Artëjant Vëlinëms pilietinë inicia-tyva „Partizanø takais“ pakvietë susi-burti ir drauge áþiebti atminimo þvaku-tes savo kraðto partizanams bei visiemsþuvusiems uþ Lietuvos laisvæ.

„Laisvës kovos – ypatingas Lietuvosistorijos laikotarpis, kurio atminimàbûtina iðsaugoti ir átvirtinti mûsø tautos,ypaè jaunimo atmintyje. Tai pats geriau-sias meilës artimui, valstybei ir Laisvei pa-vyzdys, kurá mums primena neeiliniaiþmonës, sugebëjæ 10 metø prieðintis mil-þiniðkai sovietø imperijos karo maðinai.Dþiaugiuosi, kad vis daþniau apie juos kal-bame ir kad vis labiau vienijamës, norë-dami átvirtinti jø atminimà“, – mintimisdalijosi jaunimo akcijos „Uþdek þvaku-tæ savo kraðto partizanams” iniciato-rius Liutauras Kazlavickas.

Ðiais metais, susivienijus skirtingøkartø bendraminèiams, atminimo ir pa-dëkos þvakutës Laisvës kovotojams su-þibo daugiau nei 70 vietø, besidriekian-èiø po visà Lietuvà. Keli ðimtai akcijosdalyviø uþ pasiaukojimà ir laisvæ dëkojoVëliniø iðvakarëse uþdegdami þvakutesRokiðkio, Kaiðiadoriø, Panevëþio, Kau-no miesto ir rajono, Suvalkijos kraðto,Raseiniø, Plungës, Klaipëdos kraðto irDzûkijos partizanams.

Nusilenkëme Vyèio apygardospartizanams

Panevëþys–Raguva–Vadokliai–Ramygala–Ðvenèiuliðkiø kapinës–Krekenava–Panevëþys. Beveik ðimtaskilometrø, jokio nuovargio. Atvirkð-èiai, pasisemta jëgø. Atrodo, jau daugþinota, daug skaityta, girdëta, bet kaiRamygalos centrinëje aikðtëje atsisto-jo kartu su Broniumi Juospaièiu, tojepat vietoje, kur jis buvo numestas sukovos draugø kûnais, supranti, kaipneseniai viskas vyko.

Prie Kazimiero Kisielio paminklo„Sopulingoji“ partizanas B. Juospaitispasakojo apie 1951 metø kovà. Tadabuvo ðalta þiema, daug sniego. Po iðda-vystës partizanø bûrys buvo suvarpy-tas sovietø kareiviø kulkø. Kûnus stri-bai sumetë á veþimà ir per Krekenavàatveþë á Ramygalà. Numetë aikðtëje.Du prie nuþudytø partizanø budëjæstribai pamatë, kad ant vieno vyro vei-do nukritæs sniegas tirpsta. Suprato,kad gyvas. Tai buvo Bronius, bûrio va-das. Nuveþë á Panevëþio ligoninæ. Po sa-vaitës atgavo sàmonæ. Tardymas, mir-ties bausmë, pakeista á lagerá. Dabar jisstovi ðalia mûsø ir pasakoja.

„Sugráþusi ir apraðiusi savo áspû-dþius „Facebook“ paskyroje, gavauskulptoriaus K. Kisielio dukterëèioslaiðkà. Virginija Milaðevièienë man ra-ðë, kad jo dëdës skulptûra Ramygaloscentre atsirado neatsitiktinai. K. Kisie-lis, dar mokydamasis Ramygalos gim-nazijoje, savo akimis matë baisius vaiz-

Lietuvoje suþibo atminimo þvakutës partizanamsdus su iðniekintais partizanø kûnais.Tai atsispindi ir jo sukurtoje skulptû-roje. Uþsukite á Ramygalà, kai vaþiuo-site pro ðalá“, – mintimis dalijosi RasaJuknevièienë, Panevëþio rajone globo-jusi akcijà, skirtà ðio kraðto partiza-nams pagerbti.

Dzûkijoje – pagarba þuvusiems irsusitikimai su amþininkais

Kelionæ Dzûkijos partizanø takais su-sirinkusieji pradëjo pas partizanø ryði-ninkà Juozà Jakavoná-Tigrà. Kiek vëliaudaugiau nei 70 akcijos dalyviø aplankëMergelës akiø memorialà Druskinin-kuose ir Merkinës kryþiø kalnelá – di-dþiausià memorialà Lietuvoje, skirtà Dai-navos kraðto partizanams, jø rëmëjamsir tremtiniams atminti.

„Sovietmeèiu ðioje vietoje, ant þu-vusiø ir „stribynëje” nukankintø par-tizanø palaikø buvo árengtas mokyklosstadionas, taèiau dabar – daugiau kaip200 kryþiø ir paminklø, pastatytø vie-tos bendruomenës pastangomis. Ásimi-në Algimanto Èerniausko papasakotaistorija apie skulptoriaus ir poeto Al-berto Donato Belevièiaus kryþiø su nu-þengianèiu Kristumi, skirtà mylimamtëvui, partizanø bûrininkui Jonui Be-levièiui-Toleikiui. Tai jo, 1946 metaisþuvusio partizano, kûnà stribai ámetëá veþimà, pasodino ant krûtinës dvyli-kametá sûnø Albertà ir visà kelià nuoRyliðkiø iki Merkinës reikalavo, kadvaikas pripaþintø nuþudytàjá esant jotëvu. Jautrios meniðkos sielos vaikuitas siaubas ásiminë visam gyvenimui, otëvas jam tapo kovotojo simboliu“, –þygio dalyvius sujaudinusià istorijà pa-sakojo L.Kazlavickas.

Þygis Dzûkijos partizanø atmini-mo takais tradiciðkai baigësi jau ge-rokai sutemus, prie Juozo Balèiaus-Baluèio vadavietës. Taèiau didþiau-sias netikëtumas akcijos dalyviø laukëkiek anksèiau, prie Ratnyèëlës upeliobunkerio, kur keliautojus pasitiko lau-þas ir trys Vilniaus Ðv. Kristoforogimnazijos moksleiviai, nusprendætrumpas rudens atostogas skirti isto-rijos paþinimui.

Kaune – þvakelës partizanø Moti-noms

Pagerbti partizanus atminimo þvaku-tëmis spalio 30 dienà pakviesta ir Kaunomiesto bendruomenë. Anot akcijos glo-bëjos Kaune LR Seimo narës Vincës Vai-devutës Margevièienës, pirmosios þva-kutës suþibo simbolinëje Kauno vietoje,senosiose kapinëse, kur 2010 metais buvoatidengtas paminklas „Kovotojø, þuvusiøuþ Lietuvos laisvæ Motinoms“ – Motinasu angelo sparnais bei erðkëèiø vainiku,nuo skausmo palinkusi prie þuvusio sû-naus – partizano kûno.

(keliama á 4 psl.)

Prie paminklo Vyèio apygardos partizanams

Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje

Prie paminklo „Kovotojø, þuvusiø uþ Lietuvos laisvæ Motinoms“ Kaune

* *

Nr. 41(1159)

2015 m. lapkrièio 6 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2015 m. lapkrièio 6 d.Nr. 41 (1159) Tremtinys

Konservatyvioji Lenkijospartija „Teisë ir teisingumas“spalio 25 dienà vykusius Seimo(kartu ir Senato) rinkimus lai-mëjo triuðkinanèia pergale, ga-vusi 37,6 procento balsø (235vietas Seime ið 460). Ji galëssudarinëti vienpartinæ vyriau-sybæ. Negana to, su politinekaire save siejanèios Lenkijospartijos nesugebëjo gauti nëvienos vietos. Kas gi nutikoLenkijoje ir ko mes galime ti-këtis ið pakitusios kaimynës?

Visø pirma ðie rinkimai bu-vo iki tol ðalá valdþiusios „Pilie-èiø platformos“ partijos pralai-mëjimas, kuri prarado apietreèdalá turëtø vietø Seime, ðie-met surinkusi tik 24,09 pro-cento balsø. Iki ðiol „Pilieèiøplatformos“ sëkmës receptasbuvo savæs pristatymas, kaipðaunios, modernios partijos,kuri yra vienintelë alternatyvapostkomunistinëms kairës jë-goms ir tariamai radikaliai„Teisës ir teisingumo“ partijai.„Pilieèiø platforma“ stokojoaiðkiai iðreikðtos ideologijos,laikësi centristiniø ar centrodeðinës paþiûrø, siûlë stabilu-mà, taèiau nesugebëjo uþtik-rinti ar bent pasiûlyti átikinamopermainø plano. „Pilieèiø plat-formai“ laimëti rinkimus pa-dëjo charizmatiðkas lyderisDonaldas Tuskas, bet pastara-sis pasitraukë ið Lenkijos vidi-nës politikos, dalies nuomone,

Lenkijoje triumfuoja deðiniejipradëdamas „Pilieèiø platfor-mos“ smukimà, dar kritiðkes-nës dalies nuomone – laiku pa-likdamas skæstantá laivà.

Tad „Pilieèiø platforma“,per ankstesnius rinkimus átiku-si visiems, nesugebëjo priimtivisiems priimtinø sprendimø.Liberalams jie buvo nepakan-kamai liberalûs, kairesnës eko-nomikos ðalininkams – nepa-kankamai kairieji, o populis-tams – nepakankami populis-tai ir apskritai jau tapæ ,,siste-mos dalimi“. Tad anksèiau epi-zodiðkai „Pilieèiø platformai“reiðkæs paramà roko daininin-kas Pavelas Kukis ëmë ir sukû-rë savo populistiná komitetà,kuris rinkimuose liko treèias(8,81 procento), tikëtina, ne-maþai balsø atëmæs ið tos pa-èios „Pilieèiø platformos“.

Dar vieni rinkimø pralaimë-tojai – tai Lenkijos kairieji.Demokratinis kairës aljansas,Þalieji ir kiti numatë prastà sa-vo pasirodymà, tad rinkimuo-se dalyvavo sudaræ plaèià ko-alicijà pavadintà „Vieningakairë“. Bet ir toji nesugebëjoperþengti koalicijoms keliamo8 procentø barjero (surinko7,55 procento balsø). „Vienin-ga kairë“ nublanko prieð deði-niuosius, nes dauguma rinki-muose dalyvavusiø partijø (irlaimëjusi „Teisë ir teisingu-mas“) kritikavo esamà valdþià,kaip per daug liberalià, tad ið

esmës siûlë tà patá, taèiau „Vie-ningoji kairë“ nesugebëjo atsi-kratyti ekskomunistø ir karje-ristø etiketës. Paskutiniu vini-mi „Vieningos kairës“ karste ta-po jaunatviðkos socialistø parti-jos „Kartu“ atsisakymas daly-vauti kairiøjø partijø koalicijo-je, apkaltinus jà, kaip despera-tiðkà sovietiniø kadrø bandymàiðlikti valdþioje. Partija „Kartu“savo ruoþtu gavo vos 3,62 pro-cento balsø, taèiau sudrebinokairájá Lenkijos politiná sparnà,nes metë iððûká tradicinëms Len-kijos kairiøjø partijoms.

Tad partija „Teisë ir teisin-gumas“ sugebëjo mobilizuotirinkëjus, ið dalies naudodama„Pilieèiø platformos“ taktikà –ásiteikti vidutiniam rinkëjui,kaip geriausia ar bent jau ma-þiausiai bloga alternatyva. Ir iðtiesø lenkiðkieji konservato-riai, prieðingai nei mûsø deði-nieji, sugebëjo pritraukti ir kai-miðkø vietoviø gyventojø bal-sus. Ypaè gerai „Teisë ir teisin-gumas“ pasirodë rytinëse Len-kijos provincijose. Tiesa, sie-kiant tokiø rezultatø, teko su-ðvelninti retorikà, paslëpti ra-dikaliuosius „Teisës ir teisin-gumo“ partieèius, á pirminespozicijas iðstumiant maþiau þi-nomus politikus. Svarstant, artoks retorikos suðvelninimasneiðvirs á konformistinius po-litinius sprendimus, galimapastebëti, kad Lenkijos kon-

servatoriams uþtenka niekonedaryti, kad ji iðliktø konser-vatyvi ir net sàlyginai tautiðka.Tokius planus ir brëþia „Teisësir teisingumo“ partija. Euro áve-dimas kvestionuojamas, o kitosideologinës sankirtos, ðiandienEuropos valstybëse kelianèiosaistras –ðeimos sampratos arabortø politikos liberalizavimas,– nustumtos á paðonæ ir jokiø per-mainø lenkai èia nenumato.

