85

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPEISSN 1392-6373 print / 2335-867X online2015, 25 tomas, Nr. 4, p. 85-89DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.077 SLAUGA / NURSING

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Lina Šakienė, el. p. linagedrimaite@gmail.com

Raktažodžiai: lėtinė obstrukcinė plaučių liga, slauga, slaugos problemos.

SantraukaLėtinė obstrukcinė plaučių liga – lėtai progresuojan-ti, iš dalies išnykstanti kvėpavimo takų obstrukci-ja, atsirandanti dėl nenormalaus uždegiminio plau-čių atsako į žalingas su oru įkvepiamas daleles ar dujas. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga užima dvy-liktą vietą tarp dažniausių pasaulio ligų. Nors šiuo metu prieinamomis priemonėmis ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simpto-mus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti pa-ūmėjimų skaičių. Teigiama, kad pagrindinis slau-gytojų darbo tikslas yra pakeisti pacientų fizinę ir psichinę būseną, suteikti jiems ramybės, aiškumo, optimizmo, pasiryžimo pasveikti. Tyrimo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga slaugą. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant autorinę anoniminę anketinę ap-klausą raštu. Buvo apklausti 60 slaugytojų, dirban-čių Vilniaus apskrities Viešosios gydymo įstaigos intensyviosios terapijos ir reanimacijos, terapijos ar palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančiajam lėtine obstruk-cine plaučių liga pokyčiai įvyksta visose [12] gy-vybinėse veiklose: iškyla slaugos problemų, atsiran-da specialių paciento slaugos poreikių. Pagrindiniai slaugos tikslai: užtikrinti visišką fizinę, emocinę ir psichinę ramybę, sumažinant nerimą, baimę, skaus-mą, sumažinti stresą paciento aplinkoje, rūpintis galimų komplikacijų prevencija. Svarbu į pagalbą įtraukti paciento artimuosius, komandinis darbas, stiprinti žmogaus motyvaciją bei tvirtinti viltį ir ti-kėjimą. Išvada. Pagrindinės pacientų, sergančių lė-tine obstrukcine plaučių liga, slaugos problemos gy-vybinėse veiklose, slaugytojų nuomone: žinių defi-citas, bendravimo problemos, judėjimo sutrikimas, aktyvumo netoleravimas, gausus skrepliavimas,

šlapimo nelaikymas, skausmas krūtinės ląstoje, sa-vipriežiūros deficitas, kosulys, dusulys, išsekimas, bejėgiškumas ir beviltiškumas, socialinė izoliacija, nerimas ir nemiga. Slaugytojas, norėdamas padėti LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga) sergantiems pacientams, visų pirma turi įvertinti pokyčius gy-vybinėse veiklose, socialinę ir kt. aplinką, numatyti slaugos problemas.

Įvadas Lėtinė obstrukcinė plaučių liga užima dvyliktą vie-

tą tarp dažniausių pasaulio ligų [1]. Palyginti su visomis „didžiausiomis ligomis“, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos didėja sparčiausiai. Šiuo metu prieinamomis priemonėmis ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvel-ninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių [2]. Teigiama, kad pagrindinis slaugy-tojų darbo tikslas yra pakeisti pacientų fizinę ir psichinę būseną, suteikti jiems ramybės, aiškumo, optimizmo, pa-siryžimo pasveikti [3]. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga gali labai pabloginti gyvenimo kokybę. Šios ligos sukelti kvė-pavimo takų pakitimai gali būti nebeišnykstantys, o įvai-rios komplikacijos gali baigtis netgi mirtimi. Šis tyrimas apima tokius klausimus: kokios pakinta pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, gyvybinės veiklos? Kokios pagrindinės slaugos problemos gyvybinėse veiklose iškyla pacientams, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga? Kokie dažniausiai yra taikomi slaugytojų veiksmai, spren-džiant lėtine obstrukcine plaučių liga sergančiųjų slaugos problemas stacionare?

Darbo tikslas: išanalizuoti sergančiųjų lėtine obstruk-cine plaučių liga slaugą.

Darbo objektas ir metodaiDarbo objektas – slaugytojai, slaugantys pacientus, ser-

gančius lėtine obstrukcine plaučių liga.Darbe naudoti darbo metodai: 1) literatūros analizė, 2)

kiekybinis tyrimas, naudojant anketinę pacientų apklausą, 3) matematinė statistika.

