2013 m. gruodis Nr. 9 (13)

Su Naujaisiais metais!Pokalbis su Aidžiu Stuku“Akademinės disciplinos nėra vieninga sistema”

4-ame psl.

Karšta tema

Geriausios disertacijos 2013.

Pradžia3-ame psl.

Mokslo naujienos

5-ame psl.

Nauji mokslo horizontai Europoje

9-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos insti-tucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos

bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: LJMS narių naujametinis sąskrydis. Neringos Barmutės nuotrauka.

Mielieji,

Štai ir atėjo 2014-ieji. Kartu atkeliavo ir žiema, atsinešdama su savimi jau spėtą pasiilgti sniegą ir šal-tuką. Nors šalčio šie metai nepagailėjo, jaunieji mokslininkai jo neišsigando ir žiemos išdaigos nesutrukdė smagiai palydėti senuosius ir sutikti naujuosius metus Druskininkų kaimo sodyboje. Metų pradžioje būta ne tik linksmybių, bet ir tradicinių sąjungos veiklų – sausio pradžioje paskelbtas Lietuvos jaunųjų moks-lininkų sąjungos (LJMS) konkursas „Geriausios disertacijos 2013“. Kaip ir ankstesniais metais, bus renka-mos dvi geriausios Lietuvoje apgintos disertacijos, taip pat – disertacija aplinkosaugos tematika. Konkur-sui darbus gali siūlyti Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai, tad pasinaudokite šia galimybe! Daugiau apie konkursą galite paskaityti 3-iame pusl.

Šiame numeryje artimiau susipažinsite su medijų filosofijos magistru, LJMS Tarybos nariu Aidžiu Stu-ku. Kaip teigia jį kalbinęs žurnalistas, šį tyrėją galima apibūdinti kaip „nevienareikšmį, atvirą naujai patirčiai ir nestandartiškai vertinantį tikrovę“. Aidis dalinasi savo gyvenimo patirtimi, nuomone apie tarp-diciplininius ryšius (4 pusl.).

Kaip jau žinote, pradėta įgyvendinti mokslo finansavimo programa „Horizontas 2020“. 9-ame pusl. ga-lite susipažinti su trumpa šios programos apžvalga, pagrindinėmis finansavimo sritimis. Belieka tik palin-kėti jums sėkmės dalyvauti naujuose projektuose, patiems teikti paraiškas ir savo kūrybinius sumanymus paversti realybe.

Tradiciškai šiame numeryje rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą skaityti, kuo pasido-mėti. Labai kviečiame visus norinčius prisidėti prie laikraščio leidimo, pasidalinti savo mintimis, atsiųsti įdomių naujienų ar informacijos apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Sėkmės visiems prasmingai ir įdomiai praleidžiant šiuos metus, naujų idėjų ir pasiekimų tiek moksle, tiek kasdieniniame gyvenime!

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32013 m. gruodis Nr. 9(13)

Lietuvos jaunųjų mokslininkų są-jungos (LJMS) iniciatyva jau aštun-tą kartą organizuojamas konkursas „Geriausios disertacijos“. Visi Lie-tuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai kviečiami iki vasario 5 d.

siūlyti konkursui 2013-aisiais metais Lietuvoje apgintas disertacijas.

Šių metų konkurse tradiciškai bus renkamos geriausios disertacijos, ap-gintos fizinių, technologijos, biome-dicinos ir žemės ūkio bei humanita-rinių ir socialinių mokslų srityse, taip pat ketinama apdovanoti ir geriau-sios disertacijos aplinkosaugos srityje autorių.

Kaip ir ankstesniais metais pasiūlytus darbus vertins autoritetinga komi-sija, sudaryta iš Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Konkurso laureatai bus pagerbti balandžio 23 d. iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose ir apdovanoti solidžiais rėmėjų prizais.

Šia iniciatyva norima didinti Lietu-vos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės moks-linę veiklą bei atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kuo jau dabar galime didžiuotis. Konkurso metu siekiama atrinkti tas disertacijas, kurios ge-riausiai atspindėtų ambicingą LJMS viziją – „Lietuvos mokslininkai – pa-saulinio lygio mokslo elitas“.

Renkant geriausius darbus bus at-sižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, ty-rimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, diser-tacijos originalumas. Didelis dėme-sys ir toliau bus skiriamas disertaci-jos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.

Jau antrus metus iš eilės Lietuvoje ap-ginama virš 450 daktaro disertacijų. Konkurso organizatoriai tikisi, kad ir šiais metais Lietuvos mokslo ben-druomenės atstovai aktyviai domėsis savo kolegų darbais ir siūlys konkur-sui dar daugiau, bet kokybiškų diser-tacijų.

