naujienlaiŠkis 2016 liepa - lr v...jeigu žmogus gavo ne tik saulės smūgį, bet perkaito ir visas...

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras

1

NAUJIENLAIŠKIS 2016 LIEPA

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria, kaip atostogauti ir džiaugtis vasariškais orais saugiai, o atsitikus nelaimingam atsitikimui – suteikti pirmąją pagalbą.

SAUGAUS POILSIO ATMINTINĖ

• Pramogos, kurių metu nereikėtų pamiršti saugumo priemonių, iš kurių viena svarbiausių – šalmas. Saugumo priemonės padės išvengti sužeidimų, tokių kaip galvos trau-mos, kaulų lūžiai, nubrozdinimai ir kt.

• Taip pat, reikėtų pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, asmeninius važiavimo įgūdžius ir priemonės būklę.

• Kaip ir kiti eismo dalyviai, taip ir dviratininkai turi laikytis kelių eismo taisyklių.

• Važiuoti galima tik techniškai tvarkingu dviračiu. • Dviračio gale turi būti raudonas atšvaitas, o iš abiejų

šonų – oranžinės spalvos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

• Dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių prisisegęs šviesą atspindinčius elementus, kad būtų matomas kelyje, automobilių vairuotojų ir pėsčiųjų.

• Kaulai lūžta veikiant didelei mechaninei jėgai. Tai dažniausiai įvyksta autoavarijų metu, krintant, griūvant, o taip pat sportuojant.

• Skausmas, ypač judinant ar liečiant (sutrikusi funkcija), patinimas pažeistoje srityje, deformuota pažeista sritis, galūnė, nenatūrali galūnės padėtis, galūnės judrumas neįprastoje vietoje – tai pagrindiniai ženklai, rodantys, kad kaulas lūžęs.

• Jei abejojama, ar tai lūžis – reikia galvoti, kad tai lūžis ir pagalbą teikti, kaip lūžio atveju.

• Svarbiausia imobilizuoti pažeistą vietą taip, kad nejudėtų lūžgaliai. Galūnė turi nejudėti, nesilankstyti per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos.

• Įtvarams naudojami plokšti, siauri daiktai: lentelės, liniuotės, standžiai susukti laikraščiai ar žurnalai. Jie apvy-niojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir pritvir-tinami prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu.

• Draudžiama patiems bandyti sudėti lūžgalius į vietą, taisyti ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją, sukti.

• Niekada nepalikite vaikų vienų prie vandens tel-kinio, net jei jis labai seklus. Dažniausiai skęsta vaikai iki 5 metų, jie tiesiog panyra be jokio garso, ir viskas vyksta žaibiškai.

• Paplūdimyje reikia laikytis gelbėtojų tarnybos nurodymų ir išsiaiškinti, ką reiškia pakabintos signalinės vėliavos.

• Nepulkite maudytis staiga, geriausia bristi į vandenį palengva, kad kūnas po truputį priprastų prie vandens temperatūros.

• Nesimaudykite pavalgę sunkaus maisto ar išgėrę al-koholio ir neplaukiokite giliame vandens telkinyje vieni.

DVIRAČIAI, RIEDLENTĖS, RIEDUČIAI

LŪŽIAI

SAUGIOS MAUDYNĖS

• Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Per karščius, kai gausiai prakaituojama, organizmas praranda per daug vandens, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra.

• Dehidratacija pasireiškia tokiais simptomais kaip silpnumas, galvos skausmas, didelis nuovargis, troškulys, išsausėjusi ir/ar suglebusi oda, besiveliantis liežuvis,

išdžiūvusi burna. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi.

• Vasarą reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, geriausia tam rinktis paprastą ar mineralinį vandenį.

• Užsiimant fiziškai aktyvia veikla vandens atsargas organizme reikėtų papildyti net ir tuomet, kai troškulys nėra juntamas.

DEHIDRATACIJA

2


Nesaugodami galvos nuo tiesioginių saulės spindulių, rizikuojate ją perkaitinti. O juk būtent galvoje yra vienas svarbiausių kūno organų – smegenys. Saulės smūgio metu tiesioginiai saulės spinduliai įkaitina smegenų dangalus, padidėja jų temperatūra, atsiranda funkcionavimo pakitimų. Dėl to atsiranda smegenų kontroliuojamų raumenų, virškinimo, regos organų, mąstymo ir kitų sutrikimų.

Saulės smūgio poveikis gali prasidėti tiek veikiant tiesi-oginiams saulės spinduliams, tiek praėjus kelioms valan-doms nuo perkaitimo. Ši būklė pasireiškia vienu ar visais simptomais iš karto:

• galvos skausmas, jausmas, lyg galva būtų pilna smėlio, svaigulys, koordinacijos sutrikimas, mirgėjimas akyse, ausų užgulimas, sunkumas išlaikyti galvą vienoje vietoje;

• raumenų tempimas arba skausmas, noras pasirąžyti, raumenų trūkčiojimas ir didesni traukuliai; kūno raumenys gali tapti visai nevaldomi;

• gali pradėti pykinti, vimdyti, paleisti vidurius;• juntamas didelis troškulys;• pabąla oda arba ją išberia;• kyla kūno temperatūra (gali pakilti net iki 40

laipsnių Celsijaus);• gali stipriai padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies

ritmas; taip pat gali pasireikšti kliedėjimas, sąmonės

netekimas.• Jeigu žmogus perkaista ir junta minėtus simptomus,

jam kuo skubiau suteikite pirmąją pagalbą:• Nukentėjusiajam duokite gerti labai daug vandens.

Geriausia – su magniu, reikalingu širdies ir raumenų veiklai. • Ant galvos uždėkite vėsų kompresą. Jeigu žmogus

gavo ne tik saulės smūgį, bet perkaito ir visas kūnas, šlapius kompresus laikykite ant viso kūno.

• Ligonis privalo gulėti. Jeigu jis vemia, geriau nau-doti indą, bet ne vaikščioti iki tualeto, nes svaigstant galvai galima nugriūti ir susižaloti. Nepalikite ligonio vieno.

• Temperatūros nemažinkite vaistais – ji sig-nalizuoja apie tebeesančią blogą būklę. Jeigu simpto-mai nesiliauja, o pirmoji pagalba neveiksminga, kuo greičiau kreipkitės į medikus. Kreipkitės ir tuomet, jeigu sparčiai kyla temperatūra ir ji aukštesnė nei 38 laipsniai Celsijaus.

• Nukentėjusiajam praradus sąmonę, negirdykite jo, nes jis gali užspringti. Nedelsdami kvieskite greitąją medi-cinos pagalbą arba vežkite jį į ligoninės priimamąjį patys. Medikai tiksliai nustatys, kokia yra būklė ir suteiks reikiamą pagalbą.