PACIENTŲ, SERGANČIŲJŲ LĖTINE OBSTRUKCINE PLAUČIŲ LIGA, SLAUGA

Olga Gornatkevič2, Lina Šakienė1,2

1Klaipėdos universitetinė ligoninė, 2Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas

86

Literatūros analizė. Remiantis globalinės LOPL ini-ciatyvinės grupės (GOLD) parengtu susitarimu „Globalinė LOPL diagnozės ir gydymo strategija“, LOPL – tai liga, pasireiškianti ne visiškai išnykstančia kvėpavimo takų obs-trukcija, kuri įprastai progresuoja. Ši obstrukcija susijusi su nenormalia plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Liga gali pasireikšti ir kitų organų ar audinių pažeidimu, galinčiu kai kuriems ligo-niams ją pasunkinti. LOPL yra viena iš labiausiai paplitu-sių ligų, atnešanti dideles netektis ir ekonominių nuostolių [4]. PSO duomenimis, lėtine obstrukcine plaučių liga serga maždaug 14 proc. žmonių populiacijos. Ligonių skaičius siekia net 600 mln. žmonių, daugiausia – vyresnių nei 40 metų, kurių apie 50 procentų net nežino, kad serga šia liga, nesigydo. PSO nurodo, kad kasmet dėl LOPL pasau-lyje miršta apie 2,75 milijonų žmonių. Mirštamumas nuo LOPL ir sergamumas šia liga pasaulyje didėja. Nors šiuo metu prieinamomis priemonėmis ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių [2].

Daugelio autorių [5-7] nuomone, dažniausios LOPL priežastys: 1) teršalai namuose – cigarečių dūmai (akty-vus ir pasyvus rūkymas), namų valymo priemonės, aštrūs kvapai, dulkės; 2) nepakankamas patalpų vėdinimas; 3) teršalai išorinėje aplinkoje – automobilių išmetami dūmai, smalkės;4) emocijos – pyktis, nervinė įtampa, stresas; 5) temperatūros kaita – staigi šilto ir šalto oro kaita, vėjas, drėgmė; 6) ūmios kvėpavimo takų infekcijos – peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas; 7) alerginis fonas.

Pagrindiniai LOPL simptomai: ilgalaikis kosulys, skre-pliavimas ir dusulys. Kosulys, skrepliavimas, fizinio pajė-gumo sumažėjimas – ankstyvieji ligos simptomai. Dusulys, kuris būna kasdien, palaipsniui progresuoja. Auskultuojant plaučius, girdima sausų įvairaus tembro, dažniausiai cy-piančių karkalų. Sunkios eigos LOPL atveju gali būti stebi-ma cianozė veide (melsvos lūpos), kaklo kraujagyslių pul-sacija, kūno masės mažėjimas [8], taip pat galimi LOPL simptomai: dusulys fizinio krūvio metu, lėtinis kosulys, reguliarus skreplių atkosėjimas, dažni bronchitai žiemą, švokštimas. Jų sunkumas ir pobūdis priklauso nuo ligos stadijos [9].

Žinojimas apie žmogaus individualius įpročius gyvy-binėse veiklose yra pagrindas, kuriuo remiantis gali būti išvystyta individualizuota slauga, tad būtina teisingai įvertinti gyvybines veiklas [10,11]. Įvairių autorių [12,13] nuomone, dažniausios sergantiems LOPL pacientams ky-lančios problemos gyvybinėse veiklose: dusulys, kosulys, skrepliavimas, krūtinės skausmas, apetito stoka, kūno ma-sės mažėjimas, nežymus karščiavimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, raumenų suglebimas, silpnumas, nuovargis,

dalinė socialinė izoliacija, nerimas, depresija. Pagrindiniai slaugos tikslai: užtikrinti pilną fizinę, emocinę ir psichinę ramybę, sumažinant nerimą, baimę, skausmą ir kt., suma-žinti stresą paciento vidinėje ir išorinėje aplinkoje, galimų komplikacijų prevencija. Slaugos tikslai ir slaugos veiks-mai detalizuojami konkrečiam pacientui ir jo konkrečiai patologijai.

