Mokslinio tyrimo pagrindai

Mokslinio tyrimo pagrindai.SOCIALINI TYRIM METODOLOGIJOS BENDRIEJI KLAUSIMAIModulio konspektas parengtas pagal vadovl: K. Kardelis. Mokslini tyrim metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas, 2002

Turinys

1. Mokslo samprata

1.1 Mokslas kaip reikinys

1.2 Mokslo prielaidos.

1.3 Mokslo funkcijos

1.4 Mokslo klasifikacija

2. Mokslo metodologija ir metodas

2.1 Metodologijos samprata.

2.2 Tyrimo metodas

2.3 Hipotez

3. Socialiniai tyrimai

3.1 Socialini tyrim samprata

3.2 Socialins realybs painimo prielaidos

3.3 Pozityvizmas ir mokslinis painimas

3.4 Antipozityvizmas

3.5 Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija

3.6 Socialinj tyrim etika

1. Mokslo samprata 1.1. Mokslas kaip reikinys

Svoka mokslas yra inomas, neretai daugelio ms vartojamas odis. Taiau jo supratimas labai skirtingas. Vieniems tai gali asocijuotis, pavyzdiui, su matematika; kitiems mokslas - vairaus sunkumo mokymosi dalykai ir pan. Taiau i ties visa tai kur kas sudtingiau. Be abejo, apie moksl ir jo laimjimus galime pasiskaityti vairiose knygose ar vadovliuose. Bet tai bus tik iorin mokslo pus, apie j nedaug k tepasakanti, nes i viso to, kas parayta, nematyti mokslinio proceso sudtingumo, kur galima pajusti tik paiam atlikus vienok ar kitok tyrim. Metams bgant, mokslas rutuliojosi netolygiai. Vienos teorijos keit kitas, tuo sukeldamos didelius revoliucinius persitvarkymus. Tai buvo labiau bdinga gamtos bei technikos mokslams. Tuo tarpu socialiniuose moksluose sunkiau velgti bendrus dsningumus, nes nra aikios metodologjos, kaip tirti visuomen, kaip painti mogaus elges ir j koreguoti, o juo labiau nuspti. Todl kiekvienas atskiras tyrimas turi sav logik, remiasi savais konkreiais faktais, nesant bendros teorijos, kiekvienas tyrjas gali savaip interpretuoti tyrimo duomenis. Tai, pavyzdiui, galima pasakyti apie vairias apklausas, kai tyrjas, neturintis pakankamai ini ir patirties, savaip sudaro anketas. Tada neretai gaunami nepatikimi duomenys ir jais operuojant daromos neadekvaios tyrimo udaviniams ivados.

Nra lengva apibdinti moksl kaip reikin. Jo sudtingum lemia tai, jog moksl galima irti i vairi pozicij:

kaip institucij,

painimo bdas, ini kaupimo priemon,

gamybos pltros veiksn,

veiksn, formuojant poir mog ir pasaul (epa, 1956).

Mokslas, kaip institucija. Aptariant moksl kaip institucij, pabriama, jog mokslas - tai profesija, organizacinis darinys, kuriam funkcionuoti reikalinga tam tikra infrastruktra (Universitetai, institutai, akademinos, laboratorijos, centrai ir pan.) Mokslas, kaip painimo bdas. Kalbant apie moksl kaip ini kaupimo priemon, paymtina jog mokslas tai ne tik fakt sankaupa. Kad mokslo rezultatus bt galima panaudoti jie atitinkamai sutvarkomi: grupuojami, lyginami ir t.t. Neretai visa tai daroma dar prie tyrim pradi. Po daugelio tyrim, duomen analizs ir apibendrinim formuluojami dsniai, principai, hipotezs, kol galiausiai sukuriama tam tikra teorija. Tada danai prasideda praktinis mokslo pritaikymas ir vliau atsiranda naujos teorijos.

Mokslui bdinga savita kalba. Ji btina tam, kad mokslininkai vieni kitus galt suprasti. Mokslo kalboje vartojama palyginti daug graik ir lotyn kalb odi, kad nekilt neaikum stengiamasi vartojamos vienareikmes svokas. Taiau ilgainiui mokslo kalba, atskirtos jos svokos tapo visiems prieinamos, nes vis daugiau mokslo laimjim naudojama buityje.

Mokslas, kaip gamybos ir visuomens pltros veiksnys. Moksl su visuomene sieja glaudus ryys, kuris gali bti labai vairiai aikinamas. Mokslo atradimai, perj visas praktinio ibandymo stadijas, tampa visuomens buities dalimi (pavyzdiui, atradus elektromagnetines bangas, ilgainiui buvo sukurtas radijas). Kitas mokslo poveikis visuomenei pasireikia per jo idjas. Didieji perversmai, kurie vyko monijai tyrinjant gamt ir pasaul, savo viet jame ir gyvenimo tikslus, atsirad dar antikos laikais ir iki ms dien perj kitus visuomens raidos etapus, buvo mokslo padiktuoti. Taiau ne visi mokslo laimjimai dar visuomenei tik teigiam tak. Kai kurie j buvo netinkamai panaudoti politikoje, ideologjoje. Pavyzdiui, . Darvino natraliosios atrankos teorija kryptingai panaudota bandant pateisinti rasin diskriminacij.

1.2. Mokslo prielaidos Kaip ir kiekvienas reikinys, taip ir mokslas turi subrsti. Jam atsirasti btinos tam tikros prielaidos, kurios formuojasi mokslininko smonje bei vienaip ar kitaip lemia mokslin tyrim. Iskiriamos keturios prielaid rys (Cohen, Manion, 1994):

1. Determinizmo prielaida. Ji teigia, kad viskas, kas vyksta, turi prieast, t.y. reikinius lemia aplinkybs, o mokslas vystosi tikdamas, jog iuos prieastinius ryius galima iaikinti ir suprasti. Manoma, kad pasaulyje egzistuojanti tam tikra tvarka bei vyraujanti darna kaip tik ir paaikina reikini prigimt. Todl pagrindinis mokslininko (kaip ir mokslo apskritai) tikslas turt bti siejamas su nauj teorij, galini paaikinti tikrovs reikinius, formulavimu. Tai, savo ruotu, sudaryt slygas ne tik juos numatyti, bet ir valdyti.

2. Empirizmas. ios prielaidos esm yra ta, jog patikimos inios kyla i patyrimo. Tai reikia, kad teorijos arba hipotezs tvirtumas priklauso nuo j remiani empirini duomen. iuo atveju empirinis yra tai, kas pagrindiama stebjimu, o duomenys yra faktai, rodantys arba patvirtinantys mokslinio tyrimo teorij arba hipotez. Empirizmo kaip mokslins doktrinos apibrimas reikia tai, jog geriausias bdas gyti patikim ini - gauti duomen i tiesioginio patyrimo. Taigi ikeliama empirinio tyrimo svarba.

3. Konkretumas. i prielaida akcentuoja mokslininko veikl ir apibria taupumo (glaustumo) princip. Pagrindin mintis ia yra ta, kad tiriamus reikinius reikia paaikinti trumpai ir aikiai. Be abejo, galimos vairios teorini teigini interpretacijos, taiau visada paprastesn teorija yra labiau priimtinesn negu ta, kuri tiriamus reikinius paaikina sudtingiau. Be to, svarbu atminti ir tai, jog moksliniame tyrime kuo daugiau, dar nereikia tuo geriau. Tiek ikeltos hipotezs formulavimas bei duomen rinkimo metodikos nusakymas, tiek ir j analiz bei ivados turi bti aprayti trumpai ir aikiai. Kitaip tariant, tyrimas turi bti aikus, suprantamas ir taigus.

4. Apibendrinimas. Jis yra svarbus tiek dedukciniams, tiek indukciniams mstymo metodams. Per monijos istorij tarp konkretaus ir individualaus bei abstraktaus ir apibendrinto vyravo problemikas santykis. Dl to atsirado dvi konkuruojanios mokslo teorijos - racionalioji ir empirin. Socialiniuose moksluose, matyt, reikt

laikytis tos nuomons, jog tik pradj nuo konkrei atvej stebjimo ir juos isamiai inagrinj, mes galime apibendrinti stebjimo duomenis. Reikia paymti, jog apibendrinimas sukelia daug maiau problem gamtos moksl tyrjams, nes j painimo objektas daniausiai yra negyvas pasaulis arba jame funkcionuojantys objektyvs reikiniai. Tuo tarpu mogikj srii tyrintojams daryti apibendrinimus yra kur kas sunkiau, ypa tais atvejais, kada i vieno ar kito tyrimo bandoma sprsti apie vis tiriamj populiacij (pavyzdiui, atliekant eksperimentinius tyrimus). Apibrus pagrindines mokslo prielaidas, gali kilti klausimas dl paties mokslo apibdinimo. Kaip teigiama literatroje (Cohen, Manion, 1994), iuo poiriu gali bti dvi nuomons: statika ir dinamika. Statikas poiris, kaip labiau bdingas nemokslininkams, aikina, jog mokslas yra tokia moni veikla, kuri papildo sistematizuot informacij apie mus supant pasaul. Todl mokslinio darbo tikslas - naujais faktais papildyti turimas inias. Kitaip tariant, moksl galima irti kaip nauj ini kaupimo priemon, atradim visum. Beje, is kumuliatyvinis mokslo charakteris kaip tik ir skiria j nuo kit mogaus veiklos srii: religjos, teiss, filosofijos, meno. Dinamikas poiris, atvirkiai, labiau pabria moksl kaip mokslininko organizuojam proces. Ir nors ia taip pat labai svarbu nauj ini paieka, taiau kur kas svarbesni yra mokslinink padaryti atradimai. Kitaip tariant, akcentuojama euristin mokslo esm. Vis dlto traktuojant moksl kaip objektyvios realybs painimo bd bei reikini numatymo ir j valdymo priemon, btina atkreipti dmes tai, jog galutinis ir svarbiausias mokslo tikslas yra teorija. Pagal F. Kerlinger, teorija - tai tarpusavyje susijusi konstrukt (svok, idj), apibrim ir hipotezi visuma, atspindinti sistemin reikini vaizd bei siekianti paaikinti ir nuspti reikinius, j kintamj ryius. Kitaip tariant, teorija sujungia atskirus empirinius duomenis aiki konceptuali sistem, turini plaias pritaikymo galimybes. ios sistemos esm - pastangos prasminti visa tai, k mes inome apie tiriamuosius reiskinius. Be to, ji yra tolimesni mokslini iekojim bei atradim kertinis pamatas, savotikas hipotezi altinis, atskleidiantis ms inojimo spragas ir tuo paiu leidiantis tyrejui teigti apie iki iol dar neinom reikini buvim. Taiau, kita vertus, teorijos, priklausomai nuo mokslo srities ar nagrinjamos disciplinos, yra nevienodai traktuojamos. Gamtos moksl teorijos charakterizuojamos auktu ibaigtumo ir sudtingumo lygiu, tuo tarpu, kitos yra dar ankstyvoje formavimosi stadijoje, kuriai bdingi dideli nelygumai (Cohen, Manion, 1994).

Reikia paymti, kad mokslins teorijos, kaip ir painimas, savo prigimtimi yra slygins, t.y. negali bti ibaigtos, visk paaikinanios apie vien ar kit reikin. Jos bgant laikui neivengiamai keiiamos kitomis, kelianiomis vis sudtingesnius klausimus. Todl ir mokslas nuolat pleia savo painimo ribas, apimanias vis naujus ir naujus faktus. Kita vertus, teorijos kokyb apsprendia tam tikras disciplinos isivystymo lygis. Pirmosiose mokslo pakopose dominuoja empirini duomen rinkimas bei j klasifikavimas. Todl, pavyzdiui, manoma, jog daugelis edukacini tyrim yra labiau apraomojo (deskriptyvinio) pobdio. Ir tik tada, kai disciplina subrsta, gali bti kuriama adekvati teorija. Todl per anksti pradtas teorijos formulavimas, kai tam nra pakankamai empirini fakt, gali sultinti jos progresavim (Cohen, Manion, 1994).

1.3. Mokslo funkcijos

Slyginai galima iskirti dvi funkcij grupes: 1) grynai mokslini ir 2) socialini, nors, kita vertus, visa mokslin veikla i esms yra socialiai orientuota, t.y. tarnaujanti monijos paangai. Taiau, savaime aiku, jog mokslas pats savaime to padaryti negali. Jis gali tik teikti inias.

Pagrindin mokslo funkcija - gauti ir teorikai susisteminti objektyvias inias apie tikrov. Kartu galima teigti jog mokslas yra pasaulio praktinio valdymo dalis, specifin moni veiklos forma, kuri i esms skiriasi nuo materialins gamybos ir kit dvasins veiklos form. Pavyzdiui, materialin gamyba inias naudoja kaip ideali priemon, o mokslinio darbo svarbiausias tikslas - painti ir suprasti reikini esm, j kilm bei sukurti metodus racionaliai naudoti materialinius ir dvasinius iteklius. Kitaip tariant, viena pagrindini mokslo funkcij nauj dsni ar dsningum atradimas, kurie vienaip ar kitaip galt bti panaudoti praktinje veikloje.

Be ios, grynai mokslinmis galt bti ir tokios funkcijos:

Problem bei problemini klausim iekojimo, hipotezi klimo;

Nauj fakt kaupimo, testavimu ir eksperimentu tikrinant hipotezes;

Apibendrinim paiekos;

Technologin, susijusi su tyrimo instrumentais, metodais bei technika;

Istorini duomen rinkimo, mokslo istorijos tyrimo;

Straipsni publikavimo.

