1.1. NOTARO SĄVOKANotaras – tai specialiai reglamentuotos savarankiškos profesijos atstovas, vykdantis valstybės jam deleguotas funkcijas, savo veikloje sudarantis ir tvirtinantis dokumentus, turinčius ypatingą įrodomąją ir vykdomąją galią, savo veikloje besivadovaujantis nepriklausomumo, objektyvumo, asmeninės atsakomybės ir notarinių veiksmų slaptumo principais, vykdantis LR Notariato įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintą prevencinio teisėtumo funkciją, užtikrinantis, kad nebūtų neteisėtų dokumentų ir nebūtų pažeistos asmenų, atliekančių notarinius veiksmus, teisės ir teisėti interesai, taip pat užtikrinantis valstybės interesų apsaugą.Lietuvos notaras – lotynų tipo notaras (angl. „civil law notary“). Tokio tipo notariatas yra šalyse, turinčiose Europos kontinentinės teisės tradicijas.Reikia griežtai skirti „civil law notary“ (lotynų tipo notarą) nuo „Notary public“, priklausančio anglo-saksų teisinei tradicijai.Lotynų tipo notarai sudaro ir tvirtina dokumentus, turinčius įrodomąją galią (autentiškus aktus), kadangi juos tvirtina valstybės įgaliojimus turintis asmuo ir šio dokumento vykdymo pasekmės yra panašios į teismo sprendimo pasekmes.Anglo-saksų „notary public“ patvirtintas dokumentas neturi didesnės įrodomosios galios prieš kitus įrodymus, kadangi šiuos dokumentus sudarantis notaras neturi valstybės įgaliojimų ir liudija pasirašiusių dokumentų asmens parašus.Lotynų tipo notarai vykdo valstybės jiems perduotas viešo pobūdžio funkcijas prevencinio teisingumo organizavimo srityje. Jų veikla įgauna viešą pobūdį tiek, kiek notarai sudaro autentiškus teisinius dokumentus (notarinius dokumentus), siekdami užtikrinti teisinę apsaugą. Notaro veikla, vykdant valstybės įgaliojimus, nėra komercijos objektas, nėra ekonominio pobūdžio. Notarinių dokumentų tvirtinimas negali būti laikomas komercine veikla.Notarai, kaip valstybės įgalioti asmenys, vykdydami jiems priskirtą funkciją, veikia kaip valstybės pagalbininkai, kadangi taikydami savo veikloje įstatymus, gina valstybės interesus.Lotynų tipo notariatas yra neatskiriama teisinės sistemos dalis. Savo prevencine veikla, skirta išvengti ginčų, notarai prisideda prie fizinių ir juridinių asmenų apsaugos ir bendriesiems visuomenės poreikiams užtikrinti vykdo vaidmenį, kurį jiems deleguoja įstatymų leidėjas, prisidėdami prie aukšto šalies teisinės sistemos funkcionavimo.1.2. PAGRINDINIAI LOTYNŲ NOTARIATO BRUOŽAI1.    Notaras – aukštos kvalifikacijos teisininkas, įstatymo pagrindu turintis teisę tvirtinti notarinius dokumentus ir konsultuoti į jį besikreipiančius asmenis;2.    Notaras vykdo valstybės funkcijas, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, tačiau nors turi valstybės įgaliojimus, nepriklauso valstybės tarnautojų kategorijoms ir yra nepriklausomas nuo valstybės;3.    Notaras turi išimtinę teisę (monopoliją) atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, tvirtinti dokumentus, turinčius ypatingą įrodomąją galią civiliniame procese;4.    Notaras savo veikloje taiko ir vykdo įstatymus, užtikrina, kad nebūtų neteisėtų dokumentų, taip garantuodamas valstybės interesų apsaugą;5.    Notaras asmeniškai neribotai atsako už savo ir savo darbuotojų veiksmais padarytą žalą klientams, kuriems ar kurių naudai atliko notarinį veiksmą;6.    Prevencinio teisėtumo tikslu valstybė įstatymais nustato privalomąjį notarinių dokumentų tvirtinimą, o notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį;7.    Tvirtindamas notarinius veiksmus, notaras privalo aiškinti notarinių veiksmų dalyviams atliekamų notarinių veiksmų pasekmes bei konsultuoti juos, kad nebūtų ginčų ateityje, tuo vykdydamas prevencinį teisėtumą;8.    Objektyviai ir nepriklausomai vykdydamas savo pareigas, notaras vienodai atstovauja visus notarinio veiksmo dalyvius, aktyviai įstatymo pagrindu palaikydamas ,,socialiai silpnesnės“ šalies interesus (beraščių, aklųjų, nepilnamečių ir kt.);9.    Notaras užtikrina savo patvirtintų dokumentų saugojimą;10.    Notarų skaičius yra nustatytas ir ribojamas (numerus clausus) siekiant užtikrinti notaro nepriklausomumą ir nesuinteresuotumą;11.    Notaras savo veiklą vykdo Teisingumo ministro nustatytos teritorijos ribose;12.    Notaras yra Notarų rūmų, kurie yra sukurti korporatyviniu pagrindu, narys (narystė privaloma);13.    Notaras laikosi profesinės etikos reikalavimų, nustatytų Garbės (etikos) kodekse.NB! Taip pat žiūrėkite lentelę ,,Notariato sistemų rūšys, jų panašumai ir skirtumai“.1.3. PAGRINDINIAI LOTYNŲ NOTARIATO PRINCIPAI1) NOTARO NEPRIKLAUSOMUMO PRINCIPAS pasireiškia:Ekonominiu nepriklausomumu;Neribota atsakomybe už savo veiklą visu turtu;Vykdant notaro veiklą nepaklusimu jokiems valstybinės valdžios ir valdymo organų nurodymams ir įstatymų reikalavimų vykdymu.2) NOTARO OBJEKTYVUMO PRINCIPAS pasireiškia:Atstovavimu abiejų šalių (arba visų notarinio veiksmo dalyvių) interesų, o ne vienos šalies;Užtikrinimu notarinių veiksmų dalyvių lygiateisiškumo principo, palaikant įstatymų pagrindu socialiai pažeidžiamus asmenis.

3) PROFESINĖS PASLAPTIES SAUGOJIMO PRINCIPAS – notaras ir biuro darbuotojas privalo saugoti paslaptyje notarinius veiksmus ir bet kokią informaciją, kurią sužinojo eidamas pareigas.4) OBJEKTYVIOS TIESOS PRINCIPAS – notaras vykdo savo veiklą nagrinėdamas juridinius faktus, t. y. objektyviai egzistuojančias aplinkybes, su kuriomis yra susijęs teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas.5) NOTARINĖS VEIKLOS TEISĖTUMO PRINCIPAS reiškia, kadnotaras nustatęs juridinius faktus, pritaiko tam tikrą teisės normą, ir vadovaujasi tik įstatymu.6) NEGINČIJAMŲ TEISIŲ IR JURIDINIŲ FAKTŲ PRINCIPAS – notaras gali savo veikloje remtis tik neginčijamais faktais, kurie įrodomi tam tikrais dokumentais arba patvirtinti tiesiogiai.NOTARO VEIKLOS OBJEKTAS – neginčijamų juridinių faktų ir teisių bei pareigų įtvirtinimas, suteikiant dokumentams vykdomąją galią, užtikrinant fizinių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus.NOTARINĖS VEIKLOS METODAS – notaras vienasmeniškai nustato juridinius faktus, remdamasis rašytiniais įrodymais ir patvirtina (išduoda) notarinius dokumentus.NOTARIATO PASKIRTIS IR TIKSLAS – užkirsti kelią galimiems ginčams vykdant notarinę veiklą.1.4. NOTARO TEISĖS IR PAREIGOS1.4.1. NOTARO TEISĖS1)   atlikti įstatymų nustatytus notarinius veiksmus visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie kreipiasi, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai jis tų veiksmų atlikti negali (dėl draudimų atlikti tam tikrus veiksmus ir pagal pasirašytas tarptautines sutartis notaras negali atlikti tam tikrų notarinių veiksmų);2)   Atlikti visus Notariato įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus notarinius veiksmus, kuriems privaloma notarinė forma, taip pat atlikti ir kitus veiksmus, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą;3)   Gauti fizinių ar juridinių asmenų duomenis ir dokumentus, būtinus notarinių veiksmų atlikimui;4)   Savo sudaromuose dokumentuose naudoti valstybės simbolius;5)   Savo nuožiūra organizuoti biuro veiklą, išskyrus tuos atvejus, kuriuos imperatyviai reglamentuoja Teisingumo ministro įsakymas „Dėl reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui, patvirtinimo“;6)   Gauti pagal sudarytas sutartis iš viešųjų registrų duomenis, reikalingus notarinių veiksmų atlikimui;7)   Nustatyti įstatymų nustatyta tvarka asmenų, kurie atlieka notarinius veiksmus, asmenybę.1.4.2. NOTARO PAREIGOS 1)   Padėti fiziniams ir juridiniams asmenims įgyvendinti ir ginti jų teises bei teisėtus interesus, išaiškinant šalims jų teises ir pareigas bei atliekamų notarinių veiksmų pasekmes;2)   Saugoti paslaptyje duomenis, kurie jam tapo žinomi vykdant profesinę veiklą;3)   Atsisakyti atlikti notarinius veiksmus, jei jie neatitinka įstatymų, tarptautinių sutarčių reikalavimų;4)   Įstatymų nustatytais atvejais perduoti duomenis viešiems registrams ir kitoms institucijoms, kurie yra susiję su notarinių veiksmų atlikimu;5)   Perduoti duomenis apie atliekamus notarinius veiksmus atitinkamoms institucijoms pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą;6)   Užtikrinti įstatyme nustatytais atvejais paveldimo turto mokesčio sumokėjimą;7)   Kliento pageidavimu užsakyti pažymas ir kitus dokumentus, įstatymo nustatytais atvejais, kurių reikia notarinio veiksmo atlikimui;8)   Įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti ir saugoti notaro archyvą;9)   Išduoti fiziniams ir juridiniams asmenims notaro patvirtintų dokumentų dublikatus;10)    Mokėti įstatymo nustatytus mokesčius valstybei ir Notarų rūmams;11)    Kiekvienas notaras turi būti Notarų rūmų nariu ir mokėti mokesčius;12)    Drausti savo civilinę atsakomybę už notariniais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą;13)    Teikti statistiką Teisingumo ministerijai apie atliktus notarinius veiksmus ir notarų pajamas už atliktus notarinius veiksmus;1.4.3. NOTARAS NETURI TEISĖS1)   Užsiimti jokia kita komercine veikla ir kita apmokama veikla, išskyrus pedagoginę, kūrybinę veiklą ir veiklą notarų savivaldos organuose;2)    Užsiimti komerciniu tarpininkavimu tvirtinant sandorius;3)   Atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktinio vardu ir savo giminaičių vardu.1.5. NOTARIATO RAIDA UŽSIENYJENotariato ir žmonijos istorija vystėsi kartu nuo to momento, kada atsirado raštas, leidžiantis Žmonėms savo sutartims suteikti įrodomąją galią, skirtingai nuo žodinių sutarčių, grindžiamų tik "garbės žodžiu".Notariato raida turi būti nagrinėjama 2 kryptimis:1)      notariato, kaip atskiros institucijos, raida;2)      aptariant viešojo dokumento istoriją.Pirmiausia panagrinėsime notariato institucijos atsiradimą ir vystymąsi.Lotyniškas terminas Notarius aiškinamas, kaip raštininkas, stenografas, sutrumpintai užrašantis teksto turinį ir galintis po to jį iššifruoti. Taigi, ne Notarius yra šiandieninio notaro pirmtakas.

Iš istorinių šaltinių studijos galima padaryti išvadą, kad notariato institucijos atsiradimą reikia sieti su Italija, kuri yra lotyniškojo notariato, kuriam priklauso ir dabartinis Lietuvos notariatas, lopšys. Be to, Italijos notariato raida šiuo metu geriausiai išnagrinėta.Šiandieninio notariato užuomazgos atsirado gana vėlai, kadangi antikinėje Romoje vyravo žodinė teisinių veiksmų atlikimo forma.Rašytinis prievolių įforminimo būdas į Romą atėjo iš Graikijos ir helenistinių Rytų. (Helenizmas senovės Graikijos ir kai kurių Rytų šalių laikotarpis, nuo IV a. pr.m.e. iki III m.e.a., kai žlugo paskutinė Ptolemėjų valdoma helenistinė Egipto valstybė).Notarinė praktika vystėsi ir rašytinio dokumento reikšmė didėjo helenizmo įtakoje, o tai sąlygojo tam tikros grupės valdininkų, sudarančių rašytinius dokumentus, atsiradimą ir padidino rašytinio dokumento reikšmę valstybėje. Rašytiniai, viešo pobūdžio dokumentai išstūmė liudininkų parodymus ir Justiniano laikais praktiškai išnyko žodiniai senosios romėnų teisės aktai. Tada ir atsirado privatūs raštininkai tabelionai už atitinkamą mokestį, prašant šalims, surašantys dokumentus, kurie ir yra notarų užuomazga.Severų valdymo laikais (III m. e. a.) jie tapo viešo pobūdžio pareigūnais, kuriuos kontroliavo valstybinės įstaigos, o Justiniano laikais (IV m. e. a.) - profesionaliais notarais, kuriems veiklos leidimą išduodavo imperatorius savo aktu.Tabelliones kompetencijoje - teisinio pobūdžio dokumentų tvarkymas, prašymų, skundų surašymas, redagavimas, liudytojų parodymų tvirtinimas, testamentų surašymas ir tvirtinimas.Kadangi jiems tekdavo teismuose liudyti dėl dokumento turinio ir jų tikrumo, šios profesijos žmonės privalėjo būti absoliučiai sąžiningi.Sąsajas su šiuolaikiniu notariatu galima atrasti tabelliones veikloje:1)     jie sudarė ir pasirašė savo rengiamus dokumentus, kurie nors ir neturėjo visiškos viešojo dokumento galios, bet turėjo didesnę įrodomąją galią prieš žodinius liudininkų parodymus;2)     jų veiklos pagrindas ir pasitikėjimo jais pagrindas buvo imperatoriaus aktas, kuriuo jie buvo skiriami pareigoms;3)     tabelliones turėjo nuolatinę būstinę, vadinamą statio, kuri buvo tvirtinama aktu, ir kuri buvo žinoma visiems (tiek valstybės institucijoms, tiek žmonėms);4)  jų veikla buvo sureguliuota specialiomis taisyklėmis;5)   sąžiningumo reikalavimai šios profesijos žmonėms (užuomazga tam tikrų asmeninių, moralinių šios institucijos asmenų savybių).Žlugus Vakarų Romos imperijai, VI a. Italiją užvaldė Longobardai, kurie sukūrė savo valstybę, kurioje nebuvo perimta tabelliones institucija. Longobardų valstybėje egzistavo raštininkai (scribae publici arba notaru), kurių sudaryti dokumentai turėjo pirmumą visų kitų įrodymų atžvilgiu. 773 m. atsiranda notarius publicus. Tai yra viešosios valdžios patikėtinis, ir jo sudarytas dokumentas turi viešo dokumento pobūdį. Longobardų valstybėje atsirado privaloma notarinė dokumentų forma. Tai pirmasis labai svarbus etapas viešojo notariato link.Antras labai svarbus intensyvaus notariato vystymosi etapas prasidėjo nuo tada, kai Italiją užkariavo frankai:Karolio Didžiojo įsaku 781 m. notarai įpareigoti surašinėti teismo posėdžių protokolus;805 m. įsakas, kad kiekvienas vyskupas, abatas ar grafas turi turėti savo notarą;Liudviko ir Lotaro įsakai, kurie nustatė privalomą notarinę formą pirkimo – pardavimo sutartims, testamentams ir kt.;IX-X a. atsirado asmeniniai notarai, kurie gali sudaryti teisinę reikšmę turinčius aktus, ir karaliaus įgaliojimus turintys notarai, kurie yra drauge ir teisėjai, kurių veikla neribojama teritorijos atžvilgiu;X a. visoje Italijoje įsigalėjo reikalavimas, kad visi teisiniai aktai turi būti surašyti ir patvirtinti notaro;nuo X a. gausėjo notarų, atsirado jų sąjungos, kurios turėjo savo statutus (ir dabar Notarų rūmų veiklą reglamentuojantis teisės aktas vadinamas Statutu). Statutai reguliavo ne tik notarų profesinę veiklą, bet ir jų gyvenimą, profesinę etiką ir kt.Nagrinėjant notariato raidą antruoju aspektu, t.y. viešo dokumento reikšmės visuomenėje aspektu, reikia pabrėžti, kad notarinis dokumentas galutinai įgijo viešo pasitikėjimo (publica fides) reikšmę XI a. Romėnų teisės atgimimo laikotarpiu. XII a. valstybė ir bažnyčia pripažino, kad notariškai patvirtintas dokumentas - viešas aktas. Valdant imperatoriui Frydrichui Barbarosai ir Aleksandrui III, pradėjo vystytis ypač sparčiai tiek imperatoriškas, tiek bažnytinis notariatas. Ypač svarbus notariato institucijos vaidmens įtvirtinimui buvo 1177 m. Aleksandro III dekretas, kuris pripažino, kad notariškai patvirtintas ir užantspauduotas dokumentas išsaugo teisinę galią ir po liudytojų mirties.Taigi, galima daryti išvadą, kad notariatas, kaip teisė institucija, atsirado ir išsivystė Italijoje. XII-XIII amžiuje notariato institucija išplito į kitas šalis - Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Anglijoje ir kt. XIII amžiuje notariato institucija gyvavo savo aukso amžių - išplito į kitas šalis. XIV a. viduryje notarai veikė praktiškai visuose pagrindiniuose Vokietijos miestuose, XV a. notariatas paplito Rusijoje.Apskritai notariato reikšmė Europoje didėjo kartu su teritoriniu viduramžių Europos valstybių plėtimusi, kadangi notariatas valstybėje padėjo vykdyti teisinės ir ekonominės apyvartos kontrolę.1789 m. Prancūzų revoliucija sukėlė realią grėsmę notariato egzistavimui. 1971 m. buvo panaikintos notarinės kontoros, kurios buvo pakeistos valstybiniais biurais. Toks kardinalus perėjimas pagimdė didelius sunkumus ekonomikoje ir šalies gyvenime.1803 m. Vantozos įstatymu buvo kodifikuotas šiuolaikinis notariatas. Notariato funkcijos perduotos kompetentingiems, nepriklausomiems nuo politinės valdžios specialistams. Valstybės Taryboje patarėjas Realis

pasakė istorinę kalbą, kuri yra aktuali ir po 200 metų, nes tiksliai apibrėžė notariato esmę: "Greta tarnautojų, kurie padeda išspręsti šalių ginčus, visuomenės saugumui reikalingi kiti pareigūnai, kurie yra nesuinteresuoti patarėjai ir nepriklausomi šalių valios reiškėjai, paaiškinantys šalims visas jų pareigas, sudarant sutartį, aiškiai formuluojantys šias pareigas, suteikiantys šalims patvirtintos sutarties galią. Tokiais nepriklausomais sutarčių sudarytojais, tam tikra prasme, savanoriškais teisėjais, negrįžtamai uždedančiais pareigas susitariančioms šalims pagal pasirašomas sutartis, ir yra notarai, o institutas vadinamas notariatu".Notaras, vykdydamas valstybės funkciją, kadangi jis suteikia sutarčiai įrodomąją galią, jis kartu vykdo ir visuomeninę funkciją, kadangi konsultuoja šalis, kurios prašo jų tarpininkavimo..6. NOTARIATO RAIDA LIETUVOJELietuvoje notariato ištakų reikėtų ieškoti XIII amžiuje, kartu su Lietuvos valstybės ištakomis. Susikūrus Lietuvos valstybei, raštininkais (notarijais) paprastai buvo vienuoliai. Vytenio valdymo laikais šį darbą dirbo pranciškonai, o valdant Gediminui, kunigaikščio dvare, kaip ekspertai, patarėjai ir raštininkai, veikė ir domininkonai.Daug gerų permainų įnešė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Jis pertvarkė pačią valstybės raštinę, įsakė išduodamus raštus ar dokumentus registruoti, daryti jų nuorašus. Todėl valstybės raštinėje atsirado du skyriai: viename buvo rašomos privilegijos, registruojami raštai, o kitame - daromi dokumentų nuorašai.Pagal 1588 m. Lietuvos Statutą, į teismų funkcijas įėjo ir įvairių juridinių aktų bei sutarčių registravimas, įrašų iš aktų knygų išdavimas, kuriuos tvirtindavo raštininkai, atlikdami notarų pareigas.1775 m. Lietuvos - Lenkijos Respublika buvo padalinta trečią kartą. Šis istorinis įvykis nulėmė tolesnę Lietuvos teisės raidą, kuri toliau siejosi su Rusijos teise. Buvo įsteigta Vyriausioji valdyba, turėjusi baudžiamąjį, civilinį ir ekonominius skyrius. Aukščiausiąją valdžią vykdė generalgubernatorius.Pirmasis materialinės teisė šaltinis atkurtoje Lietuvos valstybėje buvo Rusijos imperijos civiliniai įstatymai, sudarę civilinį kodeksą, paprastai vadinamą X tomu. Tą kodeksą Lietuvai primetė Rusijos valdžia, 1840 m. panaikinusi Lietuvos Statutą. Nuo to laiko Rusijos civilinis kodeksas veikė Lietuvoje, išskyrus Užnemunės kraštą (ten galiojo Napoleono kodeksas). Palangos apylinkėse, Lietuvai priskirtose iš buvusio Kuršo gubernijos, buvo taikomi carinės Rusijos laikų civiliniai įstatymai Pabaltijo kraštams. Klaipėdos kraštas gyveno pagal Vokietijos civilinius įstatymus. Lietuvos legislacija padarė X tome kai kurių pakeitimų bei papildymų. 1864 m. Rusijoje įvykusi teisminė reforma lėmė notariato sistemos pertvarkymus. 1866 m. buvo priimtas Notariato įstatymas, kuris įėjo į civilinės teisės sistemas. Pagal jį buvo įsteigta notaro pareigybė. Šie įstatymai liko galioti ir po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo - lietuviško notariato įstatymo nebuvo suspėta parengti.Į civilinės teisės sistemas, veikusias Lietuvoje, įėjo ir Notariato nuostatai. Jų buvo laikomasi tvarkant notarų darbą (Položenije o notarialnoj časti, Įst. sąvadas, t. XVI, d. 1), kiek jie nebuvo pakeisti Lietuvos įstatymais. Pagal Laikinąjį Lietuvos notariato sutvarkymo įstatymą (1919-01-16, Laikinosios vyriausybės žinios, Nr. 2-3), notarai gaudavo iš valstybės iždo algą, be to, pasilikdavo 25 proc. gautų už savo darbą pagal tam tikrą taksą mokesčių.Lietuvoje iki nepriklausomybės paskelbimo notarais galėjo tapti Rusijos pilnamečiai piliečiai, kurie nebuvo teisti ir neužėmė jokių valstybinių pareigų. Nepriklausomoje Lietuvoje notarais, žinoma, galėjo tapti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.Notarų kompetencija po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo iš esmės nesikeitė. Notarinius veiksmus notarai galėjo atlikti tik toje apygardos teismo veiklos teritorijoje, kurioje buvo įregistruota jo būstinė. Notariškai patvirtintas dokumentas turėjo ypatingą galią kitų teismams pateikiamų įrodymų atžvilgiu. Jo negalima buvo paneigti liudytojų parodymais.Iki nepriklausomybės Lietuvoje notarai privalėjo sumokėti apygardos teismui užstatą, kuriuo buvo garantuojamas kiekvienas notaro veiksmas. Užstato dydį nustatydavo Teisingumo ministerija, pritarus Vidaus reikalų ministerijai, atsižvelgdama į vietos sąlygas. 1919 m. sausio 9 d. Laikinasis Lietuvos notariato sutvarkymo įstatymas panaikino Notariato įstatymo straipsnius, reglamentavusius užstato institutą.Nuo 1932 m. gruodžio 1 d. pagal pakeistą Notariato įstatymą (1932-11-19 Vyriausybės žinios, Nr. 399), kai buvo panaikintas Laikinasis notariato sutvarkymo įstatymas, notarai ir toliau buvo laikomi valstybės tarnautojais, bet negaudavo algų. Jų atlyginimą sudarė iš klientų gautas nustatytas mokestis už jų darbą. Notarai mokėjo į pensijų fondą pagal valstybės tarnautojų atlyginimo įstatymo 11 A priedo VII kategoriją. Notarus skirdavo ir atleisdavo teisingumo ministras, jų veiklą prižiūrėjo apygardos teismas. Notarų kontorų skaičių nustatė Ministrų kabinetas, o kontorų vietą - teisingumo ministras.Prieškario Lietuvoje notarai atliko šiuos darbus: 1) surašydavo įvairius aktus; 2) išduodavo išrašus iš aktų knygų ir aktų nuorašus; 3) paliudydavo pareiškiamąja tvarka įvairius pateiktus jiems aktus, protestus, nuorašų ar parašų tikrumą, laiką, kada pateiktas dokumentas, kad asmuo yra gyvas, vienos šalies antrai paaiškinimus, pareiškimus, įgaliojimus, paskolos pasižadėjimus, nekilnojamojo turto nuomos sutartis, samdos ir saugos sutartis, įvairius protestus, taikos sutartis ir prašymus, taip pat trečiųjų užrašus; 4) priimdavo saugoti privačių asmenų pateiktus dokumentus; 5) sudarydavo įpėdinių turto pasidalijimo projektus. Vyresnysis notaras prie Kauno apygardos teismo išduodavo išrašus iš archyvo knygų, notarinių aktų nuorašus, tvirtino nekilnojamojo turto aktus, išduodavo įkaito liudijimus, dėdavo ir nuimdavo nekilnojamojo turto draudimus, žymėdavo žemėtvarkos planus, tvirtindavo nuosavybės teisių perleidimo aktus (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo, kraičio ir atidalijimo raštus, turto pasidalijimo aktus, kuriais bendras

valdymas pereina išimtinėn nuosavybėn), taikos ir kitokius susitarimus, kuriais viena šalis perleidžia nuosavybės teisę antrajai, ir t.t. Vyresnysis notaras 1928 m. turėjo 45 darbuotojus, iš jų 17 etatinių ir 28 laisvai samdomus."Sunkios tarnybos sąlygos (mažas atlyginimas, atsakomingas ir sunkus darbas) verčia tarnautojus ieškoti geresnės vietos, ir todėl nėra galimybės paruošti patyrusių notariato srityje gerų rimtų darbininkų, žinančių darbą ir branginančių savo vietą", - 1935 m. rašė V. Burkevičius knygoje "Kauno notariato archyvas (Vyresniojo notaro įstaiga)". Tais metais Kauno apygardos teismo vyresniojo notaro įstaiga turėjo šiuos skyrius: Tvirtinimo, Dokumentų žymėjimo, Draudimų, Žemės reformos, Žemės banko įkaito liudijimų, Nuorašų ir informacijų.Vyresnysis notaras buvo teismo pareigūnas, prilygstąs teismo teisėjui. Jis buvo skiriamas ir atleidžiamas ta pačia tvarka kaip apygardos teismo teisėjai. Vyresniojo notaro nebuvo tik Užnemunėje (buvusioje Suvalkų gubernijoje), kur seniai veikė ipoteka.Nuo 1938 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Ipotekos įstatymui (Vyriausybės žinios, 1936, Nr. 560), vyresniojo notaro pareigybė buvo panaikinta.Vyresnysis notaras turėjo antspaudą su valstybės ženklu ir įrašu: "(vietos pavadinimas) notariato archyvas". Panašų antspaudą su valstybės ženklu ir įrašu "(vietos pavadinimas) notaras" turėjo ir notaras.Notariato įstatymo 208 str. numatė aukštus notarų atlyginimo įkainius. Pavyzdžiui, už testamento projekto surašymą buvo imama 35 litai notaro naudai, už pirkimo ir pardavimo, įkeitimo, paskolos, turto pasidalijimo, dovanų aktų, nuomos, samdos, vykdymo, taikos ir kitokių aktų surašymą buvo imama: 1) iki 1000,- Lt - 30,- Lt; 2) nuo 1000,- Lt iki 10 000,- Lt už kiekvieną tūkstantį virš 1000,- Lt po 3,- Lt; 3) nuo 10 000,- Lt iki 100 000,- Lt už kiekvieną tūkstantį virš 10 000,- Lt po 2 Lt. Už neįvertintos sumos sutarties projekto surašymą buvo imama kaip už 5000,- Lt aktą. Ne visas tūkstantis buvo laikomas visu.Už notaro darbą ne notaro kontoroje buvo imamas dvigubas mokestis.Skundus dėl notarų (vyresniojo ir jaunesniųjų) veiksmų buvo galima paduoti per skundžiamąjį notarą Apygardos teismui per 2 savaites nuo skundžiamojo veiksmo atlikimo dienos. Tokius skundus turėjo pristatyti Apygardos teismui per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos.1936 m. Teisininkų kalendoriuje nurodoma, kad Kauno apygardoje buvo 16 notarų, Šiaulių apygardoje - 11, Panevėžio apygardoje - 9, Marijampolės apygardoje - 11.Kai kurias notarų funkcijas taip pat atliko Kybartų, Molėtų, Dusetų, Vabalninko apylinkių teisėjai. Tai, kad notaro funkcijas atliko teisėjai, rodo šių institucijų panašumą ir svarbą valstybėje bei valstybės pasitikėjimą šia notariato institucija. Be to, tokia pat buvo ir notarų skyrimo tvarka.Kaip rašoma "Lietuvos statistikos metraštyje", 1939 m. Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) veikė 26 notarinės kontoros, kuriose dirbo 65 notarai (iš jų 63 vyrai ir 2 moterys).Vilniaus krašte notarinės kontoros buvo tik pradėtos kurti.Prieškarinės Lietuvos notariatas buvo sunaikintas 1940 m. sovietizuojant Lietuvą. Okupacinė valdžia visus notarus atleido, o į jų vietą paskyrė "darbo žmones iš darbininkų, valstiečių ir darbo inteligentų", būtent:1)            buv. techniškojo notarinių kontorų personalo - 5;2)            teismo kandidatų - 10;3)            buvusių ipotekos įstaigų tarnautojų - 2;4)            buvusių teisėjų - 4;5)            prokuratūros tarnautojų - 1;6)            techninių teismo tarnautojų - 5;7)            kitų įstaigų tarnautojų - 6;8)            darbininkų ir valstiečių - 8.                                      1941 m. notariato tinklas buvo pertvarkytas, įsteigtos 48 valstybinės notarinės kontoros. Tų pačių metų balandžio ll d. buvo patvirtinti Valstybinio notariato nuostatai, o kitą dieną Kaune sušauktas Lietuvos notarų suvažiavimas "tikslu suvienodinti praktiką". Paminėtina, kad sovietmečiu daugelis notarų, dirbusių iki Lietuvos okupacijos, buvo represuoti.TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1940 m. lapkričio 6 d. įsaku buvo "patenkinti" Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietų respublikų "prašymai" ir laikinai, iki bus išleisti visasąjunginiai kodeksai, leisti - taikyti RTFSR baudžiamąjį, baudžiamojo proceso, civilinį, civilinio proceso, darbo įstatymų kodeksus.Raudonąją okupaciją pakeitus rudajai (1941-1944) iš dalies buvo laikomasi senųjų įstatymų.Laikinosios Vyriausybės teisingumo ministro 1941 m. sausio 16 d. aplinkraščiu Nr. l "Visiems teismams" buvo nurodyta, kad atkuriami 1941-06-15 veikė, teismai ir kitos sovietų valdžios panaikintos ar pertvarkytos teisminės įstaigos, tarp jų ir notarinės įstaigos. Rūpintis šių įstaigų atkūrimu buvo pavesta teismų pirmininkams, prokurorams, tardytojams, apylinkių teisėjams ir notarams.1943 m. Lietuvoje dirbo 39 notarai.Generalinio tarėjo 1942 m. liepos 24 d. aplinkraščiu Nr.16 "Teismams, teismo tardytojams ir notarams" buvo nurodyta, kad teismų, teismo tardytojų, notarų ir kitų teisminių įstaigų surašomieji, išduodamieji ar paliudijamieji dokumentai, jeigu jie skiriami pateikti už Lietuvos Generalinės Srities ribų, turi būti tvirtinami Teisingumo generalinio tarėjo. Už tvirtinimą buvo nustatytas mokestis - nuo 1 iki 20 reichsmarkių.

Lietuva buvo bene vienintelė "sovietinė respublika", kurioje sandoriai ir visa raštvedyba buvo vedama lietuvių kalba, tai buvo mažiausiai politizuota teisinė institucija, nors priimant į darbą ir būdavo reikalaujama socialinės kilmės pažymėjimo, pasiklausiama "kompetentingų organų" apie kandidato politinį patikimumą ir lojalumą sovietinei santvarkai.Tarybų Sąjunga primetė Lietuvai valstybinio notariato sistemą. Notaras buvo valstybės tarnautojas, gaudavo valstybės nustatytą algą ir dirbo valstybinėje kontoroje, išlaikomoje iš valstybės biudžeto. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1974 m. birželio 26 d. įsaku patvirtino Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos valstybinio notariato įstatymą. Šiame įstatyme nurodyta, kad notariniams veiksmams atlikti Lietuvos TSR turi būti organizuojamos notarinės kontoros. Valstybinės notarinės kontoros buvo išlaikomos iš valstybės lėšų. Valstybinio notariato įstatymas numatė notarinių veiksmų atlikimo tvarką.1.7. LIETUVOS VALSTYBINIO NOTARIATO REFORMAAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai ekonomikos sistema ėmė veikti laisvosios rinkos pagrindu, atsirado būtinybė reformuoti notariatą. Notariato institucija tokia, kokia yra šiandien, t. y. laisva, nepriklausoma, kurios veikla pagrįsta lotyniško notariato principais, sukurta tik 1992 m., priėmus Notariato įstatymą. Šio įstatymo paskirtis buvo reformuoti valstybinį notariatą į laisvą, nepriklausomą, kontinentinės teisės tradicijų pagrindu sukurtą notariatą.Pagrindiniai šiai institucijai keliami tikslai:

užtikrinti valstybės interesų apsaugą; užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų interesų apsaugą, gerinti jų aptarnavimo kokybę.

Šiandien tinkamas metas pažvelgti į notariato raidos istoriją, kad galėtume geriau matyti šiandien kylančias problemas.Priminsime, kad šiuolaikinio notariato pastatas stovi ant svarbiausių trijų pamatų - nepriklausomybės (ekonominės ir nuo valstybinės valdžios ir valdymo organų), nešališkumo (t. y. funkcijų vykdymas, atstovaujant visų notarinio veiksmo dalyvių interesus) ir beveik absoliutaus profesinės paslapties laikymosi. Lietuvoje buvo įvesti numerus clausus (notarų skaičiaus ribojimas), privalomi (valstybės nustatomi) tarifai, sustiprinta civilinė atsakomybė (nustatyta, kad notaras atsako visiškai už savo ir savo darbuotojų veiksmais padarytą žalą).Laisvasis lotyniškasis notariatas atitiko tiek valstybės, tiek visuomenės lūkesčius ir interesus. Notarai buvo pagrindiniai nekilnojamojo turto privatizacijos proceso vykdytojai, prisiimantys atsakomybę už būsto ir žemės privatizavimo procesą. Privatizacijos biurai buvo apgulti, neturėjo patirties ir žmogiškų resursų, darė daug klaidų, tačiau notariato dėka procesas vyko pakankamai sklandžiai ir buvo baigtas per maksimaliai trumpus terminus.Kitas svarbus iššūkis, kaip ir kitoms teisinėms institucijoms buvo naujojo Civilinio kodekso priėmimas, kuris įtvirtino neginčijamai svarbų notariato vaidmenį teisinėje sistemoje. Valstybė, žinodama notariato paskirtį, jo galimybes ir pasitikėdama juo, suteikė privalomą notarinį tvirtinimą beveik visiems svarbiausiems dokumentams: t. y. nekilnojamojo turto sandoriams, vedybų sutartims, paveldėjimo bylų vedimui, hipotekai ir kitiems labai svarbiems veiksmams.Valdžios institucijos privalo įsiminti, kad notarai yra pagrindiniai sandorių saugumo užtikrintojai, ypač nekilnojamojo turto srityje, kai reikia apsaugoti silpnesniųjų teises - nepilnamečių, pagyvenusių asmenų ar ligonių. Dėl notaro institucinių savybių ir įstatyme nustatytų pareigų notariato vaidmuo nekilnojamojo turto srityje yra gera apsauga pareigūnams, atsakingiems už teisės į nekilnojamąjį turtą registraciją, kuriems notarų dėka tenka mažiau savo ir valstybės atsakomybės.Dar vienas svarbus iššūkis – juridinių asmenų steigimo dokumentų teisėtumo tvirtinimo perdavimas į notariato rankas 2004 metų sausį pradėjus veikti Juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registravimo procesas nesulaukė didesnės kritikos, notarai pakankamai greitai įvaldė šį procesą.Ne kartą buvo oficialiai pabrėžta iš aukštų tribūnų, kad notariato institucija buvo reformuota greitai ir sėkmingai, viena iš pirmųjų teisinių institucijų. 1992 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Notariato įstatymas, o jau 1994 m. vasario lld. Lietuvos notariatas vienas iš pirmųjų iš postkomunistinių valstybių priimtas į Tarptautinę lotynų notariato sąjungą (Union Internationale du Notariat Latiri), dabar jau vienijančią virš 74 narių, atstovaujančių pusę pasaulio gyventojų.UINL yra pasaulinė nacionalinių organizacijų sąjunga, įkurta 1948 m. spalio 2 d. Jos būstinė yra Buenos Airėse (JAV). Lotynų notariato sistema garantuoja laisvą notarų konkurenciją, o tai lemia notarų darbo kokybę; notarai patys sprendžia, kiek ir kokių darbuotojų reikia, kad darbas notarų biure vyktų sparčiai, tarp notaro ir kliento susiformuoja abipusiu pasitikėjimu pagrįsti santykiai, notaras pats užsidirba atlyginimą, kurio dydis priklauso nuo jo darbo kokybės ir efektyvumo.Įstojimas reiškė, kad jau 1994 m. Lietuvos notariatas atitiko visus lotyniškajam notariatui keliamus reikalavimus tiek įstatyminės bazės sukūrimu, tiek pasirengimu kokybiškai teikti paslaugas gyventojams. Tačiau pažymėtina, kad iki 1995 m. birželio 25 d. galiojo dar kelios senojo įstatymo nuostatos, nes 1994 m. kovo 24 d. įstatymu buvo pratęstas kelių 1974 m. Valstybinio notariato įstatymo straipsnių galiojimas. Šiuo įstatymu buvo pratęstos galioti nuostatos, leidžiančios konsulinėms įstaigoms atlikti notarinius veiksmus užsienyje esantiems piliečiams, palikta įvairių pareigų, pavyzdžiui, ligoninėse budinčių gydytojų teisė tvirtinti testamentus ir įgaliojimus. Taip pat buvo suteikta teisė viršaičiams atlikti tam tikrus notarinius veiksmus iki savivaldybių reformos pabaigos.1993 m. rugsėjo 17 d. posėdyje buvo nutarta pasinaudoti Vokietijos Notarų Susivienijimo paskirta 25000,-DM paskola Lietuvos Respublikos notarų rūmų patalpoms pirkti (Vilniuje, Jakšto g. 22). Tačiau atkreipiame dėmesį į tai,

kad įvykus Valstybinio Notariato sistemos reformai, notarai negavo jokios materialinės valstybės paramos, skirtingai nuo kitų laisvų profesijų atstovų. Notarai buvo iškraustyti iš valstybinių patalpų, negalėjo privatizuoti savo nuomojamų patalpų, negavo jokios paramos iš fondų. Be to, notarai privalėjo priimti visus techninius darbuotojus ir atleisti juos iš darbo savomis lėšomis, išmokant kompensacijas. Imdami kreditus savo biurus ir materialinę techninę bazę turėjo skubiai susikurti patys. Prieš Lietuvos notariato priėmimą į UINL, tarptautinių ekspertų buvo audituojami notarų biurai (panašiai, ką dabar atlieka Teisingumo ministerija). Tuo metu notaro biuro bendras vaizdas mažai kuo skyrėsi nuo statistinio Vokietijos ar Austrijos notaro biuro.1991 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 53 notarinės kontoros, kuriose dirbo 129 notarai. Šiuo metu Notarų rūmų tinklapyje pateikiama informacija apie veikiančius 214 notarų biurų, kuriuose dirba 250 notarų. Tuo tarpu sovietmečiu, vykdant notarų kontorų stambinimą, tebuvo likę 20 rajoninių notarinių kontorų, kuriose dirbo 38 valstybiniai notarai.2006 m. rugpjūtį buvo atlikta viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" apklausa. Remiantis minėtos apklausos duomenimis, notarais pasitiki 51 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų, nepasitiki - 8 proc. Teigiamą notarų vertinimą formuoja pakankamai kokybiškos paslaugos. Teigiamas notarų vertinimas dar didesnis vertinant jų darbo kokybę. Notarų darbu patenkinti 66 proc. apklaustųjų, nepatenkinti - 33 proc. Dauguma apklaustųjų - 63 proc. mano, kad notarų Lietuvoje pakanka, 25 proc. -, kad per daug, 8 proc. apklaustųjų įsitikinę, jos notarų Lietuvoje trūksta.Notariatas yra besikeičianti ir prisitaikanti institucija, reaguojanti į elektronikos įsiviešpatavimą bet kokioje gyvenimo srityje, siekiant tobulinti notarinių funkcijų įgyvendinimą, t. y. pasakytina apie Juridinių asmenų registravimą elektroniniu būdu, kuris turėjo būti pradėtas nuo 2007 m. liepos 1 d., t. y. NETSVEP projektas, leisiantis įgyvendinti Nekilnojamojo turto sandorių registravimą elektroniniu būdu, t. y. hipotekos registravimo įvedimas elektroniniu būdu. Tai Lietuvos notariato dalyvavimas kuriant Europos registrus.Be to, notariatas neatlygintinai vykdo ir valstybės funkcijas:Pagal mokesčių administravimo įstatymą, perduoda duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai,Prieš kiekvieną notarinio veiksmo atlikimą teisėtumo tikslais tikrina viešųjų registrų duomenis.Pagal pinigų plovimo prevencijos įstatymą, perduoda duomenis apie įtartinus sandorius.Siekiant išsaugoti archyvą, kuris yra sudedamoji Lietuvos valstybės archyvų fondo dalis, kad padarytų jį operatyviai prieinamą, Notarų rūmai kuria elektroninį archyvą.Besikeičiant įstatymams, ypač taikant Europos teisės aktus, labai svarbi kvalifikacijos kėlimo programa, ar programos, kurias sėkmingai vykdo Notarų rūmai.Reforma notariate įvyko. Matant netobulumus, juos reikia taisyti, negriaunant to, kas yra patikrinta laiko, to, kas yra institucijos pagrindas. Vienas iš pagrindų- geras, kokybiškas kompetentingo notaro darbas, kurį gali atlikti tik pagal labai griežtus kriterijus atrinkti šiam darbui asmenys.Reikėtų priminti, kad kandidato į notarus praktika, nustatyta 1992 m. buvo 3 metai, o teisinis darbo stažas teisininkui, norinčiam tapti notaru, buvo 10 metų. Šiandien asesoriaus praktika - 1 metai, teisinis stažas - 5 metai.Gali pasirodyti keista, kad notariatas egzistuoja ir šiandien. Iš tikrųjų, šiandieniniame civilizuotame pasaulyje kiekvienas moka rašyti. Kam gi sutartis patikėti sudaryti taip vadinamam specialistui - notarui, turinčiam monopolines pozicijas?Dar daugiau, rašytinę formą tuoj išstums elektroninis ryšys, leidžiantis sudaryti sutartis per atstumą. Be to, valstybė vis mažiau kišasi į šalių sutartinius santykius, tuo labiau susijusius su šalių privaloma veikla. Pasaulį valdo ekonomika.Aišku, tai karikatūrinis vaizdas, ir šiuolaikinė visuomenė atrodo supaprastintai. Jei amerikiečių kultūra tenkinasi anglosaksų sistema, kuri atveria kelią teisminiams ginčams, pakeičiantiems kodifikaciją, Europos valstybės turi turtingesnes ir patikimesnes tradicijas. Notariatas labiau negu bet kada anksčiau užima tinkamą ir būtiną vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje. Notariatas nuėmė nuo valstybės didelę atsakomybę, ir dideles išlaidas, susijusias su šios institucijos funkcionavimu, ir užtikrina didelį piliečių saugumą. Notariatas atlieka savo socialinę funkciją, suteikdamas vienodą rūpestį kiekvieno sandorio šalims, savo taikia ir sutaikomąja prigimtimi nuimantis įtampą jų reikaluose, o tai reiškia, kad sutaupo brangiai kainuojančius teisminius procesus. Šiuolaikinis notariatas gina silpną nuo stipraus, piliečius nuo politinių despotų, padėdamas ginti žmonių teises.1.8. NOTARIATO SISTEMŲ RŪŠYS, JŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI  LOTYNIŠKASIS

NOTARIATAS VALSTYBINIS NOTARIATAS

ANGLOSAKSŲ NOTARIATAS

 NOTARO STATUSAS    

 Valstybės įgaliotas privatus asmuo, nesantis valstybės tarnautojas ir nesantis pavaldumo santykiuose.

 Valstybės tarnautojas, esantis pavaldumo santykiuose su valstybe.

 Vietos savivaldos, o ne teisėsaugos organas, asmuo, turintis

 

  visuomenės pasitikėjimą.

EKONOMINIS PRIKLAUSOMUMAS  

Nepriklausomas ekonomiškai. Valstybės tik nustato notarinių veiksmų atlyginimo dydžius.

Ekonomiškai priklausomas, gaunantis atlyginimą iš valstybės.

Gauna atlyginimą.

ATLIEKAMŲ NOTARINIŲ VEIKSMŲ REIKŠMĖ  

Autentiško vykdomojo dokumento tvirtinimas, turintis ypatingą įrodomąją ir vykdomąją galią, kurio pasekmės yra panašios į teismo sprendimo pasekmes.

Autentiško vykdomojo dokumento tvirtinimas, turintis ypatingą įrodomąją ir vykdomąją galią, kurio pasekmės yra panašios į teismo sprendimo pasekmes.

Liudija parašus, dokumentai neturi didesnės įrodomosios galios negu rašytiniai dokumentai.

DOKUMENTŲ PRIVALOMAS TVIRTINIMAS NOTARINE FORMA    

Įstatymų nustatytais atvejais privalomas notarinių veiksmų tvirtinimas (ypatingai svarbių dokumentų, kurių tvirtinimui būtina valstybės kontrolė, kurią vykdo notaras, kaip jos įgaliotas asmuo).

Įstatymų nustatytais atvejais privalomas notarinių veiksmų tvirtinimas (ypatingai svarbių dokumentų, kurių tvirtinimui būtina valstybės kontrolė, kurią vykdo notaras, kaip valstybės tarnautojas, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas).

Nėra nustatyta pareiga tvirtinti notarui tam tikrus veiksmus.Išlyga: tik advokatai gali tvirtinti įmonių steigimo dokumentus, kitaip jie negalioja.

ATSAKOMYBĖ 

Visiškai atsako už savo veiklą (už savo, darbuotojų ir atstovų).

Valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsako už notaro veiklą, tik turi atgręžtinio reikalavimo teisę tam tikra apimtimi pagal darbo teisę.

Neatsako už savo veiklą.

DRAUDIMAS  

Notaras apsidraudžia notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip pat notaras gali pats papildomai draustis notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Notarų draudimo nėra. Notarų draudimo nėra.

VEIKLOS PRINCIPAI   

Nepriklausomumas Objektyvumas Asmeninė atsakomybė Notarinių veiksmų

atlikimo slaptumas

Nepriklausomumas (sąlyginis, nes yra pavaldumo santykiai su Teisingumo ministerija)

Objektyvumas Asmeninės atsakomybės

už notarinius veiksmus neturi

Notarinių veiksmų atlikimo slaptumas

Laivas organizuoti veiklą, tačiau dirba vienas.

INSTITUCIJOS TIKSLAS   

Užtikrinti prevencinio teisingumo organizavimą ir teismų darbo krūvio sumažinimą. Įstatymų įgyvendinimo „padėjėjas“, vykdo ex ante (prieš) kontrolę. Vykdydamas tiesioginę notaro funkciją vykdo kitus valstybės uždavinius: kova su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu, vengimu mokėti mokesčius, užtikrina, kad būtų

Užtikrinti prevencinio teisingumo organizavimą ir teismų darbo krūvio sumažinimą. Įstatymų įgyvendinimo „padėjėjas“,vykdo ex ante (prieš) kontrolę.

Pasirašančio asmens asmenybės nustatymas ir jo parašo patvirtinimas.

surinktas paveldimo turto mokestis ir kt.

NOTARO VEIKLOS SRITIS  

Viešosios valdžios veiklos sritis, kadangi tiesiogiai vykdo valstybės pavestas tam tikras funkcijas ir rinkoje nėra komercijos objektas.

Viešosios valdžios veiklos sritis, kadangi tiesiogiai vykdo valstybės funkcijas ir rinkoje nėra komercijos objektas.

 

SAVARANKIŠKUMAS ORGANIZUOJANT BIURO VEIKLĄ   

Samdo darbuotojus Įrengia biurą Pasirenka darbuotojus ir

jų skaičių (išskyrus reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, kurie nustatomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro).

Išlaikomas iš valstybės biudžeto

Neturi teisės pasirinkti darbuotojų ir jų skaičiaus

Neturi teisės pasirinkti aprūpinimo technikos ir kitų priemonių.

Laisvas organizuoti veiklą, tačiau dirba vienas.

ATLIEKAMI NOTARINIAI VEIKSMAI        

1) tvirtina sandorius;2) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;5) liudija parašo dokumentuose tikrumą;6) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;7) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;8) priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus;9) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;10) perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims;11) priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas;12) priima jūrinius protestus;13) protestuoja vekselius ir čekius;14) daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose;15) surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės

1) tvirtina sandorius;2) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;3) draudimų uždėjimas disponuoti turtu4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;5) liudija parašo dokumentuose tikrumą;6) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;7) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;8) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;9) perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims;10) priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas ir vertybinius popierius;11) daro vykdomuosius įrašus;12) protestuoja vekselius;13) priima saugoti dokumentus;14) priima jūrinius protestus;15) įrodymų užtikinimas. 

Liudija parašus, netvirtina dokumento ir jį sudarančio asmens valios. 

yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės;16) tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams;17) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

2.1. REIKALAVIMAI ASMENIUI NOTARO PAREIGOMS UŽIMTI

2.2. NOTARO PAREIGŲ ATLIKIMO PRADŽIA

2.3. NUMERUS CLAUSUS (Notarų skaičiaus ribojimas ir galimybė visoje teritorijoje gauti notaro paslaugas)Notarų skaičiaus nustatymas yra susijęs su įstatyme įvirtintu notaro nepriklausomumo principu, (įskaitant ir ekonominį). Siekiant garantuoti gerą teisingumo sistemos administravimą ir organizavimą, būtina užtikrinti, kad visi

NOTARO PRAKTIKA

NOTARO PAREIGŲ ATLIKIMO PRADŽIA

PRIEŠ PRADĖDAMAS EITI PAREIGAS, NOTARAS PRIVALO PATEIKTI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJAI SAVO

ANTSPAUDO IR PARAŠO PAVYZDŽIUS.

PRAŠYMAS DĖL BIURO STEIGIMO

Notaras turi pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui prašymą ir dokumentus dėl notaro biuro steigimo ir notaro pareigų atlikimo per tris mėnesius nuo jo paskyrimo notaru. Notaro biuras

turi būto įrengtas pagal Teisingumo ministro įsakymą.NOTARO SKYRIMAS IR NOTARO PAREIGŲ ATLIKIMO PRADŽIA ĮFORMINAMI

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO ĮSAKYMAIS. NOTARAS SKIRIAMAS EITI NOTARO PAREIGAS KONKREČIOJE SAVIVALDYBĖJE.

KANDIDATAS Į NOTARUS (ASESORIUS)

Užskaitoma kandidato į notarus (asesorių) praktika iki viešo

konkurso eiti notaro pareigas.

TEISĖS KRYPTIES SOCIALINIŲ MOKSLŲ

DAKTARAS AR HABILITUOTAS

DAKTARAS

Ne trumpesnė nei trijų mėnesių notaro

praktika po viešo konkurso eiti notaro

pareigas.

ASMUO, TURINTIS NE MAŽESNĮ KAIP PENKERIŲ METŲ TEISINIO

DARBO STAŽĄ

Ne trumpesnė nei trijų mėnesių notaro

praktika po viešo konkurso eiti notaro

pareigas.

PRAŠYMAS SKIRTI NOTARU

Asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas, prašymą paskirti jį notaru turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per vienerius metus nuo viešo

konkurso eiti notaro pareigas pabaigos.

NOTARO BIURAS TURI BŪTI ĮRENGTAS PAGAL TEISINGUMO MINISTRO ĮSAKYMU DĖL REIKALAVIMŲ, KELIAMŲ NOTARŲ BIURAMS IR NOTARŲ DARBO LAIKUI,

PATVIRTINIMO NUSTATYTĄ TVARKĄ.

PATVIRTINAMA BIURO BUVEINĖ IR SUDERINAMA APTARNAVIMO TERITORIJA NOTARŲ RŪMŲ PREZIDIUMO NUTARIMU (NOTARŲ RŪMŲ PREZIDIUMUI IŠVADĄ TEIKIA ATITINKAMOS APYGARDOS PREZIDIUMO NARYS, PATIKRINĘS NOTARO

BIURO PASIRENGIMĄ VEIKLAI.

NOTARAS APSIDRAUDŽIA NOTARŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMUOJU DRAUDIMU.

Taip pat notaras gali pats papildomai draustis notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims

padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.

piliečiai galėtų gauti prevencinio teisingumo paslaugas, tame tarpe ir notaro paslaugas. Todėl būtina, kad valstybė nustatytų tikslų biurų skaičių ir vietą.Be to, valstybė nustatydama biurų skaičių, gali garantuoti tam tikrą įgaliotų asmenų (notarų) pajamų apsaugą ir tokiu būdu užtikrinti jų nepriklausomybę. Notarų skaičius turi būti nustatomas toks, kad šis skaičius atitiktų efektyvaus teisėsaugos administravimo reikalavimus.Valstybės atliekama biurų steigimo kontrolė (kartais dar vadinama ,,numerus clausus“) laikoma teisingumo organizavimo priemone, kuri leidžia:1)      vartotojams naudotis notarų paslaugomis visoje teritorijoje, tame tarpe ir ekonomiškai silpnose zonose;2)      išvengti geografinės notarų koncentracijos tik didžiuosiuose miestuose;3)      prisidėti skatinant ekonominę veiklą ir teisinę apsaugą netgi ekonomiškai nepalankiuose regionuose;4)      notarams garantuoti gerą nepriklausomą notaro funkcijų vykdymą.Galiausiai, pakankamas notarų biurų kiekis leidžia valstybei garantuoti teisinę apsaugą ir vartotojų teisių apsaugą; jis tenkina viešojo intereso poreikius prevencinio teisingumo administravimo srityje. Toks nustatymas būtinas, kad notarai tinkamai atliktų savo profesines pareigas. Iš pirmo žvilgsnio, trumpalaikėje perspektyvoje gali susidaryti vaizdas, kad numerus clausus gina notarus. Tačiau labiau klysti negalima, numerus clausus gina gyventojus, kurie įstatymų verčiami turi kreiptis į notarus. Nuo ko gi turi būti saugomi žmonės? Nuo nekompetentingų teisininkų, kurie neturėdami tinkamo išsilavinimo ir profesinės sąžinės, teigia teikiantys kokybiškas paslaugas. Apribojus notarų skaičių, palengvėja ir kontrolė, notarinių veiksmų - vykdant valstybės užduotis. Tuo užtikrinamos notarinių paslaugų vartotojų teisės. Nustatant poreikį negalima remtis tik neteisingai suvoktais klientų interesais.Efektyvus teisėsaugos administravimas nereikalauja, kad visuomenei bet kurioje sistemoje būtų prieinamas notaro biuras. Tačiau pilietis turi turėti galimybę pasiekti notarą per „protingą" atstumą nuo savo gyvenamosios vietos. Valstybė turi pasirūpinti pakankamu biurų skaičiumi ir jų atitinkamu teritoriniu pasiskirstymu. Tačiau siekiant, kad klientai optimaliai gautų notarines paslaugas, atsižvelgiant į teritorinį ir laiko aspektą, negali būti vykdoma darbo vietų politika, kurios tikslas būtų daugelyje vietų įkurti kuo daugiau biurų, todėl kad būtų neįmanoma garantuoti rekomenduojamos finansinės notaro nepriklausomybės. Svarbu dar tai, kad paslaugų kokybė, nepriklausomai nuo to, ar notaro biuras yra Vilniaus mieste, ar rajono centre, turi būti tokia pat.Numerus clausus, kurio principai lyginami su teisėjų skaičiaus nustatymu, yra esminis notaro, kaip valstybės įgalioto pareigūno, funkcijų požymis.Paprastai valstybės institucijos, pavyzdžiui, Teisingumo ministras, turi teisę savarankiškai nustatyti notarų biurų skaičių ir vietas. Pagal Notariato įstatymą notarų skaičių Teisingumo ministras nustato pagal savo patvirtintą notarų skaičiaus nustatymo metodiką, remiantis Teisingumo ministro įsakymu „Dėl Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo".Konkretūs nepatogumai piliečiams ir įmonėms, susiję su šio numerus clausus principo panaikinimu yra tokie:1)       atokiuose regionuose notaro paslaugos gali būti neteikiamos nuolat;2)       šių regionų ekonominio nuosmukio didėjimas (ekonominės veiklos silpnėjimas);3)       kaimo vietovių patrauklumo mažėjimas dėl notarų biurų geografinės koncentracijos didesniuose miestuose;4)       pavojus notaro nepriklausomybei, nešališkumui bei jo teikiamų paslaugų kokybei, todėl daroma žala bendrai notaro profesinei etikai; iš tikrųjų, panaikinus minėtą ,,numerus clausus“, notaras gali siekti didinti gaunamą pelną.Apskritai nuolatinio notarų biurų skaičiaus nustatymas yra reali pridėtinė vertė gyventojams, kadangi visoje šalyje yra notarų biurai, kurie teikia notarų paslaugas.Lietuvoje nuolat skelbiami konkursai į naujas notaro vietas, steigiamas miestų ir rajonų savivaldybėse, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir gyventojams atliekamų notarinių veiksmų poreikius. Nereguliuojant notarų biurų steigimo, būtų suardytas notarų biurų tinklas, veikiantis visoje Lietuvoje, notarai koncentruotųsi didžiuosiuose miestuose, o atokiose vietovėse gyvenantiems piliečiams notarinės paslaugos taptų sunkiai prieinamomis. Kiekvieną kartą vertinant poreikį yra svarbios ir prognozės, pvz. į regione numatomas verslo ir mokesčių pajamas, į gyventojų skaičiaus pasikeitimus, į tai, kurios kitos notaro vietos artimiausiame mieste taip pat laisvos, į ekonominius aspektus, kainų lygį, infliaciją, rinkos pokyčius ir kt.Vienas iš ryškiausių notarų paslaugų ir atlyginimų už notarinius veiksmus liberalizavimo pavyzdžių yra Olandijoje, kur dar 2002 metais buvo visiškai liberalizuoti notarų atlyginimo dydžiai ir notarų biurų steigimas. Šiandien notarų biurai telkiasi aplink didžiuosius Olandijos miestus. Ypatingai smuko notarinių veiksmų kokybė, o nereguliuojami įkainiai paskatino šiuos procesus: diferencijavosi ir išaugo įkainiai už tuos pačius notarinius veiksmus (įkainiai paveldėjimo ir šeimos teisės srityje išaugo 60 proc., nekilnojamojo turto perleidimo srityje – sumažėjo 10-20 proc.). Notarai buvo priversti mokėti klientui komisinius tam, kad klientas ateitų pas notarą.2.4. REIKALAVIMAI ASMENIUI KANDIDATO Į NOTARUS (ASESORIAUS) PAREIGOMS UŽIMTI IR KANDIDATO Į NOTARUS (ASESORIAUS) NOTARO PRAKTIKOS ATLIKIMO YPATUMAIPILIETYBĖS REIKALAVIMAS – TURI BŪTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS 

IŠSILAVINIMO REIKALAVIMAS – TURI AUKŠTĄJĮ UNIVERSITETINĮ TEISINĮ IŠSILAVINIMĄREPUTACIJOS REIKALAVIMAIYra nepriekaištingos reputacijos.Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas kandidatu į notarus (asesoriumi), jeigu jis: teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko teistumas; pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, notaro atstovo, teismo antstolio ar antstolio pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba iš pareigų valstybės tarnyboje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui už nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai; piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu; neatitinka Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimų.Kandidatu į notarus (asesoriumi) negali būti asmuo, buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi įstatyme "Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos" numatyti apribojimai. 2.4.1. KANDIDATŲ Į NOTARUS (ASESORIŲ) PAREIGŲ UŽĖMIMO BŪDAS LAIMĖJUS KANDIDATŲ Į NOTARUS (ASESORIŲ) VIEŠĄ KONKURSĄ

Asmuo, laimėjęs kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą, prašymą dėl jo skyrimo kandidatu į notarus (asesoriumi) turi paduoti LR Teisingumo ministrui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo laimėto konkurso pabaigos.

LR Teisingumo ministro įsakyme dėl kandidato į notarus (asesoriaus) paskyrimo nustatoma kandidato į notarus (asesoriaus) praktikos atlikimo pradžia.

