mokyklos pastatas (52 kabinetai, mokomosios … · web viewugdymo planas parengtas vadovaujantis...

PATVIRTINTA „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V1-29

MARIJAMPOLĖS „ŠALTINIO“ PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2013–2014 MOKSLO METŲ PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2013-2014 mokslo metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo plano rengimą, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, pagrindinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje.

2. Ugdymo plano tikslas: užtikrinti kokybišką ugdymą(si) ir mokinių gebėjimų taikymą.3. Ugdymo plano uždaviniai: 3.1. diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą pagal konkrečios klasės (mokinio)

gebėjimus;3.2. taikyti mokymą (si) bendradarbiaujant;3.3. diegti netradicines ugdymo formas;3.4. optimaliai panaudoti IT ugdymo procese.4. 2012-2013 m. m. ugdymo plano įgyvendinimo įvertinimas.2012-2013 mokslo metais ugdymo procese didžiausias dėmesys buvo skiriamas mokyklos

strategijoje numatytoms bei išorės audito pateiktoms tobulintinoms sritims: mokymo nuostatos ir būdai, išmokimo stebėjimas, vertinimas kaip ugdymas. Metodinės tarybos veiklos prioritetas, t.y. kūrybinė pedagogų partnerystė, tapo prielaida ugdymo kokybės užtikrinimui. Įgyvendinat šį prioritetą buvo siekiama metodinės veiklos tikslingumo, veiksmingumo ir rezultatyvumo, tobulintas ugdymo, kuris tenkintų kiekvieno mokinio poreikius, organizavimas. Efektyvesnei Metodinės tarybos veiklai turėjo įtakos pakeisti nuostatai ir kokybiškai įgyvendintas 2012-2013 mokslo metų veiklos planas. Siekiant 2013-2014 m. m. ugdymo plano tikslo Metodinės tarybos veikloje numatyta tobulinti ugdymo, kuris patenkintų kiekvieno mokinio poreikius, organizavimą.

Mokytojų kvalifikacijos srityje, skleidžiant metodikos ir pedagogikos naujoves, buvo aptartas projektas „Naujos mokytojų kvalifikacijos koncepcijos praktinis realizavimas mokykloje - dėmesys mokytojų tobulėjimui“, pedagogai nuolat buvo raginami dalyvauti Švietimo ugdymo ir plėtotės rengiamuose projektuose, seminaruose, mokymuose. Daugelis mokytojų pasinaudojo ES finansavimo galimybėmis ir dalyvavo ilgalaikiuose seminaruose: Supervizijos, „Šiuolaikinio ugdymo tikslai. Kompetencijų samprata“, „Inovatyvios lietuvių gimtosios kalbos mokytojų kvalifkacijos tobulinimo programos įgyvendinimas“, „Sėkmingas informacinių ir ryšių technologijų taikymas darbe“, „Bendrojo lavinimo užsienio kalbų mokytojų metodinis parengimas“ ir kt.

Užtikrinat mokinių tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą, buvo siekiama kuo įvairiapusiškiau išnaudoti elektroninio dienyno teikiamas galimybes. Pagal mokyklos finansines galimybes buvo turtinama techninė mokymo bazė.

2012-2013 mokslo metų pradžioje mokykloje mokėsi 591 mokinys, mokslo metų pabaigoje - 582 mokiniai. Bendras mokyklos pažangumas - 93,8%. Tai vienas iš aukščiausių pasiekimų per pastarąjį mokyklos gyvavimo laikotarpį. Pasiektas pažangumo rodiklis ir mokinių mokymosi pasiekimai PUPP (visi 19 mokinių gavo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus) rodo, kad 2012-2013 mokslo metų mokyklos ugdymo planas įgyvendintas gerai. Mokyklos mokiniai dalyvavo 29-iuose savivaldybės ir respublikiniuose renginiuose, kuriuose 7 kartus tapo nugalėtojais, 11 kartų laimėjo antrąsias vietas, 4 kartus trečiąsias vietas arba buvo aukštai įvertinti už žinias ir

kūrybiškumą. Mokykla sudarė tinkamas sąlygas 9-ių mokinių ugdymui namuose bei 104-ių specialiųjų poreikių mokinių lavinimui. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas teikiant pagalbą motyvacijos stokojantiems bei ieškant naujų galimybių itin gabiems mokiniams.

Formaliojo ugdymo tąsa praėjusiais mokslo metais buvo įvairiapusis neformalusis ugdymas, kurį organizavo 19 būrelių vadovų bei kiti mokyklos bendruomenės nariai. Projektu „Mokykla, kvepianti obuoliais“ spalio 5-ąją buvo pažymėtas mokyklos 20-metis, organizuoti garbingi „Molinės plunksnos“ apdovanojimai. Būtent praėjusiais mokslo metais penkios nominacijos mokiniams ir penkios mokytojams sulaukė didžiulio rinkėjų aktyvumo, atsakomybės išrenkant pačius geriausius.

Mokykla 2013-2014 m. m. sieks savo bendruomenės nariams kurti saugią ugdymosi aplinką, užtikrinti kokybišką švietimo paslaugų tiekimą ir prieinamumą, puoselėti kultūros pagrindus.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas:Klasės 1-4 5 6-9 10

Mokslo metų pradžia/ugdymo proceso pradžia

rugsėjo 2 d. (pirmadienis)

Pusmečių trukmė 1 pusmetis 09-01 – 01-312 pusmetis 02-01 – 06-06

Rudens atostogos 10-28 – 10-31Žiemos (Kalėdų) atostogos

Žiemos atostogos

12-23 – 01-03

- - 02-17 – 02-18Pavasario (Velykų) atostogos 04-14 – 04-18

Ugdymo proceso pabaiga 05-30 06-06

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 32 35

Vasaros atostogos 06-02 – 08-31 06-09 – 08-31

Papildomos atostogos 1-5Žiemos atostogos 2014-01-06 -2014-01-10

Žiemos atostogos 2014-02-17 - 2014-02-21

Pamokų ir mokinių maitinimo laikas: 1 pamoka 8.00 – 8.45 val. 2 pamoka 8.55 – 9.40 val. (programos ,,Pienas vaikams”, ,,Vaisiai mokykloms”) 3 pamoka 9.50 – 10.35 val. (valgo 5-10 kl. mokiniai) 4 pamoka 11.05 – 11.50 val. (valgo 1-4 kl. mokiniai) 5 pamoka 12.05 – 12.50 val. 6 pamoka 13.00 – 13.45 val. 7 pamoka 13.55 – 14.40 val. 8 pamoka 14.50 – 15.35 val.

6. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

2

7. Mokyklos vadovas iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus mokyklos vadovas informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

8. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1-5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–10 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

9. Ugdymo planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-460, patvirtintu „2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu“ bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-459, patvirtintu ,,2013–2014 ir 2014-2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruoju ugdymo planu”.

Ugdymo plano projektą rengė darbo grupė, sudaryta direktoriaus 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V1-24.

Ugdymo planui pritarta 2013 m. birželio 10 d. Mokytojų tarybos posėdyje (Protokolo Nr. V3-3) ir 2013 m. birželio 19 d. Mokyklos tarybos posėdyje (Protokolo Nr. V2-2).

10. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau-Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957), Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 2013-2015 metų strateginiu veiklos planu, patvirtintu 2013 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V1-3 ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

11. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintiniai ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama: 1-4 kl. mok. - 10 mokymosi dienų, 5 kl. mok. – 5 mokymosi dienos, 6-10 kl. mok. – 9 mokymosi dienos.

Data Projekto pavadinimas 1-4 5 6-10Rugsėjo 2 d. Mokslo ir žinių diena + + +Spalio 4 d. Mokyklos diena + + +Gruodžio 19 d. Tautinio paveldo

tradicijų puoselėjimo diena+ + +

Gegužės 30 d. Sveikos gyvensenos šventė + + +Per mokslo metus 6 projektinės dienos pagal klasių bendruomenių poreikį

Žiūrėti ilgalaikius pradinių klasių mokytojų planus

+ - -

Per mokslo metus 1d. Žiūrėti klasių auklėtojų planus - + -Birželio 2-6 d. Žiūrėti ilgalaikius dalykų

mokytojų planus- - +

12. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, pamokas per dvejus metus skirsto taip, kaip nurodyta Bendruosiuose ugdymo planuose.

3

13. Mokykla rengia vienų mokslo metų vieną bendrą Mokyklos ugdymo planą visoms programoms.

14. Rengiant mokyklos ugdymo planą priimami konkretūs mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti aktualūs susitarimai dėl:

14.1. mokyklos ugdymo plano tikslų ir uždavinių;14.2. mokykloje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų;14.3. Dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant

bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus;14.4. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti;14.5. ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias programas, kokius dalykus planuojama

integruoti;14.6. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių;14.7. siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių;14.8. laikinųjų grupių sudarymo;14.9. švietimo pagalbos teikimo;14.10. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi pagalbai

teikti;14.11. pagilinto dalyko mokymo;14.12. dalyko mokymo intensyvinimo;14.13. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba pasirinkto

dalyko, dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;14.14. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje;14.15. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo;14.16. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose

aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo;14.17. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir

organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti;14.18. ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo ugdymo organizavimo;14.19. 5-10 klasių mokinių elgesio vertinimo ir fiksavimo tvarkos (Priedas Nr. 1)14.20. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimo;14.21. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų;14.22. ugdymo turinio planavimo principų ir tvarkos.15. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla

ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

16. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė 1 klasėse - 35 min., 2-10 klasėse – 45 min. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams gerinti, skiriamos dalykų moduliams mokytis, ugdymui diferencijuoti, kalbinei kūrybinei veiklai.

II. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

17. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę, dėl sąmoningo mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

18. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems

4

skiriamas pamokų skaičius (Priedas Nr.2). Mokinys mokosi pagal mokyklos vadovo patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį.

19. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.

III. MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS

20. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.

21. Mokymosi aplinka – tai aplinka mokykloje ir už jos ribų, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka yra fiziškai, psichologiškai ir socialiai saugi ir sveika besimokančiajam. Skatintinas mokinių mokymasis Multicentre, Kraštotyros ir kituose muziejuose, parkuose ir artimiausioje gamtinėje aplinkoje, kurią parenka mokytojas. Išvykimą į kitą mokymosi aplinką reglamentuoja Mokinių turizmo renginių, išvykų, ekskursijų ir mokymo kitoje aplinkoje organizavimo tvarka, patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 23 d. direktoriaus įsakymu V1-28, ugdymo proceso koreguoja mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

22. Mokyklos pastatas (52 kabinetai, mokomosios dirbtuvės, sporto ir choreografijos salės, biblioteka, skaitykla, valgykla, medicinos kabinetas) ir stadionas tarnauja mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai. 90 kompiuterių, kurie yra prijungti prie interneto ir dirbantys mokyklos tinkle, 3 interaktyvios lentos, elektroninis dienynas mokytojams leidžia dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas. Mokymo ir mokymosi priemonės, ir kuriamos, ir mokyklos įgyjamos, dalyvaujant „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo“, „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūros“ bei kituose ES projektuose, padeda mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų.

23. Užmegzti ir palaikomi veiksmingi ryšiai su tėvais (globėjais), kolegomis, vietos bendruomenės nariais. Teikiama informacija apie vaikus, turinčius psichologinių, asmenybės ar ugdymosi sunkumų, suinteresuotiems asmenims ar institucijoms, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pagalbos teikimą. Informuojama sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, teisėsaugos ir kitos institucijos apie vaiko psichologinius ir kt. sunkumus.

24. Mokymo ir mokymosi išteklių (vadovėlių, mokymo priemonių ir kt.) įgijimą ir naudojimą keliamiems mokyklos tikslams įgyvendinti sprendžia Mokyklos ir Metodinė tarybos, atsižvelgdamos į mokyklos turimas lėšas.

25. Mokyklos vadovas bendradarbiauja su savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovu (-ais) mokyklos mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.

IV. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

26. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

27. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt. Tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius, pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje.

28. Diferencijavimas taikomas:

5

28.1. mokiniui individualiai;28.2. mokinių grupei:28.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti,

skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti; 28.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės)

grupes galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.29. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės

klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms (pvz. anglų kalbos) arba tik tam tikroms užduotims atlikti. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų raštu tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir mokykloje.

30. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

V. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

31. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.

32. Mokymosi pagalbos organizavimas aprėpia ne tik priimamus sprendimus, bet ir panaudotų priemonių poveikio analizę (VGK nutarimai). Mokymosi pagalba suteikiama laiku ir atitinka mokinio mokymosi galias. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Baronienė atsakinga už mokymosi pagalbos organizavimą.

33. Mokymosi pagalba gali būti integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.

34. Mokymosi pagalba gali būti teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę nustato mokytojas arba VGK pagal mokymosi pagalbos poreikį. Mokymosi pagalba gali būti skiriama individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes. Šios grupės gali būti sudarytos ir iš gretimų klasių. Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skiriamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti. Taip pat kiekvienas mokytojas planuoja konsultacinę pagalbos valandėlę (25 min.) mokiniams, apie ją paskelbia matomoje vietoje, paskatina žinute mokinius pasinaudoti teikiama paslauga. Pagalbos valandėlė planuojama, kai yra kuo daugiau laisvų nuo pamokų mokinių.

35. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui. Mokiniui suteikti mokymosi pagalbą rekomenduojama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos ir pan.

VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)BENDRADARBIAVIMAS

36. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos, planuojant ugdymo procesą – pasitarimas klasės ugdymo plano lentėlės sudarymo klausimu kiekvienų mokslo metų pabaigoje, klasių bendruomenių veiklos aptarimas ir kt.

6

37. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos, įgyvendinant ugdymo procesą - bendras tėvų susirinkimas planuojamas spalio mėn., atvirų durų diena - vasario mėn. (Taikomos įvairios darbo formos: paskaita, pranešimas, darbų paroda, tėvų lankymasis pamokose ir kt.). Po bendrų mokyklos tėvų susirinkimų planuojami klasių tėvų susirinkimai. Klasių tėvų susirinkimai gali būti organizuojami ir dažniau, atsižvelgiant į klasės bendruomenės poreikį.

38. Tėvams, neturintiems galimybės prisijungti prie elektroninio dienyno ir apie tai informavusiems auklėtoją arba auklėtojai pastebėjus, kad tėvai nesijungia prie elektroninio dienyno, kas mėnesį išspausdinama mokinio pažangumo ir lankomumo ataskaitos, pasibaigus pusmečiui išspausdinamos pusmečio pažangumo ir lankomumo ataskaitos. Tokių ataskaitų vienas egzempliorius, pasirašytas tėvų, saugomas klasės aplanke mokytojų kambaryje.

VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

39. Mokykla Bendruosiuose ugdymo planuose dvejiems mokslo metams žmogaus saugai nustatytą pamokų skaičių skiria vieniems metams ir dalyko bendrojoje programoje numatytus pasiekimus pasiekia per metus: 5-6 klasėse skiriamas pamokų skaičius intensyvinamas 5 klasėje, 7-8 klasėse skiriamas pamokų skaičius intensyvinamas 8 klasėje. Intensyvinant mokymąsi:

39.1. per dieną lietuvių kalbos, matematikos, užsienio kalbų, technologijų dalykams skiriama ne vieną, o dvi viena po kitos organizuojamų pamokų;

39.2. mokyklos nustatytas pamokų skaičius mokiniui per savaitę tokiu atveju neviršijamas.40. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo, besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo

programą, priima mokykla, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius; intensyvinant dalyko mokymą išlaikomas bendras pamokų, skirtų dalykui per dvejus metus, skaičius.

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

41. Mokykla integruoja pradinio ugdymo dalykų ir informacinių gebėjimų ugdymą 1-4 klasėse (20 pamokų per mokslo metus organizuoja informacinių technologijų kabinete). Pamokoje dirba vienas pradinių klasių mokytojas.

42. Mokykla integruoja pagrindinio ugdymo kelių dalykų ugdymo turinį (8 kl. pirmąjį pusmetį informatiką ir anglų kalbą, antrąjį pusmetį informatiką ir technologijas), kai kurias kelių dalykų temas ar problemas (lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų; istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų), integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį.

43. Integruojant du dalykus yra skiriama viena savaitinė valanda abiejų dalykų mokymui. Integruotoje pamokoje siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (pamokoje dirba du mokytojai) integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne mokytojai įrašo tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

44. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

45. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Žin., 2007, Nr. 19-740), Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), ,,Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa”(1-4, 5-8 kl.), ,,Įveikime kartu” (7-9 metų vaikai, mokyklos 2 kl. mokiniai), ,,Saugaus eismo programa” (1-8 kl.), ,,Paauglystės kryžkelės” (5-8 kl.), ,,Tiltai”, Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programa tėvams, ,,Sveikos gyvensenos ugdymas” (1-8 kl.) .

7

46. Programų įgyvendinimas atsispindi ilgalaikiuose, klasių auklėtojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklos veiklos plane, neformaliojo ugdymo programose.

47. Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Gyvenimo įgūdžių, Kultūrinio sąmoningumo integruojamosios programos, Žmogaus saugos (integruota tik pradiniame ugdyme) (2012 m.), Sveikatos ugdymo programa (2012 m.), Etninės kultūros ugdymas (2012 m.), Ugdymas karjerai (2012 m.) programos integruojamos į formalųjį, neformalųjį ugdymą, klasių auklėtojų ir projektinę veiklą, mokyklos bendruomenės gyvenimą.

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

48. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), 2012 m. rugpjūčio 30 d. patvirtintomis „Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 1-10 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatomis“, įsakymo Nr. V1-48. Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal Pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

49. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

50. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais mokykloje vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

51. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

51.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

51.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą;

51.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) ir mokyklos nustatyta tvarka.

52. Pagilinto lygio žinios vertinamos pažymiu, spragų išlyginimo moduliai įskaita. Šie įvertinimai įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

53. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.

54. Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio, modulio ar kt. laikotarpio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

55. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

8

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

56. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalė Marija Balandienė:56.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų

stebėseną ir kontrolę; 56.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio

optimizavimo klausimus;56.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis

darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

57. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, skiriamas maksimalus pamokų skaičių. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykų moduliams mokytis 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams skiriamas suderinus raštu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) (Priedas Nr.3).

58. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų skaičius per savaitę yra ne didesnis nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų pamokų skaičiaus, nurodyto Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikė ar ilgalaikė konsultacija, atsižvelgiant į mokinio mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) panaudojant elektroninį dienyną ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

59. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas:59.1. nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais, ir kitų dalykų pamokų (ar

jų dalies) lankymo, jei mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas (pvz., informacinių technologijų, programavimo ir kt.). Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Siūlymą atleisti mokytojas užrašo ant mokinio tėvų prašymo.

Tokio mokinio atitinkami pasiekimai vertinami 10;59.2. nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų

per einamuosius mokslo metus nugalėtojas.60. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali

užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą.

61. Per dieną pagrindinio ugdymo mokiniams yra ne daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos.

XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMASMOKYKLOJE

62. Atsižvelgiant į neformaliojo vaikų švietimo ypatumus, veiklą:62.1. vykdyti aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus; 62.2. neformaliojo vaikų švietimo veiklai įgyvendinti skirti valandas, atsižvelgus į veiklos

pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai.

63. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlo neformaliojo švietimo programas.

9

63.1. Neformaliojo švietimo poreikis 2013-2014 m. m. 1-4 klasėse.Eil.Nr.

Pageidajamos krypties būrelio pavadinimas

Mokinių skaičius

Pastabos

1. Sporto būrelis 322. Sveikuolių būrelis 263. Jūrų skautų būrelis 184. Teatro būrelis, lėlių teatras 175. Ateitininkai 136. Meno pasaulyje 12 Kandidatai tik iš vienos klasės7. Origamio būrelis 78. Mokyklos dramos būrelis 69. Saugaus eismo būrelis 510 Dailės būrelis 2

Neformaliojo švietimo poreikis 2013-2014 m. m. 5-10 klasėseEil.Nr.

Pageidaujamos krypties būrelio pavadinimas

Mokinių skaičius

Pastabos

1. Krepšinis 282. Drama 203. Lengvoji atletika 194. Jaunieji tyrėjai 165. Fotografija 156. Solinis dainavimas 127. Šokiai 118. Gatvės šokiai (bern.) 99. Tenisas 910. Hiphopas 911. Boksas 612. Teatras 513. Siuvimas 514. Aerobika 415. Tinklinis 416. Futbolas 417. Drožinėjimas 418. Dailė 419. Informatika 420. Sunkioji atletika 2

64. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro.

65. Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje pagal turimų mokymo lėšų dydį nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba. Šis skaičius yra nemažiau kaip 12 mokinių.

10

XIII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIOUGDYMO PROGRAMĄ

66. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir numato jo mokymąsi.

67. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Mokykla tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose.

68. Mokykla parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus – mokinio individualų ugdymo planą:

68.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;68.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti

į mokyklos bendruomenės gyvenimą; 68.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais);68.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti;68.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos stebėjimą;68.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis.69. Mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos

dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje.

70. Mokyklos mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, turi būti sudaryta palanki ir saugi mokymosi aplinka.

XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

71. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

72. Mokiniai namie mokomi savarankišku organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą (Priedas Nr.2).

73. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje.

74. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų,

11

gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Atsižvelgus į mokyklos finansines galimybes mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šios pamokos naudojamos mokinio pasiekimams gerinti.

XV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

75. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, nustato laikinosios (mobiliosios) grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas: ne mažiau kaip 12 mokinių. Dviejų ir daugiau paralelių klasių grupės, kurios mokosi pagal tą pačią programą ir kuriose yra 1-11 mokinių, jungiamos į vieną grupę. Mokinių skaičius laikinojoje (mobiliojoje) grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje. Užsienio kalboms - 21. Esant išskirtiniams atvejams (vokiečių kalba 6, 7, 9, 10 klasėse) grupėje gali būti mažiau negu 12 mokinių.

76. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama arba sudaromos laikinosios grupės dalykams mokyti:

76.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;76.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;76.3. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti. Mokinių dalijimas į

grupes priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858 (toliau – Higienos norma).

XVI. UGDYMO TURINIO PLANAVIMO PRINCIPAI IR TVARKA

77. Ugdymo turinio dokumentai rengiami, atsižvelgiant į Dalyko planų, programų rengimo tvarką, aptartą mokytojų tarybos 2012 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje V3-5, rekomendacijas, pateiktas seminaruose, Ugdymo plėtotės centro tiklalapyje bei sukauptą mokytojo asmeninę patirtį:

77.1. pasirenkamųjų dalykų programos rengiamos ir pateikiamos Metodinei tarybai iki 05-01;

77.2. neformaliojo ugdymo programos rengiamos ir pateikiamos Metodinei tarybai iki 08-28;

77.3. ilgalaikiai planai, kurie rengiami vieniems mokslo metams, modulio programos pateikiamos kuruojantiems pavaduotojams iki 09-13;

77.4. specialiojo ugdymo programos (I pusmetis) pateikiamos Vaiko gerovės komisijai iki 09-13;

77.5. klasių auklėtojų veiklos planai pateikiami kuruojantiems pavaduotojams iki 09-13;77.6. pasiūlymai mokyklos veiklos programai pateikiami mokyklos veiklos programos

rengimo grupei iki 08-30.

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

78. Bendroji programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis bendrosiomis ugdymo nuostatomis ir principais, didaktinėmis mokinių pasiekimų vertinimo nuostatomis panaudojant ugdymo turinio integravimo galimybes ir laikantis ugdymo aplinkos kūrimo reikalavimų.

79. Dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti konkrečioje klasėje:

12

Dalykai Savaitinių pamokų skaičius1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

A B A B A B A B

13

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1 1 1 1 1 1 1 1

Kalbos:Lietuvių kalba (gimtoji) 8 8 7+1* 7+1* 7 7 7 7Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 2 2 2Matematika 4 4 5 5 5 5 4+1* 4+1*Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 2 2Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2Muzika 2 2 2 2 2 2 2 2Kūno kultūra 3 3 2 2 3 3 3 3Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui 22 22 23 23 24 24 23 23Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkintiKalbinei kūrybinei veiklaiMatematikos ugdomajai veiklai, turintiems mokymosi sunkumų

1* 1*1* 1*

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

22 22 24 24 24 24 24 24

Neformalus ugdymas 16

80. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro privalomų ugdymo valandų skaičius visiems mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos.

81. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, naudojamos:81.1. grupinėms konsultacijoms mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų;81.2. kūrybinei mokinių ugdomajai veiklai, padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų.82. Bendrosios programos tikslų siekiama ugdymo turinį formuojant pagal dalykus.83. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis ugdymo organizavimo

formomis:83.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: 1 klasėje – 35 min., 2–4

klasėse – 45 min.;83.2. ugdymo procesą organizuojant projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.

formomis:83.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios trukmės periodus; 83.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną turėtų būti ne

ilgesnė nei 6 ugdymo valandos. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas.

84. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymo organizavimo formomis gali būti realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.

85. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.).

86. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

87. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas: 87.1. Dorinis ugdymas:

14

87.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

87.1.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš 1-4 klasių mokinių;

87.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų(globėjų) parašytą prašymą.

87.2. Kalbinis ugdymas:87.2.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos (gimtosios) vartojimo žodžiu ir raštu

pasiekimus skaitymo, kalbos vartojimo kompetencijos ugdomos įgyvendinant ir kitas (ne lietuvių kalbos) Bendrosios programos ugdymo dalykų programas: panaudojant mokomąsias užduotis kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus;

87.2.2. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:87.2.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais – ketvirtaisiais pradinio ugdymo

programos metais;87.2.2.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų Europos kalbų

(anglų, vokiečių) (toliau – užsienio kalba); 87.2.2.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per

savaitę. 87.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 87.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui

skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

87.3.2. socialiniams gebėjimams ugdytis rekomenduojama dalį (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

87.4. Matematinis ugdymas: 87.4.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos

matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų TIMSS 2011 m. rezultatais ir rekomendacijomis, pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

87.5. Kūno kultūra:87.5.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams

papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pvz.: sporto, šokio ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Klasių auklėtojai tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

87.5.2.specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip:87.5.2.1. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis

jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;87.5.2.2. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.87.6. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras): 87.6.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui

skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 20 punkte;87.6.2. įgyvendinama šokio programa skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno kultūros

dalykui Bendrojo ugdymo plano 21.3 punkte skiriamų ugdymo valandų per savaitę.87.7. Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į

kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo, Žmogaus saugos bendroji, Etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

15

III. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

88. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka ir Bendrąja programa.

89. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis 2012 m. rugpjūčio 30 d. patvirtintomis „Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos 1-10 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatomis“, įsakymo Nr. V1-48, Dalyko planų, programų rengimo tvarką, aptartą mokytojų tarybos 2012 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje V3-5, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).

90. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

90.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

90.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

90.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

90.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.).

90.3. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:

90.3.1. elektroniniame dienyne: 90.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas

ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

90.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

90.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą programą ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“;

91. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, patvirtintas 2013 m. balandžio 29 d. mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V1-22, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

IV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOSNUOSTATOS

16

92. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

93. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte, ir siūlo mokiniams pasirinkti pagilinto dalyko mokymosi programą - užsienio kalbos (anglų) – 5 klasėje;

94. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį 1 mėnesio laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Mokytojas gali už aukštus pasiekimus įrašyti 9-10 balų.

Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis, klasių auklėtojai organizuoja susipažinimo renginius, mokyklos pagalbos mokiniui specialistai atlieka adaptacijos tyrimus.

95. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę veiklą. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos (valandos). Aplinkosaugos ugymo veikla įgyvendinama bendradarbiaujant su Mokolų seniūnija.

Veiklos tikslas Klasiųgrupė

Veiklos turinys Veiklos atlikimolaikas

Valandų skaičius

Mokyklos bendruomenės aplinkos kūrimo ugdymas

5-10 kl. Budėjimas mokykloje

Per mokslo metus 4 val.

Aplinkosaugos ugdymas

5-10 kl. Aplinkos tvarkymas

Balandžio mėn. 1 val.

96. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį:96.1. nedidina ir nemažina iki 10 procentų (neperskirsto) dalykui mokytis skiriamų pamokų

skaičiaus;96.2.mokykloje susitariama, kokiomis konkrečiomis dienomis per mokslo metus bus

mokomasi ne pamokų forma (žiūrėti 11 p.);

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

97. Mokykloje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas: 97.1. apsvarstyti ir priimti Mokytojų tarybos posėdyje „Bendri kalbos ugdymo reikalavimai

mokykloje“ (Priedas Nr.4);98. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar

bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10 klasėms).

99. Lietuvių kalba.99.1. Mokykla, formuodama ugdymo turinį:99.1.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skiria 0,5 arba 1 val. mokymąsi laikinojoje grupėje);

17

99.1.2. integruoja lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

100. Užsienio kalbos.100.1. Ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5

klasėje.100.2. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7 – 10

klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. 100.3. Užsienio kalbą mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį, kuris nustatomas, naudojantis

Europos kalbų aplanku arba (ir) savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne.

100.4. 10 klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

100.5. Antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų arba vokiečių.

100.6. Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A1, o 7–10 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

101. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi:101.1. vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių 2011 m. TIMSS (angl. Trends in

International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis;

101.2. naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomąsios priemonės.

102. Informacinės technologijos.102.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi

krūvio, organizuojamas informacinių technologijų integruotas mokymas: t. y. 7 klasėje pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (100 procentų metinių pamokų), o 8 klasėje informacinės technologijos mokomos integruotai. Pirmąjį pusmetį integruojamos informacinės technologijos ir anglų kalba, antrąjį pusmetį - informacinės technologijos ir technologijas.

102.2. Įgyvendinant mokymo modelį, kai pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų - informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

102.3. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

103. Socialiniai mokslai.103.1. Mokymąsis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

103.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, miesto) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes dalis istorijos ir geografijos mokymo organizuojama netradicinėse aplinkose (pavyzdžiui, saugomų teritorijų lankytojų centruose, muziejuose).

