panrs.lt · užsakovas: uab „panev ĖŽio regiono atliek Ų tvarkymo centras“ sutartis nr....

Užsakovas:

UAB „PANEVĖŽIO REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS“

SUTARTIS Nr. 2010/B/01 GALIMYBIŲ STUDIJOS „PANEVĖŽIO REGIONINĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA, UŽTIKRINANT BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMĄ“ IR KITŲ SUSIJUSIŲ DOKUMENTŲ PARENGIMO IR PROJEKTO ADMINISTRAVIMO PASLAUGOS

GALIMYBIŲ STUDIJA „PANEVĖŽIO REGIONINĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PLĖTRA, UŽTIKRINANT BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMĄ“

2010 m.

SUTARTIS Nr. 2010/B/01 Galimybių studija „Panevėžio regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtra, užtikrinant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo uždavinių įgyvendinimą“

2

TURINYS

BENDROJI INFORMACIJA .................................................................................................................. 4 ĮVADAS IR SANTRAUKA ..................................................................................................................... 6 1. ES, LIETUVOS NACIONALINIŲ IR VIETOS LYGMENS TEISĖS AKTŲ IR DOKUMENTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMĄ APSKRITYJE, APŽVALGA ........................................................................................................................................... 7 1.1 ES teisės aktų ir dokumentų, reglamentuojančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą,

apžvalga ......................................................................................................................................... 7 1.2. Lietuvos nacionalinių teisės aktų ir kitų dokumentų, reglamentuojančių biologiškai

skaidžių atliekų tvarkymą, apžvalga ....................................................................................... 10 1.3. Vietos lygmens teisės aktų, strateginių ir plėtros dokumentų, reglamentuojančių

komunalinių atliekų tvarkymą Panevėžio apskrityje, apžvalga ............................................. 12 2. ANKSTESNIŲ PANEVĖŽIO REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS VERTINIMŲ ANALIZĖ ..................................................................................................................... 15

3. ESAMOS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ANALIZĖ ......................................................... 17

4. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMO IR TVARKYMO PANEVĖŽIO APSKRITYJE

PROGNOZĖS .......................................................................................................................... 21

5. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ALTERNATYVŲ PROJEKTAS ....................... 26 6. PANEVĖŽIO APSKRITIES KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS VYSTYMO ALTERNATYVŲ ĮVYKDOMUMO ANALIZĖ ....................................................................................... 31 6.1. Techninis įvertinimas ................................................................................................................. 31

6.1.1. MBA mechaninės dalies aprašymas ................................................................................. 31 6.1.2. MBA biologinio apdorojimo dalies aprašymas ................................................................ 36 6.1.3. Alternatyvios (Žaliosios) energijos gamyba anaerobinio fermentavimo metu ............. 37

6.2. KA bei BSA tvarkymo alternatyvų įtaka aplinkai ..................................................................... 39 6.3. Investicijų į MBA analizė ............................................................................................................ 42 6.4. Projekto finansinė-ekonominė analizė ..................................................................................... 46

6.4.1. Pagrindinių scenarijų finansinių skaičiavimų prielaidos .............................................. 40 6.4.2. Projekto įgyvendinimui reikalingas lėšų kiekis ............................................................. 42 6.4.3. Kapitalo investicijų intensyvumo išdėstymas laike ...................................................... 46 6.4.4. Atliekų apdorojimo ir projekto funkcionavimo kaštai ................................................... 47 6.4.5. Galutinių atliekų liekanų utilizavimo kaštai .................................................................... 48 6.4.6. Pajamos iš perdirbtų atliekų pardavimo ......................................................................... 48 6.4.7. Pajamos iš elektros energijos pardavimo ...................................................................... 48 6.4.8. Išplėstinė šilumos poreikio analizė ir pajamos .............................................................. 49 6.4.9. Atliekų tvarkymo kainos (vartų mokesčio) skaičiavimo metodikos aprašymas ......... 49 6.4.10. Projekto finansiniai - ekonominiai rodikliai .................................................................. 50 6.4.11. Projekto jautrumo analizė .............................................................................................. 51

6.5. Projekto finansavimo ir įgyvendinamumo alternatyvų analizė……...................................….. 55 6.5.1. Projekto apimtis ................................................................................................................ 55 6.5.2. Projekto finansavimo galimybių analizė ......................................................................... 55 6.5.2.1. Projekto finansavimo šaltiniai ...................................................................................... 56 6.5.2.2. Projekto generuojamos pajamos ir kiti mokėjimai ..................................................... 59 6.5.2.3. Viešieji pirkimai .............................................................................................................. 61 6.5.2.4. Finansavimo paslaugų pirkimas ................................................................................... 68 6.5.2.5. Atskiras finansavimo paslaugų pirkimas ..................................................................... 69 6.5.2.6. Viešieji pirkimai su mokėjimo atidėjimu ir išskaidymu ............................................... 70 6.5.2.7. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė ..................................................................... 71 6.5.2.8. Sutartinė partnerystė ...................................................................................................... 72 6.5.2.9. Institucinė partnerystė ................................................................................................... 77 6.5.2.10. Projekto įgyvendinimo alternatyvų analizės išvados ................................................ 84

7. SIŪLOMOS ALTERNATYVOS PAGRINDIMAS ............................................................................. 88


3

7.1. Parinktų scenarijų įvykdomumo analizės rezultatai ................................................................. 88 7.2. Pasirinktos alternatyvos aprašymas .......................................................................................... 95 IŠVADOS ............................................................................................................................................ 100 INFORMACINIAI ŠALTINIAI .............................................................................................................. 102 PRIEDAI Priedas Nr. 1. Panevėžio apskrities KA bei BSA iš KA srauto tvarkymo srautų diagrama (1 scenarijus) Priedas Nr. 2. Panevėžio apskrities KA bei BSA iš KA srauto tvarkymo srautų diagrama (2 scenarijus) Priedas Nr. 3. Panevėžio apskrities KA bei BSA iš KA srauto tvarkymo srautų diagrama (3 scenarijus) Priedas Nr. 4. Panevėžio apskrities KA bei BSA iš KA srauto tvarkymo srautų diagrama (4 scenarijus) Priedas Nr. 5. Panevėžio apskrities KA bei BSA iš KA srauto tvarkymo srautų diagrama (5 scenarijus) Priedas Nr. 6. Situacijos planas Priedas Nr.7. 1 MBA scenarijaus (a) investicinė analizė Priedas Nr.8. 1 MBA scenarijaus (b) investicinė analizė Priedas Nr.9. 2 MBA scenarijaus (a) investicinė analizė Priedas Nr.10. 2 MBA scenarijaus (b) investicinė analizė Priedas Nr.11. 3 MBA scenarijaus (a) investicinė analizė Priedas Nr.12. 3 MBA scenarijaus (b) investicinė analizė Priedas Nr.13. 4 MBA scenarijaus (a) investicinė analizė Priedas Nr.14. 4 MBA scenarijaus (b) investicinė analizė Priedas Nr.15. 5 MBA scenarijaus (a) investicinė analizė Priedas Nr.16. 5 MBA scenarijaus (b) investicinė analizė Priedas Nr. 17 MBA alternatyvų sąmatiniai skaičiavimai. Tiekėjų apklausos rezultatai Priedas Nr. 18 Raštai – atsakymai dėl SRF (RDF, KAK) deginimo galimybių Priedas Nr. 19 Raštai - atsakymai dėl BSA tvarkymo kartu su nuotekų valymo dumblu galimybių Priedas Nr. 20.1 28,5404 ha žemės sklypo, kuriame planuojama MA dalis, Valstybinės žemės nuomos sutartis, nekilnojamo turto registro išrašas; Priedas Nr. 20.2 21,1251 ha žemės sklypo, kuriame yra ŽA kompostavimo aikštelės išplėtimo zona (čia planuojamas techninio komposto saugojimas), Valstybinės žemės nuomos sutartis, nekilnojamo turto registro išrašas; Priedas Nr. 20.3 1,0612 ha žemės sklypo (esama ŽA kompostavimo aikštelė), Valstybinės žemės nuomos sutartis, nekilnojamo turto registro išrašas Priedas Nr. 20.4 1,8030 ha žemės sklypo (esama ir būsima atliekų priėmimo zona), Valstybinės žemės nuomos sutartis, nekilnojamo turto registro išrašas Priedas Nr. 21 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas (2010-10-07 Nr. V3-10.7-1560) Priedas Nr. 22 Panevėžio RAAD išvada dėl PŪV PAV (2010-10-15 N5-4814)


4

BENDROJI INFORMACIJA

Projekto pavadinimas: Panevėžio regiono KA tvarkymo sistemos plėtra

Užsakovas/galutinis paramos gavėjas:

UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ Beržų g. 44, Panevėžys Tel./fax: (8~45) 432199 El.p. [email protected] www.pratc.lt

Tiekėjas: UAB „Hidroterra“ Perkūnkiemio g. 4A, LT 12128, Vilnius Tel. (8~5) 232 18 07 Fax. (8~5) 232 24 07 www.hidroterra.lt UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ A. Vivulskio g. 6/8-36, LT-03221 Vilnius Tel. (8~5) 210 74 88, 210 74 87 Fax. (8~5) 278 40 32 www.npr.lt

Sutarties sudarymo data: 2010-07-16


5

Sutrumpinimai ES – Europos Sąjunga EB – Europos Bendrija LR – Lietuvos Respublika AM – Aplinkos ministerija VSATP – Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas TIPK – taršos integruota prevencija ir kontrolė ATT – atliekų tvarkymo taisyklės RATC – regioninis atliekų tvarkymo centras TRATC – Tauragės regioninis atliekų tvarkymo centras KA – komunalinės atliekos KATS – komunalinių atliekų tvarkymo sistema DA – didžiosios atliekos DASA – didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė AŽ – antrinės žaliavos EEĮA – elektros ir elektroninės įrangos atliekos BSA – biologiškai skaidžios atliekos OA – organinės atliekos ŽA – žaliosios atliekos VA – virtuvės atliekos MA – maisto atliekos PK- popierius ir kartonas MBA - mechaninis biologinis apdorojimas MA – mechaninis apdorojimas BA – biologinis apdorojimas EM – efektyvūs mikroorganizmai SM – sausa medžiaga SRF – kuras iš atliekų (neapdorotas) (angl. Solid recovered fuel) RDF – kuras iš atliekų (angl. Refuse-derived fuel) KAK – kietasis atgautasis kuras NIR – artimų IR spindulių separatorius n.k. – naudingumo koeficientas UKB – uždaro kompostavimo būdas AFB – anaerobinio fermentavimo būdas SAF – sausas anaerobinis fermentavimas


6

ĮVADAS IR SANTRAUKA

Tyrimo objektas – Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Tyrimo tikslas – išanalizuoti esamą Panevėžio apskrities komunalinių atliekų tvarkymo sistemą biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo atžvilgiu. Uždaviniai:

� Išanalizuoti Lietuvoje galiojančius ES, nacionalinius ir vietos lygmens teisės aktus, strateginius ir plėtros dokumentus, reglamentuojančius komunalinių atliekų (KA) tvarkymą.

� Susipažinti su ankstesniais Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos vertinimais, apibendrinti jų svarbiausius rezultatus, ekspertiniu būdu įvertinant visų duomenų patikimumą.

� Atsižvelgiant į KA sudėties tyrimų rezultatus, įvertinti Panevėžio regioniniame sąvartyne šalinamų biologiškai skaidžių, mineralinių ir turinčių energetinę vertę atliekų kiekius per metus.

� Nustatyti, koks kiekis atliekų gali būti šalinamas, vadovaujantis ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, ir suformuluoti aiškias atliekų tvarkymo užduotis iki 2020 metų.

� Išanalizuoti šiuo metu Panevėžio apskrityje veikiančios atliekų tvarkymo infrastruktūros veiklos efektyvumą ir galimybes tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas.

� Pasiūlyti galimas KA tvarkymo sistemos plėtros alternatyvas, įvertinant galimybes, taikant kiekvieną iš jų, pasiekti teisės aktuose nustatytas KA ir BSA tvarkymo užduotis.

� Atlikti alternatyvų analizę technologiniu, aplinkosauginiu, investicijų poreikio, ekonominiu ir finansiniu požiūriu.

� Įvertinus analizės rezultatus, parinkti vieną Panevėžio KA (tame tarpe – BSA) tvarkymo sistemos plėtros scenarijų.

Galimybių studijose rengimui reikalingai informacijai surinkti naudotasi įvairių šaltinių duomenimis: LR statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenų bazių informacija, įvairaus lygmens strateginio planavimo dokumentais, LR ir ES teisės aktais, Panevėžio regiono savivaldybių teisės aktais, Panevėžio regioninės atliekų tvarkymo sistemos dokumentacija (anksčiau parengtomis studijomis, metodikomis ir pan.). Pirmiausia atlikta išsami ES, nacionalinių ir vietos lygmens teisės aktų ir kitų dokumentų, reglamentuojančių komunalinių atliekų tvarkymą, analizė. Kadangi studijoje numatyta didelį dėmesį skirti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui, plačiau aptariami šiam atliekų srautui tvarkyti taikomi teisiniai reikalavimai. Didelis dėmesys kreipiamas į LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1224 2007 m. patvirtinto (Žin., 2007, Nr. 122-5003 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais)Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (VSATP) nuostatų įgyvendinimą ir užduočių pasiekiamumą, todėl atlikta išsami Plano tikslų, uždavinių bei įgyvendinimo priemonių analizė.

Atlikta išsami Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plano (2007-2010 m.), Panevėžio regiono plėtros plano (2007-2013 m.) ir 2010 m. naujai parengto Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plano analizė, apžvelgtos apskrities savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės ir savivaldybių atliekų tvarkymo planai. Apibendrinant ankstesnių Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo sistemos vertinimų rezultatus, pagrindinis dėmesys kreiptas į biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo galimybes, siūlomus atliekų tvarkymo scenarijus ir jų ekonominio bei aplinkosauginio įvertinimo rezultatus. Kadangi viena iš galimų alternatyvų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui Lietuvoje – perteklinio nuotekų valymo dumblo ir kitų BSA apdorojimo sistemų kooperavimas, išanalizuota galimybių studija „,Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“.

Esamos atliekų tvarkymo situacijos įvertinimo dalyje atlikta komunalinių atliekų susidarymo ir tvarkymo analizė. Pagal Panevėžio apskrityje surenkamų ir šalinamų atliekų rodiklius, remiantis ankstesnėse studijose jau taikyta prognozių vertinimo metodika, apskaičiuoti komunalinių atliekų susidarymo kiekiai ateinančiam dešimtmečiui. Ekspertiniu būdu įvertinus atliekų tvarkymo užduotis, nustatytas ES ir nacionaliniuose teisiniuose dokumentuose, apskaičiuoti būtinų sutvarkyti biologiškai skaidžių atliekų kiekiai. Surinkus visą techninę ir technologinę informaciją apie šiuo metu apskrityje esamą infrastruktūrą ir jos efektyvumą, atsižvelgiant į turimus ir planuojamus atliekų tvarkymo įrenginių pajėgumus, įvertintos apskrities galimybės tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas.

Tolimesnei BSA tvarkymo sistemos plėtrai pasiūlytos 5 pagrindinės alternatyvos, apimančios dalies KA atskyrimą susidarymo šaltinyje ir tolimesnį mišrių KA apdirbimą mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose. Visuose scenarijuose atskirta MBA frakcija toliau apdorojama dviem būdais – uždaro tunelinio kompostavimo būdu ir anaerobinio fermentavimo būdu. Atlikus siūlomų alternatyvų techninį, aplinkosauginį, investicijų poreikio, ekonominį (eksploatacijos kaštų) ir finansinį įvertinimą, bei tarpusavyje palyginus siūlomas alternatyvas, pasiūlyta alternatyva tolimesnei detaliai kaštų analizei.


7

1. ES, LIETUVOS NACIONALINIŲ IR VIETOS LYGMENS TEISĖS AKTŲ IR DOKUMENTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMĄ PANEVĖŽIO APSKRITYJE, APŽVALGA

1.1. ES teisės aktų ir dokumentų, reglamentuojančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą, apžvalga

Bendrosios atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje nuostatos buvo įtvirtintos 1975 m. liepos 15 d.

priimtoje Pagrindų direktyvoje 75/442/EEB dėl atliekų. Nuo 1989 m. priimtos Bendrijos atliekų tvarkymo strategijos visa atliekų tvarkymo sistema iki šiol remiasi pagrindinėmis „principų hierarchijos“ nuostatomis, kurių svarbiausia - atliekų prevencija. Tokiu atveju, kai atliekų negalima išvengti, turi būti vykdomas atliekų tvarkymas (apimant pakartotinį medžiagų ir energijos naudojimą) ir tik po to galima mažiausiai pageidaujama strategija – atliekų šalinimas į sąvartynus. 2002 m. patvirtintoje Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje buvo numatyta, kad reikia parengti BSA skirtus ES teisės aktus. Šiuo metu ES biologinių atliekų tvarkymas reglamentuojamas keliais teisės aktais. Direktyva 75/442/EEB ir ją papildanti Direktyva 2006/12/EB dėl atliekų iki šiol buvo pagrindiniai atliekų tvarkymą ES reglamentuojantys dokumentai. 2008 metų lapkričio 19 d. ES priimta nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, kuri 2010 m. gruodžio 12 d. pakeis Direktyvą 2006/12/EB ir panaikins 91/689/EEB Pavojingų atliekų ir 75/439/EB Panaudotų alyvų atliekų direktyvas.

Persvarstytoje Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų pateikti biologiškai skaidžių ir biologinių atliekų apibrėžimai, kuriais aiškinama, kad biologinėms atliekoms priskiriamos sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto bei virtuvės atliekos ir panašios atliekas iš maisto perdirbimo įmonių. Biologiškai skaidžių atliekų sąvoka platesnė – vartojama biologiškai skaidžių medžiagų, tokių kaip miškų ar žemės ūkio sektorių liekanos, mediena, popierius, kartonas ir nuotekų dumblas sąvokoms įvardinti.

Direktyvoje 2008/98/EB dar kartą akcentuojama, kad atliekų tvarkymo būdų hierarchija turi tapti svarbiausiu atspirties tašku sprendžiant visus atliekų klausimus. Dokumente didelis dėmesys skiriamas kriterijams, pagal kuriuos atliekas reikėtų traktuoti kaip išteklius. Tokiu būdu stengiamasi užtikrinti kuo aktyvesnį atliekų perdirbimą, keliant aplinkos apsaugos lygį ir didinant ekonominę naudą. Direktyvoje 2008/98/EB pabrėžiama, kad deginimą reikėtų taikyti tik nuo mišraus srauto atskirtoms degioms ir kaloringoms atliekoms. Direktyvoje nurodoma poveikio aplinkai mažinimo priemones taikyti viso produktų būvio ciklo metu. Direktyvoje 2008/98/EB buvo patikslinti anksčiau Direktyvoje 2006/12/EB nustatyti atliekų tvarkymo uždaviniai 2020 m.

• iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. „bent jau tokių namų ūkių atliekų medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, ir galbūt kitos kilmės atliekų, jei šie atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas“, būtų paruošiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui;

• iki 2020 m. mažiausiai 70 proc. nepavojingų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus atliekų sąrašo 17 05 04 (gruntas ir akmenys) kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas, būtų paruošiamos pakartotinai naudoti, perdirbti ir kitaip naudoti, įskaitant užpildymo operacijas, naudojant atliekas vietoj kitų medžiagų.

Lietuvos įstatyminėje bazėje kol kas vadovaujamasi direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų nustatytomis užduotimis.

Iki naujos Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimo pradžios valstybės narės turi užtikrinti įvairių įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų šiai Direktyvai įgyvendinti, įsigaliojimą. Valstybėms narėms privaloma drausti nekontroliuojamą atliekų šalinimą, sudaryti atliekų tvarkymo planus ir sukurti tinkamą atliekų šalinimo įrenginių tinklą. Būtina skatinti atskirai rinkti biologines atliekas ir jas perdirbti, taip pat leidžiama, kad tokios biologinės atliekos būtų įskaičiuojamos į privalomuosius komunalinių atliekų grąžinamojo perdirbimo rodiklius. Be to, direktyvoje sudarytos sąlygos nustatyti būtiniausius ES biologinių atliekų tvarkymo reikalavimus ir komposto, pagaminto iš biologinių atliekų, kokybės kriterijus, įskaitant atliekų kilmei ir apdorojimo procesams keliamus reikalavimus. Direktyvoje nustatyti energijos vartojimo efektyvumo lygiai, kurių neužtikrinus komunalinių kietųjų atliekų deginimas negali


8

būti laikomas energijos atgavimu. Ši sąlyga skatina vengti deginti mažo šilumingumo biologines atliekas.

Vadovaujantis Direktyvos 2006/12/EB nuostatomis, jau nuo 2010 m. Lietuvoje turi būti atskirai surinkta ir apdorota daugiau kaip 270 tūkst. tonų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.

Be Tarybos direktyvos dėl atliekų, pagrindinę atliekų tvarkymo bazę ES sudaro Atliekų

apdorojimo/ technologinės direktyvos (Direktyva dėl atliekų sąvartynų 1999/31/EC, Direktyva dėl atliekų deginimo 2000/76/EB) ir specifinių atliekų srautų direktyvos. Kiti pagrindiniai biologiškai komunalinių atliekų tvarkymą reglamentuojantys ES teisiniai dokumentai: • Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų; • Atliekų deginimo direktyva 2000/76/EB; • Direktyva 96/61/EC Dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės; • Tarybos direktyva 85/337/EEB (1985 m. gegužės 27 d.) dėl tam tikrų valstybės ir privačių

projektų poveikio aplinkai vertinimo (iš dalies buvo pakeista Direktyva 97/11/EB (1997 m. kovo 3 d.));

• Reglamentas dėl atliekų statistikos EB/2150/2002; • Reglamentas dėl atliekų vežimo 93/259/EEB (iš dalies keičiamas Tarybos reglamento

2557/2001/EB); • Pavojingų atliekų direktyva 91/689/EEB; • Pavojingų atliekų deginimo direktyva 94/67/EB; • Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva 94/62/EB; • Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių (iš dalies keičiama Direktyva 2008/112/EB); • Baterijų ir akumuliatorių direktyva 2008/103/EB (iš dalies pakeitė Direktyvą 2006/66/EB); • Tarybos direktyva 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB ir PCT)

šalinimo; • Nuotekų dumblo direktyva 86/278/EEB; • Direktyva dėl naudotų alyvų šalinimo 75/439/EEB ir 87/101/EEB; • Direktyva 2002/96/EB Dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų; • Direktyva 20150/2002/EB Dėl atliekų statistikos.

Kadangi 2010 m. parengtame Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plane yra pateikta išsami ES ir nacionalinių teisės aktų analizė, tolimesnėje teisinės bazės apžvalgoje pagrindinis dėmesys bus kreipiamas komunalinių atliekų perdirbimo (ypatingai - tvarkant biologiškai skaidžias atliekas) klausimui aptarti.

1999 m. patvirtintoje Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų nustatyti

sąvartynų statybos, eksploatacijos, kiti reikalavimai bei atliekų priėmimo kriterijai, kad išvengti arba sumažinti sąvartynuose šalinimų atliekų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Direktyvoje nurodoma, kad atliekos gali būti vežamos į sąvartyną tik po pirminio apdorojimo: rūšiavimo, kompostavimo, deginimo ir kt. Pabrėžiama, kad jokiu būdu negalima šalinamų atliekų maišyti (pavojingų šalinti kartu su nepavojingomis ir pan.). Taip pat pabrėžiama, kad tiek esamuose, tiek naujuose sąvartynuose susidarantis metanas turi būti surenkamas ir panaudojamas arba sudeginamas, o sąvartynų filtratas - surenkamas ir išvalomas iki normatyvų. Užmokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose turi padengti sąvartyno įrengimo ir eksploatacijos, kaip ir jo uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudas.

Direktyvoje pateikti itin griežti reikalavimai į sąvartynus patenkančių BSA kiekiams. Nuo 2009 m. liepos mėn. reikalaujama, kad valstybės narės 50 proc. sumažintų į sąvartynus išvežamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekius, palyginti su 1995 m. Kitas svarbus etapas prasidės 2016 m., kai komunalinių BSA kiekio mažinimo norma bus padidinta iki 65 proc., palyginti su 1995 m. lygiu. Tačiau kai kurioms valstybėms narėms (tame tarpe – ir Lietuvai), kuriose 1995 m. daugiau nei 80 proc. komunalinių atliekų buvo išvežama į sąvartynus, suteikti dar ketveri papildomi metai įsipareigojimams įvykdyti. Šios valstybės narės iki 2010 m. į sąvartynus patenkantį BSA atliekų kiekį turi sumažinti 25 proc., o iki 2013 m. – 50 proc. (lyginant su 2000 m. lygiu).

Atliekų deginimo direktyvos 2000/76/EB pagrindinis tikslas – kuo labiau riboti neigiamą poveikį aplinkai atliekų deginimo metu, kreipiant ypatingą dėmesį į oro, dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens užteršimą išmetamais teršalais ir dėl to kylantį pavojų žmonių sveikatai. Ši


9

Direktyva apibrėžia deginimo įmones, įpareigoja jas dar prieš imantis veiklos gauti specialų leidimą. Direktyvoje aprašyti atliekų pristatymo ir priėmimo, įrenginių eksploatacijos, kontrolės, monitoringo vykdymo reikalavimai, nustatytos ribinės vertės į atmosferą išleidžiamoms teršiančioms medžiagoms. Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje 2004/12/EB nustatyta ES šalių Narių atsakomybė sukurti panaudotų pakuočių grąžinimo, surinkimo ir pakartotinio naudojimo sistemas. Direktyvoje nustatyti pagrindiniai reikalavimai pakuotėms apima kuo didesnių jų daugkartinio panaudojimo galimybių sudarymą dar jų projektavimo stadijoje, taip pat kuo optimalesnio svorio ir tūrio išlaikymą ir pan. Tokiomis priemonėmis stengiamasi taupyti gamtinius išteklius ir mažinti aplinkos taršą pakuočių atliekomis.

Nuotekų dumblo direktyva 86/278/EEC kontroliuojamas nuotekų tvarkymo metu susidarančio dumblo naudojimas, apdorojimas, šalinimas, dumblo kokybės reikalavimai (sunkiųjų metalų koncentracijų maksimalūs ribiniai dydžiai dirvoje ir dumble, didžiausi sunkiųjų metalų kiekiai, kuriuos galima kasmet įterpti į dirvožemį). Direktyvoje nurodyta kiekvienais metais registruoti susidarančius ir žemės ūkyje panaudotus dumblo kiekius, naudojimo vietas, dumblo fizikines ir chemines savybes.

Europos Sąjungos direktyvoje 96/61/EC Dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės nustatyti pagrindiniai leidimų išdavimo KA (tame tarpe – ir BSA) tvarkymo įrenginiams ir jų kontrolės principai. Atnaujinant Direktyvą, planuojama reglamentuoti visus BSA apdorojimo įrenginius, kurių pajėgumas – daugiau nei 50 t per dieną.

2005 m. Teminėje strategijoje dėl atliekų (COM (2005) 666 galutinis) pasiūlyta, kad vietoje

konkrečiai biologinėms atliekoms skirtų teisės aktų būtų parengtas atskiriems biologinių atliekų tvarkymo klausimams spręsti skirtas priemonių paketas.

2008 m. Europos Komisija priėmė Žaliąją knygą (IP/08/1879), kurioje svarstomas poreikis ES

lygiu priimti naujų teisės aktų, kuriais būtų galima skatinti mažiau biologiškai skaidžių atliekų šalinti sąvartynuose, didesnę dalį perdirbant ir atgaunant sukauptus medžiaginius arba energetinius išteklius. Kartu Žaliąja knyga siekiama išnagrinėti naujausias BSA tvarkymo alternatyvas.

Direktyvoje 2008/98/EB nustatyta, kad Europos Komisija turi atlikti biologinių atliekų tvarkymo vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymus situacijai gerinti. Atlikus pastarąjį vertinimą, dar kartą patvirtinta, kad biologinių atliekų tvarkymas – neišnaudotas potencialas, siejamas su ekonomine nauda gyventojams (dėl sutaupymų išvengus iki 60 proc. biologinių atliekų), aplinkai (dėl CO2 išmetimų mažinimo, kas, „iki 2020 m. leistų įgyvendinti 4 proc. bendro 2020 m. ES tikslo – sektoriuose, kurie neįtraukti į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 10 proc., palyginti su 2005 m.“). Iš biologinių atliekų pagamintas biodujas naudojant kaip transporto priemonių degalus būtų galima įgyvendinti apie trečdalį ES užsibrėžto atsinaujinančiosios energijos vartojimo transporto sektoriuje 2020 m. tikslo, kaip nurodyta Direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją). Komposto naudojimas leistų spręsti nualinto Europos dirvožemio kokybės problemą, kartu sutaupant išteklių kompostui pakeičiant dalį fosfato, kalio, kalkių trąšų. 2010 m. patvirtintame Komisijos Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui KOM(2010)235 dėl tolimesnių Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų galutinis aptariami būtiniausi veiksmai siekiant pagerinti biologinių atliekų tvarkymą, nagrinėjamos biologinių atliekų tvarkymo politikos pasirinkimo galimybės, pateikiamos Komisijos tyrimo išvados, rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų siekiant pasinaudoti visais tinkamo biologinių atliekų tvarkymo privalumais. Komunikate dar kartą akcentuojama, kad, siekiant aplinkosaugos tikslų, turi būti pasirenkamas finansiškai naudingiausias sprendimas. Remiantis Komunikatu, kiekvienais metais ES susidaro 118–138 mln. tonų biologinių atliekų, iš kurių apie 88 mln. tonų – komunalinės atliekos. Numatoma, kad iki 2020 m. KA kiekis padidės vidutiniškai 10 %.

BSA tvarkymo klausimu ES taikoma įvairi politika. Šiuo metu ES teisės aktais valstybių narių

galimybės pasirinkti BSA apdorojimo ir perdirbimo būdus nėra ribojamos, jeigu valstybėse yra laikomasi tam tikrų direktyvose išdėstytų bendrųjų reikalavimų. Svarbu, kad pasirinktos BSA


10

apdorojimo alternatyvos būtų pagrįstos šalių nacionaliniuose, regioniniuose ar vietos lygmens teisės aktuose, atliekų tvarkymo planuose ir programose.

1.2. Lietuvos nacionalinių teisės aktų ir kitų dokumentų, reglamentuojančių biologiškai

skaidžių atliekų tvarkymą, apžvalga Lietuvoje už komunalinių atliekų tvarkymą atsakomybė savivaldybėms buvo pavesta dar 1992

m. priimtame Aplinkos apsaugos įstatyme Nr. I-2223 (Žin., 1992, Nr.5-76; 1996, Nr. 57-1335; 2000, Nr.39-1093; 2002, Nr. 2-49; 2004, Nr.36-1179; 2005, Nr.47-1558; 2008, Nr.120-4550).

Atliekų tvarkymo būtinumas pažymimas Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. nutarimu Nr. I-

1550 (Žin., 1996, Nr. 103-2347) patvirtintoje Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje.

1998 m. priimtame Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2003, Nr.61-2768; 2004, Nr. 73-2544; 2005, Nr. 84-3111; 2008, Nr. 81- 3180, Nr. 76-2999; 2009, Nr. 154-6961; 2010, Nr. 54-2645) įtvirtinta savivaldybių atsakomybė už visų komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant ir biologiškai skaidžias atliekas. Įstatyme apibrėžiama valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, ir, atitinkamai, regioninių bei savivaldybių atliekų tvarkymo planų, atliekų tvarkymo taisyklių rengimo, rinkliavų įvedimo būtinybė.

Šiuo metu parengtas atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame bus įtvirtintos

nuostatos, būtinos įgyvendinti Direktyvą 2008/98/EB. Įstatymo projekte numatyti principai dėl biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo: atskiro biologinių atliekų surinkimo skatinimas kompostavimui ir biologinių atliekų fermentavimui; biologinių atliekų apdorojimas tokiu būdu, kuriuo įgyvendinama aukšto lygio aplinkos apsauga; aplinkosauginiu požiūriu saugių, iš biologinių atliekų pagamintų medžiagų naudojimas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001,

Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461; 2004, Nr. 68-2381; 2005, Nr.98-3710; Nr.126-4504; 2007, Nr. 11-461; 2008, Nr. 26-942, Nr. 55-2109, Nr. 67-2541; 2010, Nr.43-2070; Nr. 70-3492 ) patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti pagrindiniai atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, vežimo, naudojimo, šalinimo ir kiti techniniai reikalavimai savivaldybių atliekų tvarkymo sistemoms bei įpareigojimai vietos valdžios institucijoms parengti atliekų tvarkymo taisykles, apibrėžiančias savivaldybių atliekų tvarkymo sistemų struktūrą ir veiklą. Atliekų tvarkymo taisyklėse nėra nurodyta, kad biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas yra privalomas, tačiau į savivaldybių atliekų tvarkymo planus turi būti įtrauktos biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir tvarkymo priemonės. Šiuo metu, siekiant tobulinti atliekų apskaitą, parengtas Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo projektas.

2002 m. balandžio 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr 519 (nauja redakcija nuo 2007 m. spalio 12 d.) įsakymu Nr. 1224 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2003, Nr. 14-584; 2004, Nr. 18-546, Nr. 81-2898, Nr. 148-5363; 2005, Nr. 36-1180; 2006, Nr. 4-104; 2007, Nr. 122-5003; 2008, Nr.144-5798; 2009, Nr.57-2236; 2010, Nr. 87-4607) patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (VSATP) nurodytos pagrindinės teisinės, administracinės ir ekonominės priemonės, kurios 2007 - 2013 m. turėtų būti įgyvendinamos visuose valdymo lygmenyse. VSATP apibrėžiami pagrindiniai atliekų tvarkymo principai ir prioritetai, taip pat nustatyti atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai. Plečiant atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje pagrindinis uždavinys iki 2020 m. – užtikrinti komunalinių BSA kiekio sąvartynuose sumažinimą pagal ES Sąvartynų direktyvos ir Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas užduotis. VSATP tarp kitų strateginių tikslų nustatyta:

• iki 2011 metų pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus;

• iki 2013 metų Lietuvoje sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus, nes iki minėtų metų dumblo šalinimas sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose turi būti nutrauktas;

• iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 % visų komunalinių atliekų; • be šalinimo sąvartyne, atliekas deginti naudojant energiją arba eksportuojant.

Tarp 2007–2013 metų uždavinių numatoma užtikrinti efektyvų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą, atsižvelgiant į gamybos ir kitos ūkinės veiklos, taip pat komunalinių biologiškai skaidžių atliekų bendro tvarkymo galimybes, taip pat naudoti atliekų energetinius išteklius. Tobulinant


11

komunalinių atliekų tvarkymo sistemą prioritetas turi būti skiriamas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui (mechaninis-biologinis apdorojimas, biodujų gamyba, kompostavimas, kita). Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi garantuoti, kad sąvartynuose būtų pašalinta: - iki 2010 m. – ne daugiau kaip 75 proc. 2000 m. kiekio; - iki 2013 m. – ne daugiau kaip 50 proc. 2000 m. kiekio; - iki 2020 m. - ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. kiekio (turėtų būti nustatyta vėlesnių metų

VSATP). VSATP nustatyta, kad savivaldybės, atsižvelgiant į regiono specifiką ir regionų

bendradarbiavimo galimybes, turi užtikrinti atliekų tvarkymą taip, kad: • 95 proc. atliekų turėtojų būtų užtikrintas komunalinių atliekų surinkimo paslaugos teikimo

visuotinumas; • žaliosios atliekos būtų surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose, kartu

skatinant individualų jų kompostavimą; • iki 2010 m. būtų įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas (MBA) arba atskiras komunalinių

biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas; • iki 2010 m. kiekviename atliekų tvarkymo regione turi būti užtikrintos sąlygos apdoroti

(kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas. Komunalinių BSA tvarkymo sistemos diegiamos laikantis prioritetų: komunalinių BSA

tvarkymas, kai išgaunama energija ir išsaugomos maistinės medžiagos; komunalinių BSA tvarkymas, kai energija neišgaunama, bet išsaugomos maistinės medžiagos. Po įvairių atliekų apdorojimo būdų likusios netinkamos perdirbti, bet turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti.

Įgyvendinant nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, savivaldybėms rekomenduojama atsižvelgti į komunalinių nuotekų valymo dumblo pajėgumus ir jų teritorijose esančių įmonių, kuriose susidaro ūkinės komercinės veiklos biologiškai skaidžių gamybos atliekų, galimybes įsilieti į kuriamas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemas.

Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo

taisyklėse, patvirtintose LR aplinkos ministro įsakymu Nr.444, 2000 m. (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001, Nr. 87-3053; 2002, Nr.31-1176; 2002, Nr. 89-3810; 2004, Nr. 97-3586; 2005, Nr. 65-2339; 2006 Nr. 10- 395, Nr. 137-5243; 2007, Nr. 53-2061; 2008, Nr.111-4255, Nr. 143-5748; 2009, Nr.74-3032), nustatyta atliekų šalinimo sąvartynuose tvarka, specialūs sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo reikalavimai, kad nekiltų arba kiek galima labiau būtų sumažintas atliekų sąvartynų neigiamas poveikis aplinkai (paviršiniam ir požeminiam vandeniui, dirvožemiui ir atmosferai) bei pavojus žmonių sveikatai.

Siekiant išvengti ar kiek įmanoma sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, ypač teršalų emisiją į

aplinkos orą, dirvožemį, paviršinius ir gruntinius vandenis iš atliekas deginančių įrenginių, ir su tuo susijusią riziką žmonių sveikatai, priimti Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti LR aplinkos ministro 2002 m. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr.31-1290; 2005, Nr.147-5366; 2006, Nr.135-5116; 2008, Nr. 111-4253). Dokumentas perkelia Atliekų deginimo direktyvos 2000/76/EB reikalavimus dėl įrenginių eksploatacinių sąlygų, techninių sąlygų, išmetamų teršalų ribinių verčių, kurie yra privalomi visiems šalies atliekų deginimo įrenginiams.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, priimtas 2001 m.

(Žin., 2001, Nr. 85-2968, 2008, Nr. 71-2699), nustato bendruosius LR gaminamų ir importuojamų pakuočių ir jų atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, tokiu būdu siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Kartu įstatyme nustatytos gamintojų, importuotojų, pardavėjų, gaminių naudotojų ir atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose 2002 m. (Žin. 2002, Nr. 81-

3503; 2004, Nr. 78-2761; 2007, Nr. 6-271) tarp visų kitų reikalavimų pakuočių gamintojams, nustatyti ir būtinieji pakuočių ženklinimo, pakartotinio naudojimo pakuočių apskaitos, pakuočių atliekų rūšiavimo ir tvarkymo reikalavimai.

Vadovaujantis Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimais (LAND 20-2005), patvirtintais aplinkos ministro 2001 m. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; pakeistas nauja redakcija 2005, Nr. 142-5135), nuotekų valymo įrenginiuose susidarantį dumblą


12

galima panaudoti žemdirbystės laukų tręšimui, miško įveisimo vietoms patręšti, nederlingam dirvožemiui rekultivuoti, tačiau produkte turi būti nuolatos tikrinami sunkiųjų metalų kiekiai.

2007 m. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-902) buvo patvirtinti

Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai, kurie nustato BSA kompostavimo sąlygas, kompostuojamų atliekų rūšis, komposto aikštelių įrengimo reikalavimus, taip pat reikalavimus komposto kokybei ir naudojimui. Komposte griežtai ribojami sunkiųjų metalų, bendrojo azoto ir fosforo kiekiai.

Vis tik reikia pripažinti, kad šiuo metu esamos teisinės ir administracinės priemonės nėra pakankamos produktų (pvz., komposto) gamybai iš atliekų skatinti. Kol kas nėra teisiškai pagrįsti techninio komposto gamyba ir naudojimas. Vis dar diskutuojama, ar techninis kompostas visais atvejais gali būti traktuojamas produktu. Prie grėsmių priskiriama tai, kad, nesukūrus efektyvios atliekų tvarkymo sistemos, Lietuva gali neįvykdyti Europos Sąjungos nustatytų atliekų tvarkymo užduočių.

Dar 1997 m. Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 66 (Žin., 1998, Nr. 7-160) buvo patvirtintos Rekomendacijos organinių atliekų kompostavimui, kuriose siūlomi biologiškai skaidžių atliekų skaidymo metodai, tikslu sumažinti sąvartynų tūrį. Dokumentas skirtas naudotis tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, užsiimantiems komposto gamyba. Rekomendacijose nustatytos kompostavimo sąlygos, pateikiamos kompostavimo technologinės schemas bei gaunamo komposto panaudojimo galimybės. Rekomendacijose aptariami natūralaus kompostavimo, kompostavimo su priverstine aeracija, anaerobinio kompostavimo ir kompostavimo biofermentatoriuose būdai.

1997 m. LR aplinkos apsaugos ministro įsakyme Nr. 105 Atliekų tvarkymas sodininkų

bendrijose (Žin., 1997, Nr. 59-1383) sodininkų bendrijoms nurodoma tvarkyti savo teritorijoje susidarančias atliekas taip, kad su kitais žemės naudotojais besiribojanti teritorija (100 m atstumu nuo sodininkų bendrijai priklausančių plotų) nebūtų užteršta atliekomis.

Atliekų tvarkytojų veiklą reglamentuoja tokie LR teisės aktai, kaip: Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2002 m. įsakymu Nr. 80 (Žin. 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829; 2006, Nr. 120-4571; 2007 Nr. 5-230; Nr. 106-4358; Nr.133-5410; 2008, Nr.17-605, Nr.55-2110, Nr.88-3546; 2009, Nr.1-12, Nr.126-5457); Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, patvirtintas 1996 m. LR Seimo nutarimu Nr. I-1495 (Žin. 1996, Nr. 82-1965; 1997, Nr.65-1553; 1997, Nr.96-2428; 2000, Nr.39-1092), nauja redakcija nuo 2005 m., įst. Nr. X-258 (Žin. 2005, Nr. 84-3105); Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka LAND 32-99, patvirtinta 1999 m. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087; 2002, Nr.: 17-705; Nr.: 81-3497; 2003, Nr.: 58-2610; Nr.: 114-5169; 2004, Nr.: 107-4013); Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka, patvirtinta 2003 m. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 469 (Žin. 2003, Nr. 99-4466; 2008, Nr. 55-2111).

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir

panaikinimo taisyklės nustato taršos prevencijos ir kontrolės priemones, numatytas LR atliekų tvarkymo įstatyme (Žin.,1998, Nr. 61-1726) ir LR aplinkos monitoringo įstatyme (Žin.,1997, Nr.112-2824). Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems pagal dokumente nustatytą tvarką būtina gauti Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės leidimą. Atliekų tvarkytojai, kaip taršos iš stacionarių šaltinių ūkinės veiklos objektai, turi užtikrinti integruotas taršos prevencijos ir kontrolės priemonių taikymą mažinant neigiamą jų veiklos poveikį visose aplinkos terpėse. 1.3. Vietos lygmens teisės aktų, strateginių ir plėtros dokumentų, reglamentuojančių

komunalinių atliekų tvarkymą Panevėžio apskrityje, apžvalga Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2006, Nr. 82-3251; 2007, Nr. 80-3219; 2008, Nr. 113-4290) vietos savivaldos institucijoms yra pavesta organizuoti KA tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, taip pat atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą.


13

Vėlesni LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai bei LR vietinių rinkliavų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 52-1484) numato savivaldybių galimybę nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų už atliekų tvarkymą. Atliekų tvarkymo įstatyme (šeštas skirsnis) nurodoma, kad atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas ne tik valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, bet ir regioniniai bei savivaldybių atliekų tvarkymo planai. Regioniniuose atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. Regioniniais atliekų tvarkymo planais siekiama suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant KA tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

Šiuo metu Panevėžio apskrityje galioja 2010 m. patvirtintas Panevėžio apskrities atliekų

tvarkymo planas (rengėjas - VGTU Aplinkos apsaugos institutas, 2010). Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plane, nustatant užduotis 2010-2014 m. laikotarpiui,

remtasi Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane apibrėžtomis nuostatomis. Be senų sąvartynų uždarymo, KA ir BSA atliekų šalinimo/ panaudojimo/ perdirbimo/ užduočių 2013 m., šiame regioniniame dokumente nustatyta: • iki 2013 m. Panevėžio apskrityje sukurti reikiamus KA tvarkymo pajėgumus; • parengti galimybių studiją dėl atliekų naudojimo energijai gauti; • kurti BSA tvarkymo infrastruktūrą; • iki 2012 metų pabaigos sudaryti organizacines ir (ar) technines sąlygas kasmet surinkti ir

perdirbti ne mažiau kaip 55 proc. pakuočių atliekų svorio atitinkamai pagal pakuočių medžiagas: - stiklinių – ne mažiau kaip 60 proc., - popierinių ir kartoninių – ne mažiau kaip 60 proc., - plastikinių – ne mažiau kaip 22,5 proc. (skaičiuojant tik medžiagą, kuri vėl

perdirbama į plastikus), - metalinių – ne mažiau kaip 50 proc., - medinių – ne mažiau kaip 15 proc.

