L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 3 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2009 m. vasario 12 d. Nr. 3(403)

6,7 p. 12, 15 p. 14 p.

A. Greimo

vardo

áamþinimasatominë

Laisvë

didþiausios

vertybës -

laisvë ir

mokslas

2�3, 7 p. 4�5 p.

pasauliui

lietuva -

neþinoma

þemë?

Baltøtautas

telkianèios

vertybës

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Pilietinës visuomenës insti-tuto direktorius humanitariniømokslø daktaras Darius Kuo-lys XIV Pasaulio lietuviø moks-lo ir kûrybos simpoziume Èika-goje skaitë praneðimà Lietuviaiir valstybë: istorinë santykiøkaita. Vadinasi, uþëmë kultû-ros istorijos tyrinëjimams, galnet labiau istoriosofijai bûdin-gà niðà. Ðiandieninei Lietuvospolitinei bendruomenei labaisvarbu iðsiaiðkinti lietuviø et-ninës ir politinës tautos skirtu-mus ir atitikmenis, pagaliaurasti bûdø, kaip suderinti ðiødviejø sampratø skirtumus, su-sivokti savo valstybës ir tautospraeityje. Kol patys tø bûdø ne-rasime, paliksime ieðkoti ir in-terpretuoti draugiðkiems ar nevisada kaimynams, tol mûsøistorinëje savimonëje bus ne-lengvai áveikiamø properðø.Susivokti lietuviø tautos ir Lie-tuvos valstybës iðgyventameistoriniame laike pakankamaisudëtingas uþdavinys, bet jábûtina iðspræsti.

Drauge kurkimeLietuvos mokslo erdvæ

Simpoziumo renginiuoseDariui Kuoliui nepavykdavokukliai pasëdëti vien klausantiskitø praneðëjø. Prasidëjus dis-kusijoms sekcijø pirmininkaipaprastai ir jam siûlydavo pa-reikðti nuomonæ vienu ar kituaptariamu klausimu. Mat kaippirmasis nepriklausomybæ pa-skelbusios Lietuvos Respubli-kos kultûros ir ðvietimo minist-ras (1990�1992 m.) Darius Kuo-lys aktyviai dalyvavo valstybësgyvenime, su bendraminèiaisvykdë sudëtingà Lietuvos ðvie-timo sistemos pertvarkà. Minist-ru tapo, kai jam buvo 27 metai �precedento neturintis atvejisXX a. Lietuvos istorijoje.

Dar priminsime, kad 1998�2003 m. D. Kuoliui teko bûti Lie-tuvos Respublikos prezidentopatarëju socialinës politikosklausimais, 1993�1998 m. � ei-ti Lietuvos literatûros ir tauto-sakos instituto direktoriaus pa-vaduotojo pareigas, o nuo2003 m. � jis yra ðio institutovyresnysis mokslo darbuoto-jas. Ágyta patirtis, kai paèiamteko dalyvauti mûsø akyse jauistorija virtusioje veikloje la-bai svarbiu lietuviø tautai irvalstybei laikotarpiu, ir ðiuometu jam yra gera atsparanagrinëjant LDK istoriniø pro-cesø iðdavas. Padeda ir ug-dant mûsø þmoniø pilietinæ sa-vimonæ per Pilietinës visuo-menës instituto veiklà.

Kalbiname Dariø KUOLÁ.

Nukelta á 8 p.

Salomëja Nëris:potvyniø ir atoslûgiø neðama

Sausio 30 d. sukako lygiai metai, kai su mumis ne-bëra Viktoro Aleknos (1915 m. kovo 19 d.�2008 m. sau-sio 30 d.) savo ávairiapusiðkumu, darbðtumu ir kûry-biðkumu stebëtinos asmenybës. Nepriklausomybës me-tais iðleistose enciklopedijose jis apibûdinamas kaipþurnalistas, publicistas, prozininkas, poetas, literatû-ros tyrinëtojas, tekstologas, politinis kalinys, mokyto-jas. Bet tai dar ne viskas, nes buvo aktyvus visuome-nininkas, ateitininkas, praktiðkai ágyvendinæs ateiti-ninkijos principus � katalikiðkumà, tautiðkumà, inte-ligentiðkumà, visuomeniðkumà, ðeimyniðkumà. Vienasdalykas � aukðèiausiems principams pritarti, juosskelbti ir visai kas kita � kasdien jø laikytis, pagal juosgyventi. Ne paslaptis, kad fanatiðki aukðtø principøskelbëjai daþnai tapdavo didele ðio pasaulio bëda, ypaèjei idealius reikalavimus keldavo artimui savo, visuo-menei ir kiek maþiau patiems sau. Viktoras Alekna pa-prasèiausiai gyveno pagal principus, kuriuos buvo pri-ëmæs ir net sunkiausiomis gyvenimo aplinkybëmis jønebuvo atsiþadëjæs. Buvo vydûniðkos vidinës tvirtybës

ir principø asmenybë, beje, ir savo iðvaizda labai primi-në Vydûnà.

Reiklumas pirmiausia paèiam sau � taip bûtø gali-ma apibûdinti vienà ið svarbiø Viktoro Aleknos gyveni-mo nuostatø. Buvo reiklus ir kitiems, aplinkai, kuriojegyveno, bet tas jo reiklumas nepasireiðkë kaip ákyrus pa-mokslavimas, nuo kurio greit pavargstama. Asmenybës,su kuriomis Viktorà Aleknà suvedë gyvenimas, turtingajo paties gyvenimo patirtis formavo jo nuostatas, pasau-lëþiûrà ir santyká su þmonëmis. 1945 m. buvo suimtas,kalëjo Vorkutoje, 7�ojoje anglies kasykloje po þeme ðe-ðerius metus kasë anglá ir á Lietuvà gráþo tik 1957 m.Visa tai neliko be pëdsako, bet ðio þmogaus nesugniuþ-dë. Gráþæs ið lagerio per 20 metø su þmona Leoncija Bie-linyte, taip pat buvusia kaline, kilusia ið Ignalinos krað-to, net 12 kartø turëjo keltis ið vietos á vietà, kartu suið tremties parsiveþtais dvynukais Algimantu ir Vikto-rija bei jau Lietuvoje gimusia Sigute. Ðeima ásitvirtino

Nukelta á 10 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2 2009 m. vasario 13 d. Nr. 3(403)PARODA

Kovo 15 d. baigiasi Lietuvosnacionalinio ir Latvijos naciona-linio istorijos muziejaus bendrasprojektas, skirtas seniesiemsbaltams. 1996 m. já pradëjo Latvi-jos istorijos muziejus (toks buvotuometinis jo pavadinimas), Ry-goje surengæs parodà Kurðiai �pirkliai ir jûros plëðikai. 2003 m.prie projekto prisidëjo Lietuvosnacionalinis muziejus, bendro-mis dviejø muziejø jëgomis Ry-goje ir Vilniuje buvo surengtaparoda Þiemgaliai. 2005 m. atëjoeilë bendrai parodai Sëla ir së-liai, kuri surengta Rygoje. Pro-jektas pradëtas ir uþbaigtas kur-ðiais: nuo 2008 m. lapkrièio19 d. iki 2009 m. kovo 15 d. Vil-niuje buvo demonstruojama pa-roda Kurðiai � baltø vikingai. Ðibaigiamoji paroda surengta su-telktinëmis Lietuvos ir Latvijosmuziejø pajëgomis.

Kokios ðio daugiau kaip 12metø trukusio projekto pamo-kos? Kokias iðvadas galima pa-daryti? Apie tai kalbamës su Lat-vijos nacionalinio istorijos mu-ziejaus direktoriumi istorijosdaktaru Arniu Radiniu (Dr. hist.Arnis Radiòð) ir Vilniaus univer-siteto Istorijos fakulteto Archeo-logijos katedros profesoriumihabil. dr. Mykolu Michelbertu.Abu Mokslo Lietuvos paðneko-vai yra archeologai, M. Michel-bertas yra tyrinëjæs ne vienà se-nøjø kurðiø paveldo objektà Lie-tuvos teritorijoje.

Vertybës, kurios telkia mûsø tautas

vykdytuose archeologiniuose kasinë-jimuose, nes manyta, jog svarbiausisovietø archeologijos centrai yraMaskvoje ir Leningrade. Lietuviø irlatviø archeologø moksliniai darbaibûdavo spausdinami lietuviðkai ir lat-viðkai, na, dar rusiðkai. Rusø kalbàanapus sienos nelabai kas pasaulyjeir mokëjo. Kai Vakaruose buvo raðo-ma apie Rytø Europos archeologijà,tos jø þinios siekdavo tik Sovietø Sà-jungos sienà, o toliau � balta dëmëþemëlapiuose. Todël jau seniai esukëlæs mintá, kad daugiau darbø mû-sø archeologai turëtø publikuoti uþ-sienio kalbomis. Dabar iðnaudojameðià galimybæ, paskutiniais metais la-

ti ðtai kà pasakyti. Taip, mûsø dvi gy-vos likusios baltø tautos yra labai ta-lentingos, bet mûsø maþa. Jeigu bû-tø 100 mln. apie mus, baltus, kalbë-tø visas pasaulis.

ML. Stinga kritinës masës?A. Radinis. Taip, daugelis mûsø

sunkumø kyla dël kritinës masësstokos. Tada belieka uþsiimti �laðaspo laðo� politika. Kantriai veikdamigalime sukaupti tà kritinæ masæ, ku-ri galop duos rezultatà. O ðiandiengal nëra labai realu laukti, kad pa-saulyje mumis iðskirtinai domëtøsi.Per maþi mûsø iðtekliai, sunkiai ga-lëtume uþsukti tokià savo vertybiøpropagavimo pasaulyje �maðinà�,kad nurungtume kitas tautas ir ge-rokai didesnes valstybes. Veikdamipagal principà �laðas po laðo�, ren-kamës sudëtingà ir ilgà kelià, bettikslà pasieksime.

ML. Skamba ðiek tiek pesimis-tiðkai su optimizmo gaidele.

A. Radinis. Apie ðioká toká opti-mizmà mane skatina kalbëti kad irLenkijoje latviams skirta paroda. Jàpamatë vokieèiai, o dabar parodaeksponuojama Vokietijoje. Galimasdalykas ten jà iðvys prancûzai ar ki-tos ðalies muziejininkai, ir paroda ke-liaus toliau. Tai ir yra mûsø muzieji-nio gyvenimo optimizmo iðtakos.Svarbiausia pradëti. Panaðiai ir sumedaliais � svarbu pirmasis, o kitusgauti bus daug lengviau. Tad su Lie-tuvos nacionaliniu muziejumi po tru-putá �laðnodami� mes galø gale bal-tus iðvesime á tarptautinæ arenà.

Kad archeologainevirstø kurmiais

ML. Taèiau specialiø archeologi-niø ekspedicijø, kurios bûtø skirtos bû-tent kurðiams nei Latvijoje, nei Lietu-voje nerengiama? Stinga jëgø ir iðtek-liø?

A. Radinis. Ðiuo atveju esu radi-kalas: ir gerai, kad visko neskubameiðkasinëti. Archeologiniø tyrinëjimøir taip atliekama labai daug, nespë-jama apraðyti ir iðtirti visø radiniø.Kas ið to, jeigu iðkasus jie gulës ne-judinami muziejø saugyklose? Rei-kia iðtirti, apraðyti, apmàstyti turimus

radinius, paskelbti pasauliui, o tadagalima planuoti naujus kasinëjimus.Neþinau, kaip yra Lietuvoje, bet Lat-vijos muziejuose kai kurie archeolo-giniai radiniai guli saugyklose galðimtà ir daugiau metø, ir niekas jønepalieèia. Ðtai problema! Apie tuosradinius daþnai neþino net ir specia-listai. O archeologai kasa ir kasa, ar-do vis naujas teritorijas. Kai kas iðpaèiø archeologø mano, kad jø pro-fesijos atstovams vasarà reikia nuo-lat kasinëti, o rudená ir þiemà tuosrastuosius eksponatus tyrinëti ir ra-ðyti darbø ataskaitas. Ir taip metømetais. Atëjus pensiniam amþiuistaiga toks archeologas atitoksta: tai-gi jis vien tik kasë ir ataskaitas raðë,o moksliniø studijø, gilesniø apiben-drinanèiø darbø taip ir neparaðë.

Dël baltø dëmiø archeologijoje.Oksforde sëdinèiam archeologui ið-ties Europos archeologija rytuosebaigiasi kaþkur ties Vysla. Toliau ei-na balta dëmë iki Novgorodo, kurprasideda turtinga archeologiniø ty-rinëjimø ir radiniø zona. Mums visdar labai sunku tà baltà dëmæ arche-ologijoje tarp Vyslos ir Novgorodouþpildyti baltø tyrinëjimams skirtainformacija.

M. Michelbertas. Lietuvoje jau-ni archeologai taip pat labai daug ka-sinëja, bet labai maþai publikuoja sa-vo darbø. Daugybë ádomiausios ar-cheologinës medþiagos guli muziejøsaugyklose, ir toli graþu ne prie visosjos pakankamai gera prieiga.

Jeigu Lietuvos ir Latvijos arche-ologai laikytøsi Europos archeolo-gijos paveldo apsaugos chartijos,kurià pasiraðëme, reikalavimø, at-kreiptø dëmesá á toká reikalavimà:visø archeologiniø kasinëjimø re-zultatai turi bûti publikuojami. Jei-gu to nepadaroma, jeigu tie radiniaiðimtà metø guli saugyklose ir me-dþiaga apie tai nëra paskelbta � taikitaip kaip nusikaltimu archeologi-jos, istorijos mokslui nepavadinsi.

ML. Ar tai reiðkia, kad profesine,dalykine prasme mûsø archeologai at-silieka nuo kitø ðaliø ðios profesijos at-stovø?

A. Radinis. Nemanau, kad atsi-lieka, nes mûsø archeologai pakan-

kamai gerai rengiami. Sakyèiau, kadjie gauna universalaus pobûdþio þi-niø. Bet labai daug buvo prarasta persovietiná periodà, kai mûsø archeo-logai negalëjo savo darbø publikuo-ti uþsienio þurnaluose, bendrautikonferencijose su kitø ðaliø archeo-logais. Ðvedijoje paþástu archeologà,kuris laisvai rusø kalba skaito moks-lines publikacijas, bet gal tik vienastoks kolega ten ir tëra.

Archeologine prasme Baltijosðalys labai turtingos, o norint tei-singai suprasti vykusius procesustiek Novgorodo þemëje, tiek prieVyslos esanèiose teritorijose, bûti-na paþinti mûsø Baltijos ðaliø ar-cheologinæ medþiagà. Esame jun-giamoji grandis tarp reikðmingø ar-cheologiniø kultûrø.

ML. Be baltø kraðtø prieðistorëspaþinimo neámanoma teisingai ir ávai-riapusiðkai suvokti ir kaimyniniø krað-tø prieðistorës. Ar toks apibendrinimasbûtø teisingas?

M. Michelbertas. Be jokios abe-jonës.

Kai riba tarp virtualybës irrealybës nusitrina

ML. Sakote, kad moksliniusstraipsnius bûtina raðyti angliðkai arvokiðkai, bet ar taip nenuskurdinsimelietuviø ir latviø mokslinës kalbos, nesterminai vystosi tik tada, kai funkcio-nuoja raðto kalboje?

A. Radinis. Klausimas sudëtin-gas. Ðvedø archeologai savostraipsnius spausdina anglø kalba,bet mums gal reikëtø ieðkoti pro-tingo kompromiso. Panaðiai kaipsu parodos ekspozicija uþsienyje.Tai didelë problema � tinkamai pa-rengti parodà. Vakarø ðaliø lanky-tojai kitaip þvelgia á parodas, kitaipjas suvokia ir vertina, nes kitaipmàsto. Manau, kad tai turëtø bûtitruputá kitaip parengta ekspozicija.Eksponatø turëtø bûti maþiau, oekspozicija � dar kokybiðkesnë. Irekspozicijos plotas neturëtø uþimtidaugiau kaip 300 m2. Að jau kalbukaip muziejinë �þiurkë�.

ML. Ar turi skirtis paroda specia-listams ir paprastiems lankytojams?

M. Michelbertas. Kiekviena pa-roda pritraukia labai ávairià publikà.Kitas lankytojas gal apskritai pirmàkartà ateina á parodà, kur susipa-þásta su kurios nors baltø gentiesarcheologiniais radiniais. Ir tai ge-rai, ateityje tas lankytojas gal pra-dës giliau domëtis ðiais radiniais irapskritai baltais.

A. Radinis. Muziejuje visadagalvojame apie masinius lankytojus.Daug maþiau apie specialistus. Vi-soje Latvijoje yra apie 300 archeo-logø ir jeigu mes specialiai jiemsrengtume parodas, tai toli nenuva-þiuotume. Todël ekspozicija rengia-ma tokia, kad bûtø suprantamadaugeliui lankytojø. Esame akade-minio pobûdþio muziejus, turimemàstyti, kaip ðviesti lankytojus, plës-ti jø akiratá. Taèiau akivaizdu, kadypaè jaunø þmoniø þinios menkëja,tà mes pastebime ir ið ateinanèiø ámuziejø lankytojø.

Tai vyksta ir dël tam tikros atskir-ties. Latvijoje muziejai yra Kultûrosministerijos priklausomybëje, omoksleiviai, t. y. mûsø lankytojai,mokosi pagal Ðvietimo ministerijosprogramas. Akivaizdu, kad muziejaituri orientuotis ir á mokymo progra-mas mokyklose, tai mes ir stengia-mës daryti. Apie atitinkamas progra-mos þinias skelbiame savo muziejaus

Laðas po laðo

Mokslo Lietuva. Gerbiamieji pa-ðnekovai, kaip Jûs ávardytumëte svar-biausias ðio projekto pamokas, kokiasiðvadas galëtumëte padaryti?

Mykolas Michelbertas. Tokiosparodos labai reikalingos, nes paro-do mûsø protëviø kultûrà. Jeigu to-kias parodas pavyktø surengti kito-se uþsienio ðalyse, bûtø puikus seno-sios baltø kultûros pristatymas. 50metø gyvendami Sovietø Sàjungoserdvëje, tarp uþdarø sienø niekas ið

mûsø archeologø negalëdavodalyvauti jokiuose uþsienyje

bai daug darbø paskelbta uþsieniokalbomis � vokiðkai ir angliðkai. Potruputá mus pradeda atrasti skandi-navø ir vokieèiø archeologai. Jeigudabar paþvelgtume á paskutinius Va-karø archeologijos darbus, jø suda-romus þemëlapius, pastebëtume,kad á tuos þemëlapius ir darbus jaupatenka vienas kitas taðkas baltiðko-se teritorijose.

Arnis Radinis. Propaguodamisenàjá baltø archeologiná paveldàLatvijoje ir Lietuvoje màstome irapie platesná to paveldo pristatymàkitose ðalyse. Susiduriame su tamtikrais sunkumais, apie kuriuos knie-

Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Arnis Radinis interviu metu

Prof. Aleksiejus Luchtanas ir kiti muziejaus lankytojai atidarant parodà�Kurðiai � baltø vikingai�

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2009 m. vasario 12 d. Nr. 3(403) 3PARODA

tinklalapyje. 2008 m. stengëmës ap-rëpti ne tik istorijos mokymo, bet iruþsienio kalbø mokymosi progra-mas. Jeigu mokykloje mokomasi vo-kieèiø kalbos ir norima daugiau su-þinoti apie Vokietijà, muziejus galipasiûlyti atitinkamà programà.

Vis dëlto tai gana sudëtingiklausimai, viena vertus, muziejusyra tarsi mokslo ástaiga, kita vertus,privalo populiarinti daugelá dalykø.Taigi tarnaujame tarsi dviem die-vams, bet kartais ir sprigtus gauna-me ið abiejø pusiø.

M. Michelbertas. Manau, kadkiekvienam muziejui svarbu turëtisavo edukacinæ programà plaèiajaipublikai. Blogai, jeigu muziejus të-ra tik senoviniø daiktø sandëlis. Bu-vome uþsiminæ apie istorijos moky-tojus. Esu ásitikinæs, kad bûtent jieturëtø bûti patys karðèiausi senosiosistorijos propaguotojai. Bet ar taipyra ið tikrøjø? Man teko vieno ar-cheologinio paminklo kasinëjimuo-se dalyvauti aðtuonerius metus, ta-èiau per tà laikà mûsø kasinëjimøvietos neaplankë në vienas to regio-no istorijos mokytojas. Kà ðis faktassako? Neásivaizduoju, kaip su savomokiniais galima kalbëti apie isto-rijà, iðkelti protëviø þygdarbius irdarbus, ugdyti patriotizmà, jeigupats mokytojas nesidomi tuo, kas vi-sai ðalia jo namø.

ML. Gal dalá kaltës turëtø priimtiir mûsø universitetai, kurie nesugebë-jo per studijø metus uþdegti savo stu-dentø. Ðie gavo diplomus, bet savo da-lyku taip ir nesusidomëjo. Jeigu univer-sitete humanitaras negauna humanita-riniø impulsø, tai koks ið tokio moky-tojo ar dëstytojo bus tø dalykø propa-guotojas? Nebent kuisis archyve, raðysnuobodþius straipsnius, bet vargu ar sa-vo darbu paþadins susidomëjimà. Jei-gu universitetai nejauèia atsakomybësuþ savo parengtà istorikà, palieka sa-vieigai, tai ir tiems istorijos mokytojamsnerûpi, kà tie archeologai kasinëja ar-ba, kad dalá piliakalnio nukasa tie, ku-riems reikia þvyro.

M. Michelbertas. Teoriðkai esa-te teisus, bet praðau atsakyti á klau-simà: kodël jau ne pirmi metai Lie-tuvoje galioja tokia priëmimo á aukð-tàsias mokyklas sistema, kai jau-nuolis stoja á 15 specialybiø ir ásto-ja ne ten, kur jis jauèia potrauká?Archeologijà kaip pirmà ið geidþia-miausiø specialybiø uþsiraðo 3�4,tada ið 20 naujai priimtø tuos 3�4 irturime rimtai besidominèius, jie skai-to archeologinæ literatûrà ir juoslengviau parengti archeologo specia-lybei. Jie patys ateina studijuoti, o li-kusi dauguma ástojusiøjø yra visiðkaiabejingi archeologijai. Jiems gali kal-ti á galvas kà nori ir kaip nori, o stu-dento galvoje � vëjai.

ML. Studijoms dauguma tokiø stu-dentø nepasirengæ, sunku tikëtis, kad jie

taps gerais diplomuotais savo srièiøspecialistais. Prarastas laikas mokan-tis vidurinëje grandyje. Tad problemosuþuomazgos � dar vidurinëje mokyklo-je ir gimnazijose?

A. Radinis. Tai sudëtinga proble-ma. Matyt, mums teks iðgyventi tamtikrà laikotarpá, kol suprasime, kaipvisa tai svarbu.

ML. Kol suprasime, turësime iðti-sà prarastøjø kartà, kurie vietoj studi-jø galvos, kaip vasarà iðvykti á Ðvedi-jos braðkynus ar Ispanijos pomidory-nus �uþsikalti� lengvajam automobi-liui. Aiðku, kad èia virkavimai nepadës,nes tokioje aplinkoje gyvename.

