odė mokslui, 2013 rugpjūtis

2013 m. rugpjūtis Nr. 5 (9)

Aktualus interviu Profesorius Tomas Krilavičius kasdienį

gyvenimą paverčia skaičiais

7,9-ame psl.

Jaunoji kartaVasaros mokykla

2013 8-ame psl.

Pokalbis su prof. Dainiumi Pauža

„Mesesamejūs“ 3-4-ame psl.

Mokslo naujienos

5-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos

institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfed-eracijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus

išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: D. H. Pauža. Fotostudijos “TaDiena” nuotrauka.

Mielieji,

Atkeliavę vėsūs rudeniniai orai gena mokslininkus į laboratorijas, kur gimsta naujos idėjos, vyksta intensyvus eksperimentinis darbas. Ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai šis laikotarpis gausus naujų potyrių, minčių ateičiai. Rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais vyko intensyvūs finansinės strategijos kūrimo ir įgyvendinimo mokymai, jų metu LJMS nariai parengė planą, padėsiantį organizacijai geriau planuotis savo finansus bei sumažinti priklausomybę nuo dotacijų. Šie mokymai jau baigėsi, tačiau planuojami nauji – skirti ugdyti mokslininkų gebėjimus, reikalingus rengiant paraiškas projektams, juos įgyvendinant. Labai kviečiame visus dalyvauti! Daugiau informacijos: www.ljms.lt Rugpjūčio mėn. pabaigoje LJMS suorganizuotos moksleivių vasaros mokyklos dalyviai turiningai ir įdomiai laiką praleido Molėtų astronomijos observatorijoje, semdamiesi patirties iš lektorių, o taip pat ir vieni iš kitų. Mokykloje jie klausėsi paskaitų, lankėsi mokslo ir tyrimų institucijose Vilniuje, atliko ekspe-rimentus bei pristatė juos savo bendraamžiams. Taip pat moksleiviai mokėsi, kaip pristatyti savo tyrimų rezultatus visuomenei, patys rengė mokslo populiarinimo straipsnius. Keletą jų rasite moksleivių skiltyje „Jaunoji karta“ (8-ame psl.). Šiame numeryje taip pat arčiau susipažinsite su naujuoju Lietuvos mokslo tarybos pirmininku prof. Dainiumi Pauža. Profesorius dalinasi savo mintimis apie Lietuvos mokslo ateitį, jauniesiems mokslinin-kams svarbias aktualijas, pasakoja apie savo profesinę patirtį (3-4-ame psl.). Jaunasis profesorius Tomas Krilavičius aptaria privalumus, atliekant įvairiapusius tyrimus. T. Kri-lavičiaus tyrimai siejasi ir su medicina, ir su robotika, ir su politologija. „Tokie įvairias sritis jungiantys tyrimai, nors ir yra rizikingi mokslininkams, nes rezultatą gauti žymiai sudėtingiau, bet leidžia visą laiką plėsti savo akiratį, spręsti naujas ir įdomias problemas ir nuolat bendrauti su įvairių sričių mokslininkais ir praktikais“, – teigia profesorius. Interviu su T. Krilavičiumi skaitykite 7-ame psl. Kaip ir kituose numeriuose, šiame taip pat rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą aplankyti, paskaityti, pasidomėti. Kaip visada, maloniai kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32013 m. rugpjūtis Nr. 5(9)

Lietuvos mokslininkams sako ne-seniai darbą pradėjusios naujos kadencijos Lietuvos mokslo tary-bos pirmininkas profesorius Dai-nius Haroldas Pauža. Apie LMT kasdienybę, Lietuvos mokslo atei-tį, jauniesiems mokslininkams svarbias aktualijas su prof. D. H. Pauža kalbėjosi žurnalistas Ramū-nas Čičelis.

Pirmiausia, sveikiname tapus Lietu-vos mokslo tarybos pirmininku. Kaip vertinate praėjusios kadencijos tarybos darbą? Kokios permainos laukia Jūsų vadovaujamos institucijos? O gal labiau orientuojatės į darbų tęstinumą?

Praėjusios kadencijos Tarybos darbe tiesiogiai dalyvavau – buvau Gamtos ir technikos mokslų komiteto narys. Ma-

nau, Taryba dir-bo labai gerai, tik ne viską spėjome padaryti, nes no-rai visada būna dideli, o galimybės, deja, ribotos. Pavyzdžiui , LMT siekis yra dirbti greičiau, bet už tai atsakingi politikai. Jie ban-do suderinti bet kurios srities ar uždavinio praei-tį, dabartį ir ateitį. Kartais norėtume, kad viskas vyktų kitaip, bet tik po kurio laiko paaiš-kėja, kad vienam ar kitam sprendi-mui yra dar anks-toka. Pati valstybės sandara tai lemia: politikai vykdo savo įsipareigo-jimus rinkėjams, turėdami įvairius

instrumentus. LMT dažnai ne tik siūlo politinius sprendimus, bet ir interpre-tuoja mokslo politiką. LMT ir analizuo-ja, ir prognozuoja, ir turi galimybę da-ryti įtaką įvairiems mokslo procesams. Praėjusios kadencijos Tarybai pavyko padaryti tikrai daug: Lietuvoje jau yra konkursinis mokslo finansavimas. Visi prie to jau priprato. Mokslininkas, no-rėdamas tyrinėti, turi įrodyti, kad jo projektas yra pats geriausias. Deja, lėšų yra tiek, kad finansuoti galime tik pa-čius geriausius projektus ir ne visa no-rima apimtimi. Ne geriausiems, bet ge-riems projektams finansuoti pritrūksta lėšų.Pagrindinė permaina, kurią bandysime įgyvendinti – finansavimo programų specializacija. Moksle dažna situacija yra ta, kad jaunasis mokslininkas, ką tik apgynęs disertaciją, turi konkuruoti su didesnę patirtį turinčiais kolegomis. Jauniesiems mokslininkams turi būti