Regioniniame atliekų tvarkymo plane (2010 m.), užduočių įgyvendinimui numatytos tokios techninės priemonės, kaip: atskiras maitinimo įstaigose susidarančių virtuvės atliekų (VA) ir prekybos centrų netinkamų naudojimui produktų surinkimas ir kompostavimas; atskiras komunalinių BSA surinkimas iš gyventojų ir tolesnis jų apdorojimas; mechaninio biologinio įrenginio (MBA) statyba; biodujų išgavimas iš BSA anaerobinio pūdymo įrenginiuose ir biodujų panaudojimas; uždarytų senų ir naujojo sąvartyno dujų deginimas ar energijos gavyba; sąvartyno plėtra įrengiant antrą sekciją (prisipildžius pirmai sekcijai); pakuočių perdirbimo įrenginių statyba.

Planingai diegiant regioninę atliekų tvarkymo sistemą, didelės svarbos turi atskirų savivaldybių

atliekų tvarkymo planų (ATP) rengimas ir įgyvendinimas. Savivaldybių atliekų tvarkymo planų tikslas, kaip nurodyta Atliekų tvarkymo įstatyme, - nustatyti atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, užtikrinančias VSATP ir regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą, t.y. garantuojančias aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių KA paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. Planuose paprastai pateikiama esamos atliekų tvarkymo būklės savivaldybėje apžvalga, sudarytos trumpalaikės ir ilgalaikės strateginės veiksmų programos, numatytos atliekų tvarkymo užduotys tam tikram laikotarpiui.

Vietos lygiu atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtros ir eksploatavimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti (atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikimą, nustato atliekų surinkimo, rūšiavimo, šalinimo, saugojimo, apskaitos tvarką, atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę) reglamentuoja atskirų savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės (ATT). Panevėžio apskričiai priklausančių savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės yra skirtos užtikrinti regioninio ir atskirų savivaldybių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą, mažinti atliekų kiekius, didinti antrinių žaliavų surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, įdiegti ir plėsti atskirą BSA surinkimą ir jų kompostavimą.

Panevėžio apskrities savivaldybėse patvirtinti šiuo metu galiojantys atliekų tvarkymo planai ir atliekų tvarkymo taisyklės:

Panevėžio miesto atliekų tvarkymo planas (patvirtintas savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-24-2).

Panevėžio miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės;


14

Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planas (patvirtintas savivaldybės tarybos 2008 m.);

Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (patvirtintos 2008 m. savivaldybės tarybos sprendimu);

Kupiškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planas (patvirtintas savivaldybės tarybos 2008 m.);

Kupiškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (patvirtintos 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-145);

Panevėžio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (patvirtintos 2009 m. birželio 26 d. tarybos sprendimu Nr. T-177);

Rokiškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (patvirtintos 2008 m. gegužės 30 d. tarybos sprendimu Nr. TS-5.89);

Pasvalio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (patvirtintos 2009 m. birželio 12 d. tarybos sprendimu Nr. T1-139).

Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodytos vietos, į kurias atliekų turėtojai privalo pristatyti komunalines atliekas: • antrines žaliavas (popierių, kartoną, plastiką, metalą, tekstilės ir pakuočių atliekas) – į antrinių

žaliavų surinkimo konteinerius/aikšteles arba į artimiausią didžiųjų atliekų aikštelę; • didžiąsias atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę; • statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų

surinkimo aikštelę arba kitą tam tikslui skirtą ir Operatoriaus nurodytą vietą; • buities pavojingas atliekas, įskaitant transporto priemonių pavojingas atliekas – į pavojingų

atliekų surinkimo punktą artimiausioje didžiųjų atliekų aikštelėje; • eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir jų dalis – į šias atliekas surenkančias įmones

ar organizacijas; • gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavas – į sąvartyną; • žaliąsias atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų arba kompostavimo aikštelę. Taip pat

pabrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai, kurių valdose ar ūkinėje veikloje susidaro žaliosios atliekos, turi teisę naudotis savo žaliųjų atliekų kompostavimo įrenginiais, atitinkančiais atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, jei susidariusį kompostą naudoja savo reikmėms (Panevėžio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, 2009). Panevėžio apskrities savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse biologiškai

skaidžioms (kas gali būti suskaidytos aerobiniu ir anaerobiniu būdu) atliekoms priskiriama (Kupiškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, 2009):

- organinės virtuvių atliekos: daržovių, vaisių lupenos ir atliekos, maisto likučiai ir pasenę produktai, kavos ir arbatos tirščiai, maisto atliekos, kevalai, kiaušinių lukštai; - žaliosios – sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos: medžių ir krūmų genėjimo atliekos, šienavimo atliekos, pjuvenos, drožlės, lapai, gėlės; - mišrios popieriaus ir kartono, natūralaus pluošto, tekstilės ir kitos organinės atliekos: įvairios smulkios popieriaus ir kartono atliekos ir skiautės, dėžutės, maišeliai, užteršti maisto likučiais, vilnonių, lininių, medvilninių rūbų, audinių atliekos.


15

2. ANKSTESNIŲ PANEVĖŽIO REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS VERTINIMŲ ANALIZĖ

Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo planas (2007 – 2010 m.), patvirtintas Panevėžio

regioninės plėtros tarybos sprendimu Nr. R2-6 (rengėjas – UAB „SWECO BKG“) Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo planas (2007-2010 m.) didžiąja dalimi apėmė tikslų,

uždavinių nustatymą ir jų įgyvendinimo priemonių regioninei atliekų tvarkymo sistemai sukurti parinkimą. Dokumente plačiai aptarta atliekų tvarkymą reglamentuojanti teisinė sistema, kreipiant ypatingą dėmesį į ES direktyvose ir Lietuvos teisės aktuose numatytų užduočių pasiekimą. Plane išanalizuoti naujos būtiniausios infrastruktūros atliekų tvarkymui (stacionarių ir mobilių atliekų tvarkymo įrenginių) sukūrimo, atskirų atliekų srautų (tame tarpe – ir BSA) tvarkymo principai.

Šiame plane BSA tvarkymo sistemos planavimui skirtas nemažas dėmesys. Siekiant įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytas KA ir BSA tvarkymo užduotis, atliekų tvarkymo sistemos vystymui buvo iškelti ambicingi tikslai ir uždaviniai:

• iki 2009 m. surinkti ne mažiau kaip 95 proc. apskrityje susidarančių KA; • iki 2008 m. pastatyti specialius konteinerius, skirtus komunalinėms BSA surinkti ir taip

organizuoti KA surinkimo sistemą, kad iki 2010 m. ne mažiau, kaip 22 proc. komunalinių BSA būtų surenkama atskirai;

• iki 2010 metų kiekvienoje savivaldybėje suprojektuoti ir pastatyti po vieną atskirai surinktų komunalinių BSA apdorojimo (kompostavimo ir/ar anaerobinio pūdymo) įrenginį; taip pat užtikrinti biologiškai skaidžių atliekų priėmimą didžiųjų atliekų aikštelėse;

• organizuoti atskirą biologiškai skaidžių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu iš gyventojų; • savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimus BSA atliekų atskiram

surinkimui, kad būtų gaminamas geros kokybės kompostas; • kiekvienoje savivaldybėje pradėti atskirą viešojo maitinimo ir kitose įstaigose susidarančių

maisto ruošimo, netinkamų vartoti maisto produktų ir kitų komunalinių BSA surinkimą ir apdorojimą;

• iki 2009 m. pastatyti ir pradėti eksploatuoti kompostavimo aikšteles Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Panevėžio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse;

• iki 2009 m. penkiose – Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybėse pastatyti po vieną didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę;

• iki 2009 m. pastatyti ir pradėti eksploatuoti atliekų perkrovimo stotis Biržų ir Rokiškio savivaldybėse;

• iki 2009 m. vidurio regioninio sąvartyno teritorijoje pastatyti atliekų rūšiavimo liniją; • vykdyti visuomenės informavimo ir švietimo kampaniją, skatinant rūšiuoti BSA (įskaitant ir

virtuvės atliekas) ir kompostuoti jas susidarymo šaltinyje. • organizuoti KA surinkimo sistemą tokiu būdu, kad iki 2010 m. atskirai būtų surenkama ne

mažiau kaip 22 proc. komunalinių BSA; • siekiant gerinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą , iki 2010 m. didelis dėmesys skirtas

rinkliavos už atliekų tvarkymą klausimą. Plane, tarp kitų BSA tvarkymo klausimų, aptartos ir nuotekų dumblo apdorojimo galimybės.

Remiantis šiuo dokumentu, Panevėžio apskrityje buvo numatytos trys galutinės nuotekų dumblo apdorojimo vietos: Panevėžyje - pūdymo-džiovinimo įrenginys, o Pasvalyje ir Rokiškyje – dumblo kompostavimo aikštelės. Tokiu būdu jau anksčiau buvo nuspręsta nuotekų dumblą tvarkyti atskirai nuo BSA iš KA srauto.

Panevėžio regiono 2007-2013 m. plėtros planas (rengėjas - UAB „Lyderio akademija“,

2010). Plėtros plane pastebima, kad 2005 m. pradėta kurti Panevėžio regiono atliekų tvarkymo

sistema – vienas didžiausių ir reikšmingiausių aplinkosaugos projektų Panevėžio apskrityje (įgyvendinimui skirta daugiau nei 67 mln. litų, kurių didžioji dalis – iš ES lėšų). Įgyvendinant projektą buvo pastatytas regioninis sąvartynas, 5 didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelės, 5 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, 2 atliekų perkrovimo stotys Biržuose ir Rokiškyje ir antrinių žaliavų rūšiavimo linija. 2009 m. liepos 16 d. atidarytas naujas Panevėžio regiono sąvartynas.

Plėtros plane pažymima, kad atliekų tvarkymo sistema sparčiai gerėja: didėja atliekų surinkimo paslaugos visuotinumo užtikrinimo lygis, auga atskirai surenkamų AŽ ir pavojingų atliekų kiekiai. Manoma, kad didesnį nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimo laipsnį lemia ir griežtėjanti atliekų tvarkymo sistemos kontrolė, stebėsena bei apskaita. Plane toliau numatyta didinti atliekų


16

rūšiavimą (gerinant infrastruktūrą, vykdant aplinkosauginį švietimą) ir perdirbimą (diegiant naujas atliekų tvarkymo technologijas, išgaunant energiją).

2010 m. VGTU Aplinkos apsaugos institutas atliko išsamią Panevėžio regiono atliekų

tvarkymo sistemos studiją, kuria remiantis 2010 m. atnaujintas Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo planas.

Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plane įvertintos apskrityje 2010-2020 m. laikotarpiu susidarysiančių atliekų kiekių prognozės. Panevėžio apskrities miestų gyventojų skaičius 2007-2009 m. mažėja (kasmet stebimas vidutinis 0,8 proc.), kaimo gyventojų skaičius sumažėjimas siekia 1,3 proc. (Statistikos departamento prie LR vyriausybės duomenų bazė, 2010). Todėl Plane daryta prielaida, kad bendras gyventojų skaičius Panevėžio apskrityje sumažės nuo 278 tūkst. (2010 m.) iki 251 tūkst. (2020 m.), kas bendrai sudaro 9,6 proc. sumažėjimą. Kartu vertinama, kad KA susidarymą prognozuojamu laikotarpiu 2010–2020 m. veiks ir ekonominio augimo Panevėžio apskrityje raida (prekių suvartojimo, bendrojo vidaus produkto (BVP) ir kitų makroekonominių rodiklių kitimas). Tokiu būdu Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plane buvo įvertinti trys KA susidarymo raidos scenarijai: mažo (1 proc.), vidutinio (3 proc.) ir didelio (5 proc.) augimo. Toliau studijoje bus vertinamas vidutinis 3 proc. KA kiekių susidarymo augimo scenarijus.

Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plane, analizuojant regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtros galimybes, įvertintos keturios komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvos (žr. 2.1. lentelė):

0 alternatyva – esama situacija: 93 proc. atliekų šalinama sąvartyne; atskirai surenkama, kompostuojama 3 proc. ŽA, perdirbama 4 proc. AŽ. Tačiau įvertinta, kad tokiu būdu neįmanoma įgyvendinti VSATP nustatytų atliekų tvarkymo užduočių. I alternatyva – mechaninis biologinis apdorojimas (MBA): atskirai surenkama ir paruošiama perdirbimui bei perdirbama apie 20 proc. AŽ; panaudojama apie 10 proc. BSA (žaliųjų ir maisto) atliekų; ŽA nukreipiamos į kompostavimo aikšteles; virtuvės atliekų (VA) tvarkymui numatytos dvi galimybės: anaerobinis pūdymas ir biodujų gavyba (Ia alternatyva) arba kompostavimas (Ib alternatyva) (prioritetas turėtų būti teikiamas pirmajai galimybei su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu). Likusios mišrios KA apdorojamos MBA įrenginyje, kuriame atskiriama 5-10 proc. metalų, o 40–50 proc. BSA sukompostuojama pagaminant techninį kompostą. Iš likusios degios frakcijos (30–40 proc.) gaminamas kuras deginimui cemento fabrikuose arba kituose atliekų deginimo įrenginiuose. MBA proceso atliekos - apie 20–25 proc. Nuo KA kiekio - šalinamos sąvartyne. Plane pažymima, kad, 1 alternatyvos įgyvendinimui papildomai reikalingi: - virtuvės atliekų (VA), susidarančių namų valdose ir pas juridinius asmenis, atskiro surinkimo konteineriai; - individualiose namų valdose susidarančių BSA kompostavimo dėžės; - „viešųjų“ žaliųjų BSA kompostavimo aikštelės atskirose savivaldybėse; - VA, susidarančių namų valdose ir pas juridinius asmenis kompostavimo, taikant specialiąsias priemones, regioninė aikštelė; - BSA, atskiriamų mišriųjų KA mechaninio rūšiavimo įrenginyje, kompostavimo regioninė aikštelė; - regioninis mišriųjų KA mechaninio rūšiavimo įrenginys. II alternatyva – atliekų deginimas, išgaunant energiją: atskirai surenkama ir paruošiama perdirbimui bei perdirbama apie 20 proc. AŽ; panaudojama apie 10 proc. BSA (ŽA ir VA), o likusios mišrios KA naudojamos energijai gauti kombinuoto ciklo jėgainėje (gaminant šilumą ir elektrą). Vertinama, kad po atliekų deginimo susidarys apie 20–30 proc. nepavojingų atliekų (šlako ir dugno pelenų), kurie bus šalinami sąvartyne. Šiai alternatyvai reikalingos investicijos būtų gaunamos pritraukiant privatų kapitalą. III alternatyva – atliekų pirolizė arba dujinimas: atskirai surenkama ir paruošiama perdirbimui bei perdirbama apie 20 proc. AŽ; panaudojama apie 10 proc. BSA (ŽA ir VA); likusios mišrios KA pirolizuojamos arba dujinamos; reikalingos investicijos gaunamos pritraukiant privatų kapitalą. I, II ir III alternatyvų įgyvendinimo atveju būtų įvykdyta 2013 m. BSA šalinimo užduotis –

sąvartyne šalinti ne daugiau kaip 50 proc. BSA (nuo 2000 m. lygio).


17

2.1 lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymo būdai Panevėžio apskrityje, nagrinėjant Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plane pateiktas alternatyvas, proc.

Alternatyva AŽ

surinkimas ir atskyrimas,

proc.

BSA naudojimas

, proc.

MBA, proc.

Deginimas, proc.

Pirolizė/ Dujinimas, proc.

Mišrių KA šalinimas sąvartyne,

proc.

BSA šalinimas sąvartyne,

proc. 0 alternatyva 4 3 - - - 93 40 I alternatyva 20 10 70 - - 20-25 (po

MBA proceso likusios atliekos)

10-15

II alternatyva 20 10 - 70 - 20-30 (nepavojingi

šlakas ir dugno pelenai

-

III alternatyva

20 10 - - 70 7-10 (šlakas) -

2006 m., rengiant galimybių studiją „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje" (I

tomas; sutartis Nr. 2005/6/ND/P/LT; COWI, Vilnius), buvo analizuojama, kaip geriausia būtų spręsti nuotekų dumblo pertekliaus tvarkymo problemą. Galimybių studijoje pabrėžta, kad dumblas turi tapti ne atlieka, o produktu, nurodant tokias jo panaudojimo galimybes, kaip: trąšų, energijos, kuro, techninio komposto gamybą. Galimybių studija parodė, kad Lietuvoje dumblo utilizavimo problemą geriausia spręsti į dumblo apdorojimo technologinę liniją įdiegiant dumblo pūdytuvus (metantankus). Įdiegus naujus įrenginius, dumblas tirštinamas, apdorojamas termiškai, tokiu būdu išgaunant biodujas. Po biodujų išgavimo dumblo kiekis sumažėja, išsprendžiama blogo kvapo problema. Kartu iš gaunamo metano atsiranda papildomi energetiniai ištekliai, sėkmingai naudojami elektros ir šiluminės energijos gamybai.

Remiantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo šalinimas sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose turi būti nutrauktas ne vėliau kaip iki 2013 m. Vadovaujantis galimybių studijos rezultatais, panaudojant ES Sanglaudos fondo lėšas regione planuojama statyti naujus dumblo pūdymo ir kompostavimo įrenginius. Studijoje numatyta, kad Panevėžio rajone, Ramygaloje, Krekenavoje ir Juodupėje bus vykdomas gravitacinis dumblo tankinimas, Ramygalos ir Krekenavos nuotekų valyklose sutankintas dumblas bus vežamas pūdymui į Panevėžio miesto nuotekų valyklą, o Juodupės nuotekų valykloje sutankintas dumblas - sausinimui į Rokiškio nuotekų valyklą. Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Biržų ir Pasvalio nuotekų valyklose buvo numatytas mechaninis dumblo tankinimas ir sausinimas, o pūdymas ir džiovinimas - Panevėžio nuotekų valykloje. Pasvalio ir Biržų aglomeracijų sausintą dumblą numatoma kompostuoti Pasvalio kompostavimo aikštelėje, kasmet sukompostuojant apie 6859 t sausinto dumblo ir pagaminant 3430 t komposto. Rokiškio kompostavimo aikštelėje numatyta apdoroti 4336 t sausinto dumblo per metus, pagaminant 2168 t komposto.

Nuo 2010 m. pradžios Panevėžio apskrityje jau pradėti įgyvendinti nuotekų tvarkymo dumblo apdorojimo įrenginių statybos projektai Panevėžio ir Biržų nuotekų valyklose.

3. ESAMOS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ANALIZĖ

KA susidarymas, surinkimas ir šalinimas. Per metus Panevėžio apskrityje surenkama apie 91 000 t komunalinių atliekų (apie 327 kg/gyv.) (įskaitant pramonės įmonėse, įstaigose bei organizacijose susidarančias komunalines atliekas). Daugiausia KA (iki 55 proc.) surenkama Panevėžio miesto savivaldybėje (3.1. lentelė). 3.1 lentelė. Komunalinių atliekų surinkimas Panevėžio apskrities savivaldybėse 2009 m.


18

Savivaldybė Surinkta mišrių komunalinių atliekų, t

Biržų rajonas 10 065 Kupiškio rajonas 9 958 Panevėžio miestas 50 029 Panevėžio rajonas 4 228 Pasvalio rajonas 6 827 Rokiškio rajonas 9 852

Viso 90 959 Šaltinis: Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo planas (2010), anketinės apklausos rezultatai

Atliekų surinkimo visuotinumo dalis apskrityje vidutiniškai siekia 83,3 proc.

3.2 lentelė. Atliekų tvarkymo paslaugų teikimo lygis 2009 m.

Savivaldybė Bendras

gyventojų skaičius

Aptarnaujamų gyventojų dalis, proc.

Iš viso Miestuose (> 1000 gyv.)

Kaimų vietovėse

Biržų raj. 33 900 85 92 76

Kupiškio raj. 22 770 98 100 96

Panevėžio m. 112 206 93 93 -

Panevėžio raj. 44 371 68 84 72

Pasvalio raj. 32 221 76 95 68

Rokiškio raj. 38 339 80 98 58 Iš viso

apskrityje: 283 807 83,3

Šaltinis: Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo planas (2010) Panevėžio mieste mišrių komunalinių atliekų tvarkymą vykdo AB „Panevėžio specialus

autotransportas“. Bendrovė taip pat renka rūšiuotas atliekas: plastiką, stiklą, popierių, didelių gabaritų, elektroninę įrangą, padangas, statybines – griovimo atliekas. Iš įmonių mišrias komunalines atliekas surenka UAB „Švaros komanda“. Antrinių žaliavų surinkimo sistemų sukūrimu Panevėžio mieste užsiima įmonės UAB „EKO GROUP“ ir UAB „Atraža“.

Panevėžio rajone komunalines atliekas tvarko UAB „Švaros komanda“ ir AB "Panevėžio specialus autotransportas“. Didžiosios atliekos iš gyventojų surenkamos apvažiavimo būdu. Antrines žaliavas iš ūkininkų ir fiziniai bei juridinių asmenų surenka UAB „VEEKO“ ir UAB „EKO GROUP“. Antrinių žaliavų surinkimą iš gyventojų taip pat vykdo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ bei Gamintojų ir importuotojų asociacija.

Biržų rajone komunalines atliekas, antrines žaliavas (stiklą, plastmasę ir popierių/ kartoną), buityje susidarančias pavojingas ir didžiąsias atliekas renka ir tvarko UAB „Biržų komunalinis ūkis“.

Kupiškio rajone atliekų tvarkymą vykdo UAB „Kupiškio komunalininkas“. Pasvalio rajono savivaldybėje komunalinių atliekų tvarkymą vykdo UAB „Pasvalio gerovė“. Rokiškio rajone komunalines atliekas surenka ir tvarko AB „Rokiškio komunalininkas“.

Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą gyventojams nustatomos pagal fiksuotus ir teoriškai

apskaičiuotus atliekų tūrius arba per metus susidarančius atliekų kiekius, fiksuotą buitinių atliekų tankį (t/m3), patvirtintą rajonų savivaldybių tarybų.

Atliekų susidarymo normos miesto ir kaimo vietovėse svyruoja nuo 0,5 (Pasvalio ir Biržų rajono kaimiškose teritorijose) iki 2 m3 (Panevėžio mieste) per metus. Rokiškio rajone mokestis už atliekų tvarkymą gyventojams skaičiuojamas nuo gyvenamo ploto (2009 m. duomenimis – 0,07-0,13 Lt už m2 per metus, o kituose rajonuose nustatytas mėnesio mokestis vienam gyventojui. Panevėžio miesto gyventojai už KA surinkimą moka apie 6,07 Lt/mėn., Panevėžio rajono gyventojai moka vienkartinę metinę įmoką – apie 30,12 Lt, Biržų rajono savivaldybės gyventojai – 1,39 – 3,75 Lt/m., Pasvalio rajono savivaldybės gyventojai kartą į metus moka 49,91 Lt mokestį, o Kupiškio rajone kiekvienas gyventojas apmokestinamas 15 Lt už ketvirtį.

Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plane (2010 m.) pateikiami tik teoriniu būdu įvertinti KA srauto sudėties duomenys, gauti remiantis anksčiau Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse darytais


19

sudėties tyrimais. Tačiau, atsižvelgiant į kai kurių kitų Lietuvos regionų atliekų sudėties tyrimų rezultatus (pvz., Vilniaus regiono 2013 m. mišrių KA sudėties prognozės (Denafas, 2008), Kauno miesto mišrių KA sudėties tyrimai (Denafas, 2009), Alytaus regiono buitinių atliekų sudėties vertinimas (Miliūtė, Reipas, 2007)) prieita prie išvados, kad tolesniuose skaičiavimuose tokiais duomenimis naudotis tikslinga.

Panevėžio apskrities susidariusių komunalinių atliekų sudėtis pateikta 3.3 lentelėje.

Susidariusių KA sudėtyje didžiąją dalį sudaro BSA (maisto atliekos, žaliosios atliekos, popierius ir kartonas). Panevėžio mieste BSA susidaro iki 54,5 proc. nuo viso KA srauto, kituose miestuose – net iki 60 proc., o kaimiškose vietovėse – 43 proc. KA srauto. Didelę dalį atliekų sudėtyje sudaro ir antrinės žaliavos (plastikas, stiklas, metalai, popierius ir kartonas). Vidutinis atskirų atliekų frakcijų pasiskirstymas KA sraute apskaičiuotas atskirai įvertinus miestų ir kaimų teritorijose susidarančių atskirų frakcijų kiekius. 3.3 lentelė. Komunalinių atliekų sudėtis (proc.) (KA susidarymas) Atliekų frakcija Panevėžio m.,

proc. Miestų vietovės rajonuose, proc.

Kaimų vietovės rajonuose, proc.

Maisto atliekų (MA) 40 45 30 Sodo (ŽA) 2,5 5 5

Popieriaus ir kartono (PK) 12 11 8 Bendras BSA: 54,50 61 43

Plastmasės 8 5 5 Stiklo 9 7 11 Metalo 4 3 2,5

Nedegios liekanos 6 4,5 12 Degios liekanos 9 9 11

Pavojingos 1 0,5 0,5 Statybos ir griovimo 3,5 5 10

Didžiosios 5 5 5 Iš viso: 100 100 100

Atliekų surinkimas stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse Šiuo metu apskrityje veikia 6 stambiųjų atliekų aikštelės: • Panevėžio m., Savitiškio g. 12; • Panevėžio m., Pilėnų g. 43; • Biržų raj., Širvenos sen., Biržų k.; • Pasvalio m., Mūšos g. 12; • Kupiškio m., Technikos g. 6i; • Rokiškio m., K. Donelaičio g. 16. Į šias aikšteles gyventojai gali pristatyti pavojingas atliekas (baterijas, akumuliatorius, kitas

transporto priemonių pavojingas atliekas, buitinės chemijos atliekas), naudotas padangas, elektros ir elektronikos įrangą, baldus ir kitas stambius nebereikalingus daiktus, kurie negali patekti į mišrių KA konteinerius. Buityje susidariusios statybos ir griovimo atliekos surenkamos didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse ir regioniniame sąvartyne. Taip pat didžiosiose aikštelėse stovi AŽ ir ŽA konteineriai.

2009 m. iš viso Panevėžio apskrityje buvo surinkta 4366,55 t statybos ir griovimo atliekų (nevertinant pramoninių statybos bei griovimo atliekų, susidariusių didelėse įmonėse bei kituose šaltiniuose), didžioji dalis (beveik 86 proc.) jų surinkta Panevėžio mieste.

Statybos ir griovimo atliekos, surinktos Panevėžio apskrities savivaldybėse (t/m.): - Panevėžio m. savivaldybė - 3750,23 t; - Panevėžio raj. savivaldybė - 471,43 t; - Biržų raj. savivaldybė - 80,89 t; - Rokiškio raj. savivaldybė - 27,86 t; - Pasvalio raj. savivaldybė - 19,49 t; - Kupiškio raj. savivaldybė - 16,65 t.


20

Antrinių žaliavų tvarkymas Didžioji dalis antrinių žaliavų Panevėžio apskrityje surenkama specialiai tam pritaikytais

konteineriais (stiklui, popieriui ir plastikui), kurie statomi konteinerių aikštelėse gyvenamųjų namų rajonuose, netoli didžiųjų prekybos centrų ir pan. Daugiausia konteinerių pastatyta Panevėžio mieste, kur ir surenkama didžioji dalis AŽ (3.4. lentelė). AŽ iš organizacijų, įmonių ir įstaigų surankamos apvažiavimo būdu. 3.4 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimas Panevėžio apskrityje 2009 m. (t/m.)

Savivaldybė Popierius, t Proc. nuo

bendro KA kiekio

Stiklas, t

Proc. nuo bendro

KA kiekio

Plastikas, t

Proc. nuo bendro KA

kiekio Biržų raj. 78,11 0,3 106,7 0,43 48,14 0,19 Kupiškio raj. 21,92 0,2 33,3 0,3 9,39 0,09 Panevėžio m. 2497,43 4,9 2772,9 5,5 517,72 1,03 Panevėžio raj. 54,8 1,16 146,21 3,1 45,01 0,95 Pasvalio raj. 24,20 0,39 108,39 1,85 38,30 0,71 Rokiškio raj. 54,15 0,4 30,24 1,17 19,025 0,16 Iš viso apskrityje: 2730,61 3197,74 677,59

Šaltinis: Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo planas, 2010 m. (Savivaldybių anketų duomenys 2009 m.)

Rūšiavimas ir perdirbimas apskrityje sudaro tik apie 2,5 proc. nuo surinktų KA atliekų (2704,17

t/m.). Didžioji KA dalis šalinama sąvartyne.

Komunalinių atliekų šalinimas sąvartyne Nuo 2009 m. liepos 16 d., uždraudus atliekas šalinti ES ir LR aplinkosauginių reikalavimų

neatitinkančiuose sąvartynuose, apskrityje prasidėjo 94 sąvartynų uždarymo procesai. Uždaromi sąvartynai (vnt.):

Biržų rajone – 21; Kupiškio rajone – 21; Panevėžio rajone – 30; Pasvalio rajone – 8; Rokiškio rajone – 14. 2009 m. liepos 16 d. Panevėžio rajone, Miežiškių seniūnijoje, Dvarininkų kaime atidarytas

naujas 18 ha ploto, 86400 t metinio pajėgumo Panevėžio regioninis sąvartynas. Kol kas veikia viena 6 ha sekcija. Iš visos Panevėžio apskrities pagal pasirašytas sutartis su savivaldybėmis, atliekas gali pristatyti atliekų surinkėjai/ vėžėjai, pagal sutartis su Panevėžio RATC - juridiniai asmenys, ir gyventojai – nuosavu transportu. Šiuo metu galiojantys atliekų priėmimo į sąvartyną įkainiai:

- už mišrias komunalines atliekas - 58,24 Lt/t; - už švarų statybinį laužą (plytos, betonas) – 15,47 Lt/t; - už kitas atliekas - 56,38 Lt/t. Labiausiai nutolusiuose apskrities taškuose (Biržuose bei Rokiškyje) įrengtos atliekų

perkrovimo stotys, kuriose mišrios komunalinės atliekos supresuojamos. Presuotos atliekos vežamos į sąvartyną Panevėžio rajone.

BSA susidarymas ir tvarkymas Panevėžio apskrityje šiuo metu atskirai surenkamos ir tvarkomos viešųjų teritorijų žaliosios

atliekos (ŽA). Apskrityje veikia penkios ŽA kompostavimo aikštelės. Pagal patvirtintą Atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą už įrengtos biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelės eksploatavimą ir šių atliekų tvarkymą atsakingas Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras. ŽA kompostavimo aikštelės apskrityje pradėtos eksploatuoti 2009 m. liepos – spalio mėnesiais. Artimiausiu metu planuojama įrengti dar vieną ŽA kompostavimo aikštelę.


21

2009 m. į ŽA kompostavimo aikšteles surinkta 2518 t ŽA, iš kurių didžioji dalis - 2002 t pateko į Panevėžio rajono ŽA kompostavimo aikštelę (3.5. lentelė). Dar 238 t ŽA surinkta Biržų, 43 t – Pasvalio, 167 t – Rokiškio ir 68 t – Kupiškio savivaldybių ŽA tvarkymo aikštelėse. 3.5 lentelė. ŽA surinkimas Panevėžio apskrities kompostavimo aikštelėse 2009 m. (t/m.)

ŽA kompostavimo aikštelė 2009 m. surinktas ŽA kiekis, t

Panevėžio raj., Dvarininkų k. 2002 Biržų raj., Biržų k. 238 Rokiškio raj., Ruzgų k. 167 Kupiškio raj., Didžiagrašių k. 68 Pasvalio raj., Levaniškio k. 43

Viso 2518 t Šaltinis: Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo planas (2010)

Nuotekų dumblo tvarkymas AM Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2004 m. Panevėžio apskrityje susidarė

nesausinto 36220 t buitinių nuotekų tvarkymo dumblo (didžioji jo dalis – 21 110 t (t.y. 58 proc.) – gauta valant Panevėžio miesto komunalines nuotekas (Panevėžio miesto atliekų tvarkymo planas, 2008 m.)). Nuotekų tvarkymo paslaugas apskrityje teikia UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Kupiškio vandenys“, UAB „Rokiškio vandenys“, UAB „Pasvalio vandenys“ ir UAB „Biržų vandenys“. UAB „Aukštaitijos vandenys“ per metus sukaupia apie 20000 m³ (apie 58 m2 per parą) nusausinto dumblo.

Panevėžio apskrityje per metus susidaro apie 6624 t dumblo (sausos medžiagos – SM) (2009 m.). Prognozuota, kad 2016 m. apskrities nuotekų valyklose dumblo kiekis išaugs iki 7109 t/m. (Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje, 2006). Perteklinio dumblo tvarkymas iki šiol buvo didelė problema. Apskrityje veikia tik vienas dumblo pūdytuvas Panevėžio nuotekų valykloje. Tačiau, pasinaudojus ES Sanglaudos fondų parama, didžiosiose nuotekų valyklose pradėti diegti dumblo apdorojimo įrenginių statybos projektai. UAB „Aukštaitijos vandenys“ nuo 2010 m. pradžios m. pradėjo įgyvendinti projektą „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, kurio metu planuojama sukurti reikiamus nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus Panevėžyje, kur bus apdorojamas Panevėžio, Kupiškio, Ramygalos ir Krekenavos nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas, iš jo gaunant ekonomiškiausiai utilizuojamą, saugomą bei tvarkomą produktą. Panevėžyje planuojami nuotekų dumblo pūdymo ir džiovinimo įrenginiai (džiovinamo dumblo kiekis 3524 t/ metus (2016 m.)).

UAB „Biržų vandenys" įgyvendina projektą „Biržų dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, kurio metu bus didinami komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumai tvarkant Biržų miesto bei Biržų ir Pasvalio rajonų nuotekų valyklose susidarantį nuotekų tvarkymo dumblą. Nuotekų dumblas bus kompostuojamas specialiai įrengtoje kompostavimo aikštelėje.

Išaugę dumblo tvarkymo pajėgumai įgalins įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytus nuotekų dumblo tvarkymo principus.

4. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMO IR TVARKYMO PANEVĖŽIO APSKRITYJE PROGNOZĖS

Remiantis susidariusio KA atliekų srauto sudėties duomenimis (žr. 3.3 lentelę), įvertinami

atskirų KA srauto frakcijų prognozuojami kiekiai 2010-2020 m. (žr. 4.1. lentelę). Visų pirma atskiriamas atskirai surinktų ŽA srautas, kuris šiuo metu nepatenka į sąvartyną, o

yra nukreipiamas į miestų ŽA aikšteles bei AŽ srautas, kuris išrūšiuojamas atliekų turėtojų AŽ konteineriuose ir perduodamas AŽ tvarkytojams.

Toliau įvertinamas šiuo metu šalinamo sąvartyne KA srauto susidarymas 2009 m., esant 95 proc. atliekų tvarkymo paslaugų teikimo lygiui.

Planuojant KA kiekius 2010-2020 m. laikotarpiu, vertinama 1 proc. KA kiekio (tame tarpe ir BSA) augimo scenarijus. Augimo scenarijų parinkimo pagrindimas pateiktas Panevėžio regioniniame atliekų tvarkymo plane.

Šio mažo scenarijaus augimo atveju apskaičiuota, kad 2020 m. sąvartyne šalinamų KA kiekis gali išaugti iki 110277,14 t/m., kartu didėjant atskirų atliekų frakcijų kiekiams.


22

Planuojant KA tvarkymo užduotį, vertinamas KA susidarymo kiekis. Planuojama, kad 2013 m. gali susidaryti 112 331,56 t/m. KA. Iki 50 proc. šių atliekų (t.y. iki 56,17 tūkst. t/m.) turi būti sutvarkoma kitaip, negu šalinimas sąvartyne.

4.2 lentelėje pateikiami AŽ tvarkymo uždaviniai. 2020 m. iki 50 proc. KA srauto AŽ turi būti atskirai išrūšiuota.

Gilesnei BSA analizei šalinamo KA sraute įvertintos šio srauto susidarymo atskirose

savivaldybėse (atsižvelgiant į vietovės tipą) prognozės iki 2020 m. (žr. 4.3 lentelę), vertinant 1 proc. per metus KA augimą. Apskaičiuota, kad BSA kiekis iki 2020 m. gali pasiekti 57,1 tūkst. t/m.

Remiantis VSATP pateiktomis 2010, 2013 m. ir numatomomis 2020 m. BSA šalinimo

užduotimis, sudaryta būtinų sutvarkyti BSA kiekių prognozė (žr. 4.4. lentelė). Jeigu 2000 m. Panevėžio apskrityje surinkta 47 900 t/m. [šaltinis: studija „Buitinių atliekų deginimo galimybių projekto dokumentų parengimas“, 2006 (KTU)], tai sąvartyne leidžiama pašalinti:

2010 m. - 35 900 t/m. BSA, 2013 m. –23 950 t/m. BSA, 2020 m. – iki 16 765 t/m. BSA, 4.4 lentelėje pateikti BSA tvarkymo įvertinimo rezultatai. BSA turėtų būti tvarkomos kitu būdu

nei šalinimas sąvartyne: 2010 m. – 15 800,41 t/m. BSA, 2013 m. –29 342,74 t/m. BSA, 2020 m. – 40 372,03t/m. BSA, Rengiant studiją, tikslu užtikrinti regionui nustatytų KA tvarkymo užduočių įgyvendinimą, būtina

atliekų tvarkymo sistemos plėtrą planuoti tokiu būdu, kad nuo 2013 m. būtų sutvarkoma kitaip, negu šalinimas sąvartyne iki 56,17 tūkst. t/m. KA, 2020 m. – iki 60,23 tūkst. t/m. KA, tame tarpe iki 40,4 tūkst. t/m. BSA (ŽA+PK+MA) bei, tame tarpe 20,1 tūkst. t /m. AŽ (PK+stiklas+plastikas+metalas).


2010 m.

23

4.1 lentelė. 1Prognozuojami susidariusių atskirų frakcijų kiekiai KA sraute bei KA tvarkymo uždavinys, 2009-2020 m. 2Atliekos 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

KA susidarymas, t/m. 107948,42 109027,90 110118,18 111219,36 112331,56 113454,87 114589,42 115745,71 116913,83 118082,96 119263,79 120456,43 4ŽA nuo viešųjų teritorijų, t/m. 2518,00 2543,18 2568,61 2594,30 2620,24 2646,44 2672,91 2699,64 2726,63 2753,90 2781,44 2809,25

5Antrinės žaliavos, t/m. 6605,94 6672,00 6738,72 6806,11 6874,17 6942,91 7012,34 7082,46 7153,29 7224,82 7297,07 7370,04 Popierius ir kartonas, t/m. 2730,61 2757,92 2785,50 2813,35 2841,48 2869,90 2898,60 2927,58 2956,86 2986,43 3016,29 3046,46

Stiklas ir stiklo pakuotė, t/m. 3197,74 3229,72 3262,01 3294,63 3327,58 3360,86 3394,47 3428,41 3462,69 3497,32 3532,29 3567,62 Plastikas ir plastiko pakuotė, t/m. 677,59 684,37 691,21 698,12 705,10 712,15 719,28 726,47 733,73 741,07 748,48 755,97 Bendras KA kiekis, kuris šiuo metu surenkamas ir šalinamas

sąvartyne, t/m.

398824,48 99812,72 100810,85 101818,96 102837,15 103865,52 104904,18 105963,61 107033,91 108104,24 109185,29 110277,14

BSA, t/m., iš jų 51213,28 51725,41 52242,66 52765,09 53292,74 53825,67 54363,93 54907,57 55456,64 56011,21 56571,32 57137,03

maisto atliekos, t/m. 37125,91 37497,17 37872,14 38250,86 38633,37 39019,70 39409,90 39804,00 40202,04 40604,06 41010,10 41420,20 žaliosios atliekos, t/m. 3663,60 3700,24 3737,24 3774,61 3812,36 3850,48 3888,99 3927,88 3967,16 4006,83 4046,90 4087,36

popierius ir kartonas, t/m. 10423,77 10528,01 10633,29 10739,62 10847,02 10955,49 11065,04 11175,69 11287,45 11400,32 11514,33 11629,47

BSA kaimo vietovėse, t/m. 13730,94 13868,25 14006,93 14147,00 14288,47 14431,36 14575,67 14721,43 14868,64 15017,33 15167,50 15319,18

maisto atliekos, t/m. 9579,73 9675,52 9772,28 9870,00 9968,70 10068,39 10169,07 10270,76 10373,47 10477,21 10581,98 10687,80

žaliosios atliekos, t/m. 1596,62 1612,59 1628,71 1645,00 1661,45 1678,06 1694,85 1711,79 1728,91 1746,20 1763,66 1781,30


BSA miestuose, t/m. 37482,34 37857,16 38235,73 38618,09 39004,27 39394,31 39788,25 40186,14 40588,00 40993,88 41403,82 41817,86

maisto atliekos, t/m. 27546,18 27821,64 28099,86 28380,86 28664,67 28951,31 29240,83 29533,23 29828,57 30126,85 30428,12 30732,40

žaliosios atliekos, t/m. 2066,98 2087,65 2108,53 2129,61 2150,91 2172,42 2194,14 2216,08 2238,24 2260,63 2283,23 2306,06


Plastmasės, t/m. 6474,37 6539,11 6604,51 6670,55 6737,26 6804,63 6872,67 6941,40 7010,82 7080,92 7151,73 7223,25 Stiklo, t/m. 9217,11 9309,28 9402,37 9496,40 9591,36 9687,27 9784,15 9881,99 9980,81 10080,62 10181,42 10283,24

Metalo, t/m. 3316,12 3349,28 3382,78 3416,60 3450,77 3485,28 3520,13 3555,33 3590,88 3626,79 3663,06 3699,69

Nedegios liekanos, t/m. 7608,61 7684,69 7761,54 7839,16 7917,55 7996,72 8076,69 8157,46 8239,03 8321,42 8404,64 8488,68

Degios liekanos, t/m. 9532,85 9628,18 9724,46 9821,71 9919,92 10019,12 10119,31 10230,90 10343,87 10447,31 10551,78 10657,30

Pavojingos, t/m. 749,65 757,14 764,71 772,36 780,09 787,89 795,77 803,72 811,76 819,88 828,08 836,36

Statybos ir griovimo, t/m. 5771,27 5828,98 5887,27 5946,15 6005,61 6065,66 6126,32 6187,58 6249,46 6311,95 6375,07 6438,83

Didžiosios, t/m. 4941,22 4990,64 5040,54 5090,95 5141,86 5193,28 5245,21 5297,66 5350,64 5404,14 5458,19 5512,77


2010 m.

24

7KA tvarkymo uždavinys, t/m. 56165,78 56727,44 57294,71 57872,86 58456,91 59041,48 59631,90 60228,22 Pastabos: 1Prognozė, vertinant 1 proc. per metus (mažo augimo) KA susidarymo augimo apskrityje scenarijų. 2Apskaičiuota remiantis pateiktais atliekų sudėties duomenimis. 3Komunalinių atliekų kiekis, vertinant 95 proc. atliekų surinkimo paslaugos lygį. 4Žaliosios atliekos (ŽA) nuo viešųjų teritorijų – žaliosios atliekos, surinktos miestų tvarkymo tarnybomis nuo miestų viešųjų teritorijų ir nukreiptos į Panevėžio reg. ŽA aikštelės (žr. studijos 3.5 lentelę). Šis ŽA srautas nebuvo šalinamas sąvartynuose. 5Antrinės žaliavos – antrinės žaliavos, kurios jau šiuo metu atrūšiuojamos atliekų turėtojais ir nepatenka į sąvartyno teritoriją (žr. 3.4 lentelę). 6KA tvarkymo uždavinys, t/m. = 50 proc. nuo bendro susidariusių KA kiekio, pradedant nuo 2013 m., turi būti kitaip panauduota, negu šalinimas sąvartyne, pvz. 2013 m.

