mokyklos ugdymo planas · 5-6 ir 9-10 klasėse matematikos ir lietuvių kalbos papildomos...

Mokyklos ugdymo planas –

ugdymo proceso ir pasiekimų

gerinimui

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius

A. Šuminienė

Pristatymo turinys

• Švietimo ir mokslo ministrės iškelti prioritetai

• Mokyklos ugdymo plano rengimas ir įgyvendinimas

• Bendrųjų ugdymo planų aktualijų aptarimas:

Socialinė –pilietinė veikla

Sveikata ir gerovė

Programos integruojamos į ugdymo turinį

Mokymosi krūvių subalansavimas

Mokyklos ir mokinių tėvų bendradarbiavimas

Kiekvienoje pamokoje efektyvus mokinio

mokymasis

Esame atsakingi už kiekvieno vaiko kokybišką ugdymą

„Nė vienos praleistos pamokos!“

Iš švietimo ir mokslo ministrės pranešimo „Geresnis mokinių mokymasis– esminis švietimo sistemos prioritetas“

Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 201508-26.

Uždaviniai:

• sudaryti sąlygas ir padėti mokiniui aktyviai mokytis

• pritaikyti ugdymo turinį konkrečiam vaikui

• užtikrinti kuo geresnį pamokų lankomumą ir išgyvendinti

vėlavimą į pamokas

• efektyvinti mokymąsi namuose permąstant namų darbų poveikį

mokymuisi

• užtikrinti kokybišką pamokų pavadavimą

Vaiko pažangos ir tobulėjimo paskata –

kaupiamasis ir kriterinis vertinimas

Pertvarkyti mokinių pasiekimų vertinimą į kaupiamąjį ir mokinio pasiekimų

savikontrolę, t. y. mokinio įsivertinimą

Uždaviniai:

• puoselėti įsivertinimo ir išorinio vertinimo kultūrą

• padėti mokyklos susikurti mokymosi pagalbos sistemą pagal mokinių

mokymosi poreikius

• siekti, kad mokinių mokymosi pasiekimų stebėsenos duomenys būtų

panaudoti mokinių mokymuisi

• tobulinti pedagogų, švietimo padalinių darbuotojų gebėjimus

interpretuoti duomenis

• parengti baigiamųjų egzaminų ir pasiekimų patikrinimo pertvarkos į

kaupiamąjį kriterinį vertinimą


Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 2015-08-26

Neformaliojo vaikų ugdymo plėtra

Siekti formaliojo ir neformaliojo ugdymo dermės geresnių mokinių

pasiekimų vardan

Neformalusis ugdymas turi tapti lygiaverčiu formaliajam

Uždaviniai:

• organizuoti mokinių edukaciją per

visas jų atostogas

• plėtoti neformaliojo vaikų švietimo

veiklų įvairovę ir prieinamumą

• parengti neformaliojo vaikų

švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo

tvarkas

Prevencinės veiklos mokyklose stiprinimas

Iš švietimo ir mokslo ministrės pranešimo „Geresnis mokinių mokymasis– esminis švietimo

sistemos prioritetas“ Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 2015-08-26.

Uždaviniai:

• mokyklose puoselėti mokinio

sveikatą, sukurti sveikatai

palankią socialinę aplinką

• atpažinti net menkiausią

patyčių pasireiškimą ir jį

sustabdyti

• sudaryti galimybes aktyviai

fizinei veiklai

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-07-09-i-haga-vaziuos-trys-lietuvos-sokejos/85167

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-07-09-i-haga-vaziuos-trys-lietuvos-sokejos/85167

Gera vadyba – pokyčių garantas

Stiprinti švietimo kokybę, gerinti mokinių pasiekimus – visų lygmenų švietimo

politikų ir administratorių uždavinys

Uždaviniai:

• savivaldybių švietimo padaliniams stebėti, analizuoti, vertinti švietimo

būklę mokyklose ir teikti duomenimis grįstą informaciją, siūlyti

politikams, mokykloms švietimo tobulinimo kryptis

• puoselėti demokratinės vadybos, pasidalytosios lyderystės principus,

telkti žmones kokybę laiduojantiems darbams, juos palaikyti ir

motyvuoti

• susitarti dėl tolesnio mokyklų tinklo kūrimo gairių ir rengti naujus tinklo

pertvarkos planus, siejant su mokinių pažanga ir pasiekimais


Konferencijoje „Ką turime daryti geriau“, 2015 m.

