LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

2015 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Vilnius2016 m.

2

TURINYS

I SKYRIUS. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS.................................................. 3

II SKYRIUS. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI.......... 5

2.1. Pirmasis strateginis tikslas ir vykdytos programos................................................................ 5

2.1.1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programa.............................................................. 8

2.1.2. Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimo programa.................................................................... 11

2.1.3. Susisiekimo vandens keliais užtikrinimo programa................................................................. 16

2.1.4. Civilinės aviacijos veiklos priežiūra ir skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo programa... 19

2.1.5. Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimo programa............................ 21

2.2. Antrasis strateginis tikslas ir vykdyta programa „Informacinės visuomenės plėtra“........ 27

III SKYRIUS. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ ĮGYVENDINIMAS........................................................................................................................... 29

3.1. Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstitucinio 2015–2017 m. veiklos plano rezultatai............................................................................................... 29

3.2. Pasienio kontrolės punktų plėtros tarpinstitucinio veiklos plano rezultatai................................. 36

3.3. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo 2015–2017 m. priemonių plano rezultatai......................... 38

IV SKYRIUS. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS......................................... 45

V SKYRIUS. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI.................................................................................................................................. 52

3

I SKYRIUSSTRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

Susisiekimo sistema, kurią sudaro transporto, logistikos, elektroninių ryšių ir pašto sektoriai, turi didelę įtaką vidaus rinkai ir piliečių, besinaudojančių laisve keliauti, gyvenimo kokybei. Visų Baltijos jūros regiono šalių ekonomikoms transportas turi didelę teigiamą įtaką – tai galimybė vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, teikti pridėtinės vertės logistikos paslaugas, kurios skatina šalies transporto ir logistikos įmones tinkamai pasirengti tarptautinei konkurencijai. Tuo pat metu sustiprėję verslo, turizmo, kultūrinio bendradarbiavimo ryšiai lėmė keleivinio transporto paslaugų, ypač aviacijoje, plėtrą. Žinoma, šiems procesams palaikyti būtina efektyvi elektroninių ryšių sistema, pasižyminti interneto greitaveika, technologijų parengimu intelektinėms transporto paslaugoms teikti, žinių ekonomikai kurti. Taip pat labai svarbus prioritetas yra sauga ir saugumas, ypač šalies automobilių keliuose.

Susisiekimo ministerija 2015 m. dalyvavo įgyvendinant dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų „Ekonomikos augimas, užimtumo ir socialinės įtraukties didinimas“, „Europos Sąjungos užsienio ir gynybos politikos stiprinimas“ prioritetines kryptis „Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas, užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę“, „Informacinių išteklių optimizavimas“, „Glaudesnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis, glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais“.

2015 m. toliau buvo tęsiamas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas. Geležinkelio linijoje Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas atlikti visi numatyti darbai. 2015-10-16 oficialiai atidarytas beveik 300 mln. Eur vertės transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruožas nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. Visoje trasoje paklota 233 km naujų bėgių 1435 mm ir 1520 mm pločio geležinkelio keliams, įskaitant kelynus stotyse. 2015 m. geležinkelių transportu pervežta 48 mln. t krovinių.

Taip pat buvo toliau tęsiamas ir projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinimas, parengta europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano plėtros koncepcija, strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita.

Siekiant didinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą ir sukurti prielaidas pridėtinę vertę kuriančių uosto įmonių veiklos plėtrai, 2015 m. iš viso buvo pastatyta naujų ir rekonstruota 89 m krantinių ir 5842 m geležinkelių kelių, įgyvendintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo gilinimo projektas. 2015 m. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 38,5 mln. t krovinių.

Vilniaus tarptautiniame oro uoste buvo įdiegta nauja vienoda patekimo į oro uostus kontrolės sistema, dėl kurios buvo pagreitintas aviacijos saugumo tarnybos darbuotojų darbas (didėjo darbo našumas), pagerėjo keleivių aptarnavimas (didėjo keleivių pasitenkinimas).

Siekiant užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su kaimynais, stipresnę sąveiką su Europos Sąjungos (toliau – ES), NATO valstybėmis narėmis, didinant valstybės sienos perėjimo punktų pralaidumą ir mažinant transporto priemonių prastovas, 2015 m. buvo parengti ir pradėti įgyvendinti Medininkų, Kybartų, Rambyno pasienio kontrolės punktų modernizavimo projektai.

Iš viso 2015 m. buvo nutiesta, rekonstruota ar sutaisyta 437 km valstybinės reikšmės kelių, suremontuoti 34 tiltai, suremontuotos 29 pralaidos, rekonstruota 12 sankryžų, įrengta 196 greitį mažinančių ir eismo saugą gerinančių priemonių, įrengti 48 km atitvarų ir tinklo tvorų, surengtos 35 saugaus eismo akcijos.

Susisiekimo ministerija, siekdama išspręsti skaitmeninės atskirties tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių problemą ir iš esmės paspartinti žinių ir informacinės visuomenės plėtrą, 2015 m. toliau vykdė projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2). Iš viso nutiesti 5755 kilometrai šviesolaidinių kabelių linijų, įrengta 3370 prisijungimo prie plačiajuosčio ryšio tinklo taškų, prie plačiajuosčio ryšio tinklo prijungti 982 miesteliai ir kaimai, apie 700 tūkst. Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojų sudaryta galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio tinklu teikiamomis paslaugomis. Šiuo metu RAIN tinklu operatoriams yra teikiama apie 2900 vnt. ryšio paslaugų.

Būdama atsakinga už valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimą, šio proceso koordinavimą, taip pat tolesnės valstybės informacinių išteklių infrastruktūros plėtros koordinavimą ir vykdydama Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbų sąraše numatytus darbus, Susisiekimo ministerija parengė Valstybės informacinių išteklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo įgyvendinimo“ projektą.

4

2015 m. baigtas įgyvendinti projektas „Elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų fiziniams ir juridiniams asmenims pristatymo sistemos sukūrimas“, sukurta Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema, kuria Vyriausybei atskaitingos institucijos ir įstaigos gali keistis elektroninėmis siuntomis tarpusavyje ir su fiziniais ir juridiniais asmenimis, todėl palaipsniui mažės popierinių dokumentų apyvarta, mažės nepristatytų gavėjams siuntų skaičius.

Taip pat Susisiekimo ministerija, siekdama, kad būtų kuriamos pažangios, reikalingiausios ir didžiausią vertę turinčios el. paslaugos, 2015 m. parengė Prioritetinių elektroninių paslaugų ir joms kurti skirtų sprendimų sąrašą, patvirtino metodinius dokumentus – Elektroninių paslaugų plėtros prioritetų nustatymo metodiką, Elektroninių paslaugų kokybės vertinimo metodiką, Elektroninių paslaugų kūrimo metodiką, Sudėtinių elektroninių paslaugų kūrimo ir teikimo metodiką, Prioritetinių sudėtinių elektroninių paslaugų pagal gyvenimo įvykius sąrašą. Siekiant, kad el. paslaugos būtų patrauklios vartotojams, o naudojimasis jomis ir toliau didėtų, buvo parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-28 nutarimas Nr. 1026 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ patvirtinimo“ pakeitimo“.

2015 m. viešųjų ir administracinių el. paslaugų (transporto, sveikatos, el. mokymosi, el. demokratijos, lietuvių kalbos informacinėse technologijose) srityje buvo įgyvendinta 60 projektų, toliau buvo plėtojama Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, buvo sukurtos ir parengtos naudoti valstybės institucijoms nuotolinės kompiuterijos paslaugos, įdiegta 50 valstybės institucijų ir savivaldybių teikiamų viešųjų ir administracinių el. paslaugų, Elektroninės valdžios vartuose – „vieno langelio“ prieigai prie visų viešojo sektoriaus el. paslaugų skirtame portale www.epaslaugos.lt – buvo pateikiama nuorodos į daugiau nei 600 viešųjų ir administracinių el. paslaugų, per metus juose apsilankė daugiau kaip 1,8 mln. unikalių lankytojų.

Susisiekimo ministerija įgyvendino projektą „Viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos VINTRA sukūrimas“, buvo sukurta kelionių viešuoju transportu maršruto paieškos ir planavimo elektroninė paslauga, leidžianti keliautojams susiplanuoti kelionės maršrutą ir gauti aktualią, tikslią ir patikimą kelionės informaciją.

2015 m. Susisiekimo ministerija dalyvavo rengiant ir įgyvendinant tris viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) projektus: „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas“, „Kelias Vilnius–Utena“ ir „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“. 2015-05-04 buvo atidarytas naujas Palangos aplinkkelis. 2015-12-22 buvo priimtas Seimo nutarimas Nr. XII-2227 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“. 2015 m. I ketv. parengtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ koncesijos konkurso dokumentacijos projektas ir vykdyta partnerystės projekto viešinimo procedūra.

MINISTERIJOS VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

Siekiant įgyvendinti Susisiekimo ministro valdymo sričių 2015–2017 m. strateginiame veiklos plane numatytus tikslus, 2015 m. daug dėmesio buvo skirta veiklos efektyvumui didinti. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros 2015 m. planą, buvo atlikta viešosios įstaigos Kelių ir transporto tyrimo instituto funkcijų peržiūra. Funkcijų peržiūros ataskaita ir parengtų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano projektas apsvarstyti Susisiekimo ministerijos ir susisiekimo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų viešojo valdymo tobulinimo grupėje ir jiems pritarta. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintas viešosios įstaigos Kelių ir transporto tyrimo instituto funkcijų peržiūros rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas.

Vadovaujantis Vyriausybės kanceliarijos kartu su Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija) parengtu Viešojo valdymo įstaigų veiklos ir gebėjimų vertinimo vadovu, buvo atliktas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ veiklos ir gebėjimų vertinimas. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintas veiksmų planas įstaigos veiklai gerinti.

Susisiekimo ministerija rengiamuose veiklos efektyvumo gerinimo priemonių planuose nustatytais veiklos efektyvumo vertinimo kriterijais siekė didinti susisiekimo ministro valdymo sričių įstaigų veiklos efektyvumą, įgyvendinti efektyvaus valdymo ir veiklos gerinimo sprendimus.

5

Didinant bendrųjų funkcijų efektyvumą buvo siekiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo 2013-12-18 protokolu Nr. 75 nustatytų vertinimo kriterijų medianinių reikšmių.

6

II SKYRIUSSTRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Susisiekimo ministerijos misija – siekti, kad būtų sukurta susisiekimo sistema, atitinkanti ES politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą; sudaryti palankias sąlygas verslo ir socialinei plėtrai, skaidriai konkurencijai.

Susisiekimo ministro valdymo sritys – transporto sistemos funkcionavimas: keleivių ir krovinių vežimas geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu, visų rūšių transporto infrastruktūros plėtra, visų rūšių transporto saugus eismas, kombinuotasis vežimas, transporto tranzitas ir logistika; elektroniniai ryšiai ir paštas: elektroninių ryšių ir pašto paslaugų infrastruktūros plėtra; informacinės visuomenės plėtra.

Susisiekimo ministerija įgyvendino 2 strateginius tikslus: 1 strateginis tikslas – siekti, kad būtų sukurta moderni, subalansuota, saugi, nekenksminga aplinkai susisiekimo sistema kaip regioninis įvairiarūšis transporto centras, kuri efektyviai tenkintų gyventojų ir verslo poreikius. Šiam strateginiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinamos 5 programos. 2 strateginis tikslas – siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta moderni informacinė visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žiniomis ir naujausių informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis.

2.1. Pirmasis strateginis tikslas ir vykdytos programos

Pirmasis strateginis tikslas – siekti, kad būtų sukurta moderni, subalansuota, saugi, nekenksminga aplinkai susisiekimo sistema kaip regioninis įvairiarūšis transporto centras, kuri efektyviai tenkintų gyventojų ir verslo poreikius buvo vertinamas 7 efekto kriterijais, kurie pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Pirmojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas 2015 m.Vertinimo kriterijaus

kodasEfekto vertinimo kriterijaus pavadinimas Planas Įvykdyta Įvykdymo

proc.

E-01-01 Kasmetinis keleivių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. kel.)

397,2 401,0* 101,0

E-01-02 Kasmetinis krovinių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. t)

104,3 113,3* 108,6

E-01-03 Gyventojų, kurie naudojasi internetu, dalis proc. 75 69 92E-01-04 Transporto paslaugų eksporto apimtis (mln. Eur) 3 186 3 515* 110,3E-01-05 Žuvusiųjų keliuose skaičius 257 241 93,8E-01-06 Transporto sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė

vertė (mln. Eur)4 240 4 170,8* 98,4

E-01-07 Aptarnautų keleivių skaičius tarptautiniuose oro uostuose (tūkst. kel.)

3 450 4 228,8 122,6

*Informacija apie efekto kriterijų įvykdymą per 2015 m. nurodyta išankstinė, t. y. išvesta pagal prognozes.

Efekto kriterijus E-01-01 – Kasmetinis keleivių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. kel.), išankstiniais duomenimis, pasiektas.

2014 2015

396.1 397.2

426.4

400.8

Planas Faktas

7

1 pav. Kasmetinis keleivių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. kel.)Preliminariais duomenimis, keleivių vežta 3,8 mln. daugiau, nei planuota. Palyginti su 2014 m.

(426,4 mln. kel.), keleivių skaičius sumažėjo ir sudaro 94,0 proc. 2014 m. pasiekto rodiklio. Procentinis išankstinis pasiskirstymas pagal transporto rūšis 98,2 proc. visų keleivių vežta kelių

transportu, 1 proc. – geležinkelių transportu, 0,5 proc. – vidaus vandenų transportu, 0,1 proc. – jūrų transportu, 0,2 proc. – oro transportu. 2015 m. kelių transportu keleivių vežta apie 393,8 mln. kel. arba 6 proc. mažiau, nei 2014 m. (419,0 mln. kel.). Analogiškai 2015 m. 7,7 proc. mažiau keleivių vežta ir geležinkelių transportu (4,2 mln. kel.), nei 2014 m. (4,6 mln. kel.), Vidaus vandenų transportu 2015 m. keleivių vežta 3,9 proc. mažiau (1,95 mln. kel.), nei 2014 m. (2,03 mln. kel.). Jūrų transportu 2015 m. keleivių vežta 4,5 proc. daugiau (0,352 mln. kel.), nei 2014 m. (0,337 mln. kel.). O oro transportu 2015 m. keleivių vežta 27 proc. daugiau (0,657 mln. kel.), nei 2014 m. (0,517 mln. kel.).

Efekto kriterijus E-01-02 – Kasmetinis krovinių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. t), išankstiniais duomenimis, pasiektas.

2014 2015

108.8

104.3

114.1113.3

Planas Faktas

2 pav. Kasmetinis krovinių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. t)

Kasmetinis krovinių pervežimo visomis transporto priemonėmis planas įvykdytas 108,6 proc., arba pervežta 9,0 mln. t krovinių daugiau, nei buvo planuota. Išankstiniais duomenimis, palyginti su 2014 m. pervežtų krovinių kiekis sumažėjo 0,7 proc.

Iš viso 51,42 proc. visų krovinių vežta kelių transportu, 42,40 proc. – geležinkelių transportu, 0,88 proc. – vidaus vandenų transportu, 5,29 proc. – jūrų transportu, 0,01 proc. – oro transportu. Kelių transportu 2015 m. (apie 58,3 mln. t) krovinių vežta 1,2 proc. daugiau, nei 2014 m. (57,6 mln. t). Geležinkelių transportu 2015 m. buvo pervežta 48,1 mln. t krovinių, t. y. 1,8 proc. mažiau, nei 2014 m. (49,0 mln. t).

Efekto kriterijus R-01-03 – Kasmetinis nuolatinis interneto vartotojų procentas. Šis efekto kriterijus įvykdytas 90,9 proc.

2014 2015

72

75

69 69

Planas Faktas

3 pav. Kasmetinis nuolatinis interneto vartotojų procentas

Nors 2015 m. 98,7 proc. visų gyventojų yra sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio (101,8 proc. daugiau nei buvo planuota), gyventojų dalis, kuri nuolat naudoja internetą, nepadidėjo, t. y. liko tokia pati kaip ir 2014 m. (69 proc.).

8

Efekto kriterijus E-01-04 – Transporto paslaugų eksporto apimtis (mln. Eur). Šis efekto kriterijus, išankstiniais duomenimis, įvykdytas ir viršytas 10,3 proc.

2014 2015

2780.3

3186

3589.4 3515

Planas Faktas

4 pav. Transporto paslaugų eksporto apimtis (mln. Eur)

Planuota eksporto apimtis viršyta 329 mln. Eur. Tačiau palyginti su 2014 m., transporto paslaugų eksporto apimtis, preliminariais duomenimis, sumažėjo 2 proc., arba 72,4 mln. Eur.

Efekto kriterijus E-01-05 – Žuvusiųjų keliuose skaičius (vnt.). Šis efekto kriterijus įvykdytas, buvo siekiama neviršyti 257 žuvusiųjų keliuose skaičiaus, faktiškai žuvo 241 žmonės.

2014 2015

271257

367

241

Planas Faktas

5 pav. Žuvusiųjų keliuose skaičius (vnt.)

2015 m. eismo įvykių metu žuvusių asmenų skaičius 6,2 proc. mažesnis nei buvo prognozuota, taip pat lyginant 2015 m. duomenis su 2014 m. faktu (žuvusiųjų 265) rezultatai pagerėjo 9,1 proc.

Efekto kriterijus E-01-06 – Transporto sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (mln. Eur), išankstiniais duomenimis, preliminarus įvykdymas 98,4 proc.

Planuota transporto sektoriuje sukuriamos bendroji pridėtinė vertė didesnė nei preliminarūs duomenys 69,2 mln. Eur. Lyginant išankstinius duomenis su 2014 m. (4223 mln. Eur), kriterijaus reikšmė sumažėjo 1,2 proc.

2014 2015

4199.5

4240

4223

4170.8

Planas Faktas

6 pav. Transporto sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (mln. Eur)

9

Efekto kriterijus E-01-07 – Aptarnautų keleivių skaičius tarptautiniuose oro uostuose (tūkst. kel.), įvykdytas.

2014 2015

3380 34503799.9

4228.8

Planas Faktas

7 pav. Aptarnautų keleivių skaičius tarptautiniuose oro uostuose (tūkst. kel.)

Šis rodiklis įvykdytas 122,6 proc., arba 778,8 tūkst. keleivių aptarnauta daugiau, nei buvo planuota. Palyginti su 2014 m., faktinis aptarnautų keleivių skaičius tarptautiniuose oro uostuose išaugo 11,3 proc.

Pirmajam strateginiam tikslui pasiekti buvo vykdomos 5 programos: „Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas“, „Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas“, „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“, „Civilinės aviacijos veiklos priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimas“, „Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimas“.

2.1.1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programa (01 08)

Programą vykdė Susisiekimo ministerija ir Transporto investicijų direkcija (toliau – TID).Pirmąjį programos tikslą – įgyvendinti valstybės transporto, pašto, elektroninių ryšių ir

informacinės visuomenės plėtros politiką (01-08-01) įgyvendino Susisiekimo ministerija.

2.1.1.1. Įgyvendinant pirmąjį programos tikslą iš planuotų pasiekti septynių rezultatų vienas rezultato kriterijus pasiektas nevisiškai. Nustatytais terminais buvo vykdomos Vyriausybės programos priemonės; Lietuvos susisiekimo sistemos interesams buvo atstovaujama tarptautinių organizacijų renginiuose (planuota ir atstovauta 21 renginyje); 79 proc. (planas 30 proc.) valstybės institucijų naudojasi Nacionaline elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims sistema; 98,7 proc. gyventojų sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio. Iš 12 Susisiekimo ministerijai priskirtų atlikti Vyriausybės 2015 m. veiklos prioritetų svarbiausių darbų visiškai atlikta 10, o 1 – namų ūkių, kurie yra spartaus plačiajuosčio ryšio (30 Mbps ir daugiau) dengiamojoje teritorijoje, dalis – įvykdytas iš dalies. Iš planuotų įvykdyti 12 Vyriausybės programos priemonių įvykdytos 10 (informacija apie Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimą pateikta IV skyriuje).

Pirmojo programos tikslo pirmajam uždaviniui – užtikrinti optimalų transporto, ryšių ir informacinės visuomenės plėtros sistemos institucijų valdymą įvertinti buvo nustatyti penki produkto vertinimo kriterijai, iš kurių 2 įvykdyti iš dalies. 2015 m. iš planuotų įgyvendinti 86 investicijų projektų, kurie buvo numatyti investicijų projektų įgyvendinimo programose, visiškai įgyvendinti 80. Pašto paslaugų bendrųjų pajamų gauta 22,1 proc. mažiau, nei buvo planuota jų gauti. Buvo parengti visi transporto, informacinės visuomenės plėtros, elektroninių ryšių ir pašto sritims plėtoti reikiami nacionaliniai teisės aktai, kuriais buvo perkeltos ES teisės nuostatos.

Pirmojo programos tikslo antrasis uždavinys – atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose, darbo grupėse ir komitetuose, įgyvendinant bendrąją ES transporto ir informacinės visuomenės politiką, taip pat užsienio valstybėse transporto, elektroninių ryšių, pašto ir informacinės visuomenės plėtros srityse. Šio uždavinio du vertinimo kriterijai įvykdyti ir viršyti. Buvo planuota 200 posėdžių ES reikalų klausimais, įvyko 226, dvišalių Lietuvos ir Rusijos, Lietuvos ir Kazachstano, Lietuvos ir Kinijos susitikimų buvo planuota 60, įvyko 102.

10

2.1.1.2. Antrąjį programos tikslą – efektyviai administruoti transporto infrastruktūros projektus, finansuojamus ES ir nacionalinėmis lėšomis, įgyvendino TID. TID 2015 m. buvo iškelti 2 uždaviniai:

- vykdyti efektyvią projektų, finansuojamų 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis, stebėseną;

- užtikrinti efektyvų ES finansinės paramos TEN-T ir EITP srityje panaudojimą.TID, įgyvendindama antrąjį programos tikslą ir iškeltus uždavinius, nepasiekė planuoto

rezultato: ES fondų lėšos transporto infrastruktūrai gerinti panaudotos 63,4 proc. (planas – 268 mln. Eur, panaudota 169,8 mln. Eur). Rezultato kriterijaus pasiektų reikšmių dinamika pateikiama 8 paveiksle.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0

50

100

150

200

250

300

350

186.8 279.1

313.4

217.3 223.8297.4

256.7

169.8

268

Faktas Planas

8 pav. Rezultato kriterijaus pasiektų reikšmių dinamika 2007–2015 m., mln. Eur

Antrojo programos tikslo pirmajam uždaviniui – vykdyti efektyvią iš ES lėšų bendrai finansuojamų projektų stebėseną, nustatyti trys produkto vertinimo kriterijai, iš kurių du sėkmingai pasiekti. Dėl nepatvirtintų 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų projektų finansavimo sąlygų aprašų, nesudarytų valstybės/regionų projektų sąrašų, rodiklis – patvirtinta tinkamų finansuoti 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšomis išlaidų suma – įvykdytas 44,5 proc. 2015 m. TID, vykdydama įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, administravo 22 transporto infrastruktūros projektus, finansuojamus 2007–2013 m. ES lėšomis. Jiems įgyvendinti projektų vykdytojams išmokėta 121,85 mln. Eur. Taip pat TID įgyvendino 14 informavimo kampanijos veiklų: surengė 6 informacinius renginius projektų vykdytojams „2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų programos teikiamos galimybės TID administruojamiems projektams ir viešųjų pirkimų aktualijos“, išspausdino 6 publikacijas, parengė 1 viešinimo priemonių paketą (informaciniai leidiniai, plakatai, rašikliai ir kt.) ir surengė 1 konferenciją „Europos Sąjungos investicijos transportui – patirtis, rezultatai ir iššūkiai“.