4.2 lentelė. Antrinių žaliavų (AŽ) susidarymo surenkamų mišrių KA sraute prognozė Panevėžio apskrityje iki 2020 m. ir tvarkymo užduočių įvertinimas

2010 2013 2020 AŽ tvarkymo užduotys

AŽ susidarymas KA sraute, tūkst. t/m. 36,3 37,5 40,2 20,1

Popierius ir kartonas (PK) ir PK pakuotė, tūkst. t/m. 13,3 13,7 14,7 7,3

Stiklas ir stiklo pakuotė, tūkst. t/m. 12,5 12,9 13,8 6,9

Plastikas ir plastiko pakuotė, tūkst. t/m. 7,2 7,4 8 4

Metalas ir metalo pakuotė, tūkst. t/m. 3,3 3,5 3,7 1,9 Pastaba: 1AŽ tvarkymo uždavinys – nuo 2020 m. 50 proc. nuo bendro ŽA kiekio turi būti kitaip panauduota, negu šalinimas sąvartyne,

4.3 lentelė. 1BSA kiekiai šalinamų mišrių KA sraute ir jų prognozė iki 2020 m. Panevėžio apskrities atskirose savivaldybėse (t/m.) Savivaldybė Vietovė Gyventojų

skaičius

22009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 m 2020

Panevėžio miestas

Miestas 111953 27852,17 28130,69 28411,99 28696,11 28983,08 29272,91 29565,64 29861,29 30159,91 30461,50 30766,12 31073,78

Panevėžio raj.

Ramygalos mstl.

1643 112,87 114,00 115,14 116,29 117,45 118,63 119,81 121,01 122,22 123,44 124,68 125,92

Kaimai 40808 2305,98 2329,04 2352,33 2375,85 2399,61 2423,61 2447,84 2472,32 2497,05 2522,02 2547,24 2572,71

Rokiškio raj. Rokiškio m. ir gyvenvietės

17487 2778,67 2806,46 2834,52 2862,87 2891,50 2920,41 2949,62 2979,11 3008,90 3038,99 3069,38 3100,08

Kaimai 20333 3181,97 3213,79 3245,93 3278,39 3311,18 3344,29 3377,73 3411,51 3445,62 3480,08 3514,88 3550,03


2010 m.

25

Biržų raj. Biržų m. ir gyvenvietės

15383 3037,42 3067,79 3098,47 3129,45 3160,75 3192,35 3224,28 3256,52 3289,09 3321,98 3355,20 3388,75

Kaimai 16727 2818,04 2846,23 2874,69 2903,43 2932,47 2961,79 2991,41 3021,33 3051,54 3082,05 3112,87 3144,00

Pasvalio raj. Pasvalio m. ir gyvenvietės

9499 1247,49 1259,96 1272,56 1285,29 1298,14 1311,12 1324,23 1337,48 1350,85 1364,36 1378,00 1391,78

Kaimai 22211 2872,68 2901,41 2930,42 2959,72 2989,32 3019,21 3049,41 3079,90 3110,70 3141,81 3173,23 3204,96

Kupiškio raj. Kupiškio m. ir gyvenvietės

9037 2453,73 2478,26 2503,05 2528,08 2553,36 2578,89 2604,68 2630,73 2657,03 2683,60 2710,44 2737,55

Kaimai 13333 2552,26 2577,79 2603,56 2629,60 2655,90 2682,45 2709,28 2736,37 2763,74 2791,37 2819,29 2847,48

Viso apskrityje:

278414 51213,28 51725,41 52242,66 52765,09 53292,74 53825,67 54363,93 54907,57 55456,64 56011,21 56571,32 57137,03

Pastabos: • 1BSA: maisto, žaliosios atliekos, popierius ir kartonas; • 2Tiek BSA susidarytų KA sraute, jeigu KA tvarkymo paslaugos tiekimo lygis Panevėžio apskrityje padidėtų 95 proc.; • BSA dalis KA sraute: Panevėžio mieste – 54,50 proc., kituose miestuose – 61 proc., o kaimiškose vietovėse – 43 proc. nuo viso KA srauto; • Vertinama, kad susidariusių BSA kiekis kasmet didėja kai ir KA srautas -1 proc.

4.4 lentelė. 1BSA tvarkymo užduočių įvertinimas Panevėžio apskrityje iki 2020 m.

22009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 BSA 2000 m. lygis, t/m. 47900 47900 47900 47900 47900 47900 47900 47900 47900 47900 47900 47900 Šalinamų sąvartyne BSA dalis (proc. nuo 2000 m. lygio) 79,00 75,00 67,00 58,00 50,00 48,00 46,00 43,00 41,00 39,00 37,00 35,00 Gali būti pašalinta sąvartyne, t/m. 37841,00 35925,00 32093,00 27782,00 23950,00 22992,00 22034,00 20597,00 19639,00 18681,00 17723,00 16765,00 BSA tvarkymo uždavinys, t/m. 13372,28 15800,41 20149,66 24983,09 29342,74 30833,67 32329,93 34310,57 35817,64 37330,21 38848,32 40372,03

Pastabos: • 1BSA: maisto, žaliosios atliekos, popierius ir kartonas; • 2Toks BSA tvarkymo uždavinys būtų, esant 95 proc. KA tvarkymo paslaugos teikimo lygiui Panevėžio apskrityje • 2000 m. BSA lygio informacijos šaltinis - Aplinkos ministerija; • BSA tvarkymo uždavinys (t/m.) = susidarantis BSA kiekis (t/m.) – galimas pašalinti sąvartyne kiekis (t/m.).


26

5. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ALTERNATYVŲ PROJEKTAS

Nustatyti KA ir BSA iš KA srauto tvarkymo tikslai: � BSA tvarkymas turi garantuoti, kad sąvartynuose šalinamų komunalinių BSA kiekiai 2013 m.

sudarytų ne daugiau kaip 50 proc. 2000 m. lygio, 2020 m. – 35 proc. 2000 metų lygio; prognozuojant BSA susidarymą KA sraute, įvertinta, kad 2020 m. BSA sutvarkymo lygis turi siekti 40372 t/m.;

� jau nuo 2013 m. sąvartyne šalinamų susidariusių KA kiekis turi sumažėti iki 50 proc., tai reiškia, kad 50 proc. KA turi būti sutvarkoma kitu būdu; įvertinta, kad 2020 m. turi būti perdirbta arba kitais būdais panaudota iki 60,2 tūkst. t/m. KA.

Kaip buvo minėta, 2009 m. Dvarininkų kaime atidarytas naujas 18 ha ploto, 86400 t metinio

pajėgumo Panevėžio regioninis sąvartynas, kuriame kol kas veikia viena 6 ha sekcija. KA, BSA ir AŽ tvarkymo prognozė įvertinta ir pateikta 5.1 lentelėje. KA bei BSA iš KA srauto tvarkymo vizija: 1) Toliau tęsti ŽA atskirą surinkimą nuo miestų viešųjų teritorijų (šiuo metu atlieka Miestų

tvarkymo tarnybos) (2009 m. buvo surinkta iki 2,5 tūkst. t ŽA); 2) Toliau tęsti AŽ rūšiavimą konteineriuose ir perdavimą AŽ tvarkytojams (2009 m. buvo

atskirai surinkta 6,6 tūkst. AŽ);

3) Skatinti ŽA ir augalinės kilmės maisto atliekų kompostavimą individualiuose namuose. Šiam tikslui planuojama įsigyti specialių kompostavimo dėžių, kurios būtų paskirstytos Panevėžio regiono kaimo vietovėse individualiuose namuose gyvenantiems gyventojams.

4) Planuojama, kad minimaliai iki 70 proc. ŽA, kurios susidaro prie individualiųjų namų bei

organizacijų, bus surinkta ir nukreipta į ŽA aikšteles. 5) Taip pat numatoma, kad apie 15 -20 proc. didės AŽ išrūšiavimas rūšiavimo

konteineriuose (ypač miestų rajonuose bei didžiųjų atliekų surinkimas aikštelėse). 6) Likusios KA iš gyventojų ir organizacijų centralizuotai surenkamos konteineriuose ir

atgabenamos į Dvarininkų kaimo sąvartyno teritoriją. Sąvartyne KA priimamos darbo dienomis, darbo valandomis ir visų pirma patenka į atliekų

priėmimo bunkerius. 7) Dėl 6-me paragrafe pateiktų techninių sprendimų (MBA įrenginių regioninio sąvartyno

teritorijoje) siūloma atsisakyti KA presavimo perkrovimo stotyse (Rokiškyje ir Biržuose). Remiantis veikos vykdytojo (UAB „Rokiškio komunalininkas“) informacija, bendru energijos balanso požiūriu, KA presavimo metu sunaudojama daugiau energijos, negu sutaupoma jos transportuojant supresuotas atliekas. Dėl šių priežasčių, plečiant KA tvarkymo sistemą regione, mišrių KA presavimo vertėtų atsisakyti.

Į sąvartyną (po projekto įdiegimo – į MBA) patekusio srauto sudėties įvertinimo rezultatai

pateikti 5.2 lentelėje. Komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo darbai bus vykdomi darbo dienomis (apie 260

d.d./m.) 2-m pamainomis (2 x 8 h/d). Biologinis apdorojimas – 365 d./m., 24 h/parą. Numatoma, kad visi priėmimo ir mechaninio apdorojimo darbai bei antrinių žaliavų

saugojimas bus atliekami uždarose patalpose (specialiai pastatytuose gamybinės ir sandėliavimo paskirties statiniuose), taip ženkliai mažinant galimą neigiamą poveikį aplinkai.

Šiuo metu nagrinėjamos 2 pagrindinės likusio KA srauto tvarkymo alternatyvos, kuriose į

sąvartyną patekusios KA apdorojamos mechaniniu biologiniu būdu (MBA):


27

1 alternatyva: patekusio į sąvartyną KA srauto mechaninis apdorojimas (MA) ir biologinis apdorojimas (BA) uždaro kompostavimo būdu;

2 alternatyva: patekusio į sąvartyną KA srauto MA, BA sauso anaerobiniu fermentavimo būdu, išgaunant tik biodujas arba iš šių biodujų gaminant „Žaliąją“ energiją.

Kiekvienoje alternatyvoje nagrinėjami keli MA scenarijai, pavyzdžiui:

• be intensyvaus antrinių žaliavų surinkimo; • su intensyviu antrinių žaliavų surinkimu.

1 Scenarijus - MA, Išskiriant metalo atliekas (Fe magnetas bei Eddy Current separatorius

(nemagnetinių metalų atskyrimas) ir plastmasės atliekas (PET, HDPE, LDPE) – rankinio rūšiavimo būdu (žr. 1 priede pateiktą srautų diagramą);

2 Scenarijus – MA, išskiriant metalo atliekas, plastmasės atliekas, SRF iš techninio komposto srauto (žr. 2 priede pateiktą srautų diagramą);

3 Scenarijus – MA, išskiriant metalo atliekas, plastmasės atliekas, SRF iš techninio komposto srauto ir didesnės KA frakcijos srauto, naudojant NIR (žr. 3 priede pateiktą srautų diagramą);

4 Scenarijus – MA, išskiriant metalo atliekas, plastmasės atliekas, SRF iš techninio komposto srauto ir didesnės KA frakcijos srauto, naudojant NIR, popieriaus arba plastmasės atliekas - papildomai naudojant NIR (žr. 4 priedą);

5 Scenarijus – MA, išskiriant metalo atliekas ir maksimaliai išskiriant SRF (žr. 5 priedą). Po individualiojo kompostavimo, antrinių žaliavų rūšiavimo, ŽA bei didžiųjų atliekų surinkimo

aikštelėse patekusio į sąvartyną KA srauto sudėties įvertinimo rezultatai pateikti 5.2 lentelėje. Sudėties įvertinimas ypač svarbus, nustatant KA sraute likusių BSA sudėtį bei antrinių žaliavų, degiųjų medžiagų, kurių išskyrimai MA būdu vertinami alternatyvų scenarijuose, kiekius.


2010 m.

28

5.1 lentelė. 1Komunalinių atliekų tvarkymo prognozė Panevėžio apskrityje, 2010-2020 m. KA srauto tvarkymas 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 proc.

Surenkamas KA kiekis, t/m.

109027,90 110118,18 111219,36 112331,56 113454,87 114589,42 115745,71 116913,83 118082,96 119263,79 120456,43

ŽA nuo viešųjų teritorijų surinkimas ir nukreipimas į

ŽA aikšteles, t/m.

2543,18 2568,61 2594,30 2620,24 2646,44 2672,91 2699,64 2726,63 2753,90 2781,44 2809,25

Antrinių žaliavų rūšiavimas atliekų

turėtojais, t/m.

6672,00 6738,72 6806,11 6874,17 6942,91 7012,34 7082,46 7153,29 7224,82 7297,07 7370,04

KA kiekis, kuris šiuo metu šalinamas sąvartine, t/m.

99812,72 100810,85 101818,96 102837,15 103865,52 104904,18 105963,61 107033,91 108104,24 109185,29 110277,14 100

BSA individualus kompostavimas prie individualiųjų namų, t/m.

9707,78 9804,85 9902,90 10001,93 10101,95 10202,97 10305,00 10408,05 10512,13 10617,25 10723,42 9,73

ŽA surinkimas ir nukreipimas į ŽA aikšteles, t/m.

1461,36 1475,97 1490,73 1505,64 1520,69 1535,90 1551,26 1566,77 1582,44 1598,26 1614,25 1,46

Popieriaus ir kartono papildomas rūšiavimas, t/m.

1589,57 1605,47 1621,52 1637,74 1654,12 1670,66 1687,36 1704,24 1721,28 1738,49 1755,88 1,59

Plastmasės atliekų ir pakuotės papildomas rūšiavimas, t/m.

980,87 990,68 1000,58 1010,59 1020,69 1030,90 1041,21 1051,62 1062,14 1072,76 1083,49 0,98

Stiklo atliekų ir pakuotės papildomas rūšiavimas, t/m.

1396,39 1410,36 1424,46 1438,70 1453,09 1467,62 1482,30 1497,12 1512,09 1527,21 1542,49 1,40

Didžiųjų atliekų rūšiavimas, t/m.

748,60 756,08 763,64 771,28 778,99 786,78 794,65 802,60 810,62 818,73 826,92 0,75

KA srautas į MBA, t/m.

0 0 0 86471,27 87335,98 88209,34 89101,83 90003,51 90903,54 91812,58 92730,70 84,09

KA srautas į sąvartyną, t/m.

83928,16 84767,45 85615,12 Priklauso nuo parinkto MBA scenarijaus

Pastabos: • 1šioje lentelėje nevertinamas KA srauto tvarkymas po MBA.


2010 m.

29

5.2 lentelė. Patekusio į MBA KA srauto sudėties įvertinimo rezultatai, 2013-2020 m. Atliekos 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 proc.

KA srautas į MBA, t/m. 86471,27 87335,98 88209,34 89091,44 89982,35 90882,18 91791,00 92708,91 100,00

BSA iš KA srauto , t/m. 40147,44 40548,91 40954,40 41363,94 41777,58 42195,36 42617,31 43043,49 46,43

MA 31655,28 31971,83 32291,55 32614,46 32940,61 33270,01 33602,71 33938,74

ŽA 1143,71 1155,14 1166,70 1178,36 1190,15 1202,05 1214,07 1226,21

PK 7348,45 7421,93 7496,15 7571,11 7646,82 7723,29 7800,53 7878,53

BSA iš kaimų, t/m. iš jų: 13770,73 13908,44 14047,52 14188,00 14329,88 14473,18 14617,91 14764,09 15,93

MA 9968,70 10068,39 10169,07 10270,76 10373,47 10477,21 10581,98 10687,80

ŽA 1143,71 1155,14 1166,70 1178,36 1190,15 1202,05 1214,07 1226,21

PK 2658,32 2684,90 2711,75 2738,87 2766,26 2793,92 2821,86 2850,08

BSA iš miestų, t/m. iš jų: 26376,70 26640,47 26906,87 27175,94 27447,70 27722,18 27999,40 28279,39 30,50 MA 21686,57 21903,44 22122,47 22343,70 22567,13 22792,81 23020,73 23250,94 ŽA 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 PK 4690,13 4737,03 4784,40 4832,24 4880,57 4929,37 4978,67 5028,45

Plastmasės atliekos, t/m. 5726,67 5783,93 5841,77 5900,19 5959,19 6018,79 6078,97 6139,76 6,62

Stiklas, t/m. 8152,66 8234,18 8316,52 8399,69 8483,69 8568,52 8654,21 8740,75 9,43

Metalo atliekos, t/m. 3450,77 3485,28 3520,13 3555,33 3590,88 3626,79 3663,06 3699,69 3,99

Nedegios liekanos, t/m. 7917,55 7996,72 8076,69 8157,46 8239,03 8321,42 8404,64 8488,68 9,16

Degios liekanos, t/m. 9919,92 10019,12 10119,31 10220,51 10322,71 10425,94 10530,20 10635,50 11,47

Pavojingos, t/m. 780,09 787,89 795,77 803,72 811,76 819,88 828,08 836,36 0,90

Statybos ir griovimo atliekos, t/m. 6005,61 6065,66 6126,32 6187,58 6249,46 6311,95 6375,07 6438,83 6,95

Didžiosios atliekos, t/m. 4370,58 4414,28 4458,43 4503,01 4548,04 4593,52 4639,46 4685,85 5,05


30

Mechaninio apdorojimo įrenginiuose atskirtos BSA frakcijos tvarkymo kartu su nuotekų valymo dumblu galimybių įvertinimas

2009 m. Panevėžio apskrityje susidarė apie 6624 t dumblo (vertinant SM). Susidarančio dumblo kiekiams kasmet augant, dumblo tvarkymas iki šiol buvo didelė problema - apskrityje veikė tik vienas dumblo pūdytuvas Panevėžio nuotekų valykloje. Nuo 2010 m., pasinaudojus ES Sanglaudos fondų parama, didžiosiose nuotekų valyklose pradėti diegti dumblo apdorojimo įrenginių statybos projektai. UAB „Aukštaitijos vandenys“ nuo 2010 m. pradžios m. pradėjo įgyvendinti projektą „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, kurio metu planuojama sukurti reikiamus nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus Panevėžyje, kur bus apdorojamas Panevėžio, Kupiškio, Ramygalos ir Krekenavos nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas. Panevėžyje planuojami nuotekų dumblo pūdymo ir džiovinimo įrenginiai (džiovinamo dumblo kiekis 3524 t/ metus (2016 m.)). UAB „Aukštaitijos vandenys“ raštu Nr. 1.3.1-1194 „Dėl galimybės priimti biologiškai skaidžias atliekas UAB „Aukštaitijos vandenys“ (žr. 19 priede) dumblo apdorojimo įrenginiuose“ galimybių studijos rengėjai buvo informuoti, kad Panevėžio miesto nuotekų valyklos teritorijoje planuojamuose pastatyti dumblo apdorojimo įrenginiuose nėra numatytų techninių galimybių kartu su nuotekų dumblu apdoroti nuo mišrių KA srauto atskirtas BSA. Dumblo apdorojimo įrenginių pajėgumas buvo numatytas apdoroti tik nuotekų valymo įrenginiuose susidarančiam dumblui ir dumblui, atvežtam iš kitų regiono nuotekų valyklų, todėl Panevėžio miesto nuotekų valykloje nebus galimybės priimti apdorojimui KA BSA frakciją. Norint UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ dumblo apdorojimo įrenginiuose apdoroti BSA frakciją, po jų atskyrimo iš mišrių KA srauto planuojamuose MA įrenginiuose ir atvežimo į Panevėžį, prieš joms patenkant į nuotekų valyklą, būtų reikalinga atlikti papildomą rūšiavimą (MA atskirtoje <80 mm frakcijoje - ~70 proc. BSA, kita dalis – priemaišos, tokios kaip smulkus stiklas, plastikas, akmenukai ir kt.). Šiam tikslui būtų reikalinga pastatyti specialią rūšiavimo liniją, o nuotekų valykloje papildomai instaliuoti žemiau išvardintą įrangą: • BSA atliekų priėmimo rezervuarą; • Smulkinimo ir atliekų homogenizavimo rezervuarą (BSA atliekų smulkinimas, vandens bei pirminio

dumblo padavimas BSA atliekų suminkštinimui, bendros masės sumaišymas); • Padavimo siurblius (susmulkintos ir suminkštintos masės padavimui į pūdintuvą); • Papildomus vamzdynus, sistemos prijungimą prie pūdytuvo. Teoriniu požiūriu, dumblo pūdymo įrenginiuose būtų galima apdoroti tik specialiai surinktas švarias maisto gamybos atliekas iš pramonės, pvz. riebalus, pieno išrūgas ir t.t., kurios turi didelį biodujų išgavimo potencialą. Iš bendro komunalinių atliekų srauto surinktų BSA apdorojimas dumblo pūdymo įrenginiuose ne tik neišspręstų surenkamų atliekų tvarkymo problemos, bet ją ir padidintų – padidėtų galutinis dumblo kiekis, kurio panaudojimo klausimas nėra išspręstas iki šiol. Bet kuriuo atveju, dėl BSA frakcijos papildomo transportavimo, specialios rūšiavimo linijos Panevėžyje ir papildomų įrenginių statybos nuotekų valykloje išlaidų, išaugtų mišrių KA apdorojimo kaštai.

UAB „Biržų vandenys" nuo 2010 m. pradžios įgyvendina projektą „Biržų dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, kurio metu bus įrengta dumblo kompostavimo aikštelė. Biržų regioninėje kompostavimo aikštelėje bus kompostuojamos Biržų ir Pasvalio rajonų valymo įrenginiuose susidaręs nuotekų dumblas (numatomas bendras kiekis – 7-8 tūkst. m3/m.).

UAB „Biržų vandenys“ raštu Nr. S-494 „Dėl galimybės priimti biologiškai skaidžias atliekas“ (žr. 19 priede) informavo, kad į planuojamą regioninę dumblo kompostavimo aikštelę iš KA srauto atskirtos BSA frakcijos, kurioje grynos BSA dalis - ~80 proc., priimti negalės, nes tam nebuvo ruoštasi (nenumatyta rūšiavimo linija ir pan.). Biržų ir Pasvalio miestų nuotekų valymo įrenginiuose nėra pirminio sėsdinimo (nesusidaro vad. „žalias“ dumblas), visas sausintas dumblas – perteklinis, kuriame sausų medžiagų dalis – apie 12-15 proc. Veiklos vykdytojas pažymi, kad tokio kompostavimo patirtis šalyje labai menka, o perteklinio dumblo kompostavimui reikalingi dideli struktūrinių medžiagų kiekiai (dumblo –struktūrinių medžiagų santykis – 1:1,5 ar net 1:2). UAB „Biržų vandenys“ būtų pasiruošę priimti medienos atliekas, šiaudus, kūlimo atliekas, žaliąsias atliekas (žolę, lapus, medžių šakas). Tačiau, susidarymo šaltinyje atskirtoms ŽA kompostuoti regione yra įrengtos ŽA kompostavimo aikštelės (Biržų raj., Biržų k., Pasvalio raj. Levaniškio k.), kuriose yra galimybės apdoroti regione surenkamas ir planuojamas surinkti ŽA bei iš jų pagaminti geros kokybės kompostą. Dėl šios priežasties maišyti švarią ŽA frakciją kartu su nuotekų dumblu ir kompostuoti kartu UAB „Biržų vandenys“ planuojamuose dumblo apdorojimo įrenginiuose būtų netikslinga. Dėl visų minėtų priežasčių, iš mišrių KA srauto atskirtos BSA frakcijos apdorojimas nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiuose nenumatomas.


31

6. PANEVĖŽIO APSKRITIES KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS VYSTYMO ALTERNATYVŲ ĮVYKDOMUMO ANALIZĖ

6.1. Techninis įvertinimas

Visuose atliekų tvarkymo scenarijuose parenkamas toks MBA įrangos našumas, kad būtų pasiekti aukščiau minėti KA ir BSA tvarkymo bei šalinimo tikslai 2020 m.

6.1.1. MBA mechaninės dalies aprašymas

Visų 5 scenarijų MBA dalių srautų diagramos pateiktos 1-5 prieduose. Prieš paduodant KA srautą į maišelių praplėšėją, iš šio srauto turi būti išskirtos didžiosios

atliekos, kurių šiame regione susidaro nuo 3 iki 4 proc. nuo visos KA masės.

1-ojo scenarijaus aprašymas (žr. 1 priede pateiktą medžiagų ir energijos srautų diagramą) Pirmajam scenarijui įvertinta, kad tam, jog pasiekti aukščiau pateiktus KA bei BSA tvarkymo

tikslus 2020 m., turi būti parinktas toks technologinės linijos našumas, kad per valandą būtų apdorojama 19,36 t KA (2010 m. KA atliekų srautui).

Planuojant minimalų įrenginių naudingumo koeficientą (n.k.) – 85 proc., toliau įranga (nuo maišelių praplėšėjo arba smulkintuvo) parenkama KA pirminiam apkrovimui – apie 23 t/h.

Linijos bendras el. galingumas – apie 0,5 MW. Maišelių praplėšėjas (našumas – 23 t/h KA) KA srautas (apie 19 t/h) nukreipiamas į maišelių praplėšimo įrenginį. Norint padidinti šio

proceso efektyvumą ir sumažinti avarinių stapdymų riziką, vietoj maišelių praplėšėjo verta naudoti KA šrederį – smulkintuvą arba kapotuvą, kuris susmulkina visas atliekas iki 30 cm.

Separatorius (pvz., būgninis) (našumas – 23 t/h) Separatoriuje KA srautas, iš kurio pašalintos didžiosios atliekos skirstomas pagal frakcijas: � iki 80 mm (apie 50 proc. arba 9,68 t/h); � nuo 80 iki 250 mm (apie 60 proc. nuo likusiojo KA srauto arba 5,81 t/h); � virš 250 mm (apie 40 proc. nuo likusiojo KA srauto arba 3,87 t/h). Separatoriuje atskirtas didelės frakcijos KA srautas (virš 250 mm) nuvedamas tiesiai į

rūšiavimo liniją.

Fe-magnetas Nr.1 Būgniniame separatoriuje atskirtas mažesnės frakcijos (iki 80 mm) KA srautas (9,68 t/h)

nukreipiamas į Fe-magnetą, kuriame išskiriamos metalo atliekos. Planuojama, kad sąvartyne šalinamame KA sraute gali susidaryti ne daugiau, kaip apie 3-4

proc. metalo atliekų. Tokiu būdu, po pirmojo metalo atskyrimo gali susidaryti iki 0,39 t/h metalo atliekų. Likusių KA srautas (iki 4,41 t/h) nukreipiamas į biologinį apdorojimą: metano dujų išskyrimui anaerobinio fermentavimo būdu arba kompostavimui, tikslu išgauti techninį kompostą.

Tunelinis kompostavimas Nagrinėjamame KA sraute (frakcija – iki 80 mm) BSA kiekis gali sudaryti net iki 70 proc. arba

apie 28,2 tūkst. t/m. Apie 50 proc. BSA masės mažėja dėl metano dujų išsiskyrimo. Likusios 50 proc. BSA bei kitos šios frakcijos atliekos (smulkus plastikas, gumos, akmenukai, smulkūs popieriaus gabaliukai ir t.t.) po gravitacinio džiovinimo sudaro techninį kompostą, kuris gali būti naudojamas sąvartyno rekultivavimo darbams, kaip inertinė medžiaga, kuri toliau nelaikoma


32

neperdirbta atlieka. Per metus, įdiegus pirmąjį scenarijų, būtų pagaminama apie 24,6 tūkst. t techninio komposto.

Deja būtent 1-me scenarijuje gaminamas techninis kompostas neatitinka reikalavimu techniniam kompostui, kurie pateikti 2010-06-14 LR Aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-497 Dėl techninio komposto naudojimo programos patvirtinimo.

Detalesnė informacija pateikta 6.1.2 paragrafe. Fe-magnetas Nr.2 Būgniniame separatoriuje atskirtas didesnės frakcijos (nuo 80 iki 250 mm) KA srautas (iki 5,81

t/h) nukreipiamas į Fe-magnetą Nr. 2, kur atskiriama iki 3,9 proc. nuo šio KA srauto arba iki 0,23 t/h metalo atliekų. Metalo atliekos toliau patenka į metalo atliekų konteinerį.

Kitų metalų atskyrimas Ne visi metalai gali būti atskirti magnetu, todėl vertinama, kad kitos metalo atliekos (pvz.,

aliuminio) prieš patenkant į rūšiavimo liniją gali būti atskirtos, pavyzdžiui, naudojant separatorių (pvz., Eddy Current), ir nuvedamos į kitų metalų konteinerį. Planuojama, kad kitų metalų maksimaliai gali susidaryti iki 0,19 t/h.

Rūšiavimo linija Į rūšiavimo liniją patenka apie 9,5-10 t/h KA srauto. Rūšiavimą galima vykdyti kaip rankiniu

būdu, taip ir automatiškai. Rūšiuojant rankiniu būdu, prie linijos vienoje pamainoje dirba 6 darbuotojai. Šio rūšiavimo pagrindinis tikslas būtų maksimaliai atskirti plastmasės atliekas, kurių Panevėžio apskrityje susidaro virš 6 proc. nuo bendro KA kiekio. Priimame prielaidą, kad rankinio rūšiavimo našumas – iki 50 proc.

Rūšiuojamų frakcijų plastmasės atliekų sudėtis: � iki 20 proc. – PET (mūsų atveju – iki 0,13 t/h); � iki 24 proc. – LDPE (mūsų atveju – iki 0,16 t/h); � iki 56 proc. – HDPE (mūsų atveju – iki 0,37 t/h). PE presas (našumas – iki 0,45 t/h)

Rūšiavimo linijoje išrūšiuotos plastmasės atliekos bus presuojamos ir parduodamos arba kitaip perduodamos šių antrinių žaliavų tvarkytojams. Preso našumas parenkamas pagal maksimalų srautą

Šiame scenarijuje po MBA į sąvartyną šalinimui pateks 60,3 tūkst. t/m. KA. Naudojant šį scenarijų butų kitaip sutvarkoma iki 39,5 tūkst. t/m. šiuo metu šalinamų KA - iš jų – 26,9 tūkst. t/m. BSA (žr. 6.1, 6.2 lenteles)

2-ojo scenarijaus aprašymas

2-ojo scenarijaus MBA dalies srautų diagrama pateikta 2-me priede. 2-jame scenarijuje, skirtingai nuo 1-ojo, atliekant KA MBA, iš pagaminto techninio komposto

dar išskiriama SRF frakcija. SRF – žaliava RDF gamybai. ES šalyse MBA metu išskirtas SRF vadinamas kietuoju atgaujoju kuru (KAK) tik tuo atveju, jeigu jo charakteristikos atitinka KAK klasifikavimo sistemoje pateiktus kriterijus. Pagal KAK klasifikavimo sistemą (CEN/TC 343 - KAK techninės specifikacijos) yra 5 KAK klasės. Vertinami parametrai pateikti 6 lentelėje.

Planuojama, kad Panevėžio regione tvarkant KA srautą MBA metu išskirto SRF rodikliai atitiks:

� 4 arba net 3 klasei pagal kaloringumą – 10-20 MJ/kg; � 3 klasei pagal Cl kiekį - ≤1 proc.; � 1 klasei pagal Hg kiekį - ≤0,02 proc.


33

6 lentelė. Kietojo atgautojo kuro klasifikavimas pagal CEN /TC 343

Kuro savybės Statistinis vertinimas

vienetai Klasės

vidurkis MJ/kg (ar) 1 2 3 4 5 Kaloringumas gautoje

medžiagoje vidurkis % (d) ≥25 ≥20 ≥15 ≥10 ≥3

Chloro (Cl) kiekis sausoje medžiagoje

vidurkis mg/MJ (ar) ≤0.2 ≤0.6 ≤1.0 ≤1.5 ≤3

Gyvsidabrio (Hg) kiekis vidurkis mg/MJ (ar) ≤0.02 ≤0.03 ≤0.08 ≤0.15 ≤0.5 Informacijos šaltinis: [CEN/TC 343 – kietojo atgautojo kuro techninė specifikacija (specifikacijos, klasės, biomasės kiekio nustatymas…)]

Galimybių studijos rengimo metu buvo išsiusti raštiški užklausimai dėl SRF naudojamo

esamuose ir planuojamuose įrenginiuose. Finansiškai palankesnes sąlygas atsiuntė AB “Akmenės cementas” – nemokamas priėmimas

(nulinis “vartų mokestis”), bet tarp techninių sąlygų numatyta, kad atvežtas kuras turi būti jau sugranuliuotas.

AB “Akmenės cementas” numato galimybę savo teritorijoje įrengti granuliavimo įrenginį, bet

dėl to SRF priėmimui atsiranda “vartų mokestis”. Remiantis AB „Akmenės cementas“ pateikta informacija, 1-os tonos KAK frakcijos smulkinimas įmonei gali svyruoti nuo 25 iki 80 Lt, priklausomai nuo parinkto smulkintuvo našumo.

Studijoje vertinama pesimistinė prielaida, kad kaina bus iki 128 Lt/t SRF (KAK). Tokią kainą pateikė UAB „VAATC“.

Bet kokiu atveju, Panevėžio RATC bei sąvartyno operatorius pasirinks tą alternatyvą, kuri regionui bus ekonomiškai naudingesnė.

Raštai dėl SRF (RDF, KAK) deginimo galimybių pateikti studijos 18-me priede.

Iš kompostavimo tunelio techninis kompostas nukreipiamas į diskinį separatorių.

Diskinis separatorius (našumas – iki 7 t/h) Techninis kompostas (iki 5,91 t/h) iš kompostavimo tunelio nuvedamas į diskinį separatorių,

kuriame išskiriamos 2 frakcijos: � <10 mm – apie 45 proc. (iki 2,66 t/h) – techninis kompostas sąvartyno rekultivavimo

darbams arba kaip inertinė medžiaga; � 10-80 mm – likusieji 55 proc. (iki 3,25 t/h) į oro srauto separatorių.

Oro srauto separatorius (našumas – apie 4 t/h)

Apyt. 1/3 10-80 mm techninio komposto srauto sudaro SFR (būsima RDF) frakcija (iki 1,08

t/h), kuri gali būti panaudojama kaip žaliava KAK gamybai. Likusi techninio komposto dalis (iki 2,17 t/h) taip pat gali būti panaudojama kaip inertinė

medžiaga sąvartyno techniniams darbams.

Naudojant 2-ąjį scenarijų, taip pat, kaip ir 1-ojo scenarijaus atveju, butų kitu būdu nei šalinimas sąvartyne sutvarkoma net iki 15,4 t/h arba apie 64 tūkst. t/m. šiuo metu šalinamų KA, iš jų – apie 41 tūkst. t/m. - BSA (žr. 6.1, 6.2 lenteles).


3-ojo scenarijaus MBA dalies srautų diagrama pateikta 3-me priede.


34

3-jame scenarijuje, skirtingai nuo 2-ojo, SRF papildomai išskiriamas iš didesnių frakcijų KA (nuo 80 mm), kurios susidaro už rūšiavimo linijos.

NIR (artimų IR spindulių direktorius kartu su separatoriumi) (našumas – iki 10,5 t/h)

Apie 8,6 t/h KA po rūšiavimo patenka į separatorių. Iki 22 proc. šio KA srauto sudaro SRF, t.y. apie 1,83 t/h. Po NIR susidariusi degioji frakcija gali būti presuojama, arba prieš tai smulkinama ir tik tada presuojama. Šiuo atveju, skirtingai nuo pirmųjų scenarijų, preso galingumą reikės derinti būtent prie šio didžiojo SRF srauto (našumas – iki 2,2 t/h).

Likusi dalis atliekų - tik iki 6,7 t/h - šalinama sąvartyne.

Naudojant 3-ąjį scenarijų, butų sutvarkoma iki 72 tūkst. t/m. šiuo metu šalinamų KA, - iš kurių - apie 41 tūkst. t/m. BSA (6.1, 6.2 lenteles).


4-ojo scenarijaus MBA dalies srautų diagrama pateikta 4-me priede. Šis scenarijus nuo pirmųjų trijų skiriasi pirminiame separatoriuje (pvz., būgniniame) išskiriamų

frakcijų dydžiais: � <50 mm (iki 40 proc.); � 50-160 mm (apie 35 proc.); � virš 160 mm (likusieji – 25 proc.).

Tokiu būdu mažesnė dalis BSA patenka į didesnių frakcijų KA srautus. Iki 50 mm KA sraute yra net apie 80 proc. BSA dalies, kuri toliau biologiškai apdorojama.

4-jame scenarijuje, skirtingai nuo 3-ojo, vertinama galimybė sumažinti žmoniškojo faktoriaus įtaką, rūšiuojant atliekas rankiniu būdu. Prieš rūšiavimo liniją įrengiamas (-i) lankstaus perprogramavimo NIR detektorius su separatoriumi, kuriuo, pagal iš anksto užduotąją programą (programinis valdymas), galima išskirti antrinių žaliavų srautus: arba popieriaus ir kartono, arba plastmasės atliekų. Galimybių studijoje vertinama, kad bus papildomai išskiriamas popieriaus ir kartonas bei PK pakuotė.

NIR įrenginys sumažintų dirbančių prie rūšiavimo linijos žmonių skaičių ir padidintų rūšiavimo linijoje atliekamų darbų našumą.

NIR prieš rūšiavimo liniją (našumas – 6 t/h) Tuo atveju, jeigu atskiriamos popieriaus ir kartono atliekos, kurių Panevėžio apskrityje

šalinamame KA sraute susidaro apie 8-9 proc., iš didesnės frakcijos (>160 mm) KA srauto gali būti išskirta iki 0,5 t/h popieriaus ir kartono atliekų, kurios surenkamos konteineryje ir toliau nukreipiamos į presavimo įrenginį. Šiame scenarijuje, lyginant su 3-oju, presavimo įrenginio našumas padidėtų iki 2,6 t/h, nes padidėja gaminamo SRF kiekis.

Analizuojant šio scenarijaus įdiegimo galimybes nustatyta, kad tam, jog pasiekti 2020 m. KA

bei BSA tvarkymo tikslus reikalinga padidinti analizuojamą KA srautą iki 2013 m. dydžio, tokiu būdu nežymiai padidėja planuojamos linijos įrangos našumas, pvz., maišelių praplėšėjo – iki 23,5 t/h.

Priimant prielaidą, kad plastmasės atliekų rūšiavimo našumas šiame scenarijuje

nepadidėja, naudojant 4-ąjį scenarijų, sąvartyne bus šalinama apie 8,01 t/h KA, kitaip sutvarkoma iki 69,5 tūkst. t/m., iš jų BSA – 41,8 tūkst. t/m. (žr. 6.1, 6.2 lenteles).

5-ojo scenarijaus aprašymas Šio scenarijaus srautų diagrama pateikta 5-ame priede. Skirtingai nuo 4-ojo, jame

sumažinamas antinių žaliavų išskyrimas mechaniniame apdorojime, maksimaliai išskiriant tik SRF degiąją frakciją ir gaminant techninį kompostą.

Šiame scenarijuje tam, kad pasiekti numatytus KA bei BSA tvarkymo tikslus, technologinė įranga parenkama taip, kad per valandą būtų tvarkoma apie 20,99 t KA (2014 m. KA susidarymo lygis). Maišelių praplėšėjo našumas būtų parenkamas 24 t/h.

Visais skirtingais scenarijais sutvarkomų KA bei BSA iš KA srautai pateikti 6.1 ir 6.2 lentelėse.


35

6.1. lentelė. Naudojant įvairius MBA scenarijus sutvarkomų Panevėžio apskrities KA atliekų srautai

1 scenarijus 2 scenarijus 3 scenarijus 4 scenarijus 5 scenarijus

1KA susidarymo srautas scenarijų vertinimui, t/m.

109028 (2010 m. atliekų

susidarymo lygis)

109028 (2010 m. atliekų

susidarymo lygis)

109028 (2010 m. atliekų

susidarymo lygis)

112332 (2013 m. atliekų

susidarymo lygis)

113455 (2014 m. atliekų

susidarymo lygis)

ŽA bei AŽ atskiras surinkimas atliekų turėtojais (jau vykdoma veikla)

ŽA surinkimas nuo viešųjų teritorijų ir nukrypimas į ŽA aikšteles, t/m.

2543 2543 2543 2620 2646

Popieriaus ir kartono (PK) bei PK pakuotės rūšiavimas atliekų turėtojais, t/m.

2758 2758 2758 2841 2870

Stiklo ir stiklo pakuotės rūšiavimas atliekų turėtojais, t/m.

3230 3230 3230 3328 3361

Plastiko ir plastiko pakuotės rūšiavimas atliekų turėtojais, t/m.

684 684 684 705 712

KA srautas nurodytais metais, kuris šiuo metu nukreipiamas į sąvartyną šalinimui. t/m.

99813 (2010 m.)

99813 (2010 m.)

99813 (2010 m.)

102837 (2013 m.)

103866 (2014 m.)

BSA atskiras surinkimas arba kompostavimas bei AŽ atskiras surinkimas po projekto įgyvendinimo BSA kompostavimas prie individualiųjų namų

9708 9708 9708 10002 10102

ŽA surinkimas ir nukrypimas į ŽA aikšteles

1461 1461 1461 1506 1521

Popieriaus ir kartono atliekų ir pakuotės rūšiavimas konteineriuose

1590 1590 1590 1638 1654

Plastiko atliekų ir pakuotės rūšiavimas konteineriuose

981 981 981 1011 1021

Stiklo atliekų ir pakuotės rūšiavimas konteineriuose

1397 1397 1397 1439 1453

Didžiųjų atliekų surinkimas aikštelėse 749 749 749 771 779

KA srautas į MBA kiekviename scenarijuje, t/m.

83928 83928 83928 86471 87336

Gaminamas techninis kompostas - 20064 20064 15182 17013

Atskirta metalo 3349 3349 3349 3450 3344

Atskirta SRF - 4504 12369 12808 18551

Išskiriama PET 556 556 556 572 -

Išskiriama LDPE 667 667 667 687 -

Išskiriama HDPE 1556 1556 1556 1603 -

Atskirta popieriaus ir kartono - - - 2074 -

BSA kiekis į energetinę dalį 14094 14094 14094 13276 13744

Atskirta didžiųjų atliekų 3391 3391 3391 3493 3528

Sutvarkomų KA kiekis (kitaip, negu šalinimas sąvartyne), t/m.

48711 73279 81144 79007 82299

Likusis šalinamų sąvartyne KA kiekis, t/m. (proc. nuo susidarymo)

60317, įsk. 224568

šalinamo komposto (55 proc.)

35749

(32,8 proc.)

27884

(25,6 proc.)

33325

(29,7 proc.)

31156

(27,5 proc.)

Komentaras: 1parenkamas toks atliekų srautas, kuris turėtų užtikrintų KA bei BSA iš KA sutvarkymą ne tik analizuojamais metais, bet ir 2013 bei 2020 m.; 2Gaminamas techninis kompostas neatitinka reikalavimu techniniam kompostui, kurie pateikti 2010-06-14 LR Aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-497 Dėl techninio komposto naudojimo programos patvirtinimo.

Išvada: diegiant 2-5 scenarijus. bus pasiekiamos KA tvarkymo užduotys: žymiai mažiau, nei 50 proc. susidariusių KA bus šalinama sąvartyne.


36

Diegiant 1-ąjį scenarijų bus sutvarkoma tik 45 proc. susidariusių atliekų. 6.2 lentelė. Naudojant įvairius MBA scenarijus, sutvarkomos Panevėžio apskrities BSA iš

KA srauto, kuris šiuo metu yra šalinamas sąvartine 1 scenarijus 2 scenarijus 3 scenarijus 4 scenarijus 5 scenarijus

BSA kiekis KA sraute, kuris šiuo metu yra šalinamas sąvartyne

51725

51725 51725 53293 53826

BSA kompostavimas prie individualiųjų namų

9708 9708 9708 10002 10102

ŽA surinkimas ir išvežimas į ŽA aikšteles

1461 1461 1461 1506 1521

Popieriaus ir kartono atliekų ir pakuotės rūšiavimas

1590 1590 1590 1638 1654

BSA kiekis į techninį kompostą BA metu

0 14094 14094 13276 13744

BSA kiekis į energetinę dalį BA metu

14094 14094 14094 13276 13744

Atskirta popieriaus ir kartono su NIR

- - - 2074 -

Sutvarkomų BSA kiekis (nešalinant sąvartyne), t/m.

26853 40947 40947 41773 40766

Sąvartine šalinamų BSA kiekis, t/m. (proc. nuo šiuo metu šalinamo)

24872

(48,1 proc.)

10778

(20,8 proc.)

10778

(20,8 proc.)

11520

(21,6 proc.)

13060

(24,3 proc.) Išvada: diegiant bet kurį iš 2-5 scenarijų bus pasiekiamos BSA šalinimo užduotys:

� 2013 m.: sąvartyne gali būti maksimaliai pašalinta tik 23950 t/m. BSA, tokių būdu turėtų būti kitaip sutvarkyta (nešalinant sąvartyne) 29342 t/m. BSA;

� 2020 m.: sąvartyne turi būti maksimaliai pašalinta tik 16765 t/m. BSA, tokiu būdu turėtų būti kitais būdais sutvarkyta (nešalinant sąvartyne) 40372 t/m. BSA.