Pasikeitus valdþiai Lenki-jos uþsienio politika kardina-liai nesikeis. Taèiau reikëtø at-kreipti dëmesá, kad ðiemet vy-kusius Lenkijos prezidentorinkimus irgi laimëjo deðiniø-jø kandidatas Andþëjus Duda,tad „Teisë ir teisingumas“ tu-rës visiðkai laisvas rankas ágy-vendinanti savo uþsienio poli-tikos idëjas. Èia galima iðskir-ti tris jos kryptis: santykius suRusija, Vakarø valstybëmis irLietuva. „Teisës ir teisingu-mo“ partija, kildinanti save iðkonservatyviojo nepriklauso-mybës judëjimo sparno, labaikritiðka Rusijos veiksmø at-þvilgiu. Ji net yra kritikavusi ki-tus Europos deðinuosius(Vengrijos premjerà ViktoràOrbanà) dël per didelio nuolai-dþiavimo Rusijai. Tad ið Len-kijos galime tikëtis grieþtos re-torikos Rusijos atþvilgiu. Taippat Lenkijos deðinieji akcen-tuoja draugystës su JAV svar-bà, mat mato jà kaip regiono

saugumo uþtikrintojà ir stabi-lizatoriø. Kalbant apie santy-kius su Vakarø Europa, pasi-sakoma uþ plataus masto ener-getinæ integracijà, taèiau á Eu-ropos Sàjungà þiûrima vis áta-riau. Ypaè Lenkijos deðiniejinepatenkinti privaloma pabë-gëliø priëmimo kvotø sistemair norëtø bent jau sumaþintiLenkijai tenkanèias normas.Ðiuo klausimu partija jau noriaibendradarbiautø su tuo paèiuanksèiau kritikuotu Vengrijospremjeru. Tad kyla klausimas,kiek toli gali nueiti konserva-tyviø Rytø Europos valstybiømaiðtavimas prieð EuroposSàjungà, ir koks bus Lietuvosvaidmuo ðioje intrigoje?

Rinkimus stebëjusius lietu-vius galëjo nemaloniai nuste-binti Voldemaro Tomaðevskiovizitas „Teisës ir teisingumo“partijos rinkiminiame ðtabe,ðvenèiant partijos pergalæ.Nors tai sureikðminti per anks-ti, akivaizdu, kad V. Tomaðevs-kis praðo ir tikisi naujøjø Len-kijos vadovø paramos, o pasta-rieji jo nesibaido. Taigi panaðu,jog artimiausiais metais Lenki-ja turës tik vienà tikrà draugæ –JAV, vienà prieðininkæ – Rusi-jà, o visi kiti liks tik partneriai,su kuriais verta bendradar-biauti, bet galima pabandyti irapþaisti, siekiant savø politiniøtikslø ágyvendinimo.Manvydas ALMONAITIS

Artëjant mirusiøjø atmini-mo dienai, Vëlinëms, spalio 30dienà á Laisvës kovø ir tremtiesmuziejø Priekulëje susirinko,ðauliai, buvæ tremtiniai, politi-niai kaliniai, ávairiø organiza-cijø atstovai. Jau prieð keliassavaites buvo nuspræsta aplan-kyti ir pagerbti Veivirþënø se-niûnijoje, Klaipëdos rajoneesanèias penkias Kæstuèio ap-ygardos, Butigeidþio rinktinës,Dariaus rajono partizanø þû-ties vietas. Nutarëme, kad vie-ni dalyviai vyks transportu, okiti eis pëstute. Visi þygio da-lyviai aplankë ir tylos minutepagerbë muziejaus teritorijojeesanèioje masinëje kapavietëjeuþkastø partizanø atminimà.

Jaunieji Priekulës ðauliai va-þiavo pasiskirstæ á dvi grupes.Pirmoji á Aisënø miðkà, kur bu-vo partizanø ðtabo bunkeris. Ðia-me Aisënø miðke 1950 metø va-sario 16 dienà þuvo: Pranas Auð-kalnis-Laisvë (Dariaus tëvûni-jos ðtabo darbuotojas) ir parti-zanai Konstantinas Butkevièius-Lyra, Eduardas Gavrilèikas-Ai-das, Vytenis, Bronislava Þem-gulytë-Lietuvaitë. Kartu su ðau-liø pirmàja grupe keliavo parti-zano E. Gavrilèiko dukra Regi-na Maþutienë. Ji papasakojo,

Pagerbti partizanaikad apie tëvo þûtá iðgirdo, bûda-ma tremtyje. Miðke, ðnarantkrentantiems medþiø lapams,tylos minute pagerbti þuvusiejiuþ Lietuvos laisvæ. Pranaðiðkibuvo anuomet pasakyti partiza-nës Bronislavos þodþiai – „pa-matysite, ateis laikas , kai mesvaþiuosime ðlovës veþimu“.

Vaþiuojant Veivirþënølink, pamiðkëje, ðalia kelio sto-vi tipinis genocido centro at-minimo þenklas ir pajuodæsmedinis kryþius. Ðie simboliaiskirti 1946 metø lapkrièio 4dienà þuvusiems partizanamsBroniui Staniðauskui-Ðvinui irKaziui Ðeðkui. Pirmoji grupëten stabtelëjo, uþdegë þvaku-èiø, pagerbë tylos minute. Jau-nieji Priekulës ðauliai aktyviaipalaiko ryðius su minëtumuziejumi. Pavyzdþiui, ðiemetPriekulës I.Simonaitytës gim-nazijos keliasdeðimt mokslei-viø dalyvauja pilietinëje nefor-maliojo ugdymo programoje„Atiduok Tëvynei, kà priva-lai“. Jos metu moksleiviai netik iðbando ðauliø praktiniomokymo uþduotis, bet gilinasavo istorines þinias apie par-tizanø pokario kovas pagalmuziejaus parengtà medþiagà.

Antroji grupë – Klaipëdos

Butigeidþio 3-osios rinktinësðauliai, buvæ tremtiniai, politi-niai kaliniai, gyventojai. Jie ap-lankë Ðiuraièiø kaime esanèiasþûties vietas, á kurias keliavopëstute. Pirmiausia pagerbëAntanà Pakalniðká-Þalgirá, þu-vusá 1951 metø sausio 16 die-nà, ir keliavo toliau á Ðiuraièiømiðko pakraðtá. Ten 1952 me-tø liepos 18 dienà þuvo parti-zanai: Viktorija Jasaitë-Buþie-në-Bitelë, Boneventûras Venc-kus-Bëdûnas, Vëdûnas, Anta-nas Paulauskas-Bëgûnas, Eþystaip pat ryðininkai Jokûbas Ge-rulis-Jurginas ir Vida Oþelytë-Klajûnë. Visi þuvusieji buvo ap-linkiniø kaimø gyventojai.

Po to þygio dalyviai susirin-ko Ðarkiðkiø kaimo miðke, kurpartizanø atminimui pastatytikeli paminklai. Vieno pamink-lo istorija ypatinga. Ant posta-mento sukomponuota Ðvè.Mergelës Marijos skulptûra sukûdikiu ant rankø. Toká pa-minklà savo vyrui, partizanui,Juozui Auðkalniui-Kudirkaipastatë þmona, nors pastarasis1950 metais þuvo visai kitojevietoje. Tais paèiais metais jiuþsakë paminklà þymiam dai-lininkui Adomui Jakðevièiui,tada gyvenusiam Ðvëkðnoje.

Paminklà ðventino ðvëkðniðkiskunigas muzikologas TadasBudraitis, kurá po metø iðveþë álagerá. Ðventinimà paslapèiomis,stovëdami miðke, stebëjo ir par-tizanai. Dabar greta paminklostovi tipinis genocido centro at-minimo þenklas, skirtas partiza-nams Antanui Kiminiui-Laisvû-nui ir Petrui Toleikiui-Ðturmui,þuvusiems ðioje vietoje 1951 me-tø lapkrièio 4 dienà. Ðalia stovidu didþiuliai mediniai kryþiai,kuriuos visai neseniai pastatëGargþdø klebonas kanauninkasJonas Paulauskas.

Ðioje vietoje Ðvëkðnos kle-bonas Sigitas Katkus aukojo

gedulingas ðv. Miðias, skirtaspartizanø ir visø kankiniø at-minimui. Po ðv. Miðiø þygiodalyviai diskutavo, skanauda-mi kareiviðkà koðæ.

Renginá organizavo: Lietu-vos ðauliø sàjungos Vakarø (jû-ros) ðauliø 3-ioji rinktinë (Klai-pëdos apskrities), Klaipëdosmiesto savivaldybës tarybos na-rys Arûnas Barbðys ir Laisvëskovø ir tremties istorijos muzie-jus. Renginio partneriai – Klai-pëdos rajono savivaldybës Tary-bos narys Èeslovas Tarvydas beiKlaipëdos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjunga.

Sabina VINCIÛNIENË

333332015 m. lapkrièio 6 d. Nr. 41 (1159)TremtinysÁvykiai, komentarai

Gal þemë pradëjo greièiausuktis, kad ávykiai joje keièiasitaip sparèiai, jog daþnai nespë-jame priprasti ir perprasti neikas ávyko, nei kodël... Kà tikaptarinëjome migrantø, plûs-tanèiø á Europos Sàjungà, su-keltà krizæ, vëliau patraukë dë-mesá olandø paskelbti Malaizi-jos „Boeing“ þûties eksperti-zës rezultatai, paskui stebëjo-me Rusijos karinius veiksmusSirijoje, nuo kuriø ðiek tiekatitolome, kai pas mus paèiuskilo skandalas dël dabartinësvyriausybës kai kuriø minist-rø nomenklatûrinio polëkioDruskininkuose, o jam dar ne-sibaigus vietinës reikðmës ávy-kius vël pakeitë tarptautiniai –ðákart prieð pat Vëlines pasau-lá supurtë þinia: virð Sinajauspusiasalio suduþo Rusijosavialinijø „Kogalymavia“ lëk-tuvas „Airbus 321“, gabenæs224 þmones. Spalio 31-osiosrytà pakilæs ið Egipto, Ðarm elÐeicho, orlaivis ore neiðbuvonei pusvalandþio, kai pasiekæsdevyniø su puse kilometrøaukðtá subyrëjo ore... Tai baisitragedija, akimirksniu nusine-ðusi 138 moterø, 62 vyrø ir 17vaikø gyvybes. Nei keleiviai,nei lëktuvo águla neturëjo jokiøðansø iðlikti gyvi. Ðios nelaimësakivaizdoje tarsi iðtirpo anks-tesnieji neigiami poþiûriai irnesutarimai tarp þmoniø. Ta-èiau ði nelaimë – ne prieþastispamirðti visà politiniø ávykiøkontekstà, lëmusá þmoniø su-siprieðinimà. Kaip sakë vienastikintis paþástamas, „pasimel-dþiau uþ Malaizijos „Boeing“ þu-vusiuosius, pasimelsiu ir uþ Ru-sijos lëktuvo nelaiminguosius“.

Kodël lëktuvas subyrëjoore?