I socialini mokslo funkcij reikt iskirti ias:

Mokslini paslaug visuomenei teikimas;

Mokslo specialist ugdymas turint tiksl palaikyti ir tsti mokslo gyvybingum;

Mokslui imlios visuomens ugdymas;

Pripainimo, pasitenkinimo ir garsinimo.

Be abejo, toks mokslo funkcij iskyrimas tra slyginis, nes dauguma funkcij yra tarpusavyje susijusios. Ypa reikt iskirti kultrin vietjik mokslo funkcij, kurios pagrindinis tikslas - alies mokslo lygio klimas ir mokslins kultros ugdymas.

1.4. Mokslo klasifikacija

Pagal tyrim pobd, tiriamj veikl yra priimta skirstyti du tipus: mokslin ir praktin. Savo ruotu moksliniai tyrimai dar yra skirstomi teorinius (fundamentaliuosius) ir taikomuosius. Fundamentalieji tyrimai skirti teorinms mokslo problemoms nagrinti, formuluoti naujus dsnius. Tuo tarpu taikomj tyrim tikslas - tobulinti konkreius procesus, technologij, t.y. praktikai pritaikyti fimdamentalij tyrim rezultatus. Taikomuosiuose moksluose btina iskirti prioritetines tyrim kryptis. ios kryptys galt bti susijusios su valstybs vykdomomis programomis. Kita vertus, nors dauguma asignavim tenka taikomiesiems tyrimams, taiau prioritet, matyt, reikt teikti fundamentaliesiems tyrimams, nes nauj, nauding teorij sukrimas padeda isprsti daug praktini problem. Tai patvirtina ir populiarus posakis, jog nieko nra praktikesnio u ger teorij.

Grtant prie mokslini tyrim, btina pabrti, jog jais siekiama kurti naujas mokslo inias, o praktiniais tyrimais, remiantis inomais mokslo faktais, siekiama nustatyti ir realizuoti reikini (sistem, proces, element ir kt.) tobulinimo galimybes. Be jokios abejons, visuomens paang lemia fundamentalieji tyrimai. Todl alis, kurianti tokias inias, pirmauja moksle ir, jomis disponuodama, turi potenciali galimyb pirmoji jas panaudoti. Kita vertus, fundamentalieji tyrimai danai yra brangs, o praktinis j poveikis materialins gamybos paangai ir moni gyvenimui pasireikia vliau. Dl to ios pakraipos moksliniai tyrimai kur kas labiau ipltoti didesnse, ekonomikai ir kultrikai labiau isivysiusiose valstybse. Taiau tai nereikia, kad maos valstybs neprisideda.pri fundamentalij mokslo ini krimo. Toki tyrim Lietuvoje tikslingumas grindiamas vis pirma tuo, kad valstyb turi turti sav vairi pagrindini mokslo srii specialist, atliekani tyrimus ir besidomini pasaulio mokslo lygiu, lygiateisikai bendraujani su pasaulio mokslininkais, disponuojani tinkama tyrim baze, galini bti ekspertais, konsultantais bei teikti kitokias mokslo paslaugas, ugdani mokslinink pamain ir skatinani auktj studij atsinaujinim.

Kalbant apie mokslo struktr, reikt iskirti mokslo sritis ir kryptis. Lietuvos Respublikoje mokslo sritys ir akos klasifikuojamos pagal Europos Sjungos Komisijos rekomenduojam Moksl klasifikacij, kuri papildomai traukiamos ios mokslo akos - balt kalbos, lietuvi kalba, lietuvi literatra. Tuo tarpu mokslo kryptis nustat vietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos Mokslo taryba. Pagal jas yra steigiamos doktorantros bei suteikiami mokslo laipsniai.

Naujoji mokslo srii ir krypi klasifikacija pateikta 1 lentelje.

1 lentel Moksl klasifikacija Mokslo sritis Kodas Kryptys

Humanitariniai mokslai H 00001 HFilosofija

02 HTeologija

03 HMenotyra

Muzikologija

Teatrologija

04 HFilologija

05 HIstorija

06 HKomunikacija ir informatika

07 HEtnologija

Socialiniai mokslai S 00001 STeis

02 SPolitikos mokslai

03 SVadyba ir administravimas

04 SEkonomika

05 SSociologija

06 SPsichologija

07 SEdukologija

Fiziniai mokslai P 00001 PMatematika

Statistika

02 PFizika

03 PChemija

04 PBiochemija

05 PGeologija

06 PGeografija

07 PPaleontologija

08 PAstronomija

09 PInformatika

Biomedicinos mokslai B 00001 BBiologija

02 BBiofizika

03 BEkologija ir aplinkotyra

04 BBotanika

05 BZoologija

06 BAgronomija

07 BMedicina

08 BOdontologija

09 BFarmacija

10 BVisuomens sveikata

11 BSlauga

12 BVeterinarin medicina

13 BZootechnika

14 BMikotyra

Technologijos mokslai T 00001 TElektros ir elektronikos ininerija

02 TStatybos ininerija

03 TTransporto ininerija

04 TAplinkos ininerija ir kratotvarka

05 TChemijos ininerija

06 TEnergetika ir termoininerija

07 TInformatikos ininerija

08 TMediag ininerija

09 TMechanikos ininerija

10 TMatavim ininerija

Klausimai: 1. Skirtingi poiriai moksl kaip reikin.

2. Mokslinio tyrimo prielaidos.

3. Mokslo funkcijos: a) grynai mokslins, b) socialins.

4. Mokslo klasifikacija: mokslo sritys ir kryptys.

2. Mokslo metodologija ir metodas 2.1. Metodologijos samprata

Plaija prasme metodologij galima apibrti kaip bendriausius painimo principus (odis metodologija kils i graik kalbos odi "methodos" ir "logos"). Metodologija - tai mokslinio painimo proces (bendroji metodologija), principus (bendramokslin metodologija), metodus bei mokslinio tiriamojo darbo procedras (mokslo krypties metodologija) nagrinjanti teorija.Metodologij, kaip ini sistem, charakterizuoja ios jos formos ir funkcijos - deskriptyvin (apraanioji) ir preskriptyvin (nurodanioji).

Deskriptyvin metodologija aprao tai, kaip funkcionuoja mokslinio painimo procesas, atskleidia jo struktr. Ji atsako klausim, kas ir koks yra mokslinis painimas? Pavyzdiui, inios apie tai, kad mokslinio painimo struktr sudaro tokie komponentai, kaip: mokslin problema, hipotez, teorija, dsnis, faktai, metodai, normalus ir revoliucinis mokslo raidos etapai ir pan., priklauso deskriptyvinei metodologijos sriiai.

Preskriptyvin metodologija formuluoja reikalavimus paiam mokslinio painimo procesui ir atsako klausim, koks turi bti mokslinis painimas, kad jis tikrai pagrstai tokiu galt bti vardijamas. Atitinkamos inios ir tokie reikalavimai, kad visi mokslo teiginiai turi bti patikrinti tiesos kriterijaus poiriu, kad negalima kelti i principo nepatikrinam hipotezi, kad moksle neturt bti ideologins prigimties teigini ir t.t., priklauso preskriptyvinei metodologijos sriiai.Kiekvienam tyrjui, ypa pradedaniajam, nra lengva nusakyti tyrimo metodologij. Kekviename konkreiame tyrime reikt apsiriboti tuo, jog vis pirma svarbu (1) iskirti ir apibrti tyrimo koncepcij, t.y. t pagrindin idj ir tuos pagrindinius teorinius teiginius, kuriais remiantis buvo sumanytas tyrimas, ir (2) korektikai nusakyti tyrimo metodus, nes, paprasiau tariant, metodologija gali bti suprantama ir kaip tyrimo metodo panaudojimo logika, t.y. nurodanti, kuo btent pagrstas kurio nors metodo pasirinkimas.

Kita vertus jeigu tyrimo metodai yra sietini su j taikymo technika bei duomen rinkimo procedromis, tai tyrim metodologija, kaip nurodoma literatroje (Cohen, Manion, 1994), skirta vis pirma aprayti ir ianalizuoti vienus ar kitus metodus, nubriant j taikymo ribas bei irykinant iankstines j nuostatas, susiejant j potencial su inojimo ribomis. Kitaip tariant, tai reikia apibendrinti atskir tyrimo technik galimybes, pasilyti naujus j taikymo bdus bei atskleisti specifinius logini ir metafizini princip naus konkreias, naujai suformuluotas problemas. Taigi, metodologijos tikslas - padti tyrjui plaiau suprasti ne mokslinio tyrimo produkt, bet pat tyrimo proces. 2.2. Tyrimo metodas

Kiekviena mokslo sritis, o tuo labiau kryptis, turi savus tyrimo metodus, nors, aiku, yra ir bendr tyrimo metod (pavyzdiui, eksperimentas, matematin statistika, teorins analizs, apibendrinimo ir kt). Metodais galime pavadinti vairius bdus, naudojamus moksliniuose tyrimuose rezultatams gauti. Tradicikai metodo svoka siejama su pozityvistinio modelio technikomis - reikaling atsakym igavimas, matavim uraymas, fenomen apibdinimas, eksperiment atlikimas. Iplt ios svokos reikm, apimtume ir interpretacinius metodus - dalyvavim, vaidmen aidim, interviu, epizodus ir ataskaitas (Cohen, Manion, 1994). Metodo reikm - didiul. Gerai parengtas ar pritaikytas metodas ymiai palengvina tyrim. Teigiama, kad nuo metodo priklauso viso tyrimo skm, o remdamasis tinkamai parengtais tyrimo metodais net ir nelabai gabus mogus gali daug padaryti, kai tuo tarpu netinkamai parinkti tyrimo metodai nepads ir genialiam mokslininkui. Taiau patys metodai, kad ir kokie tiksls bt, dar nenulemia mokslo laimjim. Jie negali pakeisti krybins tyrjo minties, jo sugebjimo analizuoti ir interpretuoti tyrimo duomenis, o tai gali toli grau ne kiekvienas. Duomenis rinkti gali bet kas, preliminariai susipains su instrukcija, o juos aprayti ir interpretuoti - kur kas sunkiau. Kita vertus, tinkamas metodas leidia ivengti nereikaling klaidiojim, padeda greiiau gauti norimus rezultatus (pavyzdiui, medicinoje reikt atlikti labai daug tyrim, norint vertinti ligonio ar sveiko mogaus bkl, o iuolaikiniais tyrimo metodais, leidianiais vienu metu registruoti daugel parametr, situacj galima vertinti kur kas greiiau).Mokslui rutuliojantis, tobuljo ir tyrimo metodai. Ypa tai pastebima gamtos ir technikos moksluose, kur sukurti prietaisai izoliuoja tyrjo poveik stebimam objektui, t.y. tyrimo rezultatai nuo tyrjo valios nepriklauso. Kur kas sunkiau taikyti objektyvius tyrimo metodus, padedanius gauti nedviprasmik informacij socialini moksl tyrimuose. Apibdinant tyrimo metod, galima teigti, jog tai - tam tikr praktini arba paintini rezultat gavimo bdas, taikant vairias priemones. Tai sistemin procedra, susidedanti i nuosekliai pasikartojani operacij, kuri taikymas kiekvienu konkreiu atveju leidia pasiekti norim rezultat. Kitaip tariant, tyrimo metodas - tai mokslo veiksm seka ir tvarka, kuri ne tik rodo tai, kaip buvo pasiekti rezultatai, bet ir leidia kitiems tyrjams, naudojantis vienomis ar kitomis priemonmis, pakartoti tyrim bei dar kart patikrinti jo rezultatus.

Toks metodo svarbos iskyrimas i kit mokslo metodologijos element rodo, jog jam turt bti keliami ir atitinkamai aukti reikalavimai. Kiekvienas tyrimo metodas vis pirma turi turti teorin pagrind, t.y. remtis objektyviais dsningumais, bti mokslikai pagrstas. Taigi iekant efektyvi tyrimo metod ir objektyvi nauj ini gavimo bd, jie vis pirma turi bti metodologikai pagrsti, o antra - turi bti informatyvs ir patikimi (valids). Todl, taikant savo pai parengtus ar pakoreguotus tyrimo metodus, btina nurodyti metodo objektyvumo slygas. Pavyzdiui, jeigu parengsime metod socialiniam elgesiui (tarkime, rkymui) itirti, tai tursime ne tik ibandyti jo tinkamum, bet ir metodologikai j pagrsti.

Kalbant apie metod validum, paymtina, kad io termino reikm lietuvikoje metodologinje literatroje ne visada vienodai traktuojama. Tikslinga laikytis tokios ios svokos traktuots: metodo validumas tai jo tinkamumas arba, kitaip tariant, jis utikrina, jog matuojama btent tai, k norima matuoti. Pavyzdiui, anketinje apklausoje svarbu, ar respondentas pasako ties. Norint tuo sitikinti, reikalingas iorinis kriterijus. Pavyzdiui, apraomas toks iorinio kriterijaus tyrimas (Postlethwaite, 1996), kuriuo bandyta nustatyti, kiek valids buvo deimtmei atsakymai klausimyno punktus. Tie patys klausimai vliau buvo pateikti vaik motinoms interviu metu. Tyrimo rezultatai parod, kad motin ir vaik atsakym apie dabartin vaiko gyvenim atitikimo lygis buvo auktas, taiau atsakymai apie praeit ar ateities galimybes gerokai skyrsi. Padaryta ivada, kad deimtmei vaik prasminga klausti apie dabartin j padt, o klausim apie praeit ir ateit turt bti kuo maiau. Taigi, ikilus abejonms, verta patikrinti atsakym klausimyno punktus validum. Tam tikslui reikia atlikti palyginamuosius tyrimus, lyginant atsakymus su kit respondent nuomone. Jeigu yra galimyb, gautus tyrimo duomenis galima palyginti su kitais, objektyvesniais duomenimis. Pavyzdiui jeigu anketinje apklausoje respondentas nurod, kad jis yra fizikai aktyvus, tai i veikl nusakanius duomenis galima palyginti su fizins bkls rodikliais. Tokie ir panas gaut duomen patikimumo patikrinimai kartais moksle apibdinami terminu empirini fakt verifikacija (duomen teisingumo nustatymo procedra).