TID užtikrino efektyvų ES finansinės paramos panaudojimą TEN-T srityje. Iki 2015 m. pabaigos iš viso projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti apmokėta 155 mln. Eur patirtų išlaidų. Iš jų „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo projektavimo darbams per 2007–2015 m. laikotarpį apmokėta 21,5 mln. Eur, arba 67 proc., projektui paskirtos asignavimų sumos (32,1 mln. Eur). Už ,,Rail Baltica“ statybos darbus per 2007–2015 m. laikotarpį apmokėta 133,5 mln. Eur, iš jų 101 mln. Eur sudaro AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavos lėšos. „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo projektams skirto finansavimo panaudojimo dinamika pateikiama 9 paveiksle.

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. Iš viso:0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

0 0 0.1 0.489.3 6.7

43.8

64.6

30.2

155.1

11

9 pav. „Rail Baltica“ projektams (TEN-T) EK sprendimais skirto finansavimo panaudojimas 2007–2015 m. (mln. Eur)

2015 m. TID visiškai neįgyvendino produkto rodiklio – patvirtintos ir apmokėtos tinkamos finansuoti išlaidos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) srityje, t. y. liko nepanaudota 4,47 mln. Eur EITP lėšų.

Įgyvendinant Transporto ir ryšių politikos programą pasiekti rezultatai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programos įgyvendinimo rezultatai

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos tikslų, uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis

planas Įvykdyta Įvykdymo procentas

1 tikslas. Įgyvendinti valstybės transporto, pašto, elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės plėtros politikąR-01-08-01-01 Susisiekimo ministerijos koordinuojamų LRV veiklos

prioritetų svarbiausių darbų skaičius (vnt.) 12 10 83,3

R-01-08-01-02 Nustatytais terminais įvykdytų LRV programos prioritetinių priemonių skaičius (vnt.)

12 10 83,3

R-01-08-01-03 Atstovauta Lietuvos susisiekimo sistemos interesams tarptautinėse organizacijose (renginių skaičius, vnt.)

22 21 95,5

R-01-08-01-04 Gyventojų, kuriems sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio (visų šalies gyventojų dalis, %)

97 98,7 101,8

R-01-08-01-05 Valstybės institucijų, kurios naudojasi Nacionaline elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims sistema, dalis, %)

30 79 2,6 karto

R-01-08-01-05 Namų ūkių, kurie yra spartaus plačiajuosčio ryšio (30 Mbps ir daugiau) dengiamojoje teritorijoje, dalis, %)

80 73 91,3

1 uždavinys. Užtikrinti optimalų transporto, ryšių ir informacinės visuomenės plėtros sistemos institucijų valdymą

P-01-08-01-01-01 Įgyvendinamų investicijų projektų, numatytų investicijų projektų įgyvendinimo programose, skaičius (vnt.)

86 80 93

P-01-08-01-01-02 Transporto, informacinės visuomenės plėtros, elektroninių ryšių ir pašto sričiai plėtoti reikiamų nacionalinių teisės aktų, perkeliančių ES teisės nuostatas, dalis (%)

90 93 103,3

P-01-08-01-01-03 Pašto paslaugos bendrųjų pajamų augimas 109766 109766 100P-01-08-01-01-04 Pristatytų periodinių leidinių kaimo gyvenamųjų vietovių

prenumeratoriams skaičius (vnt.)15 15,4 102,7

P-01-08-01-01-05 Lietuvos pašte išleista (mln. Eur) 829 829 1002 uždavinys. Atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose, darbo grupėse ir komitetuose, įgyvendinant bendrąją ES transporto ir informacinės visuomenės politiką, taip pat užsienio valstybėse transporto, elektroninių ryšių, pašto ir informacinės visuomenės plėtros srityse

P-01-08-01-02-01 Posėdžių ES institucijose ir susitikimų su ES institucijų ir kitų valstybių narių atstovais skaičius (vnt.)

200 226 113

P-01-08-01-02-02 Susitikimų sprendžiant aktualius dvišalius Lietuvos ir Kazachstano, Lietuvos ir Kinijos klausimus transporto, elektroninių ryšių, pašto ir informacinės visuomenės plėtros srityse skaičius (vnt.)

60 102 1,7 karto

2 tikslas. Efektyviai administruoti transporto infrastruktūros projektus, finansuojamus ES ir nacionalinėmis lėšomis

12

R-01-08-02-01ES struktūrinės paramos panaudojimas transporto infrastruktūrai gerinti (mln. Eur)

268 169,8 63,4

1 uždavinys. Vykdyti efektyvią iš ES lėšų bendrai finansuojamų projektų stebėsenąP-01-08-02-01-01 Patvirtinta tinkamų finansuoti 2007–2013 m. ES

struktūrinės paramos lėšomis išlaidų suma (mln. Eur)103 121,85 118,3

P-01-08-02-01-02 Patvirtinta tinkamų finansuoti 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšomis išlaidų suma (mln. Eur)

183 44,47 24,3

P-01-08-02-01-03 Įgyvendintos informavimo apie 2014–2020 m. ES fondų investicijas komunikacijos kampanijos veiklos (vnt.)

13 14 107,7

2 uždavinys. Užtikrinti efektyvų ES finansinės paramos TEN-T ir EITP srityje panaudojimąP-01-08-02-02-01 Patvirtintos ir apmokėtos tinkamos finansuoti išlaidos

TEN-T srityje (mln. Eur) 3,57 3,48 97,5

P-01-08-02-02-01 Patvirtintos ir apmokėtos tinkamos finansuoti išlaidos EITP srityje (mln. Eur) 4,47 0 0

3 lentelė. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programos asignavimų panaudojimas

AsignavimaiPatvirtinti

asignavimai, tūkst. Eur

Panaudoti asignavimai,

tūkst. Eur

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 27 759,4 20 716,6 74,6Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 27 759,4 20 716,6 74,61.1. bendrojo finansavimo lėšos 2 143,8 1 938,2 90,41.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 8 327,8 2 916,3 35,01.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Minimaliai panaudotos 2014–2020 m. ES ir BF lėšos. Užtrukus viešųjų pirkimų procedūroms panaudotos ne visos informavimo ir viešinimo projektui, kuris finansuojamas 2014–2020 m. ES techninės paramos ir BF lėšomis, skirtos lėšos. Įsigijus prekes pigiau, nei buvo planuota, dėl suteiktų vaiko priežiūros atostogų, darbuotojų ligos buvo sutaupytos biudžeto lėšos.

Dėl vėlai paskelbtų ES institucijų mokymų planų, dėl mažo samdomų ekspertų, konsultantų paslaugų poreikio, dėl sutaupytų išlaidų komunalinėms paslaugoms, įrengus elektros energijos ir šiluminės energijos techninio modernizavimo priemonę, TID 2014–2020 m. ES ir BF techninės paramos lėšas panaudojo tik 59,7 proc. Užtrukus techninės dokumentacijos „Rail Baltica“ geležinkelio linijai tiesti rengimui, projekto vykdytoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė planuotų teikti mokėjimo prašymų, todėl nepanaudota 93,6 tūkst. Eur TEN-T projektams vykdyti skirtų ES ir BF lėšų.

Didžiausią nepanaudotų asignavimų dalį sudaro nepanaudotos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšos 4,47 mln. Eur. Dotacijų skyrimo susitarimas tarp Europos Komisijos ir projekto vykdytojo pasirašytas tik 2015 m. lapkričio mėn. Projekto darbų, kurių patirtos išlaidos finansuojamos EITP fondo lėšomis, įgyvendinimo pradžia numatoma 2016 m.

2.1.2. Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimo programa (01 11)

Vykdydama šią programą Susisiekimo ministerija kartu su programos vykdytojais – Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VGI), AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalyvavo įgyvendinant Vyriausybės 2015 m. veiklos 1 prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas ir socialinės įtraukties didinimas“ 1.1 prioritetinės krypties

13

„Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę“ svarbiausius darbus.

Programai įgyvendinti buvo iškelti 4 tikslai.

2.1.2.1. Pirmąjį programos tikslą – užtikrinti saugų ir konkurencingą susisiekimą geležinkelių transportu – įgyvendino VGI. Įgyvendinant šį tikslą pasiektų pagrindinių rezultatų rodiklių tendencija grafiškai pateikta 10 paveiksle.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0.0000005

0.0000007

0.0000009

0.0000011

0.0000013

0.0000015

0.0000017

0.0000019

0.0000021

Pavojaus pašaliniams asmenims geležinkelio zonoje rizika geležinkelių transporto srityje

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0.0000004

0.0000006

0.0000008

0.0000010

0.0000012

0.0000014

0.0000016

0.0000018

0.0000020

0.0000022

Pavojaus visuomenei rizika geležinkelių transporto srityje

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0.0000000

0.0000001

0.0000002

0.0000003

0.0000004

Pavojaus geležinkelio pervažų naudotojams rizika geležinkelių transporto srityje

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

0.000000000

0.000000005

0.000000010

0.000000015

0.000000020

0.000000025

0.000000030

0.000000035

Pavojaus darbuotojams rizika geležinkelių transporto srityje

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

Pavojaus keleiviams rizika geležinkelių transporto srityje

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

Pavojaus kitiems rizika geležinkelių transporto srityje

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0

5

10

15

20

25

30

3533

31

26

1917

11

8

Žuvusiųjų Lietuvos geležinkelio keliuose skaičius

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

12

17

10

87

98

Sunkiai sužeistų Lietuvos geležinkelio keliuose skaičius

10 pav. Pavojaus rizikų geležinkelių transporto srityje grafinis palyginimas 2009–2015 m.

14

Vadovaudamasi Vyriausybės 2010-05-04 nutarimo Nr. 511 nuostatomis, VGI konsultavo ūkio subjektus ir teikė jiems metodinę pagalbą. VGI, siekdama užtikrinti aukštą klientų konsultavimo telefonu kokybę, kiekvieną metų ketvirtį atliko telefonu suteiktų konsultacijų vertinimą. Jo metu buvo tiriama aptarnavimo telefonu kokybė, aptarnavimo lygis ir atsilieptų skambučių skaičius. Bendra konsultavimo telefonu kokybė pirmąjį ketvirtį siekė 90 proc., antrąjį – 90 proc., trečiąjį – 96 proc., ketvirtąjį – 92 proc.

2015 m. VGI atliko 28 saugos sertifikato ir (ar) įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje reikalavimų laikymosi patikrinimus, 9 statinių techninės priežiūros patikrinimus, 8 pavojingųjų objektų naudojimo patikrinimus, 3 licencijuojamos veiklos patikrinimus, 3 traukinio mašinistų mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų ir sertifikatų išdavimo veiklos patikrinimus, taip pat buvo atliktas 21 kitų veiklų patikrinimas, kurių metu dažniausiai buvo tikrinama, ar ūkio subjektai yra apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu. Nustatytas 41 ūkio subjektų veiklai keliamų reikalavimų nesilaikymo atvejis. Daugiausia pažeidimų užfiksuota tikrinant, kaip ūkio subjektai laikosi sertifikuojamos veiklos sąlygų, t. y. ūkio subjektai neįgyvendino eismo saugos valdymo sistemoje nustatytų priemonių. Nustačius pažeidimus, ūkio subjektams buvo teikiama metodinė pagalba dėl nustatytų pažeidimų trūkumų šalinimo, vykdomos konsultacijos, taip pat ūkio subjektams buvo nustatomas terminas, per kurį jie privalėjo pasirengti ir pateikti derinti nustatytų trūkumų šalinimo planą.

2.1.2.2. Antrąjį programos tikslą – užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros bei viešųjų logistikos centrų valdytojo konkurencingumą krovinių ir keleivių vežimo rinkoje, išlaikant aukštą traukinių eismo saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų tenkinimo lygį – įgyvendino AB „Lietuvos geležinkeliai“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“, vykdydama šią programą, dalyvavo įgyvendinant Vyriausybės 2015 m. veiklos prioritetų 1 prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ 1.1 prioritetinės krypties „Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionaliniu ir regioniniu lygiais didinimas“ pagrindinius darbus, tęsė projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą. 2015 m. geležinkelio linijose Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena– Mockava, Šeštokai–Marijampolė, Marijampolė –Kazlų Rūda, Kazlų Rūda–Kaunas atlikti visi numatyti darbai. Iš viso rekonstruota 30,4 km geležinkelio kelio, įrengta 16 pralaidų, rekonstruoti 4 tiltai, 326 m triukšmą slopinančių sienučių, 8 vieno lygio pervažos, rekonstruotos signalizacijos, eismo valdymo, energijos tiekimo sistemos, baigta geležinkelių linijos Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukciją.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ per 2015 m. pervežė 48,0 mln. tonų krovinių, t. y. 1,0 mln. tonų arba 1,9 proc., mažiau nei per 2014 m. Krovinių vežimo apimtis palyginant su 2014 m., sumažėjo dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio ir politinių priežasčių, gerokai mažėjo tranzitinių krovinių pervežimų Kaliningrado srities kryptimi.

Programos antrojo tikslo pirmajam uždaviniui – modernizuoti ir plėsti geležinkelių transporto infrastruktūrą, gerinti eismo koordinavimą, valdymą, daryti jį efektyvesnį, didinti saugą, tobulinti vežimo paslaugas ir aptarnavimo kokybę – buvo numatyti 6 produkto kriterijai, kurie visiškai įgyvendinti (žr. 4 lentelę).

Programos antrojo tikslo antrajam uždaviniui – kompensuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ negautas pajamas dėl keleivių vežimo geležinkelių transportu lengvatinėmis sąlygomis, užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie vežėjams yra komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei – nustatyti du produkto vertinimo kriterijai pasiekti visiškai.

Programos antrojo tikslo trečiajam uždaviniui – užtikrinti valstybės biudžeto lėšų, skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turto registravimo bei žemės, miško ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams išlaidoms kompensuoti, panaudojimą – nustatyti 2 produkto vertinimo kriterijai įvykdyti.

Programos antrojo tikslo ketvirtajam uždaviniui – mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose suvartojamos elektros energijos kiekį – nustatytas produkto vertinimo kriterijus pasiektas.

2.1.2.3. Trečiasis programos tikslas, kurį įgyvendino AB „Lietuvos geležinkeliai“, – mažinti gaisrų ir kitų neigiamų padarinių įtaką, tinkamai prižiūrint geležinkelio apsaugos želdinių zoną.

Įgyvendinant šį tikslą buvo siekiama, kad geležinkelių apsaugos želdinių zona nustatytus saugos, priešgaisrinius ir kokybės reikalavimus atitiks 98 proc. Šis rezultatas pasiektas. Šio tikslo uždavinys –

15

renovuoti ir tinkamai prižiūrėti geležinkelio apsaugos zonoje želdinius, kad būtų išvengta avarijų, gaisrų ir kitų su tuo susijusių padarinių, ir jam įgyvendinti nustatyti trys produkto vertinimo kriterijai įvykdyti visiškai.

2.1.2.4. Ketvirtasis programos tikslas, kurį įgyvendino VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, – užtikrinti saugų siaurojo geležinkelio keleivinių traukinių eismą, kokybišką infrastruktūros renovaciją ir plėtrą, integruoti siaurąjį geležinkelį į visuomenės gyvenimą. Įgyvendinant šį tikslą buvo nustatyti net 4 rezultato kriterijai, kurie visiškai įgyvendinti. 2015 m. siaurojo geležinkelio ekspozicijose ir edukacinėse programose apsilankė 40 896 lankytojai, t. y. 3,5 proc. lankytojų daugiau, nei planuota, o keleivių vežta 0,8 tūkst. daugiau, nei buvo planuota pervežti.

Šio programos tikslo uždaviniui – prižiūrėti ir remontuoti siaurojo geležinkelio komplekso infrastruktūrą ir riedmenis – nustatyti trys produkto vertinimo kriterijai, kurie įgyvendinti.

Įgyvendinant Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimo programą pasiekti rezultatai pateikiami 4 lentelėje.

4 lentelė. Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimo programos įgyvendinimo rezultatai

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos tikslų, uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1 tikslas. Užtikrinti saugų, sąveikų ir konkurencingą susisiekimą geležinkelių transportu

R-01-11-01-01 Neviršyta didžiausia leidžiama pavojaus visuomenei nacionalinė pamatinė vertė

0,00000259 0,00000095 100

 1 uždavinys. Sukurti saugią, sąveikią ir konkurencingą geležinkelių transporto sistemą 

P-01-11-01-01-01 Patikrinimų, atliktų naudojant kontrolinius klausimynus, dalis, palyginti su visais patikrinimais (%)

Ne mažiau kaip 70

100 100

P-01-11-01-01-02 Laiku patenkintų tinkamų fizinių ar juridinių asmenų paraiškų dalis (%)

100 100 100

 2 tikslas. Užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros bei viešųjų logistikos centrų konkurencingumą krovinių ir keleivių vežimo rinkoje, išlaikant aukštą traukinių eismo saugumo bei aplinkosaugos reikalavimų tenkinimo lygįR-01-11-02-01 Įgyvendintų 2007–2013 m. ES projektų dalis (%) 100 100 100

R-01-11-02-03 Lengvatinėmis sąlygomis vežtų keleivių skaičius (tūkst. kel.)

1 244 1 179,1 94,8

R-01-11-02-04 Vietinio susisiekimo maršrutais vežtų keleivių skaičius (tūkst. kel.)

3 576,6 3 430,2 95,9

R-01-11-02-05 Krovinių vežimas geležinkelių transportu (mln. t) 51 48,1 94,3

R-01-11-02-06

Mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turto registracijos bei žemės, miško ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams išlaidas (valstybės dotacijos dydžiu, %)

19 19 100

R-01-11-02-07Mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros išlaidas, dengiamas iš rinkliavų, rengiant LED šviestuvus viešosios infrastruktūros objektuose (%)

10 15 150

 1 uždavinys. Modernizuoti ir plėsti geležinkelių transporto infrastruktūrą, gerinti eismo koordinavimą, valdymą, daryti jį efektyvesnį, didinti saugą, tobulinti transportavimo paslaugas ir aptarnavimo kokybę 

P-01-11-02-01-01 Įgyvendinamas „Rail Baltica“ projektas (km) 118 163,49 138,6

P-01-11-02-01-02 Įsteigti intermodaliniai terminalai (vnt.) 2 2 100P-01-11-02-01-03 Parengtas techninis projektas 1 1 100P-01-11-02-01-04 Eismo valdymo centro įrengimas (vnt.) 1 1 100

P-01-11-02-01-05 Naujai nutiestų ir rekonstruotų geležinkelių kelių kiekis (km)

20,8 20,8 100

16

P-01-11-02-01-06 2014-2020 m. finansavimo laikotarpio įgyvendinami projektai (vnt.)

5 5 100

2 uždavinys. Kompensuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ negautas pajamas dėl keleivių vežimo lengvatinėmis sąlygomis, užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie vežėjams yra komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei 

P-01-11-02-02-01 Suteikta važiavimo nuolaidų suma (Eur) 2382740 2382517 100

P-01-11-02-02-02 Subsidijuojama keleivinių riedmenų rida (vagonų km) vietiniais maršrutais (%)

0,9 1,0 100

3 uždavinys. Užtikrinti valstybės biudžeto lėšų, skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turto registravimo bei žemės, miško ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams išlaidoms kompensuoti, panaudojimą 

P-01-11-02-03-01

Panaudotų valstybės biudžeto lėšų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turto registravimo išlaidoms, patirtoms ataskaitiniu bei 2004–2011 m. laikotarpiu, kompensuoti (Eur)

660334 660334 100

P-01-11-02-03-02

Panaudotų valstybės biudžeto lėšų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo žemės, miško ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams, žemės paskirties keitimo išlaidoms, patirtoms ataskaitiniu bei ankstesniais laikotarpiais (2012–2020 m.), įgyvendinant 2007–2013 m. finansavimo periodo investicinius projektus bei „Rail Baltica“ projektą kompensuoti, suma (Eur)

144810 144810 100

 4 uždavinys. Mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose suvartojamos el. energijos kiekį 

P-01-11-02-04-01 Elektros energiją vartojančių įrenginių keitimas efektyvesniais (vnt.)

203 174 85,7

3 tikslas. Mažinti gaisrų ir kitų neigiamų padarinių įtaką, tinkamai prižiūrint geležinkelio apsaugos želdinių zoną 

R-01-11-03-01 Geležinkelio apsaugos želdinių zonos atitikties nustatytiems saugos, priešgaisriniams ir kokybės reikalavimams apimtis (%)

98 98 100

1 uždavinys. Renovuoti ir tinkamai prižiūrėti geležinkelio apsaugos zonoje želdinius, kad būtų išvengta avarijų, gaisrų ir kitų su tuo susijusių padarinių

P-01-11-03-01-01Gaisrų prevencijai atliktų mineralizavimo (arimo) darbų geležinkelio apsaugos želdinių juostoje (2,5–4 m pločio juostoje) apimtis (km)

2 272 2 272 100

P-01-11-03-01-02

Avarijų ir užpustymų prevencijai atliktų apsauginių želdinių ugdomųjų kirtimų bei sanitarinių kirtimų geležinkelių apsaugos želdinių zonoje (25 m pločio juostoje) apimtis (km)

168,5 168,5 100

P-01-11-03-01-03 Pašalinta medžių, keliančių grėsmę eismui (vnt.) 6 297 6 297 1004 tikslas. Užtikrinti saugų siaurojo geležinkelio keleivinių traukinių eismą, kokybišką infrastruktūros renovaciją ir plėtrą, integruoti siaurąjį geležinkelį į visuomenės gyvenimą R-01-11-04-01 Saugiai įvykdytų traukinių reisų dalis (%) 100 100 100R-01-11-04-02 Pervežtų keleivių skaičius (vnt.) 15 400 16 211 105,3

R-01-11-04-03 Apsilankiusių siaurojo geležinkelio ekspozicijose žmonių skaičius (vnt.)

39 500 40 896 103,5

R-01-11-04-04 Apklausa dėl teikiamų paslaugų kokybės ir lūkesčių tenkinimo (visų klientų skaičiaus proc.)

5 5 100

1 uždavinys. Prižiūrėti ir remontuoti siaurojo geležinkelio komplekso infrastruktūrą ir riedmenisP-01-11-04-01-01 Suremontuota siaurojo geležinkelio (km) 85 85 100

P-01-11-04-01-02 Prižiūrėtų siaurojo geležinkelio komplekso objektų skaičius (vnt.)

56 56 100

17

P-01-11-04-01-03 Prižiūrėti ir suremontuoti siaurojo geležinkelio riedmenis (vnt.)

29 26 89,7

5 lentelė. Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimo programos asignavimų panaudojimas

AsignavimaiPatvirtinti

asignavimai, tūkst. Eur

Panaudoti asignavimai,

tūkst. Eur

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai 129 854,5 97 298,2 74,9Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 129 854,5 97 298,2 74,91.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 124 445,6 91 977,1 73,91.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Įgyvendinus visus 2015 m. planuotus įgyvendinti projektus, kurie finansuoti 2007–2013 m. ES lėšomis, buvo sutaupyta 8 mln. Eur skirtų asignavimų. Tačiau dėl nepasirašytų projektų finansavimo sutarčių nepanaudota 24,5 mln. Eur 2014–2020 m. ES lėšų, skirtų projektams „Ruožo Kena–Naujoji Vilnia elektrifikavimas“, „IX koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Pušynas–Paneriai antrojo kelio statyba“, „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Pauosčio kelyno rekonstrukcija“ įgyvendinti.

