pamaldumas Šv. jėzaus širdžiai

Gauta 2005-06-01

RIMA VALINCIUTEVytauto Didžiojo universitetas

PAMALDUMAS SVC. JĖZAUS ŠIRDŽIAIXVIII a. LIETUVOJE

The Devotion to the Sacred Heart of Jesusin 18th Century Lithuania

SUMMARY

Relying on fresh sources, the author claims that the adoration of the Sacred Heart of Jesus had begunspreading in Lithuania at the beginning of the 18th century, i.e. long before the Sacred Heart feast daywas officially introduced in 1765. The adoration was started by Visitation nuns in Vilnius and contin-ued by the Jesuits and other orders. In this enterprise the brotherhoods of the Sacred Heart of Jesuswere especially active. In the second part of the article, 18th-century images and emblems of the SacredHeart as well as their prototypes are described and the reasons for their production analysed.

Chciałeś, (...) aby Twój bok aż do Serca był otworzony, abyś tą raną widomą dał nam znać oniewidome] miłości i żądzy Serca Twego koło naszego zbawienia.

Norėtum, (...) kad Tavo šonas iki pat Širdies būtų atvertas, kad ta regima žaizda parodytų mumsneregimą meilę ir troškimus Širdies Tavo dėl mūsų išganymo.

T. Jan Wuchaliusz, SJ (Wąchalski, 1608)

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad pa-maldumas Švč. Jėzaus Širdžiai Lietu-

voje plačiai paplito tik XIX a. pabaigo-je-XX a., nors jau tarpukario spaudojegalima rasti užuominų apie gilesnes jo

tradicijas Lenkijoje ir Lietuvos DidžiojojeKunigaikštystėje1.

Garsus Bažnyčios istorikas PauliusRabikauskas dar 1949 m. parašė darbąapie Jėzaus Širdies garbinimą, už kurį

RAKTAŽODŽIAI: Švč. Jėzaus Širdis, XVIII a., Lietuva, Šv. Margarita Marija Alacoque, bažnytinė dailė.KEY WORDS: the Sacred Heart of Jesus, the 18th century, Lithuania, St. Margarita Marija Alacoque, Church art.

LOGOS 43 1852005 LIEPA • RUGSĖJIS

RIMA VALINCIUTE

jam Biurene (Vestfalija) suteiktas teolo-gijos licenciato laipsnis2. Kadangi šis šal-tinis nėra prieinamas, jis nebuvo publi-kuotas, nežinoma, kiek jame vietos skir-ta Lietuvai. Daugiau duomenų apie pa-maldumo sklaidą LDK galima rasti len-kų tyrinėtojų darbuose, kurie Lietuvosmedžiagą dažnai laiko neatsiejama Len-kijos istorijos ir pamaldumo dalimi3.

Lietuvos menotyroje taip pat jau šiektiek rašyta apie ikonografinį Švč. JėzausŠirdies tipą mene. Menotyrininkė Ri-mantė Meldytė, analizuodama VilniausŠv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios sienųtapybos ikonografiją, aptarė šio ikonog-rafinio tipo raidą Europoje daugiausiasiedama jį su Arma Christi tipu. PavieniusXVIII a. II pusės paveikslus iš Vilkaviš-kio vyskupijos aptarė menotyrininkė Re-gimantą Stankevičienė Lietuvos sakralinėsdailės katalogo daugiatomyje ir nurodėpagrindinius šių atvaizdų vaizdavimodėsningumus. Įdomi ir ankstyva yradr. Dalios Klajumienės aprašyta JėzausŠirdies statula iš Tytuvėnų bažnyčios(XVIII a. IV ketv.). Dr. Skirmantė Smilin-

gytė-Žeimienė, tyrinėdama XX a. I pusėsreliginę dailę, ne tik išanalizavo šio lai-kotarpio pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiaiir atvaizdus mene, bet ir atkreipė dėme-sį į gilias jo tradicijas Lietuvoje, siekian-čias XVIII a. II pusę4. Tad pastaruoju me-tu Lietuvos menotyroje ryškėja tenden-cija šio pamaldumo pradžią LDK sieti suXVIII a. II puse.

Šio straipsnio tikslas - aptarti Švč. Jė-zaus Širdies pamaldumo ištakas ir sklai-dą Romos Katalikų Bažnyčioje, daugiau-sia dėmesio skiriant jo plitimo tenden-cijoms XVIII a. Lietuvoje. Didžioji dalisstraipsnyje panaudotos archyvinės me-džiagos publikuojama pirmą kartą. Jaremdamiesi stengiamės pakoreguoti ikišiol nusistovėjusias chronologines ribas,pabrėžti Lietuvos menotyroje dar neap-tartus pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiaiaspektus. Antroje darbo dalyje nagrinė-jami ir tipologizuojami išlikę XVIII a. Jė-zaus Širdies atvaizdai, analizuojamos jųatsiradimo priežastys bei ieškoma iko-nografinių pirmavaizdžių, nurodančiųkulto sklidimo kryptis ir dėsningumus.

I. PAMALDUMAS ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDŽIAI

Nuo pat pirmųjų apaštalų laikų pa-grindinė krikščionybės tikėjimo tiesa bu-vo meilė: Dievas Tėvas taip mylėjo žmo-niją, kad paaukojo jai savo vienatinį sū-nų Jėzų, o Kristus taip mylėjo žmoniją,kad dėl jos paaukojo save. Tiek Senaja-me, tiek Naujajame Testamente galimarasti užuominų apie begalinę Dievomeilę žmogui (plg- Ps 15, 9, 21, 15, 39,7-9, 68, 21; Jer 30, 21-24). Bažnyčios Tė-vai ir viduramžių mistikai itin išplėtojo

Jono mintį apie Nukryžiavimo metu išpradurto Jėzaus šono ištekėjusį kraują irvandenį (Jn 7, 37-39 ir Jn 19, 34-37),duodami pradžią Penkių Jėzaus žaizdųikonografijos susiformavimui ir plitimui(U. T). Ilgainiui iš jos išsirutuliojo pamal-dumas Švč. Jėzaus Širdžiai. Nors abu jieteologiniu požiūriu turi daug bendra,tačiau nėra identiški.

Pamaldume Švč. Jėzaus Širdžiai svar-biausia yra Širdis kaip trejopos Išganyto-

186 LOGOS 432005 LIEPA • RUGSĖJIS

KULTURA

jo meilės žmogui simbolis. Tai meilė tri-mis lygmenimis: žmogiška, dvasinė, ky-lanti iš begalinio Viešpaties gailestingu-mo, ir dieviška meilė - Įsikūnijęs Žodis.

Viduramžiais patristinės teologijossuformuota doktrina apie Jėzaus šonožaizdą kaip malonės šaltinį pamažu iš-siplėtojo į mistinį Švč. Jėzaus Širdies su-vokimą. Seniausieji tekstai, skirti ap-mąstyti Švč. Jėzaus Širdį, siejami su XI-XII a. benediktinų bei cistersų vienuoly-nų aplinka ir jų polinkiu į misticizmą(pvz., Pseudobonaventūros Vitis mysti-ca). Benediktinių vienuolės Šv. Gertrū-dos (1256-1302) vizija, patirta Šv. JonoEvangelisto dieną, padarė didelę įtaką,kad šis pamaldumas plistų vėlesniaisamžiais. Prigludusi prie Išganytojo šonožaizdos, Gertrūda išgirdo Dievo Širdiesplakimą ir paklausė Šv. Jono: jei ir jisPaskutinės Vakarienės metu juto šįdžiaugsmingą plakimą, kodėl niekadaneprabilo apie tai? Jonas jai atsakė, jogšis apreiškimas skirtas ateinantiems am-žiams, kai atšalusiam pasauliui reikėsJėzaus Širdies, kad savo meile Ji vėl su-šildytų žmoniją5.

XIII-XVI a. Jėzaus Širdies garbinimasir toliau nenutrūko, tačiau tai buvo vei-kiau privatus, individualus pamaldu-mas, daugiausia praktikuojamas misti-nių vienuolijų - pranciškonų, dominiko-nų, kartūzų. Savo asmeniniu pavyzdžiuir raštais jį skatino didžiausi šių vienuo-lijų šventieji - Šv. Bonaventūras (jam il-gą laiką buvo priskiriamas veikalas Vi-tis mystica), Šv. Albertas Didysis, Šv.Kotryna Sienietė6.

Jėzaus Širdies garbinimo pobūdis pa-sikeitė XVI a. - iš mistinio jis tapo as-

-*- rf• ' • ! ; • . - • • - - " • - * • • «

//. Г. Svč. Jėzaus Širdis. XV a., Vokietija (iš leidi-nio: T. T. O'Donnell. Heart of the Redeemer. - Ma-nassas: Trinity Communications, 1989, il. p. 103.)

ketiniu: anksčiau Jėzaus Širdies suvoki-mas buvo individualus potyris, o dabarjuo remtasi nuosekliai, kaip krikščioniš-kos gyvensenos ugdymo sudėtine dali-mi. Tikinčiajam ją suvokti turėjo padėtidvasinės pratybos, aprašytos dvasiniųrašytojų - pal. Jono iš Avilos (1500-1569), šv. Pranciškaus Salezo (1567-1622) ir kt. Čia pasižymėjo ir jėzuitų or-dino nariai: Jėzaus Širdies pamaldumąasmeniniu pavyzdžiu skatino Šv. Pran-ciškus Borgija ir šv. Aloyzas Gonzaga7.

Vis dėlto lemiamą įtaką Jėzaus Širdieskultui įsitvirtinti ir naujam ikonografi-niam aspektui mene pasklisti padarė šv.Pranciškaus Salezo įkurto Švč. MergelėsMarijos Apsilankymo seserų (vizitiečių)ordino vienuolės šv. Margaritos Marijos

LOGOS 43 1 872005 LIEPA • RUGSĖJIS

RIMA VALINCIUTE

II. 2. Savinien Petit (1815-1878). Šv. Margarita Ma-rija Alacoque (1647-1690). XIX a. (Devocinis pa-veikslėlis iš asmeninio dr. Laimos Šinkūnaitės ar-chyvo)

Alacoque (1647-1690, ü. 2) regėjimai8. Šivienuolė Prancūzijos Paray-le-Monialvienuolyno koplyčioje 1673-1675 m. pa-

tyrė daug vizijų, kurios tapo pagrindunaujai pamaldumo praktikai.

Pirmojo apreiškimo metu Kristus Šv.Margaritai Marijai atvėrė savo Širdį tar-damas: „Mano dieviška Širdis taip aist-ringai myli žmoniją ir Tave, kad ji ne-begali nuslėpti karštų gailestingumoliepsnų. Jos turi išsiveržti per Tave ir at-verti mano Širdį pasauliui, kad pratur-tintų žmoniją mano rinktiniais lobiais ...Ji turi savyje visas šventimų malones,reikalingas išplėšti žmogų iš pragaro"9.Pavadinęs vienuolę „mylimiausia Šven-čiausios Širdies mokine", Jis pavedė jaiskleisti šį pamaldumą. Antrojo ir trečio-jo apreiškimo metu Jėzus atskleidė, kadJo mylinčią Širdį be galo žeidžia žmo-nijos nedėkingumas ir abejingumas, to-dėl pavedė kiekvieną pirmą penktadie-nį priimti Komuniją, o kas ketvirtadie-nį Šventosios Valandos metu atmintiKristaus kančią Alyvų kalne. Galiausiaipaskutiniojo, ketvirtojo, apreiškimo me-tu Kristus paprašė penktadienį po Die-vo Kūno oktavos paskirti Jo Širdies gar-bei. Tą dieną priimta Komunija taptųpermaldaujamu aktu už visus Jo patir-tus paniekinimus10. Šv. Margarita MarijaAlacoque šių apreiškimų pripažinimui,skleidimui ir įgyvendinimui skyrė visąsavo gyvenimą.