103.3. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, 9–10 klasėse mokinių projektinio darbo (kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams skiria 20 proc. dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

103.4. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

18

103.5. Mokyklos formuojamas socialinių mokslų ugdymo turinys suteikia galimybių:103.5.1. istorijos 5–6 klasės turinį dėstyti nuo Europos istorijos epizodų;103.5.2. integruotai mokyti istorijos ir pilietiškumo, kai dalis pasiekimų įgyjama per dalyko

pamokas, o kita dalis – per kitokią veiklą (pavyzdžiui, pilietiškumo akcijose ir pan.).104. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą rekomenduojama:104.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA (angl.Programme for

International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;104.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais,

diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

104.3. gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, tam skiriant ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Mokykloje mokymosi aplinka turi būti pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Organizuojant eksperimentinius ir praktinius darbus klasė gali būti dalijama į grupes tiriamiesiems darbams (laboratoriniams, eksperimentiniams) ir kt., jeigu pakanka mokymo lėšų.

105. Menai.105.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai. 106. Technologijos.106.1. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

106.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programa įgyvendinama organizuojant ekskursijas, susitikimus bei kitą veiklą.

106.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą pasibaigus pusmečiui.

107. Kūno kultūra.107.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams

papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pavyzdžiui, krepšinio, šokio, bendro fizinio parengimo ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Klasių auklėtojai tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

107.2. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

107.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės. Mokykla taip organizuoja šių mokinių ugdymą:

107.3.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

107.3.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

107.4. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

107.5. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

19

108. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

109. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347).

110. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284).

111. Etninės kultūros ugdymas. Mokykla, organizuodama etninės kultūros ugdymą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr. 46-2252).

112. Prevencinių programų įgyvendinimą nusako 45, 46, 47 šio plano punktai.113. Kitų ugdymo programų įgyvendinimas. Mokykla mokiniams pasiūlo pasirinkti

mokyklos parengtas ir mokyklos vadovo patvirtintas pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas. Eil.Nr.

Programos pavadinimas Klasės, kurioms sirta programa

1. Ekologijos abėcėlė (pasirenkamasis dalykas) 5-10 kl.2. Anglų kalbos pagilinto ugdymo programa 5-6, 7-8 kl.3. Anglų kalbos spragų išlyginimo programa 5,8 kl.4. Lietuvių kalbos spragų išlyginimo programa 6,7,9,10 kl.5. Matematikos spragų išlyginimo programa 6,7,8,9,10 kl.

Dalyko modulį mokinys renkasi vieniems mokslo metams. Atsisakyti modulio per mokslo metus mokinys negali.

Rengiant šias programas rekomenduojama vadovautis Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 (Žin., 2004, Nr. 56-1960).

20

114. Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai

Dalykų sritys, dalykaiSavaitinių pamokų skaičius dalykui

5 6 7 8 9 10A B C A B C A B C D A B C D A A

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 4 5Užsienio kalba (1-oji) 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3Užsienio kalba (2-oji) 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2Matematika 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 3 4Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1Gamta ir žmogus 2 2 2 2 2 2

Biologija 2 2 2 2 1 1 1 1 2 1Chemija 2 2 2 2 2 2Fizika 1 1 1 1 2 2 2 2 2 2Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2Pilietiškumo pagrindai 1 1Geografija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1

Ekonomika ir verslumas 1Dailė 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1Technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1,5Kūno kultūra 3 3 3 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2Žmogaus sauga 1 1 1 1 1 1 1 0,5Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui

2 6

26 26 28 28 28 29 29 29 29 30 30 30 30 31 31

Dalykų moduliaiAnglų klb. (pagil.m.) 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1Lietuvių klb. spragų išlyginimas 0,5 0,5 0,5 1 0,5 1 0,5 0,5Matematikos spragų išlyginimas 0,5 0,5 0,5 1 0,5 1 1 0,5 0,5Anglų klb. spragų išlyginimas 1 1 1 1 1Maksimalus val. sk. 27 27 27 29 29 29 30 30 30 30 31 31 31 31 32 32

21

115. Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte pateikiamas dalyko bendrosioms programoms įgyvendinti minimalus pamokų skaičius ir minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę. Mokinys pagal poreikius gali pasirinkti pageidaujamus mokytis pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius. Maksimalus pamokų skaičius mokiniui negali būti didesnis nei nurodytas Higienos normoje.

116. Mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymo pasiekimams gerinti, numatytos Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte.

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ(IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), PRADINIO IR

PAGRINDINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS


117. Mokykla, rengdama mokyklos ar individualaus ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną psichologo, logopedo, specialiojo ir socialinio pedagogo švietimo pagalbą.

118. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771) ir šio skyriaus nuostatomis (jei šis skyrius nereglamentuoja, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrojo ugdymo plano nuostatomis nustatančiomis švietimo programų įgyvendinimą), ir atsižvelgia į:

118.1. formaliojo švietimo programą;118.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;118.3. į specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi poreikių

vertinimo išvadas, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas);118.4. esamas mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir

švietimo pagalbos lėšos).119. Mokyklos ugdymo plano dalyje, skirtoje ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų

ugdymosi poreikių, yra:119.1. nurodyta, kokias ugdymo programas, pritaikytas mokinių specialiesiems ugdymosi

poreikiams, įgyvendina mokykla, kaip formuojamas ugdymo turinys ir įgyvendinamas ugdymas;119.2. nustatytas mokiniui mokymo(si) valandų skaičius per savaitę, skirtas bendrojo

ugdymo, bendrojo ugdymo pritaikytai,pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotai programai įgyvendinti (atsižvelgiant į mokymo formą ir mokymo proceso organizavimo būdą);

119.3. mokykloje teikiama švietimo pagalba, nustatyta jos teikimo tvarka ir sudaromi tvarkaraščiai;

119.4. kita konkreti informacija, rodanti specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos ugdymo procese reikmių tenkinimą (mokyklos pagalbą mokiniui ugdytis, mokytis pagal gebėjimus, švietimo pagalbos teikimą ir kitokią mokyklos veiklą siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais).