Bendrųjų planų tikslas

apibrėžti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ir pateikti rekomendacijas mokykloms ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti,

kad kiekvienas mokinys pasiektų geresnius ugdymo(si) rezultatus ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų

bendrųjų ir dalykinių kompetencijų

Mokymosi organizavimas, didžiausias dėmesys mokiniui

Išsamus faktinių žinių

mokymas ir mokymasis

Nacionalinio ugdymo

turinio dominavimas – visiems

vienoda programa

Vertinimas apskaitai

ir sertifikavimui

Metakognityviniaisgebėjimais grįstų kompetencijų ugdymas

Ugdymo turinio formavimas bei individualizavimas mokykloje

Mokytis padedantis vertinimas, individuali pažanga, grįžtamasis ryšys

Mokymosi organizavimas, didžiausias dėmesys

mokiniui

Mokymosi aplinka,

orientuota

į tradicinį mokymą

Vadovėliai, grįsti teorine

medžiaga ir pratybomis

Ugdymo turinio vadyba,

orientuota į indėlį

(Planuojamas mokymas)

Mokymosi aplinka pritaikyta

individualizuoti mokymą,

mokytis aktyviai

bendradarbiaujant, panaudoti

IKT

Interaktyvios mokymosi

priemonės, pritaikytos

individualizuoti, įsivertinti

Vadyba, orientuota į procesą

ir rezultatą bei pasekmes

(Planuojamas mokymasis)

Privalomajam ugdymui – išskirtinis

dėmesys

Privalomas ugdymas

Pradinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo

programa

II dalis

I dalis

Vidurinio ugdymo programa

Mokyklos ugdymo procesas – ugdymo

proceso ir pasiekimų gerinimui

Kaip mokykloje sprendžiamas ugdymo

proceso ir pasiekimų gerinimo klausimas?

Kaip mokykloje pasinaudojama turimais

duomenimis procesui gerinti?

Šalis Niekada arba

1-2 kartus per

metus

3-4 kartus per

metus

Nuo karto per

mėnesį iki

karto per

savaitę

Dažniau nei

kartą per

savaitę

Lietuva 17,5 53,4 28,6 0,5

Suomija 22,1 25,2 50,0 2,6

Estija 24,9 42,8 30,9 1,4

Latvija 29,5 28,8 37,9 3,7

Singapūra

s

8,9 30,1 57,4 3,5

2012 m. PISA tyrimo ataskaita. Ugdymo kokybės

užtikrinimas mokykloje. Vadovų apklausa.

Per susirinkimus aptariu akademinius mokyklos

tikslus

0%

16%

49%

34%

1%

Niekada

1–2 kartus per metus

3–4 kartus per metus

Mokyklų vadovai mokymosi pagalbos

teikimo mokiniams klausimus aptaria

Bendrieji ugdymo planai ir mokyklos ugdymo

plano kūrimasMokyklos ugdymo plano formavimas

Sprendimai primti mokykloje

Dėl integravimo

Dėl mokymosi pagalbos

Sprendimai pateikti BUP

Minimalus pamokų skaičius dalyko

programoms įgyvendinti

A.Šuminienė

Tėvų ir kitų partnerių įtraukimas

ir susitarimai

Mokyklos ugdymo planas – ugdymo proceso ir

pasiekimų gerinimui

Problema: per žemi penkiolikmečių mokymosi

pasiekimai

Lietuvoje net trečdalis vaikų rodo tik

žemiausio lygio raštingumą.

Kodėl aukščiausio (5 ir 6) lygio užduotis

atlieka vos keli procentai Lietuvos vaikų?

Kiek tokių

mokinių mokosi

jūsų mokykloje?

Kaip sprendžiame

jų pasiekimų

gerinimą?

Kodėl?

Lietuvos mokinių pasiekimai yra pakankamai žemi.

