nezinau, kiek laiko sitaip guliu. kambaryje nera …nezinau, kiek laiko sitaip guliu. kambaryje nera...
TRANSCRIPT
Nezinau, kiek laiko sitaip guliu. Kambaryje nera langq. Dregna.
Tamsoje burzgia ventiliatorius. Uz durij tylu, tad speju, kad vis
dar naktis. Jjungiu svies^. Laikrodis rodo keturias. Ryto. Ant sie-
nos ropoja riebus tarakonas. Svarstau, ar jis ropsis j mano lov^, ar
ne? Turbut priklausys nuo to, ar tai jis, ar j i . Jei j i s . . . cha! Jsimyles
mane ir manoji indiska metamorfoze pasireiks kafkisko isgamos
pavidalu su melyna lyg Krisnos oda ir tarakono usais... O jei vis
delto ten j i - gali baigtis dar liudniau. Tarkim, sumanys j i , tara-
kone, padeti man j ausj kiausineliij. Gerai, kad pasiemiau ausij
Idstukus. I r akiij dangtj. Dar paracetamolio, smektos, nimezi-
lio, kiseninj peiliuk^, pinigin^-dirz^, fotoaparat^, vilnonj pled^,
sportbacius, maudymosi kostiumelj, dienorastj, banko kortel?,
ranksluostj ir vakarin^ suknelf;, „jeigu kas". Juk maza kas. Antra
diena Indijoje. Baisiai ilga. Prasidejo vakar, sest^ ryto Londono
laiku, jpusejo mikliai supesant dumq tarpineje stoteleje - Stam-
bulo oro uoste, ir dar kart^ prasvito pus^ penkiij Delyje. Uz durq
pasigirsta triuksmas - kazkas dainuodamas sluoja grindis.
As ne viena - kampe ant lubij tupi zalsvas driezas. O jei dar
priskaiciuosime tarakon^, tai musij jau visas biirys. „Nebeuzmig-
siu", - tariu sau ir einu j dus^. Is aprudijusio sienoje jmontuoto
ciaupo varva saltas rusvas vanduo - tiesiai j klozet^ be dangcio.
Tokia taupios keliones kaina. Dusineje ant zemes metosi nuo-
rukos, panaudotas tamponas, prie kriaukles padetas aptrupej^s
zalias muiliukas, o vietoje tualetinio popieriaus pastatytas plasti-
kinis puodelis - apsiplauti. Butinai kaire ranka, nes desine ima-
mas maistas.
Nusipraususi nepasijuntu svaresne. Penkta ryto. Registratii-
roje, nuo galvos iki koJ4 uzsikloj? murzinais pledais, ant zemes
miega trys viesbucio tarnautojai, lyg lavonai - visai kaip filmuo-
se, kai apziurej^s jvykio viet^ detektyvas saltakraujiskai uzden-
gia negyvelio kun^. Jvykio vieta - rytinis Delis. K4 tik prasvito.
Traukiu j lauk^, pries akis puse metij, o pilve muistosi nekan-
trumo kirminas, mat jau zinau, kad per t^ laik^ nepazjstamieji
taps draugais ir mylimaisiais, nuosalus zvyrkeliai virs pazjstamu
taku namo, o vietiniai padavejai ir neklaus^ zinos: man atnesti
„kaip visada". Siandien, rytoj, poryt... ak... Parduotuves uzdary-
tos, salikelese surikiuotos autoriksos geltonais stogais, pakam-
pese snuduriuoja elgetos. Vis tiek nepavyksta isvengti su baime
sumisusio nerimo. Kas dabar bus? Zingsniuoju be tikslo, man
nesvarbu - sukti j desin? ar j kair?. Pati nezinau, k^ cia veikiu.