Pripažįstant Šv. Margaritos Marijosregėjimus, itin svarbų vaidmenį suvai-dino jėzuitai. Kaip minėta, šios vienuo-lijos atstovai ir anksčiau daug mąstėapie Švč. Jėzaus Širdies reikšmę. Pir-miausia būtent jėzuitui tėvui Šv. Clau-de de la Colombiėre (1641-1682), tuo-metiniam Paray-le-Monial jėzuitų namųvyresniajam, buvo patikėta patikrinti vi-


KULTURA

zitiečių vienuolės regėjimų autentišku-mą, ir jis tapo pirmuoju ir uoliausiu jossekėju bei aktyviu Jėzaus Širdies iškil-mės įsteigimo šalininku11. Dar du tėvaijėzuitai padėjo pamatus pamaldumoįteisinimui. Jean Croiset (1656-1738) pa-rašė pirmąjį teologinį traktatą La Devo-tion au Sacrė-Coeur de Notre-SeigneurJesus Christ, paremtą pačios MargaritosMarijos vizijomis. Jis buvo publikuotas1691 m. Nors 1704 m. šis traktatas bu-vo uždraustas, tačiau išverstas į italųkalbą sulaukė ne vieno pakartotinio lei-dimo. Kitas jėzuitas t. Josephas Francoitde Gallifet (1668-1747) 1726 m. taip patišleido fundamentalų veikalą De cultuSacrosancti cordis Dei ас Domini Nostri Je-su Christi. Būdamas Jėzuitų generoloasistentu Romoje, jis asmeniškai išrūpi-no leidimus steigti Švč. Jėzaus Širdiesbrolijas ne tik Prancūzijoje, Austrijoje,Čekijoje, Lenkijos-Lietuvos valstybėje,bet ir Indijoje, Amerikoje, Kanadoje beiKinijoje. Vis dėlto didžiausias jo nuo-pelnas - tai nenuilstamos pastangosįtraukti Švč. Širdies iškilmes į liturginįkalendorių.

Nors Apaštalų Sostas palaikė pamal-dumo plitimą ir leido steigti Jėzaus Šir-dies brolijas bei apdovanojo jas privile-gijomis bei indulgencijomis, tačiau ofi-cialus įteisinimas užtruko. Abejonių kėlėne tiek pati pamaldumo Jėzaus Širdžiaiidėja, kuri teologiškai nebuvo nauja,kiek išorinis jos pateikimas. Visuotinėmsiškilmėms įsteigti trukdė diskusijos, artikrai širdis, o ne galva yra visų emoci-jų ir meilės šaltinis.

Kaip nurodo ne tik vietos, bet ir už-sienio tyrinėtojai, lūžis įvyko, kai Lietu-vos-Lenkijos vyskupai ir Jėzaus Širdies

arkibrolija Romoje nusiuntė popiežiuiprašymą Jėzaus Širdies šventę minėti jųvyskupijose ir arkibrolijoje. Ne visuoti-nei, bet kelias diecezijas ar bažnytinesprovincijas apimančiai šventei patvirtintikliūčių tarsi ir nebuvo. Tad dar tais pa-čiais 1765 m. popiežius Klemensas XIIIsu apribojimais leido švęsti Švč. JėzausŠirdies šventę, laikyti Šv. Mišias ir kalbėtioficiją pavienėse provincijose - pirmiau-sia Lietuvos-Lenkijos valstybėje, vėliauPrancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje12. Poporos mėnesių šventė buvo patvirtinta irvizitiečių vienuolijai. Iki XIX a. vidurioši privilegija suteikta daugeliui vyskupi-jų, todėl 1856 m. popiežius Pijus IX pa-skelbė ją visuotine švente, o popiežiusLeonas XIII 1899 m. dar pakėlė jos ran-gą ir birželio 11 dieną visą pasaulį pa-šventė Švč. Jėzaus Širdžiai. Švč. JėzausŠirdies iškilmė, kaip apreikšta Šv. Mar-garitai Marijai vizijose, iš pat pradžiųšvenčiama pirmą penktadienį po DievoKūno oktavos.

Apreiškimai Šv. Margaritai Marijainepakeitė Katalikų doktrinos. „Jie svar-būs tuo, kad mūsų Viešpats Kristus, at-skleisdamas Švenčiausią savo Širdį, sie-kė ypatingu būdu nukreipti žmoniųmintis kontempliuoti ir atsiduoti gailes-tingos Dievo meilės žmonijai paslap-čiai."13 Sesers vizitietės apreiškimų pa-grindu suformuota nauja religinė prak-tika. Tai ne tik liturginė iškilmė penk-tadienį po Dievo Kūno oktavos, bet irpirmą kiekvieno mėnesio penktadienįšvenčiama Švč. Jėzaus Širdies Komuni-ja, ketvirtadienio naktį - Šventoji Valan-da, kurios metu apmąstoma Viešpatieskančia ir pasiaukojimas. Be to, anksčiau


RIMA VALINCIUTE

pamaldumas Jėzaus Širdžiai buvo indi-vidualus, vedantis asmeninio dvasiniotobulėjimo link, o pripažinus vizijas, jistapo visos Bažnyčios misija.

Pamaldumo sklaida XVIII a. išgyve-no kelis tarpsnius. Sunkiausias, be abe-jo, buvo pirmasis - 1690-1740 metais,kai po garsiosios vizitietės mirties vykokarščiausios diskusijos dėl vizijų pripa-žinimo ir „naujo" pamaldumo įteisini-mo. Tačiau net ir šiuo tarpsniu Katali-kų Bažnyčioje buvo įkurta daugiau ne-gu 700 Jėzaus Širdies brolijų14. Nors pa-maldumas oficialiai neįteisintas, tačiauir neuždraustas. Tai buvo nemažas tuo-metinio Tikėjimo mokslo kongregacijosvadovo kardinolo Prospero Lambertininuopelnas. Jį išrinkus popiežiumi Bene-diktu XIV (1740-1758), vien per jo pon-tifikavimą įsteigta per 300 brolijų. Ta-čiau tikrasis pamaldumo pakilimas iš-ryškėjo XVIII a. II pusėje, iš dalies 1765m. įteisinus Jėzaus Širdies šventę. Taigalima sieti ir su asmeniniu popiežiausKlemenso XIII prielankumu Jėzaus Šir-džiai, kurį jis parodė pats būdamas šiosbrolijos nariu15.

Lietuvos-Lenkijos valstybėje pamal-dumas Švč. Jėzaus Širdžiai pasklidoanksti, bene šimtmečiu anksčiau už ap-reiškimus šv. Margaritai Marijai Alaco-que16. Jau pirmieji jėzuitai Petras Skar-ga savo pamoksluose ir Janas Wucha-liuszas knygoje Żywot Pana Jezusów(Krokuva, 1592) pabrėžė Jėzaus Širdiesreikšmę išganymui. Plačiai Europosmastu pripažinta buvo garsaus lenkų jė-zuitų teologo Gasparo Drużbickio(1589-1662) knyga Meta cordium, Cor Je-su, parašyta apie 1623 m. ir sulaukusi ne

vieno leidimo, taip pat ir anglų beiprancūzų kalbomis. Ją sudarė devyniapmąstymai ir aštuonios Švč. Jėzaus Šir-dies litanijos17.

Garsiosios vizitietės Margaritos Ma-rijos Alacoque idėjas Lietuvos-Lenkijosvalstybėje pirmiausia paskleidė jos vie-nuolijos seserys, įsikūrusios Varšuvoje,Krokuvoje, Liubline bei Vilniuje. Kaip irPrancūzijoje, joms aktyviai talkino tėvaijėzuitai, globoję šią moterų vienuoliją.

Itin daug reikšmės kulto sklaidai tu-rėjo Švč. Jėzaus Širdies brolijos, kuriasmūsų valstybėje pradėjo steigti pijorai, onuo 1728 m. - ir jėzuitai. Pirmoji JėzausŠirdies brolija įkurta 1705 m. prie Varšu-vos pijorų bažnyčios. Tačiau 1765 m. įtei-sinant šventę, Lenkijoje jau veikė 25 jė-zuitų įkurtos brolijos, savo gausumu ge-rokai lenkusios kitų vienuolijų įsteigtasreligines bendrijas18.

Lietuvos Didžiojoje KunigaikštystėjeJėzaus Širdies kultą paskleidė seserysvizitietės, kurios kaip tik Vilniuje turė-jo vienintelį LDK teritorijoje vienuolynąbei bažnyčią, pradėtą statyti 1729m., okonsekruotą 1756 m. Jau pats bažnyčiostitulas liudijo jų skleidžiamą pamaldu-mą: jai pirmajai Lietuvos-Lenkijos vals-tybėje suteiktas Švč. Jėzaus Širdies titulas.Tai įvyko dar prieš oficialų Jėzaus Šir-dies kulto patvirtinimą Romoje! VėliauLDK šį titulą dar gavo Pašiaušės jėzui-tų ir Paringio19 koplyčios.

Autorei pavyko surasti svarbų šalti-nį, kuris yra bene seniausias Jėzaus Šir-dies pamaldumo faktas Lietuvoje. Tai,matyt, pirmosios LDK teritorijoje įsteig-tos Švč. Jėzaus Širdies brolijos knyga. Jo-je pažymėta, kad 1719 m. Vilniaus vys-


KULTURA

kupas Konstantinas Kazimieras Bžos-tovskis į dar laikiną Vilniaus vizitiečiųšventovę iškilmingai įvesdino Švč. Jė-zaus Širdies kongregaciją20. Kaip paro-do titulinis šios knygos įrašas, brolijosnariai siekė „atiduoti nuolatinę adoracijąŠvenčiausiame Sakramente slypinčiamDievui kaip atlygį už panieką, įžeidinė-jimus, piktžodžiavimus ir niekinimą,kurį suteikia atkaklūs ir netikintys žy-dai, eretikai ir blogi bei nedėkingi kata-likai"21. Šiai kongregacijai priklausė netik seserys vizitietės, bet ir kiti dvasinin-kų bei pasauliečių luomo atstovai. Itinaktyviai į ją rašėsi dominikonų, pranciš-konų, pijorų ordinų nariai, taip pat išti-somis grupėmis moterys vienuolės -Kražių ir Nesvyžiaus benediktinės, Gar-dino brigitės. Pagal įrašus galima spręs-ti, kad kongregacija aktyviai veikė ikipat vienuolyno uždarymo 1863 m. ir netdar porą metų po to22.

Mūsų nagrinėjamai temai ne mažiauaktualus kitas faktas, užfiksuotas šiojeknygoje. Joje prie brolijos geradariųįvardinta motina Pranciška Teresė Šem-bekovaite (Szembekownä) iš Krokuvos vi-zitiečių vienuolyno - ji kongregacijosįvesdinimo į Vilniaus vizitiečių švento-vę proga padovanojo „didelį Švenčiau-siosios Jėzaus Širdies atvaizdą"23. Tai tu-rėjo būti pirmasis altorinis Jėzaus Širdiesatvaizdas Lietuvoje. Įdomu tai, kad šivienuolė metais anksčiau ne tik vadova-vo kongregacijos įvesdinimui į Kroku-vos vizitiečių bažnyčią, bet taip pat pa-dovanojo jai Širdies paveikslą24. Deja,abu šie atvaizdai iki mūsų dienų, ko ge-ro, neišliko. Dėl nežinomų priežasčių1756 m. konsekruotoje Vilniaus vizitie-

//. 3. Švč. Jėzaus Širdis. Apie 1773 m. Lauksodžiobažnyčia (Kultūros paveldo centro Dailės paveldoinstituto archyvas)

čių bažnyčioje šoniniame Švč. JėzausŠirdies altoriuje buvo pakabintas Simo-no Čechavičiaus nutapytas Nukryžiuo-tojo atvaizdas, pražuvęs apie 1960 m.25

Kaip ir Prancūzijoje bei Lenkijoje, ga-na greitai pamaldumą Švč. Jėzaus Šir-džiai perėmė ir pradėjo skleisti jėzuitųordinas.

1744 m. Jėzaus Širdies brolija įkurtaKražių jėzuitų kolegijos bažnyčioje26, ku-ri buvo jėzuitų veiklos centras Žemaiti-joje ir viena puošniausių šventovių šio-je vyskupijoje.

Vilniaus akademijos kolegijos misijo-je Vištyčio parapinėje bažnyčioje, re-miantis 1741 m. gegužės 19 dienos po-piežiaus Benedikto XIV indultu, apro-buotu Vilniaus vyskupo Mykolo JonoZenkavičiaus, buvo įsteigta ir 1747 m.birželio 1 dieną įvesdinta Švč. Jėzaus


RIMA VALINCIUTE

II. 4. Švč. Jėzaus Širdis. Prieš 1773 m. Kauno ar-kikatedra, iš Kauno jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksave-ro bažnyčios (R. Valinčiūtės fotografija)

Širdies brolija. Tuo pačiu dokumentušiai bažnyčiai suteikta kasmetinė Švč. Jė-zaus Širdies šventė (uroczystość) penkta-dienį po Dievo Kūno oktavos cum Indul-gentia plenaria ir keturios šventės su sep-tynerių metų ir tiek pat kvadragenų at-laidais27. Brolijai priklausė šoninis Švč.Jėzaus Širdies altorius su paveikslu, taippat procesijų altorėlis su „medyje iš-drožtais" Švč. Jėzaus Širdies bei Švč.Trejybės atvaizdais28.

Prie Pašiaušės jėzuitų kolegijos buvoatskira koplyčia, turinti Švč. Jėzaus Šir-dies titulą. Jos šoniniame Jėzaus Širdiesvardo altoriuje buvęs atvaizdas, kaip irpati koplyčia, greičiausiai neišlikęs29.