Disertacijas konkursui „Geriausios disertacijos 2013“ gali siūlyti visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai, nuo sausio 8 d. iki vasario 5 d. užpildę siūlymo formą internete adresu http://www.ljms.lt/veikla/disertaciju-konkursas/siulyti-disertacija-2013. Patys autoriai savo disertacijų apdovanojimams laimėti teikti negali.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga konkursą „Geriausios disertacijos“

organizuoja nuo 2006-ųjų. Praėjusiais metais šią iniciatyvą rėmė AB TEO LT, bankas

DnB Nord, UAB „Kardiolita“ ir Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-

Mikulėnienės fondas.

Daugiau informacijos suteiks:

Dr. Vilma PetrikaitėLietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkėTel. +370 686 29383El. paštas vilma@ljms.lt

GERIAUSIOS DISERTACIJOS2013Konkursas

PRADŽIA

4 ODĖ MOKSLUI

teigia ir savo asmenine patirtimi patvirtina medijų filosofijos magistras, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos tikrasis narys Aidis Stukas. Nevienareikšmis, atviras naujai patirčiai ir nestandartiškai vertinantis tikrovę – tokie epitetai sukasi galvoje, kai bendraujama su Aidžiu. Jam klausimus uždavė žurnalistas Ramūnas Čičelis.

Papasakok apie savo bakalauro ir magistro studijas – ką jos Tau davė ir atėmė?

Du metu užtrukau, ieškodamas patin-kančios studijos programos. Išbandžiau telekomunikacijų ir elektronikos (KTU) ir informatikos (VDU) studijas. Abiejo-se programose užtrukau po pusmetį. Tik tada supratau jog labiau domina huma-nitarinė pakraipa, įstojau į jau nebeegzis-tuojančią istorijos, etnologijos ir filoso-fijos (VDU) programą. Ši reta disciplinų samplaika davė galimybę pamatyti, kad akademinės disciplinos nėra vieninga sis-tema, atradau erdvę tarp disciplinų. Ba-kalauro studijos atėmė daug laiko ir ne-leido įsitvirtinti darbo rinkoje. Magistro studijose (medijų filosofija, KTU) domė-jausi mokslo ir tarpdisciplinine komuni-kacija. Pati programa tuo metu buvo gana naujas bandymas susieti fenomenologiją ir medijų ekologijos pasaulėžiūras. Vėlgi, mačiau tarpdiscipliniškumo atvejį.

Dažnai pabrėži, kad esi humanitaras. Kaip supranti savo kaip humanitaro pareigą ar-timiausioje aplinkoje? Kuo humanitarinis žvilgsnis į kasdienybę, vertybes ir mokslą skiriasi nuo kitų? Kaip supranti inter-discplininį žvilgsnį į pasaulį? Ar iš tiesų įdėmaus žvilgsnio į daiktus ir reiškinius žmogus privalo neturėti siaurų disciplinos rėmų? Kaip susidomėjai semiotika? Ar se-miotika yra tokio neriboto žvilgsnio gali-mybė?

Humanitariką (angl. humanities) pabrė-žiu, kadangi su Jumis, Ramūnai, dažniau-siai bendraujame (socialinių) mokslų aplinkoje. Humanitarus su tiriamuoju objektu sieja artimesni ryšiai, kiekvienas atradimas veikia tyrėjo pasaulėžiūrą ir elgesį. Humanitaro pareiga man – kurti

tamprų ryšį tarp kasdie-nybės ir atliekamų tyri-mų. Tarpdiscipliniškumą palyginčiau su gebėji-mu mokėti daug kalbų. Viena kalba kalbančiojo supratimas apie pasaulį yra palyginus šiurkštus, tarpdisciplininis požiūris leidžia tiksliau atskleis-ti tikrovę, jos dėsnius bei tinkamai pasirinkti kitus žingsnius. Siau-ras, vienos disciplinos žvilgsnis nėra blogas, kol jis netampa fundamentalių įsitikinimu šaltiniu. Kiekviena disciplina privalo tu-rėti kanalus ir vartus, pro kuriuos vyksta mainai požiūrių, principų, informacijos, pastebėjimų ir įžvalgų mainai. Semiotika susidomėjau žvalgydamasis po tarpdisci-plininį kraštovaizdį. Dar neseniai mane domino ne ženklai ir jų sistemos, bet tai, į ką ženklai nurodo ir ką slepia. Tačiau, tiriant tarpdisciplininius ryšius, ženklai pasirodė kaip paprasčiau apčiuopiama ty-rimo medžiaga. Juk didelė dalis tarpdis-ciplininių jungčių vyksta būtent ženklų ir jų tarpusavio reikšmių sferoje. Šiuo metu tikiu, kad semiotika nėra beribė, reikšmių pasaulis nuolat didėja, tačiau jis yra baig-tinis. Semiotika yra tvirtas žingsnis gam-tos priežastinių ryšių tyrimo link.

Ką Tau reiškia narystė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungoje?

LJMS – tai saviraiškos ir dalyvavimo tar-disciplininėje bendruomenėje galimybė.