Tyrime dalyvavo 60 slaugytojų (n=60). Slaugytojų at-rankos kriterijai: respondentai dirba Vilniaus apskrities vie-šojoje gydymo įstaigoje (ligoninėje), dirba intensyviosios terapijos ir reanimacijos, terapijos ar palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose, bendrosios praktikos slaugytojai, dir-bantys skyriuje ne trumpiau nei 1 m., turi patirtį sergančių LOPL slaugoje, dirbo gydymo įstaigoje anketinės apklau-sos metu (nuo 2014 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. gegužės 20 d.), savo noru sutiko dalyvauti tyrime ir atsakyti į jiems pateiktą klausimyną, kurį sudarė 15 klausimų. Tyrimas buvo atliktas laikantis tyrimo etinių aspektų: anonimišku-mo, konfidencialumo, savanoriškumo, informuoto asmens sutikimo bei pagarbos principų. Atlikus tyrimą duomenims apdoroti buvo naudojamas „Microsoft Exel 2013” progra-minis paketas.

Tyrimo rezultatai Anketinėje apklausoje dalyvavę (85,0 proc.) slaugyto-

jai nurodo, kad vertina lėtine obstrukcine plaučių liga ser-gančių pacientų gyvybines veiklas. Anketinėje apklausoje dalyvavę respondentai nurodo, kad dažniausiai pakinta šios lėtine obstrukcine plaučių liga sergančiųjų gyvybinės vei-klos: kvėpavimo gyvybinė veikla (nurodo 100 proc. res-pondentų), judėjimo gyvybinė veikla (nurodo 86,6 proc. respondentų), miegojimo gyvybinė veikla (nurodo 78,4 proc. respondentų), saugios aplinkos palaikymo gyvybinė veikla (nurodo 75 proc. respondentų), tuštinimosi ir šlapi-nimosi gyvybinė veikla (nurodo 73,3 proc. respondentų), darbo ir žaidimo gyvybinė veikla (nurodo 66,6 proc. res-pondentų), asmens higienos gyvybinė veikla (nurodo 65 proc. respondentų), valgymo ir gėrimo gyvybinė veikla (nurodo 51,7 proc. respondentų), bendravimo gyvybinė veikla (nurodo 38,3 proc. respondentų), kūno temperatūros reguliavimo gyvybinė veikla (nurodo 30 proc. responden-tų) (1 paveikslas).

Anketinėje apklausoje dalyvavę respondentai nuro-do, kad lėtine obstrukcine plaučių liga sergančių pacientų dažniausios slaugos problemos yra: žinių deficitas (nurodo 100 proc. respondentų), bendravimo problemos (nurodo 86,6 proc. respondentų), judėjimo sutrikimas, aktyvumo netoleravimas (nurodo 88,3 proc. respondentų), gausus skrepliavimas (nurodo 86,7 proc. respondentų), šlapimo nelaikymas (nurodo 85 proc. respondentų), skausmas krū-

87

tinės ląstoje (nurodo 85 proc. respondentų), savipriežiūros deficitas (nurodo 80 proc. respondentų), kosulys, dusulys (nurodo po 78,3 proc. respondentų), išsekimas (nurodo 75 proc. respondentų), bejėgiškumas ir beviltiškumas (nurodo po 66,7 proc. respondentų), socialinė izoliacija (nurodo 60 proc. respondentų), nerimas (nurodo 58,4 proc. responden-tų), nemiga (nurodo 53,4 proc. respondentų), kraujavimas iš plaučių (nurodo 38,3 proc. respondentų), mirties baimė (nurodo 28,3 proc. respondentų) (2 paveikslas).

Anketinėje apklausoje dalayvavę respondentai nurodo, kad jie kartu su lėtine obstrukcine plaučių liga sergančiaisiais sprendžia jų slaugos problemas: teigiamai atsakė net 86,7 proc. respondentų. Anketinėje apklausoje dalyvavę respon-dentai sudaro individualius slaugos planus lėtine obstruk-cine plaučių liga sergantiesiems: visada (nurodo 60 proc. respondentų) ir dažnai (nurodo 26,7 proc. respondentų).