Mokymosi trukmė trumpa

• 2012 m. OECD penkiolikmečių PISA tyrimo rezultatai rodo, kad

beveik pusė (49,3 proc.) Lietuvos penkiolikmečių nepasiekia

pagrindinio (3) skaitymo gebėjimų, kurie būtini dalykų

mokymosi turiniui ir užduotims suprasti, lygio. Matematinio

raštingumo (3) lygio nepasiekia beveik 52 proc. penkiolikmečių.

Gamtamokslinio raštingumo (3) lygio nepasiekia 43,7 proc.

penkiolikmečių.

• Ypač mažai Lietuvos mokinių pasiekia aukščiausią skaitymo,

matematinio ir gamtamokslinio raštingumo lygį. Berniukų

pasiekimai gerokai žemesni nei mergaičių.

• Gili socialinė atskirtis lemia didelius pasiekimų skirtumus tarp

kaimo ir miesto gyvenamosiose vietose besimokančių mokinių.

2015–2017 m. m. BUPMokyklos plano rengimas

Mokyklos ugdymo planas – realus, pritaikytas

konkrečios mokyklos kontekstui

• Susitarimai BUP rengimui ir įgyvendinimui

• Darbo grupės sudarymas (rengimui,

įgyvendinimo stebėjimui?)

• Mokyklos susitarimai svarbūs ugdymo procesui organizuoti, ugdymo organizavimo stebėsena ir keitimas – nepasiteisinus priimtiems susitarimams

2015–2017 m. m. BUP struktūra

13. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms

įgyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas. Jis

rengiamas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų

bendrosiomis nuostatomis, taip pat nuostatomis,

skirtomis konkrečiai programai vykdyti

18. Mokykloje susitariama dėl ugdymo plano turinio,

struktūros ir formos. Mokyklos ugdymo plane,

atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, rekomenduojama

pateikti konkrečius sprendimus, padedančius įgyvendinti

Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrąsias programas,

pasiekti jose numatytus mokymosi pasiekimus

Bendrųjų programų įgyvendinimas

• Bendrosios dalykų programos

nacionalinės

• Integruojamosios programos

• Pasirenkamųjų dalykų, modulių programos

Mokykla, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535

„Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo”

http://litlex/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=72572&Zd=bENDRAISIAIS%2BFORMALIOJO&BF=4#2z

Ugdymo laikas

Minimalus pamokų skaičius

Ugdymo poreikiams

tenkinti ir mokymosi

pagalbai teikti

Neformalusis

švietimas

Mokinio

ugdymo

laikas

Mokymosi

krūvis

Namų darbai


mokymasis





Uždaviniai:






mokymuisi


Efektyvus papildomų pamokų

panaudojimas

• Mokymosi pagalbai teikti

• Mokinio pasirinktam dalykui

• Dalyko pamokų skaičius didinimui

3 pamokos

Raštingumo ugdymas

• 119. Mokykla užtikrina raštingumo, ypač skaitymo

gebėjimų, ugdymą per visų dalykų pamokas:

• priimami bendri kalbos ugdymo reikalavimai

mokykloje;

• mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir

lietuvių kalbai ugdyti; atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės

raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

•

• mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir

taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų

pamokas

52. Pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, pagrindinio ugdymo

programoje galima naudoti:

• 52.1. pamokoms-konsultacijoms, kurios skirtos

mokymosi pagalbai teikti;

• 52.2. pasirenkamiesiems dalykams mokyti;

• 52.3. dalyko moduliams mokyti;

• 52.4. dalyko papildomoms pamokoms;

• 52.5. suteikiant pagalbą namų darbams ruošti;

• 52.6. klasei dalyti į mažesnes grupes (pvz., praktikos ir

eksperimentiniams darbams, kūno kultūrai ir kt.);

• 52.7. kitiems mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.

Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti ir

mokymosi pagalbai teikti skiriamų pamokų

skirstymas

BUP įgyvendinimo apklausa, 2012

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

Kitiems dalykams, išskyrus matematiką ir lietuvių kalbą, pagrindinio ugdymo

programoje skiriamas papildomas savaitinių pamokų skaičius


0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

5 klasė 6 klasė 9 klasė 10 klasė

Vid

uti

niš

kai s

kiri

ama

pap

ildo

mų

pam

okų

5-6 ir 9-10 klasėse matematikos ir lietuvių kalbos papildomos savaitinės pamokos vidutiniškai pasidalina taip:

Lietuvių kalba

Matematika


0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

5-8 klasės

9-10 klasės

Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti skiriamų

pamokų skirstymas

Skirta konsultacijoms

Skirta pasirenkamiesiems dalykams

Skirta papildomų pamokų dalykų mokymui

Skirta dalykų moduliams

Kita, įrašyti

Kita, pamokų skaičius

A.Šuminienė BUP įgyvendinimo apklausa, 2012

Mokinio individualaus ugdymo plano

sudarymas

Privalomas – vidurinio ugdymo programoje.