Esi kompiuterinio programavimo naudo-jimo moksliniuose tyrimuose šalininkas – kodėl Tau tai svarbu?

Šiuo metu gėda tiems, kurie nemoka ra-šyti ar skaityti. Tikiu, kad po10-20 metų lygiai tokia pat gėda bus nemokėti pro-gramuoti. Gyvename informacijos ir tinklaveikos amžiuje, programavimas įgalina kurti įrankius, kurie palengvina informacijos rinkimą, atranką, pateiki-mą, paskirstymą. Kol kas naudojamės skaitmeniniais įrankiais, kurie skirti masėms. Google, Facebook ar Linkedin nėra pritaikyti asmeniniams poreikiams. Mokėdami programuoti, galėsime kurti

„drabužius“, kurie atitinka individualią situaciją.

Domiesi aukštojo mokslo reforma Lietuvo-je. Kokių įdomių atradimų jau esi padaręs ir kuria kryptimi juda Tavo interesai – kokių rezultatų tikiesi? Ką, kaip aukštojo mokslo reformos tyrėjas, galėtum pranešti leidinio „Odė mokslui“ skaitytojams (tur-būt Tavo tyrimas yra ne tik esamos padė-ties ir jos priežasčių analizė, bet ir progno-zė?)?

Palyginus neseniai atradau M. Collon ir B. Latour plėtojamą veikėjų tinklo teoriją (angl. ANT, actor-network theory). Pa-bandžiau ją pritaikyti Aukštojo mokslo reformos (AMR) tyrinėjimams. Teorijos pagrindas: asmenys, sąvokos ir technolo-gijos sudaro veikėjų tinklą, kurio atskiros dalys stabilizuojasi, priklausomai nuo ry-šių su kitomis dalimis. Atskirose „stovy-klose“ dominuoja tam tikros asmenybės, kurios naudojasi tam tikromis žiniasklai-dos priemonėmis, kuriose tam tikros są-vokos visada reiškia tam tikrus dalykus. Tokioje erdvėje įdomu, kur vyksta AMR veikėjų pokyčiai, t.y. kokie veikėjai keičia nuomonę. Šiuo metu radau keletą nuo-monę keičiančių veikėjų: Lietuvos stu-dentų sąjunga, Švietimo ir mokslo minis-terija (abi dėl jų personalo pasikeitimo), nuomonę keitė ir Leonidas Donskis, kito sąvokos „gerai besimokantis“ interpreta-cijos. Prognozuoti nesu linkęs, tik pasiū-lyčiau stebėti atvejus, kai vyksta asmenų, technologijų (arba dokumentų) ir sąvokų skleidžiami signalai ir interpretacijos. Ti-kiu, kad tai – puikus būdas pokyčių šalti-niams atrasti.

Dėkoju už pokalbį.

nėra vieninga sistema“-

Aidis StukasA. Stuko fotoarchyvo nuotrauka

„Akademinės disciplinos

52013 m. gruodis Nr. 9(13)

Lietuvės mokslinis darbas išaiškino, kaip bakterijos išvengia imuninės sistemosAntibiotikų žudomos bakterijos gana sparčiai įgyja mutacijų, kurios

suteikia galimybių išvystyti atsparumą vaistams – šis procesas moksli-ninkams labai gerai pažįstamas. Bet visai neseniai mokslininkų grupė, kuriai atstovavo ir lietuvė Migla Miškinytė, aiškinosi, kokiu būdu bak-terijos išmoksta apgauti ir gyvą apsaugos nuo infekcijų barjerą – imu-ninės sistemos ląsteles.

Gruodžio 12 d. atviros prieigos recenzuojamame leidinyje „PLOS Pathogens“ publikuotas mokslinis darbas, kurio vadovė yra Instituto Gulbenkian de Ciência in Oeiras (Portugalija) mokslininkė Isabel Gor-do, o pirmąja šio straipsnio autore įrašyta M. Miškinytė.

Mokslininkai įprastinėms žmonių žarnyno bakterijoms Escherichia coli metė iššūkį – ant jų užsiundė pelių makrofagų (imuninės sistemos ląstelių, kurios svetimkūnius - pavyzdžiui, bakterijas – apgaubia ir su-ryja) ir stebėjo, kaip greitai bakterijoms išsivysto gebėjimas išvengti makrofagų. Vėliau tokios mutavusios bakterijos sugebėdavo išvengti makrofagų poveikio ir gyvų pelių organizmuose.

„Šis darbas apie E. coli sugebėjimą įgyti atsparumą makrofagams bei jų virulentiškumą yra svarbus. Jis aprašo, kaip susidūrimas su žinduo-lio gynybinėmis ląstelėmis gali paskatinti greitą bakterijos adaptaciją“, - sakė tyrimą atlikusiai grupei nepriklausantis Čikagos universiteto (JAV) mikrobiologijos profesorius Jamesas Shapiro.