kitokios sąlygos. Suprantu, kad jas su-kurti nelengva.Kita grupė, kuriai reikia LMT dėmesio, yra universitetų dėstytojai, nuo anksty-

vo ryto pradedantys darbą su studen-tais – paskaitas, seminarus, praktinius užsiėmimus. Kai studentai popiet išeina mokytis į namus ar bibliotekas, tik tuo-met dėstytojams lieka laiko mokslo ty-rimams. Sąlygos, kuriomis mokslinius tyrimus atlieka dėstytojai-mokslininkai ir tik mokslininkai, nėra lygios – dėsty-tojai turi daug mažiau laiko. Rezultatai byloja visai ką kita, nes labai daug uni-versitetų dėstytojų laimi mokslinių tyri-mų projektų konkursus. Puikiai žinau, kad valstybiniuose mokslinių tyrimų centruose dirbantys mokslininkai labai dažnai yra ir dėstytojai, bet tai – jau jų papildomas darbas. O tiems, kurie dirba tik universitetuose, turėtų būti kitokios sąlygos, kad ir nedidelės, bet specialios lėšos. Aišku, daugelis universitetų turi savo Mokslo fondus ir finansuoja savo dėstytojų mokslinius tyrimus.Taigi naujos LMT kadencijos vienas iš uždavinių yra didinti finansavimo programų įvairovę. O iš esmės tikrai orientuosimės į darbų tęstinumą ir stengsimės išsaugoti ir tęsti tai, kas jau padaryta. Svarbiausia, kad dėl LMT kaitos mokslininkai nepajustų nemalo-nių staigmenų.

Ko lauktumėte iš įvairių institucijų pa-skirtų naujųjų LMT narių?

Jie nebuvo tiesiog paskirti – jie buvo pa-siūlyti, po to sekė maždaug pusę metų trukusios diskusijos dėl kiekvieno kan-didato, taip jie buvo atrinkti ir tik po to Seimo patvirtinti. Nenorėčiau, kad jie ilgai prisimintų, iš kurios institucijos atėjo į LMT.

nukelta į 4-ą psl.

Prof. Dainius Pauža.

Pokalbis

„Mes esame jūs“, -

Labai nenorėčiau LMT tapti dar vienu mokslo administratoriumi,

biurokratu, kuris kažkada turėjo ką nors bendra su mokslu, bet dabar

jau nebeturi

4 ODĖ MOKSLUI

A. Ramonaitė. alkas.lt archyvo nuotrauka.

atkelta iš 3-o psl.

Pirmasis rūpestis yra pamiršti, kad dir-bi kokiam nors universitetui. Tikėčiau-si, kad jie matytų bendrą visos Lietuvos mokslo padėtį ir reikalus.

Papasakokite, kokią įtaką Jūsų darbui LMT turi asmeninė profesinė patirtis?

Savo darbą universitete pradėjau nuo laboranto pareigų. Praėjau visus etapus, kokie tik yra, nuo laboranto. Šiuo metu esu Lietuvos sveikatos mokslų universi-teto profesorius ir Anatomijos instituto vadovas. Puikiai žinau, kiek reikia laiko, kol tampi tyrėju, mokslininku. Žinau, kaip svarbu, kad mokslas vyktų univer-sitete – kad kiekvienas dėstytojas, per egzaminus bendraudamas su studentais, turėtų galimybę pakviesti į laboratoriją gabesniuosius, kad pastebėtų talentą, ku-ris tinka vienai ar kitai mokslo krypčiai. Labai nenorėčiau LMT tapti dar vienu mokslo administratoriumi, biurokratu, kuris kažkada turėjo ką nors bendra su mokslu, bet dabar jau nebeturi. Niekada nenorėčiau pereiti į ne mokslininkų pusę. Ir praėjusioje, ir šioje kadencijoje sakome Lietuvos mokslininkams, kad mes esame jūs.

Kaip kito LMT vaidmuo nuo šios institu-cijos įkūrimo iki dabar? Kokias permainas pajutote asmeniškai, būdamas aktyvus ir inovatyvus mokslininkas, o po to – ir ta-rybos narys?

Viskas prasidėjo nuo labai nedidelių b i u d ž e -tų. Dabar p a d ė t i s jau visai kitokia – daug mi-lijonų lėšų paskirstoma konkurso tvarka. Kitimas – milžiniškas. Galima netgi ly-ginti pagal darbuotojų skaičių: LMT pra-sidėjo nuo penkių ar šešių darbuotojų, o dabar būstinėje reziduojančiųjų skaičius sudaro jau apie šešiasdešimt etatų. Pri-dėkime dar dalyvaujančiuosius trum-palaikiuose projektuose. Taigi, per tokį trumpą laiką buvo tiek daug sukurta ir padaryta. Pradžioje tai buvo labiau tary-

ba, o dabar LMT jau yra institucija. Prie LMT sukurtas Mokslo fondas, kuriame dirba daug mokslininkų. Nuolat mažėjo ir biurokratinis formalizmas. Be to, sie-kiame tokio sklandaus laboratorijų ap-rūpinimo, koks yra Amerikoje ar Vakarų Europos šalyse. Tikrai tai pasieksime.