• Patyrus saulės smūgį, reikalingas kelių dienų poil-sis. Jokiu būdu negalima laiko leisti saulėje ir daug judėti. Būtina laikytis gydytojo rekomendacijų.

• Atšilus orams, gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai, neduodantys ramybės miškuose, parkuose, paežerėse.

• Gamtoje nepatartina kvėpintis, ypač gėlių kvapo kvepalais, atvirose vietose gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų – jie privilioja vabzdžius.

• Jei po vabzdžio įgėlimo atsiranda bėrimų, ištinsta visa galūnė, tinsta veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva, reikia kreiptis pagalbos į medikus – tai alerginė reakcija.

• Atšilus orams, gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai, neduodantys ramybės miškuose, parkuose, paežerėse.

• Gamtoje nepatartina kvėpintis, ypač gėlių kvapo kvepalais, atvirose vietose gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų – jie privilioja vabzdžius.

• Jei po vabzdžio įgėlimo atsiranda bėrimų, ištinsta visa galūnė, tinsta veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva, reikia kreiptis pagalbos į medikus – tai alerginė reakcija.

PERKAITIMAS IR SAULĖS SMŪGIS

VABZDŽIŲ ĮGĖLIMAI

• Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos).

• Gamtoje dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėkite ilgas kelnes, kelnių galai turi būti sukišti į kojines ar ilgus batus.

• Geriausia dėvėti šviesius, vienspalvius drabužius – taip lengviau pastebėsite erkę ir nepritrauksite kitų vabzdžių.

• Visada apsižiūrėkite kūną, ar nėra ropinėjančių ar įsisiurbusių erkių.

• Jeigu pamatėte, kad įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite.

• Ant siurbikės, kad ši lengviau pasišalintų, negalima tepti aliejaus. Įsisiurbusi erkė nuo riebalų pradeda dusti, todėl išskiria beveik dvigubai daugiau nuodų.

• Specialistai pataria siurbikės kūnelį suimti steriliu

ERKĖS

3


• Mėsą ir paukštieną atitirpinkite šaldytuve, nes atšildant kambario temperatūroje – mėsos paviršiuje ima veistis bakterijos, nors vidus dar gali būti sušalęs.

• Paruoštus kepimui šašlykus taip pat laikykite šaldytuve, o vienąkart panaudoto marinato daugiau nebenaudokite.

• Savo ruoštą, o taip pat iš restoranų bei kavinių užsakytą maistą suvartokite per dvi valandas.

• Turėkite su savimi geriamojo vandens.• Pasirūpinkite vienkartiniais indais, maisto

gaminimo įrankiais, higienos priemonėmis (drėgnos servetėlės ir pan.).

• Užšaldytus bei greitai gendančius maisto produktus laikykite šaltkrepšyje, arba inde su ledu.

• Jeigu patiekalus iškylai pasigaminate iš anksto – lai-kykite juos šaldytuve, o iškylos metu - šaltkrepšyje.

• Norėdami ilgiau išlaikyti produktus šaltus – šaltkrepšį laikykite pavėsyje, keiskite ledukus.

PLANUOKITE IŠ ANKSTO

GREITAI GENDANČIUS MAISTO PRODUKTUS LAIKYKITE ŠALTAI

KAIP IŠVENGTI APSINUODIJIMŲ MAISTU ILSINTIS GAMTOJE?

Maisto ruoša šiltuoju metų laiku kelia papildomų maisto saugos reikalavimų, nes bakterijos geriausiai dauginasi esant šiltiems ir drėgniems orams. Iškylaujant gamtoje sukuriamos idealios sąlygos greitam bakterijų ir kitų mikroorganizmų dauginimuisi maisto produktuose, todėl malonumą valgyti gamtoje gali aptemdyti apsinuodijimas maistu. Kaip to išvengti?

pincetu kiek įmanoma arčiau galvutės, tačiau nedera jos stipriai suspausti. Tuomet staigiai patraukti savęs link.

• Nereiktų erkės bandyti pašalinti sukiojant pincetą į visas puses.

• Kai ištraukiama kraujasiurbė, pažeistą vietą reikia nuplauti vandeniu ir dezinfekuoti.

• Anot medikų, jei nepavyko ištraukti visos erkės, negalima įkandimo vietos kasyti ar bandyti išimti likusią kūnelio dalį. Organizmas pats šį svetimkūnį pašalina.

• Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Geriausiais būdas sumažinti riziką susirgti er-kiniu encefalitu – skiepai.

• Nepamirškite nusiplauti rankų prieš ruošiant maistą su švariu vandeniu – iš butelio.

• Nenaudokite vandens telkinių ar nežinomų šulinių vandens maisto ruošimui, indų plovimui.

• Nenaudokite tų pačių indų, įrankių ir pjaustymo lentų žaliam ir paruoštam maistui, nes žalio maisto bakterijos

gali išplisti ir ant termiškai apdoroto maisto.• Gerai nuplaukite vaisius ir daržoves.• Jeigu iškylos vietoje yra pastatyti stalai – reikia juos

užtiesti plastikine staltiese ar kt., kad apsisaugotumėte nuo prieš tai viešėjusių iškylautojų paliktų mikrobų bei alergenų.

• Maisto termometras, rodan-tis temperatūrą produkto viduje yra vienintelis būdas įsitikinti, kad jūsų ruošiama, mėsa ar paukštiena yra gerai iškepusi. Naudokite maisto termometrą tikrinti ar temperatūra mėsos viduje jau pasiekė 80-90°C. Šioje temperatūroje

žūva infekcijų sukėlėjai, tad tokį maistą galite drąsiai valgyti.

• Iškeptą mėsą laikykite karštai – palikite ant grotelių, iki tol kol tieksite maistą ant stalo.

• Niekada nevalgykite pusiau

iškeptos mėsos, jei dar matosi krau-jas, geriau perkaitinti mėsą, negu jos neiškepti.

• Taip pat aukštoje temperatūroje apdorokite ir kiaušinius, pieno produktus, žuvį, jūros gėrybes.

VISKAS TURI BŪTI ŠVARU

GERAI IŠKEPKITE MĖSĄ

4


• Maistas paliktas lauke ar namie ilgiau nei dviem valandom turi būti išmestas. Maisto likučiai, nuimti nuo kepimo grotelių, ne ilgiau kaip per valandą, gali būti saugiai atšaldyti šaltkrepšyje ar šaldiklyje ir sunaudoti vėliau.

• Rinkdamiesi maisto produktus – visada pasi-tikrinkite galiojimo datą.

• Net jei etiketėje nurodyta galiojimo data nepasibai-gusi, bet jaučiate keistą kvapą, kartumą – nedvejodami at-sikratykite šių maisto produktų.

• Niekada nepirkite pažeistų pakuočių. Jei konservų ar kt. produktų dangteliai išsipūtė – išmeskite, nes ten jau veisiasi bakterijos.