Ið gyvenimo praktikos þi-noma, jog daþniausiai lëktuvøkatastrofos ávyksta jiems ky-lant arba leidþiantis, o taip, kadlëktuvas dël gedimø suduþtøore, skrisdamas kreiseriniugreièiu, pasitaiko labai retai.Tad kas nutiko su „Kogalyma-via“ orlaiviu? Kol kas eksper-tai, tiriantys staigios lëktuvokatastrofos prieþastis, kalbaapie tris realiausias versijas.Viena ið jø – ðalutinis, iðorinismechaninis poveikis. Pasakekspertø, nëra tokios gedimøkombinacijos, kad lëktuvasnetikëtai, staiga, águlai net nes-pëjus sureaguoti, subyrëtøore. Taip manyti verstø ir net-rukus pasirodæ islamistø pa-reiðkimai, kad tai jø darbas.Taèiau ði versija neturëjo rea-laus pagrindo, nes numuðti to-kiame aukðtyje skrendantá lëk-tuvà islamistai paprasèiausiaineturi kuo. Tam reikalingosraketinës sistemos. Be to, atra-

Tragedija, kurios neturëjo bûtidus iðlikusias juodàsias dëþesir pradëjus nagrinëti jø áraðus,paaiðkëjo, kad pirmoji versijatikrai neturi pagrindo, nebûtajokio iðorinio poveikio lëktu-vui. Kita versija bûtø logiðkes-në – jei lëktuvas subyrëjo orebe jokio iðorinio mechaniniopoveikio, tai galbût ávyko ter-oro aktas? Juk galëjo koks norsteroristas nepastebëtas á lëktu-và su bagaþu ádëti sprogmená.Panaðus atvejis yra buvæs prieð27 metus, kai virð Ðkotijos ne-tikëtai subyrëjo lëktuvas – tikpo keliø metø tyrëjams pavykoaptikti prieþastá: bombos spro-gimo þymæ kroviniø skyriuje.Tuomet nedidelis sprogimaskroviniø skyriuje sukëlë iðsi-hermetinimà ir lëktuvas dël slë-gio skirtumø atskiruose sekto-riuose tiesiog susprogo.

Lygiai taip pat lëktuvas ga-lëjo iðsihermetinti dël korozi-jos paþeisto korpuso, kuris ne-atlaikë padidëjusiø apkrovø.Bet ir ðià versijà tyrëjai linkæ at-mesti, nes lëktuvas buvokruopðèiai tikrinamas daugkartø. Vis dëlto bent kol kasrealiausia kaip tik ði versija –pasirodo, lëktuvas 2001 metaisbuvo patyræs rimtà avarijà, kaileisdamasis trenkësi uodega ánusileidimo takà (tuomet lëk-tuvas dar nepriklausë rusøkompanijai „Kogalymavia“).Gerokai apdauþytà lëktuvàkruopðèiai suremontavo ir vë-liau jis skraidë nekeldamas jo-kiø problemø nei ekipaþui, neikeleiviams. Deja, galëjo liktiplika akimi nepastebimi meta-lo átrûkimai, kurie dël metalonuovargio sparèiai progresavo.

Kaip bebûtø, gal kada norsir bus paskelbtos katastrofosprieþastys, jeigu... jos apskritaibus paskelbtos. Pasiþiûrëjus ánaujà melo ir propagandossrautà ið Rusijos „informaci-jos priemoniø“, tuo verta sua-bejoti. Juk tuomet tektø kaþ-kam ið Rusijos valdþios prisi-imti atsakomybæ ir uþ apgailë-tinà civilinës aviacijos bûklæ, iruþ tai, kad nepasirûpinama ke-leiviø saugumu (jeigu pasitvir-tintø teroro akto versija), ir uþbetvarkæ bei korupcijà tarpskrydþiø saugumà kontroliuo-janèiø institucijø, kuriø yra neviena ir ne dvi.

Kremliaus propagandos„lakðtingalø“ giesmë trage-dijos fone

Yra tokia Rusijos TV laida„Sekmadienio pokalbiai suVladimiru Solovjovu“. Joje lie-te liejasi tiesmuka putinizmopropaganda ir melas. Taip jausutapo, kad paskutiná kartà ðiàlaidà stebëjau po oficialausolandø pareiðkimo dël Malai-zijos „Boeing“ þûties prieþas-

èiø: kokiø tik pasakø tuometnesekë Kremliaus lakðtinga-los, „komentuodamos“ olandøtyrëjø iðvadas... Viena uþ kitàabsurdiðkesnes (jau nekalbantapie tai, kà jie sapaliojo daranksèiau – tuojau po lëktuvonumuðimo). Besiklausant to-kiø ðnekø kilo vienintelis klau-simas – kodël jie taip tyèiojasiið sveiko proto? Juk neámano-ma, kad bent kiek samprotau-jantis þmogus galëtø tikëti to-kiomis nesàmonëmis! Deja,tokia ir yra putinistinës propa-gandos esmë – trenkti per gal-và tokia melo doze, kad netminèiø nekiltø màstyti.

Ðioje laidoje (o ji vyko nuotragedijos tepraëjus pusantrosparos) kalbos buvo ne tokiostiesmukai bukos ir propagan-dinës, mat laidos rengëjai ne-dráso atvirai spekuliuoti trage-dija. Be to, laidoje dalyvavodaugiau aviacijos specialistønei propagandininkø, tiesa,matësi, kad ir jie parinkti – kadneleptelëtø, ko nereikia (kaipjau yra buvæ). Taigi kalbos su-kosi apie galimas katastrofosprieþastis, buvæ lakûnai ir inst-ruktoriai dëstë argumentus dëlvienos ar kitos versijos. Aiðkëjoviena (nors, tiesà sakant, tai bu-vo aiðku seniai): Rusijos civili-nës aviacijos bûklë yra tragiðka,blogiau yra tik Afrikoje. Didþiu-lë biurokratø armija, „reguliuo-janti“ civilinës aviacijos reikalus,korupcija ir betvarkë, pelno vai-kymasis nepaisant saugumo –paaiðkëjo, jog pilotai kartais ver-èiami nepaisyti smulkesniø gedi-mø, kad tik skrydis ávyktø (ga-lima suprasti lakûnus – jiems ke-lis mënesius vëluoja atlyginimai,be to, kaip sakë vienas laidos da-lyvis, jiems uþ nugarø stovi be-darbiø pilotø armija). Visgipropagandinë laida nebûtø pro-pagandinë, jei nepanaudotøþmoniø nelaimës Kremliausnaudai: skambëjo ditirambai so-vietinës aviacijos pasiekimams,apgailestauta, kad atsisakomasovietiniø konstruktoriø sukur-tø lëktuvø (bet nepasigirdo lo-giðko paaiðkinimo, kodël orotransporto bendrovës mieliauperka naudotus „airbusus“ neirenkasi tëvyninës gamybos or-laivius), reikðtos viltys, kad vis-kas paaiðkës iððifravus juodø-jø dëþiø áraðus, mat darbo ëmë-si rusø specialistai, o ne „olan-dø tyrëjai“ (kurie, atseit, paskel-bë nesàmonæ apie tai, kodël þu-vo Malaizijos „Boeing“ virð Do-necko 2014 metais).

Kliuvo Vakarams – jie galë-jo bûti suinteresuoti, jog tero-ristai susprogdintø lainerá,taip, girdi, bûtø sugadinti Ru-sijos ir Egipto santykiai. Kliu-vo ir paèiam Egiptui – jame va-dovauja, matote, kaþkokia ne-

ágali vyriausybë, atsiradusi po„arabø pavasario“, kurá „iðpro-vokavo Vakarai“. Besiklau-sant tokiø iðvedþiojimø, kiloátarimas, kad Kremlius suma-në kaþkokià velniavà prieðEgiptà ir dabar ieðko preteks-to. Kita vertus, o kas galëtø pa-neigti, jog tai ne paèiø rusø dar-bas – juk panaðiais metodaisjau buvo pagrástas karas prieðÈeèënijà? (Vos tik Litvinenkapabandë pavieðinti, kas ið tik-røjø susprogdino daugiaaukð-èius Rusijoje, kaip mat buvonunuodytas rusø agentø – ar irdabar nesulauksime kokionors rusø þurnalisto ar buvu-sio „FSB“ darbuotojo mirtiespo to, kai jis pavieðins þinàs,kas kaltas dël „Kogalymavia“lëktuvo þûties?)

Paslaptis, kodël suduþo lëk-tuvas prie Smolensko, liekaneatskleista

2010 metø balandþio 10dienà prie Smolensko ávykoprecedento neturinti lëktuvo„TU – 154M“ katastrofa – tuo-met þuvo kone visas Lenkijospolitinis elitas su PrezidentuLechu Kaèinskiu prieðakyje(lëktuvu taip pat skrido prezi-dento þmona, ginkluotøjø pa-jëgø generalinio ðtabo vadasgenerolas Franciðekas Gago-ras, uþsienio reikalø vicemi-nistras Andþejus Kremeris,paskutinis Lenkijos preziden-tas tremtyje Ryèardas Kaèo-rovskis, Lenkijos seimo pirmi-ninko pavaduotojas Jeþy Ðmaj-dzinskis, Senato pirmininkopavaduotojas Kþyðtofas Put-ra, Lenkijos tautos atmintiesinstituto pirmininkas JanuðasKurtyka, Nacionalinio saugu-mo biuro virðininkas Alek-sandras Ðèygla, Lenkijos ka-riuomenës lauko vyskupas di-vizijos generolas TadeuðasPloskis, Lenkijos kariuomenësortodoksø ordinaras arkivys-kupas brigados generolas Mi-ronas Chodakovskis, taip patLenkijos nacionalinio bankovadovas Slavomiras Skþype-kas, ástatymø leidëjos IzabelaJaruga Novacka ir Jolanta Ðy-manek-Dereð, valstybës sek-retorius Pavelas Vypychas,prezidento kanceliarijos vado-vas Vladyslavas Stasiakas,valstybës sekretoriaus pava-duotojas Mariuðas Handzlikas,Kovos ir kanèiø paminklø ap-saugos tarybos sekretorius An-dþejus Pþevoznikas, partijos„Teisë ir teisingumas“ deputataiPþemyslavas Gosievskis irZbignievas Vasermanas).

Duodamas interviu Lenki-jos laikraðèiui „Gazeta Po-lska“, Jungtiniø Valstijø kari-niø oro pajëgø generolas Val-teris Þajko pareiðkë, jog tai ne-

buvo atsitiktinë nelaimë. Pa-sak jo, tai buvo nusikalstamapiktadarystë, ávykdyta su neið-pasakytu pasitikëjimu savimi,tai buvo pasityèiojimas ið Len-kijos nepriklausomybës ir su-vereniteto, antausis visai pa-saulinei bendruomenei. Rusaine kartà ëmësi tokiø teroristi-nës veiklos metodø – netgi pa-èioje Maskvoje, Èeèënijoje, nekartà yra nuþudæ valstybiø va-dovus. Kaþkada jie be jokiø sà-þinës skrupulø bandë nuþudy-ti netgi popieþiø Jonà PauliøII, tad kas jiems reiðkë pasiøs-ti á anà pasaulá keliasdeðimt pa-prastø mirtingøjø?

Generolo nuomone, ka-tastrofos prieþastys (tiksliau –pretekstas) aiðkios kaip diena:absoliuti dauguma Lenkijosvisuomenës palaikë NATO,proamerikietiðkà ir provaka-rietiðkà ðalies kursà. Absoliu-ti dauguma – katalikai. Ðtai ko-dël ðios daugumos nacionaliniselitas buvo sunaikintas per aki-mirkà. Nes ðie þmonës nebijo-jo parodyti tikrojo istorinësRusijos veido, dráso rodyti irdabartinius Rusijos, kaip So-vietø sàjungos teisiø paveldë-tojos, vykdomus tarptautiniusnusikaltimus. Aiðku ir tai, kadne neutralizavusi LenkijosRusija nepajëgs iðguiti ið Euro-pos amerikieèiø, susilpnintiNATO ir sukurti savo intere-sus atitinkanèià (ir paèiø vado-vaujamà) saugumo sistemà. Betðiems planams labai trukdë Le-chas Kaèinskis, puikiai suvo-kiantis Lenkijos strateginæ svar-bà ir Rusijos interesus. Jis Ru-sijai buvo tarsi kaulas gerklëje.