Kokią matote Lietuvos mokslo bendruo-menės ir šalies politikų bendradarbiavimo perspektyvą?

Manau, kad ji dabar yra pakankamai gera. Kartais būna tikrai džiugu, žinant, kaip yra paisoma mokslininkų interesų, nuomonės. LMT sprendi-mai ir jų siūlymai gerbiami politikų. Jei į siūlymus ne-atsižvelgiama, tai niekada nedaroma vienašališkai. Niekada nemačiau jokio konflikto, nes visi puikiai suprantame valstybės galimy-bes. Be abejo, kiekvienas mokslininkas norėtų uždirbti kelis kartus daugiau, bet tokių galimybių objektyviai nėra. Galų gale ne visada ir esamas galimybes moks-lininkai išnaudoja. Visi supranta, kad, kol JAV ir Vakarų Europoje atlyginimai bus kelis kartus didesni nei Lietuvoje, tai tikėtis mokslininkų migracijos į Lietuvą yra nepagrįsta. Kita vertus, grįžus į Lietu-vą po intensyvios mokslinės veiklos už-sienyje, čia bus lengva susikurti tik buitį, bet ne mokslinę aplinką. Dar viena aplinkybė yra tokia, kad kai

kuriose Lietuvos mokslo kryptyse universitetuo-se tikrai trūksta dėsty-tojų. Todėl jei negauni pakankamo atlygio už mokslinius tyrimus, gali

užsidirbti dėstydamas. Be abejo, reikės padirbėti, liks mažiau laiko, o gal net pa-aiškės, kad neturi talento dirbti dėstytoju. Tai – atvira erdvė tobulėti kaip lektoriui, organizatoriui ir kaip mokslininkui tyrė-jui. Įvairovė visada yra sveikesnė: jei dirbi edukacinį, mokslinį ir visuomeninį dar-bą, taip susikuri pilnatvę.

Kaip vertinate Lietuvos jaunųjų moksli-

ninkų bendruomenę? Ko tikitės iš jaunųjų mokslininkų ir ką jiems siūlytumėte?

Susiorganizavę į Sąjungą jaunieji moks-lininkai visuomet primena apie save su įvairiomis idėjomis ir siūlymais. Ir, kiek žinau, yra palaikomi. Per penkerius me-tus buvo gerų iniciatyvų: dėl publikacijų rėmimo, dėl Geriausių disertacijų kon-kurso ir kt.

Jūsų prognozė – LMT ir Lietuvos mokslas po penkerių metų.

Po penkerių metų mūsų pastangų dėka ir palaikant Aukščiausiajam, turėtų pradėti veikti mokslo slėniai. Tai reiškia naujas technologines galimybes. Ar jie sėkmin-gai veiks, bus patrauklūs, ar nebus admi-

n i s t r a -c i n i ų trikdžių – sunku pasakyti.

Visa bėda ta, kad moksliniai laimėjimai nėra kažkas įspūdinga masėms: tiesiog pradėsime daryti kokybiškesnius darbus, plėsis ir gerės jų rezultatų sklaida. Slėniai yra priemonė, instrumentas kurti geros kokybės (pabrėžiu, kad labiau nei dides-nės kiekybės) mokslą. Norint tai pastebė-ti, reikia būti specialistu. Manęs kartais paklausia, pavyzdžiui, tokių klausimų: ką Lietuvos mokslas davė pasauliui? Reto-rinis klausimas, bet pakanka įeiti į duo-menų bazes, ir matyti, kiek su Lietuvos vardu yra publikacijų. Tai reiškia, kad jos turi naujų rezultatų, nes ne naujų dalykų ten negali išspausdinti. Tai ir atsakymas – mes duodam pasauliui, bet čia turbūt turima galvoje tai, kas būtų verta Nobelio premijos. Na, deja, tokių rezultatų netu-rime.Sunku prognozuoti ateitį, bet akivaizdu, kad milžiniškos Europos Sąjungos lėšos, skiriamos Lietuvos mokslui, negali nesu-kelti rezultatų. Per ateinančius penkerius metus bent stengsimės stabdyti moks-lininkų emigraciją ir dar labiau mažinti mokslo finansavimo biurokratinius trik-džius. Tikrai nebus blogiau, o, jei visi dirbs nuoširdžiai ir sieks bendro tikslo, bus net geriau.

Ačiū už pokalbį.

Pokalbis

Praėjau visus etapus, ko-kie tik yra, nuo laboranto

Siekiame tokio sklandaus laborato-rijų aprūpinimo, koks yra Amerikoje

ar Vakarų Europos šalyse

Įvairovė visada yra sveikesnė: jei dirbi edukacinį, mokslinį ir visuome-

ninį darbą, taip susikuri pilnatvę


Vilniuje kosmoso tech-nologijas pažinti kvietė paro-

da „European Space Expo“ Rugsėjo pabaigoje visą savaitę vilniečius ir Vilniaus svečius susipažinti su įvairiomis kosmoso technologijomis kvietė kosmoso technologijų paroda „European Space Expo“, įsikūrusi Kate-dros aikštėje.

