pav programos rengĖjaimrd.am.lt/vi/files/0.519820001307345855.pdf82 mw biokuro jėgainės gedimino...

82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos

poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05

Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 1 2011

PAV PROGRAMOS RENGĖJAI

Programos

skyriaus

numeris

Programos

skyriaus

autorius

Programos skyriaus

autoriaus darbovietė

Programos skyriaus

autoriaus

telefonas/elektroninio pašto

adresas

Programos

skyriaus

autoriaus

parašas

1 – 2 skyriai Vytautas Belickas

UAB „Sweco Lietuva“

(8 5) 2196575

[email protected]

3.1 poskyris Justinas Musteikis


(8 5) 2196573

[email protected]

3.2 poskyris Vytautas Belickas

Aušra Junevičiūtė


(8 5) 2196575

[email protected]

(8 5) 2196573

[email protected]

4 skyrius Vytautas Belickas

Aušra Junevičiūtė


(8 5) 2196575

[email protected]

(8 5) 2196573

[email protected]

Grafiniai

priedai

Mantas

Kazlauskas

Vytas Jatkauskas


(8 5) 2196573

[email protected]

8 5) 2196573

[email protected]

PAV programos rengėjų kvalifikacinių dokumentų kopijos pateiktos 1 tekstiniame priede.




POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS

PROGRAMOS SUDĖTIS

I DALIS TEKSTAS II DALIS TEKSTINIAI PRIEDAI III DALIS GRAFINIAI PRIEDAI IV DALIS PROGRAMOS DERINIMO DOKUMENTAI




I DALIS - TEKSTAS




I DALIS

TURINYS

1. ĮVADAS ..................................................................................................................................7

1.1. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS IR ATASKAITOS RENGIMO TIKSLAS, PASKIRTIS IR PRINCIPINĖS NUOSTATOS 9

2. DUOMENYS APIE PLANUOJAMĄ ŪKINĘ VEIKLĄ ......................................................... 11

2.1. BENDRIEJI DUOMENYS 11 2.1.1. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių 11 2.1.2. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją 11 2.1.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, paskirtis ir įgyvendinimo terminai 12 2.1.4. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos sąsaja su teritorijų planavimo ir projektavimo etapais 12

3. INFORMACIJA APIE PLANUOJAMĄ ŪKINĘ VEIKLĄ ..................................................... 13

3.1. PŪV APRAŠYMAS 13 3.1.1. PŪV technologiniai procesai ir įranga 14

3.2. DUOMENYS APIE GAMINIUS (PRODUKCIJĄ), ENERGETINĖMS REIKMĖMS NAUDOJAMUS IŠTEKLIUS 26

3.2.1. Duomenys apie naudojamas žaliavas, medžiagas 26 3.2.2. Atliekos 27

3.3. PŪV VIETOS CHARAKTERISTIKA 27 3.3.1. Geografinė padėtis 27 3.3.2. Vietovės administracinė priklausomybė ir naudojimas 27 3.3.3. Klimatinės sąlygos 28 3.3.4. Hidrografinės vietovės sąlygos 29 3.3.5. Reljefas 30 3.3.6. Geologinės – Hidrogeologinės sąlygos 31 3.3.7. Žemės gelmių ištekliai 33 3.3.8. Dirvožemis 34 3.3.9. Kraštovaizdis 34 3.3.10. Augmenija, gyvūnija ir kita biologinė įvairovė 35 3.3.11. Saugomų teritorijų tinklas 36 3.3.12. Kultūros paveldo vertybės 37

4. PAV ATASKAITOS RENGIMO NUOSTATOS, APIMTIS IR TURINYS ............................. 38

4.1. PŪV POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO NUOSTATOS 38 4.2. PRELIMINARUS PŪV PAV ATASKAITOS TURINYS 38 4.3. PŪV GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIKĮ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS 43 4.4. PRELIMINARI PŪV ALTERNATYVŲ ANALIZĖS METODOLOGIJA PAV ATŽVILGIU 49 4.5. PRELIMINARI PAV ATASKAITOS DERINIMO IR VIEŠINIMO TVARKA 50 4.6. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO METODAI 52

LITERATŪRA .......................................................................................................................... 54




II DALIS – TEKSTINIAI PRIEDAI ........................................................................................... 56

1 TEKSTINIS PRIEDAS. PAV PROGRAMOS RENGĖJŲ KVALIFIKACINIŲ DOKUMENTŲ

KOPIJOS ................................................................................................................................. 57

III DALIS – GRAFINIAI PRIEDAI .......................................................................................... 107

1 GRAFINIS PRIEDAS. UAB „SWEDSPAN GIRIŲ BIZONAS TERITORIJOS IR JOS

APYLINKIŲ APŽVALGINĖ SCHEMA .................................................................................... 108

2 GRAFINIS PRIEDAS. PŪV TERITORIJOS SCHEMA ....................................................... 110

3 GRAFINIS PRIEDAS. KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO BRĖŽINIAI

............................................................................................................................................... 112

4 GRAFINIS PRIEDAS. PŪV SKLYPUI ARTIMIAUSI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI . 119

5 GRAFINIS PRIEDAS. PLANUOJAMA PŪV PAV ATASKAITOS VIEŠINIMO SCHEMA ... 121

IV DALIS – PAV PROGRAMOS DERINIMO DOKUMENTAI .............................................. 123




TEKSTE NAUDOJAMOS SANTRUMPOS

Santrumpa Santrumpos išaiškinimas

AB Akcinė bendrovė

AERMOD Matematinis modelis, skirtas pramoninių šaltinių kompleksų išmetamų

teršalų sklaidai aplinkoje simuliuoti

AMDP Apdailintos medienos drožlių plokštės

BK Biokuras (iš biomasės pagaminti degūs dujiniai, skystieji ir kietieji

produktai, naudojami energijai gaminti)

BJ Biokuro jėgainė

GIS Geografinė informacinė sistema

GK Gamtinis karkasas

kV Kilovoltas

MDP Medienos drožlių plokštės

MW Megavatas

NVS Nepriklausomų valstybių sąjunga

PAV Poveikio aplinkai vertinimas

PŪV Planuojama ūkinė veikla

RAAD Regiono aplinkos apsaugos departamentas

SAZ Sanitarinės apsaugos zona

SP Specialusis planas

SPAV Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas

SGB UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“




1. ĮVADAS

UAB „Girių Bizonas“ (nuo 2009 09 01 reorganizuota į UAB „SWEDSPAN Girių Bizonas“)

veiklą pradėjo 1995 m., kai buvo įvesta į eksploataciją vokiečių firmos "Bison" linija ir pradėta

medienos drožlių plokščių gamyba. Nuo 2002 m. įmonėje pradėta gaminti apdailinta MDP - iš

abiejų ar vienos pusės dekoratyvine plėvele padengta medžio drožlės plokštė. Plokštės

apdailinimas atliekamas vokiška "Hymmen" linija, vadovaujantis ĮST 6574696-1:2002

reikalavimais.

2005 m. buvo parengtas projektas „Inovatyvių medienos drožlių plokščių gamybos

technologijų diegimas, siekiant sukurti stambiausią baldų gamybos tinklą Europos Šiaurės

vakarų regione“. 2007 m., gavus dalinį finansavimą iš ES, UAB „Girių Bizonas“ teritorijoje

buvo įgyvendinti minėto projekto sprendiniai - pastatyta ir pradėta eksploatuoti nauja moderni

medienos drožlių plokščių gamykla. Pradėjus veikti naujai gamyklai, senoji technologinė linija

sustabdyta. Gamyklos projektinis pajėgumas - 460 000 m3 MPD per metus.

2010 m. įmonėje dirbo 195 darbuotojai.

Įmonė savo ūkinę veiklą šiuo metu vykdo 18,4627 ha ploto išsinuomotame valstybinės žemės

sklype.

Nuo 2008 m. gruodžio 10 d. UAB „Girių Bizonas“ priklauso IKEA įmonių grupei. 2009 atskyrus

baldų gamybą, UAB „Girių Bizonas“ reorganizuotas į UAB „Swedspan Giriu Bizonas“ –

medžio drožlių plokščių gamyklą. Šiandieną įmonės veikla apima:

• medienos drožlių plokščių (MDP) gamybą ir realizaciją;

• apdailintų medienos drožlių plokščių (AMDP) gamybą ir realizaciją;

• medinės pakuotės surinkimą, sandėliavimą ir perdirbimą;

• medienos atliekų surinkimą ir perdirbimą bei šalinimą.

Planuodama ūkinę veiklą, įmonė rekonstravo ir modernizavo atskiras savo gamybos grandis.

Vienas iš įgyvendintų pirmaeilių modernizacijos žingsnių buvo 2010 m. naujo medienos

smulkintuvo statyba gamyklos teritorijos pietvakarinėje dalyje bei esamos biokuro katilinės

rekonstrukcija. Taip pat buvo rekonstruotas biofiltrų įrenginys.

Swedspan įmonių grupė aktyviai kontroliuoja kiekvieno savo įrenginio anglies dvideginio

(CO2) kiekį, tenkantį 1 m3 pagamintos produkcijos. Šiuo metu UAB “Swedspan Girių Bizonas”

išmetamo CO2 lygis yra 170% didesnis už Swedspan bendrą vidutinę CO2 reikšmę

produkcijos vienetui (kg CO2/m3 MDP). Ženkliai didesnį išmetamo CO2 kiekį sąlygoja

iškastinio kuro (gamtinių dujų) naudojimas energijos gamybai drožlės džiovinimo procesui bei

šildymui. Ilgalaikis Swedspan tikslas, numatytas “Žaliojoje dienotvarkėje” - iki 2015 metų




rugsėjo mėnesio tapti CO2 atžvilgiu neutralia bendrove, išskyrus avarinius ir įrangos paleidimo

atvejus. Todėl įmonės vadovybė, įgyvendindama bendrąsias veiklos gaires planuoja

pertvarkyti įmonės energetinį ūkį maksimaliai pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių -

biokuro – naudojimo. Atsižvelgiant į paminėtus faktorius bei Europos parlamento ir Tarybos

Direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją [15] bei LR

biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo [16], nuostatas, įmonė esamoje teritorijoje planuoja

pastatyti ir ekspoatuoti 82 MW pajėgumo jėgainę, naudojančią biokurą. ir atsisakyti gamtinių

dujų naudojimo, paliekant šią kuro rūšį tik kaip alternatyvinę tik avariniams atvejams.




1.1. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS

IR ATASKAITOS RENGIMO TIKSLAS, PASKIRTIS IR PRINCIPINĖS NUOSTATOS

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojančiais normatyviniais reikalavimais, visa planuojama

veikla, kuri gali daryti poveikį aplinkai, turi būti vertinama galimo poveikio aplinkai aspektu.

Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą

(Nr.X – 258 2005 06 21) [9] bei jo vėlesnius pakeitimus ir papildymus [10] visa planuojama

ūkinė veikla skirstoma į dvi kategorijas: veikla kuriai privalomas poveikio aplinkai vertinimas

(PAV) ir veikla, kuriai turi būti atliekama atranka dėl privalomo poveikio aplinkai.

Planuojama ūkinė veikla – 82 MW biokuro jėgainės statyba ir eksploatacija, PAV Įstatymo 2

priedo 3.1 punkte įvardijama kaip “šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių ar kitokių

pramoninių įrenginių elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti įrengimas (kai įrenginių

galingumas – mažiau kaip 300 MW, bet daugiau kaip 20 MW). Taip pat ši planuojama ūkinė

veikla patenka ir pagal PAV Įstatymo 2 priedo 14 punktą, t.y. bet koks PAV įstatymo 1 ar 2

prieduose įvardintos “planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų

statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą,

gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ar

kitus pakeitimus galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai”. Tuomet planuojamai ūkinei veiklai

reikalinga atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

Įvertindamas esamą miesto pramoninio rajono teritorijos įsisavinimo ir aplinkos būklę,

planuojamą ūkinės veiklos specifiką, veiklos organizatorius savo iniciatyva bei

atsižvelgdamas į normatyvinių dokumentų suteikiamą teisę (PAV įstatymo II skyriaus 15

punktas) [9], nusprendė nerengti informacijos atrankai dėl PAV privalomumo, o atlikti PŪV

pilną poveikio aplinkai vertinimą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2005, Nr.84-3105) bei vėlesnį jo pakeitimą ir papildymą [10]

ir LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymą Nr.D1-370 “Dėl visuomenės informavimo

ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos

patvirtinimo” ir 2006 m. birželio 23 d. įsakymą Nr.D1-311 “Dėl planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose

institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo”, planuojamos veiklos organizatorius arba jo

įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengia ir suderina planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą su poveikio aplinkai vertinimo subjektais,

supažindina visuomenę ir teikia nagrinėti bei tvirtinti AM Marijampolės regiono aplinkos

apsaugos departamentui.

UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“, planuodama savo ūkinę veiklą, pasirašyta sutartimi

įpareigojo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją - UAB „Sweco Lietuva“, atlikti

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir parengti 82 MW biokuro jėgainės




statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą, parengtą

dokumentaciją aptarti su visuomene, derinti su poveikio aplinkai vertinimo subjektais, atlikti ir

pateikti svarstyti bei tvirtinti atsakingai institucijai - AM Marijampolės regiono aplinkos

apsaugos departamentui.