2.1.3. Susisiekimo vandens keliais užtikrinimo programa (01 10).

Programą administravo Susisiekimo ministerija, vykdė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau –VĮ KVJUD), VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – VĮ VVKD) ir Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – LSLA).

Programai įgyvendinti buvo iškelti 3 tikslai.

2.1.3.1. VĮ KVJUD įgyvendino pirmąjį šios programos tikslą – tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo, efektyvumo ir saugumo – ir pasiekė visus planuotus pasiekti rezultatus.

VĮ KVJUD, vykdydama šią programą, dalyvavo įgyvendinant Vyriausybės 2015 m. veiklos 1 prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo ir socialinės įtraukties didinimas“ 1.1 prioritetinės krypties „Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę“ pagrindinius darbus.

2015 m., siekdama didinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą ir sukurti prielaidas pridėtinę vertę kuriančių įmonių veiklos plėtrai, VĮ KVJUD pastatė naujų arba rekonstravo 89 metrus krantinių, 5 842 metrus geležinkelio kelių. Siekdama maksimalaus Klaipėdos uosto pralaidumo ir veiklos efektyvumo VĮ KVJUD baigė įgyvendinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo gilinimo projektą, kuris iš dalies finansuotas ES fondų lėšomis. 2015 m. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste buvo perkrauta 38,51 mln. t krovinių, t. y. 2,1 mln. t krovinių perkrauta daugiau, nei jų buvo perkrauta 2014 m.

2.1.3.2. Antrasis programos tikslas , kurį įgyvendino VĮ VVKD, buvo garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose užtikrinant nustatytus kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius. Lietuvos Respublikoje yra 915,1 km vidaus vandenų kelių, iš kurių 820,1 km yra valstybinės reikšmės, 60 km – vietinės reikšmės, 35 km perspektyvinių vidaus vandenų kelių. VĮ VVKD 2015 m. atliko Nemuno upės vagos valymo darbus, vykdė seklumų šalinimo darbus, iškasė 432,7 tūkst. m³ sąnašinio grunto, vykdė Lietuvos Respublikos hidrografinio tinklo kartografavimą – 25 km².

Visi planuoti rezultatai pasiekti. 2015 m. VĮ VVKD įgyvendino ES lėšomis finansuotą projektą „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba. Statybos darbai“, pastatyta 120 m ilgio krovininė krantinė, 0,65 ha ploto aikštelė kroviniams sandėliuoti, privažiuojamieji ir vidaus keliai, vandentiekio, buitinių, lietaus nuotekų ir elektros tinklai.

18

2.1.3.3. Trečiąjį programos tikslą – stiprinti saugios laivybos valstybinę priežiūrą ir dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos standartus – įgyvendino LSLA.

Numatytam tikslui pasiekti 2015 m. buvo iškelti du uždaviniai: užtikrinti jūrų laivų ir įgulų atitiktį tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimams, užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje jūros dalyje bei vidaus vandenyse; dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos, taršos iš laivų prevencijos ir laivybos apsaugos standartus, kuriuos LSLA sėkmingai įgyvendino.

Visi 12 vertinimo rodiklių (2 rezultato, 10 produkto) įgyvendinti 100 ir daugiau proc. 2015 m. LSLA atliko 68 laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, ir 220 užsienio šalių laivo inspektavimus, atliko 5 laivybos bendrovių ir 13 laivų vertinimus, taip pat atliko 6067 vidaus vandenų laivų (pramoginių, asmeninių), plaukiojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių technines apžiūras.

Vadovaudamasi Vyriausybės 2010-05-04 nutarimo Nr. 511 nuostatomis, LSLA konsultavo ūkio subjektus ir teikė jiems metodinę pagalbą. Siekdama užtikrinant efektyvų bendradarbiavimą LSLA rengė seminarus, susitikimus su ūkio subjektais, jų poreikiai buvo sužinomi nagrinėjant rašytinę, žodinę informaciją, rengiant apklausas.

Įgyvendinant Susisiekimo vandens keliais užtikrinimo programą pasiekti rezultatai pateikiami 6 lentelėje.

6 lentelė. Susisiekimo vandens keliais užtikrinimo programos įgyvendinimo rezultatai

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1 tikslas. Tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą, siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo, efektyvumo ir saugumo

R-01-10-01-01 Kasmetinė krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (mln. Eur)

37 38,4 104

 1 uždavinys. Sudaryti sąlygas kas 50 km jūros pakrantės turėti prieglobsčio vietas mažiesiems laivams, skatinant komercinę, jūrinio turizmo ir pramoginę laivybą 2 uždavinys. Gerinti jūrų transporto infrastruktūrąP-01-10-01-02-01 Išgilinta dalis uosto vidinio laivybos kanalo (m) 15 15 100 2 tikslas. Garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, užtikrinant nustatytus kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius

R-01-10-02-01 Eksploatuoti 385,6 km vidaus vandenų kelių visą navigacijos laikotarpį (199 paros) (%)

100 100 100

1 uždavinys. Vykdyti vidaus vandenų kelių priežiūrą

P-01-10-02-01-01 Išlaikyti nustatytą navigacijos trukmę ir bendrą eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgį (paros/km)

199/385,6 199/385,6 100

P-01-10-02-01-02 Lietuvos Respublikos hidrografinio tinklo kartografavimas (km2 per metus)

25 km² 25 km² 100

P-01-10-02-01-03 Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba (vnt.)

1 1 100

 3 tikslas. Stiprinti saugios laivybos valstybinę priežiūrą ir dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos standartus

R-01-10-03-01

Prižiūrimi subjektai (inspektuoti laivai, patikrinta laivų įgulos kompetencija, prižiūrimi ūkio subjektai, bendro naudojimo vandens keliai, patikrinta vandens transporto infrastruktūra) atitiks nustatytus reikalavimus (%)

100 100 100

R-01-10-03-02 Pritarta pateiktiems pasiūlymams tobulinti nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos standartus (%)

60 89 148,3

19

 1 uždavinys. Užtikrinti jūrų laivų ir įgulų atitiktį tarptautiniams ir nacionaliniams reikalavimams, užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje jūros dalyje bei vidaus vandenyse

P-01-10-03-01-01

Patikrinti laivai su Lietuvos valstybės vėliava (patikrintų laivų su Lietuvos valstybės vėliava proc. nuo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų skaičiaus)

45 65 144,4

P-01-10-03-01-02 Užtikrintas nustatyta tvarka patvirtintų užsienio valstybių laivų inspektavimo įpareigojimų vykdymas (%)

100 100 100

P-01-10-03-01-03 Atlikti mokymo įstaigų ir jų vykdomų programų inspektavimai (inspektavimų skaičius, vnt.)

12 12 100

P-01-10-03-01-04 Vykdomi gylių matavimai LR jurisdikcijai priklausančiuose jūros vandenyse (km2)

50 50,6 101,2

P-01-10-03-01-05

Vykdoma vidaus vandenų transporto priemonių saugios laivybos kontrolė Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse bei pakrančių plaukiojimo rajone, vidaus vandenų uostuose ir prieplaukose (reidų skaičius)

50 54 108

P-01-10-03-01-06Atlikti ūkio subjektų (atestuotos įmonės, laivų agentai, licencijuojamos vidaus vandenų įmonės) vykdomos veiklos patikrinimai (%)

30 30 100

P-01-10-03-01-07 Užtikrinti nustatyta tvarka laivų eismo stebėsenos teikimą (%)

99,9 99,97 100,1

 2 uždavinys. Dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos, taršos iš laivų prevencijos ir laivybos apsaugos standartus

P-01-10-03-02-01 Pateikti pasiūlymai dėl nacionalinių ir tarptautinių saugios laivybos standartų tobulinimo (vnt.)

15 18 120

P-01-10-03-02-02

Dalyvauta Tarptautinės jūrų organizacijos, Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumo (MoU), Helsinkio Komisijos, Europos jūrų saugumo agentūros organizuojamuose posėdžiuose, kuriuose rengiami bei tobulinami saugios laivybos standartai (posėdžių sk.)

14 14 100

P-01-10-03-02-03Keliama LSLA darbuotojų kvalifikacija specializuotuose mokymuose laivybos standartų klausimais (dalyvavusių darbuotojų skaičius)

5 5 100

7 lentelė. Susisiekimo vandens keliais užtikrinimo programos asignavimų panaudojimas

AsignavimaiPatvirtinti

asignavimai, tūkst. Eur

Panaudoti asignavimai,

tūkst. Eur

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai 12 174,3 10 198,9 83,8Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 12 174,3 10 198,9 83,81.1. bendrojo finansavimo lėšos 10,2 10,2 100,01.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 7 640,0 5 679,6 74,31.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Šiai programai vykdyti, įgyvendinus projektus „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo nuo PK(-5,5) iki PK(21) (I gilinimo darbų etapas) gilinimo darbai“, „Techninės dokumentacijos parengimas dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo“, „Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcija. I statybos etapas“, iš viso per metus buvo sutaupyta 1,9 mln. Eur ES lėšų.

20

2.1.4. Civilinės aviacijos veiklos priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo programa (01 12)

Programą administravo Susisiekimo ministerija, vykdė Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA), VĮ Lietuvos oro uostai (toliau – VĮ LOU).

Programai įgyvendinti buvo iškelti keturi tikslai.

2.1.4.1. Pirmasis programos tikslas, kurį įgyvendino CAA, – nustatyti reikalavimus civilinei aviacijai, organizuoti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą, pagal savo kompetenciją įgyvendinti valstybės civilinės aviacijos plėtros strategiją.

Įgyvendinant CAA iškeltą tikslą buvo pasiektas planuotas veiklos rezultatas – mažėjo žūčių bendrosios aviacijos srityje ir pavojingų transporto aviacijos incidentų skraidytų valandų skaičiui, mažėjo neteisėtos veikos atvejų civilinės aviacijos srityje. 2015 m. bendrieji Lietuvos civilinės aviacijos saugos rodikliai išliko geri, CAA prižiūrimi orlaiviai skraidė saugiai, žmonių aukų išvengta.

CAA reguliavimo srityje 2015 m. pabaigoje buvo 10 sertifikuotų civilinės aviacijos vežėjų, 1 patvirtinta orlaivių gamybos ir 2 projektavimo organizacijos, 44 patvirtintos orlaivių techninės priežiūros organizacijos, 31 aerodromas, turintis tinkamumo naudoti pažymėjimus, 3 sertifikuoti oro navigacijos paslaugų teikėjai, 1200 civilinės aviacijos specialistų, turinčių galiojančias licencijas, 27 akredituotos aviacijos mokymo įstaigos ir skrydžių treniruokliai, 6 reguliuojami subjektai, 5 reguliuojami orlaivio atsargų tiekėjai, 11 patvirtintų aviacijos saugumo instruktorių, 8 CAA patvirtinti pavojingųjų krovinių vežimo oro transportu mokymo instruktoriai, 682 orlaiviai, įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre, 30 bendrosios aviacijos subjektų, 1 aviacijos medicinos centras, 8 aviacijos medicinos gydytojai.

Vadovaudamasi Vyriausybės 2010-05-04 nutarimo Nr. 511 nuostatomis, CAA konsultavo ūkio subjektus ir teikė jiems metodinę pagalbą. Užtikrinant efektyvų bendradarbiavimą, buvo rengiami seminarai, susitikimai su aviacijos verslo atstovais, aviatoriais. Vartotojų poreikiai taip pat sužinomi organizuojant susitikimus, teikiant konsultacijas, nagrinėjant rašytinę ir žodinę informaciją.

CAA nuolat vykdė Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų priežiūrą, atliko pagrindinių objektų patikrinimus, skrydžių vykdymo inspektavimus perone ir maršrutu ir kitus patikrinimus. Taip pat CAA atliko 478 orlaivių tinkamumo skraidyti patikrą, o vykdydama oro navigacijos paslaugų teikimo priežiūrą atliko 27 oro navigacijos paslaugų teikėjų patikrinimus. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre įregistravo / išregistravo 101 orlaivį. Licencijuojant civilinės aviacijos specialistus, egzaminavo ir įvertino pretendentų teorines žinias ir praktinius gebėjimus civilinės aviacijos specialisto licencijai gauti ir išdavė 156 naujas licencijas, pratęsė (atnaujino) 847 licencijas.

2015 m. CAA išdavė 255 leidimus vykdyti nereguliarųjį oro susisiekimą ir patvirtino 167 pranešimus apie nereguliariuosius skrydžius, kuriems nereikia leidimo. CAA nagrinėjo prašymus ir skundus dėl keleivių teisių pažeidimo. 2015 m. buvo gauti 173 skundai dėl keleivių teisių galimo pažeidimo, išnagrinėti 146 skundai.

2.1.4.2. VĮ LOU įgyvendino antrąjį programos tikslus – užtikrinti keleivių ir skrydžių skaičiaus augimą įgyvendinant aviacinio saugumo ir skrydžių saugos standartus ir diegiant oro linijų skatinimo programą. Įmonė, vykdydama šią programą, dalyvavo įgyvendinant Vyriausybės 2015 m. veiklos prioritetų 1 prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo ir socialinės įtraukties didinimas“ 1.1 prioritetinę kryptį „Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę“.

VĮ LOU 2015 m. pagerino keleivių aptarnavimą ir orlaivių priežiūrą, užtikrino oro uostų atitiktį tarptautiniams skrydžių saugos ir aviacijos saugumo standartams, užtiktino tinkamą labai svarbių asmenų aptarnavimą Vilniaus oro uoste, pagerino Lietuvos pasiekiamumą, pasitelkiant skrydžių skatinimo programos priemones. 2015 m. iš tarptautinio Vilniaus oro uosto ir į jį tiesioginiai reguliarieji skrydžiai buvo vykdomi 43 kryptimis, iš Kauno oro uosto ir į jį – 17 krypčių ir tarptautinio Palangos oro uosto – 4 kryptimis (Ryga, Kopenhaga, Oslas ir Maskva). VĮ LOU 2015 m. įgyvendinti projektai „Įrengti pietinėje Kauno oro uosto aerodromo pusėje orlaivių stovėjimo peroną su šoninėmis saugos juostomis, riedėjimo taką ir aerodromo priežiūrai ir skrydžių saugai užtikrinti reikalingą infrastruktūrą“ ir „Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose įdiegti naują vienodą patekimo į oro uostus kontrolės sistemą“,

21

įsigytas ilgalaikis turtas, pradėti nauji maršrutai prisidėjo prie kokybinių ir kiekybinių oro uostų veiklos rodiklių įgyvendinimo. Keleivių patikros laikas piko metu Vilniaus oro uoste pagreitėjo 27 proc., todėl didėjo keleivių pasitenkinimas, oro uosto darbo našumas.

Įgyvendinant Civilinės aviacijos veiklos priežiūros bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo programą pasiekti rezultatai pateikiami 8 lentelėje.

8 lentelė. Civilinės aviacijos veiklos priežiūros bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo programos įgyvendinimo rezultatai

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas 1 tikslas. Nustatyti reikalavimus civilinei aviacijai, organizuoti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo

programos įgyvendinimą, pagal savo kompetenciją įgyvendinti valstybės civilinės aviacijos plėtros strategiją 

R-01-12-01-01 Mažėja pavojingų aviacijos incidentų ir avarijų skraidytų valandų skaičiui

9 500 32 768 3,5 karto

 1 uždavinys. Nustatyti reikalavimus ir vykdyti civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą P-01-12-01-01-01 Teisės aktų projektų, nustatančių reikalavimus

prižiūrimiems civilinės aviacijos fiziniams ir juridiniams asmenims, skaičius

40 44 110

P-01-12-01-01-02 Atliktų Lietuvos ūkio subjektų (fizinių ir juridinių asmenų) veiklos bei užsienio civilinių orlaivių patikrinimų LR oro uostuose skaičius

382 375 98,2

P-01-12-01-01-03 Nustatytais terminais išnagrinėtų ir atsakytų keleivių prašymų, paklausimų, skundų dėl oro transporto keleivių teisių ir jų galimo pažeidimo dalis (%)

100 100 100

2 tikslas. Užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti paslaugų teikimo kokybę 

R-01-12-02-01 Nuolatinis aptarnautų keleivių ir skrydžių skaičiaus augimas (tūkst. keleivių / tūkst. skrydžių sk.)

3712/46 2942,7/37,3 100,3/109,7

1 uždavinys. Modernizuoti oro uostų infrastruktūrą siekiant užtikrinti orlaivių skrydžių saugą ir gerinti keleivių aptarnavimo kokybę  

P-01-12-02-01-01 Įgyvendintų investicijų projektų skaičius 1 1 100

P-01-12-02-01-02 Įsigyta ilgalaikio turto, skirto aviaciniam saugumui bei skrydžių saugai užtikrinti, pirkimų skaičius

1 1 100

2 uždavinys. Pagerinti susisiekimą oro transportu, plečiant maršrutus bei tinkamai aptarnauti keleivius

P-01-12-02-02-02 Pradėti nauji maršrutai iš/į Lietuvos oro uostus, pasitelkiant papildomas skatinimo priemones avialinijoms

5 5 100

9 lentelė. Civilinės aviacijos veiklos priežiūros bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo programos asignavimų panaudojimas

AsignavimaiPatvirtinti

asignavimai, tūkst. Eur

Panaudoti asignavimai,

tūkst. Eur

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai 5 878,1 4 904,0 83,4Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 5 878,1 4 904,0 83,41.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 2 593,6 1 937,9 74,71.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 1 556,7 1 342,6 86,2

22

2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Šiai programai vykdyti iš viso per metus nepanaudota 974 tūkst. Eur skirtų asignavimų. Iš jų CAA nepanaudojo 318,4 tūkst. Eur. Oro navigacijos paslaugų vartotojams ir oro uostų naudotojams padengus 2012–2014 m. įsiskolinimus, CAA 2015 m. pajamų įmokų gavo 58,2 tūkst. Eur daugiau, nei buvo planavusi gauti, todėl biudžeto lėšas panaudojo 74 proc. Dėl užtrukusio Civilinės aviacijos priežiūros paslaugų informacinės sistemos nuostatų projekto derinimo nepradėtas įgyvendinti investicinis projektas „Civilinės aviacijos priežiūros paslaugų informacinė sistema ir techninės įrangos įsigijimas“, todėl nepanaudota 92,4 tūkst. Eur biudžeto lėšų. Dėl užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrų, licencijų pirkimo sutarties derinimo CAA nepanaudojo visų biudžeto lėšų, skirtų kitoms išlaidoms, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidoms apmokėti. CAA bendrai skirtus asignavimus panaudojo 83,7 proc.

Dėl nepasirašytų planuotų 2015 m. įgyvendinti projektų, finansuojamų 2014–2020 m. ES lėšomis, projektų sutarčių, VĮ LOU nepanaudojo 655,7 tūkst. Eur ES lėšų.

2.1.5. Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimo programa (01 09).

Programą administravo Susisiekimo ministerija, įgyvendino Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD), savivaldybės, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VKTI), Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – PKPD).

Programai įgyvendinti buvo iškelti 4 tikslai.

2.1.5.1-2.1.5.2. Pirmąjį programos tikslą įgyvendino LAKD ir savivaldybės, antrąjį programos tikslą – LAKD.

Įgyvendindama pirmąjį programos tikslą – mažinti socialinę atskirtį tarp regionų, plėtojant ir prižiūrint vietinės reikšmės kelių (gatvių) transporto infrastruktūrą LAKD Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšomis nutiesė, rekonstravo ir sutvarkė 240 km vietinės reikšmės kelių (gatvių). Savivaldybės įgyvendino projektus, finansuotus ES lėšomis.

Programos 2 tikslui – užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, juos plėtojant, prižiūrint ir valdant – pasiekti buvo skiriamos KPPP ir ES paramos lėšos (2007–2013 m. periodo ir 2014–2020 m. periodo ES lėšos).

2015 m. buvo toliau tęsiamas projektų, kurie buvo pradėti 2014 m., įgyvendinimas. Naujiems projektams įgyvendinti, atrenkant taisytinus ir rekonstruotinus ruožus, didžiausias dėmesys buvo skiriamas projektų teikiamai naudai visuomenei, ir įgyvendinami tie projektai, kurių vidinė grąžos norma yra didžiausia. Projektų įgyvendinimas mažinant kelionės gaištį, kelių naudotojų išlaidas, socialinę atskirtį, neigiamą poveikį aplinkai yra viena iš prioritetinių programos sričių. Nustatant kelių plėtros kryptis, įvertinta kelių tinklo būklė, eismo intensyvumas, plėtros poreikis ir įgyvendinimo galimybės bei įgyvendintų projektų teikiama nauda visuomenei.

2015 m. buvo vykdomas projektas, finansuojamas pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelį, t. y. 2015-05-04 buvo atidarytas naujas Palangos aplinkkelis.

Įvertinus dabartinę padėtį keliuose (eismo įvykiuose žuvusiųjų ir sužeistųjų asmenų skaičių), saugaus eismo užtikrinimas išlieka svarbiausias prioritetas. Įgyvendinant įvairias inžinerines saugaus eismo priemones, vykdant aktyvią socialinę reklamą, švietėjišką veiklą 2015 m., palyginti su 2014 m., Lietuvoje 2,2 proc. sumažėjo eismo įvykių ir 9,7 proc. sumažėjo žuvusiųjų, 0,2 proc. sumažėjo sužeistųjų skaičius.

Žuvusiųjų skaičius 2015 m. – 241 žmogus – mažiausias per visus nepriklausomybės metus, be to, atsižvelgiant į eismo įvykių ir juose nukentėjusiųjų apskaitos taisyklių pakeitimus, yra mažiausias per daugiau kaip 60 metų ir yra mažesnis nei 1954–1955 metais.

Nuoseklus darbas kasmet vykdant juodųjų dėmių apžiūras ir diegiant jose inžinerines priemones duoda teigiamų rezultatų. 2016-01-01 Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo 37 juodosios dėmės, iš viso nuo 2006 m. iki 2015 m. juodųjų dėmių skaičius sumažėjo 7,2 karto (2006 m. – 267).

Siekdama spręsti eismo problemas valstybinės reikšmės keliuose ir didinti eismo saugą LAKD diegė intelektines transporto sistemas. Buvo diegiami eismo stebėjimo ir valdymo įrenginiai,

23

tobulinamos eismo ir kelių duomenų rinkimo ir sklaidos priemonės, stebimas transporto priemonių eismas valstybinės reikšmės keliuose, renkami, tvarkomi ir skleidžiami eismo ir kelių duomenys. LAKD išplėtė ir atnaujino Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos ir Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos techninę ir programinę įrangą, didindama šių sistemų kibernetinį saugumą, pritaikydama šias sistemas didėjantiems informacijoms srautams apdoroti. 2015 m. įrengė 138 eismo intensyvumo skaitiklius, greičio valdymo ir įspėjimo sistemas A1 100 km ir A5 2,6 km, kurios valdo leistiną greitį esant prastoms oro sąlygoms bei susidarius transporto spūstims.

Siekdama geriau informuoti eismo dalyvius apie transporto srautus Smiltynės perkėloje, LAKD pradėjo kintamos informacijos ženklų pagrindu veikiančios vairuotojų informavimo apie transporto spūstis Smiltynės perkėloje sistemos įdiegimo darbus. Planuojama šios vietos transporto srautų informaciją pateikti svetainėje www.eismoinfo.lt.