Pirmą kartą Baltijos ša-lyse vykusi paroda –Europos Komisi-jos projektas, keliaujantis per Europos miestus ir pristatantis Europos pasieki-mus bei ambicijas kosmoso technologi-jų ir paslaugų srityje. Milžiniško susidomė-jimo Vilniuje sulaukusioje parodoje vaizdingai ir gyvai pasakota, kaip bui-tyje ir kasdienybėje pritaikomos tokios

technologijos ir naudojamos paslaugos iš kosmoso: aviacijo-je, aplinkosaugos srityje, žemės ūkyje, žuvininkystėje, tiesiant kelius ar sudarant žemėlapius. Parodoje „European Space Expo“ taip pat demonstruoti ir Lietuvos pasiekimai kosmoso technologijų srityje, kaip pa-vyzdžiui, KTU mokslininkų išrasta neinvazinė galvospūdžio matavimo technologija. Šis iš-radimas padės astronautams dalyvauti ilguose kosminiuoses

skrydžiuoses, o sunkias galvos traumas patyrusiems žmonėms - išgelbėti gyvy-bes. Parodos lankytojai turėjo galimybę susipažinti ir su ambicingomis Europos Sąjungos kosminėmis programomis „Galileo“ ir „Copernicus“, patraukliai demonstruotomis interaktyviose eks-pozicijose. Išskirtinis dėmesys parodoje skirtas Lietuvos moksleiviams, jiems buvo rengiamos specialios ekskursijos, kurias vedė palydovo „Lituanica Sat-1“ kūrėjai Vytenis Buzas ir Laurynas Ma-čiulis. Anot parodos rengėjų, Vilniuje vykusią kosmoso technologijų parodą „European Space Expo“ aplankė 37,5 tūkst. žmonių. Tai buvo 15-ąjį kartą Europoje surengta paroda, kuri Vilniuje sulaukė 250 000-ojo „European Space Expo“ lankytojo. Pagal lankytojų susi-domėjimą paroda Vilniuje užima antrą vietą po Romos, kurioje apsilankė apie 50 tūkst. žmonių.

Mokslo naujienos

Devintoji „Tyrėjų naktis“ mokslo virtuvę atvėrė beveik 10

tūkstančių mokslo entuziastų Daugiau kaip 180 „Tyrėjų nakties“ ren-

ginių šiemet aplankė beveik 10 tūkstančių mokslo smalsuolių ir entuziastų. Tradiciš-kai, naujų atradimų ištroškusius dalyvius labiausiai traukė praktinės veiklos, kuriose mokslą galima išbandyti patiems – pavyz-džiui, susikonstruoti robotą ar vandens slėgio raketą, išbandyti laivo švartavimo simuliatorių ar klonuoti augalus.

„Džiaugiuosi, kad susidomėjimas „Ty-rėjų nakties“ renginiai neslūgsta ir apsi-lankančių „Tyrėjų naktyje“ skaičius išlieka panašus. Siekdami, kad renginiai būtų ko-kybiški, deja, negalime priimti visų norin-čių, nes mokslo erdvės – laboratorijos ar tyrimų institutai, kurie vienai dienai atve-ria savo duris, yra riboto dydžio. Vis dėlto, esu tikras, kad kiekvienas iš gausybės siū-lomų renginių galėjo sau rasti sau įdomių ir naudingų veiklų, o „Tyrėjų naktyje“ pa-žintas mokslo pasaulis smalsumą domėtis naujais dalykais skatins ir toliau“, - sako Tomas Žalandauskas, Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius.

Mokslo ir atradimų nakties metu net 18 valandų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiau-liuose, Panevėžyje ir Molėtų astronomijos

observatorijoje buvo demonstruo-jami stulbinantys eksperimentai ir simuliacijos, vyko naujus ho-rizontus atveriančios parodos ir ekskursijos, sukvietė išskirtinės paskaitos ir audringos diskusijos.

Šiemet renginio organizatoriai pasiūlė daugiau kaip 80 praktinių veiklų – kūrybinių dirbtuvių, eks-perimentų ir interaktyvių paskai-tų, - vietos į kurias „ištirpo“ vos pradėjus registraciją.

Kelis šimtus mokslui neabejin-gų praeivių pritraukė ir Vilniuje tradiciškai vykę renginiai viešose vietose – keturiose „Coffee Inn“ kavinėse įspūdingus bandymus rodė chemikai ir fizikai, vyko įtraukiančios diskusijos prie ka-vos.

„Tyrėjų naktis“ paskutinį rug-sėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30 Europos šalių, o pažinti mokslo rezultatus tądien kviečia daugiau nei 300 Europos miestų. Tai – Europos Komisijos inicia-tyva, kurios tikslas - didinti mokslininkų pripažinimą visuomenėje sudarant gali-mybę iš arti susipažinti su jų darbais ir pa-siekimais.

Projektą „Tyrėjų naktis 2013” Lietuvoje įgyvendina Baltijos pažangių technologijų

institutas kartu su partneriais.

Visa informacija apie „Tyrėjų naktį“ – interneto svetainėje www.tyrėjųnaktis.lt, projekto Facebook paskyroje

www.facebook.com/tyrejunaktis.

„Tyrėjų nakties“ informaciniai partne-riai – Lietuvos nacionalinis radijas ir tele-vizija, radijo stotis Opus3, Coffee Inn.

2013 m. rugpjūtis Nr. 5(9) 5

6 ODĖ MOKSLUI

Nuotrauka iš technologijos.lt ©collider.com

M o k s -lininko kelias į apdovanojimą

prasidėjo nedidele knygele apie žmogaus sme-genų refleksus, kurią jis perskaitė studijuoda-mas kunigų seminarijoje. Ją baigęs I.Pavlovas ėmėsi teisės studijų, bet netrukus pakeitę jas į gamtos studijas.

Ivanas Pavlovas – 1849 metų rugsėjo 14-ąją gi-męs rusų mokslininkas fiziologas Nobelio laureatu tapo 1904 metais už pagrindinių virškinimo liaukų funkcijų atradimą.

