pakutuvėnuose · svečiai ne tik išlietuvos - polia.info plunge sveciai.pdf · dingsta po poros...

1
d.PLUNGE Pakutuvėnuose · svečiai ne tik iš Lietuvos Visą šiąsavaitę Pakutuvėnuo- se veikė Pranciškonų pasau- liečių ordino ir pranciškoniš- kojo jaunimo stovykla, sukvie- . tusi daugybę žmonių iš visos šalies. Ir ne tik - paskaitas su- sirinkusiems skaitė lektorius iš Italijos BenedeHo Lino. Jo/anta tebesirūpina bendruomene. S. Narkaus nuolr. Marija GRICUK Priminsiu, kad Pranciško- nų ordinas - tai viena iškatali- kų bažnyčios dvasinių apraiš- kų ir jo pašaukimas toks pat - malda, brolystė ir Dievo skel- bimas. Tokia stovykla surengta pirmą kartą ir, atrodo, ne pas- kutinį.Čia sutikome žmonių iš Mažeikių, Klaipėdos, Kauno irVilniaus. Kas privertė juos, metus visus darbus į šoną, su- karti keletą šimtų kilometrų į mažai kam žinomus Pakutuvė- nus? Kodėl taip atidžiai klau- somasi Dievo žodžio papras- toje kaimo bažnytėlėje? Šito klausiau iš Plungės atvykusių Vandos Lukauskienės, Zinai- dos Gusčienės, Stefos Daub- lienės, Jadvygos Anužienės, šeimų iš Vilniaus, Mažeikių. "Klausornės įdomių paskaitų, daug sužinome. Tačiau svar- biausia - čia jaučiama kažkokia ypatinga dvasia. Ji visur, ypač žmonių bendravime.Pasisemi viso to, ką sunku įvardyti žo- džiais, nuslūgsta nedavę šir- džiai ramybės sunkumai, ir vėl gali būti tvirtas," - maždaug taip sakė visi kalbinti į stovyk- lą atvykę žmonės. Panašiai kalbėjo ir brolis Nerijus. Jis - Telšių vyskupi- jos brolijos ministras. Taijo pa- reigos Pranciškonų ordine. Gy- venime Nerijus - dailus, gražiai nuaugęs, išsilavinęs, turintis puikią šeimąjaunas žmogus. Ir tai dar ne viskas. Jis - vienos iš stambiausių Klaipėdos (0 gal ir šalies) įmonės vadybininkų. Sutikite, darbas gana žerniš- kas. "Man, kaip ir kiekvienam, Paskaita Pakutuvėnų bažnyčioje. S.Narkaus nuolr. duoti du keliai - eiti su Dievu arba be jo. Aš pasirinkau leng- vesnįjį - eiti kartu su Dievu. Toks apsisprendimas man pa- deda ir sunkiame darbe, ir atsi- dūrus sudėtingose gyvenirniš- kose situacijose," - paprastai atsakė Nerijus. Sunkūs keliai Dievo ir sielos ramybės link Pakutuvėnuose aplankė- me vėl šiais metais pradėjusios veikti "Susitaikymo sodybos" gyventojus. Priminsiu, jog čia laikinai įsikuria žmonės, norin- tys atsisakyti potraukio kvai- šalams ir bandyti gyventi be jų. Žinoma, naivu būtų many- ti, kad visiems pavyksta. Ta- čiau vienas kitas išgelbėtas gy- venimas, vienas kitas pakilęs iš narkotikų liūno - tikras ste- buklas. Beje, šiemet bend ruo- menė parašė projektą Valsty- binei jaunimo reikalų tarybai ir, laimėjo konkursą.Bendruorne- nei skirta 10 tūkst. litų. Nusišypsojo laimė sutik- ti seną pažįstamą Jolantą. Esu rašiusi, kad Jolanta kadaise buvo tikra didrniesčio gyventoja. Gimė ir užaugo Vil- niuje. Didelio miesto vilionės, o dabar jau tampantys epide- mija narkotikai trumpam suga- vo merginą į savo pinkles. Jo- lanta dabar Dievo dovana lai- ko prieš kelerius metus atsi- tiktinę pažintį su pranciško- nais, kuri pakeitė jos gyveni- mą išesmės. "Tuomet giliai ir visiems laikams įstrigo išgirs- ti žodžiai, kad mes visi esame pirkti Kristaus krauju ir mūsų kūne gyvena Kristus. Vadina- si, ašnegaliu nuodyti savo kū- no, turiu jį gerbti. Dievas juk neturi realių rankų, kojų, gera gali daryti tik per žmones, ir jis pasirinko mane. Todėl da- bar mano pareiga padėti ki- tiems. Daugelis mus giria - ko- kius gerus darbus jūs darote. Bet mes niekuo dėti, tai Die- vas mūsų rankomis juos atlieka," - sakė Jolanta. Beje, mergina dabar mokosi Kretin- gos šv. Antano religijų insti- tute prie Kauno Vytauto Di- džiojo universiteto teologijos fakulteto. Bendruomenės "Susitai- kinimo sodyba" vadovas šiuo metu yra Kretingos pranciškonų vienuolyno vie- nuolis trisdešimtmetis Kos- tas. Duobėtas ir sunkus bu- vo uostamiesčio vaikino ke- lias Dievo ir savo sielos ra- mybės link. Heroino, nuo ku- rio buvo priklausomas ilgus šešerius metus, nebevartoja jau ketverius. Teko ištverti įvairias būsenas. Fiziologinė priklausomybė nuo kvaišalų dingsta po poros savaičių, nustoja "laužyti" kūną. "Pati sunkiausia - psichologinė pri- klausomybė. Nusprendęs mesti, turi užsidaryti nuo vi- suomenės, draugų, tai trun- ka apie pusantrų metų. Visa tai ištvėręs (nors priklauso- mybė lieka visam gyvenimui), gali save vadinti nevartojan- čiu kvaišalų narkomanu. Po to man reikėjo galvoti - kokį pasirinkti gyvenimo kelią, ir aš nutariau jį pašvęsti Die- vui," - ramiai, tiesiai žiūrėda- mas į akis pasakojo Kostas. Šiuo metu bendruomenėje gyvena ir išsigelbėjimo ieš- ko 12 žmonių. Klupusius ir kėlusius, ta- čiau turėjusius ryžto tegu ir trumpam pasakyti "ne" svai- galams, galima pavadinti drą- siais žmonėmis. Ir palinkėti, kad to ryžto užtektų ilgam. o atsisveikinant su ben- druomenės bei Pranciškonų pasauliečių ordino stovyklos nariais, norėtųsi, kad kiekvie- nas čia atrastų po mažytį ste- buklą sau ir, žinoma, ramybės sielai bei trokštamos tolesnės kelionės su Dievu.