Kandidatas į notarus (asesorius) skiriamas atlikti notaro praktiką pas notarą, kurio kandidatūrą LR Teisingumo ministrui siūlo Notarų rūmų prezidiumas.2.4.2. KANDIDATO Į NOTARUS (ASESORIAUS) NOTARO PRAKTIKOS ATLIKIMO TVARKA

Notarų rūmai kandidatams į notarus (asesoriams) moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją. Notarų rūmai kandidatus į notarus (asesorius) draudžia valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos

valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatams į notarus (asesoriams) kasmet suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos. Už atostogų laiką

mokama stipendija. 2.4.3. KANDIDATŲ Į NOTARUS (ASESORIŲ) SOCIALINĖS GARANTIJOS

Notarų rūmai kandidatams į notarus (asesoriams) moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją. Notarų rūmai kandidatus į notarus (asesorius) draudžia valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos

valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatams į notarus (asesoriams) kasmet suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos. Už atostogų laiką

mokama stipendija. 2.4.4. KANDIDATO Į NOTARUS (ASESORIAUS) NOTARO PRAKTIKOS PABAIGAKandidato į notarus (asesoriaus) praktika baigiasi:1) kai kandidatas į notarus (asesorius) paskiriamas notaru;2) kai paaiškėja, kad kandidatas į notarus (asesorius) dėl kvalifikacijos ar etikos negalės eiti notaro pareigų;3) kandidatui į notarus (asesoriui) mirus;4) kandidatui į notarus (asesoriui) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;5) kandidato į notarus (asesoriaus) pareiškimu;6) kai jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali atlikti kandidato į notarus (asesoriaus) pareigų;7) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo kandidatas į notarus (asesorius)nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko teistumas;8) kandidatui į notarus (asesoriui) sulaukus 65 metų;9) jei kandidatas į notarus (asesorius) pažeidė draudimą dirbti kitą darbą arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą);10) jei kandidatas į notarus (asesorius) buvo SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” numatyti apribojimai.Išlaikytas notaro kvalifikacinis egzaminas nenutraukia kandidato į notarus (asesoriaus) atliekamos notaro praktikos.2.5. NOTARO PAVADAVIMAS IR NOTARO ATSTOVAVIMAS

  3.1. NOTARŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA  Notarų

garbės teismas

Notarų atestavimo komisija

Teisingumo ministro paskirti asmenys

Notarų rūmų prezidiumo komisija personalo klausimais

Notarų rūmų prezidiumas

Teismas

 

Tikslas Nagrinėti notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas

Skatinti notarus kelti savo kvalifikaciją, sąžiningai atlikti notaro pareigas

Patikrinti notarų kvalifikaciją ir tinkamumą pareigoms

Atlikti notarų veiklos tarnybinę priežiūrą

Išanalizuoti ir apibendrinanti gautus pareiškimus ir skundus, bei pateikti pasiūlymus Notarų rūmų prezidiumui ir susirinkimui

Nagrinėti klausimus dėl fizinių ir juridinių asmenų skundų, pareiškimų, pasiūlymų ir informacijų dėl notarinių veiksmų atlikimo

Svarstyti klausimus, susijusius su naujų notarų ir asesorių reikalingumu, jų priėmimu į darbą ir teikti pasiūlymus dėl jų priėmimo

teikti siūlymus ir išvadas Notarų rūmų prezidiumui dėl svarbių notarų darbo klausimų

Kontroliuoti, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas

Reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus

Kontroliuoti, kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų

Kontroliuoja, kaip notarai tvarko ir saugo savo profesinės veiklos metu sudaromus dokumentus

Vykdyti visas kitas įstatymuose numatytas funkcijas, nepriskirtas išimtinei susirinkimo kompetencijai

Nagrinėti skundus dėl atlikto notarinio veiksmo ar atsisakymo notarinį veiksmą atlikti

Sudėtis 5 notarai, iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria teisingumo ministras, vieną – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

5 notarai, kuriuos skiria Notarų rūmų prezidiumas

Teisingumo ministro paskirti Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai

5 notarai, renkami po vieną iš apygardos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio)

Prezidentas, viceprezidentas ir 6 nariai

Apylinkių teismai

 Iniciatoriai  

Teisingumo ministras

Notarų rūmų

Teisingumo ministras

Notarų rūmų prezidium

Teisingumo ministras

Notarų rūmų prezidiumas

Fiziniai

Fiziniai ar juridiniai asmenys

Teisingu

Fiziniai ar juridiniai asmenys 

prezidiumas

as Notarų

garbės teismas

ar juridiniai asmenys

Teismo, prokuratūros, tardymo ar kitų organų pareiškimai

mo ministerija

Kitos teisėsaugos institucijos

Notarų rūmų prezidiumo komisija personalo klausimais

Pats Notarų rūmų prezidiumas

Kriterijai Notariato įstatymo, teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų, notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimo pobūdis

Notaro kaltės laipsnis

Pažeidimo padarymo aplinkybės

Galiojančios notarui paskirtos drausminės nuobaudos

Negali būti nagrinėjamas klausima

Kvalifikacija

Pareigingumas

Asmeninės savybės

Negali būti nagrinėjamas klausimas, susijęs su notarinio veiksmo esme, negali būti vertinamas notarinio veiksmo teisėtumas

  

Reikalavimai notarų biurams

Reikalavimai notarų darbo laikui

Asmenų priėmimo organizavimas

Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių laikymasis

Savo veikloje sudarytų dokumentų parengimas, tvarkymas, saugojimas ir naudojim

Notariato įstatymo, Notarų rūmų statuto, Teisingumo ministerijos nutarimų ir rekomendacijų, Notarų rūmų prezidiumo nutarimų, Garbės (etikos) kodekso, kitų teisės aktų pažeidimas vykdant notaro veiklą

Negali būti nagrinėjamas

Notariato įstatymo, Notarų rūmų statuto, Teisingumo ministerijos nutarimų ir rekomendacijų, Notarų rūmų prezidiumo nutarimų, Garbės (etikos) kodekso, kitų teisės aktų pažeidimas vykdant notaro veiklą

Negali būti nagrinėjamas klausimas, susijęs su

Notarinių veiksmų esmė, jų teisėtumas, atitikimas įstatymų reikalavimams

s, susijęs su notarinio veiksmo esme, negali būti vertinamas notarinio veiksmo teisėtumas

as Negali

būti nagrinėjamas klausimas, susijęs su notarinio veiksmo esme, negali būti vertinamas notarinio veiksmo teisėtumas

klausimas, susijęs su notarinio veiksmo esme, negali būti vertinamas notarinio veiksmo teisėtumas

notarinio veiksmo esme, negali būti vertinamas notarinio veiksmo teisėtumas

Priimami sprendimai

Išteisinti Pasitenki

nti drausmės bylos svarstymu

Nutraukti drausmės bylą, jei praleistas šios bylos iškėlimo terminas

Įpareigoti viešai atsiprašyti nukentėjusįjį arba notaro biuro kolektyvą

Pareikšti jam pastabą

Pareikšti jam papeikimą

Pareikšti jam griežtą papeikimą

Uždrausti profesinę

Tinka eiti notaro pareigas

Tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus

Netinka eiti notaro pareigų

Surašomas notaro veiklos patikrinimo aktas, kuriame nurodomi tikrinimo metu konstatuoti notaro veiklos pažeidimai, trūkumai bei nurodymai, pasiūlymai, rekomendacijos bei priemonės pažeidimams ar trūkumams pašalintiTeisingumo ministras turi teisę reikalauti atlikti neeilinę notaro atestaciją ar iškelti notarui drausmės bylą

Apsiriboti prasižengusio notaro svarstymu komisijos pasėdyje (apsiriboti pokalbiu)

Įspėti notarą

Kreiptis į Notarų rūmų prezidiumą dėl notaro svarstymo jame

Iškelti notarui drausmės bylą

Paskirti neeilinę atestaciją

Perduoti svarstyti Notarų rūmų prezidiumo komisija personalo klausimais

Apsiriboti svarstymu

Įspėti notarą

Kita

Panaikinti notarinį veiksmą

Įpareigoti notarinį veiksmą atlikti

veiklą iki trijų mėnesių

Pasiūlyti Teisingumo ministrui atleisti jį iš pareigų

Apskundimas  

Skundžiamas apygardos administraciniam teismui

Notarų atestacijos komisijos nutarimai skundžiami Notarų rūmų prezidiumuiNotarų rūmų prezidiumo nutarimai dėl notarų atestavimo skundžiami teisingumo ministruiTeisingumo ministro sprendimas dėl notarų atestacijos komisijos nutarimo skundžiamas teismui

  Komisijos sprendimai gali būti apskundžiami Notarų rūmų prezidiumui

Skundžiama Notarų rūmų susirinkimui

Skundžiama aukštesnės instancijos teismui

Teisingumo ministras gali sustabdyti notaro įgaliojimus, notarui iškėlus drausmės bylą, taip pat jeigu notaras įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.3.2. PASTEBĖJIMAI APIE NOTARO ATLYGINIMĄ UŽ NOTARINIUS VEIKSMUS Kalbant apie tarifus už notarinių veiksmų atlikimą, derėtų pažymėti, kad:

notarui tenka visiška atsakomybė (jis atsako visu savo turtu) ir šios atsakomybės vertė visuomet yra didesnė, nei suma, kuriai notaras yra apsidraudęs. Be to, Lietuvoje neįmanoma apsidrausti didesnei nei 500000 Lt. sumai, taip pat neįmanoma apdrausti konkretaus notarinio veiksmo, kas yra numatyta kitose valstybėse;

notaras padengia nuostolius dėl savo neatėjimo į darbą, ypač kai priežastys – liga ar šeimos reikalai; notaras neturi mokamų atostogų; notaras turi  pasirūpinti savo pensija; kvalifikacijos kėlimas – būtinas, o kartais ir privalomas – savo lėšomis; notaras padengia visas savo biuro

išlaikymo išlaidas; notaras suteikia darbo nemažai žmonių ir rūpinasi jaunimo kvalifikacijos kėlimu; notaras yra vienas iš

geriausių mokesčių mokėtojų; notaras, vykdydamas savo funkcijas, padeda įgyvendinti ir valstybės funkcijas, pavyzdžiui, surinkti mokesčius

(notaras perduoda duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai apie notarinius veiksmus, kurie gali būti apmokestinimo objektu), kovoti su pinigų plovimu (perduoda duomenis apie įtartinus sandorius).

Beje, Teisės institutas atliko mokslinį tyrimą „Atlyginimo už notarų teikiamas paslaugas dydžio nustatymas ES valstybėse", kurio pagrindiniai postulatai yra tokie:

notarai yra valstybės įgalioti asmenys, todėl vykdo valstybės funkciją, todėl jų veiklai negalima besąlygiškai taikyti principų, leidžiančių įgyvendinti laisvą konkurenciją, t. y. pasirinkti tarifus;

lotyniškosios tradicijos notariato valstybėse dažniausiai atlyginimo dydis nustatomas nurodant fiksuotą sumą, proporcinį dydį arba mažiausią (didžiausią) dydį (žirklės) (Italija, Belgija, Lietuva, Latvija, Liuksemburgas, Vokietija ir kt.);

nustatydami konkretaus atlyginimo už atliekamus veiksmus dydį, visose valstybėse notarai turi tinkamai atsižvelgti į konkretaus atvejo aplinkybes, atliekamo veiksmo piniginę vertę (o pagal tai ir į notaro atsakomybes riziką), apimtį, sudėtingumą bei atsakomybę, bei taikyti vienodus įkainius.

Šiuo metu pagal LR Notariato įstatymą notaro atlyginimo už atliekamus notarinius veiksmus ir teikiamas technines paslaugas dydį nustato Teisingumo ministras, suderinęs su Finansų ministerija ir gavęs Notarų rūmų Prezidiumo pritarimą. Teisingumo ministro įsakymu nuo 2007 m. balandžio 12 d. nustatyti nauji dydžiai, tiesa, 2007 m. birželio 15 d. įsigaliojo ir daugiau pakeitimų. Saugiklis, kad tarifai būtų stabilūs yra tai, jog įtvirtinta nuostata, kad jie gali būti

peržiūrimi kiekvienais kalendoriniais metais (LR Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 2007 m. balandžio 3 d. LR Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-132 redakcijos pastabų 12 punktas).4.1. NOTARO ATSAKOMYBĖS DUALISTINĖ PRIGIMTIS. PAGRINDAI, SĄLYGOJANTYS NOTARO ATSAKOMYBĘ REGLAMENTUOJANČIŲ NORMŲ DUALIZMĄValstybė, suteikdama gyventojams atitinkamas teises ir laisves, turi ne tik užtikrinti, kad jos būtų realiai įgyvendintos, bet ir reglamentuoti negatyvias pasekmes, kurios kyla už įstatymų, teisės norminių aktų bei sutarčių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tuo tikslu valstybė numato teisinę atsakomybę už tokius pažeidimus. Teisinėje literatūroje pateikiama gan daug ir įvairių teisinės atsakomybės sampratų. Galima būtų paminėti:Teisinė atsakomybė – tai teisės subjektų įsipareigojimas ir teisinis jų įpareigojimas naudotis leidimais (teisėmis) vykdant atitinkamas pareigas, kartu nurodymas, kad tokių pareigų nevykdymas virs teisių praradimu ar susiaurinimu.[1] Teisinė atsakomybė civilinės teisės literatūroje apibūdinama „kaip prievolė, atsirandanti pažeidus teisės saugomą viešąjį arba privatų interesą. Viena šios prievolės šalis (pažeidėjas) už padarytą teisės pažeidimą gali ir privalo patirti įstatyme numatytų sankcijų taikymo poveikį, o kita prievolės šalis (valstybė, nukentėjusysis) turi teisę taikyti šias sankcijas arba teisę reikalauti, kad jas taikytų atitinkamos valstybinės ar visuomeninės institucijos (teismas, arbitražas).[2] Priklausomai nuo teisės šakos normos pažeidimo bei teisės pažeidimo pobūdžio ir jo reikšmingumo, teisinė atsakomybė yra klasifikuojama į rūšis:

Administracinė atsakomybė; Baudžiamoji atsakomybė; Civilinė atsakomybė; Drausminė atsakomybė ir kt.;

Notaro atsakomybės dualistinė prigimtis (dualizmas – lot. dualis – dvejopas, dvigubas), pasireiškia tuo, jog notaro teisinė atsakomybė yra sudvejinta. Notarui už tą patį pažeidimą atliekant profesinę veiklą, gali būti taikomos įvairios teisinės atsakomybės rūšys. Tačiau, jeigu už padarytą pažeidimą taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas (Notariato įstatymo (toliau – NĮ) 16 str. 2 d.), o už tuo pažeidimu padarytą žalą – atsako ne kaip valstybės pareigūnas, o kaip privatus asmuo. Be to, notaras dar asmeniškai atsako už notaro atstovo ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą (NĮ 16 str. 1 d.). Notaras yra įgaliotas valstybės asmuo, bet Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, notarui netaikoma ir valstybė patirtos žalos neatlygina, nes notaras neatlieka viešojo administravimo funkcijų[3].Atkreiptinas dėmesys, kad įvykus notariato reformai, notarai privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir atsitikus draudiminiam įvykiui, žalą turės kompensuoti draudimo įmonė (draudikas) arba tam tikrais atvejais abu kartu. Apie tai smulkiau kitame poskyryje ,,Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimas“.4.2. CIVILINĖ NOTARO ATSAKOMYBĖCivilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Ji taikoma asmenims už civilinių teisinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip pat – už padarytą žalą. CK XXII skyrius reglamentuoja civilinę atsakomybę, o 6.245 str. pateikia civilinės atsakomybės apibrėžimą: „Civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“.Civilinė atsakomybė, atsižvelgiant į atsiradimo pagrindus yra dviejų rūšių: sutartinė ir nesutartinė (arba deliktinė).Notaro civilinę atsakomybę vykdant profesinę veiklą reikėtų priskirti deliktinei civilinei atsakomybei, nes ji atsiranda kai nėra sutartinių santykių tarp šalių (pvz.: notaro ir asmenų, besikreipiančių atlikti notarinius veiksmus).Civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti ją notarui yra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nagrinėjo nemažai civilinių bylų, kuriose buvo analizuojami notaro civilinės atsakomybės klausimai. Paminėtina viena pirmųjų nutarčių 1999 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/99 L.Kazlauskienė v. Vilniaus m. 12-jo notarų biuro notarė D. Jungevičienė ir Lietuvos – Vokietijos draudimo įmonė UAB „Drauda”. Šioje nutartyje kolegija akcentavo, kad notaro civilinę atsakomybę (kompensacinio pobūdžio) lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma – nepakankamas atidumas, klaida. Todėl nustatinėdami notaro civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, teismai turi nustatinėti ne tik tyčios ar neatsargumo, bet ir kitokias nusižengimo formas, kurias nulemia būtent profesinės veiklos specifika. Vėliau LAT kitose nutartyse pažymėjo, kad negalima suabsoliutinti notarų kaltės, jų civilinės atsakomybės, notarams turi būti keliami realūs, įmanomai įgyvendinti reikalavimai, būtina

 

nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, vykdydamas jam pavestas funkcijas; jeigu notaras įrodo, kad atliko viską, tai reiškia, kad notaras kaltę paneigė.[1] Notaro civilinė atsakomybė taip pat turi savo specifiką. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad notaras atsako ne tik už savo kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant savo pareigas, bet ir už notaro atstovo ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą.Taigi, remiantis NĮ 16 str. notaro civilinė atsakomybė gali būti ne tik asmeninė, bet ir griežta (CK 6.248 str. 1 d.). Toks pats civilinės atsakomybės režimas yra taikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, statinio savininkui (valdytojui), naminių gyvūnų savininkams (valdytojams).[1] Civilinės bylos Nr. 3K-7-127/2003; 3K-3-11/2004; 3K-3-295/2006.

4.3. MIŠRŪS NOTARO ATSAKOMYBĖS ATVEJAINotaro, kaip valstybės įgalioto asmens atlikti valstybės pavestas funkcijas, atsakomybė pažeidus kelių teisės šakų reglamentuojamus santykius taip pat gali būti įvairi.Remiantis NĮ 16 str. galime teigti, kad už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus bei padarytą žalą vykdant notaro profesinę veiklą notarui gali būti taikoma baudžiamoji, administracinė ar civilinė atsakomybė. Drausminės atsakomybės ypatumai numatyti NĮ 71; 101; 102 str.4.4. NOTARO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS POBŪDISCivilinės atsakomybės pobūdis visada yra turtinis. Tai, galime sakyti, esminis požymis, kuris leidžia civilinę atsakomybę atriboti nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.Civilinė teisinė atsakomybė sukelia tik neigiamas turtines pasekmes asmeniui (skolininkui), kuris padarė žalą. Skolininkas netenka turto, nes ,,kreditorius gauna atitinkamą turtinį ekvivalentą“[1]. Jokių kitų sankcijų prieš skolininką taikant civilinę atsakomybę negalima imtis (pvz.: apriboti skolininko laisvę ar taikyti kitokias bausmes).Reikia pažymėti, kad notaras padarytą žalą klientui privalo atlyginti visiškai, išskyrus atvejus kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą civilinę atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Turi būti atlyginti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai, negautos pajamos, neteisėtai gauta nauda, protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka ir kita. (CK 6.249 str.).4.5. NOTARŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMASĮvairių profesijų asmenų teisinė atsakomybė už netinkamą savo profesinių pareigų vykdymą teisinėje literatūroje yra vadinama- profesine atsakomybe. Siekiant apsisaugoti nuo galimai padarytų nuostolių atlyginimo, vykdant profesinę veiklą, susiklostė patirtis apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Šia draudimo sutartimi „siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai“[1] Beveik taip pat yra akcentavęs ir LAT nutartyje Nr. 3K-7-115/2006 pabrėždamas, kad civilinės atsakomybės draudimo esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – už ją atsakingam pagal sutartį.NĮ 61 str. yra imperatyviai nustatyta, kad notaras atlikti notarinius veiksmus gali tik tuomet, kai yra apdraustas notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą detaliai reglamentuoja Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, kurios įsigaliojo 2003 m. liepos 1 d.[2] Taisyklėse yra nustatytos notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartinės bei sutartinės teisės ir pareigos, apdraustojo teisės ir pareigos.Reikia pažymėti, kad notaras privalomuoju draudimu draudžiasi ne pats asmeniškai sudarydamas draudimo sutartį su draudiku. Draudimo sutartį su draudimo įmone sudaro Lietuvos notarų rūmai, kurie šiuose draudimo teisiniuose santykiuose yra draudėjas. Notaras yra apdraustasis. Tačiau notaras gali pats asmeniškai dar papildomai apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą.NĮ 62 str. nustatyta ir minimali privalomojo draudimo suma, kuri yra 100 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo sutartyje nustatyta suma yra ta pati kiekvienam draudiminiam įvykiui per draudimo sutarties terminą. Jeigu sutarties galiojimo metu atsitinka keli draudiminiai įvykiai, sutartinė draudiminė prievolė galioja visai sutartyje sulygtai sumai ir nėra išskaičiuojamos sumos, kurios jau išmokėtos pagal prieš tai buvusį draudiminį įvykį. Reikia pažymėti, kad NĮ 62 str. 1 d. nustato notarų profesinės civilinės atsakomybės išskaitą. Klientams padaryta žala, vykdant notaro profesinę veiklą, neviršijanti  1000 Lt., nėra išvis privalomai draudžiama.Nagrinėjant notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kada civilinės atsakomybės draudimas nėra taikomas – tuomet, kai įvyksta nedraudiminiai įvykiai, kurie nustatyti Taisyklių 10 punkte:1. notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;2. tyčiniai notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, jeigu tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita);3. veika, kuria padaryta žala, užtraukianti notarui, jo atstovui ar notaro biuro darbuotojui baudžiamąją atsakomybę;4. draudėjo, notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo ar trečiųjų asmenų veiksmai, kuriais siekiama neteisėtai gauti

draudimo išmoką;5. bet kokia veika, nesusijusi su notaro profesine veikla;6. notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmai, sukėlę žalą, padaryti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;7. žala, tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygota toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusi, neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jos (jų) dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:7.1. žala, padaryta karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (neatsižvelgiant į tai, ar karas buvo paskelbtas), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;7.2. žala, padaryta bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį).4.6. BAUDŽIAMOJI IR ADMINISTRACINĖ NOTARO ATSAKOMYBĖBaudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia iš teisinės atsakomybės rūšių, nes taikomos sankcijos apriboja asmenų teises bei laives ir yra skiriamos už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.Jeigu notaras, vykdydamas profesinę veiklą, pažeidžia įstatymus ar kitus teisės aktus ir už padarytą pažeidimą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, tai notaras atsako kaip valstybės pareigūnas (NĮ 16 str. 2 d.). Tokį teisinį statusą sąlygoja tai, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis jam pavestas funkcijas ir užtikrinantis civilinės apyvartos stabilumą. Taigi, notaras, atlikdamas notarinius veiksmus savo kompetencijos ribose, turi deleguotos jam valstybinės valdžios funkcijų.Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialioje dalyje XXXIII skyriuje numatyti nusikaltimai ir nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Atsakyti už šiuos pažeidimus gali tik asmenys, kurie yra valstybės tarnautojai. Anksčiau minėtame BK skyriuje pareigūno sąvoka nevartojama ir notaras už tokius teisės pažeidimus atsakys ne kaip pareigūnas, o kaip valstybės tarnautojas. Valstybės tarnautojų samprata pateikta BK 230 str. 3 d. Valstybės tarnautojui prilyginamas fizinis asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas.Administracinė atsakomybė – savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma administracinio proceso teisės normų nustatyta tvarka administracinius teisės pažeidimus padariusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, skiriant jiems įstatymų numatytas administracines nuobaudas, kuriomis siekiama užtikrinti teisinę tvarką įgyvendinant valstybinį valdymą.[1] Asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, yra laikytinas administracinio teisės pažeidimo subjektu. Jeigu notaras, vykdymas profesinę veiklą, padaro administracinį teisės pažeidimą, jis yra priskirtinas prie specialių subjektų rūšių, kadangi yra laikytinas pareigūnu. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 14 str. yra nustatyta pareigūnų atsakomybė. Pažymėtina, kad specialaus subjekto (pareigūno) statusas turi būti paminėtas teisės normose, kurios numato administracinę atsakomybę už neteisėtas veikas.Notaras už administracinius pažeidimus profesinėje veikoje gali atsakyti įvairiais atvejais. Paminėtini darbo įstatymų, darbo saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas (ATPK 41 str.), valstybinės kalbos nevartojimas raštvedyboje ir susirašinėjant šalies viduje (ATPK 914 str.), teisėtų prokuratūros pareigūnų reikalavimų nevykdymas (ATPK 1871 str.) ir pan.4.7. DRAUSMINĖ NOTARO ATSAKOMYBĖTai viena iš teisinės atsakomybės rūšių, kuri gali būti taikoma notarui už teisės aktų pažeidimus. Notaro drausminė atsakomybė, priklausomai nuo teisės aktų pažeidimo pobūdžio, gali būti taikoma kartu su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis arba atskirai.Drausminę atsakomybę taiko tik specialus Lietuvos notarų rūmų organas – Notarų garbės teismas. Reikia pažymėti, kad Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali paskirti drausminio poveikio priemonę – pasiūlyti LR teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų. Tai viena iš griežčiausių notarų drausminės atsakomybės sankcijų.4.8. DRAUSMINĖS NOTARO ATSAKOMYBĖS PAGRINDAINotarui drausminė atsakomybė atsiranda ir drausmės byla gali būti iškelta tik už tam tikrų teisės aktų pažeidimus. Konkretūs teisės aktai yra išvardinti NĮ 71 str. ir šis sąrašas yra baigtinis. Drausmės byla gali būti iškelta, jeigu pažeidžiami:

Notariato įstatymas; LR teisingumo ministro patvirtinti teisės aktai; Notarų garbės (etikos) kodeksas.

Remiantis NĮ 101 str., Lietuvos notarų rūmų statuto 31 str., galima konstatuoti, kad drausmės byla notarui gali būti iškelta už:

profesinės etikos pažeidimus

Notaras profesinę etiką gali pažeisti, jeigu nesilaiko normų, kurios išdėstytos Notarų garbės (etikos) kodekse (2000 m. kovo 25 d. redakcija). Antai, galime paminėti tokius pažeidimus: tvirtinamų sandorių ir dokumentų teisėtumo neužtikrinimas, užsiėmimas politine agitacija bei politine veikla vykdant profesines pareigas, nekorektiškas elgesys kliento atžvilgiu, nesąžininga konkurencija bei savo profesinės veiklos reklamavimas, nesąžiningas pajamų deklaravimas ir mokesčių nemokėjimas ir pan.;

tarnybinius nusižengimus Notaras tarnybinį nusižengimą gali padaryti, kai įgyvendindamas jam deleguotas valstybės funkcijas pažeidžia Notariato įstatymo nuostatas, LR teisingumo ministro patvirtintus teisės aktus, notarų veiklą liečiančiais klausimais. Galime paminėti tokius tarnybinius nusižengimus: notarų veiklos principų (nepriklausomumo, objektyvumo ir kt.) pažeidimas, pagrindinių notarinių veiksmų atlikimo taisyklių (veiksmų atlikimo vietos, terminų, prasmės bei pasekmių išaiškinimo) nesilaikymas  bei notarinių veiksmų atlikimo ypatumų (sandorio tvirtinimo ir registravimo ir pan.) pažeidimai.4.9. SUBJEKTAI, TURINTYS TEISĘ IŠKELTI NOTARUI DRAUSMĖS BYLĄPagal NĮ 71 str. notaro drausminės atsakomybės taikymo procesas prasideda nuo drausminės bylos iškėlimo. Notarui iškelti drausmės bylą gali tik apibrėžtas ratas teisės subjektų. Tai gali padaryti:1)  LR teisingumo ministras;2)  Notarų rūmų prezidiumas.Notarui drausminės bylos iškėlimo, jos nagrinėjimo, sprendimo klausimus detaliau reglamentuoja Notarų garbės teismo nuostatai[1] (toliau – Nuostatai).Notarų garbės teismo nuostatų 16 p. yra įtvirtinti senaties terminai, per kiek laiko gali būti iškelta drausmės byla. Taigi, drausmės byla iškeliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. Į šį laikotarpį nėra įskaitomas laiko tarpas, kuris buvo skirtas patikrinimui (revizijai); laikas kai notaras negalėjo eiti pareigų dėl atostogų, ligos ar kt. priežasčių. O jei nutraukiama baudžiamoji byla, - per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai institucija, turinti teisę iškelti notarui drausmės bylą, gavo nutarimą nutraukti bylą.Nuostatų 17 p. nustatyta, kad pažeidimo ar nusižengimo paaiškėjimo diena yra diena, kai teisę iškelti notarui drausmės bylą turinčiai institucijai tapo žinoma apie notaro padarytą pažeidimą, nusižengimą arba kai buvo atliktas notaro veiklos tarnybinis patikrinimas.Drausmės byla apskritai negali būti iškelta, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai (Nuostatų 18 p.).Tiek teisingumo ministro įsakymas, tiek prezidiumo nutarimas dėl drausmės bylos iškėlimo turi būti motyvuotas, kuriame išdėstyta bylos esmė ir nurodyti pagrindai drausmės bylai iškelti ir per penkias darbo dienas turi būti perduodamas Notarų garbės teismui.Taigi, pagal Nuostatų 20 p. įsakyme ar nutarime turi būti nurodyta:1) drausmės bylos iškėlimo data;2) notaro, kuriam iškelta drausmės byla, vardas, pavardė, notaro biuro, kuriame jis dirba, pavadinimas;3) pažeidimo ar nusižengimo paaiškėjimo data;4) pagrindas drausmės bylai iškelti (nustatytos pažeidimo ar nusižengimo aplinkybės ir jas patvirtinantys dokumentai ar kiti įrodymai);5) teisės aktas (aktai), kurių reikalavimus (nuostatas) notaras yra pažeidęs savo veiksmais ar neveikimu;6) duomenys apie pranešimą notarui ir jo pateiktas paaiškinimas bei pridėti dokumentai.4.10. GARBĖS TEISMAS, JO ĮGALIOJIMAI IR FORMAVIMO TVARKANotarų garbės teismo paskirtis – nagrinėti notarų drausmės bylas, kurios iškeltos dėl notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų. Teismas savo veikloje vadovaujasi Notariato įstatymu bei Notarų garbės teismo nuostatais.Teisės normų, reglamentuojančių notarų garbės teismo veiklą, yra Notariato įstatyme, Lietuvos notarų rūmų statute bei Notarų garbės teismo nuostatuose.Notarų garbės teismas sudaromas iš 5 notarų, renkamų ar skiriamų trejiems metams, iš kurių:

2 nariai renkami Notarų rūmų susirinkime; 2 narius skiria Teisingumo ministras; 1 narį skiria Lietuvos Aukščiausio Teismo pirmininkas.

Notarų garbės teismas veikia, jeigu yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.Nuostatų 6 p. nustato, kad Notarų garbės teismo veiklą užtikrina Lietuvos notarų rūmai. Pastarieji turi paskirti Notarų garbės teismo sekretorių, kuris ir aptarnaus Notarų garbės teismą. Notarų garbės teismo sekretorius negali būti notarų garbės teismo nariu.4.11. NUOBAUDOS SKYRIMAS NOTARUIPagal Nuostatų 40 p. Notarų garbės teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas tą pačią dieną, kai buvo išnagrinėta drausmės byla. Sprendimą turi sudaryti įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.Vadovaujantis NĮ 102 str. Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali notarą:1) išteisinti;2) pasitenkinti drausmės bylos svarstymu;3) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

4) įpareigoti viešai atsiprašyti nukentėjusįjį arba notaro biuro kolektyvą;5) pareikšti pastabą;6) pareikšti papeikimą;7) pareikšti griežtą papeikimą;8) uždrausti profesinę veiklą iki trijųmėnesių;9) pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti iš pareigų.Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Atkreiptinas dėmesys, kad notarų garbės teismo paskirta nuobauda galioja tik vienerius metus. Be to, teismas gali po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo panaikinti paskirtąją nuobaudą. Tačiau notaras per tą laikotarpį turi sąžiningai atlikti pareigas ir padaryti atitinkamas išvadas po nuobaudos paskyrimo (Nuostatų 47, 48 p.).4.12. LIETUVOS NOTARŲ GARBĖS (ETIKOS) KODEKSASPirmasis Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodeksas buvo priimtas Notarų rūmų susirinkime 1994 m. balandžio 29 d., o pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija 2000 m. kovo 25 d.Notarų garbės (etikos) kodeksą sudaro 25 straipsniai, kurie taikomi ne tik notarams, bet ir notarų atstovams ir kandidatams į notarus (asesoriams).Normas, kurios yra išdėstytos Garbės (etikos) kodekse galima sąlygiškai suskirstyti į:

reguliuojančias notarų tarpusavio santykius (Pvz.: Notaras nereklamuoja savo profesinės veiklos, laikosi sąžiningos konkurencijos principų (6 str.); Notaras gerbia kolegų atminimą, padeda buvusiems notariato darbuotojams (21 str.);

reguliuojančias notaro ir jo darbuotojų santykius (Pvz.: Notaras pagarbiai elgiasi su jam pavaldžiais darbuotojais (17 str.);

reguliuojančias notaro ir kliento santykius (Pvz.: Notaras visada korektiškas kliento atžvilgiu ir bešališkas jo patarėjas (6 str.); Notaras laikosi žodžio, duoto klientui (12 str.);

reguliuojančias notarų privatų gyvenimą (Pvz.: Notaras turi išlaikyti jo pareigoms deramą orumą, taip pat skatinti savo šeimos narius bei aplinkinius laikytis tų pačių normų (4 str.); Notaras privačiame gyvenime vengia bendrauti su abejotinos reputacijos asmenimis (22 str.).

4.13. EUROPOS NOTARŲ DEONTOLOGIJOS KODEKSASMotyvai Europos Sąjungos valstybių narių vidaus rinka, laisvas asmenų, kapitalo ir nuosavybės judėjimas skatina nuolatinį mainų ir sutarčių, ypač tarptautinių sandorių, skaičiaus augimą.Šių tarptautinių sandorių ir dokumentų įvairovė bei dažnumas paskatino Europos notarus ieškoti bendradarbiavimo būdų, siekiant suteikti vartotojams užtikrintą pagalbą ir patarimų tarptautinių sandorių atvejais.Notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, paklūsta jį paskyrusioje valstybėje galiojančioms teisinėms ir reglamentavimo normoms. Notaras, kaip nepriklausomas profesionalas, įpareigotas teikti patarimus šalims, privalo veikti tik pagal tos šalies, kuri jį paskyrė eiti notaro pareigas, deontologijos (profesinės etikos) taisykles.Europos notariatai, lyginamuoju požiūriu išnagrinėję savo profesinės etikos normas, nusprendė nustatyti „Bendrąsias taisykles“. Šiomis bendromis taisyklėmis nesiekiama pakeisti kiekvienos valstybės narės nacionalinių profesinių taisyklių, tačiau harmonizuoti tam tikrą notarinę praktiką sprendžiant tarptautinius klausimus.Europos notarų deontologijos kodeksas patvirtina šios profesijos atstovų norą užtikrinti Europos vartotojui ta pačią apsaugą nacionaliniuose ir tarptautiniuose sandoriuose.Sąvokos Šiame kodekse vartojamos sąvokos turi tokią prasmę:"tarptautinis sandoris" -  tai sandoris, turintis tarptautinių elementų, pavyzdžiui, sandorio nuosavybės buvimo vieta, pilietybė, gyvenamoji vieta arba nuolatinė sandorio šalių buvimo vieta, arba sandorio sudarymo vieta."savo šalies notaras" - tai notaras, kompetentingas atlikti notarinius veiksmus tik toje teritorijoje ir remiantis tik tos valstybės narės įstatymu."kitos šalies, arba užsienio šalies notaras" - tai notaras iš kitos valstybės narės, negu ta, kurioje atliekamas notarinis veiksmas.1. Notaras: Bendrosios taisyklės 1.1. Apibrėžimas Europos Sąjungos notariatai nariai vienbalsiai patvirtino šį apibrėžimą 1990 m. kovo 22-23 d. Madride:Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, gavęs įgaliojimus iš savo valstybės valdžios tam, kad savo parengtiems dokumentams suteiktų autentiškumą, užtikrintų šių dokumentų saugojimą, suteiktų jiems tvirtinamąją ir vykdomąją galią.Siekdamas užtikrinti savo veiklos nepriklausomumą, notaras veikia liberaliosios profesijos, kuriai priklauso visos juridinės veiklos, išskyrus ginčų nagrinėjimą, rėmuose.Tiek patarimais, kuriuos jis nešališkai, bet aktyviai teikia sandorio šalims, tiek šio proceso rezultate parengdamas autentišką dokumentą,  jis prisideda prie teisės įgyvendinimo ir prie teisinės apsaugos.

Visa tai yra gerai užtikrinama, nes notaras yra aukštos kvalifikacijos ir universitetinio išsilavinimo teisininkas, kuris tapo notaru, išlaikęs įvairias įskaitas, atlikęs praktiką ir laimėjęs konkursą. Notaras atlieka  savo darbą, vadovaudamasis griežtomis kontrolės taisyklėmis ir nuolat prižiūrimas valstybinės valdžios institucijų. Notaras veikia tam tikroje geografinėje teritorijoje, kurioje jis teikia teisines paslaugas, tokiu būdu prisidėdamas prie sėkmingo teisinių paslaugų teikimo visoje jo šalies teritorijoje.Galiausiai, notaro darbas užkerta kelią galimiems civiliniams ginčams, tokiu būdu prisidėdamas prie gero teisėsaugos administravimo.1.2. Bendrąsias taisykles sudaro: 1.2.1. Sąžiningumas ir moralinis dorumas vykdant savo pareigas Notaras privalo laikytis sąžiningumo ir dorumo savo klientų, valstybės ir kolegų atžvilgiu.Solidarumo pareiga yra tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.Kai toje pačioje byloje bendradarbiauja užsienio notaras su tos šalies notaru, jie privalo remdamiesi galiojančiomis teisės normomis kartu ieškoti bendro sprendimo, tenkinančio sandorio šalių interesus.1.2.2. Nešališkumas ir nepriklausomumas Notaras privalo visiškai nešališkai ir nepriklausomai konsultuoti klientą ir jo prašymu atlikti notarinį veiksmą.Notaras turi atlikti savo darbą, kai jis yra to teisėtai prašomas, išskyrus jo šalies teisės aktuose numatytus draudžiamus atvejus.1.2.3. Konfidencialumas ir profesinė paslaptis Notaras privalo būti konfidencialus su savo klientais, išlaikyti profesines paslaptis tokiomis sąlygomis, kurias numato kiekvienoje valstybėje narėje galiojantys teisės aktai.Šių pareigų privalu laikytis ne vien tik notarams, bet ir jo artimiesiems ir bendradarbiams, tokiomis sąlygomis, kurias numato kiekvienoje valstybėje narėje galiojantys teisės aktai.1.2.4. Teisinė ir techninė kompetencija Kiekvienos Europos Sąjungos šalies notariatų profesinės organizacijos organizuoja nuolatinį savo notarų mokymą.Notaras privalo nuolat atnaujinti savo žinias, prižiūrėti ir skatinti savo kolegas kelti kvalifikaciją.1.2.5.  Bendroji notarų reklama "Bendroji informacija vartotojo paslaugoms" Individuali reklama yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji yra leidžiama jo ir užsienio valstybės teritorijoje.Kolektyvinę reklamą gali organizuoti Notarų taryba/Rūmai, ir, bendra tvarka, regioninės arba vietinės profesinės organizacijos, siekiant vartotojui suteikti būtiną informaciją.1.2.6. Pareigos ir pavadinimas Notaras visuose savo dokumentuose, susirašinėjimo laiškuose ir, apskritai, visuose su profesine veikla susijusiuose dokumentuose, nurodo savo notaro pareigas, visus savo vardus ir pavardes, kuriems kompetentinga nacionalinė institucija buvo suteikusi leidimą eiti notaro pareigas, taip pat ir notaro biuro, į kurį notaras buvo paskirtas, adresas.Notaras gali rašyti savo universitetinį išsilavinimo laipsnį.Informaciją apie specializacijas galima nurodyti tik tuo atveju, jei to reikalauja priimančioji valstybė.1.2.7. Nusišalinimas ir pranešimas Kai notaras įtaria, kad jo atliktas notarinis veiksmas gali būti panaudotas nusikalstamose veiklose, numatytose 1999 m. liepos 27 d. Profesinių asociacijų chartijoje, jis privalo atsisakyti atlikti šį veiksmą ir/ ar, remiantis įstatymu, pranešti apie tai savo šalies kompetentingoms institucijoms.2. Notaro darbo sąlygos ir būdai ES valstybėje narėje 2.1. Laisvė pasirinkti notarą ir teritorinė kompetencija Kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo turi teisę pasirinkti notarą, prašyti jo patarimų ir pateikti jam tvirtinti dokumentus. Jis taip pat gali prašyti to notaro pagalbos bendradarbiaujant su jo gyvenamojoje teritorijoje kompetentingu notaru.Kitos šalies notaras, kuris lydi savo klientą į užsienį, privalo kaip galima anksčiau įspėti toje teritorijoje kompetentingą kolegą notarą ir susitarti su juo dėl bendradarbiavimo.Bet kuriuo atveju, tik toje teritorijoje kompetentingas notaras turi teisę atlikti notarinius veiksmus.2.2. Deontologijos taisyklių taikymas Notaras, atlikdamas notariniu veiksmus tarptautinių sandorių atveju, taiko savo šalies teisę, sutinkamai su  priimančiosios šalies teise ir šio kodekso taisyklėmis.2.3. Atlyginimas Užsienio šalies notaras, kuris bendradarbiauja su toje teritorijoje kompetentingu notaru, privalo informuoti savo klientą apie savo paslaugų apimtis, išlaidas ir atlyginimus (apmokėjimą už paslaugas), remiantis galiojančiais teisės aktais, tačiau siekti, kad ši suma būtų kuo mažesnė.2.4. Garantijos Notaras privalo apdrausti savo civilinę profesinę atsakomybę dėl savo šalyje ar kitoje valstybėje padarytos žalos.3. Taikymas ir užginčijimas Visos šio Europos notarų deontologijos kodekso interpretavimo ar taikymo problemos ir visi tie atvejai, kurie nėra numatyti šiame kodekse, pateikiami Europos Sąjungos notariatų konferencijos prezidentui, išnaginėjus šį klausimą (problemą) nacionalinėje notariato institucijoje, kuriai priklauso tokį klausimą  iškėlęs notaras.

4. Įsigaliojimas Europos notarų deontologijos kodeksas turi būti ratifikuotas visų Europos Sąjungos notariatų konferencijos narių notariatų.Ratifikaciniai raštai bus saugomi Europos Sąjungos notariatų konferencijos biure Briuselyje.Europos notarų deontologijos kodeksas įsigalioja pirmąją sekančio mėnesio dieną po to, kai mažiausiai du notariatai deponuoja savo ratifikacinius raštus. Bet kurio kito signataro šalyje šis kodeksas įsigalioja pirmąją sekančio mėnesio po ratifikacinių raštų deponavimo dienos.P.S. Kodeksas buvo priimtas 1995 m. vasario 3-4 d. Neapolyje vykusioje Generalinėje asamblėjoje, pakeistas 1995 m. spalio 20-21 d. vykusioje Graco Asamblėjoje ir 2000 m. kovo 17-18 d. Briuselio Asamblėjoje, ir ratifikuotas Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo ir Olandijos. 2000 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo šio kodekso 1.2.7. punktas. 5.1. LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO VALDYMO SCHEMA

 5.2. TARPTAUTINĖS NOTARIATO SĄJUNGOS STATUTASPatvirtintas notariatų narių visuotinio susirinkimo 1989 m. gegužės 25 d. Amsterdame, paskutinį kartą pakeistas 2005 m. lapkričio 8 d. Romoje PIRMAS SKYRIUS: BENDROSIOS TAISYKLĖS1.      PAVADINIMAS, KILMĖ, BŪSTINĖS 1.1. Tarptautinė notariato sąjunga (toliau - Sąjunga) yra nevyriausybinė organizacija, įsteigta viešinti, koordinuoti ir plėtoti notarų pareigas ir notarų veiklą visame pasaulyje, siekiant artimo bendradarbiavimo tarp notariatų, užtikrinti notarų padėtį ir nepriklausomybę, reikalingus aukščiausio lygio paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims teikimui.1.2. Sąjunga atstovauja lotyniškojo tipo notariatų (toliau – notariatų) dvasinę vienybę ir instituciją, kurios nariai yra teisininkai, nepriklausomi ir nešališki patarėjai, valstybinės valdžios įgaliojimu tvirtinantys dokumentus ir užtikrinantys teisinio saugumo ir sutarčių laisvės garantijas.1.3. Sąjunga patvirtina, kad ji buvo įkurta kaip Tarptautinė lotyniškojo notariato sąjunga pirmajame tarptautiniame kongrese, vykusiame 1948 m. spalio 2 d. Buenos Airėse šio miesto notarinės kolegijos iniciatyva. Sąjunga išsaugo savo originalų logo ir akronimą „UINL“.1.4. Sąjungos narių visuotinis susirinkimas nustato, kur bus pagrindinė Sąjungos būstinė. Šiuo metu ji yra Buenos Airėse (Argentinoje). Sąjungos Centrinės administracinės būstinės vietą nustato pastovioji taryba.2.      UŽDAVINIAI IR TIKSLAI

2.1. Sąjungos uždaviniai ir tikslai yra šie:a)      Pagrindinių lotyniškojo tipo notariato sistemos principų ir notarų deontologijos principų, patvirtintų Notariatų narių visuotiniame susirinkime, propagavimas, plėtra ir taikymas;b)      Notariatų atstovavimas tarptautinėse organizacijose;c)      Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis ir dalyvavimas jų veikloje;d)      Bendradarbiavimas su nacionalinėmis notariatų organizacijomis;e)      Teisės nagrinėjimas notarinės veiklos srityje ir bendradarbiavimas notarinės praktikos veikaluose, vadovaujantis lotyniškojo tipo notariato pagrindiniais principais;f)       Teisės aktų, susijusių su notariatu, nagrinėjimas ir sisteminis kaupimas;g)      Tarptautinių kongresų propagavimas ir profesinių susirinkimų, susijusių su ne vien tik nacionalinius interesus, rėmimas.2.2. Sąjungos tikslai taip pat apima santykių užmezgimą su:a)      Besivystančiais notariatais ir notariatais tose šalyse, kur nėra notarinės struktūros, remiančios jų plėtrą ir organizaciją, siekiant tapti sąjungos nariais;b)      Notarinėmis organizacijomis, priklausančiomis teisinėms sistemoms, galinčioms priklausyti lotynų notariato sistemai.c)      Organizacijomis, neatitinkančiomis lotynų notariato sistemos, siekiant bendrauti su jomis bendrų interesų srityse. 3.      SĄJUNGOS NARIAI 3.1. Sąjungą sudaro jos nariai notariatai.3.2. Notariatus atstovauja:a)      Sąjungai priklausančių notariatų aukštesniosios tarybos, o joms nesant – analogiškos nacionalinės organizacijos.b)      Kolegijos ir regioninės notarinės įstaigos, jeigu nėra aukščiau nurodytų organizacijų, su sąlyga, kad bet kokiomis sąlygomis vieną šalį atstovauja tik viena organizacija.3.3. Notariatų priėmimo į Sąjungą tvarka yra reglamentuota 18 str.3.4. Už Sąjungai priklausančių notariatų sąrašo atnaujinimą atsakingas administracinis sekretoriatas.3.5. Sąjungai priklausantys notariatai privalo laikytis Sąjungos Statuto principų bei Sąjungos, jos institucijų, organų ir komisijų įstatų. Bet kuriuo atveju, Sąjungai priklausantys notariatai privalo sumokėti savo įnašus per nustatytą terminą.3.6. Iš Sąjungos narių pasitraukiama:a)      atsistatydinus;b)      visuotinio susirinkimo, priimto 2/3 balsų dauguma, sprendimu, esant rimtiems ir įrodytiems pagrindams, numatytiems Sąjungos uždaviniuose ir tiksluose, bei vadovaujantis šiuo Statutu;c)      visuotiniam susirinkimui pripažinus, kad svarstomas notariatas, nežiūrint daugkartinių priminimų, iš išorės nerodo jokio susidomėjimo Sąjunga;d)      organizacijos, atstovaujančios Sąjungai priklausantį notariatą, likvidavimo ar iširimo atveju.3.7. Oficialus nacionalinės notariato organizacijos pripažinimas draudžia pripažinti kitas regioninės ar provincijos jurisdikcijos organizacijas.3.8. Oficialus pripažinimas pagal savo pobūdį yra neatšaukiamas. 4.      SĄJUNGOS NARIAI - FIZINIAI ASMENYS 4.1. Sąjungos nariais taip pat gali būti notarai – fiziniai asmenys, kurie yra Sąjungai priklausančios šalies piliečiai, o taip pat ir kiti asmenys bei organizacijos, palaikančios Sąjungos idealus, remiantys jos veiksmus ir priimti į Sąjungą pastoviosios tarybos sprendimu.4.2. Jie nėra Sąjungos nariai pagal Statuto 3 str. sąlygas. Jų teises ir pareigas nustato įstatai arba pastovioji taryba, konkrečiau kalbant tiek, kiek tai susiję su Sąjungos propagavimu, teise įsiregistruoti į tarptautinius lotynų notariato kongresus, o taip pat ir dėl Sąjungos institucijų ar organų, ar jų kompetencijoje rengiamų dienų, seminarų ir konferencijų.4.3. Fiziniai asmenys gali netekti savo narystės Sąjungoje:a)      formaliai atsisakydami narystės;b)      nesumokėjus įmokų už finansinį laikotarpį;c)      esant rimtiems pagrindams, sankcionuotiems pastoviosios tarybos ataskaitoje, fizinių asmenų-narių komisijos ataskaitoje. 5.      SĄJUNGOS FINANSINIAI IŠTEKLIAI Finansinius Sąjungos išteklius sudaro:1)      eiliniai ir neeiliniai Sąjungai priklausančių notariatų įnašai;2)      Sąjungai priklausančių fizinių asmenų įnašai;3)      dovanos, palikimai, dotacijos ir subsidijos;4)      įplaukos, gaunamos už Sąjungos institucijų, organizacijų ar komisijų darbų publikavimą;5)      apskritai bet kokios palūkanos ar pajamos.Šis sąrašas nėra baigtinis. 

6.      KALBA Sąjunga oficialios kalbos neturi.7.      SĄJUNGOS INSTITUCIJOS IR ORGANAI 7.1. Sąjungos bendriems ir pastoviems tikslams siekti, ją sudaro šios institucijos:a)      pastovioji tarptautinių mainų notarinė tarnyba (ONPI), atsakinga už informacijos apie notarus kaitą ir platinimą, tarptautinę notarinės apžvalgą (RIN) ir pastoviosios tarybos arba kitų Sąjungos organų perduotų studijų leidimą;b)      pastovieji sekretoriatai, skiriami kontinentams, kuriuose yra ne mažiau kaip dvylika (12) Sąjungai priklausančių notariatų, dalyvaujantys Sąjungos veikloje, kaupiantys bei platinantys dokumentaciją, susijusią su Sąjungos veikla;c)      administracinis sekretoriatas, atsakingas rengti ir tvarkyti bylas, susijusias su įvairiais Sąjungos organais, bendradarbiaujant su sekretoriumi rengti susirinkimų protokolus, centralizuoti bylas ir archyvus, o taip pat vykdyti kasdieninės Sąjungos veiklos administravimą. Šis sekretoriatas taip pat yra Sąjungos buhalterinės apskaitos ir finansų administracinis centras;d)      lotynų notariato tarptautinis kongresas.7.2. Sąjungas gali steigti bet kokius, jos manymu naudingus, organus, komisijas ir darbo grupes centralizuota forma ar suskirstydama jas į sekcijas ir delegacijas. Šių organų, komisijų ir darbo grupių struktūra, funkcijos, veikla, jų tikslai, veiklos apimtys ir sudėtis nurodyta pastoviosios tarybos patvirtintuose įstatuose.Šių organų, komisijų ir darbo grupių steigimas, keitimas ir likvidavimas priskiriamas tik pastoviosios tarybos kompetencijai; bet koks šiuo atžvilgiu priimtas sprendimas nereiškia Statuto pakeitimų. ANTRAS SKYRIUS: SĄJUNGOS ORGANAI 8.      SĄRAŠAS Sąjungos organai yra:a)      Sąjungos notariatų visuotinis susirinkimas;b)      Pastovioji taryba ir vykdomasis komitetas;c)      Prezidentas;d)      Finansinės priežiūros taryba. I-A DALIS: SĄJUNGOS NOTARIATŲ VISUOTINIS SUSIRINKIMAS 9.      POBŪDIS   Visuotinį susirinkimą, kuris yra aukščiausiais Sąjungos organas, sudaro visi Sąjungos notariatai, o jo sprendimai, priimti nustatytų įgaliojimų ribose, yra privalomi visiems Sąjungai priklausantiems nariams ir vykdomi Sąjungos kompetentingų organų ar institucijų.10.  SUSIRINKIMŲ SUDĖTIS 10.1.    Eilinį ar neeilinį visuotinį susirinkimą sudaro Sąjungos notariatus atstovaujančių organų prezidentai ar pagal atitinkamas nacionalines nuostatas juos atstovaujantys fiziniai asmenys, ar asmenys, konkrečiai paskirti šiuo tikslu pagal 3.2 p. nuostatas.10.2.    Gavęs įgaliojimų tvirtinimo komisijos, kurią sudaro trys nariai, paskirti pastoviosios tarybos Sąjungos prezidento teikimu, visuotinis susirinkimas patvirtina kiekvieno notariato atstovavimo minėtame susirinkime teisėtumą bei atitikimą konstitucijai, ką turi patvirtinti Sąjungos prezidentas. 11.  SUSIRINKIMAI 11.1.    Visuotinio susirinkimo, kuriam pirmininkauja Sąjungos prezidentas, nariai susirenka į eilinius posėdžius kiekvienais metais prezidento nustatytą datą nuo rugsėjo iki lapkričio mėn. Ši data turi būti nustatyta ne vėliau kaip prieš 9 mėn. iki susirinkimo dienos. Paskutinis atitinkamos kadencijos eilinis susirinkimo posėdis turi sutapti su Tarptautiniu lotynų notariato kongresu.11.2.    Kiekvienas trijų metų laikotarpis, prasidedantis pirmųjų metų sausio 1 d. ir pasibaigiantis trečiųjų metų gruodžio 31 d., laikomas sudarančiu atskirą kadenciją.11.3.    Prezidentas gali sušaukti neeilinį visuotinio susirinkimo posėdį savo iniciatyva, pastoviosios tarybos prašymu arba ne mažiau kaip vieno ketvirtadalio visų sąjungos notariatų prašymu. Pastaraisiais dvejais atvejais susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip po 60 dienų nuo minėto prašymo gavimo dienos. 12.  DALYVAUJANTIS KVORUMAS 12.1.    Eilinis visuotinis susirinkimas laikomas tinkamai sušauktu, jeigu jame dalyvauja kvorumas, kurį sudaro viena trečioji Sąjungai priklausančių notariatų skaičiaus dalis.12.2.    Neeilinis visuotinis susirinkimas laikomas tinkamai sušauktu, jeigu jame dalyvauja kvorumas, kurį sudaro pusė Sąjungai priklausančių notariatų.12.3.    Kvorumui susirinkus ir jį užregistravus susirinkimo pradžioje, jis bus laikomas susirinkusiu viso susirinkimo metu. 13.  BALSAVIMO TEISĖS Kiekvienas notariatas turi teisę turėti vieną atstovą, vieną balsą ir vieną balsavimą. Tačiau Sąjungai priklausantis notariatas, neįvykdęs savo finansinių įsipareigojimų Sąjungai, praras savo teisę balsuoti, jeigu visuotinis susirinkimas nenuspręs, kad finansiniai įsipareigojimai buvo neįvykdyti dėl pateisinamų priežasčių.14.  NUTARIMAI Visuotinio susirinkimo nutarimai priimami absoliučia notariatų, atstovaujamų susirinkime pagal 13 str. nuostatas ir turinčių teisę balsuoti, balsų dauguma, jeigu šiame Statute nenumatyta kitaip.