Privalomas mokiniams, kurie mokomi namie,

ligoninėse, jaunimo mokyklose, socializacijos

centruose

Pagrindinio programoje – mokyklos sprendimas


mokymasis





Uždaviniai:






mokymuisi


Individualus planas mokiniams, kurie mokosi

pagal pagrindinio ugdymo programą

30. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą,

individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas,

bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams

(globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovui ar mokyklos vadovo

pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.

Individualus planas mokiniams, kurie

mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą

30.[...] Sudarant individualų ugdymo planą, rekomenduojama

atsižvelgti į mokykloje turimą informaciją apie mokinį ir jo

mokymosi pasiekimus. Individualus ugdymo planas turi būti

aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo tėvams (globėjams,

rūpintojams)

Mokinio individualiame ugdymo plane rekomenduojama

numatyti mokymosi uždavinius, apibrėžti sėkmės kriterijus,

numatyti mokinio indėlį į mokymąsi, reikiamą mokymosi

pagalbą. Mokinių individualūs ugdymo planai mokykloje turi

būti nuolat peržiūrimi ir, jeigu reikia, koreguojami

Sveikata ir gerovė mokykloje

• Lietuvos higienos norma HN 21: 2011

• Sveikatos ugdymo bendrosios programos

įgyvendinimas

• Rekomenduojama fiziškai aktyvi pertrauka

Mokinių mokymosi krūvis

• ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną

• mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas

proporcingai.

• rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau

pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

81. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant

mokymosi krūvius mokykloje, vykdoma mokinių

mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų

stebėsena

Mokinių mokymosi krūvis

84. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti

atleidžiamas nuo pamokų tų dalykų [...]

Sprendimas priimamas, dalyko, nuo kurio pamokų

mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su

formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo

vaikų švietimo programomis.

Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų

programų turiniu.

Ilgiausia namų darbų trukmė pagal jiems skiriamą

laiką. Šalių TOP 10

1. Šanchajus (Kinija)2. Rusija3. Singapūras4. Kazachstanas5 . Italija6. Airija 7. Rumunija8. Estija 9. Lietuva10.Lenkija

Šaltinis: OECD s

A.Šuminienė


mokymasis





Uždaviniai:





• efektyvinti mokymąsi namuose permąstant namų darbų

poveikį mokymuisi


Mokymosi pasiekimų gerinimas ir

mokymosi pagalbos teikimas

• Didžiausias dėmesys pagrindinio ugdymo programos

5-8 klasei

• Atsakingo asmens paskyrimas

• Mokymosi pagalbos “čia ir dabar” organizavimas

• Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama numatyti mokymosi pagalbos būdus ir mokymosi pagalbos analizavimą

• Mokymosi pagalbos efektyvinimas

• Priemonių mokymosi pasiekimas gerinti numatymas mokyklos veiklos plane arba parengti priemonių planą

Mokyklose paskirti asmenys atsakingi už

mokymosi pagalbos organizavimą. Vadovų

apklausa

41

14%

70%

2%14%

Asmuo nepaskirtas

Mokyklosdirektoriauspavaduotojas




50.6. sudaryti galimybes mokytojams tobulinti

profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas ir

gebėjimus, organizuoti ugdymo procesą įvairių

gebėjimų ir poreikių mokiniams

50.7. aktyviau įtraukti į vaiko ugdymo procesą

mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), ne tik sprendžiant

vaikų ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią

mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų

pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą



51. Mokyklai, įgyvendinančiai pagrindinio ugdymo

programą, rekomenduojama

• mokyklos veiklos plane numatyti priemones,

skirtas mokinių pasiekimams gerinti,

• arba parengti mokinių pasiekimų gerinimo

priemonių planą, atsižvelgiant į esamus

mokinių pasiekimus, nacionalinių ir tarptautinių

mokinių pasiekimų tyrimų duomenis

Mokinių pasiekimui gerinimas.