Veidai

Ivanas Pavlovas

Esama žinių, kad I.Pavlovą steng-

tasi atvilioti į Švediją, kur buvo žadėta

pastatyti jam didžiulį institutą. I.Pavlovas

atsiklausęs I.Lenino leidimo, bet, akivaizdu,

jo negavo. I.Pavlovas yra išskirtinis drąsa, su ku-

ria jis viešai prieštaraudavo tuometin-

iams valdžios sprendimams. Jis garsiai

nepritarė Sovietų Rusijoje vykdytam,

kaip jis pavadino, “socialiniams ek-

sperimentui”. I.Leninas vietoj lei-

dimo perkelti institutą jam siūlė

geresnes gyvenimo sąlygas, į ką I.Pavlovas atsakė griežtai: “Aš

nepriimsiu jūsų siūlomų privilegijų, nebent Jūs jas suteiktumėt

ir visiems mano bendradarbiams”. 1927 metais jis vienintelis

prieštaravo Mokslo Akademijoje balsuojant dėl naujai siūlomų

“raudonųjų profesorių” ir tuoj pat nusiuntė I.Stalinui

laišką, kuriame teigė, kad “Atsižvelgiant į tai,

ką Jūs darote su Rusijos inteligen-

tija – man gėda būti vadi-namam rusu!”

Nepaisant to, kad Nobelio premija jam buvo įteikta už virškinimo sistemos studijas, mokslininkas yra geriau žinomas kaip žmogaus elgsenos ir nervų sistemos darbo tyrinėjimų pirmeivis. Jis atskyrė ir pagrindė sąlyginius (įgytus) ir nesąlyginius (įgimtus) refleksus. Žymiausias yra jo eksperimentas su šunimi, kuriam pavyko išugdyti sąlyginį refleksą reakcijoje į su maistu siejamus garsus.

Pavlovo šuo.Pavlovo monumen-

tas Suchumyje.

Nepaisant tokios nuomo-nės po savo mirties 1935 metais jis buvo paverstas Sovietų mokslo simboliu.


Profesorius Tomas Krilavičius kasdienį gyvenimą paverčia

skaičiais

Bene neįmanoma paprastai nu-sakyti Vytauto Didžiojo univer-siteto Informatikos fakulteto profesoriaus ir Baltijos pažangių technologijų instituto IT skyriaus vadovo Tomo Krilavičiaus dar-bą – kartu su kolegomis jis ren-ka duomenis iš pačių įvairiausių kasdienio gyvenimo sričių ir, jas apdorojęs – gali pasiūlyti kaip tą sritį patobulinti. Pavyzdžiui, kaip optimizuoti gydant vėžį tai-komą radioterapiją. Mokslinin-ką kalbiname artėjant rugsėjo 27-osios „Tyrėjų nakčiai“, kurio-je dr. T.Krilavičius su kolegomis atskleis analizės rezultatus – ar išties Seimo nariai balsuoja kaip žadėję rinkimų metu?

Profesoriau, kaip jaučiatės dirbantis

srityje, kuri susijusi su visomis kitomis mokslo sritimis? Kuo ji ypatinga?

Šioje srityje yra galimybė atlikti ir te-orinius, ir praktinius tyrimus, kurie jungia daug įvairių sričių – statistinius metodus, dirbtinį intelektą, duomenų bazes bei mašininį mokymą. Metodai, su kuriais dirbame duomenims anali-zuoti, gali būti taikomi ir medicinoje, ir socialiniuose moksluose, pavyz-džiui, politologijoje, ir versle, kuriant produktų rekomendavimo sistemas ar vertinant kreditų riziką, ir valdant įvai-rius gamybos įrenginius ar robotus.Tokie įvairias sritis jungiantys tyrimai, nors ir yra rizikingi mokslininkams, nes rezultatą gauti žymiai sudėtingiau, bet leidžia visą laiką plėsti savo akira-tį, spręsti naujas ir įdomias problemas ir nuolat bendrauti su įvairių sričių mokslininkais ir praktikais.

Ar tenka dirbti su medikais? Žmonės juk labai nori efektyviai sveikti. Ypač Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje.

Medicinos srityje mes su kolegomis iš Lietuvos ir Suomijos atliekame taiko-muosius tyrimus radioterapijos srityje

– siekiame šį vėžio gydymo būdą pa-daryti saugesniu ir efektyvesniu.Mūsų tikslas – patobulinti radiote-rapijos sistemas taip, kad kvėpavimo sukeltas judėjimas būtų kompensuoja-mas valdant robotizuotą gultą. Tai leis-tų apšvitinti tik sritį, kurią reikia, tuo tarpu sveiki audiniai liktų nepaliesti. Sukūrėme metodiką, kuri leidžia pro-gnozuoti kvėpavimo sukeltą judėjimą ir leidžia laiku koreguoti gulto judėji-mo kryptį ir poziciją radioterapijos se-anso metu. Šių tyrimų pagrindu kartu kuriamas sistemos prototipas, kuris, tikimės, leis pagerinti gydymo kokybę.

Įspūdinga. O, tarkime, robotai? Kaip įtrauksite šiuos sudėtingus mechaniz-mus į mūsų kasdienybę?

Šiuo metu robotų programavimas yra sudėtingas ir laikui imlus procesas: norint, kad robotas nuveiktų ką nors naudingo, kiekvieną mažą žingsnelį ar darbą reikia jam paaiškinti, kitaip ta-riant, suprogramuoti.Su kolegomis iš Vokietijos, Danijos ir Slovėnijos siekiame sukurti metodus,


Tomas Krilavičius skaito paskaitą.