Upload: dinhduong

Post on 18-May-2019

216 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: Pakutuvėnuose · svečiai ne tik išLietuvos - polia.info Plunge sveciai.pdf · dingsta po poros savaičių, nustoja "laužyti" kūną. "Pati sunkiausia - psichologinė pri-klausomybė

d.PLUNGE

Pakutuvėnuose · svečiai ne tik iš LietuvosVisą šiąsavaitę Pakutuvėnuo-se veikė Pranciškonų pasau-liečių ordino ir pranciškoniš-kojo jaunimo stovykla, sukvie-

. tusi daugybę žmonių išvisosšalies. Ir ne tik - paskaitas su-sirinkusiems skaitė lektorius išItalijos BenedeHo Lino.

Jo/anta tebesirūpina bendruomene.S.Narkaus nuolr.

Marija GRICUK

Priminsiu, kad Pranciško-nų ordinas - tai viena iškatali-kų bažnyčios dvasinių apraiš-kų ir jo pašaukimas toks pat -malda, brolystė ir Dievo skel-bimas.

Tokia stovykla surengtapirmą kartą ir, atrodo, ne pas-

kutinį.Čia sutikome žmonių išMažeikių, Klaipėdos, KaunoirVilniaus. Kas privertė juos,metus visus darbus į šoną, su-karti keletą šimtų kilometrų įmažai kam žinomus Pakutuvė-nus? Kodėl taip atidžiai klau-somasi Dievo žodžio papras-toje kaimo bažnytėlėje? Šitoklausiau iš Plungės atvykusiųVandos Lukauskienės, Zinai-dos Gusčienės, Stefos Daub-lienės, Jadvygos Anužienės,šeimų iš Vilniaus, Mažeikių."Klausornės įdomių paskaitų,daug sužinome. Tačiau svar-biausia - čia jaučiama kažkokiaypatinga dvasia. Ji visur, ypačžmonių bendravime.Pasisemiviso to, ką sunku įvardyti žo-džiais, nuslūgsta nedavę šir-džiai ramybės sunkumai, ir vėlgali būti tvirtas," - maždaugtaip sakė visi kalbinti į stovyk-lą atvykę žmonės.