A. Radinis. Sistemos, kurioje gy-vename, pasikeitimas nereiðkia màs-tysenos, mentaliteto pasikeitimo.Gyvenimo pasikeitimas nepalietëmàstysenos, o jà reikëtø keisti. Uni-versitetai neturi kratytis atsakomy-bës uþ padëtá, kurioje esame, o vals-tybë atsakinga visø pirma uþ ðvieti-mo ir aukðtøjø studijø sistemà. Vals-tybë turi jausti atsakomybæ uþ ðalyje

su ðeðiolikmeèiais, net aðtuoniolik-meèiais, kurie gyvena tarsi virtualia-me pasaulyje, nelabai skiria virtualy-bës ir realybës ribà. Ðtai su ðio skir-tumo nesuvokimu mes ir kovojame.

Mus vienija þiemgaliai,sëliai ir kurðiai

ML. Labai gilià problemos ðaknáuþèiuopë mûsø gerbiami paðnekovaiarcheologai. Bet pabaigoje gráþkimeprie paprastesniø dalykø. Kaip ðis dvie-jø giminiðkø baltø tautø � latviø ir lie-tuviø bendras projektas, dviejø ðaliø na-cionaliniø muziejø iniciatyva, kuriosrezultatais galëjome dþiaugtis ne vieno-je parodoje ir ne vienus metus, vertin-tina dabar jau retrospektyviai?

A. Radinis. Tai mûsø muziejø at-liktas didelis ir geras darbas. Tik ben-dromis pastangomis galëjome nu-veikti ðá darbà. Juk mûsø valstybësnëra didelës, iðtekliai riboti. Bet kaisutelkëme dviejø ðaliø bendrus iðtek-lius � mûsø darbuotojø profesiona-lumà, màstymà, materialius resur-sus, � galëjome parodyti vertybes,kurios telkia mûsø tautas. Ðiameprojekte mus vienijo þiemgaliai, së-liai ir kurðiai. Prieð 12 metø kurðiamsskirtà parodà surengëme Rygoje,Vilniuje uþbaigëme baltams skirtøjøparodø ciklà.

Labai dþiaugiuosi, kad pavykonuveikti toká didelá darbà. Suëjome,sutarëme ir padarëme. Labai svar-bu, kad mûsø muziejai gali vienaskitu pasikliauti. Kai buvome Sovie-tø Sàjungos sudëtyje, gyvenomeðûkiø pasaulyje: ið visø pusiø ir pa-kampiø sklido tautø draugystei skir-ti ðûkiai, bet mûsø muziejai niekadataip nesibièiuliavo kaip dabar, norstie ðûkiai jau seniai pamirðti. Ðiandie-nine kalba tariant, ta draugystë reið-kiasi per bendrus projektus, ateitiessumanymus. Abu muziejai ir mûsøvalstybës tik laimi ið tokios tikros,nesumeluotos draugystës.

ML. Reali, ne virtuali draugystë, ku-ri reiðkiasi per bendrus darbus. Jeigu iryra dël ko apgailestauti, tai tik dël to, kadistorija pasirodë esanti labai negailestin-ga mûsø kraujo broliams � kurðiams,þiemgaliams, sëliams, prûsams. Ið di-dþiulio baltø arba aisèiø kamieno iðli-ko tik dvi þaliuojanèios ðakos � lietuviaiir latviai. Uþtat kiekvienas lietuvis ir lat-vis turëtø jausti, kad mumyse teka ir ðiømûsø gentainiø kraujas � privalomejaustis atsakingi uþ neiðlikusius savoprotëvius. Ðtai ðià kilnià misijà ir atlie-ka mûsø giminingø tautø ir valstybiønacionaliniai muziejai.

A. Radinis. Mes, latviai, skau-dþiai iðgyvename dël kai kuriø mû-sø valdovø padarytø istoriniø klaidø.Mes buvome ir likome tradicionalis-tais, mûsø protëviai nesugebëdavo irmes daþnai nesugebame priimti tei-singø sprendimø laiku ir reikiamojevietoje. Antai Mindaugas suskubo

Nukelta á 7 p.

esantá potencialà, pirmiausia uþ ga-bø jaunimà. Muziejus niekada ne-taps mokytoju, bet iðliks vieta, kurkiekvienas gali prisiliesti prie savotautos ir ðalies istorijos. Kompiute-riai ir elektroniniai paveikslëliai yrageras dalykas, bet nepakeis muzie-jaus eksponatø. Kitas dalykas, kad ið-auga iðtisa naujø þmoniø karta � vai-kø, paaugliø, kurie susigyveno sumintimi (o jà skatina ir kompiuteriusgaminanèios didþiosios kompani-jos), esà virtualus pasaulis yra tokspat tikras, kaip ir pasaulis, kuriamegyvename. Tai labai pavojingas daly-kas, nes kompiuterio ekrane galimalaikà susigràþinti, þuvusiuosius pri-kelti, ko realiame gyvenime neáma-noma padaryti. Gyvenime susiduriu

Dviejø ðaliø nacionaliniø muziejødirektoriai Birutë Kulnytë ir Arnis

Radinis atidaro parodà�Kurðiai � baltø vikingai�

2005 m. Latvijos nacionaliniameistorijos muziejuje vykusios parodos

�Sëla ir sëliai� plakatas

2008 m. Tarptautinës Vilniaus knygø mugës metu �Litexpo� rûmuose buvopristatyta latviø raðytojø Valþio Rûmnieko (Valdis Rûmnieks) ir Andriejaus

Miglos (Andrejs Migla) knyga �Kurðiø vikingai�, kurios metu buvoinscenizuotos senovës baltø ir vikingø kovos

4 2009 m. vasario 13 d. Nr. 3(403)UÞSIENIO LIETUVIAI

Vertinant ið labai toli

Gerbiamasis Algimantai Taðkûnai,kiekviena save gerbianti tauta siekia ge-ro savo valstybës ávaizdþio pasaulyje,populiarina savo tautieèiø ir tëvynai-niø darbus. Lietuvai gero mûsø valsty-bës ávaizdþio ypaè reikia ir ne vien to-dël, kad ðiemet minime Lietuvos vardopaminëjimo istorijoje tûkstantmetá, oVilnius paskelbtas Europos kultûrossostine. Geras valstybës ávaizdis � tai irmûsø ateities garantas. Jûs turite di-dþiulæ lietuvybës sklaidos patirtá Aust-ralijoje ir Tasmanijoje. Negana to, esatelabai daug nuveikæs, kad lietuviø ir Lie-tuvos vardas garbingai skambëtø tarpAustralijos kitatauèiø. Todël pirmiau-sia paklausiu: kaip Jums ir kitiems mû-sø tautieèiams ið toliø tolimøjø ðiandienatrodo Lietuva?

Mums ið tolo þvelgiant visadayra sunkiau vertinti, daþnai visi da-lykai atrodo kiek kitaip. Man kartaissusidaro áspûdis, kad ne visi Lietu-vos gyventojai supranta, kas yra ne-priklausomybë. Tai nëra tortas, ku-rá prancûzø ar kitos tautos kepëjaiiðkepë, atneðë ir padëjo ant lëkðtës:kibkite, vyrai ir moterys, kai sudo-rosite, antra tiek atneðime�

Nepriklausomybë tëra tik leidi-mas þmonëms daryti, kà jie nori, one tà, kà ásako koks didelis virðinin-kas ar okupantas. Nepriklausomy-bë yra labai trapus dalykas, ðià ver-tybæ nuolatos reikia priþiûrëti, elg-tis su ja nepaprastai atsargiai. Lie-tuvis þemdirbys savo dirvonà kas-met ið naujo iðpurendavo, ádirbda-vo� Taip ir nepriklausomybës �lau-kas�: já reikia nuolatos arti, akëti irpurenti, maþiau dairantis á ðalis, sve-timus laukus ir darþus. Ne sveti-miems dievams reikia melstis, betdþiaugtis tuo, kà paveldëjome ið sa-vo tëvø ir protëviø.

Australijoje baltaodþiø þmoniøcivilizacija prasidëjo tik prieð 220metø. Apie kokià istorijà ar tradici-jas tada galima kalbëti? Didþiausiasaustralø didvyris buvo plëðikas Ne-das Kelis (Ned Kelly). Visi austra-lai vaikai ir suaugæ þino Kelá, verti-na kaip didvyrá, bet visas jo þygdar-bis, kad nuðovë policininkà. Tik tuoir pasiþymëjo. Tiesa, Kelio gaujapirmoji plëðimuose pradëjo naudotipasigamintas neperðaunamas lie-menes ir ðalmus, visa tai darë áspû-dá australams.

Noriu pasakyti, kad australaineturi labai kuo didþiuotis ið savotrumpokos istorijos. O lietuviai tu-ri ne tik gilià praeitá, bet ir meilægamtai, gebëjimus ið medþio iðgau-ti daugiau negu kas kitas. Lietuviaituri �gerus nagus�. Á Australijà at-vykæ lietuviai emigrantai buvo nuva-ryti dirbti tokiø darbø, kuriø jie nie-kados nebuvo dirbæ. O tarp emig-rantø buvo gydytojø, advokatø, mo-kytojø, bet visi buvo priversti dirbtifiziná darbà. Ir dirbo tà darbà geriauuþ kitus vietinius ir atvykëlius dar-bininkus. Taigi lietuviai sugebëjo netir svetimà darbà gerai atlikti. Nagin-gumas ir meilë paèiam darbui padë-jo lietuviams iðgyventi, iðlikti.

Dabar visoje Australijoje lietu-viai yra gerbiami ir mylimi. Ið daliesir dël to, kad visi darbdaviai, kurietik turëjo lietuvá darbininkà, juo ne-galëjo skøstis. Dirbo gerai, o Aust-ralijoje karðtas klimatas, tad geraidirbti yra sunkiau. Labai daug pa-gundø pailsëti ir patinginiauti.

Dabar, kai ðitiek lietuviø iðbëgodirbti á Airijà, Anglijà ir kitas Euro-pos ðalis, nes Lietuvoje neturëjodarbo, man ðtai kokia kilo mintis.Jeigu kas nors ið Lietuvos politikø

bûtø kreipæsis á tuos þmonespaprasta ir jautria kalba:

Kad pasaulyje skambëtøLietuvos vardas

�Ádëkite á Lietuvos reikalus tà paèiàðirdá, kurià atiduodate svetimamkraðtui, tai gal nereikës laimës ieð-koti svetimuose kraðtuose��

Neþinau, ar tai tikrai padëtø, taitik tokia mano svajonë, matant ir ver-tinant Lietuvos ávykius ið labai toli.

Paprasèiausias stebuklas

Labai jaudinantys Jûsø þodþiai,bet ðtai koks klausimas kyla klausan-

tis. Ar ðiandien pakanka vien tø tra-diciniø, mûsø tautai bûdingø savybiøir vertybiø? Viena ið jø yra darbðtu-mas� Galima vardyti ir daugiau �nagingumas, nuovokumas, atsako-mybës jausmas, padorumas ir t. t.Ðiandieninis pasaulis kelia iððûkiuskiekvienam ið mûsø, o kà jau kalbë-ti apie svetur atsidûrusius mûsøþmones. Vien parankiniais bûti,lenkti kuprà svetimiems, tegul ir pa-lyginti neblogai uþdirbant � argi tai

yra tas likimas, kurio mûsø þmonës la-biausiai nusipelnë? Dauguma iðvykë-liø ásivaizduoja, kad tai tëra laikinasjø gyvenimo tarpsnis ir kai reikalaiLietuvoje pasitaisys, jie gráð. Tik gai-la, kad tuos reikalus ne patys imasi tai-syti, bet palieka gyvenantiems Lietuvo-je. Trumpai kalbant, kokia jëga ðaliatradiciniø vertybiø ðiandien galëtø mû-sø tautà iðvesti á prieká?

Tasmanijos universitete dirba is-torijos profesorius Rose, paraðæs

trumpà Lietuvos istorijà. Tai ðtai tosknygos pabaigoje jis raðo (cituojusavais þodþiais):�Negaliu atsistebë-ti, kaip tokia palyginti maþa lietuviøtauta, kuriø senovëje niekada nebu-vo daugiau kaip 2 milijonai (anotautoriaus), sugebëjo atsilaikyti, kaibuvo tiek daug prieðø, ir jø visadabuvo daugiau negu lietuviø.�

Nuostaba pagrásta, nes mes ir pa-tys vis mëginame susivokti, kaip tai ga-lëjo atsitikti, kad lietuviø tauta istori-jos skersvëjuose praradusi savàjá elità,beveik iðnykusi, vis dëlto iðliko.

Tai ðtai prof. Rose sako, kad taibuvo stebuklas. Ið to kyla klausimas:ar lietuviai kaip tauta sugebës iðsi-laikyti bûsimà tûkstantá metø? Atsa-kymø gali bûti labai daug, bet kasakivaizdu: Lietuvos prieðai nuolatþodþiais kariauja prieð Lietuvà. Vi-si, kurie turi reikalø su uþsieniospauda, pritars ðiam pastebëjimui.Australijoje, Anglijoje ir JAV di-dþiøjø þiniø agentûros labai daþnaiiðplatina neigiamà informacijà apieLietuvà. Tø agentûrø atstovø nëranei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Es-tijoje, o informacija apie Baltijos ða-lis tos agentûros semiasi ið mûsø ða-lims prieðiðkø ðaltiniø.

Latviai Rygoje leidþia gerà sa-vaitraðtá Baltic Times, turi gerø ko-respondentø, bet jø skelbiamos þi-nios taip ir lieka trijose Baltijos ðaly-se. Nei Deutsche Presse-Agentur, neiAgence France-Presse, nei kitos nau-jienø agentûros neturi savo atstovøBaltijos ðalyse. Tie didþiøjø þiniøagentûrø atstovai sëdi Maskvoje iratsiunèia apie Baltijos ðalis tas þinias,kurias randa Rusijos spaudoje.

Kokios tai �þinios� mes gerai ma-tome per Rusijos televizijos kanalus irRusijos spaudoje.

Buvæ Kauno desantininkø divi-zijos karininkai kasmet rugsëjo 1-àjà renkasi Maskvoje, atðvenèia darvienas jø kariuomenës iðvedimo iðLietuvos metines, nes iki 1993 m.rugsëjo 1-osios Rusijos kariuomenëbuvo priversta apleisti LietuvosRespublikos teritorijà. Jie pakeliatostà uþ tai, kad vienà dienà sugráð áLietuvà. Apie tai iðspausdinta þiniøThe Economist, New York Times irkituose pasaulio laikraðèiuose beiþurnaluose. Kai kam tokia þinia yralabai aktuali ir gal labai gera, bet nemums. Apie Lietuvà ten kalbamatarsi tiems asmenims mûsø ðalis pri-klausytø, o jie tik laikinai ið jos iðvy-ko. Bet dar svajoja sugráþti.

�Lithuanian Papers�skelbia apie Lietuvà

Baltijos ðalys neturi nei tokiø fi-nansiniø, nei materialiniø iðtekliø, ku-riais remdamosi galëtø vykdyti veiks-mingà propagandà kitose valstybëse.Beje, Jûs kaip tik leidþiate þurnalà�Lithuanian Papers� (Annual Jour-nal of the Lithuanian studies society atthe University of Tasmanian), kuria-me taip pat siekiate populiarinti þiniastarp anglakalbiø skaitytojø.

Mano leidþiamas þurnaliukasyra maþas ir siauros apimties, bet jiskeliauja pas 3 tûkstanèius prenume-ratoriø 30 ðaliø, ateina ir á Lietuvosmokyklas, 500 Lietuvos vaikø galimokytis anglø kalbos ið to þurnaliu-ko. Lietuvos ambasados galëtø tàþurnalà nemokamai dalyti angliðkaikalbantiems vadybininkams ar po-litikams kitose ðalyse.

Ar Lietuvos ambasados, gal ir visuo-meninës organizacijos tà Lietuvos pro-pagavimo darbà daro kad ir per þurna-lo �Lithuanian Papers� platinimà?

Dauguma nedaro, ir man netsunku pasakyti, kodël. Paraðiau laið-kus 34 lietuviø bendruomenëms,

Uþ tarptautinio lygio moks-lo laimëjimus ir ryðiø su Lietu-va stiprinimà 2008 m. pen-kiems uþsienyje gyvenan-tiems mûsø tautieèiams buvopaskirtos premijos, kurias þy-miems lietuviams mokslinin-kams nuo 2007 m. skiria LRÐvietimo ir mokslo ministerija.Tarp premijà pelniusiøjø yra irþinomo Australijos lietuviodr. Algimanto PatricijausTAÐKÛNO, gyvenanèio ir dir-banèio Tasmanijoje, pavardë.Jis apdovanotas uþ mokslopatirties ir laimëjimø sklaidà,mokslo ryðiø tarp Lietuvos iruþsienio ðaliø plëtojimà. Savoávairialype veikla mûsø tautie-tis árodo mokymosi visà gyve-nimà ir tarpdisciplininiø studi-jø svarbà.

Algimantas P. Taðkûnasyra tarpukario Alytaus archi-tekto Stasio Taðkûno sûnus,taèiau 1941 m. birþelio 14-ojisugriovë ðios ðeimos gyveni-mà. Kalta ne pati diena, bet so-vietø okupantai, minëtos birþe-lio dienos rytà pradëjæ pirmuo-sius Lietuvos þmoniø trëmi-mus. Su trimis vaikais likusi Al-

gimanto mama Emilija Taðkûnie-në po pusës metø mirë nuoðiltinës, kuria uþsikretëdirbdama sanatorijoje kaipgailestingoji sesuo. Algimantassu dviem seserimis liko naðlai-èiai. 1944 m. Algimantas su vie-na seserim ir su giminëmis pasi-traukë á Vokietijà. Po karo baigëEichðteto lietuviðkàjà gimnazijà,kurioje viena klase aukðèiau mo-kësi ir dabartinis Lietuvos Prezi-dentas Valdas Adamkus.

1949 m. A. P. Taðkûnas at-vyko á Australijà. Dienà dirbda-mas Vakarø Australijos geleþin-keliuose ir naktimis studijuoda-mas trijuose Australijos univer-sitetuose baigë keturis fakulte-tus. Pastaruosius 25 metus dir-bo administratoriumi VakarøAustralijos universitete (1969�1972 m.) ir Tasmanijos universi-tete (1972�1994 m.). Kartu dës-të vadybos, darbo santykiø (in-dustrial relations) ir vokieèiøkalbos disciplinas. Tuomet lais-valaikiu redagavo Baltic News(1975�1990 m.), pietø pusrutu-lyje labiausiai skaitomà Baltijosperiodikà anglø kalba. Nuo1987 m. redaguoja Tasmanijos

universiteto Lietuvos studijøsambûrio (Lithuanian StudiesSociety) leidþiamà LithuanianPapers (Lietuviðki lakðtai) þur-nalà. 1991 m. apdovanotasAustralijos medaliu � Order ofAustralia Medal. Vedæs, turi dvidukras ir du sûnus. Ðiemet Algi-mantas P. Taðkûnas mini graþø80-meèio jubiliejø.

Atstumas, skiriantis Tasma-nijà nuo Lietuvos, nëra toks di-delis, kad iðtirpdytø A. P. Taðkû-no prieraiðumà savo Tëvynei irlietuvybës reikalams. Pasakysi-me ir daugiau: ið mûsø tautieèiogalëtume ir turëtume daug kopasimokyti. Premijos áteikimoiðkilmëse A. P. Taðkûnas kalbë-jo apie tai, kaip Australijos lietu-viai sugeba gerinti Lietuvosávaizdá tarp Australijos kitatau-èiø. Tai nëra paprasta, vien ge-rø norø negana. Ðtai apie tuosiðkylanèius sunkumus ir kaipjuos sugeba áveikti toli nuo Lie-tuvos atsidûræ mûsø broliai irseserys kalbëjomës su lietuvy-bës ir lituanistikos populiarinto-ju, unikalaus lituanistiniø studi-jø modelio kûrëju AlgimantuP. Taðkûnu.

Dr. Algimantas Taðkûnas ið Tasmanijos interviu metu

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2009 m. vasario 12 d. Nr. 3(403) 5UÞSIENIO LIETUVIAI

esanèioms ávairiose pasaulio ðalyse.Iðdësèiau, kad man brangiai kainuo-ja savo lëðomis tà þurnalà leisti, betjeigu jûsø kraðte yra átakingø þmoniøir jie moka angliðkai, tai að jiems tàþurnalà siøsiu uþ dyka, kad tik jieskaitytø ir iðsamiau susipaþintø suLietuva. Ið 34 bendruomeniø atsakëir pasiûlymu susidomëjo trys � Ispa-nijos, Ðveicarijos ir Kazachstano lie-tuviø bendruomeniø vadovai.

Kitoms lietuviø bendruomenëmsnerûpi?

Ádomiausia, kad nepraðau ið tøbendruomeniø lëðø, kad bent galë-tumëm þurnalo savikainà apmokëti.Tik praðau padëti man su tais þmo-nëmis uþmegzti ryðá, kad ir su moky-tojais, profesoriais ar parlamento na-riais, jeigu tokiø paþásta.

Kaip þurnalà �Lithuanian Papers�platinate Australijoje?

Þurnalà pradëjome leisti 1987 m.,taigi jis gyvuoja jau 22 metus. Verèia-mës ið rëmëjø ir aukotojø pinigø, juosþurnalo pabaigoje paprastai iðvardi-jame. Pietø Australijoje viena mûsølietuvë moteris, kai tik iðleidþiameþurnalo numerá, apeina visus savopaþástamus, kai kuriuos politikus irvisiems asmeniðkai áteikia þurnalà.Paprastai jie uþsimoka.

Þalia spalva jiems atrodoviliojanti

Kada ásitikinote, kad toks þurna-las tiesiog bûtinas norint pasakyti pla-èiau girdimà tiesos þodá apie Lietuvà?

Kai atvaþiavau á Australijà, ðia-me þemyne radome 5 tûkstanèiuskomunistø. Kalbu apie aktyviaiveikusius komunistus, uþsiregist-ravusius, turëjusius komunisto pa-þymëjimà ir mokëjusius nario mo-kestá. Tai ðtai tokiø buvo 5 tûkstan-èiai, o jø draugø buvo 50 tûkstan-èiø. Bëgome nuo komunistø, o pa-kliuvome tiesiai á jø nagus paèiametoliausiame Þemës rutulio taðke.Tie komunistai net ir subyrëjus So-vietø Sàjungai niekur neiðgaravo,juos galima pamatyti kiekvienamedidesniame Australijos mieste. Jiestovi gatvëse, aikðtëse platina savolaikraðèius � Þaliasis kairysis, Þalia-sis socialistas ir kitokius.

Þalià spalvà pasirinko dël to,kad Australija vadinama �þaliuojuþemynu�?

Ne, todël kad yra Þaliøjø par-tija, o komunistai dedasi turá ka-þin kà bendro su þaliaisiais.

