PATVIRTINTA Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos

direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1 – 75

KLAIPĖDOS VITĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS

2013-2014 MOKLO METŲ UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vitės pagrindinės mokyklos 2013-2014 mokslo metų ugdymo planą parengė darbo grupė, sudaryta mokyklos direktoriaus 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V1-51.

2. Klaipėdos „Vitės pagrindinės mokyklos 2013-2014 mokslo metų ugdymo planas parengtas, vadovaujantis 2013-2015 metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymais Nr. V-459, V-460; Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „ Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.V-773, ir šiais norminiais teisės aktais: Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. ISAK-2695, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ar išlyginamosiose mobiliose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2005 m. rugsėjo 1 d., Nr. ISAK-1800, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-766, Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1049, bei mokyklos strateginiais tikslais, atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės poreikius, bei turimus išteklius.

3. Mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja pagal bendruosius ugdymo planus parengtas ir su Mokyklos taryba suderintas 2013-2014 mokslo metų mokyklos ugdymo planas, Bendrųjų programų pagrindu parengti ir mokyklos direktoriaus patvirtinti mokomųjų dalykų planai ir neformaliojo švietimo programos.

4. 2012-2013 mokslo metais ugdymo procese didžiausias dėmesys buvo skiriamas iškeltų prioritetų – bendrųjų ir dalykinių komptencijų ugdymui, kiekvieno mokinio individualios pažangos augimo - įgyvendinimui. Didelis dėmesys skirtas šiuolaikinės pamokos planavimui ir organizavimui, mokymo nuostatams ir būdams, diferencijavimui ir individualizavimui, išmokimo stebėjimui. Siekiant tenkinti kiekvieno mokinio poreikius, lavinti individualius gebėjimus ir kūrybines galias, mokiniams siūlytos įvairios ugdomosios veiklos ir neformaliojo švietimo programos, ugdymosi poreikiams tenkinti skirtos valandos naudotos įvairiems moduliams, konsultacijoms, projektams. Mokytojai tobulino kvalifikaciją ir kompetencijas seminaruose.

5. 2013-2014 mokslo metų ugdymo plano prioritetai:

1

5.1. užtikrinti kokybišką pradinio ir pagrindinio ugdymo programų įgyvendiniimą diegiant šiuolaikinei pamokai tinkančias mokymo ir mokymosi strategijas;

5.2. sudaryti sąlygas kiekvieno mokinio individualios pažangos augimui.

II. UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PRIELAIDOS

6. Mokslo metai prasideda 2013 m. rugsėjo 1 dieną, baigiasi 2014 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas, Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena, prasideda 2013 m. rugsėjo 2 d. (Mokytojų tarybos 2013-08-30 posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V3-5)), 1-5 klasių mokiniams baigiasi 2014 m. gegužės 30 d., 6-10 klasių mokiniams - 2014 m. birželio 6 d. 7. Mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos Prasideda: Baigiasi:Rudens 1- 4 kl. 5-10 kl.

2013-10-282013-10-28

2013-10-312013-10-31

Žiemos 1- 4 kl. (Kalėdų) 5-10 kl.

2013-12-232013-12-23

2014-01-032014-01-03

Žiemos 1-10 kl. 2014-02-17- 2014-02-18Pavasario 1-4 kl.(Velykų) 5 -10 kl.

2014-04-142014-04-14

2014-04-182014-04-18

Vasaros 1-5 kl. 6-10 kl.

2014-06-022014-06-09

2014-08-312014-08-31

Papildomos atostogos 1-5 kl.

2013-11-042014-02-17

2013-11-082014-02-21

8. Mokslo metai pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas skirstomi pusmečiais, numatoma tokia pusmečių trukmė:

8.1. pirmas pusmetis: rugsėjo 2 d. - sausio 31 d.;8.2. antras pusmetis: vasario 1 d. - gegužės 30 d. (1-5 klasių mokiniams), vasario 1 d. - birželio 6

d. (6-10 klasių mokiniams).9. Jei oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali neiti 1-5 klasių mokiniai,

esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai - 6-10 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių. Jei pamokos nevyko dėl šalčio, karantino ar stichinių nelaimių, dienyne žymimos datos ir parašoma „Pamokos nevyko dėl...“.

10. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę:10.1. pamokos vyksta viena pamaina;10.2. pamokos prasideda 8. 15 val., baigiasi 14.50 val.;

10.3. pirmokams pamokos vyksta po 35 min.; 10.4. pamokų laikas 2-10 klasėse:

1 pamoka 8.15 – 9.002 pamoka 9.10 – 9.553 pamoka 10.05 – 10.504 pamokaIlgoji pertrauka

11.00 – 11.4520 min

5 pamokaIlgoji pertrauka

12.05 – 12.5020 min.

6 pamoka 13.10 – 13.557 pamoka 14.05 – 14.50

11. Per mokslo metus skiriama 10 dienų mokinių ugdomajai pažintinei, kultūrinei, mokslinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai: 11.1. mokykla siūlo šią veiklą per mokslo metus:

2

Data Veikla Vykdytojai1. 09-02 Mokslo metų pradžios šventė 1-10 klasės2. 10 mėn. Projektas „Dovana mokyklai“ 1-10 klasė3. 11 mėn. Vitės pagrindinei mokyklai – 60 metų 1-10 klasės

11 mėn. Prevencinė diena, skirta žalingų įpročių prevencijai

1-10 klasės

4. 12 mėn. Edukacinės programos, skirtos Šv. Kalėdoms

1-10 klasės

5. 02 mėn. Idėjų mugė 1-10 klasės6. 03 mėn. Etninės kultūros diena 1-4 klasės

7. 04 mėn.* Pilietinė akcija „ Poilsio parko tvarkymas“ 1-10 klasės05 mėn. „Pažinkime Lietuvą“ - diena skirta

pažintinei, kultūrinei veiklai1-10 klasės

9. 05 mėn. Pleneras gamtoje „Laiškas vasarai“ 1-10 klasės06 mėn. Turizmo diena 6-9 klasės

* pažymėta diena skiriamos privalomai socialinei veiklai vykdyti (Mokytojų tarybos 2013-06-07 posėdžio protokolas Nr. V3-4).