Panašiai kalbėjo ir brolisNerijus. Jis - Telšių vyskupi-jos brolijos ministras. Taijo pa-reigos Pranciškonų ordine. Gy-venime Nerijus - dailus, gražiainuaugęs, išsilavinęs, turintispuikią šeimąjaunas žmogus. Irtai dar ne viskas. Jis - vienos išstambiausių Klaipėdos (0 galir šalies) įmonės vadybininkų.Sutikite, darbas gana žerniš-kas. "Man, kaip ir kiekvienam,

Paskaita Pakutuvėnų bažnyčioje. S.Narkaus nuolr.

duoti du keliai - eiti su Dievuarba be jo. Aš pasirinkau leng-vesnįjį - eiti kartu su Dievu.Toks apsisprendimas man pa-deda ir sunkiame darbe, ir atsi-dūrus sudėtingose gyvenirniš-kose situacijose," - paprastaiatsakė Nerijus.

Sunkūs keliai Dievo irsielos ramybės linkPakutuvėnuose aplankė-

me vėl šiais metais pradėjusiosveikti "Susitaikymo sodybos"gyventojus. Priminsiu, jog čialaikinai įsikuria žmonės, norin-tys atsisakyti potraukio kvai-šalams ir bandyti gyventi bejų. Žinoma, naivu būtų many-ti, kad visiems pavyksta. Ta-čiau vienas kitas išgelbėtas gy-venimas, vienas kitas pakilęsiš narkotikų liūno - tikras ste-buklas. Beje, šiemet bend ruo-menė parašė projektą Valsty-binei jaunimo reikalų tarybai ir,laimėjo konkursą.Bendruorne-nei skirta 10 tūkst. litų.

Nusišypsojo laimė sutik-ti seną pažįstamą Jolantą.

Esu rašiusi, kad Jolantakadaise buvo tikra didrniesčiogyventoja. Gimė ir užaugo Vil-niuje. Didelio miesto vilionės,o dabar jau tampantys epide-mija narkotikai trumpam suga-vo merginą į savo pinkles. Jo-lanta dabar Dievo dovana lai-ko prieš kelerius metus atsi-tiktinę pažintį su pranciško-nais, kuri pakeitė jos gyveni-mą išesmės. "Tuomet giliai irvisiems laikams įstrigo išgirs-ti žodžiai, kad mes visi esamepirkti Kristaus krauju ir mūsųkūne gyvena Kristus. Vadina-si, ašnegaliu nuodyti savo kū-no, turiu jį gerbti. Dievas jukneturi realių rankų, kojų, geragali daryti tik per žmones, irjis pasirinko mane. Todėl da-bar mano pareiga padėti ki-tiems. Daugelis mus giria - ko-kius gerus darbus jūs darote.

Bet mes niekuo dėti, tai Die-vas mūsų rankomis juosatlieka," - sakė Jolanta. Beje,mergina dabar mokosi Kretin-gos šv. Antano religijų insti-tute prie Kauno Vytauto Di-džiojo universiteto teologijosfakulteto.

Bendruomenės "Susitai-kinimo sodyba" vadovasšiuo metu yra Kretingospranciškonų vienuolyno vie-nuolis trisdešimtmetis Kos-tas. Duobėtas ir sunkus bu-vo uostamiesčio vaikino ke-lias Dievo ir savo sielos ra-mybės link. Heroino, nuo ku-rio buvo priklausomas ilgusšešerius metus, nebevartojajau ketverius. Teko ištvertiįvairias būsenas. Fiziologinėpriklausomybė nuo kvaišalųdingsta po poros savaičių,nustoja "laužyti" kūną. "Patisunkiausia - psichologinė pri-klausomybė. Nusprendęsmesti, turi užsidaryti nuo vi-suomenės, draugų, tai trun-ka apie pusantrų metų. Visatai ištvėręs (nors priklauso-mybė lieka visam gyvenimui),gali save vadinti nevartojan-čiu kvaišalų narkomanu. Poto man reikėjo galvoti - kokįpasirinkti gyvenimo kelią, iraš nutariau jį pašvęsti Die-vui," - ramiai, tiesiai žiūrėda-mas į akis pasakojo Kostas.Šiuo metu bendruomenėjegyvena ir išsigelbėjimo ieš-ko 12 žmonių.

Klupusius ir kėlusius, ta-čiau turėjusius ryžto tegu irtrumpam pasakyti "ne" svai-galams, galima pavadinti drą-siais žmonėmis. Ir palinkėti,kad to ryžto užtektų ilgam.o atsisveikinant su ben-

druomenės bei Pranciškonųpasauliečių ordino stovyklosnariais, norėtųsi, kad kiekvie-nas čia atrastų po mažytį ste-buklą sau ir, žinoma, ramybėssielai bei trokštamos tolesnėskelionės su Dievu.