Aktualus interviu

Pavlovo monumen-tas Suchumyje.

8 ODĖ MOKSLUI

JAUNOJI KARTA

Mokslu besidomintis jauni-mas būrėsi Molėtų

observatorijojeRugpjūčio viduryje Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamoje kasmetinėje vasaros mokykloje susitiko gabiausi mokslu besidomintys mokiniai iš visos Lietuvos.

LJMS jau dešimtą kartą subūrė mokslu besidomintį jaunimą į kasmetinę vasaros mokyklą „LJMS vasara 2013“. Dvidešimt trys moksleiviai iš įvairių Lietuvos moky-klų ir gimnazijų pravėrė Molėtų obser-vatorijos duris tikėdamiesi patirti daug naujų įspūdžių, gilinti teorines žinias ir pritaikyti jas praktikoje. Dalyvių lūkes-čius pateisinti ir dar labiau susidraugauti su mokslo pasauliu padėjo LJMS įkūrė-jas ir vasaros mokyklos sumanytojas To-mas Žalandauskas, pagrindinis šių metų mokyklos organizatorius astrofizikas Vytautas Čepas, kiti stovyklos vadovai, studentai bei jau ne pirmą kartą projekte dalyvaujantys senbuviai.

„Stovyklos idėja kilo iš asmeninės patirties. Kai buvau moksleivis, mane supo nedaug mokslu besidominčių bendraamžių. Taigi

šios stovyklos tikslas buvo suburti tokius vaikus, skatinti tirti, pažinti ir domėtis įvairiomis mokslo kryptimis“, – apie va-saros mokyklos idėją pasakojo dr. Tomas Žalandauskas.

Nors į mokyklą susiburia įvairiomis mokslo sritimis besidomintys mokslei-viai (vieniems patinka biologija, chemija, kitiems – geografija ir istorija), šiemet kaip niekad daug susidomėjimo stovy-kloje buvo sulaukta iš fizikų.

Kasdien vasaros mokykloje vyko įvai-rios paskaitos, ekskursijos į mokslo cen-trus, pristatinėti pačių moksleivių atlikti moksliniai tyrimai, eksperimentai, o nuo įtemptos darbotvarkės atsipalaiduoti pa-dėjo įvairūs sportiniai žaidimai, dainos ir šokiai.

Vyriausiųjų vadovų nuomone, stovyklą rengti buvo tikrai verta ir sumanymas pa-siteisino. Tikimasi, jog graži stovyklų tra-dicija tęsis dar daug metų ir rezultatas bus aiškiai matomas – skirtingų sričių speci-alistai ateityje disciplinuotai bendradar-biaus, keisis idėjomis ir dalinsis patirtimi.

Karolina Lubytė

Spalvų suvokimas – skirtin-gas kiekvienam

Žmonės spalvas suvokia ir vadina skir-tingai, parodė Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivių Augustės Saladytės ir Eglės Janušonytės atliktas tyrimas.

“Spalvos mus supa visur. Nors kai kurie mokslininkai teigia, jog gylį ir formą su-voktume ir be spalvų, jos padeda pamaty-ti tikrąsias daiktų savybes”, - pasakoja tyrimą atlikusios moksleivės.

Teoriškai spalvos – daiktų savybė, priklausanti nuo atspindėtos šviesos bangų ilgio, tačiau jos yra ir subjektyvus žmogaus suvokimas, nes priešingu atveju per dieną, keičiantis apšvietimui, spalvos smarkiai kistų. Nors mes negalime matyti pasaulio kito žmogaus akimis, mes galime palyginti atsakymus. “Galbūt spalvas mes vadiname skirtingais vardais, o gal tiesiog priskiriame joms skirtingus atspalvius?”, - kviečia pasvarstyti jaunosios tyrėjos.

Anot Augustės Saladytės, atliktą tyrimą sudarė dvi dalys. “Pirmąja siekta išsiaiškinti, ar žmogui pasakius spalvą, jis pagalvoja apie tokį pat jos atspalvį,


Mieli skaitytojai,Šių metų, paskutiniąją rugpjūčio savaitę vyko jubiliejinė, dešimtoji Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojama vasaros mokykla - ,,LJMS vasara 2013”. Jos metu, iš visos Lietuvos susirinkę gabiausi jauniausieji tyrėjai klausėsi žinomų mokslininkų paskaitų, mokėsi, kaip tinkamai pristatyti savo tyrimų rezultatus visuomenei bei patys atlikinėjo mokslinius darbus. Šio numerio jaunosios kartos skiltyje norime pasidalinti vasaros mokyklos įspūdžiais ir su Jumis.

Su geriausiais linkėjimais, Povilas Kavaliauskas


atkelta iš 8-o psl.kaip ir kitas”, - pasakoja Augustė. Buvo apklausti 195 Kauno jėzuitų gimnazijos mokiniai, o klausimyne atsižvelgta į amžių ir lytį, paklausta ir apie pačių respondentų patirtį. Anot jos, rezultatai parodė, kad žmonės spalvas suvokia skirtingai – kai vieni rinkosi spalvą kaip „tikriausią“, kiti ją įvardijo kaip mažiausiai „tikrą“. Tyrimas taip pat atskleidė tendenciją spalvą sieti su jos ryškumu.