Šv. Aloyzo Gonzagos bažnyčiojeLauksodyje, kuris nuo XVII a. pabaigosbuvo Mintaujos jėzuitų rezidencijos val-da ir misija30, Švč. Jėzaus Širdies brolijaįvesdinta 1773 m. birželio 20 dieną. Šiai

brolijai priklausė šoninis Švč. Jėzaus Šir-dies altorius su „Viešpaties Jėzaus, atve-riančio Širdį" atvaizdu (U. 3). Altoriausikonografiją papildė antrame tarpsnyjepavaizduota Jėzaus Širdies emblema31.Lauksodžio bažnyčioje su didelėmis iš-kilmėmis buvo švenčiama Švč. JėzausŠirdies šventė su keturiais kvadragenaisir visais atlaidais, ją 1772 m. rugsėjo 16dienos bule šventovei suteikė popiežiusKlemensas XIV32.

Greta altorių paveikslų XVIII a. daž-ni ant altoriaus mensos pastatomi nedi-deli paveikslėliai, kurie liturginių šven-čių ir iškilmių metu nešami procesijo-se.Toks nedidelis Jėzaus Širdies atvaiz-das buvo Vilniaus jėzuitų Šv. Jono baž-nyčioje po tituliniu Šv. Jono Evangelistoaltoriaus paveikslu33. Iki mūsų dienų iš-liko panašus atvaizdas iš Kauno jėzuitųkolegijos Šv. Pranciškaus Ksavero bažny-čios (U. 4). Jį savo lėšomis parūpino ku-nigas Mikalojus Velička, tuometinis Kau-no mokyklos rektorius, sumokėjęs už jįdaugiau kaip 100 muštinių talerių. Po jė-zuitų ordino kasacijos paveikslas jo pa-ties rūpesčiu perkeltas į tuomet parapi-nę Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią,prie Sopulingosios Marijos altoriaus34.Dabar jis kabo zakristijoje.

Panašu, kad prieš pat jėzuitų ordinokasaciją ir kurį laiką po jos Švč. JėzausŠirdies atvaizdai buvo beveik kiekvieno-je šio ordino bažnyčioje ar misijoje. Taipuikiai iliustruoja 1818 m. jėzuitų kole-gijų ir rezidencijų vizitacija, atlikta Mo-giliovo arkivyskupijos teritorijoje, kuriaipriklausė dalis buvusios Mazovijos irLietuvos jėzuitų provincijų35. Iš keturio-likos aprašytų šventovių tik dviejose ne-


KULTURA

buvo Jėzaus Širdies atvaizdų. Kai kurio-se bažnyčiose jų randama net po kelis -jų yra altoriuose, pastatomų ant mensos,dengiančių kitus paveikslus. Net neturė-dami duomenų apie visas Lietuvos jėzui-tų provincijos bažnyčias, galime teigti,kad XVIII a. II pusėje jėzuitų ordinovaidmuo skleidžiant Švč. Jėzaus Širdieskultą Lietuvoje buvo jei ne dominuojan-tis, tai tikrai reikšmingas. Tam, be abejo,daug įtakos turėjo ir bendras šio ordinopamaldumas (ordino narių veikla, pa-tvirtinant šv. Margaritos Marijos Alaco-que regėjimus, pastangos įtvirtinti JėzausŠirdies šventę, etc.). Ne mažiau svarbusyra ir šio ordino paplitimas bei įtaka: Jė-zaus Širdies kultą taip pat skleidusios vi-zitietės bei pijorai vargu ar galėjo „nu-rungti" penkis kartus gausesnę jėzuitųvienuoliją36.

Galima numanyti, kad po 1773 m. jė-zuitų ordino kasacijos pamaldumas Švč.Jėzaus Širdžiai turėjo smukti. Tačiautoks reiškinys nepastebimas. Tai galimapaaiškinti keliomis priežastimis. Pir-miausia Lietuvoje išvengta tokių drastiš-kų priemonių kaip, pavyzdžiui, Vokie-tijoje, kur po jėzuitų ordino panaikini-mo kaizerio Juozapo II įsakymu už-drausta ne tik platinti Jėzaus Širdieskultą, bet ir uždarytos jo brolijos bei ša-linami paveikslai iš bažnyčių (vad. „jo-zefinizmas"). Be to, jėzuitai niekur ne-dingo - turintiems kunigystės šventimusbuvo leista ir toliau tęsti dvasinę veikląparapijose, o turintiems atitinkamą išsi-lavinimą - dirbti edukacinėse įstaigose.Kita vertus, pamaldumą palaikė jųįsteigtos Jėzaus Širdies brolijos. Galiau-siai ketvirtoji priežastis - jėzuitai buvo

pirmaujantis, bet ne vienintelis ordinas,skleidęs šį pamaldumą.

Apie pijorų indėlį skleidžiant šį pa-maldumą Lietuvoje vis dar nėra pakan-kamai duomenų. Žinoma, kad medinė-je Raseinių pijorų bažnyčioje, pastatytoje1762 m., Švč. Jėzaus Širdies paveikslasbuvo pakabintas didžiojo altoriaus ant-rajame tarpsnyje37. Po 1831 m. sukilimoį caro valdžios nemalonę patekę pijorųvienuolynai buvo uždaryti, o kartu sujais - ir bažnyčios, kurios ilgainiui su-nyko (Raseinių) arba buvo pertvarkytosį cerkves (Panevėžio, Ukmergės, Dūkš-tų), todėl jų negausus palikimas beveikneišliko.

Pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiaiskleidė ne tik jėzuitai, vizitietės ir pijo-rai, bet ir kitos vienuolijos - dominiko-nai, benediktinės, etc. Vis dėlto jis nebu-vo toks išplėtotas; šių vienuolijų šven-tovių ikonografijoje ir pamaldume daž-niausiai dominuodavo kiti kristologinėsikonografijos aspektai (pavyzdžiui, do-minikonų - Švč. Jėzaus Vardo ir Kris-taus Kančios). Tačiau būtina aptarti,kaip sklido šis pamaldumas.

Kaip minėta, dar 1719 m. pradėjusŠvč. Jėzaus Širdies adoraciją prie Vil-niaus vizitiečių šventovės, itin aktyviosadorantės buvo seserys benediktinės išKražių ir Nesvyžiaus vienuolynų. Todėlnenuostabu, kad gana anksti, dar 1756m. Švč. Jėzaus Širdies brolija vyskupoMykolo Jono Zenkavičiaus leidimu įkur-ta ir prie Kauno benediktinių Šv. Mika-lojaus bažnyčios. Šios brolijos nariams1758 m. popiežius Klemensas XIII pa-tvirtino Dievo Kūno atlaidus38. Brolijarūpinosi, ko gero, specialiai jai presbite-rijoje, epistolos pusėje pastatytu nedide-


RIMA VALINCIUTE

liu šoniniu altoriumi su atvaizdu „Kris-tus su liepsnojančia širdimi"39. XVIII a.pabaigoje-XIX a. pradžioje „naujas, me-dinis, staliaus darbo, optiškai tapytas"Švč. Jėzaus Širdies altorius buvo įreng-tas ir Kražių benediktinių bažnyčioje40.

Vienuoliško gyvenimo pradininkas irpirmojo benediktinų vienuolyno įkūrė-

jas šv. Benediktas rodė ypatingą pagar-bą Švč. Jėzaus Širdžiai, kaip ir didžiojiŠirdies mistike benediktinė Šv. Gertrū-da. Todėl šios vienuolijos pamaldumasŠvč. Jėzaus Širdžiai - tai tarsi šventosiosregėjimų pripažinimas, dvasinio testa-mento vykdymas, kurio ėmėsi XVIII a.gyvenusios benediktinės.

Literatura ir nuorodos

1 Smilmgyte-Žeimiene S Jėzaus kulto raiškaXX a I puses Lietuvos religinėje dailėje // Me-notyra, 2003, Nr 3 (32), p 17

2 Boruta J, SJ Pajusti Įvykių tėkmę // Rabi-kauskas P Krikščioniškoji Lietuva - Vilnius Ai-dai, 2002, p IX

3 Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polskii Litwy 1564-1995 Opr L Grzebień - KrakówWydawnictwo WAM, 1996 Plačiau biblio-grafijos sąrašą žr Meldyte R Vilniaus Šv Kry-žiaus Atradimo bažnyčios sienines tapybosikonografija // Paveikslas ir knyga LDK dailės ty-rimai ir šaltiniai Daile 25 - Vilnius VDA lei-dykla, 2002, p 155

4 Meldyte R Vilniaus Šv Kryžiaus Atradimo baž-nyčios sienines tapybos ikonografija //Paveiks-las ir knyga LDK dailės tyrimai ir šaltiniai Daile25 - Vilnius VDA leidykla, 2002, p 136-156,Stankevičiene R Procesijų altorėlis I (Vištytis)// Lietuvos sakralines dailės katalogas T I Kn 2 -Vilnius Gervele, 1997, p 281-283, d 172, Stan-kevičiene R Paveikslas „Švč Jėzaus Širdis"(Rumbonys) // Lietuvos sakraline daile T I KnV - Vilnius Savastis, 2003, p 284-286, d 171,Stankevičiene R Paveikslas „Švč Jėzaus Širdis"su aptaisais (Ūdrija), ten pat, p 495-497, d 332,Klajumiene D Medines skulptūros // TytuvėnųBernardinų bažnyčia ir vienuolynas - VilniusVDA leidykla, 2004, p 267-269, d 15, Smilm-gyte-Zeimiene S Jėzaus kulto raiška XX aI puses Lietuvos religinėje dailėje //Menotyra2003, Nr 3 (32), p 16-23

5 Bamvel J Devotion to the Sacred Heart of Jesus //http //www newadvent org/cathen/07163a htm

6 New Catholic Encyclopedia — Washington TheCatholic University of America, 1987 V 12,p 818-819

7 Bamvel J8 Margarita Marija Alacoque palaimintąja pa-

skelbta 1824 m, beatifikuota pop Pijaus IX1864 m rugsėjo 18 d, o kanonizuota - popBenedikto XV 1920 m gegužes 13 d - Doll MB St Margaret Mary Alacoque // http //www ne-wadvent org/cathen/09653a htm

9 O'Donnell T T , STD Heart of the Redeemer -Manassas Trinity Communications, 1989, p129-131

i° Ten pat, p 131-1351 1 SteeleG D Ven Claude de la Colombiere // http

//www newadvent org/cathen/16026b htm1 2 Smilmgyte-Žeimiene S, p 17, O'Donnell T T,

p 149-150, New Catholic Encyclopedia, p 81913 O'Donnell T T , p 145 Iš pop Pijaus XII en-

ciklikos Haunetis Aquas14 O'Donnell T T , p 147is O'Donnell T T, p 148-1491 6 Kai kurie Lenkijos tyrinėtojai pamaldumo Jė-

zaus Širdžiai pradžia laiko lenkų vienuolespal Dorotejos (1346-1394) patirtas vizijas Ta-čiau jos vizijų Įtaka Švč Jėzaus Širdies kultuiXVIII a nėra tiesiogine ir Įrodyta Modajews-ki S , ks Twemu Sercu czesc składamy // http //www wiara pl/tematcaly php?curr_hit=8&ide-nart= 1056701302

1 7 Encyklopedia wiedzy o jezuitach, s 5661 8 Ten pat1 9 Litak S Kościół Łaciński w Rzeczypospolite] około

1772 roku — Lublin Instytut Europy ŚrodkowoWschodniej, 1996, s 574

2 0 Ž o d i s congregatio XVIII a šal t iniuose kartaisv a r t o j a m a s ka ip conįraternitas (brolija) s ino-nimas

21 MABR F 43-20432, 1 3 - Vilniaus vizitiečių ŠvčJėzaus Širdies kongregacijos narių knyga,1719-1865 m


KULTURA

2 2 B beveik šešių š imtų knygos lapų s m u l k i u ran-kraštiniu šriftu užpildyta net 282.

2 3 M A B R F 43-20432, 1. 266 - V i l n i a u s v iz i t iečiųŠvč. Jėzaus Širdies kongregaci jos n a r i ų knyga,1719-1865 m .

2 4 Modajewski S.2 5 Už šią informaciją dėkoju dr. Birutei Rūtai Vit-

kauskienei. Plačiau žr. Vikeidaitė J. VizitiečiųŠvč Jėzaus Širdies bažnyčia Vilniuje. Baigiamasisdarbas bakalauro laipsniui įgyti. Vilnius: Vil-niaus dailės akademija, 2004; Kirkoras A. H. Pa-sivaikščiojimai po Vilnių ir ]o apylinkes - Vilnius:Mintis, 1991, p. 103-104; Lietuvos vienuolynai -Vilnius: VDA leidykla, 1998, p. 420^23.