Tikslinga nustatyti ir anketos (klausimyno) informacijos patikimum. iuo atveju galimi du bdai. Pirmasis bdas - pateikti t pat klausim skirtingose klausimyno vietose ta paia arba kiek pakeista forma. Antras bdas - pakartoti tyrim su tais paiais tiriamaisiais, t.y. pateikti t pat klausimyn antr kart tiems patiems respondentams ir palyginti rezultatus. Arba po tam tikro laiko tyrim turt pakartoti kitas asmuo, smulkiai susipains su instrukcija. Pavyzdiui jau mintame altinyje apraytas tokio tyrimo pavyzdys, kuriame buvo bandoma apskaiiuoti dviej tyrim patikimumo koeficient (K) atsakymuose pateiktus klausimus. Pateikti tokie pavyzdiai: "Ar tu berniukas, ar mergait? (0,98); Ar namuose kalbate vedikai? (0,77); Ar danai namie tu kam nors skaitai (0,41)". Tai, kad atsakym atitikimas apie lyt nra 1, paaikinama nerpestingumu. emas kit dviej punkt patikimumas liudija, kad arba klausimai nebuvo tinkamai suformuluoti, arba i punkt neturt bti tyrime. 2.3. Hipotez

Labai svarbiu mokslo metodologijos elementu yra laikomas ir hipotezs principas. Tai reikia, kad kai tyrjas neturi pakankamai fakt, kad galt atsakyti jam rpimus klausimus ar isprsti koki nors problem, formuluojama mokslin prielaida, kuria bandoma nusakyti neinomus reikinius.Nra vieno apibrimo, apibdinanio mokslins hipotezs svok. Galbt priimtiniausias hipotezs supratimas bt toks. Hipotez - tai mokslinio painimo forma, ireikianti mokslikai pagrst, taiau dar nepatikrint ir nepatvirtint nauj dsni, prieastini ryi, objekt bei j struktr ir savybi numatym. Kasdieniniame gyvenime hipotezs svokai suteikiama labai plati reikm. Labiausiai paplit ie hipotezs supratimai: spjimas, vykio prognoz ir apytikris inojimasHipotez, pagal F. Kerlinger (cituojama Cohen ir Manion, 1994 darbe), yra spjamas teigimas apie dviej ar daugiau kintamj tarpusavio priklausomyb. Be abejo, tai nra paprasiausias spjimas, nes btent is spjamasis teigimas neretai pareikalauja daug studij, refleksyvaus mstymo bei stebjimo.

F. Kerlinger pateikia hipotezi kriterijus. 1) hipotezs - tai teiginiai, konstatuojantys ryius tarp kintamj;2) hipotezs savo potekste skatina patikrinti nurodytus santykius;3) hipotezs turi sietis su esamojo laiko mokslo iniomis, teorijomis;4) hipotezs turi bti apibrtos kaip galima glausiau. Taigi jeigu mes spjame, pavyzdiui, kad tv isilavinimas nulemia j vaik socialin elges, mes turime santyk tarp vieno tv isilavinimokintamojo ir kito vaik socialinio elgesio. Kadangi juos abu galima tirti, tuomet atsiranda galimyb konstatuoti i kintamj sveik.

Suformuluota hipotez skatina atlikti t ar kit stebjim ir/arba eksperiment. Savo ruotu, hipotez, leidianti traktuoti bet kur reikin, i tikrj mums nieko tikslaus nepasako, taiau kuo daugiau reikini ji draudia, tuo ji yra informatyvesn. Be to, tinkamai suformuluota hipotez privalo turti loginio paprastumo bruo, t.y. ji turi bti specifikuota, o ne akcentuojanti gausyb neesmini reikini. Jos loginis paprastumas ypa vertingas todl, kad j galima pamatuoti (testuoti), naudojant tiesiogines, praktines priemones.

Galima iskirti keturias hipotezi svarbos moksliniuose tyrimuose prieastis.Pirma, jos padeda kryptingai organizuoti tyrj veikl. Kintamj santykis, kur apibria suformuluota hipotez, nurodo, k mokslininkai turt daryti. Tai padeda aikiau suvokti problem bei nurodo duomen rinkimo, analizs ir interpretavimo bdus. Kitaip tariant, ji rodo moksliniam tyrimui krypt, neleidia per daug isiplsti bei kreipiantis tyrjo mintis reikiama linkme.

Antra, hipotez yra darbinis teorijos instrumentas. Ji gali bti ivesta i kitos teorijos arba kit hipotezi. Treia, hipotez gali bti testuojama empirikai (pavyzdiui, eksperimento pagalba), tuo pasiekiant patvirtinamj arba atmetamj (paneigiamj) rezultat. Todl visada egzistuoja galimyb hipotezei, jei ji pasitvirtina ir yra rodoma, virsti dsniu. Ketvirta, hipotezs yra galingos mokslo paangos priemons, kurios, pasak F. Kerlinger, leidia mums pralenkti save.

Hipotezs gali bti vairi ri. Hipotezs apie galimus nagrinjam reikini ryius vadinamos apraomosiomis (jomis bandoma numatyti atsakym klausim kaip?), o hipotezs, analizuojanios tuos ryius nulemianias prieastis, vadinamos aikinamosiomis (jomis bandoma numatyti atsakym klausim kodl?). Kita hipotezi ris, susijusi su iprotavimais, - indukcins ir dedukcins hipotezs. Pavyzdiui, indukcin hipotez - kai i atskir fakt logikai mstant bandoma padaryti apibendrinanias ivadas, kurios vliau turs bti patvirtintos tyrimo bdu. Pravartu paymti, kad sociologijos tyrimuose daniau formuluojamos indukcins hipotezs.

Literatroje (Charles, 1999) dar bandoma skirstyti hipotezes kryptingas, nekryptingas ir nulines (Ho). Ir jeigu dvi pirmosios j rys ypatingos svarbos tyrimui neturi, tai treioji - itin svarbi. Kryptinga hipotez nurodo tiktin rezultat krypt, kuri gali bti tiek teigiama, tiek neigiama. Nekryptinga hipotez nenurodo krypties, o tik numato galimus pokyius. Nulin hipotez teigia, kad nebus jokio poveikio, t.y. jokie skirtumai ar ssajos nebus pastebti. Pavyzdiui, dalyvaujani sveikatingumo programoje respondent poiris sveik gyvensen nepasikeis. Nors tai taip pat hipotez, taiau gali kilti klausimas, kam apskritai toks tyrimas reikalingas, jeigu numatomi tokie rezultatai? Be abejo, tam turi bti svars argumentai, pavyzdiui, turint tiksl parodyti ios programos nepagrstum. Nulins hipotezs paprastai naudojamos dl i prieasi: a) parodyti, kad nra ssaj tarp vairi reikini; b) jeigu tyrimas atskleidia skirtumus ar reikini ryius, patikrinama nulins hipotezs reikm. Tai daroma norint nustatyti, ar rasti skirtumai bei ryiai i ties yra tikri, ar tik klaid, padaryt tyrimo metu, rezultatas? Nors hipotez - preliminari teorija, taiau jos su teorija nereikt tapatinti, nes teorija - tai tik bendras paaikinimas, kokia yra padtis ir kodl ji tokia, t.y., ji nieko nenumato. Hipotezs formulavimo altiniai:

1. Patirties apibendrinimas.

2. inom mokslini fakt analiz.

3. Tolesn mokslini teorij pltot.

Hipotezes gali nulemti ir "sveikas protas" bei intuicija, taiau reikia atminti L. Pastero odius, kad atsitiktinumas palankus tik pasiruousiems protams. Kartais gali bti formuluojama ir nepakankamai originali hipotez, t.y. skirta tikrinti jau inomiems dalykams, aprayti juos kiekybikai arba patikrinti j pritaikomum kitomis slygomis irt.t. Tai loginiu poiriu visikai pateisinama, nes socialiniuose tyrimuose laiko taka gana didel.

Formuluojant hipotez, reikt laikytis i reikalavim:

1. Ji turi bti i esms paremta faktais. Taiau pasitaiko ir grynai teorini hipotezi, kurios bus patikrintos tik ateityje, patobuljus tyrimo metodams.

2. Hipotez turi aikinti klausimus, nusakanius nagrinjamosios problemos esm.

3. Daniausiai ji neturi prietarauti anksiau nustatytiems faktams. Jeigu tyrjas numat teigin, prietaraujant esamai duomen traktuotei, tai:

a) hipotez bus veiksminga tik tada jeigu ji bus rodyta naujais faktais;

b) paneigti faktai turi bti paaikinti, pavyzdiui, ar ankstesn mediaga buvo surinkta, naudojant netobulus tyrimo metodus, ar tiriant skirting kontingent ir t.t. Vadinasi, ankstesni faktai nra paneigiami, o tik apribojami savo veikimo sferoje.

4. Hipotez turi bti i esms paprasta. Jos paprastumas yra santykinis, nes priklauso nuo nagrinjam reikini sudtingumo.

5. Hipotezs turinyje neturi bti teorikai ir praktikai nepagrst teigini, t.y. toki teigini, kurie patys gali tapti tyrimo objektu (loginio rato klaida).

6. Ji turi bti produktyvi. I dviej hipotezi, vienodai gerai aikinani tam tikr reikin, priimama hipotez, aikinanti platesn reikini srit.

7. Bet kuri socialini moksl hipotez kaip teiginys visada yra stochastinio (tikimybinio) pobdio, taiau t tikimyb reikia mokslikai pagrsti.Reikia paymti, jog hipotez nra dogma, ji gali keistis, dirbant bti tikslinama. Hipotezs sukrimo pagrindas - turimos inios. Taiau btina inoti, kad apriorins (nepriklausanios nuo patyrimo) hipotezs formulavime dalyvauja pats tyrjas, ir dl to ji nra pakankamai objektyvi (A. Einteinas). Tai teiginys, kurio negalima tiesiogiai pagrsti patyrimu. Pagrindas priimti hipotez yra tas, kad, remiantis turimomis iniomis irpaia hipoteze, galima paaikinti tam tikrus stebimus bei numatyti naujus faktus. Be hipotezs tie faktai nepaaikinami ir nenumatomi. Taiau jei net statistins analizs rezultatai parodys, jog hipotez neprietarauja tyrim rezultatams, tai dar nereikia, kad ji yra beslygikai teisinga, nes praktikai gali bti ir kit hipotezi, gerai suderinam su gautais rezultatais. Todl hipotez visada lieka atvira tolesniems moksliniams tyrinjimams. Kita vertus, net vienintelis hipotezei prietaraujantis faktas, leidia j atmesti (hipotezi tikrinimo asimetrija). Visi idstytieji teoriniai teiginiai labiausiai taikytini vadinamosioms mokslinms hipotezms. Taiau pagrindiniai j formulavimo principai gali bti taikomi ir darbinms (laikinoms) hipotezms, kuriomis laikytinos pirmins prielaidos, atsirandanios drauge su pagrindine tyrim idja. Tiriant darbins hipotezs yra tikrinamos: tobulinamos, patikslinamos arba atmetamos. M. Faradjus yra pasaks, jog niekas netaria, kiek spliojim, atsirandani tyrjo galvoje, yra sunaikinama jo paties kritikos, ir vos viena deimtoji vis prielaid ir vili dalis gyvendinama. Hipotez yra labai svarbus tyrimo metodologijos elementas. Pasitaiko darb, kuriuose nepavyksta suformuluoti aikios, logikai pagrstos tyrimo prielaidos. Neretai formuluojant hipotez ji tapatinama su tyrimo aktualumu, tikslu, pavieniais udaviniais. Pavyzdiui, temoje Socialini veiksni ir student fizins sveikatos duomen ssaja kaip tyrimo hipotez buvo ikeliama prielaida, kad tokia sveika egzistuoja, taiau nebuvo bandoma suformuluoti iek tiek tikslesnio teiginio apie spjam prieastin ry tarp tam tikr (nurodant konkreiai) socialini veiksni ir fizins sveikatos kintamj. Be abejo, kai kuriose temose nra lengva numatyti galutin rezultat ir suformuluoti mokslin hipotez. Pavyzdiui, tokiose temose, kuriose apklausos metodais yra bandoma nustatyti vairi gyventoj grupi poir tam tikrus reikinius, lygiai kaip ir suformuluoti toki tyrim mokslin problem. iuo atveju panai tyrim svarba, matyt, bt platesns mokslins problemos (pavyzdiui, gyventoj sveikatos stiprinimo) dalis, kuriai sprsti kaip tik ir btini toki apklaus duomenys, o tyrimo hipotezje galima (taiau tai neturt bti privalu) numatyti vairius, poir lemianius veiksnius bei kitas sveikas, be kuri tyrimas i suplanuoto mokslinio darbo gali pereiti paprasiausi statistini duomen rinkimo procedr. Visa tai dar kart parodo, kaip svarbu yra planuoti tyrim, numatant jame visus aptartus metodologinius ingsnius. Klausimai: 1. Metodologijos samprata.

