2007 m.rugsëjo 11 d.

Nr. 13 (1337)

NAUJIEJI

MOKSLO

METAI VGTU:

PASVEIKINIMAI

VIENI

KITIEMS

Á VGTU pagrindiniø studijø pirmàjá kur-sà ðiemet atëjo per 3000 abiturientø. Dau-guma stojanèiøjø – 2561 – pasirinko die-nines valstybës finansuojamas ir mokamasstudijas, 320 – studijuos neakivaizdþiai,162 atidavë pirmenybæ vakarinëms studi-joms. Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas populiarumu nusileidþia tik sena-jam Vilniaus universitetui. Já pirmuoju pa-geidavimu pasirinko 3607 abiturientai.

Daugiausia pirmakursiø VGTU pakvies-ta studijuoti á Statybos (576), Transportoinþinerijos (412) ir Aplinkos inþinerijos(568) fakultetus. Kituose fakultetuose stu-dijuos beveik po 300 jaunuoliø. A.Gustai-èio aviacijos institute ir Architektûros fakul-tete studijuos atitinkamai 83 ir 81 studen-tas.

Didþiausias konkursas buvo á Verslo va-dybos fakultetà – pagal bendrà pageida-vimø skaièiø jame á vienà vietà pretenda-vo 23,66 stojantieji. Antroje vietoje – Sta-tybos fakultetas (13,73), o treèioje – Trans-porto inþinerijos fakultetas (13,44).

Stojantieji daugiausia rinkosi nekilno-jamojo turto vadybos studijø programà – ájà pagal pirmàjá pageidavimà pretendavo6,76, o pagal bendrà pageidavimø skai-èiø – net 57,42 stojantieji. Ástaigø vadybosstudijø programà rinkosi atitinkamai 2,07ir 46,12 abituriento.

Bendrojo priëmimo komisijos ið visoðiemet uþregistravo 35 983 abiturientø pra-ðymus. Stojantieji rinkosi ið 20 studijø pro-gramø, kurias siûlë 17 ðalies universiteti-niø aukðtøjø mokyklø ir 2 kolegijos. Savopraðymuose ðiemet jie áraðë maþiau stu-dijø programø nei pernai – vidutiniðkai po8,23 (pernai – 9,0). Bendrojo priëmimo me-tu á aukðtàsias mokyklas priimta 28333moksleiviø.

Naujieji mokslo metai VGTU prasidëjo tra-dicine ðvente universiteto darbuotojams ir stu-dentams.

VGTU – ANTROJI PAGALPOPULIARUMÀ ÐALIESAUKÐTOJI MOKYKLA

N O M I N A N T A S

LIETUVOS STATYBININKOGARBËS ÞENKLAS

VGTU pirmajam prorektoriui,prof. habil. dr. EDMUNDUI

KAZIMIERUI ZAVADSKUILietuvos statybininkø asociacijaáteikë apdovanojimà – Lietuvos

statybininko garbës þenklà.Ðis apdovanojimas áteiktas

ð. m. rugsëjo 7 d.

1993 m. dvideðimt keturios tuometu stambiausios Lietuvos staty-bos ámonës, pritarus Lietuvos Vy-riausybei, ákûrë Lietuvos statybinin-kø asociacijà.

Kiekvienà antràjá rugsëjo penk-tadiená tradiciðkai minima statybi-ninkø diena, kuri ðiemet buvo ðven-èiama Ðiauliuose. Lietuvos statybi-ninko garbës þenklas – vienas iðreikðmingiausiø apdovanojimø –anksèiau buvo áteiktas dar dviemsVGTU atstovams – rektoriui, prof.habil. dr. Romualdui Ginevièiui beiStatybos fakulteto dekanui prof. dr.Povilui Vainiûnui.

Inþinerijos inf.Nuotr. Alekso Jauniaus

Centriniø rûmø kiemà,kaip ir kiekvienais metais,uþpildë VGTU bûsimieji iresamieji studentai bei uni-versiteto administracija irdëstytojai.

Studijø prorektorius doc.Alfonsas Daniûnas pirma-kursiams pristatë universite-to vadovybæ, dekanus. „Të-viðkà“, imatrikuliacinæ kal-bà universiteto pirmakur-siams pasakë rektorius prof.Romualdas Ginevièius.

„Sprendimus nuo ðiolpriiminësite patys ir nuo to,matyt, priklausys ir visastolimesnis gyvenimas, taitarsi tramplinas visam gy-venimui: kokie iðeisite ið

universiteto, ið ðiø rûmø, tokie bû-site ir po to,“ – kalbëjo pirmakur-siams VGTU rektorius.

Pirmakursius, prisijungusius priegausios bendruomenës, pasveikinoir Studentø atstovybës prezidentasEvaldas Kundrotas. „PalinkëèiauJums suderinti ir studijavimà, irstudentavimà, o jeigu turësite pro-blemø, bûtø dþiugu, kad kreiptu-mëtës, mes visada pasistengsimepadëti“ – kvietë Studentø atstovy-bës prezidentas.

VGTU rektoriaus imatrikuliuo-ti studentai áteikë prezidiumo na-riams po gëlæ. Gëlës padëtos ir prierektoriaus A. Èyro biusto.

Po „Gaudeamus igitur“ prasidë-jo dar vieni, naujomis viltimis iráspûdþiais prisipildysiantys VGTUstudentø naujieji mokslo metai. Pa-sak VGTU rektoriaus prof. R. Gi-nevièiaus, geriausi studentai susi-tinka su rektoriumi ar studijø pro-rektoriumi tik tada, kai áteikiamasdiplomas… Taigi to ir linkime mû-sø universiteto pirmakursiams.