Taip pat formuoja ávaizdá?Naudojasi kitø visuomeniná or-

Kas yra tie Baltijos ðaliø, taigi irLietuvos ðmeiþikai? Ar tik komunis-tai, o gal esama ir kitokio plauko kir-ðintojø? Ir kuo èia Lietuva taip jiemskliûva, kad negali palikti mûsø ra-mybëje net tolimoje ir ramioje Aust-ralijoje? Juk vien ið humanizmo, na-tûralaus þmogiðkumo reikëtø dþiaug-tis, kad maþos Baltijos tautos antrakartà per XX a. sugebëjo atkurti sa-vo valstybingumà. Bet kaþkokioms jë-goms bûtent tas valstybingumas iryra kaip krislas akyje.

Man teko skaityti maþà raudo-nais virðeliais knygelæ, kuri jauBaltijos ðalims atkûrus nepriklau-somybæ buvo dar kartà perspaus-dinta jau Vilniuje, siekiant demas-kuoti, parodyti, kà KGB darë irkaip veikë prieð mûsø tautà. Pir-miausia ta knygelë buvo iðleistadar sovietø laikais KGB tarnauto-jams kaip instrukcija, parankinëpriemonë, siekiant kirðinti mûsøiðeivijà. Raðoma labai atvirai. Gir-di, susiëjæ iðeiviai tuojau pradedakalbas prieð Sovietø Sàjungos po-litikà, kurstymui naudoja ávairiusbûdus. Instrukcijoje raðoma, kaipreikia á tas iðeivijos organizacijasásiskverbti ir ið vidaus �iðsprogdin-ti� jø veiklà. Remiamasi ir KGBagentø veiklos pavyzdþiais tarp ið-eivijos lietuviø. Vienas ið tokiø as-menø vëliau gráþo á Lietuvà � taiVytautas Alseika.

Panaðiais bûdais pokario meta-si buvo ásiskverbiama á Lietuvospartizanø bûrius, ágyjama jø pasi-tikëjimo. Daug Lietuvos patriotø

ganizacijø sukurtu ávaizdþiu ir taipparazituoja.

Kaip á tuos komunistus reaguo-jama Australijoje, ar turi paklausàjø spauda?

Eidamas pro ðalá vienas praei-vis apsimeta, kad tø laikraðèiø ne-mato, kitas nusiðaipo, o vienuolik-

tas praeivis, þiûrëk, tø komunisti-niø spaudiniø nusiperka. Papras-tai tuos laikraðèius pardavinëjajauni þmonës, uþ tai jokio atlygionegauna � dirba ið idëjos. Lëðoseina partijos labui, o komunistaijauèiasi idealistais.

Kas raðoma jø leidiniuose?Kà tik nori gali rasti, bet viskas

pakreipiama komunistams nau-dinga linkme. Aiðkinama, kad di-dieji socializmo vadai iðdavë arpardavë socializmà, o dabar atëjometas já gaivinti pagal Markso irLenino modelius. Tuose laikrað-èiuose rasime straipsniø ir apie Af-rikà, ir apie Baltijos ðalis. Mokaviskà pasukti á savo pusæ.

ðitaip buvo iðaiðkinta, suimta ir nu-þudyta arba iðtremta. Kai kurie ið tøagentø XX a. ðeðtojo deðimtmeèioviduryje legalizavosi, sovietø val-dþia jiems padëjo, o 1990 m. Lietu-vai paskelbus Nepriklausomybæ kaikurie ið jø staiga ëmë reikðtis kaiplabai nusipelnæ Lietuvos partizani-niam judëjimui asmenys. Kai ku-riems net pavyko prasibrauti á slap-tus KGB archyvus prie jiems svar-biø bylø ir jas sunaikinti.

Pasauliui Lietuva � vis darneþinoma þemë

Sovietø Sàjungos, bent jau josbuvusio pavidalo, nebëra. Lietuvos

atvirø ir slaptø prieðø dabartinëmissàlygomis daugëja ar maþëja?

Aiðku, daugëja. Jeigu perve-þant karinæ ginkluotæ ið Rusijos áKaraliauèiaus kraðtà tenka va-þiuoti per Lietuvos teritorijà ir uþtai tenka mokëti, tai ar gali patik-ti? Geriau bûtø vaþinëti skersai ið-ilgai ir nieko nemokëti. Lietuvosvalstybë yra didelis kliuvinys.

Bet pusë Europos yra toks pat arnet dar didesnis kliuvinys, ir ypaèjeigu vykdo savarankiðkà valstybinæpolitikà. Buvusios paskutinës impe-rijos pakraðèiai atskilo, virto nepri-klausomomis valstybëmis, nors kal-bant apie kai kurias gal labiau tik-tø sakyti �nepriklausomos�. Ir visdëlto mes jau ne vieni.

Taip, bet ðtai anàdien anglið-koje spaudoje skaitau: �buvusiSovietø Sàjungos teritorija�. Jukneparaðyta, kad tai buvusios ne-priklausomos valstybës, kurios bu-vo jëga uþgrobtos. Akivaizdus no-ras susigràþinti tas teritorijas.Spaudoje galima rasti visko, kar-tais net paraðoma �demokratinisKongas�, nors apie kokià nors de-mokratijà ten niekas net nesapna-vo. Nesu politikas, bet man ádomupasaulyje skleidþiama informacijaapie ávairias ðalis. O ta informaci-ja tokia, kad akivaizdu, jog pasau-lis labai maþai þino apie Lietuvà.

Neþino, maþai þino, bet ar noridaugiau þinoti? Gal kai kam visainesinori, gal net �nepatogu þinoti�?

Jeigu að bûèiau Valdas Adam-kus, ásteigèiau tokià organizacijà,

kokia veikia Ðveicarijoje � ProHelvetia. Kas tik dirba Ðveicarijosnaudai, ði valstybë tam þmogui pa-deda. Nebûtinai materialiai ar fi-nansiðkai. Tiems þmonëms sutei-kiama informacijos, apie juos pa-kalbama, jie iðkeliami. Kad ir pa-sakant: �O, tai geras þurnalistas!�ar panaðiai. Geras þodis daug pi-nigo nekainuoja, bet reiðkia labaidaug. Gal ir Lietuvoje yra tokiaorganizacija, bet að negaliu josrasti. Praðome man padëti.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Dr. Algimantas Taðkûnas ir kalbininkas doc. habil. dr. Ilja Lemeðkinas (deðinëje) ið Prahos Karolio universiteto beiprof. Algirdas Sabaliauskas ir prof. dr. Pjetras Umbertas Dini ið Pizos universiteto Vilniuje vykusioje konferencijoje �Lietuviø

kalbos dëstymo ir lituanistikos tyrimø naujovës pasitinkant Lietuvos vardo tûkstantmetá�

Algimantà Taðkûnà su gautàja premija pasveikino Lietuvos MA viceprezidentë akad. Veronika Vasiliauskienë

A. TaðkûnoTasmanijojeleidþiamoþurnalo�LithuanianPapers�virðelis

6 2009 m. vasario 13 d. Nr. 3(403)ENERGETIKA

Prof. Jonas GRIGASVilniaus universiteto Fizikos fa-

kultetas

Atominë energetika yra gàs-dinanti ir brangi, bet suteikiantilaisvæ naudotis elektros teikia-mais malonumais ir galinti iðgel-bëti Þemæ. Atominës elektrinëssukuria ðeðtadalá pasaulio elek-tros energijos. Trigubai padidi-nus jø galià, bûtø galima geriauapsirûpinti pigia elektros ener-gija ir sumaþinti anglies dvidegi-nio iðmetimà á atmosferà iki2 mlrd. tonø kasmet, tuo paèiugerokai sumaþinti klimato ðili-mà. Taèiau Lietuvos politikai se-niai trypèioja vietoje ir neþino,kà su ta laisve daryti.

Kai Lietuvos vyriausybæ kankinaatominës elektrinës uþdarymo gal-vos skausmas, kitø ðaliø vyriausybës,atsiliepdamos á vis didëjantá elektrosenergijos poreiká, kalba apie kylan-èià naujà atominiø elektriniø staty-bos bangà. Vël atominës elektrinës?O kodël gi ne? 1943 m. fiziko Enri-ko Fermio sukonstruoto atominioreaktoriaus galia tebuvo 200 vatø.Kas galëjo numatyti, kad ið ðio bran-gaus þaisliuko iðsirutulios milijardøvatø galios atominës elektrinës?

Elektros energijos generavimasatominëse elektrinëse plaèiai svars-tomas visose ðalyse. Kai kurios ðalysdidina atominiø elektriniø skaièiø,kitos pamaþu nutraukia jø eksploa-tavimà, dar kitos ástatymais draudþiajø naudojimà. Europos fizikø drau-gija mano, kad, didëjant pasaulio gy-ventojø skaièiui nuo dabartinio6,5 mlrd. iki planuojamo 8,7 mlrd.2050 m., kasmet beveik 2 proc. didësir elektros energijos vartojimas. Joksenergijos ðaltinis negalës patenkintitokio elektros energijos poreikio at-eities kartoms. Europoje ið gamina-mos energijos treèdalis yra elektrosenergija, kurios 31 proc. pagamina-mas atominëse elektrinëse ir apie15 proc. gaunama ið atsinaujinanèiø-jø energijos ðaltiniø.

Atominë laisvëDabar pasaulyje veikia 435 atomi-

nës elektrinës. Po Èernobylio avarijosEuropos ðalys pristabdë savo atominesprogramas, taèiau Kinija, Indija, Japo-nija ir Pietø Korëja � ne. JAV jau vei-kia 103 atominës elektrinës � ketvirta-dalis pasaulio atominiø elektriniø, � irkuriami planai statyti daugiau, nes ki-tos Amerikos elektrinës kasmet iðmetaá atmosferà 2 mlrd. tonø anglies dvide-ginio, dël kurio kyla þemës tempera-tûra. Prancûzijos atominës elektrinësgamina 78 proc. elektros energijos, irkuriami planai keisti senas elektrinesnaujomis. Indijoje veikia 15 atominiøelektriniø ir statomos dar 8. Kurà ve-

Atominës elektrinës dabar gami-na ðeðtadalá pasaulio elektros ener-gijos ir kartu su hidroelektrinëmis,kurios taip pat generuoja kiek dau-giau nei ðeðtadalá elektros energijos,yra didþiausios ðvarios elektros ener-gijos tiekëjos, kuriai nenaudojamaanglis ir neiðmetamas á atmosferà an-glies dvideginis. Nors atominës elek-trinës susijusias su Trijø myliø salos(JAV, Pensilvanija) ir ypaè Èernoby-lio (Ukraina) sprogimø prisimini-mais, gerose rankose jos pasirodëgana patikimos ir naudingos. Ar at-ëjo laikas vël apkabinti atomà? Arvël þmones uþvaldë atominio rene-sanso jaudulys? Gal protas diktuojaatsigræþti á atomà, kai pasaulio ura-no atsargos gali dar 40�50 metø pa-tenkinti daug didesnio skaièiaus ato-miniø elektriniø kuro poreiká? Ato-minës energetikos ðalininkai teigia,kad ji yra patikrinta XIX amþiaustechnologija ir siûlo atsiþadëti degin-ti anglá ir dujas.

Didëjant susirûpinimui dël kli-mato atðilimo sukeltø reiðkiniø ir ar-tëjanèios grieþtesnës anglies dvide-ginio, sukelianèio ðiltnamio efektà,iðmetimo á atmosferà kontrolës, ða-liø vyriausybës svarsto galimybesstatyti daugiau atominiø elektriniø.Nëra kito pasirinkimo, nes kitos al-ternatyvios elektrinës turi dideliøtrûkumø. Gamtinëmis dujomis kû-renamos elektrinës yra patrauklios,nes iðmeta á atmosferà maþiau þalin-gø produktø uþ kitas anglimi ar ma-zutu kûrenamas elektrines, jos yrapigiausios. Taèiau jø gaminamaelektros kaina yra labai �jautri� du-jø kainai, kuri pastaraisiais metaissparèiai kyla. Anglies kaina, prie-ðingai, yra palyginti maþa ir stabi-li, anglis yra didþiausias elektrosenergijos gamybos ðaltinis, bet ir di-dþiausias atmosferos terðiklis. An-glies dvideginio surinkimas elektri-nëse ir jo izoliavimas gerokai padi-dintø elektros energijos kainà, jeibûtø nuspræsta visuotinai uþdraustianglies dvideginio iðmetimà á atmo-sferà. Ðie rûpesèiai kelia abejoniø

dël investavimo á naujø dujø ar an-glies varomø elektriniø statybà.

Tai skatina galimà atominiøelektriniø atgimimà. Nuo 2000 m.daugiau nei 20 tûkst. megavatøelektros energijos, daugiausia Arti-muosiuose Rytuose, buvo papildo-mai pagaminta atominëse elektrinë-se. Didþiausios kliûtys atominiøelektriniø plëtrai yra didelë jø sta-tybos kaina ir atominio kuro atlie-kø laikymas. Be to, atominiø elek-triniø gausëjimas pasaulyje didinagalimybæ kai kurioms ðalims pasiga-minti atominiø ginklø. Kaip ir visienergijos ðaltiniai, atominë energe-tika nëra saugi. Atominiø elektriniøsaugumas, atliekø laidojimas, ato-miniø medþiagø plitimas ir ekstre-mistø pavojus kelia pagrástà susirû-pinimà. Kiek galima rizikuoti ðiaispavojais, priklauso nuo turimø al-ternatyviø energijos ðaltiniø ir vi-suomenës nuomonës.

Prieð keletà metø MesaèusetsoTechnologijos instituto studija Ato-minës energijos ateitis (The Future ofNuclear Power) analizavo, kokia ga-lëtø bûti atominës energetikos rai-da. Joje apraðytas toks scenarijus:jei pasaulio elektros energijos ga-myba atominëse elektrinëse iki2050 m. patrigubëtø iki vieno mili-jono megavatø, anglies dvideginioiðmetimas á atmosferà sumaþëtø0,8�1,8 mlrd. tonø per metus pri-klausomai nuo to, kiek elektrosenergijos bûtø gaminama deginantdujas ar anglá. Sumaþëjæs angliesdvideginio iðmetimas sustabdytø þe-mës temperatûros didëjimà ir kas-met nereikëtø iðkasti ir sudegintiapie 7 mlrd. tonø anglies.

Kuro ciklai

Statant atominæ elektrinæ reikiaþinoti, kokià elektrinæ statyti? Vie-nas svarbiausiø elektrinës paramet-rø yra kuro ciklas; jis gali bûti atvi-ras arba uþdaras. Atviro ciklo atve-ju uranas vienà kartà �dega� reak-toriuje, o panaudotas kuras yra lai-

dojamas geologinëse arba dirbtinë-se saugyklose. Panaudotame kurelieka plutonio, kurá cheminiu bûdugalima �iðtraukti� ir panaudoti kita-me reaktoriuje.

Kai kurios ðalys, pavyzdþiui,Prancûzija, naudoja uþdarà kurociklà, kuriame plutonis atskiriamasið panaudoto kuro, o plutonio irurano oksidø miðinys vël naudoja-mas atominiame reaktoriuje. Vadi-namajame greitajame reaktoriujepakartotinai panaudoti galima ne tikuranà ar plutoná, bet visus transura-ninius elementus. Tokiu bûdu gali-ma bûtø panaudoti beveik visus il-gai gyvuojanèius radioaktyvius pa-naudoto kuro elementus ir paðalintipanaudoto kuro problemà. Taèiaudar reikia atlikti nemaþai tyrimø,kad bûtø iðspræsti ðie bauginantystechniniai ir ekonominiai iððûkiai.

Panaudoto kuro deginimas uþ-daru ciklu galëtø atrodyti labai racio-nali idëja: maþiau reikia iðkasti ura-no tos paèios galios elektros genera-vimui, panaudotame kure lieka ma-þiau radioaktyviø medþiagø, kurisbus palaidotas tûkstanèiams metø.Taèiau atrodo, kad ateinanèiais de-ðimtmeèiais dar bus naudojamas at-viras ciklas dël keliø prieþasèiø. Pir-ma, panaudotas kuras yra branges-nis uþ iðkasamà uranà. Antra, þemë-je gausu nebrangaus urano, kad ato-miniø elektriniø skaièiø galima bûtøtrigubai padidinti ir jø darbà uþtik-rinti 40�50 metø. Treèia, panaudotokuro sudëtingo ir labai pavojingoperdirbimo trumpalaikë rizika kom-pensuoja ilgalaikio saugojimo þalàaplinkosaugai. Pagaliau kuro perdir-bimo uþdarame cikle metu gauna-mas plutonis, kurá, kaip minëta, ga-lima naudoti atominëms bomboms.

Dar porà deðimtmeèiø ar ilgiaubus naudojami lengvojo vandensatominiai reaktoriai, kurie auðalu irneutronø lëtikliu naudoja paprastàvandená, o ne sunkøjá, turintá deu-terio. Dauguma pasaulyje veikian-èiø atominiø reaktoriø yra bûtenttokie, kuriø technologija yra geriau-siai apgalvota ir suprantama.

Ateities atominiaireaktoriai

Atominiai reaktoriai yra ávairiøkartø. Pirmosios kartos reaktoriai,statyti prieð 50 metø, nesigilinant ásupaprastintø ir dël to nesaugiø ru-siðkø reaktoriø skirtumus, buvo ið es-mës vienodi. Antrosios kartos reak-toriai, statyti 1960�1990 m. buvo ga-na ávairûs. Treèiosios kartos reakto-riuose yra daug patobulinimø, tokiøkaip geresnë kuro technologija ir pa-syvus saugumas, reiðkiantis, kad ava-rijos atveju reaktorius pats savaimeiðsijungia be þmogaus pagalbos, iðsi-lydþius reaktoriui, kaip atsitikoÈernobylyje, visos radioaktyvios me-dþiagos pasiliktø uþdarytos sulaikymosistemoje. Tokius reaktorius sunkiaususprogdinti teroristams. Toks pirma-sis ðios kartos reaktorius 1996 m. pa-statytas Japonijoje.

Ketvirtosios kartos reaktoriai dartik kuriami. Jie veiks aukðtesnësetemperatûrose ir ið to paties uranokiekio gamins daugiau energijos. Jøpanaudotas kuras bus maþiau radio-aktyvus ir greièiau taps nekenksmin-gu. Jie dar reikalauja daug tyrimø irpradës veikti apie 2030 metus. Apie2020 m. tikimasi taip pat sukurti bran-duoliø sintezës reaktorius, kuriuoseðvarià elektros energijà generuosdeuterio ir trièio branduoliø sintezë.Ðie reaktoriai ne tik neiðmes tarðalø áatmosferà, bet ir nepaliks jokiø radio-aktyviø atliekø. Bet jie paplis tikantrojoje mûsø amþiaus pusëje.

Ðiltnamio sàlygas kuriantys angláir dujas deginanèiø elektriniø iðmeta-lai, kuriø svarbiausias yra anglies dvi-deginis, didina þemës vidutinæ tempe-ratûrà ir turës esminiø padariniø gy-vybei þemëje. Atominës elektrinës ga-

mina elektrà neiðmesdamos áatmosferà anglies dvideginio.

þa ið ðalia Kalkutos esanèiø urano ka-syklø. Beje, tik Bombëjuje maèiau,kaip atominëje elektrinëje ið urano ga-minamas plutonis. Kitose ðalyse taivengiama rodyti. Naujas atomineselektrines mûsø paðonëje planuojastatyti kaimynai � Lenkija, Baltarusijair Kaliningrado sritis.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Prof. Jonas Grigas uþduoda klausimà Lietuvos MA ir Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio iniciatyvinës grupës kluboorganizuotos konferencijos �Ekstremali Lietuvos energetikos bûklë� praneðëjui

Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. Eugenijus Uðpuras skaitopraneðimà apie RBMK reaktoriø apsauginio kiauto problemà

2009 m. vasario 12 d. Nr. 3(403) 7Su nedidelëmis iðimtimis (pa-

vyzdþiui, modulinis reaktorius), ko-merciniai ketvirtosios kartos reak-toriai pasirodys vëliau, nei LietuvosLeo jø prireiks. JAV jau statomaseksperimentinis helio dujomis ðal-domas ketvirtosios kartos reakto-rius, kuris gamins elektrà ir vande-nilio dujas jomis varomiems auto-mobiliams. Taèiau maþdaug iki2050 m. daugiausia bus statomilengvojo vandens treèiosios kartospatobulinti reaktoriai.

Modulinis reaktorius atveriaádomià perspektyvà kurti modulinesatomines elektrines. Vietoj didelës3 tûkst. megavatø elektrinës galimastatyti saugius modulius po 100 me-gavatø. Tokios elektrinës ypaè tin-kamos nelabai turtingoms ðalims,nes daug pigesnë jø statyba. PietøAfrika jau kuria tokius 110 ir 165megavatø modulius ir pardavinës2009�2013 metais.

Elektros kainos maþinimas

Mesaèusetso technologijos ins-tituto mokslininkai visapusiðkai ið-analizavo veikianèias dujø, angliesir atomines elektrines. Jie nustatë,kad naujø atominiø elektriniø elek-tros energijos kilovatvalandës kainayra apie 6,7 JAV centø (17�18 lietu-viðkø centø) ir yra keliais centaisbrangesnë nei anglimi ar dujomiskûrenamø elektriniø. Daugeliuiþmoniø tai nesuprantama, nes pra-eityje buvo skleidþiamas mitas, oLietuvoje jis skleidþiamas iki ðiol,apie pigià atominiø elektriniø gene-ruojamà elektros energijà. Todëlstatant atominæ elektrinæ reikia ne-pamirðti ir þmoniø piniginiø storio.Kà gali sau leisti turtingos ðalys, ne-gali ne tokios turtingos.

Atominës elektrinës generuoja-mos elektros energijos kainà galimasumaþinti. Sumaþinus 25 proc. staty-bos kainà, kilovatvalandës elektroskaina sumaþëtø iki 5,5 JAV centø.Sutrumpinus statybos laikà nuo pen-

kiø iki keturiø metø ir pagerinus sta-tybos ir elektrinës valdymà, kilovat-valandës kaina dar sumaþëtø 0,4JAV centais. Tik kyla rimtø abejoniø,ar Lietuvoje tai kam nors rûpi. Nau-jos atominës elektrinës statyba yradar tik vizijoje, o Leo valdyba jaugauna mënesinius atlyginimus de-ðimtimis tûkstanèiø litø bûsimoselektros energijos kainos sàskaita.

Atominës elektrinës pranaðesnësekonomiðkai, kai tapo ákainotas an-glies dvideginio iðmetimas á atmosfe-rà, vadinamas anglies mokesèiu. Eu-ropoje leidimais iðmesti anglies dvide-giná prekiaujama rinkoje. Prieð dve-jus metus tokie leidimai buvo parduo-dami po 27 JAV dolerius uþ angliesdvideginio tonà. Dabar ði kaina suma-þëjo. Jeigu tona anglies kainuotø 200JAV doleriø, anglimi kûrenamoselektrinës kilovatvalandës kaina pa-siektø 9 JAV centus, o dujomis kûre-namø elektriniø kilovatvalandës kai-na bûtø 7,9 JAV centai. Taigi atomi-

nëse elektrinëse generuojama elek-tros energija anaiptol nëra pigi.