KAI ABEJOJATE – MESKITE LAUK

Pasiimkite ilgai negendančių maisto produktų: duonos, šviežių daržovių, mėsos ar žuvies konservų, šalto rūkymo mėsos gaminių, riešutų, džiovintų vaisių, džiuvėsėlių ar pan.

KAIP PASIRŪPINTI TINKAMA KELIONĖS VAISTINĖLE

Vasara – atostogų ir kelionių me-tas, todėl planuojame išvykas į sodybą arba į gamtą, išsiruošiame į turistinius žygius ar kelionę į užsienį. Ruošdamiesi keliauti visuomet tikimės nepakartojamų įspūdžių, puikiai pailsėti ir negalvojame apie kelionėje tykančius sunkumus. Deja, dažnai neįprastose vietose ir pavojų sveikatai daugiau. Todėl kraunantis kelioninius krepšius patariame pasi-tikrinti, ar gerai sukomplektuota Jūsų kelionės vaistinėlė.

Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad visada pravartu turėti vaistų nuo skausmo, pykinimo, viduriavimo, vidurių užkietėjimo. Taip pat būtina pri-siminti, kokių turite sveikatos problemų – vaistinėlėje privalo atsidurti Jums būtini vaistai (nuo astmos, diabeto, kraujospūdžio ir pan.). Apskaičiuokite, kiek jų reikės kelionės trukmei, ir pasiim-kite kiek daugiau atsargai. Dar įsimeskite tepalo nuo raumenų skausmo, vaistų nuo peršalimo, pleistrų nuo nuospaudų ir vaistinėlė beveik parengta.

Kas gali nutikti kelionėje ir kaip tam pasiruošti?

Skausmas. Skausmas per atostogas visiškai

nepageidaujamas, todėl vaistinėlėje reko-menduojama turėti vaistų nuo skausmo. Jeigu keliausite į atokesnes vietoves, Jūsų laukia didelis krūvis, tad turėkite stipresnio poveikio skausmą malšinančių vaistų. Galvos skausmo padeda išvengti

karštas dušas ir ramus miegas, ant gal-vos uždėtas šaltas kompresas, sprando ir pečių masažas. Jei kelionėje suskausta ne tik galvą, bet ir nugarą, reikėtų dažniau keisti kūno padėtį, vengti staigių judesių.

Gerklės skausmas. Turėkite čiulpiamųjų tablečių su eu-

kaliptu, mentoliu ar vitaminu C, ku-rie numalšins gerklės peršulį, atgaivins burnos kvapą.

Sumušimai ir patempimai. Kelionėje nė vienas nėra apsaugotas

nuo sužalojimų, todėl pravartu turėti skausmą malšinančių ir patempimus gydančių tepalų ar šaldomųjų aerozolių. Skausmui malšinti galima naudoti šaltus kompresus ar ledą, ypač jei sumuštą vietą skauda. Taip pat nepamirškite į kelioninį krepšį įsidėti elastinio binto ir gydomųjų pleistrų, kurie pagelbės pritrynus nuospaudas, pūsles ar stipriau susižeidus.

Virškinamojo trakto sutrikimai. Norint išvengti virškinimo sutrikimų,

keliaujant reikia valgyti reguliariai ir kokybišką maistą. Tačiau ne visada pavyksta išvengti viduriavimo, vidurių pūtimo, pilvo maudimo ar skrandžio de-ginimo. Turėkite vaistų nuo viduriavimo, virškinimo fermentų, rėmens. Pasiimkite ir paprasčiausių angliukų – lengvų negalavimų atveju jie padės.

Alergija.Preparatų nuo alergijos turėtų būti

visų keliautojų vaistinėlėse, ne tik

alergiškų. Net jei niekada nesate patyrę alergijos simptomų, nesate nuo jų ap-saugotas. Jūsų organizmas gali audrin-gai sureaguoti į egzotišką maistą, augalus ar vabzdžių įgėlimus. Alergiški žmonės su savimi visą laiką turi turėti adrenalino ir alergenui patekus į organizmą nedelsdami jo susišvirkšti. Nuo to, ar vaistinėlėje yra šių vaistų, gali priklausyti žmogaus gyvybė.

Stresas. Širdies veiklos sutrikimai. Kelionėje pravartu turėti silpno

poveikio raminamųjų tablečių ir širdies lašelių. Tai padės kilus emociniam per-sitempimui, dideliam fiziniam nuo-vargiui ar nervinei įtampai.

Pykinimas. Neretai pykinimo priežastis – silpnas

vestibulinis aparatas. Jeigu važiuojant au-tomobiliu, plaukiant laivu ar skrendant lėktuvu Jus pykina, patartina prieš kelionę išgerti vaistų nuo pykinimo. Jeigu vaistų neturite, galima čiulpti citrinos skiltelę, mėtinį ledinuką ar ledo gabalėlį.

Saulė.Šiltuoju metų laikotarpiu atosto-

gaujant paplūdimyje, kopiant į kalnus ar lankant įžymias vietas reikėtų nepamiršti odą ištepti kremu nuo saulės. Tačiau net jis kartais neapsaugo nuo nudegimų. Nestipriai nudegus galima naudoti purškiamą šaltalankių aliejų, tepti medetkų tepalu. Nudegusias vietas, kad sumažėtų skausmas, kas 2–3 val.

5


teks vėsinti šaltais kompresais (šaltame vandenyje suvilgytais vatos tamponais ar medžiagos skiautėmis, rankšluosčiu) ar tiesiog nusimaudyti drungname 26–28 °C vandenyje. Nusiprausę odos nešluostykite, leiskite nudžiūti – garuo-damas vanduo vėsina įkaitusią odą.

Vabzdžiai. Keliaujant gamtoje dažnai nepasiseka

išvengti vabzdžių įgėlimų. Repelentų (kraujasiurbius atbaidančių medžiagų) skleidžiamas kvapas paralyžiuoja vabzdžių kraujasiurbių uoslės recepto-rius ar tiesiogvabzdžius atbaido. Jų gali būti įvairių – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Veikia vidutiniškai 4–6 val. Jeigu apsisaugoti nuo vabzdžių nepavyko ir Jums įgėlė, niežtinčią, skaudamą ar patinusią vietą patartina tepti spiritiniais tirpalais, antihistamininiais tepalais, kurie slopina vabzdžių nuodų sukeltas reakcijas.

Nuolat vartojami vaistai.Jeigu turite sveikatos sutrikimų

ir nuolat vartojate medikamentus, nepamirškite jų vykdami į kelionę. Jeigu vykstate į užsienio šalį, turėkite ne tik vaistų, bet ir recepto kopijas ar gydytojo raštą.

Prieš kelionę reikia pasirūpinti:Skiepai.Jeigu vykstate į egzotinę šalį,

pasidomėkite, nuo kokių ligų reikėtų skiepytis, ir pasiskiepykite.