Inþinerijos inf.

Inþinerija / 2007 m. rugsëjo 11 d., Nr. 132

VILNIAUS GEDIMINOTECHNIKOS UNIVERSITETAS

Mûsø universiteto Aplinkos in-þinerijos fakulteto Geodezijosinstitutas yra pasiraðæs bendradar-biavimo sutartá su Ciuricho fede-ralinio technologijos universiteto(ETH) fotogrametrijos ir geode-zijos institutu ir gavæs GEBERTRÜF FOUNDATION / SwissBaltic Net finansavimà moksli-niam tiriamajamprojektui „Ben-dradarbiavimaspreciziniø geode-zijos prietaisø irGPS imtuvø met-rologinio kalibravimo ir tikslumotyrimo srityje”, projekto No GRS-011/06. Taip pat ðis projektas iðsi-plëtë ir á Estijà, kurios mokslinin-kai jau dalyvauja ðiame tarptauti-niame projekte.

Projekto metu buvo keièiamasimoksliniais pasiekimais, patirtimi,atliekamos mokomosios praktikospaèiame Ciuriche ar kvieèiami sve-èiai ið Ðveicarijos atsakomiesiemsvizitams bei renginiams, vyko sta-þuotës ar konferencijos. Mûsø uni-

Kelionë á Ciuricho Federalinátechnologijos universitetàDonatas Rekus,

Matavimø inþinerijos (10T) krypties doktorantas

� praneða, kad rugsëjo 14 d. 10 val. VGTUSenato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11,Vilnius) bus ginama doktoranto DARIAUSGRIGAIÈIO daktaro disertacija tema:„Kompleksiniø metodø taikymas medi-cinos atvaizdams apdoroti“ (technologi-jos mokslø sritis, elektros ir elektronikosinþinerija – 01T).Mokslinis vadovasprof. habil. dr. Raimundas KIRVAITIS (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas,technologijos mokslai, elektros ir elektro-nikos inþinerija – 01T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas – prof. habil. dr. StanislovasÐTARAS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, elek-tros ir elektronikos inþinerija – 01T).Nariai:prof. habil. dr. Gintautas DZEMYDA (Ma-tematikos ir informatikos institutas, tech-nologijos mokslai, informatikos inþinerija –07T), habil. dr. Virginija GAIGALAITË (Vil-niaus universitetas, biomedicinos mokslai,medicina – 07B), doc. dr. Ðarûnas PAULI-KAS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, elektros irelektronikos inþinerija – 01T), prof. habil.dr. Julius SKUDUTIS (Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, technologijosmokslai, elektros ir elektronikos inþineri-ja – 01T).Oponentai:prof. habil. dr. Arûnas LUKOÐEVIÈIUS(Kauno technologijos universitetas, tech-nologijos mokslai, elektros ir elektronikosinþinerija – 01T), doc. dr. Dalius NAVA-KAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, elek-tros ir elektronikos inþinerija – 01T).

� praneða, rugsëjo 14 d. 13 val. VGTUSenato posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11,Vilnius) bus ginama doktoranto EVAROÞITKEVIÈIAUS daktaro disertacija tema:„Medicininiø vaizdø analizë ir tyrimasspektriniais metodais“ (technologijosmokslø sritis, elektros ir elektronikos inþi-nerija – 01T).Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Ro-manas MARTAVIÈIUS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, technologijosmokslai, elektros ir elektronikos inþineri-ja – 01T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas – prof. habil. dr. StanislovasÐTARAS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, elek-tros ir elektronikos inþinerija – 01T).Nariai:prof. habil. dr. Gintautas DZEMYDA (Ma-tematikos ir informatikos institutas, tech-nologijos mokslai, informatikos inþinerija –07T), habil. dr. Virginija GAIGALAITË (Vil-niaus universitetas, biomedicinos moks-lai, medicina – 07B), doc. dr. ÐarûnasPAULIKAS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, elek-tros ir elektronikos inþinerija – 01T), prof.habil. dr. Julius SKUDUTIS (Vilniaus Ge-dimino technikos universitetas, technolo-gijos mokslai, elektros ir elektronikos inþi-nerija – 01T).Oponentai:prof. habil. dr. Arûnas LUKOÐEVIÈIUS(Kauno technologijos universitetas, tech-nologijos mokslai, elektros ir elektronikosinþinerija – 01T), doc. dr. Dalius NAVA-KAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, elek-tros ir elektronikos inþinerija – 01T).

VGTU Termoizoliacijos institutas skelbia vieðà konkursà ðioms pareigoms uþimti:

Statybiniø medþiagø laboratorijoje – 1 vyresniojo mokslo darbuotojo (0,25 etato),

1 tyrëjo (0,5 etato);Termoizoliaciniø medþiagø laboratorijoje – 1 vyresniojo mokslo darbuotojo.

Pretendentai pateikia: praðymà, mokslo laipsná ir pedagoginá mokslo vardà liudijan-èiø dokumentø atspaudus, gyvenimo ir mokslinës veiklos CV, moksliniø darbø, para-ðytø per pastaruosius 5 metus, sàraðà.

Dokumentai priimami 15 darbo dienø po skelbimo iðspausdinimo adresu:Linkmenø g. 28, LT-08217 Vilnius

el. paðtas: termo@aiva.lttel.: 2750001, 2731075.