Atliekø tvarkymas

Kita didelë kliûtis atominiamatgimimui yra atliekø tvarkymas.Jokia pasaulio ðalis dar nesukûrëvisiðko panaudoto atominio kuro irkitø radioaktyviø atliekø atsikraty-mo sistemos. Geriausias yra radio-aktyviø atliekø geologinis laidoji-mas ðimtø metrø gylyje þemëje. In-þinerinës arba geologinës kliûtysturi neleisti plisti atliekø radiacijaitûkstanèius metø. Ávairiø ðaliø tyri-mai rodo, kad geriausias yra geo-loginis radioaktyviø atliekø laidoji-mas. Nors mokslininkai gerai su-pranta procesus, kurie galëtø ra-dionuklidus ið saugyklø perneðti ábiosferà, panaudoto radioaktyviøatliekø geologiniø saugyklø kûri-mas dar yra kupinas iððûkiø.

Suomija turbût bus pirmoji pa-

saulio ðalis, sukûrusi pastovias ato-minio kuro atliekø saugyklas þemë-je. Olkiluoto vietovëje netoli dvie-jø atominiø reaktoriø pusës kilo-metro gylyje uolose kuriama sau-gykla, tiriama jos uolø sandara irgruntinio vandens tekëjimas. Jeityrimai bus teigiami, tokia saugyk-la pradës veikti 2020 metais. Iki2130 m. saugykla bus uþpildyta irsandariai uþdengta. Lëðos saugyk-los árengimui nuo 1970 m. kaupia-mos ið elektros energijos kainos.

Jei atviro ciklo atominiø elektri-niø generuojama galia pasaulyje pa-siektø milijonà megavatø, radioak-tyviø atliekø ir panaudoto kuro tvar-kymas virstø didele pasauline pro-blema. Tai bûtø rimtas stabdys ato-miniø elektriniø plëtrai, taèiau ðiproblema gali ir turi bûti iðspræsta.

Paplitimo grësmë

Atominá kurà ðiuo metu teikian-èios ðalys (JAV, Rusija, Prancûzija irDidþioji Britanija) turëtø pasirûpintipanaudoto kuro surinkimu ir laido-jimu. Mainais atominá kurà naudo-janèios ðalys turëtø susilaikyti nuo jogamybos. Toks susitarimas labai su-maþintø atominiø ginklø plitimà, nesjam didþiausias pavojus yra ne ato-miniø elektriniø skaièius, bet kurosodrinimo ir perdirbimo gamyklos.Irano urano sodrinimo programayra geriausias pavyzdys. Jei atominiøelektriniø skaièius patrigubës, bûti-na sukurti atominio kuro nuomosvartotojams schemà, nes atominëselektrinës plis á visas ðalis, stabilias irnestabilias. Ðalims, turinèioms vienàar kelias atomines elektrines, ekono-miðkai neapsimoka gaminti atominákurà. Todël neiðvengiamai pasaulispasidalija á atominio kuro tiekëjus irpirkëjus. Tokia schema naudingesnëðalims tiekëjoms, nors jos uþtikrinspigaus atominio kuro tiekimà ir josurinkimà bei laidojimà. Ðalys pirkë-jos taps priklausomos nuo tiekëjø,kaip dabar yra priklausomos nuo

naftos ar dujø tiekëjø. Iranas ir Bra-zilija, Indija ir kai kurios kitos didþio-sios ðalys stengiasi iðvengti ðios pri-klausomybës ir kuria savas atominiokuro gamyklas.

Teravatinë ateitis

Siekiant apvalyti þemës atmo-sferà nuo terðalø, paskleistø ðio am-þiaus viduryje, keliamas tikslas � pa-gaminti teravatà arba milijonà me-gavatø ðvarios elektros energijos,generuojamos atominëse elektrinë-se neiðmetant á atmosferà angliesdvideginio. Tam reikëtø kas mëne-sá pastatyti po 2 tûkst. megavatøelektrinæ. Tai pareikalautø per ke-letà deðimtmeèiø 2 trilijonø JAV do-leriø investicijø. Ar taip bus, pri-klausys nuo pasaulinës ekonomikosbûklës ir to, kaip bus apmokestintosanglies dvideginá iðmetanèios á at-mosferà elektrinës visose ðalyse,áskaitant sparèiai besivystanèias Ki-nijà, Indijà, Brazilijà ir kitas ðalis.

Europos fizikø draugijos nuo-mone, privalome naudoti technolo-gijas, kurios jau árodë galinèios sau-giai ir patikimai gaminti ðvarià elek-tros energijà dabar ir ateities kar-toms. Atominës elektrinës, kartu suatsinaujinanèiøjø energijos ðaltiniøelektrinëmis, gali ir turi gaminti di-dþiàjà dalá elektros energijos, ne-kurdamos anglies dvideginio iðme-talø. Tam reikia moksliðkai ðviesti vi-suomenæ, ruoðti jà nebijoti atomo,rengti atominës fizikos specialistus.Vilniaus universiteto fizikos fakulte-tas jau pradëjo rengti tokius specia-listus. Fizikai privertë elektronà tar-nauti þmonijai, sukurdami elektro-nikos ir telekomunikacijø priemo-nes, o dabar baigia priversti atomàtarnauti þmonijai, kurdami neiðsen-kanèios ðvarios elektros energijospriemones. Tik jos suteiks þmo-nëms laisvæ gyventi ðvarioje aplin-koje ir dþiaugtis aukðta gyvenimokokybe � atomine laisve.

vienyti lietuviø þemes, o supratæs,kad krikðèionybë neiðvengiama, su-gebëjo krikðtytis ir pakrikðtyti savoaplinkà. Mûsø Þiemgalos kuni-gaikðtis Vestardas (Viesturas) to ne-suprato, tokiu keliu eiti nesutiko, orezultatà matome istorijoje: latviaiiki XX a. taip ir nesugebëjo sukurtisavo valstybës. Uþ istorines klaidasteko labai skaudþiai sumokëti.

Panaðiai nutiko ir mûsø kraujobroliams prûsams. Labai turtingoskultûros tauta, bet viskà prarado,nesukûræ valstybës prûsai istorijosarenoje turëjo uþleisti vietà kitomstautoms. Narsiai kovësi, daugybækraujo � savo ir svetimøjø � pralie-jo, bet taip ir neiðliko.

ML. Iðliko archeologijoje, istori-joje ir mûsø tautø atmintyje. Iðlikovardas. Gal ir tai nemaþai, jeigu ver-tintume tûkstantmeèiø masteliais.

A. Radinis. Koks galingas buvohunø vadas Atila, sukûrë milþinið-kà imperijà, o kur ta imperija ðian-dien? Mes dar galime bûti dëkingiIstorijai, kad dvi baltø tautos visdëlto iðliko, gyvuoja puikioje vieto-je prie Baltijos jûros. Svajoju apieparodà, kurioje bûtø parodyti prû-sai ir kurðiai bendroje ekspozicijo-je. Galëtume perteikti ðiø dviejø la-bai ádomiø ir reikðmingø baltø tau-tø tarpusavio ryðius, jø kultûrø per-siliejimà.

ML. Kartais gal reikëtø ir pasi-dþiaugti tuo, kà turime, kad dar kal-bame savo protëviø kalba. Tai vienaið ðiø baltams skirtø parodø pamokø:reikia iðmokti vertinti tai, kà turime,kas esame.

A. Radinis. Svarbiausia, kadmûsø tautø, mûsø valstybiø ateitisjau priklauso ir nuo mûsø paèiø.Tegu ne ðimtu procentu, bet pri-klauso. O tai jau daug, nes istori-joje buvo daug sudëtingesniø irproblemiðkesniø laikø, kai nuo pa-èiø mûsø tautø jau nedaug kas pri-klausë.

ML. Prûsams skirtà parodà bû-tø galima surengti? Pasitelkiant irKaraliauèiaus kraðto, taip pat ir Len-kijos muziejø mokslines pajëgas ireksponatus.

A. Radinis. Jeigu bûtø lëðø, ma-nau, kad bûtø ámanoma parengtiprûsams skirtà parodà. Taèiau bentjau mums, latviams, kiltø sunkumø,nes Latvijoje neturime në vieno prû-sø archeologijos þinovo. Karaliau-èiaus kraðte daug prûsø paveldo vie-tø kasinëjo archeologas VladimirasKulakovas, bet mums tokios parodosidëjà ir jos ágyvendinimà dar tektø la-bai gerai apgalvoti. Tam reikëtø ke-leriø metø. Þiemgaliams, sëliams irkurðiams skirtas parodas mums pa-rengti buvo gerokai paprasèiau, nesgalëjome remtis keliø kartø savopirmtakø ádirbiu. Prûsams skirtiejieksponatai atsidûrë bent trijose vals-

tybëse, jie niekada nebuvo apmàsty-ti, ávertinti kaip vieninga visuma, o taibûtina padaryti, prieð imantis orga-nizuoti tokià parodà.

ML. Na, o galindai ðia prasmedar labiau nuskriausti, nes jø ekspo-natus norint sutelkti kiltø dar dides-niø sunkumø.

Vertybës, kurios telkia mûsø tautas

A. Radinis. O tai jau tolokai uþdabartiniø realiø galimybiø ribos.

ML. Kà gi, aèiû uþ iðsakytas min-tis, idëjas ir ateities sumanymus.

A. Radinis. Buvo malonu vëlpabendrauti su Mokslo Lietuva. Pokeleriø metø vël surengsime kokiànors bendrà baltams skirtà parodà,

Atkelta ið 3 p.

pratæsime paðnekesá. Jei ne apiegalindus, tai gal apie prûsus.

ML. Sutarta, priimu kaip duotàpaþadà.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Naujasis Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda �Kurðiai � baltø vikingai�

8 2009 m. vasario 13 d. Nr. 3(403)SIMPOZIUMAS

Drauge kurkime Lietuvos mokslo erdvæ

mokslininkai ásitrauktø á Lietuvosprojektus, kaip ir Lietuvos mokslinin-kams bûtina bendradarbiauti tarptau-tiniuose projektuose. Atrodo, kad ðiakryptimi prof. Algirdas Aviþienis irsiûlo simpoziumus kreipti.

Viena ið simpoziumo diskusijø bu-vo skirta lietuviø mokslininkø gráþimuiá Lietuvà. Bûta dalykiðkø praneðimø,kad ir Daumanto Matulio, kuris patsyra tokio gráþimo á Lietuvà ið JAV pa-vyzdys. Taèiau uþvirus diskusijai ir pa-þirus kibirkðtims, ið auditorijos pakilojaunas vyriðkis ir pareiðkë: �Þinote, po

giasi. Koká instrumentà matote ðiems sie-kiams ágyvendinti, kad darbai bûtø sëk-mingi? Pasikliauti ministerijomis ir de-partamentais?

Ministerijos, departamentai turë-tø atlikti moderatoriaus, tarpininko,bet ne vienintelës tiesos skelbëjo vaid-mená formuojant mokslo politikà. Gy-vename atviroje erdvëje, elektroninësdiskusijos gali vykti nuolat, visos idë-jos gali bûti �apðaudomos�, kritiðkaiávertinamos, jei reikia � persvarsto-mos. Þinoma, moderatoriaus darbasreikalauja pastangø, bet jis labai pra-smingas. Atvirai kuriama Lietuvosmokslo politika taptø racionalesnë,ágytø daugiau kûrybiniø impulsø. Jeiakademinë bendruomenë dalyvautøformuojant mokslo politikà, ji iðeitøið savigynos apkasø.

Tai kas èia labiau kaltas: ar tie, ku-rie kabinetuose kuria strateginius projek-tus ir juos �pramuðinëja�, ar ta mokslovisuomenës dalis, kuri tø strategijø daþ-nai nesupranta, nepaiso ar net atviraiprieðinasi?

Dabar reikëtø ne kaltø ieðkoti,bet þiûrëti pirmyn ir dirbti. Ið tikrøjømokslo administratoriai negali sufor-muoti gyvybingos mokslo vizijos. Ka-binetuose parengta mokslo vizija ne-bus telkianti, ápareigojanti. Reikia,kad tas vizijas kurtø patys mokslinin-kai drauge su politikais ir atsakingaisvalstybës tarnautojais � atsiþvelgdamiá valstybës, tautos poreikius.

Geriau iðmanau humanitariniusmokslus ir matau, kaip humanitaraiðiandien valdþios speièiami á kampà,verèiami imtis aklos savigynos. O tainëra produktyvu. Mokslininkai galikûrybingai dirbti, kai jie mato ilgalai-kæ perspektyvà, kai jauèia, kad jødarbas yra valstybës vertinamas.Ðiandien yra daug humanitarikos sri-èiø, kurias tiesiog bûtina iðplëtoti,kad Lietuvos visuomenë galëtø iðliktistipri, savarankiðka.

Pavyzdþiui?Kad ir senoji Lietuvos kultûra,

antikos palikimas. Lietuviðkai iki ðiolnegalime perskaityti pagrindiniø Ci-cerono kûriniø, kurie kelis ðimtus me-tø formavo respublikoniðkà lietuviøpolitinæ sàmonæ. Senàja lenkø bei lo-tynø kalba neskaitanèiam lietuviui lie-ka nepaþástami pagrindiniai XVI a.Lietuvos istorijos veikalai, kuriaisðimtmeèius rëmësi tautos istorinë sa-vimonë. Yra daugybë ðiuolaikinës

tautos tapatybei, jos savivokai svarbiøtekstø, kuriø mes tiesiog neturime jë-gø iðversti, parengti spaudai, iðleisti.Jø nesame ávedæ á savo kultûrinæ apy-vartà, jie mums neegzistuoja. Neturi-me dar daug nacionalinei kultûrai rei-kalingø darbø: Lietuvos biografinioþodyno, Senosios lietuviø kalbos þo-dyno, plataus etimologinio lietuviøkalbos þodyno, mitologijos þodyno. Otokiø darbø neámanoma nuveiktiprieðokiais. Èia reikalingi ilgalaikiainacionaliniai projektai, kuriuos nevienus metus remtø valstybë.

O kà vadinate nacionalinës svarbosprojektu?

Tai projektai, svarbûs mums kaiptautai, kaip kultûrinei ir politinei ben-druomenei. Dabarties pasaulyje mesnebûsime savarankiðki, nesusigràþi-næ, neatgaivinæ savo kraðto kultûrinësir politinës tradicijos, ta tradicija ne-siremdami. Be iðplëtotø humanitari-niø mokslø nëra permàstytos, gyvosir plëtojamos tradicijos. Ðiandien á to-kias sritis kaip tautosakos tyrimai ne-

tûra nebetraukia jaunimo. O juk tailabai svarbi lietuvybës reiðkimosi irtyrimø sritis.

Kaimynai � baltarusiai, ukrainie-èiai, o kà jau kalbëti apie lenkus, bûtentðiuose veiklos baruose labai daug pada-rë ir toliau tebedaro.

Taip, jie yra daug nuveikæ, bet kaikurie dalykai ið Vilniaus gali bûti pa-matyti ir ávertinti skvarbiau negu átuos paèius ðaltinius þvelgiant ið Var-ðuvos ar Minsko. Tarptautinei moks-lo bendruomenei kartais bûtø dides-në nauda, jei kai kuriuos LDK teks-tus atidþiau perskaitytø ir iðnagrinë-tø ne vien lenkø ar vokieèiø tyrinë-tojai, bet ir lietuviai.

Remti ilgalaikius projektus

Kur èia bûtø mûsø iðeivijos indëlis?Gamtos, tiksliøjø mokslø, taip pat

socialiniø mokslø temos gali bûti nag-rinëjamos bendromis dideliø grupiøpastangomis. Humanitariniø moksløspecifika truputá kitokia, jø atstovamstenka dirbti archyvuose, o daug jø yrauþsienyje. Tyrinëtojai ið Lietuvos da-bar dirba Lenkijos, Vokietijos, Rusi-jos, Austrijos, Prancûzijos, Vatikanoarchyvuose. Nemaþai baltistø, mo-kanèiø lietuviø kalbà, dirba ávairiosepasaulio ðalyse. Jau esama bendrøLietuvos ir uþsienio kalbininkø, lite-ratø, istorikø projektø. Taèiau jø ga-lëtø rastis daugiau ir didesniø.

Tai jau valstybës mokslo politikos irprioritetø reikalas. Priklauso nuo to,kiek dëmesio skiriame mokslui, kultûrai.

Taip, bet humanitariniams moks-lams, kaip minëjau, dar reikalinga il-galaikë perspektyva. Èia negali vie-nà dienà skelbti, kad mokslo institu-tai bus jungiami, kam nors atiduoda-mi, kad baltistika nëra svarbi, o kitàdienà stebëtis, kodël nëra funda-mentaliø ðiø srièiø darbø. Tik ilgalai-kë perspektyva gali duoti apèiuopia-mø rezultatø.

Kà galite pasakyti apie mokslinesmokyklas, kad ir tø srièiø, apie kuriasprakalbote?

Turime stiprias baltistikos tradici-jas, bet jos menksta. Nepriklausomy-bës metais kryptingiau buvo plëtotiLDK kultûros tyrimai, taèiau ðiandienðiai srièiai dëmesio per maþa. Tik ne-

�ir truputá kitokiospolitinës kultûros

Kalbinu Jus Lemonte, Pasaulio lie-tuviø centre Èikagos priemiestyje, todëlmandagu bus pradëti nuo pagarbosgesto Pasaulio lietuviø mokslo ir kûry-bos simpoziumø organizavimo pradi-ninkams. Vienas jø � profesorius Algir-das Aviþienis priminë, kad simpoziu-mus pradëta organizuoti siekiant bur-ti lietuviø akademinæ bendruomenæAmerikoje. Universitetus baigusi lietu-viø jaunuomenë XX a. ðeðtajame de-ðimtmetyje buvo iðblaðkyta po ávairiusJAV miestus, nutrûko daugelio absol-ventø tarpusavio ryðiai ir ankstesnë jølietuviðkoji veikla. Norëdami iðlaikytibuvusá bendruomeniðkumà, gal kurti irnaujas jo formas, universitetø absolven-tai, akademinë jaunuomenë ir ryþosiorganizuoti simpoziumus.

Kaip Jums atrodo, ar sau keltà uþ-duotá tos kartos Amerikos lietuviø aka-deminis jaunimas ávykdë? Pasirinkussimpoziumø organizavimo formà arpavyko suformuoti akademinæ ben-druomenæ?

Jeigu 40 metø (nuo 1969 m.) sim-poziumai vyksta, vadinasi, tai buvo gy-vybinga idëja, jà pavyko sëkmingaiágyvendinti. JAV gyvenantys lietuviøkilmës mokslininkai bendrauja tarpu-savyje, kuria ir ágyvendina naujus pro-jektus. Vienas sëkmingiausiø projek-tø, ágyvendintas kartu su Lietuvosmokslininkø bendrija � Vytauto Di-dþiojo universiteto veiklos atkûrimas1989 metais. Tai didþiulë investicija áLietuvos mokslà, apskritai á LietuvosRespublikos ateitá. Pati idëja subran-

Atkelta ið 1 p.

dinta bûtent ðioje simpoziumø aplin-koje. Pasaulio lietuviø mokslininkøjudëjimas, tegul keliø þmoniø pradë-tas, buvo ir lieka prasmingas. Labaigerai, kad nuolat mëginama ðá graþøjudëjimà orientuoti á lietuviø tautos irLietuvos poreikius. Man atrodo, kadprof. Algirdo Aviþienio siûlymas bû-simuose simpoziumuose plaèiau pri-statyti Lietuvos visuomenei pasauliomokslininkø darbus yra labai svarbusir savalaikis.

Kaip tà pasaulio mokslininkø dar-bø pristatymà reikëtø ásivaizduoti? Arpaèiø JAV lietuviø mokslininkø poten-cialas tokiam siekiui ágyvendinti bûtøpakankamas?

Pati Lietuvos valstybë turi bûti su-interesuota, kad ryðys tarp jos ir pa-saulyje gyvenanèiø ir dirbanèiø lietu-viø mokslininkø nenutrûktø, kad jis

bûtø nuolat palaikomas. La-bai svarbu, kad pasaulio

ðios diskusijos að dar labiau suabejo-jau, ar reikëtø gráþti á Lietuvà.� Nera-minanti iðvada.

Labiau pabrëþèiau simpoziumeiðsakytà siûlymà kartu su pasaulyjedirbanèiais lietuviais mokslininkaiskurti bendrà Lietuvos mokslo erdvæ,kartu formuoti ðiandieninæ Lietuvosmokslo politikà. Toks projektas turë-tø bûti bendras, kaip buvo bendras irVytauto Didþiojo universiteto atkûri-mas. Lietuvai ðiandien reikalinga vie-ða, atvira, argumentais ir sutarimu pa-grásta, á ilgalaikæ perspektyvà orien-tuota mokslo politika.

Vizijas turi kurti patysmokslininkai

Labai svarbi mintis, nes politikai tu-ri bûti visø ðiø svarbiø procesø prieða-kyje. Kita vertus, kai pasikliaujama tikpolitikais, daþnai tik politikavimu ir bai-

beateina jaunø mokslininkø. Taigi galisunykti ilgus metus kurtos akademi-nës mokyklos.

Pernelyg didelë buvo Norberto Vë-liaus, Vaclovo Miliaus, Angelës Vyð-niauskaitës, Gintaro Beresnevièiausnetektis.

Taip. Ir toji netektis bus dar di-desnë, jeigu jø darbø netæs jaunojimokslininkø karta. Deja, doktoran-

didelë grupelë mokslininkø tiria iki ðiolderamai nepaþintà XIX a. kultûrà.

Visa ligðiolinë mokslo politika Lie-tuvoje buvo panaði á vaikiðkà paspirtu-kà, kurio judëjimas priklausë nuo kiek-vieno konkretaus vaþiuotojo supratimo,pastangø ir mokëjimo laviruoti. ArJums nesusidaro áspûdis, kad bûtent to-dël mokslo reforma ir visa mokslo poli-tika nuolat trûkèiojo?

Kalbiname Pilietinës visuomenës instituto direktoriø dr. Dariø KUOLÁ

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Pilietinës visuomenës instituto direktorius dr. Darius Kuolys ir Vytauto Didþiojo universiteto rektorius prof. ZigmasLydeka XIV Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziume Èikagoje

XIV simpoziumo vykdomojo komiteto vicepirmininkë Marija Remienë, JAV lietuviøbendruomenës kraðto valdybos narys, þurnalo �Bridges� bendradarbis Rimas

Gedeika ið Niu Dþersio ir JAV Lietuviø bendruomenës Kraðto valdybospirmininkas Vytautas Maciûnas (deðinëje)

Vienas ið Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumø organizatoriøprof. Algirdas Aviþienis

2009 m. vasario 12 d. Nr. 3(403) 9SIMPOZIUMAS

Nematau svarbiausio � mokslopolitikos vizijos, sudëtos ið skirtingømokslo krypèiø plëtros gairiø.

Kas tà vizijà turëtø parengti? Lyg iruþsiminëte, kad patys mokslininkai.