Nustatant kvorumą, reikalingą galiojantiems nutarimams priimti, į nedalyvavimą (susilaikymą) balsavime neatsižvelgiama. 15.  ĮGALIOJIMŲ PERDAVIMAS Sąjungai priklausantys notariatai jokiais atvejais negali būti atstovaujami visuotiniame susirinkime kitų notariatų.16.  TEISĖ DALYVAUTI 16.1.    Pastoviosios tarybos nariai ir Europos Sąjungos notariatų tarybos prezidentas gali dalyvauti visuotiniame susirinkime su teise pasisakyti, bet be balsavimo teisės.16.2.    Prezidento teikimu bet kokiam kitam asmeniui gali būti leista dalyvauti visuotiniame susirinkime. 17.  ĮPRASTI EILINIO VISUOTINIO SUSIRINKIMO ĮGALIOJIMAI   17.1.    Sąjungos prezidentas pateikia visuotiniam susirinkimui ataskaitą apie Sąjungos būklę. Susirinkimas patvirtina Sąjungos veiklos programą ir prižiūri jos vykdymą.17.2.    Paskutinio susirinkimo metu, iki kadencijos pabaigos, visuotinis susirinkimas turi išrinkti kitai kadencijai:17.2.1.    šiuos Sąjungos atstovus iš pastoviosios tarybos notariatų, įvykdžiusių savo finansinius įsipareigojimus Sąjungai:a)      Sąjungos prezidentą,b)      Sąjungos viceprezidentus,c)      Sąjungos iždininką.Atitinkamus pasiūlymus visuotiniam susirinkimui pateikia pastovioji taryba, tačiau susirinkimas gali savo nuožiūra priimti arba atmesti pasiūlytas kandidatūras.17.2.2.    naujus pastoviosios tarybos narius, kurių skaičių nustato visuotinis susirinkimas, tačiau pastoviosios tarybos narių skaičius negali būti daugiau kaip dvigubai didesnis negu Sąjungai priklausančių notariatų skaičius. Jeigu pastarasis skaičius sumažėja, bendras Sąjungos narių skaičius kuo skubiau pakoreguojamas pagal naują padėtį. Nepažeidžiant visuotinio susirinkimo teisės priimti sprendimus nepriklausomai, susirinkimas turi pagalvoti apie savo siūlomas kandidatūras į pastoviąją tarybą, atsižvelgti į kiekvieno taryboje atstovaujamo Sąjungos notariato pajėgumus, asmenines kandidatų savybes, globalinį įnašą į notariato sąjungą, kuriai kiekvienas iš jų priklauso, o taip pat į geografinį pastoviosios tarybos narių paplitimą.17.2.3.    finansinės priežiūros tarybos narius.17.3.    Gavęs finansinės priežiūros tarybos išvadą, visuotinis susirinkimas analizuoja, tvirtina ar taiso metines finansines ataskaitas bei pastoviosios tarybos siūlomą biudžetą.17.4.    Visuotinis susirinkimas svarsto darbotvarkės klausimus, pasiūlytus prezidento iniciatyva ar pastoviosios tarybos sprendimu.17.5.    Be to, visuotinis susirinkimas išnagrinėja visus klausimus, pasiūlytus bet kurio Sąjungos notariato prieš pakankamą laikotarpį iš anksto, kad su jais galėtų susipažinti kiti notariatai ir klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.17.6.    Visuotinis susirinkimas gali nagrinėti klausimus, neįtrauktus į darbotvarkę ir pasiūlytus Sąjungos prezidento ar notariato, išimties tvarka, jeigu tam pritaria ¾ susirinkime dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių notariatų.18.  SPECIALŪS EILINIO VISUOTINIO SUSIRINKIMO ĮGALIOJIMAI 18.1.    Narių priėmimas.18.1.1.    Nutarimai dėl naujų notariatų priėmimo į Sąjunga, priskiriami išimtinei eilinio visuotinio susirinkimo kompetencijai.18.1.2.    Visas paraiškas priimti į Sąjungą svarsto vykdomasis komitetas, kuris, jeigu mano tokią paraišką esant tenkintina, iš anksto aptaręs tai su Sąjungos notariatais, pateikia minėtą paraišką kartu su savo ataskaita ir pasiūlymu pastoviosios tarybos nariams, kurie pareiškia savo nuomonę, o notariatų susirinkimas priima sprendimą.18.1.3.    Nutarimai priimti į Sąjunga priimami 2/3 balsų dauguma.18.2.    Statuto pakeitimai.18.2.1.    Visuotinis susirinkimas priima nutarimą keisti Statutą pagal pastoviosios tarybos pasiūlymus savo iniciatyva arba Sąjungos notariato prašymu.18.2.2.    Nutarimai pakeisti Statutą priimami ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių notariatų balsų dauguma. 19.  NEEILINIO VISUOTINIO SUSIRINKIMO ĮGALIOJIMAI Neeilinis visuotinis susirinkimas gali nagrinėti ir svarstyti bet kokius klausimus, įtrauktus į susirinkimo darbotvarkę.II-A DALIS: PASTOVIOJI TARYBA IR JOS VYKDOMASIS KOMITETAS A – PASTOVIOJI TARYBA: SUDĖTIS, FUNKCIJOS IR KOMPETENCIJA 20.  PAREIGOS Pastovioji taryba yra Sąjungos vykdomasis ir valdymo organas, nustatantis veiklas bei vykdantis savo ir visuotinio susirinkimo nutarimus. Pastovioji taryba taip pat apibrėžia bendras vykdomojo komiteto direktyvas, nustato ir riboja įgaliojimus, kuriuos taryba perduoda šiam komitetui.21.  ĮGALIOJIMAI 21.1.          Pastovioji taryba yra įgaliota:a)      nustatyti savo taisykles,b)      skirti iš savo tarpo asmenis, atsakingus už institucijas, organizacijas, komisijas ir darbo grupes, minėtas 7.1 ir 7.2 str.,

c)      steigti organizacijas, komisijas jų sekcijose ar delegacijose, jeigu tokios yra, darbo grupes, minėtas Statuto 7.2 str., veikti pastoviai, tam tikru laikotarpiu ar laikotarpiais. Be to, pastovioji taryba nustato savo įtakos sferą ir skiria asmenis šiai sferai vadovauti.d)      Nustatyti pastoviosios tarybos klausimų nagrinėjimo taisykles,e)      Siūlyti kandidatus į šias pareigas:

Sąjungos prezidento, Sąjungos viceprezidentų, po vieną kiekvienai sričiai: Afrikai, Šiaurės Amerikai, Centrinei Amerikai ir Karibams, Pietų Amerikai, ·Azijai ir Okeanijai, Europai

teikiant prioritetą pagal sutartis, sudarytas konsenso pagrindu su patarėjais kiekvienoje srityje, Sąjungos iždininko,

f)       rinkti kitus vykdomojo komiteto narius,g)      skirti ordino “Už nuopelnus” gavėjus Tarptautinės lotynų notariato sąjungos ordino “Už nuopelnus” patarėjų valdybos siūlymu. Ši valdyba yra skirta pripažinti ir viešai apdovanoti pasižymėjusius notarus už jų profesinius nuopelnus, o taip pat pagerbti asmenis, kurie nors ir nėra notarai, bet savo veikla ir parama ypatingai prisidėjo prie lotynų notariato konsolidavimosi ir plėtros,h)      skelbti ir keisti Statuto įgyvendinimo taisykles,i)        rengti pasiūlymus dėl Statuto pakeitimų, kurie teikiami notariatų visuotiniam susirinkimui,j)        aiškinti Statutą. 22.  SUDĖTIS Pastoviąją tarybą sudaro visi jos nariai ir prezidentas.23.  PASTOVIOSIOS TARYBOS NARIO PAREIGOS23.1.    Pastoviosios tarybos nario pareigos yra savo pobūdžiu labai asmeniškos. Jos jokiu būdu nereiškia Sąjungos notariato šalies, iš kurios pastoviosios tarybos narys yra kilęs, atstovavimo, nors skiriant tokį narį, į kandidato tautybę buvo atsižvelgta.23.2.    Pastoviosios tarybos nariai turi ne tik dalyvauti Sąjungos veikloje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su savo šalies notariatu, informuojant jį apie pastoviosios tarybos vykdomą darbą ir perduodant tarybai savo notariato rūpesčius ir pageidavimus.23.3.    Sąjungai priklausantys notariatai turi būti tinkamu būdu išlaikomi finansiškai viso jų mandato pastoviojoje taryboje laikotarpiu, taip pat kaip ir notariatų pasiūlyti bei išrinkti į pastoviąją tarybą nariai. Ta pati nuostata taikoma ir delegatams į įvairias Sąjungos komisijas bei Sąjungos atstovams tarptautinėse organizacijose.23.4.    Pastoviosios tarybos nariai, sutikę eiti Sąjungos prezidento, viceprezidento ar iždininko pareigas, gali išlaikyti savo ankstesnių funkcijų kvalifikacijas kaip garbės titulą.23.5.    Pastoviosios tarybos nariai gali dalyvauti ir pasisakyti visų Sąjungos organų, komisijų ir institucijų susirinkimuose. B – VEIKLA 24.  PASTOVIOSIOS TARYBOS SUSIRINKIMAI Pastoviosios tarybos susirinkimai, kuriems pirmininkauja Sąjungos prezidentas, šaukiami:1. Iš karto po Sąjungos notariatų susirinkimo, kuriame buvo išrinkti nauji pastoviosios tarybos nariai, naujiems vykdomojo komiteto nariams išrinkti, išskyrus prezidentą, viceprezidentą ir iždininką, kuriuos tiesiogiai renka notariatų susirinkimas.2. Eiliniai posėdžiai:a)      ne vėliau kaip iki vasario 15 d. po kiekvienos kadencijos pradžios konkretizuoti darbo pradžią, nustatyti naujos kadencijos strategiją, nutarti, kokie įgaliojimai bus suteikti vykdomajam komitetui, kaip numatyta 20 str., o taip pat užbaigti vykdomojo komiteto pasiūlymų nagrinėjimą dėl asmenų, atsakingų už Sąjungos institucijų, paminėtų 7.1 str., ir asmenų, vadovausiančių organizacijoms, komisijoms, sekcijoms ir visoms delegacijoms bei darbo grupėms, nurodytoms 7.2 str., paskyrimą.b)      kitais kadencijos metais tarp balandžio 1 d. ir birželio 30 d.3. Neeiliniai posėdžiai ir be jokių apribojimų susirinkimai šaukiami prezidento iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 pastoviosios tarybos narių prašymu. Pastaruoju atveju susirinkimą reikia sušaukti per 60 dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. 25.  KVORUMAS, REIKALINGAS NUTARIMAMS PRIIMTI 25.1.    Pastoviosios tarybos susirinkimai laikomi tinkamai sušaukti ir nutarimai gali būti priimami, jeigu susirinkime dalyvauja 1/3 pastoviosios tarybos narių, o dalyvaujančių vykdomojo komiteto narių yra ne mažiau kaip pusė.25.2.    Susirinkimo pradžioje nustačius, kad kvorumas susirinko, laikoma, kad jis yra viso susirinko metu.25.3.    Renkant kandidatus Sąjungos prezidento, viceprezidentų ir iždininko pareigoms, o taip prezidento ir 2/3 kitų vykdomojo susirinkimo narių svarstomiems nutarimams, kurie yra esminiai tinkamai Sąjungos veiklai, nepažeidžiant

suverenių susirinkimo įgaliojimų, reikalingas 2/3 vykdomojo komiteto narių ir ½ veikiančių pastoviosios tarybos narių kvorumas. 26.  GALIOJANTIEMS NUTARIMAM PRIIMTI REIKALINGA DAUGUMA 26.1.    Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių pastoviosios tarybos narių dauguma, išskyrus išimtis, nurodytas 25.3 str., kai nutarimai turi būti priimami dalyvaujančių tarybos narių dauguma, išskyrus prezidento kandidatūros paskyrimą, kuris reglamentuojamas str. 36. Į nedalyvavimą (susilaikymą) balsavime neatsižvelgiama, nustatant kvorumą nutarimų galiojimo tikslu.26.2.    Jeigu balsų skaičius pasiskirsto po lygiai, prezidento balsas yra lemiamas. 27.  BALSAVIMO TEISĖS 27.1.    Pastoviosios tarybos susirinkimuose kiekvienas tarybos narys turi vieną balsą, priimant bet kokius nutarimus 21 str. išvardintais klausimais.27.2.    Balsavimo teisės perduoti negalima.27.3.    Balsavimo metodą nustato prezidentas. Slaptas balsavimas vyksta fizinių asmenų atžvilgiu arba jeigu to prašo 1/10 dalyvaujančių pastoviosios tarybos narių. C – PASTOVIOSIOS TARYBOS ATNAUJINIMAS 28.  NAUJŲ PASTOVIOSIOS TARYBOS NARIŲ RINKIMAS 28.1.    Vadovaujantis 17.2.2. str., pastoviosios tarybos narius renka visuotinis susirinkimas.28.2.    Visus kandidatus į pastoviąją tarybą siūlo notariniai organai, kuriems atitinkami kandidatai priklauso. Toks pasiūlymas turi būti atsiųstas Sąjungos prezidentui ne vėliau kaip 60 dienų iki visuotinio notariatų susirinkimo, sušaukto nariams į pastoviąją tarybą paskirti, dienos.28.3.    Notarai, esantys Sąjungos institucijų ar organizacijų nariai ilgiau kaip dvejus metus, turi prioritetą būti išrinkti į pastoviosios tarybos narius. 29.  NARYSTĖS PASTOVIOJOJE TARYBOJE TRUKMĖ IR KOMPETENCIJŲ NETEKIMAS 29.1.    Naujai išrinktas pastoviosios tarybos narys pradeda savo darbą sausio 1 d. po išrinkimo.Jis išlaiko savo kompetenciją šešias kadencijas.Notarinis organas, kuriam priklauso pastoviosios tarybos narys, gali pasiūlyti pratęsti jo mandatą dar vienai kadencijai, bet šia teise galima pasinaudoti tik tris kartus. Pasibaigus mandatui, pastoviosios tarybos narys tampa garbės nariu.29.2.    Laikinas notaro pareigų nevykdymas, su sąlyga, kad tą leidžia atitinkamo notariato teisės aktai, nėra priežastis netekti narystės pastoviojoje taryboje. Jeigu pastoviosios tarybos narys galutinai nutraukia notarinę veiklą, savanoriškai ar priverstinai atsistatydindamas iš notaro pareigų, jis tampa garbės nariu kadencijos, per kurią jis nustojo eiti notaro pareigas, pabaigoje. Kita vertus, narystės pastoviojoje taryboje netenkama automatiškai, jeigu notaro pareigas uždraudžiama eiti dėl drausminių nuobaudų arba notaras savanoriškai atsisako šių pareigų, norėdamas užsiimti kita veikla, nesuderinama su notaro veikla, pagal jo šalyje galiojančius teisės aktus ir įstatymus.Be to, visuotinis susirinkimas gali pašalinti pastoviosios tarybos narį pastoviosios tarybos teikimu, remiantis notariato, kuriam priklauso šis pastoviosios tarybos narys, išvada arba šio notariato motyvuotu prašymu dėl rimtų motyvų, susijusių su jo veikla arba jo elgesiu.Šiuos rimtus motyvus pastovioji taryba  privalo išanalizuoti ir pateikti savo išvadas po to, kai jas išklausė ir pateikė paaiškinimus šis pastoviosios tarybos narys.Prašymas atšaukti pastoviosios tarybos narį turi būti apsvarstytas nacionaliniame notariate ir pateiktas Sąjungos prezidentui, kuris pastoviojoje taryboje pradeda pastoviosios tarybos nario atšaukimo procedūrą.Išimtinais atvejais pastovioji taryba turi teisę sustabdyti pastoviosios tarybos nario įgaliojimus iki notariatų visuotinio susirinkimo.29.3.    Pastoviosios tarybos narys, nedalyvaujantis trijose pastoviosios tarybos susirinkimuose iš eilės  ir nenurodantis tokio daugkartinio nedalyvavimo pateisinamų priežasčių, automatiškai netenka narystės pastoviojoje taryboje. Jeigu jis per tą laikotarpį nenustoja bendradarbiauti ir domėtis Sąjungos veikla, pastovioji taryba gali jam suteikti garbės nario vardą.29.4.    Pastoviosios tarybos narys, įteikęs paraišką dėl savo atsistatydinimo, tampa garbės nariu.29.5.    Pastoviosios tarybos garbės nariai gali dalyvauti pastoviosios tarybos susirinkimuose be teisės balsuoti. II VYKDOMASIS KOMITETAS 30.  FUNKCIJOS IR ĮGALIOJIMAI 30.1.    Vykdomasis komitetas vadovauja Sąjungos veiklai, vadovaudamasis Sąjungos notariatų visuotinio susirinkimo priimtomis veiklos gairėmis ir pastoviosios tarybos nustatyta strategija. Vykdomasis komitetas vadovauja įprastinei Sąjungos veiklai, o taip pat ir tais atvejais, kai, Sąjungos prezidento nuomone, reikalingi skubūs sprendimai. Be to, tuo pačiu tikslu vykdomasis komitetas vykdo visas pareigas ir naudojasi įgaliojimais, jam sutektais pastoviosios tarybos ir/ar notariatų visuotinio susirinkimo. Vykdomasis komitetas taip pat prižiūri Sąjungos institucijų, organizacijų, komisijų, sekcijų ir darbo grupių prisiimtų užduočių vykdymą ir pateikia savo nuomonę Sąjungos prezidentui dėl Sąjungos atstovų paskyrimo į tarptautines organizacijas. Vykdomasis komitetas taip pat prižiūri ir Sąjungos finansus.31.  SUDĖTIS

31.1.    Vykdomąjį komitetą sudaro Sąjungos prezidentas, viceprezidentai ir iždininkas, o taip pat kiti komiteto nariai. Vykdomojo komiteto narių skaičius turi būti nelyginis ir neviršyti vienos trečiosios Sąjungos narių notariatų.31.2.    Vykdomojo komiteto pareigos, nurodytos 31.1 str., paskirstomos po lygiai visiems kontinentams, o po to tuo pačiu principu – įvairioms geografinėms sritims, nurodytoms 21 e) str.31.3.    Vykdomojo komiteto nariais gali tapti tik notaro pareigas einantys asmenys, išbuvę pastoviojoje taryboje ne trumpiau kaip vieną visą kadenciją.31.4.    Sąjungos prezidentas siūlo pastoviajai tarybai paskirti vykdomojo komiteto narį, atitinkantį 31.3 str. nustatytas sąlygas, sekretoriaus pareigoms vykdyti. Šis asmuo laikomas vykdomojo komiteto nariu ir skaičiuojamas, nustatant bendrą vykdomojo komiteto narių skaičių, nurodytą 31.1. str.Bendradarbiaudamas su administraciniu sekretoriatu, sekretorius rengia notariatų visuotinio susirinkimo, pastoviosios tarybos ir vykdomojo komiteto posėdžių protokolus ir padeda prezidentui visais jo prašomais kitais klausimai. 32.  VYKDOMOJO KOMITETO PAREIGŲ TRUKMĖ 32.1.    Vykdomojo komiteto nario pareigos trunka jo kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, laikotarpį, išskyrus tuo atveju, jeigu kadencijos metu atsiranda vakansinė pareigybė ir tada naujai išrinkto nario mandatas baigiasi tada, kai baigiasi jo pirmtako kadencija.32.2.    Vykdomojo komiteto narys negali vykdyti savo pareigų ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės, išskyrus tuo atveju, jeigu jis išrenkamas prezidentu, viceprezidentu ar iždininku.32.3.    Pasibaigus jų mandatui, vykdomojo komiteto nariai toliau vykdo pastoviosios tarybos narių pareigas likusį laikotarpį, nurodytą 29.1 str. 33.  SUSIRINKIMAI 33.1.    Vykdomojo komiteto eiliniai posėdžiai vyksta ne rečiau kaip tris kartus per metus.33.2.    Vykdomasis komitetas gali sušaukti neeilinius posėdžius, kurie be jokių apribojimų šaukiami prezidento iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio vykdomojo komiteto narių prašymu. Pastaruoju atveju susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos.33.3.    Reikalingas kvorumas yra vykdomojo komiteto narių dauguma. Sprendimai priimami balsavimo teisę turinčių dalyvių balsų dauguma, neatsižvelgiant į susilaikymus nuo balsavimo. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.33.4.    Visiems kitiems pastoviosios tarybos nariams pranešama apie minėtų susirinkimų datą ir laiką ir jiems išsiunčiamas darbotvarkės nuorašas. Tarybos nariams taip pat pranešama apie susirinkimuose priimtas išvadas. III-IA DALIS. PREZIDENTAS 34.  FUNKCIJOS IR PAREIGOS – KONSULTACINIS PREZIDENTO PATARĖJAS 34.1.    Sąjungos prezidentas yra oficialus Sąjungos atstovas ir jos vienybės bei nuostatų laikymosi garantas.34.2.    Sąjungos prezidentas sušaukia ir prezidentauja sąjungai priklausančių notarų, pastoviosios tarybos ir vykdomojo komiteto asamblėjoms. Jis taip pat turi teisę sušaukti visuotinius sekcijų ar vietinius atsakingųjų asmenų, organizacijų prezidentų ir tarptautinių organizacijų atstovų susirinkimus.34.3.    Bendradarbiaudamas su vykdomuoju komitetu, prezidentas vykdo Sąjungos politiką pagal notariatų asamblėjos priimtą veiklos programą ir pastoviosios tarybos nustatytą strategiją.34.4.    Sąjungos prezidentas naudojasi konsultacinės prezidentinės tarybos, paskirtos išimtinai informuoti ir konsultuoti prezidentą, patarimais. Konsultacinę prezidentinę tarybą sudaro prezidentas, kuris šaukia tarybos susirinkimus ir vadovauja jos debatams, o taip pat dviejų paskutinių kadencijų prezidentai, kurių ankstesnįjį pakeis kitos kadencijos prezidentas iš karto po to, kai Sąjungai priklausančių notariatų asamblėja išrinks naują prezidentą. 35.  PREZIDENTO VAKANSIJA Prezidentui mirus, atsistatydinus ar pastoviai negalint vykdyti savo pareigų dėl sveikatos sutrikimų, kurie turi būti patvirtinti mediciniškai, prezidentą pakeičia viceprezidentas, iš tos pačios srities kaip ir prezidentas, ir toks viceprezidentas užbaigia savo pirmtako mandatą.36.  KANDIDATO IŠ PASTOVIOSIOS TARYBOS IŠRINKIMAS SĄJUNGOS PREZIDENTO PAREIGOMS 36.1.    Atsižvelgiant į aukščiausią Sąjungos notariatų asamblėją, pastoviajai tarybai suteikti įgaliojimai išrinkti kandidatą Sąjungos prezidento pareigoms.36.2.    Kandidatas į Sąjungos prezidentus išrenkamas per trečiąjį kiekvienos kadencijos pastoviosios tarybos narių susirinkimą, kuriame dalyvauja pusės jos narių kvorumas, 2/3 visų dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.36.3.    Jeigu tokia balsų dauguma nesurenkama, rengiamas antras turas, ir tada prezidento kandidatūrai patvirtinti pakanka pusės visų dalyvaujančių tarybos narių balsų daugumos.36.4.    Jeigu antrajame ture yra daugiau negu vienas kandidatas, pastoviosios tarybos kandidatu į prezidento pareigas išrenkamas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų.36.5.    Jeigu balsų skaičius pasiskirsto po lygiai, išrenkamas tas kandidatas, kuris daugiau metų dirba pastoviojoje taryboje, o jeigu ir šio kriterijaus nepakanka kandidatui išrinkti, - išrenkamas vyresnis iš pretendentų. 37.  SĄJUNGOS PREZIDENTO RINKIMAI 37.1.    Kandidatas turi būti iš anksto gavęs savo notariato pritarimą. Kandidatas išrenkamas prezidentu 2/3 dalyvaujančių ir turinčių teisę balsuoti notariatų balsų dauguma. Jeigu toks balsų procentas nesurenkamas per pirmuosius du turus, trečiajame ture pakanka surinkti pusę susirinkime dalyvaujančių ir turinčių teisę balsuoti

notariatų balsų. Jeigu ir po to yra likę daugiau negu vienas kandidatas į Sąjungos prezidentus, išrenkamas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Jeigu balsų skaičius pasiskirsto po lygiai, išrenkamas tas kandidatas ar kandidatai, kurie daugiau metų dirba pastoviojoje taryboje, o jeigu ir šio kriterijaus nepakanka kandidatui išrinkti, - išrenkamas vyresnis kandidatas.37.2.    Kadenciją baigiantis kandidatas negali būti perrenkamas kitai kadencijai. 38.  KONTINENTŲ KAINA Jeigu nėra svarbių priežasčių nuspręsti kitaip, naujai renkamas prezidentas yra ne iš to kontinento, kaip prieš tai buvęs prezidentas.IV-A DALIS. FINANSINĖS PRIEŽIŪROS TARYBA 39.  FINANSINĖS PRIEŽIŪROS TARYBA Finansinės priežiūros tarybą, kurios mandatas trunka visą kadenciją, sudaro trys nariai, iš kurių vienas yra prezidentas, išrinkti Sąjungos notariatų asamblėjos iš kandidatų, nesančių pastoviosios tarybos nariais, bet pasiūlytų notariatų. Pasitaręs su Sąjungos iždininku, šis organas kiekvienam pastoviosios tarybos susirinkimui ir notariatų asamblėjai rengia paskutiniųjų finansinių metų ir realiai patirtų išlaidų finansinės atskaitomybės ataskaitas, kurios turi būti pagrįsto auditu, tinkamai atliktu finansinės priežiūros tarybos paskirto eksperto. Ši taryba taip pat teikia savo pastabas dėl siūlomo biudžeto kitiems metams po susirinkimo ir tokio biudžeto tinkamumo.Pastovioji taryba, vykdomasis komitetas ir susirinkimas taip pat gali pavesti finansinės priežiūros tarybai ir kitas audito bei priežiūros pareigas.Be to, finansinės priežiūros tarybos nariai yra įpareigoti vykdyti savo pareigas tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir Sąjungos notariatų susirinkimas.TREČIAS SKYRIUS: KITOS SĄJUNGOS VALDYMO FUNKCIJOS I-A DALIS. VICEPREZIDENTAS 40.  PAREIGOS, PASKYRIMAS IR IŠRINKIMAS 40.1.    Sąjungos viceprezidentai yra Prezidento delegatai jų pareigų vykdymo zonose ir yra jungtis tarp Sąjungos organų ir notariatų jų veiklos srityse.40.2.    Kandidatai iš pastoviosios tarybos narių paskiriami į viceprezidentų pareigas ta pačia tvarka, kaip 36 str. nurodyta Sąjungos prezidento kandidatūros paskyrimo tvarka.40.3.    Viceprezidentų kandidatūras turi iš anksto paremti atitinkami notariatai.40.4.    Bet kuris kandidatas į Sąjungos viceprezidento pareigas turi surinkti 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių Sąjungos notariatų, turinčių teisę balsuoti, balsų daugumą. Jeigu šis balsų procentas nesurenkamas per pirmąjį turą, antrajame ture pakanka surinkti pusės susirinkime dalyvaujančių notariatų balsų daugumą. Jeigu ir po to lieka daugiau negu vienas kandidatas į viceprezidento pareigas iš tos pačios srities, išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Jeigu balsų skaičius pasiskirsto po lygiai, išrenkamas kandidatas, daugiau metų dirbęs pastoviojoje taryboje, o jeigu ir šio kriterijaus nepakanka kandidatui išrinkti, - išrenkamas vyresnis iš kandidatų.40.5.    Viceprezidentai negali vykdyti savo pareigų ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės, išskyrus tą atvejį, kai nėra kito rinktino kandidato iš tos pačios srities, ir šiuo atveju esamas viceprezidentas gali būti išrinktas dar vienai papildomai kadencijai.41.  VICEPREZIDENTO VAKANSIJA 41.1.    Viceprezidentui mirus, atsistatydinus ar pastoviai negalint vykdyti savo pareigų dėl sveikatos sutrikimų, kurie turi būti patvirtinti gydytojų, viceprezidentą savo nuožiūra pakeičia prezidentas, paskirdamas kitą narį iš vykdomojo komiteto, pageidautina, iš tos pačios srities, iš kurios buvo paskirtas ankstesnis viceprezidentas, su sąlyga, kad ši kandidatūra  patvirtinama atitinkamuose pastoviosios tarybos ir notariatų asamblėjos surinkimuose.41.2.    Jeigu viceprezidentas išrenkamas eiti Sąjungos prezidento pareigas 35 str. nustatytomis sąlygomis, jo/jos pasekėją susirinkimas išrenka kitame posėdyje.II-A DALIS. IŽDININKAS 42.  PAREIGOS, PASKYRIMAS IR IŠRINKIMAS 42.1.    Sąjungos iždininkas yra atsakingas už suvestinį Sąjungos sąskaitų tvarkymą, joms galiojančių teisės aktų įgyvendinimą, lėšų judėjimo priežiūrą ir reguliarių ataskaitų teikimą, finansines ataskaitas ir metinį biudžetą.42.2.    Kandidatai iš pastoviosios tarybos narių skiriami į iždininko pareigas ta pačia tvarka, kaip 36 str. nurodyta Sąjungos prezidento kandidatūros paskyrimo tvarka.42.3.    Pretendentų kandidatūras taip pat turi iš anksto paremti atitinkami notariatai.42.4.    Bet kuris kandidatas į Sąjungos iždininko pareigas turi surinkti ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių Sąjungos notariatų, turinčių teisę balsuoti, balsų daugumą. Jeigu šis balsų procentas nesurenkamas per pirmąjį turą, antrajame ture pakanka surinkti pusės kvorumo balsų daugumą. Jeigu ir po to lieka daugiau negu vienas kandidatas į iždininko pareigas, išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų. Jeigu balsų skaičius pasiskirsto po lygiai, išrenkamas kandidatas, daugiau metų dirbęs pastoviojoje taryboje, o jeigu ir šio kriterijaus nepakanka kandidatui išrinkti, - išrenkamas vyresnis iš jų. 43.  IŽDININKO VAKANSIJA Iždininkui mirus, atsistatydinus ar pastoviai negalint vykdyti savo pareigų dėl sveikatos sutrikimų, kurie turi būti patvirtinti medikų, iždininką savo nuožiūra išrenka prezidentas, paskirdamas kitą narį iš vykdomojo komiteto,

pageidautina, iš tos pačios srities, iš kurios buvo paskirtas ankstesnis iždininkas, su sąlyga, kad ši kandidatūra  patvirtinama atitinkamuose pastoviosios tarybos ir notariatų asamblėjos surinkimuose.III-IA DALIS. DELEGACIJOS 44.  ATSTOVŲ DELEGACIJOS Bet kuri Sąjungą atstovaujanti delegacija, paskirta prezidento specialiai misijai, turi pasižymėti tam tikromis, nustatytomis savybėmis ir priskiriama specialiam asmeniui, išrinktam iš pastoviosios tarybos narių.45.  SPECIALIOS PASKIRTIES DELEGACIJA Prezidentas taip pat gali skirti delegaciją vykdomojo komiteto nariui vadovauti specialiam veiklos sektoriui minėtos tarybos kompetencijos ribose.IV-A DALIS. LOTYNŲ NOTARIATO TARPTAUTINIS KONGRESAS 46.  POBŪDIS Lotynų notariato tarptautinio kongreso tikslas yra moksliniame lygyje tirti subjektus, tiesiogiai ar netiesiogiai dominančius notarus.Tarptautinio kongreso tikslai taip yra rengti diskusijas, forumus, keistis informacija bei sudaryti notariato institucijai sąlygas skelbti visuomenei notariato vaidmenį ir atskleisti savo patirtį.47.  DALYVAVIMAS KONGRESE 47.1.    Kiekvienas sąjungai priklausantis notariatas kviečiamas dalyvauti kongrese, paskirdamas savo delegatą į kongresą.47.2.    Bet kuris notaras, paminėtas 1.2 str. apibrėžime, o taip pat bet koks fizinis asmuo ar teisininkas, turintis teisę pagal savo šalies įstatymus, užsiimti notarine praktika, turi teisę registruotis ir dalyvauti kongrese. 48.  STEBĖTOJŲ IR SVEČIŲ DALYVAVIMAS Papildomai prie pastoviosios tarybos nurodytų organizacijų ir asmenų kvietimo, organizacinis komitetas turi teisę siūlyti prezidentui priimti į kongresą stebėtojo ar svečio teisėmis bet kokį juridinį ar fizinį asmenį, kurį organizacinis komitetas mano esant tinkamą dėl jo mokslinio, akademinio ir profesinio darbo teisės srityje.49.  DAŽNUMAS Kongresas šaukiamas kas tris metus laikotarpyje nuo rugsėjo iki lapkričio mėn. kongreso trukmė negali būti ilgesnė kaip septynios dienos.50.  ORGANIZACIJA 50.1.    Kongresą iš savanorių narių organizuoja Sąjungos notariatas, išrinktas pastoviosios tarybos ne vėliau kaip prieš dvi kadencijas, kuris, pageidautina, kiekvieną kartą būtų renkamas iš kito kontinento.50.2.    Kongreso prezidentą, kuris taip pat pirmininkauja organizaciniam komitetui, skiria pastovioji taryba kongresą organizuojančio notariato teikimu, pageidautina, iš pastoviosios tarybos narių.50.3.    Kongreso organizacinis komitetas turi glaudžiai bendradarbiauti su pastoviąja taryba ir laikytis jos nurodymų.50.4.    Pastovioji taryba per paskutinį plenarinį kongreso posėdį apie praneša apytikrę kito kongreso datą, vietą ir temas.50.5.    Kongreso taisykles nustato pastovioji taryba. PENKTAS SKYRIUS: KITOS SĄLYGOS 51.  PRATĘSIMAS Visos pareigos, nurodytos šiame statute, vykdomos tiek laiko, kiek trunka kadencija, kuriai jos priskiriamos, ir gali būti vykdomos kadencijai pasibaigus, kol pareigas perima kiti.52.  NE RETROAKTYVUMO ASPEKTAS 29.1 str. pateikti standartai netaikomi retrospektyviai pastoviosios tarybos nariams, tapusiems tokiais iki lotynų notariato 19-ojo tarptautinio kongreso.ĮSIGALIOJIMAS Šis Statutas įsigalioja iš karto po to, kai jį patvirtina visi Sąjungos notariatai visuotiniame susirinkime.LAIKINOJI NUOSTATA Sąjungos garbės prezidento pareigos nustoja galioti tik pasibaigus tuometinio šias pareigas einančio asmens kadencijos laikotarpiui.5.3. EUROPOS SĄJUNGOS NOTARIATŲ KONFERENCIJOS (CNUE) STATUTAS(priimtas 2002 m. lapkričio 9 d. Miunchene CNUE asamblėjoje, oficialiai patvirtintas 2002 m. gruodžio 3 d., įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.) I SKYRIUS – ESMĖ IR TIKSLAI 1 straipsnis 1.1    Esmė 1.1.1. „Europos Sąjungos notariatų konferencija, sutrumpinimas– CNUE“ yra ne pelno siekianti asociacija, įsteigta pagal Belgijos teisę. Jos veiklą reglamentuoja 1921 m. birželio 27 d. įstatymas, pakeistas 2002 m. gegužės 2 d. įstatymu. 2        straipsnis

2.1. Buveinė2.1.1. Asociacijos buveinė yra Briuselyje adresu rue Cortenbergh, 52, B-1000 Bruxelles. Sprendimą dėl buveinės perkėlimo į kitą vietą priima susirinkimas dviejų trečdalių susirinkime dalyvaujančiųjų balsų dauguma.3        straipsnis 3.1  Tikslai Asociacijos tikslai:3.1.1. Notarinės veiklos ir notarinių veiksmų stiprinimas bei plėtra Europoje, atsižvelgiant į bendruosius Tarptautinės lotyniškojo notariato sąjungos tikslus.3.1.2. Apsikeitimas bendrais sprendimais tarp CNUE narių notariatų ir Europos institucijų.3.1.3. Profesinių ryšių tarp narių notariatų plėtra ir jų politikos derinimas, nekeičiant nacionalinių statutų.3.1.4. Svarbios ir įdomios Europos notariatams tarptautinio lygmens informacijos atranka, parengimas ir perdavimas.3.1.5. Projektų įgyvendinimas ir informacijos paieška nariams ir / ar bendradarbiaujant su jais, siekiant skatinti ir gerinti notarinę praktiką Europoje, užtikrinant ir saugant jos narių interesus bei plėtojant bendradarbiavimą.3.1.6. Kita asociacijos nariams teikiama veikla ir paslaugos, tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su asociacijos tikslais. 4        straipsnis 4.1. Trukmė4.1.1. Asociacija steigiama neribotam laikui. Ji gali būti paleista tik susirinkimo sprendimu, kuris priimamas tokiu pačiu būdu, kaip ir statutas arba jo pakeitimai.5        straipsnis5.1.      Tikrieji asociacijos nariai5.1.1. Tikrieji lotyniškojo tipo notariato asociacijos nariai yra Europos Sąjungos šalys: Vokietija, Austrija, Belgija, Ispanija, Prancūzija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Čekija, Estija, Malta, Latvija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.5.1.2. Naujais tikraisiais lotyniškojo tipo notariato asociacijos nariais gali tapti Lotyniškojo notariato sąjungos nariai, kurie įteikė prašymą CNUE, ir, kurių valstybės įstojo į Europos Sąjungą. Sprendimas dėl priėmimo priimamas 4/5 visų susirinkime dalyvavusių balsų dauguma.5.1.3. Iš asociacijos gali būti pašalinti tie nariai, kurie dėl jų teisinės padėties pasikeitimo tampa ne lotyniškojo tipo notariatais, arba tie, kurie pastoviai nekreipia dėmesio į šį statutą arba vidaus reglamentus, kuriuos patvirtino susirinkimas. Sprendimas dėl jų pašalinimo priimamas 4/5 visų dalyvaujančiųjų susirinkime balsų dauguma, neatsižvelgiant į nario, dėl kurio pašalinimo priimamas nutarimas, balsą.5.1.4. Tikrųjų asociacijos narių skaičius negali būti mažesnis nei trys.5.1.5. Balsavimo teisę susirinkime turi tik tikrieji nariai.Tikruosius narius gali atstovauti nacionalinių organų prezidentai arba jų specialūs įgaliotiniai.6        straipsnis 6.1. Nariai stebėtojai6.1.1 Susirinkimas gali priimti nariais stebėtojais lotyniškojo tipo notariatus narius, kurie yra Tarptautinės lotyniškojo notariato sąjungos nariai ir kurių šalys oficialiai ketina įstoti į Europos Sąjungą. Nariai stebėtojai kviečiami dalyvauti plenariniuose susirinkimo posėdžiuose. Jie neturi teisės balsuoti.Jie gali susipažinti su informacija, kuri pateikiama CNUE tikriesiems nariams.6.1.2. Sprendimą dėl jų priėmimo ir pašalinimo priima susirinkimas 3/4 visų dalyvaujančių susirinkime balsų dauguma.6.1.3. Narius stebėtojus susirinkime gali atstovauti nacionalinių notariatų prezidentai arba specialūs įgaliotiniai. 7        straipsnis 7.1. Nario mokestis 7.1.1. Nariai įpareigoti mokėti nario mokesčius, kurių dydį nustato susirinkimas pagal šiame statute nurodytas nario mokesčio proporcijas.7.1.2. Jei susirinkimas nenusprendžia kitaip, nario mokesčiai pervedami į asociacijos sąskaitą ne vėliau kaip einamųjų metų vasario 28 d.7.1.3. Asociacijos nariai už asociacijos įsipareigojimus asmeniškai neatsako.7.1.4. Tikrieji nariai moka ne daugiau kaip 200 000 € nario mokestį per metus, vadovaujantis 7.1.1. straipsnyje numatytomis nario mokesčio proporcijomis.7.1.5. Nariai stebėtojai nario mokesčių nemoka.II SKYRIUS – VALDYMO ORGANAI 8        straipsnis 8.1. Valdymo organai8.1.1. Asociaciją sudaro šie valdymo organai:a) susirinkimas,b) prezidentas,c) vykdomoji taryba.8.1.2. Asociacijos veiklą vykdo prezidento priežiūroje esantis biuras. Prezidento įgaliojimai pateikti 25 statuto straipsnyje. 

9        straipsnisa) 9.1. Susirinkimas9.1.1. Narių susirinkimas yra aukščiausias asociacijos valdymo organas. Jis turi visas sprendimų priėmimo teises. Jo kompetencijai priskiriami įgaliojimai, kurie kitiems asociacijos valdymo organams nesuteikiami.9.1.2. Išskirtinei jo kompetencijai priskiriami:

9.1.2.1. Statuto pakeitimai,

9.1.2.2. Viceprezidento, pradėsiančio eiti prezidento pareigas, paskyrimas ir atleidimas,

9.1.2.3. Biudžeto ir galutinio metinio balanso patvirtinimas,

9.1.2.4. Narių notariatų nario mokesčio nustatymas, vadovaujantis 7.1.4 ir 7.1.5 straipsniais,

9.1.2.5. Savanoriškas asociacijos paleidimas,

9.1.2.6. Bet kuris klausimas, nepriskiriamas kitų organų kompetencijai.

10    straipsnis10.1. Susirinkimų šaukimo tvarka10.1.1. Susirinkimą šaukia prezidentas ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Susirinkimas taip pat gali būti šaukiamas esant bendriems ir profesiniams Europos notariato poreikiams arba keturių jos narių iniciatyva.10.1.2. Per vienerius metus gali vykti vienas arba daugiausiai du plenariniai („iškilmingi“) susirinkimai, kuriose dalyvauja visi nariai (tikrieji nariai ir nariai stebėtojai) bei Tarptautinio lotyniškojo notariato Sąjungos atstovai, su kuriais CNUE tampriai bendradarbiauja.10.1.3. Kituose susirinkimuose, taip vadinamuose „eiliniuose arba darbiniuose susirinkimuose“ dalyvauja tikrieji nariai.10.1.4. Plenariniai ir darbiniai susirinkimai vyksta šaukime nurodytoje vietoje.10.1.5. Prezidentas išsiunčia nariams notariatams šaukimus ne vėliau kaip prieš šešias savaites iki susirinkimo dienos. Šaukimuose pateikiamas ir dienotvarkės projektas.10.1.6. Susirinkimai gali vykti videokonferencijos forma, nebent tam paprieštarautų du tikrieji nariai. 11    straipsnis11.1 Dienotvarkė11.1.1. Prezidentas tvirtina vykdomojoje taryboje apsvarstytą susirinkimo dienotvarkę.11.1.2. Preliminari dienotvarkė išsiunčiama tikriesiems nariams ir, reikalui esant, nariams stebėtojams ne vėliau kaip prieš tris savaites iki susirinkimo pradžios. Per savaitę nuo dienotvarkės gavimo nariai gali siūlyti į dienotvarkę įtraukti papildomus klausimus. Bet koks pasiūlymas, kurį pateikia ne mažiau kaip 1/20 tikrųjų narių, įtraukiamas į dienotvarkę.11.1.3. Galutinė dienotvarkė tvirtinama prieš dešimt dienų iki susirinkimo pradžios ir pateikiama visiems nariams elektroniniu paštu. 12    straipsnis12.1.Susirinkimo pirmininkas – sekretoriatas12.1.1. Susirinkime pirmininkauja prezidentas, jam nedalyvaujant – susirinkimo paskirtas viceprezidentas.12.1.2. Susirinkimo sekretoriato funkcijas atlieka biuras. 13    straipsnis13.1. Protokolai13.1.1. Protokolus parengia biuras, persiunčia juos vykdomosios tarybos nariams suderinti. Protokolai tvirtinami kitame susirinkime – prieš susirinkimo dienotvarkės paskelbimą.13.1.2. Apie rezoliucijas nariai informuojami raštu tą patį rezoliucijų priėmimo mėnesį. 14    straipsnis14.1. Sprendimai14.1.1. Susirinkimas gali priimti sprendimus iš esmės tik tuomet, kai atitinkama tema iš anksto pasiūloma raštu, kartu su galutine susirinkimo dienotvarke.14.1.2. Susirinkimas, pritariant visiems tikriesiems nariams notariatams, gali priimti sprendimą dėl kitų klausimų, kuriuos posėdžio pradžioje pasiūlė vienas arba keletas tikrųjų narių, arba prezidentas. 15    straipsnis15.1. Balsavimas15.1.1. Susirinkimas gali priimti sprendimus, jei jame dalyvauja arba yra atstovaujami ne mažiau kaip du trečdaliai tikrųjų narių.15.1.2. Susirinkimo sprendimai priimami absoliučia visų dalyvaujančiųjų arba atstovaujamųjų tikrųjų narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad rezoliucija nepriimta.15.1.3. Balsuoti gali tik tikrųjų narių notariatų prezidentai.15.1.4. Tačiau, susirinkime prezidentas gali būti atstovaujamas įgaliotojo asmens – notaro, turinčio raštišką įgaliojimą.15.1.5. Įgaliojimas įteikiamas prezidentui prieš posėdžio atidarymą.15.1.6. Sprendimus dėl statuto pakeitimo susirinkimas priima 3/4 CNUE tikrųjų narių, dalyvaujančių arba

atstovaujamų susirinkime, balsų dauguma.15.1.7. Kiekvienas tikrasis narys susirinkime turi tik vieną balsą. CNUE prezidentas balsavimo teisės neturi, jei jis nėra tikrojo nario nacionalinio notariato prezidentas.15.1.8. Tuo atveju, jei prieš rezoliuciją balsavo vienas arba keletas narių notariatų, tačiau, neatsižvelgiant į tai, ji buvo priimta, tokiu atveju šis narys notariatas/ nariai notariatai gali nuo jos atsiriboti. Minėta sąlyga atitinkamo notariato / atitinkamų notariatų pageidavimu pažymima rezoliucijos tekste. Rezoliucija suinteresuotam notariatui neįteikiama. Sąlygos išlyga negalioja sprendimams dėl biudžeto. 16    straipsnisb) 16.1 Prezidentas16.1.1. Prezidento kompetencijai priskiriamas administravimas, projektų inicijavimas, organizavimas, derinimas ir ryšiai.16.1.2. Jis rūpinasi sklandžia CNUE veikla, siekdamas kuo didesnio skaidrumo narių notariatų atžvilgiu.16.1.3. Prezidentas, nors ir turi plačius administravimo įgaliojimus, jis gali veikti tik susirinkimo arba vykdomosios tarybos pavedimu. 17    straipsnis17.1. Prezidento veikla ir įgaliojimai CNUE posėdžiuose17.1.1. CNUE prezidentas pirmininkauja susirinkimuose ir vykdomosios tarybos posėdžiuose.17.1.2. Atsižvelgdamas į CNUE politikos aktualumą ir reikalavimus bei suderinęs su vykdomąja taryba prezidentas šaukia susirinkimą.17.1.3. Jis pirmininkauja visuose posėdžiuose:

17.1.3.1.   pristato dienotvarkės klausimus pagal iš anksto visiems pateiktus dokumentus,

17.1.3.2.   prižiūri, kad būtų laikomasi dienotvarkės,

17.1.3.3   supažindina su kiekvienu klausimu,

17.1.3.4.   pasisako ir suteikia žodį, koordinuoja žodinius pasisakymus,

17.1.3.5.   pateikia klausimus,

17.1.3.6.   reziumuoja diskusijas,

17.1.3.7.   pateikia sprendimų, rezoliucijų arba nuomonės pareiškimų projektus balsavimui,

17.1.3.8   užtikrina priimtų sprendimų perdavimą ir vykdymą.

18    straipsnis18.1. Prezidento veikla ir įgaliojimai, susiję su biuru18.1.1. Jis nustato bendrąją veiklos kryptį, prioritetus ir priemones, kurių bus imtasi.18.1.2.Kartu su vykdomąja taryba kontroliuoja kasdieninį biuro darbą, o ypač:

18.1.2.1.   sąskaitas, biudžetą ir visas svarbias išlaidas,

18.1.2.2.   kartu su biuru supažindina ir, reikalui esant, parengia raštus pagal politines dienos aktualijas,

18.1.2.3.   pasirašo oficialiąją korespondenciją arba suteikia biurui atitinkamus įgaliojimus,

18.1.2.4.   seka svarbiausius įvykius ir nustato atitinkamas priemones.

19    straipsnis19.1. Prezidento veikla ir įgaliojimai bendraujant su nariais notariatais19.1.1. Prezidentas rūpinasi gerais kontaktais tarp narių notariatų ir skatina dvišalį dialogą.19.1.2. Jis rūpinasi tinkamu informacijos parengimu, jos perdavimu visiems nariams notariatams, vienu metu, lygiomis teisėmis.19.1.3. Raštiškai konsultuoja tikruosius narius notariatus skubiais klausimais ir, siekiant padėti nariams, suderinęs su vykdomąja taryba, imasi visų kitų reikiamų priemonių. 20    straipsnis20.1. Prezidento veikla ir įgaliojimai Europos ir kitose užsienio institucijose20.1.1. Prezidentas yra Europos notariato vadovas, informuojantis apie bendruosius sprendimus.20.1.2. Jis atstovauja užsienyje ir veikia CNUE vardu pagal įgaliojimus, kuriuos jam suteikė susirinkimas arba, esant reikalui, vykdomoji taryba.20.1.3. Jis nedelsdamas išsamiai informuoja tikruosius narius notariatus apie savo veiksmus, o ypač, susijusius su Europos institucijomis.20.2. Prezidento veikla ir įgaliojimai, susiję su trečiosiomis šalimis20.2.1. Prezidentas atstovauja CNUE teisiniuose santykiuose su trečiosiomis šalimis.20.2.2. Jis taip pat pasirašo sutartis CNUE personalo klausimais. 21    straipsnis

21.1.1. Prezidentas renkamas vieneriems metams. Vykdomosios tarybos teikimu jis gali būti perrinktas antrai vienerių metų kadencijai.21.1.2. Prieš rinkimus jis paprastai eina vykdomosios tarybos viceprezidento pareigas („viceprezidentas, kuris taps prezidentu“). Pasibaigus kadencijai, jis vėl tampa vykdomosios tarybos viceprezidentu („grįžtantis į viceprezidento pareigas“).21.1.3. Sprendimą dėl prezidento rinkimų susirinkimas priima 3/4 balsų dauguma tikrojo nario notariato teikimu. Pasiūlymo teisė galioja tikriesiems nariams notariatams prancūzų kalbos abėcėlės tvarka. Prezidento perrinkimo atveju pasiūlymo pateikimo teisė perkeliama vieneriems metams.21.1.4. Neprivaloma, kad į CNUE prezidento postą narys notariatas siūlytų kandidatą iš savo šalies.21.1.5. Atitinkamą notariatą atstovauja jo prezidentas. Jis konsultuojasi dėl prezidentavimui teikiamos kandidatūros.21.1.6. Neprivaloma, kad CNUE prezidentu būtų nacionalinio notariato prezidentas, tačiau jis turi būti tuo asmeniu, kuris užėmė vadovaujančias pareigas aukščiausiuose savo šalies notariato valdymo organuose. Įgaliojimus dėl CNUE prezidento pareigų jam suteikia nacionalinis prezidentas. 22    straipsnis22.1. Viceprezidentai22.1.1. Pareigas einančio viceprezidento mandato trukmė tokia pati kaip ir prezidento; jeigu prezidentas perrenkamas antrajai kadencijai, viceprezidento mandato trukmė atitinkamai pratęsiama.22.1.2. Viceprezidentas, kuris taps prezidentu, yra renkamas tuo pat metu tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir prezidentas.22.1.3. Tuo atveju, jei prezidentas perrenkamas dar vieneriems metams, susirinkimas priima sprendimą dėl tapsiančio prezidentu viceprezidento perrinkimo, kurio mandatas taip pat pratęsiamas vieneriems metams.22.1.4. Teisė pasiūlyti viceprezidentą, kuris taps prezidentu, priklauso tikrajam nariui notariatui, kuris pagal prancūzų kalbos abėcėlę yra po to, kuris pasiūlė kandidatą į prezidentus. Tuo atveju, jei prezidentas perrenkamas, pasiūlymo teisė atidedama vieneriems metams.22.1.5. Specialius įgaliojimus kandidatams į CNUE viceprezidento postą suteikia nacionaliniai prezidentai.22.1.6. 21.1.3 ir 22.1.4 straipsnyje numatyta pasiūlymo teise būtina pasinaudoti iki einamųjų metų liepos mėnesio pabaigos. 23    straipsnisc) Vykdomoji taryba23.1. Sudėtis23.1.1. 2002 m. gegužės 2 d. Belgijos įstatymu, kuris keičia 1921 m. birželio 27 d. Belgijos įstatymą, Administracinė valdyba keičiama vykdomąja taryba.23.1.2. Vykdomąją tarybą sudaro penki nariai: prezidentas, du viceprezidentai ir du patarėjai, kurie privalo atitikti toliau nurodytus reikalavimus.23.1.3. Du patarėjai skiriami iš dviejų tikrųjų narių notariatų pagal prancūzų kalbos abėcėlę. Jei vieną notariatą iš dviejų (arba abu) jau atstovauja prezidentas arba viceprezidentas, tai patarėjo postas eilės tvarka pereina kitam notariatui.23.1.4. Patarėjų mandato trukmė - vieneri metai.23.1.5. Neprivaloma, kad patarėjas būtų nacionalinio notariato prezidentas, tačiau jis turi būti tuo asmenim, kuris užėmė vadovaujančias pareigas aukščiausiuose savo šalies notariato valdymo organuose. Įgaliojimus dėl pareigų jam suteikia nacionalinis prezidentas.23.2. Įgaliojimai23.2.1. Vykdomoji taryba padeda prezidentui ir kontroliuoja CNUE darbus.23.2.2. Ji stebi bendrą darbą, administravimą bei kasdieninį CNUE biuro darbą.23.2.3. Vykdomosios tarybos nariai posėdžiauja prezidento šaukimu, tarp posėdžių nuolat palaiko ryšį komunikacijos priemonėmis. 24    straipsnis24.1. Pasyvi naujų tikrųjų narių balsavimo teisė24.1.1. Per pirmuosius trejus metus nuo įstojimo į CNUE nauji tikrieji nariai turi pasyvaus balsavimo teisę ir pasiūlymo dėl kandidato į prezidento, viceprezidento arba vykdomojo nario postus teikimo teisę. 25    straipsnis25.1. Biuras25.1.1. Biuras, vadovaudamasis neutralumo ir nepriklausomybės principais, rūpinasi CNUE logistika, administravimu ir informacijos teikimu.25.1.2. Prie jo veiklos priskiriamas ES informacijos aktualiomis temomis klasifikavimas ir perdavimas.25.1.3. Be to, biurui pavedamas kontaktų su Europos institucijomis ir jų atstovais užmezgimas bei puoselėjimas, siekiant nariams notariatams suteikti kuo daugiau informacijos.25.1.4. Jis planuoja, koordinuoja ir organizuoja CNUE posėdžius.25.1.5. Jis užtikrina susirinkimų sekretoriato ir nuolatinių komisijų darbą.

25.1.6. Jis padeda praktiškai ir teisiškai organizuoti darbo grupių ir referentų darbą.25.1.7. Jis dalyvauja įgyvendinant CNUE projektus ir prezidento programos prioritetus. 26    straipsnis 26.1. Svečiai ir kiti kolegos26.1.1. Dėl aktualių temų CNUE gali kviesti svečius ir kitus kolegas, tačiau pagal tam tikras, iš anksto vykdomosios tarybos siūlymu susirinkime nustatytas sąlygas. III SKYRIUS – VIDAUS REGLAMENTAS – PASKIRSTOMASIS KODAS - GALUTINIS BALANSAS – PALEIDIMAS - PEREINAMOSIOS NUORODOS 27    straipsnis27.1 Vidaus reglamentas27.1.1. Kasdieninė CNUE biuro veiklos organizavimas vyksta vadovaujantis vidaus reglamentu, dėl kurio susitarta su nariais notariatais ir kurį susirinkimas gali priimti arba pakeisti balsavimu ta pačia tvarka, kaip priimant ir keičiant statutą. 28    straipsnis 28.1. Nario mokesčio proporcijos28.1.1. Metinis CNUE biudžetas nustatomas pagal šias nario mokesčio proporcijas. Šalis Kodas

Vokietija (18/93)

Ispanija (18/93)

Prancūzija (18/93)

Italija (18/93)

Austrija (5/93)

Belgija (5/93)

Graikija (5/93)

Nyderlandai (5/93)

Liuksemburgas (1/93)

Iš viso (93/93)

28.2. Metinis balansas28.2.1. Metinis balansas parengiamas kiekvienų metų gruodžio 31 d. 29    straipsnis29.1. Jei priimamas sprendimas paleisti CNUE, susirinkimas taip pat turi priimti sprendimą dėl turto panaudojimo pagal CNUE tikslus. 30    straipsnis30.1. Pereinamojo laikotarpio nuostatos30.1.1. Šis statutas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.30.1.2. Tačiau, 21 straipsnis įsigalioja tik nuo 2006 m. sausio 1 d., o 22 straipsnis – nuo 2005 m. sausio 1 d.30.1.3. 2003, 2004 ir 2005 metais pereinamojo laikotarpio prezidentais bus Prancūzijos, Graikijos ir Italijos notariatų prezidentai. 2002 ir 2003 metais Graikijos ir Italijos notariatų prezidentai taps einančiais viceprezidentų pareigas.30.1.4. 2004 m. Liuksemburgo notariatas pasiūlys kandidatą į viceprezidento postą.30.1.5. 2003, 2004 ir 2005 metais baigiančiais kadenciją viceprezidentais bus Ispanijos, Prancūzijos ir Graikijos notariatų prezidentai.30.1.6. Vykdomaisiais nariais bus paskirti2003 m. Liuksemburgo ir Nyderlandų notariatas,2004 m. Vokietijos ir Austrijos notariatas,2005 m. Belgijos ir Ispanijos notariatas.6.1. SUBJEKTAI, TURINTYS TEISĘ ATLIKTI NOTARINIUS VEIKSMUS

  NOTARAI KONSULINIAI PAREIGŪNAI

SENIŪNAI KITI

NOTARINIAI  VEIKSMAI Notariato įstatymo 26 straipsnis numato, kokius veiksmus atlieka notarai:1) tvirtina sandorius;

Notariato 27 straipsnis numato konsulinių pareigūnų atliekamus notarinius veiksmus.

Notariato įstatymo 27(1) str. nustato, kad seniūnai neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus:

LR CK numato, kada kai kuriuos notarinius veiksmus gali atlikti kiti asmenys.1) Tvirtina įgaliojimus ( CK 2.138 str.)

CK 1.74 str. numato, kad notarine forma turi būti sudaromi:(1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;(2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); vedybų sutarties formą nustato CK 3.103 str.(3) kiti sandoriai, kuriems yra nustatyta privaloma notarinė forma. Taip pat CK 1.77 str. nustato, kad sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi notarine forma. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą. Notarai tvirtina oficialiuosius testamentus. CK 5.28 straipsnis nustato, kad oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. 

Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus:1)   tvirtina sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo; CK 5.28 str. 1 d. Oficialieji testamentai -tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. 

1) tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys   duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti;

Notaro patvirtintiems prilyginami:(1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);(2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;(3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų. 2) Tvirtina testamentus CK 5.28 str. 6 d. numato, kad oficialiesiems testamentams prilyginami: (1) asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo-profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senelių ir invalidų namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat šių senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų;(2) asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai, patvirtinti tų laivų kapitonų;(3) asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti

tų ekspedicijų viršininkų;(4) karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų (viršininkų);(5) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų;Tokių būdu patvirtinti testamentai privalo būti nedelsiant perduoti notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.

   NOTARAI KONSULINIAI

PAREIGŪNAI SENIŪNAI KITI

NOTARINIAI VEIKSMAI

2)   išduoda paveldėjimo teisės liudijimus; CK 5.66 straipsnis nustato, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

     

3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;

     

4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

 

5) liudija parašo dokumentuose tikrumą;

3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;

3) liudija parašo dokumentuose tikrumą. CK 5.28 str. 6 d. 6 p. numato, kad oficialiesiems testamentams prilyginami testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai. Tai reiškia, kad seniūnai turi teisę tvirtinti testamentus, tačiau to paties straipsnio 7 d. numato, kad seniūnai privalo kiek įmanoma greičiau perduoti patvirtintus testamentus

3) liudija parašo dokumentuose tikrumą   (CK 1.76 str.) Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba karinio dalinio vadas ar jo

notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.

pavaduotojas, kai sandorį sudaro karys, arba tolimajame plaukiojime esančio laivo kapitonas, kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti.

6) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;

4) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;

   

7) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

5) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

   

8) priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus;

6) priima saugoti asmeninius testamentus;

   

9) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

7) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

   

   NOTARAI KONSULINIAI PAREIGŪNAI SENIŪNAI KITI

NOTARINIAI VEIKSMAI

10) perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims;

     

11) priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas;

     

12) priima jūrinius protestus; Prekybinės laivybos įstatymo 66 straipsnis numato, protesto pateikimo tvarką.

8) priima jūrinius protestus;    

13) protestuoja vekselius ir čekius; Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas reglamentuoja notarų veiksmus protestuojant vekselius. Šio įstatymo 46 str. nurodo, kad vekselius protestuoja notarai.

Konsulinio statuto 32 str. numato konsulinių pareigūnų atliekamus notarinius veiksmus Konsuliniai pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, atlieka Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 27 str. numatytus notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienio valstybėje. Notariniai veiksmai atliekami diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Atlikti notarinius veiksmus ne diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos patalpose galima tik tada, kai

   

14) daro vykdomuosius įrašus   užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose; Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka reglamentuoja notarų įrašų darymą. 

15) surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo

dokumentuose numatytos aplinkybės; suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (dėl ligos, neįglumo ar kitais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais) negali atvykti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą ir iškviečia konsulinį pareigūną į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau kaip dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.

16) tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams;  2.46 straipsnis. Juridinių asmenų steigimo dokumentai Juridinio asmens steigimo dokumentus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumas turi būti notaro patvirtintas, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

17) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Kiti veiksmai: CK 2.138 str. nustato, kad notarai tvirtina įgaliojimus: (1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;(2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;(3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Notarai tai pat tvirtina pareiškimus (pvz., dėl tėvystės pripažinimo), hipotekos lakštus, skelbia testamentus. 

9) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

 

6.2. BENDROSIOS NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖSSavo veikloje notaras vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais.Notarinius veiksmus notaras atlieka notaro biure, kuris yra notaro darbo vieta. Notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių subjektas. Notarų biurai steigiami Teisingumo ministro įsakymu.Notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose atlikti galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, neįgalumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos ar kitą įstaigą, arba tais atvejais, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei 10 asmenų, arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.Notaras aukščiau nurodytais atvejais notarinius veiksmus, išskyrus turto paveldėjimo atvejus, gali atlikti bet kurioje vietovėje, nepriklausomai nuo jam nustatytos veiklos teritorijos. Jei notariniai veiksmai atliekami ne notaro biuro patalpose, tai tvirtinamajame įraše ar notariniame liudijime ir notariniame registre įrašoma notarinio veiksmo atlikimo vieta.Notariniai veiksmai atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus paveldėjimo atvejus. Paveldėjimo teisės liudijimus, nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus išduoda notaras, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, o kai ji nežinoma – turto arba pagrindinės jo dalies buvimo vieta.Kai asmenys palikimą priima pagal turto apyrašą, sudaryto apyrašo pagrindu notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Nuosavybės teisės liudijimą taip pat pagal paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą, o kai ji nežinoma – pagal turto ar  jo pagrindinės dalies buvimo vietą.2007 m. sausio 15 d. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas nutarimu Nr. 4.2.1. patvirtino „Paveldėjimo bylų perdavimo vesti kitam notarui tvarką“, kuri nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. patvirtintu įsakymu Nr. IR-481 „Dėl notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo“. Vadovaujantis šia tvarka, nagrinėjami suinteresuotų asmenų prašymai dėl paveldėjimo bylos perdavimo vesti kitam notarui per 20 darbo dienų nuo jų gavimo. Išnagrinėjęs prašymą, Lietuvos notarų rūmų prezidentas, o jo nesant jį pavaduojantis viceprezidentas, gali priimti sprendimą:

1.      pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui;2.      perduoti užvestą paveldėjimo bylą vesti kitam notarui;3.      atsisakyti tenkinti prašymą.Pagal aukščiau minėtą tvarką, sprendimas pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui yra priimamas, jei paveldėjimo byla nebuvo užvesta notaro, kuriam pagal Teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta vesti paveldėjimo bylą. Sprendimas dėl jau užvestos paveldėjimo bylos perdavimo kitam notarui priimamas, kai paveldėjimo byla jau užvesta.Pagal aukščiau minėtą tvarką sprendimai priimami tik išimtiniais atvejais:1.   kada notarą, kuriam pagal Teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta vesti paveldėjimo bylą, ir įpėdinius sieja giminystės ryšiai;2.    esant konfliktinei situacijai tarp notaro ir įpėdinio;3.    kiti išimtiniai atvejai.Visais nurodytais atvejais pareiškėjo pareiškimas turi būti pagrįstas ir notaras, kuriam pavedama ar perduodama vesti paveldėjimo bylą, sutinka.Notaras, kuris perduoda užvestą paveldėjimo bylą, privalo per 3 darbo dienas nuo paveldėjimo bylos išsiuntimo kitam notarui paštu, asmeniškai ar elektroniniu būdu pateikti pranešimą Testamentų registrui.Kaip nustatyta Notariato įstatyme, notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Notarinis veiksmas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, jei reikalinga papildoma informacija, arba kai yra duomenų, kad gali būti užginčytos suinteresuotų asmenų teisės ar faktai, kuriuos prašo patvirtinti kitas asmuo. Notarinių veiksmų atlikimą sąlyginai galima suskirstyti į 2 etapus – privalomą ir fakultatyvinį.6.2.1. PRIVALOMIEJI NOTARO VEIKSMAI1.   priėmimas pareiškimų (rašytinių ir žodinių);2.   fizinių asmenų, jų atstovų ar juridinių asmenų atstovų asmenybės nustatytas pagal pateiktą dokumentą, kuriame yra nuotrauka ir asmens kodas. Dokumentų sąrašą, kurio pagrindu notaras nustato asmenybę asmenų, prašančių atlikti notarinį veiksmą, nustato Notariato įstatymo 31 straipsnis;3.   patvirtinamas juridinių asmenų teisnumas, patvirtinami atstovų įgaliojimai;4.   pareiškimo nagrinėjimas;5.   notarinio veiksmo atlikimas;6.   atlyginimo už notarinio veiksmo atlikimą paėmimas;7.  paveldėjimo liudijimo išdavimo atveju patvirtinama, ar įpėdiniai sumokėjo paveldimo turto mokestį;8.   notarinis veiksmas įtraukiamas į notarinių veiksmų registracijos knygą;9. notaras įstatymo nustatytais atvejais perduoda duomenis viešiesiems registrams ir institucijoms.6.2.2. PAPILDOMI BŪTINI NOTARO ATLIEKAMI VEIKSMAI1.      pasiruošimas notarinio veiksmo atlikimui:1.1.   konsultavimas;1.2.   viešų registrų patikra;1.3.   duomenų ir dokumentų patikrinimas;1.4.   projekto parengimas;1.5.   notarinio veiksmo pasekmių išaiškinimas;2.     notarinio veiksmo atidėjimas;3.     atsisakymas atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).Notarinio veiksmo atidėjimas gali būti pateiktas žodžiu ir raštu (jei to prašo suinteresuotas asmuo), nurodant atidėjimo priežastis.6.2.3. NOTARO NEATLIEKAMI NOTARINIUS VEIKSMAINotaras privalo atsisakyti atlikti notarinius veiksmus, jei:1.      įstatymo nustatytais atvejais notarinį veiksmą turi atlikti kitas notaras;2.      notarinis dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų;3.      sandoris, kurio viena šalis yra juridinis asmuo, prieštarauja veiklos tikslams, nurodytiems steigimo dokumentuose;4.      sandoris sudaromas per atstovą, kurio įgaliojimai netinkamai įforminti;5.      asmenys nepateikė visų reikiamų dokumentų ir leidimų;6.      notarinį veiksmą prašo atlikti neveiksnus asmuo (apsvaigęs nuo alkoholio ir kt.);7.      dėl sandorio kreipėsi riboto veiksnumo asmuo, neturintis tėvų ar rūpintojų sutikimo;8.      jei asmuo atsisako sumokėti notaro atlyginimą;9.      jei negalima nustatyti asmens tapatybės;10.    kitais atvejais.Atsisakymas suinteresuoto asmens prašymu išdėstomas raštu ir išaiškinama apskundimo tvarka ir terminai.6.2.4. KITOS NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS

Notaro tvirtinami dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jei sandoris, pareiškimas ar kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.Jei fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali pats pasirašyti, jo prašymu dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, apie tai notaras pažymi tvirtinamajame įraše ar notariniame liudijime, nurodant priežastį, dėl kurios negali pasirašyti.Testamento tvirtinimo atveju, jei testatorius pats negali pasirašyti testamento, jį notaro akivaizdoje pasirašo kitas testatoriaus nurodytas asmuo dviejų liudytojų akivaizdoje, kurie taip pat pasirašo dokumente.Jei fizinis asmuo, kuris prašo atlikti notarinį veiksmą, yra neraštingas  arba aklas, notaras perskaito jam dokumento tekstą.Jei fizinis asmuo, kuris prašo atlikti notarinius veiksmus, yra kurčias, nebylys ar kurčnebylys, tai notariniai veiksmai paprastai atliekami dalyvaujant gestų kalbos vertėjui. Šis vertėjas sudaromame dokumente savo parašu prieš tvirtinamąjį įrašą turi patvirtinti, kad dokumento turinys atitinka jame dalyvaujančio kurčiojo, nebylio ar kurčnebylio valią.Notariniai dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tikslai, terminai, datos, skaičiai parašyti nors vieną kartą žodžiais. Jei skiriasi parašyta skaičiais ir žodžiais, pirmenybė teikiama žodžiais parašytiems skaičiams ar datoms. Kaip reglamentuoja Notariato įstatymo 35 straipsnis, negali būti patvirtinti arba paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, išbraukytų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, pieštuku parašyti dokumentai. Dokumentuose notarai gali padaryti pataisymus taip, kad viskas, kas neteisingai parašyta, būtų perbraukta ir įskaitoma ir turi būti aptarta pagal raštvedybos taisykles. Notaras savo iniciatyva ar suinteresuoto asmens prašymu gali ištaisyti tik aiškius apsirikimus, aritmetines klaidas, nekeičiančias patvirtinto ar išduodamo dokumento esmės. Jei keičiasi esmė, gali būti sudarytas susitarimas dėl sąlygų pakeitimo ir pan.Jei notaro tvirtinami liudijimai ar išduodami dokumentai susideda iš kelių lapų, jie turi būti susiūti, sunumeruoti. Susiūtų lapų skaičius tvirtinamas notaro parašu ir notaro antspaudu.Notaro tvirtinamuose dokumentuose notaras parašo Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos formos tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą, nurodo notarinio veiksmo numerį, notaro atlyginimo dydį, kompensacijos už patikrą viešuosiuose registruose dydį, kompensavimą už dokumentų išsireikalavimą iš kitų institucijų, paveldėjimo teisės liudijime nurodomas paveldėjimo bylos numeris.Visi notaro atliekami veiksmai registruojami viename notariniame registre, kurio formą nustato teisingumo ministras. Notaras gali išduoti pagal fizinių ir juridinių asmenų, kurie ar kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.Notaras gali išduoti dingusio dokumento dublikatą pagal notarinio veiksmo dalyvio prašymą. Jei notarinio veiksmo dalyvis miręs, dingusio dokumento dublikatas išduodamas jo teisių perėmėjams. Testamento dublikatas išduodamas tik tuomet, kai testatorius yra miręs.Tvirtinant sandorius ar kitus notarinius veiksmus, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu. Notaras privalo patikrinti duomenis Notarų rūmų duomenų bazėje, ar asmeniui nėra atimtas ar apribotas veiksnumas. Pagal Notariato įstatymą, apylinkių teismai atėmę ar apriboję asmens veiksnumą, privalo pranešti Notarų rūmams, kurie įtraukia visus duomenis į Notarų rūmų neveiksnių asmenų sąrašą.Už nepilnamečius iki 14 metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai ar globėjai. Įstatymų nustatytais atvejais, tam tikrų notarinių veiksmų atlikimui reikia gauti išankstinį teismo leidimą.Nepilnamečiai nuo 14 metų iki 18 metų amžiaus sandorius sudaro turėdami tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą. Tam tikrais atvejais turi būti gautas teismo leidimas.Pripažinto neveiksniu psichinio ligonio ar silpnapročio vardu sandorius sudarinėja jo globėjas, ribotai veiksnūs asmenys sudaro sandorius tik gavę rūpintojų sutikimą (tam tikrais atvejais turi būti gautas teismo leidimas).Kaip numatyta Notariato įstatyme ir LR Civiliniame kodekse, notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų pasekmes. Jei asmuo, kuriam atliekamas notarinis veiksmas, nemoka lietuvių kalbos, dokumento tekstas turi būti išverstas žodžiu į jam žinomą kalbą, arba notarinis veiksmas sudaromas valstybine ir sandorio šaliai suprantama kalba (jei notarinį veiksmą sudaro asmuo, nemokantis lietuvių kalbos), arba dokumento tekstą išverčia žinomas vertėjas, kuris pasirašo dokumente.Be bendrųjų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių yra tam tikri atskirų notarinių veiksmų atlikimo ypatumai.6.3. KOLIZINIŲ NORMŲ TAIKYMASNotaro veikla yra susijusi ne tik su nacionalinės teisės normų taikymu, bet ir tarptautinės privatinės teisės normų žinojimu ir taikymu, kai notarai susiduria su civiliniais teisiniais santykiais, turinčiais užsienio elementą.Lietuvos Respublikoje 2000 m. yra priimtas naujasis Civilinis kodeksas, kurio keli straipsniai yra skirti būtent tarptautinei privatinei teisei. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.), notaro veikloje buvo vadovaujamasi nacionalinės teisės normomis.Po Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo plėstis užsienio ryšiai. Lietuva prisijungė prie tarptautinių konvencijų ir pasirašė tarptautinių sutarčių. Notaro darbas tapo sudėtingesnis, nes notaro veikloje tenka taikyti ne tik nacionalinės teisės, bet ir tarptautinės teisės normas, daugeliu atveju, patikrinti ir kitų valstybių įstatymus. Neretai notaras turi taikyti konkretiems šalių teisinių santykių aspektams ne vienos, o kelių valstybių teisę.