V. Þajko stebëjosi, kodëlpasenusios konstrukcijos lëk-tuvas apskritai buvo naudoja-mas tokiems svarbiems asme-nims skraidinti, negana to, taslëktuvas neseniai buvo remon-tuojamas ir modernizuojamasRusijoje, kompanijoje, pri-klausanèioje Putino draugamsir rëmëjams. Bet didþiausiàátarimà þvalgybos generoluisukëlë dispeèeriø ir juos inst-ruktavusio rusø generolo Be-nediktovo pokalbis leidþiantislëktuvui, kuris niekaip neatiti-ko áprastiniø procedûrø.

Prieð porà savaièiø vyku-sius Lenkijos parlamento rin-kimus laimëjo konservatorið-ka partija „Teisë ir teisingu-mas“, vadovaujama Lecho Ka-èinskio brolio Jaroslavo Ka-èinskio. Tarp jos artimiausiødarbø – ir 2010 metø balan-dþio 10 dienos lëktuvo katast-rofos prie Smolenkso tyrimoatnaujinimas.

Ðtai kiek minèiø kyla apmàs-tant tragiðkà Rusijos keleiviniolëktuvo lemtá spalio 31-àjà.Gintaras MARKEVIÈIUS

44444 2015 m. lapkrièio 6 d.Nr. 41 (1159) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname Adà ir Gediminà

KELMELIUS, bendro gyvenimo ke-liu einanèius 60 metø, ir Adà KELME-LIENÆ – 85-ojo gimtadienio proga!

Pavasaris, ruduo – jûs visada drauge,

Þiema ar vasara – jûs visada ðalia.

Ir ðventës, ir draugai – jûs visada kartu,Nelaimës ar vargai, petys petin abu.

Linkime ilgø metø, pakilios nuotaikos, sveikatos, ir dardaug deðimtmeèiø visu ryðkumu tegul ðvyti ta þvaigþdë, ku-ri jums suteikia energijos, laimës ir dþiaugsmo.

Vaikai, vaikaièiai ir provaikaièiai

85-ojo jubiliejaus proga sveikiname buvusià Krasnojars-ko kr. tremtinæ Aleksandrà GENÈIENÆ.

Ir tebûna ateinantys metaiLabai skalsûs, sveikatos pilni.Na tai kas, kad jau rudenio metas –Tu visiems reikalinga esi.

LPKTS Palangos filialas

(atkelta ið 1 psl.)Èia pat áamþintos ir

partizanø kovos apy-gardos: kiekvienai iðjø pasodintas àþuolasir árengta paminklinëlentelë, primenantiapygardos gyvavimometus.

Seimo narëV. V. Margevièienëpadëkojo akcijoje suvëliavomis dalyvavu-siems Lietuvos Sàjû-dþio Kauno skyriausnariams, TS-LKDCentro skyriaus pir-mininkës pavaduoto-jui Martynui Ubartui,kitø skyriø atstovams,taip pat ðeimoms suvaikais.

Akcijos dalyviaiuþdegë þvakeliø ir Lie-tuvos partizanø vadogenerolo Adolfo Ra-manausko-Vanagobei jo þmonos parti-zanës Birutës Maþei-kaitës-Ramanauskie-nës areðto vietoje. Ðiàvietà þymi paminklinisakmuo Kampo ir Kal-nieèiø gatviø sankry-þoje, Þaliakalnyje.

LPKTS pirmininkas dr.Gvidas Rutkauskas dþiaugësi,kad ðiais metais akcija iðsiplëtëir á Kauno rajonà, kad sujungëkeliø kartø þmones, kuriems is-torija ir atmintis – labai svarbi.

„Ilgai dar atmintyje neið-blës mûsø aplankyti paminklaiLaisvës kovotojams Mastai-èiuose, Garliavoje, Zapyðkyje,Paþërø pamiðkëje, kur mus pa-siekë linkëjimai nuo LPKTSgarbës pirmininko AntanoLukðos, o Kluoniðkiø kaime –partizano Vytauto Balsio ir jotëviðkës kaimynø nuoðirdusbendravimas. Svetingoji ðeimi-ninkë pasirodë beesanti signa-taro L.Milèiaus sesuo. Galuti-nis mûsø kelionës tikslas buvoRaudondvario baþnyèiosðventoriuje pastatytø trijø kry-þiø Laisvës kovotojams aplan-kymas. Èia mus maloniai suti-ko ir ðiø kryþiø atsiradimo is-torijà papasakojo monsinjorasA. Paulauskas“, – atminimo ak-cijos Kauno rajone akimirkasprisimena Gvidas Rutkauskas iriðsako viltá, kad kitais metais mû-sø gretos bus þymiai gauses-nës. (Plaèiau apie akcijà Kau-no rajone skaitykite kitame„Tremtinio“ numeryje.)

Raseiniðkiø atminimo þva-kutës ásiþiebë daugelyje par-tizanø þûties vietø

Raseiniðkiai spalio 30-àjàþvakutes uþdegë daugelyje Ra-seiniø kraðto vietø, menanèiø

Lietuvoje suþibo atminimo þvakutëspartizanams

partizanø þûtá. Iðvykæ ið Arioga-los, akcijos dalyviai atmintiesþvakutes Laisvës kovotojamsuþdegë Viduklëje, Alëjuose, Ði-luvoje, Betygaloje, Raseiniuose.

Paskutinis sustojimas, jausaulei nusileidus ir gamtà apgau-bus tamsai, buvo ðalia Ariogalosesanèiame Daugëliðkiø miðke,kuriame ne taip seniai buvoatidarytas partizaninio karo is-torijos paþintinis takas.

Dëkodamas visiems daly-vavusiems ir jauniesiems ðau-liams, kurie labai noriai prisi-jungë prie iniciatyvos, akcijosglobëjas Raseiniø rajone Aud-rius Bautronis prisiminë la-biausiai ástrigusià vakaro aki-mirkà, kai einant per kapinesnuo Partizanø kalnelio Arioga-loje, vienas jaunasis ðaulys sa-vo iniciatyva uþdegë þvakelæ irnuëjæs prie kiek atokiau esan-èio partizano kapo, kaip tikraskarys tikram kariui atidavë pa-garbà. Partizano kapà jaunasisðaulys þinojo, nes buvo dalyva-væs jo laidotuvëse.

Rokiðkio atminimo akcijo-je – amþininkø pasakojimaiapie jaunystës kovas

Atminimo þvakuèiø akcijaisusibûræ rokiðkënai aplankëkovotojø uþ Laisvæ atmintiesvietas ir prisiminë jø aukà sa-vo kraðtui Pagrandþiø ir Paþà-sëliø kaimuose, Sëlynës raiste,Panemunëlyje, Þiobiðkyje irRokiðkyje.

„Dþiaugiuosi, kad ðiandiensusitinkame atminti, kad prisi-mename partizanus ir pager-biame juos uþ pasiaukojimà dëlmûsø visø Laisvës. Dar sma-giau, kad atminimo akcija su-vienijo net tris kartas, kuriosaplankë Rokiðkio apylinkëseesanèias þuvusiø Laisvës kovo-tojø atminimo áamþinimo vietas.Jaunimui ið miesto gimnazijos irsuaugusiøjø mokymo centro di-delá áspûdá padarë pokario ávykiøliudininko Juozo Barisos pasako-jimas apie jaunystës kovas bei ryþtàsiekiant Laisvës savo kraðtui. Uþ-degta þvakutë ir padëta gëlë te-gu pasiekia kiekvienà iðëjusio-jo amþinojo poilsio vietà“, –mintimis dalijosi akcijos globë-jas Rokiðkyje Algis Kazulënas.

Kaiðiadoryse prisimintasdidvyriðkas Vasario 16-osiospaminëjimas 1946-aisiais

Kaiðiadoriø kraðto partiza-nø pagerbimui skirtas þygisprasidëjo Katedros aikðtëjeprie kankinio, Dievo tarno ar-kivyskupo Teofilio Matulioniopaminklo. Vëliau prisimintostremties aukos prie geleþinke-lio stoties. Visà þygá lydëjo Lie-tuvos Sàjûdþio steigëjo, archi-tekto, Laisvës kovø dalyviøáamþinimo iniciatoriaus StasioPetrausko pasakojimai. Ap-lankyta ir jo suprojektuota Di-dþiosios Kovos apygardos me-morialinë koplyèia Kaiðiadoriøkapinëse. Trumpam stabtelëjæ

Raseiniø rajono jaunieji ðauliai

Akcijos dalyviai prie Rûpintojëlio paminklo Rokiðkyje

PadëkaDëkojame knygos „Tremties vaikai“ 2-osios dalies lei-

dybai paaukojusiemsLPKTS Këdainiø filialo nariams – 100 eurø.

LPKTS valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienë

Jono Misiûno-Þalio Velnioaikðtëje, kur buvo niekinaminuþudytø Laisvës kovotojøkûnai, akcijos dalyviai keliavoá Paðuliø kaimo kapinaites,vëliau pasuko á Kruoná.

Kruonio partizanø istori-ja byloja apie didvyriðkà Va-sario 16-osios paminëjimà1946 metais: „Ðaltà naktá iðVasario 15-osios á 16-àjà per-sikëlæ per Nemunà trys Prie-nø kraðto partizanai – JurgisKruðinskas-Þiedelis, PranasÞukauskas-Ðalmas ir StasysLekavièius-Gulbinas – beþy-giuodami á Kruonio miesteláiðkelti trispalvës, pakliuvo áNKVD stribø pasalà. Ðal-mas, suþeistas á kojà ir nema-tydamas kitos iðeities, susi-sprogdino, o kiti du þuvo nuoprieðo kulkø. Tai ávyko prieDarsûniðkio, ties Lapainiosupeliu. Partizanø kûnai buvoatveþti á Kruonio aikðtæ irten numesti, o po keliø die-nø nugabenti á Gojaus ðilà,esantá netoli Kruonio ir su-mesti á apkasà“.

Ðiandien Gojaus ðile sto-vi kryþius, menantis masinæpartizanø kapavietæ, o kas-met rengiamas minëjimas Va-sario 16-osios iðvakarëse pri-mena garbingà partizanø þygá.

„Per pusdiená sugebëjo-me aplankyti tik nedidelæ da-lá vietoviø, susijusiø su Kai-ðiadoriø kraðto partizanøveikla. Patys savo akimis ga-

lëjome ásitikinti, kaip plaèiaibuvo paplitæs tautos pasiprie-ðinimas okupantams, kaip gi-liai jo pëdsakai ásismelkæ á mû-sø kraðto gyvenimà ir netgi pei-zaþà. Tikiu, kad ði puiki inicia-tyva ilgainiui peraugs á visuoti-ná sàjûdá, kai kiekvienas kai-mas ir miestas, kiekviena mo-kykla, bendruomenë ir parapi-ja susiburs pagerbti atminimàtø Laisvës kariø, kuriems turi-me bûti dëkingi uþ laimæ gyven-ti laisvoje valstybëje“, – sakë dr.Mantas Adomënas, globojæspartizanø atminimo akcijà Kai-ðiadoriø rajone.

Atminimo þvakutës partiza-nams pasklido po visà Su-valkijà

Dienà prieð Visus Ðventuo-sius vyko paskutinis akcijosrenginys Suvalkijoje. Jau ant-rus metus akcijoje dalyvavo ir„Motorsport.lt“ visureigiø en-tuziastai, o ðiemet prisijungu-si „Sintautø akademijos“ ko-manda padëjo iðplësti akcijosgeografijà po visà Ðakiø ir daláKazlø Rûdos rajonø. Pagrindi-nis marðrutas driekësi Tauroapygardos Þalgirio rinktinësteritorijoje: èia akcijos dalyviaiaplankë memorialà Genocidoaukoms Ðakiø miesto kapinë-se, uþdegë þvakeles prie pa-minklinio ansamblio Tauroapygardos Þalgirio rinktinëspartizanams.