Nors tyrimo autoriai E. coli virulentiškumą stebėjo tik mėnesį, kai kurios mutacijos buvo pastebimos jau po keturių dienų.

Bakterijos įgijo kelis skirtingus mechanizmus, padėjusius apsisaugoti nuo makrofagų – keli iš jų yra lipnios išorinės dangos, filamentų ir bio-plėvelės suformavimas.

[pagal DELFI.lt informaciją][ h ttp : / / w w w. d e l f i . l t / m o k s l a s / m o k s l a s / l i e tu v e s - m o k s l i n i s - d a r b a s - i s a i s k i -

n o - k a i p - b a k t e r i j o s - i s v e n g i a - i m u n i n e s - s i s t e m o s . d ? i d = 6 3 5 2 8 4 9 6 ]

Aidis Stukas

Gruodį įvyko proveržis tyrinėjant senėjimą, rasta vandens pėdsakų Marse ir

fiksuotas šalčio rekordas Harvardo Medicinos mokykla pasiekė proveržio tyrinėdami senėjimą.

Naudojant cheminius junginius, natūraliai randamus žmogaus kūne, pa-vyko atjauninti dvejų metų amžiaus žiurkės audinius.

NASA mokslininkai pranešė, kad Marse buvo didžiulis gėlo vandens ežeras (kuris, ti-kėtina, buvo ir palanki aplinka mikrobiolo-ginei gyvybei). Tokios išvados padarytos po marsaeigio „Curiosity“ tyrimų Aeolis Palus šalia Mount Sharp.

Gruodžio 10 dieną užfiksuotas naujas šal-čio rekordas žemėje – NASA palydovai paro-dė -94.7°C (-135.8°F) temperatūrą Rytų An-tarktidos regione. Pastarasis rekordas -89.2°C (-128.6°F) buvo užfiksuotas 1983 metais sto-tyje „Vostok“.

Milžiniškas požeminis ištirpusio vandens rezervuaras atrastas po Grenlandija. Jame vanduo išlieka skystas visus metus ir dengia 7 mln. hektarų plotą. Tai turi pasekmių ir jūros lygio kilimui.

Marso paviršius

E. coli bakterijos

Grenlandija

6 ODĖ MOKSLUI

Jis trejus metus šventė Kūčias su sąvartyno gyventojais ir dar trejus metus filmavo erelius žuvininkus, pasislėpęs medyje. Visas neįveikiamas kliūtis jis įveikė dėl meilės gamtai ir kinui. Tie, kas bent kartą buvo susidūrę su 30-mečiu kino režisieriumi Mindaugu Sur-vila, pastebi, kad nepaisant jo stebinančiai drąsių sprendimų ir nepajudinamo ryžto – jis labai pa-prastas žmogus.

Ilgą laiką dirbote televizijoje, bet galiausia atsisakėte šio darbo. Ar buvo sunku pri-imti tokį sprendimą ir nutraukti paskutinį ryšį su stabilumu savo gyvenime?

Nors dirbau kelias dienas per savaitę, o kitą laiką galėjau skirti kūrybai,kažkuriuo metu pradėjau jausti, kad net taip dirbdamas negaliu žengti žingsnio į priekį. Dėl to išėjau ir dabar esu labai lai-mingas – turiu daugiau laiko kurti savo filmus. O kai esi iš tikrųjų laimingas, tau nebereikia žaislų – naujausio telefono, kompiuterio ir t.t. Kai turi tikslą, vis-

kas pasidaro labai paprasta. Štai šiuo metu dirbu prie naujausio savo fil-mo „Sengirė“ apie seniausias girias ir potvynius Lie-tuvoje. Visus labai kviečiu apsilankyti internete, adresu sengire.lt ir prisidėti prie šio projekto bei dalytis jo idėja.

Kaip apsisprendėte savo gyvenimą sieti su gamta ir kinu?

Esu įsitikinęs, kad man labai pasisekė, nes jau 5-oje klasėje supratau, ko noriu. Per naujametį klasės „žiburėlį“ manęs paklausė, kuo noriu būti užaugęs, ir aš atsakiau – „režisierius“, po to pagalvojau ir pridėjau – „filmų apie gamtą“. Tad to-kia buvo mano svajonė ir visą gyvenimą aš jos kryptingai siekiau. Fotografavau žvėris, paukščius, rašydavau mokslinius

pranešimus, dalyvavau gamtosauginin-kų mokyklėlėje. Jau 7-oje klasėje man buvo aišku, kad noriu studijuoti Vilniaus universitete gamtos mokslus. Taip ir at-sitiko. Baigiau iš pradžių bakalaurą, pas-kui magistrą. Mokytis kino pasirinkau per darbą – dirbdamas su profesionalais: Audriumi Kemežiu, Sergejumi Loznica ir kitais.Situacijų, kai pagalvoju „o kam aš čia viską darau?“, aišku, būna. Pavyzdžiui, keliauju daugybę kilometrų per sniegą su sunkia aparatūra filmuoti paukščių. Atrodo, nebegaliu, viskas – liksiu pus-nyje iki pavasario. Bet tai, galima sakyti, rutina. O štai neseniai ramiai pagalvojau – „Na va, aš gyvenu tokį gyvenimą. Kas galėtų būti geriau?“ Ir supratau – ogi nie-ko.