Gerinant eismo saugos sąlygas valstybinės reikšmės keliuose 2015 m. buvo įrengta 196 greičio mažinimo ir eismo saugą gerinančių inžinerinių priemonių, rekonstruota 12 sankryžų (iš jų 5 – žiedinės), 48 km kelių padidintas šalikelių saugumas (įrengta atitvarų), inžineriškai patobulinta 100 perėjų įrengiant jose kryptinį apšvietimą, saugumo saleles ar pertvarkant jas į iškiliąsias.

2015 m. LAKD organizavo valstybinės reikšmės kelių dangų, tiltų, viadukų rekonstrukcijos, stiprinimo, taisymo (remonto) darbus, vykdė darbų kokybės, kiekybės ir finansų kontrolę. 2015 m. buvo nutiesta, rekonstruota ar sutaisyta 437 km valstybinės reikšmės kelių, suremontuoti 34 tiltai, suremontuotos 29 pralaidos visuose šalies regionuose, naudojant CIPP technologija, kai lankstus poliesterio derva sutepto veltinio įklotas klojamas į susidėvėjusį vamzdį.

LAKD yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrą – 21 251 km kelių, tarp jų magistralinių – 1 745 km, krašto – 4 927 km, rajoninių – 14 579 km.

Tinkama ir savalaikė kelių priežiūra teikia naudą visuomenei ir parodo vykdomos veiklos (kelių priežiūros) efektyvumą. 2015 m. LAKD toliau siekė užtikrinti tolygią valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, nebloginti eksploatacinių savybių, gerinti valdymo efektyvumą valstybinės reikšmės keliuose. 2015 m. užtaisyta 236 tūkst. m² išdaužų dangose, 372 tūkst. m plyšių, apdorota lopinėliais 425 tūkst. m² paviršiaus, 62 tūkst. m² nusidėvėjusių asfalto dangų palaistyta bitumu, taip pailgintas jų naudojimo laikas. Vykdant priežiūros darbus žvyro medžiagomis sustiprinta 196 km žvyrkelių ir 137 km kelkraščių. Tvarkant technines eismo reguliavimo priemones atnaujinta 5 km apsauginių atitvarų, keliai paženklinti 1097 tūkst. m² linijų. 2015 m. daugiausia lėšų sunaudota nuolatinei kelių priežiūrai žiemą – 46 proc. ir nuolatinei priežiūrai vasarą – 20 proc.

2015 m. vykdė bedefektinę kelių priežiūrą, kuri parodo, kiek kilometrų valstybinės reikšmės kelių (proc.) yra be defektų pagal nustatytus kelių priežiūros lygių reikalavimus. 2015 m. šis rodiklis buvo 64,6 proc. (planas – 63 proc.).

Kelių priežiūros darbų išlaidų 2015 m. struktūros diagrama pateikta 11 paveiksle.

11 pav. Kelių priežiūros darbų išlaidų 2015 m. struktūros diagrama

VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas (toliau – KTTI) dalyvavo vykdant programą „Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimas“. KTTI vykdė priemonę „Tirti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros būklę ir rengti pasiūlymus kelių plėtros programai“ ir Lietuvos valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus, rinko duomenis, juos analizavo, rengė

24

pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programų rengimo. Taip pat vykdė atliktų kelių tiesimo, statybos rekonstrukcijos, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę bei aplinkosauginę stebėseną, kelių saugumo patikrinimus, kelių infrastruktūros saugos valdymą, atliko eismo įvykių ir avaringų vietų analizę bei stebėseną, nustatė kelių saugos lygius ir rengė pasiūlymus.

Buvo siekiama racionaliai panaudoti LAKD valdymo išlaidas vykdant kelių priežiūros ir plėtros administravimą.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

260.1 251.1269.6

302.8 295.7 303

388.5

1.111.03

1.01

95

1.05 1.16 0.94

KPPP finanasavimas, (mln. Eur)LAKD išlaikymo išlaidos nuo bendro KPPP finansavimo, proc.

12 pav. LAKD išlaikyti skirtas faktinis finansavimas nuo bendro KPPP finansavimo, proc.

LAKD veiklos efektyvumo didėjimą lėmė tikslus, skaidrus ir koordinuotas KPPP įgyvendinimas išlaikant santykinį valdymo išlaidų dalies dydį nuo bendro KPPP skiriamo finansavimo. 12 paveiksle pateiktas LAKD išlaikyti skirtas faktinis finansavimas nuo bendro KPPP finansavimo, proc.

2.1.5.3. Programos trečiasis tikslas, kurį įgyvendino VKTI, – užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti kelių transporto saugą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

2015 m. VKTI reguliavimo srityje buvo 5261 įmonė, vykdanti keleivių ir krovinių vidaus ir tarptautinius vežimus, turinti 38,3 tūkst. keleiviams ir kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, 299 vairavimo mokyklos, 117 mokymo įstaigų, vykdančių papildomą vairuotojų mokymą, 27 mokymo įstaigos, mokančios asmenis, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu automobilių keliais, 10 techninės apžiūros įmonių ir 69 jų stotys, 13 ekspertizės įmonių, 59 tachografų dirbtuvės. Metų pabaigoje VKTI administravo 367 tolimojo ir 145 tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus. Per metus atlygino (išmokėjo subsidijas) 9,3 mln. Eur vežėjų negautų pajamų, patirtų dėl keleiviams suteiktų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų.

2015 m. VKTI išdavė, pratęsė, pakeitė 14521 keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklos licenciją, tai 28,25 proc. mažiau nei per 2014 m. (20239). Toks išduotų, pratęstų, pakeistų licencijų skaičiaus sumažėjimas siejamas su Bendrijos licencijų galiojimo pratęsimu 2014 m., nes 2004 m. įstojus į ES išduotos Bendrijos licencijos vieną kartą buvo tęsiamos iki 2009 m., iki 2014 m. – tęsiamos vėl, o 2015 m. daugiausia buvo išduodamos naujos ar keičiamos esamos licencijos. Dėl tų pačių priežasčių 27,91 proc. sumažėjo ir per 2015 m. išduotų, pratęstų, pakeistų licencijų kopijų ir keleivių vežimo savo sąskaita veiklos sertifikatų skaičius (13264), palyginti su 2014 m. (18399). Tam įtakos galėjo turėti ir nuo 2011-12-04 taikoma nuostata, kad licencijų kopijos išduodamos ne laikotarpiui nuo 1 iki 5 metų, o iki licencijos galiojimo pabaigos, todėl mažėja tarpinių licencijų kopijų pratęsimų dar nepasibaigus licencijos galiojimui.

2015 m. VKTI gavo 18983 Lietuvos vežėjų prašymus išduoti užsienio valstybių leidimus (25,99 proc. mažiau nei per 2014 m. (25650) ir išdavė 182363 leidimus (34,65 proc. mažiau nei per 2014 m. (279043). Sumažėjusį leidimų poreikį nulėmė Rusijos Federacijos taikyti apribojimai prekių įvežimui, paveikę transporto paslaugų rinką. Tačiau leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis 2015 m. išdavė 13155, t. y. 11,55 proc. daugiau nei 2014 m. (11793), ir išduodamų leidimų skaičius nuolat auga.

Nuo 2001 m. pradžios pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą VKTI atlygina vežėjų negautas dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų pajamas. 2015 m. vežėjai negavo 9,2 mln. Eur pajamų, t. y. 4,2 proc. mažiau nei per 2014 m. VKTI vežėjams atlygino 9,3 mln. Eur negautų pajamų (įskaitant ir 2014 m. įsiskolinimus). 2015 m. negautų pajamų sumažėjimui įtakos galėjo turėti sumažėjęs keleivių skaičius. Keleivių skaičiaus mažėjimas turėjo įtakos ir bilietų,

25

kuriems taikoma važiavimo lengvata su 50 ir 80 proc. nuolaida, pardavimui. Iš viso parduota 3513 tūkst. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietų, palyginti su 2014 m., šis skaičius sumažėjo 6,3 proc.

VKTI, vykdydama Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų kortelių išdavimo centro funkcijas, 2015 m. išdavė: 11090 tachografo kortelių, iš kurių 10139 (91,42 %) vairuotojo kortelės, 803 (7,24 %) įmonės kortelės, 116 (1,05 %) dirbtuvių kortelių ir 32 kontrolės kortelės (0,29 %).

Vadovaudamasi Vyriausybės 2010-05-04 nutarimo Nr. 511 nuostatomis, VKTI konsultavo ūkio subjektus ir teikė jiems metodinę pagalbą. Užtikrinant efektyvų bendradarbiavimą, buvo rengiami seminarai, susitikimai su ūkio subjektais. Vartotojų poreikiai taip pat sužinomi organizuojant susitikimus, teikiant konsultacijas, nagrinėjant rašytinę ir žodinę informaciją. Teikiamos informacijos kokybė ir konsultavimo tvarka teigiamai įvertinta VKTI vykdytos klientų apklausos metu. Per apklausą VKTI teikiamą informaciją, konsultaciją ar metodinę pagalbą, ar ji aiški, tiksli, išsami ir svarbi, 92,5 proc. apklaustųjų įvertino gerai arba labai gerai.

2015 m. VKTI iš viso patikrino 565 ūkio subjektus. Siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, buvo atlikti 35 neplaniniai ūkio subjektų patikrinimai. Taip pat VKTI pareigūnai atliko 437 keleivius ir (ar) krovinius vežančių įmonių patikrinimus, kurių metu buvo surašyta 113 administracinių teisės pažeidimų protokolų, paskirta 14,8 tūkst. Eur baudų.

2015 m. į Lietuvos valstybės biudžetą VKTI surinko 5,9 mln. Eur valstybės rinkliavų už suteiktas administracines paslaugas, apskaičiuodama mokestį už važiavimą keliais transporto priemonėmis, kurių matmenys ir leidžiamoji bendroji masė viršija didžiausiuosius leidžiamuosius dydžius, ir baudų už administracinius teisės pažeidimus. Šių įplaukų į biudžetą suma visiškai padengė VKTI išlaikyti skirtus asignavimus darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, prekėms ir paslaugoms bei turtui įsigyti.

2.1.5.4. Programos ketvirtasis tikslas , kurį įgyvendino PKPD, – užtikrinti, kad prie ES išorinės sienos tarptautiniai pasienio kontrolės punktai (toliau – PKP) atitiktų ES nustatytus reikalavimus, patikėtas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas, naudojant elektronines sistemas būtų efektyviai valdomi transporto priemonių srautai prie PKP.

Vykdydama patikėto valstybės turto tinkamą priežiūrą ir jį efektyviai valdydama, PKPD sudarė sąlygas ir užtikrino kitų valstybės institucijų, dirbančių PKP, sklandų ir nepertraukiamą darbą.

2015 m. PKPD užtikrino sėkmingą Kybartų, Medininkų, Šalčininkų, Raigardo, Lavoriškių PKP elektroninės transporto priemonių eilių reguliavimo sistemos darbą. Baigė Medininkų PKP modernizavimo darbus, įgyvendino Tverečiaus ir Švendubrės sezoninio upių PKP statytos projektus. 2015 m. PKPD pradėjo Medininkų, Pilies pasienio, Stasylų geležinkelio pasienio, Šumsko, Rambyno PKP įvairius modernizavimo darbus.

Iš viso už PKPD patikėto valstybės materialiojo turto nuomą 2015 m. gauta ir į valstybės biudžetą pervesta 3,4 mln. Eur pajamų. Didžiąją dalį pajamų, gautų už turto nuomą, sudaro neapmuitinamų prekių parduotuvių patalpų nuoma. Gautos nuomos pajamos, jas perskirsčius, panaudotos pastatų ir statinių remontui, esamai įrangai atnaujinti, transporto priemonių palaukimo eilių formavimo ir registravimo išlaidoms dengti.

10 lentelė. Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimo programos įgyvendinimo rezultatai

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1 tikslas. Mažinti socialinę atskirtį tarp regionų, plėtojant ir prižiūrint vietinės reikšmės kelių (gatvių) transporto infrastruktūrą

R-01-09-01-01

Per metus rekonstruotų ar sutaisytų vietinės reikšmės kelių (gatvių) su patobulintomis dangomis ir bendro vietinės reikšmės kelių su patobulinta danga (11 220 km) tinklo santykis (%)

1,47 2,1 1,4

1 uždavinys. Plėtoti vietinės reikšmės kelius (gatves)

26

P-01-09-01-01-01 Įgyvendinti savivaldybių projektai, finansuojami ES lėšomis (vnt.)

17 22 1,3 karto

P-01-09-01-01-02

Atlikta finansavimo sutarčių, pasirašytų su institucijomis dėl KPPP lėšų naudojimo vietinės reikšmės keliams (gatvėms), vykdymo kompleksinių patikrinimų (vnt.)

22 39 1,8 karto

P-01-09-01-01-03 Vietinės reikšmės kelių (gatvių) rekonstrukcija, taisymas ir plėtra (km)

169 240 1,4 karto

2 tikslas. Užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, juos plėtojant, prižiūrint ir valdant

R-01-09-02-01Siekiamas žuvusiųjų eismo įvykių metu valstybinės reikšmės keliuose mažėjimas (%) (2009 m. 100 proc. – 266 žm.)

64 63 98

R-01-09-02-02Per metus nutiestų, rekonstruotų ar sutaisytų valstybinės reikšmės kelių ir bendro valstybinės reikšmės kelių tinklo (21251,8 km) santykis (%)

1,48 2,06 1,4 karto

R-01-09-02-03Kelių direkcijos veiklos efektyvumo didinimas – valdymo išlaidų dalis (% nuo KPPP skiriamo finansavimo)

1,08 0,94 87

R-01-09-02-04KPPP lėšų, skirtų užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, sąlyginis panaudojimas (%)

100 100 100

R-01-09-02-05ES lėšų, skirtų užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, sąlyginis panaudojimas (%)

100 100 100

1 uždavinys. Užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais

P-01-09-02-01-01 Per metus nutiestų, rekonstruotų ar sutaisytų valstybinės reikšmės kelių ilgis (km)

314 437 1,4 karto

P-01-09-02-01-02Per metus pastatytų, rekonstruotų ar sutaisytų tiltų (viadukų, estakadų) valstybinės reikšmės keliuose skaičius (vnt.)

20 34 1,7 karto

P-01-09-02-01-03Organizuotų konkursų, susitikimų, švietėjiškų akcijų ir kitų eismo saugumo projektų, skirtų atsakingai visuomenės elgsenai keliuose ugdyti, skaičius (vnt.)

80 95 118,8

P-01-09-02-01-04 Bedefektė kelių priežiūra (%) 63 64,5 102,4

P-01-09-02-01-05Neasfaltuotų valstybinės reikšmės kelių ilgio sumažėjimas 600 km., 2012 m. – 7282 km, 2016 m. 6682 km (km)

7163 7113 99,3

P-01-09-02-01-06 Užbaigtų vykdyti investicinių projektų skaičius (vnt.) 7 10 1,4 karto

P-01-09-02-01-07 Valstybinės reikšmės kelių būklės tyrimai ir įvertinimas (km)

3000 6896 2,3 karto

P-01-09-02-01-08 Tiltų ir viadukų apžiūros, bandymai, stebėsena (objektai)

147 147 100

P-01-09-02-01-09 Eismo intensyvumo apskaita valstybinės reikšmės keliuose (postai)

1440 1442 100,1

2 uždavinys. Racionaliai panaudoti Kelių direkcijos valdymo išlaidas, vykdant kelių priežiūros ir plėtros administravimą

P-01-09-02-02-01 Efektyvus KPPP lėšų, skirtų kelių priežiūrai ir plėtrai, panaudojimas (mln. Eur)

349 387 110,9

27

3 tikslas. Užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti kelių transporto saugą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai

R-01-09-03-01

Kelių transporto saugos, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslais patikrintų ūkio subjektų ir visų su kelių transporto veikla susijusių ūkio subjektų santykis – iki 10 %

10 5,7 100

R-01-09-03-02Patikrintų transporto priemonių ir jų ekipažų, atitinkančių nustatytus reikalavimus, dalis palyginti su visomis patikrintomis transporto priemonėmis (%)

76 81,5 107,2

1 uždavinys. Užtikrinti ir tobulinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą, pažeidimų prevenciją ir verslo poreikius atitinkančių administracinių paslaugų teikimą

P-01-09-03-01-01 Elektroniniu būdu teikiamų administracinių paslaugų dalis (%)

41,8 42,3 101,2

P-01-09-03-01-02Patikrintų įmonių, teikiant metodinę pagalbą, dalis, palyginti su visomis VKTI metiniame veiklos plane numatytomis patikrinti priemonėmis (%)

42 42,2 100,5

P-01-09-03-01-03Panaudota subsidijoms skirtų asignavimų kompensuoti vežėjų negautas dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų pajamas (%)

100 100 100

4 tikslas. Užtikrinti, kad prie ES išorinės sienos tarptautiniai PKP atitiktų ES nustatytus reikalavimus, patikėtas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas

R-01-09-04-01 PKP projektinis pralaidumas, automobilių skaičius per parą (vnt.)

13070 13070 100

R-01-09-04-02 Naudojamų patalpų ir bendro patalpų ploto santykis (%)

87 87 100

1 uždavinys. Pastatyti ir įrengti modernius kelių, geležinkelio ir jūrų pasienio kontrolės punktus

P-01-09-04-01-01 Sudarytos projektavimo ir statybos darbų rangos sutartys (vnt.)

3 1 33,3

P-01-09-04-01-02 Vykdomi investiciniai projektai (vnt.) 11 11 100

P-01-09-04-01-03 Sudarytų naujų ir atnaujintų turto priežiūros sutarčių skaičius (vnt.)

28 28 100

P-01-09-04-01-04 Sudarytų naujų ir atnaujintų nuomos sutarčių skaičius (vnt.)

9 17 188,9

11 lentelė. Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimo programos asignavimų panaudojimas

AsignavimaiPatvirtinti asignavimai,

tūkst. Eur

Panaudoti asignavimai,

tūkst. Eur

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 558 328,8 528 396,3 94,6Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 558 328,8 528 396,3 94,61.1. bendrojo finansavimo lėšos 406,4 295,1 72,61.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 142 178,0 68 191,4 48,01.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 391 944,2 435 673,8 111,22. Kiti šaltiniai

Mažiausiai panaudota ES lėšų. Dėl teisminių, viešųjų pirkimų procedūrų, dėl nepasirašytų planuotu laiku projektų sutarčių šių lėšų nepanaudota 74 mln. Eur. Dėl susidariusio kreditorinio įsiskolinimo vežėjams, rangovams už valstybinės reikšmės kelių priežiūros, rekonstravimo, kapitalinio

28

remonto darbus, tikslinės paskirties ir pajamų įmokų lėšų panaudota 11,2 proc. daugiau, nei buvo planuota panaudoti, t. y. kreditorinis įsiskolinimas sudarė 43,7 mln. Eur.

2.2. Antrasis strateginis tikslas ir vykdyta programa „Informacinės visuomenės plėtra“

Antrasis strateginis tikslas – siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta moderni informacinė visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis. Šiam strateginiam tikslui pasiekti buvo vykdoma programa „Informacinės visuomenės plėtra“, kurią įgyvendino Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (toliau – IVPK). Sėkmingai informacinės visuomenės plėtrai būtinos sąlygos – gerai išvystyta informacinių ir elektroninių ryšių technologijų (toliau – IRT) infrastruktūra, patrauklus ir naudingas elektroninis turinys ir gyventojų IRT naudojimo kompetencija. Informacinės visuomenės plėtra taip pat yra vienas iš ES prioritetų iki 2020 m., nes ES siekia kuo geriau išnaudoti IRT teikiamas socialines ir ekonomines galimybes. IVPK dalyvauja įgyvendinant – planuojant, organizuojant, koordinuojant, reguliuojant, vertinant, prižiūrint šios srities valstybės politiką, siekdama užtikrinti sklandų informacinės visuomenės plėtros procesų vyksmą Lietuvoje.

IVPK, įgyvendindama programą, dalyvavo vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo ir socialinės įtraukties didinimas“ 1.4 prioritetinės krypties „Informacinių išteklių optimizavimas“ svarbiausius darbus.

Antrasis strateginis tikslas buvo vertinamas 1 efekto kriterijumi, kuris pateikiamas 12 lentelėje, o jo dinamika – 13 paveiksle.

12 lentelė. Antrojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas 2015 m. Vertinimo

kriterijaus kodasEfekto vertinimo kriterijaus pavadinimas Planas Įvykdyta Įvykdymo

procentasE-01-01 Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu

teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis (proc.)

50 44 88

Įgyvendinant ES struktūrinės paramos lėšomis, kurias administravo IVPK, viešojo sektoriaus institucijų vykdomus projektus, į elektroninę terpę perkeliama vis daugiau gyventojams ir verslui aktualių administracinių ir viešųjų paslaugų. Tobulinamos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainės, vis didesnė jų dalis atitinka Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo nuostatas (2012 m. – 58 proc., 2013 m. – 59 proc., 2014 m. – 62,7 proc., 2015 m. – 65,8 proc.), todėl gyventojai internete gali lengviau ir patogiau rasti įvairią viešojo sektoriaus informaciją ir patogiau pasinaudoti šių institucijų teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. Tai rodo ir efekto vertinimo kriterijaus 13 pav. pateikta dinamika.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

18.2

22.9

35 3539

34

41.5

44

13 pav. Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, proc.

2015 m. IVPK atliko gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis apklausą, kurios rezultatai parodė, kad didėja gyventojų naudojimasis elektroninėmis paslaugomis (2015 m. viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse lankėsi 36 proc. gyventojų, arba 49,2 proc. besinaudojančių internetu, šis rodiklis per metus išaugo 4 proc. punktais), vis daugiau gyventojų teigiamai vertina viešojo sektoriaus svetainėse pateikiamos informacijos kokybę (85 proc. svetainių lankytojų ją vertina teigiamai).

29

IVPK atliko Pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų vertinimą, nustatyta, kad pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų, perkeltų į elektroninę erdvę (visiško pasiekiamumo internetu brandos lygiu), procentas pakito nežymiai – 88,3 proc. (palyginimui, 2014 m. - 88 proc.).

Taip pat IVPK atliko Kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimą, kurio metu nustatyta, kad Lietuvos gyventojų naudojimasis kompiuteriu ir internetu palaipsniui didėja. Asmeninius kompiuterius namuose turėjo 67,6 proc. namų ūkių (2014 m. – 66,2 proc.), interneto ryšį turėjo 68,3 proc. namų ūkių (2014 m. – 66 proc.), kompiuterius namuose turėjo 61,5 proc. namų ūkių, kurie yra kaimiškuose gyvenamuosiuose rajonuose (2014 m. – 56,8 proc.), o interneto prieigą turėjo 62,7 proc. šių namų ūkių (2014 m. – 57,6 proc.) Beveik visi (99 proc.) namų ūkiai Lietuvoje, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 2015 m. kompiuteriu ir internetu naudojosi apie 71 proc. visų 16–74 metų amžiaus gyventojų (2014 m. – 72 proc.).

2015 m. pasibaigus ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. finansavimo periodui viešojo sektoriaus institucijos sukūrė ir pradėjo teikti daugiau kaip 670 naujų elektroninių paslaugų, skirtų gyventojams ir verslui. IVPK administruojamuose Elektroninės valdžios vartuose pateikiamos nuorodos į daugiau kaip 500 elektronines viešąsias ir administracines paslaugas, per metus juose apsilankė daugiau kaip 1 mln. 800 tūkst. unikalių lankytojų (palyginimui, per 2014 m. – 1,3 mln. unikalių lankytojų).