2 6 Encyklopedia wiedzy o jezuitach, s. 332.2 7 MABR F 255-883, 1. 3v - Vištyčio p a r a p i n e s

bažnyčios 1817 m. inventorius.2 8 Dabar altorinis paveikslas saugomas Vilkaviš-

kio vyskupijos istorijos ir bažnytinės dailėsmuziejuje. Procesijų altorėlis išlikęs Vištyčiobažnyčioje. Žr. Stankevičienė R. Procesijų alto-rėlis 1 (Vištytis), p. 281-283, ii. 172.

29 LVIA F. 525, a p . 8, b . 112, 1. 16-16v - Paš iau-šės jėzuitų kolegijos 1774 m . inventor ius .

3 0 Encyklopedia wiedzy o jezuitach, s. 385.3 1 LVIA F. 696, ар . 2, b . 26, 1. 1, 21 - L a u k s o d ž i o

filinės b a ž n y č i o s 1812, 1887 m. inventor ius .3 2 LVIA F. 696, a p . 2, b . 26, 1. 21v - L a u k s o d ž i o

filinės bažnyčios 1887 m. inventorius.3 3 LVIA F. 694, ap. 1, b . 3777,1. 15v-16 - Vilniaus

Šv. Jono bažnyčios 1830 m. vizitacija.

3 4 Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno de-kanato vizitacija 1782 m. Sud. ir par. V. Jogė-la // Lietuvos istorijos šaltiniai T VI - Vilnius:Katal ikų akademija, 2001, p . 11.

3 5 Н Г А Р Б Ф. 1781, o n . 26, д. 1398 - Mogi l iovoarkivyskupijos jėzuitų kolegijų ir rezidencijų1818 m. vizitacija.

3 6 Lietuvos jėzuitų provincijai pr iklausė 56, pijo-rų - 10 šventovių, o vizitietės atskiros provin-cijos neturėjo. Vilniuje b u v o vienintelė jų baž-nyčia LDK teritorijoje. Litak S., s. 510-511, 525-526, 538.

3 7 LVIA F. 1671, ap . 4, b . 414, 1. 145 - Raseiniųpijorų bažnyčios 1809 m. vizitacija; LVIAF. 669, ap. 2, b . 224, 1. 1 - Raseinių pijorų baž-nyčios ir v ienuolyno 1820 m. vizitacijos aktas;KAK B. 142, 1. 293 - Raseinių pijorų bažnyčiosir v ienuolyno 1826 m. vizitacijos aktas.

3 8 Lietuvos vienuolynai, p . 86.3 9 MABR F 38-54, 1. lv - Kauno benediktinių

bažnyčios 1834 m. vizitacija. Čia įvardintas irpaveikslo dydis - 2 ir lVž uolekties. Altorius,matyt, išardytas 1938-1943 m. renovacijos me-tu, kai, įrengiant nuolatinę Švč. Sakramentoadoraciją, buvo palikti tik trys barokiniai alto-riai. Pastarieji išardyti po 1948 m. bažnyčiosuždarymo.

4 0 LVIA F. 669, ap. 2, b . 224, 1. 181 - Kražių be-nediktinių bažnyčios ir v ienuolyno 1820 m. vi-zitacija.

B. d.

Dalia DOKŠAITĖ. Gintaro kelias. Iš ciklo „Nerija". 2005. Sumi-e. 45 x 100


167LOGOS 442005 SPALIS � GRUODIS

JAUNØJØ OPUSAI

PAMALDUMAS ÐVÈ. JËZAUS ÐIRDÞIAIXVIII a. LIETUVOJE

The Devotion to the Sacred Heart of Jesusin 18th Century Lithuania

SUMMARY

Relying on fresh sources, the author claims that the adoration of the Sacred Heart of Jesus had begun

spreading in Lithuania at the beginning of the 18th century, i.e. long before the Sacred Heart feast day

was officially introduced in 1765. The adoration was started by Visitation nuns in Vilnius and contin-

ued by the Jesuits and other orders. In this enterprise the brotherhoods of the Sacred Heart of Jesus

were especially active. In the second part of the article, 18th-century images and emblems of the Sacred

Heart as well as their prototypes are described and the reasons for their production analysed.

Gauta 2005-06-01Pabaiga. Pradþia �Logos� Nr. 43

RIMA VALINÈIÛTËVytauto Didþiojo universitetas

RAKTAÞODÞIAI: Ðvè. Jëzaus Ðirdis, XVIII a., Lietuva, ðv. Margarita Marija Alacoque, baþnytinë dailë.KEY WORDS: the Sacred Heart of Jesus, the 18th century, Lithuania, St Margarita Marija Alacoque, Church art.

Dominikonø ordino ðventovëse taippat randame pamaldumo Ðvè. Jë-

zaus Ðirdþiai atgarsiø. Vilniaus Ðv.Dvasios dominikonø baþnyèioje iðlikæsXVIII a. aðtuntuoju�devintuoju deðimt-meèiu datuojamas procesijose neðioja-mas �Vieðpaties Jëzaus su atverta Ðir-dimi� paveikslas, stovintis ant ðoninioðv. Pijaus V altoriaus mensos (il. 5).41

Liðkiavos dominikonø baþnyèioje 1741�1770 m. árengtø ðoniniø altoriø virðuti-niuose skyduose ákomponuotos kairë-

je � Nekalèiausios Marijos, deðinëje �Saldþiausios Jëzaus Ðirdies reljefinësemblemos. Ðiame altoriuje iki 1860 m.kabëjo �Nukryþiuotojo� paveikslas42.Vilniaus Kalvarijø Ðv. Kryþiaus Atradi-mo baþnyèioje Jëzaus Ðirdies garbinimastarp Arma Christi simboliø vaizduoja-mas didþiojo altoriaus treèiajame, iliuzi-niame tarpsnyje, iðtirpstanèiame dan-gaus skliaute (dail. Kristupas Polubins-kis, 1772�1783 m.). Ikonografiðkai jis sie-jasi su pirmojo tarpsnio malonëmis gar-

RIMA VALINÈIÛTË

168 LOGOS 442005 SPALIS � GRUODIS

sëjanèia Nukryþiuotojo skulptûra ir ant-rame tarpsnyje esanèiu Ðv. Kryþiaus At-radimo (ðv. Elenos) paveikslu � ðitaip ið-ryðkinama Dievo gailestingumo ir mei-lës aukos prasmë43.

Þemaièiø Kalvarijos dominikonø fi-lijoje Gegrënuose Ðvè. Jëzaus Ðirdiesbrolija ákurta 1769 m.44 Ðiai brolijai tur-bût priklausë didþiojo altoriaus antraja-me tarpsnyje, virð Jëzaus Ðirdies medi-nës emblemos kabëjæs Ðirdies atvaizdas.Ádomu tai, kad Ðvè. Sakramentas ðiojebaþnyèioje garbinimui statomas buvo tikÐvè. Jëzaus Ðirdies ir keturiø jos metøketvirèiø iðkilmiø metu45.

Kaip matome, dominikonø vienuoli-jos ðventovëse pamaldumas Ðvè. JëzausÐirdþiai atsiskleidþia kiek kitu aspektu.Èia daþnesnë Ðirdies emblema, o ne ant-ropomorfinis Jëzaus atvaizdas su meileliepsnojanèia ðirdimi. Toks Ðirdies su-

gretinimas su Nukryþiuotuoju arba jokanèià simboliðkai atskleidþianèiais Ar-ma Christi kyla, matyt, ið dominikonøitin iðplëtoto ir per Kryþiaus Kelio sto-tis skleidþiamo Kristaus Kanèios iðaukð-tinimo. Svarbiausiu akcentas èia tenkane Jëzaus Ðirdþiai, bet Kanèiai, nes bû-tent ji yra begalinës Dievo meilës þmo-gui þenklas.

Tiesa, Jëzaus Ðirdies gretinimas suNukryþiuotuoju sutinkamas ne tik do-minikonø, bet ir kitø vienuolijø bei pa-rapinëse ar filinëse baþnyèiose.

Mosëdþio parapinëje baþnyèioje 1756m. rugpjûèio 6 dienà Ðvè. Jëzaus Ðirdiesaltarijà savo lëðomis ásteigë asmeniðkaipats Þemaièiø vyskupas Antanas Tiðke-vièius, jai iðlaikyti skyrë þemiø ir lëðø46.Ant drobës tapytas titulinis Jëzaus Ðir-dies altoriaus paveikslas kabëjo antraja-me tarpsnyje, o pirmajame � Nukry-þiuotojo skulptûra. Ið altarijai paskirtølëðø altoriui buvo parûpinta gausybë li-turginiø reikmenø, kurie rodë ðioje pa-rapijoje klestintá pamaldumà Ðvenèiau-siai Jëzaus Ðirdþiai. Specialiai ðiam alto-riui buvo skirta sidabrinë taurë ir miðio-las, baþnyèioje turëta viena nedidelë(choragwà) bei pora procesijose neðamøvëliavø (processye) su Jëzaus Ðirdies at-vaizdais, taip pat bent vienas procesijøaltorëlis47.

Brolijos bei Jëzaus Ðirdies paveiksløbûta ir daugiau. Pavyzdþiui, Dusetø pa-rapinei baþnyèiai Jëzaus Ðirdies brolijosásteigimo indultà popieþius BenediktasXIV suteikë dar 1747 m. spalio 20 die-nà, taèiau brolija iðkilmingai ávesdintatik 1756 m. birþelio 26 dienà. Ji turëjosavo ðoniná Jëzaus Ðirdies altoriø su

Il. 5. Ðvè. Jëzaus Ðirdis. XVIII a. 8�9 deð. Vilniausdominikonø Ðv. Dvasios baþnyèia


JAUNØJØ OPUSAI

�gerai tapytu� atvaizdu48. Þinoma, kadJëzaus Ðirdies brolijos veikë parapinë-se Paðuðvio (nuo 1789 m.)49, Vandþioga-los (prieð 1795 m.), taip pat Rozalimobaþnyèiose. Yra iðlikæ net du XVIII a.IV ketvirèio procesijø altorëliai ið ðiosparapijos, ir tai liudija pasklidusá pa-maldumà Ðvè. Jëzaus Ðirdþiai50.

Reikëtø paþymëti, kad brolijos indul-to suteikimo ir brolijos ávesdinimo á baþ-nyèià datas kartais skiria net keli metaiar deðimtmeèiai, kaip matyti Dusetø irViðtyèio parapijose. Pamaldumo sklai-dos atþvilgiu svarbios abi datos. Juktam, kad popieþius ásteigtø konkreèiàbrolijà konkreèioje ðventovëje, kaþkas iðparapijos ar jà globojusios vienuolijosturëjo inicijuoti ðá procesà. Brolijos titu-lo pasirinkimas rodo ðio iniciatoriauspamaldumo intencijas. Kita vertus, tik-roji brolijos veikla ir pamaldumo sklai-da faktiðkai prasidëdavo tik ávesdinusbrolijà á ðventovæ. Brolijos nariø giedo-jimas pamaldø metu, dalyvavimas pro-cesijose, atlaiduose ne tik stiprino asme-niná krikðèioniðkà tobulëjimà, bet ir pri-sidëdavo prie didesnës iðkilmës, o uþ-sakyti altoriai ir jø paveikslai, procesijøaltorëliai, vëliavos, liturginiai indai pa-dëjo formuoti konkreèios baþnyèios iko-nografijà. Tad Ðvè. Jëzaus Ðirdies atvaiz-dai baþnyèiose atsirasdavo kaip brolijosveiklos, taip pat jos nariams ar baþny-èiai suteiktø atlaidø bei baþnytiniøðvenèiø padariniai.

Apibendrinant galima paþymëti,kad, prieðingai nusistovëjusiai nuomo-nei, pamaldumas Ðvè. Jëzaus Ðirdþiai

Lietuvoje sklido nuo pat XVIII a. pra-dþios, dar gerokai iki oficialaus jo pri-paþinimo ir Jëzaus Ðirdies ðventës pa-skelbimo 1765 m. Jo pradþia galima lai-kyti 1719 m., kai á Vilniaus vizitieèiøðventovæ ávesdinta pirmoji þinoma LDKteritorijoje Ðvè. Jëzaus Ðirdies brolija.Tad Lietuva, kaip ir Lenkija, pagrástaigali didþiuotis ankstyvu ðio pamaldumosklidimu, tuo pat metu jis sklido Pran-cûzijoje, Vokietijoje ir Italijoje.

Pamaldumà Ðvè. Jëzaus Ðirdþiai Lie-tuvoje, kaip ir visoje Europoje bei Len-kijoje, pirmiausia pradëjo skleisti vizitie-èiø vienuolija, kuriai priklausë XVII a.pabaigoje regëjimus patyrusi ðv. Marga-rita Marija Alacoque. Taèiau gana grei-tai iniciatyvà ið jø perëmë gerokai gau-sesnis ir átakingesnis jëzuitø ordinas, darXVII a. pasiþymëjæs asketiniais apmàs-tymais apie Ðvè. Jëzaus Ðirdá. Sklei-dþiant pamaldumà XVIII a. Lietuvoje,itin reikðminga buvo Ðvè. Jëzaus Ðirdiesbrolijø veikla, kurias steigë jëzuitai beikitos vienuolijos.