Klaidzioju apsnudusiomis gatvemis, atsargiai apeinu ant saligat-
vii} miegancias karves, perzengiu siuksles ir srutq balas, spoksau
i apgriuvusius pastatus, spygteliu sykiu su nug^sdintu suneku -
netycia uzmyniau siam ant uodegos. „Reikejo pasiskiepyti nuo
pasiutliges", - tariu sau. Bet tada atrode per brangu. Dabar atro-
do kvaila taupyti. Zingsniuoju toliau. Kuprota sarin vilkinti mo-
teris sluoja dulket^ grindinj, pasveikina mane nebylia bedante
sypsena. Veidas! Isvagotas giliij smulkiij raukslii}, jremintas juo-
dq aliejumi zvilganciij plaukij, raudonas taskas ant kaktos. Tokie
veidai vaizduojami National Geographic zurnalij virseliuose, o
moterele sau sluoja gatves ne nenutuokdama, kokios egzotiskos
josios akys. Mandagiai linkteliu.
Netrukus mano zygis jgauna tiksl^ - man reikia vandens.
Skubiai. Tai suvokiu tarp koji} pirstij pajutusi s i l t | mas? - uz-
siziopsojusi jmyniau j karvasudj. Paspartinusi zingsnj bandau
prisiminti, ar ant pedos nera zaizdeliij, jdreskimij? Jeigu bus
uzkretimas, infekcija, cholera? Gatves gale ant mediniq deziq
stovi aliuminis katilas. Jame storas indas verda arbat^, aplink j j
susispiet^ keletas nejtiketinai liesij vyri j . E inu artyn ir mandagiai
sypsodamasi gestais bandau paprasyti vandens: ranka rodau j
meslin^ basut^, pirstu baksteliu j ant zemes stovintj kibir^. Sto-
rulis kvatojasi, mano zlibumas pakele jam nuotaik^. Nusispjov?s
pasemia is kibiro vandens ir sliiiksteli man ant kojos.
- Tyke?* - klausia.
- Tyke, tyke, - atsakau. Sumokejusi penkias rupijas nusiper-
ku chiai, ciajaus, - mazoje stiklinaiteje garuoja sviesiai rudas
geralas su pienu, cinamonu, cukrumi ir juodaisiais pipirais. Tar-
pusavyje pasitar^ vyrai pasiulo man plastikin^ kedut^. Prisedu.
Nuziurinejam vieni kitus tyledami. Nenulaikau arbatos stik-
liuko - per karstas. Vyrai juokiasi. Tarpusavyje persimet? pora
zodziij kumsciuoja vienas kit^ j sonus. Pagavfs mano zvilgsnj
virejas parodo, kaip laikyti puodelj - dviem pirstais, ties dugnu
ir briaunele. Arbata per saldi, bet zinau, kad jprasiu. Isalkau.
„Arbatineje" pasirodo du jauni vyrukai. Snektelej? su storuliu
pasiima kibir^ vandens ir cia pat gatveje nusiprausia: nusivilk^
marskinelius issimuiluoja pazastis, sprand^, ausis, issivalo dan-
tis, tada tame paciame kibire issiskalbia marskinius ir padziov^
* Gerai? (Hindi.)
ant riksos stogo papraso arbatos. J mane nebekreipia demesio.
Sociai atsispoksoj^ j mano nuogas blauzdas ir alkunes vyrukai
gyvai snekuciuojasi savo kalba. Pro salj pedina du didelemis
kuprinemis nesini vakarieciai, matyt, k^ tik islip^ is lektuvo,
nuzvelgia mane is nuostabos pakeltais antakiais. Man ir paciai
siek tiek keista, turbut per ilgai uzsisedejau, bet nezinau, kur
eiti. Gurgia pilvas. Sujungf s ant zemes pavojingai issidraikiusius
elektros laidus virejas paleidzia groti muzik^ ir ant elektrines
virykles vietoje katilo pasistato por^ keptuviq. Netrukus vienoje
sucirska raudonuose prieskoniuose apvoliotos bulves, kitoje r u -
pestingai vartomi rankomis kepa duonos paplociai - ciapaciai.