2. Metodo svoka.

3. Kas yra hipotez?

4. Hipotezi reikm mokslo tyrimuose.

5. Hipotezi formulavimo altiniai.

3. Socialiniai tyrimai 3.1. Socialini tyrim samprata Kiekviena mokslo sritis, be bendrj mokslo metodologijos princip, turi ir sav specifini bruo, nusakani konceptualias tyrim idjas, tikslus, objektus bei painimo metodus. Socialiniuose moksluose siekiama gauti mokslins informacijos apie visuomenje vykstanius procesus, nustatant j dsningumus bei juos slygojanius veiksnius. Tuo remiantis bandoma iuos dsningumus panaudoti.

Socialini tyrim, kurie yra orientuoti mog, moni grup, objektu gali bti mogaus elgesys, gyvenimo bdas. Socialini tyrim tikslas - suprasti socialin realyb (beje, nevienodai skirting moni matom) bei jos rmuose nustatyti atskir individ ar grupi elgsenos ypatumus. Kita vertus, dl ribot socialini moksl galimybi prasiskverbti u socialins realybs rib, jie priversti prisitaikyti prie mogaus sukurt realybs apibrim bei elgesio joje taisykli. Ir nors socialiniai mokslai neatskleidia galutins tiesos, taiau vis dlto jie padeda suvokti mus supant pasaul, pateikdami socialini form, kuriomis mogus save apsupo, paaikinim. Neirint to, jog socialiniai mokslai betarpikai nepretenduoja formalizuot dsni atradimus (nors ir siekia teorinio moni elgesio paaikinimo), taiau btent dl j specifikumo neretai jie mokslins bendrijos diskutuojami tyrimo duomen mokslikumo (j mokslins verts) kontekste. Diskutuojant dl mokslo "grynumo", kaip jau tapo prasta, susikerta du poiriai mokslinius tyrimus: socialinis ir gamtamokslinis. Tam, kad aikiau bt galima suvokti socialini moksl prigimt, btina aptarti socialins realybs painimo prielaidas bei i j iplaukianias socialini tyrim metodologines nuostatas.

Nagrinjant socialini tyrim filosofij arba, kitais odiais tariant, socialins realybs painimo metodologines nuostatas, verta atkreipti dmes alternatyv vairov. Todl sunku tiktis, kad bus prieita vieningos nuomons, bent jau iki tol, kol nebus sukurta kokia nors konstruktyvi teorija, galinti paaikinti socialinius reikinius. Dl to kiekvieno tyrjo udavinys, o kartu ir pareiga, yra siekti, kad jo atliekamas tyrimas bt metodologikai pagrstas, o daromos ivados argumentuotos empiriniu patyrimu. I ia rykja tyrimo metodologijos, vis pirma susijusios su tyrimo planavimu, svarba.

3.2. Socialins realybs painimo prielaidos

Kalbant apie socialini ir gamtos moksl santyk bei tarp j esamus skirtumus, reikia pastebti, jog, be subjektyvi ir objektyvi prieasi, nulemiani skirtum atsiradim, egzistuoja ir metodologinio pobdio skirtumai, susij su bendraisiais objektyvios realybs painimo principais. Tai reikia, kad jeigu gamtos moksluose painimo metodologija remiasi visuotinio ryio ir kitimo principais (beje, kitimai gamtoje vyksta nepalyginamai liau, nei pokyiai visuomenje), tai socialiniams reikiniams tirti nra vienos bendros metodologijos. Be to, jeigu gamtos reikiniai tik vyksta kaip tam tikr slyg padarinys, tai visuomens raida yra tikslingos moni veiklos rezultatas, nes mons patys kuria savo gyvenimo slygas arba vadinamj socialin realyb, vadovaudomiesi pasauliros nuostatomis. Todl, kalbant apie socialini moksl bendruosius painimo principus ir tyrim metodologij, labai svarbu tai, i koki pozicij (objektyvistini ar subjektyvistini) mes irsime socialinius reikinius. 2 lentelje aikiai matyti dvi skirtingos socialins realybs interpretacijos. Gamtos moksluose paprastai formuluojami bendrieji deterministiniai (grieto apibrtumo) teiginiai, galiojantys visiems nagrinjamos klass objektams VISIEMS X VISUR IR VISADA GALIOJA ...".Pavyzdiui, visiems monms visur ir visada galioja tai, kad jie yra mirtingi. Taigi, deterministiniai teiginiai neturi apribojim laiko ir vietos poiriu, be ilyg galioja VISIEMS! nagrinjamos klass objektams.Socialiniuose moksluose paprastai formuluojami tikimybiniai teiginiai, nagrinjamos klass objektams galiojantys tik su tam tikra tikimybe VISIEMS X SU TIKIMYBE P (PVZ., P=95%) GALIOJA. Pavyzdiui, tiktina, kad abiturientai, kuriems tvai samd repetitorius, geriau laikys valstybinius egzaminus, nei vidutinis statistinis alies moksleivis.Pavyzdiui, tiktina, kad vaikai, augantys asocialiose ir/arba probleminse eimose daniau nusiengs vieajai tvarkai ir statymui, nei j bendraamiai. Visgi klaidinga tiktis, kad visi abiturientai, kurie buvo mokomi papildomai, be ilyg ilaikys egzamin geriau ir tik geriau, nei lik moksleiviai Taip pat klaidinga tiktis, kad visi vaikai i problemini eim btinai nusikals statymui. Taigi, socialiniuose moksluose teorijos praktikai niekada nerodomos pilnai ir be ilyg galime kalbti nebent tik apie skirtingo tiktinumo laipsnio hipotezes.

2 lentel Alternatyvs socialins realybs interpretavimo pagrindai Socialins realybs suvokimas

Lyginimo dimensijos Objektyvusis Subjektyvusis

Filosofinis pagrindas Realizmas: pasaulis egzistuoja ir yra pastamas toks, koks jis i ties yra. Organizacijos yra reals, atskir gyvenim turintys tvariniai. Idealizmas: pasaulis egzistuoja, bet skirtingi mons j aikina skirtingai. Organizacijos yra sukurta socialin realija.

Socialini moksl vaidmuo Atrasti universaliuosius visuomens ir moni elgesio joje dsnius. Isiaikinti, kaip skirtingi mons supranta pasaul, kuriame gyvena.

Pagrindiniai socialins realybs elementai Kolektyvikumas: visuomen ir organizacijos. Atskirai ar drauge veikiantys individai.

Painimo metodai Iaikinti kolektyvikumo egzistavimui palankias slygas ar ryius. Suvokti, kokios yra ios slygos ir ryiai. Subjektyvi reikmi, kurias individai teikia savo veikimui, interpretavimas. Atrasti subjektyvias tokio veikimo taisykles.

Teorija Racionalus tvarinys, mokslinink sukurtas moni elgesio aikinimui. Prasmi grups, kurias mons naudoja, nordami prasminti savo pasaul ir elgesjame

Tiriamasis darbas Eksperimentinis ar kvazieksperimentinis teorijos teisinimas. Prasming ssaj paieka ir j pasekmi veiklai nustatymas.

Metodologija Realybs abstrahavimas, ypa matematini modeli ir kiekybini analizi pagalba. Realybs reprezentavimas palyginimo tikslais. Kalbos reikms analiz.

Visuomen Tvarkinga. Valdoma vieningos vertybi sistemos, be kurios egzistuoti negalt. Konfliktika. Valdoma valdioje esani moni vertybi.

Organizacijos Orientuotos tiksl. Nepriklauso nuo moni. Tvarkos instrumentai visuomenje tarnauja ir visuomenei, ir individui. Priklauso nuo moni ir j tiksl. Jgos instrumentai, kuriuos kai kurie mons gali kontroliuoti ir naudoti, siekdami norim tiksl.

Rekomenduojami pokyiai Pakeisti organizacijos struktr taip, kad ji atitikt visuomenines vertybes ir individualius tikslus. Isiaikinti, kokios vertybs yra knytos organizacijos veikloje ir kieno jos yra. Jei yra galimyb, pakeisti mones ar j vertybes.

I lentels matyti, kad objektyvistinis poiris socialin realyb aikina remdamasis realistins filosofijos nuostatomis, kurioms bdinga tai, jog mus supantis pasaulis tikrai egzistuoja ir yra painus. Tuo tarpu subjektyvistinis poiris socialin realyb aikina, remdamasis idealistins filosofijos nuostatomis, aikinaniomis jog nors pasaulis ir egzistuoja, taiau skirtingi mons j vairiai interpretuoja. Pasak objektyvist, visuomen yra organizuota, j valdo tam tikr vertybi sistema ir ji galima tik i vertybi dka, o subjektyvist nuomone, visuomen yra konfliktuojanti, valdoma moni vertybi.

Tokie skirtingi poiriai socialin realyb yra grindiami ir skirtingomis metodologinmis nuostatomis. Pavyzdiui, objektyvist metodologija remiasi realybs abstrakcija per matematinius modelius ir kiekybin analiz, tuo tarpu subjektyvistams bdinga realybs reprezentacija per mogaus kuriamus teorinius tos realybs modelius.

Mokslinio painimo poiriu labai svarbu isiaikinti logines-metodologines prielaidas, turinias takos socialini reikini traktavimui. Pasak G. Burrell ir G. Morgan (Cohen, Manion, 1989), tokios prielaidos gali bti keturios:

1. Ontologins (mogaus bties).

2. Epistemologins (gnoseologins, paintins).

3. Prielaidos, susijusios su mogaus prigimtimi.

4. Metodologins (painimo metod).

Ontologinio pobdio prielaidos susij su nagrinjam socialini reikini prigimtimi ir esme. ia svarbus klausimas: ar socialin realyb individ atvilgiu yra iorin, primetama j smonei i iors ir verianti juos atitinkamai elgtis, ar tai tra tik individualios smons produktas? Ar realybs prigimtis yra objektyvi, ar individualaus painimo rezultatas? Ar mes j gauname toki, kokia ji yra, ar ji kuriama ms protu? ie klausimai tiesiogiai kyla i to, kas filosofijoje yra inoma kaip nominalistinis-realistinis ginas. Pirmuoju poiriu, minties objektai yra tik odiai (universalijos) ir todl nra savarankikai pasiekiam dalyk, sudarani universalij (svok) reikm. Tuo tarpu realistin pozicija teigia jog objektai egzistuoja savarankikai, nepriklausomai nuo juos pripastanio mogaus. Epistemologinio pobdio prielaidos siejamos su ini prigimtimi ir formomis. Jos apibria kratutines pozicijas klausim: ar inios gali bti gyjamos, ir ar jos yra tai, k patiriame. Nuo to, koki viet uimsime io gino atvilgiu, priklauso ir tai, kaip velgsime inias apie socialin elges. Poiris, kad inios yra grietos, objektyvios ir aikios, i tyrintoj pareikalaus stebtojo vaidmens ir itikimybs gamtos moksl metodams. O inias suprantant kaip asmenin, subjektyv ir nepakartojam dalyk, svarbu yra sigilinti savo tiriamj objekt, atsisakant tradicini gamtamokslini metod. Pritarimas pirmajam poiriui reikia, kad esate pozityvistas, o pritarimas antrajam poiriui - antipozityvistas. Treioji prielaid grup yra susijusi su mogikja prigimtimi bei ryiais tarp moni ir juos supanios aplinkos. Kadangi mogus yra ir aplinkos subjektas, ir tyrim objektas, io pobdio prielaid taka socialiniams mokslams yra reikminga. Tokios prielaidos nulemia du mogaus vaizdius. Viename mogus matomas kaip mechanikai atsakantis j supani aplink, kitame - jis pats inicijuoja savo veiksmus. Tai rodo, jog socialiniuose moksluose galima iskirti perspektyvas, nulemianias poir tai, jog mons mechanikai ar net deterministikai reaguoja supanio pasaulio situacijas. is poiris teigia, jog mogus ir jo turima patirtis yra aplinkos produktas ir kad jis priklauso nuo iorini aplinkybi, t.y. jis grietai elgiasi taip, kaip tuo metu aplinkos slygos i jo reikalauja. Ir ne mogaus valia k nors pakeisti. Filosofijoje toks poiris vadinamas determinizmu. is principas teigia esant visuotin, dsning ir objektyv tikrovs reikini prieastin slygotum. iai kratutinei perspektyvai gali bti priepastatyta kita, priskirianti monms krybikesn vaidmen. Svarbiausia ia yra "laisva valia", kai mogus yra suvokiamas kaip aplinkos krjas, kontroliuojantis, o ne kontroliuojamas; eimininkas, o ne marionet. Filosofijoje - tai voliuntaristin kryptis, pripastanti vali kaip visos esamybs pagrind. Reikia paymti, jog daugelis socialini moksl atstov pritaria tarpiniam poiriui. I to, kas pasakyta, aikja, kad aukiau ivardintos prielaid grups yra tiesiogiai susijusios su metodologinmis tyrintoj problemomis, nes skirtingos epistemologins sistemos ir modeliai reikalauja ir skirting tyrimo metod. Taigi tyrjai, besilaikantys objektyvistinio (pozityvistinio) poirio socialin realyb ir traktuojantys j kaip gamtos reikini pasaul (atiaur, griet, real ir individui iorik), daniau rinksis tradicinius tyrimo metodus (pavyzdiui, stebjim, eksperiment). Kiti, labiau pritariantys subjektyvistiniam (antipozityvistiniam) poiriui ir suprantantys socialin pasaul kaip labiau asmenin ir mogikai sukurt darin, rinksis kokybinius tyrimo metodus (pavyzdiui, dalyvi pastabas, asmenin interpretacij ir kt.). Pirmieji iekos socialini dsningum, kurie gali bti ireikiami kiekybikai. Jie naudos visuotinius dsnius nustatanius ir apraanius metodus (i metodologijos kryptis vadinama normatyvine). Antrieji tyrintojai, besilaikantys subjektyvistinio poirio, daniau rinksis kokybinius metodus, siekianius isiaikinti, kas yra ypatingo ir unikalaus individo, grups, organizacijos gyvenime, o ne tai, kas yra visuotina ir bendra visiems (i metodologijos kryptis, besiremianti individo elgsenos painimu, vadinama interpretacine arba ideografine). Taigi vieni metodai labiau tinka pozityvistini pair tyrjams, o kiti - antipozityvistinio poirio visuomens reikinius tyrjams. Pirmieji mano, jog mogaus elges nulemia tam tikros taisykls ir elgsenos tyrinjimus galima atlikti prastiniais gamtamoksliniais tyrimo metodais. Antrieji mano, kad mogaus elges lemia tik vidins individo paskatos, ir todl naudoja tyrimo metodus, kurie leidia gvildenti problemas, susietas su asmens nuostatomis bei motyvais. Pavyzdiui, pastaruoju metu plaiai vykdomi vairs jaunimo gyvensenos (elgsenos, proi) tyrimai, siekiant itirti jaunimo gyvensen, susijusi su sveikata plaija prasme: fizine, psichine ir socialine. Visi kintamieji dydiai, susij su sveikata (gyvenimo bdas, elgesys, proiai ir t.t.), nustatomi ir vertinami pagal pai jaunuoli subjektyv poir iuos reikinius, taiau kartu registruojant ir objektyvias charakteristikas, vertinant mikrosocialin aplink, kurioje jaunas mogus gyvena, mokosi, bendrauja. Priklausomai nuo tyrimo objekto ir tikslo, taikomi atitinkami tyrimo metodai. Taiau, kaip rodo ir pateiktas pavyzdys, tikslinga naudoti kompleksinius tyrimo metodus - ir subjektyvius, ir objektyvius. 3.3. Pozityvizmas ir mokslinis painimas Pozityvizmas (lot. positivus teigiamas) filosofijos kryptis, teigianti, jog vienintelis teisingo, tikrojo inojimo altinis yra konkrets (empiriniai) mokslai ir neigianti paintin filosofinio tyrimo vert. Pozityvizmo pradininkas - O. Kontas (1798-1857). Jis mogaus painimo raid suskirst tris stadijas: teologin, metafizin ir pozityvij. Pirmojoje stadijoje mogaus protas bando paaikinti reikinius antgamtini jg poveikiu, antrojoje - vietoj antgamtini jg atsiranda tokios metafizikos (filosofijos) svokos, kaip materija ir dvasia, kurios praktikai atlieka antgamtini jg funkcij. Ir tik treiojoje pozityvioje - stadijoje gimsta tikrai mokslinis inojimas. Taiau mokslo teorijos ir dsniai yra tik pastovs, patyrime konstatuojami reikini ryiai ir funkcins priklausomybs, kuri prieasi negalima isiaikinti. Todl mokslo udavinys - fakt apraymas, o ne j aikinimas, nes mokslas atsako klausim "kaip", o ne "kodl".

O. Kontas yra sociologijos mokslo pradininkas. Jis siek ir socialinius mokslus padaryti pozityvius, t.y. tikslius ir aikius kaip ir gamtos mokslai. Taiau socialiniai reikiniai, negali bti paaikinti gamtos moksl dsniais. Jiems bdingos specifins, tik jiems vieniems charakteringos savybs. Esminis socialini reikini bruoas yra pavieni individ ir visos visuomens raida ir tobuljimas. Individai tobulja tik visuomenje, nes tik visuomen, o ne pavieniai individai, yra reali tikrov. Savo ruotu visuomens, kaip ir biologinio organizmo, elementai priklauso vienas nuo kito.Sociologij O. Kontas skirst dvi dalis: statin, tiriani visuomens tvark bei darn, ir dinamin, tiriani visuomens raid. Dinamik jis laik svarbesne u statik, pabrdamas, kad raida galima tik ten, kur viepatauja tvarka ir harmonija, kurios pltodamosios didja. Svarbiausiu paangos veiksniu ateities visuomenje O. Kontas laik protin ir moralin moni tobuljim, o ne nuosavybs santyki pertvarkym. Analizuodamas visuomens statik, t.y. jos tvark bei vairi socialini institucij reikm visuomens integracijai, jis pabr, kad moni veikla turi bti reguliuojama ir kontroliuojama i vieno centro, atsivelgiant kiekvieno mogaus sugebjimus ir visuomens interesus. Gali kilti ir toks diskusinio pobdio klausimas: ar socialiniai mokslai turi bti neutrals, t.y. nebti susij su morale bei politika? O jeigu ne, tai kiek jiems tai leidiama? Matyt, iuo atveju reikt laikytis nuomons, kad tiktis visiko neutralumo yra sunku. Tai susij su tuo, jog socialiniai mokslai tiria vairius rasinius, seksualins diskriminacijos bei kitus svarbius visuomens gyvenimo klausimus. Pavyzdiui, sociologai labiau link skirstyti visuomen tokias gana neapibrtas kategorijas, kaip susituok ir nesusituok, naliai ir isiskyr, o ne labiau apibrtas bei reikmingesnes, nors ir maiau prastas (pavyzdiui, nam partneriai, vieniiai, pilnateisiai nam partneriai ar formals nam partneriai). Ir nors sociologai rinkdami bei analizuodami informacij, stengiasi atsiriboti nuo prast stereotip, taiau jiems ne visada pavyksta ivengti visuomenje egzistuojani uslpt stereotip (Root, 1993). 3.4. AntipozityvizmasNepaisant gamtos moksl pasiekim, pozityvizmo ontologinis ir epistemologinis pagrindas susilauk vis daugiau stiprios kit tyrj kritikos. Vienas pirmj tarp j - W. Blake, teigiantis, jog pozityvizmo idjos atspindi gana mechanik poir socialinius reikinius. Visuomen nra mechanizmas, o gyvas organizmas. W. Blake nuomone, mechanistinis mokslas ir materializmo filosofija eliminuoja gyvybs svok. Visa, k jie gali padaryti, - tai apibrti gyvyb biochemijos, biofizikos, vibracijos, bang ilgio ir kitais terminais. Taiau ie terminai neapima gyvybs esms, neatskleidia jos patirties. Gyvyb negali bti sveriama ir matuojama pagal fizikin skal (Cohen, Manion, 1989).

Pozityvizm kritikavo ir kiti mokslininkai. J poiriu, socialiniai reikiniai gali bti suprasti tik irint i individo pozicij, t.y. atsivelgiant tai, k jis jauia, kokie jo motyvai, kaip jis pats traktuoja socialinius reikinius, vykius. Toks pozityvizmo reformist poiris remiasi teiginiu, jog asmuo yra nepriklausomas ir veikia savo valia, o ne paklusdamas visuomeninio gyvenimo dsniams. Jis pats konstruoja savo siekim planus ir strategij. Dl to ikyla mogaus veiksm determinuotumo ir jo laisvs santykio problema: kiek mogaus veiksmai bei elgesys yra laisvi? Ar galima pasikliauti savuoju protu, ir ar yra visika veiklos laisv? Smoningas mogus visada turi elgesio pasirinkimo galimyb, taiau tas pasirinkimas savo ruotu visada apsprstas motyv, ketinim bei gamtos ir visuomens dsni. Toks mogus supras, kad jis negali panaikinti gamtins btinybs. Jis gali tik painti gamtos ir visuomens dsni veikim ir atitinkamai elgtis. Kitos dvi kritikos apraikos, nutaikytos pozityvistin socialin moksl, kyla i jo paties. Pirmoji i j teigia, kad pozityvizmui nepavyksta atsivelgti ms unikal gebjim interpretuoti ir perteikti sau savo patirt. Mes galime kurti ir kuriame teorijas apie save ir pasaul; be to, mes pagal jas ir veikiame. Nesugebdamas to pripainti, pozityvistinis socialinis mokslas ignoruoja rykius skirtumus tarp gamtos moksl ir savs paties. Antroji kritikos apraika, pabrdama pozityvistinio socialinio mokslo formuluojam teigini banalum ir trivialum, kartu parodo ir menk j pritaikomum. Jie yra maai reikmingi tiems, kam yra skirti: mokytojams, socialiniams darbuotojams, patarjams, vadybininkams ir kt. Todl kuo daugiau pastang deda tyrjai, atlikdami vairius eksperimentus laboratorijoje bei ribodami ir kontroliuodami kintamuosius, tuo labiau tiktina jog viskas baigsis apkarpyta, sintetine visumos versija (Shipman, 1972; ten pat). Tokie grieti pozityvistinio poirio socialin tyrim vertinimai, be abejo, turi remtis alternatyviais paaikinimais. Dauguma pozityvizmo kritik vieningai atmeta poir, jog mogaus elges reguliuoja bendri dsniai. J nuomone, individo elges gali suprasti tik tyrjas, esantis toje paioje aplinkoje, nes individo ir j supanio pasaulio interpretacij suvokimas turi ateiti i vidaus, o ne i iors. Todl ir socialinis mokslas yra labiau subjektyvus.

Antipozityvistinis judjimas taip paveik socialini moksl kryptis, ypa psichologij (tame tarpe socialin psichologij) ir sociologij, kad kiekvienu atveju i j isivyst naujas judjimas, progresuojantis lygiagreiai su pagrindine tendencija. Pavyzdiui, psichologijoje alia bihevioristins ir psichoanalitins psichologijos mokykl atsirado humanistins psichologijos mokykla. i mokykla, atsiradusi kaip atsakas ik kovoti su dvideimtojo amiaus aplinkoje plintaniomis dehumanizacijos tendencijomis, siekia tyrinti ir suprasti mog kaip visum. Todl psichologai humanistai, bdami labiau pasivent individ, o ne j grupi studijoms, pirmenyb teikia interpretaciniams, o ne normatyviniams socialins realybs painimo metodams. Teigiama, kad mums btina pasinaudoti savimi kaip raktu kitiems suprasti, ir atvirkiai, - pasinaudoti tuo, kaip mes suvokiame kitus, kad daugiau suinotume apie save. Sociologijoje antipozityvistinis judjimas pasireikia trijose minties mokyklose - fenomenologijoje, etnometodologijoje ir simboliniame interakcionizme. Jas vienija rpinimasis tais dalykais, kuriuos kasdieniniame gyvenime galime tiesiogiai suvokti per savo pojius, bei kokybins socialini tyrim metodologijos akcentavimas. ios svokos ms mokslinje bendrijoje nra danai diskutuojamos. Todl tikslinga jas iek tiek pakomentuoti remiantis altiniais, kurie yra nurodyti L. Cohen ir L. Manion (1994) darbe. Fenomenologija. Plaija prasme - tai teorinis poiris, skatinantis tiesiogins patirties studijavim ir teigiantis, jog elges labiau nei iorin, objektyvi ir fizikai apibdinama realyb, determinuoja patirties fenomenai (English and English, 1958). iam poiriui bdingos tokios filosofins nuostatos (Curtis, 1978):

1. Tikjimas subjektyvios smons svarba 2. Smon suprantama kaip aktyvi ir suteikianti prasm.

3. Egzistuoja tam tikros esmins smons struktros, i kuri refleksijos bdu gauname tiesiogin suvokim.

Fenomenologijoje skiriama keletas krypi, tarp kuri daniau minimos dvi - transcendentin Huserlio (Burrell, Morgan, 1979) fenomenologija ir egzistencin fenomenologija, kurios bdingiausiu atstovu nurodomas utzas (Schutz, ten pat). Pagrindinis Huserlio motto buvo:Atgal prie daikt! Jis reik, kad svarbu yra suinoti, kaip daiktai mums atrodo tiesiogiai, o ne per kultrini ir simbolini struktr terp. Kitaip tariant, siloma velgti esm, slypini u kasdienio gyvenimo detali. Huserlio nuomone, svarbu isilaisvinti i prastini pasaulio suvokimo bd ir bandyti inarstyti objekto sandar be iankstins nuomons apie j. utzas rpinosi susieti Huserlio idjas su sociologijos klausimais bei moksline socialinio elgesio studija. Jam labiausiai rpjo reikmins kasdieninio pasaulio struktros sampratos problema. Reikms akn jis iekojo pergyvent patyrim sraute, kuri prasm galima paaikinti remiantis refleksijos svoka. Pagal utz, kit moni elgesio supratimas priklauso nuo tipifikacijos proceso, per kur stebtojas vartoja svokas, atitinkanias "idealius tipus", kad suprast, k mons daro. Jo nuomone, ios svokos paimtos i ms kasdieninio gyvenimo patirties ir btent per jas klasifikuojame ir organizuojame savo kasdienin pasaul. Taiau, kita vertus, kasdienini ini atsargos, kuri pagalba sugebame klasifikuoti kit moni elges bei prisitaikyti prie socialins realybs, keiiasi priklausomai nuo situacijos. Pavyzdiui, socialinis veikjas blakosi tarp reikmini srii savo kasdieninio gyvenimo tkmje. Kai jis pareina i darbo pasaulio nam ir laisvalaikio pasaul, keiiasi ir taisykls, kuriomis vadovaujamasi. Ir nors is perjimas i vienos sferos kit yra individo prastins kompetencijos ribose, taiau tai vis tiek i jo pareikalauja tam tikro "smons uolio" tam, kad bt veikti skirtumai tarp i pasauli.