Norint išspęsti klausimą, kokios valstybės teisę taikyti, kai teisinis santykis turi užsienio elementą, reikia žinoti, ar to santykio nereguliuoja tarptautinė sutartis. Kalbant apie tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose, reiktų pažymėti, kad pagal jas turi būti taikomos tarptautinės sutarties taisyklės, o ne vidaus (nacionalinė) teisė.Šiuo metu Lietuva jau yra sudariusi tarptautines sutartis dėl teisinio bendradarbiavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose su 12 valstybių (Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Estija, Kazachstanu, Kinija, Latvija, Lenkija, Moldova, Rusija, Ukraina ir Uzbekistanu), tad Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos Susitariančiosios Šalies notarines  kontoras tokiomis pat sąlygomis kaip ir savi piliečiai. Šios sutartys yra:1.    Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose  (įsigaliojo nuo 2005 07 08);2.    Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose  (įsigaliojo nuo 2002 11 22);3.    Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo nuo 1993 07 11);4.    Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis "Dėl teisinės pagalbos ir teisinių taisyklių"  (įsigaliojo nuo 1994 04 03);5.    Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutartis "Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylos"  (įsigaliojo nuo 1999 04 08);6.    Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutartis "Dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose"  (įsigaliojo nuo 2002 01 29);7.    Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis "Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose"  (įsigaliojo nuo 1993 10 18);8.    Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos sutartis "Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose"  (įsigaliojo nuo 1995 02 18);9.    Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis "Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose"  (įsigaliojo nuo 1995 01 21);10.    Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutartis "Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose"  (įsigaliojo nuo 1994 11 20);11.    Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos sutartis "Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose"  (įsigaliojo nuo 1998 07 10).Yra tarptautinės privatinės teisės srities daugiašalės tarptautinės sutartys (konvencijos), nustatančios vienodas kolizines normas, tokiu atveju institucijos neturi taikyti nacionalinės teisės kolizinių normų. Pavyzdžiui, 1992 m. Lietuva atnaujino narystę 1930 m. Ženevos konvencijoje dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir 1931 m. Ženevos konvencijoje dėl vieningo čekių įstatymo, 2000 m. kovo 19 d. ratifikavo 1930 m. Ženevos konvenciją dėl įstatymų kolizijų naudojant įsakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo ir 1931 m. Ženevos konvenciją dėl įstatymų kolizijų naudojant čekius sprendimo ir t.t.Kadangi tarptautinės sutartys (konvencijos) pirmiausia skirtos vienodinti privatinę materialiąją teisę, t. y. nustatančios vienodas materialiąsias normas, tiesiogiai reguliuojančios tam tikrus santykius.Tačiau būna atvejų, kai tarptautinės konvencijos nurodo, kad konvencija taikoma, jei tarptautinės privatinės teisės normos nustato, jog taikytina teisė yra valstybės šios konvencijos dalyvės teisė. Tokios rūšies tarptautinių sutarčių Lietuva yra nemažai ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi.Gali susidaryti įspūdis, kad notaras privalo žinoti visas tarptautines sutartis ir jų turinį, jei teisinis santykis, dėl kurio atliekamas notarinis veiksmas, turi užsienio elementą. Tai būtų tiesiog neįmanoma, ir taip nėra. Dauguma tarptautinės privatinės teisės normų yra kodifikuotos naujojo Civilinio kodekso pirmojoje knygoje. Be to, kolizinių normų liko konkrečiuose nacionaliniuose įstatymuose.Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsirado būtinybė suvienodinti Europos Sąjungos valstybių narių vidaus materialiąsias teisės normas, siekiant sukurti vienodą teisinį reguliavimą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Dažniausiai Europos Sąjungos valstybių tarptautinė privatinė teisė vienodinama pasirašant valstybėms, Europos Sąjungos narėms, tarptautines konvencijas.Taip pat pastebima tendencija, kad tarptautinė privatinė teisė vienodinama antriniuose Europos Sąjungos teisės šaltiniuose - reglamentuose ir direktyvose.Labai sudėtingas notaro veikloje atvejis, kai įstatymas nustato, kad šalių santykiams, turintiems tarptautinį elementą, turi būti taikoma užsienio teisė. Pagal Civilinio kodekso 1.10 str. 1 d. užsienio teisė taikoma, kai tai numato tarptautinė sutartis, šalių susitarimas arba Lietuvos Respublikos kolizinės teisės normos.Jei užsienio teisę taikyti įpareigojama pagal Lietuvos tarptautinę privatinę teisę arba tai įpareigoja tarptautinė sutartis, tai užsienio teisės turinio nustatymas yra teisės klausimas, t. y. taikanti institucija privalo taikyti užsienio teisę taip, kaip taikytų vidaus teisės normas: gauti oficialų įstatymų tekstą, nustatyti, ar įstatymai galioja, išsiaiškinti, kaip jie taikomi užsienio valstybėje, kokia praktika ir t.t.

Tačiau Civilinio kodekso 1.12 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai užsienio teisė taikoma šalių iniciatyva, užsienio teisė yra fakto, o ne teisės klausimas. Tais atvejais, kai užsienio teisės turinį (atitinkamą įstatymo tekstą, jo aiškinimą ir taikymo praktiką) turi pateikti šalis, kuri remiasi užsienio teise ir reikalauja ją taikyti. Čia yra susiduriama su problemomis, kadangi šalims sunku gauti visą reikiamą informaciją. Tą visgi gali padėti gauti ir institucija, taikanti normą. Savaime aišku, kad institucija privalo, net ir tais atvejais, kai šalis pateikė informaciją, ją patikrinti.1996 m. lapkričio 17 d. Lietuvai įsigaliojo 1968 m. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę (kurios dalyvė šalia kitų yra ir Rusija). Taigi pagal šią konvenciją informaciją apie valstybės, kuri yra šios konvencijos dalyvė, teisę teismas gali gauti šios konvencijos nustatyta tvarka išsiuntęs pavedimą per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.Be to, informaciją galima gauti pagal sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. (Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 15 str., pagal kurį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra bei Rusijos Federacijos teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra teikia viena kitai, jeigu to prašoma, informaciją apie jų valstybėse galiojančius įstatymus ir jų taikymą teisingumo įstaigose.Būna atvejų, kai dėl tam tikrų priežasčių užsienio teisės taikyti neįmanoma, nepavyksta nustatyti taikytinos teisės turinio. Civilio kodekso 1.12 str. 3 d. nustato, kad ginčas bus sprendžiamas taikant Lietuvos teisę.Taip pat visų valstybių, o tarp jų ir Lietuvos, įstatymai numato užsienio teisės ribojimus, pavyzdžiui, kai ginčo santykį reglamentuoja imperatyvios teismo vietos valstybės ar trečios valstybės, su kuria teisinis santykis yra susijęs, normos (Civilinio kodekso 1.11 str. 2 d., kai užsienio teisės taikymas prieštarautų teismo vietos valstybės teisėje įtvirtintai viešajai tvarkai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Civilinio kodekso 1.11 str. 1 d.).Kitas svarbus klausimas, su kuriuo susiduria notarai savo veikloje, tai yra užsienio dokumentų veikti Lietuvoje, patvirtinimas. Pastebima, kad ne visi suinteresuoti asmenys žino, kaip tinkamai įforminti užsienyje išduotus dokumentus, kad jie galiotų Lietuvoje.Jei notaras gauna užsienyje išduotą dokumentą, pateikiamą Lietuvoje, jis turi patikrinti, ar nėra su ta valstybe, kuri išdavė oficialų dokumentą, teisinės pagalbos sutarties. Jei tokia sutartis yra - dokumento papildomai tvirtinti ar legalizuoti nereikia, kadangi visi dokumentai, kuriuos vienos susitariančios šalies teritorijoje surašė ar paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant antspaudu teismas ar oficialus asmuo (vertėjas, ekspertas, notaras ar pan.) kitos susitariančios šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo. Tokie dokumentai, kurie vienos susitariančios šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos susitariančios šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią. Jei tokios sutarties nėra, notaras turi patikrinti, ar pateikti dokumentai šalies, kuri yra prisijungusi prie 1961 spalio 5 d. Hagos konvencijos "Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo". Jei šalis prisijungusi prie minėtos konvencijos, tai dokumentai turi būti patvirtinti Apostille. Jei Apostille nėra arba šalis neprisijungusi prie Hagos konvencijos "Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo", dokumentus reikia legalizuoti.Lietuvos Respublikos Notarų rūmai yra Tarptautinės Lotynų notariatų sąjungos (UINL), Tarptautinės Europos notariatų konferencijos (CNUE) narys. CNUE ypatingą dėmesį skiria iniciatyvoms, kurių imasi Europos Sąjungos institucijos, kuriomis siekiama harmonizuoti materialiąsias teises normas. Tokiu būdu Europos notariato balsas buvo išgirstas priimant reglamentą Nr. 1347/2000 ir reglamentą Nr. 2201/2003. Akivaizdus to fakto įrodymas - reglamento Nr. 2201/2003 46-asis str. - autentiški aktai yra prilyginami teismo sprendimams būtent dėl jų pripažinimo ir priverstinio vykdymo.Kaip teigia dr. Klaus Woschnak, viešųjų dokumentų pripažinimas ir vykdymas Europos teisinėje erdvėje yra pirmas žingsnis Europos notarinio dokumento atsiradimo linkme. Jo atsiradimas sukurs notariatui visiškai naują, europinę dimensiją ir leis įžvelgti naują, europinę notariato kompetenciją.Europoje vis dažniau tenka susidurti su tarptautinės privatinės teisės klausimais, susijusiais su šeimos teise ir paveldėjimu. Todėl iškyla praktinių problemų: kokią teisę taikyti, kokie užsienio valstybių dokumentai, kaip perduoti dokumentus ir t.t.Teisės harmonizavimas, nors ir dalims, nepadėtų net ir tada, kai yra galimybė pasirinkti šeimos santykiams arba paveldėjimo santykiams taikytiną teisę. Nepaprastai sunku būtų harmonizuoti įvairių šalių materialiąją teisę, nes įvairios Europos Sąjungos valstybės turi savo gilias kultūrines ir socialines tradicijas. Kitas svarbus žingsnis, sulaukęs Europos komisijos teisingumo, laisvės ir saugumo generalinės direkcijos pritarimo - tai Europos Sąjungos notariatų, kurie tvarko savo valstybės testamentų registrą, tinklo sukūrimas. Tokia iniciatyva paspartins paveldėjimo teisės raidą Europos Sąjungoje.2004 m. sausio 14 d. Lietuva pasirašė 1972 m. Bazelio Konvenciją dėl vieningos dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo, siekiant sukurti testamentų registravimo sistemą, padedančią po testatoriaus mirties atskleisti testamento buvimą bei surasti užsienyje sudarytus testamentus, nes dabartiniu metu tai yra pačių įpėdinių pareiga.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija jau parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo "Dėl testamentų registro nuostatų patvirtinimo" projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti Bazelio konvenciją Lietuvoje.6.4. NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMAS EUROPINĖS IR TRANSATLANTINĖS INTEGRACIJOS KRITERIJUS ATITINKANTIEMS SUBJEKTAMS

Nuo 2004 m. gegužės 1d. Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą užsienio subjektai, atitinkantys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, turi teisę įsigyti žemę, miškus ir vidaus vandenis ta pačia tvarka ir sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai ir juridiniai asmenys.Europos ir transatlantinės integracijos kriterijai, taikomi užsienio juridiniams asmenims ir užsienio organizacijoms Užsienio juridiniai asmenys ir užsienio organizacijos laikomi atitinkančiais europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, jei jie yra įsteigti vienoje iš šių valstybių:

valstybėse Europos Sąjungos narėse; arba valstybėse, sudariusiose Europos sutartį (Asociacijos  sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis;

arba valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narėse; arba valstybėse Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) narėse; arba valstybėse Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse.

Europos ir transatlantinės integracijos kriterijai, taikomi užsienio fiziniams asmenims Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsieniečiai (fiziniai asmenys), kurie yra:

aukščiau minėtų valstybių piliečiai; šių valstybių nuolatiniai gyventojai; taip pat Lietuvos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės (nesvarbu, kokia jų pilietybė, gali

būti, pvz., Rusijos, Ukrainos piliečiai, tačiau turi turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje). IŠIMTIS: Net ir atitinkantys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus užsienio subjektai negali įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės iki Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje apibrėžto 7 metų pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2011 m. gegužės 1 d.Ši išimtis netaikoma:

užsieniečiams (fiziniams asmenims), kurie ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla;

užsienio juridiniams asmenims bei kitoms organizacijoms, įsteigusioms Lietuvoje atstovybes ar filialus. 7.1. SANDORIŲ TVIRTINIMAS IR REGISTRAVIMASGreta to, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo laikytis bendrųjų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių – nustatyti sandorį sudarančių asmenų tapatybes, įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu, patikrinti juridinių asmenų teisnumą, atstovo įgaliojimus, įsitikinti sandorio dalyvių ir kitų asmenų (liudytojų) parašų tikrumu, išaiškinti atliekamo sandorio prasmę ir pasekmes, įsitikinti tikrąja šalių valia, tuo, kad sandoris neprieštarauja įstatymų reikalavimams ir pan. – sandorių tvirtinimas pasižymi ir tam tikrais ypatumais.CK 4.48 str. yra nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Notaras, užtikrindamas turto įgijėjo interesus, turi nustatyti, ar daiktas priklauso turto perleidėjui. Tokia pati nuostata įtvirtinta Notariato įstatyme[1]. Notaras, vadovaudamasis NĮ 46 str. 1 d., tvirtina sandorius dėl nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto, kuriems įstatymas nustato privalomą teisinę registraciją, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Tokiu atveju praverčia pažyma iš VĮ Registrų centro, turto pardavimo iš varžytinių aktas, patvirtintas teisėjo rezoliucija ar nutartimi (CPK 725 str. 8 d.), pirkimo – pardavimo sutartis, dovanojimo, paveldėjimo teisės liudijimas ir kt.Notaras, tvirtindamas sandorį, turi išsiaiškinti ne tik, ar turtas priklauso perleidėjui, bet ir jo šeimyninę padėtį. Tokią informaciją galima gauti iš pažymos apie šeimos sudėtį, kurią išduoda Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM IR departamentas. Tai yra svarbu tvirtinant sandorius, nes turtas asmeniui gali priklausyti bendrosios jungtinės, bendrosios dalinės ar asmeninės nuosavybės teise. Taip pat turtui gali būti nustatytas šeimos turto teisinis režimas. Be to, sandorio šalys gali turėti nepilnamečių vaikų – tada tam tikrais atvejais reikalingas ir teismo leidimas.Jeigu notarui tenka tvirtinti sandorį, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tai sandorį gali sudaryti abu sutuoktiniai arba vienas sutuoktinis, tačiau pastarasis turi turėti nedalyvaujančio sutuoktinio įgaliojimą, rašytinį sutikimą arba teismo leidimą (NĮ 46 str. 2 d.).NĮ 46 str. 3 d. nustato reikalavimą notarui tvirtinti sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra priskirtinas šeimos turtui (CK 3.85 str.), perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo tik esant kito sutuoktinio rašytiniam sutikimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos gyvenamąja patalpa reikia laikyti faktinę šeimos gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo viešame registre įregistruotų žymų[2](CK 3.84 str. 4d.).Jeigu sutuoktinai turi nepilnamečių vaikų, notaras patvirtins sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, tik tuomet, kai bus pateiktas teismo leidimas.Išankstinis teismo leidimas reikalingas ir tais atvejais, kai turi būti tvirtinami sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu (NĮ 46 str. 4 d.). CK 3.188 str. 1 d. konkrečiai išvardija tokius atvejus, kada tėvai privalo gauti išankstinį teismo leidimą sandoriui sudaryti.7.2. NEKILNOJAMOJO TURTO PIRKIMO - PARDAVIMO SANDORIŲ TVIRTINIMO YPATUMAI

Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal NĮ atlikti notarinius veiksmus gali ne tik notarai, bet ir konsuliniai pareigūnai, seniūnai ar kiti įstatymų nurodyti asmenys. Tačiau tvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, nekilnojamojo turto įkeitimo, kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius gali tik notarai.Notaras, tvirtinantis nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius, turi vadovautis pagrindinėmis notarinių veiksmų atlikimo taisyklėmis bei notarinių veiksmų atlikimo ypatumais.Prieš tvirtindamas sandorį, notaras nustato, ar daiktas nuosavybės teise priklauso tik teisių perleidėjui, ar nėra įkeistas, areštuotas.Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2007 m. kovo 31 d. pasikeitė pažymų, kurios reikalingos sandoriui sudaryti, užsakymo tvarka. Pagal naująją tvarką pažyma užsakoma ne VĮ Registrų centre, bet per notarą ir gali būti panaudota tik tame notarų biure, kuriame ji buvo užsakyta[1].Notaro tvirtinamame nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoryje privalomai turi būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui bei nurodyta daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte (pvz.: butas daugiabučiame name) bei kaina (CK 6.396, 6.397 str.). Sutartyje turi būti aptarti ir kiti būtini pardavėjo bei pirkėjo įsipareigojimai: pinigų sumokėjimo tvarka, išsikėlimo laikotarpis, komunalinių mokesčių apmokėjimas ir pan.Jeigu parduodamas pastatas, įrenginys ar kitoks nekilnojamasis daiktas, tai nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje turi būti aptartos teisės į žemės sklypą. Jeigu tokioje sutartyje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, tai notaras negali tokios sutarties tvirtinti, o jeigu sutartis patvirtinta, – yra  negaliojanti (CK 6.394 str. 2 d.).Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriuose turi būti privalomai nurodyta, kad ,,nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgijėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, o sutarties šalys prieš trečiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį gali panaudoti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto priėmimo – perdavimo akto ar kito dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre“ (NĮ 46 str. 5 d.). Be šios nuostatos, notaras dar turi nurodyti sutartyje tikslų sutarties sudarymo laiką (valandą ir minutes).7.3. REGISTRAVIMASReikia pažymėti, kad registravimo momentas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo  sutarties šalims yra labai svarbus.NĮ 46 str. 5 d. įpareigoja notarą perduoti duomenis apie sudarytą nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį viešo registro tvarkytojui (VĮ Registrų centrui) per 24 val. nuo sutarties patvirtinimo.Atkreiptinas dėmesys, kad sandorio šalys nėra įstatymu įpareigojamos privalomai atlikti sandorio teisinę registraciją, nors CK 1.75 str. reglamentuoja, kad įstatymas gali nustatyti privalomą teisinę registraciją. Sandoris šalims galioja nors ir nėra privalomai įregistruotas, tačiau šalių teisės ir pareigos tokiu atveju atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarime (CK 1.75 str. 1 d.).Sandorio šalys (ypač pirkėjas) yra pačios suinteresuotos įregistruoti sudarytą sutartį. Sutarties įregistravimas leidžia sandorio faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Toks registravimo privalumas yra įtvirtintas CK 1.75 str. 2d. , 6.393 str. 3d.7.4. NOTARO TVIRTINAMI SANDORIAICK 1.71 str. nustato sudaromų sandorių formas. Sandoriai gali būti sudaryti žodžiu, raštu (paprasta forma), notarine forma, konkliudentiniais veiksmais.NĮ 45 str. nurodyta, kad notaras tvirtina sandorius, kuriems CK ar CK numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą.Tačiau CK 1.77 str. bei NĮ 45 str. nustato, kad asmenys gali sudaryti sandorius ir kitokios, negu įstatymas leidžia formos. Jeigu įstatymas nustato žodinę ar rašytinę sandorio formą, tai tokius sandorius notaras gali tvirtinti sandorio šalies pageidavimu. Taigi, anksčiau minėtų teisės aktų analizė leidžia teigti, kad notaras gali tvirtinti bet kokius įstatymams neprieštaraujančius sandorius, išskyrus tuos, kurie sudaromi konkliudentiniais veiksmais.CK 1.74 str. nustatyti atvejai, kada sandoriai privalomai turi būti sudaromi notarinės formos, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Tokius notaro tvirtinamus sandorius nagrinėsime kitame poskyryje.7.5. SANDORIAI, KURIEMS PRIVALOMA NOTARINĖ FORMAMinėjome, kad notaras tvirtina sandorius, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą. CK 1.74 str. nurodo, kad notarine forma turi būti sudaromi:I. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai:1.      Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartys (CK 6.393 str.);2.      Įmonės pirkimas – pardavimas (CK 6.403 str.);3.      Mainai (CK 6.432 str.);4.      Dovanojimo sutartys (CK 6.469 str.);5.      Turto patikėjimo sutartys (CK 6. 960 str.);6.      Servituto nustatymas sandoriais (CK 4.125 str.);7.      Uzufrukto nustatymas sandoriais (CK 4.148 str.);8.      Užstatymo teisės nustatymas (CK 4.163 str.);

9.      Ilgalaikės nuomos nustatymas (CK 4.167 str.);10.    Hipotekos įforminimas ir įregistravimas (CK 4.185str.);11.  Kito asmens turto administravimas, turto administravimo nustatymas sandoriu (CK 4.236 str.)II.    Vedybų sutartys (ikivedybinė ar povedybinė); III. Kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą:1.    Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka (CK 2.138 str. 1 d.);2.    Vyro, laikančio save tėvu, pareiškimas notarui dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str.);3.    Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalinimas (CK 3.232 str.);4.    Susitarimas dėl naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.81 str.);5.    Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartis, įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kai nėra visų bendraturčių sutikimo (CK 4.171 str.);6.    Hipotekos kreditoriaus teisė perleisti savo eilės pirmumą patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto vertės kitam hipotekos kreditoriui – notarine tvarka tvirtinamas sutikimas (CK 4.190 str.);7.    Įkeitimo sutarties ir įkeitimo objekto savininko vienašalio pareiškimo forma (CK 4.209 str.);8.    Oficialieji testamentai (CK 5.30str.);9.    Bendrais sutuoktinių testamentas (CK 5.44str.);10.  Nekilnojamojo turto pasidalijimas tarp įpėdinių (CK 5.70str.);11.  Prievolės pabaiga šalių susitarimu, jeigu susitarimas pagal kurį atsirado prievolė buvo notarinės formos (CK 6.125 str.);12.  Rentos sutartis (CK 6.443 str.);13.  Rentos mokėtojo teisė disponuoti ir naudotis perleistu turtu, gavus išankstinį rentos gavėjo sutikimą, patvirtintą notaro (CK 6.463 str.);14.   Dovanojimo sutartys (kai dovanojama suma didesnė nei 50 000 Lt.) (CK 6.469 str. 2d.);15.  Jungtinės veiklos sutartis (CK 6.969 str.)16.  Kiti sandoriai.Dera įsidėmėti, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str.). Tačiau jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.7.5. SANDORIAI, KURIEMS PRIVALOMA NOTARINĖ FORMAMinėjome, kad notaras tvirtina sandorius, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą. CK 1.74 str. nurodo, kad notarine forma turi būti sudaromi:I. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai:1.      Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartys (CK 6.393 str.);2.      Įmonės pirkimas – pardavimas (CK 6.403 str.);3.      Mainai (CK 6.432 str.);4.      Dovanojimo sutartys (CK 6.469 str.);5.      Turto patikėjimo sutartys (CK 6. 960 str.);6.      Servituto nustatymas sandoriais (CK 4.125 str.);7.      Uzufrukto nustatymas sandoriais (CK 4.148 str.);8.      Užstatymo teisės nustatymas (CK 4.163 str.);9.      Ilgalaikės nuomos nustatymas (CK 4.167 str.);10.    Hipotekos įforminimas ir įregistravimas (CK 4.185str.);11.  Kito asmens turto administravimas, turto administravimo nustatymas sandoriu (CK 4.236 str.)II.    Vedybų sutartys (ikivedybinė ar povedybinė); III. Kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą:1.    Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka (CK 2.138 str. 1 d.);2.    Vyro, laikančio save tėvu, pareiškimas notarui dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str.);3.    Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalinimas (CK 3.232 str.);4.    Susitarimas dėl naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.81 str.);5.    Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartis, įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kai nėra visų bendraturčių sutikimo (CK 4.171 str.);6.    Hipotekos kreditoriaus teisė perleisti savo eilės pirmumą patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto vertės kitam hipotekos kreditoriui – notarine tvarka tvirtinamas sutikimas (CK 4.190 str.);7.    Įkeitimo sutarties ir įkeitimo objekto savininko vienašalio pareiškimo forma (CK 4.209 str.);8.    Oficialieji testamentai (CK 5.30str.);9.    Bendrais sutuoktinių testamentas (CK 5.44str.);

10.  Nekilnojamojo turto pasidalijimas tarp įpėdinių (CK 5.70str.);11.  Prievolės pabaiga šalių susitarimu, jeigu susitarimas pagal kurį atsirado prievolė buvo notarinės formos (CK 6.125 str.);12.  Rentos sutartis (CK 6.443 str.);13.  Rentos mokėtojo teisė disponuoti ir naudotis perleistu turtu, gavus išankstinį rentos gavėjo sutikimą, patvirtintą notaro (CK 6.463 str.);14.   Dovanojimo sutartys (kai dovanojama suma didesnė nei 50 000 Lt.) (CK 6.469 str. 2d.);15.  Jungtinės veiklos sutartis (CK 6.969 str.)16.  Kiti sandoriai.Dera įsidėmėti, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str.). Tačiau jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.7.5. SANDORIAI, KURIEMS PRIVALOMA NOTARINĖ FORMAMinėjome, kad notaras tvirtina sandorius, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą. CK 1.74 str. nurodo, kad notarine forma turi būti sudaromi:I. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai:1.      Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartys (CK 6.393 str.);2.      Įmonės pirkimas – pardavimas (CK 6.403 str.);3.      Mainai (CK 6.432 str.);4.      Dovanojimo sutartys (CK 6.469 str.);5.      Turto patikėjimo sutartys (CK 6. 960 str.);6.      Servituto nustatymas sandoriais (CK 4.125 str.);7.      Uzufrukto nustatymas sandoriais (CK 4.148 str.);8.      Užstatymo teisės nustatymas (CK 4.163 str.);9.      Ilgalaikės nuomos nustatymas (CK 4.167 str.);10.    Hipotekos įforminimas ir įregistravimas (CK 4.185str.);11.  Kito asmens turto administravimas, turto administravimo nustatymas sandoriu (CK 4.236 str.)II.    Vedybų sutartys (ikivedybinė ar povedybinė); III. Kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą:1.    Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka (CK 2.138 str. 1 d.);2.    Vyro, laikančio save tėvu, pareiškimas notarui dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str.);3.    Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalinimas (CK 3.232 str.);4.    Susitarimas dėl naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.81 str.);5.    Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartis, įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kai nėra visų bendraturčių sutikimo (CK 4.171 str.);6.    Hipotekos kreditoriaus teisė perleisti savo eilės pirmumą patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto vertės kitam hipotekos kreditoriui – notarine tvarka tvirtinamas sutikimas (CK 4.190 str.);7.    Įkeitimo sutarties ir įkeitimo objekto savininko vienašalio pareiškimo forma (CK 4.209 str.);8.    Oficialieji testamentai (CK 5.30str.);9.    Bendrais sutuoktinių testamentas (CK 5.44str.);10.  Nekilnojamojo turto pasidalijimas tarp įpėdinių (CK 5.70str.);11.  Prievolės pabaiga šalių susitarimu, jeigu susitarimas pagal kurį atsirado prievolė buvo notarinės formos (CK 6.125 str.);12.  Rentos sutartis (CK 6.443 str.);13.  Rentos mokėtojo teisė disponuoti ir naudotis perleistu turtu, gavus išankstinį rentos gavėjo sutikimą, patvirtintą notaro (CK 6.463 str.);14.   Dovanojimo sutartys (kai dovanojama suma didesnė nei 50 000 Lt.) (CK 6.469 str. 2d.);15.  Jungtinės veiklos sutartis (CK 6.969 str.)16.  Kiti sandoriai.Dera įsidėmėti, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str.). Tačiau jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.7.8. ĮGALIOJIMŲ TVIRTINIMASĮgaliojimas – tai rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.).CK 2.138 str. 1 d. yra nustatyti atvejai, kada įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Tai įgaliojimai:

sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus atvejus, kai leidžiama

duoti kitokios formos įgaliojimą; kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Teisinėje literatūroje pateikiamos įgaliojimo rūšys: vienkartinis, specialusis, generalinis, terminuotas, neterminuotas, atšaukiamas ir neatšaukiamas, įgaliojimas veiksmams Lietuvoje ir užsienyje[1].NĮ 49 str. nustatyta, kad notaras gali patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų vardu, išduotą vienam asmeniui arba keliems asmenims.Įgaliojimo terminus nustato CK 2.142 str., tačiau nenustato maksimalaus įgaliojimo termino. Taigi, jis gali būti išduotas neterminuotam laikotarpiui. Tuo pačiu yra ir išimčių. Jeigu terminas įgaliojime nenumatytas – įgaliojimas galioja metus nuo sudarymo dienos. Visiškai kitoks įgaliojimo terminas, kurį notaras patvirtina veiksmams užsienyje atlikti. Jeigu tokiame dokumente nenurodytas galiojimo laikas, įgaliojimas galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo (CK 2.142 str. 2 d.).Notaro tvirtiname įgaliojime turi būti nurodama įgaliojimo sudarymo vieta ir data (jeigu nenurodoma data, įgaliojimas negalioja), įgaliotojo ir įgaliotinio vardai, pavardės, gyvenamoji vieta ir pan. Labai svarbu, kad įgaliojimo tekste būtų išvardintos įgaliotiniui suteiktos teisės, jų apimties turinys.Įgaliotinis turi teisę pergalioti kitą asmenį tik tam tikrais atvejais, kai:

tokia teisė suteikta įgaliojime; siekiant apsaugoti įgaliotojo interesus dėl susidariusių aplinkybių.

Perįgaliojimas notariškai tvirtinamas, jeigu prieš tai išduotas įgaliojimas buvo patvirtintas notarine tvarka. Perįgaliojime turi būti nurodyti duomenys apie pagrindinį įgaliojimą (data, vieta, notarų biuras, notaras, patvirtinęs įgaliojimą, notarinio registro numeris, įgaliotojo duomenys ir pan.) Taip pat turi būti pateikti duomenys apie asmenį, kuris yra perįgaliojamas (vardas, pavardė gyvenamoji vieta ir kiti anketiniai duomenys). Įgaliojimo terminas, kuris išduotas pergaliojant, negali būti ilgesnis už pagrindinio įgaliojimo terminą (CK 2.145 str. 3 d.).7.9. NEVEIKSNIŲ IR RIBOTAI VEIKSNIŲ ASMENŲ SANDORIAIVeiksnumas yra būtina sąlyga fiziniam asmenim dalyvauti civilinėje apyvartoje. Tik veiksnus asmuo gali pats įsigyti civilines teises bei susikurti sau civilines pareigas.Pagal CK 2.5 ir 2.9 str. veiksnus fizinis asmuo:

sulaukęs pilnametystės (18 metų) asmuo; jaunesnis negu 18 metų asmuo, įstatymų nustatyta tvarka sudaręs santuoką; nepilnametis, pripažintas veiksniu (emancipuotas).

Dalyvauti civilinėje apyvartoje ir sudarinėti sandorius gali ne tik veiksnūs fiziniai asmenys, bet ir neveiksnūs bei ribotai veiksnūs fiziniai asmenys. Tačiau jų galimybė sudarinėti sandorius yra ribojama.Nepilnametis iki keturiolikos metų yra laikomas neveiksniu ir pats gali sudarinėti tik labai nedaug sandorių – tik smulkius buitinius sandorius, o pastariesiems notarinė forma nereikalinga. Bendra nuostata, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai (CK 2.7 str.). Sandorius, kuriems reikalinga notarinė forma (pvz., nekilnojamojo turto pirkimas – pardavimas ir kurie susiję su nepilnamečio vaiko turtu), sudaro tėvai arba globėjai esant išankstiniam teismo leidimui (CK 3.188 str. 1 d.).Nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų jau yra dalinai veiksnus ir pats atsako už savo sutartines prievoles (CK 2.8 str.). Tačiau šios kategorijos nepilnamečių veiksnumo turinys taip pat turi apribojimų. Nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi teisę sudarinėti sandorius savo vardu tik turėdamas tėvų arba rūpintojų sutikimą, o sutikimo forma privalo atitikti sudaromo sandorio formą (CK 2.8 str. 1d.). Jeigu sandoris susijęs su nepilnamečio vaiko turtu, yra būtinas išankstinis teismo leidimas. Šios kategorijos nepilnamečiai, remiantis CK 2.8 str. 2 d., turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, sudarinėti smulkius buitinius sandorius.Fizinio asmens veiksnumas apribojimas teismo tvarka, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Ribotai veiksnaus asmens sandoriai dėl disponavimo turtu tvirtinami tik turint rūpintojo sutikimą, o pats ribotai veiksnus asmuo gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius.Be to rūpintojas, sudarinėdamas sandorius, susijusius su teismo pripažinto ribotai veiksniu asmens turtu, turi gauti išankstinį teismo leidimą. Leidimas, remiantis CK 3.244 str. 2 ir 3 dalimis, yra reikalingas:

sandoriams, kurių suma didesnė negu penki tūkstančiai litų; parduoti, dovanoti, perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises; išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis nekilnojamu daiktu; įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamą daiktą ar daiktines teises; sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl to sumažėtų ar būtų perleistos, suvaržytos rūpintinio daiktinės teisės.

Jeigu fizinis asmuo teismo tvarka dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės yra pripažintas neveiksniu, tai jis pats jokių sandorių nesudarinėja. Tokio asmens vardu sandorius sudaro globėjas.Globėjui kaip ir rūpintojui yra nustatyti papildomi reikalavimai sudarant sandorius dėl neveiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimo, jeigu sandorių suma didesnė negu 5000 Lt. ar kitais CK 3.244 str. 3 d. numatytais atvejais. Tokiais atvejais globėjui taip pat reikalingas išankstinis teismo leidimas, kaip ir rūpintojui.

 8.1. TESTAMENTO SĄVOKA Nei 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame pirmajame po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse[1] (toliau - LR CK arba CK), nei iki tol teisinei praktikai pagrindu buvusiame 1964 m. civiliniame kodekse nerasime pateiktos testamento sąvokos. Kiekvienam asmeniui, suinteresuotam savo turto likimu po jo mirties, ypač svarbaus dokumento – testamento – samprata aiškėja tik sistemiškai analizuojant civilinio kodekso penktosios knygos (paveldėjimo teisė) nuostatas. Įdomu, ar tai yra kodekso rengėjų neapsižiūrėjimas, kai tuo tarpu vos ne kiekviename kodekso skirsnyje gausu teisės normų – sąvokų, ar sąmoningai buvo vengiama įstatymiškai užfiksuoti testamento apibrėžimą. Galime manyti, kad ji nepateikta, kadangi sąvoka ,,testamentas” jau savaime yra tarsi įrodymo nereikalaujanti aksioma, arba kad nebūta vieningos nuomonės, kokie esminiai požymiai iš tiesų atskleidžia testamento sampratą.Tiesa ir tai, kad testamento sąvokos nepavyksta surasti ir tarptautinėse konvencijose: Hagos konvencijoje ,,Dėl formalaus testamentų galiojimo”[2], Bazelio konvencijoje ,,Dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo”[3], Hagos konvencijoje ,,Dėl mirusių asmenų turto tarptautinio administravimo”[4], Vašingtono konvencijoje ,,Dėl vieningo įstatymo tarptautinio testamento formai”[5].Belieka atsigręžti į istoriją bei pasidairyti svetur. Romėnų paveldėjimo teisė veik kiekvienos valstybės įstatymų leidybai pasitarnavo paruoštu pavyzdžiu, į kurį visi anksčiau ar vėliau kreipiasi ieškodami apibrėžimų, kai iškyla jų poreikis. Romėnų paveldėjimo teisė – jos kūrėjų didžiausias pasididžiavimas, tad išties nuostabu, kai galime bet kada pasinaudoti jų patirtimi.Atkreiptinas dėmesys, jog tokių Romos teisės korifėjų, kaip Papiniano, Paulo, Gajaus, Ulpiano, Modestino sentencijos (mintys), surinktos Digestuose (Pandektose) – vienoje iš Justiniano kodifikacijos dalių – yra nemirtingas žinių šaltinis ir apie paveldėjimo pagal testamentą institutą, pvz., Modestino žodžiais: ,,Testamentum – est voluntatis nostrae iusta sententia de eo, quod qui post mortem suam fieri velit” (Testamentas – turinti teisinę galią mūsų valios išraiška apie tai, ko mes pageidaujame, kad įvyktų po mūsų mirties, Mod. D. 28, 1, 1). Ulpianas formulavo panašiai: ,,Testamentum est mentis nostrae iusta contestatio, in id sollemniter factum, ut post mortem nostram valeat” (Testamentas – tai teisinis mūsų ketinimų fiksavimas, sudarytas iškilminga forma tam, kad turėtų galią po mūsų mirties, Ulp. Reg. 20, 1), Paulas pratęsė: ,,In testamentis plenius voluntates testantium interpretamur” (Testamente mes išsamiau išsiaiškiname palikėjo valią, Paul. D. 50, 17, 12).[6] Čekų teisės mokslininkas, romėnų teisės tyrinėtojas M. Bartošekas pastebėjo, jog iš tiesų romėnų teisinėje kultūroje definicijos pasitaikydavo gana retai, kadangi romėnai neturėjo joms polinkio, tačiau, kaip matėme, jas puikiai atstoja vertingos teisinės taisyklės ir aforizmai bei išraiškos elegancija pasižymintys apibūdinimai ir formuluotės.[7] Iš esmės tiek romėnai, tiek šiuolaikiniai teisininkai  testamentą apibūdina vienodai, - kaip  vienašalį palikėjo paskutine valia grįstą sandorį, sudarytą laikantis nustatytų formalumų siekiant paskirti savo teisių ir pareigų perėmėją (įpėdinį).[8] Nors testamentinio paveldėjimo teisės normų būta jau I Lietuvos Statute (1529 m.)[9] ir jame buvo pateiktas pirmas išsamesnis testamento, kaip juridinio dokumento, teisinių normų apibrėžimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje,[10] o II ir III Lietuvos Statutuose testamentui skiriamas visas VIII skyrius,[11] kuriame buvo nurodyti testamentą galintys sudaryti subjektai, testamento sudarymo tvarka, teisė nušalinti nuo palikimo, testamento sudarymo savitumai ypatingomis sąlygomis, ribojimai (skirtingos luominės priklausomybės asmenims) palikti turtą testamentu ir panašios nuostatos, visgi testamento sąvoka dėmesio nesusilaukė. I Lietuvos Statute pastebimas tam tikras terminijos vartojimo dualizmas: užfiksuota ikistatutiniu laikotarpiu buvusi gaji praktika mums pažįstamą aktą, kuriuo asmuo padarydavo nurodymus dėl savo turto likimo po savo mirties, vadinti ne tik testamentu, bet ir turto užrašu, užrašymu (тестамент, достомент, духовница, лист, запись, отпись). Abiejų dokumentų sudarymo tvarka buvusi panaši: reikalavimas dalyvauti liudytojams, po to pateikti jį didžiajam kunigaikščiui ar pavieto urėdui. Matyt, esminis teisinio pobūdžio skirtumas tarp jų pasireiškė draudimu pakeisti ar panaikinti užrašymą (,,Jei kas <…> užrašytų turto <…>, nors ir liktų gyvas, tai jau toks užrašymas turi būti laikomas amžinai galiojančiu, o jau anas negali jo atšaukti nei kitam antrą kartą užrašyti” [12]).Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Kuršo žemėje galiojusiu Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvadu nustatyta turto palikėjui galimybė savo valią išreikšti ne tik tiesiogiai testamentu, bet ir savita paveldėtojo skyrimo sutartimi.[13] Atkreiptinas dėmesys, jog kaimyninės Latvijos įstatymų leidėjas nemanė esant tai naikintinu reliktu ir ,,atgaivinęs” 1992 m. Latvijos civilinį įstatymą,[14] priimtą 1937 m., išlaikė to laikotarpio dvasią ir iki šiol išsaugojo paveldėjimo sutarties institutą.Lyginamasis įvairių valstybių civilinių įstatymų, reglamentuojančių paveldėjimą, tyrimas dėl testamento sąvokos, teisinės technikos požiūriu leido išskirti tris valstybių kategorijas: pirmąją sudaro valstybės, kuriose testamento sąvoka nėra įstatymiškai užfiksuota (pvz., Čekija, Japonija, Gruzija, Izraelis); antrąją sudaro valstybės, pateikiančios tik labai glaustą bendro pobūdžio arba ganą abstrakčią testamento sąvoką (pvz., Prancūzija, Italija, Danija, Latvija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Armėnija, Malta); trečiosiose valstybėse teisės akto rengėjai suformulavo įmanomai išsamų ir konkretų testamento apibrėžimą (pvz., Moldova).8.2. TESTAMENTAS – VIENAŠALIS SANDORISĮprastai civilinėje teisinėje literatūroje nurodoma, jog testamentas (rus. ,,завещание”, angl. ,,will”) – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus.[1]

Sandoriai – tai asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinių padarinių: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Žymusis Prokulas ir jo pasekėjai iškėlė valios momentą, esminį bet kurio teisėto ir sąžiningo teisinio santykio galiojimui.[2] Valios išreiškimo reikalavimas neaplenkė ir testamento, kuriam sudaryti yra būtina ir pakanka vieno asmens valios, taigi vadovaujantis LR CK 1.63 str. 3 d. jis yra vienašalis sandoris, be to, sandoris, kuris teisines pasekmes sukelia ne iš karto nuo jo sudarymo, bet atsiradus tam tikram juridiniam faktui – testatoriaus mirčiai. Testamentas nėra sutartis – susitarimas tarp dviejų ar daugiau asmenų, pvz., padovanoti turtą po dovanotojo mirties. LR CK 6.466 str. 1 d. nurodyta, jog sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties, negalioja. Testatoriui nereikia suderinti valios su kažkokios kitos šalies valia, prašyti kito asmens sutikimo ar leidimo, jei jis nori padaryti patvarkymus dėl turto po savo mirties.Tapačiai teisės doktrinai, pirmiausia akcentuodamas šio sandorio vienašalį pobūdį, testamentą nutartyse apibrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: ,,testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo asmuo išreikšdamas savo valią, padaro patvarkymus dėl turto, taip pat dėl neturtinių teisių ir pareigų savo mirties atveju”.[3] Nei teorijoje, nei praktikoje nediskutuotina, jog vakarų valstybėse testamento samprata, sąlygota bendros istorinės kilmės, sutampa. Tiesiog įstatymiškai įtvirtinta jos gramatinė formuluotė skiriasi savo apimtimi.Kuomet įstatymas trumpai fiksuoja testamento sąvoką, dažniausiai akcentuoja dalyką (turto, jo dalies, pavienių daiktų ar teisių perėjimą), asmens valios išraišką bei esminę tokio teisių perėjimo sąlygą (juridinį faktą - testatoriaus mirtį). Štai Rusijos Federacijos CK[4] 1118 str. lakoniškai apibrėžta, jog testamentas yra vienašalis sandoris, kuris sukuria teises ir pareigas po palikimo atsiradimo. Prancūzijos[5], Italijos, Baltarusijos[6], Armėnijos[7] civiliniuose kodeksuose testamentu pripažįstama asmens valios išraiška dėl jam priklausančio turto patvarkymo jo mirties atveju. Beje, taip pat įtvirtinamas draudimas tame pačiame akte išreikšti dviejų ar daugiau asmenų valią, nepriklausomai nuo to, ar turtas paliekamas trečiajam asmeniui, ar asmenys vienas kitą paskiria savo įpėdiniu. Taigi pabrėžiamas testamento vienašališkumas. Neišsiskiria originalumu ir Latvijos civilinio įstatymo 418 str., nustatydamas, jog kiekvienas vienašalis patvarkymas, kurį kas nors padaro  savo mirties atvejui  dėl viso savo turto ar dėl kokios nors jo dalies, arba dėl atskirų daiktų ar teisių, vadinamas testamentu. Minėti testamento sąvokų pavyzdžiai neleidžia tuoj pat identifikuoti būtinos testamento sudarymo formos, - ji paprastai aptariama tolesniuose atitinkamų teisės aktų straipsniuose.Pagal Maltos CK 588 str. testamentas yra instrumentas, pagal savo kilmę atšaukiamas, kuriame asmuo įstatymo nustatyta tvarka, padaro patvarkymus dėl viso savo turto ar jo dalies tam laikotarpiui, kai jis pats nebegyvens.[8] Čia apibūdinant testamentą minima jo savybė būti atšauktam, kuri, gali būti pritaikyta ir bet kuriems kitiems sandoriams, tad nieko unikalaus apie testamentą kaip sandorį nepasako. Analogiška testatoriaus laisvė atšaukti testamentą paminėta ir Prancūzijos CK 896 str. Teisė atšaukti, kaip ir teisė sudaryti testamentą, seka iš testamentinės laisvės principo. Ko gero, išsamiausia ir daugiausiai požymių įvardijanti yra Moldovos Respublikos CK 1449 str. 1 d. pateikta testamento sąvoka, kur, be jau minėtų bruožų, minimas ir sandorio sudarymo iškilmingumas (matyt, norėta akcentuoti, kad testamentas, kaip sandoris paprastai sudaromas vieną kartą gyvenime dėl per visą asmens amžių sukaupto turto perleidimo, ir dėl to nekasdieniškas), neatlygintinas pobūdis (savaime suprantama, testatorius iš įpėdinių negauna jokio piniginio ekvivalento), asmeninis pobūdis (visose valstybėse įtvirtintas draudimas, neleidžiantis sudaryti, pakeisti ar panaikinti testamento per atstovą): ,,Testamentas yra iškilmingas, vienašalis, atšaukiamas ir asmeninis sandoris, kurio pagrindu testatorius neatlygintinai daro patvarkymus viso savo turto ar jo dalies atžvilgiu”.[9] Kaip ir paveldėjimo pagal įstatymą atveju, šio sandorio subjektu (testatoriumi) gali būti tik veiksnus ir tik fizinis asmuo. Rusijos Federacijos CK netgi vartojama piliečio (rus. ,,гражданин”) sąvoka, kuri jau pati savaime suponuoja testatoriumi esant tik fizinį asmenį, vienok taip pat netinkama, mat testamentą gali sudaryti ir užsieniečiai bei asmenys be pilietybės. Juridiniai asmenys negali sudaryti testamento, jų teisių perėmimas nėra paveldėjimo teisės reglamentavimo dalykas.Kuomet testamento sudarymas yra susijęs su tarptautiniu elementu, paminėtina LR CK 1.55  str. nuostata, numatanti locus regit actum principą: vienašaliams sandoriams taikoma valstybės, kurioje jie buvo sudaryti, teisė.8.3. TESTAMENTO FORMAKad testamentas galiotų, turi būti griežtai laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų dėl jo formos, turinio, pasirašymo, paliudijimo ir patvirtinimo. Šie reikalavimai įvairiose valstybėse skiriasi.Bendroji LR CK 1.71 str. įtvirtinta norma numato, kad sandoriai gali būti sudaryti žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.  Kuomet kalbame apie testamento sudarymo formą, pasirinkimo galimybių sumažėja perpus. Kodekso skyriuje, skirtame paveldėjimui pagal testamentą, nematysime straipsnio, paskirto išimtinai testamento formai aptarti, tačiau iš teisės akto rengėjų pateikiamų oficialiųjų ir asmeninių testamentų sąvokų aiškėja, jog testamentas gali būti sudarytas tik raštu: paprasta rašytine forma – asmeninis testamentas (LR CK 5.30 str. 1 d.: ,,…testatoriaus ranka surašytas testamentas…”), notarine rašytine forma (pastebint, kad notarinius veiksmus šiuo atveju gali atlikti ir kai kurie kiti įgalioti asmenys, LR CK 5.28 str. 1 d.: ,,…sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro…”) – oficialieji testamentai. Remiantis LR CK 1.72 str. 1 d. galima teigti, jog testamentas negali būti sudarytas žodžiu, mat aukščiau minėtose normose įstatymas jam aiškiai nustatė rašytinę formą. Fotografijos, vaizdajuostės, garsajuostės nelaikytinos rašytine forma. Senovės Romos teisininkai vadovavosi imperatyvu, jog testamentas yra niekinis (nullius momenti), jeigu nesilaikyta nustatytos formos (,,ubi solemnia iuris defuerunt” – Pap. D. 28, 3, 1).[1] Rašytinės formos nesilaikymas nėra konkrečiai įvardintas LR CK

5.16 str. vienu iš pagrindų, darančių testamentą negaliojantį, tačiau šio straipsnio antroji dalis suponuoja pagrindų sąrašą dar nesant baigtinį, mat testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Seka, jog testamento formai taikytinos bendrosios rašytinę sandorių formą reglamentuojančios normos bei pasekmės, susiję su reikalaujamos sandorio formos nesilaikymu. Maža to, kad pagal LR CK 1.93 str. 2 d. kilus ginčui nebus leista remtis liudytojų parodymais testamento sudarymo faktui įrodyti, tačiau ir apskritai ,,žodinis” testamentas, manytina, tolygus neišlikusiam testamentui, o pagal LR CK 5.16 str. 3 d. neišlikęs testamentas neturi galios ir tokio testamento turinio negalima nustatyti teismo tvarka.LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo[2] 40 str. remiasi lex retro non agit principu,  nustatydamas, jog CK penktosios knygos normos dėl testamento formos ir turinio taikomos tiems testamentams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui.Lietuvos Respublikoje imperatyviai nustatyta ir pripažįstama tik rašytinė (notarinė arba paprasta) testamento sudarymo forma, o apie žodinius testamentus, juo labiau alternatyvą sudaryti šį sandorį konkliudentiniais veiksmais (taip pat išreikšti valią tylėjimu), norminiuose aktuose neužsimenama. Kadangi žodinis testamentas nėra fiksuojamas jokioje materialioje laikmenoje, kuri būtų apsaugota nuo neteisėto ir nepastebėto išreikštos valios turinio pakeitimo, testamentas laikomas neišlikusiu ir neturinčiu galios.Kai kurių užsienio valstybių teisinė praktika žino žodinius testamentus (angl. ,,nuncupative wills”) ir pripažįsta jų juridinę galią. Tiesa, ši forma dažniausiai yra nustatyta tik kaip išimtinė, naudojama nekasdieniniais atvejais. Žodiniai testamentai teisines pasekmes sukelia tik jei buvo sudaryti ypatingomis ekspresyviai įstatyme įvardintomis aplinkybėmis. Štai Latvijos CK 460 str., Vengrijos CK 634 str. numatyta, jog šiuos testamentus galima sudaryti, jeigu tenkinamos dvi sąlygos:

yra iškilusi nepaprasta grėsmė asmens gyvybei ir nėra galimybės sudaryti rašytinį testamentą arba tą padaryti sukeltų didelių sunkumų.[3]

Šveicarijos CK 506 str. labiau konkretizuoja šias pavojingas arba apsunkinančias aplinkybes: nutrūkęs susisiekimas, epidemija, karas.[4] Japonijos CK 979 str. įvardija akivaizdžią grėsmę gyvybei, kilus nesklandumų laive (jam skęstant ar pan.).[5] Sudarant testamentus žodžiu, įstatymas nustato būtinybę dalyvauti liudytojams, kurių skaičius, priklausomai nuo valstybės, skiriasi, - dažniausiai jų turi būti bent du (Latvija, Šveicarija, Japonija), bet pvz. Ispanijoje reikalaujama penkių liudytojų dalyvavimo (epidemijos atveju pakanka ir trijų).[6] Žodinio testamento sudarymo tvarkai keliami šie reikalavimai:

visą savo paskutiniąją valią asmuo išreiškia žodžiu (išsako balsu žodžiais) liudytojų akivaizdoje; liudytojai turi suprasti kalbą, kuria testatorius išreiškia savo valią – suvokiamas ir pateisinamas reikalavimas,

juk antraip jie negalės suprasti testamento turinio ir perteikti jo kompetentingiems pareigūnams. Tuo ir išsiskiria liudytojo vaidmuo nuo jo rolės asmeninio testamento sudaryme, kur jis neprivalo žinoti testamento turinio. Tačiau kiti liudytojams nustatyti reikalavimai ir apribojimai yra tie patys, kaip ir sudarant įprastinius testamentus, su ta išimtimi, jog jie neprivalo būti raštingi.

testatorius ne tik privalo išsakyti savo valią mirties atvejui, tačiau turi dar ir pareikšti, kad tai sudaro jo testamentą, vėlgi skirtingai nei kai kuriose valstybėse, kur liudytojas gali ir nežinoti, kad dalyvauja tvirtinant asmeninį testamentą.[7]

Žodinis testamentas kiek įmanoma mažiau atidėliojant turi būti liudytojų surašytas ir patvirtintas teismo ar įgaliotos institucijos.Žodinė testamento forma numatyta tik kritiniams atvejams. Matyt, šių testamentų ištakos sietinos su romėnų teisėje žinotais karių testamentais (testamentum militis): ,,…commilitones…ut quoquo modo testati fuissent, rata esset eorum voluntas” (Kokiu būdu kariai besudarytų testamentą, jų valia turi galią, Trai. y Ulp. D. 29, 1, 1 pr.).[8] Taigi karių, kurių išskirtinis statusas, karo padėtis ir pan. lėmė jiems ypatingas sąlygas, sudaromų testamentų galiojimui neturėjo įtakos įprastinių formos ir turinio reikalavimų nesilaikymas. Romos teisės korifėjus Papinjanas akcentavo, jog sutartyse būtina kreipti dėmesį į valią, o ne į žodžius (D. 50.16.219).Stebėtina tendencija, kad žodinę formą numato valstybių, savo istorijoje patyrusių gaivalinių nelaimių, karų, perversmų, neramumų grėsmę, teisės normos. Kyla natūralus klausimas, ar Lietuvos įstatymų leidėjui nevertėtų įtvirtinti žodinės testamentų formos. Ekonominis, politinis valstybės stabilumas neskatina galvoti apie ,,atsargines duris”  tokiems ypatingiems atvejams, be to, manytina, kad įstatyminis paveldėjimas yra pakankamas turtinių teisių tęstinumo garantas.8.4. TESTAMENTO TURINYSMokslinėje literatūroje skiriami trys testamento turinio elementai: 1) substitucija (įpėdinio paskyrimas, patvarkymas dėl teisių ir pareigų perėjimo po testatoriaus mirties); 2) legatas (testamentinė išskirtinė); 3) įpareigojimas (testatorius nustato įpėdiniui neturtinę prievolę atlikti veiksmus visuomenei naudingiems tikslams).[1] Romėnai buvo įtvirtinę imperatyvią taisyklę, jog testamentas yra niekinis, jeigu jame nepaskirtas įpėdinis.[2] Testamentu romėnų teisėje buvo pripažįstamas ne bet koks asmens patvarkymas dėl turto jo mirties atvejui, bet tik toks, kuriame buvo numatytas įpėdinio paskyrimas, mat klasikinė romėnų teisė reikalavo, kad toks paskyrimas būtų pačioje testamento pradžioje ir jis sudarė esminę testamento dalį: jeigu patvarkyme, padarytame mirties atvejui, būdavo net ir aiškūs nurodymai, kam ir kokia turto dalis po asmens mirties atitenka, bet niekas jame nebūdavo įvardintas įpėdiniu (niekam nesuteiktas nomen heredis – įpėdinio vardas), testamentas negaliojo.[3] Turint omeny,

kiek svarbus romėnams buvo nustatytų formalumų ir mums, atrodytų, keistų procedūrų laikymasis, toks reikalavimas neišsiskyrė savo neįprastumu.Šiuolaikinis reglamentavimas nėra tiek griežtas – LR CK 5.18 str. 2 d. nustatyta: ,,jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės <…> netikslus asmenų įvardijimas”. Vienok įpėdinio – asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, sudarančių palikimą, perėmėjo po testatoriaus mirties – paskyrimas ir dabar išlieka esminiu testamento turinio elementu, bruožu, skiriančiu testamentą nuo kitų sandorių. Įpėdinio paskyrimas testatoriaus nuožiūra, jo pasirinkimu, yra bene akivaizdžiausia testamentinės laisvės principo pasireiškimo forma. Testatorius į savo rankas perima teisę nuspręsti, ką paskirti įpėdiniu (vieną ar kelis asmenis, tiek esančius, tiek ir nesančius įpėdiniais pagal įstatymą, be to ne tik fizinius, bet ir juridinius asmenis ar valstybę, savivaldybes), iš ko paveldėjimo teisę atimti, sudaryti panašias į įpėdinių pagal įstatymą eiles tam atvejui, jei jo paskirti pirmasis įpėdinis ar įpėdiniai numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo (substitucija). Nors įstatymas leidžia palikti turtą tiek egzistuojantiems, tiek ir neegzistuojantiems testamento sudarymo metu asmenims, visgi normose slypi reikalavimas pakankamai individualizuoti įpėdinį, siekiant išvengti neaiškumų. Praktikoje tapo įprasta nurodyti ne tik įpėdinių vardus ir pavardes, kuriuos nesudėtinga pakeisti, bet ir giminystės ryšį su testatoriumi, jei toks yra (pvz., sūnui, dukterėčiai, vaikaičiams), kas pašalina dviprasmybę, jei kelių giminaičių vardai ir pavardės sutampa. Tačiau dar labiau pageidautinas rekvizitas yra asmens kodas, patogus tuo, jog išlieka nepakitęs visą asmens gyvenimą.Testamento sudarymo laisvės principas leidžia testatoriui pasirinkti įpėdinius bei paskirstyti jiems savo turtą: paskirti vieną įpėdinį visam savo turtui, arba paskirstyti palikimą keliems įpėdiniams, nurodant palikimo dalį, taip pat atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Tai jis gali padaryti vadinamuoju netiesioginiu būdu (pvz., palikdamas turtą kai kuriems įstatyminiams įpėdiniams, o apie kitus nutylėdamas), taip pat tiesiogiai testamente nurodydamas, kad iš vieno ar kito įstatyminio įpėdinio paveldėjimo teisę atima. Pirmasis būdas nėra tikrasis teisės paveldėti atėmimas, nes pvz., likus turto daliai, kuri testamentu nepaskirta, ji bus dalijama pagal nustatytas įpėdinių eiles net tarp tų įpėdinių pagal įstatymą, kurių testatorius neminėjo, tuolaik, kai antruoju atveju asmenys nebus kviečiami paveldėti, nors nesant testamento tokią teisę turėtų.Kad testamento sudarymo laisvė nėra absoliuti rodo LR CK 5.20 str. įtvirtinta vaikų (įvaikių), sutuoktinio, tėvų (įtėvių), reikalingų išlaikymo, teisė paveldėti privalomąją palikimo dalį, sudarančią pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, nepaisant testamento turinio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 1 d. konsultaciją išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai asmuo palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, ne-darbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės (invalidumas), jeigu jis yra palikėjo sutuoktinis ir augina bendrą savo ir palikėjo nepilnametį vaiką, taip pat, kada įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš palikėjo šiems asmenims buvo priteistas išlaikymas; teisė į privalomąją palikimo dalį gali būti pripažinta ir kitais atve-jais, tačiau tuomet išlaikymo reikalingumas nėra įstatymo preziumuojamas ir turi būti nustatytas teismine tvarka.[4] Įstatymo nustatyta privalomoji palikimo dalis turi socialinę apsauginę reikšmę, taigi testatorius savo testamentu negali jos apriboti. Testamento dalis, kurioje privalomajam įpėdiniui atimta teisė paveldėti, bus laikoma negaliojančia.Įpėdinių paskyrimas nėra savitikslis – įpėdiniai skiriami atsiradusiam palikimui (materialiems dalykams (kilnojamiesiems ir nekilnojamiesiems daiktams) ar / ir nematerialiems dalykams (vertybiniams popieriams, patentams,  prekių ženklams ir kt.), palikėjo turtinėms teisėms ir turtinėms prievolėms (servitutams, uzufruktams, įkeitimui, procesinėms teisėms ir pan.), intelektinei nuosavybei  ir kitoms įstatymų nustatytoms turtinėms teisėms bei pareigoms) perimti (LR CK 5.1 str.). Tiesa, kiti įstatymai gali numatyti ribojimus galinčiam būti palikimu turtui. Testatorius gali nurodyti paliekamą įpėdiniams turtą santykine išraiška arba konkretizuodamas daiktus. Pastaruoju atveju kyla daug nepatogumų, jei testatorius nepakankamai tiksliai apibūdina daiktą, neindividualizuoja jo požymių, kas apsunkina efektyvų paskutiniosios valios įgyvendinimą.Kiti du testamento turinio elementai – legatas (testamentinė išskirtinė), ir įpareigojimas – nėra būtini sandorio galiojimui. Jų testamente gali būti ir nenumatyta. Testatorius testamentine išskirtine gali įpareigoti įpėdinį kitų asmenų naudai įvykdyti kokią nors turtinę prievolę: perduoti išskirtinės gavėjo nuosavybėn individualiais arba rūšiniais požymiais apibūdintus daiktus ar reikalavimo teises; išmokėti jam apibrėžtą piniginę sumą, teikti išlaikymą; suteikti išskirtinės gavėjui teisę naudotis daiktu ir pan. O įpareigojimas tuo ir skiriasi nuo testamentinės išskirtinės, jog gali būti tiek turtinio, tiek ir neturtinio pobūdžio.[5] Jo teisinė reikšmė ta, kad įpareigojimas nustatomas visuomenei naudingiems ar labdaros tikslams. Tačiau bendra tai, jog tiek išskirtinės gavėjai, tiek suinteresuoti nustatyto įpareigojimo įvykdymu asmenys, įgyja reikalavimo teisę į įpėdinį.Testamento vykdytojo paskyrimas yra dar viena testatoriaus testamentinės laisvės apraiška, kalbant apie testamento turinį. Testatorius, tiesa, tik gavęs sutikimą, testamente gali paskirti vykdytoju įpėdinį arba kitą asmenį, tiek fizinį, tiek ir juridinį, kuris lygiai rūpestingai, tarsi rūpindamasis savais interesais, padėtų įpėdiniams operatyviai sutvarkyti paveldimo turto reikalus, užtikrintų testatoriaus valios tinkamą įvykdymą pagal testamente nurodytą tvarką. Šiuo momentu nepasirūpinus testatoriui, testamento vykdymui teismas gali paskirti palikimo administratorių.Dviem atvejais dėl testamento turinio trūkumų testamentas yra negaliojantis: 1) kai testamento turinys neteisėtas; 2) kai testamento turinys yra nesuprantamas. Pirmoji sąlyga paprastai sietina su imperatyvių įstatymo normų nesilaikymu, kada testatorius testamente numato sąlygas, prieštaraujančias įstatymui, viešajai tvarkai, gerai moralei, pvz. turtą palieka nusikalstamam susivienijimui, baudžiamojo įstatymo draudžiamai veikai finansuoti, įpareigoja