Teorinio įvertinimo rezultatai parodo, kad, įdiegus 1-ąjį sceraijų BSA tvarkymo užduotis pasiekta nebus. Įdiegus bet kurį iš analizuojamų 2-5 scenarijų, sąvartyne jau nuo MBA sistemos įdiegimo bus šalinama žymiai mažiau BSA, negu numatyta uždaviniuose (<16765 t/m.) 6.1.2. MBA biologinio apdorojimo dalies aprašymas

Kaip buvo minėta, separatoriuje atskirtas mažesnės frakcijos KA srautas (arba <80 mm – pirmuose 3-se scenarijuose, arba <50 mm ketvirtame ir penktame scenarijuje), kurio didžiąją dalį (70-80 proc.) sudaro BSA, nukreipiamas į biologinį apdirbimą (BA). Anaerobinis fermentavimas

Vieno fermentavimo tunelio tūris gali būti apie 900 -1000 m3. Užkrovimo laipsnis – apie 60-70

proc. Vertinant, kad 1 m3 šio srauto KA – iki 0,5-0,7 t, viename tunelyje gali būti fermentuojama apie 300 - 310 t KA. Tunelyje fermentacija vykdoma 21-28 dienas, priklausomai nuo palaikomos fermentavimo temperatūros. Tokiu būdu per metus įvykdoma apie 13 fermentacijos ciklų (365/28 = 13,04). Viename tunelyje gali būti fermentuojama apie 4000 t KA per metus.

Pirmame scenarijuje į tunelinį kompostavimą per metus patenka 38662 t iki 80 mm frakcijos KA atliekų. Tokiu būdu 12 tunelių (įsk. 2 rezervinius) reikalinga šių atliekų kiekiui fermentuoti. Tunelių skaičius kiekvienam scenarijui įvertintas 6.3 lentelėje.


37

6.3 lentelė. KA fermentavimo tunelių skaičius kiekviename KA bei BSA iš KA srauto tvarkymo scenarijuje

1 scenarijus 2 scenarijus


5 scenarijus

KA atliekų srautas į BA, t/m. 38662 38662 38662 31867 32990 Tunelių skaičius (įsk. rezervinį) 12 12 12 10 11

Pirmuose 3 scenarijuose nagrinėjamame KA sraute (frakcija – iki 80 mm) BSA kiekis gali

sudaryti net iki 70 proc. Ketvirtame ir penktame scenarijuje <50 mm frakcijoje lieka didesnis BSA kiekis (iki 75-80 proc.). Proceso metu iki 50 proc. BSA masės mažėja dėl džiovinimo ir dujų išsiskyrimo.

Likusios 50 proc. BSA bei kitos šios frakcijos atliekos (smulkus plastikas, gumos, akmenukai,

smulkūs popieriaus gabaliukai ir t.t.) po gravitacinio džiovinimo sudaro techninį kompostą. Reikia pažymėti, kad dėl planuojamų techninių sprendimų (papildomo komposto separavimo

2-5 scenarijuose), komposte nebeliks smulkiųjų frakcijų, kurios sudaro SRF ir po apdorojimo pagamintas techninis kompostas atitiks rekomenduojamų techninių parametrų, pateiktų 2010-06-14 LR Aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-497 Dėl techninio komposto naudojimo programos patvirtinimo.

Planuojama kad techniniame komposte bus maksimaliai iki 5 proc. priemaišų (stiklo, plastmasės, metalo, kt., kurių dalelių didis <10 mm) ir todėl jis gali būti naudojamas miškininkystėje energetinių kultūrų auginimui arba užterštų teritorijų rekultivavimui, sąvartyno uždarymui, atliekų kaupui sąvartynuose uždengimui, sąvartyno šlaito formavimui. Planuojama, kad po fermentavimo techniniame komposte BSA bus sumažintos iki tokio biodegradacijos laipsnio, kad jis nebus laikomas biologiškai skaidžia atlieka. Orientaciniai parametrai: kvėpavimo aktyvumas po 4 dienų (AT4) žemiau 10 mg O2/g dm arba dinaminiai kvėpavimo indeksas žemiau 1000 mg O2/kg VS/h.

6.1.3. Alternatyvios (Žaliosios) energijos gamyba anaerobinio fermentavimo metu BSA anaerobinio fermentavimo (pūdymo, metanizavimo) su bio-duju išgavimu principinė

schema pateikta 6.1 pav. 70 proc. iš sausos organinės medžiagos išsiskiriančių bio-dujų – metanas. Metano išeiga -

100 – 120 m3/t. 1 nm3 dujų energetinė vertė – 5,5 – 6 kWh. Dujų išeiga ir energetinė vertė priklauso nuo patekusios į BA BSA sudėties (MA, ŽA, PK kiekio) (žr. 5.2 lentelę).

Naudojant kogeneratorius, galima išgauti apie 35 - 38 proc. elektros energijos, iki 48-50 proc. – šiluminės energijos.

Apie 50-60 proc. pagamintos elektros energijos naudojama įmonės technologiniams tikslams (mechaniniam ir biologiniam apdirbimui). Perteklinė energija – parduodama, taip mažinant eksploatacinius kaštus. Apie 50 proc. pagamintos energijos (šiluminės energijos pavidalu) naudojama technologinėms reikmėms bei patalpų pašildymui.

Vertinant BSA, patekusio į BA iš KA srauto, sudėtį, kiekvienam scenarijui preliminariai

įvertintas kogeneratoriuje gaminamos energijos kiekis (žr. 6.4. lentelę). Visuose scenarijuose MA elektros energijos valandinis poreikis – apie 0,5-0,6 MWh. Sauso

anaerobinio fermentavimo metu valandinis šiluminės energijos poreikis BA įrenginiuose – 381 kWh arba apie 3338 MWh/m.; elektros energijos poreikis – 30 kWh/t apdorojamų KA (mažosios frakcijos KA srautas).


38

6.4. lentelė. Energijos gamybos iš anaerobinio fermentavimo būdu apdoroto KA srauto – BSA, teorinis įvertinimas (energijos balansas)

Matavimo vnt. 1 scenarijus 2 scenarijus 3 scenarijus 4 scenarijus 5 scenarijus

Dujų išskyrimas iš mažesnės frakcijos BSA dalies

mln. m3/m. 3,69 3,68

3,68

3,79

3,83

m3/h 420 420 420 432 437

Energetinis potencialas,

MWh/m. 20219 20219 20219 20832 21040

MWh/d. 55,39 55,39 55,39 57,07 57,64 1MWh/h 2,31 2,31 2,31 2,38 2,40

Elektros energijos gamyba, MWh/m. 7077 7077 7077 7291 7364

MWh/d. 19,39 19,39 19,39 19,98 20,18 1kWh/h 807,92 807,92 807,92 832,50 840,83

Elektros energijos naudojimas technologinėms reikmėms,

MA: MWh/m. 2105 2105 2105 2105 2105 BA: MWh/m. 1160 1160 1160 956 990

Elektros energijos perteklius MWh/m. 3812 3812 3812 4230 4269

Šiluminės energijos gamyba, MWh/m. 9705 9705 9705 9999 10099

Šiluminės energijos naudojimas technologinėms reikmėms

MWh/m.

3338 3338 3338 3338 3338

Energijos nuostoliai MWh/m. 3437 3437 3437 3541 3577

Komentaras: 1MWh/h – sistemai veikiant 365 d/m., 24 h/parą (8760 h/m.) 6.1. pav. BSA pūdymas su bio-dujų išgavimu (principinė schema)

Biodujos

Kaminas

Kogeneratorius

Filtrato rezervuaras

Šildymas

Filtrato paskirstymo sistema

BSA Dujoms nelaidžios durys

Betoninis pūdytuvas su integruotu šildymu Drenažas filtratui


2010 m.

39

6.2. KA bei BSA tvarkymo alternatyvų įtaka aplinkai 6.5. lentelė. Panevėžio apskrities KA bei BSA iš komunalinių atliekų tvarkymo scenarijų pagrindiniai tiesioginiai procesų srautai, vnt./m.

BA - UKB (uždaro kompostavimo būdu) BA – AFB (anaerobinio fermentavimo būdu)


UKB AFB UKB AFB UKB AFB UKB AFB UKB AFB

KA susidarymas nurodytais metais, t/m. 109028 (2010)

109028 (2010)

109028 (2010)

109028 (2010)

109028 (2010)

109028 (2010)

112332

(2013)

112332

(2013)

113455

(2014)

113455

(2014)

ŽA bei AŽ atskiras surinkimas atliekų turėtojais (jau vykdoma veikla) ŽA surinkimas nuo viešųjų teritorijų ir

nukrypimas į ŽA aikšteles, t/m. 2543 2543 2543 2543 2543 2543 2620 2620 2646 2646

Popieriaus ir kartono (PK) bei PK pakuotės rūšiavimas atliekų turėtojais, t/m.

2758 2758 2758 2758 2758 2758 2841 2841 2870 2870

Stiklo ir stiklo pakuotės rūšiavimas atliekų turėtojais, t/m.

3230 3230 3230 3230 3230 3230 3328 3328 3361 3361

Plastiko ir plastiko pakuotės rūšiavimas atliekų turėtojais, t/m.

684 684 684 684 684 684 705 705 712 712

KA srautas nurodytais metais, kuris šiuo metu nukreipiamas į sąvartyną šalinimui. t/m.

99813 99813 99813 99813 99813 99813 102837 102837 103866

BSA atskiras surinkimas arba kompostavimas bei AŽ atskiras surinkimas po projekto įgyvendinimo

BSA individualus kompostavimas prie miestų individualiųjų namų, t/m.

9708 9708 9708 9708 9708 9708 10002 10002 10102 10102

ŽA surinkimas ir nukrypimas į ŽA aikšteles 1461 1461 1461 1461 1461 1461 1506 1506 1521 1521

Popieriaus ir kartono atliekų ir pakuotės rūšiavimas konteineriuose

1590 1590 1590 1590 1590 1590 1638 1638 1654 1654

Plastiko atliekų ir pakuotės rūšiavimas konteineriuose

981 981 981 981 981 981 1011 1011 1021 1021

Stiklo atliekų ir pakuotės rūšiavimas konteineriuose

1397 1397 1397 1397 1397 1397 1439 1439 1453 1453

Didžiųjų atliekų surinkimas aikštelėse 749 749 749 749 749 749 771 771 779 779

MBA Procesų įėjime, vnt./m.

Apdorojamų KA srautas MBA pradžioje, t/m. 83928 83928 83928 83928 83928 83928 86471 86471 87336 87336

Elektros sąnaudos (pagamintos SAFB), MWh/m. - 3265 - 3265 - 3265 - 3061 - 3095


2010 m.

40

Perkamos elektros sąnaudos, MWh/m. 2105 - 2105 - 2105 - 2105 - 2105 -

Šilumos energijos sąnaudos (pagamintos SAFB), MWh/m.

- 3338 - 3338 - 3338 - 3338 - 3338

Perkamos šilumos energijos sąnaudos, MWh/m. Patalpų pašildymui

- Patalpų pašildymui




-

Kuro sąnaudos, t/m. 83 83 83 83 83 83 85 85 86 86

Dirbantys personalas, darbuotojų skaičius 2-m pamainom

20 24 20 24 18 22 14 18 8 12

Vandens sąnaudos, m3/m. 600 2800 600 2800 600 2800 700 3000 750 3000

MBA Procesų išėjime, vnt./m.

Pagaminta “Žalios” elektros energijos nuosaviems tikslams, MWh/m.

- 3265 - 3265 - 3265 - 3061 - 3095

Pagamintos “Žalios” elektros energijos perteklius, MWh/m.

- 3812 3812 3812 4230 4269

Pagaminta šiluminės energijos, MWh/m. - 9705 - 9705 - 9705 - 9999 - 10099

Energijos gamybos nuostoliai, MWh/m. - 3812 - 3812 - 3812 - 4230 - 4269

Sutvarkyta KA MBA būdu, t/m. 39496 39496 64064 64064 71929 71929 69512 69512 72710 72710

Pagamintas techninis kompostas - - 20064 20064 20064 20064 15182 15182 17013 17013

Atskirta metalo 3349 3349 3349 3349 3349 3349 3450 3450 3344 3344Atskirta SRF - - 4504 4504 12369 12369 12808 12808 18551 18551

Išskiriama PET 556 556 556 556 556 556 572 572 - - Išskiriama LDPE 667 667 667 667 667 667 687 687 - - Išskiriama HDPE 1556 1556 1556 1556 1556 1556 1603 1603 - -

Atskirta popieriaus ir kartono - - - - - - 2074 2074 - -

Atskirta didžiųjų atliekų 3391 3391 3391 3391 3391 3391 3493 3493 3528 3528

Emisijos į aplinko orą iš stacionarių taršos šaltinių:

Iš MBAReikalingi kietųjų dalelių filtrai

Emisijos (pvz., SO2, CO2, kt.)Reikalingi biofiltrai

- Reikalingi biofiltrai




-

Emisijos į aplinko orą iš mobilių taršos šaltinių: Priklauso nuo kuro sąnaudų ir pakrovėjų techninių charakteristikų ir eksploatacinių sąlygų

Nuotekų kiekis, m3/m. 600 2800 600 2800 600 2800 700 3000 750 3000

KA srautas, šalinamas sąvartyne po MBA, t/m. 60317 60317 35749 35749 27884 27884 33325 33325 31156 31156

Iš jų BSA (į sąvartyną), t/m. 24872 24872 10778 10778 10778 10778 11520 11520 13060 13060


41

Vietos MBA įrenginių statybai pasirinkimas

MBA įrenginius pasiūlyta statyti 2009 m. uždaryto senojo ir atidaryto naujojo Panevėžio regioninio sąvartyno teritorijoje. Pagrindiniai vietos parinkimo faktoriai:

• Optimalus atstumas nuo maksimalaus KA susidarymo šaltinio - apie 10 km atstumu nuo Panevėžio miesto, kur, 2009 m. duomenimis, surinkta didžioji dalis (iki 55 proc., t.y. 91 000 t) mišrių KA. Dar 4228 t KA surenkama Panevėžio rajono savivaldybėje, todėl MBA įrenginių statyba Panevėžio rajono teritorijoje sąlygoja mažesnius atliekų transportavimo kaštus, kartu, - tarifų gyventojams sumažėjimą;

• Geros susisiekimo galimybės (nedidelis atstumas - apie 1,93 km - nuo krašto kelio Panevėžys- Anykščiai);

• Esamo sąvartyno teritorijos ploto maksimalus išnaudojimas (patvirtinti žemės sklypų detalieji planai; vietos požiūriu sąvartyno teritorija pakankama MBA infrastruktūrai diegti). Sąvartyno teritorija yra keturiuose žemės sklypuose, kurių visų žemės sklypo paskirtis „kita“ (naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos) (dokumentai pateikti 20.1 – 20.4 prieduose).

• Prisijungimo prie esamos infrastruktūros galimybės (Pažymėtina tai, kad, 2007-2009 m.

įgyvendinant Panevėžio regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projekto pirmąjį etapą, didelė dalis projekto lėšų buvo panaudota naujos sąvartyno infrastruktūros įrengimui). Veiklos vykdymui yra visos galimybės prisijungti prie esamos infrastruktūros:

• Esamas administracinis pastatas, turintis vietinį centrinį šildymą, vandentiekį ir

kanalizaciją; • Atliekų priėmimo postas su modernia svėrimo įranga; • Esamas atliekų rūšiavimo pastatas (25×70m ), kuriame planuojama įrengti mechaninio

apdorojimo (rūšiavimo) linija; • Esamas garažas su remonto dirbtuvėmis; • Nepavojingų atliekų sąvartynas, kurio projektinis pajėgumas – 2.159.795 m3 per 20 m., t.y.

apie 100 tūkst. t/m. arba 274 t/d., kuriame planuojama šalinti po MBA apdorojimo likusią atliekų frakciją, ir kurio reikmėms numatyta panaudoti planuojamą pagaminti techninį kompostą;

• Žalųjų atliekų kompostavimo aikštelė, kurios projektinis pajėgumas – 12.034,88 m3/m. (t.y. 4.813,95 t/m.) perdirbamų žaliųjų atliekų, pagaminant 6017,44 m3/m. komposto;

• Sąvartyno dujų surinkimo ir saugojimo sistema, numatant vieną iš galimybių - į ją tiekti BA įrenginiuose pagamintas biodujas;

• Numatytas prisijungimas prie esamų elektros energijos tinklų, panaudojant esamą elektros transformatorinę;

• PŪV bus dalinai pritaikyti sąvartyno teritorijoje esami vandentiekio tinklai, lietaus, fekalinės kanalizacijos linijos:

o geriamąjį vandenį (ūkio, buities, gamybos reikmėms) planuojama gauti iš esamo gręžinio (130 m gylio), kurio debitas – iki 25 m3/h; šiuo metu naudojama apie 4 m3/d.;

o vandenį gaisrų gesinimui - iš regioninio sąvartyno teritorijoje esančio dirbtinio tvenkinio;

o buitinės ir filtrato nuotekos surenkamos FK tinkluose ir nukreipiamos į Panevėžio miesto kanalizacijos sistemą;

o filtrato nuotekoms surinkti įrengta filtrato perpumpavimo į nuotekų valymo įrenginius siurblinė ir vamzdynas;

o įrengti neužteršto paviršinio vandens surinkimo rezervuarai, iš kurių siurbline nuotekos persiurbiamos į nuvedimo griovį, kuriuo vanduo patenka į artimiausią vandens priimtuvą – į Aulamo upelį;

o esamų pastatų vidaus inžineriniai tinklai bus atnaujinti rekonstrukcijos metu;

• Esant poreikiui (negaminant alternatyviosios energijos, arba esant jos trūkumui), yra prisijungimas prie esamų dujotiekio tinklų;


42

• Asfaltuoti keliai ir aikštelės prie visų pastatų.

• Teritorija nėra tankiai apgyvendinta, greta (arčiau nei 500 m atstumu) nėra gyvenamųjų

pastatų, iš visų pusių sąvartyno teritoriją supa Pakalnių miškas, o nuo dirbamos žemės laukų teritorija nutolusi 1 km atstumu;

• Nenumatoma reikšminga neigiama įtaka kraštovaizdžiui. Sklypo vieta ir artimiausios apylinkės nepasižymi kultūrinėmis, istorinėmis, archeologinėmis vertybėmis. Planuojamos ūkinės veiklos teritorija ir jos apylinkės nėra įtrauktos į Europos saugomų vietovių NATURA 2000 sąrašą (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas) pateikiamas studijos 21-me priede.

• Atlikus dokumentų atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) nustatyta, kad šiai veiklai planuojamoje teritorijoje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Raštas pateikiamas studijos 22-me priede.

Planuojami nauji infrastruktūros objektai:

• Atliekų priėmimo pastatas (vietoje rūšiuotų atliekų sandėliavimo aikštelė), kuriame planuojama įrengti atliekų priėmimo bunkerius ir konvejerinę liniją;

• Išrūšiuotų atliekų pastatas; • Biologinio apdorojimo įrenginiai (vieta tarp senojo ir naujojo sąvartyno); • Parinkus įgyvendinimui anaerobinį fermentavimą ir biodujų išgavimą, bus reikalingos:

o Biodujų talpyklos; o Kogeneratoriai.

6.3. Investicijų į MBA analizė

Kiekvienam scenarijui buvo paskaičiuotos MBA investicijos. Investicijos planuotos išanalizavus iš įvairių rinkoje esančių įrangos ir paslaugų tiekėjų apklausos būdu gautą informaciją (žr. 7 – 17 priedus ). MBA investicijų skaičiavimų suvestinė pateikta 6.6. lentelėje. Visų skirtingų investicijų atveju, didžiausios investicijos telkiasi ties MBA biologinio apdorojimo dalimi. (žr. 6.6. lentelę).

Scenarijų investicijų tolimesnė analizė pateikta studijos 6.4.1. paragrafe.

Scenarijų parinkimas tolimesnei analizei

Scenarijų lyginamosios analizės rezultatai pateikti 6.6.1 lentelėje. • Pirmojo scenarijaus įdiegimo atveju nebus pasiekiami KA srauto tvarkymo uždaviniai, kadangi

gaminamas techninis kompostas bus laikomas sąvartyne šalinama atlieka (žr. 6.1 ir 6.2 lenteles).

• Visų scenarijų atveju (išskyrus 3-čiojo) nebus pasiekiami AŽ tvarkymo uždaviniai PK bei stiklo tvarkyme (žr. 1-5 prieduose pateiktas srautų diagramas)

• Remiantis visiems atskiriems scenarijams reikalingų investicijų palyginimu, 1-3 scenarijai

reikalauja didžiausių investicijų atliekų apdorojimui UKB (uždaro kompostavimo būdu) bei trečiasis scenarijus - atliekų apdorojimui (AFB) anaerobinio fermentavimo būdu (žr. 6.6 lentelę). 4-to scenarijaus investicijos į AFB yra mažesnės, negu kitų scenarijų, dėl mažesnio atliekų srauto patekimo į biologinį apdorojimą.

• Tolimesniam įvertinimui parenkamas 4 scenarijus, kuriame bus analizuojamos 2 biologinio apdorojimo alternatyvos: UKB ir AFB. Šis scenarijus surinko daugiausiai balų (žr. 6.6.1 lentelę).

• Taip pat pagal surinktus balus tolimesnei analizei parenkamas 5 scenarijus, kuriame siūlomi mechaninės dalies sprendimai daugiausiai skiriasi nuo pirmųjų keturių scenarijų.


2010 m.

43

6.6. lentelė. Panevėžio apsk. KA bei BSA iš komunalinių atliekų tvarkymo scenarijų investicinės analizės rezultatai


UKB AFB UKB AFB UKB AFB UKB AFB UKB AFB

Apdorojamų atliekų srautas MBA pradžioje, t/m. 83928 83928 83928 83928 83928 83928 86471 86471 87336 87336

Apdorojamų atliekų srautas MBA pradžioje, t/h 20 20 20 20 20 20 21 21 21 21

Investicijos į MA, Lt 14.843.080 15.374.280 15.466.958 15.966.958 16.287.744 16.787.744 16.871.574 17.371.574 16.841.219 17.341.219

Atliekų priėmimas 3.124.000 3.124.000 3.124.000 3.124.000 3.124.000 3.124.000 3.124.000 3.124.000 3.124.000 3.124.000

Mechaninis rūšiavimas 4.206.610 4.206.610 4.749.288 4.749.288 5.452.244 5.452.244 6.006.074 6.006.074 5.831.761 5.831.761

Atrūšiuotų atliekų tvarkymas 900.000 900.000 950.000 950.000 970.000 970.000 1.000.000 1.000.000 950.000 950.000

Įrangos pristatymas, instaliacija, elektra, automatika, valdymo įranga, vamzdynai, kita

infrastruktūra ir komunikacijos

6.612.470 7.143.670 6.643.670 7.143.670 6.741.500 7.241.500 6.741.500 7.241.500 6.935.458 7.435.458

Investicijos į BA, įsk. BSA konteinerius kaimo gyventojams Lt

10.922.208 21.222.500 10.922.208 21.222.500 10.922.208 21.222.500 10.213.820 19.372.000 10.213.820 20.300.000

Bendros investicijos į statinius ir įrenginius, Lt 25.765.288 36.596.780 26.389.166 37.189.458 27.209.952 38.010.244 27.085.394 36.743.574 27.055.039 37.641.219

Komentaras: BA - UKB (uždaro kompostavimo būdu) BA –AFB (anaerobinio fermentavimo būdu) 6.6.1 lentelė. Scenarijų lyginamosios analizės rezultatai Vertinimo kriterijus Vertini-

mas 1 scenarijus UKB

1 scenarijus AFB

2 scenarijus UKB

2 scenarijus AFB

3 scenarijus UKB

3 scenarijus AFB

4 scenarijus UKB

4 scenarijus AFB

5 scenarijus UKB

5 scenarijus AFB

Vertinimas ir trumpas pagrindimas

Specialieji projektų atrankos kriterijai

Alternatyvos veiklos ir sprendiniai apima regiono atliekų tvarkymą ir atitinka regiono atliekų tvarkymo plano nuostatas

taip/ne Taip Buvo numatytas MBA

Taip Buvo numatytas MBA









Alternatyva užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. BSA iš šiuo metu šalinamo KA srauto perdirbimą ir (ar) kitokį

taip/ne Taip (apie 52 proc. nuo šiuo

Taip (apie 52 proc. nuo šiuo

Taip (iki 79 proc.)

Taip (iki 79 proc.)

Taip (iki 79 proc.)

Taip (iki 79 proc.)

Taip (iki 78 proc.)

Taip (iki 78 proc.)

Taip (iki 76 proc.)

Taip (iki 76 proc.)


2010 m.

44

naudojimą. šalinamų BSA) šalinamų BSA)

Alternatyva užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono teritorijoje susidarančių KA perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą.

taip/ne Ne Iki 45 %

Ne Iki 45 %

Taip Iki 67 %

Taip Iki 67%

Taip Iki 74%

Taip Iki 74%

Taip Iki 70%

Taip Iki 70%

Taip Iki 73%

Taip Iki 73%

Alternatyva skatina atskirą BSA surinkimą ir šių atliekų individualų kompostavimą jų susidarymo vietoje

taip/ne Taip (žr. 5-me paragrafe pateiktą viziją)

Taip (žr. 5-me paragrafe pateiktą viziją)









Alternatyva užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių AŽ srautų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą

taip/ne ne PK – 37% Plastikas –61% Stiklas-36% Metalas-99

ne PK – 37% Plastikas –61% Stiklas-36% Metalas-99

ne PK – 37% Plastikas –61% Stiklas-36%




taip PK-55% Plastikas-61% Stiklas-64% Metalas-99


ne PK-37% Plastikas-23% Stiklas-36% Metalas-96%


Projektas, kuriuo užtikrinamas sąnaudų susigrąžinimo, mokumo ir „teršėjas moka“ principų įgyvendinimas

taip/ne taip taip taip taip taip taip taip taip taip taip

Aplinkosauginiai 45 34 41 34 41 34 41 34 41 34 41

Scenarijaus poveikis žmonių sveikatai 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Poveikis dirvožemiui ir (arba) požeminiams vandeniui

5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Triukšmo atsiradimas dėl naujo scenarijaus įdiegimo

5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Problemos dėl kvapų 5 3 5 3 5 3 5 3 5 3 5

Vandens naudojimas, nuotekų susidarymas technologiniuose procesuose

5 4 3 4 3 4 3 4 3 4 3

Atliekų apdorojimo proceso metu susidarančių pavojingų atliekų kiekiai 1 tonai apdorotų atliekų, %

5 4 Iki 0.005%

4 Iki 0.005%

4 Iki 0.005%

4 Iki 0.005%

4 Iki 0.005%

4 Iki 0.005%

4 Iki 0.005%

4 Iki 0.005%

4 Iki 0.005%

4 Iki 0.005%

Priklausomybe nuo oro sąlygų 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Poveikis aplinkos orui 5 3 4 3 4 3 4 3 4 3 4

CO2 balansas 5 0 neigiamas

5 Teigiamas dėl “Žaliosios” energijos gamybos

0 neigiamas

5 Teigiamas dėl “Žaliosios” energijos

0 neigiamas


0 neigiamas


0 neigiamas



2010 m.

45

gamybos gamybos gamybos gamybos

Techniniai 30 21 21 22 22 29 29 28 28 29 29

Galimas esamos infrastruktūros (keliai, elektros linijos, vandentiekiai ir pan.) panaudojimas

5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Regioninio sąvartyno eksploatacijos laiko pratęsimas

5 1 1,4 kart

1 1,4 kart

2 2,4 kart

2 2,4 kart

5 3 kart

5 3 kart

3 2,6 kartus

3 2,6 kartus

4 2,8 kartus

4 2,8 kartus

Esant poreikiui galimybė apdoroti kitų tipų atliekas

5 0 0 0 0 4 4 5 5 5 5

Ar įrenginio eksploatavimui reikalingi dideli kiekiai kitų žaliavų

5 Ne 5

Ne 5

Ne 5

Ne 5

Ne 5

Ne 5

Ne 5

Ne 5

Ne 5

Ne 5

Ar bus atliekami pakeitimai atliekų surinkimo infrastruktūroje

5 Minimalūs 5

Minimalūs 5

Minimalūs 5

Minimalūs 5

Minimalūs 5

Minimalūs 5

Minimalūs 5

Minimalūs 5

Minimalūs 5

Minimalūs 5

Galimas proceso liekanų panaudojimas

5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5

Atitikimo teisės aktų reikalavimams 20 11 12 17 18 17 18 19 20 17 18

Atitikimas atliekų tvarkymo politikai pagal atliekų tvarkymo hierarchiją

5 4 5 4 5 4 5 4 5 4 5

Atitikimas atliekų tvarkymo politikai pagal BSA šalinimą sąvartyne

5 4 4 5 5 5 5 5 5 5 5

Atitikimas atliekų tvarkymo politikai pagal AŽ išrūšiavimą

5 3 3 3 3 3 3 5 5 3 3

Atitikimas atliekų tvarkymo politikai pagal 50 % komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne užduotį

5 0 0 5 5 5 5 5 5 5 5

Balų suma: 95 66 74 73 81 80 88 81 89 80 88

Investicijos į pagrindinius įrenginius ir statinius (MBA bei BSA konteineriai)

Lt 25.765.288 36.596.780 26.389.166 37.189.458 27.209.952 38.010.244 27.085.394 36.743.574 27.055.039 37.641.219


46

6.4. Projekto finansinė-ekonominė analizė

6.4.1. Pagrindinės scenarijų finansinių skaičiavimų prielaidos

Projekto finansiniai skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis tokiais metodiniais šaltiniais:

� Europos Komisijos 2008 metais parengtomis investicinių projektų kaštų-naudos analizės gairėmis (angl. „Guide to Cost-Benefit Analysis of Investment Projects (Structural Fund, Cohesion Fund and instrument for Pre-Accession)“);

� Europos Komisijos 2006 metais parengtomis „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodinėmis gairėmis“ (angl. „Guidance on the Methodology for carrying out Cost-Benefit Analysis, working document No. 4“);

� Europos Komisijos parengtomis „Metodinėmis rekomendacijomis dėl Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 55 straipsnio: pajamas duodantys projektai“ (angl. „Guidance note on Art. 55, Council Regulation (EC) 1083/2006: Revenue Generating Projects“),

� Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos parengta metodine informacija (išlaidų tinkamumo, pajamų skaičiavimo, „Paraiškos formos B dalies pavyzdinio priedo pajamas duodantiems projektams pildymo vadovo“ rekomendacijomis);

� Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų pajamų skaičiavimo ir priežiūros metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1K-195;

� priemonės VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas” veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašu (patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-248), tinkamumo finansuoti vertinimo metodika (finansavimo sąlygų aprašo 2 priedas) ir kita šios priemonės dokumentacija;

� priemonės VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas” veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“ valstybės projektų sąrašu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2010 m. kovo 31 d. Įsakymu Nr. D1-261.

Finansinio vertinimo metu bus lygiagrečiai nagrinėjami 4-5 projekto įgyvendinimo scenarijai (kiekvienas scenarijus turės po dvi galimas jo įgyvendinimo alternatyvas: be energijos išgavimo ir su energijos išgavimu):

� 4 scenarijus – projektas įgyvendinimas pagal scenarijų, kai išskiriamos metalo, plastmasės atliekos, SRF iš techninio komposto srauto ir didesnės KA frakcijos srauto, naudojant NIR, taip pat popieriaus arba plastmasės atliekos - papildomai naudojant NIR. Numatomos dvi šio scenarijaus įgyvendinimo alternatyvos:

• 1 alternatyva (UKB - uždaro kompostavimo būdas): BSA (maisto ir žalųjų) iš KA srauto individualus kompostavimas kaimuose, kito KA srauto mechaninis apdorojimas (MA), biologinis apdorojimas (BA) uždaro kompostavimo būdu;

• 2 alternatyva (SAFB – sauso anaerobinio fermentavimo būdas): BSA (maisto ir žalųjų) iš KA srauto individualus kompostavimas kaimuose, kito KA srauto MA, BA sauso anaerobiniu fermentavimo būdu, išgaunant energiją.

� 5 scenarijus – projektas įgyvendinimas pagal scenarijų, kai išskiriamos metalo atliekos ir maksimaliai išskiriamas SRF. Numatomos dvi šio scenarijaus įgyvendinimo alternatyvos:

• 1 alternatyva (UKB - uždaro kompostavimo būdas): BSA (maisto ir žalųjų) iš KA srauto individualus kompostavimas kaimuose, kito KA srauto mechaninis apdorojimas (MA), biologinis apdorojimas (BA) uždaro kompostavimo būdu;


47

• 2 alternatyva (SAFB – sauso anaerobinio fermentavimo būdas): BSA (maisto ir žalųjų) iš KA srauto individualus kompostavimas kaimuose, kito KA srauto MA, BA sauso anaerobiniu fermentavimo būdu, išgaunant energiją.

Atliekant projekto finansinius skaičiavimus laikomasi tokių bendrųjų prielaidų:

� mokesčių sistema: Lietuvos Respublikos mokesčių sistema analizuojamu projekto vertinimo laikotarpiu nesikeis;

� PVM mokesčio dydis: taikomas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs 21 proc. PVM mokesčio tarifas, kadangi projekte numatytos investicijos bus atliekamos po 2009 m. rugsėjo 1 d.;

� infliacija: skaičiuojant projekto veiklos pajamas ir išlaidas, nebuvo atsižvelgiama į vidutinę metinę infliaciją, todėl piniginės vertės buvo nurodytos palyginamosiomis (pastoviomis), o ne einamosiomis kainomis, t.y. nekoreguojant jų dėl infliacijos ir rodant realius dydžius (pagal „Paraiškos formos B dalies pavyzdinio priedo pajamas duodantiems projektams pildymo vadovo“ rekomendacijas);

� projekto ataskaitinis laikotarpis: projekto ataskaitinis laikotarpis sieks 22 metai (2 metai investavimas be defektinio laikotarpio + 20 metų eksploatacija);

� diskonto norma: finansinei analizei taikoma 5 proc. finansinė diskonto norma realiąja išraiška (pagal kaštų-naudos gairių rekomendacijas), o ekonominei analizei - 5,5 proc. socialinė diskonto norma;

� investicijų vertė: projekto investicijų skaičiavimai atlikti remiantis dabartiniu metu rinkoje vyraujančiomis kainomis, sąmatiniais statybos kainų skaičiavimais, atliktų darbų vykdytojų ir paslaugų tiekėjų apklausų rezultatais, pasirašytomis sutartimis, gautais komerciniais pasiūlymais bei jau atliktų darbų, įsigytų paslaugų faktinėmis kainomis;

� investicijų vykdymo planas: planuojamos investicijos bus atliekamos pagal sudarytą projekto veiklų įgyvendinimo grafiką;

� projekto finansavimas: projekto įgyvendinimui bus siekiama gauti ES Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto paramą, o likusią lėšų dalį sudarys pareiškėjo, UAB „PRATC“ skolintos lėšos;

� paramos intensyvumas: paramos intensyvumas: veiklai „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą“ (išskyrus mišrių komunalinių atliekų deginimą) yra ne didesnis nei 85 proc. nuo tinkamų finansuoti projekto išlaidų;

� ilgalaikio turto nusidėvėjimas: ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesioginiu metodu ir naudojamas turto likutinės vertės apskaičiavimui;

� reinvesticijos: finansinėse prognozėse po projekto įgyvendinimo nenumatytas kito ilgalaikio turto, susijusio su projekto vykdymu, įsigijimas, t.y. nebuvo numatytos pakartotinos investicijos, skirtos iki projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigos susidėvėjusioms projekto metu sukurto turto dalims pakeisti (reinvesticijos).

Svarbiausių ataskaitinio laikotarpio, diskonto normos, likutinės vertės prielaidų pagrindimas yra pateiktas 6.7. lentelėje. Kitos, nepaminėtos finansinių prognozių sudarymo prielaidos paaiškintos prie atitinkamų skaičiavimų.

6.7. lentelė. Pagrindinių projekto finansinių skaičiavimų prielaidų pagrindimas

Projekto ataskaitinis laikotarpis

Pasirinkto projekto ataskaitinio laikotarpio pagrindimas

22 metai

Projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis yra metų, kuriems pateikiamos projekto investicijų išlaidų, veiklos išlaidų ir veiklos pajamų prognozės, skaičius. Projekto skaičiavimuose bus naudojamas 22 metų projekto ataskaitinis laikotarpis (2 metai investavimas (be defektinio laikotarpio) + 20 metų eksploatacija). Šis ataskaitinis laikotarpis buvo pasirinktas atsižvelgiant į priemonės VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas” veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros


48

plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo „Tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė” 9.1.3. punktą, kuriame rekomenduojama taikyti Europos Komisijos parengtose „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodinėse gairėse“ (angl. Guidance on the methodology for carrying out cost-benefit analysis, working document No. 4) ir „Investicijų projektų kaštų-naudos gairėse“ („Guide to Cost-Benefit Analysis of Investment Projects (Structural Fund, Cohesion Fund and instrument for Pre-Accession)“) numatytą projekto ataskaitinį laikotarpį (vandens ir aplinkos sektoriaus projektams rekomenduojama taikyti 30 metų ataskaitinį projekto laikotarpį), o jei analizei būtų imamas kitas laikotarpis, tai projekte turėtų būti pateiktas paaiškinimas, pagrindžiantis sprendimą taikyti kitą analizės laikotarpį. Finansų ministerijos parengtoje Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų pajamų skaičiavimo ir priežiūros metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1K-195, vandentiekio, kanalizacijos, vandens nuotekų valymo sistemos, kiti aplinkosaugos projektams taikyti 30 metų ataskaitinį projekto laikotarpį. Taip pat metodikoje yra numatoma, kad projekto ataskaitinis laikotarpis turi būti nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai naudingą projekto gyvavimo laikotarpį (sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį). Jei įgyvendinant projektą numatomo sukurti turto (atskirų turto komponentų) naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, rekomenduojama ataskaitinio laikotarpio trukmę nustatyti pagal turto, kuriam numatoma išleisti didžiąją dalį projekto lėšų, naudingo tarnavimo laikotarpį. Šio projekto turto, kuriam skiriama didžioji dalis projekto lėšų, naudingo tarnavimo laikotarpis siekia 20 metų, todėl šiam projektui taikytinas ataskaitinis laikotarpis sieks 22 metus (2 metai investavimas (be defektinio laikotarpio) + 20 metų eksploatacija (investicijų naudingo tarnavimo laikotarpis)).

Diskonto norma Pasirinktos diskonto normos pagrindimas

5 %

Projekto finansinės analizės skaičiavimuose buvo naudojama 5 proc. finansinė diskonto norma realiąja išraiška. Šis finansinės diskonto normos dydis buvo pasirinktas atsižvelgiant į priemonės VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas” veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo „Tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė” 9.1.4. punktą, kuriame rekomenduojama finansiniam vertinimui taikyti diskonto normą, nurodytą „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodinėse gairėse“ (angl. Guidance on the methodology for carrying out cost-benefit analysis, working document No. 4) ir „Investicijų projektų kaštų-naudos gairėse“ („Guide to Cost-Benefit Analysis of Investment Projects (Structural Fund, Cohesion Fund and instrument for Pre-Accession)“). Šiose gairėse rekomenduojama finansinei analizei taikyti 5 proc. realią diskonto normą. Finansų ministerijos parengtame „Paraiškos formos B dalies pavyzdinio priedo pajamas duodantiems projektams pildymo vadove“ bei Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų pajamų skaičiavimo ir priežiūros metodikoje projektų finansiniam vertinimui siūloma taikyti 5 proc. diskonto normą. Visuose šiuose šaltiniuose rekomenduojama taikyti diskonto norma siekia 5 proc. Atsižvelgiant į visas šias rekomendacijas, buvo nuspręsta finansiniams grynųjų pinigų srautams diskontuoti taikyti 5 proc. diskonto normą realiąja išraiška.

Likutinė vertė Likutinės vertės apskaičiavimo pagrindimas

0 Lt

Sukurto/įsigyto turto likutinė vertė yra tai yra suma, kurią investuotojai galėtų gauti už turtą projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, įvertinus būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas (t.y. turto likvidacinė, rinkos vertė). Finansų ministerijos parengtos Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų pajamų skaičiavimo ir priežiūros metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1K-195, 29.2 punkte numatoma, kad turto ekonominį nusidėvėjimas skaičiuojamas projekto investicijų ataskaitiniu laikotarpiu. Kadangi šio projekto ataskaitinis laikotarpis sutampa su projekto investicijų, kurioms numatoma išleisti didžiąją dalį projekto lėšų, naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl šių investicijų likutinė vertė projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bus lygi nuliui, t.y. investicijos nusidėvės per projekto ataskaitinį laikotarpį. Nors projekto metu įsigyta įranga nusidėvės greičiau, tačiau reinvesticijų nebuvo numatoma, o įsigytos įrangos naudingas


49

tarnavimas bus išlaikomas skiriant lėšas jos remontui, priežiūrai ir eksploatacijai palaikyti. Tokiu būdu šio projekto investicijų bendra likutinė vertė iš viso sieks 0 Lt.

6.3.1. Projekto įgyvendinimui reikalingas lėšų kiekis

Siekiant įgyvendinti ankstesniuose skyriuose numatytus projekto scenarijus, reikia atlikti tokias

investicijas:

� statybos darbai su projektavimu (KA mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių statybos išlaidos, komunalinių atliekų biologinio apdorojimo (BA) įrenginių statybos išlaidos);

� techninio projekto ekspertizė; � statybos darbų techninė priežiūra; � atliekų tvarkymo įranga; � konteinerių atliekų kompostavimui kaimo vietovėse įrengimas; � galimybių studijos parengimas; � paraiškos ES paramai gauti parengimas; � poveikio aplinkai vertinimo (PAV) parengimas; � pirkimo dokumentų parengimas; � projekto administravimo paslaugų įsigijimas; � projekto viešinimas; � projekto auditas. Bendras projekto 4-5 scenarijų įgyvendinimui reikalingas lėšų poreikis sieks 34,3-47,5 mln. Lt (žr.

6.8. lentelė). Šios išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis atliktais preliminariais sąmatiniais statybos darbų kainos skaičiavimais, pasirašytomis paslaugų įsigijimo sutartimis ir pan. Jas sudarys tinkamos ir netinkamos finansuoti iš ES paramos lėšų išlaidos.

6.8. lentelė. Projekto scenarijų bendra vertė, Lt

Eil. Nr.

Investicijos 4 scenarijus 5 scenarijus

UKB SAFB UKB SAFB

1. Statybos darbų išlaidos su projektavimu (išskyrus, techninio projekto ekspertizę ir techninę priežiūrą)

31.082.931 43.026.429 31.045.394 44.136.474

2. Kitos paslaugos 3.202.302 3.292.289 3.202.020 3.300.652 3. Projekto investicijos iš viso (su PVM): 34.285.234 46.318.718 34.247.414 47.437.127

Didžiąją dalį visų numatytų išlaidų sudarys KA mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių ir biologinio

apdorojimo (BA) įrenginių statybos darbų ir projektavimo išlaidos (virš 90 proc. visų numatytų išlaidų). Likusi išlaidų dalis teks kitoms paslaugoms, kuriuos yra reikalingos, kad projektas būtų įgyvendintas.


50

6.2.pav. Projekto scenarijų išlaidų struktūra, Lt

Projekto scenarijų įgyvendinimui reikalingas lėšų poreikis kiekvieno scenarijaus atveju yra pateiktas 6.9. lentelėje. Investicijos pateiktos, išanalizavus iš įvairių rinkoje esančių įrangos ir paslaugų tiekėjų apklausos būdu gautą informaciją. Apklausos rezultatai pateikti studijos 17-me priede.