S E N A T E

Senato posëdyje, ávykusiame 2007-07-03

� „Kûrybiniø industrijø“ bakalauro studijøprograma.

� Naujos pareigybës: prodekano, meto-dinës medþiagos rengëjo, vartotojo ap-linkos sudarytojo, kompiuteriniø meto-diniø priemoniø rengëjo.

� Dekanai: Rimantas Buivydas (Architek-tûros fakultetas) ir Alvydas Pikûnas(Transporto inþinerijos fakultetas).

� Katedros vedëjai: P. Baltrënas, M. Bu-rinskienë, R. Buivydas, A. Vyðniûnas,J. Kulys, G. Kulvietis, D. Makutënienë,A. Jukna, R. Belevièius, J. Griðkevièius,M. Jurevièius, A. Norkus, J. Atkoèiû-nas, L. P. Lingaitis, A. V. Vasiliauskas,P. Tamoðauskas, A. Kaulakienë ir A. Ja-kuèionis.

PROFESORIAUS EMERITO VARDAI SU-TEIKTI: prof. habil. dr. Raimundui Kirvai-èiui ir prof. habil. dr. Algimantui Kazragiui.

PROFESORIAUS EMERITO VARDAS NE-SUTEIKTAS: prof. habil. dr. JuozapuiAudvydui Staðkevièiui.

PRITARTA:

� Architektûros fakulteto Maketø ir kom-piuterijos mokomosios studijos steigi-mui.

� 4 kandidatûroms asmenø, sulaukusiø65 metø amþiaus, skyrimo (rinkimo) áVilniaus Gedimino technikos universi-teto, taip pat jo padaliniø vadovø ar pa-vaduotojø pareigas.

� 5 kandidatûroms á docento pareigaspirmai kadencijai.

� 30 teminuotoms darbo sutartims.

NEPRITARTA:

� 2 terminuotoms darbo sutartims.

PROFESORIAUS PEDAGOGINIAI VARDAISUTEIKTI: Jonui Butkevièiui ir Olegui Va-silecui.

DOCENTO PEDAGOGINIAI VARDAI SU-TEIKTI: Valmantui Girniui ir Algirdui Juo-zapaièiui.

DOCENTO PEDAGOGINIS VARDAS NE-SUTEIKTAS: Rymantui Pekui.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO

TERMOIZOLIACIJOS INSTITUTAS

Mirus Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto Verslo vady-bos fakulteto Tarptautinës eko-nomikos ir vadybos katedrosdocentui dr. Algiui KABAILAI,reiðkiame gilià uþuojautà Velio-nio ðeimai ir artimiesiems.

Bendradarbiai

DOCENTO ATESTATAI ÁTEIKTI: EdvardMichneviè, Gediminui Vaièiûnui, Eugeni-jui Paliokui, Vitalijui Rudzinskui, ArnolduiÐneideriui ir Olegui Èernaðëjui.

DAKTARO DIPLOMAI ÁTEIKTI: Astai Ra-dzevièienei, Editai Baltrënaitei, SauliuiVaitkui, Andriui Petrovui, Vaidui Jasoniui,Elai Jarmolajevai, Lukui Pavilanskui ir Þi-vilei Tunèikienei.

PATENTAS ÁTEIKTAS: Romualdui Maèiu-laièiui ir Jurgitai Malaiðkienei („Ðalèiui at-spari poringa keramika“).

PATVIRTINTA:

� Gedimino technikos universiteto dës-tytojø ir mokslo darbuotojø bei kitø ty-rëjø mokslinio ir pedagoginio darboper kadencijà vertinimo ir jiems skiria-mo per kità kadencijà atlyginimo nu-statymo tvarka.

� Vilniaus Gedimino technikos universi-teto dëstytojø, mokslo darbuotojø beikitø tyrëjø pareigas eiti konkursø orga-nizavimo ir atestavimo tvarkos apra-ðas.

� Vilniaus Gedimino technikos universi-teto dëstytojø, mokslo darbuotojø ir ki-tø tyrëjø, dirbanèiø fiziniø, biomedici-nos ir technologijos mokslø srityse, pa-reigybiø minimaliø kvalifikaciniø reika-lavimø apraðas.

� Vilniaus Gedimino technikos universi-teto dëstytojø, mokslo darbuotojø ir ki-tø tyrëjø, dirbanèiø humanitariniø ir so-cialiniø mokslø srityse, pareigybiø mi-nimaliø kvalifikaciniø reikalavimø apra-ðas.

� Pedagoginiø vardø suteikimo VilniausGedimino technikos universitete tvar-kos apraðas.

� Vilniaus Gedimino technikos universi-teto dëstytojø ir mokslo darbuotojø beikitø tyrëjø skatinimo uþ mokslo publi-kacijas, iðradimus ir tarptautinius pro-jektus bei meno produkcijà tvarka.

� Skatinimo uþ mokomosios literatûrosleidinius ir tarptautinius studijø projek-tus tvarkos apraðas.

versiteto ðeði studentai ir dëstyto-jai jau vyko á mokslines staþuotes2006 m.