Sveikatos draudimas. Vykdami į užsienį pasirūpinkite svei-

katos draudimu. Nelaimės atveju tai ap-saugos nuo didelių finansinių nuostolių, jeigu teks kreiptis pagalbos į tos šalies medikus. Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, vienoje ES ar Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalyje narėje apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu asmenys, laikinai nuvykę į bet kurią kitą ES ar EEE šalį narę, turi teisę gauti būtinosios medicinos pagal-bos paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos valstybinis sveikatos drau-dimas. Ši tvarka galioja ir Šveicarijos Konfederacijoje. Tam, kad galėtumėte pasinaudoti tokia teise laikinai vykdami turizmo arba kitais tikslais į ES ar EEE šalis nares ir Šveicariją, turite būti draus-tas privalomuoju sveikatos draudimu ir turėti tai patvirtinantį dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę. Europos

sveikatos draudimo kortelę išduoda teritorinės ligonių kasos arba jų atsto-vai savivaldybėse. Kortelė išduodama ir keičiama tik apdraustojo prašymu. Kreipdamiesi į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, įstaigos registratūroje ar ligoninės priimama-jame pateikite savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kortelę ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą.

KAIP APSISAUGOTI NUO VABZDŽIŲ?

Vasarą gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai. Žmones sugelia uodai ir mašalai (kraujasiurbiai vabzdžiai). Neretai pasitaiko, kad žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi dėl vapsvų, širšių, bičių ar skruzdėlių įgėlimų.

Sugėlus vabzdžiams negalavimai skiriasi priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Skruzdžių, uodų, mašalų įkandimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali

susidaryti pūslelės. Jei įkanda daugiau vabzdžių, gali būti stipresnė vietinė reakcija.

Nealergiškiems žmonėms pavieniai bičių ar vapsvų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Kartais, ypač nukasius įgeltą, vietą, galima antrinė infekcija, sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą. Esant daugybiniams įgėlimams reikėtų kreiptis į medikus.

Alergiškiems žmonėms pavojingas

ir vienos bitės įgėlimas, kuris gali suke-lti anafilaksines reakcijas ir net mirtį. Gali atsirasti viso kūno odos bėrimas, dusulio priepuolis, kristi kraujospūdis, vystytis anafilaksinis šokas. Ir jei žmogus alergiškas, kiekvienas pakartotinis įgėlimas gali sukelti vis stipresnę reakciją. Bičių ar vapsvų nuodams jautrus žmogus visada turi nešiotis gydytojo paskirtus vaistus. Vartojant alkoholį organizmo reakcija į vabzdžių įkandimus gali būti ūmesnė ir stipresnė.

6


Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių (uodų, erkių ir kt.)?

• apsivilkti šviesiais, ne margais drabužiais; vabzdžius vilioja ryškios spalvos, ypač balta, geltona ir raudona;

• viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis;

• rankogaliai ir kelnių klešnių apačia turi gerai priglusti prie kūno;

• galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę;

• reguliariai naudoti repelen-tus nuo uodų ir erkių, nes jų poveikis dažniausiai yra trumpalaikis (atkreipti dėmesį į preparato veikimo trukmę ir purkštis taip dažnai, kaip nurodyta gaminio instrukcijoje) Jie gali būti ir natūralūs, pvz., citrinžolės ar levandų eterinis aliejus;

• vengiant vapsvų, širšių ir bičių draugijos, gamtoje nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais;

• gėrimus patartina gerti tik iš tokios taros, kad matytųsi, jog į gėrimą nepateko vabzdys;

• nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose – juos reiktų rinkti atsargiai. Darbuotis, vaikštinėti ar ilsėtis patartina pavėsyje arba tose vietose, kur augalai jau nužydėję, ypač

vengti žydinčių agurkų, aguročių ir moliūgų;

• pamatę atskrendantį geliantį vabzdį, nepatariama mosuoti rankomis ar daryti staigius judesius, – tai tik sustiprins jo agresiją;

• būkite atsargūs ir mokykite vai-kus atsargumo, pvz., neliesti ropojančių vabzdžių. Neleiskite vaikui žaisti arti avilių, tų vietų, kuri skraido širšės, vaps-vos ar bitės, be jūsų priežiūros ragauti prinokusių nukritusių obuolių, kriaušių – juose gali būti įsigraužusi širšė arba vapsva.

Pirmoji pagalba įkandus vabzdžiui:• nutraukti kontaktą su vabzdžiu; • įsisiurbusią erkę pašalinti nedel-

siant, jeigu nėra galimybės iš karto kreip-tis į gydymo įstaigą;

• išimti geluonį švelniai nubraukiant nuo odos; tą galima pa-daryti peilio galu, banko ar kt. kortelės pagalba, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos geluonio nepalieka.

• vapsvų, bičių įkastas vietas šaldyti (šaltis neleis pasklisti nuodams).

• Prasidėjus alerginei reakcijai (įgėlus bitei ar kt.):

• kviesti greitąją medicininę pagalbą,

• paguldyti žmogų, atlais-vinti kvėpavimo takus, nuimti žiedus

apyrankes ir kt.;• jeigu žmogus turi - suleisti jam

adrenalino, jei nėra dusulio požymių, duoti antialerginių vaistų;

• jei nukentėjusįjį pykina, paversti ant šono, kad vėmimo atveju jis nepaspringtų;

• jei žmogus nustoja kvėpuoti, tikrinti kvėpavimą, širdies veiklą. Jeigu gyvbės požymių nėra pradėkite širdies masažą: 30 paspaudimų, 2 įpūtimai.

• Uodų sukandžiotas vietas būtinai nuplaukite švariu vėsiu vande-niu ir netrindami nusausinkite. Tada ant skaudamų vietų uždėkite ledo arba kitokį šaltą kompresą, įkandimų vietą patep-kite dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, kurie efektyviai malšina uždegimą ir niežulį,

7

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras VAIKŲ IR JAUNIMO SVEIKATA

MOKINIŲ PROFILAKTINIS SVEIKATOS TIKRINIMAS – NEATIDĖKITE PASKUTINEI DIENAI!

Kauno rajono visuomenės svei-katos biuras primena tėveliams, kad vasarą dėl vaiko profilaktinio sveikatos tikrinimo, jei to nepadarė anksčiau, su vaiku reikia apsilankyti pas šeimos medicinos paslaugas vaikams teikiantį savo šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Vaikų sveikata profilaktiškai privalo būti tikrinama kasmet sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytu periodiškumu. Jei vaiko sveikata tikri-nama gydymo įstaigoje, prie kurios vai-kas yra priregistruotas, už paslaugas mokėti nereikia.

Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma 027-1/a) išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tereikia apsilankyti pas savo šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Vaiką iki 16 metų pas gydytoją turi lydėti vienas iš tėvų ar globėjų. Sveikatos

pažymėjimą moksleiviai į mokyklą turi pristatyti iki rugsėjo 15 d. Vaiko sveika-tos pažymėjimas turi būti išduodamas visiems vaikams nuo 0 iki 18 metų, pažymėjimas galioja vienus metus. Privalomas sveikatos tikrinimas labai svarbus, nes tinkamai atliktas padeda diagnozuoti ligas, užbėgti joms už akių.