Dėl kino nuvažiavote į Kariotiškių sąvartyną ir pradėjote kurti dokumentinį filmą „Stebuklų laukas“ apie ten gyvenančius žmones. Nebijojote nukentėti fiziškai arba psichologiškai?

Važiavau ne vienas, o su mokslininke, kuri ten jau buvo kelis kartus. Pačioje pradžioje, kai žinojau iš spaudos apie juos tiek, kiek žino visi – kad ten alko-holikai, nusikaltėliai ir t.t., ramu nebu-vo. Prieš važiuodami apgalvojome visus įmanomus scenarijus. O nuvažiavome – net juokinga pasidarė. Iš tikrųjų mes nieko apie juos nežinojome. Nei aš, nei mano draugai, nei mano žmona, kuri buvo kategoriškai prieš tą sumanymą, kol nepakviečiau važiuoti drauge. Jau-čiausi ten žymiai saugiau negu Vilniu-je, kur mane buvo užpuolę… O ten yra bendruomenė, mes ten buvome draugai. Bendraujame iki šiol.

Dėl psichologinių dalykų – kas kita. Vie-nas pavasaris buvo itin sunkus. Per kelis mėnesius bendruomenėje įvyko net ketu-rios mirtys. Iš pradžių pagrindinį filmo herojų mirtinai partrenkė mašina, po to dar nelaimių pasipylė. Tas mane labai paveikė, buvo sunku prisiversti ten grįžti, nes ta vieta pradėjo sietis su nelaimėmis. Bet grįždavau. O dėl kitų dalykų… Visi esame skirtingi – arba tai priimi, arba bandai perauklėti. Jei bandai perauklėti, pats esi vargšas ir kitiems dar kenki… Kas mes tokie, kad kitus teistumėme?

Dar pastebėčiau, kad tie gajūs, klaidingi stereotipai trukdo pamatyti realybę. Jei jau namų neturi ir šiukšlių konteineryje knisasi, tai viskas – nebe žmogus, nusi-kaltėlis. O aš ir pats konteineryje knisau-si, ir mašinoje trejus metus gyvenau, nes buvo striuka su pinigais. Na ir kas?

Bendruomenėje šventėte Kūčias ir net gavote dovanų – puikiausias slides. O mes pripratę, kad jie tik prašo… Kuo tos šventės dar nustebino?

Švenčiau drauge net trejus metus iš ei-lės. Iš pradžių atšvęsdavau ten, o po to važiuodavau pas savo tėvus. Tai štai, mano tėvų šventinis stalas buvo kur kas kuklesnis nei tų žmonių, gyvenančių be elektros sodo nameliuose. Nes jiems Kū-čios labai svarbi šventė ir jai pradedama ruoštis iš anksto – geresnio maisto atsi-dedama ir t.t. O visa kita – kaip pas visus. Nebent dažniau vieni kitiems linki svei-katos ir Kalėdų Senelis ne pas kiekvieną ateina.

Kalbino Inga Kaladytė

Gamtininkas ir režisierius Mindaugas Survila

“ kai tur i t ik s lą , v i skas p as idaro labai p ap ras ta”

Mindaugas SurvilaM. Survilos fotoarchyvo nuotrauka

72013 m. gruodis Nr. 9(13)

Europos Sąjungos vėliavaLietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) metu oficialią ES vėliavą – mėlyną foną su dvylika geltonų penkiakampių žvaigždžių – plevėsuojančią matėme dar dažniau nei iki šiol. Naujojoje “Odės mokslui” skiltyje “Daiktai” – šįkart kviečiame susipažinti su svarbiausiais ir įdomiausiais faktais apie pagrindinį ES simbolį.

Datos

1955 m. buvo patvirtintas vėliavos dizainas, kuris išliko nepakitęs iki šių dienų. Vėliavos kūrimą inicijavo Europos Taryba, vienijanti 47 demokratines Europos valstybes. Kitaip tariant, pradžioje tai nebuvo ES simbolis. 1986 m. Europos Parlamento iniciatyva vėliava pradėta naudoti ir kaip Europos ekonominės bendrijos simbolis bei pirmą kartą iškelta šalia Europos Komisijos pastato Briuselyje.

2008 m. vėliavos kaip oficialaus ES simbolio naudojimas pagaliau įtvirtintas teisės aktais.