Ðio projekto pagrindinis kura-torius yra Ciuricho federaliniouniversiteto (ETH) fotogrametri-jos ir geodezijos instituto profe-sorius Hilmar Ingensand. Profe-soriaus ir jo asistentes Susan Nal-

di pastangomis VGTU Geodezi-jos ir kadastro katedros doktoran-tams Donatui Rekui bei DariuiPopovui buvo suteikta puiki gali-mybë dalyvauti ðiø metø liepos 9–12 dienomis ETH universitete(Ciuriche) ávykusioje VIII tarp-tautinëje konferencijoje „Optiniø3D matavimø technologijos“. Taippat trims bakalauro studijø pro-gramos IV kurso studentëms bu-vo sudarytos sàlygos atlikti moko-màjà praktikà geleþinkelio tune-

lio per Alpes statybos geodeziniømatavimø darbuose.

Konferencijoje dalyvavo 176dalyviai iš JAV, Kanados, Japoni-jos, Australijos, Kinijos, Malaizi-jos, Vokietijos, Belgijos, Austrijos,Didþiosios Britanijos, Graikijos,Slovakijos, Italijos, Ispanijos, Es-tijos, Latvijos ir kt. Buvo skaityti72 praneðimai ir pristatyti 36 sten-diniai praneðimai naujausiø opti-niø 3D matavimø prietaisø beimatavimø technologijø temomis.

Konferencijos metu mûsø uni-versiteto doktorantams prof. Hil-mar Ingensand pristatë naujausiasgeodeziniø matavimø technologi-jas, prietaisus bei jø kalibravimolaboratorijà su visa turima naujau-sia áranga. Susitikimas neapsiribo-jo vien tik susipaþinimu su nau-jausiais pasiekimais technologijøsrityje. Profesorius maloniai pasiû-

lë doktorantamsvisokeriopai nau-dotis kalibravimolaboratori jomisbei prietaisaisreikiamiems dak-

taro disertacijos tyrimams atlikti.Ðiø metø rugsëjo 8-15 dieno-

mis Lietuvoje rengiamas 2-oji„Baltic Swiss Geodetic Science“savaitë, finansuojama ið GEBERTRÜF fondo.

Anksèiau minëti VGTU dok-torantai ir studentai yra dëkingiprofesoriui H. Ingensand bei asis-tentei S. Naldi uþ nuoðirdø pri-ëmimà, geranoriðkumà bei rûpi-nimàsi darbo ir poilsio sàlygomisvisos vieðnagës Ciuriche metu.

„Susitikimas neapsiribojo vien tik susipaþinimu su naujausiais pa-siekimais technologi jø srityje. Profesorius maloniai pasiûlë doktoran-tams visokeriopai naudotis kalibravimo laboratori jomis bei prietaisaisreikiamiems daktaro disertaci jos tyrimams atlikti...“

� praneða, kad 2007 m. rugsëjo 21 d.13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama eks-terno RIMGAUDO LAUCIAUS daktaro di-sertacija tema: „Kompiliatoriø internacio-nalizacija“ (technologijos mokslø sritis, in-formatikos inþinerija – 07T).Mokslinis konsultantas – doc. dr. Valen-tina DAGIENË (Matematikos ir informati-kos institutas, technologijos mokslai, in-formatikos inþinerija – 07T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas – prof. habil. dr. RomualdasBAUÐYS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, infor-matikos inþinerija – 07T).Nariai:prof. habil. dr. Gintautas DZEMYDA (Ma-tematikos ir informatikos institutas, techno-logijos mokslai, informatikos inþinerija –07T), prof. habil. dr. Feliksas IVANAUSKAS(Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, in-formatika – 09P), prof. habil. dr. GenadijusKULVIETIS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai, infor-matikos inþinerija – 07T), prof. habil. dr. Ri-mantas ÐEINAUSKAS (Kauno technologi-jos universitetas, technologijos mokslai, in-formatikos inþinerija – 07T).Oponentai:prof. dr. Albertas ÈAPLINSKAS (Matema-tikos ir informatikos institutas, technologi-jos mokslai, informatikos inþinerija – 07T),prof. habil. dr. Aleksandras TARGAMA-DZË (Kauno technologijos universitetas,technologijos mokslai, informatikos inþine-rija – 07T).

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vil-niaus Gedimino technikos universiteto bib-liotekoje.

Nuoðirdþiai uþjauèiame ilgametæDarbo ir gaisrinës saugos labo-ratorijos vedëjà Vidà ÐIMULIO-NYTÆ mylimai Mamytei mirus.

Darbo ir gaisrinës saugoskatedros darbuotojai

Iðëjus artimam þmogui liekatuðtuma.Tegul uþpildo jà atjauta ir palin-këjimas stiprybës.

Dël mylimo vyro mirties nuoðir-dþiai uþjauèiame buhalteræ OnàPADEGIMIENÆ.

Buhalterijos kolektyvas

Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto bendruomenë skaudþiànetekties ir liûdesio valandà nuo-ðirdþiai uþjauèia buhalteræ OnàPADEGIMIENÆ dël vyro – Ûkio di-rekcijos darbuotojo – GintautoPADEGIMO mirties.

3Inþinerija / 2007 m. rugsëjo 11 d., Nr. 13

Liepos 9–12 dienomis aðtuoniVGTU studentø atstovybës nariaidalyvavo KTU Studentø atstovybësorganizuotoje tarptautinëje stovyk-loje „Baltech Summer Camp 2007",kurios pagrindinis tikslas – siekti, kadskirtingø Baltijos ðaliø technikos uni-versitetø studentø savivaldos gerin-tø tarpusavio ryðius ir ateityje akty-viau bendradarbiautø, vykdydamostarptautinius projektus, semtøsi pa-tirties atstovaudamos studentams.

