Baudžiamoji teisė (specialioji dalis) Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)

Docentas dr. Olegas Fedosiukas O.Fedosiukas@lat.lt

Sveikatos baudžiamoji teisinė apsauga

BK XVIII skyrius kriminalizuoja įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymus.Tyčinės veikos:

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.) Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.) Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.) Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str.)

Neatsargios veikos: Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 str.) Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str.)

Įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymų sudėtys apibūdinamos šiais bendrais požymiais:

Įstatymo saugoma vertybė – žmogaus sveikata. Nukentėjusysis – bet kurio amžiaus žmogus. Veika – neteisėtas žalingas fizinis poveikiu kito žmogaus organizmui

(mechaninis, terminis, biologinis, cheminis ir kt.). Padariniai – sveikatos sutrikdymas arba, kaip minimumas, fizinis

skausmas. Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16

metų, o už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą – 14 metų. Subjektyvieji požymiai: pakaltinamumas ir kaltė (tyčia ir neatsargumas). BK 135 ir 138 straipsnių antrosios dalys numato sunkaus ir nesunkaus

tyčinių sveikatos sutrikdymų kvalifikuotas sudėtis. Kvalifikuojantys požymiai yra tokie pat kaip ir nužudymo atveju.

Sveikatos sutrikdymo samprata

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 “Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo” // Žinios, 2003.05.30, Nr. 52 -2357,

Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą.

Sužalojimas - tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas.

Susargdinimas - tai organizmo funkcijų sutrikdymas.

Sveikatos sutrikdymų klasifikavimas pagal sunkumą

Sveikatos sutrikdymai būna trijų rūšių: Sunkūs (BK 135 ir 137 str.) Nesunkūs (BK 138 ir 139 str.) Nežymūs (BK 140 str.) Baudžiamoji atsakomybė taip pat numatyta už tyčinį

fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 str.)

Sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymas

Sveikatos sutrikdymo sunkumas baudžiamosiose bylose nustatomas pagal specialisto išvadą.

Specialistas savo ruožtu vadovaujasi teisiniais medicininiais požymiais, nurodytais atitinkamuose BK straipsniuose ir jų medicininiais aiškinimais, kurie pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. V-298/158/A1-86 “Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo”.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, nurodyti BK 135 straipsnio 1 dalyje

regos netekimas; klausos netekimas; kalbos netekimas; vaisingumo netekimas; nėštumo nutrūkimas; kitoks sunkus suluošinimas; susirgimas sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga,

realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką;

didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo netekimas (aiškinama kaip daugiau nei 30 proc.);

nukentėjusio asmens kūno nepataisomas subjaurojimas

Nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, nurodyti BK 138 straipsnio 1 dalyje

Nedidelės dalies profesinio ar bendro darbingumo netekimas (aiškinama kaip nuo 5 iki 30 proc.)

arba Ilgai trunkantis susirgimas (aiškinama kaip ilgiau nei 10

dienų), kai nėra sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių

Nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai, nurodyti BK 140 straipsnio 1 dalyje

Nežymus sužalojimas

arba Trumpas susirgimas (aiškinama kaip iki 10 dienų)

Fizinis skausmas kaip smurtavimo padarinys, nurodytas BK 140 straipsnio 1 dalyje

Fizinį skausmą kaip BK 140 str. numatyto nusikaltimo požymį reikėtų suprasti plačiąją prasme, t. y. kaip apimantį ne tik skausmingus žmogaus pojūčius, bet ir kitas fizines kančias:

Pernelyg šaltos ar karštos aplinkos poveikis, Neturėjimas galimybės kvėpuoti, Poveikis, sukeliantis kūno traukulius ir pan.

Fizinio skausmo faktas gali būti nustatytas ne tik specialisto išvada, bet ir asmenų parodymų

Sveikatos sutrikdymai kaip kitų nusikaltimų sudedamoji dalis

Tais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas padarytas plėšimo, turto prievartavimo, išžaginimo ir kitų smurtinių nusikaltimų metu, jis kvalifikuojamas atskirai nuo šių nusikaltimų tiki tada, kai už jį nustatyta sankcija yra griežtesnė nei už tą smurtinį nusikaltimą.

Pvz., išžaginimo metu padarytas nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, atskirai nuo išžaginimo (BK 149 str. 1 d.) nekvalifikuojamas. Tuo tarpu sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) kvalifikuotinas atskirai, nes tai yra sunkesnė norma nei išžaginimas. Tokiais atvejais bausmė skiriama pagal idealios sutapties taisyklę

Nusikaltimų sveikatai ir fizinio smurto santykis

Tyčiniai nusikaltimai sveikatai padaromi naudojant fizinį smurtą.

BK 140 straipsnis tiesiogiai kriminalizuoja smurtavimą, sukėlusi žmogui fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nusikaltimų sveikatai kontekste aktualu išsiaiškinti fizinio smurto kaip teisinės kategorijos sampratą.

Fizinio smurto kriminalizavimo būdai

Fizinis smurtas kaip atskira nusikalstama veika (delicta sui generis). Nužudymai (129 – 131 str.) Sveikatos sutrikdymai (135, 136, 138, 140 str.) Fizinio skausmo sukėlimas (140 str.) Neteisėtas laisvės atėmimas (146 str.) it kt.

Fizinis smurtas kaip vertimo elgtis prieš savo valią arba pasipriešinimo įveikimo priemonė Plėšimas (180 str.) Išžaginimas (149 str.) Pasipriešinimas valstybės tarnautojui (286 str.) ir kt.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas fizinio smurto apibrėžimas

Veiksmai, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos.

Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. (2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49 dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose)

Mokslinės fizinio smurto sampratos elementaiNeteisėtumas

Fizinis poveikis pirmiausia yra neteisėtas aktas Neteisėtumas turi du aspektus:

1. Tai prieštarauja nukentėjusiojo valiai 2. Tai negali būti pateisinta būtinąja gintimi,

būtinuoju reikalingumu, nusikaltėlio sulaikymo aplinkybėmis ir t.t.

Mokslinės fizinio smurto sampratos elementaiFizinis poveikis

Fizinį smurtą sudaro fizinis poveikis kito žmogaus kūno sferai, organizmui (tiek išoriniams, tiek vidiniams organams)

Fizinis poveikis gali būti: Mechaninis Terminis Cheminis Biologinis Kitoks (pvz., veikiant mažu ar dideliu barometriniu

spaudimu, išgąsdinant iki infarkto, naudojant hipnozę ir t.t.)

Klausimas diskusijai

Ar laikytina fiziniu poveikiu hipnozė? Ar galima pripažinti fiziniu smurtu žmogaus

užhipnotizavimą prieš jo valią?

Mokslinės fizinio smurto sampratos elementaiFizinio poveikio pasekmės

Fizinis smurtas - tai fizinis poveikis, nukreiptas į gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą, bejėgiškumo ar kitos nenatūralios būklės sukėlimą.

Mokslinės fizinio smurto sampratos elementaiSubjektyvieji požymiai

Fiziniam smurtui būdinga tyčinė kaltė: Supranta, kad neteisėtai prieš nukentėjusiojo valią

daro jam žalingą fizinį poveikį, Numato, kad sukels jam žalingas pasekmes (atims

gyvybę, sutrikdys sveikatą, sukels fizinį skausmą ar kitas fizines kančias, atims laisvę, sukels bejėgiškumo ar kitą nenatūralią būklę),

Nori šių pasekmių arba kad ir nenori, bet sąmoningai leidžia joms kilti.

Mokslinis fizinio smurto apibrėžimas

Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į

1. jo gyvybės atėmimą,2. žalos sveikatai padarymą, 3. fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, 4. laisvės atėmimą arba 5. bejėgiškumo ar kitos nenatūralios būklės sukėlimą

Sveikatos sutrikdymo atribojimo nuo pasikėsinimo nužudyti problema

Dažnoje byloje, kurioje kaltininkas sukėlė nukentėjusiajam vieno ar kito sunkumo sveikatos sutrikdymą, kyla abejonių, ar nėra čia pasikėsinimo nužudyti. Pvz., suduota daug smūgių, panaudotas peilis, kirvis ir pan.

Pateikus kaltinimą pasikėsinimu nužudyti, gynyba beveik visada įrodinėja, kad veika kvalifikuotina kaip sveikatos sutrikdymas.

Teismas tokiais atvejais turi motyvuoti, kodėl pasirinko vieną ar kitą poziciją.

Sveikatos sutrikdymo atribojimo nuo pasikėsinimo nužudyti klausimai -1

(apibrėžtos tyčios vertinimo taisyklė)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 6 p. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas

nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį, 130 ar 131 straipsnius. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių padarinių (šovė ir nepataikė), jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimą.

Sveikatos sutrikdymo atribojimo nuo pasikėsinimo nužudyti klausimai – 2

(neapibrėžtos tyčios vertinimo taisyklė)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 6 p. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama

pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia.

Sveikatos sutrikdymo atribojimo nuo pasikėsinimo nužudyti klausimai -3

(tyčios kryptingumo nustatymas)

LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas, 6 p.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes:

nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai),

nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis,

kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.