“Antroje dalyje apklausėme 48 muzikos mokyklos mokinius: jiems buvo rodoma popierinė iliustracija prieblandoje, dienos šviesoje ir esant labai ryškiam apšvietimui. Šios tyrimo dalies rezultatai parodė, kad spalvų suvokimas labai priklauso nuo fono – prieblandoje respondentai rinkosi spalvą ryškiuose ir tamsiuose fonuose, o šviesoje apklausos daly-viai rinkosi neutralų foną”, - pasakoja gimnazistės ir užsimena, kad tyrimą planuoja plėtoti ir tęsti toliau.

Anot Augustės Saladytės, šis mokslinis darbas leidžia pažinti ne tik spalvinį suvokimą, tačiau ir žmogaus individualumą. “Deja, šiuolaikinės technologijos mums dar neleidžia žvelgti į pasaulį kito akimis, o tai galų gale, būtų išties nuostabu”, - svarsto Augustė.

Pasigamink pats: robotinė rankaDu moksleiviai visuomenei pristatė namuose pagamintą per atstumą valdomą robotinę ranką, kurią pasigaminti gali visi turintys fizikos žinių pagrindų.

Alytaus Adolfo Ramanausko–Vanago ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokiniai Tautrimas Marčiulionis ir Justas Ritmejeris teigia, kad ši robotinė ranka gali būti pritaikoma darbe su aukštos temperatūros, radioaktyviais, sprogiais daiktais.

“Prietaiso medžiagų kaina yra labai nepastovi, norėdami sukurti įrenginį, tvirtesnį už žmogaus ranką, jūs turėsite investuoti iki 1000 Lt”, - pasakoja moksleiviai. Moksleiviai, pristatę šią robotinę ranką, naudojo 3D spausdintuvą pagrindinėms rankos dalims. Pasak jaunųjų tyrėjų, kiekvienas tokios rankos pirštas gali atlaikyti iki 22 kg apkrovą. Į savo eksperimentinį modelį moksleiviai investavo 1050 Lt.

Tautrimo it Justo teigimu robotinės rankos veikimo principas yra nesudėtingas. “Žmogus savo pirštų judesiais specialioje pirštinėje generuoja signalus, kurie radijo bangomis siunčiami į robotinę ranką. Signalai, pasiekę rankos anteną, perduodami į varik-liukus, sulenkia konkretų pirštą”, - pasakoja tyrėjai.

Moksleivių įsitikinimu, tokio tipo įrenginys gali at-piginti protezus. Geriau ištobulinus šios konstrukci-jos ranką, protezai galėtų atpigti, nes jie reikalauja mažiau detalių, kurios yra brangios, bet, anot jaunųjų tyrėjų, šis prietaisas kol kas turi trūkumą, kuriam dar nėra sprendinio: protezas atlieka judesius, generuoja-mus iš tokio paties organo, pvz., plaštakos.

Parengė Povilas Kavaliauskas

atkelta iš 7-o psl.kurie leistų robotus „moky-ti“ iš panašių šaltinių, kaip ir žmones, tai yra padėti jiems paskaityti įvairiais elektronines knygas, „Wikipedia“, receptus, specializuotas žinių saugyklas. Taip robotai, suradę, pavyz-džiui, blynų kepimo receptą, žinotų, kaip užmaišyti tešlą, kiek kaitinti keptuvę ir kaip juos vartyti. Žinoma, tokių uni-versalių robotų ir sprendimų reikės palaukti, nes didelę dalį informacijos žmonės susirenka iš aplinkos, tuo tarpu robotui reikia labai detaliai paaiškinti, kad norint supjaustyti agurką, reikia paimti peilį, lentelę, pri-laikyti agurką, numatyti, kaip jį geriau supjaustyti ir taip toliau.Vis dėlto, manau, kad vis daž-niau ir dažniau aplink save su-tiksime robotų, kurie atliks vis daugiau kasdienių darbų, ir ateityje pastebėsime, kad mes galime jiems nurodyti iš recep-tų knygos, ką paruošti vakarie-nei ir šie tinkamai paruoš stalą visai šeimai.

Viena iš visuomenei svarbių idėjų - nagrinėti Seimo narių balsavimą ir elgseną skirtingais laikotarpiais. Gal jų balsavimą kas nors taip pat programuoja?

Parlamentarų elgesį LR Seime su kolega Vaidu Morkevičiumi tiriame jau seniai, Pradėjome stebėti 2004-2008 metų kaden-ciją ir toliau stebime naująjį Seimą.Mūsų prielaida yra, kad balsuo-dami parlamentarai išreiškia savo bei atstovaujamos frakci-jos poziciją. Todėl tarpusavyje lygindami jų balsavimą, galime rasti, kurie iš jų balsuoja pana-šiausiai, o kurios pozicijos išsi-skiria labiausiai.Tokie tyrimai leidžia pažvelg-ti į parlamentarų elgesį ne tiek remiantis emocijomis ir išanks-tiniu nusistatymu, kiek objek-tyviais duomenimis ir moksli-niais metodais.

Atlikdami šiuos tyrimus mes

gavome gana nemažai įdomių rezultatų, pvz. labai gerai ma-tosi frakcijų drausmė, jų pozi-cijų vienovė. Vienas iš rezulta-tų, kuris iš pradžių nustebino, buvo tas, kad Vyriausybės na-rių elgesys buvo labai panašus į opozicijos. Tačiau pasirodė, kad taip atsitinka todėl, kad jie nesilanko posėdžiuose, nebal-suoja, ir taip savo elgsena bal-savimų metu tampa panašūs į opoziciją.Beje, gana stipriai pasikeičia parlamentarų elgesys prieš pat rinkimus, tačiau daugiau apie tai – pranešime „Tyrėjų nak-ties“ metu.