2011 m. balandžio mėn. UAB „Sweco Lietuva” parengė 82 MW biokuro jėgainės Gedimino

g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo programą.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programa (toliau – PAV programa)

parengta vykdant LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo

reikalavimus ir vadovaujantis 2005 m. gruodžio 23 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-636

patvirtintais “Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais” [11] bei

vėlesniais jų pakeitimais [12], „Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais

nurodymais“ [13] bei atsižvelgiant į planuojamo objekto veiklos specifiką. PAV programoje

pateikiama pirminė informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, esamą PŪV teritorijos aplinką

bei kiti bendrieji duomenys. Taip pat PAV programoje nusakoma būsimos PAV ataskaitos

struktūra (pateikiant preliminarų PAV ataskaitos turinį), metodologiniai principai ir nagrinėtinos

temos bei vertinimui numatomi taikyti metodai.

Rengiant PŪV PAV programą, buvo preliminariai išanalizuota esama PŪV teritorijos ir jos

apylinkių gamtinė - socialinė aplinka, įvertinant šiuo metu prieinamą informaciją rajoniniu

lygmeniu, ir pateikta trumpa jos apžvalga. Atliekant šią analizę buvo remiamasi PŪV

užsakovo pateiktais duomenimis ir dokumentais bei kita viešai skelbiama informacija [1-6,

23,24].

Šioje PAV programoje pateikiama informacija apie PŪV - 82 MW biokuro jėgainės statybos ir

eksploatacijos - techniniai parametrai yra preliminarūs ir bus tikslinami koreguojami PAV

ataskaitos rengimo metu bei vėlesnėse projektavimo stadijose.

PŪV poveikio aplinkai vertinimo tikslas:

• nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį PŪV poveikį aplinkai

(žmonėms, dirvožemiui, žemės gelmėms, aplinkos orui, vandeniui, klimatui,

kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms

kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai);

• identifikuoti ir siūlyti priemones sumažinti planuojamos veiklos neigiamą poveikį

visuomenės sveikatai ir kitiems aplinkos komponentams ar šio poveikio išvengti;

• nustatyti ar planuojama ūkinė veikla ir jos poveikis aplinkai leistini pasirinktoje vietoje.

Plačiau apie PŪV poveikio aplinkai vertinimo ir PAV ataskaitos metodinius aspektus skaitykite

4.6 poskyryje.




2. DUOMENYS APIE PLANUOJAMĄ ŪKINĘ VEIKLĄ

2.1. BENDRIEJI DUOMENYS

2.1.1. DUOMENYS APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIŲ

2.1.2. DUOMENYS APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI

VERTINIMO DOKUMENTŲ RENGĖJĄ

Įmonės pavadinimas

UAB “Sweco Lietuva”

Adresas, telefonas,

faksas

V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius

Tel. (8 5) 2196574

Faks. (8 5) 2617507

El. paštas: [email protected]

Kontaktinio asmens

vardas, pavardė, pareigos

Vytautas Belickas

PAV projekto vadovas

Tel. (8 5) 219 6575


Įmonės pavadinimas

UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“

Adresas, telefonas,

faksas

Gedimino g. 1, LT-69401 Kazlų Rūda

Tel. (8 343) 68680, Faks. (8 343) 68681


Kontaktinio asmens

vardas, pavardė, pareigos

Emilija Jelisejevienė

Aplinkosaugos padalinio vadovė

Tel. (8 343) 68680





2.1.3. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PAVADINIMAS, PASKIRTIS IR ĮGYVENDINIMO

TERMINAI

PŪV

82 MW biokuro jėgainės statyba ir eksploatacija

PŪV paskirtis

Gaminti šiluminę energiją

Projekto stadija

Poveikio aplinkai vertinimas

Planuojamos ūkinės veiklos

vieta

Lietuvos Respublika,

Gedimino g.1 Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos sav.

Numatomas PŪV įgyvendinimo

terminas

Planuojama objekto eksploatacijos pradžia - 2013 m.

Numatomas PŪV objektų

eksploatacijos laikas

Neribotas

Planuojamos investicijos

Preliminari investicijų vertė – 21 mln. Eurų.

2.1.4. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS SĄSAJA SU TERITORIJŲ

PLANAVIMO IR PROJEKTAVIMO ETAPAIS

Planavimo ir projektavimo etapai

Poveikio aplinkai vertinimo etapai

Statinio techninis projektas

82 MW biokuro jėgainės statybos ir eksploatacijos

poveikio aplinkai vertinimas

(PAV programa ir PAV ataskaita)




3. INFORMACIJA APIE PLANUOJAMĄ ŪKINĘ VEIKLĄ

3.1. PŪV APRAŠYMAS

Esama būklė

MDP gamybai naudojama žaliava - apvali mediena, atraižos, gaubtinės, skiedra, pjuvenos ir

kita mediena. Medienos drožlių plokštė gaminama iš drožlės. Tam apvali mediena, atraižos,

gaubtinės pirmiausia būgniniu smulkintuvu kapojamos į skiedrą. Toliau iš šios skiedros kartu

su atvežtine skiedra drožliavimo staklėmis gaminama drožlė. Pjuvenos (kadangi yra smulki

mediena) šią gamybos proceso dalį aplenkia. Skiedra ir pjuvenos prieš patekdamos į

technologinį procesą rūšiuojamos, atskiriami per stambūs medienos gabalai, kurie

panaudojami kaip kuras esamoje kogeneracinėje jėgainėje. Technologinio proceso metu

drožlė (ir pjuvenos) transportuojama uždarais mechaniniais transporteriais, tarp operacijų

kaupiama uždaruose bunkeriuose. Toliau drožlė (kartu su pjuvenomis) džiovinama būgninėje

džiovykloje. Drožlė džiovinama besisukančiame būgne, veikiama karštų dujų. Šiuo metu

džiovykloje naudojamas kuras – medienos dulkės, gamtinės dujos bei degimo produktų iš

mažesnės kogeneracinės jėgainės šiluma. Iš džiovyklos išmetamų dujų valymas vykdomas

eilėje ciklonų ir šlapiame elektrostatiniame nusodintuve (WESP).

Po džiovyklos drožlė rūšiuojama mechaniniuose sijotuvuose. Atskiriamos keturios drožlės

frakcijos:

• pirma – dulkės, panaudojamos kaip kuras džiovyklose;

• antra – smulki frakcija, naudojama medienos drožlių plokštės išoriniam sluoksniui;

• trečia – vidutinė frakcija, nukreipiama į pneumo-rūšiuotuvą, atskirta kondicinė frakcija

naudojama medienos drožlių plokštės vidiniam sluoksniui, o stora sunki drožlė

paduodama smulkinimui;

• ketvirta – stambi frakcija, kuri kartu su atrūšiuota trečios frakcijos stora sunkia drožle

smulkinama smulkintuve ir vėl nukreipiama į rūšiavimą.

Toliau išorinio ir vidinio srautų drožlė transportuojama atskirais srautais. Drožlės išorinis ir

vidinis srautai atskirai sveriami ir sumaišomi su klijais. Sumaišyta su klijais drožlė toliau

transportuojama uždarais konvejeriais į formavimo mašinas, kurių pagalba suformuojamas

tolygus kilimas: toliau kilimas papresuojamas nepertraukiamo veikimo papresavimo prese.

Presavimo procesui suintensyvinti kilimas apipurškiamas vandeniu. MDP presuojama

nepertraukiamo veikimo hidrauliniame karštame prese, kurį kaitina 280°C temperatūros

tepalas, paruoštas termotepalo katilinėje.

Supresuota ištisinė MDP iš kraštų apipjaunama ir supjaustoma į didelius lapus. Toliau plokštė

praeina storio matuoklį – pūslių detektorių, kuris nenutrūkstamai matuoja plokštės storį ir




nustatinėja pūsles ar išsisluoksniavimą. Plokštė pasveriama ir paduodama į aušintuvą, iš

kurio kraunama į paketus. Drožlė, gauta apipjaunant-supjaunant plokštę, bei brokuotas

kilimas grąžinami į technologinį procesą.

Toliau plokštė šlifuojama (supjaunama), rūšiuojama ir naudojama pagal paskirtį.

Šiuo metu gamykloje veikiantys energijos gamybos įrenginiai:

Pavadinimas Paskirtis Naudojamas

kuras A.t.š. Nr.

CK-dujų degiklis (45 MW) Kogeneracinė jėgainė (6,048 MW elektrinės galios ir 7,074 MW šiluminės galios)

Drožlės ir pjuvenų džiovinimui; Šilumos kiekis atiduodamas: termofikaciniam vandeniui - 2,853 MW, į džiovyklą - 3,549 MW ir kogeneratorių technologinio kontūro šiluma - 0,672 MW). Iš jos išmetami degimo produktai atvedami į džiovyklą (t.š. 027) ir naudojami kaip šiluminė energija drožlės ir pjuvenų džiovinimui.

Šlifavimo dulkės, dujos mediena

027

Termotepalo kaitintuvas WEV 6300 (6,3 MW)

Termotepalo gamybai. 280°C temperatūros termotepalas kaitina

MDP presą

Dujos 028

Dujinis katilas (3,2 MW) Patalpų šildymui Dujos 033 Vandens šildymo katilas (5 MW) biokuras

(mediena) 517

Planuojama veikla

BJ planuojama statyti esamoje gamyklos teritorijoje vakarinėje dalyje šalia dabartinės

būgninės džiovyklos, neužstatytame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.5146/0005:169 (2

grafinis priedas). Statant jėgainę bus dalinai rekonstruoti ir kai kurie kiti technologiškai susiję

įrenginiai (pvz., paliekant kaip rezervinius kitus energijos gamybos šaltinius). Taip pat

gamyklos teritorijos vakariniame pakraštyje planuojama biokuro iškrovimo, paruošimo ir

laikino saugojimo aikštelės. Detalesnė informacija apie technologinius PŪV aspektus bus

patikslinta PAV ir PAV ataskaitos rengimo metu.

PŪV įgyvendinimo etapai, jų terminai ir eiliškumas

• PŪV poveikio aplinkai vertinimo ir techninių sprendinių parengimas – 2011-2012 m.

• Biokuro jėgainės statybos darbų pradžia – 2012 m.

• Biokuro jėgainės eksploatacijos pradžia – 2013 m.

3.1.1. PŪV TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR ĮRANGA

Biokuro jėgainė bus kūrenama biokuru (medžių žievė, medienos atraižos arba medinės

pakuotės, kurių sudėtyje nėra pavojingų medžiagų) ir medienos dulkės. Degimo proceso metu




gauta energija bus tiekiama MDP gamybos įmonei. Kaip rezervinis kuras bus naudojamos

gamtinės dujos ir medienos dulkės deginamos kombinuotoje degimo krosnyje.

Energija reikalinga šiems įrenginiams:

• MDP džiovinimo įrenginiui (50 MW, įkaitintos dujos, 520°C);

• presavimo linijai (10 MW, termotepalas, 290°C ir garas);

• šildymo įrenginiams (22 MW, perkaitintas vanduo, 140°C ).

Biokuro jėgainės aprašymas

Biokuro jėgainę sudaro šios pagrindinės 9 dalys:

Kuro laikymo ir gabenimo sistema

Apytikriai 40% reikiamo biokuro susidaro gamyklos technologinėje veikloje. Šis kuras esamais

technologiniais įrenginiais (orapūte, ventiliatoriumi) bus paduodamas į esamą medžio dulkių

talpyklą greta planuojamos naujosios jėgainės. Likusi dalis – apie 60 %, t.y. apytikriai 65 000

tonų per metus (visiškai sausos medžiagos) bus atvežama geležinkeliu (apie 20 proc.) ir

autotransportu (apie 80 proc.). Numatomas vienas 20 vagonų traukinio sąstatas per savaitę;

iškrovimas vyks ratiniu ekskavatoriumi ir biokuras bus laikoma šalia geležinkelio įrengtose

laikino saugojimo aikštelėse. Numatoma, kad autotransportu biokuras bus pristatomas darbo

dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio (6.00 – 22.00 val.) (vidutiniškai vienas automobilis

per valandą). Įmonės teritorijoje biokuro padavimas iš laikymo vietos į jėgainę bus atliekamas

ratiniais samtiniais krautuvais. Perstambus biokuras, kurio negalima tiesiogiai paduoti į

jėgainę bus smulkinamas mobiliuoju smulkintuvu. Planuojama, kad mobilusis smulkintuvas

dirbs apytikriai 450 val. per metus; jis bus laikomas greta biokuro saugojimo vietos.

Įvairių rūšių kuras (žievė, biokuras, MDP gamybos atraižos) sumaišomos „judančių grindų“

įrenginyje (1 pav.). Jį sudaro keli greta judantys rėmai, kuriuose biokuras sumaišomos ir

tiekiamos į kuro transporto sistemą. Kuro transporto sistema – tai du grandininiai - juostiniai

konvejeriai, kuriais kuras nukreipiamas nuo judančių grindų į grotelinės tiekimo sistemos

angą.




1 pav. Judančių grindų įrenginys

Dulkės iš MDP gamybos linijos bus surenkamos dulkių bunkeryje ir ištraukiamojo sraigto

pagalba bus transportuojamos link tarpinio bunkerio (dozavimo talpyklos) (žr. 2 pav.). Keliais

ištraukiamaisiais sraigtais, esančiais po šiuo bunkeriu, dulkės bus paduodamos į deginimo

įrenginį. Visos įrangos dalys sertifikuotos pagal ATEX (Europos Komisijos direktyvos 94/9/EB)

reikalavimus.