įpėdinį atlikti nusikaltimą ir pan. Jei neteisėtos testamento turinio sąlygos dėl testamentinės išskirtinės ar įpareigojimo, tai šios dalys pripažintinos negaliojančiomis, o likusi testamento dalis lieka galioti.[6] Suprantama, juk testamente testamentinė išskirtinė ir įpareigojimas nėra būtini. Tuo tarpu, jei neteisėtomis bus testamento sąlygos dėl įpėdinio paskyrimo, ir jų negaliojimas nulems faktą, kad tų įpėdinių neliks, tuomet visas testamentas negalios. Dėl antrosios sąlygos - nesuprantamo turinio, testamentas negalioja, nes negali būti tinkamai įvykdytas, kadangi jo dalys prieštarauja viena kitai, arba neįmanoma suvokti testatoriaus valios. Kai testamentą tvirtina notaras, galimybių testamentą pripažinti negaliojančiu LR CK 5.16 str. 1 d. 3 p. pagrindais sumažėja iki minimumo, mat jau sudarant testamentą notaras įgyvendina savo pareigą užtikrinti sandorio teisėtumą. Tačiau Lietuvos teisinėje sistemoje atsiradus asmeniniam testamentui, kurio vykdymo praktika dar formuojasi, jau dabar akivaizdžios problemos, susiję su testamento turiniu, mat ne visuomet aiškiai išreikštai paskutiniajai testatoriaus valiai suprasti teks kreiptis į teismą.8.5. TESTAMENTO TVIRTINIMASIstoriškai dar nuo Senovės Romos laikų susiklostė, kad svarbius su turtinių teisių perleidimu susijusius dokumentus pavesta tvirtinti tik viešąsias valstybės funkcijas atliekantiems asmenims (tabuliarijui, pretoriui, teisėjui, didžiajam kunigaikščiui, urėdui ir t. t.). Tvirtinti testamentą LR CK kompetenciją suteikia notarui, konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje, bei kitiems kodekso 5.28 str. 6 d. įvardintiems asmenims.Tvirtinant testamentą, dviejuose dokumento egzemplioriuose[1] parašomas tvirtinamasis įrašas, nurodomi tvirtinančio testamentą asmens vardas, pavardė, pareigos, pasirašoma, uždedami antspaudai. Duomenys apie patvirtintą testamentą įrašomi į įstaigos dokumentų registrą (žurnalą), pvz. notarinių veiksmų registrą, sveikatos priežiūros įstaigoje vedamą testamentų registravimo žurnalą. Tvirtinimo procedūra, padedanti užkirsti kelią galimiems ginčams, numatyta tik oficialiesiems testamentams.Tvirtinant testamentą, iš testatoriaus nereikalaujami įrodymai, patvirtinantys jo nuosavybės teisę į testamentu paliekamą turtą, notarui svarbiau išsiaiškinti tikrąją testatoriaus valią bei įsitikinti testatoriaus veiksnumu. Lietuvoje dėl asmenų veiksnumo nustatymo kildavo daug keblumų, mat nebuvo atliekama neveiksnių asmenų, ar asmenų, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, apskaita. Duomenys apie teismų sprendimus dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu faktiškai kaupti tik pačiuose teismuose. Notarui, neturinčiam medicininių žinių, kilus abejonių dėl asmens veiksnumo, objektyviai neįmanoma buvo šio fakto nustatyti. Neracionalus, kliento laiko sąnaudų reikalaujantis momentas buvęs medicininių pažymų apie asmens sveikatą pateikimas notarui. LR notariato įstatymo 31 str. nuo 1998 m. įpareigojo teismus ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sprendimo, apribojančio fizinio asmens veiksnumą ar panaikinančio veiksnumo apribojimus, įsiteisėjimo sprendimo nuorašą nusiųsti Lietuvos notarų rūmams,[2] kurie sudarė galimybę uždarame interneto tinklapyje notarams patikrinti testatoriaus veiksnumą prieš atliekant notarinį veiksmą. Tokiu būdu, juridinis asmens veiksnumas jau gali būti patikimai nustatytas, tuolaik kai faktiniu asmens gebėjimu suvokti savo veiksmų padarinius suabejojęs notaras tiesiog turi atsisakyti tvirtinti testamentą. Visgi neveiksnių asmenų nustatymo problema iki galo nelieka išspręsta, mat teoriškai patikrinti sudarančių asmenų veiksnumą turėtų ir ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausieji gydytojai, jų pavaduotojai medicinos reikalams, budintieji gydytojai, laivų kapitonai, ekspedicijų viršininkai, karinių junginių, įstaigų ar karo mokyklų vadai, laisvės atėmimo vietų viršininkai, seniūnai.Amžius gyvuojantis reikalavimas, jog testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, jau nebekelia susidomėjimo. Tik retsykiais diskutuojama dėl išskirtinių visiško veiksnumo įgijimo atvejų – sudarius santuoką ir emancipacijos būdu. Jau nebeturėtų kelti abejonių, jog tiek nepilnametis, įregistravęs santuoką (LR CK 2.5 str. 2 d.), tiek teismo sprendimu emancipuotas asmuo (LR CK 2.9 str.), įgyja ir testamentinį veiksnumą. Įdomu tai, kad Prancūzijoje dalyvaujančiam karo veiksmuose nepilnamečiui neturint giminaičių iki šeštosios eilės, jam besąlygiškai suteikiamas pilnamečio asmens veiksnumas sudaryti testamentą.[3] *     *     *Lietuvos Respublikos civilinio kodekso struktūra pratęsia senojo kodekso tradiciją, neįtvirtindama testamento definicijos. Sisteminis civilinio įstatymo normų aiškinimas suteikia galimybę išsikristalizuoti šiai sąvokai, sudėti į vieną visumą iš paveldėjimo pagal testamentą institutą sudarančių normų tokį apibrėžimą, kokį komentare pateikia doc. dr. A. Vileita: ,,testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus”.[4] O apžvelgę testamentą kaip sandorį individualizuojančius požymius, galiausiai galime suformuluoti ir išsamesnę testamento sąvoką. Testamentas – įstatymo nustatyta tvarka (laikantis formos ir turinio reikalavimų bei reikiamai patvirtintas) fizinio asmens  sudarytas vienašalis, asmeninis sandoris, kuriuo išreiškiama testatoriaus paskutinioji valia dėl jo visų ar dalies turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo įpėdiniams, sukeliantis teisines pasekmes tik testatoriui mirus. 8.6. GIMINYSTĖS LAIPSNIŲ SCHEMA

 8.7. PALIKIMO ATSIRADIMAS

 8.8. TESTAMENTŲ RŪŠYS

 .9. PALIKIMO PRIĖMIMO BŪDAI

9 TEMA. NOTARIATAS IR VIEŠIEJI REGISTRAIDevintoji tema yra svarbi tuo, kad tvirtinant sandorius, išduodant liudijimus ar užtikrinant kitų notarinių veiksmų tinkamą atlikimą neretai nepakanka į notarą besikreipiančių klientų suteiktos informacijos (juolab, kad suinteresuoti asmenys gali būti nesąžiningi, veikti apgaulės būdu ar tiesiog būti neinformuoti ir pan.), o būtina iš įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų valstybės registrų gauti papildomų duomenų apie asmenis, daiktus, daiktines teises, juridinius faktus ar pan., kurių teisingumas nekeltų abejonių. Pasigilinę į įvairių valstybės registrų veiklą reglamentuojančius įstatymus bei nuostatus, sužinosite, kokia yra Lietuvoje veikiančių valstybės registrų sistema ir koks vaidmuo tenka notarui ryšium su viešųjų registrų duomenų teikimu, gavimu ir naudojimu. Labai svarbu, kad atkreiptumėte dėmesį į įvairių juridinių faktų neįregistravimo teisines pasekmes, nes tam tikrais Civilinio kodekso imperatyviai nurodytais atvejais reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas daro jį negaliojantį, taip pat į galimybes pasinaudoti viešajame registre įregistruotu faktu prieš sąžiningus trečiuosius asmenis.9.1. REGISTRO SAMPRATAKiekviena valstybė, siekdama užtikrinti operatyvų, patogų, patikimą ir saugų visuomenei ir valstybei svarbių duomenų apie reikšmingus objektus rinkimą, apdorojimą, panaudojimą, yra įsteigusi gausybę registrų, kurie paprastai sudaro vientisą integralią valstybės registrų sistemą. Ne išimtis ir Lietuva. Patyrusi ilgai trukusius, daug pastangų pareikalavusius pertvarkymus, tokia registrų sistema galiausiai buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu.[1] Svarbu suvokti, kas yra registras. Tarptautinių žodžių žodynuose įprastinė registro (lot. registrum – sąrašas) kaip pagal vieną kriterijų sudaryto sąrašo, rodyklės, apskaitos dokumento, turinčio teisinę galią, reikšmė. Ar tai tam tikras duomenų sąrašas, užfiksuotas materialioje informacijos laikmenoje (popieriniame žurnale, knygoje, magnetinėje juostoje, kompaktiniame diske ir pan.)? Ar tai įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri tvarko šį sąrašą?  Tačiau mums daug svarbesnė įstatymiškai fiksuota registro sąvoka.Anksčiau galiojusiame 1996 m. rugpjūčio 13 d. priimtame valstybės registrų įstatyme[2] buvo nurodyta: ,,registras – duomenų bei kitos informacijos sisteminimo, kaupimo, saugojimo ir naudojimo priemonė”; ,,valstybės registrai - tam tikros srities valstybinės reikšmės objektus reikiamai parodantys, kompiuteriais tvarkomi, vientisi arba paskirstyti duomenų bei dokumentų rinkiniai, kuriuos sudaro objektų identifikavimo kodai (žymikliai), objektų pavadinimai ir kiti jų požymiai, nurodyti registrų steigimo aktuose”.  Tokiu būdu ši sąvoka apibūdino registrą, akcentuodama jo techninę pusę. Tuo tarpu nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. galiojantis naujos redakcijos valstybės registrų įstatymas jau kur

kas visapusiškiau apibrėžia registro sąvoką, kuri čia jau integruoja ne tik techninį, bet ir organizacinį bei teisinį aspektus: ,,valstybės registras – teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus”.Vienas esminių registrų kūrimo tikslų – pateikti juose sukauptus duomenis vartojimui: iš susistemintos duomenų bazės prireikus gauti patikimą ir tikslią tinkamam asmens teisių realizavimui užtikrinti būtiną informaciją. Be šio grįžtamojo ryšio registravimas neturėtų jokios prasmės.9.2. GYVENTOJŲ REGISTRAShttp://www.gyvreg.lt Teisės aktai, reglamentuojantys registro veiklą: LR gyventojų registro įstatymas; LR Vyriausybės nutarims ,,Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“Tai pagrindinis valstybės registras.Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga ir registro tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.Registro paskirtis/ tikslas – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti LR gyventojų registro įstatyme ir Nuostatuose nurodytus duomenis LR valstybės ir savivaldybių institucijoms, valstybės registrams, kitiems registro duomenų gavėjams, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Registro objektai: yra Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, deklaruojantys gyvenamąją vietą Lietuvoje ar registruojantys asmens civilinės būklės pasikeitimus Lietuvos Respublikos institucijose.Registre tvarkomi šie asmens duomenys: asmens kodas; vardas (vardai); pavardė (pavardės); lytis; gimimo data; pilietybė (pilietybės); gimimo vieta; gyvenamoji vieta, atvykimo į gyvenamąją vietą data; jeigu asmuo išvyksta gyventi į užsienį, – išvykimo vieta (valstybė) ir išvykimo data, jeigu nuolat gyvena užsienyje, – valstybė; jeigu neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybė, kurioje gyvena; šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data; mirties data; tėvų, vaikų ir sutuoktinių asmens kodai; jeigu asmens kodai nesuteikti, – kiti asmens duomenys, pagrįsti dokumentais ir nurodyti šių Nuostatų 11.2–11.10 punktuose; tautybė; veido atvaizdas; pirštų atspaudai; parašas; dokumentų duomenys; registro objekto įregistravimo data; registro objekto duomenų įrašymo data; registro objekto duomenų keitimo data.Registro duomenų teikėjai: įstaigos, išduodančios asmens dokumentus; įstaigos, vykdančios gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas; įstaigos, registruojančios civilinės būklės aktus.Registro duomenų gavėjai ir NOTARAS KAIP GAVĖJAS. Registro duomenys notarams teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju).9.3. JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRAShttp://www.kada.lt/jar/ Teisės aktai, reglamentuojantys registro veiklą: LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1407 ,,Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“Tai pagrindinis valstybės registras.Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija.Registro tvarkymo įstaiga – VĮ Registrų centras.Registro paskirtis/ tikslas – registruoti Registro objektus ir rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informaciją ir dokumentus apie juos. Pagrindinis šio registro tikslas – suvienodinti juridinių asmenų registravimo praktiką LR, supaprastinti registravimą ir užtikrinti duomenų, dokumentų viešumą bei tinkamą trečiųjų asmenų interesų apsaugą.Registro objektai: yra juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialai ir atstovybės.Registro duomenų teikėjai: steigiamo juridinio asmens steigėjai; juridinio asmens valdymo organas, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose; užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų ir atstovybių – valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip; tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, į Registrą įtraukiant tradicines Lietuvos religines bendruomenes, bendrijas ar centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtus juridinius asmenis, jų filialus ar atstovybes, keičiant jų duomenis, išbraukiant juos iš registro, – Teisingumo ministerija, kuriai šiuose Nuostatuose numatytus duomenis ir dokumentus arba jų pasikeitimus pateikia pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė. Kitais atvejais dokumentus Registro tvarkytojui gali teikti pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė; bankrutuojančių ir bankrutavusių juridinių asmenų – administratorius (likvidacinės komisijos pirmininkas); restruktūrizuojamų juridinių asmenų – valdymo organas arba administratorius, jeigu šis paskirtas; juridinio asmens likvidatorius (likvidacinės komisijos pirmininkas), jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Juridinių asmenų registrui duomenys ir dokumentai gali būti teikiami rašytine arba elektronine forma.

Registro duomenų gavėjai ir NOTARAS KAIP GAVĖJAS Registro duomenys, informacija ir dokumentai yra vieši. Kiekvienas asmuo nustatyta tvarka gali susipažinti su duomenimis, informacija ir dokumentais. Registro duomenys Europos Sąjungos valstybių narių juridiniams ir fiziniams asmenims teikiami ta pačia tvarka kaip LR juridiniams ir fiziniams asmenims. Registro duomenys trečiųjų valstybių juridiniams ir fiziniams asmenims teikiami vadovaujantis LR įstatymais, kitais teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis. Registro dokumentų kopijos, duomenys ir informacija teikiami atlygintinai, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus. Dokumentų ir pavienių dokumentų lapų kopijos, duomenys ir informacija gali būti teikiami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu užtikrinta teksto apsauga, garantuojamas jų kilmės autentiškumas, turinio vientisumas ir galima identifikuoti registro tvarkytojo parašą. Registro duomenys, informacija ir dokumentų kopijos gavėjui teikiami pagal sutartis su Registro tvarkytoju arba gavėjo prašymus, kuriuose nurodomas duomenų naudojimo tikslas.Kiekvienas asmuo, nurodęs juridinio asmens kodą ar juridinio asmens pavadinimą, turi teisę nedelsiant nemokamai gauti žodžiu ir internetu duomenis apie juridinio asmens pavadinimą, kodą, teisinę formą, buveinę (adresą), teisinį statusą, apribotą juridinio asmens veiklą ir išregistravimo datą. Notarai, pasirašę duomenų teikimo sutartį, gauna: juridinio asmens kodą; pavadinimą; teisinę forma; teisinį statusą; vadovo pavardę ir vardą; buveinės adresą; telefoną; įregistravimo datą; išregistravimo datą.9.4. INFORMACIJOS GAVIMAS IŠ VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DUOMENŲ BAZIŲIeškomų transporto priemonių duomenų bazė. Reikalaujama įrašyti valstybinį numerį, kėbulo ir variklio numerius. Notarai gauna informaciją, ar atitinkama transporto priemonė, kuri yra galimo sandorio dalykas, nėra pavogta.Negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazė. Tikrinami pasai, kelionės dokumentai, leidimai nuolat gyventi LR, teisės į LR pilietybės atstatymą pažymėjimai, akreditacijos pažymėjimai, leidimai laikinai gyventi LR, pabėgėlių kelionės dokumentai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimai, jūreivių pasai, grįžimo pažymėjimai, tarnybiniai pasai, užsieniečių pasai, vidaus pasai, užsieniečio registracijos pažymėjimai, vairuotojų pažymėjimai (seno tipo). Reikalaujama įrašyti dokumento numerį. Notarai gauna informaciją, ar asmens dokumentas yra galiojantis ir ar nėra pavogtas.Ieškomų asmenų duomenų bazė. Reikalaujama įrašyti galimai ieškomo asmens vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gimimo datą, paieškos paskelbimo datą, bylos pradžią. Notarai gauna informaciją, ar asmuo nėra ieškomas.Pavogtų meno vertybių duomenų bazė. Notarai gauna informaciją, ar galimo sandorio dalykas nėra vogtas arba kitaip prarastas.9.5. NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRAS  http://www.kada.lt/ntr/ Teisės aktai, reglamentuojantys registro veiklą: LR nekilnojamojo turto registro įstatymas, LR  Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1129 ,,Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“Tai pagrindinis valstybės registras.Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija.Registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras.Registro paskirtis/ tikslas – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis. Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.Asmens duomenys registre tvarkomi siekiant identifikuoti daiktinių teisių turėtojus.Registro objektai: Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą: 1) nuosavybės teisė; 2) turto patikėjimo teisė;  3) valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė; 4) servitutas; 5) uzufruktas;  6) užstatymo teisė (superficies); 7) ilgalaikė nuoma (emphyteusis).Taip pat registruojami įvairūs su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartys.Registro duomenų teikėjai: yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems duomenų teikimas numatytas teisės aktuose.Registro duomenų gavėjai ir NOTARAS KAIP GAVĖJAS Notarai, pasirašę informacijos teikimo sutartį, gauna atitinkamus duomenis: registro numerį, nekilnojamųjų daiktų unikalius kodus; registravimo datą; nekilnojamojo turto kadastrinį adresą; nekilnojamojo turto pašto adresą; nekilnojamojo turto savininką, nuomininką, naudotoją, arba bendrasavininkus; nekilnojamojo turto kadastrinius rodiklius; nekilnojamojo turto vertę; kitas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą; hipoteką (įkeitimą); kitas žymas ir juridinius faktus; nekilnojamojo turto registre saugomus grafinius duomenis.Prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo teritoriniam registratoriui. Nuo 2007 m. kovo 31 d numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgyja nuo sandorio patvirtinimo, asmens rašytinį prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis gali pateikti notaras, patvirtinęs nekilnojamojo turto sandorį.Registro duomenys teikiami registro centrinio duomenų banko duomenų pagrindu parengiant ir išduodant: 1) pažymą sandoriui apie įregistruotus nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius

faktus; 2) registro išrašą; 3) pažymėjimą;  4) duomenų bazės išrašą; 5) žemės sklypo plano, statinio plano (taip pat ir jį išspausdinant), kitų registro ir kadastrinių matavimų bylose esančių dokumentų kopijas; 6) kadastrinio žemėlapio ištrauką; 7) kitus informacinius išrašus, suformuotus pagal specializuotus paklausimus;Kai asmens prašymas įregistruoti nuosavybės teises teritoriniam registratoriui pateikiamas iš notaro biuro, kuriame buvo patvirtintas nekilnojamojo turto sandoris, pažymėjimas parengiamas elektroninio dokumento pavidalu, kurį notaras išspausdina, patvirtina ir įteikia nekilnojamąjį turtą ir teises į jį įgijusiam asmeniui.Pažymos sandoriui rengiamos tik notarų užsakymu ir spausdinamos notarų biuruose specialia registro tvarkymo įstaigos parengta programine įranga ir naudojantis dokumentų gavėjo autentifikavimo sistema.9.6. HIPOTEKOS REGISTRAShttp://www.lhr.lt Teisės aktai, reglamentuojantys registro veiklą: LR hipotekos registro steigimo įstatymas;LR Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. 1246 ,,Dėl hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“.Tai pagrindinis valstybės registras, pradėjęs veiklą 1998 m. balandžio 1 d.Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija.Registro tvarkymo įstaiga – vietinių hipotekos registrų (Hipotekos registro vietinių duomenų bazių) – apylinkių teismų hipotekos skyriai (toliau vadinama – hipotekos skyriai), centrinio hipotekos registro (Hipotekos registro centrinės duomenų bazės) – Centrinė hipotekos įstaiga.Registro paskirtis/ tikslas –  rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti LR CK bei Nuostatuose nurodytus duomenis.Registro objektai: LR CK 4.171 straipsnyje nurodytų daiktų įkeitimo sandoriai (hipoteka), taip pat LR CK 4.209 straipsnio 2 dalyje nurodyti įkeitimo sandoriai (toliau vadinama – įkeitimas).Registro duomenų teikėjai. fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę hipotekos ar įkeitimo sandorius.Registro duomenų gavėjai ir NOTARAS KAIP GAVĖJAS. Visi registro duomenys yra vieši. Jie teikiami išduodant juridinę galią turinčius hipotekos, įkeitimo, priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo pažymėjimus, taip pat teikiant neturinčią juridinės galios informaciją. Ši informacija gali būti teikiama tiesioginiu kompiuterių ryšiu, elektroniniu paštu, telefonu, kitomis ryšių priemonėmis, taip pat gali būti teikiama spausdinta iš centrinio hipotekos registro (Hipotekos registro centrinės duomenų bazės) informacija faksu, paštu. Asmenys gali susipažinti su Hipotekos registro duomenimis (peržiūrėti juos kompiuterio ekrane) hipotekos skyriuose ir Centrinėje hipotekos įstaigoje nemokamai. Hipotekos registro duomenys gali būti pateikti pagal: hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ar priverstinio įkeitimo identifikavimo kodą; įkeitimo objekto savininko ir (ar) skolininko identifikavimo kodą; įkeitimo objekto identifikavimo kodą, – jeigu įkeitimo objektas registruojamas atitinkamame turto registre. Pasirašę duomenų teikimo sutartį notarai gauna registro kaupiamus duomenis.

 

9.7. TESTAMENTŲ REGISTRAShttp://www.lhr.lt/index.php?986474489 Teisės aktai, reglamentuojantys registro veiklą: LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 594 ,,Dėl Testamentų registro steigimo ir Testamentų registro nuostatų patvirtinimo“,Tai ne pagrindinis valstybės registras.Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija.Registro tvarkymo įstaiga – Centrinė hipotekos įstaiga.Registro paskirtis/ tikslas – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis apie Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus, palikimo priėmimo faktus, taip pat rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti ir teikti duomenis apie užsienio valstybėse, ratifikavusiose 1972 m. gegužės 16 d. Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo, sudarytus ir priimtus saugoti testamentus Konvencijoje ir nuostatuose nustatyta tvarka. Asmens duomenų tvarkymo tikslas – registro objektų tvarkymas.Registro objektai: Lietuvos Respublikos teritorijoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse sudaryti (priimti saugoti) testamentai, palikimo priėmimo faktai ir užsienio valstybėse, ratifikavusiose Konvenciją (toliau vadinama – užsienio valstybės), sudaryti (priimti saugoti) testamentai.Registro duomenų teikėjai yra yra notarai, Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai atitinkamose užsienio valstybėse (toliau vadinama – konsuliniai pareigūnai), teismai ir užsienio valstybių nacionalinės įstaigos.

Registro duomenų gavėjai ir NOTARAS KAIP GAVĖJAS. Registro duomenys kaupiami vienoje duomenų bazėje. Registro duomenys gali būti perduoti teismui, notarui ir kitiems suinteresuotiems asmenims po palikėjo mirties. Registro duomenys teikiami pagal testamento identifikavimo kodą; palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodą; palikėjo asmens kodą, vardą, pavardę; jeigu asmens kodo nėra – vardą, pavardę, gimimo datą. Suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenys teikiami asmeniškai arba paštu.Testatoriai, kurių duomenys yra registro objektas, šiuos duomenis kartą per metus gauna nemokamai. Notarams duomenys teikiami elektroniniu būdu (internetu) ir paštu. Notaras, pageidaujantis gauti duomenis internetu, turi pasirašyti su Centrine hipotekos įstaiga informacijos teikimo sutartį. Duomenys elektroniniu būdu teikiami nemokamai. Neelektroniniu būdu duomenys perduodami, gavus rašytinį prašymą, už nustatyto dydžio atlyginimą (2 Lt.)9.8.VEDYBŲ SUTARČIŲ REGISTRAShttp://www.lhr.lt/index.php?4757123 Teisės aktai, reglamentuojantys registro veiklą: LR Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 1284 ,,Dėl vedybų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“.Tai ne pagrindinis valstybės registras, veiklą pradėjęs 2002 m. liepos 1 d.Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija.Registro tvarkymo įstaiga – Centrinė hipotekos įstaiga.Registro paskirtis/ tikslas – registruoti nurodytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis apie vedybų sutartis, sugyventinių sutartis ir turto padalijimo faktus LR civiliniame kodekse ir Nuostatuose nustatyta tvarka.Registro objektai: vedybų sutartys, sugyventinių sutartys dėl bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo pasibaigus bendram gyvenimui, turto padalijimo faktai.Registro duomenų teikėjai yra: asmenys, sudarę vedybų sutartį; asmenys, sudarę sugyventinių sutartį; notarai, patvirtinę sutartį dėl turto padalijimo; teismai, priėmę sprendimą dėl turto padalijimo, sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių pažeistų teisių atkūrimo. Registro duomenų teikėjai atsako už registruoti pateiktų duomenų tikslumą ir teisingumą LR įstatymų nustatyta tvarka.Registro duomenų gavėjai ir NOTARAS KAIP GAVĖJAS. Vedybų sutarčių registras yra viešas. Kiekvienas suinteresuotas fizinis ar juridinis asmuo nuostatų nustatyta tvarka gali gauti duomenis asmeniškai ar paštu. Pasirašę duomenų teikimo sutartis notarai gauna registro kaupiamus duomenis.Žr. Vedybų sutarčių registro veiklos schemą (panašiai veikia ir kiti valstybės registrai).

9.9. SUTARČIŲ REGISTRAShttp://www.lhr.lt/index.php?604346478 Teisės aktai, reglamentuojantys registro veiklą: LR Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 1158 ,,Dėl Sutarčių registro steigimo ir Sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“; LR Teisingumo ministro 2007 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 1R-77 ,,Dėl Pranešimų siuntimo sutarčių registrui elektroniniu būdu taisyklių patvirtinimo“.Tai ne pagrindinis valstybės registras.Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija.Registro tvarkymo įstaiga – Centrinė hipotekos įstaigaRegistro paskirtis/ tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis apie Nuostatų 3 punkte išvardytas sutartis.Registro objektai: yra pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, kai neregistruojami daiktai įsigyti paslaugoms teikti arba įmonės verslui, sutartys, pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba įmonės verslui, sutartys, lizingo, kurio dalykas yra neregistruojamas daiktas, skirtas naudoti verslo tikslais, sutartys. Registre registruojamos sutartys, sudarytos pradėjus veikti sutarčių registrui. Registruojant sutarčių, sudarytų iki registro veiklos pradžios, pakeitimus, registrui kartu su pranešimu apie sutarties pakeitimus turi būti pateiktas pranešimas apie sudarytą sutartį.Registro duomenų teikėjai yra registruotinos sutarčių registre sutarties šalys. Duomenis registrui pateikia viena iš sutarties šalių.Registro duomenų gavėjai ir NOTARAS KAIP GAVĖJAS. Registro duomenys kaupiami vienoje duomenų bazėje. Registras yra viešas. Kiekvienas asmuo gali susipažinti su registro duomenimis įstatymų ir šių nuostatų nustatyta tvarka. Pasirašę duomenų teikimo sutartį notarai gauna registro kaupiamus duomenis.9.10. TURTO AREŠTO AKTŲ REGISTRAShttp://www.lhr.lt/index.php?2066523237 Teisės aktai, reglamentuojantys registro veiklą: LR turto arešto aktų registro įstatymas; LR Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 314 ,,Dėl turto arešto aktų registro nuostatų patvirtinimo“.

Tai ne pagrindinis valstybės registras.Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga –  Teisingumo ministerija.Registro tvarkymo įstaiga – turto arešto aktus registruoja apylinkių teismų hipotekos skyriai, o turto arešto aktų registro duomenų bazę tvarko Centrinė hipotekos įstaiga.Registro paskirtis/ tikslas – įsteigtas turto arešto aktams registruoti. Turto areštas sukelia teisines pasekmes asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.Registro objektai yra: teismų, teisėjų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų bei pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į LR esantį turtą, jį areštuojant. Nurodytų institucijų (pareigūnų) priimti turto arešto aktai neregistruojami, jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) įstatymų nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat jei areštuojami mažaverčiai asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami daiktai.Registro duomenų teikėjai: yra teismai, teisėjai, antstoliai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, Valstybinės mokesčių inspekcijos,Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareigūnai, kitos valstybės institucijos ir pareigūnai, turintys teisę areštuoti turtą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.Registro duomenų gavėjai ir NOTARAS KAIP GAVĖJAS Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre.9.11. JŪRŲ LAIVŲ REGISTRASTeisės aktai, reglamentuojantys registro veiklą: LR Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1318 ,,Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro“Tai pagrindinis valstybės registras.Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Susisiekimo ministerija.Registro tvarkymo įstaiga – Lietuvos saugios laivybos administracija.Registro paskirtis/ tikslas – įstatymų, kitų teisės aktų ir šių Nuostatų nustatyta tvarka rinkti, užrašyti, kaupti, saugoti, klasifikuoti, grupuoti, jungti, keisti, teikti, skelbti, naudoti, naikinti duomenis apie registro objektus, registro objektų savininkus ir valdytojus, atlikti su šiais duomenimis logines ir (ar) aritmetines operacijas.Registro objektai: laivas, suprojektuotas bei pastatytas laivybai jūroje ir turintis tai patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikos piliečiui ar Lietuvos Respublikoje įregistruotam juridiniam asmeniui; jūrų laivas, kurį pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter) išsinuomoja Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo; nebaigtas statyti jūrų laivas, atitinkantis Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.Registro duomenų teikėjai: Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys – registro objektų savininkai (arba jų įgalioti asmenys), registro objektų valdytojai (arba jų įgalioti asmenys), teismai.Registro duomenų gavėjai ir NOTARAS KAIP GAVĖJAS: fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems pagal prašymą arba sudarytą duomenų teikimo sutartį teikiami registro duomenys. Registro duomenys duomenų gavėjams teikiami šiais būdais: 1) pagal registro duomenų gavėjo pateiktą paklausimą atlikus registro duomenų paiešką, duomenys teikiami žodžiu arba suteikiant galimybę duomenis peržiūrėti kompiuterio ekrane; 2) perduodami duomenų perdavimo kanalu pagal registro duomenų gavėjo pateiktą automatizuotą paklausimą; 3) teikiami registro duomenų gavėjams formuojant registro išrašą ar kitus dokumentus, kurie gali būti teikiami raštu, elektroniniu paštu ar kompiuterinėse laikmenose; 4) išduodamos registro tvarkymo įstaigos nustatytos formos pažymos.10.1. JURIDINIŲ ASMENŲ TEISINĖS FORMOS

Teisinė forma Civilinė atsako- mybė

Rūšis Pelno siekimas

Tikslai, steigimas, valdymo organai ir kt. ypatumai . Taip pat pateikiamos aktyvios nuorodos į teisės aktus

Akcinė bendrovė (AB)   

ribota privatus siekiantis pelno

Tai įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. AB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „AB“. Jos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.Steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Kiekvienas steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku. Bendrovės steigimo sutartis sudaroma, kai bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas. Laikoma, kad bendrovės steigimo

sutartis ar steigimo aktas yra kartu ir akcijų pasirašymo sutartis. Iki bendrovės įregistravimo turi būti sušauktas steigiamasis susirinkimas. Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Akcininkai turi turtines ir neturtines teises.Valdymo organai: turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą. Gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas − valdyba.Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.Daugiau žr. LR akcinių bendrovių įstatymas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 64-1914; 2000, Nr. 68; 2003, Nr. 123-5574; 2004.03.02, Nr.: 33; 2005, Nr. 84-3109; 2006, Nr. 77-2964; 2006, Nr. 82-3252; 2007, Nr. 12-489.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)    

ribota privatus siekiantis pelno

Tai įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „uždaroji akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „UAB“. Jos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.Steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Kiekvienas steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku. Bendrovės steigimo sutartis sudaroma, kai bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas. Laikoma, kad bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas yra kartu ir akcijų pasirašymo sutartis. Iki bendrovės įregistravimo turi būti sušauktas steigiamasis susirinkimas. Bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Akcininkai turi turtines ir neturtines teises.Valdymo organai: turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą. Gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas − valdyba.Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.Daugiau žr. LR akcinių bendrovių įstatymas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 64-1914; 2000, Nr. 68; 2003, Nr. 123-5574; 2004.03.02, Nr.: 33; 2005, Nr. 84-3109; 2006, Nr. 77-2964; 2006, Nr. 82-3252; 2007, Nr. 12-489.

Žemės ūkio bendrovė (ŽŪB)

ribota privatus siekiantis pelno

Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 % visų realizavimo pajamų. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį ją būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Bendrovė neturi teisės leisti akcijų.Steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigimo dokumentai yra: steigimo sutartis,

narių sąrašas, steigiamojo susirinkimo protokolas, įstatai.Bendrovės narys – fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo, bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės įstatuose nustatytą minimalauspajinio įnašo dydžio pajų (bendrovės narių ar pajininkų turtinį ir neturtinį įnašą) ir sprendžiamojo balso teisę.Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo, įsigijęsbet kokio dydžio pajinį įnašą,nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės. Dividendai yra bendrovės nariui ir pajininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo pajaus vertei.Daugiau žr. LR žemės ūkio bendrovių įstatymas // Valstybės žinios, 2001, Nr. 45-1574; 2003, Nr. 42-1917; 2004, Nr.171-6298.

Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)

ribota privatus siekiantis pelno

Kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme.Jos svarbiausias tikslas – paslaugų teikimas savo nariams. Jos turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Ji pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, o nariai pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. Kooperatyvas turi ne mažiau kaip 5 narius. Pavadinime turi būti žodžiai „kooperatinė bendrovė“ arba „kooperatyvas“.Steigėjais turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Kiekvienas kooperatinės bendrovės steigėjas privalo tapti jos nariu. Steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis. Steigiamą kooperatinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, ji laikoma įsteigta.Žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) – kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), kurios daugiau kaip 70 proc. narių, įrašytų į jos narių registrą, yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų, o jų pajų vertė – daugiau kaip 70 proc. visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės, Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu).Dividendams mokėti skiriama iki 10 procentų grynojo pelno.Organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. Daugiau žr. LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 57-2296; 2004, Nr. 78- 2709.

Individuali įmonė (IĮ)

neribota privatus siekiantis pelno

Individualios įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“. Individualios įmonės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.Steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. IĮ steigimo dokumentas – nuostatai – kartu yra ir jos steigimo sandoris. Ji laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Jos steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku. IĮ savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku. IĮ turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Juo paprastai yra įmonės savininkas, jeigu nuostatuose nenustatyta kitaip.Turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.Daugiau žr. LR individualių įmonių įstatymas Nr. IX-1805 //

Valstybės žinios, 2003, Nr. 112-4991.

Valstybės įmonė (VĮ)

ribota viešasis siekiantis pelno

Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Tikslas - teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.Ją nutarimu steigia Vyriausybė. Steigimo dokumentas – įstatai. Įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“. Įmonė gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Jai draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve. VĮ savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Įmonės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.Įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba.Daugiau žr. LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas // Valstybės žinios, 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24; 2005, Nr.122-4360; 2005 Nr.127 (atitaisymas).

Savivaldybės įmonė (SĮ)

ribota viešasis siekiantis pelno

Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Tikslas - teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.Ją sprendimu steigia savivaldybės taryba. Steigimo dokumentas – įstatai. Įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Įmonė gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Jai draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve. SĮ savininkė yra savivaldybė, savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją. Įmonės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.Įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba.Daugiau žr. LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas // Valstybės žinios, 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24; 2005, Nr.122-4360; 2005 Nr.127 (atitaisymas).

Viešoji įstaiga (VšĮ)

ribota viešasis pelno nesie-kiantis

Viešoji įstaiga (toliau – VŠĮ) – tai pagal LR viešųjų įstaigų įstatymą ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.Steigėjais gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas. Jei bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, sprendimą dėl steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto

investavimo priima atitinkamai Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Steigimo dokumentas – įstatai. Įmonės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.VšĮ gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams. Viešajai įstaigai neleidžiama: 1) gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose; 2) neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį; 3) skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;  4) užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.Daugiau žr. LR viešųjų įstaigų įstatymas // Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-752; 2007, Nr. 17-631.

Asociacija ribota viešasis pelno nesie-kiantis

Asociacijos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“  ar kiti. Asociacijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.Steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra trys. Asociacijos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Teigimo dokumentas – įstatai. Visi steigėjai nuo asociacijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Asociacija laikoma įsteigta nuo įregistravimo juridinių asmenų registre.Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių. Asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Kolegialaus valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – asociacijos nariai ir asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Asociacijos įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai kolegialaus valdymo organo nariui. Asociacijos nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, ir (ar) juridiniai asmenys. Minimalus asociacijos narių skaičius yra trys. Asmuo gali būti kelių asociacijų nariu. Asociacijų, kurių veikla susijusi su vaikų ir jaunimo poreikiais, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.Daugiau žr. LR asociacijų įstatymas Nr. IX-1969 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-745.

Sodininkų bendrija  

ribota viešasis pelno nesie-kiantis

Tai yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo beipagalbos principais.Bendrijos ir atskiri sodininkai pagal LR Asociacijų įstatymągali jungtis į susivienijimus – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Susivienijimai yra kaimo ar miesto, kuriame yra susivienijimo buveinė, bendruomenės dalis ir visapusiškai veikia puoselėdami ir plėtodami mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas.Bendrijos, susivienijimai ir sodininkai gali jungtis į sodininkų

draugijas – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Draugijų tikslai: veikti puoselėjant ir plėtojant mėgėjišką sodininkystę ir jos tradicijas, inicijuoti ir bendradarbiauti atliekant tyrimus mėgėjiškos sodininkystės ir aplinkosaugos srityse, diegti jų rezultatus, teikti konsultacijas bei rekomendacijas sodininkams, bendrijoms ir susivienijimams dėl bendrijų įstatų ir bendrijų vidaus tvarkos taisykliųrengimo, sodų sklypų tvarkymo, augalų auginimo bei kitos mėgėjiškos sodininkystės veiklos; skleisti informaciją apie mėgėjišką sodininkystę (leidybinė, švietėjiška, konsultacinė ir kita veikla); atstovauti savo nariams ir ginti jų interesus.Steigėjais gali būti bendrijos steigimo sutartį sudarę sodininkai – bent 3 steigėjai. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Visi bendrijos steigėjai ir sodininkai, dalyvavę steigiamajame susirinkime ir balsavę už bendrijos įsteigimą, nuo bendrijos įregistravimo tampa jos nariais. Teigimo dokumentas – įstatai. Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.Bendrijos organai yra: 1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Bendrija turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su bendrijos veiklos tikslais. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės nustato vidaus tvarką sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje.Daugiau žr. LR sodininkų bendrijų įstatymas // Valstybės žinios, 2004, Nr. 4-40.

Daugiabučio namo savininkų bendrija

ribota privatus pelno nesie-kiantis

Daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendina šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais.Bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas ar jų grupė, taip patsavivaldybės administracijos direktorius ar už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija. Daugiabučiame name arba keliuose namuose, jei neįmanoma šių namų atskirai naudoti, steigiama tik viena bendrija. Atskiru namu laikomas sublokuoto daugiabučio namo korpusas ar sekcija, jeigu yra galimybė juos atskirai naudoti. Bendrijai steigti šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 namo patalpų savininkų. Steigiamojo susirinkimo nutarimas steigti bendriją, taip pat kiti nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių namo patalpų savininkų. Pavyzdinius bendrijos įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrija registruojama juridinių asmenų registre. Bendrijos nariu gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas.Valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas).Daugiau žr. LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas // Valstybės žinios, 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2001, Nr. 91-3187; 2004, Nr. 25-758.

Tikroji ūkinė neribota privatus siekiantis Tikroji ūkinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji

bendrija (TŪB) pelno nariai.Steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartis yra ir bendrijos steigimo sandoris, ir bendrijos steigimo dokumentas. Sutartis turi būti sudaroma notarine forma.Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius. Bendrijoje gali būti 2 - 20 steigėjų. Laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Steigėjai nuo bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jos tikraisiais nariais.TŪB turi būti 2 - 20 tikrųjų narių. Bendrijos tikraisiais nariais negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, individualių įmonių savininkai, valstybė, savivaldybės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės,  biudžetinės įstaigos, taip pat ūkinės bendrijos ir individualios įmonės. Nariais taip pat negali būti Europos ekonominių interesų grupės.Daugiau žr. LR ūkinių bendrijų įstatymas Nr. IX-1804 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 112-4990.

Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB)

neribota privatus siekiantis pelno

Komanditinė ūkinė bendrija yra įmonė, kurios dalyviai yra tikrieji nariai ir komanditoriai.Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius. Bendrijos steigėjai yra jungtinės veiklos sutartį sudarę asmenys. Jungtinės veiklos sutartis yra ir bendrijos steigimo sandoris, ir bendrijos steigimo dokumentas. Jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaroma notarine forma. Bendrijos steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Bendrijoje gali būti 2-20 steigėjų. Laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Steigiant komanditinę ūkinę bendriją su kiekvienu tapti komanditoriumi siekiančiu asmeniu turi būti sudaryta rašytinės formos komanditoriaus sutartis. Visi steigėjai nuo bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jos tikraisiais nariais. Asmuo, sudaręs komanditoriaus sutartį ir įnešęs įnašą į steigiamą komanditinę ūkinę bendriją, nuo komanditinės ūkinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa komanditoriumi. Su kiekvienu tapti komanditinės ūkinės bendrijos komanditoriumi siekiančiu asmeniu sudaroma rašytinės formos komanditoriaus sutartis. KŪB turi būti ne mažiau kaip 3 dalyviai (du tikrieji nariai ir vienas komanditorius) ir ne daugiau kaip 20 dalyvių (tikrųjų narių ir (arba) komanditorių). KŪB tikrieji nariai tuo pat metu negali būti jos komanditoriais, o komanditoriai negali būti jos tikraisiais nariais.Daugiau žr. LR ūkinių bendrijų įstatymas Nr. IX-1804 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 112-4990.

Labdaros ir paramos fondas

ribota viešasis pelno nesie-kiantis

Fondo pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas LR Labdaros ir paramos įstatymo ir LR Labdaros ir parmos fondų  įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Fondo pavadinime turi būti žodžiai „labdaros“ ar „paramos“ arba „labdaros ir paramos“. Buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.Steigėjais gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę fondo steigimo sutartį (jeigu jį steigia vienas asmuo, tuomet, jis surašo steigimo aktą) ir iki fondo įregistravimo juridinių asmenų registre įsipareigoję skirti fondui įnašus pinigais ar turtu, teikti fondui paslaugas. Steigėjais negali būti asmenys, kurie pagal Labdaros ir

paramos įstatymą negali būti paramos teikėjais. Steigimo sutartį (steigimo aktą) pasirašo visi steigėjai. Jie nuo fondo įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jo dalininkais.Fondas turi turėti dalininkų susirinkimą ir valdymo organą (vienasmenį ar (ir) kolegialų). Fonde gali būti sudaromi kiti organai. Fondo organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatomi fondo įstatuose. Fondo įstatuose nustatytų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už veiklą neatlyginama.Fondas gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja fondo tikslams, numatytiems Civiliniame kodekse, LR Labdaros ir parmos fondų įstatyme ir fondo įstatuose. Fondas turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jo įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jo tikslams pasiekti. Fondui įstatymu numatyti tam tikri veiklos ribojimai.Daugiau žr. LR Labdaros ir parmos fondų   įstatymas // Valstybės žinios, 1996, Nr. 32-787; 1997, Nr. 41- 994; 2000, Nr.: 18- 430; 2001, Nr. 39-1332; 2001, Nr. 52-1816; 2001, Nr. 102-3627; 2004, Nr. 7-128.

Kredito unija ribota privatus siekiantis pelno

Tai kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvaissavanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių (toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui. Kredito unija pagal savo prievoles atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kredito unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal kredito unijos prievoles atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų. Kredito unija neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už kredito unijos prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus. Kredito unijos turtas, sukauptas iš jos narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės teise priklauso kredito unijai. Kredito unijos pavadinime turi būti žodžiai „kredito unija“.Ji steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir pajinį kapitalą - iš pajinių įmokų. Steigėjai yra fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi būti ir besisteigiančios kredito unijos narys. Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją steigiančių aukščiau minėtų juridinių asmenų skaičius turi būti mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių. Licenciją verstis taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms būdinga veikla kredito unijai išduoda priežiūros institucija jos nustatyta tvarka. Kredito unijos nariais gali būti šie fiziniai asmenys: Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariais gali būti asmenys, sukakę 18 metų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė priimti nariais asmenis nuo 16 metų, jei jie turi savarankišką pragyvenimo šaltinį. Kartu su nurodytais fiziniais asmenimis kredito unijos nariais taip pat gali būti šie juridiniai asmenys: Lietuvos Respublikoje įregistruotos

visuomeninės organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai. Taip pat numatyta, kas gali būti asocijuotais unijos nariais.Valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų komitetas. Valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai kredito unijos nariai bei nurodytų juridinių asmenų įgalioti atstovai. Visų šių teisių neturi asocijuoti nariai.Daugiau žr. LR kredito unijų įstatymas // Valstybės Žinios, 1995, Nr. 26-578; 2000, Nr. 45-1289.

Nuolatinė arbitražo institucija

ribota viešasis pelno nesie-kiantis

LR visuomeninės organizacijos, atstovaujančios Lietuvos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams, gali steigti atskirus juridinius asmenis (nuolatines arbitražo institucijas), kurių nuolatinė funkcija būtų organizuoti ir aptarnauti arbitražą (pvz., pranešimų, dokumentų persiuntimas, patalpų suteikimas ir pan.) bei vykdyti kitas šalių suteiktas funkcijas.Nuolatinių arbitražo institucijų steigimo ir valdymo tvarkos, atstovavimo ir atsakomybės klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Nuolatinės arbitražo institucijos steigėjų parengtą ir patvirtintą statutą registruoja LR teisingumo ministerija. Nuolatinėms arbitražo institucijoms draudžiama spręsti ginčus arbitražu ar daryti kokią nors įtaką ginčo nagrinėjimui, arbitražo eigai, arbitražiniam teismui ar arbitrams, išskyrus nuolatinės arbitražo institucijos patarimus arbitražiniam teismui dėl arbitražo sprendimo formos norint palengvinti jo įvykdymą. Nuolatinė arbitražo institucija arbitražo procese turi tik tas teises, kurias ginčo šalys jai suteikė savo susitarimu. Nuolatinių arbitražo institucijų patvirtintos arbitražo taisyklės (reglamentai) turi susitarimo tarp šalių teisinę reikšmę tik tuo atveju, jei šalys arbitražiniu susitarimu nutarė jas taikyti. Nuolatinės arbitražo institucijos negali atsisakyti atlikti savo funkcijų, jeigu apie savo veiklą jos yra paskelbusios viešai ir ginčo šalys sumoka jų nustatytas rinkliavas.LR komercinio arbitražo įstatymas // Valstybės Žinios, 1996, Nr. 39-961.

Europos bendrovė (SE)

ribota privatus siekiantis pelno

Bendrovė gali būti Reglamente nustatytomis sąlygomis ir būdu įsteigta Bendrijoje kaip Europos akcinė bendrovė (Societas Europaea, arba SE). SE kapitalas dalijamas į akcijas. Akcininkas neatsako didesne suma, nei jo pasirašytų akcijų vertė. SE yra juridinis asmuo. SE pasirašytasis kapitalas negali būti mažesnis nei 120 000 EUR. Valstybės narės įstatymai, kuriuose reikalaujama, kad tam tikrą veiklą vykdančios bendrovės pasirašytasis kapitalas būtų didesnis, taikomi toje valstybėje narėje registruotas buveines turinčioms SE. Kiekvienoje valstybėje narėje SE laikoma akcine bendrove, įsteigta pagal tos valstybės narės, kurioje yra jos registruota buveinė, teisę. Prieš SE pavadinimą ar po jo rašoma santrumpa SE.SE steigiama pagal tos valstybės narės, kurioje SE steigia savo registruotą buveinę, akcinėms bendrovėms taikomą teisę. SE gali būti steigiama sujungiant bendroves. Numatyta galimybė steigto holdingo SE, taip pat dukterinę SE.Akcinės bendrovės, įsteigtos vadovaujantis valstybės narės teise ir kurių registruotos buveinės bei nuolatinių valdymo organų buvimo vieta yra Bendrijoje, gali steigti SE susijungdamos su kitomis bendrovėmis, jei bent dvi susijungiančios bendrovės veikia vadovaudamosi skirtingų valstybių narių teise.Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos vadovaujantis valstybės narės teisė, ir kurių registruotos buveinės bei nuolatinių valdymo organų buvimo vieta yra Bendrijoje, gali siekti holdingo SE įsteigimo, jei kiekviena bent dviejų tokių bendrovių: a) veikia pagal skirtingos valstybės narės teisę, arba b) ne mažiau kaip

dvejus metus, veikia jos dukterinė bendrovė, kuriai taikoma kitos valstybės narės teisė, arba kitoje valstybėje narėje veikia jos filialas.Bendrovės ar firmos, kaip apibrėžta EB Sutarties 48 straipsnio antrojoje pastraipoje, bei kiti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, veikiantys pagal viešąją ar privatinę teisę ir įsteigti pagal valstybės narės teisę, kurių registruotos buveinės ir nuolatinių valdymo organų buvimo vieta yra Bendrijoje, gali steigti dukterinę SE pasirašydami jos akcijas, jei kiekviena bent dviejų tokių bendrovių: a) veikia pagal skirtingos valstybės narės teisę, arba b) ne mažiau kaip dvejus metus veikia jos dukterinė bendrovė, kuriai taikoma kitos valstybės narės teisė, arba kitoje valstybėje narėje veikia jos filialas.Pagal valstybės narės teisę įsteigta akcinė bendrovė, kurios registruota buveinė bei nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra Bendrijoje, gali būti pertvarkyta į SE, jei turi ne mažiau kaip dvejus metus veikiančią dukterinę bendrovę, kuriai taikoma kitos valstybės narės teisė.Valstybė narė gali nustatyti, kad bendrovė, kurios nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra ne Bendrijoje, gali dalyvauti steigiant SE tuomet, kai ji yra įsteigta vadovaujantis valstybės narės teise, toje valstybėje narėje turi registruotąją buveinę ir turi tikrą ir nuolatinį ryšį su valstybės narės ekonomika.Reglamente nustatytomis sąlygomis SE sudaro: a) visuotinis akcininkų susirinkimas; b)  priklausomai nuo į įstatuose patvirtintos formos – priežiūros organas ir valdymo organas (dviejų pakopų sistema) arba administravimo organas (vienos pakopos sistema).Europos bendrovėms, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje, mutatis mutandis taikomos LR teisės normos, reglamentuojančios akcines bendroves kiek tai leidžia Reglamentas ir kiek kitaip nenumatyta Reglamente, LR Europos bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Europos bendroves.SE buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, ir jos nuolatinio valdymo organo buvimo vieta turi sutapti. SE valdymo organo arba administravimo organo narių turi būti ne mažiau kaip 3, o priežiūros organo narių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15.Daugiau žr. LR Europos bendrovių įstatymas // Valstybės žinios, 2004, Nr. 78-2710;2001 m. spalio 8 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto.

Europos kooperatinė bendrovė (SCE)

ribota privatus siekiantis pelno

SCE yra juridinis asmuo, kurio pasirašytasis kapitalas dalijamas į pajus. SCE narių skaičius ir kapitalas yra kintamas. Jei SCE įstatai nenumato kitaip, steigiant SCE, kiekvienas jos narys neatsako didesne suma, nei jo pasirašyto pajaus vertė. Jei SCE nariai turi ribotą atsakomybę, SCE pavadinimo pabaigoje rašoma „limited“.Pagrindinis SCE tikslas turi būti tenkinti savo narių poreikius ir plėtoti jų ekonominę bei socialinę veiklą, ypač sudarant sutartis su jais tiekti prekes, teikti paslaugas arba atlikti tokios rūšies darbus, kokius SCE atlieka arba užsako. SCE taip pat gali siekti tenkinti savo narių poreikius pirmiau nurodytu būdu skatindama juos dalyvauti ekonominėje veikloje, vienoje ar keliose SCE ir (arba) nacionaliniuose kooperatyvuose. SCE gali vykdyti veiklą per savo dukterinę bendrovę. SCE negali leisti ne nariams naudotis savo veiklos teikiama nauda arba dalyvauti jos veikloje, išskyrus tuos atvejus, kai įstatai numato kitaip.SCE steigiama tos pagal valstybės narės, kurioje SCE steigia savo registruotą buveinę, kooperatyvams taikomą teisę.

SCE gali įsteigti: 1) ne mažiau kaip penki fiziniai asmenys, gyvenantys ne mažiau kaip dvejose valstybėse narėse, - ne mažiau kaip penki fiziniai asmenys ir bendrovės bei firmos, kaip apibrėžta Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje, ir kiti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, veikiantys pagal viešąją arba privatinę teisę ir įsteigti pagal valstybės narės teisę, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra bent dvejose skirtingose valstybėse narėse arba kurie veikia bent pagal dviejų skirtingų valstybių narių teisę, 2) bendrovės ir firmos, kaip apibrėžta Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje, ir kiti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, veikiantys pagal viešąją arba privatinę teisę ir įsteigti pagal valstybės narės teisę, kurie veikia bent pagal dviejų skirtingų valstybių narių teisę, 3) pagal valstybės narės įstatymus susijungę kooperatyvai, kurių registruota buveinė ir nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra Bendrijoje, jei ne mažiau kaip dviejų iš jų veiklą reglamentuoja skirtingų valstybių narių teisė, 4) įmonė, pertvarkyta į kooperatyvą pagal valstybės narės teisę, kurios registruota buveinė ir nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra Bendrijoje, jei ji turi ne mažiau kaip dvejus metus veikiantį padalinį arba dukterinę bendrovę, kurių veiklą reglamentuoja kitos valstybės narės teisė.Valstybė narė gali leisti juridiniam asmeniui, kurio nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra ne Bendrijoje, dalyvauti steigiant SCE, jei juridinis asmuo yra įsteigtas vadovaujantis valstybės narės teise, toje valstybėje narėje turi registruotą buveinę ir tikrų bei nuolatinių ryšių su valstybės narės ekonomika.SCE registruota buveinė steigiama Bendrijoje, toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos nuolatinio valdymo organo buvimo vieta. Be to, valstybė narė gali reikalauti, kad jos teritorijoje įregistruotos SCE nuolatinio valdymo organo buvimo vieta ir registruota buveinė būtų toje pačioje vietoje.SCE sudaro: a) visuotinis narių susirinkimas; ir b) priklausomai nuo į įstatuose patvirtintos formos – priežiūros organas ir valdymo organas (dviejų pakopų sistema) arba administravimo organas (vienos pakopos sistema).Europos kooperatinėms bendrovėms, kurių buveinė yra LR, mutatis mutandis taikomos LR teisės normos, reglamentuojančios kooperatines bendroves (kooperatyvus), akcines bendroves, kiek tai leidžia Reglamentas dėl SCE statuto ir kiek kitaip nenustatyta Reglamente, EKBĮ ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Europos kooperatines bendroves.SCE buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, ir jos nuolatinio valdymo organo buvimo vieta turi sutapti. SCE valdymo organo arba administravimo organo narių turi būti ne mažiau kaip 3, o priežiūros organo narių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15.SCE kapitalas išreiškiamas nacionaline valiuta. SCE, kurios registruota buveinė yra ne euro zonoje, kapitalas taip pat gali būti išreiškiamas eurais. Pasirašytas kapitalas negali būti mažesnis nei 30 000 eurų.Daugiau žr. LR Europos kooperatinių bendrovių įstatymas // Valstybės žinios, 2006, Nr.73-2764.2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto.

Europos ekonominių interesų grupė (EEIG)  

neribota privatus siekiantis pelno

Grupės tikslas – padėti savo nariams vykdyti ekonominę veiklą arba ją plėsti, taip pat pasiekti geresnių šios veiklos rezultatų; jos tikslas nėra pelno siekimas sau. Jos veikla yra susijusi su jos narių ekonomine veikla, tačiau ją tik papildo.Grupės nariai gali būti tik: a) bendrovės arba firmos, kaip apibrėžta

  Sutarties 58 straipsnio antroje dalyje, ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja viešoji arba privatinė teisė, kurie yra įsteigti pagal valstybės narės teisę ir kurių registruota arba įstatuose nurodyta buveinė ir centrinė administracija yra Bendrijos teritorijoje; jeigu pagal valstybės narės teisę bendrovė, firma arba kitas juridinis asmuo registruotos buveinės turėti arba jos nurodyti įstatuose neprivalo, pakanka, kad Bendrijos teritorijoje būtų bent tokios bendrovės, firmos arba kito juridinio asmens centrinė administracija; b) fiziniai asmenys, užsiimantys pramonine, komercine, amatų arba žemės ūkio veikla, arba teikiantys Bendrijoje profesines ar kitas paslaugas.Grupę turi sudaryti mažiausiai: a) dvi bendrovės, firmos arba kiti juridiniai asmenys kaip apibrėžta pirmoje dalyje, kurių centrinės administracijos yra skirtingose valstybėse narėse, arba b) du fiziniai asmenys kaip apibrėžta pirmoje dalyje, kurie savo pagrindine veikla užsiima skirtingose valstybėse narėse, arba c) bendrovė, firma arba kitas juridinis asmuo kaip apibrėžta pirmoje dalyje, kurio centrinė administracija yra vienoje valstybėje narėje, ir fizinis asmuo, kuris savo pagrindine veikla užsiima kitoje valstybėje narėje.Valstybė narė gali reikalauti, kad jos registruose įregistruotos grupės turėtų ne daugiau kaip 20 narių. Tam valstybė narė gali nustatyti, kad vadovaujantis jos teisės aktais, kiekvienas pagal jos teisės aktus įsteigto juridinio asmens (išskyrus registruotas bendroves) dalyvis yra laikomas atskiru grupės nariu.  Kiekviena valstybė narė, norėdama apsaugoti savo viešuosius interesus, gali uždrausti arba apriboti tam tikrų kategorijų fizinių asmenų, bendrovių, firmų arba kitų juridinių asmenų galimybes dalyvauti grupėse.Grupės organai yra narių susirinkimas ir vadovas ar vadovai, bet gali būti numatyti ir kiti organai.EEIG mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios tikrosios ūkinės bendrijos narių atsakomybę, nemokumą, likvidavimą, kiek tai leidžia Reglamentas ir kiek kitaip nenumatyta Reglamente bei EEIG įstatyme.Grupė yra privatusis juridinis asmuo. Grupė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Prieš grupės pavadinimą arba po jo turi būti žodžiai „Europos ekonominių interesų grupė“ arba santrumpa „EEIG“, jeigu šių žodžių ar jų santrumpos nėra pačiame grupės pavadinime.Daugiau žr. LR Europos ekonominių interesų grupių įstatymas // Valstybės žinios, 2004, Nr. 4-43).1985 m. liepos 25 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG).