Asmenybės

Europos Tarybos pašto tarnyboje dir-bęs prancūzas Arseni Heitz (Arsene

Heitz) pateikė daugiau nei 20 vėliavos variantų, iš kurių vienas ir buvo dabar-

tinės vėliavos maketas, o informacijos ir žiniasklaidos tarnybos vadovas Polis Levi (Paul Levy) pasirinktą variantą galutinai

adaptavo. Taip gimė jau 56-erius metus naudojamos vėliavos dizainas.

Įdomybės

Kai svarstytas vėliavos dizainas, į „finalo tiesiąją“ buvo patekę du variantai. Antrajame, kuris galiausiai nebuvo pasirinktas, žvaigždės buvo išdėstytos ne ratu, o „išsibarsčiusios“. Jos simbolizavo Euro-pos sostines, o išsidėstymas atspindėjo sostinių pozicijas Europos žemėlapyje.2004 m. ES vėliava pirmą kartą lankėsi mėnulyje, kur ją nuskraidino olandų kosmonautas Andrė Kepiš (André Kuipers).2008 m. per Prancūzijos pirmininkavimą ES vėliava pavirto… Eife-lio bokštas.Mėlyna – ši spalva ES vėliavoje naudojama kaip nuoroda į dangaus mėlį ir Vakarų pasaulį.

Mitai

Vėliavos simbolika neretai interpretuo-jama klaidingai. Štai keletas mitų apie

žvaigždutes: 12 žvaigždžių reiškia Švč. Mer-

gelės Marijos skaičių. Iš tiesų su religija vėliava nėra susijusi.

ES vėliavoje tiek žvaigždučių, kiek šalių pradžioje sudarė tuometinę Bendri-ją. Nors tokia idėja buvo svarstyta, tačiau

galiausiai jos atsisakyta dėl politinių priežasčių.

Įstojus kiekvienai naujai narei vėliavoje atsiranda nauja žvaigždutė. Tai netiesa – žvaigždžių skaičius nesikeičia

nuo pat vėliavos naudojimo pradžios.

Skaičiai

5 – tiek metų buvo renkama emblema ES vėliavai. Atrankos procesas vyko nuo 1950 iki 1955 m.15 – tiek žvaigždučių buvo pirmajame vėliavos vari-ante. Šis skaičius atspindėjo tuometinį Europos Ta-rybos narių skaičių. Tačiau galiausiai buvo nuspręsta naudoti 12 žvaigždučių – kaip tobulybę ir vienovę simbolizuojantį skaičių.

Aplikacijos iš wikipedia.org

8 ODĖ MOKSLUI

Vėliau mokėsi Paryžiuje, Sorbonos universiteto Gamtos – istorijos fakultete ir jį baigė.Peterburge įkūrė Gamtos mokslų vaizdinių priemonių laboratoriją „Zootom”. Ruošė zoologijos, botanikos, anatomijos, mineralogijos preparatus. Vasaros metu keliavo po Lietuvą, rinko medžiagą preparatams. 1914 m. ir 1917 m. dalyvavo mokslinėse

ekspedicijose, vykusiose į Šiaurę (Murmanską, Šiaurės Norvegiją, Archangelską).

Tadas Ivanauskas (1882 – 1970) – Lietuvos gamtininkas, rašytojas, biologijos daktaras, profesorius, akademikas.

Grįžęs į Lietuva buvo dėstytoju, suor-

ganizavo pirmąją kailinių žvėrelių

augintojų akcinę bendrovę ir įkūrė

kailinių žvėrelių fermą Obelynėje, ne-

toli Kauno, taip pat ornitologinę stotį

Ventės rage.T. Ivanauskas buvo vienas iš Žuvinto

rezervato, taip pat Kauno zoologijos

sodo steigėjų. Dirbo Vilniaus uni-

versitete profesoriumi, vėliau tapo

Lietuvos MA Biologijos instituto di-

rektoriumi.

T a d a s Ivanauskas dar vaikystėje susidomėjo gamtos mokslais. Iš tėvo išmoko medžioti, preparuoti ir gaminti iškamšas, sudarinėti zoologinius ir botaninius rinkinius. Pradžioje mokslus ėjo namuose. Studijavo gamtos mokslus Peterburgo universiteto Fizikos – matematikos fakultete. Užmezgė ryšius su Peterburge gyvenančiais lietuviais, išmoko lietuvių kalbą.

Wikipedia.org archyvo nuotraukos

„Gamtos viešpats ne tas, kuris ją naikina, bet tas, kuris kuria. Tik giliai moksliškai, o ne ūkiškai savanaudiškas gamtos pertvarkymas duos naudos

žmonijai“

Tadas ivanauskas

Iš viso parašė 37 knygas ir brošiūras, 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose. Svar-biausias veikalas – „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.).