2 pav. Tarpinis dozavimo bunkeris su ištraukiamuoju sraigtu ir dulkių gabenimo

įrenginiu

Ardelinis kuro padavimo įrenginys (FLS-P)

Kuro padavimo įrenginį sudaro dvigubas vertikalus kaminas ir stūmimo įtaisas apačioje,

stumiantis kurą į krosnį per visą ardyno plotį.




3 pav. FLS-P Ardelinis kuro padavimo įrenginys

Kuro padavimo piltuve užtikrinamas minimalus kuro aukštis, tai neleidžia patekti orui iš išorės

į degimo kamerą. Viršutinės durys atsidaro gavus signalą iš lygio detektoriaus ir kuras

tiekiamas tol, kol pasiekiamas didžiausias leidžiamas lygis. Stūmimo įtaisas lėtai stumia kurą į

krosnį ant ardyno pagal energijos poreikį.

Apsisaugojimo nuo gaisro priemonės:

• apsauginė nerūdijančio plieno „užuolaida“ neleidžia susidaryti kibirkštims padavimo

kamine;

• uždaromoji sklendė tiekimo piltuvo viršuje, neleidžianti patekti orui;

• temperatūros reguliavimo įtaisas su sprinkleriu horizontalioje ir vertikaliojoje kuro

padavimo piltuvo dalyje.

Deginimo įrenginys

Dinaminis vandeniu aušinamas pakopinis ardelinis įrenginys „DWS” (4 pav.) specialiai

suprojektuotas įvairių rūšių kuro deginimui vienoje sistemoje. Jį sudaro vandeniu aušinama

dalis ir pusiau vandeniu aušinama dalis. Didelės šiluminės vertės kuras deginamas vandeniu

aušinamoje dalyje ir čia sudega visiškai. Drėgnas mažos šiluminės vertės kuras uždegamas

vandeniu aušinamoje dalyje ir baigia degti pusiau vandeniu aušinamoje dalyje.




4 pav. Ardelinis įrenginys, 60 m²

AUŠINIMAS VANDENIU

Dinaminis vandeniu aušinamas pakopinis ardelinis įrenginys yra laiptų su keliomis pakopomis

pavidalo. Jis pritvirtintas prie dviejų tuščiavidurių sijų abiejuose galuose.

Cirkuliacinis siurblys stumia aušinimo vandenį nuo vienos sijos iki kitos sijos. Vandens

temperatūra įleidimo ir išleidimo angose skiriasi tik keliais laipsniais. Įrenginio pakopų

temperatūra yra apytikriai 100 - 130°C ir tik šiek tiek viršija vandens virimo temperatūrą.

Adsorbuota šiluma gali būti naudojama katilo maitinimo vandens pašildymui arba kaip

technologinė šiluma.

KURO JUDĖJIMAS ARDYNU

Laiptinių sijų kampas - apytikriai 20°. Todėl kuras, tiekiamas viršutinėje dalyje, turi būti

mechaniniu būdu perkeltas į apatinę dalį, kurioje šalinami pelenai.

Tarp kiekvienų dviejų greta esančių pakopų yra stumiančiosios plokštės iš ketaus. Šios

stumiančiosios plokštės pritaisytos prie vežimėlio, kurį galima stumdyti pirmyn ir atgal.

Vežimėlį varo hidraulinis cilindras, esantis ardyno išorėje. Todėl cilindras izoliuotas nuo

degimo metu susidarančios šilumos. Kiekvienam vežimėliui galima nustatyti reikiamą cilindro

takto ilgį ir greitį.

ARDYNO DALYS

Prie vežimėlio pritaisytos kelios stumiančiųjų plokščių eilės ir kiekvienam pirminio oro skyriui

skirtas atskiras vežimėlis.

Kai kurios ardyno dalys aušinamos vandeniu, tai reiškia, kad vandeniu aušinamas visas

įtvirtintų pakopų paviršius (paveikslėlyje – mėlyna zona). Kitos ardyno dalys – pusiau

aušinamos vandeniu, tai reiškia, kad grotelių elementai iš ketaus aušinami pirminiu oru,

naudojant vandeniu aušinamus vamzdelius tarp dviejų sijų (paveikslėlyje – pilka zona).




Ardyno zonų (aušinamu vandeniu ar pusiau aušinamų vandeniu) ir oro zonų skaičiaus ir tipo

parinkimą lemia kuro rūšis, drėgnumas ir dalelių dydis.

ORO ZONOS

Pirminio oro srautas, reguliuojamas vožtuvais, pučiamas po kiekviena ardyno ar vežimėlio

dalimi. Stumiančiųjų plokščių funkcija – užtikrinti kuro judėjimą ir tolygiai paskirstyti pirminį orą

per visą ardyno plotį.

DEGINIMO ĮRENGINYS

Degimo procesas vyksta deginimo įrenginyje. Degimo įrenginio korpusas metalinis, su ugniai

atspariu įdėklu viduje (5 pav.).

5 pav. Kuro padavimo ir deginimo įrenginys

Pro ardyną krentančios pelenų dalelės periodiškai šalinamos judančių grindų įrenginiu.

Judančių grindų įrenginį (po vieną kiekvienam pirminio oro skyriui) sudaro metalinis rėmas su

kuro (pelenų) kreiptuvais, judančiais pirminio oro skyriaus grindų paviršiumi. Rėmas varomas

hidrauliniu cilindru. Kuras ir pelenų dalelės stumiamos į oro skyriaus dalies šoną ir ten krenta

ant šlapio pelenų konvejerio. Grandiklinis konvejeris gabena pelenus iš krosnies į pelenų

konteinerį.

Dulkių deginimo įrenginys

Prie išleidimo iš deginimo įrenginio angos sumontuota atskira vertikali deginimo kamera (6

pav.). Ši deginimo kamera turi būti naudojama tik tada, kai judančios grotų pakopos veikia 40

proc. ar didesne apkrova tam kad būtų užtikrinta minimali dulkių užsidegimo temperatūra.

Dulkės iš dozavimo įrenginio pneumatiniu transportu tiekiamos į deginimo kamerą, naudojant

tiksliai apskaičiuotą oro kiekį. Kuras ir oras dideliu greičiu tiekiami į degimo kamerą ir ten

sumaišomi. Degimo kameros sienos yra iš atsparios ugniai medžiagos ir užtikrina stabilią

šilumos palaikymo funkciją. Dėl aukštos temperatūros deginimo kameroje kuras automatiškai

užsidega.




Kuras tiekiamas į transportavimo sraigto priimamąjį piltuvą visais dozavimo bunkerio sraigtais.

Oras ir kuras pučiami per vamzdį virš degimo kameros. Dėl vamzdžio konstrukcijos

transportuojantis oras pučiamas centre, antrinis oras pučiamas per kreiptuvą, supantį dulkių

deginimo kamerą.

6 pav. Dulkių deginimo įrenginys

Ant degimo kameros viršaus įrengtas avarinis kaminas. Nutrūkus elektros tiekimui ar įsijungus

avarinei signalizacijai, kamino viršuje esantis vožtuvas automatiškai atsidaro ir degimo dujos

pašalinamos iš kameros. Remdamiesi ankstesne patirtimi, avarinio kamino veikimas gali

sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. viso gamybos laiko.

Termotepalo kaitintuvas

Termotepalo kaitintuvą sudaro radialinė dalis (vamzdinis gyvatukas) ir konvekcinė dalis

(ekonomaizeris). Dūmai iš prieš tai aprašyto deginimo įrenginio pirmiausia ataušinami

vamzdiniame gyvatuke nuo apytikriai 950°C iki apytikriai 850°C. Termotepalo regeneravimo

šildytuve dūmai toliau ataušinami iki apytikriai 350°C (7 pav.). Šildymo paviršius reguliariai

nuvalomas suodžių nupūtimo įtaisais.

Termotepalas pašildomas nuo 250°C iki 290°C. Pirminiais siurbliais tepalas gabenamas link

preso. Termotepalo įrenginys aprūpintas visais reikiamais priedėliais, kontrolės ir matavimo

prietaisais bei saugos įranga.




7 pav. Terminės alyvos radiacinė dalis ir konvekcinė dalis

Vandens šildymo katilas

Vandens šildymo katilą sudaro dvi pagrindinės dalys:

• Didelis vandens vamzdis – radialinė dalis,

• Konvekcinė dalis, kurioje yra horizontalus ugniavamzdžių pluoštas.

Radialinė dalis

Dvi vidinės membranos skydai dalija vandens šildymo katilo radialinę dalį į 2 tuščias

pralaidas. Patekę į šias pralaidas dūmai radialiniu metodu ataušinami iki temperatūros, kuri

gerokai žemesnė už pelenų susidarymo temperatūrą. Tai reikalinga tam, kad pelenų

susidarymas nevyktų konvekcinės dalies dūmvamzdžiuose. Prieiga užtikrinama per angas

vandenvamzdžio skyduose. Dėl didelės apimties būgno šis kombinuoto tipo šildymo katilas

talpina daug daugiau vandens nei standartinis vandens šildymo katilas. Didžiulis kiekis

verdančio vandens – tai energijos ir pastovaus slėgio šaltinis.

Konvekcinė dalis

Konvekcinėje dalyje dūmai patenka į dūmvamzdžius, kuriuose dūmai greitai ataušinami

konvekciniu būdu. Dėl didelio vandens kiekio konvekcinėje dalyje, didelio išgarinamo

paviršiaus ir moduliacinio tiekiamo vandens valdymo įrenginys greitai sureaguoja, jei šilumos

gamyba pasiekia maksimalią apkrovą.

Optimalus degimas ir kruopščiai parinktas dūmų greitis dūmvamzdžiuose iki minimumo

sumažina nuosėdų susidarymą šiuose vamzdžiuose. Prieiga užtikrinama per valymui skirtas

dūmų kameros dureles būgno gale.

Taikomos visos saugumo priemonės slėgio, vandens lygio ir dūmų temperatūros atžvilgiu.

Karštų dujų generavimas




Degimo kamerose susidariusios karštos dujos nukreipiamos dūmų vamzdžiu į džiovyklą (8

pav.). Prie išleidimo iš degimo kameros angos įrengta maišymo kamera, skirta dūmų

regeneravimui iš termotepalo kaitinimo įrenginio. Be to, siekiant reikiamai reguliuoti karštų

dujų temperatūrą į maišymo kamerą pučiamas aušinimo oras (grynas oras ir recirkuliacinis

oras iš džiovyklos).

8 pav. Karštų dujų generavimo kamera (kairėje) ir reguliavimas maišymo kameroje

(dešinėje)

Karštų dūmų valymo sistema

Dūmų valymas atliekamas keliose jėgainės vietose:

Pirmiausiai dūmai patenka į monociklonus, už maišymo kameros (9 pav.). Monociklonai veikia

aukštoje temperatūroje iki 520°C. Pelenų šalinimo sistema įdiegta, tam kad visi pelenai būtų

centralizuotai pašalinami.




9 pav. Karštų dūmų valymas monociklonais

Antra, iš termotepalo kaitintuvo ir vandens šildymo katilo ateinantys dūmai dalinai išvalomi

reversinėje kameroje. Dulkių dalelės krenta į vandeniu aušinamą pelenų šalinimo įrenginį.

Galiausiai, iš termotepalo kaitintuvo ir vandens šildymo katilo ateinantys dūmai valomi

multicikloniame dūmų valdymo įrenginyje (10 pav.). Dulkių surinkimo įrenginį sudaro

ciklonai iš ketaus. Dūmai tolygiai paskirstomi į ciklonus. Sunkesnės dalelės išcentrinės jėgos

pritraukiamos prie išorinės sienos ir nuslysta žemyn į surenkamąjį piltuvo formos bunkerį.

Išvalyti dūmai kyla aukštyn į dūmų kolektorių ir iš ten ventiliatoriaus pagalba paduodamas į

jėgainės maišymo kamerą. Visos dulkių dalelės surenkamos po piltuvo formos bunkeriu

esančioje pelenų dėžėje. Jei džiovykla neveikia dėl techninės priežiūros ar valymo darbų, iš

dalies apvalyti dūmai iš vandens šildymo katilo ir terminės alyvos šildytuvo bus nukreipiami į

šlapiąjį elektrostatinį nusodintuvą (WESP), kur jie bus dar kartą valomi prieš išleidžiant į

aplinkos orą. Emisijų iš džiovyklos valymas pateiktas su šlapio elektrostatinio nusodintuvo

aprašymu




10 pav. Termotepalo kaitintuvo dūmų valymas multiciklonu

Valdymo pultas ir vizualizacija

Procesas valdomas programuojamu loginiu valdikliu (PLC). Įrenginio vizualizacijos schemoje

operatorius gali greitai apžvelgti svarbiausius įrenginio gamybinius rodiklius (11 pav.). Be to,

joje parodomi tekstiniai signalizacijos pranešimai.

Pagrindinės valdymo sistemos funkcijos:

• nepertraukiamas svarbiausių gamybinių rodiklių stebėjimas (temperatūra, deguonies

lygis, slėgis);

• automatizuotas procesų valdymas, užtikrinantis optimalų jėgainės veikimą;

• nepertraukiama įrangos (ir personalo) saugos kontrolė;

• nepertraukiama signalizavimo sistemos kontrolė.