10.2. FAKTO, KAD FIZINIS ASMUO YRA GYVAS IR YRA TAM TIKROJE VIETOJE, TVIRTINIMASFaktas, kad fizinis asmuo yra gyvas nustatomas tiek atvykus asmeniškai tam asmeniui į notarų biurą, tiek ne notaro biuro patalpose, jei asmuo serga, gydosi gydymo įstaigoje, neįgalus ir notarinis veiksmas atliekamas ne notaro biuro patalpose.Asmuo paduoda pareiškimą, kuriame nurodo, kokiu tikslu turi būti nustatytas šis faktas. Notaras, atlikdamas šį notarinį veiksmą, patikrina asmens dokumentą, pagal kurį nustato asmens tapatybę. Nustatęs, kad tai tas pats asmuo ir įsitikinęs, kad fakto nustatymas yra būtinas, notaras išduoda liudijimą, kuriame nurodoma liudijimo išdavimo vieta ir data, vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta asmens, kuris prašo nustatyti faktą ir laikas, kada asmuo atvyko gauti liudijimą apie tai, kad jis yra gyvas.Jei asmuo prašo notaro išduoti jam liudijimą apie tai, kad jis yra tam tikroje vietoje (serga ir yra pas kitus asmenis, yra gydymo įstaigoje ir pan.), jis pateikia notarui pareiškimą, kuriame nurodo, kokiu tikslu reikia šio fakto nustatymo. Šis notarinis veiksmas atliekamas analogiškai kaip ir anksčiau nurodytu atveju.Šį notarinį veiksmą taip pat gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai užsienio valstybėse.10.3. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ PAREIŠKIMŲ PERDAVIMAS KITIEMS FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS

Pareiškimų padavimas yra laikomas juridinių faktų įrodymų, kad tam tikriems asmenims fizinis ar juridinis asmuo perdavė tam tikro turinio pareiškimą ar dokumentą. Pareiškimas persiunčiamas registruotu laišku su atgal grįžtančiu registruotu pranešimu apie įteikimą, arba per kurjerį. Išlaidas už persiuntimą kompensuoja klientas. Apie pareikšimo įteikimą persiuntėjo pageidavimu išduodamas liudijimas apie tai, kad yra persiųstas tam tikro turinio pareiškimas, jo įteikimo data, asmenų, kurie gavo pareiškimą, duomenys.Liudijimas apie pareiškimo persiuntimą išduodamas pasibaigus terminui, nurodytam pareiškime (pvz.: jei pagal CK 4.67 str. informuojamas bendraturtis apie pasiūlymą pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamą dalį daikto per 30 dienų nuo pareiškimo gavimo ir t. t.).Būna atvejų, kai adresatas, kuriam persiunčiamas pareiškimas, ten negyvena, arba pašto darbuotojas ar kurjeris neranda, arba asmuo atsisako priimti jam persiunčiamą pareiškimą, į notarų biurą sugrįžta pašto pranešimas, kad pareiškimas neįteiktas ir nurodoma priežastis. Asmeniui, kuris prašė persiųsti jo pareiškimą, šiuo atveju išduodamas liudijimas, kad tam tikras asmuo prašė persiųsti tam tikrą pareiškimą, pareiškimas nebuvo įteiktas bei nurodoma neįteikimo priežastis.10.4. JŪRINIS PROTESTASJūrinis protestas – tai oficiali įrodymų dėl laivo kapitono ir laivo įgulos kaltės nebuvimo, padarant žalą kroviniui ar laivui, patvirtinimo tvarka. Tokia jūrinio protesto sąvoka pateikta  Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 3-335 „Dėl vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisyklių patvirtinimo“.Jūrinio protesto akto sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Prekybinės laivybos įstatymo, priimto 1996 m. rugsėjo 12 d. Nr. 1-1513, XII skirsnis (65-68 straipsniai).Jeigu laivui plaukiojant jūra ar stovint uoste įvyko įvykis, kuris gali būti pagrindu pareikšti laivo valdytojui turtinius reikalavimus, laivo kapitonas, norėdamas užtikrinti įrodymus laivo valdytojo teisėms ir teisėtiems interesams ginti pasirūpina, kad nustatyta tvarka  būtų surašytas jūrinio protesto aktas.Jūrinio protesto akte turi būti:1.    aprašytos įvykio aplinkybės;2.   aprašytas priemonės, kurių ėmėsi laivo kapitonas jam patikėtam turtui apsaugoti.Pareiškimas dėl jūrinio protesto akto surašymo pateikiamas:1.    Lietuvos uoste – notarui ar kitam pareigūnui, kuriam Lietuvos Respublikos įstatymai yra pavedę atlikti notarinius veiksmus;2.    užsienio valstybės uoste – Lietuvos Respublikos konsului ar kompetentingam valstybės pareigūnui.Lietuvos uoste pareiškimas dėl jūrinio protesto akto surašymo pateikiamas per 24 val. nuo laivo atplaukimo į uostą. Jei įvykis, dėl kurio reikia pareikšti jūrinį protestą, įvyko uoste, pareiškimas dėl jūrinio protesto akto surašymo pateikiamas per 24 val. nuo įvykio. Jei nebuvo galimybių pareiškimą dėl jūrinio protesto akto surašymo pateikti per nustatytą laiką, terminų praleidimo priežastys turi būti nurodytos jūrinio protesto akte.Jeigu yra pagrindo manyti, kad įvykis padarė žalos esantiems kroviniams, pareiškimas dėl jūrinio protesto akto surašymo taip pat pateikiamas prieš atidarant laivo triumus. Iškrauti krovinius iki jūrinio protesto akto surašymo galima tik jei tai būtina dėl krovinio savybių.Aplinkybėms, išdėstytoms pareiškime dėl jūrinio protesto akto surašymo, patvirtinti laivo kapitonas privalo pateikti notarui arba kitam kompetentingam pareigūnui, į kurį jis kreipėsi dėl jūrinio protesto akto surašymo, laivo kapitono patvirtintą išrašą iš laivo žurnalo ir paprašyti apklausti laivo kapitono nurodytus liudytojus dėl aplinkybių, nurodytų laivo žurnalo išraše, patvirtinimo.Notaras arba kitas kompetentingas pareigūnas, remdamasis laivo kapitono pareiškimu, laivo žurnalo išrašo duomenimis, taip pat liudytojų apklausa, surašo jūrinio protesto aktą ir jį patvirtina savo parašu ir antspaudu.Laivo kapitono pareiškimo, žurnalo duomenų, kapitono apklausos bei ne mažiau kaip dviejų liudininkų iš laivo komandos parodymų pagrindu notaras sudaro pagal nustatytą formą jūrinį protestą.Jūriniame proteste turi būti nurodyta:1.      jūrinio protesto sudarymo laikas, notaro, kuris sudarė jūrinį protestą, duomenys, notaro biuro buveinės adresas;2.      pareiškimo apie įvykį pateikimo laikas, laivo pavadinimas, jo priklausymas valstybei, kapitono duomenys, jo pilietybė ir gyvenamoji vieta;3.      kapitono pareiškimo turinys;4.      duomenys visų apklaustų liudininkų , liudijimų turinys;5.      notarinio atlyginimo dydis.Kadangi Lietuvoje yra tik vienas jūros uostas – Klaipėdoje, šis notarinis veiksmas atliekamas Klaipėdos notarų biuruose. LR Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. 57,,Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“  už jūrinio protesto priėmimą numatyta imti 300-600 lt. dydžio įmoką (2007 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 1R-209 (nuo 2007 m. birželio 15 d.) (Žin., 2007, Nr. 59-2301) redakcija).10.5. 1. PAPRASTASIS VEKSELIS

Išduodamas vekselis – asmuo, išrašęs vekselį, įsipareigoja asmeniui, nurodytam vekselyje, išmokėti nurodytą vekselyje sumą, kuri nėra ribojama. Vekselyje turi būti visi įstatyme išvardyti rekvizitai. Paprastajame

vekselyje gali būti nurodyta tiksli išmokėjimo data, gali būti numatyta, kad vekselis turi būti apmokėtas per tam tikrą laiką po jo pateikimo arba per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, taip pat jį pateikus.

Viza – paprastieji vekseliai, mokėtini per tam tikrą laiką po pateikimo, per vienerius metus nuo jų išdavimo dienos turi būti pateikti vekselio davėjui vizuoti. Vekselio davėjas gali šį terminą sutrumpinti arba pratęsti. Indosantai terminus gali sutrumpinti.

Vekselis apmokamas - po vekselio apmokėjimo, vekselio davėjo prievolė baigiasi.Vekselis neapmokamas – davėjas atsisako mokėti, tada vekselio turėtojas kreipiasi pas notarą dėl vekselio protestavimo.

Protestas - vekselio turėtojas parašo prašymą dėl protesto įforminimo. notaras atsisako įforminti protestą, nes jį pateikia neteisėtas turėtojas, vekselis pateikiamas praleidus

pateikimo terminus, vekselis parašytas nesilaikant nustatytų reikalavimų. notaras priima prašymą dėl protesto įforminimo , tada praneša skolininkui ir pateikia jam reikalavimus. skolininkas sutinka su reikalavimais ir turi atvykti pas notarą. Notaras praneša jam susitikimo datą ir laiką,

notaras gali pranešti ryšio priemonėmis. skolininkas nesutinka su reikalavimais arba atsisako atlikti veiksmus – notaras įformina protestą. Indosamente

notaras daro protesto žymą, nurodo protesto rūšį, datą ir notarinio registro numerį. Vienas protesto akto egzempliorius lieka pas notarą, kitas grąžinamas su vekseliu jį pateikusiam asmeniui.

Vykdomojo įrašo atlikimas – vekselio turėtojas pateikia rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. notaras nepriima prašymo , nes vekselį pateikė neteisėtas jo turėtojas, vekselis neatitinka reikalavimų, vekselis

nėra užprotestuotas, o jo turėtojas nėra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. notaras įregistruoja prašymą prašymų registravimo knygoje ir pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų

įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas arba nevizuotas ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas.

Išduodamas vykdomasis raštas. Antstolis išieško skolą.

10.5. 2. ĮSAKOMASIS VEKSELIS Išrašomas vekselis – asmuo, išrašęs vekselį (davėjas), įpareigoja kitą asmenį (mokėtojas) išmokėti skolą

trečiajam asmeniui. Vekselyje turi būti visi įstatyme išvardyti rekvizitai. Paprastajame vekselyje gali būti nurodyta tiksli išmokėjimo data, gali būti numatyta, kad vekselis turi būti apmokėtas per tam tikrą laiką po jo pateikimo arba per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, taip pat jį pateikus.

Akceptas - suėjus mokėjimo terminui, vekselio turėtojas gali pateikti mokėtojui akceptuoti vekselį. Vekselyje gali būti numatyta, kad būtiną jį pateikti akceptuoti arba gali būti uždrausta akceptuoti vekselį, tačiau įstatymas numato 3 išimtis, kai akceptas privalomas. Būtina pateikti akceptuoti vekselį, kai:

1.  vekselis mokėtinas trečiojo asmens adresu; 2.  kai vekselis mokėtinas kitoje vietovėje nei mokėtojo gyvenamoji vieta (buveinė); 3.  kai vekselis mokėtinas per tam tikrą laiką po pateikimo apmokėti. Vekselis gali būti pakartotinai pateiktas akceptuoti. Vekselis su įrašu "AKCEPTAS" ir mokėtojo parašu yra

laikomas akceptuotu. Vekselis akceptuotas – mokėtojas įsipareigojo išmokėti atitinkamą sumą. Vekselis neakceptuotas – turėtojas gali patvirtinti vekselio neakceptavimą oficialiu aktu - protestu. Vekselio

turėtojas privalo pranešti įsipareigojusiems asmenims per 4 dienas po protesto. Nenurodyta akcepto data - Vekselis apmokamas - suėjus terminui – baigiasi prievolė, mokėtojas gali reikalauti pakvituoto vekselio. apmokėjus prieš terminą . Mokėtojas neturį teisės versti, kad vekselio turėtojas priimtų įmoką prieš terminą. Vekselis neapmokamas - mokėtojas atsisako mokėti, tada vekselio turėtojas kreipiasi pas notarą dėl vekselio

protestavimo. Protestas - vekselio turėtojas parašo prašymą dėl protesto įforminimo. notaras atsisako įforminti protestą , nes jį pateikia neteisėtas turėtojas, vekselis pateikiamas praleidus

pateikimo terminus, vekselis parašytas nesilaikant nustatytų reikalavimų. notaras priima prašymą dėl protesto įforminimo , tada praneša skolininkui ir pateikia jam reikalavimus. skolininkas sutinka su reikalavimais ir turi atvykti pas notarą. Notaras praneša jam susitikimo datą ir laiką,

notaras gali pranešti ryšio priemonėmis. skolininkas nesutinka su reikalavimais arba atsisako atlikti veiksmus – notaras įformina protestą. Indosamente

notaras daro protesto žymą, nurodo protesto rūšį, datą ir notarinio registro numerį. Vienas protesto akto egzempliorius lieka pas notarą, kitas grąžinamas su vekseliu jį pateikusiam asmeniui.

Vykdomojo įrašo atlikimas - vekselio turėtojas pateikia rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. notaras nepriima prašymo , nes vekselį pateikė neteisėtas jo turėtojas, vekselis neatitinka reikalavimų, vekselis

nėra užprotestuotas, o jo turėtojas nėra atleistas nuo pareigos įforminti protestą.

notaras įregistruoja prašymą prašymu registravimo knygoje ir pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas arba nevizuotas ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas.

Išduodamas vykdomasis raštas. Antstolis išieško skolą.

10.5. 3. NEPROTESTUOTINAS VEKSELIS Išduodamas vekselis – įsakomasis arba paprastasis vekselis, kuriame yra pažymėta, kad tai

"neprotestuotinas" vekselis. Akceptas – vekselis akceptuojamas, jei tai įsakomasis, ir neakceptuojamas, jei tai paprastasis vekselis. Jei

mokėtojas atsisako akceptuoti įsakomąjį vekselį, tada vekselio turėtojas gali kreiptis į notarą dėl protesto įforminimo, tačiau kreiptis neprivalo, nes yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą.

Viza – paprastieji vekseliai, mokėtini per tam tikrą laiką po pateikimo, per vienerius metus nuo jų išdavimo dienos turi būti pateikti vekselio davėjui vizuoti. Vekselio davėjas gali šį terminą sutrumpinti arba pratęsti. Indosantai terminus gali sutrumpinti.

Vekselis apmokamas – po vekselio apmokėjimo, vekselio davėjo arba mokėtojo prievolė baigiasi. Vekselis neapmokamas – davėjas arba mokėtojas atsisako mokėti, tada vekselio turėtojas kreipiasi pas notarą

dėl vekselio protestavimo arba pats praneša skolininkui apie vekselio neapmokėjimą registruotu laišku arba per kurjerį.

Protestas - jei vekselio turėtojas kreipiasi į notarą dėl protesto įforminimo, notaras: vekselio turėtojas parašo prašymą dėl protesto įforminimo. notaras atsisako įforminti protestą, nes jį pateikia neteisėtas turėtojas, vekselis pateikiamas praleidus

pateikimo terminus, vekselis parašytas nesilaikant nustatytų reikalavimų. notaras priima prašymą dėl protesto įforminimo , tada praneša skolininkui ir pateikia jam reikalavimus. skolininkas sutinka su reikalavimais ir turi atvykti pas notarą. Notaras praneša jam susitikimo datą ir laiką,

notaras gali pranešti ryšio priemonėmis. skolininkas nesutinka su reikalavimais arba atsisako atlikti veiksmus – notaras įformina protestą. Indosamente

notaras daro protesto žymą, nurodo protesto rūšį, datą ir notarinio registro numerį. Vienas protesto akto egzempliorius lieka pas notarą, kitas grąžinamas su vekseliu jį pateikusiam asmeniui.

Vykdomojo įrašo atlikimas - vekselio turėtojas pateikia rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. notaras nepriima prašymo , nes vekselį pateikė neteisėtas jo turėtojas, vekselis neatitinka reikalavimų, vekselis

nėra užprotestuotas, o jo turėtojas nėra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. notaras įregistruoja prašymą prašymų registravimo knygoje ir pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų

įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas arba nevizuotas ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas.

Išduodamas vykdomasis raštas. Antstolis išieško skolą.

TRUMPAS NOTARIATO TEISĖS ŽODYNĖLISAkceptas Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos

priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. (CK 6.173 str. 1 d.)

Akcija Tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Visos bendrovių akcijos yra vardinės. Akcijos pagal jų savininkams suteikiamas teises skirstomos į klases. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos. Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro. Pagal akcininko prievoles akcijos savininkai atsako solidariai. Akcijos nominali vertė turi būti išreikšta litais be centų. Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti nematerialios arba materialios. (LR ABĮ 40 str.) 

Akcinė bendrovė Įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. AB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais. (LR ABĮ 2 str.)

Amalgamacija žr. Žemės sklypų amalgamacijaApostille Kvadrato formos, kurio kraštinės ilgis ne mažesnis kaip 9 centimetrai, pažyma,

kaip atspaudas dedamas ant dokumentų, kurie pateikiami užsienio valstybių teritorijoje ir žymintis jų legalizaciją.

Archyvas Įstaiga  ar  jos  struktūrinis padalinys arba kita sukauptų dokumentų saugojimo vieta.

Asesorius (kandidatas į notarus)

Kandidatas į notarus (asesorius) yra fizinis asmuo, kuris Notariato įstatymo nustatyta tvarka rengiasi notaro profesinei veiklai. Kandidatų į notarus (asesorių) skaičių nustato LR Teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų parengtas notariato veiklos perspektyvas ir kryptis, pateiktas LR Teisingumo ministerijai Notariato įstatymo 11 str. 1d. nustatyta tvarka. Kandidatu į notarus (asesoriumi) gali būti fizinis asmuo, atitinkantis Notariato įstatymo 3 str. 2d. 1, 2, 4 punktų reikalavimus ir laimėjęs kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą LR Teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Asmeninis testamentas Testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. 

Asociacija Savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti. (LR AĮ 2 str. 1, 2 d.)

Bendrasis sutuoktinių testamentas

Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šio kodekso 5.20 straipsnis). (CK 5.43 str.)

Bendraskoliai Skolininkų daugetas. Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. (CK 6.5 str.)

Bendroji dalinė nuosavybė Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. (CK 4.73 str. 1 d.)

Bendroji jungtinė nuosavybė Bendroji jungtinė nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.)

Centrinė hipotekos įstaiga Tai biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas - užtikrinti teisės aktų nustatytų duomenų rinkimą, kaupimą, apdorojimą, sisteminimą, saugojimą ir teikimą, taikant apsaugos priemones nuo neteisėto duomenų rinkimo, užrašymo, kaupimo, saugojimo, klasifikavimo, grupavimo, jungimo, atstatymo, keitimo (pildymo ar taisymo), teikimo, paskelbimo, naudojimo ar naikinimo. Ji yra Centrinio hipotekos registro, Testamentų registro, Sutarčių registro, Vedybų sutarčių registro, Turto arešto aktų registro tvarkytoja.

Civilinių teisių objektai  Daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai [darbai ir paslaugos], taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. (CK 1.97 str.) 

Čekis LR Čekių įstatymo nustatyta tvarka išrašytas mokėjimo dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui be sąlygų išmokėti čekyje įrašytą pinigų sumą čekyje nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui.

Daiktai Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. (CK 4.1 str.) Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius.(CK 1.98 str.) Dar žr. Kilnojamieji daiktai, Nekilnojamieji daiktai

Dokumentas Juridinio  ar  fizinio  asmens  veiklos  procese užfiksuota  informacija,  nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos.

Dokumentų legalizavimas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento (toliau vadinama – Konsulinis departamentas) valstybės tarnautojo arba diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos konsulinio pareigūno (toliau vadinama – konsulinis pareigūnas) atliekamas dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumo patvirtinimas, kurio reikia tam, kad vienos valstybės dokumentus galėtų svarstyti kitos valstybės institucijos, šie dokumentai sukeltų teisines pasekmes kitoje valstybėje, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo. (LR Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 1079 ,,Dėl dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2006, Nr. 118-4477. 2 p.)

Dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille)

Dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille) – Konsulinio departamento valstybės tarnautojo atliekamas dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumo patvirtinimas pažyma (Apostille), numatyta 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijoje dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Žin., 1997, Nr. 68-1699) (toliau vadinama – Hagos konvencija). Patvirtinimo reikia tam, kad Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus galėtų svarstyti kitų valstybių Hagos konvencijos dalyvių institucijos, šie dokumentai sukeltų teisines pasekmes tose valstybėse, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas yra atleistas nuo tvirtinimo pažyma (Apostille). (LR Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 1079 ,,Dėl dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“ // VŽ, 2006, Nr. 118-4477. 2 p.)

Emphyteusis Žr. Ilgalaikė nuomaEuropos bendrovė Bendrovė gali būti Reglamente nustatytomis sąlygomis ir būdu įsteigta

Bendrijoje kaip Europos akcinė bendrovė (Societas Europaea, arba SE). SE kapitalas dalijamas į akcijas. Akcininkas neatsako didesne suma, nei jo pasirašytų akcijų vertė. SE yra juridinis asmuo. (2001 m. spalio 8 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto 1 str.)

Hipoteka Esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Jos rūšys: priverstinė (atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu) ir sutartinė (būna paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji bei sąlyginė).

Įgaliojimas Tai rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. (CK 2.137 str. 1 d.). Dar žr. Notaro tvirtinami įgaliojimai, Notaro patvirtintiems prilyginti įgaliojimai

Įkeitimas Tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Įkaito davėjui paliktas įkeitimo objektas gali būti užrakinamas, užantspauduojamas ar pažymimas ženklais, rodančiais jo įkeitimą.

Ilgalaikė nuoma (emphyteusis)

kaip daiktinė teisė, – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybės, nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių ir neatliekant kitų darbų, kurie iš esmės padidintų naudojamos žemės ar kito nekilnojamojo daikto vertę, išskyrus atvejus, kai yra nuomotojo sutikimas.

Individuali įmonė Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. (LR IĮĮ 2 str.) IĮ steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. IĮ-nę steigia vienas fizinis asmuo. Jos steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku. (IĮĮ 3 str.)

Indosamentas perduodamasis įrašas čekio / vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinantis visų teisių pagal čekį / vekselį perdavimą kitam asmeniui.

Įpėdinis Įpėdiniais gali būti: paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė;  paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus; juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią; valstybė, savivaldybės. (CK 5.5 str.)

Įstatai Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje.Išrašas Jis daromas iš įstaigoje sudarytų, gautų  ar joje  saugomų  dokumentų,  kai reikia

pateikti  dokumento   dalį, susijusią  su konkrečiu faktu ar sprendimu, fiziniu ar  juridiniu asmeniu arba asmenų grupe. 

Juridinis asmuo Tai savo  pavadinimą  turinti   įmonė, įstaiga  ar  organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir   turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Jūrinis protestas Oficiali įrodymų dėl laivo kapitono ir laivo įgulos kaltės nebuvimo, padarant žalą kroviniui ar laivui, patvirtinimo tvarka.

Kadastras žr. Registras

Kandidatas į notarus  žr. Asesorius

Kilnojamieji daiktai Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. (CK 1.98 str. 4 d.)   Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. (CK 4.2 str. 3 d.)

Klasifikatorius Registro duomenims grupuoti skirtas susistemintas registro objektų ar jų grupių (klasių) sąrašas, į kurį įeina sudaryti pagal tam tikrą struktūrą šių objektų ar jų grupių kodai ir pavadinimai bei požymių aprašymai. (LR VRĮ 2 str. 4 d.)

Konsulinis pareigūnas diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, taip pat garbės konsulinis pareigūnas (KS 2 str. 1 d.)

Legatas žr. Testamentinė išskirtinėLietuvos Respublikos žemės fondas

Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą (LR ŽĮ 3 str.). 

Nekilnojamieji daiktai Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą. (CK 1.98 str.)    Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.  Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. (CK 4.2 str.)

Netesybos Bauda ar delspinigiai, įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais kaltosios šalies mokami už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Noraro biuras yra notaro darbo vieta. (LR NĮ 6 str. 2 d.)Notaras Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas

funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.(LR NĮ 2str. 1, 2 d.)

Notariatas Visuma notarų, kuriems pagal Notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.(LR NĮ 1 str.)

Notariniai veiksmai ###########################################################Notaro patvirtintiems prilyginti įgaliojimai

Notaro patvirtintiems prilyginami: 1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų); 2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų; 3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų. (CK 2.138 str. 2 d.)

Notaro tvirtinami įgaliojimai:

1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; 2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą; 3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. (CK 2.138 str. 1 d.)

Notarų garbės teismas Iš penkių notarų sudaryta institucija, kuri vadovaudamasi Notarų garbės teismo nuostatais, kuriuos tvirtina LR Teisingumo ministras, nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus. 

Notarų rūmai Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys. Notarų rūmai yra juridinis asmuo. Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Numerus clausus lot. ,,uždaras skaičius". Principas, susijęs su notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos ribojimu.

Nuorašas (dokumento nuorašas)

Atgamintas dokumentas be ranka jame parašytų rekvizitų ar jų dalių (rezoliucijos, vizų, parašų).

Oferta Pasiūlymas sudaryti sutartį, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.

Oficialiesiems testamentams prilyginami teatamentai:

1) asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo–profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senelių ir invalidų namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat šių senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų; 2) asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai, patvirtinti tų laivų kapitonų; 3) asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų; 4) karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų (viršininkų); 5) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų; 6) testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai. (CK 5.28 str. 6 d.)

Oficialus dokumentas Įstaigos  ar  įmonės,  valstybės  įgalioto  asmens vykdant teisės norminių  aktų  nustatytus įgaliojimus sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, įtrauktas į apskaitą.

Oficialusis testamentas Tai testamentas, sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. (CK 5.28 str. 1 d.)

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis 

Teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.

Palikimo apyrašas Testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo nedelsdamas sudaryti palikimo apyrašą, kur įvardijamas palikimą sudarantis turtas, palikėjo kreditorinis ir debitorinis įsiskolinimas. (CK 5.39 str. 1 d.)

Palikimo atsiradimo laikas Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Jeigu negalima nustatyti, kuris iš dviejų ar daugiau asmenų mirė pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo pačiu metu ir teisių perėmimo tarp jų neatsiranda. (CK 5.3 str.)

Palikimo atsiradimo vieta Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). 3. Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes. Kilus ginčui, palikimo atsiradimo vietą suinteresuotų asmenų prašymu nustato teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes. (CK 5.4 str.)

Peveldėjimas Tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.(CK 5.1 str. 1 d.)

Prievolė tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

Protestas 1. Protesto aktu įformintas oficialus patvirtinimas, kad nustatytu laiku čekis nebuvo apmokėtas. 2. Protesto aktu įformintas oficialus patvirtinimas, kad nustatytu laiku vekselis nebuvo akceptuotas arba apmokėtas. Protesto aktu gali būti patvirtinti ir kiti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatyti veiksmai arba jų neatlikimas. 

Racionali ūkio žemėvalda  žemėvalda, kurios teritorinės formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai.

Registras Valstybės registras (kadastras) (toliau - registras) - teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus.

Registravimas 1)(Registro objektų registravimas) - registro objektui registruoti pateiktų dokumentų įvertinimas, sprendimo registruoti registro objektą priėmimas, registro duomenų suformavimas, įrašymas į registrą ir teisės aktų nustatytais atvejais registravimo pažymėjimo išdavimas (LR VRĮ); 2) Dokumento įrašymas į apskaitą, kuri  užtikrina jo oficialumo įrodymą. 

Registro duomenys  registruojamą registro objektą apibūdinantys duomenys, surinkti iš registro objektui registruoti pateiktų dokumentų, papildyti registro objekto identifikavimo kodu, susijusių registrų ir registravimo procedūras apibūdinančiais duomenimis. (LR VRĮ)

Registro duomenų gavėjas asmuo, ar susijęs registras, kuriam teikiami registro duomenys.Registro duomenų teikėjas asmuo, teikiantis registrui teisės aktų nustatytus duomenis ar dokumentus.Registro duomenų teikimas registro duomenų atskleidimas, perdavimo ar kitu būdu padarant juos prieinamus

(išskyrus paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse).

Registro duomenų tvarkymas 

bet kurie su registro duomenimis atliekami veiksmai: duomenų rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (ar) aritmetinės operacijos, duomenų paieška, naikinimas ir kiti veiksmai.

Registro tvarkymo įstaiga įstatymu ar Vyriausybės nutarimu paskirtas juridinis asmuo, registruojantis registro objektus, tvarkantis ir teikiantis registro duomenis bei dokumentus ir atsakantis už jų saugą. 

Registro tvarkytojas juridinis asmuo, atliekantis vadovaujančios registro tvarkymo įstaigos perduotas atskiras registro duomenų tvarkymo funkcijas, nesusijusias su sprendimo dėl objektų registravimo bei sprendimo dėl registro duomenų teikimo priėmimu.

Registrų objektai registruose registruojami asmenys, veikla, daiktai, daiktų buvimo vieta, daiktinės teisės, teisių suvaržymai, juridiniai faktai, dokumentai, teritorijos, gamtos ištekliai, kultūros vertybės, intelektinė (pramoninė) nuosavybė, komunikacijų priemonės ir kiti įstatymų nustatyti objektai.

Registrų sistema Integrali valstybės registrų sistema - tarpusavyje susijusių valstybės registrų visuma.

Restitucija Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

Sandorio forma Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba  notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.

Sandoris Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka. Vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia.

Savivaldybė valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą. (LR VSĮ)

Savivaldybės institucijos atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, tai yra savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais. (LR VSĮ)

Seniūnas Seniūnijai vadovaujantis asmuo, kurį konkurso būdu (palanki gyventojų nuomonė laikoma kandidato privalumu) skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu.(LR VSĮ)

Seniūnija savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys – jos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Seniūnijų skaičių taip pat nustato savivaldybės taryba. (LR VSĮ)

Servitutas tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Sodininkų bendrija Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. 

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos

Įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių.

Superficies Žr. užstatymo teisėSutarties forma Žr. sandorio formaSutartis dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius

teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Šeimos turtasNeatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, šis turtas yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. (CK .84 str.)

Tarptautinė notariato sąjunga Nevyriausybinė organizacija, įsteigta viešinti, koordinuoti ir plėtoti notarų

pareigas ir notarų veiklą visame pasaulyje , siekiant artimo bendradarbiavimo tarp notariatų, užtikrinti notarų padėtį ir nepriklausomybę, reikalingus aukščiausio lygio paslaugų  fiziniams ir juridiniams asmenims teikimo.

TerminasĮstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. Terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. (CK 1.117 str.)

Testamentas žr. Asmeninis testamentas, oficialusis testamentas.Testamentinė išskirtinė Testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors

prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai; šie asmenys įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti. Išskirtinės gavėjais gali būti tiek įpėdiniai pagal įstatymą, tiek kiti asmenys.

Testamento vykdytojas Paties testatoriaus testamentui vykdyti paskirtas asmuo, įpėdinis arba teismo paskirtas palikimo administratorius.

Testatorius testamento sandorį sudarantis veiksnus fizinis asmuo, palikėjasŪkis Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų

nustatyta tvarka įsteigtas žemės ūkio veiklos subjektas, kuris vykdo žemės ūkio veiklą. 

Uzufruktas Asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas gali būti nustatytas vieno ar kelių asmenų (bendrai ar nustatant kiekvieno dalį) naudai.

Uždaroji akcinė bendrovė Įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip. (LR ABĮ 2 str.)

Užstatymo teisė (superficies)

teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti.

Valdymas Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

Valstybės įgalioti asmenys Asmenys, atliekantys valstybės suteiktas įstatymų nustatytas funkcijas (antstoliai, notarai).

Vekselis vertybinis popierius, kuris išrašomas LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.  Įsakomasis vekselis - vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui.  Paprastasis vekselis - vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.

Žemė Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esančius sausumos plotus bei paviršinius vidaus ir teritorinius vandenis ir apibrėžiama gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis.

Žemės konsolidacija Sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius.

Žemės naudotojas Žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

Įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, apskrities viršininkui priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. 

Žemės servitutas teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Žemės sklypas Teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 

Žemės sklypo naudojimo būdas

teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Žemės sklypo naudojimo pobūdis

tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika. 

Žemės sklypo riba  Riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.

Žemės sklypų amalgamacija 

Bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.

Žemės sklypų atidalijimas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.

Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas

Visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Žemės sklypų padalijimas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.

Žemės sklypų sujungimas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.

Žemės tvarkymas  Teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus.

Žemės ūkio naudmenos Žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio produkcijai auginti. 

Žemės valdytojas Privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.

Žemėtvarkos projektas  Specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės. 

Žemėtvarkos schema Specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame valstybės, regionų ar rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai. 

Žemėvalda Nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susieti keli žemės sklypai. 

Žemėvaldų projektai (planai)

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). 

SUTARČIŲ, LIUDIJIMŲ, STEIGIMO DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAIIKIVEDYBINĖ SUTARTIS

Du tūkstančiai septintųjų metų _______ mėnesio __________ diena, VilniusMes, __________, a/k __________, gyv. __________, asmens tapatybės kortelė __________, išduota __________, būsimoji sutuoktinė (toliau vadinama Sutuoktine) ir __________, a/k __________, gyv. __________, asmens tapatybės kortelė __________, išduota __________, būsimasis sutuoktinis (toliau vadinamas Sutuoktiniu) (toliau kartu vadinami Sutuoktiniais), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.102 straipsniu, gera valia sudarėme šią Ikivedybinę sutartį (toliau vadinama Sutartimi) ir susitarėme taip, kaip nurodyta toliau.

 1. SUTUOKTINIŲ TURTO TEISINIS REŽIMAS.

 1.1. Sutuoktiniai susitaria, kad visas turtas, kiekvieno Sutuoktinio įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant

susituokus, yra kiekvieno Sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tai yra:1.1.1. visas kiekvieno Sutuoktinio iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas lieka jo

asmeninė nuosavybė;1.1.2. visas kiekvieno Sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas bus jo asmeninė nuosavybė.1.2. Sutuoktiniams yra paaiškinta, kad asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą kiekvienas Sutuoktinis

valdo, naudoja bei juo disponuoja savo nuožiūra, teisės aktų nustatyta tvarka.1.3. Sutuoktiniams yra paaiškinta, kad asmeninis turtas, kurį vienas Sutuoktinis laikinai perduoda kitam

Sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio Sutuoktinio asmeninė nuosavybė.1.4. Sutuoktiniams yra paaiškinta, kad ši Sutartis nepakeičia Sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise

priklausančio turto, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra laikomas šeimos turtu, teisinio statuso ir nepanaikina su tuo susijusių disponavimo apribojimų.

 2. KITOS SĄLYGOS.

 2.1. Sutuoktinių veiksnumas yra patikrintas.2.2. Ši Sutartis įsigalioja nuo santuokos tarp Sutuoktinių įregistravimo dienos.2.3. Sutuoktiniams yra paaiškinta ir žinoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.103 straipsnio 3

dalis, kad prieš trečiuosius asmenis ši Sutartis gali būti panaudota tik tada, jei ji įstatymų nustatyta tvarka bus įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre.

2.4. Ši Sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru Sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu, tačiau keisti šią Sutartį galima tik teismo leidimu. Sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios. Šios Sutarties sąlygų pakeitimai, papildymai yra sudaromi raštu, pasirašomi Sutuoktinių bei patvirtinami notaro. Šios Sutarties pakeitimas ar nutraukimas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tada, jeigu jis yra įregistruotas Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie Sutarties pakeitimą ar nutraukimą.

2.5. Ši Sutartis baigiasi:2.5.1. Sutuoktiniams nutraukus santuoką;2.5.2. Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium;2.5.3. Sutuoktiniams bendru susitarimu nutraukus šią Sutartį;2.5.4. kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2.6. Ši Sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.2.7. Sutuoktiniai susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar

su ja susijęs, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Jei minėti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu, Sutuoktiniai susitaria juos spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose.

2.8. Jeigu kuri nors šios Sutarties nuostata bus pripažinta negaliojančia teismine tvarka, tai tokia nuostata bus netaikoma ir bus laikoma neįtraukta į šią Sutartį, tačiau tai neturės jokios įtakos likusioms šios Sutarties nuostatoms.

2.9. Sutarties sudarymo išlaidas moka Sutuoktiniai lygiomis dalimis.2.10. Neaptartos sąlygos, susijusios su šios Sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu ar pasibaigimu,

nustatomos vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.2.11. Sutartyje yra vartojamos Sutuoktiniams priimtinos ir suprantamos sąvokos ir pavadinimai. Jie negali

įtakoti Sutarties prasmės, aiškinimo ir negali būti interpretuojami.2.12. Ši Sutartis sudaryta 4 (keturiais) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas Vilniaus miesto 29-jame

notaro biure (__________, Vilniuje), kiti 3 (trys) atiduodami Sutuoktiniams, iš kurių 1 (vieną) Sutarties egzempliorių jie pateiks Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registrui.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.103 straipsnio 2 dalimi, ši Sutartis turi būti įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre.

 Ši Sutartis Sutuoktinių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta ir

pasirašyta. ____________________________________                                    _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                      (parašas) ____________________________________                                    _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                      (parašas) Aš, Vilniaus m. __-ojo notaro biuro notarė __________, šią Sutartį, pasirašytą __________ ir

__________, tvirtinu.  

2007 m. __________ d. Registro Nr. ____________Atlyginimas: ____,- Lt Spausdinimas: 6,- Lt 

Notarė                                                                                                           _______________________________

                                                                                                                     (parašas) 

POVEDYBINĖ SUTARTISDu tūkstančiai septintųjų metų ________ mėnesio ________ diena, Vilnius

 Mes, ________, a/k ________, gyv. ________, pasas ________, išduotas ________, (toliau vadinama Sutuoktine) ir ________, a/k ________, gyv. ________, pasas ________, išduotas ________ (toliau vadinamas Sutuoktiniu), sutuoktiniai (pagrindas: Santuokos liudijimas AA Nr. ________, išduotas ________) (toliau kartu vadinami Sutuoktiniais), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.102 straipsniu, gera valia sudarėme šią Povedybinę sutartį (toliau vadinama Sutartimi) ir susitarėme taip, kaip nurodyta toliau.

 1. SUTUOKTINIŲ TURTO TEISINIS REŽIMAS.

 1.1. Sutuoktiniai susitaria, kad visas turtas (įskaitant pajamas, gautas iš Sutuoktinio asmenine nuosavybe

esančio turto, ir pajamas, gautas iš Sutuoktinio veiklos), kiekvieno Sutuoktinio įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno Sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tai yra:

1.1.1. visas kiekvieno Sutuoktinio iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas lieka jo asmeninė nuosavybė;

1.1.2. visas kiekvieno Sutuoktinio santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas lieka jo asmeninė nuosavybė;

1.1.3. visas kiekvieno Sutuoktinio santuokoje įgytas turtas po šios Sutarties sudarymo bus jo asmeninė nuosavybė ir bus įgyjamas asmeninės nuosavybės teise.

1.2. Sutuoktiniams yra paaiškinta, kad asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą kiekvienas Sutuoktinis valdo, naudoja bei juo disponuoja savo nuožiūra, teisės aktų nustatyta tvarka.

1.3. Sutuoktiniams yra paaiškinta, kad asmeninis turtas, kurį vienas Sutuoktinis laikinai perduoda kitam Sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio Sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

1.4. Sutuoktiniams yra paaiškinta, kad ši Sutartis nepakeičia Sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra laikomas šeimos turtu, teisinio statuso ir nepanaikina su tuo susijusių disponavimo apribojimų.

1.5. Sutuoktiniams yra paaiškinta, kad Sutuoktinių įsigyto turto teisinį režimą galima keisti tik turtui, kurį Sutuoktiniai įsigijo po 2002 m. liepos 1 d.

1.6. Sutuoktiniams yra paaiškinta ir žinoma, kad turtas, priklausantis kiekvienam iš Sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, santuokos nutraukimo atveju nėra dalinamas.

 2. KITOS SĄLYGOS.

 2.1. Sutuoktinių veiksnumas yra patikrintas.2.2. Ši Sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos.2.3. Sutuoktiniams yra paaiškinta ir žinoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.103 straipsnio 3

dalis, kad prieš trečiuosius asmenis ši Sutartis gali būti panaudota tik tada, jei ji įstatymų nustatyta tvarka bus įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre.

2.4. Ši Sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru Sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu, tačiau keisti šią Sutartį galima tik teismo leidimu. Sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios. Šios Sutarties sąlygų pakeitimai, papildymai yra sudaromi raštu, pasirašomi Sutuoktinių bei patvirtinami notaro. Šios Sutarties pakeitimas ar nutraukimas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tada, jeigu jis yra įregistruotas Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie Sutarties pakeitimą ar nutraukimą.

2.5. Ši Sutartis baigiasi:2.5.1. Sutuoktiniams nutraukus santuoką;2.5.2. Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium;2.5.3. Sutuoktiniams bendru susitarimu nutraukus šią Sutartį;2.5.4. kitais įstatymų nustatytais atvejais.2.6. Ši Sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.2.7. Sutuoktiniai susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar

su ja susijęs, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Jei minėti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu, Sutuoktiniai susitaria juos spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose.

2.8. Jeigu kuri nors šios Sutarties nuostata bus pripažinta negaliojančia teismine tvarka, tai tokia nuostata bus netaikoma ir bus laikoma neįtraukta į šią Sutartį, tačiau tai neturės jokios įtakos likusioms šios Sutarties nuostatoms.

2.9. Sutarties sudarymo išlaidas moka ________.2.10. Neaptartos sąlygos, susijusios su šios Sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu ar pasibaigimu,

nustatomos vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.2.11. Sutartyje yra vartojamos Sutuoktiniams priimtinos ir suprantamos sąvokos ir pavadinimai. Jie negali

įtakoti Sutarties prasmės, aiškinimo ir negali būti interpretuojami.2.12. Ši Sutartis sudaryta 4 (keturiais) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas Vilniaus miesto 29-jame

notaro biure (________, Vilniuje), kiti 3 (trys) atiduodami Sutuoktiniams, iš kurių 1 (vieną) Sutarties egzempliorių jie pateiks Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registrui.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.103 straipsnio 2 dalimi, ši Sutartis turi būti įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre.

 Ši Sutartis Sutuoktinių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta ir

pasirašyta. ____________________________________                                    _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                      (parašas) ____________________________________                                    _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                      (parašas) Aš, Vilniaus m. ___-ojo notaro biuro notarė ________, šią Sutartį, pasirašytą ________ ir ________,

tvirtinu.

 2007 m. ________ d. 10 (dešimt) val. 55 (penkiasdešimt penkios) min.Registro Nr. ________Atlyginimas: 200,- Lt Spausdinimas: 6,- Lt 

Notarė                                                                                                           _______________________________

                                                                                                                     (parašas)

  BUTO PIRKIMO-PARDAVIMO

S U T A R T I S,

Du tūkstančiai septintųjų metų _________ mėnesio _________ diena, Vilnius Mes, _________, a/k _________, gyv. _________, pasas _________, išduotas _________ (toliau vadinama Pardavėju),ir_________, a/k _________, gyv. _________, asmens tapatybės kortelė Nr. _________, išduota _________), ir _________, a/k _________, gyv. _________, asmens tapatybės kortelė Nr. _________, išduota _________, sutuoktiniai (toliau vadinami Pirkėjais),

kartu vadinami Šalimis, o kiekvienas atskirai – Šalimi,gera valia sudarėme šią Buto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau vadinama Sutartimi) ir susitarėme taip, kaip

nurodyta toliau. 

1. SUTARTIES DALYKAS. 

1.1. Pagal šią Sutartį Pardavėjas parduoda, o Pirkėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka patalpą – butą su rūsiu, kurio bendras plotas: 50.45 (penkiasdešimt ir keturiasdešimt penkios šimtosios) kv. m., pažymėjimas plane: 10, unikalus Nr.: _________, paskirtis: gyvenamoji (butų), esantį _________ g., namo Nr. _________, buto Nr. _________, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. (toliau vadinamas Butu).

1.2. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr.: _________, pastatas, kuriame yra Butas: _________. Daikto priklausiniai iš kito registro: įrašų nėra; valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisė: įrašų nėra; kitos daiktinės teisės: įrašų nėra; juridiniai faktai: įrašų nėra; žymos: įrašų nėra; specialios naudojimo sąlygos: įrašų nėra; kadastro žymos: įrašų nėra; registro pastabos: įrašų nėra; kita informacija: archyvinės bylos Nr.: _________.

1.3. Parduodamas Butas Pardavėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Juridinis įsigijimo pagrindas: _________. Pagrindas: _________ Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. _________.

 2. KAINA IR ATSISKAITYMO TVARKA.

 2.1. Šalių abipusiu susitarimu Butas parduodamas už 169000,- (vieną šimtą šešiasdešimt devynis tūkstančius)

Litų, iš kurių:2.1.1. 117000,- (vieną šimtą septyniolika tūkstančių) Litų Pirkėjai įsipareigoja sumokėti Pardavėjui tą pačią

dieną, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo šios Sutarties pasirašymo, į Pardavėjo sąskaitą Nr. _________, esančią AB banke „Hansabankas“;

2.1.2. 50000,- (penkiasdešimt tūkstančių) Litų Pirkėjai įsipareigoja sumokėti Pardavėjui ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šios Sutarties pasirašymo į Pardavėjo sąskaitą Nr. _________, esančią AB banke „Hansabankas“, gavę kreditą iš AB banko „Hansabankas“ šio Buto pirkimui, po to, kai Pirkėjai įstatymų nustatyta tvarka hipotekos lakštu įkeis nupirktą Butą AB bankui „Hansabankas“, ir įkeitimą įregistruos apylinkės teismo hipotekos skyriuje bei įvykdys kitas AB banko „Hansabankas“ kredito suteikimo sąlygas;

2.1.3. 2000,- (du tūkstančius) Litų Pirkėjai sumokėjo Pardavėjui, o Pardavėjas gavo iš Pirkėjų kaip avansą prieš šios Sutarties pasirašymą.

2.2. Atsiskaitymą pagal šios Sutarties 2.1.1. punktą patvirtins Pardavėjo pasirašytas ir notariškai patvirtintas pareiškimas apie atsiskaitymą.

2.3. Pilną atsiskaitymo pagal šią Sutartį baigtumą patvirtins Pardavėjo pasirašytas ir notariškai patvirtintas pareiškimas apie atsiskaitymo baigtumą ir notaro išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad sąlygos, numatytos šios Sutarties 2.1.1. ir 2.1.2 punktuose, yra pilnai įvykdytos.

2.4. Remiantis _________ Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. _________, vidutinė Buto rinkos vertė yra 99200,- (devyniasdešimt devyni tūkstančiai du šimtai) Litų. Vertės nustatymo data: 2006-08-24.

2.5. Pardavėjas pareiškia, kad 2000,- (du tūkstančius) Litų iš Pirkėjų gavo prieš šios Sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų dėl šios pinigų sumos Pirkėjams neturi. 

3. PARDAVĖJO ĮSIPAREIGOJIMAI, PAREIŠKIMAIIR GARANTIJOS.

 

3.1. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą Butą, t.y. nėra nuomos, panaudos ar kitokių sandorių, galinčių dabar ir/ar ateityje suteikti tretiesiems asmenims kokias nors teises į parduodamą Butą. Parduodamas Butas niekam kitam neparduotas, nepadovanotas, neįkeistas, hipotekoje neįregistruotas, jam nėra uždėtas areštas, nėra jokių draudimų. Teisme jokių ginčų dėl šio Buto nėra.

3.2. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ir/ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjų nuosavybės teisei į parduodamą Butą.

3.3. Pardavėjas garantuoja, kad jo teisė disponuoti Butu neatimta ir neapribota.3.4. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad nėra gavęs iš jokių valstybinių institucijų pranešimų ar kitokių

dokumentų apie ketinimą apriboti jo nuosavybės teises, teises tretiesiems asmenims bei apie papildomų pareigų, susijusių su parduodamo Buto nuosavybės teise, nustatymą.

3.5. Pardavėjas _________ pareiškia, kad ji yra našlė, naujos santuokos po sutuoktinio _________ mirties 1979-07-26 nėra sudariusi ir parduodamas Butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

3.6. Pardavėjas _________ pareiškia, kad nepilnamečių vaikų neturi.3.7. Pardavėjas garantuoja, kad parduodamame Bute negyvena jokie asmenys, kurie pagal įstatymus ar

sutartis išsaugo teisę naudotis parduodamu Butu pasikeitus jo savininkui.3.8. Pardavėjas pareiškia, kad šios Sutarties sudarymo metu Bute nėra įregistruotų jokių fizinių asmenų ar

juridinių asmenų buveinių, be to, asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, išskyrus Pardavėją, parduodamame Bute taip pat nėra.

3.9. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad šios Sutarties sudarymo momentu Butas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų Buto trūkumų, dėl kurių Buto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba apskritai nebūtų jo pirkę arba nebūtų už jį tiek mokėję.

3.10. Pardavėjas turi nuosavybės teises į Butą įrodančius dokumentus ir visus kitus dokumentus, bei šiai Sutarčiai sudaryti ir įvykdyti reikiamas teises. Pardavėjas pareiškia, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią Sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti.

3.11. Pardavėjas sutinka, kad Pirkėjai įkeistų nupirktą Butą AB bankui „Hansabankas“ už Pirkėjų imamą kreditą šiam Butui pirkti.

3.12. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad visi su šiuo Butu susiję mokesčiai, tarp jų ir mokesčiai už Buto eksploataciją, o taip pat už Butui ar jo savininkui teiktas paslaugas, susidarę iki šios Sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti, nėra jokių įsiskolinimų už parduodamą Butą (pagrindas: _________). Paaiškėjus minėto pobūdžio įsiskolinimams, Pardavėjas per 7 (septynias) kalendorines dienas po Pirkėjų ar atitinkamų institucijų pareikalavimo privalo apmokėti juos savo lėšomis.

3.13. Pardavėjas įsipareigoja tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo pinigų sumos, nurodytos šios Sutarties 2.1.1 punkte, gavimo, perduoti Pirkėjams nuosavybės teisę į Butą, notaro biure pasirašant šio Buto priėmimo – perdavimo aktą.

3.14. Pardavėjas įsipareigoja iki Buto priėmimo – perdavimo akto pasirašymo notaro biure pareiškimu patvirtinti, kad Pirkėjai pilnai ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1 punkte.

3.15. Pardavėjas įsipareigoja iki Buto priėmimo – perdavimo akto pasirašymo Buto niekam kitam neparduoti, neišnuomoti, neperleisti kitokiais būdais tretiesiems asmenims ar kitaip nesuvaržyti savo teisių į Butą.

3.16. Pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo visos pinigų sumos, nurodytos šios Sutarties 2.1.2 punkte, gavimo, notaro biure patvirtinti atsiskaitymo pagal šią Sutartį baigtumo faktą.

3.17. Šalių susitarimu Pardavėjui panaudos teise perduodama neatlygintinai valdyti ir naudotis Butu 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo Buto perdavimo Pirkėjams priėmimo – perdavimo aktu. Pardavėjas visu Buto valdymo ir naudojimosi laikotarpiu privalo išlaikyti ir saugoti Butą, neleisti jam pablogėti ir sumokėti visus mokesčius už Buto eksploataciją ir kitus mokesčius už Butui ir/ar jo savininkui teiktas paslaugas už visą naudojimosi laikotarpį. Šalių susitarimu jokios skolos ir/ar kitokie įsiskolinimai, jeigu tokie būtų/atsirastų už paslaugas, teiktas Buto savininkui ar jo naudotojams, Pirkėjams nepereina. Visos pretenzijos dėl skolų ir/ar įsiskolinimų, atsiradusių iki Buto atlaisvinimo dienos, turi būti pateikiamos Pardavėjui. Pasibaigus panaudos terminui, Pardavėjas įsipareigoja atlaisvinti Butą (išsikelti iš jo, išnešti iš Buto visus jam priklausančius daiktus, pakeisti Pardavėjo gyvenamosios vietos deklaravimo vietą, perduoti Buto raktus ir atsiskaitymo knygelę) ir pasirašyti su Pirkėjais šių veiksmų atlikimo aktą.

3.18. Buto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka Pardavėjui tol, kol jis panaudos teise naudojasi Butu.  

4. PIRKĖJŲ PAREIŠKIMAI IR ĮSIPAREIGOJIMAI. 

4.1. Pirkėjai pareiškia, kad yra atlikti visi reikiami formalumai ir _________ su AB banku „Hansabankas“ yra sudaryta kredito sutartis Nr. _________, kuria AB bankas „Hansabankas įsipareigojo suteikti Pirkėjams 50000,- (penkiasdešimties tūkstančių) Litų kreditą Butui pirkti (pagrindas: _________).

4.2. Pirkėjai įsipareigoja nedelsiant, per protingą terminą šią Sutartį ir Buto priėmimo – perdavimo aktą įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale.

4.3. Pirkėjai įsipareigoja nedelsiant, per protingą terminą, įregistravę šią Sutartį ir Buto priėmimo – perdavimo aktą Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, įkeisti nupirktą Butą AB bankui „Hansabankas“ už imamą kreditą šio Buto įsigijimui, kad būtų laiku įvykdyti šios Sutarties 2.1.2 punkte nurodyti įsipareigojimai.

4.4. Pirkėjai įsipareigoja Buto niekam neparduoti, neišnuomoti, neperleisti kitokiais būdais tretiesiems asmenims ar kitaip nesuvaržyti savo teisių į Butą be atskiro raštiško ir išankstinio Pardavėjo sutikimo, neįkeisti Buto kitiems tretiesiems asmenims, išskyrus šio Buto įkeitimą AB bankui „Hansabankas“ už imamą kreditą šiam Butui pirkti (Pardavėjas sutinka, kad Pirkėjai šį parduotą Butą įkeistų AB bankui „Hansabankas“, kaip tai nurodyta šios Sutarties 3.11 dalyje) iki pilno, tinkamo ir galutinio atsiskaitymo su Pardavėju pagal šią Sutartį.

4.5. Pirkėjai pareiškia, kad jie turėjo galimybę ir susipažino su Buto technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi, turėjo galimybę ir apžiūrėjo Butą, ir dėl to jokių pretenzijų Pardavėjui Sutarties pasirašymo dieną neturi. Pirkėjai taip pat patvirtina, kad perkamo Buto kokybė atitinka jų, kaip Pirkėjų, keliamus reikalavimus bei mokamą už Butą kainą.

4.6. Pirkėjai pareiškia, kad perkamą Butą jie įgyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir jį Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale registruoja kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pirkėjai pareiškia, kad vedybų sutarties nėra sudarę.

4.7. Pirkėjai įsipareigoja tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo šios Sutarties pasirašymo, sumokėti Pardavėjui visą pinigų sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1 punkte, į Sutartyje nurodytą Pardavėjo sąskaitą.

4.8. Pirkėjai, sumokėję visą pinigų sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1. punkte, tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną įsipareigoja priimti parduotą Butą pasirašant Buto priėmimo – perdavimo aktą notaro biure.

4.9. Pirkėjai, dėl savo kaltės neįvykdę savo įsipareigojimų, numatytų šios Sutarties 4.3., 4.7., 2.1.1 ir 2.1.2. dalyse, ar nepagrįstai vengę šių savo įsipareigojimų įvykdymo per nustatytą terminą (esminis Sutarties pažeidimas), įsipareigoja atlyginti Pardavėjui dėl to patirtus nuostolius bei mokėti Pardavėjui įstatymo nustatytas palūkanas nuo laiku nesumokėtos Buto pirkimo – pardavimo kainos dalies. Nuostolių atlyginimas ir palūkanų sumokėjimas neatleidžia Pirkėjų nuo prievolės įvykdymo, kai prievolę įvykdyti dar galima.

 5. ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI, PAREIŠKIMAI IR GARANTIJOS.

 5.1. Šalys pareiškia, kad ši Sutartis sudaryta Šalių laisva valia, nenaudojant jokio spaudimo, dėl kurio Šalys

būtų priverstos sudaryti šią Sutartį.5.2. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus Sutarties sudarymui,

jos galiojimui ir Sutarties sąlygų vykdymui.5.3. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad sudarydamos šią Sutartį ir vykdydamos savo įsipareigojimus

nepažeis ją saistančių įsipareigojimų, sutarčių, susitarimų, kitų dokumentų.5.4. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad ši Sutartis yra galiojantis teisinis ir ją saistantis

įsipareigojimas, kurio vykdymo galima pareikalauti vadovaujantis Sutarties sąlygomis.5.5. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad Šaliai nėra pateikta jokių ieškininių pareiškimų, nėra

nagrinėjama jokių bylų ar pradėta procesinių veiksmų prieš Šalį, kurie galėtų turėti įtakos šios Sutarties galiojimui ar šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. 

6. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ. 

6.1. Pardavėjui šios Sutarties 3.1, 3.2, 3.3 dalyse pateikus neteisingą informaciją, Pirkėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.321 straipsnio 6 dalimi, turi teisę reikalauti sumažinti Buto kainą arba nutraukti šią Sutartį, jeigu Pardavėjas neįrodo, kad Pirkėjai žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į Butą ar šių teisių suvaržymą.

6.2. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad Sutarties Šalis neturi reikiamų finansinių išteklių.

6.3. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma Sutarties įvykdyti, laikina, tai Šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką Sutarties įvykdymui.

6.4. Sutarties neįvykdžiusi Šalis privalo pranešti kitai Šaliai apie šios Sutarties 6.2 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką Sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita Šalis negauna per protingą laiką po to, kai Sutarties neįvykdžiusi Šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji Šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

6.5. Šios Sutarties 6.2, 6.3, 6.4 dalių nuostatos neatima iš kitos Šalies teisės nutraukti Sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą.

6.6. Pirkėjams neįvykdžius savo įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, nesumokėjus visos Buto kainos ar jos dalies (esminis Sutarties pažeidimas), Pardavėjas turi teisę nutraukti šią Sutartį įstatymų nustatyta tvarka.

6.7. Pardavėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, t.y. laiku neperdavus Buto Pirkėjams, kaip numatyta šios Sutarties 3.13 dalyje, jis privalo mokėti Pirkėjams 0.013% (trylikos tūkstantųjų procento) delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną jau Pirkėjų sumokėtos Buto kainos dalies.

 7. NUOSAVYBĖS TEISĖS PERDAVIMAS.

 7.1. Sutarties Šalims paaiškinti ir suprantami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 straipsnio 4

dalies turinys, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo nekilnojamojo daikto perdavimo, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.398 straipsnio turinys, kad nekilnojamojo turto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas Pardavėjo ir Pirkėjų pasirašytu priėmimo - perdavimo aktu ar kitu nuosavybės priėmimo – perdavimo dokumentu.

7.2. Šalys susitaria, kad Buto perdavimas ir jo priėmimas bus įformintas Pardavėjo ir Pirkėjų pasirašytu Buto priėmimo – perdavimo aktu, kuris sudarys neatskiriamą šios Sutarties dalį.

7.3. Šalių susitarimu Buto priėmimo – perdavimo aktas bus pasirašytas notaro biure tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną po to, kai Pardavėjas gaus iš Pirkėjų pinigų sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1 punkte, ir Pardavėjas pareiškimu notaro biure patvirtins, kad Pirkėjai pilnai ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1 punkte.

7.4. Šalių susitarimu, nuosavybės teisė į Butą Pirkėjams pereina nuo Buto priėmimo – perdavimo akto pasirašymo.

7.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 str. 3 d., prieš trečiuosius asmenis ši Sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota Viešame registre.

7.6. Pirkėjai per protingą terminą įsipareigoja įregistruoti nuosavybės perėjimą Viešame registre, o nepagrįstai vengiant registruoti, įsipareigoja atlyginti Pardavėjui dėl to patirtus nuostolius.

 8. KITOS SĄLYGOS.

 8.1. Šalims yra paaiškintas ir žinomas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.394 straipsnio turinys.8.2. Sutarties Šalių veiksnumas yra patikrintas.8.3. Ši Sutartis įsigalioja ją pasirašius Šalims ir patvirtinus notarui.8.4. Šios Sutarties sąlygų pakeitimai ir/ar papildymai yra pasirašomi Šalių, patvirtinami notariškai ir sudaro

neatskiriamą šios Sutarties dalį.8.5. Ši Sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.8.6. Šalims yra išaiškintas ir žinomas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.86 straipsnio turinys, kad

sandoris negalioja, jeigu jis sudarytas tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tokiems negaliojantiems sandoriams yra taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias viena sandorio Šalis privalo grąžinti kitai sandorio Šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

8.7. Šalys susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar su ja susijęs, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Jei minėti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu, Šalys susitaria juos spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose.

8.8. Jeigu kuri nors šios Sutarties nuostata bus pripažinta negaliojančia teismine tvarka, tai tokia nuostata bus netaikoma ir bus laikoma neįtraukta į šią Sutartį, tačiau tai neturės jokios įtakos likusioms šios Sutarties nuostatoms.

8.9. Sutarties sudarymo išlaidas moka abi Šalys lygiomis dalimis.8.10. Pirkėjai įsipareigoja per protingą terminą šią Sutartį ir Buto priėmimo – perdavimo aktą įregistruoti

Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale.8.11. Remiantis 2007-___-____ viešųjų registrų išrašais, nėra jokių Buto valdymo, naudojimosi ir

disponavimo Butu apribojimų.8.12. Šalių neaptartos sąlygos, susijusios su šios Sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu ar pasibaigimu,

nustatomos vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.8.13. Sutartyje yra vartojamos Šalims priimtinos ir suprantamos sąvokos ir pavadinimai. Jie negali įtakoti

Sutarties prasmės, aiškinimo ir negali būti interpretuojami.8.14. Ši Sutartis sudaryta 4 (keturiais) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas Vilniaus miesto _____-

jame notaro biure (_________, Vilniuje), 1 (vienas) atiduodamas Pardavėjui, 2 (du) atiduodami Pirkėjams, iš

kurių 1 (vieną) Sutarties egzempliorių Pirkėjai įsipareigoja pateikti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui.

Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.254 str., ši Sutartis turi būti įregistruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale.

Ši Sutartis Šalims garsiai perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta.  ___________________________________                                                           _____________________

(Pardavėjo vardas, pavardė)                                                                                                                               (parašas) ____________________________________                                                         _____________________

(Pirkėjo vardas, pavardė)                                                                                                              (parašas) ____________________________________                                                         _____________________(Pirkėjo vardas, pavardė)                                                                                                              (parašas)  

Aš, Vilniaus m. ___-ojo notaro biuro notarė _________, šią Sutartį, pasirašytą _________, _________ ir _________, tvirtinu.  2007 m. _________ d. 9 (devynios) val. 15 (penkiolika) min.Registro Nr. _________Atlyginimas: _________,- Lt (Išlaidų, susijusių su duomenų, turinčių esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose patikrinimo kompensavimas: 25,- Lt)Spausdinimas: 15,- Lt 

Notarė                                                                                           _______________________________   (parašas)

  

PATALPOS PIRKIMO-PARDAVIMOS U T A R T I S

 Du tūkstančiai septintųjų metų __________ mėnesio __________ diena, Vilnius

 Mes, Uždaroji akcinė bendrovė „__________“, kodas: __________, buveinės adresas: __________ (registravimo pažymėjimas Nr. __________, išduotas __________ Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo), kurią pagal bendrovės įstatus ir esant 2006-01-10 Vienintelio akcininko sprendimui atstovauja bendrovės direktorė __________, a/k __________, gyv. __________, asmens tapatybės kortelė Nr. __________, išduota __________ (toliau Sutartyje vadinama Pardavėju), ir__________, a/k __________, gyv. __________, pasas __________, išduotas __________, ir __________, a/k __________, gyv. __________, pasas __________, sutuoktiniai (toliau vadinami Pirkėjais),

kartu vadinami Šalimis, o kiekvienas atskirai – Šalimi,gera valia sudarėme šią Patalpos pirkimo – pardavimo sutartį (toliau vadinama Sutartimi) ir susitarėme taip,

kaip nurodyta toliau. 

1. SUTARTIES DALYKAS. 

1.1. Pagal šią Sutartį Pardavėjas parduoda, o Pirkėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka Patalpą – Gamybines patalpas 1-9, 1-12, nuo 1-77 iki 1-80 su bendro naudojimo patalpomis: 1-1 (213/1000 iš 10,62 kv. m), 1-11a (836/1000 iš 4,52 kv. m), 1-11b (93/100 iš 4,74 kv. m), 1-15 (835/1000 iš 14,47 kv. m), 1-35 (855/1000 iš 28,25 kv. m), 1-73, 1-74, 1-75 (93/100 iš 10,47 kv. m), iš viso 56,4 kv. m, bendras plotas: __________, paskirtis: gamybos, pramonės, pažymėjimas plane: __________, unikalus numeris: __________, esančią __________, Vilniaus mieste, Vilniaus m. sav. (toliau Sutartyje vadinama Patalpa).

1.2. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. __________, pastatas, kuriame yra Patalpa: __________. Daikto priklausiniai iš kito registro: įrašų nėra; valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisė: įrašų nėra; kitos daiktinės teisės: įrašų nėra; juridiniai faktai: įrašų nėra; žymos: įrašų nėra; specialios naudojimo

sąlygos: įrašų nėra; kadastro žymos: įrašų nėra; registro pastabos: įrašų nėra; kita informacija: archyvinės bylos Nr. __________.

1.3. Parduodama Patalpa Pardavėjui priklauso nuosavybės teise. Juridinis įsigijimo pagrindas: __________. Pagrindas: __________Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. __________.

 2. KAINA IR ATSISKAITYMO TVARKA.

 2.1. Šalių abipusiu susitarimu, Patalpa parduodama už 610000,- (šešis šimtus dešimt tūkstančių) Litų, iš

kurių:2.1.1. 480000,- (keturis šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių) Litų Pirkėjai įsipareigoja sumokėti Pardavėjui ne

vėliau kaip iki 2007 m. ___________ d. į Pardavėjo sąskaitą Nr. __________, esančią AB banke „Hansabankas“, banko kodas: 73000;

2.1.2. 130000,- (vieną šimtą trisdešimt tūkstančių) Litų Pirkėjai įsipareigoja sumokėti Pardavėjui ne vėliau kaip iki 2007 m. __________ d. į Pardavėjo sąskaitą Nr. __________, esančią AB banke „Hansabankas“, banko kodas: 73000.

2.2. Atsiskaitymą pagal šios Sutarties 2.1.1. punktą patvirtins Pardavėjo pažyma apie atsiskaitymą ir, jos pagrindu, Pardavėjo pasirašytas ir notariškai patvirtintas pareiškimas apie atsiskaitymą.

2.3. Pilną atsiskaitymo pagal šią Sutartį baigtumą patvirtins Pardavėjo pažyma apie atsiskaitymą, jos pagrindu, Pardavėjo pasirašytas ir notariškai patvirtintas pareiškimas apie atsiskaitymo baigtumą ir notaro išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad sąlygos, numatytos šios Sutarties 2.1.1 ir 2.1.2. punktuose, yra pilnai įvykdytos.

2.4. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, vidutinė Patalpos rinkos vertė yra 243000,- (du šimtai keturiasdešimt trys tūkstančiai) Litų. Vertės nustatymo data: __________.,

3. PARDAVĖJO ĮSIPAREIGOJIMAI, PAREIŠKIMAIIR GARANTIJOS.

 3.1. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą

Patalpą, t.y. nėra panaudos ar kitokių sandorių, galinčių dabar ir/ar ateityje suteikti tretiesiems asmenims kokias nors teises į parduodamą Patalpą, išskyrus tai, kad Patalpa yra išnuomota UAB „__________“ (įmonės kodas: __________) pagal __________ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. __________. Teisme jokių ginčų dėl šios Patalpos nėra. Parduodama Patalpa niekam kitam neparduota, nepadovanota, neįkeista, hipotekoje neįregistruota, jai nėra uždėtas areštas, nėra jokių draudimų.

3.2. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ir/ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjų nuosavybės teisei į parduodamą Patalpą.

3.3. Pardavėjas garantuoja, kad jo teisė disponuoti Patalpa neatimta ir neapribota.3.4. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad nėra gavęs iš jokių valstybinių institucijų pranešimų ar kitokių

dokumentų apie ketinimą apriboti jo nuosavybės teises, teises tretiesiems asmenims bei apie papildomų pareigų, susijusių su parduodamos Patalpos nuosavybės teise, nustatymą.

3.5. Pardavėjas pareiškia, kad šios Sutarties sudarymo metu Patalpoje nėra įregistruotų jokių fizinių asmenų ar juridinių asmenų buveinių, be to, asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, parduodamoje Patalpoje taip pat nėra.

3.6. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad šios Sutarties sudarymo momentu Patalpa yra tinkama naudoti pagal jos paskirtį, neturi akivaizdžių ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų Patalpos trūkumų, dėl kurių Patalpos negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jos naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami arba apskritai nebūtų jos pirkę arba nebūtų už ją tiek mokėję.

3.7. Pardavėjas turi nuosavybės teises į Patalpą įrodančius dokumentus ir visus kitus dokumentus, bei šiai Sutarčiai sudaryti ir įvykdyti reikiamas teises bei leidimus. Pardavėjas pareiškia, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią Sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti.

3.8. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad visi su šia Patalpa susiję mokesčiai, tarp jų ir mokesčiai už Patalpos eksploataciją, o taip pat už Patalpai ar jų savininkui teiktas paslaugas, susidarę iki šios Sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti, nėra jokių įsiskolinimų už parduodamą Patalpą. Paaiškėjus minėto pobūdžio įsiskolinimams, Pardavėjas per 7 (septynias) kalendorines dienas po Pirkėjų ar atitinkamų institucijų pareikalavimo privalo apmokėti juos savo lėšomis.

3.9. Pardavėjas įsipareigoja per 1 (vieną) darbo dieną po to, kai Pirkėjai sumokės Pardavėjui visą pinigų sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1 punkte, tačiau ne anksčiau kaip 2007 m. __________ d., perduoti Pirkėjams nuosavybės teisę į Patalpą, notaro biure pasirašant šios Patalpos priėmimo – perdavimo aktą.

3.10. Pardavėjas įsipareigoja iki Patalpos priėmimo – perdavimo akto pasirašymo notaro biure pareiškimu patvirtinti, kad Pirkėjai pilnai ir tinkamai įvykdė savo įsipareigojimą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1 punkte.

3.11. Pardavėjas įsipareigoja iki Patalpos priėmimo – perdavimo akto pasirašymo Patalpos niekam kitam neparduoti, neišnuomoti, neperleisti kitokiais būdais tretiesiems asmenims ar kitaip nesuvaržyti savo teisių į Patalpą.

3.12. Pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo visų pinigų sumų, nurodytų šios Sutarties 2.1.1 ir 2.1.2. punktuose, gavimo, notaro biure patvirtinti atsiskaitymo pagal šią Sutartį baigtumo faktą.

3.13. Pardavėjas pareiškia, kad Patalpa yra išnuomota UAB „__________“ (įmonės kodas: __________) pagal __________ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. __________, viešame registre ši nuomos sutartis nėra įregistruota, tačiau nuomininkas UAB „__________“ yra informuotas pasirašytinai apie Patalpos pardavimą, kaip numatyta minėtos nuomos sutarties 4.1.2.1 punkte (pagrindas: __________raštas).

3.14. Pardavėjas pareiškia, kad parduodama Patalpa yra pastate __________, kuris yra valstybinės žemės sklype __________, Vilniaus mieste, ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, pagal __________ įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus __________ notarų biuro notarės __________, registro Nr. __________, atstovaujama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos __________, neprieštarauja, kad Patalpa būtų parduota. Sąlyga – Patalpos įgijėjas per vieną mėnesį nuo sandorio įregistravimo turi kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo arba nuomos. Naudojama žemės sklypo dalis statinio savininkui bus parduota arba išnuomota įstatymų ir jų lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagrindas: __________Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Pažyma dėl patalpos, esančios valstybinės žemės sklype, pardavimo Nr. __________. 

4. PIRKĖJŲ PAREIŠKIMAI IR ĮSIPAREIGOJIMAI. 

4.1. Pirkėjai pareiškia, kad jie turėjo galimybę ir susipažino su Patalpos technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi ir dėl jų jokių pretenzijų Pardavėjui Sutarties pasirašymo dieną neturi. Pirkėjai taip pat patvirtina, kad perkamos Patalpos kokybė atitinka jų, kaip Pirkėjų, keliamus reikalavimus bei mokamą už Patalpą kainą.

4.2. Pirkėjai įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2007 m. __________ d. sumokėti Pardavėjui visą pinigų sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1 punkte, į Sutartyje nurodytą Pardavėjo sąskaitą.

4.3. Pirkėjai, sumokėję visą pinigų sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1. punkte, per 1 (vieną) darbo dieną, tačiau ne anksčiau kaip 2007 m. __________ d., įsipareigoja priimti parduotą Patalpą pasirašant Patalpos priėmimo – perdavimo aktą notaro biure.

4.4. Pirkėjai įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2007 m. __________ d. sumokėti Pardavėjui visą pinigų sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1.2 punkte, į Sutartyje nurodytą Pardavėjo sąskaitą.

4.5. Pirkėjai įsipareigoja Patalpos niekam neparduoti, neišnuomoti, neperleisti kitokiais būdais tretiesiems asmenims ar kitaip nesuvaržyti savo teisių į Patalpą be atskiro raštiško ir išankstinio Pardavėjo sutikimo, neįkeisti Patalpos tretiesiems asmenims, iki pilno, tinkamo ir galutinio atsiskaitymo su Pardavėju pagal šią Sutartį.

4.6. Pirkėjai pareiškia, kad jiems yra žinoma, jog Patalpa iki 2007 m. __________ d. yra išnuomota UAB „__________“ (įmonės kodas: __________) pagal __________Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. __________, nuomos mokestis - 6,95 Lt (šeši litai devyniasdešimt penki centai) be PVM už 1 (vieną) kv. m., suma – 5000,- (penki tūkstančiai) Lt be PVM (minėtoje nuomos sutartyje nurodytas Patalpos plotas – 720 kv. m., pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis), ir Pirkėjai sutinka, kad teisės ir pareigos pagal šią nuomos sutartį pereitų jiems, kaip numatyta šios Sutarties 5.7. punkte.

4.7. Pirkėjai pareiškia, kad yra susituokę, Patalpą įgyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir šią Patalpą registruoją Valstybės įmonėje Registrų centre kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

 5. ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI, PAREIŠKIMAI IR GARANTIJOS.

 5.1. Šalys pareiškia, kad ši Sutartis sudaryta Šalių laisva valia, nenaudojant jokio spaudimo, dėl kurio Šalys

būtų priverstos sudaryti šią Sutartį.5.2. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus Sutarties sudarymui,

jos galiojimui ir Sutarties sąlygų vykdymui.5.3. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad sudarydamos šią Sutartį ir vykdydamos savo įsipareigojimus

nepažeis ją saistančių įsipareigojimų, sutarčių, susitarimų, kitų dokumentų.5.4. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad ši Sutartis yra galiojantis teisinis ir ją saistantis

įsipareigojimas, kurio vykdymo galima pareikalauti vadovaujantis Sutarties sąlygomis.5.5. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad Šaliai nėra pateikta jokių ieškininių pareiškimų, nėra

nagrinėjama jokių bylų ar pradėta procesinių veiksmų prieš Šalį, kurie galėtų turėti įtakos šios Sutarties galiojimui ar šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

5.6. Šalims yra paaiškintos, žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos.

5.7. Šalys susitaria, kad visos Pardavėjo teisės ir pareigos pagal __________Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. __________, kuri pridedama kaip šios Sutarties priedas, pereis Pirkėjams, neatsižvelgiant į tai, kad minėta

nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota viešame registre. Minėtas teises ir pareigas Pardavėjas perduos Pirkėjams Patalpos priėmimo – perdavimo aktu.  

6. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ. 

6.1. Paaiškėjus, kad Patalpa neatitinka šioje Sutartyje numatytų Pardavėjo pareiškimų ir/ar garantijų dėl Patalpos kokybės reikalavimų ir Pardavėjas su Pirkėjais neaptarė šių trūkumų, kad Pardavėjas nuslėpė jam Sutarties metu žinomus Patalpos trūkumus, Pirkėjai, nusipirkę netinkamos kokybės Patalpą, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti:

6.1.1. kad būtų atitinkamai sumažinta Patalpos kaina; 6.1.2. kad Pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų Patalpos trūkumus arba atlygintų Pirkėjų

išlaidas tiems trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 6.1.3. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti Sutarties, kai netinkamos kokybės Patalpos pardavimas yra

esminis Sutarties pažeidimas.6.2. Pardavėjui šios Sutarties 3.1, 3.2, 3.3 dalyse pateikus neteisingą informaciją, Pirkėjai, vadovaudamiesi

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.321 straipsnio 6 dalimi, turi teisę reikalauti sumažinti Patalpos kainą arba nutraukti šią Sutartį, jeigu Pardavėjas neįrodo, kad Pirkėjai žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į Patalpą ar šių teisių suvaržymą.

6.3. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad Sutarties Šalis neturi reikiamų finansinių išteklių.

6.4. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma Sutarties įvykdyti, laikina, tai Šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką Sutarties įvykdymui.

6.5. Sutarties neįvykdžiusi Šalis privalo pranešti kitai Šaliai apie šios Sutarties 6.3 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką Sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita Šalis negauna per protingą laiką po to, kai Sutarties neįvykdžiusi Šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji Šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

6.6. Šio straipsnio 6.3, 6.4, 6.5 dalių nuostatos neatima iš kitos Šalies teisės nutraukti Sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą.

6.7. Pirkėjams neįvykdžius savo įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, nesumokėjus visos Patalpos kainos ar jos dalies (esminis Sutarties pažeidimas), Pardavėjas turi teisę nutraukti šią Sutartį įstatymų nustatyta tvarka.

6.8. Pardavėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, t.y. laiku neperdavus Patalpos Pirkėjams, kaip numatyta šios Sutarties 3.9 dalyje, jis privalo mokėti Pirkėjams 0,02% (dviejų šimtųjų procento) dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo jau Pirkėjų sumokėtos Patalpos kainos dalies.

6.9. Pirkėjams Sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus visos Patalpos kainos ar jos dalies, jie privalo mokėti Pardavėjui 0,02% (dviejų šimtųjų procento) dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos Patalpos kainos dalies.

 7. NUOSAVYBĖS TEISĖS PERDAVIMAS.

 7.1. Sutarties Šalims paaiškinti ir suprantami Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 4

dalies turinys, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo nekilnojamojo daikto perdavimo, ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.398 straipsnio turinys, kad nekilnojamojo turto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas Pardavėjo ir Pirkėjų pasirašytu priėmimo - perdavimo aktu ar kitu nuosavybės priėmimo – perdavimo dokumentu.

7.2. Šalys susitaria, kad Patalpos perdavimas ir jos priėmimas bus įformintas Pardavėjo ir Pirkėjų pasirašytu Patalpos priėmimo – perdavimo aktu, kuris sudarys neatskiriamą šios Sutarties dalį.

7.3. Šalių susitarimu Patalpos priėmimo – perdavimo aktas bus pasirašytas notaro biure per 1 (vieną) darbo dieną po to, kai Pirkėjai sumokės Pardavėjui visą pinigų sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1 punkte, tačiau ne anksčiau kaip 2007 m. __________d.

7.4. Šalių susitarimu, nuosavybės teisė į Patalpą Pirkėjams pereis nuo Patalpos priėmimo – perdavimo akto pasirašymo.

7.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 str. 3 d., prieš trečiuosius asmenis ši Sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota Viešame registre.

7.6. Nuo Patalpos priėmimo – perdavimo akto pasirašymo atsitiktinė Patalpos žuvimo ar sugedimo rizika pereis Pirkėjams.

 

8. KITOS SĄLYGOS. 8.1. Šalims yra paaiškintas ir žinomas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.394 straipsnio turinys.8.2. Sutarties Šalių veiksnumas yra patikrintas.8.3. Ši Sutartis įsigalioja ją pasirašius Šalims ir patvirtinus notarui.8.4. Šios Sutarties sąlygų pakeitimai ir/ar papildymai yra pasirašomi Šalių, patvirtinami notariškai ir sudaro

neatskiriamą šios Sutarties dalį.8.5. Ši Sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.8.6. Šalims yra išaiškintas ir žinomas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.86 straipsnio turinys, kad

sandoris negalioja, jeigu jis sudarytas tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tokiems negaliojantiems sandoriams yra taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias viena sandorio Šalis privalo grąžinti kitai sandorio Šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

8.7. Šalys susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar su ja susijęs, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Jei minėti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu, Šalys susitaria juos spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose.

8.8. Jeigu kuri nors šios Sutarties nuostata bus pripažinta negaliojančia teismine tvarka, tai tokia nuostata bus netaikoma ir bus laikoma neįtraukta į šią Sutartį, tačiau tai neturės jokios įtakos likusioms šios Sutarties nuostatoms.

8.9. Sutarties sudarymo išlaidas moka abi Šalys lygiomis dalimis.8.10. Pirkėjai įsipareigoja per protingą terminą šią Sutartį ir Patalpos priėmimo – perdavimo aktą

įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale.8.11. Remiantis 2007-__________viešųjų registrų išrašais, nėra jokių Patalpos valdymo, naudojimosi ir

disponavimo Patalpa apribojimų.8.12. Šalių neaptartos sąlygos, susijusios su šios Sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu ar pasibaigimu,

nustatomos vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.8.13. Sutartyje yra vartojamos Šalims priimtinos ir suprantamos sąvokos ir pavadinimai. Jie negali įtakoti

Sutarties prasmės, aiškinimo ir negali būti interpretuojami.8.14. Ši Sutartis sudaryta 4 (keturiais) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas Vilniaus miesto ___-

jame notaro biure, 1 (vienas) atiduodamas Pardavėjui, 2 (du) atiduodami Pirkėjams, iš kurių vieną Sutarties egzempliorių Pirkėjai įsipareigoja pateikti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui.

Prie šios Sutarties pridedama __________Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. __________ kopija.Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.254 str., ši Sutartis turi būti įregistruota Valstybės

įmonės Registrų centro Vilniaus filiale.             Uždarosios akcinės bendrovės „__________“ atstovė __________pareiškia, kad ji yra teisėta juridinio

asmens Uždarosios akcinės bendrovės „__________“ atstovė ir patvirtina savo atstovavimo teisėtumą ir įgalinimus pasirašyti šią Sutartį, be to, Uždarosios akcinės bendrovės „__________“ atstovė __________pareiškia, kad šios Sutarties sudarymo ir pasirašymo dieną ji yra Uždarosios akcinės bendrovės „__________“ direktorė, turinti teisę atstovauti bendrovę pagal įstatus ir, remdamasi bendrovės įstatais bei esant __________Vienintelio akcininko sprendimui, turinti teisę sudaryti bei pasirašyti šią Sutartį.

Ši Sutartis, Šalių prašymu žodžiu išversta į joms žinomą rusų kalbą, Šalims garsiai perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti Šalių valią, priimta ir pasirašyta.

 ____________________________________                                                         _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                                                 (parašas) ____________________________________                                                         _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                                                 (parašas) ____________________________________                                                         _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                                                 (parašas)Aš, Vilniaus m. ___-ojo notaro biuro notarė __________, šią Sutartį, pasirašytą Uždarosios akcinės

bendrovės „__________“ direktorės __________, kuri pagal bendrovės įstatus atstovauja Uždarąją akcinę bendrovę „__________“,__________ir __________, tvirtinu.

 2007 m. __________ d. 14 (keturiolika) val. 30 (trisdešimt) min.Registro Nr. __________

Atlyginimas: ____,- Lt (Išlaidų, susijusių su duomenų, turinčių esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose patikrinimo kompensavimas: 60,- Lt)Spausdinimas: 15,- Lt                                                     

Notarė                                                           __________________________                                                                                                                                                                                                 

(parašas)

 MAINŲ SUTARTIS

 Du tūkstančiai septintųjų metų _______ mėnesio _______ diena, Vilnius

 Mes, _______, a/k _______, gyv. _______, pasas _______, išduotas _______, ir _______, a/k _______, gyv. _______, pasas _______, išduotas _______,

kartu vadinami Šalimis, o kiekvienas atskirai – Šalimi,gera valia sudarėme šią Mainų sutartį (toliau vadinama Sutartimi) ir susitarėme taip, kaip nurodyta toliau. 

1. SUTARTIES DALYKAS. 

1.1. Pagal šią Sutartį viena Šalis _______perduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/6 (vieną šeštąją) dalį patalpos – buto (su rūsiu), kurio bendras plotas: 67.39 (šešiasdešimt septyni ir trisdešimt devynios šimtosios) kv. m., pažymėjimas plane: 33, paskirtis: gyvenamoji (butų), unikalus Nr.: _______, esančio _______ g., namo Nr. _______, buto Nr. _______, Vilniaus mieste, Vilniaus m. sav. (Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. _______. Pastatas, kuriame yra butas: _______, _______. Daikto priklausiniai iš kito registro: įrašų nėra, valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisė: įrašų nėra, kitos daiktinės teisės: įrašų nėra, juridiniai faktai: įrašų nėra, žymos: įrašų nėra, specialios naudojimo sąlygos: įrašų nėra, daikto formavimas: įrašų nėra, registro pastabos: įrašų nėra; kita informacija: archyvinės bylos Nr.: _______. Mainomos 1/6 (vienos šeštosios) dalies buto juridinis įsigijimo pagrindas: _______Nuosavybės teisės liudijimas, išduotas Vilniaus m. __-ojo notaro biuro, registro Nr. _______. Pagrindas: _______Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. _______), kitai Šaliai _______asmeninės nuosavybės teise mainais už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 3/16 (tris šešioliktąsias) dalis buto, nurodytas šios Sutarties 1.2 dalyje.

1.2. Pagal šią Sutartį Šalis _______perduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 3/16 (tris šešioliktąsias) dalis patalpos – buto (su rūsiu), bendras plotas: 49.97 (keturiasdešimt devyni ir devyniasdešimt septynios šimtosios) kv. m., pažymėjimas plane: 15, paskirtis: gyvenamoji (butų), unikalus Nr.: _______, esančio _______ g., namo Nr. _______, buto Nr. _______, Vilniaus mieste, Vilniaus m. sav. (Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. _______. Pastatas, kuriame yra butas: _______, _______. Daikto priklausiniai iš kito registro: įrašų nėra, valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisė: įrašų nėra, kitos daiktinės teisės: įrašų nėra, juridiniai faktai: įrašų nėra, žymos: įrašų nėra, specialios naudojimo sąlygos: įrašų nėra, daikto formavimas: įrašų nėra, registro pastabos: įrašų nėra; kita informacija: archyvinės bylos Nr.: _______. Mainomų 3/16 (trijų šešioliktųjų) dalių buto juridinis įsigijimo pagrindas: _______ Paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas Vilniaus m. ______-ojo notaro biuro, registro Nr. _______. Pagrindas: _______ Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. _______), kitai Šaliai _______asmeninės nuosavybės teise mainais už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/6 (vieną šeštąją) dalį buto, nurodytą šios Sutarties 1.1 dalyje.

1.3. Toliau kartu šios Sutarties 1.1. punkte nurodyta 1/6 (viena šeštoji) dalis buto ir šios Sutarties 1.2. dalyje nurodytos 3/16 (trys šešioliktosios) dalys buto kartu vadinamos Mainomu turtu.

 2. KAINA IR ATSISKAITYMO TVARKA.

 2.1. Šalys susitaria, kad šios Sutarties 1.1 dalyje nurodytos 1/6 (vienos šeštosios) dalies buto kaina yra 15000,-

(penkiolika tūkstančių) Litų.2.2. Šalys susitaria, kad šios Sutarties 1.2 dalyje nurodytų 3/16 (trijų šešioliktųjų) dalių buto kaina yra 15000,-

(penkiolika tūkstančių) Litų.2.3. Šalys susitaria, kad, kaip nurodyta šios Sutarties 2.1. ir 2.2. punktuose, pagal šią Sutartį mainomų daiktų

kainos yra vienodos, todėl daiktais Šalys mainosi be jokių priemokų viena kitai.2.4. Šalys, pasirašydamos šią Sutartį, patvirtina, kad yra pilnai ir tinkamai atsiskaityta už šia Sutartimi

Mainomą turtą, ir jokių pretenzijų dėl to viena kitai neturi.2.5. Pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis vidutinė buto, unikalus Nr. _______, nurodyto šios

Sutarties 1.1 dalyje, rinkos vertė yra 131000,- (vienas šimtas trisdešimt vienas tūkstantis) Litų, mainomos 1/6 (vienos šeštosios) dalies buto vidutinė rinkos vertė: 21833,30 Lt (dvidešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt trys litai ir trisdešimt centų), vertės nustatymo data: 2005-05-13.

Pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis vidutinė buto, unikalus Nr. _______, nurodyto šios Sutarties 1.2 dalyje, rinkos vertė yra 101000,- (vienas šimtas vienas tūkstantis) Litų, mainomų 3/16 (trijų šešioliktųjų) dalių buto vidutinė rinkos vertė: 18937,50 Lt (aštuoniolika tūkstančių devyni šimtai trisdešimt septyni litai ir penkiasdešimt centų), vertės nustatymo data: 2005-06-10. 

3. ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI, PAREIŠKIMAIIR GARANTIJOS.

 3.1. Šalis ______ pareiškia, kad yra našlė, naujos santuokos nėra sudariusi, šios Sutarties 1.1 dalyje nurodyta

1/6 (viena šeštoji) dalis buto priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Be to, ji pareiškia, kad pagal šią Sutartį mainais įgyjamas 3/16 (tris šešioliktąsias) buto dalis, nurodytas šios Sutarties 1.2 dalyje, ji įgyja asmeninės nuosavybės teise ir šias dalis buto Valstybės įmonėje Registrų centre registruoja kaip asmeninę nuosavybę.

3.2. Šalis _______pareiškia, kad yra netekėjusi, šios Sutarties 1.2 dalyje nurodytos 3/16 (trys šešioliktosios) dalys buto priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Be to, ji pareiškia, kad pagal šią Sutartį mainais įgyjamą 1/6 (vieną šeštąją) dalį buto, nurodytą šios Sutarties 1.1 dalyje, ji įgyja asmeninės nuosavybės teise ir Valstybės įmonėje Registrų centre registruoja kaip asmeninę nuosavybę.

3.3. Šalis _______ pareiškia, kad ji nepilnamečių vaikų neturi. Šalis _______ pareiškia, kad ji nepilnamečių vaikų neturi.

3.4. Šalys pareiškia, kad jos turėjo galimybę ir susipažino su pagal šią Sutartį Mainomo turto technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi, ir dėl jų jokių pretenzijų viena kitai Sutarties pasirašymo dieną neturi.

3.5. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į Mainomą turtą t.y. nėra nuomos, panaudos ar kitokių sandorių, galinčių dabar ir/ar ateityje suteikti tretiesiems asmenims kokias nors teises į šia Sutartimi Mainomą turtą. Mainomas turtas niekam kitam neparduotas, nepadovanotas, neįkeistas, hipotekoje neįregistruotas, jam nėra uždėtas areštas, nėra jokių draudimų. Teisme jokių ginčų dėl Mainomo turto nėra.

3.6. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ir/ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos kitos Šalies nuosavybės teisei į šia Sutartimi perduodamą viena kitai Mainomą turtą.

3.7. Šalys garantuoja, kad jų teisė disponuoti Mainomu turtu neatimta ir neapribota.3.8. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad nėra gavusios iš jokių valstybinių institucijų pranešimų ar kitokių

dokumentų apie ketinimą apriboti jų nuosavybės teises, teises tretiesiems asmenims bei apie papildomų pareigų, susijusių su šia Sutartimi Mainomo turto nuosavybės teise, nustatymą.

3.9. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad šios Sutarties sudarymo momentu Mainomas turtas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų Mainomo turto trūkumų, dėl kurių juo negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad Šalys apie tuos trūkumus žinodamos apskritai nebūtų sudarę šios Sutarties.

3.10. Šalys turi nuosavybės teises į Mainomą turtą įrodančius dokumentus ir visus kitus dokumentus, bei šiai Sutarčiai sudaryti ir įvykdyti reikiamas teises. Šalys pareiškia, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią Sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti.

3.11. Šalis _______ pareiškia ir garantuoja, kad visi su 1/6 (viena šeštąja) dalimi buto, nurodyta šios Sutarties 1.1 dalyje, susiję mokesčiai, tarp jų ir mokesčiai už šio turto eksploataciją, o taip pat už šiam turtui ar jo savininkui teiktas paslaugas, susidarę iki šios Sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti, nėra jokių įsiskolinimų už šį turtą. Paaiškėjus minėto pobūdžio įsiskolinimams, _______ įsipareigoja per 7 (septynias) kalendorines dienas po kitos Šalies ar atitinkamų institucijų pareikalavimo apmokėti juos savo lėšomis.

3.12. Šalis _______ pareiškia ir garantuoja, kad visi su 3/16 (trimis šešioliktosiomis) dalimis buto, nurodytomis šios Sutarties 1.2 dalyje, susiję mokesčiai, tarp jų ir mokesčiai už šių buto dalių eksploataciją, o taip pat už šioms buto dalims ar jų savininkui teiktas paslaugas, susidarę iki šios Sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti, nėra jokių įsiskolinimų už šias buto dalis. Paaiškėjus minėto pobūdžio įsiskolinimams, _______ įsipareigoja per 7 (septynias) kalendorines dienas po kitos Šalies ar atitinkamų institucijų pareikalavimo apmokėti juos savo lėšomis.

3.13. Šalys pareiškia, kad ši Sutartis sudaryta Šalių laisva valia, nenaudojant jokio spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos sudaryti šią Sutartį.

3.14. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus Sutarties sudarymui, jos galiojimui ir Sutarties sąlygų vykdymui.

3.15. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad sudarydamos šią Sutartį ir vykdydamos savo įsipareigojimus nepažeis ją saistančių įsipareigojimų, sutarčių, susitarimų, kitų dokumentų.

3.16. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad ši Sutartis yra galiojantis teisinis ir ją saistantis įsipareigojimas, kurio vykdymo galima pareikalauti vadovaujantis Sutarties sąlygomis.

3.17. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad Šaliai nėra pateikta jokių ieškininių pareiškimų, nėra nagrinėjama jokių bylų ar pradėta procesinių veiksmų prieš Šalį, kurie galėtų turėti įtakos šios Sutarties galiojimui ar šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. 

4. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ. 

4.1. Jeigu iš Šalies, įsigijusios turtą mainais pagal šią Sutartį, šis turtas paimamas pagal trečiojo asmens reikalavimą, tai ši Šalis turi teisę reikalauti iš kitos Šalies arba atlyginti dėl to susidariusius nuostolius, arba grąžinti jos perduotą tai Šaliai turtą.

4.2. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad Sutarties Šalis neturi reikiamų finansinių išteklių.

4.3. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma Sutarties įvykdyti, laikina, tai Šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką Sutarties įvykdymui.

4.4. Sutarties neįvykdžiusi Šalis privalo pranešti kitai Šaliai apie šio straipsnio 4.2 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką Sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita Šalis negauna per protingą laiką po to, kai Sutarties neįvykdžiusi Šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji Šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

4.5. Šio straipsnio 4.3, 4.4, 4.5 dalių nuostatos neatima iš kitos Šalies teisės nutraukti Sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą.

 5. NUOSAVYBĖS TEISĖS PERDAVIMAS.

 5.1. Sutarties Šalims paaiškinti ir suprantami Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 4

dalies turinys, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo nekilnojamojo daikto perdavimo, ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.398 straipsnio turinys, kad nekilnojamojo turto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas Šalių pasirašytu priėmimo - perdavimo aktu ar kitu nuosavybės priėmimo – perdavimo dokumentu.

5.2. Šalių susitarimu, ši Sutartis kartu yra ir Mainomo turto priėmimą - perdavimą liudijantis dokumentas. Kadangi šios Sutarties sudarymas ir jos vykdymas sutampa, atskiri dokumentai dėl Mainomo turto priėmimo - perdavimo nebus surašomi ir pasirašomi.

5.3. Šalis _______ pareiškia, kad perdavė Šaliai _______ asmeninės nuosavybės teise 1/6 (vieną šeštąją) dalį buto, nurodytą šios Sutarties 1.1 dalyje, o Šalis _______ pareiškia, kad jai perduotą 1/6 (vieną šeštąją) dalį buto iš Šalies _______ priėmė. Be to, Šalis _______ pareiškia, kad perdavė Šaliai _______ asmeninės nuosavybės teise 3/16 (tris šešioliktąsias) dalis buto, nurodytas šios Sutarties 1.2 dalyje, o Šalis _______ pareiškia, kad jai perduotas 3/16 (tris šešioliktąsias) dalis buto iš Šalies _______ priėmė.

5.4. Šalims nuosavybės teisė į įgyjamą turtą pereina nuo šios Sutarties pasirašymo, ir tai abi šios Sutarties Šalys patvirtina.

5.5. Šalys šios Sutarties sudarymo metu perdavė viena kitai Mainomo turto nuosavybę patvirtinančius dokumentus ir kitus dokumentus, bei priėmė šiuos dokumentus.

5.6. Šalių susitarimu, nuo šios Sutarties pasirašymo, vienos Šalies daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina kitai Šaliai, ir tai abi šios Sutarties Šalys patvirtina.

5.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 3 dalimi, prieš trečiuosius asmenis ši Sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

 6. KITOS SĄLYGOS.

 6.1. Šalims yra paaiškintas ir žinomas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.394 straipsnio turinys.6.2. Sutarties Šalių veiksnumas yra patikrintas.6.3. Ši Sutartis įsigalioja ją pasirašius Šalims ir patvirtinus notarui.6.4. Šios Sutarties sąlygų pakeitimai ir/ar papildymai yra pasirašomi Šalių, patvirtinami notariškai ir

sudaro neatskiriamą šios Sutarties dalį.6.5. Ši Sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.6.6. Šalims yra išaiškintas ir žinomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio turinys, kad

sandoris negalioja, jeigu jis sudarytas tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tokiems negaliojantiems sandoriams yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias viena sandorio Šalis privalo grąžinti kitai sandorio Šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

6.7. Šalys susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar su ja susijęs, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Jei minėti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu, Šalys susitaria juos spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose.

6.8. Jeigu kuri nors šios Sutarties nuostata bus pripažinta negaliojančia teismine tvarka, tai tokia nuostata bus netaikoma ir bus laikoma neįtraukta į šią Sutartį, tačiau tai neturės jokios įtakos likusioms šios Sutarties nuostatoms.

6.9. Sutarties sudarymo išlaidas moka abi Šalys lygiomis dalimis.

6.10. Šalys įsipareigoja per protingą terminą šią Sutartį įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale.

6.11. Remiantis 2007-__-__ viešųjų registrų išrašais, nėra jokių Mainomo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo Mainomu turtu apribojimų.

6.12. Šalių neaptartos sąlygos, susijusios su šios Sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu ar pasibaigimu, nustatomos vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

6.13. Sutartyje yra vartojamos Šalims priimtinos ir suprantamos sąvokos ir pavadinimai. Jie negali įtakoti Sutarties prasmės, aiškinimo ir negali būti interpretuojami.

6.14. Ši Sutartis sudaryta 5 (penkiais) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas Vilniaus m. ___-jame notaro biure (_______, Vilniuje), kiti atiduodami Šalims.

Ši Sutartis Šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta.Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.254 str., ši Sutartis turi būti įregistruota Valstybės

įmonės Registrų centro Vilniaus filiale. ____________________________________                                    _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                           (parašas) ____________________________________                                    _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                           (parašas)Aš, Vilniaus m. ___-ojo notaro biuro notarė _______, šią Sutartį, pasirašytą _______ ir _______,

tvirtinu.  

2007 m. _______ d. 10 (dešimt) val. 55 (penkiasdešimt penkios) min.Registro Nr. _______Atlyginimas: _____,- Lt (Išlaidų, susijusių su duomenų, turinčių esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose patikrinimo kompensavimas: 36,- Lt)Spausdinimas: 12,- Lt 

Notarė                                                                                                           _______________________________

                                                                                                                     (parašas) 

TRANSPORTO PRIEMONĖS PANAUDOS S U T A R T I S

 Du tūkstančiai septintųjų metų _________ mėnesio _________ diena, Vilnius

 Mes, _________, a/k _________, gyv. _________, pasas _________, išduotas _________ (toliau vadinama

Panaudos davėju) ir _________, a/k _________, gyv. _________, pasas _________, išduotas _________ (toliau vadinamas Panaudos gavėju), sudarėme šią Transporto priemonės panaudos sutartį (toliau vadinama Sutartimi):

 1.            SUTARTIES DALYKAS

1.1. Panaudos davėjas perduoda Panaudos gavėjui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis automobiliu _________, valstybinis numeris _________, identifikavimo numeris _________, spalva: mėlyna, kategorija, klasė: M1-AB---, (toliau vadinamas Automobiliu).

1.2. Automobilio transporto priemonės registracijos liudijimas _________, išduotas _________ VĮ “Regitra” Kauno filialo, Kaišiadorių grupės.

1.3. Šalių susitarimu Automobilis įvertintas 2400,- (dviejų tūkstančių keturių šimtų) Litų suma.1.4. Ši Sutartis sudaryta 10 (dešimties) metų terminui ir galioja iki 2016 m. gruodžio 4 d.  

2.            PANAUDOS DAVĖJO PAREIGOS, PAREIŠKIMAI IR GARANTIJOS.

 2.1. Panaudos davėjas pareiškia ir garantuoja, kad Automobilis niekam neįkeistas, neperleistas, neišnuomotas,

neareštuotas.2.2. Panaudos davėjas privalo perduoti Automobilį Panaudos gavėjui tokios būklės, kuri atitinka Sutarties

nustatytas sąlygas ir Automobilio naudojimo paskirtį.2.3. Panaudos davėjas atsako už Automobilio trūkumus, kurių jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo neaptarė su

Panaudos gavėju, ir už Panaudos gavėjui dėl šių trūkumų padarytą žalą.

2.4. Panaudos davėjas neatsako už perduoto Automobilio trūkumus, kuriuos jie aptarė Sutarties sudarymo metu, taip pat už trūkumus, kurie Panaudos gavėjui buvo žinomi iki Sutarties sudarymo arba kuriuos Panaudos gavėjas turėjo pastebėti Automobilio perdavimo arba jo apžiūros ar išbandymo metu, kai buvo sudaroma Sutartis.

2.5. Panaudos davėjas perduoda Automobilį Panaudos gavėjui, o Panaudos gavėjas priima iš Panaudos davėjo Automobilį su visais priedais ir dokumentais (transporto priemonės registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu).

2.6. Panaudos davėjas _________ pareiškia, jog yra netekėjusi ir Automobilis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.

  3.            PANAUDOS GAVĖJO PAREIGOS, PAREIŠKIMAI IR ĮSIPAREIGOJIMAI.

 3.1. Panaudos gavėjas turi teisę:3.1.1.      naudotis Automobiliu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų (užsienyje);3.1.2.      būti Panaudos davėjo atstovu kelių policijoje, draudimo įstaigose, VĮ ,,Regitra", ir kitose įstaigose

Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų (užsienyje);3.2. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal Sutartį perduotą Automobilį, taip pat daryti einamąjį

bei kapitalinį remontą, o taip pat apmokėti visas Automobilio išlaikymo išlaidas.3.3. Panaudos gavėjas privalo naudoti Automobilį tik pagal jo paskirtį. 3.4. Panaudos gavėjas, nustatęs neaptartus su juo perduoto Automobilio trūkumus, savo pasirinkimu turi teisę

reikalauti, kad Panaudos davėjas juos neatlygintinai pašalintų arba atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas, arba nutraukti Sutartį ir atlyginti tiesioginius nuostolius.

3.5. Panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti Automobilį Panaudos davėjui tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą.

 4.     KITOS SĄLYGOS.

 4.1. Panaudos davėjas suteikia teisę Panaudos gavėjui gautąjį Automobilį perduoti naudotis trečiajam asmeniui

be atskiro Panaudos davėjo sutikimo.4.2. Panaudos davėjas turi teisę Automobilį parduoti ar perduoti jį neatlygintinai naudotis trečiajam asmeniui be

atskiro Panaudos gavėjo sutikimo. Tuo atveju, naujam Automobilio savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal šią Sutartį (tokiu atveju, Panaudos davėjas įsipareigoja informuoti naująjį įgijėją apie šią Panaudos sutartį).

4.3. Už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant Automobilį, perduotą pagal šią Sutartį, atsako Panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl Panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas Automobilis perduotas, tyčios ar didelio neatsargumo.

 5.     SUTARTIES NUTRAUKIMO PAGRINDAI.

 5.1. Panaudos davėjas turi teisę nutraukti Sutartį, jeigu Panaudos gavėjas:5.1.1.naudojasi Automobiliu ne pagal paskirtį;5.1.2. nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti Automobilį;5.1.3. iš esmės pablogina Automobilio būklę;5.2. Panaudos davėjas taip pat turi teisę nutraukti šią Sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas

Automobilis yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas patiems Panaudos davėjui.5.3. Panaudos gavėjas turi teisę nutraukti šią Sutartį :5.3.1. jei nustatomi Automobilio trūkumai, dėl kurių normaliai naudotis Automobiliu neįmanoma arba pasidaro

labai sunku, o apie tuos trūkumus Sutarties sudarymo metu Panaudos gavėjas nežinojo ir negalėjo žinoti;5.3.2. Automobilis dėl aplinkybių, už kurias Panaudos gavėjas neatsako, tampa negalimu naudotis pagal paskirtį;5.3.3. Sutarties sudarymo metu Panaudos davėjas neįspėjo Panaudos gavėjo apie trečiųjų asmenų teises į

automobilį;5.3.4. Panaudos davėjas neperduoda Automobilio priklausinių ir dokumentų. 

6.     BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS. 6.1. Ši Sutartis įsigalioja ją pasirašius Šalims ir patvirtinus notarui.6.2. Sutarties sudarymo išlaidas moka Panaudos gavėjas.6.3. Remiantis 2007-___-____ viešųjų registrų išrašais, nėra jokių Automobilio valdymo, naudojimosi ir

disponavimo Automobiliu apribojimų.6.4. Ši Sutartis sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, kurių vienas paliekamas Vilniaus miesto ___-jame notaro biure

(_________, Vilniuje), o kiti išduodami Šalims.6.5. Šalių veiksnumas patikrintas. 

Ši Sutartis, Šalims garsiai perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti Šalių valią, priimta ir pasirašyta.

 ________________________________                                               ________________________________(Panaudos davėjo vardas, pavardė)                                                                                                                 (parašas)

 ________________________________                                               ________________________________

(Panaudos gavėjo vardas, pavardė)                                                                                                                 (parašas) Aš, Vilniaus miesto ____-ojo notaro biuro notarė _________, šią Sutartį, pasirašytą _________ ir _________,

tvirtinu.  2007 m. _________  d.Registro Nr. ________Atlyginimas: 50,-Lt (Išlaidų, susijusių su duomenų, turinčių esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir

asmenų teisėtų interesų apsaugai, valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose patikrinimo kompensavimas: 18,- Lt)Spausdinimas: 6,-Lt 

Notarė                                                 ___________________________                                                                                                                                                                              

(parašas) 

PASKOLOS SUTARTIS 

Du tūkstančiai septintųjų metų ______________ mėnesio ______________ diena, Vilnius 

Mes, ______________, a/k ______________, gyv. ______________, Vilniuje, asmens tapatybės kortelė Nr. ______________, išduota ______________, (toliau vadinama Paskolos davėju),ir______________, a/k ______________, gyv. ______________, Vilniuje, asmens tapatybės kortelė Nr. ______________, išduota ______________, ir ______________, a/k ______________, gyv. ______________, vairuotojo pažymėjimas Nr. ______________, išduotas ______________, sutuoktiniai, (toliau vadinami Paskolos gavėjais),

kartu vadinami Šalimis, o kiekvienas atskirai – Šalimi,gera valia sudarėme šią Paskolos sutartį (toliau vadinama Sutartimi) ir susitarėme taip, kaip nurodyta toliau. 

1. SUTARTIES DALYKAS. 

1.1. Pagal šią Sutartį Paskolos davėjas perduoda (paskolina) Paskolos gavėjams 15000,- (penkiolika tūkstančių) Litų iki 2007 metų gegužės mėnesio 1 (pirmos) dienos 24 valandos, o Paskolos gavėjai įsipareigoja grąžinti Paskolos davėjui skolinamus 15000,- (penkiolika tūkstančių) Litų iki 2007 metų gegužės mėnesio 1 (pirmos) dienos 24 valandos šios Sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 

2. SUTARTIES KAINA IR ATSISKAITYMO TVARKA. 2.1. Paskolos gavėjai pasiskolina iš Paskolos davėjo 15000,- (penkiolika tūkstančių) Litų (toliau vadinama

Paskolos suma) be palūkanų.2.2. Paskolos davėjas pareiškia, kad Paskolos sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1. punkte jis perdavė Paskolos

gavėjams.2.3. Paskolos gavėjai pareiškia, kad Paskolos sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1. punkte, jie priėmė iš

Paskolos davėjo.2.4. Paskolos gavėjai įsipareigoja grąžinti Paskolos sumą, nurodytą šios Sutarties 2.1. punkte, Paskolos

davėjui iki 2007 metų gegužės mėnesio 1 (pirmos) dienos 24 valandos.2.5. Paskolos gavėjai turi teisę grąžinti Paskolos sumą Paskolos davėjui, o Paskolos davėjas privalo priimti

iš Paskolos gavėjų grąžinamą Paskolos sumą prieš šios Sutarties 2.4 punkte nurodyto termino pasibaigimą. 

3. ŠALIŲ PAREIŠKIMAI IR GARANTIJOS. 

3.1. Paskolos davėjas ______________ pareiškia, kad ji yra netekėjusi ir skolinama pinigų suma priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.

3.2. Šalys pareiškia, kad ši Sutartis sudaryta Šalių laisva valia, nenaudojant jokio spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos sudaryti šią Sutartį.

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus Sutarties sudarymui, jos galiojimui ir Sutarties sąlygų vykdymui.

3.4. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad sudarydamos šią Sutartį ir vykdydamos savo įsipareigojimus nepažeis ją saistančių įsipareigojimų, sutarčių, susitarimų, kitų dokumentų.

3.5. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad ši Sutartis yra galiojantis teisinis ir ją saistantis įsipareigojimas, kurio vykdymo galima pareikalauti vadovaujantis Sutarties sąlygomis.

3.6. Paskolos gavėjai pareiškia, kad Paskolos sumą jie skolinasi šeimos reikmėms. 

4. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ. 

4.1. Šalių susitarimu, Paskolos gavėjams negrąžinus Paskolos sumos šioje Sutartyje nurodytu terminu, jiems yra skaičiuojami įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos Paskolos sumos iki tos dienos, kada bus grąžinta visa Paskolos suma.

  5. KITOS SĄLYGOS.

 5.1. Ši Sutartis laikoma sudaryta nuo Paskolos sumos perdavimo Paskolos gavėjams momento. Paskolos

gavėjai pareiškia, kad 15000,- (penkiolika tūkstančių) Litų gavo iš Paskolos davėjo prieš pasirašant šią Sutartį.5.2. Ši Sutartis įsigalioja ją pasirašius Šalims ir patvirtinus notarui.5.3. Paskolos gavėjai, nuo Paskolos sumos perdavimo jiems momento, tampa šių pinigų savininkais. Nuo

šio momento Paskolos gavėjams tenka minėtų pinigų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika.5.4. Sutarties Šalių veiksnumas yra patikrintas.5.5. Šios Sutarties sąlygų pakeitimai ir/ar papildymai yra pasirašomi Šalių, patvirtinami notariškai ir sudaro

neatskiriamą šios Sutarties dalį.5.6. Šalys susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar su ja

susijęs, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Jei minėti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu, Šalys susitaria juos spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

5.7. Sutarties sudarymo išlaidas moka Paskolos gavėjai.5.8. Šalių neaptartos sąlygos, susijusios su šios Sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu ar pasibaigimu,

nustatomos vadovaujantis galiojančiais atitinkamų valstybių teisės aktais.5.9. Sutartyje yra vartojamos Šalims priimtinos ir suprantamos sąvokos ir pavadinimai. Jie negali įtakoti

Sutarties prasmės, aiškinimo ir negali būti interpretuojami.5.10. Ši Sutartis sudaryta 2 (dviem) vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas

paliekamas Vilniaus miesto ____-jame notaro biure, kitas atiduodamas Paskolos davėjui.Ši Sutartis Šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti Šalių valią, priimta ir

pasirašyta. 

____________________________________                                    _____________________(Paskolos davėjo vardas, pavardė)                                                                           (parašas)

 ____________________________________                                    _____________________

(Paskolos gavėjo vardas, pavardė)                                                                           (parašas) ____________________________________                                    _____________________

(Paskolos gavėjo vardas, pavardė)                                                                           (parašas) Aš, Vilniaus m. ___-ojo notaro biuro notarė ______________, šią Sutartį, pasirašytą ______________,

______________ ir ______________, tvirtinu. 2007 m. ______________ d.Registro Nr. ______________Atlyginimas: 50,- Lt (Išlaidų, susijusių su duomenų, turinčių esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose patikrinimo kompensavimas: 4,- Lt)Spausdinimas: 6,- Lt                                  

Notarė                                                 _______________________________                                                                                                                                                                (parašas)

ŽEMĖS SKLYPO SU PASTATUDOVANOJIMO SUTARTIS

 Du tūkstančiai septintųjų metų ___________ mėnesio _______________ diena, Vilnius

 Mes, ___________, a/k ___________, gyv. ___________, asmens tapatybės kortelė Nr. ___________, išduota

___________, ir ___________, a/k ___________, gyv. ___________, asmens tapatybės kortelė Nr. ___________, išduota ___________, sutuoktiniai (toliau vadinami Dovanotojais), ir ___________, a/k ___________, gyv. ___________, pasas ___________, išduotas ___________ (toliau vadinamas Apdovanotuoju), kartu vadinami Šalimis, o kiekvienas atskirai Šalimi, gera valia sudarėme šią Žemės sklypo su pastatu dovanojimo sutartį (toliau vadinama Sutartimi) ir susitarėme taip, kaip nurodyta toliau.

 1.            SUTARTIES DALYKAS.

 1.1. Pagal šią Sutartį Dovanotojai ___________neatlygintinai perduoda (dovanoja) Apdovanotajam sūnui

___________ asmeninės nuosavybės teise Žemės sklypą, kurio bendras plotas: 0.0647 (šeši šimtai keturiasdešimt septynios dešimtatūkstantosios) ha, paskirtis: žemės ūkio (sodų), matavimų tipas: žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastrinis adresas: ___________, unikalus Nr. ___________, esantį ___________ k., SB „___________“___________ sklype, ___________ sav. (toliau vadinamas Žemės sklypu), su jame esančiu Pastatu – Sodo pastatu, kurio bendras plotas: ___________, užstatytas plotas: ___________ kv. m., tūris: ___________ kub. m., pažymėjimas plane: 1S1p, paskirtis: kita (sodų), unikalus Nr.: ___________ (toliau vadinamas pastatu) (toliau Žemės sklypas ir pastatas kartu vadinami Žemės sklypu su pastatu), o Apdovanotasis ___________ neatlygintinai jam perduotą (padovanotą) asmeninės nuosavybės teise minėtą Žemės sklypą su pastatu iš Dovanotojų tėvų ___________ priima.

1.2. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Žemės sklypas: registro įrašo Nr. ___________. Daikto priklausiniai iš kito registro: įrašų nėra; valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisė: įrašų nėra; kitos daiktinės teisės: įrašų nėra; juridiniai faktai: įrašų nėra; žymos: įrašų nėra; specialios naudojimo sąlygos: įrašų nėra; kadastro žymos: įrašų nėra; registro pastabos: Statiniai – Registro Nr. ___________; kita informacija: įrašų nėra.

Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas: registro įrašo Nr. ___________. Daikto priklausiniai iš kito registro: įrašų nėra; valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisė: įrašų nėra; kitos daiktinės teisės: įrašų nėra; juridiniai faktai: įrašų nėra; žymos: įrašų nėra; specialios naudojimo sąlygos: įrašų nėra; kadastro žymos: įrašų nėra; registro pastabos: įrašų nėra; kita informacija: archyvinės bylos Nr.: ___________, kadastrinis Nr.: ___________.

1.3. Dovanojami Žemės sklypas su pastatu Dovanotojams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Juridinis Žemės sklypo įsigijimo pagrindas: ___________Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ___________, juridinis pastato įsigijimo pagrindas: ___________Statinio priėmimo naudoti aktas Nr. ___________. Pagrindas: ___________ Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-___________, ___________Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. ___________.

1.4. Pagal Valstybės įmonės Registrų duomenis Žemės sklypo vertė (indeksuota): 218,- (du šimtai aštuoniolika) Litų, vidutinė Žemės sklypo rinkos vertė: 3753,- (trys tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt trys) Litai, vertės nustatymo data: 2006-09-20. Pagal Valstybės įmonės Registrų duomenis pastato vidutinė rinkos vertė: 31297,- (trisdešimt vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt septyni) Litai, vertės nustatymo data: 2006-09-20. Šalių susitarimu šis Žemės sklypas su pastatu yra įvertinamas 35050,- (trisdešimt penki tūkstančiai penkiasdešimt) Litų suma.

  2.            ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI, PAREIŠKIMAI IR GARANTIJOS.

 2.1. Dovanotojai pareiškia, kad dovanojami Žemės sklypas su pastatu priklauso jiems bendrosios jungtinės

sutuoktinių nuosavybės teise, vedybų sutarties nėra sudarę. Be to, Dovanotojai pareiškia, kad nepilnamečių vaikų neturi. 2.2. Dovanotojai pareiškia, kad nėra jokių teisių į dovanojamus Žemės sklypą su pastatu suvaržymų ir perduoda

dovanojamus Žemės sklypą su pastatu Apdovanotajam be jokių teisės į juos suvaržymų, kurie trukdytų Apdovanotajam naudotis ar disponuoti Žemės sklypu su pastatu arba juos valdyti.

2.3. Apdovanotasis gali iš Dovanotojų reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu Apdovanotasis turės išlaidų, susijusių su teisės į Žemės sklypą su pastatu suvaržymų panaikinimu ar jų trūkumų pašalinimu, o Dovanotojai, žinodami ar turėdami žinoti apie tuos suvaržymus ar trūkumus, apie juos Apdovanotajam nepranešė.

2.4. Dovanotojai perduoda Apdovanotajam tik tas su dovanojamais Žemės sklypu su pastatu susijusias teises, kurias jie patys turi.

2.5. Dovanotojai neatsako už paslėptus dovanojamų Žemės sklypo su pastatu trūkumus, jeigu apie juos jie nežinojo ar neturėjo žinoti.

2.6. Dovanotojai pareiškia ir garantuoja, kad dovanojami Žemės sklypas su pastatu niekam kitam neparduoti, nepadovanoti, neįkeisti, hipotekoje neįregistruoti, jiems nėra uždėtas areštas, nėra jokių draudimų; teisme jokių ginčų dėl šių Žemės sklypo su pastatu nėra. Be to, Dovanotojai pareiškia ir garantuoja, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į dovanojamus Žemės sklypą su pastatu, t.y. nėra jokių sandorių, galinčių dabar ir/ar ateityje suteikti tretiesiems asmenims kokias nors teises į dovanojamus Žemės sklypą su pastatu.

2.7. Dovanotojai garantuoja, kad jų teisė disponuoti Žemės sklypu su pastatu neatimta ir neapribota.2.8. Dovanotojai pareiškia ir garantuoja, kad nėra gavę iš jokių valstybinių institucijų pranešimų ar kitokių

dokumentų apie ketinimą apriboti jų nuosavybės teises, teises tretiesiems asmenims bei apie papildomų pareigų, susijusių su dovanojamų Žemės sklypo su pastatu nuosavybės teise, nustatymą.

2.9. Šalys pareiškia, kad Dovanotojai perdavė Žemės sklypą su pastatu Apdovanotajam, o Apdovanotasis priėmė Žemės sklypą su pastatu iš Dovanotojų. Dovanotojai pareiškia, kad yra perdavę Apdovanotajam Žemės sklypo planą ir kitus su Žemės sklypu su pastatu susijusius dokumentus iki šios Sutarties pasirašymo.

2.10. Dovanotojai pareiškia ir garantuoja, kad visi su šiais Žemės sklypu su pastatu susiję mokesčiai, susidarę iki šios Sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti, nėra jokių įsiskolinimų už dovanojamus Žemės sklypą su pastatu, žemės mokesčio skolų – nėra (pagrindas: ___________Sodininkų bendrijos „___________“ pažyma). Be to, Dovanotojai pareiškia, kad skolų, neatsiejamai susijusių su dovanojamais Žemės sklypu su pastatu, taip pat nėra.

2.11. Apdovanotasis atsako tik už tas Dovanotojų skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovanojamais Žemės sklypu su pastatu.

2.12. Apdovanotasis įsipareigoja laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir kitų įsipareigojimų: nepažeisti požeminių tinklų, elektros ryšio linijų, prižiūrėti želdinius, griežtai laikytis Žemės sklypo plane nurodytų ribų.

2.13. Apdovanotasis Žemės sklypą su pastatu įgyja asmeninės nuosavybės teise ir juos Valstybės įmonės Registrų centre registruoja kaip asmeninę nuosavybę.

2.14. Apdovanotasis pareiškia, kad jis sutinka priimti Žemės sklypą kaip dovaną be kadastrinių matavimų. Jis pats įsipareigoja savo lėšomis pasidaryti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nereikšti niekam jokių pretenzijų dėl galimų Žemės sklypo ribų ir ploto pasikeitimo. Apdovanotasis pareiškia, kad žino, jog Žemės sklypo planas nėra suderintas ir įsipareigoja Žemės sklypo planą suderinti.

 3.            KITOS SĄLYGOS.

 3.1. Šalims yra žinomas ir išaiškintas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.472 str. turinys.3.2. Sutarties Šalių veiksnumas yra patikrintas.3.3. Ši Sutartis įsigalioja ją pasirašius Šalims ir patvirtinus notarui.3.4. Šios Sutarties sąlygų pakeitimai, pataisymai ir papildymai turi būti padaryti raštu, pasirašyti abiejų Šalių bei

notaro patvirtinti. 3.5. Ši Sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.3.6. Šalims yra išaiškintas ir žinomas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.86 straipsnio turinys, kad sandoris

negalioja, jeigu jis sudarytas tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tokiems negaliojantiems sandoriams yra taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias viena sandorio Šalis privalo grąžinti kitai sandorio Šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

3.7. Šalys susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar su ja susijęs, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Jei minėti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu, Šalys susitaria juos spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose.

3.8. Jeigu kuri nors šios Sutarties nuostata bus pripažinta negaliojančia teismine tvarka, tai tokia nuostata bus netaikoma ir bus laikoma neįtraukta į šią Sutartį, tačiau tai neturės jokios įtakos likusioms šios Sutarties nuostatoms.

3.9. Sutarties sudarymo išlaidas moka Apdovanotasis.3.10. Šalims yra išaiškintas ir žinomas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.469 straipsnio turinys, kad ši

Sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukels tik tuo atveju, jeigu ji bus įregistruota viešame registre.3.11. Apdovanotasis įsipareigoja per protingą terminą šią Sutartį įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro

Vilniaus filiale Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.3.12. Šalių neaptartos sąlygos, susijusios su šios Sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu ar pasibaigimu,

nustatomos vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.3.13. Remiantis 2007-__-__ viešųjų registrų išrašais, nėra jokių Žemės sklypo su pastatu valdymo, naudojimosi ir

disponavimo Žemės sklypu su pastatu apribojimų.3.14. Sutartyje yra vartojamos Šalims priimtinos ir suprantamos sąvokos ir pavadinimai. Jie negali įtakoti Sutarties

prasmės, aiškinimo ir negali būti interpretuojami.3.15. Ši Sutartis sudaryta 4 (keturiais) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas Vilniaus miesto ____-jame notaro

biure (___________, Vilniuje), 1 (vienas) atiduodamas Dovanotojams, 2 (du) atiduodami Apdovanotajam, iš kurių 1 (vieną) Sutarties egzempliorių jis pateiks Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialui.