Kiekvieno apsilankymo metu gy-dytojai pagal vaiko amžių įvertina: kalbą, psichomotorinę raidą, regėjimą, klausą, atramos judamąjį aparatą, kraujo tyrimą, šlapimo tyrimą, ūgį, svorį, elektrokardiogramą (EKG), arterinį kraujospūdį (AKS), psichikos sveika-tos būklę, mitybos ir higienos įgūdžius, gliukozės kiekį kraujyje.

Siekiant užtikrinti, kad bent kartą per metus tėveliai nuvestų vaiką pas gydytoją odontologą dėl jo dantų ir

sąkandžio būklės tikrinimo, 2013 m. buvo patvirtinta tobulesnė Vaiko svei-katos pažymėjimo forma, kurios dalį turi užpildyti ir gydytojas odontologas. Jis turi įrašyti dantų ėduonies (kar-ieso) pažeistų, plombuotų ir iškritusių (išrautų) dantų skaičių. Jei dar mažam vaikui nėra išdygusio nė vieno dan-ties, odontologas turi apie tai parašyti pažymėjime. Rekomenduotina atvykti pas savo šeimos gydytoją jau pasitikrinus dantų būklę.

Pažymėjime turi būti užpildytos vi-sos nurodytos skiltys: vaiko ūgis, svoris, fizinio išsivystymo įvertinimas ir kūno masės indeksas, taip pat kraujospūdis, klausos ir regos būklė, individualios re-komendacijos dėl fizinio krūvio, alergenų ir kt.

KAIP IŠSIRINKTI TINKAMĄ KUPRINĘ?Kuprinė yra neatsiejamas kiekvieno

mokinio atributas ir netaisyklingas jos nešimas bei svorio nekontroliavimas turi įtakos formuojantis netaisyklingai laiky-senai. Žinoma, kuprinė pirmiausia turi patikti pačiam jos šeimininkui. Tačiau renkantis ją reikėtų atsižvelgti ne tik į vaiko norus ar madą, bet ir į sveikatos bei saugumo reikalavimus.

Kokie reikalavimai kuprinei?

Kuprinės svoris Kuo lengvesnė kuprinė, tuo geriau.

Čia labai svarbus kuprinės kokybės ir svorio santykis. Pagal higienos nor-mos reikalavimus, tuščios pradinuko mokyklinės kuprinės svoris turi būti iki 700 g, vyresnių klasių mokinio kuprinė gali sverti iki 1 kg. Tačiau ortopedai su-taria, kad geriau šiek tiek sunkesnė ir ortopedinė kuprinė nei netinkama vai-kui. Gydytojų nuomone, optimaliausias

viso nešulio svoris vaikams yra ne daugiau kaip 10 proc. jų kūno svorio. Kasdieninis sunkesnės kaip 15 proc. savo svorio kuprinės nešiojimas gali tapti nu-garos skausmų, rankų tirpimo bei kitų sutrikimų priežastimi.

Kuprinės diržai 40–45 cm atstumu nuo tvirtinimo

vietos diržai turi būti ne siauresni kaip 3,5–4,0 cm, kitoje dalyje – 2,0–2,5 cm., paminkštinti pečių zonoje. Platūs diržai tolygiau paskirsto svorį pečiams, todėl neužspaudžiamas trapecinis raumuo ir rečiau vargina pečių juostos skausmai. Diržai būtinai turi būti reguliuojami, ne trumpesni kaip 70 cm, kad vaikas pats galėtų užsidėti kuprinę ant pečių, pernelyg daug neužlauždamas rankų. Be to, priklausomai nuo metų laiko ir nešiojamo drabužio, diržų ilgį reikėtų sureguliuoti: užsivilkus paltą ar striukę juos pailginti, o nusivilkus – sutrumpinti. Pamokykite savo vaiką užsidėjus kuprinę

susireguliuoti diržus taip, kad kuprinė tampriai priglustų prie nugaros, bet nespaustų. Kitaip nešulys smuks žemyn, maskatuos žemiau juosmens ir privers vaiką palinkti į priekį ar kūprintis. Gerai, jei kuprinė turi diržą, juosiamą apie klu-bus; taip svoris nuo apatinės nugaros dalies tolygiai paskirstomas ant klubų.

Minkšta ar pakietinta?Geriau, jei kuprinė turi vidinį karkasą,

išlaiko savo formą ir nesudrimba kaip maišas. Tokioje kuprinėje kieti knygų kampai nespaus nugaros, be to, ilgiau ne-susilamdys knygos minkštais viršeliais ir sąsiuviniai.

Paprasta ar su „anatomine“ nugarėle?Anatominė/ortopedinė kuprinės

nugarėlė, sudaryta iš keleto paminkštintų pagalvėlių, atitinkančių fiziologinius nu-garos linkius, tvirtai priglunda prie vaiko nugaros. Todėl svoris pasiskirsto daug tolygiau, be to, tokia nugarėlė neleidžia vaikui kūprintis.

8


Kuprinės dydis.Mokyklinės kuprinės matmenys

paprastai būna tokie: plotis - 22-28 cm, aukštis - 30-36 cm, gylis - 8-14 cm. Nepirkite kuprinės „išaugimui“. Kuprinės viršus neturėtų būti aukščiau vaiko pečių linijos, o apačia – žemiau juosmens. Kitaip nešant sunkią kuprinę vaikui bus sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, bandydamas išvengti krūvio, tenkančio juosmens sričiai, jis links į priekį arba pritrauks smakrą prie krūtinės, kad nebrūžintų pakaušio į kuprinės viršų.

Keli vidiniai skyriaiBūtų geriau, jei kuprinė būtų

suskirstyta į kelis skyrius sunkesniems ir lengvesniems daiktams. Kad teisingai paskirstytumėte svorį, sunkesnes knygas geriau krauti arčiau nugaros, įvairias smulkmenas patogu sudėti į kišenėles. Išmokykite vaiką teisingai susikrauti kuprinę.

Kuprinės audinysIdealiausia, kai kuprinė pagaminta iš

tampraus, sintetinio ir lengvai skalbiamo audinio. Žinomų gamintojų kuprinės dažnai turi vandeniui nepralaidų dugną arba kojytes, kad padėjus ant žemės, pagrindas nesušlaptų ir nesusipurvintų.

Nepamirškite atšvaitųŠaltuoju metų laikotarpiu vaikai

dažnai į mokyklą ir iš jos eis tamsiuoju paros metu, todėl atšvaitai turėtų būti ant abiejų kuprinės šonų ir priekio. Patogu, kai kuprinės turi integruotus atšvaitus, tuomet nereikia jų pirkti ir kabinti papildomai.