120. Mokykla sudaromame mokyklos, klasės ar mokinio individualiame ugdymo plane atsižvelgusi į mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi formą ir bendradarbiaudama su mokiniu ir (ar) jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos specialistais:

120.1. išlaiko mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų skaičių pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti;

22

120.2. vadovaujasi Bendruosiuose ugdymo planuose pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu Bendrųjų ugdymo planų 20, 21.3. punktuose; pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte;

120.3. esant reikalui nuo 20 iki 30 procentų koreguoja dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių;

120.4. esant reikalui keičia dalykams skirtų pamokų skaičių, planuoja specialiąsias pamokas ir (ar) didina pamokų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, ugdymo karjerai kompetencijų ugdymui;

120.5. esant reikalui keičia specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus atsižvelgusi į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

120.6. esant reikalui gali 1–2 pamokomis mažinti minimalų privalomų pamokų skaičių, didindama neformaliojo švietimo valandų skaičių ar organizuoti veiklas, stiprinančias praktinius gebėjimus;

120.7. esant reikalui trumpina pamokų trukmę 5 minutėmis, o šį laiką skiria mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti;

120.8. esant reikalui keičia dienos ugdymo struktūrą (nepamokinis išdėstymas) nemažindama bendrojo minimalaus valandų skaičiaus per savaitę, atsižvelgdama į mokinio galias ir sveikatą, poilsio poreikį;

120.9. užtikrina ugdymo nuoseklumą, tęstinumą.121. Individualus ugdymo planas rengiamas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi

poreikių, atsižvelgus į ugdymo programą, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą, mokyklos galimybes:

121.1. esant reikalui pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo pritaikytą ar individualizuotą programą:

121.1.1.esant reikalui turinčiam didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir visada turinčiam labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokančiam bendrosios paskirties klasėje;

121.1.2. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas nustatytu laikotarpiui reikia intensyvios pedagoginės ir švietimo pagalbos;

121.2. siekiant nustatyti mokinio specialaus ugdymo įgyvendinimo ir švietimo pagalbos teikimo tikslus, užduotis, turinį, būdus, priemones, planuojamus mokinio pasiekimus;

121.3. vieneriems ar dvejiems mokslo metams ar kitam nustatytam laikotarpiui pritaikytai, individualizuotai ugdymo programai įgyvendinti ir švietimo pagalbai teikti;

121.4. sudaromas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), švietimo pagalbos specialistams ir kitoms institucijoms, kurias prireikus kaip konsultantus kviečiasi mokykla.

122. Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu mokinys, turintis vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:

122.1. dėl įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo sutrikimų, intelekto (taip pat ir nepatikslintą intelekto sutrikimą), judesio ir padėties sutrikimų, dėl bendrųjų mokymosi sutrikimų, taip pat turintis mokymosi sunkumų dėl nepalankios aplinkos, gali vėliau pradėti mokytis pirmosios užsienio kalbos, mokytis tik vienos užsienio kalbos arba pradėti vėliau mokytis antrosios užsienio kalbos;

122.2. besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą šioje programoje prasidedančius dalykus mokykla gali pradėti įgyvendinti metais vėliau, juos sieti su mokinių praktiniais interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

23

122.3. besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, kurių ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 137 punktą, vietoj kelių tos srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotas šių sričių dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų dalykinėms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

122.4. vietoje Bendrųjų ugdymo planų nurodytų dalykų mokinys gali rinktis individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą.

122.5. mokinys, atleistas nuo dalyko mokymosi pagal šį Bendrųjų ugdymo planų punktą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, jei kitų ugdymo plano dalykų įvertinimai yra patenkinami.

122.6. bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems mokiniams visi Bendrojo ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami direktoriaus įsakymu.

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

123. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 62–70 (pagrindinio ugdymo) ir 37-39 (pradinio ugdymo) punktų nuostatomis.

124. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

125. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo individualizuotą programą mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgus į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, planuojamą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašais, „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašais, pažymiais ir kt.).

III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS, SPECIALIOSIOS, PSICHOLOGINĖS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

126. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

127. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

128. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:128.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395);

128.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui;128.3. specialiųjų pratybų forma - individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8

mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba teikiama ir specialiųjų pamokų forma.

129. Specialioji pagalba:

24

129.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1229 (Žin., 2011, Nr. 92-4396);

129.2. teikiama mokytojo padėjėjo;129.3. teikiama ugdymo proceso metu.130. Psichologinė pagalba teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.V-1215 (Žin., 2011, Nr. 88-4220).

131. Socialinė pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr.ISAK-941 (Žin., 2004, Nr. 100-3729; 2011, Nr. 99-4675).

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

132. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais organizuoja mokykla, pagal Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

133. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 90–93 (pagrindinio ugdymo) ir 52.2. (pradinio ugdymo) punktais, 1–2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

134. Mokiniui, kuris mokosi namie pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyti namie skiriamos 8 valandos per savaitę. Šios valandos skiriamos kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms mokinio specialiesiems poreikiams tenkinti.

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲIR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR BENDROJO UGDYMO

PRITAIKYTAS PROGRAMAS, UGDYMAS

135. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo ar bendrojo ugdymo pritaikytą programą ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1–2 pamokomis.

136. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

VI. MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ PAGAL PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTĄ PROGRAMĄ, UGDYMAS

137. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelekto sutrikimą (nežymus), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą.

138. Ugdymas organizuojamas mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytoje mokyklos aplinkoje, teikiant būtiną pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis specialiosiomis mokymo priemonėmis:

25

138.1. individualizuota programa rengiama mokiniui atsižvelgiant į mokinio galias ir gebėjimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijomis.

139. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, mokyklos ar individualus ugdymo planas rengiamas:

139.1. vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 137 punkto dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgus į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 25 procentų:

139.1.1. keisti (mažinti, didinti) dalykams skirtų pamokų skaičių; 139.1.2. planuoti papildomą mokytojo pagalbą;139.1.3. planuoti specialiąsias pamokas;139.1.4. didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų

mokymui, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijų ugdymui;139.1.5. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų

(pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgus į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

139.1.6. 1–2 pamokomis mažinti minimalų privalomų pamokų skaičių, didinant neformaliojo švietimo valandų skaičių ar organizuojant veiklas, stiprinančias praktinius gebėjimus;

139.2. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;

139.3. specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.

140. Mokiniui, turinčiam nežymų intelekto sutrikimą, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 137 punktu, vietoj gamtos mokslų srities dalykų mokykla siūlo integruotas gamtos mokslų pamokas. Tada mokinys gali nesimokyti fizikos ir chemijos;

141. Mokiniui, turinčiam nežymų intelekto sutrikimą, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 137 punktu, socialinio ugdymo srities dalykus mokykla gali įgyvendinti nuo 6–7 klasės arba vietoj socialinių mokslų srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotas socialinių mokslų pamokas.

142. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti po 1 pamoką per savaitę kompiuteriniams, specialiųjų mokymo priemonių naudojimo įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti.

143. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, mokyklos ar individualus ugdymo planas rengiamas:

143.1. vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 20, 21.3. punktuose dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kuris, atsižvelgus į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 15 procentų;

143.2. mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane skiriama specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir specialiajai pagalbai teikti.

PRITARTAMokyklos tarybos 2013 birželio 19 d. posėdyjeprotokolo Nr. V2-2.

26

Priedas Nr. 1

5 – 10 KLASIŲ MOKINIŲ ELGESIO VERTINIMO IR FIKSAVIMO TVARKA


1. Mokinių egesio vertinimo ir fiksavimo tvarka numato mokinių pageidaujamo elgesio apibrėžimą ir suprantamų jo taisyklių nustatymą, nuolatinį tinkamo elgesio motyvacijos stiprinimą ir netinkamo elegesio slopinimą ugdymo(si) procese bei mokyklos renginių metu.

2. Ši tvarka padeda įvertinti kiekvieno mokinio elgesio pokyčius, daromą pažangą ir teikiamos pagalbos ir skatinimo efektyvumą.

3. Mokinių elgesio vertinimas ir jo fiksavimas kiekvienam pedagogui sudaro galimybes kelti individualius ir bendrus auklėjimo bei korekcijos tikslus.

II. 5 – 10 KLASIŲ MOKINIŲ ELGESIO VERTINIMO IR FIKSAVIMO TVARKA

4. 5 – 10 klasių mokinių elgesį vertinti remiantis:4.1. mokyklos mokinių elgesio taisyklėmis. (Direktoriaus įsakymas 2011 m.spalio 28d. Nr.

U1 – 55).4.2. Poveikio priemonių taikymo tvarka. (Direktoriaus įsakymas 2013m. vasario 25d. Nr. V1

– 9).4.3. Kriterijai, pagal kuriuos mokinys užrašomas svarstymui į VGK. (Patvirtinta VGK

2012m. spalio 24d. posėdžio protokolas Nr.12).5. Dalykų mokytojai elektroniniame dienyne privalo nuolat informuoti nedrausmingų

mokinių tėvus apie jų vaikų elgesį.6. Mokinių elgesį vertinti pusmečio pabaigoje įrašais „pavyzdingas, geras, patenkinamas,

nepatenkinamas“. Apskaitą veda klasės vadovas pasikalbėjęs su mokiniais, dalykų mokytojais bei informuoja apie tai tėvus elektroniniame dienyne.

7. Kviesti mokinio tėvus į pokalbį su klasės vadovu, dėstančiais mokytojais bei kuruojančiu administratoriumi, kai vaikui yra parašytos ne mažiau kaip 5 skirtingų dalykų drausminės pastabos, kai mokinys ugdymo procese nedalyvavo be pateisinamos priežasties daugiau nei 2 savaites.

8. Mokiniui, kuris nepasiruošia kūno kultūrai iš eilės tris pamokas, informavus tėvus elektroniniame dienyne, rašomas neigiamas kaupiamasis balas.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9. Mokinių elgesio vertinimo ir fiksavimo tvarka privaloma ir vienoda visiems 5 – 10 klasių mokiniams.

10. Visi darbuotojai ir mokiniai turi susipažinti su šia tvarka ir ja vadovautis savo veikloje.11. Mokinių elgesio vertinimo ir fiksavimo tvarka galioja nuo jos patvirtinimo dienos.

27

Priedas Nr. 2

MARIJAMPOLĖS ,,ŠALTINIO” PAGRINDINĖ MOKYKLA

________________________________________________________________(mokinio vardas, pavardė, klasė)

__________________ INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS (mokslo metai)Mokymosi tikslai:1. _______________________________________________________________________2. _______________________________________________________________________Mokinio mokymosi indėlis:____________________________________________________________________________________________________________________________

Eil.Nr.

Mokomasis dalykas Valandos savaitei

___________________________ _______________________ ( mokinio vardas, pavardė) (parašas)

___________________________ _______________________( vieno iš tėvų/globėjų vardas, pavardė) (parašas)

___________________________ _______________________ ( klasės auklėtojo vardas, pavardė) (parašas)

28

Priedas Nr. 3

(Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis)

...........................................................................(Adresas, telefonas)

...........................................................................

Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos Direktoriui

PRAŠYMASDĖL MAKSIMALAUS PAMOKŲ SKAIČIAUS

..................................(data)

Prašau mano sūnui (dukrai) ............................................................................................. (vardas, pavardė)

.............. klasėje sudaryti galimybę mokytis ............................................................................

................................................................................................................................................... (modulio pavadinimas)

Neprieštarauju, kad bus skiriamas maksimalus privalomų pamokų skaičius.

............................ ........................................................... (parašas) (vardas, pavardė)

29

Prieadas Nr. 4

BENDRI KALBOS UGDYMO REIKALAVIMAI MOKYKLOJE

1. Priimti bendrus lietuvių kalbos ugdymo reikalavimus mokykloje:a) suvienodinti užrašus ant sąsiuvinių;b) taisyklingai rašyti datą;c) rašto darbus rašyti ranka;d) informacinių technologijų pamokose naudotis lietuviška aplinka;e) suvienodinti įrašus mokinių bylose.2. Skatinti mokinius rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu,

pataisyti klaidas, vertinant atsižvelgti į dedamas pastangas.3. Mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant

mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą.4. Vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją apie kalbos

mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus.5. Ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš

prisistatymo viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.6. Paskirti asmenį, kuris rūpintųsi kalbos taisyklingumu mokyklos

dokumentuose, tinklalapyje.7. Apsvarstytus metodinėse grupėse ir priimtus Mokytojų tarybos posėdyje

bendrus kalbos ugdymo reikalavimus skelbti mokyklos tinklalapyje.

30

mokyklos pastatas (52 kabinetai, mokomosios … · web viewugdymo planas parengtas vadovaujantis...

Documents