Vis dëlto XVIII a. pamaldumas nebu-vo pasiekæs tokio masto kaip XIX a.II pusëje�XX a., kai sekant prancûzo jë-zuito Henri Ramiére idëja, Ðvenèiausia-jai Jëzaus Ðirdþiai atsiduodavo iðtisosðeimos, bendruomenës ar net valstybës(Lietuva � 1934 m.) ir ðio kulto platini-mui buvo ákurta Maldos Apaðtalavimosàjunga. Taèiau tokia pamaldumo Ðvè.Jëzaus Ðirdþiai kaitos tendencija moder-niais laikais yra bûdinga visai KatalikøBaþnyèiai ir Lietuva èia nebevaidinasvarbiausio vaidmens.

RIMA VALINÈIÛTË


Pamaldumas Ðvè. Jëzaus Ðirdþiai XVIII a. Lietuvoje (lentelë)

Pami- Baþnyèia Statusas Brolija Pav. Pastabos Ðaltinisnëta

1719 VILNIUS vizitieèiø 1719 Buvo Brolija ásteigta Brolijos knygaÐvè.Jëzaus ir ávesdinta 1719 m.Ðirdies Pav. padovanotas apie

1719 m.

1744 KRAÞIAI jëzuitø 1744 ? Baþnyèia neiðlikusi Jëzuitø encik-Ðvè. M. kolegija lopedija, p. 332MarijosËmimoá dangø

1741 VIÐTYTIS jëzuitø 1747 Buvo Brolija ásteigta 1741 m., Brolijos knygamisija, ávesdinta 1747 m. 1817 m. inven-parapijos Jëzaus Ðirdies atlaidai torius

Ðon. Jëzaus Ðirdies a. su pav. R. Stankevièie-XVIII a. III ketv. procesijø në // LSDK I.II,altorëlis p. 283

1747 DUSETOS parapijos 1756 Buvo Brolija ásteigta 1747 m., Brolijos steigi-ávesdinta 1756 m. mo nuoraðasÐon. Jëzaus Ðirdies a. su pav. 1833 m. inven-

torius

1756 KAUNAS benedik- 1756 Buvo Brolija ákurta 1756 m. Lietuvos vienuo-Ðv. Mikalo- tiniø Ðon. Jëzaus Ðirdies a. su pav. lynai, p. 86jaus 1758 m. brolijai suteikti 1834 m. vizitacija

Dievo Kûno atlaidai

1756 MOSËDIS parapijos � Buvo 1756 m. (1762?) vysk. M. Valanèius,A. Tiðkevièius ásteigë altarijà p. 160Ðon. Jëzaus Ðirdies a. 1821 m. vizitacijasu pav. II t.

1758� SALAKAS parapijos Buvo � Ðon. Jëzaus Ðirdies a. su 1783 m. vizitacija1769 Nukryþiuotojo skulptûra

Brolijai 1758�1769 m. su-teikti Jëzaus Ðirdies atlaidai

Po RASEINIAI pijorø ? Buvo Did. a. II t. pav. 1809 m. vizitacija1762 B. pastatyta 1762 m.,

neiðlikusi

1769 GEGRËNAI dominiko- 1769 Buvo Did. a. II t. pav. 1776 m. inven-nø filija torius

1821 m. vizitacija

1769 GEIDÞIAI kapiniø � Yra Procesijø a. su 1769 m. Lietuviø liaudieskoplyèia ir 1772 m. data menas, p. 270

1741� LIÐKIAVA domini- � � Ðon. Nukryþiuotojo (?) a. II t. D. Klajumienë //1770 konø Ðirdies emblema (reljefas) LSDK I.III, p. 197

18 a. VILNIUS jëzuitø � Buvo Pastatomas pav. ðon. Ðv. Jono 1830 m. vizitacijaÐv. Jono akade- Evangelisto a.Krikðtytojo mijos

kolegija


JAUNØJØ OPUSAI

Lentelës tæsinys


Prieð KAUNAS jëzuitø Yra Pastatomas pav. altoriuje 1782 m. vizitacija1773 Ðv. Prancið- kolegija

kaus Ksavero

1772 LAUKSODIS jëzuitø 1773 Yra 1772 m. suteikta ðventë 1812 m. inven-misija, su atlaidais toriusparapijos Ðon. Jëzaus Ðirdies a. su

pav. I ir II t.

Prieð PAÐIAUÐË jëzuitø � ? Koplyèios titulas 1774 m. inven-1774 Ðvè. Jëzaus kolegijos Ðon. Jëzaus Ðirdies a. torius

Ðirdies koplyèia

1772� VILNIUS domini- � � Did. a. III t. Jëzaus Ðirdies R. Meldytë,1783 Ðv. Kryþiaus konø emblema su Arma Christi p. 145�146

Atradimo (iliuzinë tapyba) D. Klajumienë,p. 148�149

1786 ÐILUVA infulato � Yra Ðon. Jëzaus Ðirdies a. 1796 m. inven-prepozitûra su pav. torius

1789 PAÐUÐVYS parapijos 1789 � Ðon. Jëzaus Ðirdies a. su Brolijos knygaNukryþiuotojo pav. 1821 m. vizitacijaProc. altorëlis su skulptû-rine Ðirdies emblema

18 a. VILNIUS domini- � Yra Procesijø pav. ant ðon. 1817 m. vizitacija8�9 Ðv. Dvasios konø Ðv. Pijaus V a. M. Matuðakaitë,deð. p. 20

18 a. ÛDRIJA � Yra Prieð 1933 m. atkeltas R. Stankevièienë //8�9 ið neþinomos baþnyèios LSD I.V, p. 495�deð.? 497

18 a. KALTA- prancið- � Yra 1830 dengë did. a. 1830 m. vizitacijaII p. NËNAI konø, Marijos pav.

parapijos Ðvè. Jëzaus Ðirdies ðventë

18 a. PLUNGË parapijos � Yra 1821 m. senas altorinis 1821 m. vizitacijaII p. Ðvè. Jëzaus Ðirdies pav., Plungës deka-

proc. a., vëliavos nato..., p. 73

18 a. MOLËTAI Yra Atkelta ið neþinomos R. Stankevièienë //II p. Þemaitijos baþnyèios LSD I.V, p. 496

18 a. TYTUVËNAI bernar- � � Skulptûra prieangyje D. Klajumienë // Ty-pab. dinø tuvënø..., p. 267�269

18 a. ROZALIMAS parapijos Buvo? Yra Du procesijø altorëliai 1820 m. vizitacija4 ketv. su Jëzaus Ðirdimi M. Matuðakaitë,

48, 49

Prieð VANDÞIO- parapijos Buvo Buvo 1795 m. brolijai suteikti 1815 m. inven-1795 GALA Jëzaus Ðirdies atlaidai torius

1815 m. did. a. Nukryþiuo- 1967 m. apraðastasis dengiamas nauju JëzausÐirdies pav.; kitas pav. antpresbiterijos sienos

RIMA VALINÈIÛTË


Lentelës tæsinys


18 a. PARINGYS koplyèia ? Koplyèios titulas S. Litak, s. 574II p.

18 VILNIUS trinitoriø Buvo Pav. ant presbiterijos ar za- V. Drëma, p. 203pab.� Trinapolio kristijos sienos19 pr. Ðvè. Trejybës

18 RUMBONYS parapijos � Yra Pastatomas pav. ðon. a., R. Stankevièienë //pab.� dabar ðon. a. II t. LSD I.V, p. 284�28619 pr.

18 KRAÞIAI benedik- � Buvo Ðon. Jëzaus Ðirdies a. 1820 m. inventoriuspab.� tiniø su pav.19 pr.

II. ÐVÈ. JËZAUS ÐIRDIES ATVAIZDAI

Kaip ir dauguma kristologiniø siuþe-tø, Ðvè. Jëzaus Ðirdies ikonografinio ti-po atvaizdai mene atsirado vëliau neguapmàstymai ir teologiniai svarstymai ðiatema. Tad nors apie iðgananèià Vieðpa-ties meilæ raðë dar Baþnyèios Tëvai, Ðir-dies atvaizdai mene atsirado tik vidu-ramþiais, tiesa, kiek kitokia, negu dabaráprasta, forma.

Tipinis viduramþiø pamaldumo pa-vyzdys galëtø bûti 1505 m. Lucaso Cra-nacho Vyresniojo (1472�1553) graviûraÐvè. Jëzaus Ðirdies garbinimas51. Èia vaiz-duojamas Nukryþiuotasis, ákomponuo-tas á ðirdies formos rëmà, po kuriuo su-klupæ já garbinantys ðventieji. Nukry-þiuotojo ir Ðirdies vaizdavimas kartu ga-na daþnas viduramþiais, nes bûtent nu-kryþiavimo metu Vieðpaties Ðirdis pirmàkartà atsivërë þmonijai atskleisdama be-galiná savo gailestingumà ir meilæ. Visdëlto ðiø atvaizdø dar negalima priskir-ti Jëzaus Ðirdies kultui. Tai tarsi iliustra-cijos, papildanèios ir ávaizdinanèios mis-tiniø raðytojø meditacijø knygas.

XVI a. itin paplito Jëzaus Ðirdies em-blema, kurioje ðirdis vaizduota su þaiz-da ðone, apjuosta erðkëèiø vainiku irperverta trimis vinimis, visa spinduliuo-janti dangiðkà ðviesà. Pamaþu ji pradë-ta komponuoti jëzuitø leidþiamø knygøtituliniuose puslapiuose, taip pat puoðëðios vienuolijos baþnyèiø portalus irskliautø tapybà.

Tokià apreiðkimuose regëtà Iðganyto-jo Ðirdá savo uþraðuose nupieðë ir garsiojiprancûzø vizionistë vizitietë ðv. Marga-rita Marija Alacoque. Tradicinæ emblemàpapildo Ðirdies centre atsiradæs áraðasCharitas � Gailestingumas, o vietoje ðlo-vës spinduliø jà ratu supa erðkëèiø vaini-kas (il. 6). Sekant sesers vizitietës pavyz-dþiu, tokie atvaizdai jau 1685 m. kurtiParay-le-Monial vienuolyne ir neðiotiprie ðirdies arba ásegti atlape52. XVIII a.atvaizdai nuo senesniøjø skiriasi bûtentmeilës liepsnomis, besiverþianèiomis iððirdies virðutinëje dalyje.

Seniausias Ðvè. Jëzaus Ðirdies atvaiz-das Lietuvos�Lenkijos valstybëje saugo-


JAUNØJØ OPUSAI

mas Krokuvos vizitieèiø vienuolyno ar-chyve ir mena paèios ðv. MargaritosMarijos laikus. Krokuvos vienuolëms jáatsiuntë motina Eleonora de Ponsein iðLijono vienuolyno. Tai pieðinys ant per-gamento, kuriame Vieðpaties Ðirdá suparoþiø vainikas53.

Nagrinëjant Lietuvoje iðlikusiusXVIII a. kûrinius, norëtøsi juos suskirsty-ti á dvi pagrindines grupes. Pirmajai pri-klausytø atvaizdai, kuriuose Jëzaus Ðir-dis vaizduojama viena, be fizinio Kris-taus kûno. Tokia Ðirdis-emblema yra ki-lusi ið Penkiø Jëzaus Þaizdø ikonografiniotipo, todël kartais vaizduojama kartu suArma Christi, kaip matyti Vilniaus Kalva-rijø (Verkiø) Ðv. Kryþiaus Atradimo baþ-nyèios didþiojo altoriaus iliuziniame tre-èiajame tarpsnyje (1772�1783 m., dail.

Kristupas Polubinskis). Apskritai toks�embleminis� Jëzaus Ðirdies kaip alto-riaus pagrindinio paveikslo papildiniovaizdavimas vëlyvojo baroko altoriuosepaplitæs daugiau, negu atskiras paveiks-las. Sukurtas kaip tapybos kûrinys arskulptûra vëlyvojo baroko altoriuose, jisneretai talpinamas virðutiniame, �fronto-niniame� altoriaus tarpsnyje. Tokiøskulptûrø Ðirdþiø-emblemø taip pat bu-vo Liðkiavos dominikonø, Þieþmariøbaþnyèiose54, Lauksodþio brolijos altoriu-je ant drobës tapytas �vienos Ðirdies� at-vaizdas gretinamas su antropomorfiniu�Vieðpaties Jëzaus su atverta Ðirdimi�paveikslu55.