Populiarėja kuprinės su ratukais Tai nebloga išeitis, jei reikia neštis dar

ir papildomas priemones popamokinei veiklai. Tačiau pradinukams jos nere-komenduojamos, nes net tuščios tokios kuprinės sveria daugiau nei 1200 g.

Lietuvoje pradėti mokytis pagal pra-dinio ugdymo programą priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais me-tais sueina 7-eri metai. Jo brandumas mokyklai nėra vertinamas. Tačiau vaiko brandumo vertinimas yra atliekamas, jei tėvai/globėjai pageidauja anksčiau, nei numatyta Švietimo įstatyme (leisti vaiką į priešmokyklinio ugdymo grupę (kai tais kalendoriniais metais jam dar nesueina 6-eri metai) arba į pirmąją klasę (kai tais kalendoriniais metais jam dar nesueina 7-eri metai). Mokykla – tai naujas vaikui etapas, kurį lengviau įveikti, kai jaučia, kad tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai gali dalytis savo patirtais išgyvenimais.

• Nuteikite vaiką pozityviai. Paaiškinkite, kad mokykloje sužinos daug įdomių dalykų, susiras naujų draugų ir pan. Jei vaikas jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir neri-mas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria.

• Apsilankykite naujoje mokykloje anksčiau, negu pradės ją lankyti vaikas. Tai galite padaryti prieš vasaros atostogas arba atostogų metu. Nueikite kartu su vaiku į naują vietą, pavaikščiokite po mokyklą, susipažinkite su mokytoja. Supažindinkite su keliu į mokykla. Atkreipkite dėmesį į kelio

ženklus ir pavojingesnes vietas. • Mokykite savarankiškumo.

Paprašykite nueiti iki parduotuvės ir ką nors nupirkti, vaikas taip pat turi mokėti susitvarkyti savo daiktus (drabužius, žaislus ir pan.).

• Mokykite planuoti laiką. Paprašykite, kad vaikas susiplanuotų, ką veiks kitą dieną ir tam pasiruoštų, susidėtų reikiamus daiktus (jeigu planuojate išvyką).

• Sudarykite galimybę vaikui pabūti atskirai nuo tėvų su kitais vai-kais ar suaugusiais, jeigu anksčiau tokios galimybės nebuvo.

• Apsipirkite mokyklai kartu su vaiku. Iš anksto suplanuokite kokią sumą išleisite. Sudarykite pirkinių sąrašą ir eikite į parduotuvę kartu su vaiku. Kalbėkitės su vaiku kokias priemones perkate ir kam jos bus reikalingos.

• Kalbėkitės su vaiku, ką reiškia lankyti mokyklą, kaip pasikeis jo įprastas dienos ritmas, kai taps mokiniu: į pamo-kas jis turės ateiti tam tikru laiku, privalės anksčiau eiti miegoti, kad jaustųsi nepavargęs, kad jam puikiai sektųsi mokykloje, kad užtektų energijos visai dienai. Mokslininkai sako, kad pirmokui būtina išmiegoti 8–10 valandų.

• Pradėjus lankyti mokyklą kalbėkitės su vaiku kaip jam sekasi, kaip jis jaučiasi, tokie pokalbiai turi tapti įprasti. Stebėkite kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą ir kokios grįžta. Jei vai-kas namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka ir nenori jos lankyti, derėtų dažniau bendrauti su mokytoja. Tėvai neturėtų vengti paklausti, kodėl vaikas grįžta namo liūdnas.

Vaiko rengimasis mokyklai yra ilgalai-kis nuoseklus procesas, ir turėtų prasidėti ne sulaukus 5 ar 6 metų, o vykti nuo pat gimimo. Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus tarpsnis, kai tikslingai ugdant vaiką, atskleidus jo galias ir sunkumus, švietimo priemonėmis per metus galima padėti vaikui pasirengti mokyklai. Todėl svarbu, kad tėvai daugiau tartųsi su pedagogais ir visu personalu, jeigu įžvelgia kokių nors sunkumų ar kas nors jiems kelia nerimą. Itin svarbus pačių tėvų įsitraukimas ir aktyvus dalyvavi-mas vaiko ugdyme (bendradarbiavimas su ugdymo institucijomis, lankymasis meno ir kultūros įstaigose: teatruose, muziejuose, bibliotekose ir kt.), moky-mosi aplinkos formavimas namuose (knygos, lavinamieji žaislai ir žaidimai).

PSICHOLOGINIS VAIKŲ PASIRENGIMAS MOKYKLAI

9

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras PASIRUOŠIMAS DARŽELIUI

Optimalus laikas pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – 3-4 metai. Šiuo metu imuninė sistema jau brandesnė, o psichologiškai vaikas geriau pasirengęs bendrauti su kitais vai-kais naujame dideliame kolektyve.

Kartais, dėl objektyvių priežasčių, mama negali sau leisti tokios prabangos likti su mažyliu iki jam sueis 3-4 metai, tad lankyti darželį jam tenka jau nuo 2-2,5 metukų. Tokio amžiaus vaikas dar labai priklausomas nuo mamos. Tačiau neretai nutinka ir taip, kad jaunesni vai-kai lengviau ištveria laikiną išsiskyrimą ir kuo puikiausiai pritampa darželyje.

Kaip ruoštis keliauti į darželį• Visų pirma apsilankykite

darželyje, kurį ketinate lankyti. Apžiūrėkite aplinką, atkreipkite dėmesį, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais. Pakalbėkite su darbuotojais, kitų, darželį jau lankančių, vaikų tėvais.Sukurkite vaikui palankią emocinę aplinką: papa-sakokite, kad darželyje laukia vaikai, su kuriais jis susidraugaus, daug žaislų ir pan.

• Pamokykite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Nusiveskite į svečius, inicijuokite bendrus žaidimus žaidimų aikštelėje.

• Iš anksto papasakokite vaikui, kas jo laukia, kaip jis žais su vaikais, ką reiškia turėti naujų draugų. Pamokykite dalintis su kitais savo žaislais, siūlyti naujus žaidimus, kaip galima pačiam paprašyti priimamam žaisti, kaip kreip-tis į vaikus, padėkite įsiminti jų vardus.

• D a r ž e l y j e d a ž n i a u s i a i karaliauja „savi-tarna“: tenka valgyti, rengtis pačiam. Parinkite vaikui rūbelius, kuriuos jis pats lengvai apsirengtų. Venkite sagų, raištelių.

• N a m u o s e paruoškite vaikui

tipiško darželio maisto: sriubos, antrą patiekalą, varškės apkepą, košę ir pan. Jei jis pats pripras namuose taip maitintis – darželyje problemų su maistu neturėtų kilti.

• Pamokykite vaiką asmeninės higienos įgūdžių: savarankiškai plautis rankas su muilu, šnypštis nosį į nosinę ir pan.