Etnometodologija. Kaip ir fenomenologijai, etnometodologijai rpi kasdienyb. Pasak jos propaguotojo H. Garfinkel (1968), ji praktinius veiksmus ir aplinkybes priskiria empirini studij temoms, atkreipdama dmes paius nereikmingiausius kasdieninio gyvenimo veiksmus, siekiant suvokti juos kaip tikruosius fenomenus. Jo nuomone, sociologai, nesugebdami skeptikiau traktuoti moni elges, sukr tvarking socialin realyb, kuri menkai teatspindi tikrov. Etnometodologijai taip pat rpi, kaip mons suvokia savo kasdienin pasaul. Todl ji yra nukreipta mechanizmus, per kuriuos dalyviai pasiekia ir ilaiko socialinio dialogo sveik - prielaidas, kurias daro, susitarimus, kuriuos vartoja, ir praktikas, kurias taiko.

Iskiriami du etnometodolog tipai: lingvistai ir situaciologai. Lingvistai etnometodologai koncentruoja dmes kalbos vartojim ir kasdienini pokalbi struktrizavimo bdus. J analiz remiasi indeksini posaki vartojimu ir tuo, kaip pokalbiai atskleidia ymiai daugiau nei i tikrj yra pasakoma. Situaciologai etnometodologai apvelgia platesn socialins veiklos spektr ir siekia suprasti, kaip mons bendrauja tuose socialiniuose kontekstuose, kuriuose jie atsiduria. Jiems rpi suvokti, kaip mons supranta ir tvarko savo aplink.

Simbolinis interakcionizmas. iai svokai bdingi trys postulatai (teiginiai), atskleisti P.Woods (1979).

Pirma, mons su daiktais elgiasi jiems priskirt reikmi pagrindu. Jie gyvena tarsi dviejuose skirtinguose pasauliuose. Pavyzdiui, gamtos pasaulyje jie lieka impuls bei instinkt organizmais, o iorinis pasaulis egzistuoja nepriklausomai nuo j. Tuo tarpu socialiniame pasaulyje simboli (pavyzdiui, kalbos) egzistavimas leidia priskirti daiktams tam tikr reikm. Toks reikmi priskyrimas ir interpretacija daro juos iskirtinai mogikus ir socialius. Todl interakcionistai pagrindin dmes koncentruoja subjektyvi reikmi pasaul ir simbolius, kuriais jos kuriamos ir vaizduojamos. O tai reikia, kad nedaromos jokios iankstins prielaidos apie tai, kas dedasi socialinje institucijoje.

Antra, reikms priskyrimas objektams yra nuolatinis procesas. Veiksmas nra vien paprasta toki psichologini atribut, kaip impulsai, poiriai ar asmens savybs pasekm. Jis nra apibrtas ir socialine struktra ar vaidmeniu. Jis kyla i nuolatinio reikms priskyrimo proceso, kuris visada atsiranda kaitos bsenoje ir yra links keistis. Todl individas konstruoja, modifikuoja, klijuoja bei pasveria visus u ir prie ir derasi.

Treia, is procesas vyksta socialiniame kontekste. Individai gretina savo ir kit veiksmus. Tai daroma prisiimant kito mogaus vaidmen, parodant sau, koks atsakymas tiktinas i kit. Jie bando sivaizduoti, kaip kiti nort ar galt elgtis tam tikromis aplinkybmis ir kaip jie patys elgtsi. Jie taip pat gali stengtis valdyti kit spdius apie save, juos suvaidinti, takoti kit isakom situacijos apibrim.

Vietoj to, kad susikoncentruot individ, jo asmenybs charakteristik arba tai, kaip socialin struktra ar socialin situacija veikia individual elges, interakcionistai simbolikai kreipia dmes sveikos prigimt, monse vykstanius dinamikus veiksmus. Sutelkdamas dmes sveik kaip studij vienet, interakcionistas simbolikas sukuria aktyvesn mogaus vaizd ir atmeta pasyvaus, determinuoto organizmo, vaizd. Individai sveikauja, todl ir visuomens sudarytos i sveikaujani individ. Sveikaujant tiek mons, tiek visuomen patiria permainas. Sveika reikia, kad mons veikia tarpusavyje santykiaudami, atsivelgdami vienas kit, veikdami, suvokdami, interpretuodami ir vl veikdami. Taip atsiranda daug aktyvesnis mogus, o ne vien veikjas, tik atsiliepiantis kitiems. Antipozityvizmo kritika.

Neteisinga bt manyti, jog antipozityvistinio judjimo alininkai nesusilaukia kritikos. Vis pirma jie kritikuojami u tai, jog tokiuose kokybins pakraipos tyrimuose sunku tiktis apibendrint paaikinim. Kritikuojami duomen rinkimo metodai kaip labiau subjektyvs (pavyzdiui, keliamas klausimas: jei net rpestingai kontroliuojami interviu sociologini apklaus metu ne visada yra tiksls, tai k tuomet galima pasakyti apie nekontroliuojamus interviu?), tyrimo duomen ataskaitos - u j neibaigtum, o kartais ir klaidingum. Kaip teigia B. Bernstein (1974), pats procesas, kuriuo interpretuojama ir apibriama situacija, yra aplinkybi, kuriomis jis vyksta, produktas. Ne maiau svarbus veiksnys, kur reikia atsivelgti iose aplinkybse, tai moni galia primesti savuosius situacijos apibrimus kitiems dalyviams, o suvokimas, kad socialin struktra ms atvilgiu yra iorika, padeda priimti jos akivaizd poveik kasdieniniam gyvenimui kaip dal ms socialinio elgesio sampratos.3.5. Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija 3.5.1. Filosofins prielaidos Du aukiau aptarti skirtingi filosofiniai socialini reikini aikinimo poiriai atsispindi kokybini ir kiekybini tyrim metodologijoje. Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija grindiama dvejomis skirtingomis filosofinmis socialini reikini aikinimo paradigmomis. (Vietoje maiau formalaus termino poiris mokslinje literatroje danai naudojamas terminas paradigma; iuo atveju - tai grup sutampani ir susijusi postulat (samprotavim) apie realybs prigimt.) ,.Kiekybiniam tyrimui labiau bdinga normatyvin paradigma. Pozityvistinis (arba normatyvinis) poiris socialin realyb aikina objektyvistiniu pagrindu. Normatyvin paradigma (arba modelis) apima dvi pagrindines idjas: pirma, mogaus elgesys i esms yra valdomas taisykli, o antra, turt bti tyrinjamas gamtos moksl metodais (iuo poiriu normatyvins studijos yra pozityvistins). Tyrjai, besilaikantys normatyvinio poirio, stengiasi kurti ir patvirtinti bendras mogaus elgesio teorijas. Kai kuri mokslinink nuomone (cit. pagal t pat altin), ios teorijos stumia tyrjus vis tolyn nuo kasdieninio pasaulio patirties ir supratimo abstrakcij pasaul. Pagrindine realija jie laiko grupikum, kuris nepriklauso nuo atskiro individo ir pasireikia visuomenje, jos institucijose ir organizacijose. Todl teorijos vaidmuo yra iaikinti, kaip realyb egzistuoja iose formose ir kokiomis permainomis galima padaryti j veiksmingesne. Taigi svarbiausias tyrintojo tikslas ia - sukurti suprantam"proto rm", universali teorij, galini paaikinti asmenin bei socialin moni elges.

Kokybiniam tyrimui labiau bdinga interpretacin paradigma. Interpretacinei paradigmai rpi individas, bandymas suprasti subjektyv mogikosios patirties pasaul, stengiantis eiti mogaus vid (iuo atveju teorijos interpretacins paradigmos kontekste yra linkusios antipozytivizm). Tyrintojai interpretuotojai pradeda nuo individ ir mgina suprasti, kaip jie interpretuoja aplinkin pasaul. iuo atveju teorija atsiranda i konkrei situacij ir ji turi sekti paskui tyrim (plaiau apie tai 4 skyriuje). Ms jau mintame L. Cohen ir L. Manion (1994) altinyje pateikiami du tyrim pavyzdiai, nusakantys skirtum tarp interpretacinio ir normatyvinio poirio tiriamus reikinius. Viename apraoma P. Woods ir M. Hammersley (1993) studija, kurioje autoriai tyrinjo vaik patirties, lyties ir etnikumo dimensijas mokyklos ir klass aplinkoje du mnesius, taikydami stebjimo bei interviu metodus. Suvok situacijos realyb, tyrjai pateikia kasdienines vaik diskriminacijos valgas bei kultrini proces, per kuriuos irykja mokini poiris mokykl, apraym. Tai interpretacinio tyrimo pavyzdys. Kitame, P. Croll ir D. Moses (1985) tyrinjo autoriai, tirdami vaikus su specialiais edukaciniais poreikiais paprastose pradinse mokyklose, po kelias minutes stebjo atsitiktinai parinktus vaikus pagal i anksto numatyt eilikum. Kad nustatyt elgesio kintamj sveik, jie taik detalias vairi kod bei lenteli sudarymo technikas. Be abejo, tai - normatyvinis tyrimas, kurio tikslas buvo gauti objektyvius duomenis apie sveik klasje. Dvi skirtingas metodologines koncepcijas apie socialin realyb ir i to kylanius skirtingus poirius ini krim Kvale (1996) vaizdiai iliustruoja naudodamas dvi metaforas tyrjo "kalnakasio" ir tyrjo - "keliautojo". "Kalnakasio" metaforos atveju inios yra suprantamos kaip "paslptas metalas", kur tyrjui reikia ikasti duomen ar reikini pavidalu. iuo atveju "ikastas metalas" tyrimo procese ilieka pastovus. Tyrjo - "keliautojo" metafora apibdina tyrj, isiruous kelion, kurios metu jis, bendraudamas su gyventojais, suino apie j gyvenim i j pai, o grs namo atpasakoja, k mats ir girdjs. Originali pasakojim prasms yra perteikiamos "keliautojo" interpretacijomis. "Kalnakasio" metaforos atveju inios yra suprantamos kaip prasms, slypinios tyrjo odinje interpretacijoje. Antra vertus, tyrjas, bendraudamas ir interpretuodamas ne tik kuria inias, bet refleksuodamas keiiasi ir pats. Socialiniuose moksluose yra taikomi tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai tyrimai. Taiau kurie j yra geresni? Ar jie papildo vieni kitus? Ar j atradimai yra prietaraujantys, kaip ir j metodologins prielaidos? Kokybiniai tyrimai geriausiai tinka ryiams ir temoms tirti atskir atvej lygmenyje, o kiekybiniai tyrimai geriau tinka tiems ryiams ir temoms patikrinti populiacijose (Gall ir kt., 1996). Tokio kokybini ir kiekybini tyrim derinio alininkai silo kokybinius tyrimus naudoti atradimams, o kokybinius tyrimus - atrastiems dsniams, modeliams, teorijoms patvirtinti (Krathwohl, 1993). Vadinasi, ie du poiriai (kokybinis ir kiekybinis) papildo vienas kit. Egzistuoja ir kita nuomon, teigianti apie kokybini ir kiekybini tyrim nesuderinamum. Tame paiame altinyje nurodoma, jog i nuomon palaikantys mokslininkai teigia, kad kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai prietarauja vieni kitiems, nes jie remiasi skirtingomis metodologinmis prielaidomis. Taiau, kita vertus, neatmetama galimyb, jog abiejuose poiriuose yra dalis tiesos. M. Gall ir bendraautori nuomone, vieni tyrjai, naudojantys kokybinius metodus, atstovauja etnometodologinei tyrim tradicijai, pagal kuri individai nuolat kuria socialin aplink, kurioje jie gyvena. Tuo tarpu kit kokybini tyrim tradicij atstovai (pavyzdiui, struktralizmo) laikosi nuostatos, kad egzistuoja stabilios, prieastiniais ryiais susietos struktros, nepriklausomos nuo individ. Vadinasi, svarbu yra ne tai, ar moksliniai tyrimai yra nesuderinami, ar papildantys vieni kitus, o tai, kiek jie padeda mokslininkams daryti atradimus.

Tiek kiekybinis, tiek ir kokybinis poiris pasireikia visuose mokslini tyrim etapuose. Anot S. Kvale (1996), daniausiai tyrimas pradedamas kokybikai analizuojant esamas inias apie objekt, formuluojant kokybines svokas ir hipotez. Duomen rinkimo ir j analizs etapuose daniausiai tyrimas yra grindiamas vien tik kokybiniu arba vien tik kiekybiniu poiriu (reiau apjungiami abu poiriai). Galutiniame etape, pateikiant ataskait, dominuoja kokybinis poiris, nes lentelms ir koreliacijos koeficientams yra reikalingos kokybins j reikmi interpretacijos. Taiau oficialiose tyrim ataskaitose "minkti" kokybiniai aspektai danai prapuola, ir kaip jau prasta, "kieti" kiekybiniai faktai yra laikomi neva patikimesniais.