Tik kolegialiai dirbant ji galëtørastis, vizija, kuri vestø á prieká, duo-tø postûmá mokslø raidai. Vizija, ku-ri bus tik suraðyta ir atguls á stalèiø, ga-li bûti parengta ir dviejø þmoniø. Betrimtesnës gairës turëtø bûti bendrudarbu pagrástos.

Ta vizija turi nuteikti þmones pozi-tyviai, þadinti ir kviesti, o ne kelti jiemsnuolatiná kaltës jausmà, tarsi jie bûtøkalti dël to, kad tokie yra, dirbo tokius,o ne kitokius darbus. Jei kalbate apie hu-manitarikà, nereiktø pamirðti ir huma-nizmo, nes ir ðiø þodþiø ðaknis ta pati.

Sutinku. Tai klasikinës nuostatos.Vis dëlto net ir klasikai kartais sun-

ku dorotis su rûðkana realybe. Tarkime,Darius Kuolys imtøsi vadovauti tokiaimokslo politikos strategijos kûrimo gru-pei. Tuojau kiltø reakcija: �O, ne, tik neðita grupë gali mokslo strategijà formuo-ti.� Imtøsi formuotis kita grupë, bûtø ly-

druomenës, galima susodinti kelioli-ka þmoniø, atstovaujanèiø ávairiomstyrimø institucijoms. Svarbiausiaorientuotis á tuos lituanistus, kuriesavo srityje yra kà nors pasiekæ, yrapripaþinti autoritetai. Lietuvoje yratokiø autoritetø. Su jais ir reikia kal-bëtis. Þinoma, skirsis jø poþiûriai,bet argumentø kalba veiksminga, vi-sada galima sutarti.

Yra srièiø, kurias mes esame ap-leidæ. Visos, kad ir negausios, betbrandþios kultûros tautos stengiasihumanitariniø mokslø geriausiustekstus turëti gimtàja kalba. Tai svar-bu ne dël to, kad nereiktø skaityti ki-tomis kalbomis, bet tam, kad tautoskalba, mokslo kalba plëtotøsi, kadkalba bûtø gyva, atvira, tekanti.

Tauta nusipelno geriausiøhumanitarikos veikalø

Savo ðiandieninëje paskaitoje Jûskaip tik ir minëjote, kad XVIII a. pabai-goje Lietuvos spaudoje jau prasiverþë ávieðàjà erdvæ lietuviðkas þodis, ligi tol

XX a. autoriø veikalai. Studentijai irðiaip iðsilavinusiems þmonëms tai bu-vo labai svarbi leidiniø serija. Deja,Fondas uþdarytas, programa baigta.Ar kas nors uþpildë tà atsivërusiàspragà? Juk ne.

Pasaulyje ðiuolaikiniai humanita-rikos tekstai nuolat verèiami á gimtà-sias kalbas. Tai daro lenkai, vokieèiai,italai, prancûzai. Mes, deja, nespëja-me. Jei nebëra privaèiø iniciatyvø,tokiais darbais turëtø pasirûpintivalstybë. Galëtø bûti valstybinë pro-grama, remianti geriausius, svar-biausius humanitarikos vertimus.

Galima apgailestauti, kad valstybënepadaro to ir ano, bet bûkime garbin-gi: Lietuvos intelektualø indëlis á tai, kadtas knygas lietuviðkai skaitytø mûsøskaitytojas, ðiandien nëra pakankamas.Prisiminkime lietuviðkos knygos klasi-kus: jie savo veikalus dedikuodavo kraðtodidþiûnams pagal áprastà tiems laikamsetiketà, bet mintyje visados turëdavoskaitytojus � kraðto maþutëlius, kuriemsjuk ir bûdavo skirtos tos knygos.

Ne viskas nuo intelektualø pri-klauso. Jie imtøsi prasmingø darbø,jei bûtø tokiø darbø uþsakovø. De-ja, dabar imasi maþiau prasmingø,nes stengiasi sudurti galà su galu.

Galëtø inicijuoti svarbiausiø veika-lø vertimus á lietuviø kalbà, jø leidybà,o jeigu to negali padaryti, nëra sàlygø,tai kelti triukðmà. Valdþia paprastaikad ir kurèia, bet triukðmà iðgirsta. Po-litikams visi tie dalykai, apie kuriuoskalbame, gal nëra pirmaeiliai, bet ir jienenori atrodyti visiðki dvasios vargetos.

Þmonës, nuo kuriø ðiandien pri-klauso Lietuvos valstybës politika,kultûros ir mokslo plëtra, vis dëltoturëtø matyti Lietuvos kultûros ir in-telektualinio gyvenimo visumà. Su-prantu, kad vienas ar kitas konkre-tus þmogus negali aprëpti visko. IrAtviros Lietuvos fondo darbuotojainegalëjo visko aprëpti. Bet ðiamefonde dirbo jaunas intelektualas Da-rius Èuplinskas, kuris konsultuoda-vosi su leidyklomis, Lietuvos moks-lininkais, su Vytautu Kavoliu, Alek-sandru Ðtromu, Tomu Venclova,daugeliu uþsienio profesoriø. Ið tøkonsultacijø ir patarimø lentynoseatsirado verstø knygø.

Vadinasi, veikimo modelis buvo ið-dirbtas ir lieka já pritaikyti ateities dar-buose?

Þinoma, taip galima dirbti toliausu savo intelektualais, pasaulyje gy-venanèiais tautieèiais, ásiklausant, kàjie pirmiausia pasiûlytø turëti mûsøgimnazistams, studentams nuolat rû-pinantis, kad mûsø humanitarinëkalba plëtotøsi.

Moksle reikia irgenerolø, ir eiliniø

Jûsø praneðimas Simpoziume buvolabai gilus ir puikus, bet ðtai kad ir ðiosdabar aptariamos mintys jame nenu-skambëjo. O juk buvo puiki galimybë jasaptarti diskusijose tarp Lietuvos ir Ame-rikos lietuviø intelektualø. Suprantu, irJûsø praneðimo tema buvo kita, viskoneaprëpsi. Taèiau pabaigai apibendrin-kime: juk mintys, kurios gimsta Simpo-ziumo metu, nebûtinai turi bûti ágyven-dinamos nedelsiant, t. y. Simpoziumuinesibaigus. Taèiau iki XV SimpoziumoLietuvoje naujà þingsná juk galima þeng-ti. Ðtai Amerikos lietuviai mëgino kurtiakademinæ bendruomenæ, savaip gal netunikalià mokslo ir kûrybos þmones vie-nijanèià bendruomenæ. Ðiø Simpoziu-mø gyvybingumas mus skatina màsty-ti, ko mes Lietuvoje gal nepadarëme irnedarome. Ar apskritai Lietuvoje ðian-dien turime akademinæ bendruomenæ?Akivaizdus diskusijø objektas. Jeigu su-tartume, kad akademinë bendruomenë,tegul ir su iðlygomis Lietuvoje egzistuo-ja, tai ar ji atlieka jungiamàjà funkcijà,o gal veikiau skaldomàjà, geriausiu at-veju uþsiima tam tikrø grupuoèiø inte-resø atstovavimu? Vadinasi, neatliekaakademinei bendruomenei bûdingos mi-sijos, nebent tik funkcijà. Jeigu taip, taivisiðkai suprantama, kodël ji ne palai-ko, bet prieðinasi pokyèiams, kartais tarsinesiekia kûrybiðkai ir adekvaèiai reaguotiá gyvenimo iððûkius.

Lietuvos moksle yra labai kûry-bingø ir iðties puikiø þmoniø. Labaisvarbu, kad jie gautø materialinæ irmoralinæ paramà savo darbams. Kàreiðkia parengti mokslininkà? Tai il-gas ir didelis darbas. Mes turime

lio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziu-mø idëja.

Labai ávairiais bûdais prie to ben-dro Lietuvoje projekto galima prisi-jungti. Geriausias pavyzdys � profe-sorius Algis Mickûnas. Jis profeso-riauja arabø kraðtuose ir LotynøAmerikoje, bet visada randa bûdø, kàádomaus pasiûlyti Lietuvai. Siûlo sa-vo knygø vertimus, skaito paskaitasLietuvos universitetuose, prisidedaprie jaunø daktarø rengimo.

Prof. Algis Mickûnas mums rodo,kaip reikia bendrauti su skirtingø kul-tûrø, religiniø ásitikinimø, istoriniø pa-tirèiø þmonëmis, o tai neákainojamavertybë.

Taip pat ir amþinà atilsá prof. Vy-tautas Kavolis. Jis dirbo keliuose uni-versitetuose, siûlydavo sprendimusmokslo politikai, kritikuodavo prastussprendimus, patardavo privaèiai, ro-dë asmeniná atviro akademiko pavyz-dá. Jam labai rûpëjo jaunoji karta, jaiauginti skyrë daug laiko.

Man atrodo, lietuviams labaisvarbu jausti tautiná ir akademiná so-lidarumà. Mes turime auginti stiprià,kûrybingà jaunàjà kartà, sudaryti jaireikiamas sàlygas.

Jaunieji padarys tai, ko mes nepa-darëme, o jeigu nepadarys, tai pernieknueis mûsø kartos darytieji darbai, nespaprasèiausiai nebus, kas juos vertina.

Turime gabiø, talentingø jaunøþmoniø. Kad ir jaunøjø istorikø kar-ta, kuria Lietuva iðties gali didþiuotis.

Svarbu geranoriðkaikritiðka aplinka

Kartais ta karta taip ir lieka bendramasë, neiðsiskiria asmenybës. Neþinau,

gerbti savo talentus. Nesame gausitauta, todël gabius þmones privalomevertinti. Þmonës, kurie sugeba dirbtimokslininko darbà, turi uþ tà darbàgauti ir deramà atlygá. Suprantu, kadmoksle ne visi lygûs. Yra þmoniø, ku-rie nelabai sugeba, kuriems nesiseka.Bet gal jie gali pasireikðti kolektyvi-niuose darbuose, tad ten ir turëtø bûtijø sugebëjimai panaudoti. Moksle rei-kia ir generolø, ir eiliniø. Bet saviems�generolams� reikëtø teikti rimtesnæparamà. Kad ir amþinàjá atilsá Vytau-tas Kubilius � kiek jis lituanistikos ba-ruose padarë vienas! Tokias asmeny-bes, jø darbus turime svariau remti.

Ir dar vienas labai svarbus daly-kas. Mes turëtume savo mokslinæbendruomenæ � ne prievartaudami,bet remdami � skatinti kuo labiau at-siverti pasauliui. Kita vertus, lietuvismokslininkas pasaulyje gali ir turëtøprisijungti prie bendro Lietuvosmokslo projekto.

Prie bendro Lietuvos mokslo labo.Tada kiekvienas lietuvis mokslininkas,gyvenantis Tasmanijoje, Amerikoje, Ru-sijoje ar Lenkijoje, jau nekalbant apiedirbanèius Lietuvoje, bus mums reika-lingas, vertingas ir nepaprastai svarbus,bet juk tai ir turëtø bûti esminë Pasau-

kodël taip yra. Gal reikia tam tikro lai-ko norint joms iðskirti: akumuliuotis tiekjauniems istorikams, tiek ir visuomenë-je akumuliuoti tø asmenybiø vertinimà.

Svarbu tuos þmones pamatyti,remti, padëti jiems. Reikia jiems su-daryti ir geranoriðkai kritiðkà aplinkà.Labai svarbu, kad jie gautø kompe-tentingos mokslinës kritikos.

Kad taptø plaèiau þinomi, jø darbaipamëgti, laukiami, norimi.

Bûtent ta kryptimi ir reikia veik-ti. Lietuvos akademinë bendruome-në turi stiprëti, atrasti ne servilistiná,bet partnerystës ryðá su valstybe, suðalies politine bendrija ir aktyviai pri-sidëti prie Lietuvos valstybës ir tau-tos kûrimo.

Gal veikimas ðia kryptimi ir mûsøpolitikams padëtø pajausti savo svarbà,reikðmingumà, ne atskirtá tautoje, betvieningumà su savo tauta.

Kito vaidmens politikai ir netu-ri � tik visomis iðgalëmis tarnauti taisavo politinei bendruomenei, savotautai. O akademikai, dirbdami sa-vo darbà, taip pat turi matyti bendràtautos projektà.

Kalbëjosi GediminasZemlickas

giai ta pati reakcija, tik ið prieðingos pu-sës. Lietuvos visuomenë pernelyg ádirgu-si, politizuota, vis dar norinti suvedinëtisenas sàskaitas. Deja, tas pasakytina irapie mokslo bendrijà.

Todël reikalingas nuolat veikian-tis forumas ar apskritasis stalas, ku-riame bûtø aptariama svarbiausia, ak-tualiausia vienos ar kitos mokslo sri-ties problematika.

Ðiuo atveju kalbu apie savàjà sri-tá � lituanistikà, nes kitø srièiø subti-lybiø tiesiog neiðmanau. Tarkime,imamës atvirai aptarinëti svarbiausiasdabarties lituanistikos problemas, jostrûkumus ir svarbiausius uþdavinius.Lituanistai nesudaro didelës ben-

Didþiojoje Lietuvoje beveik nenaudotas.Galima konstatuoti svarbaus lûþio pra-dþià: mûsø kalba jau ne gudø, ne rusë-nø, bet lietuviø kalba.

Taip, tuo metu á lietuviø kalbà bu-vo pradëta versti ástatymus, lietuviøkalba pasirodë vieði valstybës doku-mentai. Istorijos pamokos mums pri-mena, kaip svarbu lietuviø kalbos ne-apleisti, jà nuolat plëtoti. Vienas la-bai svarbiø kalbos plëtojimo bûdø �humanitariniø veikalø vertimai. Taisuprasdamas Atviros Lietuvos fon-das daug metø vykdë uþsienio huma-nitariniø knygø vertimo programà.Lietuviðkai buvo leidþiami Platono,Aristotelio, I. Kanto ir þymiausiø

Simpoziumo dalyviai ið Lietuvos Ðiaurës vakarø universitete (Northwestern University, Chicago IL); prieðakyje MildaMatulaitytë-Feldhausen ið Friburgo (Ðveicarija)

Juozo Olinaro Penèylos ðarþø parodos rengëjas Leonas Narbutis (deðinëje) suþmona Regina Pasaulio lietuviø centre Meno muziejuje parodos atidarymo metu

Simpoziumo dalyviai: dr. Donatas Tijûnëlis ið Èikagos, Renata Koerfer ið Belgijosir Pietø Stokholmo universiteto Baltijos ir Rytø Europos tyrimø centro doktorantë

Jûratë Stanaitytë ið Ðvedijos

10 2009 m. vasario 13 d. Nr. 3(403)ATMINTIS

Ðirvintø kraðte, 22 metus gyvenoKantrimiðkio kaime ásigytoje sody-bëlëje, o gyvenimo saulëlydá pralei-do Tremtiniø namuose Vilniuje Va-lakampiø puðyne. Ið èia V. Aleknaibuvo lengviau pasiekiami ávairûssostinës literatûriniai ir kultûriniairenginiai, kuriø daþnas dalyvis jisbuvo beveik iki gyvenimo pabaigos,nors ir kopë á deðimtàjá gyvenimodeðimtmetá.

Kad ir kurias Viktoro Aleknosveiklos sritis prisimintume, vienosapeiti niekaip negalime. Tai jo Sa-lomëjos Nëries (1904�1945) gyveni-mui ir kûrybai skirti tyrinëjimai iriðleistos knygos. V. Alekna parengëir 1980 m. Literatûros ir kalbos XVItome iðspausdino Salomëjos Nëriespoezijos daþnumø þodynà, 1984 m.akademiðkai su plaèiais komenta-rais parengë poetës kûrybos tritomá,1988 m. uþbaigë Salomëjos Nëries gy-venimo ir kûrybos metraðtá (tik 1995ir 1997 m. iðspausdino Vagos leidyk-la), o 1996 m. iðleido biografinæ apy-sakà Salomëja.

2004 m., kai buvo minimos Sa-lomëjos Nëries 100�osios gimimometinës, Mokslo Lietuvos redakcijojepoetës gyvenimui ir kûrybai buvoskirtas paðnekesiø ciklas su Vikto-ru Alekna. Ðie tekstai � SalomëjaNëris: gyvenimo ir kûrybos vingiai,2005 m. iðspausdinti laikraðtyje, at-sidûrë ir knygoje Akimirkos, á kuriàbuvo sudëti visi tais metais spaudo-je pasirodæ V. Aleknos straipsniai.

2007 m. vasarà paðnekesiai apieSalomëjà Nërá atsinaujino jau Vikto-ro Aleknos bute Tremtiniø namuose.Buvo akivaizdu, kad V. Alekna turikà pasakyti, o svarbiausia � nori ið-sisakyti. Skøsdavosi, kad maþai kasdomisi, retai kas já aplanko, nors iððalies þiûrint, taip neatrodë. Dabarðiuos paðnekesius pateikiame skaity-tojø teismui. Grieþtesnis vertintojasgali pasakyti, kad publikacijoje ne vi-sada iðlaikomas aptariamø ávykiøchronologinis nuoseklumas, perne-lyg laisvai elgiamasi su ávykiø seka.Pastebëjimas bûtø visiðkai teisingas,o grieþtesnis redaktorius tikriausiaiviskà surikiuotø á nuoseklià ávykiøsekà. Bet tada bûtø prarastas min-ties spontaniðkumas, suardytas gy-vo pokalbio audinys. Kalbëtasi nepagal ið anksto apmàstytà planelá,bet daugiau prisitaikant prie V. Alek-nai rûpimø ar skaudamø dalykø.Galimas dalykas, daugelis tø aptari-nëjamø faktø, ávykiø atsispindiV. Aleknos dvitomyje Salomëjos Nëriesgyvenimo ir kûrybos metraðtis. Vis dël-to laisvas paðnekesys teikia daugiaulaisvës vaizduotei, galimybæ suaktua-linti vienà ar kità praeities gyvenimofaktà, iðsamiai já aptariant. Be to, mi-nëtas metraðtis jau seniai yra tapæssavotiðka retenybe, ne visiems lengvaipasiekiamas.

Kalbantis V. Alekna kartaisnukrypdavo á savo gyvenimo ávykius,taip pat ir daugelio kitø asmenø, sukuriais jam buvo tekæ bendrauti.Jam reikëjo iðsisakyti. Neretai tek-davo kiek galima delikaèiau kalbàvël sukti poetës, jai artimos aplin-kos ir þmoniø reikalø link. Pokal-biø metu Viktoras Alekna labaidaþnai traukdavo ið lentynos ávai-rias knygas, imdavo á rankas poetëseilëraðèiø tomus, cituodavo eilërað-èiø posmus, nuolat naudodavosi en-ciklopedijomis, jei reikdavo prisi-minti tikslias datas ar asmenis. Sa-vo kambaryje Tremtiniø namuoseV. Alekna gyveno knygø apsuptyje, irtai buvo ne ðiaip interjero detalës,

bet parankinës jo darbo irnuolatinës kûrybinës veiklospriemonës.

Salomëja Nëris:potvyniø ir atoslûgiø neðama

Atkelta ið 1 p.

Bendraujant stebino ViktoroAleknos atmintis, ðviesus protas,gyvas reagavimas á dabarties ávykiusir stebëtinas jo kaip publicisto ak-tyvumas, sugebëjimas atsiðaukti átai, kas jam buvo svarbiausia. Ypaèsvarbûs buvo lietuviø kalbos reika-lai, literatûros reiðkiniai, erzinda-vo naujai leidþiamose enciklopedi-jose pasitaikanèios klaidos, netiks-lumai ar iðvis nepaminëti dalykai.V. Aleknos erudicija këlë nuostabàir tikriausiai dar taps tyrinëtojøypatingo susidomëjimo objektu.Kartais atrodydavo keista, kad joþiniomis, asmenine patirtimi taipmenkai pasinaudojama (jis tà patsjautë ir gana skausmingai iðgyve-no), todël daþnai pabrëþdavo netkonkreèioje srityje besireiðkianèiø,apie tai raðanèiø þmoniø þiniøtroðkimo stokà, kartais papras-èiausià abejingumà.

Mëgdavo sakyti: Maþas esu...,gal net ðiek tiek koketuodamas. Taipnorëjo pavadinti ir bûsimà savoknygà. Ið iðvaizdos nebuvo nei àþuo-las, nei àþuoliukas, taèiau nedaugkas galëjo rungtis su juo þiniomis,apsiskaitymu ir susidomëjimu vis-kuo, kas vyksta mûsø gyvenime. Pa-þinojæ Viktorà Aleknà tikriausiaisutiks, kad ðiame maþame kûne til-po labai didelë siela.

Poetø likimas - dar nepamoka tautai

Gerbiamasis Viktorai Alekna (po-nu vadinti nesiryþtu, nes visada maneáspëdavote taip nevadinti), kiek Salo-mëjos Nëries gyvenimo potvyniai iratoslûgiai ðiandien vis dar jaudina vi-suomenæ, o gal iðvis nebedomina? Galnet ne apie plaèiàjà visuomenæ turë-èiau klausti, o apie tà literatûriná irkultûriná jos segmentà, kuriam turëtørûpëti. Ar daþnai á Jus kaip SalomëjosNëries biografijos ir kûrybos tyrinëtojàkreipiasi mokytojai, aukðtøjø mokyklødëstytojai, studentai, gal ir literatûrosreiðkiniø tyrinëtojai, norëdami iðsiaið-

kinti poetës gyvenimo faktus, kurie juktoli graþu ne visi yra aiðkûs ir neviena-reikðmiðkai vertintini? Þodþiu, kiek vi-sa tai rûpi mûsø inteligentijai?

Apie visa tai man gana sunkukalbëti, nes dabar beveik nesusitin-ku su literatûra besidominèiaisþmonëmis. Nebent spræsèiau ið to,kad leidykla Mûsø knyga manobiografinæ apybraiþà Salomëja2006 m. iðleido jau treèià kartàatskira knygà. Kiekvienas ið leidi-mø pasirodë po 2 tûkst. egzemplio-riø tiraþu, vadinasi, ið viso 6 tûkst.egzemplioriø. Neseniai autobusøstotelëje pasisveikinau su nepaþás-tamu vyriðkiu, kalbëdamasis pasi-

sakiau savo pavardæ, o jis ir klau-sia, kaip gauti mano paraðytàjà Sa-lomëjà?

Vadinasi, þmonës þino, prisimenapoetæ, jiems ádomu.

Þino, ir teiraujasi, kaip galëtøtà knygà gauti, nes knygynuose ne-mato. Yra þmoniø, kurie Salomë-jos Nëries neuþmirðta, jiems rûpijos kûryba ir likimas.

Apdovanota dideliu literatûriniutalentu, atrodo, ne visada poetë suge-bëdavo já suvaldyti, nelengva jai bu-vo susigaudyti XX a. pirmosios pusësávykiuose. Todël ir savo talentà kar-tais eikvojo ne visai pagal paskirtá. ArJûs kitaip manote?

Apie asmenybæ galima spræstikad ir ið to, jog matematikos visainesuprato.