Ðiame kontekste itin unikalus seniau-sias Lietuvoje iðlikæs Jëzaus Ðirdies at-vaizdas yra ið Viðtyèio baþnyèios, kuris

Il. 6. Ðv. Margaritos Marijos Alacoque pieðta Ðvè.Jëzaus Ðirdis. XVII a. 8 deð.

Il. 7. Pompeo Battoni (1708�1787). Ðvè. Jëzaus Ðir-dis. 1760 m. Romos Il Gesu baþnyèia, Italija

RIMA VALINÈIÛTË


buvo pagrindinis Ðvè. Jëzaus Ðirdies bro-lijos altoriaus paveikslas (il. 8). Iðplëto-tos ikonografijos kûrinyje galime iðskirtitris svarbiausias mintis, iðreiðkianèiasvienà idëjà. Paveikslo centre esanèià Ðir-dá � Dievo meilës þmogui simbolá � juo-sia erðkëèiø vainikas, virðuje iðkeltas kry-þelis, o ið perverto ðono þaizdos verþiasikraujas ir vanduo. Tai Iðganytojo kanèiàir mirtá ant kryþiaus primenantys þen-klai. Likusi paveikslo dalis skirta paðlo-vinimui: paèià Ðirdá supa jos dangiðkàkilmæ pabrëþiantys spinduliai, o aplin-kui � jà adoruojantys angelai. Du dides-nieji á indà renka ið Ðirdies plûstantákraujà, o angelø chorai prilaiko pra-skleistà uþdangà simboliðkai mums at-

skleisdami Ðvè. Sakramento � meile iðga-nanèio Kristaus Kraujo paslaptá.

Ðis paveikslas turëjo bûti nutapytasmaþdaug apie 1747 m., kai á Viðtyèiobaþnyèià buvo ávesdinta Jëzaus Ðirdiesbrolija. Ko gero, dar XVIII a. jis buvopapuoðtas aptaisais, kurie buvo detaliaiapraðyti 1817 m. inventoriuje: Ðirdá juo-sia erðkëèiø vainikas ir spinduliai, virðkuriø iðkyla kryþelis. Visa tai ir angeløsparneliai bei laikomas padëklas � si-dabriniai, kai kur paauksuoti. Prie pa-veikslo � vienas votas56. Tai rodo nuo-ðirdø brolijos rûpestá ir gyvà pamaldu-mà Ðvè. Jëzaus Ðirdþiai.

Kadangi toks �embleminis� JëzausÐirdies vaizdavimo bûdas susiformavopirmiausia, galima numanyti, kad pana-ðiai Ðirdis buvo vaizduojama ir neiðliku-siuose ankstyvuosiuose Vilniaus vizitie-èiø (apie 1719 m.) ir Kraþiø jëzuitø baþ-nyèiø (apie 1744 m.?) atvaizduose. Jisbuvo populiarus ir vëliau. Tai rodoXVIII a. paskutiniojo ketvirèio brolijøprocesijø altorëliai ið Viðtyèio bei Roza-limo baþnyèiø57. Juose ikonografija nërataip iðplëtota kaip altoriniame atvaizdeir artimesnë grafinei emblemai.

Antrajai grupei priklausytø antropo-morfiniai Jëzaus Ðirdies atvaizdai, ku-riuose Ðirdis vaizduojama liepsnojantiKristaus krûtinëje. Ðiuo metu tradiciniulaikomas antropomorfinis atvaizdas suIðganytojo krûtinëje liepsnojanèia ðirdi-mi susiformavo bent pusæ ðimtmeèio vë-liau negu embleminiai, maþdaug apieXVIII a. vidurá. Neabejojamai tam átakosturëjo ðv. Margaritos Marijos Alacoquepatirtø vizijø, kuriose Vieðpats atvërë jaisavo ðirdá, apraðymai.

Il. 8. Ðvè. Jëzaus Ðirdis. Apie 1747 m. Ið Viðtyèiobaþnyèios


JAUNØJØ OPUSAI

Plaèiausiai þinomas 1760 m. italø dai-lininko Pompeo Battoni�o (1708�1787)sukurtas Ðvè. Jëzaus Ðirdies atvaizdas,skirtas pagrindinei jëzuitø ðventovei �Romos Il Gesa baþnyèiai (il. 7). Jamevaizduojamas Kristus kairëje rankoje lai-ko liepsnojanèià Ðirdá, o deðine rodo á jà.1878 m. Ðventøjø apeigø kongregacijaBattoni�o ir embleminius atvaizdus pri-paþino netinkamais norint gauti indul-gencijas. Jëzaus Ðirdá galima buvo vaiz-duoti tiktai ant Jëzaus krûtinës. 1891 m.paskelbtuose reikalavimuose leista vaiz-duoti Jëzaus Ðirdá vienà, be kûno, bet tikkûriniuose, skirtuose privaèiam pamaldu-mui, o ne vieðam garbinimui altoriuose58.

Garsiojo Pompeo Battoni�o Jëzaus Ðir-dies paveikslo XVIII a. sekiniø Lietuvo-je rasti nepavyko, todël galima teigti,kad tuo metu jis dar nebuvo toks popu-liarus, kaip XIX a. Antrojoje�XX a. pir-mojoje pusëje, o gal net apskritai nebu-vo þinomas. Kita vertus, átakos galëjoturëti ir minëtas 1878 m. draudimaspuoðti altorius Battoni�o ir embleminiotipo paveikslais. Nors tokiø paveikslønaikinimo faktø ir nëra þinoma, taèiaujie galëjo bûti tiesiog pakeisti naujais,tinkamais atvaizdais.

Lietuvoje iðlikæ XVIII a. antropomor-finiai atvaizdai yra gan vienodi. Daugu-moje jø Kristus vaizduojamas taip pat �stovintis kontrapostu arba puse figûros,galvà kiek pasukæs á deðinæ, abiem ran-komis su iðryðkintomis þaizdomis ro-dantis á krûtinëje liepsnojanèià ir glori-joje spindinèià Ðirdá. Tarp ðiø atvaizdøgalima áþvelgti vienà nedidelá skirtumà:vienuose Kristus delnais praskleidæs sa-vo drabuþá � taip apnuoginama krûtinësu liepsnojanèia Ðirdimi, o kituose ji ið-

tapyta tiesiai ant drabuþio. Abiem atve-jais rankø padëtis vienoda.

Europoje yra dar bent keli garsûsXVIII a. Jëzaus Ðirdies atvaizdai, kurievis dëlto veikiausiai yra ne lietuviðkø at-vaizdø pirmavaizdþiai, bet tokie patyssekiniai. Dabartinëje Italijoje, istoriniameTirolio regione, Bolzano miesto katedrojegarbinamas Jëzaus Ðirdies atvaizdas, ku-rá apie 1770 m. nutapë dailininkas Johan-nas Carlas Henrici (1737�1823) (il. 9).Kaip ir Lietuvos�Lenkijos valstybëje, pa-maldumas Jëzaus Ðirdþiai ðiame regionesuklestëjo dar XVIII a. Jo apogëjumi ta-po Tirolio pasiðventimas Ðvè. Jëzaus Ðir-dies globai 1796 m. birþelio 1 dienà, vy-kæs bûtent prie minëto paveikslo59.

Kompoziciðkai ðiam atvaizdui labaiartimi paveikslai ið Vilniaus dominiko-nø Ðv. Dvasios, Kauno jëzuitø ir Kalta-nënø baþnyèiø.

Bent keleriø metø tikslumu galimadatuoti Kauno jëzuitø Ðv. PranciðkausKsavero baþnyèioje buvusá atvaizdà, da-bar saugomà Kauno arkikatedros zakris-tijoje (il. 4). Ið 1782 m. vizitacijos suþino-me, kad �panaikinus jëzuitus, jo malony-bë kunigas Mikalojus Velièka, dabartinisKauno mokyklos rektorius, [ðá paveiks-là] kaip savo lëðomis ásigytà, perkëlë áMergelës Marijos Sopulingosios altoriø�tuometinëje parapinëje Kauno baþnyèio-je60. Nors Kaune jëzuitai liko iki 1787 m.,taèiau, kaip liudija ðaltinis, paveikslas ási-gytas dar prieð ordino kasacijà 1773 m.Veikiausiai tai ávyko vos keleri metaiprieð tai. Taigi jis yra beveik to paties lai-ko kaip ir Bolzano atvaizdas.

Nors kauniðkiame paveiksle pakarto-tos net smulkiausios Bolzano paveikslopieðinio klostës, jo schemiðka, sausoka

RIMA VALINÈIÛTË


tapyba liudija vietos meistro darbà irgalbût kopijavimà nuo grafinio pirma-vaizdþio. Ryðá su grafika dar labiau su-stiprina ðios technikos kûriniuose daþ-na banderolë su inskripcija. Áraðas liudi-ja: Praebe fili mi cortuum mihi � �Manovaike, duok man savo ðirdá, tesilaiko ta-vo akys mano keliø� (Pt 23, 26). Tai Pa-tarliø knygos eilutës pradþia, o kartupaskatinimas visiems tikintiesiems netik adoruoti Jëzaus Ðirdá, taèiau ir pa-tiems atverti jà Vieðpaties meilei.

Dalá Vilniaus dominikonø Ðv. Dva-sios baþnyèios paveikslo dengia aptai-sai, todël apie pieðiná kalbëti kiek sudë-tingiau (il. 5). Vis dëlto ið to, kas maty-

Il. 9. Johann Carl Henrici (1737�1823). Ðvè. Jë-zaus Ðirdis. Apie 1770 m. Bolzano katedra, Tiro-lis, Italija

ti, galima teigti, kad jis identiðkas ap-tartiesiems. Pakartotos net trys sudëtin-gais rakursais fone sklendþianèios ange-liukø galvutës. Ðis atvaizdas tapytassubtiliai niuansuojant perëjimus, nëratoks schemiðkas kaip Kauno paveikslas,taèiau vis tiek juntama vietos dailinin-ko ranka. Pagal paveikslo rëmà já gali-ma datuoti XVIII a. aðtuntuoju�devin-tuoju deðimtmeèiu61.

Ið pranciðkonams priklausiusios se-nosios Kaltanënø baþnyèios iki ðiø die-nø iðliko XVIII a. antrosios pusës JëzausÐirdies paveikslas (il. 10). Kadaise jisgalbût kabëjo atskirame altoriuje, norsjau 1830 m. juo dengiamas didþiajamealtoriuje patalpintas Èenstochovos Die-vo Motinos atvaizdas. Be kitø ðiai ðven-tovei suteiktø ðvenèiø, èia minima ir Jë-zaus Ðirdies62 ðventë. Ðiame paveikslenutapytas áprastinis Jëzaus Ðirdies at-vaizdas, tik figûra apsukta pagal veid-rodinës simetrijos principà. Ádomu tai,kad, pvz., angeliukai ir pati Ðirdis ðiaisimetrijai nepaklûsta ir iðtapyti kaipanksèiau aptartuose kûriniuose. Atvaiz-do apaèioje taip pat yra dailiai rokokostiliumi árëmintas áraðas su eilute ið Ðvè.Jëzaus Vardo litanijos Iesu Amabilis ��Jëzau meilingasis�.

Jau minëtoje Rozalimo baþnyèiojeyra ir antrasis procesijø altorëlis su Ðvè.Jëzaus Ðirdimi � ðákart antropomorfine(il. 11). Ádomus jau pats faktas, kad èiabûta dviejø to paties laiko Jëzaus Ðir-dies procesijø altorëliø, abiejø aptaria-mø tipø, kuriø vienas poroje su EcceHomo, kitas � su Pieta. Taigi abiejuoseprocesijø altorëliuose vyrauja kristologi-në ikonografija, nors XVIII a. ðventovë-


JAUNØJØ OPUSAI

se dominuodavo Marijos ir ðventøjø at-vaizdai.

Neþinomo provincijos dailininko nu-tapytame paveiksle atsisakoma visø de-taliø � debesø, angeliukø, net ðirdá juo-sianèio erðkëèiø ir spinduliø vainiko,kryþelio bei þaizdø. Aktyvacija èia ku-riama ne pieðiniu, bet koloritu � bendra-me mëlynos, baltos ir aukso altorëliopolichromijos bei rudame paties atvaiz-do kolorite skaisèiu raudoniu degantiÐirdis tampa ryðkiausiu ir pagrindiniuvaizdiniu bei idëjiniu akcentu. Kità di-mensijà jam turëjo suteikti vëliau Ðirdáuþdengæs aptaisas. Kad jo bûta, matytiið viniø paliktø þymiø.

Jëzaus Ðirdies atvaizdai su Ðirdi-mi, vaizduojama ant drabuþio, taip patturi atitikmenø Vakarø Europoje. ToksXVIII a. malonëmis garsëjantis atvaizdasyra Vienos Ðv. Stepono katedroje (il. 12).Panaðaus pieðinio atvaizdai iðlikæ Lauk-sodþio, Ðiluvos ir Rumboniø baþnyèiose.