• Pakoreguokite jo dienos režimą. Pusryčius, pietus, vakarienę duokite tuo laiku, kaip tai daroma darželyje. Atpratinkite nuo užkandžiavimo tarp valgių.

• Pasistenkite kad pietų miego laikas namuose sutaptų su darželio pietų miego laiku.

• Išleisdama vaiką į darželį nero-dykite savo nerimo – jūsų būsena leng-vai persiduoda ir vaikui. Ir negąsdinkite vaiko darželiu. Tai suformuos bereikalingą baimę. Patarimai tėvams, ruošiant vaiką į darželį:

• pirmiausia būsimiems pasikeiti-mams nusiteikite patys. Įsitikinkite ar tikrai este pasiruošę išleisti savo mažylį į ugdymo įstaigą. Naujam etapui reikėtų ruoštis įvairiais būdais: 3-4 mėnesius prieš pradedant lankyti ugdymo įstaigą kalbėkite su vaiku apie tai, ką jis veiks, su kuo bendraus, žais, kur mama ir tėtis tuo metu bus;

• būkite kantrūs ir atminkite, kad priprasti prie bet kokių pokyčių

reikia laiko, nes visi esme skirtingo būdo, charakterio ir temperamento;

• susitaikykite su mintimi, jog teks ilgesniam laikui su juo išsiskirti;

• venkite išankstinės neigiamos nuostatos, viskam turėkite teigiamą požiūrį, nes nuo jo priklausys vaiko noras lankyti darželį;

• ruoškite darželiui savo vaiką iš anksto: aptarkite su juo, nuo kada jis pradės ten eiti, siedami tą laiką su gamtos pasikeitimais (baigiasi vasara, atkeliauja ruduo, Rugsėjo 1-oji – visi vaikučiai eina į mokyklą...);

• jeigu vaiko dienos ritmas ski-riasi nuo darželio, pamažu jį keiskite, kad vaikas priprastų;

• su vaiku apsilankykite darželyje, grupėje, kurią lankys Jūsų vaikas. Kartu susipažinkite su aplinka, būsimais pedagogais;

• prieš išsiskirdami su vaiku il-gesniam laikui, ruoškite jį po truputį - kelioms valandoms palikite su kitais šeimos nariais;

• nusistatykite įprastą tvarką ruoštis į darželį: pasiteiraukite vaiko, kokiais drabužėliais jis nori vilkėti, gal nori pasiimti mėgstamą žaislą;

• nežadėkite vaikams to, ko ne-galite įvykdyti, pvz.: pasiimti jį prieš pietų miegą ar praleisti su juo visą dieną grupėje. Atminkite, kad ribas turite nustatyti Jūs ir, kiek tai įmanoma, jų turi laikytis visi šeimos nariai;

• pažadėję ateiti sutartu laiku, laikykitės duoto žodžio. Taip įgausite vaiko pasitikėjimą, jis jausis saugus, ra-miai lauks, kol ateisite jo pasiimti;

• jokiu būdu nepalikite savo vaiko darželyje slapčiomis, neatsisveikinę. Atsisveikinkite meiliai, bet ryžtingai;

• parsivedę vaiką namo, nepa-likite jo vieno. Raskite laiko pabūti su juo.

10


Vasarą lauke praleidžiame žymiai dau-giau laiko. Vieni vaikai mėgsta rames-nius žaidimus, o kitiems reikia daugiau nuotykių ir… greičio! Kambario žaidimai pamažu tarsi išsikrausto į lauką, o ten juk tikras nuotykių pasaulis. Nesvarbu, ar žaistum smėlio dėžėje, ar karstytumeisi ant sūpynių – viskas bus žymiai sma-giau, nei mašinyčių stumdymas uždarose patalpose. Tačiau ką daryti, jei pabodo karstytis vaikų žaidimo aikštelėje, tiesiog mėtyti ar spardyti kamuolį?

Tarp lietingų liepos dienų pasi-taikius saulėtai visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gintarė sugalvojo Vilkijos lopšelio - darželio “Daigelis”

ugdytiniams ir bendruomenei pramogą lauke su kamuoliais. Juk kamuolys skir-tas ne tik mėtyti ar spardyti. Su tokia uni-versalia priemone galima atlikti daugybę puikių pratimų ir užduočių.

Pramogą pradėjom lengva mankštele: ėjimas pasistiebus, ėjimas ant kulnų, ėjimas milžinų žingsniais. O kad visi labiau apšiltų tai dar ir pabėgiojom: bėgimas rateliu, bėgimas metant kojas

atgal, bėgimas metant kojas į priekį. Po aktyvesnės mankštelės nusiraminimui pakvėpavom ir perėjom prie pratimų su kamuoliais. Atlikom įvairius pratimus: rankos ištiestos su kamuoliu į priekį, ištiestų kėlimas virš galvos, leidimas žemyn; sukiniai į kairę ir į dešinę; pa-silenkimai į kairę ir į dešinę; už nuga-ros suimto kamuolio kėlimas į viršų ir leidimas žemyn; pritūpimai; atsigulus,

kamuolys suspaustas tarp kojų, kojų lėtas kėlimas į viršų ir lėtas leidimas žemyn; ir kiti.

Kiekvienas pagal sugebėjimą stengėsi taisyklingai atlikti pratimus, gera buvo matyti jų norą mankštintis, energiją atliekant užduotis, stebėti visus atsi-palaidavusius, laimingus.

VASARĄ DARŽELINUKAI MANKŠTINASI LAUKE

VAIKAI ASMENS HIGIENOS ĮGŪDŽIŲ MOKOMI NUO MAŽENS

Lietuvoje užkrečiamosiomis li-gomis daugiausia serga vaikai. Asmens higiena – svarbi kiekvieno žmogaus sveiko gyvenimo dalis, kuri padeda ap-sisaugoti nuo daugelio infekcinių ligų. Asmens higienos įgūdžiai formuojasi pamažu ankstyvoje vaikystėje, tačiau vaikui pradėjus lankyti ar grįžus į darželį rizika užsikrėsti įvairiomis infekcijomis smarkiai padidėja. Dėl šios priežasties

vaikams geros higienos principai turi būti primenami nuolatos.

2016 liepos 11 d. Kauno r. Noreikiškių lopšelyje darželyje „Ąžuolėlis“ vyko paskaita – praktikumas skirtas 5-6 metų amžiaus vaikams. Pažintinės valandos metu vaikai su visuomenės sveikatos spe-cialistu grupėje kalbėjo apie infekcinių ligų sukėlėjus: bakterijas ir virusus (mik-robus). Vaizdžiai, pasitelkiant spalvotus paveikslėlius vaikams buvo paaiškinta kaip mikroorganizmai plinta aplinkoje. Tokio amžiaus vaikams jau labai patinka temos apie jų kūną, jo sandarą ir kitus biologinius procesus, pateikiant kiek galima vaizdingai ir paprastai. Kuo vaizdingiau pasakojama ir kuo daugiau naujos įdomios informacijos, tuo leng-viau išlaikyti jų dėmesį.