Ðis argumentas vargu ar paten-kintø literatûros istorijos tyrinëtojus.1914 m. Vilniuje gimæs prancûzø ra-ðytojas Romenas Gari (Romain Gary,tikrasis vardas ir pavardë RomanasKacevas) ið visø mokykloje mokomødalykø labiausiai nemëgo matemati-kos, neslëpë jos visai nesupratæs, bet taijam nesukliudë tapti þymiu raðytoju,vieninteliu dukart Gonkûrø premijoslaureatu, Prancûzijos ambasadoriumiir Pasiprieðinimo kovø dalyviu. Toligraþu neeilinë asmenybë.

Dar daugiau pavyzdþiø, kai ma-tematikai gabûs þmonës tampa pla-taus akiraèio ir màstymo þmonë-mis. Man toks pavyzdys � JonasKubilius, kuris tapo ne tik þymiumatematiku, bet ir labai platausakiraèio asmenybe. Profesoriø pri-siminiau neatsitiktinai, nes jis, kaipir að, mokësi toje paèioje Raseiniøgimnazijoje, kurios istorijà neseniaipabaigiau raðyti.

Ne visai sutikèiau, kad Salomë-jai Nëriai talentas buvo didelë nað-ta. Koká talentà turëjo, tokiu nau-dojosi. Kûryboje jos talentas suval-dytas, eilëraðèiai labai sklandûs.Skirtingai raðo dabartiniai �talen-tai�, kuriø eilëraðèiuose nëra nei ri-mo, nei ritmo, o ir proza jø kûry-bos nepavadinsi.

Akivaizdu, kad Nëries talentasreikalavo ið poetës vis naujø gyveni-mo potyriø, áspûdþiø, gal net rizikos,o padarinys � emociniai iðlydþiai. Nevisi ágaudavo literatûrinæ iðraiðkà,nes kiti liko tik biografijos faktais arnet blaðkymusi. Jûs pats ne kartà pa-sakojote, kad su poete ne visada buvopaprasta bendrauti net ir jai gana ar-timiems asmenims, bendrakursëms,draugëms, su kuriomis kartu gyvenobendrabutyje studijø metais. Ir vëliaujos bendradarbëms Salomëjos nuotai-kø kaita kartais atrodydavo keista, nevisai suprantama.

To yra kiekvieno þmogaus gyve-nime, nesvarbu, kiek jis talentingas.Skaitydamas ávairiø þmoniø biogra-fijas ar autobiografijas matau, kadne vienas jø savo gyvenime nuodaug ko atsiribojo norëdamas savotalentà atskleisti kûryboje. Bet bu-vo ir tokiø raðytojø, kurie savæs ne-

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Toks buvo literatûrologas Viktoras Alekna savo aplinkoje

Berþø kasas ðukuoja ðiaurûs vëjai

2009 m. vasario 12 d. Nr. 3(403) 11ATMINTISribojo. Kad ir Ernestas Hemingvë-jus. Jam reikëjo á Afrikà vaþinëtiliûtø medþioti, reikëjo iðbandyti vi-sus svaiginamuosius gërimus ir ap-skritai visus ámanomus gyvenimomalonumus. Kaip þurnalistà já trau-kë pilietinio karo Ispanijoje ir kitiávykiai. Taigi kiekvienas þmogus sa-vyje glûdintá talentà skirtingai pa-naudoja.

Ar Salomëjos Nëries likimas galibûti pamoka mûsø tautai?

Tautai tokie dalykai nebûna pa-moka. Atskiriems asmenims � taip.

Esate prastokos nuomonës apietautà?

Juk labai maþai þmoniø domisisavo kûrëjø likimais, maþai apie jøgyvenimà þino ir nedaug apie visatai màsto. Tik labai nedidelei tautosdaliai, saujelei þmoniø tokie klausi-mai gali kilti.

Bet ðtai mes sëdime ir svarstome.Mums kyla.

Mes dar ne tauta. Ðtai ðiuose na-muose gyvendamas nesutinku þmo-gaus, kuris domëtøsi Salomëja, ku-riam bûtø ádomu, rûpëtø jos liki-mas. Literatûra yra kas domisi, betniekas manæs nëra praðæs, kad sa-vo nuomonæ iðdëstyèiau apie vienàar kità Salomëjos gyvenimo faktà.

Kada að augau, buvo kitoks po-þiûris á gyvenimà. Tada þmonës do-mëjosi, kas Lietuvoje darosi, kokieþymûs veikëjai, kà paraðë vienas arkitas raðytojas. Dabar to nëra. Tary-biniais laikais taip pat mums buvoádomu, rûpëjo. Buvo þmoniø, kuriedar gerai prisiminë buvusios nepri-klausomybës gyvenimà. Dabar toneliko, mokyklø programos pasikei-tæ, o jaunimas nieko nebeþino.

20�30 tûkst. knygø tiraþai buvograibstyte iðgraibstomi ir dar nepa-kakdavo. Norëdami nusipirkti He-mingvëjaus ar Remarko knygøþmonës nuo ankstaus meto stovë-davo eilëse prie knygynø. Populia-rios buvo ir lietuviø raðytojø kny-gos. Ir ne vien Lietuvoje populia-rios. 1972 m. susipaþinau su Voro-neþo universiteto tarybiniø tautø li-teratûrà dësèiusia profesore Var-vara Borozdina. Ji manæs praðë at-siøsti lietuviø autoriø knygø, kuriosiðleistos rusø kalba. Mat Voroneþetø knygø nerasi, ne visada galëda-vo gauti ir kituose Rusijos miestuo-se, o profesorë norëjo susipaþintisu lietuviø literatûra, nes ji studen-tams dëstë apie tarybiniø respubli-kø literatûrà. 20 metø susiraðinëjo-me, að siøsdavau profesorei lietu-viø raðytojø knygas. Studentamsgalëjo daug ádomaus apie lietuviøliteratûrà iðdëstyti.

Ðis susiraðinëjimas nutrûko?Graþiai atsisveikinome. Prasi-

dëjo Lietuvos judëjimas á nepri-klausomybæ, Sovietø Sàjunga bu-vo prieðiðka tai nepriklausomybeiir viskam, kas lietuviðka. Taip1991 m. mûsø susiraðinëjimas nu-trûko. Tie mûsø laiðkai kartu su vi-su mano archyvu yra Literatûros irmeno archyve. Atidaviau daugiaukaip 10 tûkst. mano paraðytø irgautø laiðkø.

Iðdavë kunigaikðèius

Eikime prie Salomëjos. Ar galimakalbëti apie didesnio ar maþesnio su-sidomëjimo bangas poetës kûrybai?

Lietuviðkaisiais laikais prieð ka-rà domëjimasis poezija dar buvomenkas. Tam tikras skaièius skaity-tojø, kuriems rûpëjo poezija, aiðku,þinojo ir domëjosi Salomëja. Bet di-desnio pakilimo nebuvo.

O kada tas susidomëjimas iðaugo?1940 m., kai Salomëja Nëris pa-

raðë Poemà apie Stalinà. Pasipiktini-mas poete, ne jos kûryba, bet asme-

niu, buvo didþiulis. Net geriausia po-etës draugë � Jadvyga Laurinavièiû-të, kuri perskaitë poemà, iðspausdin-tà kaþkokiame laikraðtyje Þemaitijo-je, gráþusi rëþë Salomëjai: �Tai tu ði-tokià apie kunigaikðèius paraðei kny-gà!� Salomëja net apsiverkë.

Koks èia ryðys su kunigaikðèiais?Dar studente bûdama Salomëja

kalbëjo norinti paraðyti apie Lietuvoskunigaikðèius. Ir ið tikrøjø Poemosapie Stalinà pradþioje poetë raðë apieVytautà Didájá, apie kunigaikðèius,kokie keturi ar penki posmai buvoparaðyti. Bet pamatë, kad taip, kaipji nori, neiðeina, tad kunigaikðèiusmetë á ðalá ir sukûrë visai kitokià po-emà. Neliko nei Vytauto, nei kitøkunigaikðèiø.

Kodël vis dëlto apie kunigaikðèiusSalomëja taip ir neparaðë? Juk buvolaiko.

Negalima pasakyti, kad to laikobuvo á valias, poetë nuolat buvo uþ-imta. Reikëjo uþsidirbti duonai, to-dël buvo uþsiëmusi darbais. Jukper trejus metus á lietuviø kalbà ið-vertë net aðtuonias knygas. Ið pra-dþiø tokio polinkio vertimams ne-turëjo, nes daug vietos uþëmë ðir-dies kanèios. Kunigaikðèiai tadabuvo labai toli. Jeigu bûtø sulauku-si 40�50 metø, tai tikriausiai bûtøëmusis kunigaikðèiø temos.1938 m. paraðë poemà Eglë þalèiøkaralienë, paskui Naðlaitæ � pradë-jo raðyti ilgesnius kûrinius.

Ir tai tikroji lietuviø poezijos kla-sika.

Ypaè tai pasakytina apie Eglæþalèiø karalienæ, kuri grásta lietuviøtautosakos motyvais. Ðios poemosparodë, kad poetë pajëgi paraðyti irStalinui skirtà poemà. Juk grynas ly-rikas tokio epinio kûrinio nepara-ðys, o Salomëja buvo tikra lyrikë.Kai poetë perëjo á Treèià frontà, jos

skrièiø centruose. Aiðku, buvo irKaune. Kai þurnalo leidybai kaippaprastai pritrûkdavo pinigø, tai Bi-èiuliø draugijos nariai redakcijaiduodavo po 50 litø, kurie galëjo,duodavo ir daugiau. Savotiðkasdraugijos nario mokestis. Taigi kar-tà Keliuotis ábruko man á rankasdraugijos nariø sàraðus ir liepë eitipinigø rinkti. Teko aplankyti irA. Jakðtà. Jis iðkart mane uþpuolë:kà Naujoji Romuva raðo! Atskaitëman ilgà pamokslà, bet 50 litø davë.

Kà �ne taip� raðë �Naujoji Romu-va�, kad taip uþrûstino Jakðtà?

Neprisimenu, kas ten 1936 m.pradþioje taip buvo uþrûstinæ Ado-mà Jakðtà. Jis ne vienà autoriø ta-da paminëjo, regis, labiausiai nepa-tenkintas buvo jaunø poetø kûryba.

Bet Salomëjos Nëries kûrybos,kiek yra tekæ vartyti �Naujàjà Romu-và�, neteko matyti. Nejau poetës ger-bëjas Keliuotis nebuvo siûlæs jai atsiøs-ti savo eilëraðèiø?

Ið pradþiø siûlë, net norëjo pri-imti Salomëjà á redakcijà, kai ji ru-dená atvaþiavo ið Lazdijø á Kaunà.Bet tada paties þurnalo padëtis bu-vo kritiðka, stigo lëðø. Todël Keliuo-tis jai siûlë dirbti redakcijoje, kartudar nemesti ir mokytojos darbo mo-kykloje. Bet Saulës gimnazijoje Sa-lomëja gavo tik 16 pamokø, tad pra-gyventi buvo sunku. Keliuotis apgai-lestavo, kad Salomëja maþai gaus,mat jis ásivaizdavo, jog þmogui, no-rint pragyventi, reikia daug pinigø.

Net ir man, studentui, nuëjus pir-mà dienà dirbti á Naujàjà Romuvàbuvo numatyta mokëti 80 litø permënesá. Apie toká atlyginimà në ne-svajojau. Po keliø dienø atëjæs Ke-liuotis liepë man mokëti 100 litø permënesá. Man tai buvo dideli pinigai,kadangi keletà metø iðvis ið niekurparamos negaudavau. O Keliuotisgaudavo 300 litø atlyginimà, norsjam buvo numatyta gauti 600. Ka-dangi pinigø nuolat stigo, jam mokë-davo 300 litø. Sekretoriui ir administ-ratoriui � Kæstui Vosyliui ir KostuiPoðkui buvo mokama po 200 litø.

Salomëja Nëris � vertëja

Ðie Jûsø prisiminimai labai ádo-mûs ir papildo mûsø þinias apie to me-to kultûrinæ ir literatûrinæ Kauno ap-linkà. Bet gráþkime prie Nëries. Arámanoma jai buvo pabëgti nuo savæsir nuo savojo lyrikës talento?

Gal ir nepabëgsi, bet Salomëjaipirmiausia reikëjo uþsidirbti duo-nai, todël ir uþsiëmë vertimais. Kaipsakiau, iðvertë aðtuonias uþsienioautoriø knygas, paraðë ir devintàjàknygà � Lietuviðkos pasakos.

Kaip vertinate Nëries kaip vertëjosdarbà?

1931 m. ið prancûzø kalbos ver-të Pauliaus Morano (Paul Morand)knygà Gyvasis Buda, bet Salomëja la-biau naudojosi iðverstu tos knygostekstu á vokieèiø kalbà, negu prancû-zø originalu. Naujo Þodþio bendro-vë knygà iðspausdino 1932 m., bet1931 m. data, kaip kad buvo ásiparei-gota prenumeratoriams. Vëluota dëltechniniø prieþasèiø, bent taip lei-dykla teisinosi. Bet labai prastai iðlei-do, dar prasèiau negu lenkø literatû-ros istorijà lietuviø kalba. Daugybëkalbos ir korektûros klaidø, tikraslietuviø kalbos þargonas.

Ið prancûzø ar vokieèiø kalbos Sa-lomëja buvo gal ir ne aukðèiausio ran-go vertëja, bet vargu ar galima jà ap-kaltinti lietuviø kalbos nemokëjimu.

Lëmë net ir ne vertëjos kvalifi-kacijos. Knygos buvo kitaip nei da-bar renkamos. Koks nors �zetceris�(vok. Setzer � raidþiø rinkëjas) daþ-niausiai bûdavo maþai raðtingasþmogus, tad jo surinktas pirmasistekstas mirgëte mirgëdavo nuo klai-dø. Salomëjos iðverstà knygà iðlei-do Justas Paleckis, tuo metu leidæsNaujà þodá. Buvo sudaræs iðtisà kny-gø leidimo serijà ir leido vienà po ki-tos naujas knygas. Leidëjai, matyt,neturëjo pajëgø, kurios kvalifikuo-tai bûtø galëjusios talkinti leidybo-je. Kai skaièiau Salomëjos iðverstàknygà, stebëjausi, kaip galëjo tokiaiðeiti. Paprastai niekur neminima,kad Salomëja Nëris iðvertë ðià pran-cûzø autoriaus knygà apie Budà.Skaièiau tà knygà, bet dël daugybësklaidø buvo sunku skaityti. Kaip Sa-lomëjai sekësi tà knygà versti, mansudëtinga vertinti, bet spaudos dar-bas �zetceriø� buvo labai prastai pa-darytas. Gal todël to vertimo Salo-mëja ir nepasiraðë.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

lyrika sutriko ir gerus penketà me-tø nieko áspûdingesnio neparaðë.

Proletarinë literatûra ir lyrika galnelabai dera.

1936 metais paraðë: Að bëgu per lûþtantá ledà.Pavasaris þemæ jau veda,O mane kas ves?Að bëgu per lûþtantá ledàÁ jo vestuves.Arba 1935�1936 m. paraðytasis

eilëraðtis Diemedþiu þydësiu.Ir vienàkart, pavasari,Tu vël atjosi dràsiai,O mylimas pavasari,Manæs jau neberasi.Taigi jau buvo praëjæ 5 metai,

kai Salomëja buvo perëjusi á Treèiàfrontà. Ðis laikotarpis tuðèias joskaip poetës gyvenime.

Grieþèiausiai reagavoAdomas Jakðtas

Kaip Salomëjos Nëries sprendimàpereiti á �Treèià frontà� sutiko kata-likiðkoji visuomenë? Ir apskritai ap-linka, kuri ligi to lemtingo poetësapsisprendimo jai buvo artima?

Grieþèiausiai reagavo AdomasJakðtas. Slapyvardþiu recenzijà apiePëdos smëlyje rinkiná pasiraðæs Vaiþ-gantas � ne taip grieþtai. Pëdos smë-lyje pasirodë 1931 m. kovo pabaigo-je, o geguþës pradþioje Nëris pasi-skelbë eisianti su Treèiu frontu.A. Jakðtas labai piktai ir gana ilgàstraipsná iðspausdino Þidinyje, kate-goriðkai pasmerkë Salomëjos elgesá,uþpuolë ir kai kuriuos kitus katalikið-kos pakraipos poetus: Kazá Zupkà,Bernardui Brazdþioniui ðá bei tà pri-kiðo, kaip ir Stasiui Bûdavui. A. Jakð-tui uþkliuvo, kad bûdami katalikøveikëjais per daug liberaliai raðo, sa-vo poezijoje prasilenkia su katalikið-komis tiesomis. Jakðtas visà laikà lai-kësi labai grieþtos klasikinës eiliavi-mo metrikos. Jeigu kurie poetai suklasikine metrika prasilenkdavo,Jakðto kritikos neiðvengdavo.

Asmeniðkai su A. Jakðtu manyra tekæ susitikti tik vienà kartà,nors ðiaip ávairiuose renginiuose játekdavo matyti. Man dirbant Nau-josios Romuvos þurnale redaktoriusir leidëjas Juozas Keliuotis manepasiuntë pas A. Jakðtà kaip Naujo-sios Romuvos bièiuliø draugijos na-rá. Keturi kanauninkai � prof. Fabi-jonas Kemëðis, Vaiþgantas, Blaþie-jus Èësnys ir Adolfas Sabaliauskas-Þalia Rûta � ákûrë Naujosios Romu-vos þurnalà ir vëliau nuolat já rem-davo. Prie rëmimo veiklos daug pri-sidëdavo ir Naujosios Romuvos bi-èiuliø draugija arba klubas. Draugi-jos skyriai buvo kone visuose ap-

Pavasariniai saulës spinduliai pagrauþë þiemos ledà

Viktoro Aleknos knygos �Salomëjos Nëries gyvenimo ir kûrybosmetraðtis� (pirma knyga) virðelis

12 2009 m. vasario 13 d. Nr. 3(403)LIETUVIAI PASAULYJE

Lietuvos mokslo premijos uþsienio lietuviamsAntrà kartà buvo paskirtos ir

áteiktos mokslo premijos nusipel-niusiems lietuviø kilmës uþsienyjegyvenantiems ir Lietuvos Respubli-kos pilietybæ turintiems mokslinin-kams. Premijos iniciatorë � LRÐvietimo ir mokslo ministerija. Tei-kimo iðkilmës vyko senokai, 2008 m.lapkrièio viduryje, bet apdovanotø-jø mokslininkø asmenybës tikraivertos, kad apie jas mûsø skaityto-jai þinotø daugiau, nes mokslininkøveidus retai iðvysime þurnalø virðe-liuose ir pirmuose laikraðèiø pusla-piuose � ðypsotis yra kam ir bemokslininkø.

Kaip teigë mokslo premijø sky-rimo komisijos pirmininkë, tuome-tinë ðvietimo ir mokslo viceminist-rë Virginija Bûdienë, komisija su-laukë 16 pasiûlymø mokslo premi-joms skirti ið Norvegijos, JAV,Austrijos, Vokietijos, Airijos, Itali-jos, Japonijos, Indonezijos, Lenki-jos, Èekijos, Australijos. Tokia tadyra ðiandieninë lietuviø kilmës ar-ba uþsienyje gyvenanèiø Lietuvosmokslininkø veiklos geografija.Tiesa, geografiniai nuotoliai jauyra praradæ savo pirminæ reikðmæir prasmæ, bendrauti netrukdo, betvis vien nenustoja jaudinti, þadinavaizduotæ vien pamëginus suvokti,kaip plaèiai po pasaulá pasklidæ lie-tuviai mokslininkai.

Á fiziniø, biomedicinos ir bio-technologijos mokslø srièiø premi-jas pretendavo 10 mokslininkø, áhumanitariniø ir socialiniø moks-lø � 6 mokslininkai. Lietuvos eks-pertai 7 mokslininkams siûlë skirtipremijas uþ mokslo pasiekimøsklaidà.

Kandidatûras svarsèiusi komisi-ja buvo sudaryta ið Pasaulio lietuviøbendruomenës, JAV lietuviø ben-druomenës Kraðto valdybos, ið Lie-tuvos Respublikos Prezidento kan-celiarijos, Ðvietimo ir mokslo minis-terijos, Tautiniø maþumø ir iðeivijosdepartamento prie LR Vyriausybës,Lietuvos mokslo tarybos ir ið Lietu-vos mokslo akademijos atstovø.

Nëra paprasta lyginti skirtingømokslo srièiø atstovø indëlá á moks-là, vargu ar panaðiais atvejais áma-nomas visiðkas objektyvumas, beje,kaip kad ir skiriant Nobelio premi-jas. Bûtø ádomu panagrinëti ávairiøpremijø skyrimo anatomijà, kas le-mia vieno ar kito pretendento iðsky-rimà, kokie kriterijai nusveria.Sprendþia ir vertina þmonës, vadi-nasi, subjektyvumo niekada nepa-vyks iðvengti. Tenka sutikti su komi-sijai vadovavusios V. Bûdienës min-timi, kad bet kuriuo atveju á ðiø pre-mijø uþsienyje gyvenantiems lietu-viø mokslininkams skyrimà reikëtøþvelgti labiau kaip á simbolinæ akci-jà: Lietuva vertina uþsienyje gyve-nanèius ir dirbanèius lietuviø moks-lininkus, þvelgia á juos kaip á Lietu-vos mokslo ambasadorius kitose ða-lyse. O jei taip, tai ir tikisi ið jø de-ramo atstovavimo pasaulyje.

Uþsiminæ apie þmogiðkojo, t. y.subjektyvaus veiksnio neiðvengia-mumà skirstant premijas, priminki-me ir tam tikrus vertinimo kriterijus,á kuriuos buvo siûloma atsiþvelgtikomisijos nariams: dalyvavimà ben-drose su Lietuvos mokslininkaismokslo programose ir projektuose,mokslines publikacijas, bendradar-biavimà su Lietuvos mokslininkais,santyká su Lietuvos verslo ir moks-

lo taikomàja veikla, bendra-darbiavimà su mokslo rezul-

litinio dialogo spartintojas, lietuviøistorikams atvëræs Lenkijos archy-vus ir naujas tyrinëjimø temas.

Uþ pastarojo deðimtmeèio pasie-kimus premija fiziniø, biomedicinosir technologijos mokslø srityse skir-ta lazeriniø technologijø specialistuidr. Sauliui Juodkaziui, Hokaido uni-versiteto (Japonija) asocijuotajamprofesoriui. Vilniaus universitetemokslus baigæs lazeriø ir puslaidinin-kiø fizikos srities atstovas ðiuo metuplëtoja bendrus Lietuvos ir Japoni-jos mokslinius ir mokslinius-komer-cinius projektus.

Uþ mokslo patirties, mokslo ry-ðiø tarp Lietuvos ir uþsienio ðaliø plë-tojimà premija apdovanotas lietuvy-bës puoselëtojas dr. Algimantas Tað-kûnas. Tai þinomas Australijos lietu-vis, gyvenantis ir dirbantis Tasmani-joje. Jis yra unikalaus lituanistiniøstudijø modelio kûrëjas, lietuvybës irlituanistikos populiarintojas.