Vizualizacijos schemoje matomi visi pagrindiniai rodikliai (temperatūra, deguonies lygis,

sumažintas slėgis ir kt.). Operatorius bet kuriuo momentu gali pasinaudoti šiais gamybiniais

rodikliais informacijos, gedimų nustatymo ir procesų optimizavimo tikslais.

11 pav. Jėgainės valdymo patalpa (kairėje) ir vizualizacijos schema (dešinėje)




12 pav. parodyta analogiška biokuro jėgainė, sėkmingai pradėta eksploatuoti 2007 m.

gruodžio mėn.

12 pav. Biokuro jėgainė, įrengta įgyvendinant panašų projektą

(inf. šaltinis: PG Bison, Pietų Afrikos Respublika, 2007 m.)

Šlapiasis elektrostatinis nusodintuvas (WESP)

Iš džiovyklos džiovinimo medžiagai patekus į ciklonų bateriją, išdžiovintos dalelės atskiriamos

nuo dujų srauto. Atskirtas dujų srautas ataušinamas iki prisotinimo temperatūros vandeniu,

purškiamu į vamzdį. Atšaldytos dujos patenka į filtrus (esamą ir planuojamą WESP) ir tolygiai

paskirstomos per visą skerspjūvį plovimo ir paskirstymo įtaisu. Nusodinama dauguma dujose

esančių dulkių ir dujinių organinių junginių. Tada apvalytos dujos iš džiovyklos juda vertikaliai į

viršutinę nusodintuvo dalį.

Pagrindiniai nusodintuvo komponentai – vertikalūs korių pavidalo nusodinimo elektrodai;

iškraunamieji elektrodai yra korių centruose. Nuolatinės srovės įtampa iškraunamuosiuose

elektroduose sukuriama vainikinė iškrova, jonizuojanti dujas. Dulkių likučiai dujose įgauna

neigiamą krūvį ir elektros lauku yra pritraukiami prie įžemintų vidinių korių sienelių, turinčių

teigiamą krūvį.

Virš korių esanti purkštukų eilė periodiškai skalauja nusodinimo paviršius technologiniu

vandeniu, taip šalinant dulkių sankaupas. Dviem siurbliais tiekiamas vanduo aušinimui,

plovimo įtaiso vandens kontūrui ir korius skalaujantiems purkštukams. Plovimui, aušinimui ir




skalavimui naudojami purkštukai yra specialios, apsaugančios nuo užsikimšimo,

konstrukcijos.

Visas į sistemą purškiamas vanduo surenkamas rezervuare su specialia kietųjų dalelių

nusodinimo įranga. Vandens recirkuliaciją užtikrina vidinis vandens valymo įrenginys su filtru

ir talpykla. Nusodinimui paskatinti ir kietosioms dalelėms iš technologinio vandens pašalinti į

sistemą tiekiama dribsnių formavimo medžiaga (flokuliantas) ir neutralizuojanti medžiaga. Ant

rezervuaro dugno besikaupiančios kietosios medžio dalelės pašalinamos sraigtiniu

konvejeriu. Išcentrinis siurblys siurbia medžio dulkes į talpyklą, iš kurios ištraukiamas vanduo.

Filtratas iš talpyklos nukreipiamas atgal į nusodintuvo vandens baką, o mažas vandens kiekis

siurbliu tiekiamas į deginimo įrenginį, kur jis įpurškiamas į degimo kamerą temperatūrai ir

degimo procesui kontroliuoti. Atskirtos medžio dulkės surenkamos į konteinerį ir šakiniu

krautuvu retkarčiais perkeliamos ant „judančių grindų“ įrenginio priešais deginimo įrenginį, kur

jos naudojamos energijai išgauti.

Išvalytos dujos iš abiejų WESP filtrų naujai planuojamu kaminu bus išleidžiamos į aplinkos

orą.

Sistema veikia visiškai automatiškai, valdoma programuojamo valdiklio. Procesų kontrolės

sistema pagrįsta žmogaus ir mašinos sąsaja. Todėl sistemą lengva naudoti ir užtikrinamas

patikimas jėgainės veikimas.

3.2. DUOMENYS APIE GAMINIUS (PRODUKCIJĄ), ENERGETINĖMS REIKMĖMS

NAUDOJAMUS IŠTEKLIUS

Duomenys apie gaminius (produkciją), energetinėms reikmėms naudojamus išteklius pateikti

1 lentelėje.

1 lentelė. Duomenys apie gaminius (produkciją), energetinėms reikmėms naudojamus

išteklius

Produkcija Energetinėms reikmėms naudojami ištekliai

pavadinimas kiekis per

metus

pavadinimas kiekis per metus šaltiniai

Šiluminė

energija

700 GWh Biokuras 65 000 t Išoriniai tiekėjai

43 333 t UAB “Swedspan Girių

Bizonas”

3.2.1. DUOMENYS APIE NAUDOJAMAS ŽALIAVAS, MEDŽIAGAS

Žaliavos ir medžiagos, įskaitant ir chemines medžiagas bei preparatus, naudojamos objektų

statybos ir eksploatacijos metu bus detalizuotos PAV ataskaitoje.




3.2.2. ATLIEKOS

Tam tikras kiekis statybinių atliekų susidarys, esamų objektų ardymo/griovimo ir naujų objektų

statybos metu. Šios atliekos bus tvarkomos vadovaujantis „Statybinių atliekų tvarkymo

taisyklėmis“ (2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-637) ir/ar perduotos tvarkyti sertifikuotoms atliekų

tvarkymo įmonėms.

Objekto eksploatacijos metu tai pat susidarys atliekos (pvz., pelenai). Šių atliekų rūšys,

kiekiai, tvarkymo būdai, šalinimas ir panaudojimas bus detaliai įvertinti ir aprašyti PAV

ataskaitoje.

3.3. PŪV VIETOS CHARAKTERISTIKA

PŪV numatoma esamoje UAB „SWEDSPAN Girių Bizonas“ medžio drožlių plokščių gamyklos

teritorijoje Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje Kazlų Rūdojs savivaldybėje. Šiame PAV etape

rajoniniu ir vietos lygmeniu pagal viešai publikuojamą ir prieinamą informaciją [11-13]

pateikiami duomenys apie esamos vietovės, kuriuoje numatoma vykdyti PŪV, geografines-

administracines, gamtines (orohidrografines, klimatines, pedologines, geologines-

hidrogeologines) sąlygas, kraštovaizdį, augmeniją, gyvūniją ir kitą bioįvairovę, kultūros

paveldo vertybes.

3.3.1. GEOGRAFINĖ PADĖTIS

UAB „SWEDSPAN Girių Bizonas“ gamybinė teritorija yra vakarinėje Kazlų Rūdos dalyje,

miesto pakraštyje. Gamykla, o tuo pačiu ir PŪV objektas, įsikūrusi buvusioje VĮ „Eglė“

teritorijoje kartu su UAB „Litesko“ šilumine jėgaine bei keletu kitų mažesnių įmonių. Apie 600

m atstumu į pietvakarius nuo įmonės teritorijos yra buvusi karinė bazė, apie 400 m atstumu į

vakarus – UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ valymo įrenginiai. Šiaurrytinėje, rytinėje ir

pietrytinėje pusėse aplink įmonės teritoriją įvairiu atstumu yra įsikūrę miesto gyvenamųjų

namų kvartalai. Artimiausi gyvenamieji namai nuo įmonės teritorijos ribos yra: šiaurytinėje

pusėje - už 120-130 m, rytinėje- už 100 m, pietrytinėje – už 70 m. Įmonės teritoriją šiaurinėje

pusėje nuo gyvenamųjų namų skiria M.Valančiaus gatvė, UAB „Lamiga“, UAB „Jūrės

ąžuolas“, UAB „Litesko“ gamybinės teritorijos, pietinėje - geležinkelis.

3.3.2. VIETOVĖS ADMINISTRACINĖ PRIKLAUSOMYBĖ IR NAUDOJIMAS

Kazlų Rūda – miestas Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės.

Kazlų Rūda yra savivaldybės ir seniūnijos centras. Kazlų Rūdos savivaldybės plotas – 555

km2. Savivaldybė apima vieną miestą ir 183 kaimus (0,8% Lietuvos teritorijos), joje gyveno 14

869 gyventojų (2005 m.,0,4% Lietuvos gyventojų).




13 pav. Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija

(Inf. šaltinis: sav. internetinė svetainė [11])

PŪV teritorija yra Kazlų Rūdos seniūnijoje, kuri yra didžiausia iš savivaldybės seniūnijų pagal

plotą ir gyventojų skaičių. Seniūnijos teritorija užima apie 36 tūkst. ha, gyvena 12 454

gyventojai (2001 m.) [11]. Didžiąją ploto dalį užima miškai. Per teritoriją teka nedidelės upės:

Pilvė, Jūrė, Judrė. Seniūnijos administracija įsikūrusi adresu M.Valančiaus g. 12, 69405 Kazlų

Rūda. 2010 m. gyventojų skaičius Kazlų Rūdoje buvo – 6950.

PŪV numatytas esamoje UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“ MDP gamyklos teritorijoje. Šioje

zonoje tiek Kazlų Rūdos savivaldybės, tiek miesto bendruosiuose planuose [12, 13] numatyta

pramonės plėtra.

Patikslinta informacija apie vietovės, kurioje numatoma PŪV, administracinę priklausomybę ir

naudojimą bei socialinę aplinką bus pateikta PAV ataskaitoje.

3.3.3. KLIMATINĖS SĄLYGOS

Pagal klimato rajonavimą Kazlų Rūdos miestas patenka į Vidurio žemumos Nemuno žemupio

parajonį. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra siekia 17° C, sausio mėnesio vidutinė

temperatūra - 5° C. Kritulių iškrenta apie 650 mm, vyrauja pietvakarių krypties vėjai. Kritulių

pasiskirstymas Lietuvoje ir PŪV teritorijoje pateiktas 14 pav.




14 pav. Metinis kritulių kiekis Lietuvoje ir PŪV teritorijoje

Detalesnė informacija apie PŪV rajono klimatines sąlygas bus pateikta PAV ataskaitoje.

3.3.4. HIDROGRAFINĖS VIETOVĖS SĄLYGOS

Kazlų Rūdos savivaldybės upės priklauso Šešupės baseinui. Pagal Lietuvos Respublikos

hidrologinį rajonavimą savivaldybės teritorija priskiriama Vidurio Lietuvos hidrologinės srities

Šešupės hidrologiniam rajonui. Šiame hidrologiniame rajone, kur vyrauja lygus reljefas,

būdingi menki upių nuolydžiai (0,04-0,1%), jų vagos negiliai įsirėžusios, o baseiną dengia

daugiausia sunkios mechaninės sudėties gruntai. Per metus čia iškrenta vidutiniškai 650 mm

kritulių, o kadangi suminis garavimas Šešupės baseine siekia iki 600 mm, vidutiniai metų

nuotėkio koeficientai dažniausiai yra mažesni kaip 0,30, o metų nuotėkio modulis siekia 5-6

l/s km2 [12].

Lietuvos upių baseinai pagal paviršinių vandens išteklių dydį, jų savybes, naudojimo sąlygas,

charakteringus vandens naudotojus, yra suskirstyti į 4 grupes. Marijampolės apskrities

teritoriją apimantis Šešupės baseinas priskiriamas III-iai grupei, į kurią patenka baseinai,

turintys netolygų nuotėkį, mažus vandens išteklius ir nepalankias naudojimo sąlygas [12].

Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija išsidėsčiusi smėlingoje aliuvinėje lygumoje, kuriai ežerai

nebūdingi. Čia dominuoja dirbtiniai vandens telkiniai, kurie įrengti užtvenkiant vandens tėkmę

vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Tvenkiniai užima

591,08 ha plotą, kas sudaro 1,06% nuo bendro savivaldybės teritorijos ploto [12].




Vandenys Kazlų Rūdos mieste užima 1,5 ha teritorijos (0,41% nuo bendro miesto ploto). Tai

didesni bei mažesni dirbtiniai vandens telkiniai. Didžiausias vandens telkinys yra 0,4 ha ploto

miesto centre. Šiaurės vakarinėje dalyje prateka Jūrės upė [13].

Planuojamos ūkinės veiklos sklype paviršinio vandens telkinių nėra. Vakariniame įmonės

teritorijos pakraštyje yra nedidelė kūdra (priešgaisrinis tvenkinys).

Artimiausias paviršinio vandens telkinys yra Jūrės upelis, nuo įmonės teritorijos nutolęs 2

km atstumu ŠV kryptimi. Jūrės upelio ilgis – 39,3 km, baseino plotas – 111,3 km2. Upelis

įteka į Višakio upę, kuri priklauso Šešupės pabaseinui. Miesto teritorijoje ir privačių skypų

valdose yra keletas įvairaus dydžio kūdrų (1 grafinis priedas).