Á Varënosrajone Raitinin-kø seniûnijojeesanèià sodybàið viso suvaþiavo50 studentø at-stovø ið LatvijosRygos technikosuniversiteto, Es-tijos Talino technikos universiteto,Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto bei Kauno technologijos uni-versiteto. Buvo surengta paþintinë ið-vyka á Trakus, internacionalinis va-karas, kurio metu kiekvieno univer-siteto studentø atstovai pristatë sa-vo ðalis, universitetus, plaèiau supa-þindino su savo studentø atstovybiøtikslais ir veikla.

Viena svarbiausiø stovyklos pro-gramos daliø buvo simuliacinis þai-dimas „Rektoriaus rinkimai“, kurámoderavo Pilietinës iniciatyvos cen-tro direktorius Girvydas Duoblys.Þaidimo metu visi stovyklos daly-viai pasiskirstë vaidmenimis ir ini-

Kiekvienas lietuvis savaip di-dþiuojasi Lietuva, savaip jà ap-dainuoja, o kartà per ketveriusmetus, per Mindaugo karûnavi-mo minëjimà draugën apdainuo-ti Lietuvà susirenka daugiatûks-tantinë lietuviø minia. Lietuvosdainø ðventë – toks kultûros pa-veldas, kuris suvienija visas kar-tas, suburia á krûvà ir sujungiaamþiams. Kiekvienas save ger-biantis Lietuvos choras ruoðiasiðiai ðventei, dalyvauja atrankoseir stengiasi „uþsitarnauti“ vietàðioj iðkilioj ðventëj Vingio parkoestradoje. VGTU akademinischoras „Gabija“, vadovaujamasRasos Viskantaitës, þinoma, irgine iðimtis. Taigi iðsikovojæ vietà„po saule“, arba tiksliau, po est-rados stogu, visi nekantriai lau-këme ne tik paèios Dainø dienos,bet ir jai skirtø repeticijø.

Dainø dienos bendros repeti-cijos prasidëjo dar penktadiená popietø, nors didþioji ðventë laukëtik sekmadienio vakarà. Orai itinnedþiugino, ne veltui sako, kadLietuva – lietaus kraštas, net pa-vadinimas nejuèiom tà byloja, ta-

èiau gal kaip tik dël to ir lietuvai-èiø nei krapnojimas, nei uþsitæsæslietus, nei po lietaus telkðanèiosbalos neiðvaiko. Taigi, nepaisantgan nemaloniosdrëgmës, daþnaipustuðèiame irramiame Vingioparke dainininkø„pridygo“ kaipgrybø po lietaus. „Pridygo“ ir jaudaugumos dainø ðvenèiø „tradici-niais atributais“ tapusiø ryðkiaspal-viø polietileniniø apsiaustø bei skë-èiø. Jie dalyviø neapleido ir liku-siomis ðventës dienomis – daugu-mai buvo pagrindiniai „bendraþy-giai“ ir geriausi „draugai“.

Gabijieèiams, kaip studentams,dainø ðventë – proga atsikvëpti posesijos, proga prieð iðsiskirstant ásavo miestus ir miestelius atosto-goms paskutiná kartà vieniems á ki-tus atsiþiûrëti ir atsiklausyti. Dai-nø ðventë – ne tik repeticijos irkoncertas, dainø ðventë – tai die-nos draugø bûryje, bendri pietûs,bendros vakarienës, bendri pasisë-dëjimai pievutëje vakarais. Tiesa,kai dienos apdovanotos ðitokia

Kiekvieno ðirdyje iðaugintasàþuolas galëjo paremti dangøLina Dijokaitë,

VGTU choro „Gabija“ choristë

gausa lietuèio apsilankymø, tai pa-sisëdëjimai ið pievutës persikeliapo stogais, bet tai netrukdo prisi-minti dienos ávykiø ir uþtraukti jau

ne kartà repeti-cijø metu karto-tø „gabalø“ beipasimokyti nau-jø. Jei á dainøðventæ atëjome

visi puikiai mokëdami savo chorødainas, tai iðeidami traukëme jaubeveik visas ðventëje skambëju-sias. Nuoðaly neliko nei rimtos vy-resniøjø dainos apie Tëvynæ, neimaþøjø dainelës apie kiðkuèius irdûdeles.

Taèiau kas geriau gali apvaini-kuoti tris dienas uþsitæsusá ðurmu-lá, jei ne visus metus lauktas kon-certas? Tuomet, kai tiek maþø,tiek dideliø, tiek jaunø, tiek senøveidus nuðvieèia ðypsenos, kai dai-nuojanèiøjø minia mirga ne viennuo skëèiø – trispalvës skarelësskrodþia dangø ir scenà apglëbia„gyva“ Lietuvos vëliava, o dirigen-tai ðimtaakei dainininkø miniaiatiduoda save. Ir mûsø „Gabijos“vadovë taip pat turëjo tokià gali-mybæ – V.Augustino „Àþuolëlisðimtaðakis“, diriguojant R.Viskan-taitei, iðaugo kiekvieno mûsø ðir-dyse! Bet svarbiausia, kad kiek-vienas koncerto metu galëjo rastisavo sielà atspindinèià dainà, kiek-vienas sveikino draugus ir paþás-tamus su M. Mikutavièiumi dai-nuodamas „Pasveikinkit vieni ki-tus“, kiekvienas galëjo pasijusti„ðventës kaltininku“, karaliumiMindaugu, diriguojant V. Miðki-niui „Jei karalium bûèiau“, kiek-vieno ðirdyje iðaugintas àþuolasgalëjo paremti dangø, primintimums brangià Lietuvà.