Kaip minëta, nuo 1773 m. filinëjeLauksodþio baþnyèioje, jëzuitø misijoje,veikë Ðvè. Jëzaus Ðirdies brolija. Tad, kogero, apie 1773 m. nutapytame jai pri-klausiusio altoriaus paveiksle dominuo-ja beveik visa, kiek þemiau keliø uþbaig-ta Jëzaus figûra, abiem rankomis rodantikrûtinëje atvertà Ðirdá (il. 3). Detaliauapibûdinti menines priemones sudëtin-ga, nes visà Kristaus figûrà, iðskyrus gal-và ir rankas, dengia balto metalo ap-taisai, rodantys ypatingà parapijieèiøpagarbà ðiam atvaizdui. Pati paveiks-lo kompozicija gan tradicinë, bûdingaðio ikonografinio tipo XVIII�XIX a. pa-vyzdþiams.

Ádomus yra vienintelis tarp aptaria-møjø visos figûros atvaizdas ið Ðiluvos

Il. 10. Ðvè. Jëzaus Ðirdis. XVIII a. II p. Kaltanënøbuv. pranciðkonø baþnyèia

Il. 11. Ðvè. Jëzaus Ðirdis. XVIII a. IV ketv. Rozali-mo baþnyèia

RIMA VALINÈIÛTË


infulato prepozitûros (il. 13). Jis turëjobûti sukurtas XVIII a. aðtuntajame�de-vintajame deðimtmetyje, prieð 1786 m.ávykusá Ðiluvos Dievo Motinos paveiks-lo vainikavimà popieþiaus karûnomis.Ruoðiantis ðiam iðkilmingam ávykiui, netik sumûryta dabartinë Ðiluvos baþny-èia, bet ir joje árengti nauji altoriai su pa-veikslais bei kita liturgine áranga(skulpt. Tomas Podgaiskis, apie 1775�1786 m.). Praëjus porai dienø po pa-veikslo vainikavimo, rugsëjo 10 d. kon-sekruota pati ðventovë. Nuo tada JëzausÐirdies paveikslas kabo ðoninio Kristausaltoriaus pirmajame tarpsnyje63.

Kristaus figûra iðkyla rudais pusto-niais tapytoje dangiðkoje erdvëje. Jikompoziciðkai ir spalviðkai dominuojavisame atvaizde, o ðviesos efektais, kaip

Il. 12. Ðvè. Jëzaus Ðirdis. XVIII a. II p. Vienos Ðv. Ste-pono katedra, Austrija

áprasta baroke, iðskirta svarbiausia ðiopaveikslo vieta � krûtinëje liepsnojantisMeilës simbolis. Kristø lydi ne tik dan-guje sklendþianèios sparnuotos angeliu-kø galvutës, bet ir aplink debesá susibû-ræ keturi putai, teatraliðkais gestais, mal-dai sudëtomis rankomis bei laikomukryþiumi tarpininkaujantys ðio atvaizdosuvokimui: �Adoruokite Ðvenèiausià Jë-zaus Ðirdá, tai yra kelias, per kurá bûsi-te iðganyti!�

Kiek neáprastas savo atlikimo techni-ka yra nedidelis paveikslëlis ið Rumbo-niø baþnyèios, ið pradþiø buvæs pasta-tomas ant mensos, o XIX a. pabaigoje ið-keltas á ðoninio altoriaus antràjá tarpsná.Visas atvaizdas atliktas siuvinëjimotechnika, o Kristaus veidas, plaðtakosbei Ðirdis tapyti ant atskiro pagrindo.

Il. 13. Ðvè. Jëzaus Ðirdis. Prieð 1786 m. Ðiluvosbaþnyèia


JAUNØJØ OPUSAI

Ypatingas yra ir paveikslëlio fonas � èiajis ne neutralus ar vaizduojantis debesis,bet su iliuzine kolonada ir draperija �taip sukuriamas erdvës áspûdis bei kû-riniui suteikiama papildomø simboliniøprasmiø. Panaðu, kad ðis kûrinys buvosukurtas jau egzistuojant ampyro daileiVakarø Europoje paèioje XIX a. pradþio-je ar pirmajame ketvirtyje (iki 1818 m.)64.

Kaip matome, visi antrajam tipui pri-klausantys Jëzaus Ðirdies atvaizdai yrasukurti XVIII a. antrojoje pusëje ar vë-liau. Juose ryðkus rokoko dailei bûdin-gas sentimentalumas, lyriðka, net melan-choliðka nuotaika. Kompozicijos poþiû-riu jie neávairûs, besiskiriantys tik �fo-kusavimu�, fonu bei meniniu atlikimolygiu. Iðlikæ atvaizdai tarpusavyje susi-jæ ne originalo�kopijos santykiu, bet yrasekiniai keliø neþinomø pirmavaizdþiø.Jø nustatyti nepavyko, bet labiausiai ti-këtina, kad tai buvæ dvasinæ literatûràar maldynus iliustruojantys grafikosdarbai, galbût kilæ ið germanakalbiø ka-talikiðkø kraðtø (plg. Bolzano ir VienosÐvè. Jëzaus Ðirdies atvaizdus).

Kaip paþymëjo ne vienas Lietuvossenosios dailës tyrinëtojas, vietos daili-ninkai maþiau improvizuodavo kurda-mi sudëtingo teologinio paaiðkinimo rei-kalaujanèias sampratas ir atvaizdus,kaip, pavyzdþiui, Ðvè. Trejybë, DievoApvaizda. Tai veikiausiai paaiðkina, ko-dël tokia nedidelë ir Ðvè. Jëzaus Ðirdiesatvaizdø ikonografinë ávairovë.

Tiesa, be ðiø XVIII a. kûriniø, yra irkeli ádomesnës, ne tokios tradicinës iko-nografijos darbai. Juose atsiskleidþiaikonografinës formos ieðkojimas ir pa-stangos suteikti gilesnæ mintá plintan-

èiam pamaldumui. Tokie yra Jëzaus Ðir-dies atvaizdai ið Ûdrijos, Plungës baþ-nyèiø bei Geidþiø koplyèios65.

Á Ûdrijos baþnyèià paveikslas perkel-tas XX a. pirmojoje pusëje ið neþinomosðventovës (il. 14). Èia Kristus vaizduo-jamas sëdintis, iðkëlæs deðinæ rankà, ro-do á dangø, kairë nuleista. Autentiðkidabar matyti tik veidas, rankos ir pëdos,kaip spëjama, tapyti XVIII a. viduryje araðtuntajame�devintajame deðimtmetyjeprofesionalaus Lietuvos dailininko. Li-kusià figûrà dengia XIX a. aptaisai, antkuriø ties krûtine pritvirtinta metalinëÐirdis. Ji, kaip ir pirminá fonà dengian-tys debesys, � jau XX a. �kûryba�. Kaip

Il. 14. Ðvè. Jëzaus Ðirdis. XVIII a. 8�9 deð.(?) Ûd-rijos baþnyèia

RIMA VALINÈIÛTË


paþymi paveikslà nagrinëjusi R. Stanke-vièienë, �kyla abejoniø, ar ðirdies moty-vas apskritai buvo nutapytas�66. Matapie 1923 m. konsekruojant Ûdrijos baþ-nyèià, jai buvo suteiktas Ðvè. Jëzaus Ðir-dies titulas, todël gali bûti, kad didþia-jame altoriuje pakabintas paveikslas bu-vo tik �pritaikytas� reikalingai ikonog-rafijai. Tai patvirtinti ir atskleisti pirmi-ná ádomaus paveikslo vaizdà galëtø tikspecialûs tyrimai.

Kita vertus, gan panaðios kompozi-cijos yra jau XIX a. antruoju ketvirèiudatuojamas paveikslas ið Plungës baþ-nyèios (il. 15)67. Èia Kristus vaizduoja-mas stovintis kontrapostu, jo deðinë ran-ka tarsi kvieèia prie savæs, o kairë su ið-keltu rodomuoju pirðtu nukreipta á jogalvà apgaubusá áraðà ið jau minëtos Pa-

tarliø knygos, ðákart lietuviø kalba: Su-naw mana atadok Man ðirdi tawa [...]. Jë-zaus Ðirdis vaizduojama krûtinëje, spe-cialiai jai aptaisuose iðkirptoje ertmëje.Áraðas liudija, kad tai ne perdirbinys, betbûtent Jëzaus Ðirdies atvaizdas.

Ðvè. Jëzaus Ðirdies altorius 1797 m.pastatytoje naujojoje Plungës Ðv. JonoKrikðtytojo baþnyèioje buvo árengtas1804 m. XIX a. antrajame ketvirtyje ja-me pakabintas aptariamas paveikslas.Taèiau XIX a. vizitacijose minimas ir iðsenosios baþnyèios altoriaus perkeltas�senas atvaizdas Ðvè. Jëzaus Ðirdies�,taip pat senas nebenaudojamas procesi-jø altorëlis bei pora vëliavø su ðiuo siu-þetu68. Tai leidþia teigti, kad pamaldu-mas Jëzaus Ðirdþiai ðioje baþnyèiojeklestëjo nuo XVIII a., o nagrinëjamas pa-veikslas � ðio pamaldumo simbolis69.

Gausiø originalios ikonografijos kûri-niø turtinga Geidþiø kapiniø koplyèia.Joje anksèiau buvo 1772 m. datuotasprocesijø altorëlis su Ðvè. Jëzaus Ðirdies irÐvè. Mergelës Marijos Ðkaplierinës atvaiz-dais, funduotas Antano Geriko (AntoniGieryk, dabar Þemaièiø �Alkos� muzie-jus, il. 16)70. Nors tapytas pusiau profe-sionalaus dailininko ir yra liaudiðkaistilizuotos meninës formos, jis iðsiskiriaitin giliai suvokta teologine kûriniomintimi. Ðiame altorëlio paveiksle Jëzusvaizduojamas ne pagal konkretø Biblijosar tradicine tapusios ikonografijos siuþe-tà, bet taip, kad kuo aiðkiau bûtø at-skleista svarbiausia idëja. Jëzus iðkylatarsi kà tik nukryþiuotas: nuogas, tik su-sijuosæs perizonijumi, su erðkëèiø vaini-ku ir ryðkiomis, dar kraujuojanèiomisþaizdomis. Taèiau jis ne kaba ant kry-þiaus, bet stovi jo fone, pëdomis vis dar

Il. 15. Ðvè. Jëzaus Ðirdis. XIX a. II ketv. Plungësbaþnyèia


JAUNØJØ OPUSAI

prikaltas prie apatinës kryþmos pakopë-lës, taèiau rankomis rodantis Ðirdá pra-durto ðono vietoje. Kaip daþnai Nukry-þiavimo scenoje, po kryþiumi parklupu-si rauda Marija Magdalietë, o skausmoperverta Marija ir Jonas Evangelistasstovi ðalia jos. Uþ jø nugarø susibûru-sios minios þmoniø � pasaulieèiø ir dva-sininkø, portretiðkø ir niveliuotø, kuriepaskendæ maldoje viltingai þvelgia á Ið-ganytojà, á já nukreiptas ir Jono Evange-listo(?) rankos gestas. Visà prasmæ at-skleidþia tarsi ið Kristaus lûpø einantysþodþiai: Co miaùem czyniã winnicy moiey anie uczyniùæm / W sercu moim czytacie. Tainuoroda á pranaðo Izaijo knygoje apra-ðytà giesmæ apie vynuogynà: derlingas,gerai iðdirbtas þemes apsëjæs rinktinëmisvynuogëmis, jas priþiûrëdavæs sodinin-kas tikëjosi sulaukti gero ir gausaus der-liaus, taèiau priaugo ne saldþiø vynuo-giø, bet rûgðtuogiø. Ðiuose þodþiuoseatsispindi nuoskauda ir nusivylimas:�Kà dar turëjau padaryti savo vynuogy-nui, ko að jame nepadariau?� (Iz 5, 4)

Ðiame atvaizde Kristus yra Vieðpatiesvynmedis, ið kurio Aukos ant kryþiausturëjo iðaugti geros vynuogës. Ir iðties,abipus kryþiaus stovintys þmonës atrodotarsi dvi vynuogiø kekës! Taèiau ne visosvynuogës iðaugo tokios saldþios � kaikurios ið jø rûgðtuogës, ir dël to JëzausÐirdyje galima áskaityti ne tik meilæ, betir skausmà. Èia galima áþvelgti daugbendrumø su apreiðkimais ðv. Margari-tai Marijai Alacoque � jai Jëzus atsklei-dþia ne tik begalinæ meilæ þmonijai, ta-èiau ir skausmà, kurá jam kelia þmoniøabejingumas ir nedëkingas elgesys.

