipai ir gyvenimo trukmë ......................................... 34

P.JURKUS 2011 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureatai ............................................................. 36

V.BALTRÛNAS Gamtos tyrimø centro Geologijosir geografijos institutui – 70 metø .................................... 36

Profesorius Jonas Kubilius ............................................. 38

V.GIRININKIENË Lietuviø tautinës kapinës –tarsi istorijos veidrodis .................................................... 38

J.ELEKÐIS Þidikuose praþydo svajoniø gëlë .................. 41

E.BACEVIÈIUS Dumpiø miðko grybas –atmintinë ateities kartoms ............................................... 42

E.MAKARIÛNIENË Profesoriui Ignui Konèiui – 125 ........ 44

D.JUODKAITË-DIRGËLIENË, P.SAUDARGASVilniaus þemaièiai mokslo, kultûros istorijosir poezijos baruose ......................................................... 46

J.NORKEVIÈIUS Sakiniuose nepasiklysta mintis ........... 46

V.ÞIGAS Suklastota numizmatika .................................... 48

A.RAKAUSKIENË Kaip gimnazijoje atsiradogeologijos-mineralogijos muziejus ................................. 50

52 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 11-12ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2011 Nr. 11-12, 1- 52, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Baltijos jûra maþa, bet jà apglëbæ miðkaimargi nuo gamtos vertybiø gausos. Jûra ðëlsta prie

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos, Ðvedijos,Danijos, Vokietijos ir Lenkijos krantø. Kiekvienoje ðalyje

surandame vis kitokiø, skirtingø bruoþø, tarytum patigamta bûtø prisitaikiusi prie þmoniø gyvensenos ir

tradicijø. Ið tiesø yra dar sudëtingiau – þmoniø gyvenimobûdà ir net tautø charakterá gludino skirtingos gamtos

sàlygos, ypaè rûsèiai tikrindamos jø iðtvermæ ðiauriniameregione. Taèiau visas tautas formavo ir jungë kelios

stichijos: jûra, þemë, eþerai, upës, miðkai.Apkeliavæ aplink Baltijos jûrà matome, kad Lietuvos

miðkai yra paèiame „centre“ tarp ðiaurës ir pietø miðkø.Jie lyg atskaitos taðkas, pagrindas, ant kurio stovëdami

perprantame savuosiusmiðkus ir kitø ðaliø miðkø

gamtà, jos visumà irypatybes. KiekvienosBaltijos ðalies miðkaituri nepasikartojan-

èiø, vis naujaiatrandamø

savitumø.

Knygoje apie miðkus gyvai ir ádomiai pasakoja plaèiaiþinomas miðkininkystës specialistas, daugelio miðkinin-kystës knygø ir moksliniø studijø autorius profesoriusRemigijus Ozolinèius. Jis yra keliavæs ne tik Europos, betir kitø þemynø miðkais, tad jo perteikiamos þinios, faktaiir áspûdþiai patikimi ir sulaikantys dëmesá.

Ðio fotoalbumo puslapiai – tarsi netiesioginë kelionëBaltijos ðaliø miðkais. Aukðtos kokybës ir meninës vertësnuotraukos perteikia ne vien spalvas, bet ir miðkødidingumo nuotaikà ir pojûtá, maþøjø gamtos turtø groþá.Daug ko tikriausiai nepastebëtume, skubëdami irlëkdami pajûrio miðkais. Vartydami puslapius ásivaiz-duokime, kad stovime prieðais atsivërusá vaizdà, lyg patysdalyvautume gyvame þygyje...

Miðkuose prie Baltijos

mokslas ir gyvenimas 2011 m. nr.11-12

Documents