11.2. konkreti data ir veikla mokinių ugdomajai pažintinei, kultūrinei, mokslinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai vykdyti įforminama direktoriaus įsakymu. 12. Mokymosi aplinka – tai aplinka mokykloje ir už jos ribų, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys. Mokykla sudaro sąlygas ir skatina mokytojus mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose, parkuose ir kt., koreguojant ugdymo procesą, pamokų tvarkaraštį: 12.1. planuodamas ugdymo procesą mokytojas ilgalaikiuose planuose fiksuoja netradicines, integruotas pamokas kitose aplinkose; 12.2. fizinė mokymosi aplinka sudaro sąlygas aktyviam mokinių ugdymui(si),mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei, eksperimentinei ir teorinei bei kitokiai veiklai, padeda mokytojui dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas; 12.3. mokykloje pradinio ugdymo mokinių ugdymas vyksta klasėse, atskiros pamokos (užsienio kalba, tikyba, muzika) vyksta specializuotuose dalykų kabinetuose; 12.4. 5-10 klasių mokinių ugdymui skirti dalykų kabinetai (visi aprūpinti kompiuteriais su internetiniu ryšiu, daugumoje jų yra projektoriai, 2 kabinetuose įrengtos interaktyviosios lentos); 12.5. mokinių ugdymo(si) reikmėms tenkinti mokykloje yra stadionas, krepšinio aikštynas, sporto salė, aktų salė, biblioteka - skaitykla; 12.6. mokykloje įgyjamos mokymo ir mokymosi priemonės (vadovėliai, literatūra, mokomosios kompiuterinės priemonės ir kt.) padeda mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir pasiekti pradinio, pagrindinio bendrosiose programose numatytų pasiekimų. 13. Psichologinę ir socialinę aplinką formuoja mokinių tarpusavio, mokytojų ir mokinių, mokytojų ir tėvų bendravimo ir bendradarbiavimo nuostatos: 13.1. mokykloje švietimo pagalbą teikia psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, mokytojo padėjėjas; 13.2. mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija. 14. Reikalavimus mokinio elgesiui reglamentuoja Vidaus ir darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos mokyklos direktroiaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-241, Mokinio elgesio taisyklės, patvirtintos mokyklos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 1d. įsakymu V-280.

15. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis: ugdymo turinys diferencijuojamas

3

ir individualizuojamas pamokų metu organizuojant darbą su skirtingų gebėjimų mokiniais pagal bendrąsias programas, diferencijuojant namų darbų užduotis, dirbant pagal individualias ir pritaikytas programas su specialiųjų poreikių mokiniais, teikiant individualią pagalbą, panaudojant mokinių ugdymo poreikiams tenkinti skirtas pamokas (individualiai pagalbai), sudarant galimybę pasirinkti dalykų modulius ar pasirenkamuosius dalykus ir taikant skirtingus pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus.

16. Mokymosi pagalbos teikimas: 16.1. už mokymosi pagalbos organizavimą mokykloje atsakingas direktoriaus pavaduotojas

ugdymui; 16.2. mokinių pasiekimai mokykloje nuolat stebimi ir analizuojami, laiku indentifikuojami

kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo;

16.3. mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausiai suteikia jį mokantis mokytojas, integruodamas pagalbą į mokymo ir mokymosi procesą, pritaikydamas tinkamas mokymo (si) užduotis, metodikas ir kt.

16.4. mokymosi pagalba teikiama skiriant ilgalaikes lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos konsultacijas 5-8 ir 9-10 klasėse, sudarant laikinas mokinių grupes iš gretimų klasių. Pagal mokymosi pagalbos poreikį gali būti skiriamos individualios ir grupinės trumpalaikės konsultacijos.

17. Tėvai (globėjai, rūpintojai) sistemingai informuojami apie vaiko pasiekimus ir pažangą šiais būdais:

17.2. klasės auklėtojas, dalyko mokytojas fiksuoja mokinių pasiekimus elektroniniame dienyne;17.2. du kartus per metus mokykla tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoja atvirų durų

dienas, kurių metu tėvai gali gauti individualias konsultacijas apie jų vaikų mokymosi sėkmingumą iš visų dėstomų dalykų mokytojų;

17.3. rengiami tėvų susirinkimai, kuriuose svarstomi tos pačios klasės mokinių pasiekimai ir pažanga (tik po ugdymo rezultatų aptarimo mokytojų susirinkimo metu);

17.4. išsamiau apie mokinių pasiekimus tėvai (globėjai, rūpintojai) gali sužinoti iš individualių pokalbių su dėstančiu mokytoju, klasės vadovu, specialiąją pagalbą teikiančių specialistų, mokyklos administracijos;

17.5. jei mokinys I, II pusmečių arba mokslo metų pabaigoje turi nepatenkinamus įvertinimus arba yra neatestuotas, tėvai (globėjai, rūpintojai) raštiškai ir pasirašytinai informuojami apie skiriamų papildomų darbų (mokslo metų pabaigoje) ir atsiskaitymo formų galimybes pagal Mokytojų tarybos posėdžio nutarimą;

17.6. jei nėra galimybės susisiekti su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), raštiškas pranešimas siunčiamas registruotu laišku pagal dokumentuose nurodytą mokinio gyvenamosios vietos adresą.

17.7. mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 29d. įsakymu Nr. V-265; 17.7.1. mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) prašymus dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjamo teikia mokyklos direktoriui; 17.7.2. gavus prašymą, jam nagrinėti sudaroma komisija (direktorius, pavaduotojas ugdymui, klasės auklėtojas, dalyko mokytojas ir nedėstantis to dalyko mokytojas);

17.7.3. komisija prašymą išnagrinėja ir atsakymą pateikia per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos; 17.7.4. išsiskyrus komisijos ir mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) nuomonėms dėl komisijos sprendimo, galutinį sprendimą priima mokyklos direktorius.

18. Ugdymo turinio integravimas (Mokytojų tarybos 2013-06-07 posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V3-4)): 18.1. programų, dalykų mokymo planai rengiami vadovaujantis Programų, dalyko mokymo planų rengimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V- 293,

4

18.2. į ugdymo turinį integruojamos programos (Mokytojų tarybos 2013-06-07 posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr.V3-4)): 18.2.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa integruojama į dorinio ugdymo (tikybos, etikos) dalyką; 18.2.2. Sveikatos ugdymo programa – integruojama į technologijų, biologijos, gamtos ir žmogaus, kūno kultūros pamokas;

18.2.3. Korupcijos prevencijos programa integruojama į istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas; 18.2.4. Rengimo šeimai, lytiškumo ugdymo ir sveikatinimo programa. Turinį dėsto mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė. Kiekvienai klasei per mokslo metus skiriamos 3-4 valandos;

18.2.5. Etninės kultūros bendroji programa integruojama į lietuvių kalbos, istorijos pamokas, neformalųjį švietimą;

18.2.6. Lions Quest programa integruojama į 5-7 klasių klasės valandėles, į visus mokomuosius dalykus; 18.2.7. Prevencinė ir intervencinė programa „Antras žingsnis“ integruojama į 1 - 4 klasių klasės valandėlės;

18.3. mokykloje vykdomi ilgalaikiai projektai: 18.3.1. 1-10 klasėse – Gerumo mokyklos projektas (tęstinis);