„Jei á dainø ðventæ atëjome visipuikiai mokëdami savo chorø dai-nas, tai iðeidami traukëme jau be-veik visas ðventëje skambëjusias...“

VGTU gabijieèiai koncertavo Dainø ðventës dalyviams.

cijavo tariamo Baltech universitetorektoriaus rinkimø tvarkà: kûrëkandidatø reklamines kampanijas,slapta balsavo ir rinko naujà rekto-riø. Kandidatø prisistatymai buvolabai skirtingi: nuo konservatyviø ikivisiðkai netradiciniø ir moderniø.Labai dþiugu, kad studentø atsto-vai iðrinko novatoriðkà, ryþtingà„rektoriø“ (Rygos technikos univer-siteto studentø atstovà), teigusá, jogatëjo metas pagaliau nustoti gyven-

ti ir màstyti „dëþë-se“. Simuliacinioþaidimo tikslas bu-vo pasiektas – da-lyviai pamatë esa-mos padëties trû-kumus, pasisëmëpatirties tiek aka-deminëje, tiek ryðiø

su visuomene srityje, geriau susipa-þino su universiteto struktûra ir val-dymo tvarka.

Stovyklos pabaigoje studentø at-stovai aptarë, kokios problemos ky-la studentams jø atstovaujamuosetechnikos universitetuose, dalinosipatirtimi jas sprendþiant, keitësikontaktais. Nuspræsta lapkrièio pir-mà savaitæ surengti visuotiná Bal-tech studentø atstovø suvaþiavimà,kurio metu bûtø aptarta, kokiø po-kyèiø pavyko pasiekti, kà dar gali-ma tobulinti, kokie tolimesni ben-dradarbiavimo planai.

VGTU SA inf.

„Labai dþiugu, kad studentø at-stovai išrinko novatoriškà, ryþtingà„rektoriø“ (Rygos technikos univer-siteto studentø atstovà), teigusá, jogatëjo metas pagaliau nustoti gyven-ti ir màstyti „dëþëse“…”

VGTU SA nariai Baltech stovykloje mokësi bûti „rektoriais“.

VG

TU

S

A n

uo

tr.

ERASMUS-SOCRATES pro-grama – pats geriausias ávykis, ku-ris nutiko mano gyvenime....

Apie „ERASMUS 20“ organi-zuojamà konkursà suþinojau In-ternete. Labai susidomëjau, nespagrindinis prizas iðties buvo vi-liojantis – galimybë aplankyti

draugus Europoje, o tai pasitaikone daþnai.

Labai domiuosi fotografija, irfotografuoti paèiai taip pat labaipatinka – tai vienas ið mano ho-biø. Per visà tà laikà, kai mokiau-si Italijoje ðeðis mënesius, pada-riau iðties nemaþà kieká nuotrau-

ERASMUS áspûdþiaiLina Savickaitë,

fotokonkurso „Mes mylime ERASMUS“ nugalëtoja

kø. Konkursui iðsiunèiau tik ke-lias ir labai ðaunu, kad nors kele-tas ið jø buvo ávertintos.

Labai dþiaugiuosi savo laimëji-mu. Dar neapsisprendþiau kur la-biausiai norëèiau skristi ir kada.Gal á Prancûzijà? Gal á Ispanijà?O gal vël á Italijà! Vis svajoju apieBrazilijà, bet per toli. Viena iðsiøstø nuotraukø nugalëtojø – yrasu draugais ið Brazilijos.

Be galo dþiaugiuosi savo laimë-jimu. Tai pirmas kartas, kai kaþkàlaimiu. Esu labai labai laiminga,turëdama progà aplankyti savoERASMUS draugus.

VGTU studentës Linos áspûdis ið ERASMUS padëjo laimëti kelionæ á Europà.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO

BENDRUOMENËS ÐVENTËS

P R O G R A M Arugsëjo 15 d. VGTU Aukðtadvario praktikø bazëje

9.00–10.00 val. – Ðventës dalyviø atvykimas ir stovyklavieèiø ákûrimas.

10.00–11.00 val. – Registracija á sportinius þaidimus.

11.00–11.20 val. – Varþybø atidarymas, universiteto vëliavos pakëlimas.

11.00–14.00 val. – Sportinës varþybos: tinklinis, krepðinis 3x3, futbolas,virvës traukimas, Dekanø turnyras, Amazoniøturnyras, Baudø metimo ir smiginio rungtys (atski-rai vyrams ir moterims), vaikø rungtys.

14.00– 15.00 val. – Pietø pertrauka.

15.00–16.30 val. – Padaliniø meninis prisistatymas iki 5 min.

16.30–17.00 val. – Apdovanojimø teikimas.

17.00–17.30 val. – Ðventinë bendruomenës nariø vakarienë.

17.30–21.00 val. – Vakaronë prie lauþo su tautiniø ðokiø ansambliu„Radasta“, ðokiø mokytojais, VGTU roko grupëmis.

21.00 val. – Ðventës uþdarymas. Fejerverkai.