2015 m. IVPK atliko galimybių studiją, skirtą atvirų duomenų iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje architektūros modeliui parengti. Studijos metu apibrėžta atvirų duomenų samprata, atlikta detali Europos Sąjungos ir užsienio šalių taikomos atvirų duomenų politikos ir praktikos analizė, aptarta Lietuvos situacija, pateikti konkretūs siūlymai ir rekomendacijos dėl teisinės bazės pokyčių ir techninių priemonių poreikio, siekiant didinti valstybės institucijų tvarkomų informacijos rinkmenų duomenų prieinamumą ir kartotinį naudojimą.

13 lentelė. Informacinės visuomenės plėtros programos įgyvendinimo rezultatai

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1 tikslas. Plėtoti elektroninį turinį ir IRT infrastruktūrą, siekti plataus jų naudojimo

R-02-01-01-01Pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų, perkeltų į elektroninę erdvę, dalis (visiško pasiekiamumo internetu brandos lygiu, %)

90 88,3 98,1

R-02-01-01-02 Valstybės ir žinybinių registrų, teikiančių paslaugas elektroniniu būdu, dalis (%)

64 69 107,8

1 uždavinys. Plėtoti valstybės informacinius ištekliusP-02-01-01-01-01 Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos

pasiekiamumas per metus (%)95 99,87 105,1

P-02-01-01-01-02 Tarpžinybinės mokestinių duomenų saugyklos pasiekiamumas darbo valandomis per metus (%)

98 100 102

2 uždavinys. Užtikrinti efektyvų valstybės biudžeto panaudojimą informacinės visuomenės plėtros projektams P-02-01-01-02-01 Informacinės visuomenės plėtrai skirtų lėšų pagal

Lietuvos 2007–2013 metų ES paramos strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ panaudojimas %

100 99,5 99,5

P-02-01-01-02-03Atliktų prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ efektyviam administravimui reikalingų apklausų, tyrimų, studijų skaičius (vnt.)

4 4 100

P-02-01-01-02-04

Įgyvendinta visuomenės informavimo kampanija, skirta viešinti ES struktūrinės paramos informacinės visuomenės plėtrai lėšomis Lietuvoje sukurtus naujus elektroninius sprendimus ir elektronines paslaugas

1 1 100

P-02-01-01-02-05 Pateiktų informacinės visuomenės plėtros projektų įvertinimas teisės aktų nustatytais terminais (%)

90 91,5 101,7

3 uždavinys. Koordinuoti informacinės visuomenės plėtros politikos įgyvendinimo veiklas 

30

P-02-01-01-03-01

Pateiktų derinti valstybės ir žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų nuostatų ir specifikacijų projektų įvertinimas per teisės aktuose nustatytą terminą (%)

85 85 100

P-02-01-01-03-02 Įgyvendintų Nacionalinio Euro įvedimo įgyvendinimo priemonių plano priemonių skaičius

3 3 100

P-02-01-01-03-03

Parengtų su informacinės visuomenės plėtros koordinavimu ir atskirų procesų reglamentavimu susijusių teisės aktų, rekomendacinių dokumentų, metodikų, ataskaitų skaičius

15 41 2,7 karto

14 lentelė. Informacinės visuomenės plėtros programos asignavimų panaudojimas

AsignavimaiPatvirtinti

asignavimai, tūkst. Eur

Panaudoti asignavimai,

tūkst. Eur

Panaudojimo procentas

Iš viso asignavimų programai (1+2) 75 163,3 66 921,9 89,0Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 75 163,3 66 921,9 89,01.1. bendrojo finansavimo lėšos 10 088,9 9 663,4 99,81.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 62 570,7 54 838,2 87,61.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama, kitos teisėtai gautos lėšos)

Dėl laisvų pareigybių, sutaupytų išlaidų prekėms ir paslaugoms, dėl įvairių sutaupymų, vykdant projektus, programos vykdyti skirtos lėšos panaudotos 89 proc. Savivaldybių administracijoms patirtoms išlaidoms, kurios susidarė pritaikant informacines sistemas euro įvedimui, kompensuoti IVPK panaudojo 98,7 proc., bendrojo finansavimo lėšos – 99,8 proc., ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos panaudotos 87,6 proc. Iš viso nepanaudota 2,68 mln. Eur 2014–2020 m. ES lėšų, kurias administruoja Susisiekimo ministerija.

III SKYRIUSKOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ ĮGYVENDINIMAS

3.1. Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstitucinio 2015–2017 m. veiklos plano rezultatai

Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstituciniame 2015–2017 m. veiklos plane (toliau – veiklos planas) numatytos priemonės yra vykdomos atsižvelgiant į KPPP skiriamą finansavimą. LAKD, didindama kelių infrastruktūros saugumą, nustatytose juodosiose dėmėse, avaringuose ruožuose ar pavojingose vietose gerindama eismo saugą, 2015 m. įdiegė 196 greičio mažinimo priemones, rekonstravo ar inžineriškai patobulino 12 sankryžų (5 iš jų į žiedines), rekonstravo ar nutiesė 11,768 km pėsčiųjų ir dviračių takų, iš viso 48,38 km ilgio ruože padidino šalikelių saugumą – įrengė apsauginius atitvarus ties aukštais šlaitais, pavojingais vingiais ar vandens telkiniais, inžineriškai patobulino 100 perėjų – įrengė jose kryptinį apšvietimą, saugumo saleles ar pertvarkė jas į iškilias; įrengė 2000 kelio ženklų, gerinančių eismo saugą pavojinguose kelių ruožuose.

Diegiant inžinerines eismo saugos gerinimo priemones valstybinės reikšmės keliuose susidariusiose juodosiose dėmėse, avaringuose ruožuose ar pavojingose vietose buvo įgyvendinta 15 projektų visuose regionuose. Vykdant projektus buvo diegiamos tokios priemonės: trapecinės formos greičio mažinimo kalneliai, „miesto vartai“ gyvenviečių pradžioje ir (ar) pabaigoje, saugumo salelės, kelio ženklai aiškesniam eismo organizavimui ir kt.

31

Didinant šalikelių saugumą avaringuose ar pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose buvo įgyvendinta 18 projektų. Plieniniai apsauginiai atitvarai buvo tiesiami ties pavojingais aukštais ir stačiais kelio šlaitais, vandens telkiniais ar pralaidomis, staigiais kelio vingiais ir kitose aktualiose vietose, kurios buvo nustatytos atliekant kelių saugumo patikrinimus.

Didinant pėsčiųjų saugumą pėsčiųjų perėjose buvo įdiegtas kryptinis apšvietimas, pagal poreikį diegiamos greičio mažinimo priemonės (saugumo salelės ir trapecinės formos kalneliai).

2015 m. buvo įgyvendinami saugaus eismo projektai –– projektas ,,Saugokime vieni kitus kelyje“ vykdytos kartu su Lietuvos katalikų bažnyčia ir Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, projektas ,,Eismo saugumas bendruomenėse“, kurių metu buvo platinamos šviesą atspindinčios priemonės, žmonės skatinami jas naudoti, platinami leidiniai, rengti specialūs saugaus eismo renginiai, vykdyta šviečiamoji veikla, viešinama respublikinėje, regioninėje ir vietinėje žiniasklaidoje, bendruomenių interneto svetainėse.

Organizuotas Lietuvos mokinių konkursas ,,Saugokime jaunas gyvybes keliuose“, kuriame dalyvavo per 52 tūkst. mokinių. Rengta 12 seminarų saugaus eismo klausimais. Taip pat rengti renginiai motociklininkų saugiam elgesiui skatinti, neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių prevencijai, 35 akcijos, per kurias specialiais įrenginiais buvo demonstruojama saugos diržų nauda. Akcijos rengtos visuose Lietuvos regionuose.

Vykdant saugaus eismo veiklą rengta ir išleista 240 tūkst. egz. leidinių, įsigyta ir išplatinta 180 tūkst. vnt. atšvaitų. Organizuotos saugaus eismo propagavimo akcijos masiškų sporto renginių „Velomaratonas“ ir ,,Žiemos ralis“ metu. 2015-11-11 surengta ,,Atšvaitų diena“, kurios metu visoje šalyje buvo skatinama naudoti atšvaitus, šviesą atspindinčias priemones. Sukurta socialinė reklama saugaus eismo temomis ir transliuota viešajame transporte (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių viešajame transporte įrengtuose ekranuose) ir prekybos centruose esančiuose ekranuose.

Įgyvendinant Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstitucinio 2015–2017 m. veiklos planą pasiekti rezultatai pateikiami 15 lentelėje.

15 lentelė. Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstitucinio 2015–2017 m. veiklos plano rezultatai 2015 m.

Eil.Nr.

Tarpinstitucinio veiklos plano tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės Įgyvendinanti institucijaMetinis

planasĮvykdyta Įvykdymo

procentas1. Tikslas. Užtikrinti eismo dalyvių švietimą saugaus eismo srityje

Saugaus eismo švietimo priemonių poveikis, žinomumas ir prieinamumas (apklaustų respondentų, kurių elgesį ar jų vaikų elgesį lėmė saugaus eismo švietimo ar informavimo priemonės, dalis (%)

80 80 100 Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija (toliau – SM), Policijos departamentas

1.1. Uždavinys. Rengti saugaus eismo specialistus, mokytojus ir tobulinti jų kvalifikaciją1.1.1. Surengtų mokymo renginių eismo specialistams

skaičius (vnt.)7 12 171 LAKD

Surengtų tarptautinių ir (arba) nacionalinių renginių saugaus eismo klausimais skaičius (vnt.)

– – SM

1.2. Uždavinys. Ugdyti švietimo įstaigose vaikų saugaus eismo kultūros įgūdžius1.2.1. Lietuvos mokinių konkurso ,,Saugokime jaunas

gyvybes keliuose“ dalyvių skaičius (tūkstančiais)40 52 130 LAKD

1.3. Uždavinys. Šviesti visuomenę:1.3.1. Informacinių leidinių apie saugaus eismo būklę

tiražų skaičius (vnt.)1 - LAKD

1.3.2. Surengtų drauge su visuomenės informavimo priemonėmis saugaus eismo akcijų, skatinančių eismo dalyvius kultūringai elgtis, skaičius (vnt.)

1 1 100 SM,LAKD

32

1.3.3. Surengtų drauge su visuomenės informavimo priemonėmis saugaus eismo akcijų, skirtų kovai su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, skaičius (vnt.)

1 1 100 SM,LAKD

1.3.4. Surengtų drauge su visuomenės informavimo priemonėmis saugaus eismo akcijų, skatinančių laikytis leistino važiavimo greičio, skaičius (vnt.)

1 1 100 SM,LAKD

1.3.5. Informacijos šaltinių, kuriuose yra informacijos apie automatinių greičio matuoklių paskirtį, teikiamą naudą ir stacionarių prietaisų vietas keliuose (interneto svetainės, visuomenės informavimo priemonės, informaciniai leidiniai, palydovinės navigacijos įranga, kita), skaičius (vnt.)

2 2 100 LAKD

1.3.6. Surengtų drauge su visuomenės informavimo priemonėmis saugaus eismo akcijų, skatinančių naudoti automobilio, motociklo, dviračio ar kitas privalomas saugos priemones, skaičius (vnt.)

1 1 100 SM,LAKD

1.3.7. Surengtų saugaus eismo akcijų, per kurias specialiais įrenginiais demonstruojama automobilio saugos priemonių nauda, skaičius (vnt.)

10 35 210 LAKD

1.3.8. Surengtų drauge su visuomenės informavimo priemonėmis saugaus eismo akcijų, skatinančių naudoti šviesos atšvaitus ir dėvėti drabužius su šviesą atspindinčiais elementais, skaičius (vnt.)

1 1 100 SM,LAKD

1.3.9. Įgyvendinamų saugaus eismo projektų ,,Saugokime vieni kitus kelyje“ ir ,,Eismo saugumas bendruomenėse“ skaičius (vnt.)

2 2 100 LAKD

1.4. Uždavinys. Gerinti vairuotojų mokymo kokybę1.4.1. Asmenų, iškart išlaikiusių praktinį vairavimo

įgūdžių egzaminą, dalis kasmet (%)60 41 80 SM,

VKTI1.4.2. Vairuotojų rengimo mokyklų patikrinimų skaičius

(vnt.)75 78 104 VKTI

1.4.3. Įmonių ar įstaigų, papildomai mokančių vairuotojus, patikrinimų skaičius (vienetai)

25 25 100

1.4.4. Mokyti vairuoti skirtų transporto priemonių patikrinimų skaičius (vnt.)

800 810 101 VKTI

2. Tikslas. Užtikrinti eismo dalyvių kontrolęPažeidimų sumažėjimas dėl surengtų saugaus eismo akcijų, per kurias aktyviau kontroliuojami eismo dalyviai (%)

10 Padidėjo 2,7

Policijos departamentas

2.1. Uždavinys. Organizuoti eismo dalyvių kontrolę2.1.1. Policijos padalinių, aprūpintų šiuolaikinėmis eismo

kontrolės priemonėmis, skaičius (vnt.)11* 14 100 Policijos

departamentas2.1.2. Policijos pareigūnų, išmokytų vairuoti tarnybines

transporto priemones ekstremaliomis sąlygomis, skaičius (vnt.)

240* 137 112 Policijos departamentas

2.1.3. Keliuose atliktų transporto priemonių techninės būklės patikrinimų skaičius (tūkst. vnt.)

350* 50 110 Policijos departamentas

2.1.4. Policijos pareigūnų, išmokytų atpažinti nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusius vairuotojus, skaičius (vnt.)

750* 283 146 Policijos departamentas

2.1.5. Surengtų saugaus eismo akcijų, per kurias aktyviau kontroliuojami pavojingai ir chuliganiškai

70* 14 128 Policijos departamentas

33

vairuojantys asmenys, skaičius (vnt.)2.1.6. Surengtų saugaus eismo akcijų, per kurias aktyviau

kontroliuojami vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, skaičius (vnt.)

106* 23 279 Policijos departamentas

2.1.7. Surengtų saugaus eismo akcijų, per kurias aktyviau kontroliuojami leidžiamą važiavimo greitį viršijantys vairuotojai, skaičius (vnt.)

62* 14 121 Policijos departamentas

2.1.8. Leidžiamą važiavimo greitį viršijančių vairuotojų (užfiksuotų automatiniais greičio matavimo prietaisais) skaičiaus sumažėjimas, palyginti su 2012 m. (%)

15 Padidėjo93,4

Policijos departamentasSM

2.1.9. Surengtų saugaus eismo akcijų, per kurias aktyviau kontroliuojami eismo dalyviai, nenaudojantys privalomų saugos priemonių, skaičius (vnt.)

70* 14 185 Policijos departamentas

2.1.10. Surengtų saugaus eismo akcijų, per kurias aktyviau kontroliuojami eismo dalyviai, tamsiuoju paros metu nenaudojantys šviesos atšvaitų ar šviečiančių žibintų, nedėvintys drabužių su šviesą atspindinčiais elementais, skaičius (vnt.)

35* 8 144 Policijos departamentas

2.2. Uždavinys. Vykdyti vairavimo ir poilsio režimo kontrolę2.2.1. Patikrintas vairuotojų, patenkančių į 2006-03-16

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo reguliavimo sritį, dirbtų dienų skaičius (vnt.)

228 000 213 759 95 VKTI

3. Tikslas. Didinti kelių infrastruktūros saugumąPalyginti su 2010 m. sumažėjo juodųjų dėmių, % 75 74,5 99 LAKD

3.1. Uždavinys. Didinti kelių infrastruktūros saugumą pėstiesiems ir dviratininkams3.1.1. Nutiesta ar rekonstruota pėsčiųjų ir (ar) dviračių

takų valstybinės reikšmės keliuose (km)10 11,77 118 LAKD

3.1.2. Įrengtas valstybinės reikšmės pavojingų kelių ruožų apšvietimas (km)

4 0,94 23,5 LAKD

3.2. Uždavinys. Didinti kelių infrastruktūros saugumą vairuotojams ir keleiviams 3.2.1. Rekonstruotų pavojingų sankryžų skaičius (vnt.) 5 7 140 LAKD3.2.2. Kelių ruožų, kuriuose padidintas šalikelių

saugumas, ilgis (km)17 48,38 285 LAKD

3.3. Uždavinys. Valdyti važiavimo greitį:3.3.1. Valstybinės reikšmės keliuose įrengtų greičio

mažinimo priemonių skaičius (vnt.)50 196 392 LAKD

3.3.2. Įrengtų sektorinių greičio matuoklių skaičius (vnt.) 4 0 0LAKD

3.4. Uždavinys. Mažinti avaringų ruožų ir juodųjų dėmių skaičių3.4.1. Didelio avaringumo ruožų ir juodųjų dėmių

valstybinės reikšmės keliuose nustatymas (kartais)1 1 100 LAKD

3.5. Uždavinys. Atlikti kelių infrastruktūros saugumo kontrolę3.5.1. Atliktų valstybinės reikšmės kelių saugumo auditų

ir poveikio eismo saugumui vertinimų skaičius (vnt.)

52 56 108 LAKD

3.5.2. Valstybinės reikšmės kelių, kuriuose atlikti saugumo patikrinimai, ilgis (tūkst. km)

3,2 3,0 94 LAKD

4. Tikslas. Didinti transporto priemonių saugumąTransporto priemonių, per pirmą patikrą atitikusių privalomosios techninės apžiūros reikalavimus,

60 51,7 89 SM

34

dalis kasmet (%)4.1. Uždavinys. Atlikti transporto priemonių techninės būklės kontrolę4.1.1. Keliuose atliktų transporto priemonių (N1, N2, N3,

M2, M3 kategorijų) techninės būklės patikrinimų naudojant techninei būklei tikrinti keliuose pritaikytą įrangą skaičius (vnt.)

1 800 1800 100 VKTI

4.1.2. Pasvertų sunkiasvorių ir išmatuotų didelių gabaritų transporto priemonių skaičius (vnt.)

6 500 6 721 102 VKTI

4.2. Uždavinys. Siekti, kad visame transporto priemonių parke būtų kuo daugiau saugesnių automobilių 4.2.1. Vidutinis transporto priemonių amžius kasmet (m.) 13 13 100 SM4.2.2. Eismo įvykių, įvykusių dėl transporto priemonės

techninės būklės neatitikties nustatytiems reikalavimams, skaičiaus sumažėjimas, palyginti su 2012 m. (%)

30 – – SM

5. Tikslas. Užtikrinti greitą ir tinkamą pagalbą nukentėjusiesiems5.1. Laikas nuo pagalbos prašymo priėmimo

Bendrajame pagalbos centre (BPC) pradžios iki pajėgų atvykimo į įvykio vietą (visų iškvietimų procentais):BPC valdomos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į įvykio vietą miesto gyvenamosiose vietovėse atvyksta per laiką, ne ilgesnį kaip 8 minutės, kaimo gyvenamosiose vietovėse – per laiką, ne ilgesnįkaip 18 minučių;BPC valdomos greitosios medicinos pagalbos pajėgos į įvykio vietą miesto gyvenamosiose vietovėse atvyksta per laiką, ne ilgesnį kaip 10 minučių, kaimo gyvenamosiose vietovėse – per laiką, ne ilgesnį kaip 20 minučių

ne mažiau kaip 75

86 114 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (toliau – PAGD)

5.1. Uždavinys. Tobulinti gelbėjimo tarnybų darbą keliuose5.1.1. Įsigyta gelbėjimo įrangos komplektų (vnt.) 8 8 100 PAGD5.1.2. Įsigyta specialių gelbėjimo automobilių (vnt.) 2 2 100 PAGD6. Tikslas. Tobulinti eismo duomenų valdymą6.1. Eismo duomenų šaltinių, greitai pasiekiamų

visoms suinteresuotoms institucijoms, dalis kasmet (%)

74 74 100 VKTI,LAKD

6.1. Uždavinys. Diegti ir plėtoti intelektines transporto sistemas (ITS)6.1.1. Kelių oro sąlygų informacinės sistemos ir

stacionarių automatinių greičio matuoklių sistemos veikimo pajėgumai kasmet (%)

100 90 90 LAKD

6.1.2. Eismo informacinės sistemos ir greičio valdymo ir perspėjimo elektroniniais kelio ženklais sistemos plėtros mastas kasmet (%)

60 70 110 LAKD

16 lentelė. Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstitucinio 2015–2017 m. veiklos plano asignavimų panaudojimas 2015 m.

Tikslo, uždavinio ir priemonės pavadinimasAsignavimai, tūkst. eurų

Patvirtinti Panaudoti Panaudojimo procentas

1. Tikslas. Užtikrinti eismo dalyvių švietimą saugaus eismo srityje1.1. Uždavinys. Rengti saugaus eismo specialistus, mokytojus ir kelti jų kvalifikaciją1.1.1. Priemonė. Rengti seminarus saugaus eismo specialistams 20,3 20,0 991.1.2. Priemonė. Rengti tarptautines arba nacionalines konferencijas saugaus eismo klausimais

– –

35

1.2. Uždavinys. Švietimo įstaigose ugdyti vaikų saugaus eismo kultūros įgūdžius1.2.1. Priemonė. Organizuoti Lietuvos mokinių konkursą ,,Saugokime jaunas gyvybes keliuose“, skirtą saugaus eismo įgūdžiams ugdyti

55,0 66,6 110

1.2.2. Priemonė. Organizuoti Lietuvos mokinių konkursą „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“, skirtą saugaus eismo įgūdžiams ugdyti

29,0 27,4 98

1.3. Uždavinys. Šviesti visuomenę1.3.1. Priemonė. Kasmet parengti ir išleisti informacinį leidinį apie saugaus eismo būklę Lietuvoje

5,8 - -

1.3.2. Priemonė. Rengti saugaus eismo akcijas, skatinančias: eismo dalyvius elgtis kultūringai; laikytis leistino važiavimo greičio; naudoti automobilio, motociklo, dviračio ar kitas saugos priemones ir kt.

1 708,8 2 417,0 141

1.3.3. Priemonė. Informuoti visuomenę apie automatinių greičio matuoklių paskirtį, teikiamą naudą ir stacionarių prietaisų vietas keliuose

5,8 6,0 103

1.3.4. Priemonė. Rengti saugaus eismo akcijas, per kurias specialiais įrenginiais būtų demonstruojama automobilio saugos priemonių nauda

57,9 29,8 51,4

1.3.5. Priemonė. Vykdyti švietėjiškus saugaus eismo projektus (projektas ,,Saugokime vieni kitus kelyje“ Lietuvos vyskupijose, dekanatuose, parapijose; projektas ,,Eismo saugumas bendruomenėse“)

144,8 148,4 102

1.4. Uždavinys. Gerinti vairuotojų mokymo kokybę1.4.1. Priemonė. Sudaryti iš įvairių įstaigų ir organizacijų, susijusių su motorinių transporto priemonių vairuotojų rengimu, eismo kontrole ir teisės vairuoti motorines transporto priemones suteikimu, atstovų nuolat veikiančią darbo grupę, kuri nagrinėtų ir teiktų pasiūlymus dėl motorinių transporto priemonių vairuotojų pirminio ir papildomo mokymo gerinimo

2 0 0

2. Tikslas. Užtikrinti eismo dalyvių kontrolę2.1. Uždavinys. Organizuoti eismo dalyvių kontrolę2.1.1. Priemonė. Nuolat vykdyti eismo dalyvių kontrolę, rengti saugaus eismo akcijas, skatinančias eismo dalyvius elgtis kultūringai; laikytis leidžiamo važiavimo greičio; naudoti automobilio, motociklo, dviračio ar kitas saugos priemones ir pan.