18.3.2. 5-10 klasėse – Comenius projektas „ Galimybė susitikti nekartą“;(integruojamas į neformaliojo švietimo veiklą, dailės, kūno kultūros, muzikos, technologijų pamokas);

18.3.3. 5-10 klasėse E-Twining partnerystės projektas „Bendraukime“ projektas (valandos skirtosiš valandų skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti); 18.3.4. 5-10 klasėse – ilgalaikis projektas „Aš siekiu“ (integruojama į neformaliojo švietimo veiklą, klasės auklėtojų veiklą); 18.3.5. 1-10 klasėse – ilgalaikis projektas „Sveikatiada“ (integruojamas į klasės auklėtojų veiklą, kūno kultūros, technologijų pamokas); 18.3.6. 7-8 klasėse – Kūrybinių partnerysčių projektas – Pokyčių mokyklos ( integruojamas į matematiką, fiziką, muziką, informacines technologijas); 18.3.7. 1-4 klasėse – projektas „Mano mokykla“; 18.3.8. 1-10 klasėse – projektas „Tyrėjų naktis“ (integruojamas į biologijos, fizikos, chemijos, geografijos pamokas pamokas).

19. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150) bei mokykloje parengta ir direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-238 patvirtinta “Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka“:

19.1. mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami vadovaujantis mokytojo parengtais, aiškiais kiekvieno dalyko vertinimo kriterijais, skatinančiais mokinio pažangą bei atsižvelgiant į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus;

19.2. vertinant 1- 4 kl. mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (testai 4 klasių mokiniams mokslo metų pabaigoje) ir apibendrinamasis vertinimas (apibendrinamojo vertinimo aprašas 4 klasių mokiniams). Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami;

19.3. pradinių klasių mokinių pasiekimams fiksuoti naudojami darbų aplankai, elektroninis dienynas;

19.4. mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimas planuojamas atsižvelgiant į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašą;

5

19.5. 5-10 klasėse mokinių pasiekimai vertinami taikant 10 balų sistemą; 19.6. dalyko programos modulio mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą; 19.7. mokiniai, kelti į aukštesniąją klasę su nepatenkinamu įvertinimu, privalo savarankiškai pasiruošti ir atsiskaityti už praleistą programos dalį; 19.8. pusmečio mokinių pasiekimai vertinami taikant matematinio apvalinimo principą; 19.9. jei antrojo pusmečio įvertinimas yra aukštesnis už pirmojo pusmečio įvertinimą, tai rašomas aukštesnis įvertinimas; 19.10. jei antrojo pusmečio įvertinimas yra žemesnis už pirmojo pusmečio, tai metinis įvertinimas yra visų mokslo metų įvertinimų aritmetinis vidurkis; 19.11. adaptacinio periodo pradžios metu, Mokytojų tarybai pritarus (2008-06-20 protokolinis nutarimas (prot. Nr.3)), mokiniai, pradedantys mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, rugsėjo mėnesį pažymiais nevertinami. Pasiekimai vertinami idiografinio vertinimo principais; 19.12. 5-10 klasių muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos pasiekimai vertinami taikant 10 balų sistemą. Pasirenkamųjų dalykų pasiekimai vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“( Mokytojų tarybos 2008-06-20 posėdžio protokolinis nutarimas ( prot. Nr. V3)); 19.13. 5-10 klasėse dorinio ugdymo pasiekimai pažymiais nevertinami, vertinama „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

19.14. vertinant projektus taikomas formuojamasis vertinimas; 19.15. pažymiais nevertinami specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių mokinių pasiekimai, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

19.16. elektroninius dienynus mokytojai pildo kiekvieną dieną: užrašo pamokos temą, turinį, raide „n“ žymi nedalyvaujančius pamokoje mokinius, pavėlavusius – raide „p“ ir rašo gautus pamokoje įvertinimus;

19.17. visą reikalingą informaciją mokiniams ir tėvams: apie pasiekimus, lankomumą, pagyrimus, pastabas, pusmečių ir metinius įvertinimus klasių auklėtojai ir dalykų mokytojai fiksuoja elektroniniame dienyne;

19.18. už elektroninio dienyno pildymą atsakingi klasių vadovai ir dalykų mokytojai. Jų darbą kiekvieną mėnesį patikrina kuruojantis pavaduotojas ugdymui; 19.19. Dalykų programų skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31d. įsakumu Nr. V-296, numato, jog dalyko mokytojas parengia individualų veiklos su mokiniu, turinčiu dalyko programos skirtumų, planą, kurį suderina su direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Su planu supažindina mokinį, jo tėvus (globėjus, rūpintojus) (Mokytojų tarybos 2013-06-07 posėdžio protokolinis nutarimas (protokolo Nr. V3-4)). 20. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas: 20.1. mokyklos direktoriaus paskirtas pavaduotojas ugdymui organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu, prižiūri jos įgyvendinimą; 20.2. mokinių mokymosi krūvių reguliavimo būdus ir galimybes reglamentuoja Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarka, patvirtinta direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-236; 20.3. mokinių mokymosi krūvių reguliavimo klausimai sistemingai aptariami klasių koncentrų mokytojų pasitarimuose, klasių tėvų komitetų pasitarimų metu; 20.4. namų darbų skyrimą atskirų klasių mokiniams dalykų mokytojai derina tarpusavyje: 20.5. Kontrolinių darbų organizavimas: 20.5.1. kontrolinių darbų laiką klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje kontrolinių darbų tvarkaraštyje mėnesiui; 20.5.2. mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas;