(keliama á 8 psl.)

555552015 m. lapkrièio 6 d. Nr. 41 (1159)Tremtinys

LPKTS valdybos nario Juo-zo Ylos ðeimos gyvenimastremtyje paþymëtas neteki-mais, skurdu, sunkiu suaugu-siøjø ir vaikø darbu. Jo ðaknysið Anykðèiø kraðto Kurkliøvalsèiaus darbðèiø ûkininkøYlø ir Sereikø ðeimø, sieku-siø, kad jø ûkiai klestëtø, vai-kai bûtø sotûs, iðsimokslinæ irdori katalikai. Todël sovieti-niai okupantai ir rado pateis-nimà jø deportacijai. Áraðëpaþymoje: „Yla Jurgis ir jo ðei-ma nelojalûs tarybø val-dþiai...“, dabar ðis áraðas sau-gomas Lietuvos ypatingaja-me archyve. Ir to pakako,kad ðie taurûs þmonës bûtøsugrûsti á sausakimðà gyvuli-ná vagonà, paversti beteisiais,niekinti ir kankinti.

Juozo tëvai – Jurgis Yla irLiuda Sereikytë-Ylienë buvokilæ ið pasiturinèiø ûkininkø.Tarp jø artimøjø buvo iðsilavi-nusiø ir patriotiðkai nusiteiku-siø þmoniø.

Juozo dëdë, tëvelio brolis,kunigas Stasys Yla buvo raðy-tojas, pedagogas, þurnalistas.1932 metais áðventintas kuni-gu, dirbo savaitraðèio „Mûsølaikraðtis“ ir „XX amþius“ re-dakcijose, mokytojavo, dësto-tyjavo universitete. 1940 me-tais pasitraukë á Vokietijà.1943–1945 metais kalintasÐtuthofo koncentracijosstovykloje. Vëliau dirbo Ðv.Sosto delegatûroje Vokietijo-je, o nuvykæs á JAV, buvolietuviø bendruomenës tarybosnariu, Lietuvos katalikø moks-lø akademijos akademiku. Nuo1963 metø – Ateitininkø fede-racijos dvasios vadu. Paraðë iriðleido 16 knygø. 1983 metaispalaidotas Putname, Konektu-kio valstijoje, JAV.

Juozo teta, motinos sesuo,Apolonija Sereikytë baigëKauno Vytauto Didþiojo uni-versitetà. Buvo aktyvi skautë.Iðrinkta Ateitininkø draugo-vës „Birutë“ pirmininke, prisi-dëjo leidþiant þurnalà „Naujojivaidilutë“. Buvo Lietuvos ka-talikiø moterø draugijos reika-lø vedëja. 1936 metais Mari-jampolëje ástojo á Marijos Ne-kaltojo Prasidëjimo Vargdie-niø seserø noviciatà. Kaip se-suo Marija Augusta, 1940 me-tais organizavo Lietuvos mote-rø suvaþiavimà. Bijodama rep-resijø, 1940 metø rudená iðokupuotos Lietuvos slapta pa-sitraukë á Vokietijà. Ið ten1941 metø vasarà per Ispani-jà iðvyko á Argentinà, o 1943metais pasiekë JAV. Èia pusæamþiaus buvo aktyvi visuome-nininkë. Tai ji 1950 metais ið-kvietë kunigà Stasá Ylà á JAV.1989 metais po ilgo gyvenimouþsienyje sesuo Marija Au-gusta pirmà kartà lankësiLietuvoje, dalyvavo pirmaja-

Beriozovkoje, kur augo berþai...me katalikiðko moterø sam-bûrio „Caritas” suvaþiavime.2002 metais palaidota Putna-mo Dangaus Vartø kapinai-tëse, JAV.

1935 metais ûkininkai Jur-gis ir Liuda Ylos persikëlë gy-venti á vienkiemá Luciûnø kai-me (dabar Kurkliø seniûnija,Anykðèiø rajonas), kur pa-veldëjo 26 hektarø ûká, pasi-statë erdvius namus, ûkiniuspastatus, pasodino sodà. Vie-nas po kito jiems gimë sûnûs:Vytautas, Algimantas, Juo-zas. Ketvirtasis, Petras, gimëjau po karo, 1945 metais. Të-vø svajonei iðauginti vaikus,suteikti jiems iðsilavinimà ne-buvo lemta iðsipildyti. Oku-pantø supratimu, geriausiejiLietuvos þmonës turëjo atsi-durti Sibire.

Apie tolimesnius ðeimosvargus tremtyje papasakojopats Juozas Yla: „Jau 1947metais turëjome bûti iðtremti.Suþinojæ apie egzekucijà, tëve-liai su mumis pradëjo slapsty-tis. Namo sugráþome po savai-tës, trëmimams pasibaigus ireðelonams iðkeliavus á rytus.Susidorojimo su mûsø ðeimaprieþastimi galëjo bûti ir ta ap-linkybë, kad tëveliai rëmë par-tizanus. Ne kartà jø bûrys ra-do uþuovëja mûsø sodyboje.Nakvojo namuose. Stribai jau-të, kad partizanai pas mus lan-kosi, yra maitinami, rengiami.Girdëjome kalbø, kad keliskartus stribai buvo árengæ par-tizanams prie mûsø namø pa-salas, taèiau viskas baigdavosilaimingai, susidûrimø tarp jøneávykdavo.

Þinoma, okupantas sten-gësi parklupdyti ûkininkus –paskyrë dideles prievoles irmokesèius. Trukdë ûkinin-kauti, laukai likdavo dirvonuo-ti, o uþ neatsiskaitymà su vals-tybe þmones sodino á kalëji-mus. Mano tëvelis buvo áþval-gus þmogus: matydamas, kadiðeities nëra ir nenorëdamastapti beteisiu kolûkieèiu, 1948metais paliko ûká ir persikëlëgyventi á uþ 25 kilometrø esan-èià Ukmergæ. Ásidarbino mies-to statybose, mama priþiûrëjomus, o mes – uoliai mokëmës.Vytautui tada buvo dvylika,man – aðtuoneri, jauniausia-jam Petrui – tik treji metukai.Saugumas mus nuolat sekë. Jieþinojo, kad dëdë kunigas Sta-sys Yla, iðëjæs ið Ðtuthofo lage-rio, kaip ir raðytojas BalysSruoga nesugráþo á Lietuvà, ogyveno Vokietijoje. Saugu-mieèiai pasikvietæ tëtæ siûlëjam paraðyti laiðkà broliui,ákalbëti sugráþti. Net pinigøuþ tai siûlë.

1951 metø spalio 2-osiosvidurnaktá á mûsø butà Uk-mergëje ásiverþë keturi gink-luoti saugumieèiai. Atëjusi á

mûsø kambará, ma-ma tepasakë: „Musiðveþa...“ Man tadabuvo vienuolika, oðio þodþio saubin-gumà supratau jauvëliau, kai jis ásirë-þë á mûsø gyvenimà.Buvo ásakyta pertris valandas susi-krauti drabuþius irpasiimti maisto.Taèiau gyvenantmieste, jokiø mais-to atsargø neturëjo-me. Aèiû Dievui,suþinojæ apie nelai-mæ, kaimynaimums atneðë gaba-là laðiniø ir maiðàobuoliø, kurie ke-lionëje tapo di-dþiausiu skanëstu.

Paryèiui Jonavos geleþin-kelio stotyje buvome sugrûstiá vagonà su dar penkiomis ðei-momis. Kelionëje á Tomskà va-gonas tapo miegamuoju, val-gomuoju, vaikø kambariu, sve-taine ir tualetu. Tai buvo ne-kaltø þmoniø, ypaè vaikø ir jau-nimo, paþeminimo ir kankini-mø vieta.

Ið Tomsko plaukëme Obeapie ðeðis ðimtus kilometrø áðiauræ. Ant stataus kranto sto-vëjusiame Naryme neásikûrë-me, o turëjome Paidugos upebarþomis plaukti iki Beriozov-kos. Taèiau po pusdienio ke-lionës buvome iðlaipinti Atata-jevo kaime, nes upë uþðalo.Apgyvendino mus pas vietosrusus. Greitai á klubà susitiktisu mumis atëjo maþo ûgio lei-tenanatas, pasivadinæs ko-mendantu, ir pasakë, kad nuoðiol jis mums yra „carj i bog“(caras ir dievas – rusiðkai).Mûsø gyvenimai priklausysjam. Jau vëliau ðis „caras irdievas“ Beriozovkoje veþio-jo kilnojamà kinà, tada jaumes já auklëjome.

Atrinko 54 tremtinius tin-kamus miðko darbams. Tarp jøpateko mano tëtis ir penkiolik-metis brolis Vytautas. Jie pës-èiomis per ðeðias dienas nuë-jo apie 150 kilometrø á kirta-vietæ Beriozovkoje, per giløsniegà mindami kelià rogëms,kuriose arkliukas tempë jømantà ir darbo árankius. Þmo-nes ten suvarë á ðaltus barakus.Net pailsëti nedavë – iðvarëdirbti á miðkus. Jie arkliaistraukë ràstus. Tik gerokai vë-liau miðkuose pasirodë trakto-riai. Þinoma, neápratusiemsprie tokio darbo lietuviams iðpradþiø sekësi sunkiau, o taibûdavo susijæ su normø vykdy-mu ir maisto daviniu. Deja, popusmeèio tëtis nelaimingo at-sitikimo metu susilauþë ðon-kaulius ir buvo paguldytas á li-goninæ. Mirë po savaitës. Likomama ir mes, keturi vaikai.

Tëvelio mirtis ðiuose kraðtuo-se buvo pirmoji tarp lietuviøtremtiniø. Dabar þiûriu nuo-traukas prie tëvelio kapo ir gal-voju, kaip iðtvërë netektá ma-ma, kai ðeðioliktus metus ëjæssûnus turëjo tapti mûsø mai-tintoju. Taèiau to neuþteko:ir mama pradëjo dirbti lent-pjûvëje, o mes trys pasukomeá mokyklà. Greitai ir Algis,baigæs septynias klases, prisi-jungë prie miðko darbininkø.

Atsidusome tik tada, kaiplati mûsø giminë pradëjosiøsti siuntinius su maistoproduktais. Mes uogavome,þvejojome, turëjome darþiu-kà. Taèiau tuomet uþgriuvonauja bëda: liga á lovà pagul-dë ir mamà.

Á Lietuvà sugráþau 1956metais. Mane priglaudë ma-mos brolis. Brolá Algimantàtuoj pat paðaukë á sovietinæarmijà. Serganti mama, Vy-tautas ir Petras 1958 metaisgavo þinià, kad jie laisvi. Nie-kuomet mums nebuvo iðblë-susi svajonë gráþti á Lietuvà.Tad visi trys gráþo á Ukmergæpas mamos seserá. Tëviðkë su-griauta, gyvenamas namasperveþtas á kità vietà, tenárengta kolûkio kontora. Ma-mà paguldë á Ukmergës ligo-ninæ. Saugumas pareikalavo,kad Vytautas per 24 valandaspaliktø Ukmergæ. Ir tik gerøþmoniø padedamas Kaune jisprisiregistravo ir gavo darbà.Mamos sveikatai komplikavu-sis, jà perveþë á Kauno klinikas.Ten ji greitai mirë. Diagnozë –vëþys. Jai tebuvo penkiasde-ðimt metø. Mes likome vieni,taèiau buvome uþgrûdinti gy-venimo. Kiekvienas ieðkojomsavo gyvenimo kelio. Iðvykomegyventi á Kaunà, siekëmemokslo, sukûrëme ðeimas, uþ-auginome vaikus, dþiaugiamësvaikaièiais. Ðiandien tiemsberniukams nuotraukoje,1952 metais stovëjusiemsprie tëvelio kapo, jau bëgaaðtunta deðimtis. Pragyveno-

me anksti mirusius tëvus, ta-èiau juk kiekvienam duotatiek, kiek jis gali pakelti...