Anketinėje apklausoje dalyvavę respondentai nurodo šią veiklą organizuojant lėtine plaučių liga sergančiam pacientui slaugą stacionare: pacientas aktyviai dalyvauja slaugos procese (nurodo 100 proc. respondentų), į slaugos

1 pav. Lėtine obstrukcine plaučių liga sergančių pacientų poky-čiai gyvybinėse veiklose

2 pav. Lėtine obstrukcine plaučių liga sergančių pacientų dažniausios slaugos problemos

3 pav. Slaugytojo veikla organizuojant lėtine plaučių liga sergan-čiam pacientui slaugą

procesą įtraukia ir paciento artimuosius (nurodo 100 proc. respondentų), bando išsiaiškinti ligos paūmėjimo priežastis (nurodo 71,6 proc. respondentų), bando išsiaiškinti ar pa-cientas turi žinių (nurodo 51,7 proc. respondentų), skyriuje taiko N. Roper slaugos modelį (nurodo 40 proc. responden-tų) (3 paveikslas).

Anketinėje apklausoje dalyvavę respondentai nurodo šią veiklą sprendžiant lėtine obstrukcine plaučių liga ser-gančiųjų slaugos problemas: ligonio trasportavimą (nuro-do 100 proc. respondentų), kvėpavimo takų praeinamumo palaikymą (nurodo 95 proc. respondentų), skausmo mal-šinimą (nurodo 88,4 proc. respondentų), odos higienos palaikymą (nurodo 81,7 proc. respondentų), raumenų at-rofijos ir sąnarių nejudrumo prevenciją (nurodo 71,7 proc. respondentų), saugios aplinkos palaikymą (nurodo 56,6 proc. respondentų), gyvybinių funkcijų vertinimą (nurodo 53,3 proc. respondentų), specialių pagalbinių priemonių taikymą (nurodo 50 proc. respondentų), maitinimą (nurodo 48,4 proc. respondentų), išmatų, šlapimo, skreplių rinki-mą (nurodo 38,3 proc. respondentų), pragulų profilaktinių

priemonių taikymą (nurodo 26,6 proc. respondentų) (4 paveikslas).

Tyrimo rezultatų aptarimasŠio tyrimo duomenimis, visi apklausoje daly-

vavę slaugytojai nurodo, kad lėtine obstrukcine plaučių liga sergančių pacientų pagrindinis slaugos poreikis yra kvėpavimas ir jo palaikymas, skausmas ir jo malšinimas (nurodo 98 proc.), aktyvumas ir jo palaikymas (nurodo 88 proc.), poilsis ir jo užtikri-nimas (nurodo 53 proc.), odos priežiūra (nurodo 52 proc.). Planuojant LOPL sergančiųjų slaugą slaugos veiksmų tikslai yra: 1) įvertinti paciento kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą, sąmonės būklę, emocines reakcijas, fizinį aktyvumą, skaus-mo jutimo lygį; 2) užtikrinti aktyvų kvėpavimą; 3) palaikyti adekvačią kraujotaką; 4) įvertinti galimą komplikacijų riziką; 5) diagnozuoti atsirandančias

88

komplikacijas ir organizuoti, jei reikia, neatidėliotiną gydy-mą bei imtis atitinkamų slaugos veiksmų [14]. Stacionare besigydantiems pacientams prireikia fizinės, psichologinės, socialinės slaugytojų pagalbos, mokymo ir bendravimo. Šio tyrimo duomenimis, pagalbos rūšys, kurių pageidauja sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga pacientai: fizinė (nurodo 97 proc.), psichologinė (nurodo 78 proc.), socia-linė (nurodo 65 proc.) pagalba, mokymas, informavimas (nurodo 97 proc.) ir bendravimas (nurodo 88 proc.). Ne visada slaugytojai sudaro individualius slaugos planus lė-tine obstrukcine plaučių liga sergantiesiems (net 13,3 proc. jų sudaro retai). Stacionare organizuojamos lėtine plaučių liga sergančiam pacientui slaugos charakteristika: skyriuje taiko N. Roper slaugos modelį (nurodo 40 proc.). Slaugos prioritetinės sritys lėtine obstrukcine plaučių liga sergan-čiųjų priežiūroje yra: į pagalbą įtraukti paciento artimuo-sius (nurodo 77 proc. respondentų) tvirtinti viltį ir tikėjimą (nurodo 63 proc.), stiprinti žmogaus motyvaciją (nurodo 45 proc.), dirbti komandoje (nurodo 45 proc.).