6

20.5.3. apie kontrolinį darbą mokiniai papildomai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę; 20.5.4. paskutinę pusmečio savaitę kontroliniai darbai nerašomi; 20.5.5. dieną prieš mokinių atostogas ir dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų kontrolinis darbas nerašomas. 20.6. Per dieną mokiniams negali vykti daugiau kaip 7 pamokos, per savaitę – 35 pamokos. 20.7. Trumpalaikės konsultacijos į mokinio mokymosi krūvį neįskaitomos. 20.8. Siekiant sudominti mokinius mokomąja medžiaga ir efektyvinti ugdymo procesą mokytojams būtina taikyti ugdymo metodus, skatinančius aktyvų pažinimą bei veiklą, organizuoti įvairius į dalykus integruotus ilgalaikius ar trumpalaikius projektinius darbus. 20.9. 5-10 klasių mokiniai, lankantys ar baigę dailės, muzikos, choreografijos ar menų mokyklas, tėvų, atitinkamo dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo bendru susitarimu, direktoriaus įsakymu gali būti atleisti nuo privalomųjų pamokų. Mokiniai, lankantys sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigas, turinčias teisę vykdyti neformalųjį vaikų švietimą, tėvų, dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo bendru susitarimu direktoriaus įsakymu gali būti atleisti nuo kūno kultūros pamokų. 20.10. mokykla nuo dailės, muzikos ar kūno kultūros pamokų atleidžia ir numato atsiskaitymo tvarką: 20.10.1. pageidaujantys būti atleisti nuo atitinkamo dalyko pamokų mokiniai iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. klasės auklėtojui pateikia tėvų (globėjų) prašymą dėl atleidimo ir pažymą, liudijančią, kokią mokyklą lanko; 20.10.2. klasės auklėtojas suderinęs su dalyko mokytoju (mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programa, kuri turi derėti su bendrųjų programų turiniu), pateikia dokumentus direktoriaus pavaduotojui ugdymui, nurodydamas, kur pamokos metu bus mokinys; 20.10.3. direktoriaus įsakymu atleisti nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų mokiniai pamokoje gali nedalyvauti, o, užtikrinant nuo pamokų atleistų mokinių užimtumą ir saugumą, sudaromos sąlygos savarankiškai dirbti bibliotekoje skaitykloje; 20.10.4. atleisti nuo dalyko pamokos mokiniai pagal mokytojo parengtą individualaus atsiskaitymo programą turi atsiskaityti už programą (programos dalį) ir gauti pusmečio ir metinį žinių įvertinimą. 21. Neformalaus švietimo organizavimo principai aptarti Mokyklos tarybos 2013-06-07 posėdyje (protokolo Nr.V3-4 ):

21.1. neformalusis mokinių švietimas vykdomas per neformaliojo švietimo programas: Dailės įgūdžių lavinimo programą, Teatrinio ugdymo programą, ekologinį klubą „Smalsučiai“, kryptingą muzikinį ugdymą, sportinio ugdymo programą 1-4 klasių mokiniams; floristikos pagrindų programą „Floristikos pasaulis“, sportinio ugdymo (kvadrato, teniso) programas; dailės ugdymo programą „Menų artelė“, meninę raišką, Jaunųjų gamtininkų, Šokio, Teatro būrelius, Senosios intrumentinės muzikos ansamblį 5-8 klasės mokiniams, Mokinių klubą, Fotografijos, Gitaristų būrelius 9-10 klasių mokiniams;

21.2. valandos, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti, skirstomos atsižvelgiant į susiklosčiusias mokyklos tradicijas, klasių komplektų skaičių, pedagogų pasiruošimą bei turimas lėšas;

21.3. neformalusis švietimas organizuojamas po pamokų; 21.4. neformaliojo švietimo grupėje turi būti ne mažiau kaip 10 mokinių;

21.5. neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms-meniniams, sportiniams, technologiniams, socialiniams, ekonominiams ir kitokiems gebėjimams ugdyti:

7

atsižvelgiant į 2012-2013 m. m. vykdytos mokinių ir tėvų apklausos „Mokinių poreikių tenkinimas“ rezultatus;

21.6. neformaliojo švietimo programos mokiniams neprivalomos ir laisvai pasirenkamos; 21.7. neformaliojo švietimo veikla įrašoma į neformaliojo švietimo tvarkaraštį; 21.8. neformaliojo švietimo valandos ; neskiriamos pasirenkamiesiems dalykams, dalykų

moduliams, pagilintam dalykų mokymui;21.9. neformaliojo švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos vadovaujantis

Neformaliojo vaikų švietimo programų mokinių atostogų metu vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administarcijos Socialinio departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2009 rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ŠV1-287. 22. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimovykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro irLietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314.89.2. Mokykloje ugdymo karjerai veiklą organizuoja direktoriaus įsakymu paskirtas koordinatorius:

22.1. ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, taip pat integruojamas į atskirų dalykų bendrąsias programas;

22.2. mokinių pažintinė veikla ir profesinis konsultavimas vykdomi iš šioms veikloms skirtų mokinio krepšelio lėšų pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas ir steigėjo nustatytą tvarką. 23. Baigusių užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą ugdymo organizavimas:

23.1. apie atvykusius iš kitų šalių mokinius direktorius raštu informuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyrių;

23.2. mokykla, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito pagal pateiktus dokumentus. Mokykla tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio, Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose.

24. Mokinių mokymas namie:24.1. mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui,

mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą;

24.2. namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu; 24.3. suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Gydytojo leidimu dalis pamokų, lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

25. Ugdymas stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose: Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės ir Psichiatrijos filialuose, Vaikų skyriuose (toliau – Ligoninės): 25.1. mokymas Ligoninėse organizuojamas vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2013 m. balandžio 25 d. Nr. AD1-982, pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405; 25.2. Ligoninės mokykloje kiekvienam mokiniui mokomam kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) per savaitę skiriama: 5 klasėje 13 pamokų, 6–7 klasėse –

8

14 pamokų ir 8, 9,10 klasėse – 15 pamokų. Neformaliojo švietimo veiklai organizuoti klasei skiriama po 2 neformaliojo švietimo valandas;

25.3. Ligoninės mokykloje mokinys, kuriam taikomas lovos režimas, arba nesusidarius mokinių klasei mokoma paviene mokymo forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, suderintu su gydančiu gydytoju. Individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų (savarankišku proceso organizavimo būdu) Bendrųjų ugdymo planų 137 punkte dalykams skiriamų pamokų; 25.4. mokinių, mokomų kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma), besigydančių, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės ir Psichiarijos filialų, vaikų skyriuose, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos lentelė. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę 2013-2014 m. m.

Dalykas 1-4 klasė 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė

Dorinis ugdymas 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5Lietuvių kalba 5 4 4 3 3 3 3

Užsienio kalba I-oji 2(2-4 kl.) 2 2 2 2 2 2Užsienio kalba II-oji - - 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5

Matematika 4 4 3 3 2,5 2,5 2,5Pasaulio pažinimas 1,5Gamta ir žmogus 1 1

Biologija 1 1 1 1Fizika 1 1 1,5 1,5

Chemija 1,5 1 1Istorija 1,5 1 1 1 1 1

Pilietiškumo pagrindai integruojami į istorijos dalyko pamokasGeografija 1 1 1 1 1

Ekonomika integruojama į geografijos dalyko pamokasIš viso valandų 11(13) 13 14 14 15 15 15

26. Mokytojų taryba vadovaudamasi Bendraisiais ugdymo planais ir skirtomis mokymo lėšomis priėmė susitarimus dėl:

26.1. klasių dalijimo į grupes ir laikinųjų grupių sudarymo principų (Mokytojų tarybos 2013-06-07 posėdžio protokolinis nutarimas ( protokolas Nr.V3- 4)):

26.1.1. dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) 1-10 klasėse, jei mokoma abiejų dalykų. Paralelių ar gretimų klasių atitinkamos grupės, kuriose yra 1-7 mokiniai, jungiamos į vieną;