6.9. lentelė. Projekto scenarijų investicijų poreikis, Lt Eil. Nr. Investicijos


UKB SAFB UKB SAFB

I. Statybos darbų išlaidos su projektavimu (išskyrus, techninio projekto ekspertizę ir techninę priežiūrą)

25.688.373 35.559.032 25.657.350 36.476.425

1. KA mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių statybos išlaidos

16.471.574 16.971.574 16.441.219 16.941.219

1.1. Atliekų priėmimas 2.774.000 2.774.000 2.774.000 2.774.000

1.2. Mechaninis rūšiavimas 6.006.074 6.006.074 5.831.761 5.831.761

1.3. Atrūšiuotų atliekų tvarkymas 950.000 950.000 900.000 900.000

1.4. Įrangos pristatymas, instaliacija, elektra,

automatika, valdymo įranga, vamzdynai, kita infrastruktūra ir komunikacijos

6.741.500 7.241.500 6.935.458 7.435.458

2. Komunalinių atliekų biologinio apdorojimo (BA) įrenginių statybos išlaidos 8.663.820 17.822.000 8.663.820 18.750.000

2.1. Atliekų kompostavimo įrenginiai 8.663.820 17.822.000 8.663.820 18.750.000

3. Projektavimo ir inžinerinės paslaugos 552.979 765.458 552.311 785.206

3.1. Projektavimo darbai/ inžinerinė dalis (2 proc.) 502.708 695.871 502.101 713.824

3.4. Statinio projekto vykdymo priežiūra (0,2 proc.) 50.271 69.587 50.210 71.382

II. Įranga 1.950.000 1.950.000 1.950.000 1.950.000

1. Atliekų tvarkymo įranga 750.000 750.000 750.000 750.000

2. Konteineriai atliekų kompostavimui kaimo vietovėse 1.200.000 1.200.000 1.200.000 1.200.000

III. Paslaugos 407.292 481.661 407.059 488.573

1. Techninio projekto ekspertizė (0,2 proc.) 52.784 73.067 52.721 74.952

2. Darbų techninė priežiūra (0,56 proc.) 140.758 194.844 140.588 199.871

3. Galimybių studijos parengimas 129.675 129.675 129.675 129.675

4. Paraiškos parengimo išlaidos 14.250 14.250 14.250 14.250

5. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) parengimas 14.250 14.250 14.250 14.250

6. Pirkimo dokumentų parengimo paslaugos 55.575 55.575 55.575 55.575


51

IV. Projekto vykdymas ir administravimas 289.239 289.239 289.239 289.239

1. Projekto administravimas 57.000 57.000 57.000 57.000

2. Projekto viešinimas 185.035 185.035 185.035 185.035

3. Projekto auditas 47.204 47.204 47.204 47.204

V. Projekto investicijos iš viso (be PVM): 28.334.904 38.279.932 28.303.648 39.204.237

VI. Projekto investicijų PVM: 5.950.330 8.038.786 5.943.766 8.232.890

VII. Projekto investicijos iš viso (su PVM): 34.285.234 46.318.718 34.247.414 47.437.127

6.3. pav. Projekto scenarijų investicijų struktūra, Lt (be PVM)

Pagal projekto scenarijų išlaidų tinkamumą finansuoti iš ES paramos lėšų išskiriamos tokios išlaidos (žr. 6.10. lentelė):

� tinkamos finansuoti išlaidos (galimybių studijos, paraiškos, pirkimų dokumentų parengimo, projektavimo ir inžinerinių paslaugų, komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių statybos, konteinerių įrengimo, projekto viešinimo, administravimo ir audito);

� netinkamos finansuoti išlaidos (investicijų PVM mokesčio išlaidos, nes UAB „PRATC“ gali jį susigrąžinti).

Netinkamos projekto išlaidos pagal finansavimo sąlygų aprašą turėtų būti finansuojamos iš pareiškėjo lėšų, o tinkamos finansuoti išlaidos bus dengiamos iš pareiškėjo ir ES paramos lėšų.

6.10. lentelė. Projekto scenarijų tinkamos ir netinkamos finansuoti išlaidos, Lt Eil. Nr.


UKB SAFB UKB SAFB 1. Tinkamos finansuoti išlaidos 28.334.904 38.279.932 28.303.648 39.204.237 2. Netinkamos finansuoti išlaidos (PVM) 5.950.330 8.038.786 5.943.766 8.232.890 3. Bendra projekto vertė 34.285.234 46.318.718 34.247.414 47.437.127


52

6.4. pav. Projekto scenarijų tinkamos ir netinkamos finansuoti išlaidos, Lt

Šį projektą numatoma finansuoti iš dviejų finansavimo šaltinių lėšų: � Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų; � pareiškėjo, UAB „PRATC“, skolintų lėšų.

Šių finansavimo šaltinių lėšų poreikis priklausys nuo pasirinkto įgyvendinti projekto scenarijaus ir jo alternatyvos. Projekto 4-5 scenarijų finansavimo šaltinių struktūra yra pateikta 6.5. paveiksle.

6.4. pav. Projekto 1-5 scenarijų finansavimo šaltinių struktūra (tinkamos išlaidos), Lt

UAB „PRATC“ nuosavų lėšų poreikis priklausys nuo pasirinkto scenarijaus įgyvendinimo. Nuosavų bendrovės lėšų dydis 4-5 scenarijų atvejais yra 6.6. paveiksle. Kadangi projekto scenarijų antrosios alternatyvos (numatant energijos gaminimą (SAFB)) reikalauja didesnių investicijų, todėl yra reikalingas didesnis nuosavas pareiškėjo įnašas.


53

6.5. pav. Pareiškėjo nuosavo įnašo dydis 4-5 scenarijų atvejais (tinkamos išlaidos), Lt

6.4.3. Kapitalo investicijų intensyvumo išdėstymas laike

Priemonės VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas” veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“ valstybės projektų sąraše, patvirtintame LR aplinkos ministro 2010 m. kovo 31 d. Įsakymu Nr. D1-261, buvo numatytas maksimalus 36 mėn. šio projekto įgyvendinimo laikotarpis. Tai reiškia, kad šio projekto investicijas reikės atlikti per 36 mėn., iš kurių 12 mėn. bus defektinis laikotarpis.

Remiantis parengtu projekto veiklų įgyvendinimo planu bei numatomų atlikti investicijų dydžiais, prognozuojama, kad didžiausios projekto investicijos (apie 56 proc. visų investicijų) bus atliekamos antraisiais projekto įgyvendinimo metais, kai bus baigti visi pasirengimo ir projektavimo darbai bei prasidės atliekų apdorojimo įrenginių statyba.

6.6. pav. Projekto scenarijų investicijų pasiskirstymas laike, Lt


54

Bendrųjų investicijų pasiskirstymas pagal metus skaičiuojamas projekto metais, o ne kalendoriniais metais.

6.4.4. Atliekų apdorojimo ir projekto funkcionavimo kaštai

Atliekų apdorojimo įrenginių funkcionavimo išlaidas sudarys tokios pagrindinės išlaidų kategorijos: � darbo užmokesčio išlaidos; � atliekų tvarkymo išlaidų sumažėjimas dėl sumažėjusio kiekio sąvartyne; � elektros energijos išlaidos; � šiluminės energijos išlaidos; � kuro išlaidos; � tepalų (industrinių) išlaidos; � tepaluotų pašluosčių, filtrų, tepalų, alyvos atliekų (veiklos atliekų) išlaidos; � vandens tiekimo išlaidos; � nuotekų tvarkymo išlaidos; � mokesčių už aplinkos taršą išlaidos; � draudimo išlaidos; � statinių ir įrenginių remonto, priežiūros išlaidos; � įrangos, konteinerių remonto ir priežiūros išlaidos; � kitos išlaidos.

Šias išlaidas patirs pasirinktas operatorius, kuris eksploatuos pastatytus KA mechaninio apdorojimo (MA) ir biologinio apdorojimo (BA) įrenginius. Pagrindiniai atliekų apdorojimo įrenginių eksploatacijos vienetai yra pateikti žemiau esančioje lentelėje.

6.11. lentelė. Atliekų apdorojimo įrenginių funkcionavimo išlaidų kiekiai (2013 m.), vnt.

Eil. Nr. PROJEKTO VEIKLOS IŠLAIDOS Matavimo

vienetas


UKB SAFB UKB SAFB

1. Priskaičiuoto darbo užmokesčio sąnaudos

Darbuotojai 14 18 8 12

2. Soc. draudimo išlaidos Darbuotojai 14 18 8 12

3. Garantinio fondo mokesčio išlaidos Darbuotojai 14 18 8 12

4. Atliekų utilizavimo išlaidos* t 64.808 64.808 70.248 70.248

5. Atliekų tvarkymo išlaidų sumažėjimas dėl sumažėjusio kiekio sąvartyne

t -69.512 -69.512 -72.710 -72.710

6. Elektros energijos išlaidos MWh 2.105 3.061 2.105 3.095

7. Šiluminės energijos išlaidos MWh 0 3.338 0 3.338

8. Kuro išlaidos l 101.190 101.190 102.381 102.381

9. Tepalų (industrinių) išlaidos l 5.000 5.000 5.000 5.000

10. Tepaluotų pašluosčių, filtrų, tepalų, alyvos atliekų (veiklos atliekų) išlaidos

kg 3.200 3.200 3.200 3.200

11. Vandens tiekimo išlaidos m3 700 3.000 750 3.000

12. Nuotekų tvarkymo išlaidos m3 700 3.000 750 3.000

13. Mokesčių už aplinkos taršą išlaidos t 190 98 187 98

14. Draudimo išlaidos proc. 0,37% 0,37% 0,37% 0,37%

15. Statinių ir įrenginių remonto, priežiūros išlaidos proc. 0,50% 0,50% 0,50% 0,50%

16. Įrangos, konteinerių remonto ir priežiūros išlaidos proc. 1,00% 1,00% 1,00% 1,00%

17. Kitos PRATC išlaidos vnt. 1 1 1 1 Pastabos:


55

*atliekų apdorojimo proceso metu susidarę šių atliekų liekanos (didžiosios atliekos, techninis kompostas, SRF ir kt.)

** analizuojamų srautų pagrindimas pateiktas studijos 6.5 lentelėje, vertinant siūlomų MBA įvedinių ir išvedinių srautus.

Taip pat numatoma, kad įrengtų KA apdorojimo įrenginių operatorius, siekdamas užsitikrinti savo

veiklos nenuostolingumą, gaus atliekų tvarkymo paslaugų mokestį iš UAB „PRATC“, kurio dydis priklausys nuo jo patirtų veiklos išlaidų ir gautų pajamų. Prognozuojamas UAB „PRATC“ išlaidų padidėjimas dėl atliekų apdorojimo 2013 metais sieks 4,7-8,7 mln. Lt.

6.12. lentelė. Atliekų tvarkymo išlaidų padidėjimas, Lt Eil. Nr. PROJEKTO VEIKLOS IŠLAIDOS


UKB SAFB UKB SAFB

1. Pajamos iš perdirbtų antrinių žaliavų pardavimo 1.911.600 1.911.600 802.560 802.560

2. Pajamos iš elektros energijos pardavimo 0 2.187.300 0 2.209.200

3. Pajamos iš surinkto iš gyventojų atliekų tvarkymo mokesčio 0 0 0 0

4. Veiklos pajamos (iš pardavimų, be surenkamo atliekų tvarkymo mokesčio pajamų)

1.911.600 4.098.900 802.560 3.011.760

5. Priskaičiuoto darbo užmokesčio sąnaudos 235.200 302.400 134.400 201.600

6. Soc. draudimo išlaidos 72.865 93.684 41.637 62.456

7. Garantinio fondo mokesčio išlaidos 235 302 135 202

8. Atliekų utilizavimo išlaidos 6.980.415 6.980.415 7.868.287 7.868.287

9. Atliekų tvarkymo išlaidų sumažėjimas dėl sumažėjusio kiekio sąvartyne -987.766 -987.766 -1.033.209 -1.033.209

10. Elektros energijos išlaidos 947.250 1.377.450 947.250 1.392.750

11. Šiluminės energijos išlaidos 0 0 0 0

12. Kuro išlaidos 354.165 354.165 358.334 358.334

13. Tepalų (industrinių) išlaidos 50.000 50.000 50.000 50.000

14. Tepaluotų pašluosčių, filtrų, tepalų, alyvos atliekų (veiklos atliekų) išlaidos 3.460 3.460 3.460 3.460

15. Vandens tiekimo išlaidos 1.148 4.920 1.230 4.920

16. Nuotekų tvarkymo išlaidos 2.198 9.420 2.355 9.420

17. Mokesčių už aplinkos taršą išlaidos 63.049 8.450 61.120 8.509

18. Draudimo išlaidos 100.216 135.951 100.104 139.273

19. Statinių ir įrenginių remonto, priežiūros išlaidos 118.268 166.559 135.275 170.550

20. Įrangos, konteinerių remonto ir priežiūros išlaidos 34.317 34.317 270.550 35.311

21. Kitos išlaidos 424.439 310.438 569.686 438.207

22. Reinvesticijos 0 0 0 0

23. Veiklos išlaidos iš viso: 8.399.459 8.844.165 9.510.614 9.710.070

24. Atliekų tvarkymo išlaidų padidėjimas, Lt 6.487.859 4.745.265 8.708.054 6.698.310

* Pastaba: UAB „PRATC“ išlaidų padidėjimas, kuris turėtų būti įtrauktas į vartų mokesčio skaičiavimą, jis buvo

apskaičiuotas įvertinus operatoriaus veiklos pajamų ir veiklos išlaidų skirtumą (reikalingą paslaugų mokestį)


56

6.4.5. Galutinių atliekų liekanų utilizavimo kaštai

Po atliekų apdorojimo proceso metu bus atskirtos antrinės žaliavos ir perdirbtų atliekų galutinės liekanos (SRF, techninis kompostas, didžiosios atliekos ir kt.), kurias reikės utilizuoti, todėl operatorius patirs papildomas sąnaudas utilizuojant šias atliekų liekanas. Išrūšiuotų atliekų liekanas reikės gabenti į sąvartyną (arba kitą jų pridavimo vietą), todėl reikės mokėti sąvartyno mokestį arba kitokią įmoką už jų priėmimą ir utilizavimą. Skaičiavimuose prognozuojama vienos atliekų tonos šalinimo kaina sieks nuo 47,38 Lt/t iki 198 Lt/t. Remiantis užsienio šalių praktika, techninio komposto šalinimo sąvartyne kaina sudaro apie 20 proc. nuo nerūšiuotų atliekų priėmimo kainos (9,8 Lt už toną). Šis įkainis bus taikomas techninio komposto utilizavimo išlaidoms įvertinti.

6.4.6. Pajamos iš perdirbtų atliekų pardavimo

Projekto įgyvendinimo metu, apdorojus gautas atliekas, bus atskirtos tokios antrinės žaliavos kaip

metalai, PET, LDPE, HDPE, popierius ir kartonas, iš kurių gali būti gaunamos pajamos jas pardavus supirkėjams. Prognozuojamos pajamos iš atliekų apdorojimo įrenginiuose perdirbtų atliekų pardavimo pateikiamos žemiau esančioje lentelėje. 6.13. lentelė. Prognozuojamos pajamos iš perdirbtų atliekų pardavimo, Lt Eil. Nr. Investicijos


UKB SAFB UKB SAFB

Vnt./m. Lt/m. Vnt./m. Lt/m. Vnt./m. Lt/m. Vnt./m. Lt/m.

1.1. Metalas 3.450 828.000 3.450 828000 3344 802.560 3344 802.560

1.2. PET 572 429.000 572 429000 0 0

1.3. LDPE 687 103.050 687 103050 0 0

1.4. HDPE 1.603 240.450 1.603 240450 0 0

1.5. Popierius ir kartonas 2.074 311.100 2.074 311100 0 0

1.

Pajamos iš perdirbtų antrinių žaliavų pardavimo

1.911.600 1.911.600 802.560 802.560

6.4.7. Pajamos iš elektros energijos pardavimo

Projekto 4-5 scenarijų alternatyvų su energijos išgavimu (SAFB) įgyvendinimas numato energijos

gamybos įrenginių įrengimą ir elektros energijos gamybą. Tačiau prognozuojama, kad ši „žalioji“ elektros energija bus panaudota nuosaviems tikslams, todėl pardavimo pajamų neprognozuojama, o tik numatomi elektros energijos sutaupymai, kadangi nereikės pirkti jos iš elektros tinklų.

6.4.8. Išplėstinė šilumos poreikio analizė ir pajamos

Projekto 4-5 scenarijų alternatyvų su energijos išgavimu (SAFB) įgyvendinimas numato šiluminės energijos gamybą (iš biodujų), tačiau pajamų iš pagamintos šiluminės energijos pardavimo neprognozuojama, nes nėra įrengtos šios energijos perdavimo infrastruktūros. Tokiu būdu prognozuojama, kad ši energija bus panaudota nuosaviems tikslams. O kadangi ji bus pasigaminta vietoje ir nereikės jos pirkti, todėl numatomas išlaidų sutaupymas.

6.4.9. Atliekų tvarkymo kainos (vartų mokesčio) skaičiavimo metodikos aprašymas

Šiuo metu didžiojoje dalyje Panevėžio apskrities teritorijos atliekų tvarkymo išlaidos įvertinamos,

skaičiuojant vartų mokestį vienai tonai atliekų („vartų mokestį“ - vienkartinį mokestį už atliekų pristatymą į sąvartyną). „Vartų mokesčio“ pagrindu atliekas tvarkančios įmonės skaičiuojasi savo įkainius atliekų surinkimui, pristatymui į sąvartyną, įvertina savo įmonės eksploatavimo kaštus. Tokiu būdu visos atliekų


57

tvarkymo sąnaudos tiek jas pristatant į sąvartyną ,tiek ir tvarkant pačiame sąvartyne, iš gyventojų surenkamos mokesčio už atliekų tvarkymą pavidalu.

Dabartiniu metu UAB „PRATC“ skaičiuojamas vartų mokestis apima tokias išlaidas:

� ilgalaikio turto priežiūros ir eksploatacijos išlaidos; � darbo užmokesčio ir su juo susijusios išlaidos; � atliekų sutvarkymo išlaidos ir kitos išlaidos.

Šiuo metu Panevėžio apskrities regioninio sąvartyno vartų mokestis mišrioms komunalinėms atliekoms siekia 48,94 Lt/t, vidutinis vartų mokestis įvairioms atliekoms – 47,38 Lt/t, vartų mokestis su transportavimu – 52,33 Lt/t (transportavimas vidutiniškai – 4,96 Lt/t). Šis dydis bus laikomas pagrindu vartų mokesčio tarifo padidėjimui įvertinti. Vartų mokesčio išlaidų padidėjimo apskaičiavimo metodika (siekiant nustatyti, kokią įtaką atliekų šalinimo sąnaudoms turės projekto įgyvendinimas, buvo įvertinti tokie veiksniai):

� pasirinktiems scenarijams buvo suprognozuoti susidarančių KA, BSA kiekiai, taip pat sutvarkytų atliekų, išskirtų antrinių žaliavų ir susidariusių galutinių liekanų kiekiai;

� nustatytos operatoriaus veiklos pajamos ir sąnaudos;

� įvertinta projekto įgyvendinimo, operatoriaus veiklos įtaka PRATC veiklai;

� parengtas modelis, apimantis tiek operatoriaus veiklos įvertinimą, tiek PRATC bendrąjį finansavimo poreikį;

� apskaičiuotas vartų mokesčio dydžio padidėjimas dėl projekto įgyvendinimo bei bendras vartų mokesčio dydis, neprieštaraujantis teisės aktų reikalavimams.

Šie darbai bus detaliau apžvelgti atskirai rengiamame Kaštų-naudos analizės dokumente, nagrinėjant pasirinktos alternatyvos ekonominius ir socialinius aspektus. Prognozuojamas vartų mokesčio padidėjimas dėl projekto įgyvendinimo turėtų siekti 46-83 Lt/t (žr. žemiau pateikta lentelė).

6.14. lentelė. Sąvartyno vartų mokestis ir jo padidėjimas dėl projekto įgyvendinimo, Lt

Eil. Nr.


UKB SAFB UKB SAFB

1. Atliekų tvarkymo išlaidų padidėjimas, Lt 6.487.859 Lt 4.745.265 Lt 8.708.054 Lt 6.698.309 Lt

2. Sąvartyno vartų mokesčio padidėjimas dėl projekto įgyvendinimo, Lt

63,09 Lt 46,14 Lt 83,84 Lt 64,49 Lt

3.

Esamas sąvartyno vartų mokestis be projekto (įvertinus, vartų mokesčio sumažėjimą dėl atliekų tvarkymo išlaidų sutaupymo), Lt

39,37 Lt 39,37 Lt 39,02 Lt 39,02 Lt

4. Sąvartyno vartų mokestis su padidėjimu, Lt

102,46 Lt 85,51 Lt 122,86 Lt 103,51 Lt

Įperkamumo riba. Atsižvelgiant į paraiškos B dalyje numatytus reikalavimus turi būti užtikrinamas atliekų tvarkymo paslaugų įperkamumas, t.y. paslaugų kaina po projekto įgyvendinimo turi būti ne didesnė kaip 1 proc. nuo vidutinių šeimos pajamų, vertinant visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas/pajamas, įskaitant ir atliekų apdorojimo metu susidarančių produktų ar atliekų realizavimo/sutvarkymo kainą.

4-5 scenarijų atvejais atliekų tvarkymo paslaugų kaina vienam namų ūkiui neviršija 1 proc. nuo vidutinių šeimos pajamų ir siekia nuo 79,59 Lt iki 114,17 Lt namų ūkiui (1 proc. nuo vidutinių šeimos pajamų 2013 metais – 254,67 Lt).

6.15. lentelė. Atliekų tvarkymo kaina ir įperkamumo riba 2013 metais (atlyginimas su 1 proc.

namų ūkio pajamomis), Lt

Eil. Nr.

Investicijos 0

alternatyva* 4 scenarijus 5 scenarijus

UKB UKB SAFB UKB SAFB

2. Atliekų tvarkymo išlaidų padidėjimas, Lt 6.550.199 Lt 6.487.859 Lt 4.745.265 Lt 8.708.054 Lt 6.698.309 Lt


58

3. Prognozuojamas namų ūkių skaičius apskrityje, vnt.

114.839 114.839 114.839 114.839 114.839

4. Išlaidų namų ūkiui padidėjimas, Lt/vnt. 57,04 Lt 56,50 Lt 41,32 Lt 75,83 Lt 58,33 Lt

5. Namų ūkio išlaidos iki padidėjimo, Lt/vnt. 47,50 Lt 38,27 Lt 38,27 Lt 38,34 Lt 38,34 Lt

6. Atliekų tvarkymo kaina vienam namų ūkiui, Lt/vnt. 104,54 Lt 94,77 Lt 79,59 Lt 114,17 Lt 96,67 Lt

94,77 Lt 79,59 Lt 114,17 Lt 96,67 Lt

7. Disponuojamos namų ūkio pajamos, Lt/mėn.

2.122 Lt 2.122 Lt 2.122 Lt 2.122 Lt 2.122 Lt

8. Disponuojamos namų ūkio pajamos, Lt/metus 25.467 Lt 25.467 Lt 25.467 Lt 25.467 Lt 25.467 Lt

9. Įperkamumo riba (1 proc. namų ūkio pajamų)

254,67 Lt 254,67 Lt 254,67 Lt 254,67 Lt 254,67 Lt

10. Perviršis (-)/Trūkumas (+) 150,13 Lt 159,90 Lt 175,08 Lt 140,50 Lt 158,00 Lt

*Pastaba: Projekto 0 alternatyva skaičiuojama, darant prielaidą, kad nuo 2014 m. sausio 1d. bus įvesta mokestinė priemonė – mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų sąvartynuose pašalintomis

atliekomis (sąvartyno mokestį). Numatoma, kad 2014m. bus nustatytas 75 Lt/t sąvartyno mokestis, vėliau kasmet jį didinant po 20 Lt (2015 m. – 95 Lt/t, 2016 m. – 115 Lt/t., 2017 m. – 135 Lt/t, 2018 m. – 155 Lt/t).

6.4.10. Projekto finansiniai-ekonominiai rodikliai

Finansiniai rodikliai investicijoms. Finansiniai rodikliai investicijoms parodo projekto scenarijų

tikslingumą bei naudą investicijų savininkams (investuotų lėšų savininkams), t.y. parodo, ar jų investuotos lėšos atsipirks iš gaunamų veiklos pajamų (bus gaunamas pelnas, investicijų grąža), ar visgi investicijos bus nuostolingos. Parodoma projekto nauda atliktų investicijų atžvilgiu, kurios siekia 28-39 mln. Lt, t.y. parodo projekto pelningumą, atsiperkamumą prieš paramos gavimą. Skaičiuojant šiuos rodiklius, bendrąsias įplaukas sudaro veiklos pajamos, o bendrąsias išlaidas - veiklos išlaidos ir visos investicinės išlaidos.

Apskaičiuoti projekto scenarijų finansiniai rodikliai investicijoms leidžia padaryti išvadą, kad projektas atliktų pradinių investicijų atžvilgiu nebus finansiškai pelningas, t.y. investicijos nebus finansiškai naudingos ir nesukurs finansinės naudos investuotojui projekto ataskaitinio laikotarpio metu, lyginant su atliktomis investicijomis.

Finansiniai rodikliai investuotam kapitalui. Finansiniai rodikliai investuotam kapitalui parodo projekto scenarijų finansinę naudą, neįvertinant išorinio finansavimo išlaidų. Šis projektas bus finansuojamas iš ES Sanglaudos fondo paramos ir UAB „PRATC“ lėšų, todėl šie rodikliai leidžia įvertinti projekto finansinę naudą pareiškėjo lėšoms be ES suteiktos paramos lėšų, t.y. projekto naudą po ES paramos gavimo. Įvertinama projekto finansinė nauda UAB „PRATC“ investuoto kapitalo atžvilgiu. Skaičiuojant finansinius rodiklius investuotam kapitalui, bendrąsias įplaukas sudaro veiklos pajamos ir likutinė reinvesticijų vertė projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, o bendrąsias išlaidas - veiklos išlaidos, paskolos finansavimas, bendrovės investuotas kapitalas bendrųjų investicijų finansavimui.

UAB „PRATC“ investuotos į projekto įgyvendinimą lėšos sieks 4,3-5,9 mln. Lt. Įvertinus projekto naudą investuoto kapitalo atžvilgiu, buvo gauta neigiama finansinė grynoji dabartinė vertė investuotam kapitalui (FNPV/K). Tai rodo, kad projekto įgyvendinimas bendrovės investuoto kapitalo atžvilgiu (po paramos) nebus finansiškai naudingas, t.y. negeneruos pelno bendrovei analizuojamu laikotarpiu.

Ekonominiai rodikliai. Atlikus projekto sąnaudų-naudos analizę, buvo nustatyta, kad projektas generuoja teigiamą socialinę-ekonominę naudą (apskaičiuotų ekonominių rodiklių reikšmės yra teigiamos). Neigiamo socialinio-ekonominio poveikio, atsirandančio dėl jos įgyvendinimo, nenustatyta. Išorinę projekto ekonominę naudą sudarys naujų darbo vietų sukurta ekonominė nauda bei aplinkosauginė ekonominė nauda (aplinkai ir gyventojams).

Apskaičiuoti projekto finansiniai-ekonominiai rodikliai pateikiami žemiau esančioje lentelėje.

6.16. lentelė. Projekto finansiniai-ekonominiai rodikliai Eil. Nr. Investicijos


UKB SAFB UKB SAFB

1. Investicijos (su PVM) 34.285.234 Lt 46.318.718 Lt 34.247.414 Lt 47.437.127 Lt

2. Europos Sanglaudos fondo ir bendrojo 24.084.668 Lt 32.537.942 Lt 24.058.101 Lt 33.323.601 Lt


59

finansavimo lėšos

3. Nuosavos lėšos projekto įgyvendinimui 10.200.565 Lt 13.780.775 Lt 10.189.313 Lt 14.113.525 Lt

3.1. Nuosavas indėlis 4.250.236 Lt 5.741.990 Lt 4.245.547 Lt 5.880.636 Lt

3.2. PVM 5.950.330 Lt 8.038.786 Lt 5.943.766 Lt 8.232.890 Lt

4. Finansinė vidinė grąžos norma investicijoms (FRR/C), proc. Neskaičiuojama Neskaičiuojama Neskaičiuojama Neskaičiuojama

5. Finansinė grynoji dabartinė vertė investicijoms (FNPV/C), Lt

-26.035.946 Lt -35.153.549 Lt -26.007.290 Lt -36.000.952 Lt

6. N/K santykis 0,85 0,82 0,85 0,81

7. Atsipirkimo periodas (investicijoms), metais Neatsiperka Neatsiperka Neatsiperka Neatsiperka

8. Finansinė vidinė grąžos norma kapitalui (FRR/K), proc. Neskaičiuojama Neskaičiuojama Neskaičiuojama Neskaičiuojama

9. Finansinė grynoji dabartinė vertė kapitalui (FNPV/K), Lt -7.900.940 Lt -10.670.944 Lt -7.730.499 Lt -10.928.392 Lt

10. N/K santykis 0,95 0,94 0,53 0,52

11. Atsipirkimo periodas (kapitalui), metais Neatsiperka Neatsiperka Neatsiperka Neatsiperka

12. Ekonomine vidinė grąžos norma (ERR) 32,57% 25,07% 31,36% 23,52%

13. Ekonominė grynoji dabartinė vertė (ENPV) 80.893.057 Lt 74.774.152 Lt 76.536.429 Lt 69.548.023 Lt

14. ENS (ekonominės naudos santykis) 1,58 1,41 1,52 1,48

15. Atsipirkimo laikas, m. 4,79 metai 5,67 metai 4,90 metai 5,91 metai

Išvados. Atlikta projekto scenarijų finansinė analizė parodė, kad per analizuojamą laikotarpį šios projekto alternatyvos nebus finansiškai naudingos nei investicijų, nei UAB „PRATC“ investuoto kapitalo atžvilgiu, t.y. nesukurs finansinės naudos investuotojams, bendrovės lėšoms (žr. pateikta lentelė).

Atlikus projekto alternatyvų ekonominį vertinimą, priimtiniausia ir ekonomiškai naudingiausia pasirodė 4 scenarijaus 2 alternatyva (su energijos gavimu), kadangi ji duos didelę ekonominę naudą (ENPV), o atliekų tvarkymo išlaidų padidėjimas namų ūkiui bus mažiausias. Taip pat šios alternatyvos atveju yra geriausia FNPV/K reikšmė.

6.4.11. Projekto jautrumo analizė

Projekto finansinių-ekonominių rodiklių verčių pasikeitimo dėl neplanuotų projekto įgyvendinimo ar veiklos išlaidų padidėjimo (sumažėjimo) įvertinimą galima laikyti pagrindiniu jautrumo analizės uždaviniu. Jos metu siekiama nustatyti projekto kritinius kintamuosius. Tai daroma leidžiant projekto kintamiesiems kisti pagal konkretų procentinės dalies pokytį ir stebint tolesnius finansinių-ekonominių rodiklių pokyčius. Vienu metu keičiamas vienas kintamasis, o kiti parametrai turi likti pastovūs. Projekto potencialūs rizikos veiksniai bus keičiami +/-1 proc. ir bus stebima, kaip pasikeis finansinių-ekonominių rodiklių vertės. Jei potencialaus rizikos faktoriaus pokytis 1 proc. sąlygos finansinių-ekonominių rodiklių reikšmių pokytį didesnį negu 1 proc., tada tas veiksnys bus laikomas kritiniu kintamuoju, kurio poveikis projektui gali būti labai reikšmingas.

Atlikus projekto jautrumo analizę buvo nustatyta, kad projektas yra jautriausias:

� KA mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių statybos darbų išlaidų padidėjimui (sumažėjimui);

� KA mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių statybos darbų padidėjimui (sumažėjimui);

� diskonto normų padidėjimas (sumažėjimas);

� projektavimo ir inžinerinių paslaugų išlaidų padidėjimui (sumažėjimui).

Projekto kritiniais kintamaisiais galima laikyti KA mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių, KA mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių statybos darbų, projektavimo ir inžinerinių paslaugų, diskonto normų pasikeitimą, nes jie labiausiai įtakoja projekto finansinius-ekonominius rodiklius.


2010 m.

60

6.17. lentelė. Finansinių-ekonominių rodiklių jautrumo rizikos faktoriams analizės rezultatai (4 scenarijus 2 alternatyva), tūkst. Lt

Rizikos faktoriai Investicijų dydis (be PVM), Lt

Pokytis, proc.

Investicijų dydis (su PVM), Lt

Pokytis, proc.

ES paramos dydis, Lt

Pokytis, proc.

FNPV/C (tūkst.

Lt)

Pokytis, proc. N/K

Pokytis, vnt.

FNPV/K (tūkst.

Lt)

Pokytis, proc. N/K

Pokytis, vnt. ENPV

Pokytis, proc. ERR

Pokytis, proc. ENS

Pokytis, vnt.

Bazinis scenarijus 38.279,9 - 46.318,7 - 32.537,9 - -35.153,5 - 0,817 - -10.670,9 - 0,936 - 74.774,2 - 25,07% - 1,408 -

KA mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių statybos darbų išlaidos (+1,0 proc.)

38.449,6 0,44% 46.524,1 0,44% 32.682,2 0,44% -35.309,1 0,44% 0,817 -0,001 -10.718,2 0,44% 0,936 0,000 74.619,9 -0,21% 24,96% -0,11% 1,406 -0,001

KA mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių statybos darbų išlaidos (-1,0 proc.)

38.110,2 -0,44% 46.113,4 -0,44% 32.393,7 -0,44% -34.998,0 -0,44% 0,818 0,001 -10.623,7 -0,44% 0,937 0,000 74.928,4 0,21% 25,18% 0,11% 1,409 0,001

KA biologinio apdorojimo (BA) įrenginių statybos darbų išlaidos (+1,0 proc.)

38.458,2 0,47% 46.534,4 0,47% 32.689,4 0,47% -35.316,9 0,46% 0,817 -0,001 -10.720,6 0,47% 0,936 0,000 74.612,2 -0,22% 24,96% -0,11% 1,406 -0,001

KA biologinio apdorojimo (BA) įrenginių statybos darbų išlaidos (-1,0 proc.)

38.101,7 -0,47% 46.103,1 -0,47% 32.386,5 -0,47% -34.990,2 -0,46% 0,818 0,001 -10.621,3 -0,47% 0,937 0,000 74.936,1 0,22% 25,19% 0,11% 1,409 0,001

Atliekų tvarkymo įranga (+1,0 proc.) 38.287,4 0,02% 46.327,8 0,02% 32.544,3 0,02% -35.160,5 0,02% 0,817 0,000 -10.673,0 0,02% 0,936 0,000 74.767,3 -0,01% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Atliekų tvarkymo įranga (-1,0 proc.) 38.272,4 -0,02% 46.309,6 -0,02% 32.531,6 -0,02% -35.146,6 -0,02% 0,817 0,000 -10.668,9 -0,02% 0,936 0,000 74.781,0 0,01% 25,08% 0,00% 1,408 0,000

Konteineriai atliekų kompostavimui kaimo vietovėse (+1,0 proc.) 38.291,9 0,03% 46.333,2 0,03% 32.548,1 0,03% -35.165,0 0,03% 0,817 0,000 -10.674,4 0,03% 0,936 0,000 74.762,8 -0,02% 25,06% -0,01% 1,408 0,000

Konteineriai atliekų kompostavimui kaimo vietovėse (-1,0 proc.) 38.267,9 -0,03% 46.304,2 -0,03% 32.527,7 -0,03% -35.142,1 -0,03% 0,817 0,000 -10.667,5 -0,03% 0,936 0,000 74.785,5 0,02% 25,08% 0,01% 1,408 0,000

Projektavimo ir inžinerinių paslaugų išlaidos (+1,0 proc.) 38.290,3 0,03% 46.331,2 0,03% 32.546,7 0,03% -35.163,2 0,03% 0,817 0,000 -10.673,8 0,03% 0,936 0,000 74.764,6 -0,01% 25,06% -0,01% 1,408 0,000

Projektavimo ir inžinerinių paslaugų išlaidos (-1,0 proc.) 38.269,6 -0,03% 46.306,2 -0,03% 32.529,2 -0,03% -35.143,9 -0,03% 0,817 0,000 -10.668,0 -0,03% 0,936 0,000 74.783,7 0,01% 25,08% 0,01% 1,408 0,000

Pirkimų dokumentų parengimo paslaugų išlaidos (+1,0 proc.) 38.280,5 0,00% 46.319,4 0,00% 32.538,4 0,00% -35.154,1 0,00% 0,817 0,000 -10.671,1 0,00% 0,936 0,000 74.773,6 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Pirkimų dokumentų parengimo paslaugų išlaidos (-1,0 proc.) 38.279,4 0,00% 46.318,0 0,00% 32.537,5 0,00% -35.153,0 0,00% 0,817 0,000 -10.670,8 0,00% 0,936 0,000 74.774,7 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Galimybių studijos, PAV parengimo paslaugų išlaidos (+1,0 proc.) 38.281,4 0,00% 46.320,5 0,00% 32.539,2 0,00% -35.154,9 0,00% 0,817 0,000 -10.671,4 0,00% 0,936 0,000 74.772,8 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Galimybių studijos, PAV parengimo paslaugų išlaidos (-1,0 proc.) 38.278,5 0,00% 46.317,0 0,00% 32.536,7 0,00% -35.152,2 0,00% 0,817 0,000 -10.670,5 0,00% 0,936 0,000 74.775,5 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Paraiškos parengimo paslaugų išlaidos (+1,0 proc.) 38.280,1 0,00% 46.318,9 0,00% 32.538,1 0,00% -35.153,7 0,00% 0,817 0,000 -10.671,0 0,00% 0,936 0,000 74.774,0 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Paraiškos parengimo paslaugų išlaidos (-1,0 proc.) 38.279,8 0,00% 46.318,5 0,00% 32.537,8 0,00% -35.153,4 0,00% 0,817 0,000 -10.670,9 0,00% 0,936 0,000 74.774,3 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Projekto administravimo paslaugų išlaidos (+1,0 proc.) 38.280,5 0,00% 46.319,4 0,00% 32.538,4 0,00% -35.154,1 0,00% 0,817 0,000 -10.671,1 0,00% 0,936 0,000 74.773,6 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Projekto administravimo paslaugų išlaidos (-1,0 proc.) 38.279,4 0,00% 46.318,0 0,00% 32.537,5 0,00% -35.153,0 0,00% 0,817 0,000 -10.670,8 0,00% 0,936 0,000 74.774,7 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Projekto viešinimo išlaidos (+1,0 proc.) 38.281,8 0,00% 46.321,0 0,00% 32.539,5 0,00% -35.155,3 0,00% 0,817 0,000 -10.671,5 0,00% 0,936 0,000 74.772,4 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Projekto viešinimo išlaidos (-1,0 proc.) 38.278,1 0,00% 46.316,5 0,00% 32.536,4 0,00% -35.151,8 0,00% 0,817 0,000 -10.670,4 0,00% 0,936 0,000 74.775,9 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Projekto audito išlaidos (+1,0 proc.) 38.280,4 0,00% 46.319,3 0,00% 32.538,3 0,00% -35.154,0 0,00% 0,817 0,000 -10.671,1 0,00% 0,936 0,000 74.773,7 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Projekto audito išlaidos (-1,0 proc.) 38.279,5 0,00% 46.318,1 0,00% 32.537,5 0,00% -35.153,1 0,00% 0,817 0,000 -10.670,8 0,00% 0,936 0,000 74.774,6 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

PVM mokestis (+1,0 proc.) 38.279,9 0,00% 46.682,0 0,78% 32.537,9 0,00% -35.153,5 0,00% 0,817 0,000 -10.670,9 0,00% 0,936 0,000 74.774,2 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

PVM mokestis (-1,0 proc.) 38.279,9 0,00% 45.955,4 -0,78% 32.537,9 0,00% -35.153,5 0,00% 0,817 0,000 -10.670,9 0,00% 0,936 0,000 74.774,2 0,00% 25,07% 0,00% 1,408 0,000

Diskonto normos (+1,0 proc.) 38.279,9 0,00% 46.318,7 0,00% 32.537,9 0,00% -34.580,0 -1,63% 0,802 -0,015 -10.268,7 -3,77% 0,932 -0,005 65.001,3 -13,07% 25,07% 0,00% 1,389 -0,019

Diskonto normos (-1,0 proc.) 38.279,9 0,00% 46.318,7 0,00% 32.537,9 0,00% -35.743,5 1,68% 0,832 0,015 -11.103,5 4,05% 0,941 0,004 86.062,6 15,10% 25,07% 0,00% 1,426 0,018

Veiklos išlaidos (+1,0 proc.) 38.279,9 0,00% 46.318,7 0,00% 31.081,2 -4,48% -35.153,5 0,00% 0,819 0,002 -16.212,5 51,93% 0,907 -0,029 74.785,1 0,01% 25,07% 0,00% 1,404 -0,003

Veiklos išlaidos (-1,0 proc.) 38.279,9 0,00% 46.318,7 0,00% 32.537,9 0,00% -35.153,6 0,00% 0,816 -0,002 -10.670,9 0,00% 0,936 -0,001 74.763,2 -0,01% 25,07% 0,00% 1,411 0,003


2010 m.

61

Atliekų kiekis (+1,0 proc.) 38.279,9 0,00% 46.318,7 0,00% 32.537,9 0,00% -35.153,5 0,00% 0,819 0,001 -10.670,9 0,00% 0,937 0,001 74.774,2 0,00% 25,07% 0,00% 1,405 -0,003

Atliekų kiekis (-1,0 proc.) 38.279,9 0,00% 46.318,7 0,00% 32.537,9 0,00% -35.153,5 0,00% 0,816 -0,001 -10.670,9 0,00% 0,936 -0,001 74.774,2 0,00% 25,07% 0,00% 1,411 0,003


62

6.5. Projekto finansavimo ir įgyvendinimo alternatyvų analizė

6.5.1. Projekto apimtis

Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtros, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus, projektas (toliau – Projektas) apima biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros (toliau – Infrastruktūra) sukūrimą ir jos operavimą Panevėžio regione. Galimybių studijoje pasirinkta Projekto įgyvendinimo techninė alternatyva apima šias veiklas:

• Atliekų priėmimo ir mechaninio apdorojimo statinių projektavimas ir statyba Panevėžio regioninio sąvartyno teritorijoje;

• Biologinio apdorojimo statinių projektavimas ir statyba Panevėžio regioninio sąvartyno teritorijoje;

• Papildomų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių Panevėžio regioninio sąvartyno teritorijoje įrengimas;

• Mechaninio ir biologinio apdorojimo statinių ir įrenginių (toliau - MBA) Panevėžio regioniniame sąvartyne operavimo paslaugos;

• MBA statinių ir įrenginių projektavimo ir statybos dalinio finansavimo paslaugos Planuojami Projekto įgyvendinimo terminai: • Infrastruktūros sukūrimo ir įrengimo darbai turėtų būti atlikti, ne daugiau nei per 3 metus nuo

atitinkamos sutarties su Rangovu (Privačiu investuotoju) sudarymo; • Infrastruktūros operavimo bei Projekto generuojamų pajamų administravimo paslaugų

teikiamo terminas – iki 22 metų (maksimalus VPSP projekto terminas atėmus statybos darbų terminą), minimalus operavimo paslaugų teikimo terminas nėra nurodytas;

• Projekto dalinio finansavimo paslaugos teikiamos statybos laikotarpiu – 3 metus (jei šios paslaugos teikiamos pagal atskirą paskolų sutartį tarp PRATC ir banko (kitos kredito įstaigos)) ar ekonomiškai pagrįstą Projekto įgyvendinimo laikotarpį – maksimaliai 25 metus (jei šios paslaugos perkamos kartu su rangos ir operavimo paslaugomis).

6.5.2. Projekto finansavimo galimybių analizė

Nagrinėtini šie pagrindiniai Projekto finansavimo šaltiniai:

Panevėžio regiono

savivaldybių paskolos ir/ar

garantijos (laidavimas)

Privataus

partnerio lėšos

PROJEKTAS

Europos Sąjungos

parama

PRATC skolintos

lėšos

Tarifas („Vartų mokestis“)

ar

vietinė rinkliava

Pajamos iš mechaninio ir

biologinio atliekų apdorojimo

(antrinių žaliavų ir biodujų

realizavimas)

Projekto finansavimo šaltiniai

Projekto generuojamos pajamos ir kiti mokėjimai


63

6.5.2.1. Projekto finansavimo šaltiniai

Europos Sąjungos parama

Vadovaujantis VP3-3.2-AM-01-V priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašu (toliau – Finansavimo sąlygų aprašas),1 Projekto finansavimo galimybių analizei esminę įtaką turės šie Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos (toliau – ES paramos) teikimo reikalavimai:

ES paramos teikimo sąlygos ES paramos panaudojimo apribojimai

Pareiškėju ES paramai gauti gali būti tik PRATC.

Projektui įgyvendinti gali būti pasitelktas privatus partneris. Jei Projekto įgyvendinimui būtų planuojama pasitelkti privatų partnerį, kartu su paraiška ES paramai gauti, turi būti pateiktas tokio būtinumo pagrindimas (Galimybių studija) bei jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

Projektas ir projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos bei suteikus paramą teikiamos finansuoti iš kitų programų finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, kitų fondų, kitų finansinių mechanizmų (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos, Šveicarijos Konfederacijos), jei dėl to projektas ar projekto veiklos galėtų būti finansuotos kelis kartus.

PRATC ir (ar) pasitelktas privatus partneris prie Projekto įgyvendinimo privalės prisidėti nuosavomis lėšomis. Remiantis Finansavimo sąlygų aprašo nuostatomis, ES paramos intensyvumas pagal Projekto veiklą (išskyrus mišrių komunalinių atliekų deginimą) yra ne didesnis nei 85% Projekto vertės, t.y. PRATC ir (ar) privataus partnerio indėlis į Projekto įgyvendinimą privalės būti ne mažesnis nei 15% Projekto vertės.

Finansavimo sąlygų aprašas numato, kad PRATC ir (ar) privatus partneris privalės padengti visas kitas su Projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas, kurios, remiantis minėtu aprašu, negali būti dengiamos ES parama, pvz., nekilnojamojo turto (pastatų, kitų statinių ar patalpų ir žemės, ant kurios jie pastatyti) pirkimo, nuomos arba lizingo (finansinės nuomos) ir eksploatavimo išlaidos, pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį paramos gavėjas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turi galimybę įtraukti į PVM atskaitą, net jeigu paramos gavėjas tokio PVM į atskaitą neįtraukė ir kt.

Paraiškų rengimo, galimybių studijos, poveikio aplinkai vertinimo rengimo, techninės priežiūros, ekspertizių ir projekto audito išlaidos, viršijančios 5% nuo bendros projekto vertės, turi būti apmokėtos PRATC ir (ar) privataus partnerio lėšomis;

Projekto vykdytojas nuo ES paramos suteikimo sutarties įsigaliojimo ir 5 metus po Projekto pabaigos be Aplinkos projektų valdymo agentūros prie Aplinkos ministerijos raštiško sutikimo negali keisti savo veiklos, kuriai skiriamos Projekto finansavimo lėšos, pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų ir nenutraukti šios veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesireorganizuoti.

Jeigu iš Projekto numatoma gauti pajamų, jos turi būti įvertintos iš anksto pagal Reglamento Nr. 1083/2006 55 straipsnio 2 dalies nuostatas, išskyrus tuos atvejus, kai bus gaunama pajamų, bet jų neįmanoma nustatyti iš anksto. Numatoma gauti grynųjų pajamų suma mažinamas projektui skiriamas finansavimas2. Tuo atveju, jei pajamos neįvertintos iš anksto, jos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą per 5 metus po Projekto pabaigos.

Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė nei 36 mėnesiai, išskyrus nenumatytas aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju ne ilgiau kaip iki 2015 m. sausio 1 d.

1 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. D1-248 "Dėl priemonės „Atliekų tvarkymo

sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo" / Valstybės Žinios, 2010, Nr. 45-2184.

2 Grynosios pajamos turi būti skaičiuojamos vadovaujantis Europos Komisijos parengtomis „Metodinėmis rekomendacijomis dėl

Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 55 straipsnio: pajamas duodantys projektai“ (angl. Guidance note on Art. 55, Council Regulation (EC) 1083/2006: Revenue Generating Projects), „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodinės gairėmis“ (Guidance On The Methodology For Carrying Out Cost-Benefit Analysis, Working Document No. 4), „Paraiškos formos B dalies pavyzdinio priedo pajamas duodantiems projektams pildymo vadovu“, taip pat Investicinių projektų kaštų naudos analizės gairėmis (angl. Guide to Cost-Benefit Analysis of Investment Projects) didelės apimties projektų atveju.


64

Prieš teikdamas paraišką PRATC susitaria su visais partneriais dėl projekto metu sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių pasiskirstymo. Finansavimo sąlygų aprašas taip pat nustato, kad sukurtas turtas bus išlaikomas ir užtikrinamas jo tinkamas eksploatavimas. Būtina įsitikinti, kad pateiktoje priesaikos pažymoje pareiškėjas įsipareigoja 5 metus po projekto įgyvendinimo nekeisti turto, į kurį buvo investuota, nuosavybės formos ir vykdys veiklas, numatytas projekte.

PRATC skolintos lėšos

Tuo atveju, jei Projektas būtų įgyvendinamas be privataus partnerio, ES parama nefinansuojamą Projekto dalį ir kitas Projekto išlaidas PRATC turės padengti nuosavomis lėšomis:

• investicijoms sukauptomis lėšomis; arba

• skolintomis lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, kad PRATC nėra sukaupęs pakankamai lėšų investicijoms, todėl šios lėšos turi būti skolinamos. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, PRATC yra perkančioji organizacija, todėl Projekto įgyvendinimui trūkstamas lėšas PRATC privalės skolintis viešųjų pirkimų būdu atrinkus finansavimo paslaugų teikėją.

Vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašu3, nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs paraiškos pateikimo metu. Pakankamai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais nuosavų lėšų finansavimo šaltiniais laikomi: kompetentingo valdymo organo sprendimas dėl trūkstamų lėšų pasiskolinimo, banko paskola, pareiškėjo ir (ar) partnerio piniginės lėšos, garantinis banko raštas ir pan.

Privataus partnerio lėšos

Remiantis Finansavimo sąlygų aprašu, Projektas gali būti įgyvendinamas PRATC pasitelkiant privatų partnerį. Projekte dalyvausiantis privatus partneris turėtų būti atrenkamas viešai ir skaidriai.

Šiuo atveju PRATC Projekto įgyvendinime dalyvautų suteikiant ES paramą. Privatus partneris suteiktų trūkstamą Infrastruktūros sukūrimo investicijų dalį, kitų įsipareigojimų paskirstymas turėtų būti detaliai aptariamas sutartyje tarp privataus partnerio ir PRATC, ir, esant poreikiui, Panevėžio regiono savivaldybių (kaip detaliau nagrinėjama aptariant viešojo ir privataus sektorių partnerystę kaip Projekto įgyvendinimo alternatyvą).

Privatus partneris savo įnašui į Projekto įgyvendinimą gali naudoti tiek nuosavas, tiek skolintas lėšas. Privačiam partneriui Projekto įgyvendinimui naudojant skolintas lėšas, tikėtina, kad iš jo būtų reikalaujama pateikti tokių piniginių įsipareigojimų užtikrinimą. Todėl, sutartyje su privačiu partneriu turi būti aptarti galimi privataus partnerio įsipareigojimų užtikrinimai, nuo kurių tiesiogiai priklauso palankios Projekto finansavimo sąlygos.]

Panevėžio regiono savivaldybių paskolos ir (ar) garantijos (laidavimas)

Panevėžio regiono savivaldybių paskolos PRATC

Projekto įgyvendinimui trūkstamos lėšos PRATC galėtų būti suteikiamos kaip paskola iš akcininkų – Panevėžio regiono savivaldybių. Savivaldybės paskolą PRATC galėtų suteikti tiek iš nuosavų lėšų, tiek iš tam tikslui pasiskolintų lėšų.

Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis4 savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų skolinimosi limitų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali imti ilgalaikes vidaus arba užsienio paskolas (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas ne tais pačiais biudžetiniais metais).

Savivaldybės, prisiimdamos skolinius įsipareigojimus, turi atsižvelgti į įstatymų joms nustatytus skolinimosi limitus. Į savivaldybės skolinimosi limitus ir savivaldybės skolą įskaitomi tie savivaldybės 3 Finansavimo sąlygų aprašo 38 p.

4 Biudžeto sandaros įstatymo 10 str. 1 d.


65

įsipareigojimai grąžinti kreditoriams lėšas pasirašius paskolų sutartis, pagal kuriuos lėšos yra gautos, bet dar negrąžintos, materialinės vertybės arba paslaugos yra gautos, bet dar neapmokėtos.5 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas6 nustato, kad savivaldybės skola negali viršyti 40 procentų patvirtintų 2010 metų savivaldybės biudžeto pajamų. Kadangi Projektas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos, vadovaujantis Biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Projektui vykdyti gali būti nustatomas papildomas 30 procentų skolos limitas.

Vietos savivaldos įstatymas7 nustato, kad savivaldybės paskolos naudojamos tik investicijų projektams8 finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis aukščiau nurodytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą. Sprendimus dėl paskolų ėmimo priima savivaldybės taryba. Taigi, Panevėžio regiono savivaldybių pasiskolintos lėšos galėtų būti perskolinamos PRATC, kuris jas panaudotų Projekto įgyvendinimui.

Nagrinėjant aptariamą Projekto finansavimo būdą bei savivaldybėms siekiant išvengti galimų nuostolių, reikėtų įvertinti savivaldybių už gautas paskolas mokamų palūkanų dydį bei PRATC galimybes mokėti tokias pačias palūkanas savivaldybėms už jų suteiktas paskolas.

Savivaldybių skolinimosi taisyklės taip pat numato, kad savivaldybė tarybos sprendimu gali imti paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, taip pat gali imti paskolas iš vidaus ir užsienio kreditorių su valstybės garantija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo tvarką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl paskolų iš valstybės vardu gautų paskolų lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo tvarkos patvirtinimo“9, nustatančiu detalias paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir valstybės garantijos suteikimo taisykles, tokios paskolos ar valstybės garantijos gali būti suteiktos tik finansuojant į Valstybės investicijų programą įtrauktus projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės investicijų 2009 – 2011 metų programoje numatytų 2010 metams kapitalo investicijų paskirstymo“10 pateikia sąrašą asignavimų valdytojų ir investicijų projektų, numatytų 2010 metams. Projektas į dabartinę Valstybės investicijų programą nėra įtrauktas. Todėl tai apriboja savivaldybių galimybes gauti finansavimą ar jo grąžinimo užtikrinimą iš Lietuvos valstybės.

Panevėžio regiono savivaldybių garantijos už PRATC paskolas

Kaip nurodyta aukščiau, Projekto įgyvendinimas galėtų būti iš dalies finansuojamas PRATC skolintomis lėšomis. Tokiu atveju, PRATC kreditoriai gali reikalauti suteikti paskolų sutarčių įvykdymo užtikrinimą.

Pagrindiniai paskolų grąžinimo užtikrinimo būdai aptariamu atveju galėtų būti:

- skolininko (arba trečiojo asmens) turto įkeitimas kreditoriaus naudai arba

- skolininko akcininko (ar kito patikimo asmens) garantija (laidavimas) už skolininką.

Pirmojo varianto atveju, reikėtų įvertinti turimą PRATC turtą, jo būklę, teisinį statusą ir vertę, lyginant tai su skoliniu įsipareigojimu kreditoriui.

Antrojo varianto atveju, už PRATC kaip skolininką garantijas galėtų suteikti jo akcininkai – Panevėžio regiono savivaldybės.

5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 345 „Dėl Savivaldybių skolinimosi taisyklių

patvirtinimo“ / Valstybės Žinios, 2004, Nr. 47-1557 (toliau – Savivaldybių skolinimosi taisyklės). 6 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p.

7 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 55-1049; Valstybės Žinios, 2000, Nr. 91-

2832; Valstybės Žinios, 2008, Nr. 113-4290)16 str. 28 p. 8 Vadovaujantis Investicijų įstatymo 2 str. 10 p., investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai

ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komercinis projektas) bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus.

9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 667 „Dėl paskolų iš vidaus ir užsienio paskolų

lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo tvarkos patvirtinimo“. 10

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl valstybės investicijų 2009-2011 metų programoje numatytų 2009 metams kapitalo investicijų paskirstymo“.


66

Savivaldybių skolinimosi taisyklės11 nustato, kad savivaldybės, turėdamos savivaldybės kontrolieriaus išvadą, tarybos sprendimu gali suteikti garantijas dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti.

Savivaldybių teikiamoms garantijoms kaip ir gaunamoms paskoloms įstatymai nustato tam tikrus limitus. 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas12 nustato, kad savivaldybės garantijų limitas negali viršyti 10 procentų patvirtintų 2010 metų savivaldybės biudžeto pajamų.

6.5.2.2. Projekto generuojamos pajamos ir kiti mokėjimai

Pajamos iš mechaninio ir biologinio apdorojimo (antrinės žaliavos, biodujos ir kt.)

Eksploatuojant MBA įrenginius, planuojamos pajamos iš:

- bendro komunalinių atliekų srauto atskirtų antrinių žaliavų (plastiko, metalo, popieriaus) pardavimo;

- biodujų realizavimo;

Aukščiau nurodytos Projekto generuojamos pajamos padengs dalį Operatoriaus veiklos sąnaudų kas sąlygos mažesnį Operatoriui mokamą paslaugų mokestį.

Tarifas („Vartų mokestis“) ar vietinė rinkliava

Tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai bei teismų praktika reglamentuoja, kad atliekų turėtojas (teršėjas) privalo padengti visas su jo perduodamų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, t.y. kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su atliekų tvarkymu.13

Atliekų turėtojo mokamo mokesčio (tarifo arba vietinės rinkliavos) dydis nustatomas atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į esminius ir visuotinai priimtus atliekų tvarkymo sistemos veikimo principus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas nustato tris pagrindinius atliekų tvarkymo principus: artimumo ir pakankamumo, visuotinumo ir „teršėjas moka“:

o vadovaujantis artimumo ir pakankamumo principais siekiama, kad netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos būtų šalinamos viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Šalyje turi būti pakankamas atliekų šalinimo įrenginių tinklas.

o visuotinumo principas nustato, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti pasiūloma ir teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams.

o „teršėjas moka“ principo esmė yra tai, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi dengti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuočių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas 2007-2010 m.14 bei 2010 m. naujai parengtas Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo planas15 taip pat pabrėžia, kad principas „teršėjas moka“ yra esminis atliekų tvarkymo sistemos principas, kurio tinkamas įgyvendinimas privalo būti užtikrintas.

Remiantis aukščiau minėtais principais yra formuojama regioninė (ar vietinė savivaldybės lygmeniu) atliekų tvarkymo sistema bei nustatomas mokestis už šios sistemos veikimo organizavimą.

Atliekų turėtojo mokamo mokesčio už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas surinkimo sistema gali būti:

• sutartinė arba

11

Savivaldybių skolinimosi taisyklių 8 p. 12

2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 str. 1d. 4 p. 13

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525 – 471/2010. 14

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas 2007-2010 m. (UAB „SWECO BKG“). 15

Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo planas (VGTU Aplinkos apsaugos institutas, 2010).


67

• privaloma.

Sutartinė sistema Privaloma sistema

Šioje sistemoje atliekų turėtojai privalo sudaryti sutartis ir mokėti už suteiktas paslaugas tiesiogiai atliekų vežėjui. Atliekų surinkimo paslaugos teikėjas iš atliekų turėtojų surenka ir atliekas, ir įmokas pagal tarifą. Atliekų vežėjai surinktomis lėšomis atsiskaito už pašalintą sąvartyne atliekų kiekį su sąvartyno operatoriumi jam sumokėdami sąvartyno tarifą, kitaip vadinamą „vartų mokesčiu“.

Privaloma mokėjimo už atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas sistema yra įforminama atitinkamai savivaldybei atliekų turėtojams nustatant tam skirtą vietinę rinkliavą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 d. kaip vieną iš savivaldybių savarankiškų funkcijų numato komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą. Vadovaujantis minėta Vietos savivaldos įstatymo nuostata bei Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p., savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų už atliekų tvarkymą. Įvedus vietinę rinkliavą, apmokėjimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistema tampa privaloma, visiems atliekų turėtojams, o ne sutartine. Tokiu atveju, atliekų turėtojas moka vietinę rinkliavą savivaldybei (ar jos paskirtam vietinės rinkliavos surinkimo administratoriui), kuri savo ruožtu atsiskaito su atliekų vežėju bei sąvartyno operatoriumi.

Į atliekų vežėjui pagal su atliekų turėtoju sudarytą sutartį mokamą mokestį (sutartinės sistemos atveju) yra atitinkamai įskaičiuojamas sąvartyno „vartų mokestis“, kurį sumoka vežėjas, arba į savivaldybei mokamą vietinę rinkliavą (privalomos sistemos atveju) yra atitinkamai įskaičiuojamas atliekų tvarkymo mokestis, kurį moka savivaldybė, kas sudaro sąlygas principo „teršėjas moka“ įgyvendinimui. Atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimą ir šių atliekų apdorojimą, atliekų šalinimo vietų tvarkymą ir kitą susijusią veiklą, kurią vykdo sąvartyno operatorius. Mokesčius už atliekų priėmimą į sąvartyną („vartų mokestį“) ar išlaidas, kurių kompensavimo prašoma esant vietinei rinkliavai, įvertina ir nustato sąvartyno atliekų tvarkymo įrenginius eksploatuojantis sąvartyno operatorius (toliau – Operatorius).

Šiuo metu Panevėžio regione yra taikoma sutartinė mokesčio už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas surinkimo sistema – atliekų turėtojai (teršėjai) moka nustatytą „vartų mokestį“ tiesiogiai atliekų vežėjui, kuris sumoka „Vartų mokestį“ RATC.

Naujai sukurtos Infrastruktūros Operatoriui mokamo mokesčio dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į MBA įrenginių tiesiogines ir veiklos sąnaudas (biologiškai skaidžių atliekų perdirbimas, antrinių žaliavų atskyrimas ir rūšiavimas sąvartyne, administravimo išlaidos ir kt.), o taip pat atliktas investicijas bei įrangos nusidėvėjimą bei Operatoriaus pajamas gaunamas iš antrinių žaliavų bei biodujų realizavimo.

Projekto įgyvendinimo alternatyvos

6.5.2.3. Viešieji pirkimai

Projekto apimtį sudarančių darbų, prekių (įrangos) ir paslaugų pirkimas

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu16, jei nepasirenkamas Projekto įgyvendinimo modelis VPSP būdu, PRATC kaip perkančioji organizacija Projekto apimtį sudarančius darbus, prekes (įrangą) ir paslaugas, išskyrus darbus, prekes (įrangą) ir paslaugas, kurias pagal Finansavimo sąlygų aprašą gali atlikti (pateikti) pats PRATC, privalo pirkti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Atsižvelgiant į Finansavimo sąlygų aprašo nuostatas,17 laikytina, kad PRATC privalės atrinkti Rangovą Infrastruktūros statybos ir įrengimo darbams atlikti bei pasirašyti su juo FIDIC standarto (raudonosios ar geltonosios knygos) sutartį.

Remiantis Finansavimo sąlygų aprašu,18 PRATC taip pat negali pats vykdyti Operatoriaus funkcijų ir privalės atrinkti Operatorių, su kuriuo būtų pasirašoma Infrastruktūros operavimo paslaugų (atliekų priėmimo, rūšiavimo, perdirbimo, šalinimo) sutartis. 16

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymas) / Valstybės Žinios, 2006, Nr. 4-102 (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas).

17 Finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo 7.2.3.4. punktas.


68

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, PRATC kaip perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka privalo atrinkti:

• Rangovą (Infrastruktūros statybos ir įrengimo darbams);

• Operatorių (sukurtos Infrastruktūros operavimo paslaugoms).

Rangovo ir Operatoriaus atranka gali būti vykdoma skelbiant:

• Atskirus viešuosius pirkimus rangos darbams ir operavimo paslaugoms;

• Vienus viešuosius pirkimus rangos darbams ir operavimo paslaugoms.

Šios alternatyvos nagrinėjamos 1.3.1.1 ir 1.3.1.2. punktuose.

Nekilnojamojo turto nuosavybė, valdymas ir naudojimas

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, Rangovui ir Operatoriui gali būti perduodamas tik darbų atlikimas, prekių (įrangos) tiekimas ir paslaugų teikimas bei su tuo susijusi rizika. Viešųjų pirkimų sutartimi negali būti perduodamos naujai sukurtos Infrastruktūros nuosavybės, valdymo bei naudojimo teisės, todėl visa su turto valdymu susijusi rizika lieka PRATC.

Teisė disponuoti Projekto generuojamomis ir kitomis su Projekto vykdymu susijusiomis pajamomis

Kaip jau buvo nurodyta, Projektas generuos savarankiškas pajamas bei bus atliekami kiti su Projekto įgyvendinimu susiję mokėjimai:

• Pajamos iš mechaninio ir biologinio apdorojimo

Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja darbų, prekių (įrangos) ir paslaugų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato19, kad pirkimo sutartyje turi būti numatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.

Kainodaros taisyklių nustatymo metodika20 numato, kad kainodaros taisyklės – tai pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatoma kaina ar sutarties kainos apskaičiavimo taisyklės; sutarties kaina – tai suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Nei Viešųjų pirkimų įstatymas nei Kainodaros taisyklės ar kiti įstatymus lydintieji teisės aktai nereglamentuoja kad darbų, prekių ar paslaugų teikėjui gali būti sutiekiama teisė gauti pajamas iš pirkimo objekto iš trečiųjų asmenų ir taip mažinti patiriamas išlaidas.

Kita vertus atsižvelgiant į praktinius pavyzdžius21, laikytina, kad Operatoriui gali būti suteikiama teisė ne tik administruoti Projekto pajamas iš mechaninio ir biologinio apdorojimo (surinkti ir pervesti PRATC ir (ar) savivaldybei) bet ir mažinti šiomis pajamomis patirtas išlaidas, t.y. disponuoti gautomis pajamomis.

• Operatoriui mokamas paslaugų mokestis („vartų mokestis“ ar vietinės rinkliavos dalis)

Remiantis pateiktu ekonominiu vertinimu, Projekto generuojamos pajamos iš mechaninio ir biologinio apdorojimo nekompensuos operavimo paslaugų teikimo išlaidų, todėl Operatoriui turės būti papildomai mokamas operavimo paslaugų mokestis. Šio mokesčio mokėjimą tikslinga vykdyti iš surenkamo „vartų mokesčio“ ar vietinės rinkliavos.

Kaip jau buvo minėta, Operatoriui mokamas paslaugų mokestis turėtų būti nustatomas, atsižvelgiant į atliekų tvarkymo ir kitas patirtas MBA įrenginių eksploatavimo išlaidas bei gaunamas iš atliekų tvarkymo pajamas.

Operatoriui gali būti perduota „Vartų mokesčio“ surinkimo ir administravimo paslauga. Šiuo atveju iš surinkto mokesčio būtų dengiamos Operatoriaus paslaugos.

18

Finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo 7.1.4. punktas. 19

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. 20

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės 2003 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 1S-21 "Dėl Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos patvirtinimo (Dėl Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo)" / Valstybės Žinios, 2003, Nr. 22-944.

21 Teritorijos tvarkymo paslaugų pirkimas Šiaulių miesto savivaldybėje.


69

Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu22, vietinė rinkliava yra savivaldybės biudžeto pajamos, kurios turi būti pervedamos į savivaldybės biudžetą. Pažymėtina, kad Vietinės rinkliavos surinkimo paslaugos gali būti perkamos kartus su Operatoriaus paslaugomis, tačiau Operatoriui gali būti suteikta teisė tik surinkti šią rinkliavą ir pervesti ją į savivaldybių biudžetą. Atsižvelgiant į praktinius pavyzdžius,23 siekiant užtikrinti Operatoriaus interesus iš pervestos vietinės rinkliavos gauti mokėjimą už teikiamas vietinės rinkliavos surinkimo paslaugas, gali būti pasirašoma trišalė sutartis tarp Operatoriaus, savivaldybės ir banko dėl sąlyginio deponavimo sąskaitos atidarymo, į kurią būtų pervedama vietinė rinkliava ir iš kurios bankas vykdytų mokėjimus Operatoriui už atliekų tvarkymo paslaugas.

Pažymėtina, kad Operatoriaus parinkimo viešuosius pirkimus vykdys PRATC, o vietinės rinkliavos surinkimo paslaugą turi pirkti savivaldybės, todėl siekiant perduoti vietinės rinkliavos surinkimą Operatoriui, būtina, kad savivaldybės įgaliotų PRATC vykdyti viešuosius pirkimus savivaldybių vardu.

Kadangi „Vartų mokesčio“ ar vietinės rinkliavos surinkimo paslaugos nepatenka į Projekto apimtį, aptariant Projekto įgyvendinimo alternatyvas, plačiau „Vartų mokesčio“ ir vietinės rinkliavos surinkimo perdavimas Operatoriui nenagrinėjamas.

Viešųjų pirkimų kaip Projekto įgyvendinimo būdo teisinis vertinimas:

Privalumai Trūkumai

Nėra rizikos, kad tarp privataus ir viešo sektorių kils ginčai dėl turto nuosavybės ar valdymo ir naudojimosi teisių ar teismo bus uždėtas turto areštas.

Projekto įgyvendinimui PRATC privalės panaudoti skolintas lėšas. Vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašu, tam tikros Projekto įgyvendinimo metu patirtos išlaidos gali patekti į „netinkamų finansuoti išlaidų“ kategoriją, kurias turės dengti PRATC. Taip pat, ES paramos intensyvumas nesudaro 100% Projekto vertės.

Operatorius gautų Projekto generuojamas pajamas, t.y. pajamas iš mechaninio ir biologinio apdorojimo, kuriomis mažinamos operavimo paslaugų išlaidos.

PRATC siekiant gauti Projekto finansavimą iš banko ar kitos kredito įstaigos, gali prireikti PRATC įsipareigojimų pagal paskolos sutartis užtikrinimo. Tai gali būti esamo turto įkeitimas, kitų asmenų (pvz., PRATC akcininkų – savivaldybių) suteikiamos garantijos, laidavimai, tačiau tokios savivaldybių suteiktos garantijos ar laidavimai patektų į savivaldybės garantijų limitus.

Viešuosius pirkimus finansuojant iš savivaldybės (valstybės) gautų paskolų, šios paskolos pateks į savivaldybės (valstybės) skolos limitus.

Viešųjų pirkimų atveju nėra galimybės perduoti turto nuosavybės ar valdymo rizikos. Turto valdymo rizika lieka viešajam sektoriui.

Turto nuosavybės ar valdymo ir naudojimosi teisės negali būti įkeičiamos, kas blogina Projekto finansavimo galimybes.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, sudarant ilgalaikes operavimo paslaugų teikimo sutartis (iki 25 metų) (operavimo paslaugų teikimo terminai detaliau aptariami 1.3.1.2. dalyje), skirtingai nuo VPSP sutarčių taikytini tam tikri ribojimai: nėra teisinės galimybės viešųjų pirkimų sąlygose numatyti sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygų. Sutarties keitimo galimybė yra svarbi, siekiant Operatoriaus paslaugas pritaikyti prie kintančių rinkos ir ekonomikos sąlygų bei (esant galimybei) efektyviau išnaudoti atliekų tvarkymo Infrastruktūrą; nėra teisinės galimybės PRATC iki sutarties nutraukimo laikinai perimti tiekėjo įsipareigojimų vykdymą esant sutarties pažeidimui. Tokios teisinės galimybės numatymas sutartyje leistų PRATC užtikrinti atliekų tvarkymo Infrastruktūros nepertraukiamą veikimą ir eksploatavimą, jei Operatorius susidurtų su laikinais finansiniais sunkumais ar pažeistų operavimo paslaugų teikimo sutartį.

22

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 55-1049; Valstybės Žinios, 2000, Nr. 91-2832; Valstybės Žinios, 2008, Nr. 113-4290)

23 Vietinės rinkliavos už parkavimo paslaugas surinkimas Vilniaus miesto savivaldybėje


70

REGIONO

SAVIVALDYBĖS

Valdymas Paskola

Atskiri viešieji pirkimai rangos darbams ir operavimo paslaugoms

Projekto įgyvendinimo schema:

Projekto įgyvendinimo schemos aprašymas:

Vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašu, PRATC, veikdamas kaip ES paramos pareiškėjas, turi teisę Projekto finansavimui pasinaudoti ES parama.

Kaip nurodyta aukščiau, ES parama nepadengs visų Projekto įgyvendinimo kaštų, todėl PRATC likusių Infrastruktūros darbų dalies finansavimui privalės įnešti iš banko (ar kitos kredito įstaigos) skolintas lėšas.

Projekto įgyvendinimo tikslais, PRATC viešųjų pirkimų būdu turės atrinkti Infrastruktūros statybos ir įrengimo darbus atliekantį Rangovą bei su juo pasirašyti statybos darbų pirkimo (FIDIC raudonos ar geltonos knygos) sutartį.

Kadangi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu nėra galimybės perduoti naujai sukurto ar esamo turto nuosavybės ir (ar) valdymo ir naudojimo teisių, Rangovui nebus perduodama žemės valdymo ir naudojimo teisė, taip pat statybos leidimas turės būti išduodamas PRATC vardu ir visa Rangovo naujai sukurta Infrastruktūra nuo jos sukūrimo momento priklausys PRATC nuosavybės ir valdymo teisėmis išskyrus atskirus (išmontuojamus) įrengimus.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Finansavimo sąlygų aprašą24, PRATC negalės būti Projekto operatoriumi, PRATC po Infrastruktūros sukūrimo ir perdavimo privalės skelbti atskirus viešuosius pirkimus Operatoriaus atrankai bei pasirašyti operavimo paslaugų sutartį.

Operatoriui gali būti perduotas Projekto generuojamų pajamų surinkimas. Planuojama, kad Projekto generuojamas pajamas sudarys pajamos iš atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo. Pagal su Operatoriumi sudarytą sutartį, PRATC gali jam perduoti teisę gauti visas Projekto generuojamas pajamas arba jų dalį kaip atlyginimą už teikiamas operavimo paslaugas. Likusi išlaidų, kurias patirs Operatorius teikdamas paslaugas, dalis bus kompensuojama PRATC mokant Operatoriui paslaugų mokestį.

Projekto įgyvendinimui reikalingų darbų, prekių (įrangos) ir paslaugų pirkimų, vykdant atskirus viešuosius pirkimus teisinis vertinimas:

24

Finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo 7.1.4. punktas,

PROJEKTAS

PRATC

BANKAS

ES PARAMA

RANGOVAS

Rangos darbų pirkimo sutartis

Projekto generuojamos pajamos

Rangos darbai

OPERATORIUS

Operavimo paslaugos

Operavimo paslaugų pirkimo sutartis Turto nuosavybės

teisės „Vartų mokestis“


71

ES PARAMA

PROJEKTAS

PRATC

REGIONO

SAVIVALDYBĖS

RANGOVAS IR

OPERATORIUS

Rangos darbų ir operavimo paslaugų sutartis

Turto nuosavybės teisės

Rangos darbai, operavimo ir finansavimo paslaugos


BANKAS

Valdymas Paskola

„Vartų mokestis“


Atskirai aptartiems darbams, prekėms (įrangai) ir paslaugoms gali būti taikomi skirtingi viešųjų pirkimų būdai, kurie leidžia PRATC atrinkti tinkamiausią pasiūlymą.

Atskirų viešųjų pirkimų organizavimas sudaro papildomus Projekto administravimo kaštus ir laiko sąnaudas (viešųjų pirkimų konkursų organizavimas, derybos ir sutarčių sudarymas, skirtingų tiekėjų tinkamo sutarčių vykdymo kontrolė).

Atskirai perkant rangos darbus ir operavimo paslaugas, užkertamas kelias gauti palankesnius Infrastruktūros sukūrimo pasiūlymus, kuriuos galėtų pateikti Operatorius.

Atskirai perkant Infrastruktūros statybos ir įrengimo darbus bei operavimo paslaugas, yra sudėtinga užtikrinti optimalaus kaštų paskirstymo viso Projekto gyvavimo laikotarpiu (angl. whole life costing approach).

Projekto įgyvendinimas atskirų viešųjų pirkimų būdu nesudaro sąlygų optimaliam rizikų paskirstymui tarp PRATC ir Rangovo bei Operatoriaus.

Atskirų pirkimo objektų apjungimas į vieną viešąjį pirkimą

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir teismų praktika25, PRATC turi teisę skelbti vieną viešąjį pirkimą statybos rangos darbams ir operavimo paslaugoms pirkti. Tokie viešieji pirkimai galėtų būti skelbiami (atitinkamai nustatant kvalifikacinius reikalavimus ir vertinimo kriterijus):

• konsorciumui, kurį sudarytų Rangovas ir Operatorius ar Operatoriui, kuris parinktų Rangovą subrangos pagrindu;

• Projekto valdytojui, kuris sudarytų subrangos sutartį su Rangovu ir Operatoriumi.



Projekto finansavimo schema yra identiška prieš tai aptartai Projekto įgyvendinimo, taikant atskirus viešuosius pirkimus, alternatyvai, t.y. be ES paramos, PRATC turės įnešti dalį iš banko (ar kitos kredito įstaigos) skolintų lėšų.

25

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-804/2009


72

Kaip ir aukščiau nurodytų atskirų viešųjų pirkimų atveju, sukurtos Infrastruktūros nuosavybės teisės nuo turto sukūrimo momento priklausys PRATC, o Projekto generuojamų pajamų surinkimas ir administravimas gali būti perduotas konsorciumui ar Operatoriui arba Projekto valdytojui.

Projekto įgyvendinimo terminas:

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis bendras maksimalus viešųjų pirkimų sutarties terminas yra 3 metai26. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Finansavimo sąlygų aprašą27 Infrastruktūros statybos ir įrengimo trukmė yra 3 metai, bendruoju atveju viešųjų pirkimų sutartis negali apimti Projekto operavimo paslaugų, kurios bus pradėtos vykdyti po statybos darbų pabaigos t.y. praėjus 3 metams nuo sutarties sudarymo.

Esant Vyriausybės nustatytiems atvejams (bent vienam iš jų)28 viešųjų pirkimų sutartys gali būti sudaromos ilgesniam terminui (maksimalus terminas nėra ribojamas).

Remiantis Vyriausybės nutarimu dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių termino, viešųjų pirkimų sutarties terminas gali būti ilgesnis nei 3 metai tokiais atvejais:

Atvejai Tinkamumas Projekto požiūriu

Atliekų tvarkymo paslaugų pirkimas. Atvejis tinkamas operavimo paslaugų pirkimui.

Ilgalaikių (ilgesnių kaip 3 metų trukmės) Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos tvirtinamų programų įgyvendinimas.

Atvejis tinkamas (Projektas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano bei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo plano (2010 m., VGTU Aplinkos apsaugos institutas) uždavinius ir nuostatas).

Paslaugų pirkimas, kai ilgesnio nei 3 metų termino sutartis ekonominiu ar socialiniu požiūriu naudingesnė, perkančioji organizacija tai pagrindžia ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą vykdyti tokį pirkimą.

Atvejis tinkamas, tačiau būtina papildomai gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

Prekių (įrangos) pirkimas išsimokėtinai. Atvejis tinkamas.

Darbų pirkimas. Atvejis tinkamas.

Aptarnavimo, remonto ir priežiūros paslaugų pirkimas, kai įsigyjamo pirkimo objekto pirkimo sutartis apima ir šių paslaugų pirkimą.

Atvejis netinkamas (Minėtas atvejis yra taikomas esamo (pastatyto) turto ar prekių įsigijimui ir priežiūrai. Projekto objektas yra ne esamo turto, o statybos ir įrengimo darbų įsigijimas, todėl šis atvejis netaikytinas).

Paskolų ir kitų finansinių paslaugų, teikiamų bankų ir kitų finansinių institucijų, pirkimas

Atvejis tinkamas, jei PRATC dalį Projektui reikalingų investicijų dengs iš banko ar kitų finansinių institucijų skolintomis lėšomis.

Rangos ir operavimo sutarčių pasirašymas:

Įvykdžius bendrus viešuosius pirkimus gali būti pasirašomos:

• Bendra sutartis dėl rangos darbų ir operavimo paslaugų;

• Atskiros sutartys dėl rangos darbų ir operavimo paslaugų.

26 Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 7 d.

27 Finansavimo sąlygų aprašo 20 p.

28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 432 „Dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių, sudaromų

ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo patvirtinimo su vėlesniais pakeitimais ir papildymais“ (toliau – LRV nutarimas dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių termino).


73

Vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašu, sutartis su Rangovu turi būti parengta pagal FIDIC raudonąją ar geltonąją knygą. Apjungus viešuosius pirkimus į vieną pirkimą ir pasirašant bendrą statybos darbų rangos ir operavimo paslaugų sutartį, formaliai nebūtų įvykdytas šis Finansavimo sąlygų aprašo reikalavimas.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, tikslinga siūlyti, įvykdžius apjungtus pirkimus Rangovo ir Operatoriaus atrankai, pasirašyti atskiras sutartis atskirai rangos darbams ir operavimo paslaugoms.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas formaliai nereglamentuoja, ar įvykdžius vienus viešuosius pirkimus, kuriuos sudaro darbai ir paslaugos yra galimybės pasirašyti atskiras sutartis dėl atskirų pirkimo objekto dalių, tačiau tikėtina, kad užtikrinus viešųjų pirkimų principų29 taikymą, atskirų sutarčių sudarymas su vieno viešojo pirkimo laimėtoju (-jais) nebus laikomas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu.

Projekto įgyvendinimui reikalingų darbų, prekių (įrangos) ir paslaugų pirkimų vykdant vieną viešąjį pirkimą teisinis vertinimas:


Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos formaliai nedraudžia skelbti vienus viešuosius pirkimus Projekto apimtį sudarančiai bendrai visų išvardintų darbų, prekių (įrangos) ir paslaugų apimčiai, tai patvirtina ir teismų praktika30.

Perkamų prekių, paslaugų ar darbų techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų31. Techninėje specifikacijoje apjungus visų aptartų prekių, paslaugų ir darbų specifikacijas, būtų ribojamas atskirų tiekėjų, galinčių suteikti tik tam tikrą viso pirkimo objekto dalį (t.y. tik tam tikras prekes, paslaugas ar darbus) dalyvavimas ir kurie galėtų dalyvauti pirkimo objektą išskiriant į prieš tai aptartas dalis.

Įvykdžius apjungtus viešuosius pirkimus ir pasirašant atskiras sutartis dėl rangos darbų ir operavimo paslaugų būtų įvykdyti Finansavimo sąlygų aprašo32 reikalavimai, kad sutartis su Rangovu būtų parengta pagal FIDIC geltoną ar raudoną knygą.

Viešųjų pirkimų įstatymas formaliai nereglamentuoja, kad įvykdžius vienus viešuosius pirkimus galima būtų pasirašyti atskiras sutartis dėl atskirų pirkimo objekto dalių.

Pasirašant bendrą sutartį dėl rangos darbų ir operavimo paslaugų formaliai nebūtų išlaikyti Finansavimo sąlygų aprašo33 reikalavimai, kad sutartis su Rangovu būtų parengta pagal FIDIC geltoną ar raudoną knygą, nes į sutartį su rangovu būtų įtrauktos ir operavimo paslaugos.

6.5.2.4. Finansavimo paslaugų pirkimas

Vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašu, ES paramos intensyvumas Infrastruktūros sukūrimui nesudaro 100 % Projekto vertės taip pat tam tikros Projekto įgyvendinimo metu patirtos išlaidos gali patekti į „netinkamų finansuoti išlaidų“ kategoriją, kurias turės dengti PRATC. Atsižvelgiant į tai, kad nėra sukaupta lėšų investicijoms, PRATC privalės pirkti finansavimo paslaugas likusiai Infrastruktūros sukūrimo daliai, kuriai nėra numatyta ES parama, finansuoti bei kitoms Projekto išlaidoms padengti:

• Finansavimo paslaugos gali būti perkamos atskirai nuo rangos darbų ir operavimo paslaugų, pagal atskirus viešuosius pirkimus ir sudarant atskirą paskolos sutartį;

29

Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo, Nr. I-1491, 1996 m. rugpjūčio 13 d. su vėlesniais pakeitimais (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 3 str.

30 Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-804/2009

31 Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str.

32 Finansavimo sąlygų aprašo projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelės 7.2.3.4 p.

33 Finansavimo sąlygų aprašo projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelės 7.2.3.4 p.


74

• Finansavimo paslaugos gali būti perkamos kartu su rangos darbais ir(ar) operavimo paslaugomis, numatant mokėjimų atidėjimą ar išskaidymą.

6.5.2.5. Atskiras finansavimo paslaugų pirkimas



Kaip jau buvo minėta, PRATC kaip perkančioji organizacija vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu privalės pirkti finansavimo paslaugas iš bankų ar kitų kredito institucijų ir turės teisę tai daryti vykdant atskirus viešuosius pirkimus. Paskolos grąžinimas bus vykdomas iš PRATC renkamo „vartų „mokesčio“ ar iš savivaldybės gaunamos vietinės rinkliavos.


Tikėtina, kad PRATC rinkoje gali pasiskolinti pigiau, nei Rangovas ar Operatorius, todėl atskirų viešųjų pirkimų atveju finansavimo paslaugoms ir rangos darbams ir (ar) operavimo paslaugoms Projekto vertė būtų mažesnė nei apjungtų viešųjų pirkimų atveju (žr. dalį žemiau).

Atskirų viešųjų pirkimų organizavimas sudaro papildomus Projekto administravimo kaštus ir laiko sąnaudas (viešųjų pirkimų konkursų organizavimas, derybos ir sutarčių sudarymas, skirtingų tiekėjų tinkamo sutarčių vykdymo kontrolė).

Atskirai perkant finansavimo paslaugas ir rangos ar operavimo paslaugas gali būti taikomi skirtingi viešųjų pirkimų būdai, kurie leidžia abiejų pirkimų atveju PRATC atrinkti tinkamiausią pasiūlymą.

Projekto įgyvendinimas atskirų viešųjų pirkimų būdu nesudaro sąlygų optimaliam rizikų paskirstymui tarp PRATC ir finansuotojo ir Rangovo ir (ar) Operatoriaus.

PROJEKTAS

PRATC

BANKAS REGIONO

SAVIVALDYBĖS

RANGOVAS IR (AR)

OPERATORIUS

Rangos darbai ir (ar) operavimo paslaugos

Paskolos sutartis

Infrastruktūros sukūrimo finansavimas


ES PARAMA

Operavimo paslaugų mokestis

Paskolos grąža iš „Vartų mokesčio“ Valdymas



75

PROJEKTAS

PRATC

Rangovo ir (ar) Operatoriaus

nuosavos lėšos

Rangovo ir (ar) Operatoriaus

skolintos lėšos

ES PARAMA

RANGOVAS IR (AR) OPERATORIUS

Rangos darbų, operavimo bei finansavimo paslaugų teikimo sutartis

Sukurto turto nuosavybės teisė

Rangos darbai, operavimo bei finansavimo paslaugos



Atidėtas ar išskaidytas mokėjimas už rangos darbus ir (ar) dedamoji prie operavimo paslaugų mokesčio

6.5.2.6. Viešieji pirkimai su mokėjimo atidėjimu ar išskaidymu



Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis bei teismų praktika, leidžiančia apjungti keletą pirkimo objektų, bei atsižvelgiant į suformuotą viešųjų pirkimų praktiką, viešieji pirkimai rangos darbams ir (ar) operavimo paslaugoms gali būti apjungti su finansavimo paslaugų pirkimu, t.y. gali būti numatyta, kad PRATC atsiskaitys už Rangovo ir (ar) Operatoriaus atliktas investicijas ne iš karto, o taikant mokėjimo atidėjimą ar išskaidymą.

Aptariamu atveju finansavimo paslaugos būtų teikiamos Rangovo ir (ar) Operatoriaus, kuris finansuotų Projektą, iš nuosavų ar skolintų lėšų. Už Projekto finansavimo paslaugų teikimą PRATC mokėtų Rangovui ir (ar) Operatoriui tam tikrą konkurso metu nustatytą dedamąją prie atlyginimo už rangos darbus ir (ar) operavimo paslaugas. Šie mokėjimai butų vykdomi iš PRATC gaunamo „vartų mokesčio“ ar iš savivaldybės gaunamos vietinės rinkliavos, kuri būtų pervesta PRATC.

Pagal su Rangovu ir (ar) Operatoriumi sudarytą sutartį, be mokamo operavimo paslaugų mokesčio PRATC perduotų Operatoriui teisę gauti visas Projekto generuojamas pajamas iš mechaninio ir biologinio apdorojimo, iš kurių būtų dengiama Infrastruktūros operavimo išlaidų dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, gali būti taikomos dvi žemiau aptartos schemos. Pažymėtina, kad šios finansavimo schemos gali būti taikomos tiek vykdant atskirus viešuosius pirkimus rangos darbams ir operavimo paslaugoms, tiek apjungtus viešuosius pirkimus rangos darbams ir operavimo paslaugoms kaip vienam pirkimo objektui:

• Investicijos į rangos darbus - mokėjimo atidėjimas ar išskaidymas už rangos darbus.

Rangovas ar Operatorius (jei taikomi apjungti rangos ir operavimo paslaugų pirkimai) finansuoja Infrastruktūros sukūrimo darbus ((15 %) bei kitas iš ES nefinansuojamas projekto išlaidas). PRATC, vykdydamas mokėjimus už rangos darbus, kompensuoja Infrastruktūros finansavimo kaštus.

• Investicijos į operavimo įrangą - dedamoji prie operavimo paslaugų mokesčio.

Infrastruktūros sukūrimas skaidomas į du etapus:

o Biologiškai skaidžių atliekų mechaninio apdorojimo dalies sukūrimas, finansuojamas iš ES paramos (85 %) ir PRATC skolintų lėšų (15 %);

o Biologiškai skaidžių atliekų biologinio apdorojimo dalies sukūrimas, finansuojamas Operatoriaus lėšomis, už tai kompensuojant dedamąja prie operavimo mokesčio.

Šio schemos išskyrimas pagrįstas tuo, kad ES paramos įsisavinimo terminas yra iki 3 metų ir per šį terminą turi būti atlikti rangos darbai bei už juos atsiskaityta su Rangovu, taip užkertant kelią išsimokėti už Rangovo atliktus darbus per ilgesnį terminą. Kita vertus pagal ekonominį vertinimą) skirtos ES paramos, siekiant užtikrinti visos atliekų tvarkymo sistemai reikiamos Infrastruktūros sukūrimą, nepakanka, todėl tikslinga, kad dalis įrangos bei laikinų statinių būtų įrengta Operatoriaus.


76

Siūlomu būdu būtų užtikrintas reikiamos Infrastruktūros sukūrimas be papildomų PRATC paskolų, o teikiant paraišką būtų nurodoma tik mechaninio apdorojimo dalies statyba ir įrengimas.

Apjungtų viešųjų pirkimų su mokėjimų atidėjimu ar išskaidymu teisinis vertinimas:


Apjungtų viešųjų pirkimų rangos darbams ir (ar) operavimo paslaugoms bei viešųjų pirkimų finansavimo paslaugoms vykdymas sudarytų mažesnius Projekto administravimo kaštus ir laiko sąnaudas nei vykdant atskirus viešuosius pirkimus (atskirų viešųjų pirkimų konkursų organizavimas, derybos ir sutarčių sudarymas, skirtingų tiekėjų tinkamo sutarčių vykdymo kontrolė).

Atsižvelgiant į tai, kad ES parama turi būti įsisavinta per 3 metus ir ši parama bus skirta tik PRATC patvirtinus, kad yra atsiskaityta su rangovu likusioje dalyje, tikėtina, kad viešųjų pirkimų sutarties su mokėjimo atidėjimu ar išskaidymu pasirašymas nebus pakankamas pagrindas, patvirtinantis, kad PRATC tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus skirti nuosavas lėšas Projekto finansavimui likusioje dalyje.

Nepaisant to, kad atsižvelgiant į ES paramos įsisavinimo terminą rangos darbai ir finansavimo paslaugos negali būti apjungtos į vieną viešąjį pirkimą, trūkstamas finansavimas gali būti gaunamas apjungiant operavimo paslaugas ir finansavimo paslaugas bei numatant, kad biologinės dalies įranga bei laikini statiniai bus įrengti Operatoriaus, už tai jam mokant tam tikrą dedamąją prie operavimo paslaugų mokesčio.

6.5.2.7. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė

Vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašu, Projektas gali būti įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (toliau - VPSP) – tai valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą34.

Pagal bendradarbiavimo pobūdį viešojo ir privataus sektorių partnerystė skirstoma:

• Sutartinė partnerystė, kai bendradarbiavimas vykdomas pagal sutartis:

� koncesijos sutartis;

� valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis.

• Institucinė partnerystė, kai bendradarbiavimas vykdomas steigiant bendro (privataus ir viešojo) kapitalo įmonę. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais ir užsienio šalių praktika, išskiriamos dvi dažniausiai taikomos bendros įmonės formos:

o tam tikrai veiklai vykdyti yra įsteigiama nauja įmonė, kurios akcijos priklauso valstybei ar savivaldybei ir privačiam subjektui ir su šia naujai įsteigta įmone sudaroma koncesijos arba viešojo pirkimo sutartis;

o privatus subjektas įneša savo dalį į jau egzistuojančią viešojo sektoriaus įmonę, vykdančią užsakymus pagal anksčiau sudarytas koncesijos arba viešojo pirkimo sutartis.

Pažymėtina, kad VPSP yra efektyvi, kai privačiam partneriui, atsižvelgiant į jo sukauptą patirtį, sudaromos galimybės pasiūlyti efektyvius projekto įgyvendinimo sprendimus. Jei viešas sektorius aiškiai žino kokią infrastruktūrą būtina sukurti bei kaip efektyviai teikti viešąsias paslaugas, naudojant šią Infrastruktūrą, Projektas turėtų būti įgyvendinimas viešųjų pirkimų keliu.

Atsižvelgiant į tai, kad teikiant paraišką ES paramai PRATC turi nurodyti Infrastruktūros techninius sprendimus, Projekto įgyvendinimas VPSP būdu būtų sudėtingas, nes privatus partneris

34

Investicijų įstatymo 2 str. 15 d.


77

neturės galimybės pasiūlyti kitokių Infrastruktūros sukūrimo ir jos operavimo (viešųjų paslaugų teikimo) sprendimų, kurie galėtų pasiekti tokį patį rezultatą.

VPSP kaip Projekto įgyvendinimo alternatyvos teisinis vertinimas:


VPSP sutartyse skirtingai nei viešųjų pirkimų sutartyse privačiam partneriui gali būti perduodamos žemės ir kito nekilnojamojo turto valdymo teisės bei šių teisių įkeitimo galimybės, kas sudaro palankesnes Projekto finansavimo sąlygas.

Sudėtinga Projekto parengimo, derinimo ir privataus partnerio atrankos procedūra.

VPSP sutartyse skirtingai nei viešųjų pirkimų sutartyse gali būti numatytos sutarties keitimo ir sąlygos bei laikinas privataus subjekto įsipareigojimų perėmimas, siekiant užtikrinti nepertraukiamų vešiųjų paslaugų teikimą.

Sutarties terminas ribojamas iki 25 metų.

Pagrindinės Projekto rizikos gali būti perduotos Privačiam partneriui.

6.5.2.8. Sutartinė partnerystė

Koncesija

Vadovaujantis Koncesijų įstatymu35, koncesijos sutartimi ir sąlygomis, privačiajam subjektui gali būti suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su Infrastruktūros projektavimu ir statyba, taip pat sukurtos Infrastruktūros operavimo paslaugomis, bei perduota visa ar didžioji dalis su tuo susijusios rizikos.



Projektą įgyvendinant koncesijos būdu bei panaudojant privataus partnerio (koncesininko) investicijas ir patirtį, koncesininkas yra atsakingas už Infrastruktūros sukūrimą. Infrastruktūros sukūrimas būtų finansuojamas koncesininko nuosavomis ar skolintomis lėšomis bei ES parama.

ES parama būtų suteikiama pareiškėjui (PRATC), kuris savo ruožtu ją dalimis mokėtų koncesininkui pagal su juo sudarytą sutartį, atsižvelgiant į faktiškai atliktus Infrastruktūros sukūrimo

35

Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas Nr. I-1510, 1996 m. rugsėjo 10 d. su vėlesniais pakeitimais (toliau - Koncesijų įstatymas)

PRATC

ES PARAMA

KONCESININKAS

Koncesininko nuosavos ir (ar)

skolintos lėšos

PROJEKTAS

REGIONO

SAVIVALDYBĖS

Rangos darbai, operavimo ir finansavimo paslaugos, turto valdymas

ES parama

Trišalė koncesijos sutartis

Sukurto turto nuosavybės teisė


Koncesijos mokestis



78

darbus. Tokiu atveju, PRATC ES paramą koncesininkui perduotų mokėjimais pagal koncesininko pateikiamas sąskaitas, tačiau nenukrypdamas nuo Finansavimo sąlygų apraše nurodyto ES finansavimo intensyvumo rodiklių.

Užbaigus Infrastruktūros sukūrimo darbus ir įsisavinus ES paramą, koncesininkas toliau valdytų ir naudotų sukurtą Infrastruktūrą ir gautų iš Projekto generuojamas pajamas iš mechaninio ir biologinio apdorojimo.

Turto nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės

Vadovaujantis Koncesijų įstatymu36, koncesijos sutartyje gali būti nurodytas koncesininko įsipareigojimas sukurti naują turtą ar valdyti ir (ar) naudoti esamą turtą, nuosavybės, patikėjimo teise priklausantį koncesininkui. Tokio naujai sukurto turto valdymo ir (ar) naudojimo bei nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems asmenims ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygas šalys nustato koncesijos sutartyje, atsižvelgdamos į koncesijos konkurso sąlygas. Taigi Koncesijos įstatymas numato galimybę naujai sukurto turto nuosavybės teises suteikti koncesininkui visam sutarties galiojimo laikotarpiui taip pat ir po sutarties pasibaigimo.

Finansavimo sąlygų aprašas37 numato, kad prieš teikdamas paraišką pareiškėjas susitaria su visais partneriais dėl projekto metu sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių pasiskirstymo. Finansavimo sąlygų aprašas38 taip pat nustato, kad būtina įsitikinti, kad projekto metu sukurtų rezultatų tolesniam naudojimui yra sudarytos finansinės prielaidos, t.y. sukurtas turtas bus išlaikomas ir užtikrinamas jo tinkamas eksploatavimas. Būtina įsitikinti, kad pateiktoje priesaikos pažymoje pareiškėjas įsipareigoja 5 metus po projekto įgyvendinimo nekeisti turto, į kurį buvo investuota, nuosavybės formos ir vykdys veiklas, numatytas projekte.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, laikytina, kad Finansavimo sąlygų aprašas nedraudžia Infrastruktūros nuosavybės teisių suteikti koncesininkui, tačiau draudžia 5 metus keisti šios Infrastruktūros nuosavybės formą, t.y. perleisti Infrastruktūrą tretiesiems asmenims.

Nuosavybės teisių koncesininkui suteikimas sudarytų sąlygas gauti palankesnes Projekto finansavimo sąlygas, nes koncesininkas įgytų teisę įkeisti turtą Projektą finansuojančiam bankui (kitai kredito įstaigai).

Projekto generuojamos pajamos ir kiti mokėjimai koncesininkui

Pagal Koncesijų įstatymą koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik:

• teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos; ar

• tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą (pvz.: pajamų) riziką.

Planuojama, kad Projektas generuos savarankiškas pajamas, gaunamas iš trečiųjų asmenų: pajamos iš mechaninio ir biologinio apdorojimo (antrinių žaliavų ir biodujų realizavimo).

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo minėta, Projekto generuojamos pajamos nekompensuos operavimo paslaugų teikimo išlaidų, koncesininkui už atliekų tvarkymo (Infrastruktūros operavimo) paslaugų teikimą turi būti mokamas koncesijos mokestis. Taigi koncesininkui turi būti suteikta teisė gauti nurodytas pajamas:

• iš trečiųjų asmenų bei,

• iš PRATC surenkamo „vartų mokesčio“ ar savivaldybės surenkamos vietinės rinkliavos dalies, suteikiančiosios institucijos mokamos kaip koncesijos mokestis.

Suteikiančios institucijos mokamo koncesijos mokesčio dydis turi būti įvertintas, atsižvelgiant į koncesininko investicijas į Projektą, Projekto administravimo išlaidas bei planuojamas Projekto pajamas.

36

Koncesijų įstatymo 3 str. 4 d. 37

Finansavimo sąlygų aprašo 16.5 punktas. 38

Finansavimo sąlygų aprašo projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelės 8.1.3 punktas.


79

Pagal Europos Komisijos komunikatą dėl koncesijų koncesijos apibrėžimas leidžia suteikiančiajai institucijai sumokėti atlygį už atliktą darbą tuo atveju, jei tai nepanaikina reikšmingo rizikos elemento neatskiriamo nuo eksploatavimo39.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad koncesijos atveju negalimi suteikiančiosios institucijos mokėjimai (koncesijos mokestis), kompensuojantys pagrindines rizikas, t.y. atliktų investicijų grąžą, nes tai reikštų, kad pagrindines rizikas prisiima suteikiančioji institucija. Koncesijos atveju pagrindinė investicijų grąža turėtų būti ne iš suteikiančiosios institucijos, bet iš trečiųjų asmenų gaunamų pajamų: pajamų iš atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo.

Vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašu, šiame apraše nurodyta Infrastruktūros sukūrimo išlaidų dalis bus finansuojama ES parama. Tokiu būdu, nors ES paramos teikimas nelaikytinas koncesijos mokesčio mokėjimu, turi būti įvertinta, ar ES paramos teikimas nepanaikins reikšmingo rizikos elemento neatskiriamo nuo eksploatavimo.

Pagal Eurostat nuostatas40 suteikiančiosios institucijos įsipareigojimas pradėti nuolatinius mokėjimus partneriui, neatsižvelgiant į faktinę turto būklę (t.y. iki statybos darbų pabaigos), būtų įrodymas to, kad suteikiančioji institucija prisiima didžiąją dalį statybos rizikos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad iki Infrastruktūros sukūrimo pabaigos, suteikiančiosios institucijos mokėjimai už atliktas investicijas į Infrastruktūrą (papildantys ES paramą) negali būti vykdomi ir finansavimas turėtų būti vykdomas tik iš ES paramos ir koncesininko investicijų.

Užbaigus Infrastruktūros sukūrimo darbus (įrengus antrinių žaliavų rinkimo liniją, biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir panaudojimo įrenginius ir kt.) suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamo atlyginimo dydis priklausys nuo Projekto generuojamų pajamų bei koncesininko atliktų investicijų ir patiriamų išlaidų Infrastruktūros sukūrimui bei operavimo paslaugoms teikti.

Suteikiančioji institucija

Remiantis Koncesijų įstatymu, suteikiančioji institucija, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu, gali būti tik savivaldybės vykdomoji institucija. PRATC yra savivaldybių kontroliuojama uždaroji akcinė bendrovė, kuri neatitinka Koncesijų įstatyme nurodytos suteikiančiosios institucijos sąvokos. Pažymėtina, kad PRATC steigėjai yra Panevėžio regioną sudarančios savivaldybės (Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio ir Panevėžio rajonų savivaldybės), todėl nusprendus Projektą įgyvendinti koncesijos būdu, vadovaujantis Koncesijų įstatyme pateiktu suteikiančiosios institucijos apibrėžimu, suteikiančiosiomis institucijomis turi būti laikomos visų regiono savivaldybių vykdančiosios institucijos.

Atsižvelgiant į tai, kad su koncesijos suteikimu susijusių sprendimų priėmimas visose nurodytose savivaldybėse komplikuotų Projekto įgyvendinimą, tikslinga siūlyti, kad (nors tai ir nėra reglamentuota Koncesijų įstatyme, tačiau vadovaujantis konsoliduotų viešųjų pirkimų praktika) siekiant įgyvendinti Projektą koncesijos būdu, Panevėžio regioną sudarančios savivaldybės (Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio ir Panevėžio rajonų savivaldybės) įgaliotų vieną savivaldybę visų Panevėžio regioną sudarančių savivaldybių vardu vykdyti joms Koncesijų įstatymo priskirtas suteikiančiųjų institucijų funkcijas. Aptartus įgaliojimus būtų tikslinga suteikti Panevėžio rajono savivaldybei, kadangi Projektą planuojama įgyvendinti būtent šios savivaldybės teritorijoje esančiame Panevėžio regioniniame sąvartyne.

Koncesijos sutarties šalys

Teikiant paraišką dėl ES paramos gavimo, pareiškėjas (PRATC) turi pateikti sutartį (ar jos projektą) su koncesininku dėl Projekto įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ES paramos panaudojimas bus vykdomas per PRATC, o suteikiančioji institucija bus savivaldybės vykdančioji institucija, tarp konkurso būdu atrinkto koncesininko, suteikiančiosios institucijos ir PRATC turi būti sudaroma trišalė sutartis, numatanti koncesijos įgyvendinimo sąlygas.

39 Europos Komisijos aiškinamojo komunikato dėl koncesijų pagal Europos Bendrijos teisę 2000/C 121/02 2.1.2.

punktas. 40 Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostat) 2004 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 18/2004 „Dėl viešojo ir

privataus sektorių partnerystės“


80

Koncesijos procedūros

Vadovaujantis Koncesijų įstatymu41 bei Vyriausybės nutarimu dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės42 prieš paskelbiant koncesiją privalo būti parengtas partnerystės projektas ir gauta Finansų ministerijos atskiroji nuomonė dėl numatomų koncesijos finansinių sąlygų.

Suteikiančioji institucija koncesininką atrenka atviro viešo konkurso būdu arba Koncesijų įstatymo numatytais atvejais43 be konkurso. Vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašu44, privatus partneris turi būti atrinktas viešai ir skaidriai. Pažymėtina, kad koncesijos konkurso organizavimo terminai nėra formalizuoti, o pasiūlymų vertinimo kriterijai yra lankstesni nei viešųjų pirkimų atveju, kas sudaro palankesnes sąlygas greičiau ir efektyviau atrinkti tinkamiausią pasiūlymą ir pradėti projekto įgyvendinimą.

Koncesijos kaip Projekto įgyvendinimo būdo teisinis vertinimas:


Lankstesnė nei Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta koncesininko atrankos procedūra (neformalizuoti konkurso organizavimo terminai, lankstūs pasiūlymų vertinimo kriterijai).

Prieš skelbiant koncesiją, skirtingai nei prieš skelbiant apie viešuosius pirkimus turi būti atliktos papildomos procedūros: parengtas partnerystės projektas ir gauta Finansų ministerijos atskiroji nuomonė dėl finansavimo sąlygų.

Naujai sukuriamas nekilnojamasis turtas gali priklausyti koncesininkui nuosavybės teisėmis tiek koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu tiek ir po jo, kas sudaro palankias sąlygas perduoti su turtu susijusias rizikas bei turto įkeitimu užtikrinti Projekto finansavimą.

Projektas turi atitikti Koncesijų įstatymo nuostatas ir Europos Komisijos aiškinamojo komunikato dėl koncesijų pagal Europos Bendrijos teisę 2000/C 121/0245 išaiškinimą, pagal kurį Projekto generuojamos pajamos iš trečiųjų asmenų turi sudaryti daugiau nei 50 % atlygio, kurį koncesininkas turi gauti, kad atsipirktų atliktos investicijos į Projektą.

Jei Projektas generuos grynąsias pajamas, numatoma gauti grynųjų pajamų suma mažinamas Projektui skiriamas finansavimas46. Tuo atveju, jei pajamos neįvertintos iš anksto, jos turi būti grąžintos į valstybės biudžetą per 5 metus po Projekto pabaigos.

Valdžios ir privataus subjektų partnerystė

Vadovaujantis Investicijų įstatymu,47 valdžios ir privataus subjektų partnerystė apibrėžiama kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai privatus subjektas valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytomis sąlygomis investuoja į valdžios subjekto funkcijoms priskirtas veiklos sritis ir šiai veiklai vykdyti reikalingą valstybės arba savivaldybės turtą ir vykdo tose srityse šiame įstatyme nustatytą veiklą, už kurią privačiam subjektui atlyginimą moka valdžios subjektas.

41

Koncesijų įstatymo 28(1) str. pakeitimo įstatymo 1 str. 42

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimas „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“. 43

Koncesijų įstatymo 17 str. 44

Finansavimo sąlygų aprašo 17 p.

45 Europos Komisijos aiškinamojo komunikato dėl koncesijų pagal Europos Bendrijos teisę 2000/C 121/02 2.1.2. punktas.

46 Grynosios pajamos turi būti skaičiuojamos vadovaujantis Europos Komisijos parengtomis „Metodinėmis rekomendacijomis dėl Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 55 straipsnio: pajamas duodantys projektai“ (angl. Guidance note on Art. 55, Council Regulation (EC) 1083/2006: Revenue Generating Projects), „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodinės gairėmis“ (Guidance On The Methodology For Carrying Out Cost-Benefit Analysis, Working Document No. 4), „Paraiškos formos B dalies pavyzdinio priedo pajamas duodantiems projektams pildymo vadovu“, taip pat Investicinių projektų kaštų naudos analizės gairėmis (angl. Guide to Cost-Benefit Analysis of Investment Projects) didelės apimties projektų atveju.

47 Investicijų įstatymo 2 str. 16 d.


81


Atsižvelgiant į tai, kad Projektas generuoja esmines pajamas (pajamas iš mechaninio ir biologinio apdorojimo) iš pagrindinės veiklos ir šiomis pajamomis galėtų būti dengiamos Infrastruktūros sukūrimo išlaidos, t.y. šiomis pajamomis turėtų disponuoti privatus partneris, Projektas neatitinka valdžios ir privataus subjektų partnerystės apibrėžimo, nes aptariamos alternatyvos atveju Privatus subjektas neturi teisės gauti kitų esminių pajamų, išskyrus valdžios subjekto atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas negali būti įgyvendinamas taikant valdžios ir privataus subjektų partnerystės įgyvendinimo schemą, ši alternatyva plačiau nėra analizuojama.

6.5.2.9. Institucinė partnerystė

Institucinė viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė (toliau – Institucinė VPSP) suprantama kaip privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas steigiant bendrą juridinį asmenį, kuriam suteikiama teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, remontu, valdymu, naudojimu ar priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turtą.

Atsižvelgiant į tai, kad Institucinės VPSP atveju valstybė ar savivaldybė tampa bendro kapitalo įmonės dalininku, Institucinėje VPSP, skirtingai nuo koncesijos, užtikrinamos platesnės viešojo sektoriaus teisės bei projekto įgyvendinimo kontrolė.

Šiuo metu galiojantys Lietuvos teisės aktai nenustato institucinės partnerystės sąvokos, tačiau tam tikros nuostatos reglamentuoja:

• savivaldybės turto investavimą į privačias bendroves;

• savivaldybės kontroliuojamų įmonių akcijų privatizavimą.

Valstybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo įstatymas (toliau - VSTVNDĮ)48 nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti investuojamas perduodant jį kaip įnašą viešajai įstaigai, akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei, vykdant steigimo sutartyje prisiimtus steigėjo turtinius įsipareigojimus, jeigu vykdomi bent trys investavimo kriterijai išvardinti šio įstatymo 19 str. 2 d.

Projektas tenkina šiuos kriterijus:

• investuojant bus siekiama savivaldybės ar visos šalies ekonominės ir socialinės sanglaudos Europos Sąjungos erdvėje, taip pat regioniniu ar pasaulio mastu;

48

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Nr. VIII-729, 1998 m. gegužės 12 d. su vėlesniais pakeitimais 19 str.

PRATC

ES PARAMA

PRIVATUS

SUBJEKTAS

Privataus subjekto nuosavos ir

(ar) skolintos lėšos

PROJEKTAS

REGIONO

SAVIVALDYBĖS

Rangos darbai operavimo ir finansavimo paslaugos

ES parama

Trišalė valdžios ir privataus subjekto sutartis

Turto nuosavybės teisė


Valdžios subjekto atlyginimas



82

• investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei (skatinama veiksminga konkurencija šalies rinkoje, gerinama viešųjų paslaugų kokybė, pasirinkimo galimybės ir prieinamumas);

• valstybės ir (ar) savivaldybių turto investavimu (valstybės ar savivaldybės įnašu) bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas;

• iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas (aplinkos apsaugos srityje);

• investavimo tikslas ir siekiamas rezultatas nustatyti teisės aktuose, įgyvendinančiuose strateginio planavimo dokumentus.

VSTVNDĮ49 taip pat nustato, jog valstybė arba savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba didinančios kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų tik tokiu atveju, kai akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų tokios įmonės visuotiniame akcininkų susirikime.

Kadangi tokie apribojimai nėra palankūs siekiant pritraukti privačius investuotojus, VSTVNDĮ pakeitimo projektu50 siūloma keisti teisinį reguliavimą:

• nustatant, kad Institucinė VPSP – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms priskirtą veiklą pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijų sutartis vykdo akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcijų dalis priklauso valstybei ar savivaldybei;

• leidžiant valstybei investuoti nepriklausomai nuo to, kiek balsų įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime jai suteiks įsigytos akcijos, t.y. turėti mažiau nei 50 procentų balsų;

• atsisakant reikalavimo privatų subjektą atrinkti vadovaujantis dviejų etapų atrankos principu, t.y. taikyti tik bendro kapitalo įmonės privataus partnerio atranką ir atsisakyti antrojo etapo – koncesijos ar valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties sudarymo konkurso būdu po tokios įmonės įsteigimo.

Vadovaujantis Privatizavimo įstatymu, savivaldybės taip pat turi teisę privatizuoti turimas akcijas jų kontroliuojamose įmonėse, nepaisant kontrolinio akcijų paketo apribojimų (t.y. gali būti privatizuojamas akcijų skaičius, suteikiantis daugiau kaip 50 procentų balsų).

Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais ir užsienio šalių praktika, išskiriamos dvi dažniausiai taikomos bendros įmonės formos:

• tam tikrai veiklai vykdyti yra įsteigiama nauja įmonė, kurios akcijos priklauso valstybei ar savivaldybei ir privačiam subjektui ir su šia naujai įsteigta įmone sudaroma koncesijos arba partnerytės sutartis;

• privatus subjektas įneša savo dalį į jau egzistuojančią viešojo sektoriaus įmonę, vykdančią užsakymus pagal anksčiau sudarytas koncesijos arba partnerystės sutartis.

Naujos bendros įmonės sukūrimas

Bendrą Projektą įgyvendinančią įmonę galėtų steigti:

• Panevėžio regiono savivaldybės kartu su privačiu partneriu; arba

• PRATC su privačiu partneriu.

Nors, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais ir užsienio šalių praktika bei VSTVNDĮ pakeitimo projektu, Projektas būtų įgyvendinamas Institucinės VPSP būdu tik tuo atveju, jei jį įgyvendintų Panevėžio regionų savivaldybių ir privataus partnerio įsteigta bendro kapitalo įmonė, žemiau nagrinėjami abu bendros įmonės steigimo būdai.

49

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas Nr. VIII-729, 1998 m. gegužės 12 d. su vėlesniais pakeitimais, 19 str. 4 d.

50 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1717 dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – VSTVNDĮ pakeitimo projektas).


83

Bendros regiono savivaldybių ir privataus partnerio įmonės steigimas



Aptariamu Projekto įgyvendinimo atveju, Panevėžio regiono savivaldybės investuotų jų turimas PRATC akcijas kaip turtinį įnašą į naujai su privačiu partneriu steigiamą Projektą įgyvendinančią bendrovę (SPV). Panevėžio regiono savivaldybės už turtinį įnašą įgytų naujos įmonės akcijų. Privatus partneris savo ruožtu į naujai steigiamą bendrovę įneštų pinigines lėšas ar kitą turtą, reikalingą Projekto įgyvendinimui, už ką taip pat įgytų sutartą naujos bendrovės akcijų skaičių. Vieninteliu PRATC akcininku taptų Projektą įgyvendinanti bendrovė. Sprendimą dėl savivaldybės turto (valdomų PRATC akcijų) investavimo turi priimti regiono savivaldybės tarybos. Prieš priimant sprendimą dėl tokio turto investavimo, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti.

Vadovaujantis VSTVNDĮ pakeitimo projektu VSTVNDĮ reikalavimas, bendros įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime savivaldybei(-ėms) kartu turėti daugiau kaip 50 procentų balsų, nebūtų taikomas įgyvendinant Institucinę VPSP. Tokiu atveju Projektą įgyvendinančios įmonės kontrolė galėtų priklausyti privačiam partneriui, taip užtikrinant jo interesus. Akcijų skaičiaus bendrovėje pasidalinimo ir kiti Projektą įgyvendinančios bendrovės valdymo klausimai gali būti detaliau aptarti šios bendrovės steigimo dokumentuose bei akcininkų sutartyje, atsižvelgiant į privataus partnerio įnašo vertę ir kitas planuojamas investicijas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis VSTVNDĮ pakeitimo projektu steigiant bendrą įmonę būtina taikyti Koncesijos įstatymo numatytas koncesininko (privataus partnerio) atrankos procedūras bei pasirašyti koncesijos sutartį.

Jei VSTVNDĮ pakeitimo projektas bus priimtas Seime ir įsigalios bei Projektą būtų nuspręsta įgyvendinti Institucinės VPSP būdu, kaip ir aukščiau aptartu koncesijos atveju, Panevėžio regioną sudarančios savivaldybės (Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio ir Panevėžio rajonų savivaldybės) turėtų įgalioti vieną savivaldybę visų Panevėžio regioną sudarančių savivaldybių vardu skelbti koncesijos konkursą.

Tokiu atveju, koncesijos konkurso sąlygose turėtų būti numatyta, kad su atrinktu privačiu partneriu (koncesininku) bus steigiama bendra Projektą įgyvendinanti bendrovė. Tarp konkurso būdu

Projektą įgyvendinanti

bendrovė (SPV)

PROJEKTAS

PRATC

ES PARAMA BANKAS REGIONO

SAVIVALDYBĖS

PRIVATUS

PARTNERIS

Rangos darbai operavimo ir finansavimo paslaugos


SPV akcijos

SPV akcijos

Piniginis įnašas

PRATC akcijos kaip turtinis įnašas

ES parama

Vienintelis PRATC akcininkas


Paskola


84

atrinkto privataus partnerio (koncesininko), suteikiančiosios institucijos (Panevėžio regiono savivaldybių) ir PRATC būtų sudaroma trišalė sutartis, numatanti koncesijos įgyvendinimo sąlygas, kurios būtų panašios kaip koncesijos be Institucinės VPSP atveju. Esminis skirtumas būtų tai, kad Projektą įgyvendintų ne privatus partneris (koncesininkas), o bendra su suteikiančiąja institucija (savivaldybėmis) įsteigta bendrovė, kurios akcininku būtų privatus partneris (koncesininkas).

Trišalėje koncesijos sutartyje, kaip ir aukščiau nurodytu atveju (žr. 1.3.3.1. dalį), turėtų būti išspręsti naujai sukurtos infrastruktūros nuosavybės ir valdymo bei naudojimo teisės klausimai. Vadovaujantis Institucinės VPSP projektų vykdymo praktika, toks turtas turėtų priklausyti bendrai įmonei, kuri sutarties laikotarpiu jį valdytų ir naudotų. Finansavimo sąlygų aprašas nenumato tokios infrastruktūros disponavimo apribojimų po 5 metų termino pabaigos.

Projektą įgyvendinančiai bendrovei (SPV) taip pat turėtų būti numatytos teisės gauti Projekto generuojamas pajamas iš mechaninio ir biologinio apdorojimo bei koncesijos mokestį.

Institucinės VPSP kaip Projekto įgyvendinimo alternatyvos teisinis vertinimas:


Projektas atitinka VSTVNDĮ numatytus investavimo kriterijus.

Dėl galiojančio VSTVNDĮ reikalavimo, kad tokio bendro juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime savivaldybei priklausytų daugiau kaip 50 balsų, aptariamas Projekto įgyvendinimo būdas nėra patrauklus privačiam sektoriui.

Šiuo metu taikytina lanksti ir neformalizuota procedūra.

Nėra poįstatyminių teisės aktų, kurie reglamentuoja VSTVNDĮ nuostatų, susijusių su Institucine VPSP įgyvendinimą (privataus partnerio (akcininko) atranką).

Užtikrinama didesnė viešo sektoriaus Projekto kontrolė, nes viešas sektorius dalyvaujama bendros įmonės valdyme.

VSTVNDĮ pakeitimo projektas nėra priimtas Seime, todėl šiuo metu nėra teisinių galimybių pasinaudoti šio pakeitimo nuostatomis.

Bendro juridinio asmens forma teisiniu požiūriu yra stabilesnė nei privataus ir viešo sektoriaus bendradarbiavimas sutartiniais pagrindais nesukuriant bendro juridinio asmens.


85

Bendros PRATC ir privataus partnerio įmonės steigimas



Projekto įgyvendinimo schema PRATC ir privačiam partneriui steigiant tam skirtą bendrovę yra panaši lyginant su aukščiau analizuotos bendros Panevėžio regiono savivaldybių ir privataus partnerio įmonės steigimu. Tačiau šiuo atveju bendros įmonės steigimas nebus laikomas Institucine VPSP, kadangi jos steigėja ar akcininke nebus savivaldybė.

Kadangi PRATC yra atskiras juridinis asmuo, kurio akcijos nuosavybės teisėmis priklauso Panevėžio regiono savivaldybėms, sprendimą investuoti savo turtą, kuriam pagal teisės aktus ar PRATC įstatus nereikia akcininko pritarimo, gali priimti PRATC valdymo organai – valdyba ar direktorius.

Bendra įmonė, kaip ir aukščiau nurodytu atveju, būtų steigiama PRATC ir privačiam subjektui įnešant tam tikrus piniginius (ar turtinius) įnašus į naujos įmonės kapitalą ir už tai gaunant sutartą naujos bendrovės akcijų skaičių. Skirtingai nuo Institucinės VPSP, teisės aktai nenumato, kiek akcijų ar balsų visuotiniame įmonės susirinkime turi priklausyti valstybės (ar savivaldybės) kontroliuojamoms bendrovėms, jei jos dalyvauja bendros įmonės su privačiais subjektais steigime ir tuo tikslu investuoja savo disponuojamą turtą ar lėšas.

Atsižvelgiant į tai, kad Projektą įgyvendinančios bendros įmonės kontrolės perdavimas privačiam subjektui nėra teisės aktais ribojamas, akcijų skaičiaus ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime pasidalinimas turėtų būti nuspręstas atsižvelgiant į PRATC finansines galimybes įsigyti tam tikrą skaičių akcijų ir poreikį dalyvauti priimant sprendimus dėl bendros įmonės veiklos.

Kaip ir aukščiau nurodytu atveju, Institucinės VPSP atveju Projektą įgyvendintų bendra PRATC ir privataus partnerio įsteigta bendrovė (SPV).

Pažymėtina, kad įstatymai nenumato teisinių galimybių Projektą įgyvendinančiai bendrai PRATC ir privataus partnerio įsteigtai bendrovei (SPV) išimties tvarka perduoti esamą ar naujai sukurtą turtą. Toks turtas gali būti perduotas tik bendra (viešo konkurso ar aukciono) tvarka.

Kadangi Projektą įgyvendinanti bendrovė nebus laikoma Institucinės VPSP bendra įmone, be papildomų viešųjų pirkimų ar koncesijos procedūrų jai taip pat negali būti suteikiamos teisės gauti

Projektą įgyvendinanti

bendrovė (SPV)

PROJEKTAS

ES PARAMA BANKAS PRATC

PRIVATUS

PARTNERIS

Rangos darbai, operavimo ir finansavimo paslaugos


SPV akcijos

SPV akcijos

Piniginis įnašas

Piniginis arba turtinis įnašas

ES parama

SPV steigimo sutartis


Paskola


86

Projekto generuojamas pajamas iš mechaninio ir biologinio atliekų apdorojimo bei operavimo paslaugų mokestį.

PRATC ir privataus partnerio steigiamos įmonės, lyginant su Panevėžio regiono savivaldybių ir privataus partnerio steigiama bendra įmone, teisinis vertinimas:


Lankstesnė, paprastesnė ir mažiau formali Projekto įgyvendinimo struktūra.

Projektą įgyvendinanti bendrovė nebus laikoma Institucinės VPSP bendra įmone, todėl be papildomų viešųjų pirkimų ar koncesijos procedūrų jai negali būti suteikiamos teisės gauti Projekto generuojamas pajamas iš mechaninio ir biologinio atliekų apdorojimo bei operavimo paslaugų mokestį, taip pat neaukciono tvarka perduoti valdyti ar naudotis turtu.

Bendros įmonės valdymo struktūra yra sudėtinga ir neefektyvi, nes regiono savivaldybės dalyvaus bendros įmonės valdyme ne tiesiogiai, bet per PRATC.

PRATC privalės įnešti tam tikrą piniginį ar turtinį įnašą į steigiamos įmonės kapitalą. Priklausomai nuo įnašo vertės, PRATC gali prireikti naudoti skolintas lėšas.

Priklausomai nuo PRATC ir privataus partnerio įnašų vertės, PRATC gali neturėti bendros įmonės kontrolės.

PRATC akcijų dalies perleidimas privačiam partneriui


PRATC

RANGOVAS IR

OPERATORIUS

ES PARAMA

BANKAS SAVIVALDYBĖS

PRIVATUS

PARTNERIS

Projekto įgyvendinimas


Akcijų dalis Paskola

PRATC kontrolė

PROJEKTAS

Statybos rangos ir operavimo sutartys

Kontrolinio akcijų paketo privatizavimas



87


Privatus partneris gali dalyvauti Projekto įgyvendinime, privatizuojant PRATC akcijas tokiu būdu tapdamas PRATC akcininku:

• įsigydamas akcijas iš Panevėžio regiono savivaldybių arba,

• įsigydamas papildomai išleidžiamas PRATC akcijas, didinant PRATC įstatinį kapitalą.

Apmokėti už naujai išleidžiamas PRATC akcijas privatus partneris galėtų atitinkamai:

• sumokėdamas Panevėžio regiono savivaldybėms už jų parduodamas akcijas, arba,

• PRATC įstatinio kapitalo didinimo atveju, perduodamas PRATC nuosavybei piniginį ar turtinį įnašą. Pastaruoju atveju, privačiam partneriui už turtinį įnašą būtų suteikiamas atitinkamas balsų skaičius PRATC visuotiniame dalininkų susirinkime, kuris, priklausomai nuo įnašo vertės, gali suteikti privačiam partneriui balsų daugumą. Savivaldybės išlaikytų tam tikrą balsų skaičių, siekiant užtikrinti Projekto įgyvendinimo kontrolę.

Toks PRATC akcijų, priklausančių savivaldybėms, perdavimas privačiam partneriui turi būti vykdomas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo procedūrą51.

Projekto įgyvendinimo schemos teisinis vertinimas:


Aptariamu atveju nėra taikomas apribojimas, kad savivaldybėms turi priklausyti daugiau kaip 50 proc. balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

PRATC veikla yra susijusi ne tik su Projekto įgyvendinimu, bet ir su kita veikla (žaliųjų, pavojingų, statybinių atliekų tvarkymu), turėtų būti papildomai analizuojamas PRATC dalinio privatizavimo poveikis šios veiklos vykdymui.

Vadovaujantis VSTVNDĮ pateiktu Institucinės VPSP apibrėžimu privatizavus PRATC akcijų dalį tokia įmonė nebus laikoma Institucine partneryste, bei nebus galimybės su privačiu partneriu pasirašyti koncesijos sutarties. Akcijų pardavimas turi būti vykdomas taikant privatizavimo įstatymo nuostatas, pagal kurias, vykdant PRATC akcijų privatizavimą, nėra galimybės įvertinti pateiktus pasiūlymus atsižvelgiant į Projekto įgyvendinimą (siūlomas investicijas, patirtį ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kad PRATC veikla yra susijusi ne tik su Projekto įgyvendinimu, bet ir su kita veikla (žaliųjų, pavojingų, statybinių atliekų tvarkymu), turėtų būti papildomai analizuojamas PRATC dalinio privatizavimo poveikis šios veiklos vykdymui.

51 Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymas Nr. VIII-480, 1997 m. lapkričio 4 d. su vėlesniais pakeitimais ir papildymais


88

6.5.2.10. Projekto įgyvendinimo alternatyvų analizės išvados

Projekto

įgyvendinimo alternatyva

Būdas

Vertinimas

Siūlymai

Viešieji pirkimai

Atskiri viešieji pirkimai.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, Projektas gali būti įgyvendinamas vykdant atskirus rangos darbų ir operavimo paslaugų viešuosius pirkimus, tačiau skelbiant vienus viešuosius pirkimus ir rangos darbams ir operavimo paslaugoms būtų pateikti efektyvesni (technologiniu ir ekonominiu požiūriu) Projekto įgyvendinimo pasiūlymai, kuriuos pateiktų įrangą teikiantys operatoriai.

Atmesti

Apjungti viešieji pirkimai.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir teismų praktika, Projektas gali būti įgyvendinamas vykdant vienus viešuosius pirkimus rangos darbams ir operavimo paslaugoms. Siekiant užtikrinti Finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus (sudaryti su rangovu FIDIC standarto sutartį pagal raudoną ar geltoną knygą), būtina sudaryti atskiras sutartis su Rangovu ir Operatoriumi. Kadangi atsižvelgiant į ekonominius skaičiavimus, ES parama Projekto finansavimui nėra pakankama, tikslinga siūlyti Projektą skaidyti į du etapus: mechaninio apdorojimo dalies statybą (finansuojamą iš ES paramos ir PRATC nuosavų lėšų) ir biologinio apdorojimo dalies statybą (kuri būtų finansuojama Operatorius).

Priimtina

Apjungti viešieji pirkimai su mokėjimo atidėjimu ar išskaidymu.

Atsižvelgiant į tai, kad ES paramos įsisavinimo terminas yra 36 mėnesiai ir PRATC, prieš gaudamas ES paramą turi pateikti dokumentus patvirtinančius nuosavų lėšų panaudojimą, viešieji pirkimai su mokėjimo atidėjimu yra negalimi.

Atmesti

Sutartinė partnerystė

Koncesija Investicinis projektas atitinka Koncesijų įstatymo ir Europos Komisijos išaiškinimą, kad Projektas generuos esmines pajamas iš trečiųjų asmenų investicijų grąžai užtikrinti, tačiau būtini papildomi veiksmai: partnerystės projekto parengimas ir Finansų ministerijos atskirosios nuomonės pateikimas, kurie nėr galimi atsižvelgiant į paraiškos ES paramai pateikimo terminą iki rugsėjo 15 d.

Atmesti

Valdžios ir privataus subjektų partnerystė

Atsižvelgiant į tai, kad Projektas generuos esmines pajamas investicijų grąžai užtikrinti, jis neatitiks valdžios ir privataus subjektų partnerystės apibrėžimo.

Atmesti

Institucinė partnerystė

Bendros savivaldybių ir privataus partnerio įmonės steigimas

Nėra įsigalioję įstatymo pakeitimai dėl Institucinės VPSP. Atmesti

Bendros PRATC ir privataus partnerio įmonės steigimas

Projektą įgyvendinanti bendrovė nebus laikoma Institucinės VPSP bendra įmone, todėl be papildomų viešųjų pirkimų ar koncesijos procedūrų jai negali būti suteikiamos teisės gauti Projekto generuojamas pajamas iš mechaninio ir biologinio atliekų apdorojimo bei operavimo paslaugų mokestį, taip pat esamo ar naujai sukuriamo turto valdymo ar naudojimo teisės.

Atmesti

PRATC akcijų dalies perleidimas privačiam partneriui

Vadovaujantis Privatizavimo įstatymu, regiono savivaldybės gali privatizuoti kontrolinį PRATC akcijų paketą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad PRATC veikla yra susijusi ne tik su Projekto įgyvendinimu, bet ir su kita veikla (žaliųjų, pavojingų, statybinių atliekų tvarkymu), turėtų būti papildomai analizuojamas PRATC dalinio privatizavimo poveikis šios veiklos vykdymui.

Atmesti


2010 m.

89

7. SIŪLOMOS ALTERNATYVOS PAGRINDIMAS

7.1. Parinktų scenarijų įvykdomumo analizės rezultatai

7.1. lentelė Apibendrinti 4 ir 5 scenarijų įvykdomumo analizės rezultatai

Vertinimo kriterijus Vertini-mas

4 scenarijus su UBK 4 scenarijus su AFB 5 scenarijus su UBK 5 scenarijus su UBK

Trumpas pagrindimas Vertini-mas Trumpas pagrindimas

Vertini-mas Trumpas pagrindimas

Vertini-mas Trumpas pagrindimas

Vertini-mas

Specialieji projektų atrankos kriterijai

Alternatyvos veiklos ir sprendiniai apima regiono ar regionų grupės atliekų tvarkymą ir atitinka atitinkamo regiono atliekų tvarkymo plano nuostatas

taip/ne

Buvo numatytas MBA taip Buvo numatytas MBA taip Buvo numatytas MBA taip Buvo numatytas MBA taip

Alternatyva užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų (KA) tvarkymo regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų (BSA) perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą.

taip/ne

Taip (iki 78 proc.)

taip Taip (iki 78 proc.)



taip

Alternatyva užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių KA perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą.

taip/ne

Iki 70% taip Iki 70% taip Iki 73% taip Iki 73% taip

Alternatyva skatina atskirą biologiškai skaidžių atliekų surinkimą ir šių atliekų individualų kompostavimą jų susidarymo vietoje.

taip/ne


taip Taip (žr. 5-me paragrafe pateiktą viziją)



taip

Alternatyva užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių AŽ srautų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą

taip/ne

PK-55% Plastikas-61% Stiklas-64% Metalas-99


taip ne PK-37% Plastikas-23% Stiklas-36% Metalas-96%


ne


2010 m.

90

Projektas, kuriuo užtikrinamas sąnaudų susigrąžinimo, mokumo ir „teršėjas moka“ principų įgyvendinimas

taip/ne

Principas „teršėjas moka“ yra esminis atliekų tvarkymo sistemos principas. MBA sąnaudos bus sugražinamos per KA tvarkymo tarifo padidėjimą.

taip Principas „teršėjas moka“ yra esminis atliekų tvarkymo sistemos principas. MBA sąnaudos bus sugražinamos per KA tvarkymo tarifo padidėjimą.



taip

Aplinkosauginiai 45 34 42 34 42

Scenarijaus poveikis žmonių sveikatai 5

Nenumatomas poveikis žmonių sveikatai. MBA planuojamas sąvartyno teritorijoje, kuriam nustatytas SAZ

5 Nenumatomas poveikis žmonių sveikatai. MBA planuojamas sąvartyno teritorijoje, kuriam nustatytas SAZ



5

Poveikis dirvožemiui ir (arba) požeminiams vandeniui 5

Nenumatomas poveikis dirvožemiui požeminiam vandeniui. MA bus vykdomas planuojamame pastate. Kompostavimas vyks uždaruose tuneliuose. Taip pat planuojama įrengti sendinimo - kompostavimo aikštelę su drenažo tinklais.

5 Nenumatomas poveikis dirvožemiui požeminiam vandeniui. MBA procesai bus vykdomi gamybiniuose pastatuose. Planuojama visiškai uždara BA sistema: fermentavimas ir po jo numatomas techninio komposto homogenizavimas vyks tuneliuose

5 Nenumatomas poveikis dirvožemiui požeminiam vandeniui. MA bus vykdomas planuojamame pastate. Kompostavimas vyks uždaruose tuneliuose. Taip pat planuojama įrengti sendinimo - kompostavimo aikštelę su drenažo tinklais.

5 Nenumatomas poveikis dirvožemiui požeminiam vandeniui. MBA procesai bus vykdomi gamybiniuose pastatuose. Planuojama visiškai uždara BA sistema: fermentavimas ir po jo numatomas techninio komposto homogenizavimas vyks tuneliuose

5

Triukšmo atsiradimas dėl naujo scenarijaus įdiegimo 5

Įrangos triukšmo lygis atitiks visų reikalavimų šiai įrangai ir neviršys triukšmo ribinius dydžius gyvenamųjų ir visuomenės paskirties pastatų (kurie yra už sąvartyno SAZ ribų) aplinkoje (65 dBA) pagal HN 33:2007

5


5


5


5


2010 m.

91

Problemos dėl kvapų 5

Mechaninio rūšiavimo metu patalpose kaupiasi dulkės ir kvapai, todėl visas susidaręs užterštas oras yra surenkamas ir išvalomas kietųjų dalelių (C) filtrais ir biofiltrais. Biologinio apdorojimo metu kvapai atsiranda tunelių atidarymo metu

3

Mechaninio rūšiavimo metu patalpose kaupiasi dulkės ir kvapai, todėl visas susidaręs užterštas oras yra surenkamas ir išvalomas kietųjų dalelių (C) filtrais ir biofiltrais. Biologinio apdorojimo metu kvapų nėra dėl uždaros sistemos.

5

Mechaninio rūšiavimo metu patalpose kaupiasi dulkės ir kvapai, todėl visas susidaręs užterštas oras yra surenkamas ir išvalomas kietųjų dalelių (C) filtrais ir biofiltrais. Biologinio apdorojimo metu kvapai atsiranda tunelių atidarymo metu

3

Mechaninio rūšiavimo metu patalpose kaupiasi dulkės ir kvapai, todėl visas susidaręs užterštas oras yra surenkamas ir išvalomas kietųjų dalelių (C) filtrais ir biofiltrais. Biologinio apdorojimo metu kvapų nėra dėl uždaros sistemos.

5

Vandens naudojimas, nuotekų susidarymas technologiniuose procesuose

5

Planuojamos vandens sąnaudos technologinėm ir buitinėm reikmėm - 700 m3/m.

4

Maksimaliai galimos vandens sąnaudos technologinėm ir buitinėm reikmėm - iki 3000 m3/m.

3

Planuojamos vandens sąnaudos technologinėm ir buitinėm reikmėm - 700 m3/m.

4

Maksimaliai galimos vandens sąnaudos technologinėm ir buitinėm reikmėm - iki 3000 m3/m.

3

Atliekų apdorojimo proceso metu susidarančių pavojingų atliekų kiekiai 1 tonai apdorotų atliekų, %

5

iki 0,005 proc. (veiklos metu susidariusios pavojingos atliekos: tepaluotos pašluostės, filtrai, alyvos atliekos, kt.)

4


4


4


4

Priklausomybe nuo oro sąlygų 5

Procesas nepriklausomas nuo oro sąlygų, kontroliuojamas.

5 Procesas nepriklauso nuo oro sąlygų, pilnai kontroliuojamas

5

Procesas nepriklausomas nuo oro sąlygų, kontroliuojamas.

5 Procesas nepriklauso nuo oro sąlygų, pilnai kontroliuojamas

5


2010 m.

92

Poveikis aplinkos orui 5

Mechaninio rūšiavimo metu patalpose kaupiasi dulkės ir kvapai, todėl visas susidaręs užterštas oras yra surenkamas ir išvalomas kietųjų dalelių (C) filtrais ir biofiltrais. Emisijos į aplinko orą atsiranda iš BA tunelių atidarymo metu. Galima sumažinti papildomai įdiegus bio-filtrų sistemą

3

Mechaninio rūšiavimo metu patalpose kaupiasi dulkės ir kvapai, todėl visas susidaręs užterštas oras yra surenkamas ir išvalomas kietųjų dalelių (C) filtrais ir biofiltrais. Emisijos į aplinko orą iš BA atsiranda dėl biodujų deginimo kogeneratoriuje – maksimaliai iki 10 t/m.

5

Mechaninio rūšiavimo metu patalpose kaupiasi dulkės ir kvapai, todėl visas susidaręs užterštas oras yra surenkamas ir išvalomas kietųjų dalelių (C) filtrais ir biofiltrais. Emisijos į aplinko orą atsiranda iš BA tunelių atidarymo metu. Galima sumažinti papildomai įdiegus bio-filtrų sistemą

3

Mechaninio rūšiavimo metu patalpose kaupiasi dulkės ir kvapai, todėl visas susidaręs užterštas oras yra surenkamas ir išvalomas kietųjų dalelių (C) filtrais ir biofiltrais. Emisijos į aplinko orą iš BA atsiranda dėl biodujų deginimo kogeneratoriuje – maksimaliai iki 10 t/m.

5

CO2 balansas 5 Neigiamas 0

Teigiamas dėl alternatyvios “Žaliosios” energijos gamybos, kuri bus naudojama technologinėms reikmėms

5 Neigiamas 0

Teigiamas dėl alternatyvios “Žaliosios” energijos gamybos, kuri bus naudojama technologinėms reikmėms

5

Techniniai 30 29 29 29 29

Galimas esamos infrastruktūros (keliai, elektros linijos, vandentiekiai ir pan.) panaudojimas

5

Maksimalus esamos infrastruktūros panaudojimas

5 Maksimalus esamos infrastruktūros panaudojimas



5

Regioninio sąvartyno eksploatacijos laiko pratęsimas 5

2,6 kartus 4 2,6 kartus 4 2,8 kartus 5 2,8 kartus 5

Esant poreikiui galimybė apdoroti kitų tipų atliekas

5 Yra (dėl siūlomo NIR detektoriaus)




5

Ar įrenginio eksploatavimui reikalingi dideli kiekiai kitų žaliavų 5 ne 5 ne 5 ne 5 ne 5

Ar bus atliekami pakeitimai atliekų surinkimo infrastruktūroje

5

Minimalus. Pakeitimai susieti su planuojamų atskiru BSA surinkimu (iki MBA)

5


5


5


5


2010 m.

93

Galimas proceso liekanų panaudojimas 5

SRF (KAK) – žaliava energijos gamybai (transportavimas į deginimo įrenginį); Techninis kompostas – žaliava rekultivavimo darbams; MA metus išskirtos plastiko atliekos ir pakuotė, metalas ir metalo pakuotė, PK ir PK pakuotė bus perduodamos AŽ tvarkytojams

5

SRF (KAK) – žaliava energijos gamybai (transportavimas į deginimo įrenginį); Techninis kompostas – žaliava rekultivavimo darbams; MA metus išskirtos plastiko atliekos ir pakuotė, metalas ir metalo pakuotė, PK ir PK pakuotė bus perduodamos AŽ tvarkytojams

5

SRF (KAK) – žaliava energijos gamybai (transportavimas į deginimo įrenginį); Techninis kompostas – žaliava rekultivavimo darbams

4

SRF (KAK) – žaliava energijos gamybai (transportavimas į deginimo įrenginį); Techninis kompostas – žaliava rekultivavimo darbams

4

Atitikimo teisės aktų reikalavimams 20

19 20 15 16

Atitikimas atliekų tvarkymo politikai pagal atliekų tvarkymo hierarchiją

5

Atitinka: • Pakartotinas

panaudojimas; • Perdirbimas; • Šalinimas

4 Atitinka: • Pakartotinas

panaudojimas; • Perdirbimas; • Panaudojimas

energijai gauti; • Šalinimas Technologija yra pažangesnė dėl alternatyvios energijos gamybos


panaudojimas; • Perdirbimas; • Šalinimas


panaudojimas; • Perdirbimas; • Panaudojimas

energijai gauti; • Šalinimas Technologija yra pažangesnė dėl alternatyvios energijos gamybos

5

Atitikimas atliekų tvarkymo politikai pagal BSA šalinimą sąvartyne

5

Planuojama, kad po MBA įdiegimo sąvartyne šalinamų BSA kiekis būtų tik 11.520 t/m., 2020 m. užduotis – 16.765 t/m.)

5 Planuojama, kad po MBA įdiegimo sąvartyne šalinamų BSA kiekis būtų tik 11.520 t/m., 2020 m. užduotis – 16.765 t/m.)



4

Atitikimas atliekų tvarkymo politikai pagal AŽ išrūšiavimą

5

PK-55% Plastikas-61% Stiklas-64% Metalas-99

5 PK-55% Plastikas-61% Stiklas-64% Metalas-99

5 PK-37% Plastikas-23% Stiklas-36% Metalas-96%

3 PK-37% Plastikas-23% Stiklas-36% Metalas-96%

3

Atitikimas atliekų tvarkymo politikai pagal 50 % komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne užduotį

5

Bus sutvarkoma kitaip, negu šalinimas sąvartyne iki 78 proc. KA

5 Bus sutvarkoma kitaip, negu šalinimas sąvartyne iki 78 proc. KA



4


2010 m.

94

Balų suma: 95 82 91 78 87

Finansiniai rodikliai (skaičiuojami tik 2-3 pasirinktoms alternatyvoms)

Matavimo vienetas

Investicijų dydis (be PVM) Lt 28.334.904 38.279.932 28.303.648 39.204.237

Investicijų grynoji dabartinė vertė Lt -26.035.946 -35.153.549 -26.007.290 -36.000.952

Investicijų vidinė grąžos norma % Neskaičiuojama Neskaičiuojama Neskaičiuojama Neskaičiuojama

Finansinis gyvybingumas taip/ ne Taip Taip Taip Taip

Įperkamumo skaičiavimai Matavimo vienetas

Esamas atliekų tvarkymo tarifas (2010 m. vidutinis vartų mokesčio tarifas)

Lt/t 47,38 47,38 47,38 47,38

Šalinamo KA kiekis (2009 m. duomenys)

t 90.959 90.959 90.959 90.959

Gyventojų skaičius (2009 m. duomenys)

gyv. 279.834 279.834 279.834 279.834

Namų ūkių skaičius (2009 m.) Vnt. 116.598 116.598 116.598 116.598

Namų ūkių dydis Vnt. 2,4 2,4 2,4 2,4

Vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį (2008 m. piniginės pajamos).

Lt 810,60 810,60 810,60 810,60

Planuojamos papildomos atliekų tvarkymo sąnaudos (dėl projekto įgyvendinimo) (pirmi metai po projekto pabaigos)

Lt 6.487.859 4.745.265 8.708.054 6.698.309

Planuojamas atliekų tvarkymo tarifas po projekto įgyvendinimo (pirmi metai po projekto pabaigos)

Lt/t 102,46 85,51 122,86 103,51


95

Kaip matome iš lentelėje (žr. viršuje) pateiktų vertinimų, tiek technologiniu, tiek aplinkos apsaugos požiūriu antroji alternatyva su biodujų išgavimu yra priimtinesnė.

7.2. Pasirinktos alternatyvos aprašymas

Tolimesniam įvertinimui pasirinkta 2-oji alternatyva su 4 MBA scenarijumi:

� BSA (MA, ŽA ir PK) individualus kompostavimas kaimo vietovėse (iki 70 proc.). Šiam tikslui

planuojama įsigyti specialių kompostavimo konteinerių, kurie bus paskirstyti Panevėžio regiono kaimo vietovėse individualiuose namuose gyvenantiems gyventojams. 2009 m. duomenimis, Panevėžio regione kaimiškose vietovėse gyvena 113 412 gyventojų. Vertinant, kad vidutinis namų ūkio dydis – apytiksliai 2,4 asmenys, kaimiškose vietovėse yra 47 255 namų ūkiai. Realiai kaimuose namų ūkio dydis paprastai siekia daugiau - dažnai kartu gyvena kelios šeimos (kelios kartos). Priimant prielaidą, kad namų ūkyje gyvena iki 6 asmenų, vertinama, kad Panevėžio regiono kaimuose yra apie 18 902 namų ūkių. Tokiu būdu kompostavimo dėžes planuojama paskirstyti po vieną 3 namų ūkiams. Numatomas įsigyti ŽA ir augalinės kilmės maisto atliekų kompostavimo konteinerių skaičius – 6300 vnt. (600 l talpos), preliminari kaina – apie 190 Lt (be Pvm). Atsižvelgiant į ekonomiškumą, numatoma pastatyti didesnius 600 l talpos konteinerius, nes skirtumas tarp 300 l ir 600 l kainų sąlyginai nedidelis (žr. tiekėjų apklausos pažymą 17 priede). Siekiant kuo greičiau įgyvendinti BSA tvarkymo užduotis, namudinio kompostavimo veiklas būtų reikalinga pradėti jau 2011 m. Pirmiausia būtina sudaryti regiono kaimo vietovėse esančių individualių namų sąrašą, tikslu įvertinti optimalaus konteinerių paskirstymo galimybes. Kartu su konteinerių išdalinimu gyventojams būtina vykdyti intensyvų švietimą ir informavimą (pvz., apie kompostavimo procesą, galimas kompostuoti atliekas, gauto komposto panaudojimo galimybes, kompostavimo naudą aplinkai ir gyventojams bei kita). Į numatytas išdalinti komposto dėžes gyventojai bus informuoti mesti šias atliekas: išrautas piktžoles, nupjautą žolę, medžio pelenus, augalinės kilmės maisto likučius (daržovių atliekas, arbatžoles, kavos tirščius), smulkintus kiaušinių lukštus, laikraštinį popierių, pjuvenas, šiaudus, paukščių, galvijų ir arklių mėšlą, susmulkintas nugenėtų vaismedžių ir vaiskrūmių šakas, sugrėbtus lapus, kalkes. Komposto gamyba ne tik išspręs BSA šalinimo problemą, bet bus puiki priemonė, naudotina sodo ir daržo reikmėms (smėlingos ir molingos dirvos struktūrai pagerinti, dirvožemio derlingumui padidinti; kompostas - derlinga žemė kambarinių ir balkoninių augalų, daržo sodinukų auginimui). Individualiuose namuose kaimiškose teritorijose gyvenantys Panevėžio regiono gyventojai būtų motyvuoti kompostuoti BSA namuose ir dėl kitų ekonominių priežasčių: tokiu būdu, dėl susidarančių mišrių KA sumažėjimo, mažės mokestis už atliekų surinkimą (mažės mišrių KA konteinerio dydžio, mišrių KA surinkimo dažnumo poreikis, kartu – ir išlaidos už centralizuotą mišrių KA surinkimą).

� Miestų tvarkymo tarnybų bei kitų miesto organizacijų žaliųjų atliekų (ŽA) surinkimas ir nukreipimas į ŽA aikšteles (efektyvumas - iki 70 proc.) (tęsiama esama veikla);

� Toliau tęsiamas AŽ atskiras surinkimas (panaudojant AŽ surinkimo konteinerinę sistemą) bei didžiųjų atliekų surinkimą šių atliekų specialiuose aikštelėse (planuojamas efektyvumas - iki 15-20 proc.);

� Likusios KA iš gyventojų ir organizacijų (apie 84 proc. nuo susidariusių KA srauto) centralizuotai surenkamos konteineriuose ir atgabenamos į Dvarininkų kaimo sąvartyno teritoriją;

� Sąvartyne mišriųjų KA srautas apdorojamas MBA įrenginiuose, iš jo maksimaliai atskiriant BSA bei AŽ;

� Atskirtą BSA frakcija apdorojama sauso anaerobinio fermentavimo įrenginiuose, išgaunant biodujas;

� Galimas tolimesnis biodujų panaudojimas: o pardavimas (pvz., sąvartyno dujų surinkimo operatoriui) arba o naudojimas vietoje - šiluminės ir elektros energijos gamybai (kogeneracijos būdu).


96

MBA mechaninės dalies aprašymas MBA principinė schema su nurodytais pagrindiniais medžiagų ir energijos srautais pateikta 4-me priede. KA srauto mechaninio apdirbimo dalis veiks tik darbo dienomis (apie 260 d.d./m.) 2 pamainomis (2x8 h/d.d.). Mechaninio apdirbimo linijos bendras el. galingumas – apie 0,5 MW. Prieš paduodant KA srautą į maišelių praplėšėją, iš šio srauto turi būti išskirtos didžiosios atliekos, kurių šiame regione susidaro 3-4 proc. nuo visos KA masės. Didžiosios atliekos bus surenkamos atskirai ir laikinai saugojamos atliekų priėmimo pastate ir pagal sutartis perduodamos atliekų tvarkytojams. Taip pat tarp didžiųjų atliekų gali atsirasti ir EEĮ. EEĮ bus nukreipta į sąvartyne esamą pavojingų atliekų konteinerius. Įvertinta, kad tam, jog pasiekti KA bei BSA tvarkymo tikslus 2020 m. turi būti parinktas toks technologinės linijos našumas, kad per valandą būtų apdorojama iki 19,95 t/h paduodamų į MBA KA srauto. Vertinant įrenginių naudingumo koeficientą (n.k.), toliau įranga (nuo maišelių praplėšėjo) parenkama KA pirminiam apkrovimui 23,5-24 t/h. Naudojant frontalinį pakrovėją KA srautas (apie 19,95 t/h) iš atliekų priėmimo pastato transporteriu nukreipiamas į maišelių praplėšimo įrenginį (našumas – iki 24 t/h KA). Toliau separatoriuje, pvz., būgniniame (našumas – iki 24 t/h), KA srautas skirstomas pagal frakcijas:

� iki 50 mm (apie 50 proc. arba iki 7,98 t/h); � nuo 50 iki 160 mm (apie 35 proc. KA srauto arba iki 6,98 t/h); � virš 160 mm (likusis KA srautas - apie 4,99 t/h).

Būgniniame separatoriuje atskirtas mažesnės frakcijos (iki 60 mm) KA srautas (iki 7,98 t/h) nukreipiamas į Fe-magnetą Nr.1 metalo atliekų išskyrimui. Panevėžio regiono KA sraute gali susidaryti virš 3 proc. metalo atliekų. Šiame sraute per metus gali susidaryti iki 1300 t/m. metalo atliekų. Atrūšiuotos metalo atliekos supresuotos bus laikomos atrūšiuotų atliekų tvarkymo pastate atskirame konteineryje. Likusių KA srautas (apie 3,64 t/h) nukreipiamas į anaerobinio fermentavimo tunelius metano dujų išskyrimui bei techniniam kompostui gaminti. Iš būgniniame separatoriuje atskirtos vidutinės frakcijos (50-160 mm) KA srauto (iki 6,98 t/h) metalų atliekos (apie 1159 t/m.) atskiriamos Fe – magnete Nr.2 ir nuvedamos į metalų atliekų konteinerį. Kadangi metalo pakuotė (pvz., skardinės) neatskiriama magnetu, todėl vertinama, kad kitos metalo atliekos prieš patenkant į rūšiavimo liniją gali būti atskirtos, pavyzdžiui, naudojant Eddy Current separatorių, ir nuvedamos į kitų metalų konteinerį. Planuojama, kad kitų metalų maksimaliai gali susidaryti iki 968 t/m. Būgniniame separatoriuje atskirtas didesnės frakcijos KA srautas (virš 160 mm – iki 4,99 t/m.) BSA tvarkymo uždavinių įgyvendinimui nukreipiamas į NIR - artimų IR spindulių separatorių (našumas – iki 6 t/h), kuriame išskiriamas popierius ir kartonas. NIR rūšiavimo efektyvumas siekia net 78 proc. Prieš patenkant į popieriaus atliekų konteinerių, šis popieriaus ir kartono atliekų srautas gali būti supresuojamas šiuo metu atliekų rūšiavimo pastate jau esamame prese. Šios AŽ, kaip ir kitos atskirtos, laikinai saugojamos atrūšiuotų atliekų tvarkymo pastate. NIR pagalba esant poreikiui (pvz. didelei paklausai) galima automatiškai išrūšiuoti kitas antrines žaliavas, pvz. plastiką. Į rūšiavimo liniją patenka 10-11 t/h KA srauto. Rūšiavimą galima vykdyti kaip rankiniu būdu, taip ir automatiškai. Vertiname, kad rankiniu būdu bus rūšiuojamos tik plastmasės atliekos ir pakuotė. Prie linijos vienoje pamainoje dirbs 3-4 darbuotojai. Panevėžio apskrityje plastiko susidaro virš 6 proc. nuo bendro patekusio į sąvartyną KA kiekio. Priimame prielaidą, kad maksimalus galimas rankinio rūšiavimo našumas – iki 50 proc. Rūšiuojamų plastmasės atliekų sudėtis:

� iki 20 proc. – PET (iki 0,14 t/h); � iki 24 proc. – LDPE (iki 0,17 t/h); � iki 56 proc. – HDPE (iki 0,39 t/h).

Taip per metus bus išrūšiuota virš 2,8 tūkst. plastiko atliekų ir pakuotės. Prieš sandėliuojant šias antrines žaliavas, jos bus presuojamos Panevėžio RATC esamame atliekų prese. Atskirtų AŽ ir SRF pervežimui naudojamas projekto įgyvendinimo metu numatytas įsigyti šakinis krautuvas. Likęs po rūšiavimo linijos KA srautas (apie 10,27 t/h) bus nukreipiamas į antrąjį NIR įrenginį (našumas – iki 12 t/h) degiajai SRF frakcijai išskirti. Vertinama, kad likusiame KA sraute gali susidaryti dar iki 22 proc. lengvosios frakcijos (SRF), t.y. iki 2,26 t/h, kuri prieš sandėliavimą bus supresuota ir supakuota esamame atliekų prese. Po mechaninio apdirbimo tik apie 8 t/h likusiojo KA srauto (apie 33,3 tūkst. t/m.), iš kurio pašalintos AŽ (metalai, popierius, kartonas, plastikai, SRF) bus šalinama regioniniame sąvartyne.


97

Taip pat prie mechaninio apdirbimo reikia priskirti po biologinio apdirbimo gautojo techninio komposto mechaninį apdorojimą. Techninis kompostas (iki 4,47 t/h) bus nuvedamas į diskinį separatorių, kuriame bus atskirta smulkioji frakcija – iki 10 mm – į geros kokybės techninio komposto sandėliavimo vietą (esamą ŽA aikštelę). Likęs srautas (frakcija virš 10 mm – apie 2,46 t/h) pateks į oro separatorių (našumas – iki 3 t/h) lengvosios frakcijos, kuri toliau sudaro SRF, išskyrimui. Gautoji SRF frakcija visų pirma presuojama ir toliau saugojama išrūšiuotų atliekų pastate. Po oro separatoriaus likusi frakcija gali būti naudojama sąvartyne kaip inertinė medžiaga ir taip pat, kaip ir techninis kompostas, nevertinama kaip šalinama atlieka. Mechaninės dalies (įsk. KA priėmimą, mechaninį rūšiavimą ir atrūšiuotų atliekų varymą) technologinės įrangos sąrašas pateiktas 7.2. lentelėje.

7.2. lentelė Komunalinių atliekų srauto mechaninio apdirbimo dalies technologinė įranga

Nr. Procesas Įranga Našumas (preliminariai)

Pastabos

I Komunalinių atliekų (KA) priėmimas

Frontalinis pakrovėjas (pvz., 6 t) 6 t 1

Konvejerinė linija 24 t/h KA srautui – iki 19-20 t/h Maišelių praplėšėjas 24 t/h KA srautui – iki 19-20 t/h

II KA srauto mechaninis rūšiavimas

Atliekų separatorius (pvz., būgninis)

24 t/h KA srautui – iki 19-20 t/h

Geležies atliekų separatorius (Fe-magnetas Nr.1)

9,5 t/h KA srautui – 7,98 t/h

Geležies atliekų separatorius (Fe-magnetas Nr.2)

8,5 t/h KA srautui – 6,98 t/h

Nemagnetinių metalo atliekų separatorius (pvz., Eddy Current)

8 t/h KA srautui – 6,70 t/h

Automatinis AŽ separatorius (pvz., NIR)

7-8 t/h KA srautui – 5-7 t/h

Spliteris Nr.1 (paskirstymo linija į NIR) 7-8 t/h KA srautui – 5-7 t/h

SRF separatorius (pvz., NIR) 12 t/h KA srautui – 10,27 t/h

Spliteris Nr.2 (paskirstymo linija į NIR) 12 t/h KA srautui – 10,27 t/h

PET perforatorius Iki 1 t/h KA srautui – 0,69 t/h

Konvejerinė linija 34-35 konvejeriai Įvairaus našumo, priklausomai nutransportuojamo KA srauto

Rūšiavimo kabina (-os) su vėdinimu sistema

Rankiniam plastmasės atliekų rūšiavimui

Diskinis separatorius (techniniam kompostui)

6 t/h Srautui – iki 4,47 t/h

Oro separatorius (SRF) 3 t/h Srautui – iki 2,46 t/h

III Atrūšiuotų atliekų tvarkymas

Presas Bus naudojamas esamas

Šakinis krautuvas 1,8 t

Konteineriai Antrinėms žaliavoms

IV Papildomos sistemos MA dalei

Oro filtrų sistema 50 000 m3/h Kietųjų dalelių valymas

Suspausto oro kompresorius

Automatika Pilnai procesų kontrolei

MBA biologinės dalies aprašymas Būgniniame separatoriuje atskirtas mažesnės frakcijos (iki 50 mm) KA srautas nukreipiamas į Fe-magnetą Nr.1 metalo atliekų išskyrimui. Likusioji dalis (iki 31866 tūkst. t/m.) nuvedama į biologinį apdorojimą.


98

Biologinis apdorojimas vyksta ištisus metus (t.y. 360 d/m., 24 h/parą). Tokiu būdu per parą apdirbama iki 87-88 t per dieną KA srauto (iki 50 mm frakcijos). Šis KA srautas nuvedamas į fermentavimo tunelį (sausam anaerobiniam fermentavimui). Šiame sraute BSA kiekis sudaro apie 75-80 proc. arba iki 26,6 tūkst. t/m. Fermentavimo tunelių skaičius priklauso nuo atliekų srauto kiekio, tunelio didžio ir fermentacijos temperatūros. Vieno tunelio tūris gali būti apie 900 -1000 m3. Užkrovimo laipsnis – apie 60-70 proc. Vertinant, kad 1 m3 šio srauto KA – iki 0,5-0,7 t, viename tunelyje gali būti fermentuojama apie 300 - 310 t nagrinėjamos frakcijos atliekų. Tunelyje fermentacija vykdoma 21-28 dienas, priklausomai nuo palaikomos fermentavimo temperatūros. Tokiu būdu per metus gali būti vykdoma nuo 13 iki 17 fermentacijos ciklų (365/28 = 13,04). Viename tunelyje gali būti fermentuojama per metus nuo 4000 iki 5270 t KA. Nagrinėjamam atliekų srautu turi būti įdiegta maksimaliai 10 tunelių, įsk. 2 – rezervinius. Anaerobiniame apdorojime fermentavimo proceso pagerinimui naudojami mikroorganizmai. Šiam tikslui per fermentuojama terpią praleidžiamas vanduo su bakterijomis. Todėl po anaerobinio apdorojimo gautojo komposto drėgnumas – iki 56 proc. Sekantis etapas – techninio komposto gravitacinis nusausinimas (iki apyt. 52 proc.) ir homogenizavimas tuneliuose. Šiuo atveju naudojami mažesnio tūrio tuneliai (iki 324 m3). Kompostas iš fermentavimo tunelių perkraunamas pakrovėju (pvz., frontaliniu). Įvertinta, kad tokiam komposto kiekiui reikalinga iki 9 tunelių (įsk. 2 rezervinius). Po homogenizavimo komposto drėgnumas būna iki 50 proc. ir mažiau. Toliau kompostas mechaniškai apdorojamas diskiniame separatoriuje, išskiriant geros kokybės techninį kompostą bei oro separatoriuje, išskiriant SRF frakciją ir inertinę medžiagą (žr. MA dalies aprašymą). Išskirtas techninis kompostas (iki 15 tūkst. t/m.) bus transportuojamas ir sandėliuojamas esamos ŽA aikštelės dalyje. Tokiam scenarijui BA įrengimuose sunaudojama apie 3 tūkst. MWh/m. šiluminės energijos (valandinis poreikis - apie 381 kWh) ir apie 1 tūkst. MWh – elektros energijos (30 kWh tonai apdorojamų atliekų). Sauso anaerobinio fermentavimo būdu iš biomasės išsiskiria biodujos. 70 proc. iš sausos organinės medžiagos išsiskiriančių biodujų – metanas. Metano išeiga - 100 – 120 m3 tonai atliekų (priklausomai nuo KA sraute esamų BSA sudėties (ŽA, MA, popierius ir kartonas). 1 nm3 dujų energetinė vertė – 5,5 – 6 kWh. Naudojant kogeneratorius, galima išgauti apie 35 - 38 proc. elektros energijos, iki 48-50 proc. – šiluminės energijos. Likusioji energija – gamybos nuostoliai. Įvertinta, kad per metus įdiegus šį projektą gali būti pagaminta iki 3,79 mln. nm3 bio-dujų. Šios dujos gali būti parduodamos arba naudojamos energiją gaminti. Apie 50-60 proc. pagamintos elektros energijos būtų naudojama įmonės technologinėms reikmėms (mechaniniam ir biologiniam apdorojimui). Perteklinė energija – parduodama taip mažinant eksploatacinius kaštus. Apie 50 proc. pagamintos energijos (šiluminės energijos pavidalu) naudojama technologinėms reikmėms bei patalpų pašildymui. Biologinio apdirbimo dalies technologinės įrangos sąrašas pateiktas 7.2 lentelėje. 7.3. lentelė BSA biologinio apdorojimo dalies technologinė įranga

Nr. Procesas Įranga Našumas (preliminariai)

Pastabos

V Biologinis apdorojimas

Fermentavimo tuneliai Iki 10 vnt. 8 + 2 rezerviniai

Homogenizavimo tuneliai Iki 9 vnt. 7+2 rezerviniai

Anaerobinio fermentavimo ir kompostavimo įrenginiai įskaitant nusausinimo įrangą po fermentavimo, dujų, vandentiekio ir nuotekų tinklus bei elektroninę kontrolę

Pilna proceso kontrolė

Pakrovėjas (pvz., frontalinis) Dujų talpykla 4 x 1000 m3 vnt. Biodujų kiekis,

pagamintas per 8 val. - apyt. 3 459 m3

VI Papildomos sistemos BA dalei

Ventiliacija, oro tiekimo įranga

V Alternatyvios energijos gamyba

Elektros kogeneratoriai

300 kW x 3 vnt. Elektros gamybai per valanda – 833 kWh (Jeigu energija bus


99

gaminama Panevėžio RATC)

Numatomi pastatai:

o Atliekų priėmimo pastatas, kuriame planuojama įrengti atliekų priėmimo bunkerius (pvz., apyt. 52

m x 35 m - 1820 m2) ir konvejerinę liniją, kuri nukreips atliekas į mechaninio rūšiavimo pastatą; o Šiuo metu esamas atliekų rūšiavimo pastatas bus pritaikytas KA mechaniniam apdorojimui; o Išrūšiuotų atliekų laikinojo saugojimo pastatas (pvz., apyt. 25 m x 25 m - 625 m2). o Biologinio apdorojimo dalies pastatas (pvz., 70 m x 55 m - 3850 m2), kuriame bus įrengti

fermentavimo ir homogenizavimo tuneliai (pastatų išdėstymas pateiktas 6 priede).


100

IŠVADOS

Šiuo metu Panevėžio apskrityje susidaro apie 107,95 tūkst. t/m KA. Atskirai surenkama apie

2,7 tūkst. t/m. popieriaus, 3,2 tūkst. t/m. stiklo ir beveik 0,7 t/m. plastiko antrinių žaliavų, tačiau rūšiavimas sudaro tik apie 2,5 proc. nuo surinktų KA kiekio. Penkiose regione veikiančiose kompostavimo aikštelėse sukompostuojama daugiau nei 2,5 tūkst. t/m. susidarančių ŽA. Tačiau didžioji dalis KA vis dar šalinama sąvartyne.

Prognozuojant KA susidarymą, atsižvelgiant į regiono gyventojų skaičiaus mažėjimo, BVP stabilizavimosi ir vartojimo lygio kilimo prognozes, buvo vertintas 1 proc. per metus KA kiekio apskrityje augimo scenarijus. Šio mažo scenarijaus augimo atveju apskaičiuota, kad 2013 m. regione gali susidaryti apie112331,56 t/m. KA, o 2020 m. – iki 120456,43 t/m. Regione vykdoma intensyvi centralizuoto komunalinių atliekų surinkimo paslaugos plėtra, todėl prognozuojama, kad artimiausiais metais surenkamų mišrių KA kiekis augs ir 2020 m. surenkamų mišrių KA kiekis gali išaugti iki 110277,14 t/m., kartu didėjant atskirų atliekų frakcijų kiekiams. Naudojantis Panevėžio regiono atliekų tvarkymo plane (2010 m.) pateiktais KA sudėties duomenimis, įvertinta, kad 1 proc. per metus augimo atveju, 2020 m. surenkamų mišrių KA sraute susidarančių BSA kiekis gali padidėti iki 57137 t/m. (tame tarpe - popieriaus ir kartono - iki 11629 t/m.), plastiko – iki 7223 t/m., stiklo – iki 10283 t/m., metalo – iki 3699 t/m., degiųjų liekanų – iki 10657 t/m.

Rengiant galimybių studiją, atliekų tvarkymo sistemos plėtra planuota tokiu būdu, kad būtų užtikrintas regionui nustatytų KA tvarkymo ir BSA šalinimo užduočių įgyvendinimas:

• BSA tvarkymas turi garantuoti, kad sąvartynuose šalinamų komunalinių BSA kiekiai 2013 m. sudarytų ne daugiau kaip 50 proc. 2000 m. lygio, 2020 m. – 35 proc. 2000 metų lygio;

• 2013 m. ir 2020 m. KA perdirbimas ir kitoks panaudojimas sudarytų mažiau negu 50 proc. nuo susidariusių KA srauto.

Tokiems tikslams pasiekti būtina išvystyti naujomis moderniomis technologijomis pagrįstą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plane (2010 m.; VGTU), analizuojant regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros galimybes, jau buvo vertintos keturios KA tvarkymo alternatyvos. Minėtame dokumente atkreipiamas dėmesys į atliekų rūšiavimo susidarymo šaltinyje skatinimo būtinybę. Po dalis AŽ ir BSA išrūšiavimo likusių mišrių KA srauto tolimesniam apdorojimui analizuojama mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginio diegimo galimybė. Vertinama, kad MBA įrenginiuose iš mišraus srauto būtų galima atskirti metalo, BSA ir degią frakciją – SRF. Plane atskirai surinktų (ŽA) ir iš mišraus KA srauto atskirtų BSA tvarkymui siūlomos dvi galimybės - aerobinis kompostavimas ir/arba anaerobinis pūdymas su biodujų gamyba. Ši alternatyva pateikiama kaip priimtiniausia tiek aplinkosauginiu (išgaunama energija ir išsaugomos maisto medžiagos), tiek ekonominiu požiūriu (nereikalauja privataus kapitalo investicijų).

Todėl šioje galimybių studijoje tolimesnei Panevėžio regioninės KA tvarkymo sistemos plėtrai pirmiausia siūloma atskiro BSA, AŽ ir didžiųjų atliekų surinkimo ir tvarkymo susidarymo šaltinyje plėtra bei po rūšiavimo likusių mišrių KA apdorojimas MBA įrenginiuose. Įvertinta, kad susidarymo šaltinyje 2013 m. būtų galimybės papildomai atskirti ir individualiai sukompostuoti dar apie 9700 t/m. (apie 70 proc.) kaimo vietovėse mišrių KA sraute susidarančių BSA, atskirai surinkti ir ŽA kompostavimo aikštelėse apdoroti apie 1460 t/m. ŽA, naudojant konteinerinę sistemą išrūšiuoti apie 15-20 proc. (t.y. – apie 1590 t/m.) popieriaus ir kartono AŽ. Vykdant dar ir plastiko, stiklo bei didžiųjų atliekų atskyrimą susidarymo šaltinyje, į MBA būtų nukreipiama iki 84 000 t/m. mišrių KA srautą.

Mišrių KA srauto apdorojimui galimybių studijoje siūlomos 2 alternatyvos, apimančios MBA technologijų diegimą. Kiekvienoje alternatyvoje nagrinėti keli mechaninio apdorojimo scenarijai:

• be intensyvaus antrinių žaliavų surinkimo; • su intensyviu antrinių žaliavų surinkimu.

1 scenarijus – išskiriant magnetinių ir nemagnetinių metalų atliekas, taip pat rankinio rūšiavimo būdu - plastmasės atliekas (PET, HDPE, LDPE);

2 scenarijus - išskiriant metalo atliekas, plastmasės atliekas, ir SRF iš techninio komposto srauto;

3 scenarijus - išskiriant metalo atliekas, plastmasės atliekas, SRF iš techninio komposto srauto ir didesnės KA frakcijos srauto;

4 scenarijus - išskiriant metalo atliekas, plastmasės atliekas, popieriaus atliekas, SRF iš techninio komposto srauto ir didesnės KA frakcijos srauto;

5 scenarijus - išskiriant metalo atliekas ir maksimaliai išskiriant SRF.


101

Technologinės alternatyvų analizės rezultatai parodė, kad 2-5 alternatyvų įgyvendinimo atveju bus pasiekiamos KA tvarkymo užduotys. Kitais būdais nei šalinimas bus sutvarkyta:

� 2013 m. – daugiau nei 56165,78 t/m. � 2020 m. – daugiau nei 60228,22 t/m.

Kartu 2-5 alternatyvos įgyvendinimo atveju bus pasiekiamos BSA šalinimo sąvartyne užduotys: � 2013 m. kitais būdais nei šalinimas sąvartyne bus galimybė sutvarkyti 29343 t/m. BSA,

todėl šalinimas sudarys ne daugiau nei 23950 t/m. � 2020 m. kitais būdais nei šalinimas sąvartyne bus galimybė sutvarkyti daugiau nei 40372

t BSA, todėl šalinimas sąvartyne neviršys nustatytos užduoties - 16765 t/m. BSA. Įgyvendinant 1-ąją alternatyvą, dėl nepakankamo techninio komposto apdorojimo, KA

sutvarkymo bei BSA šalinimo sąvartyne mažinimo užduotys nebūtų pasiektos. Atlikus projekto alternatyvų ekonominį vertinimą, priimtiniausia ir ekonomiškai naudingiausia

pasirodė 4 MBA scenarijaus 2 alternatyva (su energijos gavimu), kadangi ji duos didžiausią ekonominę naudą, lyginant su kitomis alternatyvomis. Kartu ši alternatyva įvertinta priimtiniausia aplinkosauginiu požiūriu – jos įgyvendinimo atveju bus ne tik išspręsta atliekų tvarkymo problema, bet kartu regeneruoti atliekų sraute sukaupiami medžiagų ir energijos ištekliai.

Atlikta projekto scenarijų finansinė analizė parodė, kad per analizuojamą laikotarpį šios projekto alternatyvos nebus finansiškai naudingos nei investicijų, nei UAB „PRATC“ investuoto kapitalo atžvilgiu, t.y. nesukurs finansinės naudos investuotojams, bendrovės lėšoms. Atlikus projekto jautrumo analizę, projekto kritiniais kintamaisiais nustatyti: mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių, KA mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių statybos darbų, veiklos išlaidų, diskonto normų pasikeitimą, nes jie labiausiai įtakoja projekto finansinius-ekonominius rodiklius.


102

INFORMACINIAI ŠALTINIAI

1. Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 1999 m. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461; 2004, Nr. 68-2381; 2005, Nr.98-3710; Nr.126-4504; 2007, Nr. 11-461; 2008, Nr. 26-942, Nr. 55-2109, Nr. 67-2541; 2010, Nr.43-2070; Nr. 70-3492) (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=375563&p_query=&p_tr2=).

2. Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro įsakymu Nr.444, 2000 m. (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001, Nr. 87-3053; 2002, Nr.31-1176; 2002, Nr. 89-3810; 2004, Nr. 97-3586; 2005, Nr. 65-2339; 2006 Nr. 10- 395) (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=112711).

3. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti aplinkos ministro 2007 m. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-902) (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292658).

4. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planas (http://www.birzai.lt/index.php?2145921157).

5. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (http://www.birzai.lt/index.php?2145921157).

6. Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje. Galimybių studija (II tomas). 2006. COWI. Vilnius.

7. Kupiškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (http://www.kupkom.lt/modules.php?name=News&file=view&news_id=58)

8. Kupiškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planas (http://www.kupiskis.lt/index.php/lt/59491/)

9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. D1-497 "Dėl Techninio komposto naudojimo programos patvirtinimo"

10. LR atliekų tvarkymo įstatymas, priimtas 1998 m. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2005 2008, Nr. 81- 3180).

11. Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai (LAND 20-2005), patvirtinti aplinkos ministro 2001 m. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; pakeistas nauja redakcija 2005, Nr. 142-5135) (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=266956).

12. Panevėžio miesto atliekų tvarkymo planas (http://www.panevezys.lt/desktopdefault.aspx?tabid=269)

13. Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklės (http://www.panevezys.lt/DesktopDefault.aspx?tabID=798).

14. Panevėžio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (http://www.panrs.lt/aplinka/2009/t_177.pdf).

15. Panevėžio regiono (apskrities) atliekų tvarkymo planas (2007-2010 m.). Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: techninės pagalbos teikimas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras. UAB „SWECO BKG“, Vilnius.

16. Panevėžio regiono 2007-2013 m. plėtros planas, patvirtintas Panevėžio plėtros tarybos 2010 birželio 22 d. įsakymu Nr. R2-57 (rengėjas - UAB „Lyderių akademija“) (http://www.pava.lt/ava/selectPage.do?docLocator=5E47525E7FA711DB94A1746164617373&inlanguage=lt&pathId=13)

17. Pasvalio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (http://195.182.79.146:8011/va/doc.aspx?id=27676).

18. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas. 2010 (užsakovas – Panevėžio apskrities Viršininko administracija; rengėjas - VGTU Aplinkos apsaugos institutas).

19. Rekomendacijos organinių atliekų kompostavimui, patvirtintos Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m.. įsakymu Nr. 66 (Žin., 1998, Nr. 7-160) (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=48769).

20. Rokiškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (http://www.rokiskis.lt/) 21. Studija „Assessment of the options to improve the management of bio-waste in the EU"

(http://ec.europa.eu/environment/waste/compost/pdf/ia_biowaste%20-%20final%20report.pdf) 22. UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ elektroninis puslapis (http://www.pratc.lt). 23. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, patvirtintas 2002 m. LR Vyriausybės nutarimu

Nr 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2003, Nr. 14-584; 2004, Nr. 18-546, Nr. 81-2898, Nr. 148-5363; 2005, Nr. 36-1180; 2006, Nr. 4-104; 2007, Nr. 122-5003; 2008, Nr.144-5798; 2009, Nr.57-2236). Naujausias pakeitimas įsigalioja nuo 2010 liepos 23 d. (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=378697).


103

24. VP3.2-AM-01-V priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašas.

25. Žalioji knyga dėl biologinių atliekų tvarkymo ES (KOM/2008/0811 galutinis) (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0811:FIN:LT:HTML).

26. 2008 m. gruodžio 9 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-667 Dėl priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veiklos „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas „valstybės projektų sąrašo patvirtinimo (Žin. 2009, Nr. 6-188) (http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=10C27021-A8DD-4B87-8FE3-68929C13FDCC).

27. 1986/278/EEB 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotekų dumblą (http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=9119).

28. 96/61/EC Europos Sąjungos direktyva Dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės 29. 1999/31/EB 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva dėl atliekų sąvartynų

(http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=11917). 30. 2000/76/EB 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atliekų

deginimo (http://www.lsa.lt/esta/index.php?area_id=01&id=48). 31. 2002 m. priimtas LR įsakymas Nr. 80 Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų

išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo (Žin. 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829; 2006, Nr. 120-4571; 2007 Nr. 5-230; Nr. 106-4358; Nr.133-5410; 2008, Nr.17-605, Nr.55-2110, Nr.88-3546; 2009, Nr.1-12, Nr.126-5457) (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=364684&p_query=&p_tr2=).

32. 2008/98/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atliekų, priimta ES Ministrų Tarybos 2008 m.

panrs.lt · užsakovas: uab „panev ĖŽio regiono atliek Ų tvarkymo centras“ sutartis nr....

Documents