Laisvë ir mokslas �didþiausios vertybës

Sveikindami laureatus, tuome-tinis ðvietimo ir mokslo ministrasAlgirdas Monkevièius, Pasaulio lie-tuviø bendruomenës valdybos na-rys Gabrielius Þemkalnis ir kiti lin-këjo jiems bûti Lietuvos moksloambasadoriais pasaulyje ir toliaunaðiai bendradarbiauti su Lietuvosmokslininkais. �Nëra didesniø ver-tybiø kaip laisvë ir mokslas�, � taipkalbëjo G. Þemkalnis, mokslo pre-mijos laureatus vadindamas Lietu-vos pasididþiavimu ir pavyzdþiu vi-siems kuriantiems Lietuvos ateitá irjos ávaizdá pasaulyje. Lietuvosmokslø akademijos prezidentasakad. Zenonas Rokus Rudzikaspaþymëjo, kad net ir atsidûrus tolinuo gimtinës ðaknø, ðiø mokslinin-kø ryðiai su Tëvyne ne tik nenutrû-ko, bet tapo neákainojamu indëliuá Lietuvos mokslo stiprinimà. Pre-zidentas gal neásiþeis, jeigu jo pa-teiktà ávaizdá dar labiau sustiprin-sime: ðie mokslo vyrai, kaip ir dau-gelis kitø uþsieniuose dirbanèiølietuviø mokslininkø, ðiandien pa-tys yra tarsi Lietuvos ðaknys, ku-rios skverbiasi vis giliau ir vis stip-riau ásitvirtina daugelyje pasaulioðaliø, daro viskà, kad Lietuvosmokslo medis lapotø kuo plaèiau.O tam juk iðties pirmiausia reikia

sveikø ir gyvybingø ðaknø. Jie bu-vo ir iðlieka mûsø lietuviðkojo pa-saulio neatsiejama dalis, o premi-jos teikimo graþios iðkilmës yra tasmûsø bendras gyvenimo akimirks-nis, kai turime gerà progà ðiasmintis pagarsinti.

Z. R. Rudzikas pasidþiaugë,kad auga mokslo premijomis uþsie-nio lietuviams apdovanotøjø skai-èius: 2007 m. buvo trys laureatai

kalbëtojas jas vadina nacionalinë-mis mokslo premijomis, nors ofi-cialiame premijos pavadinime þo-dþio �nacionalinë� ir nëra. Tai ðtai,Lietuvos MA prezidentas iðreiðkëmintá, kad bûtø teisinga, jei preten-duoti á Lietuvos mokslo premijasgalëtø ir uþsienio lietuviai. Kartupalinkëkime, kad ir oficialiamepremijø pavadinime atsirastø es-mingas þodis �nacionalinë� � Lie-tuvos nacionalinë mokslo premija.

Tapo akademiniu detektyvu

Kad ir kokios nuoðirdþios bûtøpremijø teikimo iðkilmës, tam tikro ofi-cialumo apraiðkø paprastai bûna sun-ku iðvengti. Oficialumo lieka maþiau,kai premijos áteiktos ir sveikintojus tri-bûnoje pakeièia patys apdovanotieji.Jø þodis paprastai bûna labiausiai lau-kiamas, nes tai unikali galimybë iðgirsti,kà ne visada pavyks rasti sausuosebiografijø apraðymuose

Prof. Kæstutis Skrupskelis, ku-riam pirmajam ið laureatø buvo su-teiktas þodis, apgailestavo, kad ðiosdienos nesulaukë jo mama AlinaSkrupskelienë, kuriai tai bûtø di-dþiausia ðventë. Iðsaugojusi vaikusper Antràjá pasauliná karà, sulaukëLietuvos nepriklausomybës atkûri-mo, o ðios ðventës jau nebesulaukë.Profesorius praðë já vadinti KæstuèiuSkrupskeliu, nors Amerikoje jis pa-prastai pasiraðo tëvo vardu � IgnasK. Skrupskelis, bet jam tëvo vardasjuk nepriklausàs.

Filosofijos studijas K. Skrups-

Nukelta á 15 p.

tatø vartotojais Lietuvoje. Ne pas-kutiná vaidmená atliko ir kiti iðskir-tiniai kiekvieno ið pretendentø lai-mëjimai, ávertinimai, apdovanoji-mai, kitaip tariant, pripaþinimasmokslo pasaulyje ir dalyvavimas uþ-sienio lietuviø bendruomeniø veik-loje. Taip pat atsiþvelgta á preten-dento mokslo laimëjimø ir patirtiessklaidà Lietuvoje, jo mokinius iðLietuvos, mokslo ryðiø tarp Lietu-vos ir uþsienio plëtojimà, mokslinës,vadybinës ir organizacinës patirtiesperdavimà.

Tai ðtai visus ðiuos kriterijus, ko-misijos nariø nuomone, ið pateiktø-jø kandidatø á premijas geriausiaiatitiko ðie penki mokslininkai. Juosir pristatome.

Uþ viso gyvenimo nuopelnusmokslui ir pasiekimus humanitari-niø ir socialiniø mokslø srityje pre-mija skirta filosofui dr. Ignui Kæstu-èiui Skrupskeliui, Pietø Karolinosuniversiteto (University of SouthCarolina ) profesoriui emeritui, vie-nam geriausiø klasikinës Amerikosfilosofijos tyrëjø ir moksliniam re-daktoriui.

Premija uþ viso gyvenimo nuo-pelnus mokslui ir pasiekimus fizi-niø, biomedicinos ir technologijømokslø srityse iðskirtas ir pagerbtastechnologijos ir edukologijos moks-lø atstovas dr. Romualdas Kaðuba,Ðiaurës Ilinojaus universiteto (JAV)profesorius emeritas. JAV jo nuo-pelnai vertinami uþ darbus inþine-rinës kosminës technikos srityjevykdant paþangiausius uþdarus JAVvalstybës tyrimø projektus. Mûsøtautietis yra naujo inþinerinio aukð-tojo mokslo padalinio JAV kûrëjas,jo pastangomis Lietuvos ir JAV in-þinerinës mechanikos ir edukologi-jos specialistai jau ne vienus metusnaðiai bendradarbiauja.

Uþ pastarojo deðimtmeèio lai-mëjimus humanitariniø ir sociali-niø mokslø srityje premija apdova-notas istorikas dr. Bronius Ma-kauskas, Lenkijos mokslø akade-mijos Istorijos instituto mokslinin-kas, Lietuvos ir Lenkijos santykiøistorijos tyrëjas. Jis yra Lietuvos is-torijos mokslo ataðë Lenkijoje,Lenkijos lietuviø bendruomenës irPasaulio lietuviø bendruomenësveikëjas, svarbiausias lietuviø tau-tinës maþumos Lenkijoje tyrinëto-jas, lietuviø ir lenkø istorinio ir po-

(filosofas Algis Mickûnas, techni-kos mokslø atstovas Pranas Vaièai-tis ið JAV ir fizikos mokslø atstovasDanas Ridikas, ðiuo metu dirban-tis Prancûzijoje), o 2008 m. apdo-vanotøjø skaièius jau iðaugo ikipenkiø. Reikia tikëtis, kad didës irlaureatui skiriama premija, kuri2008 m. sudarë 100 MGL(13 tûkst. litø ). Z. R. Rudzikas pri-minë, kad kasmet skiriamos ir Lie-tuvos mokslo premijos. Daþnas

kelis pradëjo Fordhamo universite-te (nuo 1959 m.) Niujorke, o uþbai-gë Toronto universitete (nuo1962 m.) Kanadoje, kur buvo pa-brëþiama didþiøjø màstytojø raðtøstudijavimo svarba. Suprask, ið Hë-gelio ar Kanto raðtø galima supras-ti daugiau, negu ið klasikø komen-tatoriø ar istoriniø tyrinëjimø.K. Skrupskelis gal ir bûtø ásiurbtas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Pasaulio lietuviø bendruomenës valdybos narys Gabrielius Þemkalnis sveikina Mokslo premijø laureatus: dr. AlgimantàTaðkûnà, vietoj sûnaus dr. Sauliaus Juodkazio premijà atsiëmusá jo tëvà habil. dr. Kæstutá Juodkazá, prof. Romualdà Kaðubà,

dr. Broniø Makauskà ir prof. Kæstutá Skrupskelá

Filosofas dr. Kæstutis Skrupskelis taria þodá

2009 m. vasario 12 d. Nr. 3(403) 13

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo valdybos 2009 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 1 skelbiamas mi-nisterijø uþsakomø programø projektø konkursas pagal ðias temas:

1. Augalø genetiniø iðtekliø moksliniai tyrimai (pateikë Aplinkos ministerija) � projekto vertë ið Fondolëðø � iki 70 tûkst. Lt.

2. Kietøjø lapuoèiø (àþuolo ir uosio) entomokenkëjai ir jø daromos þalos ávertinimas (pateikë Aplinkosministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 20 tûkst. Lt.

3. Lietuvos klimato atlaso parengimas (pateikë Aplinkos ministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki50 tûkst. Lt.

4. Daugiafunkciniø kariui skirtø drabuþiø kûrimas ir tyrimas (pateikë Kraðto apsaugos ministerija) � pro-jekto vertë ið Fondo lëðø � iki 80 tûkst. Lt.

5. Nuotolinës sprogstamøjø ir narkotiniø medþiagø aptikimo sistemos, naudojanèios terahercinio daþniødiapazono spinduliuotës vaizdø sudarymo árenginius (pateikë Kraðto apsaugos ministerija) � projekto vertëið Fondo lëðø � iki 50 tûkst. Lt.

6. Mikrobangø spinduliavimo diagnostika ir apsaugos priemonës (pateikë Kraðto apsaugos ministerija) �projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 40 tûkst. Lt.

7. Gimstamumo pokyèiai bei veiksniai gimstamumui didinti (pateikë Socialinës apsaugos ir darbo minis-terija, Sveikatos apsaugos ministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 60 tûkst. Lt.

8. Pavojingà Lietuvos vairuotojø vairavimo stiliø bei avaringumà sukelianèiø psichofiziologiniø veiksniøir rekomenduojamø priemoniø jiems eliminuoti parengimo analizë (pateikë Sveikatos apsaugos ministerija,Susisiekimo ministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 50 tûkst. Lt.

9. Lietuvos tekstilës sektoriaus konkurencingumo scenarijai, ávertinant naujausiø ES iniciatyvø nuosta-tas, ir jø átaka uþsienio prekybos politikos formavimui (pateikë Uþsienio reikalø ministerija) � projekto vertëið Fondo lëðø � iki 40 tûkst. Lt.

10. Gyvulininkystës kompleksuose susidaranèio mëðlo/srutø tvarkymo technologijø ávertinimas ir pasiû-lymø aplinkos tarðai maþinti pateikimas (pateikë Aplinkos ministerija, Þemës ûkio ministerija) � projekto vertëið Fondo lëðø � iki 50 tûkst. Lt.

11. Mësiniø galvijø ir kiauliø produktyvumo didinimas ir produkcijos kokybës gerinimas genetiniø tech-nologijø pagalba (pateikë Þemës ûkio ministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 100 tûkst. Lt.

12. Ankðtiniø augalø auginimas ir azoto naudojimo ekologinës þemdirbystës sistemos cikle �dirvoþemis-augalas� ávertinimas (pateikë Þemës ûkio ministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 100 tûkst. Lt.

13. Tyrëjø mobilumas ir jo socialiniai aspektai (pateikë Ðvietimo ir mokslo ministerija) � projekto vertë iðFondo lëðø � iki 40 tûkst. Lt.

14. Socialinio teisingumo rodikliai ðvietime (pateikë Ðvietimo ir mokslo ministerija) � projekto vertë iðFondo lëðø � iki 50 tûkst. Lt.

15. Molekuliniai transplantuotø pacientø ligos atsinaujinimo bei auto-aloagresijos bioþymenø tyrimai (pa-teikë Sveikatos apsaugos ministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 100 tûkst. Lt.

16. Antibiotikams atspariø bakterijø sukeltø infekcijø valdymo gerinimas Lietuvoje (pateikë Sveikatos ap-saugos ministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 70 tûkst. Lt.

17. E. valdþios strateginiø sàveikumo gairiø ágyvendinimo imitacinis modeliavimas (pateikë Vidaus reika-lø ministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 50 tûkst. Lt.

18. Geoterminiø vandenø panaudojimo sveikatinimo ir SPA (sanitas per aqua) paslaugoms teikti galimy-biø studija (pateikë Ûkio ministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 50 tûkst. Lt.

19. Streso valdymo rekomendacijos, panaudojant kurortø ir kurortiniø teritorijø gamtiniø veiksniø ypa-tumus (pateikë Ûkio ministerija) � projekto vertë ið Fondo lëðø � iki 30 tûkst. Lt.

Informuojame, kad ne maþiau kaip 30 proc. projekto vykdymui reikalingø lëðø ásipareigoja skirti atitin-kama projektu suinteresuota ministerija (arba viena ið ministerijø).

Projektai rengiami pagal Fondo Praðymø teikimo, jø nagrinëjimo, lëðø skyrimo, ataskaitø teikimo ir vertini-mo tvarkos apraðo (Þin., 2005, Nr. 105-3898; 2006, Nr. 26-883; 2007, Nr. 10-415; 2007, Nr. 104-4277; 2008,Nr. 34-1241; 2008, Nr. 146-5904) VI skyriaus 62 punkto reikalavimus. Projekto anglø kalba (62.2 punktas)pateikti nereikia. Praðymà konkursui gali teikti tik mokslo ir studijø institucija.

Projektø trukmë � iki 2009 m. gruodþio 20 d.Projektai priimami nuo 2009 m. vasario 4 d. iki kovo 4 d.Iðsamesnæ informacijà teikia Mokslo skyriaus vyresnioji specialistë Raimonda Rainytë, tel. (8 5) 263 9158,

el. p. r.rainyte@ktl.mii.ltProjektai priimami Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijø fonde, A. Goðtauto g. 12, 306 kab., Vilnius.Darbo laikas I�IV � 8.00�17.00 val., V � 8.00�15.45 val., pietø pertrauka � 12.00�13.00 val.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondasSKELBIA MINISTERIJØ UÞSAKOMØ PROGRAMØ PROJEKTØ KONKURSÀ

Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 31 Dël 2009 metø Lietuvos Respubli-kos valstybës biudþeto patvirtintø asignavimø paskirstymo pagal programas Lietuvos valstybiniam mokslo ir stu-dijø fondo vykdomai programai Ðalies mokslo plëtros skatinimas skyrë 40,602 mln. litø.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo valdyba 2009 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 1 patvirtino Fon-do lëðø, skirtø mokslui ir studijoms remti, paskirstymà pagal remiamas veiklos kryptis.

Eil. Nr.

1

2

34

56789

10

 

VEIKLOS KRYPTYS

Prioritetiniø krypèiø ir Vyriausybës programø projektai: 1.1. Aukðtøjø technologijø plëtros programa

1.2. Pramoninës biotechnologijos plëtros programa 1.3. Moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros

prioritetinës kryptys2.1.Fondo inicijuotos programos2.2. Ministerijø uþsakomø programø projektaiMokslininkø grupiø projektaiProjektai pagal tarptautines sutartis (NATO, Europos

mokslo fondo kvietimu ir kiti)Ûkio subjektø uþsakymu vykdomi projektaiMokslo kûriniaiMokslo renginiaiDoktorantø stipendijosMokslininkø staþuoèiø programaFondo ekspertø, ekspertø komitetø bei programø tarybø,

valdybos nariø ekspertinë veiklaViso

Fondo nuostatøpunktas

7.1.

7.2.

7.3.7.4.

7.5.7.7.7.8.8.

7.11. 24.

 

Fondo lëðø dalys (%)

34,23 15,46 19,32

3,202,718,624,68

1,340,740,743,524,450,99

100,00

2009 m. FONDO ASIGNAVIMAI, SKIRTI MOKSLUI IR STUDIJOMS REMTI

1009 1000 2009�Kur bëga Ðeðupë, kur Nemunas teka.

Ten mûsø tëvynë, graþi Lietuva.�Maironis

1.ABCD � ABXCD = 2009Raskite skaitmenis A, B, C ir D.

2.a + b + c + d = 29a3 + b3 + c3 + d3 = 2009Raskite skaièius a, b, c ir d.

4.

Kaip visa tai greièiausiai apskai-èiuoti?

11

1

1 1 66

6

6 6 44

4

4 4

33

3

3 3 88

8

8 8 55

5

5 5

77

7

7 7 22

2

2 2 99

9

9 9

3.Kas pavaizduota ðiame kvadrate?

√ 24 + 17 + 412

= ?4 4 4

Gerbiamasis Redaktoriau,dþiaugiuosi Jûsø Mokslo Lietuvosleidiniu ir linkiu didelës sëkmës,daug autoriø ir dar daugiau skai-tytojø. Ir, þinoma, geriausios svei-katos.

Gyvenant Èikagoje ir Pasauliolietuviø centre (Lemonte) tekosusitikti ir susidraugauti su nuo-stabia lietuvaite Jûrate Statkute-De Rosales, kuri, bûdama vienageriausiø ispanø, lotynø, graikø,prancûzø kalbø þinovë � specia-listë, pakëlë senuosius istoriniusraðtusbei archyvus Ispanijoje, irjuose rado didelius lobius apiemûsø tautos praeitá. Paraðë keliasistorines knygas ispanø kalba ApieGotus ir baltus. Ðia knyga (iðleistinet keturi pakartotini leidiniai) la-bai susidomëjo ispanakalbiai isto-rikai Ispanijoje ir Pietø Ameriko-je, knyga aptariama ir mokslinë-se konferencijose. Prieð porà me-tø ðià knygà á anglø kalbà iðvertëVydûno Fondas PLC Lemonte.Ne per seniausiai Jûratë Statkutë-De Rosales iðleido dar vienà lie-tuviø kalba paraðytà knygà Di-dþioji apgavystë apie Baltø vardopriklijavimo mums � lietuviams �gudams, godams, gothams. Manedomina, ar Jûsø laikraðtyje buvonors kokia informacija apie ðiàdarbðèiàjà þurnalistæ � istorikæ,apie jos darbus lietuviø tautos is-torijos labui. Mes visi lietuviai ne-galime sutikti, kad èia, prie Balti-jos, atsiradome tik tûkstantmeèiopradþioje. Mes privalome ieðkotisavo senosios � seniausios istori-jos, ir dþiaugtis, jeigu atsirandadaugiau kalbø mokanèiø tautieèiø,kurie kitø tautø istoriniuose ðalti-niuose ir metraðèiuose randa pa-grástà informacijà apie mus, mûsøðalá, jø pëdsakus kitose ðalyse.

Ðiemet ðvenèiame Lietuvostûkstantmetá. Taèiau pasirengi-mas ðventei nublanksta prieð1930 m. vykusiø Vytauto Didþio-jo 500-øjø metiniø ðventimà.

Tiesa, tuometinæ kaimieèiølietuviø tautà buvo kur kas leng-viau mobilizuoti patriotizmui irsavo protëviø, didvyriø pagerbi-mui, nei dabartinius, lyg ir iðsila-vinusius verslininkus ar artistus �

seimûnus, Prezidento skatinamusskubëti á pasaulinæ pilietinæ visuo-menæ, bet ne bûti amþiams lietu-viais � patriotais. Amerikoje juo-daodþiai graþiau paþymëjo savopirmojo juodaodþio tapimà prezi-dentu, negu mes � lietuviai, ðvæsi-me savàjá tautos ir valstybës tûks-tantmetá.

Nëra jokiø suvenyrø, nebus jo-kiø rimtesniø renginiø iðtisus me-tus, tik smogiamasis renginys lie-pos pradþioje. Taèiau, kai nëra re-klamos, to pasirengimo ir nesijau-èia, tai ir á renginá nedaug tautieèiøið uþsienio rengiasi vykti á Lietuvà.

Prieð Lietuvos tûkstantmeèiominëjimo renginius ir tuomet no-rëèiau pradëti pokalbá su moksli-ninkais, kurie jau dabar galëtø pa-sendinti mûsø tautos istorijà neketvirtadaliu tûkstantmeèio, betkeliais tûkstanèiais metø. Þinoma,jei sutiktumëte vystyti ðià temà.

Jei sutiktumëte, su malonumunorëèiau pradëti diskusijas su Jû-rate Statkute-De Rosales, o vëliausu kitais ne istorikais, bet paraðiu-siais lyg ir �fantastiniø� knygø apielietuviø seniausiàsias istorijas. Ra-ðau kabutëse, nes sovietmeèioauklëtiniai istorikai-akademikai irnegerbdami daugiau kalbø mo-kanèiø lietuviø tautos istorijos ty-rinëtojø, vadina juos nepagarbio-mis pravardëmis. O man gëda uþjuos, nes vargu ar jie daugiau ádë-jo energijos ir þiniø, ar suradodaugiau istoriniø faktø apie mûsøtautà, negu tie ne istorikai, bet pa-siðventæ lietuvybei ir jos istorijai.

Lauksiu Jûsø atsakymo

Algirdas Juozas Vitkauskas

Algirdas Juozas Vitkauskas,Draugo dienraðèio koresponden-tas, dirbæs LTV jaunimo laidø re-daktoriumi ir vedëju, redagavæsTarybinëje Klaipëdoje sporto sky-riø, bendravæs su Jaunimo greto-mis, Ðvyturiu, kitais respublikiniaislaikraðèiais sporto ir jaunimoklausimais. A. J. Vitkauskas pra-dëjo ir kurá laikà vedë TV laidaDràsûs, stiprûs, vikrûs.

Ar viskà padarome?

Skaièiø Orbitoje

Genius StrazdasAtsakymai kitame Mokslo Lietuvos numeryje

MUMS RAÐO

14 2009 m. vasario 13 d. Nr. 3(403)

Algirdo Greimo vardo áamþinimas LietuvojeProf. dr. Karolis RimtautasKAÐPONIS

Lietuvoje jau daug nuveiktaáamþinant ir garsinant Algirdo Ju-liaus Greimo vardà. 2007 m. spalio12 d. Kupiðkyje pristatyta ið vieðna-giø uþsienio ðalyse (Prancûzijoje,Suomijoje, Rusijoje) sugráþusi ilgailaukta ekspozicija Algirdo Greimovaikystë. Ekspozicijos atidarymasvyko drauge su atminimo lentos Al-girdui Greimui atidengimu ant na-mo Vytauto g. 28, kuriame 1923�1925 m. jis gyveno. Kupiðkio etno-grafijos muziejuje prie parodosstendø vyko A. J. Greimo 90-øjø gi-mimo metiniø minëjimas. Ðis pavy-kæs kupiðkënø renginys (jis detaliaiapraðytas Mokslo Lietuvoje, 2007 m.Nr. 19(375) mus paskatino ekspo-nuoti parodà tose vietose, kuriosegyveno ir mokësi Greimas. Taip siû-lome ir vietos kultûros darbuoto-jams drauge áamþinti A. J. Greimovardà. Ðià mintá parëmë Tarptauti-nës semiotikos studijø asociacijosprezidentas prof. Eero Tarasti. Jispraðë informuoti apie renginius,nes jam svarbu viskas, kas susijæ suA. J. Greimu. Já E. Tarasti vadina�didþiuoju lietuviø filosofu�.