26.1.1.1. doriniam ugdymui klasės dalijamos: 1b,2a,2b,3a,4a,5a,7a,8a,8b, 9a, 10a klasėse; 26.1.2. kūno kultūrai 9 - oje klasėje – sudaroma atskira mergaičių ir berniukų grupė. Klasių dalijimui į grupes pamokos skiriamos iš ugdymo poreikiams tenkinti skirtų pamokų. 26.1.3. užsienio kalbų 5-10 klasėse skirtingoms kalboms mokyti, vienai kalbai mokyti, jei klasėje nemažiau kaip 21 mokinys. Paralelių ar gretimų klasių tos pačios kalbos besimokančių mokinių grupėse, kuriose yra 1 - 4 mokiniai, jungiamos į vieną;

26.1.3.1 užsienio(anglų) kalbai (I- ajai) klasės dalijamos 5a,6a ir 9a klasėse;26.1.3.2. užsienio (vokiečių) kalbai (II-ajai) klasės dalijamos 7a,8a,8b, 9a, 10a klasėse;26.1.4. technologijų 5-10 klasėse sudaromos mišrios grupės; 26.1.4.1.technologijoms klasės dalijamos 5a, 6a 8a, 8b, 9a klasėse;26.1.5. informacinėms technologijoms mokyti klasės dalijamos 5a,6a ir 9a klasėse;26.1.6. pasirenkamųjų dalykų ir modulių grupėse turi būti ne mažiau kaip 10 mokinių;26.2. kryptingas meninis ugdymas (muzika, teatras) integruojamas į neformalų švietimą ir

organizuojamas nuo pirmosios klasės ir tęsiamas iki ketvirtos klasės, pagal parengtą kryptingo meninio ugdymo programą, patvirtintą mokyklos direktoriaus. Kryptingo menino ugdymo grupėje negali būti mažiau kaip 10 mokinių;

26.3. užsienio kalbos mokymas pradedamas antraisiais – ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

9

26.4. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių mokymas, vykdomas atsižvelgiant į mokinių pageidavimus:

26.5.1. pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius iš mokyklos siūlomų mokiniai renkasi laisvai. Pasirinktieji dalykai ir moduliai tampa privalomieji.

27. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja, vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771). 27.1. bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, bei specialiojo pedagogo ir/ar kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Taip pat mokytoją gali konsultuoti mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. 27.2. mokykla sudaromame mokyklos, klasės, grupės ar mokinio individualaus ugdymo plane, atsižvelgusi į mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi formą ir bendradarbiaudama su mokiniu ir/ar jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos specialistais: 27.2.1. užtikrina ugdymo nuoseklumą, tęstinumą; 27.2.2 vadovaujasi Bendruosiuose ugdymo planuose pradinio ar pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi;

27.2.3. išlaiko mokiniui Ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų skaičių pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti. Mokiniui, turinčiam intelekto sutrikimų (nežymų) ir besimokančiam pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo pritaikytą programą, mokykla gali 1–2 pamokomis mažinti minimalų privalomų pamokų skaičių, didindama neformaliojo švietimo valandų skaičių ar organizuodama veiklas, stiprinančias praktinius gebėjimus;

27.2.4. gali trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o šį laiką skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti; 27.2.5. mokykla specialiųjų poreikių mokinių skaičių specialiųjų pamokų, logopedinių užsiėmimų, pažintinių procesų lavinimo užsiėmimuose nustato pati. Pagrindinė logopedo darbo forma yra specialiosios pratybos, specialiojo pedagogo – specialiosios pamokos: individualios (1 mokinys), pogrupinės (2-4 mokiniai), grupinės (5-8 mokiniai) (. Mokytojų tarybos 2012-08-30 posėdžio nutarimas (Nr. V3-5).

27.3. Mokiniui, turinčiam intelekto sutrikimą ar kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina intelekto sutrikimas, ugdymo planas ugdymas rengiamas pagal mokyklos pagrindinio ugdymo plane numatytą dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių per savaitę, esant reikalui rengiamas mokiniui jo poreikius atitinkantis individualus ugdymo planas. Kartu planuojama specialioji pedagoginė ir(ar) specialioji pagalba sutrikusioms funkcijoms lavinti:

27.3.1. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti po 1 pamoką per savaitę kompiuteriniams, specialiųjų mokymo priemonių naudojimo įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti;

27.4. Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu:

27.4.1. mokinys, turintis klausos sutrikimų (išskyrus nežymų), kochlearinių implantų naudotojas, turintis įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, intelekto (taip pat ir ribotą ar nepatikslintą intelekto sutrikimą), judesio ir padėties (išskyrus lengvus) sutrikimų, taip pat turintis mokymosi sunkumų dėl nepalankios aplinkos, – gali mokytis tik vienos užsienio kalbos;

27.4.2. turinčiam nežymų intelekto sutrikimą mokinį, socialinio ugdymo srities dalykus galima mokyti nuo 6–7 klasės;

28. Specialiųjų poreikių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:

10

28.1. mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis bendra mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka;

28.2. mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus;

28.3. pusmečių pabaigoje organizuojami susirinkimai: individualios mokinio pažangos, pasiekimų rezultatų aptarimui renkasi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą ugdomų mokinių tėvai, patys mokiniai, juos ugdantys mokytojai, mokyklos direktorius, pagalbos mokiniui specialistai;

28.4. mokslo metų pabaigoje mokytojai, ugdantys specialiųjų poreikių mokinius pagal pritaikytas bendrojo ugdymo programas šių mokinių pasiekimus aprašo pasiekimų įvertinimo lape ir supažindina mokinio tėvus. Pasiekimų įvertinimo aprašai kaupiami mokinio byloje, esančioje pas specialųjį pedagogą.

III. UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

29. Pradinis ugdymas organizuojamas pagal Pradinio ugdymo sampratą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 113 (Žin., 2003, Nr. 18-798); 29.1 Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr.99-3848); 29.2. Pradinio ugdymo turinys, remiantis bendrosiomis dalykų programomis ir numatomais pasiekimais, planuojamas 32 savaitėms; 29.3. mokytojas gali savo nuožiūra integruoti dalykus, programas, organizuoti integruoto darbo dieną, savaitę ar ilgesnį laiko tarpą; 29.4. Dalykų mokymas: 29.4.1 mokiniams, pradedantiems pradinio ugdymo programą lietuvių mokomąja kalba, bet nemokantiems lietuvių kalbos, sudaromos sąlygos ją intensyviai mokytis, skiriant individualias konsultacijas. 29.4.2. Dorinis ugdymas: 29.4.2.1. tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui parenka vieną iš dorinio ugdymo dalykų – etiką arba tikybą (katalikų tikėjimo), nesusidarius 7 mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis, sudaroma laikinoji grupė iš gretutinių ar paralelių klasių mokinių; 29.4.2.3. jei mokykla negali užtikrinti pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, pristačius pažymą ir pateikus tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymą, mokyklos direktoriaus įsakymu įskaitomas mokymas tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos sekmadieninėje mokykloje ar tikybos mokymo grupėje, jei ji įgyvendina programą, kuriai yra pritarusi religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybė ir ji patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro; 29.4.2.4. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų, rūpintojų) parašytą prašymą. 29.4. 3.Užsienio kalba: 29.4.3.1. užsienio kalbos (anglų, vokiečių) mokoma antraisiais – ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais; 29.4.3.2 užsienio kalbą iš mokyklos siūlomų anglų ir vokiečių kalbų mokiniui parenka tėvai (globėjai, rūpintojai); 29.4.3.3. užsienio kalbos moko užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintys mokytojai, išklausę darbo su pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą. 29.4.4. Kūno kultūra:

11

29.4.4.1. viena kūno kultūros pamoka 1,3, 4-ose klasėje per savaitę skiriama šokiui, 2 klasėje šokiui skiriama 1 pamoka per savaitę iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skirtų pamokų. 29.4.4.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis skiriami pagal gydytojų rekomendacijas. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje. 29.4.5. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 29.4.5.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdyti skiriama ½ pasaulio pažinimo dalykui skirtų pamokų. P6 pasaulio pažinimo (arba integruotų) pamokų, atsižvelgiant į pradinio ugdymo bendrąsias programas, ugdymo turinį, mokinių poreikius bei pomėgius, galimybes, turimas lėšas, skiriama veiklai natūralioje gamtinėje aplinkoje, laboratorijose atliekant įvairius bandymus, tyrimus, projektus. 29.4.5.2 socialiniams gebėjimams ugdytis, ugdymo procesą organizuojant ne mokyklos erdvėse: lankantis teatruose, muziejuose, parodose ir kt. skiriama 12-14 pasaulio pažinimo pamokų; 29.4.6. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr.1159, integruojama į visus mokomuosius dalykus, klasės valandėles 29.4.7. Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas: mokoma informacinių komunikacinių technologijų pagrindų (pasinaudojant specializuoto informacinių technologijų kabineto teikiamomis galimybėmis), taip pat jos naudojamos ugdymo procese kaip pagalbinė ugdymo priemonė. 29.5. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti mokant kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma):

Klasė (mokinių sk.)Dalykas (val. sk.)

1a(20)

1b(20)

2a(23)

3a(19)

3b(16)

4a(23)

Iš viso:(121)

Dorinis ugdymas:Tikyba 1(10) 1(11) 1(10) 1(9) 1(8) 1(10) 6Etika 1(10) 1(9) 1(13) 1(10) 1(8) 1(13) 6*Kalbos:Lietuvių kalba (gimtoji) 8 8 7 7 7 7 44Užsienio kalba(anglų) I grupė 2(11) 2 2 2(11) 8 II grupė 2(12) 2(12) 4*Matematika 4 4 5 5 5 4 27Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2 2 12Dailė ir technologijos 2 2 2 2 2 2 12Muzika 2 2 2 2 2 2 12Kūno kultūra 2 2 2 2 2 2 12Šokis 1 1 1 1 1 5Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui: (1)

22 22 23 24 24 23 138

Kita ugdomoji veikla:Kryptingas men. ugd (muzika) 1 1 1 1 2 6Kryptingas men. ugd (teatras) 1 1Šokis 1 1Iš viso panaudota mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti valandų: (2)

1 1 1 1 2 2 8

Neformaliojo švietimo programos:Ekologijos klubas 1 1

12

„Smalsučiai“Modeliavimo klubas 1 1Teatrinis ugdymas 1 1 1 1 1 5Sportinis ugdymas 1 1 2Dailės ugdymas 1 1 2Saugus eismas 1 1Iš viso panaudota neformaliojo švietimo valandų: (3)

2 2 2 2 2 2 12

Valandos, skirtos klasių dalinimui į grupes: (4)

1 1 3 1 1 3 10

Iš viso panaudota valandų: 26 26 29 28 29 30 168

30.Pagrindinis ugdymas. 2012-2013 m.m. 5-10 klasėse pagrindinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą, patvirtinta Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr.99-3848). 30.1. pagrindinio ugdymo programos klasių, ugdymo turinys, remiantis bendrosiomis dalykų programomis ir numatomais mokinių pasiekimais, planuojamas 5 klasės - 32 savaitėms, 6-10 klasės - 35 savaitėms; 30.2. pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (klasei) skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis (Mokytojų tarybos 2013-06-07 posėdžio protokolinis nutarimas (prot.Nr. 3);. 30.2.1. pirmąjį pagrindinio ugdymo programos vykdymo mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus. 30. 3 . Mokykloje didelis dėmesys skiriamas lietuvių kalbos puoselėjimui per visų dalykų pamokas: mokiniai skatinami rišliai ir taisyklingai reikšti savo mintis raštu ir žodžiu, mokytojas, vertindamas mokinio pasiekimus turi teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus; 30.4. Dalykų mokymas: 30.4.1. Dorinis ugdymas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi mokiniai vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą arba etiką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5-6, 7-8 klasėms). 30.4.2. Lietuvių kalba. Mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas, skiriant konsultacijas, kurioms panaudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti. 30.4.3. Užsienio kalbos:

13

30.4.3.1. užsienio kalbos (anglų) toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–8 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis; 30.4.3.2. 10 klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais; 30.4.3.3. antrąją užsienio kalbą (vokiečių, rusų) 6-ojoje klasėje mokiniui parenka tėvai (globėjai, rūpintojai); 30.4.3.4. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 6 klasėse orientuota į A1, o 7–8 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis; 30.4.3.5. mokinys, atvykęs iš kitos mokyklos, ir pageidaujantis tęsti pradėtos užsienio kalbos mokymąsi, o mokyklai neturint reikiamos kalbos mokytojo, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus ir pateikus prašymą, direktoriaus įsakymu mokinys gali mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiu atveju mokinys privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus, kuriuos pusmečio pabaigoje turi pateikti dalyko mokytojui. 30.4.4. Matematika: 30.4.4.1. mokytojas, sudarydamas ilgalaikį planą ir numatydamas programos klasėje įgyvendinimo tikslus bei uždavinius, vadovaujasi nacionalinių ir tarptautinių 2011 m.TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis; 30.4.4.2. pamokose naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės, kurių panaudojimo galimybės numatomos ilgalaikiame plane. 30.4.5. Informacinės technologijos: 30.4.5.1. informacinių technologijų pradedama mokytis 5-ojoje klasėje, kursas tęsiamas 6, 7 ir 8 klasėse; 30.4.5.2. 9-10 klasėse informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų dalykų - programavimo pradmenų arba tinklapių kūrimo pradmenų. 30.4.6. Socialiniai mokslai: 30.4.6.1. mokymasis per socialinių mokslų (istorijos, geografijos) pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas. Pagal galimybes ir atsižvelgiant į dalyko programą bei ugdymo turinį, dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose (saugomų teritorijų lankytojų centruose, muziejuose). 30.4.6.2. laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į istorijos ir lietuvių kalbos pamokas. 30.4.7. Gamtos mokslai: 30.4.7.1. planuojant gamtos ugdymo turinį metams, vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (OECD PISA, IEA TIMS) rezultatais bei rekomendacijomis; 30.4.7.2. mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas. 30.4.8. Technologijos:

14

30.4.8.1.technologijų mokymui sudaromos mišrios grupės, atsižvelgiant į technologinio ugdymo rekomendacijas;

30.4.8.2. 5-8 klasių mokiniai kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų; 30.4.8.3. pagrindinio ugdymo programos 9-osios kl. mokiniams privalomas 17 pamokų technologijų kursas, kuriame supažindinama su įvairiomis ūkio šakomis pagal technologijų mokytojų parengtą programą „Profesijų įvairovė“. 30.4.9. Kūno kultūra: 30.4.9.1. 10-oje klasėje sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės; 30.4.9.2. 5-8 klasių mokiniams sudaromos sąlygos lankyti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (šokio, krepšinio, futbolo ir kt.) mokykloje per neformaliojo švietimo veiklą arba kitose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose. Kūno kultūros mokytojai mokyklos nustatyta tvarka vykdo mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą. 30.4.10. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės - mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų: 30.4.10.1. dalyvauti pamokoje su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą; 30.4.10.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje; 30.4.10.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgiant į jų ligos pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriami ir neatliekami pratimai, kurie gali skatinti ligos paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas; 30.4.10.4. mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos,stebi klasės draugų darbą sporto salėje, jiems siūlomi stalo žaidimai: šaškės, šachmatai, domino ir kt. Pamokos metu jie privalo būti salėje.( Mokyklos tarybos posėdžio 2008-06-20 protokolinis nutarimas, (protokolo Nr.3)). 30.4.11. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159. 9 klasėje ši programa integruojama į technologijų pamokas, klasės valandėles. 30.4.12. Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai: 30.4.12.1. laikinosios grupės sudaromos atsižvelgiant į turimus intelektualinius resursus, tenkinant mokinių poreikius, individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo procesą, teikiant mokymosi pagalbą; joms sudaryti naudojamos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti valandos (Mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-07 protokolinis nutarimas (prot. Nr. V3-4)): 30.4.12.2. sportiniam ugdymui 5-10 klasėse; 30.4.12.3. E-Twining partnerystės projektams „Bendraukime“ įgyvendinti 5-8 klasėse; 30.4.12.4. etninei kultūrai 5-6 klasėse; 30.4.12.5. kūrybinių partnerysčių projektui 5-8 klasėse; 30.4.12.6. informacinių technologijų programai „Tinklapių kūrimo pradmenys“ 9-10 klasėse . 30.5. Socialinė veikla privaloma 5-10 klasių mokiniams ir organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos parengtomis rekomendacijomis: 5-6 klasių mokinių veikla orientuota į mokinių socialinių ryšių kūrimą ir stiprinimą klasės, mokyklos bendruomenėje; 7-8 klasių mokinių – į pilietiškumo bei atsakingo dalyvavimo gebėjimų ugdymąsi dalyvaujant mokyklos

15

savivaldoje, vietos bendruomenės veikloje; 9-10 klasių mokinių – į visuomeninės atsakomybės, aktyvumo motyvacijos skatinimą, identifikuojant savo poreikius ir galimybes: 30.5.1. socialinei veiklai per metus skiriamos 5 val. kiekvienam mokiniui;

30.5.2. socialinę veiklą Mokytojų tarybos nustatyta tvarka (Mokytojų tarybos posėdžio 2012-06-08 protokolinis nutarimas (protokolo Nr.V3-4)) planuoja klasių auklėtojai vieneriems mokslo metams, veiklos apskaita vykdoma klasės e-dienyne.

30.6. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo (I dalies) programai įgyvendinti mokant kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma):

Klasė (mokinių sk.)Dalykas (val. sk.)

5a (21)

6a(22)

7a(16)

7b(16)

8a(20)

8b(21) (116)

Dorinis ugdymas:Tikyba 1( 10) 1(11 ) 1( 10) 1( 10) 1(10) 1(10) 6Etika 1(11 ) 1(11) 1( 6) ( 6) 1(10 ) 1(11) 5*Kalbos:

Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5 5 30Užsienio kalba (1-oji):1 grupė (anglų kalba) 3(10) 3(11) 3 3 3 3 182 grupė (anglų kalba) 3(11) 3(11) 6*Užsienio kalba (2-oji):1 grupė (rusų kalba) 2 2(10) 2 2(13) 2(10) 102 grupė (rusų kalba)3 grupė (vokiečių kalba) 2(6) 2(7) 2(11) 6*Matematika 4 4 4 4 4 4 24Gamtamokslinis ugdymas:Gamta ir žmogus 2 2 4Biologija 2 2 1 1 6Fizika 1 1 2 2 6Chemija 2 2 4Informacinės technologijos:1 grupė 1(10) 1(11) 0,5 0,5 0,5** 0,5** 32 grupė 1(11) 1(11) 2*Socialinis ugdymas:Istorija 2 2 2 2 2 2 12Geografija 2 2 2 2 2 10 Meninis ir technologinis udgymasDailė 1 1 1 1 1 1 6Muzika 1 1 1 1 1 1 6Technologijos:1 grupė 2(10) 2 (11) 2 2 2(10)/1** 2(10)/1** 122 grupė 2(11) 2(11) 2(10) 2(11) 8*Kūno kultūra 3 2 2 2 2 2 13Žmogaus sauga 1 0,5 0,5 0,5** 0,5** 2Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui:(1)

26 28 29 29 30 30 172

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai:Sportinio ugdymo programa 1 1 2Etninė kultūra 1 1 2Dalykų diferencijuotas mokymas:Informacinės technologijos 0,5 0,5 1Dorinis ugdymas (etika) 1 1Diferencijuota ir individualizuota lietuvių kl. programa

1 1

Konsultacijos:

16

Lietuvių kalba 1 1 2Matematika 1 1Fizika 1 1Istorija 0,5 0,5Kita ugdomoji veikla:Kūrybinių partnerysčių projektas 1 1 2Kalbų projektas „Bendraukime“ 1 1 1 3Socialinių įgūdžių programa Lions Quest 1 0,5 1,5Iš viso panaudota mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti valandų: (2)

3 3 3 3 3 3 18

Neformaliojo švietimo programos:

Kvadratas 1 1Stalo tenisas 1 1Meninė raiška 1 1Instrumentinis senosios muzikos ansamblis

1 1

Floristika 1 1 2Dailės ugdymas 1 1Teatras 1 1 2 Šokis 1 1 2Jaunieji gamtininkai 1 1Iš viso panaudota neformaliojo švietimo valandų: (3)

2 2 2 2 2 2 12

Valandos, skirtos klasių dalinimui į grupes:(4)*

7 7 3 0 5 5 27

Iš viso panaudota valandų: 38 40 37 34 40 40 229

** 7-8 klasėse informacinių technologijų, technologijų, žmogaus saugos programų įgyvendinimui per dvejus metus

30.7. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio (II dalies) ugdymo programai įgyvendinti mokant kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma):

Klasė (mokinių sk.)Dalykas (val. sk.)