TARPTAUTINËJE„BALTECH“ STOVYKLOJE

VGTU SA NARIAITARPTAUTINËJE„BALTECH“ STOVYKLOJE

K V I E È I A M E

Inþinerija / 2007 m. rugsëjo 11 d., Nr. 134

Redakcija:

vyr. redaktorë Edita Juèiûtë

dizainerë Asta Rudminaitë

maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vgtu. lt

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“

Alvydas Rakauskas 1978-aisiais

baigë tuometinio VISI Miestø staty-

bos fakultetà (automobiliø keliø in-

þinieriaus specialybæ, AK 3/2), da-

bar – raktø dirbtuviø tinklo savinin-

kas Vilniuje. VGTU absolventas ne

tik sutiko „Inþinerijai“ papasakoti

apie savo studijas „tada“, bet ir apie

gyvenimà ðiandien.

Kokia gi buvo ta 1973-øjø Jûsø –

VISI kelininkø – grupë?

Mûsø fakultetas tada buvo prieAuðros Vartø, gyvenome Senamies-tyje. Dekanu buvo docentas B. Sidau-ga. Grupës kuratorius buvo K. Skëris,kuris mums nuo pirmos dienos ikiðiandien tapo geru draugu ir moky-toju. Grupëje buvo apie 40 þmoniø:38 vyrai ir 2 panelës. Baigë – tik 18...

Kokius Jûsø grupës narius pavadin-

tumëte iðkiliausiais?

Ðiuo metu vienas ið þymiausiø mû-sø grupës draugø – Rimvydas Gra-dauskas, Susisiekimo ministerijos sek-retorius, ir Automobiliø keliø direk-cijos generalinis direktorius Virgau-das Puodþiukas. Jie abu ir buvo ge-riausi mûsø grupës studentai. Ir dau-giausiai pasiekë.

Kaip pasikeitë Jûsø gyvenimas po

VISI baigimo?

1990-aisiais teko imtis verslo, de-ðimtmetá tikrai labai dþiaugiausi, nesatrodë, kad verslas yra amþinas, o pi-nigai visada taip pat gerai birës. Tuotarpu mano specialybës inþinieriai tik-

rai labai vargdavo, valstybinës ámo-nës vegetavo. Ir kai vykdavo grupësdraugø susitikimai, visi man pavydë-davo verslo. Dabar viskas pasikeitë –tie, kurie „iðlaukë“, dabar turi gerusvalstybinius darbus, geras algas. Ban-dþiau kartà eiti ir að, ið spintos iðsi-traukæs inþinieriaus diplomà, bet...

Jeigu jau þengei þingsná, atgal potiek metø negráði.

Taèiau prieð verslo ákûrimà teko

dirbti ir pagal specialybæ?

Teko padirbëti ir pagal specialy-bæ – ðiaurëje, Tiumenës srityje ðeðismetus tiesëme kelius. Anuomet Mas-kvos valdininkai, pamatæ Lietuvos ke-lius, organizavo keliø tiesybà Tiume-nëje. Lietuviai su savo inþinieriais tenir tiesë kelius. Ðeðis metus dirbau dar-bø vykdytoju (dabar – vadinamuojuprojektø vadovu). Egzotiðka Tiume-në lietuviø kelininkams: atsimenu me-tus, kai birþelio 18-àjà dar snigo, orugsëjo 3-àjà jau vël pradëjo snigti...

Ar teko dirbti Lietuvoje pagal spe-

cialybæ?

Èia dirbau Komunalinio ûkio Sta-tybos laboratorijos Kokybës inspek-cijoje. Taèiau vyko reformos, dël tomaþindavo etatus ir atleisdavo dar-buotojus. Vieni eidavo ieðkoti darbokitur, kiti – ëmësi verslo. Tada apierinkos ekonomikà neturëdami jokiøþiniø, ëjome á verslà vedini tik intui-cijos. Tai yra taip pat, tarsi pakliûti ásniego griûtá. Jeigu reiktø gráþti at-gal, tikrai neturëèiau verslo, o steng-

èiausi bûti geru inþinieriumi. Verslasgali bûti labai gerai, taèiau gali atsi-durti ir ant bedugnës kraðto. Tai yramano moralas dabartiniams VGTUstudentams.

Kokie keliai Jus atvedë á tuometinio

VISI laikraðèio „Inþinerija“ redakcijà?

Studijø metais aktyviai dalyvavauinstituto turistø klubo „Inþinerija“veikloje: iðplaukiojome daug upiø, ið-vaikðèiojome daug kalnø – aplankë-me Karpatus, Kurilus, Baikalà ir t.t.Taigi „Inþinerijoje“ raðydavau apiekelionëse patirtus áspûdþius, o vëliaupradëjau raðyti ir apie studentø gy-venimà, problemas.

Kokie VISI dëstytojai labiausiai ástri-

go atmintyje?

Keliø katedros dëstytojas, docen-tas Steponas Rokas, dëstytojasVytautas Jasiulaitis, abu jau miræ,dëstytojas Evaldas Palðaitis... Jie bu-vo savo mokslinës sferos fanatikai. Áatmintá ásirëþë medþiagø atsparumodëstytoja Aldona Sausenavièienë, ku-ri mus þavëjo savo tolerantiðkumu. Jisugebëjo mums paaiðkinti tai, kas bu-vo neaiðku ir nesuprantama.

Ko palinkëtumëte dabartiniams

VGTU studentams?

Kai mes buvome studentai, irgigerdavome alø. O to alaus stovëda-vome po dvi valandas. Vilniuje tuometu buvo keturi alubariai, o þiemàtaip sunku laukt... Visi vienodai dauggerdavom alø, bet vistiek þvalûs eida-vome laikyti egzaminø. Mums ðiektiek svarbiau buvo mokslai, nei alus.Nors alus – fantastiðkai skanus. Ma-no palinkëjimas toks: alus, aiðku, ge-rai, bet mokslai turëtø bûti svarbesni.