O kaip Jūsų asmeninis gyveni-mas? Laisvalaikis? Ar ten irgi viską verčiate skaičiais ir taip ieškote optimaliausios kasdieny-bės?

Tikriausiai mokslinis požiūris, noras užduoti klausimus ir su-žinoti išlieka visada, nes viskas yra įdomu. Būtinai randu laiko ir kitiems dalykams – šeimai, dviračiui, žvejybai, grožinei literatūrai bei draugams, kur neieškai mokslinių problemų ar taikymų, o tiesiog mėgaujiesi procesu, aplinka, gamta.

Žinoma, dažnai sekant naujie-nas ar girdint kažkokią diskusi-ją, iškyla klausimas, ar nebuvo galima tiesiog paskaičiuoti, kas gautųsi vienu ar kitu atveju, ir tai parodyti aiškiu grafiku, užuot tiesiog spekuliuojant re-miantis tik atskirais faktais ar emocijomis. Taigi, laisvalaikiu su kolegomis atliekame ir ne-didelius tyrimus „pramogai“, pavyzdžiui, pastebėjome, kad lietuviška internetinė medija praktiškai visai nenaudoja duo-menų vizualizavimo, ir rado-me, kad kai kurie tyrimai teigia, jog tai - totalitarinės valstybės požymis, nes demokratijose la-biau įprasta aiškiai pagrįsti savo teiginius, o ne tiesiog remtis kažkieno autoritetu.

Ačiū už pokalbį.

10 ODĖ MOKSLUI

Gabūs ne tik moksle. Mūsų gyvūnai

Neringos Barmutės paveikslas. Voveriukas sniege.

Editos Voitechovič nuotrauka. Nuostabi katė.


PIRMOJO LDK ŽEMĖLAPIO GIMTADIENIS [parodos]

Lietuvos kunigaikščių ir didikų giminių istorija, herbai, že-mėlapiai, dokumentai ir rankraščiai, kurių seniausias mena XIV a. – tai Lietuvos valstybingumo ženklai, pristatyti pa-rodoje „Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu“, vei-kiančioje Vilniaus universiteto bibliotekoje. Ši paroda skirta ne tik Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tary-bai, bet ir dar dviem sukaktims pažymėti. Viena iš jų – ne tik istorinė, bet ir simbolinė. Šiemet 400 metų gimtadienį švenčia pirmasis originalaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikš-tystės žemėlapis. Mikalojus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549-1616) rūpesčiu, Lietuvos žemėlapis, vardu „MAGNI DUCATUS LITHUANIAE...EXACTA DESCRIPTIO...“ iš-spausdintas Nyderlandų sostinėje Amsterdame 1613 m. Pats „jubiliatas“ taip pat eksponuojamas parodoje, kur jį galima pamatyti iki gruodžio 15 d.

Paroda „Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu“ vei-kia Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje,

adresu Universiteto g. 3, Vilnius.

Verta

NOBELIO PREMIJOS KANDIDATAS LAGERYJE [knygos]

1979 m. Balys Gajauskas tapo kandidatu gauti Nobelio taikos premiją, 1981 m. buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija. Tačiau net toks įvertinimas ne-galėjo jo išlaisvinti iš sovietų lagerių ir tremties, kurioje jis praleido 37 metus. Šio žmogaus stiprybė ir energija stebina jau ne vieną kartą – šalia aktyvios visuomeninės veiklos B. Gajauskas randa laiko ir knygų rašymui. B. Ga-jausko „PRO SPYGLIUOTAS VIELAS MATAU DAN-GŲ“ (Naujasis amžius, 2008) surinkti Kučino lageryje slapta rašyti ir kitapus spygliuotos tvoros siųsti straips-niai. Naujausioje knygoje – „GULAGO SAULĖLYDIS“ I dalis (Petro ofsetas, 2012), neįtikėtina, bet tikra istorija apie

tai, kaip prasidėjo Balio Gajausko laisvinimo kampanija JAV.

APIE TUOS, KURIE NEGALIGYVENTI BE MĖNULIO [filmai]

Kanadiečio režisieriaus Simono Enniso filme “Lu-natikai” (Lunarcy!), kuris Lietuvoje debiutavo 2012-ųjų kino festivalyje Eureka, pasakojama apie žmones, kurie visą gyvenimą buvo apsėsti Mėnu-lio. Interviu imami ne tik iš astronauto, kuris kaž-kada vaikščiojo Žemės palydovo paviršiumi, bet ir iš žmonių, teigiančių, jog jaučia unikalias sąsajas su Mėnuliu, ar net tokių, kurie pareiškė teises į jį. Vienas žaviųjų šio dokumentinio filmo personažų – jaunas vyras Christopheris Carsonas, kuris užsibrė-žė tikslą tapti pirmuoju žmogumi, apsigyvensiančiu Mėnulyje. Režisierius seka šio personažo pėdomis ir fiksuoja jo bandymus įkalbėti kitus žmones, kad šie padėtų įgyvendinti jo svajonę.

12 ODĖ MOKSLUI

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:[email protected] Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 5,(9), 2013 rugpjūtis

Savęs ieškojimas ir pažinimas turi būti smagus! 2011 m. kursai

Kitame numeryje:

• Interviu su ŠMM ministru prof. Dainiumi Pavalkiu.

• Daugiau įspūdžių iš „LJMS vasara 2013“.

• Interviu su jaunuoju mokslininku dr. Juliumi Rusecku.

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“

odė mokslui, 2013 rugpjūtis

Documents