IšvadosPacientui, sergančiam LOPL, įvyksta pokyčiai visose

(12) gyvybinėse veiklose: iškyla slaugos problemos, at-siranda specialūs paciento slaugos poreikiai. Didelė dalis slaugytojų nurodo, kad dažniausiai pakinta šios lėtine obs-trukcine plaučių liga sergančiųjų gyvybinės veiklos: kvė-pavimo, judėjimo, miegojimo, saugios aplinkos palaikymo, tuštinimosi ir šlapinimosi, darbo ir žaidimo, asmens higie-nos, valgymo ir gėrimo. Šio tyrimo duomenimis, ne visi slaugytojai vertina lėtine obstrukcine plaučių liga sergan-čių pacientų gyvybines veiklas. Pagrindinės pacientų, ser-gančių lėtine obstrukcine plaučių liga, slaugos problemos gyvybinėse veiklose slaugytojų požiūriu: žinių deficitas, bendravimo problemos, judėjimo sutrikimas, aktyvumo

netoleravimas, gausus skrepliavimas, šlapimo nelaikymas, skausmas krūtinės ląstoje, savipriežiūros deficitas, kosulys, dusulys, išsekimas, bejėgiškumas ir beviltiškumas, sociali-nė izoliacija, nerimas ir nemiga. Svarbiausi tikslai slaugos problemoms spręsti yra kvėpavimo palaikymas, skausmo malšinimas, aktyvumo palaikymas, poilsio užtikrinimas, odos priežiūra. Slaugos tikslai ir slaugos veiksmai detali-zuojami konkrečiam pacientui ir jo konkrečiai patologijai. Stacionare organizuojamos lėtine plaučių liga sergančiam pacientui slaugą, slaugytojai taiko N. Roper slaugos mode-lį. Slaugytojo veikla, sprendžiant lėtine obstrukcine plaučių liga sergančiųjų fiziologines slaugos problemas: transpor-tuoja ligonį, palaiko kvėpavimo takų praeinamumą, mal-šina skausmą, atlieka odos higieną bei raumenų atrofijos ir sąnarių nejudrumo prevenciją, palaiko saugią aplinką, vertina gyvybines funkcijas, taiko specialiąsias pagalbines priemones, maitina ligonius. Ne visada slaugytojai sudaro individualius slaugos planus lėtine obstrukcine plaučių liga sergantiesiems.

Literatūra1. Ingadottir TS, Jonsdottir H. Partnership-based nursing practice

for people with chronic obstructive pulmonary disease and their families: influences on health-related quality of life and hospital admissions. Journal of Clinical Nursing 19, 2010; Prieiga per internetą: http://ezproxy.biblioteka.ku.lt:3671/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=29&sid=303771f5-7168-40ca-b2f1-0bdd33362c4f%40sessionmgr113&hid=108 [žiūrėta 2014 03 05].

2. Martinez FJ, Donohue JF., Rennard SI. The future of chronic obstructive pulmonary disease treatment – difficulties of and barriers to drug development. Lancet 2011; 378: 1027-1037.http://dx.doi.org/10.1016/S0140-6736(11)61047-7

3. Kunigėnienė R. Sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis slauga. Vilnius, 2013;1-12.

4. Kalibatienė D., Aleknienė B. Ožeraitienė V. Lėtinės obstrukci-

Specialių pagalbinių priemonių taikymas ................................................... Kateterizavimas Foley kateteriu ................................................................. Ligonio transportavimas ............................................................................. Optimalios kambario temperatūros palaikymas ......................................... Kvėpavimo takų praeinamumo palaikymas ................................................ Išmatų,šlapimo,skreplių rinkimas ............................................................... Maitinimas .................................................................................................. Raumenų atrofijos ir sąnarių nejudrumo profilaktinių priemonių taikymas Saugios aplinkos palaikymas ......................................................................Gyvybinių funkcijų vertinimas ................................................................... Pragulų profilaktinių priemonių taikymas .................................................. Odos higienos palaikymas ..........................................................................Skausmo malšinimas ..................................................................................

4 pav. Slaugytojo veikla sprendžiant lėtine obstrukcine plaučių liga sergančiųjų slaugos problemas

89nės plaučių ligos diagnostikos ir gydymo įvertinimas. Medici-nos teorija ir praktika, 2008; 14 (1): 39-45.