92013 m. gruodis Nr. 9(13)

„Gamtos viešpats ne tas, kuris ją naikina, bet tas, kuris kuria. Tik giliai moksliškai, o ne ūkiškai savanaudiškas gamtos pertvarkymas duos naudos

žmonijai“

Tadas ivanauskas

Pernai metų lapkritį Europos Par-lamentas pritarė mokslo finansavi-mo programai „Horizontas 2020“. Tai naujas žingsnis, siekiant didinti globalų Europos konkurencingu-mą ir kurti atsvarą stiprioms JAV ir Pietryčių Azijos rinkoms.„Horizontas 2020” pirmą kartą vienoje vietoje sutelks visą Euro-pos Sąjungos (ES) mokslinių tyri-mų ir inovacijų finansavimą. Šiuo projektu 2014-2020 m. mokslui ES stiprinti iš viso bus skirta apie 80 mlrd. eurų.

Nuo idėjos iki prekės

2012 m. spalio 7 d. konferencijoje „Ho-rizontas 2020 ir ateities gamyba” naująją programą pristačiusi Lietuvos preziden-tė teigė, kad, „užrašas „sukurta ir pa-gaminta Europos Sąjungoje“ turi tapti aukščiausios kokybės ir inovacijų žen-klu“. Ta proga mokslininkai, inovatoriai, mokslo institucijos ir įmonės jau gali teikti paraiškas finansavimui pagal šią programą gauti.Programos „Horizontas 2020“ tikslas – panaikinti atotrūkį tarp mokslinių ty-rimų ir sukurto produkto, pristatomo rinkoje. Programa finansuos visas ino-vacijų grandies dalis, pradedant idėja ir baigiant rinka. Tai atsispindi ir 3-ose pa-grindiniuose programos tiksluose: aukš-tos kokybės moksliniai tyrimai, konku-rencinga pramonė ir nauda visuomenei.

Finansavimas 3 sritims

Programos biudžetas padalintas 3 pa-grindinėms sritims. 24,6 mlrd. eurų bus skiriami stiprinti ES kaip globalios mokslo srities lyderės pozicijoms, įtrau-kiant net 77 proc. didesnį finansavimą sėkmingų rezultatų pasiekusiai Europos mokslinių tyrimų tarybai. Papildomas finansavimas skiriamas ir vadinamo-sioms Marie Curie veikloms, kuriomis siekiama stiprinti žmogiškuosius ište-klius mokslo srityje: populiarinti moks-

lininko profesiją, pritraukti mokslinin-kus į Europą. Beje, Lietuvoje jau 8 metus vykstanti „Tyrėjų naktis“ – taip pat Ma-rie Curie veiklų dalis, skirta sudominti visuomenę mokslu.Antroji sritis – inovacijų diegimas pra-monės srityje. Tam iš viso bus skirta 17,9 mlrd. eurų. Ypatingas dėmesys bus teikiamas informacinėms bei ryšio tech-nologijoms, nanotechnologijoms, bio-technologijoms, taip pat mažų bei vidu-tinių įmonių inovaciniams gebėjimams didinti.

Trečioji sritis – Europai aktualių sociali-nių iššūkių sprendimas. Jai programoje „Horizontas 2020” bus skirta 31,7 mlrd. eurų. Jais bus finansuojama ir sveikatos sritis, prisitaikymas prie demografinių pokyčių (žemyno senėjimas) bei gero-vės skatinimas; ir maisto užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrinių tyrimų ska-tinimas ir bioekonomikos plėtotė; ir saugios, švarios ir efektyvios energijos užtikrinimas, klimato kaitos, resursų ir žaliavų išnaudojimo efektyvumas bei saugios bei novatoriškos visuomenės propagavimas.

„Horizontas 2020” Lietuvoje

Tikimasi, kad nauja programa padės įvairiems Europos Sąjungos regionams vystytis ir išnaudoti savo turimą poten-cialą. Lietuvai aktualiausios iniciatyvos yra susijusios su Baltijos jūros regiono konkurencingumo didinimu, mažų bei vidutinių įmonių veiklos skatinimu, integruotų mokslo bei verslo centrų fi-nansavimu, inovacijomis tokiose srityse kaip lazeriai, farmacijos produktai.

ES Tarybai pirmininkaujančiai Lietuvai teko svarbus vaidmuo reprezentuojant naująją mokslo finansavimo programą. Pastaroji buvo pristatyta tiek per gruo-džio pradžioje vykusį Vilniaus inovacijų forumą, tiek per kitus renginius.„Europos Sąjunga turi ambicingą tikslą tapti inovacijų sąjunga. Tai galima pa-

siekti vystant glaudžią partnerystę tarp privataus ir viešojo sektoriaus, atliekant mokslinius tyrimus ir investuojant į ino-vatyvias technologijas”, – kalbėjo šalies prezidentė D. Grybauskaitė konferenci-jos „Horizontas 2020 ir ateities gamyba” metu.