Rekomendacijos

• Efektyvinti mokymo ir mokymosi procesą

• Tikslingiau naudoti formuojamąjį vertinimą ugdymo procese

• Giliau individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą

• Pasiekimų gerinimui organizuoti trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas ir

kitas mokymosi pasiekimų gerinimo priemones pritaikytas konkrečios

mokyklos kontekstui

• Papildomų pamokų dalykams ir konsultacijų skyrimo strategija mokykloje

(Įvertinti situaciją klasėje ir poveikį mokiniui: kas efektyviau pamoka ar

konsultacija?)

• Konsultacijų „mokinys–mokiniui“; „konsultuojame kiekvieną“; „pagalba čia ir

dabar“; „konsultacinių centrų“; trumpalaikių konsultacijų organizavimas pagal

poreikį;

• Klasių dalinimo į grupes, atsižvelgiant į mokymo lėšas, galimybių atskirų

dalykų mokymui išnaudojimas

• Naudoti įvairios formos pagalbas – mokiniui ruošiant namų darbus

• Klausimų, susijusių su mokymosi pasiekimais ir mokymosi pagalba nuolatinis

aptarimas mokyklos bendruomenėje

• Mokyklos kontekstui pritaikyti mokymosi pagalbos modelius

Parengta pagal EK rekomendacijas

Mokyklos ir mokinių tėvų

bendradarbiavimas

• 54. Mokykla turi užtikrinti, kad mokytojai ir mokinių tėvai

(globėjai, rūpintojai) informacija

• apie mokinių mokymąsi,

• pasiekimus ir pažangą,

• mokymosi poreikius

• motyvaciją, iškilusius sunkumus keistųsi abipusiškai ir

laiku

Mokyklos ir mokinių tėvų

bendradarbiavimas

• 55. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, turi konsultuoti ir skatinti mokinių tėvus:

• sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose;

• savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis;

• padėti vaikams mokytis namuose;

• sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti mokyklos tobulinimo lūkesčius

Dalykų mokymo intensyvinimas

• 58. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą, gali intensyvinti dalykų mokymą per dieną, savaitę, mokslo metus ar nustatyti kitokį mokymosi periodą. Intensyvinant mokymąsi:

• per dieną dalykui mokyti galima skirti ne vieną, o keletą viena po kitos vykstančių pamokų, taip sudarant sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose, projektinius darbus ir kt.;

• pamokas numatyti ne po vieną kiekvienai dienai, bet po daugiau tik keletui savaitės dienų;

• per mokslo metus tam tikrą laikotarpį, pavyzdžiui, antrąjį pusmetį ar pan., dalyko mokytis rekomenduojama intensyviau.

Ugdymo turinio integravimas

Integruojama:

• Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų

vartojimo prevencijos programa

• Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa

• Bendroji sveikatos ugdymo programa

• Ugdymo karjerai

Rekomenduojama integruoti:

•pagrindinio ir vidurinio ugdymo etninės kultūros

bendrąją programą


63. Mokykla, išanalizavusi numatomų integruoti programų tikslus, turinį ir ryšį su bendrųjų programų tikslais ir turiniu, atsižvelgdama į mokyklos tikslus ir kontekstą, priima sprendimus dėl programų įgyvendinimo formos

Programos gali būti:

• 63.1. integruojamos į dalyko ar dalykų ugdymo turinį;

• 63.2. siūlomos mokiniui kaip laisvai pasirenkami dalykai;

• 63.3. įgyvendinamos kaip privalomi dalykai;

• 63.4. įgyvendinamos, skiriant tam mokymosi dienų per mokslo metus;

• 63.5. įgyvendinamos kaip neformaliojo vaikų švietimo veiklų dalis;

• 63.6. įgyvendinamos kitu mokyklos pasirinktu būdu


64. Mokykla, priėmusi sprendimą dėl kurių nors

programų integravimo į mokyklos ugdymo turinį

turi pasirinkti atitinkamus planavimo,

organizavimo, mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo ir fiksavimo būdus

Socialinė–pilietinė veikla

• 112. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma.