Greimo vardo áamþinimo ir eks-pozicijos organizaciniams darbamspakvieèiau Kauno technologijos uni-versiteto Humanitariniø mokslø fa-kulteto Garso ir vaizdo menø tech-nologijø katedros vedëjà, humanita-riniø mokslø (menotyra, muzikolo-gija) daktarà, docentà Dariø Kuèins-kà. Nuo pat ekspozicijos parengimopradþios jis yra jos kuratorius. Taippat bûti kuratoriumi pakvieèiau Lie-tuvos muzikos ir teatro akademijosKauno fakulteto docentà, chorodirigentà Romaldà Misiukevièiø.

Mes telkiame mokslininkus,menininkus, visuomenininkus irkultûros veikëjus, rengiame doku-mentus, teikiame siûlymus dëlA. J. Greimo vardo áamþinimoKaune, Ðiauliuose, Marijampolëjeir Kunigiðkiuose. Jau kai kà ir nu-veikëme.

Kaune organizavome miesto in-teligentijos kreipimàsi á Kauno mies-to savivaldybës tarybà dël A. J. Grei-mo vardo áamþinimo darbø. Savival-dybës darbuotojai siûlo A. J. Grei-mui ir kitiems þymiems þmonëmsprojektuoti bendrà atminimo lentà,jau pavadino gatvæ A. J. Greimovardu ir siûlys jo kapà Petraðiûnø ka-pinëse áraðyti á Kultûros vertybiø re-gistrà. Ðiuo metu Kaune, Laisvës alë-joje, yra skulptûra maþosios scenos

dainininkui Danieliui Dolskiui, da-bar televizijos laidoje Mûsø dienoskaip ðventë propaguojama paminklostatyba maþosios scenos dainininkuiAntanui Ðabaniauskui. Tai skatinaieðkoti architektûriniø galimybiøA. J. Greimo vardà áamþinti Kaune,tad ðiuo klausimu kalbamës su kom-petentingais þmonëmis.

Paroda Algirdo Greimo vaikystëKauno technologijos universiteteTarptautiniø studijø centre (A. Mic-kevièiaus g. 37) buvo eksponuota2008 m. lapkrièio 7�28 dienomis. Eks-pozicijos atidaryme 2008 m. lapkrièio7 d. doc. dr. Darius Kuèinskas skaitëpraneðimà Algirdas J. Greimas ir se-miotika, kuriame apþvelgë A. J. Grei-mo gyvenimo kelià ir svarbiausiasdarbø ypatybes. Ðiø eiluèiø autoriusskaitë trumpà praneðimà AlgirdoJ. Greimo vaikystë ir jaunystë Lietuvo-je, kuriame buvo iðdëstyta medþiaga,pateikta X tarptautiniame muzikosprasmës kongrese (2008 m. spalio25 d.), vykusiame ðiuose rûmuose.Ðio praneðimo svarbiausia mintis, kadAlgirdo Juliaus Greimo biografijojestudijø Vytauto Didþiojo universite-te Kaune laikotarpis yra reikðmin-giausias ið visø mokymosi tarpsniø. Ið-klausytas logikos kursas pas prof. Vo-syliø Sezemanà ir statistikos pratybos,kurias vedë ekonomistas dr. JonasBuèas, turëjo didelæ átakà A. J. Grei-mo semiotikos mokslo grindimui.

1936 m. ið treèiojo kursoA. J. Greimas buvo pasiøstas á Gre-noblio universitetà studijuoti pran-cûzø kalbos, dialektologijos. ApieGrenoblio miestà, jo áþymybes, kul-tûrà, mokslà ir menà papasakojo iðLietuvos kilusi Grenoblio mero

þmona ponia Marie Destot, vieðëju-si Kauno technologijos universitete.

Prie parodos stendø vyko svar-bûs susitikimai ir derybos su kaunie-èiais dël tolesniø A. J. Greimo var-do áamþinimo darbø Kaune.

2009 m. parodà ketinama ekspo-

nuoti Ðiauliuose, Marijampolëje irKunigiðkiuose (netoli Svëdasø). Vy-ko ir tebevyksta derybos, organiza-ciniai darbai, pateikta bûtinoji doku-mentinë medþiaga apie A. J. Grei-mo gyvenimà minëtose vietose.

Ðiauliø miesto savivaldybës ad-ministracijos sudaryta atitinkamakomisija pritarë raðytojo, literatûrosalmanacho Varpai vyriausiojo redak-toriaus Leono Peleckio-Kaktavièiaussiûlymui prie Didþdvario gimnazijospastato fasado árengti A. J. Greimoatminimo áamþinimo lentà.

Marijampolës Rygiðkiø Jonogimnazijos, kurià baigë A. J. Grei-mas, muziejaus vadovo mokytojoVinco Peckaus siûlymu, A. J. Grei-mo pavardæ ketinama áraðyti á atmi-nimo lentà, esanèià gimnazijos pa-stato fasade, greta J. Basanavièiaus,V. Kudirkos, J. Jablonskio, V. My-kolaièio-Putino pavardþiø, kurietaip pat yra baigæ ðià gimnazijà.

Dabar vyksta derybos su Kuni-giðkiø ir Anykðèiø rajono savivaldy-bës kultûros darbuotojais.

Pabrëþtina, kad ekspozicijos Al-girdo Greimo vaikystë vienas ið stendøyra parengtas remiantis A. J. Greimoir S. Þuko knyga Lietuva Pabaltijy, ku-rioje atsispindi Lietuvos ilgo laiko-tarpio istorijos ir kultûros bruoþai,todël paroda yra reikðminga ir ðven-èiant Lietuvos vardo paminëjimotûkstantmetá.

Dar

iaus

Kuè

insk

o nu

otra

uka

Kijeve sausio 29 d. pristatyta 2008metø pabaigoje iðleista knyga Ukrai-na: lietuviðkasis laikotarpis 1320�1569.

Á knygos pristatymà susirinkæ aka-deminës visuomenës nariai, þurnalis-tai ir visi, besidomintys bendra Lietu-vos ir Ukrainos istorija, susipaþino suleidiniu ir jo autoriais � Lietuvos irUkrainos istorikais prof. AlfreduBumblausku, Genute Kirkiene, Fe-liksu Ðabuldo ir kitais.

Renginyje kalbëjæs Lietuvos am-basadorius Ukrainoje Algirdas Kum-þa paþymëjo, kad ði knyga turi didelæmokslinæ vertæ. Ði knyga, anot amba-

sadoriaus, gali bûti ir kelioniøvadovu tiems, kurie ketina pa-

Kijeve pristatyta knyga �Ukraina:lietuviðkasis laikotarpis 1320�1569�

keliauti Lietuvos kunigaikðèiø takais.Lietuviðkasis laikotarpis Ukrai-

nos istorijoje, apie kurá sovietmeèiubuvo nutylima, daug kam Ukraino-je vis dar yra neþinoma epocha. Lei-dinio sudarytojai ðià spragà stengësiuþpildyti iðsamiais tekstais ir iliust-racijomis, iðlikusiais dokumentais irrankraðèiais, iðkiliausiø laikø þmo-niø portretais, buities reikmenøiliustracijomis.

Ruoðiant knygà buvo panaudotaapie 300 archyviniø dokumentø, pa-daryta daugiau kaip 4 tûkst. nuotrau-kø, sumodeliuoti aksonometriniaiXIV�XVI a. gynybiniø statiniø vaiz-dai. Mokslininkai medþiagà rinko ið

apie vieðà konkursà skyriø vedëjø pareigoms:� Augalø mitybos ir agroekologijos,� Dirvoþemio ir augalininkystës,� Javø selekcijos,� Cheminiø tyrimø laboratorijos,� Þoliø selekcijos,� Bitininkystës sektoriaus,� Dirvoþemio chemijos skyriaus,� Regioninës þemdirbystës skyriaus

Iðsamesnës informacijos ieðkokite leidinio Valstybës þinios priede In-formaciniai praneðimai (2009 m. vasario 6 d. Nr. 10, p. 71) arba institutointerneto svetainëje http://www.lzi.lt.

Papildoma informacija teikiama tel. (8 347) 37271, (8 347) 37275 arbael. paðtu virgis@lzi.lt

Instituto taryba

Lietuvos þemdirbystësinstituto Taryba informuoja

beveik penkiasdeðimties Ukrainos irLietuvos miestø bei miesteliø muzie-jø ir bibliotekø fondø.

Knyga sukurta vieðosios ástaigosIstorinës atminties akademija iniciaty-va. Jà 2008 m. pabaigoje 1500 egzem-plioriø tiraþu iðleido Kijeve ásikûrusileidykla Baltia-Druk.

Projektà ir knygos leidybà finan-savo Lietuvos uþsienio reikalø mi-nisterija.

URM Informacijos ir vieðøjøryðiø departamentas

Spaudos ir vieðøjø ryðiøskyrius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Parodos �Algirdo Greimo vaikystë� pristatymo metu KTU Tarptautiniø studijø centre: parodos kuratorius doc. DariusKuèinskas (kairëje) ir parodos autorius prof. Karolis Rimtautas Kaðponis (deðinëje) su architektais Birute ir Juozu

Poniðkaièiais, su kuriais aptarti Greimo atminimo áamþinimo Kaune galimi architektûriniai sprendimai

Kupiðkyje atidarant parodà �Algirdo Greimo vaikystë�

2009 m. vasario 12 d. Nr. 3(403) 15LIETUVIAI PASAULYJE

Lietuvos mokslo premijos uþsienio lietuviamsðio Toronto metodo filosofijoje rei-kalavimo, jeigu ne keli atsitiktinu-mai. Vien dël jø ir tapo faktø medþio-toju, savotiðku akademiniu detekty-vu. Tiesa, jo disertacija Dievo proble-ma Josiah Royce filosofijoje dar turë-jo bûti skirta didþiajai metafizikai.

Kibdamas á disertacijos raðymàásitikino, kad niekas tvirtai neþino,kà tas objektyviojo idealizmo ðali-ninkas Joðija Roisas (Josiah Royce,1855�1916) yra paraðæs, tad paèiamteko sudaryti filosofo paraðytø dar-bø sàraðà. Pasirodo, jø giliaunagrinëti nebuvo ámanoma be ar-chyviniø tyrinëjimø. Tuo tikslu pir-mà kartà nuvaþiavo á Harvardo uni-versiteto bibliotekà, kur vëliau jamteko praleisti ne vienà mënesá.

Apsigynæs disertacijà tapo ne tikfilosofu, Toronto metodo sekëju,bet spëjo ágyti bibliografinio ir ar-chyvinio darbo patirties. Filosofijosistorijà dëstë Pietø Karolinos uni-versitete (University of South Caro-lina, Columbia). Ðio universitetoAnglø kalbos katedroje kaip tik tuometu buvo pabrëþta bibliografijos irtekstologijos svarba tyrinëjimuose,kuriuose lietuvis jau buvo spëjæs ágytitam tikrø ágûdþiø. Dabar ji labai pra-vertë, nes atsirado galimybë ásitrauk-ti á klasikiniø humanitariniø tekstørengimo darbus. Buvo remiami hu-manitariniai projektai, siekiantmoksliðkai parengti svarbiausiusAmerikos kultûros veikëjø raðtus.Kilus prieð intelektualus nukreiptaireakcijai, humanitarams skiriamoslëðos Amerikoje buvo gerokai ap-karpytos, tad dauguma ambicingøprojektø taip ir liko nebaigti. Vis dël-to Pietø Karolinos universitete pra-dëtà projektà pavyko uþbaigti.

K. Skrupskelis tyrinëjo ir reda-gavo filosofo Viljamo Dþeimso(William James, 1842�1910) raðtus,buvo redakcinio kolektyvo narys.Kasmet buvo iðleidþiama po vienàtomà, ið viso iðleistas 31 tomas (sukorespondencija, kuriai skirta 12 to-mø). Galima sakyti, kad ðis projek-tas pareikalavo ið K. Skrupskeliobeveik visos jo akademinës karjeroslaiko. Kad teko leisti ðio, o ne kuriokito filosofo Raðtus, K. Skrupskelisvadina savo didþiàja laime, nes Vil-jamas Dþeimsas yra nepaprastaispalvinga ir labai plataus humanis-

tinio iðsilavinimo asmenybë. Studi-javo taip pat ir Europoje. Ðis darbasprie didþio filosofo tekstø padëjopaèiam K. Skrupskeliui uþpildyti sa-vo paties iðsilavinimo spragas � jis toneslepia. Teko ásigilinti á Amerikoskultûros istorijà, su XIX a. biologi-jos ir psichologijos mokslø istorija,anglø utopiniu socializmu, parapsi-chologija, pastangomis reformuotianglø kalbos raðybà ir daug kitø di-desnës ir maþesnës svarbos dalykø.

Ádomu, kad apie parapsicho-logijà, kuriai nemaþai yra skyræs dë-mesio, K. Skrupskelis yra kategorið-kos nuomonës. Jà iðreiðkia tokiu pa-sakymu: �Galiu perskaityti paskai-tà apie parapsichologijà, árodyda-mas, kad tai yra visiðka nesàmonë.�Po tokio prisipaþinimo tikriausiainetaps dideliu Lietuvos parapsi-chologø bièiuliu, uþtat jam pavykosusipaþinti su vieninteliu dar gyve-nanèiu Viljamo Dþeimso vaikaièiu,kuriam yra tekæ restauruoti Ðv. So-fijos katedros freskas esanèiasStambule.

Kur filosofijai per ankðta

Gyvenimo patirtis veda K. Skrup-skelá prie minties, kad vien filosofi-nis iðsilavinimas esàs per siauras, oádomiausi filosofai yra tie, kuriø ty-rinëjimø problematika verþiasi uþ fi-losofijos ribø, susijæ su biologijosmokslø ar paribio su biologija tyri-nëjimais. XIX a. mokslo vienas sva-riausiø laimëjimø � tai Èarlzo Dar-vino evoliucijos teorija, taip patdarbai nervø sistemos fiziologijos irpsichologijos susiformavimo srityje.Bûtent ðie laimëjimai ir suteikë pa-grindà naujai þmogaus sampratai fi-losofijoje. Þymiausiu Amerikos filo-sofijos laimëjimu K. Skrupskelis bû-tent ir linkæs laikyti naujausiais bio-logijos mokslais grástà þmogaussampratà � tuo Amerika esà pralen-kusi konservatyvesniø ir gilesniø fi-losofiniø tradicijø Europà.

Kokia laureato nuomonë apieðiandienæ Lietuvos filosofijos bûk-læ? Mano, kad didþiausia jos yda �tai mûsø filosofijos atotrûkis nuo

gamtos mokslø. Tradicinëþmogaus samprata yradualistinë, susidedanti iðkûno ir sielos. Dvasios irmedþiagos dualizmas yrair mûsø vertybiniø sistemøpagrindas, vyrauja visosepasaulio religijose, taèiaumûsø laikø gamtos moks-lai jau nebëra dualistiniai:psichologija, fiziologija arsociologija sielos ir dva-sios sàvokose jau neberan-da sau vietos. 1890 m. Vil-jamas Dþeimsas iðleido sa-vo Psichologijos principus(The Principles of Psycho-logy); sielos sàvoka tekstedar figûravo, bet ir tai sutam tikrais sàlyginumais.

Bûtent Amerikos filoso-fai ir pamëgino permàstytivisà þmogaus veiklà naujøjøbiologijos mokslø poþiûriu,naujai pamëgino apibûdin-ti visa, kas þmonijai brangu,vertinga, taèiau jau be

ankstesnio dualistinio pagrindimo.K. Skrupskelis priminë ir vienà tøAmerikos pragmatizmo filosofijosatstovø, kuris bene labiausiai tose pa-stangose pasireiðkë � Dþonà Diujá(John Dewey, 1859�1952). Jis sukû-rë paþinimo teorijà, aiðkinanèià bio-loginiø ir psichologiniø paþinimoveiksniø átakà þmogaus veikloje. Be-je, mokslui skyrë tik paþinimo meto-do vaidmená aiðkinant naujus faktusir reiðkinius.

Jeigu Diujis bûtøskaitæs Ðalkauská

K. Skrupskelis prakalbo ir apiejá ypaè ðiuo metu dominanèià natû-ralistinæ laisvës sampratà, kuriosdar nesà, bet jos uþuomazga slypiViljamo Dþeimso raðtuose. Tai ðtaiðá naujo poþiûrio á þmogø slëpináK. Skrupskelis prisipaþino norás at-kasti ir pamëginti iðsiaiðkinti, kiekðis þmogaus paþinimo kelias yraperspektyvus. Vien skaityti kitø filo-sofø raðtus, matyt, nepakaks, reikësir paèiam tyrinëti. Jau paraðytasK. Skrupskelio naujas mokslinisdarbas � studija apie Dþonà Diujá,kurioje vertinama jo nacionalizmokritika ir kosmopolitinës idëjos.K. Skrupskelis rado kur nesutikti suDþono Diujo kai kuriomis iðvado-mis, lietuviø tautinis sàjûdis kaip tikir teikia tokiø argumentø. PasakK. Skrupskelio, lietuviø tautinis at-gimimas atspindëjo ne istorinës ro-mantikos ir ne imperines ambicijas,bet sieká iðsikovoti lietuviø uþgims-tanèiai visuomenei ir kiekvienamðios tautos individui normalias raið-kos sàlygas. Jeigu Dþonas Diuji bû-tø bent kiek susipaþinæs su Rytø Eu-ropos valstybiø istorija, skaitæs Sta-sio Ðalkauskio tam skirtus raðtus, taikitas iðvadas bûtø padaræs: pats bû-tø skelbæs pavergtø tautø naciona-lizmà, o ne já kritikavæs.

K. Skrupskeliui tie dalykai labaiartimi, nes iðauga ir ið jo asmeninësgyvenimo patirties. Jo tëvas � IgnasSkrupskelis (1903�1942) ir mamamokytoja Alina Skrupskelienë (Pet-

rauskaitë) buvo ateitininkai, prof.Stasio Ðalkauskio auklëtiniai Lietu-vos universiteto Teologijos-filosofi-jos fakultete. Tai jaunøjø katalikøkartos atstovai, kuriai priklausë is-torikas Zenonas Ivinskis, filosofas irpedagogas Antanas Maceina, lite-ratûrologas, pedagogas, bûsimasisrezistentas ir valstybininkas JuozasAmbrazevièius-Brazaitis, raðytojasAntanas Vaièiulaitis ir kiti. Jø siekisbuvo katalikiðkai ugdyti jaunimà,kurti modernià vakarietiðkà ir kata-likiðkà Lietuvà, kurioje vyrautø jaunebe kaimo, o miesto kultûra. Tokiomàstymo ir siekiø asmenys sovie-tams atrodë didþiausiu kliuviniu, to-dël su jais ir stengtasi pirmiausia su-sidoroti. Ðiai kartai K. Skrupskelistvirtina jauèiàs ypatingà skolà, todëlsiekia viskà daryti, kad jaunøjø at-eitininkø darbai nebûtø pamirðti.

Raðo Lietuvosateitininkø istorijà

Deja, savo tëvo Igno Skrupske-lio, Þidinio ir XX amþiaus þurnalø re-daktoriaus, K. Skrupskelis nepaþi-nojo. Kai tëvà suëmë (1940 m. naktáið liepos 11-osios á 12-àjà), sûnui bu-vo tik dveji metai. Tëvas buvo �kal-tas�, kad priklausë ateitininkams, va-dinasi, �kontrrevoliucionierius�. Nu-teistas 8 metams lagerio Kotlase jismirë nuo nepakeliamø sàlygø gele-þinkelio tiesimo darbuose.

Dabar K. Skrupskelis tëvø pëd-sakø ieðko ir juos randa tarpukariospaudoje. Mamà, kuri dar nebuvotapusi Skrupskelienë, buvo Petraus-kaitë, daþnai aptinka nuotraukoseðalia Juozo Ereto, Stasio Ðalkaus-kio, Vinco Mykolaièio-Putino, Salo-mëjos Nëries. Igno Skrupskelio pir-mieji raðiniai pasirodë Juozo Gru-ðo (buvo jo klasës draugas) reda-guotame gimnazistø ir moksleiviøateitininkø leidinëlyje.

Nuo 1994 m. K. Skrupskelis �profesorius emeritas. Artëja 2010 m.,Lietuvos ateitininkø 100-osios gyvavi-mo metinës. Ðiai datai K. Skrupske-lis pasiryþæs uþbaigti prieðkario atei-tininkø istorijà. Tyrinëtojà dominakonkreti istorija, pastangos formuotijaunàjà inteligentø kartà, kuriuos ge-riausi atstovai buvo siunèiami á moks-lus uþsienyje. Tipiðkas tos kartos at-stovas buvo jo tëvas Ignas Skrups-kelis. Kilæs ið kumeèiø ðeimos, ba-sakojis piemenukas ir bernas Mel-guþës dvare. Iðmoko skaityti ne mo-kykloje, o namuose. Vëliau nuoma-vo ið dvaro sklypà, ûkelá Kazylø kai-me prie Kriûkø miestelio, kol nepri-klausomoje Lietuvoje sugebëjo iðsi-pirkti ûkelá. Paremtas katalikø vi-suomenës ne tik baigë mokslus, uni-versitetà, bet ir apsigynë daktaratàVienos universitete. Sovietai vos 40metø sulaukusá Ignà Skrupskelá su-naikino fiziðkai, todël ðios kartos at-þvilgiu atkurti teisingumà � didþiau-sias Kæstuèio Skrupskelio siekis.

Raðydamas ateitininkø istorijàK. Strupskelis tvirtina nenorás apsi-brëþti deklaracijomis, suvaþiavimøir kita oficialia medþiaga, nes jamrûpi konkretûs þmonës ir gyvenimofaktai. Ne tiek ideologiniai ateitinin-kø veiklos aspektai, bet jø raiðkabendruomenëje, kurioje gyventa irkuri jø pastangomis buvo kuriama.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 12 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2008 m. premijos uþsienio lietuviams laureatas dr. Kæstutis Skrupskelis ir já sveikinanti sesuo Vytauto Didþiojo universitetoVokieèiø ir prancûzø filologijos katedros profesorë Viktorija Skrupskelytë bei ðvietimo ir

mokslo viceministrë dr. Virginija Bûdienë

2008 m. premijos uþsienio lietuviams laureatas Bronius Makauskas labai vertinapagalbà, kurios sulaukdavo ið istoriko prof. Antano Tylos ir Lietuvos MA bibliotekosdirektoriaus Juozo Marcinkevièiaus

16 2009 m. vasario 13 d. Nr. 3(403)

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Kristina Sakalauskienë

Dizaineris Mindaugas Galkus

DISKUTUOJAME

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Tiraþas 500 egz.

Patarëjai: Stasys Goberis, Antanas Kulakauskas, Jonas Puodþius,Alfonsas Ramonas, Juras Ulbikas, Edmundas Kazimieras Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 5) 212 1235.

Laikraðtis internete: http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/Redakcija gerbia savo autoriø nuomonæ ir mintis, net jei ne visada joms pritaria.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/ paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Laikraðtis platinamas tik prenumeratoriams ir redakcijoje.