5. Kim V, Rogers TJ, Criner GJ. New Consepts in the Pathobi-ology of Chronic Obstructive Pulmonary Disease. Proc Am Thorac Soc 2008; 5: 478-485.http://dx.doi.org/10.1513/pats.200802-014ET

6. Sethi S, Murphy TF. Infection in the Pathogenesis and course of chronic obstructive pulmonary disease. N Engl J Med 2008; 359: 2355–2365.http://dx.doi.org/10.1056/NEJMra0800353

7. Rodrigues-Roisin R, Vestbo J. Global strategy for the diagnosis, management, and prevention of chronic obstructive pulmonary disease. Global Initiative for Chronic Obstructive Pulmonary Disease, 2011.

8. Hogg JC. Lung structure and function in COPD. Int J Tuberc Lung Dis 2008.;12(5): 467-479.

9. Bunker et al. A pragmatic cluster randomized controlled trial of early intervention for chronic obstructive pulmonary disease by practice nurse-general practitioner teams. 2012; Implemen-tation Science 7.http://dx.doi.org/10.1186/1748-5908-7-83

10. Riklikienė O. Praktinis slaugos mokymas. Kaunas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai, 2011.

11. McCrae N. Whither nursing models? The value of nursing theory in the context of evidence-based practice and multidis-ciplinary health care. Journal of Advanced Nursing 2011; 68: 222-229.

http://dx.doi.org/10.1111/j.1365-2648.2011.05821.x12. Hutchinson AF. et al. Community care assessment of

exacerbations of chronic obstructive pulmonary disease. Journal of Advanced Nursing ir kt. 2010; 66(11) Prieiga per internetą:http://ezproxy.biblioteka.ku.lt:3671/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=29&sid=303771f5-7168-40ca-b2f1-0bdd33362c4f%40sessionmgr113&hid=108 [žiūrėta 2014 03 05].

13. Lareau SC., Hodder R. Teaching inhaler use in chronic obs-tructive pulmonary disease patients. Journal of the American Academy of Nurse Practitioners 2012; 24. Prieiga per inter-netą: http://ezproxy.biblioteka.ku.lt:3671/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=29&sid=303771f5-7168-40ca-b2f1-0bdd33362c4f%40sessionmgr113&hid=108 [žiūrėta 2014 03 05].

14. Rabikauskienė A. Slaugos pagrindai. Kaunas, 2008.

NURSING PATIENS WITH CHRONIC OBSTRUCTIVE PULMONARY DISEASE

O. Gornatkevič, L. ŠakienėKey words: chronic obstructive pulmonary disease, nursing,

nursing problems.SummaryChronic obstructive pulmonary disease is a big problem for all

countries of the world. Chronic obstructive pulmonary disease can impair quality of life. These diseases cause respiratory tract lesions which can be rreversible, and various complications can even result in death. The work aim is to analyze the nursing of patients with chronic obstructive pulmonary disease. The survey methodology. A quantitative study using a questionnaire survey was done. The sample consisted of 60 nurses, which are working in therapeutic, nursing and intensive care units and with experience in nursing of patients with chronic obstructive pulmonary disease. The study was conducted in accordance with the ethical principles in a Vilnius district hospital. The results were calculated using mathematical statistical analysis with computer spreadsheet. Results of the study. There changes occur in all (12) vital activities for the patients with chronic obstructive pulmonary disease: a nursing problems and specific needs arise for the patient. It is important to provide assistance to the sick with COPD patients: to help incorporate the patient‘s relatives in the care, teamwork, motivation and strengthen human hope and faith claim. Conclusion. The main nursing problems of patients with chronic obstructive pulmonary disease, are: knowledge deficit, communication problems, movement disorder, activity intolerance, excessive sputum production, urinary incontinence, pain in the chest, self-care deficit, cough, shortness of breath, exhaustion, helplessness and hopelessness, social isolation, anxiety and insomnia. Nurse, in order to help patients with COPD, in particular, must to assess changes at vital activities, social environment, provide nursing problems. The main goals of care: ensuring complete physical, emotional and mental peace by reducing anxiety, fear, pain, etc.; to reduce the stress of the patient‘s internal and external environment; the prevention of potential complications.

Correspondence to: linagedrimaite@gmail.com

Gauta 2015-07-27