Papusryciav^ riksi j vairuotojai ima skirstytis. As tebesedziu ant
plastikines kedutes. Miestas pamazu bunda - daugeja automo-
bilii j , tingiai krapstydamiesi akis parduotuviij savininkai atidaro
langines, kilnoja iskabas, gatve praeina vis daugiau turistq. Vire
jas dainuodamas istiesia man j duonos paplotj jvyniotas bulves.
Ant jo balti} marskiniij ties krutine ir pazastimis jau matyti tam-
sios prakaito demes, sauleje blizga glotni ruda oda. Nesvarios
vyro rankos. Pasiulau jam desimtin^, o jis tik juokingai j sonus
kraipo galv^. I r suprask tu man, juk sitas gestas gali reiksti „taip",
„ne" arba „galbut". Bijau pasirodyti nemandagi, kita vertus, vis
tiek zinau, kad susirgsiu ir bent kelias dienas teks praleisti indis-
kuose tualetuose - „Delhi Belly", „Bombay Bum", „Sutiko briedj
ir apsitriede" - giedok kaip nori, neisvengsi. Valgau bulviij ir
duonos suktinj, gardu, suru, astru, kad net tryksta asaros. Isge-
r iu dar vien^ puodelj arbatos ir sumokejusi pakylu eiti.
- Sugrjzkite rytoj, mem! - pavymui rikteli storulis.
Septynios trisdesimt. Pavalgiau, atsigeriau, pailsejau - kas da
bar? Keli^ pastoja karve, bandydama apeiti gyvulj vos nejvirstu
1 0
j siuksliij kruv^. Pakyla pabaidytij musiij spiecius. Tarp karves
ir siukslyno isdygsta guvus berniukstis, isties^s rankel^ praso
ismaldos.
- E ik sau, - burbteliu lietuviskai. Nebezinau, k^ toliau veikti.
Dabar, siandien, rytoj. Pries akis - puse metij issvajotos laisves,
bet k^ man su ja daryti? Vaikstau gatvemis ir laukiu, kol kas nors
atsitiks. E inu nusipirkti vandens. Desimt minuciij . leskau tuale-
to. Dar dvidesimt minuci^, kol nieko nepesusi paklausiu moters
vienoje parduotuveje. Ji man sako, eik j bet kur j viesbutj. Jie bal-
tus zmones j tualetus jleidzia, tik mus^ - ne. Uzsiplepejusi su ta
moterimi nusiperku auskarus. Aukso spalvos, su zaliais akme-
nukais, plastikinius - jie, jau zinau, sulus po keliq dienij. Is tolo
grazu, is arti... bet kam gi ziureti is arti?
Man jzengus j gretimo viesbucio vestibiulj uzkalbina stambus
vyras baltu turbanu ir ilgais, zilais, raitytais usais. Jis sako:
- Tavo labai geros akys. T u buti labai sekminga moteris! - pa-
maloninta tokiij naujien^ suklustu. Jis t^sia: - Tavo gyvenimas
buti labai laimingas, tik pries tai turi isspr^sti tris klausimus. Ir
tavo ketvirta cakra uzblokuota.
Nepamenu, k^ dar jis paiste, kalbejo ezoteriniais terminals,
tada is kisenes issitrauke popieriuk^, kazk^ pakeverzojo, su-
lankste ir jbruko man delnan.
- Kokia tavo megstamiausia spalva? - klausia.
- Melyna, - atsakau. Usuotis ranka mosteli j mano deln^. Is-
vynioju popieriuk^, o ten parasyta „melyna". Senis kalba toliau,
vel kazk^ keverzoja, vel bruka man kit^ popieriuk^.
- Sakyk skaiciij! Kokj tik nori.
- Septyniasdesimt du, - saunu. Senis patenkintas raito us^.
Letai islankstau popieriuk^ ir jauciu, kaip ant sprando siausiasi