Ðiuos mano palinkëjimus tegul þy-mi ir nedidelë dovana, ypatingai ðiltaiskiriama studijuojantiems VGTU, da-bartiniams manosios Alma Mater stu-dentams – rugsëjo ir spalio mënesá20 proc. nuolaida raktø gamybai Ro-tundo raktinëje, esanèioje Gedimi-no pr. 39/1.

VGTU ABSOLVENTAI

Trisdeðimt metø po studijø: buvæs „Inþinerijos“ bendradarbispasakoja apie verslà ir buvusius dëstytojus.

„Ðiuos mano palinkëjimus tegulþymi ir nedidelë dovana, ypatingaiðiltai skiriama studi juojantiemsVGTU, dabartiniams manosios Al-ma Mater studentams – 20 proc.nuolaida raktø gamybai Rotundoraktinëje rugsëjo ir spalio mëne-siais…“

Naujøjø mokslo metø pradþia irartëjanti VGTU bendruomenësðventë priminë nesenus ðilto birþe-lio 16-osios atgarsius. Jau graþia tra-

dicija tapo Fundamentiniø moksløfakulteto bendruomenei su ðeimo-mis susirinkti prie Skrebio eþero:pailsëti, pasigalynëti sporto rungty-se, pabendrauti nuostabiame gam-tos kampelyje. Ðis renginys pirmà-syk turëjo ir savo laisvà ir nepriklau-somà kartraðtá – „AUKŠTADVA-RIS 2006 – Atgarsiai“, kuris leidþia-mas nuo 2007 m. geguþës 23 d. „pri-puolamai“... Spalvotame laikraštë-

lyje, kurio leidybà tvarkë ðio straips-nio autorë, doc. K.Vislavièius ir de-kanato merginos – Daiva Triukaitëbei Loreta Valaitytë, visi fakulteto

darbuotojai galëjo susipaþinti supraëjusiø metø bendruomenësðventës akimirkomis.

Ðventës pradþiai susirinko tik-rai gausus dalyviø bûrys. Fakulte-to dekanas doc. Algirdas Èiuèe-lis, pagrindinis ðventës rengëjas,pasveikino visus susirinkusius, ne-paðykðtëjo ðiltø ir ðmaikðèiø þo-dþiø ir palinkëjo geros nuotaikosbei puikiø rezultatø.

Entuziazmas, šiltas oras ir kart-kartëmis prapliûpstantis vasariðkaslietus lydëjo visà ðventës dienà.Gamtos uþgaidos kiek sutrukdëfutbolo turnyrà ir automechanikøturnyrà (traktoriaus stûmimo rung-tá) bei plaukimo varþybas, taèiaudaug puikiø emocijø sukëlë naujarungtis – batsiuviø turnyras, kur irgarbûs profesoriai, ir jaunoji moks-lo ir ðvietimo ateitis lenktyniavo,kuris toliau nusvies nebe pirmosjaunystës didþiulá batà...

Taikliøjø amazoniø turnyre pa-siþymëjo mûsø fakulteto energin-

Fundamentiniø moksløfakulteto bendruomenëgyvena vasariðkaisprisiminimais… Doc. Daiva Makutënienë,

Inþinerinës grafikos katedros vedëja

Fundamentiniø mokslø fakulteto dekanas Algirdas Èiuèelis ir prof. Leonas Saulispasveikino bendruomenës narius.

Prodekanë doc. Elena Zalieckienë – taiklioji amazonë.

Automechanikø turnyras – traktoriaus stûmino rungtis.

Ale

kso

Jau

nia

us

nu

otr

.

Pagindinës taurës laimëtojai – Medþiagø atsparumo katedros komanda.

goji prodekanë doc. Elena Zaliec-kienë, lëkðèiø mëtymo ir batsiu-viø turnyre nepralenkiamas buvovienas pagrindiniø ðventës rengë-jø doc. Kæstutis Vislavièius, o irMedþiagø atsparumo katedra irvël tapo nugalëtoja komandinëjeáskaitoje, surinkusi 33 taðkus. Ne-daug nusileido Chemijos ir bio-inþinerijos katedra, surinkusi 29taðkus, o Informaciniø technolo-gijø katedra surinko 28 taðkus iruþëmë treèiàjà vietà.

Labai norisi paminëti ir pasi-dþiaugti ir kitais prizininkais –prof. Eduardas Kirjackis lëkðèiømëtymo rungtyje buvo antras,prof. Eugenijus Ðatkovskis su juodalijosi prizine vieta. Batsiuviøturnyre K.Vislavièiui ant kulnø li-po jaunieji – Jurijus Tretjakovas(Medþiagø atsparumo katedra) irViktoras Chadyðas (Matematinësstatistikos katedra). Vakarop visisusirinko prie gausaus vaiðiø sta-lo, uþkvipo kepamais ðaðlykais, ovëliau dràsieji iðbandë karaoke.

Bendruomenës ðventë dar kar-tà árodë, koks kûrybingas, jaunat-viðkas ir draugiðkas yra Funda-mentiniø mokslø fakulteto kolek-tyvas, kuris moka ne tik atsakin-gai ir entuziastingai ðviesti visomûsø universiteto studentus, betir sugeba turiningai pailsëti.