Tokie sudëtingos, iðplëtotos ikonog-rafijos kûriniai daþniau bûdavo randa-

mi ne baþnyèiø altoriuose, bet vienuo-lynø galerijose, kur vienuoliai galëdavoatsidëti jø gilesniam apmàstymui beigretinti su meditacijø skaitiniais.

Taigi XVIII a. Ðvè. Jëzaus Ðirdies at-vaizdus Lietuvoje galima skirstyti á dvipagrindines grupes. Senesniojo tipo kû-riniuose, ko gero, kilusiuose ið Penkiø Jë-zaus Þaizdø, Jëzaus Ðirdis vaizduojamakaip emblema. Tokiø atvaizdø Lietuvojebûta jau XVIII a. pirmojoje pusëje ir vë-liau. Lietuvoje buvo paplitæ ne tik Jë-zaus Ðirdies emblemos kaip altoriø at-vaizdø �papildiniai�, bet ir kaip sava-rankiðki, iðplëtotos ikonografijos kûri-niai. Bene pirmasis ðio tipo altorinis pa-veikslas priklausë Vilniaus vizitieèiø Jë-zaus Ðirdies brolijai (apie 1719 m.), se-niausias iðlikæs kûrinys � apie 1747 m.paveikslas ið Viðtyèio baþnyèios.

Maþdaug XVIII a. viduryje Europo-je susiformavo kitas, antropomorfinis Jë-

Il. 16. Nukryþiuotasis, atveriantis Ðirdá. 1772 m.Ið Geidþiø kapiniø koplyèios

RIMA VALINÈIÛTË


zaus Ðirdies tipas, kuris netrukus papli-to ir Lietuvoje. Dauguma ðio tipo kûri-niø yra ikonografiðkai neávairûs, sukurtibent pagal du nenustatytus pirmavaiz-dþius. Jie skiriasi tik neesminëmis deta-lëmis, �kadruote� bei meninio atlikimolygiu. Maþiau tradiciniai, ikonografiðkaiádomesni atvaizdai yra ið Ûdrijos ir Gei-dþiø baþnyèiø.

Reikia paþymëti, kad atvaizdø apra-ðymai iðlikusiuose inventoriuose ir vizi-tacijose yra nedetalûs, apibendrinti, to-dël pagal juos vargiai ámanoma paveiks-lus priskirti konkreèiam Jëzaus Ðirdiestipui. Dël tos paèios prieþasties sunkupasakyti, kada tiksliai ávyko perëjimasnuo embleminio prie antropomorfinio

tipo. Apie tai galima spræsti tik pagal ið-likusius pavyzdþius.

Pamaldumo prasme nëra principi-nio skirtumo, ar Jëzaus Ðirdis vaizduo-jama emblemiðkai, ar antropomorfiðkai.Teologinë mintis iðlieka ta pati: taiVieðpaties meilës ir gailestingumo idë-jos iðraiðka, o tokio atvaizdo patalpini-mas altoriuje � konkreèios parapijos arvienuolijos pamaldumo ðia intencijaapraiðka. Todël klaidinga bûtø teigti,kad Ðvè. Jëzaus Ðirdies atvaizdai Lietu-voje pasklido tik XVIII a. antrojoje pu-sëje. Altoriniai paveikslai, kaip ir patspamaldumas Ðvè. Jëzaus Ðirdþiai, Lie-tuvoje plito nuo pat XVIII ðimtmeèiopradþios!

Literatûra ir nuorodos

41 Tame paèiame altoriuje jis minimas ir 1817 m.vizitacijoje � LVIA F. 694, ap. 1, b. 3660, l. 122.

42 Þr. D. Klajumienë. Septyni altoriai ir sakykla(Liðkiava) // Lietuvos sakralinës dailës katalogas.T. I. Kn. III. � Vilnius: Gervelë, 1998, p. 195�203; D. Klajumienë. Liðkiavos dominikonøbaþnyèios interjero ikonografinë programa //Paveikslas ir knyga: LDK dailës tyrimai ir ðalti-niai. Dailë 25. � Vilnius: VDA leidykla, 2002,p. 120.

43 Þr. D. Klajumienë. XVIII a. iliuzinë retabulø ta-pyba Vilniaus sakralinëje architektûroje // Lie-tuvos Didþiosios Kunigaikðtystës barokas: formos,átakos, kryptys. Dailë 21. � Vilnius: VDA leidyk-la, 2001, p. 148�149; R. Meldytë, p. 145�146.

44 Dëkoju dr. Skirmantei Smilingytei-Þeimieneiuþ suteiktà informacijà.

45 LVIA F. 1671, ap. 4, b. 335, l. 4v � Gegrënø fi-lijos 1776 m. inventorius; LVIA F. 669, ap. 2,b. 226, l. 457 v � Gegrënø filijos 1821 m. vizi-tacija.

46 LVIA F. 669, ap. 2, b. 226, l. 192 � Mosëdþiobaþnyèios 1821 m. vizitacija. M. Valanèius mi-ni kità, 1762 m. datà. � M. Valanèius. Raðtai.T. 2. � Vilnius: Vaga, 1972, p. 160. Mosëdis tuometu priklausë �vyskupo stalui�.

47 Ten pat, l. 178v�186v.48 KAK B. 78 � Dusetø baþnyèios Ðvè. Jëzaus Ðir-

dies brolijos steigimo dokumentø nuoraðas;LVIA F. 696, ap. 2, b. 23, l. 31�32 � Dusetø pa-rapinës baþnyèios 1833 m. inventorius.

49 VUB RS F. 203�30, l. 61 � Paðuðvio baþnyèiosÐkaplieriaus brolijos knyga, 1782�1832. 61 lapeminima, kad �1789 metø birþelio 19 (12?) die-nà pradëta áraðinëti á Jëzaus Ðirdies Brolijà.�

50 Dabar LNM. Þr. M. Matuðakaitë. Procesijø al-torëliai Lietuvoje. � Marijampolë: Ardor, 1998,p. 29, il. 48, 49; LVIA F. 669, ap. 2, b. 223,l. 576 � 1820 m. vizitacijos aktas.

51 Þr. Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas / Sud.D. Ramonienë. � Vilnius: VDA leidykla, 1997,il. p. 294.

52 New Catholic Encyclopedia. � Washington: TheCatholic University of America, 1987. V. 12,p. 820.

53 S. Modajewski, ks. Twemu Sercu czeúã skùadamy// http://www.wiara.pl/tematcaly.php?curr_hit=8&idenart=1056701302

54 Vyskupo Ignoto Jokûbo Masalskio Kauno de-kanato vizitacija 1782 m. / Sud. ir par. V. Jo-gëla // Lietuvos istorijos ðaltiniai. T. VI. � Vilnius:Katalikø akademija, 2001, p. 192.


JAUNØJØ OPUSAI

55 LVIA F. 696, ap. 2, b. 26, l. 1, 21 � Lauksodþiofilinës baþnyèios 1812, 1887 m. inventorius.

56 MABR F 255�883, l. 2 � Viðtyèio parapinës baþ-nyèios 1817 m. inventorius.

57 Þr. R. Stankevièienë. Procesijø altorëlis I (Við-tytis) // Lietuvos sakralinës dailës katalogas. T. I.Kn. 2. � Vilnius: Gervelë, 1997, p. 281�283, il.172; M. Matuðakaitë. Procesijø altorëliai Lietuvo-je. � Marijampolë: Ardor, 1998, p. 29, il. 49 (da-bar Lietuvos nacionalinis muziejus).

58 Ten pat.59 Herz Jezu Fest // http://www.dioezese-inns-

bruck.at/aktuelles.asp?lfdnr=5000019760 Vyskupo Ignoto Jokûbo Masalskio, p. 11.61 M. Matuðakaitë, p. 20.62 MAB RS F. 273�143, l. 8 � Kaltanënø prancið-

konø ir parapinës baþnyèios 1830 m. vizitaci-jos aktas.

63 KAK B. 51, l. 3 � Ðiluvos infulato prepozitûros1796 m. inventorius.

64 R. Stankevièienë. Paveikslas �Ðvè. Jëzaus Ðirdis�(Rumbonys) // Lietuvos sakralinë dailë. T. I. Kn.V. � Vilnius: Savastis, 2003, p. 284�286, il. 171.

65 Ðiluvos baþnyèioje yra XVII a. II puse (?) datuo-jamas kontûrinis paveikslas Jëzus Kristus, kuriskartais ávardinamas kaip Ðvè. Jëzaus Ðirdies at-vaizdas (þr. Tytuvënø Bernardinø baþnyèia ir vie-nuolynas. � Vilnius: VDA leidykla, 2004, p. 207;LDM P. Gudyno restauravimo centro archyvas,rest. L. Lukoðevièius, 2002�2003 m.). Èia vaiz-duojamas klûpantis ilgaplaukis jaunuolis su pa-maldþiai sukryþiuotomis rankomis ir iðpjautaðirdies formos ertme krûtinëje, prie jo kojø klû-

po liûtas. Autorës nuomone, tai ne Jëzaus, betÐv. Vito atvaizdas. Ðis IV a. gyvenæs ðventasisitin gerbiamas Èekijoje ir yra jos globëjas, oPrahos Ðv. Vito katedroje saugomi jo palaikai.Ðv. Vitas itin karðtai tikëjo, ir tai simbolizuojajo ðirdis, o jo kankinystës istorijoje minimasámetimas á liûtø narvà.

66 R. Stankevièienë. Paveikslas �Ðvè. Jëzaus Ðirdissu aptaisais� (Ûdrija) // Lietuvos sakralinë dailë.T. I.V. � Vilnius: Savastis, 2003, p. 496, il. 332.

67 Plungës dekanato sakralinë architektûra ir dailë.Plungë, Kuliai, Stalgënai, Pakutuvënai. � Vilnius,2004, p. 73, 81.

68 LVIA F. 669, ap. 2, b. 226, l. 505 � Plungës baþ-nyèios 1821 m. vizitacija; LVIA F. 669, ap. 2,b. 252, l. 538 � Plungës baþnyèios 1841 m. vi-zitacija.

69 Apie XVIII a. Plungës baþnyèios inventoriø në-ra þinoma. Tai galbût paaiðkintø, kodël ðiojeparapijoje dominuoja �jëzuitiðka� ikonografija:be Jëzaus Ðirdies atvaizdo, dar yra iðlikæ du Ðv.Ignoto Lojolos bei vienas Ðv. Pranciðkaus Ksave-ro paveikslas (XVIII�XIX a.). Buvusioje filinëjeKuliø baþnyèioje yra dar vienas Ðv. Ignoto Lo-jolos atvaizdas su 1777 m. data. Teigiama, kadKuliai priklausë jëzuitams, taèiau istoriniai ðal-tiniai to nepatvirtina. Tiesa, 1776 m. ásteigusKuliø parapijà, jos klebonu tapo eksjëzuitasAntanas Rimkevièius. Kita vertus, á Plungæ pa-veikslai galëjo patekti ið kurios nors uþdarytosjëzuitø ðventovës.

70 Lietuviø liaudies menas. Grafika. Tapyba. � Vil-nius: Vaga, 1968, p. 270, il. 213�214.

I l iustracijø ðaltiniai

11. Ið leidinio: O�Donnell T. T. Heart of the Rede-emer. � Manassas: Trinity Communications,1989, il. p. 103.

12. Devocinis paveikslëlis ið asmeninio dr. Lai-mos Ðinkûnaitës archyvo.

13. Kultûros paveldo centro Dailës paveldo ins-tituto archyvas.

14. R. Valinèiûtës fotografija.15. R. Valinèiûtës fotografija.16. Ið leidinio: T. T. O�Donnell. Heart of the Rede-

emer. � Manassas: Trinity Communications,1989, il. p. 138.

17. Ið asmeninio dr. Skirmantës Smilingytës-Þei-mienës archyvo.

18. Kultûros paveldo centro Dailës paveldo ins-tituto archyvas

19. Herz Jezu Fest // http://www.dioezese-in-nsbruck.at/aktuelles.asp?lfdnr=50000197

10. Kultûros paveldo centro Dailës paveldo ins-tituto archyvas

11. Ið leidinio: M. Matuðakaitë. Procesijø altorëliaiLietuvoje. � Marijampolë: Ardor, 1998, il. 48.

12. Devocinis paveikslëlis ið asmeninio R. Valin-èiûtës archyvo.

13. R. Valinèiûtës fotografija.14. Ið leidinio: Lietuvos sakralinë dailë. T. I. Kn. V. �

Vilnius: Savastis, 2003, il. 332.15. Ið leidinio: Plungës dekanato sakralinë architek-

tûra ir dailë. Plungë, Kuliai, Stalgënai, Pakutu-vënai. � Vilnius, 2004, p. 81.

16. Ið leidinio: Lietuviø liaudies menas. Grafika. Ta-pyba. � Vilnius: Vaga, 1968, il. 213.

pamaldumas Šv. jėzaus širdžiai

Documents