 Ši Sutartis Šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti Šalių valią, priimta ir pasirašyta.Sutarties Šalims Dovanojimo sutarties pasekmės išaiškintos, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.465-6.475

straipsnių turinys išaiškintas.Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.254 str., ši Sutartis turi būti įregistruota Valstybės įmonės

Registrų centro Vilniaus filiale.Prie šios Sutarties pridedamas Žemės sklypo planas, mastelis M1:500, kuris yra neatskiriama šios Sutarties dalis. 

___________________________________                                                                 ________________________(vardas, pavardė)                                                                                                                                     (parašas)

 ___________________________________                                                                 ________________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                                     (parašas) ___________________________________                                                                 ________________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                                     (parašas) Aš, Vilniaus m. __-ojo notaro biuro notarė ___________, šią Sutartį, pasirašytą ___________, ___________ ir

___________, tvirtinu.  

2007 m. ______________ d. 8 (aštuonios) val. 50 (penkiasdešimt) min.Registro Nr. ______Atlyginimas: 100,- Lt (Išlaidų, susijusių su duomenų, turinčių esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose patikrinimo kompensavimas: 46,- Lt)Spausdinimas: 9,- Lt

 Notarė                                                                 _______________________________

                                                                                                                                                                               (parašas)

 

 S U T A R T I S

Du tūkstančiai septintųjų metų __________ mėnesio ______________ diena, Vilnius Mes, __________, a/k __________, gyv. __________, pasas __________ išduotas __________, ir __________, a/k __________, gyv. __________, pasas __________, išduotas __________, buvę sutuoktiniai (pagrindas: Sutuoktuvių liudijimas __________Nr. __________, išduotas __________Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriaus; Ištuokos liudijimas __________, išduotas __________Vilniaus miesto CM skyriaus ), (toliau kartu vadinami Šalimis), remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.87 str. ir 3.116 str., gera valia sudarėme šią Bendro jungtinio turto, įgyto santuokos metu, pasidalinimo sutartį (toliau vadinama Sutartimi) ir susitarėme taip, kaip nurodyta toliau.

 1. SUTARTIES DALYKAS.

 1.1. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso:1.1.1. patalpa – butas su rūsiu, bendras plotas: 70.00 (septyniasdešimt) kv. m., pažymėjimas plane: 33,

unikalus Nr.: __________, paskirtis: gyvenamoji (butų), esantis __________ g., namo Nr. __________, buto Nr. __________/__________ g., namo Nr. __________, buto Nr. __________, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. (toliau vadinamas Butu), pastatas, kuriame yra Butas: __________, daikto priklausiniai iš kito registro: įrašų nėra, valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisė: įrašų nėra, kitos daiktinės teisės: įrašų nėra, juridiniai faktai: įrašų nėra, žymos: įrašų nėra, specialios naudojimo sąlygos: įrašų nėra, kadastro žymos: įrašų nėra, registro pastabos: įrašų nėra, kita informacija: archyvinės bylos Nr.: __________. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. __________. Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis vidutinė Buto rinkos vertė: 268000,- (du šimtai šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai) Litų, vertės nustatymo data: 2006-03-27. Butas Valstybės įmonėje Registrų centre yra įregistruotas taip: 1/2 (viena antroji) dalis Buto įregistruota __________vardu, 1/2 (viena antroji) dalis Buto įregistruota __________vardu. Juridinis įsigijimo pagrindas: __________. Pagrindas: __________Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. __________; Šalių abipusiu susitarimu šis Butas yra įvertinamas 268000,- (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių tūkstančių) Litų suma,

toliau vadinama Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu.1.2. Šalių susitarimu šios Sutarties 1.1 punkte nurodytas Bendrosios jungtinės nuosavybės teise

priklausantis turtas yra pasidalijamas tarp Šalių taip:1.2.1. __________asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1/2 (viena antroji) dalis Buto, šalių susitarimu ši

Buto dalis įvertinama 134000,- (vieno šimto trisdešimt keturių tūkstančių) Litų suma.1.2.2. __________asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1/2 (viena antroji) dalis Buto, šalių susitarimu ši

Buto dalis įvertinama 134000,- (vieno šimto trisdešimt keturių tūkstančių) Litų suma.1.3. Pagal šią Sutartį __________atitenka turto už 134000,- (vieną šimtą trisdešimt keturis tūkstančius) Litų,

__________atitenka turto už 134000,- (vieną šimtą trisdešimt keturis tūkstančius) Litų.1.4. Šalys pareiškia, kad šia Sutartimi pasidalinto turto dalys yra lygios ir jos nereikš viena kitai jokių turtinių

pretenzijų ir nereikalaus jokių kompensacijų viena iš kitos už šia Sutartimi pasidalintą turtą. 

2. ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI, PAREIŠKIMAI IR GARANTIJOS.

 2.1. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į pagal šią Sutartį

pasidalintą Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. nėra sudaryta jokių sandorių galinčių dabar ir/ar ateityje suteikti tretiesiems asmenims kokias nors teises į pagal šią Sutartį pasidalintą Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šioje Sutartyje nurodytas Butas niekam neparduotas, nepadovanotas, jam nėra uždėtas areštas, nėra jokių draudimų.

2.2. Šalys pareiškia, kad teisme ginčų dėl šia Sutartimi pasidalinto Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nėra.

2.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ir/ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Šalių nuosavybės teisei į pagal šią Sutartį pasidalintą Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

2.4. Šalys garantuoja, kad jų teisė valdyti, naudoti ir disponuoti pagal šią Sutartį pasidalintu Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu neatimta ir neapribota.

2.5. Šalys turi nuosavybės teises į pagal šią Sutartį pasidalintą turtą įrodančius dokumentus ir visus kitus dokumentus, bei šiai Sutarčiai sudaryti ir įvykdyti reikiamas teises.

2.6. Šalys pareiškia, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią Sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti.

2.7. Šalys pareiškia, kad ši Sutartis yra sudaryta laisva Šalių valia, nenaudojant jokio spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos sudaryti šią Sutartį.

2.8. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus Sutarties sudarymui, jos galiojimui ir Sutarties sąlygų vykdymui.

2.9. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad sudarydamos šią Sutartį ir vykdydamos savo įsipareigojimus nepažeis ją saistančių įsipareigojimų, sutarčių, susitarimų, kitų dokumentų.

2.10. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad ši Sutartis yra galiojantis teisinis ir ją saistantis įsipareigojimas, kurio vykdymo galima pareikalauti vadovaujantis Sutarties sąlygomis.

2.11. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad Šaliai nėra pateikta jokių ieškininių pareiškimų, nėra nagrinėjama jokių bylų ar pradėta procesinių veiksmų prieš Šalį, kurie galėtų turėti įtakos šios Sutarties galiojimui ar šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

 3. KITOS SĄLYGOS.

 3.1. Sutarties Šalių veiksnumas yra patikrintas.3.2. Šia Sutartimi Šalims yra perduodamas šioje sutartyje pasidalintas turtas, įgytas santuokos metu.3.3. Šios Sutarties sudarymas kartu yra ir jos vykdymas.3.4. Šalims yra paaiškinta ir žinoma Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.393 str. 3 d., kad prieš

trečiuosius asmenis ši Sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

3.5. Ši Sutartis įsigalioja ją pasirašius Šalims ir patvirtinus notarui.3.6. Šios Sutarties sąlygų pakeitimai, papildymai yra sudaromi raštu, pasirašomi Šalių bei patvirtinami

notaro.3.7. Ši Sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.3.8. Šalys susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar su ja

susijęs, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Jei minėti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu, Šalys susitaria juos spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose.

3.9. Jeigu kuri nors šios Sutarties nuostata bus pripažinta negaliojančia teismine tvarka, tai tokia nuostata bus netaikoma ir bus laikoma neįtraukta į šią Sutartį, tačiau tai neturės jokios įtakos likusioms šios Sutarties nuostatoms.

3.10. Sutarties sudarymo išlaidas moka Šalys lygiomis dalimis.3.11. Šalims paaiškinta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.125 str., Vedybų sutarčių

registro nuostatų 26 p. ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 51 str., ši Sutartis notaro bus įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre.

3.12. Šalių neaptartos sąlygos, susijusios su šios Sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu ar pasibaigimu, nustatomos vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

3.13. Sutartyje yra vartojamos Šalims priimtinos ir suprantamos sąvokos ir pavadinimai. Jie negali įtakoti Sutarties prasmės, aiškinimo ir negali būti interpretuojami.

3.14. Remiantis 2007-___-___ viešųjų registrų išrašais, nėra jokių Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu apribojimų.

3.15. Ši Sutartis sudaryta 4 (keturiais) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas Vilniaus miesto 29-jame notaro biure (__________, Vilniuje), kiti 3 (trys) atiduodami Šalims, iš kurių 1 (vieną) Sutarties egzempliorių Šalys pateiks Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.125 str., Vedybų sutarčių registro nuostatų 26 p. ir Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 51 str., ši Sutartis notaro bus įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.254 str., ši Sutartis turi būti įregistruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale.

 Ši Sutartis Šalims garsiai perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti Šalių valią, priimta ir

pasirašyta. ____________________________________                                    _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                           (parašas) ____________________________________                                    _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                           (parašas) 

 Aš, Vilniaus m. ___-ojo notaro biuro notarė __________, šią Sutartį, pasirašytą buvusių sutuoktinių

__________ir __________, tvirtinu.   

2007 m. __________ d. 15 (penkiolika) val. 50 (penkiasdešimt) min.Registro Nr. 1371Atlyginimas: __________,- Lt (Išlaidų, susijusių su duomenų, turinčių esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose patikrinimo kompensavimas: 35,- Lt)Spausdinimas: 9,- Lt  

Notarė                                                                                                           _______________________________

                                                                                                                     (parašas) 

BUTO PRIĖMIMO-PERDAVIMO AKTAS 

Du tūkstančiai septintųjų metų _________ mėnesio _________ diena, Vilnius 

Mes, _________, a/k _________, gyv. _________, pasas _________, išduotas _________ (toliau vadinama Pardavėju),ir_________, a/k _________, gyv. _________, asmens tapatybės kortelė Nr. _________, išduota _________, ir _________, a/k _________, gyv. _________, asmens tapatybės kortelė Nr. _________, išduota _________, sutuoktiniai (toliau vadinami Pirkėjais),kartu vadinami Šalimis,gera valia sudarėme šį Buto priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo remiantis:

 1. Pardavėjas pareiškia, kad perdavė Pirkėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise patalpą –

butą su rūsiu, kurio bendras plotas: 50.45 (penkiasdešimt ir keturiasdešimt penkios šimtosios) kv. m., pažymėjimas plane: 10, unikalus Nr.: _________, paskirtis: gyvenamoji (butų), esantį _________ g., namo Nr. _________, buto Nr. _________, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. (toliau vadinama Butu), parduotą 2007 m. _________ d. Buto pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. ____-ojo notaro biuro (registro Nr. _________). 

2. Pirkėjai pareiškia, kad priėmė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise aukščiau nurodytą Butą iš Pardavėjo ir pareiškia, kad Buto priėmimo - perdavimo metu jokių Buto trūkumų nepastebėta, ir kad jokių pretenzijų Pardavėjui dėl Buto kokybės neturi.

 3. Nuo šio Buto priėmimo - perdavimo akto pasirašymo nuosavybės teisė į Butą pereina Pirkėjams. 4. Pirkėjai pareiškia, kad priėmė iš Pardavėjo Butą, tai yra ėmėsi visų reikiamų priemonių ir atliko tokius veiksmus, kurie pagal įprastai reiškiamus reikalavimus yra būtini Pirkėjams, kad Butas būtų tinkamai priimtas iš Pardavėjo. 5. Šiuo Buto priėmimo – perdavimo aktu Pardavėjas perduoda Pirkėjams, o Pirkėjai priima iš Pardavėjo ir visus su Butu susijusius dokumentus. 6. Pirkėjai pareiškia, kad jokių kitų pretenzijų Pardavėjui dėl perduoto jiems Buto pagal aukščiau minėtą Buto pirkimo – pardavimo sutartį neturi. 7. Šalys pareiškia, kad prievolė perduoti Butą laikoma įvykdyta nuo šio Buto priėmimo - perdavimo akto pasirašymo. 

8. Buto priėmimo - perdavimo akto sudarymo ir patvirtinimo išlaidas moka Šalys lygiomis dalimis. 9. Šis Buto priėmimo - perdavimo aktas yra neatskiriama 2007 m. _________ d. Buto pirkimo - pardavimo

sutarties, patvirtintos Vilniaus m. __-ojo notaro biuro (registro Nr. _________), dalis. 

 Buto priėmimo - perdavimo aktas yra sudarytas 4 (keturiais) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas

Vilniaus miesto ___-jame notaro biure (_________, Vilnius), 1 (vienas) atiduodamas Pardavėjui, 2 (du) atiduodami Pirkėjams, iš kurių 1 (vieną) egzempliorių Pirkėjai turės pateikti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui.

  Šis Buto priėmimo - perdavimo aktas Šalių perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkantis

Šalių valią, priimtas ir pasirašytas.  

Šalių parašai: ____________________________________                                                         _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                                                 (parašas) ____________________________________                                                         _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                                                 (parašas) ____________________________________                                                          _____________________

(vardas, pavardė)                                                                                                                                                 (parašas) Aš, Vilniaus m. _____-ojo notaro biuro notarė _________, šį Buto priėmimo – perdavimo aktą,

pasirašytą _________, _________ ir _________, tvirtinu.  

2007 m. _________ d. _______________ val. ______________ min.Registro Nr. _________Atlyginimas: 30,- Lt Spausdinimas: 6,- Lt                                             Notarė                                                                            _______________________________                                                                                                                                                                                                 

(parašas) 

 T E S T A M E N T A S

 Du tūkstančiai septintųjų metų ________ mėnesio ________diena,

VilniusAš, ________, a/k ________, gyv. ________, pasas ________, išduotas ________, Lietuvos Respublikos

pilietė, šiuo testamentu, būdama sveiko proto, savo mirties atveju, darau tokį patvarkymą: 1. Visą man priklausantį Butą/Patalpą – Kambarį su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis nuo 5-10 iki

5-12, nuo 5-31 iki 5-33, 5-43 (34/1000 iš 131,92 kv. m), t. y. 4,49 kv. m, kurio bendras plotas: 17.08 (septyniolika ir aštuonios šimtosios) kv. m, unikalus Nr.: ________, esantį ________ g., namo Nr. ________, buto Nr. ________, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., aš palieku ________, a/k ________, gyv. ________.

 2. Įpareigoju įpėdinę ________, priėmusią palikimą, leisti gyventi mano sūnui ________ (a/k ________),

gyv. ________, iki jo gyvos galvos (iki jo mirties) aukščiau nurodytame jai paliktame bute, esančiame ________ g., namo Nr. ________, buto Nr. ________, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.

 3. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.20 straipsnio turinys dėl teisės į privalomąją palikimo dalį

man išaiškintas ir suprantamas. 4. Šis testamentas sudarytas ir pasirašytas 2 (dviem) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas

Vilniaus miesto __-ajame notaro biure (________, Vilniuje), kitas atiduodamas testatorei ________.  

Šis testamentas, testatorės prašymu žodžiu išverstas į jai žinomą rusų kalbą, testatorei garsiai perskaitytas, suprantamas ir išreiškia testatorės ________valią.

  _________________________________                                                               _____________________

(testatorės vardas, pavardė)                                                                                                                                (parašas)  

Aš, ________, Vilniaus miesto __-ojo notaro biuro notarė, šį testamentą, pasirašytą ________, tvirtinu. Testatorės veiksnumu įsitikinau.

 2007 m. ________ d.15 (penkiolika) val. 55 (penkiasdešimt penkios) min.Registro Nr. ________Atlyginimas: 50,- LtSpausdinimas: 3,- Lt 

Notarė                                                                                                           _______________________________

                                                                                                                     (parašas) 

  BENDRASIS SUTUOKTINIŲ

T E S T A M E N T A S 

                                           Du tūkstančiai septintųjų metų ____________ mėnesio ____________ diena, Vilnius 

Mes, ____________, a/k ____________, gyv. ____________, pasas ____________, išduotas ____________, ir ____________, a/k ____________, gyv. ____________, pasas ____________, išduotas ____________, sutuoktiniai (pagrindas: Santuokos liudijimas ____________, išduotas ____________Vilniaus miesto CM skyriaus), šiuo testamentu, būdami sveiko proto, savo mirties atveju, darome tokį patvarkymą:

 1. Man, ____________, priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir

kada beatsirastų, aš palieku savo sutuoktiniui ____________.2. Man, ____________, priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir

kada beatsirastų, aš palieku savo sutuoktinei ____________.                      3. Testatoriams Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.20 straipsnio turinys “Teisė į privalomąją palikimo dalį” yra išaiškintas.

4. Testatoriams yra paaiškinta, kad bet kuris sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo atšaukti savo valios išreiškimą ta pačia tvarka, kokia buvo sudarytas šis testamentas. Tokiu atveju, netenka galios ir kito sutuoktinio valios išreiškimas. Sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus šio bendrojo sutuoktinių testamento, negalios. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka arba pareiškiamas ieškinys (paduodamas prašymas) nutraukti santuoką, arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.5. Be to, testatoriams paaiškinta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti šio bendrojo testamento.  

Testamentas sudarytas ir pasirašytas 3 (trim) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas Vilniaus m. ____-ajame notaro biure (____________, Vilnius), kiti atiduodami testatoriams.

 Testamentas testatorių perskaitytas, suprantamas ir išreiškia testatorių valią. Lietuvos Respublikos Civilinio

kodekso normos, reglamentuojančios bendro sutuoktinių testamento sudarymą ir tvirtinimą, žinomos ir suprantamos. _________________________________                                                               _____________________

(testatorės vardas, pavardė)                                                                                                                                 (parašas) _________________________________                                                               _____________________

(testatoriaus vardas, pavardė)                                                                                                                              (parašas) 

Aš, ____________, Vilniaus miesto __-ojo notaro biuro notarė, šį testamentą, pasirašytą ____________ ir ____________, tvirtinu. Testatorių veiksnumu įsitikinau.

 2007 m. ____________ d.15 (penkiolika) val. 55 (penkiasdešimt penkios) min.Registro Nr. __________Atlyginimas: 50,- LtSpausdinimas: 3,- Lt

Notarė                                                                                                      _______________________________

                                                                                                                                                                                                                       (parašas)

 PAVELDĖJIMO TEISIŲ PIRKIMO-PARDAVIMO

S U T A R T I S 

Du tūkstančiai                                                                                                                              metų                                                                  mėnesio                                                        diena, Vilnius

 Mes,                                                                                                                                   , a/k                                                                                                                 , gyv.             , pasas                                                               , išduotas                                                                                                  , (toliau vadinamas Pardavėju),ir

, a/k                                                                                                       , gyv.                                                                                                             , pasas , išduotas                                                                                                 , (toliau vadinama Pirkėju),

kartu vadinami Šalimis, o kiekvienas atskirai – Šalimi,gera valia sudarėme šią Paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau vadinama Sutartimi) ir

susitarėme taip, kaip nurodyta toliau. 

1. SUTARTIES DALYKAS. 

1.1. Pagal šią Sutartį Pardavėjas parduoda, o Pirkėjas asmeninės nuosavybės teise perka visas Pardavėjui priklausančias Paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, atsiradusias po Pardavėjo tėvo                                                  (a/k ), mirusio                                                      m.                                                                          mėn.                       d., mirties.

1.2. Pardavėjo teises į parduodamas Paveldėjimo teises patvirtina                                                                  m.                               mėn.                       d., pareiškimas apie palikimo priėmimą, patvirtintas                                                    miesto                                                    -ojo notaro biuro, registro Nr.                                                                              (Paveldėjimo byla Nr.             /                                        m.).

 2. KAINA IR ATSISKAITYMO TVARKA.

 2.1. Šalių abipusiu susitarimu, Paveldėjimo teisės parduodamos už 1000,- (vieną tūkstantį) Litų, iš kurių:2.1.1. 1000,- (vieną tūkstantį) Litų Pardavėjas gavo iš Pirkėjo prieš šios Sutarties pasirašymą.2.2. Pardavėjas pareiškia, kad 1000,- (vieną tūkstantį) Litų iš Pirkėjo gavo ir jokių pretenzijų dėl šios pinigų

sumos Pirkėjui neturi.2.3. Šalys, pasirašydamos šią Sutartį, patvirtina, kad yra pilnai ir tinkamai atsiskaityta už parduodamas

Paveldėjimo teises ir jokių pretenzijų dėl to viena kitai neturi.  

3. ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI, PAREIŠKIMAIIR GARANTIJOS.

 3.1. Pardavėjas pareiškia, kad visą jam priklausančią palikimo dalį, likusią po jo tėvo                                                

(a/k                                                                                                                 ), mirusio                                                      m.                                                                          mėn.                                            d., mirties, jis priėmė                                                            m.                                                                          mėn.                       d., paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą                                                            miesto -ajam notaro biurui (registro Nr.                                             ), ir jis yra teisėtas palikėjo                                                                                                            įpėdinis pagal įstatymą.

3.2. Pardavėjas pareiškia, kad jis šia Sutartimi parduoda visas Paveldėjimo teises į visą palikėjo               turtą, o ne konkretų turtą. Paaiškėjus, kad yra kito turto, apie kurį Pardavėjas šios Sutarties pasirašymo metu nežinojo, teisė paveldėti šį turtą priklausys Pirkėjui.

3.3. Pardavėjas pareiškia, kad jokių vaisių ir pajamų, taip pat reikalavimo teisių bei už parduotus daiktus, sudarančius palikimo dalį, gautos kainos nėra. Pardavėjas žino, kad jei vaisiai, pajamos ar reikalavimo teisės ir kaina, gauta už parduotus daiktus, kurios įeina į palikimo dalį, būtų, jis, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, privalėtų tai perduoti Pirkėjui.

3.4. Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad parduodamos Paveldėjimo teisės niekam kitam neparduotos, nepadovanotos, neįkeistos, neareštuotos, nėra jokių draudimų, teisme jokių ginčų dėl šių Paveldėjimo teisių nėra.

3.5. Pardavėjas garantuoja, kad jo teisė disponuoti parduodamomis Paveldėjimo teisėmis neatimta ir neapribota.

3.6. Pirkėjas įsipareigoja atlyginti Pardavėjui palikimo priėmimo išlaidas, Pardavėjo turėtas išlaidas, susijusias su palikėjo                                                                                              skolų grąžinimu, jeigu tokios atsirastų, sumokėti sumas, kurias reikėtų mokėti iš palikimo Pardavėjui.

3.7. Pirkėjas pareiškia, kad jam yra žinoma, kad jis visu savo turtu atsakys už palikėjo                                               skolas, už kurias atsakytų Pardavėjas, priėmęs palikimą paduodant pareiškimą                                                  miesto                       -ajam notaro biurui, kuriuo Pardavėjas įsipareigojo atsakyti už visas palikėjo                                                                                                  skolas visu savo turtu, kaip nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

3.8. Pirkėjas perkamas Paveldėjimo teises įgyja asmeninės nuosavybės teise.3.9. Šalys pareiškia, kad ši Sutartis sudaryta Šalių laisva valia, nenaudojant jokio spaudimo, dėl kurio Šalys

būtų priverstos sudaryti šią Sutartį.3.10. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus Sutarties

sudarymui, jos galiojimui ir Sutarties sąlygų vykdymui.

3.11. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad sudarydamos šią Sutartį ir vykdydamos savo įsipareigojimus nepažeis ją saistančių įsipareigojimų, sutarčių, susitarimų, kitų dokumentų.

3.12. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad ši Sutartis yra galiojantis teisinis ir ją saistantis įsipareigojimas, kurio vykdymo galima pareikalauti vadovaujantis Sutarties sąlygomis.

3.13. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad Šaliai nėra pateikta jokių ieškininių pareiškimų, nėra nagrinėjama jokių bylų ar pradėta procesinių veiksmų prieš Šalį, kurie galėtų turėti įtakos šios Sutarties galiojimui ar šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. 

4. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ. 

4.1. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad Sutarties Šalis neturi reikiamų finansinių išteklių.

4.2. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma Sutarties įvykdyti, laikina, tai Šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką Sutarties įvykdymui.

4.3. Sutarties neįvykdžiusi Šalis privalo pranešti kitai Šaliai apie šios Sutarties 4.1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką Sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita Šalis negauna per protingą laiką po to, kai Sutarties neįvykdžiusi Šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji Šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

4.4. Šio straipsnio 4.1, 4.2, 4.3 dalių nuostatos neatima iš kitos Šalies teisės nutraukti Sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą.

 5. NUOSAVYBĖS TEISĖS PERDAVIMAS.

 5.1. Šia Sutartimi Pardavėjas perduoda Paveldėjimo teises Pirkėjui, o Pirkėjas priima Paveldėjimo

teises iš Pardavėjo šios Sutarties sudarymo dieną.5.2. Pirkėjui nuosavybės teisė į Paveldėjimo teises pereina nuo šios Sutarties pasirašymo, ir tai abi šios

Sutarties Šalys patvirtina.  

6. KITOS SĄLYGOS. 6.1. Sutarties Šalių veiksnumas yra patikrintas.6.2. Ši Sutartis įsigalioja ją pasirašius Šalims ir patvirtinus notarui.6.3. Šios Sutarties sąlygų pakeitimai ir/ar papildymai yra pasirašomi Šalių, patvirtinami notariškai ir sudaro

neatskiriamą šios Sutarties dalį.6.4. Ši Sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.6.5. Šalims yra išaiškintas ir žinomas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.86 straipsnio turinys, kad

sandoris negalioja, jeigu jis sudarytas tik dėl akių, t.y neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tokiems negaliojantiems sandoriams yra taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias viena sandorio Šalis privalo grąžinti kitai sandorio Šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

6.6. Šalys susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar su ja susijęs, bus sprendžiamas derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Jei minėti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu, Šalys susitaria juos spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose.

6.7. Jeigu kuri nors šios Sutarties nuostata bus pripažinta negaliojančia teismine tvarka, tai tokia nuostata bus netaikoma ir bus laikoma neįtraukta į šią Sutartį, tačiau tai neturės jokios įtakos likusioms šios Sutarties nuostatoms.

6.8. Sutarties sudarymo išlaidas moka Pardavėjas.6.9. Šalių neaptartos sąlygos, susijusios su šios Sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu ar pasibaigimu,

nustatomos vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.6.10. Sutartyje yra vartojamos Šalims priimtinos ir suprantamos sąvokos ir pavadinimai. Jie negali įtakoti

Sutarties prasmės, aiškinimo ir negali būti interpretuojami.6.11. Ši Sutartis sudaryta 3 (trim) egzemplioriais, kurių 1 (vienas) paliekamas                                                                            

miesto                                                                 -jame notaro biure, 1 (vienas) atiduodamas Pardavėjui, 1 (vienas) atiduodamas Pirkėjui.

 

Ši Sutartis Šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir, kaip atitinkanti Šalių valią, priimta ir pasirašyta. ____________________________________                                    _____________________

(Pardavėjo vardas, pavardė)                                                                                                         (parašas) ____________________________________                                    _____________________

(Pirkėjo vardas, pavardė)                                                                                         (parašas)  Aš,                                                                                            m.                               -ojo notaro biuro notaras(ė)                                                                             , šią Sutartį, pasirašytą                                                                                              ir                                                                                                                     , tvirtinu.

  200                              m.                                                                          mėn                          d.Registro Nr. __________Atlyginimas: ,- LtSpausdinimas:                                       ,- Lt 

Notarė                                                                                                           _______________________________

                                                                                                                                           (parašas)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo forma:

 „(Lietuvos valstybės herbas)

 PAVELDĖJIMO TEISĖS PAGAL ĮSTATYMĄ LIUDIJIMAS

 Miestas,  du tūkstančiai _____ metų _____mėnesio ______ diena. Aš, ______ notaras ______, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.11 ir/arba 5.13 str., tvirtinu, kad

_____, asmens kodas ______, mirusio/-ios ______d., turtą paveldi jo ______ _____, asmens kodas _____,  gyv. _____. Jeigu pagal 1964 m. liepos 7 d. priimto LR CK 591 str. įpėdinio naudai nuo palikimo atsisakė kitas įpėdinis, nurodomas atsisakiusio nuo palikimo įpėdinio giminystės ar santuokos ryšys su palikėju, vardas, pavardė, asmens kodas.                      Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro:

1. (paveldimo turto aprašymas)...                       Pastabos:

1. Šį paveldėjimo teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.                       2. Į ½ (vieną antrąją) dalį buto išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiajam/-iajai ______, _____notarų biuro _____ d., registro Nr. ___________. (Tuo atveju, jei buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiajam/-iajai.)                       3. Į ½ (vieną antrąją) dalį piniginio indėlio išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo/-iosios sutuoktiniui/-ei ______, _____notarų biuro ____ d., registro Nr. ______. (Tuo atveju, jei buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusįjį/-iąją pergyvenusiam sutuoktiniui/-ei.)                      4. Kitos pastabos.                                                                                                                                                                                                    Notarinio registro Nr.  ___________                                                                                                                                                                             Paveldėjimo bylos Nr.    _________                                                                                                                                                                            Notaro                      atlyginimas _____________                                                                                                                                                                             Notaro parašas  ___________________“.

 

  Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo forma:

 „(Lietuvos valstybės herbas)

PAVELDĖJIMO TEISĖS PAGAL TESTAMENTĄ LIUDIJIMAS 

Miestas, du tūkstančiai ______ metų ______ mėnesio ______ diena.                       Aš, ______ notaras _____, vadovaudamasis testamentu, patvirtintu ______ notarų biuro _____ d., registro Nr. ____, tvirtinu, kad ______, asmens kodas _____, mirusio/-ios ___ d., testamente nurodyto turto įpėdinis/-ė yra ______, asmens kodas ______, gyv. ______.                      Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro:

1. (paveldimo turto aprašymas)...             Pastabos:

1. Šį paveldėjimo teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.2. Kitos pastabos.

 Notarinio registro Nr.  ___________

                                                                                                                                                                             Paveldėjimo bylos Nr.    _________                                                                                                                                                                            Notaro                      atlyginimas _____________                                                                                                                                                                             Notaro parašas  ___________________“.

  

Palikimo perėjimo valstybei liudijimo forma: 

„(Lietuvos valstybės herbas)PALIKIMO PERĖJIMO VALSTYBEI LIUDIJIMAS

                       Miestas, du tūkstančiai ______ metų ______ mėnesio ______ diena.

                       Aš, ______ notaras ______, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.62 str., tvirtinu, kad _____, asmens kodas ______, mirusio/-ios ______d., turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.                       Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro:

1. (paveldimo turto aprašymas)... 

Pastabos: 1. Šį paveldėjimo teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.

                      2. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas sudarytas dviem egzemplioriais, kurių vienas išduodamas (nurodomas Valstybinės mokesčių inspekcijos pavadinimas), kitas paliekamas saugoti (nurodomas notaro biuro pavadinimas).

3. Kitos pastabos.                                                                                                                                                        Notarinio registro Nr. ________________                                                                                                                                                       Paveldėjimo bylos Nr. ________________                                                                                                                                                       Notaro atlyginimas __________________                                                                                                                                                       Notaro parašas _____________________ “.

 Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo forma:

 „(Lietuvos valstybės herbas)

NUOSAVYBĖS TEISĖS LIUDIJIMAS 

Miestas,  du tūkstančiai ______ metų _______ mėnesio _____ diena. 

                      Aš, _____ notaras ______, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.88 str., tvirtinu, kad ______, asmens kodas ______, mirusiam/-iai ______, priklauso nuosavybės teise 1/2 (viena antroji) dalis bendro turto, įgyto santuokoje su ______, asmens kodas ______,  gyv. _____ (Pagrindas: santuokos liudijimas, išduotas: įstaiga, data,  Nr. _____.)                      Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio nurodytos dalies nuosavybės teisė tvirtinama _____ šiuo liudijimu, sudaro:

1.      (turto aprašymas)... 

Pastabos:1. Šį nuosavybės teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.

                2. Kitos pastabos. 

 Notarinio registro Nr. ________________

                                                                                                                                                       Paveldėjimo bylos Nr. _______________                                                                                                                                                       Notaro atlyginimas __________________                                                                                                                                                       Notaro parašas ______________________ “.

  

  Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo forma:

 „(Lietuvos valstybės herbas)

NUOSAVYBĖS TEISĖS LIUDIJIMAS 

Miestas,  du tūkstančiai _______ metų ______ mėnesio _____ diena. Aš, ______ notaras ______, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.88 str., tvirtinu, kad ______, asmens

kodas ______, gyv. ________, yra pergyvenęs sutuoktinį/-ę _____, asmens kodas ____, mirusį/-ią ____d., ir jam/jai priklauso nuosavybės teise ½  (viena antroji) dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje.

Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio nurodytos dalies nuosavybės teisė tvirtinama _____ šiuo liudijimu, sudaro:

1. (turto aprašymas)... 

Pastabos:               1. Šį nuosavybės teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.2. Kitos pastabos.

                                                                                        

Notarinio registro Nr. ________________                                                                                                                                                       Paveldėjimo bylos Nr. _______________                                                                                                                                                       Notaro atlyginimas __________________                                                                                                                                                       Notaro parašas ______________________ “.

 UAB „X“

 STEIGIMO SUTARTIS

 Vilnius, 2007 m. vasario mėn. ___ d.

  1.      Uždarosios akcinės bendrovės steigėjai

1.1.   steigėja –  ________________,  a/k. ________________,  gyv. ________________.1.2.   steigėjas – ________________, a/k. ________________, gyv. ________________. 

2.      Steigiamos uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, teisinis statusas, valdymas2.1.   Steigiamos uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas – UAB „X“.2.2.   Steigiama uždaroji akcinė bendrovė - privatusis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti privačius interesus organizuojant ir vykdant komercinę ūkinę veiklą.2.3.   Uždaroji akcinė bendrovė steigiama uždaruoju būdu, t.y. visas bendrovės akcijas pasirašo ir įgyja steigėjai.2.4.   Uždaroji akcinė bendrovė steigiama neribotam laikui. 2.5.   Steigiama uždaroji akcinė bendrovė bus laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Uždarosios akcinės bendrovės steigimą, registravimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, ši sutartis bei steigėjų patvirtinti bendrovės įstatai.2.6.   Steigiama uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pagal savo prievoles uždaroji akcinė bendrovė atsako tik savo turtu.2.7.   Steigiamos uždarosios akcinės bendrovės aukščiausiasis organas bus visuotinis akcininkų susirinkimas. Uždarojoje akcinėje bendrovėje bus vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas.  

3.      Asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai uždarajai akcinei bendrovei bei jų teisės ir pareigos3.1.   Steigėjai įgalioja atstovauti steigiamai uždarajai akcinei bendrovei, banke atidaryti bendrovės kaupiamąją sąskaitą, atstovauti steigėjus notarų biure pasirašant prašymus bei kitus dokumentus, susijusius su uždarosios akcinės bendrovės steigimu, pateikti ir atsiimti dokumentus notarų biure bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su uždarosios akcinės bendrovės steigimu steigėją ________________. Pagrindas atidaryti steigiamos uždarosios akcinės bendrovės vardu sąskaitą banke yra ši steigimo sutartis. Asmuo, turintis teisę atstovauti steigiamai uždarajai akcinei bendrovei, turi atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke per 7 (septynias) dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos. 3.2.   Per 7 (septynias) dienas nuo bendrovės įregistravimo dienos steigėjai ir/arba ________________ perduoda su bendrovės įsteigimu susijusius dokumentus bei dokumentus sudarytus steigiamos bendrovės vardu bendrovės vadovui, surašydami perdavimo aktą.

4.      Bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra 10 000 (dešimt tūkstančių) litų. 5.      Akcijos nominali vertė, emisijos kaina

5.1.   Akcijos nominali vertė yra 100 (Vienas šimtas) litų.5.2.   Akcijos emisijos kaina – 100 (Vienas šimtas) litų.

5.3.   Bendra bendrovės akcijų emisijos kaina yra lygi 10 000 (dešimt tūkstančių) litų.  

6.      Akcijų skaičius pagal klases, jų suteikiamos teisės 6.1.   Išleidžiama 100 (vienas šimtas) paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų. 6.2.   Akcijų savininkams turimos akcijos suteikia turtines ir neturtines teises, kaip jas nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir steigiamos bendrovės įstatų nuostatos.  

7.                                     Kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius, taip pat jų skaičius pagal klases7.1.   Steigėja ________________įsigyja 50 (penkiasdešimt) paprastųjų nematerialių vardinių steigiamos uždarosios akcinės bendrovės akcijų, tai sudaro 50% (penkiasdešimt procentų) bendrovės įstatinio kapitalo.7.2.   Steigėjas ________________įsigyja 50 (penkiasdešimt) paprastųjų nematerialių vardinių steigiamos uždarosios akcinės bendrovės akcijų, tai sudaro 50% (penkiasdešimt procentų) bendrovės įstatinio kapitalo. 

8.      Kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, taip pat pradinių įnašų įmokėjimo tvarka ir terminai

8.1.   Steigėja ________________įsigyja 50 (penkiasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų, apmokėdama už akcijas pinigais –  5000 (penkis tūkstančius) litų į steigiamos uždarosios akcinės bendrovės kaupiamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos.

8.2.   Steigėjas ________________įsigyja 50 (penkiasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų, apmokėdamas už akcijas pinigais – 5000 (penkis tūkstančius) litų į steigiamos uždarosios akcinės bendrovės kaupiamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos.  

9.      Steigiamojo susirinkimo sušaukimo terminai9.1.   Steigėjai įsipareigoja sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Atsakingas už steigiamojo susirinkimo sušaukimą bei jo organizavimą yra steigėja ________________. Steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi uždarosios akcinės bendrovės steigėjai. Steigiamajame susirinkime sprendimai priimami balsų dauguma. Kiekvienas steigiamos uždarosios akcinės bendrovės steigėjas steigiamajame susirinkime balsuojant turi tiek balsų, kiek jis yra įsigijęs akcijų. 9.2.   Steigiamajame susirinkime paskiriami bendrovės valdymo organai ar jų nariai, taip pat atliekami visi kiti su bendrovės įsteigimu ir įregistravimu susiję veiksmai, kurie gali būti reikalingi pagal tuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą.

10.  Steigiamos uždarosios akcinės bendrovės dokumentų, taip pat informacijos, susijusios su steigiamuoju susirinkimu, pateikimo steigėjams tvarka

10.1.  Steigiamos uždarosios akcinės bendrovės dokumentai, taip pat informacija, susijusi su steigiamuoju susirinkimu, įteikiami visais atvejais kiekvienam steigėjui pasirašytinai arba išsiunčiami registruotais laiškais, arba pasinaudojant kurjerių paštu. 10.2.  Steigiamos uždarosios akcinės bendrovės dokumentų kopijos perduodamos steigėjams po bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre jiems pareikalavus.

11.   Steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą11.1.  Steigėjai įsipareigoja atlyginti visas išlaidas, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės steigimu. Steigimo išlaidas apmoka steigėjai lygiomis dalimis.

 12.   Sandorių steigiamos uždarosios akcinės bendrovės vardu sudarymo ir jų tvirtinimo tvarka

12.1.  Sandoriai, kurie gali būti sudaromi steigiamos uždarosios akcinės bendrovės vardu, gali būti sudaromi ir pasirašomi tik bendrovės steigėjos ________________.12.2.  Sudarant sandorį iki uždarosios akcinės bendrovės įsteigimo, turi būti nurodoma, kad toks sandoris sudaromas steigiamos bendrovės vardu ir dėl jos interesų. 12.3.  Sandorius, kuriuos steigiamos uždarosios akcinės bendrovės vardu ir dėl jos interesų sudarė ________________iki bendrovės įsteigimo, turi patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės vadovas.12.4.  Jei sandorio, sudaryto iki uždarosios akcinės bendrovės įsteigimo ir jos interesais nepatvirtins uždarosios akcinės bendrovės vadovas, tai visos pagal šį sandorį atsiradusios prievolės teks jį sudariusiam asmeniui.   

13.   Pradinių įnašų grąžinimo tvarka, jei uždaroji akcinė bendrovė nebūtų įregistruota.13.1.  Jei per 6 (šešis) mėnesius nuo šios sutarties patvirtinimo dienos uždaroji akcinė bendrovė nebus įregistruota, ji laikoma neįsteigta, o įmokėti įnašai už akcijas grąžinami. Tokiu atveju ši sutartis bus laikoma netekusia galios.

14.  Ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka14.1.  Ginčai, iškilę tarp steigėjų, sprendžiami derybų būdu. Jei ginčo nepavyksta išspręsti taikiai, suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą.   

15.   Sutarties galiojimas15.1.  Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos.15.2.  Sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta uždarosios akcinės bendrovės steigėjų sprendimu.15.3.  Jei per 6 (šešis) mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos uždaroji akcinė bendrovė nebus įregistruota, ji laikoma neįsteigta, o ši sutartis bus laikoma netekusi galios. 

16.  Steigimo sutarties sudarymo data – 2007 m. vasario mėn. 26 d. steigimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. 17.  Ši steigimo sutartis kartu yra ir akcijų pasirašymo sutartis. 18.  Steigimo sutartis surašyta šešiais egzemplioriais. Visi pasirašyti egzemplioriai turi vienodą juridinę galią.    

 Steigėja                                                                                                                               ________________  Steigėjas                                                                                                                            ________________

  

UAB „X“  

STEIGIAMOJO SUSIRINKIMO SPRENDIMAS 

Vilnius, 2007 m. kovo 7 d.                     

 UAB „X“ steigiamasis susirinkimas įvyko adresu _____________Pradžia: 8 val. 00 min.Pabaiga: 9 val. 00 min. Steigiamajame susirinkime dalyvauja steigėjai:

              steigėja –  ________________,  a/k. ________________,  gyv. ________________, turinti 50 (penkiasdešimt) paprastųjų vardinių steigiamos uždarosios akcinės bendrovės akcijų, tai sudaro 50% (penkiasdešimt procentų) bendrovės įstatinio kapitalo, turi 50 balsų.             steigėjas – ________________, a/k. ________________, gyv. ________________, turintis 50 (penkiasdešimt) paprastųjų vardinių steigiamos uždarosios akcinės bendrovės akcijų, tai sudaro 50% (penkiasdešimt procentų) bendrovės įstatinio kapitalo, turi 50 balsų.

Dalyvauja visi bendrovės steigėjai, turintys 100% bendrovės akcijų, kvorumas yra. 1. SVARSTYTA: steigiamajame susirinkime svarstytas UAB „X“ įsteigimo klausimas.

NUTARTA: įsteigti UAB „X“, kaip savarankišką juridinį asmenį. Bendrovės  adresas: ________________Įstatinis kapitalas 10 000 litų, kuris suskirstytas į 100 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt.BALSAVO: sprendimas priimtas vienbalsiai „už“. 

2. SVARSTYTA: steigiamajame susirinkime svarstytas UAB „X“ vadovo paskyrimo klausimas.           NUTARTA: UAB „X“ vadovu – direktore paskirti steigėją ____________ (a.k. ______________), gyv. _____________. Darbo sutartį su ______________ įgaliojamas pasirašyti steigėjas ____________.BALSAVO: sprendimas priimtas vienbalsiai „už“.

  

Steigiamojo susirinkimo dalyvių (steigėjų) parašai: 

Steigėja                                                                                                                                                    ____________

 Steigėjas                                                                                                                             _____________

  

UAB „X“ Į S T A T A I

2007

  1. BENDROJI DALIS 1.1.   UAB „X” (toliau - Bendrovė) yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis.1.2.   Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, turintis antspaudą su pavadinimu ir sąskaitas Lietuvos banko licenciją turinčiuose bankuose bei užsienio valstybių bankuose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.1.3.   Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal Bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.1.4.   Bendrovė veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus ir šiuos įstatus.1.5.   Bendrovės pilnas pavadinimas – UAB ,, X”.1.6.   Bendrovės buveinės adresas yra ____________________, Vilnius.1.7.   Bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai.1.8.   Bendrovė įsteigta neribotam laikui.1.9.   Bendrovės teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė. 2.   BENDROVĖS ŪKINĖ VEIKLA 2.1.Bendrovės veiklos tikslas yra: pelno siekimas vykdant ūkinę komercinę veiklą.2.2.Bendrovės veiklos objektas yra:2.2.1. Elektros įrangos ir kitų įtaisų įrengimas;2.2.2. Pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimas;2.2.3. Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas;2.2.4. Elektrinių buitinių reikmenų taisymas;2.2.5. Elektroninės aparatūros remontas ir priežiūra;2.2.6. Kitos, niekur kitur nepriskirtos, elektrinės įrangos gamyba;2.2.7. Elektros įrangos ir kitų įtaisų įrengimas;2.2.8. Gaisro pavojaus signalizacijos įrengimas;2.3.Bendrovė, nepažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymų, taip pat gali užsiimti ir kita veikla.2.4.Licencijuojamą arba nustatyta tvarka vykdomą veiklą Bendrovė gali vykdyti tik gavusi atitinkamas licencijas arba leidimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 3.      ĮSTATINIS KAPITALAS 3.1.Bendrovės įstatinis kapitalas – 10000 (dešimt tūkstančių) litų. Jis padalintas į 100 (vieną šimtą) paprastųjų nematerialių vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė - 100 (vienas šimtas) litų.3.2.Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas (mažinamas) Susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 balsų.3.3.Įstatinis kapitalas laikomas padidintu (sumažintu) tik įregistravus pakeistus Bendrovės Įstatus juridinių asmenų registre.

 4. BENDROVĖS AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS BEI PAREIGOS 4.1.Bendrovės akcijos yra nematerialios. Bendrovės akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Bendrovės akcininkų asmenines vertybinių popierių sąskaitas tvarko Bendrovė. Bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Su šia sutartimi Bendrovė turi supažindinti akcininkus. Už akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą Bendrovėje atsako Bendrovės direktorius, išskyrus atvejus, kai akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams. Akcininko pageidavimu, Bendrovės direktorius (sąskaitų tvarkytojas) teisės aktų nustatyta tvarka turi išduoti išrašą iš akcininko asmeninės vertybinių popierių sąskaitos.4.2. Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės akcijos.4.3.Akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų Bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.4.4.Asmuo, įsigijęs visas Bendrovės akcijas, arba Bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį Bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti Bendrovei. Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistų akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė). Kai visas Bendrovės akcijas įsigyja vienas asmuo arba Bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį Bendrovės akcijų kitiems asmenims, Bendrovės direktorius

apie tai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šiame punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos turi pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.18.1.  Bendrovės akcijos akcininkams suteikia šias turtines teises:18.1.1.  gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);18.1.2.  gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį;18.1.3.  nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis;18.1.4.  pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai Susirinkimas nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;18.1.5.  palikti testamentu visas ar dalį akcijų vienam ar keliems asmenims;18.1.6.  teisės aktų nustatyta tvarka perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn;18.1.7.  18.1.8.  įstatymų nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis skolinti Bendrovei;18.1.9.  kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.18.2.  Akcininkai turi šias neturtines teises:18.2.1.  dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Kiekviena visiškai apmokėta akcija jos savininkui visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia po vieną balsą;18.2.2.  pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;18.2.3.  gauti įstatymuose nurodytą informaciją apie Bendrovę. Bendrovės dokumentų ir informacijos gavimo tvarką nustato Įstatų 10 dalis;18.2.4.  nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti Bendrovei žalą, kuri susidarė dėl Bendrovės vadovo pareigų, nustatytų įstatymuose, taip pat Bendrovės Įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;18.2.5.  nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį visuotiniame akcininkų susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Akcininko – fizinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai, o akcininko – juridinio asmens – jo vadovo parašu ir antspaudu. Akcininko įgaliotinis, atvykęs į visuotinį akcininkų susirinkimą ir pasirašydamas akcininkų registravimo sąraše, privalo asmeniui, atsakingam už susirinkimo dalyvių registravimą, pateikti įgaliojimo originalą arba notaro patvirtintą įgaliojimo kopiją. Registravimo sąraše užrašoma, kieno ir kada įgaliojimas išduotas, jo numeris ir galiojimo laikas;18.2.6.  atšaukti įgaliojimą. Apie įgaliojimo atšaukimą akcininkas privalo pranešti Bendrovei raštu;18.2.7.  kitas įstatymuose ir šiuose Įstatuose nustatytas neturtines teises.18.3.  Akcininkas, išskyrus atvejį, kai jis yra įsigijęs visas Bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti priimant sprendimą dėl pirmumo teisės įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų ar dėl konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, jei visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta, kad teisė įsigyti šių vertybinių popierių suteikiama jam, jo artimajam giminaičiui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimajam giminaičiui, kai akcininkas – fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas – juridinis asmuo, taip pat priimant sprendimus kitais įstatymų nustatytais atvejais. 18.4.  Akcininkas iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo informuoti Bendrovės vadovą apie savo adreso ir asmeninės sąskaitos rekvizitų banke pasikeitimus.

 5. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

 5.1.Visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas) yra aukščiausias Bendrovės organas. Susirinkime turi teisę dalyvauti visi asmenys, Susirinkimo dieną esantys Bendrovės akcininkais, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jiems nuosavybės teise priklauso. Dalyvauti Susirinkime ir pasisakyti gali direktorius, nors jis ir nėra akcininkas.5.2.Susirinkimas turi išimtinę teisę:5.2.1.      keisti Bendrovės Įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;5.2.2.      rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą;5.2.3.      rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;5.2.4.      nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;5.2.5.      priimti sprendimą konvertuoti Bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;5.2.6.      priimti sprendimą keisti Bendrovės akcijų sertifikatus (kai jie išduodami) į akcijas; 5.2.7.      tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę;5.2.8.      priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;5.2.9.      priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;5.2.10.  priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;5.2.11.  priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos Bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;5.2.12.                     priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

5.2.13.  priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;5.2.14.  priimti sprendimą Bendrovei įsigyti savų akcijų;5.2.15.  priimti sprendimą dėl Bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;5.2.16.  priimti sprendimą pertvarkyti Bendrovę;5.2.17.  priimti sprendimą restruktūrizuoti Bendrovę;5.2.18.  priimti sprendimą likviduoti Bendrovę, atšaukti Bendrovės likvidavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;5.2.19.  rinkti ir atšaukti Bendrovės likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.5.3.Susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems Bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.5.4.Kiekvienas Susirinkimas privalo išrinkti Susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Sekretoriaus galima nerinkti, jei Susirinkime dalyvauja mažiau kaip 3 akcininkai. Pirmininkas ir sekretorius nerenkami, kai visi Susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu.5.5.Susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos. Akcininkų registravimo sąrašą pasirašo Susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Jeigu Susirinkimo sekretorius nerenkamas, šį sąrašą pasirašo Susirinkimo pirmininkas. Jei visi Susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu, šį sąrašą pasirašo Bendrovės direktorius.5.6.Susirinkimo protokolą pasirašo Susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir Susirinkimo įgalioti asmenys. Kai Susirinkimo sekretorius nerenkamas, protokolą pasirašo Susirinkimo pirmininkas. Kai visi dalyvaujantys Susirinkime akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo Bendrovės direktorius. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Susirinkimo dienos. Prie protokolo turi būti pridedama: Susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrieji balsavimo biuleteniai; dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie Susirinkimo sušaukimą; pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų. Susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Susirinkimo dienos raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo.

 6. BALSAVIMO VISUOTINIAME AKCININKŲ SUSIRINKIME TVARKA 6.1.Susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso Susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, Susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo neįvykusio Susirinkimo dienos turi būti sušauktas pakartotinis Susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio Susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.6.2.Jeigu akcininkas pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su Susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša Susirinkimui savo valią “už” ar “prieš” atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais Susirinkime ir jų balsai įskaitomi į Susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame Susirinkime galioja neįvykusio Susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Akcininkas neturi teisės balsuoti Susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.6.3.Bendrasis balsavimo biuletenis turi atitikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytus reikalavimus.6.4.Jei balsavimo teisę turintys akcininkai raštu pareikalauja, Bendrovė turi parengti ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki Susirinkimo išsiųsti bendruosius balsavimo biuletenius to pareikalavusiems akcininkams registruotu laišku ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai.6.5.Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti akcininkas arba kitas asmuo, turintis teisę balsuoti šiam akcininkui priklausančiomis akcijomis.6.6.Bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas akcininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas ir kodas).6.7.Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šių Įstatų 6.5. ir 6.6 punktuose nustatytus reikalavimus ir Bendrovė jį gavo iki Susirinkimo.6.8.Balsavimas Susirinkime yra atviras. Dėl klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 balsų Susirinkime turintys akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams.6.9.Susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ar Bendrovės Įstatai nenustato didesnės daugumos.

6.10.                           Susirinkimas kvalifikuota 2/3 visų Susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma priima sprendimus:6.10.1.  keisti Bendrovės Įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;6.10.2.  nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;6.10.3.  konvertuoti Bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;6.10.4.  dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;6.10.5.  dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;6.10.6.  išleisti konvertuojamąsias obligacijas;6.10.7.  padidinti įstatinį kapitalą;6.10.8.  sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;6.10.9.  dėl Bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo;6.10.10.    dėl Bendrovės pertvarkymo;6.10.11.    dėl Bendrovės restruktūrizavimo;6.10.12.    dėl Bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.6.11.                           Kvalifikuota 3/4 visų Susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti Bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų. 7. VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO SUŠAUKIMO TVARKA 7.1.Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi Bendrovės direktorius ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų.7.2.Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais Susirinkimas šaukiamas  Bendrovės direktoriaus sprendimu. 7.3.Eilinis Susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.7.4.Neeilinis Susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:7.4.1.      Bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 Įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame Susirinkime;7.4.2.      audito įmonė nutraukia sutartį su Bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės, jei auditas privalomas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ar Įstatus;7.4.3.      atsistatydina ar negali toliau eiti pareigų Susirinkimo išrinktas Bendrovės vadovas;7.4.4.      to reikalauja Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai ar Bendrovės vadovas;7.4.5.      to reikia pagal įstatymus ar Bendrovės Įstatus.7.5.Pranešimas apie Susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas Įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki Susirinkimo dienos. Jeigu Susirinkimas neįvyksta, apie pakartotinį Susirinkimą akcininkams turi būti pranešta tokiu pat būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki šio Susirinkimo dienos. Susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, su tuo raštiškai sutinka. Apie dokumentus, patvirtinančius, kad akcininkams buvo pranešta apie Susirinkimo sušaukimą, būtina informuoti Susirinkimo pradžioje. Šie dokumentai turi būti pridėti prie Susirinkimo protokolo.7.6.Pranešime apie Susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta: 7.6.1.      Bendrovės pavadinimas, buveinė ir kodas;7.6.2.      Susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas);7.6.3.      Susirinkimo darbotvarkė;7.6.4.      Susirinkimo sušaukimo iniciatoriai;7.6.5.      Bendrovės organas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti Susirinkimą; 7.6.6.      įstatinio kapitalo mažinimo tikslas ir numatomas būdas, kai į Susirinkimo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo.7.7.Susirinkimo darbotvarkę rengia Bendrovės direktorius. Susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma Bendrovės vadovo ir akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų siūlymu. Toks siūlymas gali būti pateiktas ne vėliau kaip likus 15 dienų iki Susirinkimo. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais. Šiame punkte nurodyti Bendrovės organai ir asmenys bet kuriuo metu iki Susirinkimo ar Susirinkimo metu gali siūlyti naujus sprendimų projektus į Susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į Bendrovės organų narius, audito įmonę.7.8.Jeigu Susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie Susirinkimo sušaukimą, buvo pakeista, apie darbotvarkės pasikeitimus akcininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka kaip apie Susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki Susirinkimo.

7.9.Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki Susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su Susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei Susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką Bendrovės direktoriui. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, Bendrovės direktorius ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus Susirinkimo sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie turi būti pridėti prie sprendimo projekto.7.10.  Jeigu Susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti Bendrovės organų narius ar audito įmonę, į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos Bendrovės organus ar naujos audito įmonės rinkimo klausimai.7.11.  Įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti pareikštas ieškinys dėl Susirinkimo sprendimų negaliojimo.

 8. BENDROVĖS DIREKTORIUS 8.1.Bendrovės direktorius yra Bendrovės vadovas – vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Bendrovės direktoriumi turi būti fizinis asmuo. Bendrovės direktoriumi negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų.8.2.Bendrovės direktorių renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Susirinkimas. Bendrovės direktorius pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie Bendrovės direktoriaus išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Su Bendrovės direktoriumi sudaroma darbo sutartis. Sutartį su Bendrovės direktoriumi Bendrovės vardu pasirašo Susirinkimo įgaliotas asmuo. Su Bendrovės direktoriumi gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės direktorių išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti Bendrovės direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp Bendrovės direktoriaus ir Bendrovės nagrinėjami teisme.8.3.Bendrovės direktorius svarsto ir tvirtina:8.3.1.      Bendrovės veiklos strategiją;8.3.2.      Bendrovės metinį pranešimą;8.3.3.      Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;8.3.4.      pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;8.3.5.      Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.8.4.Bendrovės direktorius:8.4.1.      priima sprendimus Bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;8.4.2.      priima sprendimus steigti ir likviduoti Bendrovės filialus ir atstovybes;8.4.3.      Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais – priima sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;8.4.4.      nustato dividendų išmokėjimo tvarką;8.4.5.      nustato informaciją, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi;8.4.6.      organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas;8.4.7.      nustato Bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus ir  normatyvus;8.4.8.      atstovauja Bendrovei teisme, arbitraže bei kitose institucijose;8.4.9.      atidaro ir uždaro Bendrovės sąskaitas kredito įstaigose;8.4.10.  saugo ir naudoja Bendrovės antspaudą;8.4.11.  išduoda prokūras ir įgaliojimus vykdyti toms funkcijoms, kurios yra jo kompetencijoje;8.4.12.  priima kitus Bendrovės Įstatuose ar Susirinkimo sprendimuose Bendrovės direktoriaus  kompetencijai priskirtus sprendimus bei vykdo kitas įstatymuose bei kituose teisės aktuose, taip pat Bendrovės Įstatuose, Bendrovės direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, Bendrovės organų sprendimuose nustatytas pareigas.8.5.Bendrovės direktorius analizuoja, vertina Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su Bendrovės metiniu pranešimu teikia juos Susirinkimui.8.6.Bendrovės direktorius priima sprendimus:8.6.1.      dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai). Bendrovės direktorius, prieš priimdamas sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais Bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, bei gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą;8.6.2.      dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) tik gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą;

8.6.3.      dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo tik gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą ;8.6.4.      įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo tik gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.8.7.Bendrovės direktorius atsako už: 8.7.1.      Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;8.7.2.      metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengimą;8.7.3.      sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar Bendrovės Įstatus;8.7.4.      informacijos ir dokumentų pateikimą Susirinkimui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jo prašymu;8.7.5.      Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;8.7.6.      Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą Bendrovės Įstatuose nurodytame dienraštyje;8.7.7.      informacijos pateikimą akcininkams;8.7.8.      kitų įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat Bendrovės Įstatuose ir Bendrovės direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.8.8.8.9.Direktorius turi teisę įgalioti Bendrovės darbuotojus ar kitus asmenis atlikti visus veiksmus, kuriuos jis turi teisę atlikti pagal Bendrovės Įstatus ir teisės aktus.8.10.  Bendrovės direktorius veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. 8.11.  Bendrovės direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės Įstatais, Bendrovės organų sprendimais ir pareiginiais nuostatais.8.12.  Bendrovės direktorius privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

 9.  PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA 9.1.    Bendrovė skelbia visus pranešimus akcininkams ir kitiems asmenims Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų numatytais atvejais bei terminais, įteikdama pranešimus pasirašytinai, išsiųsdama registruotu laišku arba dienraštyje  “Lietuvos rytas”, kuriame taip pat skelbiami Bendrovės pranešimai, kuriuos teisės aktai įpareigoja skelbti spaudoje.9.2.    Už pranešimų paskelbimą atsako Bendrovės organas, priėmęs atitinkamą sprendimą arba įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas asmuo, jeigu kitaip nebus nuspręsta aukštesniojo Bendrovės organo.

 10.  bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka

 10.1.Akcininkui raštu pareikalavus, Bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: Bendrovės Įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, Bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, Susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti Susirinkimo sprendimai, kitų Bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties.10.2.Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Informacija, kuri laikoma Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešą informaciją), nustato Bendrovės direktorius.10.3.Atsisakymą pateikti dokumentus Bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.10.4.Už komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.10.5.Už Bendrovės dokumentų ir kitos informacijos kopiją gali būti imamas mokestis, bet ne didesnis kaip 50 cnt. už A4 formato lapą.

 11. bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka 11.1.  Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse. Bendrovės filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.11.2.  Sprendimą dėl Bendrovės filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo priima Bendrovės direktorius. Bendrovės direktorius tvirtina Bendrovės filialo nuostatus. Patvirtinus filialo nuostatus, Bendrovės direktorius skiria bei sudaro darbo sutartį su filialo vadovu, kuris registruoja filialą ir organizuoja filialo veiklą. Filialo vadovą atleidžia Bendrovės direktorius.

11.3.  Sprendimą dėl Bendrovės atstovybės steigimo ir jos veiklos nutraukimo, atstovybės vadovo skyrimo ir jo atšaukimo priima Bendrovės direktorius.11.4.  Bendrovė atsako už savo filialo ar atstovybės prievoles visu savo turtu.  12. ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA 12.1.  Įstatų keitimo iniciatyvos teisę turi Bendrovės direktorius ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų.12.2.  Sprendimas keisti Bendrovės įstatus priimamas kvalifikuota 2/3 visų Susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma, išskyrus LR akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.12.3.  Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Įstatų pasirašymo data: 2007 m. kovo 7 diena.

  UAB „X“  

Steigėja                                                                                                                              _____________  Steigėjas                                                                                                                             _____________

Steigiamos UAB „X“ 

Pranešimas apie įvyksiantį steigiamąjį susirinkimą  

Vilnius, 2007 metų kovo 5 diena. 

Pranešame Jums apie UAB „X“ steigiamąjį susirinkimą, įvyksiantį šių metų kovo 7 dieną adresu ________________, 8 val.  

Darbotvarkė:19.  UAB „X“ įsteigimas.20.  UAB „X“ vadovo paskyrimas.

  Su steigiamojo susirinkimo dokumentais galima susipažinti adresu ___________, nuo šio pranešimo paskelbimo datos.  

UAB „X“ steigėjų įgaliotas asmuo: 

 ________________                                                            ________________________________

 (parašas)  Su pranešimu susipažinau 2007 metų kovo 5 dieną ir su steigiamojo susirinkimo sušaukimo data – 2007-03-07 (nesilaikant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytų terminų), darbotvarke bei laiku, sutinku:  

________ ___________________________________________________                                                                                                       (vardas, pavardė, parašas) ________ ___________________________________________________                                                                                                       (vardas, pavardė, parašas)