Prasidëjus Atgimimui,nutarëme, kad artimøjø pa-laikai turi ilsëtis Lietuvos þe-mëje. Su tokiu ketinimu 1989metais mes, keturi broliaiYlos, Algis ir AleksandraGraþiai bei Julius Tamoðaitisleidomës kelionën á Sibirà.Þinoma, ði kelionë buvo daugpaprastesnë: iki Tomsko nu-skridome dideliu lëktuvu, ið tená Beriozovkà – lëktuvëliu AN-2.Dvi dienos kelio, ir mes jauprie savøjø kapø. Þinoma,leidimus palaikams iðsiveþtigavome pamaloninæ degtinë-le vietos valdininkus. Berio-zovkoje apsistojome pas pa-þástamus ukrainieèius, neslietuviø neliko. Nuëjæ á kapi-nes, radome po trijø deðimèiømetø pasikeitusià aplinkà,sulûþusius kryþius. Vietiniaistebëjosi, kad iðleidþiame di-delius pinigus, gaiðiname lai-kà dël mirusiøjø kauleliø.Matyt, jiems Dievulis nedavëto, kà mes turime...

Cinkuotose dëþëse, apsiû-tose medþiaga, surinkome ar-timøjø kaulelius. Porà dienøpaklaidþiojome tremties ke-liais ir takeliais Beriozovkoje.Joje tuo metu, kai mes gyve-nome buvo virð trijø ðimtøðeimø, tarp kuriø – ðeðios de-ðimtys lietuviø, nedaug kasbeliko. Pamatëme, kad jau irupë, kuria buvo plukdomiràstai, nusekusi, uþterðta, omes kadaise joje maudëmës,þvejojome, net gërëme josvandená. Sustojau prie bara-ko, kur tuomet gyvenome ðe-ðios ðeimos. Dar kartà atsi-sveikinau su mums buvusianesvetinga þeme. Taip tëve-lio kauleliai po trijø deðimèiømetø buvimo svetimoje þe-mëje atgulë Ukmergës kapi-nëse, greta mamos.“

Spaudai paruoðëStanislovas

ABROMAVIÈIUS

Prie tëvelio kapo: Liuda Ylienë, Petras, Juozas, Algimantas, Vytautas. 1952metø birþelio 15-oji

66666 2015 m. lapkrièio 6 d.Nr. 41 (1159) Tremtinys

1941 metø tragiðkomis lie-tuviø tautos sovietinio genoci-do dienomis Rusijos NKVDsuëmë kelis tûkstanèius Lietu-vos ðviesuoliø. Juos iðgabeno áRusijos ir tuometinio Kazachs-tano lagerius. Á Ðiaurës Uralo(Sevuralag) lagerius buvo at-gabenti 253 kaliniai – lietuviai,þydai, lenkai, rusai, gyvenæ irNKVD suimti Lietuvoje. Tarpjø buvo Lietuvos valstybiniøástaigø vadovai, aukðto rangokarininkai, teisëjai, prokuro-rai, kunigai, mokytojai, gydy-tojai ir kitø profesijø þmonës,baigæ aukðtuosius mokslus. 79ið jø 1942 metø spalio-gruodþiomënesiais buvo suðaudyti. Ne-pardavæ okupantams uþ savo gy-vybæ sàþinës ir proto. Tarp jøbuvo 8 Lietuvos ministrai. Vie-nas ið jø Antanas Endziulaitis.

Antanas Endziulaitis gimë1895 metais lapkrièio 18 die-nà Marijampolës apskritiesAntanavo valsèiaus Gaisriøkaime mokytojo MotiejausEndziulaièio ir motinos Gab-rielos Filanavièaitës-Endziu-laitienës daugiavaikëje ðeimo-je. Endziulaièiø ðeimoje gimëir uþaugo 5 vaikai: Vytautas,Antanas, Vaclovas, Marija irJadvyga. Visi baigë aukðtuo-sius mokslus. Antanas Endziu-laitis baigë Marijampolës gim-nazijà, evakuotà á Jaroslavlá.1915–1918 metais Jaroslavly-je dirbo Lietuvos draugijojenukentëjusiems nuo karo ðelp-ti. 1917–1918 metais buvo tos

LR ministras Antanas Endziulaitis – vienas ið 79,suðaudytø Sverdlovske

draugijos valdybos narys. 1918metø liepà gráþo á jau nepri-klausomà Lietuvà. Tada ið-rinktas á Marijampolës laiki-nàjà miesto tarybà. Nuo 1918metø gruodþio 30 dienos dir-bo Spaudos biure prie Minist-rø kabineto, vëliau vadovavoPropagandos skyriui. Nuo1919 metø sausio 5 dienos ta-po Lietuvos Kraðto apsaugosministerijos ypatingø reikaløvaldininku. Tais paèiais metaisbaigë Kauno Karo mokyklà.Ágijo Lietuvos kariuomenësleitenanto laipsná. Paliktas ðio-je mokykloje dirbti vyriau-siuoju instruktoriaus padëjëju.Po to dirbo Kraðto apsaugosministro adjutantu. 1922 me-tø geguþës 5 dienà paleistas iðkariuomenës ir ápareigotasbaigti aukðtàjá mokslà. Ástojo áLietuvos universiteto Teisiøfakultetà ir já baigë 1924 me-tais. Dar studijuodamas tapoÞemës fondo departamentodirektoriumi. Þemës reformosvaldybos nariu. Tapæs Lietu-vos Respublikos Vidaus reika-lø ministru neilgai tepabuvo,nes 1926 metais iðrinktas á Lie-tuvos Respublikos Seimà. Tendirbo krikðèioniø demokratøfrakcijos atstovu.

Tuometiniame LietuvosSeime, kaip, beje, ir dabarti-niame, vyko smarki deðinës irkairës frakcijø konfrontacijadël pagrindiniø valstybës val-dymo reikalø. Socialdemokra-tai ir valstieèiai liaudininkai

nuolat puolë krikðèionis de-mokratus dël kiekvienossmulkmenos. Vidaus reikaløministrui nuolat tekdavo aið-kintis Seime. Paleidus AntràjáSeimà, 1926 metø geguþës 8–9 dienomis rinkimus laimëjosocialdemokratai su valstie-èiais liaudininkais ir Lietuvo-je prasidëjo kelio á bolðeviki-nës Rusijos glëbá tiesimas. Ko-munistø áþûlumas pasiekëkraðtutinumà.

Antanas Endziulaitis kartusu Krikðèioniø demokratø par-tijos atstovais pateko ir á Tre-èiàjá Lietuvos Seimà.

1995 metais, minint 100-àsias ðio garbingo þmogaus gi-mimo metines, iliustruotas sa-vaitinis laikraðtis „Dienovi-dis“, redaguotas Aldonos Þe-maitytës, paskelbë jo kalbas,pasakytas Seime 1926 metøliepos 21 ir spalio 1 dienomis.Pirmoji jo kalba pasakyta,svarstant Seime planuojamà1927 metø valstybës biudþetoástatymo projektà.

A.Endziulaitis kategorið-kai ir labai grieþtai pasisakëprieð ástatymo projekto tvirti-nimà, nes jame pagrindinis so-cialdemokratø dëmesys buvonukreiptas á mokesèiø valsty-bei maþinimà. Jo nuomone,„ðis biudþeto ástatymas turëjobûti socialistinio bloko paþa-dø, kuriuos jie davë rinkëjams,vykdymas. Rinkimø metu esa-te þadëjæ, kad mokesèiø pilie-èiams nereikës mokëti, kad

mokesèiai yra sunkûs, kad jûsnuo mokesèiø atpalaiduositepilieèius, kad keliø nereikëstaisyti, kad keliø taisymas yratik krikðèioniðkos daugumosiðmislas. Girdi, kai mes ateisi-me á valdþià patys sutaisysimekelius ir taip toliau. Tie visi pa-þadai virto burbulu…“

Dar aðtresnë Antano En-dziulaièio kalba, pasakyta Sei-me 1926 metø spalio 1 dienà.Joje Seimo narys apkaltino kai-riàjà Seimo daugumà paþadønevykdymu, valstybës pamatøgriovimu. „Vos tik laimëjo„tikroji demokratija“, tuètuo-jau pasipylë streikø banga. Kastik nestreikavo? Nëra ámonës,kur nebuvo ar dabar nebûtøstreiko. Tiesa, streikai mûsøástatymais leidþiami, bet neapie tai kalba. Nelaimë – pra-sidëjo ekscesai, ir jie daromipadedant tiems agentams, ku-riems mûsø nepriklausomybëtiek terûpi, kiek ir kai kuriemsjûsø. Vyriausybë þemai tamðûkiui nusilenkë ir padarë taip,kaip profsàjungininkai reika-lavo. Vyriausybë nustatë, kadprivati nuosavybë nëra saugo-ma streiko metu. Ir nepaisantto, kad Konstitucija nuosavy-bës teises saugo, prekës strei-ko metu vyriausybës aiðkini-mu neleidþiamos iðveþti ir tuopaèiu nuosavybës principaslauþomas. Remiantis ðiais fak-tais mes dar labiau ásitikiname,kad Lietuvà valdo ne Vyriau-sybë, bet profsàjunga, prieð

kurià mûsø Vyriausybë galvaslenkia. Ðitokia padëtis yra ne-normali ir þalinga valstybei.Komunistai, kuriø tikslai yraponams þinomi, tokià padëtágali kaip tik nori iðnaudoti ir pa-skelbti Lietuvoj komunistinárojø. Jie nesnaudþia. Ðiuo mo-mentu pradeda dar aktyviauveikti. Svarbiausias jø tikslas –demoralizuoti administracijosaparatà, paþeminti jo autorite-tà ir ávaryti jam baimæ. Ðiamedarbe jie suranda talkininkøtarp jûsø; jûs kaip tik prie se-nosios Vyriausybës ir rinkimømetu, bûtent, tà darbà padëjo-te dirbti. Ir dabar, sakau, tamdarbui padedate… Ir ðtai kokáliûdnà vaizdà matome: þmo-nës, kurie 1919 metais neval-gæ, alkani, nemigæ, basi kovo-jo su bolðevikais, su bolðevikøagentûra ir agentais, buvo siun-èiami ið tos ástaigos, kuriojetuo metu komisaru buvo taspats ponas Poþela, dabartinisVidaus reikalø ministras. Jistapæs ministeriu kemða tuosþmones á kalëjimus. Kemða sa-vavaliðkai, be teisëto pagrindo,nepaisant to, kad pagal Lietu-vos Konstitucijà be teismo nu-tarimo þmogui laisvës atimtinegalima“.

1941 metø birþelio 14-àjàAntanas Endziulaitis, kaip irdaugelis ðviesiausiø Lietuvosþmoniø, atsidûrë Gulage. Su-ðaudytas Sverdlovsko kalëjime1942 metø gruodþio 10 dienà.

Prof. Ona VOVERIENË

Sovietmeèiu tremtá patyrëne tik þmonës, bet ir Dievas.Gal toks pasakymas atrodo irpritemptas, bet taip buvo. Tometo ideologus Dievo buvimasgàsdino bene labiausiai, nes jiejuk atëjo kaip savø dievø, pa-siryþusiø sukurti naujà, sovie-tiná þmogø, savo laimës ir li-kimo kalvá, apaðtalai. Dievogalià jie, matyt, jautë giliau.Nes daugeliu atvejø jø antireli-ginë veikla nebuvo vien tik kovasu prietarais. Tai buvo parano-jinë baimë, kai gàsdina bet kokiauþuomina, bet kokia aliuzija, netpati nekalèiausia metafora...