9a(25)

10a(23)

Iš viso(48)

Dorinis ugdymas:Etika 1(12) 1(13) 2Tikyba 1(13) 1(10) 2*Kalbos:Lietuvių kalba (gimtoji) 4 5 9Užsienio kalba (1-oji):1 grupė (anglų kalba) 3 3 62 grupė (anglų kalba) 3 3*3 grupė (vokiečių kalba)Užsienio kalba (2-oji):1 grupė (rusų kalba) 2 2 42 grupė (vokiečių kalba) 2 2 2*Matematika 3 4 7Gamtamokslinis ugdymas:Biologija 2 1 3Fizika 2 2 4Chemija 2 2 4Informacinės technologijos: 1grupė II grupė

1 1 21 1*

Socialinis ugdymas:Istorija 2 2 4

17

Pilietiškumo pagrindai 1 1 2Geografija 2 1 3Ekonomika ir verslumas 1 1Meninis ir technologinis ugdymas:Dailė 1 1 2Muzika 1 1 2Technologijos:1 grupė 2 1 32 grupė 2 2*Kūno kultūra 2 2 4Žmogaus sauga integruojama į technologijasMinimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui: (1)

31 31 62

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai:Sportinis ugdymas 1 1 2Informacinių technologijų programa “Tinklapių kūrimo pradmenys“

2 1 3

Dalykų diferencijuotas mokymas: Diferencijuota lietuvių kalbos programa 1 1Kūno kultūra 2 2Konsultacijos:

Lietuvių kalbos 1 1 Tarptautinis projektas „Galimybė susitikti nekartą“

3 3

Iš viso panaudota mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti valandų: (2)

6 6 12

Neformaliojo švietimo programos:Mokinių klubas 2,5 2,5Gitaristų būrelis 1 1Fotografija 1,5 1,5Iš viso panaudota neformaliojo švietimo valandų: (3)

2,5 2,5 5

Valandos, skirtos klasių dalinimui į grupes: (4)

9 3 12

Iš viso panaudota valandų: 48,5 42,5 91

___________________________________________________________________________________________________________

18

31. Klaipėdos Vitės pagrindinė mokyklaTARIFIKUOJAMŲ VALANDŲ SUVESTINĖ PAGAL PROGRAMAS IR JOMS ĮGYVENDINTI

SKIRIAMAS VALANDASPr

ogra

ma(

klas

ė)

Kla

sių

skai

čius

Mok

inių

skai

čius

Val

andų

, pan

audo

tų p

rival

omam

ugd

ymo

turin

iui,

skai

čius

Valandos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti Valandos, skirtos klasių dalinimui į grupes

Nef

orm

alio

jo šv

ietim

o pr

ogra

mom

s įgy

vend

inti

skirt

os v

alan

dos

Iš v

iso

pana

udot

a va

land

ų pa

gal U

P

Laikinai nepanaudotos valandos

Iš v

iso

įsta

igai

tarif

uota

val

andų

Dvi

kalb

iam

ugd

ymui

, int

egru

otam

ugd

ymo

proc

esui

org

aniz

uoti

(1-4

kl.)

Indi

vidu

alia

m d

arbu

i su

mok

iniu

, kai

dirb

a 2

mok

ytoj

ai(1

-4 k

l.)

Pasi

renk

amie

siem

s dal

ykam

s (5-

12 k

l.)

Dal

ykų

mod

ulia

ms (

5-12

kl.)

Dal

ykų

dife

renc

ijuot

am m

okym

ui (1

-10

kl.)

(kry

ptin

gam

men

inia

m u

gdym

ui,p

agili

ntam

da

lykų

mok

ymui

ir k

tiem

s nur

odyt

ienm

s da

lyka

ms 1

-4 k

l.)

Kon

sulta

cijo

ms (

1-12

kl.)

Kita

i ugd

omaj

ai v

eikl

ai(1

-12

kl.)

Dor

inia

m u

gdym

ui

Val

styb

inei

kal

bai(1

-10

kl.)

Užs

ieni

o ka

lbai

(I) (

2-10

kl.)

Užs

ieni

o ka

lbai

(II

) (5-

10 k

l.)

Info

rmac

inėm

s tec

hnol

ogijo

ms

(5

-10

kl.)

Tech

nolo

gijo

ms

(5-1

0 kl

.)

Trum

pala

ikėm

s kon

sulta

cijo

ms

Sava

rank

iška

m m

okym

ui

Mok

ymui

lig

onin

ėje

Nuo

tolin

iam

mok

ymui

I  2  40  44          2      2            4  52    9  10   71II  1  22  23          1      1    2        2  29      10   39III  2  35  48          1      2            4  55      10   65IV  1  22  23          4      1    2        2  32      10   42I-IV  6  119  138          8      6    4        12  168    9  40   217V  1  21  26      1    1    1  1    3    1  2  2  38      10   48VI  1  22  28      1        2  1    3  2  1  2  2  42      10   52VII  2  31  58      2    1  2  1  1            4  69      10   79VIII  2  41  60      1      2,5  2,5  2     4     4  4  80    13  10   103V-VIII  6  115  172      5    2  4,5  6,5  5    6  6  2  8  12  229    13  40   282IX 1  25  31    3    3      1    3  2  1  2  2,5  48,5  2  15  10   75,5X 1  23  31    2      1  3  1      2      2,5  42,5    15  10   67,5IX-X(1-2)  2  48  62      5    3  1  3  2    3  4  1  2  5  91  2  15  20   143Iš viso  14  282  372      10    13  5,5  9,5  13    13  10  3  10  29  488  2  52  100   642

SUDERINTA SUDERINTAKlaipėdos Vitės pagrinidnės mokyklos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kūno kultūros departamento tarybos 2013 m. birželio 14 d. Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintiene

19

posėdžio protokoliniu nutarimu ( protokolo Nr. 3) 2013 m. rugpjūčio 30 d.

20