Europos Parlamento narė Radvilė Mor-kūnaitė pastebi, kad lėšos Baltijos jūros regiono konkurencingumo didinimui, numatytos „Horizontas 2020“ progra-moje – dar vienas įrodymas, kad regio-ninė plėtra tampa vis svarbesnė ES sti-prinimo priemonė. Aiškiai įgarsinant Skandinavijos ir Baltijos šalių poreikius bei ateities viziją, į tai atsižvelgiama ir kuriant ilgalaikę finansinę perspektyvą, o bendrųjų programų lėšos efektyviau paskirstomos. Lietuvos interesai taip pat geriau atspindimi bendresnės eko-loginės, ekonominės ir infrastruktūri-nės gerovės kontekste. „Turint omeny pasiekimus, kuriuos Lietuvos mokslas jau demonstruoja tokiose srityje kaip, pavyzdžiui, aplinkosauginės biotechno-logijos ar lazeriai, programos „Horizon-tas 2020“ tikslai mums itin aktualūs ir leidžia tikėtis, kad finansinė parama taps galimybe vystytis naujoms sritims. Ti-kiuosi, kad daugelis puikių mūsų moks-lininkų išradimų, kurie dėl lėšų stokos kol kas yra prototipų stadijoje, iki 2020 m. bus užpatentuoti ir taps masiškai ga-minamomis prekėmis“, – sako EP narė R. Morkūnaitė.

Nauji mokslohorizontai Europoje

Parengė Marija Sajekaitė, žurnalas “Europos spalvos”

10 ODĖ MOKSLUI

PASIVAIKŠČIOJIMAS SU EINŠTEINU, JOSHUA FOER [knyga]

Šiais technologijų laikais, kai dažnas nepamena net arti-miausio draugo mobiliojo telefono numerio, yra žmonių, kurie vieną kartą pažvelgę į devynių kortų malkų eilę gali ją pakartoti iš atminties. Ir jie nėra genijai ar vunderkindai. Vi-dutiniškai 40 dienų per metus žmonės sugaišta kompensuo-dami tai, ką pamiršo. Žurnalistas Joshua Foeris buvo vienas iš jų, bet po metų treniruočių jis jau dalyvavo JAV atminties čempionate ir laimėjo.

„Pasivaikščiojimas su Einšteinu“ yra neįtikėtina atminties kultūros istorija, pradedant senaisiais Cicerono įsiminimo metodais, baigiant „atminties rūmais“, kur atsiminimai sau-gomi įsivaizduojamuose kambariuose. Pasinaudojęs meto-dais, kurie jau beveik pamiršti, autorius įsitikina, kad kie-kvienas gali dramatiškai patobulinti savo atmintį.

MOKSLAS IR RELIGIJA. NAUJASIS ĮVADAS, ALISTER E. MCGRATH [knyga]

Mokslo ir religijos sąlytis šiuo metu yra viena patraukliausių tyrinėjimo sričių. Tad šioje knygoje vienas geriausių pasaulyje šios srities žinovų Alister E. McGrath labai aiškiai ir prieinamai supažindina su pa-grindiniais mokslo ir religijos sąveikos klausimais. Aprėpiant platų probleminį lauką, nagrinėjami abiejų šių sričių santykio istoriniai, teologiniai, filosofiniai ir moksliniai aspektai.

Pagrindinis dėmesys skiriamas krikščionybės ir gamtos mokslų dialogui, padariusiam didelį poveikį Vakarų kultūros formavimuisi. Glaustai pristatomos ir problemos, susijusios su keturiomis kitomis pa-saulio religijomis. Knyga sumanyta taip, kad būtų prieinama skaitytojui, neturinčiam išankstinių žinių mokslo ar religijos srityje.

ASAPSCIENCE: FILMUKAI, PADEDANTYS APIE RŪPIMUS MOKSLO

KLAUSIMUS KALBĖTI PAPRASTAI [internetas]

Beveik du milijonus pasekėjų turintis YouTube kana-las AsapScience kviečia pasinerti į kasdien tūkstančius žmonių dominančius klausimus. Du vaikinai, gavę įdo-mų ir svarbų klausimą, ieško informacijos ir atsakymą pateikia įdomia forma – trumpais filmukais, piešiamais markeriais ant baltos lentos. Ar stresas gali nužudyti, ar augalai galvoja, kas atsitiktų, jeigu neišeitume į lauką, ar galime įrašyti savo sapnus, kodėl mes verkiame ir taip toliau.

Kviečiame pasižvalgyti:http://www.youtube.com/user/AsapSCIENCE

112013 m. gruodis Nr. 9(13)

Irmos Vitonytės nuotrauka

Koimbra. Neringos Barmutės paveikslas iš ciklo “Miesto šviesos”

12 ODĖ MOKSLUI

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 9(13), 2013 gruodis

Smagios žiemos pramogos su LJMS!

Kitame numeryje:

• Interviusuprof.RūtaPetrauskaite.• SužinosimekokiosEuropos sostinės varžysis dėl ES Inovacijų sostinės titulo.• „Veiduose“-įtakingasbritų fizikas-teoretikas ir kosmologas Stivenas Hokingas.

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“