Apvelgus metodologines socialini tyrim prielaidas, galima daryti ivad, jog tyrjai, atlikdami mokslinius tyrimus, vadovaujasi skirtingomis teorinmis metodologinmis prielaidomis, kurios grindiamos pozityvistiniu ir postpozityvistiniu (arba kiekybiniu ir kokybiniu) poiriu. iems poiriams patvirtinti naudojami skirtingi tyrimai: pozityvistiniam (kiekybiniam) poiriui patvirtinti duomenys renkami kiekybiniais metodais, tuo tarpu kokybiniai metodai yra rankis, kuriuo renkami duomenys postpozityvistiniam (kokybiniam) poiriui patvirtinti. XX a. antroje pusje atsirads naujas - sisteminis poiris visuomenini ir individuali problem tyrinjimus grindiamas nuostata, kad ioms problemoms tirti reikalingi vairs tiek kiekybini, tiek ir kokybini tyrim metodai, papildantys vieni kitus atskiruose tyrim etapuose. Todl natraliai kyla klausimas apie filosofin io naujo poirio pagrindim, atsakant klausim: kas gi lemia skirtingas metodologines socialini tyrim prielaidas? Atsakymo klausim reikt iekoti postmodernistinio judjimo idjose.

3.5.2. Postmodernizmas Postmodernizmas, atsirads kaip reakcija modernizm, yra platus socialinis ir filosofinis judjimas, kuris domisi moni veiklos racionalumu, pozityvistins epistemologijos naudingumu ir bet kuria kita mogaus veikla (pavyzdiui, mokslu), kuris pretenduoja iskirtin padt iekant tiesos arba j skelbiant (Krathwohl, 1993).L. Richardson (1994) postmodernizmo esme laiko nepasitikjim tuo, kad kuris nors metodas ar teorija, diskursas ar stilius, tradicija ar naujov gali pretenduoti teisingus, universalius ar privilegijuotus tiesos aikinimus. Postmodernizmas nepasitiki bet kuriais tiesos teiginiais, tarnaujaniais kieno nors interesams kultrinje ir politinje kovoje. Tuo tarpu S. Kvale (1996) postmodernistin laikotarp charakterizuoja kaip nepasitikjim visuotinmis minties sistemomis. Ilaisvjus globalinms minties sistemoms, nebeliko stabilaus pagrindo, palaikanio ilg laik propaguot visuotins ir objektyvios realybs idj. Postmodernistai iki iol gyvavusi koncepcij, jog "inios yra realybs veidrodis", pakeit kita koncepcija, teigiania, jog socialin realyb yra sukuriama. Tai paaikina postmodernist rodom dmes empiriniams metodams ir kokybiniams tyrimams. Ilg laik humanitariniuose moksluose (mene ir filosofijoje) gyvavusi postmodernistin mintis pasiek ir socialinius mokslus, propaguodama nauj konstruktyv poir socialin realyb ir ini krim.

Postmodernistins koncepcijos takoje irykjo du kokybini tyrim metodologijai gana svarbs dalykai. Pirma, atsiranda galimyb interpretuoti socialins realybs prasmes ir, antra, diskutuoti apie socialins realybs prasm. Dl to socialiniuose moksluose atsirado slygos nauj tiesos paiekos metod panaudojimui atsivelgiant kontekst, socialinio pasaulio vairov ir unikalum, tyrjo poirius ir ipastamas vertybes bei kitus kokybinius aspektus. Kitais odiais tariant, moksliniai tyrimai tampa atviri kokybinei vairovei. Klausim "Ar tyrimas yra tikrai mokslinis? pakeiia daug pragmatikesnis klausimas "Ar tyrimas suteikia naujas inias?".

is naujas konstruktyvus realybs supratimas mokslini tyrim metodologijoje, alia jau prast kiekybini, atveria keli kokybiniams tyrim metodams - interviu, stebjimui bei dokument analizei. Vis i metod pagalba yra tiriamos inios, kurios daugiau ar maiau siejamos su postmodernistiniu poiriu j krim.

S. Kvale (1996), atsivelgdamas ini prigimt, iskiria penkis ini altinius. Konstruojam ini altiniais, anot autoriaus, gali bti:

pokalbis;

pasakojimas;

kalba;

kontekstas (aplinka);

tarpusavio santykiai.

Pokalbis, kaip ini altinis. Pokalbis yra dviej moni dialogas jiems abiem rpima tema. Pastaruoju metu veikiant postmodernizmo idjoms, nustojus tikti, kad realyb gali bti "sprausta" mokslinius modelius, gyvojo pasaulio prasms vis labiau tampa diskurso ir deryb objektais. Sokratikasis dialogas vl tampa svarbiu tiesos iekojimo metodu. Tiek postmodernistinje filosofijoje, tiek ir ujos rib pastaruoju metu plaiai kalbama apie pokalbio svarb, kuomet tiesos iekoma per racionali diskusij siekiant konsensuso. Tiek mokslinis interviu, tiek ir filosofinis diskursas remiasi pokalbiu, kaip ini altiniu. Interviu temos nra egzistuojanios u realybs rib, jos yra aktualios interviu dalyviams, kaip j realaus gyvenimo iraika.

Pasakojimas, kaip ini altinis. Atviruose interviu mons pasakoja istorijas, pasakojimus apie savo gyvenim. Postmodernistinje filosofijoje akcentuojamas poslinkis nuo formalizuot ini sistem link ini, knyt tuose pasakojimuose. Remiantis ia idja, tampa svarbi tiesa, egzistuojanti ma vienet interpretacijose, padedaniose atskleisti visos bendruomens vertybes ir prasmes.

Kalba, kaip ini altinis. Postmodernistinje filosofijoje didelis dmesys skiriamas lingvistinms ir teksto analizms, hermeneutinms interpretacijoms. Kalba sudaro realyb, nes kiekviena kalba konstruoja savit realyb. Todl kalbos struktros, kurias perduoda asmuo, yra tiek pat svarbios, kiek ir pati perteikiama realyb. Interviu, kaip mokslinio tyrimo metodo, kalba yra ir priemon, ir tekstins interpretacijos objektas. Socialiniuose moksluose kalba daniausiai naudojama kaip rankis, umirtant jos lingvistin svarb moksliniuose tyrimuose.

Kontekstas (aplinka), kaip ini altinis. Interviu (pokalbis) ir stebjimas paprastai vyksta tam tikrame kontekste (aplinkoje), nuo kurio danai priklauso teigini prasm. Todl viename kontekste sukurtos inios negali bti automatikai transformuotos kit aplink ar laikomos bendramatmis kituose kontekstuose. Esant didelei konteksto vairovei, aktuals tampa ini taikymo skirtinguose kontekstuose, perjimo nuo odini prie raytini ini ir kiti klausimai. Pavyzdiui, interviu yra labai jautrs kokybiniams skirtumams, todl i gaut prasmi kontekstui turt bti skiriamas reikiamas dmesys.

Sveika, kaip ini altinis. Postmodernistin filosofija laikosi nuostatos, kad inios egzistuoja ne mogaus viduje ir ne alia jo, bet mogaus ir pasaulio santykiuose. ie pasaulio ir individo santykiai ir yra vienas i ini altini. Interviu (pokalbio) metu sukurtos inios yra ios sveikos rezultatas. inios nra nei objektyvios, nei subjektyvios Jos yra intersubjektyvios. is ini intersubjektyvus pobdis tai dar vienas postmodernistins filosofijos teiginys, patvirtinantis kokybini tyrim svarb socialiniuose moksluose.

Akivaizdu, jog didiul susidomjim kokybiniais tyrimais lm suaktyvjusi postmodernistin mintis. Todl kokybini tyrim populiarumo banga socialiniuose moksluose gali bti suprasta ir paaikinta postmodernizmo idj kontekste, nes postmodernizmo idjos atspindi platesn istorin ir kultrin poir socialin realyb. Taiau tai nereikia, kad kokybiniai tyrimo metodai yra nauji postmodernistiniai metodai skirti konstruktyviai socialinei realybei tirti. monijos istorijoje jie, kaip ini krimo metodai, buvo naudojami filosof, psicholog, gydytoj, pedagog. Taigi platus kokybini tyrimo metod taikymas socialiniuose moksluose, atsirads pastaraisiais deimtmeiais ir susijs su postmodernistine ini krimo koncepcija postmodernistinje eroje, yra naujas reikinys.

Mokslo tiesos teorijos.

Kyla klausimas, kaip nustatyti, kad viena ar kita teorija yra teisingaVerifikacija (verificatio, lot.k) - patikrinimas tiesos poiriu. Mokslo metodologijoje - teorij, mokslo teigini patvirtinimas empiriniais faktais. Verifikuojant teorij, sistemingai iekoma toki fakt, kurie j patvirtint. Jei mokslin tyrim irime, kaip momentin akt, tai verifikacijos principas atrodo labai taigiai. Visgi mokslo istorijos poiriu metodologin verifikacijos koncepcija labai paeidiama. Mokslo istorija neretai yra tiesiog mokslo klaid istorija. Verifikacija -iekojimas vien tik patvirtinani fakt - neapsaugo teorijos nuo potenciali klaid. Kaip apsaugoti moksl ir tyrim nuo galim klaid?

2 lentel

Mokslo Tiesos Teorijos

TEORIJOS PAVADINIMASTIESOS TRAKTUOTKOMENTARAS

KONVENCIN (KONVENTO) TIESOS TEORIJAMokslo tiesa yra istorikai susiklosts mokslinink susitarimas (t.y. - konventas)Privalumai: gerai paaikina daugelio dalyk moksle konvencionali kilm. Tarkime:

fizikini mat kilm,

dabar galiojani deimtain skaiiavimo sistem

vairias ideologizuotas ir politizuotas teorijas

idealizacijas bei abstrakcijas (pvz., eteris" fizikoje) Ribotumai: ikyla subjektyvizmo ir mokslo klaid bei mokslo profanacijos pavojai (ypa socialiniuose moksluose), kadangi, esant interesui, susitarti manoma kaip tik nori ir dl ko tik nori. Tarkime., sovietins istorijos mokymas apie taiki socialistin revoliucij Lietuvoje 1940 m." yra konvencins tiesos pavyzdys.

KOHERENCBV (KOHERENCIJOS) TIESOS TEORIJAJei kokia nors teorija logikai neprietaringa (koherentika), tai ji ir yra teisingaTinka tik grietai deduktyvinms sistemoms, kuri realiame moksle (slyginai iskyrus matematik ir modernij logik) praktikai nepasitaiko. Pozityvistin-racionalistin tiesos teorija.

KORESPONDENCIN (KORESPONDENCI-JOS) TIESOS TEORIJATeorija yra teisinga tuomet, kai jos teiginiai atitinka realybs faktus (koresponduoja su faktais, neprietarauja faktams)Pati populiariausia, manyiau, realioje tyrim praktikoje svarbiausia ir produktyviausia tiesos teorija. Pozityvistin-empiristin tiesos teorija.

PRAGMATIN TIESOS TEORIJAJei mokslo teorijos, mokslo teiginiai buvo naudingi praktikai, padjo sprsti problemas ir dav naudos, tai jie ir yra teisingiPragmatizmo filosofijos JAV atspindys mokslo metodologijoje.

DIALEKTIN-MATERIALISTIN (PRAKSEOLOGIN) TIESOS TEORIJATeisinga yra tai, kas patikrinta praktikos. Praktika - tiesos kriterijus. Tiesa bna objektyvi, santykin ir absoliuti. Objektyvi tiesa pasireikia kaip nuolatinis judjimas nuo santykins tiesos link absoliuios tiesos.Praktika, kaip tiesos kriterijus, manyiau, daugiau tinka bendramogikajam painimui, o ne moksliniam painimui. Nepopuliari tiesos teorija, kadangi ir pats dialektinis materializmas dabar neatitinka mokslo mados ir konjunktros.

Falsifikacija (falsificatio, lot.k) - paneigimas. Mokslo metodologijoje - teorini ir mokslo teigini paneigimas faktais ir/arba kitomis teorijomis. Falsifikacija kaip metodologinis principas ir siekiamyb pasireikia, kad tikrinama teorija smoningai istatoma negailestingai KRITIKAI: teorij bando paneigti (falsifikuoti) pats tyrintojas teorij bando paneigti ir mokslin bendrija

Kaip falsifikacijos principas gyvendinamas? Formuluojamos alternatyvios teorijos, kurios paneigt tikrinam teorij, taiau paaikint jos galiojimo srit ne tiek iekoma fakt, kurie tikrinam teorij patvirtint, kiek iekoma fakt, kurie i teorij paneigt.

Jeigu, nepaisant dideli ir krypting pastang, tikrinamos teorijos paneigti nepavyksta, tai i teorija priimama, kaip esanti laikinai teisinga iki tol, kol bus suformuluota brandesn teorija.

Unikali mokslo paskirtis darbo pasidalinimo visuomenje kontekste. Painim (neretai visai teising) apie realyb pateikia ir kitos (nemokslins) visuomenins smons formos, pvz., religija, ideologija, menas, publicistika, kasdien moni patirtis. Visgi painimo ir ini tikrinimas tiesos kriterijaus poiriu specialiai tam organizuotomis priemonmis bei bdais nra mint srii pagrindin misija. Tai - mokslo prerogatyva. Tuo pasireikia unikalios (nepakeiiamos) mokslo epistemologins funkcijos, kuri negali atlikti ir paprastai neatlieka:a) kitos visuomenins smons formos - ideologija, menas, religija

b) kitos (ne mokslinink) profesins bendruomens, tarkime, -pedagogai, urnalistai, politikai, dvasininkai, menininkai etc.