3.3.5. RELJEFAS

Fiziniu geografiniu požiūriu Kazlų Rūdos savivaldybė plyti Nemuno žemupio lygumoje, Kazlų

Rūdos supustytoje limnoglacialinėje lygumoje, kairiajame Jūrės upės krante. Kazlų Rūdos ir

jo apylinkių reljefas pagrindinius bruožus įgavo maždaug prieš 16-18 tūkstančių metų. Tuo

laikotarpiu Nemuno žemupio lyguma buvo apklota ledynų dangos. Reljefo bruožai ryškėjo

ledynams traukiantis ar nykstant. Tirpstant ledui, susitvenkė ledyninių vandenų ežeras, nuolat

maitinamas ledyno pakraščio upokšnių. Ežero dugne klostėsi smulkiagrūdės nuosėdos

daugiausia iš sluoksniuotų molių. Ledynui ištirpus, ežero vanduo ištekėjo ir toje vietoje liko

molinga lyguma, vadinama limnoglacialine. Pasitraukus ledynui, vientisas limnoglacialines

lygumas vėliau suraižė upių slėniai. Senieji ledyninių upokšnių deltiniai smėliai, pridengiantieji

limnoglacialinę lygumą, buvo kai kur vėjo perpustyti ir sudarė kopas. Nemaži kopų plotai

aptikti Kazlų Rūdos apylinkėse [12].

Didžiausią Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos plotą užima senovinių aliuvinių lygumų

žemėvaizdis. Tik į pietrytinę dalį, apie Plutiškes ir Kvietiškį įsiterpia moreninės lygumos.

Kraštovaizdžio stabilumo požiūriu ypatingai svarbios daugiamete augmenija padengtos

žemės naudmenos – miškai, krūmai, pelkės, natūralios pievos, ganyklos ir dirvonai,

daugiamečių žolių plotai. Nagrinėjamoje teritorijoje miškai užima 59,4%, jie išsidėstę apie

didžiausias savivaldybės upes (Jūrė, Vabalkšnė ir Višakis), kurie užtikrina gamtinio

kraštovaizdžio stabilumą [12].

Kazlų Rūdos mieste vyrauja banguotos lygumos su išnyrančiomis kalvelėmis. Vidutinis

aukštis siekia 65 - 68 metrus virš jūros lygio. Už miesto rytų kryptimi reljefas palaipsniui kyla,

vietomis savivaldybės teritorijoje pasiekdamas horizontalės pasiekia 69 – 70 metrų aukštį.

Staigūs reljefo peraukštėjimai miesto paviršiui nebūdingi. Giliau į reljefą įsirėžia Jūrės upė,

sudarydama iki 12 - 15 m gylio ir 150 - 300 m pločio slėnį [13].

PŪV numatoma esamos pramoninėje zonoje, kurioje jau anksčiau yra suformuotas lygus

technogeninis teritorijos paviršius.




3.3.6. GEOLOGINĖS – HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS

Vietovių geologinės – hidrogeologinės sąlygos apibūdintos pagal Lietuvos geologijos

tarnyboje saugomą fondinę medžiagą bei aplinkinių įmonių teritorijų tyrimų duomenis

Marijampolės apskrities mastu.

Visoje Marijampolės apskrityje išplitusios kvartero periodo ledynų ir jų tirpsmo vandens

suklotos nuogulos, kurių storis pietinėje dalyje viršija 200 m, o centrinėje ir šiaurinėje kinta

nuo 60 iki 120 m.

Ledynmečio dariniams priskiriami Dainavos (gIdn), Žemaitijos (gIIžm), Grūdos (gIIIgr),

Baltijos (gIIIbl) moreniniai priesmėliai ir priemoliai, Baltijos (IgIIIbl) limnoglacialiniai moliai ir

Grūdos – Žemaitijos (agIII – II gr – žm), Grūdos – Baltijos (agIIIbl – gr) tarpmoreniniai

horizontai sudaryti iš smėlio, žvirgždingo smėlio, žvirgždo.

Kvartero nuogulų storymė beveik visoje Marijampolės apskrities teritorijoje slūgso ant

viršutinės kreidos uolienų. Vilkaviškio rajone aptinkama beveik visų geologinių periodų –

kreidos, jūros, triaso, permo, demono, silūro, ordoviko, kambro – nuosėdinių ir proterozijaus –

magminių – metamorfinių uolienų.

Marijampolės apskrities teritorijoje hidrogeologiniu požiūriu išskiriamos trys požeminio

vandens apykaitos zonos: aktyvios, sulėtėjusios ir lėtos. Aktyvios zonos storis apskrities

teritorijoje sudaro 250 – 300 m. Į ją patenka kvartero, viršutinės kreidos, viršutinės

(cenomanio) – apatinės kreidos uolienų požeminis vanduo. Po šia zona slūgso sulėtėjusios

požeminio vandens apykaitos zona, kurios vanduo pasižymi padidėjusia mineralizacija (1 - 35

mg/l). Kvartero nuogulų storymėje išskiriami gruntinis ir tarpmoreniniai vandeningi horizontai.

Gruntinis vanduo išplitęs įvairios kilmės nuogulose (limnoglacialinėse, glacialinėse,

aliuvinėse, pelkių) ir slūgso nuo 0,1 iki 20 m gylyje. Priklausomai nuo vandenį talpinančių

uolienų sudėties, filtracinis sluoksnio laidumas gali būti nuo 1 iki 750 m2/p. Tarpmoreniniai

vandeningi horizontai apskrities teritorijoje dažniausiai nėra išplitę ištisai. Jų storis įvairiose

vietose irgi įvairus nuo 1-5 iki 10-20 m. Tarpmoreninių nuogulų filtracijos koeficientas kinta

nuo 1 iki 60 m/p, o sluoksnio laidumo koeficientas – nuo 10 iki 400 2/p. Tarpmoreninių

horizontų vanduo yra spūdinis, kurio pjezometrinis lygis yra ties žemės paviršiumi arba virš

jo. Horizontų vanduo gėlas, kurio bendroji mineralizacija dažniausiai būna 0,3 – 0,8 g/l. Po

kvartero nuogulomis beveik visoje apskrities teritorijoje slūgso kreidos (K1-2) geologinio

periodo nuogulos. Jose išskiriami du vandeningi horizontai: viršutinės kreidos (K2) ir

Cenomanio – apatinės kreidos (K2cm+K1). Viršutinės kreidos vandeningas horizontas

sudarytas iš karbonatinių baltos kreidos uolienų, kurių bendras storis yra iki 100 – 150 m,

tačiau vandeningos uolienos tesudaro tik 30 – 40 m. Apatinė karbonatinės storymės dalis

laikoma sąlygine vandenspara. Nors bendrai baltos kreidos filtracinės savybės prastokos

(km=50 m2/p), tačiau teritorijos karbonatinės storymės dalyje aptinkamas mergelis ir net

smiltainis, pasižymintis žymiai geresnėmis filtracinėmis savybėmis (km=100-200 iki 500

m2/p). horizonto vanduo gėlas, jame vyrauja hidrokarbonato ir kalcio jonai, o bendra




mineralizacija būna apie 0,5 – 0,8 g/l. Viršutinės (cenomanio) – apatinės kreidos vandeningas

horizontas išplitęs visoje apskrities teritorijoje, tačiau į prekvartero paviršių išeina tik

šiaurinėje dalyje. Bendras šio horizonto terigeninių smėlingų nuogulų storis siekia 60 – 70 m,

litologiniu požiūriu horizonto uolienos yra smulkiagrūdis vietomis molingas smėlis. Filtracinis

sluoksnio laidumas 10 – 40 m2/p. vanduo gėlas, kalcio hidrokarbonatinis, jo bendra

mineralizacija – 0,5-0,9 g/l.

2005 m. UAB „Grota“ atliko UAB „Girių bizonas“ (dabar UAB „Swedspan Girių Bizonas“)

gamyklos teritorijos ekogeologinius tyrimus. Atlikus tyrimus nustatyta, kad viršutinę geologinio

pjūvio dalį iki ištirto gylio (19,5 m) sudaro piltas gruntas arba dirvožemis, smulkiagrūdis smėlis

ir molis. Vietomis aptinkamas durpės sluoksnis. Smulkiagrūdžio smėlio sluoksnio storis siekia

apie 18 – 19 m. Po smėlio sluoksniu slūgso plastiškas rudas molis, pereinantis į moreninį

priemolį, kurio padas yra mažiausiai 35 m gylyje.

Gruntinis vanduo kaupiasi smulkiagrūdžio smėlio sluoksnyje. Gruntinio vandens lygis tyrimo

metu buvo 1,53 – 3,53 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Gruntinis vanduo filtruojasi šiaurės

vakarų kryptimi, link Jūrės upės. Smėlio filtracijos koeficientas k yra apie 2,8 m/para. Tikrasis

vandens filtracijos greitis uolienose, o tuo pačiu ir maksimalus inertiškų vandenyje ištirpusių

teršalų migracijos greitis – apie 7 cm per parą.

UAB „Swedspan Girių Bizonas“ gamyklai ir PŪV objektui artimiausia centralizuota

vandenvietė yra Kazlų Rūdos vandenvietė, nutolusi apie 90 m atstumu šiaurės kryptimi. Kazlų

Rūdos vandenvietėje eksploatuojamas viršutinės kreidos (K2) vandeningas horizontas.

Inžinerinės geologinės sąlygos

Objekto inžinerinės geologinės sąlyos bus detaliai įvertintos ir aprašytos PAV ataskaitoje.

Ekogeologinės sąlygos

Paminėtų ekogeologinių tyrimų metu nustatyta, kad sunkiųjų metalų koncentracijos

dirvožemyje ir piltame grunte neviršija ne tik didžiausių leistinų, bet ir foninių reikšmių. UAB

„Girių Bizonas“ gamybinė teritorija (išskyrus degalinę) pagal jautrumą taršai naftos

angliavandeniliais priskirtina prie D kategorijos, t.y. prie mažai jautrių. Žemės paviršiaus

gruntui tokioje teritorijoje DLL yra nuo 1,5 iki 10 g/kg sauso grunto, priklausomai nuo

teršiančių angliavandenilių frakcinės sudėties. Didžiausia koncentracija, nustatyta žemės

paviršiaus grunte yra 1,6 g/kg sauso grunto ir neviršija DLL. Kitose vietose žemės paviršiaus

grunte naftos angliavandenilių koncentracijos neviršijo 0,39 g/kg.

Gilesniųjų žemės sluoksnių grunte didžiausia naftos angliavandenilių koncentracija nustatyta

šalia buvusios naftos produktų saugyklos, kur 3,3 – 3,5 m gylyje naftos ji siekė 2,61 g/kg ir

neviršijo DLL (8g/kg) tokios kategorijos (D) teritorijai pagal LAND 9-2002.




Gruntinio vandens kokybė pagal daugelį rodiklių tenkino tuo metu galiojusios HN 48:2001 ir

„Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo

tvarkos“ reikalavimus. Tačiau daugumos gręžinių vandens permanganato skaičius šiek tiek

viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK), o užteršto naftos angliavandeniliais – beveik iki

4 kartų.

Angliavandenilių cheminės sudėties tyrimas parodė, kad beveik visoje teritorijoje tirtų

angliavandenilių koncentracijos gruntiniame vandenyje neviršijo DLK pagal tuo metu

galiojausius normatyvinius dokumentus.

3.3.7. ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIAI

PŪV teritorijoje ir jos artimiausiose apylinkėse (iki 500 m) nėra naudingų gamtos išteklių

telkinių.

Informacija apie artimiausius naudingųjų iškasenų telkinius PŪV apylinkėse pateikta 2

lentelėje.

2 lentelė. Naudingųjų iškasenų telkiniai PŪV apylinkėse

Eil. Nr.

Identifikavimo Nr. LGT

duomenų bazėje

Pavadinimas Išteklių rūšis Būklė Adresas

1 1578 Agurkiškė Smėlis Nenaudojamas Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen., Agurkiškės k.

2 1564 Raudonplynis Smėlis Nenaudojamas Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen.

3 672 Jūrė Durpės Nenaudojamas Kauno r. sav., Zapyškio sen.

4 1708 Pilviškiai I Molis Nenaudojamas Vilkaviškio r. sav., Pilviškių sen.

5 1581 Puskelniai II Molis Užleistas Marijampolės sav., Sasnavos sen., Puskelnėlių k.

UAB „Swedspan Girių Bizonas“ gamyklai ir PŪV objektui artimiausia centralizuota

vandenvietė yra Kazlų Rūdos vandenvietė, nutolusi apie 90 m atstumu šiaurės kryptimi. Kazlų

Rūdos vandenvietėje eksploatuojamas kvartero Medininkų – Žemaitijos tarpmoreninis (agl II

md-žm) vandeningas horizontas, slūgsantis 68 - 85 m gylyje ir viršutinės kreidos (K2)

vandeningas horizontas, slūgsantis 88 - 96 m gylyje. Pagal Lietuvos higienos normą HN 44:

2006 vandenvietė priskiriama pusiau uždarų vandenviečių grupei uždaresnių

daugiasluoksnėse storymėse (IIa1) pogrupiui.




2008 m. aprobuoti Kazlų Rūdos vandenvietės gėlo požeminio vandens eksploataciniai

ištekliai pagal ištirtumo kategorijas sudaro:

• kategorija “A” - 700 m3 vandens per parą (tarpmoreninis, agI II md-žm);

• kategorija “B” – 800 m3 vandens per parą (tarpmoreninis, agI II md-žm).

Planuojamos ūkinės veiklos teritorija nepatenka į centralizuotų vandenviečių ir jų apsaugos

zonų ribas.

3 lentelė. Išžvalgyti ir eksploatuojami požeminio gėlo vandens ištekliai

Savivaldybė Vandenvietė

Eksploatuojamas

vandeningas

horizontas

Vandenvietės

pogrupis∗∗∗∗

Kazlų Rūdos Kazlų Rūdos agI II md-žm;

K2 IIa1

Pastaba: Lietuvos higienos normoje HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ pagal ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu pobūdį vandenvietės yra suskirstytos į tris grupes, aštuonis pogrupius: I grupė – uždaros vandenvietės; II grupė – pusiau uždaros vandenvietės, kurios skirstomos į pogrupius: uždaresnės – daugiasluoksnėse storymėse (IIa1)ir prieupinės (IIa2); atviresnės – daugiasluoksnėse storymėse (IIb1) ir prieupinės (IIb2); III grupė – atviros vandenvietės, kurios skirstomos į pogrupius: gruntinės (IIIa); krantinės (IIIb1) ir infiltracinės (IIIb2).

3.3.8. DIRVOŽEMIS

Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija pagal šalies dirvožemio dangos rajonavimą priskiriama

Kazlų Rūdos smėlžemių ir jauražemių rajonui. Tai palyginti nedidelis rajonas, kur dirvožemiai

susiformavo senųjų deltų smėliuose. Smėlio sluoksnis nėra storas ir jis guli ant mažiau laidžių

uolienų, didelė dalis dirvožemių yra įmirkę. Miesto miškams būdingi tipiški miškų dirvožemiai.

Esamos MDP gamyklos teritorijoje, o tuo pačiu PŪV sklype, vyrauja technogeninis piltinis

gruntas.

3.3.9. KRAŠTOVAIZDIS

Pagal kraštovaizdžio estetinį vertinimą šiaurinė Kazlų Rūdos savivaldybės dalis patenka į

lygumų agrarinį gamtovaizdį, apaugusį eglynais ir lapuočių giraitėmis. Jis apima Novaraisčio

telmologinį draustinį ir vertinamas 5 balais. Likusi savivaldybės teritorijos dalis priklauso

miškingam gamtovaizdžiui. Tai pelkėtos lygumos, apaugusios pušynais, eglynais ir

alksnynais. Šio gamtovaizdžio estetiniai ištekliai vertinami 4 balais [12].




Centrinę Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos dalį užima regioninės svarbos vidinio

stabilizavimo mazgas. Šiaurės rytų dalimi praeina rajoninė geoekologinė takoskyra. Šios

teritorijos apaugusios ištisiniu miškų masyvu, natūralių pievų plotais. Didžiausių teritorijos upių

slėniais (Jūrė, Višakis, Vabalkšnė) praeina rajoninės reikšmės migracijos koridoriai [12].

PŪV numatoma pietvakarinėje miesto dalyje esamoje MDP gamyklos teritorijoje. Šioje miesto

dalyje jau yra susiformavusi pramoninių objektų koncentracija, sukurianti lokalų industrinį

vietovaizdį, kuriame dominuoja gamybiniai technologiniai įrenginiai ir statiniai bei

infrastruktūriniai objektai. Šioje zonoje bei tolstant pietvakarių kryptimi tiek Kazlų Rūdos

savivaldybės, tiek miesto teritorijų bendruosiuose planuose [12,13] numatyta pramonės

plėtra.

3.3.10. AUGMENIJA, GYVŪNIJA IR KITA BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

UAB “”SWEDSPAN Girių Bizonas” gamyklos teritoriją, kurioje numatoma PŪV, ŠV, V ir PV

pusėse juosia mišku apaugusios teritorijos, kuriuos prižiūri Kazlų Rūdos girinkija. Kazlų

Rūdos girininkijos miškai apjuosia Kazlų Rūdos miestą, Ąžuolų Būdos gyvenvietę, ribojasi su

Jūrės, Bebruliškės, Griešių, Gudelių, Selemos ir kt. kaimais, Bagotosios, Jūrės girininkijomis,

privačiomis valdomis. Girininkijos miškų bendras plotas - 6259 ha, iš jų: valstybinės reikšmės

- 5127 ha (82%), privatūs ir privatizuotini - 1072 ha (17%), kitų naudotojų miškai - 60 ha (1%).

Pagal vyraujančias medžių rūšis: pušynai - 35%, eglynai - 30%, juodalksnynai - 23%,

beržynai - 11%, drebulynai - 0,5%, kitos rūšys - 0,5%. Pagal miškų grupes (valstybiniai

miškai): II grupes - 840 ha (ekosistemų apsaugos miškai - 760 ha, rekreaciniai - 80 ha), III

grupės- 400 ha, IV grupės - 3887 ha. Yra keturios eiguvos, vidutinis eiguvos plotas 1282 ha.

Masyvo plotas 58 700 ha, mišku apaugę 47 000 ha. Miškų masyvas apie 35 km ištįsęs iš

šiaurės į pietus. Šiaurėje ir šiaurės rytuose siekia Nemuno šlaitus, rytuose − Girininkus,

Pažėrus, pietryčiuose − Skriaudžius, pietuose − Ąžuolų Būdą, pietvakariuose − Jankus,

Sutkus. Masyvas supa Kazlų Rūdą, Jūrę, Višakio Rūdą, Jančius, Lekėčius, Kurą, Braziūkus,

Ežerėlį. Kazlų Rūdos miškus pietuose kerta Kauno − Kybartų geležinkelis su atšaka į Alytų,

šiaurėje Kauno − Šakių plentas [14].

Kazlų Rūdos miškai susideda iš 70 miškų, didesnieji: Ąžuolų Būdos, Braziūkų, Briedžkampio,

Gerdžių, Juškinės, Kajackų, Kazlų Rūdos, Karčrūdės, Lekėčių, Marackų, Paryžinės, Rūdšilio,

Školkampio, Višakio Rūdos, Zapyškio. 75% miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Kazlų

Rūdos, Šakių urėdijos bei Krašto apsaugos ministerijai [14].

Per vidurinę, pietinę ir vakarinę masyvo dalį pietvakarių kryptimi teka Šešupės intakai: Nova

su Šilupe ir Karčiupiu, Višakis su Skarlupiu, Judre, Noreikupe, Jūre, Pilvė su Bartupe. Per

šiaurės ir šiaurės rytų dalį į Nemuną teka Nyka su Pocupiu, Šukėtas, Žiegždris, Liekė, Ova su

Skardupiu ir Šaltupiu, Skirpstauja. Jūrės upė ties Jūrės ir Kazlų kaimais patvenkta [14].




Masyvo rytine ir šiaurine dalimi, Šešupės−Nemuno vandenskyra, eina platus pelkėtas ruožas.

Čia, be šlapių miškų, yra ir didelių pelkių: Ežerėlio pelkė, Žiemkelis, Novaraistis,

Kajackaraistis, Raudonplynis, Laukraistis, Samanynės−Stuobrinės pelkė, Gorijos pelkė, Ovos

pelkė, Bitšilio pelkė.

Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo, derlingos įmirkusios ir įvairių tipų

pelkinės. 4% miškų yra II grupės ekosistemų apsaugos bei rekreaciniai, 11% III grupės

apsauginiai, 85% ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 26%. Pušynų yra 50%, eglynų 19%,

juodalksnynų 16%, beržynų 13%, uosynų ir drebulynų po 1%. Jaunuolynai sudaro 26%,

pusamžiai medynai 48%, bręstantys 19%, brandūs 7%. Medynų vidutinis amžius 53 m.,

bonitetas 1,8, skalsumas 0,73, tūris 218 m³/ha.

Miškuose nemažai grybų, vaisinių ir vaistinių augalų, medžiojamųjų gyvūnų nedaug.

Tiesiogiai PŪV numatytoje teritorijoje augmenijos ir gyvūnijos nėra.

3.3.11. SAUGOMŲ TERITORIJŲ TINKLAS

Saugomų teritorijų sistemą Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje sudaro valstybės ir

savivaldybės draustiniai, Europinės svarbos NATURA 2000 paukščių ir buveinių apsaugai

svarbios teritorijos, gamtos paveldo objektai.

Saugomų teritorijų paskirtis yra garantuoti gamtinių ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų

apsaugą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, biologinę įvairovę ir genetinį fondą, gamtos

išteklių atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintinei rekreacijai, moksliniams tyrimams ir aplinkos

būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą. Saugomų

teritorijų sistemą, remiantis LR saugomų teritorijų įstatymu, sudaro šie saugomų teritorijų tipai:

konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos – atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai;

ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos – ekologinės apsaugos zonos; kompleksinės

saugomos teritorijos – valstybiniai parkai, biosferos stebėsenos teritorijos. Gamtinio pobūdžio

saugomas teritorijas ir kitas ekologiškai svarbias teritorijas, užtikrinančias kraštovaizdžio

ekologinę pusiausvyrą, į krašto tvarkymą subalansuojančią bendrą sistemą jungia gamtinis

karkasas [12].

Miesto pietryčiuose 20 ha plote XX a. viduryje įkurtas Kazlų Rūdos parkas. Plečiantis miestui,

išliko dalis natūralaus miško, todėl dauguma medžių – buvusio paprastosios pušies brandaus

medyno miško likučiai. Čia auga pušys, eglės, gausu beržų, drebulių, liepų. Įvairiomis

progomis sodinami ir atvežti iš kitur medeliai bei krūmai. Kazlų Rūdos parkas 1986 m.

paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie

Aplinkos ministerijos užsakymu 2006 metais buvo parengtas parko ribų ir reglamento

projektas. Pagal šį projektą 15,2 ha parko teritorijos siūloma paskelbti savivaldybės saugomu

gamtos paveldo botaniniu objektu – dendrologinę vertę turinčiu parku [13].




Planuojamos ūkinės veiklos teritorija bei jos apylinkės nepatenka į Europos ekologinio tinklo

Natura 2000 ir kitų saugomų gamtinių teritorijų bei jų apsaugos zonų ribas. Artimiausia UAB

„SWEDSPAN Girių Bizonas“ teritorijai saugoma gamtinė teritorija yra Kazlų Rūdos

kraštovaizdžio draustinis, nutolęs 2,5 km atstumu PR kryptimi (1 grafinis priedas).

3.3.12. KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS

UAB „SWEDSPAN Girių Bizonas“ teritorijai artimiausia kultūros paveldo vertybė yra Kazlų

Rūdos miesto senosios kapinės (unik. Nr.22448), nutolusios 220 m atstumu ŠR kryptimi.

Minėta teritorija ribojasi su UAB „Swedwood“ teritorija. Už 1 km rytų kryptimi nuo įmonės

sklypo ribos yra namas (unik. Nr.10903) ir kapinės (unik. Nr.10902).

Kitų istorinių, kultūrinių bei archeologinių vertybių 1 km spinduliu nuo PŪV teritorijos nėra (3, 4

grafiniai priedai).




4. PAV ATASKAITOS RENGIMO NUOSTATOS, APIMTIS IR TURINYS

4.1. PŪV POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO NUOSTATOS

Pagrindinės PAV metu taikomos nuostatos:

• PŪV PAV bus atliekamas vadovaujantis galiojančių Lietuvos Respublikos ir Europos

sąjungos įstatymų ir normatyvinių aktų, rekomendacijų bei metodikų reikalavimais.

• PŪV PAV bus vertinamas dviem PŪV įgyvendinimo stadijoms: objekto statybai ir PŪV

eksploatacijai.

• PŪV numatoma esamoje gamybinėje įmonės teritorijoje ir sąlygojama jau esamų ir

veikiančių technologinių objektų;

• Esamos būklės įvertinimas. Esama būklė apibūdinama 2010 m. situacijai. 2010 m.

situacija priskiriama „nulinei“ būklei, t.y. laikoma, kad jei PŪV nebūtų vykdoma,

aplinkos būklės rodikliai atitiktų 2010 m. situaciją.

4.2. PRELIMINARUS PŪV PAV ATASKAITOS TURINYS

Būsimos PAV ataskaitos pavadinimas – 82 MW biokuro jėgainės statybos ir

eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimas.

Planuojama, kad PAV ataskaitą sudarys trys dalys: I – tekstinė, II – tekstiniai priedai ir III –

grafiniai priedai. Esant poreikiui planuojama PAV ataskaitos struktūra gali keistis.

PAV ataskaitoje bus pateikti bendrieji duomenys apie planuojamą PŪV bei jos vystymo

perspektyvas ir galimas alternatyvas, taip pat detaliai apžvelgiamos vietovės aplinkos

sąlygos, jų esama būklė ir pateikiama viso PŪV PAV ataskaitą apibendrinanti santrauka.

Kituose skyriuose pateikiamas detalus PŪV poveikio aplinkai vertinimas atskiriems aplinkos

komponentams visiems PŪV veiklos etapams. Atskirose dalyse bus pateikiamas galimo PŪV

poveikio aplinkos orui ir paviršiniams vandenims vertinimas. Kitose dalyse bus įvertintas

galimas poveikis kitiems aplinkos komponentams: kraštovaizdžiui, bioįvairovei, dirvožemiui,

žemės gelmėms, kultūros paveldo vertybėms. Taip pat bus atliktas išsamus PŪV poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas. Atskiras skyrius bus skirtas PŪV galimų avarijų pavojaus ir

rizikos vertinimui bei ekstremalių situacijų prognozei. Ataskaitoje bus įvertintas PŪV

monitoringo poreikis, atskira dalimi bus pateikta svarstytų į PŪV alternatyvų apžvalga ir jų

pagrindimas.

Būsimos PAV ataskaitos preliminarus turinys ir PAV metu nagrinėjamos temos nurodytas

toliau.




BENDROJI DALIS*

GALIMO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI APRAŠYMAS (PAV

ATASKAITOS SANTRAUKA)

ĮVADAS

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo tikslas, paskirtis

ir principinės nuostatos

PLAUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS*

Bendrieji duomenys

Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių

Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją

Objekto pavadinimas, paskirtis ir įgyvendinimo terminai

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų sąsaja su projektavimo etapais

Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo aprašymas

Planuojamų objektų ir technologinių procesų aprašymas

Duomenys apie naudojamas žaliavas ir gaminamą produkciją bei gamybos atliekas

Žaliava

Gaminami produktai

Gamybos atliekos

Energetinių resursų poreikis ir šaltiniai

Projektuojamų statinių bei įrenginių prijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos

Siūlomų gamybos būdų palyginimas su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB)

Europos Sąjungoje bei HELCOM rekomendacijas

Planuojamos ūkinės veiklos vietos aprašymas

Vietovės geografinė padėtis

Orohidrografinės vietovės sąlygos

Vietovės geologinės - hidrogeologinės sąlygos

Vietovės meteorologinės ir klimatinės sąlygos

Duomenys apie esamą aplinkos (aplinkos oro, dirvožemio, aeracijos zonos gruntų,

požeminio vandens, paviršinio vandens telkinių) užteršimo lygį

Duomenys apie vietovės biologinę įvairovę

Duomenys apie antropogeninę aplinką

POVEIKIS VANDENIMS*

Planuojamos ūkinės veiklos galimas reikšmingas poveikis vandenims

Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, vandenviečių ir atskirų

gręžtinių šulinių apsaugos zonos

Galimo poveikio sumažinimo priemonės

* - pateikiamas PAV ataskaitos turinio detalumas ir struktūra, ruošiant PAV ataskaitą, informacijos pateikimo seka ir

tvarka gali keistis, nesumažinat PAV programoje numatytų nagrinėti temų apimties.




POVEIKIS APLINKOS ORUI*

Objekte susidarantys aplinkos oro teršalai

Objekto aplinkos oro taršos šaltinių charakteristika

Išsiskiriančių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaičiavimai

Stacionarūs aplinkos oro teršimo šaltiniai bei jų išmetamų teršalų kiekiai

Objekto teritorijoje veiksiantys mobilūs aplinkos oro teršimo šaltiniai bei jų išmetamų teršalų

kiekiai

Teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos

Projektuojamų objektų išmetamų į aplinkos orą teršalų didžiausios leidžiamos

koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore

Suminiu poveikiu pasižyminčių teršalų grupių, į kurias įeina objekto išmetami teršalai ir

foninio užteršimo ar gretimų įmonių išmetami teršalai, sąrašas ir šių teršalų DLK

gyvenamosios aplinkos ore

Aplinkos oro užteršimo prognozė

Teršalų, kuriems reikia skaičiuoti pažemio koncentracijas, nustatymas. Teršalų pažemio

koncentracijų apskaičiavimas ir naudota metodika

Teršalų pažemio koncentracijų apskaičiavimo rezultatų analizė ir išvados

Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai

Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės

Objektų projektuose priimti aplinkos oro teršimo mažinimo techniniai sprendimai. Jų

praktinis efektyvumas

Objektų projektuose numatomi dujų valymo ir dulkių gaudymo įrenginiai, jų efektyvumas,

išmetamų į aplinkos orą kiekiai

Aplinkos oro apsaugos priemonės esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms

Išmetamų teršalų kontrolės metodai ir priemonės

POVEIKIS KITIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS*

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis dirvožemiui

Objekto statybos metu nuimamo derlingo dirvožemio sluoksnio plotas, storis ir tūris.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas fizinis poveikis dirvožemiui.

Numatomos planuojamos ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui mažinančios priemonės

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis žemės gelmėms

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aeracijos zonai

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis požeminiam vandeniui

Numatomos planuojamos ūkinės veiklos poveikį žemės gelmėms mažinančios priemonės

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis biologinei įvairovei






Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis vietovės kraštovaizdžiui

Esamos ir planuojamos žemės naudmenos bei jų apsauga

Galimo poveikio kraštovaizdžiui sumažinimo priemonės

Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis kultūros paveldo objektams

Galimo poveikio kultūros paveldo vertybėms sumažinimo priemonės

POVEIKIS VISUOMENĖS SVEIKATAI*

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

Esamos visuomenės sveikatos būklė Kazlų Rūdoje ir Marijampolės apskrityje

Gyventojai ir gimstamumas

Mirtingumas

Gyventojų sveikata

Sergamumas

Laikinas nedarbingumas

Pirminis invalidumas

Socialinė-ekonominė aplinka Kazlų Rūdoje ir Marijapolės apskrityje:

Darbas

Investicijos

Gyventojų pajamos

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas

Pasiskirstymas pagal amžių ir lytį,

Laikinas nedarbingumas

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas

Sveikatai įtaką darančių veiksniai ir rizikos grupės

Svarbiausi veiksniai ir poveikiai

Gyventojų rizikos grupės

Fizinės aplinkos veiksnių (triukšmo, kvapų, elektromagnetinės spinduliuotės ir kt.) poveikis

Žalingų veiksnių viršijančių leistiną lygį dozės ir atsako įvertinimas

Asmenų skaičius, poveikio trukmė, vieta, poveikio sveikatai sunkumas

Rizikos apibūdinimas

Poveikis socialinei-ekonominei aplinkai

Galimas visuomenės nepasitenkinimas PŪV

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo netikslumai

Poveikio ypatybių įvertinimas

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodai. Metodų rūšys. Metodų savybės






Sanitarinė apsaugos zona (SAZ)

Normatyvinis SAZ dydis. Patikslintas SAZ dydis, įvertinus planuojamos ūkinės veiklos

poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai

Duomenys apie SAZ gyvenančių žmonių skaičių. SAZ organizavimas

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvados ir rekomendacijos

Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonės

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvada

ALTERNATYVŲ ANALIZĖ*

Strateginių, vietos, laiko ir technologinių sprendinių alternatyvų analizė

Optimaliausios alternatyvos PŪV parinkimas

EKSTREMALIOS SITUACIJOS IR PREVENCINĖS PRIEMONĖS*

Projektuojamų objektų galimų avarijų pavojaus ir rizikos analizė

Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės

Numatomos galimo poveikio aplinkai sumažinimo priemonės avarinių situacijų metu

LITERATŪRA

TEKSTINIAI IR GRAFINIAI PRIEDAI

PAV ATASKAITOS VERTINIMO SUBJEKTŲ IŠVADOS IR APTARIMO SU VISUOMENE

DOKUMENTACIJA






4.3. PŪV GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIKĮ

MAŽINANČIOS PRIEMONĖS

1 Galimas poveikio objektas/

aplinkos komponentas

Aplinkos oras

1.1 Esama aplinkos oro būklė PŪV

teritorijoje

Esamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos orui buvo vertintas

2009 m. rengiant UAB „Swedspan Girių bizonas“ poveikio

aplinkos orui vertinimo ataskaitą bei 2010 m. rengiant

techninio projekto „Biologinių valymo įrenginių (biofiltrų)

technologinių išmetimų į aplinkos orą sistemos

rekonstrukcijos“ dalį „Aplinkos apsauga“. Ruošiant minėtus

dokumentus buvo atliktas UAB „Swedspan Girių Bizonas“ ir

foninės taršos matematinis modeliavimas. Ūkinės veiklos

vietoje bei artimiausioje aplinkoje anglies monoksido

koncentracija sudaro apie 4%, azoto oksidų – 27-41%,

kietųjų dalelių – 10-22%, formaldehido – 6% atitinkamo

teršalo ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. Kitų teršalų

(fluoridų, fluoro vandenilio, lakių organinių junginių,

mangano oksidų) koncentracijos sudaro mažiau nei 1%

ribinės aplinkos oro užterštumo vertės.

1.2 Galimas poveikis PŪV

statybos/įgyvendinimo metu

Tikėtinas laikinas poveikis iš mobilių aplinkos oro taršos

šaltinų (transporto priemonių ir kitų įrenginių) objektų

statybos metu.

1.3 Galimas poveikis PŪV veiklos

metu

Poveikis tikėtinas.

Galimas poveikis bus išsamiai išnagrinėtas PAV ataskaitoje,

detalizavus techninius sprendinius.

1.4 Numatomos poveikio

sumažinimo/lokalizavimo

priemonės

Įvertinus galimą poveikį ir, esant poreikiui, bus numatytos

papildomos poveikio sumažinimo priemonės.

1.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių ir atliktų tyrimų duomenų

analizė, skaičiavimai, taršos šaltinių identifikavimas ir

sklaidos matematinis modeliavimas (AERMOD)






Paviršinis vanduo

2.1 Esama paviršinio vandens būklė

PŪV teritorijoje

Detalios informacijos apie konkrečius paviršinio vandens

telkinius, kuriuos gali įtakoti PŪV šiame vertinimo etape

nėra. Išsamiau ši informacija bus patikslinta atliekant PŪV

PAV ir rengiant PAV ataskaitą.



Objekto statybos metu poveikis mažai tikėtinas.


metu

Obekto veikloje susidarys gamybinės ir paviršinės nuotekos.

PŪV PAV ataskaitoje bus įvertintas galimas poveikis

paviršiniams vandens telkiniams.



priemonės

Įvertinus galimą poveikį bei jo mastą ir, esant poreikiui,,

PAV ataskaitos apimtyje gali būti numatytos poveikio

sumažinimo priemonės.


analizė, skaičiavimai, GIS, AutoCAD



Dirvožemis

3.1 Esama dirvožemio būklė PŪV

teritorijoje

Žiūr. 3.2.8 poskyrį

Išsamiau ši informacija bus patikslinta atliekant PŪV PAV ir

rengiant PAV ataskaitą.



Dirvožemio sluoksnis gali būti pažeistas objekto statybos ir

įrengimo metu.

PŪV PAV ataskaitoje bus įvertintas objekto statybos metu

nuimamo derlingo dirvožemio sluoksnio plotas, storis ir tūris,

planuojamos ūkinės veiklos sąlygojama dirvožemio tarša ir

galimas jos poveikis, veiklos sąlygojamas fizinis ir cheminis

poveikis dirvožemiui.


metu

Poveikis mažai tikėtinas.



priemonės

PAV ataskaitoje, esant poreikiui, bus pateiktos planuojamos

ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui mažinančios priemonės.








Žemės gelmės

4.1 Esama žemės gelmių būklė PŪV

teritorijoje

Žiūr. 3.2.7 poskyrį.





Tikėtinas laikinas poveikis objektų statybos metu.

Statant jėgainės objektus bus įsigilinama į viršutinį žemės

gelmių sluoksnį (pagrindinai į aeracijos zoną, gruntinį

vandeningą sluoksnį, o atskirais atvejais įsigilinimo lygis gali

siekti ir gilesnius sluoksnius). Paminėtais atvejais galimas

laikinas fizinis-hidrodinaminis poveikis.


metu




priemonės

PAV ataskaitoje bus išnagrinėtas galimas planuojamos

ūkinės veiklos poveikis žemės gelmėms, galimas poveikis

aeracijos zonai bei požeminiam vandeniui bei, esant

poreikiui, pateiktos numatomos planuojamos ūkinės veiklos

poveikį žemės gelmėms mažinančios priemonės.





Kraštovaizdis

5.1 Esama kraštovaizdžio būklė PŪV

teritorijoje








metu




priemonės

PAV ataskaitoje bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos

poveikis kraštovaizdžiui, esant poreikiui, pateiktos

numatomos planuojamos ūkinės veiklos poveikį

mažinančios priemonės.


analizė, GIS, AutoCAD






Saugomos gamtinės teritorijos

6.1 Esama gyvūnijos būklė PŪV

teritorijoje


PŪV numatoma esamoje gamybinėje teritorijoje, kurioje jau

yra susiformavęs lokalus industrinis vietovaizdis.







metu




priemonės

Esant poreikiui, bus numatomos planuojamos ūkinės veiklos

poveikį mažinančios priemonės.

6.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių analizė, GIS.



Gyvūnija ir kita bioįvairovė


teritorijoje








metu




priemonės

PAV ataskaitoje bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos

poveikis bioįvairovei, esant poreikiui, pateiktos numatomos

planuojamos ūkinės veiklos poveikį mažinančios priemonės.







Kultūros paveldo vertybės


teritorijoje






Poveikis neplanuojamas.


metu

Poveikis neplanuojamas.



priemonės

Esant poreikiui, bus numatomos planuojamos ūkinės veiklos

poveikį mažinančios priemonės.




Gyventojų sveikata ir gyvenimo aplinka

9.1 Esama gyventojų sveikatos būklė

PŪV teritorijoje

PAV ataskaitoje bus išnagrinėta esama gyventojų sveikatos

būklė PŪV teritorijoje, nustatyta sanitarinė apsaugos zona

PŪV objektams.



Tikėtinas laikinas poveikis objektų statybos metu.


metu

Galimas poveikis gyvenamajai aplinkai bei gyventojų

sveikatai bus detaliai nagrinėjamas PAV ataskaitoje.



priemonės

PAV ataskaitoje bus svarstomos ir vertinamos planavimo

alternatyvos, aplinkos monitoringo poreikis, neigiamą

poveikį mažinančių priemonių pasirinkimo aspektai bei

kompensacinės priemonės.


analizė, taršos šaltinių identifikavimas ir sklaidos

matematinis modeliavimas (AERMOD, CadnaA),

sveikatai darančių įtaką veiksnių (socialinių ekonominių,

gyvensenos, psichologinių) poveikio visuomenės sveikatai

kokybinis įvertinimas




Monitoringas

2010 m. įmonei yra parengta ir su AM Marijampolės RAAD suderinta aplinkos monitoringo

programa.

Įmonė vykdo stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių ir poveikio aplinkos orui monitoringą.

Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas atliekant tiesioginius

matavimus, o poveikio aplinkos orui monitoringas – matematiniu modeliavimu.

Pagal suderintą aplinkos monitoringo programą su nuotekomis išleidžiamų teršalų

monitoringo įmonei vykdyti nereikia, nes buitines nuotekas pagal 2003-10-30 sutartį įmonė

perduoda į UAB “Kazlų Rūdos komunalininkas” buitinių nuotekų valymo įrenginius (20

m3/parą), o lietaus nuotekas pagal 2010-03-03 Nr. 10/01-2– į UAB „Regedma“ lietaus nuotekų

valymo įrenginius.

Aplinkos monitoringo poreikis ir jo apimtys PŪV eksploatacijos metu bus apręstas atlikus

išsamų PŪV PAV. Minėta informacija bus pateikta PAV ataskaitoje.

Ekstremalios situacijos

PŪV metu galinčios susidaryti ekstremalios situacijos bus vertinamos remiantis 2002 06 16

LR aplinkos ministro įsakymu Nr.367 patvirtintomis „ Planuojamos ūkinės veiklos galimų

avarijų rizikos vertinimo rekomendacijomis” bei kitais minėtas situacijas reglamentuojančiais

dokumentais.

PAV ataskaitoje bus nagrinėjamos ekstremalios situacijos (prognozuojant labiausiai tikėtinus

ir maksimalaus poveikio scenarijus), galinčios kilti eksploatuojant biokuro jėgainę,

rekomenduojamos avarijų prevencijos ir likvidavimo priemonės.




4.4. PRELIMINARI PŪV ALTERNATYVŲ ANALIZĖS METODOLOGIJA PAV ATŽVILGIU

Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą buvo ir bus išanalizuota

įvairaus lygmens sprendinių alternatyvų. Dauguma iš jų yra pagrįstos strateginiais ir

ekonominiais – technologiniais kriterijais.

Planuojamos ūkinės veiklos alternatyvas galima būtų suskirstyti į:

• strategines;

• laiko;

• technologines;

• vietos;

• aplinkosaugines.

Strategines alternatyvas lemia šie pagrindiniai kriterijai:

• suinteresuotų šalių interesai.

• Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos normatyviniai reikalavimai aplinkosaugai.

Laiko alternatyvos

Faktoriai galintys įtakoti PŪV įgyvendinimo terminus:

• optimaliausių technologinių sprendinių paieška ir pasirinkimas;

• strateginių planų koregavimas pagal PŪV organizatorių sprendimus;

• Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų pasikeitimai,

• PŪV PAV dėl veiklos galimybių išvada.

Technologinės alternatyvos

Numatoma, kad visi nauji PŪV objektai ir gamybos bus planuojamos pagal pasaulinėje

praktikoje taikomų geriausių prieinamų gamybos būdų reikalavimus ir technologijas. PŪV

objektams bus pasirenkamos optimaliausios technologijos, leidžiančios pasiekti maksimalų

ekonominį efektyvumą ir darančios mažiausią poveikį aplinkai. Planuojami technologiniai

sprendiniai dalinai aprašyti šioje programoje, o detaliau jie ir jų alternatyvos bus išanalizuoti

PAV ataskaitoje, pasirinkus ir priėmus galutinius sprendinius.

Vietos alternatyvos

Svarstomos įvairios technologinės alternatyvos, ekonominiai bei aplinkosauginiai kriterijai gali

įtakoti vienos ar kitos planuojamos objekto vietos alternatyvos pasirinkimą. Tačiau PŪV vietos

pasirinkimo galimybės yra gana ribotos dėl esamos įmonės teritorijos bei jau veikiančių

technologinių įrenginių išsidėstymo.




Aplinkosaugos alternatyvos

Numatoma, kad visi nauji PŪV objektai ir gamybos bus planuojamos pagal teisės aktuose

numatytus aplinkosauginius reikalavimus. PŪV objektams bus parenkamos optimaliausios

technologijos, darančios mažiausią poveikį aplinkai.

4.5. PRELIMINARI PAV ATASKAITOS DERINIMO IR VIEŠINIMO TVARKA

Planuojami PŪV PAV procedūros subjektai

Eil.Nr. PAV subjektas Pastabos

PAV atsakinga institucija

1 AM Marijampolės regiono aplinkos apsaugos

departamentas

PAV programa

PAV ataskaita

PAV subjektai**

2 Kazlų Rūdos savivaldybės administracija PAV programa

PAV ataskaita

3 Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos

Marijampolės teritorinis padalinys

PAV programa*

PAV ataskaita

4 Kazlų Rūdos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba PAV programa*

PAV ataskaita

5 Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie

LR sveikatos ministerijos Marijampolės visuomenės

sveikatos centras

PAV programa

PAV ataskaita

6 Visuomenė PAV programa

PAV ataskaita

*- vadovaujantis PAV įstatymo [9] II skyriaus 8 straispsnio 6 punkto nuostatomis, minėti subjektai gali nurodyti, kad nepageidauja nagrinėti PAV ataskaitą ir tuomet jiems ataskaita neteikiama. ** - PAV programos derinimo metu PAV subjektų sąrašas gali keistis;

Visuomenės informavimas ir dalyvavimas PŪV PAV procese

Vadovaujantis PAV įstatymo nuostatomis, apie planuojamą ūkinę veiklą turi būti informuojama

visuomenė, sudarant jai sąlygas dalyvauti PAV procese įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose

(LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsak. Nr.D1-370 „Visuomenės informavimo ir

dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas“)

nustatyta tvarka.

Atliekant PŪV PAV būtina informuoti visuomenę visų PŪV vietos zonoje, t.y. informuojant ir

rengiant viešą aptarimą galimoje planuojamos ūkinės veiklos poveikio zonoje esančioje

savivaldybėje (seniūnijoje).




Planuojamos PAV ataskaitos viešinimo priemonės ir procedūros

Priemo- nės Nr.

Viešinimo/informavimo priemonė Teisinis reglamentavimas

1 Skelbimas respublikinėje spaudoje LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.

įsak. Nr.D1-370 „Visuomenės informavimo

ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo procese

tvarkos aprašas“ IV sk. 18 ir 18.1 p. ir V

sk. 38 p.

2 Skelbimas rajoninėje spaudoje LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.

įsak. Nr.D1-370 IV sk. 18 ir 18.1 p. ir V sk.

38 p.

3 Skelbimas savivaldybės skelbimų lentoje LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.

įsak. Nr.D1-370 IV sk. 18 ir 18.1 punktai ir

V sk. 38 punktas

4 Skelbimas seniūnijos skelbimų lentoje LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.

įsak. Nr.D1-370 IV sk. 18 ir 18.1 p. ir V sk.

38 p.

5 Informacija savivaldybės internetinėje

svetainėje

Savivaldybės iniciatyva ir PŪV

organizatoriaus bei PAV dokumentų

rengėjo prašymu

6 Informacija seniūnijos internetinėje svetainėje Savivaldybės/seniūnijos iniciatyva ir PŪV

organizatoriaus bei PAV dokumentų

rengėjo prašymu

7 PAV ataskaitos eksponavimas iki viešo

pristatymo susirinkimo savivaldybėje

LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.

įsak. Nr.D1-370 IV sk. 22 punktas


pristatymo susirinkimo savivaldybės seniūnijoje




pristatymo susirinkimo PŪV organizatoriaus

būveinėje




pristatymo susirinkimo PAV dokumentų

rengėjo būveinėje



11 PAV ataskaitos viešo pristatymo visuomenei

susirinkimas



12 Informacija PŪV organizatoriaus internetinėje

svetainėje


įsak. Nr.D1-370 IV sk. 18.1 punktas ir V

sk. 38 punktas

PŪV organizatoriaus iniciatyva

13 Informacija PAV dokumentų rengėjo

internetinėje svetainėje

PAV dokumentų rengėjo iniciatyva

14 Informacija atsakingos institucijos internetinėje

svetainėje


įsak. Nr.D1-370 V sk. 36, 37 punktai




4.6. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO METODAI

Poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo proceso metu bus atliekama:

• esamos informacijos apie aplinkos būklę analizė;

• taršos ir rizikos modeliavimas, poveikių identifikavimas bei prognozinis vertinimas;

• modeliavimo ir tyrimo metu gautų aplinkos taršos ir kitų verčių analizė ir palyginimas

su leistinais lygiais;

• leisiančių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai priemonių projektavimas ir

taršos modeliavimas su numatytomis taršos mažinimo priemonėmis;

• alternatyvų analizė;

• sveikatai darančių įtaką veiksnių (socialinių ekonominių, gyvensenos, psichologinių)

poveikio visuomenės sveikatai kokybinis įvertinimas;

• galimos taršos sklaidos brėžinių ir žemėlapių parengimas.

Modeliavimui pagal poreikį bus naudojama ši programinė įranga:

• ESRI ArcGIS (žemėlapių rengimas);

• AutoCAD (techninių brėžinių rengimas);

• „ISC-AERMOD View” AERMOD matematinis modelis (teršalų sklaidos

modeliavimas);

• Surfer (reljefo modeliavimas);

• CadnaA (triukšmo modeliavimas);

• Specifinės MS Excel lentelės (rizikos analizė, sklaidos modeliavimas).

Leisiančių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai priemonių projektavimas vykdomas

pagal geriausių prieinamų gamybos būdų informaciją:

• BAT Reference Notes developed by the European Commission;

• BAT Reference Notes developed by World Bank Group`s “Pollution Prevention and

Abatement Handbook”;

• Batnees Guidance Notes developed by the Irish Environmental Protection Agency;

• PARCOM Recommendation 94/50;

• HELCOM Recommendations.




Dozės - atsako vertinimui bus naudojama informacija gauta iš internetinių ir kitų duomenų

bazių (IRIS, Hazardous Substances Data Bank), potencialiai pavojingų medžiagų registro

(Valstybinis aplinkos sveikatos centras) bei Lietuvos higienos normų ir kitų norminių aktų.




LITERATŪRA

1. Lietuvos geologijos tarnyba. LGT ataskaita. Lietuvos geomorfologinis rajonavimas,

2002.

2. Lietuvos TSR atlasas. Maskva, 1981.

3. 2005 06 21 Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-258 (Žin., 2005, Nr. 84-3105).


vertinimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 straipsnių ir įstatymo 1, 2 priedų pakeitimo ir

papildymo įstatymas Nr. X-1654 (Žin., 2008, Nr.81-3167).


vertinimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.XI-784 (Žin., 2010, Nr.54-

2647).

6. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai. Aplinkos

ministro įsakymas Nr. D1-636 (Žin., 2006, Nr. 6-225).

7. Aplinkos ministro 2008 07 08 įsakymas Nr.D1-368 „Dėl aplinkos ministro 2005 m.

gruodžio 23 d. įsakymo Nr.D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir

ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. (Žin., 2008, Nr.79-3138).

8. Aplinkos ministro 2010 05 06 įsakymas Nr.D1-370 „Dėl aplinkos ministro 2005 m.

gruodžio 23 d. įsakymo Nr.D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir

ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. (Žin., 2010, Nr.54-2663).

9. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymai. 2004 07 01 LR

sveikatos ministro įsakymas Nr. V-491 (Žin., 2004, Nr. 106-3947).

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 12 12 nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų

patvirtinimo“ dalinio pakeitimo.

11. Kazlų Rūdos savivaldybės internetinė svetainė. http://www.kazluruda.lt

12. Kazlų Rūdos savivaldybės bendrasis planas. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto

Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, IĮ „Atkulos projektai“, UAB „Energetikos

linijos“. 2008.

13. Kazlų Rūdos miesto bendrasis planas. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto

Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, IĮ „Atkulos projektai“, UAB „Energetikos

linijos“. 2007.

14. Informacija apie Kazlų Rūdos miškus.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazl%C5%B3_R%C5%ABdos_mi%C5%A1kai




15. Europos parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti

atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas

2001/77/EB ir 2003/30/EB.

16. LR biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo pakeitimo įstatymas. 2004-02-05, Nr.IX-

1999.




II DALIS – TEKSTINIAI PRIEDAI




1 TEKSTINIS PRIEDAS. PAV PROGRAMOS RENGĖJŲ KVALIFIKACINIŲ DOKUMENTŲ KOPIJOS




III DALIS – GRAFINIAI PRIEDAI




1 GRAFINIS PRIEDAS. UAB „SWEDSPAN GIRIŲ BIZONAS TERITORIJOS IR JOS APYLINKIŲ APŽVALGINĖ SCHEMA




2 GRAFINIS PRIEDAS. PŪV TERITORIJOS SCHEMA




3 GRAFINIS PRIEDAS. KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO BRĖŽINIAI




4 GRAFINIS PRIEDAS. PŪV SKLYPUI ARTIMIAUSI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI




5 GRAFINIS PRIEDAS. PLANUOJAMA PŪV PAV ATASKAITOS VIEŠINIMO SCHEMA




IV DALIS – PAV PROGRAMOS DERINIMO DOKUMENTAI

pav programos rengĖjaimrd.am.lt/vi/files/0.519820001307345855.pdf82 mw biokuro jėgainės gedimino...

Documents