Galimas dalykas, kad tuospaèius veiksmus motyvavo irnoras valdyti visas situacijas,visas sritis, kiekvienà dailinin-ko potëpá, poezijos eilutæ, ro-mano puslapá... Þiûrëdami iðlaiko perspektyvos ir neþino-dami visø detaliø mes neretaiapkaltinam autoriø, jo pasau-lëþiûrai primesdami praðalai-èiui atpaþástamà jos atðvaità.

Skaitytojui noriu pristatytidu vieno Juditos Vaièiûnaitëseilëraðèio vaikams, raðyto 7–8deðimtmeèiø sankirtoje, va-

Dievo tremtisriantus. Eilëraðtis buvo siûlo-mas „Genio“ þurnalui. Kaip þi-nia, tai ikimokyklinio ir jaunes-niojo mokyklinio amþiaus vai-kams skirtas þurnalas, o vai-kams skirti leidiniai tuomet pri-klausë LLKJS Centro komite-tui. Juos leido LKP CK leidyk-la. Þurnalui tuo metu dar va-dovavo Vytautas Barauskas.„Dar“, – nes 1971 metais já pa-keitë Stasys Jusionis.

Taigi ðiam þurnalui JuditaVaièiûnaitë nusiuntë pluoðtàsavo kûriniø, tarp kuriø buvoir mus dominantis eilëraðtukas„Dievo karvytë“. Ðiame vie-ninteliame eilëraðtyje buvo pa-vartotas þodis Dievas, ir ne-paisant to, kad visame eilë-raðtyje nëra në uþuominos áreliginá kontekstà, jo pakako,kad eilëraðtis patirtø nemenkàmetamorfozæ. Pirmasis varian-tas iðlikæs su redakcijos darbuo-tojo taisymais: raudonu pieðtu-ku pakoreguotas pavadinimas irpirmoji bei dvi paskutinës pirmoposmo eilutës. Ðalia ðio posmopastaba: „Gal á tà pusæ?“

Taðkuotoji „Dievo karvy-të“ këlë grësmæ, kad esami ir

bûsimi spaliukai ims ir paklaus:o kas tas Dievas ir kodël jo kar-vytës kitokios nei þmoniø? Irkaip jiems visa tai paaiðkinsi iðlenininiø pozicijø? Taigi norspanaðûs smulkmeniðki kûriniøredagavimai ir perraðymai, at-rodo, turëtø bûti bûdingesni 5–6 deðimtmeèiams, asmenybëskulto ir grieþtos cenzûros tarps-niui, minëtas eilëraðtis nebuvoiðspausdintas toks, koks uþgimëið poetës plunksnos.

Autorei teko arba sutiktisu pasiûlyta redagavimo kryp-timi, arba nekreipti dëmesio.Pirmuoju atveju buvo iðgelbë-tas poetiðkas eilëraðtis, antruo-ju atveju galëjo likti nepubli-kuoti visi, ir tai bûtø maþiausiablogybë. Kad nebûtø buvæ irdidesnës – sunkiai tikëtina. Tai-gi ji priima pasiûlytà pavadini-mo, pirmosios ir dviejø pasku-tiniø eiluèiø perraðà, po kuriospirmas posmas tampa ðiek tiekgrubesnis, sunkesnis, antrasposmas iðlieka nepakitæs, o pra-rastoji pirmo posmo ketvirta ei-lutë, visam eilëraðèiui teikusilengvumo, panaudojama pri-kurtam treèiam posmui. Taip

poetë iðsaugo meninæ eilërað-èio kokybæ, bet eilëraðtis neten-ka bûtojo intertekstualumo,sakralinio plano, mitologiðku-mo, paslapties ir þaismingumo.Laima ARNATKEVIÈIÛTË

Dievo karvytëTiek saulës! Að –

Dievo karvytë.Raudoni taðkuoti sparneliaiAnt purvino tinko ðvytiIr patys á dangø kelia.

Tiek saulës – lietuj suþvilgus,Ji stogus ðviesa uþtvindo.Supuos ant balkono

smilgos –Ant ðilto geltono spindulio...

BoruþëTiek saulës! Esu boruþë.Raudoni taðkuoti sparneliaiÁ vaiskø pusiaudienio

ûþesáNuo purvino tinko kelia.

Tiek saulës –lietuj suþvilgus,

Ji stogus ðviesa uþtvindo.Supuos ant balkono

smilgos –Ant ðilto geltono spindulio

Prabusk! Jau ir saulë teka.Jau mano margi

sparneliaiAnt purvino tinko degaIr patys á dangø kelia.

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos

paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 70055 400, internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117.Kaina: 1 mën. – 2,36 euro.

777772015 m. lapkrièio 6 d. Nr. 41 (1159)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204,www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com,

Tremtinys Kaina 0,58 euro

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 7044 0600 0425 8365,AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 2160 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita Navickienë.Redakcija: Austëja Þostautaitë, Vesta Milerienë.Maketavo Ignas Navickas

Uþjauèiame

Skelbimai

Aleksandras Peèiulis1926–2015

Gimë Telðiø aps. Tverø valsè. Uþpeliø k. ûki-ninkø ðeimoje, auginusioje penkis vaikus. 1950 m.buvo suimtas, kaip partizanø ryðininkas, nuteistaskalëti 25 m. Kalëjo Magadane. 1956 m. gráþo á Klai-pëdà, dirbo Bandomojoje laivø remonto ámonëje.1958 m. su þmona Genovaite Monika sukûrë ðei-mà ir uþaugino tris sûnus. Buvo ilgametis Klaipë-dos PKT sàjungos narys, ilgà laikà dalyvavo savi-veikloje.

Palaidotas Klaipëdos Joniðkës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, sûnus su ðeimomis ir artimuo-

sius.Klaipëdos PKT sàjunga

Palmyra Karbauskaitë-Plauðkienë1929–2015

Gimë Ðilalës r. Bokðtø k. devynis vaikus augi-nusioje ûkininkø ðeimoje. Mirus motinai, vaikailiko naðlaièiais, vëliau juos augino pamotë. 1951m. tëvà, pamotæ, Palmyrà, dvi seseris ir brolá iðtrë-më á Irkutsko sr. Bratsko r. Tuo metu uþ politinæveiklà jau kalëjo trys jos broliai. Palmyrai ir kitiemsðeimos nariams teko dirbti sunkius miðko pluk-dymo darbus. 1956 m. Palmyra gráþo á Lietuvà. Ap-sigyveno pas seserá Ðilalës r., vëliau persikëlë á Ði-lutæ. Dirbo Ðilutës Hidrauliniø pavarø gamyklo-je. Iðtekëjo. Vaikø nesusilaukë.

Palaidota naujosiose Ðilutës kapinëse.Uþjauèiame vyrà, seserø ir broliø ðeimas.

LPKTS Ðilutës filialas

Adolfas Aðmantas1626–2015

Gimë Klaipëdoje geleþinkelio maðinisto Pet-ro ir Juzefos Aðmantø ðeimoje, auginusioje ketu-ris vaikus – du sûnus ir dvi dukteris. Visa ðeima,iðskyrus vyresná brolá, kurio likimas neþinomas,1941 m. pirmu eðelonu, iðtremta prie Laptevø jû-ros á Jakutsko sr. Trofimovkos gyv. 1955 m. sukû-rë ðeimà su to paties likimo drauge Irena Jurkute.Tremtyje susilaukë pirmojo sûnelio. Ið tremtiesgráþo 1957 m. Klaipëdoje apsigyventi nebuvo leis-ta, todël ásikûrë Ðiauliuose. Adolfas dirbo vairuo-toju. Lietuvoje ðeima susilaukë dar keturiø sûnø. 1994 m. persikëlëgyventi á Kurðënus, ástojo á LPKTS Kurðënø filialà ir abu su þmonaIrena pradëjo dainuoti buvusiø tremtiniø chore „Tremties varpai“.

Palaidotas Ðiauliø miesto Ginkûnø kapiniø tremtiniø sektoriuje.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø ðeimas ir artimuosius.

LPKTS Kurðënø filialas,choro „Tremties varpai“ kolektyvas

Juozas Vytautas Baziukas1926–2015

Gimë Vilkaviðkio aps. Steiniðkiø k. MokësiMarijampolës Rygiðkiø Jono gimnazijoje. 1947 m.besimokydamas septintoje klasëje buvo suimtas,apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 10 m.lagerio. Kalëjo Intos lageriuose. Iðleistas á laisvæ1955 m. nuvaþiavo pas iðtremtus tëvus á Krasno-jarsko kr. Maklakovà. Ten sukûrë ðeimà, vedë trem-tinæ. Á Lietuvà gráþo 1961 m. su ðeima apsigyvenoKurtuvënuose, vëliau Ðiauliuose, dirbo statybose,o 1973 m. ásikûrë Marijampolëje. 1968 m. baigë statybos techniku-mà, dirbo meistru, vëliau darbø vykdytoju. Uþaugino dukterá ir sû-nø.

Palaidotas senosiose Marijampolës kapinëse.Su liûdesiu uþjauèiu þmonà, dukterá, sûnø, vaikaièius, gimines

ir artimuosius.Buvusi Intos lageriø bendraþygë A. Sidaravièienë

Dël buvusios politinëskalinës Elvyros Savickienësmirties nuoðirdþiai uþjau-èiame ðeimà ir artimuosius.

Lietuvos politiniøkaliniø sàjunga

Praëjo 25 metai, kai atkûrë-me Lietuvos nepriklausomy-bæ. Taèiau iki ðiol Lietuva në-ra deramai pagerbusi uþ Lais-væ kovojusiø ir gyvybæ paau-kojusiø savo sûnø atminimo.

Kryþkalnyje kunigo, prela-to Alfonso Svarinsko iniciaty-va ið paaukotø lëðø pradëtasstatyti memorialinis pamink-las, skirtas tûkstanèiø þuvusiøpartizanø atminimui.

Memorialinio paminklostatybos finansavimu ir staty-ba rûpinasi Lietuvos laisvëskovos sàjûdis (LLKS). Ðiuometu statybai sukaupta ir pa-naudota 56 719,54 euro

Dël paramos memorialinio paminklostatybai Kryþkalnyje

(195 841,23 lito). Darbø uþ-baigimui reikia dar apie159 300 eurø (550 031 lito).

Maloniai praðome, pagaljûsø galimybes, finansiðkai pa-remti memorialo statybà. Pini-gus galite pervesti á LLKS (So-dø g. 3, LT-35009 Panevëþys,ámonës kodas 290770650)tikslinæ sàskaità Swedbank ABNr. LT32 7300 0101 0944 8557.Pageidautina nurodyti, ar su-tinkate, kad jûsø ámonë ar jûsasmeniðkai, kaip memorialostatybos rëmëjai, bûtumëteáamþinti memoriale.

Aèiû uþ jûsø gerumà.Lietuvos laisvës kovos sàjûdis

Prieð metus amþi-nybën iðëjo buvæsLaisvës kovø dalyvis,Lietuvos garbës ðau-lys, sàjûdietis, buvæsAdolfo Ramanausko-Vanago ðauliø 4-oskuopos vadas, Laisvëskovø atminimo áam-þinimo iniciatorius,Laisvës kovø dainø an-samblio ,,Þilvitis“ va-dovas Gediminas Ka-rauskas.

Spalio 24 dienà Vei-siejuose, Sàjûdþio àþuolyne,pasodintas jam skirtas atmini-mo àþuolas. Susirinkusiuosiuspasveikino renginio organiza-torë Lazdijø rajono savivaldy-bës tarybos narë Janina Raþu-kienë. Ji priminë Sàjûdþioàþuolyno ákûrimo istorijà,dþiaugësi, kad dar vienas àþuo-las, þaliuodamas ðiame kalne-lyje, áprasmins Lazdijø kraðtuinusipelniusio þmogaus atmini-mà. Apie Gedimino Karauskogyvenimà, jo kovà uþ Lietuvoslaisvæ ir nepriklausomybæ pa-sakojo Lazdijø Laisvës kovømuziejaus muziejininkë IrinaRadvilavièienë.

Daug ðiltø þodþiø, skirtøGedimino Karausko atmini-mui, iðsakë Lazdijø rajono sa-vivaldybës meras ArtûrasMargelis, Lietuvos laisvës ko-vos sàjûdþio vyriausiojo gyny-bos pajëgø vado generoloAdolfo Ramanausko-Vanagoduktë Auksutë Ramanauskai-të-Skokauskienë, profesoriusJuozas Galdikas, patriotines

Pagerbtas buvæs Laisvës kovø dalyvis,Lietuvos garbës ðaulys

dainas atliko Laisvës kovø dai-nø ansamblis „Þilvitis“.

Gediminas Karauskas ak-tyviai dalyvavo Lietuvos poli-tiniø kaliniø ir tremtiniø sàjun-gos veikloje, ávairiø patriotiniørenginiø visuomenei, ypaè jau-nimui, organizavimo veikloje.Uþ nuopelnus Lietuvai ir gim-tajam kraðtui jam áteikta dauggarbingø apdovanojimø: Lie-tuvos ðauliø sàjungos 90-me-èio medalis „Uþ tarnystæ Tëvy-nei“ (2009), Vasario 16-osios„Laisvës Angelo statulëlë“(2011), 2012 metais jam su-teiktas Lietuvos ðauliø sàjun-gos garbës ðaulio vardas beidaugybë kitø garbingø apdo-vanojimø ir padëkos raðtø.

Pasodinus atminimo àþuo-liukà, Veisiejø Ðv. Jurgio baþ-nyèioje buvo aukojamos ðv.Miðios uþ G. Karauskà, vëliaurenginio dalyviai rinkosi á Vei-siejø kultûros namus, kur ste-bëjo vaizdo medþiagà apie ak-tyvià G. Karausko visuomeni-næ veiklà bei dalijosi prisimini-

mais apie ðià garbingà asmeny-bæ, paðventusià savo gyvenimàLietuvai, gimtajam kraðtui ir joþmonëms. Labai graþiai á atmi-nimo renginá ásiliejo vyresniejiðauliai ir jaunieji ðauliukai.

Artëjant Vëlinëms bei pa-gerbiant ðá ir kitus Laisvës ko-vø dalyvius renginio organiza-toriai, Lazdijø ðauliø sàjungosnariai, Alytaus apskrities ka-rininko Antano Juozapavi-èiaus ðauliø 1-osios rinktinësLazdijø generolo Adolfo Ra-manausko-Vanago ðauliø 4-osios kuopos jaunieji ðauliai,buvæ Lazdijø rajono sàjûdie-èiai, politiniai kaliniai ir trem-tiniai Lazdijø miesto kapinëseuþdegë atminimo þvakeliø antG. Karausko kapo bei pamink-lo 1944–1953 metais Lazdijøapylinkëse þuvusiems Daina-vos apygardos partizanams,politiniams kaliniams ir trem-tiniams atminti.

AuksutëRAMANAUSKAITË-

SKOKAUSKIENË

LPKTS Kauno filialas kvie-èia apsilankyti bûstinëje, su-mokëti nario mokestá, patiks-linti anketinius duomenis.

Taip pat kvieèiame norin-èiuosius dalyvauti filialo veik-loje ástoti á mûsø gretas.

Mûsø adresas: Laisvës al.39, 2-as aukðtas, 3 kabinetas;tel. (8 37) 323 197. Dirbamenuo pirmadienio iki penktadie-nio 10.30–16 val.

„Tremtiná“ remia„Lietuviø fondas“

88888 2015 m. lapkrièio 6 d.Nr. 41 (1159) Tremtinys

Spalio 22 dienà ÐiauliøDidþdvario gimnazijos pirmo-kai po pamokø kartu su istori-jos mokytoja Valda Knizikevi-èiûte atvyko á Ðiauliø miestoGinkûnø kapiniø tremtiniøsektoriø. Atvyko á talkà –grëbti nukritusiø lapø. Moky-toja trumpai papasakojo apiesunkià tremtiniø dalià, parti-zaniná pasiprieðinimà. Eduar-das Manovas ir Valerija Joku-bauskienë pasidalino prisimi-nimais apie savo vaikystæ toli

Moksleiviai padeda tvarkyti kapinesnuo Tëvynës. Ávyko trumpa gy-vosios istorijos pamoka.

Moksleiviai, iðklausæ jaut-riø prisiminimø, ëmësi dar-bo. Dirbo su jaunatviðku op-timizmu, nuotaika. Padarë-me daug, taèiau dar daug la-pø liko ant medþiø. Mûsø,buvusiø tremtiniø, dideliamdþiaugsmui, mokiniai pasisiû-lë ateiti po savaitës vël padëtigrëbti nukritusius lapus, norsjiems ir atostogos. Su nekantru-mu laukiau, ar ateis. Taip. At- Eduardo Manovo nuotrauka

(atkelta ið 4 psl.)Vëliau kelias driekësi Grið-

kabûdyje, Padegëliniø ir Jankømiðkuose, þuvæ partizanai prisi-minti Barzdø miestelio ir Gra-þiðkiø kaimo kapinëse bei Gali-niø kaime.

„Tai, jog neradome në vie-nos apleistos, nepriþiûrëtos at-minimo vietos, rodo, kadmums svarbiø þmoniø atmini-mas atgyja, kad Laisvës kovølaikotarpis yra svarbus ir ðian-

Lietuvoje suþibo atminimoþvakutës partizanams

dien – kasdieniuose pasirinki-muose jis tampa padràsinimuir pavyzdþiu, kaip imtis atsako-mybës uþ savo ðalá. Neabejoju,kad kuo labiau susitelkiame, tuogyvesnis bus partizanø ir Lais-vës kovotojø atminimas. Tuosvarbesnis jis taps jaunajai Lie-tuvà mylinèiø þmoniø kartai“, –sakë akcijos Suvalkijoje globëja,LPKTS valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienë.

Jurgita BUZYTË

Praëjo jau 25 atkurtos Lie-tuvos nepriklausomybës me-tai. Prie Lietuvos Laisvës per-galës daugiausiai prisidëjo par-tizaninës kovos dalyviai, jø be-galinë meilë Tëvynei, nesusi-taikymas su okupaciniu reþi-mu, nesiliaujantis tikëjimaslaisva Lietuva.

Lietuvos kariuomenës re-zervo kariø asociacijos Kaunoskyriaus vienas ið pagrindiniøuþdaviniø yra skleisti Lietuvoskariuomenës istorijà jaunajaikartai, jauniesiems ðauliams,Karo akademijos kariûnams,moksleiviams ir plaèiajai vi-suomenei, pasakoti apie Lietu-vos partizanines kovas, Laisvëskovø dalyvius.

2014 metais LR Kraðto ap-saugos ministerijos paskelbta-me konkurse Lietuvos kariuo-menës rezervo kariø asociaci-jos Kauno skyrius dalyvavo suprojektu, kurio tikslas – vaiz-do áraðuose áamþinti LietuvosLaisvës kovotojø pasakojimusapie jø partizanines kovas.Numatyta per metus surinktipo kelis Lietuvos partizaninëskovos dalyviø pasakojimus irpateikti DVD laikmenose.

Kraðto apsaugos ministeri-jos remiamas projektas pradë-tas vykdyti dar 2012 metais, bu-vo iðleista kompaktinë plokðte-lë „Lietuvos kariuomenës irLaisvës kovø istorijos chronolo-gija 1915–1940 m.“ 2014 metaisprojektà parëmë Lietuvos kultû-ros taryba, iðleista kompaktinëplokðtelë „Agentûrinë byla „Va-

Gyvosios istorijos sklaidakarai“ 1947 m.“ – partizano Si-gito Kvietkausko pasakojimasapie legendinio partizano JuozoLukðos-Daumanto grupës ëji-mà á Vakarus per Lietuvos–Lenkijos sienà.

Ðiemetinis projektas nu-kreiptas á iðsamius partizanø pa-sakojimus, jø prisiminimus apiepartizanines kovas, tremtá ir ið-likimà. Projekto tikslas – paro-dyti, kad kiekvieno Lietuvos par-tizano istorija yra atskiro þmo-gaus istorija, á kurià telpa pasi-ryþimas, atkaklumas, uþsidegi-mas, verti prisiminti darbai beipasididþiavimas Laisvës kova.

Per keletà metø surinkomepartizanø ið ávairiø Lietuvosvietø: Alsëdþiø, Kalvarijos,Varënos ir Liubavo, pasakoji-mus. Puikus pasakorius, daini-ninkas, keliø knygø autorius –Kaune gyvenæs partizanas Vy-tautas Juodsnukis. Jau gulëda-mas mirties patale jis ne tik pa-pasakojo partizanø gyvenimoepizodus, bet ir su þmona pa-dainavo „Partizanø giesmæ“.

Vertingas Klaipëdoje sutik-to Þemaièiø legiono ðtabo na-rio Stepono Grybausko pasa-kojimas. Kalvarijoje gyvenan-èio Bronislovo Jungaièio, Jo-no Semaðkos-Liepos sûnaus irkitø prisiminimai.

Filmuota medþiaga, áraðytaá DVD kompaktines plokðte-les, bus platinama mokykloms,kariniams vienetams, visuo-meninëms ir patriotinëms or-ganizacijoms.

Gintautas TAMULAITIS

Lapkrièio 2-àjà – Mirusiøjøpagerbimo (Vëliniø) dienàLPKTS Kauno filialo nariai,miestieèiai susirinko Petraðiû-nø kapinëse prie „Tautos kan-èios“ memorialo paminëti neg-ráþusiøjø ið Sibiro platybiø at-minimo.

Þodá tarti buvo pakviestiLR Seimo narys prof. Ariman-tas Dumèius, LR Seimo narëTS-LKD frakcijos pirmininkëVincë Vaidevutë Margevièie-në, TS-LKD partijos pirminin-

Vëliniø dienà

LPKTS Kauno filialo nariai Petraðiûnø kapinëse „Tautos kanèios“ memoriale

Kauno buvusiø tremtiniø choras „Ilgesys“ Jono Sakelio nuotraukos

ko Gabrieliaus Landsbergiopavaduotoja Aistë Gedvilienë,LPKTS valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienë,Kauno filialo valdybos pirmi-ninkas Juozas Savickas, me-morialo projekto autoriusVaclovas Sakalauskas ir kiti.Renginyje dalyvavo Kauno bu-vusiø tremtiniø choras „Ilge-sys“, vadovaujamas BronësPaulavièienës ir MindaugoÐikðniaus. Graþiai skambëjoatliekamos choro giesmës ir

dainos, pabaigoje sugiedota„Tautiðka giesmë“.

Ðá puikø renginá, skirtà pami-nëti labai skaudþià Lietuvos pra-eitá, vedë Kauno savivaldybësKultûros skyriaus vyriausiasisspecialistas Vilius Kaminskas.

LPKTS Kauno filialo na-riai nuoðirdþiai dëkoja vi-siems prisidëjusiems prie ðiorenginio organizavimo, uþde-gusiems þvakeliø, padëju-siems gëliø.Jûratë ANTULEVIÈIENË

ëjo! Ir tie patys moksleiviai!Labai dþiaugëmës vieni ki-tais. Su linksma nuotaika kibo-me á darbà, nes gamta paþërëkrûvas lapø. Pasirodo, Lietuvosjaunimas yra puikus, nuoðirdus,þingeidus. Jis myli Lietuvà, do-misi jos praeitimi, jos istorija.Aèiû Ðiauliø miesto Didþdvariogimnazijos moksleiviams ir mo-kytojai Valdai.

ValerijaJOKUBAUSKIENË