Kalbti socialiniuose moksluose apie brandias teorijas galime tik slyginai, kaip apie didesnio ar maesnio tiktinumo laipsnio hipotezes.

3.6. Socialinj tyrim etika 3.6.1. Bendrosios pastabos Besivystant socialiniams mokslams, vis aktualesni tampa moraliniai tyrim klausimai, susij su tyrimo dalyviais. Kai kuriuose tyrimuose aktualios yra etins problemos, reikalaujanios ilaikyti pusiausvyr tarp tyrjo noro gauti objektyvi informacij ir tiriamojo asmens saugos. Literatroje tai dar vadinama ilaid / naudos santykiu (ia ir toliau bus remiamasi Cohen ir kt. (2000) altiniu). is santykis yra fundamentali socialinio tyrimo svarbiausios etins dilemos koncepcija. Planuodami tyrim, socialini moksl atstovai turi vertinti galim socialin savo darb naud ir asmenines dalyvaujani tyrime ilaidas. iuo atveju tyrim nauda gali bti atradimai, prisidedantys prie teorini ir taikomj ini paangos, o dalyvaujani tyrime asmen kaina gali bti siejama su paeistu j orumu, pasitikjimo socialiniais santykiais praradimu. Kita vertus, dalyvaujantys tyrime galt turti ir naudos - jausti pasitenkinim dl savo indlio moksl bei tyrimo srities supratimo. Taiau subalansuoti naudingum su galimomis netektimis yra nelengvas ir subjektyvus procesas, nes unifikuot (absoliui) sprendim nra, ir tyrjas, remdamasis savo profesinmis bei asmeninmis vertybmis, pats turi priimti sprendimus dl tyrim turinio ir procedr. Tai atri dilema, kurios, anot E. Aronson (cit. pagal t pat. altin), vien dievobaimingai pamokslaudami apie mogaus orumo nepaeidiamum ar prisiekindami itikimyb mokslo labui, negalime isprsti. Paprastai patariama prisilaikyti etikos, kartu nepaeidiant tyrimo validumo. Taiau ikyla nemaai etini problem, kurios gali kilti tiek i pai tiriam tem, tiek i jose taikom metod. Antai nurodoma, jog problemos gali kilti dl paties projekto (pavyzdiui, etnini grupi intelekto skirtumai), tyrimo konteksto (pavyzdiui, kalinimo staiga), taikom procedr, kurios gali sukelti nerim, dalyvi savybi (pavyzdiui, paaugliai su emociniais sutrikimais), surinkt duomen pobdio (ypa asmenika informacija apie jautrius dalykus), j publikavimo (publikavimas gali sukelti dalyvi sutrikim). Todl, nesant gatav recept, tyrjas pats turi nusprsti, kaip reikt elgtis konkreioje situacijoje.

Kita fundamentali tyrim etikos koncepcija yra tiriamj sutikimas dalyvauti tyrime, jiems apie j gavus isamios informacijos. Tai viena i btin tyrimo slyg, ypa tada, kai tyrimo dalyviams tenka patirti skausm, fizinius ar emocinius nepatogumus, privatumo paeidim, psichologin stres arba kai j praoma laikinai atsisakyti savo autonomijos (pavyzdiui, tiriant narkotikus). Tyrimo dalyviai turt inoti, kad bet kuriuo tyrimo metu j dalyvavimas yra savanorikas, todl jiems i anksto turt bti paaikintos visos galimos pasekms, t.y. nauda, teiss, rizika, pavojai. is sutikimo davimo, gavus informacijos apie tyrim, principas kils i mogaus teiss paiam laisvai apsisprsti. iuo atveju dalyvio sutikimas gerbia jo apsisprendimo teis, bet kartu ir udeda jam atsakomyb, jeigu tyrime kas nors nepavyksta. Kitas laisvo apsisprendimo aspektas - galimyb asmeniui atsisakyti dalyvauti tyrime arba jam prasidjus, i jo pasitraukti.

iame sutikime iskiriami keturi jo elementai: kompetencija, savanorikumas, pilna informacija ir supratimas. Kompetencija reikia, kad atsakingas, subrends mogus priims tinkam sprendim tik gavs tiksli informacij. Tai pareigoja tyrj tyrim netraukti t asmen, kurie dl savo nebrandumo ar psichologini sutrikim negali priimti toki sprendim. Savarankikumas utikrina, kad dalyviai laisvai renkasi: dalyvauti tyrime ar ne ir garantuoja, kad jie rizikuos tai inodami ir savo noru. Taiau pilna informacija kartais nemanoma, nes tyrjai ne visada patys visk ino apie savo tyrim arba informacijos pateikimas gali turti takos tyrimo rezultatams. Todl tokiais atvejais taikoma pakankamo informavimo strategija. Supratimas reikia, kad tyrimo dalyviai suvokia net komplikuotas ir rizikingas procedras. Todl btina jiems paaikinti sunkius klausimus bei skirti papildom laik, kad jie galt apsisprsti. Tad jei ie keturi elementai yra, tyrjas gali bti tikras, kad tiriamj teisms skirtas pakankamas dmesys. Taiau, kaip teigiama tame paiame altinyje, toks sutikimas nra btinas visuose socialini moksl tyrimuose. Nors jis ir pageidautinas, taiau ten, kur nra rizikos ar pavojaus, jis nra btinas. Kuo didesn rizika tyrimo dalyviams, tuo labiau tyrjas pareigotas gauti dalyvio sutikim, pateikiant jam informacij apie tyrim. Kita vertus, taikant kai kuriuos tyrimo metodus, tokio sutikimo nemanoma gauti. Pavyzdiui, taikant slapt stebjim arba eksperiment su apgauls elementais. Bet gali pasitaikyti ir toki atvej, kada problemos ikyla ir gavus sutikim. Antai nurodomas tyrimas (Burgess, 1989), kuriame buvo praneta, kad vyksta tyrimas, taiau dar nebuvo manoma konkreiai pasakyti, kokie duomenys bus surinkti ir kaip jie bus panaudoti. Dl to gali bti paeistas tiriamj privatumas.

Kai tyrime dalyvauja mai vaikai, sutikimo gavimas apima dvi fazes. Pirma, tyrjas konsultuojasi su suaugusiais, atsakingais u iuos vaikus, ir prao j leidimo. Antra, jie kreipiasi paius vaikus. Atsivelgiant tyrimo turin, suaugusiais gali bti tvai, mokytojai, aukltojai, jaunimo vadovai, treneriai ir kiti asmenys. Jiems yra paaikinamas tyrimas, atsakoma klausimus ir gaunamas leidimas. Bet kokie prietaravimai turi bti gerbiami. Be to, yra manoma, kad gauti suaugusij sutikim yra kur kas sunkiau, negu vaik, taiau tyrjui privalu su tuo taikytis. Kita vertus, nors pai vaik sutikimas yra savaime suprantamas kiekybiniuose tyrimuose (pavyzdiui, vaikas neinodamas negali upildyti paprasiausios anketos), taiau ne visada pripastama jo svarba kokybiniame tyrime. Nepaisant to, jiems turi bti patikimai ir suprantamai paaikinti tyrimo udaviniai, ir jeigu jie atsisako dalyvauti, nepatartina j klausinti. Kaip viena i tokio atsisakymo prieasi, nurodomas nepasitikjimas tyrju. Todl vliau galima dar kart kreiptis atsisakiusiuosius, galbt asmenikai.

Treia bendra tyrim etikos ypatyb susijusi su t institucij ar organizacij, kuriose planuojama vykdyti tyrimus, leidimo gavimu. ia taip pat galima iskirti dvi stadijas. Vis pirma oficialaus leidimo gavimas. Be to, kadangi tyrimas greiiausiai trukdys organizacijos darbui, btina pasirpinti kuo palankesniais santykiais.

Prie praydamas oficialaus leidimo, tyrjas pats sau turi aikiai nusakyti tyrimo pobd ir apimt. Tai yra suformuluoti tyrimo tiksl, jo praktin pritaikym (jei toks yra), inoti tyrimo metodus ir procedras, tiriamj kontingent, laiko snaudas bei kaip bus isaugotas gaut duomen konfidencialumas (jeigu to reikia), koks bus grtamasis ryys, kokios pagalbos jam reiks i organizacijos bei jos administracijos. Isiaikins sau vis i informacij, tyrjas jausis labiau pasitikintis savimi, gals pristatyti tyrim atvirai ir imananiai, todl tiktina, kad greiiau gaus leidim, pritarim ir param. Svarbu atminti, kad tyrjo vaizdis organizacijoje turi bti teigiamas, todl jis turi pasirodyti kaip kompetentingas, patikimas ir paslaugus. Parengs preliminari informacija., tyrjas pasiruoia sekaniam etapui - susitikti su tam tikrais organizacijos monmis deryboms. Patariama kreiptis paius aukiausius organizacijos ar sistemos administratorius dl primimo ir bendradarbiavimo, ypa ten, kur struktra yra aikiai hierarchin. Kartu perspjama vengti lengviausi leidimo gavimo keli.

Umezgus kontakt, pradedamas deryb procesas. ia tyrjas pateikia vis reikaling informacij apie tyrim, iskyrus t, kuri gali turti takos tyrimo rezultatams. Galima pateikti atmintin tyrimo leidimui gauti (cit. pagal t pat Cohen ir kt. altin):

1. Isiaikinkite visus formalius kanalus sutikimui gauti.

2. Kalbkite su monmis, su kuriais tursite bendradarbiauti.

3. Pateikite projekto matmenis tiriamos institucijos vadovams.

4. Apgalvokite anonimikum ir konfidencialum.

5. Nusprskite,ar tiriamieji gaus grtamj informacij apie tyrim.

6. Paaikinkite dalyviams, kur ir kaip panaudosite informacij, kuri gausite i j.

7. Aptarkite su dalyviais tyrimo slygas, informuodami juos apie tyrimo tiksl.

8. Atminkite, kad mons, kurie sutiko jums padti, daro jums paslaug.

9. Vadovaukits tuo, kad derybos yra labai svarbus js tyrimo etapas.

3.6.2. Etikos problemos Jau minjome, kad nra vieno, gatavai parengto atsakymo, kaip reikt elgtis tuo ar kitu atveju, susjusiu su etini problem sprendimu. Tai priklauso nuo tyrjo gebjimo rasti pusiausvyr tarp problemini pusi. Literatroje (Cohen ir kt, 2000) iskiriamos tokios socialini tyrim etins problemos, kaip privatumas, anonimikumas, konfidencialumas, apgaul. Nurodomos ir kitos, taiau apsiribosime tik iomis.

Privatumas. vairiose direktyvose teigiama, kad visa informacija apie mogaus fizin ir protin bkl nra visuomens reikalas. Kiekvienas mogus ar j grup turi teis patys sprsti, kada ir kur, kokiomis aplinkybmis ir kiek plaiai isakyti savo asmenines pairas, nuomones, proius, abejones ir baimes, ar visai nieko nesakyti. Taiau tyrimo dalyviai nra apsaugoti nuo i teisi paeidimo. Ypa tai tampa aktualu platinant tyrimo metu gaut informacij, i kurios gali bti atpastami tyrimo dalyviai. Todl bet koks panaios informacijos skleidimas, negavus tiriamj sutikimo, paeidia privatumo princip ir, savaime aiku, yra netoleruotinas. Tai rodo, kad jeigu tyrjas ketina skverbtis privaius moni reikalus, jis apie tai turi pateikti aiki informacij ir gauti stebim ar klausinjam asmen sutikim.

Anonimikumas. is principas teigia, jog kiekvieno tyrjo pareiga yra saugoti dalyvi bei tyrimo duomen anonimikum. Jo esm yra ta, kad tyrimo dalyvi suteikta informacija, nepaisant jos atvirumo ir asmenikumo, neleist nustatyti tiriamj tapatybs. Anonimikum garantuoja anketos be vard ir usimimo detali. Taiau jei asmuo sutinka pateikti atsakymus interviu forma, tuomet jis negali tiktis anonimikumo. Geriausiu atveju tyrjas jam gali paadti konfidencialum.

Pagrindin priemon anonimikumui garantuoti yra dalyvi vard bei kit asmenini duomen nenaudojimas. Pavyzdiui, j galima paprayti susigalvoti slapyvard, parayti gimtadien ar kurio nors savo asmens dokumento numer. Anonimikumas sustiprs, jeigu tiriamojo asmens duomenys bus ukoduoti. Kai duomenys yra parengti analizei, anonimikumas yra ilaikomas, atskyrus kodus nuo tyrimo duomen. Kitos saugumo priemons - nieko neprileisti prie duomen bazs.

Kiek sunkiau ilaikyti anonimikum, kada skirstant duomenis kategorijas, iskiriamas kuris nors individas ar institucija. Tai tik rodo, jog nra absoliuios anonimikumo garantijos. Kita vertus, kai socialinis tyrjas labiau domisi mogaus elgsena apskritai, o ne atskiro individo elgesiu, tai jau pats tyrimo beasmenikumas turi didel etin privalum, nes padeda ivengti nepageidaujam pasekmi ir privatumo paeidimo.

Konfidencialumas. Kitas tyrimo dalyvi teisi apsaugos bdas yra paadas isaugoti konfidencialum