Vėliau, su sveikatos specialistu

vaikai turėjo progą patys pamatyti kaip mikroorganizmai „vaikšto“ po jų grupę. Su spalvotu žymekliu keliems vaikams buvo išteptos rankos. Vaikai su mėlynai pažymėtomis rankomis sveikinosi su ki-tais vaikais, lietė daiktus, kuriuos vėliau lietė ir kiti grupės draugai. Vaikams jau supratus kaip mikroorganizmai patenka jiems ant rankų ir kitų jų daiktų jau kilo daugybė klausimų, į kuriuos atsakius pradėjome kalbėti apie būdus apsisaugoti nuo kenksmingų bakterijų ir virusų.

11


Vaikams buvo pristatytas plakatas „Noriu būti sveikas ir neužkrėsti kitų, todėl darželyje aš...“ Kuriame vaikams buvo akcentuotos tokios priemonės kaip: geras miegas, sveika mityba, spor-tas sveikam stipriam kūnui išsaugoti ir čiaudėjimo, kosėjimo etiketas, nosies pūtimas bei rankų higiena. Šiais me-tais darželis gavo naują priemonę skirta vaikų higienos ugdymui. Specialia pudra buvo apibarstytos kelių vaikų rankos, po to kai jie jas nusiplovė, vaikų rankos buvo apšviestos ultravioletine lempa. Apšvietus šia lempa vaikų rankos švietė

ten kur pudros dar likę ar ji prastai nu-plauta. Vaikai galėjo matyti, kaip svarbu teisingai ir švariai plauti rankas. Vaikų klausėme, kam reikalingas plakatėlis virš kriauklių. Vaikai atsakinėjo teisingai, netrūko gudrių pastebėjimų. Vėliau pudra pabarstėme paviršius ir monetas, jas nuplovus vėl apšvietėme lempa. Vaikams lygiagrečiai buvo aiškinama, kaip svarbu, kad aplinka, kurioje jie gyvena turi būti švari ir tvarkinga. Valandėlei baigiantis vai-kai klijavo lipdukus „Ar pasiimsi mane kartu?“ ant tualeto durų, kurie jiems

primins apie būtinybę po pasinaudojimo juo plauti rankas.

Vaikams labai patiko atlikta veikla, vaikai nuolat klausinėjo, prašė informacinių valandėlių ir ki-tomis temomis. Labai džiaugiamės kad pasinaudojant naujomis priemonėmis galime vaikams vaizdžiai jiems priim-tinu būdu ir paprastai parodyti jų sveikų įpročių, higienos svarbą bei skatinti

BENDRUOMENĖS AKTYVINIMAS

JAUNOJO LYDERIO STOVYKLOS DALYVIAI MOKĖSI PADĖTI DRAUGUI

Š.m. liepos 11 d. – liepos 13 d. į ketvirtą vasaros Aleksandro Stulginskio univer-siteto organizuojamą Jaunojo lyderio

stovyklą buvo kviečiami 15-18 m. vaikai iš visos Lietuvos. Jaunojo lyderio stovyklos misija – ugdyti jaunus lyderius, motyvuoti juos būti atsakingais, žingeidžiais, mylėti savo gimtąjį kraštą, pasirinkti studijuoti tose studijose, kurios reikalingos gimta-jai vietovei, skatinti baigus studijas grįžti ir dirbti gimtinėje; sudaryti galimybes plėtoti partnerystę tarp moksleivių ir Universiteto bendruomenės; kurti bendras tradicijas; prisidėti prie mokslo ir studijų Universitete įvaizdžio gerinimo. Šiais metais stovykla

organizuojama kartu su Kauno rajono jaunųjų lyderių asociacija, kuri prisidės prie lyderio savybių ugdymo.

Į stovyklos pristatymą buvo pakviesti ir Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro atstovai, kurie stovyklos dalyviams pristatė pagrindinius pirmosios pagalbos principus lūžio, išnirimo atveju, esant kraujavimui, užspringus. Pademonstravo ir pristatė gaivinimo schemą ir metodus.

PROJEKTAS „RASK LAIKO SAU“ TOLIAU KELIAUJA PO KAUNO RAJONĄ

Projektas „Rask laiko sau” tęsiasi ir lie-pos 4 d. Užliedžiuose beveik 30 moterų turėjo galimybę susipažinti su trigeriniais taškais ir akupunktūra. Kineziterapeutė Indrė Kalnutytė priminė seną, bet užmirštą kovojimo su stresu metodą - kvėpavimas.

Įkvėpti ir iškvėpti. Kartais tik tiek mums ir tereikia ir visos pasaulio problemos ne-atrodys tokios baisios. Kaip išlikti jauno-mis ir žvaliomis pamokė kineziterapeutė Daina Kazlauskienė, o kaip kasdien atrodyti puikiai papasakojo visažistė Vida Bartkevičienė. Sveikatos specialistė Rita Gudauskienė ir Visuomenės svei-katos biuro direktorius Laurynas Dilys praktiškai parodė, kaip suteikti pirmąją pagalbą suaugusiajam ir vaikui.

12


KONTAKTAI

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINĖ ĮSTAIGA VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Lietuvių g. 22, LT-44169 Kaunas (iš kiemo pusės) Tel.,Faks. +370 37 209390 El. paštas [email protected] www.kaunorvsb.lt

Direktorius Laurynas Dilys +370 607 00124 [email protected]

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Eglė Milukaitė +370 607 47929 [email protected]

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Renata Surgelė +370 671 [email protected]

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Laura Sabaliauskaitė +370 607 00126 [email protected]

REKVIZITAI

KALBOS TVARKYTOJA

Įmonės kodas 302351428A.s. LT71 4010 0425 0215 0091AB DnB NORDBanko kodas 40100

TEKSTŲ IR NUOTRAUKŲ AUTORIAI:Laura SabaliauskaitėEglė MilukaitėRenata SurgelėRita Gudauskienė

DIZAINERIS-MAKETUOTOJASSaulius Gudauskas

Nijolė MiodušauskienėRita Gudauskienė[email protected]
mailto:info%40kaunorvsb.lt?subject=Informacijahttp://www.kaunorvsb.ltmailto:laurynas.dilys%40kaunorvsb.lt?subject=Laurynas%20Dilysmailto:egle.milukaite%40kaunorvsb.lt%20?subject=mailto:renata.surgele%40kaunorvsb.lt?subject=mailto:laura.sabaliauskaite%40kaunorvsb.lt?subject=Laura%20Sabaliauskait%C4%97mailto:rita.klimaviciute%40kaunorvsb.lt?subject=

naujienlaiŠkis 2016 liepa - lr v...jeigu žmogus gavo ne tik saulės smūgį, bet perkaito ir visas...

Documents