23,2 23,2 100

2.2. Uždavinys. Vykdyti vairavimo ir poilsio režimo kontrolę2.2.1. Priemonė. Rengti skatinančias laikytis poilsio režimo saugaus eismo akcijas, per kurias E tinklo keliuose būtų aktyviau kontroliuojami komercinių ir keleivinių transporto priemonių vairuotojai

15,9 15,9 100

3. Tikslas. Didinti kelių infrastruktūros saugumą3.1. Uždavinys. Didinti kelių infrastruktūros saugumą pėstiesiems ir dviratininkams3.1.1. Priemonė. Nutiesti ar rekonstruoti pėsčiųjų ir (ar) dviračių takus šalia valstybinės reikšmės kelių

2 317 2 317 100

3.1.2. Priemonė. Įrengti valstybinės reikšmės kelių apšvietimą 666,1 388,7 583.2. Uždavinys. Didinti kelių infrastruktūros saugumą vairuotojams ir keleiviams3.2.1. Priemonė. Iš dalies arba visiškai pakeisti pavojingų tipų sankryžas arba eismo organizavimo schemas

2 461,8 1 210,2 49

3.2.2. Priemonė. Didinti šalikelių saugumą 1 592,9 3 064,1 1923.3. Uždavinys. Valdyti važiavimo greitį3.3.1. Priemonė. Įrengti valstybinės reikšmės keliuose greičio mažinimo priemones

1 303,3 2 287,4 176

3.3.2. Priemonė. Įrengti sektorinius greičio matuoklius 289,6 0 03.4. Uždavinys. Mažinti avaringų ruožų ir juodųjų dėmių3.4.1. Priemonė. Nustatyti padidėjusio avaringumo ruožus ir juodąsias 86,9 100,0 115

36

dėmes valstybinės reikšmės keliuose3.5. Uždavinys. Atlikti kelių infrastruktūros saugumo kontrolę:3.5.1. Priemonė. Tiesiant ar rekonstruojant kelius, nustatyta tvarka organizuoti kelių saugumo auditą ir poveikio eismo saugumui vertinimą

101,4 62,4 62

3.5.2. Priemonė. Organizuoti kelių saugumo patikrinimus 86,9 100,0 1154. Tikslas. Didinti transporto priemonių saugumą4.1. Uždavinys. Atlikti transporto priemonių techninės būklės kontrolę4.1.1. Priemonė. Tobulinti privalomosios techninės apžiūros atlikimo kontrolę (įvairiomis informacinių technologijų priemonėmis)

10,1 10,1 100

4.1.2. Priemonė. Organizuoti komercinių transporto priemonių techninės būklės tikrinimą keliuose

29,0 29,0 100

4.2. Uždavinys. Siekti, kad visame transporto priemonių parke būtų kuo daugiau saugesnių automobilių 4.2.1. Priemonė. Skatinti įsigyti naujesnius ir saugesnius automobilius 0,6 0,6 1005. Tikslas. Užtikrinti greitą ir tinkamą pagalbą nukentėjusiesiems5.1. Uždavinys. Tobulinti gelbėjimo tarnybų darbą keliuose5.1.1. Priemonė. Organizuoti gelbėjimo darbų, vykdomų eismo įvykio vietoje, mokymo renginius

29,0 29,0 100

5.1.2. Priemonė. Aprūpinti gelbėjimo tarnybas gelbėjimo įrangos komplektais

232,0 232,0 100

5.1.3. Priemonė. Aprūpinti gelbėjimo tarnybas specialiais gelbėjimo automobiliais

579,2 579,2 100

6. Tikslas. Tobulinti eismo duomenų valdymą6.1. Uždavinys. Diegti ir plėtoti intelektines transporto sistemas (ITS)6.1.1. Priemonė. Plėtoti, tobulinti ir prižiūrėti valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą (tobulinti duomenų surinkimą, sklaidos priemones, atlikti sistemos priežiūrą)

43,4 87,0 200

6.1.2. Priemonės. Plėtoti valstybinės reikšmės kelių eismo informacijos ir valdymo centro veiklą

43,4 43,4 100

6.1.3. Priemonė. Diegti ir prižiūrėti intelektinių transporto sistemų (ITS) eismo valdymo ir eismo stebėjimo įrenginius valstybinės reikšmės keliuose

260,7 445,3 171

Iš viso asignavimų planui (1+2) 12 214,4 12 789,6 104,7Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 12 214,4 12 789,6 104,71.1. bendrojo finansavimo lėšos – –1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – –1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos – –2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

– –

Priemonės 3.1.2 (įrengti valstybinės reikšmės kelių apšvietimą) rodikliai ir asignavimai mažesni negu plane dėl to, kad apšvietimas įrengiamas tik ypač pavojingose vietose ir sankryžose. Dėl nepakankamo finansavimo jau įrengtas apšvietimas dažnai yra išjungiamas, todėl kol nebus užtikrintas finansavimas jau esamo apšvietimo išlaikymui ir priežiūrai, tol įrengti jį naujose vietose yra neracionalu. Taip pat pabrėžtina, kad dažnai apšvietimas įrengiamas sankryžose, kur jo mato vienetas neskaičiuojamas kilometrais.

Priemonės 3.5.2 patikrinimų rodikliai mažesni, negu numatyta plane, nes per 3 metus padaryta 7 000 km patikrinimų, o pagrindinį kelių tinklą (magistralinius ir krašto kelius) sudaro 6 000 km, kur avaringumo problemos yra aktualiausios. Pateikta 10 000 pastabų ir pasiūlymų dėl eismo saugos gerinimo. Rajoninės reikšmės kelių patikrinimų poreikis yra daug mažesnis.

37

3.2. Pasienio kontrolės punktų plėtros tarpinstitucinio veiklos plano rezultatai

Vyriausybė 2014-01-29 nutarimu Nr. 90 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-01 nutarimo Nr.1176 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ patvirtino PKP plėtros tarpinstitucinį veiklos planą.

Šio tarpinstitucinio veiklos plano tikslas – užtikrinti esamų ir būsimų PKP prie išorinių ES sienų atitiktį Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių, ES ir Šengeno teisyno reikalavimams.

Įgyvendinant Pasienio kontrolės punktų plėtros tarpinstitucinį veiklos planą pasiekti rezultatai pateikiami 17 lentelėje.

17 lentelė. Pasienio kontrolės punktų plėtros tarpinstitucinio veiklos plano rezultatai

Eil. Nr.

Tarpinstitucinio veiklos plano tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsĮgyvendinanti

institucijaMetinisplanas Įvykdyta Įvykdymo

procentas1. 1. Tikslas – užtikrinti esamų ir būsimų pasienio kontrolės punktų prie išorinių Europos Sąjungos sienų

atitiktį Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos ir Šengeno teisyno reikalavimams

2. Rezultatas –PKP projektinis pralaidumas, automobilių skaičius per parą; dabartinė reikšmė (2013 m.) – 12 120 automobilių, siektina reikšmė (2020 m.) – 17 000 automobilių

12 620 13070 104 SM

3. 1.1. Uždavinys – plėtoti ir įrengti ES teisės aktų, Šengeno teisyno, tarptautinių sutarčių ir susitarimų, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančią PKP infrastruktūrą prie išorinių ES sienų, atsižvelgiant į asmenų, transporto priemonių ir krovinių srautus, esamą kaimyninių valstybių PKP infrastruktūrą, jos plėtros planus ir terminus

4. 1.1.1. Sudarytos projektavimo ir statybos darbų rangos sutartys (vienetais)

8 6 75 SM (PKPD)

5. 1.1.2. Modernizuota Medininkų, Kybartų pasienio kontrolės punktų infrastruktūra (procentais); siektina reikšmė (2020 metai) – 100. Įrengta Rambyno pasienio kontrolės punkto infrastruktūra (procentais); siektina reikšmė (2017 m.) – 100

20 2 10 SM (PKPD)

6. 1.1.3. Įrengta Stasylų (Šalčininkų) geležinkelio pasienio kontrolės punkto infrastruktūra (įrengtos vaizdo stebėjimo ir perimetro apsaugos sistemos, įrengta apsauginė tvora nuo pasienio kontrolės punkto iki valstybės sienos) (proc.); dabartinė reikšmė (2014 m.) – 70

85 100 118 SM (PKPD)

7. 1.1.4. Įrengta Pilies pasienio kontrolės punkto infrastruktūra (proc.); siektina reikšmė (2020 m.) – 100

5 0 0 SM (PKPD)

8. 1.1.5. Įrengta vietinio susisiekimo pasienio kontrolės punktų infrastruktūra (vienetais); siektina reikšmė (2018 m.) – 3

2 2 100 SM (PKPD)

9. 1.1.6. Įrengtos pasienio kontrolės punktų informacinės sistemos (proc.); siektina reikšmė (2018 m.) – 100

35 7 20 SM (PKPD)

38

10. 1.1.7. Įrengta pasienio kontrolės punktų infrastruktūra, atitinkanti tarptautinių pasienio kontrolės punktų reikalavimus (vienetais); siektina reikšmė (2020 m.) – 3

1 1 100 SM (PKPD)

11. 1.2. Uždavinys – užtikrinti tinkamą ir greitą asmenų, transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, ir jomis vežamų krovinių kontrolę

12. 1.2.1. Užtikrinta, kad pasienio kontrolės punktuose dirbtų pakankamai personalo (proc.)

100 100 100 Vidaus reikalų ministerija (Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

13. 1.2.2. Sukurtos vieno langelio principu teikiamos muitinės deklaracijų pateikimo elektroninės paslaugos apimtis, palyginti su planuota apimtimi (proc.); dabartinė reikšmė (2014 m.) – 10, siektina reikšmė (2015 m.) – 100

100 100 100 Finansų ministerija (Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos)

14. 1.2.3. Pasienio kontrolės punktai, aprūpinti tinkama radiacinei kontrolei atlikti reikalinga įranga ir techninėmis priemonėmis (vienetais)

15 21 140 VSAT

1. PKP projektinis pralaidumas didesnis negu planuota, nes 2015 m. pradžioje bendras projektinis pralaidumas buvo 12 670 aut. / parą, o sukūrus naują Tverečiaus PKP infrastruktūrą, bendras projektinis pralaidumas padidėjo 350 aut. / parą, t. y. bendras projektinis pralaidumas 2015 m. pabaigoje – 13070 aut. / parą.

2. 2015 m. buvo planuojama pasirašyti 3 projektavimo arba statybos darbų sutartis – Medininkų PKP projektavimo, Rambyno PKP modernizavimo statybos darbų ir Kybartų PKP modernizavimo projektavimo.

Medininkų PKP detaliojo plano rengimo procedūros užtruko dėl naujai pateiktų Statybos ir teritorijų planavimo inspekcijos reikalavimų, todėl nebuvo numatytu laiku išspręsti žemės sklypo klausimai ir techninio projekto rengimo sutartis nebuvo pasirašyta. Rambyno PKP statybos darbų pirkimas buvo sustabdytas Viešųjų pirkimų tarnybos, todėl statybos darbų sutartis nebuvo pasirašyta.

Dėl išvardytų priežasčių Medininkų PKP, Kybartų PKP ir Rambyno PKP modernizavimas įgyvendintas 10 proc.

3. Stasylų (Šalčininkų) PKP geležinkelio PKP statybos darbai visiškai užbaigti, įvykdyta 100 proc.

4. 2015 m. įrengiant PKP informacines sistemas planuota įrengti 35 proc. infrastruktūros. Įgyvendinant šį projektą, buvo rengiami Transporto priemonių, esančių PKP, eismo valdymo informacinės sistemos nuostatai, kuriuos projekto rengėjai privalėjo suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu (IVPK). Derinant minėtus nuostatus, IVPK pareikalavo juos sujungti su kito projekto „Elektroninė transporto priemonių eilių reguliavimo sistema“ nuostatais, todėl buvo rengiami nauji šių abiejų sistemų nuostatai, kurie buvo patvirtinti 2015 m. gruodžio 4 d. (projekto įgyvendinimas – 7 proc.).

5. VSAT 2015 m. iš užsienio partnerio Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos departamento ir gynybos departamento kaip paramą gavo papildomai IdentiFINDER ir IdentiFINDER 2 nešiojamuosius dozimetrinius matuoklius–identifikatorius, todėl galėjo atlikti jų metrologinę patikrą ir aprūpinti radiacinės kontrolės atlikimo įranga daugiau punktų, nei buvo planuota.

18 lentelė. PKP plėtros tarpinstitucinio veiklos plano asignavimų panaudojimas 2015 m.

Tikslo, uždavinio ir priemonės pavadinimasAsignavimai, tūkst. eurų

Patvirtinti Panaudoti Panaudojimo procentas

39

1. Tikslas – užtikrinti esamų ir būsimų pasienio kontrolės punktų prie išorinių Europos Sąjungos sienų atitiktį Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos ir Šengeno teisyno reikalavimams

8 713,7 8 512,8 97,7

1.1. Uždavinys – plėtoti ir įrengti Europos Sąjungos teisės aktų, Šengeno teisyno, tarptautinių sutarčių ir susitarimų, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančią pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą prie išorinių Europos Sąjungos sienų, atsižvelgiant į asmenų, transporto priemonių ir krovinių srautus, esamą kaimyninių valstybių pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą, jos plėtros planus ir terminus

6 119,9 5 926,9 96,8

1.1.1. Priemonė – pasienio kontrolės punktų modernizavimas ir statyba

2 898,1 2 705,2 93,3

1.1.2. Priemonė – įrengti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą, atitinkančią tarptautinių pasienio kontrolės punktų reikalavimus

3 221,8 3 221,7 100

1.2. Uždavinys – užtikrinti tinkamą ir greitą asmenų, transporto priemonių ir jomis vežamų krovinių, kertančių valstybės sieną, kontrolę

2 593,8 2 585,9 99,7

1.2.1. Priemonė – užtikrinti, kad modernizuotuose ir naujuose pasienio kontrolės punktuose dirbtų pakankamai patikrinimus atliekančių institucijų pareigūnų

360,3 360,3 1001 506,0 1 506,0 100

1.2.2. Priemonė – įdiegti muitinės deklaracijų pateikimo elektroniniu būdu taikant vieno langelio principą elektroninę paslaugą

714,2 714,2 100

1.2.3. Priemonė – aprūpinti pasienio kontrolės punktus radiacinei kontrolei vykdyti reikalingomis techninėmis priemonėmis ir įranga ir užtikrinti jų techninę priežiūrą ir remontą

13,3 5,4 40,3

Iš viso asignavimų planui (1+2) 8 713,7 8 512,8 97,7Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 7 999,5 7 798,6 97,41.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 1 437,0 1 437, 0 1002. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

714,2 714,2 100

1.2.3. Priemonė. VSAT užsienio partneris Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos

departamentas nusprendė pratęsti stacionarios dozimetrinės kontrolinės įrangos, kurią jie VSAT įdiegė, kaip paramą, techninės priežiūros vykdymą iki 2016 m. rusėjo 30 d., todėl 2015 m. VSAT už šios įrangos techninės priežiūros vykdymą mokėti nereikėjo. Pagal ankstesnį susitarimą su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos departamentu VSAT turėjo nuo 2014 m. vykdyti 3 vnt. įdiegtos stacionarios dozimetrinės kontrolės įrangos techninę priežiūrą, o nuo 2015 m. – 21 vnt.

3.3. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo 2015–2017 m. priemonių plano rezultatai

40

Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ (toliau – Skaitmeninės darbotvarkės programa) įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas 2015–2017 metams buvo patvirtintas 2015 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 478 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1281 „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Skaitmeninės darbotvarkės programos strateginis tikslas: naudojantis informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) teikiamomis galimybėmis pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę, didinti įmonių veiklos produktyvumą ir pasiekti, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, o 95 procentai įmonių – sparčiuoju internetu.Gyventojų ir įmonių, kurios nuolat naudojasi sparčiuoju internetu, dinamika (proc.) pateikta 14 pav.

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2020 m.0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

58 6164 65

69 6985

Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dinamika, proc.

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2020 m.0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

27

37 3942

49.4

95

Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dinamika, proc.

14 pav. Gyventojų ir įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dinamika, proc.

19 lentelė. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. Skaitmeninės darbotvarkės programos tarpinstitucinio veiklos plano 2015 m. įgyvendinimo rezultatai

Eil. Nr.

Tarpinstitucinio veiklos plano tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsĮgyvendinanti

institucijaMetinis Įvykdyta Įvykdymoprocentas

1. 1 tikslas. Mažinti Lietuvos gyventojų skaitmeninę atskirtį ir skatinti juos įgyti žinių ir įgūdžių, kad jie sėkmingai ir visapusiškai naudotųsi IRTRezultatas. Gyventojai, nesinaudojantys internetu (visų Lietuvos gyventojų %)

15 28 541 ŠMM, KM

1.1. 1 uždavinys. Skatinti Lietuvos gyventojų grupes, kurios iki šiol dėl įvairių priežasčių nesinaudojo kompiuteriais ir internetu, įgyti reikiamų žinių ir jas taikyti įvairių sričių veikloje, įtraukti į šią veiklą ir vietos bendruomenes

1.1.1. Produktas. Socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys, kurie nuolat naudojasi internetu (visų socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų %)

60 45 75 KM, ŠMM

1.2. 2 uždavinys. Skatinti gyventojus tapti interneto naudotojais, gebančiais saugiai ir veiksmingai naudotis jo teikiamomis galimybėmis

1.2.1. Produktas. Gyventojai, turintys didesnių ir vidutinių įgūdžių naudotis internetu (visų interneto naudotojų %)

67 57 85 ŠMM, KM

1.3. 3 uždavinys. Skatinti asmenis, kurie mokosi, rinktis studijų programas, susijusias su IRT1.3.1. Produktas. Studijuojantieji fizinius ir inžinerinius mokslus

(visų studijuojančiųjų %)23,5 22,3 95 ŠMM

41

1.4. 4 uždavinys. Sudaryti naujos kokybės lanksčias mokymosi sąlygas, kurios užtikrintų individualizuoto mokymo ir mokymosi skaitmeninėje erdvėje visą gyvenimą galimybes

1.4.1. Produktas. Gyventojai, kurie naudojasi internetu mokymosi tikslais (visų šalies gyventojų % )

15 17 113 ŠMM

2. 2 tikslas. Kurti technologiškai pažangias, gyventojų poreikius atitinkančias viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, skatinti paslaugų gavėjus jomis naudotisRezultatas. Gyventojai, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų %)

50 44 88 SM, VRM,

2.1. 1 uždavinys. Perkelti į skaitmeninę erdvę kuo daugiau administracinių paslaugų, siekti, kad administracinės paslaugos būtų teikiamos per vieną prieigos tašką, plėtoti tarpvalstybiniu lygmeniu teikiamas elektronines paslaugas, skatinti gyventojus jomis naudotis

2.1.1. Produktas. Gyventojai, kurie naudojosi administracinėmis elektroninėmis paslaugomis, teikiamomis per elektroninių valdžios vartų portalą (visų šalies gyventojų %)

25 12 482 SM, TM, VRM

2.2. 2 uždavinys. Kurti ir plėtoti su sveikata susijusias elektronines paslaugas ir IRT produktus2.2.1. Produktas. Gyventojai, kurie naudojasi su sveikata

susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų %)

30 14 473

SAM, RC

2.3. 3 uždavinys. Diegti IRT sprendinius, didinančius viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinančius piliečius aktyviau juose dalyvauti

2.3.1. Produktas. Teisės aktų projektai, dėl kurių gyventojai elektroninėmis priemonėmis pateikė rengėjams pasiūlymų (visų teisės aktų projektų %)

10 9 90LRSK

2.3.2. Produktas. Gyventojai, kurie dalyvauja elektroninės demokratijos procesuose (visų šalies gyventojų %)

23 17 74 VRM

2.4. 4 uždavinys. Plėtoti transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtas elektronines paslaugas ir IRT produktus

2.4.1. Produktas. Sukurtos transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtos elektroninės paslaugos ir IRT produktai (skaičius)

25 42 1684

SM, VRM, RC, AM

3. 3 tikslas. Puoselėti IRT priemonėmis Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą – kurti visuomenės poreikius atitinkantį kultūrinį ir lietuvių rašytinės ir sakytinės kalbos sąsajomis pagrįstą skaitmeninį turinį, plėtoti skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugasRezultatas. Gyventojai, kurie naudojasi su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų %)

15 5 335

KM, ŠMM

Rezultatas. Gyventojai, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų %)

20 9 455

ŠMM, VLKK

3.1. 1 uždavinys. Skaitmeninti Lietuvos kultūros paveldo objektus ir jų pagrindu plėtoti viešai prieinamus skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugas, siekti, kad suskaitmeninti Lietuvos kultūros paveldo objektai būtų išsaugomi ilgai, o jų sklaida Lietuvoje ir ES – vienoda

3.1.1. Produktas. „Europeana“ portale prieinamų suskaitmenintų kultūros paveldo objektų iš Lietuvos skaičius

138742 159047 115 KM, ŠMM

3.2. 2 uždavinys. Kurti ir plėtoti viešai prieinamus kalbos ir raštijos išteklius ir paslaugas, diegti lietuvių kalbos technologijas ir skaitmeninius produktus į IRT

3.2.1. Produktas. Sukurti ir viešai prieinami lietuvių kalbos ir raštijos ištekliai, priemonės, elektroninės paslaugos (visų į IRT įdiegtų produktų %)

35 58 1666 ŠMM

42

4. 4 tikslas. Skatinti naudoti IRT verslui plėtotiRezultatas. Įmonės, kurios internetu parduoda prekes ar paslaugas (visų šalies įmonių %)

33 19 587

SM

4.1. 1 uždavinys. Didinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių veiklos efektyvumą ir konkurencingumą – skatinti jas diegti ir naudoti IRT

4.1.1. Produktas. Įmonių pardavimai internetu (visos apyvartos % ) 12,7 10 79 ŪM, SM 4.2. 2 uždavinys. Tobulinti informacinės visuomenės paslaugų teisinį reguliavimą – sudaryti naujų verslo

galimybių ir sąlygas geriau ginti gyventojų ir įmonių teises skaitmeninėje erdvėje, taip prisidėti prie sėkmingos ES bendrosios skaitmeninės rinkos plėtros

4.2.1. Produktas. Gyventojai, pirkę (užsisakę) prekes ar paslaugas internetu iš kitų valstybių (visų Lietuvos gyventojų %)

20 13,7 67,58 SM, ŪM, TM

4.2.2. Produktas. Gyventojai, pirkę (užsisakę) prekes ar paslaugas internetu (visų Lietuvos gyventojų %)

50 32 648 SM, ŪM, TM

4.3. 3 uždavinys. Sudaryti ūkio subjektams sąlygas naudoti valstybės institucijų tvarkomą informaciją ir skatinti juos kurti naujus elektroninius produktus ir paslaugas

4.3.1. Produktas. Įmonės, kurios naudoja valstybės institucijų informaciją savo komercinei veiklai (visų Lietuvos įmonių %

65 37,5 589

SM, VRM

5. 5 tikslas. Užtikrinti geografiškai tolygią sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir skatinti naudotis interneto paslaugomisRezultatas. Namų ūkiai, kurie naudojasi 100 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu (visų Lietuvos namų ūkių %)

20 11,1 55,510

SM

5.1. 1 uždavinys. Plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo

5.1.1. Produktas. Namų ūkiai, esantys spartaus plačiajuosčio ryšio (30 Mbps ir daugiau) veikimo teritorijoje (visų Lietuvos namų ūkių %)

80 73 91SM

5.2. 2 uždavinys. Skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis

5.2.1. Produktas. Plačiajuosčio interneto prieigos skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų) 45 40,3 89,6 SM, RRT

5.3. 3 uždavinys. Atnaujinti ir plėtoti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą viešosiose bibliotekose5.3.1. Produktas. Viešosios interneto prieigos vietos, naudojančios

30 Mbps ir spartesnį interneto ryšį (visų viešųjų interneto prieigos vietų %)

50 38 76KM, SM

6. 6 tikslas. Užtikrinti saugios, patikimos, sąveikios IRT infrastruktūros plėtrąRezultatas. Gyventojai, kurie pasitiki elektroninio bendravimo su valstybės institucijomis saugumu (visų Lietuvos gyventojų %)

62 67 108VRM, RRT

6.1. 1 uždavinys. Skatinti gyventojus naudoti asmens tapatybės nustatymo skaitmeninėje erdvėje priemones, plėtoti asmens duomenų apsaugos skaitmeninėje erdvėje sprendinius

6.1.1. Produktas. Gyventojai, naudojantys asmens tapatybės korteles tapatybei patvirtinti elektroninėje erdvėje (Lietuvos gyventojų, turinčių asmens tapatybės korteles su aktyviais sertifikatais, %)

12 12 100VRM, TM,

SM

6.2. 2 uždavinys. Užtikrinti valstybės institucijų bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimą, valstybės informacinių sistemų ir registrų automatinę sąveiką

43

6.2.1. Produktas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis (visų šių įstaigų %)

24 33,1 137 SM,VRM, TM

Produktas. Naudojami valstybės registrai ir informacinės sistemos, įdiegusios automatinę sąveiką (visų šių registrų ir sistemų %)

85 89,3 105 visos ministerijos

ir kitos institucijos, kurios yra

registrų arba valstybės

informacinių sistemų

valdytojos ir (ar)

tvarkytojos6.3. 3 uždavinys. Užtikrinti ypač didelės svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių

apsaugą6.3.1. Produktas. Saugos reikalavimus atitinkantys valstybės

informaciniai ištekliai (visų šių išteklių %)45 -* VRM

1 Lietuvoje mažėja gyventojų, kurie niekada nesinaudojo internetu, tačiau mažėjimo tempai nėra tokie spartūs, kaip buvo tikėtasi, nes absoliuti dauguma nesinaudojančių internetu gyventojų priklauso socialiai pažeidžiamoms grupėms (vyresnio amžiaus gyventojai, socialiai remtini asmenys ir pan.), kurios sunkiai priima naujoves ir nurodo, kad naudotis internetu tiesiog neturi poreikio.