• Per mokslo metus socialinei-pilietinei veiklai privaloma skirti ne mažiau kaip 5 pamokas (valandas).

• Rekomenduojama mokyklai priimti sprendimą, atsižvelgiant į mokinių amžių, šiai veiklai skirti iki 20 ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus.

• Socialinė-pilietinė veikla turi būti fiksuojama dienyne.

• Rekomenduojama, kad mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kauptų patys, naudodami e. aplanke, pavyzdžiui, Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS).

Socialinė–pilietinė veikla

113. Mokykla priima sprendimus dėl socialinės -

pilietinės veiklos įgyvendinimo, atsižvelgdama į

pilietiškumo ugdymą, mokyklos bendruomenės

tradicijas, vykdomus projektus, kultūrines bei

socializacijos programas ir pan.

Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą,

rekomenduojama numatyti galimybę mokiniui

atlikti ją savarankiškai ar bendradarbiaujant su

asociacijomis bei savivaldos institucijomis ir

kt.

Nacionalinio saugumo temų įtraukimas į

mokyklos ugdymo turinį

• 128. Mokykla privalo pasiūlyti mokiniams rinktis

pasirenkamuosius dalykus, kurių turinys

siejamas su nacionalinio saugumo temomis,

ir (ar) kitus jų mokymosi poreikius tenkinančius

pasirenkamuosius dalykus

Asmenų baigusių tarptautinės organizacijos

pagrindinio, vidurio ugdymo programą ar jos

dalį mokymas

• Pasiekimų užskaitymas

• Adaptacinio laikotarpio numatymas

• Individualaus plano sudarymas

• Ugdymo būdo parinkimas

Mokinių pažangos ir pasiekimų

vertinimas

• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

samprata

• Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų aprašas (planuojama patvirtinti)


vertinimas

• Pagrindinio ugdymo programoje daugiau dėmesio negu

iki šiol turi būti skiriama mokytis padedančiam

formuojamajam vertinimui, t. y. mokinio mokymosi

stebėjimui, laiku teikiamam atsakui (grįžtamajam

ryšiui) ir ugdymo turinio pritaikymui.

• Diagnostinis vertinimas turi padėti nustatyti mokinio

pasiekimus ir pažangą tam tikro mokymosi etapo

pradžioje ir pabaigoje, kad būtų galima numatyti

tolesnio mokymosi žingsnius, suteikti mokymosi

pagalbą sunkumams įveikti


vertinimas

• 71. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais prieš mokymą ir mokymo procese atliekamas reguliariai, kaip reikia pagal dalyko mokymosi logiką ir mokyklos susitarimus: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas vertinimo užduotis, kurios parodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.).

• Atliekant diagnostinį vertinimą, gali būti atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją.

• Diagnostinio vertinimo informacija būtina remtis, analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

Laikinųjų grupių sudarymas, klasių

dalijimas

• 108. Klasė gali būti dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti. Mokiniai dalijami į grupes, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma.

• 109. Klasė į grupes gali būti dalijama ir sudaromos laikinosios grupės mokymosi, švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, gamtos mokslų dalykų eksperimentiniams darbams atlikti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, bet tik tuo atveju, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų

Rekomendacijos dėl Mokyklos

ugdymo plano rengimo

• Neperkeliamos BUP teorinės nuostatos

• nuostatos Sąvokų kartoti nereikia. Tik naujos sąvokos

• Pažintinių dienų temų ir organizavimo „pergalvojimas“. Kokių

pažintinių ir kultūrinių dienų pageidauja mokiniai

• Neformalaus švietimo veiklos įvairių mokymosi poreikių mokiniams

• Socialinės veiklos organizavimas

• Diferencijavimas. Konkretūs sprendimai mokykloje

• Grupių sudarymas

• Pasirenkamųjų dalykų pasiūla įvairių mokymosi poreikių mokiniams

• Aiški mokyklos mokymosi pagalbos sistema

• Aiški turinio integravimo sistema

• Mokinio individualus planas

• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas mokykloje

• Mokymosi krūvių stebėsena

mokyklos ugdymo planas · 5-6 ir 9-10 klasėse matematikos ir lietuvių kalbos papildomos...

Documents