2 Elektroninių valdžios vartų portale gyventojai dažnai naudojasi bendrojo naudojimo paslaugomis (identifikavimo, apmokėjimo už paslaugas ir t. t.) arba per portalą nukreipiami į kitų institucijų interneto svetaines, kuriose suteikiama konkreti el. paslauga. Šiais atvejais, atliekant gyventojų apklausą, jie neidentifikuoja, kad naudojosi el. paslaugomis, teikiamomis per Elektroninių valdžios vartų portalą. Pažymėtina, kad 2015 m. portalą aplankė 1,8 mln. unikalių lankytojų (per 2014 m. – 1 mln. 300 tūkst. unikalių lankytojų).

3 Didžiąją dalį projektų, kuriais buvo kuriamos el. paslaugos, buvo vėluojama įgyvendinti ir jie buvo baigti tik 2015 m. pabaigoje, todėl 2015 m. rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta. Tikėtina, kad šio rodiklio reikšmė augs 2016 m., kai gyventojai aktyviai pradės naudotis e. sveikatos paslaugomis.

4 Rodiklio reikšmė buvo viršyta, nes 2015 m. sėkmingai buvo baigti įgyvendinti projektai, finansuoti pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemones, kurias vykdant buvo sukurtos 37 elektroninės paslaugos, skirtos transporto ir 5 elektroninės paslaugos erdviniams duomenims tvarkyti.

5 Šie vertinimo kriterijai yra susiję su specifinių paslaugų naudojimu, nes tiek kalbos paslaugomis, tiek kultūrinėmis paslaugomis naudojasi sąlyginai nedidelė visuomenės dalis (nepriklausomai nuo paslaugos teikimo formos). Pažymėtina, kad patvirtinus Skaitmeninės darbotvarkės programos pakeitimą, nustatyta lietuvių kalbos elektroninių paslaugų naudojimo siekiama reikšmė 2015 m. buvo 12 proc.

6 Anksčiau sukurti lietuvių kalbos ir raštijos ištekliai nebuvo viešinami. Šiuo metu visi ištekliai, įskaitant ir anksčiau sukurtus, bet neviešintus, yra iš karto viešinami, todėl jų prieinamumas gerokai išaugo.

7 Rodiklio reikšmė tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonominės situacijos, todėl dažnai svyruoja. Pažymėtina, kad pasiekta reikšmė (19 proc.) yra geresnė nei ES vidurkis (17 proc.) Patvirtinus Skaitmeninės darbotvarkės programos pakeitimą, nustatyta rodiklio siekiama reikšmė 2015 m. buvo 19 proc.

8 Šių rodiklių reikšmės tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonominės situacijos. Sumažėjus tradicinėms prekybos apimčiai, rodiklių reikšmės sparčiai augo, tačiau atsigaunant tradicinei prekybai, el. prekybos apimtys taip sparčiai nebeauga. Be to, el. būdu dažniausiai perka jaunesnio amžiaus gyventojai, todėl tikėtina, kad didelė šios amžiaus grupės gyventojų emigracija į užsienį taip pat turėjo įtakos šių rodiklių reikšmėms.

9 Šio rodiklio siekiama reikšmė buvo nustatyta tuo metu, kai nebuvo iki galo aiškus rodiklio apibrėžimas. Atsižvelgiant į tai, kad keitėsi vertinimo kriterijaus apibrėžimas ir paaiškinimai, pateikiami

44

respondentams, keitėsi ir respondentų atsakymai. Pažymėtina, kad patvirtinus Skaitmeninės darbotvarkės programos pakeitimą, nustatyta siekiama reikšmė 2015 m. buvo 38 proc.

10 Rodiklio reikšmė yra ne galutinė, nes šiuo metu žinoma tik 2015 m. III ketv. rodiklio reikšmė. Tikėtina, kad apskaičiavus 2015 m. IV ketv. rodiklio reikšmę, ji bus artimesnė suplanuotai.

* 2014 m. duomenys, 2015 m. duomenys dar nebuvo renkami.20 lentelė. Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ tarpinstitucinio veiklos plano 2015 m. asignavimų panaudojimas

Tikslo, uždavinio ir priemonės pavadinimasAsignavimai, tūkst. Eur

Patvirtinti Panaudoti Panaudojimo procentas

1 Tikslas. Mažinti Lietuvos gyventojų skaitmeninę atskirtį ir skatinti juos įgyti žinių ir įgūdžių, kad jie sėkmingai ir visapusiškai naudotųsi IRT

3 387 2 821 83

1.1. Uždavinys. Skatinti Lietuvos gyventojų grupes, kurios iki šiol dėl įvairių priežasčių nesinaudojo kompiuteriais ir internetu, įgyti reikiamų žinių ir jas taikyti įvairių sričių veikloje, įtraukti į šią veiklą ir vietos bendruomenes

695 116 17

1.1.1. Priemonė. Ugdyti gyventojų gebėjimus naudotis elektroninėmis paslaugomis ir didinti jų informuotumą apie naujas technologijas ir elektronines paslaugas, vykdant edukacinius ir naujų technologijų, elektroninių paslaugų sklaidos projektus viešosiose bibliotekose

116 116 100

1.1.2. Priemonė – Didinti gyventojų naudojimąsi IRT 579 0 01.2. Uždavinys. Sudaryti naujos kokybės lanksčias mokymosi sąlygas, kurios užtikrintų individualizuoto mokymo ir mokymosi skaitmeninėje erdvėje visą gyvenimą galimybes

2 692 2 705 101

1.3.1. Priemonė. Užtikrinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklą

1 447 1 447 100

1.3.2. Priemonė. Įgyvendinti Lietuvos mokslo ir studijų informacinės infrastruktūros plėtros 2013–2016 m. programą

545 560 103

1.3.3. Priemonė. Pritaikyti švietimą informacinės visuomenės poreikiams 700 698 99,72. Tikslas. Kurti technologiškai pažangias, gyventojų poreikius atitinkančias viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, skatinti paslaugų gavėjus jomis naudotis

59 184 52 697 89

2.1. Uždavinys. Perkelti į skaitmeninę erdvę kuo daugiau administracinių paslaugų, siekti, kad administracinės paslaugos būtų teikiamos per vieną prieigos tašką, plėtoti tarpvalstybiniu lygmeniu teikiamas elektronines paslaugas, skatinti gyventojus jomis naudotis

39 052 33 912 87

2.1.1. Priemonė. Pasitelkiant IRT plėtoti viešųjų ir administracinių paslaugų tobulinimo sprendimus, siekiant skatinti paslaugų naudojimą ir paslaugų teikimą per centralizuotą Elektroninės valdžios vartų (www.epaslaugos.lt) portalą

38 402 33 912 88

2.1.2. Priemonė. Plėtoti ir tobulinti aplinkos sektoriaus administracines paslaugas naudojant IRT priemones

116 0 0

2.1.3. Priemonė. Sukurti išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) posistemes, kurių paskirtis – mažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams diegiant išmaniąsias elektronines paslaugas, didinti mokesčių pajamų apskaitymo, mokesčių surinkimo, šalies mokesčių sistemos skaidrumą ir konkurencingumą.

100 0 0

2.1.4. Priemonė. Naudojantis IRT kurti ir plėtoti elektroninių paslaugų, valstybės registrų ir informacinių sistemų tobulinimo sprendimus

434 0 0

2.2. Uždavinys. Kurti ir plėtoti su sveikata susijusias elektronines paslaugas ir IRT produktus

18 404 17 898 97

45

2.2.1. Priemonė. Pasitelkiant IRT plėtoti valstybės ir savivaldos lygmens sprendimus, skirtus elektroninėms sveikatos paslaugoms tobulinti

18 404 17 898 97

2.3. Uždavinys. Diegti IRT sprendinius, didinančius viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinančius piliečius aktyviau juose dalyvauti

1 221 887 73

2.3.1. Priemonė. Plėtoti valstybės ir savivaldos lygmens sprendimus, skirtus elektroninės demokratijos plėtrai

1 007 887 88

2.3.2. Priemonė. Plėtoti dalyvaujamosios demokratijos paslaugas ir priemones

214 0 0

2.4. Uždavinys. Plėtoti transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtas elektronines paslaugas ir IRT produktus

507 0 0

2.4.1. Priemonė. Perkelti į skaitmeninę erdvę transporto srities administracines paslaugas

449 0 0

2.4.2. Priemonė. Sukurti eismo saugos, kontrolės ir stebėsenos informacines sistemas

58 0 0

3. Tikslas. Puoselėti IRT priemonėmis Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą – kurti visuomenės poreikius atitinkantį kultūrinį ir lietuvių rašytinės ir sakytinės kalbos sąsajomis pagrįstą skaitmeninį turinį, plėtoti skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugas

3 550 2 812 79

3.1. Uždavinys. Kurti ir plėtoti viešai prieinamus kalbos ir raštijos išteklius ir paslaugas, diegti lietuvių kalbos technologijas ir skaitmeninius produktus į IRT

3 550 2 812 79

3.1.1. Priemonė. Baigti plėtoti IRT sprendinius, padedančius išsaugoti lietuvių kalbą visose viešojo valstybės gyvenimo srityse, ir sudaryti galimybę visiems norintiesiems nemokamai, lengvai ir patogiai jais naudotis

3 402 2 661 78

3.1.2. Priemonė. Plėtoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įvertintų kalbos duomenų (Lietuvos Respublikos terminų banko, Konsultacijų banko ir kitų) bazes ir užtikrinti viešą jų prieigą

148 151 102

4. tikslas. Skatinti naudoti IRT verslui plėtoti5. tikslas. Užtikrinti geografiškai tolygią sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir skatinti naudotis interneto paslaugomis

6 407 6 099 95

5.1. Uždavinys. Plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo

6 146 5 843 95

5.1.1. Priemonė. Baigti plėtoti bazinę plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą kaimo vietovėse

6 146 5 843 95

5.2. Uždavinys. Skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis

58 53 91

5.2.1. Priemonė. Užtikrinti radijo ryšio tinklų (sistemų) elektromagnetinį suderinamumą

58 53 91

5.3. Uždavinys. Atnaujinti ir plėtoti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą viešosiose bibliotekose

203 203 100

5.3.1. Priemonė. Užtikrinti projekto „Bibliotekos pažangai“ tęstinumą 203 203 1006. Tikslas. Užtikrinti saugios, patikimos, sąveikios IRT infrastruktūros plėtrą

3 139 2 868 91

6.1. Uždavinys. Skatinti gyventojus naudoti asmens tapatybės nustatymo skaitmeninėje erdvėje priemones, plėtoti asmens duomenų apsaugos skaitmeninėje erdvėje sprendinius

12 0 0

6.1.1. Priemonė. Teikti metodinę pagalbą asmenims ir viešai skelbti informaciją aktualiais elektroninio parašo klausimais

12 0 0

46

6.2. uždavinys. Užtikrinti valstybės institucijų bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimą, valstybės informacinių sistemų ir registrų automatinę sąveiką

2 684 2 579 96

6.2.1. Priemonė. Plėtoti sprendimus, skirtus valstybės informacinių išteklių sąveikumui užtikrinti

2 356 2 579 109

6.2.2. Priemonė. Sukurti bendro naudojimo valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą, reikalingą nuotolinės kompiuterijos paslaugoms teikti

328 0 0

6.3. Uždavinys. Užtikrinti ypač didelės svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių apsaugą

443 289 65

6.3.1. Priemonė. Baigti diegti sprendinius, užtikrinančius veiksmingesnę valstybės institucijų, valdančių svarbiausias valstybės informacines sistemas, IRT saugą ir informacijos apsaugą

376 277 74

6.3.2. Priemonė. Vykdant Nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT) veiklą, valdyti kibernetinio saugumo incidentus ir atlikti jų prevenciją

12,2 11,6 95

6.3.3. Priemonė. Modernizuoti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų Informacijos saugumo valdymo sistemą

12 0 0

6.3.4. Priemonė. Užtikrinti saugią elektroninių duomenų pavidalu skelbiamų oficialių teisės aktų prieigą

43 0 0

Iš viso asignavimų planui (1+2) 75 667 67 297 89Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 75 667 67 297 851.1. bendrojo finansavimo lėšos 10 864 9 609 881.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 61 562 54 448 881.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 82 65 792. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Pažymėtina, kad 1.1.2, 2.1.2, 2.1.3, 2.1.4, 2.3.2, 2.4.1, 2.4.2, 6.2.2, 6.3.3 ir 6.3.4 papunkčiuose nurodytas priemones buvo numatyta finansuoti 2014–2020 m. ES fondų lėšomis. 2015 m. nebuvo patvirtinti visi teisės aktai, reglamentuojantys 2014–2020 m. ES fondų lėšų panaudojimą. Institucijos, pasiūliusios šias priemones, planavo, kad nauji, finansuojami 2014–2020 m. ES fondų lėšomis, bus pradėti įgyvendinti jau 2015 m., tačiau naujų projektų, kurių didžioji dalis yra tęstiniai, nebuvo galima pradėti įgyvendinti, kol 2015 m. nebuvo užbaigti projektai, finansuoti 2007–2013 m. ES fondų lėšomis. Darbai, kuriuos institucijos planavo pradėti įgyvendinti 2015 m., persikėlė į 2016 m.

Ryšių reguliavimo tarnyba informavo, kad 6.1.1. priemonės „teikti metodinę pagalbą asmenims ir viešai skelbti informaciją aktualiais elektroninio parašo klausimais“ įgyvendinimui buvo numatyta skirti apie 12 tūkst. eurų, tačiau paslaugų teikėjui per 2015 m. nespėjus įvykdyti visų numatytų sutartinių įsipareigojimų, lėšos 2015 m. buvo nepanaudotos. Darbai bus užbaigti ir lėšos išmokėtos iki 2016 m. kovo 1 d.

IV SKYRIUSVYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

Lietuvos transporto sektorius išliko stabilus ir reikšmingas šalies ekonomikos variklis, nors veiklos rodikliai visus metus buvo prieštaringi ir kai kurios transporto įmonės nevienodai sėkmingai įveikė iškilusius iššūkius. Rusijos embargas ir į Rytus nuo Lietuvos esančių valstybių ekonomikos nuosmukis turėjo nemenkos įtakos transporto sektoriaus veiklai. Pirmieji šias problemas pajutę kelių transporto vežėjai atrado Vakarų Europos rinkas, taip kompensuodami dalį prarastų rinkų Rytuose. Be to, transporto sektoriui padėjo gerokai

47

smukusios degalų kainos ir teigiamos tendencijos Lietuvoje – augo vartojimas, plėtojosi maisto produktų logistika, populiarėjo elektroninė prekyba.

Išankstiniais duomenimis, 2015 m. transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BPV) sukurta 4 684 mln. Eur, kiek mažiau negu 2014 m., tačiau procentinė jos dalis šalies BPV – 14,1 proc. – išliko nepakitusi.

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 0

1

2

3

4

5

6

3.8 4.14.3 4.2

0.6 0.50.5 0.4

Transportas ir saugojimas, mlrd. Eur Paštas ir ryšiai, mlrd. Eur

4,44,6 4,8

4,6

15 pav. Transporto ir saugojimo, pašto ir ryšių sektoriuje sukurta BPV 2012–2015 metais (mlrd. eurų),Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; 2015 m. duomenys – išankstiniai duomenys

Išankstiniais duomenimis, 2015 m. transporto įmonės gavo daugiau kaip 7,42 mlrd. Eur pajamų, arba 3 proc. mažiau negu 2014 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – Klaipėdos uostas) veiklos rezultatai 2015 m. buvo puikūs. Klaipėdos uosto krovos apyvarta išaugo 5,8 proc. – krauta 38,51 mln. t, arba 2 096,6 tūkst. t daugiau negu 2014 m., krovinių. Tai geriausias metinis krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje (ankstesnis rekordas užfiksuotas 2011 m. – 36,59 mln. t).

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.0.00

5,000.00

10,000.00

15,000.00

20,000.00

25,000.00

30,000.00

35,000.00

40,000.00

45,000.00

31,277.70

36,593.9035,242.60

33,418.30

36,410.6038,507.10

16 pav. Kasmetinė krovinių krova Klaipėdos uoste (tūkst. t), šaltinis: VĮ KVJUD

Tarptautiniuose oro uostuose aptarnauta 4,23 mln. keleivių (13 proc. daugiau negu 2014 m.), o geležinkelių transportu vežta 48 mln. t krovinių (2 proc. mažiau negu 2014 m.).

Susisiekimo ministerijos valdomos valstybės įmonės ir akcinės bendrovės (5 valstybės įmonės ir 6 akcinės bendrovės) 2015 m. uždirbo apie 33,5 mln. Eur ikimokestinio pelno, t. y. 1,8 proc. mažiau negu buvo planuota. Teigiamus rezultatus labiausiai lėmė didžiausių įmonių – VĮ KVJUD (25 mln. Eur ikimokestinio pelno) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (6 mln. Eur ikimokestinio pelno) – sėkmingas darbas.

Džiugina tai, kad visi Susisiekimo ministerijos administruojami 2007–2013 laikotarpio ES struktūrinės paramos lėšomis finansuoti projektai buvo sėkmingai užbaigti (iš viso 356 projektai), per visą laikotarpį iš viso panaudota 1,57 mlrd. Eur ES fondų lėšų. ES fondų lėšomis 2015 m. užbaigti įgyvendinti 22 projektai, iš kurių didžiausi ir svarbiausi yra „Rail Baltica“ (esamo geležinkelio ruožų Marijampolė–Kazlų Rūda ir Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcija), intermodalinių terminalų Vilniaus bei Kauno viešuosiuose logistikos centruose projektavimas ir statyba, antrųjų geležinkelio kelių statyba.

Sėkmingai pradėtos naudoti 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų investicijos: parengti būtini dokumentai ir pradėti įgyvendinti projektai, jiems vykdyti jau išmokėta 63,2 mln. Eur (iš jų: 44,5 mln. Eur išmokėta 2015 m.). Tai svarus indėlis į Lietuvos transporto infrastruktūrą.

48

Pažymėtina, kad 2015 m. efektyviai plėtota tarptautinio bendradarbiavimo su Azijos valstybėmis veikla ir naujų rinkų paieška. Aktyviai bendradarbiauta su Kinija plėtojant Naujojo šilko kelio iniciatyvą. Susisiekimo sektoriaus valstybės valdomos įmonės pasirašė keletą bendradarbiavimo dokumentų su Kinijos valstybės valdomos bendrovės „China Merchants Group“ įmonėmis dėl bendros Lietuvos ir Kinijos įmonės, teiksiančios ekspedijavimo ir logistikos paslaugas, ir logistikos tinklo kūrimo. Tikimasi, kad „China Merchants Group“ tinkamai įvertins Lietuvos infrastruktūros potencialo ir kvalifikuotos darbo rinkos pasiūlos privalumus, ir tai ateityje leis plėtoti krovinių vežimo koridorių Klaipėda–Minskas.

Geležinkelių transporto sektoriuje 2015 m. veikla buvo susijusi su integracija į Europos Sąjungos geležinkelių tinklą. Esminė priemonė šiam tikslui pasiekti yra projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas – 2015-10-16 oficialiai atidarytas beveik 300 mln. Eur vertės transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruožas nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. 120 km ilgio ruože Lietuvos teritorijoje buvo nutiesta nauja europinio standarto 1435 mm pločio vėžė, o šalia jos atnaujinta esama 1520 mm pločio geležinkelio linija. Visoje trasoje paklota 233 km naujų bėgių 1435 mm ir 1520 mm pločio geležinkelio keliams, įskaitant kelynus stotyse.

Parengti europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena (projekto „Rail Baltica“) teritorijų planavimo dokumentai – poveikio aplinkai vertinimo programa ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. 2014 m. Europos Komisijai paskelbus pirmąjį kvietimą teikti paraiškas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (toliau – EITP) finansavimui gauti, 2015 m. pradžioje Europos Komisijai buvo pateikta bendra trijų Baltijos šalių partnerių paraiška „Rail Baltica“ projektui finansuoti EITP fondo lėšomis. Europos Komisijai priėmus teigiamą sprendimą, 2015 m. lapkričio mėn. pasirašytas susitarimas dėl dotacijos skyrimo.

Siekiant sudaryti sąlygas ilginti prekinių traukinių sąstatus, sustojimų skaičių, didinti traukinių ruožo greitį, 2015 m.. baigta antrųjų geležinkelio kelių statyba vienkeliuose ruožuose (Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai, Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai ir Telšiai–Dūseikiai)..

Tęsiant geležinkelių tinklo modernizavimą, 2015 m. nutiesta 41,23 km naujų, rekonstruota 27,5 km geležinkelio kelių, 139,5 km bėgių pakeista ilgabėgiais, suremontuota 11 pervažų.

Automobilių kelių plėtra. Toliau gerinama šalies kelių infrastruktūra – 2015 m. jai modernizuoti ir atnaujinti investuota daugiau kaip 291 mln. Eur. Panaudojant šias lėšas rekonstruota ar sutaisyta 437 km kelių ruožų, išasfaltuota 85 km žvyrkelių, rekonstruota 12 avaringų sankryžų, nutiesta 15,5 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Tai užtikrina geras judumo sąlygas, saugų ir patogų eismą visiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad 2015 m. vietinės reikšmės (savivaldybių) keliams skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalis buvo padidinta nuo 25 proc. iki 30 proc.

Pradėti svarbūs ir neatidėliotini modernizavimo darbai vienoje pagrindinių Lietuvos transporto arterijų – mirties keliu vadinamoje tarptautinėje magistralėje „Via Baltica“. Juos atlikus itin pagerės eismo sąlygos transportui ir gerokai sumažės skaudžių nelaimių tikimybė. 2015 m. modernizuojant šį kelią pradėti kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 17,34 iki 23,40 km rekonstravimo darbai.

Magistralėje Vilnius–Kaunas į dviejų lygių sankryžas pradėtos rekonstruoti ties Moluvėnais ir Žiežmariais esančios sankryžos, rekonstruojamas kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožas tarp Vilniaus ir Nemenčinės, kuris taps 4 eismo juostų keliu.

2015 m. buvo sėkmingai vykdomas pirmasis viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektas – užbaigti 8,25 km ilgio Palangos aplinkkelio tiesimo darbai. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui viešos ir privačios partnerystės būdu rekonstruoti ir prižiūrėti betoninį kelią Vilnius–Utena.. Planuojama, kad kelio projektavimo ir rekonstrukcijos darbai truks trejus metus, dar 10 metų privatus investuotojas užtikrins kelio priežiūrą. Projekto apimtis – magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,50 iki 93,65 km (72,15 km) rekonstrukcija.

Vandens transportas. Didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą ir siekiant užtikrinti maksimalų pralaidumą, 2015 m. baigti dalies Klaipėdos uosto vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 15 m darbai, pastatyta ir rekonstruota 5 842 m geležinkelio kelių ir 89 m krantinių. Kitas sėkmingos Klaipėdos uosto veiklos (didėjančios krovos) faktorius yra tikslingos ir laiku atliktos investicijos į uosto infrastruktūrą. Skaičiuojama, kad 1 euras, investuotas į uosto infrastruktūrą, t. y. krantinės gilinimo darbus ir pan., atneša dar 2 eurus investicijų, kai terminalai persitvarko ir didina krovą per uostus.

49

Klaipėdos uosto rezultatai aiškiai iliustruoja tiesioginę investicijų įtaką krovos rezultatams – Klaipėdos uosto ilgalaikio turto apimties (investicijų) augimas lemia krovos didėjimą:

17 pav. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ilgalaikio turto ir krovinių krovos dinamika, šaltinis: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2015 m. įgyvendinus projektą „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba. Statybos darbai (I etapas)“, buvo pastatyta 120 m ilgio krovininė krantinė, ir taip sudarytos sąlygos krovininei laivybai tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliu E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos.

Saugaus eismo užtikrinimas. 2015 m. saugaus eismo gerinimo veikla vertintina kaip ypač sėkminga. Lietuvos keliuose eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 241 žmogus (26 žmonėmis, arba 9,7 proc., mažiau nei 2014 m.), įvyko 3 185 eismo įvykiai (2,2 proc. mažiau).

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

0

50

100

150

200

250

300

350

400

3827

35323266 3392

3391 3255 3185

4459 42283919 3952 4008

37853801

370

299296

302256 267

241

Eismo įvykiai Sužeistųjų skaičius Žuvusiųjų skaičius

18 pav. 2009–2015 m. Eismo įvykių, sužeistųjų ir žuvusiųjų juose skaičius

Pažymėtina, kad dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, užregistruoti 236 eismo įvykiai (ketvirtadaliu mažiau negu 2014 m.), juose žuvo 15 eismo dalyvių (net 69,4 proc.) mažiau nei 2014 m. Šių įvykių metu sužeista 350 žmonių (19,4 proc. mažiau). Pažymėtina, kad žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, 2015 m. buvo 82 žmonės (2014 metais – 90 žmonių, 2013 m. – 86 žmonės) – vis dar išlieka didelis, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Todėl svarbiausias uždavinys yra toliau siekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių ES valstybių (ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų / 1 mln. gyventojų).

2015-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, pagal kurias pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi

50

neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.

Saugiam eismui užtikrinti Lietuvos keliuose toliau diegiamos inžinerinės priemonės – 2015 metais rekonstruota 15 avaringų sankryžų, 35 km ilgio ruožuose padidintas šalikelių saugumas, apšviesta 5 km avaringų kelių ruožų, nutiesta 18 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengta 160 lokalių inžinerinių greičio mažinimo priemonių, diegiamos kitos efektyvios saugaus eismo priemonės.

2015 m. vykdyta aktyvi švietėjiška veikla – įvairiomis socialinės komunikacijos priemonėmis siekiama keisti eismo dalyvių elgesį ir ugdyti kultūrą keliuose skatinti pilietiškumą, atsakomybę, sąmoningumą ir taip mažinti eismo nelaimių skaičių. Sėkmingai įgyvendinamos saugaus eismo švietėjiškos kampanijos: projektas, skatinantis nešioti atšvaitus, projektai „Saugokime vieni kitus keliuose“, „Eismo saugumas bendruomenėse“. Saugaus eismo tema sukurtos ir televizijose transliuotos savaitinės laidos, , sukurti ir televizijose bei per radijo stotis transliuoti vaizdo ir garso klipai, atitinkama informacija skelbta interneto naujienų portaluose ir spaudoje.

Oro transportas. 2015 m. Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai – aptarnautų keleivių skaičius smarkiai viršijo šalies gyventojų skaičių ir pasiekė 4,2 milijono. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų paslaugomis pasinaudojusių žmonių srautas per metus išaugo 11,3 proc., o skrydžių sulaukta 5,7 proc. daugiau. 2015 m. iš Vilniaus oro uosto ir į jį tiesioginiai reguliarieji skrydžiai buvo vykdomi 43 kryptimis, iš Kauno oro uosto ir į jį – 17 krypčių, iš Palangos oro uosto ir į jį – 4 kryptimis (Ryga, Kopenhaga, Oslas ir Maskva). Siekiant pritraukti naujų vežėjų į Lietuvos oro uostus ir plėsti skrydžių geografiją, 2015 m. parengta Maršrutų skatinimo į / (iš) Lietuvos oro uostus (-ų) programa. Vadovaujantis Nereikšmingos de minimis pagalbos oro vežėjams taisyklių nuostatomis, programos lėšomis (daugiau nei 1 mln. eurų) pasinaudojo 8 oro linijų bendrovės, kurios keleiviams pasiūlė papildomus skrydžių dažnius iš (į) Lietuvos oro uostų (-us) maršrutu Vilnius–Stokholmas, Vilnius–Barselona ir Vilnius–Minskas, o nuo 2016 m. planuoja atidaryti naujus maršrutus Vilnius–Berlynas, Vilnius–Paryžius, Vilnius–Ciūrichas, Palanga–Londonas ir Palanga–Varšuva.

Siekiant užtikrinti vidutinio ir ilgojo laikotarpio Lietuvos oro uostų investicijų ir veiklos finansavimą, valstybės kapitalo grąžą ir spartesnį Lietuvos pasiekiamumo augimą (naujų skrydžių ir oro linijų bendrovių pritraukimą), parengti siūlymai dėl Lietuvos oro uostų valdymo koncesijos būdu tikslingumo.

Lietuvos oro uostuose nuo 2015-09-01 įdiegta vienoda patekimo į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus kontrolės sistema. Asmeniui, kuriam reikia patekti į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų kontroliuojamas zonas pareiginėms funkcijoms vykdyti, nebereikia atskirų oro uostų nuolatinių asmens leidimų, užtenka viename iš įmonės filialų gauti vieną nuolatinį asmens leidimą. VĮ Lietuvos oro uostai įsigijo ir Vilniaus oro uoste pradėjo eksploatuoti stacionarią metalo aptikimo įrangą.

Intermodalinių terminalų viešuosiuose logistikos centruose steigimas. Siekiant Lietuvos transporto sistemos tinkamos integracijos į bendrą Europos Sąjungos transporto tinklą, kryptingai buvo kuriamos sąlygos įvairių transporto rūšių sąveikai, įrengti ir 2015 m. veiklą oficialiai pradėjo Vilniaus viešojo logistikos centro įvairiarūšis (intermodalinis) terminalas (toliau – VIT) ir Kauno viešojo logistikos centro įvairiarūšis (intermodalinis) terminalas. Integruojant įvairiarūšius terminalus į Lietuvos transporto ir logistikos sistemą ir gerinant krovinių vežimo paslaugų kokybę, nuo 2015 m. maršrutu VIT–Klaipėda (KKT, Smeltė) pradėjo reguliariai kursuoti konteinerinis traukinys „VIT ekspres“.

Pasienio kontrolės punktai. 2015 m. prie išorinės Europos Sąjungos sienos su Baltarusija įrengti 2 tarptautiniai pasienio kontrolės punktai – Švendubrės ir Tverečiaus. Švendubrės sezoninis upių pasienio kontrolės punktas skirtas kirsti valstybės sieną asmenims, keliaujantiems Nemuno upe vandens transporto priemonėmis – baidarėmis, nedideliais kateriais ar pramoginiais laivais.

Paštas. 2015 m. baigtas įgyvendinti projektas „Elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų fiziniams ir juridiniams asmenims pristatymo sistemos sukūrimas“ – sukurta Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema, kuria elektronines siuntas tarpusavyje gali siųsti valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei fiziniai ir juridiniai asmenys. E. siuntų pristatymo sistema tiesiogiai skatina

51

informacinės visuomenės plėtrą: Vyriausybei atskaitingos institucijos ir įstaigos gali keistis elektroninėmis siuntomis tarpusavyje ir su fiziniais ir juridiniais asmenimis, todėl laipsniškai mažės tiek popierinių dokumentų apyvarta, tiek nepristatytų gavėjams siuntų skaičius. Visos siuntos pristatomos į elektroninio pristatymo dėžutę, kurią gavėjas gali pasitikrinti jam patogiu metu, nepriklausomai nuo buvimo vietos, užtikrintas visiškas duomenų saugumas – siunčiamos elektroninės siuntos turinys prieinamas tik jos siuntėjui ir gavėjui, o visos siunčiamos elektroninės siuntos saugomos duomenų saugyklose, elektroninėse siuntose siunčiamus dokumentus galima pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Informacinės ir žinių visuomenės plėtra. Lietuvoje ypatingas dėmesys skiriamas pažangioms viešosioms ir administracinėms elektroninėms paslaugoms (toliau – el. paslaugos) kurti ir tobulinti, akcentuojamas ne sukurtų el. paslaugų kiekis, o jų poreikis ir kokybė.

Siekiant, kad būtų kuriamos pažangios, tarpvalstybiniu lygiu teikiamos, sudėtinės, gyvenimo įvykius atitinkančios, patrauklios vartotojams el. paslaugos, o naudojimasis jomis ir toliau didėtų, buvo parengtas šias nuostatas reglamentuojantis Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ pakeitimas. Siekiant padėti institucijoms kurti pažangias el. paslaugas, susisiekimo ministro įsakymu buvo patvirtinti metodiniai dokumentai, nustatantys, kad turi būti kuriamos ar modernizuojamos pažangios, reikalingiausios ir didžiausią vertę turinčios el. paslaugos. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus ir į institucijų pateiktus pasiūlymus, buvo sudarytas ir susisiekimo ministro įsakymu patvirtintas Prioritetinių elektroninių paslaugų ir joms kurti skirtų sprendimų sąrašas.

Viešųjų el. paslaugų plėtra ir naudojimasis jomis. Lietuvoje vis daugiau gyventojų naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. 2015 m. šiomis paslaugomis naudojosi 44 proc. Lietuvos gyventojų (2014 m. – 41,5 proc.). Bent kartą per metus valstybės institucijų ar įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo 60 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (2014 m. – 57 proc.).

2013 m. 2014 m. 2015 m. 0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

33.6

41.5 44

19 pav. Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomi, dalis (proc.), šaltinis: Statistikos departamentas

Atitinkamai vis daugiau gyventojų pasitiki elektroninio bendravimo su valstybės institucijomis saugumu. 2015 m. šis skaičius siekė 67 proc. (2014 m. šis skaičius buvo – 62 proc.).

2015 m. gerokai išaugo sukurtų ir viešai prieinamų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, priemonių, elektroninių paslaugų skaičius (nuo visų į IRT įdiegtų produktų proc.) ir siekė 58 proc. (2014 m. – 48,5 proc.), sukurtos 42 transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtos elektroninės paslaugos ir IRT produktai (2014 m. tokių paslaugų buvo 16). Iš viso per 2015 metus viešųjų ir administracinių el. paslaugų (transporto, sveikatos, el. mokymosi, el. demokratijos, lietuvių kalbos informacinėse technologijose) srityje buvo įgyvendinta 60 projektų, (pvz., „Autotransporto priemonių registravimo paslaugų perkėlimas į el. erdvę (eKETRIS)“, „Bendrojo pagalbos centro regioninių padalinių aprūpinimas specializuota atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus, pagalbos tarnybų operatyvaus pajėgų valdymo technine ir programine įranga“, „Integruotos krovinių gabenimo jūrų ir geležinkelių transportu informacinės platformos sukūrimas (e. krovinys)“, „Nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas“, „Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė“, „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“).

Siekiant, kad el. paslaugos būtų lengviau prieinamos, toliau buvo plėtojama Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma. 2015 m. pabaigoje Elektroninės valdžios vartuose – „vieno

52

langelio“ prieigai prie visų viešojo sektoriaus el. paslaugų skirtame portale www.epaslaugos.lt – buvo pateikiamos nuorodos į daugiau nei 600 el. paslaugų (2014 m. buvo pateikiama nuorodų į 528 el. paslaugas), per metus juose apsilankė daugiau kaip 1 mln. 800 tūkst. unikalių lankytojų (2014 m. – 1 mln. 300 tūkst. unikalių lankytojų).

2015 m. buvo pradėti Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros (toliau – VIII) konsolidavimo darbai. Parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas nutarimas „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“. Juo buvo patvirtintas ir darbų sąrašas, kuriame yra numatyti pagrindiniai VIII konsolidavimo darbai. 2015 m. parengtas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma reglamentuoti naudojimosi debesijos paslaugomis tvarką, valstybės debesijos paslaugų teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat siūloma nustatyti, kad informacinėms sistemoms ir registrams tvarkyti turi būti naudojamos valstybės ir (arba) privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamos debesijos paslaugos. Taip pat parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo įgyvendinimo“ projektas, kuriuo siekiama patvirtinti VIII naudojimo ir veiklos tęstinumo laikinosios tvarkos, Bendrųjų veiklos ir organizacinių reikalavimų valstybės debesijos paslaugų teikėjams ir Valstybės informacinius išteklius sudarančioms informacinėms sistemoms ir registrams tvarkyti reikalingų valstybės debesijos paslaugų teikėjų teikiamų debesijos paslaugų nustatymo principų ir sąlygų aprašus. Debesijos paslaugos sudarys sąlygas konsoliduoti VIII, jos eksploatacijai reikalingus resursus, taip pat efektyviau naudoti valstybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie skirti VIII tvarkyti.

Elektroninių ryšių sektorius. Pastaruoju metu mūsų valstybė daug investuoja į šiuolaikiškų, patogių ir saugių elektroninių paslaugų kūrimą. Elektroninių ryšių sektorius (pagal pajamas) 2015 m. III ketv., palyginti su 2014 m. III ketv., išaugo 4,9 proc., ir pasiekė 158,74 mln. Eur. Investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą 2015 m. III ketv., palyginti su 2015 m. II ketv., išaugo 4,9 proc. ir sudarė 19,26 mln. Eur. 2015 m. III ketv. daugiausia buvo investuojama į plačiajuosčio ryšio tinklus, naudojant šviesolaidinio ryšio linijas, judriojo ryšio 4G tinklus (LTE). 2015 m. III ketv. pabaigoje daugiau kaip trečdalis (apie 38,1 proc.) visų Lietuvos namų ūkių jau naudojosi sparčiuoju 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšiu, 11,1 proc. – didesnės nei 100 Mb/s spartos interneto ryšiu. Tai vieni geriausių rodiklių Europos Sąjungoje. Per metus LTE bazinių stočių skaičius išaugo beveik 2 kartus, 2015 m. III ketv. pabaigoje šalies teritorijoje veikė 1844 LTE bazinės stotys. 2015 m. III ketv. pabaigoje 719,7 tūkst. abonentų (t. y. apie 56,2 proc. visų namų ūkių) naudojosi mokamos televizijos paslaugomis.

Plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra. Plačiajuosčio interneto prieigos paslaugas 2015 m. III ketv. teikė 104 ūkio subjektai. 2015 m. III ketv. plačiajuosčio interneto prieiga buvo teikiama šviesolaidinėmis ryšio linijomis, xDSL linijomis, belaidžio ryšio linijomis, kabelinės televizijos tinklų linijomis, vietinių tinklų (LAN) linijomis, judriojo ryšio tinklo linijomis, naudojant fiksuotus mokėjimo planus, skirtus atsiskaityti už interneto prieigos paslaugas, kurios gaunamos naudojant kompiuterį, bei kitais būdais.

2011-09-30 2012-09-30 2013-09-30 2014-09-30 2015-09-30 2015-06-30 2015-09-30²0

200

400

600

800

1000

1200

1400

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

956.61033.9 1033.9

1095.6

1165.7

1142.3

1165.729.9

34.6 34.637.4

40.3 39.4 40.3

Plačiajuosčio interneto abonentų skaičius, tūkst. vnt.Skvarba, proc.

20 pav. Plačiajuosčio interneto prieigos, teikiamos naudojant tiek fiksuotojo, tiek judriojo ryšio tinklo technologijas, abonentų skaičius, tūkst., šių abonentų skvarba 2011 m. III ketv. – 2015 m. III ketv.,

(proc.), šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba

53

Plačiajuosčio interneto prieigos paslaugų abonentų skaičius per metus išaugo 6,4 proc. ir 2015 m. III ketv. buvo 1 165,7 tūkst. Be to, Lietuva ir toliau pirmauja Europoje pagal plačiajuosčio šviesolaidinio interneto ryšio skvarbą. 2015 m. III ketv. pabaigos duomenimis, plačiajuosčio ryšio skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų) siekė 40,3 proc. ir per ketvirtį išaugo 0,9 procentinio punkto, per metus – 2,9 procentinio punkto.

Abonentų, kurie naudojasi interneto prieigos paslaugomis, teikiamomis šviesolaidinėmis ryšio linijomis, skaičius pasiekė 504,5 tūkst., per metus išaugo 8,2 proc. Abonentų, kurie naudojosi pažangesnės judriojo ryšio kartos technologija LTE, skaičius per 2015 m. III ketvirtį išaugo 45,8 proc., per metus – daugiau kaip 9 kartus ir pasiekė 452,5 tūkst. abonentų. Kasdien besinaudojančių internetu šalies gyventojų skaičius nuolat auga. 2010 m. internetu kasdien naudojosi 55 proc. Lietuvos gyventojų, o 2015 m. – jau 67 proc. 2015 m. III ketv. pabaigos duomenimis, 70,2 proc. namų ūkių turėjo nuolatinį prisijungimą prie interneto. Visa tai lėmė, kad pagal plačiajuosčio interneto šviesolaidinėmis ryšio plėtrą Lietuva užima aštuntą vietą pasaulyje ir tapo lydere Europoje.

Didelę įtaką plačiajuosčio ryšio plėtrai šalyje turėjo projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2) tolesnis įgyvendinimas. Vykdant šį projektą, 2015 m. buvo toliau plečiamas RAIN tinklas, įrengiami nauji prisijungimo prie plačiajuosčio ryšio tinklo taškai, savivaldybių lygmens tinklo infrastruktūra ir reikalingos tinklo ir paslaugų valdymo sistemos.

Projekto RAIN-2 tikslai – sudaryti galimybę kuo didesniam šalies gyventojų, valstybės ir vietos savivaldos institucijų ir verslo organizacijų skaičiui šalies kaimiškųjų vietovių teritorijose naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, mažinti skaitmeninę atskirtį tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių ir paspartinti žinių ir informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. Sukurtomis projekto RAIN-2 galimybėmis jau gali naudotis operatoriai ir teikti paslaugas galutiniams vartotojams: kaimo mokykloms, bibliotekoms, vietos valdžios įstaigoms, kaimiškųjų vietovių gyventojams ir verslo įmonėms.

Įgyvendinant projektą RAIN-2, nutiesti 5755 kilometrai šviesolaidinių kabelių linijų ir įrengta 3370 prisijungimo prie plačiajuosčio ryšio tinklo taškų, įrengta savivaldybių lygmens tinklo infrastruktūra ir reikalingos tinklo ir paslaugų valdymo sistemos. Vykdant projektą RAIN-2 prie plačiajuosčio ryšio tinklo buvo prijungti 982 miesteliai ir kaimai, apie 700 tūkst. Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojų yra sudaryta galimybė naudotis plačiajuosčio ryšio tinklu teikiamomis paslaugomis. Šiuo metu RAIN tinklu operatoriams yra teikiama apie 2900 vnt. ryšio paslaugų. Projektas įvykdytas 2015 m. lapkričio 11 d.

V SKYRIUSPLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

1. Kurti pažangias, gyvenimo įvykius atspindinčias, vartotojų poreikius atitinkančias el. paslaugas, viešinti jau sukurtas el. paslaugas.

2. Siekiant, kad valstybės valdomi informaciniai ištekliai būtų naudojami optimaliai, tęsti Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbų sąraše numatytus darbus.

3. Tęsti plačiajuosčio ryšio tolesnę plėtrą Lietuvoje, ypač kaimo vietovėse, siekiant sudaryti galimybę visiems Lietuvos piliečiams naudotis spartesniu nei 30 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklu.

4. Toliau plėtoti ir modernizuoti Lietuvos teritorijoje esančią transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) infrastruktūrą, tam efektyviai naudoti 2014–2020 metų ES fondų investicijų lėšas.

5. Tęsti svarbiausio ir didžiausio geležinkelių projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą: koordinuoti Lietuvos pozicijas siekiant tarptautinio tarpvyriausybinio susitarimo dėl projekto plėtros parengimo ir atstovauti Lietuvai derybose su Latvija ir Estija. Taip pat teikti projekto „Rail Baltica“ veiklų paraiškas Europos Komisijai siekiant užsitikrinti EITP finansavimą šiam projektui įgyvendinti.

6. Rekonstruoti tarptautinę magistralę „Via Baltica“, siekiant padidinti eismo saugą šiame kelyje.

7. Racionaliai naudojant Kelių priežiūros ir plėtros programai skiriamas lėšas siekti tinkamos valstybinės reikšmės kelių priežiūros, modernizuoti valstybinės reikšmės kelių tinklą, mažinti jame

54

neasfaltuotų kelių dalį ir skatinti savivaldybes kuo didesnę dalį skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudoti investicijoms.

8. Toliau vykdyti teisines, organizacines ir investicines priemones avaringumui Lietuvos keliuose mažinti.

9. Vykdyti Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio tiesimo darbus.

10. Plėtoti Klaipėdos uostą – tęsti krantinių statybos ir uosto gilinimo darbus, krantinių pralaidumui didinti rekonstruoti privažiuojamuosius geležinkelio ir automobilių kelius.

11. Tobulinti VĮ Lietuvos oro uostai valdymą – sėkmingai baigti derybas su galimais VĮ Lietuvos oro uostai koncesininkais ir pasirašyti koncesijos sutartį.

12. Toliau plėtoti viešuosius logistikos centrus, užtikrinti efektyvias viešųjų logistikos centrų jungtis su tarptautiniais transporto koridoriais, plėtoti kelių ir geležinkelių transporto sąveiką.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius